Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2011 m. kovo 10 d. - Strasbūras

14.1. Pakistanas: mažumų reikalų ministro Shahbazo Bhatti nužudymas

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Pakistano: mažumų reikalų ministro Shahbazo Bhatti nužudymo⁽¹⁾.

  Jean Lambert, autorė. – Pone pirmininke, manau, mus visus giliai sukrėtė ir išgąsdino pasikėsinimas į Shahbazą Bhatti, tuo labiau, kad mes, šio Parlamento nariai, jį pažįstame: jis čia lankėsi, susitiko su daugeliu iš mūsų; taip pat todėl, kad tai – dar viena didelę simbolinę reikšmę turinti žmogžudystė, pakirtusi žmogų, siekusį susitaikymo ir visų Pakistano mažumų bendradarbiavimo.

Be to, turėtume pareikšti užuojautą ne tik jo šeimai, bet ir visų, nužudytų per teroristų išpuolius Pakistane, šeimoms. Šią savaitę įvyko du tokie išpuoliai, per kuriuos buvo nužudyta ir sužeista daugiau žmonių, negu, pvz., per bombų sprogimus Londone.

Pakistane kenčia visi gyventojai, o bauginimas pakerta demokratiją. Matome, kaip kinta kai kurių apygardų, pvz., Ketos, demografinė padėtis, nes bauginami žmonės priversti išvykti.

Mūsų rezoliucija svarbi, nes joje reiškiamas noras tęsti darbą ir jis remiamas, ja siekiama tolerancijos ir tarpusavio supratimo. Norėčiau pažymėti, kad šių dalykų mums reikia ir Europos Sąjungoje, kurioje tam tikri neseni ministrų pareiškimai, mano nuomone, nepadėjo to siekti. Taigi, tikimės lyderystės Pakistane ir Europos Sąjungoje.

  Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, nepaisant daugelio grasinimų sulaukusio Pakistano religinių mažumų ministro Shahbazo Bhatti prašymo suteikti daugiau apsaugos, kovo 2 d. teroristui pavyko jį nužudyti. Reiškiame užuojautą ne tik jo artimiesiems, bet ir visiems tolerantiškesnės visuomenės siekiantiems pakistaniečiams. Tai – tikras smūgis Pakistanui ir visai žmonijai.

Kodėl Pakistano institucijos atmetė ministro prašymą suteikti jam neperšaunamą tarnybinį automobilį ir jo prašymą leisti pačiam pasirinkti asmens apsaugos darbuotojus, kuriais jis pasitikėjo. Ragindamas reformuoti nežmoniškus šventvagystės įstatymus, jis buvo žmogaus teisių gynėjas.

Norime ne mažiau pagerbti ir kovo 1 d. nužudyto Pakistano žmogaus teisių komisijos koordinatoriaus Naeemo Sabiro Jamaldini darbą.

Reikia praktinių veiksmų, t. y. tyrimų, įskaitant tyrimą vyriausybės viduje. Jie turi būti atliekami pagal tarptautinius standartus, nes nebaudžiamumui turi būti padarytas galas. Europos Sąjunga turėtų stebėti padėtį ir stengtis finansuoti pilietinę visuomenę pasitelkdama Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, autorė. – (PL) Pone pirmininke, per pastaruosius 10 mėnesių Europos Parlamentas iš viso priėmė tris rezoliucijas dėl religijų laisvės Pakistano Islamo Respublikoje.

2010 m. gegužės mėn. čia, Strasbūre, apie tai kalbėjome dalyvaujant mažumų ministrui Shahbazui Bhatti. Šiandien Parlamente aptariame jo mirties aplinkybes. Kovo 2 d. įvykdytas aukšto rango valstybės pareigūno nužudymas reiškia tik vieną dalyką: Pakistane niekas nėra saugus nuo radikalių islamistų. Pavojus kyla ne tik tiems, kurie kritikuoja archaišką įstatymą, kuriame numatyta mirties bausmė už religinę šventvagystę, bet ir tokiems, kaip S. Bhatti, kurie viešai gina nepakantumo aukas.

Praėjus 10 mėnesių matyti, kad dabartinė Europos Sąjungos politika Pakistano atžvilgiu neduoda planuotų rezultatų. Todėl pritariu mūsų rezoliucijoje išdėstytai idėjai surengti apskritojo stalo susitikimus mažumų padėčiai Pakistane aptarti. Manau, kad naujai sukurta Europos išorės veiksmų tarnyba turi aiškiai reaguoti į įvykius Islamabade, kol nenužudyta daugiau žmonių ir kol nevėlu.

  Eija-Riitta Korhola, autorė. – (FI) Pone pirmininke, Shahbaz Bhatti ir visa jo šeima – nuostabą keliantis pavyzdys, ko gali pasiekti drąsūs, principingi ir pasišventę žmonės. Praėjus vos šešiems mėnesiams nuo to laiko, kai jis pradėjo eiti pareigas, Pakistano parlamentas patvirtino svarbią reformą, kuria šalies mažumoms buvo užtikrinta 5 proc. kvota valstybinėse pareigose. Tai buvo tik viena iš daugelio demokratinių reformų, kurias stengėsi apginti S. Bhatti ir kuriomis Pakistano vyriausybė turėtų labai didžiuotis.

Svarbiausias iš visų tikriausiai yra „Tikėjimų darnos dialogas“, kurį jis pradėjo vietos lygmeniu ir kuriuo buvo siekiama išsklaidyti įtampą ir spręsti problemas, dėl kurių kyla terorizmas. Šioje idėjoje mačiau veiksnius, tinkamus Nobelio taikos premijai, ir tikiuosi, kad žmogaus teisės ir demokratija Pakistane bus ginamos ir toliau, net jeigu ekstremistiniai elementai, atsikratę aiškiausią strategiją turėjusiu šalies žmogaus teisių aktyvistu, pasiekė laikiną pergalę. Jeigu dialogas pavyks šalyje, kuri yra vienas iš radikaliojo islamo centrų, teigiamas poveikis išplis į visą pasaulį.

Su S. Bhatti susitikau vos prieš mėnesį. Kalbėjome apie galimą jo mirtį. Jis nebuvo naivus. Jis labai gerai suprato, kokie gali būti drąsos padariniai. Aš ilgai negyvensiu, sakė jis, bet kol kas kaip įmanydamas stengsiuosi pakeisti neteisingus teisės aktus. Aš mirsiu, bet įstatymas liks ir turės poveikį milijonų žmonių gyvybei.

(Plojimai)

  Peter van Dalen, autorius. – (NL) Pone pirmininke, bijau, kad padėtis Pakistane blogėja. Atrodo, kad vyksta išpuolis po išpuolio, o vyriausybė atrodo praradusi norą kištis. Praėjusį sausio mėn. buvo pasikėsinta į gubernatorių Taseerą, o praėjusią savaitę pasikėsinta į vienintelį krikščionį federalinį ministrą S. Bhatti. Europos Sąjunga ir valstybės narės ryšius su Pakistanu palaiko daugeliu būdų. Rengiamasi bendradarbiauti dėl Afganistano, į šalį pumpuojama daug šimtų milijonų pagalbos švietimui ir atstatymui, stengiamasi skatinti tikėjimų dialogą.

Nepaisant to, mums atėjo laikas ryžtingai pasipriešinti. Turi būti reformuota Pakistano švietimo sistema ir turi būti nustota mažiems vaikams skiepyti neapykantą krikščionims. Pagalba atstatymui po potvynių turėtų būti skirstoma sąžiningai, tai reiškia, ir ne musulmonams. Tai naudinga ne tik Vakarams. Jeigu Pakistano vyriausybė ir saugumo tarnybos nesuvaldys padėties, šalis nugrims į ekstremizmo liūną. Apsiginti nuo šios bangos liko labai mažai laiko.

  Rui Tavares, autorius. – (PT) Pone pirmininke, dažnai čia, Europos Parlamente, savo rezoliucijomis skubiais klausimais galime pasiekti tik tiek, tačiau tokiais atvejais, kaip šis, kai kalbama bent apie dvi žodžio laisvės ir religijos laisvės problemas Pakistane ir kitose panašiose šalyse, norėdami, kad mūsų balsas būtų išgirstas, turime pasiekti bent du dalykus.

Pirmiausia Pakistano tolerancijos gynėjams ir religijos laisvės gynėjams norėčiau pasakyti, kad jie ne vieni. Tai – labai kuklus tikslas, tačiau manau, kad tai – pirmas žingsnis siekiant tam tikro orumo ir pagarbos diskusijoms, o ši žinia pasieks religijos laisvės rėmėjus Pakistane, tad pirmasis dalykas, kurį norėčiau padaryti, tai jiems pasakyti, kad jie ne vieni.

Antrasis dalykas, kurį norėčiau padaryti, tai norėčiau Pakistano vyriausybei labai aiškiai pasakyti, kad ji negali priversti Pakistano ekstremistų nustoti manyti, kad jie kalba visų vardu, nes tai – užburtas ratas, į kurį dažnai įkliūva šalys šventvagystės įstatymų srityje, kaip dabar Pakistane arba kaip, pvz., buvo Indonezijoje. Turime reikalų su labai iškalbingų ekstremistų mažuma, kurie kalba labai garsiai ir galiausiai pradeda manyti, kad kalba visų vardu, nes sugeba įbauginti likusiąją visuomenės dalį. Todėl jeigu šiuo atveju vyriausybės pirmosios nesiims ginti laisvės savo pačių šalyse, nekovos su nebaudžiamumu ir jeigu vyriausybės nepastatys orumo tvirtovės, visą šalį gali pradėti kamuoti nepakantumas.

Todėl Pakistano vyriausybė turi visapusiškai ištirti Shahbazo  Bhatti nužudymą ir turi atlikti tyrimus, kol bus padarytos išvados, kaip ji padarė Pandžabo gubernatoriaus atveju. Ko ji negali daryti, tai negali leisti, kad tyrimai būtų iškraipomi tokia praktika, kurią tyrimuose naudojo policija ir Pakistano slaptosios tarnybos ir dėl kurios žlugo tyrimai, netgi tyrimai, susiję su buvusio ministro pirmininko Benaziro Bhutto nužudymu. Todėl Pakistano vyriausybei gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad ekstremistai nepasinaudotų viešosiomis diskusijomis, o mums – išlaikyti solidarumą su tolerancijos gynėjais šalyje.

  Mario Mauro, PPE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Shahbaz Bhatti buvo nužudytas vadinamųjų šventvagystės įstatymų vardan ir tai padarė grupė fundamentalistų, kurie, kaip vis dažniau būna, pasinaudojo Dievo vardu savo galios įtvirtinimo sistemoms ginti.

Šia rezoliucija norime pritarti ir padėkoti Shahbazui Bhatti už daug metų mums rodytą pavyzdį. Tikiuosi, kad tokia skaudi auka yra įspėjimas Europos Sąjungos vyriausybėms ir vyriausiajai įgaliotinei užsienio politikai, kad iki šiol ištartus negausius bejėgius žodžius būtų galima pakeisti konkrečiais veiksmais.

Beje, pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjunga, tiksliau – Taryba ir Komisija, o ne Parlamentas, švaistė laiką diskutuodama, ar į savo silpnas smerkiamąsias formuluotes įtraukti žodį „krikščioniškas“, o tuo metu krikščionys ir toliau brutaliai žudomi, dažnai todėl, kad siekė ryšių su Vakarais, nors juose pačiuose nieko vakarietiško nėra. Todėl manau, kad Komisija ir Taryba šia proga turėtų konsultuotis su Parlamentu.

  Catherine Stihler, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš irgi norėjau pagerbti Shahbazo Bhatti drąsą ir darbą. Žinau, kad daugelis kolegų šio Parlamento narių su juo susitiko asmeniškai, o jo ryžtas stengtis dėl mažumų bendruomenių Pakistane ir ginti jų teises yra pavyzdys mums visiems. Faktas tai, kad jis ant plauko pakabino savo gyvybę; jis žinojo, kad pavojai didėja, ir jo drąsa turėtų būti pripažinta. Jis prarado gyvybę, o mes, šio Parlamento nariai, praradome draugą.

Taigi, ką galime padaryti? Manau, šioje rezoliucijoje yra ne vienas svarbus aspektas. Gyvybiškai svarbi 13 dalis, kurioje kompetentingos ES institucijos raginamos įtraukti religijos laisvę visuomenėje. Be to, norėčiau paraginti Komisiją pokalbiuose ir sprendžiant prekybos klausimą iškelti ir žmogaus teisių problemą. 19 dalis, kurioje kalbama apie Pakistano institucijas ir vyriausybę, taip pat svarbi, ne mažiau svarbus ir raginimas pripažinti demokratiją ir žmogaus teises.

Manau, jog galiausiai mes visi norėtume užtikrinti, kad mūsų užuojauta būtų išgirsta, ir tikiuosi, kad Parlamento pirmininkas Shahbazo Bhatti motinai nusiųs asmeninį laišką. Jo laidotuvės buvo praėjusią savaitę ir manau, kad tai irgi svarbu.

  Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, S. Bhatti nužudymas – tai antrasis aukšto rango Pakistano pareigūno nužudymas per du mėnesius. Ir S. Bhatti, ir gubernatoriaus Salmano Taseero nužudymai turi būti išsamiai ištirti, o nusikaltėliams turi būti įvykdytas teisingumas.

Be S. Bhatti nužudymo, norėčiau iškelti dar vieną skubiai spręstiną žmogaus teisių Pakistane klausimą – dėl padėties Beludžistano provincijoje. Beludžių mažuma toliau persekiojama ir, organizacijos Amnesty International teigimu, bent 90 beludžių aktyvistų – mokytojų, žurnalistų ir teisininkų – dingo arba buvo nužudyti. Kiti žmonės, pvz., pagalbą teikiantys darbuotojai, mokytojai, žurnalistai ir valdžios pareigūnai, taip pat persekiojami ir jiems grasinama.

Europos Parlamentas ir ES turi Pakistanui nusiųsti aiškią žinią ir paraginti Pakistano vyriausybę padaryti viską, ką gali, kad tokios padėties būtų išvengta.

  Nicole Kiil-Nielsen, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, šie išpuoliai, žinoma, netoleruotini, tačiau dar labiau netoleruotina nebaudžiamumo aplinka, egzistuojanti nepaisant padaugėjusių išpuolių. Deja, Pakistano piliečiai ir aukų šeimos negali daug tikėtis iš teismų sistemos, kurią žlugdo korupcija, bauginimas, blogai apmokyti tyrėjai ir prokurorai. Tyrimai trunka metų metus ir grindžiami diskriminaciniais įstatymais. Pirmiausia reikia reformuoti baudžiamąją teismų sistemos dalį, ji turi atgauti ir nacionalinį, ir tarptautinį patikimumą.

Remiantis Heinricho Böllo fondo atliktu tyrimu universitetuose, jauni pakistaniečiai mano, kad teismų sistemos patikimumas daug svarbesnis šalies išlikimui negu karinės pajėgos ar parlamentinė sistema.

Todėl Europos Sąjunga turi pasinaudoti visomis turimomis ir reikiamomis priemonėmis teisminiam bendradarbiavimui su Pakistanu sustiprinti.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Pakistane po vieną nutildomas kiekvienas reformų ir pažangos balsas. Shahbaz Bhatti žinojo, kad jam gresia pavojus – ir kaip krikščionis šalyje, kurioje gausu religinio nepakantumo, ir kaip mažumų ministras, kuris be baimės pasmerkė drakoniškus savo šalies šventvagystės įstatymus. Tačiau jis nesileido bauginamas islamistų fanatikų, kurie grasino jam mirtimi.

Vos dviem mėnesiais anksčiau Pandžabo gubernatorių Salmaną Taseerą nužudė jo paties asmens apsaugos darbuotojai, o S. Bhatti netgi nebuvo suteikta asmens apsauga ir todėl jis buvo lengviausias taikinys gerai ginkluotiems teroristams, kurie jį pakirto einantį į vyriausybės posėdį.

Kodėl S. Bhatti neužstojo ginkluoti asmens apsaugos pareigūnai? Tai – vienas iš daugelio klausimų, kuriuos turime pateikti prezidentui A. Zardari. Tikiuosi, jis galės į juos atsakyti. Tikiuosi, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė darys jam spaudimą rodyti geresnį pavyzdį, kaip priešintis nerimą keliančiam Pakistano visuomenės radikalėjimui.

Visų pirma tai – žmogiška tragedija. Gyvybę prarado labai drąsus ir principingas žmogus ir mes, būdami demokratai, šiandien, šiose diskusijose, reiškiame pagarbą jo vardui ir jo gyvenimo laimėjimams. Reiškiame užuojautą jo artimiesiems jų sielvarto valandą.

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, islamo šariato teisėje pažodžiui skelbiama, kad bet kas, kas įžeidžia islamą, pasmerkiamas mirti.

Nežinau, kokie veiksmai islamo pasaulyje gali būti laikomi islamo įžeidimu, bet žmogaus teisių ir religijos laisvių gynėjų nužudymo atvejai Pakistane ir kitose islamo šalyse rodo, kad kai kurie dvasiniai islamo lyderiai mūsų civilizuotas vertybes, teikiančias žmonėms plačią laisvę nuspręsti, laiko grėsme savo tikėjimui ir nedelsdami pagal savo teisę skelbia fatvą prieš kiekvieną, kas jų teritorijoje atvirai gina žmogaus teisių ir piliečių laisvių laikymąsi.

Pakistano vyriausybės ministras Shahbaz Bhatti, Pandžabo provincijos gubernatorius Salman Taseer ir Pakistano žmogaus teisių komisijos koordinatorius Sabir Jamaldini mums tapo nekaltomis fanatiško islamo teisės taikymo aukomis. Šių aukų pavyzdžiu siekiama ne tik terorizuoti didesnės laisvės siekiančius Pakistano gyventojus, bet ir atgrasyti šalį valdančius politikus nuo politinės sistemos reformos, kad jie toliau laikytųsi viduramžiškų taisyklių.

Vis dėlto jeigu islamo šalyse nenorime sukelti politikų reformuotojų konflikto su jų religinėmis institucijomis, mano nuomone, turėtume stengtis rasti būdą su dvasiniais islamo lyderiais vykdyti konstruktyvų dialogą dėl taikaus civilizacijų sambūvio ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, kalbame apie vyriausybės ministro ir žmogaus, kuris viešai skelbė apie savo krikščioniškas šaknis ir buvo katalikas, nužudymą. Kalbame apie dar vieną žmogžudystę Pakistane, kuri rodo, kad institucijos faktiškai nekontroliuoja padėties, o tai yra problema. Šiuo metu nesakome, kad Pakistano prezidentas ar vyriausybė parodė piktą valią. Mūsų kaltinimas susijęs su tuo, kad jie netgi nesugeba užtikrinti vyriausybės sistemai priklausančių žmonių, išpažįstančių kitą tikėjimą negu likusioje šalies dalyje, saugumo. Tai – šios šalies, kuri laipsniškai tampa vis agresyvesnė ir kupina neapykantos kitoms religijoms negu islamas, tragedija. Tai – tikra problema. Esu tikras, kad apie tai turėtume garsiai kalbėti.

  Pirmininkas. – Dabar pereiname prie procedūros „prašau žodžio“.

Man labai daug narių nurodė – kadangi čia yra kai kurie frakcijų pirmininkai ir pirmininkų pavaduotojai, tai paminėsiu dabar – kad per tokias skubias diskusijas, kai tiek daug narių akivaizdžiai domisi tam tikra tema, mums reikia daugiau lankstumo. Dabar šiek tiek atsižvelgsiu į tai, kaip nariai užregistruoti kalbėti vėlesnėse diskusijose.

  Michael Gahler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, likus savaitei iki Shahbazo Bhatti nužudymo su juo kalbėjausi jo biure Islamabade ir jis žinojo, koks pavojus jam gresia. Tačiau didesnį nerimą jam kėlė susidaręs įspūdis, kad daug žmonių išsigando ir nustojo priešintis ekstremistams, ypač pastaraisiais mėnesiais, kai buvo nužudytas Pandžabo gubernatorius Salman Taseer. Ministrai, parlamentarai, žurnalistai, teisininkai, netgi žmogaus teisių aktyvistai, visada dalyvaudavę anksčiau, nebedrįsta pasipriešinti šiems ekstremistams.

Manau, kad turime visus Pakistane raginti pasipriešinti šiam nepakantumui, priešingu atveju su jais susidoros arba su visais iš karto, arba pavieniui. Sherry Rehman, drąsiai politikei, kuri pateikė šventvagystės įstatymo pakeitimus, kyla ypatingas pavojus. Todėl raginu Pakistano parlamentą apsaugoti ją jau dabar, galutinai priimant jos pasiūlytus šventvagystės įstatymo pakeitimus. Tai akivaizdžiai reikštų bendrą poziciją prieš ekstremizmą.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Pone pirmininke, Pakistano mažumų ministras S. Bhatti nužudytas vykstant ginčams dėl įstatymo, kuriuo šioje šalyje už šventvagystę numatyta mirties bausmė, pakeitimų, kuriems jis pritarė. Manau, kad nepakantumas, davęs pradžią įstatymams, pagal kuriuos baudžiama už šventvagystę, lėmė baisias pagrindinių kovotojų už žodžio ir įsitikinimų laisvę Pakistane žmogžudystes. Tuo pat metu incidentą su S. Bhatti pasmerkė didelė Pakistano politinio elito, žiniasklaidos, įvairios etninės kilmės ir religinių įsitikinimų žmonių dalis, o tai – teigiamas ženklas. Todėl šalies vyriausybės pareiga – užtikrinti, kad nepasikartotų smurtiniai incidentai, kurių priežastis – nepakantumas, ir toliau stengtis laikytis Pakistano konstitucijoje įtvirtintų demokratinių vertybių, visuotinių žmogaus teisių ir nuomonės laisvės principų.

  Constance Le Grip (PPE). – (FR) Pone pirmininke, mane irgi giliai sukrėtė bailus 2011 m. kovo 2 d. pasikėsinimas į Shahbazą Bhatti, krikščionį Pakistano vyriausybės ministrą, atsakingą už mažumas.

Šis teroro aktas įvykdytas po daugelio kitų teroro aktų prieš drąsius, tolerantiškus pakistaniečius, kurie aistringai pasisako už žmogaus teises ir kurie gina ir vyrų, ir moterų žmogaus teises.

Dar kartą raginame Pakistano vyriausybę padaryti viską, kas įmanoma, kad šis bailus teroro aktas būtų išsiaiškintas, ir užtikrinti, kad žmonių, kuriems grasina fanatiški religiniai ekstremistai, apsauga būtų tikrai veiksminga. Pirmiausia, žinoma, galvoju apie Sherry Rehman, tačiau ne tik apie ją.

Dar kartą kategoriškai raginu visas kompetentingas Europos Sąjungos institucijas į derybas dėl būsimų bendradarbiavimo susitarimų, įskaitant ES ir Pakistano bendradarbiavimo susitarimą, įtraukti sąlygą, kuria užtikrinama pagarba religijos laisvei ir žmogaus teisėms.

(Plojimai)

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, dar kartą kalbame apie žmogaus teisių pažeidimus Pakistane, šį kartą dėl neseniai nužudyto vyriausybės ministro Shahbazo Bhatti, pasipriešinusio šalies šventvagystės įstatymui ir gynusio religinių mažumų teises. Jis priešinosi nepakantumui ir religinei diskriminacijai.

Europos Parlamento rezoliucija dėl šio brutalaus nužudymo – mūsų nepritarimo vis dažnesniam brutaliam religiniam valymui Pakistane išraiška, tačiau ja taip pat vienareikšmiškai liudijama, kad religinių mažumų, kurių teisės labai dažnai pažeidžiamos, nepaliekame likimo valiai. Mūsų pareiga – smerkti teisės nesilaikymo aktus, kuriais keliamas pavojus kitų žmonių laisvei ir gyvybei. Todėl norėčiau pabrėžti, kaip svarbu remti nevyriausybinių organizacijų, kovojančių už žmogaus teises, pastangas siekti didesnės demokratijos Pakistane ir padaryti galą smurtui.

  Johannes Hahn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, sausio mėn. apgailestavome dėl Pandžabo gubernatoriaus Salmano Taseero nužudymo.

Po kelių savaičių šie smurto aktai tęsėsi – 2011 m. kovo 2 d. nužudytas Pakistano vyriausybei priklausantis mažumų ministras.

Pirmininko pavaduotoja C. Ashton griežtai pasmerkė šį nužudymą ir išreiškė gilų susirūpinimą nepakantumu ir smurtu Pakistane, susijusiais su diskusijomis dėl ginčus keliančių šventvagystės įstatymų.

S. Bhatti Pakistano vyriausybėje buvo vienintelis krikščionis ir gerai žinomas žmogaus teisių ir religijos laisvės gynėjas. Jis buvo vienas iš nedaugelio balsų, išdrįsusių kalbėti garsiai, ir žinojo, kad po Salmano Taseero nužudymo pavojus gresia ir jam. Vis dėlto tai jam nesutrukdė ginti savo teisių, kurios galiausiai juk įtvirtintos Pakistano konstitucijoje.

Pirmininko pavaduotoja C. Ashton paragino Pakistano vyriausybę imtis atsakomybės ir suteikti deramą apsaugą einantiems oficialias pareigas arba pilietinės visuomenės nariams, kuriems gresia pavojus.

ES teigiamai vertina ministro pirmininko Z. K. Jamali pareiškimą, kad vyriausybė padarys viską, ką gali, kad kaltininkams būtų įvykdytas teisingumas. Reiškiame pagarbą Z. K. Jamali už tai, kad dalyvavo S. Bhatti laidotuvėse.

Dabar vyriausybė turi įvykdyti įsipareigojimus ir įvykdyti teisingumą nusikaltėliams ir tokių nusikaltimų kurstytojams. S. Bhatti ir S. Taseer buvo atviri šventvagystės įstatymų kritikai ir vieni iš tų, kurie labiausiai stengėsi juos pakeisti. Vis dėlto po S. Taseero nužudymo vyraujančioje aplinkoje pakeitimai parlamente buvo atšaukti.

Šventvagystės įstatymai, kuriuose numatyta mirties bausmė, nesuderinami su bendromis vertybėmis, kurias siekiame skatinti palaikydami santykius su Pakistanu. Jie buvo ir piktnaudžiavimo teisingumu bei religinių mažumų diskriminacijos priežastis.

Nors tvirtai remiame demokratinę Pakistano vyriausybę ir padarysime viską, ką galime, kad jai padėtume kovoti su beprecedente terorizmo aktų banga, jos nariai turėtų ginti principus, kuriems atstovauja. Religijos ar įsitikinimų laisvė yra visuotinė žmogaus teisė; su ja neatskiriamai susijusi nuomonės ir žodžio laisvė.

Taryba ką tik patvirtino išvadas dėl ES įsipareigojimo apsaugoti šias pagrindines teises ir dar labiau stengtis jas skatinti ir ginti visur ir visiems.

  Pirmininkas. – Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų⁽²⁾, pateiktus remiantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. – (PL) Norėčiau pareikšti užuojautą nužudyto Pakistano mažumų ministro Shahbazo Bhatti šeimai. Tikiuosi, kad šio nusikaltimo dalyviai bus greitai sulaikyti ir deramai nubausti. Šis brutalus incidentas, kurio auka tapo aukšto rango valstybės pareigūnas, kovojantis už lygias teises Pakistano mažumoms – dar vienas įrodymas, kokia sudėtinga padėtis toje šalyje. Deja, dabartinė mūsų politika nedavė lauktų rezultatų. Į tai atsižvelgdama Europos Sąjunga turi imtis konkrečių priemonių, kurios padėtų didinti pagarbą įstatymo raidei ir demokratijai Pakistano Islamo Respublikoje.

Mano nuomone, gerokai intensyviau dirbant, rengiant ir vedant metinius ES ir Pakistano susitikimus mažumų padėties Pakistane klausimais, kuriuose dalyvautų Europos Parlamentas, galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Kaip ir teigiama šiandien mūsų patvirtintos rezoliucijos tekste, aš visiškai pritariu, kad teiktume finansinę paramą organizacijoms, ginančioms žmogaus teises ir kovojančioms su šventvagystės įstatymais. Tikiuosi, kad galėsime padidinti tos paramos mastą. Taip pat tikiuosi, kad pasinaudodami tinkamomis diplomatinėmis priemonėmis galėsime įtikinti Pakistano vyriausybę laikytis Europos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarime įtvirtintų demokratijos ir žmogaus teisių nuostatų.

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Pakistano mažumų ministras Shahbaz Bhatti siekė reformuoti šalies šventvagystės įstatymus ir buvo nužudytas. Kaip pranešama, Pakistano Talibanas prisiėmė atsakomybę už šį nužudymą ir paskelbė, kad toks pat likimas laukia ir kitų šventvagystės įstatymų kritikų. Laikas imtis griežtų veiksmų reformuotojams ir žmogaus teisių gynėjams, rizikuojantiems gyvybe už laisvę, apsaugoti. Raginu Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą užtikrinti kitų žmogaus teisių gynėjų, kuriems kyla pavojus Pakistane, apsaugą, taip pat užtikrinti, kad ministro Shahbazo Bhatti nužudymas būtų ištirtas veiksmingai ir laiku. Nusikaltėliams turi būti įvykdytas teisingumas, o vyriausybės reakcija turi būti tvirta, kad turėtų atgrasomąjį poveikį.

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Prarasti vieną religijos laisvės gynėją – nelaimė, prarasti du – tiesiog aplaidumas. Kai diskutavome apie gubernatoriaus Salmano Taseero nužudymą, įspėjau, kad Pakistane daugėja religinio ekstremizmo. Nepraėjus nė dviem mėnesiams įvyko dar viena tragedija. Atsakomybę už ministro Shahbazo Bhatti nužudymą prisiėmė Talibano judėjimas Pandžabe. Pakistano institucijos atmetė jo prašymą suteikti neperšaunamą automobilį. Toks institucijų aplaidumas reiškia, kad jos yra nužudymo bendrininkės. Norėčiau tikėti, kad Europos Sąjunga su Pakistano institucijomis aptars šių aukšto rango Pakistano pareigūnų nužudymo klausimą ir paragins jas panaikinti šventvagystės įstatymus, sukėlusius religinio smurto bangą.

  Tadeusz Zwiefka (PPE), raštu. – (PL) Prieš du mėnesius plenarinėje sesijoje per diskusijas dėl žmogaus teisių pasmerkėme pasikėsinimą į Pandžabo provincijos gubernatorių Salmaną Taseerą. Diskusijų tema buvo tokia pati, kaip šiandien – bandymai reformuoti ginčus keliančius šventvagystės įstatymus. Šie du tragiški įvykiai tarpusavyje artimai susiję, nes nukentėjusieji kartu dirbo nacionalinių Pakistano mažumų, įskaitant religines mažumas, labui, gindami tuos, kurie tapo Talibano skleidžiamos nepakantumo ideologijos aukomis.

Deja, Vakarų pasaulis gali tik žiūrėti, kaip vis labiau radikalėja šalis, kurioje mažiau nei prieš dešimtmetį Benazir Bhutto vykdė demokratines reformas. Pakistanas skęsta chaose – Talibanas terorizuoja šalį ir vis dažniau vykdo tokius išpuolius, koks kovo 8 d., įvyko Pandžabe, kai žuvo 25 žmonės.

Dabar pasirodė pranešimai apie kitą žmogų, kurį ekstremistai nuteisė mirti – Pakistano parlamento narę, buvusią žurnalistę ir žmogaus teisių, religinių mažumų ir žodžio laisvės gynėją Sherry Rehman. Būtent ji Pakistano parlamentui pateikė įstatymo, kuriame reglamentuojamos bausmės už šventvagystę, pakeitimų projektą. Ar per kitą mėnesinę sesiją smerksime pasikėsinimą į ją?

(1) Žr. protokolą.

(2) Žr. protokolą.