Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2011 m. vasario 17 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Pablo Zalba Bidegain (A7-0210/2010)

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, norėčiau pakalbėti apie balsavimą dėl dvišalės apsaugos sąlygos. Remiu reglamento, kuriuo įgyvendinama ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga, priėmimą. Taip pat remiu visus pasiūlymus dėl pakeitimų, kuriais Komisija raginama stebėti, ar ši teisės priemonė tinkamai įgyvendinama laikantis nustatytų terminų, kad būtų išvengta rimtos žalos Europos Sąjungos pramonės šakoms ir atsižvelgta į teisėtus valstybių narių interesus, susijusius su ypatinga ekonomine padėtimi kai kuriuose apdirbamosios pramonės sektoriuose.

Laisvosios prekybos susitarimas turės įvairų poveikį valstybių narių pramonės sektoriams, todėl mums reikia turėti galimybę išskirtiniais atvejais regionų lygmeniu taikyti apsaugos priemones. Manau, kad susiję regionai privalo turėti galimybę taikyti priemones siekiant užkirsti kelią rimtam neigiamam poveikiui jų ekonomikai ir padėčiai užimtumo srityje.

Pranešimas: Robert Sturdy (A7-0034/2010)

  Claudio Morganti (EFD). – (IT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad praeitą savaitę šešios svarbios Europos Sąjungos valstybės narės – Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Portugalija – pareiškė, kad Europa turi būti mažiau atvira.

Šios šešios šalys ragina parengti veiksmingesnę Europos užsienio prekybos apsaugos strategiją, nes Europos ekonominio ir socialinio modelio egzistavimui ir plėtojimui iškilo pavojus. Jos atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga atvėrė trečiosioms šalims 80 proc. savo rinkos, o kitos didžiausios išsivysčiusios šalys atvėrė tik 20 proc. savo rinkos. Taigi tvirtinama, kad užsienio prekybos srityje yra nelygybės ir kad turi būti išplėtota abipusiškumo koncepcija. Ši problema įvarė daugelį mūsų mažųjų ir vidutinių įmonių į kampą, nes jos kenčia dėl nesąžiningos konkurencijos, dėl kurios praranda konkurencingumą rinkose.

Pone pirmininke, esu iš Prato miesto, kuris kadaise buvo laikomas vienu iš svarbiausių tekstilės pramonės miestų Europoje. Šiandien dėl nesąžiningos Azijos konkurencijos jis pavirto miestu vaiduokliu, nes verslas Prato mieste visiškai sužlugdytas. Dėl visų šių priežasčių balsuojame prieš šį susitarimą.

Pranešimas: Ivailo Kalfin (A7-0019/2011)

  Sergej Kozlík (ALDE). – (SK) Pone pirmininke, persvarstant klausimą dėl Europos Sąjungos Europos investicijų bankui (EIB) teikiamų biudžeto garantijų remiu ypač tuos elementus, kuriais siekiama padidinti šios institucijos veiklos dinamiką. Ateities perspektyvų požiūriu pirmiausia kalbama apie banko išorės mandato sustiprinimą ir geresnį jo panaudojimą 2014–2020 m. laikotarpiu, kuris reiškia didesnes paskolų sumas ir geresnę jų kokybę.

Taip pat remiu ketinimą leisti EIB reinvestuoti rizikos kapitalą ir grįžtamąsias lėšas iš ankstesnių operacijų, susijusių su specialiomis paskolomis, į naujas tokios pačios rūšies operacijas šalyse partnerėse. Siekiant pagerinti galimybes gauti finansinių išteklių skurdesnėms grupėms iš šalių, atitinkančių reikalavimus gauti finansavimą, EIB nedelsiant turėtų būti skirta papildoma 500 mln. EUR suma mikrokreditams finansuoti.

  Claudio Morganti (EFD). – (IT) Pone pirmininke, balsavau prieš pranešimą, nes man atrodo nepriimtina, kad remiame investicijas trečiosiose šalyse užuot skatinę investicijas į Europos mažąsias ir vidutines įmones, kurios iš tikrųjų yra svarbiausias Europos Sąjungos ekonomikos struktūros elementas. Tvirtai pasisakau prieš Turkijos įtraukimą į narystės ES siekiančių šalių sąrašą: norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Turkija tebėra okupavusi dalį Kipro, ES valstybės narės, teritorijos.

Be to, nėra jokios garantijos, kad Europos investicijų bankas (EIB) veikia skaidriai teikdamas ES garantijas ir paskolas trečiosioms šalims. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos piliečiai prisideda prie EIB finansavimo, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama investicijoms pačioje Europoje. Daug investuojama remiant EIB šalyse, kuriose vyksta konfliktai ir maištai prieš įvairius režimus.

Pranešime siūloma išplėsti ES garantijų taikymo sritį įtraukiant į ją tokias šalis kaip, pvz., Kuba, kurios yra žinomos dėl demokratijos trūkumo

Rekomendacija: Robert Sturdy (A7-0034/2011)

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, nors tvirtai balsavome už apsaugos sąlygą pranešime, kurį pateikė Zalba Bidegain ir kuriam dar kartą dėkoju už puikų darbą, susilaikėme balsuodami dėl prekybos susitarimo su Korėja. Apgailestaudami turėjome balsuoti būtent taip, nes, nepaisant to, šiuo susitarimu Europos Sąjungai iš tikrųjų atveriama svarbi nauja rinka ir praskinamas kelias būsimiems prekybos susitarimams su kitomis Europos Sąjungos partnerėmis šalimis ekonomikos srityje, tiesa yra ir tai, kad šis susitarimas tebekelia daug abejonių ir nuogąstavimų. Šios abejonės ir nuogąstavimai susiję su pagrindiniais komerciniais sektoriais, ypač su automobilių gamybos pramone, taip pat tekstilės ir žemės ūkio sektoriais.

Nors Europa dar nenustatė taisyklės dėl ne Europos Sąjungoje pagamintų prekių kilmės šalies žymėjimo, mes ir toliau suteikiame šalims privilegijų importuoti prekes į Europą nereikalaudami nustatyti taisyklių, kuriomis būtų užtikrinta tikra lygybė tarp įmonių ar informacijos teikimas šias prekes perkantiems žmonėms.

Tai, kad susilaikėme, patvirtina, jog esame už laisvąją rinką, bet tokią, kuri apima būtinąsias garantijas, tačiau pasisakome prieš prekybos susitarimus, kuriais nepakankamai užtikrinamas konkurencijos taisyklių paisymas.

  Miroslav Mikolášik (PPE). − (SK) Pone pirmininke, ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas bus labai naudingas Europos pramonei, įmonėms, verslininkams ir darbuotojams. Juo bus prisidėta prie bendro ekonomikos augimo ir suteikta puikių naujų galimybių Europos prekėms ir paslaugoms. Tačiau kai kurios pramonės šakos susidurs su papildoma konkurencija, todėl ES turėtų užtikrinti veiksmingą susitarimo įgyvendinimo stebėseną, greitą ginčų išsprendimą ir tolesnę greitai suteikiamą teisėtų Europos pramonės ir verslininkų interesų apsaugą.

Akivaizdu, kad abi susitarimo šalys turi užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi darbo, techninių ir aplinkos apsaugos standartų, kaip, beje, ir sąžiningos konkurencijos apsaugos nuostatų. Į Europos rinką patenkančios prekės ir gaminiai turi atitikti visus Europos Sąjungoje galiojančius standartus. Palankiai vertinu sprendimą įsteigti automobilių pramonės stebėsenos komitetą, kuris turėtų padėti užkirsti kelią vadinamajam netiesioginiam protekcionizmui sudarant naujų techninių kliūčių prekybai.

Taigi pasisakau už galutinį konkretaus susitarimo patvirtinimą, jeigu bus sukurtas ir dvišalis apsaugos mechanizmas siekiant užkirsti kelią galimai rimtai žalai valstybių narių pramonei ar net tokios žalos grėsmei.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, balsavau už šį susitarimą. Jo rengimo procesą stebėjau nuo pat pradžių ir džiaugiuosi, kad šiandien jis patvirtintas.

Praeitą savaitę Briuselyje įvykusiame seminare vienas patikimas ekonomistas pasakė, kad tai vienas iš tinkamiausių Europos Sąjungos kada nors sudarytų laisvosios prekybos susitarimų. Kartu jis pasakė, kad 90 proc. šių susitarimų sulūžusio grašio neverti. Kad ir kaip ten būtų, palankiai vertinu šiuo susitarimu suteikiamą galimybę žemės ūkio produktų, ypač viskio, kiaulienos ir pieno produktų, gamintojams. Tikiuosi, šia galimybe jie pasinaudos.

Taip pat puiku, kad į šį susitarimą įtraukta apsaugos sąlyga, nes jeigu padėtis nepasikeis kaip turėtų, galėsime atlikti peržiūrą. Todėl labai džiaugiuosi, kad susitarimas patvirtintas.

  Bendt Bendtsen (PPE). – (DA) Pone pirmininke, manau, šiandien patvirtinome iš tikrųjų puikų susitarimą, tik apgailestauju, kad yra žmonių, manančių, jog nepritardami šiam susitarimui jie galėtų apsaugoti nenašiai dirbančias Europos įmones. Pietų Korėjos ekonomika yra 15 didžiausia pasaulyje ir trečia didžiausia Azijoje. Matysime vis geresnes eksporto galimybes. Turime šalį, kurios ekonomikos augimas tinkamas, kuri turi 50 mln. gyventojų ir didėjančią perkamąją galią. Susitarimas tiesiog suteiks galimybę Europai kai kuriuose paslaugų sektoriuose, kurie yra labai konkurencingi, dabar pasiekti dar geresnius rodiklius: tai telekomunikacijų sektorius, aplinkos apsaugos sritis, laivyba ir finansinių ir teisinių paslaugų sektorius. Taip pat norėčiau šiandien atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad ELPA šalys prekiauja pagal laisvosios prekybos susitarimus nuo 2006 m. ir tai lėmė, be kitų dalykų, kad nuo 2006 m. Norvegijos eksportas į Pietų Korėja išaugo trejopai. Taigi šis susitarimas labai naudingas Europai, todėl balsavau už jį.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0120/2011

  Pino Arlacchi (S&D). - Pone pirmininke, Europa galėtų padaryti daugelį dalykų, kad paremtų demokratiją Egipte, ir vienas svarbiausių būtų vertinti įvykius Egipte kaip tikrą demokratizacijos bangą.

Vos per keletą savaičių žlugo tironija, o kartu su ja pamatėme žlungant ir daugybę stereotipų, tokių kaip civilizacijų susidūrimo teorija.

Arabų pasaulyje šiandien nėra jokio civilizacijų konflikto. Visiškai priešingai, jaunieji egiptiečiai rizikuoja savo gyvybe kovodami už tas pačias vertybes, kurias puoselėjame ir mes. Jie rodo, kad demokratija yra visuotinis siekis ir kad nėra nė vienos kultūros, religijos ar civilizacijos, kuri būtų priešiška demokratijai.

Nepaisant to, visa skeptikų ir pesimistų kariuomenė šiandien stengiasi sumenkinti Egipto perėjimo prie demokratijos proceso reikšmę.

Jie stengiasi sukelti įvairių abejonių apibūdindami pastaruosius įvykius kaip valstybės perversmą, tartum šiais įvykiais tiesiog praskinamas kelias ateiti į valdžią islamiškai vyriausybei, kuri galiausiai taip pat taps autokratine.

Jeigu norime padėti Egipto žmonėms, turėtume būti pasiruošę pasipriešinti šiam reakcingam požiūriui į vykstančius istorinius pokyčius.

  Adam Bielan (ECR). – (PL) Pone pirmininke, Egiptas yra svarbus Europos Sąjungos partneris ekonomikos ir komercijos srityje. Daugybė Lenkijos gyventojų nuolat vyksta atostogauti į Egiptą. Pastarosiomis savaitėmis tapome Egipto tautos maišto, po kurio 30 metų autoritariškai valdęs šalį prezidentas H. Mubarak buvo priverstas atsistatydinti, liudininkais. Tai visuomet teisinga, kai tautos valia nugali, ir egiptiečiai verti pripažinimo už savo pergalę. Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos vildamasis, kad politinė padėtis Egipte netrukus stabilizuosis ir kad draugiški Egipto santykiai su Europos šalimis bus toliau plėtojami. Neseniai tapome gėdingų įvykių, susijusių su koptų krikščionių diskriminacija, liudininkais, todėl ES diplomatinių pastangų sutelkimas į padėties stabilizavimą ir teisėtvarkos užtikrinimą Egipte yra būtina sąlyga, kad mūsų tarpusavio santykiai galėtų būti tinkamai plėtojami. Taip pat būtina dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad būsimieji rinkimai atitiktų demokratinius standartus ir nesuteiktų pagrindo kritikai.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, entuziastingai remiame judėjimą už demokratiją Egipte, bet yra svarbu suprasti, kad vien laisvų rinkimų nepakanka. Mums reikia integruoto požiūrio, jeigu norime suteikti žmonėms perspektyvų – kažko panašaus į pagalbos Viduržemio jūros regionui planą, kažko panašaus į Maršalo planą, skirtą Šiaurės Afrikai ir Egiptui. Turime suteikti šalies žmonės socialinių perspektyvų, stiprinti švietimo politiką, stiprinti mažąsias ir vidutines įmones, taip pat užtikrinti, kad būtų kovojama su nusikalstamumu ir korupcija, ir pirmiausia pradėti glaudžiai bendradarbiauti energetikos politikos srityje, nes saulės energijos srityje Šiaurės Afrika ir Europa turi daug ką viena kitai pasiūlyti.

Tačiau dar turime atlikti tikrai dideles užduotis. Egipto demokratai atliko pirmąją darbo dalį, dabar mūsų eilė imtis veiksmų.

  Traian Ungureanu (PPE). - Pone pirmininke, padėtis Egipte dar rutuliojasi, bet neaišku, kuria kryptimi judama.

Pasielgėme teisingai išreikšdami savo paramą Egipto žmonių siekiui gyventi atviroje visuomenėje, tačiau neturėtume pamiršti, kad Egipte ir Vidurio Rytuose yra sudėtingų ir vis dar neišspręstų problemų. Padėtis Egipte galėtų būti pagrįstai pavadinta maištu laukiant revoliucijos. Naujoji karta atnešė naujovių į Egiptą, bet vien bendravimo socialiniuose tinkluose įgūdžių nepakanka. Egipto ekonominis vystymasis dar atsilieka ir šalyje tebėra antisemitizmo ir ekstremizmo apraiškų.

ES dar turi suformuluoti tinkamą politinį požiūrį į pokyčius Šiaurės Afrikoje. Egiptui reikia mūsų paramos, bet mums reikia, kad Egipte būtų laikomasi teisinės valstybės principų ir gerbiamas žmogaus orumas. Mūsų užduotis yra tik pradžia. Nepamirškime, kad dar laukiame paskutinės žinios iš Irano, kurio parlamentas labai triukšmingai pareikalavo mirties bausmės opozicijos vadovams. Tai įrodo, kad turėtume būti tinkamai pasiruošę ir tvirtai laikytis savo pozicijos.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, pasiūlymas dėl rezoliucijos yra tinkamas, nes juo remiamos demokratinės ir taikingos pokyčių jėgos, nors galbūt verta prisiminti ir pripažinti, kad 30 metų ES ir Vakarai rėmė H. Mubaraką. ES buvo svarbus stabilumas, kuris reiškė pusiausvyrą ir naftos tiekimą, taip pat pajamas iš prekybos ginklais. Dabar ES turi rasti būdų, įskaitant finansines priemones, suteikti didesnę paramą pilietinei visuomenei ir Egipte, ir kitose nedemokratinėse Afrikos ir arabų pasaulio šalyse.

Laikau, kad tai, jog šioje rezoliucijoje neminima prekyba ginklais tarp ES šalių ir Egipto bei kitų nedemokratinių valstybių, panašu į pralaimėjimą. Prekyba ginklais turi būti vykdoma laikantis tarptautinių susitarimų dėl žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų.

  Miroslav Mikolášik (PPE). − (SK) Pone pirmininke, Egipte tik prasideda demokratizacijos procesas. Manau, kad visos aukos, praradusios gyvybę per revoliuciją, turėtų būti atpirktos tikra pažanga siekiant demokratijos. Europa neabejotinai turėtų padėti Egiptui šiame kelyje ir manau, rasime būdų neleisti, kad Egiptas pasirinktų kokią nors vieną totalitarinę kryptį, pvz., radikaliai nukryptų į karinį musulmonišką judėjimą, kuris negerbia demokratijos principų ir kuris sukliudytų surengti demokratinius rinkimus ir sutelkti pilietinę visuomenę. Tikiu, kad Egiptas laikysis tarptautinių susitarimų su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Izraelį, ir tai bus visuomenė, kurioje su visais jos piliečiais, įskaitant ne musulmonus ir krikščionis, bus elgiamasi teisingai.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0129/2011

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, šis pasiūlymas dėl rezoliucijos yra dar vienas svarbus žingsnis tinkama kryptimi, bet ne daugiau. Tačiau, kaip pasakė Komisijos narys H. Hahn, dabar jau kalbama apie Dunojaus regiono, o ne Dunojaus strategiją, nes kalbama ne tik apie upės išvalymą, nors tai labai svarbu, bet ir apie bendradarbiavimą visame dideliame regione, kurio teritorija driekiasi nuo Bavarijos ir Badeno-Viurtembergo per buvusią Austriją-Vengriją iki pat Balkanų pusiasalio apimdama dideles jo dalis. Džiaugiuosi, kad mūsų prašymu į šį regioną įtrauktos Bohemija ir Slovėnija, nors Dunojus per jų teritoriją ir neteka.

Todėl taip pat norėčiau, kad ateityje būtų įtraukti tokie projektai, kaip geležinkelių magistralė nuo Strasbūro iki Bratislavos ir Budapešto, TEN 17 ir kiti, ir nors galbūt šie keliai nėra tiesiami tiesiogiai prie Dunojaus, bet daugelyje vietų jį kerta ir turi strateginės reikšmės Dunojaus regionui. Ypač palankiai vertinu 36–40 straipsnius, kuriuose kalbama apie kultūrą ir pilietinės visuomenės įtraukimą, nes be to Dunojaus regiono strategija nebus sėkminga.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0101/2011

  Adam Bielan (ECR). – (PL) Pone pirmininke, jau seniai aišku, kad Rusijos teisinė sistema neretais atvejais prieštarauja tarptautinių konvencijų ir žmogaus teisių normoms. Dauguma bylų, nagrinėjamų Teisingumo Teisme ir čia, Strasbūre, yra bylos prieš Rusiją. Todėl Rusijos teismų nepriklausomumas kelia didelių abejonių. Pastarieji įvykiai, pvz., M. Chodorkovskio teismas ir demonstracijos dalyvių suėmimas, yra akivaizdus pavyzdys. Paslaptingos žmogžudystės ir sumušimo atvejai dar labiau sustiprina įspūdį, kad Rusija yra šalis, kurioje nesilaikoma įstatymų.

Tikiuosi, kad pasiūlymas dėl rezoliucijos, kurį šiandien priėmėme, palengvins Europos Sąjungos institucijų atstovams kelti šiuos opius klausimus palaikant diplomatinius ryšius su Rusija. Norėčiau išreikšti savo rūpestį dėl Rusijos valdžios institucijų, susijusį su dramatiška žmogaus teisių padėtimi ir pilietinės visuomenės narių veiklos varžymu šioje šalyje. Prašau tarptautinių institucijų taikyti Rusijos valdžiai diplomatinį spaudimą siekiant užtikrinti, kad Rusijoje būtų atkurta įstatymo viršenybė ir užtikrinta pagarba žmogaus ir piliečių teisėms.

  Tunne Kelam (PPE). - Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją. Vis dėlto dėl kompromisų jos 8 dalis tapo pernelyg neaiški ir neįpareigojanti.

ES privalo imtis konkrečių priemonių, kad parodytų, jog yra nusiteikusi rimtai dėl būtinybės iš tikrųjų pagerinti padėtį teisinės valstybės srityje Rusijoje.

Ekonominiai ir politiniai ryšiai turi būti ir toliau palaikomi, tačiau reikėtų duoti aiškų signalą tiems valstybės pareigūnams, kurie yra atsakingi už šiurkščius įstatymų pažeidimus, kad jie nėra laukiami Europos šalių sostinėse ar turizmo kurortuose.

Taigi nemanau, kad yra tinkama oficialiai kviesti prezidentą D. Medvedevą kalbėti Europos Parlamente, kol jis nėra įvykdęs savo pažadų pagerinti padėtį teisinės valstybės srityje Rusijoje.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). - Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad pagaliau priėmėme rezoliuciją šiuo labai svarbiu klausimu. Daugelį metų įdėmiai stebėjau politinius įvykius ir padėtį teisinės valstybės srityje Rusijoje. Visai neseniai, praeitų metų rugsėjo mėn., turėjau galimybę lankytis Rusijoje su oficialia Žmogaus teisių pakomitečio delegacija.

Per šį vizitą turėjau galimybę tiesiogiai stebėti, kaip Rusijoje laikomasi įstatymo viršenybės principo, dalyvaudama buvusio bendrovės „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio ir jo verslo partnerio Platono Lebedevo teisme. M. Chodorkovskio ir P. Lebedevo teismas yra tik pats ryškiausias iš daugybės pavyzdžių, kai Rusijoje įstatymo viršenybės principas taikomas pasirinktinai, o tai reiškia, kad ši šalis nėra tikra teisinė valstybė. Jeigu Rusija nori būti ES strategine partnere, ji turi eiti visapusiškos modernizacijos keliu. Visi modernizacijos planai žlugs, jeigu Rusijoje nebus energingai plėtojama teisinė valstybė.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, menkučiai teisinės valstybės užuomazgų Rusijoje požymiai nyksta ir šalis ne tik kad nejuda pirmyn, bet ir slysta atgal. Atsakomybė už tai tenka V. Putinui. Būtent dėl V. Putino blogėja padėtis teisinės valstybės srityje. Turime suprasti, kad jis nėra problemos sprendimas, o veikiau didelė šios problemos dalis. Prezidentas D. Medvedev dar turi įrodyti – šiuo atžvilgiu sutinku su T. Kelamu, – kad jis nėra tik žavus V. Putino veidas, šiek tiek draugiškesnis jo veidas, bet iš tikrųjų mėgina ir yra pajėgus įtvirtinti įstatymo viršenybės principą šioje Europos Tarybos valstybėje narėje, kuri pagaliau privalo užtikrinti įstatymo viršenybę pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

Šia prasme turime būti labai kritiški; žinoma, privalome palaikyti dialogą, bet turime užtikrinti ir tai, kad būtų laikomasi įstatymo viršenybės principo. Skandalinga, kad M. Chodorkovskį nuteisęs teismas dabar viešai tvirtina, kad tokį sprendimą priimti jam nurodė Maskva. Tai visiškai neturi nieko bendra su teisine valstybe.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0097/2011

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE). – (RO) Pone pirmininke, balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, tačiau kadangi galutiniame tekste nebuvo paminėtas sanglaudos politikos vaidmuo, kartu su kolegomis iš kitų frakcijų pateikiau pakeitimą, dėl kurio šiandien taip pat balsuota.

Struktūriniai fondai ir pagrindiniai sanglaudos politikos principai, kaip antai integruotas požiūris, daugiapakopis valdymas ir tikroji partnerystė, yra pagrindiniai elementai įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus ir tai reiškia, kad jie taip pat turi būti visapusiškai integruoti į šią strategiją. Sutinku, kad mums reikia plataus užmojo socialinės darbotvarkės, kuri apimtų kovą su skurdu ir socialine atskirtimi. Tačiau kad galėtume sukurti tvarių darbo vietų, pirmiausia mums reikia turėti konkurencingą ekonomiką, o tai yra būtent sanglaudos politikos atliekamas vaidmuo. Todėl jeigu mes ir toliau neskirsime sanglaudos politikai tiek dėmesio, kiek reikėtų, ateityje teks pripažinti, kad strategija „Europa 2020“ žlugo.

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, mums dar ilgai teks kentėti dėl žalos, kurią padarė finansų krizė. Realiosios ekonomikos plėtros suvaržymai, atsiradę dėl netinkamos praktikos finansų sektoriuje, turi būti kuo skubiau panaikinti, kad bendroji rinka galėtų toliau plėtotis.

Strategija „Europa 2020“ mums neatrodo pati tinkamiausia priemonė augimui, kurį tikimės pasiekti, užtikrinti. Struktūrinės kliūtys, pvz., prastas valdymas, tarpvyriausybiškumo metodas, palyginti su Bendrijos metodu, tokie pat kiekybiniai tikslai kaip ir sovietiniuose penkmečių planuose ir programos prognozės, kurios apskritai vargu ar gali pasitvirtinti, man primena visas tas nesėkmes, kurias patyrėme, iš kurių Lisabonos sutartis nebus paskutinė, jeigu nesuprasime, kad mūsų prioritetai neabejotinai turėtų būti darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas.

Mums reikia akstino, pastangų ir paskatų, kurių pasiūlytoje strategijoje, deja, pasigendu. „Liberalizavimas“ turi tapti mūsų šūkiu, bet yra gyvybiškai svarbu ir nustatyti taisykles, kurios padėtų užkirsti kelią monopolijų atsiradimui ar stiprėjimui ir kurios padėtų užtikrinti, kad ši strategija būtų naudinga žmonėms ir visai ekonomikai, o ne kai kurioms finansinėms grupėms ar frakcijoms, kurios turi mažiau sąžinės už kitas.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0114/2011

  Pino Arlacchi (S&D). - Pone pirmininke, dėl staigaus maisto produktų kainų kilimo labiausiai nukentėjo neturtingi besivystančių šalių gyventojai, kurie maistui išleidžia apytikriai pusę šeimos pajamų.

Todėl tarptautinė bendruomenė turi duoti integruotą atsaką. ES turi skubiai imtis aktyviai spręsti visuotinio masto klausimus, susijusius su apsirūpinimo maistu saugumu. Šiandien patvirtinta rezoliucija yra pirmasis žingsnis tinkama kryptimi.

Rezoliucijoje teigiama, kad teisė į apsirūpinimą maistu yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, ir pateikiama keletas naudingų rekomendacijų. Tačiau turime parengti papildomų pasiūlymų. Turime pakeisti įgyvendinant BŽŪP vykdomos tarptautinės pagalbos politikos aspektus, neatitinkančius tikslo padidinti maisto gamybos apimtį pasaulio mastu visapusiškai laikantis aplinkos apsaugos, maisto saugos ir darbo standartų.

  Marek Józef Gróbarczyk (ECR). – (PL) Pone pirmininke, maisto klausimas yra strategiškai svarbus ir Europos Sąjungai. Maistas susijęs su gamyba, taigi jis taip pat svarbus darbo rinkų požiūriu. Norėčiau pakalbėti apie konkrečią pramonės šaką, kuri, kaip ir kiti pramonės sektoriai, yra maisto gamybos šaltinis – žuvininkystę. Žuvininkystės pramonė tiekia ES ir pasaulio rinkai didelį kiekį maisto. Tačiau Europos Sąjunga yra didžiausia žuvies produktų iš kitų pasaulio dalių importuotoja. Dėl pernelyg didelės šios rinkos liberalizacijos ji gali žlugti ir dėl to Europa gali prarasti šį maisto šaltinį. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į šį bendros politikos aspektą.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, tai nepaprastai svarbus klausimas. Šiandien milijardas pasaulio gyventojų badauja. Nuo tada, kai ES užsibrėžė tikslą panaikinti badą ir skurdą, reikalai, tiesą sakant, pakrypo priešinga linkme.

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos ir tikiuosi, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė baronienė C. Ashton įtrauks apsirūpinimo maistu saugumo klausimą ir visus jo aspektus į ES užsienio politikos prioritetų sąrašą. Taip pat, žinoma, Parlamentas ir visa ES šiuo atžvilgiu turėtų ją paremti. Svarbu, kad žmonės turėtų maisto, kad jie galėtų jo nusipirkti ir, žinoma, kad čia, ES, taip pat aptartume klausimą dėl būtinybės padaryti galą skandalams maisto sektoriuje.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, milijardas pasaulio gyventojų kenčia badą. 2008 m. kylančios maisto kainos sukėlė neramumų 30 šalių. Šiandien padėtis labai panaši. Tokią padėtį taip pat lėmė visuotinė ekonomikos krizė ir šiandien net dar būtiniau bendromis pastangomis rasti teisingų būdų skirstyti maisto produktus pasaulio mastu.

Maisto kainos kyla, bet ūkininkų pajamos mažėja. Tai taip pat reikėtų labai stipriai pabrėžti. Deja, Europos Sąjungoje užmirštama, kad bendra žemės ūkio politika, iš esmės, yra politika, skirta aukštos kokybės maisto produktų tiekimui visiems Europos vartotojams priimtinomis kainomis užtikrinti, garantuojant padorų atlygį ūkininkams. Neturime leisti, kad būtų toliau atmetamos priemonės, kuriomis reguliuojama rinka ir užtikrinamos pakankamai didelės grūdų atsargos. Taip pat būtina padaryti galą spekuliacinei veiklai rinkoje. Smerktina, kad kapitalo grupės pasmerkia milijonus žmonių visame pasaulyje kęsti badą.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Pablo Zalba Bidegain (A7-0210/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes apsaugos sąlyga suteikia galimybę vėl nustatyti didžiausio palankumo režimo muito normą, kai pradedama importuoti tokiu dideliu mastu – vertinant absoliučiąja verte ar lyginant su vidaus gamyba, – kad tai galėtų pakenkti Europos Sąjungos pramonės šakai, kuri tiesiogiai konkuruoja su importuojamų prekių gamintojais. Todėl pritariu, kad būtų nustatyta ši apsaugos sąlyga, ir primenu, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas turi galią priimti sprendimus kartu su Taryba pagal bendro sprendimo procedūrą. Jeigu laisvosios prekybos susitarimo su Korėja nepakaktų siekiant užtikrinti apsaugą, tai turėtų būti padaryta taikant veiksmingą reglamentą.

  Marta Andreasen (EFD), raštu. − Balsavau už P. Z. Bidegaino pranešimą dėl ES ir Pietų Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos, nes šia sąlyga tinkamai apsaugoma dėl laisvosios prekybos susitarimo išaugusi prekyba su Korėja. Dvišalis apsaugos mechanizmas suteiks ES galimybę grįžti prie pirmiau taikytų didžiausio palankumo režimo muito normų net ir tuo atveju, kai įgyvendinant šį susitarimą kils žalos mūsų pramonei grėsmė. Šiuo laisvosios prekybos susitarimu mūsų paslaugų sektoriui, žemės ūkiui ir apdirbamosios pramonės šakoms suteikiamos geresnės galimybės patekti į didelę ir augančią Korėjos rinką.

  Antonello Antinoro (PPE), raštu. – (IT) Šis balsavimas labai svarbus naujosios Europos Sąjungos tarptautinės prekybos strategijos požiūriu. Tiesą sakant, laisvosios prekybos susitarimas su Korėja yra pirmasis iš naujosios kartos susitarimų, kuriais siekiama sumažinti prekybos kliūčių ir netarifinių kliūčių prekybai ir išplėsti investavimo šalyse partnerėse perspektyvas. Šis susitarimas, pasirašytas 2009 m. spalio mėn., iš karto sulaukė aštrios kritikos iš Europos automobilių gamybos pramonės, kuri nuogąstavo, kad dėl kai kurių sąlygų, suteiktų Korėjos automobilių gamybos pramonei, ypač dėl muitų grąžinimo, ji atsidurs labai nepalankioje padėtyje.

Prie susitarimo pridedamu reglamentu dėl apsaugos sąlygos, kuris iš dalies yra ir Parlamento nuopelnas, ir Pietų Korėjos vyriausybės pateiktu vidaus teisės aktų, kuriais reglamentuojamas išmetamo anglies dioksido kiekis, pakeitimų išaiškinimu šie nuogąstavimai dabar iš dalies išsklaidyti. Todėl šiandien patvirtinome Tarptautinės prekybos komiteto balsavimą, kad procedūra galėtų būti užbaigta, nes Taryba šiam susitarimui jau pritarė.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) 2007 m. balandžio 23 d. Taryba įgaliojo Europos Komisiją pradėti derybas su Korėjos Respublika, kad būtų sudarytas ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas. Į šį susitarimą yra įtraukta dvišalė apsaugos sąlyga, kuria numatoma galimybė vėl nustatyti MFN muito normą, jeigu liberalizavus prekybą pradedama importuoti tokiu dideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminančiai Europos Sąjungos pramonei. Kad minėtos priemonės šakos galėtų veikti, apsaugos sąlyga turi būti įtraukta į Europos Sąjungos teisę. Be to, reikia aprašyti procedūrinius apsaugos priemonių taikymo aspektus ir suinteresuotųjų šalių teises. Šis Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymas dėl reglamento – tai teisinė priemonė, kuria Europos Sąjungos ir Korėjos laisvosios prekybos sutartyje įgyvendinama apsaugos sąlyga. Pabrėžiu, kad teisės aktų leidybos funkcija šio reglamento atveju turi apsiriboti jo įgyvendinimo aspektais, vengiant vienašališkai keisti esminius elementus, nes jie jau įtraukti į susitarimą, ir vengiant patvirtinti priemones, kurios prieštarautų susitarimų su Pietų Korėja dvasiai. Galima paminėti kai kuriuos pavyzdžius: neturėtų būti keičiamos apsaugos priemones, jų taikymo laikotarpis arba laikotarpis, per kurį galima naudotis šia apsaugos sąlyga.

  David Campbell Bannerman (ECR), raštu. − Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija nori, kad JK paliktų Europos Sąjungą ir pasirašytų su ja laisvosios prekybos susitarimą, panašų į susitarimą, sudarytą su ES nepriklausančiomis Šveicarija ir Norvegija, kurio pagrindu išlaikytų su ES draugiškus prekybos ryšius. Balsavau už ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą, nes pagal jo pavyzdį galėtų būti parengtas ir būsimas JK ir ES laisvosios prekybos susitarimas, be to, jis rodo, kad JK (ar Pietų Korėja) nebūtinai turi būti ES valstybe nare, kad galėtų su ja laisvai palankiomis sąlygomis prekiauti. Tai ypač pasakytina apie JK, kuri būtų didžiausia pavienė ES prekybos partnerė. Rengiant JK ir ES laisvosios prekybos susitarimą greičiausiai pakaktų tiesiog nukopijuoti galiojančius prekybos susitarimus su JK kaip ES valstybe nare, todėl dėl jo (pvz., dėl muito normų sumažinimo) reikėtų gerokai mažiau derėtis nei dėl susitarimo su Pietų Korėja.

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. − Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija nori, kad JK paliktų Europos Sąjungą ir pasirašytų su ja laisvosios prekybos susitarimą, panašų į susitarimą, sudarytą su ES nepriklausančiomis Šveicarija ir Norvegija, kurio pagrindu išlaikytų su ES draugiškus prekybos ryšius. Balsavau už šį Pietų Korėjos ir ES laisvosios prekybos susitarimą, nes pagal jo pavyzdį galėtų būti parengtas ir būsimas JK ir ES laisvosios prekybos susitarimas, be to, jis rodo, kad JK (ar Pietų Korėja) nebūtinai turi būti ES valstybe nare, kad galėtų su ja laisvai palankiomis sąlygomis prekiauti. Tai ypač pasakytina apie JK, kuri būtų didžiausia pavienė ES prekybos partnerė. Rengiant JK ir ES laisvosios prekybos susitarimą greičiausiai pakaktų tiesiog nukopijuoti galiojančius prekybos susitarimus su JK kaip ES valstybe nare, todėl dėl jo (pvz., dėl muito normų sumažinimo) reikėtų gerokai mažiau derėtis nei dėl susitarimo su Pietų Korėja.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad dvišale apsaugos sąlyga gali būti užtikrinta, kad panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminanti Europos Sąjungos pramonė nepatirtų žalos dėl prekybos su Korėjos Respublika liberalizavimo. Ši sąlyga taip pat yra priemonė, kurią Europos pramonė gali pasitelkti, kad išvengtų didelių nuostolių ar prisitaikytų prie nepalankių sąlygų, susidariusių dėl tarptautinės rinkos nestabilumo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Siekdama užbaigti ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo tvirtinimo procesą, Europos Komisija parengė pasiūlymą dėl reglamento dėl apsaugos sąlygos, kuria būtų užtikrinta galimybė vėl taikyti didžiausio palankumo režimo muito normas, jeigu dėl išaugusio konkretaus produkto importo susijusiai pramonei kyla rimtas pavojus. Daugelyje pateiktų Komisijos pasiūlymo pakeitimų atsispindi jo teksto redakcijos aiškumo trūkumas, taip pat EP narių siekis apsaugoti įvairius interesus.

Tikiuosi, kad šiandien priimta rezoliucija bus prisidėta prie pirminio teksto patobulinimo ir kad įgyvendinant Europos Sąjungos ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą prekybos tarp šių dviejų rinkų apimtis galės, kaip laukiama, išaugti. Turiu vilčių, kad minėtas susitarimas bus vaisingas ir kad apsaugos sąlygos – tikėkimės, ši priemonė bus aiški ir esant reikalui galės būti veiksmingai taikoma – niekada nereikės įgyvendinti.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga. Susitarimas, sudarytas 2009 m. spalio 15 d., apima apsaugos sąlygą, kuria užtikrinama galimybė vėl nustatyti pirmiau galiojusias muito normas, jeigu pradedama importuoti tokiu dideliu mastu, kad tai daro žalą konkuruojantį produktą gaminančiai Europos Sąjungos (ES) pramonei. Kad šią priemonę galima būtų veiksmingai taikyti, ją būtina įtraukti į ES teisę. Tikiuosi, ši sąlyga bus veiksminga ir ją bus galima įgyvendinti be jokių biurokratinių vilkinimų. Džiaugiuosi, kad šis pasiūlymas, kuriuo Europos įmonėms suteikiamos didesnės garantijos, priimtas, ir tikiuosi, kad Europos Sąjunga periodiškai gaus ataskaitas, kad galėtų įvertinti, kaip laikomasi šio apsaugos mechanizmo reikalavimų.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mūsų pozicija balsuojant dėl šio pranešimo turėtų būti vertinama atsižvelgiant į mūsų visiškai neigiamą sprendimo pasirašyti šį laisvosios prekybos susitarimą vertinimą. Tai, kad ši sąlyga nustatoma, pirmiausia reiškia šiuo susitarimu skatinamo prekybos liberalizavimo ir reguliavimo mažinimo niokojamų padarinių pripažinimą. Be to, ja nepašalinami su šiuo susitarimu susiję pavojai ir nuogąstavimai dėl įvairių ekonominės veiklos sektorių, ypač kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Portugalijoje, ir regionuose, labiausiai priklausančiuose nuo šių sektorių, ateities. Konkretus dvišalės apsaugos sąlygos tikslas – suteikti ES galimybę vėl nustatyti didžiausio palankumo režimo muito normas, jeigu įrodoma, kad dėl prekybos liberalizavimo įgyvendinant šį susitarimą ES pramonės šakos galėtų patirti rimtą žalą.

Rimtai abejojame, ar šio mechanizmo pakaks siekiant apsaugoti smulkius gamintojus ar mažąsias ir vidutines įmones, kurioms bus labai sunku išsilaikyti liberalizuotoje rinkoje, ir užkirsti kelią jų gamybinio pajėgumo sumažėjimui, taigi ir daugybės darbo vietų praradimui. Reikšminga, kad keliamas klausimas dėl galimybės sutelkti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas siekiant sušvelninti šio susitarimo padarinius. Šiandien numatomiems padariniams turėtų būti užkirstas kelias, o ne bandoma vėliau juos tokiu būdų ištaisyti.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Europos Parlamento balsavimas už Z. Bidegaino pranešimą dėl dvišalių apsaugos sąlygų yra svarbus žingsnis įgyvendinant Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimą. Norėčiau padėkoti pranešėjui už jo dalyvavimą trišalėse Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybose ir pabrėžti šių apsaugos sąlygų svarbą Europos ekonomikai. Jos suteikia galimybę laikinai padidinti muito normas siekiant apsaugoti Europos ekonomiką nuo pernelyg didelio importo augimo. Neabejotinai pritariu tokioms apsaugos sąlygoms, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Šiame posėdyje šis Parlamentas pareiškė savo nuomonę dėl ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo ir patvirtino pranešimą dėl minėto susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos. Pritariu pareikštai nuomonei ir balsavau už pranešimą. Nors šį pranešimą parėmiau, vis dėlto norėčiau patarti skirti daugiau dėmesio ūkininkavimo sektoriui. Juk žinoma, kad kai kuriuose Korėjoje galiojančiuose įstatymuose nustatyti griežti apribojimai, susiję su augalų sveikata, kurie labai varžo mūsų žemės ūkio produktų gamintojus. Būtų naudinga patikslinti šias apsaugos sąlygas ir šiuo atžvilgiu, nes nors žinoma, kad į Korėją kasmet eksportuojama žemės ūkio produkcijos už apytikriai 1 mlrd. EUR, tiesa ir tai, kad šių kliūčių pašalinimas ar bent sumažinimas suteiktų mums galimybę kuo geriau apsaugoti savo produktus ir gamintojus. Nesuteikus tinkamos apsaugos jie galėtų atsidurti nepalankesnėje padėtyje, palyginti su jų kolegomis iš Korėjos.

  David Martin (S&D), raštu. − Palankiai vertinu šį reglamentą, kuriuo į ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą įtraukiama dvišalė apsaugos sąlyga, suteikianti galimybę vėl nustatyti didžiausio palankumo režimo muito normą, jeigu liberalizavus prekyba pradedama importuoti tokiu dideliu mastu (vertinant absoliučiąja verte ar lyginant su vidaus gamyba) ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminančiai ES pramonės šakai. Kad tokios priemonės galėtų veikti, apsaugos sąlyga turi būti įtraukta į Europos Sąjungos teisę; be to, reikia aprašyti procedūrinius apsaugos priemonių taikymo aspektus ir suinteresuotųjų šalių teises. Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, už kurį balsavau, suteikiama teisinė priemonė, kuria įgyvendinama ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo apsaugos sąlyga.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) 2007 m. balandžio 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Korėjos Respublika, kad būtų sudarytas Europos Sąjungos (ES) ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas (LPS). Susitarimas parafuotas 2009 m. spalio 15 d. Į susitarimą įtraukta dvišalė apsaugos sąlyga, kuria numatoma galimybė vėl nustatyti didžiausio palankumo režimo muito normą, jeigu liberalizavus prekybą pradedama importuoti tokiu dideliu mastu (vertinant absoliučiąja verte ar lyginant su vidaus gamyba) ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminančiai Europos Sąjungos pramonės šakai, yra labai svarbi siekiant palaikyti sveiką konkurenciją, nedarančią žalos nė vienai iš šalių.

Tačiau siekiant užtikrinti galimybę pasiekti praktinių rezultatų, minėta apsaugos sąlyga turi būti įtraukta į Europos Sąjungos teisę, nes turi būti aprašyti ne tik procedūriniai apsaugos priemonių taikymo apsektai, bet ir suinteresuotųjų šalių teisės. Svarstomasis pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento – tai teisinė priemonė, kuria įgyvendinama ES ir Korėjos LPS apsaugos sąlyga.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Manau, kad ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos nepakanka ir ji nebus veiksminga sprendžiant problemas, susijusias su katastrofiškais ir dramatiškais padariniais, kurių patirsime pasirašę laisvosios prekybos susitarimą. Įgyvendinant šį susitarimą bus padaryta rimta žala įvairiems ekonomikos sektoriams, pvz., tekstilės ir žemės ūkio, ir vien tai, kad ši sąlyga turi būti įtraukta, jau yra to įrodymas. Taigi negalėjau paremti šios priemonės, nes laikau ją nepakankama ir neveiksminga, nors ir manau, kad ji galėtų padėti sumažinti nedidelę dalį neigiamų šio laisvosios prekybos susitarimo, kuriam nepritariu, padarinių.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Į ES ir Šiaurės Korėjos laisvosios prekybos susitarimą įtraukta dvišalė apsaugos sąlyga, kuria numatoma galimybė vėl nustatyti didžiausio palankumo režimo muito normą, jeigu liberalizavus prekybą pradedama importuoti tokiu dideliu mastu (vertinant absoliučiąja verte ar lyginant su vidaus gamyba) ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminančiai ES pramonės šakai. Pranešime pateikta svarbių pasiūlymų, kuriais siekiama užtikrinti, kad rimtais atvejais ši apsaugos sąlyga iš tikrųjų galėtų būti įgyvendinta siekiant išvengti didelės žalos ES pramonei. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Manau, kad pranešime pasiūlytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įgyvendinama ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga, yra svarbi priemonė, kuria siekiama apsaugoti Europos gamybos sektorius, kuriems šiuo metu kyla pavojus patirti didelių sunkumų dėl didėjančio importo iš Korėjos. Esant tokiai padėčiai, kuri susidarys įsigaliojus ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimui, abi susitarimo šalys turėtų pradėti laipsniškai šalinti visas tarifines kliūtis ir galiausiai jas visiškai panaikinti. Todėl balsavau už šį pasiūlymą, nes jo priėmimas yra būtina sąlyga tam, kad minėtas susitarimas galėtų pradėti galioti, kaip ir planuota, 2011 m. liepos 1 d. Įtraukti apsaugos sąlygą į dvišalius laisvosios prekybos susitarimus būtina siekiant užtikrinti Europoje gaminamos produkcijos kiekio augimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes labai teigiamai vertinu sprendimą įtraukti dvišalę apsaugos sąlygą į Europos Sąjungos (ES) ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą. Šia sąlyga numatoma galimybė vėl nustatyti didžiausio palankumo režimo muito normą, jeigu liberalizavus prekybą pradedama importuoti tokiu dideliu mastu (vertinant absoliučiąja verte ar lyginant su vidaus gamyba) ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro arba gali daryti didelę žalą panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą gaminančiai Europos Sąjungos pramonės šakai. Tikiuosi, kad galutinis šio mechanizmo projektas bus aiškus ir kad jis galės būti lengvai ir be jokių biurokratinių vilkinimų taikomas. Tikiuosi, Europos Komisija vykdys šio susitarimo įgyvendinimo stebėseną ir kontroliuos, kaip laikomasi šio apsaugos mechanizmo reikalavimų.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Rimtai apgailestaujame, kad EP nariai nedvejodami patvirtino šį probleminį prekybos susitarimą. Padarinių sukelsiančiu ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimu, kuriame neapsiribojama muitų panaikinimu siekiant turėti galimybę greitai patekti į rinką socialinių ir aplinkosaugos standartų sąskaita, nustatomas pavojingas precedentas būsimos ES prekybos politikos srityje.

Dar nepriimtiniau tai, kad ES pavyko priversti Korėją liberalizuoti taisykles dėl automobilių išmetamo CO2 kiekio, kad Europos automobilių gamintojai galėtų eksportuoti į Korėją daugiau didelių degalus „ryjančių“ automobilių. Ši ES vykdoma rankų išsukinėjimo politika, kuria paminami Korėjos taisyklių dėl automobilių keliamos taršos aplinkosaugos principai, tiesiog gėdinga. Dar blogiau, ES stengiasi įteigti, kad ši teisinė spraga aplinkos apsaugos srityje leis Europos pramonei, gaminančiai šiuolaikinių reikalavimų neatitinkančius automobilius, „sąžiningai konkuruoti“ Korėjos rinkoje su mažesnių, mažiau aplinką teršiančių ir ekonomiškesnių automobilių gamintojais.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Parėmiau šį pranešimą, nes manau, kad ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga yra veiksminga Europos pramonės apsaugos priemonė. Tiesą sakant, prognozuojama, kad šiam susitarimui pradėjus galioti šių metų liepos mėn. Europos vidaus rinkoje, galimas dalykas, kils sunkumų. Laipsniškai šalinant tarifines kliūtis importas iš Korėjos iš tikrųjų labai išaugs. Džiaugiuosi, kad bus įmanoma nustatyti ypatingas priemones net ir tuo atveju, kai importas išaugs tik kai kuriuose Europos regionuose. Šia nuostata patenkinamas Italijos prašymas nustatyti tikrą „apsaugos regioniniu lygmeniu sąlygą“, taikytiną tik kai kuriuose Europos Sąjungos regionuose. Noras šiandien atsiskirti nuo tarptautinės rinkos yra neįgyvendinama svajonė: tai ne tik neįmanoma, bet ir žalinga. Tačiau bet koks atsivėrimas turi būti suderintas ir laipsniškas, taip pat būtina atsižvelgti į Europos Sąjungos vidaus reikalavimus. Darbo vietų apsauga, kaip ir rinkai pateikiamų produktų kokybė, tebėra Europos prioritetas. Nustatyti abiem šalims naudingus ekonominius ryšius įmanoma tik tuo atveju, jeigu šių pagrindinių reikalavimų bus paisoma.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Palankiai vertiname ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalę apsaugos sąlygą, nes ja švelninami šio susitarimo padariniai. Šia sąlyga siekiama suteikti galimybę laikinai netaikyti muitų ar vėl nustatyti pirmiau galiojusias muitų normas, jeigu manoma, kad prekybos liberalizavimas rimtai pakenkė mūsų pramonės sistemai.

Ši apsaugos sąlyga gali būti taikoma ilgiausiai tik dešimt metų nuo muitų normų panaikinimo. Tai, kad į laisvosios prekybos susitarimą ši sąlyga įtraukta, žinoma, nereiškia, kad pakeisime savo balsavimą prieš šį susitarimą, dėl kurio mūsų įmonės bet kuriuo atveju patirs rimtą ekonominę žalą.

  Tokia Saïfi (PPE), raštu. – (FR) Balsavau ir už ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą, ir už pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įgyvendinama šio susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga. Manau, papildyti susitarimą šia sąlyga gyvybiškai svarbu, nes ja užtikrinama galimybė vėl nustatyti muitus, jeigu konkretaus produkto importo augimas pasiekia žalingą lygį, ir šia prasme ši sąlyga yra atsakas į nuogąstavimus, kuriuos išreiškėme diskusijose, surengtose 2009 m. rugsėjo mėn. prieš sudarant šį susitarimą. Vėl nustatyti didžiausio palankumo režimo muito normą, taigi ir užtikrinti įmonėms tikrą galimybę sureaguoti, gali paprašyti valstybės narės, Europos Parlamentas arba Europos asociacijos, atstovaujančios susijusiai pramonės šakai.

Pranešimas: Ivailo Kalfin (A7-0019/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsuoju už šį reglamentą dėl naujame sprendime nustatytų elementų. Europos investicijų bankas (EIB) gali investuoti į projektus, turinčius didelės svarbos ES: būtent į kovą su klimato kaita, socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos infrastruktūros plėtojimą ir vietos verslo sektoriaus plėtrą. Dar vienas šio reglamento elementas, kurį laikau tinkamu, yra tai, kad EIB gali remti ES veiklą trečiosiose šalyse tiesioginėmis užsienio investicijomis prisidėdamas prie naujų technologijų diegimo skatinimo ir žinių perdavimo. Tačiau manau, kad yra tinkama atlikti galimybių gauti paskolas metinių vertinimo ataskaitų peržiūrą, kad būtų skatinamas skaidrumas ir sutrumpintos biurokratinės procedūros. Trumpai tariant, EIB gali veiksmingai prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo tikslų įgyvendinimo. Užtikrinti teisingą ir proporcingą finansavimo lėšų paskirstymą regionuose nepaprastai svarbu. Skatinti kovą su nedarbu pasitelkiant mažąsias ir vidutinės įmonės turėtų būti tinkamas būdas.

  Marta Andreasen (EFD), raštu. − Balsavau prieš I. Kalfino pranešimą dėl Europos investicijų bankui suteikiamos ES garantijos paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti. Manęs netenkina skolinimo MVĮ per tarpines finansines institucijas veiklos skaidrumo lygis. Nepakanka, kad tik EIB žinotų, kas gauna šias lėšas. Tai labai didelės paskolos, teikiamos, kaip teigiama, siekiant remti ES politiką užsienyje, ir mokesčių mokėtojai, kurie yra pagrindiniai šių paskolų laiduotojai, turi teisę žinoti, kas yra jų gavėjai. Kai kurios iš šių paskolų naudojamos tinkamais tikslais, bet šiais laikais mokesčių mokėtojai turi žinoti, kas jų vardu daroma ir kodėl.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį tekstą, nes manau, kad ES svarbu paremti EIB siekiant padidinti investicinių projektų trečiosiose šalyse finansavimą, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos užsienio politikos tikslai. Naudojant 2 mlrd. EUR įgaliojimą kovos su klimato kaita priemonėms finansuoti Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms šalims, pvz., Moldovos Respublikai, gali būti suteikta didelė parama. Moldovos Respublika yra skurdžiausia Europos šalis, kiekvienais metais labai nukenčianti dėl potvynių, sukeliančių jai didelių nuostolių. Todėl ES projektų plėtojimas šioje valstybėje puikiai atitinka Europos Sąjungos prioritetą panaikinti skurdą. Be to, turime paremti šalies pastangas įgyvendinti neseniai pradėtas reformas. Tačiau vienas pagrindinių ES užsienio politikos tikslų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 2 dalyje, – nepriklausomybė. ES energetinė nepriklausomybė bus užtikrinta įgyvendinus dujotiekio „Nabucco“ projektą. Todėl labai svarbu plėtoti ekonominius ir politinius ryšius su pagrindiniais tiekėjais, t. y. Iraku, Azerbaidžanu ir Turkmėnija, ir šiuo sprendimu prie to prisidedama.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Šiuo sprendimu siekiama pratęsti Europos investicijų banko (EIB) įgaliojimus, ypač įgaliojimą vykdyti veiklą naudojantis ES garantija, skirta paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti. Pagal šį sprendimą šis įgaliojimas taip pat yra išplečiamas kompetencijos sričių požiūriu įtraukiant į jį naujus elementus, kuriais siekiama nukreipti EIB veiklą į investicinius projektus, padedančius kovoti su klimato kaita, skatinti socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos infrastruktūros vystymą ir vietos privačiojo sektoriaus, ypač MVĮ, plėtrą. Noriu, kad EIB tęstų puikų darbą, kurį jis vykdė remdamas daugybę projektų nuo pat savo įsteigimo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui (EIB) suteikiama Europos Sąjungos (ES) garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti. EIB įgaliojimas baigia galioti spalio mėn. Europos investicijų bankas (EIB) nuo 1963 m. ne tik vykdo pagrindinę investicijų finansavimo Europos Sąjungoje misiją, bet ir regionuose už Europos Sąjungos ribų vykdo operacijas prisidėdamas prie ES išorės tikslų sanglaudos ir plėtros politikos srityje įgyvendinimo. Kad po 2011 m. spalio mėn. nesusidarytų vakuumas ir EIB parama galėtų būti toliau teikiama, šalys surengė ne vieną susitikimą siekdamos sutarimo, kuris suteiktų Europos Parlamentui galimybę patvirtinti šį sprendimą. Pritariu šiam pasiūlymui, nes juo numatomas glaudesnis ES ir EIB bendradarbiavimas, prisidedama prie pastangų panaikinti skurdą, skatinamos mažosios ir vidutinės įmonės ir vietos bendruomenės, užtikrinamas didesnis skaidrumas, skatinamas patikimos praktikos taikymas EIB, padidinamas projektų kovos su klimato kaita srityje finansavimas ir nustatoma, kad šalys, neskiriančios dėmesio aplinkos apsaugos klausimams, neatitinka reikalavimų finansavimui gauti.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Parlamento ir Tarybos sprendimu siekiama suteikti Europos investicijų bankui (EIB) Europos Sąjungos (ES) garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti. Šių EIB projektų, šiuo metu įgyvendinamų daugelyje šalių įvairiuose žemynuose, tikslai sutelkti į vystomąjį bendradarbiavimą ir paramą vystymuisi. Mes, žinoma, vertiname, ar šie tikslai ir projektai, kuriais jų siekiama, yra susiję su tikru bendradarbiavimu, plėtojamu atsižvelgiant į šalių, kuriose šie projektai įgyvendinami, interesus, prioritetus ir konkrečias sąlygas. Nepaisant to, kad šį vietos lygmeniu įgyvendinamų vystymo projektų finansavimą vertiname teigiamai, vis dėlto negalime labai neigiamai nevertinti bandymų – akivaizdžių 1 straipsnyje – pajungti juos Europos išorės politikos tikslams ar kelti sąlygą, kad jie atitiktų pagrindinius jos principus, priskiriant tikriesiems trečiųjų šalių vystymosi poreikiams antraeilę svarbą, ribojant šių šalių administracinę kompetenciją ir teisėtas pasirinkimo galimybes, kišantis į jų politinių sprendimų priėmimo procesą, taikant joms spaudimą ir keliant grėsmę jų suverenumui ir nepriklausomybei.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Naudojuosi balsavimo dėl pranešimo, kuriame kalbama apie projektų ne Europos Sąjungoje finansavimo veiklą, proga norėdamas pranešti labai rimtą dalyką, į kurį mūsų dėmesį atkreipė Europos laivų statytojai: valstybės bankas finansuoja laivų statybos darbus, vykdomus Korėjos laivų statyklos, kuri taiko mažiausius įkainius ir kuri prieš keletą metų pelnėsi iš finansinės paramos. Gal ir neatrodo visiškai nelogiška Europos investicijų bankui remti Europos Sąjungos išorės politiką teikiant paskolas ir garantijas, bet visiškai nepriimtina tai daryti kenkiant Europos ekonominiams interesams ir prisidedant prie mūsų šalių pramoninio išsivystymo mažinimo. Komisija ir valstybės narės privalo sureaguoti.

  Jiří Havel (S&D), raštu. – (CS) Europos investicijų bankas (EIB) nuo 1963 m. ne tik vykdo pagrindinę investicijų finansavimo Europos Sąjungoje misiją, bet ir ne Europos Sąjungoje vykdo operacijas remdamas ES išorės politikos kryptis, ypač vystomojo bendradarbiavimo srityje. Siūloma ES garantija 2011–2013 m. siekiama suteikti EIB galimybę finansuoti investicijas ne ES nekenkiant EIB kreditingumui. Į pasiūlymą taip pat įtraukta nemažai naujų elementų, pvz., „papildomo 2 mlrd. EUR įgaliojimo“ naudojimas kovai su klimato kaita, atitinkantis strategijos „Europa 2020“ tikslus, naujų horizontaliųjų tikslų nustatymas ir šalių, galinčių gauti EIB paskolas, sąrašo išplėtimas. Pasiūlyme taip pat raginama užtikrinti didesnį skaidrumą, vertinti konkrečius rezultatus ir įtraukti Europos Audito Rūmus į veiklą, susijusią su aptariamų operacijų tikrinimu. Pasiūlyme pagrįstai nustatoma, kad tokiais atvejais EIB turėtų laikytis paramos veiksmingumo principų, nustatytų Europos konsensuse dėl vystymosi ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje, taip pat pagalbos veiksmingumo principų, nurodytų 2005 m. Paryžiaus deklaracijoje ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkėje. Apskritai manau, kad pranešime, kurį pateikė kolega Ivailo Kalfin, svarstomasis klausimas išnagrinėtas nuodugniai, pateikiamos nuorodos į atitinkamus ES teisės aktus, taip pat pateikiama svarbių rekomendacijų dėl siūlomos garantijos veiksmingumo stebėsenos, todėl rekomenduoju patvirtinti jį tokia redakcija, kokia jis pasiūlytas.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už I. Kalfino pranešimą dėl Europos investicijų banko (EIB) naujo išorės įgaliojimo, pagal kurį numatoma iki 2013 m. pabaigos padidinti jo biudžetą nuo 27,8 mlrd. EUR iki 29,567 mlrd. EUR ir išplėsti jo kompetencijos sritį įtraukiant į ją kovą su klimato kaita ir vystymosi tikslų rėmimą ne Europos Sąjungos šalyse. Manau, kad EIB turėtų skirti gerokai daugiau dėmesio socialinėms problemoms ir šalių, kuriose jis veikia, pajėgumo stiprinimui.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjunga teikia Europos investicijų bankui (EIB) biudžeto garantiją, kuria padengiama politinė ir valstybinė rizika, susijusi su jo teikiamomis paskolomis ir paskolų garantijomis ne Europos Sąjungoje įgyvendinamiems projektams. Ši ES garantija yra veiksmingas būdas derinti ES biudžeto lėšas su EIB nuosavais ištekliais, kartu užtikrinant, kad nebūtų pakenkta EIB finansinei būklei.

EIB jau padarė didelę pažangą įgyvendindamas savo įgaliojimą: sustiprino koordinavimą su Komisija ir sutelkė savo veiklą į ES politinių tikslų siekimą. EIB išorės veiklos raidą turėtų atspindėti didesnės ir geresnės kokybės paskolos ir naujų paskolų gavėjų (vietos valdžios institucijų) įvairinimas.

EIB turėtų būti nedelsiant suteiktas papildomas 500 mln. EUR įgaliojimas mikrokreditams finansuoti siekiant padidinti neturtingiausių asmenų galimybes gauti banko finansavimą reikalavimus atitinkančiose valstybėse. Kalbant apie vidaus organizaciją, EIB turėtų visą savo išorės veiklą laipsniškai suskirstyti pagal geografinius kriterijus, kad galėtų geriau prisitaikyti prie kiekvienos zonos ypatumų ir skatinti šalis partneres dalyvauti.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) EIB neįvykdė būtinųjų reikalavimų, kad galėtų patikinti mus, jog jo investicijos socialiniu, aplinkosauginiu ir net etiniu požiūriu bus atsakingos. Pasikartojantys skandalai, susiję su lengvatinių mokesčių zonose veikiančių dukterinių įmonių finansavimu, Komisijai, regis, nekelia nerimo, ne daugiau ji jaudinasi ir dėl diktatūros režimų, jeigu, kaip kad Libijos atveju, jie finansiškai naudingi. Aplinkosaugos ir socialiniams klausimams pranešime neskiriama jokio dėmesio. Jame siūloma remti tokius žalingus projektus, kaip „Desertec“ ir „Invest in Med“. Balsavau prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Europos investicijų bankas (EIB) nuo 1963 m. ne tik vykdo pagrindinę investicijų finansavimo Europos Sąjungoje misiją, bet ir ne Europos Sąjungoje vykdo operacijas remdamas ES išorės politikos kryptis. Tai leidžia ES biudžeto lėšas, skiriamas išorės regionams, papildyti EIB finansiniu pajėgumu pagalbą gaunančių valstybių naudai. Taip EIB prisideda prie Europos Sąjungos bendrųjų principų ir politikos tikslų įgyvendinimo, taip pat prie trečiųjų šalių vystymosi ir ES klestėjimo pakitusiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis.

EIB operacijos, kuriomis siekiama remti ES išorės politiką, turi ir toliau būti vykdomos laikantis patikimos bankininkystės veiklos principų.

Siekiant paremti ES išorės veiksmus ir suteikti EIB galimybę finansuoti investicijas ne ES nepadarant poveikio EIB kreditingumui, dauguma EIB operacijų išorės regionuose buvo vykdomos naudojantis Komisijos administruojama ES biudžeto garantija. Šia papildoma garantija EIB suteikiama galimybė tęsti savo investicinę politiką, kuri yra labai naudinga pasaulio ekonomikai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Siekdamas paremti ES užsienio politiką, Europos investicijų bankas taip pat finansuoja projektus, įgyvendinamus už Europos Sąjungos teritorijos ribų, pvz., vystomojo bendradarbiavimo srityje. Garantijų fondu, įsteigtu 2009 m., užtikrinamas EIB likvidumas mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Atlikus vertinimą, šalių, atitinkančių reikalavimus EIB finansavimui su ES garantija gauti, sąrašas buvo išplėstas ir padaryti atitinkami pakeitimai finansinėje programoje. Ne visi pasiūlyti pakeitimai man priimtini, todėl balsuodamas susilaikiau.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui (EIB) suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti. Tiesą sakant, EIB taip pat finansuoja projektus regionuose už ES ribų prisidėdamas prie ES išorės tikslų sanglaudos ir plėtros politikos srityse įgyvendinimo. Pasiūlymu numatomas glaudesnis ES ir EIB bendradarbiavimas, prisidedama prie pastangų panaikinti skurdą, skatinamos mažosios ir vidutinės įmonės ir vietos bendruomenės, užtikrinamas didesnis skaidrumas, skatinamas patikimos praktikos taikymas EIB, padidinamas projektų kovos su klimato kaita srityje finansavimas ir nustatoma, kad šalys, neskiriančios dėmesio aplinkos apsaugos klausimams, neatitinka reikalavimų finansavimui gauti. Balsuoju už šį pranešimą ir remiu pastangas sustiprinti EIB išorės misiją, kuri, mano nuomone, turi būti suderinta su geresne parlamentine priežiūra siekiant išlaikyti EIB veiksmų demokratinį teisėtumą. Todėl EIB turėtų pagerinti ataskaitų teikimo Europos Parlamentui tvarką visais aspektais, kurie įeina į jo įgaliojimų sritį – pradedant veiklos gairėmis ir bendra politika ir baigiant praktiniu įgyvendinimu, įskaitant projektų vertinimą pagal aspektus, susijusius su plėtra, ir jų atitiktį socialiniams, aplinkos apsaugos ir pagarbos žmogaus teisėms kriterijams.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Lisabonos sutarties 208 straipsnyje teigiama, kad ES privalo „atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“. Tai ES įsipareigojimas vengti politikos, kuri pakenktų jos naudingam darbui vystomojo bendradarbiavimo srityje, ir imtis veiksmų visose politikos srityse, kurie būtų naudingi besivystančioms šalims. Šis įsipareigojimas taikomas visoms ES institucijoms, įskaitant EIB. Dauguma valstybių, kurios turi teisę dalyvauti programoje pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą, yra besivystančios šalys. Todėl suprantama, kad vienas iš pagrindinių tikslų pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą yra skurdo mažinimas. Be to, EIB turi suderinti savo išorės veiksmus su Europos bendro sutarimo dėl vystymosi nuostatomis.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jame atkreipiamas dėmesys į klausimą, kuris labai retai minimas per žinias. Europos investicijų bankas (EIB) ne tik vykdo pagrindinę investicijų finansavimo Europos Sąjungoje misiją, bet ir ne Europos Sąjungoje vykdo operacijas remdamas ES išorės politikos kryptis. Tai leidžia ES biudžeto lėšas, skiriamas išorės regionams, papildyti EIB finansiniu pajėgumu pagalbą gaunančių valstybių naudai. Taip EIB prisideda prie Europos Sąjungos bendrųjų principų ir politikos tikslų įgyvendinimo, taip pat prie trečiųjų šalių vystymosi ir ES klestėjimo pakitusiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis. EIB operacijos, kuriomis siekiama remti ES išorės politiką, turi ir toliau būti vykdomos laikantis patikimos bankininkystės veiklos principų.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Šiuo konkrečiu dokumentu, dėl kurio šiandien balsavome Europos Parlamente, siekiama užtikrinti, kad Europos investicijų bankui (EIB) būtų suteikta Europos Sąjungos garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Europos Sąjungoje, nuostoliams atlyginti. Jame nustatyta didžiausia EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, viršutinė riba likusiu 2007–2013 m. laikotarpiu sudaro 27,8 mlrd. EUR.

Be to, Parlamento pasiūlymu siekiama padaryti kai kuriuos pakeitimus siekiant patobulinti EIB veiklą už ES ribų, pvz., dėl turimo 2 mlrd. EUR įgaliojimo naudojimo kovos su klimato kaita srityje. Parlamentas taip pat pasiūlė kitų naujų priemonių, kuriomis siekiama suteikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms geresnes galimybes gauti EIB paskolas, užtikrinti didesnį EIB operacijų skaidrumą ir didesnį lankstumą rizikos kapitalo investicijų požiūriu. Taip pat siekiama pakeisti dabartinę regioninių tikslų sistemą horizontaliųjų tikslų sistema ir naudoti įgaliojimą plėtojant ryšius su tokiomis šalimis, kaip Islandija, Libija, Irakas ir Kambodža.

Remiu Europos Parlamento poziciją ir EIB išorės veiklą, tačiau norėčiau pabrėžti faktą, dėl kurio tenka apgailestauti, kad projektų, įgyvendinamų ne Europos Sąjungoje, finansavimas tiesioginės konkurencijos atvejais dažnai kenkia Europos Sąjungos konkurencingumui.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Finansuodamas projektus už Europos Sąjungos ribų Europos investicijų bankas prisideda prie ES užsienio politikos įgyvendinimo. Balsavau už I. Kalfino pranešimą, nes ypač palankiai vertinu 2 mlrd. EUR įgaliojimą remti veiklai, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitos padarinius ir padėti prie jų prisitaikyti, taip pat aiškų siekį remti mažąsias ir vidutines įmones. Be to, pranešime raginama visapusiškai įsipareigoti informuoti piliečius, Parlamentą ir Komisiją ir užtikrinti skaidrumą. Į Parlamento teises atsižvelgta, o tai, ir mano nuomone, neabejotinai būtina.

  Anna Záborská (PPE), raštu. − (SK) Europos Sąjunga yra įsipareigojusi būti solidari ir šis įsipareigojimas tiesiogiai kyla iš mūsų krikščioniško paveldo. Net tie, kurie norėtų pašalinti krikščionybę iš viešosios erdvės, pripažįsta, kad ES privalo prisidėti prie paramos vystymuisi. Tačiau šis solidarumas tiesiogiai kildinamas iš krikščionybės doktrinų dėl kiekvieno asmens žmogaus orumo ir moralinės pareigos suteikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia. Europos investicijų bankas (EIB) tapo svarbia Europos Sąjungos kovos su skurdu mažiau išsivysčiusiuose regionuose priemone. Taigi pagrindinis banko tikslas – teikti paramą, todėl jam reikia finansinių garantijų. Kita vertus, EIB turi ir toliau būti banku, t. y. institucija, kuri neleidžia jai patikėtų lėšų, o jas veiksmingai investuoja. Todėl balsavau už pranešimą dėl garantijos suteikimo EIB.

Rekomendacija: Robert Sturdy (A7-0034/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsuoju už šią rekomendaciją, nes Pietų Korėjos rinka gali suteikti naujų prekybos galimybių, ypač žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose. Šiuo metu ES ūkininkams Korėja yra viena iš vertingesnių eksporto rinkos šalių pasaulyje, jos metinė apyvarta siekia net 1 mlrd. EUR. Kalbant apie paslaugas, ypač finansines ir teisines, taip pat telekomunikacijų, aplinkos apsaugos ir jūrų transporto, prognozuojama, kad sandorių apimtis išaugs 70 proc. Be to, laisvosios prekybos susitarime numatytas veiksmingas ir aiškus ES pramonės interesų apsaugos mechanizmas, kuriuo bus prisidėta prie Europos pramonės augimo.

  Marta Andreasen (EFD), raštu. − Balsavau už R. Sturdy pranešimą, kuriuo pateikiama rekomendacija dėl Europos Sąjungos ir Pietų Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo, nes įgyvendinant šį susitarimą prekyba išaugs ir jis bus naudingas Jungtinei Karalystei ir kitoms 26 Europos valstybėms. Svarbiausias veiksnys šiame susitarime yra apsaugos mechanizmas ir be jo už šį pranešimą galbūt nebūčiau balsavusi. Dvišalės apsaugos mechanizmas suteiks ES galimybę vėl nustatyti pirmiau galiojusias didžiausio palankumo režimo muito normas net ir tuo atveju, jeigu įgyvendinant šį susitarimą kils žalos mūsų pramonei grėsmė. Susitarimu mūsų paslaugų sektoriui, žemės ūkiui ir apdirbamosios pramonės šakoms suteikiama didesnė galimybė patekti į didelę ir augančią Korėjos rinką.

  Antonello Antinoro (PPE), raštu. – (IT) Tai labai svarbus balsavimas Europos Sąjungos naujos tarptautinės prekybos strategijos požiūriu. Tiesą sakant, laisvosios prekybos susitarimas su Korėja yra pirmasis iš naujosios kartos susitarimų, kuriais siekiama sumažinti prekybos kliūčių ir netarifinių kliūčių ir išplėsti investavimo šalyse partnerėse perspektyvas. Šis susitarimas, pasirašytas 2009 m. spalio mėn., iš karto sulaukė aštrios kritikos iš Europos automobilių gamybos pramonės, kuri nuogąstavo, kad dėl kai kurių sąlygų, suteiktų Korėjos automobilių gamybos pramonei, ypač dėl muitų grąžinimo, ji atsidurs labai nepalankioje padėtyje.

Prie susitarimo pridedamu reglamentu dėl apsaugos sąlygos, kuris iš dalies yra ir Parlamento nuopelnas, ir Pietų Korėjos vyriausybės pateiktu vidaus teisės aktų, kuriais reglamentuojamas išmetamo anglies dioksido kiekis, pakeitimų išaiškinimu šie nuogąstavimai dabar iš dalies išsklaidyti. Todėl šiandien patvirtinome Tarptautinės prekybos komiteto balsavimą, kad procedūra galėtų būti užbaigta, juolab kad Taryba tam jau pritarė.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimu bus suteikta tiesioginės ir visuotinės naudos visiems ES pramonės sektoriams, net jei juo ir bus išryškintas kai kurių sektorių pažeidžiamumas. Be to, juo nustatomos griežtos ginčų sprendimo, apsaugos priemonių ir stebėsenos procedūros siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą visoms ES įmonėms. Pietų Korėjos rinka neabejotinai gali suteikti daug naujų galimybių ES prekėms ir paslaugoms, tačiau iki šiol dėl didelių mokesčių normų ir brangių netarifinių kliūčių ji išliko palyginti izoliuota. Įgyvendinant LPS pavyks greitai panaikinti beveik 2 mlrd. EUR vertės ES eksporto muitus, kurie kasmet surenkami iš ES pramonės ir žemės ūkio produktų eksportuotojų. Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose bus galima iš karto ir nemažai sutaupyti. Nauda žemės ūkio ir paslaugų sektoriams bus ypač akivaizdi, nes Korėja yra viena iš vertingesnių eksporto rinkų pasaulyje, kurios metinė apyvarta siekia net 1 mlrd. Atsižvelgiant į tai, man belieka pasidžiaugti, kad Europos Parlamentas patvirtino ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą. Tikiuosi, kad tokių laisvosios prekybos susitarimų bus kuo daugiau ir jie bus pasirašyti su daugybe šalių pradedant Kanada ir JAV ir baigiant BRIC valstybėmis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Pietų Korėja yra ketvirta pagal svarbą Europos Sąjungos eksporto už ES ribų rinka. Tačiau Europos eksportuotojai bandydami įvežti savo produktus į šią šalį susidurdavo su tarifinėmis ir reguliavimo kliūtimis. Šis laisvosios prekybos susitarimas yra vienas iš išsamiausių kada nors ES suderėtų susitarimų, pagal kurį panaikinamas muito mokestis beveik visiems produktams ir išplečiamas paslaugų, kurioms šis susitarimas taikomas, sąrašas. Susitarimas yra teigiamas visomis prasmėmis ir bus labai naudingas abiem šalims. Prognozuojama, kad Europos eksportas į Pietų Korėją išaugs daugiau nei 80 proc. Tikiuosi, kad Europos ir ypač mano šalies įmonės sugebės pasinaudoti galimybėmis, kurių atsiras atvėrus šią rinką.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Prieš trejus metus Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria siekiama pagerinti galimybę Europos verslo sektoriui patekti į užsienio rinkas. Dabar esame raginami patvirtinti laisvosios prekybos susitarimą, kuriuo Europos Sąjungos įmonėms iš tikrųjų suteikiama galimybė patekti į Pietų Korėjos rinką, kuri, kaip žinome, yra svarbi Europai, ir taip padidinti eksportą bei sukurti naujų darbo vietų. ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarime, kaip pirmajame įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sudarytame naujosios kartos prekybos susitarime ir pirmajame susitarime, kuris bus priimtas pagal naujas bendro sprendimo procedūros taisykles, yra daug naujovių, susijusių su abipuse pagarba Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytiems standartams, atitiktimi teisės aktams dėl viešojo pirkimo, valstybės pagalbos skaidrumu ir tvaraus vystymosi įgyvendinimu. Džiaugiuosi sprendimu priimti šį pranešimą, kuriuo Europos Sąjungai – pirmiau atsiskyrusiai dėl taikomų muito normų ir ginančiai verslo interesus papildoma „apsaugos sąlyga“, kitaip sakant, sąlyga, suteikiančia galimybę vėl nustatyti muitus – suteikiama naujų galimybių.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mums, balsavusiems prieš šį pranešimą, sprendimas jį priimti kelia nerimą. Daugybę kartų Parlamente viešai pasmerkėme tragiškus pasaulio prekybos liberalizavimo daugumoje ekonominės veiklos sektorių padarinius, ypač kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Portugalijoje, ir regionuose, kurie yra labiausiai priklausomi nuo šių sektorių. Šiuo atveju ypač didelį rūpestį kelia tekstilės, automobilių ir susijusių dalių bei elektronikos sektoriai. Tačiau susitarimas taip pat apima žemės ūkio produktus, juo skatinama taikyti intensyvios ir aplinkos apsaugos požiūriu netvarios gamybos modelius, prieštaraujančius vietos gamybos ir vartojimo modeliams, kuriuos taikant užtikrinamas apsirūpinimo maistu savarankiškumas ir maisto sauga. Tai didžiausio masto kada nors Europos Sąjungos sudarytas laisvosios prekybos susitarimas, kuris dabar taps pirmuoju žingsniu sudarant „naujosios kartos dvišalius verslo susitarimus“.

Komisija visada vertina šiuos susitarimus atsižvelgdama į tai, kiek milijonų eurų uždirbo ekonominės grupės ir tarptautinės bendrovės. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek prarasta darbo vietų, o tai, kaip mano pranešėjas, neišvengiama, kiek mažųjų ir vidutinių įmonių bankrutavo, net į tai, kiek tonų CO2 išmesta dėl išaugusių energijos ir prekių srautų įgyvendinant šiuos susitarimus. Įdomu pamatyti, kiek ilgai šiais atvejais bus laikomasi išliaupsintųjų ES įsipareigojimų saugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita…

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl apsaugos sąlygos, kuria papildomas laisvosios prekybos susitarimas su Korėja, nors ji ir nėra pakankama ir dėl jos įgyvendinimo kyla klausimų, tačiau balsavau prieš patį susitarimą. Atverti savo sienas tiesiogiai su mūsų produktais konkuruojančių prekių importui nepasirūpinus apsauga yra pražūtinga, ypač automobilių pramonei. R. Sturdy pranešimo aiškinamoji dalis, kurioje teigiama, kad šis susitarimas turės tik labai mažą poveikį užimtumui, ir kartu numatoma plačiu mastu sutelkti visas Europos Sąjungos priemones siekiant sušvelninti padarinius, susijusius su prarastomis darbo vietomis, yra ir labai nenuosekli, ir labai ciniška.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Balsuodami dėl R. Sturdy pranešimo Europos Parlamento nariai davė aiškų signalą. Šiandien didele balsų dauguma patvirtinome iki šiol išsamiausią ES suderėtą laisvosios prekybos susitarimą. Tai reiškia aiškų „TAIP“ Europos ekonomikai ir aiškų „TAIP“ Europai kaip ekonominės veiklos bazei. Panaikinus muitų mokesčius bus galima sutaupyti 1,6 mlrd. EUR ir padidinti prekybos apimtį 19 mlrd. EUR, taigi šio susitarimo nauda akivaizdi. Žemės ūkio sektorius gali tikėtis sutaupyti iš muitų 380 mln. EUR. Taip atveriamos naujos eksporto galimybės mūsų ūkininkams. Balsavau už tai, kad šis laisvosios prekybos susitarimas pradėtų galioti.

  David Martin (S&D), raštu. − Nuoširdžiai džiaugiuosi tuo, kad ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas patvirtintas. Tikimasi, kad per ateinantį dvidešimtmetį dvišalės prekybos apimtis išaugs daugiau nei du kartus. Per penkerius metus bus panaikinti importo muitai 98 proc. visiems produktams ir pašalintos kitos netarifinės kliūtys. Į susitarimą įtraukti svarbūs socialiniai, darbo ir aplinkos apsaugos standartai ir tikiuosi, kad bus atidžiai stebima, kaip jų laikomasi.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Norėčiau pridurti prie savo pozicijos keletą pastabų dėl ES ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) rengimo proceso ir su juo susijusių nuogąstavimų ir lūkesčių, kuriuos išreiškė pramonės šakos ir kitos šalys, kurias šis susitarimas paveiks. Šiuo susitarimu iš esmės keičiamos nusistovėjusios ES ir Korėjos prekybos taisyklės. Tik ateityje bus įmanoma įvertinti tikrąjį šio susitarimo poveikį. Tik praėjus ilgesniam laikui padarytos išvados ir atlikti skaičiavimai galės parodyti, kokia abiejų šalių ekonominė padėtis, kiek pagerėjo abiejų šalių prekybos balansas ir kiek prisidėta prie socialinės padėties gerinimo.

Būtina suderintai ir atidžiai stebėti ir vertinti produktų, kuriais tarpusavyje prekiaujama, kiekį ir asortimentą, taip pat jų patvirtintą kokybę ir patikrinamą kilmės šalį. Bet koks tiesioginis minėtų mechanizmų taikymas pagal ES ir Pietų Korėjos LPS dvišalę apsaugos sąlygą būtų labai opus reikalas ir jo rezultatas galėtų būti visiškai priešingas euforijai dėl šio susitarimo patvirtinimo.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Šis laisvosios prekybos susitarimas (LPS) skirtas tam, kad įvairiuose ekonomikos sektoriuose ES įmonėms būtų suteikta plataus masto ir visapusė galimybė patekti į Pietų Korėjos rinką taikant neregėtą tarifų liberalizavimą.

Susitarime, kaip pirmajame naujosios kartos dvišalių LPS etape, yra tokių naujovių, kaip darniam vystymuisi skirtas skyrius, pagal kurį abi šalys įpareigojamos laikytis pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartų ir sukuriama tarpusavio vertinimu grindžiama sistema skundams dėl reikalavimų nesilaikymo nagrinėti, taip pat įsteigiamos kelios darbo grupės ir stebėsenos komitetai siekiant užtikrinti kokybišką įgyvendinimą ir taikinimą.

Palankiai vertinu šį LPS, nes jis yra pats išsamiausias iš visų kada nors ES suderėtų prekybos susitarimų.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Nepritariu sprendimui sudaryti ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą ir apgailestauju, kad jis priimtas, nes manau, kad šiuo vienu didžiausio masto pastaraisiais metais ES pasirašytu prekybos susitarimu gilinami neigiami prekybos liberalizavimo padariniai. Juo siekiama sudaryti tarpvalstybiniu mastu veikiančioms didelėms Europos įmonėms sąlygas uždirbti daugybe milijonų skaičiuojamą pelną neatsižvelgiant į rimtus šio susitarimo pasirašymo tokiomis sąlygomis padarinius ekonomikos, socialinėje, aplinkos apsaugos ir užimtumo srityse. Taigi, kaip pripažįsta ir pats pranešėjas, šis susitarimas daugybei Europos darbuotojų reikš negrįžtamą darbo vietų praradimą labai pažeidžiamuose ir strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose, kaip antai žemės ūkis ir tekstilės pramonė. Šis susitarimas – tai dar vienas žingsnis atgal, o ne pirmyn siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir saugumą. Siekdama šio tikslo ES turi tvirtai įsipareigoti remti vietos rinkas ir žemės ūko gamybą. Šiuo susitarimu Europos ūkininkai verčiami konkuruoti su žemės ūkio produkcijos, kurią gaminant nėra reikalaujama užtikrinti pagrindines darbuotojų teises ar laikytis būtinųjų sveikatos ir kokybės standartų, importuotojais.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Nuodugniai susipažinau su susitarimo tekstu ir manau, kad daugelis jo nuostatų išdėstytos neišsamiai ir paviršutiniškai. Taigi yra dalių, kurios galėtų būti aiškinamos dviprasmiškai. Pvz., viešojo pirkimo taisyklėse nepateiktas atsakymas į svarbiausius klausimus, susijusius su konkurencija ir piktnaudžiavimu. Sustiprinti bendradarbiavimą su Tolimųjų Rytų šalimis, žinoma, būtina. Tačiau neišsamios ir netikslios formuluotės duoda pagrindo įtarimams, kad šis darbas nėra iki galo užbaigtas. Balsavau prieš šį pranešimą.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo. Visų pirma siekiant efektyvesnio ES ir Korėjos bendradarbiavimo yra svarbu pašalinti esamas prekybos kliūtis, dėl kurių Korėjos rinka iki šiol buvo izoliuota. Įsigaliojus šiam susitarimui bus sudarytos palankios sąlygos ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimuisi. Augančioms, konkurencingoms ES įmonėms bus sukurtos palankios verslo sąlygos patekti į Pietų Korėją, kurioje atsiveria daug naujų galimybių ES prekių ir paslaugų realizavimui, didinant įmonių prekybos apimtis bei mažinant išlaidas eksportui. Atsižvelgiant į numatomą ateities ES ir Pietų Korėjos prekybos plėtrą, bus sutaupyta daug lėšų, surenkamų iš muitų, ypatingai chemijos, pramonės, farmacijos sektoriuose. Be to, bus užtikrinta sąžininga konkurencija automobilių gamybos, buitinės elektronikos ir tekstilės sektoriuose, kuriuose Korėja turi sąlyginį pranašumą prieš ES. Taipogi liberalizuojant eksporto muitų tarifus bus pasiekta didelė nauda žemės ūkio ir paslaugų sektoriams. Sveikintina, kad susitarime daug dėmesio skiriama darniam vystymuisi.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Visų 27 ES valstybių narių ir Korėjos Respublikos (Pietų Korėjos) laisvosios prekybos susitarimu siekiama suteikti Europos įmonėms geresnes galimybes patekti į Korėjos rinką taikant neregėtą tarifų liberalizavimą. Balsavau už šį susitarimą, nes apskritai jis yra labai teigiamas ir suteikia galimybę abiem šalims gauti daug naudos. Prognozuojama, kad Europos eksportas į Pietų Korėją išaugs daugiau nei 80 proc. Tikiuosi, Portugalijos įmonės taip pat pasinaudos šiuo susitarimu suteikiamomis naujomis galimybėmis, ypač žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose, kuriems šio susitarimo nauda ypač įspūdinga. Šiuo metu ES ūkininkams Korėja iš tikrųjų yra viena iš vertingiausių eksporto rinkų pasaulyje, kurios metinė apyvarta viršija 1 mlrd. EUR. Šiuo LPS bus visiškai liberalizuotas beveik visos ES žemės ūkio produkcijos eksportas ir tai suteiks žemės ūko pramonei galimybę sutaupyti 380 mln. EUR. Negaliu nepritarti šiam susitarimui.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Rimtai apgailestaujame, kad EP nariai nedvejodami patvirtino šį probleminį prekybos susitarimą. Padarinių sukelsiančiu ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimu, kuriame neapsiribojama muitų panaikinimu siekiant turėti galimybę greitai patekti į rinką socialinių ir aplinkosaugos standartų sąskaita, nustatomas pavojingas precedentas būsimos ES prekybos politikos srityje.

Dar nepriimtiniau tai, kad ES pavyko priversti Korėją liberalizuoti taisykles dėl automobilių išmetamo CO2 kiekio, kad Europos automobilių gamintojai galėtų eksportuoti į Korėją daugiau didelių degalus „ryjančių“ automobilių. Ši ES vykdoma rankų išsukinėjimo politika, kuria paminami Korėjos taisyklių dėl automobilių keliamos taršos aplinkosaugos principai, tiesiog gėdinga. Dar blogiau, ES stengiasi įteigti, kad ši teisinė spraga aplinkos apsaugos srityje leis Europos pramonei, gaminančiai šiuolaikinių reikalavimų neatitinkančius automobilius, „sąžiningai konkuruoti“ Korėjos rinkoje su mažesnių, mažiau aplinką teršiančių ir ekonomiškesnių automobilių gamintojais.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes manau, kad ji grindžiama suderintu požiūriu į ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą. Iki šiol Pietų Korėjos rinka išliko palyginti uždara dėl didelių mokesčių tarifų ir brangių netarifinių kliūčių, bet greitai ji galės suteikti daug naujų galimybių ES prekėms ir paslaugoms. Šiuo laisvosios prekybos susitarimu bus greitai panaikinti 1,6 mlrd. EUR vertės ES eksporto muitai, kurie kasmet surenkami iš ES pramonės ir žemės ūkio produktų eksportuotojų, palyginti su Pietų Korėjos eksportuotojais, iš kurių surenkama 1,1 mlrd. EUR vertės mokesčių. Tačiau bus svarbu atidžiai stebėti iš šios šalies importuojamų prekių kiekį, kad tais atvejais, kai jis labai išaugs keldamas grėsmę Europos darbo vietoms, galėtume taikyti apsaugos sąlygą.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Esame labai prieš šį laisvosios prekybos susitarimą su Korėjos Respublika, nes juo mūsų konkurentams iš Korėjos būtų suteikti nepagrįsti konkurenciniai pranašumai. Korėja galėtų laisvai eksportuoti, pvz., automobilius ir Europos gamintojai atsidurtų nepalankioje padėtyje, nes 95 proc. Korėjoje parduodamų automobilių pagaminti Korėjoje.

Tarifinių kliūčių panaikinimas būtų nenaudingas mūsų gamybos sektoriams. Pagal vienintelę sąlygą, kuri galės būti taikoma siekiant sušvelninti šio susitarimo padarinius, galės būti imtasi nepaprastųjų priemonių. Laikinosios priemonės, pvz., laikinas mažesnių tarifų taikymo sustabdymas, galės būti taikomos tuo atveju, jeigu Europos gamintojai patirs rimtą žalą.

  Tokia Saïfi (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už tai, kad Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimas būtų sudarytas, nes jis tikrai bus naudingas Europos įmonėms. Iš tikrųjų, jų produkcijos eksportas į Korėją turėtų išaugti beveik 40 proc., be to, bus panaikinti apytikriai 1,6 mlrd. EUR vertės ES eksporto muitai, kurie kasmet surenkami iš ES pramonės ir žemės ūkio produktų eksportuotojų. Dar daugiau, bus įmanoma sušvelninti bet kokį neigiamą šio susitarimo poveikį Europos ekonomikai taikant apsaugos sąlyga. Galiausiai šis LPS yra pirmasis naujosios kartos laisvosios prekybos susitarimas, nes į jį įtrauktas darniam vystymuisi skirtas skyrius, pagal kurį abi šalys įpareigojamos laikytis pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartų, taip pat nuostatos, kuriomis nustatomos sąlygos tikrai pilietinės visuomenės įtraukčiai.

Pasiūlymai dėl rezoliucijų B7-0210/2011 ir B7-0034/2011

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. − Noriu pasveikinti abu pranešėjus, R. Sturdy ir P. Zalba, kurie buvo mūsų vedliais sudėtingame paties laisvosios prekybos susitarimo ir svarbios apsaugos sąlygos tvirtinimo procese. ES ir Pietų Korėjos LPS yra išsamiausias ir plačiausio užmojo iki šiol ES sudarytas šios rūšies susitarimas. Jis apima daug elementų, naudingų ES gamintojams ir vartotojams, kaip antai eksporto muitų, taikomų ES pramonės ir žemės ūkio eksportuotojams, panaikinimas, geresnės galimybės patekti į rinką ES paslaugų teikėjams, netarifinių kliūčių prekybai elektronikos prekėmis, vaistais ir medicinos prietaisais, pašalinimas, geresnės galimybės patekti į viešojo pirkimo rinką, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, geresnės galimybės patekti į rinką ES automobilių gamintojams ir, o tai labai svarbu, apsaugos sąlyga, kuria užtikrinama Europos automobilių gamintojų apsauga nuo bet kokių pusiausvyros sutrikimų, kurių ateityje gali šiame sektoriuje atsirasti.

Tikiuosi, netolimoje ateityje pagal šio susitarimo pavyzdį bus parengta daug kitų laisvosios prekybos susitarimų, pvz., su Kanada, Singapūru ir MERCOSUR šalimis. Kartu sveikinu Parlamentą pasinaudojus savo naujais įgaliojimais, nes tai pirmasis LPS, priimamas pagal Lisabonos sutartimi nustatytas naujas pritarimo procedūros taisykles.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0120/2011

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes Europos Sąjunga (ES) turi nedelsdama sureaguoti, kadangi Egiptas gali atlikti labai svarbų vaidmenį remiant taikos procesą Artimuosiuose Rytuose ir keičiant žmonių šiame pasaulio regione mentalitetą. Kad tai galėtų būti pasiekta, manau, kad Europos Sąjungai būtina persvarstyti savo kaimynystės politiką. Taip pat turime sutelkti ir persvarstyti dabartines priemones, susijusias su pagalba politinėms, ekonominėms ir socialinėms reformoms, ir stiprinti bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis, nes įvykiai Egipte ir kitose šalyse parodė, kad reikia platesnio užmojo politikos ir priemonių. ES pastangos turi būti sutelktos į teisinės valstybės stiprinimą, gerą valdymą, kovą su korupcija ir pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas tvirtai demokratijai atsirasti.

  Dominique Baudis (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad jis yra tinkamas ir suderintas. Egipto žmonės mano, kad jų teisėti lūkesčiai pildosi. H. Mubarako pasitraukimas yra būtina sąlyga, bet to nepakanka siekiant užtikrinti, kad Egiptas pasuktų pagarbos demokratijai ir žmogaus teisėms keliu. Perėjimo prie demokratijos procesą prižiūri kariuomenė, kurios vadovybė įsipareigojo šias funkcijas vykdyti šešis mėnesius. Per 18 dienų, kai vyko demonstracijos, lėmusios šį rezultatą, Egiptas patyrė finansinių nuostolių, kurie kasdieną didėja. Europos Sąjunga privalo pasiūlyti Egiptui savo paramą, kad revoliuciniai laimėjimai nenueitų perniek dėl didelės ekonomikos ir socialinės krizės. Kol kas ES mažokai pasinaudojo Europos kaimynystės politikai skirtais gausiais ištekliais ir tai pakenkė jos įvaizdžiui. Tačiau mūsų vaidmuo išlieka pagrindinis. Neturėtume savęs nepagrįstai kritikuoti. Revoliucijos ypatingos tuo, kad jos visada atrodo neišvengiamos po to, kai įvyksta, bet neįmanomos prieš tai. Tačiau pagrįsta savikritika pasiteisina ir dabar einame teisingu keliu, nes Taryba ir Komisija parodė savo ryžtą iš esmės persvarstyti Europos kaimynystės politiką.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Pastarosios kelios savaitės buvo istorinės. Šia prasme įvykiai Tunise ir ką tik įvykę pokyčiai Egipte teikia didelių vilčių, ypač jaunimui. Europos Sąjunga privalo įvertinti padėtį ir be jokių išsisukinėjimų paremti demokratinį procesą. Be to, šie įvykiai turėtų paskatinti mus iš esmės persvarstyti savo partnerystės susitarimus, kad neliktume šių pokyčių nuošaly. Europos Parlamentas turi siekti užtikrinti, kad mūsų žodžiai ir veiksmai būtų nukreipti į visapusiškos ir aiškios Europos politikos Egipto ir viso regiono atžvilgiu sukūrimą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Norėčiau išreikšti savo solidarumą su Egipto žmonėmis ir pasidžiaugti jų drąsa ir ryžtu, ypač jaunosios kartos, kovojant už savo teisėtus demokratinius siekius. Smerkiu smurtą ir neproporcingą jėgos naudojimą prieš protestuotojus. Giliai apgailestauju dėl didelio žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus ir reiškiu užuojautą aukų artimiesiems. Turi būti pradėtas dialogas su visomis politinėmis ir socialinėmis jėgomis, kurios gerbia demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagrindines laisves. Tai pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir jie sudaro bendrą pagrindą Europos ir Viduržemio jūros regiono plėtojimui. Raginu atlikti nepriklausomą įvykių, per kuriuos žuvo žmonės, buvo sužeistų ir įkalintų asmenų, tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Raginu nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus taikius demonstrantus, sąžinės kalinius, Egipto ir tarptautinius žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir teisininkus. Raginu ES persvarstyti savo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo politiką siekiant sukurti žmogaus teisių sąlygos įgyvendinimo mechanizmą visuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis.

  Mário David (PPE), raštu. − (PT) Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti Parlamente pasiektu plačiu sutarimu dėl ką tik priimto bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos. Tai rodo mūsų vienybę dėl pagrindinių vertybių, kurias kaip tautų ir šalių sąjunga giname, ir manau, kad to nepaminėti nedera. Antra, tikiuosi, kad perėjimas Egipte nuo seno režimo prie būsimos demokratijos bus vykdomas taikiai, strategiškai ir siekiant plataus sutarimo tarp įvairių šios svarbios Artimųjų Rytų šalies politinių, pilietinių, karinių ir religinių veikėjų. Trečia, tikiuosi, kad šis istorinis momentas taps teigiamu atsaku į tikruosius Egipto žmonių reikalavimus: reikalavimus užtikrinti laisvę ir demokratiją ir kovoti su korupcija, nedarbu ir socialine atskirtimi. Galiausiai norėčiau pakartoti, kad šio regiono ateitis reikalauja tvirtos ir tolerancijos principu grindžiamos demokratijos, kurioje gerbiamos mažumos ir kurioje valstybė yra įsipareigojusi tarnauti visų piliečių, o ne mažumos labui.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos padėties Egipte klausimu, nes manau, kad Europos Sąjunga turėtų išreikšti savo solidarumą su Egipto žmonėmis paremdama jų teisėtus demokratinius siekius ir spartų Egipto perėjimą prie tikros demokratijos. Kad tai būtų pasiekta, ES privalo padėti Egiptui įveikti ekonominius ir socialinius sunkumus, kuriuos jis dabar patiria, siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies demokratizacijos procesą, į kurį būtų įtraukta visa pilietinė visuomenė.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Kaip ir Berlyno sienos griūties atveju, tarptautinė bendruomenė, žiniasklaida ir net didžiausių šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos buvo labai nustebintos įvykių, kurių numatyti negalėjo ir kurie duoda pagrindo suabejoti daugeliu nuostatų ir teorijų dėl politikos Artimuosiuose Rytuose ir regiono stabilumo. Egiptui dėl jo strateginės svarbos tenka pagrindinis vaidmuo šių pokyčių procese ir tai, kas šioje šalyje vyks, turės lemiamos įtakos kitoms šio regiono šalims. Dar negalima pasakyti, kuria kryptimi judės ši jėga, išvedusi į gatves tūkstančius žmonių reikalauti padaryti galą jų šalyse dešimtmečiais galiojusiems valdžios režimams. Vis dėlto manau, kad Europos Sąjunga negali būti abejinga tam, kaip šis regionas vystysis ir kas vyksta jo teritorijoje. Turime stengtis padėti tiems, kurie siekia įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę ir atmeta sukarintų pasaulietiškosios valdžios režimų dichotomiją ar radikalias islamiškas revoliucijas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Praeitą savaitę, praėjus kelioms dienoms po visuotinių neramumų Egipte, mus pasiekė žinia apie prezidento H. Mubarako, valdžiusio šalį ilgiau nei 30 metų, atsistatydinimą. Norėčiau prisijungti prie Europos Sąjungos sveikinimų Egipto žmonėms, kurie tvirtai kovojo už demokratinius pokyčius.

ES dabar laukia svarbi užduotis stebėti politinę ir socialinę pertvarką Egipte, pirmiausia kalbant apie konstitucijos persvarstymą ir laisvus ir sąžiningus rinkimus be žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau ji taip pat privalo paremti Egipto tautą finansiškai, kad būtų paskatinta būtina ekonominė plėtra.

Pritariu šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos ir tikiuosi, kad perėjimas nuo diktatūros prie demokratijos Egipte vyks sparčiai ir taikingai, nes ši šalis gali atlikti labai svarbų tarpininko vaidmenį užtikrinant ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos kalbama apie padėtį Egipte, tai, kad joje paminėta, jog ES „reiškia savo solidarumą su Egipto tauta, džiaugiasi jos drąsa ir ryžtu, ypač jaunosios kartos, ir tvirtai remia jos teisėtus demokratinius siekius“ vertinu teigiamai.

Europos Parlamento dauguma, kuri iki šiol kalbėdavo apie Egiptą kaip apie stabilumo regione pavyzdį, dabar privalo pritarti egiptiečių veiksmams, kuriais siekiama pažeisti šį „stabilumą“.

Egiptiečių demonstracijos, po kurių Hosni Mubarak buvo priverstas atsistatydinti, yra pavyzdys, rodantis, kad grupės, nusivylusios kapitalizmu, jį remiančiomis jėgomis ir režimais, turi didžiulių galimybių pasiekti demokratinę pergalę. Egipto žmonės savo atkaklia ir vieninga kova parodė, kad įmanoma priversti valdžią atsistatydinti ir toliau judėti pirmyn kovojant už politines ir demokratines laisves net tokioje šalyje, kurią kontroliuoja imperialistiniams interesams, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio ir Jungtinės Karalystės, atstovaujančios jėgos.

Kol nebus galutinai nuverstos, šios imperializmo jėgos niekada nepripažins pralaimėjimo ir savo noru nepasitrauks. Imperialistinius interesus Parlamente ginančios jėgos, kurios mano turinčios teisę kištis ir veidmainiškai teigia norinčios per savo „politines partijas ir fondus“ padėti demokratinėms politinėms jėgoms, nepaisant jų gražių žodžių iš tikrųjų stabdo demokratizacijos procesą šalyje.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Pirma Tunisas, dabar Egiptas, toliau protestų banga nusiris per visą Artimųjų Rytų regioną. Dabar, kai keičiasi Viduržemio jūros regiono geopolitinis žemėlapis ir galbūt pasaulio politinė pusiausvyra, Europos Sąjunga turi persvarstyti savo užsienio politiką atsižvelgdama į naujas sąlygas ir patobulinti politinės ir finansinės paramos, įskaitant paramą rengiant laisvus rinkimus, teikimo šalims, kuriose vyksta perėjimo prie demokratijos procesas, strategiją. Europos Sąjunga turėtų paremti Egipto žmones pasitelkdama visas savo turimas finansinės paramos priemones, taip pat priemones, kuriomis remiama demokratija ir ginamos žmogaus teisės. Taip pat turime stebėti padėtį, susidariusią Viduržemio jūros regione ir ypač Italijos pakrantėje, kur vien per keturias dienas išlaipinta 4 000 migrantų. Šie skaičiai primena masinį žmonių išsikėlimą, vykusį praeito šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje, kai jūra netinkančiomis plaukti valtimis į Adrijos jūros pakrantę plūdo būriai pabėgėlių iš Albanijos. Italijos vyriausybės sprendimas paskelbti ypatingąją padėtį, mano nuomone, svarbus ir teisingas, bet tai tik pirmasis žingsnis, nes iš tikrųjų baiminamasi, kad Egipte ir Alžyre gali susidaryti tokia pati padėtis, kaip ir Tunise. Tai problema, kurios Italija vien savo jėgomis nepajėgi įveikti, todėl Europa turi apsvarstyti atsakomąsias priemones, imtis tiesioginių veiksmų ir suteikti viltį tiems, kurie būdami namie yra gundomi per visas Magrebo šalis besiritančios jausmo bangos juos palikti.

  Louis Grech (S&D), raštu. − ES ir ypač Europos Parlamentas pernelyg ilgai nereagavo į ženklus, pranašavusius politinius ir socialinius neramumus Egipte, kurie galiausiai baigėsi pastarųjų trijų savaičių geopolitine katastrofa, nepaisant to, kad šis regionas yra labai arti ES ir stabilumas Viduržemio jūros regione yra labai svarbus pačios Europos politinės gerovės, ekonominės jėgos ir saugumo požiūriu.

Šiuo metu iškilo skaudi būtinybė ES institucijoms imtis stipraus vadovaujamo vaidmens, suderinto su pragmatiniu, integruotu ir visa apimančiu požiūriu grindžiama strategija, skirta stabilumui ir saugumui šiame regione atkurti. Dabar ES turi parodyti iniciatyvą ir padėti Egiptui pereiti prie demokratinės valdymo sistemos.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Po neregėto masto revoliucinių neramumų, kurių banga dabar ritasi per šalis Viduržemio jūros pietinėje pakrantėje ir kurie Tunise ir Egipte baigėsi valdžios nuvertimu, Europos Sąjunga turi persvarstyti savo viziją ir santykius su šiomis šalimis. Nors bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos, kurį priėmėme šiandien, 2011 m. vasario 17 d., parengtas šiek tiek pavėluotai, jis būtinas, nes juo siunčiamas stiprus signalas Egipto žmonėms siekiant parodyti, kad Europos Sąjunga remia jų siekius ir yra pasiruošusi padėti jiems nukreipti savo šalį į demokratijos kelią ir paremti šalies ekonominį vystymąsi.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Įvykiai Egipte gali būti pavadinti istoriniais, nes jie susiję su konkretaus politinio modelio, pagal kurį visa šalis buvo valdoma du dešimtmečius, žlugimu. Tai įvyko, deja, brangia kaina, nes per demonstracijas ir susidūrimus daugybė žmonių žuvo ar buvo sužeisti kovodami už laisvę, kurios taip siekė. Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos šis Parlamentas nori išreikšti savo solidarumą su Egipto žmonėmis ir pasidžiaugti jaunųjų protestuotojų, kurie šį mėnesį neabejotinai atliko pagrindinį vaidmenį, drąsa ir ryžtu. Prezidentui H. Mubarakui atsistatydinus, Egiptas tapo laisva šalimi, bet tokia, kuriai reikalinga esminė pertvarka. Europos Parlamentas siekia turėti galimybę jai padėti ragindamas, pvz., kuo skubiau pradėti politinių partijų dialogą siekiant rasti geriausią būdą kovoti su korupcija ir žodžio ir informacijos laisvės principų pažeidimais, kad būtų paklotas teisinės valstybės pamatas. Taip pat raginame vyriausiąją įgaliotinę įsteigti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir Parlamentas, siekiant padėti šaliai kurti naują tikrovę, atitinkančią demokratinės valstybės principus.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, nors ir negaliu atsikratyti stipraus ES institucijų veidmainystės kvapo.

  Kyriakos Mavronikolas (S&D), raštu. – (EL) Egipto klausimas labai rimtas atsižvelgiant į šalies dydį ir geografinę padėtį. Kipras visada palaikė draugiškus kaimyninius santykius su Egiptu, tad jo galimas indėlis sprendžiant šį klausimą neturėtų būti sumenkintas. Svarbu, kad po dabartinės krizės Egiptas taptų demokratine ir teisine valstybe, o ne konservatyvia musulmoniška valstybe, kuri destabilizuotų visą regioną. Egiptas visada išsiskyrė iš kitų Artimųjų Rytų šalių savo teigiamu indėliu sprendžiant šio regiono problemas.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Europos Sąjunga turi toliau siekti sukurti tikrą užsienio politiką, kuri jos partnerių atžvilgiu būtų nuosekli ir veiksminga. Labai svarbu, kad ES kalbėtų įtikinamai ir vienu stipriu balsu, atkartojančiu jų gyventojų reikalavimą užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.

Egiptas yra pagrindinis Europos Sąjungos partneris arabų pasaulyje, atliekantis aktyvų ir labai svarbų vaidmenį remiant Artimųjų Rytų taikos procesą ir palestiniečių tarpusavio susitaikymą. Todėl privalome išreikšti savo solidarumą su Egipto žmonėmis, paremti jų teisėtus demokratinius siekius, pasmerkti bet kokį smurtą ir neproporcingos jėgos naudojimą prieš protestuotojus ir išreikšti apgailestavimą dėl didelio žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus.

Pasiekusios šį tašką, Egipto valdžios institucijos privalo nedelsiant užkirsti kelią tolesniam smurtui, kadangi tai nėra būdas spręsti problemas, dėl kurių Egipto žmonės išreiškė savo protestą. Egipto valdžios institucijos ir saugumo pajėgos dabar privalo užtikrinti visų piliečių saugumą ir jų nuosavybės apsaugą, taip pat kultūros paveldo apsaugą.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos siekdamas parodyti savo besąlygišką paramą tautoms, kovojančioms už savo teises, šiuo konkrečiu atveju Egipto žmonėms, kovojantiems prieš autoritarizmą ir apverktinas politines, socialines ir ekonomines sąlygas, kuriomis jiems teko gyventi pastaruosius 30 metų, kai šalyje galiojo prezidento H. Mubarako vadovaujamas režimas. Taip pat pritariu griežtam smurto ir jėgos naudojimo prieš taikingų protestų dalyvius pasmerkimui. Nepaisant to, kad šį pasiūlymą parėmiau, nepritariu didelei jo daliai, nes smerkiu Europos Sąjungos požiūrį, grindžiamą kišimosi į kitų šalių reikalus politika, ir siekį perimti vadovavimą perėjimui prie demokratijos į savo rankas. Manau, kad patys Egipto žmonės yra atsakingi už savo ateities kūrimą ir kad jiems turėtų būti suteikta galimybė tai daryti nesikišant išorės veikėjams, kurie daugeliu atvejų tik siekia apsaugoti savo privilegijas, kurias įgijo remiami neteisėto autoritarinio režimo. Taip pat pasigendu rezoliucijoje aiškios ir griežtos kritikos Europos Sąjungos atžvilgiu, nes įgyvendindama savo dabartinę kaimynystės ir prekybos politiką ji rėmė H. Mubarako režimą.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Kaip rašė Khaled Hroub, „arabų pavasaris“ parodė, kad laisvė ir orumas – tai vertybės, kurių siekia visi žmonės, visos šalys ir visos tautos. Turime nepamiršti, kad pirminiai sukilusių tautų reikalavimai buvo socialiniai: egiptiečiai, kaip ir Tuniso žmonės, reikalauja geresnio turto paskirstymo ir geresnės ateities. Šios tautos verčiamos pakeisti savo gyvenimo sąlygas dėl ekonominių, socialinių ir politinių priežasčių. Jos nori „teisingos“ ir demokratinės valstybės, kurioje turtas būtų paskirstomas sąžiningai ir kurioje jie turėtų galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo sistemų paslaugomis. Vienintelis būdas atsakyti į šiuos reikalavimus – surengti rinkimus ir gana skubiai, net jei ir (buvusi) opozicija yra labai neorganizuota. Žmonių politinės teisės turi būti užtikrintos, taip pat būtina užtikrinti jų ekonomines ir socialines teises. Todėl Europos atsakas turi apimti ne tik demokratijos kūrimą, bet ir ekonominį vystymąsi siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių gautų pagalbą. ES turėtų sukurti politiką, kuria iš tikrųjų būtų remiamas demokratijos procesas, ir atlikti jame vadovaujamą vaidmenį.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Prieš reikšdami solidarumą su Egipto žmonėmis, turime suprasti, kas sukėlė šį procesą. Mano turimais duomenimis, už šio destabilizavimo stovi radikalūs islamistai. Neabejotinai esu prieš chaosą arabų pasaulyje. Esu prieš finansinę paramą, kuria prisidedama prie ekstremizmo ar neramumų kurstymo. Parlamentas pernelyg paskubėjo paskelbti apie finansinę paramą protestuotojams, kurių ne vienas atvirai skandavo antisemitinius šūkius. EP narių griežta ir emocinga reakcija arabų pasaulyje galėtų būti suprasta kaip neramumų kurstymas. Pakanka karo Irake ir dvejopos valdžios padėties Pakistane. Islamo šalių atžvilgiu turime elgtis apgalvotai ir pragmatiškai. Balsavau prieš šį pasiūlymą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) ES turi liautis naiviai puoselėjusi viltis dėl arabų pastangų siekti demokratijos. Kalbėdamas apie visas aukštinamas „arabų pavasario“ pergales, Briuselis dabar turi paminėti ir tai, kad pokyčiai Tunise ir Egipte ne tik „ryja“ šimtus milijonų eurų, išmokamų teikiant vietos paramą, bet ir tampa labai akivaizdūs Europos piliečiams, matantiems, kad į Europą jau plūsta tūkstančiai ekonominių migrantų. Pagaliau Tuniso ir Egipto žmonės išėjo į gatves vedini ne tik siekio gyventi demokratinėje šalyje ir turėti žodžio laisvę, jie taip pat ir pirmiausia nori didesnės gerovės. Didesnei gerovei pasiekti reikia laiko, todėl galime tikėtis, kad ekonominių migrantų iš Šiaurės Afrikos srautai ir toliau augs. Jų atvyks į Europą daugiau, ypač kadangi per pastaruosius du tris dešimtmečius arabų šalyse vyko tikras demografinis sprogimas. ES taip pat bus vertinama pagal tai, ar ji ir toliau gerbs demokratinius rinkimus, kai į valdžią ateis islamistai.

Egipte veikianti Musulmonų brolija, kuri galėtų laimėti rinkimuose 30 proc. balsų, yra vienintelė gerai organizuota opozicijos jėga. Taigi šiuo atžvilgiu užuot puoselėjusi iliuzijas, ES turėtų rimtai apsvarstyti, kaip jai reikėtų elgtis, jeigu rinkimus laimės islamistai. Kadangi rezoliucijoje į šias aplinkybes iš tikrųjų atsižvelgta, balsavau už ją.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pasiūlyme dėl rezoliucijos pritariama reformoms, kuriomis siekiama užtikrinti Egipte demokratiją, teisinę valstybę ir socialinį teisingumą. Rezoliucijoje raginama atšaukti šalyje nepaprastąją padėtį ir pabrėžiama atsakingo valdymo, kovos su korupcija, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms svarba Egipte, ypatingą dėmesį skiriant sąžinės, religijos ir minties laisvei, taip pat žodžio, žiniasklaidos ir spaudos laisvei. Šia rezoliucija siekiama greito perėjimo prie taikos, demokratijos ir pliuralizmo Egipte. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Pastarieji įvykiai Egipte ir Tunise parodė, kad nuostata dėl arabų šalių visuomenės negebėjimo priimti demokratijos yra klaidinga. Vadovaudamasi šia klaidinga prielaida, Europos Sąjunga – ir beveik visos pasaulio politinės jėgos – iškėlė stabilumo regione siekį aukščiau arabų šalių gyventojų teisės patiems spręsti, kokios ateities jie nori. Ši politika pasirodė esanti klaidinga. Belieka tikėtis, kad šios klaidos padariniai nebus pernelyg skausmingi. Jau šiandien privalome imtis veiksmų siekdami sušvelninti juos. Klaidos, deja, turi būti ištaisytos. Vienas iš tokių veiksmų, kurių turėtų būti imtasi remiantis šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos – įšaldyti Egipto vadovų, atsakingų už valstybės lėšų grobstymą Egipte, sąskaitas. Todėl raginu visas valstybes nares padaryti viską, kas įmanoma, kad tai būtų pasiekta. Ateinantis kelių mėnesių laikotarpis bus lemiamas Egiptui. Europos Parlamentas turėtų visais įmanomais būdais paremti gimstančią Egipto pilietinę visuomenę ir demokratines institucijas. Parama rengiant laisvus ir demokratinius rinkimus turėtų būti prioritetas. Ateinančių kelerių metų laikotarpiu mūsų orientyru turėtų būti vienas tikslas. Demokratija Egipte yra puiki ilgalaikė investicija, kuri duos dividendų ir Egipto piliečiams, ir Europos žmonėms.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Egipte siekdamas išreikšti visapusišką pritarimą Europos Parlamentui, kuris, kaip ir baronienė C. Ashton, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas H. Van Rompuy ir Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso, džiaugiasi Egipto žmonių drąsa ir reiškia solidarumą su jais. Europos Sąjunga dabar turės stebėti padėtį ir stengtis paremti politinį dialogą įgyvendindama kaimynystės politiką, kad būtų užtikrintas perėjimas prie demokratijos, surengti laisvi rinkimai ir išvengta nukrypimų į fundamentalizmą. Egiptas atlieka labai svarbų vaidmenį remiant Artimųjų Rytų taikos procesą ir kariuomenė pažadėjo tęsti šią veiklą, kuria siekiama išlaikyti politinę pusiausvyrą ir stabilumą regione, Egipto perėjimo prie demokratijos laikotarpiu. Taip pat manau, kad ES turėtų imtis veiksmų siekdama apsisaugoti nuo galimo masinio migrantų iš Šiaurės Afrikos antplūdžio suteikdama Egiptui visus būtinus išteklius.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos ir norėčiau pabrėžti Parlamento tvirtą paramą reformoms, kuriomis siekiama užtikrinti Egipte demokratiją, teisinę valstybę ir socialinį teisingumą. Tikiuosi, kad bus įmanoma atšaukti nepaprastąją padėtį ir kad geras valdymas, kova su korupcija, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, ypač sąžinės, religijos ir minties laisvei, žodžio laisvei, žiniasklaidos ir spaudos laisvei, susirinkimų laisvei, moterų teisėms ir lyčių lygybei, mažumų apsaugai, kovai su diskriminacija dėl lytinės orientacijos, greitai taps tikrove Egipte. Egiptas yra šalis, gyvuojanti kelis tūkstančius metų, ir ji nusipelnė atversti savo istorijos knygoje naują demokratinį skyrių.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos ir pritariu jame išreikštam solidarumui su Egipto žmonėmis, kurie vedini teisėtų demokratijos, laisvės ir didesnės gerovės siekių atvėrė naują politinių permainų Egipte etapą. Tikiuosi, kad dabar bus sudarytos sąlygos Egiptui daryti pažangą įgyvendinant politines, ekonomines ir socialines reformas, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti socialinį teisingumą ir sukurti tvirtą demokratiją, grindžiamą tolerancijos principu, pagarba žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms. Taip pat tikiuosi, kad Egiptui bus užtikrinta visapusiška parama einant šiuo keliu.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Per pastarąsias savaites per Egiptą nusiritusi protestų banga, privertusi prezidentą H. Mubaraką atsistatydinti, žymi svarbų politinių permainų šalyje etapą. Paremdamas Europos Parlamento bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos noriu išreikšti savo solidarumą su Egipto žmonėmis ir pagerbti juos už drąsa ir ryžtą kovojant už demokratiją. Manau, labai svarbu, kad ES ir valstybės narės aktyviai paremtų greitą perėjimą prie demokratinio valdymo, pirmiausia įsteigdamos darbo grupę, kurioje dalyvautų ir Parlamentas, kad būtų atsižvelgta į demokratinių pokyčių siekiančių egiptiečių prašymus. Be to, tai, kas įvyko Egipte ir Tunise ir šiuo metu tebevyksta kitose šalyse, rodo būtinybę ES persvarstyti Europos kaimynystės politiką (EKP), kad šalims partnerėms teikiama parama griežtai priklausytų nuo pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos principams. Persvarstant šią politiką turi būti nustatyti politiniai kriterijai, kuriuos kaimyninės šalys turi atitikti, kad joms būtų galima skirti „aukštesnio lygio statusą“ santykiuose su ES.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (FR) Reikia pasakyti, kad šiandien visi pripažįsta, jog H. Mubarak buvo diktatorius, nors tik prieš kelis mėnesius nedaug žmonių, įskaitant Europos Parlamente, išdrįso tai tvirtinti. Todėl būtina, kad Europos Komisija ir Taryba iškeltų klausimą dėl realiosios politikos, kuri buvo ilgą laiką įgyvendinama šiose pasaulio dalyse, ir Egipte bei Tunise. Taip pat būtina iškelti klausimą dėl prieštaringų santykių, kuriuos ES palaikė su dešimtmečiais šias šalis valdžiusiais diktatoriais. Turi būti įšaldytos ne tik H. Mubarako ir jo bendrininkų, bet ir jo šeimos narių sąskaitos.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl išskirtinai svarbaus vaidmens, kurį pastarosios demonstracijos, įvykusios įvairiose arabų šalyse Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, atliko institucinių, politinių ir ekonominių pokyčių šiame regione procese. Pokyčių vėjas vėl pučia liaudžiai griežtai reikalaujant laisvės ir tikros demokratijos kaip būtinos sąlygos siekiant pagerinti visų šalies žmonių gyvenimo sąlygas. Pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas ir tikslas bei bendras Europos ir Viduržemio jūros šalių regiono plėtros pagrindas. Dabar svarbiausia bus surengti laisvus rinkimus ir suformuoti tiesiogiai Egipto žmonių išrinktą vyriausybę, kuri remiama tarptautinės bendruomenės galėtų susidoroti su šalies perėjimu prie visiškos demokratijos ir užtikrinti, kad koptų krikščionių bendruomenės netaptų dabartinių įvykių aukomis ir kad visos religinės bendruomenės galėtų gyventi taikoje ir laisvai reikšti savo įsitikinimus visoje šalies teritorijoje.

  Anna Záborská (PPE), raštu. − (SK) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos padėties Egipte klausimu, nes bet kas, kas vykdydamas viešojo valdymo funkcijas į pirmą vietą iškelia žmogaus orumą, laiko demokratiją geriausiu valdymo metodu. Taip yra ir Europoje, ir Egipte. Tačiau negalėjau negalvoti apie Iraną, kuris nuvertus korumpuotą ir autokratinį šacho režimą tapo represine Irano Islamo Respublika. Negalėjau negalvoti apie rinkimus Palestinoje, pirmuosius demokratinius rinkimus, per kuriuos vyriausybės nariais buvo išrinkti teroristai ir žudikai. Taip pat galvojau apie Iraką, kur praėjus pusmečiui nuo diktatoriaus nuvertimo seniausios pasaulyje krikščionių bendruomenės nariai yra persekiojami, tremiami ir žudomi. Meldžiuosi, kad šį kartą viskas būtų gerai. Egiptas dabar yra kryžkelėje ir tikiuosi, kad šalis pasirinks laisvės visiems jos piliečiams, įsikaitant krikščionis koptus, kelią.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0129/2011

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame atkreipiamas dėmesys į dvejopą: ir „iš viršaus į apačią“, ir kartu horizontalų, metodą, pagal kurį visi subjektai dalyvauja rengiant šią strategiją. Panaši patirtis rodo, kad, norint veiksmingai panaudoti turimas lėšas, reikalingas suderintas metodas. Šiuo atžvilgiu pabrėžčiau techninės pagalbos įgyvendinant veiksmus ir projektus svarbą. Dar norėčiau priminti jums, kad šis makroregionas ypač svarbus Europai, nes jis gali pagerinti kaimyninius santykius su Pietryčių Europa ir paskatinti politinį bei ekonominį bendradarbiavimą su Balkanais. Sutinku, kad, norint įvertinti šios strategijos veiksmingumą, reikėtų išnagrinėti jos įgyvendinimą, kartu išanalizuoti Baltijos jūros strategiją, kurioje gali būti nuorodų į galimus kitų Europoje įgyvendinamų makroregioninių strategijų bandomųjų projektų finansavimo šaltinius bei metodus.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo. Dunojaus regionas apima 115 mln. gyventojų ir 14 Europos šalių, tiek priklausančių Europos Sąjungai, tiek jai nepriklausančių, jis sudaro sritį, kurioje gali būti skatinama glaudesnė įvairių ES politikos sričių (sanglaudos, transporto, ekonomikos, energetikos, aplinkos politikos, kultūros, švietimo, žemės ūkio, žuvininkystės, plėtros ir kaimynystės politikos) sąveika. Svarbu tai, kad ES Dunojaus regiono strategija galėtų labai prisidėti siekiant pagerinti įvairių lygmenų valdymą ir geriau įtraukti Dunojaus regione veikiančius partnerius ir pilietinę visuomenę, taip pat ją įgyvendinant būtų užtikrinta gerovė, tvarus vystymasis, darbo vietų kūrimas ir regiono saugumas. Pritariu rezoliucijoje įtvirtintam raginimui valstybėms narėms ir regionams naudotis struktūriniais fondais, numatytais panaudoti 2007–2013 m. laikotarpiu, siekiant užtikrinti kiek įmanoma didesnę paramą šios strategijos įgyvendinimui, ypač skatinant kurti naujas darbo vietas ir ekonomikos augimą labiausiai ekonomikos krizės paveiktose srityse. Dunojaus regionas yra Europos vartai į Vakarų Balkanus, todėl manau, jog Europos Dunojaus regiono strategija ne tik padės gerinti kaimyninius santykius Vidurio ir Pietryčių Europoje, bet ir teiks svarbią papildomą naudą ES Rytų Europos politikos srityje. Tai bus puiki galimybė visai Sąjungai stiprinti jos politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Balkanų regionu ir prisidėti prie Europos integracijos plėtros ir stiprinimo šiame regione.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Dunojaus regiono strategija yra Europos Sąjungos projektas, kuriame, siekiant plėtoti didžiulį Dunojaus regiono ekonominį potencialą, dalyvauti pakviestos ir su šia upe besiribojančios trečiosios šalys. Dunojaus upė sieja dešimt Europos valstybių, iš kurių šešios yra Europos Sąjungos valstybės narės. Visos šios šalys skatinamos bendradarbiauti, pvz., upių transporto, socialinės apsaugos ir jos tobulinimo, ekonominio vystymosi, transporto ir energetikos infrastruktūros, aplinkos apsaugos, turizmo, kultūros ir švietimo srityse. Be to, strategijoje nurodyti bendri problemų sprendimo būdai, pvz., gyvenimo kokybės gerinimas, Dunojaus vietovių konkurencingumo ir patrauklumo didinimas ir investicijų pritraukimas į strategines vietoves. Manau, kad vietos ir regiono valdžios institucijų bei organizacijų, užsiimančių verslu Dunojaus regione, darbas turėtų būti geriau koordinuojamas, kad šioje teritorijoje būtų kuriamos darbo vietos ir užtikrinamas saugumas. Be to, pritariu ekonominiam ir socialiniam Dunojaus, kaip prioritetinės bendrijos teritorijos, vystymuisi ir didesnio regioninio integravimosi į šią zoną skatinimui, nes tai būtų dinamiškas akstinas išplėsti Europos ekonominę zoną. Palaikau tai, kad ši strategija būtų įgyvendinta, kadangi Dunojaus regione glūdi svarbus Europos socialinis ir ekonominis potencialas.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už tai, kad Dunojaus regiono strategija būtų priimta. Tai didelių Rumunijos ir Austrijos pastangų, kurias jos dėjo nuo pat pradžių, rezultatas. Skatinant ir remiant šį projektą, kuris dabar, kai ES Tarybai pirmininkauja Vengrija (norėčiau ją pasveikinti), įgijo formą, ši strategija taps politiniu, ekonominiu ir finansiniu prioritetu. Rumunija koordinuos keturias prioritetines sritis: upių transportą, turizmą, kultūrą ir ekstremalių reiškinių keliamos rizikos valdymą. Kartu ši naujoji strategija leis įgyvendinti naują teritorinės sanglaudos idėją, įtvirtintą Lisabonos sutartyje. Finansinius išteklius, nepanaudotus taikant dabartinėje ES finansinėje programoje nurodytas priemones, bus galima panaudoti makroregioniniams projektams, įgyvendinamiems taikant Dunojaus regiono strategiją. Noriu pabrėžti bendradarbiavimo su kitais partneriais, tarp jų NVO ir privačiuoju sektoriumi, svarbą. Baigdama norėčiau pasakyti, kad Rumunija, kaip koordinatorė, stebės, kaip su Dunojumi besiribojančios valstybės laikosi prisiimtų įsipareigojimų ir veiksmų plano.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Palankiai vertinu Europos Komisijos priimtą Dunojaus regiono strategiją ir pritariu jos veiksmų planui, kuriame daugiausia dėmesio skiriama keturioms sritims (Dunojaus regiono sujungimui, aplinkos apsaugai, gerovės užtikrinimui ir Dunojaus regiono stiprinimui) ir atsižvelgiama į poreikį gerinti Dunojaus regione judumą, energetinį saugumą, socialinį ir ekonominį vystymąsi, kultūrinius mainus, saugumą ir civilinę saugą. Be to, palankiai vertinu tai, kad ši strategija parengta po išsamių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas bei akademinės ir verslo aplinkos atstovus bei nevyriausybines organizacijas, nes tai svarbus jos sėkmę užtikrinantis veiksnys. Būtina įsteigti pilietinės visuomenės forumą šiame regione, kuris suburtų kartu viešojo ir privačiojo sektorių veikėjus ir suteiktų jiems galimybę dalyvauti rengiant makroregiono strategijas. Būtina puoselėti Dunojaus kultūrinę aplinką skatinant kultūrinį dialogą, remiant universitetų mainų programas ir jaunimo projektus, paremtus tarptautiniu bendradarbiavimu, tvaraus turizmo stiprinimu ir istorinio bei architektūrinio paveldo išsaugojimu. Bendradarbiavimas kultūros projektų srityje vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį, siekiant remti kultūrų dialogą ir Dunojaus regiono šalių tarpusavio supratimą.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Svarbu, kad ES Dunojaus regiono strategija būtų priimta per birželio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų galima kuo greičiau pradėti ją įgyvendinti. Tačiau lygiai taip svarbu pritraukti esamų Europos fondų išteklius šiam regionui vystyti – 100 mlrd. EUR – per Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir Europos socialinį fondą. Šie fondai suteiks tiesioginę paramą strategijai įgyvendinti. Jei nėra konkrečių projektų šių fondų lėšoms panaudoti, aptariama strategija taps bevertė. Dunojaus regiono strategijos tikslas – sukurti darbo vietas ir paskatinti ekonomikos augimą krizės ištiktuose regionuose. Išnaudojant regionų ypatumus būtų galima daug veiksmingiau panaudoti struktūrinius fondus ir sukurti pridėtinę vertę regionuose, o nepanaudoti finansiniai ištekliai taip pat galėtų būti makroregioninių projektų finansavimo šaltinis. Dunojaus regiono strategijos priėmimas yra natūralus praėjusių metų pabaigoje šiame regione, t. y. Bukarešte, vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas; susitikime buvo pabrėžtas ekonominis ES dėmesys šiai upei.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Dunojus sujungia dešimt Europos šalių. Be to, Dunojaus regionas, kuriame gyvena virš 200 mln. žmonių, turi didžiulį socialinį ir ekonominį potencialą. Tai svarbus ES sanglaudos politikos programų centras. Dunojaus regiono strategijos dėmesio centre – trys prioritetinės sritys: ryšiai ir komunikacijos (įskaitant transportą, energetiką ir informacinę visuomenę), aplinkos apsauga ir stichinių nelaimių prevencija ir socialinio bei ekonominio potencialo vystymo skatinimas. Dunojaus regiono strategija, mano nuomone, turėtų būti įgyvendinama taikant principą „iš apačios į viršų“, palengvinant prekių judėjimą, modernizuojant infrastruktūrą ir taip pagerinant bendrąsias verslo sąlygas regione. Strategija neturėtų būti priežastis naujoms institucijoms steigti. Jos pagrindinis tikslas turėtų būti atskirų regioninių subjektų koordinavimo stiprinimas. Dėl šios priežasties strategijai neturėtų būti skiriamos specialios lėšos.

Todėl būtina primygtinai reikalauti, kad būtų taikomas Tarybos patvirtintas „trijų N principas“ principas, kitais žodžiais tariant, biudžeto, teisinis ir administracinis neutralumas. Šiuo atžvilgiu makroregioninė strategija visų pirma turėtų būti bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo ir geresnio turimų išteklių panaudojimo priemonė. Be to, būtina reaguoti į Komisijos ketinimo skatinti Dunojuje laivininkystę gerinant jo navigacinį tinkamumą kritiką. Kritikai sako, kad inžineriniai upės vagos pakeitimai pakenks krantų augmenijai ir apskritai suniokos supančią aplinką.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Pritariu integruotam metodui, kuris apima makroregioninių strategijų, taikytinų visai Europos Sąjungai, parengimą, siekiant veiksmingesnės regioninės politikos. Baltijos jūros strategijoje jau pateiktas Europos Sąjungos politikos koordinavimo ir finansavimo geopolitiniuose teritoriniuose padaliniuose – makroregionuose, – apibrėžtuose remiantis konkrečiais kriterijais, modelis. Ypač pritariu, kad būtų priimta Dunojaus regiono strategija, ir palaikau veiksmų planą, kuris atitinka poreikį gerinti judumą, energetinį saugumą, aplinkos apsaugą, socialinę ir ekonominę plėtrą, kultūros mainus, saugumą ir civilinę saugą Dunojaus regione. Raginu, kaip raginama ir šioje regioninėje strategijoje, sukurti Europos ir Afrikos bendradarbiavimo Atlanto vandenyno regione erdvę, nes tai leistų pagilinti Europos pietvakarinės pakrantės, atokiausių regionų ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės šalių kaimynių santykius. Be to, dėl to pagerėtų bendradarbiavimas, pvz., transportavimo, energetinio saugumo, mokslinių mainų, turizmo plėtros, saugumo ir kovos su neteisėta imigracija klausimais.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad Europos Dunojaus regiono strategijoje siūlomos ES politikos koordinavimo priemonės ir kad teks spręsti šiame regione kylančias problemas. Mums reikia tinkamos strategijos, pagrįstos naujomis technologijomis, naujovių diegimu ir investicijomis, kuri, jei bus įgyvendinta, galiausiai pagerins visų Dunojaus regione gyvenančių Europos piliečių gyvenimo kokybę.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl ES Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo, nes ji patenkina poreikį gerinti tame regione judumą, energetinį saugumą, aplinkos apsaugą, socialinį ir ekonominį vystymąsi, kultūrinius mainus, saugumą ir civilinę saugą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Dunojaus regionas turi savitumų ir yra ypatingos istorinės svarbos, o tai, kaip ir Baltijos regiono atžvilgiu, pateisina ypatingą Europos Sąjungos strategiją. Šio makroregiono viduryje yra jo pagrindinė upė – Europai ypač svarbus vandens kelias. Judumas, energetinis saugumas, aplinkos apsauga, socialinė ir ekonominė plėtra, kultūriniai mainai, saugumas ir civilinė sauga regiono valstybėse gali būti pagerinti padidinus, kaip ketinama, tarpusavio priklausomybę. Atsižvelgiant į šalis, kurios sudaro Dunojaus regioną, tokia strategija gali padėti pataisyti ankstesnį susiskaldymą ir neleisti įsiliepsnoti seniems ginčams, taip padidindama Europos sanglaudą ir atverdama duris būsimai Europos Sąjungos plėtrai. Tikiuosi, kad, investuojant į šiuos regionus, parama atokiems regionams, kurie jau vien dėl savo gamtos nusipelno specialios paramos ir iniciatyvų, nebus nei pastatyta į pavojų, nei sumažės. Ši priemonė taip pat prisidės prie Europos sanglaudos.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Europos Vadovų Tarybai paprašius Komisijos parengti dokumentą, kuriuo būtų nustatyta ES Dunojaus regiono strategija, praėjusių metų gruodžio 8 d. Komisija pateikė ES Dunojaus regiono strategijos projektą, apimantį ir veiksmų planą. Daugelio šio regiono sektorių – turizmo, transporto, aplinkos, energetikos, geros kaimynystės, teritorinės sanglaudos ir kt. – geostrateginė svarba reiškia, kad Parlamentas buvo svarbiausias partneris nustatant šią strategiją ir turi juo išlikti per visą jos įgyvendinimo laikotarpį. Todėl pritariu, kad būtų priimtas šis pasiūlymas dėl rezoliucijos, žinodamas, kad tai atneš tvarią plėtrą regionui, kurį kerta didžiausia Europos Sąjungoje upė, kuriame gyvena 160 mln. žmonių ir kuris dėl savo aplinkos bei palikimo nusipelno būti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje konstatuojama, kad teritorinė sanglauda yra ES tikslas. Bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos, dėl kurios šiandien Parlamentas balsavo, šį principą raginama taikyti ir Dunojaus regionui. Tame regione yra keturiolika ES valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Rumuniją ir Bulgariją, ir būtent šias šalis pirmiausia kviečiame veiksmingai taikyti 3 straipsnio principą. Dar 2008 m. Parlamentas ragino Tarybą ir Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę parengtį strateginį planą, kuriame būtų numatyta ir kuriuo būtų įgyvendinama pagalba tam regionui, suteikiant jam investiciją, taip reikalingą nuo kitų finansavimo šaltinių nepriklausomai ekonomikai kurti. Praėjus trejiems metams, vėl raginame įgyvendinti politiką, kuria įsipareigojama siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo; raginame remti nepalankiausias sąlygas turinčius regionus, kuriuos vystant pagerėtų aplinkos ir socialinės sąlygos. Balsuodamas už pasiūlymą dėl rezoliucijos tik norėjau parodyti dėmesį regionui, kuriam reikalinga Europos pagalba; negalime dabar nuo jo nusigręžti.

  David Martin (S&D), raštu. − Pritariu šiai rezoliucijai, kurioje pabrėžiama, kad ekologiniu požiūriu Vidurio ir Pietryčių Europa yra vienas iš turtingiausių, bet ir pažeidžiamiausių Europos regionų, kurio ekosistema labai sudėtinga ekologine prasme ir didžiai vertinga, todėl jos apsaugos lygis turi būti aukštas; rezoliucijoje pritariama Europos Dunojaus regiono strategijos tikslui – sukurti tinkamą gyventi, tvarų ir kartu išvystytą, klestintį Dunojaus regioną, valdant aplinkos riziką, pvz., potvynius ir pramonės taršą, išsaugant vandens išteklių kokybę ir kiekį bei užtikrinant jų tvarų naudojimą ir išsaugant biologinę įvairovę, kraštovaizdį ir oro bei dirvos kokybę; rezoliucijoje pabrėžiama, kad Dunojaus upės baseino aplinkos apsauga yra svarbus aspektas, kuris turėtų paskatinti atsakingą šio regiono agrarinę bei kaimo plėtrą; rezoliucijoje raginama pagerinti Dunojaus ekologinę padėtį, taikyti taršą mažinančias priemones ir neleisti, kad į šią upę ir toliau būtų išleidžiama nafta ir kitos toksiškos bei kenksmingos medžiagos; rezoliucijoje pabrėžiama, kad gera ekologinė Dunojaus būklė yra išankstinė visos žmogaus veiklos palei šią upę sąlyga, ir rekomenduojama visų pirma apsvarstyti aplinkosaugos tikslus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Dunojaus regiono teritorija, kurią sudaro 14 šalių (8 iš jų valstybės narės) ir 100 mln. jų gyventojų, apima kai kuriuos turtingiausius ir kai kuriuos neturtingiausius regionus, ir tą regioną galima pavadinti makroregionu, turinčiu įvairiarūšių ekonominių galimybių.

Regioninės politikos veiksmingumas priklauso nuo paramos vystymuisi ir strategijų, kurios padės išspręsti daugelį vietos problemų ir paskatins šalių, kurių gyventojai gyvena prie šios upės, ekonomikos augimą, taikymo siekiant paskatinti tvarų vystymąsi. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į tai, kad ši strategija, pagrįsta trimis tarpusavyje susijusiais uždaviniais (socialiniu ir ekonominiu vystymusi, transporto infrastruktūros gerinimu ir parama alternatyviems energijos šaltiniams bei aplinkos apsaugai) ir kad jos veiksmų planas prisidės prie pagalbos šiam regionui ir sumažins esamus regionų skirtumus, geriau koordinuojant aštuonių to regiono valstybių narių veiksmus, pritariu tam, kad rezoliucija būtų priimta.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Dunojaus regiono strategijos tikslas – pagerinti šios upės transporto kelius, t. y. pagilinti navigacijos kanalus. Be to, ši strategija apima energetikos sritį, kuri tam tikra prasme galėtų apimti hidroelektrinių plėtrą. Šia strategija dar siekiama paskatinti ekonomikos vystymąsi. Tikimės, kad naujam ES pavyzdiniam projektui, t. y. Dunojaus regiono strategijai, vėliau bus suteiktas pastebimas, materialus turinys. Kiek iš tikrųjų gyvybės bus įkvėpta šiam projektui, neabejotinai priklausys, be kita ko, nuo to, kaip bus išspręsta įtampos tarp aplinkosaugos tikslų ir Dunojaus regiono sanglaudos problema ir ar pakaks Dunojaus kaip bendravardiklio šiam milžiniškam projektui įgyvendinti. Balsavau už šį projektą.

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu. – (BG) Man buvo džiugu pasirašyti už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl ES Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo. Dunojaus strategija yra galimybė atskleisti daugelio Europos regionų plėtros ir bendradarbiavimo įvairiose srityse potencialą. Norėčiau atkreipti dėmesį į man labai svarbius Dunojaus strategijos aspektus: turizmo plėtrą ir regiono saugumo užtikrinimą. Kalbant apie Dunojaus strategijos vaidmenį vystant turizmą, ji gali padėti išlyginti Europos socialinius ir ekonominius skirtumus, kurti darbo vietas, skatinti kultūrinį dialogą ir supažindinti su turtingu šio Europos regiono kultūriniu, etniniu bei gamtos paveldu.

Dunojaus strategija gali padėti išsaugoti Dunojų supančio regiono saugumą, atlikti svarbų vaidmenį kontroliuojant migraciją į Europos Sąjungą ir iš jos ir kovojant su nusikalstamumu.

Norint pasiekti realių rezultatų, visų pirma svarbu organizuoti bendrus veiksmus opiose srityse, pvz., saugumo ir migracijos. Būtent dėl to pritariu, kad reikia stiprinti regioninį bendradarbiavimą šiose teritorijose ir užtikrinti didesnius su tuo susijusius institucinius gebėjimus.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) ES Dunojaus regiono strategija, skirta 115 mln. to regiono gyventojų, yra galimybė paspartinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tvarų ekonominį bei kultūrinį to regiono vystymąsi. Tikimasi, kad Taryba birželio mėn. pateiks jos įgyvendinimo tvarkaraštį ir konkrečias įgyvendinimo priemones. Šios strategijos dėmesio centre – judumas, energijos tiekimas, saugumas, aplinkos apsauga ir nelaimių valdymas. Tikiuosi, kad strategija paskatins regiono dinamiką, į jos įgyvendinimą įsitrauks visos pilietinės visuomenės suinteresuotosios grupės ir suinteresuotieji subjektai, kad remiamais projektais būtų pasinaudota optimaliai. Dar pageidautumėme, kad būtų pateikta makroregioninio lygmens iniciatyva dėl didesnio saugumo, susijusio su Dunojaus regiono branduoline politika. Būtent šis regionas vis dar turi branduolinių elektrinių, keliančių pavojų aplinkai ir gyventojams; netgi aplinkos poveikio vertinimo procedūroje nenustatytas arba nepakankamai nustatytas konsultavimasis su kaimyninėmis valstybėmis arba regionais. Ši sritis reikalauja dėmesio. Labai pritariu tam, kad Dunojaus regiono strategijai įgyvendinti bus galima panaudoti tik struktūrinių fondų skirtas lėšas (maždaug 1 mlrd. EUR 2007–2013 m. laikotarpiui), kitais žodžiais tariant, nebus skiriama jokių papildomų lėšų ir nebus reikalingos nei naujos institucijos, nei nauji teisės aktai. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Šiandien balsuojant pritariau bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl ES Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo. Integruoto metodo idėja, įskaitant makroregionams skirtų, t. y. ES lygmens, strategijų kūrimą, yra geriausias teritorinio bendradarbiavimo pavyzdys, geras būdas regioninės politikos veiksmingumui didinti, tad ji turėtų būti remiama bei plėtojama. Praėjusių metų viduryje priimta Baltijos jūros regiono strategija yra ES politikos ir makroregionų (geopolitinių teritorinių padalinių, apibrėžtų remiantis specialiais kriterijais) finansavimo koordinavimo pavyzdys.

Dideliam Dunojaus regionui, apimančiam 14 Europos šalių ir 115 mln. žmonių, gyvenančių ir ES, ir už jos ribų, reikia sukurti vieną planą, į kurį būtų įtraukti ekonominiai, aplinkos, socialiniai ir kultūriniai aspektai (jie sutampa su keturiais strategijos ramsčiais).

Atsižvelgiant į tai, kad būtina atlikti šios strategijos įgyvendinimo vidurio laikotarpio analizę, analogišką Baltijos jūros regiono strategijos ataskaitai, rezoliucijoje Europos Komisija raginama parengti konkrečias priemones ir projektų vertinimo kriterijus, pagrįstus rodikliais, kurie leistų atlikti palyginimus. Be to, Parlamentas įpareigojo Komisiją išnagrinėti pirmuosius ES Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo rezultatus ir įgyvendinimo patirtį ir, pasinaudojant abiejų strategijų (Baltijos ir Dunojaus) pavyzdžiu, suplanuoti galimus makroregioninių strategijų finansavimo šaltinius ir būdus.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Atsižvelgęs į begalę svarstymų, susijusių su šios strategijos įgyvendinimu, nusprendžiau balsuoti už, ypač dėl to, kad Dunojaus regionas, susidedantis iš 14 Europos šalių ir maždaug 115 mln. žmonių, yra regionas, kuriame gali būti didinama įvairių ES politikos sričių – sanglaudos, transporto, ekonomikos, energetikos, aplinkosaugos plėtros ir kaimynystės – sąveika. Todėl ši strategija, mano manymu, turėtų sujungti kelis elementus – ekonominį, aplinkos, socialinį ir ekonominį, nes pagal šią strategiją skatinant užimtumą ir integruotą vystymąsi toks makroregionas kaip Dunojaus labai pakeltų ir visos Europos Sąjungos ekonominę gerovę. Todėl tikiu, kad šios strategijos vienijantis ir integruojantis pobūdis patvirtina visų ES valstybių narių įsitikinimą, jog strategija labai galėtų padėti įveikti ankstesnį Europos susiskaidymą ir prisidėtų prie bendros Europos sėkmės ir didesnio Europos efektyvumo.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) 2009 m. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos parengti Europos Dunojaus regiono strategiją, atsižvelgiant į tai, kad šiame regione gyvena 115 mln. žmonių ir jį sudaro 14 Europos valstybių, kurios yra arba nėra Europos Sąjungos (ES) valstybės narės: Vokietija, Austrija, Slovakija, Čekija, Slovėnija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Moldova ir Ukraina, todėl šioje teritorijoje gali būti didinama įvairių ES politikos sričių sąveika. Negaliu nesidžiaugti tuo, kad Europos Komisija priėmė Dunojaus regiono strategiją, arba nepritarti strategijos veiksmų planui, kurio pagrindas – keturi ramsčiai: Dunojaus regiono sujungimas, aplinkos apsauga, gerovės kūrimas ir Dunojaus regiono stiprinimas. Ši strategija atitinka poreikį gerinti judumą, energetinį saugumą, aplinkos apsaugą, socialinę ir ekonominę plėtrą, kultūros mainus, saugumą ir civilinę saugą Dunojaus regione. Tikiuosi, kad Europos Dunojaus regiono strategiją priims Europos Vadovų Taryba ir ji kuo skubiau bus pradėta taikyti.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Dunojaus strategijos paskirtis – suteikti pagrindą makroregioninei struktūrai, kurią sudaro Länder, regionai ir valstybės narės kartu su šalimis, kurios dar nepriklauso ar niekada nepriklausys ES, visiems siekiant bendros gerovės. Dunojus jau nebe žydras, kaip Štrauso valso pavadinime; jo aplinkosaugos projektai įvertinti 9 mlrd. EUR. Visos būsimos investicijos į Dunojaus baseiną turi būti skirtos pažangioms sistemoms, pagrįstoms naujausiais mokslo ir technikos laimėjimais, jau sistemos projektavimo etape į ją įtraukiant aplinkos apsaugą („pažangios ekologinių žinių sistemos“).

Šios investicijos reiškia naujų tvaraus ekonominio augimo galimybių kūrimą ir gyvenimo kokybės gerinimą, taip didinant gamtos / aplinkos išteklius ir remiant ES aplinkosaugos politiką, pvz., aplinkosaugos veiksnių valdymo kontrolės sistemą, neigiamo poveikio aplinkai šalinimą stichinių nelaimių atvejais, biologinės įvairovės apsaugą, miškingų vietovių, parkų ir žaliųjų juostų miesto teritorijose išsaugojimą ir išplėtimą. Vietos valdžios ir piliečių parama ypač naudinga, rodanti, kad vidaus dialogas padeda ir yra veiksmingas visuose lygmenyse, taigi Dunojaus strategija yra Europos piliečiams skirta strategija.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šioje rezoliucijoje EP 1. pritaria Komisijos patvirtintai Dunojaus regiono strategijai ir jos veiksmų planui, kuriame daugiausia dėmesio skiriama keturiems ramsčiams (Dunojaus regiono sujungimui, aplinkos apsaugai, gerovės užtikrinimui ir Dunojaus regiono stiprinimui) ir atsižvelgiama į poreikį gerinti judumą, energetinį saugumą, aplinkos apsaugą, socialinį ir ekonominį vystymąsi, kultūrinius mainus, saugumą ir civilinę saugą Dunojaus regione; 2. primena, kad Europos Parlamentas jau nuo 2008 m. ragina priimti šią strategiją, o Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Vengrija ir Europos Vadovų Taryba raginamos patvirtinti ES Dunojaus regiono strategiją birželio mėn. vyksiančioje Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime ir kuo greičiau pradėti ją įgyvendinti.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes Dunojaus regionas, apimantis 14 Europos šalių, kuriose gyvena 115 mln. žmonių, turi būti tvarkomas pagal bendrą, kolektyvinį planą, kuriuo siekiama paremti jo ekonomiką ir kultūrą ir taip išsaugoti jo neįkainojamą meninį bei aplinkos grožį. Dabar valstybės narės turėtų pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis, joms skirtomis 2007-2013 m., kad užtikrintų šiai strategijai didžiausią paramą. Visų pirma, turi būti įsipareigota kurti darbo vietas, ypač labiausiai ekonomikos krizės paveiktose vietovėse. Jei Dunojaus strategija paremta stipriu politiniu įsipareigojimu, tada ji galėtų padėti įveikti ankstesnį Europos susiskaidymą – tai būtų tolesni žingsniai tikrosios europiečių integracijos link. Jei planas pavyktų, jo atgarsiai pasklistų daug platesnėje geografinėje teritorijoje, pabrėždami regiono, kaip Europos vartų į Vakarų Balkanus, strateginę padėtį.

  Csanád Szegedi (NI), raštu. – (RO) Dunojaus regiono strategija – tai Europos Sąjungos projektas, kuriame dalyvauti pakviestos ir su Dunojumi besiribojančios trečiosios šalys; jo tikslas – vystyti didžiulį Dunojaus regiono ekonominį potencialą. Dunojus jungia 10 Europos valstybių, šešios iš jų yra Europos Sąjungos valstybės narės. Visos šios šalys skatinamos bendradarbiauti upių transporto, socialinės apsaugos ir jos tobulinimo, tvaraus ekonomikos vystymo, transporto ir energetikos infrastruktūros, aplinkosaugos, turizmo, kultūros ir švietimo srityse. Be to, strategijoje nurodyti bendri problemų sprendimo būdai, pvz., gyvenimo kokybės gerinimas, Dunojaus vietovių konkurencingumo ir patrauklumo didinimas ir investicijų pritraukimas į strategines vietoves. Manau, kad turėtų būti geriau derinamas vietos ir regiono valdžios institucijų bei verslu Dunojaus regione užsiimančių organizacijų darbas, kad šioje teritorijoje būtų sukurtos darbo vietos ir užtikrinta sauga. Be to, pritariu ekonominiam ir socialiniam Dunojaus, kaip prioritetinės bendrijos teritorijos, vystymui ir didesnio regioninio integravimosi į šią zoną skatinimui, nes tai būtų dinamiškas akstinas išplėsti Europos ekonominę zoną. Palaikau šios strategijos įgyvendinimą, kadangi Dunojaus regione glūdi svarbus Europos socialinis ir ekonominis potencialas.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Dunojaus regioną sudaro 14 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, jame iš viso gyvena 115 mln. žmonių. Tai labai nevienalytis regionas, jame didelis judumas, aukštas jo sujungimo lygis. Tai rodo, kad ši teritorija yra tinkama kelių politikos rūšių, pvz., sanglaudos, transporto, ekonomikos, energetikos, aplinkosaugos ir netgi plėtros bei kaimynystės politikos, sąveikai stiprinti.

Tai turtingas regionas, turintis stiprias ekonomines galimybes, bet, norint vystyti jį sanglaudos, integracijos ir tvarumo dvasia, reikalingos suderintos pastangos. Integracinė ir koordinacinė valstybių narių bei jų regionų bendradarbiavimo strategija gali būti tinkamas būdas teritorinės sanglaudos tikslui pasiekti. Man atrodo, kad jo siekiant svarbiausia būtų į tai įtraukti visas institucijas ir piliečius, ypač per dalyvavimą vietos ir regioninėse struktūrose.

Įgyvendinant šią strategiją būtina veiksmingiau panaudoti struktūrinių fondų lėšas, o svarbiausia – pasinaudoti galimybe naudoti makroregioniniams projektams nepanaudotus finansinius išteklius.

Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Dunojaus ir tikiuosi, kad panašios strategijos bus parengtos ir kitiems Europos makroregionams.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0111/2011

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jis susijęs su verslo sritį reglamentuojančių teisės aktų stabilumo klausimais, Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo bylomis, su Rusijos valdžios kovos su terorizmu metodais, ypač taikomais Šiaurės Kaukaze, ir su žmogaus teisių padėtimi. Ši rezoliucija svarbi tuo, kad joje pabrėžiama partnerystė siekiant modernizavimo. Todėl balsuoju už šią rezoliuciją, nes tikiu, kad Rusijos visuomenės modernizavimas apima teisinės valstybės principų įgyvendinimą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes tikiu, kad jei Rusijos Federacija visada gerbs žmogaus teises ir įgyvendins teisinės valstybės principus, pagerės jos įvaizdis pasaulyje ir patikimumas, o ypač jos santykiai su Europos Sąjunga. Svarbu, kad Rusijos Federacija laikytųsi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, taip pat ir Europos Taryboje, kur ji įsipareigojo visiškai laikytis Europos demokratijos, žmogaus teisių, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės normų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Nors ir pritariu kolegų parlamentarų išreikštam susirūpinimui, negaliu nekreipti dėmesio į didžiulę pažangą, kurią Rusija jau padarė demokratijos srityje ir įgyvendindama teisinės valstybės principus. Kiekvienas nešališkas stebėtojas pripažins, kad pagarba žmogaus teisėms ir asmens laisvėms dabartinėje Rusijos valstybėje pastebimai pagerėjo, palyginti su ankstesniu sovietiniu režimu, kuris ir toliau mus šokiruoja, kai sužinome apie jį daugiau. Mums diskutuojant apie teisinės valstybės principus Rusijoje negaliu neišreikšti apgailestavimo ir karštai nepasmerkti tų, kurie kelia pavojų teisinei valstybei, užsipuldinėdami, sužeisdami ir žudydami nekaltus žmones, laikydamiesi radikalių teroristinių darbotvarkių. Todėl reiškiu nuoširdžią užuojautą aukoms. Tikiuosi, kad Rusija ir toliau atsiribos nuo žiauraus sovietinio palikimo, vis labiau artės prie Europos Sąjungos požiūrio į žmogaus teises, laisves ir piliečių garantijas ir taps ta Europos galinga valstybe, apie kurią svajojo Petras Didysis.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Rusija yra svarbi Europos Sąjungos partnerė, ir ji turėtų prisidėti kuriant ilgalaikį bendradarbiavimą, pagrįstą demokratija ir teisinės valstybės principais (įstatymų viršenybe). Taigi svarbu neabejoti tuo, kad Rusijos valdžia gina teisinę valstybę. Todėl už įstatymų taikymą atsakingos Rusijos teisminės institucijos privalo veiksmingai, nešališkai ir savarankiškai vykdyti savo pareigas.

Smerkiu išpuolį Domodedovo oro uoste ir reiškiu užuojautą aukų šeimoms. Norėčiau pabrėžti, kad Rusijos valdžia turi reaguoti į tai teisėtomis ir nuosaikiomis priemonėmis ir netrukdyti Rusijos teismų sistemai veikti laisvai ir nepriklausomai, priimant nuosprendį už šį išpuolį atsakingiems asmenims.

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos Parlamento nariai nori atkreipti dėmesį į nerimą keliančius įvykius Rusijoje, kuri, kaip Europos Tarybos narė, įsipareigojo laikytis visų Europos demokratijos, žmogaus teisių normų ir teisinės valstybės principų. Iš tiesų šių normų nepaisoma arba jos šiurkščiai pažeidžiamos. Ryškus to pavyzdys yra buvusiųjų „Jukos“ savininkų Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo teismo procesas. Ši byla pasiekė farso lygį, nepanašu, kad visoje Rusijoje būtų taikoma viena teisė ir viena teisingumo sistema. Kadangi mėginama nuteisti Rusijos ministro pirmininko V. Putino oponentus, nieko nedaroma, kad būtų išnarpliotos A. Politkovskajos ir kitų žurnalistų žmogžudystės. Rusijos kitaminčiams nesuteikiama teisė rengti susirinkimus, o už šio draudimo nesilaikymą gresia įkalinimas. Visa tai nepriimtina.

Norime, kad Rusija būtų demokratiška, ekonomiškai išsivysčiusi ir stabili šalis, patikima jos kaimynių, Europos Sąjungos ir NATO šalių partnerė. Deja, svarbiausieji Rusijos politikai vykdo visiškai kitokią politiką, vis labiau atitolinančią Rusiją nuo kitų demokratinių valstybių. Jei Rusija nori tapti Pasaulio prekybos organizacijos nare, jos pagrindiniai politikai privalo smarkiai pakeisti savo požiūrį į demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises.

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE), raštu. – (LV) Palaikiau Europos Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl įstatymo viršenybės Rusijoje, kurioje atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių ir pagrindinių teisių pažeidimus ir į esamą grėsmę demokratijos vystymuisi toje šalyje. Džiaugiuosi, kad priimdamas šią rezoliuciją Parlamentas iš esmės pripažįsta, jog Rusijoje nėra įstatymo viršenybės ir demokratijos. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjungos politika Rusijos atžvilgiu tik tada bus sėkminga, kai valstybės narės vykdys bendrą užsienio politiką. Pastarojo meto įvykiai – Prancūzijos ir Rusijos sudaryta sutartis dėl mistralio tipo karo laivų pardavimo Rusijai – rodo, kad bendra Europos užsienio ir saugumo politika tėra pramanas (fikcija). Prancūzijos interesai buvo svarbiau už bendrą užsienio politiką. Sutartis sudaryta nepaisant Baltijos valstybių nesutikimo ir neatsižvelgiant į Rusijos generolų pastabas apie trūkstamą šių laivų potencialą kare su Gruzija. Tokie sandoriai nedidina Europos valstybių tarpusavio pasitikėjimo ir rodo, kad Rusijai sekasi taikyti politinį principą „skaldyk ir valdyk“. Europos Sąjunga tik tada galės paskatinti įstatymo viršenybę Rusijoje, jei valstybės narės visų Europos šalių interesus laikys svarbesniais už savo asmeninius interesus.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje pasmerkiamas faktas, kad Rusijoje nepriklausomiems žurnalistams, pilietinės visuomenės aktyvistams ir žmogaus teisių gynėjams dažnai grasinama, prieš juos smurtaujama, kad neaiškūs antiekstremistiniai įstatymai ir naujosios teisės aktų dėl Federalinės saugumo tarybos nuostatos, todėl jos dažnai naudojamos norint prikibti prie NVO, religinių mažumų ir žiniasklaidos organizacijų.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Pasiūlyme dėl rezoliucijos perskaičiau apie įstatymų viršenybę Rusijoje. Turiu tris trumpas pastabas. Visų pirma, manau, kad Europos Parlamentas teisingai elgiasi, kiekviena proga atkreipdamas dėmesį į žmogaus teisių klausimus ir teisinės valstybės kokybę. Tai turėtume daryti dažniau ir ne tik Rusijos atžvilgiu. Antroji mano pastaba susijusi su formatu. Mūsų pastabos turi būti dalykiškos. Tai reiškia, kad turėtume ne tik tėviškai pamokslauti kitiems, bet ir pasiūlyti pagalbą. Atvirai kalbant, neįsivaizduoju, kaip „Jukos“ oligarchų bylos nagrinėjimo kritikai gali būti taip tvirtai įsitikinę, kad teismo procesui daromas spaudimas. Kritikuoti nuosprendį ir nepaisyti pateiktų įrodymų dėl vengimo mokėti mokesčius ir dėl kitų pažeidimų – tai tikrai politinio spaudimo forma. Kodėl kritikuotojai savaime daro prielaidą, kad įrodymai suklastoti? Žinau daugybę panašių pavyzdžių. Rusija turi dvi pagrindines problemas, susijusias su teisine valstybe. Pirmoji yra ta, kad keičiama šalies teisė ir teisinė kultūra. Tam reikia laiko, nepakanka vien tik geros Kremliaus valios. Antroji problema – nestabili saugumo padėtis ir nepasitikėjimas gerais kai kurių patarėjų ketinimais. Kaip Europos Sąjunga gali padėti Rusijai kovoti su terorizmu ir tremti iš šalies įtariamus terorizmu, jei jie rado saugų rojų ES šalyse? Kaip ES gali priešintis ES šalyse gyvenančių vadinamųjų „ne piliečių“ politinių teisių pažeidimui? Nepakanka tik patarti, turime ir pasiūlyti pagalbą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Esu tikras, kad Rusija išlieka viena iš svarbiausių Europos Sąjungos partnerių išsaugant pasaulyje saugumą ir stabilumą ir kad dėl to turi būti paspartintas ES ir Rusijos bendradarbiavimas. Privalome sustiprinti savo įsipareigojimą dirbti su Rusija, kad galėtume drauge spręsti bendras problemas, kylančias svarbiausiose srityse, pvz., kovojant su terorizmu, energetikos politikos ir pasaulio ekonominio valdymo srityje. ES ir Rusija turi sustiprinti derybas dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris būtų visa apimantis ir privalomas, apimtų demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių teisių sritį. Būtina rengti su Rusijos vyriausybe bendras iniciatyvas, kurios padėtų sustiprinti saugumą ir stabilumą pasaulyje, ypač bendros kaimynystės šalyse, kad būtų galima priimti taikią rezoliuciją dėl konfliktų Kalnų Karabache, Padniestrėje ir Gruzijoje, laikantis tarptautinės teisės.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Teisinei valstybei Rusijoje tikrai gresia pavojus. Marie Mendras žodžius būtų galima perfrazuoti taip: esame istorijos ribojimo liudininkai. Nuo tada, kai pasibaigė B. Jeltsino era, buvome valstybinių institucijų silpninimo politikos liudininkai. Iš paviršiaus tai gali atrodyti teisėta, bet pernelyg didelis taisyklių ir reglamentų skaičius nuslopino pagarbą teisei. M.  Chodorkovskio ir P. Lebedevo teismai yra tipiškas pavyzdys: teisės fasadas išsaugotas, bet pati teisė naudojama kitiems tikslams nei yra jos pradinė funkcija. Ekonomikos augimas nesudarys sąlygų įstatymų viršenybei. Ekonomika dėl ekonomikos padeda atsirasti piktnaudžiavimui, išnaudojimui ir šališkiems interesams. Gerovė turi užtikrinti laisvę, skatinti kolektyvinę pažangą ir suteikti klestėjimo galimybes kiekvienam asmeniui. Rinkos ekonomika negali būti dora, jei valstybė neteisinga; teisinga aš laikau tokią valstybę, kuri prisiima sąžiningai ir teisingai vykdyti visas įprastines užduotis, valstybę, kuri užtikrina savo piliečiams visas pagrindines teises, pvz., mokslą, sveikatos priežiūrą, teisingumą, kultūrą, kitus gyvybiškai svarbius poreikius.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Rusijos apima kai kuriuos svarbius klausimus, susijusius su demokratijos egzistencija: nepriklausomų teismų, greitų ir teisingų teismų ir veiksmingo persekiojimo už baudžiamuosius veiksmus klausimus. Šiuo atžvilgiu pritariu tekstui, kuriame rašoma apie būtinybę ištaisyti esamus trūkumus Rusijos teismų ir teisingumo sistemoje. Pasmerkti teroristų išpuolį Domodedovo oro uoste taip pat svarbu; tai rodo ES solidarumą šios svarbios valstybės partnerės atžvilgiu. Tačiau tonas, kuriuo kalbama apie būsimas arba dabartines teismo bylas (pvz., M. Chodorkovskio bylą), netinkamas ir nediplomatiškas. Kai sakome „politiškai motyvuotas teismo procesas“ arba „rimti teisminiai klausimai“, vartojame Rusijos ministro pirmininko politinių oponentų kalbą. Tai tampa matoma, kai raginama atlikti „nepriklausomą teismo nuosprendžio peržiūrą“.

Netiesiogiai duodama suprasti (nepagrindus jokia informacija ar prieš tai atliktu tyrimu), kad visa Rusijos teisingumo sistema yra priklausoma ir skelbiami „neteisingi“ nuosprendžiai. Tokie „sprendimai“ iš šalies nežinant tikrų faktų neprasmingi, jie netgi rodo kišimąsi į vidaus reikalus. Dėl šios priežasties balsuodamas susilaikiau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos derybas žmogaus teisių tema ir į tai, kad ES vis dar yra įsipareigojusi stiprinti bei toliau plėtoti ES ir Rusijos santykius, sprendžiant demokratinių principų ir pagrindinių teisių laikymosi problemą, manau, kad Rusija išlieka svarbi ES partnerė, laikantis valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo plėtros principo. Balsavau už šį pasiūlymą, nes tikiu, kad derybų stiprinimas ir nauji partnerystės susitarimai su Rusija vėl suaktyvins bendrą valstybių narių susitarimą dėl demokratijos ir tinkamo teisingumo sistemos veikimo. Dar pabrėžčiau, kad pagarba žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, ypač jos santykiai su Europos Sąjunga strateginės partnerystės srityje, pagerintų Rusijos įvaizdį ir patikimumą pasaulio arenoje.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Svarbiausia, kad visos Europos tautos laikytųsi Europos demokratijos, žmogaus teisių normų ir teisinės valstybės principų. Šalis suartinanti geros kaimynystės politika reikalauja, kad būtų laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų. Pritariu šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos, kuria Rusijos valstybė raginama taikyti priemones konkrečiais atvejais padarytiems pažeidimams ištaisyti, tarp jų užtikrinti veiksmingus tyrimus ir kaltininkų atsakomybę, priimti bendrąsias priemones sprendimams, susijusiems su politiniais ir teisiniais pokyčiais, įgyvendinti, neleisti, kad žmogaus teisės būtų ir vėl pažeidžiamos. Norėčiau, kad Taryba ir Komisija pasiūlytų Rusijai konkrečią pagalbą ir suteiktų specialių žinių, kad savarankiškesnė taptų jos teisinė sistema ir už įstatymų taikymą atsakingos tarnybos, o galiausiai padidėtų šalies teisinės sistemos gebėjimas pasipriešinti politiniam ir ekonominiam spaudimui. Ypač norėčiau, kad būtų sukurta teisinės pagalbos programa, pagal kurią būtų šviečiami ir mokomi (ir ne tik žmogaus teisių srityje) prokurorai, teisėjai ir kiti teismo pareigūnai.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šioje rezoliucijoje EP 1. dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad Rusija išlieka svarbi Europos Sąjungos partnerė kuriant ilgalaikį bendradarbiavimą, pagrįstą demokratija ir teisine valstybe; 2. griežtai smerkia teroristų išpuolį Maskvos Domodedovo oro uoste, reiškia užuojautą aukų šeimoms ir solidarizuojasi su tais, kurie buvo sužeisti per išpuolį; pabrėžia, kad Rusijos valdžia turi reaguoti į šį išpuolį teisiniu būdu ir pamatuotai ir leisti Rusijos teismų sistemai laisvai ir nepriklausomai baudžiamąja tvarka persekioti ir bausti tuos, kurie atsakingi už išpuolį; 3. reiškia susirūpinimą dėl politiškai motyvuotų teismo procesų, nesąžiningų procedūrų ir dėl to, kad rimti nusikaltimai, pvz., nužudymai, užpuldinėjimai ir kiti prievartos veiksmai, netiriami; ragina Rusijos teismų ir įstatymų priežiūros institucijas veiksmingai, nešališkai ir savarankiškai atlikti savo pareigas ir atiduoti kaltininkus į teisingumo rankas.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes tikiu, kad rezoliucija gali sustiprinti dabartinį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusija. 80 proc. užsienio investicijų Rusijoje sudaro Europos investicijos, todėl šios partnerystės stiprinimas padėtų Europai vykdyti konkurencingesnę politiką visose veiklos srityse. Kalbant apie energetiką, iš Rusijos importuojame daugiau kaip 45 % mūsų vartojamų dujų ir 29,9 % naftos; be jų nustotų veikti maždaug pusės Europos šildymo sistemos, nebūtų gaminamas maistas mūsų virtuvėse. Atsižvelgiant į bendrus abiejų valstybių interesus ekonomikos, energetikos ir saugumo srityje, naujas partnerystės susitarimas su Kremliumi garantuotų Europos ekonomikai didesnį stabilumą po šios finansų krizės. Be to, ši rezoliucija skatina Rusiją, kaip Europos Tarybos narę, įsipareigoti laikytis Europos demokratijos ir žmogaus teisių normų, teisinės valstybės principų. Jei patvirtintume bendrą, nuoseklią žmogaus teisių palaikymo politiką, tai būtų žingsnis į priekį ginant žmogaus teises visame pasaulyje.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Keista, kaip Europos Parlamentas tai ima nuolaidžiauti Rusijai, tai pasiduoda, sakyčiau, „antirusiškam sentimentui“, kurį praeityje motyvavo antisovietizmas, o paskui kraštutinis antikomunizmas. Laikas suvokti, kad Berlyno siena nugriauta jau daugiau kaip prieš 20 metų ir kad dabartinis režimas nė kiek nesusijęs su buvusiuoju. Vis dėlto tai režimas, kuris neturi nieko bendra su teisine valstybe, kuriame pažeidinėjamos pagrindinės žmogaus teisės. Mano nuomone, nėra pagrindo elgtis su Rusija kitaip nei su bet kuria kita pasaulio valstybe.

Pagaliau turi būti pasmerkti išpuoliai prieš saviraiškos laisvę ir prastas teismų sistemos administravimas toje šalyje.

Šioje rezoliucijoje per daug pataikaujama Rusijos vyriausybei, ypač D. Medvedevui. Todėl nusprendžiau susilaikyti.

  Anna Záborská (PPE), raštu. − (SK) Palaikiau pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl įstatymų viršenybės Rusijoje, nors manau, kad tai nėra paskutinė tokio pobūdžio rezoliucija dėl Rusijos, dėl kurios dar diskutuosime ir balsuosime Europos Parlamente. Tačiau ji teikia man viltį, kad Parlamentas rado politinės valios pakritikuoti šalį, nuo kurios tiekiamų žaliavų Europa labai priklauso. Europai ir Rusijai lemta bendradarbiauti, ir ne tik gamybos srityje. Mes esame dvi vienos civilizacijos pusės; mūsų istorijos – tai dvi to paties vertybių rinkinio interpretacijos. Jei ši civilizacija išliks, abu požiūriai į amžinąsias vertybes turės susilieti. Būčiau laiminga, jei mūsų kritišką rezoliuciją rusai laikytų pastangomis rasti bendrą pagrindą ir įspėjimu apie tai, kad kai kurie konkretūs valstybės valdžios žingsniai ir metodai labai prieštarauja minėtoms pagrindinėms vertybėms.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0128/2011

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurios pagrindinis tikslas – Pasaulio banko investicijas energetikai derinti su vystymo tikslais. Sutinku, kad energetikos strategija turėtų palengvinti perėjimą prie aplinką tausojančio energetikos vystymo ir kad Pasaulio bankas turėtų nusistatyti tokį požiūrį į privačiojo sektoriaus vystymą, kad, kovojant su klimato kaita, būtų užtikrinta didžiausia nauda neturtingiesiems. Tenka apgailestauti, kad ir toliau daugiausia skolinama iškastiniam kurui, nepaisant strateginio tikslo – laipsniškai atsisakyti šios rūšies projektų finansavimo. Be to, su nerimu atkreipiu dėmesį į tai, kad vis dar nepakankamai dėmesio skiriama daugiašalio finansavimo, kuris suteikiamas dalyvaujant finansiniams partneriams, priežiūrai: jie turėtų siekti aiškių plėtros tikslų. Raginu Pasaulio banką pakeisti savo dabartinę strategiją, nuo plataus masto į eksportą orientuoto energetikos modelio pereinant prie nedidelio masto decentralizuotos energetikos projektų, kurie aiškiau atitiktų pagrindinius kaimo vietovių poreikius. Ir baigdamas norėčiau pareikšti sutinkąs su tuo, kad Pasaulio bankas, prieš suteikdamas finansavimą, aiškiai nustatytų plėtros naudą ir apie tai viešai paskelbtų.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kadangi remiantis energetikos strategija turėtų būti sprendžiama, kaip, užtikrinus galimybę naudotis energetikos paslaugomis, galėtų būti padėta žmonėms išbristi iš skurdo, ir tuo pačiu skatinama pereiti prie taupaus energetikos vystymo. Pasaulio bankas turėtų siekti vadovautis tokiu privačiojo sektoriaus vystymo principu, kad, kovojant su klimato kaita, skurstantiesiems būtų užtikrinta maksimali nauda. Atliekant išsamią galimybių tiekti energiją sąnaudų ir naudos analizę, būtina atsižvelgti į aplinkos ir socialinius veiksnius nacionaliniu ir regionų lygmenimis. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, nors pastaruoju metu Pasaulio bankas suteikia daugiau paskolų atsinaujinančios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo iniciatyvoms finansuoti, jo bendrame energetikos portfelyje toliau vyrauja iškastiniam kurui skirtos paskolos. Iškastiniam kurui skirtos investicijos teikiamos dalyvaujant finansiniams tarpininkams ir bankas, kasmet atsiskaitydamas už energetikos sektoriaus duomenis, šios informacijos nepateikia. Taip pat rūpestį kelia tai, kad bankas ir toliau nemažai investuoja į anglimis kūrenamas jėgaines. Taigi besivystančios šalys ateinantiems dešimtmečiams susiejamos su anglimis grindžiama energija.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš pranešimą dėl Pasaulio banko energetikos strategijos besivystančioms šalims, ypač dėl to, kad priimtas labai neigiamas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pasiūlytas pakeitimas, kuriuo pakeičiamas svarbus pradinio pasiūlymo dėl rezoliucijos punktas. Tiksliau sakant, šiuo pakeitimu iš pasiūlymo dėl rezoliucijos pašalinamas susirūpinimas, kad Pasaulio bankas įtrauks branduolinę energiją, kaip „švarią energijos formą“. Taigi pasiūlyme dėl rezoliucijos pritariama branduolinės energijos naudojimui siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Susumuojant galima pasakyti, kad pritariama ne tik branduolinei energijai – pasiūlymu siekiama propaguoti ją kaip „švarią“ energiją, kovojant su klimato kaita ir mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį. Tačiau branduolinės energetikos skatinimas tiesiogiai prieštarauja poreikiui turėti pasaulį be branduolinės energijos, nepaisant kokiais tikslais ji būtų naudojama: kariniais ar taikiais.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl Pasaulio banko energetikos strategijos, nes manau, kad ji turėtų padėti pereiti prie aplinką tausojančios energetikos vystymo mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kartu padėti įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus, susijusius su klimato kaita ir skurdu.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Pasiūlyme dėl rezoliucijos pateikti duomenys rodo, kad 1,5 mlrd. žmonių šiuo metu neturi elektros, iš jų keturi iš penkių gyvena Afrikoje, Užsacharyje, ir Pietų Azijoje ir beveik 2,4 mlrd. žmonių valgiui gaminti bei šildymui vis dar naudoja įprastinį biomasės kurą, o tai netausoja gamtos išteklių. Būtent dėl šios priežasties labai svarbu, kad Pasaulio bankas priimtų naują energetikos projektų finansavimo strategiją, įpareigojančią užtikrinti efektyvią, prieinamą ir švarią energiją, kaip priemonę skurdui mažinti ir ekonominiam augimui skatinti. Atsižvelgiant į tai, kad Pasaulio bankas galutinai parengs savo energetikos strategiją, ir į tai, kad jis anksčiau įsipareigojo pusę savo energetinių investicijų skirti „mažo anglies dioksido kiekio“ projektams, Parlamentas ragina suteikti pirmenybę energetikos projektams, ypač jei bus aiškiai įsipareigota naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip tvaraus neturtingų regionų vystymo priemonę.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento rezoliucijos nagrinėjama Pasaulio banko energetikos strategija besivystančioms šalims. Šios temos svarbą galime suvokti atsižvelgdami į tai, kad 1,5 mlrd. žmonių šiuo metu neturi elektros, nors tai svarbiausia piliečių teisė. Dabar, kai Pasaulio bankas baigia rengti naują energetikos strategiją, dar svarbiau turėti išsamų požiūrį. Iš tiesų, nepaisant to, kad šia tema diskutuojama jau 20 metų, rezultatai nėra patenkinami.

Užuot naudoję alternatyvius energijos šaltinius, mes vis dar pernelyg priklausomi nuo iškastinio kuro. Didiname klimato kaitą ir kenkiame ypač skurstantiems žmonėms. Todėl manau, kad Pasaulio bankas turi peržiūrėti iškastinio kuro energijos naudojimo politiką (pagalbą šiam sektoriui padaryti skaidresnę) ir paskatinti ekologinę energetiką, taip ne tik sumažinant atmosferos taršą, bet, svarbiausia, besivystančių šalių priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už rezoliuciją, kurioje pritariama Pasaulio banko energetikos strategijai ir primenama, kad reikėtų konkrečiai spręsti, kaip energijos prieinamumas gali ištraukti žmones iš skurdo, taip palengvinant perėjimą prie aplinką tausojančios energetikos vystymo; rezoliucijoje Pasaulio bankas raginamas laikytis tokio požiūrio į privačiojo sektoriaus vystymą, kuris, kovojant su klimato kaita, užtikrintų didžiausią naudą neturtingiesiems; joje pabrėžiama, kad atliekant išsamią energetinių galimybių sąnaudų ir naudos analizę būtina atsižvelgti į aplinkos ir socialinius veiksnius ir nacionaliniu, ir vietos bendruomenių lygmenimis.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Niekas neabejoja, kad galimybė naudotis šiuolaikinėmis energetikos paslaugomis yra skurdo įveikimo ir ekonominio vystymosi prielaida arba kad norint tai pasiekti energetinės paslaugos turi būti patikimos, įperkamos, ypač neturtingiesiems, ir vienodai paskirstytos, siekiant sumažinti skirtumą tarp miesto ir kaimo vietovių. Dabar XXI amžius, o maždaug 1,5 mlrd. žmonių vis dar neturi elektros; iš jų keturi iš penkių gyvena Afrikoje, Užsacharyje, daugiausia kaimo vietovėse; beveik 2,4 mlrd. žmonių valgiui gaminti ir šildymui vis dar naudoja įprastinį biomasės kurą, sukeliantį sunkių sveikatos sutrikimų, mirčių (per metus nuo užterštų patalpų miršta 1,9 mln. žmonių); dėl netausaus gamtos išteklių naudojimo daroma žala aplinkai.

Todėl prioritetą Pasaulio bankas turėtų teikti nedideliems projektams, vietos prieigai prie energijos, ypač mažiausiai išsivysčiusiose Afrikos ir Azijos šalyse.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Apie 1,5 mln. žmonių visame pasaulyje, daugiausia besivystančiose Afrikos ir Rytų Azijos šalyse, vis dar neturi elektros. Pastebima, kad ypač kaimo vietovių gyventojai dėl šios priežasties dažnai naudoja biomasės kurą ir medžio anglių krosnis. Tačiau nereikia pamiršti, kad tai kelia didelį pavojų sveikatai. Pasaulio banką, kuris įsipareigojęs propaguoti atsinaujinančiąją energiją, reikėtų paraginti pirmenybę teikti būtent tokiems regioniniams, o ne dideliems komerciniams projektams. Tai, visų pirma, paskatintų tvarios ekologiškos energijos gamybą, antra, suteiktų galimybę atsižvelgti į regionų reikalavimus. Siekiant ekologinio ir ekonominio tvarumo būtų gerai suteikti prioritetą mažiems, alternatyviems, vietos energijos projektams, nes tai gali padėti išvengti dažnai brangios energijos pirkimo. Susilaikau, nes manau, kad turėtume palaukti, kol sužinosime Pasaulio banko strategiją, kurią jie turėtų paskelbti metų viduryje.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už rezoliuciją dėl Pasaulio banko energetikos strategijos besivystančioms šalims. Energijos poreikiai besivystančiose šalyse auga, dėl to yra būtina atsižvelgti į efektyvų energijos vartojimą ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Energijos tiekimo paslaugos turi būti patikimos, įperkamos ir tolygiai paskirstomos visuomenėje siekiant efektyviai kovoti su skurdu ir mažinti atskirtį tarp kaimo ir miesto. Atsižvelgiant į besivystančių šalių poreikius, Pasaulio bankas turi įvairinti energetikos portfelį ir didesnę paskolų dalį teikti atsinaujinančios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo iniciatyvoms finansuoti. Pritariu pasiūlymui, kad skiriamas finansavimas visų pirma turi skatinti efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos derinį. Prioritetas turi būti skiriamas mažiems decentralizuotiems energetikos projektams ir besivystančių šalių gyventojų prieigai prie energijos išteklių užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Pasaulio bankas turi skirti didesnį dėmesį biokuro keliamai grėsmei maisto tiekimui. Be to, turi būti vykdoma griežtesnė finansų tarpininkų veiklos stebėsena ir kontrolė.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Pritariu kitų susirūpinimui ir sutinku su šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl Pasaulio banko energetikos strategijos išdėstytais Europos Parlamento pasiūlymais, už kuriuos balsavau. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinių energetikos paslaugų prieinamumas yra būtina skurdo panaikinimo ir ekonomikos vystymosi sąlyga ir kad teisė turėti energiją reiškia, jog energetinės paslaugos bus patikimos, įperkamos ir vienodai paskirstytos, taip sumažinant atskirtį tarp miesto ir kaimo, svarbiausia, mano nuomone, skatinti investavimo politiką, pagrįstą tausiu gamtos išteklių naudojimu. Todėl pritariu Pasaulio bankui skirtoms Europos Parlamento rekomendacijoms šioje srityje.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Pagaliau nubalsavome už pasiūlytą rezoliuciją, nes priimti 2, 3 ir 4 pakeitimai, kuriais ketinama išbraukti frazę „mažo anglies dioksido kiekio“.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kadangi šiuolaikinių energetikos paslaugų prieinamumas yra būtina skurdo panaikinimo ir ekonomikos vystymosi sąlyga. Teisė turėti energiją reiškia, kad energetinės paslaugos bus patikimos, įperkamos, ypač neturtingiesiems, ir vienodai paskirstytos, kad sumažėtų atskirtis tarp miesto ir kaimo. Pasaulio banko energetikos strategijoje laikomasi šio požiūrio, ir turi būti vis labiau įsipareigojama ištraukti žmones iš skurdo, kartu palengvinant perėjimą prie aplinką tausojančios energetikos vystymo. Todėl Pasaulio bankas turėtų siekti vadovautis tokiu privačiojo sektoriaus vystymo principu, kad, kovojant su klimato kaita, skurstantiesiems būtų užtikrinta maksimali nauda.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Balsavau už pranešimą, kuris apskritai geras. Tačiau nepalaikau nuomonės, kad branduolinė energija yra švari energija.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0097/2011

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes dabartinė krizė rodo, kad šiuo metu taikomi mechanizmai nepadės jos įveikti, kadangi padėtį blogina tai, jog siekiant penkių pagrindinių tikslų, tarp kurių ne mažiau svarbus ir užimtumo lygis, trūksta darnumo. Metinė augimo apžvalga ir Europos semestro programa yra pagrindinės priemonės, tačiau jos neturėtų pakeisti arba sumenkinti bendrųjų ekonominės ir užimtumo politikos gairių. Turėtume imtis įvairių priemonių, kurios suteiktų galimybę suplanuoti pagrindines ekonomines priemones, apimančias euroobligacijų sistemą, labai likvidžią valstybės obligacijų rinką, mažesnes palūkanų normas ir Europos finansinių sandorių mokesčio sukūrimą spekuliacijai pažaboti. Neturėtume statyti į pavojų vystymo arba darbo vietų kūrimo, taigi siūlau suteikti svarbesnį vaidmenį Europos investicijų bankui ir Europos rekonstrukcijų bankui, remiant investicijas į infrastruktūrą, technologijas ir mažąsias bei vidutines įmones. Dar norėčiau pabrėžti, kad augimo ir darbo vietų strategijai neturėtų kelti pavojaus dabartinė trumparegiška biudžeto konsolidavimo vizija: turi būti skirtas tinkamas dėmesys valstybės investavimui į savo tikslus.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“. Europos Parlamentas išreiškia įsitikinimą, jog strategija „ES 2020“ turėtų padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti kuriant darbo vietas ir užtikrinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą, paremtą penkiais ES pagrindiniais tikslais, susijusiais su užimtumo skatinimu, sąlygų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gerinimu, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo gerinimu ir socialinės įtraukties skatinimu, visų pirma mažinant skurdą. Manau, jog strategijos „Europa 2020“ veiksmai yra itin svarbūs visų Europos piliečių ateities perspektyvoms, nes juos įgyvendinant užtikrinamos tvarios darbo vietos, ilgalaikis ekonomikos augimas ir socialinė pažanga, tačiau pritariu rezoliucijoje išdėstytiems nuogąstavimams, jog dėl silpnos valdymo struktūros strategija „Europa 2020“ negalės pateisinti lūkesčių. Svarbu pažymėti, jog tam, kad strategija „Europa 2020“ būtų sėkmingai įgyvendinama, būtina pašalinti atotrūkį tarp viešai paskelbtų šios strategijos siekių, turimų išteklių ir naudojamų metodų, reikia vykdyti reformas ir užtikrinti dideles ir greitas valstybės ir privataus sektorių investicijas į daugybę įvairių projektų. Čia didelį indėlį turi įnešti Europos Komisija bei Taryba. Tuo pačiu valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose turėtų būti skatinamos teikti didžiausią prioritetą kovai su nedarbu. Tik suvienijus ES ir valstybių narių pastangas bus galima tikėtis sėkmingo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo.

  Regina Bastos (PPE), raštu. − (PT) Dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės daug žmonių Europoje neteko darbo vietų. Strategijos „Europa 2020“ ir Europos užimtumo strategijos prioritetas yra sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų Europoje. Tikslas – paversti Europą pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos erdve, užtikrinant aukštą užimtumo lygį, našumą ir socialinę sanglaudą. Europa privalo imtis kolektyvinių veiksmų dabartinei padėčiai įveikti.

Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos ir yra žingsnis šia kryptimi; jame Komisija ir Taryba raginamos kartu su Parlamentu įtraukti į darbo vietų atkūrimo ir ekonomikos augimo politiką valstybių narių parlamentus, socialinius partnerius ir regionų bei vietos valdžią. Tam tikslui reikia sustiprinti Bendrijos metodą, o į teisinio valdymo paketą įtraukti Europos semestrą. Pritariame tam, kad pabrėžiamas mažųjų ir vidutinių įmonių ir bendrosios rinkos vaidmuo kuriant darbo vietas. Galiausiai norėtume atkreipti dėmesį į „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkei“ priskirtą vaidmenį siekiant šių tikslų. Štai dėl ko balsuoju už šią rezoliuciją.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Prieš Europos Vadovų Tarybos kovo mėn. aukščiausiojo lygio susitikimą ir prieš valstybėms narėms balandžio mėn. pateikiant nacionalinius tikslus paskelbėme verdiktą strategijai „Europa 2020“. Šiuo metu ta strategija yra tik popierinė, ir darosi panašu, kad laikui bėgant pasikartos Lisabonos strategijos nesėkmė. Dėl to turime reaguoti: turime pritarti plataus užmojo tikslams, kurių nepasieksime be biudžeto lėšų. Tikslai turi būti derinami su realiais biudžetiniais įsipareigojimais – kaip kitaip galime turėti ne tik popierinę strategiją? Ar tai vyks derantis dėl kitos daugiametės finansinės programos, ar diskutuojant dėl pačios ES išteklių, Parlamentui teks imtis vadovauti užtikrinant, kad pagirtini strategijos „Europa 2020“ tikslai būtų suderinti su atitinkamomis finansavimo galimybėmis.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes Europos Sąjungos valstybės narės savo nacionalinėse programose bei planuose didžiausią prioritetą turėtų teikti kovai su nedarbu ir ilgalaikės atskirties nuo darbo rinkos prevencijai. O tai turėtų būti derinama su priemonėmis, skirtomis užtikrinti daugiau darbo vietų, geresnių darbo vietų ir aukšto lygio bei aukštos kokybės užimtumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Norėčiau pabrėžti, kad valstybės narės turėtų skirti daugiau dėmesio kovai su vaikų skurdu, naudojant tinkamas priemones, kad vaikų asmeninis vystymasis nebūtų ribojamas ir pradėdami savo darbinę karjerą jie būtų lygūs bei pilnateisė visuomenės dalis. Palankiai vertinu pavyzdines iniciatyvas, kurių pagalba siekiama įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, kaip, pavyzdžiui, „Globalizacijos epochai skiriama pramonės politika“, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ ir kitos iniciatyvos. Pritariu pasiūlymams dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano, tačiau raginčiau imtis konkretesnių veiksmų užtikrinant socialinę įtrauktį. Taip pat labai svarbu parengti konkrečią programą, kuria būtų siekiama skatinti deramą darbą, užtikrinti darbuotojų teises visoje Europoje ir gerinti darbo sąlygas, kovoti su nelygybe bei diskriminacija ir su dirbančiųjų skurdu.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Strategija „Europa 2020“ siekiama užtikrinti, kad krizė būtų įveikta, ir parengti Europos Sąjungos ekonomiką naujam dešimtmečiui. Strategijos tikslas – propaguoti žinias, inovacijų diegimą, švietimą ir informacinę visuomenę, gamybos infrastruktūrą padaryti efektyvesnę išteklių atžvilgiu kartu didinant konkurencingumą, pakelti dalyvavimo darbo rinkoje ir kvalifikacijų įgijimo lygį kartu kovojant su skurdu. Ypač atkreipčiau dėmesį į iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“, kurioje sprendžiamos svarbios socialinės problemos, pvz., aprūpinimas energija ir maistu, klimato kaita, sveikata ir gyventojų senėjimas. Tačiau būtina skatinti, stimuliuoti ir užtikrinti ES finansavimą. Raginu padidinti finansavimą svarbiausioms jau priimtoms mokslinių tyrimų, inovacijų ir plėtros priemonėms, pvz., Strateginiam energetikos technologijų planui (SET planui). Dar norėčiau pabrėžti svarbų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrosios programos indėlį ir struktūrinių fondų indėlį stimuliuojant mokslinius tyrimus, inovacijas ir plėtrą nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl strategijos „Europa 2020“. Strategija „Europa 2020“ yra nesėkmingos Lisabonos strategijos tąsa ir ji negali duoti atsakymų į klausimus, pvz., kaip mums atsigauti po šios krizės ir kurti naujas darbo vietas. Skrupulingai taikant šią strategiją – taigi klaidingą politiką, sukėlusią šią krizę, – ir toliau bus pakertamos Europos darbuotojų teisės. Reikalinga alternatyvi ES socialinio ir ekonominio valdymo politika, kuri atmes bet kurį „konkurencingumo paktą“ ir paskatins tikrą valstybių narių ekonominį susiliejimą. Europos Sąjungai žūtbūtinai reikalingos strategijos, skatinsiančios vertybes, pvz., solidarumą, socialinį teisingumą, lyčių lygybę ir sąžiningas pastangas įveikti skurdą. Kartu su kitais kairiųjų pažiūrų EP nariais pateikėme alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame apibūdintos priemonės ir mechanizmai, reikalingi Europai, siekiančiai ekonominio, socialinio ir aplinką tausojančio augimo, visiško užimtumo ir teisių savo darbuotojams.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad Europai svarbu į Europos Sąjungos tikslų sąrašą įtraukti ekonomikos augimo ir socialinius tikslus, kovą su skurdu, nes juos pasiekus bus užtikrintas Europos Sąjungos ekonominis savarankiškumas. Svarbiausi Europos Sąjungos ir valstybių narių uždaviniai, susiję su užimtumu ir nedarbu, turėtų būti įtraukti į ES užimtumo gairių politinę programą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Šiuo metu, kai svarstomas ekonominio valdymo paketas, kurio tikslas – konsoliduoti valstybių narių ir visos Europos Sąjungos finansus, negaliu susilaikyti nepabrėžęs jo ryšio su strategija „Europa 2020“. Įžvelgiu strategijos indėlį didinant valstybių narių ir Europos Sąjungos finansų konsolidavimą, inovacijas, taigi ir konkurencingumą bei augimą, kuris ypač svarbus. Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos, atitinkančiame kai kuriuos šiuo metu svarstomus pasiūlymus dėl ekonominio valdymo, nustatyti pagrindiniai principai, kurių reikėtų laikytis ateityje svarstant šiuos klausimus, ir pagrindinės idėjos, į kurias reikėtų atsižvelgti. Visų pirma kalbu apie būtinybę laikytis Bendrijos metodo, kuris veda valstybes nares į didesnę vienybę, į dalyvavimą Europos semestre, kuris leidžia geriau derinti valstybių narių politiką, kalbu apie tai, kad reikalinga politika, skatinanti Europos konkurencingumą, pvz., remti inovacijas mažosiose ir vidutinėse įmonėse, remti bendrosios rinkos įgyvendinimą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Visas pasaulis ir ypač Europos Sąjunga išgyvena sunkius laikus; vienas iš tų sunkumų – dabartinė ekonomikos ir finansų krizė. Užsibrėžusi tikslą įveikti tokią padėtį, Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio 17 d. aukščiausiojo lygio susitikime priėmė užimtumui ir pažangiam, tvariam bei integraciniam ekonomikos augimui skirtą strategiją „Europa 2020“. Tai kito dešimtmečio augimo strategija, kurią taikant Europos ekonomika turi atitikti aukštas užimtumo, našumo ir socialinės sanglaudos normas. Iki 2020 m. įgyvendintini plataus užmojo tikslai: švietimo srityje – sumažinti mokyklos nebaigusių žmonių skaičių iki 10 % ir padidinti 30–34 metų amžiaus mokyklas baigusių asmenų skaičių iki 40 %; socialinėje srityje – ištraukti iš skurdo ir atskirties 20 mln. žmonių. Be to, planuojama 3 % bendrojo vidaus produkto investuoti į mokslinius tyrimus.

Džiaugiuosi, kad į strategiją „Europa 2020“ įtrauktos pavyzdinės iniciatyvos, kurių tikslas – švietimas, užimtumas, jaunimas, inovacijos, skaitmeninė darbotvarkė, aplinkosauga, globalizacija, išteklių naudojimas ir kova su atskirtimi, nes tai paskatins augimą ir konkurenciją. Taip pat džiaugiuosi, kad ši strategija priimta, ir raginu Europos Sąjungos institucijas bei valstybių narių vyriausybes negailėti pastangų siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tikrovė rodo, kad nepakanka pareikšti ketinimų (nors socialiniu atžvilgiu jie ir kuklūs), kad tikslai būtų pasiekti. Tai ypač tinka tuo atveju, kai pasiūlyta politika visiškai atitinka ankstesnę politiką, dėl kurios iš esmės ir kilo dabartinė socialinė krizė. Tokia yra strategija „Europa 2020“, su kuria jie dabar sieja vadinamąjį „ekonominį valdymą“.

Peršokant į vadinamąjį ekonominį valdymą (tai dabar jie mėgina padaryti sukurdami „Europos semestrą“), t. y. griežtinant sankcijas už Stabilumo ir augimo pakto, ekonominės politikos gairių ir rodiklių, kurie gali būti nustatyti, nesilaikymą, nelabai didinamas Bendrijos biudžetas, kuris visada yra svarbiausia sąlyga judėti link ekonominės ir socialinės sanglaudos ir pristabdyti dabartinę divergenciją. Jie ketina uždėti valstybėms narėms tikrą apynasrį: joms teks įgyvendinti vadinamąsias griežtąsias priemones, apimančias griežtą neoliberalią darbotvarkę ir visus sunkius antisocialinius jos padarinius.

Jei kas tuo abejoja, žvilgtelėkite į prancūzų ir vokiečių projektą dėl vadinamojo Konkurencingumo pakto, kuriuo siekiama padidinti pensinį amžių, pastatyti į pavojų derybas dėl kolektyvinės sutarties ir suduoti dar vieną smūgį darbo ir socialinėms teisėms, siekiant užtikrinti didesnes pajamas ekonominių bei finansinių interesų grupėms.

Todėl balsavome prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. – (DE) 2 pakeitimu norima pažymėti, kad Komisija šioje strategijoje turi suteikti didesnį vaidmenį judumui ir transportui. Transporto sektoriuje turime prisidėti ne tik prie CO2 mažinimo, bet ir išsaugoti Europos, kaip gamybos ir vystymo centro, vaidmenį. Tai, be kita ko, apima didesnį investavimą į mokslinius tyrimus ir veiksmingą atskirų transporto rūšių bei jų derinių naudojimą.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Strategijoje „Europa 2020“ Europos Sąjunga paskelbė, kad svarbiausias klausimas yra užimtumo politika. Svarbu, kad visos valstybės narės kartu ir atskirai siektų paskelbtų tikslų, kad Europoje būtų pasiektas aukštas užimtumo ir našumo lygis. Šiuos tikslus įmanoma pasiekti tik veikiant kartu įvairiose srityse, pvz., kovojant su struktūriniu nedarbu, rengiant kvalifikuotą darbo jėgą, skatinant kokybiškas darbo vietas ir gerinant švietimo sistemos rezultatus. Todėl palaikau šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame valstybėms narėms nustatytos ekonominės ir užimtumo politikos gairės.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) „Strategija „Europa 2020“ yra ne kas kita kaip projektas, apimantis visas priemones, kurias Europos Sąjunga turi priimti, kad bent 20 mln. sumažintų žmonių, kurie gyvena skurde arba kuriems gresia skurdas, skaičių. Tas tikslas, nors ir plataus užmojo, yra pagrindinis principas, kuriuo remiasi Europos Sąjungos ekonominė veikla. Tai, žinoma, apima atsakingą veiklą, kurios tikslas – pakeisti pačią ekonomikos strategiją, kai kalbame apie valstybes nares, bet dar svarbiau, kad visos Europos Sąjungos institucijos dirbtų kartu siekdamos bendro tikslo. Kartu su pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl strategijos „Europa 2020“ Parlamentas šiandien priėmė keletą pasiūlymų Tarybai, kad kartu galėtume siekti galutinio tikslo, nesugriaudami nė vieno Europos piliečio lūkesčių. Šie reikalavimai susiję su būtinybe dirbti su Europos investicijų banku ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku rengiant šioms sritims skirtų priemonių paketą: energetikos, aprūpinimo maistu, klimato kaitos, sveikatos, jaunimo politikos, mokslinių tyrimų ir, svarbiausia, pramonės politikos, siekiant sukurti stiprias socialinės apsaugos sistemas ir sumažinti nedarbo lygį.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad strategijoje „Europa 2020“ numatyti veiksmai labai svarbūs visų Europos piliečių perspektyvai, turint omenyje tvarių darbo vietų kūrimą, ilgalaikį ekonomikos augimą ir socialinę pažangą; baiminamasi, kad strategijos „Europa 2020“ pažadai liks neįvykdyti dėl silpnos valdymo struktūros, todėl Taryba primygtinai raginama sugriežtinti Bendrijos metodą; pakartojama, kaip svarbu strategijos „Europa 2020“ tikslus integruoti į ekonominio valdymo sistemą, o Europos semestrą raginama įtraukti į teisinį valdymo paketą, pradiniame etape įtraukiant valstybių narių parlamentarus ir socialinius partnerius, siekiant paskatinti demokratinę atsakomybę, nuosavybę ir teisėtumą; pabrėžiama, kad strategiją „Europa 2020“ ne tik labai svarbu, bet ir privaloma įgyvendinti.

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Ekonomikos krizės poveikis socialinėms grupėms neproporcingai didelis. Kai jaunimo nedarbo lygis dvigubai didesnis už Europos vidurkį, tai jau kelia nerimą. Krizės padariniams sušvelninti reikalingos reformų programos, kurios padės sukurti darbo vietas. Tokiomis aplinkybėmis galiu nurodyti Rumunijos vyriausybės priimtas priemones, skirtas jaunimo verslumo iniciatyvai paskatinti. Didėjant darbo vietų skaičiui, labai svarbu pagerinti ir jų kokybę. Šį tikslą galime pasiekti skatindami mokslinius tyrimus ir inovacijas, tam tikslui į akademinį gyvenimą labiau įtraukdami verslo sektorių ir bendrąsias mokymo programas suderindami su darbo rinkos poreikiais.

Tam reikia atlikti valstybių narių ekonominės veiklos tyrimus. Visų pirma jie turi būti koordinuojami ES lygmeniu, ir reikia nurodyti vietoves, kur Europos Sąjunga gali pasaulio rinkoje plėtoti santykinio pranašumo galimybes. Be to, diplomų pripažinimas ES palengvintų laisvą darbuotojų judėjimą ir padėtų sukurti tinkamą Europos bendrąją rinką. Strategijos „Europa 2020“ tikslus įstengsime pasiekti tik sugalvoję konkrečius pasiūlymus ir skyrę pakankamai lėšų. Priešingu atveju rizikuojame, kad nepavyks, kaip buvo su Lisabonos strategija.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos pritariama Lisabonos „socialinės krizės“ strategijai, kurios tęsinys yra strategija „Europa 2020“. Dar blogiau tai, kad ši palengvina valstybių narių biudžetų kontroliavimą pasitelkiant Europos semestrą ir skatina laisvąją prekybą. Balsavau prieš ją.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Strategijos „Europa 2020“ tikslas – padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti kuriant darbo vietas ir užtikrinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą, paremtą penkiais pagrindiniais ES tikslais, susijusiais su užimtumo skatinimu, sąlygų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gerinimu, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo gerinimu ir socialinės įtraukties skatinimu, visų pirma mažinant skurdą. Šie tikslai yra plataus užmojo, tad visi turime dėti daugiau pastangų, kad pasiektume juos ES ir jos piliečių labui.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Atmetu pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl strategijos „Europa 2020“, nes ji, mano manymu, pratęsia antisocialinę Briuselio konsensuso liniją, kai Europos žmonės nerūpi – ji skirta neoliberaliai politikai, sukėlusiai sunkią ekonominę krizę, kurią dabar kenčiame, konsoliduoti. Dabartinė krizė nėra stichinė nelaimė, tai greičiau padarinys to, kaip konservatorių, liberalų ir socialdemokratų politinės jėgos perėjo nuo Vašingtono prie Briuselio konsensuso: netaikė valstybės intervencijos ekonomikoje, ribojo darbo užmokestį, privatizavo viešąsias paslaugas ir pagrindines svarbiausių ekonomikos sektorių, pvz., energetikos ir telekomunikacijų, įmones. Šių neoliberalių priemonių ir Briuselio konsensuso padarinius jau žinome: krizė, išplitęs nedarbas, skurdas ir žmogaus teisių bei gerovės apribojimas. Taigi balsavau prieš šią rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“, nes šią „naująją strategiją“ laikau panašia į neoliberalias priemones, kurios neapima priverstinio turto pasiskirstymo ir socialinių bei su užimtumu susijusių Europos žmonių teisių tobulinimo.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ labai svarbu siekiant sustiprinti ES, ir tai neturi būti tik papildymas. Ši strategija skirta Europos piliečių ateities perspektyvoms, susijusioms su tvariomis darbo vietomis, ilgalaikiu ekonomikos augimu ir socialine pažanga, įgyvendinti. Jei turime ją įgyvendinti, reikia sustiprinti Bendrijos metodą ir į mūsų ekonomikos politiką įtrauktus tikslus. Norint užtikrinti strategijos finansavimą, mums labai svarbu turėti politinių iniciatyvų katalogą; čia turėtų dalyvauti EIB, ERPB ir privatūs finansuotojai. Atgaivinus vidaus rinką galėtume greičiau ir veiksmingiau siekti plataus užmojo tikslų. Be to, yra daugybė pavyzdinių iniciatyvų, pvz., Inovacijų sąjunga, Judus jaunimas ir Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika. Už pasiūlymą dėl rezoliucijos nebalsavau iš esmės dėl to, kad nebuvo įmanoma išspręsti strategijos „Europa 2020“ finansavimo.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Norėčiau pateikti pastabų dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl strategijos „Europa 2020“, kurią priėmė Europos Parlamentas. Visiškai sutinku su Parlamento pozicija, manau, kad turėtume sustiprinti strategijos valdymo struktūrą, nes tai, kas padaryta iki šiol, nelabai konkretu, todėl nepakankamai efektyvu.

Lyčių lygybė, mano nuomone, yra pagrindinis veiksnys, kaip pasiekti strategijos „Europa 2020“ plataus užmojo tikslus. Pirmiausia turime padidinti dirbančių moterų skaičių, iki 2020 m. pašalindami atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio (strategijoje daroma prielaida, kad kiekvienais metais skirtumas bus sumažintas 1 %, kad iki 2020 m. atotrūkis sumažėtų 10 %). Kitas labai svarbus klausimas yra moterų skurdo mažinimas. Apytiksliai apskaičiuota, kad skursta 17 % moterų, daugiausia vienišos moterys ir imigrantės.

Strategijos tikslus galima pasiekti švietimu ir mokymu. Manau, kad finansinė parama galėtų būti suteikta jaunimui ir studentų bei mokslo darbuotojų judumo programoms. Daugiau dėmesio reikėtų skirti mokymui ir kvalifikacijų keitimui skirtoms programoms.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Būtinybė įveikti ekonomikos krizę, užtikrinti tvarumą ir plėtoti „pažangią ekonomiką“ yra pagrindiniai strategijos tikslai, kurie nužymės būsimąjį Europos Sąjungos rinkos ekonomikos kontekstą. Aukštas užimtumo lygis, palankus socialinei ir teritorinei sanglaudai, našumui, efektyviam išteklių naudojimui, inovacijoms ir ypač stipresniam ekonomikos valdymui, turėtų būti naujojo Europos kelio pagrindas. Toks bus mūsų darbas ateinančiais metais, o su juo susiję Tarybos svarstymai, Komisijos vertinimai bei Parlamento politinis vadovavimas turėtų lemti konkrečias išvadas. Dėl visų minėtų priežasčių balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl strategijos „Europa 2020“. Šia rezoliucija, kurioje nurodoma sustiprinti strategijos pasiūlymus dėl valdymo, raginama valstybėms narėms rimčiau atsižvelgti į šios plataus užmojo strategijos biudžeto klausimą ir didžiausią dėmesį skirti kovai su nedarbu taikant nacionalines reformų programas, bus papildytas pradinis pasiūlymas.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Pirmieji ES strategijos įgyvendinimo šį dešimtmetį ženklai ypač daug vilčių neteikia, kaip nebuvo padrąsinantys ir Lisabonos strategijos rezultatai. Ekonominiai pokyčiai euro erdvėje ir pinigų sąjungos problemos, kurias regione išryškino skolų krizė, rodo, kad didžiausią dėmesį strategijoje „Europa 2020“ reikia skirti biudžeto stabilumui, augimo politikai ir Europos ekonomikos valdymo būtinybei, jei nenorima, kad joje nustatyti plataus užmojo tikslai, pvz., 75 % padidinti jaunimo užimtumą ir 3 % – investicijas į mokslinius tyrimus, neliktų tik simboliniais pareiškimais. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl strategijos „Europa 2020“ atitinka šią kryptį, ir aš balsavau už jį.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Dokumente Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija nurodyta daug priemonių, kurios turėtų padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti kuriant darbo vietas ir užtikrinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Tai turi būti paremta penkiais ES pagrindiniais tikslais, susijusiais su užimtumo skatinimu, sąlygų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gerinimu, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo gerinimu ir socialinės įtraukties skatinimu, visų pirma mažinant skurdą. Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes pritariu Europos Parlamento pateiktiems pasiūlymams, ypač tam, kad reikia sustiprinti strategijos „Europa 2020“ valdymą. Negalime pervertinti veiksmų, atliekamų strategijos „Europa 2020“ labui – jie labai svarbūs siekiant, kad išsipildytų europiečių lūkesčiai.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Tarp straipsnių, privertusių mus papildyti tą tekstą, yra 12 straipsnis, kuriame pritariama pavyzdinei iniciatyvai „Inovacijų sąjunga“ kaip pagrindinei varomajai jėgai siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir kuriame nagrinėjamos svarbiausios socialinės problemos, aprūpinimas energija ir maistu, klimato kaita ir gyventojų senėjimas; kuriame primenama, kad 3 % tikslas susideda iš 2 % privačiųjų išlaidų ir 1 % viešųjų išlaidų; kuriame pažymima, kad vis dar yra konkrečių trūkumų, susijusių su privačiojo sektoriaus išlaidomis moksliniams tyrimams ir kad jie gali būti pašalinti sukūrus reglamentavimo aplinką įmonėms, įskaitant MVĮ, ir todėl pritariama Komisijos ketinimui sudaryti geresnes pagrindines sąlygas verslo inovacijoms, ypač intelektualinės nuosavybės teisių atžvilgiu.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Europai iškilęs sunkus uždavinys: sumažinti nedarbo lygį ir kartu sukurti į žmogų orientuotą ekonomiką. Suprantame, kad strategija „Europa 2020“ yra plataus užmojo ir verčia mus būti tvirtus valstybių narių ir Europos lygmenimis. Pasaulinė ekonomikos krizė, deja, nubraukė daugelį iki šiol pasiektų rezultatų ir parodė, kokia trapi kai kurių valstybių narių ekonomika. Būtent dėl to dabar labiau nei bet kada turime sustiprinti pastangas ir vadovautis principu, kad drauge esami stipresni. Nė viena valstybė narė neturi, o ir negali veiksmingai spręsti pasaulinio masto problemų viena. Norėdami toliau įgyvendinti tvaraus augimo uždavinį turime pasinaudoti visais politiniais būdais ir finansinėmis priemonėmis. Balsavau už šią rezoliuciją, nes svarbiausia geriau koordinuoti valstybių narių užimtumo politiką, o tai įmanoma pasiekti tik tada, jei bendri tikslai bus nuoseklūs ir įtikimi. Turime sukurti naują ekonomikos modelį, pagrįstą žiniomis ir dideliu užimtumu. Šiuo uždaviniu prasideda naujas Europos integracijos etapas, kai daugiau dėmesio skiriama užimtumui ir socialinei apsaugai, sutelkiami visi Europoje esantys proceso dalyviai.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Strategijoje „Europa 2020“ nustatytas Europos Sąjungos tikslas – pažangus, tvarus ir integracinis augimas ateinančiais metais. Siekiant šio tikslo labai svarbūs keli aspektai, pvz., valdymo stiprinimas ir sanglaudos politikos finansavimas. Į dabartinę Europos Sąjungos programą reikėtų įtraukti didesnį visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, nustatant jos politiką ir įgyvendinant veiksmus, nes manoma, kad tai buvo pagrindinė Lisabonos strategijos nesėkmės priežastis. Todėl būtina pakviesti visas institucijas – Europos, valstybių narių ir vietinio lygmens – ir pilietinę visuomenę įgyvendinti šią strategiją.

Šiomis aplinkybėmis norėčiau pabrėžti būtinybę įgyvendinti vietos ir regionų valdžios institucijų teritorinį paktą strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti. Būtina strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo sąlyga – stipri visų Europos regionų sanglaudos politika. Sanglaudos politika apima daug sričių, todėl ji yra pagrindinis sėkmės laidas, tad reikėtų paaiškinti jos papildomąjį pobūdį. Įgyvendinant šią programą reikėtų paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip ypatingą vaidmenį paskiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios yra Europos ekonominio augimo variklis.

Dėl minėtų priežasčių per posėdį balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. − Komisijos strategija „Europa 2020“ yra labai svarbi siekiant paskatinti ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą brendant iš ekonomikos krizės. Tačiau jos tikslus įmanoma pasiekti tik tada, jei visos valstybės narės susitelks ir derins savo veiksmus. Balsavau už rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“, nes joje, mano manymu, nurodyta, kad valstybės narės turi įsipareigoti įgyvendinti visus strategijos tikslus. Rezoliucijoje raginama geriau koordinuoti strategijos „Europa 2020“ ekonominį valdymą, ir aš tai visiškai palaikau, nes pabrėžiama, kad valstybių narių vyriausybėms būtina nustatyti patikimą finansavimo sistemą. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad politika ir biudžetai būtų derinami su strategijos „Europa 2020“ tikslais, ypač su tikslu įveikti nedarbą ir socialinę atskirtį. Pritariu ir rezoliucijos pasiūlymams, kad kitoje Daugiametėje finansinėje programoje turėtų atsispindėti strategijos „Europa 2020“ užmojai.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0127/2011

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Komisijos pasiūlytose ir Tarybos patvirtintose gairėse teikiami dabartiniai bendri Europos Sąjungos prioritetai ir valstybių narių tikslai dėl nacionalinės užimtumo politikos. Kai kuriose ES lygmens gairėse numatytas didesnis gyventojų, įskaitant specialiuosius jų pogrupius, dalyvavimas darbo rinkoje, mažinant struktūrinį nedarbą ir skatinant darbo vietų kokybę, taip pat kuriant darbo rinkos poreikius atitinkančią kvalifikuotą darbo jėgą ir tobulinant švietimo sistemų, įvairiais lygmenimis užtikrinančių profesinį mokymą, našumą.

Manau, kad valstybės narės ir Europos Sąjunga privalo dalyvauti plėtojant suderintą užimtumo strategiją, pagal kurią bus ugdoma kvalifikuota, kompetentinga ir prisitaikanti darbo jėga bei darbo rinkos, galinčios greitai prisitaikyti prie ekonomikos pokyčių.

Taip pat palaikau pranešėjos iniciatyvą skatinti kovą su socialine atskirtimi ir mažinti skurdą – siekti pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų. Dėl šių priežasčių balsavau už šią rezoliuciją.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi būtina nedelsiant padidinti pastangas visais lygmenimis, norint užtikrinti, kad Europos Sąjungos užimtumo politikos gairės būtų deramai įgyvendintos. Nes tik deramai įgyvendinus šias gaires, bus įmanoma padidinti dalyvavimą darbo rinkoje, vystyti kvalifikuotą darbo jėgą ir gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę bei našumą. Be to, užimtumo politikos gairių tikslas yra užtikrinti, kad, vadovaujantis strategija „Europa 2020“ bei ekonomikos valdymu, bus pasiekti užimtumo tikslai ir bus užtikrintas tvaraus ekonomikos augimas ir socialinė pažanga. Manau, kad labai svarbu, jog valstybės narės dėtų visas pastangas, kad įvykdytų įsipareigojimus, prisiimtus siekiant padidinti užimtumo lygį, pagerinti asmenų įgūdžius, kurti darbo vietas, mažinti skurdą ir didinti socialinę įtrauktį. Europos Komisija ir valstybės narės turi būti pasirengusios užtikrinti, jog šios gairės būtų įgyvendinamos kartu su socialiniais partneriais, regionų ir vietos valdžios institucijomis, kurios turi dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines reformų programas. Dėl ekonomikos ir finansų krizės padėtis Europos darbo rinkoje vis dar įtempta, todėl kova su nedarbu turi būti vienas svarbiausių tiek Europos Sąjungos, tiek ir valstybių narių politikos prioritetų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Europos užimtumo strategija ir valstybių narių taikomos nacionalinės strategijos – tai vienos pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai. Todėl norint teisingai ir veiksmingai įgyvendinti užimtumo politikos gaires labai svarbu dirbti kartu su verslo sektoriumi ir socialiniais partneriais. Labai palankiai vertinu pasiūlyme pateiktas gaires ir svarbius klausimus – poreikį stiprinti vyriausybės atsakomybę ir užsibrėžti plataus užmojo uždavinius siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatytų tikslų; poreikį užtikrinti, kad užimtumo politikos gairės būtų įgyvendintos; poreikį užtikrinti, kad nacionalinėse reformų programose darbo vietų kūrimui būtų skiriamas didžiausias prioritetas.

Europos Sąjungai trūksta stiprios horizontalios kovos su nedarbu ir socialine atskirtimi politikos, kuri neabejotinai apimtų darnios ekonomikos valdysenos paketą, pritaikytą prie Europos Sąjungos ir jos valstybių narių poreikių; vadovaujantis šia politika taip pat būtų numatyta siekti plataus užmojo uždavinių – tokių, kurie numatyti strategijoje „Europa 2020“.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Šis pasiūlymas dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl valstybių narių politikos gairių įgyvendinimo grindžiamas keliais ramsčiais, iš kurių pabrėžčiau dabartinę ekonomikos krizę, dėl kurios didėja nedarbas ir socialinė atskirtis; poreikį kurti sąveiką, skatinančią vystymąsi, siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus; Europos Komisijos pasiūlymą, pagal kurį, vadovaujantis metine augimo apžvalga, 2010 m. priimtos užimtumo gairės turėtų būti taikomos ir 2011 m. Siekiant pagerinti šią padėtį labai svarbu imtis bendrų pastangų visais lygmenimis: vyriausybių, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės.

Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga vaidina labai svarbų vaidmenį, nustatydama politikos, kurios reikia laikytis, kryptį, taip pat dėl subsidiarumo principo, skatindama socialinį dialogą ir teisingų bei veiksmingų priemonių priėmimą. Tikiuosi, kad šios gairės padės įveikti krizę, stiprinti socialinės apsaugos sistemas ir dar kartą padėti veikti ekonomikai, kad pasiektume strategijoje „Europa 2020“ numatytus tikslus.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Gaila, kad Europos Komisija nekeičia 2010 m. priimtų užimtumo gairių, tad laikomės tokios pat kritiškos pozicijos kaip ir tada.

Nors Europos Parlamento pasiūlyme dėl rezoliucijos šiek tiek kritikuojama politika, kurios buvo laikomasi, ir reikalaujama pasiekti tik keletą socialinių strategijos „Europa 2020“ tikslų, jame nėra nagrinėjama užimtumo ir nesaugumo dėl darbo vietos problemos esmė, nesiekiama panaikinti šios problemos priežasčių, nesprendžiama, kaip panaikinti šias griežto taupymo programas, ir nėra rimtai kritikuojami reikalavimai, taikomi valstybėms narėms, kurios susiduria su didžiausiais sunkumais aklai įgyvendindamos juokingus Stabilumo pakto kriterijus.

Priešingai, jame teikiama nuomonė, kad pagal Europos semestro sistemą numatytos priemonės – teigiamas atsakas, užmirštant, kad Europos Komisijos pasiūlymais dėl vadinamosios ekonomikos valdysenos ne tik kėsinamasi į valstybių narių suverenitetą, bet ir sunkinama socialinė padėtis, ir toliau pinigų kriterijai laikomi svarbesniais už socialinę gerovę ir pažangą prioritetu.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Vadovaudamasis Komisijos komunikatu „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“, Parlamentas, įskaitant mane, balsavo už rezoliuciją, ragindamas Tarybą ir Komisiją dirbti kartu, siekiant įgyvendinti mūsų užimtumo tikslus, numatytus strategijoje „Europa 2020“. Pranešėjos P. Berès nuomone, turime teikti valstybėms narėms patarimus, tačiau per daug nesikišti į jų nacionalinę politiką, taip pat nustatyti gaires, kad visos suinteresuotosios šalys dirbtų pagal tokį patį planą. Darbo vietų trūkumas, visų pirma per pastaruosius metus, – tai rimta problema ir ji turi būti sprendžiama taikant platesnius užmojus, siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. 75 proc. europiečių galėtume užtikrinti tinkamas ir saugias darbo vietas, atitinkančias įvairių darbo pasauliui besirengiančių žmonių poreikius. Ypatingų pastangų reikia dėl tam tikrų grupių, įskaitant moterų, visų pirma motinų, jaunų žmonių ir imigrantų.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje pabrėžiama politikos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pereiti iš mokymo sistemos į darbo rinką, svarba; pabrėžiama, kad labai tikėtina, jog anksti mokyklas palikę asmenys priklauso didelės rizikos nuskursti grupei; taip pat pabrėžiama, kad į bet kokių formų lankstų ar laikiną darbą tokiomis aplinkybėmis reikėtų įtraukti teisę mokytis ir naudotis socialinės apsaugos paslaugomis ir kad tai turėtų padėti žmonėms rasti saugesnę darbo vietą.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Per šiuos metus, kai atsigauname po ekonomikos ir finansų krizės, paveikusios daugelį Europos Sąjungos šalių, kai mūsų vyriausybės stengiasi įgyvendinti bendrąją politiką ir strategijas, kuriomis pasieksime mūsų visų įvardytus tikslus ir kurių nusprendėme siekti kartu, manau, svarbu pripažinti pelnytą ir teisingą pagrindinę Parlamento kaip labiausiai atstovaujamos institucijos Europos Sąjungoje poziciją. Tai jo atstovavimo ir jo funkcijų pripažinimo klausimas, ypač atsižvelgiant į sutarčių nuostatas.

Ekonomikos ir užimtumo politikos gairių svarba turėtų būti, be abejonės, pagrindinis Europos semestro sistemos klausimas, taip pat reikėtų atsižvelgti į metinės augimo apžvalgos pokyčius ir mūsų šalių įgyvendinimo terminus. Konsultavimosi funkcijai turi būti suteikta pakankamai erdvės ir laiko, siekiant atlikti analizę ir prisitaikyti prie bendrosios sistemos. Todėl pranešu, kad balsavau už.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Užimtumo gairės – tai didesnio pensinio amžiaus ir lanksčios darbo rinkos sinonimai. Nors šio pasiūlymo dėl rezoliucijos ypatybė – priminti ES, kad algų politika – nacionalinės atsakomybės klausimas, vis dėlto juo pritariama šiam klausimui. Todėl balsavau prieš.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Europos užimtumo strategija ir valstybių narių užimtumo politikos gairės – tai vienos pagrindinių priemonių, norint nukreipti Europos Sąjungos ir valstybių narių politiką, siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatytų siekių ir tikslų. Kova su nedarbu ir tvarių darbo vietų kūrimas – tai didžiulis būsimojo dešimtmečio Europos Sąjungos uždavinys, ir visi privalome atlikti savo vaidmenį, kad jis būtų sėkmingai įgyvendintas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų – pasiekti 75 proc. užimtumo lygį. Dėl ES patirtos ekonomikos krizės kyla uždavinys pažaboti didėjantį nedarbą ir socialinę atskirtį. Todėl Europos užimtumo strategija ir jos gairės – svarbios nedarbo pažabojimo priemonės. Vienas iš jų tikslų – tinkama linkme nukreipti valstybių narių pastangas. Todėl valstybės narės atlikdamos veiksmus turi įtraukti socialinius partnerius, regioninės ir vietos valdžios institucijas, taip pat pilietinę visuomenę. Be to, turėtų būti užtikrinamos ne tik užimtumo politikos gairės, bet ir naujos darbo vietos. Siekiant pabrėžti šio pagrindinio tikslo rimtumą, valstybės narės turės ateityje pateikti ataskaitas dėl jų pasiektos pažangos. Be to, atskiros valstybės narės turi atkreipti dėmesį į nacionalinius tikslus, įskaitant tokių pogrupių kaip moterų, neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus darbuotojų integravimo, taip pat skurstančių dirbančiųjų problemas. Nebalsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes, mano nuomone, šiuo atveju per daug kišamasi į nacionalinę teisę, visų pirma socialinių partnerių reguliavimo srityje.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Valstybių narių užimtumo politikos gairių įgyvendinimas labai svarbus, siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Nereikia pamiršti Europos Parlamento vaidmens vykdant šią politiką. Dėl diskusijų gimsta mintys, idėjos ir strategijos, kurių reikia, siekiant įveikti dabartinę ekonomikos krizę. Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos pateikta daug svarbių uždavinių, kuriems pritariu: užimtumo gairių įgyvendinimo užtikrinimas; veiksmų paspartinimas, siekiant sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų; ryžtingi kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmai. Siekiant užtikrinti sėkmę įgyvendinant visas šios politikos priemones, labai svarbu imtis bendrų veiksmų visais lygmenimis: vyriausybių, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šioje rezoliucijoje Parlamentas mano, kad: 1) atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą 2010 m. priimtas užimtumo politikos gaires reikia taikyti ir 2011 m., rekomendacijos dėl valstybių narių nacionalinių reformų programų tapo pagrindine makroekonominės priežiūros ir orientavimo priemone, apgailestaujama, kad Parlamentas neįtrauktas į šį procesą ir kad buvo nepakankamai diskutuojama šia tema; 2) į didžiausias problemas, su kuriomis ES ir valstybės narės susiduria užimtumo ir nedarbo srityje, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta būsimajame procese, susijusiame su makroekonominiu disbalansu, įgyvendinant politinę Europos užimtumo gairių sistemą.

Pranešimas: Pervenche Berès (A7-0040/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes pritariu pranešėjos nuomonei, kad reikia užtikrinti užimtumo gairių stabilumą iki strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros. Integruotos ekonomikos ir užimtumo politikos gairės turi būti Europos semestro sistemos pagrindas ir jeigu pagrindinės metinės augimo apžvalgos nuostatos skiriasi nuo šių gairių turinio, jos turėtų būti atitinkamai pakeistos, kad būtų užtikrintas nuoseklumas. Taip pat pritariu, kad reikia įtraukti suinteresuotąsias šalis rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant nacionalines reformų programas. Taip pat atkreipčiau dėmesį į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) rekomendacijas, kad valstybių narių ekonomikos ir užimtumo politikos gairių svarba nesumažėtų, siekiant savarankiškumo ir demokratinės atskaitomybės tikslų.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Europos Komisija, įvertinusi preliminarias nacionalinių reformų programas, pateikė pasiūlymą, kuriame rekomenduoja iki 2014 m. nekeisti praėjusiais metais Tarybos priimtų užimtumo politikos gairių, siekiant didžiausią dėmesį skirti jų įgyvendinimui. Toks Komisijos siūlymas yra suprantamas, nes užimtumo gairės yra strategijos „Europa 2020“ sudėtinė dalis ir jos turi būti visapusiškai perkeltos į valstybių narių nacionalines programas, todėl valstybės narės turėtų sutelkti kuo didesnį dėmesį į jų įgyvendinimą. Nors šios gairės ir nebus peržiūrimos kasmet, kaip įprasta, Europos Sąjungos užimtumo strategijos pagrindiniu prioritetu turi išlikti visiškas užimtumas, kuris didintų ekonomikos augimą ir konkurencingumą, stiprintų socialinę sanglaudą.

Iš preliminarių valstybių narių nacionalinių reformų programų matyti, kad valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas šiose prioritetinėse srityse, siekdamos padidinti dalyvavimą darbo rinkoje ir sumažinti struktūrinį nedarbą, ugdyti kvalifikuotą darbo jėgą, prisitaikančią prie darbo rinkos poreikių, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, tobulinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemas ir raginti studijuoti aukštojo mokslo įstaigose, puoselėti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu. Taigi norėčiau paraginti valstybes nares užtikrinti kuo veiksmingesnį užimtumo ir socialinės politikos įgyvendinimą, rengiant, stebint ir vertinant šias nacionalines programas.

  Antonio Cancian (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau išreikšti susirūpinimą dėl dabartinės užimtumo padėties. Norėčiau pasakyti, kad nedarbas yra tikroji šiandienos socialinė problema. Nors makroekonomikos lygmeniu galima pamatyti teigiamus atsigavimo ženklus, vis dėlto pramonė negali vėl priimti visų tų darbuotojų, kuriuos atleido per pastaruosius mėnesius ir kuriems dabar sunku vėl patekti į darbo rinką. Tą patį galima pasakyti apie jaunimą ir moteris. Šios problemos labai svarbios ir jas reikia skubiai spręsti. Iš strategijos „Europa 2020“ tikslų Komisija prioritetiniais nustatė didesnį užimtumą, bendrosios rinkos stiprinimą ir augimo skatinimą. Europos Sąjunga ir visų pirma šis Parlamentas puikiai sprendžia šią problemą, tačiau reikia imtis konkrečių veiksmų, norint pasiekti šiuos tikslus.

ES privalo nukreipti ir racionalizuoti savo išteklius, investuodama į transportą, energetiką ir telekomunikacijų infrastruktūrą: šiuo atveju esminis aspektas bus projektų bendrovių kūrimas, kurių veikla bus užtikrinama ir finansuojama iš projektų obligacijų. Taip Europos Sąjunga galės išsaugoti savo konkurencingumą pasaulio rinkoje, o žmonėms bus suteiktos naujos darbo vietos. Reikės kuo greičiau, nors ir laipsniškai, įgyvendinti visą sistemą.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš P. Bères pranešimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Pranešime siūloma ir 2011 m. taikyti 2010 m. priimtas valstybių narių integruotos ekonomikos politikos ir užimtumo gaires, taip pat kad strategija „Europa 2020“ turėtų būti visiškai integruota į nacionalines reformų programas. Deja, pranešime reikalaujama imtis tos pačios ekonomikos politikos ir tų pačių užimtumo gairių, dėl kurių kilo sunkiai įveikta krizė. Jame reikalaujame priimti tokius pat politinius sprendimus ir įgyvendinti praktiką, dėl kurios europiečiams buvo taikomos griežtos taupymo priemonės, o suverenios valstybės narės nukentėjo nuo spekuliacinės mafijos. Galiausiai jame reikalaujama ir toliau taikyti užimtumo politiką, dėl kurios susikūrė viduramžių darbo rinka, padidėjo nedarbas, atsirado darbo vietų trūkumas, o dėl to imtos skatinti lanksčios darbo sąlygos, kilo grėsmė Europos darbuotojų algoms, pensijoms ir Europos darbuotojų, visų pirma jaunų darbuotojų, teisėms.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu kasmetinei strategijos „Europa 2020“, kurios pagrindinis tikslas turėtų būti integruotos ekonomikos ir užimtumo politikos gairės, peržiūrai. Svarbu, kad Komisija ir Taryba užtikrintų, kad integruotos gairės būtų Europos semestro sistemos pagrindas. Suinteresuotųjų šalių, įskaitant socialinius partnerius ir parlamento institucijas, įtraukimas rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant nacionalines reformų programas – svarbi veiksmingos valstybių narių užimtumo ir socialinės politikos valdysenos dalis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip sakiau apie savo kolegų P. Gruny ir C. Ory pranešimus, „visuomenė evoliucionavo, pasaulis pasikeitė, tad darbo santykiai taip pat turėtų keistis“. Būtent dėl šios priežasties manau, kad užimtumo gairių peržiūra pagal strategiją „Europa 2020“ turėtų būti lanksti ir pagal ją turėtų būti numatyti nauji darbo būdai, siekiant skatinti ekonomikos plėtrą ir kovą su skurdu.

Turint omenyje, kad dėl krizės bedarbių skaičius Europoje išaugo nuo 16 mln. 2008 m. iki 23 mln. 2010 m., bet kokia pasitraukimo strategija turi apimti darbo vietų grąžinimą. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu aiškus dėmesys skiriamas inovacijoms, lanksčioms darbo sąlygoms ir naujiems darbo modeliams, taip pat jaunimo mokymui vis labiau konkurencingoje rinkoje. Strategijoje „Europa 2020“ paliekama atvira erdvė šiems klausimams, o valstybės narės privalo jais tinkamai pasinaudoti, kad paskatintų darbo vietų augimą ir suteiktų akstiną Europos ekonomikai.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo Taryba privalo kasmet parengti valstybių narių užimtumo politikos gaires ir pasitarti su Europos Parlamentu prieš priimdama šiuos sprendimus. Taigi esant tokioms aplinkybėms mūsų prašoma pateikti savo nuomonę šiuo klausimu.

Dėl daugelyje šalių susiklosčiusios ekonomikos ir finansinės padėties valstybių narių užimtumo politikai skiriamas dėmesys turi būti dvigubai didesnis. Šios gairės numatytos strategijoje „Europa 2020“, tačiau būtina, kad visos valstybės narės jas perkeltų į savo nacionalinę teisę ir paverstų konkrečiomis priemonėmis, kad jos būtų integruotos į nacionalines reformų programas, kurias turės pateikti šių metų balandžio mėn.

Pritariu pranešėjos rekomendacijoms, todėl balsuoju už pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepritariame, kad Europos Komisija ir 2011 m. taikytų 2010 m. priimtas užimtumo politikos gaires, todėl laikomės tokios pat kritiškos pozicijos kaip ir tada. Iš tikrųjų minėtos gairės yra aiškiai nepakankamos, kai matome statistiką: 25 mln. bedarbių ir 30 mln. žmonių, dirbančių atsitiktinius ar prastai apmokamus darbus.

Taip pat mums nepriimtina, kad Europos Parlamentas pasisako už glaudų šių gairių ir neoliberalių ekonominių priemonių, kurias ir toliau plėtoja Komisija ir kurios visų pirma įtrauktos į strategiją „Europa 2020“, taip pat į šešis vadinamojo Europos semestro sistemos paketo teisės aktus, ryšį. Puikiai žinoma, kad Europos Komisijos pasiūlymai dėl vadinamosios ekonomikos valdysenos ne tik kelia grėsmę valstybių narių suverenitetui, bet ir pablogins socialinę padėtį toliau teikiant prioritetą piniginiams kriterijams, o ne socialinei gerovei.

Dėl visų šių priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė senėja, kad demografiniai pokyčiai atspindi gyventojų judėjimą iš kaimo vietovių į miesto teritorijas, taip pat turint omenyje didėjantį visuomenės susiskirstymą į sluosknius dėl gaunamų pajamų, būtina imtis prevencinių veiksmų. Ypač neigiamų reiškinių pastebima kaimo vietovėse, kuriose ir toliau mažėja jaunimo, norinčio perimti ūkininkavimą. Jie išvyksta iš kaimo vietovių, nes jose gaunamos mažos pajamos ir jiems sudaromos blogos sąlygos pasinaudoti paslaugomis. Jose pasilikusieji negali susirasti kito nei žemės ūkio darbo. Vis dėlto į blogiausią padėtį kaimo teritorijose pateko moterys, kurioms labai retai priklauso ūkis, tačiau jos labai sunkiai dirba savo vyrų ūkiuose.

Todėl labai svarbu, kad jauni ūkininkai neišvyktų iš kaimo teritorijų, ir jiems turi būti užtikrinamos tinkamos pajamos ir gyvenimo lygis. Vis dėlto tiems, kurie negali susirasti darbo kaimo vietovėse, turėtų būti užtikrinamas švietimas, kuris jiems padėtų susirasti darbą. Be to, reikalinga kampanija, kuri įtikintų žmonės prisijungti prie Mokymosi visą gyvenimą programos ir persikvalifikuoti. Taip pat labai svarbios programos, remiančios moterų verslumą ir palengvinančios sąlygas moterims imtis savo verslo ne tik žemės ūkio srityje.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą. Po valstybių narių pagal strategiją „Europa 2020“ pateiktų preliminarių nacionalinių reformų programų vertinimo ir kartu pristatytos pirmosios metinės augimo apžvalgos sausio 12 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo buvo siūloma ir 2011 m. taikyti 2010 m. valstybių narių priimtas integruotos ekonomikos politikos ir užimtumo gaires. Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į tai, kad strategijos „Europa 2020“ integruotos gairės turi būti visiškai perkeltos į politikos priemones ir valstybių narių reformų tvarka turi būti nurodyta nacionalinėse reformų programose, kurios turi būti pateiktos iki 2011 m. balandžio mėn. Be to, Komisijos pasiūlymas grįstas 2010 m. užimtumo gairėse nurodytu įsipareigojimu kiek įmanoma iki 2014 m. nekeisti gairių, kad valstybės narės galėtų sutelkti dėmesį į jų įgyvendinimą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime remiamos kenksmingos Komisijos ir Tarybos užimtumo gairės. Iš tikrųjų jame remiamas ES autoritarizmas pensinio amžiaus didinimo, lanksčios darbo rinkos kūrimo, biudžetų ir algų mažinimo srityse. Tam pritaria ir pranešėja. Kartu ji priklauso partijai, kuri teigia esanti socialistinė. Balsavau prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Europos užimtumo strategija ir valstybių narių užimtumo politikos gairės – vieni pagrindinių dokumentų, kurių tikslas – nukreipti Europos Sąjungos ir valstybių narių politiką siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatytų uždavinių ir tikslų. Kova su nedarbu ir tvarių darbo vietų kūrimas – didžiulis būsimojo dešimtmečio ES uždavinys ir mes visi turime prisidėti prie jo sėkmės. Turime pabrėžti, kad pagrindinis kasmetinės strategijos „Europa 2020“ peržiūros dėmesys turi būti skirtas integruotoms ekonomikos politikos ir užimtumo gairėms.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Nepritariu šiam pranešimui dėl valstybių narių užimtumo politikos visų pirma dėl vienos priežasties – jame kartojamos ir yra įtrauktos dar praėjusių metų rugsėjo mėn. šio Parlamento priimtos gairės, kuriomis buvo siekiama palengvinti galimybes romams gauti darbą. Pritariu, kad palankesnės sąlygos dalyvauti darbo rinkoje turi būti suteiktos skirtingų gebėjimų turintiems žmonėms, jaunimui, pagyvenusiems žmonėms ir moterims, tačiau iš tikrųjų nesuprantu, kuo remdamiesi turėtume ypač palengvinti galimybes tam tikrai (gerokai probleminei) etninei grupei, tokiai kaip romai.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už P. Berès pranešimą, nes priėmus šio dokumento tekstą valstybės narės turės pagal strategiją „Europa 2020“ iki 2011 m. balandžio mėn. pristatyti savo 2010 m. užimtumo iniciatyvas. Komisijos pasiūlymas taikyti 2010 m. valstybių narių užimtumo politiką ir 2011 m. visiškai atitinka strategijos „Europa 2020“ nuostatas ir jį remia Parlamentas šiame pranešime. Todėl visų ES valstybių narių prašoma kovoti su nedarbu, visų pirma jaunimo nedarbu, teikiant dalykinius pasiūlymus ir nurodant tikslius konkretaus atsako į užimtumo ir skurdo problemas terminus.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo gairių ir pritariu pranešėjos rekomendacijoms. Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo Taryba privalo kasmet parengti valstybių narių užimtumo politikos gaires ir prieš tai pasitarti su Europos Parlamentu. Manau, Komisija ir Taryba turi užtikrinti, kad šios gairės būtų Europos semestro sistemos pagrindas. Siekiant veiksmingos valstybių narių užimtumo ir socialinės politikos valdysenos labai svarbu, kad rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant nacionalines reformų programas dalyvautų suinteresuotosios šalys, įskaitant socialinius partnerius ir parlamento institucijas. Be didelio valstybių narių įsitraukimo, strategija „Europa 2020“ negali būti sėkminga; tikiuosi, kad ji tokia bus.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − 2010 m. sausio 12 d. atlikus preliminarų valstybių narių pateiktų nacionalinių reformų programų vertinimą pagal strategiją „Europa 2020“ kartu su pristatyta pirmąja metinio augimo apžvalga Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo pritariama, kad 2010 m. priimta valstybių narių integruotos ekonomikos politika ir užimtumo gairės galiotų ir 2011 m. Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į tai, kad naujosios strategijos „Europa 2020“ integruotos gairės turės būti visiškai perkeltos į valstybių narių politikos priemones, o reformų eilės tvarka turės būti numatyta galutinėse nacionalinių reformų programose, kurios turės būti pateiktos 2011 m. balandžio mėn. Galiausiai Komisijos pasiūlymas yra pagrįstas 2010 m. užimtumo gairėse numatytu įpareigojimu kiek įmanoma iki 2014 m. nekeisti gairių, kad valstybės narės galėtų sutelkti dėmesį į jų įgyvendinimą.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už P. Berès pranešimą, nes jame teigiama, kad turėtų būti priimta politika užimtumui Europos Sąjungoje skatinti. Naujosios strategijos „Europa 2020“ integruotos gairės turi būti visiškai įtrauktos į valstybių narių politikos priemones ir iniciatyvas. Labai svarbu, kad visos valstybės narės nuolat laikytųsi įsipareigojimo siekti 2014 m. tikslų. Nedarbas, visų pirma jaunimo nedarbas, išlieka vienu iš uždavinių, kurį turime kuo atsakingiau spręsti iš esmės, nes dėl jo mažėja ne tik tiesioginė perkamoji galia, bet ir būsimos investicijų strategijos, sukeliančios labai rimtus socialinius neramumus, apimančius ne tik paprasčiausius ekonominius veiksnius. Reikia padidinti ne tik darbo vietų skaičių, bet ir jų kokybę ir todėl veiksmų visų pirma turi imtis valstybės narės, kurios taip pat privalo ir toliau laikytis savo įsipareigojimo kovoti su skurdu ir skatinti socialinę įtrauktį.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Nedarbas – didelė problema ir ją sunku spręsti. Dėl jos senka viešosios lėšos. Kalbant apie išlaidas, mokama daugiau išmokų ir kitų socialinių pašalpų, didėja įvairiausių kovos su nedarbu ir skatinimo grįžti į darbo rinką programų kaina. Kalbant apie pajamas, nėra jokios gamybos ir nesurenkami jokie mokesčiai. Bedarbių skaičius Europos Sąjungoje išaugo iki daugiau nei 23 mln., o tai reiškia, kad per pastaruosius pusantrų metų milijonas žmonių prarado savo darbo vietas. Reikia dėti visas pastangas, siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatytų tikslų, kad 20–64 metų amžiaus grupei priklausančių asmenų užimtumas siektų 75 proc. Nepamirškime, kad didžiausias nedarbo lygis yra jaunesnių nei 25 m. piliečių – jis siekia daugiau nei 20 proc.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0114/2011

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad reikia pripažinti didėjančius maisto ir kitų prekių kainų, kurios 2010 m. išaugo maždaug 90 proc., svyravimus ir dėl kurių kilo problemų veikti maisto tiekimo grandinėms, kurios užtikrina šioje rezoliucijoje siūlomas priemones. Šios priemonės apima vidaus veiksmus, kaip antai, stiprią bendrą žemės ūkio politiką, pagal kurią didesnes išlaidas patiriantiems ūkininkams jos gali būti kompensuojamos; labiau įsipareigojama mažiems ekologiškiems ūkiams, auginantiems vietos vartojimui; teikiami atitinkami pasiūlymai dėl Finansinių priemonių rinkos direktyvos ir Piktnaudžiavimo rinka direktyvos; suteikiama daugiau galių Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai prižiūrėti žaliavų rinkas ir net suteikti įgaliojimų reguliavimo ir priežiūros institucijoms riboti spekuliaciją. Europos Sąjungai taip pat reikia globalaus lygmens kovos su spekuliacija strategijos, apimančios tarptautinį mechanizmo, kuriuo būtų užkirstas kelias dideliems kainų svyravimams, koordinavimą ir konkrečių taisyklių, taikomų kuo daugiau šalių, parengimą.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl kylančių maisto kainų. Maisto kainos 2010 m. ir 2011 m. sandūroje augo septynis mėnesius iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1990 m. Prekių kainų kilimas tapo pasaulinę ekonomiką destabilizuojančiu veiksniu, kuris prisidėjo prie to, kad kai kuriose besivystančiose šalyse, o pastaruoju metu Alžyre, Tunise ir Egipte kilo riaušės ir neramumai. Europos Sąjungoje taip pat egzistuoja skurdas ir badas, 79 mln. žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos. Todėl pritariu rezoliucijoje išdėstytam raginimui, kad būtų skubiai imamasi veiksmų siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ES piliečiams ir visame pasaulyje. Taip pat labai svarbu, kad vartotojai turėtų galimybę gauti maisto prieinamomis kainomis ir kad kartu turėtų būti užtikrintas atitinkamas ūkininkų gyvenimo lygis. Todėl ES turėtų remti kaimo plėtrą, investicijų į aprūpinimą maistu didinimą ir ypač atsižvelgti į neatidėliotinus kovos su badu poreikius, smulkius ūkius ir socialinės apsaugos programas.

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Iš maisto kainų finansinėse rinkose indekso matomas nekontroliuojamas šių kainų kilimas per pastaruosius mėnesius dėl tarptautinės ekonomikos ir finansų krizės, taip pat dėl neseniai įvykusių klimato kaitos sukeltų aplinkos nelaimių. Padėtį dar labiau apsunkina spekuliacija, dėl kurios kainos pakilo dar iki 50 proc., ir daugelis žmonių, visų pirma gyvenančių neturtingesnėse šalyse, negali būti aprūpinti maistu, taip pat kyla politinis nestabilumas. Kaip žinome, tai gali turėti domino efektą ir galiausiai sukelti grėsmę taikai ir saugumui kitose šalyse.

Aprūpinimas maistu – pagrindinė žmogaus teisė ir ji įtraukta į Tūkstantmečio vystymosi tikslus, taip pat ji laikoma bendros žemės ūkio politikos tikslu. Todėl Europos Sąjunga privalo patvirtinti savo įsipareigojimą priimti solidžią žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką ir savo paramą mokslinių tyrimų ir technologijų inovacijoms, kurių tikslas didinti našumą laikantis energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo reikalavimų.

Tvarumas taip pat reiškia gamybos skatinimą ir tradicinių vietos produktų rinkodarą pasiūlant tinkamas finansines paskatos priemones ir galimybę mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti kreditą. Manau, kad ne mažiau svarbu priimti aiškias ir skaidrias taisykles, kad užkirstume kelią spekuliacijai, kuri ypač kenkia daugelio europiečių sveikatai, taip pat padaryti Europos žemės ūkio produkciją konkurencingą.

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Visuotiniai sukilimai Tunise ir Egipte, taip pat masinės demonstracijos daugelyje kitų šalių tiesiogiai susiję su skurdu ir nedarbu. Supykusių žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių demonstracijos – aklavietė, į kurią patekome dėl visuotinės ekonomikos krizės ir politinių kapitalo jėgų bei politikos atstovų pastangų jos naštą perkelti darbuotojams. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) tik prieš kelerius metus pabrėžė, kad žmonių, kuriems sunku ar neįmanoma gauti reikiamo maisto, kad išgyventų, skaičius buvo didžiausias per visą žmonijos istoriją ir siekė 1 mlrd., o tai neišvengiamai turėtų sukelti rimtus socialinius neramumus. Skurdo problema pasaulyje nėra nepakankamų išteklių klausimas; tai – imperalistinės agresijos ir kapitalistinės gamtinių išteklių eksploatacijos, pagrįstos tik pelno siekimu, pasekmė.

Maisto kainos nenustojo kilti po 2007 m. maisto produktų krizės; priešingai, jos pradėjo kilti dar sparčiau. Per ekonomikos krizę biržos azartiniai lošimai su ūkių gamyba ir žmonių badu tapo būdu sutelkti visą kapitalą į vieną vietą ir išsaugoti jo pelningumą. 2010 m. iš žemės ūkio produkcijos biržose buvo gautas didžiausias pelnas.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Kylančios maisto kainos Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje – didelė 2011 m. problema. Jas sukelia įvairios priežastys, kurias sunku numatyti ir kontroliuoti. Vis dėlto yra priežasčių, kurias galime ir turime kontroliuoti. Lėta tiekimo grandinė, kurioje pernelyg daug tarpininkų, klimato kaitos sukeltos gaivalinės nelaimės, nedidelės žemės ūkio sektoriuje gaunamos pajamos ar kainų svyravimai žemės ūkio produktų rinkoje – tik keletas priežasčių, dėl kurių žemės ūkio produktų kainos taip nepalankiai pakilo visoje Europoje.

Manau, kad Europos lygmens sprendimų priėmėjai turėtų įtraukti į Europos ir visuotinę politikos darbotvarkę pagrindinį tikslą sumažinti maisto prekių kainas. Be abejo, nekalbame apie kišimąsi į laisvosios rinkos veikimą, kalbame apie spekuliacinius veiksmus, dėl kurių nepateisinamai sekinama paklausos ir pasiūlos grandinė ir dėl kurių daroma neteisėta įtaka ir iškraipoma kainų nustatymo tvarka. Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes Europai reikia priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad maisto kainų dirbtinai nedidintų spekuliacija užsiimantys tarpininkai. Europos Sąjunga turi supaprastinti maisto tiekimo grandinę, kad parazituojantys tarpininkai būtų pašalinti iš prekybos ciklo. Tai bus naudinga ir piliečiams, ir gamintojams; be to, bus paprasčiau įveikti ekonomikos krizę.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį dokumentą. Nors pagal prognozę visuotinės grūdų, kviečių ir cukraus atsargos bus didesnės nei 2007 m. ir neatrodo, kad vėl susiklostys tokia pati padėtis, dėl kurios kilo maisto krizė 2008 m., rinkos perdėtai reaguoja ir dėl to labai svyruoja kainos, o šį reiškinį galima paaiškinti dėl spekuliantų veiksmų su investicijų fondais. Be to, kyla grėsmė visai žemės ūkio pramonei. Matau, kas vyksta mano šalyje Rumunijoje. Be abejo, padidinus PVM tarifą 5 proc., kuris dabar siekia 24 proc., kainos iš karto pakilo. Sunku pripažinti, kad per dienas plušantis gyvulius auginantis ūkininkas nukentėjo nuo rinkos žaidimo, kuris žaidžiamas už dešimčių tūkstančių kilometrų esančių bendrovių, nieko bendra neturinčių su žemės ūkiu, tačiau turinčių pakankamai pinigų, kad destabilizuotų visuotines rinkas kompiuteriais.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Mūsų gruodžio mėn. priimtame pranešime dėl žemės ūkio kaip strateginio sektoriaus pripažinimo užtikrinant aprūpinimą maistu pareiškėme, kad teisė į aprūpinimo maistu saugumą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir kad ES privalo maitinti savo piliečius. Dėl šios mūsų pozicijos mums šiandien tenka pareiga pasmerkti maisto kainų kilimą, kurios per paskutinius septynis mėnesius pakilo. Šį kilimą lėmė daug priežasčių, tačiau visų pirma turėtume sutelkti dėmesį į kainų svyravimus ir spekuliaciją pagrindiniais maisto produktais, nes dėl jų mūsų šalių ekonomika praranda stabilumą ir atsiranda netikrumas. Labai svarbu sustabdyti spekuliaciją, taip pat kovoti su klimato kaita. Iš tikrųjų aprūpinimas maistu ir klimato bei aplinkos sąlygos glaudžiai susijusios; dėl jų labai svarbu suderinti aplinkos ir žemės ūkio politiką. Taip pat turėtume atkreipti dėmesį į besivystančias šalis ir palaikyti jų pastangas siekiant pačioms apsirūpinti maistu, priešingai visam tam, kas buvo daroma per pastaruosius metus. Mums mestas didžiulis iššūkis : vien Europoje beveik 80 mln. žmonių tebegyvena žemiau skurdo ribos.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kadangi būtina imtis konkrečių veiksmų, užtikrinančių apsirūpinimo maistu saugumą Europos Sąjungos piliečiams ir visame pasaulyje. 2010 m. ir 2011 m. sandūroje maisto kainos augo septynis mėnesius iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį nuo tada, kai Maisto ir žemės ūkio organizacija pradėjo jį skaičiuoti 1990 metais. Prekių kainų kilimas tapo pasaulinę ekonomiką destabilizuojančiu veiksniu kai kuriose besivystančiose šalyse. Be to, pastaruoju metu tam nemažai įtakos padarė Alžyre, Tunise ir Egipte kilusios riaušės ir neramumai. Vartotojai turi gauti maistą prieinamomis kainomis ir kartu turėtų būti užtikrintas atitinkamas ūkininkų gyvenimo lygis. Taigi Europos Sąjungai tenka pareiga užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą savo piliečiams. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo ES mažėja ūkių pajamos ir tai daro neigiamą įtaką ūkininkų galimybėms išlaikyti gamybą. Taipogi būtina atkreipti dėmesį į Europos ūkininkų išlaidas, kurios jiems tenka siekiant atitikti aukščiausius pasaulyje maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir darbo standartus. Ūkininkams turėtų būti atlyginama už šias papildomas išlaidas ir už jų teikiamas prekes visuomenei.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Susilaikiau per balsavimą dėl kylančių maisto kainų. Pasiūlyme dėl rezoliucijos yra keletas teigiamų dalykų, kaip antai žemės ūkio sektoriaus pirmenybė vystymosi politikoje. Vis dėlto svarbūs klausimai, nurodyti pradinėje Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pateiktoje rezoliucijoje, nėra įtraukti į bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos. Kalbant tiksliai, nedaroma jokia sąsaja tarp maisto krizės ir kylančių kainų, kurias sukėlė taikyta žemės ūkio ir prekybos politika, todėl neteikiamas joks pasiūlymas pakeisti šią sistemą. Be to, pasiūlyme dėl rezoliucijos prašoma, kad maisto problemą išspręstų Pasaulio prekybos organizacija ir G20, o tai neprieštarauja ūkininkų reikalavimams; juo taip pat keičiama JT sistema, taip lemiant tų pačių žmonių, kurie sukėlė ir pratęsė politinių pasirinkimų problemą, sprendimus. Taip pat pasiūlyme dėl rezoliucijos visai neminima pagrindinė maisto suvereniteto sąvoka, nors tai – aprūpinimo maistu sąlyga. Galiausiai jame labai tinkamai nagrinėjama spekuliacijos ir kylančių maisto kainų problema, paprasčiausiai nurodant maisto kainų „skaidrumą“, visai neužsimenant apie tai, kaip sustabdyti finansinius mechanizmus, kurie gali būti naudojami spekuliacijai.

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. − (DA) Balsavome už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kylančių maisto kainų. Pripažįstame, kad šiuo metu patiriame rimtų sunkumų maisto produktų sektoriuje, ir šiuo atžvilgiu manome, kad galime daug pasiekti ėmęsi veiksmų dėl spekuliacijos maisto produktais. Dėl šios priežasties balsavome už šią rezoliuciją. Vis dėlto nepritariame ES pagalbos žemės ūkiui biudžeto didinimui, taip pat nepritariame rinkos valdymo priemonių pratęsimui. Be to, prieštaraujame didesniam genetiškai modifikuotų organizmų maisto gamyboje naudojimui.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Neseniai visuotinės maisto kainos pasiekė dramatišką lygmenį. Iš tikrųjų praėjusių metų gruodžio mėn. jos pralenkė net ekonominės krizės metu pasiektą kainų piką. Neseniai JT pareiškė, kad jai neatrodė įmanomas scenarijus, kai pernelyg didelė paklausa, palyginti su pasiūla, atsiliktų nuo kainų svyravimų. Dešimto dešimtmečio viduryje buvo sukurta spekuliacinė rinka, kurios pagrindą sudaro maisto produktai ir kuri išaugo per finansų krizę. Šiuo metu spekuliantai naudojasi rinkų reguliavimo trūkumas ir iš jos veiklos uždirba milijonus. Tokia spekuliacinė elgsena turi tiesioginį poveikį žmonių gyvenimo lygiui ir gali prisidėti prie politinio nestabilumo. Todėl manau, kad Europos Sąjunga turi reglamentavimu ir skaidrumu kovoti su spekuliacija maisto kainomis. Dėl šios priežasties balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kylančių maisto kainų.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Dėl visuotinės ekonomikos krizės ir pakilusių maisto ir kuro kainų milijonas piliečių, visų pirma besivystančiose šalyse gyvenantys neturtingi žmonės, kurie labiausiai nukenčia nuo neigiamo kainų svyravimo poveikio ir maisto krizės, patyrė skurdą ir badą. Visa Europos Sąjunga tebėra pagrindinė maisto produktų gamintoja. Dėl šios priežasties reikia sukurti bendrus įgūdžius, atliekant mokslinius tyrimus ir organizuojant mokymus apie tvaraus ūkininkavimo metodus ir naujas technologijas, siekiant palengvinti griūvančios žemės ūkio sistemos padėtį ir trumpam užkirsti kelią šiai krizei. Manau, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės privalo priimti bendrą komercinę strategiją, kad tinkamai apsaugotų maisto rinkas ir kartu apsispręstų dėl savo žemės ūkio ir maisto gamybos politikos.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kylančių maisto kainų. Palankiai vertiname diskusijas apie maisto produktų kainas ir kainų svyravimus, visų pirma apie spekuliaciją maisto prekėmis ir silpną konkurenciją tam tikrose maisto tiekimo grandinės dalyse; vis dėlto nemanome, kad šioje rezoliucijoje problema tinkamai apibūdinama. Pareiškimai dėl tiesioginės grėsmės Europos maisto tiekimui gerokai perdėti. Taip pat nepritariame susirūpinimui dėl kylančių maisto kainų, siekiant pateisinti Europos žemės ūkio politiką, pagrįstą didelėmis tiesioginėmis subsidijomis ir rinkos reguliavimu. Vienodas rezoliucijoje skiriamas dėmesys žemės ūkio sektoriui reiškia, kad neatsižvelgiama į kitų socialinių veiksnių įtaką, siekiant įveikti didelį kainų kilimą – visų pirma galvojame apie demokratinių institucijų trūkumą daugelyje šalių, nevienodas pajamas ir silpnas gerovės sistemas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) įspėjo sausio mėn. apie galimą maisto produktų kainų augimą 2011 m. po to, kai jos pasiekė rekordines aukštumas 2010 m. ir po kainų kilimo per 2008 m. maisto krizę. Pagal FAO indeksą, kurį sudaro 55 būtiniausi maisto produktai, maisto kaina augo šeštą mėnesį iš eilės ir siekė 214.7 taškus, taip buvo pralenktas ankstesnis 213.5 taškų rekordas. Taip nuo 2010 m. iki 2011 m. maisto kainos kilo septynis mėnesius iš eilės ir pasiekė aukštumas nuo to laiko, kai FAO 1990 m. pradėjo analizuoti maisto kainas.

Kaip jau anksčiau sakiau, manau, kad privalu imtis konkrečių priemonių bendros žemės ūkio politikos srityje, siekiant padidinti gamybą, geriau aprūpinti rinkas ir užtikrinti didesnį kainų stabilumą, taip pat užtikrinti, kad gamyba atitiktų Europos vartotojų poreikius. Kaip jau sakiau, žemės ūkis turi būti matomas kaip strateginis sektorius, kuris būtinas, siekiant užtikrinti gyventojų aprūpinimą maistu, visų pirma tokios krizės, kurią dabar išgyvename, laikais.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Teisė į maistą – tai pagrindinė teisė, kuri užtikrinama, kai visi žmonės turi fizines bei ekonomines galimybes gauti pakankamai saugaus ir maistingo maisto, atitinkančio jų aktyvaus bei sveiko gyvenimo reikalavimus.

Manau, kad negalima taikytis su nesugebėjimo įveikti badą Europos Sąjungoje ir pasaulyje nesėkme. Iš tiesų Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) apskaičiavo, kad 2010 m. nepakankamai maisto gaunančių žmonių skaičius pasaulyje pasiekė 925 mln. Dėl kylančių maisto kainų ir neprognozuojamo tiekiamo maisto trūkumo padėtis gali pablogėti.

Todėl pasisakau už stiprų ir tvarų žemės ūkio sektorių visoje ES, taip pat už klestinčią ir tvarią kaimo aplinką. Bendra žemės ūkio politika turėtų užtikrinti šį tikslą. Taip pat atkreipčiau dėmesį į mažėjančias ūkių pajamas ES, kurias sukėlė kylančios gamybos sąnaudos ir kainų svyravimai, ir tai turi neigiamą įtaką ūkininkų gebėjimui išsaugoti gamybą. Be to, Europos ūkininkai turi laikytis maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir darbo standartų, galiojančių visame pasaulyje.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pasiūlyme dėl rezoliucijos yra keletas svarbių aspektų, kaip antai poreikis paramos vystymuisi srityje nustatyti žemės ūkio prioritetą ir pripažinti, kad joje vyko investavimui priešinga veikla; strateginių atsargų ir kišimosi poreikis; poreikis padaryti kišimosi į rinką priemones pagrindine būsimosios bendros žemės ūkio politikos priemone, nors šios priemonės nėra vėliau patikslinamos, tiesa ir tai, kad daug žmonių tik pasisako už vadinamuosius ekstremalių padėčių mechanizmus, suderinamus su siekiamu rinkos liberalizavimu. Vis dėl rezoliucijoje trūksta pagrindinių dalykų, tačiau yra įtraukti kiti, neigiami ar net nepriimtini.

Joje neužsimenama, kad maisto krizė – dabartinės žemės ūkio ir prekybos politikos, tokios kaip BŽŪP ir laisvosios prekybos, rezultatas, joje teisingai ir privalomai nekritikuojama ši politika ir neraginama imtis reikalingų pokyčių. Joje pritariame žemės ūkio integravimui į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), nors ir siūlomos priemonės šiam įtraukimui sušvelninti; mūsų nuomone, žemės ūkis turėtų ir toliau nepriklausyti PPO. Visai neužsimenama apie pagrindinę maisto suvereniteto sąvoką, kuri neatskiriama nuo aprūpinimo maistu. Apie spekuliacijos problemą užsimenama, tačiau visiškai nepakankamai. Pasiūlytų priemonių teužtenka patenkinti didesnio skaidrumo rinkoje reikalavimus, o to aiškiai nepakanka.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Klimato kaita ir spekuliacija prekių rinkoje – tai vieni pagrindinių veiksnių, keliančių grėsmę aprūpinimui maistu Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Laikydamasi šio įsitikinimo, pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos, kurioje raginama imtis skubių priemonių prieš manipuliaciją maisto produktų kainomis ir užtikrinti, kad žemės ūkis ES išliktų. Nekyla jokių abejonių, kad dėl sausros, potvynių, gaisrų ir audros – reiškinių, su kuriais dabar susiduriame dažniau nei anksčiau – visame pasaulyje mažėja žemės ūkio gamybos pajėgumai. Gera dirva ir vandentvarka būtini, siekiant neprarasti ūkininkauti skirtos žemės. Be to, būtina pažaboti nesąžiningą spekuliaciją, kuri apsunkina padėtį maisto produktų, žemės ūkio žaliavų ir energetikos rinkoje. Aprūpinimas maistu priklauso nuo stiprios politikos, užtikrinančios ateitį mūsų jauniesiems ūkininkams, pagal kurią būtų skatinama imtis veiksmingesnės ir tvarios ūkininkavimo veiklos mažiau išsivysčiusiose šalyse.

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Maisto kainų kilimas nepriimtinas. Dėl blogo derliaus Rusijoje ir Ukrainoje kviečių kainos negali pakilti 91 proc., kukurūzų kiek mažiau – 57 proc., sojos pupelių – 33 proc., o cukraus – 32 proc. Akivaizdu, kad pamišęs finansų pasaulis šiandien užsiima spekuliacija maisto rinkose, net nenorėdamas priartėti prie nuolat perkamų ir parduodamų pačių prekių. Dalyvauti šiose rinkose turėtų būti leidžiama tik profesionaliems pirkėjams. Vis dėlto pagrindine problema išlieka poreikis padidinti pasaulio žemės ūkio našumą. Norint geriau pamaitinti 9 mlrd. žmonių, žemės ūkio gamyba turi išaugti 60–70 proc. Badą įveiksime tik jei galėsime užtikrinti veiksmingesnį žemės ūkį. Norimą derlių galima gauti naudojant naujas sėklas, taip pat taikant išteklius bei vandenį taupančius metodų. GMO auginančių ūkininkų skaičius didėja kasmet. Jų daugiau kaip 14 mln. ir jie dirba daugiau kaip 10 proc. pasaulio dirbamos žemės ploto. Tik Europa pareiškė norinti apsieiti be GMO, nors Europos gyvuliai jau dabar šeriami pašarais, kurių du trečdalius sudaro iš Amerikos žemynų atvežtos genetiškai modifikuotos kultūros.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Tada, kai aprūpinimą maistu privalu paskelbti pagrindine žmogaus teise, 2011 m. pradžioje pasaulio maisto kainos pasiekė piką, taip paveikdamos ES gamintojus bei vartotojus, taip pat visus pasaulio gyventojus. Ši tendencija, kurią stiprina spekuliantų sukelti kainų svyravimai, visiškai netoleruotina, nes žinome, kad daugiau nei milijardas žmonių kenčia nuo skurdo ir bado visame pasaulyje. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame siūloma įvesti visuotinį reguliavimą, siekiant neleisti dėl spekuliacijos pažeisti šios teisės į maistą; dar kartą patvirtinamas Europos Sąjungos įsipareigojimas tapti viena iš pagrindinių veikėjų maisto ir žemės ūkio srityje pasaulio lygmeniu; atsižvelgiama į klimato kaitą; valstybės narės skatinamos padidinti oficialios žemės ūkiui skirtos pagalbos dalį.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Palankiai vertinu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) pateiktą pasiūlymą dėl dabartinės kylančių maisto kainų problemos. Europos Sąjungos prašoma paspartinti pasaulinės kovos su skurdu ir badu pažangą; besivystančiose šalyse tai reiškia aprūpinimą pačiais būtiniausiais gyvybei dalykais. Vis dėlto didelės kainos – taip pat ir ES vidaus problema. Tokia padėtis susiklostė dėl prekių stygiaus, didelių kuro kainų, priklausomybės nuo medienos ir eksporto, padėties pasaulio rinkoje ir spekuliavimo. Vienintelis būdas užtikrinti aprūpinimą maistu Europoje – vykdyti bendrą žemės ūkio politiką. Patys ūkininkai ne mažiau priklausomi nuo pagrįstų kainų; jie patiria dideles gamybos sąnaudas. Ūkininkai negauna didesnių pajamų dėl to, kad vartotojai moka didesnę kainą. Parlamentas reikalauja iš Komisijos, kad būtų imtasi skubių veiksmų ir kad priemonių turi būti imtasi visose politikos srityse.

  Astrid Lulling (PPE), raštu. – (FR) Dabartinį maisto kainų šuolį, ypač tokių maisto produktų kaip grūdų ir aliejinių augalų sėklų, sukėlė visų pirma gaivalinės nelaimės Rusijoje ir Australijoje.

Nors šis maisto prekių kainų kilimas galėtų menamai padidinti Europos ūkininkų pajamas, turėtume nepamiršti, kad gyvulių sektoriuje taip pat įvyko atitinkamas gyvulių pašarų kainų šuolis.

Skausmingai suvokiame itin didžiulę Europos Sąjungos priklausomybę nuo tiekiamų maisto prekių, o tai reiškia, kad aprūpinimo maistu tikslas Europoje dar tikrai nėra pasiektas.

Nereikia eiti labai toli – įrodymų galime rasti Šiaurės Afrikos šalyse – kad suvoktume pavojingas tokio netikrumo pasekmes.

Mūsų gyvybės draudimą sudaro savo vardo verta bendra žemės ūkio politika, pagal kurią užtikrinamos teisingos pajamos mūsų ūkininkams ir palaikomas našus žemės ūkis kiekviename Europos regione.

Todėl aktyviai dalyvavau rengiant šią rezoliuciją ir todėl už ją balsavau.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją dėl kylančių maisto kainų. Vadovaujantis jos nuostatomis, maisto kainos pasiekė aukštumas nuo tada, kai 1990 m. Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pradėjo jas fiksuoti. Dėl pykčio pašokus maisto kainoms keliose šalyse prasidėjo dideli neramumai. Svarbi priežastis buvo prekybininkų ir brokerių, neturinčių jokio komercinio intereso šiose rinkose, spekuliacija. Reikia imtis veiksmų prieš didžiulę spekuliaciją prekių rinkose.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes pritariu visiems joje nustatytiems principams. Palankiai vertinu tinkamo kiekio sveiko maisto gamybą, siekiant veiksmingai prisidėti prie visuotinės maisto paklausos. Svarbu užtikrinti pajamas ūkininkams ir sukurti mechanizmus, siekiant užkirsti kelią didžiuliams kainų ir rinkų svyravimams. Siekdami užtikrinti, kad turėtume pakankamai maisto visame pasaulyje, kad pamaitintume visus pasaulio gyventojus, turime remti ūkininkus besivystančiose šalyse. Turime užtikrinti, kad viskas būtų daroma kovojant su klimato kaita pasauliniu lygmeniu, kad gamtiniai ištekliai ir iš ūkininkavimo gaunamos pajamos nemažėtų. Svarbu sustiprinti ūkininkų poziciją maisto tiekimo grandinėje. Kad gamybos sektorius klestėtų, svarbu įvertinti kylančių kainų klausimą, susijusį su kitomis išorės sąnaudomis ir spekuliacijai būtiniausiais žemės ūkio produktais.

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. − (HU) Aprūpinimas maistu – tai pagrindinis Europos klausimas, būtent dėl šios priežasties jam spręsti reikia nesilpstančios bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), o šio tikslo nepasieksime, jeigu nerasime dviejų svarbiausių dabartinių problemų – rinkų ir kainų svyravimo, taip pat mažėjančių maisto atsargų – sprendimo. Dėl didėjančios spekuliacijos žemės ūkio ir maisto produktais maisto kainos pakilo. Investicijų fondai dabar skiria daugybę pinigų spekuliacijai maisto kainomis, taip priversdami vartotojus mokėti kainą, kelis kartus viršijančią gamybos sąnaudas. Dėl kainų šuolio padidėja prieigos problema, visų pirma mažas pajamas ar visai jų neturintiems žmonėms. Išlaidos maistui viena pagrindinių šeimos biudžeto dalių, siekiančių nuo 60 proc. iki 80 proc. besivystančiose šalyse ir nuo 20 proc. iki 30 proc. mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse. Finansinės priemonės privalo tarnauti ekonomikai ir padėti žemės ūkio gamybai nugalėti didžiules krizes ir klimato veiksnius; dėl šios priežasties negalima leisti, kad spekuliacija pakenktų žemės ūkio gamybai. Smerkiu spekuliaciją žemės ūkio prekėmis ir žaliavomis, dėl kurios didėja kainų svyravimai ir sunkėja pasaulinė maisto krizė. Būtent dėl šios priežasties sutinku ir pritariu, kad ateityje veiksmingi BŽŪP veiksmai negalėtų būti vykdomi prieš didelius kainų svyravimus neturint strateginių atsargų, todėl kišimosi į rinką priemonių vaidmuo turi būti sustiprintas.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes remiu joje nurodytas priemones dėl kovos su kliūtimis, trukdančiomis užtikrinti visuotinį aprūpinimą maistu: komercine spekuliacija, jėgų koncentracija maisto paskirstymo grandinėje, nedidelėmis ūkininkų pajamomis ir klimato kaita. Manau, kad teisingai raginame nedelsiant imtis veiksmų ir juos palaikyti, siekiant užtikrinti visuotinį aprūpinimą maistu, taip pat palankiai vertinu dar kartą patvirtintą teisę į maistą kaip žmogaus teisę. Pasisakau už prašymą ES padidinti savo pagalbą kaimo plėtrai, investuojant į socialinės apsaugos programas ir nedidelio masto žemės ūkį, taip pat imtis veiksmingų priemonių kovojant su klimato kaita. Palankiai vertinu, kad rezoliucijoje Komisijos prašoma įtraukti ES prilyginamų standartų aplinkos, gyvūnų gerovės, aprūpinimo maistu, prekybos derybų su ES partneriais srityse įgyvendinimą. Taip pat remiu ES raginimą gerbti ir skatinti tvarios ateities ūkininkams garantiją prekybos sutarčių srityje, kad nekiltų rizika Europos žemės ūkio gamybai, kaimo žemės ūkiui ir visuotiniam aprūpinimui maistu.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Maisto kainos pašoko iki rekordinių aukštumų. Dėl šio pakilimo milijonas žmonių nėra aprūpinami maistu, buvo sutrikdyta pasaulio ekonomika, kilo maištas ir neramumai. Be to, tarptautinė bendruomenė įsipareigojo iki 2015 m. per pusę sumažinti badą pasaulyje – tai vienas iš Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Tinkamo ir reguliaraus maisto kiekvienam žmogui užtikrinimas –ne tik moralinis reikalavimas, bet ir pagrindinės žmogaus teisės įgyvendinimas. Ši neatimama ir visuotinė teisė buvo patvirtinta per gruodžio mėn. Kinšasoje vykusią AKR ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją. Komisija ne tik privalo laikytis savo įsipareigojimų besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, bet ir skatinti stiprią bei tvarią bendrą žemės ūkio politiką, atitinkančią Europos ūkininkų poreikius. Suprantu jų susirūpinimą, nes pakilus gamybos kainoms ir dėl kainų svyravimo sumažėjo jų pajamos ir tai reiškia, kad maisto kainų kilimas jiems nebuvo naudingas. Privalu imtis veiksmingų ir suderintų veiksmų šioms problemoms spręsti. Prabanga ir švaistymas netoleruotini, kai nuo bado kenčia dar daugiau žmonių.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos, tačiau joje nieko neužsimenama apie tolesnius veiksmus. Neužtenka tiesiog nurodyti vieno fakto, kad maisto produktai brangūs. Svarbu, kad greitai sukurtume valdymo sistemą maisto kainoms kontroliuoti ir optimizuoti. Svarbu sukurti antimonopolinį ir antispekuliacinį mechanizmą piktnaudžiavimui reguliuoti ir panaikinti. Pagal šį mechanizmą turėtų būti sukurta Bendroji Europos kainų ir paslaugų kontrolės ir priežiūros agentūra. Jį taikant taip pat būtų prognozuojamas našumas ir veiksmingumas gamybos srityse. Taip turėtume galimybę užkirsti kelią produkcijos pertekliui ir trūkumui, taip pat labai sumažintume nuostolius. Svarbus rimtas analizės uždavinys. Taip galėtume apibrėžti tikrąsias sąnaudas ir išvengti destabilizacijos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Kainos kyla dėl bendro prekių kainų kilimo, eksporto apribojimo, blogo derliaus dėl oro sąlygų, didesnių transporto sąnaudų, žemės ūkio spekuliacijos ir padidėjusios paklausos. ES turėtų įvertinti savo pačios elgesį. Kaip pelningiau panaudoti žemės ūkio paskirties žemę biokurui, o ne maisto gamybai, vargu ar ką nustebins dėl jos atsiradusi konkurencija su visomis neigiamomis jos pasekmėmis. Balsuodamas šiuos dalykus turėjau omenyje.

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu. – (BG) Man buvo malonu pasirašyti ir balsuoti už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kylančių maisto kainų, nes norint užtikrinti maisto kainų stabilumą reikia specialių priemonių.

Kartu su savo kolegomis noriu, kad būtų rastas problemų, lėmusių kylančias maisto kainas, sprendimas: pirkėjai piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi, nesąžiningi veiksmai derantis dėl kainų, informacijos apie kainodarą trūkumas, pelno paskirstymas maisto grandinėje ir spekuliacija prekių rinkose. Norime, kad pertvarkius bendrą žemės ūkio politiką būtų užtikrintas stabilus pirmas ramstis ūkininkų pajamoms palaikyti ir imtasi priemonių rinkai paremti.

Siekiant sumažinti spekuliaciją prekių rinkose Europos Parlamentas nori, kad Komisija užtikrintų didesnį skaidrumą laiku keičiantis patikima informacija apie pokyčius rinkoje.

Be to, šia rezoliucija siekiame pagerinti žemės ūkio gamintojų padėtį maisto grandinėje, kad jie gautų didesnę pelno dalį maisto pramonėje. Taip pat palankiai vertinu raginimą G20 skubiau imtis veiksmų, siekiant suderinti mechanizmus, kuriais būtų užkertamas kelias kylančioms kainoms, ir parengti reglamentą kovai su krizėmis, turinčiomis įtaką maistui ir žemės ūkiui.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Šiandien buvo balsuojama dėl pasiūlymo dėl kylančių kainų rezoliucijos. Dėl sparčiai kylančių maisto kainų sunku aprūpinti maistu milijonus žmonių ne tik besivystančiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse.

Atsižvelgiant į tai, kad kylančių maisto kainų padarinius labiausiai pajuto sunkiausios socialinės padėties grupės, Europa kartu su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis institucijomis turi nedelsdamos imtis šių veiksmų: būtina nustatyti reguliavimą ir priežiūrą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, siekiant išspręsti spekuliacijos žemės ūkio rinkose problemą (užtikrinti, kad prekiauti išvestinėmis maisto prekių priemonėmis būtų leista tik tiesiogiai su žemės ūkio gamyba susijusiems investuotojams).

Bendroje žemės ūkio politikoje turėtų būti numatytos tinkamos kišimosi į rinką priemonės, nes manau, kad stipri bendra žemės ūkio politika – vienintelė išeitis aprūpinimo maistu problemos sprendimo grandinėje. Labai svarbu numatyti tinkamas rizikos prevencijos ir valdymo priemones, siekiant apriboti gaivalinių nelaimių pasekmes žemės ūkio gamybai. Dėmesys taip pat turėtų būti skirtas žemės ūkio gamybai vietos ir regionų vartotojams paremti.

Veiksmų suderinimo trūkumas kovojant su dideliais kainų svyravimais gali prisidėti prie vis dar didelių skirtumų paskirstant maistą tarp turtingų ir neturtingų šalių, o ilgainiui gali sukelti maisto krizės pavojų. Vis dar neatsakyta į klausimus dėl poreikio teikti maistą nuolat didėjančiam gyventojų skaičiui.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl kylančių maisto kainų Europoje. Teisė į maistą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, dėl to turime dėti visas pastangas, kad maisto kainos būtų sureguliuotos ir prieinamos kiekvienam asmeniui, ypatingą dėmesį skiriant maisto prieinamumo problemai besivystančiose šalyse. Pritariu pasiūlymui, kad Komisija turi priimti naują prekybos ir vystymosi strategiją, kuri besivystančioms šalims suteiktų daugiau savarankiškumo sprendžiant kylančių maisto kainų problemą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ūkininkams, ypač smulkiesiems, reikia sudaryti palankias rėmimo bei verslo sąlygas. Turi būti mažinami eksporto mokesčių tarifai, ribojama pramoninio ūkininkavimo veikla, kuri gali neigiamai paveikti maisto produktų gamybos pajėgumus. Turime dėti visas pastangas, kad didesnė parama būtų skirta vystymuisi žemės ūkio sektoriuje, remiant kaimo plėtrą, diegiant inovatyvius gamybos metodus ir teikiant efektyvią humanitarinę pagalbą. Tik įgyvendinus tokias prevencines priemones, kaip koncentracijos maisto tiekimo grandinėje, spekuliacijos žemės ūkio prekėmis bei gamybos sąnaudų mažinimas, bus apribotas maisto kainų kilimas. Atsižvelgiant į aprūpinimo maistu ir energetinio saugumo priklausomybę, reikia kurti alternatyvius apsirūpinimo energija šaltinius bei ES ir nacionaliniu lygmeniu sumažinti maisto produktų švaistymą. Tam, kad rezoliucijoje numatytos kovos su kylančiomis maisto kainomis priemonės efektyviai funkcionuotų, reikia įsteigti nepriklausomą visuotinę reguliavimo agentūrą ir užtikrinti, kad regioniniu ir vietos lygmeniu tinkamai ir efektyviai veiktų maisto atsargų sistemos.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Maisto prekių kainų šuolis kelia sunkumų ir Europos Sąjungai. Per pastaruosius mėnesius jos nuolat kilo ir pasiekė tokias aukštumas, kokios dar nebuvo užfiksuotos Maisto ir žemės ūkio organizacijos istorijoje. Taip susiklostė dėl daugelio veiksnių, įskaitant pasaulinės prekybos susitarimo trūkumą, tam tikrų žaliavų kainų padidėjimo, didesnės maisto produktų paklausos, taip pat dėl spekuliacijos ir „finansinių žaidimų“, kurie žaidžiami kitose rinkose, tačiau jų padariniai jaučiami pasaulinėje rinkoje. Prie to reikėtų pridurti priešpriešą tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, kai pastarosios, nors ir netiesiogiai, bet labai nukentėjo nuo krizės, ėmė naudoti maisto prekes kaip vienintelį turimą ginklą. Ši padėtis daro įtaką ne tik pasaulinei rinkai, bet ir mažiems gamintojams ir vartotojams, kurie kartais patiria didžiulius būtiniausių prekių kainų šuolius. Todėl manau, kad aprūpinimas maistu – prioritetas, kurį privalu ginti ir siekti, todėl būtina ir teisinga ieškoti pasaulinio šios nestabilios padėties sprendimo, kuris būtų kuo plačiau pripažintas.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl maisto kainų. Būdama pasaulinė žemės ūkio gamybos galia, ES turi atsižvelgti ir veiksmingai prisitaikyti prie atsirandančių sunkumų, kaip antai ekstremalių oro sąlygų, ribotų gamtos išteklių, priklausomybės nuo maisto importo ir didėjančios prekių spekuliacijos. Be to, maisto krizė paveikė ir Europą. 79 mln. europiečių, 16 proc. ES gyventojų gauna maisto subsidijas, o būtiniausių prekių kainų infliacija nuolat didėja; kartu nuosmukį labai smarkiai jaučia Graikija. Akivaizdu, kad Europa šiandien turi gaminti daugiau, veiksmingiau panaudodama mažesnius išteklius.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kylančių maisto kainų, nes per šešis mėnesius Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos parengto maisto krepšelio, kurį sudaro 55 būtiniausios prekės, kaina pakilo 34 proc. Portugalijoje susiklostė netvari ūkininkų padėtis, nes žemės ūkyje naudojamo dyzelino kaina priartėjo prie 2008 m. pasiektos rekordinės 1 EUR už litrą kainos; elektros kainos pakilo beveik 4 proc. ir planuojama šiemet nutraukti žemės ūkiui skirtos elektros tiekimą; pašarų, trašų ir pesticidų kainos taip pat pakilo; palūkanų norma žemės ūkio paskolos siekia apie 6 proc. Tai tik keletas pavyzdžių. Taip pat manau, kad netoleruotina, kai blogėjant padėčiai dėl plačiai paplitusios krizės vartotojai turėtų mokėti išpūstas kainas, o ūkininkų pajamos nedidėja. Mano nuomone, Europos Komisija privalo prisiimti savo įsipareigojimus ir turėtų atsižvelgti į visą grandinę, kai nagrinėja šias rimtas problemas žemės ūkio sektoriuje, o ne taip, kaip ji pasielgė su „pieno paketu“, neįtraukdama vienų svarbiausių veikėjų didelių mažmenininkų.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl maisto kainų, nes niekas negali likti patenkintas dėl mėnesius trukusios padėties, kuri visų pirma turi įtaką mažiems ūkininkams ir vartotojams. Grūdų kainos viršijo 2008 m. aukštumas, kai dėl pašokusių maisto kainų kilo neramumai Haityje ir Egipte. Nors veiksmų privalu visų pirma imtis pasauliniu mastu ir juos reikia suderinti su Maisto ir žemės ūkio organizacija, jie taip pat turi būti vykdomi Europoje, kur būtina siekti kainų stabilumo tikslo. Todėl pritariu pagrįstų pasiūlymų priėmimui, kaip antai maisto atliekų mažinimui, taip pat Komisijai pateiktam prašymui užtikrinti, kad prekiauti išvestinėmis maisto prekių priemonėmis būtų leista tik su žemės ūkio rinka susijusiems investuotojams. Taikant visas šias priemones galima sukurti stiprų ir tvarų Europos žemės ūkį. Komisijos narys D. Cioloş teisingai mums vakar priminė, kad Europa nėra pasiruošusi subsidijuoti biokurą, tačiau jos tikslas – užtikrinti, kad dirbama žemė būtų naudojama pagal maisto gamybos paskirtį – paprasčiau ir nebūna.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (FR) G20 finansų ministrų susitikimo išvakarėse Europa ir vėl sėda prie derybų stalo nepasiruošusi. Nuo 2011 m. sausio mėn. JAV administracija reikalauja, kad finansinių fondų poziciją žemės ūkio rinkose būtų kontroliuojama ir skaidri. Komisija privalo operatyviai pateikti tokio pobūdžio pasiūlymus. Ši pažanga – pirmas žingsnis užkirsti kelią spekuliantams, kurie turi galią. Poveikis Europos gyvulių augintojams taip pat dramatiškas ir tiesioginis. Jie nebegali pašerti savo gyvulių.

Šimtai ūkių bankrutuoja. Prieš penkerius metus kviečių kaina buvo 100 EUR už toną. Šiandien ji siekia beveik 300 EUR. Komisija reikalauja, kad ūkininkai prisitaikytų prie rinkos ženklų. Pati galėtų šiandien pasinaudoti savo patarimu. Vykstant šiai krizei, Europos Sąjunga negali laukti iki 2014 m., kad rastų sprendimus.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame stipriai kritikuojamas pakilęs maisto prekių kainų indeksas, kuris per pastaruosius mėnesius pasiekė aukščiausią lygį per 20 metų. Dėl to kilo socialinės krizės, kaip antai sukilimai, nuo gruodžio mėn. apėmę visą Magrebą. Dėl padidėjusių maisto kainų akivaizdžiai pablogėja daugelio darbuotojų, kurie paprastai išleidžia 50 proc. namo ūkio pajamų maisto produktams, padėtis. Vien Europos Sąjungoje apie 80 mln. tebegyvena žemiau skurdo ribos ir daugeliui jiems padedama taikant pagalbos maistu programas. Prastas derlius Jungtinėse Amerikos Valstijose, gaivalinės nelaimės Rusijoje ir Brazilijoje, energijos ir neapdorotos alyvos kainų šuolis, operatorių žemės ūkio sektoriuje senėjimas – keletas problemų, kurias reikia kuo skubiau spręsti. Dabar labiau nei kada nors svarbu pasmerkti spekuliaciją ir išnagrinėti Europos maisto atsargų sistemos idėją, siekiant atlaikyti tokias krizes kaip ši. Tikslas – parengti bendras, kolektyvines strategijas, kuriomis galima greitai reaguoti į padidėjusią maisto prekių paklausą, jau nekalbant apie konkrečią paskatos politiką jaunimui pritraukti į ūkininkavimą.

  Brian Simpson (S&D), raštu. − Europos Parlamento darbo partija (EPDP) remia rezoliuciją, parengtą reaguojant į dabartinius mūsų matomus didžiulius maisto kainų šuolius ir jų įtaką aprūpinimui maistu visame pasaulyje. Dėl neseniai pakilusių kainų į paviršių iškilo daug problemų, kurios EPDP seniai neramino, susijusių su maisto tiekimo grandinės iškraipymu, spekuliacijos vaidmeniu sunkinant padėtį ir žemės ūkio investicijų trūkumą daugelyje besivystančių šalių, siekiant paremti jų gamybos gebėjimus.

EPDP pasisako už pasaulinio atsako į aprūpinimo maistu uždavinį, taip pat norėtų pabrėžti galimą su plačiu užmoju pertvarkytos BŽŪP vaidmenį padedant įveikti šį uždavinį. Pertvarkyta BŽŪP turi atitikti pasaulinius aprūpinimo maistu ir vystymosi politikos tikslus, panaikinti visiems laikams visas eksporto kompensacijas, kenkiančias besivystančių šalių gebėjimui paremti savo žemės ūkio gamybą, riboti kišimosi į rinką mechanizmus, nes dėl to taip pat iškraipoma rinka; be to reikia skatinti tvarią žemės ūkio gamybą, siekiant padėti žemės ūkio sektoriui sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, taip apsaugaunt ES gamtinių išteklių bazę ir maisto gamybos gebėjimus.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Maisto saugos politika – tai visų pirma gynybos politika. Šalį, kuri negali suteikti saugaus ir įperkamo maisto savo žmonėms ir užtikrinti deramo gyvenimo lygio savo ūkininkams, gali ištikti nestabilumas ir riaušės dėl maisto. Teisė į maistą – tai pagrindinė žmogaus teisė. Priešais mus esančiame tekste teisingai pabrėžiamas poreikis panaudoti daug apimantį metodą. Žingsniai, kurių reikia imtis, siekiant užtikrinti saugų maistą, labai panašūs į žingsnius, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti veiksmingesnę kovą su klimato kaita, patobulinta parama vystymuisi, kitų komercinių struktūrų plėtra, didesniu skaidrumu prekių rinkoje ir priemonėmis prieš spekuliaciją. Norėčiau, kad tekstas būtų dar ryžtingesnis, visų pirma raginantis įsteigti nepriklausomą pasaulinę agentūrą, kuri griežtai reguliuotų spekuliaciją maisto produktais.

Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas taip pat norėjo pasiūlyti veiksmus, kurių būtina imtis, siekiant sumažinti maisto atliekas: nuo 20 iki 30 proc. derliaus prarandama jau per sėją ir derliaus nuėmimą. Besivystančiose šalyse pusė derliaus pūva, nes nėra saugomas ar pervežamas. Be to, išsivysčiusių šalių vartotojai ir platintojai išmeta 40 proc. net nepaliestų maisto produktų į šiukšliadėžes. Tai netoleruotina ir neetiška! Galiausiai manau, kad maistas nėra PPO forumo klausimas. Maistas niekada nebus paprasta prekė. Niekada!

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Palankiai vertinu šio bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos, kuriame pabrėžiami pagrindiniai prie dabartinių pakilusių maisto kainų prisidėję veiksniai, priėmimą. Šie veiksniai apima šiuos dalykus: pakilusias naftos kainas; didėjančią biokuro gamybą, kuri naikina didžiulius žemės ūkio paskirties plotus; vis dažniau pasikartojančias gaivalinės nelaimes; spekuliaciją rinkose. Siekiama nebetiekti maisto produktų už geriausią kainą, o uždirbti iš jų kuo daugiau pelno. Vadovaujantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, maisto kainos pašoko sausio mėn. ir yra apskaičiuota, kad maisto kainoms padidėjus 1 proc. kyla rizika dėl dar 16 mln. žmonių maitinimo. Taigi kainų šuoliai tampa didžiuliu išbandymu besivystančioms šalims, kurios jau dabar skiria beveik tris ketvirtadalius savo pajamų, kad įsigytų būtiniausių maisto prekių. Taigi bijome, kad socialinė ir politinė padėtis bus dar baisesnė nei per 2008 m. „bado riaušes“. Europai tenka labai svarbus vaidmuo, siekiant užtikrinti visuotinį aprūpinimą maistu. Tikėkimės, kad G20 ministrai, kurie susitiks birželio mėn. Paryžiuje, prieis prie sprendimų kovojant su maisto kainų svyravimu.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Dabartinė ekonomikos ir finansų krizė turėjo didelę įtaką teisei į maistą, numatytai Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje. Iš prognozuojamo gyventojų skaičiaus augimo, visų pirma besiformuojančios ekonomikos šalyse, visuotinio skurdo ir bado augimo matyti, kad maisto gamybą reikia padidinti bent 70 proc., norint patenkinti gyventojų poreikius. Kartu finansinė spekuliacija maisto prekėmis, dėl kurios atsiranda maisto prekių kainų svyravimai, prisideda prie šio scenarijaus; padėtį taip pat blogina ekstremalios oro sąlygos ir nuolat didėjanti bioetanolio, o ne maisto gamyba. Manau, skubiai reikia imtis priemonių prieš žemės ūkio rinkų destabilizavimą, paremiant ūkininkus ir skatinant inovacijas sektoriuje, taip pat sustiprinant bendros žemės ūkio politikos kaip pagrindinio Europos Sąjungos siekio vaidmenį. Šį svarbų klausimą turi aptarti kelios šalys, nes jis turi įtaką viso pasaulio žmonėms ir dėl jo didžiulių padarinių nekyla abejonių. Riaušės besivystančiose šalyse – tai vienas iš pavyzdžių. Siekiant užkirsti kelią būsimosios maisto krizėms, reikia sustiprinti paramą rizikingoms šalims.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. − Pritariau šiai rezoliucijai, kuri buvo parengta reaguojant į kylančias maisto kainas, turinčias įtaką pasauliniam aprūpinimui maistu. Iš pastarojo kainų kilimo matyti daug problemų, susijusių su maisto tiekimo grandinės iškraipymu, spekuliacijos vaidmeniu, pabloginant padėtį, ir žemės ūkio investicijų trūkumu daugelyje besivystančių šalių, kuriomis būtų remiami gamybos pajėgumai. Turime pasauliniu lygmeniu reaguoti į aprūpinimo maisto uždavinį, taip pat pabrėžti galimą su plačiu užmoju pertvarkytos BŽŪP vaidmenį padedant įgyvendinti šį uždavinį. Vykdant pertvarką BŽŪP turi būti laikomasi pasaulinių aprūpinimo maistu ir vystymosi politikos tikslų visiems laikams panaikinti visas eksporto kompensacijas, kenkiančias besivystančių šalių gebėjimui paremti savo žemės ūkio gamybą. Būtina skatinti tvarią žemės ūkio gamybą, siekiant padėti žemės ūkio sektoriui sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, taip apsaugant ES gamtinių išteklių bazę ir maisto gamybos gebėjimus.