Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0237(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0020/2011

Pateikti tekstai :

A7-0020/2011

Debatai :

PV 15/02/2011 - 4
CRE 15/02/2011 - 4

Balsavimas :

PV 15/02/2011 - 9.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0052

Diskusijos
Antradienis, 2011 m. vasario 15 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – pranešimas dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos bendro teksto, susijusio su reglamentu dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004, kurį Europos Parlamento delegacijos Taikinimo komitete vardu pateikė Antonio Cancian (00063/2010 – C7-0015/2011 – 2008/0237(COD)) (A7-0020/2011).

 
  
MPphoto
 

  Antonio Cancian, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, mano paties pirmus metus ir tada taikant taikinimo procedūrą – norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tai buvo pirmoji taikinimo procedūra po Lisabonos sutarties priėmimo – vestos derybos, kurioms vadovavo R. Kratsa-Tsagaropoulou ir kurias rėmė Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas B. Simpson, buvo įtemptesnės ir sunkesnės negu tikėtasi.

Šiuo reglamentu Europos Sąjungos 70 mln. miesto ir tarpmiestinių autobusų keleivių taip pat galės naudotis daugybe teisių, kurios iki šiol buvo gerokai menkesnės arba kurių visai nebuvo palyginti su kitų transporto priemonių keleivių teisėmis.

Per derybas šiuo svarbiu klausimu su trimis rotacijos tvarka pirmininkaujančiomis valstybėmis narėmis siekėme įgyvendinti šiuos tikslus:

– parengti reglamentą, kuriuo būtų užtikrinamos nediskriminacinės galimybės naudotis miesto ir tarpmiestinių autobusų paslaugomis;

– parengti reglamentą, kuriuo būtų atsižvelgiama į ypatingas šio sektoriaus, kuriame dalyvauja mažosios ir vidutinės įmonės, kurios nepakeltų papildomos ir pernelyg didelės joms užkrautos ekonominės naštos, ypatybes;

– parengti reglamentą, kuriuo būtų užpildoma reguliavimo spraga, dėl kurios miesto ir tarpmiestinių autobusų transporto sektorius atsidūrė nenormalioje padėtyje, palyginti su kitomis transporto priemonėmis, ir kuriuo visiems keleiviams būtų užtikrinamos minimalios garantijos;

– parengti reglamentą, kuriuo kuo labiau būtų ginamos riboto judumo asmenų teisės, atsižvelgiant į bekompromisę Tarybos nuomonę šiuo klausimu;

– parengti reglamentą, kuriuo būtų atsižvelgiama į senėjančių gyventojų, kuriems per ateinančius dešimtmečius viešasis transportas bus pagrindinė susisiekimo priemonė, poreikius.

Šis tekstas, dėl kurio šiandien balsuota, yra sunkiai pasiekto kompromiso rezultatas, bet jis mums teikia malonumą, atsižvelgiant į per šias diskusijas ir per pačias derybas pasirinktą kryptį.

Daugiausia problemų sukėlė šio reglamento taikymo aprėpties apibrėžtis. Tiesą sakant, šis reglamentas taikomas visoms reguliarioms regioninėms, šalies viduje teikiamoms ir tarpvalstybinėms transporto paslaugoms, kai atstumas yra didesnis negu 250 km. Bet kuriuo atveju parengėme pagrindinių teisių, kurių reikia paisyti neatsižvelgiant į tokio atstumo reikalavimą, sąrašą. Šiomis teisėmis daugiausia dėmesio skiriama teisėms į transportą, mokymus, informaciją ir atsakomybę.

Esant daugiau kaip 250 km atstumams, šiuo reglamentu iš esmės teikiama kompensacija ir pagalba nelaimingo atsitikimo atveju, ginamos keleivių teisės kelionės atšaukimo arba atidėjimo atveju ir užtikrinamos neįgalių arba riboto judumo asmenų teisės. Be to, dėl skundų vežėjai privalo sukurti ir aktyvuoti sistemą, kuri padėtų spręsti su minėtame reglamente aptartomis teisėmis ir įsipareigojimais susijusius skundus. Galutinis atsakymas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo skundo gavimo dienos.

Galiausiai kiekviena valstybė narė privalo paskirti naują instituciją arba, dar geriau, vieną iš esamų institucijų, kuri būtų atsakinga už šio reglamento vykdymą. Valstybės narės galės atidėti šio reglamento įgyvendinimą ketveriems metams, ir šis laikotarpis galės būti vieną kartą pratęstas apie tai iš anksto informavus Europos Komisiją ir nurodžius pratęsimo priežastis.

Valstybių narių taip pat prašoma ir jos raginamos ateityje sukurti vieną bendrą bilietą kiekvienai transporto rūšiai ir paskirti vieną už keleivių teisių paisymą visose transporto priemonėse atsakingą valstybės narės instituciją. Šis galutinis tekstas gali būti laikomas džiuginančiu ir suderintu kompromisu. Šis taikinimo procedūros rezultatas turėtų būti laikomas Europos Parlamento pergale.

 
  
MPphoto
 

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdama dalyvauti šiose diskusijose dėl pasiūlymo rengti reglamentą dėl miesto ir tarpmiestinių autobusų transporto keleivių teisių. Tai labai svarbi akimirka, nes dvejus metus trukusios mūsų diskusijos dėl šio teisėkūros akto artėja prie pabaigos.

Pirmiausia Tarybos vardu norėčiau išreikšti savo dėkingumą Europos Parlamentui už jo bendradarbiavimą ir kompromisą, dėl kurio Taikinimo komitete mums buvo suteikta galimybė pasiekti susitarimą, naudingą ES miesto ir tarpmiestinių autobusų keleiviams, pirmiausia neįgaliems arba riboto judumo asmenims.

Minėtų trijų institucijų diskusijos nebuvo lengvos, bet jos visada buvo konstruktyvios ir jomis siekta kompromiso. Minėtas bendras tekstas, dėl kurio Taikinimo komiteto susitikime pasiektas susitarimas ir kuris, tikimasi, bus priimtas šiandien, reiškia frakcijų kompromisą. Todėl norėčiau išreikšti pagarbą visiems su šio teisėkūros pasiūlymo rengimu susijusiems asmenims ir pirmiausia Pirmininko pavaduotojai R. Kratsai-Tsagaropoulou, Transporto ir turizmo komiteto pirmininkui Brianui Simpsonui, pranešėjui A. Cancianui ir šešėliniams pranešėjams už jų darbą. Kartu jie turėjo šį teisėkūros procesą privesti prie sėkmingo rezultato.

Dėkoju Europos Komisijos nariui S. Kallasui ir jo komandai, taip pat jų kolegoms iš Europos Parlamento ir Tarybos sekretoriatų. Kartu jie nenuilstamai dirbo siekdami imtis veiksmų šiais klausimais. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – norėčiau išreikšti savo padėką už puikų Tarybai pirmininkaujančios Belgijos atliktą darbą siekiant Taikinimo komitete prieitam kompromisui užtikrinti reikiamą paramą Taryboje.

Esu įsitikinęs, kad Taikinimo komitete aptartas minėtas bendras tekstas reiškia teisingą miesto ir tarpmiestinių autobusų transporto keleivių teisių ir vežėjų, kurių daugelis mažosios ir vidutinės įmonės, interesų suderinimą.

Tarybos požiūriu, pagrindinis šio reglamento tikslas – suteikti teises keleiviams, kurie keliaudami naudojasi reguliariomis paslaugomis, kai atstumas yra lygus arba didesnis negu 250 km. Be to, bus užtikrinamos tam tikros teisės nepriklausomai nuo kelionės atstumo. Šiomis naujomis taisyklėmis pirmiausia siekiama padėti neįgaliems ir riboto judumo asmenims.

Trijų minėtų institucijų diskusijose sugebėjome rasti abiem šalims priimtinus sprendimus daugeliu sunkių klausimų, būtent reglamento aprėpties, keleivių teisių kelionės atšaukimo arba atidėjimo atveju, kompensacijos ir pagalbos nelaimingų atsitikimų atveju, nuostatų, palengvinsiančių perėjimą prie naujųjų taisyklių, klausimu ir galiausiai neįgalių ir riboto judumo asmenų teisių klausimu.

Kaip jau žinote, savo susitikime 2011 m. sausio 31 d. Taryba patvirtino minėtą bendrą tekstą. Todėl šis teisėkūros aktas bus pasirašytas rytoj. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jis gali būti paskelbtas kovo mėn.

einanti Tarybos pirmininko pareigas(IT) Pone pirmininke, galiausiai norėčiau pasveikinti A. Cancianą puikiai atlikus savo darbą.

einanti Tarybos pirmininko pareigas. − Leiskite man jus pasveikinti gerai atlikusį šį darbą.

 
  
MPphoto
 

  Siim Kallas, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas. Pone pirmininke, šiandien mūsų aptariamas teisėkūros pasiūlymas dėl miesto ir tarpmiestiniais autobusais keliaujančių keleivių teisių yra labai sudėtingo proceso, įskaitant taikinimo procedūrą, rezultatas. Ilgos Taikinimo komiteto derybos 2010 m. lapkričio 30 d. naktį paskatino proveržį ir kompromisą po daugiau negu dvejus metus trukusių derybų.

Leiskite man išreikšti savo padėką jums už tai, kad leidote tam įvykti. Pirmiausia norėčiau padėkoti Pirmininko pavaduotojai R. Kratsai-Tsagaropoulou už jos sumanų vadovavimą, Transporto ir turizmo komiteto pirmininkui B. Simpsonui, pranešėjui A. Cancianui ir, žinoma, turėtume paminėti Tarybai pirmininkaujančią Belgiją.

Esu dėkingas Europos Parlamentui už tai, kad visada siekė aukšto lygio keleivių apsaugos. Sausio 31 d. Tarybai išreiškus pritarimą jus raginu taip pat priimti šį reglamentą ir oficialiai užbaigti šią procedūrą.

Šiuo pasiūlymu dėl miesto ir tarpmiestiniais autobusais keliaujančių keleivių teisių dabar užbaigiami susitarimai dėl keleivių apsaugos ir jis padės užtikrinti, kad keleiviams visoje Europos Sąjungoje būtų užtikrinti vienodi esminiai paslaugų kokybės standartai.

Šiame kompromisiniame tekste esama svarbių laimėjimų: jame pateikiamos pagrindinės visų miesto ir tarpmiestiniais autobusais keliaujančių keleivių pagrindinės teisės. Kaip jau minėjo A. Cancian, iki paskutinės derybų akimirkos buvo neišspręstų sudėtingų klausimų. Kai kas gali sakyti, kad šio reglamento dėl miesto ir tarpmiestinių autobusų paslaugų, kai atstumas lygus arba daugiau kaip 250 km, aprėptis yra pernelyg ribota, ir jie norėtų, kad ir vietos transporto keleiviai būtų apsaugoti. Kiti gali tvirtinti, kad šiame tekste pateikiamos nuostatos, kurias įgyvendinti brangiai atsieitų pirmiausia smulkesnėms įmonėms. Manau, kad šiuo tekstu pasiektas labai suderintas kompromisas.

Turėtume nepamiršti, kad daugybė pagrindinių teisių taikomos visų rūšių paslaugoms ir jomis užtikrinama speciali pažeidžiamiausių keleivių apsauga. Vis dėlto galimybės pramonei patirti išlaidų yra minimalios. Taigi šis kompromisinis tekstas – tikra pažanga keliaujantiems piliečiams ir pramonės įvaizdžiui.

 
  
MPphoto
 

  Mathieu Grosch, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, E. Győri, S. Kallasai, ponios ir ponai, ypač norėčiau padėkoti A. Cancianui už tai, kad jis įtemptai dirbo, nes tai nebuvo paprastas dokumentas, bet pasiekėme gerų rezultatų.

Akivaizdu, kad kompromisai visada turi savo pranašumų ir trūkumų. Kai kurie žmonės pamanys, kad nuėjome per toli, o kiti, kad nepakankamai toli. Taryboje vykęs procesas nebuvo lengvas ir todėl norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką Tarybai už tai, kad ji suteikė mums galimybę paskutinę akimirką pasiekti kompromisą. Manau, šio pranešimo aprėptis yra tinkama. Esame sakę, kad tiesioginio poveikio trims šalims nėra. Tačiau kadangi Liuksemburgas su šiuo susijęs tarpvalstybiniu lygmeniu, iš tiesų šios taisyklės nedaro tiesioginio poveikio tik dviem šalims. Vietos viešojo transporto atveju bus paprasta įtraukti nuostatas į oficialaus pasiūlymo reikalavimų specifikacijas, kuriose būtų teigiama, kad keleivių teisių turi būti paisoma ir jos turi būti stiprinamos. Todėl neprasminga mus kritikuoti už tai, kad į šį tekstą neįtraukėme vietos transporto. Šį klausimą galima spręsti regionų lygmeniu.

Europos liaudies partijos frakcija (krikščionys demokratai) visapusiškai rems šį kompromisą. Keleivių teises laikome visu paketu ir tikimės, kad netolimoje ateityje bus galima parengti konsoliduotą versiją, apimančią visą šią sritį, kad greitai galėtume įgyvendinti teises, kurios bus naudingos piliečiams, o ne teisininkams. Mano nuomone, yra dar daugybė problemų, pirmiausia susijusių su taisyklių įgyvendinimu, kai jos nenaudingos piliečiams ir nepakankamai aiškios, kad būtų galima nustatyti keleivių teises. Šiomis aplinkybėmis norėčiau padėkoti visiems, prisidėjusiems atliekant šį sunkų darbą. Tikiuosi, kad plenariniame posėdyje galėsime pasiekti didžiąją daugumą ir šis naudingas kompromisas bus paremtas.

 
  
MPphoto
 

  Brian Simpson, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti savo ir S&D frakcijos padėką A. Cancianui už tai, kad jis įtemptai dirbo su iš tiesų labai sudėtingu ir painiu dokumentu.

Žiūrint į šį konkretų susitarimą man kyla du klausimai. Pirma, ar jis tobulas ir, antra, ar jis padės mums judėti pirmyn? Europos Parlamento požiūriu, atsakydami į pirmąjį klausimą, manau, turime pasakyti, kad jis nėra tobulas. Vien dėl to, kad tai kompromisas, yra dalykų, kurių Europos Parlamentas turėjo atsisakyti pirmiausia dėl reglamento aprėpties, o šioje srityje norėjome nustatyti mažesnį atstumą prieš pradedant taikyti reglamentą.

Bet ar jis padeda mums pasistūmėti į priekį? Taip, padeda, nes turėsime panašų miesto ir tarpmiestinių autobusų keleivių teisių rinkinį į tą, kurį taikome kitoms transporto rūšims. Taip pat jis mums padeda pasistūmėti į priekį mūsų įsipareigojimo visoje Europos Sąjungoje tobulinti riboto judumo ir neįgaliems keleiviams miesto ir tarpmiestinių kelionių paslaugas.

Norėčiau pasirinkti vieną klausimą, kuris susijęs su prašymu mokyti personalą padėti riboto judumo ir neįgaliems asmenims, kad šie galėtų viešuoju transportu naudotis taip pat kaip mes, sveikieji. Žinau, kad valstybėms narėms numatyta galimybė šios nuostatos įgyvendinimą atidėti penkeriems metams, ir tikiuosi, kad jos šia galimybe nepasinaudos.

Galiausiai manau, kad mums svarbu paremti šį galutinį susitarimą, kad būtų įgyvendintos visų transporto rūšių keleivių teisės. Žinau, ateityje vėl jas peržiūrėsime, bet manau, kad šioje srityje žengėme žingsnį į priekį ir kad Europos Parlamentas turėtų remti šį A. Canciano per taikinimo procedūrą Taryboje pasiektą susitarimą.

 
  
MPphoto
 

  Gesine Meissner, ALDE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ilga procedūra dabar baigėsi, o tai gera žinia. Šiuo atžvilgiu esama teigiamų aspektų. Vienas iš jų – neįgaliųjų pagrindinės teisės apima teisę į informaciją ir teisę į galimybes naudotis viešuoju transportu. Kita teigiama ypatybė – mažųjų ir vidutinių įmonių dengiamos žalos mastai buvo pagrįsti, o taip nebuvo iš pradžių. Taip pat gerai tai, kad pasiekėme susitarimą, nes priešingu atveju būtų kilę problemų taikant taikinimo procedūrą ir visai nebūtų taisyklių, reglamentuojančių konkrečią transporto sritį.

Tačiau taip pat norėčiau pateikti pastabų dėl kai kurių neigiamų aspektų, nes nesugebėjome rasti tikro Europos Sąjungos sprendimo. Nors teigiame, kad asmenų, prekių ir paslaugų judėjimas laisvas – Europos Sąjungos principas, šioje srityje nepasiekėme Europos Sąjungos sprendimo, jeigu trys šalys nėra įtrauktos, o kitos šalys neturi tokio atstumo autobusų maršrutų. Neįgaliųjų teisė būti lydimiems, o kad jie galėtų keliauti, juos dažnai būtina lydėti, garantuojama tik keliaujant ilgą atstumą. Be to, išlyga dėl didžiulių gaivalinių nelaimių, kuri netaikoma oro kelionėms, nes žala turėtų būti atlyginama pelenų debesies atveju, turi būti taikoma miesto ir tarpmiestiniams autobusams. Tai reiškia, kad ypač trumpas keliones pasirinkusiems neturtingesniems keleiviams žala nebus atlyginama ir kad jie neturės jokių teisių. Tai, žinoma, nėra gerai.

Todėl atsižvelgdami šių teigiamų ir neigiamų ypatybių visumą susilaikėme balsuojant per vidurnakčio sesiją taikinimo procedūros metu ir tą patį padarysime šiandien.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, nepaisant to, kad ES yra pasirašiusi susijusią konvenciją, šiame dokumente neatsižvelgiama į riboto judumo asmenų teises.

Tai minėjau iš pradžių teikdamas pastabas dėl šio pranešimo, nes, manau, didžiausias jo trūkumas yra tai, kad mes visada įtraukiame apribojimą „jeigu įmanoma“. Deja, pakankamai gerai žinau tokias padėtis, tad galėčiau teigti, kad šis „jeigu įmanoma“ paprastai baigiasi tuo, kad būna neįmanoma rasti veiksmingo sprendimo riboto judumo asmenims.

Ypač nusivyliau sužinojęs, kad apribojimas numatytas formai, kuri gali būti naudojama informacijai apie miesto ir tarpmiestinių autobusų keliones skelbti. Šios galimybės taip pat sumažintos, kad riboto judumo asmenys netgi negalėtų daugiau sužinoti apie tai, kur jiems galėtų būti suteikta pagalba ir pan.

Paskutinis derybų, į kurias A. Cancian tikrai įdėjo savo širdies, ir jam norėčiau už tai padėkoti, raundas lėmė ir kitų problemų atsiradimą. Jis dėjo visas galimas pastangas siekdamas geriausio rezultato, bet jo pastangoms sukliudė tvirtas Tarybos požiūris. Dar vienas aspektas – jau minėtas 250 km atstumas. Bijau, kad ilgesni maršrutai bus padalyti, o 500 km maršrutai bus padalyti į dvi dalis, kad nereikėtų rizikuoti prievole keleiviams užtikrinti jų teises. Į tai reikėtų atsižvelgti įgyvendinant minėtas taisykles.

Gera ypatybė – įvesta vartotojams padėsianti arbitražo institucija. Kiti teigiami aspektai taikomas nuolatinio tobulinimo principas ir darbuotojai bus mokomi. Tačiau kitais aspektais, ponios ir ponai, šis pasiūlymas tikrai nėra geras Europos Sąjungos teisėkūros darbas.

 
  
MPphoto
 

  Roberts Zīle, ECR frakcijos vardu.(LV) Pone pirmininke, taip pat norėčiau padėkoti visoms šio kompromiso siekusioms šalims, bet ypač norėčiau padėkoti A. Cancianui, kuris, manau, rado tinkamų būdų siekti kompromiso Europos Parlamento vardu. Įtraukdami miesto ir tarpmiestinių autobusų keleivių teises, iš esmės visų rūšių transporto priemonėse užtikrinome keleivių apsaugą. Žinoma, galima sakyti, kad įvairių transporto priemonių rūšių keleivių teisės labai skiriasi dėl kompensacijos dydžio, kuris priklauso nuo tos rūšies transporto priemonės kelionės atidėjimo laiko arba maršruto panaikinimo. Tačiau netgi jeigu Europos Sąjungos keleiviams ši tvarka pirmaisiais metais gali būti paini, visgi tai žingsnis į priekį užtikrinant keleivių teises, o tai, kad miesto ir tarpmiestiniais autobusais keliaujančių keleivių teisės užtikrinamos paskutinės, rodo, kad galbūt šis žingsnis buvo pats sunkiausias.

Ypač džiaugiuosi dėl specifinių poreikių turinčių neįgalių asmenų pagrindinių teisių užtikrinimo ir dėl to, kad jiems šios teisės taikomos ir pasirinkus trumpesnes kaip 250 km keliones autobusais, tik apmaudu dėl B. Simpsono minėtos išimties, būtent dėl to, kad šias paslaugas siūlantys kelionių operatoriai gali atidėti personalo mokymus. Labai tikiuosi, kad tai nebus daroma piktybiškai, kaip ir valstybės narės negali du kartus po ketverius metus atidėti šios direktyvos įgyvendinimo iki vėliausios galimos datos. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Jaromír Kohlíček, GUE/NGL frakcijos vardu.(CS) Pone pirmininke, pastaraisiais metais visų transporto rūšių keleivių teisės tampa vis svarbesne Europos Parlamento diskusijų tema. Turiu pasakyti, kad daugeliu atvejų matau problemų, kurių gali kilti taikant piliečių teises, ir draudimas nuo šių problemų neabejotinai bus labai pelninga daugelio institucijų sritis.

Vis dėlto logiška, kad dėl šių naujų išlaidų kils bilietų kainos. Nieko naujo, kad Taryba siekė iš esmės pakeisti pagrindines minėto reglamento projekto dalis, susijusias su keleivių teisėmis miesto ir tolimojo susisiekimo autobusuose. Mes žinome šią Tarybos poziciją iš ankstesnių taikinimo procedūrų. Į tai atsižvelgdamas, norėčiau padėkoti delegacijos pirmininko pavaduotojai Rodi Kratsai-Tsagaropoulou, Transporto ir turizmo komiteto pirmininkui Brianui Simpsonui ir pranešėjui Antonio Cancianui už puikų darbą. Jie pasiekė iš tiesų labai priimtiną kompromisą.

Manau, kad šios pranešimo dalys yra ypač geros:

1. Apibrėžtis, kad tolimojo susisiekimo transportas – tai transportas, kurio viso maršruto ilgis yra daugiau kaip 250 km, su išlyga, kad šis reglamentas taip pat bus taikomas asmenims, kurie renkasi tik dalį šios važiuojant tolimą atstumą teikiamos paslaugos;

2. Su šia transporto rūšimi susijusios neįgalių ir riboto judumo asmenų padėties – netgi jeigu ji nėra tobula – gerinimas;

3. Kompensacija ir pagalba atsitikus nelaimei. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad už sulaužytą pagalbinę įrangą, pvz., neįgaliųjų vežimėlius, kaip numatyta, turi būti kompensuota visiškai, tačiau tai nėra aiškiai apibrėžta, ir šią formuluotę būtina patikslinti dėl draudimo, pvz., nustatant viršutinę ribą;

4. Punktas dėl keleivių teisių atšaukus kelionę ar ją atidėjus gana aiškiai išdėstytas. Taip pat manau, kad geresnis keleivių informavimas yra teigiamas dalykas;

5. Kaip daugelis mano kolegų EP narių, palankiai vertinu siūlymą, kad pereinamasis laikotarpis, per kurį būtina įgyvendinti šį reglamentą, turėtų būti sutrumpintas iki daugiausia ketverių metų. Vis dėlto esu nepatenkintas galimybe šį laikotarpį pratęsti dar ketveriais metais.

Manau, kad nekils esminių problemų netgi netolimoje ateityje išdėstant nuostatas dėl keleivių teisių taikymo maršrutuose, einančiuose lygiagrečiai tolimojo susisiekimo transporto atkarpoms. Žinoma, lieka klausimas dėl finansinių ribų nustatymo, nes nėra priedo dėl infliacijos, kad būtų galima pritaikyti finansines ribas remiantis euro kursu, siekiant iš tiesų minėtas ribas išlaikyti tokias pat.

Manau, kad šis susitarimas – geras kompromisas. Galutinis tikslas yra tolimesnė visų transporto rūšių keleivių teisių plėtra ir šis papildomas žingsnis miesto ir tolimojo susisiekimo transporto srityje neabejotinai sėkmingas taikinimo procedūros rezultatas. Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji šį rezultatą remia.

 
  
MPphoto
 

  Juozas Imbrasas, EFD frakcijos vardu. – Gerai, kad po svarstymo ir pozicijų derinimo galutinis tekstas gali būti vertinamas kaip puikiai subalansuoto kompromiso rezultatas. Kadangi pagal jį teisės keleiviams užtikrinamos neapkraunant vežėjų, kurių dauguma – mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Europos Parlamentas gali laikyti taikinimo procedūros baigtį sėkminga, su kuo ir sveikinu.

Kadangi šis transporto sektorius nuosekliai auga, remiantis šiuo siūlymu siekiama nustatyti keleivių apsaugos teises, kurios galiotų visoje Europos Sąjungoje ir būtų panašios į kitų rūšių transportu besinaudojančių keleivių teises, o taip pat užtikrinti vienodas sąlygas skirtingų valstybių narių su įvairiomis transporto rūšimis susijusiems vežėjams.

Reglamentas tvirtina keleivių teisę į kompensaciją mirties atveju, įskaitant pagrįstai apskaičiuotas laidotuvių išlaidas, taip pat už asmeninį sužalojimą arba už nelaimės atveju dingusį ar sugadintą bagažą. Be to, atsitikus nelaimei, keleivis turi teisę į pagalbą ir svarbiausių praktinių reikmių užtikrinimą, įskaitant, jei būtina, aprūpinimą maistu, drabužiais, lengvesnį transportą, pirmosios pagalbos teikimo tvarką ir apgyvendinimą. Jeigu pagalba atšaukiama ar ją teikti vėluojama daugiau kaip 120 minučių, keleiviai turi teisę ne tik susigražinti bilietą už sumokėtus pinigus, bet ir gauti papildomą kompensaciją 50 proc. bilieto kainos.

Reglamentas taip pat įtvirtina pagalbos teikimą neįgaliesiems, kas labai svarbu, ir riboto judumo asmenims. Keleiviai turi būti tinkamu metu informuojami elektroninėmis priemonėmis.

Tai geras sprendimas, sveikinu!

 
  
  

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Ponia pirmininke, gerinti reguliariai kursuojančių miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų paslaugomis keleiviams užtikrinamas teises – siektinas tikslas. Tačiau kai kuriais aspektais minėtame pasiūlyme nueita per toli. Pvz., keleiviai turi teisę iki dviejų naktų būti apgyvendinti viešbutyje, jeigu reguliariai kursuojantis autobusas vėluoja išvykti daugiau kaip 90 min. Tačiau kelių transportas dažnai priklauso nuo veiksnių, kurių negali kontroliuoti atskiri autobusų operatoriai, kaip antai transporto grūstys, kurias sukelia nelaimingi atsitikimai, blogos oro sąlygos ir nepakankamas sniego valymas. Tokių veiksnių lemiami padariniai bus brangiai atsieinančios atsakomybės atvejai, kai bus neįmanoma taikyti principo, kad atsakinga šalis turi atlyginti žalą.

Panašiai yra su naujausiu ES reglamentu dėl geležinkelių keleivių teisių. Dabar įmonės turi mokėti už vėlavimą, kurio jos nesukėlė. Pvz., Austrijos federalinė geležinkelio įmonė laikoma atsakinga už tai, kiek valandų traukiniai vėlavo (iš viso praėjusiais metais šis skaičius siekė 2 800), kai jie atvykdavo labai vėlai iš Vokietijos. Ateityje turime vengti taikyti tokias netinkamas priemones.

 
  
MPphoto
 

  Dieter-Lebrecht Koch (PPE).(DE) Ponia pirmininke, pone S. Kallasai, ponios ir ponai, labai palankiai vertinu taikinimo procedūros rezultatą. Įgyvendinus šį reglamentą, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai, įskaitant riboto judumo keleivius, bus saugomi taip pat gerai, kaip kitų transporto rūšių keleiviai. Be to, šiuo reglamentu apskritai garantuojama aukšto lygio vartotojų apsauga ir atsižvelgiama į tai, kad šį transporto sektorių daugiausia sudaro mažosios ir vidutinės įmonės. Panaikinti ypatingi reikalavimai, kurie autobusų transportą būtų padarę beveik neįmanomą, ir tie, dėl kurių didžioji dalis valstybių narių nepatektų į reglamento taikymo sritį.

Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų paslaugos, kurios naudingos daugumai piliečių, turi būti teikiamos aukštos kokybės taip pat neįgaliems ir riboto judumo asmenims. Jie turėtų turėti teisę gauti pagalbą ir ji turėtų būti teikiama nemokamai siekiant socialinės integracijos.

 
  
MPphoto
 

  Debora Serracchiani (S&D).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau padėkoti A. Cancianui už jo pastangas siekti šio sudėtingo kompromiso. Dėl šio reglamento miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai gali naudotis panašiomis teisėmis į tas, kuriomis naudojasi kitų transporto rūšių, kaip antai traukinių ir laivų, keleiviai.

Šiuo reglamentu, kuris taikomas visoms šalies viduje teikiamoms ir tarptautinėms paslaugoms, kai atstumas lygus arba daugiau kaip 250 km, taip pat ginami keleiviai, kurie naudojasi reguliariomis transporto paslaugomis keliaudami trumpesnius atstumus. Pirmiausia kalbu apie neįgalius ir riboto judumo asmenis, kuriems garantuojamos nediskriminacinės galimybės naudotis transportu, garantuojama teisė į kompensaciją jų neįgaliųjų vežimėlio praradimo arba sugadinimo atveju ir tai, kad miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų darbuotojai bus mokomi apie negalias.

Taip pat džiaugiuosi, kad pasiektas susitarimas dėl kompensacijos mirties atveju, įskaitant pagrįstas laidotuvių išlaidas, asmeninio sužalojimo ir bagažo praradimo arba sugadinimo dėl nelaimingo atsikimo atveju. Taip pat teigiamu žingsniu į priekį laikau tai, kad jeigu kelionė atšaukiama arba atidedama daugiau kaip dviem valandoms arba jeigu rezervuotų bilietų skaičius viršija vietų skaičių, keleiviai gali pasirinkti, ar jie kelionę nori tęsti be papildomų išlaidų, ar nori susigrąžinti už bilietą sumokėtus pinigus.

Kalbant apie keleivių informavimą, manau, būtų naudinga jiems teikti informaciją apie persėdimą į kitas transporto priemones ir taip užtikrinti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų ir geležinkelio transporto paslaugų teikėjų dialogą. Galiausiai labai džiaugiuosi, kad per derybas sugebėjome teikti daug informacijos ir garantuoti maksimalią pagalbą neįgaliems ir riboto judumo asmenims, taip pat suteikti jiems galimybę būti lydimiems be papildomo mokesčio.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti A. Cancianui, kuris labai įtemptai dirbo siekdamas šio susitarimo, ir po sudėtingų derybų buvo susitarta dėl šio dokumento.

Pasiekta pažanga keleivių teisių dėl kompensacijos ir pagalbos nelaimingo atsitikimo atveju, atšaukus arba atidėjus kelionę, ir pagrindinių keleivių teisių pripažinimo, nepriklausomai nuo atstumo, srityse; šis susitarimas taip pat apima neįgalių ir riboto judumo asmenų teises.

Tačiau šio reglamento taikymo srities apibrėžtis, kad jis taikomas ilgesnėms kaip 250 km kelionėms, reiškia, kad trys šalys nepatenka į šio Europos Sąjungos teisės akto taikymo sritį. Mūsų požiūriu, to nepakanka, nors pripažįstame padarytą pažangą, palyginti su tuo, kas buvo pradžioje. Todėl mūsų frakcija susilaikys.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki (ECR).(PL) Ponia pirmininke, šiandien Europos Parlamentas siunčia labai gerą žinią keleiviams, mokesčių mokėtojams ir Europos Sąjungos balsuotojams, kurie naudojasi miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais, įskaitant neįgaliuosius. Už mus balsuojantys ir mums atlyginimus mokantys asmenys tikisi, kad imsimės būtent tokių konkrečių sprendimų. Žinoma, Europos Parlamente būta pastabų, kad, plačiau žiūrint, tai nėra svarbiausias dalykas, ir, be abejonės, šis klausimas tikrai nėra svarbiausias. Tačiau manau, kad tai labai svarbus žingsnis į priekį, kuris Europą ir Europos Sąjungą padarys humaniškesnę ir atviresnę ne politikų, o vartotojų poreikiams, arba, kitaip tariant, tų, kurie naudojasi įvairiomis transporto priemonėmis, poreikiams. Labai norėčiau padėkoti savo kaimynui A. Cancianui už jo kruopščiai atliktą pranešėjo darbą.

 
  
MPphoto
 

  Anna Rosbach (EFD).(DA) Ponia pirmininke, kelionės atidėjimo, atšaukimo, prarasto bagažo ir daugeliu kitų atvejų ilgas keliones pasirinkę autobusų keleiviai turi daugmaž tokias pat teises, kaip oro, traukinių ir laivų keleiviai. Iš esmės tai gerai. Tačiau vis dėlto norėčiau pateikti porą kritinių pastabų. Riboto judumo asmenims šiuo požiūriu suteikta daugiau teisių. Tačiau ne visi autobusai vienu metu gali priimti neįgalius ir sveikus keleivius ir ne visus autobusus galima pakeisti, kad jais būtų galima vežti neįgaliuosius. Taigi šioje srityje reikia nueiti dar ilgą kelią, jeigu norime pasiekti didžiausią galimą lygybę. Ilgų kelionių bilietų kainas dažniausiai stengiamasi kuo labiau sumažinti siekiant konkuruoti su oro transportu. Todėl manau, kad mažos autobusų įmonės negali mokėti už visas reikalavimus dėl kompensacijų ir teises, kurių čia reikalaujama. Jų galimybės konkuruoti bus labai sumažintos ir greitai joms kils grėsmė užsidaryti. Vargu ar tai gali būti naudinga Europos Sąjungai, nes ES labai nori remti mažąsias ir vidutines įmones.

 
  
MPphoto
 

  Georges Bach (PPE).(DE) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti visus, kurie susiję su šiuo pranešimu, bet pirmiausia A. Cancianą dėl visų jo per šį sunkų ir ilgą procesą, kai buvo siekiama kompromiso dėl šio sudėtingo dokumento, įdėtų pastangų.

Kai kurie pasisekimai jau minėti, bet būta ir nesėkmių, pirmiausia susijusių su taikymo sritimi ir kitais neesminiais dalykais, apie kuriuos kalbėta. Pasiekę šį kompromisą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto, visų transporto rūšių srityse nustatėme keleivių teises. Kitas žingsnis, kurio mums reikia imtis – turime sukurti bendrą, nuoseklią ir veiksmingą visų keleivių teisių bendrąją programą.

Siekiant Europos Sąjungos piliečiams užtikrinti ES patikimumą, mums ypač svarbu nurodyti teisingas ir aiškiai apibrėžtas teises. Kad būtume patikimi, turime užtikrinti, kad teisės visose transporto priemonėse būtų nuoseklios. Su oro transporto keleivių teisėmis susiję kriterijai negali iš esmės skirtis nuo, pvz., su geležinkelių keleivių teisėmis susijusių kriterijų.

Todėl ypač svarbu, kad mūsų bendroji programa nebūtų pagrįsta žemiausiais, silpniausiais standartais. Vietoj to Europos Sąjungos piliečių vardu privalome nusistatyti plačių užmojų tikslus.

 
  
MPphoto
 

  Saïd El Khadraoui (S&D).(NL) Ponia pirmininke, žinoma, norėčiau pradėti nuo padėkos pranešėjui už jo pastangas ir šešėliniams pranešėjams, B. Simpsonui ir visiems prisidėjusiems prie šio rezultato; taip pat reikėtų paminėti Tarybai pirmininkaujančią Belgiją.

Tačiau leiskite man pradėti nuo kritinių pastabų, kurios pirmiausia skirtos Tarybai. Apgailestauju dėl to, kad minėtas reglamentas taikomas tik 250 km kelionėms. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos poziciją, būtų logiška, kad visoms tarpvalstybinėms jungtims būtų taikomos šios direktyvos nuostatos. Netgi taikant 250 km kelionių apribojimą minėta direktyva vos gavo pakankamą paramą iš valstybių narių, kad būtų priimta.

Atsižvelgiant ne tik į šį, bet ir į daugelį kitų dokumentų, atrodo, darosi vis sunkiau pasiekti, kad daugelis valstybių narių mąstytų apie vartotojo interesus arba žvelgtų iš Europos Sąjungos perspektyvos, ir man tai kelia didžiulį nerimą.

Tačiau vis dėlto šiuo reglamentu užbaigiamas sąrašas. Dabar turime Europos Sąjungos taisykles, reglamentuojančias visų transporto rūšių keleivių teises. Kitas žingsnis – ir Europos Komisijos narys paskelbė, kad jis imsis veiksmų siekdamas tai įgyvendinti – turime pasimokyti iš įvairiuose sektoriuose įgytos patirties ir siekti labiau integruoto požiūrio į keleivių teises. Tai ypač būtina įgyvendinti.

Šis reglamentas reikš žingsnį pirmyn, ypač riboto judumo žmonėms. Jiems nebebus atsakyta galimybė naudotis transporto paslaugomis ir prireikus jie galės tikėtis pagalbos. Mano nuomone, tai svarbu. Kaip ir kitų transporto priemonių atveju, daugeliu atvejų numatytos kompensacijos ir ilgų vėlavimų atvejais įstrigusiems keleiviams numatytas apgyvendinimas.

Dėl šių priežasčių norime paremti šį kompromisą. Tai darome ne su dideliu entuziazmu, nes šis reglamentas įsigalios tik po dvejų metų. Tačiau tai žingsnis teisinga linkme ir jis reiškia, viena vertus, kraštutinės Tarybos pozicijos ir, kita vertus, mūsų platesnių užmojų tikslų kompromisą.

 
  
MPphoto
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE). (ET) Ponia pirmininke, estai turi patarlę „Įgudimas daro meistru“. Deja, to negalima pasakyti apie direktyvą dėl tolimojo susisiekimo transporto keleivių teisių, kuri po ilgos taikinimo procedūros galiausiai atitolo nuo Europos Parlamento pageidautų principų. Iš tiesų gerai, kad dabar turime minimalias pagrindines teises, bet nepriimtina tai, kad dėl susitarto 250 km maršruto šios teisės netaikomos trijose valstybėse narėse. Be to, šios teisės yra minimalios trijose ar keturiose kitose valstybėse, nes jose yra vienas ar du tokio ilgio tolimieji maršrutai.

Be to, nepriimtina, kad nebuvo įtrauktos tarpvalstybinės tolimojo susisiekimo paslaugos nepriklausomai nuo atstumo, taip pat negalime remti aštuonerių metų laikotarpio, per kurį valstybės narės neprivalo įgyvendinti minėtos direktyvos. Deja, Estijos vyriausybė parėmė šias sąlygas ir – dar daugiau – reikalavo ilgesnio maršruto. Dabar turime savęs paklausti, ar iš tiesų remiame keleivių teises, ar tolimojo susisiekimo autobusų įmonių teises ir jų pelno siekį. Bet kuriuo atveju, nors remiu Europos Sąjungos piliečius, nesuprantu, kodėl dalis Europos Sąjungos neįtraukta į šią direktyvą. Todėl negaliu balsuoti už šią direktyvą ar minėtą pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Philip Bradbourn (ECR). – Ponia pirmininke, tvirtai remiu keleivių teisių garantavimo principą ir teisinga klientams tikėtis aukšto lygio paslaugų.

Tačiau turime atsižvelgti į proporcingumą ir žiūrėti, kokį poveikį iš tiesų tai turės. Turime palyginti tikrą transporto paslaugų naudotojų gaunamą naudą ir tikrąsias šio sektoriaus įmonių išlaidas.

Europos Parlamentas ir Europos Komisija dažnai laikosi požiūrio „vienas dydis viskam“, bet turime sutikti, kad skirtingų transporto rūšių keleivių teisės skiriasi. Kelionės oru nėra tokios pat, kaip kelionės autobusais. Svarbiausia, kad skiriasi šio sektoriaus mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius. Manau, kad visi EP nariai žino, kokios svarbios patikimos ir pelningos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų paslaugos mūsų vietos ekonomikai, ir dėl to tvirtai remiu 250 km taisyklės įvedimą. Paprasčiausiai neteisinga, kad mažoms vietos įmonėms, ypač teikiančioms vietinės arba regioninės reikšmės paslaugas, būtų uždėta tokia našta.

Atsižvelgdamas į tai, kad įvesta tokia apsauga, ir į pamatinę šio teisės akto principo vertę, tvirtai remiu šį kompromisą.

 
  
MPphoto
 

  Jim Higgins (PPE). – Ponia pirmininke, ši iniciatyva buvo brandinama beveik trejus metus ir pirmą kartą palaikau Tarybos, o ne Europos Parlamento pusę.

Žinoma, turime ginti keleivių, pirmiausia neįgalių keleivių, teises, bet šis pirminis pasiūlymas – kaip teigė Philip Bradbourn – jeigu būtų priimtas, turėtų rimtų pasekmių smulkiesiems transporto paslaugų teikėjams. Iš tiesų juo daugelis mažų įmonių būtų pašalintos iš šio verslo. Dėl to taikinimo procedūra buvo būtina ir pasiektas kompromisas sudaro tinkamą, viena vertus, keleivių teises užtikrinančią, kita vertus, paslaugos teikėjų teises ginančią pusiausvyrą. Visiškai sutinku su P. Bradbournu, kad negalima lyginti vandens, oro, geležinkelių ir autobusų transporto keleivių teisių tame pačiame pakete. Todėl kalbos apie konsoliduotą paketą yra neįmanomos ir neįgyvendinamos.

Norėčiau pasakyti komplimentą Transporto ir turizmo komiteto pirmininkui Brianui Simpsonui, kuris atliko puikų darbą, pranešėjui A. Cancianui ir mūsų koordinatoriui Mathieu Groschui. Galiausiai turime teisingą ir suderintą paketą, kuris vienodai naudingas visoms suinteresuotosioms pusėms.

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák (ECR). (CS) Ponia pirmininke, pastaraisiais metais Europos Parlamentas kartu su Taryba priėmė įstatymus, susijusius su oro ir geležinkelių transporto keleivių teisėmis. Todėl logiška mums dabar priimti analogišką priemonę autobusų transportui, nepaisant to, kad Europos Sąjungos keleiviai vis dar renkasi individualų transportą, ir to, kad miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transportas sparčiai gerėja.

Tačiau mūsų pastangos ir entuziazmas reguliuoti turėtų turėti aiškias ribas. Logiška Europos Sąjungoje apibrėžti pagrindinius tarpvalstybinių kelionių standartus, apsaugoti pažeidžiamas keleivių grupes ir garantuoti jų teises. Vis dėlto pastangos teises išplėsti iki vietos transporto ir užtikrinti maksimalias galimas kompensacijas arba viską reglamentuoti iki smulkmenų yra netinkamas kišimasis į vidaus rinką. Aišku, kad visi pernelyg gausūs įsipareigojimai reiškia didesnes transporto operatorių išlaidas, kurios galiausiai darys įtaką bilietų kainoms.

Kaip buvęs meras, su susirūpinimu sekiau pasiūlymą į minėtos direktyvos taikymo sritį įtraukti miesto ir priemiestinį transportą. Džiaugiuosi, kad šiuo atveju nugalėjo sveikas protas ir kad miesto ir priemiestinis transportas bus apsaugotas nuo perdėto reguliavimo.

 
  
MPphoto
 

  Ville Itälä (PPE).(FI) Ponia pirmininke, noriu padėkoti visiems dalyvavusiems formuluojant šį kompromisą, pirmiausia pranešėjui ir B. Simpsonui, Komiteto pirmininkui. Nors tai kompromisas, tai taip pat svarbus žingsnis pirmyn visuomenei. Svarstant kelionės atidėjimo ir prarasto bagažo klausimą, visuomenei labai svarbu žinoti, kad įvedėme jų teises ginančius teisės aktus.

Šis ribotas 250 km atstumas nėra geriausias galimas sprendimas ir jis nebuvo toks sėkmingas, kaip daugelis teigė. Manau, kad galbūt tai silpniausias minėto teisės akto punktas, ir mes tikrai turėsime prie to sugrįžti ateityje, bet vis dėlto tai didelis žingsnis į priekį siekiant gerokai pagerinti neįgalių ir riboto judumo asmenų teises. Visuomenės požiūriu, tai toks teisės aktas, kurį turėtume pasiūlyti.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, ši nuostata turi ir gerų, ir blogų savybių. Kai kuriais klausimais ji gera. Ypač palankiai vertinu dalis, kuriose dėstoma apie neįgalius arba riboto judumo asmenis, bet man nerimą kelia tie patys kitų kalbėtojų jau minėti dalykai apie 250 km ribą. Vienas dydis visiems netinka. 27 įvairaus dydžio Europos Sąjungos valstybėms turėjo būti taikoma šiek tiek lankstumo, kad visos jos galėtų būti įtrauktos į nuostatas.

Aš pats gyvenu daugiau kaip 300 km nuo mūsų sostinės. Ten yra klestinti maža tolimojo susisiekimo transporto paslaugas teikianti įmonė, vežanti keleivius iš kaimo vietovių mano rinkimų apylinkėje į sostinę Dubliną ir atgal. Jai dabar bus daromas didelis spaudimas dėl šio pasiūlymo nuostatų ir ypač dėl didesnių draudimo kainų, kurios gali juos išstumti iš šio verslo. Jeigu taip atsitiks, bus prarastos darbo vietos, o keleiviai neteks paslaugų. Judėdami pirmyn turėsime tai prižiūrėti.

 
  
MPphoto
 

  Ádám Kósa (PPE).(HU) Ponia pirmininke, palankiai vertinu šį pranešimą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių. ES piliečiams, įskaitant neįgaliuosius, bus lengviau naudotis šia paslaugos forma. Prieš pasiekiant kompromisą vyko ilgos konsultacijos. Per jas Europos Parlamentas ir A. Cancian iki galo kovojo už neįgaliųjų teises. Deja, Europos Vadovų Taryba pasirodė esanti ne tokia įžvalgi ir lanksti šiuo klausimu. Labai apgailestauju, kad Europos Vadovų Taryba nesugeba pripažinti, kad gyvename greitai senėjančioje visuomenėje. Pernakt neįgaliųjų skaičius staiga padidės. Turėtume suvokti, kad visi ES piliečiai kentės nuo šios problemos ir anksčiau ar vėliau visiems reikės pagalbos. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad mūsų darbas dar neatliktas. Pasiektas kompromisas dėl keturių transporto priemonių ir dabar laikas sukurti bendrą keleivių teisių chartiją, kuria vėliau bus palengvintas keleivių teisių gynimas.

 
  
MPphoto
 

  Olga Sehnalová (S&D). (CS) Ponia pirmininke, Europos Parlamentas ruošiasi balsuoti dėl svarbaus kompromiso, kuris labai padidins miesto ir tolimojo susisiekimo transporto keleivių teises. Manau, reikšminga, kad, be kompensacijos keleiviams už prarastą arba sugadintą bagažą arba pinigų grąžinimo vėluojant autobusams ir kitų priemonių, šis kompromisas taip pat susijęs su negalių keleivių ir riboto judumo keleivių teisių didinimu. Ypač remiu neįgalių asmenų teisę būti informuotiems ir gauti pagalbą, bent tą, dėl kurios galiausiai susitarta per taikinimo procedūrą. Viešasis transportas – esminė ir svarbi riboto judumo asmenų kasdienybės dalis. Buvo nelengva pasiekti šį kompromisą, todėl ir aš norėčiau pasveikinti pranešėją ir visus derybų komandos narius su jų atliktu darbu. Pritarimu šiam reglamentui bus suteiktos galimybės sukurti bendrą visų transporto rūšių apsaugos sistemą Europos Sąjungos lygmeniu, ir nors tai tikrai nėra tobula mintis kalbant apie keleivių teises, tai labai svarbus žingsnis pirmyn.

 
  
MPphoto
 

  Frédérique Ries (ALDE).(FR) Ponia pirmininke, su liberalais šiandien susilaikysime balsuodami dėl minėto reglamento dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių. Tai paskutinė paketo dėl keleivių apsaugos (po oro, geležinkelių ir jūrų kelionių) grandis, bet, deja, – kaip jau minėta – ji gerokai siauresnių užmojų. Tai, be kitų, socialistų frakcijai teigė B. Simpson ir S. El Khadraoui; jie sakė būtent tai. Taigi, kad šiuo reglamentu būtų ginami žmones, jie turės keliauti daugiau kaip 250 km. Jeigu iš Briuselio į Amsterdamą keliaujate oru, esate apsaugotas, jeigu autobusu – ne. Ir, galėčiau pridėti, tai dar labiau neteisinga dėl to, kad šią transporto rūšį naudojantieji dažniausiai yra mažiausiai pasiturintys.

Taip pat nėra prasmės leisti šiam reglamentui įsigalioti, nes dėl keleto nukrypimų jo įsigaliojimas galėtų būti atidėtas iki 2011 m. Tada bus naujų teisių ir kompensacijos nelaimingų atsitikimų, kelionės atidėjimo ir atšaukimo atvejais. Ši pagalba būtina neįgaliesiems, bet tikrovė tokia, kad ji nebus įvesta nedelsiant ir, dar svarbiau, ne kiekvienas galės tokią pagalbą gauti.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cramer (Verts/ALE).(DE) Ponia pirmininke, gerai, kad dabar užtikrinamos keleivių teisės visų rūšių transporto priemonėse, bet šios teisės negali paslėpti fakto, kad geležinkelių transportas, kuris nekenkia aplinkai, dar kartą pastatytas į labai nepalankią padėtį. Geležinkelio įmonės moka bėgių kelio mokestį už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, bet ta pati sistema netaikoma miesto ir tolimojo susisiekimo autobusams, o tai naudinga autobusų įmonėms. Geležinkeliai įtraukti į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, o autobusai – ne, o tai vėlgi autobusams suteikia pranašumą, o traukinių sektorius patenka į nepalankią padėtį. Jeigu atidedama traukinio kelionė, 25 proc. bilieto kainos grąžinama kaip kompensacija po valandos. Autobusų atveju grąžinama po dviejų valandų.

Visi šie pranašumai yra nepriimtini. Todėl mums reikia integruoto požiūrio. Mums reikia keleivių teisių visose skirtingose transporto priemonėse, bet mums taip pat reikia sąžiningų pagrindinių sąlygų. Negali būti taip, kad vienas keleivis kompensaciją gauna tik po trijų ar keturių valandų, o kitas – po valandos. Šiuo atžvilgiu reikia dar daug nuveikti ir šiuo požiūriu šis kompromisas nėra geras. Nesuprantu, kodėl aplinkai nekenkiantis geležinkelių transportas nuolat pastatomas į nepalankią padėtį.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Ponia pirmininke, po sudėtingų derybų taikinimo proceso metu pasiektas sudėtingas susitarimas dėl reglamento dėl miesto ir tolimojo susisiekimo transporto keleivių teisių formuluotės. Nors šis reglamento projektas susijęs tik su reguliarių paslaugų teikimu ilgesniais negu 250 km ilgio maršrutais, juo taip pat įvedamos naujos taisyklės ir geresnė miesto autobusų keleivių apsauga.

Svarbiausia jo teikiama nauda keleiviams galbūt bus jų teisių apibrėžimas atšaukus arba atidėjus paslaugų teikimą, nes pagal jį transporto operatoriai už organizacines transporto paslaugų teikimo nesėkmes baudžiami įpareigojimu padengti iki 100 proc. bilieto kainos ir kitus nuostolius, siekiančius iki 50 proc. bilieto kainos. Vienintelis klausimas, kuris, mano nuomone, galėjo būti geriau sprendžiamas, yra tvarkaraščio išimtys, pagal kurias valstybėms narėms ketveriems metams leidžiama atidėti šios direktyvos įgyvendinimą, šį laikotarpį galbūt pratęsiant dar ketveriais metais. Visas aštuonerių metų šiai direktyvai įgyvendinti skirtas laikotarpis man atrodo pernelyg ilgas.

 
  
MPphoto
 

  Siim Kallas, Europos Komisijos narys. Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiems EP nariams už jų konstruktyvias pastabas.

Dabar susiduriame su sunkumais dėl įgyvendinimo. Šie sunkumai kyla dėl visų keleivių teises reglamentuojančių teisės aktų. Geras teisės aktų suderinimas mums, žinoma, bus ilgas procesas, bet vis tiek manau, kad mūsų pasiektas kompromisas tikriausiai bus priimtas būsimame dokumente ir yra puiki pradžia. Tai taip pat principo reikalas, kad įvedėme konkrečius keleivių teisių principus tokiai plačiai sričiai priklausančiam miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transportui. Tikriausiai reikės kuklių kompromisų; viskas turi būti puikiai suderinta ir įgyvendinta, bet tai labai svarbi pradžia ir, tikiuosi, balsuosite už šį reglamentą.

 
  
MPphoto
 

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. (HU) Ponia pirmininke, Komisijos nary, A. Cancianai, ponios ir ponai, norėčiau pridėti tik dvi pastabas ir pateikti komentarų, labai vertingų čia vykusių diskusijų tema. Minėtos diskusijos labai gerai parodė sunkumus, kuriuos A. Cancian, mes, t. y. Taryba, Europos Komisijos narys ir ekspertai turėjome įveikti. Nemanau, kad šis pasaulis geriausias keliaujantiems miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transportu, bet manau, kad galbūt pagrindinis klausimas, kurį turime užduoti sau, yra tai, ar ši padėtis pagerės įsigaliojus naujajam teisės aktui. Manau, į šį klausimą galime atsakyti neabejotinu taip; ateityje miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai iš tiesų turės daugiau teisių, netgi jeigu šis kompromisas nėra tobulas.

Kompromisas susijęs su susitarimo dėl sudėtingų klausimų pasiekimu. Tai buvo galima pastebėti beveik iš visų kalbų, tik kyla klausimas, iki kokios ribos garantuotume teises, net kenkdami svarbiems ekonomikos veikėjams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių padėtį stengiamės akylai stebėti. Tačiau taip pat labai siekėme keleiviams suteikti papildomas teises. Labai gerai galiu suprasti tuos, kurie į šį klausimą žvelgia iš neįgaliųjų pozicijos. Manau, kad ir šiuo požiūriu žengėme svarbų žingsnį pirmyn. Manau, tai gerai parengta projekto dalis ir tikiu, kad remiantis šiuo teisės aktu bus daroma su tuo, iš tiesų pirmiausia neįgalių asmenų atžvilgiu, susijusi pažanga.

Gerbiamiems EP nariams tik norėčiau priminti, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija mąsto apie tvirtą Europos Sąjungą, kuri savo piliečiams suteikia papildomas teises ir juos visada laiko svarbiausiais savo tvirtos politikos veikėjais. Be to, esu tikra, kad dabartinės diskusijos dėl šio teisės akto pasiūlymo padeda Europos Sąjungos piliečiams suteikti papildomas teises. Norėčiau dar kartą padėkoti visiems už jų atliktą darbą ir tikiu, kad šiandien be problemų sėkmingai balsuosime už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Cancian, pranešėjas.(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju visiems kalbėjusiems kolegoms EP nariams ir norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, tai nėra pats geriausias galimas reglamentas, bet jis vienintelis, kurį buvo galima pasiekti, turint omenyje Tarybos poziciją.

Tai tikrai svarbus klausimas, nes manau, kad transporto ir turizmo sektoriui – tai du dalykai, už kuriuos atsakingas Turizmo ir transporto komitetas – tikrai labai svarbu, kad ir šios transporto rūšies srityje radome pusiausvyrą.

Šiame teisės akte, viena vertus, išlaikoma poreikio apsaugoti mažąsias ir vidutines įmones – šią temą pastarąsias kelias valandas išsamiai aptarėme – kurios veikia miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto sektoriuje, ir, kita vertus, poreikio apsaugoti riboto judumo asmenų, neįgaliųjų, senyvo amžiaus pensininkų, laikinai riboto judumo asmenų ir apskritai pažeidžiamų transporto paslaugų vartotojų teisių pusiausvyra, siekiant, kad būtų mažiau ginčų. Tai pusiausvyra, kurios siekėme ir, visiems bendradarbiaujant, tikimės, ją pasiekėme.

Vėliau S. Kallaso paskelbta nauja redakcija, manau, pagrįsta sumanymu sukurti bendrą reglamentą visoms transporto priemonėms. Iš tiesų bendrosios transporto rinkos kūrimo dar nelydėjo tinkamos priemonės, kurios būtų skirtos keleivių teisėms apginti. Komisijos nary, be bendro reglamento, tikrai tikiuosi, kad galime inicijuoti bendros įstaigos, bendros bilietų kasos ir bendro bilieto įvairioms transporto rūšims kūrimą.

Norėčiau dar kartą padėkoti visiems kalbėjusiems EP nariams, dalyvavusiems rengiant šį dokumentą – pirmiausia šešėliniams pranešėjams – ir entuziastingai baigiamosiose derybose dalyvavusiems asmenims. Dėkoju Transporto ir turizmo komitetui ir Sekretoriato, Tarybos, ypač Tarybai pirmininkaujančios Belgijos, personalui ir paskutinei, bet ne mažiau svarbiai čia su mumis esančiai E. Győri.

Jums leidus galiausiai norėčiau padėkoti Europos Komisijai, S. Kallasui ir jo padėjėjams už konstruktyvią pagalbą, kurią jie visada sugebėjo suteikti, Europos Parlamento sekretoriato Taikinimo komitetui, parodžiusiam puikius įgūdžius ir profesionalumą – nepakeičiamas savybes priimant svarbius sprendimus mūsų piliečių vardu.

Apskritai kalbant, tai buvo geras testas, kuris Europos Parlamentui davė puikių rezultatų.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks vidurdienį.

 
  
  

PIRMININKAVO: JERZY BUZEK
Pirmininkas

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu.(CS) Šiuo pranešimu dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių siekiama nustatyti keleiviams apsaugoti skirtas teises, kurios būtų taikomos visoje Europos Sąjungoje visiems keleiviams ir įvairioms transporto rūšims. Taryba nepritarė Europos Parlamento pakeitimams, todėl buvo būtina pradėti vadinamąją taikinimo procedūrą. Pagrindiniai pasiekti šio susitarimo punktai daugiausia suderinami su pradiniais Europos Parlamento pasiūlymais. Ypač svarbu tai, kad šis reglamentas būtų taikomas visam reguliariam šalies viduje kursuojančiam ir tarpvalstybiniam transportui ir kad reguliarioms ir kai kurioms konkrečioms paslaugoms valstybės narės iki aštuonerių metų galės taikyti išimtis. Nelaimingo atsitikimo atveju keleiviai turės teisę į iki 220 000 EUR asmeniui siekiančią kompensaciją ir į 1 200 EUR kompensaciją už bagažą. Be to, nelaimingo atsitikimo atveju transporto paslaugų teikėjai privalo suteikti svarbiausią pagalbą (maistą, rūbus ir medicininę pagalbą) ir apgyvendinimą iki dviejų naktų. Esant daugiau kaip 120 min. vėlavimui arba jungiamojo reiso atšaukimo atveju transporto paslaugų teikėjai keleiviams privalo pasiūlyti galimybę tęsti kelionę, be papildomo mokesčio keleiviams pakeisti maršrutą arba grąžinti visą sumą už bilietą. Jeigu jie to padaryti negali, privalo grąžinti visą sumą už bilietą ir sumokėti papildomus 50 proc. nuo bilieto kainos. Šiuo susitarimu taip pat ginamos neįgalių ir riboto judumo asmenų teisės. Dėl pirmiau išvardytų priežasčių visiškai remiu šio pranešimo priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Remiu šį kompromisą dėl autobusų keleivių teisių, kuriuo garantuojama teisė į transportą, į galimybę gauti kelionių informaciją, autobusų įmonės įpareigojamos organizuoti privalomus vairuotojų informacinius mokymus apie negalią, teisė į kompensaciją už sugadintus neįgaliųjų vežimėlius, garantuojamas skundų sprendimo mechanizmas visiems keleiviams ir nepriklausomos valstybių narių institucijos, įgyvendinančios šį reglamentą ir skiriančios baudas.

Visoms 250 km ir ilgesnių miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų kelionėms bus numatyta konkreti nemokama pagalba neįgaliems ir riboto judumo asmenims, kuri būtų teikiama stotyse ir transporto priemonėse, ir, prireikus, nemokamos transporto paslaugos lydintiems asmenims.

Neregiams, ypač silpnaregiams, nuostatos dėl prieinamos kelionių informacijos ir vairuotojų mokymo apie negalias būtų labai svarbios.

Lygios galimybės naudotis transportu yra esminės siekiant nepriklausomumo. Be jų neįgalieji negali vykti į darbą, apsipirkti arba dalyvauti kultūrinėje arba kitokioje laisvalaikio veikloje.

Nors šis tekstas neapima visko, ką norėčiau, kad jis apimtų, remiant jį ir stiprinant visų neįgaliųjų teises, manau, bus žengtas svarbus žingsnis pirmyn siekiant Europos Sąjungos šunų vedlių naudotojams suteikti galimybę judėti Europos Sąjungoje vienodomis sąlygomis su kitais piliečiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Remiu šią teisėkūros rezoliuciją dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos bendro teksto, susijusio su reglamentu dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių ir iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004. Atsižvelgdamas į stabilų šio transporto sektoriaus augimą manau, kad būtina nustatyti keleivių apsaugos teises, kurios būtų taikomos visoje ES ir kurios būtų panašios į teises, kuriomis naudojasi kitomis transporto priemonėmis keliaujantys keleiviai, ir užtikrinti vienodas sąlygas vežėjams, neatsižvelgiant, iš kurios valstybės narės jie kilę ir kurias transporto priemones jie valdo. Atsižvelgiant į tai, kad šiomis teisėmis pirmiausia dėmesys telkiamas į neįgalių asmenų ir riboto judumo asmenų poreikius, ši iniciatyva nusipelno mūsų paramos. Svarbiausia, kad šia rezoliucija būtų nustatyta kompensacija keleivių, kurie buvo sužaloti per tolimojo susisiekimo autobusų nelaimingus atsitikimus, teisėms užtikrinti. Šios nuostatos reiškia, kad keleiviai turės teisę gauti kompensacijas mirties arba sužalojimo, taip pat bagažo praradimo arba sugadinimo per nelaimingą atsitikimą atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Norėčiau pasveikinti A. Cancianą su jo atliktu darbu. Džiaugiuosi, kad Taikinimo komitete pagaliau galėjome pasiekti susitarimą. Mūsų pagrindinis pasiekimas, žinoma, yra tai, kad užtikrintos keleivių teisės gauti kompensaciją ir pagalbą nelaimingo atsitikimo atveju, garantijos keleiviams kelionės atšaukimo arba atidėjimo atveju ir garantuotos teisės neįgaliems ir riboto judumo keleiviams (NRJK). Kaip jau anksčiau minėjau, labai džiaugiuosi dėl to, kad riboto judumo keleiviai įtraukti į šį dokumentą, bet šiuo atžvilgiu turiu pagrįstų nuogąstavimų: oro keleivių atžvilgiu nei oro linijos, nei oro uostai tiksliai nežino, kurie keleiviai turėtų būti laikomi riboto judumo keleiviais. Dėl vežėjų ir oro uostų darbuotojų žinių stokos pagalbą įprasta atsakyti vieniems su mažais vaikais keliaujantiems tėvams ir motinoms. Todėl norėčiau paskelbti tokį kreipimąsi: mūsų darbas nebus baigtas po balsavimo už šį dokumentą per plenarinį posėdį. Taip pat turime pareigą prižiūrėti, ar šis reglamentas tinkamai taikomas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu.(PL) Norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką pranešėjui už jo įtemptą darbą, kuris buvo ypač veiksmingas. Iki šiol nebuvo tinkamos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais keliaujančių keleivių apsaugos garantijos, nes tai buvo vienintelė transporto forma, kuriai šiuo atžvilgiu nebuvo taikomos jokios ES taisyklės. Viena iš šių atliktų pokyčių pasekmių bus tai, kad keleiviai galės teikti ieškinius dėl kompensacijos nelaimingo atsitikimo atveju. Tai, kad vežėjai užtikrins pagalbą neįgaliems asmenims ir kad juos lydintys asmenys, naudodamiesi šia garantija, galės keliauti vežėjo sąskaita, yra kiti ypač svarbūs dalykai.

Neslėpsiu to, kad man buvo ypač sunku asmeniškai aktyviai dalyvauti taikinimo procedūroje, vykusioje pirmą kartą po Lisabonos sutarties priėmimo. Per derybas, kurios vyko iki vėlyvos nakties, kartu su A. Cancianu mums pavyko balsuoti už kompromisą, pagal kurį minėtos nuostatos būtų privalomos ilgesniems kaip 250 km atstumams. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ir tai gana svarbu, kad minėtame reglamente garantuojama 12 pagrindinių teisių, kurios užtikrinamos pirmiausia neįgaliems asmenims. Šiuo metu turėtume labai pabrėžti tinkamo informavimo kampaniją, kuria būtų siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai žinotų savo teises, kurios jiems nuo šiol suteikiamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu.(FI) Šis teisės aktas dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, dėl kurio balsuosime šiandien, gali būti laikomas ne plačių užmojų. Tačiau šis po ilgų kivirčų pasiektas kompromisas geriau negu nieko. Tačiau gaila, kad šis pasiūlymas dėl reglamento taikomas tik šalies viduje vykdomoms ir tarpvalstybinėms 250 km ir ilgesnėms miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų kelionėms. Dėl to, pvz., Liuksemburgui, Maltai ir Kiprui jokio poveikio jis neturės. Taip pat gaila, kad šis teisės aktas įsigalios tik po kelerių metų. Ketveri, o gal netgi aštuoneri metai yra ilgas laikas laukti naujo teisės akto.

Žinoma, šiame pasiektame kompromise galima rasti ir šį tą gero. Pradinėje Tarybos pozicijoje buvo numatytos tik trys pagrindinės keleivių teisės nepriklausomai nuo atstumo. Džiaugiuosi, kad galutiniame kompromise jų yra 12 ir kad ypatingas dėmesys atkreipiamas į neįgalių ir riboto judumo asmenų poreikius. Įsigaliojus šiam reglamentui neįgaliems asmenims bus lengviau keliauti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais. Taip pat dėl jo šio transporto keleivių sąlygos labiau prilygs kitų transporto rūšių keleivių sąlygoms.

Įsigaliojus šiam naujam teisės aktui, valstybės narės privalo užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos veiksmingai ir tinkamai. Tai naudinga ne tik neįgaliems ir riboto judumo asmenims, bet ir mūsų kitiems piliečiams, keliaujantiems miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu.(RO) Šis reglamentas, dėl kurio šiandien balsavome, yra didžiulis pasisekimas, nes pirmą kartą miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais keliaujančių keleivių teisės bus apsaugotos įstatymu. Po dvejų metų sudėtingų derybų Europos Parlamentas ir valstybės narės pasiekė susitarimą dėl pagrindinių klausimų, kuriuo bus sutvirtintos šias transporto priemones naudojančių keleivių teisės. Šios teisės apima kompensacijas keleiviams kelionės atidėjimo arba atšaukimo atveju, kompensacijas už bagažo praradimą arba sugadinimą ir įmonių atsakomybės prisiėmimą ir pagalbos suteikimą nelaimingų atsitikimų atvejais. Nuostatos dėl neįgalių ir riboto judumo asmenų nediskriminavimo ir pagalbos jiems suteikimo ir šių keleivių teisė būti informuotiems prieš ir po jų kelionės įtrauktos į šį reglamentą kaip pagrindinės teisės, kurios bus taikomos nepriklausomai nuo kelionės ilgio. Šiuo reglamentu nenustatomi jokie nauji techniniai reikalavimai, bet į jį įtraukti reikalavimai vežėjams prisiimti atsakomybę už savo keleivius.

Taip pat atsižvelgėme į dabartines ekonomines aplinkybes ir jų poveikį įmonėms, kurioms skirtas šis reglamentas, ir pasiūlėme ketverių metų išimties taikymo laikotarpį, kurį vieną kartą galima pratęsti.

Manau, kad šiam reglamentui įsigaliojus 2013 m., jis padės pasiekti keleivių teisių ES lygmeniu derinimo ir sutvirtinimo tikslą, nepriklausomai nuo to, kokias transporto priemones jie renkasi.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika