Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2011 m. vasario 17 d. - Strasbūras

10.3. Uganda. Davido Kato nužudymas

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Ugandos: Davido Kato nužudymas⁽¹⁾.

  Ulrike Lunacek, autorė. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visi norėtume, kad Davido Kato, kuris nužudytas prieš keletą savaičių, vis dar būtų gyvas ir galėtų būti čia su mumis, kaip praėjusį lapkričio mėn., ir diskutuoti apie lesbiečių ir gėjų teises , taip pat lesbiečių ir gėjų teisių trūkumą Ugandoje, ir kartu planuoti, kaip būtų galima pakeisti šią padėtį. Visi norėtume, kad šis žmogus būtų gyvas, o ne tapęs žiauraus žmogžudžio auka. David Kato dirbo savo gimtojoje Ugandoje gindamas lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių žmonių teises.

Džiaugiuosi, kad sugebėjome pasiekti šešių frakcijų susitarimą dėl šios rezoliucijos, kurioje smerkiame Davido Kato nužudymą, ir raginame valdžios institucijas, naujus politinius lyderius, kurie rytoj bus išrinkti Ugandoje, ir religinius lyderius kartą ir visiems laikams nutraukti persekiojimus ir smurtą prieš lesbietes, gėjus ir kitas mažumas, taip pat prisidėti sudarant sąlygas lesbietėms, gėjams, biseksualams ir transseksualams laisvai gyventi Ugandoje.

Čia, Europos Sąjungoje, irgi turime dirbti siekdami tokių lygių teisių ir pagerbdami Davido Kato atminimą, kaip ir kitų žmonių, kurie paaukojo savo gyvybes kovoje už lygias teises. Todėl būtina, kad baronienė C. Ashton – vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams – ir naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba siektų užtikrinti šias lygias teisias, pvz.,, Priemonių, skirtų LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinio naudojimą ir ne Europos šalyse.

  Marietje Schaake, autorė. − Pone pirmininke, šiandien jau trečiąjį kartą per šią Parlamento kadenciją parengėme skubią rezoliuciją dėl LGBT teisių Ugandoje. Dvi ankstesnės rezoliucijos buvo įspėjimai ir bandymai išvengti to, kas atsitiko Davido Kato, žiauriai nužudytam žmogaus teisių gynėjui.

Turime pasmerkti LGBT diskriminaciją visame pasaulyje, taip pat Europoje ir netgi šiame Parlamente.

Davido Kato žmogžudystė – tai nusikaltimas, kurį reikia visapusiškai ir objektyviai ištirti. Reikia nuteisti nusikaltėlius, tačiau reikia ir išanalizuoti platesnes netolerancijos, diskriminacijos ir grėsmės LGBT aplinkybes ir pakeisti padėtį. Vietinė publikacija „Rolling Stone“ ir Ugandos parlamento nariai atliko kurstytojų vaidmenį, o ne saugojo piliečius. Po Davido Kato žmogžudystės valdžios institucijos yra pernelyg tylios.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija LGBT teisių klausimą nuolat įtraukia į darbotvarkę ir padedant visiems šio Parlamento nariams raginame gerbti žmogaus teises – nes tokios ir yra LGBT teisės – todėl netylėsime.

Tikiuosi, kad Parlamento nariai, kurie kartais nesiryžta ar netgi nenori ginti gėjų teisių, dar kartą susimąstys ir suvoks, kad žmonių žudymas niekada nėra pateisinamas, ir tai reikia nuolat ir nedviprasmiškai pasmerkti, kaip smerkiame kitų mažumų teisių pažeidinėjimus visame pasaulyje, pvz., krikščionių teisių pažeidimus.

Komisija ir Išorės veiksmų tarnyba Ugandos atveju turi visiškai pasinaudoti priemonių, skirtų LGBT asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkiniu.

  Charles Tannock, autorius. − Pone pirmininke, Davido Kato žmogžudystė – tiesioginis neapykantos ir priešiškumo Ugandos LGBT bendruomenei, kurią puola tam tikri šalies griežtosios linijos Parlamento nariai, rezultatas. Per praėjusius metus du kartus pasmerkėme siaubingus kai kurių Ugandos Parlamento narių mėginimus įpareigoti skirti mirties bausmę už vadinamąjį nusikalstamą santykiavimą su tos pačios lyties asmenimis.

Neišvengiama, kad susidūrus su tokiu fanatizmu kovotojams už gėjų teises kyla pavojus, ir, deja, tai patvirtina Davido Kato atvejis. Šis žmogus žinojo, kaip pavojinga viešai ginti gėjus. Davido Kato ir kitų įtariamų homoseksualų nuotraukos praėjusiais metais paskelbtos laikraštyje po gėdinga antrašte: „Pakarti juos“. Esu tikras, kad daugelis mano rinkėjų Londone labai susirūpinę dėl to, kad Europos Sąjunga teikia finansinę pagalbą šaliai, kurioje tokios bjaurios nuomonės ne tik toleruojamos, bet, panašu, kad retkarčiais ir oficialiai palaikomos.

Tikiuosi, kad Parlamento delegacija ryšiams su visos Afrikos Parlamentu rūpestingai apsvarstys, kokių veiksmų gali imtis dėl pyktį ir pasibjaurėjimą sukėlusios D. Kato žmogžudystės, ir apskritai pabrėžti, kad nuolatiniai ES įsipareigojimai ir finansinė pagalba Afrikos šalims turi būti teikiama, atsižvelgiant į šio žemyno pažangą dėl pagrindinių žmogaus teisių.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. − (FR) Pone pirmininke, jau trečiąjį kartą per šią Parlamento kadenciją parengėme rezoliuciją dėl LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) diskriminacijos Ugandoje. Šiandien konkrečiai aptariame David Kato, kurio nužudymą labai pasmerkė daugelis NVO ir tarptautinių institucijų, atvejį. Iš tiesų, D. Kato buvo kovos su homofobija savo šalyje simboliu ir, konkrečiau, kovos su D. Bahati įstatymu, kuriame nustatytos itin griežtos priemonėms homoseksualų atžvilgiu, nes įtvirtintos tokios bausmės kaip kalinimas iki gyvos galvos ar netgi mirties bausmė. Turime pagerbti šį žmogų, tačiau turime susimąstyti ir apie visus tuos žmones, kurių nuotraukos, vardai ir adresai viešai paskelbti laikraštyje, kurio pavadinimo net nenoriu minėti. Požiūris į LGBT bendruomenę nepriimtinas ir perdėtas, ir jį skatina religinės valdžios institucijos ir visų pirma fundamentalistai evangelikai, palaikantys valstybės vadovą.

Rytoj Ugandoje vyks prezidento rinkimai. Nors rinkimuose dalyvauja aštuoni kandidatai, kadenciją baigiantis prezidentas jau paskelbė esantis įsitikinęs dėl perrinkimo ir paskelbė įkalinsiąs kiekvieną prieš rinkimus protestuojantį asmenį. Tie rinkimai neabejotinai yra puiki galimybė priminti Ugandai apie įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, pabrėžti, kad kova su bet kokia diskriminacija, įskaitant LGBT, yra neatskiriama šių visuotinių vertybių dalis, ir kad visi kartu turėtume atsiliepti į Ban Ki-moono raginimą, kad homoseksualumo nelaikymas nusikaltimu taptų visuotine kova už žmogaus teises.

  Seán Kelly, pavaduojantis autorių. − Pone pirmininke, išsivysčiusiame pasaulyje gyvenantiems žmonėms labai sunku suprasti šio pasaulio ir į pietus nuo Sacharos esančios teritorijos skirtumus ir mąstymo, ir veiksmų atžvilgiu.

Davido Kato atvejis – toks pavyzdys. Šis žmogus buvo laikomas Ugandos žmogaus teisių judėjimo tėvu. Kaip organizacijos „Seksualinės mažumos Ugandoje“, (SMUG) įkūrėjas, šis žmogus buvo pasmerktas „Rolling Stone“ žurnalo ir laimėjo bylą, iškeltą prieš šį žurnalą. Redaktorius pasakė, kad homoseksualų persekiojimas ir naikinimas turi tęstis. Taip ir buvo, nes David Kato nužudytas sausio 26 d.

  Michael Cashman, autorius. − Pone pirmininke, visada liūdna, kai turime paskelbti rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjo mirties.

Man tai atrodo dar liūdniau, nes, kaip ir kiti nariai, susitikau su Davidu Kato, kai šis žmogus buvo atvykęs į Parlamentą prašyti Ugandos gyventojų užtarimo.

Kaip gėjus, asmeniškai norėčiau padėkoti šiam Parlamentui už vieningumą, kuris atsispindi šioje rezoliucijoje, kurios nurodyta, kad neapykanta lesbietėms, gėjams ir biseksualiems žmonėms ir šių žmonių teisių mažinimas visiškai nepriimtinas.

Teisingumas, kurį galime pasiekti Davido Kato byloje, nėra vien tik užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn dėl įvykdyto nusikaltimo – beprasmės šio jauno žmogaus žmogžudystės. Aptariant žmogaus teises ir pilietines laisves tikroji problema ta, kad Afrikos žemyne, kaip teisingai pastebėjo C. Tannock, leidome savo kolegoms per lengvai išsisukti nuo sprendimų šiais gyvybiškai svarbiais klausimais. Šiuo atžvilgiu būtų geriausia atsisakyti kolonializmo, kurį įtvirtinome savo įstatymuose ir neretai savo religijoje, panaikinant 38 šalyse galiojančius įstatymus, kuriuose homoseksualumas laikomas nusikaltimu, ir nutraukiant mirties bausmės vykdymą Somalyje, Mauritanijoje, Sudane ir Šiaurės Nigerijoje.

Tai būtų tarsi paminklas ne tik Davidui Kato, milžinui tarp pigmėjų, kurie propaguoja prietarus ir persekiojimą. Tai būtų tarsi paminklas šiam Parlamentui, ginančiam tuos, kurie negali kalbėti.

  Corina Creţu, S&D frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, tvirtai manau, kad diskusijos dėl seksualinių mažumų teisių pažeidimo Ugandoje galėtų būti kai kuo daugiau nei tik reiškiama kritika. Turėtume apsvarstyti mūsų priemones, kuriomis galime sustiprinti žmogaus teises, veiksmingumą ir įvertinti Europos diplomatų įnašą siekiant šio tikslo.

Gruodžio mėn. patvirtinome rezoliuciją, kurioje smerkiamas homoseksualių žmonių baudimas Ugandoje, ir nusikaltimų prieš bendruomenę, kuri smerkiama dėl seksualinės orientacijos, kurstymas. Bjauriuosi šiuo baisiu nusikaltimu, tačiau kartu baisiuosi Europos institucijų ir Europos sąjungos valstybių narių nenoru pasinaudoti turimomis įtikinėjimo ir spaudimo priemonėmis. Manau, kad reikėtų iš Ugandos valdžios institucijų tvirtai pareikalauti užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, teisingai ištirta ši byla ir užkirstas kelias kitiems panašiems nusikaltimams. Be to, manau, kad reikia įspėti Komisiją, kad ši aktyviau įsitrauktų į veiklą, kuria ginamos žmogaus teisės.

  Alexandra Thein, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien paskelbsime trečiąją rezoliuciją dėl homoseksualumo kriminalizavimo Ugandoje. Per trumpą laiką gėjai Ugandoje tapo persekiojimo objektu. Taip elgiamasi net su vaikais ar nepilnamečiais. Taip atsitiko dėl neatsakingų JAV įsikūrusios krikščionių sektos veiksmų ir vietinio „Rolling Stone“ laikraščio raginimo pakarti šimtą gėjais įvardintų žmonių.

David Kato, vienas iš viešai gėjumi pavadintų žmonių, buvo mirtinai sumuštas gatvėje; tiesą sakant, būtent to tikimės išvengti, paskelbdami savo paskutiniąją rezoliuciją. Pirmiausia raginame Ugandą atlikti nepriklausomą tyrimą dėl Davido Kato nužudymo, o ne suimti pirmą pasitaikiusį žmogų. Be to, raginame Ugandą apkaltinti asmenis, raginančius viešai nužudyti gėjus. Taip pat raginame Ugandą peržiūrėti savo įstatymus.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau išreikšti liūdesį, susirūpinimą ir, pirmiausia, pasipiktinimą dėl Davido Kato nužudymo, ir norėčiau pažymėti, kad dabar turime parodyti mūsų ryžtą ir tvirtą valią kovoti ne tik su tokiomis žmogžudystėmis, bet ir su įžeidinėjimais ir bet kokia lytine orientacija paremta diskriminacija.

Afrikoje homoseksualumas įteisintas tik 13 šalių, o kitose 38 šalyse laikomas nusikaltimu. Tai nepriimtina, ir Europos Sąjunga turi su tuo kovoti ir politinėmis, ir ekonominėmis priemonėmis. Neturėtume pamiršti, kad galiausiai turime galimybę ir ekonominiu požiūriu prisidėti prie kovos su tokiais dalykais.

Be to, persekiojimas dėl lytinės orientacijos turi būti laikomas pakankamu pagrindu kreipiantis dėl pabėgėlio statuso ir teisės sulaukti apsaugos iš Europos Sąjungos ir valstybių narių, kurios, deja, šiuo metu neužtikrina tokios teisės.

Jei būtume turėję tokią galimybę, kai David Kato dar buvo gyvas, galbūt dabar negedėtume dėl šio žmogaus mirties. Dėl kiek dar mirčių teks gedėti ateityje?

  Ryszard Czarnecki, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, manau, aplinkybės, kuriomis jau trečią kartą per 14 mėnesių ir antrą kartą per keletą mėnesių kalbame apie Ugandą, iš tiesų kelią susirūpinimą. Sutinku su prieš mane kalbėjusiais nariais, kad tai nėra tik vienos grupės žmogaus teisių klausimas, o apskritai žmogaus teisių Ugandoje klausimas, nes visos mažumos susiduria su itin dideliais iššūkiais. Manau, kad Europos Parlamentui labai svarbu ir vėl tarti žodį šiuo klausimu. Džiaugiuosi, kad skirtingų frakcijų atstovai kartu aptaria šią problemą ir, tiesą sakant, kalba vieningai, nors ir pabrėždami skirtingus aspektus. Ugandoje visiškai negerbiamos žmogaus teisės, visų pirma šios grupės teisės. Be to, turėtume ginti teisę į nevaržomą politinę veiklą, ir šiuo atžvilgiu turėtume pabrėžti, kad reikia ginti žmogaus teisių gynėjų teises.

  Joanna Senyszyn (S&D). – (PL) pone pirmininke, žiauri Davido Kato, vieno iš žinomo Ugandos žmogaus teisių gynėjų, žmogžudystė – tai neapykantos homoseksualiems žmonėms rezultatas. Net jeigu žmogžudys bus nubaustas, neapykanta išliks, nes ji skatinama įstatymais, kuriais diskriminuojami LGBT asmenys. 38 Afrikos šalyse homoseksualumas laikomas nusikaltimu, o keturiose iš šių šalių už tai skiriama mirties bausmė.

Europos Sąjunga aktyviai remia demokratinius pokyčius Afrikoje. Negalime leisti, kad taip drastiškai būtų pažeidinėjamos žmogaus teisės. Kiek dar kraujo turės būti pralieta, kiek dar žmonių žus, kol tarptautinė bendruomenė privers pakeisti tuos įstatymus Afrikoje, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės? Be to, reikia apsvarstyti bažnyčios vaidmenį, nes užuot skatinusi meilę ir taiką bažnyčia kursto neapykantą homoseksualiems žmonėms, skleisdama absurdišką teoriją, kad homoseksualumas – rimta liga, kurią reikia gydyti.

  Nicole Sinclaire (NI). - Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau tarti žodį dėl darbo tvarkos. Tai trečias kartas, kai pažadėta skirti laiko kalbėti, tačiau nebuvome įtraukti į sąrašus. Tik todėl, kad esame nepriklausomi šio Parlamento nariai, dar nereiškia, kad neturime teisės kalbėti.

Visų pirma, norėčiau pagirti velionį Davidą Kato už drąsų darbą Ugandoje ginant ne tik savo teises, bet ir kitų Ugandos LGBT asmenų teises, tiesą sakant, Afrikos LGBT teises. Pernelyg liūdna, kad su šiuo žmogumi susitikome spalio mėn. šiame Parlamente, tačiau akivaizdu, kad neatkreipėme dėmesio į jo įspėjimus – to nepadarė ir tarptautinė bendruomenė – o dabar šis žmogus nužudytas.

Neįtikėtina, kad Europos Sąjunga vis dar teikia paramą Ugandai. Norėčiau, kad po artimiausiomis dienomis įvyksiančių rinkimų iš naujo apsvarstytume šį klausimą. Tikiuosi, kad visa pagalba bus atšaukta, jeigu nebus paskelbta amnestija LGBT žmonėms.

Norėčiau pabrėžti dar vieną dalyką. Labai gaila, kad šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Vengrija nusprendė uždrausti birželio mėn. suplanuotas LGBT eitynes „Pride“. Kokią žinią perduodame... ?

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkas. – Ponia N. Sinclaire, man pranešė, kad jūsų darbuotojai nenurodė kalbėjimo laiko. Jei jūsų darbuotojai gali įrodyti, kad perdavė tokią informaciją, tada asmeniškai užtikrinu, kad išnagrinėsiu šį klausimą. Asmeniškai užsiimsiu šiuo klausimu, jeigu pateiksite įrodymus apie tokį pranešimą.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Europos institucijos griežtai ir ryžtingai pasmerkė Davido Kato nužudymą.

Tačiau neturime pamiršti, kad šis žiaurus poelgis – tik vienas iš daugelio atvejų, kai kultūrinės, etninės ar religinės mažumos įvairiose pasaulio dalyse patiria diskriminaciją. Vos prieš keletą savaičių patvirtinome skubią rezoliuciją dėl koptų krikščionių, kurie buvo žiauriai nužudyti Aleksandrijoje, Egipte, tik todėl, kad troško laisvai ir garbingai išpažinti savo tikėjimą.

Vertinant ne tik gėjų teisių atžvilgiu, Uganda – labai pažeidžiama šalis, nukentėjusi nuo tam tikrų veikėjų atliktų finansinių spekuliacijų, kurios siekė pasipelnyti iš šios šalies silpnumo. Todėl Europos Sąjunga turi skirti daugiau dėmesio Ugandai, kad šalis turėtų naudos iš mūsų gebėjimo skatinti demokratiją ir civilines teises net ES nepriklausančiose šalyse.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - Pone pirmininke, pasaulyje ir toliau reiškiama neapykanta lytinėms mažumoms ir tęsiasi šių žmonių teisių pažeidinėjimai. Pastarosios žinios apie Davido Kato nužudymą Ugandoje – dar vienas liūdnas diskriminacijos ir žiaurumo, su kuriuo susiduria lytinės mažumos, pavyzdys.

D. Kato nužudymas turi būti kruopščiai ištirtas, ir tai padaręs asmuo ar asmenys – nuteisti. Pranešta, kad tam tikri šaltiniai, įskaitant „Rolling Stone“ bulvarinį laikraštį, viešai ragino nužudyti D. Kato. Šiuos įtarimus reikia ištirti.

Tenka pažymėti, kad buvau pritrenkta Ugandos etikos ir dorovės ministro teiginio, kad homoseksualai turi pamiršti apie žmogaus teises.

  Róża, Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE). – (PL) Pone pirmininke, vertindama padėtį Ugandoje, visada susimąstau apie tai, kiek daug ši labai graži šalis iškentėjo nuo Idi Amino laikų, ir kad žmogaus teisės čia vis dar pažeidinėjamos, todėl esu dėkinga visiems kolegoms Parlamento nariams, kurie atkreipė dėmesį į šią problemą. Manau, kad svarstydami šią temą turime aptarti ir neapykantą ir jos padarinius. Galiausiai, būtent ši neapykanta (kilusi iš bulvarinio laikraščio, išspausdinusio D. Kato nuotrauką) lėmė siaubingą žmogžudystę. Su neapykanta susiduriame ir Europos Sąjungoje. Veikia tokios interneto svetainės kaip „Redwatch“, o šiose svetainėse skelbiami kitos lytinės orientacijos, kitos religijos ar kitos pasaulėžiūros žmonių vardai ir kartais netgi adresai. Tiesą sakant, šiose interneto svetainėse atvirai kurstomas smurtas prieš mažumas. Visame pasaulyje turime ginti žmogaus teises ir rūpintis mažumų saugumu, bet tai būtina daryti ir Europos Sąjungoje.

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, norėčiau pagerbti velionį Davidą Kato. David Kato buvo drąsus žmogaus teisių gynėjas ir bebaimis kovotojas už LGTB teises.

Kaip pagrindiniam LGTB teisių gynėjui, šio žmogaus gyvybei visada grėsė pavojus. 2010 m. spalio 2 d. David Kato vardas ir nuotrauka kartu su kitų LGBT vardais ir nuotraukomis buvo išspausdinti Ugandos bulvariniame laikraštyje „Rolling Stone“, straipsnyje, pavadintame „Pakarti juos“, begėdiškai keliant pavojų šių žmonių gyvybėms.

Tai, kad D. Kato laimėjo ieškinį prieš laikraštį, buvo tikras laimėjimas. Sausio 3 d. teismas nusprendė, kad laikraštis pažeidė šių žmonių konstitucines teises į privatumą bei saugumą ir nurodė trims ieškovams atlyginti žalą.

Tai buvo paskutinė šio žmogaus pergalė. Sausio 26 d. David Kato buvo nužudytas. ES per misijos vadovus Ugandoje pareiškė esanti sukrėsta ir paragino Ugandos valdžios institucijas visapusiškai ištirti Davido Kato nužudymą ir užtikrinti, kad šio baisaus nusikaltimo kaltininkai būtų nuteisti.

Davido Kato mirtis – didelis praradimas pasaulinei žmogaus teisių gynėjų bendruomenei ir Ugandai. Šio žmogaus mirtis primena ir apie tai, kokia nepastovi LGBT žmonių padėtis Ugandoje ir kitose šalyse. Netrukus po D. Kato mirties, sausio 28 d. kitame laikraštyje „Red Pepper“ buvo išspausdintas įžeidžiantis straipsnis su įžeidžiančiais teiginiais apie homoseksualus. Ugandos Parlamentui pateiktas prieš homoseksualumą nukreipto įstatymo projektas buvo laikinai atidėtas, tačiau po artėjančių rinkimų Ugandoje išrinkus naują Parlamentą gali būti vėl pateiktas.

ES pozicija dėl LGBT teisių yra labai aiški. Homoseksualumo kriminalizavimas, kaip numatyta Ugandos įstatymo projekte, prieštarauja tarptautiniams žmogaus teisių standartams. Įstatymo projektas taip pat neatitinka ES remiamos 2008 m. gruodžio 18d. Jungtinių Tautų deklaracijos dėl lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės.

ES misijos vadovai keletą kartų aukščiausiu lygmeniu iškėlė šį klausimą susitikimuose su Ugandos vyriausybe: prezidentu, ministru pirmininku, užsienio reikalų ministru, teisingumo ministru ir Ugandos žmogaus teisių komisija.

Vasario 9 d. Žmogaus teisių darbo grupė, susidedanti iš kelių partnerių Ugandoje, pakvietė žmogaus teisių gynėjus pateikti savo nuomonę apie veiksmus, kurių po Davido Kato nužudymo ėmėsi LGBT bendruomenė ir kiti žmogaus teisių gynėjai.

Vasario 3 d. ES delegacija kartu su dešimties ES valstybių narių atstovais Ugandoje ir Norvegija ėmė taikyti ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimo vietos strategiją. Praktiniu požiūriu strategijoje numatyta, kaip ES misijos ir Norvegija gali padėti pripažįstant žmogaus teisių gynėjų ir kovotojų už LGBT teises darbą.

ES ketina kiekviena tinkama proga reikšti nuogąstavimus dėl prieš homoseksualumą nukreipto įstatymo projekto ir kitų LGBT asmenų Ugandoje persekiojimo atvejų, palaikydama dialogą su vyriausybe. Be to, ES ir toliau rems vietinių žmogaus teisių organizacijų pastangas pakeisti šalyje vyraujantį požiūrį. ES delegacija netrukus susitiks su žmogaus teisių gynėjų apsaugos organizacija aptarti, kaip galėtų paremti kovotojų už LGBT teises veiklą.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – (RO) Su dideliu susirūpinimu priėmiau žinią apie Ugandos piliečio ir kovotojo už LGBT teises Davido Kato Kisule mirtį. Šiame Parlamente jau pasmerkėme baudžiamąsias sankcijas, taikomas asmenims, pritariantiems tos pačios lyties suaugusių asmenų santykiams, ir D. Bahati įstatymą, kuriame nustatytos griežtesnės bausmės ir net mirties bausmė. Davido Kato Kisule nužudymas byloja apie tai, kad susiduriama su dideliu ir realiu pavojumi ir kad neapykanta ir diskriminacija pareikalaus žmonių gyvybių. Pritariu Prezidento Baracko Obamos ir valstybės sekretorės Hilary Clinton pareiškimams, kuriuo smerkiamas Davido Kato Kisule nužudymas ir atkreipiamas dėmesys į pastangas sudaryti sąlygas oriam gyvenimui Ugandoje, neatsižvelgiant į lytinę orientaciją ir lytinę tapatybę. Pritariu nariams, kurie ragina Europos Komisiją ir Tarybą imtis skubių ir veiksmingų veiksmų pasmerkiant ir sustabdant diskriminaciją: ir teisės aktais, ir tikrovėje.

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Pone pirmininke, Komisijos Pirmininko pavaduotojau, David Kato nužudymas – didžiulė tragedija šio žmogaus šeimai ir bičiuliams, taip pat didelis praradimas LGBT ir žmogaus teisių judėjimams Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Mane stulbina tai, kaip abejingai Ugandos valdžios institucijos reagavo į šį baisų įvykį. Ugandos valdžios institucijos turėtų garsiai reaguoti į kankinio Davido Kato mirtį ir LGBT mažumų diskriminaciją.

Davido Kato pastangos bus bevertės, jei Ugandos Parlamentas, nesulaukęs griežtos tarptautinės reakcijos, patvirtins D. Bahati pateiktą prieš homoseksualumą nukreiptą įstatymą. Europos Sąjunga turi daryti spaudimą Ugandos valdžios institucijoms, kad šios pripažintų, jog homoseksualumas nėra nusikaltimas, ir bet kokiu atveju uždraustų mirties bausmės taikymą.

Uganda turi įvykdyti tarptautinius ir Kotonu susitarime prisiimtus įsipareigojimus ginti visus žmones nuo pavojų ir smurto nepaisant lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės. Jei pačios Ugandos valdžios institucijos ir tesiminės sistemos institucijos skatintų ir vykdytų tokius pažeidimus, tai būtų rimtas įsipareigojimų nesilaikymas. Europos Sąjunga ir valstybės narės turi pasinaudoti pagalbos plėtrai sąlygotumu ir neremti tokių vyriausybių.

(1) Žr. protokolą.