Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/0148(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0007/2011

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/02/2011 - 9.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0046

Posėdžio stenograma
Antradienis, 2011 m. vasario 15 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Evelyne Gebhardt (A7-0012/2011)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Ponia pirmininke, 2006 m. gruodžio mėn. įsigaliojusios Paslaugų direktyvos tikslas – atverti rinką Europos Sąjungos paslaugų teikėjams ir pašalinti visas protekcionistines kliūtis, savavališkai nustatomus kliuvinius ir visas diskriminacines taisykles.

Nepaisant to, Europos Parlamentas visada atkakliai tvirtino, kad ši direktyva neturi tapti dingstimi pavojingai mažinti reguliavimą ir liberalizuoti sektorių, taip pažeidžiant darbuotojų teises. Kilmės šalies principo, kuris buvo kritikuojamas dėl to, kad sudaro galimybes atsirasti socialiniams skirtumams, buvo atsisakyta ir jis pakeistas paskirties šalies principu.

Balsavau už šį pranešimą, nes atsižvelgiant į tai, kaip ši direktyva įgyvendinama valstybėse narėse, joje ypatingas dėmesys skiriamas nepagrįstam vilkinimui ir nesėkmėms, taip pat daugybei klausimų, susijusių su jos aiškinimu ir taikymu. Ponia pirmininke, savo kalbą baigsiu, nes tokiomis aplinkybėmis kalbėti sunku.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Ponia pirmininke, Europos paslaugų rinkos vystymas yra labai svarbus skatinant ekonomikos augimą Europos Sąjungoje. Todėl palankiai vertintina tai, kad Europos Parlamentas atidžiai prižiūri, kaip įgyvendinama Paslaugų direktyva. Papildomos priemonės, skirtos Europos paslaugų rinkai plėtoti, taip pat yra labai svarbios. Mūsų pagrindinis tikslas buvo palengvinti paslaugų teikimą visoje Europoje. Todėl su nerimu atkreipiame dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės yra linkusios priimti ir taikyti visiškai direktyvos nuostatų neatitinkančius įstatymus. Taip paslaugų teikėjų vykdomai veiklai sukuriamos dirbtinės kliūtys.

Dabar beveik 90 proc. naujų darbo vietų sukuriama paslaugų sektoriuje. Todėl manau, kad tinkamai taikoma direktyva yra labai svarbi sąlyga kuriant bendrąją rinką ir tai yra pagrindinis Europos ekonomikos uždavinys. Todėl malonu, kad pradedame matyti įgyvendinant direktyvą pasiektų išmatuojamų rezultatų pavyzdžius, tokius kaip daugybė pranešimų apie teisės aktų pakeitimus, kuriuos gauname iš valstybių narių.

 
  
MPphoto
 

  Claudio Morganti (EFD).(IT) Ponia pirmininke, neabejodamas balsavau prieš tai, kad būtų patvirtinta ir taikoma Paslaugų direktyva, kuri taip pat žinoma kaip Bolkensteino direktyva. Direktyvos tikslas turėjo būti – padėti vystytis mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir taip padidinti konkurenciją Europoje.

Tačiau, deja, tikrasis tikslas, pasirodo, buvo užpulti mūsų mažąsias ir vidutines įmones ir joms pakenkti. Italijoje esama tikrai stiprių sektorių, pvz., pajūrio koncesijos, į kuriuos savininkai investavo visą savo turtą ir įdėjo daugybę pastangų. Dabar dėl šios direktyvos jie viską prarado.

Tai nėra sistema, kurią kartu su biurokratine Europa ir stambiosiomis korporacijomis bei tarptautinėmis įmonėmis, kurios nori įsiveržti į Italiją ir nukonkuruoti mūsų įmones, turėtume nustatyti. Negalime to leisti ir aš stovėsiu petys į petį su šiomis mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis ir ginsiu jas, siekdamas saugoti savo tradicijas ir Italijos privalumus.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Ponia pirmininke, šiuo metu galiojančioje Paslaugų direktyvoje reikalaujama, kad visos ES šalys panaikintų biurokratines kliūtis ir palengvintų verslininkų gyvenimą. Tačiau direktyvos įgyvendinimas vilkinamas. Pagrindinės probleminės sritys yra susijusios su nesugebėjimu laikytis direktyvos taikymo srities, vilkinimu kuriant kontaktinius centrus, administracinio bendradarbiavimo trūkumais ir tarpusavio vertinimo skirtumais. Pranešime, kuriam pritariau, teigiama, kad labai svarbu kuo greičiau sukurti bendrus kontaktinius centrus. Juose galės būti sprendžiami visi klausimai, susiję su tarptautinių paslaugų teikimu, įskaitant lengvai suprantamos informacijos apie atitinkamos šalies reikalaujamų formalumų ir administracines procedūras pateikimą. Paslaugos sudaro beveik 40 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Pašalinus nereikalingas kliūtis ir vilkinimą, būtų galima nemažai prisidėti prie didesnio konkurencingumo ir naujų darbo vietų kūrimo.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D).(LT) Manau, kad paslaugų direktyvos įvertinimas mums suteikė gerą galimybę patikrinti, ar iš tiesų ši direktyva padeda siekti geresnio paslaugų sektoriaus plėtojimo ir ar direktyvos nuostatos yra tinkamai įgyvendinamos valstybėse narėse. Būtina, kad visais šios direktyvos įgyvendinimo etapais būtų laikomasi susitarimo dėl viešųjų paslaugų neįtraukimo į direktyvos taikymo apimtį bei kartu užtikrinti socialines teises ir laikytis darbo teisės reikalavimų.

Akivaizdu, kad Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad valstybėse narėse būtų kuriami kokybiški kontaktiniai centrai. Ir tam turi būti numatytas atitinkamas finansavimas, siekiant užtikrinti šių centrų teikiamos informacijos prieinamumą ir jos kokybę.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, nuo pat Europos Sąjungos įkūrimo kilo nesusipratimų dėl to, ką turime omenyje kalbėdami apie laisvąją prekių ir paslaugų rinką.

Kai mano rinkėjai 1975 m. balsavo už narystę EEB, jie manė, kad bendroji rinka reiškia abipusį produktų pripažinimą. Jeigu galite parduoti mineralinio vandens buteliuką Jungtinėje Karalystėje, jums turėtų būti leista parduoti tą patį vandenį Prancūzijoje, Vokietijoje arba Italijoje ir atvirkščiai. Tikrovėje jie suprato, kad tai reiškia standartizaciją – kad „mineraliniame vandenyje turi būti tik šios mineralinės medžiagos ir ne kitokios“, kad „tūris negali būti didesnis nei „x“ ir ne mažesnis nei „y““ ir t. t. Tuomet galite suprasti, kad už produktą, kurio niekada nebuvo ketinama eksportuoti, gali būti baudžiama jo paties kilmės šalyje.

Būtent tai daugybę kartų atsitiko prekėms ir paslaugoms. Užuot padidinę vartotojų pasirinkimą, jį apribojome, ir dažnai taip atsitikdavo dėl vieno konkretaus gamintojo, esančio kažkur Europos Sąjungoje, kuris, pasirodo, visais atvejais atitinka daugybę specialių reikalavimų ir kuris ES teisės aktais naudojasi kaip priemone, padedančia perkelti savo išlaidas konkurentams. Todėl mūsų dalis pasaulio BVP toliau mažėja, ir taip mano šalis pati įsipainiojo į suvaržytos ir ribotos regioninės grupuotės gniaužtus.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (ECR). – Ponia pirmininke, prisimenu, kai Paslaugų direktyva pirmiausia buvo svarstoma per pastarąją šio Parlamento kadenciją, kiek daug tuomet buvo prieštaringų elementų. Taip pat pats prisimenu, kaip pranešimo dėl prekybos ir paslaugų pranešėjas, didelį prieštaravimą, kai kalbėjau apie poreikį liberalizuoti daugybę finansinių, sveikatos, švietimo, vandens paslaugų siekiant, kad vartotojams būtų suteiktas didesnis geresnių paslaugų pasirinkimas, užuot pasikliovus išvargusiomis senosiomis valstybių monopolijomis, kurios gana dažnai nebuvo pakankamai finansuojamos mokesčių mokėtojų pinigais.

Taigi, turime šį bendro ekonominio intereso paslaugų apibrėžimą, pagal kurį drausmės taisyklės, kurios suteikia mums dideles pasirinkimo galimybes, kai kalbame apie prekybos centrus arba kitas paslaugas, lyg ir nėra taikomos vandeniui, švietimui ir sveikatai. Prieš 30 metų galiojusi politika, kai tam tikras paslaugas galėjo teikti tik valstybė, tapo nebeaktuali. Susidarė padėtis, kai šioms paslaugoms buvo skiriamas nepakankamas finansavimas ir jos nebuvo tinkamai teikiamos. Imkime labiau liberalizuoti paslaugas visoje Europoje ir visame pasaulyje.

 
  
  

Pranešimas: Antonio Cancian (A7-0020/2011)

 
  
MPphoto
 

  Gesine Meissner (ALDE).(DE) Ponia pirmininke, norėčiau paaiškinti, kodėl Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija susilaikė balsuojant dėl šios direktyvos. Gerai yra tai, kad priėmėme sprendimą ir kad neįgaliųjų teisės yra gerbiamos. Tačiau tai aktualu tik ilgesnių atstumų atveju. Daugybė kitų aspektų nėra verti Europos direktyvos vardo. Pvz., kadangi direktyva taikoma tik ilgesnėms nei 250 km kelionėms, yra daugybė šalių, kuriose ji netaikoma. Kipras, Malta ir Liuksemburgas neturi jokių teisių, taip pat kaip ir kai kurios kitos valstybės narės, kuriose nėra ilgesnių nei 250 kilometrų autobusų maršrutų. Laisvas asmenų, prekių ir paslaugų judėjimas yra vienas iš pagrindinių Europos principų. Dabar neužtikrinama skurdesnių keleivių apsauga, nes kai kuriose valstybėse narėse nėra keleivių teisių sistemos. Būtent todėl susilaikėme. Esama kai kurių teigiamų aspektų, tačiau taip pat daugybė neigiamų aspektų, ir dėl šios priežasties susilaikėme.

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Ponia pirmininke, 2008 m. Komisijai pateikto pasiūlymo dėl reglamento tikslas – nustatyti naujas teises visoje Europoje siekiant užtikrinti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių, kurios panašios į kitų transporto priemonių sektoriuose taikomas teises, apsaugą taip suvienodinant vežėjų ir skirtingų transporto priemonių konkurencines sąlygas skirtingose valstybėse narėse. Kad susitartume dėl šiandien balsavimui pateikto dokumento, prireikė ilgų ir sudėtingų derybų su Taryba, įskaitant taikinimo procedūrą.

Galima teigti, kad galutinis dokumentas – tai labai patenkinamas ir puikiai subalansuotas kompromisas, nes jame sėkmingai užtikrinamos keleivių teisės ir kartu išvengiama sunkios naštos vežėjams, kurie – nepamirškime – iš esmės yra mažosios ir vidutinės įmonės.

Galima pakankamai pagrįstai teigti, kad taikinimo procedūra Europos Parlamentui buvo sėkminga, nes buvo įtraukti kai kurie mūsų pagrindiniai reikalavimai, t. y. dėl taikymo srities, pagrindinių keleivių teisių, nepaisant atstumo, nukrypimų, ir galiausiai nustatant tinkamas išlaidų atlyginimo, pagalbos ir kompensacijos formas keleiviams dėl nelaimingų atsitikimų, kelionės atšaukimo ir vėlavimų.

 
  
MPphoto
 

  Guido Milana (S&D).(IT) Ponia pirmininke, mūsų laukia naujas teisių etapas, tačiau šios teisės galėjo būti platesnės. Turime žinoti, kad kai kalbame apie mažesnius nei 250 km atstumus, šioje priemonėje visiškai nesprendžiamas labiausiai pažeidžiamų, neįgaliųjų, senyvo amžiaus pensininkų ir asmenų su judėjimo negalia teisių klausimas.

Jeigu iš tikrųjų kalbame apie vienodų kokybės standartų nustatymą, tuomet tiesa yra ir tai, kad neįtraukus vietos transporto bus labai apribotas keleivių, turėsiančių iš to naudos, skaičius. Per artimiausius ketverius metus įgyvendinant direktyvą paties sektoriaus dalyviai galės kuo geriau pasirengti, tačiau taip pat turėsime stebėti, kaip steigiamos vykdymo užtikrinimo įstaigos.

Šio proceso rezultatas – tai Parlamento pergalė, ir tai yra teigiamas ženklas, patvirtinantis, kad mes skiriame dėmesį piliečių poreikiams. Tačiau kompromisas visada yra susijęs su šio Parlamento tikslų – ir šiuo atveju tai yra lengvatos – derinimu. Mes iš esmės įrodėme, kad gerai suprantame poreikius, priešingai nei Taryba, kuri parodė, kad ji tik gina interesus.

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti A. Cancianą su puikiu darbu užbaigus rengti šią priemonę.

C. Mastella leis man nesutikti su juo dėl teiginio, kad ši priemonė reiškia didelę mūsų piliečių pergalę. Taip pat galima atkreipti dėmesį į tai, kad piliečių apsauga užtikrinama tik tuomet, jeigu jie miesto arba tolimojo susisiekimo autobusu keliauja daugiau nei 250 km. Kaip užtikrinama Europos piliečių teisių apsauga, jeigu – kaip jau pabrėžė G. Meissner – ši apsauga negalioja visoje tokių valstybių kaip Kipras, Liuksemburgas ir Malta teritorijoje?

Tai yra priežastys dėl kurių mūsų frakcija balsuojant susilaikė. Mes nebalsavome prieš pranešimą, nes kai kurių teisių apsauga yra užtikrinama, pvz., neįgaliųjų ir asmenų su judėjimo negalia teisės. Būtent dėl to susilaikėme. Atsižvelgdami į likusią pranešimo dalį prašytume kuo greičiau sugrįžti prie klausimo sprendimo siekiant iš tikrųjų užtikrinti mūsų piliečių apsaugą.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, pirmiausia noriu pasakyti, jog tai, kad rūpinamės savo piliečių teisėmis, yra puiku ir svarbu. Kalbėdami apie teises turime prisiminti, kad jos neatsiejamos nuo pareigų, todėl nėra teisių be pareigų.

Pranešime dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių yra daug gerų ir teigiamų dalykų. Taip pat turime prisiminti, kad miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų įmonės visoje Europoje labai viena nuo kitos skiriasi. Pvz., Suomijoje yra daugybė mažų šeimos įmonių ir galėtume paklausti, ar turėtume toliau apsunkinti šias mažąsias įmones naujomis išlaidomis ir pareigomis, nes jos ir taip deda visas pastangas, kad jų verslas būtų pelningas.

Galiu pasakyti, kad sprendžiant šį klausimą įvairiais būdais įrodėme savo lankstumą ir kad buvo atsižvelgta į skirtingų keleivių teises. Neįgaliųjų poreikių pripažinimas visada sukuria akivaizdžią pridėtinę vertę. Labai svarbu užtikrinti, kad neįgalieji ir asmenys su judėjimo negalia galėtų iš esmės lengviau keliauti ir judėti ir kad jų poreikiams būtų skiriamas didesnis dėmesys. Tai geras dalykas, tačiau, kaip jau minėjau, padėtis yra šiek tiek nenuosekli, nes kalbant apie teises ir pareigas taip pat svarbu užtikrinti, kad išlaidos toms mažosioms miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto pramonės įmonėms per daug nepadidėtų.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). – Ponia pirmininke, balsavau už šį reglamentą, nors ir jaučiu, kad jis nėra pakankamai išsamus. Tačiau tai yra pradžia, ir kartais šiame Parlamente ir ES mes žengiame tik vaikiškus žingsnelius. Būtent tai padarėme šiandien.

Apgailėtina, kad kai kurioms valstybėms narėms šis reglamentas netaikomas ir, tiesą sakant, jis taikomas tik ilgesnėms nei 250 kilometrų kelionėms. Iš tikrųjų pirmenybę būčiau teikusi ALDE frakcijos nuomonei, kad keleivių teisės turėtų būti taikomos daug trumpesnėms kelionėms. Tačiau man malonu pastebėti, kad kai kurios reglamente numatytos pagrindinės teisės taikomos trumpesnius atstumus keliaujantiems keleiviams. Tos teisės visų pirma taikomos neįgaliesiems, arba, tiesą sakant, asmenims su judėjimo negalia. Kai kurios iš šių teisių apima galimybę pasinaudoti transportu nepatiriant diskriminacijos ir tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų darbuotojų mokymus apie neįgaliuosius.

Deja, valstybėms narėms nustatytas dešimties metų laikotarpis, per kurį galima taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, ir nors mažosioms įmonėms prisitaikyti reikia užtektinai laiko, paprašyčiau ir raginčiau valstybes nares pabandyti užtikrinti, kad šio reglamento būtų imta laikytis kuo greičiau.

 
  
MPphoto
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). – Ponia pirmininke, tvirtai remiu keleivių teises, o ypač didesnes neįgaliųjų teises.

Nesu labai patenkintas pasiektu kompromisu. Kitaip nei mano kolegė, būčiau linkęs pritarti 200 kilometrų ribai, nes tai leistų Airijai netaikyti šio reglamento mano rinkimų apygardos kaimo vietovėms. Kalbu apie Šiaurės ir Vakarų Donegalą, Mėjo grafystę ir, tiesą sakant, Golvėjaus grafystę. Dauguma kaimo vietovių nepatenka į 250 kilometrų ribas. Teisių lygis, kurį norima pasiekti, kompensavimo požiūriu yra neproporcingas kaimo vietovėse teikiamų paslaugų rūšiai.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į išlaidas, ir tai iš esmės yra draudimo išlaidos, kurios galėtų priversti kai kuriuos vežėjus palikti rinką. Daugeliu atvejų viešojo transporto paslaugoms nėra alternatyvos.

Žinoma, turime priimti sprendimą, kuris šiandien buvo priimtas, ir galbūt terminas, per kurį galima taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, galėtų suteikti galimybę prisitaikyti tiems, kurie nepatenka į 250 kilometrų ribas.

Taigi, nors iš esmės pritariu, turėjau susilaikyti dėl pirma nurodytų priežasčių.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Ponia pirmininke, kasmet daugiau nei 70 mln. keleivių Europoje keliauja miesto arba tolimojo susisiekimo autobusais. Reglamentas, kuriuo keleivių teisių apsauga užtikrinama taip pat, kaip oro, vandens arba geležinkelių transporto sektoriuose, įsigaliojo tinkamu laiku. Keleiviams nustatoma 12 pagrindinių teisių, kurios taikomos bet kokio ilgio kelionei. Be to, jeigu kelionė bus ilgesnė nei 250 km, jie turės teisę gauti kompensaciją už vėlavimą, pagalbą nelaimingo atsitikimo arba mirties atveju, kompensaciją už prarastą arba sugadintą bagažą ir geresnę informaciją. Tačiau 250 km minimali riba, visų pirma mažoms šalims, yra per didelė. Palankiai vertinu tai, kad keleiviai su judėjimo negalia turės teisę gauti specialią pagalbą, kaip jau yra oro transporto sektoriuje. Ateityje iš tikrųjų pritarsiu tam, kad būtų priimtas bendras reglamentas, kuriuo bus suvienodinti dabar galiojantys reglamentai, susiję su keleivių teisėmis įvairiose transporto sistemose, ir kuriame iš esmės bus paaiškinta visa keleivių teisių sistema.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Ponia pirmininke, keleivių teisėms miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto sektoriuje, kurio paslaugomis Europos Sąjungoje dažnai naudojamasi, reikia aiškaus teisinio pagrindo, kaip yra oro, geležinkelių ir vandens transporto sektoriuose. Manau, kad galutiniame pateikto reglamento tekste atsispindi patenkinamas kompromisas. Esu patenkintas, kad buvo patvirtinta 12 pagrindinių keleivių teisių, kurios taikomos visiems šia transporto rūšimi besinaudojantiems keleiviams, nepaisant atstumo. Ypač palankiai vertinu tai, kad buvo pripažinti ir apsvarstyti specialūs neįgaliųjų ir asmenų su judėjimo negalia poreikiai. Teisės į kompensaciją už neįgaliojo vežimėlio arba kito judėjimą palengvinančio prietaiso praradimą arba sugadinimą užtikrinimas ir miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų darbuotojų mokymas apie neįgaliųjų transportą tampa svarbiomis priemonėmis kovojant su šių žmonių diskriminacija ir socialine atskirtimi.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, balsavau už pranešimą, nes jame numatyta, kaip iš esmės pagerinti dabartinę padėtį. Sugebėjome rasti tinkamą sprendimą, kuriuo užtikrinama autobusų keleivių teisių apsauga ir tolesnis mažųjų ir vidutinių vežėjų gyvavimas. Reglamentas taikomas ilgesnėms nei 250 kilometrų kelionėms ir juo miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams suteikiama teisė reikalauti kompensacijos, jeigu kelionės atšaukiamos, parduodama daugiau bilietų nei yra vietų arba vėluojama išvykti daugiau nei dvi valandas. Dauguma vežėjų autobusais yra mažosios arba vidutinės įmonės, kurios dėl per didelių reikalavimų, susijusių su žalos atlyginimu, atsidurtų ties bankroto riba. Reglamentas padės užtikrinti kompensacinių išmokų reguliavimą, ir tai yra vienas iš jo teigiamų bruožų. Kalbant apie 250 kilometrų atstumą, nėra jokios priežasties, dėl kurios neturėtume leisti įsigalioti naujam teisės aktui ir tuomet pažiūrėti, kaip būtų galima jį patobulinti.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D).(LT) Pirmiausiai noriu pasveikinti pranešėją A. Cancianą, nes šiandien mūsų priimtas dokumentas yra išties gero ir puikiai subalansuoto kompromiso rezultatas. Kadangi pagal jį teisės keleiviams užtikrinamos neapkraunant vežėjų, kurių dauguma yra mažos ir vidutinės įmonės. Ir Europos Sąjungos piliečiai galės jaustis labiau apsaugoti. Šiuo susitarimu taip pat pagerinamos neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų keliavimo sąlygos. Ir nustatomos labai aiškios taisyklės dėl žalos atlyginimo ir pagalbos suteikimo.

Manau, kad tai gerokai prisidės prie mūsų piliečių keleivių sąlygų gerinimo ir suteiks jiems daugiau teisinio aiškumo, įvykus nelaimei ar kitiems nenumatytiems atvejams.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti A. Cancianą su jo puikiu darbu, o ypač su geru rezultatu, kuris buvo pasiektas per taikinimo procedūrą su Taryba. Pasiektas kompromisas dėl direktyvos taikymo, taip pat tai, kad maždaug 12 pagrindinių teisių buvo įtrauktos į pasiūlymą, reiškia svarbų žingsnį užtikrinant keleivių teisių apsaugą.

Pasiūlyme tinkamas dėmesys atkreipiamas į neįgaliųjų ir asmenų su judėjimo negalia teises ir poreikius, visų pirma atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti transportu nepatiriant diskriminacijos, teises į kompensaciją už prarastą arba sugadintą judėjimą palengvinančią įrangą, skundų pateikimą ir nagrinėjimą, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojų mokymą apie neįgaliuosius ir kelionės metu pateikiamą informaciją.

Galutiniame dokumente taip pat pavyko užtikrinti keleivių teisių apsaugą ir kartu nesukurti spaudimo vežėjams, kurie iš esmės yra mažosios ir vidutinės įmonės ir kurie nebūtų galėję pakelti didelės naštos.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Ponia pirmininke, nors pripažįstu, kad šiame pranešime yra daugybė teigiamų aspektų, – ir tvirtai pritariu neįgaliųjų teisei naudotis transportu ir teise į kompensaciją, – manau, kad tokios rūšies schemas praktikoje turėtų įgyvendinti nacionalinės vyriausybės.

Taip pat manau, kad su šiuo pasiūlymu susijusi finansinė našta būtų per didelė daugumai transporto paslaugų teikėjų. Šis Parlamentas turi prisiminti, kad dauguma tolimojo susisiekimo autobusų įmonių yra privataus kapitalo, yra palyginti mažos ir dėl per pastaruosius 12–18 mėnesių smarkiai padidėjusių kuro kainų patiria vis didėjantį finansinį spaudimą. Dauguma privačių įmonių ir, tiesą sakant, vyriausybinių transporto schemų dėl papildomų išlaidų bus priverstos atlikti du dalykus: vartotojams didinti bilietų kainas ir mažinti maršrutų skaičių. Tiesą sakant, dėl to dauguma vežėjų savanoriškos veiklos sektoriuje, kuriame įgyvendinama dauguma neįgaliesiems skirtų schemų, bus priversti visiškai atsisakyti verslo.

 
  
MPphoto
 

  Carlo Fidanza (PPE).(IT) Ponia pirmininke, iki šiandieninio balsavimo dėl šio pranešimo reikėjo nueiti ilgą kelią, todėl norėčiau pakartoti savo kolegų Parlamento narių komplimentus, skirtus A. Cancianui, kuris taip atkakliai kovojo, kad tai pasiektume. Pagaliau visos transporto priemonių rūšys turi patvirtintus atskirus reglamentus dėl keleivių teisių. Manau, kad kitas žingsnis – parengti tinkamą bendrą aktą, į kurį būtų įtraukti visi šie skirtingi reglamentai.

Taikymo sritis yra pagrįsta, nors derėjomės remdamiesi kitais argumentais, tačiau tai, kad sugebėjome įtraukti visas, išskyrus dvi, valstybes nares, iš tikrųjų yra teigiamas dalykas, kaip ir tai, kad dauguma sąlygų tapo privalomos, net ir trumpesnių nei 250 km atstumų atveju, ir buvo atsisakyta kai kurių kompensavimo formų.

Per šį rytą vykusias diskusijas kai kurie Parlamento nariai pareiškė, kad nėra tinkamai užtikrinama keleivių su judėjimo negalia apsauga, tačiau, laimė, išklausius paskutines kalbas paaiškėjo, kad tai netiesa. Priešingai, ši apsauga yra didelis žingsnis į priekį siekiant, kad šis kompromisas padėtų užtikrinti tarpusavio pagarbą ir turėtume tuo didžiuotis.

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE).(ET) Ponia pirmininke, balsuoju prieš šį dokumentą, nes dabartinis teisės aktas nepadeda užtikrinti vienodo elgesio su keleiviais. Jis neprilygsta nei kitoms transporto priemonių rūšims, nei skirtingų valstybių keleiviams. Todėl keletui mažų Europos Sąjungos valstybių reglamentas nėra taikomas. Aktas tik iš dalies yra taikomas kelete kitų valstybių narių.

Su tarptautiniais tolimojo susisiekimo autobusų maršrutais susijusi problema taip pat nėra išspręsta. Tolimojo susisiekimo autobusais naudojasi mažas pajamas gaunantys asmenys, taip pat jaunimas, įskaitant studentus ir mokinius. Todėl nepriimtina vėlesniam laikui atidėti įgyvendinimo terminą.

 
  
  

Pranešimas: Martin Callanan (A7-0287/2010)

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Ponia pirmininke, buvo susitarta dėl Komisijos ir Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pateiktų pasiūlymų, susijusių su komercinėmis transporto priemonėmis ir išmetamų teršalų normomis, kurios tokioms transporto priemonėms per 10 metų laikotarpį bus sumažintos nuo 203 gramų iki 147 gramų vienam kilometrui. Naujos nustatytos išmetamų teršalų normos yra priimtinos gamintojams ir vartotojams, ir jos yra svarbios atsižvelgiant į vartotojų dėl padidėjusių tokių transporto priemonių kainų patiriamas išlaidas. Šią vartotojų grupę visų pirma sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, verslininkai ir šeimos įmonės, o neseniai per mėnesinę sesiją aptarėme ES priemones, kurių tikslas – suteikti finansinę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Vienas iš tikslų šioje srityje – sumažinti kliūtis, trukdančias mažosioms ir vidutinėms įmonėms plėstis. Tikimės, kad nustatytos išmetamų teršalų normos ir didesnės gamybos išlaidos, dėl kurių lengvųjų komercinių transporto priemonių parkai patirs daugiau išlaidų, netaps didele kliūtimi. 2014 m. galėsime patikrinti, ar reglamente nustatyti principai buvo sėkmingai įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, Europos Parlamentas, sulaukęs pasipriešinimo iš Tarybos ir Komisijos, sėkmingai pasiekė plataus užmojo ilgalaikį tikslą, t. y. iki 2020 m. lengvųjų furgonų išmetamo CO2 kiekį sumažinti daugiausia iki 147 gramų vienam kilometrui. Ši plataus užmojo, bet vis dėlto reali riba gali būti pasiekta taikant inovatyvias aplinkosaugos technologijas. Transporto priemonės bus daug švaresnės, tačiau liks įperkamos mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tai mums buvo ypač svarbu, nes neprisidėsime prie klimato kaitos sumažinimo, jeigu naujų transporto priemonių kainos bus tokios didelės, kad mūsų keliuose išliks seni furgonai ir, svarbiausia, jie toliau terš mūsų aplinką. Malonu, kad šiandien balsavome dėl šio pasiūlymo ir kad jam pritarė didelė dauguma.

 
  
MPphoto
 

  Vicky Ford (ECR). – Ponia pirmininke, ką tik balsavome dėl pranešimo, pavadinto „lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų norma“. Kaip daugumos ES teisės aktų, tai per ilgas pavadinimas praktiniam klausimui. Leiskite paaiškinti: lengvosios komercinės transporto priemonės, žinoma, yra furgonai, o išmetamų teršalų norma reiškia dėl degalų išmetamus teršalus, kurie priklauso nuo sudegintų degalų kiekio.

Dabar visi pastebime, kad degalinėse didėja degalų kainos, o pavieniams prekiautojams, pvz., statybininkams, santechnikams ir staliams, su jų furgono eksploatacija susijusios išlaidos sudaro didžiąją verslo išlaidų dalį. Jiems reikalingos taupios transporto priemonės, ir degalų naudojimo efektyvumas visada buvo pagrindinis veiksnys, lemiantis jų sprendimą pirkti.

Savo rinkimų apygardoje Lutone, kurioje yra General Motors gamyklos gamybos linija, taip pat pastebėjau, kad būtent joje diegiamos inovacijos, skirtos transporto priemonėms tobulinti.

Kai kas mano, kad tikslai bus pasiekti vien dėl to, kad jie nustatyti šiame Europos Parlamente. Tačiau tiesa yra tai, kad norint pasiekti šiuos tikslus reikia sukurti inovacijas, nepaisant to, ar jos būtų susijusios su furgonais, ar kuo kitu, ir jos bus sukurtos dėl vartotojų poreikių ir gamintojų patobulinimų, o ne vien dėl Europos teisės aktų reikalavimų.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Ponia pirmininke, atsiprašau, kad negalėjau dalyvauti šiose diskusijose, nes tuo metu dalyvavau kituose susitikimuose. Todėl dėkoju jums už suteiktą galimybę dabar pasakyti keletą žodžių.

Strategijoje „Europa 2020“ ypatingą dėmesį atkreipėme į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ir tai yra suprantama. Tačiau siekdami savo tikslų lygiai taip pat turėsime siekti energijos naudojimo efektyvumo, visų pirma privataus ir komercinio naudojimo variklinių transporto priemonių srityje.

Komercinėmis transporto priemonėmis važiuojama kasdien ir nuvažiuojami didžiuliai atstumai. Tokia direktyva kaip ši galime padėti įvykdyti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus degalų naudojimo efektyvumo reikalavimus, nes ji privers inžinierius gaminti ekonomiškesnius variklius, ir nors trumpalaikiu laikotarpiu išlaidos gali būti didelės, sutaupyta, atsižvelgiant į su vienu litru nuvažiuotą atstumą ir aplinkos apsaugą, bus labai daug.

 
  
  

Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A7-0021/2011)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Ponia pirmininke, Taryba atsiuntė mums pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą. Taip atsitiko dėl to, kad kai kurios valstybės narės – įskaitant Italiją ir Ispaniją – ne vieną kartą prieštaravo tam, kad būtų patvirtinta numatyta trikalbė vertimo raštu sistema, kuri galiausiai sukeltų faktinę diskriminaciją, nes ji akivaizdžiai pažeidžia vienodą visų oficialių Europos Sąjungos kalbų statusą.

Nepaisant daugybės iki šiol vykusių derybų ir šį rytą vykusio balsavimo, atrodo, kad nebus įmanoma vieningai patvirtinti šio reglamento. Tačiau teisiniais ir instituciniais praktiniais sumetimais turėtume, arba atrodytų, kad turėtume, artimiausiomis dienomis sulaukti Europos Teisingumo Teismo nuomonės, kurioje būtų ne tik paaiškinta dauguma bendros patentinės apsaugos techninių aspektų, bet ir aptarti visi dėl to atsirandantys su jurisdikcija susiję padariniai. Mes nepasirinkome šio kelio ir todėl balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Ponia pirmininke, šiame Parlamente klausydamas diskusijų apie tvirtesnį Europos bendradarbiavimą bendros patentinės apsaugos srityje vos galiu ištverti nenusišypsojęs – atlaidžiai nenusišypsojęs. Tam tikrų šalių politikai, kurių gimtoji kalba, jų nuomone, yra pati svarbiausia pasaulyje, pareiškė, kad sunaikinsime vidaus rinką šioje srityje, jeigu pradėsime tvirčiau bendradarbiauti. Tai, žinoma, absurdiškas pareiškimas, nes vidaus rinkos nėra, kai kalbame apie bendrą patentą. ES patento išdavimas kainuoja maždaug dešimt kartų daugiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dėl to mūsų įmonės kasmet praranda 250 mln. EUR. Todėl gerai yra tai, kad šiandien galiausiai balsavome dėl tvirtesnio bendradarbiavimo siekdami, kad kai kurios šalys negalėtų ilgiau trukdyti. Pakaks! Tikslo nepasiekėme, tačiau šiandien per vieną dieną jau padarėme didesnę pažangą nei per pastaruosius dešimt metų.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Ponia pirmininke, daugiau nei 20 metų Europoje vyksta diskusijos bendros patentinės apsaugos sistemos sukūrimo klausimu. Šiuo metu galiojanti labai sudėtinga patentų registravimo sistema, kuri, palyginti su Amerikos sistema, atima daug laiko ir yra brangi, visiškai nepadeda Europos verslininkams. Patentai atlieka labai svarbų vaidmenį vystantis ir augant šiuolaikinei ekonomikai ir remiant mokslinius tyrimus. Atsižvelgdami į vis labiau didėjantį pasaulio rinkų konkurencingumą, nebegalime ilgiau atidėti šio klausimo sprendimo. Todėl turime pradėti darbą siekdami sukurti bendrą patentų rinką. Tačiau nors ir turėtume pritarti idėjai, negalime nepaisyti daugybės klausimų prieštaringumo, pvz., kalbos klausimo. Todėl neabejotina, kad mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti kova su mažesnių, mažiau gyventojų turinčių ir dažnai skurdesnių valstybių narių diskriminacija.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Pallone (PPE).(IT) Ponia pirmininke, gyvename rinkoje, kurioje mūsų įmonės veikia pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Pagrindinis patentų kalbos režimo reformos tikslas, kaip pranešė Komisija, – sumažinti su vertimo raštu susijusias išlaidas siekiant išsaugoti savo konkurencingumą rinkose, visų pirma Azijos rinkose, kuriose konkuruojame su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Todėl klausiu, ar nebūtų buvę veiksmingiau išduoti patentą tik viena kalba? Tai iš tikrųjų padėtų mūsų įmonėms konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Be to, puikiai žinoma, kad šiuo metu Europoje galioja dvi skirtingo pobūdžio ir skirtingas taisykles turinčios teisės sistemos. Manau, kad idėja pradėti jas derinti būtų buvusi geresnė.

Galiausiai tvirtesnio bendradarbiavimo pradžia ne tik prieštarauja Europos Sąjungos dvasiai, bet ir pažeidžia vidaus rinką, kuriai dėl to taikomas geografinis suskaidymas ir valstybių narių konkurencijos iškraipymas, o tai reiškia, kad kai kurios valstybės iš tikrųjų atsidurs prastesnėje padėtyje nei kitos.

 
  
MPphoto
 

  Mario Pirillo (S&D).(IT) Ponia pirmininke, nors, viena vertus, džiaugiuosi dėl to, kad Europa po daugybės metų pasiekė tikslą ir apsirūpino tokia svarbia priemone kaip patentas, kuri galiausiai sudarys galimybes Europos Sąjungai konkuruoti vienodomis sąlygomis su kitomis teritorinėmis organizacijomis, taip pat apgailestauju dėl to, kad šis rezultatas buvo pasiektas pakenkiant kitoms šalims, pvz., Italijai, kuri nuolat pritarė Europos Sąjungos vaidmens stiprinimui.

Sprendimas išduoti patentą tik viena iš trijų darbo kalbų, vartojamų Patentų biure, iš tikrųjų prisidės prie nelygybės tarp Italijos įmonių ir tų šalių, kuriose kalbama viena iš siūlomo kalbos režimo kalbų. Norėčiau priminti, kad prieš keletą mėnesių pateikiau klausimą Komisijai, siekdamas apginti italų kalbos vartojimą. Šiuo metu 25 šalys iš 27 sutiko ir dėl to susilaikiau.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Ponia pirmininke, niekas nėra patenkintas dabartiniais patentinės apsaugos ES ir valstybėse narėse sprendimo būdais. Todėl bendros patentinės apsaugos sistemos įdiegimas yra labai svarbus mūsų valstybių narių ekonomikai ir apskritai ES ekonomikai. Naujoji sistema visų pirma turėtų padėti skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Palyginti paprastos standartine forma pagrįstos sistemos – nors tai ginčytinas klausimas – nustatymas vartojant tris kalbas, nors buvo kalbama apie vienos arba daugybės kalbų vartojimą, kartu pateikiant vertimą raštu į pareiškėjo gimtąją kalbą, yra svarbus žingsnis.

Tai bus ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių dauguma neturi pakankamai lėšų, kad galėtų kreiptis dėl patentų. Tikiuosi, kad tai iš tikrųjų bus pagrindinis žingsnis skatinant daugumą mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios dažnai buvo vadinamos „miegančiais novatoriais“, imtis veiklos. Dažnai, ypač Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, diskutuojame, kaip paskatinti šią verslo grupę kurti inovacijas ir patentuoti savo pačių išradimus. Norime, kad šis naujas reglamentas padėtų mobilizuoti šias mažąsias ir vidutines įmones ir taip pat užtikrintų geresnę patentuotų išradimų apsaugą Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 

  Constance Le Grip (PPE).(FR) Ponia pirmininke, balsavau už K. H. Lehnes pranešimą, kuriame numatytas Europos Parlamento pritarimas tvirtesniam bendradarbiavimui Europos Sąjungoje kuriant bendrą patentą. Dabar pats laikas tai daryti! Dvidešimt metų dėjome pastangas, kad pasiektume rezultatą, pasiektume lygį, kai galime pradėti imtis konkrečių veiksmų Europos įmonių – tiek mūsų mažųjų ir vidutinių įmonių, tiek mūsų didelių įmonių, kurios ilgai laukė šios svarbios priemonės, skatinančios jų konkurencingumą ir augimą, – labui.

Pritardamas tvirtesniam bendradarbiavimui Europos Parlamentas ne tik parodo didelį savo susidomėjimą šia konkrečia tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra, – ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad ji taikoma antrą kartą, – bet ir siunčia labai teigiamą ir itin konkrečią žinią, siekdamas skatinti mūsų verslo inovacijas ir konkurencingumą. Kaip jau minėta, 25 iš 27 valstybių narių nusprendė pritarti šiai tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrai siekiant sukurti bendrą Europos Sąjungos patentą. Realiai vertinu sunkumus, kuriuos vis dar gali patirti kai kurios mūsų valstybės narės, tačiau judėkime į priekį ir rodykime pavyzdį. Būtent to tikisi įmonės.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, susilaikiau, nes manau, kad sprendimas tvirčiau bendradarbiaujant sukurti bendrą patentą yra dar viena Tarybos nesėkmė. Yra tik devynių valstybių narių susitarimas, ir pačiame dokumente pripažįstama, kad tikslų negalima pasiekti per pagrįstą laikotarpį. Konkurencingumas? Efektyvumas?

Be to, Europos Teisingumo Teismas dar nepriėmė sprendimo dėl su kalbos taisyklėmis susijusios jurisdikcijos. Atsižvelgiant į prašymų skaičių ir daugumoje iš jų vartojamą kalbą ir siekiant didesnio mūsų konkurencingumo pasaulinėje rinkoje Taryba turėjo nustatyti bendrąją poziciją ir galbūt ji turėjo labiau stengtis siekdama, kad būtų vartojama viena kalba.

Dar kartą dėl nacionalinio valstybių narių požiūrio buvo priimtas nenuoseklus sprendimas, kuriame nėra aiškių kriterijų dėl trijų kalbų vartojimo. Jeigu įgyvendinsime tokias priemones kaip ši, niekada nepasieksime pažangos įgyvendindami Europos projektą.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Ponia pirmininke, jeigu Europos Sąjunga ketina didinti konkurencingumą ir tapti pasauline inovacijų lydere, būtina atitinkamai apsaugoti jos kūrybinį potencialą.

Tačiau ES patentų sistema kenčia dėl daugybės trūkumų, kurie trukdo ne tik sukurti bendrą patentinę apsaugą, bet ir vidaus rinkos plėtrai, ir dėl to mažėja išradėjų ir inovatyvių įmonių teisinis tikrumas. Nustačius bendrą išradimų apsaugą, visose valstybėse narėse sukūrus bendrą Europos procedūrą patentams suteikti pagal bendrą patentų teisės sistemą, sudėtinga sistema taptų aiškesnė ir kartu tai padėtų sumažinti išlaidas, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios patiria tris kartus didesnes išlaidas nei, pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės. Kadangi bandymai sukurti bendrą patentinę apsaugą visoje ES nepateisino lūkesčių ir atsižvelgdamas į tai, kad visos nustatytos būtinos tvirtesnio bendradarbiavimo sąlygos kuriant atskirą patento apsaugą yra tenkinamos, pritariu tam, kad Europos Parlamentas duotų savo sutikimą.

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Ponia pirmininke, prieš šimtą metų Antonio Meucci patentas Amerikos telefonų pramonėje nebuvo pripažintas ne dėl anglų kalbos nevartojimo ar dėl to, kad jis vartojo italų kalbą, bet dėl to, kad nebuvo įvykdyta sąlyga: jis neturėjo pinigų, kad įregistruotų savo patentą dar vieniems metams.

Panašiai dabar esame atsidūrę paradoksalioje padėtyje ir, nesiimdamas vertinti balsavimo, manau, jog tai, kad bus patvirtinta trikalbė patentų sistema, į kurią neįtraukiama Italija, iš esmės yra mūsų vyriausybės silpnumo, jos nesugebėjimo būti išgirstai Europos politikos kontekste ir mūsų politinės sistemos silpnumo, kuris visų pirma atsispindi mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, ženklas.

Šiuo klausimu turime tik prisiminti praėjusį gruodžio mėn. paskelbtą konkurencingumo tyrimą, kuriame nurodyta, kad pastaraisiais metais Italija savanoriškai perdavė 4 mlrd. EUR kitoms šalims, kurios svetingai priėmė mūsų mokslininkus. Šiems mokslininkams iš tikrųjų nieko nereikia iš Italijos, nes jie išmoko anglų, prancūzų ar vokiečių kalbas ir turi visas priemones tam, kad pateiktų šiuos patentus, pakenkdami Italijos produktams.

 
  
MPphoto
 

  Antonello Antinoro (PPE).(IT) Ponia pirmininke, kalbu norėdamas paaiškinti, kodėl šiandien balsavau prieš pranešimą. Patento sukūrimas iš tikrųjų bus naudingas Europos patentų sistemai, tačiau rezultatas būtų buvęs daug geresnis, jeigu būtume taikę skirtingą procedūrą. Manau, kad tvirtesnis bendradarbiavimas neturi perspektyvų.

Tiesą sakant, dabartinė procedūra yra tiesiog paskutinis ilgos patentų patvirtinimo Europos Sąjungoje istorijos, kuri prasidėjo 1990 m., etapas ir kurio reikalauja tik 12 valstybių narių.

Balsavau prieš rezoliuciją, nes ji neatitinka Sutarties 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto paskutinei išeičiai taikomo reikalavimo. Komisijos pasiūlyme nenustatomas bendras patentas visoje Europos Sąjungos teritorijoje, kaip reikalaujama 118 straipsnyje, ir tvirtesnis bendradarbiavimas turi neigiamą poveikį įmonių steigimuisi ir laisvam kapitalo judėjimui.

Be to, politiniu požiūriu būtų buvę daug paprasčiau ir tiesiog patogiau sulaukti Europos Teisingumo Teismo sprendimo, kurį planuojama priimti kovo 8 d. Tikriausiai dėl šio sprendimo būsime priversti peržiūrėti savo poziciją.

 
  
MPphoto
 

  David-Maria Sassoli (S&D).(IT) Ponia pirmininke, dar kartą tapome Italijos vyriausybės nesugebėjimo užtikrinti Italijos reputacijos Europoje ir jos verslo interesų apsaugos sprendžiant tokį svarbų klausimą, kaip Europos patento patvirtinimas, liudytojais. Dvidešimt penkios šalys iš 27 ir didžioji Parlamento dauguma pritarė pasiūlymui, kuriuo nustatomos taisyklės patentų srityje ir kuris turi realų poveikį daugumai inovatyvių ir į tarptautines rinkas labiausiai orientuotų įmonių.

Jeigu patys atmesime šį sprendimą, mūsų įmonėms Italijoje grės pavojus, kad Europoje ir visame pasaulyje nebus užtikrinta tinkama jų apsauga. Visiškai neįtikėtina, kad vyriausybė, kuri nieko nedaro, kad skleistų Italijos kultūrą visame pasaulyje, kuri mažina kultūros institucijų finansavimą ir nesugeba vertinti šalies, turinčios daugiausia pasaulinio kultūros paveldo objektų, kalbos, užgauliai nepaiso kalbos klausimo, nors mūsų įmonės iš tikrųjų visada prašydavo rengti patentų projektus tik anglų kalba, kuri šiuo metu yra pasaulio ekonomikos lingua franca. Tačiau pasiekėme tokį rezultatą, kad visi patentininkai gali kreiptis savo gimtąja kalba.

Ponia pirmininke, jokios aplinkybės nevertė M. Barnier raginti kuo greičiau balsuoti nesulaukus Europos Teisingumo Teismo nuomonės, kuri, kaip žinome, bus pateikta pirmosiomis kovo savaitėmis ir joje iš esmės bus aptarti du svarbiausi aspektai: asmens naudojimasis nacionaline kalba siekiant gintis Europos Sąjungos patentų teisme ir Patentų teismo įsteigimo teisėtumas. Visi žinome, kad tai yra svarbūs klausimai, kuriuos reikia išspręsti prieš priimant kokį nors sprendimą. Todėl Italijos demokratų partijos (it. PD) delegacija nusprendė susilaikyti.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, šis pasiūlymas iš tikrųjų nėra puikus ir, tiesą sakant, dėl Europos Teisingumo Teismo sprendimo, kuris bus priimtas per keletą ateinančių savaičių, gali prireikti jį peržiūrėti. Nepaisant to, manau, kad tai žingsnis teisinga linkme, ir dėl tos priežasties jam pritariau.

Čia, Europos Parlamente, dalyvavau daugybėje seminarų, susijusių su inovacijomis. General Electric visoje Europos Sąjungoje atliko keletą apklausų, kurios rodo, jog dauguma žmonių tiki, kad tik inovacijos padės daryti pažangą vaduojantis iš ekonomikos nuosmukio. Inovacijos reiškia mokslinius tyrimus, vystymąsi ir naujus produktus. Nauji produktai turi būti patentuojami, ir kuo lengviau tai galima padaryti, tuo geriau. Turime visoje Europos Sąjungoje bandyti ir siekti sukurti sistemą, kuri išlaidų požiūriu būtų tokia pat paprasta ir veiksminga, kaip JAV.

Nors iki to dar turime nueiti ilgą kelią, tačiau kartu mes bent jau bandome judėti ta linkme. Todėl pritariau šiandien pateiktiems pasiūlymams.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Ponia pirmininke, balsuojant dėl K. H. Lehnes pranešimo susilaikiau ne dėl to, kad prieštarauju bendros patentinės apsaugos schemos sukūrimui. Anaiptol. Flandrijos verslininkai tokios schemos garsiai reikalavo ilgą laiką. Pati idėja gali būti vertinama tik palankiai, ypač jeigu atsižvelgsime į tai, kokia brangi ir sudėtinga yra dabartinė procedūra, kai kiekvienoje valstybėje narėje reikia kreiptis dėl atskiro patento.

Balsuojant susilaikiau, nes taisyklės dėl kalbos vis dar nėra visiškai aiškios. Pamatysime, kiek Komisijos reglamento projekte bus leidžiama vartoti kitas oficialias kalbas, išskyrus anglų, prancūzų ir vokiečių. Nepaisant to, aš ir toliau laikysiuos nuomonės, kad taip pat turėtų būti suteikta galimybė pateikti dokumentus olandų kalba.

 
  
  

Pranešimas: Ivo Belet (A7-001/2011)

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Ponia pirmininke, pirma minėtų taikytinų dokumentų nuostatų kodifikavimas kartu su pirma minėtais pakeitimais neabejotinai suteiks būtino aiškumo teisės taisyklėms, susijusioms su maisto radioaktyvumu.

Tačiau manau, kad patvirtinus Lisabonos sutartį reikėtų iš naujo įvertinti pasiūlyto reglamento teisinį pagrindą, kuriame taip pat turi būti atsižvelgta į naujus Europos Parlamento įgaliojimus visuomenės sveikatos apsaugos srityje. Šiuo atveju pritariu nuomonei, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 4 dalies b punkte įtvirtintas pasiūlymo teisinis pagrindas, nes šiuo pagrindu remiantis patvirtintų priemonių tiesioginis tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, o taip yra tuo atveju, kai (cituoju) „nustatomi didžiausi leistini maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos kiekiai“.

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Ponia pirmininke, iš esmės pritariu šiame dokumente pateiktiems pakeitimams, kurie vis vien iš esmės yra ne kas kita, kaip ankstesnių teisės aktų, susijusių su didžiausiais leistinais maisto produktų ir gyvulių pašarų radiacinės taršos kiekiais, kodifikavimas.

Pamirštame ir kažkaip nepastebime, kad kalbame apie branduolines nelaimingų atsitikimų atliekas. Tai reiškia, kad toliau turime didelį dėmesį skirti atominių elektrinių keliamiems pavojams ir tam, kad tai yra to, ką tam tikrose valstybėse atkakliai stengiamės vystyti, nemalonių ir nuodingų rezultatų padariniai. Todėl tai yra priemonė, kuri turi priversti mus visus būti kuo budresnius.

Tačiau kalbant apie klausimo esmę manau, kad daugiau galėtume padaryti siekdami nustatyti skubaus pranešimo pareigą, kuri leistų kompleksiškai nagrinėti visus pavojaus veiksnius. Be to, turėtų būti panaikintos visos galimybės išvengti reikalavimo pranešti vyriausybinėms institucijoms apie nelaimingą atsitikimą.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Ponia pirmininke, reglamentai, kuriais užtikrinama, kad maisto produktai nebūtų užteršti radioaktyviomis medžiagomis, buvo priimti po nelaimingo atsitikimo Černobylio atominėje elektrinėje. Tai yra labai svarbus klausimas, visų pirma visuomenės sveikatos požiūriu, tačiau tai kartu yra ir sudėtinga tema. Lisabonos sutarties įgyvendinimas reiškia, kad tam tikri reglamentai, įskaitant ir šiuos, turi būti atnaujinami, nors tarp Europos Komisijos ir Parlamento pasiūlymų yra prieštaravimų dėl teisinio pagrindo. Parlamentas remiasi Lisabonos sutarties 168 straipsnio 4 dalimi, o Komisija remiasi Euratomo sutarties 31 straipsniu. Svarbu pakartoti, kad būtina užtikrinti vartotojų apsaugą, ir taip pat pabrėžti poreikį užtikrinti ūkininkų apsaugą, kurie turėtų gauti kompensaciją už nuostolius, patirtus po nelaimingo atsitikimo. Mūsų surengtos diskusijos taip pat parodė didelius nuomonės skirtumus, kai kalbama apie galimų grėsmių, įskaitant nelaimingus atsitikimus arba dėl gamtinių išteklių sukeltą radiacijos lygį, vertinimą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos rinkoje vis didesnę dalį užima iš įvairių pasaulio dalių importuoti žemės ūkio ir maisto produktai, nes turi būti laikomasi visuomenės sveikatos standartų, įskaitant tuos, kuriais užtikrinama, kad maisto produktai nebūtų užteršti radioaktyviomis medžiagomis.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Ponia pirmininke, nauja konstatuojamoji dalis pasiūlyme dėl trijų reglamentų, priimtų nuo 1987 iki 1990 m., kuriuose nustatyti radioaktyvios taršos kiekiai nepaprastosios radiologinės padėties atveju, yra dabartiniam straipsniui reikalingas ex post pagrindas ir pateisina Tarybos teisę naudoti tiesioginius įgaliojimus patvirtinant reglamentą siekiant kuo greičiau užbaigti Komisijos pasiūlytas nepaprastosios padėties priemones.

Sutinku su pranešėju I. Beletu, kad konstatuojamosios dalies negalima vertinti neatsižvelgiant į straipsnį, kuris joje nurodytas. Bet kokiu atveju, atsižvelgdami į naujas Lisabonos sutartyje nustatytas taisykles, turime paaiškinti, ar šis pagrindimas yra pakankamas motyvas išsaugoti įgyvendinimo įgaliojimus, kuriais naudojasi Taryba, ir ar šie Tarybai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai yra tinkamai apibrėžti ir nustatyti.

Veiksmingai valdant po nelaimių susidariusią padėtį turi būti užtikrinami piliečių interesai. Remiantis šiam tikslui sukurtomis priemonėmis supaprastinamos procedūros ištikus branduolinei katastrofai ir Komisijai, kuri kartu paaiškina savo veiksmų tvarką, priskiriamos aiškios priežiūros funkcijos.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Rekomendacija: Eva Joly (A7-0018/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Sutinku su pranešėjos pozicija, kad dabar, kai naujos nuostatos atitinka ES vystomojo bendradarbiavimo tikslus, norint sudaryti susitarimą reikia pasiekti konsensusą, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje. Kita vertus, manau, kad laikantis šio požiūrio per daug dėmesio buvo skirta komercinėms ir ekonominėms problemoms ir laisvajai prekybai, taip pažeidžiant tvirtesnį požiūrį į vystymąsi, ir palankiai vertinu naujas nuostatas, kurios turėtų būti įtrauktos į peržiūrėtą susitarimą, visų pirma susijusias su kova su skurdu, paramos veiksmingumu, Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir migracijos ir vystymosi ryšiu. Tačiau balsuoju už šį pasiūlymą, nes manau, kad santykiai ir prekyba su Pietų Afrika yra labai svarbūs abiem šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi jame yra padaryta svarbių pakeitimų. Sveikintina tai, kad pagrindine susitarimo nuostata tampa nusiginklavimas, konkrečiau bendradarbiavimas nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais, kaip ir demokratijos principai bei žmogaus teisės teisinėje valstybėje. Tai labai svarbios nuostatos, prisidėsiančios prie taikos, saugumo palaikymo regione bei pagarbos žmonių teisėms ir demokratijos plėtros. Į susitarimą yra įtrauktas ir paramos veiksmingumo principas, kaip vystomojo bendradarbiavimo tikslas, ir nurodyta, kad prioritetas teikiamas veiksmams, kuriais kovojant su skurdu visų pirma padedama siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT).

Reikia pažymėti, kad Pietų Afrikos vystymosi požiūriu peržiūrėjus susitarimą bendradarbiavimas neabejotinai išplėstas, įtraukiant daug naujų sričių, ir šios plėtros, kuri 1999 m. pradiniame susitarime numatyta tik kaip galimybė, norėjo abi šalys. Be to, svarbu ir tai, jog daug dėmesio skiriama komerciniams, ekonominiams ir laisvosios prekybos klausimams, kurie turėtų prisidėti prie regiono ekonominio vystymosi.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Šiame peržiūrėtame susitarime numatyta daugybė pakeitimų, visų pirma susijusių su demokratinių principų kūrimu ir bendradarbiavimu nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais. Palankiai vertinu iniciatyvą prioritetą teikti veiksmams, padedantiems siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), t. y. įgyvendinti strategijas, kurių tikslas mažinti skurdą, gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ir kurti naujas darbo vietas. Manau, kad reikia pradėti išsamų politinį dialogą kovos su terorizmu ir pinigų plovimo, terorizmo ir nusikalstamų organizacijų finansavimo, kovos su ginklų gamyba, prekyba ir įsigijimu klausimais. Be to, pritariu, kad reikia daug dėmesio skirti ir vystomajam bendradarbiavimui siekiant pažangos švietimo ir sveikatos sektoriuose. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Pietų Afrika yra sparčiai visose srityse besivystanti šalis, su kuria Europos Sąjunga nori palaikyti ypatingus santykius. Atsižvelgdama į Vystymosi komiteto teigiamą rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto patvirtinimą, pritariau tam, kad būtų pasirašytas šis susitarimas, kuris padės sustiprinti mūsų bendradarbiavimą su ta šalimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu.(FR) Balsavau už atnaujintą ES ir Pietų Afrikos bendradarbiavimo susitarimą, įskaitant vėliausius 2009 m. atliktus pakeitimus, nes jame numatytos naujos Europos Sąjungos ir Pietų Afrikos bendradarbiavimo sritys. Pradiniame 1999 m. susitarime numatytas bendradarbiavimas prekybos srityje, parama Pietų Afrikai joje vykstant ekonominiams ir socialiniams pokyčiams, ekonominė šalies integracija į pietinę Afriką ir parama vystomajam bendradarbiavimui. Šiandien susitarimo taikymo sritis praplėsta įtraukiant į ją kovą su skurdu, paramos vystymuisi veiksmingumą, Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą, kovą dėl saugumo, kovą su masinio naikinimo ginklais ir terorizmu. Tai yra strateginio bendradarbiavimo sritys, kurios, manau, yra svarbios, atsižvelgiant į aktyvų Europos Sąjungos bendradarbiavimą su Pietų Afrika ir jos įtaką pietinės Afrikos regionui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu šį naują susitarimą, kurio tikslas – pradėti dvišalį bendradarbiavimą įvairiose srityse. Norėčiau pabrėžti vaikų teisių, lyčių lygybės, kovos su smurtu prieš moteris, aplinkosauginio bendradarbiavimo, visų pirma klimato kaitos srityje, kultūrinio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo kovojant su narkotikais ir pinigų plovimu, bendradarbiavimo sveikatos srityje ir visų pirma kovos su AIDS svarbą. Siekiant pašalinti neigiamą protų nutekėjimo poveikį tvariam Pietų Afrikos vystymuisi, bendradarbiavimo ir vystymosi grandyje turėtų būti numatytos strategijos, kurių paskirtis – mažinti skurdą, gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas ir kurti darbo vietas, užtikrinti, kad migrantai prisidėtų prie savo gimtųjų šalių vystymosi, skatinti bendradarbiavimą siekiant stiprinti gebėjimus, visų pirma sveikatos ir švietimo sektoriuose. Palankiai vertinu aktyvesnį mūsų bendradarbiavimą daugumoje šių naujų sričių ir esu patenkinta į peržiūrėtą susitarimą įtrauktomis naujomis nuostatomis dėl vystymosi, visų pirma susijusiomis su kova su skurdu, paramos veiksmingumu, Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir migracijos ir vystymosi sąsaja.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes pritariu susitarime numatytų naujų su vystymusi susijusių nuostatų įgyvendinimui. Svarbu užtikrinti veiksmingą ES valdžios institucijų atliekamą stebėseną, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, kad būtų galima pasiekti su skurdo Pietų Afrikoje mažinimu ir panaikinimu susijusius tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Pietų Afrika yra šalis, kuri, nelikus apartheido, dėl savo sugebėjimo, nepaisant sunkumų ir kliūčių, gana taikiai pereiti iš suprematinio režimo į demokratiją, kurioje galioja visuotinė rinkimų teisė, sulaukė tarptautinio susidomėjimo, paramos ir pagarbos. Šio pereinamojo laikotarpio neįmanoma įsivaizduoti be įkvepiančios Nelsono Mandelos asmenybės ir jo parodyto orumo, gerumo ir taikinimo veiklos, kuri vis dar turi teigiamą poveikį šaliai.

Šiandien galime teigti, kad Pietų Afrika yra pagrindinis geopolitinis ir geostrateginis veikėjas Afrikoje ir pavyzdys kitoms šalims, vis dar negalinčioms išsilaisvinti iš jas engiančių diktatūrų, kurios trukdo joms vystytis. ES yra visapusiškai suinteresuota stiprinti ryšius, ją siejančius su Pietų Afrika, ir kurti abiem pusėms naudingas partnerystes. Todėl pritariu ES ir Pietų Afrikos prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimo pakeitimui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos bendrijos, jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimas įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. Nors šio susitarimo, kuris buvo sudarytas 1999 m. spalio 11 d. Pretorijoje, galiojimo terminas neapibrėžtas, jame numatyta peržiūros galimybė per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo.

Todėl palankiai vertinu šią rekomendaciją, padėsiančią užbaigti ilgą derybų procesą, nes peržiūrėtas susitarimas buvo sudarytas 2009 m. rugsėjo 11 d. Kleinmonde. Patvirtinus rekomendaciją įsigalios reglamentas, kuriame nustatyti esminiai pradinio susitarimo pakeitimai, visų pirma nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo srityje, taip pat kovos su skurdu siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų srityje kartu su daugybe kitų svarbių pakeitimų.

Nors pritariu tam, kad pranešėja pirmenybę teikia prekybos problemoms, taip padarydama žalos vystymo principui, balsuoju už šią rekomendaciją, nes tai yra dar vienas ES žingsnis į priekį vystomojo bendradarbiavimo srityje ir ji ilgainiui padės pasiekti tikslą panaikinti skurdą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pasiūlytas Prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimo (angl. TDCA) pakeitimas, kurio tikslas – įtraukti į susitarimą „išsamų vystymosi paramos paketą“, turėtų būti išnagrinėtas atsižvelgiant į ES pastangas Pietų Afrikoje siekiant, kad pastaroji sudarytų Ekonominės partnerystės susitarimą (angl. EPA) ir stengiantis pašalinti galiojančio TDCA ir ES ketinimų sudarant Ekonominės partnerystės susitarimus kritiką ir teisėtą pasipriešinimą šiems susitarimams. TDCA prisidėjo prie ekonominės nelygybės, kuri naudinga ES, nes jos eksportas į Pietų Afriką padidėjo. ES „prekybos prekėmis, paslaugomis ir kapitalu liberalizavimo“ politika patyrė akivaizdžią nesėkmę.

Didėjanti kapitalizmo ekonomikos ir finansų krizė tai dar labiau paryškina. Užuot skatinę tarpusavio paramą ir abipusiškumo principą, didinome konkurencingumą, dėl kurio atsirado priverstinis darbo pasidalijimas, reiškęs žemės ūkio produktų eksportą iš Pietų Afrikos ir pramonės produktų eksportą iš ES. Kaip visada, naudos gavėjai yra tie patys: didžiosios ES valstybės ir joms atstovaujančios ekonominių interesų grupės. Galime matyti aiškius padarinius ne tik besivystančiose, bet ir ES šalyse, pvz., Portugalijoje: silpnėjantys gamybos sektoriai, didėjantis priklausomumas nuo išorės, nedarbas, skurdas ir t. t.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą, nes peržiūrėtu susitarimu padaryta tam tikrų įdomių pradinio susitarimo pakeitimų. Jie visų pirma susiję su vystymusi: pagrindine susitarimo nuostata tampa nusiginklavimas, konkrečiau bendradarbiavimas nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais, kaip ir demokratijos principai bei žmogaus teisės teisinėje valstybėje; įtrauktas paramos veiksmingumo principas kaip vystomojo bendradarbiavimo tikslas ir nurodyta, kad prioritetas teikiamas veiksmams, kuriais kovojant su skurdu visų pirma padedama siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT). Pritariu siekiui įtvirtinti paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir jo veiklai siekiant stabdyti nebaudžiamumą ir užtikrinti, kad būtų gerbiamas tarptautinis teisingumas; nuo šiol taip pat turi būti vykdomas išsamus politinis dialogas bendradarbiavimo migracijos srityje klausimais. Šiuo pagrindu visų pirma aptariant bendradarbiavimo ir vystymosi ryšį, klausimas apima šias sritis, tačiau jomis neapsiribojama: skurdo mažinimo, gyvenimo bei darbo sąlygų gerinimo ir darbo vietų kūrimo strategijas; migrantų dalyvavimą užtikrinant jų kilmės šalių vystymąsi; bendradarbiavimą didinant gebėjimus, visų pirma sveikatos ir švietimo sektoriuose, kad būtų kompensuotas neigiamas protų nutekėjimo iš Pietų Afrikos poveikis Pietų Afrikos tvariam vystymuisi; teisėtus, greitus ir nebrangius pinigų, siunčiamų iš šalies išvykusių asmenų, pervedimo į šalį būdus. Svarbiausi aspektai yra šie: taika, saugumo palaikymas regione, pagarba žmonių teisėms ir demokratijos plėtrai, kova su skurdu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Pritariu ES ir Pietų Afrikos susitarimo sudarymui siekiant išplėsti dvišalį bendradarbiavimą. Be teisinės valstybės kūrimo, bus imtasi svarbių priemonių kovojant su terorizmu ir teroristų finansavimu, kad būtų užkirstas kelias masinio naikinimo ginklų naudojimui. Didelė Europos Parlamento parama susitarimui leis Pietų Afrikoje pagerinti darbo sąlygas, sveikatos priežiūros sistemą ir sumažinti skurdą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) 1999 m. Pretorijoje pasirašytas Europos Sąjungos ir Pietų Afrikos Respublikos laisvosios prekybos susitarimas, kuriame numatyta išlyga dėl jo peržiūros galimybės praėjus penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo datos, galioja nuo 2004 m. Šiandien, praėjus septyneriems metams po susitarimo ratifikavimo, Europos Parlamentas sugebėjo išsakyti savo nuomonę dėl derybų, kurioms vadovauja Komisija, remdamasi Tarybos direktyvomis. Mums buvo pateiktas dokumentas, kad jį patvirtintume, ir aš nusprendžiau balsuoti už, nes jame visų pirma aptariamas Pietų Afrikos vystymasis. Pagrindinis dokumento tikslas – įpareigoti dvi susitarimo šalis stengtis kovoti su skurdu ir iš tikrųjų jį panaikinti siekiant svariai prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimo. Tačiau tai galima padaryti tik jeigu pati Pietų Afrika sugebės pati imtis veiksmų ir sukurti tinkamą nusiginklavimo politiką, kuri, manoma, yra realus pagrindas, ant kurio turi būti kuriamas šalies vystymo projektas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Palankiai vertinu šį ES ir Pietų Afrikos susitarimą, kuriame nustatytos naujos nuostatos dėl vystymosi, visų pirma susijusios su kova su skurdu, paramos veiksmingumu ir Tūkstantmečio vystymosi tikslais. Pietų Afrika yra svarbus partneris plėtojant prekybos ir su vystymu susijusius ryšius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Atrodo, kad pranešėja nepaiso specifinių šio susitarimo aplinkybių. Europos Komisija daro precedento neturintį spaudimą pietinės Afrikos šalims, visų pirma Pietų Afrikai, siekdama sudaryti nenaudingus ekonominės partnerystės susitarimus. Nuoroda į derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimo ir visų prekybos derybų sustabdymas siekiant pašalinti kliūtis šiam susitarimui aiškiai patvirtina šį šantažą. Balsuoju prieš šį pranešimą, kuriame, užuot pasmerkus J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos parengtą susitarimo projektą, jis patvirtinamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pradinis Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimas buvo sudarytas 1999 m. spalio 11 d. Pretorijoje ir įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. neapibrėžtam laikotarpiui. Šiame susitarime numatyta galimybė jį peržiūrėti per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai taip pat prireikė patvirtinti naują susitarimą, kad ES galėtų pasinaudoti visomis teisėmis ir pareigomis, kuriomis anksčiau naudojosi Europos bendrija.

2009 m. Kleinmonde sudarytame peržiūrėtame susitarime buvo padaryta keletas svarbių pradinio susitarimo pakeitimų, visų pirma atsižvelgiant į pokyčius vystymosi srityje: nusiginklavimas, demokratiniai principai, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, bendradarbiavimas nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais.

Todėl balsavau būtent taip.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Balsuojant šiuo klausimu susilaikiau, nes: 1) Pietų Afrikos Respublikoje yra milžiniški gamtinių išteklių turtai ir ji pati pakankamai sugeba spręsti savo klausimus; 2) korupcijos lygis Pietų Afrikoje yra toks aukštas, kad šešėlinė ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc. jos rinkos; 3) yra šalių, kurios pačios negali išspręsti problemų, ir joms ES finansinė parama daug reikalingesnė, o jų padėtis yra daug prastesnė; 4) ES gali padėti Pietų Afrikos Respublikai ją konsultuodama.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už E. Joly pateiktą dokumentą dėl Europos Sąjungos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo, nes, atsižvelgdami į per pastaruosius metus susidariusią tarptautinę padėtį, turime peržiūrėti prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimus su Pietų Afrika. Ekonominių santykių požiūriu susitarimai yra naudingi abiejų susitarimo šalių pramonei. Pvz., Pietų Afrika yra svarbi Italijos prekybos partnerė bendro projektų finansavimo ir prekybos srityje. Kitas šių susitarimų peržiūros tikslas – koordinuoti kovą su terorizmu, atsižvelgiant į Tarptautinio baudžiamojo teismo dalyvavimą, ir, be to, pradėti dialogą dėl bendrų vertybių ir interesų tokiose srityse, kaip migracija, energija, kosmosas, transportas ir saugumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už tai, kad būtų sudarytas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimas, kuriuo pakeičiamas Prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimas (angl. TDCA). Nuo TDCA įsigaliojimo prekyba ES gaminiais su Pietų Afrika nuolat didėjo. ES yra pagrindinė Pietų Afrikos prekybos partnerė; 2009 m. maždaug 34 proc. viso Pietų Afrikos eksporto pateko į ES ir maždaug 35 proc. viso ES importo pateko į Pietų Afriką. Importo ir eksporto balansas yra aiškus, tačiau vienintelis mano rūpestis susijęs su į ES eksportuojamų produktų gamybos būdais Pietų Afrikoje: jie turėtų atitikti tokius pat standartus, kurių reikalaujama iš Europos gamintojų atitinkamoje pramonės šakoje. Šie rodikliai rodo, kad 1999 m. sudaryto pirmojo susitarimo rezultatus galima aiškiai matyti. Kaip ir pranešėja, norėčiau, kad būtų laikomasi ES vystomojo bendradarbiavimo tikslų, iš kurių svarbiausias tikslas – sumažinti ir visiškai panaikinti skurdą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rekomendaciją dėl Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Pietų Afrikos prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimo peržiūros. Palyginti su pradiniu susitarimu, kuris buvo sudarytas 1999 m. spalio 11 d. Pretorijoje, šio 2009 m. rugsėjo 11 d. Kleinmonde sudaryto peržiūrėto susitarimo tikslas buvo išplėsti susitarimo šalių politinį dialogą svarbiose srityse, pvz., kovos su masinio naikinimo ginklais ir terorizmu, taip pat paskatinti vystomąjį bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skiriant operacijoms, kurios padeda kovoti su skurdu siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Todėl manau, kad pateikti pakeitimai turi būti vertinami palankiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Parlamentas pritaria susitarimo sudarymui ir ragina visapusiškai taikyti naujas su vystymusi susijusias nuostatas bei jame nustatytas naujas bendradarbiavimo taisykles ir įgyvendinant susitarimą jas atidžiai stebėti atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, t. y. laikantis Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo tikslų, kurių Europos Sąjunga turi paisyti įgyvendindama visų sričių savo politiką, kuri gali turėti poveikį besivystančioms šalims, o pagrindinis tikslas – sumažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes visiškai pritariu jos turiniui, visų pirma atsižvelgdama į norą stiprinti dvišalį Europos Sąjungos ir Pietų Afrikos Respublikos bendradarbiavimą. Kadangi tai visų pirma yra ekonominis ir komercinis susitarimas, pakeistame dokumente remiama Pietų Afrikos Respublika joje vykstant ekonominiams ir socialiniams pokyčiams, skatinant regioninį bendradarbiavimą ir suteikiant naują impulsą šalies ekonomikos integracijai į pasaulinę ekonomiką.

Iš dalies dėl savo funkcijų institucijose manau, kad politinio dialogo su šia šalimi stiprinimas turi būti išskirtas kaip prioritetas, visų pirma atsižvelgiant į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių specifinius interesus. Tvirtai pritariu sprendimui didelę dalį iš ES 2007–2013 m. numatytų 980 mln. EUR skirti naujoms darbo vietoms kurti, taip pat būtinai infrastruktūrai Pietų Afrikoje sukurti siekiant užtikrinti svarbiausių paslaugų sveikatos ir apsaugos srityse teikimą. Šių tikslų siekimas veiksmingai įtraukiant pilietinę visuomenę reiškia, kad bus atkakliai siekiama Tūkstantmečio vystymosi tikslų, o tikslas panaikinti badą ir visų formų skurdą taps svarbiausias.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Balsavau už šį susitarimą, nes jis padės gerinti Europos prekybos ir bendradarbiavimo ryšius su Pietų Afrika, kurie yra labai svarbūs Pietų Afrikos regionui, taip pat mums.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) 1999 m. buvo sudarytas pirmasis Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimas, kuris įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. Šis pirmasis susitarimas buvo išimtinai ekonominio pobūdžio, nes buvo pagrįstas prekybos liberalizavimu, ir jame liko labai ribotos galimybės vystomajam bendradarbiavimui reglamentuoti. Šio susitarimo peržiūra, kuri jame buvo numatyta, atlikta 2009 m., ir po jos buvo numatyti svarbūs vystomosios politikos pakeitimai, visų pirma susiję su bendradarbiavimu nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principu, paramos veiksmingumo principu, visų pirma sprendžiant klausimus, susijusius su kova su skurdu, ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimu.

Siekiant sustiprinti bendradarbiavimą buvo įtrauktos naujos sritys: kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; savanaudiškos veiklos prevencija; kova su šaulių ir lengvųjų ginklų gamyba, prekyba ir jų sandėliavimu; ir bendradarbiavimas migracijos srityje. Palankiai vertinu šio susitarimo su strategiškai svarbiu ES partneriu patvirtinimą ir nevalstybinių subjektų institucionalizavimą paverčiant juos bendradarbiavimo partneriais, taip suteikiant jiems galimybę pasinaudoti finansine parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Pritariau Europos Parlamento rekomendacijai pakeisti Prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatas teisių, laisvių ir saugumo srityje. Manau, kad, norėdami daryti pažangą siekdami Tūkstantmečio vystymosi tikslų, turime laikytis rezultatais pagrįsto požiūrio. Pagrindinis tikslas kurti darbo vietas padeda spręsti pagrindinę Pietų Afrikos ekonomikos vystymosi problemą. Daugybę metų raginama sukurti mažųjų ir vidutinių įmonių šalyje koncepciją. ES, kuri yra svarbiausia Pietų Afrikos prekybos partnerė, gali suteikti vertingą paramą vykstant ekonominei ir socialinei pertvarkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už E. Joly pranešimą dėl Europos Sąjungos ir Pietų Afrikos susitarimo, kuris įsigaliojo 2004 m., peržiūros.

Tiesą sakant, minėtos peržiūros tikslas – rasti naujas galimybes liberalizuoti prekybą konkrečiuose sektoriuose ir kartu pritaikyti susitarimą prie pasikeitusių tarptautinių aplinkybių. Mano nuomone, svarbu pabrėžti, kad ši peržiūra sudarys pagrindą geresniam ir platesniam Europos Sąjungos ir Pietų Afrikos dialogui sprendžiant tokius svarbius klausimus, kaip migracija, energijos išteklių naudojimas ir saugumas.

 
  
  

Rekomendacija: Maria Eleni Koppa (A7-0372/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos pasiūlyme numatyti keturi susitarimai leidžia padidinti Europos laisvosios prekybos asociacijos ir (arba) Europos ekonominės erdvės (EEE) įnašus siekiant mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje, balsuoju už šį pranešimą.

Verta atkreipti dėmesį į ES, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos susitarimą ir ES ir Norvegijos susitarimą dėl dviejų finansinių mechanizmų 2009–2014 m. laikotarpiui, kurių bendra vertė 1,8 mlrd. EUR, t. y., palyginti su ankstesniu laikotarpiu, 31 proc. padidėjęs EEE finansinis mechanizmas ir 22 proc. padidėjęs Norvegijos finansinis mechanizmas. Šios lėšos yra skirtos Islandijai, 12 naujausių valstybių narių, taip pat Portugalijai, Ispanijai ir Graikijai, siekiant padėti atgaivinti kai kurių labiausiai po krizės susilpnėjusių šalių ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diane Dodds (NI), raštu. Balsavau prieš šį pranešimą, nes abejoju, ar tinka suteikti Islandijai kokių nors lengvatų, susijusių su žuvies produktų importu į ES, kai ji toliau atkakliai laikosi savo požiūrio dėl skumbrių išteklių valdymo, kuris, tikėtina, turės neigiamą poveikį ES jūrų žvejams. 1994 m. sudarytu susitarimu Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai leidžiama dalyvauti ES bendrojoje rinkoje, nepaisant to, kad jos nėra įprastos ES valstybės narės. Dėl to jos turi pareigą patvirtinti visus ES teisės aktus, susijusius su bendrąja rinka, išskyrus tuos atskirus teisės aktus, kuriuose reglamentuojami žemės ūkio ir žuvininkystės klausimai. Islandija gali eksportuoti žuvies produktus į ES netaikant tarifų.

Tai karti piliulė, kurią turime praryti, nes Islandija, akivaizdžiai ignoruodama tarptautinius skumbrių išteklių valdymo principus ir 2010 m. deklaravusi 100 000 tonų laimikį, gali laisvai eksportuoti visą skumbrių laimikį į ES. Nors su žuvininkyste susijusios lengvatos Islandijai naujajame susitarime nebuvo pakeistos, Islandijos elgesys žuvininkystės valdymo srityje akivaizdžiai pasikeitė, ir šiuo atžvilgiu abejočiau, ar šis susitarimas turėtų būti ratifikuojamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šios rezoliucijos tikslas – sukurti pagrindą keturiems Europos Sąjungos ir Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos susitarimams, kuriais ketinama nustatyti šių šalių įnašus siekiant mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje ir padidinti šiuos įnašus, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Šiame pasiūlyme padidinami atitinkamų valstybių įnašai ir iš esmės nekeičiamos su žuvininkyste susijusios lengvatos. Šiuo požiūriu 2009–2014 m. laikotarpis iš esmės yra atnaujintas susitarimas dėl ankstesnio – 2004–2009 m. – laikotarpio. Vieningas Tarptautinės prekybos komiteto ir Žuvininkystės komiteto pritarimas rodo, kad šis klausimas nesulaukia jokių prieštaravimų.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą dėl keturių susitarimų. Dviejuose iš šių susitarimų dėl 2009–2014 m. laikotarpio finansinių mechanizmų numatytas bendras 1,8 mlrd. EUR paketas. Jie susiję su vienu ES ir Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos susitarimu, kuriuo nustatytas 31 proc. didesnis Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinis mechanizmas, o kitas susijęs su ES ir Norvegijos susitarimu, kuriuo nustatytas 22 proc. didesnis Norvegijos finansinis mechanizmas. Kiti du susitarimai yra susiję su žuvininkystės lengvatomis Islandijai ir Norvegijai 2009–2014 m. laikotarpiu, ir juose šios lengvatos yra atnaujinamos.

Islandijai taikomos tokios pat lengvatos. Norvegijai taikomos šiek tiek didesnės lengvatos, todėl bus atnaujintas susitarimas dėl tranzito, kurio galiojimas pasibaigė 2009 m. balandžio 30 d.

Balsuoju už pasiūlymą, nes EEE lėšos bus prieinamos 12 naujausių valstybių narių, kartu su Portugalija, taip pat Graikija ir Ispanija, o finansuojamos sritys apima aplinkos apsaugą, visų pirma klimato kaitą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pilietinę visuomenę ir kultūros paveldo apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiandien šiame Parlamente patvirtintas susitarimas sudaromas remiantis Susitarimu dėl Europos ekonominės erdvės (EEE), kuris galioja nuo 1994 m., ir yra taikomas EEE ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėms. Tuo metu tos šalys, siekdamos mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus EEE, susitarė dėl penkerių metų trukmės finansinės paramos; žinoma, mes pritariame šiam tikslui. Finansinė parama dabartiniam penkerių metų laikotarpiui (2009–2014 m.) padidėjo daugiau nei du kartus, palyginti su ankstesniu laikotarpiu skirtos paramos dydžiu.

Šios EEE lėšos bus skirtos 12 naujausių valstybių narių, taip pat Graikijai, Portugalijai ir Ispanijai, ir gali būti panaudotos daugelyje svarbių sričių, įskaitant aplinkos apsaugą, žmogaus ir socialinę raidą ir kultūros paveldo apsaugą. Atsižvelgiant į ES plėtrą ir prastėjančią socialinę ir ekonominę padėtį daugumoje jos šalių, pvz., Portugalijoje, manome, kad svarbu skirti daugiau lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Būdamas Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Šveicarija, Islandija ir Norvegija pirmininkas ir jungtinio parlamentinio Europos ekonominės erdvės komiteto pirmininkas, palankiai vertinu šį pranešimą. Būtent aš parengiau Žuvininkystės komiteto nuomonę dėl pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už M. E. Koppa pranešimą dėl su žuvininkyste susijusių finansinių mechanizmų. Nepaisant to, tai neįrodo, kad ES ir EEE žuvininkystės sektoriuje nėra problemų. Tenka ypač apgailestauti dėl Islandijos atsisakymo sudaryti susitarimą su ES ir Norvegija dėl skumbrių ir primygtinai raginu visas šalis vėl sėsti prie derybų stalo.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, nes EEE ELPA valstybės (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija) nuo pat Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo įsigaliojimo 1994 m. padėjo mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus EEE šalyse. Paskutinis finansinių šalių įnašų penkerių metų laikotarpis baigėsi 2009 m. (1,467 mlrd. eurų). Dabartiniame Komisijos pasiūlyme pateikti keturi susitarimai. Susitarimai apima 1,8 mlrd. eurų, kuriuos sudaro EEE finansinis mechanizmas, padidėjęs 31 proc., palyginti su 2004–2009 m. laikotarpiu, ir 22 proc. padidėjęs Norvegijos finansinis mechanizmas. Tokie derybų rezultatai atitinka Tarybos derybų nurodymus, pagal kuriuos buvo reikalaujama gerokai padidinti lėšas. EEE lėšos bus skiriamos 12 naujausių valstybių narių ir Graikijai, Portugalijai bei Ispanijai. Prioritetiniai sektoriai apima aplinkos apsaugą, klimato kaitą ir atsinaujinančių šaltinių energiją, pilietinę visuomenę, žmogaus ir socialinę raidą ir kultūros paveldo apsaugą. Norvegijos lėšos bus skiriamos 12 naujausių valstybių narių. Prioritetiniai sektoriai apima anglies dioksido surinkimą ir saugojimą, ekologinės pramonės inovacijas, mokslinius tyrimus ir stipendijas, žmogaus ir socialinę raidą, teisingumą ir vidaus reikalus, tinkamų darbo vietų kūrimą ir trišalį dialogą. Du protokolai dėl specialių lengvatų taikomi Islandijos ir Norvegijos žuvininkystės sektoriui 2009–2014 m., kuriuose numatoma atnaujinti buvusius 2004–2009 m. protokolus nekeičiant Islandijai nustatytų lengvatų ir truputį padidinant lengvatas Norvegijai, kuriomis remdamasi Norvegija atnaujins žuvų tranzito susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Pritariu ES, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos susitarimui dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo pratęsimo, nes turėtume visi dirbti siekdami EEE mažinti ekonomikos ir socialinius skirtumus. Bendra 1,8 mlrd. EUR parama yra 31 proc. ir 22 proc. didesnė nei per praėjusių penkerių metų laikotarpį. Pratęsus protokolų, susijusių su lengvatomis žuvininkystės sektoriuje ir patekimu į rinką, galiojimo terminą toliau bus užtikrintas svarbus ir ilgalaikis akvakultūros srities reglamentavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Šiandien Parlamentas balsavo už Komisijos pasiūlytą susitarimą dėl 2009–2014 m. laikotarpio finansinių mechanizmų tarp, pirma, Europos Sąjungos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės bei Norvegijos ir, antra, Europos Sąjungos ir Norvegijos. Susitarimuose numatyta didesnė Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo parama klimato kaitai ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, pilietinei visuomenei, žmogaus ir socialinei raidai ir kultūros paveldo apsaugai. Praktiškai kalbant, juose numatytas 1,8 mlrd. EUR paketas. Šia parama galės pasinaudoti vėliausiai prie Europos Sąjungos prisijungusios valstybės, taip pat Ispanija, Graikija ir Portugalija. Todėl balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad turėtume remti ekonominį bendradarbiavimą ir niekada neturime pamiršti, kad valstybės narės gerovė prisideda prie ekonominės padėties pagerėjimo visoje Europoje, taip pat pagerina jos 500 mln. piliečių gyvenimo kokybę.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pasiūlymą, kuriame numatyta galimybė EEE ir ELPA valstybėms daugiau prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje. Tuo tarpu žuvininkystės sektoriuje lengvatos Islandijai lieka nepakeistos ir šiek tiek padidintos Norvegijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiuose susitarimuose numatytas bendras 1,8 mlrd. EUR paketas, kurį sudaro 31 proc. didesnis Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinis mechanizmas ir 22 proc. didesnis Norvegijos finansinis mechanizmas. Verta paminėti, kad EEE lėšos turėtų būti skiriamos aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pilietinės visuomenės, žmogaus ir socialinės raidos bei kultūros paveldo apsaugos prioritetams finansuoti. Norvegijos paramos lėšos bus skirtos prioritetiniams sektoriams, kurie apima anglies dioksido surinkimą ir saugojimą, ekologinės pramonės inovacijas, mokslinius tyrimus ir stipendijas, žmogaus ir socialinę raidą, teisingumą ir vidaus reikalus, tinkamų darbo vietų kūrimą ir trišalį dialogą.

Dviejuose protokoluose, susijusiuose su tam tikromis lengvatomis Islandijai ir Norvegijai žuvininkystės sektoriuje 2009–2014 m. laikotarpiu, atnaujinami ankstesnio 2004–2009 m. laikotarpio protokolai, kuriais lengvatos Islandijai nėra pakeistos, o Norvegijai jos šiek tiek padidintos, ir jomis remdamasi Norvegija atnaujins žuvies tranzito susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas leidžia atnaujinti susitarimus, susijusius su Europos ekonomine erdve (EEE). 1994 m. įsigaliojus EEE susitarimui, EEE ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys – šiuo metu tai yra Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija – prisidėjo prie ekonomikos ir socialinių skirtumų mažinimo EEE. Dėl šios paramos nuolat susitariama penkerių metų laikotarpiui ir dabartinis tikslas yra atnaujinti susitarimus 2009–2014 m. laikotarpiui. Kartu su tomis derybomis, tačiau nepriklausomai nuo jų, taip pat pradėtos derybos su Islandija ir Norvegija remiantis dviem dvišaliais protokolais dėl žuvų, sudarytais 2009 m. gruodžio 18 d. Atsižvelgiant į minėtų derybų rezultatus visų pirma verta pažymėti itin padidėjusį finansinį mechanizmą, nors Islandijos padėtis lieka tokia pat dėl sunkios krizės, su kuria ji susiduria. Kalbant apie susitarimus dėl tam tikrų lengvatų Islandijai ir Norvegijai žuvininkystės sektoriuje 2009–2014 m. laikotarpiu, pritariu teigiamai Žuvininkystės komiteto nuomonei, kurioje atkreipiamas dėmesys į šiek tiek didesnes lengvatas Norvegijai, kuriomis remdamasi Norvegija atnaujins žuvų tranzito susitarimą, kurio galiojimas baigėsi 2009 m. balandžio 30 d. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Nuo Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo įsigaliojimo 1994 m. EEE ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys – šiuo metu tai yra Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija – prisidėjo prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo EEE. Dėl šios paramos nuolat susitariama penkerių metų laikotarpiui ir dabar vyksta derybos dėl susitarimų 2009–2014 m. laikotarpiui kartu su dviejų dvišalių protokolų dėl lengvatų Islandijai ir Norvegijai žuvininkystės sektoriuje atnaujinimu. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šiuose protokoluose nebuvo padaryta jokių reikšmingų pakeitimų – Islandijai lengvatos nepakeistos, o Norvegijai jos buvo tik šiek tiek padidintos. Susitarimai dėl finansinių mechanizmų lėmė didesnius EEE ir ELPA valstybių įnašus 2009–2014 m. laikotarpiu, numatant bendrą 1,8 mlrd. EUR paketą, kuriuo galės pasinaudoti 12 naujausių valstybių narių, taip pat Graikija, Portugalija ir Ispanija, siekiant finansuoti prioritetinius sektorius, įskaitant aplinkos apsaugą, klimato kaitą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, žmogaus ir socialinę raidą ir kultūros paveldo apsaugą. Todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šis pasiūlymas suteikia galimybę: stiprinti EEE ir ELPA valstybių įnašą mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje; gerokai padidinti finansinį mechanizmą, palyginti su nepakeistomis lengvatomis Islandijai ir šiek tiek padidintomis lengvatomis Norvegijai. Todėl pasiūliau, kad Žuvininkystės komitetas pateiktų teigiamą nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo COM(2010)234.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Pritariau šiai rekomendacijai, nes joje numatoma galimybė didinti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių lėšas mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Lengvatos žuvininkystės sektoriuje Islandijai lieka nepakitusios, o lengvatos Norvegijai buvo šiek tiek padidintos.

Dviejuose susitarimuose dėl 2009–2014 m. laikotarpio finansinių mechanizmų tarp ES, Islandijos, Lichtenšteino ir ES ir Norvegijos numatytas bendras 1,8 mlrd. EUR paketas, kuris yra daug didesnis, palyginti su 2004–2009 m. laikotarpiu. Dabar turime dirbti siekdami panaikinti skirtumus, kurių vis dar yra tarp ES, Islandijos ir Norvegijos klausimais, susijusiais su jūrų faunos valdymu, visų pirma banginių medžiojimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Balsavau už šį susitarimą, kuris sustiprins EEE ir ELPA valstybių vaidmenį naikinant socialinius ir ekonominius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau už šį susitarimą, nes tai yra kitas logiškas žingsnis derinant Europos laisvosios prekybos asociacijos narių bendradarbiavimą. Kaip delegacijos pirmininko pavaduotojui, man labai malonu, kad toliau einame privilegijuotos partnerystės keliu.

 
  
  

Rekomendacija: Silvia-Adriana Ţicău (A7-0004/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šią rekomendaciją, nes šiuo horizontaliuoju susitarimu galima pašalinti nacionalinius apribojimus dėl dabartinių dvišalių susitarimų tarp valstybių narių ir Brazilijos, todėl naudos bus visai Europos aviacijos pramonei. Be to, tokiu susitarimu galima atkurti tvirtą ES ir Brazilijos aviacijos sektoriaus teisinį pagrindą ir bus žengtas svarbus žingsnis stiprinant ES ir Brazilijos ryšius šiame sektoriuje. Spėju, kad šis susitarimas bus naudingas vartotojams, nes bus iki 460 mln. EUR sumažintos bilietų kainos, skatinamas užimtumas ir suteikiama naujų verslo galimybių ES oro transporto bendrovėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Europos Sąjunga turi išskirtinę kompetenciją tam tikrais išorės aviacijos politikos aspektais, todėl teisiniu požiūriu daugybę dvišalių susitarimų tarp valstybių narių ir Brazilijos Federacinės Respublikos buvo būtina pakeisti Europos Sąjungos sutartais ir pasirašytais susitarimais. 2003 m. Europos Sąjungos Tarybai patvirtinus, Europos Komisija derėjosi dėl susitarimo, kuriam šiandien nusprendžiau pritarti. Šiuo susitarimu bus sudarytos sąlygos „išsamiam ES ir Brazilijos susitarimui dėl oro susisiekimo paslaugų; šis susitarimas būtų pagrįstas palaipsniu rinkos atvėrimu ir bendradarbiavimu reguliavimo srityje bei sanglauda“. Šiuo būsimu susitarimu bus pagerintos paslaugos keliautojams ir sustiprinta Europos oro transporto bendrovių pozicija.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Manau, susitarimu dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos aviacijos santykių aviacijos srityje sukuriamas tvirtas teisinis pagrindas ir žengiamas pirmas svarbus žingsnis stiprinant ES ir Brazilijos santykius aviacijos srityje. Manau, pagal šį susitarimą jos galės toliau stiprinti aviacijos srities bendradarbiavimą ir pradėti derybas dėl visa apimančio dvišalio oro susisiekimo paslaugų susitarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes tai svarbus žingsnis stiprinant ES ir Brazilijos santykius aviacijos sektoriuje ir jos galės pradėti derėtis dėl išsamaus oro susisiekimo paslaugų susitarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiandien priimtu sprendimu žengėme svarbų žingsnį stiprindami ES ir Brazilijos santykius aviacijos sektoriuje. Tikimasi, kad šis susitarimas galėtų būti naudingas vartotojams, nes iki 460 mln. EUR sumažėtų bilietų kainos, būtų skatinamas užimtumas, suteikiama naujų verslo galimybių ES oro transporto bendrovėms ir naudos keliaujantiesiems tarp ES ir Brazilijos. Atsižvelgdamas į ypatingus Portugalijos ir Brazilijos ryšius, palankiai vertinu šio susitarimo, kuriuo bus skatinamas naujas Europos ir Brazilijos suartėjimas ir kartu teikiama galima ekonominė, socialinė ir kultūrinė nauda, sudarymą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi iš esmės pakeisti įvairių ES institucijų, ypač Parlamento, įgaliojimai, todėl naujos struktūros Parlamentas raginamas priimti sprendimus klausimais, anksčiau nepatekusiais į jo jurisdikcijos sritį, kaip šiuo atveju dėl tarptautinio ES ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų.

Šiuo 2010 m. liepos 14 d. sudarytu susitarimu dvišalių dvylikos valstybių narių ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimų nuostatas siekiama pakeisti dvišaliu ES ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimu. Pritariu šiam susitarimui, nes jis yra svarbus žingsnis stiprinant ES ir Brazilijos santykius aviacijos sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Kaip ir dėl ankstesnių neseniai Parlamento priimtų tos pačios srities susitarimų, atsižvelgiant į ypatingas civilinės aviacijos veiklos sąlygas, kyla rimtų abejonių dėl šio pasiūlymo taikymo srities ir galimų pasekmių. Jis susijęs su klausimu, turinčiu aiškų poveikį oro transporto įmonėms sektoriuje, kuris dėl įvairių priežasčių yra strateginis ginant nacionalinius interesus. Dar didesnis susirūpinimas kyla dėl Brazilijos. Susitarimo tikslas aiškus ir pranešėja visiškai nesistengia jo paslėpti: siekiama atverti rinką, kad būtų galima sudaryti „naujas verslo galimybes ES oro linijoms“.

Žinome, kad tariamai kuriant vienodas sąlygas įvairioms Europos įmonėms prisidedama prie jau prasidėjusios monopolinės sektoriaus koncentracijos, todėl valstybėms narėms sunkiau ginti savo nacionalines oro transporto įmones, taigi, kartu ir teisėtus savo kelių lygmenų interesus. Nuolat nurodoma „nevaržoma konkurencija“ laikoma šventa ir neliečiama, ginama bet kokia kaina ir vėl yra ramstis, kuriuo remiama ši iniciatyva. Pasekmės šiam sektoriui iš esmės nesiskiria nuo pasekmių kitiems sektoriams: tokiais atvejais visada nustatoma monopolinė koncentracija.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Su Italijai atstovaujančiais Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos kolegomis nusprendėme susilaikyti per šiandienos balsavimą dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos santykių tam tikrais oro susisiekimo paslaugų aspektais. Taip nusprendėme atsižvelgdami į rezoliucijos turinį dėl Cesare Battisti bylos. Manau, būtų buvę geriau nukelti balsavimą, kol bus paskelbtas naujas Brazilijos federalinio teismo sprendimas dėl nusikaltėlio Cesare Battisti ekstradicijos.

Ši byla nėra skubi, todėl tikrai nebūtų atsiradę problemų, jei būtume jį nukėlę į kitą mėnesinę sesiją arba į vieną iš balandžio mėn. sesijų, ypač atsižvelgdami į šio masinio žudiko aukų šeimų skausmą. Šios šeimos 31 metus laukė, kad būtų įvykdytas teisingumas ir kad Cesare Battisti mūsų kalėjimuose atliktų pagal Italijos teisenos sistemą paskirtą bausmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes ES turi išimtinę kompetenciją įvairių išorės aviacijos aspektų, kurie tradiciškai buvo reglamentuojami dvišaliais valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimais dėl oro susisiekimo paslaugų, atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai, 2003 m. Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl tam tikrų galiojančių dvišalių susitarimų nuostatų pakeitimo susitarimais su ES. Susitarimas buvo pasirašytas 2010 m. liepos 14 d. Jis apima tokius aspektus kaip sauga, aviacinio kuro apmokestinimas, konkurencijos taisyklės ir t. t. Sudarant šį susitarimą buvo žengtas pirmas svarbus žingsnis stiprinant ES ir Brazilijos santykius aviacijos srityje, tai sudarė galimybes toliau gerinti ES ir Brazilijos bendradarbiavimą šioje srityje ir pradėti derybas dėl išsamaus ES ir Brazilijos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų. Šis susitarimas yra pagrįstas laipsnišku rinkos atvėrimu ir bendradarbiavimu reguliavimo srityje bei sanglauda. Tikimasi, kad sudarius šį susitarimą dėl didesnio vartotojų skaičiaus (jis išaugs dėl mažesnių kainų) atsiras iki 460 mln. eurų papildomų pajamų. Šis susitarimas taip pat teigiamai paveiks darbo vietų skaičių ir sudarys naujas verslo galimybes ES oro linijoms, taip pat bus naudingas keliaujantiems visuomenės nariams.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį horizontalųjį susitarimą, kuris pats savaime nėra svarbus, bet jis yra svarbus žingsnis stiprinant ES ir Brazilijos aviacijos srities santykius, kad Brazilija ir ES galėtų toliau stiprinti aviacijos srities bendradarbiavimą ir pradėti derėtis dėl išsamaus oro susisiekimo paslaugų susitarimo. Šis išsamus oro susisiekimo susitarimas turėtų būti pagrįstas laipsnišku rinkos atvėrimu ir bendradarbiavimu reguliavimo srityje bei sanglauda. Europos Sąjungai jis bus naudingas, nes atsiras daugiau maršrutų ir sumažės bilietų kainos vartotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) Susilaikydama nuo balsavimo dėl pranešimo, susijusio su Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimu dėl oro susisiekimo paslaugų, išreiškiau poziciją, viršijančią šio klausimo aprėptį.

Nepritariu Brazilijos vyriausybės elgesiui Cesare Battisti bylos atžvilgiu. Ekstradicijai – kurios tvarka apibrėžta dvišaliame susitarime – reikėjo pritarti. Teisminių institucijų pateiktu aiškinimu pažeidžiami prisiimti įsipareigojimai. Bausmę – kurią C. Battisti turėtų atlikti Italijoje – paskyrė paprastas teisėjas taikydamas bendrus įstatymus dėl įprastinio nusikaltimo – masinės žmogžudystės. Sunku pritarti tokiems tarptautiniams santykiams, kokie apibrėžti pranešimuose, dėl kurių balsavo Parlamentas, su šalimi, kuri nesilaiko susitarimų ir kuri, svarbiausia, yra už pagrindinę teisę į gyvybės apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES visada propagavo laisvą konkurenciją. Todėl visiškai suprantama, kodėl 2010 m. spalio 15 d. Komisijai suteiktas įgaliojimas derėtis dėl išsamaus oro susisiekimo paslaugų susitarimo su Brazilija, pagrįsto laipsnišku rinkos atvėrimu ir bendradarbiavimu reguliavimo srityje bei sanglauda. Šiuo susitarimu visiems ES oro vežėjams suteikiama nediskriminacinė galimybė užmegzti ryšius su Brazilija ir pakeičiamos arba papildomos dabartinių keturiolikos dvišalių valstybių narių ir Brazilijos oro susisiekimo paslaugų susitarimų nuostatos.

Tai pirmas svarbus žingsnis stiprinant ES ir Brazilijos aviacijos sektoriaus santykius, todėl jos galėjo toliau stiprinti šio lygmens bendradarbiavimą ir pradėti derėtis dėl išsamaus Brazilijos ir ES oro susisiekimo paslaugų susitarimo. Šis naujas susitarimas naudingas visiems vartotojams, nes galima sumažinti skrydžių į Braziliją bilietų kainas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Atsižvelgdamas į Brazilijos valdžios institucijų elgesį Cesare Battisti bylos atžvilgiu, susilaikiau nuo balsavimo dėl M. L. Macovei pateiktos rekomendacijos kartu su kitais dviem pranešimais. Reikia atsižvelgti į tai, kad neišduotas teroristas, kurio Brazilija tokiu nelaiko. Dėl šios priežasties kartu su kitais Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos Italijos delegacijos nariais nusprendžiau susilaikyti nuo balsavimo dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos susitarimo dėl trumpalaikių vizų verslo ir turizmo tikslais sudarymo projekto ir dėl pranešimo dėl ES ir Brazilijos oro susisiekimo paslaugų susitarimų gerinimo. Žinoma, tuo norėjome parodyti ne tai, kad nesutinkame su pranešimų turiniu, bet davėme politinį ženklą, kuriuo dar sykį norėjome pakartoti, kad esame nusivylę tokiu Brazilijos valdžios institucijų elgesiu Cesare Battisti bylos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsuodami už šį pranešimą būtinai išreiškiame palankią Europos Parlamento nuomonę dėl tarptautinio tarp ES ir Brazilijos sudaryto susitarimo. Tai horizontalusis susitarimas su Brazilija, kuriuo bus sukurtas tvirtas teisinis ES ir Brazilijos santykių aviacijos sektoriuje pagrindas. Tai pirmas svarbus žingsnis stiprinant ES ir Brazilijos santykius aviacijos sektoriuje, todėl abi šalys galės toliau stiprinti šio lygmens bendradarbiavimą ir pradėti derybas dėl išsamaus oro susisiekimo paslaugų susitarimo. Taigi, šiuo susitarimu galima suteikti naudos vartotojams, nes galima iki 460 mln. EUR sumažinti bilietų kainas. Bus daromas teigiamas poveikis užimtumui ir tikimasi, kad ES oro transporto įmonėms atsivers naujos galimybės ir naudos turės keliaujantieji tarp ES ir Brazilijos. Šiuo atžvilgiu sutinku su pranešėjos pasiūlymu Parlamentui priimti šį pranešimą ir paraginti Tarybą laiku baigti šią procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į svarbius Portugalijos ir Brazilijos ryšius, žinoma, palankiai vertinu šio pranešimo priėmimą. Šiuo susitarimu bus pakeistos tam tikros dvylikos dvišalių valstybių narių ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimų nuostatas. Šiuo susitarimu sudaromas pagrindas stiprinti ES ir Brazilijos santykius aviacijos sektoriuje ir tikimasi, kad jis bus labai naudingas vartotojams, nes iki 460 mln. EUR sumažės bilietų kainos, o ES oro transporto bendrovėms bus suteikiama naujų verslo galimybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šiuo horizontaliuoju susitarimu su Brazilija bus atkurtas tvirtas teisinis ES aviacijos santykių su Brazilija pagrindas. Tai pirmas svarbus žingsnis stiprinant ES ir Brazilijos aviacijos srities santykius, todėl Brazilija ir ES galėjo toliau stiprinti aviacijos srities bendradarbiavimą ir pradėti derėtis dėl išsamaus Brazilijos ir ES oro susisiekimo paslaugų susitarimo. Europos Komisijos prašymu 2010 m. spalio 15 d. ES Transporto taryba suteikė Europos Komisijai įgaliojimą derėtis dėl išsamaus oro susisiekimo paslaugų susitarimo su Brazilija, pagrįsto laipsnišku rinkos atvėrimu ir bendradarbiavimu reguliavimo srityje bei sanglauda.

Tikimasi, kad dėl šio susitarimo atsiras daugiau vartotojų ir iki 460 mln. EUR papildomų pajamų (nauda dėl mažesnių bilietų kainų). Jis turės teigiamą poveikį užimtumui ir tikimasi sudaryti daug naujų verslo galimybių ES oro transporto bendrovėms ir suteikti naudos keleiviams.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Pritariau šiam susitarimui, kuriuo bus skatinamas tolesnis ES ir Brazilijos bendradarbiavimas civilinės aviacijos srityje. ES aviacijos pramonei bus naudingas valstybių narių ir Brazilijos nacionalinių apribojimų panaikinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos ir Brazilijos santykiai labai svarbūs dabartiniams Europos išorės ryšiams. Šiuo susitarimu, kuris, mano manymu, yra pirmas iš daugelio žingsnių formuojant naują ES ir Brazilijos civilinės aviacijos politiką, siekiama nustatyti bendrą šios srities santykių plėtojimo sistemą. Šis susitarimas vadinamas horizontaliuoju, nes juo sukuriamas tvirtas teisinis šių dviejų šalių pagrindas keliais civilinės aviacijos aspektais, įprastinius dvišalius susitarimus pakeičiant šio susitarimo nuostatomis dėl bendro ir vienodo įgyvendinimo visoje ES teritorijoje.

Rekomendacijos projekte, kurio buvau šešėlinis pranešėjas, palankiai vertinamos susitarimo, apimančio tokius svarbius klausimus, kaip saugumas, bendrai visoje Europos teritorijoje įgyvendintinų kuro mokesčių nustatymas ir reikalavimas laikytis ES konkurencijos teisės aktų, nuostatos.

Manau, šiuo susitarimu bus sudarytos sąlygos suteikti naujos ekonominės naudos vartotojams arba oro transporto bendrovėms ir bus stiprinami abiejų transatlantinių šalių bendradarbiavimo santykiai, todėl jis bus naudingas Europos Sąjungai. Dėl minėtų priežasčių balsavau už šį dokumentą.

 
  
  

Rekomendacija: Wim van de Camp (A7-0007/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07853/2010), Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl papildomų taisyklių, susijusių su Išorės sienų fondu 2007–2013 m. laikotarpiu, projektą ir į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, pagal teisinę sistemą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją pritariu šio susitarimo sudarymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Pritariu Europos bendrijos ir Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos bei Lichtenšteino susitarimui dėl papildomų taisyklių, susijusių su Išorės sienų fondu 2007–2013 m. laikotarpiu. Pagal sprendimą, kuriuo įsteigiamas šis fondas, šalys, dalyvaujančios įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, turėtų dalyvauti Išorės sienų fonde. Todėl šiuo susitarimu reikėtų nustatyti standartų įgyvendinimą susijusių šalių teritorijose, kad Komisija galėtų prisiimti galutinę atsakomybę už šio fondo biudžeto įgyvendinimą šiose valstybėse. Jame atsižvelgiama į fondo finansinio valdymo bei kontrolės lygmens aspektus ir nustatomos nuostatos dėl šių šalių įnašo į fondo biudžetą.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Lichtenšteinas bendra deklaracija pasirinko nedalyvauti fonde, nors tai neturi įtakos jo pareigai prisidėti prie jo finansiškai, nes jis įsteigtas siekiant pasidalyti naštą ir teikti finansinę paramą įgyvendinant Šengeno acquis išorės sienų ir vizų politikos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šis pasiūlymas susijęs su Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo sudarymu ES vardu. Plačiąja prasme tai susitarimas dėl šių šalių dalyvavimo Išorės sienų fonde, susijusio su dalyvavimu įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis. Numatoma sudaryti daugiau susitarimų, kuriais būtų nustatomos būtinos nuostatos dėl šio dalyvavimo įgyvendinimo, kuriais pirmiausia būtų užtikrinama ES finansinių interesų apsauga ir pagal kuriuos Audito Rūmai galėtų prižiūrėti visą procesą. Taryba galutinai priims šį susitarimą Parlamentui balsavus už.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Ši rekomendacija susijusi su Tarybos sprendimo dėl ES ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl papildomų taisyklių, susijusių su Išorės sienų fondu 2007–2013 m. laikotarpiu, sudarymo projektu.

Atsižvelgdamas į tai, kad šis susitarimas atitinka tikslus, dėl kurių pasirašyta Šengeno sutartis dėl laisvo asmenų ir prekių judėjimo, į prieš tai pasirašytus ES ir minėtų šalių susitarimus dėl Šengeno sutartyje nustatytų tikslų ir į tai, kad ES pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigė Išorės sienų fondą 2007–2013 m. laikotarpiu, pritariu, kad reikia sudaryti šį susitarimą, kuriuo bus lengviau didinti Europos sanglaudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis pranešimas pagrįstas Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimu dėl papildomų taisyklių, susijusių su Išorės sienų fondu 2007–2013 m. laikotarpiu.

Tai susiję su esamais arba dar įgyvendinamais susitarimais dėl asmenų judėjimo ir laisvės tarp šių valstybių ir ES šalių.

Taigi, siekdama remti išorės sienų stebėseną, ypač imigracijos srityje, ES tam tikromis sąlygomis nori skirti paramos iš Europos Sąjungos Išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpiu. Veiksmų, kurių šiuo atžvilgiu ėmėsi ES ir Komisija, tikslus turėtume kritikuoti, nes negalime nekreipti dėmesio į nepriimtiną Grąžinimo direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Kaip Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Šveicarija, Islandija ir Norvegija ir Europos Ekonominės Erdvės jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas, palankiai vertinu šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį susitarimą, kuriuo valstybėms, dalyvaujančioms įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno susitarimą, leidžiama dalyvauti Išorės sienų fonde 2007–2013 laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Manau, žvelgiant iš tikrosios Europos Sąjungos pozicijos politiniu, ekonominiu ir pirmiausia geografiniu požiūriu, būtina ir labai svarbu balsuoti už šį pasiūlymą, nes tokios šalys, kaip Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas bei Šveicarija, geografiniu požiūriu yra Europoje. Todėl manau, kad, siekiant palengvinti integraciją ir judėjimą iš vienos šalies į kitą, reikėtų įgyvendinti vienos sienos valdymo politiką. Europos sienų valdymo fondo įgyvendinimas būtų tinkama ir svarbi priemonė siekiant užtikrinti centralizuotą išteklių ir įgyvendinimo politikos koordinavimą. Taip pat būtų lengviau skatinti turizmą ir laisvą transporto priemonių ir asmenų judėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pagal naujuosius Lisabonos sutartimi Parlamentui suteiktus įgaliojimus atsirado būtinybė priimti Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl papildomų taisyklių, susijusių su Išorės sienų fondu 2007–2013 m. laikotarpiu, sudarymo Europos Sąjungos vardu projektą. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas rekomendavo šį susitarimą patvirtinti. Šiame susitarime numatomas trečiųjų šalių, dalyvaujančių įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, dalyvavimas Išorės sienų fonde. Šį dalyvavimą galima užtikrinti kitais susitarimais, kuriuos reikėtų sudaryti siekiant išaiškinti būtinas šio dalyvavimo nuostatas, įskaitant dėl ES finansinių interesų apsaugos ir Audito Rūmų įgaliojimo atlikti auditą. Šalys dėl to susitarė; atsižvelgdamas į tai, kad nė vienoje išreikštoje nuomonėje nebuvo kritiškų pastabų, balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Pagal 2007 m. gegužės 23 d. Parlamento ir Tarybos sprendimą (EB) Nr. 574/2007 dėl Išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpiui įsteigimo šalys, dalyvaujančios įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, turėtų dalyvauti šiame fonde. Šiuo tikslu numatoma, kad bus sudaryti susitarimai, kuriuose bus nustatytos papildomos taisyklės, kurių būtinai reikia šiam dalyvavimui, įskaitant nuostatas, kuriomis užtikrinama ES finansinių interesų apsauga ir pagal kurias Audito Rūmai galėtų vykdyti audito įgaliojimą. Šis pasiūlymas susijęs su Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo sudarymu aiškiai siekiant apibrėžti papildomas šių šalių dalyvavimo minėtame fonde taisykles. Manau, atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją galiu jam pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Atsižvelgdami į savo poziciją, išreikštą balsuojant LIBE komitete (vadovaujantis komitetas), mes, Verts/ALE frakcija, nusprendėme balsuoti prieš šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau už šį susitarimą, nes dėl šių valstybių nekyla kokybės arba patikimumo problemų, todėl Europos Sąjungai neatsiranda saugumo pavojaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Tai rekomendacija dėl susitarimo su asocijuotomis trečiosiomis Šengeno šalimis, šiuo atveju su Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinu, sudarymu. Jos turi dalyvauti įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis. Šiuo atžvilgiu, siekiant apsaugoti finansinius ES interesus, o Audito Rūmams suteikti audito įgaliojimus, reikia papildomų taisyklių. Šie papildymai prasmingi, todėl balsavau už šio susitarimo sudarymą.

 
  
  

Rekomendacija: Carlos Coelho (A7-0008/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes Šengeno erdvėje jau galima laisvai judėti teritorijoje, turinčioje 42 673 km išorės jūrų sieną ir 7 721 km sausumos sieną, kurioje yra 25 šalys ir 400 mln. gyventojų. Dėl laipsniškos Šengeno erdvės plėtros trečiosios šalys, kurios turi ypatingus santykius su ES, taip pat pradėjo dalyvauti bendradarbiaujant Šengeno klausimais, o Šveicarijos Konfederacija priklauso Šengeno acquis nuo 2008 m. kovo 1 d. Atsižvelgdamas į laisvo sienų kirtimo politiką, kurią taiko Šveicarija ir Lichtenšteino Kunigaikštystė – mikrovalstybė, kuri nuo prisijungimo prie Europos ekonominės erdvės 1995 m. stabiliai integruojasi į Europos prekybos erdvę, atsižvelgdamas į tai, kad Lichtenšteinas jau 98,4 proc. ES direktyvų perkėlė į šalies teisę, ir į tai, kad jis dalyvauja bendrojoje rinkoje, neturiu priežasčių prieštarauti jo prisijungimui prie Šengeno erdvės.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Tarp Šveicarijos ir Austrijos esanti Lichtenšteino valstybė turi 160 km² teritoriją ir 35 000 gyventojų. Nors Lichtenšteinas nėra Europos Sąjungos narė, jį su ES sieja Europos ekonominė erdvė (EEE). Jis taiko beveik visus Europos Sąjungos teisės aktus ir prašė leisti prisijungti prie Šengeno erdvės, kad galėtų užtikrinti laisvą asmenų judėjimą. Atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir Lichtenšteino bendradarbiavimo tradiciją ir į tai, kad dėl šios šalies prisijungimo prie Šengeno erdvės nekyla pavojų, balsavau už jo prisijungimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rekomendaciją, pagal kurią 2008 m. vasario 28 d. buvo pasirašytas Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolas dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos susitarimo, įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis.

Dar 2008 m. gruodžio 12 d. tik Šveicarija prisijungė prie Šengeno erdvės, panaikindama sienų kontrolę prie sausumos sienų ir 2009 m. kovo 29 d. panaikindama sienų kontrolę Šengeno erdvės vidaus skrydžiams oro uostuose. Pirmą kartą iškilo būtinybė įrengti sienų kontrolės punktus toje vietoje, kur iš esmės jau 100 metų nebuvo sienos. 41 kilometro siena, skirianti dvi šalis, tapo Šengeno išorės siena.

2007 m. Europos Parlamentas pirmą kartą buvo paprašytas pateikti savo nuomonę dėl šio protokolo sudarymo. Atsižvelgdamas į tuomet paskirtos pranešėjos E. Klamt prašymą, 2007 m. birželio 11 d. Teisės reikalų komitetas pateikė savo vieningą nuomonę, kurioje rekomendavo pakeisti teisinį pagrindą taip, kad būtų nurodoma EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, pagal kurią reikalaujama Europos Parlamento pritarimo, o ne vien tik jo konsultacijos.

Pritariu šioms naujoms taisyklėms, kurios pradėtos taikyti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir kurių laikantis Europos Parlamentas išsamiau informuojamas apie tarptautinius susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Prieš 25 metus penkios valstybės narės nusprendė panaikinti jas skiriančias vidaus sienas ir sukurti vieną išorės sieną. Dabar visos valstybės narės yra tikrosios Šengeno narės, išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją, Kiprą, Bulgariją ir Rumuniją. Taip pat įtrauktos trys asocijuotosios valstybės: Norvegija, Islandija ir Šveicarija; Lichtenšteinas turėtų tapti ketvirtąja asocijuotąja valstybe. Tikėtasi, kad Lichtenšteinas prisijungs prie Šengeno 2008 m. kartu su Šveicarija. Vis dėlto procesas vyko ne taip, kaip tikėtasi, pirmiausia dėl dviejų valstybių narių – Vokietijos ir Švedijos – išreikštų abejonių dėl mokestinio sukčiavimo. Vien prisijungus Šveicarijai prireikė įrengti kontrolės punktus ten, kur daugiau nei šimtą metų nebuvo tikros sienos, o 41 km Šveicariją ir Lichtenšteiną skirianti siena tapo išorės siena.

Atsižvelgdamas į naująsias Lisabonos sutarties taisykles, pagal kurias Parlamentas gali daug aktyviau dalyvauti sudarant tarptautinius susitarimus, ir į tai, kad panaikintos Tarybos abejonės, siūlau Parlamentui pritarti šio protokolo sudarymui ir tikiuosi, kad Lichtenšteinas galės kuo greičiau prisijungti prie Šengeno.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad būtina ir natūralu panaikinti sienų su Lichtenšteinu kontrolę atsižvelgiant į šios valstybės dydį ir jos santykius su kaimynėmis Austrija ir Šveicarija, su kuriomis ji laikosi laisvo judėjimo tradicijos. Be to, veiksmingas Lichtenšteino prisijungimas prie Šengeno ir Dublino acquis vyks natūraliai, nes ši šalis jau įgyvendino daug ES teisės aktų ir taiko tokią pat naudojimosi SIS ir VIS infrastruktūrą, kaip Šveicarija – šalis, kuri jau priklauso Šengeno erdvei.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Šveicarijos Konfederacijos taikomą laisvo sienų kirtimo politiką tikėtasi, kad šios šalys prisijungs prie Šengeno vienu metu. Tačiau taip neatsitiko. 2008 m. gruodžio 12 d. prie Šengeno prisijungė tik Šveicarija. Vis dėlto susitarime dėl Šveicarijos prisijungimo jau buvo nuostata dėl galimo Lichtenšteino prisijungimo sudarius protokolą, kurį dabar Parlamentas rengiasi patvirtinti. Dėl Šveicarijos prisijungimo pirmą kartą reikėjo įrengti Lichtenšteino ir Šveicarijos sienų kontrolės punktus tose vietose, kuriose šimtmetį nebuvo tikros sienos.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šioje rekomendacijoje Parlamentui patariama patvirtinti Europos Sąjungos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino prisijungimo prie 2008 m. vasario 28 d. sudaryto Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos dalyvavimo įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymą.

Šengeno susitarimu siekiama sukurti teritoriją, kurioje galėtų laisvai judėti asmenys ir prekės, neturinčią vidaus sienų tarp valstybių – turinčią tik vieną išorės sieną. 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai ES bendradarbiavimą Šengeno klausimais įtraukė į savo teisinių įgaliojimų sistemą. Dešimtmečius Lichtenšteino Kunigaikštystė ir Šveicarijos Konfederacija taikė laisvo sienų kirtimo politiką, kuria užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. 2008 m. Šveicarijai prisijungus prie Šengeno atsirado judėjimo tarp šių dviejų šalių problema, nes jas skirianti siena tapo išorės siena, o dabar siekiama išspręsti šią problemą.

Todėl, atsižvelgiant į šio protokolo įsigaliojimo pranašumus, nėra priežasčių, dėl kurių būtų negalima jo priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) 1985 m. pasirašytą Šengeno susitarimą sudarė Vokietija, Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Šio susitarimo ir vėliau 1990 m. priimtos konvencijos tikslas – panaikinti sisteminę kontrolę prie bendrų sienų ir nustatyti sistemą, pagal kurią asmenys galėtų laisvai judėti.

Pagal Šengeno konvenciją buvo panaikinti patikrinimai prie pasirašiusiųjų valstybių vidaus sienų ir sukurta viena bendra išorės siena, prie kurios pagal bendras taisykles vykdoma išorės sienos kontrolė, įgyvendinama bendra vizų politika, policijos ir teisminis bendradarbiavimas ir sukuriama Šengeno informacinė sistema (SIS).

Dabar Šengeno erdvę sudaro 25 Šengeno valstybės narės: ES valstybės narės Austrija, Belgija, Danija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija, taip pat trys asocijuotosios ne ES šalys Norvegija, Islandija ir Šveicarija. Bulgarija, Rumunija ir Kipras šiandien tik iš dalies taiko Šengeno acquis, todėl prie jų sienų vis dar atliekami patikrinimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Balsavau už C. Coelho pranešimą. Nors Škotija nėra Šengeno erdvės dalis, nusprendėme įgyvendinti tam tikras Šengeno acquis dalis. Škotijos vyriausybė aktyviai dalyvauja šioje srityje Tarybos lygmeniu, todėl džiaugiuosi galėdamas remti šią veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už rekomendaciją, pagal kurią 2008 m. vasario 28 d. buvo pasirašytas Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolas dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie ES susitarimo, įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis. Dar 2008 m. gruodžio 12 d. tik Šveicarija prisijungė prie Šengeno erdvės, panaikindama sienų kontrolę prie sausumos sienų ir 2009 m. kovo 29 d. panaikindama sienų kontrolę Šengeno erdvės vidaus skrydžiams oro uostuose. Pirmą kartą iškilo būtinybė įrengti sienų kontrolės punktus toje vietoje, kur iš esmės jau 100 metų nebuvo sienos. 41 kilometro siena, skirianti dvi šalis, tapo Šengeno išorės siena. Pritariu šioms naujoms taisyklėms, kurios pradėtos taikyti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir kurių laikantis Europos Parlamentas išsamiau informuojamas apie tarptautinius susitarimus. Dėl laipsniškos Šengeno erdvės plėtros trečiosios šalys, kurios turi ypatingus santykius su ES, taip pat pradėjo dalyvauti bendradarbiaujant Šengeno klausimais. Išankstinė sąlyga ES nepriklausančioms šalims, kurios siekia asociacijos su Šengeno acquis, yra sutikimas užtikrinti laisvą asmenų judėjimą tarp šių valstybių ir ES. Minėtosioms šalims tokio pobūdžio dalyvavimas reiškia, kad jos prisijungia prie erdvės be patikrinimų prie vidaus sienų, kad jos taiko visas Šengeno acquis ir visų susijusių laikantis Šengeno acquis priimtų dokumentų nuostatas, kad jos dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su Šengeno teisės aktais.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) 2008 m. pasirašytas Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos susitarimo protokolas. Todėl šiai kunigaikštystei nustatytas reikalavimas įgyvendinti, taikyti ir plėtoti Šengeno acquis. Vis dėlto Lichtenšteino Kunigaikštystė, nors jau 1995 m. tapo Europos ekonominės erdvės nare ir, perkeldama daug direktyvų, į šalies teisę laipsniškai įvedė Europos teisės aktus, dar nepradėjo derybų dėl prisijungimo prie Šengeno susitarimų. Šiuo susitarimu – kuriam pritariau – nustatytos abiejų šalių teisės ir pareigos, kartu užtikrinant laisvą asmenų judėjimą. Be to, nustatytos kelios Lisabonos sutarties nuostatų įgyvendinimo taisyklės dėl tarptautinių susitarimų siekiant suteikti Europos Parlamentui ryžtingesnį vaidmenį informavimo apie jas ir jų priėmimo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą. Lichtenšteinas yra iš dviejų pusių sausumos sienomis apribota Vakarų Europos Alpių mikrovalstybė, vakaruose besisiejanti su Šveicarija, o rytuose – su Austrija. Ji turi 160 km2 teritoriją, apytiksliai 35 000 gyventojų ir didžiausią bendrąjį vidaus produktą vienam asmeniui pasaulyje. Nuo prisijungimo prie Europos ekonominės erdvės 1995 m. Lichtenšteinas stabiliai integruojasi į Europos prekybos erdvę. Šiandien 98,4 proc. ES direktyvų perkelta į šalies teisę. Lichtenšteinas taip pat dalyvauja bendrojoje rinkoje, kurioje tos pačios pagrindinės taisyklės taikomos visoms priklausančioms šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Siekiant užtikrinti Europą be sienų būtina, kad naujos šalys prisijungtų prie Šengeno informacinės sistemos (SIS). Lichtenšteinas nuo 1995 m. yra Europos ekonominės erdvės narys ir stabiliai integruojasi į Europos prekybos erdvę. Jam taikytos įvairios vertinimo procedūros, ypač tokiais klausimais, kaip duomenų apsauga, SIS, oro, sausumos ir jūrų sienos, policijos bendradarbiavimas ir vizų politika. Prisijungdamas prie šio susitarimo Lichtenšteinas taps Šengeno acquis dalimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šengeno susitarimą 1985 m. birželio 14 d. sudarė Vokietija, Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Dabar bendradarbiavimas Šengeno klausimais integruotas į Europos Sąjungos teisinę ir institucinę sistemą ir apima 25 Šengeno valstybes nares bei tris asocijuotąsias EEE šalis: Norvegiją, Islandiją ir Šveicariją. 2008 m. gruodžio 12 d. prie Šengeno prisijungė tik Šveicarija, panaikindama sienų kontrolę prie sausumos sienų, o 2009 m. kovo 29 d. panaikindama sienų kontrolę Šengeno erdvės vidaus skrydžiams oro uostuose. Kadangi Lichtenšteinas neprisijungė, bet šios dvi šalys taiko aktyvią laisvo judėjimo politiką, pirmą kartą reikėjo įrengti kontrolės punktus tose vietose, kuriose šimtą metų nebuvo tikros sienos. Šias dvi šalis skirianti 41 km siena tapo Šengeno išorės siena. Šiuo susitarimu ši kliūtis panaikinama Lichtenšteino Kunigaikštystei prisijungiant prie Šengeno. Palankiai vertinu Lisabonos sutartimi nustatytas naująsias taisykles, pagal kurias Parlamentui suteikiamas aktyvus vaidmuo priimant šiuos susitarimus. Dėl visų minėtų priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Nuo 2008 m. kovo 1 d. galiojančiu susitarimu dėl Šveicarijos Konfederacijos prisijungimo prie Šengeno acquis aiškiai paankstintas galimas Lichtenšteino prisijungimas sudarant protokolą. Atsižvelgiant į dešimtmečius taikytą Lichtenšteino Kunigaikštytės ir Šveicarijos Konfederacijos laisvo sienų kirtimo politiką tikėtasi, kad abi šalys prie Šengeno erdvės prisijungs vienu metu. Iš tikrųjų taip neatsitiko – 2008 m. gruodžio 12 d. prie Šengeno acquis prisijungė tik Šveicarija. Todėl galiausiai būtinai prireikė įrengti kontrolės punktus tose vietose, kuriose šimtą metų nebuvo tikros sienos. Kad būtų galima įveikti šią kliūtį ir atsižvelgdamas į tai, kad Lichtenšteinas dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje ir bendrojoje rinkoje, pritariau šio protokolo sudarymui, tikėdamasis, kad dabar Lichtenšteinas pagaliau galės prisijungti prie Šengeno.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. 2007 m. Parlamento pirmą kartą paprašyta pateikti nuomonę dėl šio protokolo sudarymo. Atsižvelgdamas į tuometinės pranešėjos E. Klamt prašymą, 2007 m. birželio 11 d. Teisės reikalų komitetas pateikė savo vieningą nuomonę, kurioje rekomendavo pakeisti teisinį pagrindą taip, kad būtų nurodoma EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antra pastraipa (pasiūlymai dėl Tarybos sprendimų, kuriais pakeičiama konkreti institucinė struktūra, nustatyta pagrindiniame susitarime, kurio neatskiriama dalis yra siūlomas protokolas), pagal kurią reikalaujama Europos Parlamento pritarimo, o ne vien jo konsultacijos. Dėl šios priežasties ir artėjant Lisabonos sutarties įsigaliojimui šis pranešimas grąžintas LIBE komitetui.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes manau, kad ja galima prisidėti prie Šengeno acquis įsigaliojimo, įgyvendinimo ir plėtojimo tokiose šalyse, kaip Islandija, Norvegijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija ir Lichtenšteino Kunigaikštystė.

Iš tikrųjų šioms šalims svarbu dalyvauti Išorės sienų fonde 2007–2013 m. laikotarpiu laikantis dabartinių priemonių ir susitarimų. Siekiant užtikrinti kaip niekad vieningą Europą, nepamirštama praktiškumo, nes jų dalyvavimas bus reguliuojamas papildomomis taisyklėmis, kuriomis taip pat bus užtikrinama Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga ir Audito Rūmų audito įgaliojimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau už susitarimą dėl Lichtenšteino prisijungimo prie susitarimo dėl Šengeno acquis, nes tai logiškas žingsnis pirmyn, dėl kurio nepatirsime jokių problemų. Galime tikėtis, kad šis susitarimas veiks sklandžiai.

 
  
  

Rekomendacija: Monika Hohlmeier (A7-0013/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šią rekomendaciją atsižvelgdamas į tai, kad šiuo 2004 m. spalio 26 d. su Šveicarijos Konfederacija sudarytu susitarimu dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, numatomas galimas Lichtenšteino prisijungimas prie Dublino acquis sudarant protokolą. Atsižvelgdamas į laisvą šių dviejų šalių sienų kirtimo politiką ir į tai, kad 2001 m. Lichtenšteinas pareiškė esąs suinteresuotas prisijungti prie susitarimo, bet taip neatsitiko dėl Tarybos ir Parlamento nesutarimų, kurie išspręsti Lisabonos sutartimi, neturiu priežasčių prieštarauti šio susitarimo sudarymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rekomendaciją, kurioje nustatoma, kad 2004 m. spalio 26 d. pasirašytame susitarime su Šveicarijos Konfederacija dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje arba Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą (toliau – Dublino susitarimas su Šveicarija), numatoma Lichtenšteino prisijungimo galimybė taikant Dublino acquis.

2006 m. vasario 27 d. Taryba suteikė Komisijai atitinkamus įgaliojimus pradėti derybas su Lichtenšteinu ir Šveicarija. Po derybų buvo pateiktas Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino susitarimo su Šveicarija projektas. 2006 m. gruodžio 4 d. Europos Komisijos pasiūlymas dėl Protokolo dėl Lichtenšteino prisijungimo buvo grindžiamas Europos bendrijos steigimo sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, pagal kurią numatoma, kad turi būti išklausytas Europos Parlamentas.

Palankiai vertinu tai, kad Europos Parlamentas iš naujo nagrinėja Tarybos sprendimo projektą ir taip tęsiamos derybos dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino susitarimo su Šveicarija. Per pirmąjį svarstymą Parlamentas jau pareiškė, kad, norint sudaryti šį protokolą su Lichtenšteinu, reikia gauti Europos Parlamento pritarimą. Atsižvelgiant į sėkmingai baigtas derybas su Lichtenšteinu ir į pakeistą teisinį pagrindą, reikėtų pritarti, kad šis Protokolas būtų sudarytas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Susitarimas dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, – Dublino / „Eurodac“ susitarimas, – sudarytas 2004 m. Atsižvelgiant į dešimtmečius Šveicarijos ir Lichtenšteino taikytą laisvo sienų kirtimo politiką siekiant užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, būtų buvę logiška į šias derybas pakviesti Lichtenšteiną. Nors Lichtenšteinas pareiškė esąs suinteresuotas, jis nepakviestas, nes su Europos bendrija dar nebuvo sudaręs santaupų apmokestinimo susitarimo.

Atsižvelgdamas į naująsias Lisabonos sutarties taisykles, pagal kurias Parlamentas gali daug aktyviau dalyvauti sudarant tarptautinius susitarimus, ir į tai, kad Lichtenšteinas jau sudarė minėtą susitarimą (jis galioja nuo 2005 m. liepos 1 d.), remiu Parlamento sprendimą pritarti šio protokolo sudarymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 2004 m. su Šveicarija sudarytas susitarimas dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą. Šiuo susitarimu numatomas galimas Lichtenšteino prisijungimas sudarant protokolą. 2006 m. vasario 27 d. Taryba suteikė Komisijai atitinkamą įgaliojimą pradėti derybas su Lichtenšteinu ir Šveicarija. 2006 m. birželio 21 d. buvo baigtos derybos ir parafuotas protokolo dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino susitarimo su Šveicarija projektas. Dabar Parlamentas turi pritarti šio protokolo sudarymui. Manau, reikėtų pritarti, todėl balsuoju už šią rekomendaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Taryba pateikė Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, projektą.

Palankiai vertinu šio protokolo, susijusio su Europos Sąjunga ir dviem valstybėmis, kurios daugelį metų palaikė gerus kaimynystės ryšius ir taikė laisvo asmenų judėjimo politiką, priėmimą. Pritariu pranešėjos pateiktoms išvadomis, ypač džiaugiuosi, kad tęsiamos derybos dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Dublino susitarimo su Šveicarija, ir tikiuosi, kad jos bus greitai baigtos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šie klausimai susiję su teise į prieglobstį ir kriterijais bei mechanizmais, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą.

Šiuo 2004 m. spalio 26 d. su Šveicarijos Konfederacija sudarytu susitarimu dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, – Dublino susitarimu su Šveicarija, – numatomas galimas Lichtenšteino prisijungimas prie šio acquis.

Lichtenšteinas ir Šveicarija jau dešimtmečius taikė laisvo sienų kirtimo politiką, kad galėtų užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, todėl 2001 m. Lichtenšteinas pranešė esąs suinteresuotas prisijungti prie Dublino susitarimo su Šveicarija. Vis dėlto jis nebuvo pakviestas į derybas su Šveicarija, nes nebuvo sudaręs santaupų apmokestinimo susitarimo su ES.

Kai vėliau šis ES ir Lichtenšteino susitarimas buvo sudarytas ir įsigaliojo, 2005 m. Lichtenšteinas patvirtino norą prisijungti prie Dublino acquis.

2006 m. Taryba suteikė Komisijai atitinkamą įgaliojimą pradėti derybas su Lichtenšteinu ir Šveicarija. Derybos baigtos ir parafuotas protokolo projektas.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriame nustatoma, kad 2004 m. pasirašytame susitarime su Šveicarijos Konfederacija dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje arba Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą (toliau – Dublino susitarimas su Šveicarija), numatoma Lichtenšteino prisijungimo galimybė taikant Dublino acquis. Džiugu, kad Europos Parlamentas iš naujo nagrinėja Tarybos sprendimo projektą ir taip tęsiamos derybos dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino susitarimo su Šveicarija. Atsižvelgiant į sėkmingai baigtas derybas su Lichtenšteinu ir į pakeistą teisinį pagrindą, reikėtų pritarti tam, kad šis Protokolas būtų sudarytas.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rekomendaciją Komisijai, susijusią su susitarimu dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje, Šveicarijoje ir – jei protokolas bus ratifikuotas, kaip tikisi dauguma Europos Parlamento narių, – taip pat Lichtenšteino Kunigaikštystėje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą. Dublino susitarimu siekiama dalyvaujančioms valstybėms parengti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, kuri būtų atsakinga už prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, siekiant užtikrinti geresnį pareiškėjų klausimų nagrinėjimą ir kartu pateikti valstybėms kovos su organizuotu nusikalstamumu priemones. Atsižvelgiant į šių klausimų – t. y. pabėgėlių apsaugos ir tarptautinio saugumo – svarbą, reikia visų Europos institucijų atidumo ir nuoseklumo, kad pabėgėliai arba prieglobsčio prašytojai galėtų remtis aiškiais teisiniais ir reguliavimo kriterijais ir nuorodomis.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Palankiai vertinu tai, kad Europos Parlamentas iš naujo nagrinėja Tarybos sprendimo projektą ir taip tęsiamos derybos dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino susitarimo su Šveicarija. Norint sudaryti šį protokolą su Lichtenšteinu, reikia gauti Parlamento pritarimą – Parlamentas tai jau pareiškė per pirmąjį svarstymą. Pritariu šio protokolo sudarymui. Atsižvelgdamas į sėkmingai baigtas derybas su Lichtenšteinu ir pakeistą teisinį pagrindą, balsavau už pritarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu tai, kad su Parlamentu dar kartą konsultuotasi dėl Tarybos sprendimo projekto ir kad todėl bus toliau tęsiamos derybos dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino susitarimo su Šveicarija. Kaip Parlamentas pageidavo per pirmąjį svarstymą, norint sudaryti šį protokolą su Lichtenšteinu būtina gauti Parlamento sutikimą. Atsižvelgdamas į jau esamą Lichtenšteino ir ES ryšį manau, kad svarbu sudaryti šį protokolą atitinkamai pakeičiant teisinį pagrindą. Todėl balsavau taip, kaip balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) 2004 m. spalio 26 d. su Šveicarijos Konfederacija sudarytu susitarimu dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, – vadinamuoju Dublino susitarimu su Šveicarija, – numatytas galimas Lichtenšteino prisijungimas prie Dublino acquis sudarant protokolą. Iš tiesų, atsižvelgdamas į dešimtmečius taikytą Lichtenšteino ir Šveicarijos laisvo sienų kirtimo politiką siekiant užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, Lichtenšteinas 2005 m. dar kartą pareiškė esąs suinteresuotas prisijungti prie Dublino susitarimo su Šveicarija. Šis susitarimas galutinai nesudarytas dėl įvairių priežasčių: pirma, nes nebuvo sudaryti kiti susitarimai, dėl kurių derėtasi su Lichtenšteinu, antra, nes kilo ginčas dėl teisinio pagrindo, ir paskui dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Galiausiai Parlamento tikslai pasiekiami, kai su juo ne tik konsultuojamasi, bet ir jis išklausomas siekiant gauti palankią nuomonę. Tai vertinu palankiai ir balsuoju už dabartinį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) 2004 m. spalio 26 d. su Šveicarijos Konfederacija sudarytu susitarimu dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, – Dublino susitarimu, – numatytas galimas Lichtenšteino prisijungimas prie Dublino acquis sudarant protokolą. Atsižvelgdamas į tai, kad dešimtmečius taikyta laisvo sienų kirtimo politika siekiant užtikrinti laisvą asmenų judėjimą tarp Šveicarijos ir Lichtenšteino, 2001 m. Lichtenšteinas pareiškė esąs suinteresuotas prisijungti prie Dublino susitarimo su Šveicarija, bet nebuvo pakviestas į derybas, nes nebuvo sudaręs santaupų apmokestinimo susitarimo su Europos bendrija. Vėliau sudarius šį Europos bendrijos ir Lichtenšteino susitarimą ir jam įsigaliojus, 2005 m. birželio 10 d. Lichtenšteinas patvirtino norą prisijungti prie Dublino acquis. Tarybos prieštaravimai dėl teisinio pagrindo panaikinti ir dabar reikia, kad Parlamentas pritartų, todėl manau, kad įvykdytos visos pritarimo šiam protokolui su Lichtenšteinu sąlygos.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Nors pranešėja palankiai vertina tai, kad Parlamentas iš naujo nagrinėja Tarybos sprendimo projektą, taip pat kad tęsiamos derybos dėl Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino susitarimo su Šveicarija, ir ragina Parlamentą pritarti, Verts/ALE frakcija nusprendė neatsižvelgti į šį patarimą. Todėl, kaip ir LIBE komitete, balsavome prieš šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu Lichtenšteino prisijungimo prie Dublino susitarimo su Šveicarija protokolo sudarymui. Pagal šį susitarimą Šveicarija jau galėjo pasinaudoti svarbiomis priemonėmis kovodama su tarptautiniu nusikalstamumu ir neteisėta imigracija.

Tai dar ne viskas. Nustatant tokį koordinavimą galima išvengti daug nepageidaujamų prašymų dėl prieglobsčio. Dabar siekiama sudaryti Lichtenšteinui sąlygas naudotis tais pačiais pranašumais ir padėti jam dar labiau priartėti prie galutinio tikslo visiškai prisijungti prie Europos Sąjungos.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Džiaugiuosi, kad galėjau balsuoti už Lichtenšteino prisijungimo prie susitarimo dėl ES prieglobsčio sistemos. Bus galima sumažinti Europos Sąjungoje ir Lichtenšteine pateikiamų paraiškų dėl prieglobsčio skaičių. Jei prašymas dėl prieglobsčio bus atmestas Lichtenšteine, jis bus atmestas ir Europos Sąjungoje, ir atvirkščiai. Supaprastindami šią procedūrą užtikrinome ir geresnį suderinimą.

 
  
  

Rekomendacija: Monica Luisa Macovei (A7-0011/011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šią rekomendaciją, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo ES ir Brazilijos susitarimu abipusiškai nustatomas bevizis režimas, taikomas turizmo ir verslo tikslais keliaujantiems Brazilijos ir ES piliečiams, įskaitant keturių valstybių narių piliečius, kurie šiuo metu be vizų į Braziliją keliauti negali. Kadangi šiuo susitarimu ne pakeičiami, o papildomi galiojantys dvišaliai kai kurių valstybių narių ir Brazilijos susitarimai, kurie taikomi kelionėms ne turizmo ir ne verslo tikslais ar atlyginamos veiklos atveju, nematau priežasčių, kodėl šis susitarimas neturėtų būti sudarytas. Buvimo Šengeno erdvėje trukmė yra apribota iki trijų mėnesių per šešių mėnesių laikotarpį, todėl neturėtų kilti susirūpinimo dėl neteisėto Brazilijos piliečių apsigyvenimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES ir Brazilijos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo paprastų pasų turėtojams sudarymo. Šiuo ES ir Brazilijos susitarimu abipusiškai nustatomas bevizis režimas, taikomas visiems susitarime apibrėžtais turizmo ir verslo tikslais keliaujantiems Brazilijos ir ES piliečiams, įskaitant keturių valstybių narių – Estijos, Latvijos, Kipro ir Maltos – piliečius, kurie šiuo metu be vizų į Braziliją keliauti negali. Reikia pažymėti, kad esant bendrai vizų politikai ir dėl to, kad Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją šioje srityje, tik Sąjunga, o ne atskiros valstybės narės, gali vesti derybas ir sudaryti bevizio režimo susitarimą.

Svarbu tai, kad siekiant užtikrinti, kad visiems ES piliečiams būtų sudaromos vienodos sąlygos, į susitarimą įtraukta nuostata, pagal kurią Brazilija gali sustabdyti jo taikymą arba jį panaikinti tik visų ES valstybių narių atžvilgiu. Laikantis abipusiškumo principo, Sąjunga gali sustabdyti šio susitarimo taikymą arba jį nutraukti tik visų valstybių narių vardu. Pritariu pranešėjos nuomonei, kad turime užtikrinti abipusiškumo principo įgyvendinimą ES vizų politikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 Brazilijos piliečiai gali trumpam vykti į visas Europos Sąjungos valstybes nares be vizos. Tačiau Brazilija vis dar reikalauja vizų iš keturių valstybių narių (Estijos, Kipro, Maltos ir Latvijos) piliečių, norinčių patekti į jos teritoriją. Kitos valstybės narės turi dvišalius susitarimus su Brazilija dėl vizų, kuriuos taikant šių valstybių piliečiai gali trumpam atvykti į Braziliją be vizos.

Dėl to, kad Europos Sąjunga turi išimtinę išorės kompetenciją šioje srityje, tik ji, o ne atskiros valstybės narės, gali vesti derybas ir sudaryti bevizio režimo susitarimą. Todėl 2008 m. balandžio 18 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo įgaliojo Komisiją pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo sudarymo. Po derybų buvo ratifikuotas susitarimas ir oficialiai pasirašytas Sąjungos ir Brazilijos vardu 2010 m. lapkričio 8 d. Briuselyje.

Manau, jog būtina pritarti šiam susitarimo dėl bevizio režimo sudarymui, kad visi ES piliečiai, įskaitant Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečius, galėtų be vizų keliauti į Braziliją turizmo ir verslo tikslais taip, kaip Brazilijos piliečiai jau gali be vizų vykti į visas ES valstybes nares. Taigi nedelsiant turi būti stiprinama bendra ES vizų režimo politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Nors Brazilijos piliečiai gali trumpam vykti į visas ES valstybes nares be vizų, tačiau iš keturių ES valstybių narių – Estijos, Kipro, Maltos ir Latvijos – piliečių vis dar reikalaujama vizų prieš įvažiuojant į Brazilijos teritoriją. Nors visos kitos valstybės narės yra pasirašiusios dvišalius susitarimus su Brazilija, kad užtikrintų trumpalaikį bevizį režimą, tačiau šiuo metu valstybės narės jau negali toliau kiekvienu konkrečiu atveju sudaryti tokio tipo susitarimų.

Taigi ES turi išimtinę išorės kompetenciją bendrosios vizų politikos srityje. 2010 m. lapkričio 8 d. buvo sudarytas ES ir Brazilijos susitarimas, kuriuo visiems ES ir Brazilijos piliečiams abipusiškai nustatomas bevizis režimas keliaujant turizmo ir verslo tikslais. Pritariu, kad šiuo susitarimu užtikrinamas vienodas elgesys su visais ES piliečiais, ir jo galiojimą gali sustabdyti ar jį nutraukti tiek Brazilija, tiek ES, jeigu jis taikomas visoms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes ja užtikrinamos vienodos sąlygos visiems ES piliečiams pagal ES ir Brazilijos bendrąją vizų politiką. Šiuo susitarimu ne pakeičiami, bet papildomi galiojantys dvišaliai susitarimai, kurie taikomi kelionėms ne turizmo ir ne verslo tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Pastarąjį kartą Portugalijai pirmininkaujant Tarybai Europos Sąjunga užmezgė specialią strateginę partnerystę su Brazilija. Vadovaujantis šio panašaus susitarimo dvasia, visos priemonės, kuriomis pašalinamos kliūtys užmegzti Europos piliečių ir šios šalies piliečių, kalbančių portugalų kalba, ryšius, yra neabejotinai palankiai vertintinos. Kadangi keturios Europos šalys vis dar neturi tokio bevizio režimo, manau, būtų labai naudinga tokią sistemą išplėsti šioms šalims ir taip, akivaizdu, palankiai įvertinti mums siūlomą susitarimą. Vertinant ES ir Brazilijos santykius, reikėtų nepamiršti, kad dėl strateginės šios šalies svarbos jau seniai reikėjo sudaryti specialią delegaciją, kurios jau sudarytos kitoms šalims, sudarančioms Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos ketvertą, taip pat šalims, kurios objektyviu požiūriu tarptautinėje arenoje nėra tokios svarbios.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 Brazilijos piliečiai be vizų gali trumpam vykti į visas Europos Sąjungos valstybes nares.

Tačiau ne visos Europos Sąjungos šalys turi tokias pat privilegijas. Estijos, Kipro, Maltos ir Latvijos piliečiai negali tuo pasigirti. Tai reiškia, kad nesilaikoma „abipusiškumo principo“.

Siekiant, kad šie piliečiai turėtų tokias pat sąlygas kaip ir kiti ES ir Brazilijos gyventojai, būtina sudaryti ES ir Brazilijos susitarimą. Negalime leisti, kad ES galiotų dvejopos taisyklės, todėl pritariu šio susitarimo patvirtinimui, ne tik todėl, kad susitarimas atrodo iš esmės teisingas, bet ir todėl, kad bus pašalintas vienas iš keleto vis dar gyvuojančių ES gyventojų neigiamos diskriminacijos atvejų.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Kartu su Italijos kolegomis iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nusprendžiau susilaikyti šiandienos balsavime dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo paprastų pasų turėtojams. Šį sprendimą priėmiau atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl Cesare Battisti atvejo, nes norėjau, kad balsavimas būtų buvęs atidėtas iki tol, kol bus priimtas naujas Brazilijos federacinio teismo sprendimas dėl nusikaltėlio Cesare Battisti ekstradicijos.

Atsižvelgiant į tai, kad šis paketas nėra itin skubus, balsavimo atidėjimas iki kitos mėnesinės sesijos arba balandžio mėn. sesijos tikrai nebūtų sukėlęs jokių problemų, ypač jei susimąstytume apie šio žmogžudžio aukų šeimų skausmą. Šios šeimos 31 metus laukė, kol bus įvykdytas teisingumas ir pagal Italijos teisingumo sistemą Cesare Battisti bus paskirta pelnyta bausmė, kurią jis atliktų mūsų šalies kalėjimuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis klausimas susijęs su bendros pasų sistemos išplėtimu į tas ES šalis, kurioms vis dar taikomas trumpalaikis kelionių vizų režimas.

Pranešime raginama kuo greičiau patvirtinti susitarimą dėl bevizio režimo, kad visi ES piliečiai, įskaitant Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečius, galėtų keliauti į Braziliją turizmo ir verslo tikslais taip, kaip Brazilijos piliečiai be vizų keliauja į visas ES valstybes nares. Tai abipusio vizų režimo politikos įgyvendinimas.

Parlamentas mano, kad turėtume tęsti abipusio vizų režimo politiką tol, kol visų valstybių narių piliečiai galės be vizų keliauti į visas šalis, kurių piliečiai jau gali be vizų atvykti į ES, įskaitant JAV ir Kanadą. Manome, kad tai būtų teisinga.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacqueline Foster (ECR), raštu. Europos oro susisiekimo sektorius ir keleiviai nepalankiai reagavo į pastaraisiais mėnesiais susiklosčiusią padėtį! Liūdnai pagarsėjusi krizė dėl ugnikalnio išmestų pelenų užklupo būtent tada, kai oro linijos ir, be abejo, keleiviai mėgino įveikti itin sunkios recesijos padarinius.

Taigi, grumiantis su šiais iššūkiais įmonės ir keleiviai sulaukė šiokių tokių gerų žinių! Šiandienos balsavimas dėl ES ir Brazilijos oro susisiekimo susitarimo bus abipusiškai labai naudingas.

Pirma, Brazilija yra strategiškai itin svarbi ES partnerė, kurios ateitis – didžiulės rinkos galimybės. Kasmet daugiau kaip keturi milijonai keleivių skrenda iš ES į Braziliją ir atgal. Šalyje sparčiai vystosi turizmo sektorius, todėl šis skaičius gali tik didėti.

Verslo požiūriu San Paulas – Pietų Amerikos finansų sostinė. Itin specializuotų naftos pramonės ir finansų sektorių plėtra tik padidins kelionių lėktuvais poreikį.

Didžiausias laimėjimas – nacionalinių apribojimų panaikinimas pagal esamus dvišalius valstybių narių ir Brazilijos susitarimus. Tai labai svarbus pirmasis žingsnis stiprinant ES ir Brazilijos santykius aviacijos srityje, nes tuomet Brazilija ir ES galėtų derėtis dėl išsamaus oro transporto susitarimo.

(Paaiškinimai dėl balsavimo buvo sutrumpinti pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  Salvatore Iacolino (PPE), raštu. (IT) Per galutinį balsavimą dėl M. L. Macovei pranešimo susilaikiau, kaip ir dėl S. A. Ticau ir I. Enciu pranešimų, taip išreikšdamas savo nusivylimą Brazilijos vyriausybės veiksmais dėl teroristo Cesare Battisti ekstradicijos.

Susitarimais dėl bevizio režimo ir oro transporto paslaugų patvirtinami geri Brazilijos ir Europos Sąjungos santykiai. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) posėdyje pasiūliau, kad Brazilijos ambasadorius Europos Sąjungai aptartų itin svarbius klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis, kova su terorizmu ir požiūriu į laisvę ir saugumą Europoje ir Brazilijoje. Manau, galime pasiekti palankių rezultatų ir Europos piliečiams, ir Brazilijos žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES ir Brazilijos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo paprastų pasų turėtojams sudarymo. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 Brazilijos piliečiai gali trumpam vykti į visas Europos Sąjungos valstybes nares be vizos. Tačiau Brazilija vis dar reikalauja vizų iš keturių valstybių narių (Estijos, Kipro, Maltos ir Latvijos) piliečių, norinčių patekti į jos teritoriją. Kitos valstybės narės turi dvišalius susitarimus su Brazilija dėl vizų, kuriuos taikant šių valstybių piliečiai gali trumpam atvykti į Braziliją be vizos. Esant bendrai vizų politikai ir dėl to, kad Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją šioje srityje, tik Sąjunga, o ne atskiros valstybės narės, gali vesti derybas ir sudaryti bevizio režimo susitarimą. Būtina pritarti šiam susitarimo dėl bevizio režimo sudarymui, kad visi ES piliečiai, įskaitant Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečius, galėtų be vizų keliauti į Braziliją turizmo ir verslo tikslais taip, kaip Brazilijos piliečiai jau gali be vizų vykti į visas ES valstybes nares. Taigi nedelsiant turi būti imtasi priemonių šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau pritardamas Parlamento siekiui kuo greičiau patvirtinti šį susitarimą dėl bevizio režimo, kad visi ES piliečiai, įskaitant Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečius, galėtų be vizų keliauti į Braziliją turizmo ir verslo tikslais taip, kaip Brazilijos piliečiai be vizų vyksta į visas ES valstybes nares. Taigi nedelsiant turi būti stiprinama abipusio ES vizų režimo politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) Sprendimas susilaikyti balsuojant dėl pranešimo dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo paprastų pasų turėtojams – tai mano pozicija, kuri susijusi daugiau nei vien su šiuo klausimu.

Nepritariu Brazilijos vyriausybės elgesiui sprendžiant Cesare Battisti bylą. Ekstradicija – procedūra, kuri nustatyta dvišaliame susitarime – turėtų būti vykdoma. Teisminės valdžios institucijos savo aiškinimu pažeidžia prisiimtus įsipareigojimus. Nuosprendį dėl bausmės, kurią C. Battisti turėtų atlikti Italijoje, paskyrė eilinis teisėjas, taikydamas įprastus įstatymus už atitinkamą nusikaltimą – kelių žmonių nužudymą. Sunku palaikyti tarptautinius santykius, kurie apibūdinami pranešimuose, dėl kurių balsavo Parlamentas, su šalimi, kuri nesilaiko pasirašytų susitarimų ir visų pirma neatsižvelgia į pagrindinę teisę – gyvybės apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Visiems Europos Sąjungos piliečiams, pageidaujantiems keliauti į Braziliją turizmo ir verslo tikslais ir pasiliekantiems ne ilgiau kaip tris mėnesius, nereikės vizų, kaip ir Brazilijos piliečiams jau keliaujantiems be vizų į visas ES šalis, atsižvelgiant į ką tik Parlamento patvirtintą susitarimą. Šis susitarimas bus labai naudingas Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečiams, kuriems vykstant į Braziliją vis dar reikia vizų. Šis susitarimas daro poveikį paprastų pasų turėtojams. Patvirtinus šį susitarimą visi ES piliečiai, įskaitant Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečius, iš kurių Brazilija ir toliau reikalavo vizų, galės be vizų vykti į Braziliją turizmo ir verslo tikslais taip, kaip Brazilijos piliečiai keliauja be vizų į visas ES valstybes nares. Buvimo Šengeno erdvėje trukmė apribota iki ne daugiau kaip trijų mėnesių per šešių mėnesių laikotarpį. Šis susitarimas bus taikomas 90–95 proc. visų keliautojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Balsavau už pranešimą, nes manau, kad labai svarbu padėti Brazilijos žmonėms įsikurti didžiulėse teritorijose. Technologine ir finansine pagalba bus užtikrintas maisto konkurencingumas ir žemos kainos. Brazilija iš žemės ūkio produkcijos gamintojos gali tapti didele Europos prekių vartotoja, atverti naują prekybos rinką ir išplėtoti turizmo paslaugas, jeigu parama bus skiriama tinkamoms sritims.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 Brazilijos piliečiai gali trumpam vykti be vizų į visas Europos Sąjungos valstybes nares. Tačiau Brazilija vis dar reikalauja vizų iš keturių ES valstybių narių piliečių: Estijos, Kipro, Maltos ir Latvijos. Kitos valstybės narės tiesiogiai su Brazilija yra sudariusios dvišalius susitarimus. Siekdama išspręsti šią problemą ir atsižvelgdama į išimtinę ES išorės kompetenciją šioje srityje, Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas dėl ES ir Brazilijos trumpalaikio bevizio režimo susitarimo. Šiuo ES ir Brazilijos susitarimu, už kurį balsavau, užtikrinamas abipusis bevizis režimas visiems Brazilijos ir ES piliečiams, keliaujantiems turizmo ir verslo tikslais, įskaitant keturių valstybių narių gyventojus, kuriems šiuo metu netaikomas bevizis režimas su Brazilija. Šiuo susitarimu ne pakeičiami, o papildomi galiojantys dvišaliai kai kurių valstybių narių ir Brazilijos susitarimai, kurie taikomi kelionėms ne turizmo ir ne verslo tikslais, pvz., studentams ir mokslininkams.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (LT) Balsavau už ES ir Brazilijos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo paprastų pasų turėtojams patvirtinimą, taip siekiant užtikrinti, kad laikantis abipusiškumo principo ir vienodo elgesio principo reikalavimų visi ES piliečiai, įskaitant Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečius, kuriems iki šiol vis dar reikėjo vizos vykstant į Brazilijos teritoriją, galėtų be vizų keliauti į Braziliją turizmo ir verslo tikslais taip, kaip Brazilijos piliečiai keliauja be vizų į ES valstybes nares.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (PT) Šiuo ES ir Brazilijos susitarimu abipusiškai nustatomas bevizis režimas, taikomas visiems susitarime apibrėžtais turizmo ir verslo tikslais keliaujantiems Brazilijos ir ES piliečiams, įskaitant keturių valstybių narių piliečius, kurie šiuo metu be vizų į Braziliją keliauti negali. Šiuo susitarimu ne pakeičiami, bet papildomi galiojantys dvišaliai kai kurių ES valstybių narių ir Brazilijos susitarimai, kurie taikomi kelionėms ne turizmo ir ne verslo tikslais, pvz., studentams ir mokslininkams.

Šis susitarimas netaikomas ir atlygintinos veiklos vykdyti vykstančių asmenų kategorijai. Siekiant užtikrinti, kad visiems ES piliečiams būtų sudaromos vienodos sąlygos, į susitarimą įtraukta nuostata, kuria remdamasi Brazilija gali sustabdyti jo taikymą arba jį panaikinti tik visų ES valstybių narių atžvilgiu. Pagal abipusiškumo principą Europos Sąjunga taip pat gali sustabdyti šio susitarimo taikymą arba jį nutraukti tik visų valstybių narių vardu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutartyje nustatyta, kad susitarimų dėl bendrosios vizų politikos su trečiosiomis šalimis sudarymas – išimtinė ES kompetencija. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 Brazilijos piliečiai gali be vizų vykti į visas Europos Sąjungos valstybes nares. Tačiau Brazilija ir toliau reikalavo vizų iš keturių ES valstybių narių piliečių: Estijos, Kipro, Maltos ir Latvijos. Šis abipusio bevizio režimo susitarimas skirtas keliaujantiems turizmo ar verslo tikslais ir abiem šalims bus ekonomiškai naudingas. Buvimo Šengeno erdvėje trukmė apribota iki ne daugiau kaip trijų mėnesių per šešių mėnesių laikotarpį.

Mano manymu, labai svarbu pabrėžti, kad šiame susitarime aptariamos valstybės narės, kurios dar netaiko visų Šengeno acquis nuostatų, būtent Kipras, Bulgarija ir Rumunija, pagal bevizį režimą suteikti Brazilijos piliečiams teisę tris mėnesius būti kiekvienos valstybės narės teritorijoje, neatsižvelgiant į buvimo visoje Šengeno erdvėje trukmę. Balsuoju už šį susitarimą, nes manau, kad jis būtinas siekiant išvengti skirtingų valstybių narių piliečių diskriminacijos ir tinkamai įgyvendinti abipusiškumo principą, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu. (PL) Džiaugiuosi balsavimo rezultatais. Esu tvirtai įsitikinęs, kad kiekviena priemonė, kuria užtikrinamos vienodos teisės visiems ES valstybių narių piliečiams, nusipelno mūsų paramos. Dar labiau džiaugiuosi, nes šios vienodos teisės susijusios su tokiais svarbiais klausimais kaip laisvas sienų kirtimas. Kaip lenkas atsimenu įvairius sunkumus, susijusius su sienos kirtimu prieš Lenkijai tampant Europos Sąjungos nare, todėl kiekvieną žingsnį link visiško ir abipusio bevizio režimo laikau itin reikšmingu. M. L. Macovei rekomendacija labai svarbi ir kitu požiūriu. Aiškinamojoje dalyje pranešėja nurodo, kad dvi trečiosios šalys, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos, vis dar taiko vizų apribojimus; Kanada reikalauja vizų iš trijų valstybių narių piliečių, o Jungtinės Amerikos Valstijos – iš keturių. Manau, kad priemonės, kurių pastaruoju metu ėmėsi Parlamentas, pvz., rašytinis pareiškimas Nr. 89/2010, turės laukiamą poveikį siekiant pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados vizų politiką.

 
  
  

Rekomendacija: Ioan Enciu (A7-0010/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šią rekomendaciją, nes remiantis Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 Brazilijos nėra tarp šalių, kurių piliečiai gali be vizų kirsti išorines ES sienas. Taigi, keturios valstybės narės vis dar negali pasinaudoti taikomu abipusiškumu. Kadangi pagal Lisabonos sutartį bendroji vizų politika su trečiosiomis šalimis nuo šiol yra išimtinė ES kompetencija, visoms valstybėms narėms bus naudingas vizų režimo su Brazilija atsisakymas. Be to, sudaryti valstybių narių ir Brazilijos dvišaliai susitarimai vis dar galioja, nes jie skirti kai kurioms keleivių kategorijoms, kurios neįtrauktos į ES ir Brazilijos susitarimą. Taip pat pritariu pranešėjo nuomonei, kad šis susitarimas turėtų tapti siekiamo abipusiškumo su kitomis šalimis, visų pirma JAV ir Kanada, pavyzdžiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Šiuo susitarimu nustatomas abipusis bevizis režimas trumpalaikėms visų diplomatinius, tarnybinius arba oficialius pasus turinčių Europos Sąjungos ir Brazilijos piliečių kelionėms. Siekiant užtikrinti, kad visiems ES piliečiams būtų sudaromos vienodos sąlygos dėl bevizio režimo, šio susitarimo 8 straipsnyje numatyta, kad Brazilija gali sustabdyti susitarimo taikymą arba jį panaikinti tik visų valstybių narių atžvilgiu ir, laikantis abipusiškumo principo, ES gali sustabdyti susitarimo taikymą arba jį panaikinti tik visų valstybių narių atžvilgiu.

Susitarime numatyta įsteigti ekspertų komitetą, skirtą galimiems ginčams, susijusiems su susitarimo nuostatų aiškinimu ar taikymu, spręsti. Susitarime taip pat numatytas Brazilijos ir valstybių narių apsikeitimas pasų pavyzdžiais. Manau, jog galiojančių dvišalių susitarimų išsaugojimas turėtų ir toliau būti itin svarbus Europos Sąjungai, nes juose numatytas trumpalaikis bevizis režimas toms keliaujančių asmenų kategorijoms, kurioms netaikomas ES ir Brazilijos susitarimas.

Čia derėtų priminti, kad, Brazilijai denonsavus dvišalius susitarimus, Europos Sąjunga galėtų taikyti ES ir Brazilijos bevizio režimo taikymo sustabdymo išlygą. Šis susitarimas dėl bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams – žingsnis į priekį siekiant nustatyti visapusiškas abipuses vizų režimo išimtis pagal Reglamentą Nr. 539/2001.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Nors Brazilija įtraukta į vadinamąjį „teigiamų“ šalių, kurių piliečiams netaikomi vizų reikalavimai kertant išorines Europos Sąjungos sienas, sąrašą, keturių ES šalių piliečiai – Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro – vis dar negali naudotis panašiomis taisyklėmis keliaudami į Braziliją. Lisabonos sutartyje nustatyta, kad bendroji vizų politika su trečiosiomis šalimis yra išimtinė ES kompetencija, todėl ES turi derėtis dėl šio susitarimo ir užtikrinti, kad su visais ES piliečiais būtų elgiamasi vienodai.

Sutarta pasirašyti du atskirus susitarimus: vieną – dėl paprastųjų pasų turėtojų, o kitą – dėl diplomatinius, tarnybinius ir oficialius pasus turinčių asmenų. Pritariu šiam sprendimui, nes tuomet susitarimas dėl diplomatinių, tarnybinių ir oficialių pasų turėtojų įsigalios greičiau, nes šiuo atveju nereikės Brazilijos kongreso ratifikavimo, priešingai nei susitarimo dėl paprastųjų pasų turėtojų atveju.

Esami dvišaliai susitarimai ir toliau galios, nes juose nustatytas bevizis režimas tam tikroms trumpam laikui keliaujančių keleivių kategorijoms, kurios neįtrauktos į ES ir Brazilijos susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Kaip Europos Parlamento pranešėjas balsavau už šio susitarimo patvirtinimą. Šiuo susitarimu bus įvestas bevizis režimas Brazilijos diplomatinių, tarnybinių ir oficialių pasų turėtojams ir keturių valstybių narių – Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro – piliečiams. Manau, šis susitarimas – tai reikšminga pažanga siekiant įgyvendinti visišką vizų abipusiškumą visiems ES piliečiams trečiųjų šalių atžvilgiu. Ir toliau reikia siekti įgyvendinti visišką abipusiškumą ir įvesti bevizį režimą su Kanada ir JAV penkių valstybių narių piliečiams: Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Kipro ir Lenkijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rekomendaciją, kuri reiškia pažangą siekiant visiško ir abipusio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių ir oficialių pasų turėtojams, vykstantiems į trumpalaikes keliones iš ES į Braziliją ir atvirkščiai. Šio susitarimo pasirašymas turėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims, visų pirma JAV ir Kanadai, kurios ir toliau reikalauja vizų iš kai kurių ES valstybių narių piliečių.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į rezoliuciją, dėl kurios šiandien balsavome ir kuri susijusi su Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimu dėl bevizio režimo paprastųjų pasų turėtojams, vykstantiems į trumpalaikes keliones, yra dar didesnis pagrindas, kodėl tokios sąlygos turėtų būti taikomos ir diplomatinių, tarnybinių ar oficialių pasų turėtojams. Tokiuose susitarimuose abipusiškumas yra būtinas ir labai svarbus siekiant užtikrinti, kad vizų atsisakymas nebūtų ribojamas administraciniais ir biurokratiniais reikalavimais, kurie keltų grėsmę teisėtiems piliečių lūkesčiams. Brazilija tampa vis svarbesnė Europos Sąjungos partnerė, turinti bendrą istoriją ir kalbą. Reikėtų pritarti visoms priemonėms, kuriomis palengvinami didžiausios Pietų Amerikos šalies ir Europos santykiai.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 Brazilijos piliečiai be vizų gali trumpam vykti į visas Europos Sąjungos valstybes nares.

Tačiau ne kiekvienas pilietis Europos Sąjungoje gali naudotis tokiomis pat privilegijomis. Estijos, Kipro, Maltos ir Latvijos piliečiai negali tuo naudotis, ir tai reiškia, kad nesilaikoma abipusiškumo principo.

2008 m. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Komisija įgaliojama derėtis dėl ES ir Brazilijos susitarimo sudarymo, kad būtų išvengta abipusiškumo principo pažeidimų. Siekiant paspartinti procesą ir neuždelsti šio susitarimo įsigaliojimo, susitarimą sudarančios šalys nusprendė parengti du susitarimus: vieną, skirtą paprastųjų pasų turėtojams, o kitą – diplomatinių pasų turėtojams (kurio neturi ratifikuoti Brazilijos kongresas).

Todėl pritariu šiai iniciatyvai, kuria bus užtikrinta, kad su visais Europos Sąjungos piliečiais būtų elgiamasi vienodai, visiškai laikantis abipusiškumo principo.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Kartu su kolegomis italais iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nusprendžiau susilaikyti per šiandienos balsavimą dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių ar oficialių pasų turėtojams. Šį sprendimą priėmiau atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl Cesare Battisti atvejo, nes norėjau, kad balsavimas būtų buvęs atidėtas iki tol, kol bus priimtas naujas Brazilijos federacinio teismo sprendimas dėl nusikaltėlio Cesare Battisti ekstradicijos.

Atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas nėra itin skubus, balsavimo atidėjimas iki kitos mėnesinės sesijos arba balandžio mėn. sesijos tikrai nebūtų sukėlęs jokių problemų, ypač jei susimąstytume apie šio žmogžudžio aukų šeimų skausmą. Šios šeimos 31 metus laukė, kol bus įvykdytas teisingumas ir pagal Italijos teisingumo sistemą Cesare Battisti bus paskirta pelnyta bausmė, kurią jis atliks mūsų šalies kalėjimuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Brazilija įtraukta į vadinamąjį „teigiamų“ šalių, kurių piliečiams netaikomi vizų reikalavimai kertant išorines Europos Sąjungos sienas, sąrašą. Vadovaujantis abipusiškumo principu, kuris yra šio reglamento pagrindas, visi ES piliečiai turėtų naudotis panašiomis teisėmis keliaudami į Braziliją.

Iki šiol abipusiškumo principas taikytas per individualius dvišalius valstybių narių ir Brazilijos bevizio režimo susitarimus. Tačiau keturios ES šalys – Estija, Latvija, Malta ir Kipras – nepasirašiusios tokių susitarimų. Todėl šių šalių piliečiams keliaujant į Braziliją vis dar reikia vizų ir taip pažeidžiamas abipusiškumo principas.

ES ir Brazilijos bevizio režimo susitarimas, kuriuo nepakeičiami kiti dvišaliai susitarimai, pasirašyti su įvairiomis valstybėmis narėmis, dabar apima turizmo ar verslo tikslais keliaujančius diplomatinių, tarnybinių ar oficialių pasų turėtojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi susitarimu nustatomas abipusis bevizis režimas trumpalaikėms visų diplomatinius, tarnybinius arba oficialius pasus turinčių ES ir Brazilijos piliečių kelionėms. Siekiant užtikrinti, kad visiems ES piliečiams būtų sudaromos vienodos sąlygos, susitarimo 8 straipsnyje numatyta, kad Brazilija gali sustabdyti susitarimo taikymą arba jį panaikinti tik visų Sąjungos valstybių narių atžvilgiu ir, laikantis abipusiškumo principo, ES gali sustabdyti susitarimo taikymą arba jį panaikinti tik visų valstybių narių atžvilgiu. Šis susitarimas dėl bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams – žingsnis į priekį siekiant nustatyti visapusiškas abipuses vizų režimo išimtis pagal Reglamentą Nr. 539/2001.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. Balsavau už tai, kad Europos Parlamente būtų pritarta dviejų bevizio režimo susitarimų su Brazilija patvirtinimui. Šiuo metu į ES vykstantiems Brazilijos piliečiams nereikia vizų, o į Braziliją vykstantiems Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečiams reikia turėti vizas. Šiais susitarimais bus užtikrinta, kad ES beviziam režimui su Brazilija būtų taikomas abipusiškumo principas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą. Bevizis režimas taikomas diplomatinių, tarnybinių ir oficialių pasų turėtojams, keliaujantiems turizmo ar verslo tikslais. Abiejų susitariančiųjų šalių piliečiai kitos šalies teritorijoje gali likti ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį skaičiuojant nuo pirmojo atvykimo. Bevizis režimas asmenims, keliaujantiems kitais nei šiuose susitarimuose numatytais tikslais, yra taikomas, jeigu tai nustatyta dvišaliuose susitarimuose, kuriuos Brazilija yra pasirašiusi su 23 iš 27 valstybių narių. Susitarime aptariama valstybių narių, kurios dar netaiko visų Šengeno acquis nuostatų, padėtis. Kol šios valstybės narės (Kipras, Bulgarija ir Rumunija) nėra Šengeno erdvės dalis, pagal bevizio režimo taisykles Brazilijos piliečiams suteikiama teisė tris mėnesius būti kiekvienos iš tų valstybių narių teritorijoje, neatsižvelgiant į buvimo visoje Šengeno erdvėje trukmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) Sprendimas susilaikyti balsuojant dėl pranešimo dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių ar oficialių pasų turėtojams – tai mano pozicija, kuri susijusi daugiau nei vien su šiuo klausimu.

Nepritariu Brazilijos vyriausybės elgesiui konkrečiu Cesare Battisti bylos atveju. Ekstradicija – procedūra, kuri nustatyta dvišaliame susitarime – turėtų būti vykdoma. Teisminės valdžios institucijos savo aiškinimu pažeidžia prisiimtus įsipareigojimus. Nuosprendį dėl bausmės, kurią C. Battisti turėtų atlikti Italijoje, paskyrė eilinis teisėjas, taikydamas įprastus įstatymus už atitinkamą nusikaltimą – kelių žmonių nužudymą. Sunku palaikyti tarptautinius santykius, kurie apibūdinami pranešimuose, dėl kurių balsavo Parlamentas, su šalimi, kuri nesilaiko pasirašytų susitarimų ir visų pirma neatsižvelgia į pagrindinę teisę – gyvybės apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Visiems Europos Sąjungos piliečiams, pageidaujantiems keliauti į Braziliją turizmo ir verslo tikslais ir pasiliekantiems ne ilgiau kaip tris mėnesius, nereikės vizų, kaip ir Brazilijos piliečiams jau keliaujantiems be vizų į visas ES šalis, atsižvelgiant į ką tik Parlamento patvirtintą susitarimą. Šis susitarimas bus labai naudingas Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečiams, kuriems vykstant į Braziliją vis dar reikia vizų. Šis susitarimas turi poveikį diplomatinių, tarnybinių ir oficialių pasų turėtojams. Patvirtinus šį susitarimą, visi ES piliečiai, įskaitant Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečius, iš kurių Brazilija ir toliau reikalavo vizų, galės be vizų vykti į Braziliją turizmo ir verslo tikslais taip, kaip Brazilijos piliečiai gali keliauti be vizų į visas ES valstybes nares. Buvimo Šengeno erdvėje trukmė yra apribota iki ne daugiau kaip trijų mėnesių per šešių mėnesių laikotarpį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. Lisabonos sutartyje nustatyta, kad bendroji vizų politika su trečiosiomis šalimis – išimtinė ES kompetencija. Tik ES, o ne valstybės narės atskirai, gali derėtis ir pasirašyti bevizio režimo susitarimą su Brazilija. Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo padėtis buvo kitokia. Šiame pranešime nagrinėjamas ES ir Brazilijos susitarimas dėl bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių ir oficialių pasų turėtojams. Susitarimas oficialiai buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Brazilijos vardu 2010 m. lapkričio 8 d. Briuselyje. Šiuo bevizio režimo susitarimu ne pakeičiami, o papildomi kiti su valstybėmis narėmis pasirašyti dvišaliai susitarimai. Tačiau Europos Sąjungos patvirtintas susitarimas turės viršenybę dvišalių susitarimų atžvilgiu tokiose srityse kaip kelionės turizmo ir verslo tikslais. Palankiai vertinu abipusiškumo sąlygas, numatytas Brazilijos piliečiams ir ES piliečiams, taip pat vienodo elgesio su visais ES piliečiais užtikrinimą. Įtraukta nuostata Brazilijai ir ES sustabdyti šio susitarimo taikymą arba jį nutraukti tik visų valstybių narių atžvilgiu. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už ES ir Brazilijos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių ir oficialių pasų turėtojams pasirašymą, kad būtų užtikrinta, jog, laikantis abipusiškumo principo ir vienodo elgesio principo reikalavimų, visi ES piliečiai, įskaitant Estijos, Latvijos, Maltos ir Kipro piliečius, kuriems iki šiol vis dar reikėjo vizų vykstant į Brazilijos teritoriją, galės be vizų keliauti į Braziliją turizmo ir verslo tikslais taip, kaip Brazilijos piliečiai gali be vizų keliauti į ES valstybes nares.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Bevizis režimas taikomas diplomatinių, tarnybinių ir oficialių pasų turėtojams, keliaujantiems turizmo ar verslo tikslais. Abiejų susitarimą sudarančių šalių piliečiai kitos šalies teritorijoje gali likti ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį skaičiuojant nuo pirmojo atvykimo. Bevizis režimas asmenims, keliaujantiems kitais nei šiuose susitarimuose numatytais tikslais, yra taikomas, jeigu tai nustatyta dvišaliuose susitarimuose, kuriuos Brazilija yra pasirašiusi su 23 iš 27 valstybių narių.

Susitarime aptariama valstybių narių, kurios dar netaiko visų Šengeno acquis nuostatų, padėtis. Kol šios valstybės narės (Kipras, Bulgarija ir Rumunija) nėra Šengeno erdvės dalis, pagal bevizio režimo taisykles Brazilijos piliečiams suteikiama teisė tris mėnesius būti kiekvienos iš tų valstybių narių teritorijoje, neatsižvelgiant į buvimo visoje Šengeno erdvėje trukmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Brazilija įtraukta į vadinamąjį „teigiamų“ šalių, kurių piliečiams netaikomi vizų reikalavimai kertant išorines Europos Sąjungos sienas, sąrašą. Iki šiol abipusiškumo politika buvo įgyvendinama taikant dvišalius Brazilijos ir valstybių narių susitarimus. Tačiau Estija, Latvija, Malta ir Kipras nėra pasirašę tokių susitarimų, ir šių šalių piliečiams bevizis režimas netaikomas. Šio susitarimo tikslas – bevizio režimo nustatymas diplomatinių, tarnybinių ir oficialių pasų turėtojams, taigi šio susitarimo tikslas ir sritis yra tokia pat kaip ir susitarimo dėl bendrųjų pasų turėtojų atveju.

Tačiau remiantis Brazilijos įstatymais, Brazilijos kongresas neturi ratifikuoti susitarimo dėl diplomatinių pasų turėtojų, todėl šis susitarimas įsigalios greičiau. Šiais dviem susitarimais nepakeičiami, o paprasčiausiai papildomi dvišaliai valstybių narių ir Brazilijos pasirašyti susitarimai. Manau, jog labai svarbu, kad ši bevizio režimo abipusiškumo praktika būtų taikoma su kitomis trečiosiomis šalimis, siekiant pašalinti esamą diskriminaciją, visų pirma JAV ir Kanados atveju.

 
  
  

Rekomendacijos: Silvia-Adriana Ţicău (A7-0004/2011), Monica Luisa Macovei (A7-001/2011) ir Ioan Enciu (A7-0010/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Nors ir sutinku su šio susitarimo turiniu, prieštaraudama jau kurį laiką Brazilijos vyriausybės priimamiems politiniams sprendimams dėl Cesare Battisti nusprendžiau susilaikyti nuo balsavimo.

Šis ne kartą kaltu pripažintas žudikas neatlieka jam pagal Italijos teismų sistemą nustatytos bausmės.

 
  
  

Pranešimas: Evelyne Gebhardt (A7-0012/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu šiam pranešimui, nes įžvelgiu galimybes šia Paslaugų direktyva pagerinti ekonomikos integraciją, taip pat manau, kad pradėjus taikyti šią direktyvą būtų sustiprinta vidaus rinkos ir sanglaudos politikos tarpusavio sąveika. Tam, kad būtų pasiekti šie tikslai, reikalingas didesnis gyventojų ir verslo informavimo skaidrumas. Labai svarbu nurodyti kilmės principo netaikymo sąlygas tam tikrais atvejais ir tam tikrai veiklai, visų pirma atsižvelgiant į skirtingus teisės aktus, susijusius su kitomis ES priemonėmis, taip pat į administruojančios valstybės suteikiamas garantijas komandiruojamiems darbuotojams. Šis klausimas sukėlė daug diskusijų, todėl buvo užkirstas kelias ankstyvam direktyvos taikymui. Bijau, kad šios direktyvos taikymas regioniniu ir vietiniu lygmenimis gali turėti neigiamos įtakos reguliavimo panaikinimo priemonėms ir mėginimams supaprastinti administracines procedūras, visų pirma dėl to, kad jos taikymas gali pareikalauti papildomų išteklių ir tam tikro indėlio iš struktūrinių fondų ir kitų priemonių šios direktyvos taikymo pereinamuoju laikotarpiu. Todėl raginu užtikrinti didesnę visų politikos krypčių darną ir jų derinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią Europos Parlamento rezoliuciją dėl Paslaugų direktyvos, įsigaliojusios 2006 metais, įgyvendinimo. Šia direktyva yra siekiama atverti Europos Sąjungos rinką paslaugų teikėjams, naikinti protekcionistinius valstybių narių taikomus apribojimus paslaugų teikimui ir patenkinti judėjimo laisvės principą, kuris yra vieningos rinkos pagrindas. Trumpai tariant, paslaugų teikėjai Europoje privalo turėti teisę dirbti savo darbą visoje Europoje Sąjungoje, nevaržomi biurokratinių kliūčių. Direktyva apima įvairias paslaugas, kuriose sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 40 proc. ES BVP. Tikimės, kad šios direktyvos įgyvendinimas potencialiai gali atnešti iki 140 mlrd. eurų pelno, o Europos Sąjungos BVP išaugtų 1,5 procento. Tačiau tam, kad direktyva duotų laukiamą naudą, būtina ją tinkamai įgyvendinti. Deja, jau nustatyta, kad iki 2009 m. pabaigos ne visos ES valstybės narės spėjo ją visiškai perkelti į savo nacionalinę teisę. Pritariu, kad kontaktinių centrų steigimas yra pagrindinis veiksmingo šios direktyvos įgyvendinimo elementas.

Šie centrai yra skirti tam, kad suteiktų reikiamą informaciją bei sudarytų galimybę atlikti visas procedūras elektroniniu būdu ir ne tik nacionaline kalba. Europos Komisijos duomenimis, 22 ES valstybės narės įkūrė tokio pobūdžio centrus, tačiau tik 17-oje iš jų yra elektroninio valdymo portalai, kurie skirtingose valstybėse vis dar labai žymiai skiriasi. Reikia pabrėžti, kad be tinkamai funkcionuojančių vieningų kontaktinių centrų vartotojai negaus visos informacijos, o tai trukdys pasiekti tikslus, numatytus direktyvoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Galima Paslaugų direktyvos įgyvendinimo nauda nenuginčijama. Direktyva apima įvairias paslaugas, kuriomis kuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 40 proc. BVP ir darbo vietų Europos Sąjungoje. Tinkamai įgyvendinę šią direktyvą galime išlaisvinti milžinišką ekonomikos potencialą, sukurti naujas darbo vietas ir prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Valstybių narių direktyvos įgyvendinimo kokybė tokia pat svarbi, kaip ir nustatytų direktyvos įgyvendinimo tikslų laikymasis.

Per derybas dėl direktyvos priėmimo Europos Parlamentas jau parodė, kad jo vaidmuo gali būti lemiamas. Todėl, mano nuomone, Parlamentas turėtų stebėti direktyvos įgyvendinimo procesą valstybėse narėse. Paslaugų teikėjai Europoje privalo turėti teisę dirbti savo darbą visoje Europoje Sąjungoje, nevaržomi biurokratinių kliūčių. Tačiau įgyvendinimo etape turime nepamiršti kitų aspektų, visų pirma administracinių išlaidų, kurios šiuo metu tenka valstybėms narėms.

Sutinku su pranešėja, kad Tarybos įvestas abipusio vertinimo reikalavimas sukelia nereikalingą biurokratinę naštą valstybių narių nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens administracijoms. Tikiuosi, kad galimi šio proceso pranašumai bus įvertinti kuo greičiau, kitaip biurokratinė našta išliks.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šį dokumentą. Jame nėra vertinama, kaip įgyvendinama Paslaugų direktyva, kurią 2006 m. priėmė Parlamentas, nes tai daryti dar per anksti. Šiuo atveju svarbu ne tik pabrėžti Europos paslaugų sektoriaus atvėrimo ekonominę ir socialinę svarbą (paslaugomis sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 40 proc. Europos Sąjungos BVP ir darbo vietų, o galimas BVP augimas sudarytų nuo 0,6 proc. iki 1,5 proc.), bet ir pabrėžti pagrindinių direktyvos dalių perkėlimą į nacionalinę teisę. Visų pirma, kontaktiniai centrai. Šie centrai skirti tam, kad būtų palengvintas paslaugų teikimas visoje Europoje. Praktiniu požiūriu verslininkai, kurie pageidauja savo verslą plėtoti užsienyje arba teikti tarptautines paslaugas, turėtų turėti galimybę pasinaudoti kontaktiniais centrais, kuriuose galėtų sužinoti apie visus formalumus ir procedūras, kurias jie turi atlikti, kad galėtų vykdyti savo veiklą. Šie kontaktiniai centrai – Paslaugų direktyvos sėkmės pagrindas. Antra, direktyvos taikymo sritis: manau, turėtume surengti realias politines diskusijas Europos lygmeniu, kad išsiaiškintume, kas tai yra visuotinės svarbos paslaugos, ir nustatytume joms taikytinas taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą. Paslaugų direktyvos tikslas yra sudaryti sąlygas paslaugų teikėjams, o ypač savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms lengviau vykdyti savo veiklą, plėtoti naujas verslo sritis ir įdarbinti darbuotojus kitose valstybėse narėse. Paslaugų sektorius, sudarantis 40 procentų Europos Sąjungos bendro vidaus produkto, yra ypač svarbus ekonomikos augimui ir kovojant su nedarbu. Ši direktyva yra svarbus žingsnis kuriant bendrą paslaugų rinką, kuri turėtų sudaryti sąlygas įmonėms, ypač smulkioms ir vidutinio dydžio, teikti vidaus rinkoje geresnes paslaugas konkurencingesnėmis kainomis bei išnaudoti didelį Europos paslaugų vidaus rinkos ekonominį ir darbo vietų kūrimo potencialą. Norint, kad paslaugų teikėjai galėtų realiai naudotis paslaugų direktyvos privalumais, būtina užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų visapusiškai ir laiku įgyvendinamos valstybėse narėse. Manau, kad Komisija turi atidžiai stebėti direktyvos įgyvendinimą valstybėse narėse ir nuolat teikti įgyvendinimo ataskaitas, kad būtų pašalintos likusios kliūtys paslaugų sektoriuje ir išnaudotas šio sektoriaus ekonominis potencialas.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Paslaugų direktyva, įsigaliojusia 2006 m. gruodžio mėn., įgyvendinamas laisvo judėjimo principas, kuris yra bendros paslaugų vidaus rinkos Europos Sąjungoje pagrindas. Nors ši direktyva įsigaliojo 2006 m., atlikus jos įgyvendinimo vertinimą nustatyta, kad ne visos valstybės narės spėjo šią direktyvą perkelti į nacionalinę teisę ir dėl teisinių, ir dėl techninių priežasčių, nes tinkamam įgyvendinimui buvo reikalingos skirtingos teisinės priemonės.

Tinkamai veikianti paslaugų vidaus rinka būtina Europos ekonominiam atsigavimui, reiškiančiam daugiau nei 70 proc. darbo vietų ir darbo vietų kūrimą vidaus rinkoje. Europos Sąjungos lygmeniu pelnas gali siekti nuo 60 mlrd. EUR iki 140 mlrd. EUR, o tai reiškia galimą BVP augimą nuo 0,6 proc. iki 1,4 proc.

Dėl pirmiau minėtų priežasčių pritariu pranešimui dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo, nes manau, kad direktyvos įgyvendinimo vertinimas yra svarbus, nes jį atlikus galima nustatyti atsiradusias spragas ir jas ištaisyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Mano nuomone, Paslaugų direktyvos taikymas – tai galimybė nustatyti direktyvos trūkumus, visų pirma susijusius su jos taikymo sritimi. Užimtumo komiteto vardu paminėjau teisinį netikrumą, susijusį su visuotinės svarbos paslaugomis, bei būtinybę atsižvelgti į jų konkretų pobūdį. Nors vieningai sutarta išsiaiškinti sąvokas (ekonominių ir neekonominių visuotinės svarbos paslaugų, taip pat socialinių paslaugų), Parlamentas vis dar nesutaria, kaip tai padaryti. Pritariau aiškiai teisės aktų sistemai, kuri, jeigu reikia, būtų apibrėžta pagrindų direktyvoje. Nors apgailestauju, kad tai nėra galutinė dokumento redakcija, tačiau sveikinu E. Gebhardt, kuri sugebėjo šiuos klausimus aptarti savo pranešime, parengtame Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, kuris daugiausia dėmesio skiria abipusiam vertinimui ir kontaktiniams centrams, vardu. 45 dalyje minimas teisės aktų sistemos poreikis sektoriniu lygmeniu ir primenamas M. Barnier paskutiniame pranešime išdėstytas įsipareigojimas 2011 m. pateikti pasiūlymus dėl visuotinės svarbos paslaugų. Taigi laukiu šių pasiūlymų ir priemonių, kuriomis paslaugų teikėjams ir vietinėms bei regioninėms valdžios institucijoms galiausiai būtų pateiktas atsakymas, tačiau taip pat pripažįstu gyvybiškai svarbų šių paslaugų indėlį į socialinę ir teritorinę sanglaudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Europos Paslaugų direktyva, įsigaliojusia 2006 m. gruodžio mėn., siekiama atverti Europos Sąjungos rinką paslaugų teikėjams, panaikinti protekcionistinius valstybių narių taikomus apribojimus teikiant paslaugas ir įgyvendinti laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principą. Pagal direktyvos nuostatas paslaugų teikėjai Europoje privalo turėti teisę dirbti savo darbą visoje Europoje Sąjungoje, nevaržomi biurokratinių kliūčių.

Šiame aptariamame savo iniciatyva parengtame pranešime Parlamentas raginamas atidžiai stebėti direktyvos įgyvendinimo procesą nacionalinėse teisės sistemose ir vertinti valstybių narių atliekamą darbą. Pastebėta, kad kai kurios valstybės narės vėluoja įgyvendinti šią direktyvą, taip pat klaidingai aiškina jos taikymo sritį.

Todėl siekiant apsaugoti rinkoje veikiančius dalyvius, raginu skubiai ir vienareikšmiškai apibrėžti paslaugas, kurias apima ši direktyva. Galiausiai, manau, kad veiksmingas Vidaus rinkos informacinės sistemos veikimas, šios sistemos funkcijų išplėtimas ir Europos kontaktiniuose centruose įrengti elektroniniai portalai turėtų didelės naudos paslaugų teikėjams ir padėtų mažosioms ir vidutinėms įmonėms lengviau gauti reikiamą informaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes paslaugų direktyva yra siekiama atverti Europos Sąjungos rinką paslaugų teikėjams, naikinti protekcionistinius valstybių narių taikomus apribojimus paslaugų teikimui ir patenkinti judėjimo laisvės principą, kuris yra bendros rinkos pagrindas. Paslaugų direktyvos taikymo sritis apima iš esmės visas komercinės prigimties paslaugas, kurias siūlo valstybėje narėje esantis paslaugų teikėjas. Nėra įtraukiamos visuotinės svarbos paslaugos, finansinės paslaugos, susisiekimo paslaugos, įdarbinimo agentūrų paslaugos, sveikatos apsaugos paslaugos ir socialinės paslaugos rūpybos, vaikų priežiūros ir gyvenamųjų namų statybos srityje. Visuotinės svarbos paslaugos nėra įtraukiamos į šios direktyvos taikymo apimtį ir ja jokiu būdu nėra bandoma susilpninti visuomeninių pagrindinių paslaugų teikimo. Būtina ne tik aiškiai atskirti į šios direktyvos taikymo sritį patenkančias paslaugas ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, bet ir užtikrinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, priimant pagrindinius teisės aktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Paslaugų direktyva nebus panaikintas reguliavimas arba atliktas paslaugų sektoriaus liberalizavimas, kaip teigia kai kurie nariai. Šia direktyva siekiama atverti nacionalines rinkas panaikinant protekcionistinius apribojimus ir užtikrinant, kad valstybėse narėse taikomos taisyklės būtų tinkamos ir nediskriminacinės. Direktyvoje aiškiai nurodoma, kad šios teisės aktų nuostatos neturės įtakos nei darbo, nei darbuotojų teisėms. Parlamentas to reikalavo, kai pristatė savo poziciją Tarybai.

16 straipsnyje nustatyta, kad nė vienai valstybei narei nedraudžiama nustatyti reikalavimų, susijusių su paslaugų teikimo veikla, jeigu jie pagrįsti viešąja tvarka, visuomenės saugumu, visuomenės sveikata ar aplinkos apsauga.

Šios direktyvos įgyvendinimas kai kuriose valstybėse narėse buvo atidėtas, bet tai visų pirma susiję su skirtingu jos aiškinimu. Todėl labai svarbu aiškiai ir skaidriai apibrėžti šios direktyvos taikymo sritį. Svarbu ne tik aiškiai atskirti paslaugas, kurias apima ši direktyva, ir visuotinės svarbos paslaugas, bet ir apsaugoti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, apibrėžiant teisės aktų sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Paslaugų direktyva, kuri įsigaliojo 2006 m. gruodžio mėn., siekiama atverti Europos Sąjungos rinką paslaugų teikėjams panaikinant protekcionistinius valstybių narių taikomus apribojimus ir bet kokias diskriminacines taisykles. Be to, Parlamentas visada reikalavo, kad šia direktyva nebūtų suteikiamas pretekstas pavojingam sektoriaus reguliavimo panaikinimui ir liberalizavimui.

Balsavau už šį pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į Paslaugų direktyvos, susijusios su sektoriumi, sudarančiu 40 proc. Europos Sąjungos bendro vidaus produkto ir darbo vietų, įgyvendinimo vėlavimą (dažnai nepagrįstą) ir problemas. Be to, Paslaugų direktyva sudaromos sąlygos Europos įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, teikti paslaugas konkurencingomis kainomis. Tinkamas ir skaidrus Paslaugų direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę turės teigiamą poveikį išlaisvinant vidaus rinkoje didžiulį ekonominį ir darbo vietų kūrimo potencialą, kuris sudarys apie 0,6–1,5 proc. ES BVP – būtent to Europos Sąjungai labai reikia. Todėl visoje ES perkėlus direktyvą į nacionalinę teisę vidaus rinkoje atsiras konkurencija, kuri atneš naudos ir piliečiams, ir įmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Paslaugų direktyva – pagrindinė priemonė, kuria skatinamas augimas Europos Sąjungoje ir sudaromos sąlygos paslaugų teikėjams, visų pirma savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), lengviau vykdyti savo veiklą, plėtoti naujas verslo sritis ir įdarbinti darbuotojus kitose valstybėse narėse. Paslaugų sektorius, sudarantis 40 proc. Europos Sąjungos bendro vidaus produkto, ypač svarbus ekonomikos augimui ir kovojant su nedarbu. Labai svarbu pripažinti milžinišką Europos vidaus paslaugų rinkos ekonominio vystymosi ir darbo vietų kūrimo potencialą, nes tai pagrindinis žingsnis žengiant į tikrąją paslaugų vidaus rinką, kurioje verslui ir ypač MVĮ sudaromos galimybės teikti geresnės kokybės paslaugas konkurencingomis kainomis visoje vidaus rinkoje. Manau, direktyvoje išdėstyti tikslai bus greitai pradėti įgyvendinti, o visa ES ir atskiri jos regionai pasinaudos šia direktyva ir kurdami geras, tvarias ir kokybiškas darbo vietas bei gerindami teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą prisidės prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe de Villiers (EFD), raštu.(FR) Parlamentas balsuoja už tai, kad būtų įgyvendinta Paslaugų direktyva, kurią buvo žadėta panaikinti dar tada, kai ji buvo vadinama Bolkešteino direktyva. Dabar Europos Parlamentas sprendžia, ar ši direktyva yra tinkamai perkelta į valstybių narių nacionalinę teisę.

Paslaugų sektorius sudaro 40 proc. visos Europos Sąjungos BVP ir darbo vietų, tačiau valstybėse narėse esama didelių šio sektoriaus skirtumų. Paslaugų direktyva siūloma teisinė „pažanga“ ir standartizavimas, o tai bus įgyvendinama Prancūzijos piliečių sąskaita ir dėl to sumenks socialiniai standartai.

Rinkos ir darbuotojų apsauga, kuria užtikrinama mūsų šalies ir viso žemyno gerovė, yra būtina, tačiau Europos Sąjunga, kaip ir anksčiau, šiai idėjai nepritaria.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad iki šiol Paslaugų direktyvos įgyvendinimas valstybėse narėse buvo ribotas. Nepaisant to, kad ši direktyva – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuo siekiama atverti paslaugų sektorių laisvam paslaugų judėjimui visoje Europos Sąjungoje, tačiau dar yra daug dalykų, kuriuos reikia patobulinti. Reikia garantijų, kad šis daugiau nei prieš trejus metus priimtas teisės aktas būtų tinkamai įgyvendinamas, visų pirma veiksmingai kuriant kontaktinius centrus, kuriuose galėtų gauti reikiamą informaciją bet kuris pilietis, pageidaujantis parduoti savo paslaugas kitoje valstybėje narėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje siekiama atverti Europos Sąjungos rinką paslaugų teikėjams, panaikinti protekcionistinius valstybių narių taikomus apribojimus paslaugų teikimui ir patenkinti laisvo judėjimo principą, kuris yra vidaus rinkos pagrindas. Paslaugų sektoriuje sukuriama 40 proc. BVP ir darbo vietų, šis sektorius taip pat turi milžinišką augimo ir darbo vietų kūrimo, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse, potencialą. Šią direktyvą iki 2009 m. valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę, tačiau nustatyta, kad ne visos narės ją įgyvendino tinkamai ir veiksmingai.

Elektroninio valdymo portalai su visa reikiama administracine informacija veikia tik 22 valstybėse narėse, ir tik 14 iš jų reikiamas procedūras galima atlikti elektroniniu būdu. Siekiant pašalinti esamas kliūtis ir (arba) valstybėse narėse sukurti proporcingas ir nediskriminacines taisykles, reikalingos garantijos ir direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse priežiūra.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis rezoliucijos projektas susijęs su Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimu.

Kuriant bendrąją rinką laisvo žmonių ir prekių judėjimo Europos Sąjungos teritorijoje principas yra įtvirtintas visose ES sutartyse. Direktyva 2006/123/EB buvo priimta siekiant valstybėse narėse panaikinti biurokratizmą, kuriuo ribojamas paslaugų teikimas.

Tačiau ne visos valstybės narės įgyvendina šią direktyvą, nes mano, kad ne visi įgyvendinimo aspektai buvo tinkamai išaiškinti. Todėl ši rezoliucija itin svarbi.

Pritariu sparčioms ir veiksmingoms priemonėms, kurios padės atsakyti į verslo atstovų ir darbuotojų pateiktus klausimus, steigiant kontaktinius centrus, ir tikiuosi, kad šios priemonės apims ne tik elektroninę formą, bet ir kiekvienam asmeniui skiriamą dėmesį, nes žinome, kaip tai svarbu esant užsienio šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Laikydamiesi savo pirmesnės pozicijos dėl nepopuliarios Bolkešteino direktyvos ir joje išdėstyto nepriimtino paslaugų, įskaitant viešąsias paslaugas, liberalizavimo, siekiant patenkinti Europos Sąjungos ekonominių ir finansinių grupių interesus, tačiau didinant nedarbą ir atitinkamiems vartotojams teikiant žemesnės kokybės paslaugas, kaip jau matome vykstant kituose sektoriuose, balsavome prieš šį pranešimą.

Šiuo pranešimu daromas spaudimas valstybėms narėms, kurios ne taip sparčiai, kaip pageidautų dauguma Europos Parlamento narių – ginančių Europos ekonominių grupių interesus – perkėlė Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje į nacionalinę teisę. Ši direktyva įsigaliojo 2006 m. gruodžio 28 d. ir, kaip nurodoma pranešime, ja siekiama atverti Europos Sąjungos rinką paslaugų teikėjams, panaikinti protekcionistinius valstybių narių taikomus paslaugų teikimo apribojimus ir įgyvendinti laisvo judėjimo principą, kuris yra bendrosios rinkos pagrindas.

Tai, ko reikėjo, yra objektyvus liberalizavimo ir tolesnio paslaugų, kai kuriais atvejais – ir svarbiausių viešųjų paslaugų, privatizavimo padarinių vertinimas siekiant ir toliau tvirtai ginti žmogaus ir darbuotojų teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Bolkešteino direktyva nebuvo įgyvendinta laiku, nes teigiama, kad valstybės narės pernelyg ilgai užtruko šią direktyvą perkeldamos į nacionalinę teisę ir ją netinkamai taikė. Tiesa, kad Prancūzijoje ši direktyva į nacionalinę teisę buvo perkelta tik iš dalies. Ir tam būta pagrindo! Kad būtų išvengta viešų diskusijų, N. Sarkozy vyriausybė nusprendė netaikyti pagrindų įstatymo, o pagrindinius direktyvos principus perkelti į atitinkamus dokumentus. Iš tikrųjų tėra tik vienas principas: visiška ir absoliuti įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisvė! Atliekant teisės aktų pakeitimus trūko skaidrumo. Dokumento taikymo sritis vis dar yra neaiški: kai kurios socialinės paslaugos, kurioms tariamai netaikoma direktyva, iš tikrųjų yra įtrauktos į direktyvą. Dėl tų paslaugų, kurioms iš tikrųjų yra netaikoma direktyva, šiandien buvo pasiūlyta tokia išeitis: Komisija gali siūlyti kas trejus metus panaikinti išimtis. Be to, skandalingiausia dokumento sąlyga yra kilmės šalies principas, kuris buvo formaliai panaikintas, tačiau vėl atsirado galimybių jį taikyti remiantis direktyva dėl darbuotojų komandiravimo ir reglamentu dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą, nes paslaugų sektoriuje sutelkta 70 proc. visų darbo vietų ir sukuriama daugiausia darbo vietų bendrojoje Europos rinkoje, taip pat šis sektorius yra svarbiausias tiesioginių užsienio investicijų šaltinis. Paslaugų direktyva sukuriamas pagrindas didesniam laisvam paslaugų teikėjų judėjimui, stiprinamos klientų kaip paslaugų gavėjų teisės ir didinamas informacijos pasiekiamumas, pagalba ir skaidrumas paslaugų teikėjams ir jų teikiamoms paslaugoms.

Todėl tinkamas Paslaugų direktyvos įgyvendinimas turėtų išlikti vienu iš pagrindinių Komisijos prioritetų. Be to, Komisija turi dirbti kartu su valstybėmis narėmis, kad toliau būtų gerinamas administracinis bendradarbiavimas, susijęs su mechanizmais, patenkančiais į direktyvos taikymo sritį, visų pirma užtikrinant, kad valstybės narės įsteigtų kontaktinius centrus.

Be to, raginu Komisiją kartu su valstybėmis narėmis toliau plėtoti bendrąją rinką remiantis Paslaugų direktyvoje nurodytu „abipusio vertinimo“ procesu, kad būtų sulaukta naujų atsiliepimų iš klientų, piliečių ir verslo atstovų, atsižvelgiant į nacionalines Paslaugų direktyvos įgyvendinimo priemones atitinkamose valstybėse narėse ir tuo užtikrinant, kad valstybės narės iš tikrųjų prisiimtų atsakomybę už bendrąją rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu.(FR) Dėl 2006 m. priimtos Paslaugų direktyvos, kuri į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2009 m. gruodžio 28 d., valstybėms narėms ir vietinėms valdžios institucijoms, kurios tiesiogiai susiduria su šia direktyva, vis dar kyla klausimų. Parlamento narės E. Gebhardt savo iniciatyva parengtame pranešime, kuriame siūloma atlikti pirminį direktyvos įgyvendinimo vertinimą, nagrinėjami sunkumai ir ypač netikrumas dėl socialinių paslaugų ir visuotinės ekonominės gerovės paslaugų (Kaip jos apibrėžiamos? Kokias sritis jos apima?), taip pat direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę skaidrumo stoka kai kuriose valstybėse narėse. Be to, reikia pažymėti, kad Prancūzija išsiskiria dėl probleminio skaidrumo trūkumo ir lankstumo trūkumo įgyvendinant šią direktyvą. Šioje šalyje galioja dešimtys dekretų ir įgyvendinimo teisės aktų, taip pat ribotai aiškinamas direktyvoje numatytų lengvatų taikymas, o tai sukelia abejonių dėl tam tikrų paslaugų, pvz., vaikų ir neįgaliųjų priežiūros, ateities. Dabar labiau nei anksčiau šiuo pranešimu, parengtu savo iniciatyva, kuriam pritarė didžioji dauguma narių, yra galimybė parodyti, kad Europos Parlamento nariai, ir ypač socialistai, išliks budrūs dėl šios direktyvos įgyvendinimo ir jos poveikio viešosioms paslaugoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Praėjus ketveriems metams po Paslaugų direktyvos įsigaliojimo, šią savaitę Europos Parlamentas paskelbė savo sprendimą dėl direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse. Pranešime, kurį priėmėme ir už kurį balsavau, Europos Parlamentas kritikuoja informacijos trūkumą, tarptautinių paslaugų teikimo kliūtis, nereikalingus administracinius suvaržymus, ir pan. Todėl valstybės narės turi daryti pažangą įgyvendindamos šią direktyvą, kad būtų pagerintas ir palengvintas tarptautinių paslaugų teikimas Be to, norėčiau iškelti sudėtingą klausimą dėl direktyvos taikymo srities, nes ji neapima tokių sričių kaip neekonominės visuotinės svarbos paslaugos ir kai kurios paslaugos (socialinės paslaugos, vaikų priežiūra, parama žmonėms ir pan.), kurias teikia valstybė. „Neekonominių visuotinės svarbos paslaugų“ ir „įgaliojimo“ sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos ir (arba) skirtingai aiškinamos valstybėse narėse. Tai lėmė teisinio aiškumo stoka ir dėl to labai apgailestauju.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. (DE) Bendrojoje Europos vidaus rinkoje labai svarbu, kad valstybės narės greitai ir veiksmingai įgyvendintų Paslaugų direktyvą. Ypač svarbu suteikti galimybę mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios pageidauja savo paslaugas teikti kitose šalyse, pasinaudoti kontaktiniais centrais, kuriuose joms būtų suteikta reikiama informacija ir paaiškintos procedūros.

Praėjo daugiau negu metai nuo tada, kai valstybės narės turėjo baigti įgyvendinti Paslaugų direktyvą. Nėra prasmės toliau aptarinėti galimų pakeitimų. Kur kas naudingiau būtų atidžiau ištirti įgyvendinimo procesą. Nors kai kurios valstybės narės jau ėmėsi reikiamų priemonių, tačiau kitos valstybės, regis, pamiršo apie dokumentą, kurį pačios pasirašė. Turime užtikrinti, kad direktyva nedelsiant būtų įgyvendinta visose 27 valstybėse narėse ir kuo greičiau būtų supaprastintas paslaugų teikimo kitose šalyse procesas.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią Europos Parlamento rezoliuciją dėl Paslaugų direktyvos, įsigaliojusios 2006 metais, įgyvendinimo. Šia direktyva yra siekiama atverti Europos Sąjungos rinką paslaugų teikėjams, naikinti protekcionistinius valstybių narių taikomus apribojimus paslaugų teikimui ir patenkinti judėjimo laisvės principą, kuris yra bendros rinkos pagrindas. Paslaugų direktyvos prasmė ir tikslas yra prieigą prie valstybių narių rinkų suformuoti tokiu būdu, kad būtų galima mažinti tyčia sudaromas kliūtis ir (arba) kad valstybėse narėse galiojančios taisyklės būtų tinkamos ir nediskriminuojančio pobūdžio. Europos Parlamentas didelę svarbą teikė tam, kad šiuo teisės aktu nebūtų daroma poveikio nei darbuotojų teisėms, nei darbo teisei. Paslaugų teikėjai Europoje privalo turėti teisę dirbti savo darbą visoje Europoje Sąjungoje, nevaržomi biurokratinių kliūčių. Direktyva apima įvairias paslaugas, kuriose sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 40 proc. ES BVP. Sutinku, kad kontaktinių centrų steigimas yra pagrindinis veiksmingo šios direktyvos įgyvendinimo elementas.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Paslaugų direktyva – pagrindinis žingsnis į tikrąją paslaugų vidaus rinką, kurioje verslui ir visų pirma MVĮ sudaromos galimybės teikti geresnės kokybės paslaugas konkurencingomis kainomis. Pritariau pranešėjos pareikštai nuomonei, kad kontaktinių centrų steigimas – pagrindinis veiksmingo šios direktyvos įgyvendinimo aspektas. Ši priemonė gali būti labai svarbi mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Kontaktiniuose centruose turi būti teikiama tiksli, išsami ir visapusiška informacija apie taisykles, administracines procedūras, darbo teisę, mokesčių, ypač PVM, sistemas valstybėse narėse, ir pan. Be to, verslo atstovams turi būti teikiama pagalba atliekant reikiamas administracines procedūras. Manau, kad visiškai perkėlus direktyvą į nacionalinę teisę, turėtų būti atliktas visapusiškas Paslaugų direktyvos poveikio ekonominei veiklai, kokybiniam ir kiekybiniam užimtumo lygmenims, socialinei apsaugai, aplinkos apsaugos reikalavimų laikymuisi ir vartotojams teikiamų paslaugų kokybei vertinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją. 2006 m. priimta Paslaugų direktyva siekiama suderinti tam tikrus bendrosios rinkos aspektus, susijusius su paslaugų teikimu. Iki 2009 m. valstybės narės turėjo visiškai įgyvendinti direktyvą. Tas valstybes nares, kurios neįvykdė savo įsipareigojimų, raginu tai padaryti skubos tvarka.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Vienintelis teigiamas šio dokumento aspektas – raginimas valstybėms narėms „užtikrinti didesnį skaidrumą“ perkeliant Paslaugų direktyvą į nacionalinę teisę. Prancūzijos vyriausybė į tai visiškai neatsižvelgia! Be to, šiuo Europos Parlamento socialdemokratų narės pranešimu patvirtinamas neoliberalus šios žalingos direktyvos diktatas ir netgi raginama įsakyti kitoms valstybėms narėms, kurioms „trūksta užmojų“, ją įgyvendinti. Dar blogiau yra tai, kad Parlamentas pripažįsta, jog negali įvertinti direktyvos įgyvendinimo padarinių! Tikriausiai todėl netaikoma vardinio balsavimo procedūra. Taigi taip nesužinosime už visa tai atsakingų asmenų vardų. Balsuoju prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje siekiama pašalinti vis dar tebesančias tarpvalstybinių paslaugų teikimo kliūtis. Kadangi kai kurios valstybės narės išreiškė abejonių dėl šios direktyvos ir neperkėlė jos į nacionalinę teisę, buvo parengtos perkėlimo procedūros gairės, skirtos koordinavimui valstybėse narėse supaprastinti įgyvendinant nuostatas dėl vartotojų apsaugos, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos bei saugos, kad tai galiausiai būtų pradėta taikyti valstybėse narėse, o šiuo pranešimu bus paskatintas dar veiksmingesnis direktyvos įgyvendinimas ir geresnis pateiktų priemonių taikymas. Būtent dėl to šiandien taip ir balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) ES suteikia daug galimybių, visų pirma paslaugų teikėjams. Dėl standartizuotų ES taisyklių tarpvalstybinė veikla tapo kur kas lengvesnė, o darbuotojai skatinami išvykti keleriems metams dirbti į kitą šalį. Tačiau jie susiduria su nacionalinės teisės aktais, kuriais reglamentuojamas paslaugų teikimas ir kurių jie nesupranta, todėl kyla problemų ir nesusipratimų. Nebalsavau už šį pranešimą, nes jame nepateikta pakankamai informacijos apie kontaktinių centrų steigimo išlaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu (LT) Priimant Paslaugų direktyvą, siekta palengvinti sąlygas verslui, norinčiam peržengti savo valstybių sienas. Sukurta sistema žymiai sumažino administracinių kliūčių kiekį. Visgi patirtis rodo, kad kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse smulkiajam verslui vis dar reikia įveikti nemažai biurokratinių spąstų. Užsibrėžtas vieno langelio principas daugelyje valstybių dar neveikia arba veikia netinkamai, verslininkai kartais dar turi gauti begales licencijų, o juos tikrina daugybė kontroliuojančių institucijų. Su šiais nepatogumais susiduria ne tik vietos verslininkai, bet ir paslaugų teikėjai, norintys teikti paslaugas kitose ES valstybėse narėse. Todėl, pritardama pranešimo tekstui, kartu raginu ES valstybes nares nesustoti lengvinant sąlygas verslui ir užtikrinant laisvą paslaugų judėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Paslaugų direktyvos perkėlimo procesas paremtas subtilia procedūra, kuria siekiama valstybėse narėse sukurti skaidrias ir nuoseklias sistemas remiantis pačios direktyvos įgyvendinimo rezultatais, taip pat įvertinti pasekmes vidaus rinkai perkėlus šią direktyvą. Tai pranešimo, už kurį balsavau, tikslas, nes reikia tikrinti valstybių narių atliekamą darbą. Taisyklių suvienodinimu atliekant abipusį veiksmingo perkėlimo į nacionalinę teisę vertinimą būtų ne tik palengvintas valstybių narių (kurios taip vėluoja, kad šiame pranešime Parlamentas nurodo, jog būtina stebėti jų veiksmus) darbas, bet ir nustatyta kontaktinių centrų steigimo sistema, kuria būtų užtikrinamas informacijos teikimas mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Norėčiau priminti, kad mūsų ekonomikoje paslaugų sektorius sudaro 75 proc., ir tarptautinėje rinkoje jis turėtų atspindėti stipriąsias mūsų savybes. Manau, kad ateityje turėtume siekti tokio didesnio liberalizavimo, kuris reikštų ne mažesnį taisyklių skaičių, o paprasčiausiai didesnę konkurenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Paslaugų direktyva siekiama prisidėti prie paslaugų vidaus rinkos sukūrimo kartu užtikrinant aukštą kokybės ir socialinės sanglaudos lygį. Tai priemonė, kuria turėtų būti skatinamas augimas visoje ES, todėl šios direktyvos įgyvendinimas įtrauktas į strategiją „Europa 2020“ ir Bendrosios rinkos aktą. Paslaugų direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę – didelis iššūkis valstybėms narėms, viešajam administravimui ir vietinėms valdžios institucijoms tiek dėl įsisteigimo teisės ir paslaugų teikimo, tiek dėl kontaktinių centrų, kuriuose būtų teikiama pagalba paslaugų teikėjams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), steigimo. Paslaugų direktyvos tikslas – sudaryti sąlygas paslaugų teikėjams, visų pirma savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms lengviau vykdyti savo veiklą, plėtoti naujas verslo sritis ir įdarbinti darbuotojus kitose valstybėse narėse. Balsavau už, nes manau, kad vidaus rinkos informacinių sistemų ir kontaktinių centrų steigimas reikalauja glaudaus visų dalyvaujančių valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo ir kad tuo bus paskatinta didesnė sąveika ir tinklų kūrimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis visoje ES, priartinant labiausiai nutolusius regionus prie tikrosios vidaus rinkos.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) 2006 m. gruodžio 12 d. įsigaliojusia Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (Paslaugų direktyva) siekiama atverti Europos Sąjungos rinką paslaugų teikėjams, panaikinti protekcionistinius valstybių narių taikomus apribojimus paslaugų teikimui ir įgyvendinti laisvo judėjimo principą, kuris yra bendrosios rinkos pagrindas. Tai svarbi priemonė, padedanti kurti tikrąją paslaugų vidaus rinką, sudaryti galimybes verslui ir visų pirma MVĮ teikti geresnės kokybės paslaugas konkurencingomis kainomis visoje vidaus rinkoje, prisidedant prie gerovės ir konkurencingumo skatinimo ir darbo vietų kūrimo. Kaip teisingai pažymėjo pranešėja, labai svarbu užtikrinti tinkamą direktyvos perkėlimą ir įgyvendinimą valstybėse narėse, kurios turi užtikrinti biurokratinių kliūčių pašalinimą ir verslui reikiamos informacijos teikimą, ypač skatinant kontaktinių centrų steigimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu. (DE) Balsavau už pranešimą dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo, nes manau, kad tai itin suderintas pranešimas. Jame nagrinėjami praktiniai sunkumai ir pateikiami pasiūlymai, kaip reikėtų juos įveikti. Esu iš valstybės, kurioje Paslaugų direktyva nebuvo perkelta į nacionalinę teisę. Manau, būtina įgyvendinti šią direktyvą ir imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias pigiai darbo jėgai ir socialiniam dempingui. Mano nuomone, taip pat labai svarbu, kad pranešime dėl Paslaugų direktyvos pabrėžiamos tos sritys, į kurias nebuvo sąmoningai atsižvelgta, pvz., socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Šios krypties turi būti laikomasi iki pat įgyvendinimo proceso pabaigos.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Praėjus beveik ketveriems su puse metų po liūdnai pagarsėjusios Paslaugų direktyvos, dar žinomos Bolkešteino direktyvos pavadinimu, priėmimo šis svarbus klausimas, apimantis plačią paslaugų, kuriomis sukuriama apie 40 proc. ES BVP ir darbo vietų, įvairovę vėl yra įtrauktas į Europos Parlamento dienotvarkę. Laimei, regis, padėtis tapo šiek tiek ramesnė, ir kairiųjų pažiūrų frakcijos atsisakė savo dogminės pozicijos dėl Paslaugų direktyvos, kuria, reikia pabrėžti, siekiama pašalinti nereikalingas ir ribojančias paslaugų teikimo kliūtis Europos Sąjungoje. Reikėtų pažymėti, kad E. Gebhardt pranešimas, dėl kurio šiandien balsavome, yra susijęs veikiau ne su teksto turiniu, o su valstybių narių pastangų perkelti ją į nacionalinę teisę vertinimu.

Šis perkėlimas turi atitikti direktyvą, nes iš valstybių narių buvo reikalaujama supaprastinti savo administracines procedūras ir iki 2009 m. įkurti kontaktinius centrus, kad įmonės savo formalumus galėtų tvarkyti elektroniniu būdu. Galiausiai norėčiau pažymėti, jog valstybės narės turi dar daug ką padaryti, kad būtų sustiprinta bendroji rinka ir palengvinta kasdienė MVĮ, iš kurių tik 8 proc. vykdo veiklą už savo valstybės ribų, veikla.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Šiandien šiame Parlamente balsavome dėl pranešimo dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo. Šia direktyva siekiama atverti Europos Sąjungos rinką paslaugų teikėjams, panaikinti protekcionistinius valstybių narių taikomus paslaugų teikimo apribojimus ir atitikti laisvo judėjimo principą, kuris yra bendrosios rinkos pagrindas. Trumpai tariant, paslaugų teikėjai Europoje privalo turėti teisę dirbti savo darbą visoje Europoje Sąjungoje, nevaržomi biurokratinių kliūčių.

Pagal E. Gebhardt savo iniciatyva parengtą pranešimą galime įvertinti Paslaugų direktyvos įgyvendinimo procesą, kuris truko trejus metus – nuo 2006 m. gruodžio mėn., kai įsigaliojo ši svarbi direktyva, iki 2009 m. gruodžio 28 d. Pagal pranešėjos atliktą vertinimą galime matyti, kad kai kurios valstybės narės vis dar nėra priėmusios horizontaliųjų teisės aktų, kurių reikalaujama, kad būtų tinkamai įgyvendinta direktyva, todėl reikia toliau stengtis įgyvendinti visas Paslaugų direktyvoje numatytas priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Galiausiai nusprendėme balsuoti prieš dokumento tekstą, nes vertinant visuotinės svarbos paslaugas pranešime teigiama, kad didžioji dalis valstybių narių nesusidūrė su didesniais sunkumais. Nors ši redakcija šiek tiek primena pirminį PPE frakcijos šešėlinės pranešėjos (M. Handzlik, Lenkija) pasiūlymą, kuriame nurodoma, kad apskritai nebuvo jokių problemų, jame vis tiek neatsižvelgiama į direktyva sukurtą netikrumą, visų pirma dėl socialinių paslaugų įtraukimo arba neįtraukimo į jos taikymo sritį.

Be to, pranešime išreikšta didelių lūkesčių dėl poveikio užimtumui, nors Komisija neatliko jokio poveikio vertinimo, o atlikus kai kuriuos poveikio vertinimus nacionaliniu lygmeniu nustatytas labai žemas kiekybinis poveikis darbo vietų kūrimui; nėra pateikta poveikio vertinimo dėl darbo vietų praradimo; be to, neaptartas poveikis darbo kokybei, jau nekalbant apie spaudimą, daromą dėl darbo standartų lygio po direktyvos priėmimo Europos Teisingumo Teismo praktikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad visiškas dinamiškos paslaugų rinkos realizavimas – vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų. Šiuo metu, nepaisant bendrojoje rinkoje padarytos pažangos, paslaugos sudaro tik vieną penktadalį visos prekybos Europoje ir tik 8 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių veikia dar bent vienoje, ne tik savo valstybėje narėje. Pagal praėjusį spalio mėn. Komisijos priimtame Komunikate dėl bendrosios rinkos pateikiamus skaičius yra aišku: liberalizavus paslaugų sektorių per ateinančius 10 metų būtų pasiektas 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Šis tikslas gali būti pasiektas tik plėtojant ir įgyvendinant bendrąsias taisykles.

Šiuo krizės laikotarpiu turime išnaudoti esančias augimo galimybes padėdami įmonėms plėstis, ieškoti naujovių, kurti darbo vietas. Tai vienintelis būdas pasiūlyti geresnes ir konkurencingesnes paslaugas klientams ir verslo įmonėms. Paslaugų vidaus rinka turėtų tapti ekonominio augimo atgaivinimo, klientų pasitikėjimo sugrąžinimo ir patikimų produktų užtikrinimo priemone.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) Paslaugų vidaus rinkoje vis dar galioja apribojimai, todėl šis pranešimas yra labai svarbus, nes jame nagrinėjama, kaip įgyvendinami priimti sprendimai. Paslaugų direktyva siekiama visiško paslaugų vidaus rinkos įgyvendinimo. Be to, numatoma sukurti palankesnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms pradėti veiklą ir ją vykdyti. Tuo bus paskatintas naujų darbo vietų kūrimas ir kovojama su nedarbu. Piliečiams bus pasiūlytos geresnės kokybės paslaugos už konkurencingą kainą, taip pat bus pakeltas saugumo lygis šiame sektoriuje.

Tačiau valstybėms narėms visiškai įgyvendinus direktyvą būtinai reikės įvertinti jos poveikį. Europos Parlamentas, kaip vienas iš pagrindinių šio projekto dalyvių, turėtų atlikti šio proceso stebėseną. Spartus ir teisingas direktyvos įgyvendinimas – pagrindinė sanglaudos politikos ir regioninės politikos įgyvendinimo sąlyga, ir tai gali padėti pasiekti strategijoje „Europa 2020“ iškeltus tikslus pašalinant šiuo metu paslaugų sektoriuje susikaupusį „nuovargį“.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu.(NL) 2006 m. pradėtas paslaugų rinkos liberalizavimas. Tuo metu Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas balsavo prieš Paslaugų direktyvą, nes joje buvo daug trūkumų ir nebuvo garantuojamas teisinis tikrumas. Pranešime, dėl kurio šiandien balsavome, aptarta daug sunkumų, su kuriais susiduriame įgyvendindami šią Paslaugų direktyvą. Nors jame yra ir gerų aspektų, pvz., raginimas atlikti reguliarias ilgalaikio poveikio apžvalgas ir tyrimus, tačiau yra ir aspektų, su kuriais nesutinku, pvz., pareiškimas, kad valstybės narės įgyvendindamos direktyvą susidūrė tik su keletu didelių sunkumų arba iš viso su jais nesusidūrė. Tai paprasčiausiai netiesa, nes vis dar neaišku, ar tam tikros socialinės paslaugos patenka į direktyvos taikymo sritį, ar ne. Be to, pranešime pateiktas pernelyg optimistiškas požiūris į darbo vietų kūrimą.

Neatlikta jokių tyrimų, kuriais būtų siekiama nustatyti sukurtų darbo vietų skaičių, neatlikta ir tyrimų, kuriais būtų siekiama nustatyti, kiek darbo vietų buvo prarasta arba kokia yra šiuo metu reikalingų įgūdžių kokybė, jau nekalbant apie spaudimą dėl darbo standartų, kuriuos po direktyvos priėmimo savo teismų praktikoje taiko Europos Teisingumo Teismas. Be to, pranešime net neužsimenama apie teisinį netikrumą, kuris atsiranda dėl to, kad nebuvo pasiūlyta alternatyvų kilmės šalies principui. Žaliųjų frakcijos atstovai pateikė prašymą persvarstyti draudimą valstybėms narėms taikyti papildomus reikalavimus paslaugų teikėjams, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Pritariu šiam pranešimui dėl Paslaugų direktyvos 2006/123/EB įgyvendinimo. Labai svarbu, kad būtų gerbiamos socialinės teisės ir darbo teisė, nes vidaus rinka tobulinama dėl paslaugų, kurios atneš naudos ir prekybininkams, ir vartotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE), raštu. Visiškai pritariu E. Gebhardt pranešimui. Paslaugų direktyvos įgyvendinimo terminas baigėsi jau prieš metus, todėl palankiai vertinu tai, kad Parlamentas siekia įvertinti valstybių narių padarytą pažangą. Paslaugų sektorius sudaro didžiąją ES BVP dalį, tačiau tarptautinė prekyba paslaugomis dar neatitinka prekybos prekėmis lygio. Šiuo pranešimu parodoma, kad įgyvendinimo procesas dar nebaigtas ir piliečiai negauna visos naudos iš šios direktyvos. Kiekvienoje valstybėje narėje veikiantys kontaktiniai centrai, kuriuose paslaugų teikėjai informuojami apie teises ir galimybes kitose ES valstybėse narėse – svarbi direktyvos nuostata. Mano nuomone, šiame pranešime iškeltas labai svarbus klausimas – nepakankamas naudojimasis šiais kontaktiniais centrais. Visiškai pritariu pasiūlymui surengti informacinę kampaniją, kuria būtų skatinamas naudojimasis kontaktiniais centrais. Komisija turėtų skirti lėšų šiai kampanijai. Be to, norėčiau pabrėžti valstybių narių valdžios institucijų, turinčių reikiamus kontaktus ir patirtį, vaidmenį siekiant užtikrinti šios kampanijos tikslingumą. Jei tai nebus padaryta, Europos Sąjungos pastangos skatinti tarpvalstybines paslaugas bus bevertės.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. (EL) Įgyvendinant prieš darbą nukreiptą teisės aktą dėl paslaugų „liberalizavimo“, žinomą kaip Bolkešteino direktyva, skatinami prieš darbininkus ir paprastus žmones nukreipti pokyčiai. Paslaugų rinkos, kurioje sukuriama 40 proc. ES BVP ir darbo vietų, atvėrimas apima kolektyvinių sutarčių draudimą, smogia darbo užmokesčiui, darbo jėgai, socialinėms ir kitoms teisėms, kurias išsikovojo darbininkai, ir reiškia strateginės svarbos viešojo sektoriaus, kuris yra tautos nuosavybė, privatizavimą. Europos Parlamentas savo pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl paslaugų ragino ES ir buržuazines valstybių narių vyriausybes paspartinti kapitalistinį restruktūrizavimą, kad direktyva dėl paslaugų „liberalizavimo“ būtų visiškai įgyvendinta, remiantis naujausiu 2011 m. Komisijos komunikatu „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, kuriuo siekiama toliau drastiškai mažinti darbo jėgą ir sudaryti sąlygas monopolijoms prasiskverbti į naują ir pelningą sektorių. Kontaktinių centrų, skirtų paslaugas teikiančioms įmonėms visose valstybėse narėse, steigimas – tik pretekstas paspartinti direktyvos, kurios ratifikavimas sukėlė darbininkų protestų bangą visose valstybėse narėse, įgyvendinimą. Graikijos komunistų partija balsavo prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. Visiškai pritariu Evelyne Gebhardt pranešimui dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo. 2006 m. priimta direktyva apima paslaugas, kuriomis sukuriama 40 proc. ES BVP ir darbo vietų. Tačiau valstybėms narėms pritaikius skirtingus direktyvos įgyvendinimo metodus paslaugų sektorius nesulaukė visos galimos naudos. Galimybė paslaugų teikėjams savo veiklą vykdyti ne tik savo šalyje yra ES bendrosios rinkos pagrindas, o nacionaliniu lygmeniu sumažinus biurokratinę naštą galima paskatinti ES ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Remiantis pranešimu, kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad įmonėms, pageidaujančioms teikti tarpvalstybines paslaugas, bus suteikta papildoma informacija. Tai atliekant per kontaktinius centrus paslaugų sektorius gaus naudos iš tarpvalstybinės prekybos. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad kontaktiniame centre informaciją būtų galima gauti ir tiesiogiai iš žmogaus, ir elektroniniu būdu, o vartotojai galėtų gauti visą reikiamą informaciją ir būtų atsakyta į visus jų klausimus. Į pranešimą taip pat siūloma įtraukti paslaugas, kurios iš 2006 m. priimtos direktyvos buvo išbrauktos: sveikatos apsaugos, transporto ir socialines paslaugas. Tuo būtų išplėsta direktyvos taikymo sritis, todėl naudos gautų daugiau darbuotojų iš įvairių paslaugų sektorių.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) ES paslaugų sektoriuje sukuriama apie 70 proc. BVP. Kai kuriose šalyse, pvz., Austrijoje, iš kurios esu kilusi, šis sektorius – ekonominio augimo variklis. Direktyva siekiama pašalinti nereikalingas tarpvalstybinių paslaugų teikimo kliūtis. Mažosios ir vidutinės įmonės dažniausiai susiduria su biurokratinėmis kliūtimis ir diskriminacija, todėl negali visapusiškai pasinaudoti bendrosios vidaus rinkos pranašumais. Direktyvoje atsižvelgiama į konkrečias socialines aplinkybes kiekvienoje valstybėje narėje. Kontrolės galimybių paskirties šalyje stiprinimas reiškia žingsnį į priekį. Tačiau reikia kuo skubiau pradėti taikyti sankcijų skyrimo priemones įstatymus pažeidžiantiems užsienio paslaugų teikėjams. Balsavau už E. Gebhardt pranešimą, nes manau, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimu bus suteikta naujų paskatų darbo rinkai.

 
  
  

Pranešimas: Antonio Cancian (A7-0020/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu šiam pranešimui, nes manau, kad tai patenkinamas ir suderintas kompromisas, leisiantis užtikrinti keleivių teises, kartu neužkraunant sunkios naštos vežėjams, iš kurių daugelis yra mažosios ir vidutinės įmonės.

Taigi, Parlamentas dirbo sėkmingai ir sugebėjo pakeisti numatytą 500 km atstumą, dėl kurio pritarė Taryba, į 250 km, taip pat pasiekti pokyčių keleivių teisių srityje, visų pirma dėl ribotos judėsenos asmenų. Be to, reikėtų pabrėžti ir šiuos laimėjimus: apgyvendinimas atšaukus kelionę, teisė į skubią pagalbą nelaimingo atsitikimo atveju, teisė į kompensaciją atšaukus kelionę, ir elektroniniu būdu teikiama naujausia informacija keleiviams.

 
  
MPphoto
 
 

  Marta Andreasen (EFD), raštu. Nepritarėme šiam teisės aktui, nes esame įsitikinę, kad:

1. papildomos išlaidos užtikrinant papildomas teises lems ilgalaikes didesnes bilietų kainas visiems keleiviams;

2. miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų maršrutai, iš kurių uždirbama nedaug ar negaunama jokio pelno ir nėra galimybių padidinti bilietų kainas, bus panaikinti ir tokiais maršrutais nebus teikiamos paslaugos.

ES neturėtų būti suteikta teisė priimti teisės aktus Jungtinės Karalystės vardu. Giname Jungtinės Karalystės, kaip tautinės valstybės, teisę valdyti valstybę ir priimti įstatymus, o transporto ir aplinkos įstatymai neturėtų būti išimtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje EP išreiškia poziciją dėl keleivių teisių apsaugos. Kalbama apie teikiamas reguliarias paslaugas kelionėms ES valstybės narės viduje ir tarp ES valstybių narių, kai suplanuotas atstumas nėra didesnis negu 250 km. Kalbame apie autobusų keleivių teises tais atvejais, kai miesto ar tolimojo susisiekimo autobuso paslauga atšaukiama ar vėluoja daugiau nei 120 minučių. Tuomet keleiviams turi būti iš karto pasiūlyta rinktis, ar jie pageidauja tęsti kelionę, ar į suplanuotą kelionės tikslą be papildomų išlaidų nori keliauti kitu maršrutu, ar pageidauja susigrąžinti už bilietą sumokėtus pinigus. Jeigu vežėjas nesuteikia šio pasirinkimo galimybės, be kompensacijos už bilietą keleivis turi teisę gauti papildomą kompensaciją. Svarbu ir tai, kad keleiviams turi būti suteikiama visa būtina informacija, jei kelionė atšaukiama ar vėluoja. Be to, pagalba turi būti suteikta ir tada, kai atšaukiama ilgesnė negu trijų valandų trukmės kelionė arba išvykti vėluojama daugiau negu 90 minučių.

Tokiu atveju turi būti siūloma maisto ar gaiviųjų gėrimų, taip pat apgyvendinimas viešbutyje daugiausia dviem naktims. Deja, įpareigojimas užtikrinti apgyvendinimą netaikomas, jeigu kelionė atšaukiama ar vėluoja dėl sudėtingų oro sąlygų ar kilus didelei gaivalinei nelaimei. Manau, kad prisimenant šią žiemą keleivių patirtus sunkumus, kai dėl oro sąlygų jie negalėjo pasiekti savo kelionės tikslo ir turėjo praleisti net kelias naktis stotyse, jų teisė į apgyvendinimą turėtų būti užtikrinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjungoje daugiau nei 70 mln. europiečių kasmet keliauja miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais. Europos Parlamento patvirtinta tvirta pozicija dėl miesto ar tolimojo susisiekimo autobusais keliaujančių žmonių teisių reiškia, kad nuo šiol vežėjai teiks informaciją, pagalbą ir kompensacijas visoje ES, atsižvelgdami į keleivių teises. Kad ir kokia transporto priemone naudotųsi, Europos piliečiams dabar bus suteikta ES lygmens apsauga. Pritariu šiam pranešimui, kuriame aptariami atvejai, kai parduodama daugiau miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų bilietų nei yra vietų ar tolimesnių nei 250 kilometrų kelionių atveju vėluojama išvykti daugiau nei dvi valandas, taip pat atšaukiama kelionė. Be to, manau, kad numatoma vykdyti nediskriminacinę politiką dėl ribotos judėsenos asmenų, nes apibrėžiamos pagrindinės teisės, susijusios su pagalbos teikimu šiems asmenims autobusų stotyse, įskaitant nemokamą tam tikros įrangos, pvz., neįgaliųjų vežimėlių, pervežimą. Balsavau už šį pranešimą, kuriame ginamos neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų teisės, pvz., nediskriminacinis naudojimasis transportu ir teisė į kompensaciją praradus ar sugadinus neįgaliųjų vežimėlius ar kitą judėjimo įrangą.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Negalią turintys asmenys privalo turėti galimybę naudotis transporto sistema, o ribotos judėsenos žmonių teisės turi būti užtikrinamos teikiant pagalbą autobusų stotelėse ir stotyse. Nors ir sutinku, kad keleiviai turi teisę gauti daugiau informacijos ir pagalbos iš įstaigų ir autobusų stotyse visoje ES, svarbu pernelyg neapkrauti kaimo vietovėse veikiančių mažų, vietinių ir savanoriškų įstaigų, kad toks spaudimas nepaskatintų nutraukti teikiamų paslaugų.

Dažnai vietinės ar savanoriškos įstaigos teikia tokias paslaugas, kurios būtinos vietos ir kaimo vietovių bendruomenėms. Dėl papildomų išlaidų, kurias rekomenduojama taikyti pranešime, būtų nustatytos didesnės kainos ir būtų apriboti galimi maršrutai, o kai kurios įstaigos turbūt būtų priverstos užsidaryti. Pernelyg didelis reguliavimas šioms įstaigoms taptų didele našta, nes kai kurios įstaigos jau patiria spaudimą, todėl būtų apribotos kaimo vietovių gyventojams teikiamos paslaugos. Kur kas geriau būtų sukurti tinkamai vietos lygmeniu veikiančią transporto sistemą, o ne tokią padėtį, kai dėl pernelyg didelio reguliavimo paslaugos teikimas nutraukiamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį svarbų dokumentą. Augant transporto sektoriui ir didėjant ES piliečių mobilumui, būtina nustatyti keleivių apsaugos teises, kurios galiotų visoje ES bei užtikrintų vienodas sąlygas skirtingų valstybių narių vežėjams. Lėktuvais keliaujantiems keleiviams jau senokai suteikta daug teisių, o prieš dvejus metus ES traukinių ir lėktuvų keleivių teisės buvo suvienodintos ir užtikrinta aukšto lygio apsauga. Panašios teisės turi būti užtikrintos ir autobusais keliaujantiems žmonėms bei pagerintos galimybės keliauti riboto judumo asmenims. Manau, kad po ilgų ir sudėtingų derybų pavyko pasiekti išties gerą ir subalansuotą susitarimą su Taryba, kuriuo visapusiškai apsaugomos keleivių teisės neuždedant naštos vežėjams, kurių daugumą sudaro mažos ir vidutinės įmonės. Nuo šiol autobusų keleiviai turės teisę į kompensaciją kelionės atšaukimo, vėlavimo ar atidėjimo atvejais, taip pat išspręstas sugadinto ar dingusio bagažo atlyginimo klausimas, nustatomos aiškios taisyklės dėl teisių į kompensaciją nelaimingo atsitikimo atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten ir Nigel Farage (EFD), raštu. Nepritarėme šiam teisės aktui, nes esame įsitikinę, kad:

1. papildomos išlaidos užtikrinant papildomas teises lems ilgalaikes didesnes bilietų kainas visiems keleiviams;

2. miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų maršrutai, iš kurių uždirbama nedaug ar negaunama jokio pelno ir nėra galimybių padidinti bilietų kainas, bus panaikinti ir tokiais maršrutais nebus teikiamos paslaugos.

ES neturėtų būti suteikta teisė priimti teisės aktus Jungtinės Karalystės vardu. Giname Jungtinės Karalystės, kaip tautinės valstybės, teisę valdyti valstybę ir priimti įstatymus, o transporto ir aplinkos įstatymai neturėtų būti išimtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Be abejo, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių suderinimas su geležinkelio ir oro transporto keleivių teisėmis yra puikus siekis. Nepaisant to, balsuodamas susilaikiau, nes manau, kad dokumentas yra nepakankamai išsamus.

Iš tiesų, kompensacijos apribojimas 250 km maršrutais didelės nelaimės atveju reiškia, kad išskiriame tris Europos Sąjungos šalis. Tačiau minėtoms šalims labai lengvai buvo galima nustatyti leidžiančią nukrypti priemonę. Apskritai, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai paprastai yra mažiau pasiturintys. Kadangi dažnai iškyla judumo klausimas, būtų puiku parengti pranešimą dėl kur kas trumpesnių nei 250 km kelionių.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Vertindama aptariamą dokumentą, galiu tik pritarti A. Cancian pranešimui, kuriuo remdamiesi institucinėse diskusijose ne tik mėginame sukurti bendrą miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių garantijų rinkinį, bet ir tinkamai atsižvelgti į neįgaliųjų judumo reikalavimus. Todėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų bendrovės raginamos pasirūpinti tinkama įranga ir turėti įgūdžių, kad galėtų suteikti minimalią pagalbą neįgaliems ir ribotos judėsenos asmenims, jei tik keleiviai likus ne mažiau kaip 36 valandoms iki išvykimo informuoja bendrovę apie savo poreikius. Todėl panašu, kad pasiektas kompromisas leis keleivių naudai nustatyti bendrus minimalius standartus neužkraunant pernelyg didelės naštos vežėjams, kurie dažnai yra mažosios ir vidutinės įmonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Atsižvelgiant į antradienį vykusio balsavimo rezultatus, Europos Parlamentas sėkmingai patvirtino trūkstamas teisės akto dėl Europos keleivių teisių nuostatas, kurios bus įgyvendintos nuo 2013 m. pavasario.

Derybos buvo sunkios. Tačiau šios teisės bus taikomos teikiant visas nacionalines ar tarpvalstybines kelių transporto paslaugas, kai atstumas viršija 250 km. Reikia suvienodinti kelių transporto normas Europos piliečiams vis dažniau naudojantis šia transporto rūšimi, nes tai pigesnė ir patogesnė galimybė vykti trumpais atstumais, kuriais neteikiamos oro transporto paslaugos. Aptariant Europos eismo sistemą, natūralu, kad kelių transporto sektoriuje turi būti taikomos panašios kompensacijų taisyklės kaip ir oro transporto sektoriuje, kuriame taikomos taisyklės jau seniai suvienodintos.

Yra labai daug pavyzdžių, kai kelių transporto vežėjai taisykles taiko savo nuožiūra, visų pirma tose šalyse kurios neseniai tapo valstybėmis narėmis. Tačiau apibrėžus vežėjų atsakomybę jų siūlomos paslaugos bus tik pagerintos. Kiekvienas keleivis, keliaujantis ir oru, ir keliais, turi žinoti savo teises, ypač tokiais atvejais, kai sumokama už tam tikrą paslaugą, bet kartais suteikiama visiškai kitokia paslauga. Tikiuosi, kad nedaug valstybių paprašys laikinai atleisti nuo šių taisyklių įgyvendinimo, o šios taisyklės nuo 2013 m. bus taikomos visose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pasveikinti A. Cancian atlikus puikų darbą, dėl kurio galėjome pasiekti patenkinamą ir puikiai suderintą kompromisą. Iš tikrųjų, šio pranešėjo dėka nuo šiol bus ginamos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais keliaujančių keleivių teisės, nes šie keleiviai vieninteliai nebuvo ginami Europos lygmeniu. Taigi balsavau už šį dokumentą, kuriame minimos ir šiame sektoriuje veikiančios automobilių bendrovės.

Iš tikrųjų, pasiektuose susitarimuose sugebėjome neužkrauti pernelyg didelės naštos vežėjams, kurie dažnai yra nedidelės šeimos įmonės. Mano nuomone, taip pat svarbu, kad Europos Sąjunga patvirtintų konkretų reglamentą, kuris vėliau taptų keleivių teisių chartija, o joje didžiausias dėmesys būtų skiriamas neįgaliųjų ir ribotos judėsenos žmonių poreikiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Patvirtintą reglamento dokumentą vertinu kaip suderintą kompromisą, kuriuo ginamos keleivių teisės, kartu neužkraunant pernelyg didelės administracinės naštos transporto operatoriams, kurie dažniausiai yra mažosios ir vidutinės įmonės. Kaip didelį laimėjimą vertinu tai, kad Europos Parlamentas neatsižvelgė į Tarybos prieštaravimą ir išplėtė reglamento taikymo sritį iki visų reguliariųjų vidaus ir tarpvalstybinių transporto kelionių, kai atstumas siekia 250 km ir daugiau, nors Taryba siūlė minimalų 500 km atstumą. Džiaugiuosi, kad kelionės atšaukimo, ilgesnio vėlavimo nei 120 minučių ar per didelio vietų skaičiaus rezervavimo atveju keleiviai, neturėdami galimybės tęsti kelionės, pasirinkti kitą maršrutą į numatytą kelionės tikslą ar atgauti už bilietą sumokėtą kainą, turės teisę į kompensaciją, kuri sieks iki 50 proc. bilieto kainos. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentas dėl autobusų keleivių teisių susijęs su reglamentu dėl geležinkelio transporto keleivių teisių, negaliu palankiai vertinti to, kad, priešingai nei autobusų keleivių atveju, daugelyje ES valstybių geležinkeliu keliaujantys žmonės turi laukti, kad galėtų pasinaudoti savo teisėmis, ypač grąžinant nuo ketvirtadalio iki pusės bilieto kainos, kai vėluojama daugiau nei vieną valandą.

Čekijos transporto ministerija taip pat pasinaudojo galimybe penkeriems metams atidėti šio Europos teisės akto įgyvendinimą. Toks atidėjimas aiškinamas santykinai dideliais Čekijos geležinkelių tinklo tiesimo darbais, dėl kurių vėluoja traukiniai. Galiausiai tai reiškia dvigubų standartų sistemą, kai viena keleivių grupė atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kita keleivių grupe.

 
  
MPphoto
 
 

  David Campbell Bannerman (ECR), raštu. Nepritarėme šiam teisės aktui, nes esame įsitikinę, kad:

1. papildomos išlaidos užtikrinant papildomas teises lems ilgalaikes didesnes bilietų kainas visiems keleiviams;

2. miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų maršrutai, iš kurių uždirbama nedaug ar negaunama jokio pelno ir nėra galimybių padidinti bilietų kainas, bus panaikinti ir tokiais maršrutais nebus teikiamos paslaugos.

ES neturėtų būti suteikta teisė priimti teisės aktus Jungtinės Karalystės vardu. Giname Jungtinės Karalystės, kaip tautinės valstybės, teisę valdyti valstybę ir priimti įstatymus, o transporto ir aplinkos įstatymai neturėtų būti išimtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į tai, kad transporto sektorius nuolat plečiasi, būtina užtikrinti, jog keleivių teisių apsauga, atitinkanti su kitomis transporto rūšimis susijusią apsaugą, būtų taikoma visos ES miesto ir tolimojo susisiekimo transporto sektoriuje, kuris išaugo daugiau kaip 5 proc. ir kuriame per metus pervežama 72,8 mln. keleivių. Be to, svarbu užtikrinti, kad būtų sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos transporto bendrovėms skirtingose valstybėse narėse ir skirtingoms transporto priemonėms. Taigi, mano nuomone, po beveik dvejus metus trukusių derybų svarbu pasiekti susitarimą, kad šie keleiviai galėtų pasinaudoti visu teisių rinkiniu, visų pirma teikiant pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui, vėlavimo, kelionės atšaukimo, pinigų grąžinimo atvejais, ir pan., kartu ypač didelį dėmesį atkreipiant į neįgaliųjų ir ribotos judėsenos žmonių teises. Pritariu šiam kompromisui, kuris, mano manymu, yra gana patenkinamas ir suderintas, nes užtikrinamos keleivių teisės neužkraunant sunkios naštos vežėjams, kurie daugeliu atveju yra mažosios ir vidutinės įmonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Tai, kad galutinis dokumentas gali būti laikomas geru ir suderintu kompromisu, mano manymu, yra geras ženklas, nes sugebėjome apsaugoti keleivių teises, kartu netaikydami pernelyg suvaržančių priemonių vežėjams, kurių dauguma yra mažosios ir vidutinės įmonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) 2008 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – nustatyti bendras nuostatas dėl šių teisių taikymo. Tai buvo padaryta, taigi džiaugiuosi, kad dabar bent 250 km autobusu keliaujantys keleiviai visoje ES turės tokias pat teises į informaciją, pagalbą ir kompensaciją atšaukus kelionę, kai parduodama daugiau bilietų nei yra vietų arba vėluojama dvi valandas ar ilgiau.

Keleiviams reikia suteikti teisę pasirinkti, ar atgauti už bilietą sumokėtus pinigus, ar toliau tokiomis pat sąlygomis tęsti kelionę nepatiriant papildomų išlaidų. Jei pinigų grąžinimas – vienintelis galimas pasirinkimas, turi būti išmokėta 50 proc. bilieto kainos siekianti kompensacija. Be to, keleiviai taip pat turi teisę gauti kompensaciją, jei prarandamas ar sugadinamas bagažas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) Šią savaitę Europos Parlamentas balsavo dėl pranešimo, kuriuo siekiama Europos lygmeniu užtikrinti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teises. Pasiektas kompromisas su Taryba – teisingas žingsnis, bet, deja, reglamento taikymo sritis yra ribota, todėl nusprendėme balsuojant susilaikyti.

Manome, kad problemiška yra tai, jog trys valstybės narės – Liuksemburgas, Malta ir Kipras – nepateko į šio susitarimo taikymo sritį, o tai labai susilpnina bendrą Europos keleivių apsaugą. Manome, kad 250 km atstumas yra per didelis, nes tai reiškia, kad šiuo teisės aktu nėra saugomi iš Liuksemburgo į Strasbūrą arba iš Malmės į Vekšį keliaujantys keleiviai. Tai apgailėtina.

Be to, nepritariame nenugalimos jėgos aplinkybių sąlygai, kuria ribojama vežėjų atsakomybė, jei kelionė atšaukiama ar vėluojama dėl sudėtingų oro sąlygų arba didelių gaivalinių nelaimių. Manome, kad bus sukurtas susirūpinimą keliantis precedentas būsimai reglamento dėl oro transporto keleivių teisių peržiūrai.

Tačiau palankiai vertiname tai, kad šiuo susitarimu bus pagerintos neįgaliųjų teisės. Šie žmonės dabar sulauks daugiau pagalbos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių, nes jiems suteikiamos panašios teisės kaip ir kitomis transporto priemonėmis keliaujantiems keleiviams. Į naująjį reglamentą įtrauktos svarbios nuostatos, visų pirma dėl neįgaliųjų ar ribotos judėsenos žmonių teisių, taip pat dėl keleivių teisių atšaukus ar atidėjus kelionę.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kad ir kokiomis transporto priemonėmis naudotųsi, keleiviai turi teisę gauti kokybiškas ir saugias paslaugas, todėl manau, kad siekis nustatyti suderintas miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais keliaujančių keleivių teises visoje ES teritorijoje yra teisingas. Be to, manau, kad keleivių teisės turėtų būti vienodos, kad ir kokiomis transporto priemonėmis būtų naudojamasi, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtų nesuderinama su tam tikromis konkrečios transporto priemonės savybėmis. Galiausiai, norėčiau pasveikinti R. Kratsa-Tsagaropoulou, B. Simpson, pranešėją ir visus kitus narius, dalyvavusius derybose Taikinimo komitete aptariant atliktą darbą ir pasiekiant susitarimą dėl galutinės šio reglamento versijos.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas susijęs su bendru Taikinimo komiteto patvirtintu dokumentu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pagrindinių miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių.

Pirmiausia norėčiau pasveikinti Taikinimo komiteto narius atlikus puikų darbą ir pasiekus susitarimą. Pradėjus derėtis dėl trijų iš pradžių Tarybos pasiūlytų teisių buvo sutarta dėl dvylikos teisių, iš kurių norėčiau pabrėžti atskaitomybės, kompensacijos, pagalbos, alternatyvaus transporto ir specialaus dėmesio neįgaliems ar ribotos judėsenos keleiviams taisykles.

Taigi, palankiai vertinu šį papildomą Europos Sąjungos žingsnį, kuriuo, esu įsitikinęs, bus pagerintas miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių saugumas ir patogumas, todėl padaugės šių keleivių, taip pat bus gerokai prisidėta mažinant išmetamą CO2 kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Parlamento ir Tarybos Taikinimo komitete pasiektu susitarimu dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių iš naujo apibrėžiama per antrąjį svarstymą patvirtinta reglamento taikymo sritis, apribojant ją iki „tolimus atstumus“ keliaujančių keleivių, kai paslaugos teikiamos 250 km ir didesniu atstumu. Be to, apibrėžiama dvylika pagrindinių trumpus atstumus keliaujančių keleivių teisių, didžiausią dėmesį skiriant neįgaliųjų ir ribotos judėsenos žmonių poreikiams, pvz., nustatoma kompensacija už prarastus ar sugadintus neįgaliųjų vežimėlius ar kitą judėjimo įrangą, nediskriminacinės kainos bilietai, kelionės sąlygos ir teisė į informaciją.

Be abejo, remiame šiuos pasiūlymus. Tačiau reiškiame abejones dėl Taikinimo komitete priimtų pakeitimų ir kriterijų, kurie bus taikomi įgyvendinant reglamentą. Skirtingas ES šalių dydis ir skirtingi bruožai kai kuriose šalyse gali apsunkinti reglamento taikymą, visų pirma mažiausiose šalyse, kuriose sunku keliauti į „tolimas“ keliones, o tai reiškia, kad keleiviai be pagrįsto pateisinimo gali netekti aptariamų teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Po daugelį metų trukusių procedūrų patvirtintas dokumentas – tai didelė pažanga Europos keleivių teisių srityje, visų pirma ginant neįgaliuosius ir ribotos judėsenos žmones. Patvirtinus šį reglamentą (kuris taikomas kelionėms miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais), visoms Europos Sąjungos transporto priemonių rūšims bus taikomi joms skirti teisės aktai, kuriuose bus nustatytos keleivių teisės ir garantijos jei, pvz., kelionė bus atšaukiama ar bus vėluojama, bus prarastas bagažas ir pan. Todėl tenka apgailestauti, kad šis reglamentas taikomas tik 250 km ir ilgesnėms kelionėms, nes tokiu atveju reglamentas netaikomas trijose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Liuksemburge, Maltoje ir Kipre), taip pat daugeliui kelionių, pvz., iš Briuselio į Amsterdamą ar iš Budapešto į Vieną. Galiausiai, apgailestauju ir dėl kelionių „lankstumo“ pasienio zonose stokos, nes tai apsunkina europiečių judumą. Kitaip tariant, šis dokumentas yra ne tokių plačių užmojų kaip dokumentas, dėl kurio derėjomės prieš keletą mėnesių Taikinimo komitete, ir kur kas siauresnių užmojų nei dokumentas, kurį norėtume pasiūlyti Europos keleiviams.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už šį dokumentą ne tik todėl, kad juo siekiama pagerinti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teises dėl kompensacijos ir pagalbos įvykus nelaimingam atsitikimui, bet ir todėl, kad jame pabrėžiamas nediskriminavimo principas ribotos judėsenos žmonių atžvilgiu, nes šie žmonės taip pat turi turėti galimybių naudotis šiomis transporto priemonėmis, kuriomis keliauja 10 proc. visų žemės transportu besinaudojančių keleivių. Be to, džiaugiuosi, kad patvirtinus šį dokumentą bus ginamos visomis transporto priemonėmis keliaujančių keleivių teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Balsavau už tai, kad miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais keliaujantiems keleiviams būtų suteiktos naujos svarbios teisės. Manau, kad pasiekėme puikią vartotojų teisių ir transporto paslaugų teikėjų poreikių pusiausvyrą. Šiandienos balsavimas atneš didelės naudos neįgaliems keleiviams, atsižvelgiant į šiandien vyksiančio balsavimo rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje Europos Parlamentas išreiškia poziciją dėl keleivių teisių apsaugos. Manau, kad tai prisidės prie keleivių sąlygų gerinimo ir suteiks jiems daugiau teisinio aiškumo įvykus nelaimei ar kitiems nenumatytiems atvejams, o taip pat įtvirtintų keleivių teisių šiame dokumente įgyvendinimas neužkraus papildomos naštos vežėjams, kurių dauguma – mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Svarbiausia tai, kad autobusų maršrutų keleivių teisės bus panašios į kitų rūšių transportu besinaudojančių keleivių teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Po audringų Tarybos ir Parlamento derybų tik šiandien galiausiai galime patvirtinti A. Canciano pateiktą pranešimą. Neturėjau kito pasirinkimo, tik balsuoti už, nes šiame pranešime nustatyta, kad Europos Sąjunga gali reikalauti, jog atskiros valstybės narės remdamosi pranešimo gairėmis patvirtintų teisės aktus, kuriuose daugiau dėmesio būtų skiriama miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams. Žinant, kad po automobilių dažniausiai naudojama transporto priemonė yra autobusai – ir ši tendencija tik ryškėja – Europa privalo pasirūpinti šiomis paslaugomis besinaudojančiais piliečiais. Pranešime pristatomas geras kompromisas, tad manau, jog privalau pabrėžti tai, kad tinkamas dėmesys atkreipiamas į neįgaliųjų teises, nes neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims reikia daugiau miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų bendrovių pagalbos. Šio teisės akto įsigaliojimas reiškia, kad piliečiams bus suteiktos teisės į aiškias ir bendras taisykles kompensacijos už patirtą žalą ar kompensacijos vėlavimo pagal numatytą tvarkaraštį atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) 2011 m. vasario 15 d., antradienį, Europos Parlamentas patvirtino pranešimą, kurio buvo seniai laukiama ir kuriame numatytos vienodos teisės visomis transporto priemonėmis keliaujantiems keleiviams. Reguliariomis autobusų paslaugomis besinaudojančių keleivių teisės buvo sustiprintos patvirtinus sąlygas dėl bagažo praradimo, asmeninės nuosavybės praradimo, mirties ar sveikatos sutrikdymo, problemų, atsiradusių dėl vežėjo kaltės, ir pan. Teigiamas reglamento bruožas yra tas, kad keleivių teisės bus reglamentuojamos visoje Europos Sąjungoje. Reikėtų pabrėžti, kad šios pagrindinės teisės apima neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų poreikius. Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad šie žmonės nediskriminavimo sąlygomis turėtų galimybę naudotis transportu. Be to, nustatytos keleivių pareigos ir pasekmės, jei šių pareigų bus nesilaikoma, pvz., gali būti atimta galimybė reikalauti kompensacijos. Atsižvelgdamas į tai, balsavau už šį gerai parengtą reglamentą, kuriuo baigiamos reglamentuoti Europos Sąjungos keleivių teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Šiandien, po dvejus metus trukusių sunkių derybų su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentas balsavo dėl reglamento dėl nacionalinėmis ar tarpvalstybinėmis tolimų kelionių transporto paslaugomis besinaudojančių keleivių teisių patvirtinimo. Balsavau už šį susitarimą, nes jame numatyta dvylika itin svarbių pagrindinių teisių, kuriomis siekiama pagerinti transporto paslaugų kokybę. Daug dėmesio skiriama keleivių teisei į informaciją prieš kelionę ir kelionės metu, taip pat neįgaliųjų ir ribotos judėsenos žmonių poreikiams. Įgyvendinant šias teises bus užtikrinta, kad šie žmonės galėtų naudotis transportu nepatirdami diskriminacijos.

Be to, pranešime aptariamos keleivių teisės, kurias laikau labai svarbiomis: privaloma kompensacija už prarastą bagažą, tam tikros išlaidų sumos išmokėjimas keleiviui mirus ar patyrus fizinių sužalojimų, taip pat iki 50 proc. bilieto vertės kompensacija kartu su visišku bilieto kainos grąžinimu, jei operatorius atšaukia kelionę ir negali vykdyti sutartyje nustatytų įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Pritariu šiam pranešimui, nes jame išdėstytos naujos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės, kuriomis turi būti pagerinta siūlomų paslaugų kokybė, o transporto paslaugų teikėjai skatinami patobulinti savo taisykles vėlavimo, kelionės atšaukimo ir bagažo praradimo ar sugadinimo atvejais. Pranešime taip pat pateiktos pagrindinės nuostatos, kaip pagerinti neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų galimybes naudotis vietinių autobusų paslaugomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Gesine Meissner (ALDE), raštu. Šis reglamentas – tai žingsnis teisinga linkme, nes sukuriamas ES autobusų transporto keleivių teisių rinkinys. Tačiau, neatsižvelgiant į keletą pagrindinių teisių, šios teisės taikomos reguliariųjų paslaugų naudotojams, jeigu kelionės atstumas yra 250 km ar ilgesnis. Toks ribotas taikymas negalimas europietiško teisės akto, kuriuo ginamos visų autobusų keleivių teisės, pagrindu, todėl ALDE frakcija negali pritarti šiam susitarimui.

Be to, nepritariame nenugalimos jėgos aplinkybių sąlygai, pagal kurią vežėjai atleidžiami nuo įsipareigojimo apgyvendinti keleivius atšaukus kelionę ar vėlavimo atveju, jei tai lėmė sudėtingos oro sąlygos ar didelės gaivalinės nelaimės, nes tuo gali būti sukurtas precedentas priimant kitus ES teisės aktus dėl keleivių teisių. Nors to ir negalima pavadinti pergale, šiuo reglamentu pagerinama padėtis, visų pirma neįgaliųjų ir ribotos judėsenos keleivių. Sugebėjome užtikrinti, kad būtų taikomos nediskriminacinės sąlygos, ir kad vežėjų personalas ir autobusų stočių, kurios tiesiogiai bendrauja su keleiviais, atstovai būtų apmokyti elgtis su neįgaliais asmenimis, o keliaujant visais maršrutais, nepaisant atstumo, būtų mokama kompensacija už pažeistą arba prarastą judėjimo įrangą. Turėdami tai omenyje ir siekdami sukurti suderintą visų ES keleivių teisių rinkinį, neprieštaravome susitarimui ir per galutinį balsavimą susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Iki šiol tik lėktuvais, traukiniais ir laivais keliaujantiems keleiviams buvo skirti konkretūs teisės aktai. Nuo šiol bus ginamos ir miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės. Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams bus suteiktos panašios teisės kaip ir kitomis transporto priemonėmis keliaujantiems keleiviams. Šiandien patvirtintame reglamente nustatyta, kad teikiama pagalba ir kompensacija keleiviams nelaimingo atsitikimo, kelionės atšaukimo ar vėlavimo atvejais ir sudaromos nediskriminacinės galimybės naudotis transportu neįgaliems keleiviams. Naujosios taisyklės bus taikomos visoms suplanuotoms nacionalinėms ir tarpvalstybinėms paslaugoms, kai kelionės maršrutas siekia bent 250 km. Tai svarbi pažanga ginant piliečių teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Balsavau už, bet norėčiau pažymėti, kad miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų bendrovės turėtų atitikti tam tikrus reikalavimus ir kuriant saugumo ir skubios pagalbos sistemas keliaujantiems tarptautiniais ir tolimaisiais maršrutais, nes įvykus nelaimingiems atsitikimams žmonės gali būti sužeisti. Be to, reikia papildomai reguliuoti autobusų bendrovių atsakomybę dėl keleivių gyvybės ir sveikatos, taip pat įvesti privalomus miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojų medicininius sveikatos patikrinimus, nes šie žmonės atsakingi už keleivių sveikatą ir saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Šiandien balsavome už dokumentą, kuris, jei ir nėra idealus, tačiau visgi geras kompromisas, atvedęs iki sutarimo Tarybą ir Europos Parlamentą. Šis reglamentas, kalbantis apie keleivių teises, įtvirtina taisykles dėl žalos atlyginimo avarijos ar atidėtų reisų atveju, keleivių skundų nagrinėjimo, neįgaliųjų asmenų teisių. Žinoma, netenkina tai, kad reglamentas bus taikomas 250 km ir didesniam atstumui. Mažų valstybių atveju tai nelabai pasiteisintų, tačiau čia kalbama ne tik apie vietinius, bet ir apie tarptautinius maršrutus, todėl manau, kad keliaujantiems ES piliečiams šis dokumentas taps jų teisių garantu, ypač didelį dėmesį skiriant neįgaliųjų žmonių teisėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį rezoliucijos projektą, kuriuo praplečiamos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisės. Šis dokumentas yra ilgai trukusio pasiekto kompromiso rezultatas, kuriame įtvirtintų keleivių teisių įgyvendinimas neužkrauna papildomos naštos vežėjams.

Manau, kad svarbu užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje galiotų autobusų maršrutų keleivių teisės, panašios į kitų rūšių transportu besinaudojančių keleivių teises, o vežėjams būtų užtikrintos vienodos sąlygos.

Siekdamas adekvačios kompensacijos patirtai žalai atlyginti įteisinimo, pritariu pasiūlymui nustatyti kompensacijos ribas, kuriomis privalės vadovautis valstybės narės. Ypač svarbu užtikrinti teisingą ir pakankamą kompensaciją mirties atveju, dėl to manau, kad nacionaliniu lygmeniu viršutinė tokios kompensacijos riba negali būti mažesnė negu minimalios reglamente nustatytos sumos. Be to, turi būti užtikrinta tinkama ir operatyvi pagalba nelaimės atveju, suteikiant keleiviui būtiniausias paslaugas ir aprūpinant būtiniausiais daiktais.

Pritariu reglamento nuostatoms, kuriomis keleiviams atšaukus kelionę ar jai vėluojant suteikiamos atitinkamos garantijos ir netgi numatoma papildoma kompensacija. Sveikintina, kad reglamente ypatingas dėmesys yra skiriamas neįgaliesiems ir riboto judumo keleiviams, suteikiant jiems reikiamą pagalbą kelionės metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) A. Canciano atliktu taikinamojo pobūdžio darbu dėl reglamento dėl keleivių teisių buvo sudarytos sąlygos sukurti Europos teisinę sistemą, skirtą miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams apsaugoti kartu kuriant bendrąją transporto rinką. Iki šiol vyravo teisinė tuštuma, o reglamentavimas buvo paliktas nacionalinės teisės aktams, tuo darant žalą konkurencijai (atsižvelgiant į įvairius skirtumus). Žalą patirdavo ir neįgalieji, ir (arba) ribotos judėsenos žmonės, kurių teises nuo šiol užtikrina Europos Sąjunga. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad darbas atliktas puikiai ir pasiektas kompromisas, todėl Europos transporto politikos sritys neabejotinai yra patobulintos ne tik užtikrinant keleivių teises, bet ir neužkraunant pernelyg didelės naštos šią paslaugą teikiančioms transporto įmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl reglamento projekto dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių gerokai pagerinamos keleivių teisės. Nepaisant to, kad Europos Parlamento ir Tarybos derybos tęsėsi keletą mėnesių, galutiniame kompromisiniame dokumente išvardytos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais 250 km ar didesniu atstumu, o ne 500 km atstumu, kaip iš pradžių siūlė Taryba, keliaujančių keleivių teisės.

Per ketverius metus – tai yra šios konkrečios nuostatos įgyvendinimo galutinis terminas – Graikijos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai ir jų partneriai galės kreiptis kompensacijos dėl vėlavimo, kelionės atšaukimo ar neteisėtų tvarkaraščio pakeitimų. Teisinga ir būtina ginti tokias teises, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių. Džiaugiuosi, kad galutinis tekstas yra gana patenkinamas ir suderintas kompromisas, nes pavyko užtikrinti keleivių teises kartu neužkraunant sunkios naštos vežėjams, kurių daugelis yra mažosios ir vidutinės įmonės. Komisijos pasiūlymas ES lygmeniu apibrėžti keleivių apsaugos teises, kurios atitiktų kitomis transporto priemonėmis keliaujančių keleivių teises, taip pat užtikrinti vienodas skirtingų valstybių narių transporto bendrovių ir skirtingų transporto rūšių konkurencijos sąlygas, yra visiems naudinga priemonė. Derybos buvo sunkios ir baigėsi taikinimo procesu, nes daugiausia ginčų kilo dėl nacionalinių vykdymą užtikrinančių įstaigų ir reglamento taikymo srities. Galiausiai nuspręsta taikyti reglamentą visoms reguliariosioms nacionalinėms ir tarpvalstybinėms paslaugoms, kai numatytas kelionės atstumas siekia ar viršija 250 km („tolimas atstumas“). Reglamente taip pat apibrėžta kompensacija ir pagalba nelaimingo atsitikimo atveju, keleivių teisės kelionės atšaukimo ar vėlavimo atveju ir neįgaliųjų ir (arba) ribotos judėsenos asmenų teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad galutinis Taikinimo komitete patvirtintas reglamento tekstas yra suderintas kompromisas, kuriuo užtikrinama tinkama miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių apsauga, pripažįstant svarbias jų teises, visų pirma nelaimingo atsitikimo, atšaukimo ar vėlavimo atvejais, aptariama teisė gauti informaciją ir skundų pateikimas bei nagrinėjimas, taip pat atsižvelgiama į neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Susilaikiau dėl šio reglamento dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių, kuris patvirtintas socialistų ir konservatorių balsų dauguma. Apgailestauju, kad žengtas žingsnis atgal, palyginti su pirmine Parlamento patvirtinta pozicija, ir tai susiję su trimis pagrindiniais punktais. 1. Reglamentas bus taikomas tik kelionėms didesniu nei 250 km atstumu. Tai reiškia, kad tolimojo susisiekimo autobusu iš Briuselio į Amsterdamą keliaujantys žmonės nebus apsaugoti, nors keliaujantys oru – bus apsaugoti! Tai neteisinga, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai šia transporto rūšimi naudojasi mažiau pasiturintys žmonės. 2. Tolimojo susisiekimo autobusų bendrovės gali lengvai pasinaudoti nenugalimos jėgos aplinkybių sąlyga (nepalankių oro sąlygų ar gaivalinių nelaimių atveju) siekdamos išvengti kompensacijų mokėjimo dėl vėlavimo ar atšaukus kelionę. 3. Dėl leidžiančių nukrypti nuostatų pageidaujančios šalys galės atidėti reglamento įsigaliojimą iki 2021 m.! Nepaisant to, džiaugiuosi teksto patobulinimais: privaloma pagalba neįgaliesiems ir ribotos judėsenos žmonėms ir teisėmis bei kompensacijomis nelaimingo atsitikimo, vėlavimo ar kelionės atšaukimo atvejais. Taigi Parlamentas susitarė dėl prastesnio, netinkamai parengto susitarimo. Daug išimčių ir leidžiančių nukrypti nuostatų reiškia, kad šių teisių taikymas bus gerokai apribotas, o tai nenaudinga tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Šiandien šis Parlamentas balsavo dėl pranešimo dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių. 2008 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių. Pateikdama šį pasiūlymą Komisija siekė Europos Sąjungos lygmeniu nustatyti keleivių apsaugos teises, kurios atitiktų teises, taikomas kitų transporto rūšių keleiviams, taip pat užtikrinti, kad būtų sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos įvairių valstybių narių vežėjams ir skirtingoms transporto priemonėms.

Pagrindiniai aspektai, dėl kurių Taikinimo komitete pasiektas susitarimas, yra šie: taikymo sritis, leidžiančios nukrypti nuostatos dėl šio reglamento įgyvendinimo laiko, kompensacija ir pagalba nelaimingo atsitikimo atveju, keleivių teisės atšaukus kelionę ar vėlavimo atveju, neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų teisės. Galutinis tekstas gali būti laikomas gana patenkinamu ir gerai suderintu, nes pavyko užtikrinti keleivių teises kartu neužkraunant sunkios naštos vežėjams, kurių daugelis yra mažosios ir vidutinės įmonės.

Taikinimo procedūros rezultatas gali būti suvokiamas kaip Parlamento pergalė.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu.(FR) Džiaugiuosi, kad Parlamento ir valstybių narių derybos galiausiai baigėsi reglamento, kuriame numatytos išplėstos miesto ar tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės, patvirtinimu. Šiuo reglamentu užpildoma teisės aktų spraga keleivių teisių srityje: iki šiol šiuo klausimu neturėjome Europos lygmens teisės akto, priešingai nei oro transporto ir geležinkelio srityse.

Be kitų klausimų, šiame dokumente aptariamos kelių rūšių kompensacijos: užkandžiai ir gėrimai, jei vėluojama daugiau nei 90 minučių; vienos nakvynės išlaidų apmokėjimas nutrūkus kelionei, įvykus nelaimingam atsitikimui ar vėlavimo atveju, kai reikalinga nakvynė; viršutinė kompensacijos riba, kai kompensuojama ne mažiau kaip 1 200 EUR praradus ar sugadinus bendrovei patikėtą bagažą.

Be to, nustatytos specialios teisės neįgaliems keleiviams, įskaitant reikalavimą, kad bendrovės suteiktų šiems žmonėms pagalbą, jei apie asmens poreikius informuojama ne vėliau kaip likus 36 valandoms iki kelionės, ir kompensacija ar pinigų grąžinimas sugadinus ar praradus specialią įrangą. Šis reglamentas bus taikomas nuo 2013 m. pavasario teikiant visas tolimas (250 km ir didesniu atstumu) reguliarias, nacionalines ar tarpvalstybines paslaugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Taryba, kai jai pirmininkavo Belgija, labai susilpnino per pirmąjį ir antrąjį svarstymą priimtą Parlamento poziciją. Reglamento taikymo sritis nustatyta toms paslaugoms, kurios teikiamos, kai atstumas siekia bent 250 km, tai reiškia, kad dauguma susisiekimo autobusais paslaugų į šią sritį nepatenka. Be to, pateikta kompensavimo apibrėžtis vėlavimo atveju (bent 2 valandos, kai kompensuojama pusė kainos – palyginti su geležinkelio transportu, kai kompensacijos mokamos, jei vėluojama 1 valandą). Galiausiai, ribotos judėsenos keleivių teisės taip pat susiaurintos ir jiems neužtikrintos galimybės be kliūčių naudotis susisiekimo autobusais paslaugomis. Todėl balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje galiausiai pripažįstamos ir ginamos visomis transporto priemonėmis keliaujančių keleivių teisės, nes vartotojams skiriamas didžiausias dėmesys įgyvendinant transporto politiką. Didesnė keleivių teisių apsauga skatina naudotis viešuoju transportu, todėl prisidedama prie sąžiningos operatorių konkurencijos, skatinant juos plėtoti konkurencingesnes paslaugas. Svarbu pabrėžti, kad naujasis reglamentas bus taikomas visiškai laikantis subsidiarumo principo.

Du svarbūs nauji patobulinimai – nuostatos dėl piniginės kompensacijos fizinio sužalojimo atveju ar sugadinus arba praradus bagažą, taip pat traukiniuose ir lėktuvuose taikomu modeliu paremta pagalba vėlavimo ar kelionės atšaukimo atveju. Galutiniame tekste pripažįstamos ir saugomos keleivių teisės, ypač didelį dėmesį skiriant ribotos judėsenos ir neįgaliems žmonėms, užtikrinant tinkamą informaciją ir paslaugas. Be to, svarbu pabrėžti, kad šiame sektoriuje verslas nepatirs papildomų išlaidų, todėl jis yra apsaugotas nuo nepakeliamų prisitaikymo išlaidų pavojaus, taip užtikrinant teisingą keleivių teisių ir garantijų mažosioms ir vidutinėms įmonėms pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Šiuo reglamentu galiausiai pripažįstamos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės priimant teisės aktą. Nepaisant to, kad Komisija pateikė šio reglamento pasiūlymą 2008 m., tik dabar pasiektas tinkamas kompromisas, ir vienintelės rūšies transportas, kurio keleivių teisės nebuvo ginamos, jau apibrėžtos reglamente.

Ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims. Vienintelis ginčytinas teksto punktas – taisyklių taikymo sritis, nes nuo šiol taisyklės taikomos tik toms kelionėms, kai atstumas viršija 250 km. Pagalba vėlavimo atveju apims įsipareigojimą tiekti maistą, gėrimus ir suteikti alternatyvų transportą. Atidėjus kelionę keleiviai ne tik gaus kompensaciją, prireikus jiems bus suteiktas ir apgyvendinimas iki dviejų parų. Už bagažo praradimą ar sugadinimą gali būti mokama iki 1 200 EUR kompensacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu. (ET) Šiandien balsavau prieš šį aptariamą pranešimą dėl tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių, nes manau, kad neatsižvelgiama į visų Europos Sąjungos valstybių narių interesus, o ši direktyva nebus taikoma daugeliui tolimojo susiekimo autobusų paslaugų. 250 km atstumas yra akivaizdžiai per didelis, nes tuomet neįtraukiama Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Taip pat atkrenta dauguma Estijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Olandijos ir Belgijos tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų. Deja, tenka pripažinti, kad per taikinimo procedūrą Estijos vyriausybė pritarė dar ilgesniam, 500 km atstumui, o tokiu atveju Estija nepatektų į taikymo sritį. Tikiuosi, greitai ateis diena, kai Estijos vyriausybei rūpės tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės, o ne tolimojo susisiekimo autobusų bendrovių pelnas, nes direktyva įgyvendinama laikantis teisėkūros proceso.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu.(NL) Tai ketvirtasis keleivių teisių apsaugos paketas. Panašiose sistemose įtvirtintos oro, geležinkelio ir vandens transporto keleivių teisės, o nuo šiol rūpinsimės ir autobusų keleiviais. Nuo šiol keliaujantys ilgesniu nei 250 km atstumu keleiviai vėlavimo atveju sulauks kompensacijos, atšaukus kelionę jiems bus suteikta pagalba, apsauga nelaimingo atsitikimo ar nelaimės atveju, taip pat bus mokama kompensacija už prarastus ar sugadintus daiktus. Ribotos judėsenos asmenims taip pat bus teikiama speciali pagalba, kaip ir jiems keliaujant oro transportu. Per pirmąjį ir antrąjį svarstymą patvirtinta Parlamento pozicija galiausiai buvo gerokai susilpninta. Parlamentas siekė, kad taisyklės būtų taikomos ilgesnėms nei 50 km kelionėms. Taryba pageidavo, kad taisyklės būtų taikomos tik ilgesnėms nei 500 km kelionėms. Pasiektas kompromisas – 250 km kelionės.

Tai reiškia, kad taisyklės negalioja vykstant daugeliu maršrutų, pvz., Briuselis–Amsterdamas, Liuksemburgas–Strasbūras arba Viena–Budapeštas. Tačiau laimėjimu galima laikyti tai, kad sudarytas sąrašas dvylikos pagrindinių taisyklių, kurios galioja keliaujant bet kokį atstumą ir kuriose dėmesys sutelktas į neįgaliųjų ir ribotos judėsenos žmonių poreikius. Vis dėlto Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas labai nusivylęs tokiais prastais rezultatais. Todėl kartu su kitais Žaliųjų frakcijos nariais balsavau prieš šį susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama miesto ar tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams suteikti daugiau teisių, taip pat teisę į pagalbą suteikti neįgaliesiems ir ribotos judėsenos žmonėms. Vartotojų apsauga – svarbiausias Darbo partijos uždavinys Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu.(FR) Džiaugiuosi, kad patvirtintas šis pranešimas, visų pirma todėl, kad numatyta pagalba neįgaliesiems ir ribotos judėsenos žmonėms, skatinamas skundų teikimas ir nagrinėjimas ir kompensacija bei pagalba įvykus nelaimingam atsitikimui. Nepaisant to, pabrėžčiau skubų poreikį užtikrinti, kad valstybės narės griežtai laikytųsi nuostatų dėl keleivių teisių atšaukus kelionę ar vėlavimo atveju, taip siekiant išvengti daugelio piktnaudžiavimo atvejų, kurie nustatyti įgyvendinant reglamentą dėl oro transporto keleivių teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pagrindinis Europos Komisijos pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai turėtų tokias pat teises kaip ir kitų transporto priemonių keleiviai, taip pat užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas skirtingų valstybių narių vežėjams ir skirtingoms transporto priemonėms. Nepaisant vykstant procesui atsiradusių nesutarimų, džiaugiuosi, kad buvo patvirtintas šis reglamentas, nes tai sudarė galimybę ginti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teises neužkraunant per didelės naštos šio sektoriaus mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Šiame reglamente pateikiamas pagrindinių teisių rinkinys, kuriame pabrėžtinas ypač didelis dėmesys, skiriamas ribotos judėsenos žmonėms ir neįgaliesiems, ir teisė į kompensaciją ir pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui atšaukus kelionę ar vėlavimo atveju.

Šios teisės taikomos teikiant visas reguliariąsias nacionalines ir tarpvalstybines paslaugas, kai kelionės atstumas yra 250 km ar didesnis. Keleiviams, kurie keliauja dalį šios tolimos kelionės, taip pat taikomos šios teisės. Be to, nustatytos trumpais atstumais teikiamomis reguliariosiomis paslaugomis besinaudojančių keleivių teisės, ypač nediskriminacinės galimybės naudotis transportu ir teisė į informaciją keliaujant.

 
  
MPphoto
 
 

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE), raštu.(PL) Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių reglamentavimas – puikus Europos Parlamento rūpinimosi vartotojų teisėmis pavyzdys. Po sunkių derybų su Europos Vadovų Taryba patvirtinome dokumentą, kuriuo reguliuojamas transportas, kurio keleivių teisės pagal ES teisės aktus dar nebuvo ginamos. Derybų pradžioje Parlamentas reikalavo, kad naujasis reglamentas būtų taikomas ilgesnėms nei 50 km kelionėms, o Taryba siūlė, kad atstumas siektų 500 km. Pasiektas kompromisas dėl ilgesnių nei 250 km kelionių. Tokiais maršrutais keliaujantiems keleiviams teikiamos įvairios lengvatos ir teisės, panašiai kaip oro transportu keliaujantiems keleiviams. ES teisės akte aiškiai apibrėžtos teisės oro uoste praradus bagažą ar ilgo lėktuvo vėlavimo pakilti atveju. Iki šiol miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai buvo kur kas blogesnėje padėtyje. Dabar, be kita ko, keleiviai galės reikalauti kompensacijos vėlavimo ar bagažo sugadinimo atveju, o ribotos judėsenos asmenys sulauks specialios palydos.

Keleivių teisių chartijos sukūrimas reikš, kad piliečiai geriau žinos, ko gali tikėtis iš vežėjų. Chartijoje bus išvardytos pagrindinės kiekvieno keleivio teisės, neatsižvelgiant į atstumą. Tai yra gero, į piliečius nukreipto teisės akto pavyzdys. Šis reglamentas – tai galimybė sustiprinti vartotojų teises ir bendrąją rinką, todėl balsavau už jo patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už reglamentą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių. Reglamente nustatytos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisės, atitinkančios kitų transporto rūšių keleivių teises. Reglamentas taikomas visoms reguliariosioms paslaugoms, ir nacionalinėms, ir tarpvalstybinėms, kai mažiausias numatytas atstumas siekia 250 km.

Įgyvendinant šias teises sudaromos nediskriminacinės galimybės neįgaliesiems naudotis transportu, taip pat numatyta kompensacija keleivio mirties, fizinio sužalojimo, bagažo praradimo ar sugadinimo atvejais. Jei kelionė atšaukiama ar vėluojama daugiau nei 120 minučių, keleiviams nedelsiant bus pasiūlyta galimybė tęsti kelionę į galutinę vietą kitu maršrutu be jokių papildomų išlaidų arba sugrąžinti už bilietą sumokėtus pinigus. Jei vežėjas nepasiūlo tokios pasirinkimo galimybės, keleiviai turi teisę į 50 proc. bilieto kainos siekiančią kompensaciją ir sumokėtos bilieto kainos grąžinimą. Atšaukus ilgesnę nei trijų valandų kelionę ar vėluojant daugiau nei 90 minučių, vežėjas privalo pasiūlyti keleiviui pagalbą ir nakvynę viešbutyje, daugiausia dviem naktims, iki 80 eurų už naktį.

Raginu keleivius susipažinti su šiomis taisyklėmis, kad jie galėtų pateikti skundą, jeigu nebūtų laikomasi šių taisyklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, mūsų pareiga yra užtikrinti, kad paslaugų teikėjai elgtųsi deramai su keleiviais ir kad neįgalūs žmonės nesusidurtų su kliūtimis naudodamiesi transporto paslaugomis. Svarbu užtikrinti vienodas sąlygas tarp skirtingų valstybių narių vežėjų, o taip pat įvairių transporto rūšių. Mums reikia gerai subalansuoto kompromiso, kuris užtikrintų keleivių teises visose ES valstybėse, kurios kartais labai skiriasi savo dydžiu, ir kartu kad nesukeltų didelės naštos vežėjams, nes dauguma jų yra mažosios ir vidutinės įmonės. O svarbiausia, kad bet kokios naujos taisyklės gerintų ES transporto sektoriaus kokybę ir didintų konkurencingumą. Tačiau nevertėtų pamiršti kelių saugumo klausimo. Lietuvoje mes itin esame priklausomi nuo kelių transporto – daugiau nei 90 % visų keliautojų naudojasi mašinomis. Važiavimas miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais sudaro apie 8 %. Labai svarbus klausimas, kuriam, mano nuomone, buvo nepakankamai skirta dėmesio, yra kelių saugumas. Remiantis ES statistika Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 110 žūčių kelyje. Palyginimui – tokiam pačiam gyventojų skaičiui Švedijoje tenka 39 mirtys, Jungtinėje Karalystėje – 41. Šis Lietuvos rodiklis yra netoleruotinas ir daug didesnis nei ES vidurkis – 70. Tai turi pasikeisti.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. Pritariu reglamentui dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių, nes tai svarbus žingsnis siekiant keliautojams suteikti didesnę apsaugą, taip pat užtikrinant didesnį patogumą kelionėje neįgaliesiems ir mėginant palengvinti keliones šiems asmenims. Pranešime užtikrinama, kad ilgesniais atstumais tolimojo susisiekimo autobusais Europoje keliaujantys žmonės turėtų gauti geresnę informaciją, paramą ir kompensaciją vėlavimo ar paslaugos atšaukimo atveju. Keleiviai trumpo vėlavimo atveju turės teisę gauti užkandžių ir gaiviųjų gėrimų, vėluojant daugiau nei 2 valandas – atgauti pinigus, ir gauti iki 1 200 EUR siekiančią kompensaciją už prarastą ar sugadintą bagažą.

Pritariu svarbiems šiame pranešime pateiktiems pakeitimams dėl neįgalių keleivių teisių. Pirmą kartą garantuojamos nediskriminacijos principu grindžiamos galimybės naudotis transportu, nes reglamente nustatyta, kad visas miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų personalas turi būti apmokytas padėti neįgaliesiems, o jei nėra galimybės pasiūlyti tinkamos pagalbos, kartu su neįgaliuoju nemokamai galės keliauti kitas keleivis, kuris užtikrintų neįgaliajam patogią kelionę. Tai svarbus žingsnis suvienijant Europą kovoje su diskriminacija. Balsavau už šį pranešimą, nes reikia sukurti Europos miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių standartą, kuriuo būtų užtikrintas keleivių patogumas, saugumas ir teisingas elgesys keliaujant Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje pasiūlytas nuoseklus teisės aktas dėl viešuoju kelių transportu keliaujančių keleivių teisių. Siekiant pagerinti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisinį tikrumą, sustiprinti jų teises ir galimybes gauti informaciją, bus įgyvendintos konkrečios priemonės. Nuo šiol keleiviai turės tokias pat kompensacines garantijas kaip ir geležinkelio ir oro transporto sektoriuose, ypač jei kelionė atšaukiama ar vėluojama. Šis balsavimas reiškia ES politinę valią sukurti bendrą teisės aktą, kuris galiotų visų transporto rūšių keleiviams. Be to, pritariu priemonėms, kurios bus naudingos neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims: šiomis priemonėmis bus palengvintos šių žmonių galimybės naudotis kelių transportu. Šis sprendimas keliaujantiems Europoje reikš laisvo judėjimo kliūčių pašalinimą. Galiausiai, pasiekta pusiausvyra pateikiant lankstų pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo bus užtikrinta, kad vežimo bendrovės, kurios dažnai susijusios su smulkiuoju verslu, nebūtų baudžiamos. Manau, kad šios naujos priemonės padės šiai transporto rūšiai tapti labiau prieinama didesniam žmonių skaičiui, visų pirma turizmo sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už A. Canciano pranešimą, nes galiausiai daugiau nei 70 mln. miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais Europoje kasmet keliaujančių Europos piliečių, kurie jau seniai laukė galimybės apginti savo teises, bus suteiktos pagrindinės garantijos.

Neatsižvelgiant į pasirinkto transporto rūšį, Europos piliečiai bus apsaugoti ir jais bus rūpinamasi, nes Europos Komisija įsipareigojo nuodugniai persvarstyti dabar galiojančias taisykles, jas suderinti ir parengti bendrą teisės aktą, kuriame būtų nustatyta bendri standartai visų rūšių kelionėms ir specialios nuostatos konkrečioms transporto rūšims.

 
  
  

Pranešimas: Martin Callanan (A7-0287/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis 2002–2007 m. vidutiniškai buvo sumažintas 0,4–0,5 proc. per metus ir į tai, kad norint išvengti vidaus rinkos susiskaidymo reikia apibrėžti ES lygmens tikslus, susijusius su naujomis lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, balsavau už šį pasiūlymą. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad lengvųjų komercinių transporto priemonių negalima lyginti su keleiviniais automobiliais ir kad pasiūlytas 150 g CO2/km tikslas yra plačių užmojų, tačiau pasiekiamas.

Taip pat pritariu tam, kad gamintojams būtų suteikiama galimybė formuoti keleivinių automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių „krepšelius“, nes tai sumažintų išmetamųjų dujų normų įgyvendinimo išlaidas gamintojams ir padidintų užimtumo lygį ekologiškesnėje pramonėje, kuriamoje pagal strategiją „Europa 2020“. Be to, pritariu tam, kad šis klausimas būtų sprendžiamas keliais etapais jau 2011 m., o ne tik 2014 m., kaip siūlo Komisija.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje EP pritaria naujam ES reglamentui dėl CO2 taršos ribinių verčių, kurios bus taikomos lengvosioms komercinėms transporto priemonėms nuo 2014 m. Manau, kad nauji reikalavimai ir nustatytos CO2 ribinės vertės suteiks galimybę kovoti su pasauliniu atšilimu, sumažinti eksploatavimo išlaidas (taupant kurą) ir skatinti naujovių diegimą bei didinti Europos automobilių gamintojų konkurencingumą. Taikant šias taisykles, transporto priemonių su įdiegtomis ekologiškomis technologijomis kaina turi išlikti prieinama. Nuo 2014 m. 70 proc. naujų komercinių transporto priemonių iki 3,5 tonos turi patenkinti reikalavimą dėl 175 gramų CO2 vienam kilometrui taršos vidutinės ribinės vertės. 2020 m. ši riba bus sumažinta iki 147 gramų. Tai plačių užmojų, bet įgyvendinamas planas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą. 2007 m. kovo 8–9 d. susitikime Europos Vadovų Taryba tvirtai įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį Bendrijoje bent 20 proc. palyginus su 1990 m. lygmeniu arba 30 proc., jei kitos išsivysčiusios šalys įsipareigos panašiai sumažinti išmetamų teršalų kiekį, o ekonomiškai labiau pažengusios besivystančios šalys tinkamai prisidės prie šio tikslo pagal savo galimybes. Siekiant užtikrinti būtiną išmetamų teršalų kiekio sumažinimą, politikos kryptys ir priemonės valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu turėtų būti įgyvendinamos visuose Sąjungos ekonomikos sektoriuose, o ne tik pramonės ir energetikos sektoriuose. Kelių transportas yra antras pagal dydį taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sektorius Sąjungoje, ir jame išmetamų teršalų kiekis, įskaitant lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamą kiekį, nuolat didėja. Jeigu kelių transporto išmetamų teršalų kiekis nesiliaus didėjęs, tai gali sužlugdyti kitų sektorių pastangas stabdyti klimato kaitą. Iki šiol ES nebuvo teisės aktų dėl lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 reguliavimo, nors šio transporto paklausa ES didėja. Manau, kad pavyko susitarti su Taryba dėl subalansuoto dokumento, kuriuo bus mažinamas išmetamas CO2 kiekis, o automobilių pramonės sektorius skatinamas investuoti į naujas ir mažiau teršiančias technologijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Pasiūlyta kilni idėja mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį. Vis dėlto tai, kas mums buvo pristatyta kaip realus kompromisas su Taryba, faktiškai yra trečiarūšis susitarimas. Pagal patvirtintą pranešimą lengvosioms komercinėms transporto priemonėms nustatoma 175 g/km CO2 išmetamo kiekio vidutinė riba, o ilgalaikis tikslas, kuris nebus pasiektas bent iki 2020 m., yra 147 g/km CO2. To nepakanka. Europos Komisija pateikė platesnio užmojo irgi įgyvendinamą pasiūlymą nustatyti 135 g/km CO2 išmetamo kiekio vidutinę ribą. Balsavau prieš šį pranešimą, nes apgailestauju, kad nesugebėjome pasiekti kompromiso, kuris būtų artimesnis Europos Komisijos pasiūlymui. Visi pripažįsta, kad energijos vartojimo efektyvumo gerinimas ir naujovių valdymas – šiandienos prioritetai, tačiau dar turime laikytis savo žodžio ir pateikti plataus užmojo pasiūlymų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Pasiūlymas dėl reglamento dėl CO2 taršos ribinių verčių, taikomų lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, sudaro Komisijos strateginės programos, kuria siekiama sumažinti į atmosferą išmetamo CO2 kiekį, dalį. Vis dėlto keliose diagramose, pateiktose naujausioje Europos aplinkos agentūros ataskaitoje, aiškiai matyti, kad nuo 2003 m. kelių transporto sukeliama CO2 tarša ES-15 ir ES-27 lygmeniu nei buvo stabili, nei mažėjo. Be to, verta atsižvelgti į tai, kad lengvųjų komercinių transporto priemonių tarša tesudaro maždaug 1,5 proc. viso transporto sektoriaus anglies dioksido taršos.

Ilgose ir sunkiose derybose, surengtose Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, ypač daug dėmesio buvo skirta klausimui dėl ilgojo laikotarpio išmetamų teršalų ribinės vertės nustatymo (buvo sutarta, jog ji bus 147 g CO2/km). Šis rodiklis, nors ir tinkamesnis už iš pradžių siūlytąjį, nevisiškai atitinka mano lūkesčius. Iš tiesų, siekdama apsaugoti šį pramonės sektorių, Italija paprašė, kad ribinė vertė nebūtų žemesnė nei 160 g CO2/km, o Taryboje daugelis valstybių narių, atrodo, buvo linkusios susitarti dėl 155 g CO2/km ribinės vertės.

Taigi manau, kad rezultatas, pasiektas Komisijos, Tarybos ir Parlamento trišaliu dialogu dėl ilgalaikio CO2 išmetamų teršalų kiekio mažinimo, vis dar neatitinka automobilių sektoriaus ypatumų, todėl norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl pavojaus, kad gali būti pakenkta šiai pramonės šakai bei nusmukdytas užimtumo lygis.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Lengvąsias komercines transporto priemones daugiausia naudoja verslo subjektai, įskaitant mažas ir vidutines įmones. Šiuo metu lengvosios komercinės transporto priemonės sudaro maždaug 12 proc. automobilių parko. Taip pat būtina pripažinti, kad šios transporto priemonės dažniausiai yra įsigyjamos dideliais kiekiais, papildant transporto priemonių parką, ir todėl jau yra parenkamos kreipiant dėmesį į jų ekonomiškumą bei eksploatacines išlaidas. Lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis 2002–2007 m. vidutiniškai buvo sumažintas 0,4–0,5 proc. per metus, tačiau šis degalų naudojimo efektyvumo padidinimas neteko prasmės padidėjus transporto paklausai ir pradėjus gaminti didesnes transporto priemones. Todėl būtina pakoreguoti Bendrijos tikslus, susijusius su naujomis lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, norint išvengti vidaus rinkos susiskaidymo, kurį gali sukelti valstybių narių lygmeniu priimamos skirtingos priemonės. Be to, siekiant nustatyti naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normas, būtina išvengti reguliavimo nepakankamumo rizikos, kuri gali atsirasti, nes keleivinių automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių registracija iš dalies sutampa.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Norėčiau padėkoti pranešėjui už jo iki šiol atliktą darbą. Iš esmės gerai vertinu šį dokumentą, kuriuo siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos tikslo sumažinti CO2 taršą gaminant geriau veikiančias lengvąsias komercines transporto priemones. Vis dėlto gerai žinoma, kad ši transporto rūšis beveik išimtinai naudojama komerciniais tikslais, todėl, palyginti su keleivinių automobilių sektoriumi, šiuo atveju yra mažiau galimybių keisti jų formą arba masę.

Kadangi pritariama tam, kad geriausiai pasiekti šį tikslą galima, kaip pažymi pats pranešėjas, modifikuojant variklius ir transporto priemonės mechanizmus, remiu pasiektą susitarimą dėl šių pakeitimų įgyvendinimo tvarkaraščio. Manau, pradinis, trumpalaikis tikslas per 2014–2017 m. laikotarpį sumažinti taršą iki 175g CO2/km ribos iš tiesų gana pagrįstas, o tolesnis išmetamų teršalų kiekio mažinimo iki 147 g CO2/km tikslas logiškai galėtų būti pasiektas iki 2020 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Viena vertus, suprantama, kad pasiūlymas daugiausia grindžiamas teisės aktų dėl automobilių išmetamo CO2 kiekio normų nuostatomis; kita vertus, vis dėlto turime nepamiršti, kad šio sektoriaus darbas yra kitoks. Furgonų kūrimo ir gamybos ciklas yra ilgesnis, be to, jie daugiausia naudojami komerciniais tikslais, ir, kitaip nei keleivinių automobilių atveju, galimybės keisti jų formą ar svorį, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį, yra ribotos. Iš esmės furgonų atveju to siekti galima modifikuojant variklius ir transporto priemonės mechanizmus, o tai reikalauja daugiau laiko ir yra brangesnis procesas, nei tiesiog transporto priemonės kėbulo formos keitimas. Tai, kad furgonams kaip kurą imta daug plačiau naudoti dyzeliną, taip pat daro didelę įtaką.

Man kyla abejonių dėl pasiūlyme numatytų sankcijų furgonų gamintojams, nesugebantiems sumažinti išmetamo CO2 kiekio, kurios turėtų būti didesnės nei sankcijos, taikytinos už nesugebėjimą sumažinti automobilių taršos. Mano nuomone, sankcijos turėtų būti vienodos abiem sritims. Suprantu privalomų greičio ribotuvų furgonams įvedimo priežastis, vis dėlto esu susirūpinęs, kad tai gali tapti precedentu, kuriuo remiantis greičio ribotuvai būtų įvesti ir kitų tipų transporto priemonėms. Turime kruopščiai įvertinti, ar tai nėra pernelyg ribojantis reguliavimas, pažeidžiantis proporcingumo principą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Tvaraus vystymosi strategijoje daugiausia dėmesio skiriama labiausiai neatidėliotinoms tvaraus vystymosi srities problemoms, pvz., transporto, klimato kaitos, visuomenės sveikatos ir energijos taupymo. Kelių transporto sektoriui tenka antra pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos visoje Europos Sąjungoje dalis, kuri ir toliau didėja, įskaitant lengvųjų komercinių transporto priemonių keliamą taršą. Jeigu tarša šiame sektoriuje ir toliau augs, šis padidėjimas labai pakenks kitų sektorių kovai su klimato kaita. Svarbu tobulinti technologijas ir skatinti ekologinių naujovių diegimą, atsižvelgiant į būsimą technologijų plėtrą, kad ilgainiui būtų padidintas Europos automobilių gamybos pramonės konkurencingumas ir sukurta daugiau kokybiškų darbo vietų. Pripažįstant aukštas mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas ir siekiant padidinti Europos automobilių pramonės konkurencingumą, turėtų būti taikomos skatinimo programos, pvz., kompensacijos už ekologines naujoves ir papildomų kreditų suteikimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Manau, jog šis reglamento projektas yra paremtas prielaida, kad sumažinus lengvųjų komercinių transporto priemonių degalų suvartojimą bus sumažintas bendras transporto sektoriaus CO2 taršos lygis, tokiu būdu švelninant klimato kaitą ir nustatant naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms skirtas CO2 taršos normas Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos ir kuris susijęs su ES strategija dėl lengvųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimo. Šiame pranešime numatyta įvairių ES konkurencingumą ir užimtumą skatinančių priemonių, pvz., papildomi kreditai už neteršiančias arba mažos taršos transporto priemones, baudos, jei ribos yra viršijamos, taip pat ekologinių inovacijų paskatos, kuriomis siekiama padėti gamintojams kurti naujas, aplinką labiau tausojančias technologijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Dabar, kai diskusijos dėl CO2 taršos tapo neišvengiamos, nes jos yra svarbiausia diskusijų dėl klimato kaitos dalis, svarbu rasti sprendimų dėl būtino lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimo. Nustatant ES tikslus, susijusius su naujomis lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, siekiama išvengti vidaus rinkos susiskaidymo, kurį gali sukelti valstybių narių lygmeniu priimamos skirtingos priemonės. Kaip pabrėžia pranešėjas, šiuo nauju reglamentu taip pat bus skatinamas automobilių pramonės sektorius investuoti į naujas technologijas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Kelių transporto sektoriui tenka antra pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos visoje Europos Sąjungoje dalis, kuri ir toliau didėja. Taigi, siekiant sumažinti šių išmetamų teršalų kiekį, taisyklės turi būti taikomos visų tipų transporto priemonėms, taip pat ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms.

Tikslas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo bus pasiektas lengviau, jei bus priimti atitinkami ES teisės aktai, o ne nacionaliniai teisės aktai, apibrėžiantys skirtingus tikslus. Be to, užtikrinsime didesnį teisinį saugumą ir apibrėžtumą motorinių transporto priemonių gamybos sektoriui.

Vis dėlto turime derinti plačius užmojus su realiomis galimybėmis ir sveiku protu. Todėl žinodami, kad daugiausia lengvųjų komercinių transporto priemonių naudoja mažos ir vidutinės įmonės ir kad pastarosios sudaro daugiau kaip 99,8 proc. visų ES įmonių ir joms tenka 67,4 proc. darbo vietų, negalime numatyti tikslų, dėl kurių MVĮ atsidurtų nepalankioje padėtyje.

Todėl pritariu tikslui dėl 147 g CO2/km išmetamų teršalų ribinės vertės ES įregistruotoms naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms su sąlyga, kad šios galimybės perspektyvumas bus patvirtintas. Taip pat palankiai vertinu tai, kad šio tipo transporto priemonėms nebuvo įvestas bendras greičio apribojimas Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes pasisakome už technologijų, kuriomis sumažinamas iškastinio kuro naudojimas, taigi ir išmetamų į atmosferą dujų, susidarančių jį deginant, kiekis, plėtrą ir taikymą. Tai darome dėl aplinkos kokybės ir žmonių sveikatos bei gerovės, taip pat dėl priežasčių, susijusių su augančiu ir nenumaldomu iškastinio kuro atsargų visame pasaulyje trūkumu, dėl kurio jos turi būti valdomos labai pagrįstai ir apdairiai. Šis požiūris neatsiejamas ir nuo dėmesio sutelkimo į transporto rūšis, kurios nepriklausomos nuo šios energijos formos, pvz., geležinkelių, į kuriuos reikia investuoti siekiant užtikrinti jų plėtrą. Šiuo konkrečiu atveju manome, kad nustatant naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normas negalima nepaisyti nei automobilių gamintojų įvairovės, nei mažų ir vidutinių įmonių teisėtų interesų bei poreikių skirtingose valstybėse narėse.

Diskusijos dėl šio dokumentų rinkinio parodė, kad yra įvairių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio apribojimo galimybių, susijusių su investicinėmis išlaidomis bei skirtinga taikymo apimtimi, kurios turi būti kruopščiai įvertintos. Prie šių įvairių galimybių priklauso ir greičio ribotuvų įrengimas transporto priemonėse; jie ne tik sumažintų išmetamų teršalų kiekį, bet ir gali turėti teigiamą įtaką kelių eismo saugumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Karl-Heinz Florenz (PPE), raštu. (DE) Šiandien susilaikiau, nes negalėjau pritarti kompromisui, dėl kurio buvo susitarta. Juo nesiekiama to, kas būtina, ir 147 gramų nėra pakankamai plataus užmojo ilgalaikis tikslas. Vis dėlto nebalsavau prieš pranešimą, nes kompromisas bus įgyvendinamas greitai ir suteiks galimybę sparčiai diegti būtinas naujoves. Griežti aplinkosaugos reikalavimai pramonei nepakenks. Priešingai, tik plačių užmojų tikslai užtikrins reikiamą spaudimą diegti naujoves ir tik tokiu būdu mūsų pramonė išliks lydere technologijų srityje. Ypač sušvelnintu ilgalaikiu tikslu įrodoma, kad automobilių pramonė iš teisės aktų dėl leistinų keleivinių automobilių išmetamų CO2 kiekių, nustatytų prieš dvejus metus, vis dar nepasimokė, kad ateityje ji galės parduoti tik ekologiškus automobilius. Neatrodo, kad automobilių pramonė tikėtų savo klientų sveiku protu. Pramonė, užuot vykdžiusi naujų technologijų mokslinius tyrimus, visas savo jėgas skiria kovai su siūlomomis taisyklėmis.

Ji išnaudojo kiekvieną gynybos būdą ir neparodė jokio noro dalyvauti konstruktyviame bendradarbiavime. Tai nuvilia. Be to, dar kartą nepasinaudojome galimybe paaiškinti, kad mūsų pramonės gynimas tokiu būdu jai neduoda nieko gero. Turime žvelgti į ateitį, bet to nedarome. Tik vakar bendrovė „Volkswagen“ Detroito automobilių parodoje pristatė savo 1 litro automobilį, parodydama, kad tai įmanoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu. (FR) Priėmus Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomos išmetamų teršalų normos, manau, labiau nei bet kuriuo kitu atveju rizikuojama ateitimi. Pasiektas kompromisas iki 2020 m. išmetamo CO2 kiekį sumažinti vidutiniškai iki 147 g/km neatitinka pradinių mano kolegų narių iš Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, kurie anksčiau palaikė neabejotinai platesnių užmojų tikslą (135 g CO2/km), siekių. Juos šiuo klausimu rėmė Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji. Vis dėlto už šio „skaičių mūšio“ slypi pusiausvyra tarp aplinkos apsaugos uždavinių, kurių reikia siekti, ir tai visi pripažįsta, bei tam tikri socialiniai ir pramonės reikalavimai, kurie negali būti pamiršti. Todėl, man atrodo, būtų tikslinga kompromisą priimti tik po reglamento peržiūros 2013 m. sausio mėn. ir tik atlikus įgyvendinamumo tyrimą bei pakartotinį tikslų įvertinimą. Šia peržiūra ne tik bus suteikta galimybė mums greitai grįžti prie šios temos ir žengti toliau kovojant su transporto priemonių tarša, bet ir imtis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimo krovinių vežimo keliais srityje. Nustatyta data – 2012 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Norint pasiekti Europos Sąjungos plataus užmojo tvaraus vystymosi ir kovos su klimato kaita tikslus, svarbu, kad Europos Sąjunga imtųsi veiksmų transporto sektoriuje. Šiuo atžvilgiu šio pranešimo priėmimas yra dar vienas žingsnis mažiau aplinką teršiančių transporto priemonių gamybos link. Vis dėlto labai apgailestauju dėl nepakankamų šio reglamento užmojų, susijusių su naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimu. Nors, žinoma, esu už šią rezoliuciją, balsavau už pradinį Europos Komisijos pasiūlymą, t. y. už tikslą dėl 135 g CO2/km normos iki 2014 m. ir 120 g CO2/km normos iki 2020 m. (o ne už tai, kas galiausiai buvo patvirtinta: 175 g CO2/km iki 2014 m. ir 147 g CO2/km iki 2020 m.). Šiandien jau prieinama technologija, kuri suteiktų galimybę mums pasiekti daug žemesnes ribas ir padaryti tai daug greičiau, nei tai numatyta pagal šiame pranešime nustatytus tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. (DE) Pageidautinas tikslas yra mažinti visų transporto priemonių, įskaitant mažų komercinių transporto priemonių, išmetamo CO2 kiekį. Svarbu nustatyti ribines vertes tam, kad transporto priemonių gamintojai būtų paskatinti pasirinkti plačių užmojų požiūrį. Susitarimą dėl ribinių verčių, be kitų dalykų, padėjo pasiekti pirmininkaujančios valstybės narės Belgijos derybiniai įgūdžiai.

Į šį kompromisą įtrauktas trumpalaikis tikslas iki 2014 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki 175 g/km. Be to, numatytas laipsniškas, planingas taršos mažinimas siekiant įgyvendinti ilgalaikį tikslą iki 2020 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki 147 g/km. Kartu su šiais tikslais numatytos ir priemonės, kuriomis suteikiama paskatų pramonei gaminti energiją tausiai naudojančias komercines transporto priemones. Šių tikslų įgyvendinimas duos naudos ne tik mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra pagrindiniai furgonų bei pristatymo sunkvežimių naudotojai, bet ir privatiems asmenims ir, svarbiausia, aplinkai.

Jei gaminsime saugius ir ekologiškus automobilius, ateityje galėsime ne tik veikti ES lygiu, bet ir vaidinti svarbų vaidmenį pasaulinėje rinkoje. Be to, neturime leisti, kad dėl neryžtingos ES politikos mūsų patirtis būtų eksportuojama į kitas šalis, pvz., Kiniją. Vietoj to turime pasinaudoti ja kaip galimybe parengti tvarią Europos aplinkos apsaugos politiką, kuri turės teigiamą poveikį ne tik Europai, kaip pramonės veiklos vietai, bet ir užimtumui.

Palankiai vertinu šį kompromisą ir todėl jam pritariau.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau nuostatai, kad lengvųjų komercinių transporto priemonių sektoriuje reikėtų dėti tokias pat pastangas mažinant išmetamo CO2 kiekį, kaip tai daroma keleivinių automobilių sektoriuje. Tokiu būdu gamintojai į rinką tiektų naujas transporto priemones, kurioms būdingi geresni išmetamo CO2 kiekio rodikliai. Taip vartotojai galėtų naudotis pažangesnėmis transporto priemonėmis ir labiau prisidėti mažindami transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį. Šio siūlomo teisės akto tikslas – sumažinti lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį. Tai padaryti yra sunkiau nei lengvųjų automobilių atveju, nes lengvųjų komercinių transporto priemonių kėbulo formos negalima greitai ar pigiai pakeisti siekiant padidinti jų veiksmingumą. Visus pakeitimus būtina atlikti varikliuose ar mechaninėse dalyse. Šios investicijos yra gana didelės. Vis dėlto abejoju, ar remiantis šiuo pasiūlymu pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą, kadangi didelį susirūpinimą kelia tai, ar pritaikius minėtąsias priemones pavyks pasiekti pradinį tikslą, t. y. užkirsti kelią klimato kaitai, taip pat ar siūlomi tikslai ir tvarkaraštis realistiški, ekonomiškai pagrįsti ir nemažins konkurencingumo šiame sektoriuje. Manau, kad vis dėlto reikėtų atsižvelgti labiau į 3 aspektus: ekonominį nuosmukį ir jo neigiamą poveikį automobilių gamintojams ir vartotojams, būtinybę remti pramonę (gamintojus), o ne daryti jai spaudimą taikant sunkinančias priemones (ar netgi baudas), būtinybę remti verslą (vartotojus), o ne apkrauti jį papildomomis išlaidomis taikant abejotinas politines priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) Vykstant teisėkūros procesui pateikiau daugybę pasiūlymo dėl reglamento dėl naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų pakeitimų, skirtų sumažinti iš pradžių pasiūlytus išmetamo CO2 kiekius ir užtikrinti, kad per ilgesnį laikotarpį būtų pasiekti šie tikslai. Džiaugiuosi matydamas, kad į mano pakeitimus buvo atsižvelgta. Manau, remiantis reglamentu, už kurį buvo balsuota, bus sumažintas išmetamo CO2 kiekis. Pramonei buvo suteikta galimybė pritaikyti savo projektus ir per nustatytą laiką įgyvendinti atitinkamas taisykles. N1 kategorijos transporto priemones naudoja nedidelės įmonės, kurias veikia kainų didėjimas ir kurios kartu vis labiau plinta rinkoje. Reglamentu joms nebus užkrautos didelės išlaidos. Reglamente numatyta geriausius gamintojus, kurie anksčiau nei numatyta pasiekia tikslus dėl išmetamų teršalų normų, apdovanoti teikiant kreditus. Nesugebančioms laiku prisitaikyti įmonėms bus skiriamos baudos, kurių nebus galima perkelti vartotojams. Balsavau už rezoliucijos priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pasiūlymą, kuriuo nustatomos griežtesnės naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos. Tai turėtų reikšmingai prisidėti visų pirma prie oro kokybės miestų centruose gerinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Prieš dvejus metus buvo patvirtintas teisės aktas dėl keleivinių automobilių išmetamų teršalų. Dabar atėjo laikas Europos Parlamentui patvirtinti naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų įvedimą. Šias transporto priemones naudoja bendrovės, įskaitant mažas ir vidutines įmones, ir šiuo metu jos sudaro maždaug 12 proc. automobilių parko. Transporto priemonių sektorius turėtų ne tik prisidėti prie geresnės oro kokybės ir ES tikslų klimato srityje įgyvendinimo, bet ir užtikrinti didesnį taupesnį kuro naudojimą mažoms įmonėms, kurios nuo jo priklauso. Nurodytais tikslais siekiama skatinti naujoves pramonėje. Reglamentu nustatomas tikslas dėl 175 g CO2/km, kuris turi būti įgyvendintas iki 2014 m., o iki 2020 m. teršalų kiekis turėtų būti laipsniškai sumažintas iki 147 g CO2/km. Už šio reglamento, kurio turi būti tinkamai laikomasi, nevykdymą gamintojams turi būti taikomos sankcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Tam, kad būtų galima smarkiai sumažinti išmetamo CO2 kiekį, gamintojai turi pertvarkyti transporto priemones taip, kad jų tarša ateityje negalėtų viršyti tam tikro lygio. Priemonės, kurias, atrodo, techniniu požiūriu įmanoma naudoti keleiviniams automobiliams, nebūtinai gali būti pritaikomos lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Vargu ar įmanoma pakeisti transporto priemonės formą, todėl inžinieriai turės sutelkti dėmesį į variklį ir mechanines dalis, o tai, pasak ekspertų, yra ilgas procesas. Dėl šios priežasties turime rasti alternatyvių sprendimų, kuriais būtų galima sumažinti lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekius. Šiuo metu galimi du variantai. Vienas iš jų yra labiau sumažinti keleivinių automobilių taršą, kad būtų kompensuotas komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis. Kitas – įrengti greičio ribotuvą, kuris irgi padėtų smarkiai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Negaliu balsuoti už pranešimą, nes, mano nuomone, jame siūloma per mažai alternatyvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Turime siekti, kad išmetamas CO2 kiekis būtų kiek galima daugiau sumažintas, todėl labai svarbu nustatyti atitinkamą išmetamų teršalų normą transporto priemonėms atsižvelgiant į sukeliamas neigiamas pasekmes aplinkai ir žmonių sveikatai. Tačiau rezoliucijoje pateiktas siūlymas sugriežtinti išmetamų teršalų normą naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms nustatant tokią pačią, kuri yra taikoma lengviesiems automobiliams, yra svarstytinas visų pirma dėl numatomų priemonių šiam tikslui pasiekti ir jų įtakos autofurgonų gamintojams. Siūlymas automobiliuose įrengti greičio ribotuvus neigiamai paveiktų verslo subjektų padėtį, sumažintų jų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Be to, autofurgonų gamintojai privalėtų didinti jų kainas, atsižvelgdami į patiriamas išlaidas.

Todėl prieš priimant tokius svarbius sprendimus reikėtų atlikti išsamius mokslinius tyrimus, įrodančius, kad įdiegus greičio ribotuvus žymiai sumažėtų išmetamas CO2 kiekis. Taip pat turi būti sukurtas aiškus ir adekvatus kreditavimo mechanizmas ir nustatytos skatinamosios iniciatyvos. Manau, kad siekiant padidinti Europos automobilių pramonės konkurencingumą, didesnį dėmesį reikia skirti skatinamosioms finansavimo priemonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Tikslai dėl transporto priemonių išmetamo CO2 sumažinimo yra svarbūs Europos kovos su tarša ir klimato kaita strategijos aspektai. Lengvųjų komercinių transporto priemonių keliama tarša yra nedidelė, palyginti su bendra viso transporto tarša, tačiau kiekvienam konkrečiam sektoriui reikia nustatyti ribas, kuriomis būtų suteikiama galimybė pasiekti iš anksto nubrėžtus tikslus, todėl balsavau už šį pranešimą. Europos tikslas – sumažinti išmetamo CO2 kiekį iki 120 g CO2/km, siekiant laipsniškai sumažinti vidutinį išmetamų teršalų kiekį, todėl pritariu reglamento, pagal kurį reikalaujama, kad nuo 2014 m. sausio mėn. naujai įregistruotos ir pagamintos lengvosios transporto priemonės išmestų mažesnį nei 175 g CO2/km kiekį, o ilguoju laikotarpiu (iki 2020 m.) išmestų mažiau nei 147 g CO2/km, sistemai, iš dalies todėl, kad būtų pasiektas kompromisas dėl reikalavimų tokių transporto priemonių projektavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl naujo teisės akto, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį. Mano sprendimas buvo pagrįstas daugeliu duomenų, kurie buvo išdėstyti įvairiuose dokumentuose, pateiktuose per diskusijas, ypač faktu, kad šiuo metu šios transporto priemonės sudaro maždaug 12 proc. transporto priemonių parko. Siekiant išvengti reglamentavimo spragų, būtina nustatyti naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normas, be to, taip pat svarbu skatinti automobilių sektorių investuoti į naujas technologijas. Sutinku su pranešėju, kuris pabrėžia, kad sprendžiant lengvųjų komercinių transporto priemonių problemas reikia sekti automobilių sektoriaus, kuriame dedamos pastangos sumažinti išmetamo CO2 kiekį, pavyzdžiu. Tačiau, kitaip nei keleivinių automobilių atveju, turi būti keičiama ne jų forma ar svoris, bet modifikuojami varikliai ir mechaninės dalys, o tam reikia daugiau laiko ir tai brangesnis procesas. Nepaisant to, svarbu skatinti šią technologinę pažangą visų labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. Šis pasiūlymas yra tolesnė priemonė, susijusi su Bendrijos strategija mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, pagal kurią:

– turi būti patvirtinta, ar nuo 2020 m. galima įgyvendinti ilgalaikį tikslą dėl naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių, registruotų Europos Sąjungoje, vidutinės 147 g CO2/km taršos. Prireikus pasiūlymas bus iš dalies pakeistas iki 2013 m. sausio 1 d., užbaigus visapusišką peržiūrą;

– nustatytas trumpalaikis tikslas – 175 g CO2/km; pereinamasis laikotarpis prasidės nuo 2014 m. sausio 1 d., visiškai pereinant prie naujo parko nuo 2017 m.;

– bus nustatyti konkretūs alternatyviuoju kuru varomų transporto priemonių išmetamų teršalų mažinimo tikslai, skirti tolesnei tam tikrų alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių plėtrai Europos Sąjungos rinkoje skatinti;

– daugiapakopių transporto priemonių atveju nustatyti reikalavimai dėl sukomplektuotų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio, kurių turės laikytis bazinės transporto priemonės gamintojas. Gamintojams, gaminantiems lengvąsias komercines transporto priemones, išmetančias mažiau nei 50 g CO2/km, papildomi kreditai bus teikiami, jei gamintojas įregistruos ne daugiau kaip 25 000 lengvųjų komercinių transporto priemonių;

– taikomos nuobaudos: nuo 2019 m. nustatyta 95 EUR bauda, laipsniškai įgyvendinama nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m.

Pagalba gamintojams kuriant furgonams skirtas ekologiškas technologijas bus naudinga ir įmonėms, ir darbo vietų kūrimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Negali būti daroma jokių išimčių: komercinės transporto priemonės irgi turės tapti ekologiškesnės. Balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento, kuriame reikalaujama, kad gamintojai per ateinantį dešimtmetį sumažintų furgonų ir kitų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekius. Šiame pasiūlyme didele dalimi sekama Europos reglamento dėl keleivinių automobilių išmetamo CO2, kuris galioja nuo 2008 m., pavyzdžiu.

Tai buvo pagrįstas balsavimas, vykęs vadovaujantis Tarybos susitarimu, kuriuo iš esmės grįžtama prie pagrindinių Europos Komisijos pasiūlymų: įsipareigojimo iki 2014 m. viso komercinių transporto priemonių parko išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki 175 g CO2/km, o iki 2020 m. laipsniškai sumažinti iki 147 g CO2/km. Nepaisant to, vis dėlto balsavimas šiek tiek nuvylė, nes 2010 m. rugsėjo mėn. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete balsavome už platesnių užmojų tikslą.

Papildomas furgonų ir mikroautobusų gamintojų išlaidas tinkamai kompensuos tai, kad šios transporto priemonės mažiau terš aplinką bei naudos mažiau kuro, ir pagaliau kaip tik tai domina vairuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Norėčiau pasveikinti poną M. Callananą su puikiai atliktu darbu. Šiandien patvirtinome su valstybių narių vyriausybėmis pasiektą susitarimą dėl naujų Europos komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų, kuriame taip pat numatomos paskatos pramonei gaminti energijos naudojimo požiūriu taupesnius furgonus ir nuobaudos tiems, kurie nesilaiko naujų taisyklių. Priimtu teisės aktu užtikrinama sudėtinga pusiausvyra ir nustatomi keli plačių užmojų, bet realūs aplinkos apsaugos tikslai gamintojams.

Nauju teisės aktu, papildančiu prieš dvejus metus nustatytas keleivinių automobilių išmetamų teršalų taisykles, baigiama kurti Europos reglamentavimo sistema. Gamintojams, gaminantiems furgonus, kurie išmeta mažiau nei 50 g CO2/km, bus suteikiami papildomi kreditai, galiojantys ribotą laikotarpį. Išties nurodoma, kad kiekviena tokia nauja lengvoji komercinė transporto priemonė skaičiuojama kaip 3,5 lengvosios komercinės transporto priemonės 2014–2015 m., 2,5 lengvosios komercinės transporto priemonės 2016 m. ir 1,5 lengvosios komercinės transporto priemonės 2017 m., kurie bus paskutinieji papildomų kreditų sistemos taikymo metai. Vis dėlto nuo 2019 m. naujai pagamintoms transporto priemonėms, kurios teršalų išmeta daugiau nei nustatyta ribinė vertė, bus taikoma 95 EUR dydžio bauda už viršijamą gramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu.Nors Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas komitete balsavo prieš pranešimą (32/25/0), jie pritarė kitoms frakcijoms, kad turėtų būti siekiama derybų dėl pirmojo svarstymo susitarimo su Taryba, taip pat daugiausia dėl sprendimo, kad plenariniame posėdyje tikriausiai nebus pasiekta politinė dauguma, taigi derybos su būsimomis pirmininkaujančiomis valstybėmis narėmis Vengrija ir Lenkija vargu ar duos geresnių rezultatų.

Pirmojo svarstymo susitarimo pagrindinės nuostatos buvo atidėti privalomą vidutinę 175 g CO2/km ribinę vertę vieniems metams (2017 m.); sumažinti 2020 m. tikslą iki 147 g/km, kurį būtina patvirtinti vykdant teisėkūros procedūrą; sumažinti mokestį už viršytą taršą iki 95 EUR už gramą ir šiek tiek padidinti papildomus kreditus, taip pat iki 2017 m. pratęsti jų taikymą. Vis dėlto galutinis rezultatas plenariniame posėdyje netenkino ir mes nusprendėme balsuoti prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad verta siekti tikslo saugoti aplinką. Tai svarbus dokumentas, kuriuo bus padedama automobilių pramonei veiksmingiau planuoti savo gamybą, kartu užtikrinant, kad būtų išmetama mažiau CO2. Šis sprendimas skatins naujoves ir mokslinius tyrimus, padėdamas taupyti vartotojams ir, svarbiausia, mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Ilgų Parlamento ir Tarybos derybų pabaigoje buvo pasiektas svarbus rezultatas, t. y. rastas suderintas skirtingų 27 valstybių narių pozicijų kompromisas. Šių naujų tikslų ir normų priėmimas tikrai duos apčiuopiamų rezultatų, taip pat užtikrins geresnę visų Europos piliečių sveikatos apsaugą. Kova su klimato kaita negali būti atidėliojama; tai pasakytina ir apie transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu. (ET) Šiandien balsavau už svarstytą pranešimą dėl naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normų. Manau, kad šis pranešimas yra būtinas atsižvelgiant į Europos Sąjungos tikslus, susijusius su pasaulinio atšilimo ir taršos mažinimu. Be to, reikėtų pažymėti, kad minimos lengvosios komercinės transporto priemonės skirtos paslaugoms teikti ir jas daugiausia naudoja mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), todėl svarbu atsižvelgti ir į jų galimybes įgyvendinti visus būtinus pakeitimus. Nuoširdžiai tikiu, kad norint pasiekti šiuo pranešimu įvedamas ribines vertes mums reikalingas tinkamas kompromisas, kuriuo būtų atsižvelgta į MVĮ, veikiančias Europoje, ir pasaulinius Europos Sąjungos tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu.(NL) Visiškai palaikiau pradinį pasiūlymą dėl CO2 normų nustatymo naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, kuriuo siekiama išvengti spragų, atsirandančių dėl šiuo metu esančio tam tikro dalinio keleivinių automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių registravimo sutapimo. Šiuo metu nemažai transporto priemonių, patvirtintų kaip keleiviniai automobiliai, pvz., visureigiai, įregistruotos kaip komercinės transporto priemonės, taip neretai yra dėl to, kad pastarajai kategorijai taikomi sumažinti mokesčiai arba kitos mokesčių lengvatos. Nors teisės aktai, taikomi keleiviniams automobiliams (kaip ir šis pasiūlymas), yra grindžiami transporto priemonių tipo patvirtinimu (o ne registracija), nesant komercinėms transporto priemonėms skirtų taisyklių iškyla rizika, kad santykinai didelių keleivinių automobilių gamintojai jų atveju teiks paraiškas dėl lengvosios komercinės transporto priemonės tipo patvirtinimo.

Tai reikštų, kad šioms daug teršalų išmetančioms transporto priemonėms nebūtų taikomos CO2 normos. Galų gale pirmojo svarstymo susitarimas virto labai silpnu susitarimu, kuriame privalomas tikslas pasiekti 175 g CO2/km normą buvo atidėtas vieniems metams. 2020 m. tikslas išliko 147 g/km, o nuobaudos už nesilaikymą buvo sumažintos nuo 120 EUR gramui iki 95 EUR gramui. Tai netinkamas simbolinis gestas, kuris reikš, kad šis teisės aktas neturės jokios didelės reikšmės diskusijose klimato klausimu. Neatidėliotinų pokyčių svarba visiškai išnyko. Taigi balsuoju prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Palaikiau šį pranešimą, kuris yra Bendrijos strategijos mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį dalis. Padėdami gamintojams kurti ekologiškas technologijas galime duoti naudos bendrovėms ir užtikrinti, kad būtų kuriamos darbo vietos, kurios padėtų spręsti mums iškilusias aplinkos apsaugos problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Tvaraus vystymosi strategijos išvadose, kurias pateikė Komisija, pabrėžiamos skubiausiai spręstinos tvaraus vystymosi problemos, t. y. energijos vartojimo efektyvumo priemonės transporto sektoriuje. Turint mintyje kovą su klimato kaita, susijusią su išmetamu CO2, ir Europos automobilių pramonės konkurencingumo didinimą, šiuo reglamentu siekiama sukurti skatinimo sistemas, pagal kurias visų pirma būtų teikiami papildomi kreditai ir mokėjimai už ekologines naujoves, taip pat nustatyta mažiau nuobaudų. Šiuo atžvilgiu Parlamento pasiektas susitarimas yra plačių užmojų ir kartu galimas įgyvendinti. Tarpinis trumpalaikis ES tikslas yra 175 g CO2/km, kuris turi būti pasiektas iki 2017 m., o ilgalaikis tikslas yra 147 g CO2/km, kuris turi būti pasiektas iki 2020 m.

Kartu jame numatoma teikti papildomus kreditus transporto priemonių, kurios atitinka nustatytus naudingumo kriterijus, gamybai ir taikyti pagrįstas nuobaudas, jei viršijamos didžiausios CO2 ribinės vertės. Manau, kad šio reglamento patvirtinimas atitinka Europos Sąjungos aplinkos tvarumo politiką ir juo kartu apsaugomi gamintojai, kurių didžioji dalis yra mažosios vidutinės įmonės, bei vartotojai, taip pat skatinama šiame sektoriuje diegti naujoves.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį. Tai suteiks mums galimybę skatinti transporto priemonių gamintojus taikyti ekologines naujoves, siekiant užtikrinti Europos automobilių pramonės konkurencingumą.

Reglamentu numatomos baudos lengvųjų komercinių transporto priemonių gamintojams už jame apibrėžto vidutinio išmetamų teršalų kiekio viršijimą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad apribojant išmetamų teršalų kiekius turi būti atsižvelgiama ne tik į pasiūlos aspektus, pvz., kaip lengvosios transporto priemonės turi būti modernizuojamos, kad galėtų tapti ekologiškesnės, bet ir į su paklausa susijusius aspektus. Svarbu, kad naujos transporto priemonės, kurios atitinka šio reglamento nuostatas, būtų prieinamos vartotojams. Taigi pagal šį reglamentą bus suteikta galimybė teikti paskatas transporto priemonių, efektyviai naudojančių degalus, gamybai ir skirti baudas nepasiekusiems sutartų tikslų gamintojams. Nuo 2012 m. sausio 1 d. kiekviena valstybė narė privalės kiekvienais metais rinkti šalies duomenis apie visas naujas įregistruotas lengvąsias komercines transporto priemones ir užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. Šiandien balsavau už šį pranešimą, nes jis yra dar vienas žingsnis teisinga linkme kovojant su klimato kaita. Naujiems furgonams nustatytomis CO2 ribinėmis vertėmis bus skatinama ES naudoti ekologiškesnes, mažiau kuro naudojančias transporto priemones. Buvo nustatyti tikslai, o efektyviau kurą naudojančių furgonų gamybos paskatos, tikėkimės, paspartins inovacijas visoje pramonės šakoje. Tai turėtų suteikti bendrovėms, įskaitant daug mažų įmonių Velse, kurių veikla priklauso nuo šių furgonų, galimybę rinktis mažiau kuro naudojančius furgonus ir kontroliuoti išlaidas didėjant naftos kainoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Nebalsavau už M. Callanano pranešimą nepaisant to, kad jis pagrįstas ir yra žingsnis teisinga linkme. Vis dėlto laikausi nuomonės, kad išmetamo CO2 vienam kilometrui ribinės vertės turėtų būti daug platesnių užmojų. Todėl pritariu Komisijos pasiūlymui dėl 135 g CO2/km normos. Formuojant susivienijimus, kurie suteiktų galimybę gamintojams bendrai skaičiuoti visos savo gaminamos produkcijos išmetamų teršalų dydžius, ir kartu nustatant didžiausią leistiną 120 km/h greitį šį tikslą būtų galima įgyvendinti, nors tam ir prireiktų didelių pastangų. Kartu aplinkos labui neturėtume leisti atidėlioti jokių terminų. Turėtume laikytis 2014 m. termino.

 
  
  

Rekomendacija: Klaus-Heiner Lehne (A7-0021/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Turėdamas mintyje ilgą šio klausimo svarstymo eigą, pradedant 2000 m. Komisijos pasiūlymu dėl reglamento, kurį vėliau 2002 m. patvirtino Europos Parlamentas, pirmines išvadas apie rimtas problemas, susijusias su jo priėmimu valstybėse narėse, 2009 m. Tarybos išvadas, kurios nebuvo perkeltos į jos poziciją, neįveikiamas problemas per 2010 m. gruodžio mėn. derybų raundą ir vėlesnius minimalaus valstybių narių skaičiaus įsipareigojimus pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą šioje srityje, nors ji nepriklauso išimtinei ES kompetencijai, pritariu šiai rekomendacijai. Pritariu šiam pasiūlymui dėl reglamento, nes nesant visai ES bendros patentinės apsaugos taikoma suskaidyta, sudėtinga ir brangi patentų sistema. Visų šių reikalavimų įgyvendinimas gali būti tik naudingas vidaus rinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Pastaraisiais mėnesiais ne kartą išreiškiau savo nepritarimą trikalbei patentų kalbų sistemai. Be to, manau, kad Europos institucijų taikomas tvirtesnis bendradarbiavimas apeinant Italijos ir Ispanijos veto ir taip išvengiant tolesnės diskusijos, kad būtų rastas bendras, mažiau apsunkinantis sprendimas, yra precedento neturinti politinės svarbos problema. Šis pasiūlymas dėl sprendimo yra nesuderinamas ir su reikalavimu dėl paskutinės išeities, išdėstytu Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad tvirtesnis bendradarbiavimas gali būti leidžiamas tik tada, kai buvo ištirtos visos kitos galimybės ir nustatyta, kad neįmanoma pasiekti tikslų per pagrįstą laikotarpį.

Be to, praėjus daugiau nei metams po Lisabonos sutarties priėmimo, jau nebepaisoma kalbų lygybės principo, taip sukeliant grėsmę milijonų Europos mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui ir inovacinei veiklai, taip pat Europos piliečių teisėms. Ši patentų sistema kenktų vidaus rinkai, gilindama jos geografinį susiskaidymą, kuris būtų kliūtis prekybai tarp valstybių narių ir darytų neigiamą poveikį įmonių stabilumui bei laisvam kapitalo judėjimui. Pakartodama savo nepritarimą, norėčiau pasakyti, kad, manau, prieš svarstant šį klausimą šiame Parlamente būtų buvę pravartu palaukti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kovo 8 d. sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Europa daro pažangą. Dabar Lisabonos sutartis sudaro sąlygas grupei šalių, norinčių žengti tam tikru klausimu pirmyn, tai padaryti, net jei kai kurios šalys nėra tuo suinteresuotos. Tai jau taikoma taisyklėms, taikomoms skirtingų tautybių norintiems skirtis sutuoktiniams. Mes vadiname tai tvirtesniu bendradarbiavimu. Norėjau to paties ir Europos išradimų apsaugos srityje, taip pat kad būtų pradėtas tvirtesnis bendradarbiavimas siekiant sukurti Europos patentą. Kadangi apsaugoti išradimus patentu Europoje kainuoja 10 kartų daugiau nei JAV, ypač dėl vertimo raštu išlaidų, 25 iš 27 valstybių narių pageidauja kartu kurti Europos patentą; toks patentas kainuotų mažiau, nes būtų bendras. Bendras patentas būtų įregistruotas prancūzų, anglų arba vokiečių kalba ir apsaugotų mūsų išradimus 25 dalyvaujančiose šalyse. Be to, galų gale ši apsauga būtų užtikrinta už prieinamą kainą. Net jei Ispanija ir Italija dėl kalbinių priežasčių nepritaria tokiai sistemai, labai svarbu, kad 25 suinteresuotosios valstybės narės kartu siektų pažangos šiuo klausimu. Balsavau už šią procedūrą, nes tai didelis žingsnis pirmyn siekiant Europos pramonės konkurencingumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Bendros patentinės apsaugos Europos Sąjungoje sukūrimas yra neatsiejama inovacijų plėtros ir konkurencingumo skatinimo dalis. Palaikiau šią rezoliuciją, kuri padės valstybėms narėms tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą. Europos Sąjungoje iki šiol taikoma suskaidyta patentų sistema, vyrauja didelės patentų patvirtintos kainos ir sudėtingumas valstybėse narėse. Nors šiuo metu daugiau nei devynios ES valstybės narės yra pareiškusios ketinimą tarpusavyje pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą kuriant bendrą patentinę apsaugą, tačiau Komisija ir dalyvaujančios valstybės narės turėtų skatinti kuo didesnį valstybių narių įsitraukimą. Tvirtesnis bendradarbiavimas sudarytų palankesnes sąlygas tinkamam vidaus rinkos veikimui, panaikintų kliūtis laisvam paslaugų judėjimui, kas padidintų išradėjų skaičių ir būtų suteikta galimybė naudotis bendra patentine apsauga visoje ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Europos patentų sistema yra būtina. Dėl skirtingų aiškinimų ir sprendimų kiekvienoje valstybėje atsiranda teisinis netikrumas. Privalomas kiekvieno patento dokumento vertimas į 23 oficialiąsias kalbas yra brangus ir ilgas procesas, kuris daro neigiamą poveikį konkurencingumui. Todėl didžioji dauguma suinteresuotųjų šalių, įskaitant profesines asociacijas, iš esmės pritaria, kad būtų verčiama tik į anglų kalbą.

Svarstomame pasiūlyme pasirenkamos trys kalbos (anglų, prancūzų ir vokiečių), visos kitos kalbos užima antraeilę padėtį. Vis dėlto pasaulio mastu portugalų kalba yra daug svarbesnė nei prancūzų ar vokiečių. Be to, man kilo daug abejonių dėl galimybės šiuo atveju pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą. Priemonė, kuria siekiama sudaryti sąlygas šalių grupei pradėti didesnės integracijos procesą, į kurį laipsniškai galėtų būtų įtraukiamos visos kitos šalys, neturi virsti privačiu klubu ir atskirties mechanizmu arba priemone, kuria nustatoma tam tikrų šalių dominuojanti padėtis kitų atžvilgiu. Todėl esu prieš K. H. Lehnes pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Nors pripažįstu šios reformos, kuria siekiama sukurti bendrą Europos patentą ir taip sumažinti vertimo raštu išlaidas, reikšmę, bet balsavau prieš ją. Pasiūlymu dėl sprendimo, kurį pateikė Europos Vadovų Taryba, leidžiama tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra bendros patentinės apsaugos kūrimo srityje, nes kai kurios valstybės narės, įskaitant mano paties šalį, buvo prieš planuojamos vertimo sistemos priėmimą. Tai būtų trikalbė sistema, kuri būtų diskriminacinio pobūdžio, nes ja būtų pažeidžiamas visų Europos Sąjungos kalbų lygybės principas.

Be to, mano nuomone, tvirtesnio bendradarbiavimo sistema pakenktų vidaus rinkai, suskaidydama ją ir skatindama joje konkurencijos iškraipymus. Taigi būtų buvę pageidautina palaukti Teisingumo Teismo sprendimo, kurį numatyta paskelbti artimiausiomis dienomis, ir visų pirma išsiaiškinti daugybę techninių aspektų, susijusių su bendra patentų sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Mano nuomone, suskaidyta patentinės apsaugos sistema sukelia kliūčių vidaus rinkoje ir daro ypač neigiamą poveikį novatoriškoms bendrovėms, priklausančioms mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kategorijai. Todėl pritariu paprasto, nebrangaus bendro visos ES patento sukūrimui. Esu susirūpinęs, kad dėl neįveikiamų nuomonių skirtumų, susijusių su patentų vertimo tvarka, nebuvo įmanoma susitarti dėl bendro sprendimo. Mano nuomone, atkaklus tvirtinimas, kad būtina versti patentus į daugumą oficialių ES kalbų, yra nacionalinio egoizmo išraiška, nes išlaidos, administracinės reikmės ir laikas, kurių tam prireiktų, didžiąja dalimi užgožtų bendro patento privalumus.

Labai džiaugiuosi, kad prie tvirtesnio bendradarbiavimo, kuriam šiandien pritarėme, nusprendė prisijungti mano šalis Čekijos Respublika, taip prisidėdama prie didžiosios dalies valstybių narių, kurios tai jau remia. Nors bendras patentas galios ne visoje ES, neabejoju, kad jis bus naudinga plėtros ir MVĮ konkurencingumo stiprinimo priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. (CS) Patentinė apsauga yra viena pagrindinių konkurencingumo ir ekonomikos augimo skatinimo priemonių. Ja remiama mokslinių tyrimų veikla, taigi didinamas užimtumas didelės pridėtinės vertės sektoriuje. Pritariau Parlamento rekomendacijai dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, nes ji grindžiama 2009 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadomis, kuriose apibrėžiama būsima bendros patentų sistemos forma. Europos patentų sistema turėtų būti pagrįsta dviem ramsčiais: vieningos ginčų dėl patentų sprendimo sistemos sukūrimu (Europos patentų ir ES patentų teismo sukūrimu) ir ES patento – teisinės priemonės, pagal kurią suteikiami patentai, galiojantys bendrai visoje ES – sukūrimu.

Tvirtesnis bendradarbiavimas patentų srityje suteiks galimybę paprasčiau patvirtinti Europos patentus valstybių narių, dalyvaujančių tvirtesniame bendradarbiavime, teritorijose, sumažinti išlaidas ir supaprastinti patentų gavimo procedūrą, be to, kartu šis mechanizmas prisidės prie mokslinės ir technologinės pažangos bei pagerins vidaus rinkos veikimą. Šių metų vasario mėn. pradžioje Čekijos Respublika prisijungė prie tvirtesnio bendradarbiavimo, todėl tikiuosi, kad mano šalies dalyvavimas bendroje patentinės apsaugos sistemoje padės stiprinti mokslinius išteklius ir pasiekti geresnius mokslinius rezultatus ir Čekijoje, ir kitur.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Europos patento sukūrimas skatins ES naujovių diegimą ir mokslinę bei technologinę plėtrą. Manau, labai svarbu išspręsti Europos patento klausimą. Vis dėlto turiu abejonių dėl kalbų vartojimo tvarkos, kuri turi būti nustatyta. Mano nuomone, geriausias sprendimas būtų vartoti tik anglų kalbą, bet jei kalbų sistemoje būtų numatytos kitos kalbos, turi būti atsižvelgta ir į portugalų kalbą. Konkurencija yra pasaulinė, o portugalų kalba po anglų ir ispanų kalbų yra trečia labiausiai paplitusi Vakarų šalių kalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Europos patentų sistema yra būtina. Dėl skirtingų aiškinimų ir sprendimų kiekvienoje valstybėje narėje atsiranda teisinis netikrumas. Privalomas kiekvieno patento vertimas į 23 oficialiąsias kalbas yra brangus ir ilgas procesas, kuris daro neigiamą poveikį konkurencingumui. Todėl didžioji dauguma suinteresuotųjų šalių, įskaitant profesines asociacijas, iš esmės pritaria variantui, pagal kurį būtų verčiama tik į anglų kalbą. Svarstomame pasiūlyme pasirenkamos trys kalbos (anglų, prancūzų ir vokiečių), visos kitos kalbos užima antraeilę padėtį. Vis dėlto pasaulio mastu portugalų kalba yra daug svarbesnė nei prancūzų ar vokiečių. Be to, man kilo daug abejonių dėl galimybės šiuo atveju pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą. Priemonė, kuria siekiama sudaryti sąlygas šalių grupei pradėti didesnės integracijos procesą, į kurį laipsniškai galėtų būtų įtraukiamos visos kitos šalys, neturi virsti privačiu klubu ir atskirties mechanizmu arba priemone, kuria nustatoma tam tikrų šalių dominuojanti padėtis kitų šalių atžvilgiu. Todėl esu prieš K. H. Lehnes pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją, nes pritariu jos turiniui. Vis dėlto apgailestauju, kad portugalų kalba neįtraukta į Europos patentų sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. (IT) Vidaus rinkos ir konkurencijos politika – du esminiai Europos vienijimosi proceso ramsčiai, kuriais siekiama ne tik stiprinti Europos Sąjungos ekonomiką ir verslą, bet ir, svarbiausia, įgyvendinti ES pagrindines laisves. Šio tikslo turi būti siekiama visų Europos piliečių ir įmonių labui, suteikiant lygias galimybes ir visapusišką lygybę, vengiant problemų, papildomų išlaidų ir struktūrų, dėl kurių atsirastų galimybių diferencijuoti, diskriminuoti arba apriboti galimybes naudotis savo teisėmis arba jas ginti. Visiems Europos Sąjungos piliečiams suteikta teisė reikšti mintis savo gimtąja kalba bendraujant su ES institucijomis yra pagrindinė teisė, susijusi su lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo principais. Techniniu požiūriu vos keleto oficialių kalbų vartojimas gali būti pateisinamas, jei šis principas taikomas pačių ES institucijų veiklai, bet ne jų ryšiams su piliečiais, įmonėmis ir įstaigomis valstybėse narėse. Tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros yra naudingos, kai jos suteikia daugiau galimybių tiems, kurie jose dalyvauja, bet nepakenkia kitoms šalims. Taigi balsavau prieš šią rekomendaciją, nes manau, kad tvirtesnio bendradarbiavimo principas yra nepriimtinas tokiu subtiliu klausimu kaip politinė kalbų lygybė, nes dėl to atsirastų diskriminacija, t. y. nebūtų užtikrintos lygios galimybės naudotis ES pagrindinėmis laisvėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu. (FR) Esu labai patenkinta tuo, ką mes pasiekėme šiuo klausimu, kurio sprendimo buvo laukiama nuo dešimtojo dešimtmečio. 2009 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė ES patentų kūrimo principus. Vis dėlto praėjus vieniems metams Taryba patvirtino, kad buvo neįveikiamų sunkumų dėl vertimo raštu tvarkos, kurią reikia patvirtinti vienbalsiai. Po to šis klausimas buvo nagrinėjamas per Belgijos pirmininkavimą Tarybai; kadangi kliūtys išliko, 12 valstybių narių pareikalavo parengti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą. Taigi 2011 m. kovo mėn. Konkurencingumo taryba priėmė sprendimą dėl tvirtesnio bendradarbiavimo. Norėčiau jums priminti, kad bendro patento įvedimas bus naudingas Europos patentų sistemos naudotojams, o ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai atsiduria šešėlyje, nes tai suteiks galimybę pagerinti jų konkurencingumą suteikiant geresnes galimybes pasinaudoti apsauga naudojantis patentais, taip pat sumažinti išlaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą ir manau, kad tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą šiuo metu yra geriausias sprendimas, todėl tikiuosi, kad šiuo metu visos valstybės narės prisidės prie jo Europos piliečių labui. Įvedus bendrą patentą smarkiai sumažėtų mažųjų ir vidutinių įmonių administracinės išlaidos, būtų skatinamas naujovių diegimas ir sudaromos sąlygos kurti naujas darbo vietas tada, kai ES vis didėja jų poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Labai svarbu, kad, siekiant apginti intelektinės nuosavybės teises, būtų priimti ES teisės aktai dėl patentinės apsaugos. Būtų užtikrinta vienoda apsauga visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, taip pat sumažintos išlaidos ir supaprastintos administracinės procedūros. Norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu patento registravimo Europoje išlaidos maždaug 10 kartų didesnės nei Japonijos arba Šiaurės Amerikos patentų. Todėl tai bus naudinga ne tik inovacijų ir mokslinių tyrimų sričiai, bet kartu prisidės prie vidaus rinkos tobulinimo. Pasak Komisijos nario M. Barnier, tik Ispanija ir Italija neparodė susidomėjimo dalyvauti šiame tvirtesniame bendradarbiavime. Vis dėlto jis išreiškė tam tikrų teisinių abejonių dėl tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros taikymo šiuo konkrečiu atveju.

Iš tiesų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 328 straipsnio 1 dalį „pradėtas tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms, jei laikomasi visų dalyvavimo sąlygų, nustatytų sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendradarbiauti. Jis taip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be minėtų sąlygų, laikomasi toje struktūroje jau priimtų aktų.“ Norėčiau pabrėžti, kad pagal numatytą kalbų vartojimo tvarką šio sustiprinto bendradarbiavimo metu bus vartojamos tik trys kalbos: anglų, prancūzų ir vokiečių.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Esu prieš Parlamento sprendimą pritarti sprendimui, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, nes manau, kad kalbų vartojimo tvarka yra ypatingos svarbos su Italijos interesais susijęs dalykas, turint mintyje, kad Italija – ketvirta valstybė Europoje pagal patentų paraiškų skaičių. Manau, kad tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra buvo pasinaudota ciniškai. Ji buvo parengta, kad būtų suteiktas postūmis integracijos į Europos Sąjungą procesui, suteikiant galimybę įgyvendinti šį procesą mažesniam skaičiui valstybių narių, jeigu neįmanoma pasiekti vieningo susitarimo.

Priverstinai priėmus šį sprendimą gali būti sukurtas pavojingas precedentas, nes jis kenkia valstybėms narėms ir pažeidžia vieningumo principą, kurį Lisabonos sutartyje reikalaujama taikyti klausimais, susijusiais su vidaus rinka, taip pat pažeidžia reikalavimą neiškreipti konkurencijos. Be to, būtume pageidavę sulaukti Teisingumo Teismo sprendimo, kurį jis žada paskelbti kovo 8 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą dėl trijų pagrindinių priežasčių.

Nepriimtina, kad Parlamentas pritartų pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant vadinamąją bendrą patentinę apsaugą, nes juo tik ketinama pakenkti valstybių narių, siekiančių apginti savo interesus, teisėms, palaikant galingesnių valstybių interesus.

Tai jau antras kartas, kai buvo panaudotas tvirtesnio bendradarbiavimo principas, apibrėžtas Lisabonos sutartyje. Dabar pradeda aiškėti jo įtraukimo tikslai.

Nepriimtina, kad spaudimas daromas valstybėms, kurios priklauso ES, bet nepritaria sąlygoms, kurias dauguma nori joms primesti, ypač tokiose pažeidžiamose srityse kaip kalba, nes dėl siūlomo susitarimo kyla grėsmė daugumos šalių kalboms.

Baigdamas turiu tik vieną paskutinę pastabą, t. y. noriu dar kartą patvirtinti, jog Portugalijos komunistų partijos delegatai Europos Parlamente visada laikėsi savo pozicijos tvirtai ginti portugalų kalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. (PL) Ne kiekvieną dieną turime galimybę diskutuoti tokia svarbia tema kaip ES patentas, apie kurį kalbama K. H. Lehnes parengtoje rekomendacijoje. Taigi labai malonu, kad ir man suteikta galimybė prisidėti prie šios diskusijos. Pirma, reikėtų pažymėti, kad šiuo metu esame labai ankstyvame tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros etape. Ši Europos Parlamento rekomendacija suteiks Tarybai galimybę oficialiai susitarti dėl priemonių, kurių imamasi. Todėl vis dar viskas įmanoma, arba, kalbant konkrečiau, gali būti iš dalies keičiami Europos Komisijos pasiūlymai dėl reglamentų. Nesigilindama į smulkmenas, susijusias su pasiūlymais dėl teisės aktų, reglamentuojančių patį patentą arba kalbų vartojimo sistemą, norėčiau pasakyti, kad įgyvendindami šį didelį Europos projektą turime nepamiršti visų Europos verslininkų interesų arba, kitaip tariant, ir tų, kurie patentuoja išradimus, ir tų, kurie suinteresuoti lengva teise prieiti prie techninės informacijos apie tokius išradimus. Pvz., kalbu apie generinių vaistų gamintojus.

Kadangi ryžtingai pritariu Europos patento idėjai ir kartu atstovauju Lenkijai, kuri šiandien, deja, yra daugiau patentų „gavėja“, o ne „teikėja“, stengsiuosi užtikrinti, kad diskusijos dėl patentų būtų kuo platesnės ir kad jose būtų atsižvelgta į kiekvieną nuomonę, ypač svarbią mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms tenka itin svarbus vaidmuo kuriant novatorišką Europos ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Gierek (S&D), raštu. (PL) Europos patentas turėtų padėti mums skatinti naujovių diegimą, vis dėlto kyla klausimas, kodėl negalime būti novatoriški tai svarstydami? Mums turėtų būti gėda. Kalbama ne apie ką kitą, o apie patentų teisę, todėl pageidaučiau, jog kalbėtume ir apie tai, kaip sukurti optimalią patentų formą. Šiuo metu naudojame glaustos ir išplėstinės formos patentus. Vis dėlto negalime teigti, kad pastarieji visais atvejais yra geriau parengti. Dažnai aprašymas tyčia parengiamas sudėtingesnis tam, kad patento forma būtų paini ir sudėtinga.

Manau, turime parengti skaidrią patentų formą ir procedūras jiems apibūdinti tam, kad būtų galima tinkamai pasinaudoti registravimo internetu bei elektroninio registravimo metodais. Kalba yra su tuo susijusi problema, kuriai išspręsti galėtų būti panaudotas tam tikras algoritmas. Manau, pigiausias būdas, kuriam nereikia vertimo į skirtingas kalbas, būtų Europos elektroninis patentas. Gal Komisija visgi pradės galvoti novatoriškai. Balsavau už, nors manau, kad Komisija rodo per mažai iniciatyvos šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. Atsižvelgiant į Komisijos ir Parlamento postūmį atnaujinti bendrąją rinką, dar niekada nebuvo toks didelis suderintos patentų išdavimo bei reguliavimo sistemos poreikis. Kaip tik dėl šios priežasties balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją.

Pagal dabartinę suskaidytą patentų sistemą, patentai turi būti išversti į kiekvienos valstybės narės, kurioje jie buvo suteikti, kalbą, perduodant besaikių išlaidų naštą verslininkams, pradedančioms veiklą ir kitoms novatoriškoms MVĮ, ES patentas trylika kartų brangesnis nei JAV ir vienuolika kartų brangesnis nei Japonijoje. Pagal naująją sistemą, kurią turi priimti valstybės narės, dalyvaujančios tvirtesniame bendradarbiavime šioje srityje, būtų įvesta bendra patentinė apsauga, kurios atveju būtų taikoma pigesnė vertimo tvarka, pagal kurią dokumentai būtų skelbiami vien tik prancūzų, anglų ir vokiečių kalbomis. Dėl to sumažėtų išlaidų. Bendros patentų sistemos už prieinamą kainą įdiegimas (nors tik kai kuriose ES valstybėse narėse) atliks svarbų vaidmenį kuriant bendrąją rinką, ypač suteikiant Europos Sąjungai galimybę sustiprinti prekių ir paslaugų kūrimo novatoriškumą ir kūrybiškumą, kurio jai itin reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Jau kelerius metus matyti, kad Europos ekonomiką varžo tai, jog vis dar nėra konkurencingo, palyginti su kitomis pagrindinėmis pasaulio valstybėmis, ES patento. Maždaug 15 metų Europos Komisija siūlė įvesti bendrą Europos patentą. Pagaliau pasinaudodami tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra, kuria suteikiama galimybė kelioms valstybėms narėms bendradarbiauti tam tikroje srityje, kai teisėkūros iniciatyva yra blokuojama, sugebėjome žengti šia kryptimi. Todėl entuziastingai balsavau už šį pranešimą, kuriuo mums suteikiama galimybė pradėti tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, siekiant sukurti ES patentų sistemą. Tai svarbus žingsnis pirmyn visam Europos verslui bei visoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurie ilgai laukė šios priemonės, t. y. priemonės, kuri ypač svarbi naujovių, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai bei konkurencingumui Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šią rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą ES. Iškilus nesutarimų dėl kalbų vartojimo sistemos tarp 27 valstybių narių, 2010 m. gruodžio mėn. 12 valstybių narių, įskaitant Prancūziją, pareiškė pageidavimą pasinaudoti tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra kuriant bendrą patentinę apsaugą ES. Galų gale visos valstybės narės, išskyrus Italiją ir Ispaniją, nusprendė dalyvauti šioje procedūroje. Norėčiau, kad šioms dviem šalims būtų suteikta galimybė bet kada prisijungti prie šios iniciatyvos. Šiuo metu patento paraiška Europos Sąjungoje 11 kartų brangesnė nei JAV. Ateityje mūsų mokslininkai ir įmonės pagaliau galės pradėti veiksmingai konkuruoti dėl inovacijų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Azijos šalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. (PL) Pagaliau po daugiau nei 10 metų baigiama kurti bendra patentinė apsauga ES. Nepaisant to, kad pasiekėme tik dalinių rezultatų, nes bendra patentinės apsaugos sistema neapima visos Europos Sąjungos teritorijos, tai neabejotinai turėtų būti laikoma svarbiu žingsniu pirmyn. Supaprastinus registracijos procedūras ir gerokai sumažinus jų kainą bus skatinama vidaus rinkos plėtra bei mokslo ir technikos pažanga visoje ES, net jei ši tvarka bus taikoma tik 12 valstybių narių. Nors teisės aktus bus galima suderinti tik iš dalies, šis suderinimas iš esmės darys poveikį visiems ES verslininkams, nes investuotojai iš nedalyvaujančių valstybių narių taip pat galės pasinaudoti bendra patentine apsauga. Jos galės atskirai apsispręsti, ar pasirinkti bendrą patentinę apsaugą pagal vienos ar kelių valstybių narių teisinę sistemą, ar naudoti bendrą ES patentą.

Manau, turėtume toliau įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama išplėsti bendros patentinės apsaugos taikymo sritį tam, kad ši tvarka galiausiai apimtų visą Europos Sąjungos teritoriją. Ji būtų naudinga ne tik pavieniams verslininkams, nes Europos rinka taip pat taps konkurencingesnė, palyginti su kitų didžiųjų šalių, pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos ir Japonijos, rinkomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE), raštu. (LV) Pritariau šiam rezoliucijos projektui dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, nes manau, kad bendra patentų registravimo sistema padėtų Europos įmonėms sumažinti administracines kliūtis. Europos Sąjunga negali naudotis suskaidyta patentų registravimo sistema. Šiandien ji žengė milžinišką žingsnį pirmyn bendros registravimo sistemos link. Išsaugojus status quo, pagal kurį įmonė privalo registruoti savo patentą kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, išliktų didelių kliūčių verslo plėtrai. Dėl iki šiol buvusio lėto ir sudėtingo patentų Europos Sąjungoje registravimo proceso buvo ribojamos mūsų verslo dinamiško vystymosi galimybės. Įvedus aiškią ir veiksmingą tvarką, pagal kurią bet kas galės užregistruoti patentą, galiojantį visoje Europos Sąjungoje, bus užtikrintas greitesnis naujų produktų patekimas į rinką, taip didinant įmonių plėtros tempus. Naudos gaus ir šalys, kurios dalyvauja šioje patentų registravimo sistemoje, ir tų šalių verslininkai, kurie galės greičiau patiekti naujus produktus visiems Europos vartotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Šiuo metu vidaus rinka yra ypač susiskaidžiusi dėl didelių patentinės apsaugos išlaidų Europos Sąjungoje, todėl Europos išradėjai negali pasinaudoti visais bendrosios rinkos privalumais. Sunkumų kyla tada, kai pastarieji bando užsitikrinti geriausią patentinės apsaugos lygį visoje Europos Sąjungoje. Ši padėtis daro neigiamą poveikį ES konkurencingumui, nes veiklą, susijusią su naujovių sritimi, vykdantys specialistai labiau linkę pasinaudoti judumo galimybėmis, nei kitų sričių.

Dabartinės mažiau palankios naujovėms sąlygos smukdo Europos Sąjungos patrauklumą kūrybiškiems ir naujoves kuriantiems asmenims, t. y. europiečiams ir ne europiečiams išradėjams. Balsavau už šią rekomendaciją, nes valstybių narių grupės tvirtesnis bendradarbiavimas bendros patentinės apsaugos srityje užtikrins Europos Sąjungos interesų apsaugą, t. y. padidins ES konkurencingumą ir patrauklumą visame pasaulyje. Be to, dėl valstybių narių grupės įvestos bendros patentinės apsaugos galėtų būti pagerintas patentinės apsaugos lygis ir pašalintos sąnaudos bei su atitinkamomis teritorijomis susiję keblumai, o tai sudarytų palankesnes sąlygas mokslo ir technologijų pažangai bei vidaus rinkos veikimui.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą. Manau, kad didžiausi leistini maisto produktų radiacinės taršos lygiai turi būti padidinti, be to, turi būti tobulinamos stebėsenos bei atitikties nustatymo priemonės. Atsižvelgiant į galutinio svarstymo rezultatus, šiuo reglamentu būtų suteikta galimybė prisidėti prie šio proceso įgyvendinimo. Džiaugiuosi, kad šis reglamentas bus taikomas ir importuojamiems iš trečiųjų šalių, esantiems muitinės tranzito sandėliuose arba eksportui skirtiems maisto produktams arba pašarams.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Be abejo, kad intelektinės nuosavybės teisių sritis, ypač pramoninės nuosavybės teisės, nusipelno ypatingo rūpesčio ir dėmesio. Vis dėlto ES institucijoms ir įstaigoms ne visada tai pavyksta. Išsamus, sisteminis sprendimas dažnai atmetamas dėl smulkmenų arba netgi lobistinių interesų. ES patento, anksčiau Bendrijos patento, klausimas – vienas to pavyzdžių. Šiuo metu tvirtesnis valstybių narių bendradarbiavimas, kuriant bendrą patentinę apsaugą, suteikia galimybę bent iš dalies išspręsti šį klausimą. Čekijos Respublika siekia dalyvauti šioje tvirtesnio bendradarbiavimo procedūroje, be to, taip pat pageidauja dalyvauti tolesnėse derybose dėl konkrečių pasiūlymų dėl bendro patento ir patentų vertimo tvarkos. Nedalyvavimas tvirtesnio bendradarbiavimo procedūroje reikštų, kad nebus galimybių daryti įtaką ES patentavimo sistemai ateityje. Vienas reikšmingas aspektas – ekonominė nauda arba su naujais techniniais sprendimais susiję pranašumai įmonėms atsižvelgiant į šalių, dalyvaujančių tvirtesnio bendradarbiavimo procedūroje, bendrą rinkos dydį. Taip pat norėčiau paminėti, kad Čekijos Respublika pasilieka galimybę atsisakyti tvirtesnio bendradarbiavimo, jei šis bendradarbiavimas neatitiks Čekijos pozicijos, ypač dėl kalbų vartojimo sistemos ir patentų jurisprudencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsuojant dėl šio pranešimo susilaikiau. Tai nereiškia, kad esu prieš suverenią valstybių narių teisę tarpusavyje priimti susitarimus dėl tvirtesnio bendradarbiavimo, įskaitant atvejus, susijusius su patentais. Vis dėlto mums nebuvo suteikta jokių garantijų dėl ekologinių ir higienos standartų, kurie būtų taikomi šių patentų tvirtinimo proceso metu, visų pirma genetiškai modifikuotų organizmų atveju. Kol nebus įtraukti reikiami visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, neremsiu šio tipo susitarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Priėmus šį pranešimą, kuriuo siekiama tvirčiau bendradarbiauti, kuriant bendrą patentų registravimo ir apsaugos tvarką, kyla pavojus, jog bus įvesta kalbų vartojimo sistema, tokiu atveju bus apsiribojama trimis kalbomis (anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis), atsisakant reikalavimo dėl patento vertimo į kiekvienos valstybės narės nacionalinę kalbą. Nors ES patento idėja yra teigiama tuo požiūriu, jog jis padėtų atgaivinti ir skatinti naujovių diegimą Europoje, vis dėlto norėčiau pareikšti, kad tai negali būti vykdoma pažeidžiant pagrindinius Europos pilietybės principus bei Bendrijos sanglaudos politikos reikalavimus ir skaldant vidaus rinką arba įvedant naujų veiksnių, didinančių diskriminaciją, nelygybę ir disbalansą.

Kai bus įvestas šis tvirtesnis bendradarbiavimas, portugalų kalba, trečia pagal svarbą Europos lygmens bendravimo kalba, patirs nepaaiškinamą diskriminaciją. Štai kodėl balsavau taip.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Ginčas dėl kalbų, vartojamų ES patentų srityje, vyksta jau daugiau nei 30 metų. Per šiuos 30 metų Europos įmonės turėjo spręsti didelių vertimo išlaidų problemą ir kai kuriais atvejais konkurencingumo pasaulinėje rinkoje atžvilgiu atsidurdavo nepalankioje padėtyje. Sunku nustatyti nematerialiojo turto, pvz., prekių ženklų ir patentų, vertę. Vis dėlto jie naudojami kaip paskolų užstatas. Į juos taip pat atsižvelgiama nustatant kredito reitingus.

Atsižvelgiant į tai, pagal naują patentų tvarką, kuri buvo parengta taikant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą ir kuri galioja bent jau kai kuriose ES dalyse, reikalaujama, jog patentai būtų išversti tik į vokiečių, anglų ir prancūzų kalbas. Tai tikrai sumažins biurokratijos lygį. Naujajame reglamente taip pat sustiprintos vokiečių kalbos, kuri, 2006 m. atliktos apklausos duomenimis, tebėra labiausiai paplitusi gimtoji kalba ES, pozicijos. Iš esmės idėja yra gera, tačiau taisyklės, susijusios su kalba, nėra visiškai aiškios, todėl susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. − Vieningos Bendrijos (dabar – Europos Sąjungos) patentų sistemos sukūrimas ir efektyvios patentinės apsaugos visoje ES užtikrinimas – žingsnis didesnio ES konkurencingumo link. Šiuo metu Europos Sąjungoje dirbantys išradėjai, palyginti su kolegomis kitose pasaulio valstybėse, yra nepalankioje padėtyje: išradimo apsauga visoje ES teritorijoje yra ilgas ir brangus procesas. Gaila, kad dėl procedūrinių sunkumų nepavyksta vieningos sistemos įtvirtinti visoje ES. Nepaisant to, sveikinu valstybes nares, nutarusias imtis tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros patentinės apsaugos srityje (man ypač džiugu, kad tarp šių valstybių yra ir Lietuva), ir balsuoju už šio bendradarbiavimo patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tiziano Motti (PPE), raštu. (IT) Balsavau prieš trikalbės patentų sistemos įvedimą. Patentų vertimas tik į anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas padarytų daug žalos Italijos įmonėms, kurios būtų privertos mokėti už labai brangiai kainuojantį patentų paraiškų techninį vertimą. Mano parlamentinė frakcija ragino mus balsuoti už, bet nemanau, jog galiu pritarti teisės aktui, kuriuo, mano nuomone, pažeidžiami mano šalies, jos piliečių ir ypač visų Italijos mažųjų ir vidutinių įmonių bei mūsų vartotojų interesai. Akivaizdu, kad dėl didesnių įmonių išlaidų vartotojų nenaudai padidėtų gaminių kaina. Tvirtesnis bendradarbiavimas ir toliau turėtų būti tik išimtiniais atvejais taikomas mechanizmas, todėl jis neturėtų būti naudojamas siekiant atskirti valstybes nares, kurios yra pasirengusios derėtis, pvz., Italiją ir Ispaniją. Pritariu Italijos atstovų pasiūlymui rašyti patentus išradėjo šalies kalba bei išversti juos į anglų kalbą. Tokiu būdu galėtume apsaugoti mūsų kalbinę nepriklausomybę ir mūsų šalies interesus. Faktiškai dėl tvirtesnio 10 ar 12 šalių bendradarbiavimo šiuo klausimu kyla pavojus, jog bus iškreiptos sąžiningos konkurencijos sąlygos dalyvaujančių šalių naudai.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Pritariu šiai rezoliucijai dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą. Atsižvelgiant į šiuo metu esamą situaciją, kai įsigyti europinį patentą yra labai sudėtinga ir brangu, pritariu pasiūlymui taikyti glaudesnio bendradarbiavimo procedūrą ir visoms suinteresuotoms ES šalims leisti kurti bendrą patentų sistemą.

Turime dėti visas pastangas, kad būtų išspręstas kalbinio režimo klausimas, kuris sumažintų patiriamas sąnaudas ES veikiančioms įmonėms, siekiančioms įsigyti europinį patentą. Be to, efektyviai funkcionuojanti patentinė apsauga supaprastintų ginčų sprendimo procedūras ir sumažintų administracinę naštą.

Džiugu, kad prie bendro patento sukūrimo iniciatyvos prisideda daugelis Europos Sąjungos šalių, tikiu, kad likusios šalys taipogi greitu metu prisijungs prie tikslo sukurti bendrą patentą siekiant geresnių ekonomikos liberalizavimo sąlygų Europos Sąjungoje. Tik tvirtesnio bendradarbiavimo dėka bus sudarytos palankesnės sąlygos tinkamam vidaus rinkos veikimui ir panaikintos galimos kliūtys laisvam prekių judėjimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Balsavau už rekomendaciją dėl sprendimo, kuriuo suteikiama galimybė tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą. Nuo to priklauso Europos ateitis, todėl valstybės narės (pvz., Graikija), kurios nukentėjo nuo krizės, sieja su tuo savo viltis dėl nacionalinės ekonomikos atkūrimo ir gamybos struktūros inovacijų diegimo. Taigi ekonominiu požiūriu svarbu, taip pat socialiniu požiūriu teisinga užtikrinti teisinę patentų, išduodamų išradimams bei novatoriškų idėjų ir produktų diegimui, apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Esu už Europos patentų sistemą, tačiau viską kruopščiai apsvarstęs, taip pat atsižvelgdamas į numatytus reikalavimus dėl kalbų vartojimo tvarkos susilaikiau balsuojant dėl šio pranešimo. Faktiškai būčiau už jį balsavęs, jei būtų numatyta naudoti tik anglų kalbą, nes šiais laikais ji vartojama kaip lingua franca. Susilaikiau dėl trijų pagrindinių priežasčių: pirma, patentų sistema, pagal kurią numatytas privalomas kiekvienos paraiškos vertimas į 23 oficialias kalbas, būtų brangi bei lėta ir sudarytų nepalankias konkurencijos sąlygas; antra, dėl to, kad praktikoje anglų kalba šiais laikais plačiai vartojama kaip lingua franca; ir, trečia, dėl to, kad 90 proc. patentinių paraiškų vis tiek pateikiama anglų kalba. Negaliu pritarti tam, kad šiuo atveju būtų įtrauktos prancūzų ir vokiečių kalbos, neatsižvelgiant į labiau paplitusias kalbas, pvz., portugalų arba ispanų (tarsi ES egzistuotų skirtingo statuso kalbos. Tokią idėją atmetu). Taigi susilaikiau, nes esu įsitikinęs, kad pažanga kuriant Europos patentų sistemą yra reikalinga, bet geriausia būtų nuspręsti vartoti tik vieną kalbą, t. y. anglų.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsuojant susilaikiau, nors manau, kad būtina patobulinti Europos patentų sistemą, visų pirma kuriant bendrą patentinę apsaugą ir Europos bei ES patentų teismą, nes tai padėtų įveikti mažųjų ir vidutinių įmonių problemas, kurias sukelia dabartinis esamos sistemos, kuriai būdingos pernelyg didelės sąnaudos ir sudėtingumas, susiskaidymas. Be abejo, suprantu abejones, kurias kai kurios šalys išreiškė dėl ES patento vertimo tvarkos. Todėl neprieštarauju siekiui pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą šioje srityje, nors manau, kad tai nėra ypač pageidautinas ar padėsiantis galutinai išspręsti problemą dalykas.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Tai, kad nėra bendros Europos Sąjungos lygmens patentinės apsaugos, sudaro Europos įmonėms aiškiai nepalankias konkurencijos sąlygas, palyginti su jų kolegomis iš JAV ir Japonijos. Patentavimo išlaidos Europoje yra beveik 10 kartų didesnės nei patentavimo išlaidos JAV ir Japonijoje. Šis skirtumas iš esmės atsiranda dėl išlaidų verčiant patentus į įvairias ES valstybių narių kalbas. Tam, kad Portugalijos ir Europos pramonė šioje srityje taptų konkurencingesnė, mano nuomone, labai svarbu kuo greičiau sukurti bendrą patentinės apsaugos sistemą, kuri būtų mažiau varžanti ir galėtų tapti inovacijų bei mokslo ir technologijų plėtros Portugalijoje ir ES paskata. Todėl balsavau už šią rezoliuciją. Nepaisant to, negaliu neišreikšti savo apgailestavimo dėl pasirinktos kalbų vartojimo sistemos. Tiesą sakant, manau, kad yra svarių argumentų prieš šiuo metu galiojantį sprendimą dėl trijų kalbų (anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų) vartojimo. Todėl, mano nuomone, būtų visokeriopai geriau pasirinkti vien tik anglų kalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu. (DE) Šiandien balsavau už sprendimą, kuriuo suteikiama galimybė tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, nes, manau, susitarimo blokavimas Taryboje dėl kalbų vartojimo yra nepagrįstas. Žinoma, mano nuomone, tai svarbu aptarti. Mano balsavimas už nereiškia, kad visapusiškai pritariu pirminiam Komisijos pasiūlymui. Mes suteiksime pirmenybę šiam klausimui Teisės reikalų komitete ir neabejotinai pateiksime padėtį gerinančių pasiūlymų dėl dalinių pakeitimų. Norėčiau pažymėti, jog klysta tie, kurie mano, kad dėl šiandienos balsavimo Parlamentas gali prarasti savo teises. Teisėkūros procedūra dar tik prasideda. Iki balsavimo šiandien Parlamentas paprasčiausiai suteikė leidimą valstybių narių grupei pradėti tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, kuri tapo įmanoma tik priėmus Lisabonos sutartį. Vykstant tolesnei procedūrai: a) su Parlamentu bus konsultuojamasi dėl kalbų vartojimo tvarkos (šiuo atveju reikalingas Tarybos sprendimas), b) Parlamentas dalyvaus priimant sprendimą dėl patentų taisyklių turinio (dalis įprastos teisėkūros procedūros), c) Europos Parlamentas turės duoti sutikimą dėl patentų jurisdikcijos nustatymo. Nebus jokių Parlamento dalyvavimo bet kurioje iš šių procedūrų tvarkos pakeitimų. Net ir Europos Parlamento nariai iš valstybių narių, kurios nedalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime, nepraras savo teisės balsuoti procedūros metu, nes jie yra Europos, o ne atskirų valstybių atstovai.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Belgijos pirmininkavimas Tarybai buvo visiškai sėkmingas. Vienas iš daugelio dalykų, kurių ji pasiekė, yra susitarimas dėl Europos patento reglamentavimo tvarkos, kuri būtina siekiant skatinti naujoves ir konkurencingumą Europoje. Liberalūs europiečiai siekė šios rūšies teisinės apsaugos suderinimo beveik 15 metų. Taip bus galima nustoti švaistyti lėšas, kurių suma, susidaranti dėl nacionalinių patentų ir Europos patentų galiojimo vienu metu, siekia maždaug beveik 400 000 EUR per metus. Be to, tai, kad 12 valstybių narių (Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Slovėnija, Švedija ir Jungtinė Karalystė) naudojasi tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra, naudinga visiems, nes tai buvo vienintelis būdas išeiti iš aklavietės sprendžiant šį klausimą. Lisabonos sutartimi buvo pasinaudota tinkamai, suteikiant galimybę „Europos avangardui“, sudarytam mažiausiai iš devynių valstybių narių, bendradarbiauti, kai teisės aktų leidybos iniciatyva yra blokuojama.

Dėl visų šių priežasčių šiandienos Europos Parlamento vidurdienio balsavimas dėl H. Lehne pranešimo yra labai svarbus. Taip siunčiamas teigiamas signalas ir Europos įmonėms, kurios turi vystytis remdamosi stabilia teisine sistema, suteikiančia joms galimybių dalyvauti lygiomis teisėmis tarptautinėje konkurencijoje, ir išradėjams, kurių kūrybinė veikla Europos Sąjungoje turi būti geriau apsaugota.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mūsų frakcija negali pritarti bei suteikti savo sutikimo tam, kad būtų pradėta procedūra, nes, Teisingumo Teismo generalinio advokato žodžiais tariant, „dabartinis susitarimas, kuriuo sukuriama bendroji patentų ginčų nagrinėjimo sistema, nesuderinamas su Sutarčių nuostatomis“. Mūsų frakcija prašė atidėti balsavimą, nes Teisingumo Teismo sprendimas dėl pirmiau nurodytos generalinio advokato nuomonės turi būti paskelbtas jau kovo 8 d., o Europos Parlamentas turėtų būti išsamiai informuotas apie teisines tvirtesnio bendradarbiavimo pasekmes dar prieš pradedant vykdyti šį išskirtinį projektą.

Kitos frakcijos neparėmė mūsų prašymo atidėti balsavimą. Susitarimas nėra susijęs su konkrečių tvirtesnio bendradarbiavimo priemonių įgyvendinimu. Tokie pasiūlymai bus pateikti vėliau, jei bus suteiktas leidimas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo (t. y. Tarybai priėmus taisykles dėl patentinės apsaugos kūrimo ir susitarimus dėl bendro patento vertimo į kitas kalbas).

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes manau, kad po ilgo teisėkūros proceso, kuris prasidėjo 2000 m., nepriimtina, kad į bendrą sprendimą nebuvo įtrauktas pasiūlymas dėl Europos patentų kalbinio aspekto. Jau daugelį metų Italija ir Ispanija primygtinai reikalavo, kad anglų kalba būtų pripažinta vienintele technologijų ir mokslo srities oficialia kalba. Šis sprendimas dėl vienos kalbos sumažintų išlaidas, be to, paskatintų pirmiausia mažąsias ir vidutines įmones naudotis Europos patentu, nes dėl savo ekonominės padėties jos dažnai negali padengti didelių vertimo išlaidų.

Siekiant apeiti reikalavimą dėl vienbalsio sprendimo, kurio reikia tokiam subtiliam dalykui priimti, buvo pasitelkta tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra (kaip numatyta pagal Lisabonos sutartį), kuria būtų suteikiama galimybė priimti sprendimus tik vienam trečdaliui valstybių narių. Jau kelis mėnesius Italijos ir Ispanijos vyriausybės bandė atkreipti dėmesį į neįprastas šios procedūros sąlygas ir į tai, kad jas patvirtinus Europos Parlamente ir Taryboje kvalifikuota balsų dauguma Europos patento reikalavimai taptų privalomi ne tik valstybėms narėms, kurios dalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime, bet ir kitų valstybių narių įmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Italija ir Europa patirs nuostolių dėl sprendimo, kuriuo suteikiama galimybė tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą. Iš esmės klaidinga vykdyti tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą šiuo klausimu, nes ji žlugdo pastangas sukurti Europos patentą, kuris galiotų visose valstybėse narėse.

Taip pat protestuojame prieš sprendimą bandyti „prastumti“ balsavimą šiuo klausimu Parlamente neatsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimo dėl nuostatos dėl bendro patentų teismo suderinamumo su Sutartimi pasekmes. Italija ir Ispanija pagrįstai prieštaravo pasiūlymui numatyti tik tris kalbas (anglų, prancūzų ir vokiečių), kuriomis būtų teikiamos Europos patentų paraiškos, negerbiant Sutarties principo dėl vienodo kalbų statuso. Akivaizdu, kad tai ne tik diskriminuojantis, bet ir tikrai ekonomiškai nenaudingas sprendimas įmonėms tose šalyse, kuriose vartojamos kitos nei šios kalbos.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. (CS) Tvirtai tikiu, kad tvirtesnis bendradarbiavimas dėl bendros patentinės apsaugos padės pašalinti susiskaidymą šioje srityje, užtikrinti geresnes novatoriškų įmonių veiklos pagrindines sąlygas visoje Europos Sąjungoje, padidinti ES konkurencingumą pasauliniu mastu ir pagerinti ES vidaus rinkos veikimą. Taip pat tikimasi apčiuopiamai sumažinti išlaidas, susijusias su patentinės apsaugos procesu. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Csanád Szegedi (NI), raštu.(HU) Balsavau už rekomendaciją, nes man pasipiktinimą kelia tai, kad mes vis dar nesugebėjome priimti bendros pozicijos šiuo klausimu. Turime suprasti, kad Europa pasaulyje pralaimi konkurencinę kovą dėl naujovių. Neįmanoma diegti naujovių be visapusiškos patentinės apsaugos, tačiau universitetai, mažesni mokslinių tyrimų institutai ir išradėjai negali padengti šių patentavimo išlaidų. Patentuodami savo išradimą tik savo šalyje, jie iš esmės nemokamai „atiduoda“ savo išradimus į pasaulinę rinką. ES patentavimo sistema – gyvybiškai svarbus dalykas. Nepaprastai svarbu, kad būtų galima gauti Europos patentą pateikus vieną paraišką. Būtina tai suvokti visose Europos šalyse, įskaitant mano šalį Vengriją.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. (FR) Daugiau kaip prieš 20 metų Europos Komisija pasiūlė kuo greičiau sukurti bendrą Europos patentą ir pabrėžė ypač svarbų tokio patento poreikį. Šiuo metu patentai Europoje turi būti patvirtinti kiekvienoje šalyje, todėl jie kiekvieną kartą turi būti išversti į atitinkamą nacionalinę kalbą.

Norint gauti patentą, patvirtintą vos pusėje ES valstybių narių, reikia sumokėti iki 20 000 EUR, iš kurių 14 000 EUR – vertimo išlaidos. Jungtinėse Amerikos Valstijose pakanka maždaug 1 850 EUR sumos. Tai, kad nėra Europos patento, riboja mūsų konkurencingumą, taip pat Europos inovacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros sričių vystymąsi. Todėl tvirtesnis bendradarbiavimas šiuo klausimu, kuris yra itin svarbus ES ateičiai, visiškai pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Bendra Europos patentinės apsaugos sistema suteiks daug privalumų visiems naudotojams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, t. y. padidins jų konkurencingumą, nes sumažės atitinkamos išlaidos. Šiuo jau du dešimtmečius svarstomu klausimu reikalingas vieningas Tarybos susitarimas, nustatantis kalbos vartojimo tvarką, taikytiną intelektinės nuosavybės teisių apsaugai visoje Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai ir turint mintyje, kad bendros patentinės apsaugos sukūrimas nėra įtrauktas į Europos Sąjungos išimtinės kompetencijos sričių sąrašą, ši rekomendacija susijusi su galimybe taikyti tvirtesnį bendradarbiavimą šioje srityje. Nors šiame proceso etape kalbame tik apie Parlamento pritarimą sprendimų priėmimo metodui šioje srityje, kurį palaikau, šio Parlamento netrukus taip pat bus paprašyta pateikti nuomonę dėl prieštaringos kalbų vartojimo tvarkos ir dviejų reglamentų dėl Europos patentų sistemos taisyklių, kurie turi būti parengti.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už sprendimą, kuriuo suteikiama galimybė tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą ES, nes manau, kad būtina priimti priemones, skirtas sukurti bendrą ES patentą.

Remiantis 2011 m. „Thomson Reuters“ parengta ataskaita „Patentuota Kinijoje“, Kinija ketina aplenkti Japoniją ir JAV pagal patentų skaičių. Išties Kinija, pradėdama įgyvendinti 2006 m. parengtą programą, užsibrėžė tikslą tapti šalimi, kurioje visas dėmesys skiriamas inovacijoms, todėl ji sugebėjo padidinti patentų skaičių 14,1 proc., 33,55 proc. ir 15,9 proc., palyginti atitinkamai su JAV, ES ir Japonija.

Dabartinė ES patentų sistema suskaidyta ir varžoma besaikių reikalavimų dėl vertimų. Norint gauti patentą, patvirtintą 13 ES valstybių narių, reikia sumokėti iki 20 000 EUR, iš kurių 14 000 EUR – vertimo išlaidos. Dėl to Europos patentas 10 kartų brangesnis nei JAV patentas. Manau, kad sprendimas, kuriuo suteikiama galimybė tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, gali padėti sukurti bendrą patentą, kuris būtų patrauklus Europos patentų sistemos naudotojams, užtikrintų vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje ES bei sumažintų išlaidas ir suvaržymus, siekiant skatinti mokslinius tyrimus, vystymąsi ir novatoriškas MVĮ.

 
  
  

Pranešimas: Ivo Belet (A7-0001/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Turėdamas mintyje, kad, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus teisės aktus nekeičiant jų esmės, pritariu šiam pranešimui. Pritariu tam, kad siekiant užtikrinti ES piliečių aukšto lygio sveikatos apsaugą radiacinės taršos atveju ir šio reglamento priėmimui suteikti demokratinį teisėtumą teisinis pagrindas turi būti pakeistas pagal naująją Lisabonos sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią svarbią rezoliuciją dėl didžiausių leistinų maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygių po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo. Visi prisimename Černobylio tragediją, įvykusią 1986 m. balandžio 26 d., kuomet į atmosferą pateko dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, kurie užteršė maisto produktus (javus, daržoves, uogas ir grybus) bei gyvulių pašarus keliose Europos šalyse, o žmonių sveikatai kilo didelis pavojus. Dirvožemis taip pat buvo užterštas radioaktyviais krituliais, kurie padidino miško ir žemės ūkio maisto produktų iš paveiktų teritorijų radioaktyvumą. Kokybiška žmonių sveikatos apsauga yra vienas ES tikslų.

Todėl neatidėliojant reikia sukurti sistemą, leidžiančią Europos Sąjungai po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo, dėl kurio radioaktyviais elementais yra ar gali būti užteršti maisto produktai ir pašarai, nustatyti didžiausius leistinus radiacinės taršos lygius, siekiant užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugą. Visi ES piliečiai privalo būti maksimaliai apsaugoti branduolinės ar radiacinės avarijos atveju, o Europos Komisija privalo būti pasirengusi greitai reaguoti. Iš anksto nustatyti didžiausi leistini taršos lygiai turi būti taikomi maisto produktams bei pašarams.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Šiuo pranešimu nustatomi didžiausi leistini maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygiai po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo. Pritariu tam, kad Europos Parlamentui turi būti suteiktas svarbiausias vaidmuo atvejais, galinčiais tiesiogiai paveikti bendrą visuomenės sveikatą. Taip pat manau, kad branduolinės ar radiacinės avarijos atveju Europos Komisija turi atlikti priežiūros funkcijas, skelbti nepaprastąją padėtį ir tvirtinti pagrindinių maisto produktų bei pašarų sąrašus. Valstybės narės privalo išsaugoti oficialias šių produktų kontrolės sistemas ir informuoti plačiąją visuomenę apie bet kokias galimas grėsmes. Balsavau už šį pranešimą, kuriuo užtikrinamas Europos piliečiams skirtų maisto produktų saugumas branduolinės ar radiacinės avarijos atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga yra vienas iš tikslų, kurio Sąjunga turi pasiekti apibrėždama savo politiką. ES reglamentai, nustatantys taršos dydžius branduolinės arba radiacinės avarijos atveju, išliko nepakeisti nuo 1990 m., todėl būtina peržiūrėti ir atnaujinti šias nuostatas. Turi būti sukurta išsami sistema, leidžianti Sąjungai po branduolinės ar kito radiacinės avarijos atvejo, dėl kurio gali būti radioaktyviais elementais žymiai užteršiami maisto produktai ir pašarai, nustatyti didžiausius leistinus radiacinės taršos lygius siekiant užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugą. Pritariu, kad leistini radiacinės taršos lygiai turi būti reguliariai peržiūrimi, siekiant atsižvelgti į naujausią tarptautinę mokslinę pažangą ir mokslines rekomendacijas bei pašalinti esamus reguliavimo praktikos skirtumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kuriame siūloma nustatyti maisto produktų ir pašarų, kurie gali būti pateikti į rinką po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo, sukėlusio ar galinčio sukelti žymią maisto produktų ir pašarų radiacinę taršą, didžiausių leistinų radiacinės taršos lygių nustatymo tvarką. Tuo pačiu metu reglamento I ir III prieduose nustatyti didžiausi leistini maisto produktų ir pašarų taršos lygiai. Nors šiam pasiūlymui yra taikoma išdėstymo nauja redakcija metodika, manau, jog reikia iš esmės pakeisti pasiūlymą, o ne tik vienintelę „pilkąją“ dalį, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tekstų suderinamumą. Būtina supaprastinti procedūrą radiacinės avarijos atveju, Europos Komisijai aiškiai suteikiant priežiūros vaidmenį ir paaiškinant jos aktų režimą (keitimą, persvarstymą). Be to, būtina stengtis geriau patenkinti piliečių interesus, tvarkant padėtį po nelaimės. Būtina užtikrinti viso pasiūlymo teisinį tikrumą suderinant nereikalingas procedūras, t. y. analogiškai patvirtintas komitologijos procedūras Euratomo sutarties srityje, kurias šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti su Lisabonos sutarties nuostatomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Turint mintyje, kad trys reglamentai dėl radiacijos, keičiami svarstomu pranešimu, buvo priimti maždaug prieš 20 metų įvykus avarijai Černobylyje, manau, kad I. Beleto pranešimas, patvirtintas balsavimu, yra pirmasis bandymas geriau išnagrinėti maisto produktų ir dirvožemio radiacinės taršos problemą ir ją aktualizuoti. Nors pritariu teisinio pagrindo pakeitimui ir Europos Parlamento vaidmens sustiprinimui, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą teisės aktuose ir platesnę piliečių apsaugą, manau, jog pranešimas yra netinkamas ir keletu aspektų nutolęs nuo realaus problemos sprendimo. Juo iš dalies pakeičiama tai, dėl ko jau buvo susitarta, ir tiesiog reguliuojamos problemos pasekmės, o ne šalinamos priežastys. Be to, juo paliekami labai aukšti didžiausi leistini radiacinės taršos lygiai ir todėl jis neatitinka visuomenės sveikatos apsaugos tikslo. Dėl minėtų priežasčių per galutinį balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Manau, kad ES valstybėms narėms tenka atsakomybė už šiuo reglamentu nustatyto apsaugos nuo radiacinės taršos lygio užtikrinimo kontrolę, visų pirma vykdant maisto produktų bei pašarų saugos standartų laikymosi priežiūrą, taip pat už aplinkos parametrų stebėseną. Pritariu minčiai sukurti sistemą, suteikiančią galimybę Europos Sąjungai po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo nustatyti didžiausius leistinus radiacinės taršos lygius siekiant užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, susijusį su maisto produktų radiacine tarša, kuriuo siekiama nustatyti didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo. Pagrindinis reglamento tikslas yra visuomenės sveikatos apsauga, todėl kaip teisinis pagrindas turi būti pasirinktas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti aukšto lygio Europos piliečių sveikatos apsaugą radiacinės taršos atveju, taip pat reglamento priėmimui suteikti demokratinį teisėtumą. Be abejo, jo teisinis pagrindas turi būti pakeistas pagal naująją Lisabonos sutartį, kad Europos Parlamentui būtų suteiktas sprendimų priėmimo vaidmuo dėl reglamento, kuris gali paveikti visuomenės sveikatą. Iš esmės šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuojamos nepakeistos trijų reglamentų, kurie buvo patvirtinti laikotarpiu nuo 1987 iki 1990 m. ir kuriais nustatomi taršos dydžiai branduolinės arba radiacinės avarijos atveju, nuostatos.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Visi žmonės turi teisę į sveiką mitybą. Tai neginčijama teisė ir būtina gyvenimo kokybės, kurios visi siekiame ir kuri atitiktų Lisabonos sutartį, užtikrinimo sąlyga.

Po Černobylio nelaimės (1986 m.) aplinkos radiacinės taršos problemos svarba išaugo ir todėl laikotarpiu nuo 1987 iki 1990 m. buvo patvirtinti trys reglamentai, kuriais nustatomi didžiausi leistini taršos lygiai branduolinės arba radiacinės avarijos atveju, kadangi šie padariniai yra ilgalaikiai ir labai dažnai gali būti ir netiesioginiai (tarša miškuose).

Nors šiuo pasiūlymu iš esmės kodifikuojamos nepakeistos minėtų reglamentų nuostatos, balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento (Euratomas), nes juo siekiama išlaikyti aukšto lygio Europos piliečių sveikatos apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiuo pasiūlymu iš esmės kodifikuojamos nepakeistos trijų reglamentų, kurie buvo patvirtinti laikotarpiu nuo 1987 iki 1990 m. ir kuriais nustatomi taršos dydžiai branduolinės arba radiacinės avarijos atveju, nuostatos. Tačiau, įtraukiant naują konstatuojamąją dalį, kurioje pateikiamas reikiamas esamo straipsnio pagrindimas ir numatomas įgyvendinimo galių suteikimas Tarybai, daromi esminiai pokyčiai, pateisinantys išdėstymo nauja redakcija metodo panaudojimą.

Reglamente numatomas dviejų lygių įsikišimo mechanizmas branduolinės arba radiacinės avarijos atveju, kurį siūlo Komisija:

– Komisija nedelsiant patvirtina ad hoc reglamentą, kuriuo konkrečiu atveju, konkrečioje teritorijoje ir ribotam laikotarpiui taikomi didžiausi leistini radioaktyvios taršos dydžiai, kaip numatyta pasiūlymo I ir II prieduose;

– per vieną mėnesį nuo jo patvirtinimo Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą pakeisti arba patvirtinti šį ad hoc reglamentą.

Kaip parodė diskusijos pačiame šios srities komitete ir jo pateikti alternatyvūs pasiūlymai, šioje srityje tarp Komisijos ir Tarybos vyksta kova dėl valdžios. Vis dėlto svarbiausias tikslas turėtų būti tarnauti piliečių interesams ir geriau valdyti avarines padėtis, nepažeidžiant nukentėjusios valstybės narės kompetencijos. Taigi per galutinį balsavimą susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Vicky Ford (ECR), raštu. EP ECR frakcijos nariai pritarė šiam pranešimui, nes manome, kad šio teisės akto teisinis pagrindas turėtų būti pakeistas iš EAEB 31 straipsnio į SESV 168 straipsnį. Pagal pirminį reglamentą EAEB 31 straipsnis (kuriame daugiausia dėmesio skiriama asmenų, kurie galėtų patirti radioaktyviąją taršą, grupei) buvo laikomas tinkamiausiu teisiniu pagrindu, o SESV 168 straipsnis (kuris susijęs su visuomenės sveikatos apsauga) dar neegzistavo. Įtraukus SESV 168 straipsnį kaip šio reglamento teisinį pagrindą, konsultavimosi procedūra būtų keičiama įprastine teisėkūros procedūra, kurioje nagrinėjant pasiūlymą ir, svarbiausia, atliekant visapusišką poveikio vertinimą, įskaitant konsultacijas su maisto gamintojais ir vartotojais, visapusiškai dalyvautų Parlamentas. Nors galbūt tam tikrų Parlamento patvirtinto pranešimo aspektų EP ECR frakcijos nariai nepalaiko, tvirtai tikime, kad šio reglamento teisinis pagrindas turėtų būti pakeistas siekiant visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą į teisėkūros procesą, kurio metu, be to, turėtų būti atliekamas išsamus poveikio vertinimas. Todėl ECR frakcija balsavo už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Gierek (S&D), raštu.(PL) Reglamentai, kuriuos šiandien parengėme, yra ekonominiu požiūriu nepaprastai svarbūs Europos Sąjungai ir jos bendrajai rinkai. Černobylio nelaimė mums parodė, kad su radiacija susijusių pavojų vertinimas remiantis tiesine priklausomybe sukelia nereikalingų ekonominių nuostolių. Baltarusijoje ir Ukrainoje buvo įvykdyta evakuacija iš kelių šalių dydžio teritorijos. Baltarusiai dabar grįžta į šias teritorijas, kuriose radiacijos lygis yra toks pat, kaip Varšuvos centre, nors tai gali atrodyti neįtikėtina. Vis dėlto nemažai vadinamųjų Černobylio aukų, maždaug 8 mln. ukrainiečių, gaunančių pašalpas, kurios bet kokiu atveju yra per mažos, kad iš jų būtų galima pragyventi, nesvarstys galimybės grįžti iš baimės prarasti šią menką kompensaciją. Tai nepaprastai svarbi patirtis, iš kurios Europos Sąjunga turėtų padaryti išvadas.

Buvusioje TSRS buvo labai lengva perkelti žmones ir tai po nelaimės buvo veiksmingai padaryta. Sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų daroma Europos tankiai apgyvendintuose regionuose. Kas atsakytų už tokią užduotį? Finansinė kompensacija turėtų būti skiriama visų pirma ūkininkams, kurie gali prarasti ne tik savo pasėlius, bet ir daugeliui metų prarasti galimybę auginti kokias nors kultūras. Tas pats pasakytina ir apie miškus, nors ir mažesniu mastu. Gerai žinoma, kad teršėjas turėtų mokėti, bet kaip nuspręsime, kas yra atsakingas ir kas turėtų mokėti mums nukentėjus nuo branduolinės taršos iš trečiųjų šalių? Kas spręs šią problemą? Žinoma, ES. Todėl balsavau už pranešimo patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Grèze (Verts/ALE), raštu. (FR) Negalėjau balsuoti už I. Beleto pranešimą, kuriame visų pirma reikalaujama, kad Parlamentas taptų bendru teisės aktų, susijusių su sveikatos apsauga maisto produktų radiacinės taršos atveju, leidėju, nes jame nėra tvirtai atmetami dabartiniai Komisijos siūlomi taršos lygiai. Komisijos pasiūlyti didžiausi leistini taršos lygiai, kurie galiojo nuo 1987 m., yra pernelyg aukšti. Tyrimai rodo, kad net esant žemiems taršos lygiams vaikai patiria sunkius širdies ir kraujagyslių bei endokrininės sistemos sutrikimus. Dėl pasiūlytų didžiausių leistinų taršos lygių nepriimtinai padidėtų vėžinių susirgimų skaičius. Be to, turint mintyje, kad nėra mechanizmo, skirto kompensacijoms ūkininkams taršai viršijus leistinus lygius išmokėti, Komisija neabejotinai privalo pasiūlyti kompensavimo mechanizmą pagal principą „moka teršėjas“.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Parlamente šiandien buvo balsuojama už teisės aktų dėl radiacinės maisto produktų taršos teisinio pagrindo pakeitimą. Tai nepaprastai svarbus klausimas ir tikrai teisinga, kad šiam Parlamentui suteiktos bendro sprendimų priėmimo galios.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį svarbų dokumentą dėl didžiausių leistinų maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygių po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo. Yra būtina ir svarbu nustatyti didžiausius leistinus taršos lygius, taikomus maisto produktams bei pašarams, siekiant užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugą, kad nepasikartotų Černobylio tragedija, kuomet buvo užteršti maisto produktai (javai, daržovės, uogos, grybai ir kt.) bei gyvulių pašarai, o taip pat dirvožemis buvo užterštas radioaktyviais krituliais, kurie padidino miško ir žemės ūkio maisto produktų iš paveiktų teritorijų radioaktyvumą. Turime sukurti tokį mechanizmą, kad būtų tinkamai ir efektyviai užtikrinta sauga branduolinės ar radiacinės nelaimės atveju. Kokybiška žmonių sveikatos apsauga yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Radiacinė tarša yra pavojinga žmonių sveikatai ir mes kaip Europos Parlamento nariai privalome daryti viską, ką galime, kad užtikrintume, jog vartotojams tiekiami maisto produktai būtų saugūs ir sveiki. Taigi turėtume imtis reikiamų pasirengiamųjų priemonių, kad galėtume greitai ir pakankamai veiksmingai reaguoti pavojaus atveju, o kartu nuolat atnaujinti reglamentus ir pritaikyti juos prie dabartinės technologijų padėties bei pažangos. Procedūros turi būti supaprastintos, o kompetencija perduota valstybėms narėms, kurios galės veiksmingai spręsti tokias padėtis. Šiuo atveju, siekiant užtikrinti visuomenės ir gamtinės aplinkos apsaugą, matyt, būtų labai svarbu nustatyti leistinas radioaktyviųjų medžiagų koncentracijos ribines vertes.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atveju turi būti imtasi tinkamų priemonių. Svarbios yra prevencinės priemonės ir pagalba nukentėjusiesiems. Būtinos ir kompensacinės išmokos ūkininkams siekiant padėti žemės ūkio produktų gamintojams, kurie ne dėl savo kaltės patyrė nuostolių. Kompensacijos turi būti išmokamos taip pat ūkininkams kurioje nors valstybėje narėje, kurie nukentėjo dėl kitoje valstybėje narėje įvykusios avarijos sukeltos taršos. Branduolinių avarijų pasekmės neturėtų sukelti grėsmės ūkininkų galimybėms pragyventi. Palaikau J. Beleto pranešimą, nes turime užtikrinti ūkininkams apsaugą nuo nuostolių, padarytų išorės trečiosios šalies.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šis pranešimas ir ekologinės nelaimės, kurios turi būti valdomos remiantis jo reikalavimais, primena mums, kad būtina skubiai atsisakyti branduolinės energijos. Vis dėlto branduolinės energijos atsisakymo klausimas šiame pranešime nenagrinėjamas. Tai vienas šio pranešimo trūkumų. Būtų vertėję priimti pakeitimą. Be to, šiuo pranešimu siekiama suteikti Komisijai visas reikiamas galias įvesti apsaugos priemones, būtinas branduolinės nelaimės atveju. Remiantis juo valstybių narių vadovai turi tik papildomą kompetenciją veikti šiuo klausimu, nors jie yra išrinkti žmonių. Nesuvokiama, kad galios būtų tokiu būdu perduodamos neatsakingai Komisijai, ypač kai kalbama apie visuomenės sveikatą. Balsuoju prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Pasiūlytu reglamentu sukuriama tvarka, pagal kurią nustatomi didžiausi leistini maisto produktų ir gyvūnų pašarų, kurie gali būti pateikti į rinką po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo, dėl kurio yra ar gali būti smarkiai užteršiami radioaktyviais elementais maisto produktai ir pašarai, radiacinės taršos lygiai. Laikausi nuomonės, kad turime išlikti budrūs ir pasirengę bet kokiam kritiniam atvejui, kuris gali kilti Europoje. Bet koks bandymas sudaryti sąlygas greičiau ir lanksčiau taikyti galiojančius teisės aktus sukurs pridėtinę vertę visoje Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Kai kurių maisto produktų radiacinė tarša gali kelti problemų daugelį metų. Susidaro sunki padėtis, kai užteršti maisto produktai, pvz., miško gėrybės iš regionų, kurie šimtmečiais buvo veikiami radiacijos, yra vartojami ne tik vietoje, bet ir parduodami kitaip neužterštuose regionuose kaip neva nepavojingi. Pagal dabartinį mūsų žinių lygį nėra radiacijos lygių, kuriuos būtų galima visiškai užtikrintai apibūdinti kaip nepavojingus. Naujų įvairių ligų formų, pvz., alergijų, priežasčių moksliniai tyrimai dar menki. Nepaisant to, maisto produktai vis dar švitinami, bet niekas nesvarsto klausimo dėl galimos sąveikos su genų inžinerijos sritimi. Visos nustatytos ribinės vertės galiausiai yra nieko vertos, jei nevykdoma tinkama maisto produktų kontrolė užterštuose regionuose ir aplink juos. Balsuodamas atsižvelgiau į šiuos argumentus.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja supaprastinama įsikišimo procedūra avarijos atveju ir sustiprinamas Komisijos vaidmuo nurodant, kad ji – o ne Taryba – tiesiogiai atsako už sprendimų priėmimą branduolinės avarijos atveju ir nustato priemones, kurios įsigalioja nedelsiant. Komisijai turi padėti nepriklausomų ekspertų, turinčių kompetenciją sveikatos ir maisto saugos srityse, grupė.

Be to, Komisijai turi būti prieinami esami moksliniai duomenys, kad galėtų būti vertinama jų reikšmė. Valstybės narės turi imtis veiksmų, kad būtų sumažinta taršos rizika, įskaitant visuomenės informavimą. Iš esmės šiuo pranešimu siekiama apsaugoti piliečius ir suteikti vadovaujantį vaidmenį Komisijai ir Parlamentui.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Šiandien balsavome dėl didžiausių leistinų maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygių po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo reglamento, kuris nustato veikimo taisykles reaguojant į branduolines arba radiacines avarijas. Tai yra tik techninio pobūdžio dokumentas, iš esmės kalbantis apie Komisijos, Tarybos ir valstybių narių kompetencijos ribas bei taršos dydžių nustatymą.

Norėčiau išskirti vieną EP siūlomą pakeitimą, kuriame siūloma įtraukti nuostatą dėl žalos atlyginimo ūkininkams, kurių žemė buvo užteršta nuodingomis medžiagomis branduolinės ar radiacinės nelaimės atveju. Tai, kad gyvename ne itin stabiliu laiku, o iš tam tikrų pavyzdžių matome, kad ir žmogaus aplaidi ūkinė veikla dažnai gali būti didelių nelaimių priežastis, turime teisės aktuose aiškiai apibrėžti nuostatas, kaip reaguoti esant kritinėms situacijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Pritariu pateiktam pasiūlymui dėl Tarybos reglamento, nustatančio didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo. Žmonių sveikatos apsauga yra vienas prioritetinių Europos Sąjungos tikslų, dėl to turime sukurti tokį mechanizmą, kad būtų tinkamai ir efektyviai užtikrinta sauga branduolinės ar radiacinės nelaimės atveju.

Maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygiai po branduolinės avarijos turi būti itin griežtai reglamentuojami atsižvelgiant į galimas neigiamas pasekmės visuomenei. Turime imtis visų įmanomų priemonių, kad avarijos atveju į orą patekusios radioaktyviosios dalelės kiek galima mažiau užterštų maisto produktus ir radiacinis poveikis būtų sumažintas iki minimalaus lygio.

Pritariu, pasiūlymui, kad kertinis ES aplinkos apsaugos principas „teršėjas moka“ būtų taikomas užtikrinant efektyvų kompensavimo mechanizmą nelaimės atveju, ypatingą dėmesį skiriant ūkininkams, kurie šiuo atveju patirtų didžiausią žalą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas susijęs su teisės akto pasiūlymu, kuriuo iš esmės kodifikuojamos nepakeistos trijų reglamentų, patvirtintų laikotarpiu nuo 1987 iki 1990 m. po Černobylio nelaimės (1986 m.), kai aplinkos radiacinės taršos problema tapo dar svarbesnė, nuostatos. Šiais reglamentais nustatomi leistini radiacinės taršos lygiai radiacinės avarijos atveju. Reglamente numatomas dviejų lygių įsikišimo mechanizmas branduolinės arba radiacinės avarijos atveju, kurį siūlo Komisija: a) Komisija nedelsiant patvirtina ad hoc reglamentą, kuriuo konkrečiu atveju, konkrečioje teritorijoje ir ribotam laikotarpiui taikomi didžiausi leistini radioaktyviosios taršos dydžiai, kaip numatyta pasiūlymo I ir II prieduose; ir b) per vieną mėnesį nuo jo patvirtinimo Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą pakeisti arba patvirtinti šį ad hoc reglamentą. Balsuoju už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Parlamento pasiūlyti daliniai pakeitimai yra tinkami ir atitinka dabartinio teksto logiką. Kadangi pagrindinis reglamento tikslas yra užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, manau, kad teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Radiacinė maisto produktų tarša yra neabejotinai su Europos visuomenės sveikata susijusi problema ir todėl svarbu, kad šis teisės aktas būtų priimamas remiantis šiuo pagrindu ir dalyvaujant Europos Parlamentui kaip bendram teisės aktų leidėjui. Vis dėlto tokiu pasiūlymu, koks pateiktas, tikrai nepavyks apsaugoti Europos visuomenės, ypač vaikų, nuo radiacinės taršos per maisto produktus. Ekspertų analizės duomenimis, siūlomos didžiausios leistinos radiacinės taršos ribinės vertės yra pernelyg aukštos – kai kurios iš jų net aukštesnės už buvusias Černobylio nelaimės metu.

Pasiūlyti taršos lygiai reikštų, kad visuomenė būtų veikiama radiacijos lygių, aukštesnių už didžiausias ribines vertes, nustatytas galiojančiais ES teisės aktais dėl jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartų. Tai keltų pernelyg didelį taršos ir susirgimo vėžiu pavojų Europos visuomenei, ypač pažeidžiamoms grupėms ir vaikams. Tiesiog nepriimtina, kad persvarstant šį teisės aktą neužtikrinama visapusiška Europos piliečių apsauga nuo maisto produktų radiacinės taršos.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje aptariama labai svarbi problema, kuri jokiu būdu neturėtų būti nuvertinta. Vis daugiau šalių pereina prie branduolinės energijos ir civiliniais, ir, deja, kariniais tikslais. Tai šiandieninė pasaulio realybė, kuri, deja, būdinga ir nepaprastai dideliu politiniu nestabilumu pasižymintiems regionams. Krizės ar nelaimės atveju Europos Sąjunga negali sau leisti būti nepasirengusi valdyti padėties. Reaguojama turi būti nedelsiant, veiksmingai ir užtikrinant visišką įvairių valstybių narių veiksmų koordinavimą. Po tokio įvykio radioaktyviosiomis medžiagomis užteršiami maisto produktai ir pašarai, kurie, patekę į maisto grandinę, gali padaryti neišmatuojamą žalą ir dešimtmečiams užteršti ištisas teritorijas. Europos piliečiai turi galėti ramiai miegoti, būdami tikri, kad avarijos, kurios, tikimės, niekada nepatirsime, atveju jie nebus palikti likimo valiai. Supaprastintos procedūros ir visiems aiškios taisyklės bei atsakomybė yra būtini siekiant tikrai tarnauti piliečių interesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Palaikome pranešimą, kuriuo nustatomi didžiausi leistini maisto produktų radiacinės taršos lygiai, nes juo supaprastinamos įsikišimo procedūros avarijos atveju ir sustiprinamas Komisijos vaidmuo, suteikiant jai įgaliojimus priimti sprendimus įvykus branduolinei avarijai.

Pranešime taip pat nurodyti didžiausi leistini žmonių maisto produktų ir gyvūnų pašarų radiacinės taršos lygiai. Per balsavimą taip pat buvo patvirtintas žodinis pakeitimas, kuriuo numatomos kompensacijos ūkininkams, nukentėjusiems dėl prarastos galimybės parduoti užterštus produktus, kurį irgi palaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Branduolinės avarijos gali įvykti bet kur, kur naudojamos, saugomos ar transportuojamos radioaktyviosios medžiagos, taigi ne tik atominėse elektrinėse, bet ir ligoninėse, universitetuose, mokslinių tyrimų laboratorijose ir pramonės įmonėse, keliuose ir geležinkelio linijose, uostuose bei laivų statyklose.

Pranešėjas teisingai pažymi, kad radioaktyviųjų medžiagų poveikis gali trukti daugelį metų, o svarbiausias tikslas visada turėtų būti žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga. Šiuo metu vis daugiau maisto produktų švitinami siekiant pratęsti jų galiojimo laiką. Vertėtų atsiminti, kad švitinimu sunaikinami vitaminai – iki 90 proc. vitamino A viščiukuose, 86 proc. vitamino B avižose ir 70 proc. vitamino C vaisių sultyse. Taigi maisto produktų galiojimo laikas pratęsiamas nepaisant jų maistinės vertės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad švitinimu sunaikinamos bakterijos, bet nesunaikinami virusai ir nepašalinami nešvarumai arba toksinai, kurie gali patekti į mėsą nesteriliose ir nehigieniškose skerdyklose bei mėsos perdirbimo įmonėse.

Švitinimas taip pat prisideda prie plataus masto, brangaus ir neracionalaus maisto produktų transportavimo, ypač vykdomo didelių korporacijų. Maisto produktai, kurie gaminami ir suvartojami vietoje, neturi būti švitinami. Mano manymu, valstybės narės turėtų išsaugoti savo maisto produktų ir pašarų kontrolės sistemas, kurios užtikrintų reikalavimų dėl didžiausių leistinų radiacinės taršos lygių laikymąsi, ir nuolat jas tobulinti bei tikrinti, kaip siūlė pranešėjas.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika