Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2644(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0224/2011

Pateikti tekstai :

B7-0224/2011

Debatai :

PV 23/03/2011 - 17
CRE 23/03/2011 - 17

Balsavimas :

PV 24/03/2011 - 6.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0118

Diskusijos
Trečiadienis, 2011 m. kovo 23 d. - Briuselis Tekstas OL

17. Padėtis Japonijoje, įskaitant atominės elektrinės keliamą pavojų (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas: Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl padėties Japonijoje, įskaitant atominės elektrinės keliamą pavojų.

 
  
MPphoto
 

  Győri, Enikő , einanti Tarybos pirmininko pareigas. Ponia pirmininke, visų pirma Tarybos vardu norėčiau pareikšti užuojautą artimųjų netekusiems Japonijos žmonėms ir daugeliui kitų, kuriuos vienaip ar kitaip palietė prieš 10 dienų įvykusi tragedija. Taip pat noriu pareikšti pagarbą už drąsą ir tvirtybę žmonėms, kurie šiuo metu stengiasi įveikti siaubingo žemės drebėjimo ir cunamio padarinius, ir tiems, kurie kovoja su avarijos branduolinėje elektrinėje padariniais.

Europos Sąjunga palaiko Japonijos žmones šiuo nepaprastai sudėtingu ir sunkiu metu. Jau suteikėme Japonijai labai konkrečios pagalbos. Tą pačią dieną, kai įvyko žemės drebėjimas, Europos Vadovų Taryba paprašė vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos sutelkti visą reikiamą pagalbą. Valstybių narių siūlomai pagalbai koordinuoti buvo pasitelktas Europos civilinės saugos mechanizmas.

Europos Sąjunga labai greitai reagavo į Japonijos vyriausybės pagalbos prašymus. Europos Sąjunga pasirengusi toliau atsiliepti į humanitarinės, bet kokio pobūdžio techninės ar kitos specializuotos pagalbos, kurios, Japonijos valdžios institucijų nuomone, reikėtų, prašymus.

Tarybos vardu ypač norėčiau padėkoti Komisijos narei K. Georgijevai ir vyriausiajai įgaliotinei už greitą, visapusį ir gerai koordinuotą reagavimą į šią nelaimę. Japonijoje dislokuota ES civilinės saugos grupė gauna visą reikiamą paramą. Atskiros valstybės narės taip pat pasirengusios pasiūlyti labai dosnią pagalbą.

Svarbu paminėti ir tai, kad Tarybai reikės stebėti makroekonominį Japonijos krizės poveikį. Ministrai jau preliminariai aptarė šį klausimą per kovo 15 d. ECOFIN tarybos pusryčius.

Žinoma, vienas iš didžiausią susirūpinimą mums visiems keliančių dalykų yra padėtis Fukušimos Daiči branduolinėje elektrinėje. Norėčiau pabrėžti, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija veikė neatidėliodama, atsižvelgdama į įvykių svarbą ir galimą jų poveikį Europai, ypač dėl branduolinio pavojaus.

Mes skubiai sušaukėme Branduolinių klausimų darbo grupę ir Nepaprastąją energetikos tarybą, kad įvertintume padėtį Japonijoje, galimus jos atgarsius ES ir apgalvotume ES reakciją.

Norėčiau pažymėti, kad visų pirma Taryba pareiškė apie solidarumą, užuojautą ir pasirengimą suteikti humanitarinę ir techninę pagalbą. Ji taip pat išreiškė pagarbą Japonijos žmonių tvirtybei ir dvasios stiprybei, ypač tų asmenų, kurie vis dar bando įveikti pavojingą padėtį Fukušimoje.

Būtent dėl jų atkaklumo nepaprastai sudėtingomis sąlygomis dabar jau atsiranda vilties dėl padėties branduolinėje elektrinėje gerėjimo, nors padėtis vis dar sudėtinga. Dabar pagrindinė problema yra aukštas šalia elektrinės išmatuotas užterštumo lygis.

Turime tęsti savo paramą Japonijai. Kelios valstybės narės prisideda savo pagalba dvišaliu būdu arba per įvairius koordinavimo mechanizmus, kuriuos valdo Komisija arba Tarptautinė atominės energijos agentūra. Kaip aplinkos ministrų susitikime buvo informuotas Vengrijos kaimo plėtros ministras Sándor Fazekas, šiuo metu Fukušimos branduolinės elektrinės įvykiai nekelia padarinių ES gyventojams. Radiacijos lygis visose valstybėse narėse yra normalus, o maisto produktams iš Japonijos taikomos tinkamos kontrolės priemonės. Vis dėlto ES turi efektyviai reaguoti į Fukušimos branduolinės elektrinės avariją.

Iš šios avarijos turėtume pasimokyti tam tikrų dalykų. Aukštų branduolinės saugos standartų diegimas ir nuolatinis jų gerinimas yra pagrindinis ES reguliavimo institucijų ir operatorių prioritetas; tačiau pati nuolatinio tobulėjimo idėja reiškia, kad visų pirma turime pasimokyti iš šio atvejo, nors avariją ir sukėlė ne gedimai elektrinėje, o išorės veiksniai. Kelios valstybės narės ir pramonės operatoriai jau nusprendė peržiūrėti branduolinių elektrinių saugą, ir toks jų sprendimas sveikintinas.

Po Nepaprastosios energetikos ministrų tarybos susitikimo kovo 21 d. Vengrijos nacionalinės plėtros ministras Tamás Fellegi parašė pranešimą dėl pasiūlymo Tarybos Pirmininkui H. Van Rompuy atlikti branduolinių elektrinių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir pasiūlyti bendradarbiauti šiuo klausimu kitoms šalims, ypač mūsų kaimynams. Testavimo mastas ir sąlygos turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į naujausius įvykius ir pasinaudojant visomis turimomis žiniomis. Kalbant apie testavimo mastą, reikia atsižvelgti, kad kiekviena branduolinė elektrinė turi savo specifiką, todėl jas vertinant dėmesį būtų galima skirti šioms pagrindinėms sritims: potvynių rizikai, seisminei rizikai, atsarginėms sistemoms ir avarinėms procedūroms.

Vertinimo sąlygas nustatys Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupė, konsultuodamasi su susijusiomis suinteresuotomis šalimis ir visateisiškai dalyvaujant valstybėms narėms. Nors sunku nustatyti konkrečią šio proceso datą, akivaizdu, kad jis turi prasidėti kuo greičiau.

Žinoma, branduolinių elektrinių saugos klausimas nesibaigia prie ES sienų. Todėl svarbu įtraukti ir kaimynines trečiąsias šalis. Vertinimas turi apimti ir esamas, ir planuojamas elektrines, ir mes turime pasinaudoti visomis tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis, pvz., Tarptautine atominės energijos agentūra, ir kitomis tarptautinėmis asociacijomis, pvz., G20, kad įtrauktume į šį procesą ir kitas šalis.

Žinoma, svarbu, kad visuomenė aiškiai suprastų žinią dėl padėties Japonijoje. Šiuo klausimu turiu dvi pastabas. Visų pirma, šių veiksmų patikimumas priklauso nuo to, kiek atvirai bus informuojama apie sąlygas ir vertinimo rezultatus. Antra, kad ir kokia sudėtinga būtų padėtis Japonijoje, neturėtume sudaryti įspūdžio, kad branduolinės energetikos saugumo klausimas sprendžiamas nesuderintai ir tik dabar. Svarbu priminti, kad Europoje jau 25 metus galioja teisiškai privaloma struktūra. Žinoma, šios konkrečios branduolinės problemos atžvilgiu Taryba atidžiai stebės įvykių raidą ir bet kokiu atveju grįš prie šio klausimo birželio mėn.

Vėliau šią savaitę Europos Vadovų Taryba kritiškai įvertins padėtį ir šios tragedijos padarinius Japonijoje. Neabejoju, kad mūsų valstybių ir vyriausybių vadovai norės pareikšti tolesnį solidarumą su Japonijos žmonėmis, kaip šiandien pareiškiau ir aš. Europos Sąjunga toliau bus pasirengusi teikti bet kokią įmanomą pagalbą, kad padėtume jiems šiuo sunkiu metu. Dar kartą sveikinu jų drąsą ir ryžtą.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys. − (DE) Ponia pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Komisija pareiškė Europos Sąjungos solidarumą su Japonijos žmonėmis ir vyriausybe. Išreiškėme jiems gilią užuojautą. Manome, kad Japonijos žmonių drąsa ir rami laikysena nusipelno didžiausios pagarbos ir susižavėjimo.

Siekdami pasiūlyti bendrą ES pagalbą koordinavome pastangas per stebėsenos ir informavimo centrą. Dalį 13 valstybių narių pirminio bendro ES pagalbos paketo sudarė antklodės, čiužiniai, vandens konteineriai, palapinės ir higienos įranga. Artimiausiomis dienomis laukiame tolesnių pasiūlymų ir pristatysime bei platinsime pagalbos siuntas Japonijoje ketvirtadienį, t. y. rytoj, ir penktadienį. Dalyvaus ir Komisijos narė K. Georgieva.

Taip pat siūlėme pagalbą branduolinės elektrinės kompleksui, tačiau mūsų pagalbos dar neprireikė. Su branduoline energetika susijusiais klausimais glaudžiai bendradarbiaujame su Vienos tarptautine atominės energijos agentūra ir atidžiai stebime, vertiname bei analizuojame saugos padėtį Japonijoje. Norint įvertinti avarijos branduolinėje elektrinėje poveikį reikia daugiau informacijos. Šiuo metu tikimasi, kad Japonijos inžinieriai, technikos specialistai ir Japonijos vyriausybė sugebės susigrąžinti šio branduolinės elektrinės komplekso valdymą į savo rankas ir pavyks išvengti tolesnės žalos.

Vertiname, ko iš šio įvykio galėtų pasimokyti Europa. Šiuo tikslu praeitą antradienį surengėme aukšto lygio konferenciją su visomis valstybėmis narėmis, visomis energetikos įmonėmis, kurios valdo branduolines elektrines, su visomis įmonėmis, kurios stato branduolines elektrines, ir su valstybių narių už branduolinę energiją atsakingomis valdžios institucijomis. Pirmadienį buvo surengta Nepaprastoji energetikos taryba, kurią sukvietė T. Fellegi.

Reikia suprasti, kad Europos Sąjungos valstybių narių padėtis ir požiūris branduolinių elektrinių atžvilgiu labai skirtingi. Keturiolikoje valstybių veikia branduolinės elektrinės, 13 iš jų branduolinės energetika yra ilgalaikės energetikos politikos dalis, o viena iš jų, t. y. Vokietija, vykdo branduolinės energijos atsisakymo strategiją. Trylika valstybių neturi branduolinių elektrinių, iš kurių dvi – Lenkija ir Italija – šiuo metu svarsto galimybę pereiti prie branduolinės energijos gamybos arba ją atnaujinti. Išskyrus atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir nustatytą 20 proc. jų tikslą, energijos išteklių derinys yra valstybių narių teisėkūros ir politikos klausimas. Mes tai gerbiame.

Skirtingose Europos dalyse padėtis labai skiriasi – bendrai iš branduolinės energijos Europa gauna 30 proc. visos galios. Austrijos dalis artėja prie 0 proc., Prancūzijos dalis siekia 80 proc., bet vis dėlto yra du bendri esminiai dalykai. Visų pirma, ir prie šio klausimo šiais metais dar grįšime, yra infrastruktūra. Kokia kryptimi bepasisuktų energetikos politika, elektros, dujų ir saugojimo galimybių infrastruktūros plėtra (tiek kokybės, tiek galimybių atžvilgiu) turi būti pagreitinta. Visų antra – sauga. Pramoninių elektrinių, infrastruktūros sauga apskritai ir ypač branduolinių elektrinių sauga yra bendras rūpestis, ja suinteresuoti elektrinių darbuotojai, Europos gyventojai ir Europos gamta.

Todėl siūlome pasvarstyti, ar nebūtų prasminga ir tinkama, atsižvelgiant į jau žinomas priežastis ir aiškėjančią informaciją dėl incidento Japonijoje priežasčių, atlikti saugumo patikrinimą – testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kitaip tariant, ypatingą testą, pagrįstą bendrais standartais ir kriterijais, siekiant toliau mažinti 143 Europos Sąjungoje naudojamų branduolinių elektrinių riziką ir taikyti jį ir naujoms Europos Sąjungoje statomoms elektrinėms.

Sauga svarbi visiems gyventojams, nesvarbu, ar valstybė narė, kurioje jie gyvena, turi branduolinę elektrinę, planuoja ją turėti, vykdo branduolinės energijos atsisakymo procesą ar branduolinės elektrinės neturi. Tiriant būtų atsižvelgiama į tam tikrus kriterijus, pvz., potvynius ir eksploatavimo bei saugos riziką, žemės drebėjimus ir Japonijoje gautas žinias, aušinimo sistemas ir jų veikimą, taip pat energijos tiekimo bei atsarginės galios išskirstymo konfigūracijos klausimą, kad būtų išlaikomos didesnės aušinimo galimybės panaudojant energijos ir atsarginės energijos blokus, net kai yra žemės drebėjimų ar potvynių rizika. Tai apimtų bendruosius visų branduolinių elektrinių kriterijus ir specialiuosius kiekvienos konkrečios konstrukcijos, amžiaus, vietos, seisminės rizikos, potvynių rizikos ir kitų veiksnių kriterijus. Ši speciali peržiūra taip pat apimtų tokius klausimus, kaip orlaivių avarijos, kibernetinės atakos ir teroro išpuoliai.

Komisija valstybėms narėms siūlo parengti šį tikrinimą ir jį koordinuoti kartu su už energetiką atsakingomis valdžios institucijomis. Tai tik pasiūlymas; jo priimti neprivaloma. Valstybės narės pačios atsako už sprendimą, ar nori atlikti pagrindinį ir specialųjį bendrąjį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis Europoje.

Prieš mane kalbėjęs pranešėjas minėjo kaimynines šalis, kurios yra lygiai tiek pat svarbios mūsų saugumui; pagrindinė tokia kaimynė yra Šveicarija, toliau yra Ukraina, Armėnija, Turkija ir Rusijos Federacija. Ilgai kalbėjausi telefonu su Ukrainos energetikos ministru. Jis pareiškė, kad mielai dalyvautų, jei būtų parengtas bendras testavimas nepalankiausiomis sąlygomis Europos Sąjungai, kitaip tariant, jis pasisiūlė prisidėti. Akivaizdu, kad mūsų autoritetas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis klausimu ne Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse labai priklausys nuo to, ar galėsime tai vieningai organizuoti Europoje. Jei kai kurios valstybės narės nenorės dalyvauti, turėsime mažesnę įtaką siūlydami tokį testavimą Turkijai, Ukrainai, Rusijai ir Šveicarijai. Kitaip būtų, jei visos valstybės narės laikytųsi bendro požiūrio, kad tai yra svarbi saugos užduotis.

Todėl ateinančiomis savaitėmis rengsime šiuos saugos kriterijus ir džiaugiamės galėdami bendradarbiauti ne tik su Parlamentu, bet ir su visomis susijusiomis Europos Sąjungos institucijomis – nevyriausybinėmis organizacijomis, energetikos bendrovėmis, darbuotojais, technikos specialistais, elektrinių inžinieriais – siekdami toliau kuo labiau mažinti riziką ir didinti saugą. Esame dėkingi prezidentui N. Sarkozy, kuris nori šią temą iškelti G20 susitikime, kad iš šio įvykio pasimokytų ne tik Europos, bet ir likusio pasaulio branduolinės elektrinės.

Tokia yra mūsų padėtis. Su malonumu visada informuosime Parlamentą per specializuotus jo komitetus, kokių veiksmų toliau imtis, kaip jau darėme pastarosiomis dienomis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, o rytoj ar poryt laukiame atitinkamo palaikymo iš Europos Vadovų Tarybos Briuselyje.

 
  
MPphoto
 

  Elmar Brok, PPE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, gamta mums dar kartą priminė apie savo jėgą, pamatėme žmogaus galimybių ribas ir kaip esame priklausomi nuo galingų gamtos stichijų malonės. Tokiomis akimirkomis galime tik parodyti solidarumą su Japonijos žmonėmis – solidarumą, kurį reiškiame ne tik mintimis ir maldomis, bet ir praktine pagalba. Komisijos narys minėjo, kad teikiame pagalbą, stengdamiesi palengvinti kančias ir paremti žmones. Tai yra svarbu, nes taip ne tik padedame tiesiogiai, bet ir suteikiame tam tikrą paguodą. Žinau, kad tuo užsiima ne tik valstybinės organizacijos, bet ir daugelis Europos piliečių pasirengę paaukoti savo asmenines lėšas. Vien mano gimtajame mieste, kurio mecenatas esu, per tris dienas buvo surinkta 50 000 EUR, ir pinigai dar plūsta. Tai vyksta visoje Europoje. Tokie pavyzdžiai rodo, kokia didelė yra žmonių parama.

Kartu turėtume stabtelėti ir susimąstyti, o ne pulti iš karto tampyti virvučių savo vidinės politikos tikslais. Žinoma, analizuosime įgytą patirtį ir mokysimės iš šios branduolinės avarijos, turėsime atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir aš tikiuosi, Komisijos nary, kad darysime tai visos Europos lygmeniu, nes įvykus tokioms nelaimėms sienos praranda prasmę. Turime užtikrinti, kad būtų sukurtos būtinos alternatyvios infrastruktūros ir kad būtų atlikti tyrimai dėl galimų naujų energetikos projektų, kuriais būtų galima spręsti ir tokias problemas, kaip klimato kaita, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumas.

Turime suvokti ir tai, kad dabar žodžiai „papildoma rizika“ įgyja kitą prasmę. Žmonės jau nebetiki, kad bendrovės laikysis visų taisyklių, jie nebetiki, kad galima viską apskaičiuoti. Japonija pakeis mūsų mąstymą šiais klausimais, todėl turėsime iš naujo apsvarstyti papildomos rizikos problemą; reikės padaryti naujas išvadas, iš kurių turės atsirasti nauji svarstymai ir politika. Turime tai daryti su būtinu šiam klausimui šaltakraujiškumu.

 
  
MPphoto
 

  Marita Ulvskog, S&D frakcijos vardu.(SV) Ponia pirmininke, viena iš labiausiai ekonominiu ir techniniu požiūriu išsivysčiusių pasaulio valstybių buvo nublokšta į humanitarinę krizę. Visų pirma, tai yra tragedija visiems nuo jos nukentėjusiems žmonėms. Vaizdai iš Japonijos yra veriantys širdį. Turime suteikti Japonijos gyventojams visą paramą ir visą įmanomą pagalbą. Vis dėlto ši katastrofa parodo ir šiuolaikinės visuomenės pažeidžiamumą. Tai, kas nutiko Japonijoje, gali nutikti ir kitose pasaulio dalyse – netgi čia. Net valstybėse, kurios taiko itin griežtus saugos reikalavimus, saugumo jausmas gali pasirodyti apgaulingas.

Žinoma, dabar tiesiog negalime įsivaizduoti savo gyvenimo be branduolinės energijos. Be abejo, yra kelios Europos valstybės, kurios neturi branduolinių elektrinių, bet dauguma Europos šalių stipriai ar net visiškai priklauso nuo branduolinės energijos. Kai kurios statosi naujas branduolines elektrines, kitos jų atsisako. Tokia yra mūsų padėtis, kitaip tariant, kiekviena valstybė narė yra skirtingai pažeidžiama, bet visos mes esame susijusios šiuo klausimu ir turime nusistatyti ilgalaikį požiūrį savo energijos tiekimo klausimu.

Mums paprasčiausiai reikia pereiti prie tokių energijos sistemų, kad būtų sumažinta rizika ir tokių sistemų vienpusiškumas. Turime dėti rimtas pastangas, kad pirmenybė būtų skiriama moksliniams tyrimams bei plėtrai ir investicijoms į ilgalaikius tvarius ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir jų platesnį panaudojimą. Šioje srityje Europa turi dideles neišnaudotas galimybes, kurias reikėtų palyginti su tuo, kad naujų branduolinių elektrinių statyba paverstų mus priklausomais nuo jų dar daugiau ateinančių dešimtmečių, kitaip tariant, naujos investicijos į branduolinę energiją yra tik atidėliojimas ir trukdymas plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, tai yra nepagrįstas rizikavimas savo ateitimi.

Vietoj to turėtume rimtai diskutuoti apie ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslų ir užmojų didinimą, kuo greičiau nuspręsdami dėl įpareigojančių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ir ilgalaikio energijos tiekimo plano – pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Todėl būtinas kolektyvinis branduolinių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, o tada reikalingas ir ilgalaikis požiūris.

 
  
MPphoto
 

  Lena Ek, ALDE frakcijos vardu. Ponia pirmininke, milžiniško žemės drebėjimo ir cunamio šiaurės rytų Japonijoje vaizdai siaubingi; mūsų mintys ir nuoširdi užuojauta skiriami namus ir artimuosius praradusiems Japonijos gyventojams.

Žinoma, palankiai vertiname ES pagalbos paketą. Fukušimoje darbuotojai vis dar dirba branduolinės elektrinės teritorijoje, kad užkirstų kelią tolesnei radiacinei taršai, ir žinoma, tai reikia kruopščiai įvertinti visoje Europos Sąjungoje – įskaitant Briuselį.

Palankiai vertinu Komisijos pasiūlytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bet manau, kad būtina pridėti, jog neužtenka vien testuoti nepalankiausiomis sąlygomis remiantis technologija ir geografija. Reikalingi dar du žingsniai. Vienas susijęs su saugos kultūra, kai akivaizdu, kad neįmanoma numatyti keleriopos rizikos. Antrasis yra institucijų struktūra, įskaitant santykių tarp nacionalinių reguliavimo institucijų ir branduolinės energijos bendrovių priežiūrą. Be to, valdžios institucijoms turėtų būti neleidžiama vykdyti savo pačių auditą.

Galiausiai vertindami šios nelaimės padarinius turėtume remtis informacija ir žiniomis. Gali reikėti radikalių priemonių – mano manymu, jos yra būtinos. Bet dėl vieno dalyko abejonių neturėtų kilti: turime reformuoti savo energijos gamybą ir labiau pasikliauti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Be to, būtina tai daryti dabar.

 
  
MPphoto
 

  Giles Chichester, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, leiskite pareikšti savo susižavėjimą stoišku japonų sugebėjimu nepalūžti susidūrus su tokiomis galingomis gamtos jėgomis. Turime nepamiršti nepaprastos žemės drebėjimo ir cunamio galios.

Palankiai vertinu prevencinį Europos branduolinių elektrinių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, nepamirštant, kad branduolinės energijos pramonė yra labiausiai reguliuojama ir kad ji labiausiai rūpinasi sauga pasaulyje, ir noriu atkreipti dėmesį į anksčiau šiais metais pateiktą Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) pareiškimą apie naujų, dar saugesnių reaktorių nei dabartiniai gaminimą. Naudinga palyginti anglių, naftos ir hidroelektrinių pramonės šakų saugos istoriją su branduolinės energijos pramonės istorija su žūtimis susijusių avarijų atžvilgiu.

Ponia pirmininke, šioje siaubingoje Japonijos tragedijoje matau ir šviesiąją pusę – atkūrimo ir atstatymo darbai šioje šalyje ir gilių draudimo bendrovių kišenių pakratymas turėtų suteikti didelį impulsą šios šalies ekonomikai, o tai bus naudinga ir likusiam pasauliui.

Dėkoju ministrui ir Komisijos nariui už jų turiningas pastabas ir norėčiau pasakyti valstybėms narėms ir visiems kitiems: nepulkime dabar į isteriją dėl branduolinės energijos, mums ji per daug reikalinga.

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, žinoma, tokioje padėtyje privalome padėti Japonijai viskuo, kuo tik galime, ir visais savo turimais ištekliais. Tokios nelaimės, kokia ištiko Japoniją, sukrėstai šaliai reikia visos pagalbos, kokią tik ji gali gauti. Vis dėlto, kaip lengvabūdiškai mes apipilame pagyromis Japonijos didvyrius. Manau, nesuvokiame, kad žmonės, kuriuos vadiname didvyriais, geriau nei bet kas žino, kad jie rizikuoja savo gyvybe ir sveikata, ir daugelis tų, kurie Fukušimoje stengiasi užkirsti kelią branduolinio kuro lydymuisi, jau dabar yra pasmerkti mirčiai. Japonai geriau nei bet kuri kita pasaulio tauta žino, kokią niokojamą galią turi branduolinė katastrofa. Ryškias žaizdas jų istorijoje paliko Hirosima ir Nagasakis. Kiekvienas Japonijos vaikas žino apie išsilydžiusio branduolinio kuro padarinius. Turėtume to nepamiršti, kai kalbame apie Japoniją. Japonai geriau už kitus žino apie siaubą, kurį sukelia ne tik ši padėtis, bet ir tai, kas dar laukia. Galbūt tik ukrainiečiai, kurie pastaruosius 25 metus matė nuniokotą savo šalies dalį, dar gali apie kalbėti.

Mano supratimu, kitaip nei prieš 25 metus, dabartinėse diskusijose Europoje turėtų būti atsižvelgta į politinius padarinius, kurie kils sužinojus, kad mūsų pačių valstybėse yra technologija, kuri gali tapti nevaldoma ir kuri ne tik griauna praeitį tam tikruose regionuose ar naikina dabartį, bet ir klastingai skverbiasi į ateitį tų žmonių, kurie gyvena šalia elektrinių ir toliau nuo jų. Netikiu, kad tai darome, kai kalbame apie testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, pone G. Oettingeri. Turime būti daug sąžiningesni ir pripažinti, kad Europos Sąjungoje mūsų valdomose elektrinėse dažnai teko susidurti su situacijomis, kurios buvo arti branduolinio kuro lydymosi. Leiskite, aš trumpai pavardysiu: Belgijos Tihange, Prancūzijos Civaux, Vokietijos Filipsburgas, Bulgarijos Kozlodujus, Vengrijos Pakšas, Vokietijos Brunsbiutelis, kur įvyko vandenilio sprogimas, Švedijos Forsmarkas, Švedijos Barsebäckas, Prancūzijos Blayais, Vokietijos Krümmelis – toks yra įspūdingiausių, dėl įvairiausių priežasčių įvykusių incidentų sąrašas po Černobylio, kai buvome priartėję prie branduolinio kuro išsilydymo ribos.

Kaip esame pasirengę reaguoti į faktą, kad branduolinis kuras gali išsilydyti bet kurioje iš mūsų valdomų elektrinių? Ar darysime tai testuodami elektrines nepalankiausiomis sąlygomis? Mano nuomone, šie testavimai yra aktualūs tik tuo atveju, jei po jų sukursime planą, kuriame bus nurodyta, kurios elektrinės ir kurie apibrėžti pavojai bus pirmieji, kurių atsisakysime, atsisakydami šios didelės rizikos technologijos. Jei šie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis skirti tik visuomenei nuraminti ir dar kartą įteigti, kad Europoje mes niekada nesusidursime su tokia padėtimi, kokią dabar išgyvena Japonija, tada esu įsitikinusi, kad šie testavimai nėra gera mintis. Beje, turėtume labai palankiai įvertinti tai, kad turime galimybę išsakyti savo nuomonę sprendžiant, kas nustato testavimus nepalankiausiomis sąlygomis – šio klausimo negalima palikti branduolinių elektrinių operatoriams ir tiems, kas vykdo testavimus ir juos vertina. Ligi šiol atsakingos valdžios institucijos per dažnai pro pirštus žiūrėdavo į Europos elektrinių patiriamus sunkumus ir patvirtindavo elektrines, kurios niekada nebūtų atitikusios atitikties vertinimo procedūros reikalavimų, pvz., Euratomo sprendimas Belenės ir Mochovce atvejais.

 
  
MPphoto
 

  Bairbre de Brún, GUE/NGL frakcijos vardu.(GA) Ponia pirmininke, kaip ir kiti kalbėtojai norėčiau pareikšti užuojautą nukentėjusiems žmonėms dėl Japonijoje tebevykstančios tragedijos. Turime daryti viską, ką galime, kad padėtume Japonijos žmonėms.

Kalbant apie tai, ko turėtų pasimokyti Europa, dabar svarbiausias yra branduolinės saugos klausimas. Ypač dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį reikia atlikti Europos branduolinėse elektrinėse. Įvykiai Japonijoje turės rimtų padarinių būsimai ES energetikos politikai.

Ši humanitarinė katastrofa parodo, kaip svarbu siekti nebranduolinės Europos. Mums reikalingas branduolinės energijos moratoriumas ir didelės investicijos į tvarius ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Taip pat reikia peržiūrėti branduolinės saugos reglamentavimo sistemą.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu, (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aš irgi noriu pareikšti užuojautą ir susižavėjimą kilnumu, tvirtumu ir susitelkimu, kurį parodė Japonijos tauta, susidūrusi su tokia didele ir žiauria katastrofa, kokių pasaulis retai matęs. Japonijos gyventojų elgesys išties yra įkvėpimas mums visiems, jie nusipelno mūsų pagalbos.

Iš šios patirties reikia pasimokyti, kad būtina stiprinti Europos civilinės saugos sistemą glaudžiau koordinuojant veiksmus, taip pat reikia platesnių galimybių pasiekti žmones ir išteklius, kad galėtume greitai reaguoti nelaimės atveju.

Kalbant apie branduolinės energijos pasirinkimą, būtų klaida užsiimti šios temos aptarimu pasiduodant pastarojo įvykio sukeltoms emocijoms: ši tema pernelyg svarbi, ją reikia spręsti moksliškai. Visiškai teisingas siekis stiprinti saugos priemones dabartinėms ir naujos kartos elektrinėms ir išmontuoti senesnes ir nesaugesnes elektrines, bet turime vengti politinio šios temos eskalavimo, turime būti atsargūs ir pragmatiški, kaip ir sakė E. Brok. Turėtume nepamiršti, kad toje pačioje Fukušimos srityje per žemės drebėjimą sugriuvo užtvanka, dėl kurios žuvo daug žmonių, bet dėl to mes nepradedame manyti, kad reikia išmontuoti užtvankas ar statyti naujas. Todėl raginu atsargiai, atidžiai ir atvirai žiūrėti į ateitį.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Ponia pirmininke, siaubinga Tohoku regioną šiaurės rytų Japonijoje užgriuvusi nelaimė, be abejo, sukėlė visų europiečių užuojautą ir gailestį. Tačiau žinoma, be šių jausmų reiškimo, turime teikti ir pagalbą, nes mano supratimu, padėties Japonijoje dar toli gražu negalima vadinti stabilia. Japonija yra nepaprasta, ypač kilni, stipri ir drąsi valstybė, kuri žino savo pareigas, bet kaip ir visur kitur, biurokratijos pančiai gali paralyžiuoti iniciatyvas.

Vienas iš dalykų, kurių turėtume pasimokyti iš šios nelaimės, yra tai, kad veiksmingiausia pagalba nelaimės atveju galiausiai atvyksta per jūrą. Žinoma, tam reikia, kad netoliese būtų pakankamai infrastruktūros.

Padėtis dar nėra stabili, daugelis namų netekusių žmonių dar kenčia šaltį ir badą. Mūsų manymu, šios tragedijos pamokos yra tokios: visų pirma, tai, kas gali nutikti blogiausia, visada ir nutinka. „Titanikas“ buvo gaminamas kaip neskęstantis laivas. Tada buvo sakoma, kad „net Dievas jo nesugebėtų paskandinti“. Tačiau jis nuskendo per savo pirmąją kelionę, nors ir turėjo vandeniui nepralaidžius kesonus, nes inžinieriai tiesiog nepagalvojo, kad galėtų būti tokio masto nuotėkis.

Ką gi, blogiausia visada nutinka: žemės drebėjimas kartu su cunamiu – žinoma, tai buvo pats blogiausias scenarijus. Tačiau bus ir kitų žemės drebėjimų, bus didelis Kanto žemės drebėjimas, kurio laukiama jau bet kurią akimirką. Žemės drebėjimas gali įvykti Kalifornijoje, Italijoje arba Karibų salose. Todėl, kaip buvo pasakyta, turime ruoštis šiems įvykiams stiprindami savo civilinę saugą.

Antra ir paskutinė pamoka – niekada neturime pasiduoti panikai. Negalima vienu metu sakyti, kad turime atsisakyti branduolinės energijos, nes yra pavojus iškristi radioaktyvioms dulkėms, ir kartu sakyti, kad turime liautis naudoti iškasamąjį kurą, nes į atmosferą išskiriamas anglies dvideginis. Reikia pasirinkti.

 
  
MPphoto
 

  Sandra Kalniete (PPE).(LV) Ponia pirmininke, Japonijos tautą ištiko didelė nelaimė. Norėčiau pareikšti giliausią užuojautą nukentėjusiųjų ir aukų šeimoms bei jų artimiesiems. Per šiuos išbandymus Japonijos žmonių pademonstruotas kilnumas ir susitvardymas yra verti didžiausios pagarbos ir yra pavyzdys visam pasauliui. Japonijai iškilo sunki užduotis atkurti savo nuniokotas teritorijas, kurioms reikės didelių išteklių, įskaitant ir vidines investicijas. Todėl raginu kovo 25 d. numatytame Europos Sąjungos ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime priimti sprendimą pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Japonijos laisvosios prekybos sutarties. Ši sutartis turėtų būti naudinga abiem jos šalims. Ji užtikrintų lygias patekimo į rinką sąlygas abiem partnerėms tiek produktų ir paslaugų srauto, tiek ir žemės ūkio produktų atžvilgiu. Laisvosios prekybos sutartis galėtų tapti viena iš priemonių trečiajam Japonijos atsivėrimui, kaip vaizdingai įvardijo Japonijos ministras pirmininkas N. Kan. Cunamio sukelta Fukušimos branduolinės elektrinės avarija sukėlė rimtą nerimą visame pasaulyje. Turime pagarbiai nulenkti galvas ir padėkoti tiems didvyriams, kurie rizikuodami savo gyvybe dirba, kad stabilizuotų padėtį branduoliniame reaktoriuje. Šiuo metu gaunama Japonijos inžinierių ir branduolinės energijos ekspertų patirtis yra unikali. Svarbu, kad iš šios patirties pasimokytų visas pasaulis. Fukušimos patirtis turi pasitarnauti žmonijai, tapdama branduolinių elektrinių bandymų ir geresnių saugos kriterijų kūrimo pagrindu. Apibendrindama norėčiau dar kartą patvirtinti, kad Europos Sąjunga turi daryti viską, kas tik įmanoma, kad padėtų Japonijai – vienai iš artimiausių mūsų partnerių. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Nessa Childers (S&D). – Ponia pirmininke, po tragiškų prieš 12 dienų Japoniją užgriuvusių įvykių iškilo dvi temos. Pirmoji yra Japonijos reakcija, kuri, kalbant apie struktūrinį miestų parengimą, greitą avarinių padalinių reakciją ir įkvepiantį Japonijos žmonių gebėjimą išlaikyti stiprybę, yra pavyzdys ir turėtų būti modelis kitoms valstybėms, kurios yra žemės drebėjimų rizikos zonoje. Tačiau antroji tema yra sudėtingesnė – t. y. radioaktyviųjų dulkių iškritimas.

Nors neabejotina, kad Japonija greitai pasimokys iš šių įvykių, Europa irgi turi pasinaudoti šiomis pamokomis, o mūsų reakcija turi būti padalyta į dvi sritis. Visų pirma, be abejo, reikia užtikrinti ES veikiančių branduolinių elektrinių saugą. Palankiai vertinu planus dėl branduolinių elektrinių testavimo, ir norėčiau pabrėžti, kad šie planai turi baigtis bendromis valstybių narių taisyklėmis dėl branduolinių elektrinių saugos ir labai toksiškų branduolinių atliekų saugojimo. Tai ypač aktualu mano Airijos Rytų rinkimų apygardai. Daugiausia tokios medžiagos laikoma Selafildo branduolinėje elektrinėje Anglijoje vos už 280 km nuo Lauto grafystės.

Antra, turėtume apskritai susirūpinti dėl branduolinės energijos ateities. Šiuo atžvilgiu reikėtų sutarti dėl visiško naujų branduolinių elektrinių statybos sustabdymo. Siekiant užtikrinti, kad ES ir toliau gautų pakankamai energijos, taip pat reikia patvirtinti investicijas į elektros gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvesnį energijos naudojimą.

 
  
MPphoto
 

  Johannes Cornelis van Baalen (ALDE). – Ponia pirmininke, pritariu savo kolegų iš ryšių su Japonija delegacijos B. Gollnischo ir S. Kalniete išsakytoms mintims dėl pagarbos ir užuojautos Japonijos žmonėms. Tačiau mes irgi privalome pasimokyti, ir tai reiškia, kad į šią galimą branduolinę nelaimę reikia žiūrėti tarptautiniu mastu. Viskas turi vykti absoliučiai skaidriai. Turime sužinoti, kodėl nebuvo laikomasi Tarptautinės atominės energijos agentūros įspėjimo; apie jį nebuvo diskutuojama. Turėtume išsiaiškinti, kas nutiko.

Sutinku su visais, kurie sakė, kad turėtume suvienyti pastangas atkuriant Japoniją. Todėl laisvosios prekybos sutartis yra ypač vertinga ir mes turėtume ją kuo greičiau sudaryti.

 
  
MPphoto
 

  Mirosław Piotrowski (ECR).(PL) Ponia pirmininke, kaip Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Japonija narys norėčiau visų pirma perduoti užuojautą Japonijos tautai ir pareikšti solidarumą su ja šios siaubingos katastrofos akivaizdoje. Ji pareikalavo beveik 10 000 žmonių gyvybių, daugiau kaip 16 000 žmonių laikomi dingusiais, ir šie skaičiai nuolat kinta. Žemės drebėjimas ir cunamis neįsivaizduojamai viską nuniokojo. Nuostoliai jau dabar vertinami 300 mlrd. JAV dolerių.

Nors Japonija neprašė ES pagalbos, susidūrę su tokio masto tragedija negalime likti pasyvūs. Didžiausią nerimą kelia žala Fukušimos branduolinei elektrinei. Kai kurių ekspertų nuomone, padėtis sudėtinga ir gali pasikartoti padėtis, buvusi po Černobylio avarijos. Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos ir C. Ashton pareiškimas dėl humanitarinės ir ekspertų pagalbos turėtų būti kuo greičiau įgyvendintas glaudžiai bendradarbiaujant su Japonijos vyriausybe.

 
  
MPphoto
 

  Claude Turmes (Verts/ALE).(DE) Ponia pirmininke, vos prieš 14 dienų Japonijos bendrovė „Toshiba“ ir kitos branduolines elektrines statančios įmonės savo reklaminiuose bukletuose rašė, kad jų branduolinės elektrinės yra saugiausios pasaulyje – toks pat yra ir mūsų teiginys, kad Europoje tikrai turime saugiausias branduolines elektrines.

Manau, kad ši nepaprastai rimta ir tragiška nelaimė Japonijoje turėtų aiškiai mums parodyti, kaip, diskutuojant apie kovą su klimato kaita, absurdiška prilyginti branduolines elektrines vėjo jėgainėms, energijos vartojimo efektyvumui ar saulės energijos jėgainėms. Be to, mažo anglies dioksido kiekio technologija yra tiesiog neteisinga. Reikia žiūrėti į bendrą visų technologijų riziką. Pirmasis konkretus klausimas jums, pone G. Oettingeri, yra toks: ar dabar ne tinkamiausias laikas į 2050 m. energetikos planą įtraukti bent vieną scenarijų, kuriame būtų paprasčiausiai parodyta, ką galime pasiekti suderindami 100 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą? Tai yra mažiausia, ko galėtų tikėtis Europos gyventojai.

Kalbant apie testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, palaikome tokius bandymus, bet jie turi būti privalomi ir vykdomi Europos mastu. Pirmaisiais bankų testavimais nepalankiausiomis sąlygomis per daug manipuliavo nacionalinės valdžios institucijos, kad porai bankų būtų padaryta išimtis. Reikalingas antrasis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ratas, kad viską padarytume teisingai. Antrasis svarbus elementas yra nepriklausoma ekspertizė. A. Lauvergeon iš „Areva“ ir J. Teyssen iš E.ON, Euratomo tarnautojai iš Komisijos, Vienos branduolinės energijos ekspertai ir netgi valstybių narių branduolinės energetikos prižiūrėtojai – visi jie šališki. Net nacionalinės valdžios institucijos nepripažins, kad prieš šešis mėnesius suplanuoti saugos testai nebetinkami. Kitaip tariant, mums reikia nepriklausomų ekspertų. Antraip rizikuojame išgirsti tik šališkas nuomones.

Ir paskutinis dalykas. Patarčiau jums, pone G. Oettingeri, atsargiau minėti N. Sarkozy kaip didį kovotoją už pasaulio branduolinę saugą. Jumis dėtas atidžiau rinkčiausi žodžius.

 
  
MPphoto
 

  Sabine Wils (GUE/NGL).(DE) Ponia pirmininke, Japonijoje vis dar išlieka branduolinio kuro išsilydymo grėsmė. Iš Fukušimos branduolinės elektrinės sklinda vis daugiau radiacijos. Tai dar kartą siaubingai parodo, kad neįmanoma suvaldyti atomo galios. Todėl raginame nedelsiant atsisakyti branduolinės energijos. Branduolinė energija kemša energetikos bendrovių kišenes, bet įvykus avarijai už padarinius moka žmonės. Todėl branduolinių elektrinių operatoriams ES turi nedelsdama įvesti reikalavimą privalomai draustis civilinę atsakomybę. Draudimas turi pakankamai dengti visą žalą sveikatai, nuosavybei ir kitam visų valstybės narių turtui. Europos Sąjunga turėtų galiausiai liautis skatinti naudoti branduolinę energiją ir nutraukti Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį. Milijardai mokesčių mokėtojų pinigų vis dar kišama į pavojingą, aukštos rizikos technologiją, o saugioms alternatyvoms, pvz., atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, nepakanka lėšų.

 
  
MPphoto
 

  Mario Mauro (PPE). - (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, būtų didelė klaida paversti šią diskusiją savotišku teismu dėl modernių technologijų pavojaus. Turime pripažinti, kad mokslas ir technologijos pailgina mūsų gyvenimą, leidžia gyventi geresnėmis sąlygomis ir labiau pasitikėti ateitimi. Pagerėjo apsirūpinimo maistu saugumo sąlygos, socialinio aprūpinimo sistemų sąlygos, pagerėjo sąlygos mūsų pažangiame pasaulyje, ir visa tai tik todėl, kad galėjome naudotis mokslu ir technologijomis.

Žinoma, toks požiūris turi savų pavojų, bet juos galima įveikti, jei sugebėsime suvienyti jėgas, kad išspręstume šiandien tarptautinės bendruomenės patiriamas problemas. E. Brock buvo teisus sakydamas, kad mįslė yra mūsų santykis su dalykais, verčiančiais suvokti, kad dar ne viską sugebame valdyti, kad ir kaip pažengę būtume, kad neturime atsakymų į visas gamtos keliamas problemas, ir šis galingas žemės drebėjimas mums būtent tai ir primena. Labai gali būti, kad dėl prastesnių technologijų ir mokslo žinių dar ne taip seniai ar prieš šimtą metų įvyko, pvz., Mesinos nelaimė, per kurią žuvo daugiau nei 100 000 žmonių, nors žemės drebėjimas buvo kur kas silpnesnis.

Tai mums turėtų tapti aiškiomis ateities gairėmis: mokslas ir technologijos yra įrankiai, kuriuos norint panaudoti geriausiai reikalinga gera politika. Todėl reikia geros mūsų, kaip institucijos, kuriamos politikos, kad nustatyme, ar jau turime sprendimus, kurie pralenktų branduolinį amžių ir būtų ateities sprendimai, ar turime toliau ilgai dirbti naudodami šiuos įrankius, kad pasiektume visą mums reikalingą raidą.

Tačiau šiandien esame raginami daryti kažką kita, t. y. imtis veiksmų, kad padėtume kenčiantiems ir konkrečių poreikių turintiems žmonėms. Negirdžiu, kad Europos Parlamente būtų daug apie tai kalbama, nes esame susirūpinę dėl politinės diskusijos, kuri bando įtraukti į ateities rūpesčius, niekaip nesusijusius su mūsų darbotvarke.

 
  
MPphoto
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D).(RO) Ponia pirmininke, šiuo metu Japonijoje besivystanti krizė verčia susirūpinti dėl branduolinių elektrinių saugos visame pasaulyje. Mūsų pareiga – paklausti savęs, ar atsparios ir saugios mūsų teritorijoje esančios branduolinės elektrinės.

Esu iš Rumunijos. Mano šalies piliečiai gana pagrįstai susirūpinę dėl Černavodės branduolinės elektrinės, ypač todėl, kad dėl jos pastaruoju metu spaudoje keliama daug klausimų.

Tvirtai tikiu, kad ne tik Rumunijos, bet ir kelių kitų valstybių narių visuomenei kyla klausimas, ar jos būtų tinkamai apsaugotos stichinių nelaimių, kurios paveiktų branduolines elektrines, atveju.

Praeitą savaitę Vokietija nusprendė atlikti išsamų savo branduolinės energijos gamybos sistemų patikrinimą. Atsižvelgiant į Japonijos įvykius tiesiog būtina skubiai peržiūrėti branduolinės saugos padėtį visoje Europos Sąjungoje. Visos valstybės narės turėtų vykdyti griežtą visuotinę šių elektrinių kontrolę.

Europos Komisija turi ne tik užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinama Branduolinės saugos direktyva, bet ir kartu su kitomis kompetentingomis valstybių narių valdžios institucijomis atidžiai stebėti šių elektrinių būklę.

Tragiška padėtis Japonijoje dar kartą mums parodo, jog turime dėti visas pastangas, kad sukurtume greitus reagavimo mechanizmus kovai su nelaimių padariniais.

 
  
MPphoto
 

  Charles Goerens (ALDE). - (FR) Ponia pirmininke, keli žodžiai dėl Japonijos. Visų pirma, reikia daryti viską, kad palengvintume Japonijos žmonių kančias – jie nusipelno visų mūsų užuojautos ir solidarumo.

Antra, be dviejų stichinių nelaimių – žemės drebėjimo ir cunamio – šalį ištiko ir trečioji, branduolinė, vadinasi, sukurta žmogaus rankomis, nelaimė. Viską, kas buvo pasakyta šiuo klausimu, būtų galima apibendrinti vienu žodžiu – pertrauka. Taip, mes susiduriame su požiūrio pasikeitimu, kuris reiškia du klausimus: ką reikėtų keisti ir, antra, nuo ko galėtume pradėti keisti savo energijos gamybą?

Galime būti tikri, kad jei mums pasibaigtų iškastinis kuras ir branduolinė energija, o taip ir bus, labai greitai sugebėtume geriau suvokti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimo teikiamas galimybes. Tikimės, kad Europos Sąjunga nustatys naują strategiją šiuo klausimu. Kad tai įvyktų, reikia vizijos, stiprios valios ir išsamaus plano.

 
  
MPphoto
 

  Bas Eickhout (Verts/ALE). - (NL) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti G. Oettingerį už gerą startą. Jūs išties puikiai pradėjote darbus praeitą savaitę, bet vėliau jūsų veikla sulėtėjo. Vis dėlto dabar turite susigriebti ir paaiškinti savo poziciją, nes praeitą savaitę sakėte, kad turėtume diskutuoti apie Europą ir Europos ateitį be branduolinės energijos. Daugiau šių teiginių jūs nepakartojote, nors tai turėtų būti dabartinės mūsų diskusijos tema. Ne kartą daugelis tyrimų, mokslo tyrimų, parodė, kad savo aplinkosaugos tikslus galima pasiekti ir nenaudojant branduolinės energijos. Visiškai įmanoma aprūpinti Europą energija vien tik iš tvarių energijos išteklių. Tokia turėtų būti šiandieninės mūsų diskusijos tema.

Pritarimas ar nepritarimas branduolinei energijai yra politinio pasirinkimo klausimas. Mums nereikėtų teisintis, kodėl prieštaraujame branduolinei energijai. Teisintis turėtų tie, kurie remia branduolinę energiją. Taip pat ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis svarbą.

Pone G. Oettingeri, turiu jums du svarbius klausimus. Visų pirma: kaip nustatysime kriterijus? Kaip užtikrinsime, kad jie nepriklausomi? Antra, kas nutiks, jei branduolinė elektrinė neišlaikys testavimo nepalankiausiomis sąlygomis? Kokie bus padariniai?

 
  
  

PIRMININKAVO: Libor ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE).(PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, įvykiai Japonijoje visus mus giliai sukrėtė. Reiškiame pagarbą žmonėms, kurie rizikuodami gyvybe kovoja su trijų kartu įvykusių nelaimių – žemės drebėjimo, cunamio ir avarijos branduolinėje elektrinėje – padariniais. Ši tragedija sukėlė didelę užuojautą ir kartu įkvėpė šiuo metu Europoje regimą diskusiją dėl branduolinės energijos ateities ir Europos energetikos strategijos. Neseniai pritarėme Europos energetikos strategijai iki 2020 m. Šiuo metu ji tam tikra prasme yra paminama, nors strategijoje pritarėme branduolinei energijai. Joje tiesiog teigiama, kad branduolinę energiją turi lydėti griežtos saugos sąlygos. Vis dėlto tai yra priimtina kelių valstybių energijos rūšis.

Man atrodo, kad ši diskusija turėtų sustiprinti Europos energetinį bendradarbiavimą – to prašėme savo pranešime. Šiandien turime ne tik gerinti saugos sąlygas, bet ir stiprinti Europos atominės energijos bendriją ir siekti sukurti Europos energijos bendriją. Europos Komisija turi reikalauti geresnio valstybių narių bendradarbiavimo ir branduolinės energijos politikos europėjimo. Testavimai nepalankiausiomis sąlygomis neturėtų būti savanoriški – kai kurios šalys pasinaudos jais, jei norės, kitos – ne. Tai turi būti dalis naujos struktūros, kuri galiausiai taps bendra branduolinės energijos politika.

Turėtume remti ir naujas technologijas. Visa Europos energijos strategija pagrįsta decentralizavimo ir įvairinimo principais. Todėl turėtume galvoti apie skatinimą naudoti mažus ir vidutinio dydžio branduolinius reaktorius. Jie kainuoja mažiau, yra gaminami kaip moduliai, todėl saugos atžvilgiu juos lengviau testuoti. Galbūt tokia forma bus priimtinesnė visuomenės nuomonei, nes mes nesugebėsime visiškai atsisakyti šios rūšies energijos.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D). - Japonijos valstybė patyrė neįsivaizduojamą gamtos stichijos ir branduolinės avarijos poveikį. Lietuvos žmonės aktyviai renka paramą ir visais įmanomais būdais stengiasi prisidėti prie pagalbos šios šalies nukentėjusiems. Mūsų pačių atmintyje išlikę ir ilgai išliks skaudžios Černobylio branduolinėse nelaimės pasekmės, kurias, net praėjus ir trims dešimtmečiams šio regiono žmonės jaučia iki šiol. Japonijos nelaimė priverčia iš esmės persvarstyti branduolinio saugumo klausimą. Mes negalime suvaldyti gamtinių kataklizmų, tai bent jau turime užtikrinti, kad gamtinės nelaimės neiššauktų papildomų, tačiau itin skaudžių branduolinių nelaimių. Pritariu esamos infrastruktūros peržiūrai ir naujų pajėgumų kūrimui, tačiau turime išsamiai išanalizuoti ir Japonijos branduolinės elektrinės įvykius, juolab, kad egzistuoja ir Černobylio precedentas. Turime padaryti išvadas, priimti priemones, kurios leistų iš esmės sustiprinti branduolinę saugą visoje Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Chris Davies (ALDE). – Pone pirmininke, mano susirūpinimą dėl branduolinės energijos pramonės nustelbia susirūpinimas klimato kaita, todėl dabar manau, kad branduolinė energija turi atlikti savo vaidmenį kovoje su pasauliniu atšilimu. Taip buvo prieš incidentus Japonijoje, taip yra ir dabar. Tai neabejotinai pamokos, kurias privalome išmokti. Yra projektavimo, netinkamo reglamentavimo, nepakankamo nepriklausomumo problemų ir yra akivaizdus faktas – negalima statyti branduolinių reaktorių žemės drebėjimų zonose.

Bet gyvename pavojų kupiname pasaulyje, mūsų miestuose yra įvairiausių chemijos gamyklų, visos jos kelia milžinišką riziką, bet suvaldome ją, gyvename su ja. Ne vieną dešimtmetį patiriame siaubingų traukinių avarijų, bet dėl to neuždarome geležinkelio linijų. Pasimokome iš įvykių, pritaikome tas pamokas ir pageriname saugą. Taip turime elgtis ir su branduolinės energijos pramone.

 
  
MPphoto
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE). - (SL) Pone pirmininke, jei esame rimtai nusiteikę pasiekti nusistatytus klimato tikslus, branduolinė energija turi likti viena iš mūsų energijos rūšių. Todėl mūsų diskusijos neturi būti ideologinės. Visų pirma turime atsakyti į daug klausimų, pvz., kokia buvo pagrindinė avarijos priežastis ir kaip buvo galima to išvengti? Ar žlugo atsakomybės, įgyvendinimo ir priežiūros sistemos? Ar vienoje iš branduolinių elektrinių buvo silpna sauga? Kokios galimybės saugiau laikyti panaudotą branduolinį kurą? Ar reguliavimo institucijos buvo per silpnos, kad laiku imtųsi veiksmų? Ir taip toliau. Turime atsakyti į šiuos klausimus, kad galėtume imtis pagrįstų politinių veiksmų.

Ką reiškia pagrįsti politiniai veiksmai? Turime pasiekti socialinį susitarimą dėl priimtinų technologijų, ypač dėl branduolinių elektrinių vaidmens. Turime užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas principas „visų pirma – sauga“. Turime suformuluoti teisės aktų sistemą, kuri suteiktų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių saugiai veikti sudėtingoms technologijoms. Turime palengvinti puikios ir nepriklausomos branduolinės energijos specialistų profesijos plėtrą, tęstinį šių specialistų mokymą ir žinių perdavimą jaunesnėms kartoms. Turime įvertinti reguliavimo institucijų, kurių vaidmuo užtikrinant saugos kultūrą yra esminis, kompetenciją ir nepriklausomumą ir turime užtikrinti saugų labai radioaktyvių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro utilizavimą.

Galiausiai norėčiau paminėti bendruosius saugos kriterijus. Šiandien visi sutinkame, kad mums tikrai jų reikia, bet prisiminkite 2009 m., kai diskutavome dėl branduolinės saugos direktyvos. Tada Europos Parlamentas patvirtino bendruosius Europos kriterijus, kurių, deja, Taryba nepatvirtino. Tada Europos Parlamentas įrodė, kad jis elgėsi teisingai. Todėl manau, kad dabar pats laikas suteikti Europos Parlamentui daugiau įgaliojimų branduolinės energetikos srityje, tad turėtume siekti tarpinstitucinio susitarimo, kad galėtume kartu priimti sprendimus.

 
  
MPphoto
 

  Ildikó Gáll-Pelcz (PPE) . – (HU) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pareikšti gilią užuojautą, antra, pagarbą Japonijos žmonėms ir japonų tautai ir, trečia, savo didžiausią susižavėjimą ir padėką tiems Japonijos didvyriams, kurie šiuo metu dirba branduolinėje elektrinėje. Įvyko tragedija, kuri amžinai išliks Japonijos ir pasaulio istorijoje. Nelaimės sukrėsta šalis paprašė Europos Sąjungos pagalbos preliminariai koordinuojant valstybių narių siūlomą pagalbą.

Malonu matyti greitą Komisijos reakciją, kaip ir tai, kad Komisijos narys patvirtino, jog Japonijai ir beveik pusei milijono laikiną prieglobstį gavusių žmonių po niokojančio žemės drebėjimo ir cunamio bus suteikta visa pagalba. Tvirtai tikiu, kad be to, reikia daryti viską, kad būtų išvengta šios nelaimės padarinių ir atkurtos gyvenamos sąlygos. Tačiau tuo pat metu norėčiau išsakyti nuomonę, jog nepasisekė, kad tenka gretinti tokio pobūdžio ir panašias tragedijas su branduolinės energijos naudojimu. Nors, žinoma, branduolinėse elektrinėse turi būti įrengtos didžiausios saugos sistemos ir jos turi būti nuolat tikrinamos pagal griežčiausius reikalavimus.

Palankiai vertintinas Komisijos pasiūlymas organizuoti plačias europines konsultacijas. Taip pat pritariu tam ir manau, kad Komisijai būtina nustatyti rekomendacijas, kurios taptų gerai veikiančios saugos sistemos pagrindu. Ši sistema būtų koordinuojama Europos lygmeniu ir ateityje užtikrintų tolesnę saugią branduolinės energijos gamybą. Japonijos žmonių elgesys yra pavyzdinis ir tai yra mums sektinas veiklos modelis. Esu įsitikinusi, kad jie nusipelno visos mūsų paramos. Ačiū, pone pirmininke.

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog (S&D).(HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien mes visi esame šiek tiek japonai. Net šios stichinės nelaimės sūkuryje turime pripažinti, kad branduolinė sauga turi žmogišką išraišką. Planavimas, statyba, eksploatavimas, išmontavimas ir (kaip dabar Fukušimos branduolinėje elektrinėje) avarinių padėčių sprendimas yra žmogaus žinių ir atsidavimo išbandymas. Europinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra žingsnis ateityje planuojant tai, kas iki šiol buvo neįsivaizduojama. Komisijos nary, geriausiai pagerbtume Fukušimos darbuotojus, jei Europos ekspertai dalyvautų priimant Europoje specialistams skirtus ir politikos sprendimus. Reikėtų įtraukti branduolinės energijos darbuotojus, kurių atsidavimas ir žinios nepakeičiami.

Labai svarbu, kad vidutiniu laikotarpiu žinios apie branduolinę energiją būtų išsaugotos ir išplėstos, nes būtent jos yra tikras saugos garantas. Be to, norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į M. Ulvskog žodžius. Branduolinės energijos moksliniai tyrimai ir plėtra turi pateikti geresnius nei dabar turimi atsakymus, kaip elgtis su branduolinėmis atliekomis ir jų nesibaigiančia 60 metų istorija. Dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui G. Oettingeriui už tokį rimtą ir atsakingą požiūrį į šią problemą.

Turėtume apsvarstyti, ar nereikėtų Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) paskirti 27 valstybių narių Europos reguliavimo institucija. Turėtume pagalvoti, ar nevertėtų Tarptautinės atominės energijos agentūros standartų paversti teisiškai privalomais ir ar ši nauja reguliavimo institucija neturėtų gauti įgaliojimų liepti nedelsiant uždaryti elektrinę, jei joje nesilaikoma standartų. Taip pat turėtume apsvarstyti Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarčių reformas, pagrindinį dėmesį skirdami saugos bei saugumo reglamentams ir klausimui, kurį reikia spręsti jau dabar, t. y. kas padengia eksploatacijos nutraukimo ir galutinio saugojimo išlaidas.

Manau, kad tai opi tema. Turime pasinaudoti galimybe Europoje įgyvendinti tarpusavio vertinimo principą ir įdiegti naujausius standartus, kad daugiau neberizikuotume gyventojų sveikata.

 
  
MPphoto
 

  David Martin (S&D). – Pone pirmininke, žinoma, aš palankiai vertinu greitą Japonijai sunkiu metu suteiktą pagalbą, palankiai vertinu ir užuojautą, kuri buvo išreikšta japonų tautai, ir ja dalijuosi. Vis dėlto negaliu liautis galvojęs, kad mūsų nuoširdžioms pastaboms apie solidarumą šiek tiek pakenks tam tikrų mūsų valstybių narių veiksmai.

Skaitydamas mūsų laikraščius matau, kad Ispanijos vyriausybė paragino kruopščiai tikrinti iš Japonijos gaunamus produktus dėl radiacijos; Nyderlandų vyriausybė perspėjo dokų darbuotojus atsargiai elgtis su konteineriais, gautais iš Japonijos; Prancūzijos vyriausybė paragino tikrinti visas importuojamas prekes; Vokietijos valdžios institucijos reikalauja atsitiktine tvarka tikrinti visas iš Japonijos importuojamas prekes, įskaitant automobilius. Šios prekės išvežtos iš Japonijos prieš dvi ar tris savaites – o kai kuriais atvejais ir prieš du ar tris mėnesius – iki žemės drebėjimo.

Tokiuose veiksmuose mažai solidarumo ir užuojautos, ir aš prašyčiau Tarybos ir Komisijos pabandyti pasikalbėti su valstybėmis narėmis ir pasakyti, kad jei jos išties nori parodyti solidarumą, jos neturėtų kurti tokių paniką keliančių istorijų.

 
  
MPphoto
 

  Fiona Hall (ALDE). – Pone pirmininke, esu nustebusi, kad Komisijos narys yra taip optimistiškai nusiteikęs dėl padėties Fukušimos elektrinėje suvaldymo per kelias dienas, kai branduolinės energijos ekspertai kalba apie savaites ir mėnesius, o elektrinė vis dar skleidžia radiaciją, kuri toliau skverbiasi į maisto ir vandens šaltinius.

Palankiai vertinu raginimus atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bet šie testai neatsako į svarbesnius klausimus. O klausimas yra toks: ar norime prisiimti augančią branduolinės energijos riziką pasaulyje, kuriame kyla vis daugiau sudėtingų stichinių nelaimių ir ekstremalių oro reiškinių? Branduolinių reaktorių saugos paprasčiausiai neįmanoma visiškai užtikrinti bet kokios didelio masto nelaimės atveju, kai padaromi kelių lygių pažeidimai, kai dingsta elektra, nutrūksta vandens tiekimas, nėra komunikacijų ir galimybės fiziškai pasiekti objektą. Taigi klausimas: ar tikrai norime taip rizikuoti, kai turime kitų alternatyvų?

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, norėtume išreikšti visišką savo solidarumą su Japonijos žmonėmis ir taip pat reiškiame užuojautą šią šalį sukrėtusios nelaimės aukoms.

Žinome, kad dėl šios nelaimės kilo rimtų avarijų Fukušimos branduolinėje elektrinėje, kurių padarinių dar negalima iki galo įvertinti. Tiesa, kad avarijos šios elektrinės reaktoriuose kilo dėl labai neįtikėtinų veiksnių, vis dėlto tai įvyko ir tai gali įvykti kitose branduolinėse elektrinėse.

Todėl iš įvykių Fukušimoje turime pasimokyti labai svarbių dalykų. Turime skubiai peržiūrėti ir, jei reikia, padvigubinti elektrinių saugos sistemas, ypač aušinimo sistemų atžvilgiu.

Būtina iš naujo įvertinti esamų branduolinių elektrinių vietas, ypač atsižvelgiant į žemės drebėjimų riziką ir cunamio pavojų. Tačiau taip pat reikia ir plačiai visuomenėje diskutuoti apie energijos klausimą, mūsų dabartinius bei būsimus poreikius ir kaip juos patenkinti, aiškiai ir informuotai sprendžiant įvairių energijos išteklių pavojų, poveikio, galimybių ir trūkumų klausimus.

 
  
MPphoto
 

  Oreste Rossi (EFD). - (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pareikšti savo solidarumą su Japonijos žmonėmis, kuriuos taip stipriai sukrėtė ši katastrofa. Nustebino, kad Japonijos technologijos nesugebėjo laiku prisitaikyti prie nuolat šiuose regionuose pasikartojančių įvykių. Technologiškai pasenusios branduolinės elektrinės eksploatavimas tikrai nėra smulkmena ir tokie dalykai turi atsispindėti Europos branduolinės energijos programoje.

Negalime sau leisti pasiduoti baimei ir priimti skubotų sprendimų: turime bendrai sutarti, kaip užtikrinti esamų branduolinių elektrinių saugą ir tikrinti šiuo metu statomas elektrines. Europa privalo teikti pagalbą Japonijos žmonėms, ir ne tik dėl sunkios dabartinės padėties, bet ir dėl galimos su šia siaubinga katastrofa susijusios finansų krizės.

Greitu laiku reikia imtis ekonomikos lėtėjimo Tokijuje ir galimų padarinių glaudžiausiai su Japonija susijusioms šalims sprendimo veiksmų. Turėtume nepamiršti, kad Japonijos vyriausybė buvo silpna jau prieš šią nelaimę ir neturėjo daugumos Aukštuosiuose Rūmuose, o tai reiškia, kad netolimoje ateityje gali kilti ir valdymo krizė.

 
  
MPphoto
 

  Angelika Werthmann (NI).(DE) Pone pirmininke, visų pirma noriu pareikšti užuojautą visiems nuo šios siaubingos padėties nukentėjusiems žmonėms. Tragiškas įvykis Japonijoje sukėlė branduolinę nelaimę, apie kurią jau visi žinome. Europa reagavo gana greitai ir vieningai, nors esama suvokimo, kurį, tikiuosi, jaučia ir palaikantys branduolines technologijas, kad radiacija nepaiso valstybių ribų, o gamta nepripažįsta saugos standartų, kad ir kokie aukšti jie būtų. Buvome Černobylio liudininkai – nepavykusio vadinamojo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis – dabar turime Fukušimą. Atėjo laikas branduolinės energijos šalininkams iškelti žmonijos gerovę ir sveikatą aukščiau visų finansinių interesų. Turėtume svarstyti galimybę laipsniškai atsisakyti branduolinės energijos visoje Europoje ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

 
  
MPphoto
 

  Alajos Mészáros (PPE).(HU) Pone pirmininke, cunamis po žemės drebėjimo Japonijoje tapo tiesiogine avarijos branduolinėje elektrinėje priežastimi, ir tai visų pirma tapo saugos klausimu specialistams ir visuomenei. Todėl buvo priimtas teisingas sprendimas griežtais bandymais patikrinti mūsų veikiančias branduolines elektrines. Paaiškėjo, kad reikia išsamių ir kruopščių diskusijų, kad pasiektume racionalų sprendimą dėl branduolinės energijos ateities. Taip pat turime nepamiršti, kad po siaubingos tokio pobūdžio tragedijos žmonės labiau pradeda bijoti, ir būtent todėl turime pasirūpinti, kad būtų teikiama objektyvi ir nesuklastota informacija, ir būtų sugriežtintos saugos priemonės.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad Europoje branduolines elektrines veikia visiškai kiti aplinkos veiksniai nei Japonijoje. Europai negresia nei cunamio, nei tokio galingo žemės drebėjimo pavojus, todėl nereikėtų daryti tiesioginių išvadų iš šios nelaimingos tragedijos. Mūsų elektrinės paruoštos galimam poveikiui, ir branduolinė energija gali likti neatsiejama mūsų energijos šaltinių dalis ateityje. Galiausiai norėčiau išreikšti užuojautą ir pagarbą mūsų draugams japonams. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Günther Oettinger, Komisijos narys.(DE) Pone pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, įdėmiai klausiau jūsų kalbų ir norėčiau padėkoti už parodytą objektyvumą, tiek šios nelaimės, tiek jos padarinių atžvilgiu. Girdėjome solidarumo bei užuojautos pareiškimus ir pagalbos pasiūlymus. Nėra ką ir pridėti. Tai padrąsina mus darbe, kurį turi atlikti Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir Komisija.

Bendras šiuo metu svarstomas klausimas yra reagavimas į nelaimę. Jei atsižvelgtume į Haitį, Pakistaną ir begalę kitų neseniai gamtos kataklizmus patyrusių šalių, tuomet, manau, turėtume vadovautis Komisijos komunikatu dėl geresnio reagavimo į nelaimes, kurį praeitų metų gruodžio mėn. patvirtino Taryba. Turime Europos lygmeniu gerinti bendradarbiavimą reagavimo į nelaimes procedūrų sistemoje, turime skirti šiam reikalui atitinkamus finansų bei žmogiškuosius išteklius ir koordinuoti pastangas Europos lygmeniu. Neabejoju, kad šiais metais K. Georgieva pateiks Parlamentui ir Tarybai konkrečių pasiūlymų.

Kalbant apie energetikos politiką Europoje ir tai, ko reikėtų pasimokyti iš naujos iš Japonijos gaunamos informacijos, manau, kad visų pirma turime sąžiningai pažvelgti į faktus ir tikrovę. Leiskite kaip pavyzdį jums pateikti Vokietijos vyriausybę ir jos koalicijos partijas, primenant, kad esu vienos iš tų partijų narys. Mūsų vyriausybė paskelbė apie smarkų krypties pakeitimą. Šiuo metu Vokietijoje nutraukiamas septynių branduolinių elektrinių eksploatavimas. Šis veiksmas buvo sukritikuotas kaip „neatrodantis pakankamai patikimas“ arba kaip „tipiškas Vokietijos baimės parodymas“. Manau, turėtume nepamiršti, kad visus svarstymus derėtų pradėti nuo pagarbos kitai nuomonei. Noriu pareikšti pagarbą Parlamentui, kuris prieš kelerius metus aiškiai parėmė tai, jog be kitų Europos energijos rūšių, būtų nuolat naudojama ir branduolinė energija, bet kuris neabejodamas pradėjo iš naujo svarstyti savo poziciją. Antra, norėčiau išreikšti pagarbą ES reguliavimo institucijoms. Dar kartą labai atidžiai perskaičiau Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį ir atidžiai peržvelgiau prieš dvejus metus birželio mėn. Parlamento ir Tarybos patvirtintą Branduolinės saugos direktyvą. Antrajame dokumente pateikiama daug oficialių rekomendacijų dėl valdžios institucijų, kurias reikia įsteigti, informacijos ir ataskaitų teikimo įpareigojimų ir kitų punktų, bet nesiūloma jokių specifinių, praktinių rekomendacijų statybų ar eksploatavimo metodams ar net pačių bendriausių specifikacijų.

Jei Parlamentas šiandien pasiūlys išplėsti Europos teisės sistemą, esu pasiruošęs nelaukti valstybių narių ataskaitų 2014 m. prieš pateikdamas ataskaitą Komisijai, bet reikalauti, kad ši direktyva taptų nacionaliniu įstatymu vėliausiai iki šių metų liepos mėn. – tai priklausytų nuo valstybių narių, – kad būtų galima, gaunant informaciją iš Japonijos ir išsamių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, kuo anksčiau ateinančiais metais čia, Briuselyje, aptarti Komisijos pasiūlymą dėl tolesnių specifinių, esminių branduolinės saugos reikalavimų.

Buvo pasakyta, kad turiu „ryžtingai veikti“. Tačiau aš su tuo nesutikčiau. Šiuo klausimu laikysiuos nuoseklaus požiūrio klausdamas, kokias galias Europos teisės aktų leidėjai man suteikė ir kokių ne. Kai, net dabartinėmis aplinkybėmis, iš kai kurių nacionalinių vyriausybių girdžiu kritiką dėl pernelyg dramatiško padėties vertinimo ir dalykų, kurių reikia pasimokyti, o kiti sako, kad dabar pats laikas imtis ryžtingų veiksmų, aš renkuosi vidurio kelią. Visada patogiai jaučiausi rinkdamasis viduriuką. Kai esi kritikuojamas iš abiejų pusių, galbūt išties darai kažką teisinga.

Daugelis iš 143 Europos branduolinių elektrinių vis dar veiks ateinantį dešimtmetį, jei dabartinės vyriausybės nepersigalvos, daugelis, nors ne visos, veiks ir dar vieną dešimtmetį. Todėl visi esame suinteresuoti reikalauti aukščiausio saugos lygio, naujų standartų ir tolesnio rizikos mažinimo tose branduolinėse elektrinėse, kurios liks veikti vidutinės trukmės ir ilgą laikotarpį.

Antra, manau, kad globojant valstybėms narėms, jų nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms Europoje bus statomos naujos branduolinės elektrinės. Jei atsižvelgsime į birželio mėn. Italijoje rengiamą referendumą, pamatysime, kas laukia ateityje, ir noriu pažymėti, kad išskyrus Vokietiją nė viena iš trylikos valstybių narių, kurios eksploatuoja branduolines elektrines, nepakeitė savo politikos šiuo klausimu. Atidžiai stebiu diskusijas nacionalinių vyriausybių bei parlamentų lygmeniu ir žiniasklaidoje.

Turime suprasti, kad nors tai ir yra Europos klausimas, jis turi ir pasaulinį aspektą. Visi esame suinteresuoti užtikrinti, kad aukščiausi standartai galiotų ne tik mūsų teritorijose, bet ir visame pasaulyje, nes galiausiai branduolinė energija visame pasaulyje dar bus naudojama ateinančius dešimtmečius. Todėl aš palankiai vertinu...

(Nepritariami šūksniai)

Pone C. Turmes, aš labai stengiuosi išlikti ramus ir objektyvus. Siūlau jums daryti tą patį. Kai sakote man nepasitikėti N. Sarkozy, aš galiu tik pasakyti, kad neturiu pagrindo abejoti, kad jis iškels šį klausimą G-20 aukščiausiojo lygio susitikime. O tai jau savaime laimėjimas: šis klausimas bus svarstomas forume, kuriame dalyvaus amerikiečiai, kinai, rusai ir kiti, jau eksploatuojantys branduolines elektrines, planuojantys jas statyti ar įgalioję didžiuosius pramonės koncernus statyti branduolines elektrines savo šalyse. Todėl manau, kad būtina iš naujo įvertinti riziką ir aukštesnius saugos standartus, nesvarbu, ar pritariate, ar nepritariate branduolinei energijai, nes branduolinė energija ir toliau liks mūsų pasaulio ateities dalis.

(Nepritariami šūksniai)

Dabar ne laikas grįžti prie to, apie ką buvo diskutuota prieš dvejus metus. Nesu tinkamas asmuo tai spręsti tokiu lygmeniu. Prašau, galite išsakyti savo požiūrį, kad jį žinotų kiti ateinantys kalbėti. Manau, kad kreipiatės šiuo klausimu į asmenį, einantį ne tas pareigas.

Leiskite pereiti prie klausimo apie 2050 m. energetikos planą ir prie išgirstos kritikos, kad šiame plane nepakankamai skatinami ir finansuojami atsinaujinantieji energijos ištekliai. Tokiu atveju jūs per mažai vertinate savo pačių rezoliucijų galią, nors mes siekiame kontroliuoti ir užtikrinti, kad tokių sprendimų būtų laikomasi. 20 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių vos per devynerius metus faktiškai atitinka 35 proc. esminėje elektros gamybos srityje, kur šie tvarūs šaltiniai dislokuojami pirmiausia. Jau pasiekėme nemažą pažangą siekdami pagaminti 35 proc. elektros iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – ir valstybės narės atlieka savo vaidmenį, – o per ketverius ar penkerius metus atsinaujinantieji energijos ištekliai turėtų pakeisti branduolinę energiją ir anglį elektros gamybos srityje. Tai reiškia, kad dabar siekiame paversti atsinaujinančiuosius energijos išteklius svarbiausiais elektros ištekliais Europoje. Savo idėjas ir scenarijus 2050 m. energetikos planui pateiksime pavasario pabaigoje. Tačiau yra ir kitų svarbių datų, ne tik 2050 m., kurios gali atrodyti labai toli, – tai yra tarpiniai tikslai 2025 ir 2030 m., kitaip tariant, laikotarpiui, kuriam investicijų į infrastruktūrą ir gamybos galias reikia jau dabar. Nenoriu šiandien prisiimti jokių konkrečių įsipareigojimų, bet iki 2030 m. jau tikrai viršysime 35 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pasiekdami daugiau nei 40 proc. ar net 60 proc., ar maždaug per vidurį. Jei to neįvyks, niekas negalės teigti, kad atsinaujinantieji ištekliai negavo pakankamai paramos; atsinaujinantieji energijos ištekliai vaidins lemiamą vaidmenį tarp įvairių formų energijos jau mūsų kartos gyvenime.

(Pertraukė R. Harms)

Ponia R. Harms, aš kalbu apie Energetikos planą, o jūs apie CO2 planą. Tai du skirtingi klausimai. Mes nesumažinome tikslų 2020 metams. Jie nepakito – 20 proc. yra atskiras tikslas ir 30 proc., jei kitos valstybės seks pavyzdžiu. Tokia visada buvo Parlamento, Tarybos ir Komisijos pozicija, ir toks yra pasauliui teikiamas pasiūlymas. Niekas nepasikeitė. Dabar kalbame apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kad su jais pasieksime daugiau nei 40 proc. Todėl sukūrėme pagrindą, kad užtikrintume, jog energijos rūšys nebebūtų vien valstybių narių reikalas ir kad valstybės narės prisiimtų 50 proc. atsakomybės arba šiek tiek daugiau. Antra, taip pat nustatėme reikalavimus subsidijų principams nustatyti ir kaip mums bendradarbiaujant turi būti nustatyti finansiniai ir techniniai ištekliai valstybėse narėse.

Negalite drąsiai teigti, pone C. Turmes, kad scenarijuose bus rimtai išanalizuota tai, ką pasiūlė įvairios institucijos, t. y. perėjimas prie iki 100 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Tačiau tada turite pažvelgti į teisės aktus, konkrečiai į 194 straipsnį, kuriame pasakyta, kad energijos rūšys yra valstybių narių reikalas. Aš nesakau, kad Lisabonos sutartis nepakeičiama. Tačiau joje pateikiami mano veiklos parametrai nustatant valstybių narių teises. Ir šios teisės yra saugomos tiek Berlyne, tiek Liuksemburge, Paryžiuje ar Londone.

Ir noriu pasakyti vieną paskutinę mintį. Labai atidžiai klausiausi Chr. Davieso ir F. Hallo kalbų. Abu jie priklauso tai pačiai partijai. Abu jie yra iš tos pačios valstybės narės. Tačiau, kaip girdėjome, jų nuomonės visiškai skiriasi. Gerbiu tai. Kai maža partija didelėje šalyje gali turėti tokias skirtingas nuomones, kaip išreiškė šie gerbiami Parlamento nariai, ir kai ta pati partija, kuri prieš rinkimus prieštaravo branduolinei energijai savo šalyje, gali jai pritarti pasibaigus rinkimams, aš tai vis tiek gerbiu. Tačiau tai parodo ekologinį, ekonominį ir politinį šio klausimo aspektą, todėl dėl jo visada kils nesutarimų. Dalis šio proceso visada bus visuotinio pobūdžio.

 
  
MPphoto
 

  Enikő Győri , einanti Tarybos pirmininko pareigas. (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pažadu, kalbėsiu trumpai. Užuojauta ir šaltakraujiškumas, mano manymu, yra du dalykai, kuriais dabar turėtume grįsti savo veiksmus. Remdamiesi užuojauta galime padėti japonams viskuo, ko jiems reikia; galime juos išklausyti ir imtis veiksmų ten, kur jie irgi mato poreikį, o šaltakraujiškumas reikalingas tam, kad tinkamu laiku priimtume sprendimus dėl savo ateities. Neturėtume spręsti dėl tokios svarbos klausimo veikiami įvykių. Vienas dalykas yra neabejotinas, ir niekas Parlamente dėl jo šiandien nesiginčijo, yra tai, kad visomis jėgomis turime siekti didžiausios galimos saugos.

Be to, privalome informuoti gyventojus, kad jie suprastų, apie ką diskutuojama ir kada, apie ką ir kaip mes sprendžiame. Labai svarbu, kad prieitume prie išvadų ir išmoktume pamokas. Turėtume analizuoti įvykius nevėluodami, neskubėdami ir nedarydami tokių pareiškimų, kurie po poros savaičių ar mėnesių jau neturės pagrindo. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atžvilgiu aš paprasčiausiai pažymėčiau, kad dabar, remiantis esamomis taisyklėmis, jie yra savanoriški. Kai kas iš jūsų kalbėjote apie teisinio pagrindo, šiandien galiojančių sistemų keitimą, ir aš esu tvirtai įsitikinusi, kad Europos Vadovų Taryba neturėtų atmesti šios galimybės. Reikia šią mintį išplėtoti ir pateikti tinkamą pasiūlymą. Skubėti nereikia, bet darbą reikia pradėti.

Komisijos narys G. Oettinger taip pat pažymėjo, kad energijos rūšys yra valstybių narių kompetencijos klausimas. Kiekviena valstybė narė priima suverenų sprendimą dėl to, kokias energijos rūšis ji naudoja savo energijos poreikiams tenkinti. Pusė valstybių narių (kalbant apie mastą) naudoja branduolinę energiją. Kai turėsime tinkamą teisinę bazę, galėsime visiems nustatyti saugos įsipareigojimus, bet pasirinkimas ir atsakomybė tenka valstybėms narėms. Bet kokiu atveju džiaugiuosi, kad Komisija, kaip minėjo Komisijos narys G. Oettinger, galės parengti ataskaitą iki 2011 m. birželio mėn. Ir paskutinė mintis: daug kalbame apie mokslo tyrimus ir plėtrą, kurie irgi yra pamatinis strategijos „Europa 2020“ akmuo. Mūsų užduotis – Europos Sąjungoje sukurti geriausias įmanomas sąlygas mokslo tyrimams ir plėtrai. Išties, dar daug reikia nuveikti šioje srityje. Pasitelkdami mokslo tyrimus ir plėtrą turėtume rasti saugiausią įmanomą ir mažiausiai aplinkai kenkiančią energijos gamybos formą. Tegul mokslas tarnauja žmonėms ir užtikrina didžiausią galimą žmonių saugą. Labai jums ačiū, pone pirmininke.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Gavau rezoliucijos pasiūlymą šios diskusijos tema pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj (2011 m. kovo 24 d., ketvirtadienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  János Áder (PPE) , raštu. – (HU) Visų pirma, leiskite išsakyti gilią užuojautą Japonijos žmonėms ir aukų giminėms dėl šios nepaprastos stichinės ir pramoninės nelaimės, kuri įvyko vos prieš 12 dienų. Japonijos tragedija primena mums, kad gamtos ir pramonės katastrofa gali įvykti bet kur ir bet kada, net ir Europoje. Klausimas yra tik kada ir kur tai nutiks. Todėl esu įsitikinęs, kad pramoninės nelaimės Europoje atveju Europos Sąjungai savo žinioje svarbu turėti atitinkamą finansinį fondą, kad būtų galima nedelsiant ir veiksmingai įsikišti ir sumažinti žalą. Žinoma, ES prevencijai skirtos pastangos yra labai svarbios, tačiau dabar Europos Sąjunga neturi finansinio fondo, kuris galėtų patenkinti minėtą poreikį. Galime tik įsivaizduoti, kas nutiktų, jei nelaimė ištiktų sunkioje finansinėje padėtyje esančią valstybę narę. Be sukrečiančių socialinių ir aplinkos padarinių, tai turėtų sunkių padarinių tos šalies biudžetui ir Europos ekonomikai. Mano požiūriu, dėl šios priežasties Europai reikia naujos nelaimių draudimo schemos, kuri, remiantis privalomojo atsakomybės draudimo principu, per metus regione suteiktų nuo 4 iki 5 mlrd. EUR papildomų lėšų, kuriuos sumokėtų galimi teršėjai, taip išplečiant greitą finansinę pagalbą pramoninių nelaimių atveju. Be to, mokėtojai taip pat gali būti schemos naudos gavėjai dėl paramos, kurios jie paprašytų dalyvaudami konkursuose dėl investicijų į saugą ir aplinkos apsaugą iš nepanaudotų lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Dėl augančių energijos poreikių reikia įvairinti naftos tiekimą alternatyviaisiais energijos šaltiniais, pvz., atsinaujinančiaisiais saulės, vėjo ir branduolinės energijos ištekliais.

Mano požiūriu, energijos gamyba iš branduolinių šaltinių nėra klausimas, kuris turėtų būti aptariamas esant tokiems įaudrintiems jausmams, kaip dabar. Tiesą sakant, bijau, kad įprastiniai branduolinės energijos oponentai, dažnai finansuojami naftos bendrovių, pasistengs pasinaudoti įvykiais Japonijoje, kad sustiprintų Italijos priklausomybę nuo naftos ir jos produktų. Dėl degančių šalutinių naftos produktų keliamos taršos kasmet miršta daugiau kaip 8 000 žmonių Italijoje ir daugiau kaip 350 000 visoje Europoje.

Be to, dėl galimų vietų nustatymo, noriu pabrėžti, kad pasirinkti padeda techninių ir mokslo ekspertų rekomendacijos, kuriomis remiantis paskiriami tinkamiausių sprendimų priėmimo administratoriai, kad būtų užtikrinta visuomenės sauga ir aplinkos tvarumas. Tikiuosi, kad diskusijos apie naftai alternatyvius energijos šaltinius vyks objektyviai, užtikrinant Europos gyventojams adekvačią ir tikslią informaciją, kad būtų išvengta lengvo manipuliavimo, kuris paverstų mus dar labiau priklausomais nuo nestabilių naftą išgaunančių šalių.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Jaučiu tą patį, ką ir mano kolegos Parlamento nariai, kurie pareiškė užuojautą Japonijai ir Japonijos žmonėms dėl jų išgyvenamos tragedijos. ES privalo remti Japoniją visomis išgalėmis, kokias gali sutelkti, pradėdama ir vykdydama šalies atstatymo programas. Įdėmiai sekiau šią diskusiją, bet turiu pasakyti, kad nesutinku, jog ši tragedija paverčiama kryžiaus žygiu prieš branduolinę energiją. Tai yra pigus, ekologiškas energijos šaltinis, o dėl technologinės pažangos ji taps dar saugesnė. Lėktuvo avarija, pvz., yra taip pat tragiškas įvykis, bet nemanau, kad tai yra pakankama priežastis suabejoti lėktuvų nauda ir sauga. Tinkamas sprendimas yra pritarti testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, pritarti priežiūrai ir nepritarti tam, kad branduolinė energija būtų laikoma blogio įsikūnijimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Ponia pirmininke, norėčiau perduoti nuoširdžiausią užuojautą Japonijos žmonėms, kentėjusiems nuo siaubingos stichinės nelaimės pastarąsias savaites. Japonijai suteikta pagalba iš Europos Sąjungos ir valstybių narių. Europos Sąjunga ir toliau padės viskuo, kas, Japonijos vyriausybės manymu, bus reikalinga padedant jiems išgyventi šią siaubingą krizę.

Tačiau Fukušimos branduolinės elektrinės keliamas pavojus išprovokavo emocingas diskusijas dėl branduolinės energijos naudojimo Europos Sąjungoje apskritai. Patarčiau kiekvienam apsvarstyti savo požiūrį nuraminus aistras ir nepamiršti, kad kai 1869 m. rugpjūčio 31 d. Airijos mokslininkė Mary Ward iškrito ir buvo pervažiuota jos pusbrolio garinio automobilio, buvo uždraustas automobilių naudojimas.

Vietoj to turėtume pasimokyti ir padidinti investicijas į branduolinę saugą ir naujovių tyrimus. Iškastinio kuro ištekliai nėra beribiai, o atsinaujinantieji energijos ištekliai vis dar yra labai eksperimentiniai. Kita vertus, branduolinė energija galėtų būti raktas į mūsų ateitį. Jei pirmieji urviniai žmonės būtų bijoję ugnies, mes vis dar gyventume akmens amžiuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimír Remek (GUE/NGL), raštu. – (CS) Visų pirma norėčiau prisidėti prie visų, kurie pareiškė užuojautą visa griaunančio žemės drebėjimo ir cunamio sukrėstiems Japonijos žmonėms. Ši stichinė nelaimė nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių, ir tai yra siaubinga netektis. Ji atėmė dar dešimčių tūkstančių namus, asmeninius daiktus ir turtą, dramatiškai pakeisdama jų gyvenimus dar ilgus metus į ateitį. Neturime to pamiršti, nors žiniasklaida daugiau dėmesio skiria branduolinės energijos temai. Pažeistos Fukušimos branduolinės elektrinės problemos užgožia beveik visa kita. Vis dėlto dėl pavojų keliančių scenarijų norėčiau pasakyti, kad ant Hirosimos ir Nagasakio numestos atominės bombos vis dar išlieka didžiausia branduolinė katastrofa. Didžiausią grėsmę žmonijai kelia karinis branduolinis arsenalas. Jis plečiasi nepaisant daugelio gerų ketinimų, jam trūksta nuolatinės ir kruopščios visuomenės kontrolės, kurią matome branduolinių elektrinių atžvilgiu. Be to, po įvykių Japonijoje neabejotinai toliau bus tobulinami saugos reikalavimai ir standartai. Todėl turime laikytis protingos pozicijos, vengti bet kokių skubotų ar net isteriškų reakcijų į įvykius Japonijoje. Dabar nėra alternatyvos branduolinei energijai, kuri suteikia mums taip reikalingos, prieinamos ir aplinkos neteršiančios energijos. Esu patenkintas, kad Čekija, Suomija, Prancūzija ir kitos šalys realistiškai žiūri į šį klausimą. Priešingai elgiasi šalys, kuriose branduolinė energija tapo rinkimų kovų įkaitu, kad padėties Japonijoje atžvilgiu ši kova jau tampa beveik neetiška.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Norėčiau pakomentuoti padėtį Japonijoje. Humanitarinė pagalba Japonijai – akivaizdi ir būtina Europos Sąjungos reakcija į tragišką šią šalį ištikusią katastrofą. Manau, Japonijai ir nelaimės paveiktiems regionams reikėtų teikti visą reikiamą pagalbą (techninę, administracinę ir organizacinę) ir finansinę paramą. Be skubios pagalbos, turėtume pagalvoti ir apie galimybę sukurti sistemingo bendradarbiavimo su visomis įvairią nelaimių riziką patiriančiomis šalimis, įskaitant ir ne Europos Sąjungos valstybes, modelį. Norėčiau paprašyti Komisijos ir Tarybos tarnybų, atsakingų už šią sritį, peržiūrėti atitinkamus teisės aktus ir pateikti pasiūlymus dėl veiksmingos krizių valdymo srities patirties mainų stiprinimo.

Vis daugiau valstybių, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares, kenčia dėl stichinių nelaimių. Todėl būtina, kad nuolat vyktų ir būtų gerai išplėtotas tarptautinis bendradarbiavimas. Taip pat svarbu peržiūrėti esamą branduolinių įrenginių saugos ir apsaugos teisinę ir reglamentavimo sistemą. Šiuo klausimu ypač norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į du dalykus: visiško direktyvos dėl branduolinių įrenginių saugos perkėlimo į nacionalinę teisę kontrolę ir radioaktyvių atliekų direktyvos priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. (IT) Po kovo 11 d. įvykusio žemės drebėjimo krizės Japonijoje padariniai branduolinei saugai ir pasaulio ekonomikai sukrėtė Europos Sąjungą, kuri ir taip grumiasi su nestabilumu Šiaurės Afrikoje.

Palankiai vertinu specialiame energetikos ministrų susitikime, kuris buvo surengtas siekiant išanalizuoti avarijos Fukušimos elektrinėje padarinius, priimtus sprendimus ir pasitikiu valstybių narių pasiryžimu atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis Europos Sąjungos branduolinėse elektrinėse, kad jie persikeltų ir ne į Europos šalis, ypač į kaimynines valstybes. Šiuo atžvilgiu deramai įvertinant tam tikrų valstybių narių branduolinio moratoriumo sprendimą ir faktą, kad būtina konsultuotis su visuomene dėl energetikos plėtros, svarbu, kad Komisija praneštų apie saugos padėtį Europos branduolinėse elektrinėse, kuriose įvykus nelaimei būtų paveikti valstybių narių kaimyniniai regionai.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu.(EL) Aš taip pat noriu pareikšti užuojautą ir paramą Japonijos žmonėms, kenčiantiems nuo nelaimės, kurią sukėlė milžiniškas žemės drebėjimas ir cunamis, nusinešęs tūkstančius žmonių gyvybių ir palikęs savo kelyje didelę žalą. Žinoma, mokslas ir technologijos padarė daugiausia, kad padėtų užtikrinti įprastų svarbių struktūrų saugą, ir, žinoma, turime labai griežtas taisykles jų pažeidžiamumui mažinti; vis dėlto dabartinis didelis žemės drebėjimas ir po jo sekęs katastrofiškas cunamis, nusinešęs tūkstančius gyvybių, palikęs biblinio masto nuniokojimus ir padaręs labai rimtą žalą branduoliniams reaktoriams Fukušimoje, yra tokie, kad turime peržiūrėti ir pakeisti vyraujančią nuomonę dėl branduolinių elektrinių saugumo. Jų vieta turi būti nustatyta ir jos turi būti projektuojamos remiantis tokiais ekstremaliais kriterijais, kokie yra ir galintys juos paveikti gamtos reiškiniai. Mokslininkai apskaičiavo, kad yra didelė tikimybė, jog stiprūs žemės drebėjimai gali kilti vidutiniu ir ilgu laikotarpiu. Todėl politikai jokiomis aplinkybėmis neturėtų planuoti branduolinių elektrinių aktyviose žemės drebėjimų zonose. Yra šiuolaikiškų, perspektyvių, išmanių ir veiksmingų būdų žemės drebėjimų zonose esančioms šalims patenkinti energijos poreikį. Antraip gali pasirodyti, kad žmonių gyvenimai naudojami siekiant išspręsti energijos problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Csanád Szegedi (NI), raštu.(HU) Visų pirma „Jobbik“, judėjimo už geresnę Vengriją, ir visų Vengrijos žmonių vardu noriu pareikšti užuojautą Japonijos žmonėms. Vengrai visada jautėsi artimi japonams, todėl ši nelaimė vengrams yra ypač sukrečianti. Europos Sąjungos pareiga – padėti Japonijos žmonėms; Japonija turi gauti visą jai reikalingą pagalbą. Tuo pat metu reikia padaryti išvadas iš šios nelaimės, kuri aiškiai parodo žmonijai, kad nuo gamtos nutolęs globalus pasaulis yra nepaprastai trapus. Vengrai turi patarlę, kad protingas žmogus mokosi iš kitų žmonių nelaimių. Europos tautos turi pasimokyti iš šios nelaimės ir, grįždamos kuo arčiau prie gamtos, prie natūralių maisto produktų ir natūralių energijos šaltinių, išsaugoti mūsų aplinką ateities kartoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – Pirmiausia norėčiau pareikšti Japonijos tautai užuojautą dėl šalį nusiaubusio žemės drebėjimo ir cunamio, kuris nusinešė daug žmonių gyvybių. Atsižvelgiant į tragišką po žemės drebėjimo ir cunamio įvykusią katastrofą Fukušimos branduolinėje elektrinėje, raginčiau Europą susimąstyti dėl branduolinės energetikos ateities ir ieškoti kitų energijos gamybos alternatyvų. Be to, vertindami nelaimės pasekmes, turime remtis specialistų ir ekspertų informacija bei žiniomis ir į naujus elektros gamybos būdus žvelgti iš mokslinių perspektyvų. Įvykiai Japonijoje turėtų kelti rūpestį visoms valstybės narėms, nepriklausomai nuo to, ar jų šalyse yra branduolinės elektrinės, nes įvykus panašiai katastrofai, radiacija grėstų visai Europai. Šiuo metu Rytų Europos šalims, ypač Baltijos valstybėms, didžiulį nerimą kelia Rusijos ir Baltarusijos ketinimai statyti branduolines elektrines. Dar didesnį rūpestį kelia šių planuojamų branduolinių elektrinių radiacijos poveikis ir kad kaimynės šalys laikytųsi tarptautinio saugumo reikalavimų. Norėčiau pabrėžti, kad Vokietija iš karto po Japonijos tragedijos uždarė savo reaktorius, kurie buvo pastatyti anksčiau nei 1980 metais. Europos Sąjungos už energetiką atsakingas Komisijos narys taip pat teigia, kad Europa turėtų siekti ateities be branduolinių jėgainių. Taigi, įvertinus galimą radiacijos grėsmę Europai, turėtume Europos Parlamente apsvarstyti branduolinių elektrinių riziką prie išorinės Europos Sąjungos sienos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Niokojantis žemės drebėjimas ir cunamis, kurie 2011 m. kovo 11 d. užgriuvo Japoniją ir Ramiojo vandenyno regioną nusinešdami tūkstančius nekaltų žmonių gyvybių, buvo tragedija, kuri sujaudino mus visus. Mūsų pareiga parodyti gilų solidarumą su Japonijos žmonėmis ir vyriausybe ir pareikšti užuojautą, taip pat mūsų pareiga pasiūlyti humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą. Malonu, kad Europos Sąjunga suteikė šią būtiną pagalbą beveik iškart, naudodama savo geriausias gelbėjimo komandas ir patirtį nelaimių mažinimo srityje. Ši pagalba turi nenutrūkti, kol stabilizuosis padėtis Japonijoje. Atsižvelgdami į nerimą keliantį faktą, kad nelaimė sukėlė nepaprastai rimtą branduolinę avariją, kuri turi įtakos Fukušimos branduolinei elektrinei ir sudaro naują grėsmę gyvybei ir sveikatai, turėtume peržiūrėti ir patikrinti ES esančių branduolinių elektrinių saugą. Nors Fukušimos elektrinės avarija yra mums įspėjimas, nemanau, kad dėl jos turėtume panikuoti ar turėti išankstinių nusistatymų prieš branduolinę energiją. Japonija labai dažnai padėdavo Europos tautoms mažindama nelaimių padarinius, naudodama savo plačią ir vertingą patirtį šioje srityje. Šį kartą atėjo laikas mums imtis šio svarbaus vaidmens. Esu įsitikinęs, kad toks bendradarbiavimas net tik bus naudingas kaip pagalba aukoms, bet ir sustiprins mūsų santykius su tokia svarbia drauge kaip Japonija.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE), raštu.(PL) Katastrofiškas Japoniją sukrėtęs žemės drebėjimas labai galingai parodė, kad jokia šalis, net turinti labai išsivysčiusį ūkį, negali pati susitvarkyti su tokio masto tragiškais įvykiais, kuriuos sukėlė tokia milžiniška nelaimė. Kartu su užuojautos pareiškimais, kuriuos visi šiandien siunčiame Japonijos žmonėms, privalome teikti pagalbą šios nelaimės aukoms. Dėl nenuspėjamo žemės drebėjimo, nusinešusio tūkstančius aukų ir kartu sukėlusio didelę branduolinės katastrofos grėsmę, iškyla poreikis pasimokyti, nors ši nelaimė mūsų tiesiogiai ir nepaveikė. Turime sąžiningai atsakyti į klausimą, ar Europos branduolinės elektrinės yra gerai pasiruošusios tokio pobūdžio incidentams. Todėl, siekdami išvengti grėsmės ateityje, nes ji, net jei sunkiai tikėtina, yra galima, ir užtikrinti Europos gyventojų saugą, būtinai turime patikrinti saugos funkcijas, kurios yra įgyvendintos Europos Sąjungos valstybių narių branduolinėse elektrinėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – Turėtume skirti dėmesį ne tik branduolinei saugai ES, bet ir pažvelgti į artimiausius savo kaimynus. ES pakraščiuose kuriami nauji atominių elektrinių, turinčių eksperimentinius reaktorius, projektai: vienas Kaliningrade, kitas – Baltarusijoje, už 23 km nuo ES išorės sienos ir 50 km nuo Lietuvos sostinės.

Abiejų elektrinių vietos buvo pasirinktos pagal nežinomus kriterijus. Šio proceso skaidrumo stoka, ydingos konsultacijos ir nesidalijimas informacija su šalimis, kurioms tai turi įtakos, verčia labai nerimauti dėl abiejų šių projektų. Darbai jau prasidėjo, nors tarptautinis abiejų elektrinių poveikio aplinkai vertinimas dar toli gražu nebaigtas.

Be to, iškart po tragedijos Japonijoje Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl leidimo pradėti statyti elektrinę Baltarusijoje. Duomenys iš Černobylio ir Fukušimos tragedijų rodo, kad tiesioginė radioaktyvaus poveikio sritis yra 50–55 km. Avarijos atveju poveikį tiesiogiai patirtų ES valstybės narės sostinė. ES turėtų reikalauti, kad šios trečiosios šalys rimtai vertintų savo įsipareigojimus ir kruopščiai laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų ir branduolinės energetikos standartų. Tikiuosi, kad būsima Europos Vadovų Taryba sutars imtis atitinkamų sprendimų.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika