Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2011 m. kovo 23 d. - Briuselis

24. ES santykiai su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. Kitas klausimas – pranešimas dėl Europos Sąjungos santykių su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kurį Užsienio reikalų komiteto vardu pateikė D. Baudis (2010/2233(INI)).

  Dominique Baudis, pranešėjas. − (FR) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad šis pranešimas buvo parengtas ypač konstruktyviai dirbant su frakcijomis ir noriu asmeniškai padėkoti R. Howittui, F. Brepoels ir F. K. Brantner, taip pat A. Jäätteenmäki už jų bendradarbiavimą.

Kaip žinote, šis pranešimas yra susijęs su bendra Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių strategija.

Darbą pradėjome prieš keletą mėnesių, taigi prieš arabų šalyse prasidedant dabartiniams įvykiams. Nuo to laiko visur – įskaitant Persijos įlanką – stebėjome dideles demonstracijas, kuriose reikalaujama didesnės pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir demokratijai.

Tačiau nuo pat mūsų darbo pradžios, net prieš prasidedant įvykiams, pranešime – ir komiteto patvirtintuose pakeitimuose – keliami visi klausimai, dėl kurių kyla maištas. Smerkiame bet kokią diskriminaciją, – įskaitant dėl lyties arba tikėjimo, – atkreipiame dėmesį į klausimus, susijusius su darbo teise, socialinėmis ir profesinių sąjungų teisėmis, sąžinės laisve, žodžio ir nuomonės laisve, moterų teisėmis, būtinybe pertvarkyti teisingumo sistemą, mirties bausmės ir luošinančių bausmių panaikinimą ir politinėmis teisėmis.

Įvykiams Bahreine įsismarkavus ir ėmus malšinti demonstracijas, taip pat prasidėjus kaimyninių šalių – Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių – karinei intervencijai, kartu su šešėliniais pranešėjais parengėme daugybę žodinių pakeitimų, kuriais išreiškiama parama demonstracijoms, kuriose kovojama dėl laisvės. Atkreipėme dėmesį į jų reikalavimų teisėtumą ir pasmerkėme smurtinio pobūdžio Bahreino valdžios institucijų, taip pat Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių, kurios padėjo malšinti demonstracijas, reakciją ir reiškiame didžiulį savo susirūpinimą dėl valdžios atstovų smurtinio pobūdžio atsako. Galiausiai siūlome visapusišką paramą perėjimo prie demokratijos procesui.

Akivaizdu, kad šiame pranešime taip pat pateikiamos ilgalaikės strateginės perspektyvos. Jame užsimenama apie galimybes bendradarbiauti daugybėje sričių (geopolitikos, energetikos, švietimo ir mokslo bei regioninės integracijos srityje).

Geopolitiniu požiūriu akivaizdu, kad Iranas kelia tikrą pavojų. Tarp Irano ir Izraelio esančios Persijos įlankos šalys neišvengiamai taptų tiesioginėmis konflikto aukomis. Šios šalys labai tikisi, kad mes bandysime užkirsti kelią Irano pastangoms kurti branduolinius ginklus. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys, kurios sudaro ketvirtadalį Arabų lygos valstybių narių, atlieka labai svarbų vaidmenį taikos procese. Prisiminkime, kad jos dalyvauja įgyvendinant arabų taikos iniciatyvą.

Kalbant apie energiją, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys yra pagrindinės Europos Sąjungos naftos tiekėjos, todėl ES labai priklauso nuo šių šalių, tačiau jų naftos rezervai mažėja ir jos, pasinaudodamos atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, rengiasi pereinamajam laikotarpiui. Šioje srityje galime pasiūlyti pasidalyti savo patirtimi.

Švietimo ir mokslo požiūriu šiose šalyse švietimas tampa vienu iš jų prioritetų. Dėl riboto universitetų ir dėstytojų skaičiaus pastebime, kad steigiami prestižinių Amerikos universitetų padaliniai. Deja, Europos Sąjunga, nors ir įsipareigojo, labai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Pvz., praėjusiais metais pagal Erasmus Mundus programą iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių į Europą atvyko tik aštuoni studentai.

Galiausiai regioninės integracijos srityje Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys daro labai nedidelę pažangą. Dėl savo patirties daugiau žinodama, Europos Sąjunga gali pasiūlyti savo pagalbą, patarimą ir praktinę patirtį; galiausiai raginame pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą, dėl kurio deramasi daugiau nei 20 metų.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, Persijos įlankos valstybės turi didelį ekonominį potencialą, suteikiantį daug galimybių aktyviau bendradarbiauti su ES. Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kaip ir Europos Sąjunga, yra labai suinteresuota pagerinti komercinį bendradarbiavimą, kuris vis dėlto priklauso nuo mūsų sugebėjimo informuoti Persijos įlankos valstybių atstovus apie bendradarbiavimo prioritetus.

Mūsų nuomonės sutampa daugeliu klausimų, susijusių su tarptautinio saugumo ekonominiu valdymu arba kova su terorizmu, ir todėl būtų gaila galimybes bendradarbiauti apriboti tik komercijos ir ekonomikos sritimis. Iš tikrųjų visiems aišku, kad dabartinis mūsų bendradarbiavimas su Persijos įlankos valstybėmis turi dideles galimybes plėstis, o parengus naują, platesnio užmojo ES politikos Persijos įlankos bendradarbiavimo taryboje ir jos valstybėse narėse planą, galėtų būti, dėl ekonominio bendradarbiavimo patobulinus prekybą kartu taip pat padėta užmegzti glaudesnes partnerystes su nuosaikaus islamo šalių atstovais, kurios sudėtingu laikotarpiu galėtų iš šios veiklos suteikti vertingos įdomios politinės naudos.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Pone pirmininke, aš asmeniškai taip pat esu už tai, kad įsigaliotų Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos susitarimas. Regionas galėtų tapti svarbiu Europos Sąjungos strateginiu partneriu komercijos srityje, įskaitant didesnį naftos tiekimą. Manau, kad labai svarbu stiprinti ekonominius santykius. Siekdami užtikrinti Europos Sąjungos konkurencingumą, turime rasti naujų papildomų rinkų ir naujų partnerių, kadangi srityse, kuriose Europos Sąjunga jau atlieka pagrindinį vaidmenį, mūsų prioritetas yra oficialus santykių stiprinimas. Norint sėkmingai užbaigti derybų, kurios vyksta dvidešimt metų, procesą reikia konstruktyvaus ir lankstaus abiejų šalių požiūrio, kad būtų galima suderinti dabartines pakankamai griežtas pozicijas. Jeigu iš tikrųjų manome, kad Europos Sąjunga turi būti pajėgi konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ir Indija, labai svarbu, kad taip pat pradėtume veikti įvairiose ekonomikos srityse ir rinkos segmentuose, kuriuose kitos didžiosios valstybės galbūt jau užima dominuojančią padėtį, ir kad didžiausią dėmesį skirtume savo dabartiniams rinkos prioritetams ir padidintume jų svarbą.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, aš taip pat pirmiausia norėčiau padėkoti D. Baudis už šį pranešimą. Todėl Parlamentas pritaria ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos derybų atnaujinimui kritišku metu.

Įvykiai Bahreine rodo, kad tarptautinės organizacijos turi pradėti politinį dialogą. Tiesą sakant, manau, kad šešios arabų valstybės gali pradėti taikius visuomenės pokyčius pagerindamos žmogaus teisių padėtį.

Kita vertus, įvykiai Viduržemio jūros regione turi įtakos naftos į ES tiekimui. Šiuo atveju Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti energetinių reikalavimų vykdymą ir išvengti naftos kainų kilimo pasaulio rinkoje.

Taip pat manau, kad laikas 20 metų trunkančias derybas užbaigti pasirašant laisvosios prekybos susitarimą, kuris būtų labai naudingas abiem šalims.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. − Pone pirmininke, šį vakarą susirinkome aptarti šio Parlamento pranešimų dėl Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos. Suprantu, kad kai kurios frakcijos būtų norėjusios atidėti diskusijas, kad galėtų geriau apmąstyti arabų šalyse išgyvenamą strateginių pokyčių laikotarpį.

Iš tikrųjų tuo metu, kai pradėjote rengti projektą, niekas nebūtų galėjęs atspėti, kokie pasaulio įvykiai šiandien mūsų laukia ar su kokiais uždaviniais viso arabų regiono šalys ir žmonės turės susidurti. Esame įsitikinę, kad kiekviena šalis yra skirtinga, dėl to Europos Sąjunga į skirtingas situacijas reaguoja skirtingai pritaikytu atsaku. Girdėjote, kaip vakar visais šiais klausimais kalbėjo Cathy Ashton: Tunisas, Egiptas, Libija, Jemenas ar Bahreinas – Europos Sąjunga priversta daryti lemiamus pasirinkimus ir priimti lemiamus sprendimus.

Pranešime, kurį šį vakarą aptariame, didžiausias dėmesys skiriamas Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai ir jos šalims, ir kelete iš šių šalių taip pat girdimi gyventojų raginimai labiau atsižvelgti į politinius, socialinius ir ekonominius jų troškimus. Persijos įlankos šalių vyriausybės reaguoja įvairiai: didelė finansinė parama siekiant sumažinti skubiai reikalingus patenkinti ir socialinius poreikius, pranešimai apie politines reformas, kai kurių įstatymų leidybos įgaliojimų perdavimas išrinktoms institucijoms arba atviras noras pradėti išsamius ir plataus masto nacionalinius dialogus.

Tačiau taip pat matėme smurtą. Atsižvelgiant į mūsų šio vakaro diskusijas, tai ypač pasakytina apie Bahreiną. Mes tai atidžiai stebime; Cathy Ashton nuolat reiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie smurto protrūkius gatvėse, dėl didėjančios įtampos tarp sektų ženklų. Ji taip pat paragino šalyje esančias saugumo pajėgas gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Ji daugybę kartų garsiai ragino pradėti dialogą, nes tai vienintelė perspektyvi priemonė. Visa tai buvo daroma daugybe viešų pareiškimų, kuriuos girdėjote, ir palaikant tiesioginius ryšius su atitinkamomis valdžios institucijomis.

Mums kyla klausimas: kur visa tai veda? Ką turėtų daryti ES? Kaip turėtume skaityti jūsų pranešimą, atsižvelgdami į šiuos įvykius? Vakar Cathy Ashton pabrėžė, kad ji pirmenybę būtų teikusi izoliavimo veiksmams, ir aš pritariu tai nuomonei. Jūsų pranešime raginama ieškoti daugiau, o ne mažiau ryšių, ir aš sutinku. Būdamas už prekybą atsakingas Komisijos narys, palankiai vertinčiau geresnes verslininkų mainų galimybes. Tai laikas, kai mes, europiečiai, turime būti pasirengę ieškoti daugiau ryšių su Persijos įlankos šalių gyventojais. Tai taip pat laikas, kai mes, europiečiai, turime būti pasirengę teigiamai atsakyti į bet kokį prašymą palengvinti precedento neturintį dialogą, skatinantį reformas, kurį Europa gali gauti.

Neturėtume atsisakyti ginti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, tačiau taip pat neturėtume kitiems primesti arba privalomai nustatyti savo demokratijos modelių. Europa tvirtai tiki, kad reformos turi kilti iš vidaus. Manau, kad tą patį galima pasakyti apie Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalis. Ne aš turiu nurodyti Parlamentui, kaip vertinti jam pateiktą pranešimą. Manau, kad mums reikia galvoti strategiškai, ir šiuo atveju dialogai ir įsipareigojimai yra labai svarbūs.

ES turėtų būti pasirengusi suteikti visą savo paramą dialogui ir reformų procesams regione. Esame pasirengę suteikti politinę paramą vykdant reformą ir taip pat praktines žinias bei specialiąsias žinias siekiant išspręsti konkretesnius klausimus. Palankiai vertiname bet kokią tokią galimybę, tačiau tai gali atsitikti tik jei (kai) regiono šalys paprašys mūsų pagalbos.

Dar viena paskutinė pastaba dėl laisvosios prekybos zonos Persijos įlankoje, už kurią esu tiesiogiai atsakingas. Tikiu, kad, regione susidarius tinkamoms aplinkybėms ir atsižvelgdami į ryžtingą Europos poziciją, galėsime toliau siekti su prekybos santykiais susijusių tikslų Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse.

Neverta nė sakyti, kad stabilumas yra būtina sąlyga palaikant vyriausybių bei piliečių politinius ryšius ir siekiant veiksmingų prekybos srautų ir verslo veiklos. Dėkoju už jūsų dėmesį ir norėčiau ypač padėkoti pranešėjui D. Baudis.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 11.30 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu. – (PL) Manau, kad ES labai svarbu sukurti platesnio užmojo politiką, skirtą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai (angl. GCC) ir jos valstybėms narėms, ypač tuo metu, kai Europos Sąjunga baigia įveikti ekonomikos krizę, ir atsižvelgiant į nelaimes – žemės drebėjimą ir cunamį, nuo kurių nukentėjo Japonija. Malonu, kad pranešime aptariami tokie klausimai kaip energetika plačiąja prasme, pramonė, moksliniai tyrimai ir švietimo plėtra. Todėl Europos išorės veiksmų tarnyba, siekdama glaudesnio bendradarbiavimo, turėtų skirti daugiau darbuotojų ir padidinti diplomatinių atstovybių Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse skaičių.

Taip pat manau, kad turėtume palankiai vertinti visas pastangas, susijusias su laisvosios prekybos derybomis siekiant užtikrinti saugų ir patikimą žaliavų tiekimą. Bendradarbiaujant ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai turėtų būti numatyta papildoma parama studentų, mokslininkų ir specialistų mainų programoms. Savo pranešime Europos Parlamentas pažymi, kad, siekiant toliau bendradarbiauti su mūsų Viduržemio jūros partneriais, pirmenybė tiekiama ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (angl. GCC) laisvosios prekybos susitarimo (angl. FTA) sudarymui. Todėl Europos Sąjunga turėtų kurti atitinkamą strategiją, kuria būtų remiamas regiono integracijos procesas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Atrodo, šešių Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių, kurios, be kita ko, yra svarbiausi ES prekybos partneriai arabų šalyse, žmonės nemano, kad pastaraisiais metais vykdomos reformos yra pakankamos. Neaišku, kiek planai skirti dideles pinigų sumas siekiant paremti dviejų iš šešių skurdžiausių valstybių narių ekonomiką ir pagerinti socialines sąlygas galėtų padėti užbaigti tebevykstančias demonstracijas. Nors Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ginčija pulkininko M. Gaddafi teisėtumą ir pritaria neskraidymo zonos idėjai, Saudo Arabijoje, kuri taip pat yra valstybė narė, į demonstracijos dalyvius buvo paleista ugnis, o Bahreine taip pat buvo griebtasi smurto prieš demonstracijos dalyvius. Net Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos specialiųjų būrių pasiuntimas siekiant apsaugoti svarbius infrastruktūros objektus Bahreine yra ginčytinas, nes šiitų opozicija ragina tarptautinę bendruomenę apsaugoti žmones nuo karinės intervencijos. Atrodo, kad neskraidymo zonos nustatymas atvėrė Pandoros skrynią. ES negali sau leisti būti įtraukta į Artimųjų Rytų valstybių vidaus reikalus, ir kyla pavojus, kad būtent tai ir įvyks, nes pusiausvyra Bahreine galėtų labai greitai pasikeisti. Matėme, ko verti susitarimai po valstybės perversmo, readmisijos susitarimų atveju. Todėl, užuot dabar ryžtingai veikę, turėtume palaukti ir pažiūrėti, kaip įvykiai klostysis.

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu. – (RO) Palankiai vertinu tai, kad buvo patvirtintas D. Baudis pranešimas, nes dabar labiau nei bet kada Europos Sąjungai reikia turėti nuoseklią savo santykių su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (angl. GCC) strategiją. Pirma, šios organizacijos valstybių narių įtaka arabų ir musulmonų šalims didėja, ir jos gali atlikti svarbų vaidmenį užmezgant tarpkultūrinį dialogą. Be to, manau, kad, siekiant gerinti Europos Sąjungos įvaizdį šiame regione ir skatinti tarpusavio supratimą, reikia imtis konkrečių priemonių. Tai galima padaryti pradėjus bendradarbiauti spaudos ir garso ir vaizdo sektoriuje, siekiant ištaisyti padėtį, susijusią su informacijos apie Europą trūkumu. Galiausiai manau, kad naujausi įvykiai Bahreine mus verčia Europos Sąjungos santykius su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba grįsti didesne pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Dabar turime užtikrinti, kad demonstracijos dalyvių raginimai vykdyti demokratines reformas būtų išgirsti ir įtraukti į tikrą politinį dialogą. Vienas iš būdų išspręsti naujausius konfliktus Bahreine yra, pvz., įtraukti pilietinę visuomenę, o ne griebtis smurtinių represijų.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Laisvosios prekybos susitarimas reiškia, kad yra mažiau kliūčių abipusiam bendradarbiavimui ir prekybai. Todėl iš esmės pritariu tokiam susitarimui. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai priklausančios šalys, be abejo, yra svarbios prekybos partnerės, visų pirma dėl to, kad jiems priklauso svarbiausia mūsų amžiaus žaliava – nafta. Taip pat pritariau tam, kad pranešime, be prekybos, taip pat užsimenama apie mūsų prekybos partnerių trūkumus žmogaus teisių srityje. Tačiau, nepaisant to, ilgai dvejojau, ar balsuoti už pranešimą. Kai kurios šalys, kurioms atstovaujama Persijos įlankos bendradarbiavimo taryboje, turi du veidus. Vienas veidas mums draugiškai šypsosi ir sako, kad jis yra mūsų sąjungininkas kovoje su islamo terorizmu. Tačiau kitas veidas yra mažiau matomas ir jis kasmet skiria milijardus dolerių religiniam „švietimui“, kuriuo kurstomas smurtas prieš krikščionis, žydus ir visus ne musulmoniško tikėjimo žmones, skleisti. Tačiau galiausiai balsavau už pranešimą, nes taip pat tikiuosi, kad Komisija, kai pradės išsamią pareiškimų, raginančių griebtis prievartos prieš krikščionių ir islamo valstybes, stebėseną, mums pasakys, kas skiria finansinę paramą šiai neapykantai kurstyti.