Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2011 m. kovo 7 d. - Strasbūras

23. Gripo H1N1 valdymas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl gripo H1N1 valdymo 2009–2010 m. ES vertinimo, kurį Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu pateikė M. Rivasi (2010/2153(INI)) (A7-0035/2011).

  Michèle Rivasi, pranešėja. – (FR) Pone pirmininke, visi prisimename, kad gripas H1N1 buvo svarbi naujiena 2009 m. Apie pirmuosius susirgimo atvejus buvo pranešta beveik prieš dvejus metus – 2009 m. kovo 25 d., o 2009 m. birželio 11 d. PSO paskelbė 6 pavojaus lygį.

Šis aukščiausias pavojaus lygis, kurį paskelbė PSO, privertė imtis daugybės priemonių Europoje, įskaitant imuniteto stiprinimo kampanijų, kurios buvo ne tik labai brangios, bet ir pervertintos atsižvelgiant į viruso sunkumą, kuris, kaip tada 2009 m. gegužės mėn. nurodė PSO, buvo vidutinis, kai kuriose valstybėse narėse pradžią.

Kalbant apie sunkumą, iki 2010 m. balandžio mėn. pabaigos nuo šio gripo mirė maždaug 2 900 europiečių, kitaip sakant, tai, palyginti su sezoniniu gripu, nuo kurio kasmet atsižvelgiant į metus miršta maždaug 40 000–220 000 žmonių, daug mažesnis mirtingumo lygis.

Tačiau remiantis naujausia Audito Rūmų ataskaita Jungtinėje Karalystėje išlaidos siekė beveik 1,3 mlrd. EUR, o Prancūzijoje maždaug 700 mln. EUR.

Gripo H1N1 valdymo vertinimas rodo, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės reagavo neproporcingai. Todėl kartu su savo kolegomis, kuriems norėčiau padėkoti už jų pateiktus pakeitimus, bandžiau parengti konstruktyvų pranešimą, kurio tikslas atkurti Europos piliečių pasitikėjimą savo sveikatos institucijomis.

Atsižvelgiant į pranešimo struktūrą, aptariamos trys pagrindinės temos: bendradarbiavimas, skaidrumas ir nepriklausomumas.

Kalbant apie bendradarbiavimą, norime pabrėžti nuoseklumo, veiksmingumo, autonomijos ir lankstumo poreikį. Pvz., būsimi gripo prevencijos planai turi būti peržiūrimi taip, kad būtų užtikrinamas didesnis nuoseklumas ir veiksmingumas, ir jie turi būti pakankamai nepriklausomi ir lankstūs, kad juos būtų galima greitai pakoreguoti atsižvelgiant į naujausius prieinamus duomenis. Tokios rūšies lankstumas būtų padėjęs apsaugoti mūsų viešąsias lėšas nuo didelių nereikalingų išlaidų. Kartu svarbu aiškiai apibrėžti pagrindinių subjektų, atsakingų už su sveikata susijusių pavojų valdymą, vaidmenį ir atsakomybę. Pati pandemijos sąvoka turi būti peržiūrėta siekiant, kad į jos apibrėžtį būtų įtraukta sunkumo koncepcija ir kad joje nebūtų vadovaujamasi tik geografinio paplitimo kriterijumi. Tiesą sakant, PSO informavo mus, kad ji tai jau yra parengusi. Vakcinų pirkimas grupėmis yra galimas, jeigu gamintojai lieka atsakingi už savo gaminių kokybę, saugumą ir veiksmingumą. Jokiomis aplinkybėmis vyriausybėms negalima nustatyti atsakomybės už šalutinį vakcinų, kurios turi būti saugios, poveikį.

Kalbant apie nepriklausomumą, leidimų suteikimas skubos tvarka atskleidė prieinamų mokslinių duomenų trūkumo problemą. Vakcinų ir antivirusinių vaistų moksliniai tyrimai turi būti atliekami visiškai nepriklausomai nuo farmacijos kompanijų.

Kalbant apie skaidrumą, vaistų, kurie vartojami iškilus pavojui sveikatai, vertinimo srityje, įskaitant visapusišką galimybę pasinaudoti klinikiniais tyrimais, reikalingas visiškas skaidrumas. Visos už vertinimą atsakingų ekspertų interesų deklaracijos turi būti prieinamos visuomenei. Apgailestauju dėl vieno dalyko: pirmenybę būčiau teikusi tam, kad šiuos ekspertus įdarbinančios agentūros juos patikrintų, tačiau šis pakeitimas nebuvo patvirtintas.

Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į vaikų narkolepsijos atvejus, apie kuriuos buvo pranešta Suomijoje ir Švedijoje paskiepijus vakcina „GlaxoSmithKline“ nuo gripo H1N1. Į šiuos atvejus turime atkreipti dėmesį.

Visų pirma šie atvejai aiškiai parodo, kad vis dar esama „pilkųjų zonų“, susijusių su faktiniu vakcinų ir priedų toksiškumu ir galimais pavojais, kurie kol kas nežinomi patiems gamintojams. Suomija sustabdė šios vakcinos naudojimą tol, kol nebus gauta daugiau informacijos. Tai nėra Europos vaistų agentūros (EVA), kuri užuot skelbusi kokią nors nuomonę dėl šios vakcinos naudojimo ribojimo nusprendė sulaukti daugiau informacijos, pozicija. Norėčiau, kad Komisija patvirtintų tokią pat poziciją kaip ir Suomija. Atėjo laikas, kai prevencijos principas, užuot nuolat teikęs naudą kompanijoms, nors kartą buvo naudingas pacientams.

  Anne Delvaux (PPE). – (FR) Pone pirmininke, ar esame pasirengę įveikti pandemiją Europoje? Atsakymas yra „taip, tačiau...“. 2009–2010 m. per gripo H1N1 įkarštį vienu metu matėme, kad kiekviena valstybė narė veikia pavieniui, tarpusavyje labai menkai bendradarbiauja ir taip pat menkai solidarizuojasi.

Būdama šio dokumento šešėlinė pranešėja, manau, kad buvo būtina pateikti šias pastabas, tačiau svarbiausia nesustoti, būti konstruktyviems ir savo piliečių, kurie, manau, reikia pasakyti, kad tai vienas iš blogiausių padarinių, be jokios abejonės, prarado tam tikrą pasitikėjimą visuomenės sveikatos pranešimais, vardu imtis praktinių priemonių.

M. Rivasi pranešime, dėl kurio balsuosime rytoj, atsižvelgiama į šiuos svarbiausius prioritetus. Jais numatomas kryptingas valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimas, veiksmingesnis jų veiklos koordinavimas su Europos sveikatos institucijomis, paaiškinamas Europos pavojaus valdymo struktūrų vaidmuo ir įvertinamos valstybėse narėse įgyvendinamos profilaktinio skiepijimo ir komunikacijos strategijos.

Todėl tai geras pranešimas ir sveikinu pranešėją. Tačiau, žinoma, turime užtikrinti, kad jis būtų išgirstas. Tai mūsų valstybių narių, kurioms šioje srityje priklauso didelė dalis jurisdikcijos, pareiga, todėl jos yra rimtai įsipareigojusios savo piliečiams.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Pone pirmininke, 2009 m. gripo pandemijai ES valstybės narės buvo pasirengusios geriausiai. Kartu visiškai sutinku su prieš tai kalbėjusia Parlamento nare, kad valstybės narės visiškai nekoordinavo savo veiksmų. Tai galėjo sukelti vidaus reikalų krizę mano šalyje, nors ankstesnė socialistų vyriausybė, kuri tada buvo valdžioje, ėmėsi sėkmingų kovos su pandemija priemonių. Tačiau nėra kairiojo arba dešiniojo viruso H1N1; su juo reikia kovoti bendromis pastangomis. Visiškai sutinku su ta pranešimo dalimi, kurioje nurodoma, kad valstybės narės turi koordinuoti vakcinų įsigijimą, keistis informacija ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Turime keistis informacija ne tik atsižvelgdami į geografinį pandemijos paplitimą, bet ir į jos sunkumą ir mirčių skaičių. Jeigu mums pasiseks tai padaryti, ateityje galėsime daryti didelę pažangą šioje srityje siekdami...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Marina Yannakoudakis (ECR). – Pone pirmininke, prieš metus Europos Parlamento narių grupė, pranešėja ir aš kartu vykome į neformalų susitikimą Briuselyje siekdami bendro tikslo – ką nors nuveikti H1N1 srityje.

Per susitikimus supratau, kad mūsų tikslai buvo vienodi, tačiau mūsų požiūris skyrėsi. Pranešimu savo iniciatyva buvo suteikta galimybė Parlamentui imtis teigiamų veiksmų ruošiantis epidemijai. Baiminuosi, kad tai buvo prarasta galimybė.

Šiame pranešime yra daugybė abejotinos vertės aspektų. Jame siūloma priskirti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui vaidmenį, kurio jis negali atlikti, ir taip galėtų būti sukeltas nepagrįstas saugumo jausmas. Iš tikrųjų reikėjo laikytis požiūrio, kad gautas pamokas reikia išmokti, ir pagrindo, kad galėtume juo remtis. Vietoje to mums buvo pateiktas pranešimas, kuriame iš dalies atskleidžiamos nusikaltusiųjų pavardės ir jie sugėdinami ir kuriuo galime atgrasyti daugumą suinteresuotųjų subjektų. Pateiktas pranešimas yra labiau politinio, o ne praktinio pobūdžio.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, vienas su gripo H1N1 valdymo problemomis susijusių dalykų, kurį turime įsiminti, yra tai, kad turime pripažinti, jog šalims reikalingos viešosios sveikatos sistemos kartu su išplėtimo paslaugomis visuomenės sveikatos srityje, kurias taikant būtų galima įsikišti į įvairias sritis. Be kita ko, tai tokios sritys kaip informacijos, susijusios su rekomenduojamais vaistais iškilus pavojui sveikatai, ypač pandemijos atveju, vertinimas ir nepriklausomai nuo farmacijos pramonės įtakos vykdomų mokslinių tyrimų, susijusių su tikslinėms grupėms rekomenduojamų vakcinų ir antivirusinių vaistų veiksmingumu, saugumu ir pavojingumo ir naudingumo santykiu, rengimas ir vertinimas. Be to, svarbu sustiprinti pavojų valdymo ir numatymo gebėjimus, taip pat mokslinių tyrimų ir vystymosi šiose srityse, įskaitant prevencines visuomenės sveikatos priemones, gebėjimus. Galiausiai taip pat svarbu gerinti įvairių nacionalinių tarnybų bei tokių tarnybų ir susijusių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą tarptautiniu ir regionų lygmeniu.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, 2009 m. balandžio mėn. Meksikoje buvo pranešta apie pirmąjį žmogaus susirgimo kiaulių gripu atvejį. Po dviejų mėnesių Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė gripo pandemiją.

Sveikatos institucijų, įskaitant PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ELPKC), pristatytas katastrofos scenarijus sukėlė šalių, siekiančių apsaugoti savo piliečius, lenktyniavimą, kad kuo greičiau būtų gauta prieinamų vakcinų.

Remdamasi PSO ir ELPKC rekomendacijomis Slovakija taip pat nusipirko daugiau nei 1 mln. vakcinų, kurios buvo pristatytos 2010 m. pradžioje. Tačiau kai Slovakijos vyriausiasis sveikatos pareigūnas paragino visuomenę skiepytis, tai tapo juoku ir niekas juo netikėjo. Jie netikėjo juo, taip pat jie netikėjo mūsų garbinga sveikatos organizacija ELPKC. Tada kiekvienas žinojo, kad virusas H1N1 nėra toks pavojingas, kaip atrodė iš pradžių. Tačiau PSO ir ELPKC užsispyrusiai tylėjo.

Jokio pakartotino padėties vertinimo, jokių papildomų rekomendacijų, paprasčiausiai nieko…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti M. Rivasi už išsamų pranešimą. Ji atskleidė silpnąsias sveikatos priežiūros sistemų vietas ne tik Europos, bet ir pasauliniu lygmeniu.

Pranešime taip pat pateikiamas ilgas priemonių, kurios turi būti patvirtintos siekiant išvengti 2009–2010 m. padėties pasikartojimo, sąrašas. Tai, kas įvyko paskelbus gripo H1N1 pandemiją, yra skandalas.

ES valstybės narės, įskaitant Slovakiją, iššvaistė šimtus milijonų eurų siekdamos įrodyti, kad jos saugo savo piliečius nuo neegzistuojančios grėsmės. Būtų įdomu sužinoti, kas iš to turėjo naudos, jau neminint tų, kurie prisiims atsakomybę už susidariusią padėtį.

Viskas, ko pasigedau pranešime, tai pasiūlymas, kaip nustatyti asmeninę atsakomybę sveikatos priežiūros sistemoje. Galiausiai atsakomybės nebuvimas negali būti mirčių priežastimi, tačiau jis plinta daug greičiau nei gripas.

  Åsa Westlund (S&D). – (SV) Pone pirmininke, manau, visi sutiktume, kad dėl skirtingų rekomendacijų skirtingose valstybėse narėse kilo daug painiavos. Pvz., Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete apsilankė Švedijos ministras, kuris tada ėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas, kad išspręstume šį klausimą tą pačią dieną, kai pas mus lankėsi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorius, ir šie du žmonės pasakė visiškai skirtingus dalykus. Vienas iš jų rekomendavo skiepyti vaikus, o kitas sakė, kad vaikus skiepyti būtų pavojinga.

Tai buvo ypač painu ir sukėlė daug prieštaravimų tėvams, kurie ieškojo patikimos informacijos. Tačiau taip pat buvo labai daug didelių praktinio klausimo sprendimo būdų valstybėse narėse skirtumų. Mano šalyje buvo didelis vakcinų poreikis, dėl to šalia sveikatos centrų kilo didelis chaosas. Veikiantiems sveikatos centrams trūko vakcinų, o uždaryti sveikatos centrai turėjo dideles vakcinų atsargas. Turime atidžiau stebėti, kaip vyksta pats įgyvendinimas.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, šiandien, kaip vėliau paaiškėjo, galime pastebėti, kad tūkstančių milijardų eurų išlaidos kovai su virusu H1N1 buvo pernelyg didelės atsižvelgiant į faktinį gripo proveržio sunkumą. Esu gydytoja ir, manau, daug parodo tai, kad Lenkijoje, kurios vyriausybė nepasidavė spaudimui įgyvendinti skiepijimosi programą visoje šalyje, mirtingumo rodiklis nebuvo didesnis nei tose šalyse, kuriose buvo įgyvendinama plataus masto skiepijimo programa. Dėkoju M. Rivasi už šį naudingą pranešimą ir norėčiau tikėtis, kad valstybės narės ir visos tarptautinės organizacijos iš to pasimokė; ypač kad vaistai turėtų būti perkami bendrai. Be to, tikiuosi, kad jos pagerins epidemiologinės statistikos vertinimo metodus ir atkurs žmonių pasitikėjimą Europos Sąjungos piliečiams teikiamomis rekomendacijomis.

  Edite Estrela (S&D). – (PT) Pone pirmininke, šiame Parlamente jau buvo užsiminta apie abejones dėl gripo H1N1 vakcinos. Savaime suprantama, kad visuomenė turėtų užduoti klausimus ir būti šiek tiek įtari, nes 2009 m. visose valstybėse narėse vyko informacinė kampanija, į vakcinas buvo daug investuojama ir Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė šio gripo pandemiją, o tada, atrodo, padėtis netrukus visiškai pasikeitė. Kitaip sakant, 2010 m. praktiškai nebuvo kalbama apie gripą H1N1. Todėl savaime suprantama, kad žmonės turėtų užduoti klausimus dėl to, ar tada buvo panikuojama, o gal dabar nepakankamai rimtai tai vertinama. Klausimas yra toks...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiandien galime sakyti, kad mums pasisekė, jog epidemija neplito taip, kaip tam ruošėmės, nes būtume neišvengę daugybės mirčių. Kiekviena mirtis yra pakankamai tragiška.

Norėčiau padėkoti visiems, kurie kalbėjo diskusijose. Šios diskusijos labai aiškiai atskleidė ES susidariusią padėtį: nacionalinė patirtis buvo labai skirtinga. Turime skirtingas sveikatos sistemas. Sveikatos priežiūros struktūra ir jos teikimas yra nacionalinis klausimas, tačiau epidemijos arba pandemijos atveju turime dirbti kartu Europos lygmeniu. Matėme, kad šiuo atveju daugelyje sričių vis dar turime daug išmokti ir daug nuveikti, kad atsigriebtume.

Kaip jau ne kartą šiandien buvo minėta, bet kuriuo atveju turime susigrąžinti gyventojų pasitikėjimą. H1N1 padėties valdymas parodė, kad šioje srityje yra trūkumų. Ateityje reikalingas geresnis koordinavimas.

  Maria Damanaki, Komisijos narė. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai M. Rivasi už šį pranešimą, kuris iš tikrųjų gali labai padėti mums stengiantis pasimokyti iš 2009 m. pandemijos. Sutinku su jumis, kad turime pasimokyti iš šios pandemijos, taip pat turime kritiškai peržiūrėti savo atsaką. Siekdami užtikrinti Europos piliečių apsaugą nuo tokių grėsmių sveikatai, turime pagerinti savo pasirengimą ir planavimą valdyti panašias tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai.

ES jau turėjo nepriklausomų gebėjimų ir patirties pandeminio gripo srityje. Vien tik mokslinių tyrimų srityje Europos Komisija nuo 2000 m. finansavo daugiau nei 50 su gripu susijusių projektų, tai investicijos, kurių vertė 150 mln. EUR. Mūsų agentūros – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Europos vaistų agentūra – rengė mokslines konsultacijas paskelbus pandemiją, kad padėtų Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms.

Be to, Komisijos tarnybos, pasinaudodamos ES Sveikatos saugumo komiteto pagalba, aktyviai rėmė valstybes nares valdant grėsmę. Tačiau turiu pripažinti, kad kartu su Parlamento pranešimu įvertinus įvairų mūsų atsaką paaiškėjo daugybė trūkumų ir uždavinių, kuriuos reikia spręsti.

Tai apima pandeminių vakcinų įsigijimą, poreikį geriau koordinuoti skiepų strategijas, didesnio mūsų pasirengimo planų lankstumo poreikį ir geresnės komunikacijos su visuomene poreikį. Komisija gavusi mokslinių tyrimų agentūrų ir valstybių narių, kadangi tai pasidalijamosios kompetencijos su valstybėmis narėmis sritis, paramą įsipareigojo toliau spręsti šiuos klausimus.

Šiuos uždavinius mes spręsime remdamiesi dviem iniciatyvomis. Pirma, Komisija iki šių metų pabaigos pateiks sveikatos apsaugos iniciatyvą, kuri padės sustiprinti mūsų koordinavimo gebėjimus, ir, antra, Komisija taip pat inicijuos bendro pandeminių vakcinų ir antivirusinių vaistų pirkimo mechanizmą toms valstybėms narėms, kurios nori prisijungti. Tai sustiprintų solidarumą ES, nes padėtų užtikrinti vienodą minimalų vakcinų prieinamumą. Tai taip pat sustiprintų mūsų pirkimo įgaliojimus siekiant išsiderėti geresnes sutarčių sąlygas.

Komisija palankiai vertina pranešėjos išreikštą paramą tokioms iniciatyvoms. Komisija taip pat planuoja finansuoti papildomus mokslinius tyrimus, kuriuose nagrinėjami elgesio aspektai ir komunikavimo strategijos, visų pirma siekiant geriau atnaujinti vakciną.

Galiausiai, atsižvelgdami į iškeltų klausimų skaidrumą ir nepriklausomumą, manome, kad skaidrumas ir nepriklausomumas yra labai svarbūs, ir iš tikrųjų manau, kad šioje srityje turime ką nors daryti. Komisija ir susijusios agentūros dirbs kartu siekdamos patobulinti mūsų procedūras dėl interesų deklaracijų ir galimų interesų konfliktų.

Manome, turime toliau dirbti kartu siekdami savo bendro tikslo užtikrinti, kad būtume geriau pasirengę apsaugoti savo piliečius nuo būsimų grėsmių sveikatai.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks kovo 8 d., antradienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  János Áder (PPE), raštu. – (HU) Svarbiausias gerai žinomo H1N1 skandalo dalykas tas, kad žmonių pasitikėjimas susilpnėjo. Pasaulio sveikatos organizacija kėlė nereikalingą paniką ir dėl jos siaubingų prognozių valstybės narės buvo priverstos imtis priemonių, kurios buvo neproporcingos žinomam ir patirtam H1N1 epidemijos sunkumui. Galiausiai gripo H1N1 atmaina pasaulyje susirgo ir nuo jo mirė daug mažesnis skaičius žmonių nei nuo įprasto sezoninio gripo, nors atskiros šalys išleido neįtikėtinas viešųjų pinigų sumas, kad įsigytų vakcinų, kurių kaina už įprastą vakciną buvo didesnė nuo dviejų iki trijų kartų. Šiuo atveju Lenkijos pavyzdį verta paminėti: vyriausybė neskiepijo gyventojų nuo H1N1, vis dėlto mirtingumo rodiklis nebuvo didesnis nei tose šalyse, kurių gyventojai buvo skiepijami. Be to, vakcinos gamintojas, nepaisant didelio pelno, turėjo įžūlumo atsisakyti prisiimti atsakomybę už šalutinį vakcinos poveikį. Visiškai negarbinga taip elgtis siekiant pasinaudoti žmonių baimėmis ir jų atsakomybės jausmu už savo šeimas ir mylimuosius vien tik remiantis apgailėtinu godumu siekiant pelno. Atsižvelgiant į tai, kad savo nepagrįstais įspėjimais dėl pandemijos PSO netgi prisidėjo prie visos šios padėties, reikia, kad ES imtųsi pačių ryžtingiausių veiksmų. Reikia pasimokyti ir ES turi būti suteiktas didesnis nepriklausomumo laipsnis vertinant galimybes kilti į H1N1 panašiai epidemijai. Galiausiai vieną dieną iš tikrųjų gali kilti toks pavojus.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Valstybės narės ir Europos institucijos įgyvendino daugybę brangių priemonių, kurios daugeliu atvejų buvo visiškai neproporcingos tikrajam gripo H1N1 sunkumui. Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro apskaičiavimais, gripas H1N1 2009 m. Europoje sukėlė maždaug 2 900 mirčių. Šie skaičiai yra daug mažesni nei nurodomi oficialioje sezoninio gripo sukeltų mirčių statistikoje ir taip patvirtinama, kad šio gripo viruso sunkumas buvo vidutinis.

Todėl raginu didžiausią dėmesį skirti šiam klausimui, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) galėtų atlikti peržiūrą siekdama patvirtinti naują kriterijaus, naudojamo paskelbiant pasaulinį pandemijos pavojų, apibrėžtį, kurioje būtų atsižvelgiama ne tik į geografinį ligos paplitimą, bet ir į jos užkrečiamumą. Be to, H1N1 krizės valdymo ES analize aiškiai atskleidžiamas poreikis stiprinti valstybių narių sveikatos valdžios institucijų ir Europos institucijų bendradarbiavimą.

Galiausiai kadangi manau, jog siekiant užtikrinti veiksmingų arba neveiksmingų priemonių bandymus labai svarbu atlikti nuo farmacijos kompanijų nepriklausomus vakcinų ir antivirusinių vaistų tyrimus, visiškai sutinku su pranešėjos prašymu viešai paskelbti vardus ir pavardes visų ekspertų, su kuriais konsultuojasi Europos visuomenės sveikatos institucijos.

  Jolanta Emilia Hibner (PPE), raštu. – (PL) Vertinant epidemiologinius pavojus reikėtų pasinaudoti nepriklausomų ekspertų, kurie nėra susiję su farmacijos kompanijomis, žiniomis. Europos Sąjungos nepriklausomumas vertinant gripo AH1N1 sunkumą ir keliamą pavojų yra labai svarbus. Neturime pasitikėti vien tik farmacijos kompanijų finansuojamų ekspertų tyrimais.

Kitas sunkiai suprantamas aspektas – skubi procedūra, naudojama, kad H1N1 vakcinos, kurios nebuvo pakankamai išbandytos ir ištirtos, patektų į rinką. 2009 m. farmacijos kompanijos įvertinusios pavojų, susijusį su virusu, nustatė, kad jis labai didelis, nors paaiškėjo, kad jis mažiau pavojingas nei sezoninis gripas. 2009 m. gegužės mėn. PSO pranešė, kad virusas nebuvo toks pavojingas. Tačiau dėl prieštaringos informacijos dauguma šalių pasidavė spaudimui ir nusipirko milijonus brangių vakcinų, kurios nebuvo panaudotos, o dabar jos nebetinkamos naudoti. Esama didesnio ES institucijų skaidrumo poreikio ligų valdymo ir galiojančių procedūrų peržiūros srityje. Didesnis ir glaudesnis šalių bendradarbiavimas taip pat labai svarbus siekiant stiprinti mūsų derybinę padėtį atsižvelgiant į vakcinos pirkimus.

Norėčiau paminėti, kad mano gimtoji šalis Lenkija iš pat pradžių parodė pavyzdį, kaip nepasiduoti panikai ir kaip reikalauti vakcinų saugumo garantijos.

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. – (PL) Darbas rengiant pranešimą dėl viruso A/H1N1 pandemijos 2009–2010 m. truko beveik vienus metus. Europos Parlamente pradėtos diskusijos baigėsi Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto iniciatyva parengtu pranešimu dėl kiaulių gripo, kuriame atkreipiamas dėmesys į etinius ir procedūrinius pažeidimus, padarytus kovojant su liga.

Buvome sunerimę dėl to, kaip farmacijos kompanijos viešino kiaulių gripo klausimą, pristatydamos virusą kaip labai pavojingą ir mirtiną. Virusas pasirodė esantis daug mažiau pavojingas nei įprastas gripas. Mirčių skaičius buvo 2 900, o sezoniniam gripui priskiriamų mirčių atvejų skaičius siekia 40 000 per metus.

Pranešime dėl gripo H1N1 valdymo Europos Sąjungoje vertinimo pasisakoma už ES nepriklausomumą, kai kalbama apie tai, kad gripo keliamų grėsmių ir pavojų vertinimą atliktų pati ES, o ne pasitikėtų farmacijos kompanijų finansuojamais ekspertais. Kartu įtarimą kelianti skubi procedūra, naudojama siekiant pateikti H1N1 vakcinas į rinką neatlikus pakankamų bandymų ir tyrimų, taip pat nusipelno kritikos.

Norėčiau pabrėžti didesnio skaidrumo, susijusio su ES institucijų veikla ligų valdymo srityje, galiojančių procedūrų peržiūros bei jų pakeitimų, siekiant didesnio lankstumo, ir vertintojų ir sprendimų priėmėjų interesų konfliktų vengimo poreikį. Manau, kad raginimas šalims bendradarbiauti siekiant stiprinti savo derybinę poziciją perkant vaistus turi būti prioritetinis. Tačiau norėčiau, kad būtų išsaugotas savanoriškumo principas, kai kalbama apie vakcinų pirkimą.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Sveikinu M. Rivasi su gerai parengtu pranešimu. Sutinku, kad reikėtų sukurti sistemą, kuria būtų suteikiama galimybė tiksliai nustatyti pavojaus mastą ir viruso stiprumą siekiant ateityje išvengti išlaidų, kurios būtų neproporcingos keliamai grėsmei. Man labai malonu, kad Lenkijos vyriausybė nepasidavė panikai šiuo klausimu arba, tiksliau, veiksmingam farmacijos kompanijų lobizmui.

Manau, ypač svarbu, kad nuomones dėl poreikio pirkti vaistus arba vakcinas pateikiantys ekspertai arba mokslininkai būtų visiškai nepriklausomi nuo farmacijos kompanijų. Pritariu pranešėjos pasiūlymui, kad su farmacijos pramonėje dirbančiais specialistais būtų tik konsultuojamasi ir kad jie negalėtų dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Apgailestaudamas turiu atkreipti dėmesį į tai, kad iki šios dienos kai kuriose valstybėse narėse dar nebuvo panaudotos dešimtys milijonų vakcinų. Tai sukėlė didelius finansinius nuostolius, o prarastos lėšos galėjo būti sėkmingai panaudotos prasmingiau ir veiksmingiau užtikrinant Europos piliečių sveikatos apsaugą.