Posėdžio stenograma

Antradienis, 2011 m. kovo 8 d. - Strasbūras

10. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Christel Schaldemose (A7-0033/2011)

  Francesco De Angelis (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti C. Schaldemose už pranešimą, kuris visų pirma turėtų būti vertinamas dėl to, kad jame siūlomos konkrečios priemonės, kuriomis galima stiprinti laisvo vartotojams saugių produktų judėjimo Europos rinkoje priežiūros sistemas.

Tai savo iniciatyva parengtas pranešimas, tačiau jis nukreiptas tinkama linkme siekiant sukurti bendrąją rinką ir apsaugoti Europos vartotojus. Saugumo užtikrinimas reiškia, kad turi būti naudojamos atsekamumo sistemos, kurios būtų patikimos visu produkto gyvavimo laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu pranešime pateikiama veiksmingų pasiūlymų: produktų saugumo duomenų bazės sukūrimas; Bendrijos skubaus keitimosi informacija sistemos (RAPEX) stiprinimas dėl nesaugių produktų, įvežamų iš trečiųjų šalių; pakankamas išteklių skyrimas siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijos galėtų iš rinkos pašalinti didelę grėsmę keliančius produktus.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad mūsų pareiga – užtikrinti, kad Europos rinkoje esantys produktai būtų saugūs net patiems pažeidžiamiausiems vartotojams, visų pirma vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, daug diskutavome apie maisto produktų saugumą vartotojams, tačiau kartais pamirštame, kad kai kurie kasdieniai namų apyvokos daiktai gali kelti panašų pavojų sveikatai arba net ir gyvybei, ypač mažiems vaikams. Pagrindinė rinkoje esančių prekių stebėsenos priemonė – nuolatinė rinkos priežiūra; taip pat būtina tinkama teisinė sistema, ypač kalbant apie e. prekybos stebėseną.

Savaime suprantama, būtinas tinkamas vartotojų apsaugos organizacijų, nacionalinių valdžios institucijų ir gamintojų bei pardavėjų bendradarbiavimas. Tačiau stabtelėkime ir ramiai apsvarstykime pavojingų produktų sąvoką. Nepamirškime, kad svarbu ne tik tai, kad funkcionalūs daiktai būtų tinkamai suprojektuoti ir jų gamybai panaudotos saugios medžiagos, bet lygiai taip pat svarbu vadovautis sveiku protu naudojant šiuos daiktus ir tinkamai prižiūrėti vaikus, kad jie nesinaudotų šiais daiktais. Dėkoju.

  Lara Comi (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiandien Parlamentas priėmė pranešimą dėl bendrojo produktų saugumo, ir tai dar vienas svarbus žingsnis stiprinant Europos vartotojų apsaugą.

Iš tikrųjų, pranešime pabrėžiama produkto gyvavimo ciklo atsekamumo svarba ir prašoma Komisijos imtis veiksmų, kad būtų įvertintos naujos technologijos, taip optimaliomis sąnaudomis užtikrinant vartotojų saugumą. Suteikiant Europos vartotojams galimybę sužinoti apie visus produkto aspektus didinamas šių vartotojų informuotumas ir apsauga. Mano nuomone, naujausiomis technologijoms galima kovoti su prekių klastojimu, visų pirma tekstilės sektoriuje.

Šiuo pranešimu siekiama ne tik apsaugoti vartotojus, bet ir Europoje veikiančias įmones, kurios nusprendė neperkelti savo verslo į kitas šalis. Šiame pranešime galima rasti puikų sprendimą nuolatiniam ginčui dėl neeuropietiškos kilmės produktų atsekamumo.

Pranešimas: Michèle Rivasi (A7-0035/2011)

  Paolo Bartolozzi (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, priimtas M. Rivasi pranešimas – tai 2009–2010 m. siautusio H1N1 gripo valdymo įvertinimo rezultatas, ir jame siekiama nustatyti bendrus veiksmų standartus, kurių būtų laikomasi ateityje susidūrus su pasaulinėmis sveikatos problemomis.

Po ilgo ir sėkmingo peržiūros etapo nustatyti pagrindiniai pranešime nurodyti principai – bendradarbiavimas, nepriklausomumas ir skaidrumas. Jame raginama įgyvendinti geresnį valstybių narių sveikatos institucijų ir Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimą, kad būtų pasiektas darnus ir proporcingas rizikos valdymas.

Šiuo pranešimu siekiama pokyčių valstybių narių strategijose, susijusiose su nacionaliniais gripo valdymo planais, įskaitant ir vakcinos atsargas, visų ekspertų, konsultavusių Europos sveikatos apsaugos institucijas, vardų paskelbimą ir veiksmingus pasitikėjimu grindžiamus santykius su žiniasklaidos priemonėmis, kuriose skelbiama informacija apie visuomenės sveikatą. Todėl balsavome už šį pranešimą.

  Marisa Matias (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, gerai žinote apie įvykius, susijusius su gripu A, ir tai turėtų būti pamoka mums visiems. Nežinau, ar prisimenate, kaip viskas prasidėjo, tačiau esmė ta, kad tai prasidėjo vienaip, o atsakas buvo visiškai neproporcingas problemos mastui.

Štai kodėl pranešimas, dėl kurio šiandien balsavome, yra toks svarbus: turime pasimokyti iš klaidų, kad jos daugiau nepasikartotų. Turime teisę žinoti, kas priėmė sprendimus, kaip viskas vyko ir kas nusprendė, kad viskas turėjo vykti būtent taip. Be to, turime teisę žinoti, kurios šalys reagavo būtent taip ir kodėl jos elgėsi neskaidriai ir taip ryžtingai, kad mums nekilo menkiausių abejonių, nes vis dar neaišku, ar iš viso reikėjo kelti tokį sąmyšį. Reikia garantijų, kad neliktų abejonių, ar buvo vykdyta kokia nors veikla, susijusi su šiuo gripu, ar ne.

Todėl, ponia pirmininke, manau, kad visos visuomenės sveikatai kylančios problemos turi būti sprendžiamos, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kaip tai bus atliekama ir kas už tai mokės.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, viena iš pagrindinių išvadų, pateiktų pranešime dėl H1N1 gripo valdymo įvertinimo, dėl kurio šiandien balsavome – nepriklausomo vertinimo, kurį turėtų atlikti nacionalinės ir Europos sveikatos priežiūros institucijos, trūkumas. Kelia nerimą tai, kad, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) buvusios direktorės Zsuzsannos Jakab nuomone, niekada anksčiau nebuvo išduotas leidimas prekiauti vakcina, apie kurios poveikį būtų tiek mažai duomenų. Taip ji atsakė į klausimą apie vakcinos nuo H1N1 pandeminio gripo priedų poveikį. Sprendimai, kurie turi poveikį žmonių sveikatai, turėtų būti skaidresni. Lenkijoje sveikatos ministras nusprendė nepirkti vakcinų ir nevykdyti vakcinacijos programos, neatsižvelgdamas į žiniasklaidos ir įvairių kitų grupių spaudimą. Galima numanyti, kokį stresą patyrė piliečiai, kurie kasdien būdavo užverčiami informacija tvirtinant, kad jie turi skiepytis. Ar galima smerkti tuos, kurie svarstė, ar etiška susitelkti tik į pelną ir nesirūpinti piliečių sveikata ir kartu menkinti pasitikėjimą oficialiomis rekomendacijomis dėl vakcinacijos, kuriomis siekiama apsaugoti žmones nuo epidemijų? Dėkoju.

Pranešimas: Crescenzio Rivellini (A7-0023/2011)

  Antonello Antinoro (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, iki šiol Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) priimamos rekomendacijos būdavo laikinai perkeliamos į Europos Sąjungos teisę nustatant metines žvejybos galimybes. Jos susijusios su Viduržemio jūros žuvininkystės ir akvakultūros produktų apsauga, valdymu, naudojimu, priežiūra ir prekyba.

Tačiau, atsižvelgiant į nuolatinį šių rekomendacijų pobūdį, reikalinga stabilesnė teisinė priemonė, kurią taikant šios rekomendacijos būtų perkeliamos į ES teisę. Šios rekomendacijos turėtų būti perkeltos į vieną teisės aktą, kuris ateityje galėtų būti papildytas naujai sukurtomis rekomendacijomis. Tai šiandien ir padarėme, taip teisės aktams bus suteikta daugiau tikrumo, kartu siekiama paprastumo.

Todėl GFCM šalys įsipareigojo užtikrinti visišką sutartų priemonių įgyvendinimą pradedant nustatyta data. Laiku atliekamas perkėlimas būtinas siekiant užtikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys tiesiogiai taikytų šias tarptautines priemones visoje ES ir kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas šioje srityje.

  Marek Józef Gróbarczyk (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, mūsų frakcija pritarė šiam pranešimui, nes tai būtina bendros žuvininkystės politikos planų dalis. Atsižvelgiant į pokyčius, kurie laukia, suskirstymo regionais planas labai svarbus užtikrinant, kad ši politika būtų kuriama tokio regionavimo pagrindu.

Mūsų laukia diskusijos dėl priegaudos išmetimo į jūrą ir gėdingos diskusijos dėl netinkamų teisės aktų. Teisės aktai turėtų būti grindžiami tokio pobūdžio priemonėmis, kitaip tariant, suskirstymo regionais planais, todėl turime sukurti bendrą žuvininkystės politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į šiuos planus. Ačiū.

  Syed Kamall (ECR). – Ponia pirmininke, jeigu išanalizuotume mūsų bendrų susitarimų, bendros žuvininkystės politikos, bendros žemės ūkio politikos istoriją, neabejotinai galėtume padaryti išvadą, kad pasiekėme rezultatų.

Nors kai kuriose srityse teko padidinti prekybą netikromis kainomis, buvo išeikvoti žvejybos ištekliai ir atsirado priegaudos išmetimo į jūrą problema. Aišku, kad tokia sistema buvo netinkama. Atėjo metas pripažinti, kad geriausias būdas žengti į priekį – sukurti sistemą, kuri būtų pagrįsta nuosavybės teisėmis ir ateities kartoms, kurios būtų suinteresuotos saugoti išteklius savo kartai ir kitoms ateities kartoms, perleidžiamomis nuosavybės teisėmis.

Jeigu tik mes galėtume išmokti teisinės valstybės principus ir jeigu žuvininkystės politikai galėtume pritaikyti nuosavybės teises, galėtume sukurti tvarią žuvininkystės politiką ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje, tada nebeliktų poreikio sudaryti tokius susitarimus.

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, kiekvieną dieną tūkstančiai tonų negyvų žuvų išmetama iš laivų į jūrą. Šios žuvys skęsta, žvynais ir kaulais užteršdamos jūros dugnas, o jūra, kaip kartą apibūdino Jungtinės Karalystės poetas, ,,tampa tiršta ir keista“. Nors kartą metafora visiškai tinkama. Praėjus metams nuo priegaudos išmetimo į jūrą problemos atsiradimo, Komisija „prabudo“ ir stengiasi kaip nors šią problemą spręsti.

Tačiau bet kuris Komisijos pasiūlytas sprendimas reikštų nepagrįstas jos paskatas – galima apriboti dienų skaičių, kurį laivas praleidžia jūroje, galima apriboti tinklo dydį, galima priversti kapitoną parplukdyti į sausumą visas sugautas žuvis iki paskutinio šproto. Visi šie dalykai grindžiami egzistencine bendros žuvininkystės politikos problema, kuri būtent ir yra bendroji politika: joje žvejyba apibrėžiama kaip bendras išteklius, prie kurio visos šalys turi vienodas prieigos galimybes. Čia nėra nuosavybės, todėl niekas nėra suinteresuotas rūpintis žuvininkyste kaip atsinaujinančiuoju ištekliu.

Reikia pasinaudoti Islandijos, Naujosios Zelandijos ir Falklando salose taikoma praktika, kai kapitonams suteikiamos nuosavybės teisės ir kuriamos išsaugojimo paskatos. Vienintelis būdas tai padaryti – atkurti nacionalinę teritorinių vandenų kontrolę.

PIRMININKAVO: STAVROS LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

Pranešimas: Anni Podimata (A7-0036/2011)

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, dauguma Parlamento narių dar kartą patvirtino, kad šiame Parlamente pritariame finansinių sandorių mokesčio įvedimui. Iš visų mokesčių, kuriuos galėtume priimti, vadinamasis Tobino mokestis tikriausiai yra pats kvailiausias. Vienintelis teigiamas šio mokesčio aspektas – tai, kad juo niekada nieko nepasiekta, nes jeigu šis mokestis iš tikrųjų yra Apokalipsės žvėris, kodėl jis nebuvo priimtas prieš daugelį metų?

Pirmą kartą šio mokesčio įvedimo galimybė svarstyta 1970 m. pradžioje. Tačiau, kiekvieną kartą atėjus krizei, šis senas kaštonas išlukštenamas, o po kiek laiko prieinama prie išvados, kad šio mokesčio įvedimas nėra gera mintis. Tiesiog nėra gera idėja tokį mokestį taikyti tik Europoje, nes turime saugų prieglobstį, ir kapitalas gali judėti Europoje. Tai toks mokestis, kuris tinka labiau prekybai nei pelnui. Įvedus Tobino mokestį nebūtų išspręsta nei viena problema, ir tai prieš keletą metų pripažino pats J. Tobin.

  Clemente Mastella (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėl kilusios dabartinės ekonomikos ir finansų krizės išaiškėjo dideli pasaulinės finansų sistemos priežiūros sistemos trūkumai.

Europos Sąjungoje po finansų krizės kilo didelė fiskalinė krizė, kurios svarbiausiu veiksniu tapo pernelyg didelis ir kartais nepagrįstas rinkų daromas spaudimas nacionalinėms obligacijoms. Šios krizės laikotarpiu vėl vyko trumpalaikės ir spekuliatyvios operacijos, dėl kurių išryškėjo neveiksmingo finansinio reguliavimo ir viešųjų finansų priežiūros ir tvarumo ryšys.

Ekonominės krizės išlaidos dar turi būti visapusiškai įvertinos. Tačiau jau dabar aišku, kad negalima leisti, jog pasaulyje ar Europoje pasikartotų panašaus masto krizė.

Siekiant užtikrinti visapusišką atsaką į krizę, reikalingi naujoviški finansavimo mechanizmai, kuriais būtų galima pažaboti spekuliavimą ir atkurti pagrindinį finansų sektoriaus vaidmenį. Todėl būtini itin palankūs pokyčiai.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, pritariu pasaulinio finansinių sandorių mokesčio įvedimui. Komisija turėtų nedelsdama atlikti poveikio vertinimą, siekdama nustatyti, ar toks mokestis galėtų būti pradėtas taikyti pirmiausia Europos lygmeniu, ir tik atlikus tokį tyrimą, ES priimtų sprendimą.

Kiekvienais metais Londone taikant papildomą biržos mokestį surenkama 7 mlrd. EUR mokestinių pajamų. Tai nėra toks pat mokestis kaip aptariamas finansinių sandorių mokestis, tačiau rezultatai iš Londono ir šių mokesčių poveikis teikia drąsos, taigi Komisija turėtų nedelsdama atlikti poveikio vertinimą, ir tada galėsime priimti sprendimą ES lygmeniu.

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pastaraisiais metais Europoje vyraujanti ekonomikos ir finansų krizė atskleidė didelius reguliavimo sistemos trūkumus.

Reikalingi nauji finansavimo mechanizmai, kuriais būtų galima pažaboti spekuliavimą ir atkurti pagrindinį finansų sektoriaus vaidmenį. Turime įvertinti realius ekonomikos poreikius ir skatinti ilgalaikes investicijas kartu užtikrinant teisingą finansinės naštos paskirstymą tarp pagrindinių finansinių veikėjų. Taip veikdami sėkmingai sukursime naujus papildomus išteklius, kad galėtume spręsti pasaulines ir Europos problemas, pvz., klimato kaitos, ir įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ iškeltus tikslus.

Tikiuosi, kad vis dėlto bus skiriama daugiau dėmesio naujoviškų finansavimo sistemų valstybinės priežiūros ir skaidrumo užtikrinimo priemonėms, nes tai yra sine qua non.

  Salvatore Caronna (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, A. Podimatos pranešimo priėmimas – svarbus žingsnis į labiau suderintą, pažangesnę ir stipresnę ekonominę ir fiskalinę Europos politiką.

Dabar jau visiems aišku, kad Europos Sąjungai, kaip 27 valstybes koordinuojančiai institucijai, reikalingos ekonominės ir finansinės priemonės, kuriomis būtų galima reguliuoti ekonomiką, o ne tik prie jos prisitaikyti. Todėl, pasiūlius apmokestinti finansines operacijas, kilo sąmyšis, pritraukęs daug dėmesio ir sukėlęs diskusijas. Tai, kad dauguma Parlamento narių balsavo už šį reguliavimą, labai svarbu, nes pirmą kartą žengtas žingsnis į priekį, o ne leista įvykiams rutuliotis savaime.

Tikiuosi, kad Komisija ir Taryba toliau laikysis šios krypties.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės išaiškėjo dideli finansų sektoriaus priežiūros sistemos trūkumai bei poreikis taikyti naujas priemones ir įgyvendinti naują fiskalinę politiką.

Finansų sistemoje pelnas pradėtas kurti iš spekuliacinių sandorių, todėl absurdiška, kad šiam sektoriui netaikomi jokie mokesčiai. Reikalingi „vaistai“ – finansinių operacijų mokestis, todėl balsavau už pranešimą.

Įgyvendindama politiką kitose srityse, pvz., energetikos arba aplinkos apsaugos, Europa tapo pasaulio lydere, taip pat rodė pavyzdį ir teikė paskatas kitoms šalims. Mano nuomone, to turėtume siekti ir finansų sistemoje. Tikiuosi, Komisija netrukus imsis veiksmų ir pateiks teisėkūros pasiūlymą, kuris atitiktų piliečių lūkesčius, kuriems teko finansų krizės našta.

  Lara Comi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, naujų mokesčių įvedimas turi būti labai nuodugniai apsvarstytas. Viena vertus, įvedus šiuos mokesčius, atsiranda galimybė sukurti tokią sistemą, kuria mažinama rizika ir neigiamų išorės veiksnių poveikis, kita vertus, iškreipiama rinka ir gali atsirasti neigiamas poveikis Europos finansų rinkai.

Esu įsitikinusi, kad iš spekuliacinės veiklos ir finansinių operacijų gaunamos pajamos turėtų būti apmokestinamos, tačiau taip pat manau, kad turėtų būti kruopščiai įvertinti tokių mokesčių privalumai ir trūkumai ir tokios rūšies mokesčiai turi būti tinkamai įvertinti, kad turėtų teigiamą poveikį ir kurtų gerovę.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad, loginiu požiūriu, veikdama atskirai Europos Sąjunga gali prarasti konkurencingumą ir neturėti jokių praktinių priemonių, kuriomis galėtų paskatinti kitus tarptautinės ekonomikos veikėjus sekti jos pavyzdžiu. Todėl pritarsiu apmokestinimui, jeigu jis bus taikomas pasauliniu mastu ir bus apsvarstytas Didžiajame dvidešimtuke (G20).

  Giommaria Uggias (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien džiaugiamės galėdami balsuoti už A. Podimatos pasiūlytas priemones. Italijos delegacijos iš Italia dei Valori partijos atstovams Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje tai sukėlė didelį pasitenkinimą, nes tai reiškia, kad Parlamentas geba laikytis savo nustatytų principų.

Tiesą sakant, diskutuodami dėl P. Berès pranešimo dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės pritarėme finansinių sandorių mokesčiui. Šios diskusijos vyko šiandien, todėl džiaugiamės galėdami pranešti, kad balsavome už pranešimą, nes taikant šį mokestį finansiniai ištekliai būtų perkeliami iš finansų ekonomikos, taigi ir iš finansinio spekuliavimo, į realiąją ekonomiką. Šis mokestis atitiktų ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus, taip pat būtų prisidėta prie didžiųjų Europos projektų infrastruktūros, mokslinių tyrimų, ekologinio restruktūrizavimo ir gamybos sistemos srityse.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, vertindami šią finansų krizę turime būti įsitikinę, kad kai ko iš jos pasimokysime. Pvz., turime suvokti, kad dėl netinkamo reguliavimo gali kilti problemų, kaip nutiko Jungtinėse Amerikos Valstijoje priėmus Bendruomenių investicijų įstatymą. Šiuo įstatymu bankai buvo skatinami skolinti nekreditingiems klientams. Kai vos ne dešimtas toks klientas pradėjo nevykdyti savo įsipareigojimų, prasidėjo krizė, ir galime numanyti, kokie buvo jos padariniai.

Turime suprasti per pigiai išleidžiamų pinigų ir žemų palūkanų normų, dėl kurių žmonėms atsiranda galimybė investuoti vadovaujantis blogais sprendimais ir nesuvokiant pinigų vertės, padarinius. Austrijos ekonomistas Ludwig von Mises teigė, kad priimant blogus sprendimus ir neveiksmingai investuojant rinkai tenka pačiai koreguotis, ir visi pralošia šiame procese, o vadinamasis „kredito ciklas“ sprogsta. Taip ir nutiko. Be to, turime suvokti, kad daugiau niekada bankams neturi būti leidžiama tapti „pernelyg dideliais, kad jie sužlugtų.“

Jeigu įvesime šį mokestį, kad surinktume pinigų, kaip tokį mokestį supras bankai? Bankai manys, kad gali ir toliau veikti kaip ir anksčiau, be jokios priežiūros, o jiems žlugus mokesčių mokėtojai bus jų gelbėtojais.

Atėjo metas pasimokyti iš finansų krizės.

Pranešimas: Edite Estrela (A7-0032/2011)

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dideli valstybių narių skirtumai aiškiai rodo, kad teisė į ES pilietybę dar nėra garantuojama. Palyginti su kitomis šalimis, Bulgarijoje ir Rumunijoje neužtikrinamos teisės į sveikatą, kuria būtų rūpinamasi taip pat kaip ir kitose šalyse, taigi akivaizdu, kad ši rezoliucija, kurioje išdėstytos visos problemos, gali tapti puikiu atskaitos tašku.

Šiandien minime tarptautinę moters dieną, tačiau akivaizdu, kad gydymo ir priežiūros paslaugos moterims yra dar sunkiau prieinamos. Todėl reikia daugiau informacijos, prevencijos priemonių, gydymo ir reabilitacijos, taip pat sveikesnio gyvenimo būdo.

Būtina pasirinkti tinkamą gyvenimo būdą, todėl turime nepritarti priklausomybei, nutukimui, alkoholiui, rūkymui ir infekcinėms ligoms. Kad galėtume tai įgyvendinti, reikalinga tikra sanglaudos politika, kurioje teisė į sveikatą būtų nustatyta kaip pagrindinis Europos tikslas.

  Christa Klaß (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pirma, turėtume saugoti sveikatą ir, antra, ją atkurti. Švietimas turi svarbiausią reikšmę visose valstybėse narėse. Labai svarbi sveika mityba, sportas ir pakankamas bendrasis lavinimas. Iš esmės tai klausimas, kurį turi spręsti valstybės narės. Europos Sąjunga turėtų skatinti dalijimąsi patirtimi, įgyta sveikatos mokymo srityse. Balsavau prieš šį pranešimą, neatsižvelgiant į daugelį gerų minčių. Visiškai prieštarauju šio pranešimo 25, 26 ir 29 straipsniams. Svarbūs valstybių narių etiniai ir moraliniai sprendimai, pvz., reprodukciniai metodai ir abortai, neturėtų būti aptariami. Abortai minimi kaip kontracepcijos priemonė net nesusimąstant, kad teisė į gyvybę neatspindi Europos krikščionių valios.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, tiesa, kad sveikatos priežiūros skirtumai labai dideli tarp įvairių ES narių. Ir valstybės narės, ir jose taikoma praktika bei tradicijos labai skiriasi. Akivaizdu, kad siekiant daryti pažangą ir mažinti sveikatos priežiūros paslaugų Europos Sąjungoje skirtumus, reikės daugiau mokymo, švietimo ir supratimo apie tai, kas turi įtakos sveikatai.

Šiame pranešime, be abejonės, daug dėmesio skiriama socialinei ir ekonominei padėčiai, tačiau, mano nuomone, svarbiausia susitelkti į tokius esminius dalykus kaip sveikatos tarnybų pasiekiamumas, mankšta, dieta, ir pan. Reikėtų pabrėžti būtent šiuos dalykus ir išryškinti jų svarbą, kad galėtume daryti pažangą ir sukurti geresnę ir sveikesnę Europą. Manau, reikia keistis geriausia patirtimi.

Susilaikiau nuo balsavimo už šį pranešimą, nes manau, kad į pranešimą įtraukta daug netinkamų dalykų. Tikiuosi, galėsime susitelkti į sveikatos priežiūros skirtumų mažinimą visoje Europos Sąjungoje.

Pranešimas: Eva Joly (A7-0027/2011)

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, manau, viena iš pagrindinių pastarųjų metų problemų, su kuria susidūrėme diskutuodami dėl mokesčių taikymo tarptautiniu mastu, buvo tokių šalių kaip Kaimanų salos puolimas, nors šios šalys darė viską, kad atsižvelgtų į mūsų rekomendacijas, susijusias su vystymusi. Daugelį metų Karibų saloms teigėme, kad jos turi plėsti savo veiklą ir ne tik prekiauti cukrumi ir bananais, o pradėti kurti vertę ir kaupti žinias bei patirtį, susijusias su paslaugomis.

Kaimanų salos į tai atsižvelgė, ir šiuo metu dėl mokesčių sistemos neutralumo nuo 40 iki 50 proc. visos jų ekonomikos sudaro finansinės paslaugos. Ne mokesčių vengimas, o mokesčių neutralumas. Ši šalis nedvigubina ir netrigubina mokesčių veiklai, kurią nusprendžiama vykdyti toje šalyje. O ką daro veidmainiški Europos Sąjungos imperialistai, kai Kaimanų salos nusprendžia konkuruoti su jais mokesčių srityje? Jie elgiasi kaip senieji imperialistai ir užsipuola Kaimanų salas už siekį konkuruoti su Europos Sąjunga. Gėda tokiam Europos Sąjungos imperializmui!

  Nirj Deva (ECR). – Pone pirmininke, man sunku pritarti kolegės E. Joly pranešimui, nes jame aptariami Europos ir pasauliniai mokesčiai.

880 mlrd. dolerių suma įvairiais teisėtais ir neteisėtais būdais išvežama iš besivystančių šalių ir deponuojama Europos ir Vakarų bankuose. Mes, savo ruožtu, kovos su skurdu programoms įgyvendinti besivystančiose šalyse skiriame nuo 60 iki 70 mlrd. Europos mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu tie pinigai, 80 mlrd. dolerių, kurie buvo išvežti iš besivystančių šalių ir deponuoti mūsų bankuose, būtų likę tose šalyse ir panaudoti šių šalių vystymuisi, ar jie nebūtų paspartinę jų vystymosi, ar nebūtų pagerinę kapitalo formavimo gebėjimų, sustiprinę nuosavybės teisių ir komercinės praktikos?

Pranešimas: Georgios Papastamkos (A7-0030/2011)

  Clemente Mastella (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiuo metu, kai Europos Sąjunga skatinama reformuoti bendrą žemės ūkio politiką, tampa vis svarbiau užtikrinti žemės ūkio ir užsienio prekybos politikos suderinamumą.

Žemės ūkis ir prekyba – tai iš tikrųjų dvi tarpusavyje susijusios politinės darbotvarkės. Jų dinamika turi įtakos, ir joms vis didesnę įtaką daro daugiašalis, tarpregioninis, regioninis ir dvišalis reguliavimas. Šis reguliavimas nėra statiškas, tačiau sukuria hierarchiją ir yra plėtojamas derybų būdu.

Reguliavimo įvairumas, skirtingi komerciniai interesai, prekybiniai ketinimai ir ginčai atspindi vidaus žemės ūkio politikos ir tarptautinės prekybos sudėtingumą. Kadangi žemės ūkis nėra tik paprasta ekonominė veikla, o žemės ūkio ir maisto politika turi tarnauti pagrindiniams tikslams, pvz., maisto ir vartotojų saugumui užtikrinti, šiuo metu pagrindinis iššūkis –veiksmingai derinti prekybos srityje kylančias ir su prekyba nesusijusias problemas.

Todėl mūsų prekybos politika turės atlikti esminį vaidmenį sprendžiant, ar žemės ūkis ir toliau teigiamai ir visapusiškai prisidės prie šių tikslų įgyvendinimo nepaveikiant jo dinamikos.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, apsirūpinimo maistu saugumas – svarbiausias bendros žemės ūkio politikos tikslas. Kad pasiektume tikrąjį apsirūpinimo maistu saugumą, turime užtikrinti tinkamas proporcijas tarptautinėje prekyboje. Šiuo atžvilgiu pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti sąžininga konkurencija. Europos ūkininkai ir maisto gamintojai turi atitikti ES standartus ir išleisti nemažai lėšų, kad jų produktai atitiktų griežtus standartus ir taisykles.

Iš esmės, kol kas ES neturi jokių kontrolės mechanizmų, skirtų kontroliuoti gamintojams ir ūkininkams iš trečiųjų šalių, iš kurių importuojame didelius kiekius maisto produktų. Visų pirma, tokie susitarimai yra neteisingi mūsų gamintojų atžvilgiu, antra, tokia politika keliamas pavojus ir Europos vartotojų sveikatai, nes ES nėra šių produktų kontrolės mechanizmo, ir tai turi būti nedelsiant išspręsta.

  James Nicholson (ECR). – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pažymėti, kad balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jame gerai atskleistos problemos, su kuriomis susiduria Europos Sąjungos žemės ūkio sektorius ir ūkininkai, visų pirma prekybos politikos srityje.

Norėčiau aiškiai pabrėžti, kad Europos Sąjungos žemės ūkis neturėtų būti aukojamas siekiant užtikrinti tokius prekybos susitarimus kaip su MERCOSUR. Deja, man regis, būtent tokia kryptimi viskas ir klostosi. Vyrauja nuomonė, kad Europos žemės ūkis gali būti naudojamas kaip lengvas derybų įrankis. Jeigu tikrai viskas taip klostysis, manau, daugelyje žemės ūkio sektorių, visų pirma gyvulininkystės sektoriuje, bus susiduriama su didelėmis problemomis. Atsižvelgiant į lygiaverčius standartus, niekas neturėtų baimintis dėl to, ko reikalaujama, t. y. kad importui į ES turėtų būti taikomi tokie patys standartai kaip ir ES gamintojams. Mūsų neabejotina pareiga – garantuoti vartotojams, kad taip ir bus.

Esu taip pat nepatenkintas Komisijos požiūriu į Parlamentą šiuo klausimu. Nepriimtina, kad esame laikomi nežinioje. Kadangi diskusijos tęsiasi, norėčiau išgirsti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pone pirmininke, G. Papastamkos pranešime pateikta keletas gerų pasiūlymų. ES dalyvauja daugybėje dvišalių ir daugiašalių derybų dėl prekybos su įvairiomis organizacijomis, pvz., Pasaulio prekybos organizacija. Prekyba žemės ūkio produktais šioje srityje atlieka svarbų vaidmenį, visų pirma vertinant galimybes patekti į Europos Sąjungos rinkas.

ES – grynoji žemės ūkio produktų importuotoja. Per ketverius metus po reformos cukraus rinkoje iš grynosios eksportuotojos ES tapo grynąją importuotoja. Importuojame 70 proc. žemės ūkio produktų, kurie eksportuojami iš besivystančių šalių. Su MERCOSUR šalimis atsirado prekybos balanso deficitas. Kaip teigė J. Kalinowski, į ES rinką importuojami žemės ūkio produktai, kurie gaminami pagal kitokius standartus, o Europos ūkininkai patiria didelių išlaidų dėl reikalavimų rūpintis gyvūnų gerove ir aplinkos apsauga.

Negalime sužlugdyti laimėjimų, pasiektų bendra žemės ūkio politika, kuri finansuojama iš ES biudžeto, priimdami sprendimus, kuriais būtų mažinamas šios politikos veiksmingumas. Turime užtikrinti ES vykdomos bendros žemės ūkio politikos ir prekybos politikos sąveiką.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, norėčiau tarti keletą žodžių apie G. Papastamko pranešimą, kuris yra itin visapusiškas. Galiu pažymėti, kad šiame pranešime puikiai ir išsamiai apibūdinama, kaip Europos žemės ūkio politika ir prekybos politika yra susijusios tarpusavyje ir kaip žemės ūkio politika veikia Europos Sąjungoje kaip tam tikra politikos kūrimo priemonė.

Akivaizdu, kad ES biudžete žemės ūkis užima svarbią vietą. Todėl kiekvieną kartą aptariant ES politiką nagrinėjama ir žemės ūkio tema. Verta prisiminti, kad importuojame daug maisto produktų į Europos Sąjungą iš įvairių šalių, ypač iš trečiųjų šalių, todėl būtinai turime laikytis šių etikos standartų. Šiuo atžvilgiu itin svarbus skaidrumas.

Be to, svarbu nepamiršti, kad turime rūpintis žemės ūkio produkcija, gaminama mūsų pačių žemyne, įskaitant periferines šalis ir Suomiją, kuriose sutelkta aukšto lygio kompetencija, gryni produktai ir pan. Diskutuodami apie žemės ūkio politiką ir ruošdamiesi ateityje ir toliau į ją investuoti, turime laikytis šių griežtų etikos standartų.

  Janusz Wojciechowski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, balsavau už G. Papastamko pranešimą. Esu sužavėtas šio pranešimo ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas prabilo apie savo ketinimus remti Europos apsirūpinimo maistu saugumą, kuriam kilo pavojus, nes tarptautinėse derybose dėl maisto produktų taikomos pernelyg didelės nuolaidos.

Europos Sąjungoje veikia stipri lobistų grupė, siekianti sumažinti maisto gamybą Europos Sąjungoje ir padidinti importą iš trečiųjų šalių, nes už tokį eksportą jie gauna pelną. Pvz., tai paaiškėjo per cukraus rinkos reformą. Europos Sąjunga neturėtų nusileisti šiai lobistų grupei ir jai pasipriešinti, rūpindamasi savo apsirūpinimo maistu saugumu. Esant padidėjusiai maisto produktų paklausai pasidavimas tokiai lobistų grupei ilguoju laikotarpiu reikštų savižudybės politiką.

  Inese Vaidere (PPE). – (LV) Pone pirmininke, sąžininga prekyba žemės ūkio produktais – viena iš svarbiausių ekonominio vystymosi varomųjų jėgų besivystančiose šalyse. Be to, labai svarbu padėti mažinti skurdą ir užkirsti kelią maisto krizės atsiradimui. Daugelis Europos regionų ir šalių, ypač naujosios valstybės narės, yra priklausomos nuo žemės ūkio, ir šie regionai gauna kur kas mažesnes tiesiogines išmokas nei senosios valstybės narės. Šie regionai taip pat turi konkuruoti su Lotynų Amerikos gamintojais, kurie neprivalo taikyti vienodai griežtų kokybės standartų ir kurie naudojasi sumažintais muitų tarifais. Dėl tokios padėties mažėja Europos ūkininkų konkurencingumas ir pelnas. Pritariau šiam pranešimui, nes jame raginama persvarstyti Europos Sąjungos prekybos politiką, ją nuolat vertinti, taikyti vienodus standartus iš trečiųjų šalių įvežamiems produktams ir atverti rinką trečiųjų šalių produkcijai tik tuo atveju, jeigu ES ūkininkai gaus kompensacijas už nuostolius, kurių jie patirs dėl išaugusio žemės ūkio produktų importo iš trečiųjų šalių. Ačiū.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, kai teiraujuosi kolegų iš daugelio skurdžiausių pasaulio šalių, kaip geriausiai galėtume padėti jiems kovoti su skurdu, jie atsako, kad parama – ne išeitis. Jie prašo padėti jų šalies verslininkams kurti gerovę savo šalyje ir sudaryti sąlygas prekiauti su Europos Sąjunga. Mes tai galime padaryti atverdami savo rinkas.

Viena iš problemų, su kuria susidurtume tai įgyvendindami – bendra žemės ūkio politika. Ir Jungtinės Amerikos Valstijos naudoja visų rūšių subsidijas. Nors skelbiame apie atvirą rinką, tačiau tai veidmainystė, nes neatveriame rinkos iš tikrųjų labai geriems produktams iš besivystančių šalių. Galiausiai teisinamės tokiais dalykais kaip sanitariniai ir fitosanitariniai standartai. Be abejo, pageidaujame užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, tačiau gana dažnai šie standartai veikia kaip netarifinės kliūtys importui iš besivystančių šalių.

Metas pradėti pasitikėti vartotojais. Jeigu maistas yra saugus, tegul vartotojai patys pasirenka, ar pageidauja Europoje, ar kurioje nors kitoje šalyje pagaminto maisto. Sustabdykime nepelningų ir neveiksmingų Europos pramonės rūšių subsidijavimą.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, Europos Sąjungos bendra žemės ūkio politika yra netinkama dėl švaistymo, korupcijos, Bizantijos laikų biurokratizmo, savanaudiškumo, veidmainystės ir amoralumo.

1950 m. pabaigoje Argentinos ambasadorius ES buvo paskirtas besivystančių šalių atstovu. Jis teigė, kad Europai nusprendus subsidijuoti savo ūkininkus, šios šalys galėjo tai suprasti, nors joms ir nepatiko, kad nebus įleidžiami jų produktai, tačiau jos tai priėmė geranoriškai ir paprašė bent nesuduoti dvigubo smūgio ir nenukreipti ES produktų pertekliaus į jų rinkas. ES neatsižvelgė į šį prašymą nei tada, nei vėliau.

Paskutinėms Pasaulio prekybos organizacijoje vykusioms diskusijoms suteiktas optimistiškas pavadinimas – „Viskas, išskyrus ginklus“. Be abejonės, buvo paliesta viskas, išskyrus ūkius, nes ES siekia išlaikyti apsaugotą ir subsidijomis grindžiamą politiką šiam vienam sektoriui.

Pažvelkime, kas įvyko. Nuo 1960 m. vykdoma bendra žemės ūkio politika. Tai ilgiausiai ES vykdoma politika. Jeigu šios politikos padariniai – tik ekologinės nelaimės, skurdas, infliacijos sukeltos didesnės maisto kainos, apie ką gi galvojame siekdami šioms institucijoms suteikti papildomų galių?

  Nirj Deva (ECR). – Pone pirmininke, dažniausiai visiškai pritariu kolegai S. Kamalliui, tačiau šiandien norėčiau paprieštarauti. Ilgai svarstęs, priėjau prie išvados, kad apsirūpinimo maistu saugumas – labai svarbus pasaulinės populiacijos augimo aspektas. Europos Sąjunga turėtų pasirūpinti savo apsirūpinimo maistu saugumu. Tai reiškia galėjimą apsirūpinti maistu. To turėtų būti siekiama ne nukreipiant produkcijos perteklių į besivystančias šalis ar atimant maistą iš alkanų žmonių.

Taigi turėtume siekti galėjimo apsirūpinti maistu Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jeigu galėjimą apsirūpinti maistu laikysime savo programų tikslu, tarpvalstybinėje prekyboje viskas susitvarkys. Maistas nėra tai, su kuo galime žaisti.

Pranešimas: Martin Häusling (A7-0026/2011)

  Christa Klaß (PPE). – (DE) Pone pirmininke, balsavau už M. Häuslingo pranešimą. Baltymai – svarbi sveikos mitybos dalis. Europa privalo užtikrinti patikimą aprūpinimą baltymais. Šioje srityje turime dėti visas pastangas nuo mokslinių tyrimų ir kultivavimo iki ūkininkų informavimo ir mokymo, atsižvelgiant į taikomos praktikos ir sėjomainos privalumus. Nepamirškime praktiškai patvirtinto žiedinės ekonomikos principo. Komisija turėtų persvarstyti draudimą gyvulinės kilmės baltymais šerti neatrajojančius gyvūnus, tačiau ir toliau kanibalizmą laikyti draudžiamu dalyku. Tiksliau, reikėtų apsvarstyti galimybę gyvulių baltymus panaudoti kiaulių ir naminių paukščių pašarui, gaminamam iš kaulų miltų. Šios medžiagos turėtų būti ruošiamos pagal šiuo metu galiojančias griežtas taisykles, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka. Naudingi baltymų šaltiniai šiuo metu naikinami vien todėl, kad nesugebame tinkamai panaudoti šių produktų.

  Janusz Wojciechowski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, apgailestauju, kad pats autorius negalėjo pritarti savo pranešimui, kuris buvo parengtas gerai, tačiau vėliau buvo pateikti neapgalvoti pakeitimai. Balsavau prieš šio pranešimo priėmimą. Manau, kad pranešimo pakeitimai, kuriais siūloma Europos Sąjungoje daryti nuolaidas GMO atžvilgiu, nėra pagrįsti, todėl neturėtume pritarti GMO naudojimui. Europa turėtų remti tradicinį ir natūralų žemės ūkį. Genetiškai modifikuoti augalai kelia grėsmę Europos žemės ūkiui ir apsirūpinimo maistu saugumui, todėl pritariu pranešėjui. Šiuo atveju pasekiau jo pavyzdžiu. Dėkoju.

Pranešimas: Mariya Nedelcheva (A7-0029/2011)

  Francesco De Angelis (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjai M. Nedelchevai už jos įnašą. Kalbos apie vyrų ir moterų lygybę darbo pasaulyje šiandien nėra ir neturi būti vien tik retorikos pratybos.

Priešingai, moterų užimtumas yra strateginė Europos problema tiek kultūros, tiek ekonomikos srityse. Kaip aiškėja iš prieinamų duomenų, jei moterų užimtumo mastas būtų panašus į vyrų, bendrasis vidaus produktas padidėtų 30 proc. Todėl dabartinė krizė neturi mūsų priversti žengti žingsnio atgal, bet, priešingai, turi skatinti mus vykdyti aktyvią moterų užimtumo politiką. Tad mums reikia tokios užimtumo politikos, kuri leistų įvertinti krizės poveikį moterims ir apsvarstyti priešciklinius sprendimus.

Be to, pranešimas vertingas tuo, kad jame susitelkiama į teigiamą politiką skatinti moterų užimtumą, profesinio rengimo ir moterų verslininkystės klausimus. Baigsiu pasakydamas, kad susiduriama ir su kitu reiškiniu – rimta smurto prieš moteris problema. Europai dabar reikalinga visapusė direktyva dėl prevencijos ir kovos su visų formų smurtu prieš moteris.

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, klausantis diskusijų apie bendrovių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus, valdybų kvotas moterims aišku, kad šiame Parlamente ir vėl iškasamas karo kirvis, ir tai iš tiesų gėdinga. Neslėpsiu, kad labai nepalankiai vertinu teisės aktais nustatytas kvotas – iš dalies todėl, jog manau, kad jos nepalankios bendrovėms, tačiau ir todėl, kad jos nepalankios toms kompetentingoms moterims, kurių valdybos automatiškai nepasirinks. Todėl sakau „ne“ kvotoms. Tačiau galėtume laikytis pragmatiško požiūrio ir aptarti, ar negalėtume pareikalauti, kad bendrovės, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus, formuotų lygybės politiką ir nustatytų sau kai kuriuos tikslus, taip pat pačios nuspręstų, kokie turėtų būti šie tikslai. Tai būtų paranku moterims, nes jos žinotų tokį valdybos požiūrį, tačiau kartu ir bendrovėms, nes tada jos turėtų savo tikslų, kuriuos reikia įgyvendinti. Manau, kad turėtume būti bent šiek tiek pragmatiškesni aptariamųjų bendrovių ir moterų naudai.

  Debora Serracchiani (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pranešimus apie moterų ir vyrų lygybę ir moterų skurdą Europoje, ir man malonu, kad tai buvo svarstoma tą pačią dieną, kai švenčiame šimtąją Tarptautinę moters dieną.

Nepaisant to, kad taikoma Direktyva 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu, reikia daugiau pastangų norint pasiekti deramą šios direktyvos perkėlimą. Pakaks pasakyti, kad, nors moterų išsilavinimo lygis pastaraisiais metais stipriai pakilo ir aukštųjų mokyklų absolvenčių skaičius dabar yra didesnis nei absolventų, moterys tebėra susitelkusios tradiciškai moteriškuose sektoriuose, jų darbas dažnai mažiau apmokamas ir jos užima mažiau atsakingų pareigų visose visuomenės sferose.

Menkos galimybės pasinaudoti pagalbos nuo jų priklausomiems asmenims, kaip antai vaikams, neįgaliesiems ir pagyvenusiesiems, paslaugomis, tinkamai planuoti atostogas ir lanksčiai organizuoti darbo užduotis – visa tai moterims yra kliūtys dirbti.

Baigdama norėčiau prisiminti tas pasaulio moteris, kurios kovoja už svarbiausias teises, ir norėčiau, kad šis Parlamentas pareikštų solidarumą su Irano feministinėmis organizacijomis, šiandien išeinančiomis į gatves ir kviečiančiomis moteris rodytis be hidžabo.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Pone pirmininke, norėčiau trumpai paaiškinti, kodėl nepalaikiau rezoliucijos, kurioje iš lygybės perspektyvos vertinami 2010 metai.

Rezoliucijos tekste pritariama moterų ir vyrų lygybei daugelyje sričių, o tuo pat metu pritariama abortams – naujos gyvybės nutraukimui. Šis tekstas prieštarauja Jungtinių Tautų rezoliucijoms, kuriose teigiama, kad abortai niekada neturėtų būti taikomi kaip gimstamumo kontroliavimo būdas.

Priimdamas šią rezoliuciją, Europos Parlamentas ne tik kišasi į nacionalinių valstybių reikalus, tačiau visiškai nepripažįsta teisės į gyvybę, kurią saugo Pagrindinių žmogaus teisių chartija.

Apgailestauju, kad šį tekstą palaikė Parlamento dauguma. Tai pavojaus signalas, ir kreipiuosi į nacionalines organizacijas ir asociacijas, kad jos pasisakytų prieš Europos Parlamente joms atstovaujančius EP narius.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, manau, jog labai svarbu, kad Europos Parlamente kalbame apie moterų ir vyrų lygybę, ir ne tik šiandien, švęsdami ypatingą dieną, – turime kalbėti apie ją visą laiką. Iš tiesų svarbu nepamiršti, kad buvome sukurti kaip vyrai ir moterys. Tuo esame turtingi, tačiau tai nereiškia, kad būdami vyras ar moteris esate kuo nors blogesnis ar silpnesnis – buvome sukurti vienodai ir buvome sukurti lygūs. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad pagaliau dabar, 2010-aisiais, Europoje galėtume būti lygūs, ir tai reikštų, kad vyrai ir moterys darbo rinkoje būtų vertinami vienodai. Žinoma, dabar padėtis tokia, kad moterys nuolat vertinamos prasčiau, kalbant apie darbo užmokestį ir kt., ir taip negali būti civilizuotoje visuomenėje. Priešingai, turime užtikrinti, kad lygybę būtų galima įgyvendinti tikrąja to žodžio prasme.

Kalbant apie kvotas, jų reikės tada, kai mums bus savaime suprantama, kad visi yra lygūs, o paskutinysis ir lemiantis veiksnys darbo rinkoje bus kompetencija.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, šiandien priėmėme dar vieną iniciatyvą, tačiau turime, kaip minėjo Komisijos narė, nuo žodžių pereiti prie veiksmų.

Nepaisant taikomų priemonių, nelygybė tebeegzistuoja. Moterys yra puikiai išsilavinusios. Remiantis naujausiais universitetų duomenimis, jos pasiekia geresnių rezultatų, tačiau mes ir toliau esame diskriminuojamos. Tai ypač taikoma neįgalioms, pagyvenusioms moterims ir imigrantėms, patiriančioms dvigubą diskriminaciją.

Šiandien, be šios iniciatyvos, girdėjome daug pareiškimų, tačiau nesame pasirengę rodyti pavyzdžio. Pakanka pažvelgti, kokios lyties yra Komisijos pirmininkas, arba panagrinėti, kas yra Tarybos nariai, rotacijos principu renkamų pirmininkaujančių valstybių narių atstovai, Tarybos pirmininkas, Parlamento pirmininkas ir Audito Rūmų pirmininkas; taip pat Europos Centrinio Banko nariai, tarp kurių pirmą kartą nebebus moterų; šio Parlamento frakcijų pirmininkai arba kad itin mažai moterų kai kurių šalių delegacijose.

Europos politikos atvaizdas yra vyriškos lyties. Mums reikia nueiti dar labai ilgą kelią. Todėl balsavau už šią iniciatyvą. Manau, kad kvotos yra būdas pasiekti pažangą šiame sunkiame kelyje, o pirmiausia įgyvendinant šūkį „nuo žodžių – prie darbų“.

  Inese Vaidere (PPE). – (LV) Pone pirmininke, nors moterų teisių padėtis pagerėjo, vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį bent į tris aspektus. Pirma, vis dar reikšmingai skiriasi darbo užmokestis, o per krizę šie skirtumai padidėjo, nes nusprendėme paremti bankus, o ne mokyklas ir vaikų darželius, kur daugiausia dirba moterys. Antra, parama moterims, būsimosioms ir ką tik vaikų susilaukusioms motinoms yra nepakankama, ypač naujosiose valstybėse narėse. Taip pat esama diskriminacijos darbo rinkoje. Trečia, politikoje, kur idealus vyrų ir moterų santykis būtų 50:50, moterų vis dar gerokai mažiau. Tokį pat reiškinį galima matyti valdančiuosiuose postuose. Manau, kad šis mūsų pranešimas nepajėgs sukurti naujo postūmio spręsti šias problemas.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, taip pat už kvotas. Atsižvelgdama į tai, noriu padėkoti Komisijos narei V. Reding už pasiūlymą – arba veikiau turėčiau pasakyti, kad ji pateikė ultimatumą, – kad ji imsis veiksmų, jei nuo dabar po metų bendrovėse, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, nedirbs daugiau moterų. Iš tiesų tai darydama Komisijos narė tik įgyvendina ES sutartis ir direktyvas, kuriose teigiama, kad vyrai ir moterys yra lygūs.

Žinau, kad kvotos kelia prieštaringus jausmus ir kad jos nereiškia deramos demokratijos, tačiau lygiai taip pat demokratijos nereiškia ir ši padėtis, kurioje dabar esame. Suomijoje vietos valdžios lygmeniu kvotos buvo įvestos prieš 10–15 metų. Joms buvo prieštaraujama, jos vertintos kaip nupiginančios moteris, buvo manoma, kad nepakanka moterų, galinčių užimti šias pareigas. Tačiau moterų atsirado, ir praktiškai pasirodė, kad bent jau Suomijoje šios kvotos vietos valdžios lygmeniu yra labai veiksmingos.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, dėkoju jums, kad ėmėtės pirmininkauti šiai sesijai, ir norėčiau padėkoti jūsų darbuotojams ir vertėjams. Neseniai priimtas sprendimas, kad draudėjai nediskriminuotų lyties pagrindu vertindami gebėjimą vairuoti ar ilgaamžiškumo skirtumus, turi trūkumų tokioje daugybėje lygmenų, kad sunku suprasti, nuo ko pradėti. Pirma, pažvelkime į išlaidas. Tai papildomai kainuos milijardą svarų. Įmokos padidės, ir drausis mažiau žmonių.

Antra, pažvelkime į nevykusią teismų praktiką, tai, kaip Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nagrinėja ieškinius, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentu. Trečia, pažvelkime į nepasitikėjimą. Priėmus lygybės ir nediskriminavimo direktyvas, buvo aiškiai suprasta, kad statistiškai pagrįsta atskirtis vis tiek bus pateisinama.

Ketvirta, pažvelkime į teismų aktyvumą – kaip mūsų teisėjai nepaisė to, kas teigiama teisės aktuose, tačiau jiems buvo svarbu, kas, jų manymu, teisės aktuose turėtų būti teigiama. Penkta, pažvelkime, kaip puolamas laisvas susitarimas. Jei norite mane apdrausti ir man priimtinos jūsų siūlomos sąlygos, valstybė neturi kištis ir vadinti mūsų sandorio neteisėtu.

Galop, šešta, pažvelkime į triuškinantį argumentą: ką tai turi bendra su Europos Sąjunga? Aišku, kad kiekviena šalis galėtų taikyti savo teisės aktus dėl lyčių lygybės, remdamasi savo atitinkamais demokratiniais mechanizmais ir procedūromis. Pone pirmininke, misiją vykdantis teismas kelia pavojų. Misiją vykdantis aukščiausiasis teismas yra tironija.

Pranešimas: Rovana Plumb (A7-0031/2011)

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, moterų skurdas yra sena problema, turinti istorines priežastis, ir ji tikrai ne ekonomikos krizės produktas.

Taigi balsavau už R. Plumb pranešimą, nes esu įsitikinęs, jog tvirtai reikia laikytis įsipareigojimo – tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu – palaikyti tolesnę lyčių lygybės pažangą. Manau, kad šiame pranešime pateiktos priemonės bus naudinga parama – galbūt jos neišsamios, bet tai žingsnis į priekį – rengiant strategijas įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą ir kuriant veiksmų lyčių lygybės srityje sistemą.

Šiuo požiūriu geriausias sprendimas – valstybėms narėms skatinti specialias programas, skirtas aktyviau įtraukti arba iš naujo integruoti moteris į darbo rinką. Tačiau labai svarbu, kad šios programos būtų koordinuojamos ne tik vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, tačiau taip pat randama būdų koordinuoti jas su partneriais ne iš Europos Sąjungos.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, moterys visada dirbdavo nematomą darbą: atlikdavo namų ruošos darbus, teikdavo emocinę paramą – šių dalykų negalima nusipirkti ir tam negalima ko nors pasamdyti. Tačiau mes to nevertinome.

Dabar moterys žengia į darbo rinką. Tačiau mes ir toliau rizikuojame patekti į skurdą – ši padėtis kilus ekonomikos krizei vis blogėja. Balsavau už šią iniciatyvą, nes ji yra mūsų įsipareigojimas panaikinti moterų skurdą. Tai galima pasiekti stiprinant teisės aktus ir priemones, kad jomis būtų įmanoma sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį.

Turime aktyviai įgyvendinti moterims palankią užimtumo politiką ir persvarstyti socialinės apsaugos sistemas, ypač atsižvelgdami į vyresnes ir neįgalias moteris.

Skatinkime moteris žengti į darbo rinką, nes jos sukuria didesnį pelną, ir mažinkime atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, nes tai, kaip rodo ne vienas tyrimas, padidins bendrąjį vidaus produktą 13 proc.

Tai teisingumo klausimas, tačiau pirmiausia tai Europos konkurencingumo galimybė.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Francesco Enrico Speroni (A7-0047/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pagal Vokietijos baudžiamąjį kodeksą ir mokesčių kodeksą, už vengimą mokėti mokesčius gali būti baudžiama tik tada, kai mokesčių mokėtojas žino, kad jis vengia mokėti mokesčius, ir daro tai tyčia. Šiuo atveju aiškiai nebuvo vengiama mokėti mokesčių, nes aptariama suma buvo sumokėta skaidriai, įskaičius ją į dabartinę Parlamento nario sąskaitą šiam pateikus lektorių agentūros bendrovei sąskaitą faktūrą su pervestina suma. Be to, įprasta, kad atsitiktinai nedeklaravus mažų sumų, kaip šiuo atveju, tai turi būti nagrinėjama tik administracine tvarka.

Tai, kad ši klaida buvo šitaip įvertinta ir kad E. Brok netgi nebuvo tiesiogiai informuotas, jog yra kaltinamas, yra visiškai neįprasta. Tai, jog prokuratūra netgi nenustatė tikslios įsiskolinto mokesčio sumos – taip pat nemokėjus palūkanų, – juo labiau patvirtina fumus persecutionis prielaidą. Esant šiomis sąlygoms, netinkama atšaukti Parlamento nario imunitetą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Sutinku su pranešimu, kuriame teigiama, kad netinkama atšaukti Parlamento nario imunitetą. Iš tiesų gerai žinomam politiniam veikėjui buvo iškelti baudžiamieji kaltinimai, nors turint omenyje sumą ir aplinkybes paprastam piliečiui šiuo atveju būtų keliama tik administracinė byla. Šiuo atveju taikytina fumus persecutionis prielaida, nes atrodo, kad byla buvo iškelta vien siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario reputacijai.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už tai, kad būtų neatšauktas Elmaro Broko imunitetas, kadangi gerai žinomam politiniam veikėjui buvo iškelti baudžiamieji kaltinimai, nors turint omenyje sumą ir aplinkybes paprastam piliečiui šiuo atveju būtų keliama tik administracinė byla. Taip pat prokuroras ne tik ketino nepagrįstai nepranešti E. Brokui apie kaltinimus dėl netikrų ir itin užgaulių priežasčių, bet taip pat pasirūpino, kad šis atvejis būtų plačiai aprašytas žiniasklaidoje, kad atitinkamam Parlamento nariui būtų padaryta didžiausia įmanoma žala. Šiuo atveju taikytina fumus persecutionis prielaida, nes atrodo, kad byla buvo iškelta vien tik siekiant padaryti žalą atitinkamo Parlamento nario reputacijai, todėl atsižvelgiant į tai būtų visiškai netinkama atšaukti Parlamento nario imunitetą.

  David Martin (S&D), raštu. – Susilaikiau dėl šio pranešimo. Nors, viena vertus, itin žaviuosi E. Broko nuveiktu darbu, kita vertus, turiu rimtų abejonių dėl to, kad Parlamento nario imunitetu buvo pasinaudota siekiant išvengti teismo proceso dėl vengimo mokėti mokesčius.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Mokesčių mokėjimas yra pareiga, nuo kurios neturėtų išsisukti nė vienas pilietis. Tai skirta ponui E. Brokui. Imuniteto tikslas nėra saugoti nuo kaltinimų padarytu nusikaltimu, tačiau ginti laisvę reikšti mintis ir įsitikinimus. Todėl man malonu, kad jis ištaisė savo klaidą.

Vis dėlto pranešimas nemalonus ne vienu aspektu. Pone F. E. Speroni, 5 000 EUR nėra menka suma, ir niekas nepastūmėjo E. Broko į šią padėtį. Todėl kaltinimai persekiojimu už „atsitiktinį nedidelės sumos neįtraukimą“, mano manymu, yra visiškai nepateisinami. Aš balsuosiu prieš.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Parlamento atsakomybė yra ginti šio Parlamento narių įgaliojimų nepriklausomybę, ir šiai nepriklausomybei negali kilti grėsmė. Kalbant apie įtarinėjimus, Parlamento narys yra fumus persecutionis taikinys, kitaip tariant, kaltinimai buvo pateikti turint vienintelį tikslą pakenkti minėto Parlamento nario reputacijai. Todėl pasisakau prieš tai, kad būtų atšauktas Parlamento nario imunitetas.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Nepaisant to, kad aš asmeniškai nemėgstu Elmaro Broko dėl jo netinkamo elgesio ir prieš Ukrainą nukreiptos retorikos, manau, kad norint atšaukti imunitetą turėtų būti įtikinamesnių priežasčių. Gerai žinoma, kad prašymas atšaukti imunitetą buvo išdėstytas Bielefeldo prokuroro laiške, kuriame tvirtinama, kad E. Brok neįtraukė į savo 2005 m. pajamų mokesčio deklaraciją 5 000 EUR užmokesčio už kalbą, kurią jis 2005 m. spalio 28 d. pasakė Miunchene Europos forume, organizuotame „HypoVereinsbank“ grupės, ir jai jis turėjo sumokėti 2 900 EUR mokestį. Taip pat žinoma, kad E. Brok šių pinigų nesumokėjo ir ši jo klaida buvo nustatyta. Dabar imunitetu naudojamasi kaip kokiu vėzdu kažkieno sąskaitai apginti ar kaip „smulkiaisiais“ manipuliuojant Parlamento nariais.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Vokietijos prokuratūra pareikalavo atšaukti Parlamento nario E. Broko imunitetą. Šis procesas susijęs su nedeklaruotu jam grąžinto pajamų mokesčio išmokėjimu už Miunchene pasakytą kalbą, kai gavęs pinigus jis turėjo 2 900 EUR mokesčių skolos, tačiau dabar ji jau sumokėta. Tačiau esama teisinės išvados, kad aptariamasis procesas nebūtų buvęs nagrinėjamas taip pat, jei jis būtų paprastas pilietis, ir kad yra aiškių politinio persekiojimo požymių. Esant šioms konkrečioms aplinkybėms ir kadangi tai fumus persecutionis, balsavau už tai, kad E. Broko Parlamento nario imunitetas nebūtų atšauktas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kartu su šiuo pranešimu EP nusprendė neatšaukti Elmaro Broko imuniteto.

Pranešimas: Christel Schaldemose (A7-0033/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą. Kad vidaus rinka veiktų tinkamai, reikia saugių gaminių ir pasitikinčių vartotojų. Pagrindinis rūpestis padaryti juos saugesnius neturėtų būti kliūtis rinkos plėtrai. Laikantis vieningo požiūrio apibrėžiant gaminio specifikacijas ir darant pažangą, kurią atspindi pagerėjusi bendra gaminių sauga vidaus rinkoje, dar galima daug ką tobulinti, nes šioje srityje vis dar įvyksta per daug nelaimingų atsitikimų, turinčių tragiškų padarinių, ypač paliečiančių vaikus.

Direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (BGSD), kurioje pateikiami bendri gaminių saugos reikalavimai, buvo priimta maždaug prieš dešimt metų, todėl jos peržiūra yra prioritetinis klausimas, siekiant panaikinti dviejų lygmenų skirtingas rinkos priežiūrą reglamentuojančias taisykles, skirtas ir taikomas suderintoms prekėms atsižvelgiant į tai, ar įtraukiamos plataus vartojimo prekės, ar ne. Atitinkamą teisės aktų sistemą sudaro trys elementai: naujoji teisės aktų sistema, Direktyva dėl bendros gaminių saugos (BGSD) ir sektoriaus derinimo direktyvos. Todėl svarbu suderinti šią sudėtingą padėtį.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Europos Sąjungos gyventojai turi turėti galimybę pasitikėti visų ES rinkoje parduodamų prekių sauga, taip pat visuomet turi būti taikomi aukšti sveikatos ir saugos standartai.

Tai aktualus ir svarbus pranešimas, ir džiaugiuosi jo turiniu tuo labiau, kad jame pateikiama informacija apie gaminių saugos tyrimus, taip išvengiant paslaugų dubliavimosi ir sutaupant laiko ir išteklių.

Europos vartotojai turi būti tikri, kad į ES importuojamiems gaminiams taikomi tie patys standartai, kaip ir gaminamiems čia, ir kad prekybos plėtimasis nepaveikia gaminių saugos. Palaikau pranešime išsakytą prašymą, kad Komisija daugiau nuveiktų kartu su Tarptautinės vartojimo produktų sveikumo ir saugos grupe (angl. International Consumer Product Safety Caucus, ICPSC) ir užtikrintų, kad pavojingos medžiagos nepatektų į bendrąją rinką. Labai svarbu, kad bendroji rinka galėtų veiksmingai susitvarkyti su internetine rinka ir poveikiu, kurį ši daro gaminių saugai ir rinkos priežiūrai.

Pranešama, kad padaugėjo internetu iš trečiųjų šalių perkamų gaminių, neatitinkančių ES standartų ir keliančių pavojų ES vartotojams.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį svarbų pranešimą. Gaminių saugos direktyva, kuria nustatomi bendrieji gaminių saugos reikalavimai, buvo priimta prieš dešimt metų ir iki šiol nebuvo atlikta jos peržiūra nors pastarąjį dešimtmetį įvyko daug pasikeitimų pasauliniu ir ES mastu. Šioje srityje dar yra nemažai klausimų, kuriuos reikia tobulinti, kad ES vartotojai jaustųsi saugūs. Ypatingai kruopštaus reglamentavimo reikalauja gaminiai, skirti vaikams. Kasmet ES įvyksta nelaimingų atsitikimų, kurie baigiasi net vaikų mirtimi, kai vaikams patenka nesaugūs gaminiai. Vienas iš svarbiausių gaminių saugos direktyvos peržiūros akcentų turi būti rinkos priežiūros stiprinimas užtikrinant gaminių ir gamintojų atsekamumą bei standartizacijos principų nustatymas ir taikymas, kas leistų labiau apsaugoti mūsų vartotojus ir suteikti jiems aiškesnę ir tikslesnę informaciją apie įsigytus gaminius.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Direktyvos 2001/95/EB peržiūros tikslas yra užtikrinti aukštą saugos ir sveikatos apsaugos lygį vartotojams, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems vartotojams, t. y. vaikams ir pagyvenusiesiems. Ja siekiama įvesti skaidrumą ir aktyvesnę rinkos priežiūrą, taip pat greitesnes įsikišimo priemones, leidžiančias pašalinti iš rinkos pavojingais laikomus gaminius. Kad vidaus rinka veiktų tinkamai, reikia saugių gaminių ir informuotų, galinčių pasirinkti vartotojų. Dėl šių priežasčių palaikiau šį pranešimą.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Mano nuomone, geras bendrosios Europos rinkos veikimas taip pat reiškia gaminių saugą ir vartotojų pasitikėjimą.

Siekiant laisvo prekių judėjimo ir tolesnio gaminių įvairovės didinimo, iš tiesų nereikėtų išleisti iš akiračio vartotojų apsaugos. Vykstant rinkų globalizacijai, kai vis daugiau gaminių atgabenama iš užsienio, o ypač iš Kinijos, prioritetu tampa tarptautinis bendradarbiavimas su gaminių sauga susijusiais klausimais.

Direktyvoje 2001/95/EB pateikiami prekėms taikomi bendri saugos reikalavimai. Tačiau ši direktyva į valstybių narių nacionalinius teisės aktus buvo perkeliama nevienodai ir sukėlė daug problemų tiek dėl jos taikymo apimties, tiek dėl realių su gaminiais susijusių pavojų. Todėl manau, kad svarbu peržiūrėti ir pakeisti ją taip, kad galėtume aptikti nesaugius gaminius ir neleisti jiems patekti į rinką, taip užtikrinant visapusę Europos gyventojų interesų apsaugą.

Galiausiai visiškai palaikau Ch. Schaldemose pasiūlymą taikyti konkrečias gaminių atsekamumo priemones. Esu įsitikinęs, kad šios priemonės leis valdžios institucijoms, įmonėms ir vartotojams nustatyti tuos gaminius, kuriems jau patekus į Europos rinką bus įrodyta, kad jie nesaugūs.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Šiandien labiau nei kada nors Europos bendrajai rinkai reikia reguliavimo priemonių, kuriomis būtų nustatytos vienodos kontrolės taisyklės dėl mūsų šalyse parduodamų prekių saugos.

Mums skubiai reikia šių priemonių dėl to, kad turime apsaugoti savo vartotojus nuo gaminių, kurie labai dažnai kuriami ir pakuojami nė kiek neatsižvelgiant į galutinių vartotojų saugą, lavinos, ypač iš tokių šalių kaip Kinija. Turime tikrinti į mūsų rinkas patenkančias prekes, ar jų kokybė priimtina ir ar jos suderinamos su mūsų vartotojų saugos standartais, ir, svarbiausia, turime suderinti valstybių narių praktiką rinkos priežiūros srityje – nes ji kartais būna labai skirtinga – sujungdami ją į vieną priemonę.

Todėl tai, kad būtų įgyvendinti šio pranešimo pasiūlymai, reikštų, kad greitai gautume tekstą, kuris leistų spręsti dabartines Europos teisės aktų problemas, kai kelios direktyvos iš dalies sutampa, kartais apimdamos ne visas taikymo sritis ir ne visų galimų atvejų tyrimus dėl rinkoje parduodamų prekių saugos. Galima taip pat tikėtis gerų rezultatų iš valstybių narių keitimosi geriausia patirtimi, kaip primygtinai rekomenduojama pranešime, paskutinėje Ch. Schaldemose teksto pasiūlymų apžvalgoje. Dėl šių priežasčių balsuosiu už Ch. Schaldemose pranešimą.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Per praėjusius 10 metų vis daugėjo vidaus rinkoje siūlomų gaminių. Apytikriai tuo metu įsigaliojo Direktyva dėl bendros gaminių saugos, kuri reglamentuoja bendruosius reikalavimus, užtikrinančius, kad gaminiai nekeltų grėsmės asmens saugai. Todėl pasiūlymas peržiūrėti šią direktyvą yra pateiktas pačiu laiku. Šiuo metu turime direktyvą, kuri tik iš dalies sutampa su naująja teisės aktų sistema, priimta 2008 m. viduryje. Reguliavimo susiejimas suteiktų mums daugiau galimybių pasiekti tikslą dėl nuoseklios vidaus rinkos tiek suderintiems, tiek nesuderintiems gaminiams, taip pat galėtume užtikrinti visapusę vartotojų interesų apsaugą. Tuo pat metu šios taisyklės turi būti visiškai skaidrios, kad jos būtų prieinamos gamintojams. Todėl mums svarbu atsikratyti dviejų persiklojančių sluoksnių dėl skirtingų rinkos priežiūros taisyklių, taikomų suderintoms prekėms, atsižvelgiant į tai, ar jos yra vartojimo gaminiai, ar ne.

Rinkos priežiūra glaudžiai susijusi su gaminių sauga, nes tai pagrindinis elementas siekiant užtikrinti, kad gaminiai atitiktų reikalavimus, nustatytus atitinkamuose Europos Sąjungos suderinimo teisės aktuose, ir kad jie nebūtų pavojingi.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šį pranešimą, kuriame siūloma peržiūrėti Direktyvą dėl bendros gaminių saugos. Iš tikrųjų esu tvirtai įsitikinęs, kad bendroji rinka gali gerai veikti tik tada, jei ji stiprina vartotojų pasitikėjimą ir teikia jiems saugius gaminius. Iš tiesų Europos Direktyva 2001/95/EB, nustatanti bendruosius prekėms taikomus saugos standartus, buvo patvirtinta prieš 10 metų – dabar laikas ją atnaujinti, atsižvelgiant į rinkoje pasirodžiusius naujus gaminius. Vartotojų sauga ir apsauga visada buvo mūsų politinio veikimo prioritetai, todėl būtina peržiūrėti šią direktyvą, atnaujinant taisykles dėl gaminių saugos reikalavimų ir suderinant naujos reglamentavimo sistemos teisės aktus.

Sutinku, kad reikia įgyvendinti tam tikras priemones. Turiu omenyje, pavyzdžiui, poreikį stiprinti rinkos priežiūrą, imtis konkrečių veiksmų dėl gaminių atsekamumo, įskaitant šiuolaikinių technologinių priemonių panaudojimą Informacijos apie vartojimo gaminių saugą duomenų bazei sukurti, ir skirti daugiau dėmesio vaikams skirtiems gaminiams. Trumpai tariant, jei šios priemonės bus netrukus įgyvendintos, dėl jų vartotojai įgis daugiau pasitikėjimo pirkdami Europos rinkoje.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palaikau iniciatyvą tobulinti ir stiprinti Europos priemones, siekiant užtikrinti, kad rinkoje būtų siūlomi saugūs gaminiai, juk svarbiausias rūpimas dalykas yra gerovė ir vartotojų apsauga. Manau, kad vietos (gamintojų ir bendrovių) lygmeniu pasiūlytos priemonės, ypač susijusios su atsekamumu, gaminių sauga ir e. prekybos skaidrumu, yra tinkami ir būtini dalykai, norint pašalinti Europos požiūrio į šį klausimą ir kartu deramą vidaus rinkos veikimą, trūkumus. Taip pat norėčiau pabrėžti, kaip svarbu, kad valstybės narės bendradarbiautų, nes tai padės suderinti saugos lygmenis ir sustiprinti rinkos priežiūrą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, jog jis labai svarbus siekiant užtikrinti, kad visi į bendrąją rinką pateikti gaminiai būtų saugūs, taip pat užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Europos Komisija, turi koordinuotai įvesti nuobaudas, įskaitant dideles baudas, ekonominių operacijų vykdytojams, kurie sąmoningai į vidaus rinką pateikia pavojingus ar standartų neatitinkančius gaminius.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Norint užtikrinti vartotojų pasitikėjimą, būtina turėti griežtas taisykles dėl gaminių, pateikiamų į rinką, kokybės; Europos Sąjungos taisyklės buvo nukreiptos į šį tikslą ir buvo pasiekta tam tikrų gerų rezultatų. Tačiau, mano nuomone, šioms taisyklėms būtinai turi būti taikomos dvi sąlygos, kurios tėra dvi tos pačios monetos pusės: i) viena vertus, jos negali būti griežtesnės Europos gamintojams nei jų tarptautiniams konkurentams, pateikiantiems savo gaminius į tą pačią rinką, bet nesilaikantiems tų pačių taisyklių; ir ii) jos negali būti tiek griežtos, kad keltų grėsmę ekonominiam konkurencingumui. Taigi, turėdama omenyje šiuos du apribojimus, Komisija turi peržiūrėti direktyvą dėl bendros gaminių saugos ir rinkos priežiūros, atkreipdama ypatingą dėmesį į pažeidžiamiausius vartotojus ir ypač į vaikus. Žinome, kad daugelyje nelaimingų atsitikimų, kurie įvyksta dėl į rinką pateiktų pavojingų gaminių, daugiausia nukenčia vaikai, todėl reikia konkrečių priemonių, kurios ne tik būtų susijusios su galutinių gaminių sauga, bet taip pat ir būtų tinkamos tai visuomenės daliai, kuriai yra skirtos.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime kalbama apie poreikį peržiūrėti Direktyvą dėl bendros gaminių saugos ir rinkos priežiūros, kuri buvo priimta prieš beveik 10 metų. Per praėjusį dešimtmetį Europos Sąjungoje pasiekta reikšmingos pažangos šiuo klausimu, taigi visuotinai pripažįstama, kad galima ir pageidautina atlikti patobulinimus teisės aktų bazėje, užtikrinančioje gaminių saugą, kartu suteikiant naudos tiek vartotojams, tiek bendrovėms. Visų pirma, direktyva turi būti suderinta su nauja teisės aktų baze (NTAB). Tada reikia pašalinti Direktyvos dėl bendros gaminių saugos (BGSD) ir NTAB teisės aktų dalinį sutapimą tam tikrose srityse ir išspręsti kitų sričių nereglamentavimo klausimą.

Sutinku su pranešėjos pozicija, kad reikėtų atnaujinti gaminių saugos taisykles ir suderinti jas su NTAB, kad būtų optimizuota vartotojų apsauga teikiant kokybiškus gaminius ir būtų užtikrintas visiškas skaidrumas gamintojams.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime pateikiamos gairės, skirtos ateityje peržiūrėti Direktyvą dėl bendros gaminių saugos ir rinkos priežiūros. Pabrėžiama, kad svarbu pasiekti aukštesnį gaminių saugos lygį, pasiekti pažangos, dėl kurios reikia geresnės priežiūros ir skirti pakankami išteklių priežiūros institucijoms, siekiant, be kitų dalykų, užtikrinti ir atsekamumą per visą tiekimo grandinę. Taip pat sprendžiamas svarbus klausimas dėl gaminio kilmės šalies ir gamintojo atsakomybės. Šiame pranešime ne tik ginamos vartotojo teisės į informaciją, bet ir apsaugomos ES pramonės šakos. Kritikavome bendrosios rinkos kūrimo ir plėtros poveikį ekonominiams ir socialiniams skirtumams Europos Sąjungoje. Tačiau turime pritarti konkretiems šiame pranešime, kuriame orientuojamasi į vartotojų interesus, iškeltiems pasiūlymams.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepaisant mūsų priešinimosi Europos vidaus rinkos plėtrai, kuria paremtas šis pranešimas, jame pateiktais konkrečiais pasiūlymais ir pagrindiniu nagrinėjamu klausimu siekiama gerinti sąlygas vartotojams ir jų saugą.

Jo konkretus tikslas yra pateikti gaires, skirtas ateityje peržiūrėti Direktyvą dėl bendros gaminių saugos ir rinkos priežiūros.

Pranešėja itin pabrėžė, kad reikia sustiprinti priežiūrą, siekiant aukštesnio gaminių saugos lygio. Jame taip pat pabrėžta, kad reikia skirti pakankamai išteklių priežiūros institucijoms, siekiant užtikrinti atsekamumą per visą tiekimo grandinę, atsižvelgiant į tai, kaip svarbu nustatyti gaminio kilmės šalį ir atsakingą gamintoją, ir šie pasiūlymai importuojamų gaminių atveju taip pat apsaugo ir Europos Sąjungos pramonės šakas.

Todėl balsavome už šį pranešimą.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Atsižvelgdamas į puikų mano kolegės Parlamento narės iš Danijos Ch. Schaldemose atliktą darbą, balsuoju už pranešimą dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos ir rinkos priežiūros. Šis pranešimas nusipelnė mano palaikymo dėl to, kad jame pateikiamos priemonės dėl atsekamumo, kurios yra naudingos, siekiant stabdyti produktų, kurie galėtų būti kenksmingi vartotojams, judėjimą, taip pat dėl to, kad jame pabrėžiamas poreikis griežtai kontroliuoti gaminius iš trečiųjų šalių, taip pat ir iš Kinijos.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Visos Europos Sąjungos rinkoje parduodamos prekės ir gaminiai turi atitikti aukštus saugos standartus, kad būtų apsaugoti Europos Sąjungos vartotojai.

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu. – (PL) Gaminių sauga yra viena iš svarbiausių vartotojų, nenorinčių, kad jų perkamos prekės keltų grėsmę jų sveikatai, problemų. Savaime suprantama, kad gaminių sauga daugiausia priklauso nuo gamintojų ir importuotojų, kurie pateikia gaminius į rinką. Rinkos priežiūra taip pat yra labai svarbi, siekiant užtikrinti, kad į rinką patektų tik reikiamus standartus atitinkantys gaminiai. Europos Parlamentas, pritardamas šiam pranešimui, siunčia stiprią žinią, ragindamas suderinti direktyvas dėl gaminių saugos su kitais teisės aktais, kurie užtikrins geriau veikiančią rinkos priežiūros sistemą ir aiškias bei skaidrias taisykles verslininkams ir suteiks vartotojams garantiją, kad jų rankose laikomas gaminys atitinka teisinius reikalavimus.

Tačiau per RAPEX sistemą buvo pateiktas nerimą keliantis skaičius pranešimų, ir didžioji jų dauguma susiję su Kinijoje pagamintais gaminiais. Mano nuomonėje, kurią dėl šio pranešimo išdėsčiau Tarptautinės prekybos komitetui, vienas iš reikalavimų buvo sustiprinti bendradarbiavimą su mūsų svarbiausiais prekybos partneriais dėl gaminių saugos ir toliau vykdyti darbą, kuriuo siekiama patobulinti RAPEX ir Kinijos sistemos veikimą. Tikiuosi, kad, išplėtus bendradarbiavimą su Kinija, pagerės į Europos Sąjungos rinkas iš Kinijos importuojamų gaminių kokybė.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Šiuo metu būtina peržiūrėti Direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (BGSD), kuria Bendrijos lygmeniu nustatomi bendrieji saugos reikalavimai vartotojams skirtiems gaminiams, ir integracijos būdu suderinti ją su naująja teisės aktų sistema (NTAS), priimta 2008 m., visų pirma su Reglamento dėl rinkos priežiūros nuostatomis. Gaminių saugos ir rinkos priežiūros teisės aktų sistemą sudaro trijų lygmenų teisės aktai (BGSD, NTAS ir konkrečių sektorių suderinimo direktyvos), o dėl to kyla neapibrėžtumas ir neaiškumas vidaus rinkoje. Rinkos priežiūros lygis valstybėse narėse labai skiriasi, o kai kurios iš jų neskiria reikalingų išteklių efektyviai rinkos priežiūrai užtikrinti ir skirtingai suvokia rimtą pavojų keliančius gaminius, o tai gali sukelti kliūčių laisvam prekių judėjimui, sutrikdyti konkurenciją ir sukelti pavojų vartotojų saugumui vidaus rinkoje. Dabartinė rinkos priežiūros teisės aktų sistema nėra pakankamai nuosekli, todėl ją derėtų peržiūrėti ir toliau derinti. Susilaikiau balsuodamas už šį dokumentą, nes manau, kad galvodami vien tik apie vartotojų saugą mažintume laisvą gaminių apyvartą ir platesnį jų pasirinkimą. Taikomos priemonės turi būti adekvačios, tuo pačiu metu privalome galvoti ir apie vartotojų saugumą, tiek ir apie laisvą gaminių apyvartą ir jų pasirinkimą. Taip pat akivaizdu ir tai, kad rinkos priežiūra kelia iššūkį daugybei valstybių narių, nes jos nepajėgia skirti būtinų išteklių veiksmingai rinkos priežiūrai užtikrinti.

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. – (CS) Palaikau galutinės redakcijos pranešimą dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūros ir rinkos priežiūros. Džiaugiuosi tuo, kad galutiniame variante nėra pasiūlymų įkurti papildomas agentūras, todėl nereikės skirti daugiau lėšų iš biudžeto. Norėčiau išryškinti tai, kad pranešime standartizavimo problema pabrėžiama kaip reglamentavimo priemonė, kuri iš esmės yra pažangaus reglamentavimo pavyzdys, taigi ne reglamentavimo „iš viršaus į apačią“, bet skatinamo iš apačios, iš suinteresuotųjų šalių. Būtent dėl šios priežasties norėčiau paraginti rinkos priežiūros institucijas plačiau dalyvauti nustatant saugos standartus, nes tai gera proga tinkamai užtikrinti, kad jų patirtis būtų panaudota standartizavimo procese. Atsižvelgdamas į poreikį plačiau vykdyti veiklą gaminių saugos standartų kūrimo srityje, manau, kad būtina susitelkti ties Europos standartizavimo sistemos stabilumu, supaprastinant Europos standartus ir mažinant laiką, kurio reikia standartams sukurti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Ch. Schaldemose už jos atliktą darbą. Šiandien Parlamento priimtas pranešimas susijęs su svarbiu gaminių saugos, taigi ir gyventojų apsaugos klausimu. Dėl esminio Europos įsipareigojimo apsaugoti vartotojus nuo trūkumų turinčių ir pavojingų gaminių jau buvo pasiekti geri standartai, bet manau, kad vis dar yra nemažai dalykų, kuriuos galima tobulinti, ypač dėl vadinamųjų pažeidžiamų vartotojų, kaip antai vaikų, pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų. Manau, kad šioje srityje svarbu sustiprinti rinkos stebėjimo sistemą taikant priemonę, skirtą pagerinti sienų kontrolės veiksmingumą, taip pat užtikrinti visišką gaminių atsekamumą per visą tiekimo grandinę. Baigdamas norėčiau pakartoti, kad reikia peržiūrėti šiuo metu veikiančią Direktyvos dėl bendros gaminių saugos nustatytą reglamentavimo sistemą, atsižvelgiant į šiandien per Parlamento balsavimą patvirtintas gaires.

  David Martin (S&D), raštu. – Rinkoje vis dar yra per daug pavojingų gaminių. Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriame teigiama, kad reikia toliau tobulinti RAPEX (Europos Sąjungos skubaus keitimosi informacija apie pavojingus ne maisto gaminius sistemą). Kalbant konkrečiau, valstybės narės turi pagerinti muitinių taisyklių ir valdžios institucijų, sprendžiančių prastos gaminių saugos problemas, veiksmingumą ir matomumą.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Nors per praėjusius 10 metų buvo pasiekta neabejotina pažanga nustatant gaminių reikalavimus Europos Sąjungos vidaus rinkoje (iš dalies dėl bendro požiūrio), dar lieka daug ką nuveikti. Iš tikrųjų būtų svarbu peržiūrėti dabartinius Europos teisės aktus šiais klausimais. Aišku, kad dabar reikia peržiūrėti Direktyvą dėl bendros gaminių saugos (BGSD), priimtą prieš daugiau kaip 10 metų. Tai taip pat leis laikytis naujos teisės aktų bazės (NTAB) dėl gaminių, kuriai buvo pritarta 2008 m., prerogatyvų. Tada turi būti įgyvendintas atidesnis rinkos stebėjimas, glaudžiai besisiejantis su gaminių sauga. Tačiau tikroji problema, kurią reikia spręsti – ir tikrasis pranešimo prioritetas, – yra tai, kad reikia atkreipti dėmesį į vaikams skirtus gaminius ir gaminius, kurie juos domina. Taip pat būtų patartina Komisijai pasiūlyti deramą reglamentavimą dėl bendros gaminių saugos ir rinkos priežiūros. Jis turėtų apimti esminius elementus, kaip antai konkrečių priemonių atsekamumo srityje priėmimą, įpareigojimą gamintojams pateikti išsamią pavojų analizę projektavimo etape arba, dar kartą pabrėžiu, griežtas taisykles dėl gaminių pardavimo internete.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Siekiant pakankamos Europos Sąjungos ekonomikos plėtros, būtina konsoliduoti vidaus rinką. Tačiau tai įgyvendinti galima tik tuo atveju, jei rinkoje esantys gaminiai yra saugūs ir jei vartotojai pasitiki rinka. Mūsų dabartinis tikslas užtikrinti laisvą apyvartą ir didesnę rinkoje esančių gaminių įvairovę negali būti atskirtas nuo susijusios vartotojų saugos. Per keletą pastarųjų metų buvo padaryta didelė pažanga dėl gaminių saugos. Tačiau reikalingas ir tolesnis tobulinimas, ypač vaikams skirtų gaminių, nes jie gali būti labiau paveikti, jei nesilaikoma saugos taisyklių.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Šis pranešimas, vieningai priimtas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, yra tam tikras Parlamento įnašas dėl Direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos peržiūros. Svarbu tai, kad pranešime pabrėžiama dabartinių Europos teisės aktų peržiūros reikšmė, siekiant aptikti ir sulaikyti pavojingus gaminius. Ši ir kitos priemonės skirtos apsaugoti Europos Sąjungos gyventojus nuo pavojingų gaminių pasirodymo rinkoje, todėl balsavau už.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Apie 60 proc. gaminių, apie kuriuos buvo pranešta RAPEX sistemoje, buvo atvežti iš Kinijos. Taigi dauguma pavojingų gaminių atvežami iš rinkos, kurios Europos Sąjunga beveik negali kontroliuoti. Tikiuosi, kad nauja RAPEX ir Kinijos sistema padės tai ištaisyti. Europos Sąjunga turi laikytis griežtos pozicijos, kad apsaugotų vartotojus ir jų sveikatą. Pavojingi gaminiai turi būti atšaukiami skubiau ir veiksmingiau, taip pat turi būti patobulintas atsekamumas gamybos grandinėje. Šiame pranešime pasisakoma už šiuos dalykus, todėl balsavau už jį.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Dėl didelio Europos rinkos masto reikia veiksmingų ir specialių taisyklių plataus vartojimo gaminių saugai užtikrinti, todėl manau, jog Europos Sąjungai reikia atnaujinti savo taisykles, kad būtų užtikrinta rinkos priežiūra. Ch. Schaldemose pranešime, už kurį balsavau, patvirtinama, kad reikia peržiūrėti 2001 m. direktyvą, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susidūrė ją į savo teisės aktus perkeliančios valstybės narės. Netaikydamos direktyvos nuo 2004 m., valstybės narės sukėlė problemų dėl gaminių priežiūros ir reikiamu mastu neužtikrino sertifikavimo. Sutinku su pranešime pabrėžta mintimi, kad kovai su klastotėmis reikia taikyti naujas technologijas, kad būtų galima geriau identifikuoti gaminius, siekiant užtikrinti vartotojų saugą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas susijęs su Direktyvos dėl bendros gaminių saugos ir rinkos priežiūros peržiūra. Atsižvelgiant į laisvą prekių judėjimą ir nuolat didėjančią rinkoje pateikiamų gaminių įvairovę, svarbu, kad atkreiptume dėmesį į vartotojų saugą. Vyriausybėms ir bendrovėms tenka pareiga užtikrinti didesnę gaminių saugą. Teisės aktai Europos lygmeniu jau pasirodė esantys sėkmingi, ir jie pagerino bendrą gaminių saugą vidaus rinkoje. Tačiau dar yra ką patobulinti, nes šioje srityje yra nereglamentuojamų dalykų, keliančių pavojų vartotojų saugai ir galinčių sukelti kenksmingus padarinius. Balsavau už šį pranešimą, nes turėjau sutikti su pranešėjos pasiūlymais, kuriuose pabrėžta, jog svarbu peržiūrėti dabartinius Europos teisės aktus dėl gaminių saugos, kad būtų galima vartotojo labui nustatyti pavojingus gaminius ir pašalinti juos iš rinkos. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į pakeitimus, taikytinus saugos taisyklėms dėl gaminių, skirtų pažeidžiamiausiems vartotojams bendrojoje rinkoje, kaip antai vaikams, pagyvenusiesiems ir žmonėms, turintiems negalią.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti Ch. Schaldemose su puikiai atliktu darbu.

Vartotojai turi būti geriau apsaugoti nuo trūkumų turinčių gaminių ir gaminių, kurie gali būti pavojingi. Šiuo pranešimu sakome Komisijai, kad turime peržiūrėti direktyvą ir sustiprinti rinkos priežiūros sistemą bei vykdyti rinkos priežiūrą, kuri būtų nuosekli bendrojoje rinkoje.

Manau, kad, siekiant veiksmingai kovoti su trūkumų turinčių gaminių patekimu į bendrąją rinką, labai svarbu pagerinti sienų kontrolę, ypač uostuose. Raginu Komisiją ir mūsų šalių vyriausybes įvesti griežtesnes sankcijas už importavimą iš trečiųjų šalių, pažeidžiančių saugos standartus.

Visiškas gaminių atsekamumas per visą tiekimo grandinę yra kita pagrindinė sąlyga siekiant užtikrinti pajėgumus pašalinti trūkumų turinčius gaminius iš rinkos, taip pat ir tada, kai jie gaminami. Dėl šio tikslo turime užtikrinti, kad pasienio valdžios institucijos turėtų pakankamai išteklių. Taip pat norėčiau paprašyti daugiau dėmesio skirti šiuo metu besiplečiančiai prekybai internete, ypač prekybai tais gaminiais, kurie gali padaryti tiesioginę žalą vartotojui, kaip antai farmaciniais ir maisto produktais.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūros. Iš tiesų esu už tai, kad dabartinė teisės aktų dėl gaminių saugos sistema, susidedanti iš trijų teisės aktų sluoksnių, taptų aiškesnė. Siekdami užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijos nesusidurtų su jokiais netikrumais, turėtume nustatyti bendrą Europos sistemą, taikomą visiems rinkoje esantiems ar į ją patenkantiems gaminiams. Be to, nepamirškime, kad, siekiant paraginti ekonominių operacijų vykdytojus nesiimti neteisėtų veiksmų, svarbu imtis veiksmų tiek taikant nuobaudas tiems, kas sąmoningai pateikia pavojingus ar nesuderinamus gaminius į rinką, tiek didinant skaidrumą: turėtų būti viešai paskelbta apie bet kokius gaminių draudimus. Kitas svarbus elementas, aptariamas šiame pranešime – gaminių sauga iš pasaulinės perspektyvos. Esant tokioms aplinkybėms, Europos Sąjunga turi nusistatyti tikslą gerinti keitimąsi informacija apie pavojingus gaminius iš trečiųjų šalių, kaip antai Kinijos ir Indijos, kad spręstų gaminių saugos ir atsekamumo problemą prieš gaminiams patenkant į Europos rinką.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Gerai veikianti bendroji rinka taip pat užtikrintų gaminių saugą ir vartotojų pasitikėjimą. Siekdami laisvos apyvartos ir net didesnės gaminių įvairovės rinkoje, neturėtume pamiršti apie vartotojų saugą. Apskritai pažvelgus į gaminių saugos sritį matyti, kad per praėjusį dešimtmetį pasiekėme pažangos dėl gaminių saugos Europos Sąjungoje. Vyriausybės ir įmonės prisiima atsakomybę, kad užtikrintų saugesnius gaminius, ir dėl Europos Sąjungos lygmeniu priimtų teisės aktų imta taikyti bendrą požiūrį į gaminių reikalavimus, todėl pagerėjo bendra gaminių sauga vidaus rinkoje. Nors matoma pažanga, vis dar yra dalykų, kuriuos galime patobulinti šioje srityje. Į tai reikia atkreipti dėmesį, nes tai galėtų kelti grėsmę vartotojų saugai ar kartais netgi pavojų gyvybei.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Priimdamas šią rezoliuciją, Europos Parlamentas pabrėžia, kaip svarbu pagerinti sienų kontrolę, ypač uostuose, kad būtų galima veiksmingai kovoti su trūkumų turinčių gaminių patekimu į bendrąją rinką.

Priimtame tekste Komisija ir mūsų šalių vyriausybės raginamos įvesti griežtesnes sankcijas už importavimą iš trečiųjų šalių, pažeidžiančių saugos standartus. Taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti šiuo metu besiplečiančiai prekybai internete, ypač prekybai tais gaminiais, kurie gali padaryti tiesioginę žalą vartotojui, kaip antai farmaciniais ir maisto produktais.

Visiškas gaminių atsekamumas per visą tiekimo grandinę yra kita pagrindinė sąlyga siekiant užtikrinti pajėgumus pašalinti trūkumų turinčius gaminius iš rinkos, taip pat ir tada, kai jie gaminami. Dėl šio tikslo turime užtikrinti, kad pasienio valdžios institucijos turėtų pakankamai išteklių patikrinimams atlikti.

Svarbu pabrėžti reikalavimą, kad pramonės bendrovės patikrintų pavojų saugai ir sveikatai tikimybę dar gaminio projektavimo etapu ir kad būtų sukurta vieša gaminių saugai skirta duomenų bazė.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Direktyvos peržiūra numatyta tam, kad būtų suvienyti ir suderinti standartai, taikomi plataus vartojimo prekėms, o jie šiuo metu iš dalies sutampa, bet skiriasi rinkos priežiūros klausimu.

Globalizuotame pasaulyje, kuriame matome prekių ir žmonių judėjimą, vis labiau reikia įgyvendinti sisteminius paklausių gaminių tikrinimus.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į gaminius iš trečiųjų šalių, kuriose dėl taikomų nepakankamų higienos ir sveikatos standartų, gamybos procesų, ir naudojamų medžiagų, draudžiamų naudoti Europoje, kyla pavojus užteršti prekes, atsiduriančias ant mūsų stalų ar mūsų rankose.

Ypač turime tikrinti vaikų žaislus, ar juose nėra nuodingų medžiagų, nes jie dažnai dedasi juos į burną; tuo labiau kad dabar faktiškai visais atvejais žaislai yra gaminami Kinijoje, šalyje, kuri, deja, garsėja žemomis gamybos sąnaudomis ir prasta kokybės kontrole. Labai svarbu atsekamumas, nes jis leistų sustabdyti gaminių, kurie gali būti nesaugūs vartotojams, judėjimą.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame siūloma toliau tobulinti Europos Sąjungos skubaus keitimosi informacija apie pavojingus ne maisto gaminius sistemą. Gerinant muitinės taisyklių veiksmingumą ir matomumą, bus galima geriau spręsti gaminių saugos problemas, taip teikiant naudos vartotojams.

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE), raštu. – Saugi vidaus rinka mūsų gyventojams yra prioritetas, ir šiame pranešime pabrėžiama, kad esama neatitikimų tarp teisės aktų dėl gaminių saugos ir rinkos priežiūros bei to, kaip šie aktai įgyvendinami Europos Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis. Dabar trūkstant teisinio užtikrintumo, kai skirtingoms gaminių kategorijoms taikomos skirtingos teisinės priemonės ir yra spragų kitose srityse, atsiranda kliūčių rinkos saugai ir deramam bendrosios rinkos veikimui. Direktyvą dėl bendros gaminių saugos ir rinkos priežiūrą reglamentuojančias taisykles reikėtų pakeisti vienu reglamentu kaip teisine priemone, užtikrinančia didžiausią skaidrumo ir vienodumo lygį.

Dėl šios priežasties nustačiau šį dalyką vienu iš pagrindinių prioritetų, kuriuos reikia įtraukti į A. F. Correios De Camposo pranešimą dėl Bendrosios rinkos akto Europos gyventojams, kurį rengiant dalyvauju kaip šešėlinė pranešėja. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau žmonių apsiperka internete, dabar turi būti atnaujinti teisės aktai dėl gaminių saugos ir rinkos priežiūros, įtraukiant į juos priemones, apimančias prekybą internete, kad sustiprėtų vartotojų pasitikėjimas šioje srityje.

  Niki Tzavela (EFD), raštu. – (EL) Balsavau už Ch. Schaldemose pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes tai rimtas ir aktualus klausimas. Reikia tobulinti dabartinius mechanizmus, susijusius bendra gaminių sauga, nes tai padės užtikrinti aukštus vartotojų sveikatos apsaugos ir saugos standartus.

Esu iš šalies, kuri yra geografinėje kryžkelėje, ir manau, kad šis pasiūlymas yra ypač konstruktyvus, nes daug iš trečiųjų šalių importuotų gaminių neatitinka sveikatos apsaugos ir kokybės reikalavimų, aiškiai išdėstytų Europos Sąjungos teisės aktuose. Tik tada, jei šiems gaminiams bus taikomi tokie prevencijos ir priežiūros mechanizmai, galėsime veikti iš tikrųjų veiksmingai ir padėti išvalyti rinką bei tikrai suteikti naudos vartotojams.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už pranešimą dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūros ir rinkos priežiūros, nes apskritai palaikau mintį stiprinti rinkos priežiūrą, atsižvelgiant į interesus dėl veiksmingos vartotojų apsaugos. Manau, kad svarbu apsaugoti vaikus, pagyvenusius žmones ir žmones, turinčius negalią, nes Bendrijai tenka ypatinga atsakomybė už šias grupes. Praėjus dešimčiai metų atėjo laikas kruopščiai peržiūrėti direktyvą, kad ji apimtų naujus prekybos kanalus, kaip antai prekybą internete.

Pranešimas: Michèle Rivasi (A7-0035/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, kadangi sutinku, kad reikalingas geresnis bendradarbiavimas atsako pandemijoms srityje, ir sutinku, kad reikalinga ES ir valstybių narių parengta prevencijos planų peržiūra. Pasaulio sveikatos organizacija turi skubiai persvarstyti pandemijos apibrėžtį, atsižvelgdama ne tik į jos geografinį pasiskirstymą, bet ir į jos sunkumą. Manau, kad šis klausimas būtų sprendžiamas veiksmingiau, jei būtų įvertintos rekomenduotos skiepijimo strategijos, o to galima pasiekti tik jei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras veiksmingiau vykdys savo, kaip nepriklausomos institucijos, įgaliojimus, šiuo tikslu pasitelkdamas pakankamai išteklių.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Pritariu iniciatyvai, kuria norima užtikrinti didesnį budrumą ir visišką skaidrumą, susijusį su ekstremaliais sveikatai atvejais rekomenduotais medicinos produktais, ir pagerinti vakcinacijos ir informacijos strategijas, skirtas pasirengti pandemijoms ir nuo jų apsaugoti. Manau, kad Europos Sąjunga turi skirti daugiau išteklių moksliniams tyrimams ir vystymui, susijusiam su visuomenės sveikatos apsaugos priemonėmis, kad būtų padidintos investicijos, skirtos geresniam gripo viruso poveikio vertinimui ir numatymui tiek tarp pandemijų, tiek pandemijos pradžioje. Todėl aš balsavau už šį pranešimą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Europos Sąjunga privalo pasimokyti iš prieštaringo gripo H1N1 klausimo sprendimo Europoje 2009–2010 m. ir priimti reikiamas priemones, kad kitą kartą būtų išvengta tokio neadekvataus atsako. Todėl balsavau už šį tekstą, kuriame numatoma daugiau bendradarbiavimo, daugiau nepriklausomybės ir daugiau skaidrumo, kad galima būtų veiksmingai kovoti su ateityje kilsiančiomis pandemijomis. Daugiau bendradarbiavimo šiame tekste reiškia, kad turi būti atlikta Europos Sąjungos įgyvendintų prevencijos planų, pagrindinių veikėjų vaidmenų ir atsakomybės peržiūra ir nustatyta procedūra, pagal kurią valstybės narės galėtų atlikti grupinį vakcinos ir medicinos produktų pirkimą. Tekste taip pat PSO raginama į pandemijos apibrėžtį įtraukti sunkumo kriterijų. Daugiau nepriklausomybės šiame tekste reiškia, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras turėtų vykdyti savo, kaip nepriklausomos institucijos, įgaliojimus ir vykdyti mokslinius tyrimus, kuriems farmacijos įmonės neturėtų įtakos. Pagaliau daugiau skaidrumo reiškia, kad turi būti vykdomas vakcinacijos strategijų veiksmingumo vertinimas. Todėl šis tekstas padės valstybėms narėms nuosekliau bendrauti.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. 2010 m. balandžio mėn. pabaigoje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) paskelbtais duomenimis, 2009 m. nuo gripo viruso A(H1N1) Europoje mirė 2 900 žmonių. Šis skaičius kur kas mažesnis už oficialų apytikrį mirštamumą nuo sezoninio gripo, nuo kurio, Komisijos duomenimis, vidutiniškai per metus miršta apie 40 000, o per ypač sunkų sezoną – 220 000 žmonių. Šis skaičius taip pat mažesnis ir už optimistiškiausias ES valstybių narių sveikatos tarnybų prognozes. Šis virusas buvo paskelbtas aukščiausio lygio pavojumi, todėl kai kurios valstybės narės ėmėsi labai brangių ir neproporcingo masto priemonių, kurios neatitiko realaus viruso pavojingumo lygio (pvz., išlaidos Didžiojoje Britanijoje sudarė net 1 mlrd. 300 mln. EUR , o Prancūzijoje – 990 mln. EUR, tuo tarpu kai išlaidos, susijusios su sezoniniu gripu sudarydavo – iki 90 mln. EUR). Pritariu, kad Pasaulio sveikatos organizacija turėtų persvarstyti esamas pandemijos apibrėžtis, neapsiribojant vien tik viruso plitimu, bet ir įtraukiant galimus ligos sunkumus ir tinkamesnį reagavimą, kad būtų galima imtis adekvataus atsako ir apsaugoti ES piliečius nuo realių pavojų. Manau, kad šioje srityje būtinas geresnis valstybių narių ir atsakingų institucijų ir organizacijų bendradarbiavimas bei skaidresnis atsakomybės paskirstymas tarp pagrindinių veikėjų.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Gripas A(H1N1), kurį sukelia gripo A virusas H1N1, iš pradžių 2009 m. buvo nustatytas Meksikoje, o vėliau išplito įvairiose šalyse. 2009 m. gegužės mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gripui A(H1N1) priskyrė vidutinį sunkumą, o tų pačių metų birželio mėn. PSO paskelbė 6 lygio pavojų, reiškiantį pandemijos etapą. Šis PSO paskelbtas aukščiausio lygio pavojus paskatino taikyti daugybę priemonių Europoje. Kai kuriais atvejais tai buvo labai brangios priemonės (pvz., apskaičiuota, kad Didžiojoje Britanijoje jos kainavo 1 mlrd. 300 mln. EUR, Prancūzijoje – 990 mln. EUR, o išlaidos, susijusios su sezoniniu gripu paprastai sudaro 87 mln. EUR). Atsakas buvo neadekvatus. Valstybės narės veikė nepriklausomai, nedarniai ar nesolidariai. Šiame pranešime, kuriam pritariau, pateiktos teisingos išvados, kuriose rekomenduojama geriau koordinuoti valstybių narių ir Europos sveikatos apsaugos institucijų veiksmus, taip pat išaiškinti ir peržiūrėti pagrindinių veikėjų ir valdymo struktūrų vaidmenis ir atsakomybę ir Europos lygmens grėsmes sveikatai. Pagaliau jame pripažįstamas vakcinų ir antivirusinių vaistų mokslinių tyrimų, nepriklausomų nuo farmacijos pramonės, taip pat atsižvelgiant į vakcinacijos masto priežiūrą, poreikis.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į kelių Europos Sąjungos valstybių narių atsaką, susijusį su kova su galimu pandeminiu H1N1 virusu, sutinku, kad reikia tobulinti atsaką, remiantis tokioje situacijoje turima moksline informacija. Todėl remiu atsako ir prevencijos planų peržiūrą esant pandemijos grėsmei. Visų peržiūrų tikslas turi būti geresnis visų valstybių narių sveikatos apsaugos institucijų bendradarbiavimas ir jų veiklos koordinavimas. Manau, kad kitas itin svarbus aspektas yra skaidrumo reikalavimas, atsižvelgiant į naudojamus medicinos produktus, į sveikatos apsaugos institucijų mokslinius tyrimus, kad galima būtų išvengti interesų konflikto, į piliečių saugą ir informacijos teikimą jiems.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) ES buvo geriausiai pasaulyje pasirengusi ir gebėjo geriausiai įveikti šį protrūkį, o dideli valstybių narių pasirengimo skirtumai ir bet kokio bendradarbiavimo trūkumas tai susilpnino?. Pasirengimas duoti atsaką kilus pavojui sveikatai ES yra valstybių narių atsakomybė, todėl labai svarbu, kad jų, institucijų ir tarptautinių bei regioninių organizacijų bendradarbiavimas ir koordinavimas būtų stiprinamas, ypač pirmaisiais viruso protrūkio etapais, siekiant įvertinti jo sunkumą ir priimti susijusius valdymo sprendimus bei patvirtinti susijusį požiūrį. Skirtingos ES ir valstybių narių rekomendacijos, susijusios su prioritetinėmis tikslinėmis skiepijimo grupėmis, rodo didžiulį neapibrėžtumą ir skirtingus požiūrius, kurie trukdo nustatyti bendrą tinkamą atsaką. Išlaidos, kurios buvo gana didelės, taip pat galėjo būti sumažintos gkaudžiau bendradarbiaujant valstybėms narėms tarpusavyje ir valstybėms narėms su Europos ligų? prevencijos ir kontrolės centru. Pritariu poreikiui parengti Europos elgesio kodeksą, susijusį su mokslininkų vaidmeniu bet kurioje Europos valdžios institucijoje, atsakingoje už saugą, rizikos valdymą ir numatymą, kad būtų išvengta tolesnių korupcijos atvejų.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) H1N1 gripo epidemijos, apie kurią buvo iš anksto įspėta, valdymas buvo nesėkmingas. Todėl turėtume pasimokyti iš krizės, kad ateityje galėtume veiksmingiau kovoti su pandemijos pavojais. Žinoma, valstybės narės turės bendradarbiauti ne tik tarpusavyje, bet ir su Europos institucijomis, kad pandemijos atveju galėtų pateikti veiksmingesnį atsaką. Panašiai mums reikia išaiškinti ES lygmens struktūrų, kurios valdo medicininius pavojus, vaidmenį, ir užtikrinti, kad PSO peržiūrėtų pasaulinio pandemijos pavojaus skelbimo kriterijus. Pagaliau atrodo, kad reikia kurti bendrą viešą valstybių narių vakcinų pirkimą. Be to, ir tai nėra mažiau svarbu, kalbant apie specialistus, kurie pataria Europos visuomenės sveikatos institucijoms, tai turi būti visiškai skaidru, kad būtų užkirstas kelias galimiems interesų konfliktams.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Pritariu balsavimui dėl šio pranešimo, kuriam Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupė mane paskyrė šešėline pranešėja. Dėl maždaug 500 mln. piliečių, kuriems atstovaujame, turime pasimokyti iš šios krizės, kad galėtume veiksmingiau įveikti naujus pandemijos pavojus. Vakar patvirtinti tekstai – labai geras kompromisas, kalbant apie bendradarbiavimą, nepriklausomybę ir skaidrumą sveikatos apsaugos srityje.

Atsižvelgiant į valstybių narių bendradarbiavimo nesėkmę, reikėjo patvirtinti konstruktyvų ir praktinį požiūrį, įskaitant šiuos veiksmus:

glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir geresnį valstybių narių ir Europos institucijų koordinavimą, pandemijos atveju ateityje siekiant užtikrinti veiksmingesnį atsaką;

ES lygmens struktūrų, valdančių medicininius pavojus, vaidmens išaiškinimą;

raginimą PSO peržiūrėti pasaulinės pandemijos grėsmės skelbimo kriterijų apibrėžtį;

skiepijimo ir informacijos strategijų, taikomų valstybėse narėse piliečių pasitikėjimui atgauti, vertinimas;

bendro viešo valstybių narių vakcinų pirkimo sistemos kūrimą, kad būtų pašalinti skirtumai;

specialistų, patariančių Europos visuomenės sveikatos institucijoms, interesų pareiškimų skelbimas, kad būtų išvengta interesų konflikto.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad ES lygmeniu reikalingas geresnis koordinavimas, susijęs su atsaku epidemiologinėms krizėms. Gripo H1N1 atvejis pabrėžė rizikos valdymo trūkumus pasauliniu mastu daugiausia dėl neadekvataus ryšio tarp pavojaus lygio ir tikro pavojaus, o dėl to iššvaistyta daug lėšų. Šiomis aplinkybėmis, manau, Europos Sąjungai reikia nepriklausomos sistemos pandemijų rizikai įvertinti, taip pat geresnės koordinacijos, susijusios su šios rizikos valdymu. Šiomis aplinkybėmis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui turėtų būti suteikta galimybė atlikti kuo aktyvesnį vaidmenį šioje srityje.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl gripo H1N1 valdymo, nes jame pabrėžiamas bendradarbiavimo, nepriklausomybės ir skaidrumo svarba ateityje valdant pandemijos krizes, geriau išnaudojant Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kaip nepriklausomos institucijos, vaidmenį.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2009 m. pasaulį buvo apėmusi didelė viruso, galėjusio tapti pandemija ar galėjusio būti labai mirtingo, A gripo, baimė. Laimė, blogiausios prognozės, susijusios su viruso H1N1 sergamumu ir mirtingumu, nepasitvirtino, Europoje nuo šio viruso mirė 2 900 žmonių, o nuo sezoninio gripo miršta daug daugiau žmonių. Vis dėlto dėl Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbto pavojaus ir baimės valstybės narės ėmėsi išskirtinių priemonių, pvz., masinės vakcinacijos, kuri ir buvo pagrindinis sveikatos priežiūros sistemų išlaidos šaltinis. Svarbu pasimokyti iš buvusio A gripo valdymo, o ne nagrinėti jos klaidas. Mano nuomone, svarbiausia, kad geriau klysti dėl pertekliaus, o ne dėl aplaidumo. Antra, turėtume išmokti pamokas, kad pandemijas, kurios gali būti agresyvesnės, galėtume geriau valdyti ir suprasti, kaip ir kada veikti ir kokių priemonių imtis.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Laimė, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, gripas H1N1 sukėlė mažiau mirčių, nei numatyta pradžioje, ir dabar laikomas nesunkia liga ES. Jam pradėjus plisti kilo panika, dėl kurios keletas valstybių narių daug investavo į skiepijimo programas, kurios pasirodė perteklinės, nes tokiose šalyse, kurios nesiėmė jokių išskirtinių priemonių, pvz., Lenkijoje, mirtingumas buvo toks kaip ir šalyse, kurios ėmėsi nacionalinių skiepijimo programų, kurios kainavo daug milijonų eurų.

Pagal šį pranešimą vakcinų pirkimo politika jau buvo iš anksto nustatyta pirkimo susitarimuose, su farmacijos kompanijomis pasirašytuose dar 2007 m. Tai atskleidžia šios procedūros skaidrumo trūkumą dėl nepriimtinos valstybių narių priklausomybės nuo farmacijos įmonių. Taigi turiu sutikti su pranešėja ir tikiuosi, kad į jos rekomendacijas, ypač susijusias su informacijos tikrumu ir prevencijos principu, kuris turi teikti naudą pacientams, o ne įmonėms, Komisija ir valstybės narės atkreips dėmesį.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į neramų paskelbtos gripo A(H1N1) pandemijos valdymo procesą ir patvirtintus skaičius (2 900 mirčių, kurias sukėlė gripas H1N1, kai sezoninis gripas tais pačiais metais nusinešė 40 000 gyvybių), pranešimas skatina skaidrumą, ir tai yra garbinga. Tai taikoma ir tam, kas jau įvyko (vertinant patvirtintas procedūras ir atsakomybę), ir požiūriui į padėtį ateityje. Kiti minimi klausimai: vakcinų ir antivirusinių vaistų įsigijimas, informacija apie užfiksuotus atvejus ir jų sunkumą, galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su klinikiniais tyrimais, teikimas, mokslinių tyrimų protokolai, neigiamas vaistų poveikis (nurodytas Europos vaistų agentūros) ir specialistų, kurie pataria Europos visuomenės sveikatos institucijoms, interesų konfliktas. Pranešimas „ragina ES valstybes nares persvarstyti nustatytus prevencijos planus, susijusius su gripo pandemijomis ateityje, kad būtų pasiektas veiksmingumo ir darnos, nepriklausomybės ir lankstumo“. Jame taip pat rekomenduojama stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje, atsižvelgiant į viruso proveržio stiprumo apibrėžtį ir į sprendimų priėmimą. Apskritai manome, kad šis pranešimas teigiamas, todėl balsavome už jį.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Vertinant tai, kas vyko sprendžiant gripo H1N1 klausimą, reikia išmokti pamokas ir reikia pripažinti, kad šalys turi turėti visuomenės sveikatos sistemas ir informavimo paslaugas visuomenės sveikatos srityje, kurias galima valdyti skirtingose srityse, būtent:

- atliekant mokslinius antivirusinių vakcinų ir medicinos produktų efektyvumo, saugos, pavojingumo ir naudingumo santykio ir rekomenduojamų tikslinių grupių tyrimų, nepriklausomų nuo farmacijos pramonės, sudarymą ir vertinimą;

- vertinant su vaistais, rekomenduojamais ekstremaliomis visuomenės sveikatos situacijomis, susijusią informaciją;

- stiprinant pajėgumą, susijusį su rizikos valdymu ir numatymu ir su moksliniais tyrimais šiose srityse, taip pat ir su prevencinėmis visuomenės sveikatos priemonėmis.

Taip pat reikia sustiprinti įvairių nacionalinių tarnybų bendradarbiavimą su susijusiomis tarptautinėmis bei regioninėmis institucijomis ir organizacijomis .

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Pritariu M. Rivasi pranešimui dėl gripo H1N1 valdymo ES 2009–2010 m. dėl to, kad jame pabrėžiama, kad požiūris vertinant problemą buvo pernelyg paniškas. Pritariu, kad būtina skirti tinkamą dėmesį klausimams, susijusiems su ES piliečių sveikata, o ne palaikyti itin panišką požiūrį, kuris paskatina besaikes išlaidas visuomenės sveikatos srityje. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Pasiūlymas dėl rezoliucijos, kurią priėmėme, padarė pradžią labai reikiamam Europos Sąjungos atsako į kiaulių gripo plitimą apmąstymą.

Kaip visi prisimenate, užuot ieškojusios bendrų sprendimų, valstybės narės veikė individualiai. Įvairių nacionalinių vyriausybių reakcijos buvo labai skirtingos: vienos ėmėsi didelio masto vakcinacijos, kitos nesiėmė jokių priemonių, kaip antai Lenkija. Ši patirtis turėtų paskatinti mus gerinti nacionalinių sveikatos institucijų ir Europos institucijų veiklos koordinavimą, peržiūrėti prevencijos ir skiepijimo strategijas ir iš naujo apibrėžti pandemijos pavojaus kriterijus.

Norėčiau pažymėti, kad veiksmingesnis bendradarbiavimas gali padėti ne tik sumažinti tokios krizės valdymo išlaidas, bent galimai bendrai valstybėms narėms įsigyjant vakcinų, o svarbiausia, taip galima užtikrinti, kad žmonėms būtų suteikta geresnė apsauga, kadangi, žinoma, viruso nesulaiko sienos.

Pagaliau, tikiuosi, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui bus teikiama tokia parama, kokios jis nusipelno, kad galėtų visiškai nepriklausomai tęsti ekstremalių sveikatai situacijų vertinimų ir valdymo darbą.

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl gripo H1N1 valdymo. Vis dėlto norėčiau pažymėti, kad šis „valdymas“ buvo dar viena kapituliacija prieš „prevencijos principą“, pagal kurį reikia veikti prieš tinkamai apmąstant?. Tai, kad PSO generalinė direktorę paskelbė grėsmingą pandemiją, tačiau pati nusprendė nesiskiepyti, yra puikus asmeninių ir atsakingų asmenų viešųjų diskusijų neatitikimo pavyzdys, susijęs su sprendimu dėl protrūkio. Po užkrėsto kraujo istorijos joks visuomenės sveikatos pareigūnas nenori imtis atsakomybės.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gripas H1N1 buvo labai pamokantis. Pirma, išmokome, kaip iššvaistyti pinigus. Šio kiaulių gripo kaina (pasak Audito Rūmų, 900 mln. EUR!) nesusijusi su aukų skaičiumi. Gripo H1N1 aukų buvo 10 kartų mažiau nei paprasto sezoninio gripo aukų. Vis dėlto tai, kad 2 000 aukų tais metais buvo daugiausia pagyvenę ar jau sergantys žmonės, niekam neįdomu. Skaičiai, galima sakyti, egzotiški.

Taip pat išmokome panikos kėlėjų kalbomis ir mojavimu rankomis visiškai nuslėpti sveikos nuovokos trūkumą. Dešimtys tūkstančių dozių užsakytos be reikalo. Tai, kas turėjo tapti masine skiepijimo programa, buvo organizuojama be sveikos nuovokos. Informacija buvo tokia išpūsta ir prieštaringa, kad Prancūzijos piliečiai įtariai ir pagrįstai nepakluso jiems duotiems nurodymams.

Buvo įtariamas bendras interesas tų, kurie priėmė politinius sprendimus ir tų kuriems jie finansiškai buvo naudingi. Pagaliau gripas H1N1 mus išmokė, kad Prancūzijoje niekas neprivers ministro pasitraukti iš pareigų, kad ir kiek jis ar ji klydo, buvo aplaidus ar nekompetentingas. O kasdieniai įvykiai Prancūzijos Vyriausybėje įrodo, kad šiuo klausimu niekas, visiškai niekas nepasikeitė!

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. – (DE) 2009 ir 2010 m. trūko skaidrumo kovojant su gripu H1N1, kurio pandemiją paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Tai sprendžiama pranešime „Dėl gripo H1N1 valdymo 2009–2010 m. Europos Sąjungoje vertinimo“. Pritariu šiam pranešimui daugiausia dėl to, kad siūlomas visiškas skaidrumas, susijęs su vaistais, naudojamais skubios medicinos intervencijos ir pandemijos atveju?.

Valstybės narės, užsakydamos ir naudodamos vakcinas, elgėsi vienašališkai. Šiomis aplinkybėmis svarbu įvertinti vakcinų rezervo strategiją ir ateityje siekti, kad valstybės narės vakcinas įsigytų bendrai. Geresnis atsakingų valstybių narių institucijų ir Europos institucijų veiklos koordinavimas taip pat svarbus.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Dėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės pateiktų dalinių pakeitimų šiame pranešime yra konstruktyvių pasiūlymų, kurie padės mums pasimokyti iš viruso H1N1 sukeltos krizės, būtent gerinant koordinavimą.

Žinoma, pirminiame pranešime buvo daug netikslumų, kurie galėjo paskatinti žmones nesiskiepyti. Vis dėlto šiandien patvirtintas pranešimas mūsų piliečiams turėtų sugrąžinti pasitikėjimą igų protrūkio valdymu. Sveikatos apsaugos specialistams reikės labiau dalyvauti rengiant ir įgyvendinant pandemijos prevencijos ir kovos su pandemija strategiją. Daugiau negalime leisti tokios painiavos ir įtarimų, susijusių su imunizacijos programomis.

Labai svarbu gerinti informavimą, atsižvelgiant į tai, kaip lengvai naujomis žiniasklaidos priemonėmis ir internetu sklinda moksliškai nepagrįsti gandai. Laimė, šis gripas buvo lengvesnis, nei manyta, tačiau būtų per daug pavojinga neįvertinti ateityje kilsiančių pandemijų nenuspėjamumo ir galimo sunkumo.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kadangi Pasaulio sveikatos organizacija turėtų skubiai persvarstyti apibrėžtį ir į pandemijos etapų apibrėžtis įtraukti ligos sunkumo apibrėžtį siekiant užtikrinti tinkamesnį reagavimą. Reaguojant į pandemijas reikia geriau bendradarbiauti, persvarstyti prevencijos planus, paaiškinti ir prireikus persvarstyti pagrindinių veikėjų vaidmenis ir atsakomybę, stiprinti ES valstybių narių bendradarbiavimą siekiant užtikrinti nuoseklų rizikos valdymą reaguojant į pandemiją pagal Tarptautinės sveikatos priežiūros taisykles, taip pat rimtesnį valstybių narių ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro koordinavimą. Turi būti pradėta taikyti procedūra, kuri valstybėms narėms suteiktų galimybę savanoriškai dalyvauti grupiniuose pirkimuose. Gamintojai privalo prisiimti visišką atsakomybę, susijusią su savo vaistų indikacijomis, ir valstybės narės turėtų visapusiškai taikyti šią taisyklę vykdydamos viešuosius vakcinų pirkimus. ES ir valstybėse narėse parengti gripo pandemijos ateityje prevencijos planai turi būti persvarstyti siekiant, kad jie būtų veiksmingesni, nuoseklesni ir gana autonomiški ir kiekvienu konkrečiu atveju lanksčiai per trumpiausią laiką pritaikomi prie realaus pavojaus, remiantis naujausiais turimais moksliniais duomenimis. Pritariu nuomonei, jog siekiant, kad skiepijimo strategijos duotų rezultatų, reikėtų laikytis trijų sąlygų: vakcina veiksminga, vakcinos privalumai didesni už riziką, ir ji skiriama rizikos grupėms.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Manau, kad sprendime dėl gripo H1N1 valdymo 2009–2010 m. Europos Sąjungoje vertinimo aiškiai atskleistos padarytos klaidos ir kartu išdėstomas naujas, veiksmingas gripo pandemijos valdymo planas. Gerai žinoma, kad atsakas į gripo H1N1 protrūkį buvo išpūstas, palyginti su tikruoju problemos mastu. Būtent dėl tos priežasties manau, kad Europos gripo pandemijos prevencijos planai turi būti atnaujinti, pastovūs ir veiksmingi. Šiuo atžvilgiu, mano nuomone, būtina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą, kad būtų sukurtas problemos sprendimo strateginis Europos požiūris. Be to, manau, kad, kaip ir minėta rezoliucijos tekste, nepriklausomiems specialistams, jokiais interesais nesusijusiems su farmacijos pramone, būtų naudinga kartu su farmacijos sektoriaus subjektais dalyvauti šiame procese.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Žinant gripo H1N1 sunkumą ir poveikį mūsų piliečių sveikatai, manau, kad šis pranešimas yra itin svarbus ir jame nurodomas tinkamas būdas šioms situacijoms valdyti. 2009 m. Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino nedidelį šios ligos sunkumą, o valstybių narių priimti skirtingi požiūriai lėmė dideles išlaidas, parduota skubiai pagaminta vakcina, nesilaikyta pandemijos apibrėžties, turint omenyje ne tik geografinio paplitimo, bet ir sunkumo kriterijus. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, akivaizdu, kad reikia kitokio požiūrio. Europos Sąjungai reikia daugiau bendradarbiavimo, skaidrumo ir nepriklausomybės, susijusios su situacijų valdymu.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Gripo klausimas kiekvieną dieną yra ne tik Europos Parlamento, bet ir daugelio nacionalinių parlamentų darbotvarkėje. Gerb. M. Rivasi pranešime labai plačiai apžvelgiama gripo H1N1 problema, aptariant ją konkrečiais bendradarbiavimo, nepriklausomybės ir skaidrumo aspektais, kurie bus labai svarbūs kilus pandemijoms ateityje. Manau, kad Europos Sąjunga turi skubiai imtis priemonių, todėl balsavau už šio pranešimo dėl gripo H1N1 valdymo priėmimą.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes jam visiškai pritariu. Vis dėlto, atsižvelgiant į ribotą gripo H1N1 poveikį, man nelabai aišku, kodėl Parlamentas nusprendė tam skirti laiko ir išteklių.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Norėčiau padėkoti pranešėjai už labai išsamų ir aiškų pranešimą, kuriame aptarti nerimą keliantys dalykai. Neabejotina, kad kilus pandemijai, bendru ES požiūriu patikrintos bendrų veiksmų galimybė, taip pat atskleidė ryškius trūkumus, ypač prevencijos, objektyvios statistikos ir saugių ir veiksmingų vaistų pirkimo srityje. ES pastaruoju metu du kartus susidūrė su pavojingos virusinės infekcijos problema. Nepakankamai pasimokėme iš šios patirties. Pritariu pasiūlymams, susijusiems su griežtesniais vaistų veiksmingumo tyrimais ir objektyvių duomenų rinkimo reikalavimu, taip pat ir su visų ES piliečių apsaugos interesu, neatsižvelgiant į sveikatos apsaugos sistemą. Manau, kad prašymas finansuoti mokslinius tyrimus ir vystymą yra labai svarbus, taip pat svarbi nuostata, kad farmacijos įmonės turėtų turėti patariamąjį, o ne sprendžiamąjį vaidmenį. Tas pats taikoma vakcinų medžiagų ir kitų vaistų tyrimams ir bandymams, kuriuos reikia vykdyti nepriklausomai nuo farmacijos įmonių. Taip pat pritariu griežtesniems reikalavimams specialistų ir patarėjų, dirbančių Europos institucijose, atžvilgiu,. Visuomenę reikia aiškiai ir skaidriai informuoti taip, kad nekiltų panika, informacija turi būti teikiama kompetentingai ir suprantamai. Kaip kvestorius, kartu atsakingas už Parlamento narių ir Europos Parlamento (EP) darbuotojų sveikatą, norėčiau pasakyti, kad mūsų taikomos priemonės ES veiksmingos, bet ne pigios.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT)Remiantis šiame pranešime pateiktais statistikos duomenimis, atsakas į H1N1 plitimą iš tikrųjų buvo neadekvatus tikrajam reiškinio mastui, dėl ko daugelyje valstybių narių buvo sukurtos labai brangios skiepijimo programos. Taigi pranešėja mano, kad reikia kelti labai svarbius klausimus, visų pirma susijusius su didžiule farmacijos įmonių įtaka. Ji pabrėžia, kad būtina skatinti nuo farmacijos įmonių nepriklausomus antivirusinių vaistų tyrimus. Paaiškėjo, kad leidimo išdavimo procedūrų paspartinimas nedavė norimų rezultatų, nes moksliniai įrodymai neprieinami, todėl vis dar naudojami pramonės teikiami duomenys. Taip pat reikia geresnio bendradarbiavimo kuriant prevencijos planus ir peržiūrint pagrindinių veikėjų vaidmenis, taip pat reikia suteikti galimybę valstybėms narėms savanoriškai kartu įsigyti vakcinų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) turėtų kuo greičiau peržiūrėti pandemijos apibrėžtį, kad į jos klasifikavimą galima būtų įtraukti jos sunkumą. Šiuo atžvilgiu reikia, kad vakcina būtų veiksminga, turėtų teigiamą rizikos ir naudos santykį ir tikrai būtų skirta tik rizikos grupėms. Pagaliau turime vengti bet kokių interesų konfliktų, nes gali kilti įtarimas, kad viešajai nuomonei daromas per didelis spaudimas.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime smerkiamas Europos vaistų agentūros veiklos skaidrumo trūkumas ir farmacijos įmonių bei vakcinų ir antivirusinių vaistų ekspertų neskaidrūs ryšiai. Taigi gaila, kad šiame pranešime neraginama sustabdyti šios agentūros veiklą, kol bus atlikta tikra, suprantama reforma. Balsuoju už tai, kad kita kartą pranešėja siektų daugiau.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Gripo H1N1 valdymas ES atskleidė daugybę sunkumų, ypač susijusių su tikruoju gripo sunkumu ir mastu. Valstybių narių atsakas buvo neadekvataus masto ir itin brangus, palyginti su kiekvienais metais įprasto gripo sukeliamomis mirtimis ir sumomis, kurias valstybės narės išleidžia kovai su juo. Gripo H1N1 valdymo Europoje analizė atskleidė paprastą problemą: nepriklausomos nacionalinės ir (arba) Europos sveikatos apsaugos institucijos vertinimo nebuvimą ir su tuo susijusį negalėjimą kuo geriau ir pagal turimus realius klinikinius ir epidemiologinius statistikos duomenis kuo tiksliau imtis visuomenės sveikatos apsaugos priemonių. Taigi reikalingi ateities pandemijos atvejų valdymo pakeitimai, kad būtų išvengta panikos ir nereikalingų išlaidų.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Šiame pranešime vertinamas gripo H1N1 valdymas 2009–2010 m. Europos Sąjungoje ir pabrėžiami dalykai, kuriuos reikia tobulinti: bendradarbiavimas, nepriklausomybė ir skaidrumas valdant ateityje kilsiančias pandemijas, geriau pasinaudojant ECDC kompetencija.

Vis dėlto vien tik įvertinimo negana, ir aš nepastebėjau jokių pasiūlymų, ką būtų galima keisti greito ir veiksmingo atsako į ligų protrūkius ir prevencijos priemonių srityse. Kaip visada, pranešimas miglotas ir netikslus. Balsavau „už“, kadangi nebuvo kitų pranešimų.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) 2009 m. nuo gripo AH1N1 mirė mažiau žmonių nei nuo sezoninio gripo. Nors PSO gripą H1N1 paskelbė nesunkia liga, kartu ji paskelbė 6 lygio, t. y. aukščiausio lygio, pavojų. Valstybės narės, siekdamos įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, išleido milijardus kovai su protrūkiu, kurio galima grėsmė gerokai mažesnė už įprasto gripo grėsmę. Žiniasklaida taip pat prisidėjo prie panikos kėlimo. Kai paskelbiama tokia pavojinga pandemija ir vėliau pasirodo, kad tai buvo tik daug triukšmo dėl nieko, neramu, kad nebebus rimtai žiūrima į įspėjimus ateityje. Tai aiškiai rodo, kas PSO turi peržiūrėti pandemijos kriterijus.

Žinoma, glaudus bendradarbiavimas ir bendras vakcinos įsigijimas pandemijos atveju yra pranašumas, padedantis siekti kainų mažinimo. Vis dėlto, jei leidimas naujiems vaistams suteikiamas skubotai, siekiant kovoti su netikra pandemija, akivaizdu, kad turime milžinišką problemą. Šiame pranešime neatsižvelgiama į žiniasklaidos ir farmacijos įmonių vaidmenį didinant paniką. Todėl aš susilaikiau.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi ypatingai sunku numatyti pandemijos sunkumą ir jos eigą, o kilus pandemijai dažnai priimama daug neproporcingų sprendimų, dėl to yra būtina didelį dėmesį skirti bendradarbiavimui, nepriklausomumui ir skaidrumui užtikrinti. Visų pirma, tiek ES, tiek kiekvienos valstybės parengti gripo pandemijos ateities prevencijos planai turi būti nuosekliai peržiūrimi, kad būtų lankstūs ir efektyviai pritaikomi kiekvienu atveju iškilus gripo pandemijos grėsmei. Be to, turi būti skatinamas bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas tarptautiniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant tinkamai užtikrinti rizikos valdymą ir operatyviai reaguoti į pandemijos grėsmę. Manau, kad daugiau finansinių resursų turi būti skiriama moksliniams tyrimams ir plėtrai, tam tikslui reikia didinti investicijas, skirtas gripo viruso poveikiui numatyti ir įvertinti. Labai svarbu užtikrinti, kad vaistų ir vakcinų įsigijimo ir skyrimo procesas vyktų skaidriai, mažinant korupciją šioje srityje. Farmacijos kompanijų įtaka turi būti apribota ne tik skiriant, bet ir vykdant vakcinų ir antivirusinių vaistų tyrimus. Moksliniai ekspertai turėtų viešai deklaruoti, kad nėra niekaip susiję su farmacijos pramone finansiniais ar kitokiais interesais.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už pranešimą dėl H1N1 valdymo 2009–2010 m. Europos Sąjungoje vertinimo. Daugeliu atvejų, įskaitant Graikiją, institucijų ir šalių dėmesys sumažėjo, kai sumažėjo klausimo viešumas. Diskusijos dėl gripo baigėsi, tačiau virusas ne tik toliau egzistuoja, bet ir tapo mirtingesnis nei anksčiau. Pvz., Graikijoje padidėjo ir šio viruso sukeltų susirgimų ir mirčių skaičius, t. y. mirė daugiau kaip 100 žmonių. Pagrindinė nurodyta priežastis – informacijos trūkumas, pažeidžiamos grupės, pvz., sergantieji chroninėmis ligomis, kurie turėjo pasiskiepyti, to nepadarė, manydami, kad pavojus praėjo.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Pranešime dėl H1N1 valdymo 2009–2010 m. Europos Sąjungoje pagal Europos teritorijos statistinius duomenis pabrėžiamas neaukštas sunkumo lygis(tačiau kiekvienas miręs žmogus yra nepakeičiama netektis). Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė, kad 2009 m. Europoje nuo gripo H1N1 mirė 2 900 žmonių. Šis skaičius mažesnis už Europos Komisijos oficialiai teikiamus mirčių nuo įprasto sezoninio gripo skaičius. Mirčių skaičius yra gerokai mažesnis už optimistiškiausias ES valstybių narių sveikatos apsaugos sistemų prognozes. Kadangi valstybės narės ir Europos institucijos pritarė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtam aukščiausio lygio pavojui, atsižvelgiant į gripo H1N1 sunkumą, priimta daugybė brangių ir neadekvačių priemonių. Vis dėlto, atsižvelgdamas į PSO rekomendaciją, nemanau, kad galima buvo imtis kitokių veiksmų. Vis dėlto dar reikia išnagrinėti šį atvejį, ir sutinku su pranešėjos nuomone, kad ES reikia geresnio valstybių narių bendradarbiavimo, didesnės nepriklausomybės ir didesnio skaidrumo, ypač atsižvelgiant į šių didelio finansinio poveikio priemonių sąnaudų ir naudos vertinimą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – Pranešime teigiama, kad reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas, teikiant atsaką pandemijai, ir skatinama peržiūrėti ES ir valstybėse narėse patvirtintus prevencijos planus. Jame taip pat valstybės narės raginamos bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC). Jame PSO raginama peržiūrėti pandemijos apibrėžtį, remiantis geografiniu paplitimu ir sunkumu. ECDC, kaip nepriklausomos institucijos, prašoma vykdyti savo įgaliojimus vertinant ir pranešant apie infekcijos pavojų ES, rekomenduojant geriausią praktiką tokiose srityse, kaip krizės valdymo metodai, skiepijimas ir informavimo strategijos. Be to, pranešime raginama atlikti ES rekomenduojamų ir valstybėse narėse taikomų skiepijimo nuo gripo strategijų vertinimą, apimantį vakcinų veiksmingumą, jų rizikos ir naudos palyginimą ir įvairias rekomenduotinas grupes, siekiant vakcinas vartoti saugiai ir veiksmingai, ir valstybės narės raginamos pateikti Komisijai susijusią informaciją (t. y. pirktų ir iš tiesų panaudotų dozių skaičių, H1N1 injekcijų ir mirties dėl H1N1 infekcijų skaičių ir kt.). ES reikia pagerinti bendradarbiavimą, padidinti nepriklausomybę ir skaidrumą ateityje kilsiančių pandemijų valdymo srityje.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti gerb. M. Rivasi su puikiai atliktu darbu. Šis pranešimas – svarbus bandymas abejonėms, kurių kilo dėl neadekvataus atsako į kiaulių gripą Europoje, ir galimai farmacijos įmonių įtakai veiksmams, kurių buvo imtasi, pabrėžti.

Kritiškai vertinu 2009–2010 m. ES atsaką į kiaulių gripą, H1N1 virusą. Ateityje siūlau taupant pinigus vykdyti grupinius vakcinų pirkimus ir nustatyti veiksmingesnes taisykles, apsaugančias nuo interesų konfliktų, pvz., skelbiant specialistų, patariančių Europos sveikatos apsaugos institucijoms, interesų deklaraciją. Šiuo atžvilgiu pabrėžiu, kad pagal Europos teisės aktus atsakomybė už vakcinas tenka gamintojams, o ne šalių vyriausybėms.

Taip pat raginu Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) persvarstyti pandemijos apibrėžtį ir atsižvelgti į ligos stiprumą, o ne tik geografinį viruso paplitimą. Europos Sąjunga turi pati gebėti apsisaugoti nuo pandemijos pavojaus, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) turi užtikrinti galimybę šį klausimą spręsti nepriklausomai.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien ES atkreipė dėmesį į neadekvatų atsaką į kiaulių gripo protrūkį Europoje. Valstybės narės išleido milijardus eurų vakcinoms, kurioms leidimas išduotas paskubomis, nepaisant nedidelio viruso sunkumo. Sveikatos apsaugos biudžetai neabejotinai pernelyg apkrauti, o reikia spręsti daug svarbesnius sveikatos klausimus nei subsidijų teikimas didelėms farmacijos įmonėms. Parlamento nariai šiandien ragino peržiūrėti ES sveikatos apsaugos atsako mechanizmus. Pasiruošimo planai turėtų būti autonomiškesni ir lankstesni ir realaus pavojaus atveju tvirtinami kuo greičiau. Vaistų vertinimas turi būti visiškai skaidrus, o visos interesų deklaracijos turėtų būti skelbiamos ir viešai kontroliuojamos dėl galimų interesų konfliktų. ES, teikdama atsaką į kiaulių gripo protrūkį aklai sekė PSO, o tai reikia neabejotinai keisti. EP ragina vykdyti reikšmingą ES rizikos vertinimą, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui teikti atitinkamų priemonių visoms jo užduotims vykdyti ir, ne mažiau svarbu, infekcijos rizikos dydžiui vertinti.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Nors užkrečiamumas gripu H1N1 Europoje nebuvo labai didelis, virusas iki šiol lėmė ne mažiau nei 4 700 mirčių.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbtame pranešime teigiama, kad, valdydama virusą, ES negalėjo greitai pritaikyti infekcijai mažinti reikalingų medicinos priemonių. Tai susiję su prevencijos strategijomis, kurios buvo priimtos įvairiose valstybėse narėse ir kurios buvo suplanuotos prieš metus, tariantis su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ir po to jos nebuvo iš esmės atnaujintos.

Kad tokia padėtis nepasikartotų, atsižvelgiant į griežtą kritiką dėl vakcinų platinimo, ateityje turime sutelkti pastangas šia konkrečia linkme, gerinant medicinos produktų rinkodaros leidimo procedūrų sąlygas susidarius su sveikata susijusioms nepaprastosiomis padėtimis.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Pritariame pranešimui savo iniciatyva, taip pat žinome, kad buvo paskelbtas pernelyg didelis pavojus dėl vadinamojo paukščių gripo pandemijos, ir ES tai kainavo maždaug 10 kartų daugiau nei įprasto gripo programa.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), atsižvelgusiai į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos vaistų agentūros (EMA) išlaidų ir rizikos analizę, patvirtinus pavojų, buvo įgyvendintos brangios ir nereikalingos skiepijimo programos, o piliečiai buvo paskatinti pirkti neproporcingus sterilių vienkartinių ir dezinfekavimo medžiagų kiekius. Galutinis mirtingumo rezultatas, kurį apsvarstė įstatymų leidėjai, buvo mažesnis nei nuo sezoninio gripo.

Taigi svarbu, kad per 6 mėnesius Komisija Parlamentui pateiktų išsamią sąnaudų ir naudos analizę, kurioje nurodytų, kaip ji ketina reaguoti į panašią padėtį ateityje. PSO turėtų persvarstyti pandemijos apibrėžtį, kad į ją būtų įtraukta ir geografinė apimtis, ir infekcijos užkrečiamumas.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariau šiam pranešimui, kuriame vertinamas H1N1 valdymas 2009–2010 m. ir skatinamas bendras vakcinų įsigijimas. Svarbu, kad pasimokytume iš praėjusių proveržių, kad ateityje būtume labiau apsaugoti.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą po to, kai Komisija sėkmingai išsprendė kaltinimų ir netinkamų sprendimų klausimus. Pranešimas yra kritiškas ir jame nurodomi būdai, kaip ateityje ES galėtų organizuoti daugiau bendrų veiksmų, kad būtų išvengta pandemijos.

  Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – ECR frakcija pritaria valstybių narių ryšių ir bendradarbiavimo, susijusio su pavojais sveikatai, kaip antai epidemijos, stiprinimui. Pranešime dėl H1N1 valstybėms narėms teikiami netinkami patarimai dėl H1N1 ir priemonių, kurių jos turėtų imtis kitos epidemijos atveju. Šiame pranešime ir aiškinamojoje dalyje pateikta keletas ginčytinų faktų, dėl kurių galima netinkamai įvertinti H1N1, jo poveikį Europos visuomenei ir vyriausybių atsako planus. Manome, kad rekomenduoti žingsniai, kurių turėtų imtis ateityje su epidemijomis susidūrusios valstybės narės (nuo vakcinų pirkimo iki faktų pateikimo ES), yra neišmintingi ir neišspręstų svarbiausių klausimų, susijusių su H1N1 ar pandemijomis ateityje.

Taip pat pranešime atsakomybė už vakcinas priskiriama gamintojams, o tai gali trukdyti vakcinų tiekimui ir atsakomybė gali būti neaiški. Be to, bandoma plėsti ECDC įgaliojimus ir jos darbo ryšius su valstybėmis narėmis, o tai nėra pageidautina, nes taip gali padidėti biudžeto išmokos. Taigi ECR frakcija balsavo prieš šį pranešimą.

Pranešimas: Inés Ayala Sender (A7-0048/2011)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu teigiamam komiteto balsavimui dėl Haraldo Wögerbauerio skyrimo nauju Audito Rūmų nariu, remiantis teigiamu jo gyvenimo aprašymo vertinimu ir jo raštiškų atsakymų į klausimyną, teikiamą susijusios darbo vietos kandidatams.

  Catherine Grèze (Verts/ALE), raštu. – (FR) Šiandien, minint Tarptautinės moterų dienos šimtmetį, balsavau prieš gerb. Haraldo Wögerbauerio skyrimą, nes Audito Rūmuose ir taip trūksta moterų.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam siūlymui, kadangi Haraldo Wögerbauerio kandidatūra atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir yra teikiama teigiama nuomonė dėl Tarybos pasiūlymo skirti Haraldą Wögerbauerį Audito Rūmų nariu.

  David Martin (S&D), raštu. – Susilaikiau dėl Haraldo Wögerbauerio skyrimo Audito Rūmų nariu. Taip pasielgiau dėl jo kolegų pranešimų apie neaiškią jo darbo patirtį Austrijos Audito Rūmuose.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Audito Rūmai – priežiūros institucija, tikrinanti Europos Sąjungos pajamų ir išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, taip pat prižiūrinti gerą jos finansų valdymą ir veikianti nepriklausomai. Taigi, jų narių skyrimas turi remtis gebėjimų ir nepriklausomumo kriterijais. Taigi Tarybos iniciatyva Haraldas Wögerbaueris pasiūlytas tapti Audito Rūmų nariu. Jis pateikė savo gyvenimo aprašymą, raštu užpildė klausimyną ir dalyvavo pokalbyje Biudžeto kontrolės komitete. Jis argumentuotai pagrindė savo skyrimą į Audito Rūmus, nurodydamas, kad galėtų sumaniai ir nepriklausomai atlikti savo pareigas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Dėl 2010 m. Lisabonos sutartyje reikalaujamų konstitucinių reformų poreikio valdančiosios Austrijos partijos pradėjo standartizuotą skyrimo į kai kurias ES pareigas procedūrą. Atrodytų, kad Austrijos federalinės konstitucijos 23 straipsnio c punkte, pagal kurį apie sprendimus skirti į aukštesnes pareigas turėtų būti pranešta bent Austrijos prezidentui arba kad federalinė vyriausybė susitartų su nacionaline taryba dėl paskyrimų, esančiame sąraše trūksta daugelio svarbių pareigų. Harald Wögerbauer, Austrijos liaudies partijos parlamento klubo politinis direktorius, ketina tapti Europos Sąjungos Audito Rūmų vykdomojo komiteto nariu. Atrodytų, kad H. Wögerbauer atitinka formalius kriterijus. Vis dėlto, atsižvelgiant į dar nepriimtus su darbuotojais susijusius ES lygmens sprendimus, Austrijos liaudies partija yra iš dalies autonomiška, o tai prieštarauja demokratijos principams ir nuolatiniams raginimams laikytis didesnio skaidrumo skiriant eiti pareigas ES institucijose, todėl susilaikiau nuo šito balsavimo.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Haraldo Wögerbauerio paskyrimą Audito Rūmų nariu. Visi pristatyti duomenys, kuriais rėmiausi priimdamas sprendimą, rodo, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, ypač nepriklausomumo garantija, patenkinti, todėl pritariu Haraldo Wögerbauerio skyrimui Audito Rūmų nariu.

Pranešimas: Crescenzio Rivellini (A7-0023/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes kai kurias VJBŽK susitariančiose valstybėse jau vykdomas Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (VJBŽK) rekomendacijas reikia perkelti į vieną ES teisės aktą. Šis supaprastinimas reikalingas siekiant išvengti tvirtinamų metinių teisės aktų atnaujinimo reglamentų, kaip buvo daroma praeityje.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą. Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslai yra užtikrinti tvarų ir tausų gyvųjų vandens išteklių naudojimą bei užtikrinti aukštą ekosistemos apsaugą. Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisija (VJBŽK) tarptautiniu susitarimu buvo įsteigta 1949 m., o Europos bendrija yra komisijos narė. VJBŽK atlieka svarbią funkciją įgyvendinant esminius žuvininkystės politikos tikslus, kuriais skatinamas gyvųjų jūrų išteklių vystymas, saugojimas ir tinkamas valdymas, išsaugojimo priemonių rekomendacijų parengimas ir pateikimas bei bendrų mokymo projektų skatinimas. Kadangi VJBŽK rekomendacijos yra privalomos susitariančiosioms šalims, o Bendrija yra viena iš jų, todėl susitarimo nuostatos turėtų būti perkeltos į Bendrijos teisę, užtikrinant šios politikos nuoseklumą ir jos laikymąsi.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už dokumentą, kuriuo siekiama tam tikras Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (VJBŽK) patvirtintas priemones sujungti į vieną ES teisės aktą. Iki šios dienos Europos bendrija, siekdama suvienodinti taisykles, tvirtindavo metinius reglamentus, patvirtinus šį pranešimą, žengiamas žingsnis biurokratinių ir administracinių procedūrų supaprastinimo link, o tai yra vienas Europos Sąjungos tikslų.

Dokumentas naudingas ir tuo, kad jo nuostatomis išaiškinami grynai techninio pobūdžio aspektai. Pvz., numatomos aiškios priemonės apriboti žvejybą Liono įlankoje ir nustatomas mažiausias Viduržemio ir Juodojoje jūrose naudojamų tinklų akių dydis, o didesniame nei 1 000 metrų gylyje draudžiama žvejoti velkamosiomis dragomis ir traliniais tinklais. Taip pat pritariu 27 pakeitimui, kuriuo reikalaujama sudaryti metinį sąrašą daugiau nei 15 metrų bendrojo ilgio laivų, kuriems išdavus žvejybos leidimus būtų leidžiama žvejoti VJBŽK rajone.

  Antonio Cancian (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad tai teigiamas žingsnis svarbiame Europos ekonomikos sektoriuje, kitaip tariant – žuvininkystėje. Manau, bet kokie ES veiksmai turėtų visuomet prasidėti nuo poreikių analizės, susijusios su nuo šios veiklos rūšies priklausomomis vietos verslo struktūromis, dažnai atstovaujamomis ekonomikai ir visuomenei labai svarbių mažų ir vidutinių įmonių.

Tai būdinga daugeliui Viduržemio jūros regiono vietovių, todėl labai svarbu, kad su žvejybos klausimais susiję teisės aktų pasiūlymai būtų aiškiai paremti subsidiarumo principu, kad nekiltų visos sistemos sukompromitavimo grėsmė. Taip pat esu tvirtai įsitikinęs, kad labai svarbu šioje srityje veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms numatyti specialiąsias apsaugos priemones, įtraukiant jas į sprendimų priėmimą ir suteikiant kuo daugiau paramos, nes jas tikrai labai sunku restruktūrizuoti. Reglamentai, kuriuose neatsižvelgiama į šiuos aspektus, gali padaryti neatitaisomos žalos mažesnėms, verčiamoms persiorientuoti į kitą sritį rinkoms, o tai pasiekti būtų labai sudėtinga.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu teisėkūros rezoliucijos projektui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų žvejybos Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (VJBŽK) susitarimo rajone nuostatų. Siekiant užkirsti kelią Parlamento galių uzurpavimui, reikėtų išbraukti šio pasiūlymo 28 straipsnį; jame numatoma pasitelkus komiteto procedūrą pakeisti reglamento nuostatas ir susilpninti Parlamento vaidmenį, jam paprasčiausiai tik priimant Komisijos informaciją apie su valdymo komiteto veikla susijusias procedūras.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (VJBŽK) susitarimo rajono, nes pranešime siūloma VJBŽK valstybėse narėse galiojančias patvirtintas rekomendacijas perkelti į vieną ES teisės aktą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Viduržemio jūros bendroji žvejybos komisija (VJBŽK) tvirtindavo savo rekomendacijas per metines sesijas. Šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas – paprasčiausiai perkelti kai kurias patvirtintas rekomendacijas į vieną ES teisės aktą, kurį būtų galima papildyti būsimosiomis rekomendacijomis. Dažnai VJBŽK tvirtinamų rekomendacijų turinys ir su juo susijusios prievolės būna visiškai arba iš dalies įtraukiamos į anksčiau patvirtintus ES teisės aktus, todėl reikia perkelti tik besiskiriančius aspektus. Rezoliucijos, dėl kurios balsavome, nuostatos galios įvairaus pobūdžio su komercine žvejyba ir akvakultūra susijusiai bei ES žvejybos laivų ir valstybių narių piliečių VJBŽK rajone vykdomai veiklai. Jos netaikomos vien mokslinio tyrimo tikslais vykdomoms žvejybos operacijoms, kurios atliekamos turint valstybės narės leidimą ir prižiūrint jos įgaliotai institucijai. Tokiu atveju iš anksto reikia informuoti tik Europos Komisiją ir valstybes nares, kurių vandenyse vykdoma veikla. Manau, svarstant šį klausimą, Komisijos pasiūlymu būtų apribojamos Parlamento galios, ypač turint omenyje 28 straipsnį, kurį būtina pakeisti taip, kad būtų užtikrinamas veiksmingas Parlamento dalyvavimas tvirtinant būsimus reglamento pakeitimus ir būtų gerbiamos jo prerogatyvos.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento tikslas – perkelti tam tikras Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (VJBŽK) patvirtintas rekomendacijas. Šio susitarimo virtimas vienu ES teisės aktu reiškia didelę pažangą, taip suteikiama galimybė geriau kontroliuoti susitarimo rajone sužvejojamą žuvų rūšių kiekį, taip pat pagerinamas bendradarbiavimas, informavimas ir Europos Komisijos, valstybių narių ir VJBŽK vykdomojo sekretoriato susižinojimas. Turint omenyje, kad taip būtų supaprastinamos procedūros – nebereikėtų tvirtinti metinių reglamentų – ir kad šių rekomendacijų jau dabar laikomasi VJBŽK valstybėse narėse, labai palankiai vertinu šią iniciatyvą, jai visiškai pritariu ir tikiuosi, kad šio reglamento nuostatos bus tinkamai įgyvendintos.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pripažįstame ir vertiname daugiašalio bendradarbiavimo svarbą skatinant tinkamą jūros biologinių išteklių išsaugojimą ir valdymą – tai šio susitarimo tema. Vis dėlto patvirtintame pasiūlyme dėl reglamento esama mums nepriimtinos nuostatos, kurią siekėme pakeisti siūlydami išbraukti vieną 28 straipsnio pastraipą. Kadangi dauguma tam nepritarė, balsavome prieš galutinį pasiūlymą dėl reglamento. Juo siekiama Komisijai suteikti galią tvirtinti deleguotus aktus, kuriais būtų galima daryti poveikį valstybės narės išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) dalį sudarančiam rajonui. Eratostheno povandeninių kalnagūbrių pavadinimu žinomas rajonas sudaro dalį Kipro Respublikos IEZ. Tokia galimybė nedera su Kipro Respublikos suverenumu, ypač todėl, kad šio rajono padėtis politiniu požiūriu yra labai kebli, turint omenyje, kad tai – ginčytina teritorija, į kurią savo teises nepagrįstai reiškia į ES siekianti įstoti trečioji šalis.

Šio rajono jūros dugne yra gamtinių išteklių, kuriuos išgauti Kipro Respublika, remdamasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, turi teisėtą pagrindą. Tokiomis aplinkybėmis ES įgaliojimai neturėtų peržengti bendros žuvininkystės politikos klausimų ribų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Visuomet daugiausia dėmesio skyrėme daugiašaliam bendradarbiavimui, skatindami tinkamą jūros biologinių išteklių išsaugojimą ir valdymą, tai – šio susitarimo tema.

Vis dėlto patvirtintame pasiūlyme dėl reglamento esama mums nepriimtinos nuostatos, kurią siekėme pakeisti, siūlydami išbraukti vieną 28 straipsnio pastraipą. Kadangi dauguma tam nepritarė, balsavome prieš galutinį reglamento projektą.

Keliamas klausimas dėl Kipro Respublikos suverenumo, juolab kad šio rajono padėtis politiniu požiūriu yra labai kebli, turint omenyje, kad į jį savo teises reiškia ES nare siekianti tapti trečioji šalis. Šio rajono jūros dugne yra gamtinių išteklių, kuriuos išgauti Kipro Respublika, remdamasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, turi teisėtą pagrindą. Tokiomis aplinkybėmis ES įgaliojimai neturėtų peržengti bendros žuvininkystės politikos klausimų ribų.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi VJBŽK (Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos) pagrindinės užduotys: skatinti gyvųjų jūrų išteklių vystymąsi, saugojimą ir tinkamą valdymą; parengti ir pateikti išsaugojimo priemonių rekomendacijas, taip pat skatinti bendrus mokymo projektus. Pagal pasiūlymą dėl reglamento siekiama tik perkelti VJBŽK priimtas rekomendacijas, kurios jau taikomos VJBŽK valstybėse narėse, į vieną Bendrijos teisės aktą. Taip būtų gerokai supaprastinta procedūra, turint omenyje tai, kad iki dabar Europos bendrija tik kasmet priimdavo reglamentus teisės aktų suderinimo tikslais. Pasiūlymas išskiria eilę racionalių sprendimų – reglamento pasiūlyme detaliai aprašomi žvejybos įrankiai (mažiausias Viduržemio jūroje (15 straipsnis) ir Juodojoje jūroje (16 straipsnis) naudojamo tinklinio audeklo akių dydis) ir uždraudžiama žvejyba velkamosiomis dragomis ir tralais didesniame nei 1 000 metrų gylyje (17 straipsnis), taip pat reglamentuojami laivų, vykdančių neteisėtą, nedeklaruojamą ar nereglamentuojamą (NNN) žvejybą aspektai ir kt.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už pranešimą dėl Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (VJBŽK) susitarimo rajono. Dabartiniu pasiūlymu dėl reglamento paprasčiausiai ketinama perkelti įvairias VJBŽK susitariančiose valstybėse jau galiojančias rekomendacijas į vieną Bendrijos teisės aktą, į kurį pakeitimų forma būtų galima įtraukti būsimas rekomendacijas. Tai būtų svarbus žingsnis supaprastinimo link, turint omenyje, kad iki šiol Europos bendrijoje priimamais metiniais reglamentais būdavo tik siekiama pritaikyti ir atnaujinti esamas taisykles.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Šis pasiūlymas dėl reglamento reiškia esminį lūžį, susijusį su Europos Sąjungos naryste Viduržemio jūros bendrojoje žvejybos komisijoje (VJBŽK). Iš tiesų, pasiūlymas itin naudingas, nes remiantis jo nuostatomis tam tikros VJBŽK patvirtintos rekomendacijos būtų perkeliamos į vieną ES teisės aktą. Toks aktas būtų daug stabilesnė nei dabar galiojanti teisinė priemonė, kurią taikant būsimosios rekomendacijos būtų įtraukiamos tik patvirtinant paties teisės akto pakeitimus. Tai didelis žingsnis siekiant padidinti teisinį užtikrintumą ir supaprastinti reglamentavimo tvarką. Be svarbių nuostatų, susijusių su mažiausiu žvejybos tinklų akių dydžiu, siūlomo reglamento 28 straipsnyje taip pat ginčijamos Parlamento galios. Iš tiesų jame teigiama, kad reglamento nuostatas galima pakeisti pasitelkus „komiteto procedūrą“, kai Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudaromi ir Komisijos atstovų pirmininkaujami valdymo komitetai. Tai labai sumažintų Parlamento galias, todėl pageidautina, kad Komisija veiktų naudodamasi deleguotų aktų teise, o Parlamentas ar Taryba turėtų galimybę atšaukti funkcijų perdavimą.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Pritariu pranešėjui dėl būtinybės supaprastinti žvejybos taisykles patvirtinant reglamentą, kuriuo kaip vienu teisės aktu būtų įgyvendinamos Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (VJBŽK) patvirtintos rekomendacijos.

Taip pat pritariu bendros žvejybos politikos tikslams ir principams, bet manau, kad visos pakrantės valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp ekosistemų apsaugos ir socialinių ir ekonominių vertybių. Kitaip tariant, nepažeisdami bendrųjų principų turėtume raginti apsaugoti vietos bendruomenių interesus.

Reglamente Nr. 1967/2006 smulkmeniškai apibrėžiama VJBŽK susitarimo rajono, šiuo konkrečiu atveju – Viduržemio jūros, vandenyse leidžiama naudoti žvejybos įranga. Remdamasi dabartinėmis reglamento nuostatomis, raginu Parlamentą atkreipti dėmesį, kad dėl siekio išsaugoti natūralias buveines kartais atsiranda rimtų padarinių kai kurioms žvejų bendruomenėms.

Šiuo atžvilgiu Italija laukia Komisijos sprendimo taikyti išimtį žvejoti dvi konkrečias žuvų rūšis, kurios yra pagrindinis ekstensyviosios žvejybos pramonės produktas. Todėl norėčiau atkreipti visų 27 valstybių narių atstovų, o per juos ir Komisijos dėmesį į būtinybę apsvarstyti, kaip lanksčiau taikyti šias priemones, siekiant sudaryti sąlygas išlikti vietos žvejybos pramonei.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Viduržemio jūros bendroji žvejybos komisija (VJBŽK) buvo įkurta 1949 m., pasirašius tarptautinį susitarimą. Jos įgaliojimų sritis apima Viduržemio ir Juodąją jūras bei gretimus vandenis, vystymosi skatinimą, jūrų biologinių išteklių išsaugojimą ir valdymą, konservavimo priemonių rengimą bei siūlymą ir paramą mokomiesiems bendradarbiavimo projektams. Šiuo reglamento projektu paprasčiausiai siekiama perkelti tam tikras VJBŽK patvirtintas ir jos valstybėse narėse jau galiojančias rekomendacijas į vieną ES teisės aktą, kurį teikiant pakeitimus bus galima papildyti būsimosiomis rekomendacijomis.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Pranešimu siekiama perkelti įvairias VJBŽK patvirtintas rekomendacijas. Šiomis rekomendacijomis sprendžiami techniniai klausimai. Vienas jų svarbus Žuvininkystės komitetui, kuris labai abejoja dėl pasiūlymo 28 straipsnio (dėl pakeitimo procedūros) nuostatų, – jos galėtų kelti grėsmę Parlamento prerogatyvoms ir dabartinei institucijų pusiausvyrai, nes numatoma taip padidinti vykdomąsias Komisijos galias, kad jos nulemtų visus būsimuosius reglamento pakeitimus. Todėl Žuvininkystės komitetas siūlo išbraukti 28 straipsnį. Atrodo, kad Komisija nėra visiškai susipažinusi su Lisabonos sutarties nuostatomis ir kai kurie jos tarnautojai nusprendė priimti sprendimus, kuriuos iš tiesų turėtų priimti Parlamentas. To jokiais būdais negalima leisti. Balsavau „už“, nes manau, kad toks Komisijos įžūlumas paprasčiausiai siekia per toli.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi žvejyba, ypač Viduržemio jūros regione, yra daugiau nei ekonominė veikla, ji yra kultūros ir gyvenimo būdo dalis. Ištisi regionai kuriami ir plečiami, atsižvelgiant į žvejybą. Dėl to būtina ypatingą dėmesį skirti žvejybai šiame regione, kadangi žuvininkystė Viduržemio jūroje turi daugiau ypatumų nei kitur ir jai turi būti taikomos specifinės priemonės. Mano nuomone, yra tikslinga perkelti Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos priimtas rekomendacijas į vieną Bendrijos teisės aktą, atsižvelgiant į tai, kad minėtos rekomendacijos jau yra taikomos. Be to, yra tikslinga nustatyti tam tikras technines priemones, kuriomis įtvirtinami žvejybos apribojimai Liono įlankoje, sugriežtinant reikalavimus žvejybos įrangai, žvejybos leidimų išdavimo procesui.

Pritariu, kad laivams, kuriems leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, būtų nustatytas griežtesnis reglamentavimas bei uždrausta žvejyba dragomis ir tralais didesniame nei 1000 metrų gylyje. Be to, tikslinga griežčiau reglamentuoti kontrolės priemones, nustatant galimybę tikrinti trečiųjų šalių laivus tiek iškrovimo, tiek pakrovimo metu, bei atvejus, kada valstybės narės neleidžia naudotis savo uostais. Džiugu, kad siūloma aktyviai bendradarbiauti bei keistis informacija su VJBŽK.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už C. Rivellini pranešimą, nes visiškai pritariu pasiūlymui supaprastinti Europos Sąjungos reglamentus. Pranešimo nuostatomis suteikiama galimybė visas Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos rekomendacijas sudėti į vieną Europos teisės aktą, sudarant visuomenei patogesnes sąlygas naudotis dokumentais ir padedant atitinkamoms agentūroms teikti būsimus pakeitimus. Manau, supaprastinti reglamentavimo tvarką ir padaryti ją patogesnę piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams yra pareiga, kurią mes, teisės aktų leidėjai, turime atlikti greitai ir stropiai, kad jie suvoktų ES teikiamas galimybes, bet pirmiausia turime pašalinti biurokratines kliūtis, dėl kurių susidaro tiek daug papildomų sąnaudų.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Viduržemio jūros bendroji žvejybos komisija (VJBŽK) buvo įkurta 1949 m., pasirašius tarptautinį susitarimą. Susitarimo taikymo sritis apima Viduržemio ir Juodąją jūras bei gretimus vandenis. Pagrindinė VJBŽK užduotis – skatinti vystymąsi, saugoti ir tausiai naudoti gyvuosius vandenų išteklius, parengti ir teikti konservavimo priemones bei skatinti mokomuosius bendradarbiavimo projektus. Šiuo reglamento projektu paprasčiausiai siekiama perkelti įvairias VJBŽK patvirtintas ir susitariančiose valstybėse jau galiojančias rekomendacijas į vieną Bendrijos teisės aktą, kuris teikiant pakeitimus galės būti papildomas būsimosiomis rekomendacijomis. Reglamento nuostatos susijusios su įprastomis tokio pobūdžio organizacijų veiklos sritimis. II antraštinėje dalyje numatomi žvejybos įrankių ir veiklos apribojimai („techninės priemonės“). III antraštinę dalį sudaro „kontrolės priemonės“, pvz., ataskaitų teikimo reikalavimai, inspektavimas ir t. t. IV antraštinėje dalyje kalbama apie bendradarbiavimą, informavimą ir Komisijai bei valstybėms narėms taikomus pranešimų rengimo reikalavimus siekiant bendradarbiaujant ir keičiantis informacija su VJBŽK vykdomuoju sekretoriumi.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos vykdoma reglamentavimo veikla labai svarbi siekiant užtikrinti tausią žvejybą Viduržemio jūroje.

Remiantis naujausiais statistikos duomenimis apie Viduržemio jūros žuvų išteklius, pereikvojama daugiau nei 54 proc. patikrintų žuvų išteklių. Todėl reikia teikti pirmenybę teisėkūrai, siekiant apsaugoti jūrų aplinką ir grįžti prie tausaus žuvų išteklių naudojimo lygio. Dabar bus svarbu valstybėms narėms visapusiškai bendradarbiauti, nes jos privalės kuo greičiau įdiegti naujuosius standartus, imdamosi deramų sankcijų jų nesilaikančiųjų atžvilgiu.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už pranešimą, kuriuo siekiama supaprastinti Viduržemio jūros susitarimo rajone galiojančią žvejybos tvarką.

  Niki Tzavela (EFD), raštu. – (EL) Europos bendrija ir Graikija yra Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos susitarimo rajono šalys. Pasiūlymas dėl rezoliucijos, susijęs su tam tikromis žvejybos tvarkos nuostatomis VJBŽK susitarimo rajone, skirtas perkelti tam tikrus VJBŽK patvirtintus ir susitariančiose šalyse jau taikomus pasiūlymus į vieną Bendrijos teisės aktą. Balsavau už šį konkretų pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad jame siūlomomis kontrolės priemonėmis bus apsaugoma natūrali aplinka, todėl jos bus naudingos VJBŽK šalims.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rezoliucijos dėl tam tikrų žvejybos VJBŽK susitarimo rajone nuostatų. Sujungus sutartas rekomendacijas į būsimąjį vieną Bendrijos teisės aktą, administracinės procedūros taps paprastesnės ir padidės veiksmingumas, tai vertintina teigiamai. Atskirai siūlomi techninio pobūdžio pakeitimai atitinka šiuolaikinius atsakingos žuvininkystės politikos reikalavimus.

Pranešimas: Anni Podimata (A7-0036/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Visiškai pritariu šiam pranešimui, nes jo nuostatomis siekiama inicijuoti naują finansų sektoriaus apmokestinimo būdą, ši priemonė skubi savaime, kaip ir papildomos neseniai patvirtintos reglamentavimo ir priežiūros priemonės. Šiuo požiūriu norėčiau pabrėžti, kad, kaip siūloma dokumento nuostatose, tam tikra prasme apimančiose visas sandorių rūšis, „finansinių sandorių mokestį reikėtų įvesti kaip įmanoma plačiau“. Be kitų privalumų, finansinių sandorių mokesčiu būtų užtikrinama sąžiningesnė rinka ir daugiau skaidrumo, mažinamas spekuliacijų bei mokesčių slėpimo mastas ir dalis krizės naštos perkeliama finansinės veiklos vykdytojams.. Taikant šią priemonę surenkamos papildomos lėšos turėtų būti naudojamos kovoti su skurdu, skatinti darbo vietų kūrimą, finansuoti gerovės valstybę, įgyvendinti klimato ir aplinkosaugos srityse užsibrėžtus tikslus bei finansuoti kitus iš strategijos „Europa 2020“ išplaukiančius aspektus. Savo ruožtu pritariu poreikiui, kad Komisija išnagrinėtų būsimąją prekybos euroobligacijomis tvarką ir numatomas išleisti bendrąsias Europos projektų obligacijas investicijoms skatinti. Taip pat pritariu principui „teršėjas moka“. Galiausiai negalime pamiršti paramos vystymuisi, todėl svarbu išlaikyti įsipareigojimą numatyti kiekvienos valstybės narės 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų skirti besivystančioms šalims.

  Marta Andreasen (EFD), raštu. – Balsavau prieš A. Podimatos pranešimą dėl naujoviško finansavimo, nes jame norima įvesti finansinių sandorių mokestį, kaip teigiama, reikalingą apsaugoti ekonomiką nuo rizikingos prekybos ir norint sukaupti fondą, kurio lėšos būtų naudojamos per kitą krizę. Nors šis mokestis būtų taikomas tik didmeninei prekybai ir pramonei, jis neišvengiamai būtų perkeltas ant jau dabar nuo krizės kenčiančių vartotojų ir mokesčių mokėtojų pečių. Šis mokestis padarytų didžiulę žalą Londono finansų centrui, finansinių paslaugų pramonei, sumokančiai daugiausia įmokų į Jungtinės Karalystės iždą. Tai priverstų įmones išsikelti iš JK, būtų prarandamos darbo vietos ir mokesčių pajamos.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Dabartinėmis biudžeto mažinimo sąlygomis diskusijos dėl naujoviško finansavimo ne tik reikalingos, bet ir gyvybiškai svarbios. Asmeniškai aš labai pritariu finansinių sandorių apmokestinimui, idealiu atveju – tarptautiniu lygmeniu, arba, jei nepavyktų, Europos lygmeniu. Esu patenkinta, kad šiai priemonei pritarė dauguma mano kolegų Parlamento narių.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė atskleidė rimtus pasaulinės finansų sistemos reguliavimo ir priežiūros sistemos trūkumus. Šiandien aišku, kad reikalingos naujos priemonės, kuriomis būtų galima pažaboti spekuliaciją ir atkurti pagrindinį finansų sektoriaus vaidmenį, užtikrinant teisingą ir proporcingą naštos paskirstymą tarp pagrindinių finansų srities veikėjų. Būtina iš esmės pradėti kalbėti apie finansų sektoriaus apmokestinimą, kuriam iki šiol, skirtingai nuo kitų sektorių, dažniausiai netaikomi mokesčiai, o visai pagrindinei finansų veiklai taikoma atleidimo nuo PVM sistema. Pritariu finansinių sandorių mokesčio įvedimui, kuris galėtų padėti spręsti didėjančių ir labai žalingų prekybos modelių finansų rinkose klausimą, pagerinti pačios rinkos veiksmingumą, sumažinti kainų svyravimą bei sukurti paskatas finansų sektoriui vykdyti pridėtinę vertę turinčias investicijas.

  Dominique Baudis (PPE), raštu. – (FR) Šiuo balsavimu Parlamentas priėjo dar vieną riboženklį savo kelyje į pasaulinę finansų reguliavimo sistemą. Pasiuntėme svarbią žinią, palankią G20 pirmininkaujančios Prancūzijos projektams. Pasirodžius pirmiesiems ekonomikos atsigavimo daigams, kartu dirbsime, remdami gerai apgalvotą, tolygų liberalizmo modelį. Europos kairieji bandė vieni prisiimti nuopelnus už finansinių sandorių apmokestinimo idėją. Vis dėlto tai buvo klaidinimas. Europiečiai žino, kada reikia būti pragmatiškiems. Šios dienos balsavimu įrodyta, kad šis pasiūlymas yra svarbesnis už visus politinius nesutarimus.

  Bastiaan Belder (EFD), raštu. – (NL) Negaliu pritarti A. Podimatos pranešimui, nes už mokesčių politiką atsakingos valstybės narės. Pranešime neatsižvelgiama į šią aplinkybę. Juo siekiama ES lygmeniu nustatyti keletą mokesčių, įskaitant finansinių sandorių ir energetikos apmokestinimą. Jei būtina apmokestinti finansų sektorių, tuomet surenkamos pajamos turėtų atitekti valstybių narių iždams. Pagaliau juk jų lėšomis buvo išgelbėti bankai. Valstybės narės tinkamai pasinaudotų šiomis įplaukomis, sumažindamos krizės laikotarpiu padidėjusią valstybės skolą. Vis dėlto vienareikšmiškai manoma, kad šios pajamos galėtų būti naudingos įgyvendinant pasaulinius ir ES politikos tikslus. Tai galėtų būti klimato kaita ir vystomasis bendradarbiavimas.

Be to, į pranešimą įtrauktas argumentas dėl solidarumo rinkliavos įsigyjant lėktuvų bilietus, kad galėtume kovoti su visuomenės sveikatos problemomis ir mažinti transporto sektoriaus apmokestinimą. Sutinku, kad galėtume siekti šių naudingų politinių tikslų ir būtų tikslinga svarstyti galimybę skirti tam daugiau lėšų. Vis dėlto, kadangi tai darytų įtaką mūsų mokestinėms priemonėms, šių iniciatyvų turėtų imtis valstybės narės, o ne iš viršaus jas nuleidžianti Europa. Bijau, kad toks požiūris galėtų tapti kliūtimi siekiant vaisingo bendradarbiavimo su Taryba.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Praėjus daugiau nei trejiems metams po krizės, finansų rinkų reguliavimo priemonės yra gana silpnos. Tokiu atveju naujasis mokestis taptų nauju finansavimo šaltiniu ir daugiausia klausimų keliančios finansinės veiklos reguliavimo priemone. Būkime atviri: šiuo metu negalime teigti, kad tai, kas įvyko prieš trejus metus, dar kartą nepasikartos ateityje. Tokia perspektyva nuvilia. Todėl susiduriame su uždaviniu – sužinoti, ar Europai pakanka kritinės masės imtis ypatingų veiksmų. Manau, kad pakanka, ir kuo greičiau ji imsis spręsti šį klausimą, tuo geriau!

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Patvirtinus plenariniame posėdyje šį pranešimą, nubrėžiamos kelio, kuriuo, atrodo, ketina žengti Europos Sąjunga, gairės. Nors atrodytų, kad sumanymas įvesti finansinių sandorių mokestį, net jei G20 vadovai ir nesugebėjo pasaulio mastu susitarti dėl šios priemonės, skirtas plačiajai visuomenei paremti, jaučiu pareigą paminėti, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tai galėtų turėti atvirkštinį poveikį. Šio tik ES kapitalui taikomo mokesčio poveikis bus tas, kad tas kapitalas neabejotinai iš ES bus perkeltas į besivystančias ar kylančios ekonomikos šalis. Kitas scenarijus, bent jau pirmajame etape, būtų toks, kad šis mokestis sąnaudų pavidalu būtų perkeltas kreditų vartotojams ar įskaičiuotas teikiant kitas finansines paslaugas. Kad ir kaip klostytųsi padėtis, dėl tokio iškreipto poveikio ES dar labiau priartėtų prie pavojingos ribos, kurią peržengusi prarastų savo konkurencingumą JAV, Japonijos ir BRIC šalių atžvilgiu. Tai sulėtintų ekonomikos augimą ir sukurtų problemų, apimančių ir nuo kuo pigesnių finansavimo šaltinių priklausomą realiąją ekonomiką.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu Europos Sąjungos poreikiui ieškoti naujų pažangių finansavimo priemonių. Tiesą sakant, naudodamasi šiomis priemonėmis, kurios atliktų ir reguliuojamąjį, ir pajamų šaltinio vaidmenį, ES galėtų imtis spręsti dabartines problemas.

Šiame Parlamente dažnai pabrėžiama, kad ekonomikos krizė atskleidė pasaulio finansų sistemos reguliavimo ir priežiūros trūkumus. Taip pat žinome, kad šiuo metu mokesčių mokėtojams pirmiesiems tenka pakelti krizės sąnaudų naštą, ne vien dėl tiesioginių mokesčių, bet ir dėl didėjančio nedarbo, mažėjančių pajamų, ribojamų galimybių naudotis socialinėmis paslaugomis ir dėl didėjančios nelygybės. Kad parengtume kompleksinį ir visa apimantį atsaką į krizę, mums reikia naujų priemonių .

Todėl pritariu ilgai svarstomam euroobligacijų išleidimui, jomis naudojantis būtų galima bendrai valdyti dalį valstybės skolos sudarančių įsiskolinimų. Pranešėja taip pat siūlo kitas finansavimo priemones, kuriomis būtų pažabota spekuliacija: pvz., nuosekliai ir veiksmingai apmokestinti energetikos sektorių, parengti pasiūlymų dėl plėtros mokesčio, kurį įvedus būtų galima skirti daugiau lėšų Tūkstantmečio vystymosi tikslams įgyvendinti .

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) ES nuolat susiduriame su finansų krizės, 2009 m. išaugusios į biudžeto krizę, kurios svarbus bruožas buvo dideliu mastu leidžiamos vyriausybių obligacijos, padariniais. Priešingai, nei teigiama patvirtintame pranešime, vis dėlto čia neįžvelgiu rinkų spaudimo, veikiau – daugelio nacionalinių vyriausybių, nenorinčių reformuoti savo pensijų, sveikatos apsaugos ir užimtumo sistemų, vykdomą neatsakingą biudžeto politiką. Mano nuomone, mėginimas versti kaltę rinkos trūkumams yra klaidingas ir atskleidžia neryžtingumą imtis būtinų reformų. Dabar patvirtinome griežtesnes finansų reguliavimo ir finansų rinkos priežiūros taisykles, turėtume žengti toliau ir imtis priemonių Europos šalių ekonomikai išjudinti, pvz., finansuodami bendruosius infrastruktūros projektus ir taikydami mokesčių lengvatas į mokslą ir mokslinius tyrimus investuojančioms įmonėms. Norėčiau paraginti neįvesti finansinių sandorių ir įvairių bankų mokesčių, nes jais būtų apsunkinama finansų rinka ir iškraipoma konkurencija. Euroobligacijos – ne išeitis, nes jomis finansinis neatsakingumas tik perkeliamas į europinį lygmenį, į daug sunkiau visuomenės kontrolei pasiekiamas vietas, kuriose bandymai pernelyg didinti išlaidas turėtų daug rimtesnių nei nacionalinio masto padarinių. Taip pat nepritariu Europos mastu siūlomam anglies dioksido mokesčiui, nes taip, ypač energetikos sektoriui, būtų užkraunama netolygi našta ir galiausiai sumažėtų ES energetinis saugumas.

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Finansiniams sandoriams tenka didelė finansų sektoriaus išteklių dalis, o įvairūs spekuliaciniai veiksmai finansų rinkose svariai prisidėjo prie pasaulio finansų krizės. Tikrai nesąžininga visą finansų krizės naštą užkrauti ant mokesčių mokėtojų pečių, nes dalį šios naštos reikėtų atiduoti ir finansų sektoriui, taip pasidalinant sąnaudas. Pranešime daugiausia dėmesio skiriama didelės rizikos ir spekuliacinėms sąnaudoms, todėl ateityje apmokestinus finansinius sandorius padidėtų finansų sektoriaus atsakomybė ir paradoksalu, bet dėl to padidėtų pasaulio finansų sektoriaus stabilumas. Kita priežastis įvesti finansinių sandorių mokestį susijusi su aplinkybe, kad daugumoje valstybių narių finansinės paslaugos nėra apmokestinamos PVM.

  Antonio Cancian (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad tai geras žingsnis naujoviškų ateities finansavimo priemonių, kurios paskatintų Europos ekonomikos atsigavimą, link. Mano manymu, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus, Europai labai svarbu rinkoje rasti lėšų finansuoti pagrindinius mūsų ekonomikos sektorius; siekiant įveikti krizę ypač būtina finansuoti transeuropinių transporto tinklų, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūrą.

Labai svarbu išjudinti Europos ekonomiką. Europos atsakomybė – ne įvesti ir (arba) padidinti mokesčius, bet turėti drąsos stoti akis į akį su rinką. Išspręsti problemas galima sugebant rasti naujų finansavimo formų, kurias pasitelkus per kuo trumpesnį laiką būtų visiškai įgyvendinami projektai, randant iš leidžiamų vertybinių popierių surenkamų ad hoc lėšų, kitaip vadinamų projektų obligacijomis, tiesiogiai susijusių su darbų įgyvendinimu ir jų ekonomine nauda.

Bet koks finansinių sandorių apmokestinimas Europoje turėtų būti taikomas tik jį įvedus pasauliniu mastu: manau, Komisija turėtų ištirti galimybę įvesti šį mokestį ES mastu, siekdama nustatyti, ar tai turėtų neigiamos įtakos ES konkurencingumui.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Parlamento rezoliuciją, nes pritariu Komisijos tikslui padidinti ES biudžetą pasitelkiant naujoviškas fiskalines priemones ir pripažįstu potencialią didėjančio privataus sektoriaus finansavimo viešosiomis lėšomis naudą. Taip pat manau, kad tokias priemones reikia įgyvendinti užtikrinant skaidrią atskaitomybę, derinant jas su investicijų gairėmis, rizikos valdymu, poveikio ribomis ir remiantis demokratinės atsakomybės principais nustatytomis atitinkamomis kontrolės ir priežiūros procedūromis.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Palankiai vertinu per balsavimą plenariniame posėdyje pareikštą Europos Parlamento paramą siūlymui Europos mastu įvesti finansinių sandorių mokestį. Toks mokestis pažabotų itin spekuliatyvius ir socialiai beverčius finansinius sandorius, o Europos Sąjunga per metus gautų 200 mlrd. EUR pajamų. Šis balsavimas prieštarauja konkurencingumo pakto nuostatoms. Užuot baudę valstybes ir piliečius, turime apmokestinti finansų rinkas. Komisija ir Taryba privalo į tai skubiai atkreipti dėmesį.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Su tam tikromis išlygomis pritariu A. Podimatos pranešimui dėl naujoviško finansavimo. Palaikau pranešėjos nerimą dėl patiriamos finansų krizės ir su ja susijusių investicijų trūkumo. Taip pat sutinku, kad pageidautina investicijomis skatinti didesnę pažangą bei inovacijas ir kad Europai būtina didinti savo pažangiųjų investicijų pajėgumus. Vis dėlto manau, kad pranešime apskritai per daug susitelkiama į mokesčių didinimą, nors kai kuriose šalyse (pvz., Portugalijoje) jau dabar patiriame per sunkią mokesčių naštą. Galutinėje pranešimo redakcijoje raginama įvesti finansinių sandorių mokestį (pasaulio ar bent jau Europos mastu), pripažįstant poreikį įvertinti šio žingsnio padarinius (numatant atlikti tyrimą a posteriori). Labai pritariu pastangoms dėl euroobligacijų, kurias leidžiant pažeidžiamesnės euro zonos šalys galėtų lengviau naudotis rinkų paslaugomis, ir nuomonei, kad tai būtų naudinga „visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms bei visai euro zonai.“

  Frédéric Daerden (S&D) , raštu. – (FR) Kai kas nepritaria finansinių sandorių mokesčiui (FTT) Europos mastu, nes tokiu būdu Europos sąskaita būtų iškraipoma finansų rinkų konkurencija. Nemanau, kad tik 0,01 proc. dydžio mokestis už šiuos sandorius priverstų investuotojus pasitraukti iš didžiausios pasaulio finansų rinkos.

Jei imdamiesi šios iniciatyvos pasaulio mastu pasikliausime G20, turėsime laukti amžinai. Todėl esu patenkintas, kad buvo pritarta Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos teikiamai pataisai įvesti FTT Europos mastu. Per metus iš šio mokesčio tikimasi gauti 200 mlrd. EUR pajamų, tai leistų Europos Sąjungai tinkamai finansuoti savo biudžetą, tačiau Tarybos nariai jau dabar skelbia apie savo ketinimus jį mažinti, nepaisant Europos mastu leidžiamų išlaidų sukuriamos pridėtinės vertės.

Finansų rinkų žaidėjų sukelta krize mūsų dešiniosios vyriausybės naudojasi kaip dingstimi apkarpyti biudžetus, ypač jų socialines išlaidas. Vadinasi, Europos piliečiai mokėtų už klaidas, kurių nepadarė. Sustiprinant viešuosius finansus anksčiau juos susilpninusiųjų sąskaita, FTT pavidalu į Europoje priimamus sprendimus būtų grąžintas socialinis teisingumas. Todėl dabar buvo pats tinkamiausias laikas žengti šį žingsnį.

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. – (IT) Ekonomikos ir finansų krizė atskleidė visišką etikos nebuvimą šioje srityje. Naujosios gerovės ekonomikos paradigma, pagal kurią asmeninės gerovės siekis yra raktas į kolektyvinę gerovę, kurią sudaro atskirų jos dalių visuma, visiškai nepasitvirtino. Remiantis šiuo požiūriu, asmeniniai interesai niekaip neapriboja kolektyvinių, nekalbant jau apie visuotinius interesus. Kadangi vyriausybės privalo nustatyti visuotinius interesus apibrėždamos veikimo erdvę ir joje palikdamos vietos laisvei bei asmens teisėms, jos privalo remti šią sąrangą pasirinkdamos sąžiningą ir pažangią mokesčių sistemą. Laikantis šio požiūrio, kurį ES ir visos G8 ir G20 valstybės privalo remti pasauliniu lygiu, pajamos iš finansinių sandorių privalo būti sulyginamos su kitomis įplaukomis, pasitelkiant specialiąją mokesčių sistemą, kuria būtų skatinama didesnė operatorių atsakomybė bei kitos taisyklės ir naujosios paradigmos. Leidžiant krizės fondui skirtas euroobligacijas ir įgyvendinant infrastruktūros projektus būtų galima sustiprinti ES gebėjimą imtis ES biudžetą papildančių veiksmų. Man atrodo, kad, patvirtinę šį pranešimą, nors ir lėtai, bet ėmėme judėti šia kryptimi.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Dabartinė ekonomikos krizė išryškino finansų sektoriaus priežiūros trūkumus. Todėl mums reikia naujų priemonių ir naujos fiskalinės politikos. Iš tiesų, finansų sistema iš spekuliacinių sandorių sukaupė didelius pelnus ir nemoka jokių mokesčių. Balsuodamas už finansinių sandorių mokestį, iš kurio gaunamos įplaukos galėtų būti naudingai skiriamos vystomajai pagalbai, Europos Parlamentas parodė, kad nori padaryti galą šiai neteisybei. Žinoma, šis mokestis turėtų būti renkamas tarptautiniu mastu, bet jei to nebus, prašysime ES imtis atsakomybės ir įvesti jį Europoje. Taip Europa parodytų tiek su naujovišku finansavimu, tiek su solidarumu besivystančių šalių atžvilgiu susijusį pavyzdį. Dabar atėjo Europos Komisijos eilė pateikti mums teisės akto pasiūlymą, kuris atitiktų labai didelės šio Parlamento daugumos pareikštus lūkesčius.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Palankiai vertinu šį balsavimą dėl finansinių sandorių mokesčio, nes Europos Parlamentas ragina Europos Sąjungą įgyvendinti šią mokesčių sistemą nelaukiant galimo sprendimo pasauliniu lygiu. Europos Sąjungos finansų sektorius – didžiausias pasaulyje, todėl ji turėtų rodyti pavyzdį.

Remiantis įvairių tyrimų išvadomis, iš 0,05 proc. mokesčio už finansinius sandorius per metus būtų galima surinkti apie 200 mlrd. EUR pajamų, kurios būtų panaudojamos ekonomikai gaivinti, vystomajam bendradarbiavimui ir aplinkos apsaugai finansuoti, taip pat – spekuliacijai atgrasyti. Taip teigdama ir toliau manau, kad šį mokestį reikia įvesti tarptautiniu mastu: Europos Sąjunga privalo paraginti savo partneres patvirtinti finansinės veiklos mokesčių reglamentus.

Taip tvirtinu todėl, kad jei šis mokestis būtų renkamas tik Europos Sąjungoje, o ne tarptautiniu mastu – pagrindinėse Europos finansų srities konkurentėse, smarkiai nukentėtų Europos Sąjungos finansai. Labai tikiuosi, kad kompromisas šiuo klausimu bus pasiektas per Prancūzijos pirmininkavimą G20.

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) Daugiau nei 10 metų Europos Parlamento socialistai kovoja už finansinių sandorių mokestį. Šis mokestis suteiktų daug naudos: jis ne tik atgrasytų finansų spekuliantus, jo lėšomis, prisidedant prie Europos Sąjungos biudžeto, taip pat būtų finansuojama pagalba besivystančioms šalims ir jų prisitaikymas prie klimato kaitos.

Dabar pasaulio padėtis pakito: dėl ekonominio nuosmukio dar labiau išryškėjo būtinybė stabilizuoti finansų rinkas, Europos Sąjungai reikia naujų išteklių norint įveikti šį nuosmukį, ir privalo jį įveikti įgyvendindama augimo, o ne taupymo priemones.

Kartu kyla vis didesnė šio mokesčio įvedimo banga: vis daugiau vyriausybių palaiko šią idėją, o Europos Parlamentas dar kartą nubalsavo už finansinių sandorių mokesčio įvedimą. Šis naujas balsavimas už mokestį yra svarbus žingsnis: Parlamentas teigia, kad net ir nepasiekę pasaulinio susitarimo nedelsdami privalome imtis veiksmų Europos mastu. Parlamento reikalavimas aiškus, o balsavimo rezultatai buvo triuškinami: dabar savo žodžius privalome paversti darbais ir įgyvendinti sprendimą dėl finansinių sandorių mokesčio.

  Lena Ek (ALDE), raštu. – (SV) Pranešime dėl naujoviško finansavimo minima nemažai svarbių aspektų. Deja, jame siūloma Europai vienašališkai įvesti finansinių sandorių mokestį. Manau, reikėtų apsvarstyti Švedijos, kuri devintajame dešimtmetyje įvedė kažką panašaus į finansinių sandorių mokestį, pavyzdį, kai po to didžioji prekybos akcijomis, obligacijomis ir akcijų pasirinkimo sandoriais dalis persikėlė į Londoną, todėl nereikėtų kartoti tos pačios klaidos Europos mastu. Jei ES vienašališkai įves šį mokestį, įžvelgiu didelę finansų rinkos stabilumo užtikrinimo riziką. Kyla didelė grėsmė, kad prekyba akcijomis, obligacijomis ir akcijų pasirinkimo sandoriais persikels už Europos ribų, į ne tokias skaidrias ir atviras rinkas. Tai nesudarys geresnių sąlygų kontroliuoti finansų rinką. Todėl balsavau prieš pakeitimą, kuriuo siūloma įvesti Europos spekuliacijų mokestį, vis dėlto, nors šis pakeitimas buvo patvirtintas, per galutinį balsavimą nusprendžiau balsuoti už pranešimą.

Nusprendžiau taip balsuoti, nes, būdama Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos derybininkė dėl strategijos „Europa 2020“, kitaip būčiau rizikavusi susilpninti frakcijos derybinę poziciją mums svarbiais klausimais, pvz., dėl tikros vidaus rinkos sukūrimo svarbos, gebėjimo Europos projektų obligacijų lėšomis finansuoti infrastruktūros projektus ir dėl galimo sprendimo įvesti Europos anglies dioksido mokestį.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame ginama idėja nustatyti specialiąsias priemones, pvz., įvesti finansinių sandorių mokestį, kuris galėtų būti naudingas didinant rinkos veiksmingumą, skaidrumą, mažinant per didelį kainų kaitumą ir skatinant finansų sektorių daryti ilgalaikes investicijas, kuriomis būtų kuriama realiosios ekonomikos pridėtinė vertė.

  Göran Färm, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, labai pritariame finansinių sandorių mokesčiui pasaulio mastu. ES turėtų labai aktyviai veikti, kad tokia sistema būtų sukurta. Jei laikui bėgant paaiškėtų, kad politiškai neįmanoma susitarti, reikėtų labai rimtai svarstyti alternatyvą ES viduje įvesti finansinių sandorių mokestį. Dėl jo turėtų būti apsispręsta atlikus labai išsamų poveikio įvertinimą. Komisija šiuo metu rengiasi analizei, bet tai nesutrukdė jos atstovams užbėgti įvykiams už akių ir įvairiomis progomis reikšti akivaizdžiai neigiamą požiūrį į šio mokesčio įvedimą ES mastu. Mūsų nuomone, toks elgesys nepriimtinas. Todėl, siekdami pasiųsti aiškią žinią Komisijai, jog reikėtų rimtai imtis šio klausimo ir užtikrinti nešališką proceso eigą, nusprendėme balsuoti už pakeitimą, kuriame minimas mokesčio įvedimas būtent ES. Svarstant šį klausimą labai svarbu pasirinkti visapusiškai pasvertą ir objektyvų sprendimo priėmimo pagrindą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime svarstoma būtinybė pasaulio ir Europos mastu ieškoti naujų būdų finansuoti viešąjį sektorių. Iš tiesų, dabartinė ekonomikos ir finansų krizė verčia valstybes nares ieškoti pajamų savo biudžetų sunkumams sumažinti. Naujosiomis finansavimo priemonėmis apmokestinamas finansų sektorius ir CO2 išmetimas.

Neseniai finansų sektorius iškraipė savo ekonomikos vystymo finansavimo tikslus ir, teisindamasis dingstimi apsisaugoti nuo rizikos, padidino palūkanų normas, iš karto užsitikrindamas didžiulius pelnus, darančius rimtą poveikį viešiesiems finansams ir piliečiams. Tuo tarpu, įvedus CO2 išmetimo mokestį, būtų galima sąžiningiau ir nuosekliau taikyti principą „teršėjas moka“, prisidedant ne tik prie klimato kaitos mažinimo, bet ir finansuojant šios srities investicinius projektus. Pritariu finansinių sandorių mokesčiui pasaulio mastu. Manau, kad prieš įvedant šį mokestį Europos mastu reikėtų atlikti poveikio vertinimą. Taip pat pritariu pasiūlymui leisti euroobligacijas, nes manau, kad tai būtų bendra skolų valdymo priemonė.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime kalbama apie „naujovišką finansavimą“. Tačiau iš tiesų jame neatsikratoma atsibodusio pasenusio požiūrio, kuriuo atmetamas paprasčiausias teisingumas. Seniai reikėjo imtis veiksmingai kontroliuoti ir reguliuoti finansų rinką. Seniai reikėjo sustabdyti spekuliacijas, nesvarbu, ar jos būtų žaliavų, įskaitant maisto produktų, nekilnojamojo turto, socialinių išmokų ir pensijų ar valstybės skolos (pateikiu tik kelis pavyzdžius) srityse. Vis dėlto Europos Komisija užsispyrusi atsisako įgyvendinti šiuos pasiūlymus. Taip elgiamasi žinant, kad dėl vengimo mokėti mokesčius ir sukčiavimo Europa per metus patiria nuo 200 iki 250 mlrd. EUR žalą; tai suma, kurios pakaktų viešojo sektoriaus deficitui sumažinti nedidinant, kaip įprasta, darbo apmokestinimo. Komisija taip pat su užsispyrimu atsisako ES mastu įvesti finansinių sandorių mokestį ir nedaro spaudimo jį įvesti pasaulio mastu.

Tas pats pasakytina ir apie toliau skandalingai egzistuojančias mažų mokesčių priebėgas. Minėtais būdais būtų galima gauti pajamų kovoti su skurdu ir kitomis nesibaigiančiomis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis. Dabartiniais skaičiavimais, įvedus net ir mažą finansinių sandorių mokestį, ES lygmeniu per metus būtų galima gauti apie 200 mlrd. EUR pajamų.

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. – (IT) Palankiai vertinu rezoliuciją dėl naujovišką finansinių priemonių, tai Parlamento indėlis į diskusiją, kaip gauti naujų pajamų, užtikrinti sąžiningą mokesčių politiką ir kuo labiau padidinti gebėjimus susigrąžinti pajamas. Pritariu finansinių sandorių mokesčio ( FTT) įvedimui: pastaroji krizė – dėl kurios galime kaltinti tam tikros rūšies spekuliacinių finansų struktūras, – parodo, kaip valstybės ir asmeniškai piliečiai turi mokėti už kitų padarytą žalą.

Finansinių sandorių mokestis kiekvienais metais pastorintų ES piniginę maždaug 200 mlrd. EUR ir padėtų pažaboti spekuliacinę veiklą, kuri pabrangtų ir todėl taptų mažiau patraukli. Vis dėlto manau, kad šį mokestį reikėtų įvesti pasaulio, o ne vien Europos mastu, kad nesumažėtų pačios Europos, kuri, nepamirškime, yra labai patraukli didžiausia pasaulio rinka, konkurencingumas. Taip pat visi turėtume palankiai vertinti Parlamento pritarimą euroobligacijoms ir projektų obligacijoms, kuriomis, suteikiant postūmį realiajai ekonomikai ir raginant įgyvendinti Europos ekonomikai gyvybiškai svarbius infrastruktūros projektus, būtų skatinamas atsigavimas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Jau seniai brendo poreikis kontroliuoti ir veiksmingai reguliuoti kapitalo rinką, užkertant kelią didelio masto spekuliacijoms įvairiais produktais, įskaitant žaliavas, nekilnojamojo turto sandorius, socialines išmokas, pensijas ir draudimą, taip pat – visą pluoštą išvestinių vertybinių popierių, įskaitant spekuliacijas valstybės skola.

Deja, su šiais pasiūlymais susijusioje srityje Europos Komisija nepadarė jokios pažangos, tuo tarpu gerai žinoma, kad dėl vengimo mokėti mokesčius ir sukčiavimo per metus Europos patiriama žala vertinama nuo 200 iki 250 mlrd. EUR, vien šios sumos pakaktų nedidinant darbo apmokestinimo sumažinti viešojo sektoriaus deficitą.

Vis dėlto, jei įvestume finansinių sandorių mokestį pasaulio, o kartu ir Europos mastu, padarytume galą ir mažų mokesčių priebėgoms bei spekuliacinėms finansų priemonėms, surinktume netgi daugiau lėšų ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti.

Dabartiniais vertinimais, pajamos net ir iš nedidelio tarifo finansinių sandorių mokesčio Europos Sąjungos lygmeniu sudarytų maždaug 200 mlrd. EUR per metus.

Atsižvelgdami į tai, negalime sutikti su tuo, kad, remiantis poreikiu atlikti papildomus tyrimus ir vertinimus, delsiama parengti aiškią poziciją dėl finansinių sandorių mokesčio įvedimo.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Jei už beatodairišką prekybą ir spekuliacijas atsakinga finansų sistema laikoma viena pagrindinių finansų krizės sukėlėjų, tuomet būtų teisinga, jei kaltininkai prisiimtų dalį žalos išlaidų įnešdami ekonomiškai labai svarbų indėlį. Vis dėlto manau, kad, pasitelkus šiame pranešime siūlomą priemonę, sutriktų trapi konkurencijos pusiausvyra ir būtų sudrebinti jos pamatai, nes ši priemonė turėtų būti taikoma pasaulio mastu. Dėl šios priežasties ir kad būtų išvengta pavojingo precedento Europos mokesčių sistemoje, nepritariu A. Podimatos pranešimui ir balsavau prieš jį.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Balsavau už pakeitimus ir su finansinių sandorių apmokestinimu susijusias dokumento teksto dalis. Tiesą sakant, balsavau už principą priversti finansų įstaigas padėti prisiimti nuosmukio, už kurį jos yra atsakingos, išlaidas ir sutelkti viešuosius finansus.

Vis dėlto didžiausia pranešimo, prieš kurį balsavau, problema – kad pagrindinis jo tikslas, diegiant naujoves, įvesti naujus mokesčius, kuriuos, jei įmanoma, valdytų Europos ar pasaulio arba bent jau tarptautinio lygmens struktūros, sprendžiančios, kam skirti ir kaip panaudoti pinigus. Be to, nėra garantijų, kad bus gerokai sumažinti darbo mokesčiai. Taip pat galiu tik visapusiškai priešintis anglies dioksido mokesčiui, nes juo, kaip siūloma neteisingame ir nepopuliariame N. Sarkozy projekte, be išimties būtų baudžiami vargingiausi piliečiai.

Taip pat nepritariu pasiūlymui, siekiant sujungti valstybės skolos dalis, įsteigti už euroobligacijų leidimą atsakingą Europos agentūrą – tai tikra dovana bepročiui, už kurią turėtų mokėtų sveiko proto žmonės. Baigdamas noriu pareikšti apgailestavimą, kad nors vystymuisi skirtoje dalyje pagrįstai ir peikiama vyriausybių ar mokesčių priebėgų korupcija, bet nedrįstama atkreipti dėmesį į skandalingą tarptautinių korporacijų veiklą, ypač į jų naudojimąsi sandorių kainomis.

  Louis Grech (S&D), raštu. – Pranešimu dėl „naujoviško finansavimo“ siunčiama rimta žinia finansų ir ypač bankininkystės įstaigoms, kad pribrendo laikas toliau reguliuoti finansų sektorių ir laikyti bankus administraciniu ir teisiniu požiūriu atsakingais už savo aplaidumą ir nemokšišką rizikos valdymą. Tapo akivaizdu, kad finansinių paslaugų rinka dažnai nesugeba pakankamai pati savęs reguliuoti ir kad reikia apčiuopiamai ir rimtai pagerinti finansų sektoriaus vartotojų apsaugą, ypač su stebėsena ir priežiūra susijusius saugiklius. Dabartinėmis aplinkybėmis būtų galima pasinaudoti kaip galimybe sustiprinti finansinių paslaugų sektorių ir atkurti piliečių ir vartotojų, šiuo metu mokančių už pagrindinių finansų įstaigų didžiules klaidas ir gelbėjančių jas, pasitikėjimą.

Atsižvelgdama į visa tai, Komisija pirmiausia turėtų įvertinti finansinių sandorio mokesčio poveikį Europos ekonomikai, nes bet kokie būsimieji pasiūlymai neturėtų būti paremti vien trumpalaikiais tikslais grindžiamais sprendimais, jie turėtų remtis pragmatiniu požiūriu, kuris atlaikytų laiko išbandymus ir sugrąžintų Europos piliečių pasitikėjimą finansų rinkomis.

  Estelle Grelier (S&D), raštu. – (FR) Patvirtindamas A. Podimatos pranešimą Parlamentas pasinaudojo proga pareikšti neabejotiną savo paramą finansinių sandorių mokesčio įvedimui Europos mastu. Iki šiol Europos dešinieji Parlamento komitetuose ar plenarinėse sesijose visuomet atmesdavo šia tema socialistų teikiamus pasiūlymus. Tai, kad šis projektas, už kurį daugelį metų kovojo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas, sulaukė daugumos Parlamento narių ir net dalies dešiniųjų palaikymo, yra gera žinia. Tuo parodoma, kad kartu mes pamažu imame suvokti šio projekto svarbą. Šiuo balsavimu žymimas naujas etapas įgyvendinant finansinę priemonę, kuri būtų skirta papildomiems ES biudžeto nuosaviems ištekliams kaupti, taip pat ir tarptautiniu lygmeniu paremti plėtros iniciatyvas. Vis dėlto kova dar nebaigta. Kol kas tai – tik politinė pozicija. Privalome išlikti budrūs, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai, kurių dauguma yra dešinieji arba centristai, parodytų tikrą norą įvesti šį mokestį, o ne tik skelbtų pareiškimus.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Daugelį metų kovojame už tai, kad būtų įvestas finansinių sandorių mokestis. Nepaisant šios idėjos atžvilgiu reiškiamų daugelio išlygų, didele balsų persvara patvirtinta rezoliucija yra svarbus žingsnis. Ragindamas tarptautiniu lygmeniu apmokestinti finansinius sandorius ir bet kokiu atveju rekomenduodamas įvesti šį mokestį Europos Sąjungoje, Parlamentas kloja naujos pasaulio finansų tvarkos pamatus. Be to, turėtume paminėti šiuo mokesčiu atveriamas naujas finansines perspektyvas, nes įvedus jį per metus būtų galima surinkti maždaug 200 mlrd. EUR. Šis balsavimas – didelė pergalė, dabar metas tarptautinėms institucijoms parodyti tokią pačią drąsą, kokią pademonstravo Europos Parlamento nariai.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Europos socialistai ir kairieji ilgai kovojo už finansinių sandorių apmokestinimą. Didele balsų persvara patvirtintu mano kolegės iš Graikijos Anni Podimatos pranešimu parodoma Europos Parlamento pasiekta politinė pažanga. Tai didelė Europos kairiųjų pergalė – viena tų, kuria jie gali didžiuotis. Nors dokumento tekstas ir nedaro tiesioginio teisinio poveikio, jis reiškia ryžtingą politinį žingsnį pirmyn: nuo šiol Europos Parlamento dešinieji negalės užkirsti kelio šio mokesčio įvedimui. Tai rimtas žingsnis biudžeto federalizmo link ir vienintelis būdas Europos Sąjungai įgyvendinti augimo bei užimtumo tikslus ir įveikti ekonominį nuosmukį.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, kadangi vienas iš pagrindinių novatoriškų finansavimo priemonių privalumų yra jų dvejopa nauda, nes jos gali prisidėti prie svarbių politinių tikslų, pvz., finansų rinkų stabilumo ir skaidrumo, pasiekimo ir suteikia didelį pajamų potencialą, bet turėtų būti atsižvelgta ir į šių priemonių įtaką finansų sektoriaus neigiamam šalutiniam poveikiui. Pritariu nuostatai ir raginimui parengti naujoviškas finansavimo priemones siekiant gauti iš šio sektoriaus daugiau pajamų ir prisidėti prie mokesčių naštos sumažinimo darbo žmonėms. Tai suteiktų galimybių pagerinti rinkos veiksmingumą, padidintų skaidrumą ir mažintų spekuliacijas, išlygintų per didelį kainų svyravimą ir sukurtų paskatas finansų sektoriui vykdyti ilgalaikes investicijas, turinčias pridėtinę vertę tikrajai ekonomikai, taip pat tai padėtų finansuoti visuotines viešąsias gėrybes bei mažintų valstybės biudžeto deficitą. Pritariau ir idėjai išleisti bendras Europos projektų obligacijas, kad būtų finansuoti dideli Europos infrastruktūros poreikiai ir struktūriniai projektai vykdant ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir kitas strategijas, pvz., naująją strategiją dėl energetikos infrastruktūros plėtros, taip pat kitus didelės apimties projektus. Tokiu būdu ES projektų obligacijos užtikrintų reikalingas investicijas, pritrauktų reikiamą paramą ir taptų svarbia priemone siekiant padidinti valstybės paramos apimtis. Šiais projektais taip pat turi būti prisidedama prie ekologiniu požiūriu tvarios mūsų ekonomikos pertvarkos, paruošiant dirvą anglies dioksido neišskiriančiai ekonomikai.

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE), raštu. – (LV) Naujasis finansinių sandorių mokestis neišspręs Europos Sąjungos valstybių narių biudžeto problemų. Todėl nepritariau pranešimui dėl naujoviško finansavimo pasaulio ir Europos lygmenimis. Priešingai nei kai kurie mano, šį mokestį mokėtų ne bankai, bet jų klientai, taigi tie patys senieji mokesčių mokėtojai. Atsigaunant ekonomikai neturėtume įvedinėti naujų mokesčių, kaip tik turėtume mažinti vyriausybių išlaidas. Naujuoju mokesčiu tik užmaskuotume vyriausybių nesugebėjimą mažinti išlaidas ir nepasiektume trokštamo efekto.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Šiandien Parlamentui teikiamas balsuoti pranešimas susijęs su naujoviškomis finansavimo priemonėmis. Balsavau „už“ noriu pritarti šiai rezoliucijai, nes per pastarųjų metų ekonomikos krizę išryškėjo reguliavimo trūkumas ir būtinybė įvesti priemones, kuriomis būtų galima sustabdyti didelio masto finansines spekuliacijas. Todėl šiais ES veiksmais galėsime tvirtai atgaivinti būtinybę reaguoti į realiosios ekonomikos poreikius, remdami ilgalaikes investicijas ir rasdami naujų papildomų išteklių atremti ir išspręsti pagrindinius pasaulio ir Europos iššūkius bei įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ augimo ir vystymosi tikslus. Smarkiai išaugusios finansinių sandorių apimtys atskleidė didėjantį atotrūkį tarp finansų ir realiosios ekonomikos. Įvedamas finansinių sandorių mokestis, leidžiamos bendrosios euroobligacijos ir numatomas anglies dioksido mokestis - tai keli pasiūlymai, kuriais siekiama sukurti naujus mūsų ekonomikai reikalingus procesus, bet kurie vis dėlto neturėtų daryti neigiamo poveikio pažeidžiamiausiems vartotojams.

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu. – (PL) Labai palankiai vertinu balsavimo dėl pranešimo dėl naujoviško finansavimo pasaulio ir Europos lygmenimis rezultatus. Šiame pranešime buvo keliami du labai svarbūs klausimai, t. y. finansinių sandorių mokestis ir euroobligacijos. Jie galėtų tapti svarbiais finansavimo šaltiniais didinant ES finansinius bei ekonominius pajėgumus ir suteikiant jai galimybę įgyvendinti plataus masto strateginės svarbos projektus, įskaitant transporto ir energetikos projektus, taip pat – galimai lengviau pritraukti privataus kapitalo. Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija jau kurį laiką ragino priimti panašų sprendimą. Esu patenkintas, kad didelė dauguma balsavo už šių naujoviškų sprendimų patvirtinimą.

  Sabine Lösing ir Sabine Wils (GUE/NGL), raštu. – (DE) Kairieji daugelį metų palaikė finansinių sandorių mokesčio įvedimą. Europos Parlamentas šiandien pritarė bendrosioms šio sumanymo nuostatoms. A. Podimatos savo iniciatyva parengtame ir Parlamento patvirtintame pranešime netariamas vienareikšmiškas „taip“ arba „ne“ finansinių sandorių mokesčio klausimu. Nėra aišku, ar galime tikėtis atitinkamo Komisijos pasiūlymo, o jei taip, tuomet kada? Mūsų dar laukia ilgas kelias iki teisėkūros proceso pradžios. Šiuo metu Komisija paprasčiausiai rengia galimybių studiją. Viena pagrindinių šios galimybių studijos sąlygų – kad finansinių sandorių mokestis nesumažintų konkurencingumo. Gana nerealu tikėtis, kad šiuo metu finansinių sandorių mokestis būtų įvestas pasaulio mastu. Šiame savo iniciatyva parengtame pranešime svarstomas ne tik finansinių sandorių mokesčio klausimas, bet ir sklandžios ES konkurencingumo politikos bei PVM pavyzdžiu grindžiamo anglies dioksido mokesčio, mokamo už kiekvieną gaminį vidaus rinkoje, įvedimo aspektai.

Negalime pritarti šiam anglies dioksido mokesčiui. Tai konservatorių, siekiančių derinti branduolinės ir atsinaujinančiosios energijos rūšis, aplinkosaugos politikos reikalavimas. Branduolinei energijai šis mokestis nebūtų taikomas. Raginame bendru pirminės energijos ir anglies dioksido mokesčiu apmokestinti sunaudojamą energijos, įskaitant ir branduolinės, kiekį.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Pastaraisiais metais pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė atskleidė pagrindinius pasaulio finansų sistemos reguliavimo ir priežiūros mechanizmo trūkumus. Finansiniams sandoriams būdinga labai padidėjusios jų sudarymo apimtys ir nemažas skirtumas tarp finansinių sandorių masto bei realiosios ekonomikos poreikių. Dėl vyraujančių trumpalaikių investicijų labai padidėjo kainų svyravimai ir sandorių sudarymo rizika. Sudarant trumpalaikius spekuliacinius sandorius kilo krizė ir išryškėjo akivaizdi sąsaja tarp neveiksmingo finansų reguliavimo bei priežiūros ir viešųjų finansų tvarumo. Balsavau už šį pranešimą, nes tokio rinkos elgesio sukeltos problemos padarė didelį poveikį viešiesiems finansams, Europos piliečiams ir t. t. Pranešimu siekiama nustatyti spekuliacijų mažinimo priemones, sąžiningai paskirstyti naštą tarp pagrindinių finansinių subjektų ir rasti naujų papildomų išteklių pagrindinėms problemoms spręsti.

Šiuo metu vengimo mokėti mokesčius ir mokesčių sukčiavimo daroma metinė žala ES valstybėse narėse siekia maždaug 250 mlrd. EUR. Įvedus naująjį finansinių sandorių mokestį, per metus ES būtų gaunama maždaug 200 mlrd. EUR pajamų ir mažinamos paskatos sudarinėti spekuliacinius sandorius.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsuodami už šį pranešimą, Europos Parlamento nariai reaguoja į visuomenės raginimą sąžiningai apmokestinti finansų sektorių. Didelei finansų sektoriaus daliai taikomos PVM išimtys ir per maži mokesčių tarifai, o paprastiems piliečiams tenka su finansų krize susijusios išlaidos, įskaitant kiekvieno ES vyro, moters ir vaiko mokamą 9 500 EUR sumą vyriausybėms paremti. Šiuo balsavimu Parlamento nariai palaikė šimtus tūkstančių kampanijos dalyvių, siekiančių, kad būtų įvestas Robino Hudo mokestis – mažytis milijardus surenkantis finansinių sandorių mokestis, kurio lėšomis galėtume įgyvendinti vidaus prioritetus ir savo tarptautinius įsipareigojimus kovoti su skurdu bei klimato kaita.

Geriausias būdas įvesti šį mokestį būtų susitarti pasauliniu lygmeniu, tačiau Jungtinėje Karalystėje renkamu akcijų sandorių žyminiu mokesčiu parodoma, kad galima nepakenkiant konkurencingumui įvesti sėkmingą ir gerai parengtą finansinių sandorių mokestį (FTT). Suderinto FTT įvedimas ES mastu būtų pirmasis žingsnis pasaulinio FTT link. Atėjo metas imtis veiksmų, ir Europos Sąjunga galėtų vadovauti šiai kampanijai dėl teisingesnės pasaulio mokesčių tvarkos.

  Arlene McCarthy (S&D), raštu. – Europos Parlamento nariai leiboristai reaguoja į visuomenės raginimą sąžiningai apmokestinti finansų sektorių. Didelei finansų sektoriaus daliai taikomos PVM išimtys ir per maži mokesčių tarifai, o paprastiems piliečiams tenka su finansų krize susijusios išlaidos, įskaitant kiekvieno ES vyro, moters ir vaiko mokamą 9 500 EUR sumą vyriausybėms paremti. Šiuo balsavimu Europos Parlamento nariai leiboristai palaikė šimtus tūkstančių kampanijos dalyvių, siekiančių, kad būtų įvestas Robino Hudo mokestis – mažytis milijardus surenkantis finansinių sandorių mokestis, kurio lėšomis galėtume įgyvendinti vidaus prioritetus ir savo tarptautinius įsipareigojimus kovoti su skurdu ir klimato kaita. Geriausias būdas įvesti šį mokestį būtų susitarti pasauliniu lygmeniu, tačiau Jungtinėje Karalystėje renkamu akcijų sandorių žyminiu mokesčiu parodoma, kad galima nepakenkiant konkurencingumui įvesti sėkmingą ir gerai parengtą finansinių sandorių mokestį (FTT). Suderinto FTT įvedimas ES mastu būtų pirmasis žingsnis pasaulinio FTT link. Atėjo metas imtis veiksmų, ir Europos Sąjunga galėtų vadovauti šiai kampanijai dėl teisingesnės pasaulio mokesčių tvarkos.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Kairieji daug metų gynė finansinių sandorių mokesčio idėją. Šiandien dėl jos pasiekėme sutarimą. Teigiamai vertiname šią atsižvelgiant į mūsų požiūrį padarytą nuolaidą. Belieka užtikrinti, kad finansinių sandorių mokesčiu būtų siekiama vienintelio tikslo – skatinti visuotinį žmogiškąjį interesą, o ne sklandžiai vykstančią laisvąją prekybą ar taršos leidimų prekybą, kuri kai kuriuose dokumentuose – taip pat ir šiame – vadinama „anglies dioksido rinka“. Balsuoju prieš šį netinkamą geros idėjos nuskurdinimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Pritardamas didžiajai daliai šio pranešimo nuostatų, vis dėlto negalėjau balsuoti „už“, nes jame, nors ir pripažįstant būtinybę įvertinti padarinius (atliekant a posteriori tyrimą), siūloma įvesti finansinių sandorių mokestį (pasaulio ar bent Europos mastu). Mano atstovaujama partija, atsižvelgdama į galimą žalingą poveikį finansų rinkoms, visada kovojo su tokio finansinių sandorių mokesčio įvedimu Portugalijoje. Portugalija yra išsekusi ir negali pakelti papildomos mokesčių naštos, turint omenyje, kad galiausiai šis mokestis būtų užkraunamas piliečiams, nes finansų įstaigos perkeltų jį savo klientams. Įvedus šį mokestį tik Europos lygmeniu, kitos rinkos galėtų įgyti konkurencinį pranašumą Europos finansų rinkų atžvilgiu.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už A. Podimatos pranešimą dėl naujoviško finansavimo pasaulio ir Europos mastu, nes jame siūloma ilgą laiką vienu pasaulio kairiųjų ramsčiu buvusi idėja: įvesti finansinių sandorių mokestį. Dokumento tekstas tikrai galėtų būti formuluojamas drąsiau, nesiejant šio mokesčio su panašaus mokesčio įvedimu pasaulio lygmeniu.

Mano politinė organizacija visuomet siūlė įvesti pasaulio kapitalo srautų mokestį, vadinamąjį Tobino mokestį. Dėl šios priežasties, nors man atrodo, kad pranešime teikiamas pasiūlymas nėra pakankamas, manau, kad tai žingsnis teisinga linkme.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) 2007 m. prasidėjus pasaulio ekonomikos ir finansų krizei pamatėme pagrindinius pasaulio finansų sistemos reguliavimo ir priežiūros struktūros trūkumus. Europos Parlamente inicijavau kovą dėl naujoviško finansavimo, įsteigdamas darbo grupę, kuri svarstė galimybę įvesti tarptautinių sandorių mokestį. Esu įsitikinęs, kad įvedę šį mokestį ne tik galėtume geriau reguliuoti finansų sektorių apribodami grynai spekuliacinę veiklą, bet ir padėtume skurdžiausioms, ypač besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms, šalims įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir imtis reikalingų priemonių prisitaikyti prie klimato kaitos.

Europos mastu įvedus finansinių sandorių mokestį, per metus būtų galima tikėtis maždaug 200 mlrd. EUR pajamų Europos Sąjungoje ir beveik 650 USD visame pasaulyje. Jei Europos lygmeniu padarytume nuoseklią pažangą taikydami tarptautinių finansinių sandorių mokestį, išsaugotume rimtą žinią, kurią paskelbėme 2010 m. gruodžio mėn., patvirtindami rekomendaciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis.“

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. –Šio pranešimo patvirtinimas būtų pirmas rimtas Parlamento paramos finansinių sandorių mokesčio įvedimui signalas, tuo tarpu Komisija laikosi dviprasmiško požiūrio – rodydama norą reguliuoti finansų įstaigų veiklą, bet kartu taikydama joms mokesčių išimtis. Būtina atkreipti dėmesį į veidmainiškas kai kurių dešiniojo sparno vadovų kalbas, kuriose raginama apmokestinti finansų sektorių, bet tik pasauliniu lygmeniu, kai visi žinome, kad veikiausiai tai nebus įgyvendinta. Komisijos siunčiama žinia turėtų būti tiksli ir aiški: finansinių sandorių mokestį privalo mokėti visi. Tokia padėtis, kai ūkininkai moka mokesčius, o finansininkai – ne, yra nepriimtina. Socialinė neteisybė skatina blogį, o atlaidumas vyriausybines institucijas paverčia bankų sukalta smėlio dėže. Aš balsavau „už“.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Finansinių sandorių mokesčio įvedimas tai – žingsnis teisinga linkme, kurio didžiausią poveikį pajustų rizikos draudimo fondai ir panašūs dariniai, iš kurių realioji ekonomika sulaukia labai nedidelės naudos. Be abejo, teisinga, kad Europa šioje srityje rodo pavyzdį, nes, norėdami į šį procesą įtraukti ir amerikiečius, turėtume laukti iki pažaliavimo. Vis dėlto negalima finansinių sandorių mokesčiu naudotis kaip dingstimi per galines duris įvesti ES mokestį. Deja, bet A. Podimatos pranešime kaip tik žengiama šia kryptimi. Valstybėms narėms būtina palikti mokestinį savarankiškumą, o jei Briuseliui pritrūktų pinigų, tuomet reikėtų pasitelkti taupymo priemones. Be to, esama pakankamai įgaliojimų sričių, kuriose nacionaliniu lygmeniu būtų galima tvarkytis geriau nei ES lygmeniu. Reikėtų atmesti kitus pranešime keliamus reikalavimus – dėl euroobligacijų ir anglies dioksido mokesčio įvedimo. Viena vertus, euroobligacijos prieštarauja makroekonomikos logikai, antra vertus, taupesnės euro zonos valstybės būtų nepagrįstai verčiamos mokėti. ES visiškai mutuotų į skolų perkėlimo sąjungą. Anglies dioksido mokestis, kuriuo siekiama abejotinų tikslų, taip pat padarytų žalos Europos ekonomikai, sunaikintų darbo vietas ir neigiamai atsilieptų daugumai gyventojų. Dėl šios priežasties pranešimui turėtų būti nepritarta.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Balsavau prieš šį pranešimą: nors idėja dėl finansų sistemos, kuri labiausiai kalta dėl pastarųjų dvejų metų krizės, indėlio atrodo teisinga, jos įgyvendinimo būdas man kelia daug klausimų.

Turiu pasakyti, kad teigiamai vertinu pasiūlymą leisti euroobligacijas, kurios, manau, būtų naudinga priemonė, bet daugiau sunkumų man kyla dėl pranešimo dalies, kurioje siūloma įvesti finansinių sandorių mokestį. Manau, per daug rizikinga jį taikyti tik vienoje srityje Europos Sąjungos lygmeniu, nes visa ES finansų sistema dėl to galėtų tapti nekonkurencinga, o operatoriai nesunkiai išvengtų šio mokesčio susitelkdami į kitas rinkas.

Taip pat nenorėčiau, kad šiuo mokesčiu būtų atveriamas kelias galimai sukurti centralizuotą ES mokesčių sistemą, kuriai aš visapusiškai nepritariu.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Iki šiol ekonomikos krizės finansinis poveikis buvo kraunamas ant Europos mokesčių mokėtojų pečių. Todėl svarbu ir teisinga, įgyvendinant kitas priemones, taip pat nustatyti ir finansų rinkų subjektų bei spekuliantų prievoles. Tačiau finansinių sandorių mokesčiu negalima naudotis kaip dingstimi įvesti tiesiogiai Briuselio renkamą mokestį. Tai susilpnintų valstybių narių mokestinį ir bendrąjį savarankiškumą. Pranešime esama tokių ketinimų, todėl balsavau „prieš“.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl novatoriško finansavimo pasauliniu ir Europos lygmenimis. Europa, turinti didžiausią pasaulio finansų rinką, žingsnis po žingsnio bando atsitiesti po krizės, kurios padariniai bus jaučiami dar ne vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, yra būtina nustatyti novatoriškas finansavimo priemones, kurios užtikrintų finansų stabilumą ir skaidrumą. Šiuo metu daugeliui finansinių paslaugų nėra taikomas PVM, taigi finansų sektorius praranda daug pajamų, didėja mokestinė našta darbo žmonėms. Manau, kad finansinių sandorių mokestis yra efektyvi finansavimo priemonė, kuri prisidėtų prie spekuliacijos ir valstybės biudžeto deficito mažinimo. Tinkamai įvertinę jo galimą neigiamą poveikį ES konkurencingumui pasauliniu mastu, turime dėti visas pastangas, kad jis būtų taikomas ir pasauliniu lygiu. Be to, siekiant didinti kiekvienos šalies BVP yra tikslinga nustatyti mokestį bankų turtui, kuris būtų proporcingas kredito įstaigos sisteminei svarbai ir su veikla susijusios rizikos lygiui. Pritariu pasiūlymui dėl bendrų Europos projektų obligacijų išleidimo, kurios, kaip bendra skolų valdymo priemonė, padės pritraukti didesnes investicijas į Europos infrastruktūros projektus. Be to, siekiant gauti maksimalios naudos iš anglies dioksido mokesčio taikymo būtina nustatyti minimalių reikalavimų ribą visoms valstybėms narėms, užtikrinant, kad mažiausias pajamas gaunantiems vartotojams netektų didžiausia šio mokesčio našta.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už Europos Parlamento savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl naujoviško finansavimo pasaulio ir Europos lygmenimis. Finansų ir valstybės skolos krizės atskleidė šių dienų finansų sektoriaus veikimo ir kontrolės spragas. Pasiūlymas apmokestinti tarptautinius finansinius sandorius nėra naujas, jis tikrai nepopuliarus visose be išimties išsivysčiusiose šalyse, ypač vykdančiose mažų mokesčių politiką. Vis dėlto, jei nepavyktų pasiekti pasaulinio susitarimo, įvedus finansinių sandorių mokestį ES mastu, jei jis nepadarytų žalos konkurencingumui, pagerėtų šio sektoriaus veikla ir kartu atsirastų svarbių biudžeto pajamų. Balsavau už šias 2-ojo pakeitimo skatinamąsias nuostatas.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas susijęs su naujovišku finansavimu pasaulio ir Europos lygmenimis. Jame pabrėžiami per 2007–2009 m. pasaulio ekonomikos ir finansų krizę išryškėjusių rimtų pasaulio finansų sistemos reguliavimo ir priežiūros mechanizmo trūkumų šalinimo būdai. Dabartiniu metu labai padidėjo finansinių sandorių sudarymo apimtys ir esminis atotrūkis tarp finansinių sandorių apimčių ir su jomis siejamų „realiojo pasaulio“ poreikių. Nauji prekybos būdai, pvz., trumpalaikis investavimas, didelio dažnumo sandoriai, kurie perėmė svarbiausią vaidmenį nustatant pasaulio finansų tendencijas ir sukėlė per didelius kainų svyravimus bei padidino sandorių sudarymo riziką, nusipelno vyriausybių atstovų dėmesio. Šių priežasčių pakanka, kad Europos Parlamentas, neviršydamas savo įgaliojimų, įneštų savo indėlį ir nurodytų priemones, kuriomis, jo nuomone, būtų galima tinkamai ištaisyti dabartinę padėtį.

  Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. – (SV) Pranešime dėl naujoviško finansavimo minima daug svarbių aspektų, pvz., Europos augimo pagrindo – vidaus rinkos sukūrimo svarba, leidimas finansuoti Europos infrastruktūros projektus panaudojant Europos projektų obligacijų lėšas, taip pat – galimas sprendimas dėl Europos anglies dioksido mokesčio, kad Europoje galėtume pereiti prie tausios gamybos. Taip pat labai svarbi aplinkybė, kad pranešime pabrėžiama, jog valstybės narės privalo įgyvendinti užsibrėžtus vystomosios pagalbos teikimo tikslus.

Vis dėlto per galutinį balsavimą nusprendėme susilaikyti, nes nemanome, nepaisant to, ar kitos šalys pasielgtų taip pat, kad būtų gera mintis Europoje įvesti finansinių sandorių mokestį. Manome, reikėtų aptarti Švedijos, kuri devintajame dešimtmetyje vienašališkai įvedė kažką panašaus į finansinių sandorių mokestį, pavyzdį, kai po to didžioji prekybos akcijomis, obligacijomis ir akcijų pasirinkimo sandoriais dalis persikėlė į Londoną, todėl nereikėtų kartoti tos pačios klaidos Europos mastu.

Manome, jei ES vienašališkai įves šį mokestį, kiltų didelė rizika, kad nebus užtikrintas stabilumas, kurį, kaip tikimės, finansinių sandorių mokestis turėtų suteikti finansų rinkai. Kiltų didelė grėsmė, kad prekyba akcijomis, obligacijomis ir akcijų pasirinkimo sandoriais persikels už Europos ribų, į ne tokias skaidrias ir atviras rinkas. Tai nesudarys geresnių sąlygų kontroliuoti finansų rinką ir neleis Europos lygmeniu užtikrinti mūsų sukurtos bendros finansų rinkos priežiūros.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Siekdamos įveikti pasaulio finansų krizę ir jos sukeltą didelį nuosmukį, kelios vyriausybės, gelbėdamos finansų įstaigas ir norėdamos suteikti postūmį savo šalies ekonomikai, iki nepakeliamų aukštumų padidino savo valstybės skolą. O tuo metu bankai kaupia pelnus iš skirtumo tarp iš centrinių bankų už beveik nulines palūkanas gaunamų paskolų ir kainos, už kurią patys teikia paskolas savo klientams ir valstybėms. Todėl finansų įstaigoms tenka moralinė pareiga prisiimti dalį atsakomybės krizės, kurią jos sukėlė, aplinkybėmis. Finansinių sandorių mokestis – mažiausia, ko galima reikalauti.

Tiems, kurie remdamiesi teiginiu, esą tokį mokestį būtų galima įvesti tik pasaulio lygmeniu, siekia nutolinti šią atsakomybę, atsakyčiau taip: 1) ES pozicijos, vienašališkai įvedus šį mokestį, labai sustiprėtų; 2) jei spekuliaciniuose sandoriuose naudojama kapitalo dalis pasitrauktų iš ES, sumažėtų finansų rinkų svyravimai ir tai būtų naudinga; 3) jei pasaulio finansų reguliavimas nėra įmanomas ar rekomenduotinas, tuomet prireiks griežtų kapitalo judėjimo taisyklių. Pranešimu žengiamas žingsnis šia linkme.

  Evelyn Regner (S&D), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes jau pribrendo laikas ES imtis iniciatyvos ir Europos mastu įvesti finansinių sandorių mokestį. Manau, jei žengtume šį pirmąjį žingsnį, būtų galima tikėtis lengviau siekti tikslo įvesti finansinių sandorių mokestį visame pasaulyje. Mano frakcijos teikiama pataisa, kurioje raginama nedelsiant Europos Sąjungos lygmeniu įvesti finansinių sandorių mokestį (taip pat – atlikti keletą tyrimų) buvo patvirtinta nedidele persvara. Dabar raginu už šiuos klausimus atsakingą Komisijos narį A. Šemetą pagaliau imtis veiksmų.

Rezoliucija buvo patvirtinta didele balsų persvara, 529 balsais „už“, 127 – „prieš“ ir 18 susilaikius. Tai rimtas Parlamento siunčiamas signalas, kurio Komisija negali ignoruoti arba, remdamasi neaiškiomis priežastimis, reaguoti kaip nors kitaip. Raginu Komisijos Pirmininką J. M. Barosso imtis veiksmų, pasinaudoti Komisijos iniciatyvos teise ir mums, teisėkūros institucijai, pateikti pasiūlymo projektą. Tokiu būdu iš viso būtų galima surinkti 200 mlrd. EUR, tai labai reikalingos lėšos, kurių dalį turėtų sumokėti tie, kurie sukėlė šią krizę. Ne tik mokesčių mokėtojai, bet ir privatusis sektorius turi pakrapštyti pinigines, kai kalbama apie finansų krizės paliktų spragų panaikinimą. Šie pinigai būtų naudingi ne tik konsoliduojant biudžetą, bet ir sukuriant atskirą ES biudžeto pajamų šaltinį.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Europos Parlamentas šiandien vienoje Parlamento narių patvirtinto pranešimo dėl naujoviško finansavimo dalių vėl paragino ES mastu įvesti finansinių sandorių mokestį. Žalieji ilgai ragino įvesti finansinių sandorių mokestį ir palankiai vertina balsavimo rezultatus pateikdami šį savo nario Europos Parlamente Philippe‘o Lambertso komentarą: „EP išlaikė spaudimą įvesti finansinių sandorių mokestį ES mastu. Nors svarbiausias tikslas turėtų būti FTT įvedimas pasaulio mastu, vienašališkai judėdama į priekį ES turės akivaizdžios naudos. Parlamento nariai šiandien paragino Komisiją imtis veiksmų įgyvendinant šį tikslą. Žalieji ilgą laiką labiausiai ragino įvesti finansinių sandorių mokestį – kaip priemonę pažaboti besaikę spekuliaciją ir kaip naują viešojo sektoriaus pajamų šaltinį. Tuo metu, kai įtampa slegia nacionalines finansų sistemas, finansinių sandorių mokestis, būdamas pakankamai rimtu pajamų šaltiniu, yra socialiai teisingas. Įvedus FTT, nėra abejonės, būtų galima spręsti sandorių dažnumo keliamos sisteminės rizikos problemą, taip pat šis mokestis taptų rizikingų spekuliacinių sandorių atgrasymo priemone. Komisijai ir valstybėms narėms atėjo metas liautis vilkinti.“

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Pastaroji ekonomikos krizė atskleidė pasaulio finansų reguliavimo ir priežiūros sistemos trūkumus.

Per dažnai šių sandorių apimtys ėmė gerokai viršyti realiojo pasaulio poreikius, sukeldamos spekuliacijas, dėl kurių laikui bėgant sandorių kapitalo vertė ėmė smarkiai svyruoti ir kilo nemokumo grėsmė. Mokesčių mokėtojams pirmiesiems teko ši našta, susijusi ir su didėjančiu nedarbu, mažėjančiomis pajamomis, ribojamomis galimybėmis naudotis socialinėmis paslaugomis ir didėjančia nelygybe.

Kad ateityje būtų užkirstas kelias krizėms, ES, formuodama sveikesnę ir atsparesnę finansinę aplinką, turi skatinti tikrus reguliavimo ir priežiūros pokyčius. Finansinių sandorių mokesčių idėja, ypač atsižvelgiant į dabartinės krizės padarinius, turėtų svarbių pranašumų: stabilizuotų rinkas, skatintų ilgalaikes investicijas ir užtikrintų atsekamumą vykdant konkrečių sandorių auditą.

Spekuliacijų masto ribojimas, parama ilgalaikėms investicijoms ir didesnio ilgalaikio ekonominio augimo užtikrinimas įgyvendinant strategiją „Europa 2020“: siekiant nesumažinti savo konkurencingumo, svarbu visus šiuos aspektus papildyti dar vienu – įvesti panašią finansavimo sistemą ir už Europos Sąjungos ribų.

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu. – (ET) Per šios dienos balsavimą pritarėme pranešimui dėl naujoviško finansavimo pasaulio ir Europos lygmenimis. Nepritarėme tik vieninteliam pasiūlymui, kuriame Komisija raginama svarstyti galimybę ES įvesti anglies dioksido mokestį, kuris PVM pavidalu būtų taikomas kiekvienam vidaus rinkos produktui. Malonu pažymėti, kad buvo pritarta daugumai pasiūlymų, kuriuose Komisija raginama svarstyti galimybę įvesti įvairius naujus mokesčius, juos įgyvendinti ir įvertinti jų padarinius. Su bankų, finansinės veiklos ir finansinių sandorių mokesčiais siejami skirtingi ekonominiai tikslai, skirtingas iš jų gaunamų pajamų potencialas, todėl svarbu, prieš įvedant papildomus mokesčius, išsamiai įvertinti jų poveikį.

Svarstomai idėjai buvo pritarta ir, jei finansinių sandorių mokestis būtų įvestas, reikėtų tai padaryti kuo plačiau. Kartu Parlamento nariai, tarp jų ir aš, paprašė aiškiai įvardyti, kas galiausiai mokės šį mokestį, nes mokesčių našta dažniausiai užkraunama klientams, kuriais šiuo atveju būtų mažmeniniai investuotojai ir privatūs asmenys. Ačiū.

  Edward Scicluna (S&D), raštu. – Pritariau A. Podimatos pranešimui, kuriame esama nemažai gerų su pasaulinio lygmens finansinių sandorių mokesčiu susijusių idėjų. Tiesa ta, kad didelė finansų sektoriaus dalis, ypač investiciniai bankai, vis dar turi būti reformuojami, kad užtaisytų finansų krizės atskleistas spragas. Net ir „Bank of England“ valdytojas Mervyn King pastarąją savaitę pripažino, kad Jungtinėje Karalystėje ir visoje Europoje griežto taupymo priemonių išlaidas apmokėjo „visiškai nekalti žmonės“, o finansų sektorius grįžo prie „įprasto verslo mentaliteto“.

Būtų teisinga, jei privatusis sektorius sumokėtų savo dalį už finansų krizės sukeltus padarinius ir skirtų lėšų būsimiems gelbėjimo planams, turint omenyje, kad esama daug bankų, kurie vis dar laikomi „per dideliais, kad galėtų žlugti.“ Dabar jau TVF ir Europos Komisija turi įvertinti teigiamus ir neigiamus pasaulinio finansinių sandorių mokesčio aspektus.

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Šiandien balsuojant dėl A. Podimatos pranešimo dėl naujoviško finansavimo, balsavimui buvo teikiamas atskiras pakeitimas, kuriuo, nesulaukus atitinkamos iniciatyvos iš G20, Komisija raginama pateikti pasiūlymus dėl finansinių sandorių mokesčio įvedimo ES mastu.

Balsavau už pakeitimą frakcijos solidarumo vardan, nes manau, kad akivaizdi Europos parama FTT koncepcijai galėtų paskatinti tolesnes G20 diskusijas šiuo klausimu.

Vis dėlto man visiškai aišku, kad, įvedus FTT ES, bet ne pasaulio mastu, galėtų kilti grėsmė Jungtinės Karalystės, kaip finansų centro, konkurencinei padėčiai, o tai turėtų didelį poveikį Pietryčių Anglijos gyventojams. Labai atsargiai vertinu FTT įvedimą tik ES mastu ir manau, kad reikia išsamiai įvertinti visus pasiūlymus, siekiant užtikrinti, kad jų teigiamas poveikis nusvertų mano rinkimų apygardos gyventojų patirsimus neigiamus aspektus. Kol nebus žinomi šio poveikio vertinimo rezultatai, kaip savavališką ir neapgalvotą kategoriškai atmetu pasiūlymą visiems finansiniams sandoriams taikyti bendrą 0,05 proc. FTT tarifą.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. – (DA) Balsavau prieš šį pranešimą, nes jo nuostatomis neužtikrinama, kad finansinių sandorių mokestis būtų panaudojamas tiems tikslams, kuriems skirtas tikrasis „Tobino mokestis“, t. y. besivystančioms šalims ir kovos su klimato kaita investicijoms. Skaitant pranešimą neaišku, ar šio mokesčio lėšos pateks į ES biudžetą, kas sudarytų sąlygas kilti daugiau problemų. Pirmiausia, kategoriškai prieštarauju pasiūlymui didinti ES nuosavus išteklius. Antra, praleisime proga įvesti tikrąjį „Tobino mokestį“, jei ES bus suteikta teisė disponuoti jo lėšomis, – žr. Komisijos pasiūlymą dėl mokesčio lėšų panaudojimo ES projektams finansuoti ir ES biudžeto spragoms lopyti. Mano balsavimo nereikėtų laikyti prieštaravimu finansinių sandorių mokesčiui ES lygmeniu. Visiškai pritariu tikrajam „Tobino mokesčiui“. Taip pat pritariu teigiamiems pranešimo aspektams, pvz., kovai su sukčiavimu mokesčių srityje, principui „teršėjas moka“ ir raginimui siekti energijos vartojimo efektyvumo.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Šiandien dar kartą balsavau už finansinių sandorių mokesčio (FTT) įvedimą ir pritariau siūlymui, kad, nepavykus įvesti FTT pasauliniu lygmeniu, ES vis tiek turėtų žengti pirmąjį žingsnį. Turime pasinaudoti proga ir apriboti finansų ir bankų sektoriaus godumą. Galiausiai pasaulinei krizei reikia pasaulinio masto sprendimų ir Europa, būdama didžiausia pasaulio finansų rinka, galėtų šiuo požiūriu atlikti novatoriaus vaidmenį. Iš finansinių sandorių mokesčio valstybės narės galėtų gauti pakankamai pajamų savo biudžetų pusiausvyrai užtikrinti ir ekonomikai paremti.

Kadangi galimos 0,05 proc. dydžio FTT pajamos ES mastu sudarytų beveik 200 mlrd. EUR, o pasaulio mastu – 650 mlrd. USD, šis mokestis taip pat galėtų tapti svarbia sprendimo ieškant naujų ir patikimų pajamų šaltinių dalimi. Įvedus FTT, būtų galima apriboti spekuliacijas ir stabilizuoti rinkas, skatinti ilgalaikes investicijas ir, kadangi kiekvienas sandoris taptų atsekamas, – būtų padidintas skaidrumas ir pasiekta, kad finansiniai subjektai prisiimtų savo krizės sąnaudų dalį. Be to, pranešime raginama išsamiau svarstyti galimybes leisti euroobligacijas ir įvesti anglies dioksido mokestį.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Kitaip nei mano kolegos Škotijos konservatoriai ir liberalai, pritariau pranešimui, kuriame svarstoma galimų finansavimo šaltinių, įskaitant finansinių sandorių mokestį, įvairovė. Jame taip pat raginama surengti diskusijas dėl iš FTT surenkamų pajamų panaudojimo.

  Michèle Striffler (PPE), raštu. – (FR) Balsuojant dėl pranešimo dėl naujoviško finansavimo pasauliniu ir Europos lygmenimis, labai pritariau finansinių sandorių mokesčio įvedimui pasaulio mastu. Vis dėlto galimybę taikyti šį mokestį tik Europos mastu, pasitelkusi galimybių studiją, pirmiausia turėtų ištirti Europos Komisija. Iš tiesų turėtume nustatyti, ar būtų galima įvesti šį mokestį Europos lygmeniu, nepadarant žalos Europos konkurencingumui tarptautiniu mastu.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Ekonomikos ir finansų krizė atskleidė rimtus pasaulio finansų sistemos reguliavimo ir priežiūros mechanizmo trūkumus. Turime rasti būdų įveikti krizę pasitelkdami naujas priemones, kuriomis būtų galima sustabdyti spekuliaciją, atkurti finansų sektoriaus vaidmenį, užtikrinti tolygų finansinės naštos paskirstymą ir rasti naujų papildomų išteklių sprendžiant tokias pasaulinio masto problemas kaip klimato kaita, Tūkstantmečio vystymosi tikslai ir strategijos „Europa 2020“ nuostatomis grindžiamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas. Šis savo iniciatyva atsiradęs pranešimas buvo parengtas siekiant rasti naujų, pažangių finansavimo šaltinių. Gaunamomis pajamomis grindžiamos mokesčių priemonės laikomos nepakankamomis. Dokumente nagrinėjamos šios naujoviško finansavimo galimybės: finansų sektoriaus apmokestinimas, euroobligacijos ir energetikos sektoriaus apmokestinimas. Mano nuomone, labai svarbu taikyti naujoves ieškant alternatyvių finansavimo būdų, atitinkančių dabartinių problemų mastą ir derančių prie šiuolaikinio pasaulio, bet nepatartina to daryti prieš tai neįvertinus realaus poveikio. Didinti pajamas taip pat svarbu kaip ir stiprinti rinkos reguliuojamąjį vaidmenį, kurti jos skaidrumo, veiksmingumo ir stabilumo didinimo priemones. Dėl šių priežasčių plenarinėje sesijoje balsavau už šį dokumentą.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Šiuo pranešimu įžeidžiama dirbančių žmonių klasė ir paprasti žmonės, kenčiantys nuo kapitalo ir jo politinių atstovų paskelbto barbariško karo. Pranešimo pradžioje teigiama, kad negali būti jokių klausimų dėl kapitalo apmokestinimo: „...pabrėžia, kad esamų apmokestinimo priemonių tarifų ir apimties didėjimas (...) negali būti nei patenkinamas, nei tvarus sprendimas.“ Vis dėlto, nuviliant dirbančius žmones, ES raginama nustatyti 0,01 proc. dydžio „finansinių sandorių mokestį“, jis pristatomas kaip tariamai „sąžiningas krizės naštos paskirstymas“ tarp kapitalo ir dirbančių žmonių ir pastangos apriboti kapitalo spekuliacijas. Kartu didinamas tiesioginis vargingų paprastų žmonių apmokestinimas, o netiesioginiai mokesčiai, tikrąja to žodžio prasme suvalgantys darbuotojų ir eilinių žmonių pajamas, brukami per prievartą. Finansinių sandorių mokestis nėra skirtas apmokestinti finansų sektorių; tai dar vienas netiesioginis mokestis. Kartu su šiuo naujuoju netiesioginiu mokesčiu siūloma visa serija vadinamųjų naujoviškų finansavimo priemonių, tiksliau – paprastų visuomenės sluoksnių pajamų naujų apmokestinimo būdų, pvz., „anglies dioksido mokestis“, „lėktuvų bilietų solidarumo rinkliava“, net „pasaulinė loterija“ – kovai su badu. Graikijos komunistų partija balsavo prieš šį pranešimą, pabrėždama, kad vienintelis įmanomas būdas išbristi iš kapitalizmo krizės – riboti monopolijų pelnus.

  Niki Tzavela (EFD), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Mano nuomone, A. Podimatos pranešimas labai tolygus, jo nuostatos labai gerai išaiškinamos, todėl teigiamai vertinu jame numatomas keturias finansines priemones. Visos jos – naujoviškos ir norėčiau pabrėžti – susijusios ne tik su finansinių sandorių mokesčio aspektu. Turėtume apdairiai pasirinkti įgyvendinamas priemones: mano nuomone, neturėtume apmokestinti sektorių – pvz., energetikos, – nes dėl to padidėtų pragyvenimo išlaidos. Taigi paskutiniame šio klausimo svarstymo etape Komisija turėtų įvertinti poveikį ir nustatyti šių priemonių taikymo naudą bei galimus rezultatus.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Pranešime siūlomos kai kurios priimtinos idėjos, pvz., įvesti 0,05 proc. dydžio finansinių sandorių mokestį, kuris papildytų ES biudžetą 200 EUR. Šie pinigai, kurie apsunkintų spekuliaciją, nors jos ir nepanaikintų, šiuo metu nepanaudojami. Įdomu, kaip Ministrų Taryba ketina reaguoti į šį savo iniciatyva parengtą pranešimą. Mūsų laukia dar labai ilgas kelias.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – ES piliečiams mokant vis didesnes sąskaitas už finansų krizę, įgyvendinus šiame pranešime siūlomas priemones būtų galima surinkti milijardus eurų ir sumažinti šiomis sudėtingomis finansinėmis sąlygomis šeimų patiriamą spaudimą.

Nedidelio dydžio finansinių sandorių mokestį bus galima panaudoti kovojant su skurdu Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje bei švelninant klimato kaitos poveikį. Šio vadinamojo Robino Hudo mokesčio šalininkai, įskaitant Europos Parlamento narius leiboristus, turi toliau didinti savo sėkmę ir tęsti spaudimą pasaulio finansų sektoriui išplėsti šios priemonės taikymą įvedant pasaulinį finansinių sandorių mokestį.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, skirtą skatinti naujovišką finansavimą taikant finansinių sandorių mokestį, didinant ekonomikos atsigavimo gebėjimą, skatinant perėjimą prie ekologiškai tausaus augimo ir kartu išlaikant besivystančioms šalims teikiamos pagalbos apimtis. Ekonomikos krizė labai akivaizdžiai parodė, kaip gyvybiškai svarbu sukurti pasaulinę finansų valdyseną, siekiant užtikrinti, kad daugiau netaptume nevaržomų finansinio kapitalizmo užgaidų objektu. To siekia G20 pirmininkaujanti Prancūzija, todėl turime dėti visas pastangas, kad įgyvendintume šį tikslą. Taisyklių ir priežiūros stokos skatinamos finansinės spekuliacijos sunaikino milijonus darbo vietų, padarė rimtą žalą viešiesiems finansams ir labai pablogino didžiosios daugumos europiečių gyvenimo sąlygas. Atėjo metas atsisakyti mus prie bedugnės krašto atvedusios trumpalaikės ekonomikos vizijos, kuriai visų svarbiausia – pinigai ir visiškas neatsakingumas, kad finansų sistema vėl imtų tarnauti realiajai ekonomikai ir žmonėms. Europos Sąjunga šioje srityje turėtų rodyti pavyzdį, o Parlamento patvirtinta rezoliucija yra rimta žinia mūsų partneriams.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už šį A. Podimatos pranešimą dėl naujoviško finansavimo pasaulio ir Europos lygmenimis. Iki šiol tik Europos mokesčių mokėtojai nešė 2007  m. ir vėliau finansų ir ekonomikos krizės užkrautą naštą. Tai pirmasis pranešimas, kuriame nagrinėjamos įvairios naujoviškos priemonės, sukurtos siekiant užtikrinti, kad ir finansų rinkų subjektai prisiimtų savo išlaidų dalį. Pasiūlymas įvesti finansinių sandorių mokestį, jei įmanoma pasaulio lygmeniu, vertintinas teigiamai, o kaip alternatyvą reikėtų rimtai svarstyti tos pačios priemonės taikymą ES lygmeniu.

Didelis šio mokesčio privalumas yra ne tik galimos pajamos iš praeityje beveik arba visiškai neapmokestinamo sektoriaus, bet ir tuo pat metu jo atliekama reguliuojamoji funkcija. Gerai žinome, kad spekuliacijomis dažnai grindžiamas finansų sektorius nutolo nuo realiosios ekonomikos. Apmokestindami finansų sektorių, galėtume vėl paskatinti ilgalaikes investicijas ir taip atsižvelgti į realiosios ekonomikos poreikius.

Pranešimas: Edite Estrela (A7-0032/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo svarba yra neatsiejama nuo socialinių skirtumų mažinimo, kaip nurodyta šiame pranešime. Sveikatos skirtumai išryškėja ankstyvame amžiuje ir lydi visą gyvenimą, taip pat atsikartoja kitose kartose. Atsižvelgiant į tai, valstybėms narėms reikia laikytis principo „sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“. Be to, stipriai palaikau pranešėjos rekomendacijas skatinti visuotinę galimybę naudotis sveikatos apsauga, įskaitant nelegalius migrantus, ir gerovės apsaugos prieinamumą nėščioms moterims pagal jų šalių teisės aktus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Edite Estrelos pranešime siekiama apžvelgti Europos Sąjungoje esančius sveikatos priežiūros skirtumus ir priemones, kurių reikia imtis šiems skirtumams sumažinti. Taigi tai naudingas pranešimas, už kurį balsavau, visų pirma siekiant dar kartą patvirtinti neliečiamą teisę į abortą ir lengvai prieinamos kontracepcijos būtinybę, kai šios teisės įsigaliojusios dar ne visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Kova dėl lygybės tęsiasi.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Europos Sąjungoje tarp šalių ir regionų yra labai didelių skirtumų sveikatos priežiūros paslaugų srityje. Kai kurios valstybės narės dėl kilusios ekonomikos ir finansų krizės ėmėsi giežtų taupymo priemonių, dėl to kai kurios valstybėse narėse sumažėjo visuomenės sveikatos, ligų prevencijos bei ilgalaikių priežiūros paslaugų finansavimas. Ne visi ES piliečiai gali naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tai ypač aktualu skurdesniuose ES regionuose, kuriuose pacientai neturi galimybės gauti aukštos kokybės sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų. Dideli skirtumai egzistuoja ir atskirų sudėtingų susirgimų gydyme bei vaistų kompensavime, kaip pavyzdžiui Alzheimerio liga, kas užkertą kelią kai kurių valstybių narių pacientams gauti jiems būtiną gydymą ir kompensuojamus vaistus savo šalyje. Manau, kad Europos Komisija turi imtis priemonių, kad būtų mažinami skirtumai ir ES žmonių nelygybė gaunat aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas ir vaistus bei nustatyti sveikatos priežiūrų skirtumų stebėsenos mechanizmus. Taip pat Komisija turėtų kuo skubiau pateikti iniciatyvą, kuri skatintų ir remtų valstybių narių integruotų nacionalinių ar regioninių strategijų rengimą siekiant sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Šiandien Europos piliečiai mėgaujasi ilgesniu ir sveikesniu gyvenimu. Nepaisant to, kad vidutinis sveikatos lygis Europos Sąjungoje bėgant laikui pagerėjo, vis dar yra sveikatos priežiūros skirtumų tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į ekonomikos, finansų ir socialinę krizę, šie skirtumai turi tendenciją didėti. Kaip šešėlinė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentė, atkreipiau dėmesį į būtinybę ieškoti sprendimų. Šie sprendimai neišvengiamai palies visus dalyvius: Europos Sąjungą, nacionalines vyriausybes, regiono ir vietos valdžios institucijas ir socialinės ekonominės veiklos vykdytojus. Sunkumai, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, yra demografinių pokyčių rezultatas. Jiems reikalingas konkretus planas, skirtas kovoti su sveikatos priežiūros skirtumais kaimo vietovėse.

Stiprinamas kvalifikacijų pripažinimo mechanizmas skatins keitimąsi įgūdžiais ES ir specialistų judumą. Konkrečioms grupėms skirtos sveiką gyvenimo būdą skatinančios kampanijos ir prevencinės bei patikros programos taip pat labai svarbios mažinant sveikatos skirtumus. Dėl visų šių priežasčių palaikau šį pranešimą.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Europos visuomenei vis dar labai jaučiant socialinį ekonomikos ir finansų krizės poveikį, labai svarbu šiandien balsuoti už E. Estrelos pranešimą dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo. Iš tikrųjų šis pranešimas yra priminimas, kad skirtumai veikia ir sveikatos priežiūros paslaugas, tad svarbu imtis veiksmų dėl pagrindinių tų skirtumų priežasčių, kad Europos piliečiai galėtų pagaliau džiaugtis pagrindinėmis socialinėmis teisėmis. Piliečių gyvenimo trukmė, santykis su skurdu ar socialine atskirtimi skiriasi, ir ne visų jų sveikatai kyla pavojus. Pranešime taip pat minimi nelegalūs migrantai, kurie dažnai susiduria su didžiuliais sunkumais gaunant sveikatos priežiūros paslaugas juos priimančiose šalyse.

Taigi kviečiame valstybes nares pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems – nesvarbu, ar tai piliečiai, ar ne, ir raginame jas toliau koordinuoti savo nacionalinę sveikatos politiką. Iš tikrųjų galimybė naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis yra viena pagrindinių teisių ir todėl ji turėtų būti ne tik Europos Sąjungos, bet ir valstybių narių, kurios vis dar turi kompetenciją šioje srityje, prioritetas.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungoje esama didelių sveikatos priežiūros skirtumų, ir priemonės, skirtos kovoti su šiais skirtumais, valstybėse narėse taip pat labai skiriasi. Kadangi manau, kad šie sveikatos priežiūros skirtumai gali turėti didelę įtaką žmonėms visą jų gyvenimą, jie kelia problemą, kurią reikia spręsti ryžtingai ir pasitelkus novatorišką politinį požiūrį.

Šiame pranešime pateikiami įdomūs sprendimai pripažįstant konkrečią piliečių teisę į sveikatą, visų pirma telkiant dėmesį ne tik į gyventojų mokymą, bet ir į sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį. Pastarosios ekonomikos ir finansų krizės socialiniai padariniai akivaizdūs: nuo krizės pradžios bedarbių skaičius išaugo 5 mln., daugelį namų ūkių paveikė recesija ir dabar dar daugiau namų ūkių gresia skurdas arba pernelyg dideli įsiskolinimai. Manau, jog svarbu, kad šių skirtumų mažinimas būtų laikomas prioritetu visais sprendimų priėmimo lygmenimis. Taip pat raginu Komisiją suteikti jiems didesnį pripažinimą Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“ ir užtikrinti, kad būsimose iniciatyvose būtų visiškai atsižvelgta į tikslą mažinti sveikatos priežiūros skirtumus.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes sveikatos priežiūros skirtumų problemą būtina spręsti kuo skubiau. Šie skirtumai pasireiškia gyvenimo pradžioje ir ne tik laikosi iki senatvės, bet ir perduodami iš kartos į kartą. Gyvenimo pradžioje patirti sunkumai, susiję su išsilavinimo, darbo ir sveikatos priežiūros prieinamumu, taip pat lyties bei kultūrinės kilmės skirtumai žmonėms gali daryti didelį poveikį visą jų gyvenimą. Be to, sveikatos būklę labai įtakoja skurdas ir socialinė atskirtis. Daugeliu atvejų šių neteisingų sveikatos priežiūros skirtumų priežasčių galima išvengti. Norint spręsti nelygybės sveikatos srityje problemas, reikia imtis konkrečių priemonių, ypač dėl pažeidžiamiausių žmonių. Labai svarbu, kad sveikatos nelygybės mažinimas būtų laikomas svarbiausiu prioritetu, užtikrinant veiksmingus poveikio vertinimus sveikatos srityje.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Krizė labai stipriai paveikė sveikatos priežiūros sektorių keliose ES valstybėse narėse ne tik pasiūlos, bet ir paklausos atžvilgiu. Paklausos atžvilgiu ekonomikos ir finansų krizė paskatino lėšų, skirtų visuomenės sveikatai ir sveikatos priežiūros paslaugoms, mažėjimą, o dėl biudžeto mažinimo ir mažesnių pajamų, gautų renkant mokesčius, taip pat ir ilgalaikėje perspektyvoje. Kita vertus, sveikatos priežiūros paslaugų paklausa ilgainiui taip pat išaugo dėl veiksnių, darančių įtaką gyventojų sveikatos būklės blogėjimui apskritai. Kelios valstybės narės įtraukė priemones, kaip ekonomikos atgaivinimo plano dalį, skirtas ekonomikos krizės poveikiui sveikatos priežiūros paslaugoms mažinti, investuojant į sveikatos priežiūros infrastruktūrą, optimaliai panaudojant sveikatos priežiūros paslaugoms skirtas lėšas, taip pat restruktūrizuojant ir pertvarkant sveikatos priežiūros sistemas.

Tačiau kovos su skirtumais priemonės valstybėse narėse labai skirtingos. Prieinamumas yra pagrindinis klausimas viešųjų paslaugų atveju. Įrodymų, susijusių su veiksmingomis strategijomis, politikos sritimis ir priemonėmis, rinkimas ir keitimasis jais padės gauti paramą skirtinguose sektoriuose administraciniu lygmeniu.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Sutinku su pranešėjos E. Estrelos teiginiu, kad didžiuliai sveikatos skirtumai pasireiškia ne tik tarp skirtinguose ES regionuose gyvenančių žmonių, bet ir tarp geriausiai gyvenančių ir vargingiausių gyventojų grupių. Šie skirtumai dažniausiai išryškėja gyvenimo pradžioje ir lydi iki senatvės per visą gyvenimą; jiems įtakos turi teisė į švietimą, užimtumą ir sveikatos priežiūrą, be to, juos gali padidinti lyčių ir rasių skirtumai. Būtina sumažinti esamus skirtumus, kurie kelia grėsmę ES prisiimtiems įsipareigojimams, susijusiems su solidarumu, socialine ir ekonomine sanglauda, žmogaus teisėmis ir lygiomis galimybėmis, dėl kurių tai yra vienas iš prioritetinių veiksmų 2008–2013 m. ES visuomenės sveikatos strategijoje. Vis dėlto reikia pripažinti, kad sveikatos politika ir atitinkamų sistemų, skirtų suteikti galimybę žmonėms naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kūrimas yra valstybių narių atsakomybė. Pranešime pateiktos kelios įdomios priemonės, tačiau jame nenagrinėjamas jų finansinis poveikis. Aš taip pat apgailestauju, kad įtrauktas abortų klausimas, kuris yra nacionalinės, o ne Europos kompetencijos dalis.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Universalumo principai, galimybė naudotis aukštos kokybės priežiūros paslaugomis, teisingumas ir solidarumas turi tapti Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemų tikrove. Štai kodėl Europos Parlamentas didele balsų dauguma priėmė E. Estrelos pranešimą. Daugybė skirtumų vis dar gali būti matomi 27 valstybių narių sveikatos sistemose. Todėl Europos Parlamento nariai pareikalavo, kad visuotinė galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis būtų pagerinta. Pagrindinės priežiūros paslaugos turi būti pigesnės, o galimybė gauti vaistų – labiau prieinama. Skirtingų socialinių ir amžiaus grupių skirtumai turi būti sumažinti. Valstybės narės privalo optimizuoti savo išlaidas sveikatos priežiūrai, skirti dėmesį prevencijai ir pateikti tikslines programas labiausiai pažeidžiamoms grupėms. Štai ko Europos Parlamento nariai prašo Europos Komisijos ir valstybių narių vyriausybių, kad būtų užtikrintas toks sveikatos lygis Europoje, koks atitiktų mūsų norimą Europos socialinį modelį.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Labai norėjau paremti Edite Estrelos pranešimą dėl sveikatos skirtumų ne tik tarp Europos Sąjungos šalių, bet ir pačiose šalyse mažinimo. Taip norėjau pasielgti tiesiog dėl to, kad jame minima labai daug šioje Europos Sąjungos srityje vis dar esančių skirtumų. Ši neteisinga nelygybė yra ne tik daugybės ekonomikos, aplinkos apsaugos ir gyvenimo būdo veiksnių, bet ir menkos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis rezultatas, ar tai būtų dėl ekonominių priežasčių, ar dėl „blogo medicinos išteklių paskirstymo“ tam tikruose Europos Sąjungos regionuose. Nors sveikatos politika išlieka (didžiąja dalimi) nacionaline atsakomybe, mes, Europos Parlamento nariai, turime pareigą skatinti savo valstybes nares toliau dėti pastangas mažinant socialinius ekonominius skirtumus, tokiu būdu taip pat mažinant sveikatos priežiūros skirtumus.

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad pažeidžiamos grupės (neįgalieji, pagyvenę žmonės, migrantai… ir moterys!) iš tikrųjų turėtų vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Taip pat kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis reikia skirti ypatingą dėmesį sveikatos prevencijai ir informacijai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nepaisant to, kad pranešime pateiktos nuostatos dėl didėjančios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pagyvenusiems žmonėms svarbos ir būtinybės tobulinti žinias apie ligas, kuriomis visų pirma serga vyresnio amžiaus žmonės – šios nuostatos, mano manymu, labai svarbios, – apskritai jame yra mažai ko nauja. Tiesą sakant, bandant paminėti viską, galų gale pranešimas tampa pageidavimų sąrašu, kurį siekiant „mažinti sveikatos priežiūros skirtumus“ pranešėja papildė tokiais įvairiais klausimais – ir nesusijusiais su lygiomis galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis – kaip smurtas šeimoje, farmacijos sektoriaus tyrimas ir valstybių narių politika, susijusi su savanorišku nėštumo nutraukimu ir homoseksualų teise į su vaisingumu susijusį gydymą. Nemanau, kad tai ta vieta, kur šie klausimai turi būti sprendžiami. Žinome, kad teisė į abortą ir homoseksualių porų dirbtinį apvaisinimą yra ginčytini klausimai valstybėse narėse, ir tik valstybės narės gali laisvai dėl to nuspręsti. Taip pat ir dėl šios priežasties negaliu balsuoti už šį pranešimą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Sveikata ir gyvenimo trukmė yra glaudžiai susijusios su socialinėmis sąlygomis. Svarbu, kad skirtumų mažinimas būtų laikomas pagrindiniu prioritetu visais politinės veiklos lygmenimis, siekiant, kad būtų atsižvelgta į sveikatą visose politikos srityse, ir užtikrinant, kad būtų atliktas veiksmingas poveikio vertinimas. Skirtumų išlieka, kaip liudija tai, kad 2007 m. vidutinė vyrų gyvenimo trukmė svyravo 14,2 metų, o vidutinė moterų gyvenimo trukmė – 8,3 metų ES valstybėse narėse. Būtina pagerinti visuotinę galimybę naudotis sveikatos priežiūros sistemomis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios būtų visiems finansiškai prieinamos. Svarbu pagerinti ligų prevenciją ir sveikatos bei sveikatos ugdymo skatinimą, taip pat galimybę naudotis pirminėmis sveikatos priežiūros ir specialistų paslaugomis bei sumažinti skirtingų socialinių grupių skirtumus.

Vis dėlto nebalsavau už šį pranešimą, nes nesutinku su 29 dalimi, cituoju: „ragina ES ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, susijusių su galimybe naudotis dirbtinio apvaisinimo technologijomis, siekiant panaikinti moterų diskriminaciją dėl šeiminės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos arba etninės ar kultūrinės kilmės“.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Rekomendacijoje pateikiamos gairės, kurios, manome, yra pagrįstos ir teisingos.

Vadinamoji griežta taupymo politika mažinant viešąsias investicijas ir socialines valstybės funkcijas, ypač susijusias su sveikata, kuri pagal savo pobūdį ir turinį tampa vis labiau antisocialinė, be kitų padarinių, ypač žalingų ekonominiu ir socialiniu požiūriu, didina ir skirtumus sveikatos srityje.

Kai dėl būtinybės mažinti biudžeto deficitą visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kaina auga, ir dėl sumažėjusios valstybės paramos netgi lėtinėms ligoms skirtų gydyti vaistų kainos didėja, o parama, skirta pacientams lydėti į gydymo ir sveikatos priežiūros procedūras, tuose regionuose, kur nėra viešojo transporto, panaikinama, sveikatos priežiūros skirtumai didės, kaip tai dabar vyksta Portugalijoje. Viso to padarinys – mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms tampa vis sunkiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Tai, ko reikia labiau nei vien žodžių, yra realūs politikos turinio pokyčiai. Reikia panaikinti neoliberalų politiką ir veiksmingai užtikrinti lygias galimybes ne tik sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo prasme.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime sprendžiami svarbūs klausimai, tačiau nesigilinama į šių problemų, kurias dabar sukelia griežta taupymo ir antisocialinė politika, didinanti skirtumus sveikatos priežiūros srityje, esmę.

Todėl žodžių nepakanka! Reikia nutraukti neliberalų politiką ir suteikti pirmenybę prevencijai ir visuomenės sveikatai siekiant veiksmingai užtikrinti lygias galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Reikia atsisakyti Stabilumo ir augimo pakto, kad būtų išvengta sveikatos priežiūros paslaugų kainos augimo, netgi lėtinėms ligoms skirtų vaistų kainų didėjimo ir paramos, skirtos pacientams lydėti į gydymo ir sveikatos priežiūros procedūras, netgi tuose regionuose, kur nėra viešojo transporto, panaikinimo dėl būtinybės mažinti biudžeto deficitą.

Žinome, kad šios politikos rezultatas yra su sveikata susijusių skirtumų didėjimas, kaip tai dabar vyksta Portugalijoje. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms tampa vis sunkiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Tai, ko reikia labiau negu vien žodžių, yra politikos lūžis ir pokyčiai siekiant teikti pirmenybę žmogaus teisėms ir ekonominei bei socialinei sanglaudai.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Privalome pripažinti, kad šiame pranešime pateikta daug įdomių dalykų, susijusių su teisės į sveikatą pripažinimu tikrąja prasme (priežiūros prieinamumas, gyventojų mokymas, paslaugų aprėptis ir kt.).

Vis dėlto negalime susilaikyti neišreiškę abejonių, kylančių iš šiame dokumente esančių prieštaravimų, kurie sukėlė plačias diskusijas. Lygybė turi būti suprantama tikrąja prasme, o ne traktuojant žmones (ypač moteris) atskirai nuo jų santykių su partneriais, vaikų ir socialinio konteksto, kuriame iš tikrųjų reiškiasi seksualumas ir reprodukcinės galimybės. Aš taip pat esu sunerimusi dėl naujų teisių, tokių kaip „teisė naudotis saugaus aborto galimybe“, paskelbimo, nes tas teiginys sumažina ar netgi panaikina kitų teises (tėvo lūkesčius arba negimusių kūdikių teisę į gyvenimą).

Be to, galime pabrėžti kelis trūkumus, kaip antai tai, kad dokumente visiškai nepaminėti profesionalūs veiklos vykdytojai: jame neužsimenama apie jų vaidmenį ir atsakomybę – jie laikomi robotais, o ne turinčiais įgūdžių specialistais, – galimybes ir, visų svarbiausia, jų pačių sąžinę.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Šiame pranešime yra keli piktinantys pasiūlymai. Pavyzdžiui, juo siekiama „sudaryti sąlygas“ sveikatos priežiūros darbuotojams „įgyti kultūrų įvairovės suvokimą“ gydant pacientus imigrantus. Be to, juo siekiama panaikinti diskriminaciją dėl galimybės naudotis dirbtinio apvaisinimo technologijomis – visų pirma diskriminaciją dėl amžiaus ir seksualinės orientacijos – kartu tvirtinant, kad privalome skatinti visuotinę teisę į abortą. Jame vyraujanti tema yra mirties kultūros sintezė ir visiškas vertybių pakeitimas. Galiausiai juo siekiama, kad visose valstybėse narėse būtų nustatytas medicininės pagalbos atitikmuo – būtent galimybė gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas nelegaliems imigrantams.

Prisiminkime, kad Prancūzijoje tokia priežiūra iš tikrųjų prieinama bet kuriam nelegaliam imigrantui dėl bet kokio nusiskundimo – pagrindinis tikslas yra reaguoti į kritinius atvejus ir epidemijų pavojus – ir sąlygos tokiai galimybei yra minimalios ir nepatikrinamos. Ši sistema – kuri neturi jokių patikrinimų ir jokių apribojimų – skatina palaikomąsias procedūras, nelegalią imigraciją ir medicininį turizmą, taip pat įvairius sukčiavimus vis didesne kaina. Dabar, kai mūsų ligoninių ir medicinos sistemos žlugusios ir kai vis daugiau mūsų piliečių lieka be priežiūros, nes negali sau to leisti, toks pasiūlymas yra piktinantis.

  Louis Grech (S&D), raštu. – Balsavau už pranešimą dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo, kuriame atkreipiamas dėmesys į įvairias spragas visų 27 ES valstybių narių sveikatos priežiūros sistemose. Pranešėja pabrėžia tai, kad piliečių sveikatos skirtumas Europos Sąjungoje daugeliu atvejų atsiranda dėl galimybių naudotis paslaugomis ir materialiniais ištekliais, socialinės padėties, pajamų ir švietimo skirtumų; ir taip pat dėl to, kad tokie skirtumai dar labiau padidėjo po finansų krizės. Sutinku su skirtingais klausimais, iškeltais šiame pranešime – iš kurių vienas yra pasiūlymas, kad Komisija bendradarbiautų su valstybėmis narėmis skatinant geriausią praktiką, susijusią su kainodara ir išlaidų vaistams kompensavimu, siekiant optimizuoti prieinamumą ir mažinant skirtumus gaunant vaistus; kitas pasiūlymas yra ES ir valstybėms narėms pripažinti vyrų smurtą prieš moteris visuomenės sveikatos problema; ir taip pat raginimas valstybėms narėms pritaikyti savo sveikatos priežiūros sistemas pagal pažeidžiamiausių visuomenės grupių poreikius tobulinant metodus, skirtus mokesčiams už sveikatos priežiūros specialistų paslaugas nustatyti, užtikrinant teisę į priežiūrą visiems pacientams. Vis dėlto nesutinku su pranešime pateiktomis užuominomis, kuriomis remiamas abortų skatinimas.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Neabejotinai buvo svarbu šiame pranešime atsižvelgti į sveikatos skirtumus dėl amžiaus, kaip tai buvo padaryta.

Sveikatos skirtumai dėl amžiaus lemia ribotą atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų ir novatoriškų gydymo būdų prieinamumą. Vyresnio amžiaus žmonės turi galėti pasinaudoti vaistais, kurių veiksmingumas ir saugumas buvo išbandyti su vienodo amžiaus žmonėmis. Šios amžiaus grupės žmonės vis dar dažnai neįtraukiami į klinikinius tyrimus. Vidutinis aukšto kraujospūdžio gydymui klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančiųjų amžius yra 63 metai, tačiau 44 proc. pacientų yra vyresni negu 70 metų, kai ši problema jiems diagnozuojama pirmą kartą.

Europos Sąjunga ir valstybės narės turi negaišdamos numatyti socialinius ir ekonominius Europos gyventojų senėjimo padarinius ir atsižvelgti į šį demografinį pokytį.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Kova su ES šalių ir regionų skirtumais – skirtumais, kuriuos padidino ekonomikos krizė – pagaliau tapo prioritetu dėl to, kad buvo priimtas E. Estrelos pranešimas. Kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė, balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems, visų pirma pažeidžiamoms grupėms, ir paremti medicininius ir farmacijos tyrimus. Jame taip pat teigiama, kad valstybės narės turi liepti nustoti mažinti sveikatos priežiūros paslaugų biudžetą. Be to, šiame pranešime atkreipiamas dėmesys į su sveikatos skirtumais susijusį lyties aspektą ir padidinamos galimybės moterims gauti reprodukcinės priežiūros paslaugas. Šie padaryti svarbūs žingsniai yra tik kovos su sveikatos skirtumais ES pradžia.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi nors ir yra pasiekta pažanga sveikatos priežiūros srityje, sveikatos laimėjimų atžvilgiu skirtumas tarp socialinių pakopų viršuje ir apačioje esančių dar yra didelis kai kur ir toliau didėja. Gyvenimo pradžioje patirti sunkumai, susiję su išsilavinimo, darbo ir sveikatos priežiūros pasiekiamumu, taip pat lyties bei kultūrinės kilmės skirtumai žmonėms gali daryti poveikį visą jų gyvenimą. Skurdo ir kitų pažeidžiamumo veiksnių, kaip vaikystė, senatvė ar negalia derinys dar labiau kelia pavojų sveikatai ir atvirkščiai – prasta sveikata gali reikšti skurdą ir (arba) socialinę atskirtį. Vis labiau pripažįstamas socialinių veiksnių ir sveikatos priežiūros skirtumų ryšys. Tai reiškia, jog vis plačiau suvokiama, kad socialinės problemos yra susijusios su sveikatos problemomis, todėl reikalingas integruotas atsakas. Dabar išryškėjo dabartinės ekonomikos ir finansų krizės socialiniai padariniai. Krizės pradžioje beveik 5 milijonai žmonių neturėjo darbo. Daugumos šeimų pajamos sumažėjo, daugybė jų susiduria su skurdu, skęsta skolose, kai kurios neteko savo namų. Darbuotojams, dirbusiems pagal trumpalaikes sutartis, krizė smogė pirmiesiems. Migrantai ir jauni arba vyresnio amžiaus darbuotojai, kurių darbo vietos dažniausiai būna nesaugios, ypač nukentėjo, tačiau neteko darbo ir tie darbuotojai, kurie turėjo gana saugias darbo sąlygas. Norint spręsti nelygybės sveikatos srityje problemas, reikia naujoviško požiūrio į politikos priemones, ypač skirtas žemesnio lygio socialinių ir ekonominių grupių žmonėms.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Iki šiol sveikatos skirtumų mažinimui Europoje buvo skiriamas nepakankamas dėmesys. Tai problema, kurią reikia spręsti. Gyventojų sveikata skiriasi dėl įvairių priežasčių. Tai susiję, pavyzdžiui, su gyvenimo sąlygomis, švietimu ir mokymu, darbu, ligų prevencija ir sveikatingumo skatinimo paslaugomis. Gerai, kad žmonės ėmė vis labiau suprasti socialinių ir sveikatos problemų sąsają. Šios problemos turi būti sprendžiamos visapusiškai.

Galima imtis veiksnių, skatinančių sveikatos skirtumus, pasitelkiant socialinės politikos priemones. Pavyzdžiui, alkoholio vartojimo klausimas gali būti sprendžiamas vykdant nacionalinę politiką (pavyzdžiui, kainodaros ir mokesčių politiką), regioninę politiką (didinant kontrolę) ir vietos politiką (pavyzdžiui, plėtojant jaunimo laisvalaikio veiklą).

Europos lygmeniu mums reikia keistis informacija apie geriausią sveikatos praktiką tarp valstybių narių. Svarbu, kad pabrėžtume būtinybę mažinti sveikatos skirtumus sprendimų priėmimo lygmenimis. Siekiant sumažinti sveikatos skirtumus visų pirma reikia ilgalaikio visų veikėjų bendradarbiavimo.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Mes visi labai gerai suprantame sveikatos svarbą. Deja, tinkamai to neįvertiname, kol vienas iš mūsų šeimos narių arba draugų arba mes patys nesusergame. Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra tik vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių bet kurios šalies arba regiono piliečių sveikatą. Kiti veiksniai, kurie lygiai taip pat veikia piliečių sveikatą, yra užimtumas ir su tuo susijusi materialinė padėtis, galimybė gauti išsilavinimą, senyvas amžius arba negalia, priklausymas mažumai ir daugelis kitų. Socialinis susisluoksniavimas ir senas susiskirstymas į klases taip pat gali lemti neproporcingus europiečių sveikatos skirtumus. Mūsų ir Europos Sąjungos prioritetas turi būti užtikrinti, kad visiškai visi mūsų žemyno gyventojai turėtų visiškai vienodą galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, ir pašalinti socialinius skirtumus.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Piliečių sveikata ir gerovė yra prioritetas, kurį šis Parlamentas turi užtikrint ir apsaugoti. Tačiau manome, kad dar svarbiau, jog ši teisė būtų užtikrinta visoms Europos šalims.

Socialiniai ekonominiai, kultūriniai ir struktūriniai skirtumai dažnai lemia, kad ne visi turi vienodą galimybę naudotis sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugomis. Todėl atsitinka, kad labiausiai pažeidžiamos grupės: migrantai, pagyvenusieji, vaikai ir neįgalieji, moka, kartais ir savo gyvybėmis, didelę kainą, kad gautų jiems nenumatytą teisę į sveikatą. Taip neturėtų būti nei Europos ar nacionaliniu, nei regioniniu lygmeniu. Prastos sveikatos priežiūros sistemos, kuri, deja, labai paplitusi, aukos yra nekaltos kaip ir tie, kurie neturi lygių galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Balsavau už šią rezoliuciją, kuria remiamas skirtumų dėl visuomenės sveikatos standartų tarp valstybių narių panaikinimas ir skatinama sveikatos politika, kuri būtų veiksmingesnė ir prieinama visiems, ne tik vartotojams, bet taip pat tiems, kurie kaip darbuotojai ir medicinos darbuotojai galėtų rasti tinkamesnes darbo sąlygas, kurios leistų jiems dirbti veiksmingiau visų labui.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Norėčiau pasakyti, kad balsavau prieš E. Estrelos pranešimą dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo dėl teksto 25 dalies, kurioje, be kita ko, pabrėžiama, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės privalo užtikrinti moterų teisę naudotis saugaus aborto galimybe.

Norėčiau pažymėti, kad šiame dokumente iškeliama daug svarbių sveikatos klausimų ir pateikiama įdomi medžiaga, kuri galėtų būti naudojama kaip tolesnio darbo pagrindas, bet negalėčiau balsuoti už jo priėmimą dėl užuominų apie abortą. Visada pabrėžiu, kad aborto negalima vertinti atskirai nuo įsitikinimų apie lytinių santykių padarinius, nes žmogaus gyvybė verta daugiau.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Sveikatos skirtumai yra problema, kurią reikia spręsti Europos lygmeniu. Priežastis dažnai lemia galimybių skirtumai, paslaugų ir materialinių išteklių prieinamumas, taip pat skirtingi žmonių gyvenimo pasirinkimai. Mums reikia naujos politinės vizijos jiems spręsti.

Dėl pastarųjų metų ekonomikos ir finansų krizės karpant biudžetą ir mažėjant pajamoms iš mokesčių mažėjo finansavimas sveikatos priežiūros paslaugoms ir ilgalaikei priežiūrai, o sveikatos priežiūros paslaugų ir ilgalaikės priežiūros poreikis išaugo. Daugybė valstybių narių į savo ekonomikos atgaivinimo planus įtraukė tokias priemones kaip sveikatos priežiūrai skirtų investicijų restruktūrizavimas ir papildomas sveikatos priežiūros sistemos finansavimas.

Vis dėlto įsikišimas siekiant kovoti su sveikatos skirtumais kiekvienoje valstybėje labai skiriasi. Informacijos apie strategijas, politikos kryptis ir veiksmingą įsikišimą rinkimas ir dalijimasis ja padės gauti vyriausybių paramą.

Svarbu, kad sveikatos skirtumų mažinimas būtų laikomas svarbiu prioritetu laikantis požiūrio, paremto principu „sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“, ir užtikrinant veiksmingą poveikio vertinimą, kuriame atsižvelgiama į gautus rezultatus, susijusius su lygybe sveikatos srityje.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą ir palankiai vertinu jame skiriamą dėmesį sveikatos skirtumams tarp žemesnių socialinių ekonominių sluoksnių. Palankiai vertinu būsto ir užimtumo veiksnių, susijusių su sveikata, svarbai skirtą dėmesį. Taip pat pritariu pranešime atkreipiamam dėmesiui į padidėjusią nutukimo, rūkymo ir gėrimo tarp žemesnių socialinių ekonominių sluoksnių riziką.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Norėčiau pasveikinti pranešėją už jos puikų darbą ir padėkoti jai, kad buvo priimti mano pakeitimų pasiūlymai. Lygios sveikatos galimybės yra vienas iš mūsų bendros politikos ramsčių ne tik dabar, bet ypač ateityje. Nevienodi ekonominės veiklos rezultatai ir dabartinė krizė neturi skatinti taikyti apribojimų užtikrinant lygias galimybes teikti sveikatos priežiūros paslaugas ES gyventojams nepaisant sveikatos priežiūros sistemų skirtumų. Mano nuomone, labai svarbu, jog tekste pabrėžiami didesnio pacientų informuotumo ir aukštos kokybės teisinių patarimų imigrantams, taip pat kitiems, įskaitant nelegalius imigrantus, aspektai. Pagrindinis principas turi būti toks, kad piliečių sveikata turėtų būti užtikrinama teritoriniu ir finansiniu prieinamumu, o ne tik vaistais. Švietimo ir kvalifikacijos kėlimo koordinavimo užtikrinimas sveikatos darbuotojams bus svarbus veiksnys siekiant pažangos ir nustatant minimalius priežiūros kokybės ir saugumo standartus. Pranešėja teisingai pabrėžia ne tik rūkymo ir nutukimo prevenciją, bet ir kitas sąlygas, darančias įtaką aktyvaus gyvenimo trukmei. Pritariu kategoriškam prašymui, kad Komisija paskatintų valstybes nares teikti ir finansuoti pacientų, sergančių tokiomis ligomis kaip Alzheimerio liga, diabetas ir išsėtinė sklerozė, gydymą. Šių ligų gydymas kai kuriose valstybėse narėse nėra finansuojamas. Šiomis ligomis serga ne tik pagyvenę, bet ir jauni žmonės ir ji skatina socialinę atskirtį.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime pabrėžiami ES piliečių, vyrų ir moterų, jaunų ir pagyvenusių, skirtumai sveikatos srityje, susiję su labai įvairiais veiksniais: ekonominėmis, socialinėmis, švietimo bei kvalifikacijos kėlimo ir gyvenimo sąlygomis. Jame pabrėžiama visuotinumo ir galimybės visiems, įskaitant, be kitų pažeidžiamų grupių, nelegalius imigrantus, naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis išlaikymo ir gerinimo svarba. Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad ekonomikos ir finansų krizė ir valstybių narių nustatytos griežtos taupymo priemonės turėjo didelę įtaką sveikatos sektoriui, dėl to skirtumai taps dar ryškesni. Šiame pranešime Komisija ir valstybės narės raginamos nustatyti bendrus rodiklius skirtumams sveikatos srityje stebėti ir tęsti strategiją „sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“. Jame taip pat pabrėžiama prevencinių veiksmų ir „vietos lygmeniu teikiamos priežiūros politikos“ svarba. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau minėta, ir siekdama paremti pranešime pateiktus pasiūlymus, balsavau už.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Galimybės gauti priežiūros paslaugas visiems: tiek piliečiams, tiek ne piliečiams, tiek turintiems dokumentus, tiek jų neturintiems, užtikrinimas yra pagrindinis visuomenės saugumo principas. Geriausias būdas apsaugoti žmonių sveikatą yra saugoti kiekvieno sveikatą. Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriame primenama, kad šis su visuomenės sveikata susijęs argumentas yra svarbus bendram labui.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Pranešime, už kurį čia balsuota, sprendžiami svarbūs klausimai, daugiausia susiję su visiems vienodos sveikatos priežiūros apsauga, padėtimi, kurios, deja, dar nėra ES, ypač tarp labiau pažeidžiamų grupių, tokių kaip vaikai, pagyvenusieji ir kai kuriais atvejais moterys. Vis dėlto, mano nuomone, šiame pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į kitus klausimus, kurie su sveikata neturi nieko bendra. Tai, kas mane stulbina labiausiai, yra požiūris į valstybių narių politiką, susijusią su savanorišku nėštumo nutraukimu ir homoseksualų teise į vaisingumo gydymą. Šiais klausimais, mano nuomone, turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo ir jie turėtų būti sprendžiami aiškiau. Taigi balsavau prieš šį pranešimą.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už E. Estrelos pranešimą dėl sveikatos skirtumų mažinimo ES.

Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis visiems piliečiams, ar jie būtų iš ES, ar imigrantai, turintys dokumentus arba jų neturintys, yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Tiems, kuriems labiausiai gresia atskirtis, ši pagrindinė teisė turi būti užtikrinta visų pirma. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Patirti skirtumai dėl švietimo, darbo ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, taip pat dėl lyties ir kultūrinio pagrindo iš tikrųjų turi lemiamą įtaką žmonių sveikatos būklei visą tolesnį gyvenimą. Reikia pabrėžti, kad niekas nenori rimtai spręsti šios problemos. Todėl Edite Estrelos pranešimas tikrai aktualus. Kai galėsime užtikrinti vienodą medicininę priežiūrą visiems gyventojų sluoksniams, visuomenė taps pažangesnė ekonomine, finansine ir politine prasme. Balsavau už šį pranešimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Visuomenės sveikata ir toliau turi būti mūsų didžiausias turtas, ir vyriausybių ji turi būti laikoma visišku prioritetu. Tačiau skirtingose ES šalyse vis dar esama didelių su gyventojų sveikata susijusių skirtumų. Poveikis ypač akivaizdus, kai atsižvelgiama į skirtingą 27 ES valstybių narių gyventojų gyvenimo trukmę, kuri gali skirtis 5,6 metų vyrų atveju ir 6,6 metų moterų atveju. Šio reiškinio priežastys iš dalies susijusios su prastu išsilavinimu ir dideliu skurdo ir nedarbo lygiu. Taigi nenuostabu, kad ekonomikos krizės sukelta atleidimo iš darbo banga visuomenės sveikatai teigiamo poveikio neturėjo. Juk pajamų praradimas daugelyje šalių stipriai sumažina medicininių paslaugų prieinamumą. Nebalsavau už šį pranešimą, nes jame pateikta nepakankamai konkreti informacija apie strategijas, skirtas šiai problemai spręsti.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Bandymai sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus Europos Sąjungoje yra tikrai sveikintini dėl nuoseklaus socialinio ir ekonominio vystymosi ir štai kodėl balsavau už E. Estrelos pranešimą. Pasiūlymai, skirti sveikatos priežiūrai Europoje gerinti, pasitelkiant švietimą sveikatos srityje, gydymo prieinamumą, žinias ir naudojantis mechanizmais, skirtais informacijai vertinti, stebėti ir perduoti, yra svarbus indėlis į politikos, kuri yra veiksminga mažinant sveikatos priežiūros skirtumus, plėtrą. Žinoma, vis dėlto visa tai darant, manau, taip pat svarbu paisyti subsidiarumo principo ir tam tikrų nacionalinių bruožų ir ypatybių, kurie, manau, turi būti ginami ir saugomi.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime dėl sveikatos skirtumų mažinimo ES pateiktos įvairios priemonės, kurios, manau, yra naudingos ir svarbios. Nepaisant to, per galutinį balsavimą susilaikiau, nes negalėčiau sutikti su tuo, kad ES ir valstybės narės turi užtikrinti moterims teisę laisvai pasidaryti abortą. Visada reikia investuoti į šeimos planavimą ir kontracepciją, kad abortas būtų kraštutinė priemonė išimtiniais atvejais. Taip pat nemanau, kad turi būti suteikta galimybė laisvai naudotis dirbtinio apvaisinimo technologijomis – tam turi būti taikomas subsidiarumo principas ir tai niekada neturi būti naudojama kaip moterų diskriminacijos dėl šeiminės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos arba etninės ar kultūrinės kilmės panaikinimo priemonė.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Gyvenimo trukmė kiekvienoje ES valstybėje skiriasi svyruodama tarp 14,2 metų (vyrų) ir 8,3 metų (moterų) (11,86 metų (vyrų) ir 7,38 metų (moterų) Rumunijoje). Netgi pačiose šalyse skirtingą išsilavinimą turinčios ir skirtingam socialiniam lygmeniui priklausančios grupės turi skirtingas sveikatos perspektyvas. Nedarbo lygio augimas ir griežtos taupymo priemonės gali padidinti ES jau egzistuojančius sveikatos skirtumus. Balsavau už šią rezoliuciją siekdama paraginti gerinti ligų stebėsenos ir prevencines priemones, taip pat skirti dėmesį pažeidžiamoms grupėms.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kadangi pranešimo projektas jau apima daugelį svarbių klausimų, nebuvo reikalo pateikti daug pakeitimų. Nors mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, kartu su pranešėja ir šešėliniais pranešėjais pasirašėme daug pakeitimų, buvome vieninteliai bandę pateikti kritiką dėl dabartinio vaistų kūrimo ir plėtros pagal patentus modelio, skatinančio dideles medicinos inovacijų kainas ir mažinančio galimybę prieinama kaina įsigyti būtiniausių vaistų. Reikalavome naujų medicinos inovacijų modelių ir didinti galimybę prieinama kaina įsigyti būtiniausių vaistų. Reikalavome naujų medicininių mokslinių tyrimų modelių (su inovacijomis susijusių apdovanojimo programų, nešališko licencijavimo, patentų suvienijimo, viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių ir socialinio sąlygiškumo, susijusio su ES mokslinių tyrimų finansavimo nuolaidomis), tačiau šie pakeitimai nebuvo priimti.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Eurostato pateikti duomenys už 2010 m. aiškūs: vis dar esama didelių skirtumų, susijusių su teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, tarp 27 valstybių narių.

Parametrai, tokie kaip gyvenimo trukmė skirtingose valstybėse narėse, vis dar liudija per didelius regionų skirtumus, akivaizdžiai parodydami, kad sveikatos priežiūros kokybės standartai yra vis dar per daug skirtingi ES. Pradinio ir vidurinio išsilavinimo prieinamumas, nuolatinis ir patenkinamas darbas, lytis, kultūrinis pagrindas ir galimybė naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis yra veiksniai, labiau negu bet kurie kiti padedantys gerinti piliečių gyvenimo kokybę.

Dėl šios priežasties šiame pranešime prioritetas turėtų būti teikiamas silpniausiųjų, ypač moterų, teisėms ir jų specifiniams poreikiams.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Nors sutinkame su pagrindiniu pranešimo principu, t. y. kad nepaisant didelių sveikatos priežiūros skirtumų dėl skirtingų valstybių narių sistemų vidutinis sveikatos lygis Europos Sąjungoje ir toliau gerėjo, tačiau jame netinkamai atsižvelgiama į migrantų teises. Jie priskiriami labiausiai pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip neįgalieji, pagyvenusieji ir vaikai, neatsižvelgiant į tai, kad daugelis migrantų yra nelegalūs ir į Europą atvykę netinkamu būdu.

Todėl negalime vertinti migrantų taip pat kaip neįgalių žmonių, priklausančių pažeidžiamai grupei, kuriai reikalinga speciali priežiūra ir jų poreikius atitinkanti pagalba. Pranešime visuomenė skirstoma į klases – turtingųjų, neturtingųjų, etnines mažumas, vyrus, moteris ir vaikus – taikant pasenusią metodologiją užuot kalbėjus apie piliečių teises, ir tvirtinama, jog šie tariami sveikatos skirtumai vertinami remiantis atitinkamais teisės aktais.

Patvirtinti pakeitimai iš tikrųjų pablogino tekstą apimant įvairias temas, tokias kaip klimato kaita, smurtas prieš moteris ir vienoda galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas nelegaliems imigrantams.

  Christel Schaldemose (S&D), raštu. – (DA) Keturių Danijos socialdemokratų Europos Parlamente vardu (Dano Jørgenseno, Christel Schaldemose, Brittos Thomsen ir Ole Christenseno). Mes balsavome už šį pranešimą dėl sveikatos skirtumų ES mažinimo. Pranešime pateikiama daug svarbių pasiūlymų, skirtų sveikatos skirtumams mažinti. Vis dėlto jame taip pat siūloma, kad nelegalūs imigrantai turėtų teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis valstybėse narėse ir jiems tai būtų užtikrinta. Šiam požiūriui mes nepritariame. Vis dėlto manome, kad gauti neatidėliotiną gydymą nepaisant žmogaus padėties visuomenėje yra žmogaus teisė.

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą siekdamas paremti pranešėjos, nustačiusios principus, kurie iš tikrųjų turėtų būti svarbūs moterų sveikatai, požiūrį. Daugelis moterų Europos visuomenėje, visų pirma etninėms mažumoms priklausančios moterys ir moterys migrantės, kurios gali būti nelegalės, neturi pagrindinių teisių į sveikatos programas ir galimybės naudotis paslaugomis. Nors svarbu taikyti apsaugos nuo sveikatos turizmo, kaip jis, deja, vadinamas, priemones, taip pat labai svarbu nepamiršti mūsų įsipareigojimo paisyti pagrindinių žmogaus teisių.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame apžvelgiami įvairūs sveikatos skirtumai valstybėse narėse ir kuriame jos raginamos išlaikyti sveikatos priežiūrą prioritetu finansų krizės ir ekonomikos atgaivinimo laikotarpiu. Labai svarbu, kad šie skirtumai nedidėtų, kadangi vyriausybės siekia sutaupyti.

  Michèle Striffler (PPE), raštu. – (FR) balsavau už pranešimą dėl sveikatos skirtumų mažinimo ES, nes manau, kad šiuo metu yra labai didelių sveikatos skirtumų tarp valstybių narių. Visos Europos Sąjungos valstybės narės privalo užtikrinti, kad, pavyzdžiui, moterys nevaržomai turėtų galimybę naudotis kontracepcijos metodais ir turėtų teisę į abortą.

  Niki Tzavela (EFD), raštu. – Balsavau prieš šį pranešimą, nes manau, kad jame nepavyko išspręsti sveikatos skirtumų klausimo ir buvo pasirinktas visiškai kitoks požiūris. Nors nesutinku su daugeliu šio pranešimo dalių, norėčiau atkreipti dėmesį į teises, suteiktas „dokumentų neturintiems“ arba „nelegaliems“ migrantams, kaip jie vadinami šiame pranešime, nors taip viso labo pervadinami nelegalūs imigrantai. Pranešime skatinama suteikti daug pilietinių ir su sveikata susijusių laisvių asmenims, kurie nelegaliai pateko į daugelį ES šalių.

Šis pranešimas sudarys daug nepatogumų valstybėms narėms, kasdien sprendžiančioms imigracijos klausimą, tokioms kaip Graikija ir Italija. Jis ne tik suteikia nelegaliems imigrantams teisę reikalauti vienodos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, bet jis taip pat taps priežastimi, kodėl dar daugiau vadinamųjų prieglobsčio prašytojų norės atvykti į Europą, norėdami pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurių nėra daugelyje trečiojo pasaulio šalių.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Balsavau prieš šį pranešimą, nes jame dar kartą netiesiogiai skatinami abortai. Žmogus yra Dievo kūrinys ir mes neturime savęs laikyti teisėjais gyvenimo ir mirties klausimais. Nėra jokio kompromiso šiuo klausimu. Nors laikydamasis šios pozicijos nepriklausau daugumai, savo pozicijos nekeisiu ir dėl šiuolaikinių papročių atsisakau paaukoti bent vieną gyvybę. Tokį patį sprendimą priėmiau dėl išankstinės implantacijos diagnozės.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) E. Estrelos pranešime sprendžiamas sveikatos skirtumų ES mažinimo klausimas. Labai palankiai vertinu šį darbą, nes nors dabartinė finansų ir ekonomikos krizė reiškia, kad daugiausia turime spręsti ekonomikos ir teisėkūros klausimus, niekada neturime pamiršti tokių klausimų kaip sveikata, švietimas ir socialinė apsauga. Aukštesnius Bendrijos tikslus, tokius kaip ES strategija „Europa 2020“, bus galima įgyvendinti tik tada, jei turėsime tvarias sistemas plačioje socialinės apsaugos ir lygių galimybių srityje. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.

Pranešimas: Eva Joly (A7-0027/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Tvirtinu šį pranešimą atsižvelgdamas į Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pasiūlytus pakeitimus. Mūsų pareiga perkelti savo ekonomikos valdysenos patirtį, kad besivystančios šalys galėtų nustatyti savo mokesčių sistemas. Tai vienintelis būdas, kuriuo galima sukurti sąžiningesnę, teisingesnę ir tvaresnę mokesčių sistemą, kovoti su vengimu mokėti mokesčius ir dėl to skatinti geresnę tarptautinę mokestinę terpę. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į šio pranešimo svarbą pabrėžiant būtinybę kuo greičiau panaikinti mokesčių rojus – tai pagrindinė priemonė skaidrumo srityje, kuri paskatins būtiną automatišką keitimąsi informacija mokesčių klausimais.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Nors esant progresinei mokesčių sistemai, efektyviam mokesčių administravimui ir skaidriam bei atsakingam mokestinių įplaukų naudojimui mokesčiai gali būti patikimas ir tvarus finansavimo šaltinis, daugelis besivystančių šalių negali nustatyti mažiausių mokesčių tarifų, kad galėtų finansuoti savo viešąsias paslaugas. Todėl Europos Sąjunga privalo bendradarbiauti su šiomis šalimis siekiant paskatinti gerą mokesčių valdymą. Štai kodėl balsavau už šį pranešimą, kuris leis sukurti mokesčių sistemą, kuri būtų ne tik stabili ir efektyvesnė, bet taip pat skaidresnė, siekiant sumažinti skurdą šiose šalyse. Pranešimas taip pat leis sukurti skaidrią, bendradarbiaujančią ir sąžiningą tarptautinę mokestinę terpę.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Besivystančios šalys susiduria su sunkumais kurdamos mokesčių sistemas (mokesčių nustatymas, surinkimas ir administravimas). Vienas iš svarbiausių uždavinių, nustatytų Tūkstantmečio vystymosi tiksluose yra kova su mokesčių rojais, kurie silpnina besivystančių šalių institucijas ir jų politines sistemas. Lengvatiniai mokesčių centrai ir mokesčių rojai sudaro sąlygas neteisėtam 1 trilijono JAV dolerių per metus kapitalo nutekėjimui ir tai sudaro apie dešimt kartų didesnę sumą negu besivystančioms šalims skiriamos lėšos, kuriomis siekiama sumažinti skurdą ir skatinti ekonominį vystymąsi. Pritariu pranešime išdėstytiems pasiūlymams, kad paramos teikėjai, skirdami finansinę paramą, remtų besivystančių šalių pastangas gerinti mokesčių valdymą ir užtikrinti skaidrų ir atsakingą paramos naudojimą.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Susitarus su Komisija, šiame pranešime pagrindinis dėmesys skiriamas fiskalinės politikos ir vystymosi politikos sąveikos stiprinimui. Siekdama šio tikslo Komisija iš tikrųjų paskelbė du tyrimus, ir prieš metus šiame Parlamente buvo patvirtinta su tuo pačiu klausimu susijusi rezoliucija. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu tam, kad būtų siekiama Tūkstančio vystymosi tikslų, pritariu mokesčių sistemos valdymui, įsipareigojimui palaikyti besivystančių šalių mokesčių sistemas, dialogui ir tarptautiniam bendradarbiavimui mokesčių srityje.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tebesančius trūkumus, susijusius su pajamų iš muitų, esamų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos trūkumų ir mokestinių pajamų mažėjimo valdymu. Manau, tikslinga, kad Europos Sąjunga labiau stengtųsi kovoti su neveiksmingumu, įskaitant kovą su mokesčių rojais, prekybos kainų manipuliavimu ir tarptautinės struktūros silpnumu. Atėjo laikas mažinti manipuliavimą prekybos kainomis, „gamtos išteklių prakeiksmu“, ir išplėsti mokestinę bazę skatinant didesnį mokesčių mokėtojų koordinavimą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Didėjantis rinkų globalizavimas ir mokesčių mokėtojų judumas reiškia, kad šiais laikais apmokestinimas tapo sudėtingu klausimu. Dar sudėtingiau ir sunkiau ištaisyti padėtį besivystančiose šalyse dėl vidaus veiksnių, tokių kaip dideli neoficialūs sektoriai, žemės ūkio vyravimas ir ribotas naudojimasis naujomis technologijomis. Pritariu Komisijos iniciatyvai bendradarbiauti su šiomis šalimis siekiant skatinti gerą mokesčių valdymą, remiantis pranešimu, kuriame pagrindinės problemos ir sprendimai pateikti taip, kad skatintų fiskalinės politikos ir vystymosi politikos sąveikas, abi jas darant veiksmingesnes.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Taikyti veiksmingas, skaidrias ir teisingas sistemas labai svarbu dėl besivystančių šalių pažangos, nes jos prisideda prie jų visuomeninio turto finansavimo, institucijų tvarumo, mažesnio priklausomumo nuo išorės pagalbos ir padeda siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Atsižvelgdamas į tai, manau, kad, viena vertus, ES turi imtis veiksmų prieš mokesčių rojus ir vengimą mokėti mokesčius (tai silpnina politines ir ekonomines sistemas besivystančiose šalyse skatinant finansinius nusikaltimus ir nelygybę perskirstant mokestines pajamas) ir, kita vertus, nustatyti bendradarbiavimo ir dialogo su šių šalių mokesčių institucijomis procesą.

Taip pat norėčiau pabrėžti mokestinės bazės išplėtimo šiose šalyse svarbą. Reikia pažymėti, kad besivystančių šalių mokesčių sistemos išsiskiria tuo, kad jos pagrįstos netiesioginiu apmokestinimu (kai daugiausia pajamų surenkama apmokestinant prekes ir paslaugas), kuris apriboja mokestines pajamas ir lemia šių sistemų neveiksmingumą. Reikia stengtis išplėsti tiesioginį apmokestinimą. Ne mažiau svarbu skatinti Europos Sąjungos vystymosi politikos ir jos prekybos politikos nuoseklumą.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Dėl rinkos liberalizavimo besivystančios šalys susidūrė su pajamų, gaunamų iš muitų, mažėjimu. Šį pajamų praradimą gali kompensuoti geresnis valdymas ir sąžiningesnė bei veiksmingesnė mokesčių sistema. Taigi turime plėtoti geresnes techninės ir teisinės paramos priemones šiose šalyse siekdami įvesti sąžiningą, progresinę ir skaidrią mokesčių sistemą; pavyzdžiui, savo nuožiūra turime panaikinti visus atleidimus nuo mokesčių ir mokesčių lengvatas tarptautinėms ir kalnakasybos įmonėms. Kitas būdas, kuriuo taip pat galime padėti šioms šalims, yra panaikinti mokesčių rojus, kurie labai trukdo joms vystytis. Akivaizdu, kad sąžiningesnė mokesčių sistema ir didesnis teisinis tikrumas pritrauks privačias užsienio investicijas ir tokiu būdu pagaliau paskatins augimą. Tačiau visos šios nuostatos neturi skatinti oficialios pagalbos vystymuisi mažėjimo. Turime išlikti budrūs šiuo klausimu, nes valstybės narės visada linkusios mažinti savo BVP dalį, skirtą oficialios pagalbos vystymuisi reikmėms.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą dėl šių priežasčių: jame pabrėžiama būtinybė kovoti su mokesčių konkurencijos ir vengimo mokėti mokesčius reiškiniu pietinėse šalyse; jame teigiama, kad automatinis keitimasis informacija mokesčių klausimais turi būti taikomas visuotinai; jame pabrėžiama ataskaitų „pagal kiekvieną šalį“ rengimo principo, taikomo tarptautinėms įmonėms, svarba; jame palaikoma kova su mokesčių rojų, viršijančių nepakankamus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos veiksmus, reiškiniu; ir joje pabrėžiama būtinybė didinti Europos vystymosi politikos nuoseklumą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šio pranešimo pagrindas yra Komisijos dokumentas, kuriuo pripažįstama Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimo ir gero mokesčių valdymo sąsaja. Šio pranešimo tikslas yra būtinybė skatinti didesnę mokesčių politikos ir vystymosi politikos sąveiką, abi jas darant veiksmingesnes; šiuo tikslu jame išdėstyti besivystančiose šalyse kylantys sunkumai, susiję su mokestinių pajamų sutelkimu. Pranešime taip pat siūlomi būdai, kuriais Europos Sąjunga gali pagerinti turimų lėšų ir priemonių naudojimą. Jame pabrėžiama veiksmingų ir tvarių mokesčių sistemų palaikymo svarba, visų pirma kovojant su sukčiavimu ir vengimu mokėti mokesčius, siekiant prisidėti prie skaidrios ir teisingos tarptautinės mokestinės terpės, visų pirma teikiant paramą imantis veiksmų prieš mokesčių rojus. Būtent dėl geros ekonomikos valdysenos šios šalys galės mažinti savo priklausomumą nuo išorės pagalbos, prisidedančios prie viešojo ir privačiojo sektorių plėtros ir ekonomikos augimo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime pateikiami apmokestinimo ir vystymosi besivystančiose šalyse klausimai. Norint pasiekti 2000 m. JT Tūkstantmečio deklaracijoje iškeltus tikslus, šios šalys turi žinoti, kaip skatinti gerą mokesčių valdymą maksimaliai padidinant visą išorės paramą. 2009 m. Europos Komisija, suinteresuota bendradarbiauti su šiomis šalimis, paskelbė dokumentą „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“ siekdama skatinti vystymosi politikos ir mokesčių politikos sąveiką, kad jos būtų sąžiningesnės, skaidresnės ir veiksmingesnės. 2010 m. Parlamentas tą pačią rezoliuciją patvirtino.

ES mano, kad sąžiningesnės ir nuoseklesnės mokesčių sistemos prisidės prie skurdo mažinimo ir kompensuos prarastas pajamas. Todėl palaikau šį pranešimą, kuriame raginama panaikinti mokesčių rojus – tikrus besivystančių šalių „masinio naikinimo ginklus“ – kovoti su ekonominiais nusikaltimais, imtis veiksmų prieš vengimą mokėti mokesčius ir nesąžiningą konkurenciją ir skatinti vystymąsi pasitelkiant gerą valdymą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime iškeliami aktualūs ir labai svarbūs klausimai, būtent: nustatyti „kovą su mokesčių rojais ir korupcija kaip pagrindinį darbotvarkių prioritetą“; „sunkumai, su kuriais susiduria besivystančios šalys, siekdamos padidinti vidaus pajamas …, daugybė išimčių didelėms vidaus ir užsienio bendrovėms siekiant pritraukti investicijų“; „finansinių operacijų mokestis“ tarptautiniu lygmeniu ir „pirmasis žingsnis ES lygmeniu“; „mažas pajamas gaunančios šalys turėtų įgyti gebėjimų veiksmingai derėtis su tarptautinėmis korporacijomis“ siekiant „pradėti taikyti kapitalo kontrolę“ ir visiškai naudotis savo suverenumu. Tačiau šiame pranešime netrūksta prieštaravimų, visų pirma, jame pateikiamos problemos, kurios kils dėl ekonominės partnerystės susitarimų vykdymo, būtent susijusios su mokestinių pajamų mažėjimu, tačiau nepriimta aiški pozicija, atmetanti tokius susitarimus.

Jame taip pat nepriimta pagrindinė lemiama pozicija dėl Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio prekybos organizacijos palaikant politiką, kuria skatinama naikinti gamybos infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, kurti nedarbą ir kenkti šalių vidaus rinkoms, tokiu būdu toliau mažinant jų mokestines pajamas, biudžetus, suverenumą ir nepriklausomumą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pripažindami, kad bendradarbiauti mokesčių srityje gali būti svarbu, neturime pamiršti, kad mokesčių politika yra svarbi ekonominės ir socialinės politikos, kurios apibrėžtis priklauso nuo aiškių politinių kriterijų ir vertinimų, priemonė.

Todėl ji nepatenka į vadinamąją Europos Sąjungos eksporto gerą mokesčių valdymą. Reikia visiškai gerbti besivystančių šalių suverenumą, pasirinkimus ir galimybes tinkamai atsižvelgiant į jų padėtį ir sąlygas.

Vadinamieji Ekonominės partnerystės susitarimai, kuriuos primetėme besivystančioms šalims nepaisydami jų pasipriešinimo, labai kenkia jų mokesčių sistemoms, stipriai mažindami pajamas iš muitų, kuriuos jie apima, ir darydami kitą didelę žalą.

Be to, dėl užsitęsusio mokesčių rojų gyvavimo valstybės narės kiekvienais metais priverstos prarasti labai daug pajamų.

Todėl Europos Sąjunga turi pakeisti savo politiką ir išspręsti šiuos prieštaravimus.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi jame išskiriami teigiami aspektai kaip aiškus suvokimas apmokestinimo, kuris yra svarbus siekiant suteikti pagrindą atskaitingai ir atsakomajai demokratinei sistemai. Kitas aspektas – tai, kad ES yra įsipareigojusi ginti vystymosi strategijų savarankiškumo principą ir pripažįsta, kad besivystančioms šalims tenka pagrindinė atsakomybė gerinti pajamų sistemas atsižvelgiant į ekonomikos bei politikos aplinkybes ir galimybes. Komisija siekia naudotis ES priemonėmis ir teikti didesnę paramą besivystančių šalių mokesčių sistemoms kurti bei gero mokesčių srities valdymo principams įgyvendinti, t. y. daugiau dėmesio skirti tam, kad gero mokesčių srities valdymo principai būtų veiksmingai įtraukti programuojant, įgyvendinant ir stebint nacionalinių ir regioninių strateginių planų dokumentus. Komisija remia tarptautinėms įmonėms nustatytą finansinių ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo tvarką kaip priemonę mokestiniam sukčiavimui ir mokesčių vengimui tarptautiniu mastu nustatyti. Taip pat svarbu pabrėžti, kad komunikate dėl įmonių socialinės atsakomybės bus aptarta, kaip parengti privalomo su valdymu susijusios informacijos skelbimo metinės atskaitomybės dokumentuose sistemą. Komisija siekia paspartinti tarptautinį dialogą ir bendradarbiavimą mokesčių srityje, ypač stiprindama besivystančių šalių dalyvavimą svarbiuose tarptautiniuose forumuose. Taip pat pabrėžia, kad reikia sudaryti ir įgyvendinti susitarimus dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais, pasitelkti daugiašalį mechanizmą ir nurodo ES santaupų apmokestinimo direktyvos pavyzdį, grindžiamą automatiniu keitimusi informacija.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Tinkamos mokesčių sistemos yra tvaraus ekonomikos augimo ir valiutos stabilumo pagrindas. Besivystančios šalys, kur tokios sistemos neveikia tinkamai arba iš tikrųjų neveikia visai, susiduria su didelėmis ekonominėmis ir politinėmis problemomis.

Tarptautinės teisės normos, kuriomis užtikrinamas tinkamas mokesčių sistemų veikimas, turi teigiamai veikti ekonominę padėtį tokiose šalyse. Prisiminkime, kad vis dėlto negalime bet kokiomis aplinkybėmis nustatyti mokesčių politikos kitiems, nes kiekviena šalis privalo pati apsispręsti dėl savo pačios mokesčių sistemos atsižvelgdama į esamą socialinę, politinę ir ekonominę padėtį. Todėl paremkime gerą mokesčių politiką, o ne mėginkime ją nustatyti.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Pastangos padaryti taip, kad mokesčių sistemos būtų tvaresnės, sąžiningos ir skaidrios, taip pat padės skatinti kurti demokratines sistemas. Dėl globalizacijos mobilų kapitalą apmokestinti tarptautiniu mastu tapo labai sudėtinga. Reikia remti besivystančias šalis suteikiant joms pakankamai politinės erdvės aktyviai veikti, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijai ir apsaugotas stabilumas. Palankiai vertinu bendras iniciatyvas kovoti su mokesčių rojais, taip pat praktiką, kuri stiprina tarptautinį dialogą tarp atitinkamų šalių. Atsakingas požiūris į apmokestinimą neišvengiamai turės ilgalaikį teigiamą poveikį šių šalių vystymuisi.

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriame sutelkiamas dėmesys į būtinybę stiprinti gero mokesčių valdymo gebėjimus vystymosi reikmėms ir iškeliamas teisinio reguliavimo pagrindų, skirtų paremti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių klausimais, skaidrumą, viešojo ir privačiojo sektorių vystymąsi ir ekonomikos augimą, poreikis; pabrėžiama, kad mokesčių ir BVP santykis besivystančiose šalyse svyruoja nuo 10 iki 20 proc., o išsivysčiusiose šalyse – nuo 25 iki 40 proc.; apgailestaujama, kad iki šiol paramos teikėjai skyrė per mažai paramos su mokesčiais susijusiai pagalbai; atsižvelgiant į tai, jame palankiai vertinamas Komisijos pasiūlymas teikti didesnę paramą siekiant padėti besivystančioms šalims vykdyti mokesčių reformas ir stiprinti mokesčių administracijas, susijusias su Europos plėtros fondu AKR valstybėms, vystomojo bendradarbiavimo priemone ir Europos kaimynystės politika bei Europos kaimynystės ir partnerystės priemone, ir paramą nacionalinėms priežiūros institucijoms, parlamentams ir nevalstybiniams veikėjams, ir pažymima, kad daugiau dėmesio reikia skirti pastangoms imtis gebėjimų stiprinimo besivystančiose šalyse siekiant padėti joms veiksmingai pasinaudoti informacija ir kovoti su vengimu mokėti mokesčius remiantis savo pačių vidaus teisės aktais.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Komisija atlieka puikų darbą skatindama principus ir kriterijus, skirtus geriausiam mokesčių valdymui sukurti bendradarbiaujant su besivystančio pasaulio šalimis. Skaidrumo kriterijus, keitimasis informacija ir sąžininga mokesčių konkurencija yra esminiai dalykai. Komisija siekia įgyvendinti šį procesą stiprindama fiskalinės ir vystymosi politikos sąveiką tam, kad nustatytų sunkumus, su kuriais susiduria tokios šalys sutelkdamos pajamas taikant apmokestinimą. Kita vertus, Komisija vis dar pro pirštus žiūri į keletą klausimų, į kuriuos reikia greito atsakymo. Manome, jog būtina iš tikrųjų ryžtingai kovoti su mokesčių rojais, kad būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, tačiau jokiu būdu nebūtų apribojamos papildomos priemonės, kurių imtasi, visų pirma atkreipiant dėmesį į mokesčių susitarimus. Siekiant šio tikslo pageidautina, kad dauguma tarptautinių organizacijų turėtų specialų įgaliojimą, kad galėtų kovoti su mokesčių rojais. Pagaliau svarbu praplėsti mokestinę bazę, pereinant mokesčių reformos prisitaikymo etapą tiesioginio apmokestinimo taikymo link, kad būtų išspręsti surinkimo sunkumai, kylantys dėl regresinės PVM sistemos.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Būtina kovoti su užsienio įmonių ir kitų mokesčių vengimu. Šio Parlamento dauguma rizikos draudimo fondams davė beveik visišką laisvę veikti. Tokiu atveju kokia yra visiškai deklaratyvių apribojimų šiame pranešime prasmė? Ekonominės partnerystės susitarimai, dėl kurių derėtasi negarbingai naudojant spaudimą, griauna AKR valstybes paliekant joms ilgainiui galimybę atsigauti. Pranešime apie visa tai nutylima. Dar blogiau tai, kad jame teigiama, jog turi būti atsisakyta bet kokios nacionalizacijos arba pakartotinės nacionalizacijos. Balsuoju prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Tikrovė tokia, kad prastas mokesčių valdymas kenkia patenkinamai valstybių narių ekonominei veiklai. Dabar Komisija pripažįsta sąsają tarp Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimo ir gero mokesčių valdymo. Todėl būtina kovoti su mokesčių vengimu ir imtis konkrečių veiksmų tokioms priemonėms suderinti visoje ES, kadangi gerai žinoma, kad vienoms šalims geriau negu kitoms sekasi kovoti su sukčiavimu ir mokesčių vengimu.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Turime padėti besivystančioms šalims parengti politiką ir numatyti mechanizmus siekiant kovoti su mokesčių vengimu; tai reiškia didesnį skaidrumą. Taip pat turime perkelti savo ekonomikos valdysenos patirtį į atskiras šalis siekiant padėti joms sukurti savo pačių mokesčių sistemas. Korupcijos lygio mažinimas besivystančiose šalyse ir jų pajamų didinimas paskatins stabilumą ir pusiausvyrą. Tai pašalins įtampą ir sumažins ES besivystančioms šalims teikiamą paramą. Tai labai aktualus ir svarbus pranešimas, todėl balsavau už.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Manau, kad besivystančioms šalims nedelsiant reikia veiksmingos mokesčių sistemos. Šiame pranešime pateiktos mintys puikiai su tuo dera. Visų pirma, kai mokesčių sistemos įgyvendinamos su ES pagalba, reikia pasirūpinti, kad ekonominės partnerystės susitarimai tarp ES ir besivystančių šalių skatintų šį tikslą, o ne jam prieštarautų. Investicijų politika ES taip pat turi sukurti verslui palankią aplinką investuotojams jų pačių šalyse ir užsienyje. Visos priemonės, kurių buvo imtasi, turi iš esmės padėti pagerinti daugumos gyventojų, kurie šiuo metu negauna pajamų iš žaliavų pardavimo ir kurie dažnai priversti migruoti, gyvenimo sąlygas. Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateiktas labai išsamus požiūris į daugelį susijusių veiksnių.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Reikia imtis konkrečių priemonių siekiant geriau skatinti atsakingos elgsenos mokesčių srityje principus, pavyzdžiui, susijusius su skaidrumu, keitimusi informacija ir sąžininga mokesčių konkurencija. Svarbu, kad mokesčių politikos ir vystymosi politikos sąveikos poveikis būtų pagerintas. Šis pranešimas juda šia kryptimi, dėl to balsavau už jį.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu besivystančios šalys prarado daug pajamų iš prekybos mokesčių, dėl to yra labai svarbu užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą tiek mokesčių, tiek vystymosi srityse. Kiekvienai valstybei yra labai svarbu nustatyti veiksmingą ir efektyvią mokesčių sistemą bei ją įgyvendinančią politiką, nes tai yra viešųjų finansų ir investicijų pritraukimo pagrindas. Dėl to šioje srityje besivystančioms šalims turi būti palikta diskrecijos teisė. Bendradarbiavimas turi būti grindžiamas savitarpio pagalba, nesukuriant papildomų kliūčių ar naštos nei vienai iš šalių. Pritariu pasiūlymui, kad turime padėti besivystančioms šalims užtikrinti tiek kiekybinį, tiek kokybinį pajamų gerinimą. Skiriama parama besivystančioms šalims turėtų būti tikslinga ir efektyvi ir teikiama tik esant būtinam jos poreikiui, o ne šalims suteikiant teisę pačioms nuspręsti dėl jos reikalingumo.

Nemanau, kad tikslinga yra nustatyti ES papildomą naštą, kompensuoti besivystančioms šalims sumažėjusias pajamas iš muitų. Mano nuomone, turi būti nustatytas finansinių sandorių mokestis, kuris apribotų spekuliaciją ir padarytų efektyvesnį rinkos veikimą. Be to, reikia dėti visas pastangas, kad būtų išplėstas šio mokesčio taikymas ne tik ES, bet ir pasauliniu mastu.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už E. Joly pranešimą dėl bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą, nes, remdamasis ES strategija „Europa 2020“, manau, kad svarbu sukurti pasaulinį valdymą siekiant remti pasaulinį dialogą ir tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje. Sutinku su pranešime išreikšta mintimi didinti fiskalinės politikos ir vystymosi sąveiką keičiantis informacija mokesčių klausimais ir per daugiašalius mechanizmus, paremtus ES direktyva dėl taupymo pajamų apmokestinimo siekiant kovoti su mokesčių apėjimu ir vengimu. Konkretus bendradarbiavimo mokesčių klausimais su besivystančiomis šalimis tikslas yra užkirsti kelią joms tapti mokesčių rojais tarptautinėms įmonėms, taip skatinant konkurencijos iškraipymą, kuris turi neigiamą poveikį ekonominių procesų plėtrai, atsižvelgiant į susijusios pasaulinės ekonominės sistemos esmę.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl mokesčių ir vystymosi – dėl bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą, nes sutinku su pranešėja dėl jo svarbos veiksmingos mokesčių sistemos plėtrai besivystančiose šalyse. Iš esmės, mokesčių sistema turi tapti besivystančių šalių viešųjų finansų pagrindu. Nauja ES investicijų besivystančiose šalyse politika turi prisidėti kuriant aplinką, kuri būtų palankesnė vidaus ir išorės privačioms investicijoms, ir veiksmingesnės tarptautinės pagalbos sąlygas. Siekiant skatinti ekonomikos augimą, ES investicijų politika turi būti nukreipta į mažųjų ir vidutinių įmonių plėtrą, įskaitant mikrokreditų teikimą, viešųjų paslaugų efektyvumą, viešąsias ir privačias partnerystes ir žinių perdavimą. 2009 m. balandžio mėn. paskelbtame Europos Komisijos darbiniame dokumente pavadinimu „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“ pateikiami nurodymai ir metodikos, skirti mokesčių politikos ir vystymosi politikos sąveikai skatinti siekiant, kad jos abi būtų veiksmingesnės.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame aiškiai pripažįstama sąsaja tarp Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimo ir fiskalinio valdymo. Jame taip pat pripažįstama, kad demokratijai labai svarbus apmokestinimas per progresyvinę mokesčių sistemą. Jame pripažįstama, kad užsienio centrais ir mokesčių rojais siekiama neteisėto kapitalo nutekėjimo, kuris nulinių mokesčių sistemomis, skirtomis lėšoms ir investicijoms pritraukti, skatina perkelti naštą mažesnes pajamas gaunantiems darbuotojams ir šeimoms mažinant viešųjų paslaugų kokybę ir kiekybę neturtingose šalyse, taip pat jų gebėjimą kovoti su skurdu. Pagalba besivystančių šalių teisminėms ir antikorupcinėms tarnyboms kuriant progresines mokesčių sistemas būtų puiki ES suteikta paslauga.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Parlamentas šiandien pabrėžė kovos su mokestinių pajamų mažėjimu svarbą besivystančiose šalyse, visų pirma imantis daugiau veiksmų kovoti su mokesčių rojais. Siekdama būti patikima šiuo požiūriu, ES neabejotinai pirmiausia turi pažaboti savo mokesčių rojus ir neapsiriboti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sistema. Pranešime taip pat raginama priimti tarptautinę konvenciją dėl mokesčių klausimų, kuri apimtų sankcijas ne tik nebendradarbiaujančioms šalims, bet ir finansinėms institucijoms, kurios veikia su mokesčių rojais. Parlamento nariai taip pat pabrėžė būtinybę užtikrinti didesnį tarptautinių įmonių skaidrumą dėl to, kaip jos vykdo mokestines prievoles besivystančiose šalyse, ypač kasybos pramonėje, užtikrinant ataskaitų pagal kiekvieną šalį rengimą. ES pagalba mokesčių klausimais turi skatinti progresinių mokesčių režimų plėtrą besivystančiose šalyse, visų pirma užtikrinant korporacijos pelno dalį. Geras mokesčių valdymas labai svarbus vystymuisi, ir šiuo tikslu ES turi paremti besivystančias šalis, visų pirma nuo prekybos mokesčių mažėjimo dėl prekybos liberalizavimo pasaulio mastu. Palankiai vertinu Europos Parlamento narių paramą šiam pranešimui, kuriame pateikti aiškūs pasiūlymai.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šio pranešimo tekstą, nes palaikau mintį, kad didesnė mokesčių ir vystymosi politikos sričių sąveika gali padėti besivystančioms šalims.

Remiantis naujausia Komisijos ataskaita dėl mokesčių ir vystymosi, tinkami mokesčiai gali būti vystymosi politikos finansavimo šaltinis. Neatsitiktinai daugelis besivystančių šalių iš esmės net nepasiekia minimalaus pajamų lygio, reikalingo pagrindinėms viešosioms paslaugoms finansuoti.

Bendradarbiavimas siekiant stiprinti mokesčių sistemas ir kova su mokesčių rojais, kurie skatina kapitalo nutekėjimą, privalo palaikyti šiuos procesus. Šis procesas turi skatinti įvesti finansinių ataskaitų rengimo reikalavimus kiekvienai šaliai siekiant kovoti su skurdu.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Nustatyta ir sureguliuota mokesčių sistema yra pagrindinė veiksmingo valstybės veikimo sąlyga. Jei besivystančios šalys nori veikti pasaulio ekonomikoje, jos turi integruoti ir pertvarkyti savo mokesčių sistemas. Demokratinėse valstybėse mokesčiai atlieka svarbų ekonominį, politinį ir socialinį vaidmenį. Jie ne tik sudaro pagrindinį valstybės pajamų šaltinį, bet ir leidžia pasiekti svarbiausius socialinius tikslus. Jais finansuojamos pagrindinės paslaugos, tokios kaip sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės priežiūros ir pensijų.

Besivystančiose šalyse mokestinėmis pajamomis gali būti nuolat finansuojamas šių šalių vystymasis ir jų piliečių gyvenimo kokybės gerinimas. Vis dėlto dabar tokių pajamų dažnai nepakanka pagrindinių viešųjų paslaugų išlaidoms padengti arba kovoti su skurdu. Globalizacijos amžiuje su mokesčiais susijęs kapitalas yra judesnis, ir kliūtys prekybai yra naikinamos, o tai mažina mokestines pajamas ir sukelia problemą ne tik skurdžiausioms šalims. Nepaisant akivaizdžios laipsniško prekybos liberalizavimo naudos jis mažina iš muitų gaunamas pajamas. Labai svarbu, kad užsienio mokesčiai būtų pakeisti viduje taikomais mokesčiais. Pajamų mokestis yra viena iš pagrindinių apmokestinimo formų turtingose šalyse, o jo įnašas besivystančiose šalyse minimalus. Dauguma žmonių dirba neoficialiai žemės ūkyje ir turi nereguliarių pajamų, ir tai apsunkina veiksmingą pajamų mokesčio rinkimą.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Palaikiau šį pranešimą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas mokesčių, susijusių su vystymosi politikos vykdymu, svarbai ir siūlomi būdai, kuriais ES gali veiksmingiau naudoti turimas lėšas ir priemones šiam tikslui.

  Michèle Striffler (PPE), raštu. – (FR) Priimtas pranešimas „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“ yra ypač svarbus atsižvelgiant į Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių besivystančioms šalims suteiktos paramos vystymuisi veiksmingumą. Gero mokesčių valdymo principų laikymosi užtikrinimas (skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos) ir kova su mokesčių rojais, kurie trukdo vystytis mažiausiai išsivysčiusioms šalims, yra neabejotinai būtinybė ir mano kadencijos laikotarpiu bus prioritetas.

  Niki Tzavela (EFD), raštu. – (EL) Balsavau už šį konkretų pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad besivystančių šalių mokesčių sistemų pertvarkymas ir atnaujinimas yra svarbiausias būdas užkirsti kelią kapitalo nutekėjimui ir kovojant su vengimu mokėti mokesčius. Šis kapitalas, kuris dažnai baigiasi mokesčių rojais, turi tiesioginį poveikį šių šalių ekonomikai, ypač šiuo ekonomikos krizės laikotarpiu. Mokesčių sistemų gerinimas leis mums pasiekti teigiamą poveikį ekonomikos augimui besivystančiose šalyse, taikyti gero ekonomikos valdymo sistemą, skatinti skaidrumą ir įgyti piliečių pasitikėjimą.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už E. Joly pranešimą. Visiškai veikianti mokesčių sistema yra atsakingos demokratijos pagrindas. Pranešime raginama palaikyti besivystančias šalis, nes jos sukuria tokias struktūras, siekiant skatinti šių valstybių atsakomybę tvariu pagrindu. Pagaliau vien tik paramos vystymuisi Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti nepakaks. Pranešime taip pat trumpai aptariama vadinamųjų „grobuoniškų fondų“ problema, kurie, manau, turėtų būti visiškai uždrausti. Tarptautinė parama vystymuisi neturi tapti pasaulinių finansų žaidėjų futbolo kamuoliu.

Pranešimas: Georgios Papastamkos (A7-0030/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pritariu šiam pranešimui ir pabrėžiu rekomendacijų, pateiktų iš G. Papastamko pranešimo, kuriame teigiama, kad remiantis Pasaulio prekybos organizacija neprekybiniai reikalai turėtų geriau būti įtraukiami derybas, svarbą. Bendros žemės ūkio politikos ir ES išorės prekybos politikos nuoseklumo būtinybė taip pat aiški – būtina užtikrinti vienodas sąlygas ES gamintojams pasaulio rinkoje, kuri neturi skatinti nesąžiningos konkurencijos. Jei dėl to nebus deramasi, Europos ūkininkai ir toliau susidurs su nesąžininga konkurencija ir patirs nuostolius ir diskriminaciją, palyginti su konkurentais iš ne Europos Sąjungos.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Pritariu esminiam žemės ūkio sektoriaus vaidmeniui, kurį jis atlieka kuriant darbo vietas ir išlaikant Europos žemės ūkio produktų gamybos modelį, kuris yra strateginė Europos ekonomikos sudedamoji dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja pasaulyje, trečiosiose šalyse, eksportuojančiose į ES, gamybos metodai turi suteikti Europos vartotojams tas pačias garantijas sveikatos, aprūpinimo maistu saugumo, tvaraus vystymosi ir minimalių socialinių reikalavimų, kurie buvo nustatyti Europos gamintojams, požiūriu. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad žemės ūkio ir maisto politika turi atitikti keletą pagrindinių tikslų, tokių kaip aprūpinimo maistu saugumas ir sauga.

  Richard Ashworth (ECR), raštu. – Didžiosios Britanijos konservatorių delegacija labai palaiko laisvosios prekybos principą. Laisvoji prekyba skatina klestėjimą ir ji labai prisidės prie Europos ekonomikos atgaivinimo. Manome, kad šiame pranešime per daug dėmesio skiriama ES žemės ūkio rinkų apsaugai nuo išorės konkurencijos ir nepakankamai atkreipiamas dėmesys į eksportuojamos produkcijos reikalavimus. ES ūkininkai privalo laikytis griežtų aplinkos ir gyvūnų gerovės reikalavimų, už kuriuos jiems iš dalies yra kompensuojama per subsidijų sistemą. Vis dėlto iš trečiųjų šalių į ES importuojami produktai labai dažnai tų pačių aukštų reikalavimų neatitinka. Uždaryti ES sienas žemės ūkio produktams iš trečiųjų šalių nėra atsakymas.

ES turi aktyviai siekti platinti savo griežtus gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos reikalavimus pasaulyje, ypač per atviresnes tarptautines rinkas, o ne sutelkti dėmesį į gynybinius, protekcionistinius sprendimus. Dėl šios priežasties Didžiosios Britanijos konservatorių delegacija balsavo prieš šį pranešimą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šiuo pranešimu Europos Parlamentas aiškiai reikalauja Tarybos ir Europos Komisijos labiau atsižvelgti į žemės ūkio interesus tarptautiniuose prekybos susitarimuose, ypač diskusijose su Pietų Afrika, dideliu gyvulininkystės ir javų auginimo regionu, kuris ne visada atitinka Europos kokybės standartus. Mano nuomone, tai yra svarbus pranešimas. Todėl balsavau už jį.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Europos Sąjungos žemės ūkio sektorius sukuria didelę pridėtinę vertę Europos ekonomikai ir atlieka strateginį vaidmenį sprendžiant ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos uždavinius. Todėl išorės prekybos politika ir susitarimai su užsienio importuotojais neturi kliudyti ES gebėjimui išlaikyti tvirtą ir gyvybingą sektorių. Komisija turi užimti aiškią poziciją Pasaulinėje prekybos organizacijoje ir atlikti konkrečius poveikio vertinimus derantis su kitomis šalimis dėl tam tikrų produktų importo į ES rinką. Turi būti laikomasi principo, kad trečiųjų šalių taikomi produktų, eksportuojamų į ES, gamybos būdai užtikrintų ES vartotojams tokius pat sveikatos, maisto saugumo, gyvūnų gerovės, tvaraus vystymosi ir minimalius socialinius standartus, kokie yra taikomi ES gamintojams. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad ES gamintojai galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su trečiosiomis šalimis ir kad būtų apsaugoti ES ūkininkų interesai.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Balsavau už G. Papastamko pranešimą. Tarptautinė prekyba atlieka lemiamą vaidmenį ES, visų pirma atsižvelgiant į Europos ūkininkams nepalankią padėtį dėl importo iš trečiųjų šalių ir netaikomo abipusiškumo principo, o tai suteikia užsienio ūkininkams pernelyg didelį pranašumą, kai jie neretai nėra priversti įsipareigoti laikytis tų pačių griežtų ir brangiai kainuojančių reglamentų, kurie taikomi Europos ūkininkams, kad galėtų veikti vidaus rinkoje, visų pirma sanitarijos ir fitosanitarijos požiūriu. Aš ir toliau kovosiu, kad Europoje būtų išlaikytas aukšto lygio nuoseklumas tarp bendros žemės ūkio politikos ir ES išorės prekybos politikos. Toks nuoseklumas turi užtikrinti, kad, remiantis Europos žemės ūkio modeliu, būtų užtikrintos vienodos sąlygos ES gamintojams pasaulio rinkoje.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Mano nuomone, svarbu pabrėžti ES žemės ūkio produkcijos ir tarptautinės prekybos ryšį, kurį atspindi tai, kad ES yra didžiausia žemės ūkio prekių importuotoja ir didžiausia pasaulio perdirbtų maisto produktų eksportuotoja. Atsižvelgdamas į tai, tvirtai manau, kad užtikrinti kuo sklandesni prekybos srautai prisidės prie didesnio gamintojų lankstumo ir prie prekybos prekėmis išlaidų sumažinimo ir kad tai turi teigiamą poveikį ne tik gamintojų pajamoms, bet ir vartotojų išlaidoms. Todėl negaliu sutikti su patvirtintos rezoliucijos teiginiu, kad prekybos liberalizavimas nepadės pašalinti bado grėsmės pasaulyje. Tai nėra prekybos vaidmuo ir negali juo būti. Pritariu Komisijai už tai, kad atsižvelgdama į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus ir dvišalius arba dviejų regionų susitarimus ji naudojo priemones, susijusias su vykstančiomis ilgalaikėmis reformomis kaip pasiūlymais žemės ūkio srityje, visada pripažindama nustatytos bendros žemės ūkio politikos parametrus. Šiuo atžvilgiu patvirtintas rezoliucijos tekstas mane, deja, stulbina dėl gana vienpusio dėmesio, kenkiančio Komisijos veiksmams politinėse derybose dėl prekybos. Bet kokį lankstumą būsimose derybose laikau neabejotina galimybe ir nauda. Kalbant apie kai kurių veiksmų, tokių kaip importo muitų bananams mažinimas arba cukraus režimo reforma, kritiką, norėčiau pridurti, kad jie buvo daugiausia pagrįsti ginčų sprendimo išvadomis Pasaulio prekybos organizacijoje, kuri taip pat turėjo įtakos ES tolesnių priemonių parametrams.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palaikau didesnio nuoseklumo tarp bendros žemės ūkio politikos ir išorės prekybos politikos būtinybę siekiant užtikrinti Europos žemės ūkio modelį ir, vadinasi, vienodas sąlygas ES gamintojams pasaulio rinkoje. Labai svarbu suderinti prekybinius ir neprekybinius reikalus ir suvienodinti reglamentus.

  Luigi Ciriaco De Mita (PPE), raštu. – (IT) Žemės ūkis yra strateginis Europos Sąjungos sektorius. Nors jo poveikis užimtumo ir BVP požiūriu negali lygintis su kitais sektoriais, jis įgauna didelę reikšmę, susijusią su mūsų atitinkamų regionų ypatybėmis ir maisto tradicijomis, nes šis sektorius užtikrina, kad būtume aprūpinti daugeliu sudedamųjų dalių, kurios būtinos mūsų tradiciniams ar kitokiems žemės ūkio produktams. Be to, šis sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį saugant aplinką ir užtikrinant jos apsaugą bei užtikrinant tvarų mūsų regionų vystymąsi. Aišku, kad prekybos susitarimai turi būti sudaryti, visų pirma Pasaulio prekybos organizacijos prekybos raunduose. Vis dėlto, kad tai įvyktų, Europos Sąjunga turi daugiau dėmesio skirti kokybės užtikrinimui, tradicinių ir sertifikuotų produktų išsaugojimui, kad jie galėtų būti apsaugoti tarptautiniu mastu siekiant išvengti mūsų šalių produktų padirbinėjimo užsienio rinkose. Atrodo, jog pagrindinis patvirtinto pranešimo principas nukreiptas teisinga linkme.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Netinkamo požiūrio į Europos žemės ūkį derybose su trečiosiomis šalimis negali toliau būti laikomasi. Tai yra pranešimo, kurį ką tik priėmėme, kuris paremtas tam tikrais principais ir kuriuo raginama, kad į derybas būtų geriau integruoti nekomerciniai aspektai, tema. Visiškai teisinga, kad jame Europos gyvulių augintojai raginami laikytis privalomų aplinkos apsaugos ir sveikatos reikalavimų, susijusių su produktų higiena, nors kai kurie jų konkurentai tiekia Europos rinkai produktus, kurie ne visada atitinka tuos reikalavimus. Iš tiesų, per dažnai mūsų ūkininkai kenčia dėl nesąžiningos konkurencijos ir, vadinasi, dėl konkurencijos iškraipymo, susijusio su kai kurių trečiųjų šalių dalyvavimu. Komisija privalo atsižvelgti į Parlamento ir ūkininkų įspėjimus, visų pirma, kai kalbama apie derybas su MERCOSUR, kurios kelia grėsmę Europos gyvulininkystei, taip pat vaisių ir daržovių augintojams tolimiausiuose regionuose.

  Philippe de Villiers (EFD), raštu. – (FR) Pranešimu apie ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos santykį siekiama mums parodyti didžiulių nuostolių, kuriuos patyrė Europos žemės ūkis, galią ir bandoma įspėti Europos institucijas, kurios atsakingos už šią nesėkmę.

Šiuo metu Europą išmaitinti sunku; bendra žemės ūkio politika buvo perkelta Komisijos į žemės ūkio sektoriaus duobkasę. Kiekvieną dieną apribojimai vis labiau apsunkina ūkininkų pečius.

Visi Europos žemės ūkiui anksčiau priklausę pajėgumai, taip pat jo eksporto pajėgumai buvo radikaliai sumažinti, nes Europa tampa atvira užsienio žemės ūkio produktams, pagamintiems naudojant metodus, kuriais nepaisoma reikalavimų, kuriuos sau taiko europiečiai.

Žemės ūkio ateitis yra pavojuje, ir tai neabejotinai negali ilgiau būti palikta Europos Sąjungai ir jos institucijoms. Valstybės narės turi sugebėti padėti savo ūkininkams visų labui.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl ES žemės ūkio ir pasaulio prekybos, kadangi jame pabrėžiama, kaip svarbu rengiant Dohos darbotvarkę įtraukti neprekybinius reikalus, tokius kaip socialiniai, aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos klausimai, taip pat klausimai, susiję su gyvūnų sveikata ir gerove, siekiant atitikti aukščiausius aplinkos apsaugos ir socialinius reikalavimus ir išvengti konkurencingumo tarp ES ūkininkų praradimo atsižvelgiant į pasaulio žemės ūkio produkciją.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Žemės ūkis atlieka socialines funkcijas, kurios peržengia vien maisto gamybos ribas, tokias kaip planinis žemės naudojimas ir apgyvendinimas, aplinkos apsauga ir kultūros tradicijų išsaugojimas. Manau, kad šie dalykai yra visiškai verti būti saugomi ir palaikomi valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų. Nepaisant to, kad iš esmės palaikau didesnį rinkų atvirumą, manau, kad kai kalbama apie žemės ūkio sektorių, reikia būti ypač griežtiems abipusiškumo reikalavimų atžvilgiu ir užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą Europos vartotojams. Europos Sąjunga turi atsižvelgti į tai, kad reikia išlaikyti prieštaringų vertybių pusiausvyrą, ir ypač per dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, taip pat atsižvelgti į prekybos susitarimų, kuriuos ji pasirašo, poveikį Europos ūkininkų gyvenimui ir jų ūkiams.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Žemės ūkis yra vienas iš labiausiai laisvo prekių ir asmenų judėjimo veikiamų sektorių. Nepaisant nuolatinių pokyčių bendroje žemės ūkio politikoje – kuri laikoma Europos integracijos simboliu – padėtis šiame sektoriuje ir toliau labai nesaugi, kadangi reikalaujama atitikti esamus aplinkos apsaugos ir produktų saugumo reikalavimus, o ją dar labiau pablogino dabartinė finansų krizė. Tai sektorius, kuris iš dalies sutampa su kitomis sritimis, tokiomis kaip prekyba, aplinkos apsauga, pramonė, transportas ir kt., dėl to labai sunku priimti reglamentavimo sistemą, kuri atitiktų visų dalyvių poreikius. Nepaisant pažangos, tokios kaip susitarimai dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir techninių kliūčių prekybai, vis dar lieka daug ką nuveikti.

Reiškiu savo paramą šiam pranešimui, nes jame pripažįstamas esminis žemės ūkio produktų sektoriaus vaidmuo ES, o tai labai pažeidžiamas sektorius, kuris negali atremti agresyvios konkurencijos; turi būti į tai atsižvelgiama pasirašant naujas sutartis. Vis dėlto tikiuosi, kad nauja ekonominė sistema, skirta bendrai žemės ūkio politikai, pagerins produktyvumo ir tarptautinės rinkos koordinavimą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai pranešimas, kuris kupinas prieštaravimų. Jame atkreipiamas dėmesys į neigiamus prekybos liberalizavimo padarinius, tačiau neprieštaraujama politikos kryptims, kurios yra pagrindinių žemės ūkio problemų ES šalyse (taip pat besivystančiose šalyse) esmė. Jame nepateikiama nieko, kas galėtų pakeisti šią kryptį. Jame tik kritikuojamas Komisijos požiūris, kuriuo remdamasi Komisija žemės ūkio interesams teikia mažesnę svarbą negu pramonės ir paslaugų sektoriaus interesams ir daro žemės ūkiui nuolaidas, kad būtų galima lengviau patekti į rinką [kituose regionuose] trečiosiose šalyse. Jame pateikiami pražūtingų šios politikos padarinių pavyzdžiai – cukraus atvejis yra puikiausias pavyzdys. Pranešime pripažįstama, kad didesnis pasaulio prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas, padidintas Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų, iki šiol dar nepadėjo išnaikinti bado grėsmės pasaulyje. Vis dėlto jame neprieštaraujama arba nesipriešinama šiam poslinkiui didesnio liberalizavimo ir pasaulio prekybos išreguliavimo link, kurį skatina ES, nesvarbu, ar remiantis Pasaulio prekybos organizacijos sistema, ar daugybe dvišalių susitarimų.

Priešingai, pranešime visa tai ginama. Mes ilgą laiką kritikavome neliberalios politikos neveikimą. Pranešime tai taip pat daroma, nors labai fragmentiškai ir kartais dviprasmiškai, tik siekiant palaikyti nesėkmių politiką. Manome, kad tai nepriimtina.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Matėme daug pasaulio prekybos liberalizavimo sukeltų žemės ūkio sektoriui pražūtingų padarinių pavyzdžių. Šiame pranešime atkreipiamas dėmesys į daugelį atvejų ir nevengiama pabrėžti, kad žemės ūkis buvo kaip derybų lustas, skirtas kitų, būtent didelių paslaugas teikiančių ir tarptautinių prekybos korporacijų ir tam tikrų pagrindinių pramonės šakų, interesams Pasaulio prekybos organizacijos vestose derybose skatinti.

Todėl palaikome kitus sprendimus atsižvelgdami į tai, kad pranešimas nenuoseklus.

Norime, kad tarptautinė prekyba būtų orientuota į papildomumą, o ne konkurenciją – tarp šalių, visų tipų produkcijos gamintojų. Norime, kad žemės ūkis būtų orientuotas į maisto suverenumo ir kiekvienos šalies saugumo užtikrinimą, priešingai negu pavojinga gamybos liberalizuotai rinkai anarchija.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti G. Papastamką dėl pranešimo ir puikaus bendradarbiavimo, kurį palaikau. Norėčiau pabrėžti pagrindinę tarptautinės prekybos ES svarbą ir atkreipti visų dėmesį į tai, kad dėl importo iš trečiųjų šalių Europos ūkininkai statomi į nepalankią padėtį; abipusiškumo principas netaikomas, ir dažnai importuojami žemės ūkio produktai neatitinka tų pačių reglamentų, kurie taikomi Europos ūkininkams, visų pirma sanitariniu ir fitosanitariniu požiūriu. Ši problema turi įtakos ne tik sanitarinei produktų būklei, bet ir jų kokybei. Taigi reikia išlaikyti bendros žemės ūkio politikos ir ES užsienio prekybos nuoseklumą. Toks nuoseklumas turi užtikrinti Europos žemės ūkio modelio, taip pat vienodų sąlygų ES gamintojams pasaulio rinkoje išsaugojimą.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Palaikau pagrindines šio pranešimo rekomendacijas. Vienas labai svarbus šiame pranešime paminėtas dalykas yra tas, kad Europos Komisija dažnai daro prekybos nuolaidas, kad pramonės prekės ir paslaugos galėtų lengviau patekti į trečiųjų šalių rinkas.

Šiame pranešime taip pat teigiama, kad iš trečiųjų šalių įvežamų prekių gamybos metodams turi būti taikomi vienodi sveikatos, aprūpinimo maistu saugumo, gyvūnų gerovės, tvaraus vystymosi ir minimalūs socialiniai reikalavimai kaip ir pačios ES gamintojams.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Nors balsavau už šią rezoliuciją, žinoma, norėjau panaudoti savo balsą (visų pirma dėl tam tikrų pakeitimų) norėdama parodyti savo įsipareigojimą keliems principams. Iš tiesų, norėjau pabrėžti tai, kad daugelyje derybų dėl prekybos susitarimų, kurios šiuo metu vyksta su keliais ES partneriais, svarbu pasiekti suderintus susitarimus, kurie būtų paremti abipusiškumo principu. Atsižvelgiant į tai, iš trečiųjų šalių įvežtiems produktams turi būti taikomos sveikatos ir socialinės taisyklės, vartotojų, aplinkos ir gyvūnų apsaugos taisyklės, kurios panašios į tas, kurias taikome ES. Be to, per dažnai daromos nuolaidos žemės ūkiui siekiant, kad pramonės prekės ir paslaugos galėtų lengviau patekti į trečiųjų šalių rinkas. Šis požiūris jau nepriimtinas, ir aš norėjau pasinaudoti savo balsu, kad dar kartą pareikščiau, jog Europos žemės ūkis negali būti laikomas prekybos politikos priemone ES. Galiausiai ES sistemos, leidžiančios licencijuoti ir pardavinėti genetiškai modifikuotus organizmus, gynimas yra klausimas, kuriam teikiu ypatingą svarbą. Dabar, kai ši sistema sulaukia vis daugiau puolimo Pasaulio prekybos organizacijoje, svarbu, kad Europos Komisija ją apgintų.

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. – (DE) Mūsų politikos dėl tarptautinės prekybos, vystymosi ir žemės ūkio ryšys nepaneigiamas. Europos žemės ūkis susiduria su vis daugiau sunkumų, kai kalbama apie produktų eksportą į pasaulio rinką, nes ten kainos žemos, o gamybos sąnaudos ES didelės. Ši nuolatinė tendencija ir toliau turės neigiamą poveikį, jei nebus sudarytos paramos žemės ūkiui programos. Štai kodėl palankiai vertinu šį savo iniciatyva pateiktą pranešimą, kuriame, be kita ko, numatomos kompensacijos ūkininkams tuo atveju, jei ir toliau importui atveriama vidaus rinka ves ūkininkus deficito link.

ES su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimai patys savaime nėra probleminiai. Vis dėlto dėl bendros šių susitarimų esmės sunku išlaikyti aukštus standartus ES. Vienas iš dalykų, kuris raginamas čia savo iniciatyva pateiktame pranešime, yra didesnis nuoseklumas žemės ūkio politikoje ir bendroje prekybos politikoje ES. Atsižvelgdamas į tai, palaikau raginimą Komisijai atlikti prekybos susitarimų poveikio vertinimą ir jį paskelbti prieš pradedant derybas.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi kai ES svarsto savo Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitį, užtikrinti žemės ūkio ir užsienio prekybos politikos nuoseklumą tampa vis svarbiau. BŽŪP ir ES išorės prekybos politikos suderinimas turi užtikrinti Europos žemės ūkio modelio išsaugojimą ir taip pat vienodas sąlygas ES gamintojams pasaulio rinkoje. Mums svarbiausia turi būti: maisto saugumas, sauga ir kokybė už prieinamą kainą ES piliečiams. Pasaulyje didėja maisto produktų paklausa didesnių gamybos sąnaudų, didelio nepastovumo žemės ūkio rinkose, mažėjančių dirbamos žemės plotų, vandens ir energijos išteklių sąlygomis. Stipri BŽŪP yra nepaprastai svarbi, norint išsaugoti aplinkos tvarumą ir ekonominę plėtrą ES kaimo vietovėse, kylant grėsmei dėl žemės apleidimo ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo. Europos žemės ūkio sektorius sukuria aiškią pridėtinę vertę Europos ekonomikai ir vaidina strateginį vaidmenį strategijoje „Europa 2020“, skirtoje spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos uždavinius, su kuriais ES susiduria tarptautiniu mastu ir kaip pagrindinė pasaulinio masto veikėja. ES prekybos politika vaidins lemiamą vaidmenį, nustatant, ar žemės ūkis ir toliau visokeriopai ir teigiamai prisidės siekiant šių tikslų. Prekybos politika neturėtų stabdyti ES žemės ūkio sektoriaus dinamikos. Priešingai, prekybos politika ir žemės ūkio politika gali ir turi būti tarpusavyje suderintos.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Pasaulinė žemės ūkio praktika ir, visų pirma, Europos žemės ūkio politika yra labai svarbios maisto ir vystymosi politikai. Štai kodėl taip svarbu, kad tarptautinė prekyba šioje srityje būtų stiprinama ir plėtojama. Tačiau to nebūtų galima pasiekti dirbant ne pagal Europos žemės ūkio politiką, tačiau tik atidžiai derinant su tokia politika. Taip pat svarbu, kad griežti Europos reikalavimai taip pat būtų taikomi įvežamiems produktams.

Niekas kitas nekeltų grėsmės griežtiems Europos žemės ūkio sektoriaus kokybės ir saugumo reikalavimams ir dėl to neturėtų neigiamo poveikio Europos gamintojams ir vartotojams. Mums reikia ir reikalaujame laisvos prekybos prekėmis. Vis dėlto to nebūtų galima pasiekti be konkurencingų sąlygų kaip pagrindinio reikalavimo.

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Europos ūkininkai vaidina svarbų vaidmenį tiekdami maisto produktus daugiau negu 500 mln. žmonių Europoje ir užtikrindami maisto produktų tiekimą pasaulyje. Deja, požiūris į ūkininkus ne visada buvo sąžiningas. Aš visiškai palaikau laisvosios prekybos susitarimus su kitomis šalimis ar šalių grupėmis, tačiau, sudarydami tokius susitarimus, neturime statyti savo ūkininkų į nepalankią konkurencinę padėtį. Tikrieji šios nesąžiningos konkurencijos pralaimėtojai bus Europos Sąjungos žmonės, kuriems turime užtikrinti galimybę kasdien gauti vertingus ir aukštos kokybės maisto produktus prieinamomis kainomis. Gana dažnai tai priimama kaip savaime suprantamas dalykas nemanant, kad būtent mūsų ūkininkai yra tie, kurie suteikia šį saugumą; ūkininkai, kurių pajamos dažnai yra daug mažesnės už vidutines jų šalyse. O mums nieko antgamtiško daryti nereikia – turime tiesiog nustatyti, kad į Europos Sąjungą įvežamiems žemės ūkio produktams būtų taikomi vienodi aplinkos apsaugos, socialiniai, gyvūnų gerovės ir saugumo reikalavimai, kurių privalo laikytis Europos ūkininkai. Tai būtų sąžininga ir padėtų užtikrinti, kad tie ūkininkai, kurie nori savo produktus pardavinėti Europos Sąjungoje, turėtų vienodas konkurencines sąlygas.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Šiame pranešime Europos Parlamentas ragina Komisiją imtis reiklesnio vaidmens atstovaujant Europos žemės ūkio ir vartotojų sektorių interesams tarptautiniuose prekybos susitarimuose. Neturime elgtis lengvabūdiškai atsisakydami ES žemės ūkio sektoriaus standartų – žemės ūkio produktų gamybos aukščiausios kokybės ir socialinių standartų ir aukščiausios kokybės maisto gyventojams – pasirašydami daugybę ekonominių susitarimų. Palaikau, kad būtų atverta rinka žemės ūkio produktų importui tik jeigu gali būti užtikrinta, kad bus išlaikytas Europos žemės ūkio konkurencingumas. Manau, kad neturėtų būti numatyta jokių papildomų nuolaidų žemės ūkio srityje derybose per Dohos raundą. Palankiai vertinu aiškiai šiame pranešime nustatytus reikalavimus.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Šios dienos balsavimu siunčiame stiprų signalą Komisijai: Europos Sąjunga negali toliau daryti nuolaidų, kad būtų galima patekti į trečiųjų šalių rinkas žemės ūkio sektoriaus sąskaita! Kai Europos Sąjunga svarsto naująją bendrą žemės ūkio politiką, surasti mechanizmus, kurie galėtų užtikrinti bendros žemės ūkio politikos ir išorės prekybos politikos nuoseklumą, tampa svarbiausiu tikslu. Europos žemės ūkio sektorius užtikrina daug viešųjų gėrybių, įskaitant aprūpinimo maistu saugumą ir kokybę.

Taigi Europos ūkininkų interesų apsauga turi būti prioritetas, ir šiuo atžvilgiu labai džiaugiuosi, kad dokumente yra keletas pastraipų, užtikrinančių abipusiškumą Europos ūkininkams nustatant, kad vienodi reikalavimai, taikomi Europos ūkininkams, būtų taikomi mėsos į Europą eksportuotojams siekiant užtikrinti vartotojų saugumą ir sąžiningą prekybinę konkurenciją. Šiuo metu derybose dėl MERCOSUR ir Maroko susitarimų, manau, svarbu aiškiai išreikšti Komisijai savo susirūpinimą ir taip pat tvirtą poziciją ginant Europos ir Italijos ūkininkų interesus.

  Constance Le Grip (PPE) , raštu. – (FR) Balsavau už G. Papastamko pranešimą dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos. Visų pirma norėjau palaikyti Europos Parlamento siekį tvirtai pabrėžti pavojus, kuriuos Europos Komisijos prekybos strategija kelia Europos Sąjungos žemės ūkiui.

Kol vyksta keletas Europos Sąjungos ir kai kurių jos partnerių (MERCOSUR, Kanados, Ukrainos ir kt.) derybų dėl prekybos susitarimų, mūsų reikalas Europos Komisijai priminti būtinybę sudaryti prekybos partnerystes – realiai, o ne naiviai, – kurios būtų grindžiamos ne tik laisvos prekybos principu, bet, žinoma, ir abipusiškumo principu, atsižvelgiant ne tik į sveikatos ir socialinių taisyklių, bet ir vartotojų, aplinkos ir gyvūnų apsaugos taisyklių laikymąsi, ir kurios nekeltų pavojaus konkrečioms Europos veiklos sritims. Visų pirma turiu galvoje žemės ūkio sektorių, kuris per daug dažnai „paaukojamas“ už pramonės prekes ir paslaugas prekybos derybose.

Turėdama šį tikslą Europos Sąjunga privalo užtikrinti savo šiuo metu peržiūrimos žemės ūkio politikos ir prekybos politikos nuoseklumą siekdama išlaikyti stiprų žemės ūkio sektorių, taip užtikrinant aprūpinimo maisto produktais saugumą mūsų piliečiams padidėjusio nepastovumo rinkoje sąlygomis.

  Astrid Lulling (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį savo kolegos G. Papastamko pranešimą, nes jame pateikiamas labai realus požiūris į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių prekybos santykius žemės ūkio sektoriuje.

Mūsų prekybos balanso deficitas su MERCOSUR šalimis šiame sektoriuje kelia nerimą. Atotrūkis tarp mūsų eksporto ir importo iš šių penkių šalių padvigubėjo mažiau negu per dešimtmetį, ir mūsų importas dabar sudaro 19 mlrd. EUR, palyginti su tik 1 mlrd. EUR vertės eksportu.

Pernelyg dažnai Europos Komisija daro nepriimtinas nuolaidas žemės ūkio produktams keldama pavojų Europos ūkiams ta dingstimi, kad turime užtikrinti geresnę galimybę mūsų pramonės prekėms ir paslaugoms patekti į trečiųjų šalių rinką.

ES išorės prekybos politika neturi aukoti mūsų žemės ūkio sektoriaus, kuris užtikrina aprūpinimo maisto produktais saugumą mūsų piliečiams, ypač padidėjusio nepastovumo rinkoje sąlygomis. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, MERCOSUR šalys turi taikyti vienodus standartus – sveikatos, aprūpinimo maistu saugumo, gyvūnų gerovės ir tvaraus vystymosi, – kaip to reikalaujama iš mūsų ūkininkų, kurie, be to, patiria didesnes socialines išlaidas.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau prieš šį pranešimą, kuris siunčia labai protekcionistinę žinią, susijusią su Parlamento požiūriu į prekybą. Kalbant pažodžiui, pagal šį pranešimą ES nebūtų leista derėtis dėl jokio reikšmingo laisvosios prekybos susitarimo arba, tiesą sakant, užbaigti Dohos vystymosi derybų raundo.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu pabrėžiama, kad ES turi prisidėti prie pasaulio aprūpinimo maistu saugumo, ir tuo džiaugiuosi. Vis dėlto nepaisant jame pateiktų užuominų apie keletą žlugdančių rinkos liberalizavimo padarinių žemės ūkiui, sprendimai, kurie jame siūlomi, dar kartą stiprina laisvąją prekybą ir pajungia žemės ūkio politiką Pasaulio prekybos organizacijos interesams. Pranešime aiškiai grasinama Argentinai už nepaklusimą Pasaulio prekybos organizacijai ir maisto produktų, kurie tiesiogiai konkuruoja su vidaus gamintojų produkcija, importo apribojimą. Vis dėlto jame taip pat raginama įvesti dar daugiau ES apribojimų importui ir aktyviai skatinti ES žemės ūkio interesus. Taip pat nėra tiksliai užsiminta apie Brazilijos padėtį. Taigi nors šiame pranešime prioritetas teikiamas liberalizavimui ir konkurencijai žemės ūkio rinkose, balsavau prieš.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už G. Papastamko pranešimą, kuriuo siunčiamas stiprus signalas dėl naštos, kurią Europos žemės ūkis turi nešti tarptautiniuose susitarimuose. Tada, kai Europai reikia stiprinti savo žemės ūkio produktų gamybą siekiant užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą, derybos dėl tarptautinių susitarimų dažnai vyksta kenkiant žemės ūkio sektoriui. Kad galėtume iš anksto žinoti apie šių susitarimų padarinius Europos žemės ūkiui, norime, kad prieš pradedant derybas Europos Komisija atliktų ir paskelbtų išsamius prekybos susitarimų poveikio vertinimus. Be to, aukšti ES reikalavimai, susiję su sveikata, aplinkos apsauga ir gyvūnų gerove, turi būti taikomi į Europos teritoriją patenkantiems produktams. Valstybių narių atliekama pasienio kontrolė turi užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomi šios srities Europos teisės aktai.

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Kalbant apie būsimą ES bendrą žemės ūkio politiką, turime atsižvelgti į vidaus gamybos ir importo pusiausvyrą. Savo pastangomis turime siekti didesnės rinkos liberalizavimo ir vidaus ekonomikos sektoriaus apsaugos harmonijos. Aprūpinimo maistu saugumas valstybių narių lygmeniu pasiekiamas išlaikant stabilų žemės ūkio sektorių, kuriam padidėjusio nepastovumo rinkoje sąlygomis nekelia pavojaus išorės prekybos politika. Smulkieji ūkininkai reikšmingai prisideda prie aprūpinimo maistu saugumo regionuose, kuriuose jie dirba. Manau, kad prekybos susitarimai su trečiosiomis šalimis dėl žemės ūkio produktų įvežimo turi būti sudaromi užtikrinant ūkininkams kompensacijas galimų nuostolių atveju. Kartu palaikau žemės ūkio politiką, kuri kuo labiau orientuota į tai, kad užtikrintų ES žemės ūkio produktų patekimą į trečiųjų šalių rinkas. Produktų su ES regionine etikete skatinimo tikslas yra padaryti, kad jie būtų gerai žinomi ne ES, o tai plečiantis padidintų jų vartojimą. Remiantis naujausiais tyrimais, pasaulio gyventojų skaičius auga daug sparčiau negu pasaulio javų produkcija. ES turi daug regionų, kurie turi reikalingų pajėgumų dar efektyviau išnaudoti javų gamybos potencialą ir gali veiksmingai prisidėti mažinant šį skirtumą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Paties pranešimo naudai jame parodomas susirūpinimas užsienio piliečiais ir palaikomas aprūpinimo maistu saugumas. Aš tai žinau. Vis dėlto šiuo pranešimu palaikomas „aktyvus Europos Sąjungos žemės ūkio interesų skatinimas“, laisvosios prekybos zonos ir prekybos susitarimai tarp ES ir „Chiquita“ arba „Dole“. Dar blogiau, jame atvirai sankcijomis grasinama Argentinai už priimtus sprendimus, kuriuos rekomenduočiau savo paties šaliai. Balsavau prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Žemės ūkio produktai yra svarbi tarptautinės prekybos dalis, ir dėl to turi būti tokia laikoma. Taigi nėra jokių abejonių, kad nuolatinis maisto kainų augimas dėl padidėjusių prekių kainų ES vis labiau kelia neatidėliotiną susirūpinimą. Kita vertus, žemės ūkio sektorius taip pat turi atitikti vis didesnio skaičiaus žmonių maisto poreikius, nepaisant to, kad susiduria su mažėjančių gamtos išteklių ir aukštų gamybos kainų problema; be to, galima paminėti problemas, susijusias su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių išsaugojimu, o tai gali iškraipyti konkurenciją daugiausia išsivysčiusiose šalyse. Atsižvelgiant į būsimus poreikius, nėra jokių abejonių, kad žemės ūkis taps strateginiu sektoriumi – netgi, sakyčiau, lemiamos svarbos sektoriumi – ES ir viso pasaulio ekonominiam vystymuisi.

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (HU) Kadangi žemės ūkis nėra tik ekonominė veikla ir kadangi žemės ūkio ir maisto politika turi būti tarp pagrindinių tikslų, tokių kaip aprūpinimo maistu saugumas ir maisto tiekimas, pagrindinis iššūkis yra veiksmingai suderinti komercines ir nekomercines aplinkybes. ES yra didžiausia žemės ūkio produkcijos iš besivystančių šalių importuotoja, ir importuoja daugiau negu JAV, Japonija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija kartu sudėjus. Jei leisime šioms šalims įgyti geresnį patekimą į rinką, tai gali turėti neigiamą poveikį ne tik Europos ūkininkams, bet ir toms besivystančioms šalims, kurioms labiausiai reikia pagalbos. Dėl šios priežasties prekybos susitarimuose ES turėtų laikytis labiau subalansuoto požiūrio tarp įvairių sektorių ir turi skatinti ne tik savo gynybos, bet ir puolimo interesus žemės ūkio atžvilgiu. ES žemės ūkio sektorius atlieka ypatingą vaidmenį strategijoje „Europa 2020“, susijusioje su įvairiais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais. ES prekybos politika turi svarbų ir lemiamą vaidmenį užtikrinant, kad žemės ūkis ir toliau teigiamai prisidėtų prie mūsų tikslų įgyvendinimo. Sutinku, kad prekybos politika neturi trukdyti ES žemės ūkio sektoriaus dinamikos, ir dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šį pranešimą dėl žemės ūkio ir prekybos, nes ji priklauso nuo svarbiausio ES prekybos politikos elemento: laisvosios prekybos susitarimų.

Tiesa, kad pranešime esama teigiamų dalykų, kurie nusipelno ypatingo dėmesio, pvz., išskiriami atokiausi regionai siekiant užtikrinti jų maisto suverenumą. Nepaisant to, šiame pranešime palaikomas aktyvus ES žemės ūkio interesų skatinimas neatsižvelgiant į neatitikimus, susijusius su jo prekybos partneriais, ir įsipareigojimą dėl laisvosios prekybos zonų nepaaiškinant neigiamo poveikio žmonėms tuose regionuose. Be to, pranešime akivaizdžiai sankcijomis grasinama Argentinai už protekcionistinių priemonių įgyvendinimą. Dėl šių priežasčių aš susilaikiau.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Nepaisant to, kad maisto kainos kurį laiką nuolat auga – ir, matyt, kai kurių žemės ūkio produktų kaina šoktels dėl nenuspėjamo oro, kylančių kuro kainų ir spekuliacijos žemės ūkio produktais, – kainos parduotuvėse nesusijusios su tuo, ką smulkieji ūkininkai gauna už savo sunkų darbą. Be to, ES gamintojai vargiai gali konkuruoti kaina pasaulio rinkoje, nes mūsų socialiniai, kokybės, gyvūnų apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimai yra tokie aukšti – tokie reikalavimai, kurių importuodami maisto produktus nesugebame arba nenorime patikrinti. Jei nenorime, kad mūsų kaimo vietovės toliau nyktų ir ūkininkų skaičius toliau mažėtų, keldami didelę grėsmę ES valstybių narių pajėgumui apsirūpinti, tada pats laikas nustoti mokėti žemės ūkio subsidijas dideliems žemės ūkio koncernams ir vietoj to skirti pinigus tiems, kuriems jų iš tiesų reikia, kad galėtų išgyventi, kitaip tariant, smulkiesiems ūkininkams.

Jei tai centralizuotoje ES neįmanoma, tada žemės ūkio subsidijų renacionalizavimas yra vienintelis būdas judėti pirmyn. Pranešime nepateikiamas aiškus įsipareigojimas smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams, kurių dauguma jaučiasi vergaujantys už centus. Štai kodėl aš susilaikiau.

  Vital Moreira (S&D), raštu. – (PT) Balsavau prieš Europos Parlamento rezoliuciją dėl žemės ūkio ir tarptautinės prekybos, nes manau, kad ji visiškai pajungia Europos Sąjungos prekybos politiką žemės ūkio politikai, kai gerai visiems žinoma, kad tik prekybos politika gali užtikrinti mūsų pramonę, mūsų paslaugas ir netgi mūsų žemės ūkio prieinamumą prie išorės rinkų; šis prieinamumas yra labai svarbus ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Europos Sąjungoje. Jei ateityje toliau laikysimės šioje rezoliucijoje išdėstytos politinės orientacijos, taps praktiškai neįmanoma sudaryti prekybos susitarimų su šalimis ar regionais, turinčiais didelius žemės ūkio sektorius, pavyzdžiui, Brazilija arba Indija. Bendra prekybos politika – kuri veikia visą Europos Sąjungą ir visas valstybes nares – negali priklausyti nuo žemės ūkio sektoriaus interesų, kurie iš esmės veikia tik keletą valstybių narių. Taip pat apgailestauju, kad šioje rezoliucijoje pateikiami kaltinimai Brazilijai, kurie yra visiškai nepagrįsti, kaip jau Brazilija pakankamai įrodė.

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Glaudus ryšys sieja būsimą bendrą žemės ūkio politiką ir ES išorės prekybos politiką. Tai dvi tikrovės, kurios negali būti svarstomos atskirai ir kurioms Europos Sąjunga turi skirti ypatingą dėmesį.

Negalime atskirti diskusijų apie prekybą nuo jos poveikio valstybių narių žemės ūkio produkcijai. Taigi aš esu už liberalizuotą rinką, kurioje taip pat paisoma ES ekonominių ir prekybos partnerių reikalavimų. Vis dėlto manau, kad žemės ūkio politika turi būti įtraukta į derybas dėl susitarimų, skirtų eksportuojamų arba mūsų rinkų importuojamų produktų kokybei stebėti ir Europos gamintojams ir maisto produktų tiekimui apsaugoti.

Dėl šių priežasčių palaikau G. Papastamko pranešimą. Vis dėlto kai kuriose prekybos srityse pusiausvyra buvo prarasta dėl to, kad buvo perskirstyta šio Parlamento žemės ūkio ir prekybos komitetų, kurie turi dirbti kartu apibrėžiant sutartinę pusiausvyrą, taikomą įvairioms komercinėms sutartims ES žemės ūkio sektoriuje, atsakomybė.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už 49, 53 ir 54 straipsnius dėl šių priežasčių. Atsižvelgiant į pirmą straipsnį, absurdiška, kad derybos su MERCOSUR turi būti vedamos remiantis 12 metų senumo įgaliojimais. Atsižvelgiant į 53 ir 54 straipsnius, Norėčiau jums priminti, kad Europos ūkininkai turi laikytis aukščiausių kokybės, aprūpinimo maistu saugumo, aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Manau, kad turime turėti tuos pačius reikalavimus iš visų mūsų prekybos partnerių ne tik Europos ūkininkų, bet ir vartotojų, kurie turi būti apsaugoti, labui.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Šiandien Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos. Pastaraisiais metais buvo nemažai įvykių, kurie rodo ES žemės ūkio padėties blogėjimą; inter alia, užfiksuota, kad pasaulinio žemės ūkio produktų eksporto ES dalis gerokai sumažėjusi. Prekybos žemės ūkio produktais deficitas taip pat auga, ir daugybė ES nuolaidų veikė vienpusiškumo pagrindais.

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, ES žemės ūkio politikai ir jos bendrai prekybos politikai svarbu, kad būtų sutarta ir nuspręsta dėl bendrų žemės ūkio, prekybos ir vystymosi krypčių. Dokumentas, kuri priėmėme, siunčia svarbią žinią ginant ES maisto sektorių. Pranešime smerkiamas pernelyg kompromisinis Europos Komisijos požiūris ir pabrėžiama, kad sprendimai atverti naujas rinkas neturi daryti neigiamos įtakos ES ūkininkams.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos. ES yra viena didžiausių žemės ūkio prekių importuotojų pasaulyje, tačiau jos dalis pasaulinėje eksporto rinkoje mažėja dėl pagrindinių žemės ūkio prekybos partnerių augimo bei pasaulio rinkos kainų, kurios yra žemos, o ES gamybos sąnaudos didelės. Kadangi ES pasaulio mastu importuoja daugiausia žemės ūkio prekių iš besivystančių šalių, būtina tinkamai užtikrinti ES žemdirbių interesus, numatyti dėl to patiriamų nuostolių kompensavimo mechanizmą. ES žemdirbiai turi būti apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos, dėl to produktams, eksportuojamiems iš trečiųjų šalių, būtina taikyti vienodus standartus – tokius, kurie yra taikomi ES žemės ūkio sektoriuje. Šios sąlygos turi būti įtrauktos į dvišalius prekybos susitarimus. Be to, ES produktams turi būti suteikta visapusiška pagalba patekti į trečiųjų šalių rinkas. Manau, kad Komisijos pasiūlymas Pakistanui suteikti trejų metų tarifinę kvotą taikant nulinę muito normą eksportuojant į ES 100 000 etanolio per metus užkirs kelią tiesioginei ir skubiai pagalbai ir neigiamai įtakos ES energijos iš atsinaujinančių išteklių pramonę. Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos javų produkcija yra labai konkurencinga ir jai taikoma mažesni tarifai, Komisija turi būti atsargesnė taikant nuolaidas derybose su Ukraina.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Pranešime dėl žemės ūkio ir tarptautinės prekybos dėmesys skiriamas ES ir trečiųjų šalių prekybos susitarimams, susijusiems su žemės ūkio produktais. Šiame pranešime Europos Parlamentas smerkia Europos Komisiją, kuri dėl žemės ūkio politikos kritikuota jau keletą kartų už tai, kad pernelyg dažnai daromos išvados, netinkamos Europos žemės ūkio politikai. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Parlamento politinis vaidmuo, kurio Komisija vengia, konsultuodamasi, kai aptariami prekybos santykiai su trečiosiomis šalimis, yra būtinas. Sutinku su Komisijai pateiktu prašymu nutraukti susitarimą su MERCOSUR, kol bus parengtas naujas susitarimas su susijusiomis šalimis, siekiant užtikrinti aukštą kokybę, prekių Europos vartotojams saugą, taip pat kokybės ir kainos santykį užsienio rinkose.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame aiškiai ginami Europos ūkininkų interesai atsižvelgiant į tarptautinę prekybą. Manau, kad išorės užsienio politika neturi pakenkti ES gebėjimui išlaikyti stiprų žemės ūkio sektorių ir užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą padidėjusio nepastovumo rinkoje sąlygomis. Vis dėlto Komisijai nėra neįprasta aukoti žemės ūkio interesus siekiant, kad pramonės prekės ir paslaugos lengviau patektų į trečiųjų šalių rinkas. Be to, kas minėta, taip pat svarbu turėti omenyje, kad Europos žemės ūkio sektorius turi laikytis aukščiausių kokybės, produktų higienos, tvarios gamybos metodų, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gerovės, atsekamumo, pesticidų likučių kontrolės, veterinarinių vaistų ir priedų reikalavimų; šie aspektai didina gamybos sąnaudas, ir į juos turi būti atsižvelgta daugiašalėse ir dvišalėse derybose. Apskritai, manau, kad sprendimai dar labiau atverti ES rinką žemės ūkio produktų importui neturėtų būti priimami neatlikus poveikio tyrimų ir neužtikrinus, kad ES ūkininkams bus kompensuota už jų patirtus nuostolius.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Bendra žemės ūkio politika yra Europos integracijos simbolis, reiškiantis vieną iš pažangiausių ES viršnacionalinių sprendimo priėmimo formų. ES vidaus spaudimas siekiant, kad bendra žemės ūkio politika būtų orientuota į rinką ir kad didesnis dėmesys būtų skiriamas kitoms Europos politikos kryptims, vienodai atspindėtas ES išorės prekybos politikoje, kuria siekiama atverti žemės ūkio rinką mainais už tai, kad europietiškos pramonės prekės ir paslaugos lengviau patektų į trečiųjų šalių rinkas. Tai taip pat apima Europos žemės ūkio modelio išsaugojimą ir vienodas sąlygas ES gamintojams pasaulio rinkoje. Daugiafunkcis Europos žemės ūkio sektoriaus vaidmuo gali pasitarnauti kaip naujų paradigmų: aprūpinimo maistu saugumo, saugumo ir kokybės už prieinamą kainą ES piliečiams, katalizatorius.

Maisto paklausa pasaulyje didėja didėjant gamybos sąnaudoms, blogėjant žemės ūkio rinkų kintamumui, mažėjant žemės plotams ir vandens ištekliams bei elektros energijos sąnaudoms. Stipri bendra žemės ūkio politika yra labai svarbi ES kaimo vietovių išsaugojimui, aplinkos tvarumui ir ekonominiam vystymuisi kylant žemės apleidimo ir gyventojų skaičiaus kaimo vietovėse mažėjimo grėsmei.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Šiandien plenariniame posėdyje balsavome dėl pranešimo dėl žemės ūkio ir tarptautinės prekybos.

G. Papastamko pranešime teigiama, kad tarptautinė prekybos politika neturi pakenkti ES gebėjimui užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą rinkos nepastovumo sąlygomis arba užtikrinti stipraus Europos žemės ūkio sektoriaus išsaugojimą.

Pranešime smerkiamas Komisijos priimtas metodas daryti žemės ūkio produktams nuolaidas, kad pramonės prekės ir paslaugos lengviau patektų į trečiųjų šalių rinkas. Pranešime aptariami įvairūs klausimai, įskaitant poveikio vertinimo, finansinės kompensacijos, Pasaulio prekybos organizacijos ir Dohos klausimus, taip pat ypač probleminiai dvišaliai prekybos susitarimai, tokie kaip su Maroku, Pakistanu, Ukraina ir ypač MERCOSUR. Pranešime taip pat tvirtinama, kad Europos Komisijai neturėtų būti priimtina atnaujinti derybas nepaskelbus poveikio vertinimo ir nepradėjus tinkamų politinių diskusijų su Taryba ir Europos Parlamentu.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Atsižvelgdama į tai, kad daugiašalės prekybos derybos patenka į aklavietę, ES vykdo dvišalius ir tarpregioninius prekybos susitarimus, papildančius daugiašalę sistemą. Kaip ir Maroko atveju, šiuo metu tarp JAV ir ES yra labai didelė konkurencija: kuri pirmoji – kokiomis sąlygomis – pateks į pagrindines naująsias rinkas. Mano kolega José Bové savo pranešime Tarptautinės prekybos komitete neabejotinai sugebėjo sudvejoti šių dvišalių susitarimų metodu Maroko atveju, o tai gali paskatinti atmesti susitarimą, kaip siūlė Komisija. Mes balsavome už.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad juo sustiprinama žemės ūkio politikos, Europos ekonominės ir socialinės sanglaudos kertinio akmens, padėtis atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ iššūkius.

Iki šiol Europos Sąjunga buvo didžiausia žemės ūkio produktų, visų pirma tų, kurie gaunami iš besivystančių šalių, importuotoja pasaulyje. Per pastaruosius 10 metų importo į ES vertė išaugo beveik dvigubai; jis sudaro 20 proc. pasaulio importo.

Atsižvelgiant į šią padėtį, mums reikia suformuoti Europos prekybos politiką, kuri būtų stipri ir kuri įgyvendintų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Europa privalo bendradarbiauti įgyvendinant ekonomikos augimo politiką besivystančiose šalyse. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad prekybos politika ir Europos žemės ūkio politika veiktų kartu pasauliniame kontekste, siekiant lengviau patekti į besivystančių šalių rinkas ir suteikiant joms galimybę dėl šios praktikos skatinti ekonomikos plėtrą.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – (RO) Noriu pabrėžti, koks svarbus šis pranešimas, ypač atsižvelgiant į bendrą žemės ūkio politikos reformą. Manau, kad reikia išlaikyti bendros žemės ūkio politikos ir prekybos politikos krypčių darną. Deja, daug kartų nutiko taip, kad prekybos susitarimai su trečiosiomis šalimis padarė didelę žalą Europos žemės ūkio sektoriui ir jo ūkininkams. Vis dėlto tikiuosi, kad ši padėtis ateityje nebepasikartos. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų ūkininkai turi laikytis labai aukštų kokybės, aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Turime priversti gamintojus iš trečiųjų šalių, eksportuojančius į ES, taip pat laikytis vienodų reikalavimų užtikrinant sąžiningą konkurenciją.

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu. – (ET) Per šiandien vykusį balsavimą matėme paramą pranešimui dėl žemės ūkio ir tarptautinės prekybos, kuriame labai plačiai aptariamas genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų importas į Europą. Labai džiaugiuosi, kad taip pat buvo paremtas dalis, kuria Komisija raginama ryžtingai apginti ES reglamentus dėl genetiškai modifikuotų organizmų patvirtinimo ir prekybos nuo Pasaulio prekybos organizacijos pateiktų reikalavimų. Iš esmės tai reiškia, kad genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas toliau bus griežtai reglamentuojamas, ir tai pagerins aprūpinimo maistu saugumą bei mūsų ūkininkų padėtį. Taip pat buvo pritarta dalims, susijusioms su įvairių žemės ūkio produktų grupių importo mokesčiais, taip pat kokybės reikalavimais šiems produktams.

Be klausimų, susijusių su genetiškai modifikuotais produktais, taip pat buvo aptarti bendri aprūpinimo maistu saugumo klausimai. Pavyzdžiui, Brazilija iki šiol nesugebėjo nuosekliai laikytis ES gamintojams ir vartotojams taikomų reikalavimų dėl aprūpinimo maistu saugumo, gyvūnų tapatybės nustatymo ir atsekamumo, gyvūnų sveikatos ir ligų stebėsenos. Kitas susirūpinimą keliantis klausimas yra pernelyg didelis pesticidų, kurie Europoje uždrausti, naudojimas ir su tuo susijusių produktų importas į Europą. Dėkoju.

  Brian Simpson (S&D), raštu. – Aš EPLP vardu nepalaikiau pranešimo dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos. Nors pranešime esama naudingų dalykų dėl žemės ūkio pramonės interesų apsaugos, pvz., būtinybė saugoti geografines nuorodas pagal dvišalius ir daugiašalius susitarimus, laikausi nuomonės, kad pranešime yra dalių, kurios yra per daug protekcionistinės ir kuriomis nustatomos nerealios sąlygos dabartinėms ir būsimoms ES deryboms dėl prekybos susitarimų.

Be to, protekcionistinės ES priemonės kaip ES žemės ūkio gamintojų apsauga nuo išorės konkurencijos skiriasi nuo EPLP pozicijos dėl bendros žemės ūkio politikos reformos. Visada pasisakėme už tai, kad būtų pašalintos prekybos kliūtys, siekiant skatinti veiksmingesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių, užtikrinti geresnius sandorius vartotojams ir patekimo į rinką galimybes mažiau ekonomiškai išsivysčiusioms šalims.

  Michèle Striffler (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už 53 ir 54 pranešimo dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos dalis, nes manau, kad tai Europos Parlamento narių pareiga apginti Europos ūkininkus ir vartotojus nuo pavojaus, kurį sukeltų masinis prastos kokybės žemės ūkio produktų eksportas, visų pirma produktų iš tam tikrų Lotynų Amerikos šalių. Neturime aukoti savo žemės ūkio produktų kokybės vien tik komerciniais sumetimais.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Palankiai vertinu, kad kolegos Parlamento nario G. Papastamko pateiktas pranešimas, kuriame pateikiami pagrindiniai kriterijai, kuriais turi vadovautis Europos Sąjungos derybininkai, ir kuriame pabrėžiama, kad į derybas turi būti geriau integruojami nekomerciniai aspektai, buvo priimtas.

Be to, negalime daugiau taikstytis su padėtimi, kai mūsų gyvulių augintojai, kuriuos varžo labai griežti aplinkos apsaugos ir sveikatos reikalavimai (visų pirma susiję su produktų higiena, tvaria gamyba ir gyvūnų gerove), aukojami prie tarptautinės prekybos aukuro ir yra nesąžiningos konkurencijos ir konkurencijos, susijusios su trečiosiomis šalimis, kurios tiekia Europos Sąjungos nustatytų gamybos sąlygų neatitinkančius produktus į Europos rinką ir kurioms už tai nekyla jokių padarinių, iškraipymo aukos. Taip pat raginu Komisiją ir Europos Parlamentą parodyti kuo didesnį budrumą, kai kalbama apie susitarimus, visų pirma apimančius MERCOSUR, kurie akivaizdžiai kelia grėsmę Europos gyvulininkystės ūkiams.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pusiausvyra tarp žemės ūkio, vystymosi ir bendros užsienio politikos labai svarbi Europos Sąjungai. Europos žemės ūkio sektoriui reikia skirti ypatingą dėmesį. Bendra žemės ūkio politika yra seniausia bendra politika ir ji turi likti tvirta. Norėčiau jums priminti, kad šis sektorius atlieka daug vaidmenų ir jis turi būti susietas su kitais socialiniais ir politiniais tikslais, tokiais kaip strategija „Europa 2020“. Vis dėlto Europos žemės ūkio sektorius neegzistuoja atskirai nuo Europos išorės santykių, ypač susijusių su tarptautine prekyba ir parama vystymuisi. Tarptautinių santykių svarba, įskaitant tokius susitarimus, kaip ES ir MERCOSUR, atspindi ekonominę, politinę ir strateginę partnerystę. Todėl labai svarbu skatinti reikalavimų, visų pirma susijusių su žemės ūkio sektoriaus klausimais, nuoseklumą. Todėl balsavau prieš šio pranešimo 53 ir 54 dalis. Be to, laisvosios prekybos susitarimai kelia sektoriui naujų sunkumų ir parodo skirtingą tikrovę. Norėčiau paminėti atokiausius regionus, kurių ekonomika, iš esmės grindžiama žemės ūkio produktais, panašiais į mūsų Lotynų Amerikos partnerių produktus, yra labai pažeidžiama. Būdamas vieno iš pačių atokiausių regionų narys, norėčiau pabrėžti, kad svarbu atsižvelgti į šių regionų ypatumus ir pabandyti nekelti grėsmės jų plėtrai būsimose derybose.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą dėl ES žemės ūkio ir tarptautinės prekybos, nes reikia pasiekti ES žemės ūkio, prekybos ir vystymosi politikos darną. ES žemės ūkis turi atlikti labai svarbų vaidmenį užtikrinant užimtumą ir išlaikant kaimo vietovių gyvybingumą, o Europos žemės ūkio ir maisto modelis yra strateginė Europos ekonomikos sudedamoji dalis. Maisto paklausa pasaulyje išaugo dėl klimato poveikio, didelių gamybos sąnaudų ir žemės ūkio paskirties žemės plotų bei geriamojo vandens išteklių mažėjimo. Norėčiau pabrėžti prekybos žemės ūkio produktais svarbą skatinant ekonominę plėtrą ir skurdo mažinimo svarbą. Raginu ES priimti priemones, skirtas remti šalims, labiausiai nukentėjusioms nuo maisto krizės. Pasaulio žemės ūkio produktų eksporto ES dalis mažėja. Atsižvelgdama į tai, manau, kad ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimas yra pirmaeilės svarbos. Štai kodėl Europos Parlamentas turi aktyviai dalyvauti visose derybose. Reikalaujame, kad importuojant žemės ūkio produktus į ES Europos vartotojams būtų suteiktos tos pačios garantijos vartotojų apsaugos, gyvūnų gerovės, aplinkos apsaugos požiūriu ir minimalūs socialiniai reikalavimai, kokie numatyti gamybos Europoje metodams.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Norėjau pasinaudoti savo balsu, kad vėl pareikščiau savo tvirtą poziciją: neturime aukoti savo žemės ūkio modelio prie komercinių sumetimų aukuro. Rinkos atvėrimo ir prekybos liberalizavimo tarp Europos Sąjungos ir jos partnerių tikslas neturi priversti mūsų peržiūrėti maisto kokybės ir saugumo reikalavimų siekiant apsaugoti vartotojus. Būtent dėl šios priežasties norėjau parodyti savo aiškų norą pamatyti abipusiškumo principu pagrįstą prekybą, sveikatos ir socialines taisykles, taikomas žemės ūkio sandoriams su trečiosiomis šalimis, o ne pritarti papildomoms lengvatoms be garantijų. Taip pat atmetu mintį, kad turime sumažinti savo apsaugą, kai kalbama apie Europos ūkininkų interesų gynimą. Jei Europai pavyko sukurti glaudų ryšį tarp jos žemės ūkio ir žemės bei pasiekti aukštą meistriškumo lygį gaminant žemės ūkio produkciją, tai tik dėl ūkininkų darbo. Todėl mūsų pareiga užtikrinti sąžiningą konkurenciją plėtojant Europos Sąjungos ir jos partnerių prekybos santykius. Todėl raginu Europos lygmeniu įvesti ūkininkų apsaugos mechanizmus, siekiant padėti jiems kovoti su bet kokiu konkurencijos iškraipymu.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už B. Papastamko pateiktą pranešimą dėl žemės ūkio ir tarptautinės prekybos. Kaip Austrijos atstovė, remdamasi savo asmenine patirtimi labai gerai suprantu problemas, su kuriomis susiduria mūsų ūkininkai. Europos žemės ūkis yra vienas iš Europos Sąjungos pagrindų, mūsų bendra kultūra ir gyvenimo erdvė. Pranešėjas ragina Komisiją atstovauti ES žemės ūkio interesams ryžtingiau ir aktyviau. ES yra pagrindinė žemės ūkio produktų importuotoja pasaulyje. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad importuojami produktai atitiktų tokius pat kokybės reikalavimus, kokius atitinka žemės ūkio produktai, pagaminti ES.

Pranešimas: Martin Häusling (A7-0026/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes sutinku, kad svarbu, jog Komisija įtrauktų tinkamas ir konkrečias priemones, kuriomis ūkininkai būtų skatinami gerinti sėjomainą, į bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą. Baltymų deficito mažinimas ES turėtų būti esminis BŽŪP reformos, kuri būtų palanki Europos ūkininkams ir vidaus rinkai, aspektas. Tokios priemonės ypač naudingos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu baltymingų augalų auginimo teritorija sudaro vos 3 proc. ariamosios žemės ir kad ES importuoja 40 mln. tonų baltymingų augalų, o tai sudaro 80 proc. vidaus vartojimo.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Baltymingų augalų importas tolygus 20 mln. hektarų už ES ribų dirbamos arba daugiau nei 10 proc. Europos Sąjungos ariamosios žemės, tačiau šiems augalams netaikomi tokie patys sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimai, kokie taikomi Europoje auginamiems augalams. Importo stygius susijęs su papildoma išlaidų našta ES gyvulininkystės ir pašarų sektoriams ir kelia pavojų mėsos gamybos ES viduje ekonominiam gyvybingumui. Atkūrus javų, baltymingų augalų ir aliejingųjų sėklų tiekimo ir vartojimo Europos Sąjungoje pusiausvyrą, ūkininkai ir maisto bei pašarų pramonė galėtų gauti didelę ekonominę naudą ir kartu būtų pagerinta vartotojams tiekiamo sveiko, aukštos kokybės maisto įvairovė. Be to, atsižvelgiant į klimato kaitą, dėl azoto absorbavimo ir fiksacijos dirvožemyje ir dėl vėliau mažesnio naudotinų dirbtinių azoto trąšų kiekio auginant baltymingus augalus galima gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šie augalai taip pat padeda sumažinti dirvožemio rūgštėjimą, pagerinti jo struktūrą, sumažinti herbicidų naudojimą ir padidinti apdulkinimui palankią biologinę įvairovę. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu tam, kad reikia gerinti augalinės ir gyvūninės kilmės baltymų gamybos pusiausvyrą ir didinti vietos baltymingų augalų naudojimą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Septyniasdešimt procentų šiuo metu Europos Sąjungoje suvartojamų baltymingų ir aliejingųjų augalų importuojama daugiausia iš Brazilijos, Argentinos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kadangi šiems gamintojams ne visada taikomi tokie patys reguliavimo suvaržymai dėl aplinkos ir sveikatos apsaugos bei GMO kaip Europos gamintojams, Europos Sąjunga nusprendė persvarstyti savo politiką dėl baltymų ir padidinti baltymingų augalų vidaus gamybą. Tai leistų Europos vartotojams vartoti sveikesnį ir įvairesnį maistą. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį svarbų pranešimą. Per pastarąjį dešimtmetį Sąjungoje baltymingų augalų auginimas ir mūsų rinka didele dalimi tapo priklausoma nuo importo. Tokią situaciją lėmė ankstesni ES tarptautiniai prekybos sutarimai, pagal kuriuos ES apsaugojo savo grūdų produkciją mainais į aliejinių ir baltymingų augalų importavimą be muito į ES. Tai sudarė sąlygas už nedidelę kainą importuoti reikalingą produkciją ir išsaugoti žemės ūkio, ypač gyvulininkystės sektoriaus, konkurencingumą. Tačiau pačioje ES ženkliai sumažėjo ūkininkų ir perdirbimo sektoriaus verslininkų susidomėjimas šiuo sektoriumi. Buvo sumažintas mokslinių tyrimų skaičius, nustota tirti atsparias ir produktyvias augalų veisles, visoje Europoje prarasta praktinė patirtis apie baltymingų augalų auginimą. Šiandieninė situacija nuolat kintančiose kainų rinkose bei aukšta baltyminių pašarų kaina gali neigiamai paveikti ES gyvulininkystės sektorių, kuris yra didele dalimi priklausomas nuo importo. Komisija turėtų nedelsiant svarstyti priemones, skatinančias baltymingų augalų auginimą ir gamybą ES, taip pat teikti paramą tokias kultūras auginantiems ūkininkams ir ši parama turėtų atsispindėti bendrosios žemės ūkio politikos reformoje. Tai suteiktų galimybę atgaivinti šį sektorių, užtikrintų pajamas ūkininkams ir prisidėtų prie tvaresnio ūkininkavimo ES.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Kai kurių Europos sektorių priklausomybė nuo rinkų, esančių už ES ribų, yra problema, susijusi ne tik su žaliavomis, bet ir su pašarais.

Visų pirma M. Häuslingo pranešime pabrėžiama, kad kasmet importuojama daugiau nei 40 mln. tonų baltymingų augalų, daugiausia sojų pupelių ir kukurūzų glitimo pašaro, ir tai yra 80 proc. ES suvartojamų augalinės kilmės baltymų.

Atsižvelgdama į tokią padėtį, galiu balsuoti tik už M. Häuslingo išdėstytus reikalavimus; pranešėjas tikisi, kad būsima BŽŪP bus remiamos Europos žemės ūkio politikos kryptys, kuriomis siekiama sustabdyti šią priklausomybę nuo importo ir kurios turės teigiamą įtaką kokybės kontrolei ir tiekimo grandinės tvarumui.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius dešimt metų baltymingų augalų auginimas ES sumažėjo, reikia skubiai kovoti su priklausomybės nuo tarptautinių rinkų grėsme ir kainų svyravimu šiose rinkose. Todėl pritariu, kad vykdant minėtas bendros žemės ūkio politikos reformas būtų įvestos naujos nuostatos, kuriomis ne tik būtų teikiama parama ūkininkams, kad šie gerintų sėjomainos sistemas, bet ir skatinamos mokslinės paslaugos ir moksliniai tyrimai, kuriais gerinamas baltymingų sėklinių augalų auginimas. Be to, norėčiau pažymėti, kad svarbus decentralizuotas požiūris į mokslinių tyrimų programas, kuriose atsižvelgiama į ūkininkų vietines žinias ir tvarias žemės ūkio sistemas. Todėl pritariu Komisijos siūlymui apsvarstyti galimybę vėl įsteigti žemės ūkio mokslinių tyrimų padalinį Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniame direktorate.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Remiantis šiame pranešime pateiktais duomenimis, per pastaruosius dešimt metų baltymingų augalų auginimas Europos Sąjungoje sumažėjo 30 proc. Tačiau pranešėjas nurodo: „Šiuo metu visa ES baltymingų augalų auginimo teritorija sudaro tik 3 proc. visos […] ariamosios žemės [...]. Nepaisant [...] skirtos valstybės paramos [...], džiovintų ankštinių augalų auginimo teritorija 2008 m. vėl sumažėjo iki apie 1 mln. ha. Per metus importuojama daugiau nei 40 mln. tonų augalinės kilmės baltymų [...] ir tai yra 80 proc. ES suvartojamų augalinės kilmės baltymų.“ Šių skaičių turėtų pakakti, kad į tai būtų atkreiptas politinių vadovų dėmesys ir sukurtas pagrįstas pagrindas politikos pokyčiams. Maisto kainoms siekiant istorines aukštumas ir keliant grėsmę aprūpinimo maistu saugumui, Europos Sąjunga, persvarstydama savo bendrą žemės ūkio politika, privalo išnagrinėti baltymingų augalų auginimo problemas ir surasti sprendimą. Sprendimas turės apimti didesnį įsipareigojimą dėl šių augalų, kuriuo, kaip ir importo mažinimu, būtų padidintas žemės ūkio indėlis į aplinkos apsaugą, nes baltymingi augalai gali gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Remiantis duomenimis, kuriuos neseniai pateikė Europos Komisija, baltymingų augalų auginimas Europos Sąjungoje labai stipriai sumažėjo (visame regione gaunama tik 30 proc. baltymingų augalų), o tai rodo, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) vykdoma netinkamai. Susiklosčius tokiai padėčiai, ES priversta importuoti daugiau nei 40 mln. tonų baltymingų augalų. Tokią padėtį lėmė ilgalaikiai susitarimai, pagal kuriuos leidžiama importuoti aliejingąsias sėklas ir baltymingus augalus be muitų, pvz., Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, taip pat „Blair House“ susitarimas. Šis klausimas įtrauktas į darbotvarkę dėl pastaruoju metu vykstančios klimato kaitos, ir manau, kad tai svarbus BŽŪP reformos, kurios tikimasi greitai sulaukti, aspektas. Baltymingų augalų auginimas, kartu su išplėstine kitų augalų sėjomaina, yra labai naudingas ne tik aplinkos apsaugos požiūriu, bet ir todėl, kad šie augalai praturtina dirvožemį azotu, todėl mažėja sąnaudos.

Balsuoju už šį pranešimą, kuriuo siekiama sumažinti baltymų deficitą ES, ir tikiuosi, kad rengiant naują BŽŪP bus atsižvelgta į jame pateiktas rekomendacijas, pvz., teikti paramą ūkininkams, ketinantiems auginti baltymingus augalus ir taikyti sėjomainą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Baltymų deficitas Europoje ir pusiausvyros tarp augalinės ir gyvūninės kilmės baltymų gamybos nebuvimas – vis didėjanti problema, kuri lemia žmonių vartojimo įpročių pokyčius, daro neigiamą įtaką maisto kokybei ir aprūpinimo maistu saugumui, taip pat didina krizę, kurią patiria gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai. Pranešėjas pateikia informatyvius ir nerimą keliančius skaičius. Šie skaičiai rodo, kad reikia atkreipti dėmesį į šią problemą ir imtis priemonių jai išspręsti. Šio pusiausvyros nebuvimo priežastys glūdi galiojančiose žemės ūkio ir prekybos politikos kryptyse, todėl iš esmės jų nepakeitus nebus surastas joks sprendimas; pranešime apie tai neužsimenama. Dabartinio deficito ir pusiausvyros nebuvimo įveikimo veiksmai privalo būti grindžiami parama, teikiama už baltymingų augalų auginimo ir jų įvairovės didinimą, taip pat laipsniško importo panaikinimo politika. Pranešime pripažįstamas toks poreikis ir siūlomos kelios svarbios priemonės, kurias vertiname palankiai, pvz., rinkoje sudaryti palankesnes sąlygas vietos gamybai, pardavimui bei vartojimui ir skatinti produktų, kurių sudėtyje nėra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), trumpos tiekimo grandinės modelius.

Kartu šiuo pranešimu atveriamos galimybės tokiems spendimams, kurie mums kelia nerimą ir su kuriais sutikti negalime, pvz., panaikinti visišką GMO netoleravimą importuojamuose pašaruose, nes tokiu sprendimu keliama grėsmė, kad nebus griežtai taikomas atsargumo principas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu siekiama išspręsti baltymų deficito Europoje problemą ir gyvūninės ir augalinės kilmės baltymų gamybos pusiausvyros nebuvimo klausimą. Kaip žinome, tai vis didėjanti problema, kuri lemia žmonių vartojimo įpročių pokyčius, daro neigiamą įtaką maisto kokybei ir aprūpinimo maistu saugumui, taip pat didina krizę, kurią patiria gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai.

Šio pusiausvyros nebuvimo priežastys glūdi galiojančiose žemės ūkio ir prekybos politikos kryptyse, todėl iš esmės jų nepakeitus nebus surastas joks sprendimas; tenka apgailestauti, kad pranešime apie tai neužsimenama.

Teigiame, kad dabartinio deficito ir pusiausvyros nebuvimo įveikimo veiksmai privalo būti pagrįsti parama, teikiama už baltymingų augalų auginimo ir jų įvairovės didinimą, taip pat laipsniško importo panaikinimo politika. Nors pranešime šis poreikis pripažįstamas ir siūlomos kelios svarbios priemonės, kurias vertiname palankiai, vis tiek atveriamos galimybės tokiems spendimams, kurie mums kelia nerimą ir su kuriais sutikti negalime, pvz., panaikinti visišką GMO netoleravimą importuojamuose pašaruose, tokiu sprendimu keliama grėsmė, kad nebus griežtai taikomas atsargumo principas.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Baltymų importas iš trečiųjų šalių – didelė problema, nes neužtikrinamas lygiaverčių reikalavimų taikymas importuojamiems ankštiniams augalams. Tokie baltymingi augalai daugiausia naudojami gyvulininkystėje, todėl kyla grėsmė kainų sistemai, nes kainų svyravimas tarptautinėse rinkose proporcingai didėja. Todėl sutinku su M. Häuslingu, kad reikia ir toliau mažinti ES priklausomybę nuo importo.

  Martin Häusling (Verts/ALE), raštu. – (DE) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto parengtame pranešime „Dėl baltymų deficito ES: kaip išspręsti šią ilgalaikę problemą?“ pateikiami keli puikūs sprendimai, kaip išspęsti baltymingų augalų deficito ES klausimą, pvz., peržiūrėti „Blair House“ susitarimą su JAV, pagal kurį leidžiama importuoti baltymingus augalus iš Jungtinių Amerikos Valstijų be muito. Kiti sprendimai apima skatinimą naudoti baltymingus augalus sėjomainai ar labiau skatinti mokslinius tyrimus ir konsultacijas, taip pat gerinti sėklų kokybę ir plėsti baltymų gamybos infrastruktūrą. Deja, didelė dauguma trijų frakcijų – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos – narių pateikė pakeitimus, kuriais prieštaraujama šiai aiškiai Parlamento pozicijai. Jie ragina palengvinti baltymingų augalų, ypač sojų, įskaitant ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kurie ES yra draudžiami, importą. Deja, šie pakeitimai priimti nedidele balsų dauguma per balsavimą plenariniame Parlamento posėdyje. Tačiau esu įsitikinęs, kad raginimas padidinti genetiškai modifikuotų sojų importą atneš priešingų rezultatų, turint omenyje mūsų tikrąjį tikslą sustiprinti ES savarankiškumą. Tokia pozicija neatspindi didelės Europos gyventojų daugumos, nepritariančios GMO naudojimui žemės ūkyje, pageidavimų. Su apgailestavimu vertinu balsų pasiskirstymą ir, kaip pranešėjas, nusprendžiau grąžinti pranešimą.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą, nes į BŽŪP reformą būtina įtraukti tinkamas ir patikimas naujas priemones ir mechanizmus, kurie padėtų ūkininkams patobulinti pasėlių sėjomainos sistemas, taip būtų galima ženkliai sumažinti dabartinį baltymų deficitą ir kainų svyravimą. „Proteinų deficitas“ ES tolygiai didėja, o ES teužsiaugina 30 proc. pašarams skirtų baltymingų augalų. Baltymingi augalai užima tik 3 proc. visos ES ariamosios žemės, todėl ES priversta importuoti 70 proc. šių pašarams skirtų augalų. Plačiau naudojant baltymingus augalus sėjomainai, galima gauti didelių žemės ūkio ir aplinkosaugos bei klimato kaitos pokyčių švelninimo pranašumų. Kalbant apie klimato kaitą, ankštinių augalų rūšys gali padėti gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes jos absorbuoja ir fiksuoja dirvožemyje esantį azotą ir taip padeda sumažinti azoto trąšų kiekį. Naudojant daugiau baltymingų augalų sėjomainai, pagerinamas dirvos derlingumas ir struktūra bei maisto medžiagų atsargos, o vėliau sodinami kultūriniai augalai auga sveikesni. Daugiamečių pašarams skirtų žolės ir dobilų mišiniai bei javų ir baltymingų augalų mišiniai geriau padengia dirvožemį ir taip padeda sumažinti maistingų medžiagų nuotėkį į požeminį vandenį ir upes, be to, taip pat sudaromos geresnės sąlygos bitėms ir kitiems augalus apdulkinantiems vabzdžiams. Taikant išplėstinę sėjomainą sumažinama būtinybė taikyti augalų apsaugą, be to, galima padėti išsaugoti laukinių ir kultivuojamų rūšių ir veislių įvairovę.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Per pastaruosius metus baltymingų augalų auginimas Europos Sąjungoje smarkiai sumažėjo. Todėl dabar esame itin priklausomi nuo importo, ir tai kelia didelį susirūpinimą. Todėl norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad jis paragino Komisiją imtis vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų siekiant išspręsti šią problemą. Tačiau, kol Europos Sąjunga negalės pakankamai apsirūpinti pati, turėtume apsvarstyti galimybę pakeisti mūsų importo sąlygas. Techninis sprendimas dėl nedidelio GMO priemaišų kiekio importuojamuose baltymų produktuose galėtų užtikrinti, kad Europos rinka turėtų pakankamai sojų.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Susiklosčius tokiai padėčiai, Europos politika dėl baltymingų augalų yra nepalanki ūkininkams ir gamintojams, kurie priversti už juos mokėti kvotas, priklausančias nuo neramumų pasaulinėje rinkoje. Ši politika nepalanki ir vartotojams, kurie perka gyvulių, šeriamų baltyminiais pašarais, mėsą ir pieną. Dėl klimato ir su plotu susijusių sąlygų baltymingų augalų auginimas ES struktūriškai pakito, o šie pokyčiai netgi gali būti laikomi rekomenduotinais, atsižvelgiant į biologinę įvairovę ir kovą su klimato kaita. Iš trečiųjų šalių importuojami pašarai netikrinami taip griežtai kaip Europos pašarai, todėl negalime būti 100 proc. tikri dėl jų kokybės ir negalime žinoti tikslios žaliavų, iš kurių tokie pašarai gaminami, kilmės. Todėl turėtume imtis neatidėliotinų priemonių, kad pakeistume esamą padėtį, kitaip mūsų teikiamos garantijos, kad maistas Europoje būtų saugus, sveikas ir kokybiškas, pasirodys esančios tik tušti žodžiai. Kitas žingsnis, kurio turėtume imtis spręsdami ES baltymų deficito problemą, būtų sušvelninti taisykles, kuriomis draudžiama šerti gyvūnus mėsos ir kaulų miltais. Išskyrus vištieną ir kiaulieną, nenustatyta jokia ligų plitimo grėsmė, kurią galėtų kelti toks šėrimo būdas, o juk mėsos ir kaulų miltai iš pradžių buvo uždrausti dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos. Leidus naudoti pašarinius miltus gyvulininkystėje, sumažėtų gamybos sąnaudos, o tai labai svarbu, atsižvelgiant į mažėjantį mėsos gamybos pelningumą. Be to, galėtume sumažinti baltyminių pašarų importą iš Amerikos.

  Sandra Kalniete (PPE), raštu. – (LV) Iš daugelio tyrimų matyti, kad per pastaruosius dešimt metų baltymų deficitas Europos Sąjungoje gerokai išaugo. Todėl padidėjo ir Europos Sąjungos priklausomybė nuo importuojamų baltymų. Daugeliui sektorių iškilo galima grėsmė, kad dėl kainų svyravimo tarptautinėje rinkoje jie negalės įsigyti baltymingų augalų už priimtiną kainą. Deja, prieš keletą metų pasirašius prekybos susitarimus su kitomis šalimis, sudarytos nepalankios konkurencinės sąlygos auginti baltymingus augalus ES. Šiandien kenčiame nuo tų neapgalvotų sprendimų padarinių, todėl svarbu suvokti, kas įvyko, kad galėtume nustatyti, kuria kryptimi turime eiti, kad išspręstume baltymų deficito klausimą. Šiuo metu aktyviai rengiame bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą. Daugiausia dėmesio skiriama aktyvių ūkininkų paramai, aplinkos apsaugai ir kaimo vietovių plėtrai. Tačiau aptardami BŽŪP reformą turime nepamiršti ir kitų dalykų. Šioje rezoliucijoje pabrėžiama, kad plačiau naudojant baltymingus augalus sėjomainai gerokai pagerinamos žemės ūkio sąlygos, taip prisidedama prie klimato kaitos mažinimo. Manau, šie argumentai yra pakankamai įtikinami, kad BŽŪP reforma galėtume spręsti ir baltymų deficito klausimus.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) ES labai smarkiai priklauso nuo gyvūnų pašarų importo gyvulininkystės sektoriuje, nes pati nepagamina tiek pašarų, kiek jai reikia. Septyniasdešimt procentų baltymingų augalų, kurių reikia gyvūnams šerti, importuojama iš Brazilijos, Argentinos ir JAV. Pranešime dėl baltymų deficito ši problema aiškiai nurodoma ir raginama priimti griežtus pašarams taikytinus standartus. Importuojamos prekės taip pat turi atitikti kokybės, aplinkosaugos ir socialinius standartus. Be to, būtina veiksmingiau naudoti žaliavas, tinkančias pašarams gaminti. Svarbu, kad didžiulė mūsų priklausomybė nuo trečiųjų šalių būtų sumažinta, nes tokia padėtis lemia kainų svyravimą ir skaidrumo stoką, turint omenyje gamybos sąlygas. Tai pavyks padaryti tik tokiu atveju, jei ES baltymingų augalų auginimą vėl perims į savo rankas, kaip siūloma šiame pranešime. Vis dėlto nepritariu tam, kad Europos dirvose būtų auginami genetiškai modifikuoti augalai.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Tai, kad šiuo metu visa baltymingų augalų auginimo teritorija sudaro tik 3 proc. visos ES ariamosios žemės ir iš joje auginamų baltymingų augalų gaunama tik 30 proc. visų baltymingų augalų, vartojamų gyvūnams šerti, atskleidžia tikrovę, kurią daugeliui žmonių labai sunku suvokti.

Baltymingų augalų pasiūlos mažėjimas yra paradoksalus, nes baltymingų augalų auginimas atneša teigiamų rezultatų, kurie būtini žemės ūkio ekosistemai, dėl jų pagerėja galutinių gyvulininkystės produktų kokybė ir jie yra svarbūs siekiant kontroliuoti rinkos kainas., Komitete prasidėjusios diskusijos yra būtinos, kad iš naujo įvertintume, kokį vaidmenį baltymingų augalų auginimas atliks sprendžiant būsimus iššūkius, su kuriais susidursime Europos žemės ūkyje. Tai kova su klimato kaita ir teisingas gamtinių išteklių panaudojimas, ir šiuo būsimos BŽŪP pagrindų rengimo etapu šiems klausimams skiriamas pakankamas dėmesys.

Pritariau šiam pranešimui, kuris, mano manymu, simbolizuoja naują etapą, kuris turi prasidėti, jei siekiame sumažinti baltymų deficitą. Teikiu pirmenybę tam, kad būtų sukurta konkreti pagrindų programa, skirta decentralizuoto žemės ūkio moksliniams tyrimams, siekiant pagerinti bendradarbiavimą, keistis geriausia patirtimi ir paspartinti vietos lygmeniu pritaikytų baltymingų augalų veislių selekcijos gerinimą, kad įvairiose valstybių narių teritorijose būtų įdiegtos gamybos grandinės naujovės.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Per pastarąjį dešimtmetį augalinės kilmės baltymų gamyba ES sumažėjo. Šiuo metu baltymingų augalų auginimo teritorija sudaro tik 3 proc. visos Europos Sąjungos ariamosios žemės ir iš joje auginamų baltymingų augalų gaunama tik 30 proc. visų baltymų, vartojamų gyvūnams šerti. Pritariu pranešėjo nuomonei, kad tokia padėtis privalo pasikeisti, nes tai būtų naudinga ir žmonių sveikatai, ir aplinkai, ir biologinei įvairovei. Europos Komisija turėtų parengti ataskaitą apie galimybes padidinti vietos baltymingų augalų produkciją ES, pasitelkiant naujas politikos priemones. Be to, būtų naudinga nustatyti baltymingų augalų, importuojamų į ES, kilmės stebėsenos sistemą.

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į ES baltymų deficitą ir į tai, kad būtina iš naujo apsvarstyti ir spręsti šį deficitą, tačiau nepritariu tokioms priemonėms, kurios reikštų, kad siekiant užtikrinti ES baltymų gamybą ūkininkams būtų padidintos subsidijos. Manau, vietos baltymingų augalų auginimą reikia skatinti reformuojant BŽŪP, kurioje būtų numatytas ES perėjimas prie tvaraus ūkininkavimo ir didesnis orientavimasis į rinką, o visų svarbiausia – atsisakymas prekybą iškraipančių subsidijų.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Baltymingų augalų auginimo teritorijos mažėjimas ir vietos produkcijos pakeitimas pigiais importuojamais augalais dideliu mastu galiausiai daro neigiamą poveikį tuo požiūriu, kad prarandama praktinė patirtis, susijusi su auginimo metodais. Tokia padėtis gali lemti geroką šių augalų auginimo vietos aplinkoje mokslinių tyrimų sumažėjimą. Be to, manau, svarbu išlaikyti pakankamą įvairovę, turint omenyje selekciją arba šių produktų pasiūlos asortimentą. Kaip ir daugelyje Parlamente svarstomų pranešimų ar pasiūlymų, šiame pranešime aptariamas ir kokybiškų produktų poreikis. Dėl minėtų produktų būtina ištirti jų pavyzdžius ir įtraukti tai į vietoje naudojamų žemės ūkio procesų ir išteklių tikrinimą. Importuojant prekes reikėtų labai atidžiai ir išsamiai atlikti kokybės patikrą taikant modernius laboratorinius metodus ir nedviprasmiškai nustatant prekių kilmę. Daugelyje ES valstybių paplitę tam tikri augalai. Pvz., Čekijoje paplitę žirniai, kurių auginimo tradicijos yra labai senos. Tačiau šiuo metu žirnių auginimo teritorija mažėja. Čekija gana palankiai vertina pateiktą pranešimą.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Baltymingų augalų auginimo teritorija Europos Sąjungoje mažėja labiau nei kada nors anksčiau, todėl tokia padėtis kelia susirūpinimą. Baltymų deficitas lemia pusiausvyros nebuvimą ne tik žemės ūkio produkcijos, bet ir mokslinių tyrimų ir žemės ūkio metodų plėtros srityse. Tiesą sakant, ūkininkai pamažu prarado susidomėjimą baltymingais augalais, todėl Europos lygmeniu prarandama praktinė patirtis, susijusi su šių augalų auginimu. Todėl būtina nedelsiant taisyti sudėtingą padėtį, kuri aptariama pranešime, taip pat parengti iš tikrųjų integruotą Europos strategiją. Tik esant geriau suderintam baltymingų augalų produktų tiekimui ir vartojimui ES, bus galima įveikti naujus iššūkius, pvz., klimato kaitą ar žemės ūkio biologinės įvairovės mažėjimą. Todėl tikimės, kad Europos Komisija išnagrinės galimybes, kaip įveikti dabartinį nepaprastai didelį baltymų deficitą, iš esmės reformuojant bendrą žemės ūkio politiką, kad ji galėtų padėti atremti naujus iššūkius. Be to, būtų tikslinga pradėti papildomai mokėti ūkininkams, jeigu jie privalomai sėjomainai naudoja mažiausiai keturias skirtingų augalų rūšis, įskaitant bent vieną baltymingų augalų rūšį. Galiausiai Komisijoje reikėtų įsteigti žemės ūkio mokslinių tyrimų padalinį Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniame direktorate, taip pat motyvuoti vartotojus ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjus rinktis ekologišką maistą.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą savo iniciatyva dėl baltymų deficito ES. Europa iš esmės priklauso nuo baltymingų augalų, daugiausia naudojamų gyvulių pašarams, importo. Dėl šios priklausomybės atsiranda didesnis pavojus, kad kainos tarptautinėse rinkose bus nepastovios. Norėdami kovoti su šiuo reiškiniu, siūlome, kad į bendros žemės ūkio politikos reformą būtų įtrauktos naujos nuostatos, kuriomis remdamiesi ūkininkai galėtų pagerinti sėjomainos sistemas, investuoti į baltymingų augalų sėklų tyrimus, taip pat į geresnį ūkininkų mokymą sėjomainos ir mišraus ūkininkavimo.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) M. Haüsling parengė gerą pranešimą. Pritariu tokioms priemonėms kaip didesnė Europos Sąjungos nepriklausomybė baltymų atžvilgiu, trumpesnių tiekimo kelių skatinimas ir pagalba ūkininkams siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Tačiau GMO pritariantiems lobistams ir jų atstovams pavyko panaudoti šį pranešimą kaip argumentą siekiant leisti į Europą įvežti užkrėstus maisto produktus. Pranešime pritariama ir gyvūninės kilmės miltų naudojimui, taigi ir visiems su tuo susijusiems pavojams. Atėjo metas pakeisti baltymingų augalų auginimo vietą. Tačiau naujojoje pranešimo redakcijoje tokia galimybė nebuvo suteikta. Balsuosiu prieš šį pranešimą, jeigu Parlamentas pritaria GMO ir gyvūninės kilmės miltų naudojimui.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Būtina padidinti baltymingų augalų, kuriuose gausu baltymų, auginimą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo sojų importo, kartu užtikrinant aprūpinimo maistu saugumą ir atnešant naudos aplinkai. Atlikti moksliniai tyrimai, kuriais įrodyta, kad baltymingi augalai naudingi aplinkai, nes mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taip pat didinama biologinė įvairovė ir gerinama dirvos kokybė. Nerimą kelia tai, kad tik 3 proc. Europos žemės ūkio produkcijos sudaro baltymingi augalai. Nepriimtina, kad importuojame 80 proc. reikiamos produkcijos. Todėl labai svarbu imtis priemonių ir pakeisti tokią padėtį, atsižvelgiant į bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. rėmimo programą..

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) M. Häuslingo pranešime dėl baltymų deficito Europoje ir ieškant sprendimų pasiūlyta keletas teigiamų priemonių, pvz., pagalba ūkininkams padedant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Vis tiek balsavau prieš šį pranešimą, nes tekste aiškiai pritariama genetiškai modifikuotiems organizmas ir atveriamos galimybės užkrėstam maistui ir gyvūninės kilmės pašarams patekti į Europos teritoriją.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Pranešime reikalaujama, kad Komisija į bendrą žemės ūkio politiką įtrauktų tinkamas ir patikimas priemones, kurios padėtų ūkininkams pagerinti sėjomainą. Prašoma parengti teisėkūros pasiūlymą, kuriame būtų numatyta galimybė panaudoti apdorotus gyvūninės kilmės baltymus iš skerdienos atliekų monogastrinių gyvūnų (kiaulių ir paukščių) pašarams gaminti. Jeigu būtų suteiktas toks leidimas, kas pasikeistų? Būtų neįmanoma kontroliuoti, kaip laikomasi draudimo. Tad kodėl turime švaistyti laiką pranešimui, kuris nereikalingas ir sunkiai suprantamas, o parengtas vien tik tam, kad pranešėjas pasidėtų pliusą? Balsuojant susilaikiau, nes nenoriu balsuoti už neaiškias, išgalvotas iniciatyvas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Baltymingi augalai – svarbi gyvūnų pašarų pramonės dalis, todėl tai svarbus ekonomikos veiksnys. Tačiau baltymingų augalų auginimas Europoje sulaukia mažai tinkamo dėmesio. Per pastaruosius dešimt metų tokių augalų auginimas sumažėjo 30 proc. Vienintelė išimtis – sojos, kurių auginimas sumažėjo tik 12 proc. ES tik 3 proc. dirbamos žemės skirta baltymingiems augalams auginti. Kaip nustatyta atlikus tyrimus, tai ne tik lemia didelius ekonominius nuostolius, nes turime importuoti 80 proc. žaliavų, bet ir nenaudinga žemės ūkiui. Nenaudinga, nes baltymingų augalų auginimas praturtina dirvą azotu, kuris skatina derlingumą. Mokslinių tyrimų sektoriuje taip pat susiduriama su maža paklausa dėl baltymingų augalų sėklų tyrimų. Nuosmukis jau prasidėjo. Balsavau prieš šį pranešimą, nes esu susirūpinęs, kad gali būti sudaromos kliūtys tradicinėms sėkloms gaminti.

  James Nicholson (ECR), raštu. – Šiame pranešime siūloma ne importuoti baltymus iš trečiųjų šalių, o skatinti ūkininkus auginti šiuos augalus Europoje. Tačiau neatsižvelgiama į tai, kad dėl natūralių apribojimų Europoje paprasčiausiai negalime užauginti reikalingo sojų ir kukurūzų kiekio, kad konkurencingomis kainomis patenkintume ūkininkų poreikius. Baltymų iš trečiųjų šalių, pvz., JAV, įvežimas palankiomis kainomis yra būtinas, jei pageidaujame užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą ir sudaryti galimybes ūkininkams tinkamai užsidirbti pragyvenimui iš žemės ūkio veiklos. Be to, pranešime siūloma atsižvelgti į galimybę naudoti gyvūninės kilmės baltymus gyvūnų pašaruose. Atsižvelgdamas į užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) atvejus, nemanau, kad turėtume eiti šiuo keliu, taip pat nemanau, kad tai būtina, jei ūkininkams galime užtikrinti tinkamą sojų ir kukurūzų tiekimą. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, kuriame aptariamos svarbios problemos, su kuriomis susiduriama Europos žemės ūkio sektoriuje. Tačiau manau, kad daugiau dėmesio turėtume sutelkti į sprendimus. Todėl šiuo atžvilgiu turėtume plačiau taikyti pastarojo meto visuotinai pripažintus biotechnologijos sektoriaus sprendimus.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pranešime pritariama genetiškai modifikuotų organizmų ir kaulų miltų naudojimui. Iš esmės gyvūnų pašaruose naudoti gyvūninės kilmės baltymus reiktų leisti tik tada, kai atliekami visi moksliniai įrodymai ir taikomos kontrolės priemonės, kuriomis užkertamas kelias neigiamam poveikiui (prisiminkite USE atvejus). Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Baltymų deficitas ES yra aktuali ir svarbi problema. Atsižvelgiant į tai, kad ši problema yra įsišaknijusi ES, o baltymų stygius vis didėja, reikia dėti visas pastangas, kad būtų kuo greičiau išspręsta ši problema ir padidinta vietos baltyminių augalų produkcija. Manau, kad ši rezoliucija yra svarbus žingsnis problemos sprendimo link. Baltyminių augalų auginimas ne tik švelnina klimato kaitos poveikį, bet kartu teigiamai veikia ūkininkų pajamas. Be to, tai svarbus veiksnys, stiprinantis ES gyvulininkystės sektorių, atsižvelgiant į tai, kad sumažėtų jo priklausomumas nuo baltymingų augalų importo bei didėtų konkurencingumas. Manau, kad Komisija turi imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias bent minimaliam GMO kiekio patekimui į ES rinką. Negalime leisti, kad su maistiniais ir pašariniais baltymingais augalais į ES būtų importuojamas bent minimalus GMO priemaišų kiekis. Pritariu pasiūlymams remti baltymingų augalų selekcijos ir tiekimo ES mokslinius tyrimus bei remiantis kaimo plėtros priemonių sistema naudoti patobulintą decentralizuotą pašarų gamybos infrastruktūrą. Manau, kad skiriant finansinės paramos priemones ūkininkams ES turi būti aktyviai skatinama sėjomaina, kuri sumažintų dabartinį baltymų deficitą ir kainų svyravimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už M. Häuslingo pranešimą (A7-0026/2011), kuriame pritariama baltymų naudojimui gyvūnų pašaruose, nes tai daugelį metų varžė Europos žemės ūkio konkurencingumą. Europos Sąjungoje per pastaruosius dešimt metų auginta labai mažai baltymingų augalų, o dabar padėtis itin prasta. Pagrindinių džiovintų ankštinių augalų auginimas sumažėjo 30 proc., o sojų pupelių – 12 proc. Dėl šios tendencijos didėja dabartinė nerimą kelianti Europos Sąjungos priklausomybė nuo importuojamų baltymingų augalų, kurie daugiausia vartojami gyvūnų pašarui gaminti, ir kyla didelis pavojus, visų pirma ES gyvulininkystės sektoriui. Problema tapo dar sudėtingesnė, nes tarptautinėse rinkose labai padidėjo kainų svyravimas. Todėl Komisija kuo skubiau turėtų užtikrinti nekliudomą sojų tiekimą į ES rinką, t. y. pateikti techninį sprendimą dėl nedidelio genetiškai modifikuotų organizmų kiekio maistiniuose ir pašariniuose baltyminguose augaluose, importuojamuose į ES. Sojų importo stygius susijęs su papildoma išlaidų našta ES gyvulininkystės ir pašarų sektoriams, todėl kelia pavojų mėsos gamybos ES viduje ekonominiam gyvybingumui.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Baltymingi augalai šiuo metu užima 3 proc. Europos Sąjungos dirbamos žemės (išskyrus vaisius ir daržoves). Džiovintų ankštinių augalų plotai 2008 m. sumažėjo apytiksliai iki 1 mln. hektarų. Per metus importuojama daugiau nei 40 mln. tonų baltymingų augalų, daugiausia sojų pupelių ir kukurūzų glitimo pašaro, o tai yra 80 proc. ES suvartojamų augalinės kilmės baltymų. Už ES ribų esanti dirbama žemė, naudojama augalinės kilmės baltymams auginti ir importuoti į ES, sudaro 10 proc. visos dirbamos ES žemės, arba 20 mln. hektarų. Kalbant apie ES įsipareigojimus aktyviai prisidėti prie aprūpinimo maistu pasaulyje ir aktyviai kovoti su klimato kaita, būsima žemės ūkio ir kaimo plėtros politika turėtų būti ne tik skatinama labiau suderinta augalinės ir gyvūninės kilmės baltymų gamyba ir taip mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bei maistinių medžiagų nuotėkis į baseinus, tačiau kartu motyvuojami vartotojai, viešųjų pirkimų institucijos ir aprūpinimo maistu paslaugų teikėjai rinktis labiau suderintą, ekologišką ir įvairų maistą.

Komisija turėtų pateikti teisėkūros iniciatyvas, skirtas maisto atliekoms visoje maisto grandinėje mažinti, įskaitant skerdienos atliekas ir atliekas, kurių naudojimas vis dar nėra tinkamai reglamentuotas.

  Evelyn Regner (S&D), raštu. – (DE) Vakar balsavau prieš pranešimą dėl baltymų deficito ES, nes manau, kad šios problemos negalima išspręsti leidžiant į ES importuoti genetiškai modifikuotus produktus. Jau šiuo metu turime importuoti 80 proc. reikalingų baltymingų augalų. Pradinis pranešimo tikslas – priemonių, kuriomis galėtume padidinti vietinį baltymingų augalų auginimą, įgyvendinimas, taip kovojant su baltymų gamybos ES viduje mažėjimu, – yra iškreipiamas.

Genų inžinerijos lobistams akivaizdžiai pavyko sukurti palankią nuomonę dėl genetiškai modifikuotų baltymų importo, ir teikiant pakeitimus, kuriuos, deja, patvirtino plenariniame posėdyje dalyvaujanti narių dauguma, šios nuostatos buvo įtrauktos į pranešimą. Net pranešėjas buvo priverstas balsuoti prieš savo pranešimą. Kaip Austrijos socialdemokratų partijos narė kartu su Parlamente esančiais kolegomis pritarčiau politikai, kurioje būtų visiškai atsisakyta genetiškai modifikuotų organizmų.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Šiandien mėnesinėje sesijoje balsuojant pritarta M. Häuslingo pranešimui dėl baltymų deficito ES.

ES yra itin priklausoma nuo baltymingų augalų, kurie daugiausia naudojami gyvūnų pašarui gaminti, importo. Todėl kyla didelis pavojus, visų pirma ES gyvulininkystės sektoriui. Kai kuriais kompromisiniais pakeitimais gerokai patobulintas pradinis pranešimas.

Patvirtindami pranešimą Komisiją raginame priimti sprendimą dėl baltymingų augalų politikos vidutinės trukmės ir ilgalaikės vizijos ir prašome atlikti bendros žemės ūkio politikos reformą įvedant naujas nuostatas, kuriomis remdamiesi ūkininkai galėtų pagerinti sėjomainą, taip pat būtų sumažintas augalinių baltymų deficitas ir kainų svyravimai. Pranešime taip pat raginama atlikti mokslinius sėklų tyrimus, kuriais būtų užtikrinama ir geresnė ligų kontrolė.

Pranešime Komisijos prašoma užtikrinti nekliudomą sojų pupelių tiekimą į Europos rinką, t. y. pateikti techninį sprendimą dėl nedidelio genetiškai modifikuotų organizmų kiekio į ES importuojamame maiste ir pašaruose.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Svarbiausi pranešimo aspektai yra šie: sukurti baltymingų augalų auginimo ir naudojimo ES programą siekiant atsisakyti baltymingų augalų importo iš trečiųjų šalių; atsisakyti „Blair House“ susitarimo ir pagerinti sėjomainą laikantis BŽŪP reformos programos; sukurti naują mokslinį požiūrį ir pagerinti mokymą ir infrastruktūrą. Balsavimo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete rezultatai yra tenkinantys, išskyrus ALDE pakeitimus ir PPE frakcijos pakeitimus, kuriais leidžiama naudoti GMO ir kuriais labai pabloginta šio pranešimo kokybė. Suinteresuota genetiškai modifikuotų produktų pramonė darė spaudimą, siekdama sušvelninti ES netoleravimo politiką, kuria draudžiama į ES įvežti nepatvirtintą genetiškai modifikuotą pašarą. Deja, plenariniame posėdyje negalėjome apsaugoti pranešimo dėl baltymų deficito nuo nuostatų, kuriomis prieštaraujama GMO kiekių netoleravimui. Bet plenariniame posėdyje dalyvavusių narių dauguma laikėsi kur kas artimesnės mums pozicijos nei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete. Todėl vertėtų pasistengti ir pakeisti plenariniame posėdyje dalyvavusių narių daugumos nuomonę GMO klausimais. M. Häusling (Žaliųjų frakcijos narys) atsistatydino kaip pranešėjas.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Naujausiais baltymingų augalų sektoriaus duomenimis, Europos Sąjungoje pastebėtas susirūpinimą keliantis baltymingų augalų auginimo sumažėjimas per pastaruosius dešimtmečius. Kiekvienais metais Europoje 30 proc. sumažėja ankštinių augalų auginimas, sojų pupelių – 12 proc., o tai reiškia, kad turime importuoti 40 mln. tonų augalinių baltymų.

Šiame pranešime pabrėžiama, kad Europos gyvulininkystės sektorius, kuriam įtakos turi kainų svyravimai, yra pernelyg priklausomas nuo augalinių baltymų importo. Ši priklausomybė kelia pavojų ES viduje gaminamos mėsos ekonominiam pelningumui, kurį vis labiau silpnina papildomos pašaro importo išlaidos, neatsižvelgiant į tai, kad, be ekonominių problemų ir laukiamo klimato tikslų pasiekimo, baltymingų augalų auginimu būtų gerokai prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Pastaraisiais metais ankštinių augalų auginimo mastas mažėjo, o tai lėmė didelę priklausomybę nuo šių augalų įvežimo iš trečiųjų šalių, nes šie augalai naudojami ir žmonių maistui, ir gyvulių pašarams.

Auginant šiuos augalus ne tik sumažėtų Europos Sąjungos baltymų deficitas, bet šie augalai būtų ir puikus priedas dirvai, nes reikėtų mažiau cheminių trąšų. Gera ūkininkavimo praktika turėtų apimti sėjomainą, mažinant trąšų naudojimą ir palaikant laukinių ir auginamų augalų įvairovę.

Pritariame prašymui į būsimą bendrą žemės ūkio politiką įtraukti priemones, kuriomis būtų panaikintas baltymų deficitas Europos Sąjungoje nuosekliai mažinant baltymų importą.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, kuriame pabrėžiama priklausomybės nuo importuojamų baltymų mažinimo svarba, nes tokia priklausomybė kelia didelį pavojų Europos Sąjungos gyvulininkystės sektoriui. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad GMO nėra vienintelis sprendimas, kuriuo galėtume mažinti priklausomybę nuo baltymų importo iš trečiųjų šalių. Turime genetiškai modifikuotų sojų pakaitalų, kurie galėtų patenkinti baltymų poreikį, pvz., sėjamieji žirniai, pupos ir pašarinės pupos, lubinai, lęšiai, avinžirniai, jau nekalbant apie liucerną ir dobilus, kuriais gali būti gerokai mažinamas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Be to, reikėtų atsižvelgti į baltymingų augalų, pvz., sojų, auginimo galimybes naujosiose valstybėse narėse – Bulgarijoje ir Rumunijoje.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Pradinis pranešėjo parengtas pranešimas buvo geresnis nei priimtas pranešimas. Todėl balsuodamas nepritariau galutiniam tekstui. Komisijai pateiktas raginimas užtikrinti netrukdomą sojų tiekimą ES rinkai, t. y. pateikti techninį sprendimą dėl nedidelio GMO priemaišų kiekio pašarams skirtuose baltyminguose augaluose, visais atžvilgiais yra didelė aktyvaus žemės ūkio lobizmo pergalė. Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas pritaria maksimaliai ES baltymingų augalų auginimo plėtrai. Tokia politika turėtų teigiamą įtaką ūkininkų pajamoms ir gerokai padėtų kovoti su klimato kaita, saugoti biologinę įvairovę ir dirvos derlingumą.

Būtina parengti priemonę, kuria galėtume tikrinti importuojamų baltymingų augalų kilmę ir kilmės šalyje taikomų žemės ūkio praktikų tvarumą. Būtina atlikti nuolatines patikras vietoje. Diskusijos dėl pakartotinio leidimo kiaulių ir paukščių pašarams naudoti apdorotus gyvūninės kilmės baltymus iš skerdienos atliekų gali vykti tik atsižvelgiant į (maisto) saugą ir visuomenės sveikatą. Draudimas gyvūnus šerti perdirbtais tos pačios rūšies gyvūnais, užkertant kelią priverstiniam kanibalizmui, yra būtinas, kaip ir patikimas gyvūnų pašarų sektoriaus tikrinimas ir tinkamas galiojančių ES teisės aktų taikymas.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Dėkoju kolegai M. Häuslingui už svarbų pranešimą, nors ir esu nusivylęs galutiniu tekstu, todėl, kaip ir pranešėjas, galiausiai balsavau prieš šį pranešimą. Viena vertus, apgailestauju, kad pranešimo kokybė pablogėjo įtraukiant netoleravimo politikos klausimą. Raginimu sušvelninti neleistinų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) importo sąlygas neišsprendžiama baltymų deficito Europos Sąjungoje problema, todėl tai neturėtų būti svarstoma. Kita vertus, neabejotinai turime spręsti itin sumažėjusio baltymingų augalų auginimo Europos Sąjungoje problemą ir sumažinti jau šiuo metu susirūpinimą keliančią priklausomybę nuo augalinių baltymų importo.

Norėčiau aiškiai pasmerkti „Blair House“ susitarimą, į rinką nukreiptus tikslus, kurie prisidėjo prie didelių kainų svyravimų. Be to, šie susitarimai visiškai prieštarauja Kioto protokolui ir jame iškeltiems tikslams dėl pasaulinio atšilimo. Ateityje, laikydamiesi racionalaus ir atsakingo dirvos valdymo, turime įterpti baltymingus augalus į sėjomainos ciklą.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Balsavau už M. Häuslingo pranešimo patvirtinimą. Džiaugiuosi, kad M. Häusling iškėlė baltymų deficito Europoje klausimą ir pateikė svarbią informaciją. Akivaizdu, kad sprendžiant šį klausimą reikia imtis skubių veiksmų.

Baltymai – viena iš svarbiausių mūsų mitybos sudedamųjų dalių, o baltymų deficitas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Be to, kaip paaiškėjo iš pranešime aptartų tyrimų, auginant daug baltymų turinčius augalus ir taikant plačiai paplitusį sėjomainos principą sumažėtų gamybos kainos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Atsižvelgdamas į prastus Europos Sąjungos valstybių narių piliečių mitybos įpročius ir Europos ūkininkų patirties stoką auginant labai baltymingus augalus, manau, kad pirmiausia ir svarbiausia – sutelkti dėmesį į švietimą. Visų pirma svarbu informuoti žmones apie teigiamą baltymų poveikį žmogaus sveikatai (Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa – panašios Europos Sąjungoje įgyvendinamos programos pavyzdys) ir plėtoti paskatų sistemą, skirtą itin baltymingus augalus auginantiems ūkininkams.

Pranešimas: Mariya Nedelcheva (A7-0029/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį metinį pranešimą dėl lyčių lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.) ir už visas jame pateiktas rekomendacijas. Dabartinė krizė turėjo niokojamų padarinių moterims, nors labiausiai nukentėjo profesiniai sektoriai, kuriuose vyrauja vyrai Be to, norėčiau pabrėžti, kad vyrų ir moterų atlyginimai skiriasi apie 18 proc., nors aukštąsias mokyklas baigusių moterų yra daugiau nei vyrų. Iš visų būtinų siūlomų priemonių norėčiau pabrėžti lyčių lygybės planų rengimą ir kovą su smurtu šeimoje, paskelbiant šiai problemai spręsti skirtus Europos metus.

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Šiandien švenčiame 100-ąsias Tarptautinės moters dienos metines. Ši diena simbolizuoja kovą už socialinę lygybę ir išsivadavimą iš diskriminacijos ir engimo, kuriuos kentė ir toliau kenčia moterys.

Kiekvienoje pasaulio šalyje moters suvokimas skiriasi; daug kalbama apie islamo šalis ir apie tai, kaip moterys vertinamos tose šalyse, kaip su jomis elgiamasi ir kokią įtaką šiam elgesiui turi religija. Deja, nors Vakaruose turime viziją, kad vyras ir moteris yra lygūs, padėtis kelia susirūpinimą. Europoje išlieka didelė nelygybė, kuri kenkia mergaitėms ir moterims, vertinant jų užimtumą, asmeninį gyvenimą, sveikatą ir teisę lankyti švietimo įstaigas ar siekti profesinio mokymo, taip pat sąlygas įsidarbinti netradiciniuose sektoriuose ir užimti atsakingas pareigas. Ir tai ne viskas – moterys ne tik susiduria su daugialype diskriminacija, bet ir kenčia nuo visų rūšių smurto: ir psichologinio, ir fizinio.

Todėl būtina apsaugoti moteris ir sudaryti joms sąlygas gyventi tokį gyvenimą, kurio kokybė prilygtų vyrų gyvenimo kokybei. Lyčių lygybė nėra vien tik socialinio teisingumo klausimas, bet ir būtina sąlyga siekiant tvaraus augimo, užimtumo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos tikslų, nustatytų strategijoje „Europa 2020“.

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Darbininkų klasės moterys ir moterys iš paprastų žmonių klasės, jauni žmonės, imigrantai ir pabėgėliai nieko nelaimės iš jiems rengiamo spektaklio ar pageidavimų sąrašo, taip pat melagysčių, kurias skelbia plutokratai, siekdami kontroliuoti kapitalistinę išnaudojimo ir pigios darbo jėgos sistemą bei padidinti kapitalistų pelną. Gyvenimas akivaizdžiai rodo, kad plutokratų teiginys, jog kapitalistiniu barbariškumu ir ES politika tariamai skatinama vyrų ir moterų lygybė, yra melagingas ir įžeidžiamas. Prieš paprastus žmones nukreipta politika, kurią vykdo ES, buržuazinės vyriausybės, Tarptautinis valiutos fondas ir kiti imperialistiniai organai, smogiama moterų iškovotoms teisėms. Dėl masinio nedarbo, smarkaus darbo užmokesčio ir socialinių išmokų mažinimo, lanksčių įdarbinimo formų, pavėlinto pensinio amžiaus, lanksčių darbo sutarčių ir socialinių sveikatos priežiūros, gerovės ir švietimo paslaugų komercinimo blogėja moterų ir visos darbininkų ir paprastų žmonių šeimos gyvenimo sąlygos. Strategija „Europa 2020“, ekonominiu valdymu ir biudžetine Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Centrinio Banko drausme moterims rengiamos naujos prieš paprastus žmones ir darbo jėgą nukreiptos priemonės. Tokią politiką būtina sustabdyti. Raginame moteris pradėti kovą, prisijungti prie darbininkų klasės profesinių sąjungų judėjimo ir kovoti už paprastų žmonių klasės interesus ir ekonominius tikslus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Sutinku su kai kuriais šioje rezoliucijoje, kuriai pritariau balsavimo metu, iškeltais klausimais. Todėl, pvz., analizė, kurios rezultatai patvirtina, kad šalys, kuriose moterims ir vyrams darbo rinkoje sudaromos vienodos sąlygos, turi naudos socialinės ir ekonominės plėtros požiūriu, man atrodo visiškai pagrįsta. Manau, moterų ir vyrų lygybės skatinimas – tai būtinybė ir socialiniu, ir ekonominiu požiūriu.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Vyrų ir moterų lygybė – vienas iš pagrindinių ES teisės principų. Europos Sąjungos tikslas visų pirma yra užtikrinti lygias galimybes ir sąlygas abiem lytims ir, antra, kovoti su diskriminacija lyties pagrindu. Nepaisant visų pastangų užtikrinti vyrų ir moterų lygybę, Europos Sąjungoje net ir šiandien išlieka nelygybė šioje srityje. Moterų užimtumo lygis (58,6 proc.) tebėra žemesnis nei vyrų (70,7 proc.), nors dauguma universitetus baigusių studentų yra moterys. Tik kas dešimtas ES įmonių valdybos narys yra moteris ir tik 3 proc. visų vykdomųjų direktorių yra moterys.

ES vyrų ir moterų darbo užmokestis vis dar vidutiniškai skiriasi 18 proc. Jei Europa siekia tvaraus augimo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos tikslų, ji turės ir toliau kovoti su vis dar esama vyrų ir moterų nelygybe, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Metiniu pranešimu dėl vyrų ir moterų lygybės suteikiama galimybė atkreipti dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame šiais ekonomikos ir socialinės krizės laikais. Šį pranešimą, kuris priimtas per Tarptautinę moters dieną, reikia vertinti kartu su R. Plumb pranešimu dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje. Tiesą sakant, moterys priklauso tai kategorijai žmonių, kurie laikomi pažeidžiamais ir kurie patyrė visą krizės poveikį. Kadangi moterys daug dažniau nei vyrai dirba ne visą darbo dieną, nes dirba atsitiktinius darbus tretiniame sektoriuje, o jų karjera yra pertraukiama ir kadangi už tą patį darbą jos gauna mažesnį darbo užmokestį nei vyrai, todėl jų pensijos yra mažesnės, turime užtikrinti, kad moterims būtų nuolat skiriama daugiausia dėmesio.

Opiausias šiame pranešime iškeltas klausimas susijęs su moterų skyrimo į didelių – ir privačių, ir valstybinių – įmonių valdybą kvotomis. Be abejo, kvotos nėra panacėja ir idealioje visuomenėje būtų gerai apsieiti be jų. Vis dėlto nėra jokios abejonės, kad, siekiant pakeisti žmonių mentalitetą, kvotos yra būtinos.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Savo metiniame 2010 m. pranešime Europos Komisija pabrėžė su vyrų ir moterų lygybe susijusius iššūkius, su kuriais susiduria Europa ir kuriuos lėmė dabartinė ekonomikos ir finansų krizė. Vienas svarbus šios krizės padarinys moterims yra susijęs su užimtumu: krizė palietė moteris vėliau nei vyrus, nes daugiau moterų dirbo tuose sektoriuose, kurie ilgiau atsilaikė prieš krizės poveikį (sveikatos, švietimo, ir kt.). Tačiau dabar ir šiems sektoriams iškilo krizės poveikio grėsmė, ir dirbančios moterys, palyginti su vyrais, susiduria su ilgalaikio nesaugumo pavojumi.

Iš dalies todėl manau, kad vyrų ir moterų lygybė užimtumo srityje neturėtų būti vien tik siektinas tikslas, o privalo tapti tikrove. Todėl valstybių narių ir Komisijos įsipareigojimas būtinas ne vien tik siekiant išlaikyti vyrų ir moterų lygybės politiką, bet ir, visų svarbiausia, užtikrinant, kad tam skirtos biudžeto išlaidos nebūtų sumažintos. Galiausiai manau, kad lygybę galima skatinti šviečiant ir mokant piliečius, visų pirma jaunus žmones, todėl norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į galimybę laiku atnaujinti kampanijas, kad būtų didinamas informuotumas šiuo klausimu.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vyrų ir moterų lygybė – vienas iš esminių veiksmingos socialinės ir rinkos ekonomikos, kaip Europa visuomet mėgo tai vadinti, plėtros pagrindų. Todėl esu įsitikinusi, kad visomis įmanomomis priemonėmis privalome užtikrinti, jog požiūris į moteris ir joms suteikiamos profesinės galimybės būtų tokie patys, kokie garantuojami ir vyrams. Vis dėlto negaliu nei pritarti, nei balsuoti už M. Nedelchevos pasiūlytą strategiją, nes manau, kad pradėti nuo pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria vienintelė etninė grupė, o ne nuo sisteminės visų galimybių analizės, nėra tinkamas ir ryžtingas metodologinis požiūris.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas atkreipė ypatingą dėmesį į lyčių lygybės klausimus. Turime pripažinti, kad reikia nuveikti dar labai daug darbų, jog pagerėtų moterų padėtis lyčių lygybės srityje, darbo rinkoje, politikoje. Moterų teisių klausimai turi būti įtraukti į visas Europos Sąjungos politikos sritis ir gražios idėjos, iniciatyvos neturi likti tik popieriuose, bet jos turi būti įgyvendinamos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Todėl Europos Parlamento pranešime dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje nustatėme, jog būtina naikinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą, stabdyti smurtą prieš moteris ir prekybą moterimis, užtikrinti motinystės atostogas ir sudaryti tinkamas sąlygas pasinaudoti darželių ir vaikų priežiūros centrų paslaugomis, mažinti moterų skurdą. Kalbant apie lyčių lygybę versle, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vos 3 proc. bendrovių vadovų yra moterys, nes jos susiduria su diskriminacija bei kliūtimis, trukdančiomis kilti karjeros laiptais ir siekti lyderystės. Vis daugiau Europos Parlamento narių pritaria kvotų sistemos įvedimui, nes jei įmonės pačios nesiims pokyčių dėl lyčių lygybės gerinimo versle, tai planuojama kvotas įtvirtinti teisės aktuose. Tikiuosi, kad ateityje rasime sprendimus ir priemones, kurios įtvirtins lyčių lygybę ir moterų lygias galimybes šeimoje ir visuomenėje.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Šiuo klausimu balsavau prieš, nes, nors ir sutinku su keletu priimtų punktų, yra tokių aspektų, kurie, mano manymu, turėtų būti panaikinti. Po mūsų patirtos krizės moterų darbo sąlygos pablogėjo, o jų galimybės įsidarbinti sumažėjo. Todėl sutinku su Europos Komisijos pranešime nagrinėjamu klausimu dėl poreikio įtraukti lyčių lygybės klausimą į visas politikos kryptis ir į Europos vaikų švietimą nuo pačios pradžios. Būtina ir toliau kovoti su smurtu prieš moteris ir užkirsti jam kelią vykdant visuomenės informavimo kampanijas ir mokant vaikus mokyklose. Nepaisant to, nepritariu kvotoms privačiajame sektoriuje, pažeidžiamų moterų sąrašams ir garantuojamam minimaliajam darbo užmokesčiui, nes manau, kad to įgyvendinti neįmanoma.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Kovo 8 d., per Tarptautinę moters dieną, norėčiau pasveikinti M. Nedelchevą, parengusią pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės. Sutinku su jos vertinimu, kad ekonomikos ir finansų krizė, kurią patiriame, ypač palietė moteris. Visi rodikliai rodo, kad, inter alia, užimtumo, sveikatos, švietimo ir socialinės paramos srityse moterys jaus krizės padarinius stipriau ir ilgiau nei vyrai.

Dėl pajamų, darbo ir įdarbinimo sąlygų bei galimybių įsidarbinti, regis, moterų padėtis blogėja kur kas sparčiau nei vyrų. Iš esmės svarbu kurti naujas galimybes ir didinti lyčių lygybės sąveikas, tuo prisidedant prie ekonomikos atsigavimo ir jos augimo skatinimo. Kadangi 2010 m. buvo Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, palankiai vertinu tai, kad minima kova su skurdu, ypač daug dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamoms moterims. Gaila, kad kairiųjų pažiūrų Parlamento nariai įtraukė ir prieštaringai vertinamą abortų klausimą, neatsižvelgdami į Europos Sąjungos jurisdikciją.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės, kuriuo atnaujinamas Europos Parlamento raginimas paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metus, nes apskaičiuota, kad 20–25 proc. visų moterų patiria smurtą savo gyvenime; šiame pranešime taip pat raginama parengti direktyvą dėl smurto prieš moteris. Ekonomikos krizė turėjo rimtų padarinių moterims, joms kyla didesnė skurdo grėsmė nei vyrams. Iš tiesų ES joms mokama vidutiniškai 18 proc. mažiau nei vyrams už tą patį darbą, o kai kuriose valstybėse narėse šis skaičius didesnis kaip 25 proc. Moterys taip pat dažniau įdarbinamos laikinai ir (arba) dirba ne visą dieną. Be to, mažesnė tikimybė, kad praradusios darbą moterys bus vėl įdarbintos. Todėl vėliau jos gauna mažesnes pensijas. Būtina naikinti lyčių stereotipus, tačiau to negana. Siekiant pašalinti tokias kliūtis reikia, kad valstybės investuotų į priežiūros paslaugas. Vis dėlto Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatyti vaikų priežiūros tikslai dar turės būti įgyvendinti, o tai labiausiai palies mažas pajamas gaunančias šeimas. Turime suteikti galimybių daugiau moterų dalyvauti visais politinio atstovavimo lygmenimis Europoje. Lyčių lygybė – ne vien tik teisingumo klausimas, tai ir būtina socialinės ir ekonominės plėtros sąlyga.

  Karima Delli (Verts/ALE), raštu. – (FR) Palankiai vertinu balsavimą dėl šio pranešimo dėl moterų ir vyrų lygybės. Pvz., atlyginimo klausimu norėčiau pažymėti, kad, nepaisant nuolatinių Europos lygmeniu dedamų teisėkūros pastangų išspręsti šį klausimą, Europos Sąjungoje moterys, dirbančios tą patį darbą, vis dar uždirba vidutiniškai 18 proc. mažiau nei vyrai. Be to, norėčiau pabrėžti, kad šiame Parlamente mums teko ilgai kovoti vien tam, kad užtikrintume, jog būtų paminėta tokia pagrindinė teisė kaip galimybė įsigyti kontraceptinių priemonių. Tokiomis priešiškomis diskusijomis neprisidedama prie geresnės Europos dešiniųjų pažiūrų atstovų reputacijos.

Laimei, galutinis pranešimas yra geras. Jame nustatomas tikslas iki 2020 m. sumažinti užmokesčio skirtumą iki mažiau nei 5 proc.,  ir visų pirma valstybės narės raginamos daryti viską, kad būtų laikomasi vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo, numatant sankcijas šio reikalavimo nesilaikančioms valstybėms. Pranešime raginama nustatyti privalomus tikslus užtikrinti lygybę užimant atsakingas vadovaujamas pareigas įmonėse ir valstybės institucijose, taip pat aukštas politines pareigas.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Šiandien, 2011 m. kovo 8 d., minint 100-ąsias Tarptautinės moters dienos metines, Parlamentas privalėjo didele balsų dauguma priimti šį pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.). Nors lyčių lygybės principas įtvirtintas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Pagrindinių teisių chartijoje, negalime nepastebėti, kad tai lieka neįgyvendintas tikslas. Tiek kalbant apie darbo vietas, kur daug daugiau moterų nei vyrų dirba atsitiktinius darbus, tiek kalbant apie užmokestį, kai moterys, eidamos tas pačias pareigas, uždirba vidutiniškai 18 proc. mažiau nei vyrai, arba apie karjeros perspektyvas, moteriškos lyties atstovėms vis dar užkerta kelią garsiosios diskriminacinės kliūtys. Moterys taip pat atsiduria nepalankioje padėtyje susilaukusios vaikų.

Skriaudų sąrašas dar ilgas. Pranešime, dėl kurio šiandien balsavome, numatyti konkretūs sprendimai, pvz., nustatyti privalomus tikslus valstybėms narėms, taikyti sankcijas šio reikalavimo nesilaikančioms valstybėms, įvesti kvotas (vadinamąjį „būtiną blogį“), kad nors šiek tiek sustiprėtų mūsų lygybės siekis. Viliamės, kad ateis tokia diena, kai kiekvienais metais nereikės minėti dienos, kuri būtų skirta daugiau nei pusei pasaulio gyventojų, kaip šiandien.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Jau minėjau šiame Parlamente: „Su vyrais ir moterimis reikia elgtis teisingai, suteikiant jiems vienodas teises, bet atsižvelgiant į atitinkamus jų poreikius. Moterų atveju tai visų pirma susiję su tokiomis sritimis kaip motinystės pašalpa ir profesinio bei šeiminio gyvenimo derinimas“. Todėl džiaugiuosi, kad pranešime, inter alia, reiškiamas susirūpinimas dėl teisės į motinystės atostogas apsaugos ir pagalbos pagyvenusiems žmonėms teikimo namuose, nes šeimoje tuo daugiausia rūpinasi moterys, todėl joms sunku susirasti darbą. Nepaisant to, nors ir pripažįstu, kad kai kurie pranešėjos teiginiai yra itin įžvalgūs, nesutinku su ja, kad lyčių lygybę galima pasiekti taikant kvotų sistemą. Kvotos menkina moteris, kurios galų gale būtų skiriamos į tam tikras pareigas vien dėl lyties, o ne dėl jų įgūdžių, sugebėjimų ar gabumų. Todėl siekis taikyti kvotas privačiose įmonėse nepriimtinas. Galiausiai esu lojalus subsidiarumo principo šalininkas ir manau, kad daugelis pranešime nagrinėjamų svarbių ir aktualių klausimų turi ir toliau priklausyti valstybių narių jurisdikcijai. Tai dar viena priežastis, kodėl balsavau prieš.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu siekiama paspartinti sąlygų vyrų ir moterų lygybei Europos Sąjungoje kūrimo procesą. Šiandien, kai švenčiame 100-ąsias Tarptautinės moters dienos metines, norėčiau pareikšti pagarbą visoms moterims, kurios pastaruosius šimtą metų kovojo už lyčių lygybę ir už tai, kad būtų pripažintos moterų teisės. Be to, norėčiau pareikšti savo solidarumą su visomis moterimis, nukentėjusiomis nuo smurto, ir su moterimis, kurios šiuo metu Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje kovoja už savo tautų apsisprendimo teisę. ES visuomet užėmė pagrindines pozicijas gindama moterų teises, todėl palankiai vertinu tai, kad priimtas šis pranešimas, kuriuo siekiama panaikinti daugelį vis dar esamų skirtumų, pvz., darbo užmokesčio skirtumus, galimybių siekti išsilavinimo ir įsidarbinti trūkumą, sunkumus derinant asmeninį ir profesinį gyvenimą ir mažesnes galimybes moterims užimti vadovaujamas pareigas. Todėl tikiuosi, kad ES pereis nuo teorijos prie praktikos ir sudarys sąlygas moterims parodyti, ko jos yra vertos.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Ypač reikšminga tai, kad diskusijos ir balsavimas dėl šio pranešimo, kuriame siekiama atkreipti dėmesį į besitęsiančią nelygybę ir diskriminaciją, įvyko per Tarptautinę moters dieną, kurios 100-osios metinės minimos šiais metais – 2011 m. Per šiuos šimtą metų daug kovota. Ir pergalių daug pasiekta. Tačiau šių pergalių nepakanka, kad būtų panaikinta esama nelygybė ir tebesitęsianti diskriminacija ieškant tokio darbo, kurį dirbant būtų užtikrintos teisės, panaikintas nevienodas darbo užmokestis, kurį atspindi pensijos, sudėtingos sąlygos daryti karjeros pažangą ar siekti profesinių laimėjimų, bei kliūtys, trukdančios užimti vadovaujamas pareigas ar tokias pareigas, kurias einant reikia priimti ekonominius, socialinius ar politinius sprendimus; per ekonomikos ir socialinę krizę tokia padėtis linkusi blogėti.

Moterys ir toliau diskriminuojamos dėl to, kad yra motinos ir darbuotojos, o tai XXI a. yra gėdinga. Todėl svarbu ir toliau reikalauti panaikinti nelygybę ir diskriminaciją, o toks reikalavimas apims neoliberalių politikos krypčių atsisakymą ir rimtą įsipareigojimą priimti alternatyvias politikos kryptis, dėl kurių žmogaus teisių ir lygybės klausimai atsidurtų ES sprendimų priėmimo ir politikos centre.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šią dieną, kuri susijusi su moterų kova už pripažinimą ir galimybę naudotis savo teisėmis, stulbina moteris darbuotojas varginantys vis didėjantis nedarbas ir nestabilių darbo vietų skaičius, taip pat mažas darbo užmokestis ir diskriminacija darbo užmokesčio ir motinystės atžvilgiu. Visa tai jaunesnėse kartose pasireiškia kaip šokiruojantys ir nepriimtini reiškiniai, kokie šiuo metu vyksta Portugalijoje.

To padarinys – didėjantis moterų skurdas. Neįgalių moterų, imigrančių, į pensiją išėjusių ir mažai uždirbančių darbuotojų moterų, taip pat moterų, kurios kaimo bendruomenėse gyvena vienos ar su vaikais, padėtis ypač kritiška.

Daugelis iš daugiau nei 85 mln. skurdžiai gyvenančių žmonių Europos Sąjungoje yra moterys. Moterų skurdo lygis jau aukštesnis nei 18 proc. Todėl itin svarbu, kad nebūtų imtasi priemonių prisidengiant krize, tokių priemonių, kurios kelia grėsmę moterų teisei į lygybę ir būtinai ekonominei ir socialinei sanglaudai.

Laikas teikti prioritetą moterims ir jų teisėms, lygybei ir ekonominei bei socialinei sanglaudai, kad sukurtume geresnę visuomenę, kad žmogaus teisės iš tikrųjų būtų gerbiamos ir kad sustiprintume mūsų civilizacijos pažangą, kurią moterys padėjo pasiekti.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Lygios galimybės ir nediskriminavimas nereiškia, kad panaikinami ir paneigiami vyrų ir moterų prigimties, jų siekių bei pasaulėžiūros ir požiūrio į gyvenimą skirtumai ir papildomumas. Dėmesio į tai atkreipimas nėra stereotipų skleidimas. Kai griebiamasi kraštutinumų, jūsų filosofija, kad nereikia skirti abiejų lyčių, lemia tik absurdiškus rezultatus. Tai lemia tokį absurdišką rezultatą kaip moterų „teisė“ (kabutėse), arba prievolė, dirbti naktimis. Socialiniu požiūriu tai žingsnis atgal. Tai jūsų teisė. Tai lemia tokį absurdišką rezultatą kaip prancūzų sprendimas taikyti vyrams neprivalomą išėjimo į pensiją terminą. Ši teisė iki šiol buvo suteikiama tik moterims kaip kompensacija – nedidelė – už visus sunkumus, kuriuos moterys siekdamos karjeros galėjo patirti dėl motinystės ir vaikams auginti paskirto laiko.

Tai absurdas, nes tai kelia grėsmę šiam moterų pranašumui. Toks pats absurdiškas ir neseniai Europos Teisingumo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo nustatoma, kad apskaičiuojant draudimo įmokas nebus atsižvelgiama į užregistruotus statistinius vyrų ir moterų skirtumus, nors tuo remiantis ir apskaičiuojama rizika. Ponios, taip bus panaikintas tas mažas finansinis pranašumas, kurį turite todėl, kad esate atidesnės vairuotojos ir ilgiau gyvenate. Kuo baigsis šis „lyčių lygybės“ talibanizmas?

  Louis Grech (S&D), raštu. – Balsuosiu už šį pranešimą, nes jame labai ryžtingai ir konkrečiai skatinama laikytis pagrindinio moterų ir vyrų lygybės principo. Liūdna, kad, nepaisant didelių pastangų ir šiuo klausimu atliktų tyrimų, kai kurie nacionalinių įstatymų leidėjai vis dar nepaiso pragaištingų diskriminacijos padarinių, toliau didina lyčių nelygybę ir kelia grėsmę Lisabonos strategijoje nustatytų tikslų įgyvendinimui. Atsižvelgdamas į išlikusius vyrų ir moterų užimtumo lygio, darbo valandų ir galimybių užimti vadovaujamas pareigas skirtumus, raginu valstybes nares geriau įgyvendinti kovos su diskriminacija ir priekabiavimu praktiką. Būtina įtraukti suinteresuotąsias šalis vietos lygmeniu rengiant informacines kampanijas, naudojantis nevyriausybinių organizacijų pagalba, taip pat taikant formalesnes priemones, pvz., įtraukiant specialias nuostatas į kolektyvines sutartis ir nacionalinius teisės aktus dėl lyčių lygybės.

Sutinku su įvairiais pranešime aptariamais klausimais, pvz., kad reikia sustiprinti moterų įtraukties priemones ir užtikrinti moterų galimybes užimti vadovaujamas pareigas, propaguoti užimtumą ir teisingą pajamų pasidalijimą, kurti geresnės kokybės darbo vietas, užtikrinti galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas ir gerinti socialinę apsaugą. Tačiau negaliu pritarti toms dalims, kuriose skatinama atlikti abortus.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Labai džiaugiuosi, kad per 100-asias Tarptautinės moters dienos metines priimta ši rezoliucija. Iš tiesų, nors vyrų ir moterų vienodo uždarbio principas įtvirtintas ES sutartyse, šiandien matome, kad moterys uždirba 17,8 proc. mažiau nei vyrai. Nelygybė paplitusi visose visuomenės srityse: pvz., tik 3 proc. didelių įmonių vadovauja moterys, moterys sunkiausiai susiranda darbą ir dažniausiai dirba atsitiktinius darbus. Taigi, su susirūpinimu reikia pažymėti, kad 2008 m. 17 proc. moterų iš 27 Europos Sąjungos valstybių gyveno skurde. Reikia imtis ir kitų priemonių, pvz., geriau paskirstyti šeimines pareigas ir labiau apsaugoti moteris nuo šeiminio smurto. Visi šie skaičiai rodo, kad dabar būtina nustatyti privalomas priemones. Todėl nusprendžiau balsuoti už tai, kad būtų nustatytos kvotos, nors iš principo šiam sumanymui nepritariau, ir kad būtų parengtos pozityviosios diskriminacijos ekonomikos ir politikos srityse politikos kryptys. Šiandien privalome suprasti, kad be politikos krypčių, kurios būtų pagrįstos tikru ketinimu pakeisti padėtį, tikros lygybės nepasieksime.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Kiekvienais metais Tarptautinė moters diena suteikia galimybę įvertinti moterų teises ir lyčių lygybę Europos Sąjungoje. Be abejonės, padėtis gerokai pagerėjo, bet akivaizdu, kad šios lygybės vis dar nepasiekėme nei tikrovėje, nei žmonių mąstysenoje. Vis dėlto lygybė – būtina sąlyga siekiant ES augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslų. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuriame pabrėžiamas poreikis skirti dėmesį krizės padariniams moterims ir jiems ištaisyti. Jame taip pat pabrėžiamas švietimo vaidmuo ir raginama, kad Europos Sąjunga kovotų su moterų skurdu ir visomis smurto prieš moteris formomis. Manau, kitas esminis šiame pranešime nagrinėjamas klausimas iškeltas 66 dalyje, kurioje pripažįstama moterų teisė naudoti kontracepciją ir atlikti abortus. Norėčiau priminti, kad 11 Europos Sąjungos valstybių abortai vis dar nėra visiškai įteisinti.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes finansų, ekonomikos ir socialinė krizė, kurią šiuo metu patiriame, turi sunkius padarinius nedarbo lygiui, mūsų gyventojų gyvenimo sąlygoms ir apskritai visuomenei. Moterys itin pajautė šią krizę, jei kalbėtume apie jų darbo sąlygas, galimybes gauti darbą, apskritai jų vietą visuomenėje ir ypač moterų ir vyrų lygybę. Moterys privalo turėti galimybes eiti pareigas, kurios atitinka jų kvalifikaciją, nesvarbu, ar kalbėtume apie didelių įmonių, įtrauktų į biržos sąrašus, valdybas ar apie moterų atstovavimą politikoje. Iš tiesų moterys ne visada turi galimybių eiti vadovaujamas pareigas, o dėl to susidaro atotrūkis tarp jų išsilavinimo ir jų statuso. Kadangi 2010-ieji yra Europos kovos su skurdu metai, reikia skirti ypatingą dėmesį labiau pažeidžiamoms moterims. Kai jos pažeidžiamos dėl negalios, migrančių statuso, reikėtų imtis konkrečių priemonių norint, kad jos neatsidurtų neužtikrintinoje padėtyje, ir siekiant sudaryti sąlygas jų socialinei įtraukčiai. Lygybė skatinama taip pat ir kovojant su smurtu prieš moteris. Reikia pažymėti, kad būtina kovoti su bet kokiu fiziniu, psichologiniu ar seksualiniu smurtu, nesvarbu, kokio sunkumo lygio jis būtų, ir jį pasmerkti. Minint 100-ąsias Tarptautinės moters dienos metines noriu pasveikinti visas moteris šia proga.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Balsavau prieš raginimą suteikti galimybę atlikti abortus, kurie minimi dokumento 66 dalyje. Kadangi pripažįstu individo teisę priimti sprendimus dėl savo kūno, pabrėžiu, kad sprendimas atlikti abortą reiškia ir sprendimą atimti kito žmogaus gyvybę. Be to, toks sprendimas visada turėtų būti priimamas abiejų tėvų susitarimu (išskyrus sunkios ligos ir išprievartavimo atvejus). Todėl raginimas palengvinti galimybes atlikti abortą yra klaidingas, nes visuomenei tarsi siunčiama žinia, kad abortas gali būti laikomas kontraceptine priemone ir šiuo atveju nereikia atsižvelgti į jokias moralines ir etines vertybes.

Šiandienėje Europos visuomenėje, kai žmonės yra geriau informuoti ir turi geresnes galimybes nei anksčiau naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, turime skatinti atsakingą elgesį, kai prisiimama atsakomybė už savo veiksmus. Raginimas sudaryti galimybes atlikti abortą prieštarauja tokiai atsakomybei. Abortas pernelyg dažnai pasirenkamas kaip lengva išeitis iš sunkios padėties. ES neturėtų palaikyti tokio elgesio, o turėtų taikyti subsidiarumą valstybėms narėms.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame pabrėžiamas poreikis stiprinti lyčių aspektą kovojant su skurdu. Kadangi 2010 m. buvo Europos kovos su skurdu metai, ypač daug dėmesio reikėtų skirti pažeidžiamiausioms moterų grupėms. Reikia imtis konkrečių priemonių, kad būtų panaikintas moterų pažeidžiamumas dėl neįgalumo ar buvimo imigrantėmis ar mažumų atstovėmis, susidūrusioms su pavojingomis aplinkybėmis, ir palengvinti šių moterų integraciją į visuomenę.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Pritariu pranešime pateiktoms išvadoms ir kaip Europos Parlamento narys, ir kaip gydytojas. Žala, kurią sukėlė daugumos ES valstybių narių vyriausybių antisocialinė politika, anksčiau ar vėliau turės poveikį daugelio socialiai silpnesnių piliečių grupių sveikatai, visų pirma moterų sveikatai. Pritariu anksčiau minėtam pranešimui nerimaudamas dėl dabartinių ir būsimų Europos gyventojų sveiko vystymosi, kuris tiesiogiai proporcingas sveikatos kokybei ir visiškai socialinei moterų lygybei. Jei rūpinamės Europos ateitimi, kitaip tariant, ES gyvybingumu ir plėtra, negalime spręsti problemų neužtikrindami moterų lygybės. Nepakankamas dėmesys šiam klausimui reiškia 50 proc. ES piliečių teisių ignoravimą. Galiausiai tai gali reikšti daugelio piliečių atitolimą nuo ES, nepaisant to, kad strategijoje „Europa 2020“ nurodomi šių problemų sprendimo būdai. ES susideda iš vyrų ir moterų. Tai padeda išnaudoti galimybes ir kūrybinę plėtrą. Tol, kol skurdas ir socialinė atskirtis paliečia beveik vieną iš šešių piliečių, kaip rodo ES statistiniai tyrimai, Europos Parlamento nariai ne tik turės reikalauti veiksmų iš Komisijos ir valstybių narių, bet ir daryti veiksmingą spaudimą, kad būtų įgyvendintos konkrečios priemonės, patvirtintos kovos su skurdu ir antisocialiniu išlaidų mažinimu programose, taip pat apriboti tolesnį nuosmukį socialinėje srityje, visų pirma moterų atveju.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Finansų krizė, su kuria šiuo metu susiduriame, daro pražūtingą įtaką nedarbo rodikliams ir piliečių gyvenimo sąlygoms, visų pirma moterų atveju. Tik pagalvokite apie moterų darbo sąlygas, galimybes įsidarbinti ar moterų padėtį visuomenėje.

2010 m. pranešime Europos Komisija teisingai nurodė iššūkius, laukiančius vyrų ir moterų lygybės srityje, ir pabrėžta, kad ši krizė turi būti suvokiama kaip galimybė persvarstyti konkrečius vyrų ir moterų vaidmenis visuomenėje, ypač atsižvelgiant į strategiją, skirtą visiškai integracijai visose politikos srityse. Šis lygybės idealas turėtų būti pasiektas įgyvendinant konkrečias, ilgalaikes priemones, visų pirma švietimo srityje.

Pabrėžiame moterų vaidmens svarbą užimant pareigas, kurias einant priimami sprendimai ir kurias tradiciškai užima vyrai. Lygybės skatinimas apima ir kovą su smurtu prieš moteris. Su bet kokiu fiziniu, seksualiniu ar psichologiniu smurtu, kad ir kokio lygio jis būtų, reikia kovoti ir jį smerkti. Kova su seksualine prievarta apima informuotumo didinimo kampanijas ir vaikų ir jaunimo mokymą apie siaubingus šios smurto padarinius.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu . – (PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriame pabrėžiamas poreikis panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir pritariama vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą principui. Taip pat balsavau už šį pranešimą todėl, kad Komisija, Taryba ir valstybės narės raginamos teikti pirmenybę privalomoms priemonėms, o ne privalomos galios neturinčioms lyčių lygybės strategijoms, ir ypač daug dėmesio skirti pažeidžiamų moterų grupėms: neįgalioms moterims, vyresnio amžiaus moterims, imigrantėms, lesbietėms, biseksualioms ir transeksualioms moterims, etninių mažumų grupėms priklausančioms moterims ir mažai išsilavinusioms ar neturinčioms jokio išsilavinimo moterims, priklausomoms nuo globos, neįgalioms ir vienišoms motinoms.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad moterys turi kontroliuoti savo seksualines ir reprodukcines teises, ypač suteikiant lengvesnes galimybes naudoti kontracepciją ir darytis abortus. Be to, norėčiau pasmerkti visų rūšių prievartą prieš moteris. Deja, 2011 m. kovo 8 d. šis pranešimas iš tikrųjų reikalingas.

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. – (IT) Metiniame pranešime dėl moterų ir vyrų lygybės šiais metais daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos krizės poveikiui moterų populiacijai, pabrėžiant svarbiausias sritis, kurias palietė krizė.

M. Nedelcheva nusprendė pateikti ir pasiūlymus, o ne paprasčiausiai išdėstyti reikalavimus ir aptarti viktimizaciją. Pradinis tikslinių veiksmų taškas – ekonominių duomenų iš moterų darbo rinkos analizė, pasitelkiant visą neigiamą informaciją. Ankstesniuose tyrimuose pateikti įrodymai atskleidžia, kad didesnis moterų socialinis ir ekonominis silpnumas daro įtaką visai ekonomikai, ir sistemoje patiriami kiekybiniai nuostoliai. Todėl reikia įgyvendinti tam tikrus veiksmus, kurie, nors ir skirti skirtumams mažinti, dėl sisteminių priemonių yra nukreipti į plačiąją visuomenę.

Nepritariu pranešimo daliai apie moterų seksualinių teisių skatinimą, visų pirma tai daliai, kurioje įtvirtinamas ketinimas „palengvinti“ galimybes atlikti abortą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas balsavo prieš žodinį S. P. F. Silvestris pakeitimą, kuriuo siekta įtraukti teiginį dėl negimusio vaiko apsaugos. Tai opus klausimas, kurio negalima siūlyti remiantis abejotinu aiškinimu grindžiamais šūkiais. Nesutinku, kad abortais galima pasiekti moterų laisvę ir socialinę pažangą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) M. Nedelchevos pranešime pateikti liūdni pastebėjimai apie Europos Sąjungos pažangą moterų ir vyrų lygybės srityje. Liūdna, kad turėjome laukti kovo 8 d. vien tam, kad prisimintume, jog 50 proc. Europos Sąjungos piliečių sudaro moterys, o moterų teisė į lygybę visoje Europoje yra pažeidžiama.

Pritariu šiam pranešimui dėl to, kad jame raginama įvesti privalomas priemones lygių teisių siekimo srityje. Tačiau vis tiek apgailestauju, kad pranešime palankiai vertinama strategija „Europa 2020“ ir išėjimo į pensiją amžius sukakus 64 m., taip pat pritariama teiginiui, kad „šeima – mūsų visuomenės pagrindas“. Mūsų visuomenės pagrindas – pilietybė ir teisė. Privalau pasmerkti šį procesą, kuriuo siekiama priversti mus ryti antisocialines ir kultūriškai regresyvias piliules, įvilktas į gerus, tačiau sunkiai įgyvendinamus ketinimus.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Šiandien, 2011 m. kovo 8 d., balsavau už M. Nadelchevos pranešimą dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje. Šiame pranešime reiškiamas susirūpinimas dėl nepakankamos valstybių narių pažangos siekiant vyrų ir moterų lygybės. Todėl pranešime valstybės narės raginamos parengti priemones, kaip kovoti su šia nelygybe.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Moterų ir vyrų lygybė – pagrindinis Europos Sąjungos principas. Deja, net šiandien tarp moterų ir vyrų esama įvairių rūšių nelygybės. Be to, dabartinė finansų, ekonomikos ir socialinė krizė labai paveikė moteris, vertinant darbo sąlygas, galimybę rasti darbą, moterų vietą visuomenėje ir darbo užmokestį.

Užimtumo srityje moterų ir vyrų lygybė turi būti pasiekta. Turi būti toliau įgyvendinama lygybės politika, ir galiausiai šių sričių biudžetai neturėtų būti mažinami. Taip pat visose politikos srityse reikia įtraukti moterų ir vyrų lygybės klausimą, numatant konkrečias ir tvarias priemones, ypač švietimo, mokymo ir profesinio orientavimo srityse.

Moterys taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį priimant sprendimus, taigi užimti pareigas direktorių valdybose ir atliekant politines funkcijas. Galiausiai negaliu nepaminėti baisaus fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto prieš moteris. Kad ir kokio lygio smurtas tai būtų, reikia dėti visas pastangas kovojant su šiais bjauriais nusikaltimais.

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. – (FR) Šiandien, minint 100-ąsias Tarptautinės moters dienos minėjimo metines ir balsuojant dėl pranešimo dėl moterų ir vyrų lygybės, susimąsčiau, kokia visuomenė gali nepanaudoti 50 proc. protinių gabumų ir 52 proc. energijos.

Tai vyksta pasaulyje, kuriame gyvename, tačiau nenorime, kad tai tęstųsi. Norėčiau, kad būtų paskelbta bendra lyčių lygybės kampanija. Jei pasidomėtume, kokios sumos investuojamos į jaunų moterų mokymą, suprastume, kad žmonių skirtumai profesiniame gyvenime ir toliau didėja.

Tai nepriimtina, todėl pritariu pranešimui, dėl kurio bus balsuojama: pranešime aptarti visi sunkumai, su kuriais susiduria moterys. Kova, į kurią turime stoti, nėra dešiniųjų ar kairiųjų pažiūrų atstovų kova, tai bendra kova, kai visi – moterys ir vyrai – turi veikti kartu.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už punktus dėl moterų teisių, kuriuose kalbama apie reprodukcinę sveikatą ir laisvę pasirinkti abortą. Kadangi esu iš šalies, kuriose nėštumo nutraukimas draudžiamas jau daugiau kaip 25 metus, puikiai žinau, kokia svarbi yra ši teisė ir kokie rimti padariniai gali kilti, kai abejojama šia teise.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Iš tikrųjų moterims gyvenime reikia tikros pasirinkimo laisvės: moterys turi būti įsitikinusios, kad jų priimti sprendimai bus ne mažiau vertingi. Svarbus žingsnis būtų šeimos mokesčių padalijimo visose valstybėse narėse įvedimas, kad šeimos sukūrimas netaptų skurdo priežastimi. Taigi, moterų kvotų įvedimas būtų klaidingas sprendimas. Turime pradėti nuo tų sričių, kuriose moterys susiduria su tikrai didelėmis kliūtimis: turime pasirūpinti nemokamai globą teikiančiomis, ne visą darbo laiką dirbančiomis moterimis ir sunkia tų moterų, kurios sunkiai dirba, kad suderintų šeimos ir darbo keliamus reikalavimus, padėtimi. Šiame pranešime nesprendžiamas nė vienas iš šių klausimų, todėl balsavau prieš.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Metiniame pranešime dėl moterų ir vytų lygybės (2010 m.) pabrėžiama, kad reikia Europos lygmens įsipareigojimo užtikrinti lyčių lygybę per ekonomikos krizę, dėl kurios kyla grėsmė, kad visos pastangos stiprinti moterų teises taps bevertės. Nedarbas ir recesijos pavojus darbo vietoje didina vyrų ir moterų skirtumus. Taigi, M. Nedelchevos pranešime daugiausia dėmesio skiriama toms sritims, kuriose galima imtis priemonių siekiant apsaugoti nuo diskriminacijos: užtikrinti finansinį ir ekonominį teisingumą visiems piliečiams atlyginimų, pajamų ir pensijų srityse; padidinti moterų kvotas siekiant geresnio atstovavimo; ir apsaugoti asmenines teises. Taigi, manau, to siekiant reikia laikytis subsidiarumo principo ir atsižvelgti į kai kuriuos tipiškus nacionalinius bruožus, kurie, mano nuomone, turėtų būti ginami ir saugomi.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Dabartinė krizė paliečia daugelį europiečių, tačiau labiausiai nukenčia moterys. Šiomis aplinkybėmis tenka baimintis, kad didelės, bet lėtos ir skausmingos pergalės, kurias moterys pasiekė ES, gali netekti reikšmės ir padėtis pablogės ir kad moterys tiesiogiai ir nesąžiningai patirs padarinius, ir tai palies visuomenes, kurios, sugebėdamos užtikrinti lygybę, visada būna sveikesnės ir turi geresnes plėtros galimybes. Todėl svarbu ir toliau investuoti į lyčių lygybės politiką, taip pat siekti moterų ir vyrų lygybės darbo sąlygų, pajamų lygio, galimybės susirasti darbą ir vietą visuomenėje srityse. Įgyvendinant lyčių lygybės politiką, veiksmai turi kilti iš dviejų skirtingų perspektyvų, kurios turi papildyti viena kitą: viena, nukreipta iš išorės į vidų, kai kuriamos lyčių lygybės sąlygos, ir kita, nukreipta iš vidaus į išorę, kai kuriamos sąlygos moterims išsilaisvinti iš to, kas jas paverčia menkavertėmis. Todėl, nors ir sutinku su daugeliu šiame pranešime pateiktų teiginių, susilaikiau nuo galutinio balsavimo, nes nepritariu laisvai galimybei pasirinkti abortą arba prielaidai, kad abortas – kontraceptinė priemonė, nes taip neabejotinai nėra.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriame pabrėžiamas poreikis suteikti didesnę reikšmę siekiui panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir pritariama vienodo užmokesčio už vienodą darbą principui. Komisija, Taryba ir valstybės narės raginamos teikti pirmenybę privalomoms priemonėms, o ne neprivalomą galią turinčioms lyčių lygybės strategijoms, ir ypač daug dėmesio skirti pažeidžiamų moterų grupėms: neįgalioms moterims, vyresnio amžiaus moterims, imigrantėms, lesbietėms, biseksualioms ir transeksualioms moterims, etninių mažumų grupėms priklausančioms moterims ir mažai išsilavinusioms ar neturinčioms jokio išsilavinimo moterims, priklausomoms nuo globos, neįgalioms ir vienišoms motinoms. Be to, pritariama, kad moterys turi kontroliuoti savo seksualines ir reprodukcines teises, ypač suteikiant geresnę galimybę naudoti kontracepciją ir darytis abortus. Taip pat norėčiau pasmerkti visų rūšių prievartą prieš moteris. Deja, 2011 m. kovo 8 d. šis pranešimas iš tikrųjų reikalingas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – M. Nedelchevos pranešimas FEMM komiteto vardu patvirtintas tokiu balsų pasiskirstymu: 366 : 200 : 32. Mūsų nuomone, pranešimo projektas ir galutinis rezultatas vertintini palankiai, nes patvirtintos toliau išvardytos dalys: darbo užmokesčio skirtumų sumažinimas iki 0,5 proc. iki 2020 m.; valstybės narės turės tinkamai įgyvendinti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principą (27 dalis); sankcijų taikymas reikalavimų nesilaikančioms valstybėms narėms (27 dalis, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pateiktas pakeitimas); įpareigojantys tikslai, siekiant užtikrinti vienodą moterų ir vyrų atstovavimą (53 dalis); kvotų įvedimas, siekiant užtikrinti lygų šalių atstovavimą bendrovių valdybose, kaip pavyzdį pasitelkiant Ispanijos ir Prancūzijos sistemas (53 dalis); privalomi tikslai užtikrinti vienodą moterų ir vyrų atstovavimą užimant atsakingas pareigas bendrovėse, viešojo administravimo įstaigose ir politinėse institucijose (56 dalis); sveikatos srities ir reprodukcinės teisės, galimybė naudoti kontracepciją ir atlikti abortą (67 dalis).

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Neatsižvelgiant į tai, kad šis pranešimas pagrįstas pritarimo vertais teiginiais, jame įžvelgiamas ir siekis pripažinti konkrečių piliečių kategorijų, šiuo atveju romų moterų, kurios dėl diskriminacijos atsiduria ypač nepalankioje padėtyje, teises. Nepritariame tam, kad teisėti moterų reikalavimai dėl dėmesio ir pripažinimo darbo vietoje būtų paverčiami rasine diskriminacija, kalbant apie lygiateisį dalyvavimą darbo rinkoje, atlyginimą ir galimybę užimti atsakingas pareigas.

Nepriimtina, kad valstybės narės turėtų skirti ypač daug dėmesio moterims, kurioms parengta Europos strategija dėl romų įtraukties, nes: pirma, priemonės, kuriomis siekiama moterų ir vyrų lygybės, neturi nieko bendro su romais; ir, antra, manome, kad, kai diskutuojame apie nuo diskriminacijos kenčiančius žmones, tai yra būtent tie žmonės, kurie dažnai kenčia dėl nelegalių romų gyvenviečių.

Be to, dėl reikalavimų sudaryti lengvesnes galimybes atlikti abortus ir įvesti kvotas moterims balsuojame prieš šį pranešimą.

  Birgit Schnieber-Jastram (PPE), raštu. – (DE) Dėl 66 dalies: manau, kad sąvoka „lengvesnės galimybės“ yra netinkama. Tačiau, kita vertus, galimybė atlikti abortą turi būti suteikta.

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE), raštu. – (PL) Per šiandienos balsavimą pritariau daugeliui 2010 m. pranešime dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje pateiktų pagrindinių nuostatų. Ypač didelį dėmesį norėčiau atkreipti į lygaus šalių atstovavimo versle klausimą.

Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad moterų pareigos bendrovių valdyme prilygtų vyrų pareigoms. Nesiekiame, kad lytis taptų vieninteliu argumentu skiriant žmones į direktorių valdybas. Tačiau norėtume užtikrinti, kad ambicingos moterys, kurių kvalifikacija prilygsta varžovų vyrų kvalifikacijai, taip pat būtų atrenkamos į pareigas, kurias paprastai užima tik vyrai, nes, kaip rodo tyrimai, tai gali padėti geriau ir tvariau vadovauti bendrovėms ir pasiekti geresnius finansinius rezultatus.

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. – (PL) Balsavau už M. Nadelchevos pranešime pasiūlytos rezoliucijos priėmimą, nes manau, kad lyčių lygybė – labai svarbus klausimas. Sutinku su pranešėjos pateiktomis išvadomis, nes pranešėja mano, kad priemonės kovoti su šia problema turėtų būti Europos lygmens, pvz., reikėtų sukurti tinkamas strategijas ir finansavimo priemones. Manau, kad pasiūlyti sprendimai, susiję su švietimu ir informavimu, yra itin vertingi, kaip ir pasiūlymai, kuriais siekiama panaikinti darbo užmokesčio skirtumus ir sudaryti galimybes užimti vadovaujamas pareigas.

Tačiau pagrindinės iniciatyvos šioje srityje turi imtis valstybės narės. Europos Parlamento, kaip ES piliečių atstovo, vaidmuo – daryti spaudimą vyriausybėms, Europos Komisijai ir ES Tarybai, kad bendradarbiaujant su organizacijomis, kurios dalyvauja kovoje dėl lyčių lygybės, būtų imtasi nuoseklių ir veiksmingų priemonių.

Dėl lygių teisių itin plačiai diskutuojama Lenkijoje, tačiau, neatsižvelgiant į lygaus šalių atstovavimo rinkimų sąrašuose nustatymą, vis dar reikia daug ką nuveikti, pvz., socialinėje srityje. Manau, mano šaliai būtų labai naudingas postūmis iš ES.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame aptariama kova su lyčių nelygybe valstybėse narėse. Deja, tenka nusivilti, kad minint 100-ąsias Tarptautinės moters dienos metines mano kolegos britų konservatoriai nusprendė nepritarti šiam pranešimui.

  Michèle Striffler (PPE), raštu. – (FR) Pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.) yra labai svarbus, nes šiandien minime 100-ąsias Tarptautinės moters dienos metines. Pakankamai aišku, kad Europoje susiduriame su vis dar dideliais vyrų ir moterų padėties skirtumais. Reikia nustatyti privalomus tikslus, kad būtų galima užtikrinti lygiavertį vyrų ir moterų atstovavimą užimant atsakingas politines pareigas, taip pat vadovaujamas pareigas bendrovėse. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Alf Svensson (PPE), raštu. – (SV) Šiandien balsuojant dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.) balsavau prieš, nors šiandien – Tarptautinė moters diena! Keletas kolegų iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos ir kitų frakcijų taip pat balsavo prieš šį savo iniciatyva parengtą pranešimą – kiekvienas turėjo savų priežasčių. Norėčiau trumpai aptarti mano sprendimą lėmusias priežastis. Mano nuomone, pačios problematiškiausios dalys yra tos, kuriose siekiama nustatyti privalomus tikslus valstybėms narėms dėl lyčių kvotų įvedimo. Taip ES pažeidžia valstybių narių apsisprendimo teisę; be to, nepritariu ir pačiam kvotų sumanymui. Tarsi moterys negalėtų būti vertinamos dėl savo nuopelnų, kaip vyrai. Dokumente aptariamos ir minimaliosios pajamos, bet tai iš tikrųjų turėtų spręsti socialiniai partneriai, o ne politikai, ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmenimis. Visi šie paminėti punktai lėmė, kad nusprendžiau balsuoti prieš šį pranešimą, kurį vis dėlto patvirtino Europos Parlamentas.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.). Nors 59 proc. Europos absolventų sudaro moterys, ši proporcija neatsispindi politiniame ar ekonominiame gyvenime. Tik 35 proc. Europos Parlamento narių sudaro moterys, tik 15 proc. nacionalinių parlamentų narių yra moterys ir tik 3 proc. pagrindinių Europos bendrovių valdyboms pirmininkauja moterys. Moterų atstovavimo rodikliai svarbūs, nes skatina moteris planuoti savo politinę karjerą ir užimti politiniu, administraciniu ar finansiniu požiūriu atsakingas pareigas. ES vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas siekia 17 proc., nepakanka priežiūros įstaigų vaikams iki 3 metų amžiaus. Tai reiškia, kad jaunoms motinoms dažniau siūlomos laikinosios darbo sutartys ir šios motinos dažniau susiduria su nedarbo pavojumi. Raginu ir nacionaliniu, ir ES lygmeniu patvirtinti priemones, kuriomis būtų galima skatinti moterų verslininkystę, taip pat palengvinti galimybes gauti viešąjį ir privatų finansavimą. Raginame Komisiją paskatinti valstybes nares žiniasklaidoje ir apskritai viešumoje, ypač reklamos priemonėmis, gerinti moterų įvaizdį, kur gerbiamas jų orumas, atliekamų vaidmenų įvairovė ir tapatybė.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Balsavau prieš pranešimą, nes vėl siekiama netiesiogiai sudaryti sąlygas atlikti abortus. Kitu atžvilgiu tai paprasčiausias banalybių rinkinys.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už M. Nadelchevos pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje. Lygybė ir vienodas požiūris į vyrus ir moteris – pagrindinis ES principas. Tačiau nuolat vykstančios viešos diskusijos dėl moterų skaičiaus versle ir toliau didėjantis darbo užmokesčio lygio skirtumas, taip pat įvairios nepalankios aplinkybės, su kuriomis moterys susiduria darbo vietoje, aiškiai rodo, kad vis dar reikia daug ką nuveikti, kol bus pasiekta lyčių lygybė. Valstybės narės raginamos į krizę pažvelgti kaip į galimybę persvarstyti savo politikos sritis vertinant jas iš skirtingų perspektyvų ir stiprinti veiksmus šioje svarbioje srityje.

  Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – ECR frakcija pripažįsta, kad vyrų ir moterų lygybės principas įtvirtintas Europos sutartyse ir kiekviena ES valstybė narė turėtų šį principą gerbti ir jo laikytis. Todėl dėl keleto konkrečių priežasčių negalėjome balsuoti už šį pranešimą. Pirma, iš esmės nepritariame moterų kvotų įvedimui tam tikroms profesijoms ES lygmeniu; manome, kad tai turėtų nuspręsti valstybės narės. Antra, nenorime spręsti sąžinės klausimų politiniuose pranešimuose ir manome, kad valstybės narės turėtų teisiškai apibrėžti abortų ir kontracepcijos klausimus. Trečia, tokius užimtumo klausimus kaip pensijos, pensinis amžius ir darbo užmokestis reikėtų apibrėžti nacionaliniu lygmeniu, ir, nors visiškai pritariame, kad būtina panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, ne ES turėtų nustatyti privalomus tikslus.

Pranešimas: Rovana Plumb (A7-0031/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, kuriame pabrėžiama sunki 17 proc. Europos gyventojų moterų, gyvenančių skurde, ypač motinų ir pagyvenusių moterų, padėtis. Jame taip pat pabrėžiama, kad 16 valstybių narių moterims dar daugiau gresia didžiulis skurdas, ir tai, kad jų įnašas į ekonomiką dažnai nepakankamai įvertinamas ir mažai apmokamas. Reikėtų nepamiršti, kad vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų yra sumažinti skurdą ir kad jį galima pasiekti tik vykdant socialinę ir užimtumo politiką, derinant šeiminį gyvenimą ir darbą bei užtikrinant, kad visos moterys turėtų lėšų, reikalingų oriam gyvenimui.

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Moterimis vis dažniau gresia skurdo pavojus, ypač specialių poreikių turinčių moterų grupėms, pvz., vienišoms motinoms, neįgalioms moterims ir vyresnio amžiaus moterims, kurios dažnai gauna vos minimalų pragyvenimo lygį viršijančius atlyginimus ir pensijas. Neverta kartoti, kad, norint išvengti skurdo rizikos ir ją sumažinti, būtina užtikrinti lygiateisį moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje. Deja, labiau tikėtina, kad keturis kartus daugiau europiečių moterų nei vyrų dirba ne visą darbo dieną, kad jų darbo sutartys yra terminuotos ir kad jos dažnai priklauso šešėlinei ekonomikai, kurios sąlygomis darbo sutartys paprastai nesudaromos. Tačiau klausimai, susiję su skurdo feminizacija, apima ne tik darbą, bet ir vaikų priežiūros bei pagyvenusių žmonių priežiūros nebuvimą.

Valstybių narių pareiga – įgyvendinti specialiąsias programas siekiant skatinti aktyviai įtraukti arba iš naujo integruoti moteris į darbo rinką bei suteikti specialias galimybes mokytis visą gyvenimą siekiant suteikti reikiamus įgūdžius ir kvalifikacijas. Kartu moterims iš nepalankios aplinkos turi būti užtikrintos vienodos teisės į viešąsias sveikatos priežiūros sistemas, taip pat ginekologinę ir akušerinę priežiūrą bei deramą būstą, teisingumą, sportą ir kultūrą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šioje rezoliucijoje pateikiama moterų skurdo analizė, kuriai pritariu. Nekyla abejonių, kad šis nedarbas atsirado dėl dabartinės ekonomikos krizės, tačiau jis atsirado ir dėl daugybės tokių veiksnių kaip stereotipai, vyrų ir moterų darbo užmokesčių atotrūkis, netinkamas šeiminio gyvenimo ir profesinės veiklos derinimas, ilgesnė vidutinė gyvenimo trukmė ir kt. Šiuo atžvilgiu esu patenkinta, kaip ir mūsų pranešėja, kad sukurta Europos mikrofinansų skyrimo priemonė. Jos tikslas – sudaryti sąlygas mikrofinansų gauti lengviau ir gauti toms moterims, kurioms sunku patekti į darbo rinką arba kurios nori dirbti savarankiškai ar įsteigti savo mažą įmonę.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Istoriškai būtent moterims dažniausiai kyla skurdo grėsmė – ypač vienišoms motinoms ir vyresnėms negu 65 metų amžiaus moterims. Apskaičiuota, kad moterų skurdo lygis yra 36 proc., o vyrų – 11 proc. ES vyresnio amžiaus moterims kyla didžiausias pavojus – 22 proc. skurdo lygis, palyginti su 16 proc. vyrų skurdo lygiu, – dėl sunkumų, su kuriais jos susiduria siekdamos pasinaudoti socialinės apsaugos ir pensijų sistema.

Balsavau už šį pranešimą. Pranešėja teisi sakydama, kad moterų skurdas yra paslėptas, nes moterys sudaro du trečdalius vadinamųjų neaktyvių gyventojų. Džiaugiuosi, kad pranešime kalbama apie užtikrinimą, kad vaikais, pacientais, pagyvenusiaisiais arba neįgaliaisiais besirūpinančios moterys nenukentėtų dėl šio šeimai ir visuomenei itin svarbaus rūpinimosi.

Turi būti tinkamas šių moterų socialinės gerovės užtikrinimas joms senstant. Pritariu, kad strategija „Europa 2020“ turi būti pagerintas vienodas atstovavimas ir dalyvavimas darbo rinkoje, ir visiškai pritariu darbo ir socialinės politikos reformoms, kuriomis siekiama moterims užtikrinti ekonominę ir socialinę lygybę.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šį pranešimą. Skurdas ES išlieka didele problema, o kova su skurdu yra vienas iš penkių Komisijos pasiūlytų įvertinamų strategijos „Europa 2020“ tikslų. Strategijos „Europa 2020“ integruotomis gairėmis (socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu) siekiama apsaugoti žmones, kuriems kyla skurdo grėsmė, ypatingai tai liečia moteris ir šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų bei pagyvenusio amžiaus žmones, kurių skurdo rizikos lygis aukštesnis nei kitų gyventojų. Socialinės apsaugos ir darbo politika vaidina labai svarbų vaidmenį mažinant žmonių skurdą. Valstybės narės, kartu su Komisija turi susitarti dėl efektyvesnių priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupėms teises į tinkamą švietimą ir suteikti profesinio mokymo ir universitetinių studijų galimybes, kas leistų jiems geriau integruotis į aktyvią darbo rinką ir užkirsti kelią skurdo grėsmei.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį tekstą. Šiame pasiūlyme siūlomos kelios kovos su moterų skurdu Europos Sąjungoje priemonės. Pritariu daugumai jų, pvz., raginimui moterims nustatyti lankstų darbo laiką arba sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio už tokį pat atliktą darbą atotrūkį. Moterų padėtis yra sunki. Jos privalo rūpintis namais, savo vaikais ir vyru, nors kartu ir dirba. Didelė problema, vis dar plačiai paplitusi visoje ES, yra ta, kad moterys labai dažnai yra diskriminacijos darbe arba smurto aukos. Tikrovė iš tiesų yra baisi, ypač kaimo vietovių ir romų tautybės moterų. Šiomis aplinkybėmis struktūriniai fondai turi būti naudojami programoms, kuriomis būtų didinamos moterų galimybės patekti į darbo rinką, rengti. Šie veiksmai turi būti grindžiami galimybių gauti mikrokreditus didinimu, taip pat moterų verslumo įgūdžių skatinimu ir ugdymu.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Nepaisant pastangų kovojant dėl moterų ir vyrų lygybės, šiandien moterims vis dar gresia didesnis skurdo pavojus (17 proc.) nei vyrams (15 proc.); šis skirtumas didesnis vyresnio amžiaus žmonėms (22 proc. moterų, palyginti su 17 proc. vyrų). Iš dalies didesnė skurdo rizika moterims kyla dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčių skirtumų. Europos Sąjungoje darbo užmokesčio skirtumas ir toliau yra apytikriai 18 proc., o tai visą gyvenimą turi įtakos pajamoms, socialinei apsaugai ir pensijoms.

Šiame pranešime, kuris vertas mano pritarimo, valstybės narės raginamos atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą savo planuose, skirtuose ekonomikai gaivinti po nuosmukio remiant ir skatinant moterų užimtumą, kryptingą lankstaus darbo laiko įtraukimą į darbo rinką, vienodą darbo užmokestį ir mokesčių bei pensijų sistemų peržiūrą.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Pastaroji ekonomikos ir finansų krizė turėjo daug neigiamų pasekmių, kurios paveikė gyvenimo standartą ir piliečių, visų pirma moterų, darbinę veiklą. Moterų padėtis aiškiai matyti iš statistinių duomenų: beveik 17 proc. moterų gyvena skurde.

2010 m. buvo paskelbti „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais“, todėl manau, kad veikloje, kurios imamasi per šiuos metus, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į moterų patiriamos socialinės atskirties, palyginti su vyrais, riziką. Manau, kad skatinimas derinti darbą ir asmeninį gyvenimą siekiant sudaryti sąlygas moterims, norinčioms tęsti profesinę veiklą arba dirbti visą darbo dieną, turėtų būti laikomas pagrindiniu elementu kovojant su moterų skurdu ir mažinant joms kylančias rizikas.

Struktūriniai fondai ir visų pirma Europos socialinis fondas yra pagrindinės priemonės, naudojamos padedant valstybėms narėms kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Todėl atkreipiu Komisijos dėmesį į galimybę bendrai finansuoti specialiąsias programas, kuriomis būtų siekiama skatinti aktyviai integruoti arba iš naujo integruoti moteris į darbo rinką, arba mokymo kursus, skirtus konkrečioms profesinėms kvalifikacijoms įgyti.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Neketinu balsuoti už šį pranešimą ne dėl jo tikslų, o dėl savo kolegės Parlamento narės apibūdintų metodų. 2011 m. Europoje skurdas yra sistemos rykštė. Susidūrusios su pasaulio ekonomikos krize kai kurios grupės tikrai nukentėjo labiau nei kitos. Tačiau nesu įsitikinusi, kad lytimi arba atskiromis grupėmis grindžiamas požiūris yra idealus šios problemos sprendimas. Atvirkščiai, tokio dydžio problemą reikia spręsti kuriant dorovinguosius ratus, kurie rodytų palankumą ne mažumai, o visoms suinteresuotosioms šalims.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes turime įveikti sunkmečio pagilintą moterų skurdą. Nors ekonomikos ir finansų krizė turėjo didelės įtakos abiejų lyčių atstovų nedarbo lygiui, tačiau moterys šią krizę pajautė labiausiai. Per sunkmetį moterų dominuojamuose sektoriuose smarkiai krito atlyginimai arba moterys iš viso neteko darbo. Be to, dėl mažesnių atlyginimų senatvės sulaukusios moterys gauna mažesnes pensijas ir dėl to jos dažniau atsiduria skurde. Sunkmečio metu itin išplitęs motinų, ypač vienišų motinų skurdas, turi tiesioginės įtakos vaikų skurdui, nes jau dabar Europoje apie 20 milijonų vaikų gyvena skurde. Jei nebus imamasi konkrečių priemonių, kurios padėtų sumažinti moterų skurdą, nebus įmanoma sumažinti ir vaikų skurdo. Norėčiau pabrėžti, kad tiek europiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose privalome atsižvelgti į lyčių aspektą. Europos Sąjungos valstybės narės turėtų plėtoti specialias moterų įtraukties ir grąžinimo į darbo rinką programas. Be to, turi būti užtikrinamos motinystės atostogos visoms motinoms. Deja, šiuo metu tiek motinystė, tiek darbas namuose, rūpinantis mažamečiais vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ar neįgaliaisiais yra visiškai nuvertinami. Tikiuosi, kad ateityje valstybės narės imsis tinkamų priemonių, kaip įveikti moterų skurdą ir įvertinti motinų indėlį į šeimos, visuomenės ir ekonomikos plėtojimą.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, kuris šiame Parlamente buvo patvirtintas tą dieną, kai iškilmingai minėjome moterims skirtos dienos šimtmetį. Naujausiais duomenimis, net šiandien 17 proc. europiečių moterų vis dar gyvena skurde ir, dar blogiau, kenčia dėl nepalankių sąlygų darbo rinkoje ir socialinės apsaugos srityje. Kartu moterų indėlis į šeimos, visuomenės ir ekonomikos vystymąsi nuolat nepakankamai vertinamas ir atlyginamas.

Pagal metinę Komisijos ataskaitą moterims labiau gresia skurdo pavojus ir atitinkamai socialinė atskirtis, ypač pagyvenusioms moterims, iš kurių 2008 m. skurdas grėsė 22 proc., palyginti su 16 proc. pagyvenusių vyrų, 35 proc. vienišų tėvų, taip pat kitoms moterų grupėms, pvz., neįgaliosioms ir tautinėms mažumoms priklausančioms moterims. Ypač pritariu pranešėjos M. Nedelchevos prašymui užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir imtis tolesnių priemonių siekiant paremti vienišas motinas.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už patvirtintą rezoliuciją, kuria siekiama su moterų skurdu kovoti vykdant darbo ir socialinės apsaugos politiką. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tekste yra daug pasikartojimų, taip pat į nepritarimą klausimais dėl bendro apmokestinimo ir išmokų už išlaikomus asmenis, kurie prieštarauja Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pozicijai.

  Andrea Češková (ECR), raštu. – ECR frakcija pripažįsta, kad daug šio pranešimo punktų būtini siekiant paskatinti moteris įsilieti į darbo rinką, pvz., lankstaus darbo ir vaiko priežiūros nuostatos bei motinystės atostogų nuostata, taip pat pritariame raginimams išgyvendinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. Tačiau ECR frakcija mano, kad tai yra politikos sritys, kuriomis reikėtų užsiimti nacionaliniu, o ne ES lygmeniu. ECR frakcija nepritaria nereikalingai ir biurokratinei Moterų chartijai ir bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama suderinti visos ES socialinės apsaugos sistemas. Todėl nusprendėme susilaikyti per galutinį balsavimą dėl šio pranešimo ir balsavome už konkrečias dalis, kurios, mūsų manymu, yra svarbios, pvz., 34, 58, 60, 65 ir 69 dalys.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad valdžios institucijoms reikia daugiau dėmesio skirti pažeidžiamoms socialinėms grupėms, prie kurių priskiriamos ir moterys. Ekonomikos ir finansų krizė turėjo poveikį visiems gyventojams. Tačiau vieną didžiausių poveikių pajuto pagyvenusios moterys, kaimo vietovėse gyvenančios moterys ir vienišos motinos. Europos Sąjunga ir valstybės narės privalo įvertinti šiuos veiksnius ir padėti pagerinti šių pažeidžiamų grupių socialines sąlygas. Todėl nesąžiningo atotrūkio tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio mažinimo kiekvienais metais 1 proc. tikslas yra pateisinamas ir turi būti veiksmingai įgyvendinimas nacionaliniu ir ES lygmeniu taikant įvairias priemones.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Vienas iš penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų yra kova su skurdu, todėl buvo būtina išanalizuoti ES moterų skurdą. Pranešime aptariamos moterų skurdo priežastys ir pasekmės ir pabrėžiama reikšmė, kurią lyčių lygybės užtikrinimas turi tvariam augimui, užimtumui, konkurencingumui ir socialinei sanglaudai. Šiuo metu 17 proc. Europos Sąjungos moterų gyvena skurde ir pastaruoju metu šis skaičius labai padidėjo, palyginti su vyrų skurdu. Todėl, kaip teigiama šiame pranešime, skurdas tapo feminizuotas. Europos Sąjungai ir valstybėms narėms būtinai reikia, remiantis subsidiarumo principu, ieškoti būdų apskritai kovoti su skurdu ir ypač moterų skurdu. Reikia siekti lygybe grindžiamos darbo ir socialinės apsaugos politikos ir siekti suderinti šeiminį gyvenimą su darbu. Reikia pradėti dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene ir taip prisidėti prie labiau lygybe grindžiamos visuomenės sukūrimo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) 2008 m. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, suprasdami, kad reikia didinti visuomenės ir valstybių narių informuotumą apie kovos su skurdu problemą, priėmė sprendimą, kuriuo 2010 m. paskelbė Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Krizės, karo ir genocido metu būtent moterys ir vaikai nukenčia labiausiai, todėl jie nusipelno ypatingo apskritai visuomenės ir ypač institucijų dėmesio. Europos institucijos ir valstybės narės privalo kovoti, siekdamos pagerinti moterų gyvenimo sąlygas ir įmonėse padidinti informuotumą, kad būtų suteikiamos geresnės galimybės moterims, nes jos yra pagrindinis darbo rinkos subjektas. Džiaugiuosi, kad patvirtintas pranešimas, kuriame patvirtinta, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi toliau bus ES politiniai prioritetai, ir tikiuosi, kad bus stiprinami struktūriniai fondai, visų pirma Europos socialinis fondas, kad būtų galima kovoti su skurdu ir atskirtimi laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pabrėžiant istorinę datą, susijusią su moterų kova dėl savo teisių, negalima ignoruoti daugelio socialinių problemų, su kuriomis susiduria moterys, ypač dirbančios: nedarbo didėjimo ir neužtikrintų darbo vietų, siejamų su mažais darbo užmokesčiais, darbo užmokesčio skirtumu ir diskriminacija motinystės pagrindu. Prarastų pajamų atvejų daugėja ir moterys klimpsta į skurdą. Neįgalių, imigravusių, bedarbių ir į pensiją išėjusių moterų bei mažai apmokamų dirbančių moterų padėtis yra ypač kritiška.

Griežtų taupymo priemonių, taikomų kai kuriose šalyse, pvz., Portugalijoje, Graikijoje ir Airijoje, poveikis turi neigiamų pasekmių moterų, kaip darbuotojų, piliečių ir motinų, gyvenimui. Taip yra su darbo užmokesčio mažinimais, priėmimų į universitetų kursus įšaldymu ir kolektyvinės sutarties sudarymo derybų blokavimu, taip pat su sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės apsaugos ir įvairių formų socialinės paramos išlaidų mažinimais. Išsamių kalbų ir pareiškimų apie gerus ketinimus šiandien pažymėtos dienos atžvilgiu nepakanka. Taigi reikia iš tiesų keisti politikos, dėl kurios susiklostė ši situacija, turinį.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Manau, kad visada verta dalyvauti debatuose, diskusijoje ir bendrų pasaulio moterų problemų sprendimų paieškoje. Tačiau mano kolegės Parlamento narės R. Plumb iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pranešime nuolat minima romų bendruomenė. Nemanau, kad toks tonas tinkamas, todėl jis tikrai nebus naudingas dirbančioms Europos moterims, nes juo sprendžiamos tik romų tautybės moterų problemos. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes turime įveikti finansų ir ekonomikos krizės metu pagilintą moterų skurdą. Beveik 17 proc. Europos moterų priskiriamos prie skurstančiųjų; atsižvelgiant į rodiklius, susijusius su darbo rinka ir socialine apsauga, struktūrinės skurdo priežastys daro moterims neproporcingą poveikį. Per sunkmetį moterų dominuojamuose sektoriuose smarkiai krito atlyginimai arba moterys iš viso neteko darbo. Be to, dėl mažesnių atlyginimų senatvės sulaukusios moterys gauna mažesnes pensijas ir dėl to jos dažniau atsiduria skurde. Sunkmečio metu itin išplitęs motinų, ypač vienišų motinų skurdas, turi tiesioginės įtakos vaikų skurdui, nes jau dabar Europoje apie 20 milijonų vaikų gyvena skurde. Kadangi moterų indėlis į šeimos, visuomenės ir ekonomikos vystymąsi nuolat nepakankamai vertinamas ir atlyginamas reikia ir būtina imtis priemonių moterų skurdui mažinti.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Nepaisant visa apimančių pastangų ir informavimo kampanijų, moterys ir toliau gyvena skurdžiau ir yra dažniau diskriminuojamos nei vyrai. Tokių atvejų pasitaiko net mūsų demokratinėje Europos Sąjungoje, puoselėjančioje žmogaus teises. Moterys uždirba mažiau dirbdamos tą patį darbą, ir, be to, labai tikėtina, kad bus bandoma jas išžaginti. Labiau tikėtina, kad būtent joms teks rūpintis vaikais ir kad dėl to jos neturės atskiro pajamų šaltinio arba pinigų, kuriuos galėtų naudoti tobulinimuisi arba malonumams, kaip atlygiui už sunkią dieną. Teisingai nesumokama žmonėms, auginantiems ateities kartas ir auklėjantiems jaunimą, kuris ateityje valdys mus, užtikrins mūsų medicininį gydymą, statys mūsų tiltus ir rūpinsis mumis ligoninėse. Visų pirma reikėtų iš dalies pakeisti teisės aktus siekiant užtikrinti visas galimybes naudotis vaikų lopšeliais ir vaikų darželiais-mokyklomis bei sudaryti sąlygas jaunoms motinoms pačioms tobulėti, taip pat padaryti taip, kad moterų nebūtų įmanoma atleisti iš darbo iškart po gimdymo ar grįžus iš motinystės atostogų. Moterų padėtis kaimo vietovėse yra bloga. Jos gyvena vietovėse, kuriose pajamos yra daug mažesnės nei ES arba net šalies, kurioje gyvena, vidurkis. Jos neturi galimybės naudotis kultūros paslaugomis ir prekėmis. Jų darbas sunkus, taip pat jos ne visada turi galimybę, pvz., išeiti atostogų. Bauginanti demografinės krizės šmėkla turėtų mus paskatinti nedelsiant imtis priemonių siekiant pagerinti mūsų žemyno moterų padėtį.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Tokią reikšmingą dieną, kuri mums primena, koks svarbus moterų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje, pritarimas šiam pranešimui yra ne kas kita, kaip mūsų moralinė pareiga tūkstančiams skurde gyvenančių moterų.

Skurdo riba, neužtikrintumas, nepakankamas užmokestis, lytinė diskriminacija darbe: tai, deja, yra ne tik šiandien, bet ir kasdien pasikartojantys terminai, kurių taikymo moterims pageidautume negirdėti ir neįsivaizduoti. Deja, tikrovė skiriasi ir skaičiai yra iškalbingi. Visose profesinėse srityse, kad ir kokia būtų veikla, kas nors susiduria su aplinkybėmis, kuriomis moterys atstumiamos mokant mažus atlyginimus, jas atskiriant socialiai ir joms sudarant akivaizdžių sunkumų siekiant gyventi normalų socialinį gyvenimą.

Pagyvenusios moterys, moterys, turinčios neįgalių vaikų, neįgalios moterys ir moterys, negalinčios rasti darbo: jas remiu aš ir remia mano kolegos Parlamento nariai, balsavę už šį pranešimą, kad ateityje nebematytume žiniasklaidoje ir Europos statistikoje pasirodančio termino „skurdo feminizacija“.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Manau, kad R. Plumb pranešimas dėl moterų skurdo yra didžiulis pasiekimas gerinant moterų padėtį šiuolaikiniame pasaulyje. Todėl balsavau už šio dokumento patvirtinimą. Pranešime keliami klausimai apima ne tik skurdo feminizaciją, šeiminio gyvenimo ir karjeros derinimą, kovą su pagyvenusių moterų skurdu ir smurto poveikį moterų padėčiai, bet ir – o tai laikau itin svarbiu dalyku – finansavimo garantijų, užimtumo politikos ir socialinės apsaugos taikymą kaip kovos su skurdu būdus.

  David Martin (S&D), raštu. – Nors moterų skurdas yra senas reiškinys, sistemingai ši problema pradėta spręsti palyginti neseniai. Dabartinė Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių ekonomikos, finansų ir socialinė krizė sukelia konkrečių neigiamų padarinių, kurie tiesiogiai veikia moterų gyvenimo bei darbo sąlygas ir jų vietą visuomenėje apskritai. Atsižvelgiant į tai, Europos Palamento darbotvarkėje prioritetiniu klausimu buvo būtina nustatyti su lytimi susijusį požiūrį į skurdą, išdėstytą pranešime dėl moterų skurdo. Moterys visame pasaulyje yra mažiau turtingos nei vyrai. Taip yra ir visose ES valstybėse narėse, nors konkrečiose šalyse esama skirtumų. Beveik 17 proc. Europos moterų priskiriamos prie skurstančiųjų. Atsižvelgiant į rodiklius, susijusius su darbo rinka ir socialine apsauga, struktūrinės skurdo priežastys daro moterims neproporcingą poveikį. Kartu galima teigti, kad moterų indėlis į šeimos, visuomenės ir ekonomikos vystymąsi nuolat nepakankamai vertinamas ir atlyginamas.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Dabartinė finansų krizė turi konkrečias neigiamas pasekmes, kurios tiesiogiai veikia moterų gyvenimą, jų darbą ir jų vietą visuomenėje.

Šiandien beveik 17 proc. moterų gyvena skurde. Prieš rengiant bet kokią politinę strategiją reikėtų atlikti išsamią analizę, kurioje būtų atsižvelgta į visus lyčių aspektus: manome, kad moterų integravimas į darbo rinką yra itin svarbus kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.

Skatinimas derinti darbą ir asmeninį gyvenimą siekiant padėti moterims, norinčioms tęsti profesinę veiklą arba dirbti visą darbo dieną, yra vienas pagrindinių veiksnių mažinant moterų skurdą ir joms kylančias rizikas.

Pageidaujame papildomų priemonių, kuriomis dirbančios moterys būtų remiamos sudarant geresnes sąlygas rasti darbą pagal lankstų darbo grafiką ir taip suteikti joms galimybę vykdyti didesnius šeimos įsipareigojimus, arba teikiant atitinkamas paslaugas vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir kitiems išlaikomiems šeimos nariams.

Esame įsitikinę, kad strategija „Europa 2020“ bus užtikrinta lyčių integracija siekiant pagerinti atstovavimą ir vienodą dalyvavimą darbo rinkoje, panaikinant segregacijos tendencijas ir užtikrinant moterų darbą einant aukštesnes pareigas.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Šią dieną, kai iškilmingai minime 100-ąsias Tarptautinės moters dienos metines, balsuojame dėl dviejų pranešimų, sprendžiamas klausimas, kodėl iki šiol moterys pernelyg dažnai yra menkinamos ir atstumiamos nuo visuomenės.

Tradiciškai moterims gresia didesnis skurdo pavojus, ypač vienišoms motinoms ir vyresnėms negu 65 metų amžiaus moterims. Tarp penkių išmatuojamų tikslų, kuriuos Komisija pasiūlė dėl strategijos „Europa 2020“, yra kova su skurdu, todėl šis pranešimas tampa itin aktualus, ypač lyčių politikos požiūriu ir atsižvelgiant į Europą gniuždančią ekonomikos ir finansų krizę.

Dėl realaus moters pažeidžiamumo jai gresia skurdo ir socialinės atskirties pavojus, taigi ir izoliacija, todėl institucija, kuriais atstovaujame, yra įpareigota įgyvendinti R. Plumb pranešime minimus konkrečius strateginius planus ir programas.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą. Visi rodikliai rodo, kad moterys visame pasaulyje yra vidutiniškai mažiau turtingos nei vyrai. Ekonomikos nuosmukio laikais žmonės, kuriems gresia pavojus nuskursti, tampa labiau pažeidžiami, ir dauguma jų yra moterys. Pranešime pripažįstama, kad visoje ES taikomos griežtos taupymo priemonės turės ypač skausmingų pasekmių moterims, ypač toms, kurios jau dabar susiduria su daugybe nepatogumų. Didelės daugiau nei 65 metų amžiaus Europos moterų dalies pensijos yra tarsi išmalda.

Moterų skurdas yra ne tik neseniai kilusios ekonomikos krizės pasekmė, bet ir kitų veiksnių, atsirandančių dėl diskriminacinių lyčių stereotipų, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo bei kliūčių tinkamam šeiminio gyvenimo ir darbinės veiklos suderinimui, kuris ypač aktualus nepilnoms šeimoms, rezultatas. Todėl atsiranda „skurdo feminizacija“, su kuria būtinai reikia kovoti.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes man sunku pripažinti, kad Europoje 17 proc. moterų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos. Dėl neturinčios precedento ekonomikos krizės, ką tik sudrebinusios Europos Sąjungą, ši apgailėtina padėtis tik pablogėjo. Todėl atėjo laikas pabrėžti šios problemos svarbą ir patvirtinti kovos su šia nelaime priemonių paketą. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės privalo padaryti galą Europos moterų skurdui ir socialinei atskirčiai, visų pirma užtikrindamos, kad moterys turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą ir darbą, padėdamos joms rasti šeiminio gyvenimo ir profesinės veiklos pusiausvyrą ir padėdamos kovoti su smurtu, kurio aukomis, deja, jos per dažnai tampa. Todėl pritariau šiam pranešimui savo iniciatyva, kuriame aptariamas vienas ir mūsų šiuolaikinės demokratijos trūkumų: moterų diskriminacija.

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. – (IT) Skurdas ir lygybė yra du atvirkštiniai ekonominio prognozavimo kintamieji. Veiksmais, kuriais siekiama padėti moterims tapti kuo aktyvesnėms, sumažinamas bendras skurdas.

Europoje daugiau nei 17 proc. moterų gyvena skurde. Ekonomikos ir finansų krizė turėjo – ir toliau gali turėti – įtakos šiems skaičiams, kurie jau ir dabar yra sukrečiantys. Kova su skurdu ne visada buvo laikoma lyčių politikos dalimi ir dėl to mažėja jos svarba. Atitinkamų komitetų darbe pabrėžiama, kad svarbu atsižvelgti į šias sąsajas, ir šiuo pagrindu analizuojami galimi veiksmai. Jie tinkamai įtraukti į strategiją „Europa 2020“, kurioje skurdas apibūdinamas kaip vienas iš penkių išmatuojamų tikslų.

Pradedant nuo trijų skurdo aspektų – lyčių, kartų ir geografinio, R. Plumb pranešime atsiskleidžia nepaprastas jo patikimumas ir ypač jo naujoviškumas planuojant procesą, kuriuo bus pagreitintas griežtų taupymo priemonių, kuriomis siekiama kovoti su krizės padariniais, patvirtinimas. Septynios interesų sritys, kuriose sukurti palankesnę aplinką reikalingam sisteminiam metodui, nurodytam šiame pranešime, šiuo atžvilgiu yra tinkamai suformuluotos.

Dėl teigiamo šio pasiūlymo Komisija, Taryba ir valstybės narės negalės likti abejingos, todėl tikiuosi tinkamai suderinto jų atsako.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Moterų skurdas iš tiesų yra rimta problema, kurią ES reikia spręsti. Ši krizinė situacija, su kuria susiduriame, nepadeda spręsti šios rimtos problemos, tačiau mums reikia papildomai stengtis ją išspręsti. Kova su skurdu yra vienas pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų, todėl reikia daryti viską, kas įmanoma, kad jis būtų pasiektas, ypač kalbant apie moteris, ypač nepalankesnes sąlygas turinčias ir pagyvenusias moteris. Todėl mums reikia darbo ir socialinės apsaugos politikos, kurią vykdant būtų domimasi, kaip rasti sprendimus, kuriais moterims būtų sudarytos sąlygos suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą. Taip pat reikia palaikyti dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene siekiant teisingesnės visuomenės be skirtumų.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Šiandien, 2011 m. kovo 8 d., yra Tarptautinė moters diena. Balsavau už šį pranešimą, nes kelio užkirtimas moterų skurdui ir jo mažinimas yra svarbi pagrindinio socialinio solidarumo principo, kurio laikytis Europos Sąjunga yra įsipareigojusi, dalis.

Moterų skurdas – tai ne tik neseniai kilusios ekonomikos krizės pasekmė, bet ir įvairių veiksnių, pvz., stereotipų kūrimo, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, kliūčių, kylančių dėl darbo ir šeiminio gyvenimo nesuderinimo, ilgesnės moterų gyvenimo trukmės ir apskritai įvairių formų diskriminacijos dėl lyties, dėl kurios dažniausiai nukenčia moterys, rezultatas.

Pranešime ES valstybės narės raginamos įgyvendinti kovos su skurdu, su kuriuo tenka susidurti moterims, mechanizmus, todėl balsavau už šį tekstą.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Nors moterų skurdas yra sena gyvenimo tikrovė, dėl ekonomikos, finansų ir socialinės krizės ši padėtis labai pablogėjo, todėl matome skurdo feminizaciją. Skurdas yra viena iš sričių, kurioje lieka vyrų ir moterų skirtumų. Moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra viena iš kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemonių. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kartu privalome skatinti mokėti vienodą atlyginimą, vienodas galimybes eiti atsakingas pareigas ir suteikti asmens teises į pensiją bei socialinę apsaugą. Smurtas prieš moteris, įskaitant prekybą žmonėmis ir seksualinį išnaudojimą, yra rimta problema, kurią reikia išgyvendinti visomis mums prieinamomis priemonėmis.

Pernelyg dažnai toks smurtas yra viena pagrindinių, po sveikatos problemų ir darbo praradimo, moterų skurdo priežasčių. Tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu privalome laikytis tvirto įsipareigojimo užtikrinti lyčių lygybę ir kovoti su socialine atskirtimi konkrečiomis ir ilgalaikėmis priemonėmis, remiamomis pakankamais finansiniais ištekliais.

  Miroslav Mikolášik (PPE), raštu. – (SK) Skurdo Europoje problema yra pastovus neigiamas reiškinys, turintis poveikį daugeliui europiečių ir ypač moterims.

Naujausių tyrimų duomenimis, vis daugiau moterų gyvena skurde, o 17 proc. jų gyvena žemiau skurdo ribos. Moterų padėtis Europoje lieka nepatenkinama ir net blogėja dėl ekonomikos krizės ir viešojo sektoriaus, kuriame iki krizės dirbo daugiausia moterų, restruktūrizavimo.

Pagal strategiją „Europa 2020“, kuria iš esmės siekiama 25 proc. sumažinti skurdą, mano nuomone, turėtų būti dedama daugiau pastangų ieškant konkrečių sprendimų, susijusių su moterų skurdu, ir juos rengiant. Norėčiau pabrėžti neįkainojamą moterų indėlį į sveiką šeimos vystymąsi ir vaikų auginimą, kurių neturėtų neigiamai paveikti moterų diskriminacija, nes toks nepageidaujamas reiškinys taip pat turi didžiulį poveikį pačiai visuomenei.

Todėl pritariu iniciatyvoms, dėl kurių sumažėtų nepateisinami skirtumai ir moterų padėtis visuomenėje pagerėtų ne tik pagal teisės aktų nuostatas, bet ir kasdieniame gyvenime.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Iš pagrindų išnagrinėjau šį pranešimą. Norėčiau aptarti pagrindines kovos su moterų skurdu kryptis: kovą su moterų skurdu užimtumo politikos ir socialinės apsaugos priemonėmis; socialinio dialogo ir pilietinės visuomenės svarbą kovojant su moterų skurdu; finansinės pagalbos svarbą kovojant su skurdu. Labai svarbu, kad kovo 8 d. Parlamentas patvirtino tokias svarbias rezoliucijas, kurios yra vilties spindulėlis įveikiant neteisybę! Balsavau už.

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. – (FR) Pritariu pranešimui dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje, nes iš jo matyti, kokiu mastu pirmiausia moterys tampa skurdo aukomis. Raginu Europoje imtis praktinių priemonių moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumams sumažinti.

Kiek laiko turėsime sutikti, kad moterų darbo užmokestis turėtų būti mažesnis nei vyrų? Kodėl moteris turėtų dirbti penkerius metus, kad uždirbtų tiek, kiek vyras uždirba per ketverius metus, ir visų pirma kodėl ji galiausiai turėtų būti neturtingesnė dėl to, kad augino savo vaikus?

Ne tokią visuomenę norėčiau palikti savo vaikams ir vaikaičiams. Moterų darbinės veiklos neužtikrintumas per daug jas slegia, ypač joms sulaukus pensinio amžiaus. Europa privalo elgtis atsargiai, kad propaguodami tikrą vienodo apmokėjimo politiką dar labiau nenuskurdintume moterų.

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Mane itin sukrėtė vienišų pagyvenusių moterų skurdas. Jos dirbo visą gyvenimą, prisidėjo prie vaikų auginimo; jei jos dirbo, jos gauna neadekvačias pensijas; jei jos gauna tik valstybines pensijas, tai yra dar blogiau.

Pensijų sistemos joms nebuvo palankios. Galbūt jos nutraukė profesinę veiklą, kad galėtų auginti vaikus, o dėl darbo ne visą darbo dieną jų pajamos buvo mažesnės per visą jų darbinės veiklos laikotarpį. Galbūt jos turėjo išlaikyti šeimos narius, kurie buvo ligoti, pagyvenę arba neįgalūs, o aprūpinimas neatitiko šio darbo. Ši padėtis tikrai nepavydėtina.

Mums reikia pasitelkiant Europos socialinį fondą sudaryti pagalbos ir paramos teikimo programas. Vietos savivaldos institucijos – tiesiogiai arba per nevyriausybines organizacijas – turėtų prisiimti atsakomybę šiais klausimais ir bendradarbiauti su regionais, kad tikslingiau paskirstytų jų kvotas iš struktūrinių fondų. Kova su skurdu neturėtų likti ant statistikos biurų stalų, o turėtų būti nuleista į kuo artimesnį moterims administracinį lygmenį, kuriam jų reikia.

Europoje vis dar pernelyg daug moterų, kurios, beieškodamos darbo ir paslaugų, padedančių joms auginti savo vaikus, gauna mažesnį atlyginimą nei vyrai, pernelyg daug moterų patiria smurtą, pernelyg daug mergaičių imigrančių patiria lytinių organų žalojimą ir pernelyg daug yra vienišų, pagyvenusių ir užmirštų moterų.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Moterų skurdas yra tragiška problema, ypač besivystančiose šalyse. Nepaisant to, šiame pranešime palaikomas netiesioginis požiūris turėtų būti taikomas kaip būdas sušvelninti valstybių narių migracijos politiką. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungai reikia užimti aiškią poziciją ir turėti planus, kuriuos būtų galima pasitelkti kovai su ekonomikos krize. Šiuo atveju tai yra klausimas, kaip apsaugoti moteris nuo skurdo rizikos ir nebeleisti joms iš esmės likti pažeidžiamesne visuomenės dalimi nei vyrai ir dėl to būti mažiau pajėgioms reaguoti į užimtumo krizę. Kad pasiektume strategijos „Europa 2020“ tikslą kovos su skurdu srityje, mums reikia užtikrinti, kad moterims būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis ištekliais, geresne užimtumo politika, didesniu finansavimu iš Europos socialinio fondo ir galimybe siekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros neatsisakant savo, kaip motinų, vaidmens. Kaip jau sakiau apie kitus pranešimus, dėl kurių šiandien balsuota, vis dėlto manau, kad įgyvendinant šias rekomendacijas reikėtų atsižvelgti į subsidiarumo principą ir tam tikras tipines nacionalines ypatybes, kurias reikia ginti ir saugoti.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL)Balsavau už pranešimą dėl moterų skurdo ES. Dabartiniu ekonomikos krizės laikotarpiu taikomos griežtos taupymo priemonės taip pat turi neigiamą poveikį moterims, todėl darbo rinkoje jos patenka į nepalankią padėtį. Graikijoje dirbančių moterų skurdo rizika yra 10 proc. ir yra daug didesnė nei vyrų, o Europoje moterų skurdas yra 36 proc., vyrų – 11 proc. Pagrindinis tikslas yra panaikinti dviejų lyčių asmenų darbo užmokesčio skirtumą ir dėl jo atsirandančią nelygybę bei imtis priemonių, kad būtų galima remti dirbančias vienišas motinas numatant lankstesnį darbo laiko grafiką. Dabar valstybės narės raginamos, jei yra galimybė, kurti naujas darbo vietas moterims ir sudaryti geresnes sąlygas siekti aukšto lygio išsilavinimo, kad jos galėtų įgyti įgūdžius ir kvalifikacijas bei pretenduoti į kokybiškas darbo vietas.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Buvo atlikta pakankamai tyrimų, todėl turime pakankamai tikslių duomenų, kad galėtume kategoriškai teigti, kad apskritai būtent moterys pirmiausia ir labiausiai kenčia nuo skurdo visose visuomenėse, nuo turtingiausių – nė vienai iš jų nepavyko sėkmingai pašalinti skurdo – iki skurdžiausių, kuriose skurdas plinta kaip užkrečiamoji liga, dėl kurios sumažėja vidutinė gyvenimo trukmė ir prarandama viltis gyventi. Tačiau mums reikia geresnio ir konkretesnio šios tikrovės supratimo įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kad būtų galima veikti geriau pritaikytu ir veiksmingesniu būdu siekiant bendro moterų skurdo prevencijos ir mažinimo tikslo. Verta pabrėžti moterų skurdą tuo požiūriu, kad taip pat turime bendruosius rodiklius, kurie parodo didžiulį jo poveikį bendrijos socialinei struktūrai: dėl itin svarbaus ir nuolatinio moterų vaidmens šeimoje pasitvirtino, kad kuo daugiau investuojama į jų švietimą ir socialinį paaukštinimą, tuo geriau visuomenė vystosi socialiai ir ekonomiškai. Kova su moterų skurdu yra ne tik moralinė pareiga, bet ir socialinė investicija. Dėl šių priežasčių balsavau už pranešimą dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – ES susiduria su didžiule ekonomikos, finansų ir socialine krize, turinčia poveikį mums visiems, vyrams ir moterims. Tačiau ji ypač kenkia darbo rinkoje dalyvaujančioms moterims ir jų asmeniniam gyvenimui, nes labiau tikėtina, kad jos dirbs neužtikrintą darbą, labiau tikėtina, kad jos bus atleidžiamos iš darbo, ir mažiau tikėtina, kad joms bus užtikrinta socialinė apsauga. Griežtos taupymo priemonės, įgyvendinamos visoje ES, turi ypač neigiamą poveikį moterims, kurios dominuoja viešajame sektoriuje ir kaip darbuotojos, ir kaip paslaugų gavėjos. Užkirsti kelią moterų skurdui ir jį mažinti yra svarbi pagrindinio socialinio solidarumo principo, kurio laikytis pagal ES sutarties 3 straipsnį įsipareigojusi ES, dalis. Tai reiškia vyrų ir moterų lygybę, socialinį teisingumą ir apsaugą bei kovą su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad, įgyvendindamos strategiją „Europa 2020“, pašalintų lyčių nelygybę užimtumo srityje. Primygtinai raginu nustatyti tikslą kiekvienais metais 1 proc. sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, kad iki 2020 m. būtų pasiektas tikslas šį skirtumą sumažinti 10 proc. Taip pat tvirtinu, kad būtini teigiami veiksmai siekiant padidinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus politinėse, ekonomikos ir verslo institucijose.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą. Visi rodikliai rodo, kad moterys visame pasaulyje yra vidutiniškai mažiau turtingos nei vyrai. Ekonomikos nuosmukio laikais žmonės, kuriems gresia pavojus nuskursti, tampa net labiau pažeidžiami, ir dauguma jų yra moterys. Pranešime pripažįstama, kad visoje ES taikomos griežtos taupymo priemonės turės ypač skausmingų pasekmių moterims, ypač toms, kurios jau dabar susiduria su daugybe nepatogumų. Didelės daugiau nei 65 metų amžiaus Europos moterų dalies pensijos yra tarsi išmalda. Moterų skurdas yra ne tik neseniai kilusios ekonomikos krizės pasekmė, bet ir kitų veiksnių, atsirandančių dėl diskriminacinių lyčių stereotipų, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo bei kliūčių tinkamam šeiminio gyvenimo ir darbinės veiklos suderinimui, kuris ypač aktualus nepilnų šeimų atveju, rezultatas. Todėl atsiranda „skurdo feminizacija“, su kuria būtinai reikia kovoti.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – R. Plumb pranešimas FEMM komiteto vardu patvirtintas balsų dauguma. Pritarėme daugeliui dalių, dėl kurių atskirai balsuoti prašė S&D, PPE ir ALDE frakcijos. Šios dalys iš esmės buvo pasikartojimai. Galutinis rezultatas taip pat yra geras. Jis teigiamas dėl to, kad patvirtinta: šalinti lyčių nelygybę, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“ (38 dalis); visiškai apmokamos motinystės atostogos, kaip patvirtinta 2010 m. spalio 20 d. (39 dalis); padidinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus politinėse, ekonomikos ir verslo institucijose. Aukštų standartų viešosios paslaugos (43 dalis) taip pat turėtų būti suderinamos su visos darbo dienos darbo valandomis. Tačiau kartu jis yra neigiamas, nes atkūrimo planuose (15 dalis) nepatvirtintas lyčių aspektas.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Pritariau pranešimui dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje. Per pastaruosius 10 metų skurde gyvenančių moterų skaičius, palyginti su vyrų skaičiumi, neproporcingai didėjo. Skurde gyvena daugiau nei 84 mln. ES piliečių, o pusę šio skaičiaus sudaro moterys. Tai yra ekonomikos krizės, esamų moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų, sunkumų siekiant suderinti šeiminį gyvenimą ir profesinę veiklą, ilgesnės vidutinės gyvenimo trukmės ir įvairių tipų diskriminavimo dėl lyties, kurį daugiausia patiria moterys, pasekmė. Norėčiau paraginti imtis ryžtingų priemonių tiek ES, tiek visų valstybių narių lygmeniu siekiant įveikti su darbo užmokesčiu susijusią diskriminaciją ir užtikrinti galimybę gauti patrauklius darbo pasiūlymus. Norėčiau pabrėžti būtinybę stiprinti teisines priemones, kuriomis būtų siekiama šalinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Šiuo atžvilgiu vis dar esama gana didelių skirtumų, nes vyrai uždirba vidutiniškai 20–25 proc. daugiau nei moterys ir dėl to vienišų moterų, pensininkių ir našlių skurdo lygis yra didesnis. Svarbu, kad siekiant pakelti moterų užimtumo lygį pagal strategiją „Europa 2020“ būtų patvirtintos ES programos moterų mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo srityje. Šios programos daugiausia turėtų būti orientuotos į profesijas, kurios bus svarbios ateityje ir kuriomis bus šalinami stereotipai, esantys tradiciškai moterims arba vyrams priskiriamose švietimo srityse, taip pat atsisakoma tradicinių modelių mokyklų programose.

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. – (PL) Skurdo feminizacija yra reiškinys, kuris vis dažniau pastebimas, su kuriuo vis dažniau susiduriama tiek Europoje, tiek už jos ribų ir kuris pasireiškia, be kitų priežasčių, dėl amžiaus, šeiminių pareigų, etninės kilmės ir smurto prieš moteris. Didesnis moterų, dirbančių mažai apmokamą darbą arba darbą ne visą darbo dieną, procentas reiškia, kad daugiau moterų nei vyrų gyvena ties skurdo riba.

Europos lygmeniu reikėtų paspartinti mokslinius šio reiškinio tyrimus, nes vykdant mokslinius tyrimus bus galima nustatyti tikslius ir veiksmingus kovos su moterų skurdu ir socialine atskirtimi metodus. Pagrindinis metodas, taikomas siekiant padėti moterims išbristi iš skurdo, turėtų papildyti atitinkamą dėmesį užimtumo politikai (lankstaus įdarbinimo metodai, profesinis orientavimas, mokymo, kuriuo siekiama įgyti aukštesnę kvalifikaciją, paslaugų teikimo užtikrinimas ir priemonės, skirtos kaimo vietovėse gyvenančioms moterims).

Kovojant su šia problema labai svarbų vaidmenį atlieka ir švietimas. Šiuo tikslu reikėtų išnaudoti ES finansinį potencialą ir ypač didelį dėmesį skirti lyčių klausimų susiejimui su planais, skirtais ekonomikos krizei ir veiksmingam strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui. Šios srities ES priemonės turėtų būti socialinio solidarumo išraiška.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariau šiam pranešimui, kuriame pripažįstama, kad visoje ES moterys yra labiau veikiamos skurdo ir kad mums reikia dirbti kartu, kad jį įveiktume. Buvau nusivylusi, kad Britanijos konservatoriai vėl nepritarė šiam pranešimui dėl 100-ųjų Tarptautinės moters dienos metinių.

  Niki Tzavela (EFD), raštu. – (EL) Kova su skurdu yra vienas iš Europos strategijoje „Europa 2020“ siūlomų tikslų. Moterų skurdas daugeliu atžvilgių yra moterų diskriminacijos pasekmė. Dėl pastarojo nuosmukio pablogėjo jų padėtis visuomenėje, padidėjo jų diskriminacija ir jos priartėjo prie skurdo ribos. Savo pranešime dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje R. Plumb bandė ieškoti veiksmingų sprendimų, kuriais būtų galima pagerinti moterų padėtį visoje visuomenėje, todėl balsavau už jį.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – ES moterys uždirba vidutiniškai 17,5 proc. mažiau nei vyrai ir per pastaruosius penkiolika metų šis procentas išliko pastovus – atėjo laikas imtis veiksmų siekiant sumažinti šį darbo užmokesčio skirtumą. Siekiant sąžiningo susitarimo dėl moterų valstybėse narėse turi būti tinkamai įgyvendintas vienodas užmokestis už vienodą darbą. Itin svarbu, kad išnagrinėtume poveikį, kurį moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas turi moterų pensijoms; daugeliu atvejų moterų teisę į pensiją lemia jos šeiminė padėtis. Moterims reikėtų užtikrinti vienodas pensijas, todėl pritariau pasiūlymui užtikrinti moterims tokias pat teises pensijų ir socialinės apsaugos atveju. Apytikriai 17 proc. ES moterų gyvena žemiau skurdo ribos, todėl svarbu, kad būtų patvirtinta socialinė ir darbo rinkos politika siekiant užtikrinti moterims minimalias pajamas ir socialinį teisingumą. Pritariu raginimams ES skirti didesnį finansavimą per Europos socialinį fondą siekiant padėti kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, – itin svarbu, kad moterys būtų visiškai integruotos į darbo rinką.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už pranešimą dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje. 2010 m. Komisijos metinė ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės rodo, kad skurdas yra viena iš sričių, kurioje yra akivaizdūs skirtumai dėl lyties. Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė buvo vadinamosios skurdo feminizacijos atsiradimo priežastis. Dėl daugkartinių biudžeto mažinimų ir valstybės sektoriaus restruktūrizavimo visų pirma kilo grėsmė darbo vietoms, į kurias pirmiausia įdarbinamos moterys. Kartu priemonės, kurioms pritarė vyriausybės siekdamos kovoti su krize, pirmiausia taikomos tradiciškai vyrams priskiriamoms ekonomikos sritims. Todėl reikia skubiai atlikti pranešėjos reikalaujamą vadinamos skurdo feminizacijos reiškinio analizę, kad būtų galima imtis atitinkamų atsakomųjų priemonių.

Pranešimai: Mariya Nedelcheva (A7-0029/2011) ir Rovana Plumb (A7-0031/2011)

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Dvi Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pateiktos ir 100-osios Tarptautinės moters dienos metinių dieną apsvarstytos rezoliucijos rodo, kad Parlamentas propaguoja ir remia vienodą požiūrį į vyrus ir moteris. Teisėkūros asamblėjos pirmininkas iš tiesų aiškino, kad nacionaliniuose parlamentuose yra pernelyg mažai moterų, net jei padėtis keičiasi, kai kalbama apie Europos Parlamentą. Galiu patvirtinti, kad taip yra ir Rumunijoje, kuri į Europos teisės aktų leidybos instituciją siunčia proporcingai daugiau moterų nei jų dalyvauja nacionaliniame parlamente. Tačiau, be siekio išbristi iš šios padėties, kurią galima laikyti tik ledkalnio viršūne, reikia, taikant dinamišką ir realistišką politiką, panaikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, turėti daugiau į vadovaujamąsias pareigas paskirtų moterų ir padidinti moterų užimtumą, nes jos labiausiai kenčia dėl nedarbo. Analizė rodo, jog mes kalbame ne tik apie tai, kad reikalingas vienodas požiūris į vyrus ir moteris, bet ir apie tai, kad šios politikos priemonės turėtų turėti didelį poveikį ekonomikai, nes 30 proc. padidėtų BVP. ES vidutinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas vis dar yra 18 proc. Palankiai vertinu valstybių narių raginimą įgyvendinti teisės aktus dėl vienodo darbo užmokesčio.