Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2011 m. vasario 17 d. - Strasbūras

4. Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (diskusijos)

  Pirmininkas. – Pirmas klausimas – pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti, kurį pateikė I. Kalfin Biudžeto komiteto vardu (COM(2010)0174 - C7-0110/2010- 2010/0101(COD)) (A7-0019/2011).

  Ivailo Kalfin, pranešėjas. − Pone pirmininke, dabartinis Europos investicijų banko įgaliojimas vykdyti operacijas už Europos Sąjungos ribų spalio mėn. pabaigoje baigia galioti. Europos Parlamentas ir Taryba turi susitarti dėl šio įgaliojimo pratęsimo sąlygų.

Parlamentas šį klausimą keletą mėnesių labai nuodugniai svarstė. Aptarėme daug minčių ir stengėmės išklausyti daugelio suinteresuotųjų subjektų nuomonių. Surengėme daugybę šį tekstą rengiant dalyvavusių frakcijų susitikimų ir pačiame Parlamente, ir už jo ribų.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir labai padėkoti visiems kolegoms iš frakcijų, taip pat administracijai, už jų atsidavimą, darbą, grindžiamą aukščiausiais profesiniais standartais, ir pastangas pasiekti platų susitarimą dėl Europos investicijų banko įgaliojimo, kurį vykdant bus labai prisidėta prie ES tikslų įgyvendinimo. Taip pat labai dėkoju Europos investicijų bankui ir Komisijai už labai vertingą nuolatinę paramą mūsų darbui ir konsultacijas.

Dabar turime sprendimo projektą, dėl kurio Parlamentas turės balsuoti, pagal kurį numatoma didesnė Europos investicijų banko ir kitų ES institucijų koordinacija, daugiau skaidrumo ir aktyvesnis suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, taip pat tinkamesnė stebėsenos ir atskaitomybės sistema. Tai sprendimas, kuriuo bus užtikrintas didesnis banko veiklos poveikio matomumas.

Šiuo sprendimu kartu su Taryba pradėsime nuodugniai rengti ES bendrąją poziciją. Sprendimo projekte išlaikomas labai sėkmingas Europos investicijų banko, kaip aukštą reitingą turinčios finansų institucijos ir investicijų banko, profilis. Kartu tikimasi, kad Europos investicijų bankas, kaip ES institucija, pasitelkdamas savo išteklius ir priemones labiau prisidės prie Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimo.

Siūlomi pakeitimai grindžiami sukaupta patirtimi ir suvokimu, kad Europos investicijų banko, kaip aukštą reitingą turinčio investicijų banko, profiliui neturėtų būti keliamas pavojus.

Parlamentas siūlo daug geresnį Išorės veiksmų tarnybos, Komisijos ir banko veiksmų koordinavimą įgyvendinant ES išorės politikos tikslus. Europos investicijų bankas turės nustatyti plėtros ir poveikio aplinkai parametrus ir pranešti, kaip jų laikomasi. Tuo bus netiesiogiai prisidėta prie skurdo naikinimo ir klimato kaitos padarinių švelninimo besivystančiose šalyse, taip pat skatinama mažųjų ir vidutinių įmonių ir vietos bendruomenių plėtra.

Stebėsenos ir atskaitomybės sistemomis užtikrinamas didesnis skaidrumas, geresnė galimybė susipažinti su informacija ir daugiau galimybių suinteresuotiesiems subjektams teikti nuomonę ankstyvuoju projektų svarstymo etapu. Su aplinkos apsauga susijusiems projektams finansuoti bus skirta papildoma 2 mlrd. EUR suma. Tuo turėtų būti prisidėta prie Europos Sąjungos šalių partnerių pastangų finansuoti su klimato kaita susijusių politikos krypčių įgyvendinimą. Tikėkimės, kad šia nauja priemone bus sukurta paskatų pagalbą gaunančioms šalims labiau įsipareigoti siekti Europos Sąjungos užsibrėžtų tikslų kovos su klimato kaita srityje.

Parlamentas taip pat siūlo padidinti bankui teikiamų ES garantijų viršutines ribas. Iš pirmo žvilgsnio tai labai sunkus sprendimas, nes šis klausimas nepaprastai opus valstybėms narėms. Bet koks viršutinių ribų padidinimas iš tikrųjų reiškia, kad valstybės narės turės mokėti 9 proc. įnašą į Garantijų fondą, kita vertus, tai nepaprastai gera priemonė, padėsianti sukurti svertus ir pritraukti daugiau EIB projektus finansuojančių institucijų.

Viršutines ribas siūloma padidinti apytikriai 1,7 mlrd. EUR ir tai suteiks bankui galimybę bent jau išlaikyti savo veiklos narystės siekiančiose šalyse, ypač Viduržemio jūros regione, intensyvumą. Pastaraisiais metais Tarybos prašymu ši finansavimo veikla suintensyvinta. Todėl ES turi dėti papildomas pastangas siekdama paremti Vakarų Balkanų ir Šiaurės Afrikos šalių ekonomiką, ypač šiais laikais.

Tam neprisireiktų didelių išlaidų, o nauda pasiekus šiuose regionuose ES tikslus būtų labai didelė. Prašome Europos investicijų banko sustiprinti gebėjimą vertinti šiose šalyse įgyvendinamų projektų aspektus, susijusius su vystymusi, poveikiu aplinkai ir žmogaus teisėmis, ir teikti tokio vertinimo ataskaitas.

Bankas turės prašyti projektų rengėjų, kad prieš apsisprendžiant dėl projektų įgyvendinimo būtų konsultuojamasi vietos lygmeniu su suinteresuotaisiais subjektais. Mes dar kartą patvirtiname banko gerąją patirtį vengti dirbti su partnerėmis, įtrauktomis į nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą ir kuriose galioja vadinamojo mokesčių rojaus sąlygos. Siūloma įsteigti darbo grupę, kuri iki 2012 m. vidurio turėtų pateiktų pasiūlymų dėl bendradarbiavimo gerinimo ir įvairių paramos teikėjų skiriamų lėšų derinimo.

Darbo grupė išnagrinėtų šiuo metu taikomą ES ir valstybių narių paramos vystymuisi lėšų išmokėjimo praktiką ir pateiktų pasiūlymų dėl jos patobulinimo siekiant padidinti tokios paramos veiksmingumą ir Europos, kaip pagrindinės paramos vystymuisi teikėjos pasaulyje, matomumą. (diskusijos)

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, noriu padėkoti pranešėjui I. Kalfinui ir kitiems šio Parlamento nariams už konstruktyvų požiūrį į pasiūlymą, kuris rodo didelį Parlamento susidomėjimą Europos investicijų banko veikla.

Manau, dabar Parlamentui pavyko parengti suderintą pranešimą, kuris suteiks svarų pagrindą būsimoms Komisijos ir Tarybos deryboms.

Atlikusi EIB išorės finansavimo laikotarpio vidurio peržiūrą, Komisija praeitų metų balandžio mėn. pateikė pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 633/2009/EB.

Dabar labai svarbu laiku priimti sprendimą, kad EIB galėtų tęsti savo išorės finansavimo veiklą iki 2013 m., ir kartu išplėsti jam suteiktą įgaliojimą siekiant užtikrinti, kad EIB investicijos už ES ribų būtų vis labiau suderintos su ES politikos tikslais, ypač kovos su klimato kaita ir vystymo srityse.

Kalbant apie šiandieninį balsavimą, keletas pateiktų pakeitimų yra priimtini Komisijai. Šie pakeitimai susiję, pirma, su reikalavimu sustiprinti EIB veiklos vystomuosius aspektus ir, antra, su raginimu padidinti bendrojo įgaliojimo regionines viršutines ribas. Tai galėtų, inter alia, suteikti EIB galimybę išlaikyti priimtiną savo veiklos lygį kai kuriuose regionuose, ypač narystės siekiančiose šalyse. Tai taip pat turėtų padėti EIB prisijungti prie mūsų pastangų remti perėjimo prie demokratijos procesą Tunise ir Egipte. Trečia, jie susiję su bendru reikalavimu užtikrinti didesnį skaidrumą, geresnę atskaitomybę ir didesnį veiksmingumą.

Kita vertus, dėl kitų pakeitimų reikės papildomai derėtis plėtojant trišalį dialogą. Šie pakeitimai susiję, pirma, su apribojimais gauti finansavimą pagal klimato kaitos įgaliojimą šalims, kurios, Tarybos nuomone, nėra įsipareigojusios siekti tinkamų tikslų kovos su klimato kaita srityje.

Antra, yra keletas pakeitimų, kuriais siekiama, kad regioninės veiklos gairės būtų nustatytos priimant deleguotuosius aktus, bet tokiu atveju jos nebūtų bendri operatyviniai ir lankstūs orientyrai, kaip kad pradžioje numatėme Komisijos pasiūlyme.

Galiausiai, trečia, yra keletas pakeitimų, susijusių su perspektyviniais klausimais, pvz., su ES bendradarbiavimo ir vystymo platformos sukūrimu ar pamąstymais dėl ilgalaikių bendradarbiavimo ir vystymo finansavimo perspektyvų, kurie ne visai susiję su dabartinio įgaliojimo įgyvendinimu.

Turėtume būti atsargūs, nes derantis dėl šių pakeitimų galėtų būti vilkinamas sprendimo priėmimas, tad svarstydami šį sprendimą galėtume neįsitraukti į ilgas ir sudėtingas derybas.

Trišalis institucijų dialogas prasidės remiantis pranešimu, kuris šiandien bus priimtas. Bendras tikslas, kurio siekiame – priimti sprendimą iki vasaros siekiant išvengti bet kokios rizikos neturėti jokio sprendimo iki 2011 m. spalio mėn., nes tokiu atveju po šios datos EIB išorės veikla būtų laikinai nutraukta.

  Vincent Peillon, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. − (FR) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti I. Kalfinui už puikų darbą, kurį kartu sugebėjome atlikti, taip pat Užsienio reikalų komiteto, kurio nuomonės referentas esu, vardu padėkoti kolegoms H. Hautalai, A. G. Lambsdorffui ir M. Giannakou.

Nekalbėsiu apie teigiamus pranešimo aspektus ir I. Kalfino ginamą pasiūlymą dėl klimato kaitos įgaliojimo, žmogiškųjų išteklių didinimo, dėmesio socialiniams ir vystymo aspektams, aplinkai, žmogaus teisėms, taip pat dėl garantijos teikimo pirmiausia toms šalims, kurioms jos labiausiai reikia, ir stipresnio ryšio su ES politikos kryptimis, nes pranešėjas visa tai minėjo.

Parlamentas visais šiais klausimais vieningai sutaria – leiskite tai išaiškinti – ir taip turi būti ir toliau sunkiose derybose su Taryba, kurios, kaip ką tik išgirdau, mūsų laukia.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šiuo etapu esamus du trūkumus. Apgailestauju, kad pranešime neatsižvelgiama nei į būtinybę dabar paruošti EIB teikti mikrokreditus, nei į būtinybę jau dabar pradėti diskusijas dėl finansavimo viršutinių ribų po 2013 m., net jeigu Užsienio reikalų komitetas balsavo už abu šiuos pasiūlymus, pateiktus visų frakcijų pasiektame susitarime. Todėl Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija pritarus I. Kalfinui ir kitiems pranešėjams nusprendė plenariniame posėdyje pateikti pakeitimų šiais klausimais.

Galiausiai yra vienas labai svarbus dalykas, į kurį norėčiau, politiškai kalbant, atkreipti jūsų dėmesį ir dėl kurio ne vienus metus diskutuojama. Sugriuvus Berlyno sienai sugebėjome į tai sureaguoti ne tik pradėdami įgyvendinti išplėtimo projektą, kurio aspektai, susiję su praktinėmis priemonėmis, kai kam gali kelti abejonių, bet kuris yra neabejotinai būtinas, bet ir prieš tai įsteigėme ERPB, kad galėtume paremti būtiną perėjimą prie naujos ekonomikos sistemos ir demokratijos.

Europos Sąjunga ir EIB, kaip už jos stovinti jėga, yra didžiausia paramos teikėja anapus Viduržemio jūros esančioms šalims. Tačiau mes žinome, kad šios paramos lėšos nebebus mokamos pasibaigus vienam programavimo laikotarpiui, kitaip sakant, po 2013 m., kaip ką tik minėjau, ir šiandieninės diskusijos rodo, kad ateityje gali kilti problemų.

I. Kalfino pranešime minimas vienas projektas, kurį Europos Parlamentas jau patvirtino ir kuriam pritarta pranešime dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos – tai projektas, kuriuo siekiama įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendros plėtros ir investicijų banką. Taip būtų praktiškai, o ne tik retoriniais pareiškimais patvirtintas Europos Sąjungos ryžtas remti labai svarbų demokratinį judėjimą, vykstantį anapus Viduržemio jūros esančiose šalyse, ir tikiuosi, kad šis klausimas bus rimtai sprendžiamas ir kad ateinančiais mėnesiais bus imtasi žingsnių remti šio banko įsteigimą.

  Thijs Berman, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. − (NL) Pone pirmininke, besivystančiose šalyse vykstant sparčiam ekonomikos augimui nuošaly lieka didžiulės grupės žmonių. Net Afrikoje kai kuriais atvejais ekonominiai rodikliai išaugo dvejopai, kaip akivaizdžiai rodo padėtis didžiausiuose miestuose, pvz., Adis Abeboje, tačiau taip pat sparčiai didėja ir nelygybė.

Ypač moterims ir ūkininkams nesuteikiama pakankamai galimybių užsitikrinti geresnį pragyvenimą. Viena iš didžiausių kliūčių susijusi su galimybe naudotis finansinėmis paslaugomis. Privatūs bankai tiesiog labiau pasitiki greitai pelną uždirbančiais prekybininkais nei moterimis ir ūkininkais.

Šiuo atžvilgiu nepakeičiamas vaidmuo tenka valstybiniams bankams. Taigi šia teisėkūros rezoliucija EIB žengia labai svarbų žingsnį. Bankas daugiau neskirs lėšų tik užtvankų ir kelių statybai, tik Europos įmonių įgyvendinamiems dideliems infrastruktūros projektams. Ši banko veikla turi būti tęsiama vadovaujantis aiškiais tvarumo ir socialinio teisingumo kriterijais, bet, žinoma, turi būti nustatytos procedūros, kurios suteiks galimybę visoms suinteresuotosioms šalims vietos lygmeniu būti išgirstoms. Šiuose projektuose vadinamajam mokesčių rojui neturi būti suteikta jokių galimybių.

Nauja yra tai, kad EIB dabar taip pat sieks padėti mažųjų įmonių savininkams besivystančiose šalyse suteikdamas jiems galimybę gauti paskolas. Tai gali būti daroma per vietos bankus, mikrofinansų institucijas, nors šiuo atveju mums ir reikės papildomo pakeitimo, taip pat bendradarbiaujant su valstybių narių plėtros bankais. EIB turėtų būti suteikta papildoma galimybė plėtoti savo kompetenciją ir turėti pakankamai darbuotojų. Tačiau dėl šio naujo savo veiklos aspekto EIB tampa nepakeičiama priemone, padėsiančia įgyvendinti Europos Sąjungos vystymo politiką ir jos tvirtą įsipareigojimą siekti užtikrinti vienodas galimybes besivystančiose šalyse ir tvarų ekonomikos augimą.

Norėčiau padėkoti EIB, kolegai Ivailo Kalfinui ir visiems pranešėjams už puikų bendradarbiavimą.

  William (The Earl of) Dartmouth, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentas. − Pone pirmininke, iki šiol profesionalai, vadovaujantys Europos investicijų bankui, valdė banką puoselėdami finansinio sąžiningumo kultūrą.

Paskolos ir garantijos buvo teikiamos vadovaujantis protingumo principu ir būtent todėl Europos investicijų banko apskaitos knygose labai nedaug beviltiškų paskolų.

Tačiau šiuo pranešimu siekiama sumenkinti profesinę Europos investicijų banko kultūrą ir išplėsti jo veiklos sritį įtraukiant į ją daug politikos tikslų. Komisija labai aiškiai davė tai suprasti.

Sušvelninus komercinius kriterijus, pagal kuriuos bankas iki šiol veikė, neišvengiamai bus reikalaujama teikti garantiją. Dabar tai kainuos mokesčių mokėtojams ir turiu dar kartą paklausti, ar vargo prispausti Europos ir JK mokesčių mokėtojai iš tikrųjų nori, kad jų pinigai būtų naudojami tik politiniams tikslams už ES ribų remti?

  George Sabin Cutaş, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. – (RO) Pone pirmininke, remiantis šiuo pranešimu, Europos investicijų bankui teikiamos garantijos tikslas – plėtoti socialinę ir ekonominę infrastruktūrą ir mažinti klimato kaitą besivystančiose šalyse, taip pat remti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises. Būtent todėl manau, kad pasiūlymas išplėsti bankui suteiktą bendrąjį įgaliojimą yra teigiamas atsižvelgiant ir į tai, kad į šalių, kurioms ši garantija skirta, sąrašą įtrauktos narystės siekiančios šalys kandidatės ir šalys, pasirašiusios su Europos Sąjunga partnerystės susitarimus.

Tačiau kad bankas galėtų geriau vykdyti savo įsipareigojimus trečiosiose šalyse, jam reikia daugiau išteklių ir specialistų. Šiuo atžvilgiu EIB turi apsvarstyti galimybę remti kai kuriuos projektus, turinčius strateginės svarbos Europos Sąjungai, pvz., dujotiekio „Nabucco“ tiesimo projektą ir kitus svarbius kelių transporto, jūrininkystės ir energetikos infrastruktūros projektus.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad bankas turi vykdyti finansuojamų projektų stebėseną ir tuo metu, kai jie yra įgyvendinami, ir juos įgyvendinus, kad būtų patikrinta, ar jie atitinka socialinius ir aplinkos apsaugos kriterijus.

  Giovanni Collino, PPE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui I. Kalfinui už atliktą darbą. Šiandieniniu balsavimu atnaujinama Europos investicijų bankui (EIB) suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti. Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, kai vyksta didžiuliai pokyčiai, susiję ne tik su rinkomis, bet ir su gamybos metodais bei požiūriu į ekonomiką, ši priemonė tampa dar svarbesnė.

Viena vertus, EIB atlieka labai svarbų vaidmenį Europos Sąjungoje, kita vertus, Europos Sąjunga stiprina savo politinę ir ekonominę įtaką už 27 valstybių narių ribų. Su kitomis frakcijomis pasiektas kompromisas iš dalies pakeisti pirminį Komisijos tekstą. Diskusijos, įvykusios ir Biudžeto komitete, ir ruošiantis šiandieniniam posėdžiui, kuriose atsižvelgta į daugybę skirtingų nuomonių, buvo konstruktyvios.

Derybose ir politinėse diskusijose aptarti šie klausimai: parama vietinėms mažosioms ir vidutinėms įmonėms; sąveikos didinimas vystomojo bendradarbiavimo srityje siekiant išvengti veiklos kartojimo pietinėse šalyse ir išteklių švaistymo; EIB pobūdis nustatant, kad ši institucija ir toliau veiks kaip investicinis bankas, teikiantis paskolas, konkuruojantis tarptautinėse rinkose ir neteikiantis negarantuotų paskolų; geografinė EIB investicijų aprėptis, išplėsta įtraukiant į ją tokias šalis, kaip Libija ir Irakas, bet ne tokias šalis kaip, pvz., Baltarusija, kurioms turi būti keliamas būtinasis reikalavimas užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įtvirtintoms Europos žmogaus teisių konvencijoje, jeigu jos nori, kad jose būtų planuojama veikla.

Atrodo, labai tikėtina, kad Parlamente atliktas darbas labai greitai sulauks Tarybos ir Komisijos pritarimo. Kalbant apie atliktą darbą, pranešėjas pateiks žodinį pakeitimą dėl asignavimų, kuriais garantuojamos EIB investicijos Viduržemio jūros regione, padidinimo. Tokios investicijos gali padėti stabilizuoti padėtį šiame regione, ypač atsižvelgiant į problemas, susijusias su pastaruoju metu išaugusiais migrantų srautais.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  William (The Earl of) Dartmouth, EP narys. − Pone pirmininke, norėčiau paprašyti kalbėtojo įvertinti, kiek visa tai kainuos mokesčių mokėtojams.

  Giovanni Collino (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ką konkrečiai klausimo teikėjas turi galvoje – visą operaciją ar kokį nors konkretų jos aspektą?

  Göran Färm, S&D frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, norėčiau pareikšti nuoširdžią padėką pranešėjui I. Kalfinui už aukštos kokybės darbą. Jis bendradarbiavo su Europos investicijų banku (EIB) ir šešėliniais pranešėjais iš penkių skirtingų Parlamento komitetų. Iš tikrųjų manau, kad jiems pavyko pasiekti puikų rezultatą.

Finansų krizė rodo, kad labai svarbu turėti stabilias viešąsias finansų institucijas, teikiančias kreditus finansuoti sritims, kuriose investicijos labai būtinos, kai padėtis privačioje finansų rinkoje yra nepastovi. Todėl dabar diskutuojame dėl daugelio skirtingų naujų finansinių priemonių sukūrimo, taip pat dėl jau esamų priemonių, šiuo atveju – EIB veiklos už Europos ribų – plėtojimo.

Labai norėčiau pabrėžti tris klausimus, kurie, tikiuosi, bus apsvarstyti šiame Parlamente ir Taryboje. Pirmasis susijęs su didesniu EIB veiklos suderinimu su ES vystymo ir užsienio politikos gairėmis. Antrasis susijęs su viršutinių ribų padidinimu projektams kovos su klimato kaita srityje, o trečiasis – su paskolų viršutinių ribų padidinimu, dėl kurio valstybės narės turės teikti didesnes garantijas.

EIB veikla daugiausia nukreipta į Europą, bet jeigu suskaičiuosime paskolas gaunančias šalis, įsitikinsime, kad dauguma jų iš tikrųjų yra besivystančios šalys. Todėl šiandien balsuojame, be kitų dalykų, dėl reikalavimo užtikrinti griežtesnį projektų vertinimą ir reikalavimo, kad EIB prieš suteikdamas paskolas nuodugniai įvertintų, ar investicija iš tikrųjų bus prisidėta prie mūsų vystymosi tikslų įgyvendinimo. Iš tikrųjų raginu visus paremti šiuos reikalavimus. Kad galėtume tai pasiekti, taip pat turime padidinti EIB veiklos šalyse, įtrauktose į banko išorės veiklos įgaliojimo taikymo sritį, skaidrumą. Esant dabartinei padėčiai, dažnai turime ilgas ir sudėtingas finansinių sandorių grandines, dėl kurių užtikrinti skaidrumą labai sudėtinga. Mes taip pat reikalaujame, kad EIB skirtų dar didesnį dėmesį savo taisyklėms, nukreiptoms prieš veiklą vadinamosiose mokesčių rojaus teritorijose.

Patikima finansų sistema yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti veikiančią ekonomiką pažeidžiamose pasaulio dalyse. Todėl džiaugiuosi, kad dabar taip pat galime paremti žodinį pakeitimą, kuriam, tikiuosi, pritars visi ir kuriuo mums bus suteikta daugiau išteklių, kuriuos galėsime skirti tokioms šalims kaip Egiptas ir Tunisas.

Šis pranešimas yra svarbus žingsnis einant kryptimi, kurią būsimose derybose, tikiuosi, parems net Taryba.

  Carl Haglund, ALDE frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už puikiai ir profesionaliai atliktą darbą rengiant šį pranešimą. Frakcijos tinkamai bendradarbiavo ir manau, kad pasiektas labai geras rezultatas.

Kolegos EP nariai kitoje šios salės pusėje nuogąstauja, kad ketiname kelti pavojų tinkamam darbui, kurį Europos investicijų bankas (EIB) iki šiol atliko. Manau, šie nuogąstavimai visiškai nepagrįsti. Dalykas tas, kad dabar atliekame mūsų turimo įgaliojimo laikotarpio vidurio vertinimą ir nukreipsime banko veiklą tinkamesne kryptimi.

Yra gerai prisiminti naujas protingas idėjas, kurių keletą būtų gerai šiuo etapu įgyvendinti, tačiau anksčiau ar vėliau turėsime pradėti derybas dėl EIB įgaliojimo kitos finansinės programos laikotarpiu, kitaip sakant, programos, kuri prasidės 2014 m., laikotarpiu. Tuo metu turėsime apsispręsti, kuria kryptimi norime plėtoti banko veiklą, kokias naujas užduotis galėsime bankui pavesti ir kaip šios užduotys turės būti įgyvendintos panaudojant naujus finansinius išteklius, kurie galės būti suteikti bankui. Svarbu to nepamiršti.

Atsižvelgdamas į tai, norėčiau paminėti du dalykus. Pirmasis yra tai, ką minėjo G. Färm, būtent kad mums, regis, greičiausiai pavyks susitarti padidinti išteklius, kuriuos EIB galės naudoti Šiaurės Afrikoje. Manau, šis pasiūlymas labai teigiamas atsižvelgiant į šiame regione esančią padėtį. Būtent todėl EIB turėtų būti suteiktas išorės veiklos įgaliojimas, kad mūsų veikla galėtų būti suderinta su Europos Sąjungos tikslais.

Taip pat norėčiau pabrėžti tai, apie ką, esu tikras, kalbėjo ir A. Graf Lambsdorff, būtent kad Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija siekė galimybės įgyvendinant EIB išorės veiklos mandatą teikti paskolas Baltarusijai. Tai politikos, kurią norime vykdyti, ir principų, kurių laikomės Europos Sąjungoje ir kuriuos mūsų svarbi institucija, EIB, iš esmės privalo gerbti, dalis.

Apibendrindamas manau, kad gerai bendradarbiavome su frakcijomis ir kad pranešėjas puikiai padirbėjo ieškodamas sprendimų, kurie reiškia, kad pranešimas, dėl kurio šiek tiek daugiau nei po valandos balsuosime, bus plačiai paremtas. Manau, tai yra tinkamas pagrindas mūsų deryboms su Taryba. Tikiuosi, Europos Vadovų Taryba teigiamai įvertins geras Europos Parlamento idėjas dėl pakeitimų.

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau taip pat padėkoti I. Kalfinui už plataus užmojo pranešimą ir dar kartą jums priminti, kad būtent Europos Teisingumo Teismas reikalavo taikyti bendro sprendimo procedūrą tvirtinant išorės veiklos įgaliojimą. Kitaip sakant, kalbama apie didesnes Parlamento teises ir mes, kaip savimi pasitikintys Europos Parlamento nariai, tuo, žinoma, džiaugiamės.

Europos Sąjunga Lisabonos sutartimi užsibrėžė siekti daugybės pagirtinų tikslų: išsaugoti gamtos išteklius, kovoti su skurdu ir dirbti dėl demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių. Todėl neabejotinai teisinga, kad EIB veikia kaip priemonė, padedanti siekti šių tikslų, kad EIB veikla neprieštarauja jiems, bet yra daroma viskas siekiant užtikrinti, kad šie tikslai padedant EIB būtų įgyvendinti. Ypač kalbame apie aplinkos apsaugos infrastruktūrą, geresnį vandens tiekimą ir sanitarijos sąlygas, taip pat apie būtinybę skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugai ir mokymui, nes tikrai žinome, kad šie dalykai prisideda užtikrinant ateitį trečiosiose šalyse ir yra labai svarbus indėlis kovojant su skurdu.

Ekologijos požiūriu papildomas įgaliojimas kovos su klimato kaita srityje taip pat labai teigiamas. Turės būti sutelkti papildomi du milijardai ir jeigu savo užsibrėžtus tikslus klimato politikos srityje vertiname rimtai, neabejotinai privalome bendradarbiauti su EIB šioje srityje. Mane vienodai džiugina ir tai, kad dabar I. Kalfin pasiūlė, jog EIB taip pat turėtų prisidėti remiant ekonomikos plėtrą ir demokratinius pokyčius Viduržemio jūros regione, šiuo metu ypač Tunise ir Egipte. Todėl manome, kad šie pakeitimai, dėl kurių netrukus balsuosime, yra tinkami.

Esame labai suinteresuoti matyti daugiau skaidrumo Europos investicijų banke. Komisija dabar turi teikti pranešimus kasmet. Tačiau vien to nepakanka, norime tikro skaidrumo. Taip pat norėtume, kad NVO ir kitos kompetentingos institucijos būtų įtrauktos į sprendimų priėmimo procesą. Manome, kad šis skaidrumas prisidės prie EIB pripažinimo ir jam nepakenks.

Turėdami visas geras idėjas, pasiūlytas čia Parlamente, taip pat tikimės, kad Taryba neatsiliks ir parems šią EIB ir Parlamento plataus užmojo politinę poziciją. Taigi tikimės, kad procedūra bus greitai užbaigta, kad galėtume kartu suformuoti politikos kryptis ir trečiųjų šalių piliečių labui.

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, teikdami garantijas šios rūšies paskoloms, skirtoms projektams, įgyvendinamiems ES viduje ar, iš tikrųjų, už jos ribų, finansuoti, turime atminti, kad tai nepraeis be finansinių padarinių. Gal tai tinkamas būdas naudoti ES lėšas, tačiau turime būti labai atsargūs ir užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos rizikos valdymo priemonės, padėsiančios valdyti tokios rūšies paskolas ir jų poveikį balansui.

Esame EP nariai ir turime suprasti, kad garantijos reiškia įsipareigojimus ES biudžete, taigi ir valstybių narių biudžetuose. Priežiūros sistemos ir skaidrumas bus labai svarbūs naudojant balansą kaip finansinį svertą, kaip parodė finansų krizė, kuomet bankai ne visada suvokė savo įsipareigojimų mastą.

Turime padaryti išvadas iš pamokų, kurias gavo finansų sektorius, ir būti tikri, kad žinome, kam tiksliai skiriamos ES teikiamos garantijos ir ar yra vykdoma tinkama demokratinė priežiūra.

Iš esmės, turime būti tikri, kad asmenys EIB banke ir Komisijoje, kuriems pavesta valdyti šiuos finansinius produktus ir priimti tokius plačios apimties sprendimus, turi tinkamų žinių šioje srityje.

Tai mokesčių mokėtojų pinigai. Turime juos leisti atsargiai.

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, manau, kad šiandien kalbame apie Europos investicijų banko (EIB) įgaliojimo, susieto su banko finansavimo operacijoms reikalingų garantijų sistema, išplėtimą ir tikslinimą.

Manau, kad siūlomas įgaliojimo išplėtimas ar tikslinimas yra tinkamas sprendimas. Jis suteiks galimybę EIB geriau įgyvendinti savo tikslus bendradarbiavimo ir paramos vystymuisi srityse. Kol EIB ir Europos Sąjunga norės likti priklausomi nuo kredito reitingų agentūrų, turėsime problemų dėl garantijų; tiek yra aišku.

Kai kas sako, kad galbūt dėl to padidės rizika ir todėl turėtume būti atsargesni investuodami į sveikatos apsaugą, švietimą, kovą su skurdu ir į Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą, nes nė viena iš šių sričių nėra labai pelninga, tačiau turi būti pasakyta kai kas kita. Turi būti pasakyta štai kas: mums reikia aptarti savo santykius su kredito reitingų agentūromis. Turime tuoj pat aptarti dar kai ką: kaip įmanoma būti tokiems atsargiems dėl garantijų, kurios turėtų būti finansuojamos mokesčių mokėtojų lėšomis, skirtomis kovai su skurdu, ir būti tokiems užmaršiems dėl to, kad Europos Sąjunga nesistengė reguliuoti privačių bankų ar užkirsti kelio finansiniams nusikaltimams, kuriuose jie dalyvavo visus šiuos metus ir už kuriuos dabar mokama milijonais bedarbių? Iš tikrųjų būtent taip šis klausimas turėtų būti formuluojamas.

Bet kuriuo atveju yra problema, dėl kurios turiu abejonių. Mano abejonės labai suprantamos: pirma, turime Europos Sąjungą, kuri taiko dvejopus standartus tarptautinės politikos srityje. Tiesą sakant, žmogaus teisių požiūriu nėra jokio paaiškinimo, kodėl EIB turėtų finansuoti projektus Libijoje, bet ne Baltarusijoje.

Galiausiai kokie kriterijai taikomi? Turime dėl to išsiaiškinti, nes aš taip pat turiu abejonių dėl antro klausimo: Europos išorės veiksmų tarnybai suteiktas labai platus įgaliojimas, apimantis karines operacijas. Taigi noriu paklausti, ar šie aspektai iš dalies sutampa ir kodėl EIB dėmesys negali lengvai nukrypti nuo jo paties užsibrėžtų tikslų, dėl kurių jis buvo įsteigtas?

  Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Europos investicijų bankas teikia garantijas paskoloms viešosiomis Europos valstybių lėšomis finansiniams tarpininkams ar galutiniams paskolų gavėjams 74 šalyse. Palyginti su kitomis panašias funkcijas vykdančiomis tarptautinėmis institucijomis, EIB nėra laikomas skaidria institucija ir jo visuomenės informavimo politika dar neapima vertinimo ataskaitų.

Ypač EIB paskolų, kurios turi būti teikiamos per tarpinius bankus MVĮ, atveju visuomenė dar nežino, kur tos lėšos patenka. Šiame pranešime nekeliamas reikalavimas, kad šie tarpiniai bankai informuotų visuomenę. Atsižvelgdama į tai, kad EIB duoda paskolas, kurioms teikiama ES garantija, o ES biudžetą finansuoja Europos mokesčių mokėtojai, raginu visus balsuoti prieš šį pranešimą, kuriuo nėra tinkamai ginami mokesčių mokėtojų interesai.

  Lucas Hartong (NI). - (NL) Pone pirmininke, EIB remia Europos Sąjungos užsienio politiką, ypač vystymo politiką. Taip rašoma pranešime, kurį parengė kolega iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos I. Kalfin. Tačiau Nyderlandų laisvės partijos (PVV) delegacija nenori, kad ES apskritai įgyvendintų užsienio politiką, ir neabejotinai nenori, kad kuris nors bankas atliktų politiko vaidmenį.

EIB yra aktyvus už ES ribų, bet EIB biudžetas užtikrinamas ES biudžetu ir yra finansuojamas mokesčių mokėtojų lėšomis. Yra keletas nuostabių šalių, gaunančių šias EIB lėšas, kaip antai Palestinos teritorijos, Gaza, Libija, Kuba, Venesuela, Turkmėnija ir Maldyvai. Nė viena iš šių šalių nėra puikus demokratijos pavyzdys.

Tačiau dabar Komisija nori padidinti EIB finansavimo viršutines ribas. Tai, žinoma, taip pat reiškia, kad investuosime į kovą su klimato kaita šiose šalyse. Ar galite įsivaizduoti? Gazoje, Kuboje? Tai medžiaga naujam filmui apie poną Beaną, bet tai iš tikrųjų vyksta!

PVV visomis išgalėmis priešinsis šiam pasiūlymui ir todėl taip pat neabejotinai balsuos prieš jį.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.).

  Thijs Berman (S&D). - (NL) Pone pirmininke, be to, kad W. (The Earl of) Dartmouth neskiria paskolų nuo subsidijų, o M. Andreasen turėtų dar kartą perskaityti EIB metinį pranešimą, L. Hartong nesupranta, kad Europa atsiskyrusi nuo pasaulio, ir jeigu norime, kad ir mūsų žemyne vyrautų stabilumas ir taika, turime investuoti į kitas šalis.

Tai turi būti daroma ne tik teikiant subsidijas, bet pirmiausia teikiant paskolas, nes tai tinkamesnis sprendimas. Esu tikras, pone L. Hartongai, šiuo klausimu mane paremsite, ar ne?

  Lucas Hartong (NI). - (NL) Pone pirmininke, T. Berman neabejotinai supranta, kad kalbėdami apie politiką kalbame apie politinių sprendimų pasirinkimą. Todėl renkamės daug protingiau investuoti savo mokesčių mokėtojų pinigus, investuoti į valstybių narių, o ne į Europos Sąjungos užsienio politiką.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti pranešėją parengus pranešimą dėl Europos investicijų banko (EIB) išorės įgaliojimo. Ši Europos Sąjungos finansinė priemonė šiandien atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos politinį įsipareigojimą Viduržemio jūros pakrantėse esančioms šalims. Tvirtų demokratinių institucijų sukūrimas reikalauja iš šių šalių gyventojų didelių pastangų ir Europa, kuri bendradarbiauja šiuose regionuose su EIB jau daugelį metų, gali suteikti jiems vertingą paramą šiuo pereinamuoju laikotarpiu kuriant infrastruktūrą ir stiprinant vietos įmones.

Pranešime, dėl kurio šiandien balsuosime, siūloma padidinti banko finansavimo už Europos Sąjungos ribų viršutines ribas beveik 2 mlrd. EUR. Šiuo sprendimu bankui bus suteikta galimybė finansiškai remti kai kuriuos projektus, kurie turi strateginės svarbos stabilizuojant padėtį Viduržemio jūros regione ir šalims ruošiantis tapti Europos Sąjungos narėmis, bet kuriems kilo pavojus pritrūkti lėšų. Tačiau siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, Europos Komisija, Išorės veiksmų tarnyba ir EIB turi tarpusavyje glaudžiai derinti savo veiksmus.

Manau, šioms trims institucijoms labai svarbu išplėtoti bendrą Europos Sąjungos valdymo sistemą, skirtą šalims, kuriose ES veikia, todėl nekantriai laukiu, kada Komisija ir EIB sukurs platformą, kuria remdamosi šios institucijos kartu su Parlamentu ir Taryba galėtų ištirti, kaip geriausiai spręsti Europos Sąjungos išorės politikos iššūkius pasitelkiant finansines priemones ir novatoriškus metodus.

  Edit Herczog (S&D). – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš, kaip šešėlinė pranešėja Europos investicijų banko įsipareigojimų vykdymo klausimu, ir mano kolega EP narys J. P. Audy laikome Europos Sąjungos garantijų teikimą Europos investicijų bankui (EIB) labai svarbiu klausimu. Europos investicijų bankas yra labai svarbus veikėjas finansuojant svarbius projektus, įgyvendinamus ir Europos Sąjungos viduje, ir už jos ribų, kurio vaidmuo ir toliau stiprės. Tačiau pagal galiojančias nuostatas teisę vykdyti EIB veiklos priežiūrą turi ne tik Europos institucijos ir norėtume ateityje tokią padėtį pakeisti, kad dėl jos vėliau neatsirastų kliūčių augumui.

Paskolos, teikiamos šalims už ES ribų, reikalauja daugiau dėmesingumo ir atsargumo nei projektai, įgyvendinami ES viduje, ne tik dėl ką tik minėtų priežasčių, bet ir dėl to, kad galimybės griežtai kontroliuoti išorėje vykdomą veiklą daug mažesnės nei investicijų ES viduje atveju. Šią problemą galima išspręsti rengiant šiuos projektus daug nuodugniau. Tačiau išorės projektai daugiausia skirti regionams, kurie yra strategiškai svarbūs, bet ne visada politiškai stabilūs.

Esu Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narė ir noriu pakalbėti apie šiose šalyse įgyvendinamus energetikos projektus. Daugiau kaip 50 proc. išorės investicijų, kurias finansuoja EIB, yra nukreiptos į Rytų partnerystės programoje dalyvaujančias valstybes ir Rusiją. ES tiesiogiai suinteresuota saugumu ir pažanga šiose šalyse, nes būtent iš šių šalių Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos jūros regiono šalys daugiausia importuoja gamtines dujas ir elektrą. Taigi EIB būtinai turi remti projektus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama prie saugumo, įskaitant energijos tiekimo saugumą, didinimo.

Taigi sutinku su pranešėju I. Kalfinu, kurį noriu pasveikinti, kad už ES ribų teikiamų paskolų srityje EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kaip, beje, ir Pasaulio bankas, turi būti skatinami glaudžiau bendradarbiauti. Glaudi sąveika gali būti pasiekta.

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, Lisabonos sutartyje keliami nauji reikalavimai Europos Sąjungos užsienio ir plėtros politikai. Vienas dalykas čia buvo minėtas: sanglauda. Kitaip sakant, mūsų įvairios priemonės, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos investicijų bankas ir Komisija turi veikti suderintai. Lisabonos sutartyje taip pat numatoma griežtesnė Parlamento kontrolė, didesnis skaidrumas ir bendri sprendimai šiais klausimais. Visa tai padės pagerinti diskusijų dėl užsienio politikos kokybę, ypač jeigu užtikrinsime didesnį skaidrumą įtraukdami į šį procesą atitinkamus šio Parlamento komitetus, pirmiausia Užsienio reikalų ir Vystymosi.

Vienas iš šio skaidrumo rezultatų yra tas, kad Parlamentas apsisprendė išbraukti Baltarusiją iš šalių, kuriose Europos investicijų bankas gali veikti prieš tai dar kartą neaptaręs savo ketinimų šiame Parlamente, sąrašo. Ar žmogaus teisės šioje šalyje gerbiamos? Ar opozicijos politikai paleisti iš kalėjimo? Ar valstybė gerbia savo piliečių nuosavybę? Ar šioje šalyje yra spaudos laisvė? Ar verslininkai gali veikti nevaržomai? Ar šalyje yra nepriklausomų profesinių sąjungų? Plėtodami santykius su tokia svarbia kaimyne, esančia tiesiogiai prie Europos Sąjungos sienos, turime visus šiuos klausimus aptarti prieš Europos investicijų bankui tampant aktyviu joje. Labai džiaugiuosi, kad šis Parlamentas palaikė šį pasiūlymą, ir raginu Tarybą padaryti tą patį.

Vakar diskutavome dėl Egipto. Aptarėme priemones ir kalbėjome apie tai, ką galėtume padaryti. Baronienė C. Ashton paragino padidinti Europos investicijų bankui taikomas viršutines ribas. Parlamentas su džiaugsmu tam pritarė. Turime pagerinti bendradarbiavimą su Egiptu ir Tunisu, taip pat su Šiaurės Afrikos šalimis. Tai neabejotinai teisinga. Tai taip pat geras pavyzdys, rodantis, kad Parlamentas gali greitai reaguoti. Dabar to paties reikia iš Tarybos, kuri turi veikti atitinkamai.

Manau, mūsų užsienio politikos priemonės, ypač jeigu jos yra orientuotos į rinką, kartu su Europos investicijų banko paskolomis gali labai prisidėti remiant vystymąsi ir ekonomikos augimą Šiaurės Afrikoje. Būtent to reikia. Jeigu šiame regione ekonomika augs, jame bus ir demokratija, o jeigu jame bus demokratija, į mūsų teritoriją plūs mažiau migrantų. Norėčiau konkrečiai kreiptis į radikalių dešiniųjų pažiūrų kolegas EP narius ir pasakyti, kad jų argumentai iš tikrųjų yra pernelyg elementarūs ir supaprastinti, gal net primityvūs.

  Heidi Hautala (Verts/ALE). - (FI) Pone pirmininke, Europos investicijų bankas siekia puikių tikslų, įskaitant skurdo mažinimą ir požiūrį, kad banko operacijos turi būti suderintos su ES tikslais išorės santykių srityje. Kad tai iš tikrųjų galima būtų įrodyti, labai svarbu, kad banko veikla būtų skaidri. Atsižvelgdama į tai, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas pateikė 6 ir 7 pakeitimus, kuriais pabrėžiama, kad visi vertinimo dokumentai turi būti skelbiami viešai, be to, visuomenei turi būti suteikta galimybė susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su įvairiais projektais. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos investicijų bankas, kaip ir visos kitos ES įstaigos, privalo laikytis Reglamento dėl galimybės susipažinti su dokumentais.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, Europos investicijų bankas yra de facto Europos Sąjungos institucija, nes pagaliau jis yra finansuojamas Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių mokėtojų lėšomis. Todėl būtina, kad tai būtų visiškai skaidrus bankas, bankas, kuris rodo, kaip veikia atskleisdamas visas detales. Esu bendrą sieną su Baltarusija turinčios šalies atstovas ir norėčiau labai stipriai pabrėžti savo asmeninį pritarimą pasiūlymui, kad Europos investicijų bankas turėtų užkirsti kelią bet kokiai galimybei teikti paskolas ar kreditus, kuriais siekiama remti A. Lukašenkos režimą. Privalome parodyti, kad žmogaus teisės į rytus nuo Europos Sąjungos mums yra tokios pat svarbios, kaip ir žmogaus teisės Afrikoje ar Azijoje. Tačiau vis dėlto pritariu kolegai EP nariui, kuris pasakė, kad Libijai ir Baltarusijai neturėtume taikyti dvejopų standartų.

  Claudio Morganti (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šio pranešimo tikslas – susitarti dėl Europos investicijų banko (EIB) išorės investicijoms teikiamų Europos Sąjungos garantijų. EIB daug investuoja į šalis, kuriose per pastarąsias savaites įvyko istorinių pokyčių, susijusių su masiniais maištais ir autoritarinių režimų nuvertimu.

Pranešime siūloma teikti Europos Sąjungos garantijas ir kitoms šalims, kurių atžvilgiu turime nuogąstavimų, susijusių su vidaus demokratijos stygiumi. Manau, eiti šia kryptimi būtų prieštaringa, ir užuot tai darius, mano nuomone, būtų naudingiau, jeigu EIB padidintų investicijas Europoje, pvz., daugiau finansuodamas mažąsias ir vidutines įmones. Manau, pats Komisijos narys A. Tajani kalbėdamas šiame Parlamente šiuo klausimu pareiškė panašią nuomonę.

Galiausiai esu labai nusivylęs dėl sprendimo įtraukti Turkiją į narystės siekiančių šalių sąrašą. Patvirtinu, kad mes partijoje „Lega Nord“ niekada – taip, niekada – šiame ar bet kuriame kitame fronte nepritarsime jokioms nuolaidoms dėl to.

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, iš karto matyti, kad rengiant šį pranešimą labai stengtasi užtikrinti, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai galėtų būti išdalyti tokiai daugybei skirtingų šalių, įskaitant Turkiją. Jeigu I. Kalfin eidamas ministro pareigas ir jo kolegos ministrai būtų tokie uolūs gindami Bulgarijos piliečių teises, manau, jų partija galėtų tebevaldyti Bulgariją.

Kalbėdamas apie pranešimo esmę, norėčiau visapusiškai pritarti tam, ką pasakė lordas W. Dartmouth. Pasirodo, kad Britanijos lordas turi daugiau socialinės atsakomybės nei socialistas I. Kalfin. Mus išrinko Europos piliečiai ir turime leisti pinigus, kuriuos iš jų surenkame per mokesčius, pirmiausia tam, kad būtų sprendžiamos jų problemos, o išsprendę jų problemas galėsime skirti lėšų Turkijai ir kitoms šalims už ES ribų.

  Georgios Stavrakakis (S&D). – (EL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją I. Kalfiną parengus puikų pranešimą. Nėra abejonių, kad dabartinė ekonomikos krizė akivaizdžiai parodė Europos investicijų banko veiklos Europos Sąjungoje svarbą. Europos investicijų banko vaidmuo vykdant išorės misijas, kuriomis remiami ES išorės veiksmai, taip pat svarbus, nors ir ne taip gerai žinomas.

Pranešime siūloma: pirma, padidinti skaidrumą, antra, įtraukti lankstumo sąlygą, kuri suteiktų galimybę esant reikalui perskirstyti regioninius išteklius, trečia, suderinti EIB veiklą su ES išorės politika, ketvirta, išplėsti šalių, atitinkančių reikalavimus EIB finansavimui su ES garantija gauti, sąrašą ir, penkta, padidinti viršutines finansavimo ribas. Tai teigiami pasiūlymai ir jie yra ir labai naudingi, ir būtini. Pritariu šiems pasiūlymams ir juos remiu, nes jais taip pat patobulinama Europos investicijų banko veikla ir kartu pagerinamas pačios Europos Sąjungos ir jos intervencinės politikos įvaizdis pasaulyje.

  Jan Mulder (ALDE). - (NL) Pone pirmininke, jeigu reikalai yra tokie, kaip atrodo, Europos investicijų banko vaidmuo taps vis svarbesnis. Mano nuomone, svarbiausia yra tai, kad jokios užduotys, kurias bankui galbūt teks atlikti, neturėtų pakenkti jo reitingui, pažymėtam trimis raidėmis A.

Įvertinus tai, apie ką kalbama diskusijose dėl finansinių perspektyvų, atrodo, kad pinigų suma, kurią valstybės narės turės skirti, nebus daug didesnė už tą sumą, kurią jos skiria dabar. Todėl manau, kad mums reikia apsvarstyti ypač tai, kaip galėtume pasitelkti Europos investicijų banką siekdami kai kurių Europos tikslų. Tai iš tikrųjų jau darėme praeityje ir man visada ypač svarbu štai kas: koks yra Europos investicijų bankui suteiktų ES garantijų multiplikacinis efektas?

Todėl, mano nuomone, būtų naudinga, kad bankas parengtų ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kurios garantijos buvo sėkmingiausios ir koks buvo jų multiplikacinis efektas. Tai suteiks mums galimybę rengiant finansines perspektyvas geriau pasirinkti, kokias lėšas turėtume naudoti Europos investicijų bankui teikiamoms garantijoms.

  Tomasz Piotr Poręba (ECR). – (PL) Pone pirmininke, optimizmui pagrindo davė tai, kad pastaraisiais metais Europos Sąjungos vykdoma politika plėtojant ir remiant išorės santykius buvo išplėsta ir sustiprinta keliomis naujomis finansinėmis priemonėmis, pvz., Pasirengimo narystei pagalbos ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonėmis. Vykdydamas veiklą Europos investicijų bankas neabejotinai turi skirti ypač didelį dėmesį transporto ir energetikos tinklų integracijai, pvz., dujotiekio „Nabucco“ projektui ir kitiems dujotiekių projektams, kurie yra labai svarbūs Europos Sąjungai. Savo darbe, atliekamame įgyvendinant Rytų partnerystės programą, turime neužmiršti, kad demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principų turi laikytis visos partnerystės programoje dalyvaujančios šalys, įskaitant Baltarusiją. Tačiau kol šios šalies valdžia nesupranta, kad užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms yra viena iš jos svarbiausių pareigų, Europos investicijų banko finansavimas tiesiog negali būti skirtas Baltarusijai.

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, neprieštarauju tam, kad Europos Sąjunga investuotų į projektus už Europos Sąjungos ribų, ypač į tokius aspektus, kaip antai kova su klimato kaita. Tačiau man, EP nariui iš Airijos, kelia ironiją, kad šį rytą čia diskutuojame dėl Europos investicijų bankui suteikiamų ES garantijų paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti, kai tuo pat metu ES stengiasi uždirbti pelną iš paskolų Airijai, teikiamų pagal finansinės paramos sistemą – beveik 3 proc. pelną, kuris sudaro 5 mlrd. EUR.

Toks elgesys neracionalus ir nesąžiningas ir nemanau, kad jis teisėtas. Taip pat labai sunku suprasti, kodėl mums tenka mokėti 5,8 proc. palūkanas, kai kitos šalys Europos Sąjungoje moka už paskolas 3,2 proc. palūkanas.

Noriu tik pasakyti, kad vadovaujant naujai vyriausybei reikalausime, kad būtų iš naujo suderėtos…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, pratęsiant Europos investicijų banko įgaliojimą kitam laikotarpiui patvirtinama, kad dabartinė Europos Sąjungos ir Europos investicijų banko (EIB) partnerystė duoda teigiamų rezultatų įgyvendinant ES politinius tikslus EIB priemonėmis.

Viena naujojo įgaliojimo dalis susijusi su didesne EIB biudžeto garantija, apimančia visuomeninio ar politinio pobūdžio rizikos veiksnius, susijusius su EIB operacijomis už Europos Sąjungos ribų. Vykdant tokią veiklą kaip ši labai svarbu užtikrinti fiskalinį nuosaikumą ir fiskalinę vidaus drausmę, kad būtume tikri, jog lėšos, investuojamos į veiklą remiant Europos Sąjungos politinius tikslus, duoda tinkamų finansinių rezultatų.

Todėl būtina turėti tinkamą ir skaidrų remiamos veiklos nuolatinės stebėsenos mechanizmą. Skaidrumas tvarkant finansinius…

  Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, manau, kad Europos investicijų banko veikla už Europos Sąjungos ribų turėtų būti vykdoma laikantis pačios Europos Sąjungos vertybių ir Europos kaimynystės politikos principų. Mano nuomone, esant dabartinei padėčiai Europos Sąjunga negali leisti, kad Baltarusija būtų įtraukta į galimų Europos investicijų banko paskolų gavėjų sąrašą. Jeigu Minsko valdžia nori naudoti Europos investicijų banko lėšas, ji privalo laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų ir gerbti žmogaus teises. Europos Sąjunga turėtų pateikti šiuo klausimu nuoseklią poziciją nustatydama ir politines, ir finansines sankcijas.

  Jean-Pierre Audy (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Europos investicijų bankas yra tarpvalstybinė priemonė. Valstybės narės teikia garantiją paskoloms pačioje Europos Sąjungoje, o Europos Sąjunga teikia garantiją paskoloms už ES ribų. Neabejotinai labai svarbu, kad bankas išlaikytų savo reitingą, pažymėtą trimis raidėmis A, kuriuo užtikrinamas didžiulis garantijos naudingumas. Be to, kada nors Europos Sąjunga turės tapti banko akcininke ar partnere, kad tarpvyriausybiniai ir Bendrijos aspektai galėtų būti suderinti.

Siūlau sutelkti dėmesį diskusijose į šios garantijos, kurios suma sudaro 29 mlrd. EUR, grąžinimą. Grąžinama suma sudarytų apytikriai 100 mln. EUR, tad galėtume suteikti bankui subsidiją atsižvelgdami į projektus, kuriuos bankas mums pateiks. Kalbėdamas apie garantijas norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad 60 mlrd. EUR, turimų Stabilumo fonde, kartu su 30 mlrd. EUR praktiškai sudaro garantijai skirtą metinį Europos Sąjungos biudžetą.

  Jan Kozłowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją I. Kalfiną parengus puikų pranešimą, kuriuo, mano nuomone, visapusiškai perteikiama Europos Parlamento pozicija. Pratęsti įgaliojimą dėl Europos investicijų bankui teikiamos garantijos labai svarbu ir tikiuosi, kad taikinimo procedūros baigtis bus visiškai sėkminga. Taip pat palankiai vertinu iniciatyvą padidinti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai skiriamų garantuojamų paskolų sumas. Atsižvelgdamas į pastaruosius įvykius šiame regione, pvz., Tunise ir Egipte ar visai neseniai Libijoje, manau, kad turėtume paremti šiose šalyse prasidėjusį demokratizacijos procesą. Kita vertus, taip pat manau, kad sprendimas neteikti Baltarusijai paskolų, kurį minėjo pirmiau kalbėjusieji, būtų tinkamas, nes pastarieji prezidento rinkimai ir susiję įvykiai parodė, kad šioje šalyje nesilaikoma demokratijos principų ir negerbiamos žmogaus teisės.

  Ingeborg Gräßle (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, susiduriame su nauja ES lėšų realizavimo per EIB banką banga. Todėl paprašiau žodžio norėdama paskelbti įspėjimą.

Šiuo metu EIB įsipareigojimai ES biudžete sudaro 20 mlrd. EUR. Jeigu jie taptų dabar mokėtini, susidurtume su problema. Todėl manau, kad ateityje mums reikės labai atidžiai ir kruopščiai tikrinti, kaip ES lėšos realizuojamos per EIB.

EIB trečiosiose šalyse neturi nei 500 darbuotojų, o Europos Komisija turi 3 700. Taigi ir vėl Komisija turėtų geresnę galimybę kontroliuoti ES lėšų realizavimą pati, o ne per EIB. Manau, daugybė aspektų, susijusių su tikrais sprendimo suteikti įgaliojimą EIB motyvais, tebėra neaiškūs. Norėčiau paprašyti šio Parlamento liautis tikėjus, kad galime leisti privatizuoti kitų pelną, o nuostolius suvisuomeninti. Turėsime dėl tokio sprendimo pasiteisinti mokesčių mokėtojams ir rinkėjams savo šalyse.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, norėčiau pateikti tik keletą trumpų pastabų.

Pirma, norėčiau pabrėžti tvarkaraščio svarbą. Trišalis institucijų dialogas prasidės remiantis pranešimu, kuris greičiausiai šiandien bus priimtas. Bendras tikslas, kurio siekiame – priimti sprendimą iki vasaros siekiant išvengti bet kokios rizikos neturėti jokio sprendimo iki 2011 m. spalio mėn., nes tokiu atveju po šios datos EIB išorės veikla būtų laikinai nutraukta. Taigi pabrėžiu, kad tai labai svarbus klausimas.

Taip pat galiu pasakyti, kad EIB yra aktyvus daugelyje šalių, kurios tapo labai svarbios. Egipto paskolų portfelis yra vienas iš didžiausių EIB. Nuo savo veiklos pradžios bankas suteikė paskolų, daugiausia privačiajam sektoriui, kurių bendra suma viršija 4,3 mlrd. EUR.

Taip pat norėčiau patikslinti, kad bankas ir biudžetas yra du skirtingi dalykai. Banko veikla finansuojama akcininkų lėšomis, šiuo atveju valstybių narių lėšomis. Bankas privalo užtikrinti, kad visos paskolintos lėšos būtų grąžintos. Bankų vertinamas pagal reitingų sistemą yra bankų kultūros dalis. Čia jau du kartus minėta, kad EIB suteiktas aukščiausias reitingas. Šis reitingas negali suprastėti. Tai labai svarbu. Banko darbuotojai turi dirbti profesionaliai ir užtikrinti, kad šis reitingas, simbolizuojantis ir Europos finansus, būtų išlaikytas.

Dėl to, kaip EIB kontroliuojamas, yra valdyba. Komisija ir visos valstybės narės yra valdybos narės. EIB veiklą gali tirti OLAF ir, žinoma, savo nuomonę apie EIB veiklą teikia Audito Rūmai. Taigi yra demokratinių mechanizmų ir bankas privalo veikti pagal šią sistemą. ES garantija apima tik suverenią ir politinę riziką ir nuo 1960 m., kai garantiją pradėta teikti, ES biudžetui dėl jos neužtraukta jokių nuostolių.

EIB yra patikima institucija. Žinoma, priimant sprendimus yra didelė pasirinkimo galimybių įvairovė, pvz., kam skolinti, kaip skolinti, taigi politinės gairės, kurias šiandien čia aptariame, ir jūsų nuomonės yra labai vertinamos. Į jas neabejotinai bus atsižvelgta.

PIRMININKAVO: Alejo VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  Ivailo Kalfin, pranešėjas. − Pone pirmininke, noriu pateikti tik tris pastabas.

Pirma, Europos investicijų bankas yra Europos institucija. Tai yra Lisabonos sutarties dalis. Kaip toks, EIB turėtų būti viena iš institucijų, padedančių įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus ir jos viduje, ir už jos ribų. Norėčiau atkreipti EP narių, kurie pasakė, kad bankas neturėtų vykdyti veiklos už Europos Sąjungos ribų, dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga turi išorės politiką ir Europos investicijų bankas galėtų būti naudingas įgyvendinant jos tikslus.

Antra, Europos investicijų bankas yra aukštą reitingą turinti finansinė institucija. Tai labai stabili finansinė institucija ir visi mūsų pateikti pakeitimai nukreipti į tai, kad jos stabilumas rinkoje būtų išlaikytas. Tačiau tai neprieštarauja galimybei vertinti Europos investicijų banko projektų poveikio vystymuisi ir klimatui ir teikti šio vertinimo ataskaitas. Pakartosiu, kad tai ne rizikos didinimas, tai banko veiklos skaidrumo didinimas.

Labai vertinu tai, ką pasakė Komisijos narys. Jis teisus ir manau, mes paminėjome kai kuriuos opius klausimus, kurie buvo aptarti Taryboje, bet kol kas dėl jų dar neapsispręsta, įskaitant klausimą dėl ES paskolų ir banko subsidijų derinimo ir Europos paramos vystymuisi veiksmingumo didinimo. Europos Sąjunga – ne tik kaip visuma, bet ir jos valstybės narės – yra didžiausia paramos teikėja, bet jos matomumas yra labai menkas.

Turime dvi alternatyvas: apeiti šį klausimą teisinantis tuo, kad jis opus, arba bendradarbiauti su Taryba siekiant rasti geresnę galimybę ir padidinti visų Europos Sąjungos leidžiamų lėšų efektyvumą.

Labai dėkoju už jūsų paramą. Tikiuosi, bus pasiektas platus sutarimas ir Parlamentas balsuos už šį pranešimą, kurio pagrindu galėsime pradėti derybas su Taryba.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Šiame pranešime dėmesys sutelkiamas į keletą Europos investicijų banko (EIB) veiklos aspektų. Dalis šio banko veiklos nukreipta į ES plėtros politikos tikslų įgyvendinimą šalyse, kurioms sudėtinga gauti lėšų kapitalo rinkose priimtinomis sąlygomis. Įgyvendindama šią politiką ES pasitelkia šį banką siekdama sumažinti atotrūkį tarp Šiaurės ir Pietų, nes mažiau išsivysčiusios šalys neišvengiamai turi prastesnes galimybes gauti lėšų savo ekonomikai plėtoti. Esu įsitikinusi, kad yra teisinga išlaikyti ir tinkamai išplėsti ES priemones, kuriomis teikiama pagalba trečiosioms šalims, taip parodant ES solidarumą su jomis, ir yra teisinga, kad ES prisiima savo atsakomybės dalį už pasaulio ekonomikos veikimą. Manau, kad sprendimas išplėsti EIB įgaliojimą įtraukiant į jį regioninės veiklos gaires, kurias parengs Komisija bendradarbiaudama su EIB po konsultacijų su Europos išorės veiksmų tarnyba, yra žingsnis tinkama kryptimi įgyvendinant ES išorės politikos tikslus. Taip pat manau, kad būtų naudinga aktyvuoti EIB įgaliojimą siekiant teikti kreditus Islandijai, Baltarusijai, Libijai, Irakui ir Kambodžai. Nors Islandijai suteiktos paskolos, skirtos paremti jos ekonomikai, kitoms šalims paskolos suteiktos su sąlyga, kad lėšos bus panaudotos tik demokratijai ir žmogaus teisėms remti.

  Tamás Deutsch (PPE), raštu. – (HU) Europos investicijų bankui (EIB) Europos Sąjungos teikiama biudžeto garantija užtikrinamas banko stabilumas ir padengiama politinė ar su konkrečia šalimi susijusi rizika, atsirandanti bankui vykdant veiklą, pirmiausia finansuojant šalis ir projektus, kuriems gauti lėšų kapitalo rinkose labai sunku, jei iš viso įmanoma. Sprendimas susijęs su garantijos įgaliojimo atnaujinimu. Juo nustatomos viršutinės finansavimo ribos, pateikiamas šalių, atitinkančių reikalavimus gauti finansavimą, sąrašas ir nurodomas paramos, kurią jos gali gauti, dydis. Regioninių tikslų sistemą pakeičia plataus užmojo tikslai, apimantys visus regionus pagal sprendime išdėstytus principus. Europos Komisija bendradarbiaudama su EIB ir konsultuodamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba rengia veiklos gaires, kuriose atspindėta ES regioninė strategija, skirta kiekvienam regionui, įtrauktam į įgaliojimo taikymo sritį. Ateityje didesnis dėmesys bus skiriamas tokioms sritims, kaip sveikatos apsauga, švietimas, aplinkos apsaugos infrastruktūra, vandens tiekimas, sanitarinės sąlygos, tvarios transporto sistemos plėtojimas, klimato kaitos padarinių švelninimas ir prisitaikymas prie jų. Biudžeto kontrolės komitetas buvo užsibrėžęs konkrečią užduotį sustiprinti sprendime biudžeto kontrolės funkcijas. Siekiant padidinti skaidrumą, ypač svarbu, kad Parlamentui ateityje būtų teikiamos visos su EIB veikla susijusios ataskaitos ir informacija, kad galima būtų vertinti konkrečius ES garantija finansuojamų projektų rezultatus ir užtikrinti Europos Audito Rūmų teisę tikrinti, kaip naudojamos ES biudžeto lėšos.