Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2011 m. kovo 23 d. - Briuselis

1. Sesijos atnaujinimas

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEK
Pirmininkas

(Posėdis pradėtas 15.10 val.)

  Pirmininkas. – 2011 m. kovo 10 d., ketvirtadienį, sustabdytą Europos Parlamento sesiją skelbiu atnaujinta.

2. Ankstesnio posėdžio protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)

3. Pasveikinimo žodžiai

  Pirmininkas. – Norėčiau pasveikinti į plenarinių posėdžių salę atvykusią Marią Romaną de Gasperi, iškilaus Italijos valstybės veikėjo ir vieno iš Europos bendrijos steigėjų Alcide de Gasperi dukterį.

(Plojimai)

4. Pirmininko pareiškimai

  Pirmininkas. – Antroji naujiena yra tai, kad iš netolimos mūsų kaimynystės šalių – Bahreino, Sirijos ir Jemeno – sklinda blogos žinios. Visose šiose šalyse jėga numalšintos demonstracijos, kuriomis žmonės reikalauja demokratinių pokyčių.

Vyriausybės, naudojančios ginklus prieš savo piliečius, praranda bet kokį demokratinį teisėtumą. Smurtui reikia padaryti galą, o atsakingus asmenis teisti.

Kita naujiena: norėčiau jus informuoti, kad šiandien gavome pranešimą apie vieno iš mūsų kolegų narių – Z. Thalerio – atsistatydinimą iš Parlamento nario pareigų. Dar vienas narys, E. Strasser, paskelbė ketinimą atsistatydinti iš Parlamento nario pareigų po kelių dienų. Trečiasis narys, A. Severin, išstojo iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos ir tapo nepriklausomu nariu.

Šie nariai atsistatydina dėl spaudoje paskelbtų rimtų kaltinimų dėl netinkamo kai kurių šio Parlamento narių elgesio. Šįryt sušaukiau neeilinį Biuro narių posėdį padėčiai aptarti. Vakare vėl susitinkame tęsti diskusiją.

Europos Parlamento biuro ir, manau, daugumos kolegų šio Parlamento narių vardu sakau, kad esame ryžtingai nusiteikę vykdyti visiško nepakantumo veiksmams, dėl kurių atsistatydino mūsų kolegos nariai, politiką.

(Plojimai)

Būdamas jūsų, ponios ir ponai, išrinktas Pirmininkas, esu pasiryžęs išsaugoti šio Parlamento ir visų jo narių reputaciją. Norėčiau jums priminti, kad mums, žmonių išrinktiems atstovams, tenka didelė visuomeninė atsakomybė. Piliečiai mums patikėjo teisę vykdyti valdžios įgaliojimus jų vardu. Privalome šio pasitikėjimo neapvilti. Biuras nusprendė, kad iš šio nevykusio incidento turime pasimokyti. Parlamentas stengiasi nustatyti visus faktus. Visapusiškai bendradarbiausime su visomis kompetentingomis institucijomis siekdami paaiškinti viską, kas įvyko, ir patikrinti visą informaciją. Biuro prašymu palaikysiu ryšius su valstybių, iš kurių yra atitinkami nariai, užsienio reikalų ministerijomis ir išsiaiškinsiu, kokių veiksmų ketina imtis teisminės šių valstybių institucijos.

Mes, Parlamento nariai, turime stengtis ateityje tokiais klausimais sugriežtinti mūsų vidaus elgesio kodeksą, ir tai apima griežtesnes sankcijas. Manau, jog pastarieji įvykiai rodo, kad lobistams, veikiantiems Europos Sąjungos institucijose, reikia teisiškai privalomo elgesio kodekso.

(Plojimai)

Nuolat jus informuosiu, kaip šie dalykai klostosi toliau.

  Sonia Alfano (ALDE). - (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėjau tarti žodį dar prieš jums pabrėžiant Parlamento ryžtą paraginti atsistatydinti likusį EP narį, kuris dar neatsistatydino.

Dėkoju jums ir dėkoju Parlamentui už tvirtą ir ryžtingą sprendimą įgyvendinti visiško nepakantumo politiką, nes tai yra visų šio Parlamento narių patikimumo klausimas, o svarbiausia, turime prisiminti, kad atstovaujame 500 milijonų piliečių, o ne lobistams, dėkoju.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Pone pirmininke, visiškai pritariu griežtai jūsų pozicijai. Tikiuosi, kad ji bus taikoma ir žurnalistams, kurie neturi teisės kelti nemalonumų siekdami išprovokuoti pažeidimą, juk jie irgi šiurkščiai pažeidžia etiką. O dėl viso kito, tai šis Parlamentas pernelyg tvirtai laikosi nekaltumo prezumpcijos, kad galėčiau šiuos klausimus toliau komentuoti.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau apginti žurnalistą. Manau, kad tai, kas įvyko, labai pagirtina. Ar žinote, pone J. Buzekai, kad bus dar visas tuzinas tokių atvejų? Ar jūs kartu su mumis, kaip siūloma Hanso-Peterio Martino sąraše, rekomenduotumėte siūlyti, kad šie kolegos nariai atsistatydintų dar prieš spaudai paviešinant jų darbus, kad nebūtų padaryta dar didesnės žalos didžiajam Europos taikos projektui?

Todėl prašau Biure atsižvelgti į šį prašymą ir perduoti jį frakcijoms.

  Joanna Senyszyn (S&D). – (PL) Pone pirmininke, savo pareiškime sakėte, kad reiškiate Biuro ir Parlamento daugumos nuomonę. Tai – viso Europos Parlamento nuomonė. Mes nepritariame mūsų buvusių kolegų narių veiksmams. Dėkoju.

  Martin Schulz (S&D). – (DE) Pone pirmininke, jeigu ne priešpaskutinė kalba, nebūčiau prašęs žodžio. Manau, kad visiško nepakantumo politika taikoma visiems šio Parlamento nariams. Todėl norėčiau pateikti tokį klausimą ir prašau į jį aiškiai atsakyti. Ar jūs, pone pirmininke, arba Parlamento generalinis sekretorius galite patvirtinti, kad H. P. Martin privalo Europos Parlamentui grąžinti 168 000 EUR, kaip dėl netvarkingos buhalterijos nusprendė Europos Teisingumo Teismas?

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, siūlau pereiti prie kitų darbų programos punktų.

5. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

***

  Nirj Deva (ECR). - Pone pirmininke, kadangi žemės drebėjimas Japonijoje ir Japonijos žmonių kančios pastaruoju metu nuėjo į antrą planą, ar šiam Parlamentui nederėtų jų pažymėti ir solidarizuotis su Japonijos gyventojais bei jų demokratija išreiškiant užuojautą tylos minute?

  Pirmininkas. – Praėjusią savaitę surengėme visų Europos Parlamento narių posėdį kartu su Europos Komisijos pirmininku ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku H. Van Rompuy. To posėdžio pradžioje pareiškiau užuojautą visai japonų tautai. Taip pat kalbėjau apie baisias kančias. Nuoširdžiai užjaučiame Japonijos gyventojus. Žuvusiųjų per šią katastrofą atminimą taip pat pagerbėme tylos minute. Šia tema vyko trumpa diskusija. Manau, kad Parlamentas atliko viską, kas reikalinga norint išreikšti solidarumą su Japonijos gyventojais. Labai ačiū.

(Plojimai)

6. Frakcijų sudėtis (žr. protokolą)

7. Darbo tvarkos taisyklių aiškinimas (žr. protokolą)

8. Parlamento sudėtis

  Pirmininkas. – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija mane informavo, kad nuo šiandien A. Severin frakcijai nebepriklauso. Šį kartą tai – oficialus pranešimas. Remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 211 straipsnio 3 dalimi, Konstitucinių reikalų komitetas pasiūlė toliau pateikiamą Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio „Bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme“ aiškinimą. Visas aiškinimas pateiktas jums susipažinti. Minėtasis aiškinimas bus laikomas priimtu, jeigu iki 2011 m. kovo 24 d., ketvirtadienio, posėdžio pradžios nebus pateikta prieštaravimų. Taigi, iki rytojaus 9.00 val. turite pateikti prieštaravimus šiam aiškinimui. Aiškinimas ilgas, tad jo garsiai neskaitysiu. Vis tiek jūs visi galite su juo susipažinti.

Taip pat norėčiau oficialiai jus informuoti, kad Z. Thaler 2011 m. kovo 21 d. atsistatydino iš Parlamento nario pareigų. Vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Parlamentas atsistatydinimą užregistravo ir patvirtino, kad nuo mano ką tik nurodytos datos darbo vieta laisva. C. Soullie iš Parlamento narės pareigų atsistatydino 2011 m. kovo 24 d. Vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Parlamentas atsistatydinimą užregistravo ir patvirtino, kad nuo mano ką tik nurodytos datos darbo vieta laisva. Be to, Prancūzijos kompetentingos institucijos man pranešė, kad nuo 2011 m. kovo 24 d. C. Soullie pakeis B. Hortefeux. Kaip suprantu, šiandien B. Hortefeux yra su mumis. Ar esate salėje, pone B. Hortefeux? Jo nematome – jo čia nėra.

Remiantis Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalimi, kol bus patvirtinti jo įgaliojimai arba bus priimtas sprendimas dėl ginčo, B. Hortefeux eis Parlamento nario pareigas, dalyvaus Parlamento organų veikloje ir naudosis visomis su tuo susijusiomis teisėmis, jeigu prieš tai raštu pareikš, kad neina jokių pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario pareigomis. Dabar kažką norėtų pasakyti D. Cohn-Bendit.

  Daniel Cohn-Bendit (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, jūs, kaip ir aš, žinote, kad B. Hortefeux galimybė tapti šio Parlamento nariu teisiškai užginčyta. Tačiau net ir tokiu atveju manau, jog šiek tiek apmaudu, kad Prancūzijos vyriausybė nelaukia, kol dėl šio statuso bus įsitikinta. Kadangi B. Hortefeux nepareiškė sutikimo ir nedalyvavo inauguraciniame posėdyje Strasbūre, jis negali pakeisti narės, kurią nori pakeisti.

Todėl raginu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją, kuri teigia, kad labai laikosi teisės aktų, palaukti teisinio sprendimo, ar B. Hortefeux gali dalyvauti Parlamento posėdžiuose. Priešingu atveju tai – teisinis įžūlumas. Atrodo, kad tokiam įžūlumui jau sudarome sąlygas.

  Jean-Pierre Audy (PPE). – (FR) Pone pirmininke, tai – jau ne pirmas kartas, kai mūsų kolega Parlamento narys D. Cohn-Bendit, kuris prezidentą – ministrą pirmininką – pavadino į Hugo Chavezą panašiu diktatoriumi, negerbia demokratijos. Brice Hortefeux Europos Parlamento nariu buvo išrinktas 2009 m. birželio mėn. Tai – neginčijama. Tada jis buvo paskirtas vidaus reikalų ministru. Prancūzijos teisės aktuose nustatyta, kad išrinktas atstovas Europos Parlamente, kuris pradeda dirbti vyriausybėje, baigęs eiti šias pareigas gali susigrąžinti savo pareigas. Būtent tai...

(Įsikišo D. Cohn-Bendit: „Jam nebuvo skirta vieta – tai ir yra problema, pone J. P. Audy.“)

Brice Hortefeux buvo išrinktas Europos Parlamento nariu. Ar su tuo sutinkate?

Jau baigsiu, pone pirmininke. Remiantis Sutartimis ir teise, neginčijama, kad savo EP narius įvardija valstybės narės. Rinkimuose išrinktą Brice’ą Hortefeux Prancūzijos institucijos teisėtai paskyrė šio Parlamento nariu. Jūsų pareiškimas nepriimtinas.

  Joseph Daul (PPE). – (FR) Pone pirmininke, norėčiau D. Cohnui-Benditui tiesiog pasakyti, kad norint užginčyti narystę, pirmiausia reikia pateikti oficialų pasiūlymą. Jeigu pasiūlymo neteikiama, Teisės reikalų komitetas negali nagrinėti padėties.

Siūlau prieš taip kišantis pagalvoti, o tik tada imtis veiksmų. Tai viskas.

(Įsiterpė D. Cohn-Bendit: „Taip, bet gali būti, kad jam nėra skirta vieta.“)

Juk tai jūs prašote manęs laikytis teisės aktų. Aš visada laikiausi teisės aktų. Dabar palikime šį dalyką Teisės reikalų komitetui, kad jis paskelbtų savo sprendimą. Jis negali paskelbti sprendimo negavęs pasiūlymo. Jeigu tas pasiūlymas neteisėtas, Teisės reikalų komitetas mums pasakys. Leiskite dar kartą pasakyti: pirmiau galvokime, tada darykime.

  Sylvie Goulard (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, visiškai pritariu siūlymui palaukti teisinės analizės rezultatų. Tiesiog norėčiau pasakyti vieną dalyką: matome, kad mūsų šalyje daugėja ekstremizmo, ir tai nekelia abejonių, nes viena politikų klasės dalis mano, kad įgaliojimai ir pareigybės priklauso jai vienai. Iš Prancūzijos tikimės šiek tiek daugiau, ypač dėl Parlamento, kurio buveinė yra Strasbūre.

  Pirmininkas. – Norėčiau grįžti prie mano ką tik perskaitytų žodžių. Kol bus patvirtinti B. Hortefeux įgaliojimai arba bus priimtas sprendimas dėl ginčo, B. Hortefeux yra Europos Parlamento narys ir veiks remdamasis Europos Parlamento nariams taikomomis normomis. Šis dalykas tikrinamas.

9. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

10. Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu, ir rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)

11. Asignavimų perkėlimas (žr. protokolą)

12. Darbų programa (žr. protokolą)

13. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – balsuoti skirtas laikas.

(Balsavimo rezultatai ir kita informacija: žr. protokolą)

13.1. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos dėl stabilumo mechanizmo, taikytino valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, dalinis keitimas (A7-0052/2011, Elmar Brok) (balsavimas)

- Prieš balsuojant:

  Elmar Brok, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šis Europos stabilumo mechanizmas reikalingas norint ne tik suteikti ilgalaikį teisinį patikinimą ir užtikrinti solidarumą su problemų turinčiomis šalimis, bet ir apsaugoti eurą, garantuoti reikiamą biudžetinę drausmę ir sudaryti sąlygas bendrai reaguoti į ekonomikos augimo problemas.

Atsižvelgiant į tai, kiek laiko būtų užtrukusi įprasta procedūra, taip pat siekiant išvengti referendumo kai kuriose valstybėse narėse, tai galima sureguliuoti tik taikant supaprastintą Sutarties persvarstymo procedūrą. Tačiau Parlamentas sako, kad tai neturėtų tapti nuolatine procedūra ir kad iš tikrųjų turėtume taikyti įprastą Sutarties persvarstymo procedūrą.

Pradiniuose pasiūlymuose teigiama, kad tai turėtų būti tik tarpvyriausybinis metodas, kurį taikant Komisija vargu ar atliktų kokį nors vaidmenį, o Europos Parlamentas apskritai neatliktų jokio vaidmens. Šiandien galime pranešti, kad, atsižvelgiant į mūsų derybas su Komisija, Europos Centriniu Banku, Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir euro grupės pirmininku, beveik visais klausimais dėl modelių, bandymų ir sprendimų priėmimo pagrindų, visais atitinkamais aspektais dėl sistemos apibrėžimo ir šios srities reglamento siūlymo pagal Bendrijos procedūrą iki šiol Europos Vadovų Taryba ir Finansų ministrų taryba sutiko, kad Europos Parlamentas šiame procese irgi gali atlikti tam tikrą vaidmenį ir šiais klausimais tikrai jį atliks.

Taigi, iš pradžių labai nesidžiaugėme, tačiau manau, kad jeigu bus naudojamasi Bendrijos institucijomis ir, kaip anksčiau, galėsime pradėti nuo tarpvyriausybinių procedūrų, atėjus tinkamam laikui bus lengva pereiti prie aiškios Bendrijos politikos. Kadangi institucinės sąlygos dabar jau sudarytos, galime pasiūlyti pritarti šiai Europos Vadovų Tarybos teikiamai Sutarties persvarstymo procedūrai ir ją pradėti. Todėl, vienbalsiai pritarus Konstitucinių reikalų komitetui, pateikėme atitinkamus pakeitimus. Turime suvokti, kad mūsų aiškinimams pritarė ir juos savo raštuose patvirtino euro grupės pirmininkas, už pinigų politiką atsakingas Komisijos narys ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Manau, kad tai – patikimas pagrindas, kad šią poziciją dabar patvirtintume, taip apsaugodami eurą, kuris yra didelė Europos sėkmė, ir kartu judėdami toliau.

  Roberto Gualtieri, pranešėjas. − (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pranešime, už kurį rengiamės balsuoti, vis tiek dar yra išlygų dėl sprendimo patvirtinti persvarstytą Sutarties variantą – sprendimo dėl tarpvyriausybinio mechanizmo pobūdžio, tačiau mes vis tiek jam pritariame, nes, kaip aiškino E. Brok, mūsų atliktos derybos mums leido pasiekti svarbių tikslų, susijusių daugiausia su tuo, kad pagalbos sąlygos bus nustatytos reglamentu, taigi – pagal bendro sprendimo procedūrą.

Todėl sąžininga balsuoti už, ir norėčiau padėkoti daugeliui kolegų EP narių, prisidėjusių prie šio rezultato, paminėti man tekusią garbę dirbti su E. Broku, itin naudingus M. Pirillo patarimus ir darbą, kurį atliko du Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) pranešėjai – E. Scicluna ir J. P. Gauzès, A. Schade, G. Häfner, frakcijų koordinatoriai ir, žinoma, frakcijų pirmininkai, suteikę mums tokią didelę politinę paramą, ačiū.

  Pirmininkas. − Norėčiau pasveikinti čia, pas mus, atvykusius Europos Komisijos pirmininką ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, taip pat Tarybos pirmininką. Vyks labai svarbus balsavimas, tai labai gerai žinome, tad dėkoju, kad dalyvaujate tokiu svarbiu momentu.

Ponios ir ponai, pastabas dėl balsavimo galėsite pateikti rytoj. Dabar – ne laikas paaiškinimams dėl balsavimo, tad prašau neteikti tokių pastabų. Rytoj po balsavimo bus laikas vienu metu teikti pastabas visais klausimais – ir šiandienos, ir rytojaus klausimais.

14. Paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Elmar Brok, Roberto Gualtieri (A7-0052/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes Europos Vadovų Tarybos pasiūlymu sukurti nuolatinį stabilumo mechanizmą būtų suformuota į ES reglamentavimo sritį nepatenkanti tarpvyriausybinė procedūra, o tai būtų pavojingas precedentas. Europos institucijos, ypač Europos Komisija ir Parlamentas, turi būti sudedamoji šio valdžios darinio dalis, o Komisija turi būti jo narė, o ne stebėtoja. Parlamentas yra svarbi demokratinės kontrolės organizacija, o Taryba turėtų apsvarstyti Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pasiūlymą dėl galimo kompromiso dėl Parlamento dalyvavimo mechanizme einamaisiais aspektais. Esu linkęs pabrėžti pačią pranešimo idėją, kad „taikant šį mechanizmą neturi būti skatinamas naujo Europos valdysenos modelio, neatitinkančio Sąjungos pasiektų demokratinių standartų, sukūrimas“. Be to, stabilumo mechanizmą galima laikyti tik Europos ekonomikos valdysenos sprendimų sistemos dalimi, pvz., Komisija turėtų išnagrinėti galimybes ateityje sukurti euroobligacijų sistemą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Europos Vadovų Taryba, kurioje susitinka Europos valstybių arba vyriausybių vadovai, šiuo metu diskutuoja dėl stabilumo mechanizmo, skirto euro zonai priklausančioms valstybėms narėms, įgyvendinimo. Tikslas – bendromis jėgomis užtikrinti finansinį ES stabilumą, kuriam šiandien gresia pavojus. Šioje rezoliucijoje, kurioje, manau, sudaryta gera pusiausvyra, Parlamentas teigiamai įvertina šią iniciatyvą, tačiau pareiškia prašymą neapsiriboti laikinomis priemonėmis euro zonai stabilizuoti. Pritariu šiam požiūriui ir manau, kad ES turi toliau stiprinti savo ekonomikos valdyseną, žinoma, siekdama ne tik stabilizuoti padėtį, bet ir skatinti tvarų ekonomikos augimą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) Šiandien balsavome už Lisabonos sutarties 136 straipsnio pakeitimą, kuris leis ES įkurti stabilumo mechanizmą, taikomą tik euro zonos narėms. Europos stabilumo mechanizmu bus siekiam sustiprinti euro zonos valstybių narių biudžetinę drausmę, jų ekonominės ir finansinės politikos koordinavimą bei imtis bendro Europos lygmens atsako tokiems iššūkiams kaip augimas, ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimas ir konkurencingumo gerinimas. Manau, kad šis mechanizmas leis užtikrinti didesnį euro zonos finansinį stabilumą ir pagreitins euro zonos valstybių narių ekonomikos atsigavimą. Tačiau ne euro klubui priklausančios šalys, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, lieka nuošalėje ir bus užkirstas kelias spartesniam ir tvaresniam jų ekonomikų atsigavimui. Manau, kad ES turi rodyti didesnį solidarumą ir teikti visapusišką pagalbą valstybėms narėms, kad jos galėtų prisijungti prie euro zonos šalių klubo ir tapti pilnateisėmis ES valstybėmis narėmis.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Būdamas Bulgarijos atstovas Europos Parlamente, balsavau prieš sprendimo projektą, nes manau, kad juo nustatomi dvejopi standartai, o tam aš tvirtai prieštarauju. Tokius dvejopus standartus jau matėme Graikijos atveju, kai ji, užuot buvusi nubausta, buvo apdovanota 120 mlrd. EUR, o Bulgarijai tenka rūpintis savo ateities euro zonoje sąstingiu.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Stabilumo mechanizmo nustatymas eurais mokančioms valstybėms – pirmas kartas, kai pasinaudojama Lisabonos sutartyje numatyta supaprastinto persvarstymo galimybe. Šį persvarstymą turėtų remti ir euro neįsivedusios šalys, nes joms gyvybiškai būtinas euro stabilumas. Vis dėlto, mano nuomone, šiuo mechanizmu neturėtų būti naudojamasi per daug, ir džiaugiuosi, kad pritarėme siūlymui juo naudotis tik tais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina. Tai – svarbus valstybių ir kreditorių atsakomybės ženklas, nes juo nesukuriama „pervedimų sąjunga“, kurioje finansiškai neatsakingos valstybės savo reikalus tvarkytų konsoliduotus viešuosius finansus turinčių šalių finansinės padėties sąskaita. Priešingai negu teigiama, nesu susirūpinęs, kad siūlomu persvarstytu variantu bus sudarytos sąlygos stabilumo mechanizmą nustatyti ne ES reglamentavimo srityje. Atitinkamos Lisabonos sutarties nuostatos aiškinimą ir taikymą bet kuriuo atveju kontroliuos Europos Teisingumo Teismas. Turi būti gerbiamas valstybių noras ar nenoras į šį mechanizmą įtraukti kitas ES institucijas, o bet koks tarpvyriausybinis mechanizmo pobūdis tikrai neturi būti a priori laikomas mažinančiu kokybę ar demokratinį teisėtumą. Kol finansinis stabilumo mechanizmo aspektas bus susietas su nacionaliniais biudžetais, visiškai suprantama ir logiška, kad mechanizmo pobūdis turėtų būti tarpvyriausybinis.

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Į pranešimą įtrauktas pasiūlymas dėl Europos stabilumo mechanizmo, kuris priklauso bendram priemonių paketui, siūlomam siekiant sukurti naują sistemą, kartu pagerinant biudžetinę drausmę ir valstybių narių ekonominės bei finansinės politikos koordinavimą, – pasiūlyme turėtų būti pritariama bendram Europos atsakui į ekonomikos augimo problemas, kartu padėsiančiam panaikinti socialinę nelygybę ir siekti didesnio konkurencingumo. Mano nuomone, Komisijos raginimas apsvarstyti kitas priemones finansiniam euro zonos stabilumui ir ekonomikos augimui užtikrinti gana teisingas. Taip pat manau, jog Komisija visiškai teisingai ragina pritarti, kad būtų pateikti teisės aktų pasiūlymai, apimantys stabilumo mechanizmą ir rizikos mažinimo priemones, padėsiančias didinti finansinį, ekonominį ir socialinį Europos Sąjungos stabilumą, taip pat veiksmingai reguliuoti finansų rinkas. Peržiūrėti stabilumo ir augimo paktą visiškai tikslinga. Pranešime taip pat pritariama, kad būtų nustatytos priemonės makroekonominiams euro zonos skirtumams mažinti ir priemonės ekologiniam atsinaujinimui skatinti. Dėl pirmiau minėtų ir kitų priežasčių nusprendžiau pranešimui pritarti.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už Parlamento rezoliuciją, nes sutinku, kad Europos stabilumo mechanizmas yra svarbi visuotinio priemonių paketo, skirto naujai sistemai apibrėžti, biudžetinei drausmei įtvirtinti ir valstybių narių ekonominei bei socialinei politikai koordinuoti, dalis. Taip, be kitų dalykų, Europos Sąjunga turėtų būti skatinama bendrai spręsti ekonomikos augimo problemas, kartu įveikiant ekonominius ir socialinius skirtumus ir gerinant konkurencingumą.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš pranešimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų dėl stabilumo mechanizmo, taikytino valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, dalinio keitimo. Europos Sąjungos valstybių arba vyriausybių vadovai į ekonomikos krizę reagavo taupymo priemonėmis ir viešųjų išlaidų mažinimu. Šiomis priemonėmis ir politika buvo ant kelių parklupdyti daugumos Europos šalių darbuotojai, nes mažinami atlyginimai, mažinamos pensijos, mažinamos socialinės teisės, o nedarbas pasiekė aukštumas. Iš esmės tie, kurie sukėlė ekonomikos krizę, verčia darbuotojus mokėti už jos padarinius. Šis dalinis Sutarties keitimas – būdas griežtinti taupymo priemones, jis papildo priežiūros priemonių paketą, apimantį ekonomikos valdysenos paketą ir Europos semestrą. „Paktas dėl euro“ iš esmės įgyja aukštesnę galią už nacionalinę ekonominę politiką, o euro zona juo beveik prievarta paverčiama Vokietijos priemone savo ekonominei politikai vykdyti. Taip pat nesutinku, kad šiuo konkrečiu atveju būtų taikoma supaprastinta Sutarties persvarstymo procedūra. Manau, kad tinkamiausias būdas iš dalies keisti Sutartis – visose valstybėse narėse rengti referendumus.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už E. Broko ir R. Gualtieri pranešimą – jie pripažįsta, kad ES konstitucinėje sistemoje reikia sudaryti galimybę sukurti stabilumo mechanizmą, taikytiną valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Praktika rodo, kad ES reikia geresnės ekonomikos valdysenos, turėsiančios poveikį ekonominei ir finansinei politikai ir suteiksiančios galimybių įtvirtinti didesnę biudžetinę drausmę.

Pranešime teisingai pabrėžiama, kad laikinų priemonių nepakanka ir kad bet koks bandymas sukurti ES institucinei sandarai nepriklausančią sistemą – grėsmė ES projektui; todėl pranešime taip pat teisingai raginama stiprinti Europos Komisijos vaidmenį.

Taip pat sutinku su raginimu Komisijai pateikti teisėkūros priemonių, kurios gali pasirodyti reikalingos norint stiprinti finansinį stabilumą ir tvarų ekonomikos augimą.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą dėl stabilumo mechanizmo, taikytino euro zonos valstybėms narėms, nes šis mechanizmas – žingsnis geresnio ekonominės politikos koordinavimo Europos lygmeniu link. Kartu reikia visuotinio priemonių paketo, kurio tikslas bus užtikrinti Europos Sąjungos ekonominį stabilumą ir pagerinti jos konkurencingumą.

  Cornelis de Jong (GUE/NGL), raštu. − Atmečiau visą pasiūlymą, nes nemanau, kad juo išsprendžiamos problemos. Sutinku su Europos profesinių sąjungų konfederacija (angl. ETUC), kad siūlomi pakeitimai bus būdas trukdyti socialiniam dialogui ir kištis į kolektyvinių derybų sistemas visoje Europoje.

Be to, nesutinku su pasirinkta Sutarties persvarstymo procedūra. Manau, kad siekiant tinkamai ir išsamiai aptarti siūlomą stabilumo mechanizmą ir kitus galimus Sutarčių pakeitimus, pvz., išlygą dėl socialinės pažangos, turėtų būti taikoma įprasta teisėkūros procedūra.

Galiausiai raginu valstybes nares sudaryti sąlygas visose valstybėse narėse surengti referendumus dėl pasiūlymų keisti Sutartį.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. − Teigiamai vertinu šiandienos balsavimą Europos Parlamente dėl siūlomo Sutarties pakeitimo. Tačiau šį savaitgalį valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams nepaprastai svarbu laikytis susitarimo su Europos Parlamentu. Daugumai EP narių procesas, kurį Taryba naudoja siekdama įtvirtinti jų pasiūlytą tekstą, kelia didelį nepasitenkinimą. Jeigu pradinis pasiūlymas nebūtų toks svarbus euro zonai ir jeigu skubiai nereikėtų nuolatinio Europos stabilumo mechanizmo (ESM), ypač Airijai ir kitoms mažoms valstybėms narėms, aš, pvz., balsuočiau prieš. Tekstas, dėl kurio šiandien susitarėme Europos Parlamente – minimalus variantas, reikalingas norint užtikrinti, kad mechanizmas būtų sukurtas ir veiktų teisėtai. Nepaisant to, šis tekstas nereiškia jokio socialistų ir demokratų frakcijos pritarimo drakoniškoms taupymo priemonėms, kurias gali tekti taikyti kai kurioms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į ekonominį jų tvarumą.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Parlamentas pritaria ribotam Europos Sąjungos sutarties pakeitimui siekiant sudaryti galimybę įgyvendinti nuolatinį stabilumo mechanizmą euro zonai, kuris turėtų būti oficialiai nustatytas kovo 24 ir 25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo posėdžiuose, iš dalies pakeičiant Sutarties 136 straipsnį. Šis sprendimas padės įtvirtinti finansinio stabilumo mechanizmo, kuris nuo jo sukūrimo praėjusį gegužės mėn. pasirodė esąs veiksmingas, nuolatinumą. Taigi, turėsime patikimą 700 mlrd. EUR mechanizmą, skirtą griežtomis sąlygomis ir su geriausiomis palūkanomis teikti paskolas sunkumų patiriančioms euro zonos šalims. Vis dėlto nesuvokiama, kad iš dalies pakeitus Sutartis būtų įtvirtintas mechanizmas, grindžiamas tik tarpvyriausybiniais įsipareigojimais. Bendrijos metodas, kuriam teikiame pirmenybę – garantija, kad visos euro zonos valstybės narės turės vienodas galimybes griežtomis sąlygomis naudotis šiuo gelbėjimo fondu. O dėl Tarptautinio valiutos fondo, tai labai budriai kontroliuosime jo dalyvavimo sąlygas.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų dėl stabilumo mechanizmo, taikytino valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, dalinio keitimo, nes jis būtinas norint ilgam laikui stabilizuoti euro zoną, apriboti prieš Europos šalis nukreiptą spekuliaciją ir apsaugoti visuomenę.

Nors mechanizmo pobūdis ir tarpvyriausybinis, manau, kad reikia stiprinti ES metodą, o kartu ir Europos institucijų, ypač Komisijos ir Europos Parlamento, vaidmenį įgyvendinant ES ekonomikos valdyseną.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, iš esmės pritarime šiam pranešimui. Tačiau kartu manome, kad teksto formuluotė, susijusi su konsoliduota euroobligacijų rinka, yra pernelyg radikali. Manome, kad sukurti euroobligacijų sistemą – įdomus ir daug žadantis sumanymas, tačiau taip pat manome, kad šį dalyką pirmiausia reikia tinkamai išnagrinėti, o tik tada bus galima jį laikyti tinkamu įgyvendinti. Dabar per mažai žinome, kad šiuo etapu būtų galima priimti kokius nors galutinius sprendimus.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Išimtiniais valstybių ir organizacijų istorijos laikotarpiais – o dabar yra vienas iš jų – turime bendrą pareigą rasti tinkamą, plataus užmojo atsaką į mums kylančius iššūkius. Skolų krizė, su kuria kovoja Europa, verčia imtis išimtinių priemonių ir sutelkti reikiamą brandą, kad laikydamiesi savo institucinės struktūros rastume galimybę taikyti mechanizmus, suteiksiančius eurui reikiamą stabilumą ir atsparumą. Priemones, tvirtai grindžiamas biudžetine drausme, makroekonominės politikos koordinavimu ir tvaraus ekonomikos augimo politika.

Pritariu teisėkūros stabilumui, tačiau dėl to, kad gyvename išimtiniu laikotarpiu, pritariu dabar siūlomam Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnio daliniam keitimui, kad būtų sudarytos sąlygos sukurti nuolatinį mechanizmą euro zonos stabilumui išsaugoti, kaip siūloma pranešime A7-0282/2010, kurį šis Parlamentas priėmė 2010 m. spalio 20 d.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Europos Sąjunga turi stiprinti savo ekonomikos valdyseną, o tai bus galima pasiekti tik taikant ES metodą, kai vadovauja Komisija, o ne tarpvyriausybinį metodą.

Tikiuosi, kad sustiprinus Stabilumo ir augimo paktą, Europos semestrą, strategiją „Europa 2020“ ir iš dalies pakeitus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatą dėl stabilumo mechanizmo bus pasiektas tvarus ekonomikos augimas. Šio mechanizmo veikimo esmė turi atitikti pagrindinius demokratinio sprendimų priėmimo principus – skaidrumą, parlamentinę kontrolę, demokratinį atskaitingumą ir kt. Šis mechanizmas – svarbi visuotinio priemonių paketo, skirto apibrėžti naują sistemą siekiant įtvirtinti biudžetinę drausmę ir valstybių narių ekonominės bei finansinės politikos koordinavimą, dalis – šis paketas turėtų apimti bendro Europos atsako į ekonomikos augimo iššūkius skatinimą, kartu įveikiant ekonominius ir socialinius skirtumus ir gerinant konkurencingumą.

Balsavau, kad būtų sukurtas šis mechanizmas, tikėdamasis, kad tai bus vertingas įnašas siekiant didesnio finansų rinkų stabilumo ir sudarant sąlygas tvariam ekonomikos augimui.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Planuojamas taikyti supaprastintas būdas iš dalies keisti Sutartį gerai atskleidžia, kokie tušti teiginiai, kad Lisabonos sutartimi nacionaliniams parlamentams (ir Europos Parlamentui) bus suteikta didelė reikšmė, ir kokia klaidinga visa retorika apie demokratijos stiprinimą. Šiek tiek anksčiau nei prieš metus buvo manoma, kad Sutartis nebus keičiama bent jau tol, kol ateis nauja karta, tačiau dabar ji iš dalies keičiama greitai ir supaprastintai, nes to pageidauja ir daro spaudimą Vokietijos vadovaujamas valdžios direktoratas, norintis bet kokia kaina išsaugoti jam šiomis ES priemonėmis, įskaitant bendrą valiutą, garantuojamą ekonominį ir politinį viešpatavimą. Diskusijos, dalyvavimas ir demokratija pamirštami.

Jeigu siekdami priimti Lisabonos sutartį jie išsigando nacionalinių referendumų ir nesilaikė tų referendumų, kurie buvo surengti, rezultatų, tai dabar jie beatodairiškai vengia nacionalinių parlamentų kontrolės. Tai suprantama žinant, kad sukūrus mechanizmą, kurį jie dabar nori įtraukti į Sutartį, ir vykdant vadinamąją „ekonomikos valdyseną“ kyla pavojus, kad tai bus tik bereikšmiai žodžiai. Jau nekyla abejonių, kad jie ketina sukurti tikrus suvaržymus valstybėms narėms, siekdami įgyvendinti strategiją, skirtą stiprinti ...

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnyje nustatyta tvarka.)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepritariame visam paskelbto dalinio Lisabonos sutarties keitimo procesui – ne tik jo turiniui, bet ir formai.

Pagal Europos stabilumo mechanizmą numatytos griežtos finansinės pagalbos sąlygos nepriimtinos dėl daugelio priežasčių, iš kurių svarbiausia – galimybė atimti įgaliojimus iš Europos Sąjungos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ir kištis į jų valdymą; kišimasis į biudžeto, socialinę ir darbo teisės sritis – itin rimtas dalykas.

Tai – pakeitimas, kuriuo pasitelkiant pačią Sutartį visi nustumiami į antrą planą ir sudaromos galimybės ne tik be demokratinio dalyvavimo atlikti dalinius keitimus ir tęsti tai, ką jie padarė atmesdami nacionalinių referendumų rezultatus Sutarčiai priimti – juo sukuriamas mechanizmas, kuriam veikiant bus galima nuolat kontroliuoti valstybių narių ekonomiką.

Šis pranešimas sudarytas panašiai, teikiant tam tikrus siūlomus Komisijos pateikto Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų dėl stabilumo mechanizmo, taikytino valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, dalinio keitimo projekto pakeitimus. Vis dėlto juo visada siekiama įtvirtinti norimą pagalbą, teikiamą pagal minėtąją ekonomikos valdysenos koncepciją, sukuriant „Europos semestrą“, griežtinant nuobaudas ...

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnyje nustatyta tvarka.)

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Teisininkų nuomone, norint užtikrinti, kad Europos stabilumo mechanizmas atitiktų Europos Sąjungos institucinę struktūrą, reikalingas nedidelis Sutarties pakeitimas.

  Estelle Grelier (S&D), raštu. – (FR) Kadangi Taryba nesiūlė jokių kitų alternatyvių sprendimų, norint suteikti pagalbą mūsų kolegoms iš Graikijos, Portugalijos ir Airijos teko balsuoti už tai, kad Europos stabilumo mechanizmas taptų nuolatinis. Vis dėlto diskusijos anaiptol nebaigtos. Ši Prancūzijos socialistų nuolaida nerodo kitų, būsimų diskusijų ekonomikos valdysenos klausimu baigties. Dabar, kai nustatomas šis tarpvyriausybinis mechanizmas, svarbu judėti pirmyn ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamas ekonomikos augimo, verslo atsigavimas. Kartu su savo kolegomis socialistais nuolat raginu padidinti Europos Sąjungos nuosavus išteklius, be kitų dalykų, siekiant užtikrinti, kad tokias priemones galėtume finansuoti. Siekdami priversti deficitus turinčias šalis vytis kitas, galėtume pasinaudoti ne tik Europos stabilumo mechanizmu, bet ir struktūriniais fondais. Būtent turėdami plataus užmojo biudžetus ir skatindami Europos socialinį modelį sugebėsime įveikti krizę.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už stabilumo mechanizmą (ESM) euro zonos valstybėms narėms, kad būtų galima padėti sunkumų turintiems mūsų kaimynams. Šis mechanizmas – užuomazga to, kas ateityje galėtų būti euroobligacijos: taip būtų galima ir finansuoti ES biudžetą, ir sumažinti valstybių narių skolų finansavimo priklausomybę nuo finansų rinkų. Nepaisant to, apgailestauju dėl pasirinkto ESM tvirtinimo metodo – paprasto konsultavimosi su Europos Parlamentu, nes tarpvyriausybinis požiūris nugalėjo Bendrijos požiūrį. Tai kelia pavojų demokratinių diskusijų kokybei, kuri norint įgyvendinti veiksmingą ekonominę politiką vis tiek reikalinga. Šis mechanizmas tebėra dalinis atsakas, nepakankamas norint skatinti ekonomikos augimą ir sumažinti nedarbą.

  Gerald Häfner (Verts/ALE), raštu. – (DE) Pasiekti kuo aukštesnį demokratinės kontrolės ir Europos stabilumo mechanizmo integravimo į derybas lygį laikiau savo, kaip Parlamento nario, pareiga. Todėl pradinis pasiūlymas buvo labai patobulintas. Todėl balsuoju už. Vis dėlto norėčiau išdėstyti svarbiausius savo prieštaravimus dėl mūsų pasirinkto būdo. Norint patvirtinti ESM būtų tekę taikyti įprastą Sutarties peržiūros procedūrą. Taip būtų tapę įmanoma šį mechanizmą nustatyti laikantis Bendrijos sistemos, apimančios demokratinį dalyvavimą ir kontrolę. Griebtis tarpvyriausybinio metodo – pražūtinga. (Spekuliacinis) pelnas atitenka privačiajam sektoriui, o nuotoliai – viešajam. Tai – klaidingas būdas. Mokesčių mokėtojus verčiame kentėti, o saugome bankus, turto valdytojus ir spekuliantus. Šiuo atveju viešasis sektorius skolina pinigus bankams. Išlaidas padengia ne privatusis, o būtent viešasis sektorius. Neturėdami visiškai naujos pinigų koncepcijos ir aiškių teisinių bankininkystės ir finansų sektoriaus taisyklių, toliau visą laiką gydysime tik simptomus, o esminių priežasčių neįveiksime.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Per balsavimą dėl šio pranešimo susilaikiau. Škotija nepriklauso euro zonai, todėl nusprendžiau, kad balsuojant šiuo klausimu man derėtų susilaikyti. Be to, pastebiu, kad 6 dalyje minimos mažesnės Europos valstybės, „kurių ekonomika nėra laikoma būtinai reikalinga siekiant išsaugoti visą euro zoną“. Manau, kad ši dalis rodo pavojingą aroganciją; ES yra visų savo dalių suma ir visų Europos šalių ekonomika vienodai svarbi, nepaisant jos dydžio. Istorija rodo, kad didžiųjų narių viešpatavimu grindžiamos sąjungos yra pasmerktos žlugti.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes priimtas Lisabonos sutarties pakeitimas leis sukurti nuolatinį euro stabilumo mechanizmą. Šiandieninė situacija rodo, kad esame sunkioje ekonominėje ir finansinėje situacijoje ir kad turime imtis labai konkrečių ekonomikos koordinavimo ir priežiūros veiksmų. Tačiau šis mechanizmas bei garantinis fondas skirtas tik euro zonos narėms, tuo tarpu ne euro zonos valstybės paliekamos nuošalėje, kas iš esmės skatina didesnį ES susiskaldymą. Mano manymu, ES turi rodyti didesnį solidarumą suteikdama pagalbą ne tik euro zonos valstybėms narėms, bet ir ne euro zonos valstybės narėms, kad jos kuo greičiau taptų visavertėmis ir lygiavertėmis ES valstybėmis narėmis, tuo būdu panaikintume atsiradusį laikiną valstybių narių stojimo į ES sutartyje esamą neatitikimą ir prisidėtume prie solidaresnės ES sukūrimo.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Parlamente patvirtinta rezoliucija dėl pasiūlymo iš dalies keisti Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, numatant euro zonai skirtą Europos stabilumo mechanizmą – svarbus tikslas siekiant stiprinti sanglaudą ir ekonomikos konkurencingumą, stabilizuoti finansų sistemą. Balsavau už pakeitimą, nes euro svarbus Europos politiniam ir ekonominiam tvaraus augimo planui. Euro zonos stabilizavimas turi strateginę reikšmę, ir manau, kad Europa turi taikyti priemones jai stiprinti – griežtinti ekonomikos valdyseną atsižvelgiant į tikslus, kurių reikia siekti pagal strategiją „Europa 2020“. Galiausiai manau, kad nuolatinio stabilumo mechanizmo koncepcijoje reikia numatyti Bendrijos institucijų dalyvavimą – ir siekiant išvengti dvigubų darinių kūrimo, ir todėl kad nustačius ES institucinės struktūros neatitinkantį mechanizmą kiltų grėsmė Sutartimis grindžiamos sistemos vientisumui.

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. − Atmečiau visą pasiūlymą, nes nemanau, kad juo išsprendžiamos problemos. Sutinku su Europos profesinių sąjungų konfederacija (angl. ETUC), kad siūlomi pakeitimai bus būdas trukdyti socialiniam dialogui ir kištis į kolektyvinių derybų sistemas visoje Europoje. Taip pat nesutinku, kad būtų taikoma supaprastinta Sutarties peržiūros procedūra. Manau, kad siekiant tinkamai ir išsamiai aptarti siūlomą stabilumo mechanizmą ir kitus galimus Sutarčių pakeitimus, pvz., išlygą dėl socialinės pažangos, turėtų būti taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Galiausiai raginu valstybes nares sudaryti sąlygas visose valstybėse narėse surengti referendumus dėl pasiūlymų keisti Sutartį.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Manau, kad stabilumo mechanizmas itin svarbus, gyvybiškai būtinas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nes juo būtų stiprinama bendra valiuta ir remiamas politinis ir ekonominis Europos projektas. Stiprinant bendrą valiutą ir užtikrinant jos stabilumą, rinkai suteikiama saugumo, o naujosioms valstybėms narėms tampa patraukliau įsivesti eurą. Šis klausimas itin svarbus siekiant Europos ekonomikos augimo ir vystymosi – vertybių, kurias remiu visais atžvilgiais. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  David Martin (S&D), raštu. − Džiaugiuosi rezultatais, kuriuos Parlamentas užsitikrino derybomis su Taryba, todėl pritariau šiam Sutarties pakeitimui. Suteikti stabilumo mechanizmui teisinį pagrindą – būtinas dalykas, jeigu norima nedelsiant ir ilgam laikui užtikrinti euro zonos stabilumą. Taryba patikino, kad ateityje Parlamentas ir Komisija atliks tvirtą vaidmenį, o tai, manau, labai svarbu. Nors pritariu Sutarties pakeitimui, rimtai abejoju dėl dabartinių ekonomikos valdysenos pasiūlymų, ir balsavimas už šį pranešimą nėra pritarimas dabartiniam ekonomikos valdysenos paketui.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. − (IT) Siekiant užtikrinti, kad naujasis Europos stabilumo mechanizmas būtų teisiškai įtrauktas į institucinę Europos Sąjungos struktūrą, reikia iš dalies pakeisti Lisabonos sutartį. Manome, kad kartu turėtų būti sustiprinti ir prevenciniai bei taisomieji Stabilumo ir augimo pakto aspektai bei priemonės, susijusios su vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiu konkurencingumu. Kitaip tariant, priemonės, kuriomis galima skatinti bendrą Europos atsaką, kad būtų lengviau mažinti makroekonominius valstybių narių skirtumus ir užtikrinti tvarų jų ekonomikos augimą. Todėl Europos stabilumo mechanizmas yra svarbus išsamaus naujų priemonių paketo elementas (kartu su Europos semestrais ir strategija „Europa 2020“), kuriuo siekiama sukurti naują sistemą ekonominei ir finansinei politikai bei biudžetinei drausmei stiprinti ir koordinuoti. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių demokratinio sprendimų priėmimo principų – skaidrumo, parlamentinės kontrolės, demokratinio atskaitingumo ir kt., Parlamentas turi būti deramai informuojamas ir įtraukiamas. Be to, pritariame, jog reikia visapusiškai įtraukti kiekvieną nacionalinį parlamentą, atsižvelgiant į jų biudžeto valdymo ir kontrolės teises, kad didėtų skaidrumas, atsakomybė ir atskaitingumas už priimtus sprendimus, taip pat ir Europos lygmeniu.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime pritariama Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomos euro zonos valstybių narių biudžetų ir politinių reformų kontrolės perkėlimui į institucinį lygmenį. Jame nė žodžiu neužsimenama apie socialinę neteisybę, kurią piliečiai patirs, kai bus siekiama naudotis finansine pagalba, kuri bus teikiama pagal Europos stabilumo mechanizmą. Jame neminimos krizės priežastys, o tai verčia valstybes nares iš savo piliečių išspausti paskutinį kraujo lašą, kad galėtų nuraminti finansų rinkas. Dar blogiau, juo remiamas piktnaudžiavimas valdžia – supaprastintos Lisabonos sutarties peržiūros procedūros naudojimas siekiant išvengti galimo referendumo. Mano frakcija vienintelė, kuri atsiskyrė nuo kitų ir reikalavo, kad referendumai būtų surengti visose valstybėse narėse. Jūsų Europos oligarchija bijo demokratijos. Ir teisingai daro, nes Europos gyventojai, sekdami Šiaurės afrikiečių pavyzdžiu, nori jiems liepti nešdintis.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Turime nedelsdami kovoti su valstybių skolų krize, turėjusia poveikį kai kurioms euro zonos šalims. Kitokiu, ne tokiu rimtu, atveju nesutikčiau su siūlomu daliniu taip neseniai įsigaliojusios Lisabonos sutarties keitimu.

Dabar norint stabilizuoti euro zoną būtina taikyti ne vien laikinąsias priemones – nekyla abejonių, kad ES turi su valstybių skolų krize kovoti stipresnėmis priemonėmis. Pats dalinis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnio keitimas būtinas norint sukurt nuolatinį Europos stabilumo mechanizmą, kuris veiksmingai padėtų sunkumų turinčioms valstybėms narėms.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau už šį pranešimą, nes tai jokiu būdu nėra mūsų patiriamos ekonomikos krizės problemos sprendimas. Siūlomais pakeitimais atveriamos galimybės kėsintis į socialinį dialogą. Be to, nesutinku, kad būtų pasirinkta supaprastinta Sutarties peržiūros procedūra. Manau, kad pasitelkiant supaprastintą Sutarties peržiūros procedūrą turėtų būti sukurta atmosfera, palanki išsamiai diskusijai apie siūlomą stabilumo mechanizmą ir kitus galimus mechanizmus, pvz., išlygą dėl socialinės pažangos. Galiausiai raginame valstybes nares sudaryti sąlygas surengti referendumus dėl galimų Sutarties pakeitimų.

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. − (HU) Aš atstovauju euro zonos šaliai, kuri atitinkamu laiku nepritarė, kad Graikijai būtų teikiama paskola. Tai – sprendimas, kuriuo, žinoma, niekas nesidžiaugė. Nuoširdžiai tikiuosi, kad panašių sprendimų nereikės priimti dažnai. Krizė nepasigailėjo nei euro zonos, nei Europos Sąjungos, tačiau mūsų bendra valiuta keletą kartų jau įrodė savo patikimumą. Ji savo vartotojams teikia tam tikrą vienovę ir apsaugą, kuria galime teisėtai didžiuotis kaip ES laimėjimu. Būtent dėl šios priežasties nustatydami deramą teisinę sistemą turime saugoti savo valiutą nuo būsimų ekonomikos svyravimų. Dabar iš dalies pakeitus Sutartį Europos stabilumo mechanizmas pakeis laikinąją stabilumo priemonę. Mechanizmo reforma teikia galimybę patiriantiems sunkumų, taigi, norėčiau, kad juo būtų naudojamasi retai. Tai – vienas iš paskutinių momentų, kai galime koordinuoti savo ekonomikos ir finansų sistemas. Savo balsu pritariau šiam labai realiam ir konstruktyviam sprendimui. Kaip Parlamentas sakė anksčiau, reikia šalinti struktūrines krizės priežastis. Reikia užtikrinti, kad nepasikartotų padėtis, panaši į nesenos praeities patirtį.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Skolų krizė euro zonoje parodė, kad reikia kuo greičiau sukurti ekonominę sąjungą ir ekonomikos valdyseną. Europos stabilumo mechanizmas – svarbus biudžetinės drausmės ir valstybių narių ekonominės ir finansinės politikos stiprinimo priemonės aspektas. Tai – pirmasis žingsnis atliekant pakeitimus, reikalingus norint sukurti patikimą ekonomikos valdymo sistemą.

Nuolatinis stabilumo mechanizmas tvirtinamas pagal tarpvyriausybinį susitarimą, kuris, deja, reiškia, kad bus taikoma vienbalsiškumo taisyklė. Tai – pavojingas požiūris, nes juo gali pasinaudoti euroskeptikai. Geriausiu atveju šį mechanizmą reikėjo įtraukti į Bendrijos sistemą.

Iš tikrųjų Komisija, pritariant valstybėms narėms, turėtų būti įgaliota administruoti nuolatinio stabilumo mechanizmo tikslus, o ne tik atlikti techninę kontrolę. Galiausiai, nors šiuo atveju veikiausiai buvo būtina taikyti supaprastintą peržiūros procedūrą, manau, kad ji turi likti išimtis.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. − (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi ji svarbi atsigaunančiai po sunkios finansų krizės visai Europos Sąjungai. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu sukurti tokį mechanizmą, kuris stabilizuotų euro zoną ir užtikrintų efektyvų ir veiksmingą jos funkcionavimą ir plėtrą. Europos stabilumo mechanizmas yra nuolatinis pagalbos fondas, padėsiantis nuo krizės nukentėjusioms euro zonos valstybėms. Tačiau siekiant šio mechanizmo efektyvaus funkcionavimo reikia jį visiškai integruoti į Sąjungos institucinę sistemą. Visų pirma būtina užtikrinti, kad nuo pat pradžių jis būtų atviras visoms valstybėms narėms, net ir toms, kurių valiuta nėra euras. Manau, kad tikslinga numatyti tokias finansines priemones, kurios suteiktų galimybę nupirkti obligacijas tų valstybių narių, kurios susiduria su itin didelėmis skolų problemomis. Tokiu būdu joms būtų atvertas kelias patekti į finansų rinkas, tuo paskatinant spartesnį ekonomikos atsigavimą. Pritariu pasiūlymui, kad į mechanizmo valdymo procesą būtų įtrauktos ir kitos ES institucijos, Komisijai suteikta daugiau galių, siekiant efektyviai įgyvendinti Sąjungos praplėstas funkcijas šioje srityje.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už dalinį Sutarties keitimą dėl stabilumo mechanizmo, taikytino valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Tikiuosi, kad valstybės narės greitai nuspręs dėl konkrečių jo aspektų ir ypatumų. Vis dėlto nemanau, kad tuo diskusijos ir baigtos. Iš tikrųjų manau, kad ateinančiais mėnesiais ir metais susidursime su klausimu, ar šiuos įnašus naudoti ir kaip tai daryti. Aš, pvz., keliu euroobligacijų klausimą. Tokiu atveju, kaip dabar, kai valstybių narių prašoma įgyvendinti griežtą biudžeto politiką deficitui ir skoloms mažinti ir kartu sumokėti įnašus siekiant dalyvauti stabilizavimo fonde, yra tikra žlugimo rizika ir rizika, kad valstybės narės nebepajėgs finansiškai išsilaikyti. Europos ekonomikos nebus galima atgaivinti, jeigu kartu tarptautinėse rinkose nepasinaudosime stipriu euru ir ekonomikos atsigavimui palankiu atitinkamu geresniu kredito reitingu. Surenkant pinigus Europos lygmeniu valstybės narės galės mažinti išlaidas, taip išvengdamos jų dubliavimosi ir pasiekdamos geresnę savo investicijų grąžą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Stiprinti ES ekonomikos valdyseną tapo prioritetas, ypač dabartinėmis tarptautinėmis ekonominėmis aplinkybėmis. Beje, kai 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, nebuvo tikimasi, kad artimiausiu metu ji bus iš dalies keičiama. Vis dėlto gerai žinomos išimtinės finansinės, ekonominės, o dabar – ir socialinės aplinkybės yra lemiamas šio dalinio keitimo veiksnys, turintis daugumos politinę paramą.

Nepaisant to, negaliu nepabrėžti, kad šis supaprastintas peržiūros procesas neturi būti precedentas būsimiems konstituciniams persvarstymams, kai nebus tikrai išimtinių aplinkybių, tokių, su kuriomis susiduriame dabar. Sutinku, kad euro zonos valstybėms narėms reikia suderintos, nuoseklios ekonominės ir finansinės politikos, kuria būtų užtikrinta euro zonos sanglauda ir stabilumas, tad balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnį ir instituciniu lygmeniu įtvirtinti nuolatinį Europos finansinio stabilumo mechanizmą, o šiuo mechanizmu, taikant tam tikras sąlygas, ypač griežtą analizę ir ekonominio bei finansinio atsigavimo programą, siekiama užtikrinti stabilumą ir finansinę pagalbą.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. − (IT) Šiandien, per mažąją mėnesinę sesiją Europos Parlamente, Briuselyje, balsavome dėl pranešimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų dėl stabilumo mechanizmo, taikytino valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, dalinio keitimo.

2010 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta supaprastinta peržiūros procedūra, nusprendė pasikonsultuoti su Europos Parlamentu dėl pasiūlymo persvarstyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos 136 straipsnį dėl stabilumo mechanizmo valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Mūsų kolegos E. Broko ir kolegos nario R. Gualtieri parengto pasiūlymo tikslas – įtraukti dalį, kuria būtų užtikrinta, kad valstybės narės, kurių valiuta yra euro, galėtų sukurti mechanizmą, kuriuo galėtų pasinaudoti, kai reikia išsaugoti visos euro zonos stabilumą, toje dalyje taip pat turėtų būti konstatuota, kad bet kokia reikalinga finansinė parama pagal šį mechanizmą bus teikiama laikantis griežtų sąlygų.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Kaip teigiama pranešime, dėl kurio šiandien buvo balsuojama, EP:

1. pabrėžia, kad pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, srityje Sąjungai tenka išimtinė kompetencija ir kad ši politika po Mastrichto sutarties yra Bendrijos politika;

2. pabrėžia euro svarbą vykdant Europos politinį ir ekonominį projektą ir pažymi visų valstybių narių prisiimto įsipareigojimo siekiant euro zonos stabilumo svarbą ir jų rodomą atsakomybę ir solidarumą.

Kartu jis mano, kad labai svarbu imtis ne tik laikinų priemonių siekiant stabilizuoti euro zoną ir kad Sąjunga turėtų plėtoti savo ekonomikos valdyseną, be kita ko, vykdydama politiką ir priemones, skirtas tvariam augimui valstybėse narėse skatinti; jis taip pat mano, kad Stabilumo ir augimo pakto stiprinimas, Europos semestras, strategija „Europa 2020“ ir Sutarties dėl ES veikimo 136 straipsnio pakeitimas, susijęs su stabilumo mechanizmu, – tai tik pirmieji žingsniai šia kryptimi.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. − (IT) Pritariu šiai rezoliucijos formuluotei, nes manau, kad euro zonos pinigų politika turėtų ir toliau priklausyti išimtinei Europos institucijų kompetencijai, nes taip būtų išvengta dvigubų darinių steigimo, kuris turėtų neigiamą įtaką Europos integracijai.

Dabar visos valstybės narės koordinuoja savo ekonominę politiką laikydamosi Europos institucijų nustatomų priemonių, skirtų visos euro zonos stabilumui palaikyti. Dabartiniu Tarybos sprendimo projektu gali būti sukurtas sprendimų dėl euro stabilumo priėmimo mechanizmas, nepatenkantis į Parlamento ir Komisijos veiklos sritį. Dėl šios priežasties stabilumo mechanizmas yra bendras atsakas į ekonominio ir socialinio augimo iššūkius ir juo siekiama skatinti likusias valstybes nares įsivesti eurą. Tikiuosi, kad steigiant nuolatinį stabilumo mechanizmą ir jam veikiant bus įtraukta visa Europos institucinė struktūra, o prireikus, siekiant užtikrinti visų sprendimų skaidrumą, bus naudojamasi glaudesnio bendradarbiavimo procedūra.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. − Atmečiau visą pasiūlymą, nes nemanau, kad juo išsprendžiamos problemos. Sutinku su Europos profesinių sąjungų konfederacija (angl. ETUC), kad siūlomi pakeitimai bus būdas trukdyti socialiniam dialogui ir kištis į kolektyvinių derybų sistemas visoje Europoje. Taip pat nesutinku, kad būtų taikoma supaprastinta Sutarties peržiūros procedūra. Manau, kad siekiant tinkamai ir išsamiai aptarti siūlomą stabilumo mechanizmą ir kitus galimus Sutarčių pakeitimus, pvz., išlygą dėl socialinės pažangos, turėtų būti taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Galiausiai raginu valstybes nares sudaryti sąlygas visose valstybėse narėse surengti referendumus dėl pasiūlymų keisti Sutartį.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Atmetėme visą pasiūlymą, nes nemanome, kad juo išsprendžiamos problemos. Sutinkame su Europos profesinių sąjungų konfederacija (angl. ETUC), kad siūlomi pakeitimai bus būdas trukdyti socialiniam dialogui ir kištis į kolektyvinių derybų sistemas visoje Europoje. Taip pat nesutinkame, kad būtų taikoma supaprastinta Sutarties peržiūros procedūra. Manome, kad siekiant tinkamai ir išsamiai aptarti siūlomą stabilumo mechanizmą ir kitus galimus Sutarčių pakeitimus, pvz., išlygą dėl socialinės pažangos, turėtų būti taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Galiausiai raginame valstybes nares sudaryti sąlygas visose valstybėse narėse surengti referendumus dėl pasiūlymų keisti Sutartį.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Valstybių narių patiriama skolų krizė verčia Europos Sąjungą persvarstyti savo ekonomikos strategiją. ES ekonomikos valdysena laipsniškai tampa tikrove. Euro zonos valstybėms narėms reikia suderintos, nuoseklios ekonominės ir finansų politikos – tikro „pakto dėl euro“. Dėl šių priežasčių, taip pat siekiant užtikrinti euro zonos stabilumą, šiuo pranešimu siekiama iš dalies pakeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnį ir instituciniu lygmeniu įtvirtinti nuolatinį Europos finansinio stabilumo mechanizmą, o šiuo mechanizmu, taikant tam tikras sąlygas, ypač griežtą analizę ir ekonominio bei finansinio atsigavimo programą, siekiama užtikrinti stabilumą ir finansinę pagalbą.

Balsuoju už šį dalinį keitimą, nes manau, kad jis būtinas norint instituciniu lygmeniu įtvirtinti Europos mechanizmą ir kartu padaryti jį lankstesnį. Nepaisant to, negaliu nepabrėžti, kad juo turi būti atsižvelgta į Europos institucijų kompetencijos sritis, taigi neturi būti sukurta nuo jų atskirta institucinė struktūra. Atsižvelgiant į dabartinius įvykius reikia valstybių narių lygmeniu laikytis rimtų, tvirtų pozicijų, ypač jų turi laikytis euro zonai priklausančios valstybės narės. Vis dėlto negaliu nepabrėžti, kad šis supaprastintas peržiūros procesas neturi būti precedentas ateityje atliekant konstitucines peržiūras.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Balsavau už šį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo papildymą, nes jis turi logiškų padarinių ekonomikos valdysenai ir euro zonoje siekiant bendros finansų politikos juo skatinamas didesnis nuoseklumas. Be to, teisinga, kad nė vienai šaliai nedaroma nuolaidų ir neskirstoma į geras ir blogas skolas. Kartų paktas reiškia, kad skolos našta visada perkeliama būsimoms kartoms, apribojant jų laisvę veikti ir būsimas jų galimybes.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Dėl labai svarbaus valstybių narių įsipareigojimo po finansų krizės suvaldyti ekonomikos nuosmukį eikvojant Europos viešuosius finansus susidarė didelės valstybių skolos, dėl kurių beprotiškai spekuliuojama. Todėl Europos stabilumo mechanizmą (ESM) teko padaryti nuolatinį. Teigiamai vertinu šios priemonės įtvirtinimą instituciniu lygmeniu – taip aiškiai reiškiamas solidarumas euro zonoje, kartu verčiant jos narius būti atsakingesnius. Pirmiausia naudojantis šiuo mechanizmu teikiama pagalba didelių finansinių sunkumų turinčioms valstybėms narėms, ir, antra, šiuo mechanizmu toms valstybėms keliamas reikalavimas mažinti deficitą. Įgyvendinant bendrą požiūrį į dalies valstybių narių skolos valdymą ir suartinant jų ekonomiką, šis mechanizmas iš tikrųjų yra visapusiškesnės strategijos, kurią mano politinė šeima plačiai remia, – euro zonos ekonomikos valdysenos – dalis. Kalbame ne apie teorinį dalyką ar europinį triuką; kalbame apie aiškų tikros pažangos poreikį Europoje. Nuo šios strategijos priklauso mūsų valiutos stiprumas, mūsų pajėgumas importuoti mažomis kainomis ir galimybė pritraukti investicijų į Europą.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) E. Broko ir R. Gualtieri pranešime konkrečiai teigiama, kad Taryba, o tai reiškia – ir valstybės narės, nesugebėjo iki galo įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto ir nebuvo išnaudoti Sutartyse numatyti būdai šį paktą stabilizuoti. Be to, šiuo pranešimu Parlamentas pritaria Europos Komisijai ir be išlygų remia jos ketinimą „užtikrinti būsimo mechanizmo ir Sąjungos ekonomikos valdysenos nuoseklumą“, kad būtų užkirstas kelias tokioms krizėms kaip dabartinė. Jau pranešimo 3 dalyje teigiama, kad Europos Parlamentas stabilumo mechanizmą laiko „bendro rinkinio priemonių, kurios skirtos naujai sistemai nustatyti, kurią taikant būtų galima sustiprinti biudžetinę drausmę, valstybių narių ekonominės ir finansinės politikos koordinavimą“, dalimi. Pritariu šiam daugelio mano kolegų narių požiūriui.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Bendroji valiuta Europai suteikė daugiau laisvės. Vis dėlto laisvė visada turi būti glaudžiai derinama su atsakomybe. Būtent čia ir slypi problema. Kai kurios valstybės narės, matyt, labai rimtai nevertino joms tenkančios atsakomybės už bendrą valiutą. Dabar joms reikia daugiau skolintis, kad laipsniškai grąžintų šias skolas, tačiau bankai jomis nebepasitiki. Šalys, kurios elgėsi atsakingai, privalėjo rinktis: ar leisti skolininkėms bankrutuoti, ar parodyti solidarumą. Būdama nepalenkiama europietė, džiaugiuosi, kad nugalėjo solidarumo principas. Nepaisant to, kartu tikiuosi, kad naujasis mechanizmas bus taikomas atsargiai, kad nebūtų taip, kaip šiandien, kai ir Graikija, ir Airija prašo dar daugiau pagalbos. Taip pat tikiuosi, kad mūsų solidarumu nepiktnaudžiaus tie, kuriems jo reikia, arba tie, kurie ieško patogios prielaidos derinti mokesčius ar kitais būdais riboti valstybių narių suverenumą.

15. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)

16. Rengimasis Europos Vadovų Tarybos susitikimui (2010 m. kovo 24-25 d.) (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl pasirengimo 2011 m. kovo 24–25 d. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

  Enikő Győri, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − Pone Pirmininke, pone Pirmininke J. M. Barroso, pone Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, labai džiaugiuosi galimybe kalbėti jums dalyvaujant prieš kitą Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Kaip žinote, dėl nenumatytų kelių pastarųjų savaičių įvykių šis susitikimas bus labai įtemptas.

Pirmiausia norėčiau peržvelgti pagrindinius Europos Vadovų Tarybos darbotvarkės klausimus. Bus trys svarbiausi punktai: pirma, visapusiškas ekonominių priemonių paketas, kurį, tikėkimės, valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtins; antra, Libija ir pietinės kaimyninės šalys; trečia, Japonija.

Norėčiau pradėti nuo ekonominės politikos klausimų. Tikiuosi, kad, siekdama reaguoti į ekonomikos krizę, Europos Vadovų Taryba patvirtins šį paketą. Šiame pakete yra šeši pagrindiniai elementai, iš kurių pirmasis yra pirmojo Europos semestro etapo užbaigimas ir fiskalinio konsolidavimo bei struktūrinių reformų prioritetų patvirtinimas. Kaip žinote, Europos semestro ciklas prasidėjo šių metų pradžioje nuo Komisijos metinės augimo apžvalgos pristatymo. Į ją įtrauktos įvairių politikos sričių rekomendacijos, kurių reikia siekiant intensyvinti ekonomikos atsigavimą, padėti Europai išsaugoti tarptautinį konkurencingumą ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

Pirmasis Europos semestro etapas dabar bus užbaigtas Europos Vadovų Tarybai patvirtinus fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus remiantis ECOFIN ir EPSCO tarybų išvadomis. Praėjusį pirmadienį šiam pranešimui – kurį parengė pirmininkaujanti valstybė – pritarė Bendrųjų reikalų taryba. Valstybės narės atsižvelgs į šias bendras politikos gaires rengdamos savo stabilumo ir konvergencijos programas bei nacionalines reformų programas, kurios turi būti pateiktos balandžio mėn.

Taryba, remdamasi Komisijos vertinimu, birželio mėn. valstybėms narėms pateiks vertinimą ir rekomendacijas: t. y. tuo metu, kai svarbūs sprendimai dėl biudžeto daugumoje valstybių narių dar bus parengiamajame etape. Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos tikslas – Europos semestrą užbaigti iki 2011 m. birželio mėn. vyksiančios Europos Vadovų Tarybos.

Antrasis elementas – ekonomikos valdymo stiprinimas, dėl kurio Europos Parlamentas turi atlikti lemiamą vaidmenį. Taryba jau žengė didelį žingsnį į priekį: ekonomikos ir finansų ministrai susitarė dėl bendro Tarybos požiūrio į šešis teisės aktų pasiūlymus dėl ekonomikos valdymo stiprinimo. Dėl šio laimėjimo Tarybai pirmininkaujanti valstybė gali pradėti derybas su šiuo Parlamentu.

Kaip žinote, Taryba privalo laikytis Europos Vadovų Tarybos nustatyto termino – 2011 m. birželio mėn., – per kurį turi būti pasiektas politinis susitarimas dėl paketo. Keturiems iš šešių pasiūlymų taikoma bendro sprendimo procedūra. Žinome, kad Europos Vadovų Tarybos nustatytu terminu Europos Parlamentas jokiu būdu nėra susaistomas, tačiau naudojuosi šia iškilminga proga paprašyti Parlamento bendradarbiauti, kad iki birželio mėn. galėtume pasiekti politinį susitarimą. Taip būtų pasiųsti užtikrinimo pranešimai rinkoms ir, svarbiausia, mūsų piliečiams, kurie tikisi, kad taip apsaugosime eurą ir Europos ekonomiką. Taigi, mes ir Europos Parlamentas esame bendrai atsakingi šiuo klausimu.

Mūsų Ministras Pirmininkas rengiasi susitikti su atsakingais už šį paketą pranešėjais ir koordinatoriais, o aš tikiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas su šiuo Parlamentu bus ypač vaisingas.

Trečiasis elementas – puikios bankininkystės sektoriaus būklės atkūrimas vykdant plataus užmojo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Ketvirtasis elementas – paktas „Euro plius“, jo taikymo srities išplėtimas apimant euro zonai nepriklausančias valstybes nares, norinčias prie jos prisijungti, ir galimas pirmųjų nacionalinių veiksmų planų, skirtų jam įgyvendinti, paskelbimas.

Penktasis elementas – darbo būsimo Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) stiprinimo klausimais užbaigimas remiantis kovo 21 d. grupės „Euro plius“ ministrų susitikime pasiektu susitarimu, nes visi žinote, kad Europos stabilumo mechanizmo techninėje užduotyje minima, jog informacija bus teikiama Parlamentui. Tuo buvau ypač patenkinta.

Šeštasis elementas – Sutarties pakeitimas, dėl kurio ką tik balsavote, ir oficialus sprendimų, kuriais dėl būsimo ESM sukūrimo iš dalies keičiama Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, priėmimas. Čia norėčiau padėkoti Parlamentui už palankų jo balsavimą: manau, kad tai buvo nepaprastai svarbus jūsų įnašas.

Kaip matote, kovojant su krize buvo padaryta tikra pažanga. Kitame susitikime Europos Vadovų Taryba užbaigs šį darbą ir patvirtins visapusišką priemonių paketą, kuriuo bus siekiama reaguoti į krizę, užtikrinti finansų stabilumą ir paruošti dirvą tvariam darbo vietų kūrimą užtikrinančiam ekonomikos augimui.

Dabar norėčiau pereiti prie Libijos ir pietinių kaimyninių šalių klausimo. Remdamasi 2011 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija, 2011 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1973, Taryba pareiškė esanti susirūpinusi dėl dabartinės padėties Libijoje ir pasmerkė režimo vykdomus sunkius bei sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, smurtą ir žiaurias represijas prieš Libijos žmones.

Pagrindinis ES tikslas – civilių gyventojų apsauga ir parama Libijos žmonėms, kad jie galėtų įgyvendinti savo demokratinės visuomenės siekius. Pulkininkas M. Gaddafi privalo nedelsdamas atsisakyti valdžios. Jo režimas tapo neteisėtas, todėl nebėra ES pašnekovas. Taigi, kokių veiksmų Taryba turi imtis?

Pirmiausia norėčiau paminėti sankcijas. 2011 m. vasario 28 d., per rekordinį laiką, Taryba priėmė sprendimus dėl režimui taikomų ribojamųjų priemonių. Kovo 10 d. buvo numatytos kitos papildomos sankcijos, įskaitant turto įšaldymą, tolesnį kelionių draudimą, ginklų embargą ir įrangos, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms, embargą – taip buvo numatyta daugiau nei priemonėse, kurios buvo nustatytos anksčiau patvirtintoje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje.

Norėčiau pranešti apie trečiąjį elementą: trečiąjį sankcijų raundą. Veikdama pagal kovo 21 d. Užsienio reikalų tarybos suteiktus įgaliojimus, šiandien Taryba pagal rašytinę procedūrą patvirtino Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos pasiūlymą praplėsti ribojamųjų priemonių taikymo sritį, kad ji apimtų kitus Libijos fizinius asmenis ir subjektus, todėl šios sankcijos jau taikomos ir nacionalinei Libijos naftos bendrovei.

Ką dar, be sankcijų, padarė Taryba? ES pirmininkaujanti Vengrija į darbotvarkę įtraukia tiekimo užtikrinimo esant ekstremaliai situacijai klausimą. Ministrai apsvarstė politinės krizės poveikį energijos rinkai, energetiniam saugumui ir energijos tiekimo patikimumui. Jie pripažino, kad ES turi pakankamai naftos ir dujų išteklių. Vis dėlto diskusijoje dar kartą buvo atkreiptas dėmesys į Europos pažeidžiamumą ir dar ryžtingesnės bendros energijos politikos, kuri apimtų ir tokias priemones, kaip tiekimo maršrutų įvairinimas, būtinybę.

Taryba išreiškė savo pasitenkinimą JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1973 patvirtinimu ir pabrėžė savo pasiryžimą prisidėti prie jos įgyvendinimo. Taryba taip pat palankiai vertina Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimą, kaip įnašą į jos įgyvendinimą. Įvairiais būdais prisidėdamos, ES ir valstybės narės yra pasiryžusios veikti kolektyviai ir ryžtingai kartu su visais tarptautiniais partneriais, visų pirma Arabų valstybių lyga ir kitais regioniniais suinteresuotaisiais subjektais, kad šie sprendimai būtų visiškai įgyvendinti. Taryba ir valstybės narės rems veiksmus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kad apsaugotų civilius gyventojus ir gyvenamuosius rajonus, kuriems gresia užpuolimas.

ES toliau teiks humanitarinę pagalbą visiems nukentėjusiesiems ir, žinoma, – vėlesniame etape – turėsime Libijai padėti kurti demokratinę valstybę ir vystyti teisinę valstybę.

Atsakydama į Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro prašymą ir Jungtinėms Tautoms atliekant koordinavimo vaidmenį, ES yra pasirengusi teikti BUSP paramą ir humanitarinę pagalbą. Tokie veiksmai visiškai atitiks JT karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo gaires. Vyriausiosios įgaliotinės buvo paprašyta tobulinti tolesnį planavimą pagal JT rezoliuciją ir kovo 11 d. Europos Vadovų Tarybos deklaraciją dėl paramos teikiant humanitarinę pagalbą ir vykdant civilinės saugos operacijas, įskaitant jūrų išteklių panaudojimą šiuo tikslu. Viską reikėtų daryti kuo glaudžiau bendradarbiaujant su JT, NATO ir kitomis organizacijomis. Vyriausioji įgaliotinė palaikys ryšius su JT Generaliniu Sekretoriumi ir regiono šalimis, įskaitant Egiptą ir Tunisą, taip pat pareiškė, jog šį procesą reikėtų vykdyti skubos tvarka, kad iki šios savaitės pabaigos tai toliau galėtų svarstyti Europos Vadovų Taryba.

Be to, valstybės narės dar kartą pabrėžė savo solidarumą su daugeliu tų šalių, kurios daugiausia tiesiogiai kenčia nuo migrantų judėjimo, ir pakartojo, kad yra pasirengusios suteikti reikalingą paramą keičiantis situacijai. Tarybai pirmininkaujanti Vengrija šį klausimą pateikė 2011 m. vasario 24–25 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai, taip pat buvo pradėta jungtinė FRONTEX operacija HERMES, prie kurios keletas valstybių narių prisideda ištekliais.

Norėčiau paminėti, kas įvyko evakuacijos srityje. Dar vasario 23 d. Tarybai pirmininkaujanti valstybė pradėjo taikyti ES civilinės saugos mechanizmą, siekdama paremti ES piliečių evakuaciją iš Libijos, – šiam sprendimui taip pat pritarė vyriausioji įgaliotinė. Įkvėpta Europos Parlamento rezoliucijoje numatyto „pareigos ginti“ principo, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija daro viską, ką gali, bandydama koordinuoti vykstantį darbą, visų pirma susijusį su pabėgėlių ir migracijos klausimais. Vengrijos užsienio reikalų ministras J. Martonyi ir C. Malmström šiuo metu lankosi Egipte ir prie jo bendros sienos su Libija. Ministras J. Martonyi buvo prie šios sienos ir kalbėjosi su vietos valdžios institucijomis, taip pat ten anksčiau padarytame pareiškime pasakė, kad be oro antskrydžių nepakeliama padėtis būtų toliau blogėjusi.

Dabar Egipto valdžios institucijų dėka padėtis kontroliuojama. Tris dienas čia nebuvo jokio žmonių nutekėjimo; kai kurie libiečiai nusprendė grįžti atgal, tačiau, be abejo, padėtis vis dar netvirta, todėl nežinome, ar bus tolesnių nutekėjimų, ar ne.

Kovo 3 d., lydima Komisijos narės K. Georgievos, buvau prie Tuniso ir Libijos sienos, kad išsiaiškinčiau, kokia ten padėtis. O padėtis kol kas labai rimta: per šią sieną į Tunisą atvykdavo 1 000 žmonių per valandą. Kovo 3 d. evakuacija buvo svarbiausias klausimas, taip pat vis dar labai svarbu, kad valstybės narės padėtų ne ES piliečių, daugiausia migruojančių darbuotojų, repatriacijos klausimu.

Kadangi nebuvo Europos Sąjungos delegacijos rezidento, ES atstovavo Vengrijos ambasadorius Tripolyje. Jis yra ten ir neišvyks; jis koordinuoja konsulines ir diplomatines pastangas valstybių narių vardu.

Dėl pietinių kaimyninių šalių: savo kovo 11 d. neeiliniame susitikime Europos Vadovų Taryba paskelbė, kad dėl demokratinių sukilimų pietinėse kaimyninėse šalyse vyksta demokratiniai pokyčiai, dėl kurių atsiranda nauja viltis ir galimybė kurti ateitį, grindžiamą demokratija, pliuralizmu, teisine valstybe, žmogaus teisėmis ir socialiniu teisingumu. Ji taip pat pareiškė, kad agresija vykdoma ne tik Libijoje: turėtume žinoti, kad agresiją patiria ir Bahreino bei Jemeno gyventojai, todėl turime labai aiškiai pareikšti, kad agresija nepriimtina niekur.

Būtent regiono šalys turi taikiai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo ateities. ES rems visus veiksmus, kuriais bus siekiama politinių sistemų demokratinių pokyčių ir kuriais bus sudarytos sąlygos taikiems pokyčiams, ekonomikos augimui ir klestėjimui bei proporcingesniam ekonominės veiklos teikiamos naudos paskirstymui. ES konsultuosis su regiono šalimis, kurios suinteresuotos finansine ir technine parama, skiriama sienų kontrolei ir valdymui gerinti, taip pat priemonėmis, kuriomis siekiama palengvinti migrantų grįžimą į savo kilmės šalis.

Tarybos buvo paprašyta bendradarbiaujant su Komisija pateikti – iki birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos – migracijos ir pabėgėlių srautų valdymo pajėgumų didinimo planą. Europos Vadovų Taryba iš esmės pritarė Komisijos vyriausiosios įgaliotinės bendram komunikatui, kuriame siūloma ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės, kuri būtų paremta diferencijuotu ir paskatomis grindžiamu požiūriu ir kuriai būtų sutelktos visos ES priemonės. Tarybos paprašyta greitai išnagrinėti komunikate pateiktus pasiūlymus ir visų pirma apsvarstyti, kaip būtų galima pagerinti Europos Sąjungos paramą jos partneriams.

Baigsiu greitai pristatydama idėjas, dėl kurių reikia imtis labai skubių veiksmų. Turime padidinti viršutinę Europos investicijų banko operacijų ribą Viduržemio jūros regiono šalims, vykdančioms politines reformas, – Parlamentas turės atlikti savo vaidmenį šiuo klausimu, todėl tikiuosi jūsų bendradarbiavimo. Turime patvirtinti Komisijos pasiūlymą leisti EIB reinvestuoti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programos lėšas, įplaukiančias iš buvusių operacijų. Kartu su kitais suinteresuotaisiais subjektais privalome išnagrinėti sąlygas, kuriomis Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas galėtų veikti pietinėse kaimyninėse šalyse, ir nedelsdami patvirtinti pasiūlymą dėl visos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių kilmės taisyklių, kurios yra būtinos tolesnei regiono plėtrai. Galiausiai, manau, kad privaloma iki 2011 m. birželio mėn. patvirtinti reglamentą, kuriuo būtų padidinti FRONTEX pajėgumai.

Čia ir sustosiu. Apie Japoniją nebekalbėsiu, nes darbotvarkėje dabar turime naują klausimą. Apgailestauju, jeigu mano kalba buvo šiek tiek per ilga. Priežastis ta, kad atsitiko daug dalykų, todėl norėjau, kad Parlamentas susidarytų visapusišką visų problemų vaizdą.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. − Pone Pirmininke kaip praėjusią savaitę jau sakiau šiam Parlamentui, šiame kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Europa numatys tikrus žaidimo taisyklių pokyčius ekonomikos valdymo srityje.

Kitaip tariant, tai bus mūsų visapusiško atsako į šią krizę kertinis akmuo ir taip bus pažymėta jo visiško įgyvendinimo, kartu nustatant naują ekonomikos valdymo sistemą, – tikėkimės, kad ir Europos pinigų sąjungą (EMU), vaikštančią dviem kojomis (pinigų sąjunga ir ekonominė sąjunga), o ne šlubuojančią, – pradžia.

Dabar kiekvienos valstybės narės ekonomikos politika pripažįstama kaip dalykas, kuris turėtų rūpėti visoms valstybėms narėms ir visoms Europos institucijoms. Pirmą kartą, – esant Europos semestrui, – turime priemones, kurių mums reikia pirminiam patikimam mūsų ekonomikos politikos ir struktūrinių reformų koordinavimui, kol kiekviena valstybė narė nustatys savo kitų metų politiką ir biudžetą. Ex ante koordinavimą esame ne tik numatę, bet ir galime vykdyti kartu su ekonomikos politika ir biudžeto politika.

Pirmasis Europos semestras prasidėjo sausio mėn. nuo metinės Komisijos augimo apžvalgos, kurioje pristatoma 10 šių metų prioritetų, kurie visi patikimai įtvirtinti Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje „Europa 2020“.

Jie visi skirti fiskaliniam konsolidavimui skatinti, makroekonominiam disbalansui panaikinti ir finansų stabilumui užtikrinti – visoms būtinoms išankstinėms patikimo augimo sąlygoms. Pačios savaime šios politikos augimo neužtikrins, tačiau visiškai aišku, kad be šių būtinų sąlygų nepasieksime tokio ekonomikos augimo, kokio mums reikia: tvaraus integracinio augimo.

Pakte „Euro plius“, dėl kurio susitarė euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovai ir kuris yra atviras visoms valstybėms narėms, norinčioms prie jo prisijungti, atsispindi mūsų metinės augimo apžvalgos prioritetiniai veiksmai, taip pat dabar toks paktas „Euro plius“, dėl kurio buvo susitarta, visiškai atitinka Sutartį ir bus visiškai integruotas į Europos ekonomikos valdymo sistemą. Dar kartą noriu padėkoti šiam Parlamentui, nes manau, kad tvirta pozicija, kurią užėmė šis Parlamentas, buvo labai svarbi siekiant užtikrinti, kad Bendrijos požiūris galėtų būti pripažintas ir pakte „Euro plius“. Pakte „Euro plius“ taip pat pripažįstamas Komisijos darbas apmokestinimo ir finansų reguliavimo srityje. Tiesą sakant, kaip žinote, Komisija rengia pasiūlymą apmokestinti finansų sektorių.

Įgyvendindama Stabilumo ir augimo paktą kiekviena valstybė narė privalo laikytis Komisijos rekomendacijų. Taip nuspręsta praėjusią savaitę, todėl cituoju: „Tikimasi, kad priimdama spendimą dėl Stabilumo ir augimo pakte numatytų veiksmų Taryba paprastai laikysis Komisijos rekomendacijų arba paaiškins savo pozicija raštu.“ Tai yra 2011 m. kovo 11 d. principas. Manau, kad tai yra labai svarbus politinis principas, kurį galima įtraukti į svarbius teisėkūros sprendimus, kurie priimami, ir kai kuriuos iš tų, kuriuos dabar rengiate.

Fiskalinis konsolidavimas pats savaime nėra tikslas. Be fiskalinio konsolidavimo nėra pasitikėjimo. Be pasitikėjimo nėra investicijų. Be investicijų nėra augimo. Tačiau mūsų tikslas, kaip keletą kartų sakiau šiame Parlamente anksčiau, yra ekonomikos augimas: tvarus integracinis augimas.

Tam mums taip pat reikia gerinti verslo aplinką. Mums reikia baigti kurti vidaus rinką. Vienas iš tikslų, kuriuos keliame vidaus rinkoje, kaip tik yra skirtingi apmokestinimo pagrindai. Štai kodėl Komisija pasiūlė ir dabar teikia teisės akto pasiūlymą dėl Bendros konsoliduotos pelno mokesčių bazės.

Mums reikia iš tiesų išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą, todėl netrukus Komisija pasiūlys Bendrosios rinkos aktą kartu su tuzino prioritetinių pasiūlymų, kaip priversti dirbti didžiausią savo turtą, užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietas bei padidinti Europos konkurencingumą, rinkiniu.

Taip pat turime daugiau padaryti siekdami skatinti užimtumą. Mums reikia didesnio, o ne mažesnio darbo jėgos judumo. Mums reikia daugiau propaguoti mokestines paskatas dirbti, taip pat norime užimtumą didinančio ir užimtumui palankaus ekonomikos augimo.

Glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija valstybės narės dabar baigia savo nacionalines reformų programas, taip pat savo stabilumo arba konvencijos programas. Norėčiau pabrėžti, kad, norint įgyvendinti Europos semestrą, būtina turėti aiškias, konkrečias, plataus užmojo valstybėms narėms priklausančias programas. Taigi, dabar kiekvienos valstybės narės eilė šį rimtą darbą užbaigti iki balandžio mėn. pabaigos.

Praėjusią savaitę Taryba susitarė dėl bendro požiūrio į Komisijos teisės aktų dėl ekonomikos valdymo stiprinimo paketą. Dar kartą norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai už visas jos pastangas, kurios padėjo sėkmingai pasiekti kompromisą.

Dabar prasidės derybos su Parlamentu. Žinau, kad Komisija gali tikėtis tvirtos šio Parlamento paramos, todėl tikiuosi, kad birželio mėn. turėsime galutinį susitarimą. Tada mūsų nauja ekonomikos sistema būtų visiškai įgyvendinta, todėl visas jos priemones būtų galima naudoti nacionaliniams biudžetams, stabilumo ir konvergencijos programoms ir nacionalinės reformų programoms įvertinti iki 2012 m.

Galiausiai, turėdami Europos finansinio stabilumo fondą, o iki 2013 m. – ir Europos stabilumo mechanizmą (ESM), turėsime atraminę priemonę, kuria, jei reikėtų, bus galima užtikrinti visos euro zonos stabilumą. Praėjusį pirmadienį finansų ministrai susitarė nuo 2013 m. birželio mėn. įsteigti Europos stabilumo mechanizmą, kurio skolinimo pajėgumas būtų 500 mlrd. EUR. Tai yra Europos Sąjungai svarbus žingsnis į priekį, kurį Komisija, kaip žinote, tvirtai rėmė. Remiantis mūsų pasiūlymais susitarime dėl būsimo ESM aiškiai nurodytas pagrindinis Komisijos vaidmuo šiame procese, taip pat Europos Parlamento dalyvavimas.

Būtent Komisijai teks, palaikant ryšį su Europos Centriniu Banku (ECB), įvertinti, ar gresia pavojus visos euro zonos finansinio stabilumui, ir atlikti atitinkamos valstybės narės valstybės skolos tvarumo analizę. Toliau Europos Komisijai teks imtis lyderės vaidmens vertinant tikruosius valstybės narės naudos gavėjos finansavimo poreikius, taip pat privačiojo sektoriaus dalyvavimo pobūdį. Europos Komisijai teks siūlyti Tarybai sprendimą, patvirtinantį makroekonominio koregavimo programą.

Europos Komisija kartu su TVF ir palaikydama ryšį su ECB atsakys už stebėjimą, ar laikomasi politikos sąlygiškumo, reikalaujamo pagal makroekonominio koregavimo programą.

Politikos sąlygiškumas, nustatytas pagal sustiprintos priežiūros arba makroekonominio koregavimo programą, bus suderintas su Europos Sąjungos priežiūros sistema ir turės užtikrinti Europos Sąjungos procedūrų laikymąsi, taigi ir Europos Parlamento vaidmenį.

Siekdama šio tikslo Komisija ketina pasiūlyti Sutarties 136 straipsniu paremtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriame būtų išaiškinti procedūriniai veiksmai, kurių reikia siekiant Tarybos sprendimuose įtvirtinti politikos sąlygiškumą ir užtikrinti jų suderinamumą su Europos Sąjungos daugiašale priežiūros sistema. Taryba ir Komisija Europos Parlamentą reguliariai informuos apie ESM steigimą ir operacijas.

Gerbiamieji Parlamento nariai, tiesiog noriu patvirtinti tai, kas buvo rašyta Komisijos nario O. Rehno ir euro grupės pirmininko J.-C. Junckerio laiške, adresuotame jums, pone Pirmininke J. Buzekai. Manau, kad galiausiai turime susitarimą, kuris visiškai atitinka Bendrijos požiūrį, todėl noriu dar kartą padėkoti Parlamentui už suinteresuotumą ir įsipareigojimą laikytis šio požiūrio.

Finansų stabilizavimo srityje valstybės narės galiausiai pripažino savo šalių ekonomikos tarpusavio priklausomybės mastą. Europos Sąjunga jau labai daug nuveikė siekdama pataisyti bankininkystės sistemą, tačiau čia mums taip pat reikia nuveikti daugiau. Geros būklės finansų sektorius yra būtina tvaraus ekonomikos atkūrimo sąlyga.

Per artimiausius mėnesius Europos bankininkystės institucija (EBI) atliks kitą ES masto testavimų nepalankiausiomis sąlygomis raundą. Skaidrumas yra būtinas, kad politiką formuojantys asmenys ir investuotojai galėtų priimti informacija paremtus sprendimus; taigi yra noras iki galo įvykdyti ryžtingus būtinus sprendimus.

Manau, kad po labai išsamaus ir gero E. Győri, kuri atstovauja Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai, dabar nedetalizuosiu klausimų, susijusių su Libija ir pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis.

Tačiau dėl Europos Komisijos kompetencijos norėčiau pasakyti, kad atlikome svarbų vaidmenį koordinuodami Europos atsaką į prie Libijos sienų eskaluojamą humanitarinę krizę. Pritraukėme 30 mln. EUR, kad galėtume suteikti pagalbą pabėgėliams ir migrantams, taip pat, kaip žinote, turime keletą komandų vietoje ir palaikome glaudžius ryšius su kilmės šalimis bei šalimis donorėmis. Be to, taikant Komisijos civilinės saugos mechanizmą (CSM) toliau remiamos valstybių narių konsulinės operacijos; taip pat, glaudžiai bendradarbiaudamos su Tarybai pirmininkaujančia Vengrija, šiuo klausimu labai aktyvios buvo Komisijos narė C. Malmström ir Komisijos narė K. Georgieva.

Dėl neskraidymo zoną užtikrinančių veiksmų, vykdomų pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1973, susiklostė naujos aplinkybės, kurias reikia įvertinti saugiai ir veiksmingai pristatant humanitarinę pagalbą tiems, kuriems jos reikia, prie sienų arba Libijos viduje. Todėl ne tik atsirado nauja viltis, bet ir imtasi tausoti nekaltų civilių gyventojų gyvybes.

Spręsdami trumpalaikes problemas, iškylančias šioje greitai kintančioje ir nepaprastai sudėtingoje situacijoje, nepamirštame savo ilgalaikio demokratinio, stabilaus ir klestinčio Viduržemio jūros regiono tikslo, grindžiamo Komisijos pasiūlymu dėl partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės.

Taikant Komisijos civilinės saugos mechanizmą taip pat koordinuojamas Europos Sąjungos atsakas į Japonijos prašymą suteikti pagalbą. Nuo praėjusio penktadienio pasiųsdami civilinės saugos komandą, sudarytą iš logistikos ir branduolinės energijos ekspertų, išplėtėme savo dalyvavimą vietoje.

Ypač branduolinės energijos klausimais svarbu pasimokyti iš Japonijos įvykių. Štai kodėl Europos Komisija pasiūlė peržiūrėti branduolinių objektų saugumą ir visuose Europos branduoliniuose objektuose atlikti visapusišką rizikos ir saugumo vertinimą („testavimą nepalankiausiomis sąlygomis“). Šie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis taip pat turi būti atliekami visose mūsų kaimyninėse šalyse ir, be to, už tai turi būti atsakinga TATENA. Žinoma, tikiuosi, kad Europos Vadovų Taryba patvirtins šią kryptį ir jai pritars.

Gerbiamieji Parlamento nariai, kaip matote, turime labai užimtą kitos Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę, taip pat Komisija intensyviai dirbo ne tik rengdama šį visapusišką Europos atsaką į kitapus mūsų sienų kilusią krizę, bet ir atsižvelgdama į ekonominę padėtį.

Mes kartu su Europos Parlamentu atliksime pagrindinį vaidmenį įgyvendinant visapusišką atsaką į ekonomikos krizę. Visada tai darysime atsižvelgdami į Lisabonos sutartį, t. y. glaudžiai bendradarbiaudami su jūsų Parlamentu. Todėl galite būti tikri, kad taip pat visada pateisinsime šią atsakomybę.

  Joseph Daul, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Europos Vadovų Taryba rengiasi susirinkti einant antrai tarptautinės nežinomybės atmosferos ir įtampos savaitei. Nežinomybė yra Japonijoje, kurioje vis dar sunku nustatyti žmonių nuostolių dydį, Viduržemio jūros regione, pvz., gyventojai toliau kyla prieš savo režimus Bahreine ir, kaip jūs, ponia Tarybos Pirmininke, minėjote, Jemene.

Visos šios aplinkybės neišvengiamai turi poveikį mums, gyvenantiems čia, Europoje. Mūsų bendrapiliečiai tiesiogiai matė, kaip vyko Japonijos drama. Be užuojautos, kurią jaučiame tūkstančiams šeimų, kamuojamų sielvarto, čia kalbame apie nuogąstavimus, susijusius su Fukušimos branduolinėje elektrinėje iškilusiomis problemomis, ir apie pavojų, su kuriais taip pat galėtume susidurti panašioje arba prilygstančioje situacijoje, baimę.

Į šiuos įvykius tikrai turėtų atsižvelgti visos šalys, turinčios branduolines elektrines, todėl gerai, kad šis Parlamentas organizuoja diskusiją apie branduolinį saugumą, tačiau neturėtume pamiršti, kad Europoje mums reikia didinti, o ne mažinti energetinį nepriklausomumą. Tai yra tema, prie kurios sugrįšime per kitą savo mėnesinę sesiją.

Šį savaitgalį 27 valstybių arba vyriausybių vadovai taip pat svarstys JT sprendimą pradėti intervenciją į Libiją siekiant apsaugoti sukilėlius nuo gresiančio režimo užpuolimo. Norėčiau pabrėžti tai, kad Europos valstybės ėmėsi iniciatyvos vykdant šias operacijas ir pirmos įsikišo pagal JT įgaliojimus, kurie patys buvo suteikti kelių Europos valstybių iniciatyva. Nėra abejonių, kad jos išgirdo, ką mes, Parlamento nariai, sakėme per praėjusią mėnesinę sesiją, vykusią čia, Briuselyje.

Mano frakcija norėtų, kad Taryba išnaudotų šią galimybę toliau plėtoti ES Viduržemio jūros regiono strategiją ir kartu toliau laikytis tikslo padėti ir remti, bet niekada neprimesti. Tai yra mūsų, kaip kaimynų, pareiga.

Pone Pirmininke, ponios ir ponai, po praėjusios savaitės euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame buvo padėti pagrindai, šios savaitės pavyzdinės Tarybos priemonės bus susijusios su euro stiprinimu ir pažangos ekonomikos valdymo srityje siekimu.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija yra už eurui remti skiriamų lėšų didinimą ir už užtikrinimą, kad ad hoc priemonė, kurią patvirtinome praėjusiais metais siekdami padėti Graikijai ir Airijai, būtų pastovesnė. Ši politinė valia atspindi atsakingą požiūrį, kurį valstybės narės pasirinko bandydamos suvaldyti šią mūsų bendrosios valiutos istorijoje neturinčią precedento krizę.

Tačiau noriu labai aiškiai pabrėžti, kad šias išskirtines aplinkybes, kurios susiklostė praradus nacionalinių viešųjų finansų kontrolę, Taryba neturi vertinti kaip galimybės patvirtinti kitokį Europos reikalų tvarkymo metodą. Bendrijos metodas turi likti taisykle, o tarpvyriausybinis metodas – išimtimi. Šiam principui ne tik labai aiškiai pritaria Parlamento dauguma, bet ir J. M. Barroso Komisija mus palaiko šio požiūrio klausimu paprasčiausiai dėl to, kad jis itin svarbus Europos Sąjungos ateičiai. Esu tikras, kad šiuo klausimu Pirmininkui H. van Rompuy pavyks įkalbėti valstybių ar vyriausybių vadovus.

Penktadienį taip pat turėtų būti patvirtintas paktas „Euro plius“. Mes jam pritariame, nes į jį įtrauktos nuostatos, kurių reikalaujame jau keletą mėnesių, t. y. valstybių narių biudžeto, socialinės ir fiskalinės politikos nuostatos.

Negaliu pakankamai išryškinti, kaip svarbu tai: mūsų piliečiai Europos solidarumą pripažins tik tada, kai jaus, kad jis sąžiningas ir pelnytas. Taip bus tada, kai bus paisoma darbo sąlygų ir kai mūsų įmonės galės investuoti ir samdyti darbuotojus panašiomis fiskalinėmis sąlygomis.

Galiausiai mūsų frakcija ragina Tarybą daryti greitą pažangą ekonomikos valdymo paketo klausimais ir tinkamai atsižvelgti į Europos Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, poziciją dėl keturių iš šešių svarstomų pasiūlymų.

Europa privalo sugrįžti į ekonomikos augimo ir užimtumo kelią, o priemonės, kurios ryškėja, yra žingsnis šia kryptimi. Jeigu jos bus planuojamos pagal Bendrijos sistemą, jomis Europai bus suteiktas stabilus naujos pradžios ir daug žadančios ateities pagrindas.

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau Komisijos Pirmininkui pasveikinti su šiandien jo švenčiama gimimo diena. Jūs nusipelnote būti pasveikintas šia proga.

(Plojimai)

Negaliu pritarti jūsų džiaugsmingumui šio aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse. Manau, kad tai yra aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris vyksta blogiausiame Europos Sąjungos etape, kai ji yra blogiausios būklės. Jis pradedamas Libijos klausimu. Retai kampanija buvo rengiama taip skubotai ir taip nenuosekliai, kaip ši kampanija, kuri iš esmės yra geras dalykas ir yra skirta žmonėms padėti, tačiau dabar ji baigiasi diplomatine ir – galimas daiktas, nors tikiuosi, kad nesibaigs, – karine katastrofa: skubota, nekoordinuota ir neorganizuota. Europa bėga nuo jos visomis kryptimis, o Turkija, mūsų šalis kandidatė, viską blokuoja. Labai sveikinu!

Šiomis aplinkybėmis mums reikia kritiškai įvertinti rezultatus. Ši krizė tęsėsi metus, ir praėjusiais metais tas pats procesas ne sykį kartojosi. Pirmiausia tai, ko reikia, yra ginčijama tik tam, kad po keturių ar penkių mėnesių tai būtų pripažinta. Prieš metus žmonės sakė: „Graikai turėtų su tuo susitvarkyti patys. Mums nereikia jiems padėti.“ Po keturių mėnesių: gelbėjimas. „Mums gelbėjimo paketo nereikia. Sumos, kurią skyrėme, pakanka.“ Po keturių mėnesių: „Mums reikia daugiau pinigų.“ „Mes nenorime euroobligacijų. Euroobligacijos yra nesąmonė.“ Dabar visi diskutuoja apie euroobligacijas. Euroobligacijos bus – tuo esu visiškai tikras. Galbūt keturių mėnesių laikotarpiu. „Mums nereikia ekonomikos valdymo. Europai nereikia ekonomikos valdymo.“ Tie patys žmonės, kurie tvirtai tai teigė, Europos Vadovų Tarybos susitikime iškilmingai mini, kad dabar galiausiai turime ekonomikos valdymą. Jie net nesidrovi kalbėti ir daryti priešingai, negu skelbė anksčiau.

Taip pat nežinau, ar iki šiol išsaugojome Bendrijos metodą. Tikiuosi, kad taip, todėl pritariame jums, pone J. M. Barroso, dėl jo. Ne tiesiog dėl to, kad pritarimą laikome gimtadienio dovana, o todėl, kad Europa privalo ginti Bendrijos metodą, nes galime įsivaizduoti, kad jei pereisime prie šio kito metodo, kurį kanclerė A. Merkel vadina nauju Europos metodu, turėsime būtent tai, ką dabar ką tik nurodžiau. Kiekvienas kažką daro, o kitą dieną daro priešingai, negu skelbė užvakar. Tokia tikrovė. Mes kovojame ne su euro krize; mes kovojame su euro zonos šalių vyriausybių krize. Tai esminis skirtumas.

Dėl Portugalijos visi kalba ir tikisi, kad vyriausybė sugebės įgyvendinti iš tiesų neįtikėtinai griežtas priemones. Be to, tai yra vyriausybė, – kaip ir Graikijos atveju, – kuri iš dalies veikia prieš savo rinkėjų valią, todėl šiuo atveju stebime tam tikrą taktinį opozicinės partijos žaidimą, kai ji daro spaudimą vyriausybei.

Vokietijos finansų ministras – Europos šalininkas – pasiūlo paketą, kurio, likus vos kelioms dienoms iki šio aukščiausiojo lygio susitikimo, visiems mums reikia, tada užsienio reikalų ministras ir kanclerė sako: „Visgi pirmiausia turėsime jį dar kartą apsvarstyti.“ Praėjusį penktadienį turėjau galimybę kalbėti daugeliui vadovaujančiųjų Europos finansų pasaulio žmonių klausimu „Ar euru pasitikima?“ Tų, kurie buvo Frankfurte ir kuriems kalbėjau, – įskaitant Europos Centrinio Banko pirmininką ir euro grupės pirmininką, taip pat daugelio kitų vadovaujančiųjų bankininkų – atsakymas buvo toks: „Taip, euras – stabili valiuta. Euru pasitikima, euru pasitikime ir mes. Tačiau nepasitikime šalių, kuriose šis euras yra, vyriausybėmis. Kaip galite pasitikėti vyriausybe, kuri negali laikytis žodžio nors tris dienas?“ Štai kokia problema, su kuria susiduriame Europoje. Pasirinkome netinkamą kryptį. Euras – tvirta valiuta. Jis taip pat yra euro zonos ekonomikos galios išraiška konkuruojant su kitais žemynais. Įvedus eurą, jis buvo vertas 1,17 USD. Pasižiūrėkite, kiek jis vertas šiandien. Tarptautinėje ekonominių zonų konkurencijoje euras yra stabili valiuta, tačiau jis destabilizuojamas iš vidaus, nes nėra stabilios vyriausybės formos. Štai kodėl Bendrijos metodas yra ne tik Europos Parlamente vykstančios diskusijos tema, bet ir valiutos stabilizavimo pagrindas bei didžiulės euro zonos ekonomikos dalios išraiška. Tačiau ši ekonomikos galia negali vystytis, nes ją valdo žmonės, kuriems naujausia nuomonės apklausa dėl kitų regioninių rinkimų yra svarbesnė nei Europos valiutos ateitis. Štai su kokia tikrove susiduriame.

Tikiuosi, kad savaitgalį viskas vyks sklandžiai. Tikiuosi, kad tai, ką paskelbėte, bus įgyvendinta. Tikiuosi, kad grįšime iš sėkmingo aukščiausio lygio susitikimo. Tačiau turiu abejonių ir bijau, kad toliau patirsime tai, kas vyko praėjusiais metais. Apgailestauju, tačiau turiu pasakyti, kad Europos Sąjungos vadovybė savo keliu eina apgraibomis.

(Plojimai)

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau palinkėti gero Pirmininkui J. M. Barroso. Jis yra avinas, kaip ir aš, M. de Sarnez bei J. Daul. Čia mane supa avinų grupė; tačiau mes visi turime šį tą pasakyti apie Europos paktą, Pirmininke J. M. Barroso.

Visiškai rimtai, nors gerai, kad dabar visi sutinka, kad mums reikia ekonominės sąjungos ir tikro ekonomikos valdymo, privalome užduoti esminį klausimą: ar Europos paktu iš tiesų bus sukurta ekonominė sąjunga? Ar šiuo paktu iš tiesų bus sukurtas ekonomikos valdymas?

Aš tikrai nemanau, kad tai įvyks, paprasčiausiai dėl to, kad šiame procese Komisija neatlieka lyderės vaidmens: jį iki šiol atlieka valstybės narės. Tai nėra mano žodžiai. Čia turiu kovo 11 d. tekstą, kuris bus tvirtinamas rytoj ir poryt. Kas jame teigiama? Jame teigiama, kad sprendimą dėl tikslų priims valstybių ar vyriausybių vadovai, įsipareigojimus priims valstybių ar vyriausybių vadovai ir kontrolę vykdys valstybių ar vyriausybių vadovai. Iš esmės Komisija dalyvaus tik vykdant techninę kontrolę ir niekur daugiau. Taryba turi visus įgaliojimus. Būtent dėl to žlugo Lisabonos strategija ir dėl to taip pat žlugs ši strategija.

Pirmininke J. M. Barroso, norėčiau dar kartą jūsų paprašyti: šį savaitgalį tai, ką planuojama patvirtinti, bus patvirtinta, tačiau kuo greičiau susitikite su O. Rehnu ir parenkite tikrą ekonomikos valdymo planą, grindžiamą Bendrijos aktu, kuriuo visi įgaliojimai suteikiami Komisijai ir kuris grindžiamas konvergencijos kodeksu, ir pateikite jį Tarybai. Žinau, kad ji pasakys „ne“. Ji visada sako „ne“. Tačiau kovokite kartu su mumis ir nepritarkite šiai procedūrai arba šiuo metu svarstomam pasiūlymui, taip artimiausiais mėnesiais ar metais darbas nebus atliktas ir euras nebus stabilizuotas. Tai pirmas dalykas, kurį norėjau pasakyti.

Ponia pirmininke, antras dalykas, kurį norėjau pasakyti, susijęs su arabų maištais ir diskusijos, kuri čia vyko prieš savaitę, tęsimu. Tiesiog dabar galime atlikti pirminį ES veiksmų vertinimą, tačiau turiu pasakyti, kad šis pirminis vertinimas atliekamas vangokai. Pirmiausia tikriausiai prisimenate, kad iš pradžių nelabai norėjome kalbėti apie šiuos arabų maištus, baimindamiesi islamo fundamentalizmo. Tokia buvo mūsų pirmoji reakcija ES institucijose.

Dabar parodėme, kad Libijos reikalų klausimu Europos Sąjungai trūksta vienybės. Mane baugina tai, kad JT Saugumo Taryboje ES valstybės narės nesilaikė tokios pat pozicijos: trys balsavo už ir viena susilaikė. Tai prieštarauja Lisabonos sutarčiai. Sutarties 34 straipsnyje teigiama, kad organizacijose, kuriose svarstoma užsienio politika, Europos valstybės narės privalo savitarpiškai koordinuoti savo veiksmus ir rasti bendrą požiūrį. Ar jos tai darė? Manau, kad ne, taip pat manau, kad jos netgi pažeidė Sutarties 34 straipsnį.

Trečia, pasižiūrėkime, ką matome dabar. Vakar baronienė C. Ashton kalbėjo Užsienio reikalų komitete, taip pat manau, kad šiandien čia mums svarstant tokį svarbų klausimą ji taip pat turėjo dalyvauti. Aš asmeniškai matau, kad ES neturi strategijos dėl arabų šalių revoliucijų. ES institucijose buvo priimti keli pasipiktinimą keliantys sprendimai.

Pvz., pirmadienį Užsienio reikalų komitete vienas baronienės C. Ashton kolega, R. Cooper, vienu momentu net pasakė, kad privalome suprasti padėtį Bahreine ir kad valdžios institucijos buvo teisios atkurdamos taiką ir tvarką, kai keturi žmonės buvo nužudyti ir du šimtai jų sužeista. Ar tokia yra ES pozicija?

Pateiksiu jums kitą pavyzdį: ką pirmadienį susirinkę Taryboje pasakė Europos užsienio reikalų ministrai? Jie taip pat paragino demonstrantus – t. y. Bahreine – susilaikyti nuo bet kokių sąmoningo bauginimo veiksmų. Todėl, užuot Europos Sąjungoje rėmę šias revoliucijas ir rėmę tuos, kurie išėjo į gatves, kovojo ir kuriuos nužudė, jie pasielgė visiškai priešingai. Jie demonstrantus perspėja, kad laikytųsi rimties ir būtų atidūs.

Prašau baronienę C. Ashton atvykti per kitą mėnesinę sesiją ir paaiškinti, kokio požiūrio ir strategijos ketiname laikytis Bahreine, Sirijoje ir Jemene bei kokias sankcijas ketiname pradėti taikyti ir su kuo. Štai kokią poziciją turėtume užimti, o ne apgailėtiną poziciją, kurią daugelis Europos lyderių iki šiol užėmė šiais reikalais.

  Jan Zahradil, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, apgailestauju turėdamas pasakyti, kad Europos Vadovų Taryba galėtų išprovokuoti tam tikrus pavojingus pokyčius, todėl turėtume tuo susirūpinti. Po vadinamojo ekonomikos koordinavimo, ekonomikos valdymo ir euro zonos stabilumo vėliava matome pritarimą ES masto mokesčių derinimui ir ES masto fiskaliniam suvienodinimui. Parlamentas, deja, šiuo požiūriu veikė labai aktyviai.

Kalbėsiu aiškiai. Komisijos pasiūlymas dėl Bendros konsoliduotos pelno mokesčių bazės yra rizikingas žingsnis, kuriuo bus pakenkta naudingai valstybių narių mokesčių konkurencijai, kuris pasirodys esąs žalingas ekonomikai ir kuriuo verslas bus atstumtas nuo tų, kurie nustato politiką. Visu tuo nueita per toli, todėl tai reikia sustabdyti.

Pastarąsias keletą dienų taip pat matėme kai kurių valstybių narių bandymą kištis į kitų valstybių narių fiskalinį ir mokesčių suverenumą. Jūs suprantate, apie ką kalbu: labai gėdingą Airijos terorizavimą. Negalime leisti, kad vėl taip atsitiktų.

Grįžtu prie Libijos, kurios įvykiai dar kartą mums priminė, kad neturėtume per daug tikėtis iš vadinamosios ES bendros užsienio ir saugumo politikos. Tarptautiniais lyderiais pasirodė esą nacionaliniai, o ne ES lyderiai. Ne ES atstovai, o Ministras Pirmininkas D. Cameron ir Prezidentas N. Sarkozy priėmė ir primetė sprendimus. Manau, jog tai aiškiai rodo, kad šioje srityje integracijai taikomi apribojimai – tačiau ne tik šioje srityje. Nė viena valstybė narė neturėtų jaustis įsipareigojusi daryti daugiau negu, jos manymu, būtų teisinga daryti. Tai užsienio politikai galioja tiek pat, kiek ir ekonomikos politikai.

Kai tik įmanoma, Europa privalo likti lanksti ir nebepasiduoti integracinei dogmai, taip pat atėjo laikas ES integracijos paradigmos pokyčiams. Tai aišku. Tai suprantama, todėl tikiuosi, kad Europos Vadovų Taryba šį klausimą išspręs.

  Philippe Lamberts, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, J. M. Barroso jau išvyko, tačiau, kaip jis sakė, pasitikėjimas yra visko pagrindas.

Galiu jums pasakyti, kad mūsų piliečių pasitikėjimas garuoja taip pat greitai, kaip vanduo Fukušimos branduolinės elektrinės rezervuaruose. Taip, mūsų piliečiai žino, kad tam tikrus dalykus reikia keisti ir kad nebegalime elgtis taip, kaip elgėmės anksčiau. Taip, mums reikia sustabdyti lenktynes dėl nesaugumo ir didesnės nelygybės. Taip, mums reikia atsisakyti savo įpročio vartoti iškastiniu kuru grindžiamą energiją ir pavojingą energiją. Taip, mums reikia grįžti į padėtį, kurioje finansai turi būti naudingi ekonomikai, o ekonomika turi būti naudinga piliečiams; tačiau ne, nebegalime savo ekonomikos grįsti skola, nesvarbu, ar ji būtų valstybės, ar privati, deficitu ir spekuliacija.

Mūsų bendrapiliečiai visa tai žino. Jie taip pat žino, kad dėl to reikės iš esmės ir radikaliai pasikeisti vyriausybėms, įmonėms ir jiems patiems. Jie tai žino ir jaučia.

Jie žino, kad šie radikalūs pokyčiai taip pat yra sudėtingi. Kaip vakar man sakė M. Thyssen, jie yra sudėtingi, todėl negalime visko padaryti iškart. Turime nuo kažko pradėti.

Tačiau bėda ta, kad, mūsų bendrapiliečių manymu, mes visada pradedame nuo tos paties: visada pradedame mažindami viešąsias išlaidas, kurios, kaip visi žinome, yra naudingiausios labiausiai pažeidžiamiems asmenims. Visada pradedame didindami darbo rinkų lankstumą. Iš tiesų, kai žmonės kalba apie lankstumo ir saugumo perbalansavimą, visi puikiai žinome, kad tai reiškia didesnį lankstumą ir mažesnį saugumą.

Mūsų piliečiams įgriso dvigubi standartai, kuriais grindžiama ši politika. Galiausiai joje paliekami ramybėje tie, kurie daugiausia pelnėsi iš pastarųjų 20 metų kazino ekonomikos.

Todėl iš Tarybos tenorime – žinoma, be viso to, kas šiandien pateikta svarstyti, – drąsios iniciatyvos, skirtos valstybėms narėms ir Europos Sąjungai užtikrinti stabilias ir sąžiningas mokestines pajamas. Žinoma, tai reiškia finansinių sandorių mokestį ir dar energijos mokesčius bei verslo mokestį, – tačiau nebandykite mums įpiršti bendros mokestinės bazės, kaip visko pradžios ir pabaigos arba galutinės fiskalinės politikos, – o galiausiai tai reiškia kovą su piktnaudžiavimu ir mokesčių rojumi.

Užtikrinu jus, kad be tokios iniciatyvos viskas, kas turi kažką bendra siejasi su svarstomu ekonomikos valdymu, žlugs ir kartu sužlugdys eurą. Ponios ir ponai, istorijoje nėra pavyzdžio, kad pinigų sąjungai būtų pasisekę be jai remti skirtos tvirtos fiskalinės sąjungos.

Daugiau jokių poveikio vertinimų, daugiau jokių išsisukinėjimų ir daugiau jokio nacionalinio egoizmo: dėl Dievo meilės, veikite!

Galiausiai, kalbant apie finansų sektorių, naujais testavimais nepalankiausiomis sąlygomis didesnis saugumas užtikrintas nebus – drįsčiau sakyti, kad jis bus nė kiek ne didesnis nei branduolinės energijos pramonėje. Įsitikinome, kokie nenaudingi buvo ankstesni testavimai. Viskas buvo tariamai puiku net Airijoje. Mums tereikia privalomų taisyklių, o ne taisyklių, kurios, kaip mums sakoma, bus įgyvendintos 2019 m. sausio 1 d. Dabar pats laikas finansų pramonės demoną kartu su jo grobuoniška veikla įvaryti atgal į butelį, nes mūsų piliečiai nebesitaikstys su mumis ir daugiau nelauks.

Štai kokią kainą turime sumokėti už savo bendrapiliečių pasitikėjimą, nes itin svarbu, kad europiečiai jaustų šį pasitikėjimą, kad į XXI amžių galėtume sugrįžti optimistiškai nusiteikę ir aukštai iškeltomis galvomis.

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, ekonominė ir pinigų sąjunga be veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo neveiks. Stabilumo ir augimo paktas žlugo – su tuo sutinka daugelis ekspertų, nepaisant partinių ir politinių skirtumų. Problema ta, kad neatrodo, jog politikoje pasiekta didelė pažanga. Iš esmės jokių naujų politinių koncepcijų nenumatoma.

Norėčiau jums priminti, kad nuo 1999 m. 3 proc. stabilumo pakto riba buvo pažeista 73 kartus, iš jų 46 kartus buvo pažeista vargu ar pagal Sutartį toleruotinu būdu, – tačiau nėra nė vieno atvejo, kad būtų paskirta nuobauda. Tai neveikiantis paktas, kurio persvarstyti nereikia; paprasčiausiai reikia jį geriau įgyvendinti – tikriau sakant, jį apskritai reikia įgyvendinti.

Žinoma, kiekvienas namo savininkas ir kiekvienas verslininkas žino, kaip svarbu turėti tvarius biudžetus. Tačiau bijau, kad būsimose diskusijose dėl ekonomikos valdymo ir dėl Europos stabilumo mechanizmo visas dėmesys bus skirtas mažinimams. Tai nėra tas pats, kas yra tvarus biudžetas. Jokia valstybė, tiek daug įsiskolinusi, kad yra arti nemokumo ribos, negalės ištrūkti iš įsiskolinimo spąstų, jeigu šią skolą toliau turės finansuoti skolindamasi didelėmis palūkanomis. Tačiau kad ir kiek ji taupytų, jos skola didės – tuo labiau kad ji didės net tada, kai turės būti mažinamos bedarbio pašalpos ir pensijos, ilginamos darbo valandos ir mažinamos viešosios investicijos į infrastruktūrą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir t. t. Jeigu nebus vartojimo, žlugs ir gamyba. Todėl savo tikslo nepasieksime nei griežtindami Stabilumo ir augimo paktą, nei vadinamosiomis griežtomis būsimo stabilumo mechanizmo sąlygomis.

Visame priemonių pakete reikėtų aiškiau pabrėžti papildomą investicijų, visų pirma į nuo krizės nukentėjusias šalis, poreikį, kurį tenkinant turi būti neapsiribojama mažais kreditavimo praplėtimais ir menkais palūkanų normų mažinimais. Minėti būtinybę mažinti makroekonominį disbalansą bus problemiška, jeigu to bus reikalaujama tik iš ekonomiškai silpnų valstybių, o toms, kurios yra ekonomiškai stiprios, bus leidžiama toliau elgtis kaip iki šiol. Ne tik niekur nėra svarbiausio žodžio „solidarumas“, bet ir buvo pamiršta, kad vienos šalies išlaidos ir prekybos balanso deficitas yra kitos šalies pajamos ir prekybos balanso perviršis.

  Nikolaos Salavrakos, EFD frakcijos vardu. – (EL) Ponia pirmininke, tai, ką pasakė J. M. Barroso, iš esmės prilygsta pasiūlymui stiprinti ekonomikos valdymą ir didinti euro stabilumą. Tai reiškia Europos ekonomikos valdymo politikos įgyvendinimo spartinimą.

Žinoma, J. M. Barroso, kuriam padeda Komisijos narys O. Rehn, atliekamas darbas vyksta labai gerai ir mūsų yra vertinamas teigiamai. Tikimės, kad šiuo paktu bus sugebama reaguoti į ekonomikos ir fiskalinius sunkumus, su kuriais susiduria Europa, ir pasiųsti tinkamą žinią rinkoms. Deja, rinkos yra dabartinė mūsų problema.

Šis naujas ekonomikos valdymas atsiranda po krizės – sunkios krizės valstybių narių viešojo sektoriaus skolos forma. Mano nuomone, jei Jungtinės Valstijos spausdina pinigus, kurių suma apytikriai daugiau nei trys milijardai dolerių, nematau priežasties, kodėl Europa neturėtų savo problemų spręsti spausdindama pinigus, kurių suma būtų trilijono eurų eilės, ne siekdama juos perpumpuoti į rinką, o siekdama sukurti fondą, kurį vadiname „paramos mechanizmu“. Kad ir kaip ten būtų, atrodo, kad dar neatėjo laikas tokiai idėjai ir neateis tol, kol Europoje dominuoja A. Merkel idėjos.

Tačiau privalome dar kartą pabrėžti, kad Europos Sąjunga verčiama naujas sistemas ir vertybes kurti nepalankiomis aplinkybėmis.

Pinigų sąjungos sukūrimas nesant bendros ekonomikos valdymo ir valstybių narių koordinavimo strategijos buvo rizikingas sumanymas, patikrintas praktiškai ir veikęs pagal bendrąsias gaires. Esu įsitikinęs, kad Europai atėjo laikas priimti drąsesnius sprendimus ir atlikti struktūrinius pakeitimus.

Kaip sakiau, mes neabejotinai pritariame Tarybos sprendimams dėl pakto „Euro plius“ ir manome, kad euras vis dar yra puiki valiuta. Tačiau privalome užtikrinti ne tik tai, kad pasiektume euro zonos stabilumo tikslą, bet ir kad Europoje pasiektume aukšto lygio ekonomikos augimą ir konkurencingumą ir kad padidintume darbo vietų skaičių ir jas išsaugotume Europos piliečiams, ypač jaunimui. Turime skirti dėmesį jaunimui.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Ponia pirmininke, kaip aistringam Europos šalininkui, – kaip ir didžiajai mano 500 000 tiesioginių rinkėjų daugumai, – man labai sunku pripažinti nemalonią padėtį, kurioje atsidūrėme. Viena vertus, mums reikalingas stabilumas ir kažką turime daryti, kad pasipriešintume spekuliacijai; kita vertus, tai, kaip mes tai darome, dar kartą tiesiog neįtikėtinai aiškiai parodo, kad Europos Sąjungoje stinga demokratijos. Ši procedūra labiau primena ypatingos skubos teisėkūrą, negu tai, ką norėtume matyti pažangioje Europoje. Todėl, žinoma, pabrėžtinai pritariau 34 pakeitimui, kurį pateikė kairieji ir kuriame raginama taikyti įprastą Sutarties peržiūros procedūrą. Kai tik pasitaiko ypatingos skubos atvejis, jums visada pavyksta padaryti kai ką tokio, dėl ko dar labiau padidėja atotrūkis nuo piliečių.

Taip pat norėčiau pasinaudoti šia proga ir nedviprasmiškai pripažinti netinkamu M. Schulzo elgesį šiame Parlamente mano atžvilgiu.

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, dėl Šiaurės Afrikos krizės Lisabonos sutartimi nustatyti mechanizmai patiria išbandymą.

Vakar vyriausiajai įgaliotinei dalyvaujant Užsienio reikalų komitete pabrėžėme teigiamus Europos Sąjungos veiksmų aspektus: baronienės C. Ashton bendravimą, kuris skiriasi artimiausiu, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu; greitą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1970 pritaikymą; gebėjimą derėtis su Arabų lyga; Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

Tačiau šiandien čia tereikėtų sąžiningai pasakyti, kad vis dar yra tam tikrų klausimų, kuriuos užduoda Europos visuomenė, taigi ir mūsų piliečiai.

Ponia Tarybos Pirmininke, G. Verhofstadt visiškai teisus. Kaip šiais laikais gali būti, kad keturios valstybės narės, įeinančios į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, balsuoja ne vienodai, o skirtingai?

Kaip šiais laikais gali būti, kad diskutuotume, ar Jungtinių Tautų rezoliuciją taiko Europos Sąjunga, NATO ar tarptautinė koalicija, kai kalbama apie tuos pačius išteklius, gaunamus iš mokesčių mokėtojų, ir apie tuos pačius laivus ir jų panaudojimą tame pačiame operacijų rajone?

Aišku, kad mums vis dar reikia daug ką pagerinti mūsų koordinavimo galimybių srityje ir daug ką pagerinti sprendimų priėmimo procese.

Yra gerai žinomi žodžiai iš filmo, kuriame sakoma, kad „mes visada turėsime Paryžių“. Kažkas per šią diskusiją pasakė, kad Europos Sąjungos atsakas buvo skubotas. Jei ne Prancūzijos drąsa, ryžtas ir nuoseklumas – būtent taip tai reikėtų sakyti – pripažįstant sukilėlius, pasiunčiant užsienio ir Europos reikalų ministrą į Saugumo Tarybą, sušaukiant Eliziejaus aukščiausiojo lygio susitikimą ir pritaikant rezoliuciją, ponia C. Ashton, pulkininko M. Gaddafi kariuomenė jau būtų įžengusi į Bengazį.

  Kristian Vigenin (S&D). – (BG) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau šiek tiek daugiau dėmesio skirti vienai iš aktualių temų, kurios bus svarstomos rytoj, t. y. padėčiai Libijoje.

Mano kolegos Parlamento nariai teisūs sakydami, kad pastarosiomis dienomis susidarė įspūdis, jog Europos Sąjunga, ypač valstybės narės, priima sprendimus ir elgiasi visiškai chaotiškai arba bent jau nepakankamai nuspėjamai. Visų pirma su kai kuriomis šalimis, iš pradžių prisijungiančiomis prie koalicijos, o paskui atsisakančiomis dalyvauti, NATO neįmanoma pasiekti bendro sutarimo.

Dėl šios situacijos ne tik mūsų partneriams kyla didelių neaiškumų, ar išsiaiškinome, ką iš esmės norime pasiekti ir kaip tai pasiekti, bet didelių problemų kyla ir Europos viešajai nuomonei, kuri negali nė kiek pasitikėti, kad Europos Sąjunga ir jos tikrieji lyderiai yra pasirengę vykdyti įsipareigojimus, kuriuos yra prisiėmę dėl mūsų pietinio Viduržemio jūros regiono partnerių.

Labai norėčiau, kad per artimiausias dienas Europos Vadovų Taryba pasiūlytų aiškius ir patikimus sprendimus ne tik dėl Libijos, bet ir dėl kitų šalių, kuriose iš esmės yra panašios situacijos, pvz., Bahreine, Jemene ir iš dalies Sirijoje. Mes kažkaip pamirštame, kad tai, ką darome Libijoje, taip pat bus vertinama atsižvelgiant į mūsų elgesį kitų regiono šalių atžvilgiu.

Norėčiau, kad Europos Vadovų Taryba priimtų aiškius sprendimus dėl to, ką Europos Sąjunga nori pasiekti Libijoje, kuriuose taip pat išsamiai išaiškintų, kaip tai pasieksime. Manau, kad mums reikia aiškiai suvokti, kad padėtis Libijoje taip pat turės daug rimtų pasekmių kaimyninėse šalyse, jeigu dabartinė padėtis išliks ilgą laiką.

Todėl mums reikia būti pasirengusiems ne tik suteikti pagalbą tiek Egiptui, tiek Tunisui siekiant pagerinti humanitarinę padėtį, bet ir būti pasirengusiems suteikti ekonominę ir finansinę paramą tiesiog artimiausiomis dienomis, savaitėmis ir mėnesiais, nes ten susiklosčiusi padėtis turės poveikį ekonominei padėčiai abiejose šalyse.

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE). – (DE) Ponia pirmininke, čia buvo pasakyta, kad krizę patiria ne euras, o valstybės narės, kurios įsiskolino. Krizės esmė – neatsakingas skolinimasis, kuris vyko daugelį metų. Štai ką dabar privalome sustabdyti. Štai kodėl teisinga, kad Europos stabilumo mechanizmas turi būti griežtas. Štai kodėl teisinga, kad griežtumo buvo laikomasi ir tais atvejais, kai buvo imamasi gelbėjimo. Štai kodėl taip pat teisinga tai, kad Airijai nesuteikta mažesnė palūkanų norma.

Reikia užkirsti kelią šiam įsiskolinimui. Vėl girdžiu, kaip socialdemokratai kalba apie geros ir blogos skolos skirtumą. Žinoma, investavimas yra nepanašus į vartojimą, tačiau anksčiau ar vėliau daugelis gerų skolų taip pat tampa blogomis skolomis. Mums reikia būti sąžiningiems dėl ateities kartų, mums reikia tvarių viešųjų finansų – tada euras vėl taps stabilus.

Paktas „Euro plius“ per mažai siejamas su Bendrijos metodu. Čia tai buvo pasakyta ir pasakyta visiškai teisingai. Pritariu šiam požiūriui.

Baigdamas norėčiau pasakyti keletą žodžių apie Libiją. Taryba pritarė rezoliucijai Nr. 1973. Dabar privalome galvoti apie ateitį. Sutinku su J. I. S. Sánchez-Neyra, sakančiu, kad Prancūzija labai gerai atliko savo vaidmenį. Tačiau jei Turkiją būtume pasikvietę į Eliziejaus aukščiausiojo lygio susitikimą, nebūtume turėję šių problemų NATO ir mums visiems ši situacija būtų buvusi daug lengvesnė. Be to, tikiuosi, kad naujai paskirtas laikinosios Libijos vyriausybės vadovas netrukus aplankys mus čia, Europoje.

  Konrad Szymański (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, visus tikslus, kuriuos nusistatė pati euro grupė ir kurie kartais yra visiškai pagrįsti, galima sėkmingai pasiekti pasinaudojant valstybių narių ekonomine, socialine ir mokesčių politika. Todėl kyla klausimas, kodėl šiandien nepaprastai greitai iš dalies keičiame Sutartį siekdami perduoti šias kompetencijas – bet iš dalies – į Europos Sąjungos lygmenį.

Manau, kad yra du atsakymai: kaip paprastai, norime Europos Sąjungoje pasidalyti atsakomybę už nepopuliarius sprendimus arba norime pasinaudoti šia proga, galbūt reformų pretekstu, kad paprasčiausiai perduotume daugiau galių Briuseliui. Atsižvelgdamas į tai, kad dauguma euro grupės valstybių narių turi didesnę valstybės skolą ir mažiau konkurencingą mokesčių sistemą nei kitos valstybės narės, abejoju, ar tai duos laukiamų rezultatų.

Laikymasis įsikibus šios diskusijos, žinoma, yra dviejų pagreičių Europos grėsmė. Norėčiau įspėti tuos, kurie nori skubėti. Be tokio pat pagreičio, reikia ir teisingos krypties. Važiuojant dideliu greičiu, tačiau klaidinga kryptimi, kyla grėsmė kelionę baigti vienu būdu – didžiuliu nelaimių masto padidėjimu. Bent būtent tai matau vykstant Europos keliuose.

  Miguel Portas (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, šiandien Portugalijos parlamentas balsuos jau prieš ketvirtą stabilumo programą, vyriausybės pateiktą per 12 mėnesių. Dauguma Portugalijos parlamento narių balsuos prieš šį dokumentą ne tik dėl šio paketo turinio, bet ir dėl to, kad jis Briuselyje buvo pristatytas anksčiau, negu su juo susipažinta, dėl jo susitarta arba jis patvirtintas Portugalijoje.

Tai yra priežastis, dėl kurios Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai užduodamas mano pirmas klausimas yra toks: ar ji, atsižvelgdama į šią patirtį, ketina kartu su kitais partneriais ginti šių dokumentų išankstinio patvirtinimo Parlamente privalomąjį pobūdį, ar ne?

Mano antrasis klausimas yra toks. Rytoj Taryba priima sprendimą dėl finansavimo mechanizmo po 2013 m., tačiau ji mums nieko nesako apie dabartinį mechanizmą, kuris būtent ir domina mus. Portugalijoje prasidėjus pirmalaikių rinkimų laikotarpiui neišvengiamai staigiai padidės valstybės skola ir palūkanų normos. Ką Taryba ketina daryti, kad užkirstų kelią spekuliacijai Portugalijos valstybės skola? Be to, nesakykite, kad tai Portugalijos reikalas, nes jei griežtas taupymas yra mūsų, tai ir tai yra mūsų reikalas, nes sprendimai taip pat yra jūsų.

  Bastiaan Belder (EFD). - (NL) Ponia pirmininke, vakar po pietų Užsienio reikalų komitete vyriausiasis įgaliotinis pažymėjo, kad jis norėjo pasiūlyti konkrečią paramą šaliai, kurią pradėjome vadinti „naujuoju Egiptu“, sprendžiančiai didžiulio gyvenamųjų būstų trūkumo problemą. Visi, kurie šiek tiek žino apie didžiulius socialinius ir ekonominius vargus, kuriuos patiria didžioji dauguma Egipto gyventojų, nebegali likti euforiški. Kalbama apie tikros Europos užuojautos rodymą.

Dėl šios priežasties nuoširdžiai džiaugiuosi visomis europiečių pastangomis Egipte pagerinti gyvenimo sąlygas. Neabejotinai dabar, kai po Prezidento H. Mubarako pasitraukimo šalis išgyvena neužtikrintą pereinamąjį laikotarpį, ir dabar, kai atrodo, kad Kairas žengia tiesiai finansų ir maisto krizės kryptimi. Mano nuomone, Europos pagalba Egiptui turėtų būti teikiama, Tarybai tuo pat metu dedant dukart didesnes pastangas.

Naujajame Egipte visi piliečiai, kad ir kokios būtų religijos, turi būti lygūs prieš įstatymą ir turėti lygias teises. Be to, Kairui reikia laikytis taikos sutarties su Izraeliu ir net plėtoti ją toliau. Jeigu nustatytume šias dvi sąlygas, padidintume naujojo Egipto tiek vidaus, tiek išorės stabilumą.

  Barry Madlener (NI). - (NL) Ponia pirmininke, maniau, kad mane pamiršote. Dėkoju už suteiktą žodį. Kuriame stabilumo mechanizmą, nuolatinį pagalbos fondą, kurį turės apmokėti paprasti žmonės, kurie negaus jokių nemokamų dovanų. Tačiau naudos gavėjai bus žmonės, kurie gaus nemokamą dovaną. Nuo šiol premijuosime apgavikus – tuos, kurie laužo savo pažadus, ir tuos, kurie klastoja skaičius.

Prieš dešimt metų Stabilumo ir augimo paktas buvo pasirašytas davus iškilmingą pažadą, kad juo bus užtikrinta viešųjų finansų tvarka. Šį paktą pažeidė Vokietija, Prancūzija, Graikija ir kitos šalys. Su didžiausio deficito atvejais nesusitvarkyta. Tačiau dabar vėl duodami iškilmingi pažadai, kad naujasis paktas iš tiesų veiks. Dabar būtent Briuselis spręs, kiek olandams bus leidžiama uždirbti, kada olandams bus leidžiama išeiti į pensiją ir kiek pinigų gaus gaudami savo pensijas. Vėlgi sąskaitą apmokės mokesčių mokėtojai – žmonės, kurie negauna jokių nemokamų dovanų.

Ponia pirmininke, šis nuolatinis fondas yra brangus žaisliukas, kuriuo politiniam elitui bus sudarytos sąlygos nuslėpti, kad kai kuriomis pinigų sąjungos šalimis negalima pasitikėti. Yra šalių, kurios nori džiaugtis euro teikiamais malonumais, tačiau nenori dalytis naštos, ir kurios neužtikrina savo finansų tvarkos. Tos šalys, ponia pirmininke, turėtų palikti euro zoną. Tai yra vienintelė korekcija, kurią mums reikia padaryti Stabilumo ir augimo pakte.

  Mario Mauro (PPE). - (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėl sukrėtimų, kurių Viduržemio jūros regiono pietuose daugėja, neturėtume nukreipti savo dėmesio nuo vidutinės trukmės ekonominių ir kitų tikslų, kurie buvo ilgai nustatomi. Verčiau dėl tarptautinių neramumų paspartėtų mūsų tempas siekiant mūsų ekonomikos augimo: pritariu, kad būtų greitai priimti sprendimai, kuriais būtų siekiama įgyvendinti strategiją „Europa 2020“; dar šios savaitės posėdyje.

Nežinome, kas atsitiks pasibaigus konfliktui Libijoje, tačiau galime būti tikri, kad niekada nieko nebebus kaip anksčiau. Todėl Europai iš tiesų reikia priemonių paketo, kuriuo valstybių narių ekonomikai būtų sudarytos sąlygos atsikvėpti, nes jos pradeda naują netikrumo laikotarpį. Tačiau didžiausias klausimas tikrai susijęs su padėtimi Viduržemio jūros regione. Kariaujantis Viduržemio jūros regionas būtų didžiausia katastrofa, kokią tik šiuo metu galėtų įsivaizduoti pasaulis. Tos šalys, kurios laikėsi nuomonės, kad šiomis aplinkybėmis itin svarbu kažką daryti, veikė išmintingai, tačiau vis dėlto likome su didžiuliu Europos Sąjungos prieštaravimu, dėl kurio, atrodo, jaučiamasi nepatogiai, jeigu ne iš tiesų susiskaidžius, dėl to, ką reikia daryti.

Todėl kreipiuosi į Tarybai pirmininkaujančią Vengriją: Parlamentas ir, taip pat manau, Komisija yra artimi šiai Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, kuri turi galimybę šią krizę paversti tuo, kuo galiausiai nebūtų paprasčiausiai pakenkta Europos Sąjungai.

Turime šią didžiulę atsakomybę: dabartinę krizę paversti galimybe kurti, sudaryti sąlygas užsienio politikai, dėl kurios pasaulyje būtų verta gyventi ir kvėpuoti. Su savo atsakomybe, abejonėmis ir klaidomis esame prie reikšmingų įvykių ribos, todėl manau, kad turėtume visiškai remti šią atsakomybę ir kartu užtikrinti, kad rytoj ir poryt Tarybos priimti sprendimai būtų ne tik racionalūs, bet ir visų pirma drąsūs. Dėkoju.

  Edite Estrela (S&D). – (PT) Ponia pirmininke, jau buvo sakyta, kad, deja, šiuo metu Portugalijos parlamente galbūt žlunga vyriausybė. Jeigu vyriausybė žlugs, tai įvyks dėl politinio nestabilumo, sukelto opozicinių partijų, kurios nepritarė kitam griežto taupymo paketui.

Reikia pripažinti: tai jau ketvirtas paketas per keletą mėnesių. Taip yra ne dėl to, kad nebuvo laikomasi ankstesnių paketų: jų buvo laikomasi. Greičiau taip yra dėl primestų sąlygų, kurios pablogėjo dėl vadinamųjų rinkų reikalavimų. Sausio ir vasario mėn. vykdant Portugalijos biudžetą užfiksuotas perteklius ir kartu 3 proc. išlaidų sumažėjimas bei 11 proc. pajamų padidėjimas.

Tuo gali būti labai patenkintos politinės jėgos, kurios sukėlė šią politinę krizę atmesdamos vyriausybės pateiktą ir Europos Komisijos, Tarybos ir Europos Centrinio Banko remiamą griežto taupymo programą. Tačiau tik dėl neišmintingumo jos gali būti patenkintos šia padėtimi, nes euro zonos šaliai, turinčiai įsiskolinimo problemų, ji yra baisi. Ji baisi šaliai, ji neteisinga Portugalijos žmonėms ir yra dar vienas smūgis puikaus projekto, t. y. bendros valiutos, tvarumui.

Euro zonoje išgyvename ne krizę: mes esame įpusėję euro zonos Didžiąją krizę. Norėčiau savo kolegų Parlamento narių iš Portugalijos paklausti: kokia yra alternatyva? Visos valstybės narės turi iki balandžio mėn. pateikti savo griežto taupymo planus. Ar Portugalijai reikia, ar nereikia tolesnių griežto taupymo priemonių, kuriomis būtų galima sumažinti savo deficitą ir valstybės skolą; t. y. 2012 ir 2013 m. deficitą sumažinti atitinkamai 2 ir 3 proc.? Jūs atsisakėte derėtis, tačiau nepasiūlėte jokių alternatyvų. Atmetimas yra ne sprendimas, o problema, dėl kurios Portugalijos žmonės yra privesti toliau aukotis.

PIRMININKAVO: Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Marielle De Sarnez (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, kita Taryba tikriausiai bus paskutinė galimybė Europos lyderiams prisiminti, kad Europos Sąjungą įsteigėme siekdami įtvirtinti vertybes ir veikti kartu, kai gresia pavojus esminiais klausimais. Kai gyventojai priklauso nuo kraugeriško lyderio malonės, tai yra esminis klausimas.

Rezoliucija buvo priimta Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pastangomis. Mums pavyko sustabdyti pulkininką M. Gaddafi, kad nepasiektų Bengazio. Tačiau Europos vienybės stoka kelia susirūpinimą. Rytoj Taryba privalo duoti aiškų ženklą; ji turi pritarti vykstančiai intervencijai, pripažinti Libijos sukilėlius, kad galėtų jiems suteikti paramą ir dar labai izoliuoti pulkininką M. Gaddafi, kad šis režimas žlugtų.

Esminiais klausimais taip pat gresia pavojus, kai matome, kas vyksta Bahreine, Jemene ir Sirijoje. Kai matome vėl platėjantį smurto ratą Artimuosiuose Rytuose, tai taip pat yra esminis klausimas.

Europos Parlamente tikimės, kad Europos lyderiai pradės veikti, kol dar ne per vėlu. Didžiojoje pasaulio dalyje istorija nestovi vietoje. Politinė drąsa reiškia, kad imamasi šio uždavinio: būtent to tikimės iš Europos ir iš tų, kurie yra už ją atsakingi.

  Peter van Dalen (ECR). - (NL) Pone pirmininke, daugelio milijardų eurų Nyderlandų garantija paskatino buvusį finansų ministrą H. O. Rudingą pasakyti: „Kelias į pragarą grindžiamas garantijomis.“ Iš tiesų, suteiktos garantijos buvo per didelės ir per daug rizikingos. Jos nepadės išvengti krizės, nes jos nenukreipiamos į tikslą.

Dabartinę Europos krizę sukėlė tie, kurie neatsakingai leido skolai didėti, ir tie, kurie nesilaikė sudarytų susitarimų. Jeigu nespręsime šių esminių problemų, galėsime suteikti tiek garantijų, kiek norėsime, tačiau iš jų vis tiek nebus jokios naudos.

Turime Stabilumo ir augimo paktą. Dar 2004 m. iš jo pasijuokė Vokietija ir Prancūzija. Turėjome galimybę sustiprinti paktą, numatydami automatiškai taikomas sankcijas, tačiau kas įvyksta? Sankcijos lieka priklausomos nuo politinio sprendimo priėmimo. Tai neįtikėtina. Vokietijos rašytojas Hans Enzensberger teisingai numatė, kas atsitiks. Jis numatė, kad dabartinė padėtis privers piliečius į Europos politinį elitą žiūrėti ciniškai ir su panieka.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, kelias, kuriuo žengia Europos Sąjungos lyderiai, yra nepriimtinas dėl didesnio darbuotojų išnaudojimo ir dėl naujų antisocialinių priemonių, dėl kurių didėja nelygybė, didėja nedarbas ir neužtikrintumas dėl darbo bei didėja skurdas ir socialinė atskirtis; jie visi tarnauja Europos Sąjungos ekonominių ir finansinių interesų grupėms, kurių pelnas niekada nenustoja augti.

Krizės dingstimi jie nori užnerti ant labiau ekonomiškai pažeidžiamų šalių kaklo kitą kilpą, naudodamiesi nustatytomis Europos stabilumo mechanizmo taikymo sąlygomis, kad iš esmės suverenias valstybes paverstų paprasčiausiais protektoratais.

Todėl darbuotojai ir žmonės priešinasi tokioms priemonėms, kaip sekmadienį įvyko Portugalijoje vykusioje demonstracijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 000 žmonių, ir šiandien vyksta Portugalijos parlamente, kuriame dauguma jo narių tikrai taip pat pasielgs su ketvirtuoju griežto taupymo paketu.

Tačiau, pone pirmininke, mes norime pasakyti „ne“ bombardavimui, tarptautinių pajėgų vykdomam Libijoje, lygiai taip pat, kaip norime pasakyti „ne“ kovojančių žmonių slopinimui visose šio regiono šalyse, įskaitant Libiją, Bahreiną ir Jemeną.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, atsakingas finansinių išteklių valdymas yra pagrindinė prielaida tinkamai ir stabiliai veikti namų ūkiams, gamybos arba prekybos įmonėms, regionų, nacionalinių valstybių ir valstybių federacijoms.

Todėl normalu, kad jei Europos Sąjungos valstybių grupė nusprendė sukurti vieną bendrą valiutą, privalo būti rastas mechanizmas, kuriuo būtų sutrukdyta politikams populistams užkrauti bendrai valiutai netvarių įsipareigojimų naštą – skolas, kurios naudojamos rinkėjų paramai pirkti trumpuoju laikotarpiu. Konkurencingumo pakte nustatomi tam tikri parametrai, kurių visų pirma turėtų laikytis euro zonos šalys. Tačiau problema siejama su šių geranoriškų taisyklių įgyvendinimu.

Todėl tvirtai tikiu, kad atėjo laikas taikyti automatinių sankcijų mechanizmus, kai nesilaikoma sutartų bendrų valdymo taisyklių, kad šios sankcijos netaptų politinių derybų objektu Europos Vadovų Taryboje, kurioje vyriausybių lyderiai kompensuoja daugelį savo įvairių klaidų, atleisdami vieni kitus nuo sankcijų.

  Jacek Saryusz-Wolski (PPE). - Pone pirmininke, noriu apsvarstyti du klausimus. atsiradimu Pirmiausia noriu pasidžiaugti pakto „Euro plius“, nes tai malonus įvykis. Atsiranda nauja struktūra, kuri yra vos ne ekonominis Šengenas. Svarbu, kad ji būtų integruojanti ir atvira toms šalims, kurios gali ir nori dalyvauti, ir kad dėl jos neatsirastų dviejų pagreičių Europos. Deja, šis paktas bus pusiau atviras dėl 136 straipsnio pakeitimo, nes diskusijos ir balsavimas mūsų Konstitucinių reikalų komitete žlugo. Jo tekstas toks: „Ragina užtikrinti, kad stabilumo mechanizmas būtų nuo pat pradžių atviras valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euras, tačiau kurios norėtų dalyvauti jį taikant.“ Jis bus pusiau atviras, nes bus atviras norinčioms prisiimti įsipareigojimų naštą valstybėms. Jis nebus atviras toms euro zonai nepriklausančioms valstybėms, kurios nori dalyvauti teisių srityje.

Mus daug labiau vienija bendra rinka nei euras. Tai ne euro krizė; tai krizė kai kuriose eurą įsivedusiose valstybėse narėse. Bet kuri ne euro zonos valstybė narė galėtų turėti tokią pat valstybės finansų problemą. Taigi, čia trūksta logikos ir nuoseklumo.

Keletas žodžių apie Libiją ir pietines Viduržemio jūros regiono šalis. Pirmiausia noriu pasveikinti mus – iš esmės ne Europos Sąjungą, o kai kurias valstybes nares, kurios yra pagrindinėse pozicijose ginant žmogaus teises ir demokratiją Libijoje. Turėtume būti dėkingi rodančiai iniciatyvą Prancūzijai ir jos lyderiui N. Sarkozy.

Manau, kad tai yra perėjimo mūsų užsienio politikoje nuo interesais grindžiamos užsienio politikos prie vertybėmis grindžiamos užsienio politikos pradžia. Mums reikia žengti du žingsnius. Mums reikia pertvarkyti kaimynystės politiką, ją nukreipti į mūsų visuomenę ir vyriausybes bei pasiekti ką nors, ką Vidurio ir Rytų Europoje vadiname perėjimu arba pertvarkymu. Tai taip pat yra pavojaus šauksmas, kad reikia perplanuoti, pertvarkyti ir sustiprinti bendrą saugumo ir gynybos politiką, kad Europos Sąjungą aprūpintume bendrais valdymo pajėgumais ir kariniais pajėgumais.

  Liem Hoang Ngoc (S&D). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, rytoj, kovo 24 d., bus simbolinė diena. Visų pirma ji bus paminėta Lisabonos sutarties pakeitimu, dėl kurio ką tik balsavome ir kuriuo bus sudarytos sąlygos sukurti nuolatinį Europos stabilumo mechanizmą. Šiuo mechanizmu bus sudarytos sąlygos Europos Sąjungai išleisti savo pirmąsias euroobligacijas, skirtas valstybės skoloms finansuoti mažomis palūkanų normomis spekuliacinių išpuolių atveju.

Šiuo atžvilgiu apmaudu, kad procesas sustabdytas pusiaukelėje. Siekiant įveikti neracionalų išlaidavimą rinkose, persvarstant Sutartį privalo būti galimybė Europos Centriniam Bankui leisti daryti tai, ką daro Jungtinės Valstijos, ir atpirkti valstybės skolą, jeigu valiutos kursas patirtų spaudimą. Procesas yra dar labiau neužbaigtas, nes reikalaujamas atlygis – Pakto dėl konkurencingumo, perkrikštyto paktu „Euro plius“, įgyvendinimas. Tai yra antras rytdienos simbolis. Šiam paktui vieningai pritarė Taryba, Komisija ir Europos Centrinis Bankas.

Ponios ir ponai, visi žinote Vašingtono susitarimą: Jis jums patiko. Ką gi, kovo 24 d. atsiras „Briuselio susitarimas“. Vadinamasis Briuselio susitarimas yra aklas ir šiurkštus neoliberalios dogmos taikymas: juo spaudžiamos viešosios paslaugos ir socialinės gerovės valstybė; juo numatomas griežtas atlyginimų taupymas ir minimalus finansų rinkų reguliavimas.

Ponios ir ponai, Taryba, Komisija ir ECB turi trumpą atmintį. Jie siūlo paktą „Euro plius“ perkelti į ekonomikos valdymo paketą, kad mūsų sistemoje įtvirtintų tą pačią politiką, dėl kurios kilo ekonomikos krizė. Ispanijoje, JK, Airijoje ir kitur namų ūkių įsiskolinimo, kurį skatina finansų pramonė, didėjimą lėmė ne kas kitas, o pirkimo galios krizė dėl 20 metų viešpatavusio atlyginimų ribojimo. Deja, pakte „Euro plius“ siūloma, kad griežtas atlyginimų taupymas būtų pastovi priemonė.

Kalbant apie valstybės skolą, ji yra ne tik ekonomikos krizės pasekmė, bet ir betikslių mokesčių mažinimų, kuriuos propaguoja liberalai ir konservatoriai, rezultatas. Europoje nebuvo jokio staigaus viešųjų išlaidų padidėjimo: buvo visiškai priešingai. Griežtu biudžeto ir atlyginimų taupymu, derinamu su Europos Centrinio Banko jau suplanuotu palūkanų normų didinimu, Europoje nesumažinus deficito galiausiai bus sužlugdyta paklausa ir sužlugdytas atsigavimas. Rytoj būsime šalia darbuotojų, dalyvaujančių demonstracijoje prieš šį vadinamąjį Briuselio susitarimą: tai yra trečias kovo 24 d. simbolis. Jeigu nenorime matyti sugrįžtant kažką panašaus į rudmarškinius, kuriems pasipriešinti buvo sukurta Europos Sąjunga, žmonių išrinkti atstovai privalo stovėti kartu su žmonėmis ir pasmerkti politiką, kuri tokia pat neteisinga, kaip ir neveiksminga.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, Europos nuolatinio krizių valdymo mechanizmo sukūrimas pasiteisins, jeigu ateityje bus krizių. Nė vienas iš mūsų nenori kitų krizių, tačiau jų gali būti. Vis dėlto gaila, kad nuolatinį krizių valdymo mechanizmą planuojama kurti ne ES institucijose. Šis mechanizmas turėtų būti kuo arčiau ES institucijų, kad jos galėtų kontroliuoti, kaip jis naudojamas. Be to, bet kokios sankcijos turėtų būti taikomos automatiškai, o ne kaip diskusijų ir derybų rezultatas.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie vadinamąją užsienio politiką ir Libiją.

Padėtis Libijoje ir tarptautinėje bendruomenėje yra paini. Teisinga, kad buvo priimtas sprendimas dėl neskraidymo zonos siekiant apsaugoti civilius gyventojus. ES taip pat buvo į tai įtraukta. Dabar, kai buvo užpulta sausumos kariuomenė, manau, kad tai gera priežastis paklausti, ar ši neskraidymo zona buvo sukurta tam. Šiuo atžvilgiu reikalai klostosi taip, kad beveik peržengiama karo riba.

  Derk Jan Eppink (ECR). - Pone pirmininke, M. Schulz sakė, kad karinių operacijų imtasi pernelyg skubotai. Priešingai, jos pradėtos per vėlai. Vakarai per ilgai laukė. Jie galėjo M. Gaddafi izoliuoti Tripolyje ir priversti jį arba išvykti, arba sudaryti sąlygas jį nušluoti. Taip sakant, mes pasirodėme kaip tik laiku, kad Bengazyje būtų užkirstas kelias masinėms žudynėms.

Ir ką gi pamatėme? Prancūzija ir Britanija – dvi nacionalinės valstybės – ėmėsi lyderės vaidmens. Sveikinu! Akivaizdu, kad Vokietija yra tvirtos valiutos ir švelnios jėgos šalis. Būti Vokietijos gynybos ministru yra rizikingiausias darbas šioje šalyje. Tuo tarpu Turkija priešinasi NATO, o JAV yra atsitraukianti valstybė, kuri veikia kaip stebėtoja.

Bijau, kad dabar – kaip ir Balkanuose, – negalime išeiti iš aklavietės be ryžtingo Amerikos vadovavimo: vadovavimo, kurio Europos Sąjunga, deja, nesugeba užtikrinti. Vienintelis politikas, kuris žinojo, kaip elgtis su M. Gaddafi, buvo R. Reagan. R. Reagan visą laiką buvo teisus.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, lygiai prieš metus Europos Sąjungos lyderiai ir Graikijos Ministras Pirmininkas nusprendė, kad Graikija turėtų atlikti ekonominės ir socialinės bandomosios jūrų kiaulytės vaidmenį. Valstybės finansų deficito mažinimo ir konkurencingumo didinimo dingstimi buvo imtasi radikalių antisocialinių priemonių. Šio eksperimento pabaigoje valstybės skola yra vos mažesnė nei 150 proc., nedarbas sudaro 15 proc., jaunimo nedarbas sudaro 30 proc., infliacija yra apytikriai 4,4 proc. ir ekonomika yra susitraukusi 6,6 proc.

Pone Komisijos nary O. Rehnai, Graikijos eksperimentas buvo nesėkmingas, nes jūs šią jūrų kiaulytę sunaikinote ekonomiškai, socialiai ir politiškai. Europos Sąjungos lyderiai ateičiai yra numatę tokį pat likimą kitoms valstybėms narėms, kurios pasinaudos paktu „Euro plius“, kuris yra Graikijos memorandumo Europos versija. Mes esame prieš šį paktą, nes nenorime sunaikinti darbuotojų, pensininkų ir bedarbių.

Pone Komisijos nary O. Rehnai, kai buvo pasirašytas Graikijos memorandumas, jūs graikams palinkėjote bon courage. Jeigu esate nuoseklus linkėdamas, penktadienį arba šeštadienį jums reikės bon courage palinkėti ir Europos darbuotojams.

  Hans-Gert Pöttering (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Amerikos politologas S. Huntington kadaise numatė civilizacijų susidūrimą. Jeigu būtume tuo pasikliovę, būtume patys dalyvavę įvykstant šiam civilizacijų susidūrimui, kaip savaime išsipildančiai pranašystei. Mes, Europos Parlamentas, visada siekėme bendradarbiauti su arabų šalimis ir jose gyvenančiais žmonėmis. Dabar matome, kad arabų pasaulio žmonės siekia vertybių, kurias pristatome ir mes: demokratijos, laisvės ir teisinės valstybės. Kas vos prieš keletą savaičių būtų galėjęs tikėtis, kad Arabų lyga galėtų paprašyti mūsų, Vakarų ir tarptautinės bendruomenės, sustabdyti Libijos tironą? Arabų pasaulyje vyksta daugybė pokyčių. Šiuo atveju neturime padaryti jokių klaidų. Turime ne tik žodžiais pritarti arabų šalių žmonėms, bet ir juos remti jiems darant tai, ką darome mes.

Šį vakarą vykstu į Tunisą Konrado Adenauerio fondo, kurio pirmininkas esu, vardu, taip pat prieš pustrečios savaitės buvau Kaire. Norėčiau pakartoti pirmojo Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio K. Adenauerio pasakytus žodžius: „Mes esame laisvės šalininkai.“ Dabar arabų šalių žmonėms turime pasakyti: „Jeigu jūs patys to norite, mes norime jums padėti siūlydami solidarumą ir patarimus demokratijos klausimais, kad galėtumėte pasirengti rinkimams.“

Su šiokiu tokiu nerimu klausomės, kad šiandien Jeruzalėje įvykdytas teroristų išpuolis ir kad sužeista daug žmonių. Kuo griežčiausiai jį smerkiame, kad ir kas yra atsakingas už jį. Tačiau taip pat sakome, kad dabar tarp Izraelio ir Palestinos turi būti taika. Jeigu laisvės vėjai pučia arabų šalyse, taip pat reikia pasinaudoti šia proga įtvirtinti taiką tarp Izraelio ir Palestinos, kad ne tik Izraelis galėtų gyvuoti savo saugioje teritorijoje, bet ir kad Palestinos žmonės, kurie nusipelno tokio pat orumo kaip izraeliečiai, galėtų gyventi savo saugioje teritorijoje. Kadangi arabų pasaulyje vyksta šie didžiuliai pokyčiai, mūsų uždavinys yra: įnešti savo, kaip Europos Sąjungos įnašą, ir tai daryti vieningai bei ryžtingai.

(Plojimai)

  Pier Antonio Panzeri (S&D). - (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, abejoju, ar, be paskelbtų priemonių, Europos politikoje pakankamai dirbama. Natūralu, kad Europos Sąjungai reikės laiko, kad taptų lydere, ypač užsienio politikos srityje, tačiau, kaip žinome, susiklosto tam tikros situacijos, kurios, deja, ne visada susiklosto tada, kada mes norėtume, ir kuriose iš tiesų reikalingi greiti veiksmai ir įžvalgumas.

Dabar aišku, kad, kalbant apie Viduržemio jūros regioną ir ypač Libiją, vis dar atsiliekame nuo reikalavimų: mums reikia šiek tiek daugiau pagalvoti, kad suvoktume, jog galbūt mums reikia imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant suprasti, kas vyko, ir imtis suderintų veiksmų Viduržemio jūros regiono atžvilgiu.

Iš esmės visiems aišku, kad pažvelgę į Libiją pamatytume, jog yra gana didelis skirtumas tarp visos Europos vykdomų bendrų veiksmų ir veiksmų, kurių imasi norinčios jų imtis šalys, kaip yra šiuo metu. Ne, mano žinia Tarybos ir Komisijos atstovams yra tokia: mūsų ten dar nėra.

Taryba neatsakė į kai kuriuos klausimus, todėl dabar privalo tai padaryti labai greitai. Noriu žinoti, ar, be humanitarinių pastangų, mes iš tiesų žinome, ką daryti, jei rezoliucijos Nr. 1973 nepakaktų ir jei kai kurios šalys viršytų savo įgaliojimus.

Antra, norėčiau sužinoti Tarybos požiūrį operatyvinės komandos klausimu: NATO mums pareiškė, kad ji atlieka techninį vaidmenį, tačiau nenumato politinių gairių. Ar manome, kad, užuot užkrovę darbą keletui kitų šalių, kurios jo nori, tokiu būdu galime pasiekti tikslą, nereikalaudami stipresnio ir vieningesnio Europos Sąjungos balso?

Galiausiai, atsižvelgiant į vykdomas operacijas ir santykius su Arabų lyga ir Afrikos Sąjunga, būtina neleisti, kad galiausiai intervencija būtų vertinama neigiamai ir kad kartu kiltų netikrumo ir pavojingų pokyčių pavojus. Ar žinome? Galbūt ne visai: tai yra klausimai, kurie verti ne biurokratiškų atsakymų, o atitinkamų politinių atsakymų, pradedant rytojaus Tarybos susitikimu.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, mano šalies euro kritikai sako, kad situacija, susijusi su Graikija ir Airija, rodo, jog euras nepasiteisino. Jie sako, kad geriau euro zonai nepriklausyti. Jie klysta.

Per dešimties metų savo istoriją euro zona užtikrino stabilumą, mažą infliaciją ir iš tikrųjų milijonus naujų darbo vietų. Nuolatinis krizių valdymo mechanizmas veiks kaip tik kaip blogiausiu atveju taikoma priemonė, jeigu šalis susidurs su dideliais ekonominiais sunkumais.

Kaip visai teisingai nurodo Komisijos narys, euras nėra krizės priežastis. Atvirkščiai, bendroji valiuta yra svarbi sprendimo dalis, nes tai turi prasmę, kalbant ir apie tokią šalį kaip Švedija. Todėl labai apgailestauju, kad Švedijos parlamento dauguma nepritaria Švedijos prisijungimui prie pakto „Euro plius“. Dėl to sumažėja mano šalies įtaka. Jeigu Švedija nori priklausyti siauram ES ratui, kaip, Švedijos vyriausybės teigimu, yra, nėra gerai sėdėti ne posėdžių salėse. Danija ir Danijos vyriausybė bei Parlamentas pritaria eurui. Ir Švedija galėtų jam pritarti.

  Georgios Toussas (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, Graikijos komunistų partija smerkia naują neteisėtą imperialistinį karą, kurį Libijoje pradėjo Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir NATO.

Humanitarinės pagalbos teikimo interesas yra gėdinga veidmainystė. Tikrasis imperialistų tikslas yra nafta, gamtinės dujos ir gerovę užtikrinantys Libijos, Šiaurės Afrikos ir apskritai regiono ištekliai. Dėl JAV, NATO ir Europos Sąjungos imperialistės agresijos padidėja pavojai, nuo kurių regiono žmonės paprastai nėra apsaugoti. Po naujo pakto ir euro vienijamo ekonomikos valdymo liks masinis nedarbas ir skurdas. Europos paramos mechanizmas – kontroliuojamam valstybių bankrotui ir nemokumui skirtas mechanizmas, kuriuo siekiama apsaugoti plutokratijos pelną.

Tai yra laisvasis JAV pasaulis. Tai yra demokratijos ir laisvės Europos Sąjunga. Tikroji dilema yra tokia: ar įsipareigojimų nevykdys žmonės, ar plutokratija? Žmonės neturėtų mokėti už imperialistų barbariškumo pasekmes ir kapitalizmo krizę. Jie neturėtų būti pasmerkiami nuolatiniam nedarbui ir skurdui, todėl juos raginame sukilti prieš šią imperialistinę intervenciją ir jai pasipriešinti bei kovoti dėl savo šiuolaikinių teisių ir alternatyvios krypties į augimą, kuriuo būtų tenkinami eilinių žmonių poreikiai, o ne užtikrinamas monopolijų pelnas.

  Paulo Rangel (PPE). – (PT) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į vertę, kurią Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir ypač portugalai iš PPE frakcijos priskiria būsimai Tarybai, rastam sprendimui, – kuris, atvirai kalbant, geresnis, negu tuo metu buvo tikėtasi, – ir visų pirma darbui, atliktam mano kolegų E. Broko ir R. Gualtierio, kurie parengė pranešimą Parlamento vardu pagal Komisijos poziciją ir taip fondą priartino prie varianto, pagal kurį aiškiai laikomasi Europos Sąjungos metodo, ir atsisakė varianto, kuriuo būtų tarpvyriausybinis sprendimas.

Toliau norėčiau visiems savo kolegoms Parlamento nariams pasakyti, kad tuo metu, kai Portugalija išgyvena politinę krizę, Portugalijos socialdemokratų partija (PSD), kuri įeina į PPE frakciją, yra pasirengusi valdyti po rinkimų. Be to, mes valdysime pagal kriterijus, kurie yra ir euro zonos kriterijai, pasieksime visus nustatytus tikslus ir, be to, padarysime tai, ko Portugalijos socialistų partija (PS) nesugebėjo padaryti per 13 metų; kartoju, per 13 metų.

PS vyriausybė buvo visiška nevykėlė. Per 2009 m. rinkimus PSD numatė viską, kas vyksta Portugalijoje. Dalyvavau šioje kampanijoje, per kurią įspėjome, kad tai įvyks. Todėl dabar dalyvaujame čia norėdami pasakyti, jog Europos Sąjungai ir visų pirma savo euro zonos partneriams suteiksime visas garantijas, kad įvykdysime visus kriterijus, kurių bus reikalaujama, ir priversime Portugalijos žmones aukotis. Tačiau bent kartą vyriausybėje bus kai kas patikimas, kitaip nei esant dabartinei Portugalijos vyriausybei, kuri turėjo pateikti keturias stabilumo ir augimo programas ir kuri nuolat ieško naujų sprendimų, nesugebėdama rinkoms duoti patikimo atsako; t. y. duoti atsaką, kuris atitiktų Portugalijos ir Europos interesus.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Edite Estrela (S&D). – (PT) Pone pirmininke, atsižvelgdama į tai, kad P. Rangel čia sakė, jog kita Portugalijos vyriausybė pristatys tas pačias griežto taupymo priemones ir įsipareigos siekti tų pačių tikslų, dėl kurių buvo susitarta su Briuseliu, tiesiog norėčiau jo paklausti, ar jis nemano, kad būtų vaikiška ir neišmintinga išprovokuoti politinę krizę; negi jis mano, kad Portugalija mokės pernelyg didelę kainą ir kad ji reikalaus pernelyg didelių aukų iš savo žmonių? Štai į kokį klausimą norėčiau gauti atsakymą. Ar tik ne valdžios geidulys jį verčia laikytis šio požiūrio?

  Paulo Rangel (PPE). – (PT) Pone pirmininke, man bus labai malonu atsakyti, nors nenorėjau Europos Parlamento diskusijos paversti diskusija apie Portugalijos politiką. Iš esmės, jeigu E. Estrela nori aptarinėti Portugalijos politiką, ji turi paprastą išeitį: mes turime surengti rinkimus ir kandidatuoti į Portugalijos parlamentą, tada ji , būdama opozicijoje, galės diskutuoti apie Portugalijai skirtą politiką su Portugalijos socialdemokratų partija.

Tiesiog norėčiau pasakyti štai ką: negalime išsirinkti kitos vyriausybės, kuri per dvejus metus apvylė keturis kartus. Tai neįmanoma ir netvaru, o ir rinkos nelaikys jos patikima: Portugalijos socialistų partijai esant vyriausybėje daugiau sprendimų nebėra.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Liisa Jaakonsaari (S&D). - (FI) Pone pirmininke, neturėsiu galimybės to paklausti Portugalijos parlamente, todėl jūsų paklausiu tiesiai: kodėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) Portugalijos frakcija nepritaria šiam labai svarbiam sprendimui? Visa euro zona ir Europos Sąjunga gali patirti krizę, jeigu sprendimai bus atidėliojami. Kodėl tiesiog čia ir dabar nepritariate siūlomiems sprendimams?

  Paulo Rangel (PPE). – (PT) Pone pirmininke, Portugalijos socialdemokratų partija (PSD), kitaip nei daugelis kitų Europos Sąjungos šalių partijų, atsakingai pritarė visiems griežto taupymo paketams. Kai vyriausybė akivaizdžiai nuvylė – ji nebeturi jokio pasiteisinimo, nes ji per ištisus dvejus metus nesugebėjo parodyti jokių rezultatų, – ir dėl to padėtis rinkoje išlieka tokia, kokia yra, todėl PSD neturi kito pasirinkimo, kaip būti už sprendimą. Išeitis yra nauji rinkimai, nauja vyriausybė, naujas pasitikėjimo parodymas Portugalijai, Europai ir euro zonai.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Pone pirmininke, prieš dvi savaites šis Parlamentas patvirtino drąsų politinį sprendimą, kuriame raginama – be kitų dalykų – virš Libijos užtikrinti neskraidymo zoną. Vos prieš savaitę, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba dar nebuvo priėmusi šios rezoliucijos, vyko kitas mūsų posėdis, kuriame jautėmės gana beviltiškai dėl artėjančio Bengazio žlugimo, o galiausiai ir revoliucijos dėl Libijos demokratijos žlugimo. Praėjusį antradienį, po vienos dienos, rezoliucija buvo patvirtinta praėjus keturioms dienoms nuo jos įgyvendinimo.

Pone pirmininke, manau, jog svarbu, kad toliau įgyvendintume šią rezoliuciją ir toliau remtume Libijos žmones bei kartu juos apsaugotume nuo tolesnių žudynių ir padėtume jiems pereinant prie demokratijos.

Mums taip pat reikia išspręsti dar du klausimus. Visų pirma mums reikia toliau teikti didelę humanitarinę pagalbą Libijos žmonėms ir pabėgėliams, bėgantiems iš Libijos, ypač į Tunisą ir Egiptą. Antra, mums reikia pasirengti galiniam masiniam pabėgėlių išvykimui į Europos Sąjungos šalis. Šiaip ar taip, tai yra ne tik Viduržemio jūros regiono ES šalių, bet ir mūsų visų pareiga.

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, šiandien PPE frakcijos posėdžių salė buvo oficialiai pavadintas vieno iš Europos Sąjungos steigėjų vardu: Alcide de Gasperi. Jo laikais krizės įveikimo pagrindas buvo viršvalstybinis požiūris, pagal kurį pirmiausia rūpinamasi bendrais Europos interesais. Nors gimė XIX a., jis buvo vienas iš tų valstybės veikėjų, kurie sugebėjo sukurti XXI a. Europos viziją.

Įveikiant ekonomikos krizę šiandien reikia valstybės valdymo meno, kuris būtų skirtas ne kitiems rinkimams ir nebūtų visų pirma orientuotas į nacionalinį išsigelbėjimą, o kuriuo būtų rūpinamasi kitomis kartomis ir visa Europa. Kalbant apie Europos Vadovų Tarybą, pritariu naujam stabilumo mechanizmo tekstui, taip pat euro zonos reformos paketui.

Antra, tikiuosi, kad Konkurencingumo paktas pasirodys esąs patikimas ir, be to, bus patrauklus ne euro zonos valstybėms narėms. Svarbu, kad kiekviena valstybė prisiimtų rimtus nacionalinius įsipareigojimus gerinti mūsų konkurencinę poziciją.

Trečia, kalbant apie bendrąją rinką, šiek tiek nerimauju, kad joje keliami plataus užmojo tikslai buvo šiek tiek sumažinti ir kad dėl to jos veikimo efektyvumas galėtų tapti beveik nereikšmingas. Todėl prieš priimdami sprendimą dėl naujų veiksmų parodykime savo politinę valią bei patikimumą ir baikime įgyvendinti keturias laisves, kuriomis grindžiamas Europos bendradarbiavimas, įskaitant vidaus rinką ir visišką Paslaugų direktyvos įgyvendinimą.

  Wim van de Camp (PPE). - (NL) Pone pirmininke, pirmiausia tiesiog norėčiau pareikšti užuojautą Japonijos žmonėms. Žinau, kad netrukus bus diskusija dėl Japonijos, tačiau tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis ir Taryba prisiderins prie bet kokių Japonijos prašymų dėl specialistų pagalbos. Dažnai kalbame apie besivystančias šalis, tačiau šiuo atveju nelaimės zona yra labai išsivysčiusioje šalyje, kuriai papildoma pagalba vis dėlto gali būti reikalinga.

Mano antras punktas yra Libija. Nemanau, kad kokiais nors šiandien čia pasakytais nuoširdžiais žodžiais, net pasakytais Komisijos, galima pakeisti tai, kad Europos Sąjunga nedalyvauja Libijoje ir kad šiuo metu ji net nesugeba sustabdyti krizės miestuose arba M. Gaddafi sausumos kariuomenės veiksmų.

Norėčiau pasveikinti Prancūzijos Prezidentą, kad pačią paskutinę minutę užtikrino, kad Europos Sąjunga iš tiesų sugebėtų kai ką nuveikti konsultuodamasi su NATO, tačiau žmonių kančios dar nesibaigė, todėl būtų išmintinga mums būti kukliems kalbant apie mūsų vaidmenį. Kaip jau sakiau ankstesnėmis progomis, Europa geriau pasirodo teikdama pagalbą po krizės, o ne per krizę.

Galiausiai norėčiau pereiti prie pakto „Euro plius“. Manau, kad mes iš tiesų žengėme svarbų žingsnį į priekį. J. M. Barroso jį praminė kertiniu akmeniu, tačiau nemanau, kad šis kertinis akmuo jau tvirtai laikosi savo vietoje, todėl artimiausiais mėnesiais turėsime žengti į priekį. Tai tikrai nebus išspręsta rytoj.

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, kaip ir J. M. Barroso, ypač norėčiau sutelkti dėmesį į ekonominę padėtį, nes būtent dabar mano šalis yra ES ir TVF finansinės pagalbos gavėja. Tačiau Airijoje turime naują vyriausybę ir naują viltį. Savo pirmojoje kalboje mūsų Ministras Pirmininkas pasakė norįs, kad Airija statytų tiltus į Europą, gyventų pagal pajamas ir sąžiningai atliktų savo darbo dalį, – ir būtent tai mes esame pasiryžę padaryti.

Tačiau yra du dalykai, kurių ypač reikia norint tai padaryti. Pirma, nustatytos palūkanų normos yra drakoniškos ir netvarios. Norėtume, kad jos būtų sumažintos bent 1–2 proc. Antra, mums taip pat reikia neterminuotos finansavimo garantijos mūsų bankams, kol jie vėl taps funkcionalūs. Mums nereikia, kad mus spaustų dėl mūsų įmonių pelno mokesčio, ir ypač nereikia pamokslų, skaitomų tokių žmonių, kaip N. Sarkozy, kuris jaučiasi labai patogiai, kai Prancūzijoje faktinė palūkanų norma yra 8,2 proc., o mūsų faktinė palūkanų norma iš tiesų yra 11,9 proc. Galbūt prieš nukreipdamas savo žvilgsnį už Airijos jūros jis turėtų paieškoti krislo savo akyje.

Ką reiškia quid pro quo? Pirma, dideliam mūsų piliečių nusivylimui ir širdgėlai turėsime griežto taupymo paketą. Antra, mes apsvarstysime, jei reikės, paktą dėl įsiskolinimo, panašų į tą, kurį nuo 2009 m. turėjo Vokietija. Trečia, taip pat apsvarstysime nepriklausomos Europos fiskalinės agentūros klausimą. Tai taip pat labai svarbu, nes nemanau, kad yra toks dalykas, kaip nepriklausoma nacionalinė agentūra.

Norėčiau paprašyti J. M. Barroso šią jo gimimo dieną ir jo kolegų šį vienintelį kartą padėti Airijai padėti sau ir mes nebeateisime prašydami pagalbos kaip finansinės paramos.

  Krzysztof Lisek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, reikėtų pasidžiaugti, kad pastarosiomis savaitėmis ir dienomis Europos Sąjungos lyderiai tiek daug laiko skyrė Libijos ir kitų Šiaurės Afrikos šalių įvykiams. Esu įsitikinęs, kad šiais veiksmais galėsime išvengti civilių gyventojų žudynių, taip pat esu įsitikinęs, kad libiečiai patys nuvers tironą.

Tačiau negalima paneigti, kad taip pat turime kalbėti apie vidaus uždavinius – uždavinius, susijusius su Europos Sąjungos ir jos institucijų veikimo būdu; uždavinius, keliamus vidaus veikimui, bendrai užsienio politikai ir bendrai saugumo ir gynybos politikai. Išryškėję kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių nuomonių skirtumai rodo, kiek toli esame nuo šio tikslo – kad tai tikrai būtų bendra politika, kurioje būtų išlaikoma Lisabonos sutarties dvasia.

Tai taip pat yra uždavinys, keliamas visai tarptautinei bendruomenei. Gerai, kad bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis NATO narėmis, gerai, kad kalbamės su Arabų lyga ir Afrikos Sąjunga, ir gerai, kad kalbamės su Izraeliu. Manau, kad H.-G. Pöttering pabrėžė kai ką labai svarbaus, t. y. kad tai, kas šiandien vyksta Šiaurės Afrikoje, Libijoje ir Egipte, gali turėti rimtų pasekmių ir kad šios pasekmės taip pat turi poveikį taikos proceso ateičiai. Turėtume nepamiršti šio patarimo ir pasirūpinti, kad jo būtų paisoma.

Be to, turėtume pagalvoti apie šių šalių ateitį ir demokratijos bei žmogaus teisių propagavimą, o ne tik dirbti gaisrą gesinančiais ugniagesiais, taip pat turėtume pagalvoti apie kitas Europą supančias šalis, kuriose gali įvykti tokie procesai – pragaištingi procesai.

  Michael Gahler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, savo kvietime į Europos Vadovų Tarybą H. Van Rompuy teigia, kad savo oficialius pietus pradėsime kritiškai įvertindami Libijos ir mūsų pietinių kaimyninių šalių įvykius. Tikiuosi, kad niekas nuo to neužsprings ir kad geriau jau pasiųsime aiškią žinią – be to, bendrą žinią, – apie savo tikslus ne tik pulkininko M. Gaddafi ir Libijos žmonių atžvilgiu, bet ir susijusius su mūsų visuomene, kurią erzina vienybės stoka susidūrus su valdžios įsikibusiu diktatoriumi.

Būtų teisinga pailginti mūsų sąrašą įtraukiant kai kuriuos asmenis ir įšaldyti nacionalinių Libijos naftos įmonių sąskaitas. Tačiau taip pat norėčiau, kad geriau ES, o ne NATO prisimintų savo sprendimus, susijusius su pajėgumais ir galimybėmis, ir sugebėtų įgyvendinti ginklų embargą panaudodama savo valstybių narių karinio jūrų laivyno pajėgas. Šiaip ar taip, tai yra mūsų kaimynės. Jeigu būtume tai padarę, būtume išvengę dabartinės įtampos, siejamos su Turkijos buvimu NATO, ir sumažinę mūsų JAV sąjungininkams tenkančią naštą.

Dabar tikiuosi, kad ES humanitarinių misijų planavimas bus sutelktas ne tik į karo pabėgėlių priėmimą Libijos pasienio Egipto ir Tuniso pusėje ir kad aktyviai teiksime humanitarinę pagalbą Libijos dalyse, jau išlaisvintose nuo pulkininko M. Gaddafi valdžios. Manau, jog tai būtina, kad aiškiai pasakytume apie savo ketinimus tiems, kurie yra Tripolyje.

Parlamento nariui komunistui iš Graikijos norėčiau pasakyti, jog ką tik iš Maskvos gavau žinią, kad Stalinas mirė. Iš politinio biuro keliauja naujos direktyvos, tačiau akivaizdu, kad jūs jų dar negavote.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Pone pirmininke, manau, kad visi sutariame dėl galutinio Libijoje vykdomos intervencijos tikslo: visiškai nutraukti netoleruotinus M. Gaddafi režimo smurto ir piktnaudžiavimo veiksmus prieš civilius gyventojus.

Manau, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1973 8 dalis yra nepaneigiamas teisinis pagrindas visomis įmanomomis priemonėmis užtikrinti, kad būtų laikomasi neskraidymo zonos, nustatytos aiškiu civilių gyventojų apsaugos tikslu. Iš tiesų noriu paminėti, kad, anksčiau nei buvo priimta rezoliucija Nr. 1973, Europos Parlamentas buvo viena pirmųjų tarptautinių institucijų, kuri per pastarąją Strasbūre vykusią plenarinę sesiją paragino nustatyti tokią zoną.

Dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo, prasidedančio rytoj, perspektyvų manau, kad yra du intervencijos į Libiją sėkmei užtikrinti svarbūs veiksniai. Manau, kad pagrindiniai žodžiai turėtų būti „koordinavimas“ ir „aiškumas“. Visų pirma kalbu apie koordinavimą ES lygmeniu, vadovaujantis Lisabonos sutartimi ir atsižvelgiant į humanitarinius aspektus. Taip pat yra veiksmų derinimas su NATO: manau, kad mūsų veiksmais turi būti papildyti NATO veiksmai. Galiausiai veiksmų derinimas su Arabų lyga yra labai svarbus, nes teikiama regioninė parama bus esminis mūsų veiksmų Libijoje aspektas.

Galiausiai mums reikia aiškiai pasakyti apie savo apsisprendimą nutraukti smurtą prieš civilius gyventojus. Sėkmingos šios situacijos atomazgos užtikrinimas nemažai priklauso nuo mūsų žinios aiškumo.

  Ildikó Gáll-Pelcz (PPE). – (HU) Pone pirmininke, pone ministre, ponai Komisijos nariai, naujausi ekonominiai rodikliai rodo, kad Europa brenda iš krizės. Kitame ES aukščiausiojo lygio susitikime šis procesas gali būti toliau stiprinamas. Savaitgalio Tarybos susitikime gali įvykti Europos politikos persilaužimas, kuriuo Europos solidarumas būtų pakeltas į naują lygmenį. Svarbus tvirtinti pateikto priemonių paketo elementas yra makroekonomikos koordinavimo ciklas, būtent Europos semestras, kurio pirmasis etapas užbaigtas Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos parengta suvestine ataskaita. Ši ataskaita svarbi ir dėl to, kad ja mums suteikiama galimybė nupiešti krizę išgyvenusios konkurencingos Europos Sąjungos ekonomikos vaizdą. Be to, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija atliko svarbų vaidmenį praėjusią savaitę tvirtinant bendras šešių teisės aktų pasiūlymų paketo gaires, todėl Parlamentas gali padaryti pradžią ir...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Pone pirmininke, sveikinu Tarybai pirmininkaujančią Vengriją dėl jos pastarųjų savaičių aktyvumo. Tai tikra sėkmės istorija. Tačiau kartu tai yra ir Europos sėkmė. Viskas parengta, kad artėjančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, vyksiančiame antroje savaitės pusėje, būtų sudarytas galutinis susitarimas dėl naujos Europos Sąjungos ekonominės politikos sistemos. Taip gali būti sudarytos sąlygos visai Europos integracijai pereiti į naują etapą. Pagal naują ekonomikos valdymo sistemą mūsų atsakomybė ir Europos Parlamento atsakomybė yra labai didelė, nes būtų gerai šiuos šešis teisės aktų pasiūlymus patvirtinti per pirmąjį svarstymą. Jeigu bus delsiama, gali pralaimėti visa Europa. Sveikinu E. Broką ir R. Gualtierį su šiandieniniu pranešimu. Esu dėkingas, kad Taryba buvo lanksti, o Parlamentas ne tik dabar...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). – (GA) Pone pirmininke, pritariu tam, ką Airijos vyriausybė daro siekdama išprašyti sumažinti palūkanų normą pagal Airijai skirtą ES ir TVF programą. Europos Komisija aiškiai parodė, kad yra pasirengusi pritarti palūkanų normos sumažinimui, todėl tikiuosi, kad 27 valstybės narės pasieks bendrą sutarimą dėl šio klausimo persvarstymo.

Tiek Airija, tiek Europos Sąjunga yra suinteresuotos, kad mūsų skola būtų tvari. Būtina, kad ES finansinės pagalbos mechanizmo kainos būtų prieinamos ir kad jos būtų teisingos.

Plačiai pranešama, kad kai kurios šalys iš Airijos reikalauja nuolaidų mainais į palūkanų normos sumažinimą. Atrodytų, Airijai daromas spaudimas, kad ji, pvz., padidintų įmonių pelno mokestį, – neturiu laiko gilintis į veiksmingo mokesčio palyginimo su įmonių pelno mokesčiu klausimą, –

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Andrew Henry William Brons (NI). - Pone pirmininke, taigi, Europos Vadovų Taryba priims sprendimą iš dalies pakeisti Sutartį dėl Europos stabilumo mechanizmo, tačiau tariamai padės šalims likti euro zonoje. Žinoma, jai nepavyks: ne dėl to, kad nepakankamai pinigų bus mesta problemai spręsti, o dėl to, kad problema yra būdinga. Tai yra mechanizmas, kuriuo bus bandoma padaryti tai, kas neįmanoma!

Šalies valiutos tarptautinė vertė turi atsispindėti jos valiutos paklausą ir pasiūlą, tada valiuta, žinoma, turėtų atsispindėti jos eksporto paklausą, matomą ir nematomą, ir jos importo paklausą, matomą ir nematomą, taip pat kapitalo judėjimą.

Ta pati valiuta tikriausiai negali atspindėti 17 skirtingų šalių ekonominių sąlygų. Visiškai nereikia mechanizmo, kuriuo būtų siekiama išlaikyti nusivylusias valstybes euro zonoje, mums reikia mechanizmo, kuriuo būtų galima gelbėti jas nuo jos. Net toms šalims, kurioms euro zonoje sekėsi, bus geriau būti už jos ribų turint iš naujo įvertintą valiutą.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Pone pirmininke, manau, jog itin svarbu, kad kovo 24–25 d. vykstant Europos Vadovų Tarybos diskusijoms būtų baigtas rengti teisės aktų paketas, skirtas Europos Sąjungos ekonomikos valdymui stiprinti.

Šiuo aspektu, atsižvelgiant į derybas dėl naujo Europos Sąjungos biudžeto po 2013 m., sanglaudos politika kartu su bendra žemės ūkio politika yra prioritetinės sritys.

Itin svarbu išsaugoti didelę sanglaudai skirtą ES biudžeto po 2013 m. dalį siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga pasiektų savo plataus užmojo tikslus ir suteiktų atitinkamą paramą strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti.

Tačiau sanglaudos politika turi užtikrinti investicijų veiksmingumą, ypač taikant strateginį lėšų programavimą, teminį tikslų sutelkimą ir įgyvendinimo taisyklių supaprastinimą.

  Zigmantas Balčytis (S&D). - (LT) Šiandien pritarėme Lisabonos sutarties pakeitimui, kuris leis sukurti nuolatinį euro stabilumo mechanizmą. Parodėme solidarumą sutikdami su sutarties pakeitimu ir suprasdami, kad esame sunkioje ekonominėje ir finansinėje situacijoje ir kad turime imtis labai konkrečių ekonomikos koordinavimo ir priežiūros veiksmų. Šis mechanizmas bei garantinis fondas, skirtas tik euro zonos narėms, nors ne euro zonos valstybės paliekamos nuošalėje, kas iš esmės gresia Europos Sąjungos susiskaldymu ir Bendrijos metodų atsisakymu. Todėl Europos Sąjunga taip pat turi rodyti didesnį solidarumą suteikdama pagalbą ir ne euro zonos narėms, kad jos kuo greičiau taptų to klubo narėmis ir atgautų visas sprendimų priėmimo teises Europos Sąjungoje ir tuo panaikintume atsiradusį laikiną valstybių narių stojimo į Europos Sąjungos sutartyje esamą neatitikimą.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, norėčiau atkreipti dėmesį į du klausimus, susijusius su būsimu Tarybos susitikimu.

Pirma, daugelis priemonių yra nedemokratiškos. Nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento, kaip vienintelių renkamų institucijų, svarba bus sumažinta, o centrinių vykdomųjų institucijų galios bus padidintos. Griežtomis sankcijomis ir automatiniu jų pobūdžiu ribojama nacionalinių parlamentų kompetencija daryti poveikį ekonominei politikai. Panašiai neigiamai vertinu tai, kad Komisija teisės akto dėl makroekonominių rodiklių projektą rengia neįtraukdama Europos Parlamento.

Antra, daugelis siūlomų priemonių duotų priešingą rezultatą. Kaip Komisija ketina atkurti ekonomikos augimą ir užimtumą? Jūs siūlote politikos priemones, kurias taikant sumažėtų vidaus paklausa ir būtų pasikliaujama eksportu. Beveik neabejotina, kad taikant tokį politikos priemonių derinį ES iš krizės neišbris. Užuot ėmusis nedemokratinių ir ribojamųjų politikos priemonių, pone Komisijos nary, norėčiau išreikšti...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Liisa Jaakonsaari (S&D). - (FI) Pone pirmininke, šiandien bloga naujiena yra tai, kad Portugalijos konservatoriai, tikėdamiesi, kad bus surengti nauji rinkimai, atmeta šį paketą. Taip visa euro zona gali būti įtraukta į krizę, nes delsimas šiuo metu būtų tartum nuodai. Rinkos taip pat stebi bandydamos išsiaiškinti, ar Europos Sąjunga gali priimti sprendimus.

Labai svarbu, kad rastume sprendimus. Tai bus istorinis sprendimas, nes dabar pereiname nuo amžiaus senumo koordinavimo sistemos, kurioje vos keli nori būti koordinuojami, prie ekonomikos valdymo, kuris yra visiškai naujo tipo Europos ekonomikos struktūra ir yra geras dalykas. Deja, šio viso projekto reputacija buvo sutepta N. Sarkozy ir A. Merkel neoliberalia...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Pone pirmininke, visų pirma leiskite man padėkoti gerbiamiesiems Parlamento nariams už labai atsakingas diskusijas, vyksiančias kitos savaitės Europos Vadovų Taryboje. Prieš komentuodamas ekonominius klausimus Komisijos vardu norėčiau pakomentuoti keletą kalbų apie Libiją ir Japoniją. Kaip žinote, Komisija neturi kompetencijos saugumo ir gynybos srityje, tačiau mes koordinavome Europos atsaką į prie Libijos sienų eskaluojamą humanitarinę krizę. Dėl neskraidymo zoną užtikrinančių veiksmų, vykdomų pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1973, susiklostė naujos aplinkybės, kurias reikia įvertinti saugiai ir veiksmingai pristatant humanitarinę pagalbą tiems, kuriems jos reikia, prie sienų arba Libijos viduje. Todėl taip pat atsirado nauja viltis, kad bus tausojamos nekaltų civilių gyventojų gyvybės.

Nors Japonijos įvykiai Europos Sąjungos piliečių sveikatai tiesioginių pasekmių neturėjo, svarbu kritiškai įvertinti ES branduolinės saugos politiką, taip pat veikiančius nenumatytų atvejų planus ir saugos priemones. Komisija naudoja visas turimas priemones siekdama kontroliuoti poveikį, įskaitant būsimam saugumui. Mano nuomone, Japonija mus moko, kad rizika gali tapti tikrove; tai, kas buvo laikoma neįmanomu dalyku, dabar turi būti įtraukta į mūsų planavimą. Taikant Europos požiūrį į visapusišką branduolinių objektų saugą ir rizikos valdymą būtų galima maksimaliai padidinti poveikį Europos lygmeniu.

Prieš rengiant galutines išvadas būtina atlikti išsamią nelaimingo atsitikimo Japonijoje analizę; vertinimas turėtų apimti svarbiausius klausimus, pvz., žemės drebėjimams taikomus saugos reikalavimus ir avarinę energijos tiekimo pagalbą, skirtą reaktoriui aušinti.

Kalbant ir apie ekonominę politiką jūsų diskusijoje atsispindėjo svarba, apie kurią bus kalbama rytojaus Europos Vadovų Taryboje, tačiau tikiu, kad iš jos pasiųsta žinia bus išgirsta visose Europos šalių sostinėse. Teisinga būtų pasakyti, kad po šio kovo mėn. Europos Sąjungos raida turės būti išmintinga. Finansų krizė, kuri virto ekonominiu nuosmukiu, paskui – valstybės skolų ir bankininkystės krize, privertė Europą ieškoti naujų būdų siekti pažangos, apsvarstyti visus galimus variantus ir priimti sprendimus, turinčius ilgalaikes pasekmes.

Kaip savo įžanginėse pastabose sakė Pirmininkas J. M. Barroso, į šį iššūkį reaguosime visapusiška strategija, paremta Europos Sąjungos teigiamybėmis, vertybėmis ir institucijomis. Tai yra būtent vienas iš tų iššūkių, su kuriais šiandien susiduriame ir dėl kurių buvo sukurta Europos Sąjunga: sugebėti kartu atsilaikyti prieš audras ir sugebėti bendromis pastangomis išbristi iš krizės ir tapti stipresniems nei anksčiau.

Taigi, po keletą mėnesių trukusių labai ilgų derybų visapusiško atsako ekonomikos politikos srityje elementai galiausiai dabar yra pateikti čia, kad rytoj Europos Sąjungos lyderiai jiems pritartų ir kad Europos Vadovų Taryba dėl jų priimtų įsipareigojimus. Valstybės narės ir visų pirma euro zonos valstybės narės su labai dideliu ryžtu siekia intensyvesnio fiskalinio konsolidavimo ir augimą skatinančių struktūrinių reformų. Dabar tai yra svarbiausias pažangos siekimo šios strategijos klausimais kertinis akmuo.

Antra, tiek Taryba, tiek Parlamentas vykdo mūsų įsipareigojimą iki vasaros baigti rengti Komisijos teisės aktų dėl ekonomikos valdymo paketą. Sustiprintas ekonomikos valdymas iš tiesų yra mūsų visapusiško atsako kertinis akmuo.

Trečia, nuo 2013 m. birželio mėn. pradės veikti Europos stabilumo mechanizmas, kurio tikrasis skolinimo pajėgumas bus 500 mlrd. EUR. Priėmę šį sprendimą turėsime veikiantį finansinį aprūpinimą, darantį pakankamą ribojamąjį poveikį, kad būtų išsklaidytos net menkiausios abejonės dėl mūsų pajėgumo veikti net pagal nepalankiausių sąlygų scenarijus.

Komisijos vaidmuo vykdant ESM operacijas bus svarbiausias, o ESM ir ES institucijų ryšys, žinoma, įskaitant Europos Parlamentą, bus labai aiškiai ir griežtai nustatytas. Turėtume nustatytąja tvarka pasiūlyti Sutarties 136 straipsniu pagrįstą reglamentą, kuriame būtų išaiškinti veiksmai siekiant nustatyti politikos sąlygiškumą ir užtikrinti jos suderinamumą su ES šalių priežiūros sistema.

Ne mažiau svarbu baigti bankininkystės sektoriaus taisymą, kad jis galėtų garantuoti kreditų teikimą tikrajai ekonomikai, įmonėms ir namų ūkiams. Artimiausiais mėnesiais bus atliktas kitas testavimų nepalankiausiomis sąlygomis raundas; rezultatais bus vadovaujamasi atliekant ES bankininkystės sektoriaus restruktūrizavimą ir galimą kapitalo restruktūrizavimą. Prieš paskelbiant rezultatus visoms valstybėms narėms, reikės priimti sprendimus ir, jei reikėtų, pateikti savo strategijas dėl savo pažeidžiamų institucijų restruktūrizavimo ir kapitalo restruktūrizavimo.

Iš tiesų svarbu, kad suvoktume, jog šios dvi problemos turi būti sprendžiamos vienu metu; reikia kuo greičiau paspartinti finansų padėties taisymą, restruktūrizuoti bankus ir, jei reikėtų, restruktūrizuoti jų kapitalą. Tai yra būtina sąlyga, kad būtų atkurtas ir padidintas pasitikėjimas Europos ekonomika, padidintas bankų atsparumas ir užtikrinta, kad išsaugotume ekonomikos augimą užtikrindami paskolų teikimą.

Taigi, jei tik Europos Vadovų Taryba patvirtins visiškai prisiimanti įsipareigojimus dėl visų šių mūsų visapusiškos ekonominės strategijos, skirtos krizei įveikti, elementų, Europos Sąjunga bus tinkamai pasirengusi šiais 2011 m. pakeisti ekonomikos kryptį. Tai nereiškia, kad viskas puiku ir kad galime atsipalaiduoti. Tačiau, taip, tai reiškia, kad esame pasirengę susigrumti su esamais ir iškylančiais iššūkiais ir ateityje išvengti krizių.

PIRMININKAVO: Roberta ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Ponia Komisijos nare, pone Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia dėkoju už šią diskusiją. Esu dėkinga, kad dauguma jūsų Parlamente ir kalbėjusieji diskusijoje pripažino, kad reikia šių šešių elementų, kurie bus bendrame Europos Sąjungos atsake į ekonomikos krizę ir dėl kurių valstybių ar vyriausybių vadovai, tikiuosi, gali ketvirtadienį ir penktadienį priimti sprendimą. Taip galime užbaigti krizę; taip galime padėti pagrindą veiksmingam panašių krizių atsiradimo apribojimui. Labai tvirtai pritariu kalbėtojams, sakiusiems, kad krizę patyrė ne pati Europos Sąjunga, o dalis, didelė valstybių narių dalis buvo įtrauktos į skolų krizę, į skolų spiralę. Štai kam turime padaryti galą. Tai yra pirmaeilis uždavinys visiems mums ir kiekvienai valstybei narei.

Tačiau gyvename bendroje Europos Sąjungoje ir turime bendrą pinigų politiką ir bendrą valiutą. Štai kodėl bet kurios atskiros valstybės narės skolų krizė yra bendra mūsų visų problema. Štai kodėl mums reikalingi bendri sprendimai. Prasidėjo įdomi diskusija, kurią, manau, turėsime užbaigti tada, kai dabar pradėsime oficialias derybas, taip pat dėl šešių teisės aktų pasiūlymų dėl ekonomikos valdymo. Yra skirtumas tarp gerų ir blogų skolų. Ar yra toks dalykas, kaip gera skola? Tai labai jaudinanti diskusija. Komisijos narys pritaria tam, ką sakau, nes mes tai svarstėme Europos Vadovų Taryboje, tačiau Taryba buvo labai skeptiška klausimu, ar yra toks dalykas kaip gera skola. Čia taip pat vienas Parlamento narys sakė, kad daugeliu atvejų skola, kuri iš pradžių buvo gera skola, gali pavirsti labai bloga skola.

Turėtume tęsti šią diskusiją, tačiau manau, kad jei norime visiems laikams išbristi iš skolų krizės, privalome ieškoti įvairių būdų skatinti ekonomiką ir pradėti augimą, o ne didinti įsiskolinimą. Neturėtume norėti daryti dideles investicijas, už kurias tektų mokėti ateities kartoms. Todėl manau, jog taip pat labai svarbu pasakyti, kad, kaip minėjo ir Pirmininkas J. M. Barroso, savo rankose turime priemones: tolesnį bendrosios rinkos plėtojimą, vis dar esamų kliūčių šalinimą ir strategiją „Europa 2020“.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie Portugalijos ir Airijos situacijas. Visi žinome, kad tai bus svarstoma per Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Dėl Portugalijos tenoriu atkreipti dėmesį, kad per kovo 11 d. ES aukščiausiojo lygio susitikimą Portugalijos paskelbtam priemonių paketui pritarė valstybių ir vyriausybių vadovai, taip pat jam pritarė Europos Centrinio Banko pirmininkas. Taigi, tai savaime yra teigiama žinia rinkoms. Kartu taip pat svarbu pasakyti, kad kiekvienas veiksmų planas vertas tik tiek, kiek jo punktų yra įgyvendinta. Be to, labai svarbu, kad kiekvienas sumanymas būtų paremtas politiniu įsipareigojimu ir nedviprasmiška parama.

Dėl Airijos paprasčiausiai norėčiau paminėti, kad pirmadienį Bendrųjų reikalų taryboje naujosios Airijos vyriausybės atstovas buvo labai linkęs bendradarbiauti ir kad esu visiškai įsitikinusi, jog per Europos Vadovų Tarybos susitikimą taip pat bus rastas Airijos problemos sprendimas. Daugelis žmonių teikė pirmenybę Bendrijos, o ne tarpvalstybiniam metodui ir teigė, kad tarp Lisabonos strategijos nesėkmės priežasčių buvo ir tarpvyriausybiškumas. Manau, kad nuo vasario 4 d. padarėme gana didelę pažangą. Vasario 4 d. gana daug valstybių narių ir daugelis Europos Parlamento narių, su kuriais tuo metu kalbėjau, nerimavo atsakant į klausimą, kur mes žengiame ir kuo taptų Europos Sąjunga, jei svarbius dalykus užsakytų iš šalies. Mano nuomone, padėtis labai pasitaisė, todėl turime grįžti prie Bendrijos metodo. Nuo pat pradžių mums, kaip Tarybai pirmininkaujančiai šaliai, buvo keliamas uždavinys remti perspektyvaus sprendimo kūrimą tarp užsakomųjų paslaugų teikėjų ir tų, kurie norėjo pasilikti tik Bendrijos sistemoje.

Dar vasario 4 d. Vengrijos Ministras Pirmininkas pasiūlė ir pareikalavo, kad Europos Vadovų Tarybos išvadose būtų paminėtas įgyvendinimas to, kas vėliau buvo pavadinta konkurencingumo paktu pagal Sutartis. Esu labai patenkinta, kad galiu pasakyti, jog iš tiesų grįžome prie Bendrijos metodo. Europos Komisija, viena labiausiai į Bendriją orientuotų institucijų, turi svarbią pareigą pagal kiekvieną mūsų visapusiško atsako šešiais teisės aktais elementą, todėl Europos Parlamentui taip pat buvo duotos garantijos, kad jis turės galimybę susipažinti su informacija. Taigi, nuėjome ilgą kelią tinkama kryptimi. Paktas „Euro plius“ taip pat atviras, todėl tokios valstybės narės, kaip mano šalis, galės prisijungti, jeigu to norės. Tai nėra privilegijuotas klubas.

Galiausiai, kaip paskutinį pageidavimą, pakartosiu savo norą, kad siektume, kad diskusija dėl šešių teisės aktų pasiūlymų dėl ekonomikos valdymo paketo vyktų kuo konstruktyviau. Esame tam pasirengę, todėl norėčiau paminėti, kad stengėmės atsižvelgti į Parlamento narių pranešimus, kurie jau buvo baigti sausio mėn., kai Taryba suformulavo savo poziciją.

Pereidama prie Libijos ir Viduržemio jūros regiono turiu pasakyti, kad žmonėms, gyvenantiems šiame regione, ir Europos Sąjungai karas ir nestabilumas yra didžiausios galimos tragedijos. Manau, kad kartoju M. Mauro žodžius, su kuriais visiškai sutinku. Mūsų laukia galimybė ir užduotis šią krizę paversti galimybe užtikrinti, kad Viduržemio jūros regione tokia tragedija daugiau niekada nepasikartotų. Manau, kad teisinga tai sakyti, ir, atvirai kalbant, tikiu, kad Parlamentas buvo greitesnis priimant sprendimą nei Taryba. Galiausiai koalicija sugebėjo paskutinę minutę bendrai organizuoti operaciją, kuria Bengazyje pavyko išsaugoti daugelio žmonių gyvybes.

Dėl klausimo, kiek esame vieningi ir kiek veiksminga yra Europos Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika, čia vėl kalbėsiu be užuolankų. Nesame visu šimtu procentų vieningi. Tačiau sugebėjome susitarti dėl labai daug dalykų, kurie pastaruoju laikotarpiu buvo labai svarbūs. Kovo 11 d., tada sušauktame aukščiausiojo lygio susitikime, valstybių ar vyriausybių vadovai aiškiai pareiškė, kad M. Gaddafi privalo pasitraukti, kad turi būti užmegzti ryšiai su Bengazyje įsikūrusia Laikinąja nacionaline taryba ir kad Libijos valdžios institucijas reikia paraginti leisti į šalį įvežti humanitarinę pagalbą. Jau tada nusprendėme, kad privalome išnagrinėti savo santykius su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Tam keliama sąlyga – demokratinių pokyčių pradžia.

Jau tada sutarėme, kad turi būti didinama parama įtraukiant tinkamas sąlygas, kad turi būti stiprinami prekybiniai ryšiai ir kad šiame regione mums reikia sudaryti palankesnes sąlygas socialiniams pokyčiams. Sritis, kurioje mums reikia siekti pažangos, yra vadinamosios trys „M“: rinkos prieinamumas, judumas ir pinigai (Market access, Mobility, Money). Tada, kovo 21 d., užsienio reikalų ministrai, bendros užsienio ir saugumo politikos ir Europos saugumo ir gynybos politikos patikėtiniai, pakartojo savo įsipareigojimą. Iki to laiko buvo parengta taikyti JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1973. Mes tuo džiaugėmės, taip pat galėjome pasidžiaugti Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimais, kuriuos reikia pradėti įgyvendinti. Mes labai greitai nusprendėme dėl sankcijų ir pabrėžėme savo įsipareigojimą padėti civiliams gyventojams.

Galbūt bendra užsienio ir saugumo politika neveikia tobulai, tačiau manau, kad nors ir paskutinę minutę, buvo priimti kai kurie labai svarbūs sprendimai. Labai ačiū, ponia pirmininke.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Ivo Belet (PPE), raštu. – (NL) Šio pavasario aukščiausiojo lygio susitikimas yra itin svarbus visiems europiečiams. Čia mes dėsime pagrindą stabiliam eurui ir visapusiškam Europos ekonominio bendradarbiavimo stiprinimui. Paktas „Euro plius“, kuris dabar pateiktas mums, laimė, yra daug geriau subalansuotas nei pirminiai jo variantai. Šiame pakte svarbiausias dalykas yra socialinio konsultavimosi modelio laikymasis. Būtent taip ir turėtų būti, nes tai yra mūsų Europos bendrovės „Rhineland“ modelio pagrindas.

Dabar laikas mums žengti kitą svarbų žingsnį, nes Europos projekte negalima apsiriboti vien finansų ir pinigų projektu. Taip galiausiai būtų pakenkta Europai ir prisidėta prie liaudies paramos Europos irimui. Todėl labiau nei kada nors anksčiau Europai reikia patrauklaus, naujo ir į ateitį orientuoto projekto, kuriuo žmonėms vėl būtų įkvėpta entuziazmo.

Mums nereikia dairytis toli, nes pasiūlymai jau ant stalo. Visų pirma mums reikia sutelkti dėmesį į tarpvalstybines investicijas į atsinaujinančiąją energiją. Tai bus įmanoma tik tada, kai taip pat atversime kelią euroobligacijoms. Tai, žinoma, bus paskata mūsų ekonomikai, užimtumui ir aplinkosaugai ir tai, remiantis Komisijos 2050 m. veiksmų plano skaičiavimais, bus visiškai įmanoma. Tiesiog to imkimės.

  Zita Gurmai (S&D), raštu. – Būsimas Tarybos susitikimas iš tiesų yra labai svarbus susitikimas. Pirmininkas H. Van Rompuy savo viešame kvietimo laiške pažymi, kad „kaip svarbų veiksmą pagal naują Europos semestro sistemą turėtume nurodyti gaires nacionalinei ekonomikos politikai, kad būtų įgyvendinta mūsų strategija „Europa 2020““. Neturėtume šio darbotvarkės klausimo apeiti kaip antraeilio, palyginti su ekonomikos paketu. Visi žino, kad Europos ekonomikos augimo pagrindas yra užimtumas. Strategija „Europa 2020“ siekiama, kad 20–64 metų amžiaus vyrų ir moterų užimtumo lygis būtų 75 proc. Visi žino, kad teoriškai ši 75 proc. riba nebus pasiekta be masinio moterų dalyvavimo ir pasirodymo darbo rinkoje.

Todėl būsimo Tarybos susitikimo išvakarėse jos prašau dviejų dalykų. Pirma, būti plačių užmojų ir tiksliai, kai kalbama apie užimtumo gaires, ir ypač tada, kai kalbama apie moterų užimtumą. Antra, prašau jūsų dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą dėl Europos tikslų ir gairių, kuriais moterims būtų sudarytos sąlygoms masiškai dalyvauti darbo rinkoje, ypač dėl Barselonos vaikų priežiūros dienos metu tikslų, kurie, kaip žinome, ES dar nėra įvykdyti.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad neabejotinai būtina skubiai, remiant visoms valstybėms narėms, investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai ir taip ekonomikos atsigavimas būtų paverstas tikrove. Kaip Europos piliečių atstovas, pareiškiu, kad pritariu F. Balzani pranešimui. Sutinku, kad Europos Sąjungai reikia didinti savo finansinius išteklius, kad tuo metu, kai dabartiniams uždaviniams spręsti reikalingas didesnis pasaulinio masto veikėjų konkurencingumas, galėtų konkuruoti politinėje ir ekonominėje pasaulio arenoje. Ne mažiau svarbu tai, kad, norint turėti stiprią ekonomiką, kaip pagrindinį tikslą reikėtų nustatyti užimtumo skatinimą. Europos Sąjungai reikia visų sričių kvalifikuotos darbo jėgos, žmonių, turinčių atitinkamą kompetenciją, ir didesnio visų savo sektorių našumo.

  Niki Tzavela (EFD), raštu. – (EL) Per kitas keletą dienų Europos Vadovų Taryba užbaigs pakto „Euro plius“ procesą. Pagrindinis pakto tikslas – skatinti konkurencingumą, kuris padės didinti užimtumą euro zonos šalyse. Siekdamas, kad minėti tikslai būtų pasiekti Europos lygmeniu, siūlau į paktą įtraukti Europos Sąjungos valstybių narių sausumos ir jūrų sienų bei ekonominių sienų apibrėžtį ir kontrolę. Taip Europos gamyba bus apsaugota nuo suklastotų produktų, importuojamų iš darbui imlių Rytų šalių. Šių pigiai pagamintų prekių importas ne tik yra neteisėtas; dėl jo rinka liaujasi tinkamai veikusi, todėl sumažėja Europos įmonių pelnas. Dėl to sulėtėja augimas ir sumažėja Europos įmonių bei visos Europos konkurencingumas. Galiausiai mums reikia naujų paskatų Europos Sąjungos valstybėms narėms plėtoti išskirtines ekonomines zonas. Mums reikia Europos garantijos ištisai Europos išskirtinei ekonominei zonai, su kuriomis trečiosios šalys negalėtų konkuruoti.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Nėra tokio dalyko, kaip gera arba bloga skola; būtina stabdyti nuolatinį nacionalinio įsiskolinimo didėjimą. Deja, Taryba nesugebėjo iki galo įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto. Tačiau mūsų piliečiams negalima užkrauti tolesnių struktūrinių krizių naštos. Esamą šalių skolų problemą galima išspręsti tik reikalaujant griežtos biudžetinės drausmės. Valstybių narių patvirtintą vadinamosios pagreitintos procedūros taikymo procedūrą reikia atmesti, tačiau, kaip jau sakė R. Gualtieri, jei ketiname pateikti alternatyvų pasiūlymą, turime dėmesį sutelkti į esmę. Pritarčiau iniciatyvai, pagal kurią 143 Europos branduolinės elektrinės būtų nedelsiant pašalintos iš energetikos tinklo ir vietoj jų būtų naudojami tvarūs energijos šaltiniai. Trumpai komentuoju artėjantį branduolinės energijos objektų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis: kadangi – kaip ne kartą buvo pabrėžta – išsami saugos tvarka branduolinėse elektrinėse priklauso atskirų valstybių narių kompetencijai, šiame pirminiame derybų etape negaliu besąlygiškai pritarti šiems testavimams nepalankiausiomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į įvykius, kuriuos 1986 m. Černobylio branduolinėje elektrinėje paskatino kritinės padėties imitavimas, tokius testavimus vertinčiau su dideliu nerimu, nebent juos atliktų ES arba panaši institucija ir tik atlikus išsamią atskirų reaktorių sąlygas ir leistiną apkrovą.

  Véronique Mathieu (PPE) , raštu. – (FR) Pranešėjas reikalavo pastraipą dėl decentralizuotų Europos Sąjungos agentūrų įtraukti į skyrių „Tvarumas ir atsakingumas – esminės 2012 m. biudžeto dalys“.

Pritariu pagrindinei iškeltai idėjai, t. y. kad agentūros duoda papildomos naudos ES politikai tokiose įvairiose srityse, kaip profesinis mokymas, aplinkosauga, vidaus saugumas ir geležinkelio transportas. Tačiau taip pat pritariu idėjai, kad biudžeto tvarumo ir atsakomybės už biudžetą požiūriu agentūrų sistemą būtų galima tobulinti.

Iš tiesų, agentūrų užduotys ir įgaliojimai kartais dubliuojasi, o kai kurių iš jų veiklos sąnaudos yra labai didelės dėl mūsų finansų ir biudžeto taisyklėmis primetamų suvaržymų. Štai kodėl decentralizuotų agentūrų išlaidas būtų galima optimizuoti taikant bendrųjų paslaugų, pvz., pagalbos vykdant biudžeto sudarymo procesą, pagalbos atliekant konkurso procedūras ir teisinių konsultacijų, sistemą.

Taigi, per pastarąją biudžeto vykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas taip pat stengėsi atkreipti dėmesį į Komisijos ir Parlamento kontrolę, taikomą decentralizuotoms agentūroms; kaip patirtis parodė, ją reikia griežtinti.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Europa privalo pasimokyti iš Japonijos branduolinių avarijų ir įsipareigoti visame žemyne užtikrinti branduolinį saugumą. Energijos rūšių derinys iki šiol priklauso valstybių narių kompetencijai. Tačiau branduolinis saugumas yra nustatytas Europos teisės aktais, kuriuos reikia persvarstyti atsižvelgiant į neseniai Komisijos pasiūlytus branduolinių jėgainių saugumo testus. Privalome nepamiršti, kad ES labai priklauso nuo energijos importo ir kad valstybėms narėms reikia ieškoti sprendimų siekiant apsirūpinti savo energijos ištekliais. ES reikia bendros energetikos politikos, kuri turi būti grindžiama idealiu atsinaujinančiosios energijos, naujų technologijų, skirtų įprastiniams energijos ištekliams, ir būtinybės branduolinę energiją gaminti saugiomis sąlygomis subalansavimu. Libijos klausimu Tarybai reikia pasiūlyti naują Europos partnerystę su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Ši partnerystė apimtų glaudų politinį bendradarbiavimą, kuris užtikrintų šių šalių perėjimą prie demokratijos. Be to, Europos Komisija privalo kuo greičiau pateikti migrantų srautų valdymo planą, kuriame būtų atsižvelgta į valstybių narių solidarumą ir pagal kurį būtų padidintas techninis ir operatyvinis FRONTEX pajėgumas. Tačiau šiuo planu neturėtų būti atitrauktas ES dėmesys nuo Rytų partnerystės.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Mes ką tik pritarėme Sutarties pakeitimams, kuriais bus sudaromos sąlygos euro zonai nustatyti nuolatinį stabilumo mechanizmą. Turime pasiekti didžiulių laimėjimų valdymo srityje, kad būtų aiškiai išreikšta parama Bendrijos metodo, kaip pagrindinės bendradarbiavimo pagal šį mechanizmą formos, taikymui. Pagrindinis Europos Komisijos vaidmuo valstybių narių finansinės padėties vertinimo procese reiškia puikią bendradarbiavimo ateitį, nes taip jos apsaugomos nuo nestabilumo, kuris grėstų, jeigu būtų buvęs pasirinktas tarpvyriausybinis metodas. Tikėkimės, kad Europos Vadovų Tarybai patvirtinus Sutarties pakeitimą jį sėkmingai ratifikuos valstybės narės ir taip bus sudarytos sąlygos nustatyti nuolatinį stabilumo mechanizmą pagal planą. Stabilumo mechanizmo įtraukimas į Sutartį yra tik vienas žingsnis, kuris pastaruoju metu žengtas siekiant padidinti euro zonos konkurencingumą. Rytdienos susitikime Taryba taip pat ketina patvirtinti paktą „Euro plius“, kuris kovo 17 d. buvo patvirtintas per euro zonos valstybių narių susitikimą. Esu tikras, kad valstybių ar vyriausybių vadovai sugebės susitarti ir kad ši schema įsigalios, todėl bus galima ekonominį bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip užimtumas ir viešieji finansai, pakelti į aukštesnį lygį. Reikia pasidžiaugti, kad, nepaisant pirminių ne euro zonos valstybių narių nuogąstavimų, paktas yra atviras visoms valstybėms narėms, norinčioms prie jo prisijungti. Taip užtikrinama, kad, bent jau iš dalies, šiuo mechanizmu nebūtų skatinama dviejų pagreičių Europa.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis Europos Vadovų Tarybos susitikimas vyksta ypatingomis su Portugalija susijusiomis aplinkybėmis. Šalies ekonomikos ir socialinė krizė dėl kelio, kuriuo eina Europos Sąjungos valstybės narės, ir dėl jų diktuojamų priemonių taikymo nacionaliniu lygmeniu gilėja neturinčiu precedento mastu: todėl intensyvėja regresyvi politika, didėja darbuotojų išnaudojimas, imamasi naujų antisocialinių priemonių, dėl kurių didėja nelygybė, didėja nedarbas ir neužtikrintas darbas bei didėja skurdas ir socialinė atskirtis. Būtent šiomis aplinkybėmis vyriausybė, spaudžiant ir pritariant ES, teikia kitą minėtų griežto taupymo priemonių paketą – jau ketvirtą.

ES valdžios institucijų direktorato ketinimas aiškus: užnerti ant labiau ekonomiškai pažeidžiamų šalių kaklo kitą kilpą ir pulti jų suverenitetą, taikant numatytas Europos stabilumo mechanizmo taikymo sąlygas. Visa tai – dingstimi išsaugoti privilegijas, kuriomis naudojasi didžiulės ekonominių ir finansinių interesų grupės, – ypač šalių direktoratų, – ir prie kurių prisidedama daugeliu ES priemonių, pvz., Stabilumo ir augimo paktu, ekonomine ir pinigų sąjunga bei euru. Susidūrę su tuo, sunkumų patiriantys Portugalijos darbuotojai sekmadienį Portugalijoje duos būtiną atsaką į tai dalyvaudami didžiulėje nacionalinėje demonstracijoje.

17. Padėtis Japonijoje, įskaitant atominės elektrinės keliamą pavojų (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas: Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl padėties Japonijoje, įskaitant atominės elektrinės keliamą pavojų.

  Győri, Enikő , einanti Tarybos pirmininko pareigas. − Ponia pirmininke, visų pirma Tarybos vardu norėčiau pareikšti užuojautą artimųjų netekusiems Japonijos žmonėms ir daugeliui kitų, kuriuos vienaip ar kitaip palietė prieš 10 dienų įvykusi tragedija. Taip pat noriu pareikšti pagarbą už drąsą ir tvirtybę žmonėms, kurie šiuo metu stengiasi įveikti siaubingo žemės drebėjimo ir cunamio padarinius, ir tiems, kurie kovoja su avarijos branduolinėje elektrinėje padariniais.

Europos Sąjunga palaiko Japonijos žmones šiuo nepaprastai sudėtingu ir sunkiu metu. Jau suteikėme Japonijai labai konkrečios pagalbos. Tą pačią dieną, kai įvyko žemės drebėjimas, Europos Vadovų Taryba paprašė vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos sutelkti visą reikiamą pagalbą. Valstybių narių siūlomai pagalbai koordinuoti buvo pasitelktas Europos civilinės saugos mechanizmas.

Europos Sąjunga labai greitai reagavo į Japonijos vyriausybės pagalbos prašymus. Europos Sąjunga pasirengusi toliau atsiliepti į humanitarinės, bet kokio pobūdžio techninės ar kitos specializuotos pagalbos, kurios, Japonijos valdžios institucijų nuomone, reikėtų, prašymus.

Tarybos vardu ypač norėčiau padėkoti Komisijos narei K. Georgijevai ir vyriausiajai įgaliotinei už greitą, visapusį ir gerai koordinuotą reagavimą į šią nelaimę. Japonijoje dislokuota ES civilinės saugos grupė gauna visą reikiamą paramą. Atskiros valstybės narės taip pat pasirengusios pasiūlyti labai dosnią pagalbą.

Svarbu paminėti ir tai, kad Tarybai reikės stebėti makroekonominį Japonijos krizės poveikį. Ministrai jau preliminariai aptarė šį klausimą per kovo 15 d. ECOFIN tarybos pusryčius.

Žinoma, vienas iš didžiausią susirūpinimą mums visiems keliančių dalykų yra padėtis Fukušimos Daiči branduolinėje elektrinėje. Norėčiau pabrėžti, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija veikė neatidėliodama, atsižvelgdama į įvykių svarbą ir galimą jų poveikį Europai, ypač dėl branduolinio pavojaus.

Mes skubiai sušaukėme Branduolinių klausimų darbo grupę ir Nepaprastąją energetikos tarybą, kad įvertintume padėtį Japonijoje, galimus jos atgarsius ES ir apgalvotume ES reakciją.

Norėčiau pažymėti, kad visų pirma Taryba pareiškė apie solidarumą, užuojautą ir pasirengimą suteikti humanitarinę ir techninę pagalbą. Ji taip pat išreiškė pagarbą Japonijos žmonių tvirtybei ir dvasios stiprybei, ypač tų asmenų, kurie vis dar bando įveikti pavojingą padėtį Fukušimoje.

Būtent dėl jų atkaklumo nepaprastai sudėtingomis sąlygomis dabar jau atsiranda vilties dėl padėties branduolinėje elektrinėje gerėjimo, nors padėtis vis dar sudėtinga. Dabar pagrindinė problema yra aukštas šalia elektrinės išmatuotas užterštumo lygis.

Turime tęsti savo paramą Japonijai. Kelios valstybės narės prisideda savo pagalba dvišaliu būdu arba per įvairius koordinavimo mechanizmus, kuriuos valdo Komisija arba Tarptautinė atominės energijos agentūra. Kaip aplinkos ministrų susitikime buvo informuotas Vengrijos kaimo plėtros ministras Sándor Fazekas, šiuo metu Fukušimos branduolinės elektrinės įvykiai nekelia padarinių ES gyventojams. Radiacijos lygis visose valstybėse narėse yra normalus, o maisto produktams iš Japonijos taikomos tinkamos kontrolės priemonės. Vis dėlto ES turi efektyviai reaguoti į Fukušimos branduolinės elektrinės avariją.

Iš šios avarijos turėtume pasimokyti tam tikrų dalykų. Aukštų branduolinės saugos standartų diegimas ir nuolatinis jų gerinimas yra pagrindinis ES reguliavimo institucijų ir operatorių prioritetas; tačiau pati nuolatinio tobulėjimo idėja reiškia, kad visų pirma turime pasimokyti iš šio atvejo, nors avariją ir sukėlė ne gedimai elektrinėje, o išorės veiksniai. Kelios valstybės narės ir pramonės operatoriai jau nusprendė peržiūrėti branduolinių elektrinių saugą, ir toks jų sprendimas sveikintinas.

Po Nepaprastosios energetikos ministrų tarybos susitikimo kovo 21 d. Vengrijos nacionalinės plėtros ministras Tamás Fellegi parašė pranešimą dėl pasiūlymo Tarybos Pirmininkui H. Van Rompuy atlikti branduolinių elektrinių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir pasiūlyti bendradarbiauti šiuo klausimu kitoms šalims, ypač mūsų kaimynams. Testavimo mastas ir sąlygos turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į naujausius įvykius ir pasinaudojant visomis turimomis žiniomis. Kalbant apie testavimo mastą, reikia atsižvelgti, kad kiekviena branduolinė elektrinė turi savo specifiką, todėl jas vertinant dėmesį būtų galima skirti šioms pagrindinėms sritims: potvynių rizikai, seisminei rizikai, atsarginėms sistemoms ir avarinėms procedūroms.

Vertinimo sąlygas nustatys Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupė, konsultuodamasi su susijusiomis suinteresuotomis šalimis ir visateisiškai dalyvaujant valstybėms narėms. Nors sunku nustatyti konkrečią šio proceso datą, akivaizdu, kad jis turi prasidėti kuo greičiau.

Žinoma, branduolinių elektrinių saugos klausimas nesibaigia prie ES sienų. Todėl svarbu įtraukti ir kaimynines trečiąsias šalis. Vertinimas turi apimti ir esamas, ir planuojamas elektrines, ir mes turime pasinaudoti visomis tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis, pvz., Tarptautine atominės energijos agentūra, ir kitomis tarptautinėmis asociacijomis, pvz., G20, kad įtrauktume į šį procesą ir kitas šalis.

Žinoma, svarbu, kad visuomenė aiškiai suprastų žinią dėl padėties Japonijoje. Šiuo klausimu turiu dvi pastabas. Visų pirma, šių veiksmų patikimumas priklauso nuo to, kiek atvirai bus informuojama apie sąlygas ir vertinimo rezultatus. Antra, kad ir kokia sudėtinga būtų padėtis Japonijoje, neturėtume sudaryti įspūdžio, kad branduolinės energetikos saugumo klausimas sprendžiamas nesuderintai ir tik dabar. Svarbu priminti, kad Europoje jau 25 metus galioja teisiškai privaloma struktūra. Žinoma, šios konkrečios branduolinės problemos atžvilgiu Taryba atidžiai stebės įvykių raidą ir bet kokiu atveju grįš prie šio klausimo birželio mėn.

Vėliau šią savaitę Europos Vadovų Taryba kritiškai įvertins padėtį ir šios tragedijos padarinius Japonijoje. Neabejoju, kad mūsų valstybių ir vyriausybių vadovai norės pareikšti tolesnį solidarumą su Japonijos žmonėmis, kaip šiandien pareiškiau ir aš. Europos Sąjunga toliau bus pasirengusi teikti bet kokią įmanomą pagalbą, kad padėtume jiems šiuo sunkiu metu. Dar kartą sveikinu jų drąsą ir ryžtą.

  Günther Oettinger, Komisijos narys. − (DE) Ponia pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Komisija pareiškė Europos Sąjungos solidarumą su Japonijos žmonėmis ir vyriausybe. Išreiškėme jiems gilią užuojautą. Manome, kad Japonijos žmonių drąsa ir rami laikysena nusipelno didžiausios pagarbos ir susižavėjimo.

Siekdami pasiūlyti bendrą ES pagalbą koordinavome pastangas per stebėsenos ir informavimo centrą. Dalį 13 valstybių narių pirminio bendro ES pagalbos paketo sudarė antklodės, čiužiniai, vandens konteineriai, palapinės ir higienos įranga. Artimiausiomis dienomis laukiame tolesnių pasiūlymų ir pristatysime bei platinsime pagalbos siuntas Japonijoje ketvirtadienį, t. y. rytoj, ir penktadienį. Dalyvaus ir Komisijos narė K. Georgieva.

Taip pat siūlėme pagalbą branduolinės elektrinės kompleksui, tačiau mūsų pagalbos dar neprireikė. Su branduoline energetika susijusiais klausimais glaudžiai bendradarbiaujame su Vienos tarptautine atominės energijos agentūra ir atidžiai stebime, vertiname bei analizuojame saugos padėtį Japonijoje. Norint įvertinti avarijos branduolinėje elektrinėje poveikį reikia daugiau informacijos. Šiuo metu tikimasi, kad Japonijos inžinieriai, technikos specialistai ir Japonijos vyriausybė sugebės susigrąžinti šio branduolinės elektrinės komplekso valdymą į savo rankas ir pavyks išvengti tolesnės žalos.

Vertiname, ko iš šio įvykio galėtų pasimokyti Europa. Šiuo tikslu praeitą antradienį surengėme aukšto lygio konferenciją su visomis valstybėmis narėmis, visomis energetikos įmonėmis, kurios valdo branduolines elektrines, su visomis įmonėmis, kurios stato branduolines elektrines, ir su valstybių narių už branduolinę energiją atsakingomis valdžios institucijomis. Pirmadienį buvo surengta Nepaprastoji energetikos taryba, kurią sukvietė T. Fellegi.

Reikia suprasti, kad Europos Sąjungos valstybių narių padėtis ir požiūris branduolinių elektrinių atžvilgiu labai skirtingi. Keturiolikoje valstybių veikia branduolinės elektrinės, 13 iš jų branduolinės energetika yra ilgalaikės energetikos politikos dalis, o viena iš jų, t. y. Vokietija, vykdo branduolinės energijos atsisakymo strategiją. Trylika valstybių neturi branduolinių elektrinių, iš kurių dvi – Lenkija ir Italija – šiuo metu svarsto galimybę pereiti prie branduolinės energijos gamybos arba ją atnaujinti. Išskyrus atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir nustatytą 20 proc. jų tikslą, energijos išteklių derinys yra valstybių narių teisėkūros ir politikos klausimas. Mes tai gerbiame.

Skirtingose Europos dalyse padėtis labai skiriasi – bendrai iš branduolinės energijos Europa gauna 30 proc. visos galios. Austrijos dalis artėja prie 0 proc., Prancūzijos dalis siekia 80 proc., bet vis dėlto yra du bendri esminiai dalykai. Visų pirma, ir prie šio klausimo šiais metais dar grįšime, yra infrastruktūra. Kokia kryptimi bepasisuktų energetikos politika, elektros, dujų ir saugojimo galimybių infrastruktūros plėtra (tiek kokybės, tiek galimybių atžvilgiu) turi būti pagreitinta. Visų antra – sauga. Pramoninių elektrinių, infrastruktūros sauga apskritai ir ypač branduolinių elektrinių sauga yra bendras rūpestis, ja suinteresuoti elektrinių darbuotojai, Europos gyventojai ir Europos gamta.

Todėl siūlome pasvarstyti, ar nebūtų prasminga ir tinkama, atsižvelgiant į jau žinomas priežastis ir aiškėjančią informaciją dėl incidento Japonijoje priežasčių, atlikti saugumo patikrinimą – testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kitaip tariant, ypatingą testą, pagrįstą bendrais standartais ir kriterijais, siekiant toliau mažinti 143 Europos Sąjungoje naudojamų branduolinių elektrinių riziką ir taikyti jį ir naujoms Europos Sąjungoje statomoms elektrinėms.

Sauga svarbi visiems gyventojams, nesvarbu, ar valstybė narė, kurioje jie gyvena, turi branduolinę elektrinę, planuoja ją turėti, vykdo branduolinės energijos atsisakymo procesą ar branduolinės elektrinės neturi. Tiriant būtų atsižvelgiama į tam tikrus kriterijus, pvz., potvynius ir eksploatavimo bei saugos riziką, žemės drebėjimus ir Japonijoje gautas žinias, aušinimo sistemas ir jų veikimą, taip pat energijos tiekimo bei atsarginės galios išskirstymo konfigūracijos klausimą, kad būtų išlaikomos didesnės aušinimo galimybės panaudojant energijos ir atsarginės energijos blokus, net kai yra žemės drebėjimų ar potvynių rizika. Tai apimtų bendruosius visų branduolinių elektrinių kriterijus ir specialiuosius kiekvienos konkrečios konstrukcijos, amžiaus, vietos, seisminės rizikos, potvynių rizikos ir kitų veiksnių kriterijus. Ši speciali peržiūra taip pat apimtų tokius klausimus, kaip orlaivių avarijos, kibernetinės atakos ir teroro išpuoliai.

Komisija valstybėms narėms siūlo parengti šį tikrinimą ir jį koordinuoti kartu su už energetiką atsakingomis valdžios institucijomis. Tai tik pasiūlymas; jo priimti neprivaloma. Valstybės narės pačios atsako už sprendimą, ar nori atlikti pagrindinį ir specialųjį bendrąjį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis Europoje.

Prieš mane kalbėjęs pranešėjas minėjo kaimynines šalis, kurios yra lygiai tiek pat svarbios mūsų saugumui; pagrindinė tokia kaimynė yra Šveicarija, toliau yra Ukraina, Armėnija, Turkija ir Rusijos Federacija. Ilgai kalbėjausi telefonu su Ukrainos energetikos ministru. Jis pareiškė, kad mielai dalyvautų, jei būtų parengtas bendras testavimas nepalankiausiomis sąlygomis Europos Sąjungai, kitaip tariant, jis pasisiūlė prisidėti. Akivaizdu, kad mūsų autoritetas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis klausimu ne Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse labai priklausys nuo to, ar galėsime tai vieningai organizuoti Europoje. Jei kai kurios valstybės narės nenorės dalyvauti, turėsime mažesnę įtaką siūlydami tokį testavimą Turkijai, Ukrainai, Rusijai ir Šveicarijai. Kitaip būtų, jei visos valstybės narės laikytųsi bendro požiūrio, kad tai yra svarbi saugos užduotis.

Todėl ateinančiomis savaitėmis rengsime šiuos saugos kriterijus ir džiaugiamės galėdami bendradarbiauti ne tik su Parlamentu, bet ir su visomis susijusiomis Europos Sąjungos institucijomis – nevyriausybinėmis organizacijomis, energetikos bendrovėmis, darbuotojais, technikos specialistais, elektrinių inžinieriais – siekdami toliau kuo labiau mažinti riziką ir didinti saugą. Esame dėkingi prezidentui N. Sarkozy, kuris nori šią temą iškelti G20 susitikime, kad iš šio įvykio pasimokytų ne tik Europos, bet ir likusio pasaulio branduolinės elektrinės.

Tokia yra mūsų padėtis. Su malonumu visada informuosime Parlamentą per specializuotus jo komitetus, kokių veiksmų toliau imtis, kaip jau darėme pastarosiomis dienomis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, o rytoj ar poryt laukiame atitinkamo palaikymo iš Europos Vadovų Tarybos Briuselyje.

  Elmar Brok, PPE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, gamta mums dar kartą priminė apie savo jėgą, pamatėme žmogaus galimybių ribas ir kaip esame priklausomi nuo galingų gamtos stichijų malonės. Tokiomis akimirkomis galime tik parodyti solidarumą su Japonijos žmonėmis – solidarumą, kurį reiškiame ne tik mintimis ir maldomis, bet ir praktine pagalba. Komisijos narys minėjo, kad teikiame pagalbą, stengdamiesi palengvinti kančias ir paremti žmones. Tai yra svarbu, nes taip ne tik padedame tiesiogiai, bet ir suteikiame tam tikrą paguodą. Žinau, kad tuo užsiima ne tik valstybinės organizacijos, bet ir daugelis Europos piliečių pasirengę paaukoti savo asmenines lėšas. Vien mano gimtajame mieste, kurio mecenatas esu, per tris dienas buvo surinkta 50 000 EUR, ir pinigai dar plūsta. Tai vyksta visoje Europoje. Tokie pavyzdžiai rodo, kokia didelė yra žmonių parama.

Kartu turėtume stabtelėti ir susimąstyti, o ne pulti iš karto tampyti virvučių savo vidinės politikos tikslais. Žinoma, analizuosime įgytą patirtį ir mokysimės iš šios branduolinės avarijos, turėsime atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir aš tikiuosi, Komisijos nary, kad darysime tai visos Europos lygmeniu, nes įvykus tokioms nelaimėms sienos praranda prasmę. Turime užtikrinti, kad būtų sukurtos būtinos alternatyvios infrastruktūros ir kad būtų atlikti tyrimai dėl galimų naujų energetikos projektų, kuriais būtų galima spręsti ir tokias problemas, kaip klimato kaita, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumas.

Turime suvokti ir tai, kad dabar žodžiai „papildoma rizika“ įgyja kitą prasmę. Žmonės jau nebetiki, kad bendrovės laikysis visų taisyklių, jie nebetiki, kad galima viską apskaičiuoti. Japonija pakeis mūsų mąstymą šiais klausimais, todėl turėsime iš naujo apsvarstyti papildomos rizikos problemą; reikės padaryti naujas išvadas, iš kurių turės atsirasti nauji svarstymai ir politika. Turime tai daryti su būtinu šiam klausimui šaltakraujiškumu.

  Marita Ulvskog, S&D frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, viena iš labiausiai ekonominiu ir techniniu požiūriu išsivysčiusių pasaulio valstybių buvo nublokšta į humanitarinę krizę. Visų pirma, tai yra tragedija visiems nuo jos nukentėjusiems žmonėms. Vaizdai iš Japonijos yra veriantys širdį. Turime suteikti Japonijos gyventojams visą paramą ir visą įmanomą pagalbą. Vis dėlto ši katastrofa parodo ir šiuolaikinės visuomenės pažeidžiamumą. Tai, kas nutiko Japonijoje, gali nutikti ir kitose pasaulio dalyse – netgi čia. Net valstybėse, kurios taiko itin griežtus saugos reikalavimus, saugumo jausmas gali pasirodyti apgaulingas.

Žinoma, dabar tiesiog negalime įsivaizduoti savo gyvenimo be branduolinės energijos. Be abejo, yra kelios Europos valstybės, kurios neturi branduolinių elektrinių, bet dauguma Europos šalių stipriai ar net visiškai priklauso nuo branduolinės energijos. Kai kurios statosi naujas branduolines elektrines, kitos jų atsisako. Tokia yra mūsų padėtis, kitaip tariant, kiekviena valstybė narė yra skirtingai pažeidžiama, bet visos mes esame susijusios šiuo klausimu ir turime nusistatyti ilgalaikį požiūrį savo energijos tiekimo klausimu.

Mums paprasčiausiai reikia pereiti prie tokių energijos sistemų, kad būtų sumažinta rizika ir tokių sistemų vienpusiškumas. Turime dėti rimtas pastangas, kad pirmenybė būtų skiriama moksliniams tyrimams bei plėtrai ir investicijoms į ilgalaikius tvarius ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir jų platesnį panaudojimą. Šioje srityje Europa turi dideles neišnaudotas galimybes, kurias reikėtų palyginti su tuo, kad naujų branduolinių elektrinių statyba paverstų mus priklausomais nuo jų dar daugiau ateinančių dešimtmečių, kitaip tariant, naujos investicijos į branduolinę energiją yra tik atidėliojimas ir trukdymas plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, tai yra nepagrįstas rizikavimas savo ateitimi.

Vietoj to turėtume rimtai diskutuoti apie ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslų ir užmojų didinimą, kuo greičiau nuspręsdami dėl įpareigojančių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ir ilgalaikio energijos tiekimo plano – pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Todėl būtinas kolektyvinis branduolinių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, o tada reikalingas ir ilgalaikis požiūris.

  Lena Ek, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, milžiniško žemės drebėjimo ir cunamio šiaurės rytų Japonijoje vaizdai siaubingi; mūsų mintys ir nuoširdi užuojauta skiriami namus ir artimuosius praradusiems Japonijos gyventojams.

Žinoma, palankiai vertiname ES pagalbos paketą. Fukušimoje darbuotojai vis dar dirba branduolinės elektrinės teritorijoje, kad užkirstų kelią tolesnei radiacinei taršai, ir žinoma, tai reikia kruopščiai įvertinti visoje Europos Sąjungoje – įskaitant Briuselį.

Palankiai vertinu Komisijos pasiūlytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bet manau, kad būtina pridėti, jog neužtenka vien testuoti nepalankiausiomis sąlygomis remiantis technologija ir geografija. Reikalingi dar du žingsniai. Vienas susijęs su saugos kultūra, kai akivaizdu, kad neįmanoma numatyti keleriopos rizikos. Antrasis yra institucijų struktūra, įskaitant santykių tarp nacionalinių reguliavimo institucijų ir branduolinės energijos bendrovių priežiūrą. Be to, valdžios institucijoms turėtų būti neleidžiama vykdyti savo pačių auditą.

Galiausiai vertindami šios nelaimės padarinius turėtume remtis informacija ir žiniomis. Gali reikėti radikalių priemonių – mano manymu, jos yra būtinos. Bet dėl vieno dalyko abejonių neturėtų kilti: turime reformuoti savo energijos gamybą ir labiau pasikliauti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Be to, būtina tai daryti dabar.

  Giles Chichester, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, leiskite pareikšti savo susižavėjimą stoišku japonų sugebėjimu nepalūžti susidūrus su tokiomis galingomis gamtos jėgomis. Turime nepamiršti nepaprastos žemės drebėjimo ir cunamio galios.

Palankiai vertinu prevencinį Europos branduolinių elektrinių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, nepamirštant, kad branduolinės energijos pramonė yra labiausiai reguliuojama ir kad ji labiausiai rūpinasi sauga pasaulyje, ir noriu atkreipti dėmesį į anksčiau šiais metais pateiktą Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) pareiškimą apie naujų, dar saugesnių reaktorių nei dabartiniai gaminimą. Naudinga palyginti anglių, naftos ir hidroelektrinių pramonės šakų saugos istoriją su branduolinės energijos pramonės istorija su žūtimis susijusių avarijų atžvilgiu.

Ponia pirmininke, šioje siaubingoje Japonijos tragedijoje matau ir šviesiąją pusę – atkūrimo ir atstatymo darbai šioje šalyje ir gilių draudimo bendrovių kišenių pakratymas turėtų suteikti didelį impulsą šios šalies ekonomikai, o tai bus naudinga ir likusiam pasauliui.

Dėkoju ministrui ir Komisijos nariui už jų turiningas pastabas ir norėčiau pasakyti valstybėms narėms ir visiems kitiems: nepulkime dabar į isteriją dėl branduolinės energijos, mums ji per daug reikalinga.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, žinoma, tokioje padėtyje privalome padėti Japonijai viskuo, kuo tik galime, ir visais savo turimais ištekliais. Tokios nelaimės, kokia ištiko Japoniją, sukrėstai šaliai reikia visos pagalbos, kokią tik ji gali gauti. Vis dėlto, kaip lengvabūdiškai mes apipilame pagyromis Japonijos didvyrius. Manau, nesuvokiame, kad žmonės, kuriuos vadiname didvyriais, geriau nei bet kas žino, kad jie rizikuoja savo gyvybe ir sveikata, ir daugelis tų, kurie Fukušimoje stengiasi užkirsti kelią branduolinio kuro lydymuisi, jau dabar yra pasmerkti mirčiai. Japonai geriau nei bet kuri kita pasaulio tauta žino, kokią niokojamą galią turi branduolinė katastrofa. Ryškias žaizdas jų istorijoje paliko Hirosima ir Nagasakis. Kiekvienas Japonijos vaikas žino apie išsilydžiusio branduolinio kuro padarinius. Turėtume to nepamiršti, kai kalbame apie Japoniją. Japonai geriau už kitus žino apie siaubą, kurį sukelia ne tik ši padėtis, bet ir tai, kas dar laukia. Galbūt tik ukrainiečiai, kurie pastaruosius 25 metus matė nuniokotą savo šalies dalį, dar gali apie kalbėti.

Mano supratimu, kitaip nei prieš 25 metus, dabartinėse diskusijose Europoje turėtų būti atsižvelgta į politinius padarinius, kurie kils sužinojus, kad mūsų pačių valstybėse yra technologija, kuri gali tapti nevaldoma ir kuri ne tik griauna praeitį tam tikruose regionuose ar naikina dabartį, bet ir klastingai skverbiasi į ateitį tų žmonių, kurie gyvena šalia elektrinių ir toliau nuo jų. Netikiu, kad tai darome, kai kalbame apie testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, pone G. Oettingeri. Turime būti daug sąžiningesni ir pripažinti, kad Europos Sąjungoje mūsų valdomose elektrinėse dažnai teko susidurti su situacijomis, kurios buvo arti branduolinio kuro lydymosi. Leiskite, aš trumpai pavardysiu: Belgijos Tihange, Prancūzijos Civaux, Vokietijos Filipsburgas, Bulgarijos Kozlodujus, Vengrijos Pakšas, Vokietijos Brunsbiutelis, kur įvyko vandenilio sprogimas, Švedijos Forsmarkas, Švedijos Barsebäckas, Prancūzijos Blayais, Vokietijos Krümmelis – toks yra įspūdingiausių, dėl įvairiausių priežasčių įvykusių incidentų sąrašas po Černobylio, kai buvome priartėję prie branduolinio kuro išsilydymo ribos.

Kaip esame pasirengę reaguoti į faktą, kad branduolinis kuras gali išsilydyti bet kurioje iš mūsų valdomų elektrinių? Ar darysime tai testuodami elektrines nepalankiausiomis sąlygomis? Mano nuomone, šie testavimai yra aktualūs tik tuo atveju, jei po jų sukursime planą, kuriame bus nurodyta, kurios elektrinės ir kurie apibrėžti pavojai bus pirmieji, kurių atsisakysime, atsisakydami šios didelės rizikos technologijos. Jei šie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis skirti tik visuomenei nuraminti ir dar kartą įteigti, kad Europoje mes niekada nesusidursime su tokia padėtimi, kokią dabar išgyvena Japonija, tada esu įsitikinusi, kad šie testavimai nėra gera mintis. Beje, turėtume labai palankiai įvertinti tai, kad turime galimybę išsakyti savo nuomonę sprendžiant, kas nustato testavimus nepalankiausiomis sąlygomis – šio klausimo negalima palikti branduolinių elektrinių operatoriams ir tiems, kas vykdo testavimus ir juos vertina. Ligi šiol atsakingos valdžios institucijos per dažnai pro pirštus žiūrėdavo į Europos elektrinių patiriamus sunkumus ir patvirtindavo elektrines, kurios niekada nebūtų atitikusios atitikties vertinimo procedūros reikalavimų, pvz., Euratomo sprendimas Belenės ir Mochovce atvejais.

  Bairbre de Brún, GUE/NGL frakcijos vardu. – (GA) Ponia pirmininke, kaip ir kiti kalbėtojai norėčiau pareikšti užuojautą nukentėjusiems žmonėms dėl Japonijoje tebevykstančios tragedijos. Turime daryti viską, ką galime, kad padėtume Japonijos žmonėms.

Kalbant apie tai, ko turėtų pasimokyti Europa, dabar svarbiausias yra branduolinės saugos klausimas. Ypač dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį reikia atlikti Europos branduolinėse elektrinėse. Įvykiai Japonijoje turės rimtų padarinių būsimai ES energetikos politikai.

Ši humanitarinė katastrofa parodo, kaip svarbu siekti nebranduolinės Europos. Mums reikalingas branduolinės energijos moratoriumas ir didelės investicijos į tvarius ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Taip pat reikia peržiūrėti branduolinės saugos reglamentavimo sistemą.

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu, – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aš irgi noriu pareikšti užuojautą ir susižavėjimą kilnumu, tvirtumu ir susitelkimu, kurį parodė Japonijos tauta, susidūrusi su tokia didele ir žiauria katastrofa, kokių pasaulis retai matęs. Japonijos gyventojų elgesys išties yra įkvėpimas mums visiems, jie nusipelno mūsų pagalbos.

Iš šios patirties reikia pasimokyti, kad būtina stiprinti Europos civilinės saugos sistemą glaudžiau koordinuojant veiksmus, taip pat reikia platesnių galimybių pasiekti žmones ir išteklius, kad galėtume greitai reaguoti nelaimės atveju.

Kalbant apie branduolinės energijos pasirinkimą, būtų klaida užsiimti šios temos aptarimu pasiduodant pastarojo įvykio sukeltoms emocijoms: ši tema pernelyg svarbi, ją reikia spręsti moksliškai. Visiškai teisingas siekis stiprinti saugos priemones dabartinėms ir naujos kartos elektrinėms ir išmontuoti senesnes ir nesaugesnes elektrines, bet turime vengti politinio šios temos eskalavimo, turime būti atsargūs ir pragmatiški, kaip ir sakė E. Brok. Turėtume nepamiršti, kad toje pačioje Fukušimos srityje per žemės drebėjimą sugriuvo užtvanka, dėl kurios žuvo daug žmonių, bet dėl to mes nepradedame manyti, kad reikia išmontuoti užtvankas ar statyti naujas. Todėl raginu atsargiai, atidžiai ir atvirai žiūrėti į ateitį.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Ponia pirmininke, siaubinga Tohoku regioną šiaurės rytų Japonijoje užgriuvusi nelaimė, be abejo, sukėlė visų europiečių užuojautą ir gailestį. Tačiau žinoma, be šių jausmų reiškimo, turime teikti ir pagalbą, nes mano supratimu, padėties Japonijoje dar toli gražu negalima vadinti stabilia. Japonija yra nepaprasta, ypač kilni, stipri ir drąsi valstybė, kuri žino savo pareigas, bet kaip ir visur kitur, biurokratijos pančiai gali paralyžiuoti iniciatyvas.

Vienas iš dalykų, kurių turėtume pasimokyti iš šios nelaimės, yra tai, kad veiksmingiausia pagalba nelaimės atveju galiausiai atvyksta per jūrą. Žinoma, tam reikia, kad netoliese būtų pakankamai infrastruktūros.

Padėtis dar nėra stabili, daugelis namų netekusių žmonių dar kenčia šaltį ir badą. Mūsų manymu, šios tragedijos pamokos yra tokios: visų pirma, tai, kas gali nutikti blogiausia, visada ir nutinka. „Titanikas“ buvo gaminamas kaip neskęstantis laivas. Tada buvo sakoma, kad „net Dievas jo nesugebėtų paskandinti“. Tačiau jis nuskendo per savo pirmąją kelionę, nors ir turėjo vandeniui nepralaidžius kesonus, nes inžinieriai tiesiog nepagalvojo, kad galėtų būti tokio masto nuotėkis.

Ką gi, blogiausia visada nutinka: žemės drebėjimas kartu su cunamiu – žinoma, tai buvo pats blogiausias scenarijus. Tačiau bus ir kitų žemės drebėjimų, bus didelis Kanto žemės drebėjimas, kurio laukiama jau bet kurią akimirką. Žemės drebėjimas gali įvykti Kalifornijoje, Italijoje arba Karibų salose. Todėl, kaip buvo pasakyta, turime ruoštis šiems įvykiams stiprindami savo civilinę saugą.

Antra ir paskutinė pamoka – niekada neturime pasiduoti panikai. Negalima vienu metu sakyti, kad turime atsisakyti branduolinės energijos, nes yra pavojus iškristi radioaktyvioms dulkėms, ir kartu sakyti, kad turime liautis naudoti iškasamąjį kurą, nes į atmosferą išskiriamas anglies dvideginis. Reikia pasirinkti.

  Sandra Kalniete (PPE). – (LV) Ponia pirmininke, Japonijos tautą ištiko didelė nelaimė. Norėčiau pareikšti giliausią užuojautą nukentėjusiųjų ir aukų šeimoms bei jų artimiesiems. Per šiuos išbandymus Japonijos žmonių pademonstruotas kilnumas ir susitvardymas yra verti didžiausios pagarbos ir yra pavyzdys visam pasauliui. Japonijai iškilo sunki užduotis atkurti savo nuniokotas teritorijas, kurioms reikės didelių išteklių, įskaitant ir vidines investicijas. Todėl raginu kovo 25 d. numatytame Europos Sąjungos ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime priimti sprendimą pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Japonijos laisvosios prekybos sutarties. Ši sutartis turėtų būti naudinga abiem jos šalims. Ji užtikrintų lygias patekimo į rinką sąlygas abiem partnerėms tiek produktų ir paslaugų srauto, tiek ir žemės ūkio produktų atžvilgiu. Laisvosios prekybos sutartis galėtų tapti viena iš priemonių trečiajam Japonijos atsivėrimui, kaip vaizdingai įvardijo Japonijos ministras pirmininkas N. Kan. Cunamio sukelta Fukušimos branduolinės elektrinės avarija sukėlė rimtą nerimą visame pasaulyje. Turime pagarbiai nulenkti galvas ir padėkoti tiems didvyriams, kurie rizikuodami savo gyvybe dirba, kad stabilizuotų padėtį branduoliniame reaktoriuje. Šiuo metu gaunama Japonijos inžinierių ir branduolinės energijos ekspertų patirtis yra unikali. Svarbu, kad iš šios patirties pasimokytų visas pasaulis. Fukušimos patirtis turi pasitarnauti žmonijai, tapdama branduolinių elektrinių bandymų ir geresnių saugos kriterijų kūrimo pagrindu. Apibendrindama norėčiau dar kartą patvirtinti, kad Europos Sąjunga turi daryti viską, kas tik įmanoma, kad padėtų Japonijai – vienai iš artimiausių mūsų partnerių. Ačiū.

  Nessa Childers (S&D). – Ponia pirmininke, po tragiškų prieš 12 dienų Japoniją užgriuvusių įvykių iškilo dvi temos. Pirmoji yra Japonijos reakcija, kuri, kalbant apie struktūrinį miestų parengimą, greitą avarinių padalinių reakciją ir įkvepiantį Japonijos žmonių gebėjimą išlaikyti stiprybę, yra pavyzdys ir turėtų būti modelis kitoms valstybėms, kurios yra žemės drebėjimų rizikos zonoje. Tačiau antroji tema yra sudėtingesnė – t. y. radioaktyviųjų dulkių iškritimas.

Nors neabejotina, kad Japonija greitai pasimokys iš šių įvykių, Europa irgi turi pasinaudoti šiomis pamokomis, o mūsų reakcija turi būti padalyta į dvi sritis. Visų pirma, be abejo, reikia užtikrinti ES veikiančių branduolinių elektrinių saugą. Palankiai vertinu planus dėl branduolinių elektrinių testavimo, ir norėčiau pabrėžti, kad šie planai turi baigtis bendromis valstybių narių taisyklėmis dėl branduolinių elektrinių saugos ir labai toksiškų branduolinių atliekų saugojimo. Tai ypač aktualu mano Airijos Rytų rinkimų apygardai. Daugiausia tokios medžiagos laikoma Selafildo branduolinėje elektrinėje Anglijoje vos už 280 km nuo Lauto grafystės.

Antra, turėtume apskritai susirūpinti dėl branduolinės energijos ateities. Šiuo atžvilgiu reikėtų sutarti dėl visiško naujų branduolinių elektrinių statybos sustabdymo. Siekiant užtikrinti, kad ES ir toliau gautų pakankamai energijos, taip pat reikia patvirtinti investicijas į elektros gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvesnį energijos naudojimą.

  Johannes Cornelis van Baalen (ALDE). – Ponia pirmininke, pritariu savo kolegų iš ryšių su Japonija delegacijos B. Gollnischo ir S. Kalniete išsakytoms mintims dėl pagarbos ir užuojautos Japonijos žmonėms. Tačiau mes irgi privalome pasimokyti, ir tai reiškia, kad į šią galimą branduolinę nelaimę reikia žiūrėti tarptautiniu mastu. Viskas turi vykti absoliučiai skaidriai. Turime sužinoti, kodėl nebuvo laikomasi Tarptautinės atominės energijos agentūros įspėjimo; apie jį nebuvo diskutuojama. Turėtume išsiaiškinti, kas nutiko.

Sutinku su visais, kurie sakė, kad turėtume suvienyti pastangas atkuriant Japoniją. Todėl laisvosios prekybos sutartis yra ypač vertinga ir mes turėtume ją kuo greičiau sudaryti.

  Mirosław Piotrowski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, kaip Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Japonija narys norėčiau visų pirma perduoti užuojautą Japonijos tautai ir pareikšti solidarumą su ja šios siaubingos katastrofos akivaizdoje. Ji pareikalavo beveik 10 000 žmonių gyvybių, daugiau kaip 16 000 žmonių laikomi dingusiais, ir šie skaičiai nuolat kinta. Žemės drebėjimas ir cunamis neįsivaizduojamai viską nuniokojo. Nuostoliai jau dabar vertinami 300 mlrd. JAV dolerių.

Nors Japonija neprašė ES pagalbos, susidūrę su tokio masto tragedija negalime likti pasyvūs. Didžiausią nerimą kelia žala Fukušimos branduolinei elektrinei. Kai kurių ekspertų nuomone, padėtis sudėtinga ir gali pasikartoti padėtis, buvusi po Černobylio avarijos. Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos ir C. Ashton pareiškimas dėl humanitarinės ir ekspertų pagalbos turėtų būti kuo greičiau įgyvendintas glaudžiai bendradarbiaujant su Japonijos vyriausybe.

  Claude Turmes (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, vos prieš 14 dienų Japonijos bendrovė „Toshiba“ ir kitos branduolines elektrines statančios įmonės savo reklaminiuose bukletuose rašė, kad jų branduolinės elektrinės yra saugiausios pasaulyje – toks pat yra ir mūsų teiginys, kad Europoje tikrai turime saugiausias branduolines elektrines.

Manau, kad ši nepaprastai rimta ir tragiška nelaimė Japonijoje turėtų aiškiai mums parodyti, kaip, diskutuojant apie kovą su klimato kaita, absurdiška prilyginti branduolines elektrines vėjo jėgainėms, energijos vartojimo efektyvumui ar saulės energijos jėgainėms. Be to, mažo anglies dioksido kiekio technologija yra tiesiog neteisinga. Reikia žiūrėti į bendrą visų technologijų riziką. Pirmasis konkretus klausimas jums, pone G. Oettingeri, yra toks: ar dabar ne tinkamiausias laikas į 2050 m. energetikos planą įtraukti bent vieną scenarijų, kuriame būtų paprasčiausiai parodyta, ką galime pasiekti suderindami 100 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą? Tai yra mažiausia, ko galėtų tikėtis Europos gyventojai.

Kalbant apie testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, palaikome tokius bandymus, bet jie turi būti privalomi ir vykdomi Europos mastu. Pirmaisiais bankų testavimais nepalankiausiomis sąlygomis per daug manipuliavo nacionalinės valdžios institucijos, kad porai bankų būtų padaryta išimtis. Reikalingas antrasis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ratas, kad viską padarytume teisingai. Antrasis svarbus elementas yra nepriklausoma ekspertizė. A. Lauvergeon iš „Areva“ ir J. Teyssen iš E.ON, Euratomo tarnautojai iš Komisijos, Vienos branduolinės energijos ekspertai ir netgi valstybių narių branduolinės energetikos prižiūrėtojai – visi jie šališki. Net nacionalinės valdžios institucijos nepripažins, kad prieš šešis mėnesius suplanuoti saugos testai nebetinkami. Kitaip tariant, mums reikia nepriklausomų ekspertų. Antraip rizikuojame išgirsti tik šališkas nuomones.

Ir paskutinis dalykas. Patarčiau jums, pone G. Oettingeri, atsargiau minėti N. Sarkozy kaip didį kovotoją už pasaulio branduolinę saugą. Jumis dėtas atidžiau rinkčiausi žodžius.

  Sabine Wils (GUE/NGL). – (DE) Ponia pirmininke, Japonijoje vis dar išlieka branduolinio kuro išsilydymo grėsmė. Iš Fukušimos branduolinės elektrinės sklinda vis daugiau radiacijos. Tai dar kartą siaubingai parodo, kad neįmanoma suvaldyti atomo galios. Todėl raginame nedelsiant atsisakyti branduolinės energijos. Branduolinė energija kemša energetikos bendrovių kišenes, bet įvykus avarijai už padarinius moka žmonės. Todėl branduolinių elektrinių operatoriams ES turi nedelsdama įvesti reikalavimą privalomai draustis civilinę atsakomybę. Draudimas turi pakankamai dengti visą žalą sveikatai, nuosavybei ir kitam visų valstybės narių turtui. Europos Sąjunga turėtų galiausiai liautis skatinti naudoti branduolinę energiją ir nutraukti Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį. Milijardai mokesčių mokėtojų pinigų vis dar kišama į pavojingą, aukštos rizikos technologiją, o saugioms alternatyvoms, pvz., atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, nepakanka lėšų.

  Mario Mauro (PPE). - (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, būtų didelė klaida paversti šią diskusiją savotišku teismu dėl modernių technologijų pavojaus. Turime pripažinti, kad mokslas ir technologijos pailgina mūsų gyvenimą, leidžia gyventi geresnėmis sąlygomis ir labiau pasitikėti ateitimi. Pagerėjo apsirūpinimo maistu saugumo sąlygos, socialinio aprūpinimo sistemų sąlygos, pagerėjo sąlygos mūsų pažangiame pasaulyje, ir visa tai tik todėl, kad galėjome naudotis mokslu ir technologijomis.

Žinoma, toks požiūris turi savų pavojų, bet juos galima įveikti, jei sugebėsime suvienyti jėgas, kad išspręstume šiandien tarptautinės bendruomenės patiriamas problemas. E. Brock buvo teisus sakydamas, kad mįslė yra mūsų santykis su dalykais, verčiančiais suvokti, kad dar ne viską sugebame valdyti, kad ir kaip pažengę būtume, kad neturime atsakymų į visas gamtos keliamas problemas, ir šis galingas žemės drebėjimas mums būtent tai ir primena. Labai gali būti, kad dėl prastesnių technologijų ir mokslo žinių dar ne taip seniai ar prieš šimtą metų įvyko, pvz., Mesinos nelaimė, per kurią žuvo daugiau nei 100 000 žmonių, nors žemės drebėjimas buvo kur kas silpnesnis.

Tai mums turėtų tapti aiškiomis ateities gairėmis: mokslas ir technologijos yra įrankiai, kuriuos norint panaudoti geriausiai reikalinga gera politika. Todėl reikia geros mūsų, kaip institucijos, kuriamos politikos, kad nustatyme, ar jau turime sprendimus, kurie pralenktų branduolinį amžių ir būtų ateities sprendimai, ar turime toliau ilgai dirbti naudodami šiuos įrankius, kad pasiektume visą mums reikalingą raidą.

Tačiau šiandien esame raginami daryti kažką kita, t. y. imtis veiksmų, kad padėtume kenčiantiems ir konkrečių poreikių turintiems žmonėms. Negirdžiu, kad Europos Parlamente būtų daug apie tai kalbama, nes esame susirūpinę dėl politinės diskusijos, kuri bando įtraukti į ateities rūpesčius, niekaip nesusijusius su mūsų darbotvarke.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, šiuo metu Japonijoje besivystanti krizė verčia susirūpinti dėl branduolinių elektrinių saugos visame pasaulyje. Mūsų pareiga – paklausti savęs, ar atsparios ir saugios mūsų teritorijoje esančios branduolinės elektrinės.

Esu iš Rumunijos. Mano šalies piliečiai gana pagrįstai susirūpinę dėl Černavodės branduolinės elektrinės, ypač todėl, kad dėl jos pastaruoju metu spaudoje keliama daug klausimų.

Tvirtai tikiu, kad ne tik Rumunijos, bet ir kelių kitų valstybių narių visuomenei kyla klausimas, ar jos būtų tinkamai apsaugotos stichinių nelaimių, kurios paveiktų branduolines elektrines, atveju.

Praeitą savaitę Vokietija nusprendė atlikti išsamų savo branduolinės energijos gamybos sistemų patikrinimą. Atsižvelgiant į Japonijos įvykius tiesiog būtina skubiai peržiūrėti branduolinės saugos padėtį visoje Europos Sąjungoje. Visos valstybės narės turėtų vykdyti griežtą visuotinę šių elektrinių kontrolę.

Europos Komisija turi ne tik užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinama Branduolinės saugos direktyva, bet ir kartu su kitomis kompetentingomis valstybių narių valdžios institucijomis atidžiai stebėti šių elektrinių būklę.

Tragiška padėtis Japonijoje dar kartą mums parodo, jog turime dėti visas pastangas, kad sukurtume greitus reagavimo mechanizmus kovai su nelaimių padariniais.

  Charles Goerens (ALDE). - (FR) Ponia pirmininke, keli žodžiai dėl Japonijos. Visų pirma, reikia daryti viską, kad palengvintume Japonijos žmonių kančias – jie nusipelno visų mūsų užuojautos ir solidarumo.

Antra, be dviejų stichinių nelaimių – žemės drebėjimo ir cunamio – šalį ištiko ir trečioji, branduolinė, vadinasi, sukurta žmogaus rankomis, nelaimė. Viską, kas buvo pasakyta šiuo klausimu, būtų galima apibendrinti vienu žodžiu – pertrauka. Taip, mes susiduriame su požiūrio pasikeitimu, kuris reiškia du klausimus: ką reikėtų keisti ir, antra, nuo ko galėtume pradėti keisti savo energijos gamybą?

Galime būti tikri, kad jei mums pasibaigtų iškastinis kuras ir branduolinė energija, o taip ir bus, labai greitai sugebėtume geriau suvokti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimo teikiamas galimybes. Tikimės, kad Europos Sąjunga nustatys naują strategiją šiuo klausimu. Kad tai įvyktų, reikia vizijos, stiprios valios ir išsamaus plano.

  Bas Eickhout (Verts/ALE). - (NL) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti G. Oettingerį už gerą startą. Jūs išties puikiai pradėjote darbus praeitą savaitę, bet vėliau jūsų veikla sulėtėjo. Vis dėlto dabar turite susigriebti ir paaiškinti savo poziciją, nes praeitą savaitę sakėte, kad turėtume diskutuoti apie Europą ir Europos ateitį be branduolinės energijos. Daugiau šių teiginių jūs nepakartojote, nors tai turėtų būti dabartinės mūsų diskusijos tema. Ne kartą daugelis tyrimų, mokslo tyrimų, parodė, kad savo aplinkosaugos tikslus galima pasiekti ir nenaudojant branduolinės energijos. Visiškai įmanoma aprūpinti Europą energija vien tik iš tvarių energijos išteklių. Tokia turėtų būti šiandieninės mūsų diskusijos tema.

Pritarimas ar nepritarimas branduolinei energijai yra politinio pasirinkimo klausimas. Mums nereikėtų teisintis, kodėl prieštaraujame branduolinei energijai. Teisintis turėtų tie, kurie remia branduolinę energiją. Taip pat ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis svarbą.

Pone G. Oettingeri, turiu jums du svarbius klausimus. Visų pirma: kaip nustatysime kriterijus? Kaip užtikrinsime, kad jie nepriklausomi? Antra, kas nutiks, jei branduolinė elektrinė neišlaikys testavimo nepalankiausiomis sąlygomis? Kokie bus padariniai?

PIRMININKAVO: Libor ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, įvykiai Japonijoje visus mus giliai sukrėtė. Reiškiame pagarbą žmonėms, kurie rizikuodami gyvybe kovoja su trijų kartu įvykusių nelaimių – žemės drebėjimo, cunamio ir avarijos branduolinėje elektrinėje – padariniais. Ši tragedija sukėlė didelę užuojautą ir kartu įkvėpė šiuo metu Europoje regimą diskusiją dėl branduolinės energijos ateities ir Europos energetikos strategijos. Neseniai pritarėme Europos energetikos strategijai iki 2020 m. Šiuo metu ji tam tikra prasme yra paminama, nors strategijoje pritarėme branduolinei energijai. Joje tiesiog teigiama, kad branduolinę energiją turi lydėti griežtos saugos sąlygos. Vis dėlto tai yra priimtina kelių valstybių energijos rūšis.

Man atrodo, kad ši diskusija turėtų sustiprinti Europos energetinį bendradarbiavimą – to prašėme savo pranešime. Šiandien turime ne tik gerinti saugos sąlygas, bet ir stiprinti Europos atominės energijos bendriją ir siekti sukurti Europos energijos bendriją. Europos Komisija turi reikalauti geresnio valstybių narių bendradarbiavimo ir branduolinės energijos politikos europėjimo. Testavimai nepalankiausiomis sąlygomis neturėtų būti savanoriški – kai kurios šalys pasinaudos jais, jei norės, kitos – ne. Tai turi būti dalis naujos struktūros, kuri galiausiai taps bendra branduolinės energijos politika.

Turėtume remti ir naujas technologijas. Visa Europos energijos strategija pagrįsta decentralizavimo ir įvairinimo principais. Todėl turėtume galvoti apie skatinimą naudoti mažus ir vidutinio dydžio branduolinius reaktorius. Jie kainuoja mažiau, yra gaminami kaip moduliai, todėl saugos atžvilgiu juos lengviau testuoti. Galbūt tokia forma bus priimtinesnė visuomenės nuomonei, nes mes nesugebėsime visiškai atsisakyti šios rūšies energijos.

  Zigmantas Balčytis (S&D). - Japonijos valstybė patyrė neįsivaizduojamą gamtos stichijos ir branduolinės avarijos poveikį. Lietuvos žmonės aktyviai renka paramą ir visais įmanomais būdais stengiasi prisidėti prie pagalbos šios šalies nukentėjusiems. Mūsų pačių atmintyje išlikę ir ilgai išliks skaudžios Černobylio branduolinėse nelaimės pasekmės, kurias, net praėjus ir trims dešimtmečiams šio regiono žmonės jaučia iki šiol. Japonijos nelaimė priverčia iš esmės persvarstyti branduolinio saugumo klausimą. Mes negalime suvaldyti gamtinių kataklizmų, tai bent jau turime užtikrinti, kad gamtinės nelaimės neiššauktų papildomų, tačiau itin skaudžių branduolinių nelaimių. Pritariu esamos infrastruktūros peržiūrai ir naujų pajėgumų kūrimui, tačiau turime išsamiai išanalizuoti ir Japonijos branduolinės elektrinės įvykius, juolab, kad egzistuoja ir Černobylio precedentas. Turime padaryti išvadas, priimti priemones, kurios leistų iš esmės sustiprinti branduolinę saugą visoje Europoje.

  Chris Davies (ALDE). – Pone pirmininke, mano susirūpinimą dėl branduolinės energijos pramonės nustelbia susirūpinimas klimato kaita, todėl dabar manau, kad branduolinė energija turi atlikti savo vaidmenį kovoje su pasauliniu atšilimu. Taip buvo prieš incidentus Japonijoje, taip yra ir dabar. Tai neabejotinai pamokos, kurias privalome išmokti. Yra projektavimo, netinkamo reglamentavimo, nepakankamo nepriklausomumo problemų ir yra akivaizdus faktas – negalima statyti branduolinių reaktorių žemės drebėjimų zonose.

Bet gyvename pavojų kupiname pasaulyje, mūsų miestuose yra įvairiausių chemijos gamyklų, visos jos kelia milžinišką riziką, bet suvaldome ją, gyvename su ja. Ne vieną dešimtmetį patiriame siaubingų traukinių avarijų, bet dėl to neuždarome geležinkelio linijų. Pasimokome iš įvykių, pritaikome tas pamokas ir pageriname saugą. Taip turime elgtis ir su branduolinės energijos pramone.

  Romana Jordan Cizelj (PPE). - (SL) Pone pirmininke, jei esame rimtai nusiteikę pasiekti nusistatytus klimato tikslus, branduolinė energija turi likti viena iš mūsų energijos rūšių. Todėl mūsų diskusijos neturi būti ideologinės. Visų pirma turime atsakyti į daug klausimų, pvz., kokia buvo pagrindinė avarijos priežastis ir kaip buvo galima to išvengti? Ar žlugo atsakomybės, įgyvendinimo ir priežiūros sistemos? Ar vienoje iš branduolinių elektrinių buvo silpna sauga? Kokios galimybės saugiau laikyti panaudotą branduolinį kurą? Ar reguliavimo institucijos buvo per silpnos, kad laiku imtųsi veiksmų? Ir taip toliau. Turime atsakyti į šiuos klausimus, kad galėtume imtis pagrįstų politinių veiksmų.

Ką reiškia pagrįsti politiniai veiksmai? Turime pasiekti socialinį susitarimą dėl priimtinų technologijų, ypač dėl branduolinių elektrinių vaidmens. Turime užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas principas „visų pirma – sauga“. Turime suformuluoti teisės aktų sistemą, kuri suteiktų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių saugiai veikti sudėtingoms technologijoms. Turime palengvinti puikios ir nepriklausomos branduolinės energijos specialistų profesijos plėtrą, tęstinį šių specialistų mokymą ir žinių perdavimą jaunesnėms kartoms. Turime įvertinti reguliavimo institucijų, kurių vaidmuo užtikrinant saugos kultūrą yra esminis, kompetenciją ir nepriklausomumą ir turime užtikrinti saugų labai radioaktyvių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro utilizavimą.

Galiausiai norėčiau paminėti bendruosius saugos kriterijus. Šiandien visi sutinkame, kad mums tikrai jų reikia, bet prisiminkite 2009 m., kai diskutavome dėl branduolinės saugos direktyvos. Tada Europos Parlamentas patvirtino bendruosius Europos kriterijus, kurių, deja, Taryba nepatvirtino. Tada Europos Parlamentas įrodė, kad jis elgėsi teisingai. Todėl manau, kad dabar pats laikas suteikti Europos Parlamentui daugiau įgaliojimų branduolinės energetikos srityje, tad turėtume siekti tarpinstitucinio susitarimo, kad galėtume kartu priimti sprendimus.

  Ildikó Gáll-Pelcz (PPE) . – (HU) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pareikšti gilią užuojautą, antra, pagarbą Japonijos žmonėms ir japonų tautai ir, trečia, savo didžiausią susižavėjimą ir padėką tiems Japonijos didvyriams, kurie šiuo metu dirba branduolinėje elektrinėje. Įvyko tragedija, kuri amžinai išliks Japonijos ir pasaulio istorijoje. Nelaimės sukrėsta šalis paprašė Europos Sąjungos pagalbos preliminariai koordinuojant valstybių narių siūlomą pagalbą.

Malonu matyti greitą Komisijos reakciją, kaip ir tai, kad Komisijos narys patvirtino, jog Japonijai ir beveik pusei milijono laikiną prieglobstį gavusių žmonių po niokojančio žemės drebėjimo ir cunamio bus suteikta visa pagalba. Tvirtai tikiu, kad be to, reikia daryti viską, kad būtų išvengta šios nelaimės padarinių ir atkurtos gyvenamos sąlygos. Tačiau tuo pat metu norėčiau išsakyti nuomonę, jog nepasisekė, kad tenka gretinti tokio pobūdžio ir panašias tragedijas su branduolinės energijos naudojimu. Nors, žinoma, branduolinėse elektrinėse turi būti įrengtos didžiausios saugos sistemos ir jos turi būti nuolat tikrinamos pagal griežčiausius reikalavimus.

Palankiai vertintinas Komisijos pasiūlymas organizuoti plačias europines konsultacijas. Taip pat pritariu tam ir manau, kad Komisijai būtina nustatyti rekomendacijas, kurios taptų gerai veikiančios saugos sistemos pagrindu. Ši sistema būtų koordinuojama Europos lygmeniu ir ateityje užtikrintų tolesnę saugią branduolinės energijos gamybą. Japonijos žmonių elgesys yra pavyzdinis ir tai yra mums sektinas veiklos modelis. Esu įsitikinusi, kad jie nusipelno visos mūsų paramos. Ačiū, pone pirmininke.

  Edit Herczog (S&D). – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien mes visi esame šiek tiek japonai. Net šios stichinės nelaimės sūkuryje turime pripažinti, kad branduolinė sauga turi žmogišką išraišką. Planavimas, statyba, eksploatavimas, išmontavimas ir (kaip dabar Fukušimos branduolinėje elektrinėje) avarinių padėčių sprendimas yra žmogaus žinių ir atsidavimo išbandymas. Europinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra žingsnis ateityje planuojant tai, kas iki šiol buvo neįsivaizduojama. Komisijos nary, geriausiai pagerbtume Fukušimos darbuotojus, jei Europos ekspertai dalyvautų priimant Europoje specialistams skirtus ir politikos sprendimus. Reikėtų įtraukti branduolinės energijos darbuotojus, kurių atsidavimas ir žinios nepakeičiami.

Labai svarbu, kad vidutiniu laikotarpiu žinios apie branduolinę energiją būtų išsaugotos ir išplėstos, nes būtent jos yra tikras saugos garantas. Be to, norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į M. Ulvskog žodžius. Branduolinės energijos moksliniai tyrimai ir plėtra turi pateikti geresnius nei dabar turimi atsakymus, kaip elgtis su branduolinėmis atliekomis ir jų nesibaigiančia 60 metų istorija. Dėkoju už dėmesį.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui G. Oettingeriui už tokį rimtą ir atsakingą požiūrį į šią problemą.

Turėtume apsvarstyti, ar nereikėtų Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) paskirti 27 valstybių narių Europos reguliavimo institucija. Turėtume pagalvoti, ar nevertėtų Tarptautinės atominės energijos agentūros standartų paversti teisiškai privalomais ir ar ši nauja reguliavimo institucija neturėtų gauti įgaliojimų liepti nedelsiant uždaryti elektrinę, jei joje nesilaikoma standartų. Taip pat turėtume apsvarstyti Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarčių reformas, pagrindinį dėmesį skirdami saugos bei saugumo reglamentams ir klausimui, kurį reikia spręsti jau dabar, t. y. kas padengia eksploatacijos nutraukimo ir galutinio saugojimo išlaidas.

Manau, kad tai opi tema. Turime pasinaudoti galimybe Europoje įgyvendinti tarpusavio vertinimo principą ir įdiegti naujausius standartus, kad daugiau neberizikuotume gyventojų sveikata.

  David Martin (S&D). – Pone pirmininke, žinoma, aš palankiai vertinu greitą Japonijai sunkiu metu suteiktą pagalbą, palankiai vertinu ir užuojautą, kuri buvo išreikšta japonų tautai, ir ja dalijuosi. Vis dėlto negaliu liautis galvojęs, kad mūsų nuoširdžioms pastaboms apie solidarumą šiek tiek pakenks tam tikrų mūsų valstybių narių veiksmai.

Skaitydamas mūsų laikraščius matau, kad Ispanijos vyriausybė paragino kruopščiai tikrinti iš Japonijos gaunamus produktus dėl radiacijos; Nyderlandų vyriausybė perspėjo dokų darbuotojus atsargiai elgtis su konteineriais, gautais iš Japonijos; Prancūzijos vyriausybė paragino tikrinti visas importuojamas prekes; Vokietijos valdžios institucijos reikalauja atsitiktine tvarka tikrinti visas iš Japonijos importuojamas prekes, įskaitant automobilius. Šios prekės išvežtos iš Japonijos prieš dvi ar tris savaites – o kai kuriais atvejais ir prieš du ar tris mėnesius – iki žemės drebėjimo.

Tokiuose veiksmuose mažai solidarumo ir užuojautos, ir aš prašyčiau Tarybos ir Komisijos pabandyti pasikalbėti su valstybėmis narėmis ir pasakyti, kad jei jos išties nori parodyti solidarumą, jos neturėtų kurti tokių paniką keliančių istorijų.

  Fiona Hall (ALDE). – Pone pirmininke, esu nustebusi, kad Komisijos narys yra taip optimistiškai nusiteikęs dėl padėties Fukušimos elektrinėje suvaldymo per kelias dienas, kai branduolinės energijos ekspertai kalba apie savaites ir mėnesius, o elektrinė vis dar skleidžia radiaciją, kuri toliau skverbiasi į maisto ir vandens šaltinius.

Palankiai vertinu raginimus atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bet šie testai neatsako į svarbesnius klausimus. O klausimas yra toks: ar norime prisiimti augančią branduolinės energijos riziką pasaulyje, kuriame kyla vis daugiau sudėtingų stichinių nelaimių ir ekstremalių oro reiškinių? Branduolinių reaktorių saugos paprasčiausiai neįmanoma visiškai užtikrinti bet kokios didelio masto nelaimės atveju, kai padaromi kelių lygių pažeidimai, kai dingsta elektra, nutrūksta vandens tiekimas, nėra komunikacijų ir galimybės fiziškai pasiekti objektą. Taigi klausimas: ar tikrai norime taip rizikuoti, kai turime kitų alternatyvų?

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, norėtume išreikšti visišką savo solidarumą su Japonijos žmonėmis ir taip pat reiškiame užuojautą šią šalį sukrėtusios nelaimės aukoms.

Žinome, kad dėl šios nelaimės kilo rimtų avarijų Fukušimos branduolinėje elektrinėje, kurių padarinių dar negalima iki galo įvertinti. Tiesa, kad avarijos šios elektrinės reaktoriuose kilo dėl labai neįtikėtinų veiksnių, vis dėlto tai įvyko ir tai gali įvykti kitose branduolinėse elektrinėse.

Todėl iš įvykių Fukušimoje turime pasimokyti labai svarbių dalykų. Turime skubiai peržiūrėti ir, jei reikia, padvigubinti elektrinių saugos sistemas, ypač aušinimo sistemų atžvilgiu.

Būtina iš naujo įvertinti esamų branduolinių elektrinių vietas, ypač atsižvelgiant į žemės drebėjimų riziką ir cunamio pavojų. Tačiau taip pat reikia ir plačiai visuomenėje diskutuoti apie energijos klausimą, mūsų dabartinius bei būsimus poreikius ir kaip juos patenkinti, aiškiai ir informuotai sprendžiant įvairių energijos išteklių pavojų, poveikio, galimybių ir trūkumų klausimus.

  Oreste Rossi (EFD). - (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pareikšti savo solidarumą su Japonijos žmonėmis, kuriuos taip stipriai sukrėtė ši katastrofa. Nustebino, kad Japonijos technologijos nesugebėjo laiku prisitaikyti prie nuolat šiuose regionuose pasikartojančių įvykių. Technologiškai pasenusios branduolinės elektrinės eksploatavimas tikrai nėra smulkmena ir tokie dalykai turi atsispindėti Europos branduolinės energijos programoje.

Negalime sau leisti pasiduoti baimei ir priimti skubotų sprendimų: turime bendrai sutarti, kaip užtikrinti esamų branduolinių elektrinių saugą ir tikrinti šiuo metu statomas elektrines. Europa privalo teikti pagalbą Japonijos žmonėms, ir ne tik dėl sunkios dabartinės padėties, bet ir dėl galimos su šia siaubinga katastrofa susijusios finansų krizės.

Greitu laiku reikia imtis ekonomikos lėtėjimo Tokijuje ir galimų padarinių glaudžiausiai su Japonija susijusioms šalims sprendimo veiksmų. Turėtume nepamiršti, kad Japonijos vyriausybė buvo silpna jau prieš šią nelaimę ir neturėjo daugumos Aukštuosiuose Rūmuose, o tai reiškia, kad netolimoje ateityje gali kilti ir valdymo krizė.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, visų pirma noriu pareikšti užuojautą visiems nuo šios siaubingos padėties nukentėjusiems žmonėms. Tragiškas įvykis Japonijoje sukėlė branduolinę nelaimę, apie kurią jau visi žinome. Europa reagavo gana greitai ir vieningai, nors esama suvokimo, kurį, tikiuosi, jaučia ir palaikantys branduolines technologijas, kad radiacija nepaiso valstybių ribų, o gamta nepripažįsta saugos standartų, kad ir kokie aukšti jie būtų. Buvome Černobylio liudininkai – nepavykusio vadinamojo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis – dabar turime Fukušimą. Atėjo laikas branduolinės energijos šalininkams iškelti žmonijos gerovę ir sveikatą aukščiau visų finansinių interesų. Turėtume svarstyti galimybę laipsniškai atsisakyti branduolinės energijos visoje Europoje ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Pone pirmininke, cunamis po žemės drebėjimo Japonijoje tapo tiesiogine avarijos branduolinėje elektrinėje priežastimi, ir tai visų pirma tapo saugos klausimu specialistams ir visuomenei. Todėl buvo priimtas teisingas sprendimas griežtais bandymais patikrinti mūsų veikiančias branduolines elektrines. Paaiškėjo, kad reikia išsamių ir kruopščių diskusijų, kad pasiektume racionalų sprendimą dėl branduolinės energijos ateities. Taip pat turime nepamiršti, kad po siaubingos tokio pobūdžio tragedijos žmonės labiau pradeda bijoti, ir būtent todėl turime pasirūpinti, kad būtų teikiama objektyvi ir nesuklastota informacija, ir būtų sugriežtintos saugos priemonės.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad Europoje branduolines elektrines veikia visiškai kiti aplinkos veiksniai nei Japonijoje. Europai negresia nei cunamio, nei tokio galingo žemės drebėjimo pavojus, todėl nereikėtų daryti tiesioginių išvadų iš šios nelaimingos tragedijos. Mūsų elektrinės paruoštos galimam poveikiui, ir branduolinė energija gali likti neatsiejama mūsų energijos šaltinių dalis ateityje. Galiausiai norėčiau išreikšti užuojautą ir pagarbą mūsų draugams japonams. Ačiū.

  Günther Oettinger, Komisijos narys. – (DE) Pone pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, įdėmiai klausiau jūsų kalbų ir norėčiau padėkoti už parodytą objektyvumą, tiek šios nelaimės, tiek jos padarinių atžvilgiu. Girdėjome solidarumo bei užuojautos pareiškimus ir pagalbos pasiūlymus. Nėra ką ir pridėti. Tai padrąsina mus darbe, kurį turi atlikti Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir Komisija.

Bendras šiuo metu svarstomas klausimas yra reagavimas į nelaimę. Jei atsižvelgtume į Haitį, Pakistaną ir begalę kitų neseniai gamtos kataklizmus patyrusių šalių, tuomet, manau, turėtume vadovautis Komisijos komunikatu dėl geresnio reagavimo į nelaimes, kurį praeitų metų gruodžio mėn. patvirtino Taryba. Turime Europos lygmeniu gerinti bendradarbiavimą reagavimo į nelaimes procedūrų sistemoje, turime skirti šiam reikalui atitinkamus finansų bei žmogiškuosius išteklius ir koordinuoti pastangas Europos lygmeniu. Neabejoju, kad šiais metais K. Georgieva pateiks Parlamentui ir Tarybai konkrečių pasiūlymų.

Kalbant apie energetikos politiką Europoje ir tai, ko reikėtų pasimokyti iš naujos iš Japonijos gaunamos informacijos, manau, kad visų pirma turime sąžiningai pažvelgti į faktus ir tikrovę. Leiskite kaip pavyzdį jums pateikti Vokietijos vyriausybę ir jos koalicijos partijas, primenant, kad esu vienos iš tų partijų narys. Mūsų vyriausybė paskelbė apie smarkų krypties pakeitimą. Šiuo metu Vokietijoje nutraukiamas septynių branduolinių elektrinių eksploatavimas. Šis veiksmas buvo sukritikuotas kaip „neatrodantis pakankamai patikimas“ arba kaip „tipiškas Vokietijos baimės parodymas“. Manau, turėtume nepamiršti, kad visus svarstymus derėtų pradėti nuo pagarbos kitai nuomonei. Noriu pareikšti pagarbą Parlamentui, kuris prieš kelerius metus aiškiai parėmė tai, jog be kitų Europos energijos rūšių, būtų nuolat naudojama ir branduolinė energija, bet kuris neabejodamas pradėjo iš naujo svarstyti savo poziciją. Antra, norėčiau išreikšti pagarbą ES reguliavimo institucijoms. Dar kartą labai atidžiai perskaičiau Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį ir atidžiai peržvelgiau prieš dvejus metus birželio mėn. Parlamento ir Tarybos patvirtintą Branduolinės saugos direktyvą. Antrajame dokumente pateikiama daug oficialių rekomendacijų dėl valdžios institucijų, kurias reikia įsteigti, informacijos ir ataskaitų teikimo įpareigojimų ir kitų punktų, bet nesiūloma jokių specifinių, praktinių rekomendacijų statybų ar eksploatavimo metodams ar net pačių bendriausių specifikacijų.

Jei Parlamentas šiandien pasiūlys išplėsti Europos teisės sistemą, esu pasiruošęs nelaukti valstybių narių ataskaitų 2014 m. prieš pateikdamas ataskaitą Komisijai, bet reikalauti, kad ši direktyva taptų nacionaliniu įstatymu vėliausiai iki šių metų liepos mėn. – tai priklausytų nuo valstybių narių, – kad būtų galima, gaunant informaciją iš Japonijos ir išsamių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, kuo anksčiau ateinančiais metais čia, Briuselyje, aptarti Komisijos pasiūlymą dėl tolesnių specifinių, esminių branduolinės saugos reikalavimų.

Buvo pasakyta, kad turiu „ryžtingai veikti“. Tačiau aš su tuo nesutikčiau. Šiuo klausimu laikysiuos nuoseklaus požiūrio klausdamas, kokias galias Europos teisės aktų leidėjai man suteikė ir kokių ne. Kai, net dabartinėmis aplinkybėmis, iš kai kurių nacionalinių vyriausybių girdžiu kritiką dėl pernelyg dramatiško padėties vertinimo ir dalykų, kurių reikia pasimokyti, o kiti sako, kad dabar pats laikas imtis ryžtingų veiksmų, aš renkuosi vidurio kelią. Visada patogiai jaučiausi rinkdamasis viduriuką. Kai esi kritikuojamas iš abiejų pusių, galbūt išties darai kažką teisinga.

Daugelis iš 143 Europos branduolinių elektrinių vis dar veiks ateinantį dešimtmetį, jei dabartinės vyriausybės nepersigalvos, daugelis, nors ne visos, veiks ir dar vieną dešimtmetį. Todėl visi esame suinteresuoti reikalauti aukščiausio saugos lygio, naujų standartų ir tolesnio rizikos mažinimo tose branduolinėse elektrinėse, kurios liks veikti vidutinės trukmės ir ilgą laikotarpį.

Antra, manau, kad globojant valstybėms narėms, jų nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms Europoje bus statomos naujos branduolinės elektrinės. Jei atsižvelgsime į birželio mėn. Italijoje rengiamą referendumą, pamatysime, kas laukia ateityje, ir noriu pažymėti, kad išskyrus Vokietiją nė viena iš trylikos valstybių narių, kurios eksploatuoja branduolines elektrines, nepakeitė savo politikos šiuo klausimu. Atidžiai stebiu diskusijas nacionalinių vyriausybių bei parlamentų lygmeniu ir žiniasklaidoje.

Turime suprasti, kad nors tai ir yra Europos klausimas, jis turi ir pasaulinį aspektą. Visi esame suinteresuoti užtikrinti, kad aukščiausi standartai galiotų ne tik mūsų teritorijose, bet ir visame pasaulyje, nes galiausiai branduolinė energija visame pasaulyje dar bus naudojama ateinančius dešimtmečius. Todėl aš palankiai vertinu...

(Nepritariami šūksniai)

Pone C. Turmes, aš labai stengiuosi išlikti ramus ir objektyvus. Siūlau jums daryti tą patį. Kai sakote man nepasitikėti N. Sarkozy, aš galiu tik pasakyti, kad neturiu pagrindo abejoti, kad jis iškels šį klausimą G-20 aukščiausiojo lygio susitikime. O tai jau savaime laimėjimas: šis klausimas bus svarstomas forume, kuriame dalyvaus amerikiečiai, kinai, rusai ir kiti, jau eksploatuojantys branduolines elektrines, planuojantys jas statyti ar įgalioję didžiuosius pramonės koncernus statyti branduolines elektrines savo šalyse. Todėl manau, kad būtina iš naujo įvertinti riziką ir aukštesnius saugos standartus, nesvarbu, ar pritariate, ar nepritariate branduolinei energijai, nes branduolinė energija ir toliau liks mūsų pasaulio ateities dalis.

(Nepritariami šūksniai)

Dabar ne laikas grįžti prie to, apie ką buvo diskutuota prieš dvejus metus. Nesu tinkamas asmuo tai spręsti tokiu lygmeniu. Prašau, galite išsakyti savo požiūrį, kad jį žinotų kiti ateinantys kalbėti. Manau, kad kreipiatės šiuo klausimu į asmenį, einantį ne tas pareigas.

Leiskite pereiti prie klausimo apie 2050 m. energetikos planą ir prie išgirstos kritikos, kad šiame plane nepakankamai skatinami ir finansuojami atsinaujinantieji energijos ištekliai. Tokiu atveju jūs per mažai vertinate savo pačių rezoliucijų galią, nors mes siekiame kontroliuoti ir užtikrinti, kad tokių sprendimų būtų laikomasi. 20 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių vos per devynerius metus faktiškai atitinka 35 proc. esminėje elektros gamybos srityje, kur šie tvarūs šaltiniai dislokuojami pirmiausia. Jau pasiekėme nemažą pažangą siekdami pagaminti 35 proc. elektros iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – ir valstybės narės atlieka savo vaidmenį, – o per ketverius ar penkerius metus atsinaujinantieji energijos ištekliai turėtų pakeisti branduolinę energiją ir anglį elektros gamybos srityje. Tai reiškia, kad dabar siekiame paversti atsinaujinančiuosius energijos išteklius svarbiausiais elektros ištekliais Europoje. Savo idėjas ir scenarijus 2050 m. energetikos planui pateiksime pavasario pabaigoje. Tačiau yra ir kitų svarbių datų, ne tik 2050 m., kurios gali atrodyti labai toli, – tai yra tarpiniai tikslai 2025 ir 2030 m., kitaip tariant, laikotarpiui, kuriam investicijų į infrastruktūrą ir gamybos galias reikia jau dabar. Nenoriu šiandien prisiimti jokių konkrečių įsipareigojimų, bet iki 2030 m. jau tikrai viršysime 35 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pasiekdami daugiau nei 40 proc. ar net 60 proc., ar maždaug per vidurį. Jei to neįvyks, niekas negalės teigti, kad atsinaujinantieji ištekliai negavo pakankamai paramos; atsinaujinantieji energijos ištekliai vaidins lemiamą vaidmenį tarp įvairių formų energijos jau mūsų kartos gyvenime.

(Pertraukė R. Harms)

Ponia R. Harms, aš kalbu apie Energetikos planą, o jūs apie CO2 planą. Tai du skirtingi klausimai. Mes nesumažinome tikslų 2020 metams. Jie nepakito – 20 proc. yra atskiras tikslas ir 30 proc., jei kitos valstybės seks pavyzdžiu. Tokia visada buvo Parlamento, Tarybos ir Komisijos pozicija, ir toks yra pasauliui teikiamas pasiūlymas. Niekas nepasikeitė. Dabar kalbame apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kad su jais pasieksime daugiau nei 40 proc. Todėl sukūrėme pagrindą, kad užtikrintume, jog energijos rūšys nebebūtų vien valstybių narių reikalas ir kad valstybės narės prisiimtų 50 proc. atsakomybės arba šiek tiek daugiau. Antra, taip pat nustatėme reikalavimus subsidijų principams nustatyti ir kaip mums bendradarbiaujant turi būti nustatyti finansiniai ir techniniai ištekliai valstybėse narėse.

Negalite drąsiai teigti, pone C. Turmes, kad scenarijuose bus rimtai išanalizuota tai, ką pasiūlė įvairios institucijos, t. y. perėjimas prie iki 100 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Tačiau tada turite pažvelgti į teisės aktus, konkrečiai į 194 straipsnį, kuriame pasakyta, kad energijos rūšys yra valstybių narių reikalas. Aš nesakau, kad Lisabonos sutartis nepakeičiama. Tačiau joje pateikiami mano veiklos parametrai nustatant valstybių narių teises. Ir šios teisės yra saugomos tiek Berlyne, tiek Liuksemburge, Paryžiuje ar Londone.

Ir noriu pasakyti vieną paskutinę mintį. Labai atidžiai klausiausi Chr. Davieso ir F. Hallo kalbų. Abu jie priklauso tai pačiai partijai. Abu jie yra iš tos pačios valstybės narės. Tačiau, kaip girdėjome, jų nuomonės visiškai skiriasi. Gerbiu tai. Kai maža partija didelėje šalyje gali turėti tokias skirtingas nuomones, kaip išreiškė šie gerbiami Parlamento nariai, ir kai ta pati partija, kuri prieš rinkimus prieštaravo branduolinei energijai savo šalyje, gali jai pritarti pasibaigus rinkimams, aš tai vis tiek gerbiu. Tačiau tai parodo ekologinį, ekonominį ir politinį šio klausimo aspektą, todėl dėl jo visada kils nesutarimų. Dalis šio proceso visada bus visuotinio pobūdžio.

  Enikő Győri , einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pažadu, kalbėsiu trumpai. Užuojauta ir šaltakraujiškumas, mano manymu, yra du dalykai, kuriais dabar turėtume grįsti savo veiksmus. Remdamiesi užuojauta galime padėti japonams viskuo, ko jiems reikia; galime juos išklausyti ir imtis veiksmų ten, kur jie irgi mato poreikį, o šaltakraujiškumas reikalingas tam, kad tinkamu laiku priimtume sprendimus dėl savo ateities. Neturėtume spręsti dėl tokios svarbos klausimo veikiami įvykių. Vienas dalykas yra neabejotinas, ir niekas Parlamente dėl jo šiandien nesiginčijo, yra tai, kad visomis jėgomis turime siekti didžiausios galimos saugos.

Be to, privalome informuoti gyventojus, kad jie suprastų, apie ką diskutuojama ir kada, apie ką ir kaip mes sprendžiame. Labai svarbu, kad prieitume prie išvadų ir išmoktume pamokas. Turėtume analizuoti įvykius nevėluodami, neskubėdami ir nedarydami tokių pareiškimų, kurie po poros savaičių ar mėnesių jau neturės pagrindo. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atžvilgiu aš paprasčiausiai pažymėčiau, kad dabar, remiantis esamomis taisyklėmis, jie yra savanoriški. Kai kas iš jūsų kalbėjote apie teisinio pagrindo, šiandien galiojančių sistemų keitimą, ir aš esu tvirtai įsitikinusi, kad Europos Vadovų Taryba neturėtų atmesti šios galimybės. Reikia šią mintį išplėtoti ir pateikti tinkamą pasiūlymą. Skubėti nereikia, bet darbą reikia pradėti.

Komisijos narys G. Oettinger taip pat pažymėjo, kad energijos rūšys yra valstybių narių kompetencijos klausimas. Kiekviena valstybė narė priima suverenų sprendimą dėl to, kokias energijos rūšis ji naudoja savo energijos poreikiams tenkinti. Pusė valstybių narių (kalbant apie mastą) naudoja branduolinę energiją. Kai turėsime tinkamą teisinę bazę, galėsime visiems nustatyti saugos įsipareigojimus, bet pasirinkimas ir atsakomybė tenka valstybėms narėms. Bet kokiu atveju džiaugiuosi, kad Komisija, kaip minėjo Komisijos narys G. Oettinger, galės parengti ataskaitą iki 2011 m. birželio mėn. Ir paskutinė mintis: daug kalbame apie mokslo tyrimus ir plėtrą, kurie irgi yra pamatinis strategijos „Europa 2020“ akmuo. Mūsų užduotis – Europos Sąjungoje sukurti geriausias įmanomas sąlygas mokslo tyrimams ir plėtrai. Išties, dar daug reikia nuveikti šioje srityje. Pasitelkdami mokslo tyrimus ir plėtrą turėtume rasti saugiausią įmanomą ir mažiausiai aplinkai kenkiančią energijos gamybos formą. Tegul mokslas tarnauja žmonėms ir užtikrina didžiausią galimą žmonių saugą. Labai jums ačiū, pone pirmininke.

  Pirmininkas. − Gavau rezoliucijos pasiūlymą šios diskusijos tema pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj (2011 m. kovo 24 d., ketvirtadienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  János Áder (PPE) , raštu. – (HU) Visų pirma, leiskite išsakyti gilią užuojautą Japonijos žmonėms ir aukų giminėms dėl šios nepaprastos stichinės ir pramoninės nelaimės, kuri įvyko vos prieš 12 dienų. Japonijos tragedija primena mums, kad gamtos ir pramonės katastrofa gali įvykti bet kur ir bet kada, net ir Europoje. Klausimas yra tik kada ir kur tai nutiks. Todėl esu įsitikinęs, kad pramoninės nelaimės Europoje atveju Europos Sąjungai savo žinioje svarbu turėti atitinkamą finansinį fondą, kad būtų galima nedelsiant ir veiksmingai įsikišti ir sumažinti žalą. Žinoma, ES prevencijai skirtos pastangos yra labai svarbios, tačiau dabar Europos Sąjunga neturi finansinio fondo, kuris galėtų patenkinti minėtą poreikį. Galime tik įsivaizduoti, kas nutiktų, jei nelaimė ištiktų sunkioje finansinėje padėtyje esančią valstybę narę. Be sukrečiančių socialinių ir aplinkos padarinių, tai turėtų sunkių padarinių tos šalies biudžetui ir Europos ekonomikai. Mano požiūriu, dėl šios priežasties Europai reikia naujos nelaimių draudimo schemos, kuri, remiantis privalomojo atsakomybės draudimo principu, per metus regione suteiktų nuo 4 iki 5 mlrd. EUR papildomų lėšų, kuriuos sumokėtų galimi teršėjai, taip išplečiant greitą finansinę pagalbą pramoninių nelaimių atveju. Be to, mokėtojai taip pat gali būti schemos naudos gavėjai dėl paramos, kurios jie paprašytų dalyvaudami konkursuose dėl investicijų į saugą ir aplinkos apsaugą iš nepanaudotų lėšų.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Dėl augančių energijos poreikių reikia įvairinti naftos tiekimą alternatyviaisiais energijos šaltiniais, pvz., atsinaujinančiaisiais saulės, vėjo ir branduolinės energijos ištekliais.

Mano požiūriu, energijos gamyba iš branduolinių šaltinių nėra klausimas, kuris turėtų būti aptariamas esant tokiems įaudrintiems jausmams, kaip dabar. Tiesą sakant, bijau, kad įprastiniai branduolinės energijos oponentai, dažnai finansuojami naftos bendrovių, pasistengs pasinaudoti įvykiais Japonijoje, kad sustiprintų Italijos priklausomybę nuo naftos ir jos produktų. Dėl degančių šalutinių naftos produktų keliamos taršos kasmet miršta daugiau kaip 8 000 žmonių Italijoje ir daugiau kaip 350 000 visoje Europoje.

Be to, dėl galimų vietų nustatymo, noriu pabrėžti, kad pasirinkti padeda techninių ir mokslo ekspertų rekomendacijos, kuriomis remiantis paskiriami tinkamiausių sprendimų priėmimo administratoriai, kad būtų užtikrinta visuomenės sauga ir aplinkos tvarumas. Tikiuosi, kad diskusijos apie naftai alternatyvius energijos šaltinius vyks objektyviai, užtikrinant Europos gyventojams adekvačią ir tikslią informaciją, kad būtų išvengta lengvo manipuliavimo, kuris paverstų mus dar labiau priklausomais nuo nestabilių naftą išgaunančių šalių.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Jaučiu tą patį, ką ir mano kolegos Parlamento nariai, kurie pareiškė užuojautą Japonijai ir Japonijos žmonėms dėl jų išgyvenamos tragedijos. ES privalo remti Japoniją visomis išgalėmis, kokias gali sutelkti, pradėdama ir vykdydama šalies atstatymo programas. Įdėmiai sekiau šią diskusiją, bet turiu pasakyti, kad nesutinku, jog ši tragedija paverčiama kryžiaus žygiu prieš branduolinę energiją. Tai yra pigus, ekologiškas energijos šaltinis, o dėl technologinės pažangos ji taps dar saugesnė. Lėktuvo avarija, pvz., yra taip pat tragiškas įvykis, bet nemanau, kad tai yra pakankama priežastis suabejoti lėktuvų nauda ir sauga. Tinkamas sprendimas yra pritarti testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, pritarti priežiūrai ir nepritarti tam, kad branduolinė energija būtų laikoma blogio įsikūnijimu.

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Ponia pirmininke, norėčiau perduoti nuoširdžiausią užuojautą Japonijos žmonėms, kentėjusiems nuo siaubingos stichinės nelaimės pastarąsias savaites. Japonijai suteikta pagalba iš Europos Sąjungos ir valstybių narių. Europos Sąjunga ir toliau padės viskuo, kas, Japonijos vyriausybės manymu, bus reikalinga padedant jiems išgyventi šią siaubingą krizę.

Tačiau Fukušimos branduolinės elektrinės keliamas pavojus išprovokavo emocingas diskusijas dėl branduolinės energijos naudojimo Europos Sąjungoje apskritai. Patarčiau kiekvienam apsvarstyti savo požiūrį nuraminus aistras ir nepamiršti, kad kai 1869 m. rugpjūčio 31 d. Airijos mokslininkė Mary Ward iškrito ir buvo pervažiuota jos pusbrolio garinio automobilio, buvo uždraustas automobilių naudojimas.

Vietoj to turėtume pasimokyti ir padidinti investicijas į branduolinę saugą ir naujovių tyrimus. Iškastinio kuro ištekliai nėra beribiai, o atsinaujinantieji energijos ištekliai vis dar yra labai eksperimentiniai. Kita vertus, branduolinė energija galėtų būti raktas į mūsų ateitį. Jei pirmieji urviniai žmonės būtų bijoję ugnies, mes vis dar gyventume akmens amžiuje.

  Vladimír Remek (GUE/NGL), raštu. – (CS) Visų pirma norėčiau prisidėti prie visų, kurie pareiškė užuojautą visa griaunančio žemės drebėjimo ir cunamio sukrėstiems Japonijos žmonėms. Ši stichinė nelaimė nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių, ir tai yra siaubinga netektis. Ji atėmė dar dešimčių tūkstančių namus, asmeninius daiktus ir turtą, dramatiškai pakeisdama jų gyvenimus dar ilgus metus į ateitį. Neturime to pamiršti, nors žiniasklaida daugiau dėmesio skiria branduolinės energijos temai. Pažeistos Fukušimos branduolinės elektrinės problemos užgožia beveik visa kita. Vis dėlto dėl pavojų keliančių scenarijų norėčiau pasakyti, kad ant Hirosimos ir Nagasakio numestos atominės bombos vis dar išlieka didžiausia branduolinė katastrofa. Didžiausią grėsmę žmonijai kelia karinis branduolinis arsenalas. Jis plečiasi nepaisant daugelio gerų ketinimų, jam trūksta nuolatinės ir kruopščios visuomenės kontrolės, kurią matome branduolinių elektrinių atžvilgiu. Be to, po įvykių Japonijoje neabejotinai toliau bus tobulinami saugos reikalavimai ir standartai. Todėl turime laikytis protingos pozicijos, vengti bet kokių skubotų ar net isteriškų reakcijų į įvykius Japonijoje. Dabar nėra alternatyvos branduolinei energijai, kuri suteikia mums taip reikalingos, prieinamos ir aplinkos neteršiančios energijos. Esu patenkintas, kad Čekija, Suomija, Prancūzija ir kitos šalys realistiškai žiūri į šį klausimą. Priešingai elgiasi šalys, kuriose branduolinė energija tapo rinkimų kovų įkaitu, kad padėties Japonijoje atžvilgiu ši kova jau tampa beveik neetiška.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Norėčiau pakomentuoti padėtį Japonijoje. Humanitarinė pagalba Japonijai – akivaizdi ir būtina Europos Sąjungos reakcija į tragišką šią šalį ištikusią katastrofą. Manau, Japonijai ir nelaimės paveiktiems regionams reikėtų teikti visą reikiamą pagalbą (techninę, administracinę ir organizacinę) ir finansinę paramą. Be skubios pagalbos, turėtume pagalvoti ir apie galimybę sukurti sistemingo bendradarbiavimo su visomis įvairią nelaimių riziką patiriančiomis šalimis, įskaitant ir ne Europos Sąjungos valstybes, modelį. Norėčiau paprašyti Komisijos ir Tarybos tarnybų, atsakingų už šią sritį, peržiūrėti atitinkamus teisės aktus ir pateikti pasiūlymus dėl veiksmingos krizių valdymo srities patirties mainų stiprinimo.

Vis daugiau valstybių, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares, kenčia dėl stichinių nelaimių. Todėl būtina, kad nuolat vyktų ir būtų gerai išplėtotas tarptautinis bendradarbiavimas. Taip pat svarbu peržiūrėti esamą branduolinių įrenginių saugos ir apsaugos teisinę ir reglamentavimo sistemą. Šiuo klausimu ypač norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į du dalykus: visiško direktyvos dėl branduolinių įrenginių saugos perkėlimo į nacionalinę teisę kontrolę ir radioaktyvių atliekų direktyvos priėmimą.

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. – (IT) Po kovo 11 d. įvykusio žemės drebėjimo krizės Japonijoje padariniai branduolinei saugai ir pasaulio ekonomikai sukrėtė Europos Sąjungą, kuri ir taip grumiasi su nestabilumu Šiaurės Afrikoje.

Palankiai vertinu specialiame energetikos ministrų susitikime, kuris buvo surengtas siekiant išanalizuoti avarijos Fukušimos elektrinėje padarinius, priimtus sprendimus ir pasitikiu valstybių narių pasiryžimu atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis Europos Sąjungos branduolinėse elektrinėse, kad jie persikeltų ir ne į Europos šalis, ypač į kaimynines valstybes. Šiuo atžvilgiu deramai įvertinant tam tikrų valstybių narių branduolinio moratoriumo sprendimą ir faktą, kad būtina konsultuotis su visuomene dėl energetikos plėtros, svarbu, kad Komisija praneštų apie saugos padėtį Europos branduolinėse elektrinėse, kuriose įvykus nelaimei būtų paveikti valstybių narių kaimyniniai regionai.

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu. – (EL) Aš taip pat noriu pareikšti užuojautą ir paramą Japonijos žmonėms, kenčiantiems nuo nelaimės, kurią sukėlė milžiniškas žemės drebėjimas ir cunamis, nusinešęs tūkstančius žmonių gyvybių ir palikęs savo kelyje didelę žalą. Žinoma, mokslas ir technologijos padarė daugiausia, kad padėtų užtikrinti įprastų svarbių struktūrų saugą, ir, žinoma, turime labai griežtas taisykles jų pažeidžiamumui mažinti; vis dėlto dabartinis didelis žemės drebėjimas ir po jo sekęs katastrofiškas cunamis, nusinešęs tūkstančius gyvybių, palikęs biblinio masto nuniokojimus ir padaręs labai rimtą žalą branduoliniams reaktoriams Fukušimoje, yra tokie, kad turime peržiūrėti ir pakeisti vyraujančią nuomonę dėl branduolinių elektrinių saugumo. Jų vieta turi būti nustatyta ir jos turi būti projektuojamos remiantis tokiais ekstremaliais kriterijais, kokie yra ir galintys juos paveikti gamtos reiškiniai. Mokslininkai apskaičiavo, kad yra didelė tikimybė, jog stiprūs žemės drebėjimai gali kilti vidutiniu ir ilgu laikotarpiu. Todėl politikai jokiomis aplinkybėmis neturėtų planuoti branduolinių elektrinių aktyviose žemės drebėjimų zonose. Yra šiuolaikiškų, perspektyvių, išmanių ir veiksmingų būdų žemės drebėjimų zonose esančioms šalims patenkinti energijos poreikį. Antraip gali pasirodyti, kad žmonių gyvenimai naudojami siekiant išspręsti energijos problemą.

  Csanád Szegedi (NI), raštu. – (HU) Visų pirma „Jobbik“, judėjimo už geresnę Vengriją, ir visų Vengrijos žmonių vardu noriu pareikšti užuojautą Japonijos žmonėms. Vengrai visada jautėsi artimi japonams, todėl ši nelaimė vengrams yra ypač sukrečianti. Europos Sąjungos pareiga – padėti Japonijos žmonėms; Japonija turi gauti visą jai reikalingą pagalbą. Tuo pat metu reikia padaryti išvadas iš šios nelaimės, kuri aiškiai parodo žmonijai, kad nuo gamtos nutolęs globalus pasaulis yra nepaprastai trapus. Vengrai turi patarlę, kad protingas žmogus mokosi iš kitų žmonių nelaimių. Europos tautos turi pasimokyti iš šios nelaimės ir, grįždamos kuo arčiau prie gamtos, prie natūralių maisto produktų ir natūralių energijos šaltinių, išsaugoti mūsų aplinką ateities kartoms.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – Pirmiausia norėčiau pareikšti Japonijos tautai užuojautą dėl šalį nusiaubusio žemės drebėjimo ir cunamio, kuris nusinešė daug žmonių gyvybių. Atsižvelgiant į tragišką po žemės drebėjimo ir cunamio įvykusią katastrofą Fukušimos branduolinėje elektrinėje, raginčiau Europą susimąstyti dėl branduolinės energetikos ateities ir ieškoti kitų energijos gamybos alternatyvų. Be to, vertindami nelaimės pasekmes, turime remtis specialistų ir ekspertų informacija bei žiniomis ir į naujus elektros gamybos būdus žvelgti iš mokslinių perspektyvų. Įvykiai Japonijoje turėtų kelti rūpestį visoms valstybės narėms, nepriklausomai nuo to, ar jų šalyse yra branduolinės elektrinės, nes įvykus panašiai katastrofai, radiacija grėstų visai Europai. Šiuo metu Rytų Europos šalims, ypač Baltijos valstybėms, didžiulį nerimą kelia Rusijos ir Baltarusijos ketinimai statyti branduolines elektrines. Dar didesnį rūpestį kelia šių planuojamų branduolinių elektrinių radiacijos poveikis ir kad kaimynės šalys laikytųsi tarptautinio saugumo reikalavimų. Norėčiau pabrėžti, kad Vokietija iš karto po Japonijos tragedijos uždarė savo reaktorius, kurie buvo pastatyti anksčiau nei 1980 metais. Europos Sąjungos už energetiką atsakingas Komisijos narys taip pat teigia, kad Europa turėtų siekti ateities be branduolinių jėgainių. Taigi, įvertinus galimą radiacijos grėsmę Europai, turėtume Europos Parlamente apsvarstyti branduolinių elektrinių riziką prie išorinės Europos Sąjungos sienos.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – (PL) Niokojantis žemės drebėjimas ir cunamis, kurie 2011 m. kovo 11 d. užgriuvo Japoniją ir Ramiojo vandenyno regioną nusinešdami tūkstančius nekaltų žmonių gyvybių, buvo tragedija, kuri sujaudino mus visus. Mūsų pareiga parodyti gilų solidarumą su Japonijos žmonėmis ir vyriausybe ir pareikšti užuojautą, taip pat mūsų pareiga pasiūlyti humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą. Malonu, kad Europos Sąjunga suteikė šią būtiną pagalbą beveik iškart, naudodama savo geriausias gelbėjimo komandas ir patirtį nelaimių mažinimo srityje. Ši pagalba turi nenutrūkti, kol stabilizuosis padėtis Japonijoje. Atsižvelgdami į nerimą keliantį faktą, kad nelaimė sukėlė nepaprastai rimtą branduolinę avariją, kuri turi įtakos Fukušimos branduolinei elektrinei ir sudaro naują grėsmę gyvybei ir sveikatai, turėtume peržiūrėti ir patikrinti ES esančių branduolinių elektrinių saugą. Nors Fukušimos elektrinės avarija yra mums įspėjimas, nemanau, kad dėl jos turėtume panikuoti ar turėti išankstinių nusistatymų prieš branduolinę energiją. Japonija labai dažnai padėdavo Europos tautoms mažindama nelaimių padarinius, naudodama savo plačią ir vertingą patirtį šioje srityje. Šį kartą atėjo laikas mums imtis šio svarbaus vaidmens. Esu įsitikinęs, kad toks bendradarbiavimas net tik bus naudingas kaip pagalba aukoms, bet ir sustiprins mūsų santykius su tokia svarbia drauge kaip Japonija.

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE), raštu. – (PL) Katastrofiškas Japoniją sukrėtęs žemės drebėjimas labai galingai parodė, kad jokia šalis, net turinti labai išsivysčiusį ūkį, negali pati susitvarkyti su tokio masto tragiškais įvykiais, kuriuos sukėlė tokia milžiniška nelaimė. Kartu su užuojautos pareiškimais, kuriuos visi šiandien siunčiame Japonijos žmonėms, privalome teikti pagalbą šios nelaimės aukoms. Dėl nenuspėjamo žemės drebėjimo, nusinešusio tūkstančius aukų ir kartu sukėlusio didelę branduolinės katastrofos grėsmę, iškyla poreikis pasimokyti, nors ši nelaimė mūsų tiesiogiai ir nepaveikė. Turime sąžiningai atsakyti į klausimą, ar Europos branduolinės elektrinės yra gerai pasiruošusios tokio pobūdžio incidentams. Todėl, siekdami išvengti grėsmės ateityje, nes ji, net jei sunkiai tikėtina, yra galima, ir užtikrinti Europos gyventojų saugą, būtinai turime patikrinti saugos funkcijas, kurios yra įgyvendintos Europos Sąjungos valstybių narių branduolinėse elektrinėse.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – Turėtume skirti dėmesį ne tik branduolinei saugai ES, bet ir pažvelgti į artimiausius savo kaimynus. ES pakraščiuose kuriami nauji atominių elektrinių, turinčių eksperimentinius reaktorius, projektai: vienas Kaliningrade, kitas – Baltarusijoje, už 23 km nuo ES išorės sienos ir 50 km nuo Lietuvos sostinės.

Abiejų elektrinių vietos buvo pasirinktos pagal nežinomus kriterijus. Šio proceso skaidrumo stoka, ydingos konsultacijos ir nesidalijimas informacija su šalimis, kurioms tai turi įtakos, verčia labai nerimauti dėl abiejų šių projektų. Darbai jau prasidėjo, nors tarptautinis abiejų elektrinių poveikio aplinkai vertinimas dar toli gražu nebaigtas.

Be to, iškart po tragedijos Japonijoje Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl leidimo pradėti statyti elektrinę Baltarusijoje. Duomenys iš Černobylio ir Fukušimos tragedijų rodo, kad tiesioginė radioaktyvaus poveikio sritis yra 50–55 km. Avarijos atveju poveikį tiesiogiai patirtų ES valstybės narės sostinė. ES turėtų reikalauti, kad šios trečiosios šalys rimtai vertintų savo įsipareigojimus ir kruopščiai laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų ir branduolinės energetikos standartų. Tikiuosi, kad būsima Europos Vadovų Taryba sutars imtis atitinkamų sprendimų.

18. Bendros ES persikėlimo programos įkūrimas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas − diskusijos dėl

– Tarybai pateikto klausimo, į kurį atsakoma žodžiu, dėl ES bendrosios pabėgėlių perkėlimo programos sukūrimo, kurį pateikė Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu (O-000042/2011 – B7-0205/2011),

– Tarybai pateikto klausimo, į kurį atsakoma žodžiu, dėl ES bendrosios pabėgėlių perkėlimo programos sukūrimo, kurį pateikė Nadja Hirsch, Sophia in 't Veld, Sonia Alfano, Nathalie Griesbeck, ALDE frakcijos vardu (O-000045/2011 – B7-0206/2011),

– Tarybai pateikto klausimo, į kurį atsakoma žodžiu, dėl ES bendrosios pabėgėlių perkėlimo programos sukūrimo, kurį pateikė Manfred Weber, Simon Busuttil, Georgios Papanikolaou, PPE frakcijos vardu (O-000054/2011 – B7-0208/2011).

  Rui Tavares, autorius. − (PT) Pone pirmininke, pabėgėliai yra bene pažeidžiamiausi gyventojai pasaulyje, o iš jų pažeidžiamiausi tie, kurie negali nei grįžti namo, nei pasilikti tranzito šalyse. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdyba nurodo, kad kasmet pabėgėliais tampa 200 000 žmonių. Žinome, kad pusė šių pabėgėlių perkeliami Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse, taip pat žinome, kad Europos vaidmuo per mažas šiuo klausimu – čia perkeliama tik 4 500 pabėgėlių per metus.

Be to, visi sutariame, kad tragiška pabėgėlių padėtis yra neatidėliotina ir svarbi. Kokia svarbi ji yra? Pati Taryba atsakė į šį klausimą. Tarybai pirmininkavusi Švedija kalbėjo apie 100 000 pabėgėlių perkėlimą per metus, o Tarybai pirmininkavusi Belgija (Parlamente lankėsi Belgijos ministras pirmininkas Yves Leterme) baigiantis pirmininkavimui teigė, kad pabėgėliai yra pačios Europos Sąjungos egzistavimo atspindys. Atleiskite, už mano žodžius, tačiau Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai pabėgėliai svarbūs dėl istorinių priežasčių, kai 1956 m. dėl Vengrijos tarptautinė bendruomenė pirmą kartą ėmėsi bendrų veiksmų tūkstančiams pabėgėlių perkelti.

Vis dėlto ar labai tragiška pabėgėlių padėtis? Deja, esame priversti užduoti šį klausimą Tarybai. Ar tikrai pabėgėliai yra Tarybos prioritetas? Ar jų padėtis pakankamai sudėtinga, kad Taryba pagaliau pasirašytų popieriaus lapą? Prieš metus Parlamentas balsuodamas pritarė dviem pranešimams, vienas kurių buvo bendras sprendimas dėl Europos pabėgėlių fondo. Didžioji mūsų dauguma, ir Graikijos komunistai ir Jungtinės Karalystės konservatoriai, susivienijo dėl svarbaus tikslo. Mes atlikome savo užduotį. Praėjus metams vis dar laukiame, kad tai padarytų Taryba. Bendro sprendimo procedūra tapo bendro neryžtingumo procedūra. Ši bendro neryžtingumo procedūra būtų absurdiška, jeigu nebūtų tokia tragiška tai patiriantiems žmonėms.

Į mūsų patvirtintą pranešimą įtrauktos neatidėliotinos priemonės, papildančios Komisijos metinius prioritetus. Tai įvykdėme dėl to, kad bet kada gali kilti humanitarinė krizė. Tokia neseniai kilo visiškai arti, Šiaurės Afrikoje, o mes vis dar nepasirengę įgyvendinti šių neatidėliotinų priemonių. Mes to nepadarėme, nes Taryba, deja, vis dar nepabaigė bendro sprendimo procedūros.

Be to, jau pirmą dieną po to, kai ši procedūra būtų užbaigta, be neatidėliotinų priemonių, gautume ir papildomų pinigų valstybėms, norinčioms vykdyti perkėlimą, ir aiškius valstybių narių naudotinus prioritetus. Taip pat būtų įvykdyta viskas, kas buvo minėta pranešime savo iniciatyva: Europos prieglobsčio paramos biuro perkėlimo padalinio kokybė, greitis ir kūrimas.

Pone pirmininke, baigdamas noriu pasakyti Tarybos nariams, kad jūs esate teisės aktų leidėjai. Mes negalime nurodyti Tarybai, kaip priimti teisės aktus, tačiau šis galutinis veto (angl. desk-drawer veto) niekam nereikalingas, o ypač institucijos patikimumui.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Nadja Hirsch, autorė. – (DE) Pone pirmininke, labai sunkiai dirbome prie perkėlimo programos, tam prireikė daug skirtingų frakcijų energijos ir atsidavimo. Buvome vieningi dėl noro atkreipti dėmesį į šį klausimą. Taip pat tai tapo svarbiausiu mūsų prioritetu, nes tai itin svarbus klausimas – žmonių gyvybėms gresia pavojus.

Vis dėlto padėtis ir dabartiniai įvykiai Šiaurės Afrikoje reiškia, kad esame ir vėl raginami dvigubai greičiau pasiekti rezultatų. Mes jau praradome vienus metus. Puikiai išnaudojome turimą laiką civilinėms ir socialinėms diskusijoms sukelti todėl, kad galiausiai mums reikia ir valstybių narių, regioninių institucijų ir vietos gyventojų pagalbos, jei ši programa bus įgyvendinta ir naujosiose valstybėse narėse. Negalima pamiršti šių diskusijų ir laipsniškai atsiradusio socialinio pritarimo tik dėl to, kad Taryba ir kiti svarbiausi veikėjai negali susitarti ir atsidūrė aklavietėje. Šis klausimas pernelyg svarbus. Pradėjome šias diskusijas ir sąžiningai laikydamiesi laisvų įgaliojimų siekiame, kad šis klausimas taptų būtinu prioritetu.

Tikiu, kad visos Parlamento frakcijos sutaria šiuo klausimu. Parodėme savo poziciją ir dabar laukiame, kol Taryba nustatys aiškią kryptį, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę ir kad kitos valstybės narės, kurios iki šiol nebuvo aktyvios, būtų paskatintos dalyvauti aktyviau. Iš grįžtamosios informacijos, gautos vykstant diskusijoms, matyti, kad valstybės narės nori prisijungti. Dėl to Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai – manau, galiu kalbėti visų frakcijų vardu, nes puikiai bendradarbiaujame – didžiausią rūpestį kelia tai, kad šiam klausimui turi būti suteiktas prioritetas, o mūsų diskusijas plačiu socialiniu mastu reikėtų skatinti, o ne kenkti joms nuolat nukeliant šį klausimą neribotam laikui.

  Georgios Papanikolaou, autorius. – (EL) Pone pirmininke, tęsdamas tai, ką sakė kolegos, visų pirma norėčiau pridurti: ministre, praėjus beveik metams po to, kai Parlamentas priėmė rezoliuciją, kam buvo skirta daug pastangų, į Siriją buvo išsiųsta misija, o mes bandėme paskatinti kuo daugiau valstybių narių dalyvauti pabėgėlių perkėlimo programoje. Vis dėlto nepaisant visų pastangų vis dar nieko nepasiekėme. Net jei Taryboje yra formalių problemų, Parlamentas taip pat turi šiame procese dalyvauti, mes čia, kad rastume sprendimus. Toks mūsų tikslas.

Kalbame apie humanitarinį šios programos aspektą, tačiau kalbame ir apie Europai skirtas priemonės, kad ji galėtų dar veiksmingiau vykdyti užsienio reikalų politiką. Nejaugi ši priemonė šiandien nebūtų labai svarbi baronienės C. Ashton rankose, jei ji būdama Šiaurės Afrikoje galėtų kalbėti apie programą, dėl kurios sutarėme?

Žinoma, kalbame apie pasaulinius poreikius. Vis dėlto, žinoma, turime suprasti, kad problema šiuo metu yra čia pat. Europa raginama atlikti svarbiausią vaidmenį Viduržemio jūros regione. Ministre, turime pradėti šią programą ir ją skatinti ir diskutuodami dėl biudžeto lėšų po 2013 m. turime suprasti, kad šiai programai lėšų yra iki 2013 m., o jei iššvaistysime dar daugiau laiko, daugiau negalėsime naudoti tų lėšų ir galimybių.

Ministre, ar galėčiau baigdamas kalbėti priminti tuometinį mūsų pasiūlymą, prie kurio Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje vis grįžtame, būtent pabėgėlių perkėlimo programą. Ministre, negalime sau leisti laukti kitos Lampedūzos nelaimės iki kol suprasim, kokia reikalinga ši iniciatyva ir kad reikia kuo greičiau ją vykdyti.

(Plojimai)

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, gerbiamieji nariai, Europos Parlamentas Europos Vadovų Tarybai perdavė tris su pabėgėlių perkėlimu susijusius klausimus. Norėčiau labai padėkoti trims klausimus uždavusiems žmonėms už smulkiai pristatytus pasvarstymus, iš kurių ir kilo klausimai. Visi trys klausimai susiję su Komisijos pasiūlymu, iš dalies keičiančiu sprendimą dėl Europos pabėgėlių centro 2008–2013 m. laikotarpiui įsteigimo, atsižvelgiant į bendrą Europos Sąjungos perkėlimo programą. Manau, kad šios diskusijos taip pat rodo didelį Europos Parlamento susirūpinimą tų žmonių, kuriems to labiausiai reikia, likimu. Todėl, pirma, norėčiau padėkoti gerbiamiems nariams už tokį didelį dėmesį, skirtą pabėgėlių padėčiai. Kaip R. Tavares pabrėžė, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija, kurioje 1956 m. vyko revoliucija ir kuri dėl to jaučia įsipareigojimą, turi moralinę pareigą pasiekti pažangos šioje bendros Europos Sąjungos perkėlimo programos srityje.

Šiaurės Afrikos krizė, apie kurią keletas jūsų kalbėjo, atskleidė poreikį įkurti puikiai veikiančią, vienodą Europos prieglobsčio sistemą. Pritariu Europos Parlamento požiūriui, kad Europos Sąjunga turi prisiimti atsakomybę sprendžiant pabėgėlių padėtį, jei ji nori išsaugoti humanitarinės pagalbos teikimo lyderės poziciją. Norėčiau pateikti jums naujausią informaciją apie pabėgėlių padėtį prie Libijos sienų šiuo metu. Kovo mėn. pradžioje lankiausi Tuniso ir Libijos pasienyje. Tuo metu kas valandą atvažiuodavo po tūkstantį pabėgėlių, daugelis kurių migruojantys darbuotojai, kuriems ieškant kelio namo repatriacija buvo pats svarbiausias tikslas. Iš visų pabėgėlių sunkiausia padėtis buvo tų, kurie atvyko be jokių raštų arba dokumentų. Vietos tarptautinės pagalbos organizacijos juos prižiūrėjo. Jų skaičius augo; pats jų repatriacijos klausimas neišsprendžiamas, todėl šiuo atveju dėmesys skiriamas perkėlimo sistemai. Šiandien, o tiksliau vakar ir šiandien, kitoje pusėje, prie Libijos ir Egipto pasienio, lankėsi Vengrijos užsienio reikalų ministras János Martonyi. Pagrindinis šio vizito tikslas – sužinoti apie pabėgėlių padėtį. Prie sienos jis susitiko su Egipto pareigūnais. Šioje atkarpoje padėtis dabar pasikeitusi. Tris dienas toje sienos atkarpoje nebuvo pabėgėlių srauto iš Libijos.

Šiuo metu yra apie 200 žmonių, kurie galėtų turėti galimybę dalyvauti perkėlimo programoje. Kiti pabėgėliai, kurie atvažiavo iki dabar, yra evakuojami, t. y. Egipto institucijos jiems padeda grįžti namo padedant ES. Beje, J. Martonyi taip pat kalbėjo su Pereinamosios nacionalinės tarybos Bengazio mieste užsienio reikalų ministru, taip pat ir su Egipto vidaus reikalų ministru, kad būtų apžvelgta pabėgėlių padėtis. Dėl bendros Europos prieglobsčio politikos, tai norėčiau pabrėžti, kad padarysime viską, ką galime, kad sukurtume bendrą politiką ir sistemą, pagrįstą 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir kitų susijusių tarptautinių konvencijų visapusišku taikymu ir atitinkančią Europos Vadovų Tarybos prisiimtus Stokholmo programos įsipareigojimus. Tarybai pirmininkaujanti Vengrija įsipareigojusi pateikti pabėgėlių paketo pasiūlymus. Tai taip pat matyti iš to, kad remiantis praėjusią savaitę valstybių narių suteiktu leidimu esame pasiruošę kuo greičiau pradėti neoficialius trišalius dialogus dėl Pabėgėlių kvalifikavimo direktyvos, kad būtų pasiektas 2012 m. numatytas terminas.

Dar kartą dėkoju jums už sausio mėn. vykusias diskusijas, kurioms aš pirmininkavau šiuo klausimu. Tada taip pat atsakiau į Parlamento narių klausimus. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Taryba, pripažįstanti perkėlimo, kaip ilgalaikio pabėgėlių sprendimo, svarbą, pritarė sprendimui dėl bendros ES perkėlimo programos ir susijusio Komisijos pranešimo pasiūlymui, kurį Komisija pateikė 2009 m. rugsėjo mėn. Šios iniciatyvos kilo dėl Europos Vadovų Tarybos susitarimo, susijusio su 2008 m. rugsėjo mėn. Europos imigracijos ir prieglobsčio paktu, kad pabėgėliai į Europos Sąjungos teritoriją, saugant Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui, kol kas galėtų būtų perkeliami savanoriškai.

Kaip konkretų pavyzdį pateiksiu 2008 m. liepos mėn. ir lapkričio mėn. Tarybos išvadas, kuriose ES valstybės narės įsipareigojo perkelti Irako pabėgėlius į savo teritoriją, o tiksliau mes šiose išvadose skatinome jas taip elgtis. Pirmojoje 2010 m. pusėje kelis kartus vyko neoficialūs posėdžiai su Europos Parlamentu. Valstybės narės, rodydamos didelį lankstumą, patvirtino beveik visus Europos Parlamento pasiūlymus, kad pagal Komisijos pasiūlymus būtų pasiektas bendras tikslas, sukurta geresnė ir lankstesnė sistema. Gerbiami nariai teisingai klausimuose atkreipė dėmesį, kad Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl sprendimo politinio turinio, o tai pirmiau minėtų neoficialių posėdžių rezultatas. Pavyzdžiui, Taryba palaikė vieną svarbiausių Parlamento pasiūlymų, būtent dėl mechanizmo, kuris paskatintų naująsias valstybes nares, be kitų priemonių, ir finansinėmis priemonėmis prisijungti prie perkėlimo programos. Vis dėlto Taryba negalėjo pritarti Europos Parlamento pasiūlymui, kuriame teigiama, kad bendri metiniai ES perkėlimo prioritetai priimami atsižvelgiant į sutarties 290 straipsnį, taikant su deleguotaisiais aktais susijusią procedūrą.

Tarybos ir Komisijos pozicija šiuo klausimu sutampa. Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos valdymo programų sudarymo ciklas sudaro griežtą grafiką, o veiksmingas planavimas teikiamas priimant įgyvendinimo teisės aktus. Be to, Taryba pritaria Komisijos nuomonei, kad metinių perkėlimo srities prioritetų nustatymas yra tik įgyvendinamojo pobūdžio, nes iš esmės tai reiškia, kad išsamios sprendimų taisyklės taikomos konkrečiais atvejais. Gaila, kad Taryba ir Europos Parlamentas nesugebėjo susitarti dėl tokio lygmens pasiūlymo, kuris suteiktų galimybę kiekvienais metais nustatyti bendrus ES perkėlimo srities prioritetus.

Vis dėlto neturėtume pamiršti, kad perkėlimas yra viena iš veiklos sričių, remiamų dabartinio Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiu. Tiesa, kad remiantis siūlytais pakeitimais pirmą kartą perkėlimo programoje dalyvaujančios valstybės narės gautų šiek tiek didesnę finansinę paramą ir turėtų galimybę nustatyti geografinius regionus, skirtus pabėgėliams perkelti ir pilietybėms, kurioms kiekvienais metais reikalingas perkėlimas, nustatyti. Vis dėlto net ir dabar valstybės narės turi teisę gauti fiksuotą 4000 EUR sumą už kiekvieną persikėlusį asmenį, kuris patenka į vieną iš susijusiame sprendime nustatytų kategorijų. Išskyrus tai, valstybėms narėms, kurios nedalyvavo, nėra jokių kliūčių pradėti perkėlimo veiklą pagal dabartinę programą. Man malonu jums pranešti, kad kitais metais Vengrija taip pat taps šios programos dalimi ir ji pasiruošusi dalyvauti perkėlimo programoje.

Pagaliau norėčiau pabrėžti, kad Taryba, žinoma, yra pasiruošusi apsvarstyti visus pasiūlymus, kuriuos galima įgyvendinti, ir siūlyti abiem pusėms priimtinus sprendimus, susijusius su šiuo klausimu. Mūsų tikslas – padaryti esamą mechanizmą dar lankstesnį ir veiksmingesnį pagal Komisijos pasiūlymą. Labai norėčiau, kad šis itin svarbus klausimas netaptų dar vieno teisinio išaiškinimo klausimo įkaitu. Yra daugybė atvejų, kai labai svarbūs klausimai yra įgyvendinimo aktų ir deleguotųjų aktų dilemos įkaitai, ir norėčiau, kad būtų pasiekta teigiamų rezultatų per Vengrijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpį. Labai ačiū.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, manau, niekas nenustebs vėl mane išgirdę sakant, kad solidarumas su pabėgėliais ir perkeltaisiais asmenimis turėtų būti ES prieglobsčio ir imigracijos sričių politikos pagrindas.

Vis dėlto tai ne tik solidarumo su žmonėmis, atvykusiais iš silpnų ir palankių sąlygų neturinčių bendruomenių, klausimas, bet ir solidarumo su valstybėmis narėmis, kurios dėl geografinės padėties, kultūros ar kalbos šiuo klausimu patiria didesnį spaudimą, klausimas.

Nors kai kuriose šalyse apsaugos prašymų ir atvykstančių imigrantų skaičius mažas, yra daugybė kitų šalių, kurios pačios negali kovoti su kiekvieną dieną jų sienoms daromu spaudimu.

Po to, kai Parlamentas pritarė pranešimams, susijusiems su Komisijos komunikatu dėl Europos Sąjungos perkėlimo programos ir 2010 m. gegužės mėn. Europos pabėgėlių fondo keitimu, mes vis dar laukiame, kada Taryba baigs bendro sprendimo procedūrą.

Šiuo metu 10 valstybių narių vykdo bandomuosius projektus, tačiau tai tik lašas jūroje, kurią turėsime įveikti.

Pietinės valstybės narės patiria didelį spaudimą, ypač po to, kai Egipte ir Tunise prasidėjo populiarūs judėjimai ir karas Libijoje.

Lampedūza, kurioje gyvena 5000 gyventojų, po to, kai prasidėjo konfliktai, sulaukė 6000 imigrantų.

Pirmiau minėtų bandomųjų projektų visiškai neužtenka ir vargu ar jie padės sumažinti Italijoje ir Maltoje jau patiriamą ir netolimoje ateityje Viduržemio jūros šalyse patirsimą spaudimą.

Visa Europos Sąjunga turi padėti šioms šalims. Taryba privalo įveikti kliūtis, kurios šiuo metu trukdo visiškai įgyvendinti Europos perkėlimo programą ir kovoti su tam trukdančiomis mažumomis. Didelio masto gyventojų persikėlimas ir migracija daro įtaką visai Europos Sąjungai, o ne tik jos daliai.

Pone pirmininke, baigiu kalbėti. Praėjusią savaitę raginau Europos Parlamento narius apsilankyti Libijos pasienyje ir dar kartą kartoju šį raginimą. Negana, kad 10 Parlamento narių praėjusią savaitę praleido Egipte, turime turėti galimybę patys įvertinti humanitarinę padėtį.

  Claude Moraes, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šiandien Parlamente aiškiai girdime labai stiprų įvairių frakcijų prašymą Tarybai daryti viską, kas įmanoma, kad pabėgėlių perkėlimas taptų realybe.

Pabėgėlių perkėlimas nėra tas pat, kaip dalijimasis našta. Nors norime matyti bendros prieglobsčio sistemos pokyčius, dabar prašome panaikinti kliūtis, kurios daro Europos perkėlimo programą menkai patikimą, rūpinantis, pvz., 4000 pabėgėlių visoje Europos Sąjungoje, palyginti su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados skaičiais. Nepamirškime, kad didžioji dauguma perkeltųjų asmenų plūsta į besivystančias šalis. Šiaurės Afrikos pamoka rodo, kad visi šie žmonės plūsta į šalis, kurios negali susitvarkyti su našta.

Taryba turi pašalinti kliūtis, kad galėtume turėti patikimą perkėlimo sistemą. Tai visų frakcijų prašymas, kurį šį vakarą skiriame Tarybai.

PIRMININKAVO: Rainer WIELAND
Pirmininko pavaduotojas

  Nathalie Griesbeck, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponia E. Győri, turiu vieną skaičių, vieną pastabą ir vieną klausimą. Vienas skaičius – pasaulyje daugiau nei 10 mln. pabėgėlių. Tai pažeidžiami žmonės, moterys, kurioms gresia pavojus, vaikai ir nelydimi mažamečiai. Tai rimta krizė, dėl kurios turime pateikti atsakymus, kurie rodytų mūsų įsipareigojimą dėl žmonių teisių.

Viena pastaba vieniems metams: Parlamentas jau davė sutikimą, o aš prisijungiu prie kolegų narių ir prašau jūsų, ponia E. Győri, atsižvelgti į tai, kad Parlamentas labai tvirtai sutaria šiuo klausimu.

Vienas klausimas: nenoriu tikėti, kad procedūroje Taryba elgiasi ciniškai remdamasi faktu, kad pirmajam svarstymui nenustatoma galutinė data, kad bendro sprendimo procedūra būtų sustabdyta. Taigi, o kaip dėl perkėlimo nenumatytu atveju? Ponia E. Győri, tai negali laukti iki 2012 m.

Raginu valstybes nares atsikratyti šizofrenijos, dėl kurios kalbėdamos jos užima tvirtas ir nuoseklias pozicijas, o kai pradeda formuotis teisinė sistema, ima palaikyti priešingą nuomonę. Tai panašu į tai, kas vyksta čia. Teisinė sistema turi atitikti dabartinio pasaulio poreikius.

  Timothy Kirkhope, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, galiu kalbėti kaip buvęs Jungtinės Karalystės imigracijos ministras. Nėra abejonių, kad pažeidžiamų ir tikro prieglobsčio ieškančių asmenų apsauga, ypač atsižvelgiant į pastaruosius pasaulio įvykius, labai svarbi ir ji yra šio Parlamento prioritetas; tikiuosi, kad ji dar svarbesnė Tarybai.

Jungtinė Karalystė, kaip kitos valstybės narės, atliko savo vaidmenį praeityje perkeldama pabėgėlius pagal nacionalines perkėlimo programas, tačiau labai svarbu, kad remdamiesi koordinacija, bendradarbiavimu ir bendravimu pagrįstu požiūriu aptartume, kaip geriausiai galime suderinti pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, kai valstybės narės pernelyg apkrautos nacionaliniais prioritetais. Vis dėlto esu atsargus, kad programos šioje srityje neturėtų pažeisti valstybės teisės nustatyti savo politiką.

Mums taip pat reikalingas Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas ir bendravimas, daugiau Tarybos veiksmų, didesnis Tarybos ryžtas. Norėčiau gauti patikinimą, kad ji šiam Parlamentui ketina reguliariai pranešti, kaip ji veiks, ir ar dėl pastarųjų įvykių Šiaurės Afrikoje kaip nors keisis tempas ir procesas. Taip pat norėčiau sužinoti, ar naštos padidinimas ateityje baigsis pasiūlymais dėl privalomo pabėgėlių perkėlimo kvotų valstybėse narėse. Taryba, prašau paskubėti šiuo klausimu.

  Franziska Keller, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, perkėlimas yra svarbi priemonė sprendžiant pabėgėlių klausimą. Kitos valstybės, pvz., JAV, kiekvienais metais į savo teritoriją perkelia tūkstančius pabėgėlių. Perkėlimas skirtas žmonėms, kurie nepasiekė ar nebandė pasiekti Europos Sąjungos ir prašyti prieglobsčio čia, taigi visiems valstybių vadovams, kurie nuolat teigia, kad turėtume kovoti su migracija jos ištakose, kol ji nepasiekė Europos Sąjungos, tai turėtų būti puiki priemonė.

Vis dėlto vietoj ES už bet kurią ES narę skurdesnės valstybės, pvz., Pakistanas ir Sirija, priima daug pabėgėlių. Kadangi šioms šalims trūksta priėmimo priemonių, daugybė pabėgėlių turi kęsti nepriimtinas sąlygas. ES gali ir turėtų padėti šiuo klausimu. Irako pabėgėlių perkėlimas į ES rodo, kad tai veikia. Vis dėlto priimtų Irako pabėgėlių skaičiai buvo absurdiškai maži.

Daug daugiau tarptautiniu lygmeniu pripažįstamų pabėgėlių reikia suteikti galimybę naujam gyvenimui ir man atrodo neįtikėtina, kad Taryba ir Komisija bando neleisti Parlamentui vykdyti parlamentinių teisių. Man nepriimtina, kai sakote, kad atidėliojame procesą, nes tesiekiame įgyvendinti savo įprastas parlamentines teises. Manau, kad tai jūs, Taryba, atidėliojate šį procesą, nesuteikdami mums šių teisių. Tai ne tik jūsų teisė, bet ir mūsų, kaip Europos Sąjungos žmonių išrinktų atstovų, pareiga.

Norėčiau sužinoti jūsų praktinę ir tikslią sunkumų, su kuriais susidūrėme, įveikimo darbotvarkę. Ar jūs asmeniškai įsipareigojate kuo greičiau įtraukti šį klausimą į darbotvarkę? Kiekvieną dieną prarandame laiko.

Yra kitų priemonių, kurios būtų didžiulis turtas šioje padėtyje. Perkėlimas taip pat galėtų būti labai svarbus ilgalaikėje perspektyvoje, kai kovojame su padėtimi Šiaurės Afrikoje, tačiau yra ir kitų nustatytų priemonių, kurios nenaudojamos. Pavyzdžiui, direktyva dėl laikinos apsaugos ar vidinio pabėgėlių pasidalijimo. Tai nustatytos priemonės, kurios nenaudojamos. Dėl to man susidaro įspūdis, kad valstybės narės nenori ginti žmogaus teisių, kad jos bailios tarptautinės apsaugos klausimais. Norėčiau sužinoti, kaip ketinate iki 2012 m. sukurti bendrą prieglobsčio sistemą, nes man tai atrodo vėloka.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kai dabar kalbame apie migraciją, negalime pradėti neišanalizavę Šiaurės Afrikos padėties. Sveikintina, kad Šiaurės Afrikos tautos pajuto demokratijos vėją, tačiau kita vertus, liūdna, kad šiomis dienomis ir netgi šiomis valandomis miršta daugybė žmonių. Vaikai, moterys, nekalti civiliai. Turiu pridurti, kad tai tik trumpalaikis poveikis. Ilgainiui migracija parodys savo neigiamą poveikį. Atkreipkime dėmesį į tai, kad pastarosiomis keliomis dienomis beveik pusė milijono žmonių, pabėgėlių, išvyko iš Libijos. Šių pabėgėlių perkėlimas labai sudėtingas dėl to, kad Vakarų Europa pilna. Vis dėlto Rytų Europoje sudėtinga priimti daugiau imigrantų dėl romų vyravimo ir etninių proporcijų. Beje, Vakarų Europoje tas pat taikytina žmonėms iš Juodosios Afrikos ar arabams.

Vis dėlto leiskite užduoti šį klausimą: kas nutiks jei šiuos imigrantus įkurdinsime Europoje? Kas nutiks vėliau? Kas jiems suteiks darbo? Kaip dėl socialinės įtampos? Kaip dėl religinės, etninės ir kultūrinės įtampos? Dabartinėje padėtyje būtų absurdiška tokiu priverstiniu būdu Europoje įkurdinti daugiau emigrantų. Ir šis procesas, ši liberali struktūra sustojo dėl to, kad ši migracijos idėja iš esmės turi trūkumų. Gal liberalų frakcijos nariai galėtų pasvarstyti, kiek mažai jų yra šioje salėje jiems itin svarbios temos diskusijoje? Kodėl čia yra tik vienas ar du nariai iš liberalų frakcijos? Jums turėtų būti gėda! Ir net nesitikėkite pasiekti savo tikslų, jei plenariniuose posėdžiuose jūsų aktyvumas tik toks. Europos pabėgėlių fondas geriau turėtų būti naudojamas Šiaurės Afrikos gyventojų ir pabėgėlių šalyse pragyvenimo šaltiniams kurti ir žmonėms grąžinti pagarbą ir darbą. Labai jums ačiū.

  Carlos Coelho (PPE). – (PT) Pone pirmininke, buvau labai patenkintas, kad einanti Tarybos pirmininko pareigas pabrėžė pabėgėlių ir perkėlimo programos svarbą. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos pateikti skaičiai aiškūs: kalbame apie milijonus pabėgėlių ir apie daugiau nei 200000 žmonių, kuriems kiekvienais metais reikalinga perkėlimo programa.

Taigi ekstremaliosios humanitarinės padėtys egzistuoja pasaulyje aplink mus: dabar tokia padėtis susidarė ne tik Afganistane, Somalyje ir Konge, bet ir Egipte, Libijoje ir daugelyje kitų šalių. Vis dėlto nesant ekstremaliųjų humanitarinių padėčių, kaip mums priminė G. Papanikolaou, neišleidome šių biudžeto lėšų, nes šios programos nebuvo patvirtintos.

Ponia Enikő, štai kas vyksta. Taip pat buvau patenkintas, kad sakėte, kad jog procesas nebus paralyžiuotas dėl teisinių klausimų. Vis dėlto iš tiesų šis procesas daugiausia paralyžiuotas dėl teisinių priežasčių. Dalyvaujame bendro sprendimo procedūroje ir nematėme, kad Taryba nesutiktų su Parlamento sprendimais. R. Tavares parengė puikų pranešimą, o mes nematome jokių Tarybos pasiūlymų prieštarauti sukurtam perkėlimo programos modeliui. Matome teisinių klausimų varžomą Tarybą, o taip negali būti. Labai svarbu, kad R. Tavares diskusijų pradžioje uždavė klausimą, koks yra Tarybai pirmininkaujančios valstybės ir Tarybos prioritetas ir ar pabėgėlių perkėlimo klausimas joms svarbus, ar nesvarbus.

Nujaučiame, kad iš tiesų tai jums nesvarbu. Rytoj nariai rengs Tarybos posėdį po kurio – jau žinome šios Tarybos siūlytas išvadas – migracijos srautų klausimo projektas bus nukeltas iki liepos mėn. susitiksiančios Tarybos. Ponia Enikő, mūsų rekomendacija tokia: Europos Parlamentas neprašo Tarybos atidėti šio klausimo, Europos Parlamentas prašo Tarybos priimti sprendimą.

  Sylvie Guillaume (S&D). – (FR) Ponia E. Győri, ponios ir ponai, atsižvelgiant į Libijos humanitarinę krizę, šiandien Europai labiau nei bet kada būtina imtis suderintų veiksmų, susijusių su perkėlimu.

Nors kovo 1 d. UNHCR paragino tarptautinę bendruomenę sutelkti pastangas skubiam perkėlimui, nė viena valstybė narė kol kas nepranešė apie ketinimą prie to prisijungti. Tik Italija priėmė 58 Eritrėjos gyventojus, skubiai evakuotus iš Tripolio, tačiau girdėjau, kad yra parengta programa ar pasiūlymas perkelti 4000 žmonių, įkalintų Libijoje. Taigi norėčiau daugiau apie tai sužinoti.

Tai tikrai toks atvejis, kai Europos Sąjunga negali sau leisti neveikti. Turime rodyti didesnį solidarumą su šiomis valstybėmis ir jų gyventojais. Tunisas ir Egiptas sutiko atverti sienas pabėgėliams iš Libijos. Europa turi juos remti ir atlikti savo vaidmenį stengiantis apsaugoti pabėgėlius tarptautiniu lygmeniu.

Vis dėlto, be Libijos humanitarinės krizės, į kurią būtina skubiai reaguoti, Europai tenka susidurti su daugybe iššūkių, susijusių su perkėlimu. Paminėsiu tris jų.

Pirma, Europos Sąjunga turi siekti, kad perkėlimo politika būtų palankesnė tiems, kam perkėlimas yra paskutinė viltis. Šiuo atžvilgiu turėtume turėti galvoje, kad 2009 m. pasaulyje perkelti maždaug 85 000 pabėgėlių, tačiau tik 8,4 proc. jų perkelti Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Be šio kiekybinio tikslo, bet kuri patikima Europos perkėlimo politika taip pat turėtų užtikrinti aukštus pasiruošimo standartus iki kandidatų perkėlimo, atsižvelgiant į pažeidžiamiausius žmones ir į priimančiosios valstybės priėmimo ir integracijos priemonių kokybę.

Pagaliau Parlamento pozicija 2010 m. aiškiai parodė, kad Europos perkėlimo programa turėtų būti pagrįsta įvairia valstybių narių patirtimi ir rezultatais ir turi būti labiau kontroliuojama, kad papildytų esamas valstybių prieglobsčio sistemas.

  Anna Rosbach (ECR). – (DA) Pone pirmininke, visame pasaulyje juda pabėgėlių srautai. Viena vertus tai karų ir neramumų, o kita vertus – stichinių nelaimių padarinys. Šie žmonės ieško laikino prieglobsčio. Didžioji dauguma pabėgėlių grįžta į tėvynę, tačiau maždaug 200 000 pabėgėlių turi būti perkelti kitoje pasaulio vietoje. Aplinkybės nuolat kinta, tačiau dėl neramumų ir karų Šiaurės Afrikoje šiuo metu padidėjo pietinėms Europos sienoms daromas tūkstančių pabėgėlių spaudimas. Valstybių narių galimybės priimti šiuos žmones smarkiai skiriasi.

Todėl norėčiau paklausti, ar Taryba gali mums pasakyti, ką šis pabėgėlių srautas reikš, atsižvelgiant į santykį, koks gali būti nurodytas perkėlimo programoje. Ši programa išplės ES kompetenciją pabėgėlių ir prieglobsčio srityje. Manau, kad tai gali sukelti problemų. Kaip ir kiti klausimus uždavę nariai, norėčiau paklausti, ar Taryba gali nurodyti laikotarpį, per kurį atsakys į klausimą, ar ji pritaria, ar prieštarauja ES bendrajai perkėlimo programai.

  Carmen Romero López (S&D). – (ES) pone pirmininke, ponios ir ponai, problema, apie kurią šiandien diskutuojame, yra viešosios nuomonės problema.

Kaip įtikinti valstybes nares, kad geriau turėti bendrąją perkėlimo politiką? Kad valstybės narės noras išlaikyti savo suverenumą šioje srityje nėra kliūtis Europos Sąjungos politikai, nustatančiai tam tikrus prioritetus, ir kad tai netrukdo numatytos Europos pabėgėlių fondo (EPF) politikos pašalpoms.

Todėl reikia skubiai išsivaduoti iš aklavietės šiuo klausimu, kadangi yra daugybė galimų sprendimų. Tikriausiai Taryba turėtų apsvarstyti šį klausimą.

Jei valstybės narės gali gauti EPR finansavimą be jokių papildomų sąlygų, tuomet niekada nebus bendrosios perkėlimo politikos.

Taigi bendroji prieglobsčio politika yra neišspręstas klausimas, kurio negalima pamiršti. Be to, nesiimti bendros strategijos yra neišmintinga ir žema ir vienintelis to rezultatas – kiekvieną dieną blogėjantys padariniai dėl neduoto atsakymo.

Tai ne tik vertybių klausimas, koordinavimo ir bendro solidarumo trūkumas valstybėms narėms kainuoja daugiau.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, maždaug prieš metus šiame plenariniame posėdyje kalbėjau, kad mažiau nei pusė ES valstybių narių turi oficialias pabėgėlių iš trečiųjų perkėlimo programas.

Be to, šios programos prastai koordinuojamos. Dėl menko ES valstybių narių koordinavimo ir bendradarbiavimo lygio su perkėlimu susijusios išlaidos neproporcingai didelės. Tačiau tiesa, kad sutelkę pakankamai politinės valios galėsime sukurti veiksmingą, teisingą ir suvienodintą perkėlimo programą. Todėl bus būtina sukurti ne tik programą, bet ir atskirą pabėgėlių perkėlimo ES fondą. Jie finansuos nacionalinių perkėlimo programų kūrimą ten, kur jų dar nėra, taip pat veiklos koordinavimą centriniu lygmeniu.

Nors seniai žinome šiuos faktus ir nors mažiausiai metus vyrauja Parlamento, Komisijos ir Tarybos politinis sutarimas, galutinis sprendimas dar nepriimtas. Todėl norėčiau prisijungti prie raginimo Tarybos narei į savo prioritetus įtraukti bendro sprendimo procedūros užbaigimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, labai nerimaujame dėl pabėgėlių humanitarinės padėties, dėl žmonių, bėgančių nuo karų, karinių konfliktų, bado, išnaudojimo, skurdo, dėl moterų ir vaikų, kurie tapo prekybos žmonėmis aukomis. Solidarumas su šiais žmonėmis yra svarbiausias klausimas, kuriam spręsti reikia konkrečių priemonių, susijusių arba su pagalba pabėgėliams, arba su parama valstybėms, kurias dėl geografinio artumo dažniausiai renkasi pabėgėliai.

Pastarieji konfliktai Šiaurės Afrikos šalyse kartu su karais Artimuosiuose Rytuose pablogino ir taip labai sudėtingą padėtį. Todėl reikia turėti veiksmingas ir skubias pabėgėlių perkėlimo ir apgyvendinimo su derama pagarba priemones. Nebegalime laukti užtrukusių sprendimų, kai tūkstančiai žmonių kiekvieną dieną beldžiasi į mūsų duris, nesulaukdami atsako, kurio jie nusipelno.

  Kinga Gál (PPE). – (HU) Pone pirmininke, ministre, kaip jūs ir sakėte, galime matyti, kad pastarųjų keleto savaičių įvykiai geriausiai parodė, kaip pabėgėlių klausimas galėtų bet kuriuo metu tapti rimta ir skubiai spręstina Europos problema. Taip pat gana akivaizdu, kad ES nepasiruošusi ekstremaliosioms padėtims ar teikti strateginių pabėgėlių padėties sprendimų. Šiuo atžvilgiu perkėlimas mums yra viena svarbiausių priemonių. Ir, žinoma, reikėtų tikėtis didesnio solidarumo ir geresnės koordinacijos. Vis dėlto, kaip ir buvo minėta per šias diskusijas, šiai sričiai reikia socialinio sutarimo. Visi mes ir valstybės narės turime dar daug nuveikti šioje srityje. Vis dėlto vertiname tai, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija neketina kurti teisinių kliūčių ir yra atvira ir įsipareigojusi spręsti šį klausimą.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, smulkios, elitinės, politiškai korektiškos grupuotės akivaizdžiai mano, kad Europoje vis dar nėra pakankamai pabėgėlių ir kad reiktų pasinaudoti Europos pabėgėlių fondu ir atvežti į besiribojančias trečiąsias šalis pabėgusius žmones, nes čia gyvenimo lygis aukštesnis. Šis požiūris atrodo atitrūkęs nuo tikrovės, kai pagalvoji apie šimtus tūkstančių Šiaurės Afrikos pabėgėlių, plūstančių į Europą, ir apie Lampedūzos salą, kuri tuoj sprogs.

Geresnis pasirinkimas būtų apgyvendinti pabėgėlius netoli jų tėvynės, kur kultūrinė aplinka jiems būtų kuo labiau pažįstama, pvz., Egipte ir Tunise, tai taip pat padėtų išvengti integracijos problemų Europoje. Po demokratinių pokyčių šios dvi valstybės turėtų būti priskirtos pabėgėliams saugioms trečiosioms šalims, kurioms mes ir turėtume teikti valdomą, tvarią, struktūrinę pagalbą.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, gerbiamieji nariai, pasistengsiu pateikti konkrečius atsakymus į pagrindinius klausimus. Pirma, pažvelkime į Europos Sąjungos įrašus – daug kas sakė, kad atsiliekame nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų valstybių pagal dosnumą. Nemanau, kad tai tiesa. Visas kasmet ES perkeltų pabėgėlių skaičius tikrai mažesnis nei atitinkami skaičiai JAV, Kanadoje ar Australijoje. Ir nors Taryba visiškai pripažįsta, kad perkėlimas išlieka nuolatinis pabėgėlių padėties sprendimo būdas, turėtume atsižvelgti į tai, kad kasmet ES gaunamų spontaniškų prieglobsčio prašymų skaičius smarkiai viršija kitus pasaulio regionus. Pagal statistinius duomenis, kuriuos pateikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdyba, 2005–2009 m. 27 ES valstybės narės sulaukė 1 150 980 prieglobsčio prašytojų, o Kanadoje ir JAV atitinkamas skaičius buvo 391 090.

Taigi manau, kad šie skaičiai iškalbingi. Daugelis jūsų prašė patikslinti tvarkaraštį, kurį ketina sekti Tarybai vadovaujanti Vengrija. Tarp mūsų nekyla diskusijų, kad šis klausimas itin svarbus. Aš taip pat tai sakiau sausio mėn., kai pabėgėlių padėtis dar nebuvo tokia skubiai spręstina, kaip dabar Šiaurės Afrikoje. Tai reiškia, kad jau turėjome konkrečių planų ir planuojame šį darbą spartinti. Kaip žinote, Tarybai pirmininkavusi Belgija, siekdama laikytis 2012 m. termino, pasiūlė strategiją, kurią grindžiame keturiais prioritetiniais teisės aktais. Jūs juos žinote, tai: Priskyrimo direktyva, Dublino reglamentas, EURODAC reglamentas ir Ilgalaikių gyventojų direktyva.

Taip pat tęsėsi diskusijos dėl dviejų direktyvų, kurioms reikia daugiausia darbo, būtent Procedūrų direktyvos ir Priėmimo sąlygų direktyvos. Tuo metu ši strategija įgijo didelį palaikymą Taryboje, Parlamente bei Komisijoje ir taip pat davė apčiuopiamų rezultatų. Kaip žinote, Parlamentas ir Taryba susitarė dėl Ilgalaikių gyventojų direktyvos, kurią Taryba oficialiai priims per ateinančias savaites. Atsižvelgiant į Priskyrimo direktyvą, Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai suteiktas įgaliojimas padėti neoficialius trišalius susitikimus. Taigi mūsų tikslas – kuo greičiau tai pradėti ir prašome Europos Parlamento būti šiuo atžvilgiu būti mūsų partneriu.

Dėl Dublino ir EURODAC reglamentų Taryboje vyko reikšmingas procesas ir tik keletas visiškai politinių klausimų liko neišspręsti. Dėl Procedūrų ir Priėmimo sąlygų direktyvos Komisija pranešė ketinanti teikti naują pasiūlymą. Praėjusį kartą Europos Parlamentas baigė pirmąjį Priėmimo sąlygų direktyvos svarstymą, o Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas šiuo metu nagrinėja Komisijos pasiūlymą dėl dalinių Procedūrų direktyvos keitimų. Tai reiškia, kad ir Europos Parlamentas, ir Taryba šiuo metu aiškinasi savo poziciją. Tai suteiks galimybę dviem teisės aktų leidėjams pradėti diskusijas dėl Priskyrimo direktyvos ir Dublino bei EURODAC reglamentų. Kai Komisija pateiks savo pasiūlymą, susijusį su Procedūrų ir Priėmimo sąlygų direktyva, galės prasidėti darbas, susijęs su šiais dviem teisės aktais.

Dėl Šiaurės Afrikos minėjau pirmininkaujančios valstybės vizitus į pasienį dėl dabartinės padėties. Įvertinsime migracijos padėtį balandžio 11 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime. Vis dėlto kadangi šiuo klausimu išreikšta kritikos, šiuo metu norėčiau pažymėti, kad dabartiniame Europos Vadovų Tarybos išvadų projekte taip pat nurodoma pabėgėlių padėties svarba. Įvertinsime darbo pažangą, jei manysime, kad to reikia. Vengrijai pirmininkaujant Tarybai taip pat esame pasiruošę numatyti dar vieną specialų Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimą. Taigi siekiame paspartinti teisėkūros darbą. Norėtume įkvėpti jus ir Europos Komisiją daryti tą patį. Daugelis, įskaitant C. Coelho, minėjo šią problemą, susijusią su daliniais sprendimo dėl prieglobsčio pakeitimais. Kaip jau minėjau įžangoje, turime susitarimą dėl politinio turinio ir dabar esame teisės klausimų įkaitai. Beje, taip pat vyksta Tarybos ir Parlamento diskusijos dėl to, ar reiktų keletą klausimų nuo naujų maisto produktų iki įvairios užsienio politikos ir išorės finansinių priemonių spręsti įgyvendinimo aktais ir deleguotaisiais aktais.

Norėčiau pasakyti, kad tai labai svarbus klausimas. Šiai teisinei procedūrai ir klausimui, ką reiškia įgyvendinimo ar deleguotieji aktai, suvokti reikia daug gyventojų, ES gyventojų, pastangų. Mūsų užduotis – rasti sprendimus dėl svarbiausių klausimų, naudojant bet kokią teisės formulę. Atlikdama kiekvieną veiksmą, labai stengiuosi tvirtai laikytis Lisabonos sutarties. Šioje sutartyje aiškiai neatskiriami atskiri aktai. Manome, kad tai įgyvendinimo aktas, taigi šis klausimas turėtų būti reglamentuojamas, pasitelkiant įgyvendinimo aktą. Pakalbėkime apie tai ir pasitariame. Vis dėlto labai norėtume išvengti teisinių klausimų spąstų. Mūsų pirminiai planai spręsti pabėgėlių klausimus per birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą, o dabar tai tapo dar didesniu prioritetu. Vis dėlto manau, kad jei galėsime nustatyti Tarybos posėdžių turinį, o tai padaryti yra mūsų pareiga, tada ir Europos Vadovų Taryba galės priimti svarbesnius sprendimus, negu tikėjomės, tarkim, prieš mėnesį ar du.

Man taip pat užduotas klausimas, kas nutiks, jei pabėgėlių srautas atvyks šia kryptimi. Manau, kad nereikia įsivaizduoti, ko nėra. Iki šiol daug nuveikėme pabėgėlių klausimų srityje įvairios sudėties Tarybos posėdžiuose. Komisija, beje, kaip ir Egipto ir Tuniso valdžios institucijos ir vietiniai gyventojai bei tarptautinės pabėgėlių organizacijos, išskirtinai tvirtai laikosi savo pozicijos dėl humanitarinių klausimų. Man atrodo, kad visi valdo padėtį. Repatriacija, kuri yra svarbiausias klausimas, vyksta. Tai nereiškia, kad šie perkėlimai, pavyzdžiui, nėra svarbūs.

Be to, nepaisant mūsų teisinių problemų, kurių iki šiol negalime išspręsti, visi laisvai savanoriškai gali tai daryti. Kiek žinau, Italija jau savanoriškai perkėlė 125 žmones, o tai reiškia, kad dėl nuoširdžių valstybių narių pastangų vis dėlto klausimas iš dalies sprendžiamas. Tai nereiškia, kad teisės aktų nereikia. Jų labai reikia. Pasistenkime susitarti. Labai jums ačiū už dėmesį ir, kaip Tarybai pirmininkaujanti Vengrija vieną kartą pareiškė, ji bus Tarybai pirmininkaujanti šalis, kuri taip pat gali įrodyti turinti širdį, kaip buvo įrodyta susitelkiant ties Romos strategija. Norėčiau jus patikinti, kad taip pat bus ir su pabėgėlių klausimais. Labai jums ačiū.

  Rui Tavares, autorius. − Pone pirmininke, mano komentaras visiškai metodinis. Taryba mums sakė sutinkanti su viskuo išskyrus 290 straipsnį, todėl pasitaręs su šešėliniais pranešėjais ir būdamas pranešėjas dėl perkėlimo norėčiau pateikti du komentarus dėl metodikos.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Pirmininkas. − Pone R. Tavares, tikiuosi atleisite man, tačiau mes taip atsiliekame nuo tvarkaraščio, kad turėjau jus nutraukti.

Diskusijos baigtos.

19. JAV teismų šaukimai ir ES duomenų apsaugos taisyklės (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl JAV teismų šaukimų ir ES duomenų apsaugos taisyklių.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, Komisijos nare, gerbiamieji nariai, Parlamentas pristato daugelio Europos piliečių nerimą, skirdamas didelį dėmesį JAV institucijų duomenų prašymui iš žiniasklaidos ryšių įmonių po to, kai „WikiLeaks“ nutekino Amerikos valstybės paslaptis. Suprantama, kad Taryba kartu su Parlamentu nerimauja dėl ES duomenų apsaugos taisyklių laikymosi. Vis dėlto neturima informacijos, iš kurios būtų galima nuspręsti, ar JAV teismo procedūra pažeidė ES duomenų apsaugos teisės aktus. Kalbant apie „WikiLeaks“ atvejį, kaip minėjo keletas narių, Jungtinių Amerikos Valstijų generalinis prokuroras viešai pripažino, kad vyksta baudžiamasis tyrimas. Kiek žinau, JAV prokurorai ragino Amerikos teismą priimti sprendimą įsakyti „Twitter“ perduoti konkrečius duomenis, ir teismas priėmė šį sprendimą.

Tarybos užduotis nėra komentuoti, kaip JAV teismų institucijos priima sprendimus. Taip pat ji neturi informacijos, dėl kurios galėtų abejoti pagrįsto teismo sprendimo teisėtumu. Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko teismo procesai, kur „Twitter“ sugebėjo apginti savo poziciją. Tai įrodo faktas, kad Amerikos teismas patenkino „Twitter“ prašymą pranešti klientams apie teismo sprendimą. Europos Sąjunga paprastai gerbia trečiųjų šalių teismo sprendimus. Savaime suprantama, kad tirdamos įtariamą nusikalstamą veiką persekiojimo institucijos turi gauti informaciją. Gerai žinoma, kad JAV informacijos gavimo procedūra skiriasi nuo daugelio ES valstybių narių procedūros. Pagrindinis skirtumas tas, kad, palyginti su Europos baudžiamuoju tyrimu ar procesu, leidžiama prašyti daugiau informacijos iš daugiau asmenų.

Tai paprasčiausiai JAV įstatymų kūrimo rezultatas, ir tai reiškia, kad Taryba neturėtų reikšti nuomonės šiuo klausimu. ES duomenų apsaugos taisyklių įgyvendinimas iš esmės yra valstybių narių valdžios institucijų atsakomybė. Šios institucijos turi užtikrinti duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi ir šios institucijos yra kompetentingos spręsti jurisdikcijos ir suderinamumo su Europos ar nacionaliniais duomenų apsaugos įstatymais klausimus. Teismo procese nagrinėjamų klausimų nederėtų paversti politinio sprendimo tema. Atsižvelgiant į platesnį šio klausimo kontekstą, Taryba nežino jokių anksčiau priimtų panašių teismo sprendimų. Kai JAV valdžios institucijos anksčiau ketino gauti su ES gyventojais susijusios informacijos, buvusios ES teritorijoje, Europos Sąjunga pradėjo derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl tarptautinio pirmiau minėtų duomenų perdavimo ir tvarkymo.

Tokia pati padėtis kilo, pvz., dėl keleivio duomenų įrašo, arba PNR; dėl to atsirado 2007 m. su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis sudarytas PNR susitarimas, dėl kurio Parlamento iniciatyva šiuo metu vyksta pakartotinės derybos. Panaši ir Europos Sąjungoje laikomų finansinių mokėjimų pranešimų duomenų perdavimo JAV iždo departamento Terorizmo finansavimo sekimo programai, arba TFSP, padėtis. 2010 m. liepos mėn. Parlamentas pritarė atitinkamam TFSP susitarimui.

Pagaliau norėčiau pabrėžti, kad „Twitter“ atvejis visiškai skiriasi nuo PNR ir TFSP atvejų. Pastaraisiais dviem atvejais JAV valdžios institucijos sistemingai ir nuolat prašo asmens duomenų kovai su nusikaltimais, o ypač kovai su terorizmu. Kita vertus, „Twitter“ atvejis – tai konkretus teismo sprendimas, kurį teismas priėmė konkrečiame baudžiamajame tyrime. Mums svarbu kuo labiau pripažinti kitų šalių teismo sprendimus. Žinoma, išskyrus tais atvejais, kai faktai tvirtina priešingai. Pone pirmininke, labai jums ačiū.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Pone pirmininke, globalizuotame pasaulyje asmens duomenų, perduotų trečiosioms šalims, apsauga yra vis svarbesnis ir labai sudėtingas teisinis klausimas. Savaime suprantama, kad pagrindinė asmens duomenų apsaugos teisė taip pat taikoma elektroninėje erdvėje ir tarptautiniam duomenų tvarkymui. Vis dėlto, kaip ir kitų pagrindinių teisių, gali būti šios teisės apribojimų, visi šie apribojimai turi atitikti teisę ir būti proporcingi. Jie taip pat turi būti pagrįsti teisėtais interesais: nacionaliniu saugumu, visuomenės sauga, viešosios tvarkos pažeidimų ar nusikaltimų prevencija, sveikatos apsauga ar morale ir kt.

Pagal JAV teisę teismo šaukimas yra administracinis procesinis dokumentas, kuriuo nurodoma asmeniui pateikti tam tikrą informaciją valstybinei ar vietos administracinei institucijai. Veiksmo teisėtumas nustatomas pagal valstybės, kurioje veiksmas vykdomas, teisę. Taigi JAV vyriausybės prašymo teisėtumo, proporcingumo ir būtinybės vertinimas turi būti pagrįstas JAV konstitucija ir teisės sistema. Komisija nekompetentinga spręsti, kaip trečioji šalis vykdo teismo procesą, tirdama įtariamas nusikalstamas veikas.

Kai Europos piliečiai naudojasi „Twitter“, jie sutinka su „Twitter“ privatumo politika. Ši politika apibūdina asmeninės informacijos rinkimo, naudojimo ir atskleidimo trečiosioms šalims procedūrą, įskaitant kai tai būtina laikantis įstatymų, reglamentų ar teisinių JAV valdžios institucijų prašymų. Be to, kadangi JAV valdžios institucijos prašo šios „Twitter“ informacijos dėl baudžiamojo tyrimo, ES duomenų apsaugos teisės aktai netaikomi. ES duomenų apsaugos direktyva netaikoma valstybės veiklai, susijusiai su baudžiamąja teise, o pamatinis sprendimas dėl duomenų apsaugos, vykdant policijos ir teismų bendradarbiavimą šiuo atveju taip pat netaikomas, jeigu jokios ES valstybės narės valdžios institucija nedalyvauja vykdant JAV teismo nutartį ir kitos valstybės narės kompetentingos institucijos neperduoda ar nepateikia jokių asmens duomenų. Dabar galioja toks įstatymas.

Pasaulinis duomenų tvarkymo aspektas vis dėlto neturėtų reikšti mažėjančio ES piliečių apsaugos lygio. Žinoma, pasaulinė tvarkymo veikla rodo, kaip svarbu ir būtina ginti duomenų subjektų teises ir išaiškinti taikomas taisykles. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai tinkle yra vis daugiau duomenų.

Taigi, ką mes ruošiamės daryti? Pirma, būsimas Komisijos pasiūlymas reformuoti ES duomenų apsaugos projektą bus ypač sutelktas į globalizacijos ir šiuolaikinių technologijų keliamus iššūkius, daugiausia, kai trečiųjų šalių teikėjai pasirenka ES vartotojus.

Antra, kaip žinote, 2010 m. gruodžio 3 d. Taryba Komisijai suteikė rimtą įgaliojimą, kuriame aiškiai apibrėžti ES tikslai ateities ES ir JAV deryboms dėl duomenų apsaugos susitarimo policijos ir teismų bendradarbiavimo srityse. Vienas pagrindinių ES tikslų būsimose derybose – užtikrinti vykdytinos duomenų subjektų duomenų apsaugos teises abiejose Atlanto vandenyno pusėse, nesvarbu, kokia jų pilietybė, ir teikti veiksmingą administravimą ir teisių gynimo priemones. Tikiuosi, kad Parlamentas padės tai įgyvendinti.

Taigi ką mums kol kas daryti, kol naujoji priemonė neįsigaliojo? Aš labai patariu operatoriams būti visiškai atviriems savo vartotojams ir aiškiai nurodyti, kad jų paslaugai vykdant baudžiamuosius tyrimus taikomi JAV įstatymai. Tam, kad būtų aišku, kada vartotojai patenka ne į ES jurisdikciją, patys ir neišvykdami iš ES teritorijos.

  Axel Voss, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Tarybai ir Komisijai už paaiškinimus. Susidūrėme su globalizuotam pasauliui, kuriame gyvename, būdinga problema. Tiesa, kad mes, žinoma, gerbiame JAV teisę. Taip pat tiesa, kad žinome sunkumus, kurie kyla dėl pasaulinės interneto terpės ir teisėsaugos.

Vis dėlto į tai, kad teisėsaugos institucijos dabar nuolat turi prieigą prie privačių duomenų bazių, turime reaguoti. Komisijos nare, pritariu jūsų žodžiams, nes dėl mūsų veiksmų manau tą patį, būtent, kad turėtume reglamentuoti šį klausimą tam skirtoje būsimoje ES duomenų apsaugos projekto peržiūroje, o tuo pačiu metu norėčiau pasinaudoti galimybe pasakyti, kad mes taip pat norime reglamentuoti ir skatinti ES ir JAV duomenų apsaugos pamatinį susitarimą, nes matome poreikį valdyti tokį duomenų perdavimą šiame globalizuotame pasaulyje.

Taigi, kaip ir pirmiau sakiau, svarbu ir toliau užsiimti šiuo klausimu. Žinoma, nesiekiame, kad šis procesas pakenktų duomenų tvarkymui. Vis dėlto gerai rodyti teigiamą pavyzdį, rengiant gerus teisės aktus, tobulinant pamatinį susitarimą ir ypač geriau nušviečiant ir valdant teisėsaugos, susijusios su galimybe susipažinti su asmens duomenimis ir tokios galimybės suteikimo ir nutraukimo kriterijais, sritį.

  Claude Moraes, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, manau, kad Komisijos narė, kaip įprasta, meistriškai numatė mūsų turimus klausimus. Pirma, ką mums daryti, kai visiems žinoma, kad JAV išleido daugybę teismo šaukimų, skirtų socialiniams tinklams ir interneto paslaugų teikėjams, pvz., „Yahoo“, „Twitter“ ir „Google“? Tai akivaizdžiai suteikia JAV galimybę gauti informacijos apie „WikiLeaks“ ir trečiųjų šalių dalijimąsi informacija. Žinoma, trečiosios šalys – tai Europos piliečiai, žmonės, kurie visiškai nekaltai prisijungia prie interneto, jaunimas, smalsūs žmonės, kurie taps taikiniais ir kuriems šis duomenų režimas pakenks.

Tai turi didelį poveikį visų ES piliečių teisei į privatumą. Tie, kas domėdamiesi Assango byla prisijungė prie „WikiLeaks“, ironiškai liko pažeidžiami JAV teismų šaukimo ir asmens duomenų rinkimo. Tokios svetainės, kaip „Twitter“ atitinka JAV teisės aktus, kadangi jų serveriai yra JAV. Nors suprantu, kad, kaip sakote, negalime paveikti trečiųjų šalių teisės, tačiau galime ką nors daryti bent jau laikinai.

Manau, kad šiame Parlamente pagrįstai nerimaujame, jog turime paaiškinti savo rinkėjams, kokią apsaugą jiems teikia Europos Sąjunga. Kam reikia užtikrinti ES piliečių duomenų apsaugos standartus, jei JAV teismo šaukimu juos galima paprasčiausiai panaikinti?

Akivaizdu, kad reikia nuveikti daugiau, norint apsaugoti ES piliečių asmens duomenis, kuriuos turėtų saugoti svarūs, aukšto lygio ES teisės aktai. Žinau, kad dirbate dėl šio tikslo. Iki šiol Pagrindų direktyva 94/46 teikė labai stiprią vidaus rinkos apsaugą, tačiau atėjo laikas ją peržiūrėti, padidinti apsaugos lygį ir praplėsti tas pačias policijos ir teismų bendradarbiavimo apsaugos priemones.

Užtikrinsime, kad šie tikslai būtų pasiekti mūsų būsimu teisėkūros darbu, jūs tai ir minėjote. Šiuo atžvilgiu vienas pagrindinių dalykų, kurį Komisija atliekant peržiūrą ketina pateikti – ES apsauga JAV teismo šaukimams atmesti. Turime nepamiršti, kad šis klausimas nesibaigia „Twitter“ svetaine, tačiau gali būti taikomas nacionalinės jurisdikcijos atveju. Šiandien tai vyksta vienoje mūsų valstybėje narėje, kai Jungtinės Karalystės gyventojų surašymą, o tai yra visuotinis įsipareigojimas, prižiūri Amerikos įmonė. Tai tikras ir nuolatinis ES gyventojų nerimas. Šiandien iš dalies atsakėte į keletą klausimų, tačiau manau, kad turime teisę kelti šį klausimą ir gauti išsamesnių atsakymų.

  Sophia in 't Veld, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Tarybai ir Komisijai. Esu patenkinta, kad jiems rūpi tas pat, kas mums. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad nemanau, jog kas nors čia teigia, kad JAV veikė ne pagal savo kompetenciją. Tai nėra problema. Problema ta, kad jos kompetencija, pasitelkiant internetą, tampa itin plati. Atrodo, kad jos kompetencija tęsiasi net ir Europos Sąjungoje, nes didžioji dauguma interneto įmonių, apie kurias kalbame, yra JAV, o daugelis vartotojų yra Europos Sąjungoje.

Turėčiau atkreipti dėmesį, kad šis klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, yra šiek tiek pasenęs, nes tuo metu buvo dar vienas teismo sprendimas, tačiau Amerikos teismai naudoja argumentą, kad jeigu naudojiesi „Twitter“, kaip šiuo atveju, negali daugiau pagrįstai tikėtis privatumo. Tai reiškia, kad visi, esantys Europos Sąjungoje, ES piliečiai, teisiškai nebėra apsaugoti, nes „Twitter“ yra JAV. Kaip nurodė Komisijos narė V. Reding, tai – didžiulė problema, kurią reikia spręsti peržiūrint Duomenų apsaugos direktyvą.

Komisijos nare, sakote, kad kas nors vieną kartą pasinaudojęs „Twitter“ duoda sutikimą, tačiau ką tas sutikimas iš tikro reiškia? Jis reiškia, kad tampame asmenimis už įstatymo ribų, kad atsisakome savo teisinės apsaugos teisės. Suprantu, kad šiuo atveju mažai ką galime padaryti, tačiau norėčiau paklausti, ką Komisija ir Taryba darys, kad užtikrintų teisinę ES piliečių apsaugą? Ar jos kalbės su savo kolegomis Amerikoje ir stengsis gauti daugiau informacijos? Tikriausiai yra kitų įmonių, kurios gavo teismo šaukimus.

Pagaliau, Komisijos nare, sakote, kad šio atvejo negalima lyginti su Pasauline tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacija, kadangi jis susijęs su labai konkrečiu tyrimu, o tai yra tiesa. Tuo pačiu metu jie prašė didelių kiekių…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Jan Philipp Albrecht, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pirma, norėčiau pasakyti, kad tai dar vienas atvejis, kai diskutuojame apie tai, kad teisinės kultūros skirtingose Atlanto pusėse, kalbant apie asmens duomenis ir ypač vykdant policijos ir teismų bendradarbiavimą, yra skirtingos.

Tiesą sakant, mane pribloškė Komisijos atsakymas, kad „Twitter“ įmonė yra Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje, todėl ten taikomos priemonės ir teisinė sistema su mumis visiškai nesusijusi. Manau, kad tai neteisinga. Taip pat manau, kad Europos Sąjungos piliečiai turės kitą požiūrį; vis dėlto stipriname tarptautinį bendradarbiavimą policijos ir teismų lygmeniu, ypač su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Žmonės vis dažniau susiduria su kitų šalių teise, tai sakydamas galvoje turiu ne tik kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisę, bet ypač JAV teisę. Tai vyksta itin dažnai, kalbant apie asmens duomenis.

Tikiuosi, kad Taryba, kaip Europos Sąjungos valdymo institucija, imsis šios problemos ir suteiks Europos Sąjungos piliečiams pasitikėjimo įstatymais, su kuriais jie susiduria internete, ypač kai šie įstatymai daro įtaką jų pilietinėms teisėms ir laisvėms.

  Daniël van der Stoep (NI). - (NL) Pone pirmininke, Olandų laisvės partijos delegacija teikia didelę svarbą kiekvieno privatumui ir duomenų apsaugai. Šiuo klausimu nesame trumparegiški, veikiau pragmatiški. Vis dėlto privatumas turi ribas. Privatumas turi būti užtikrintas, kai tai įmanoma, tačiau civilių saugumas turi būti antraeilis, palyginti su terorizmo prevencija ir susekimu.

Pone pirmininke, vyraujantis šių laikų terorizmas yra islamo terorizmas. Tai ir yra priežastis, kodėl, deja, visi mes turime paaukoti šiek tiek privatumo, kad būtų apsaugotas piliečių saugumas. Žinoma, reikia saugoti interneto vartotojų asmens duomenis, pvz., IP adresus. Vis dėlto ši apsaugos teisė yra nusveriama, kai svariai įtariama, kad asmenys, kurie slepiasi už šių duomenų, turi teroristinių motyvų.

Jei JAV valdžios institucijos paprašytų ES teritorijoje gyvenančių asmenų, siejamų su terorizmu, duomenų, jiems paprasčiausiai reikėtų juos suteikti, žinoma, tik po deramų konsultacijų ir jei tam būtų svarbių argumentų, kad apsisaugotume nuo piktnaudžiavimo. Vis dėlto pirmiausia nepamirškime, kad jos neprašo informacijos be priežasties. Jos tam turi labai rimtų priežasčių.

  Juan Fernando López Aguilar (S&D). – (ES) Pone pirmininke, ponia V. Reding, esu dėkingas, kad esate čia šį vėlų vakarą šioje plenarinio posėdžio diskusijoje Briuselyje, kad išklausytumėte Europos Parlamento narius, ir norėčiau paskatinti jus iš naujo apibrėžiant ES duomenų apsaugos standartus. Ypač norėčiau paminėti Komisijos komunikatą dėl duomenų apsaugos, kurį turėtumėte pristatyti kaip realią galimybę, viena vertus, technologijų ir žinių priemonių perversmui, ir, kita vertus, Europos konstitucinei teisei, pvz., Lisabonos sutarčiai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, pagrindinių privatumo teisių ir visų teisių, susijusių su galimybe gauti bet kokių asmens duomenų, jų taisymu ir panaikinimu, suderinti, remiantis vieša Europos laisve duoti sutikimą, bet ir tarptautine teise. Taip yra dėl to, kad kalbame apie dvišalį Europos Sąjungos ir jos valstybių narių projektą, dėl kurio reikia derėtis su trečiosiomis šalimis, o ypač su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Žinia šiuo klausimu turi būti labai aiški: Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977 ir Direktyva 95/46/EB turi būti atnaujinti ir turi atitikti naujausius įvykius. Tai reikalinga ne tik tam, kad su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis būtų galimas policijos ir teismų bendradarbiavimas pasitelkiant teismo šaukimus ar bet kokius kitus procesinius teismo dokumentus, kuriais gali būti daroma įtaka pagrindinėms teisėms, o tam, kad būtų sutvirtintas principas laisvai duoti sutikimą, žinant, kokius asmens duomenis turi trečiosios šalys, kokie asmeniniai duomenys joms perduodami ir kaip galime atnaujinti šią teisę ir ištrinti ar ištaisyti šiuos duomenis, kurie daro įtaką asmens privatumui ir kurie tvarkomi automatiškai. Taigi jie teikiami tvarkyti tinkle.

Man didžiausią rūpestį kelia vaikų teisių klausimas. Taip yra dėl to, kad egzistuoja nepilnamečių gebėjimo veikti ir turėti teisę įgyvendinti pagrindines teises ribos, apie kurias mums reikia informacijos. Ne tik nepilnamečiams, bet ir nepilnamečių aplinkai poveikį daro privatumo tinkle saugojimo būdai ir priemonės.

Taigi noriu žinoti, kad labai atidžiai seksime šią diskusiją. Atidžiai seksime duomenų apsaugos teisių naujinimo ir jų naujausių įvykių atitikimo, o ypač dvišalių priemonių derybų su trečiosiomis šalimis, ypač JAV, procesą.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, senas posakis „Mėgstu išdavystę, bet nemėgstu išdaviko“ vis pasirodo teisingas. Bet kas, atskleidęs netinkamą elgesį, visuomenėje ir žiniasklaidoje garbinamas kaip herojus, tačiau susijusių institucijų laikomas išdaviku. Taigi, kaip žinome, JAV eilinis Bradley Manning pateko į kalėjimą už informacijos teikimą „WikiLeaks“. Tai, kaip su šia prieštaringa informacija elgiamasi neribotų galimybių ir laisvės šalyje, ir tai, kad „Twitter“ buvo priversta atskleisti asmens duomenis, yra daugiau nei grėsminga. Lieka laukti, ar pasitvirtins plačiai nuskambėję JAV valdžios institucijų asmens duomenų prašymai iš kitų interneto įmonių, pvz., „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“.

JAV valdžios institucijų požiūris ir tai, kad teismai nelaiko vardų, elektroninio pašto adresų ar bankininkystės duomenų skelbimo privatumo pažeidimu, yra tikrai būdinga užjūrio duomenų saugumo priemonėms, kurios akivaizdžiai menkai išvystytos.

  Malcolm Harbour (ECR). - Pone pirmininke, pateiksiu kai kuriuos šių klausimų iš Vidaus rinkos komiteto pirmininko perspektyvos, nes manau, kad rizikuojama svarbiausiais ekonomikos ir vidaus rinkos klausimais, taip pat ir labai svarbiais piliečių teisių apsaugos klausimais, apie kuriuos šiandien kalbėjome.

Savo komitetui rašiau pranešimą šiuo klausimu. Noriu padėkoti V. Reding už žaliąją knygą, kuria rėmiausi, nes, manau, vienas iš pagrindinių plataus masto klausimų, kuriuos ji ten iškėlė, iš esmės yra tai, dėl ko šį vakarą diskutuojame. Ji teigė, kad jeigu, mano, kaip Europos piliečio, duomenys būtų laikomi serveryje ar duomenų bazėje ne Europos jurisdikcijoje, aš turėčiau turėti tokias pačias teises į tuos duomenis, kokias turėčiau, jei serveris būtų Europos Sąjungoje. Tai tikrai plataus masto programa, tikiuosi ją įvykdysime. Tam prireiks intensyvių derybų. Norėčiau pasakyti savo kolegoms, ypač S. in ‘t Veld, kad, jeigu ketiname tai siūlyti, tada kitos šalys taip pat reikalaus atitinkamų teisių.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Pone pirmininke, kartu su šiuo Parlamentu pagrįstai nerimauju dėl Europos piliečių asmens duomenų apsaugos. Dėl to, kad taip pat nerimauju, pristačiau pirminę analizę, kaip galėtume reformuoti 1995 m. direktyvą, kad būtų atsakyta į klausimus, kurie šiandien buvo užduoti ir į kuriuos pagal dabartinius Europos teisės aktus nėra teisinių atsakymų.

Yra gerų žinių, susijusių su mūsų kolegomis iš Amerikos. Kovo 16 d. Baltieji rūmai žengė ryžtingą žingsnį, pranešdami, kad ketina dirbti su Kongresu, kad būtų sukurtas privatumo teisių bilis. Tai didžiulis pokytis Jungtinėse Amerikos Valstijose ir tai taip pat galėtų padėti mums, siekiant sudaryti bendrą ES ir JAV susitarimą dėl duomenų privatumo, susijusio su policijos ir teismų bendradarbiavimu.

Tikiuosi, kad greitai galėsime pradėti derybas šia linkme. Tikiuosi, kad Parlamentas padės tai įgyvendinti ir padės reformuoti 1995 m. direktyvą.

PIRMININKAVO: Alejo VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, ačiū už supratingumą, t. y. už neprieštaravimą, kad negalime kištis į vykdomą baudžiamąjį procesą ir kad visais atvejais turi būti taikomas nusikaltimo metu galiojantis įstatymas.

Norėčiau jums pranešti, kad niekas geriau neparodo Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos įsipareigojimo duomenų apsaugai nei tai, kad vasario mėn. vykusiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime patvirtinome Tarybos išvadas, susidedančias iš maždaug penkiasdešimties punktų, dėl duomenų apsaugos klausimo. Ten taip pat atkreipėme dėmesį į labai svarbius klausimus Komisijai, kurie svarbūs ir šiai diskusijai. Atkreipėme dėmesį į piliečių informavimo svarbą ir su internetu susijusių duomenų apsaugos svarbą ir esu įsitikinusi, kaip, beje, ir minėjo Komisijos narė, kad Komisija į tai atsižvelgs rengdama pasiūlymą.

Taryba taip pat visiškai sutinka, kad svarbu moderninti teisės aktus ir pritaikyti juos prie technikos vystymosi. Laukiame, kada iš Komisijos gausime naujos duomenų apsaugos direktyvos pasiūlymą. Pažadėjome tai padaryti iki birželio mėn., kai Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai bus likę nedaug laiko, tačiau padarysime viską, kas mūsų galioje, ir esu įsitikinusi, kad Tarybai pirmininkausianti Lenkija su panašiu atsidavimu nagrinės duomenų apsaugos klausimą.

Pone pirmininke, tikime, ir tuo baigsiu savo kalbą, kad neturime rinktis tarp laisvės ir saugumo, būtent duomenų saugumo, ir tiek viena, tiek kita gali būti užtikrinama kartu, o mūsų tikslas – sukurti tokį ES duomenų apsaugos teisės aktą.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

20. Vartotojų teisės (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – A. Schwabo pranešimas (A7-0038/2011) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių (COM(2008)0614 – C7-0349/2008 – 2008/0196(COD)).

  Andreas Schwab, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegoms Parlamento nariams, dirbusiems su šia direktyva ir siekusiems kompromiso, dėl kurio šiandien diskutuojame. Taip kalbu ne iš mandagumo, o esu nuoširdžiai dėkingas. Šie kolegos yra Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė D. Wallis, E. Gebhardt, E. Turunen ir R. Rochefort, taip pat K. Triantaphyllides ir A. Bielan. Ne visada buvo lengva priimti sprendimą, nes per dvejus metus buvo pateikta daugiau nei 2000 pakeitimų, tačiau diskusijos visada vyko konstruktyviai ir nuoširdžiai jums už tai dėkoju.

Nepaisant visų techninių nuomonės skirtumų dėl atskirų atvejų, kurie yra tam tikra įvairių kompromisų išraiška, frakcijos bendrai sutaria dėl šiandieninės Europos Parlamento nuomonės, kad norime vystyti vidaus rinką vartotojų ir verslo interesų labui. Galiausiai netgi praėjus dvidešimčiai metų nuo vidaus rinkos sukūrimo pagal Suvestinį Europos aktą vis dar matome, kad nepaisant direktyvų ir reglamentų gausybės tikrasis standartizavimas dar nepasiektas. Valstybės narės kartais pagrįstai, o kartais nepagrįstai pasinaudoja savo laisve veikti kitokiais būdais.

Šiandien prieš mus esanti direktyva tinkamai suderinta, pagal ją reguliuojami su vidaus rinka susiję klausimai, tačiau teisėkūros sprendimai visais kitais klausimais paliekami pačioms valstybėms narėms. Taikydami tokį suderintą metodą galime daug pasiekti ir gauti visų Parlamento šalių paramą. Tai apima pritarimą Komisijos pasiūlymui, tačiau kartu reiškia esminį daugelio jo punktų tobulinimą. Užtikrinome, kad šioje direktyvoje vartotojų apsaugai būtų skirta atitinkama svarba, nustatę bendrą teisę ES mastu per keturiolika dienų atsisakyti visų internetinių sutarčių; išnešiojamosios prekybos atveju vartotojams suteikę galimybę rinktis atspausdintą arba elektroninę sutarties kopiją; sukūrę „mygtuko sprendimą“, kuriuo siekiama internetinį verslą padaryti skaidresnį ir kartu iš tiesų apčiuopiamai pažengti kovojant su sukčiavimu internete; ir galiausiai nustatę bendrus įpareigojimus teikti informaciją, ypač susijusią su apmokestinimu, kitaip tariant, teikti išsamią informaciją apie visų internetinių ir išnešiojamosios prekybos sandorių apmokestinimą.

Tačiau direktyvą kartu praktiškai pritaikėme mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir smulkiems rangovams, nustatę didesnį lankstumą ir išimtis – ypač tam tikrų sričių – paslaugoms; sudarę sąlygas vartotojams atsisakyti sutarčių telefonu; panaikinę kai kurias galimybes verslui taikyti nesąžiningas sutarčių sąlygas ir kartu nustatę aiškias sąlygas, pagal kurias vartotojai gali grąžinti užsakytas prekes, kai pirkimas nutraukiamas; ir galiausiai nustatę vienodą atsisakymo formą, kuria naudojantis daugeliui žmonių visoje Europoje bus lengviau pasiekti savo atsisakymo teisę ir ja pasinaudoti.

Galiausiai, pasinaudoję valstybių narių konsultavimosi procesu, galėsime daug paprasčiau nei anksčiau Tarybos lygmeniu daryti tolesnius teisinius pokyčius šioje svarbioje vartotojų apsaugos srityje. Komisija turės aiškią teisę būti išklausyta Tarybos lygmeniu, nes negali būti abejonių, jog bendrajai rinkai reikia bendrųjų taisyklių. Aiškiau nei kada nors anksčiau tai matėme per euro krizę. Nepakanka nustatyti tik bendrus principus ir galiausiai valstybėms narėms suteikti visišką laisvę – bendrų principų turi būti laikomasi pagal bendrąsias taisykles. Būtent todėl šia direktyva siekiama apsaugoti vartotojus. Galiausiai visi vartotojai žinos savo teises, jei jos bus vienodos visoje Europoje, ir galės veiksmingiau naudotis savo teisėmis susidūrę su taisykles laužančiu verslu. Direktyva taip pat pirmiausia saugomos mažosios ir vidutinės įmonės, nes dėl vienodo taisyklių rinkinio didėja teisinis aiškumas ir taip sudaromos sąlygos plisti kultūrinei ir komercinei įvairovei, apie kurią taip dažnai girdime. Dėkoju už jūsų bendradarbiavimą. Laukiu būsimų diskusijų.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, Komisijos nare, pone A. Schwabai, gerbiami Parlamento nariai, man labai malonu, kad mums pagaliau pavyko į darbotvarkę įtraukti diskusijas dėl šio pasiūlymo.

Kaip žinote, Taryba pasiekė susitarimą šiuo klausimu praėjusių metų gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio 24 d., jau Tarybai pirmininkaujant Vengrijai, Taryba oficialiai patvirtino savo pirminę poziciją, t. y. bendrą metodą.

Siekdami susitarimo daugiau nei dvejus metus Taryboje turėjome derėtis dėl to, kaip turėtų būti geriausiai derinami ES ir valstybių narių teisės aktai, kuriais užtikrinamos vartotojų teisės ir kurie vartotojų teisių aspektai galėtų būti atitinkamai suderinti. Niekas su šiuo pasiūlymu susijusių sunkumų neparodo geriau, nei tai, jog Tarybos darbo grupei reikėjo daugiau nei šešiasdešimties susitikimų, kad sukurtų tekstą, kurį valstybės narės galėtų patvirtinti kvalifikuota balsų dauguma. Be to, paaiškėjo, kad neįmanoma pasiekti susitarimo dėl Komisijos pasiūlymo IV ir V skyrių, susijusių atitinkamai su prekių pardavimu bei nesąžiningomis sutarčių sąlygomis. Nesusitarus dėl iškilusių sunkumų, Taryba galų gale nusprendė šių dviejų skyrių į tekstą neįtraukti ir veikiau sutelkti dėmesį į nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytas sutartis. Šį principą taip pat patvirtino Komisija, kadangi Tarybos tekstu ES lygmeniu tokioms sutartims sukuriama pridėtinė vertė.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė mano, jog Europos Parlamentas galėtų paspartinti diskusijas. Štai kodėl rytdienos balsavimas dėl pasiūlytų pakeitimų projektų bus toks svarbus. Jei Europos Parlamentas rytojaus plenariniame posėdyje nuspręs klausimą perduoti atgal Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija didžiai įsipareigodama stengsis užtikrinti, kad susitarimas būtų pasiektas per pirmąjį svarstymą. Šiam tikslui esame pasiruošę dėti visas reikalingas pastangas. Žinoma, labai daug kas priklausys nuo to, kokius pakeitimus pasiūlys Parlamentas.

Kaip jau minėjau, smarkiai skiriasi valstybių narių nuomonės dėl IV ir V skyrių turinio, t. y. dėl klausimo, ar tam tikri pardavimo sąlygų ir garantijų, taip pat nesąžiningų sutarčių sąlygų aspektai turi būti visiškai suderinti. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės nuomone, reikėtų skirti dėmesį kitoms nuostatoms, t. y. I ir III skyriams, nes būtent čia galime sukurti tikrąją Europos pridėtinę vertę. Kalbant apie šiuos punktus, Tarybos bendras požiūris pernelyg nesiskiria nuo Parlamento pakeitimų projektų, kuriuos sausio 20 d. ir vasario 1 d. pateikė atitinkamai Teisės reikalų komitetas bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.

Pone pirmininke, Komisijos nare, gerbiami Parlamento nariai, esame pasiruošę visapusiškai bendradarbiauti su Parlamentu ir Komisija, siekiant sėkmingų rezultatų. Taip pat, pasinaudodamas proga, norėčiau padėkoti pranešėjui ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkui M. Harbourui, taip pat visiems Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nariams už visapusišką jų bendradarbiavimą su Tarybai pirmininkaujančia Vengrija. Nežinau, koks bus galutinis rezultatas ir ar būsime visiškai patenkinti derybų rezultatais, tačiau esu įsitikinęs, kad negalime praleisti progos ES piliečiams suteikti daug platesnio pobūdžio nei iki šiol turėtas vartotojų teises.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Pone pirmininke, kitais metais švęsime 20-ąsias bendrosios rinkos metines. Turime užtikrinti, kad bendroji rinka teiktų naudą vartotojams ir verslui. Daugiau nei dveji derybų metai parodė, jog politiškai labai sunku pasiekti susitarimą dėl visos direktyvos, remiantis Komisijos pasiūlymu. Daugelis jūsų nenori matyti − ir pagrįstai − nacionalinės vartotojų apsaugos lygio mažėjimo.

Įsibėgėjo treti diskusijų dėl šio teisės akto metai. Manau, atėjo laikas teisės aktų leidėjams rasti sprendimą. Šiuo atžvilgiu esu ypač dėkinga jūsų komitetams, pranešėjams A. Schwabui ir D. Wallis, taip pat šešėliniams pranešėjams už jų sunkų darbą ieškant sprendimo. Taryba pritarė bendram požiūriui šių metų pradžioje. Nuspręsta smarkiai susiaurinti pasiūlymo apimtį ir specialiai jį taikyti nuotolinei prekybai ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims.

Komisija mano, kad Tarybos bendras požiūris yra geras atspirties taškas ieškant gero sprendimo. Plačiąja prasme tai suderinama su tikslu gerinti vidaus rinkos veikimą bei kurti pridėtinę vertę vartotojams. Žinau, jog pakeitimais siekiate papildomų pagerinimų. Matau daug tinkamų pasiūlymų toliau didinti vartotojų apsaugą ir, kaip jau minėjau prieš tai, Vartotojų teisių direktyva turėtų būti teisių direktyva. Ji turėtų būti verta šio vardo.

Norėčiau pateikti jums keletą pavyzdžių: galėčiau paprasčiausiai išskirti 122 pakeitimą, kuriuo užtikrinama, kad vartotojai neturėtų padengti prekių grąžinimo po atsisakymo išlaidų, jei grąžinamų prekių kaina viršija 40 eurų. Taip pat nesu prieš atsisakymo termino pratęsimą iki vienų metų, jeigu vartotojas nebuvo informuotas apie savo teisę į atsisakymą (116 pakeitimas). Galėčiau pritarti suderintam sprendimui, skirtam kovoti su vadinamaisiais interneto išlaidų spąstais (107 pakeitimo 1 dalies a ir b punktai).

Jūsų nenustebins, jog pasakysiu, kad negaliu pritarti visiems pasiūlytiems pakeitimams. Pvz., 141 pakeitimui. Net jei mano tikslas irgi tarnauti vidaus rinkai, įpareigoti nuotolinės prekybos prekiautojus teikti prekes ar pristatyti paslaugas bet kurioje kitoje valstybėje narėje yra per didelis žingsnis.

Praėjus tiek laiko ir nepaisant išliekančių skirtumų, matau atsiradusių išeičių. Esu įsitikinusi, jog dabar galime pasiekti priimtiną ir suderintą kompromisą. Darysiu, ką galėsiu, kad padėčiau jį pasiekti.

  Diana Wallis, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė. − Pone pirmininke, visi labai ilgai siekėme ir vis dar siekiame savo tikslo, tikėdamiesi, kad netrukus jį pasieksime. Teisės reikalų komiteto vardu norėčiau padėkoti A. Schwabui už jo darbą. Metams bėgant aiškiai matėme problemas, kylančias dėl skirtingų teisinių koncepcijų ir sudarančias kliūtis tikrosioms vartotojų galimybėms ir VMĮ galimybėms vidaus rinkoje.

Padarėme tam tikrą pažangą pasiekę susitarimą, kuriuo dabar remiamės Parlamente. Deja, manau, kad Teisės reikalų komitetas norėjo nuveikti daugiau, pvz., V skyriaus nesąžiningų sąlygų klausimu, ypač skaidrumo srityje. Mūsų komitetas iš tiesų norėtų padaryti pažangą šioje srityje. Žinau, Taryba mano, kad taip greičiausiai būtų nueita per toli. Tačiau, mūsų nuomone, šis žingsnis galėtų būti labai svarbus vidaus rinkos požiūriu ir, tiesą pasakius, vartotojų teisių požiūriu, kaip jūs, Komisijos nare, tai puikiai apibūdinote.

Nuėjome ilgą kelią. Persvarstėme vartotojų acquis. Nepersvarstėme visų direktyvų, kurias Komisijos narės pirmtakas norėjo, kad persvarstytume. Galime į priekį žengti pamažu. Tikiuosi, kad ir toliau kalbėsime ir toliau diskutuosime. Galbūt sukursime ką nors vertinga.

  Sirpa Pietikäinen, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentė. − Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegoms už jų puikų bendradarbiavimą, ypač A. Schwabui iš Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto už jo begalines pastangas ir bendradarbiavimą rengiant ir vystant pranešimą. Komisijai pateikus pasiūlymą buvo suteikta pakankamai daug galimybių gerinimui.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto požiūriu, yra trys klausimai, kuruos norėčiau iškelti. Labai gerai, kad į pasiūlymą įtrauktos skaitmeninės prekės. Gerai, kad aiškiai parodoma, jog ateityje bus vystomi alternatyvūs ginčų sprendimo būdai. Smulkūs ir (arba) naujoviški finansiniai produktai turėtų būti reglamentuojami arba specialiomis finansų sektoriaus direktyvomis, arba būsima vartotojų apsaugos direktyva.

Galiausiai ir tai ne mažiau svarbu, tikiuosi, kad Komisija, siekdama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, imsis tolesnių žingsnių, kuriais galiausiai būtų visiškai suderintas vartotojų apsaugos reguliavimas Europos Sąjungoje.

  Raffaele Baldassarre, PPE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, sveikinu A. Schwabą su iki šiol jo nuveiktu darbu ir puikiu Teisės reikalų komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bendradarbiavimu.

Sukūrę įvairius standartų derinimo lygius galėsime pasiekti svarbių rezultatų ir kurti tikrąją pridėtinę vertę Europos piliečiams. Vienas šių svarbių elementų – keturiolikos dienų sutarties atsisakymo teisė ir naujos taisyklės dėl privalomo informavimo ne tik apie kainą, bet ir apie pardavėjo tapatybę ir adresą. Šiais patobulinimais sukūrus elektroninės prekybos vystymui būtiną teisinį tikrumą bus padidintas vartotojų pasitikėjimas, ypač perkant kitose šalyse.

Šia direktyva taip pat bus padėti pagrindai kitoms papildomoms priemonėms nuo Europos sutarčių teisės reformos iki alternatyvių ginčų sprendimo būdų persvarstymo. Tokie esminiai suderinimo veiksmai yra būtina sąlyga vystyti vidaus rinką, kurioje dėmesys sutelktas į jos vartotojų teises ir kuri tarnautų Europos Sąjungos piliečiams.

Prieš metus profesorius M. Monti savo ataskaitoje Pirmininkui J. M. Barroso rašė: „Vartotojai ir vartotojų gerovė turi būti svarbiausias elementas kitame bendrosios rinkos etape.“ Pirmiausia teisės aktų rengėjai turėtų anksti susitarti dėl direktyvos dėl vartotojų teisės projekto, kad būtų užtikrintas aukštas apsaugos lygis integruotoje mažmeninėje rinkoje. Ši nuostata visapusiškai atitinka poreikius ir esu įsitikinęs, kad A. Schwab ir toliau bus tinkamai ryžtingai nusiteikęs sudėtingose derybose, vyksiančiose po galutinio teksto patvirtinimo.

  Evelyne Gebhardt, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, iš tiesų stebėjome labai atkaklias derybas, pone A. Schwabai, nes diskusijų pradžioje nuomonės labai skyrėsi. Todėl nebuvo labai lengva priimti sprendimą dėl pagrįstos veiksmų eigos.

Tačiau per šias derybas pavyko pasiekti apčiuopiamų tinkamų pakeitimų ypač po balsavimo komiteto lygmeniu, po kurio mano frakcija galiausiai galės rytoj balsuoti už šį kompromisinį paketą. Po visų mūsų surengtų diskusijų sužinosite, kiek daug tai reiškia.

Iš tiesų daug ką pagerinome. Todėl pagrindinis principas, kurio dabar laikomasi direktyvoje, yra minimalus derinimas, išskyrus sritis, kurios bus visiškai suderintos ir dėl kurių buvome ypač susirūpinę. Iš šios direktyvos taikymo srities išbraukėme socialines paslaugas, sveikatos apsaugos paslaugas ir tikimybių principu pagrįstus žaidimus, nes šioms sritims reikia specialaus reguliavimo. Šioms paslaugoms negalima taikyti tokių pat principų kaip ir prekybos paslaugoms, prekėms ar mažmeninei prekybai, todėl tai buvo svarbi sąlyga. Apčiuopiamai sustiprinome įpareigojimus teikti informaciją mūsų piliečiams, mūsų vartotojams. Dėl šios priežasties norėčiau aiškiai pasakyti einančiai Tarybos pirmininko pareigas, kad Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija nepritars minčiai išbraukti II skyrių, kitaip tariant, išbraukti būtent tas sritis, kuriose taikomas šis įpareigojimas teikti informaciją.

Į direktyvos taikymo sritį įtraukėme elektroninius produktus – tai nebuvo numatyta pradiniame Komisijos pasiūlyme. Tačiau viena svarbiausių įtrauktų sričių yra nuotolinė prekyba internetu. Kadangi pasiekėme tiesiogiai namus, mums taip pat pasisekė pagerinti nuostatas dėl išnešiojamosios prekybos. Tai teigiami pokyčiai, dėl kurių galime pritarti šiam dokumentui.

Negaliu paneigti, kad vis dar yra keletas problemų, ypač dėl su nesąžiningomis sutarčių sąlygomis V skyriuje susijusių nuostatų. Esame labai nepatenkinti šiomis nuostatomis ir turime šiuo atveju nuveikti daugiau arba, jei reikės, visai išbraukti šią dalį. Tačiau dar daugiau problemų kelia tai, kad finansų paslaugos visiškai išbrauktos iš įpareigojimo teikti informaciją. Manau, tai didelė problema. Turime tai aptarti išsamiau, Komisijos nare, nes finansinės paslaugos buvo įtrauktos į jūsų pasiūlymus ir jos ten turėtų likti.

Apibendrindama noriu pasakyti, kad balsuosime už kompromisinį paketą ir balsuosime, kad direktyva būtų grąžinta į komitetą, tačiau tai nereiškia, kad pritariame direktyvos tvirtinimui per pirmąjį svarstymą.

  Robert Rochefort, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šis tekstas svarbus. Tai ne revoliucija: negalime sakyti, kad prieš tai visas buvo blogai, o dabar tobula. Nepaisant to, tekste siūloma nemažai svarbių pažangių pokyčių šiame pirminiame mūsų darbo etape.

Manau, svarbiausi pokyčiai susiję su nuotolinės prekybos, ypač internetu, geresniu reguliavimu (III skyrius), nes reikia gerinti vartotojų teises šioje srityje. Elektroninė prekyba labai naudinga: ja išplečiamos vartotojų pasirinkimo galimybės, sudaromos sąlygos jiems sužinoti apie mažesnes kainas, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir amatininkams – rasti naujas realizavimo rinkas.

Norėdami šioje srityje žengti į priekį, turime tai daryti visiškai europietišku būdu, t. y. tam tikrų specifinių punktų atžvilgiu visapusiškai derindami visų teises ir pareigas. Kalbant konkrečiai, ką nors Belgijos ar Vokietijos tinklalapyje pirkdamas Italijos vartotojas tiksliai žinos, kad nuo šiol jis turės tokias pat teises ir tokią pat apsaugą. Būtent tai bus užtikrinta šia direktyva.

Tai reiškia, kad apsigalvojimo laikotarpis bus pratęstas iki 14 dienų visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad vartotojas iškart žinos visą mokėtiną sumą ir nebijos būti nemaloniai nustebintas vėliau. Tai reiškia, kad vartotojas porą kartų spustelėjęs pelytę tinkamai peržiūrės užsakymą.

Akivaizdu, kad dėl viso to teks pakeisti kai kuriuos įpročius. Daugelyje valstybių narių nacionaliniuose įstatymuose yra subtilybių, kurias visi laiko pamatinėmis, nors kaimyninėse šalyse tokių subtilybių niekur nėra. Gyvenimas kartu Europoje reiškia mokymąsi truputį keisti savo įpročius Bendrijos ir viešojo intereso labui.

Būkime atviri: šį tekstą reikia gerinti ir turėsime tai padaryti per ateinančias savaites kartu su Taryba ir Komisija. Teigiamai vertinu čia šiuo požiūriu ką tik parodytą atvirumą. Jau nuveikėme didelį darbą mūsų pranešėjo A. Schwabo, kuriam noriu nuoširdžiai padėkoti, dėka. Tačiau tikrasis šio darbo pasiekimas pirmiausia yra tai, kad rytoj visos frakcijos patvirtins pakeitimus. Vartotojų pasitikėjimas Europos Sąjungos vidaus rinka labai trapus. Mums reikia šios vienbalsės politinės paramos siekiant išlaikyti šį pasitikėjimą ir tikintis jį padidinti.

  Adam Bielan, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešimo, dėl kurio diskutuojame, pranešėjui A. Schwabui už parodytą nepaprastą pasiryžimą dirbti su šios direktyvos projektu.

Po dvejų su puse metų intensyvaus darbo su šiuo dokumentu pavyko pasiekti kompromisą, kurio galutine versija, tikiuosi, bus užtikrintas didesnis teisinis pasitikėjimas 27 valstybių narių vartotojams nuotolinės prekybos srityje, ypač sudarant sandorius internetu. Taip pat tikiuosi, kad patvirtinus šią direktyvą vartotojai labiau pasitikės tarptautine prekyba ir pirkimu internetu, nes bus pagerintos ir suderintos tam tikros naujos teisės ir paaiškintos jau esančios. Be to, pvz., standartizavus informavimo teikimo reikalavimus nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių atžvilgiu, direktyva taip pat ketinama paskatinti daugiau prekybininkų įeiti į naujas rinkas Europos Sąjungoje, ir dėl to savo ruožtu turėtų pagerėti vidaus rinkos veikimas. Tikiuosi, kad tai bus teigiama paskata, ypač populiarinant prekybą internetu. Taip pat tikiuosi, kad tai bus naudinga vartotojams ir dėl padidėjusios konkurencijos vidaus rinkoje.

Norėčiau pabrėžti kai kuriuos svarbiausius klausimus. Pirma, siekėme parengti tekstą, kuris būtų suderintas ir naudingas vartotojams visoje Europos Sąjungoje, tačiau kuriuo nebūtų daromas neigiamas poveikis prekiautojams, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių veiklai Europos Sąjungoje.

Antra, esu patenkintas, kad galime derėtis dėl praktiško teksto, patvirtindami minimalaus ir maksimalaus derinimo junginį, ir tai reiškia, kad tam tikrais klausimais labai aukštą vartotojų apsaugos lygį jau turinčios valstybės narės nenukentės. Taip pat konkrečiais atvejais sugebėjome įdiegti bendras ir aiškias nuostatas, kurios reiškia, kad, pvz., bus lengviau sudaryti sandorius internetu.

Taip pat esu patenkintas, kad Teisės reikalų komitete sugebėjome konstruktyviai derėtis dėl V skyriaus dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų. Šiame skyriuje reguliuojamos sutartys, dėl kurių vartotojai paprastai nesidera individualiai ir kurios dažnai tampa įvairių nesąžiningų prekiautojų pažeidimų šaltiniu.

Tačiau apgailestauju, kad, nors ir pasiekėme susitarimą, direktyvos tekste vis dar yra tam tikrų trūkumų, tačiau esu tikras, kad, jei pasiryšime, galėsime juos ištaisyti per kitą derybų etapą ir gauti konkrečios naudos vartotojams ir Europos prekiautojams, nes galiausiai negalima pamiršti ir jų.

  Emilie Turunen, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pone A. Schwabai, ES vidaus rinka yra mūsų Europos bendradarbiavimo svarbiausias aspektas, ir kaip visiškai teisingai praėjusiais metais savo projekte dėl bendrosios rinkos akto parašė Komisija, piliečiai – mes, europiečiai – turi būti svarbiausias elementas vystant bendrąją rinką. Svarbu tai atminti, kai rytoj Parlamente balsuosime dėl Vartotojų teisių direktyvos, direktyvos, dėl kurios dirbame jau daugelį metų. Kaip visi žinome, palyginti su projektu, kurį 2008 m. rudenį gavome iš Komisijos, tekstas, dėl kurio rytoj balsuosime, buvo išsamiai persvarstytas, nes Parlamente sutelkėme savo dėmesį į tas sritis, kuriose bendrosiomis ES taisyklėmis bus teikiama tikra nauda ir vartotojams, ir prekybininkams. Be to, norėjome, kad valstybės narės galėtų leisti papildomus teisės aktus, kai tai naudinga.

Kalbant konkrečiai, tai reiškia, kad Europos vartotojai pirmiausia pokyčius pastebės apsipirkdami užsienio internetinėse parduotuvėse. Pagal naująją direktyvą bus nustatytos vienodos taisyklės prekybai internetu Europoje ir tai duos įvairiapusės naudos vartotojams. Leiskite paminėti tik tris pavyzdžius. Pirma, visiems vartotojams Europoje bus taikomas 14 dienų sutarties atsisakymo laikotarpis, kai jie ką nors pirks internetu ES valstybėje narėje. Antra, bendra produkto kaina turės būti nurodyta prieš vartotojui sutinkant pirkti produktą. Trečia, iškilus problemoms turės būti nesudėtinga susisiekti su pardavėju. Ketvirtas mūsų Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui labai svarbus aspektas – užtikrinti šios direktyvos ateitį. Produktas yra ne tik tai, ką galime fiziškai paliesti – šiais laikais tai apima ir intelektines prekes. Tai gali būti programinė įranga ar muzikos kūrinys, kurį parsisiunčiame. Todėl esu labai patenkinta, kad skaitmeniniai produktai dabar įtraukti į tekstą.

Pasiūlymas, dėl kurio rytoj balsuosime ir kuriam Žaliųjų frakcija gali pritarti, nėra idealus teisės aktas. Norėjome platesnės, didesnių užmojų direktyvos ir norėjome matyti pažangą visose srityse. Tačiau politika yra menas išsirinkti iš to, kas įmanoma, ir to, kas įmanoma iš karto dabar. Bendrai manau, kad Parlamentas pasiekė gerą rezultatą, duosiantį naudos vartotojams Europoje.

  Kyriacos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, kaip frakcija mes laikomės principo užkirsti kelią Europos Sąjungoje bet kokiam vartotojų teisių mažinimui nuo pat jo užuomazgų. Nors Komisijos pradinis pasiūlymas buvo labai plataus užmojo, juo nebuvo patenkinti visų vartotojų poreikiai Europos Sąjungoje. Būtent todėl pasiūlymas dėl visiškai suderintos direktyvos buvo atmestas, kai tapo aišku, kad tokia direktyva prilygtų žemesniam ES vartotojų apsaugos lygiui.

Parlamento pasiūlyme dėl direktyvos yra du labai svarbūs elementai. Prieš save turime visiškai naują Parlamento pasiūlymą, kuris labai skiriasi nuo Komisijos pasiūlymo ir kuriame laikomasi kitokios nuomonės nei Taryba. Šio pasiūlymo esmė – įvairus suderinimo metodas, kai valstybėms narėms palikta galimybė, jei jos nori, nustatyti aukštesnį vartotojų apsaugos lygį.

Kitas aspektas susijęs su direktyvos taikymo srities išimtimis. Nuo pat pradžių primygtinai reikalavome, kad socialinės paslaugos, sveikatos paslaugos ir lošimai būtų išbraukti iš šios direktyvos taikymo srities, nes šios paslaugos visiškai nesusijusios su prekiautojo ir vartotojo santykiu ir joms reikia taikyti kitokį metodą. Esame patenkinti, kad į tai buvo atsižvelgta.

Pritarimas Parlamento pasiūlymui jokiu būdu nereiškia besąlygiško pritarimo Komisijos pasiūlymui. Priešingai, ieškome tvirtos, darnios pozicijos ir raginame Tarybą labai rimtai atsižvelgti į Parlamento pasiūlymo esmę, ypač suderinimo lygio ir kitų nuostatų dėl pardavimo sutarčių klausimu.

  Oreste Rossi, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vartotojų teisės yra vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip nepaprastai sudėtinga Europos institucijoms imtis didelės teisinės ir politinės svarbos veiksmų šiuo istoriniu momentu.

Nenorime prarasti viso nuveikto darbo ir teigiamų pasiektų dalykų, pvz., mūsų pakeitimo dėl atgręžtinio reikalavimo teisės, kuria siekiama apčiuopiamai gerinti smulkių prekybininkų veiklą nedarant žalos vartotojų teisėms, naudos. Jei derybos su Taryba baigsis tuo, kad bus pašalinti pranešėjo ir frakcijų į direktyvą, kuri buvo bloga nuo pat pradžios, įtraukti geri dalykai arba padidintas bendras direktyvos suderinimo lygis, neturėsime kito pasirinkimo ir balsuosime prieš direktyvą.

Bet kuriuo atveju atsakomybė už šia padėtį tenka ne Parlamentui, bet Europos Komisijai. Dėl tam tikrų klausimų mes, euroskeptikai Šiaurės lygoje, esame linkę pritarti aukštam suderinimo lygiui, tačiau tik tada, kai tai išmintinga, palanku viešajam interesui, mažųjų ir vidutinių įmonių interesams ir – kodėl gi ne – valstybių narių prerogatyvoms.

Tokiam sudėtingam klausimui kaip vartotojų apsauga nuo pat pradžių buvo reikalingas metodas, kuriuo atsižvelgiama į visa tai. Teigiamai vertiname, kad buvo atsiimta daug pakeitimų, dėl kurių kilo problemų, kurios buvo išspręstos. Svarbu, kad Taryba priimtų tekstą, dėl kurio Parlamentas vieningas, jei ji pritaria sutartiems pakeitimams.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, kartais vartotojams daug sunkiau suprasti savo veiksmų pasekmes, pvz., kai jie parsisiunčia skaitmeninį turinį. Visi pripratę parsisiųsti turinį iš tinklo nemokamai. Tačiau kai kuriais atvejais mokesčiai yra paslėpti nuo vartotojų ir dėl šios priežasties jie patys nesuprasdami parsisiunčia prenumeratą, nors norėjo vienkartinių paslaugų. Būtent čia reikėtų sutarties atsisakymo teisės.

Kita kritikuotina idėja – nuotolinės bei išnešiojamosios prekybos derinys, kadangi daug lengviau žmones užklupti visiškai netikėtai prie jų durų. Vis dėlto negalime užkrauti nereikalingos naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms dėl ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių. Pvz., prekybininką ar kirpėją į namus savo noru pasikvietusiems vartotojams nereikia didesnės apsaugos, nes nekyla jokių abejonių, kad jie nebus užklupti netikėtai. Dėl šios priežasties mums reikia pagrįstos, plataus masto vartotojų apsaugos, tačiau taip pat svarbu atsižvelgti ir į mažųjų bei vidutinių įmonių interesus.

  Anna Maria Corazza Bildt (PPE). - Pone pirmininke, prieš mus esantis kompromisas – labai geras žingsnis teisinga kryptimi. Teigiamai vertinu pasiektą susitarimą dėl sutarties atsisakymo teisės ir informacijos reikalavimų nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims. Tačiau privalome turėti drąsos žengti toliau, ypač dėl prekių neatitikimo šalinimo, garantijų bei nesąžiningų sąlygų.

Atidžiai klausiau argumentų metų metus, tačiau mano vizija buvo ir išlieka visiškas suderinimas. Esu įsitikinusi, jog bendrosios taisyklės – laimėjimas vartotojams ir įmonėms. Skaidrumas, teisinis tikrumas bei konkurencija didina pasirinkimo laisvę vartotojams bei mažina biurokratizmą verslui. Uždavinys – surasti tinkamą pusiausvyrą.

Siekiant aukštos vartotojų apsaugos bei mažų išlaidų verslui, direktyva dėl vartotojų teisių neturėtų tapti rinkos ir žmonių karo priežastimi. Tačiau taip pat neturėtume klaidingai manyti, kad nacionalinėmis taisyklėmis apsaugomi vartotojai, o bendrosiomis Europos taisyklėmis padedama verslui. Šis požiūris neteisingas. Niekaip neišvengsime, kad papildomos išlaidos MVĮ netaptų papildomomis išlaidomis vartotojams.

Per visą procesą PPE frakcija buvo lanksti ir konstruktyvi. Kairieji buvo nepalenkiami ir linkę trukdyti, taip mažindami diskusijų lygį iki kibimo prie smulkmenų lyginamojoje teisėje, derybose dėl nacionalinių taisyklių. Manau, šiuo atveju turėtų vyrauti bendri Europos piliečių interesai. Minimalus suderinimas ir nacionalinės išimtys, kuriuos siūlė socialdemokratai, paprasčiausiai trukdo piliečiams visapusiškai išnaudoti bendrąją rinką. Per krizę išaugus protekcionizmui yra lengva – ir labai neatsakinga – būti populistu. Visapusiškai remiu puikų Andreaso Schwabo darbą ir linkiu jam sėkmės tolesnėse derybose.

Darau išvadą sakydama, jog direktyva dėl vartotojų teisių yra svarbus etapas bendrosios rinkos atnaujinimo srityje, siekiant padidinti pasitikėjimą, paskatinti augimą, konkurenciją ir darbo vietų kūrimą, kurių Europos žmonės laukia.

  Antonio Masip Hidalgo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, yra esminių aspektų, kuriuos vis dar reikia tobulinti, taigi turime perduoti pranešimą atgal komitetui.

Todėl šio Parlamento darbas dėl šio pranešimo dar nebaigtas.

Pradinis projektas buvo blogas. Taip mums teigė nacionalinės bei Europos lygmens vartotojų asociacijos. Turiu Astūrijos vartotojų asociacijos ir jos pirmininko nenuilstančio Dacio Alonso nuomonę.

Sugebėjome persvarstyti senojo 4 straipsnio pagrindinį principą dėl didžiausio įmanomo suderinimo. Privalome labai aiškiai pareikšti, jog didžiausio įmanomo suderinimo nuostata visose valstybėse narėse sumažintų daugelio vartotojų apsaugą, kadangi daugelyje valstybių yra geresnių vartotojų teisių apsaugos tradicijų.

Bet kokiu atveju norėčiau pabrėžti, jog būtina užtikrinti, kad nesąžiningų sutarties sąlygų sąrašas nebūtų per daug išsamus, ir tai reiškia, kad kiekviena valstybė narė galėtų padidinti jos manymu sutartyse su vartotojais nepriimtinų bei nepagrįstų sąlygų skaičių; kad būtų pakeista įrodinėjimo prievolė – prekiautojas turėtų įrodyti, jog dėl neįprastų sąlygų buvo deramasi atskirai; ir kad sutarties sąlygos būtų pateikiamos aiškiai bei suvokiamai.

Ir toliau nepritariame didžiausiam galimam suderinimui dėl nesąžiningų sąlygų.

„Eurobarometro“ duomenimis, 79 proc. prekiautojų mano, kad visapusiškas suderinimas šioje srityje turės mažą poveikį arba neturės jokio poveikio jų veiklai užsienyje.

  Malcolm Harbour (ECR). - Pone pirmininke, manau, pastebėsite, kad turiu dvi su puse minutes, nes čia yra ne visi mano kolegos. Kaip komiteto pirmininkas, pirmiausia norėčiau pagerbti visus parlamento narius, dirbusius šiuo klausimu. Esu patenkintas, kad šį vakarą jie visi čia, t. y. Andreaso Schwabo vadovaujama labai stipri šešėlinių pranešėjų komanda, kurios nariai parodė iš tiesų didelį susidomėjimą ir kompetenciją šioje sudėtingoje srityje.

Manau, Viviane Reding teisingai sako, kad dabar bendri teisės aktų leidėjai turi žengti pirmyn ir priimti tam tikrus sprendimus. Atsižvelgiant į tam skirtą laiką tampa aišku, kad kilo politinių sunkumų Taryboje ir Parlamente. Manau, Parlamentas kaip ir daugeliu kitų klausimų anksčiau parodė, kad turi sugebėjimų pasiekti kompromisą. Manau, Parlamentas rytoj turėtų balsuoti už pakeitimus ir parodyti aiškų politinį signalą, ko mes norime, o tada grąžinti klausimą į komitetą.

Noriu padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai šaliai ir E. Győri, aktyviausiai pirmininkaujančios šalies rėmėjai, kad buvo atvira mūsų pozicijai to pokyčio klausimu. Tai nereiškia, kad esame kaip nors įsipareigoję eiti į priekį ir užbaigti šias derybas. Tačiau dėl piliečių ir vartotojų privalome bent jau surengti atvirą posėdį, kad pamatytume, ar yra koks nors pagrindas susitarimui. Manau, kad kolegos tam pritaria.

Atsižvelgdamas į tai, ką čia turime, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad žaviuosi A. M. Corazza Bildt entuziazmu, tačiau iš tiesų nemanau, kad ši Vartotojų teisių direktyva yra mūsų išsigelbėjimas. Kalbant atvirai, manau, kad tai tik tarpinis išsigelbėjimo etapas, nes šiuo metu mūsų sprendžiamas klausimas kelia dar daug pavojų. Manau, kad tai pirmas atsargus žingsnis suderinimo atžvilgiu, derinant daug emocijų ir politinės agitacijos iššaukiančius klausimus. Suprantama, vartotojams ir vartotojų organizacijoms skirtingose šalyse nepatinka žiūrėti, kaip atimamos jų teisės. Manau, kad tai didžiausia problema, su kuria susidūrėme.

Manau, kad priėjome kompromisą, kuriuo vartotojams ir verslui sukuriama tikra pridėtinė vertė, ypač interneto ir tarptautinės prekybos srityse. Privalome išlaikyti šias ir, žinoma, kitas sritis, ir dar noriu pasakyti Komisijos narei, kad mums gyvybiškai reikia pagrindų, kuriais remdamiesi galėtume žengti link didesnio suderinimo. Turime daug išskaidytų iniciatyvų, įskaitant jūsų darbą dėl vartotojų sutarčių, ir kitų persvarstymų. Mums gyvybiškai reikia ilgalaikio strateginio metodo, kurį taikydami užbaigtume tarpinius etapus ir pasiektume galutinį tikslą.

  Małgorzata Handzlik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nare, pirmiausia norėčiau padėkoti A. Schwabui už jo į šį projektą įdėtą darbą. Jis turbūt geriausiai iš visų žino, kad tai buvo nelengvas uždavinys. Dirbdami su direktyva dažnai pabrėžėme, kokia ji svarbi vartotojams, tačiau ji taip pat labai svarbi prekybai, ypač elektroninei prekybai ir pirkimui kitose šalyse.

Pirkdami internetu vartotojai labiausiai nori garantijos, kad jų užsakytos prekės ir paslaugos bus jiems pristatytos ir atitiks nurodytą kokybę. Todėl turėtume užtikrinti, kad vartotojų apsaugos taisyklės būtų aiškios ir skaidrios. Tačiau per diskusijas privalome nepamiršti prekiautojų, kurie tikisi taisyklių, kuriomis jiems neužkraunama pernelyg didelė našta. Ar sugebėjome suderinti vartotojų interesus ir prekybininkų interesus rengdami šią direktyvą?

Per beveik dvejus metus trunkančias diskusijas, mano nuomone, priartėjome prie šio tikslo, tačiau visiškai jo nepasiekėme. Manau, kad Europos vartotojai gautų daug daugiau naudos, jei būtų nustatytas maksimalus reguliavimo suderinimo lygis. Elektroninės prekybos srityje veikiančių bendrovių padėtis labai palengvėtų. Tačiau esu patenkinta, kad keliais labai svarbiais klausimais sugebėjome rasti sprendimus, idealiai atitinkančius vartotojų poreikius, kartu atsižvelgdami į verslo tikrovę. Pvz., norėčiau paminėti nuostatas, kuriomis nustatomas 14 dienų galutinis terminas vartotojams atsisakyti sutarties, taip pat teigiamai vertinu pakeitimą, pagal kurį prekybininkams suteikiama galimybė teikti kompensacijas, jei vartotojas pateikia siuntimo įrodymą. Tai esminė direktyvos savybė, dėl kurios tam tikrais atvejai įpareigojami ir vartotojai, ir prekiautojai.

Galiausiai norėčiau paskatinti Tarybą ir Europos Komisiją siekti plataus užmojo susitarimo.

  Bernadette Vergnaud (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją A. Schwabą ir visus šešėlinius pranešėjus, ypač E. Gebhardt, su jų darbu.

Komisijos pradinis pasiūlymas iš tiesų buvo absurdiškas, nes juo, siekiant visiško suderinimo, buvo keliamas pavojus vartotojų apsaugai. Tai pateisinama tik tokiu atveju, jei suderinimu apsauga didinama, o ne mažinama, kaip siūlyta.

Todėl džiaugiuosi dėl daugumos pasiektų kompromisų, kuriais valstybėms narėms paliekama galimybė taikyti, jei jos nori, griežtesnes taisykles, kartu užtikrinant aukštus minimalius standartus visiems vartotojams Europos Sąjungoje. Taigi ilgiausias galimas sutarties laikotarpis yra 12 mėn., pagerintas informavimas dėl nuotolinių sutarčių ar nuotolinių pardavimų sutarčių, mokėjimo reikalaujama tik pasibaigus nustatytam 14 dienų apsigalvojimo laikotarpiui.

Vis dėlto nepriimtina išlaikyti visišką suderinimą dėl V skyriaus, susijusio su nesąžiningomis sąlygomis. Visiškai netenkina pasirinktas apsaugos lygis, be to, tai tolygu tikrovės, kurioje apstu sukčiavimo veiklų, ignoravimui, nes reagavimas į šias veiklas turi būti tokio lygio, koks negali būti užtikrinamas Europos teisės aktais.

Tokiu atveju veiksmų laisvės atėmimas iš valstybių narių atrodo kaip nepagrįstas žingsnis. Todėl tikiuosi, kad bendri teisės aktų leidėjai sugebės parengti suderintą tekstą, kuriuo užtikrinami tikri ir bendri aukšto lygio apsaugos pagrindai.

  Edvard Kožušník (ECR). – (CS) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Andreasui Schwabui ir pagirti jo darbą, nes jis labai meistriškai sutvarkė 1 600 pakeitimų, pranešime pasiekdamas pagrįstus kompromisus. Esu patenkintas, kad jam pavyko išlaikyti du pagrindinius pirminio Komisijos pasiūlymo principus: „geresnio reguliavimo“ principą, supaprastinant ir atnaujinant taisykles, kad būtų panaikintos ES valstybėse verslu užsiimantiems žmonėms kiekvieną dieną kylančios kliūtys vidaus rinkoje, ir antrą principą – pasiekti didžiausią galimą suderinimą vartotojų teisėje, panaikinant daugybę atskiroms valstybėms taikomų išimčių.

Nepaisant to, kad galiausiai nesugebėjome pasiekti visiško suderinimo visų direktyvų skyrių atžvilgiu, šis naujas susitarimas bus labai svarbus žingsnis į priekį, apimantis tarptautinės prekybos kliūčių panaikinimą ir galiausiai didesnę konkurenciją vidaus rinkoje.

  Kurt Lechner (PPE). – (DE) Pone pirmininke, deja turiu keletą pastabų. Nepaisant daugelio Komisijos pasiūlymo pataisymų, kurie buvo pristatyti per konsultacijas su komitetais, už kurias didžiąja dalimi turime dėkoti A. Schwabui, mano nuomone, šiame pakete yra pernelyg daug taisyklių, todėl teisės aktas bus per daug sudėtingas. Su tuo bus ypač sunku susidoroti mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, šis teisės aktas nebus tikrai naudingas vartotojams, juo bus daromas labai mažas poveikis suderinimui ir dėl jo negalėsime daryti pažangos vidaus rinkos ir Europos, kaip verslo vietos, atžvilgiu.

Kadangi turiu labai mažai laiko, deja, galiu atkreipti dėmesį tik į vieną punktą. Komisijos pasiūlyme iš esmės išplėsta dviejų apibrėžčių apimtis ir šiuo atveju nueita per toli, tai patvirtinama aplinkybe, kad buvo pateikta 1 600 pakeitimų. Buvo sudėtinga pagrįstai diskutuoti šiuo klausimu Parlamente. Be to, Komisija nepateikė jokio pagrindimo dėl šių apibrėžčių išplėtimo. Parlamentui pateiktuose prieduose ar dokumentuose nėra jokios formos pagrindimo. Vienas iš tų dviejų atvejų susijęs su nuotolinio pardavimo sutartimis. Laimei, klausimas dėl šio išplėtimo buvo grąžintas į konsultacijų procesą ir pakeistas, ir tai labai sveikintinas veiksmas. Kitas atvejis susijęs su ne prekybai skirtose patalpose sudarytomis sutartimis, kurias čia norėčiau aptarti.

Ateityje bet kokiai bendrovės ne verslo patalpose sudarytai sutarčiai bus taikoma daugybė taisyklių ir atsisakymo teisių, net tuo atveju, jei, kaip ką tik minėjo F. Obermayr, vartotojas į savo namus pasikvietė elektriką, dekoratorių, dažytoją ar stalių ir pan. Žinau, kad yra daug išimčių šiuo klausimu, kurių turinį ir tekstą jūs, pone A. Schwabai, ir komitetas patobulinote. Tačiau vis dar yra labai daug teisinių spragų, kurios smulkiajam verslui ir smulkiesiems prekiautojams gali tapti pražūtingos ir netgi kelti grėsmę visai jų veiklai.

Mano nuomone, ši pasiūlymo dalis yra perteklinė. Ji galėtų kartu su IV skyriumi ir V skyriumi būti išbraukta nesukeliant jokių problemų. Tokiu atveju likusioji pasiūlymo dalis ir konsultavimasis būtų visai neblogi.

  Sylvana Rapti (S&D). – (EL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui A. Schwabui ir šešėlinei socialistų pranešėjai E. Gebhardt. Noriu jiems padėkoti ir kartu juos pagirti, nes jie parodė didelį užsispyrimą vadovaudami siekiant tikslo, kurį šiandien pasiekėme per diskusijas ir kuris, mano nuomone, yra labai geras darbo pagrindas Komisijos narei V. Reding, kurios žodžiai, mano nuomone, nuteikia optimistiškai.

Asmeniškai manau, kad minimalus suderinimas yra labai geras ir kartu labai praktiškas pagrindas darbui. Esu iš Graikijos, šalies, kuri pasiekė labai aukštą vartotojų apsaugos lygį. Kaip suprasite, nenoriu, kad šiam aukštam vartotojų apsaugos lygiui kiltų pavojus.

Prisipažįstu, kad buvau labai sunerimusi, kai A. Schwab kalbėjo apie maksimalų suderinimą – tai girdėjau pirmą kartą. Prisiminiau, ką buvau skaičiusi žurnale: kažkas bandė sukurti pačią gražiausią moterį, naudodamas aktorės akis, dainininkės nosį ir kitos aktorės lūpas. Išėjo pabaisa.

Šį pavyzdį pasakoju, norėdama pasakyti, kad galime pradėti turėdami geriausių ketinimų ir nesugebėti pasiekti norimo rezultato. Būtent todėl manau, kad minimalus suderinimas yra tinkamas darbo pagrindas.

  Damien Abad (PPE). – (FR) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pagerbti mūsų pranešėjo A. Schwabo darbą, dėl kurio šiandien galime pasiekti platų visų frakcijų susitarimą dėl šio teksto, nepaisant prastos pradžios.

Taip, Europa turi būti pažangos ir praktinių pasiekimų sinonimas ir tai matome šiuose su vartotojais susijusiuose pasiūlymuose. Nuo šiol europiečiai turės teisę atsisakyti sutarties, kai pirks prekes internetiniuose aukcionuose, pvz., eBay.

Sugebėjome pateikti tekstą, kuriuo, viena vertus, bus pagerintos bendrosios tarptautinės prekybos Europos Sąjungoje didinimo sąlygos ir, kita vertus, užtikrinta, kad valstybėse narėse nesumažėtų vartotojų apsaugos lygis; priešingai, jis padidėtų.

Pirmiausia pritariu požiūriui, kad norėdami tvirčiau įveikti recesiją privalome sukurti naujus augimo šaltinius, ir supaprastinus ir racionalizavus Europos teisę mūsų verslas galės dar geriau išnaudoti bendrosios rinkos galimybes. Ar žinojote, kad tik 22 proc. pirkimų Europoje yra tarptautiniai? Geresnių reguliavimo pagrindų verslui sukūrimas kartu reiškia prisidėjimą prie ekonomikos atgaivinimo.

Derėdamiesi dėl šio teksto norėjome taikyti plataus užmojo, tačiau praktišką metodą. Principas buvo paprastas: jokio suderinimo be lygiaverčio apsaugos lygio. Būtent todėl esu patenkintas, kad galėjome išlaikyti tam tikrus nacionalinių įstatymų aspektus, kuriuos vienos ar kitos valstybės narės vartotojai labai vertina. Kalbant apie mus Prancūzijoje, mūsų vartotojai gali ir toliau naudotis „paslėpto defekto“ garantijos apsauga ir išlaikytais mūsų labai stipriai saugančiais teisės aktais dėl išnešiojamosios prekybos.

Be to, šiandien matome, kad Europos Parlamentas, bendrai veikiant dešiniųjų ir kairiųjų partijoms, gali reaguoti į kasdienius žmonėms susirūpinimą keliančius dalykus, ir dėl to džiaugiuosi. Sprendimas, be abejo, yra daugiau Europos, tačiau ne bet kokios. Mums reikia saugančios Europos, užtikrinančios Europos ir Europos, kuri suteikia galimybes europiečiams, piliečiams, vartotojams ir verslui.

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Pone pirmininke, ankstesniais laikais šūkis „klientas teisus“ iš tiesų buvo tikras, buvo teikiamos viso gyvenimo garantijos, o kokybė buvo garbės reikalas. Dabar pasaulis tapo visiškai kitoks. Šiandien turime galvoti apie vartotojų teises, vartotojų apsaugą ir tai užtikrinančius teisės aktus. Atrodo, kad vartotojų pasitenkinimas nebe visada geriausia prekybos politika, ir pernelyg daug pavyzdžių kasdieniame gyvenime rodo visiškai priešingą dalyką.

Būtent todėl labai svarbu išsamiai diskutuoti dėl šio teisės akto, kuriuo negalima susilpninti vartotojų teisių, tačiau reikia reaguoti į naujus uždavinius. Turime suprasti, kokie skirtingi įvairių ES valstybių išeities taškai vartotojų teisių atžvilgiu. Mūsų tikslas turėtų būti pagerinti vartotojų apsaugą srityse, kuriose iki šiol vyravo teisinis chaosas ir nežinomybė, masinantys įvairius sukčius ir mažinantys pasitikėjimą vidaus rinka. Vis dėlto privalome išlaikyti aukštą vartotojų apsaugos lygį ten, kur jis jau veikia tinkamai. Tai pagrindinis požiūris, kurio laikomasi Vartotojų teisių direktyvoje, todėl visapusiškai pritariu savo frakcijos pozicijai. Aišku, taip pat norėčiau padėkoti visiems pranešėjams už jų didelį nuveiktą darbą. Vartotojų apsauga neturi neigiamo poveikio sąžiningo verslininko interesams. Yra visiškai priešingai.

  Regina Bastos (PPE). – (PT) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti A. Schwabą dėl jo užsispyrimo derybose, kuriose jis pasiekė šį svarbų kompromisą, ir norėčiau pagerbti visus kartu su juo dirbusius prie šio pranešimo.

Norime ne tik užtikrinti aukštesnį apsaugos lygį Europos vartotojams, bet ir tai, kad Europos bendrovės, nepaisant jų dydžio, galėtų vartotojams visose 27 valstybėse narėse teikti prekes ir paslaugas be jokių nereikalingų teisinių kliūčių.

Šia nauja direktyva bus baigtas teisės aktuose esantis nenuoseklumas, darantis žalą dalyvavimui tarptautinėje rinkoje, ir bus smarkiai paskatinta vidaus rinka. Pabrėžiu naujas su informacijos teikimu vartotojams susijusias nuostatas – tokia informacija turi būti aiški, suprantama ir pateikta laiku.

Taip pat svarbu, kad atitikimo informacijos reikalavimams našta tenka prekiautojui. Turės būti išdėstytos taisyklės dėl nuotolinių sutarčių, ypač sudarytų telefonu ar internetu, ir vartotojams teikiama apsauga naudojant paprastas veiksmingas priemones. Esame tikri, kad pasibaigus institucijų deryboms naująja direktyva bus prisidėta prie Europos Sąjungos konkurencingumo ir dinamiškumo, kaip galima tikėtis pasaulinėje ekonomikoje, didinimo.

  Antolín Sánchez Presedo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, susitarimas dėl Vartotojų teisių direktyvos, sukuriant horizontalią keturias dabar veikiančias direktyvas supaprastinančią, apibendrinančią ir papildančią priemonę, yra teigiamas dalykas.

Aukštu vartotojų apsaugos lygiu pasižyminti vidaus rinka yra svarbus tvarus augimo ir užimtumo elementas.

Kad tai būtų pasiekta laikantis Sutarties, valstybėms narėms negali būti užkirstas kelias tvirtinti vartotojų apsaugą didinančias priemones. Todėl visiškas suderinimas turėtų būti naudojamas tik tiems aspektams, kurie reikalingi užtikrinti nuoseklius tarpvalstybinių sandorių pagrindus, siekiant padidinti vertę.

Ekonomikos ir pinigų politikos komitete plačiai sutariama, kad finansinės paslaugos turi būti neatsiejama šio reglamento dalis, siekiant, kad jis taptų iš tiesų horizontalus, kad jis ES ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti koordinuojamas sektoriniais teisės aktais, siekiant išvengti spragų, ir kad būtų klausiama specialistų patarimų.

Į šias gaires tekste tinkamai neatsižvelgta, taigi prieš galutinį balsavimą jį reikėtų galutinai suderinti.

Taip pat finansinių paslaugų srityje dar turime pasiekti pažangą žengdami link Europos vartotojų chartijos.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, padėkokime A. Schwabui už vertingą jo nuveiktą darbą. Vienodos vartotojų apsaugos taisyklės ir tą patį visur reiškiančios sąvokos suteikia piliečiams pasitikėjimo ir kartu užtikrina didesnį teisinį aiškumą. Visa tai svarbiausia tiems piliečiams ir įmonėms, kurie nori laisvai naudotis savo teisėms prekyboje vidaus rinkoje. Pranešėjo pasiūlymas, kad minimalus vartotojų apsaugos lygio suderinimas turėtų būti taikomas kartu su visišku techninių taisyklių suderinimu, dabartinėmis aplinkybėmis yra vienintelis priimtinas reguliavimo sprendimas. Minimalaus ir didžiausio galimo suderinimo sujungimas gali tapti visiems priimtinu pasirinkimu.

Dabar esančios tarptautinių sandorių kliūtys trukdo prekiautojų ir vartotojų veiklai kitose valstybėse narėse. Statistikos duomenimis, daugelis ES dar nelinkę pirkti internetu, ir būtų sveikintina, jei pakeistume ir šį nusistatymą. Be to, norėčiau pasakyti – šiuo atveju omenyje turiu daugiausia Vidurio ir Rytų Europos valstybes nares – kad labai reikia išsamių ir konstruktyvių reguliavimo pagrindų. Skaidresnėmis bendrosiomis taisyklėmis grindžiama sistema didinamas vartotojų informuotumas, kuris šiame regione dar nėra labai didelis, tačiau jau seniai matomas Vakarų Europoje. Išvystyta vartotojų apsaugos politika reiškia ir MVĮ rėmimą. Todėl turime būti atsargūs ir pernelyg griežtais teisės aktais neapsunkinti jų padėties.

Tikslesnė prekiautojų informavimo įpareigojimų apibrėžtis yra labai svarbus aspektas, kuris galėtų prisidėti prie teisę atitinkančių ir prekybos požiūriu sąžiningų rinkos sandorių skaičiaus didinimo. Neatsitiktinai Tarybai pirmininkaujanti Vengrija šį pasiūlymą dėl direktyvos irgi laiko vienu savo šešių mėnesių pirmininkavimo laikotarpio prioritetų. Simboliška ir svarbu, kad Parlamentas šį pranešimą į savo darbotvarkę įtraukė praėjus porai dienų po Pasaulinės vartotojų teisių apsaugos dienos. Teisingai nusprendę galime palengvinti gyvenimą beveik 500 mln. vartotojų ir veiklą 22 mln. įmonių Europos Sąjungos vidaus rinkoje.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti A. Schwabą ir jo kolegas su puikiai per daugiau nei dvejus metus nuveiktu darbu. Be abejonės, tai puikus jų pasiekimas. Taip pat norėčiau pagirti E. Győri iš Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos – ji labai energinga, čia yra visą dieną ir visada būna Strasbūre. Nemanau, kad iki šiol matėme tokį energingą narį kaip ji.

Čia kalbame apie vidaus rinką, suderinimą, vertės padidinimą –visa tai labai svarbu. Tai ne galutinis produktas, tačiau darbas vyksta, ypač vertėtų pažymėti tokius dalykus kaip atsisakymo teisė, nesąžiningos sutarčių sąlygos ir, svarbiausia, lankstumo išlygos, kuriomis nacionalinėms vyriausybėms sudaromos sąlygos lankstumui. Jei tokios nuostatos būtų įtvirtintos ir kitose direktyvose, pvz., dėl EGAF, jos veiktų geriau. Galiausiai tiesiog noriu pasakyti, kad ši direktyva papildo darbą, susijusį su Paslaugų direktyva ir Duomenų apsaugos direktyva, su kuriomis dirbu. Todėl tai gera pažanga.

(GA) Noriu pagirti A. Schwabą už dėtas pastangas, kad darbas būtų baigtas.

  María Irigoyen Pérez (S&D). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nare, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją A. Schwabą ir E. Gebhardt su jų nuveiktu darbu.

Turiu bendrą pamąstymą. Tai ne protekcionizmo didėjimo, bet kai kuriose valstybėse jau esančių teisių nepanaikinimo klausimas.

Taip yra todėl, kad jei norime sukurti tikrą vidaus rinką bendrovių ir vartotojų santykiams ir to siekiame, kartu turime sudaryti aukšto lygio vartotojų teisių ir bendrovių konkurencingumo apsaugos pusiausvyrą.

Tokia pusiausvyra apima sutarimą dėl minimalaus suderinimo lygio ir galimybės leisti valstybėms narėms išlaikyti ar patvirtinti bet kokias papildomas taisykles, kuriomis gerinama vartotojų apsauga.

Negalime leisti, kad ES teisės aktų patvirtinimas reikštų, jog galiausiai daugelis vartotojų ir naudotojų bus mažiau apsaugoti.

Teigiamai vertinu, kad diskusijos Europos Parlamente tapo našesnės, tačiau norėčiau primygtinai paprašyti neišbraukti jau nustatytų teisių.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE). - Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją A. Schwabą ir jo nuomonių referentų ir šešėlinių pranešėjų komandą su jų puikiu darbu, susijusiu su šiuo pranešimu. Reikėjo daug laiko apsispręsti, kaip elgtis, kad būtų išlaikyta pakankama pusiausvyra tarp vartotojų ir pranešėjų. Teigiamai vertinu bendrą kompromisą, dėl kurio susitarė visos frakcijos, ir manau, kad tai svarbus žingsnis į priekį visiems vartotojams Europos Sąjungoje.

Yra daug svarbių patobulinimų, pvz., reikalavimai dėl aiškios informacijos pateikimo sutartyse ir atsisakymo teisės nuostatų suderinimas. Be abejo, tai kompromisas ir jis netobulas. Pvz., 22 a straipsnyje prekiautojas įpareigojamas prekes pristatyti ir į kitas valstybes nares. Yra produktų ir paslaugų, kuriems dėl jų pobūdžio tai neturėtų būti taikoma, t. y. gendančioms prekėms. Problemų gali kilti ir dėl skaitmeninių produktų. Pirminis ketinimas skatinti prekybą kitose šalyse labai svarbus ir labai geras, ir tikrai tikiuosi, kad per būsimas derybas su Taryba sugebėsime priimti šiuos pakeitimus, kad pasiektume optimalų rezultatą.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pone pirmininke, manau, kad kiekvienas vartotojas turėtų turėti teisę gauti informaciją prieš pasirašydamas sutartį. Mažmenininkai turėtų informuoti vartotojus ir gauti jų sutikimą visais atvejais, kai jų kreditinėje ar debetinėje kortelėje nuskaičiuojamos lėšos.

Mums taip pat labai svarbu apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų sutarčių sąlygų. Deja, bankininkystės paslaugų, draudimo, elektroninių ryšių paslaugų ar turizmo paslaugų atvejais sutartinės sąlygos labai dažnai rašomos kitoje lapo pusėje mažomis raidėmis. Vartotojai labai dažnai pasirašo registracijos formą ar sąskaitą net neskaitę kitoje lapo pusėje esančių sutartinių sąlygų.

Net perskaitę visas sutarties sąlygas ir pareiškę, kad nesutinka su kuria nors iš jų, vartotojai neturi jokių derybinių galimybių. Tokiu atveju pirmas vartotojo gaunamas atsakymas, jog tai yra standartinė bendrovės sutartis ir ji negali būti keičiama.

Nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos turėtų patikrinti tokias standartines sutartis, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo nesąžiningų sąlygų.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Andreasui Schwabui už puikų darbą ir už pritarimą mano pasiūlymams. Tai, kad vartotojai tam tikromis sąlygomis gauna teisę į internetu užsakomų prekių ir paslaugų pristatymą į visas valstybes nares, rodo didelį pokytį apsiperkant internetu. Trečdalis pardavėjų atsisako tiekti prekes į kitas šalis, ypač į naujas valstybes nares.

Taip pat manau, kad Taryba patvirtins kompromisinę versiją, įskaitant mano pasiūlymus dėl įpareigojimo nurodyti kompiuterinės įrangos ir elektronikos tarpusavio sąveiką, dėl sutartinių sąlygų aiškumo, vartotojų teisių perkant organizuotus paketus ir galimybės valstybėms narėms išplėsti vartotojų teises, įskatinat garantijas savanoriškoms organizacijoms ir smulkiajam verslui. Šios direktyvos svarba akivaizdi. Aiškių teisių Europos vartotojui suteikimas yra geriausias būdas pasiekti sąžiningą vidaus prekybą ES.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Pone pirmininke, pagal strategiją „Europa 2020“ aukštu vartotojų apsaugos lygiu užtikrinami aukštos kokybės produktai, taip pat vartotojų pasitikėjimas, taip vidaus rinkas darant veiksmingesnes.

Atsižvelgiant į vartotojų teises, dabartiniu minimaliu reguliavimu visoms valstybėms narėms siūloma laisvė pritaikyti ES reguliavimą prie nacionalinių principų ir, manau, tokį požiūrį reikia išlaikyti.

Europos Sąjunga gali labiau gerinti didesnio vidaus rinkos ir aukšto vartotųjų apsaugos lygio suderinimo sąlygas padidindama dabartinį minimalų suderinimo lygį iki geriausių nacionalinių veiklos pavyzdžių lygio.

Manau, Europos atsakomybės už atitikimo nebuvimą sistema turi būti sąžininga, kad būtų pagerinta vartotojų apsauga ir pasitikėjimas rinkomis, ir taip pailgėtų produktų tarnavimo laikas.

  Ildikó Gáll-Pelcz (PPE). – (HU) Pone pirmininke, šiuo metu galiojančiose Europos vartotojų taisyklėse laikomasi minimalaus suderinimo principo. Taisyklėse nustatyta valstybių narių nukrypimų galimybė ir dėl to ES netenka konkurencinio pranašumo. Esu labai patenkinta, kad A. Schwab parengė tokį puikų pranešimą. Po kelerių derybų metų atėjo laikas susitarti dėl šio klausimo ir, kaip sakė ministrė E. Győri, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija irgi sieks tokio rezultato. Norint sumažinti ES vidaus rinkos nenuoseklumą, mums reikia geriau užtikrinti vartotojų teisių laikymąsi ir sudaryti sąlygas vartotojams priimti geresnius sprendimus, tačiau nauju teisės aktu nesudaryti įmonėms nepalankios padėties. Bendrajai vidaus rinkai reikia bendrų Europos vartotojų taisyklių. Todėl svarbu, kad pasiektume susitarimą per pirmąjį svarstymą.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Pone pirmininke, turiu pasakyti, kad šiame Parlamente įvyko labai konstruktyvios diskusijos, visiems nariams sutariant, kad mums reikia geresnės, konstruktyvesnės ir veiksmingesnės Vartotojų teisių direktyvos už dabar mūsų turimą, ir sutariant, kad nors gal būt neparengėme tobulos direktyvos, ji bent jau geresnė už dabartinę, kuri, kaip visi sutinka, tikrai netobula.

Taip pat retai matau tokį vieningumą, koks šiandien buvo parodytas šiame Parlamente giriant pranešėją Andreasą Schwabą ir jo antruosius pranešėjus. Tikiuosi, kad šis vieningumas išliks, nes dabar žengiame į labai neįprastą procesą ir turime labai mažai laiko, per kurį galime bandyti parengti geresnį teisės aktą, kurio nori siekti visi kalbėję visų Parlamento frakcijų nariai. Todėl jus raginu savo pranešėjams šį pranešimą įduoti kaip pradinę derybų poziciją. Žinau, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija imsis visų turimų priemonių, kad ši neįprasta procedūra baigtųsi gerai.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, leiskite prisijungti prie sakiusiųjų, kad girdėjome puikias diskusijas. Jos buvo labai konstruktyvios ir Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos ir mūsų ekspertų vardu norėčiau jums padėkoti už jūsų paramą ir tikiuosi, kad galėsime toliau tęsti konsultacijas tokioje pat aplinkoje. Leiskite atsakyti į keletą specifinių diskusijoje iškeltų klausimų. Daugelis primygtinai siūlė reglamente patvirtinti nesąžiningų sutarčių sąlygų sąrašus. Sutinkame su Europos Parlamentu, kad Europos lygmens sąrašo turėjimas duotų pridėtinę vertę. Tačiau nors galiojančiuose teisės aktuose nustatytas orientacinis pavyzdžių sąrašas, tiesą pasakius, pridėtinė vertė būtų gaunama sukūrus bendrą Europos sąrašą. Šiam dalykui Taryboje dar trūksta pritarimo, tačiau tai yra viena iš priežasčių, kodėl Taryba nusprendė praleisti šį klausimą.

Kai kurie klausė, nors į šį klausimą vietoj manęs jau atsakė I. Gáll-Pelcz, kodėl mums reikėtų pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą. Kaip jau sakyta, derybas pradėjome 2008 m. spalio mėn., kai Tarybai pirmininkavo Prancūzija. Per dvejus su puse metų surengėme daugiau nei šešiasdešimt darbo grupių posėdžių, todėl manome, kad nebėra galimybių taisyti, siekiant įtikinti susitarimą blokuojančią mažumą, ir būtent todėl nusprendėme smarkiai susiaurinti direktyvos taikymo sritį iki nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių. Susiaurinus taikymo sritį ir taikant tikslinį suderinimą, esu tikra, greičiau pasieksime susitarimą ir nenoriu svarstyti, kokia pridėtinė vertė galėtų būti, jei toliau tęstume ir siektume antrojo svarstymo.

Negalutinė Europos Parlamento pozicija keliais aspektais labai artima bendram Tarybos požiūriui, todėl manau, kad neturėtume prarasti – ir visus raginu neprarasti – šios galimybės pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą.

einanti Tarybos pirmininko pareigas. − Man patiko M. Harbouro pastaba apie tai, ar dabartinė padėtis yra tarpinis etapas ar galutinis tikslas. Jei norime būti realistai – o aš nesu iš tų, kurie mėgsta perdėti – manau, kad tai tarpinis etapas, o ne galutinis tikslas. Galėjome pasiekti ir galutinį tikslą, tačiau paprasčiausiai buvo netinkamos sąlygos. Atsižvelgdami į savo piliečių ir savo vartotojų interesus, šią padėtį galime vertinti kaip tarpinį etapą.

Visi žinome, kad valstybėse narėse teisinės sąlygos labai skirtingos. Didesnis suderinimas šiame etape nebūtų įmanomas. Daug geriau apimti mažiau ir turėti galimybę susitarti. Tai iš tiesų padės padidinti vartotojų teises ir kartu padės mums siekti bendrosios rinkos užbaigimo.

  Andreas Schwab, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, dėl to, ar tai galutinis tikslas, ar ne, galima diskutuoti labai išsamiai. Aišku, kad Europos Bendrijos kūrėjai, pvz., Altiero Spinelli, kurio vardu nuo šiandien vadinsime mūsų frakcijos posėdžių salę, sugebėjo spręsti svarbesnius klausimus Europoje. Tačiau esu įsitikinęs, kad šiandieninė pažanga Europoje vyksta iš lėto ir konstruktyviai. Dėl šios priežasties norėčiau padėkoti visiems šiose diskusijose dalyvavusiems Parlamento nariams, siūlant pakeitimus prisidėjusiems prie to, kad šis kompromisas taptų įmanomas. Kompromisas visada yra galimybė pasiekti skirtingų interesų pusiausvyrą. Niekas nebus visiškai patenkintas, tačiau visi bus pasirengę gerinti metodą, kuris bus dar labiau patobulintas. Būtent todėl manau, kad veikiame teisingai.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti Komisijos pirmininko pavaduotojai V. Reding už jos nuolatinį ryžtą, taip pat už jos paramą ir drąsinimus šiandien šiose diskusijose ir daugelyje kitų posėdžių. Tikiuosi, kad ir toliau galime ja pasikliauti per konsultacijas su Taryba. Norėčiau padėkoti komiteto pirmininkui M. Harbourui už pranešėjui parodytą kantrybę, taip pat kitiems komiteto nariams bei Teisės reikalų komiteto pirmininkui K. H. Lehnei. Tarybos atveju norėčiau, kad buvusi šio Parlamento narė laikinai einanti Tarybos pirmininko pareigas E. Győri suprastų, jog Europos Parlamentas gali būti priverstas pakeisti pasiūlymą, kurį, laimei, sausio 24 d. patvirtino Taryba. Kai kuriose srityse norėtume eiti toliau ir todėl per kelias ateinančias savaites konstruktyviai diskutuosime, siekdami rasti teigiamą sprendimą. Labai jums dėkoju.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 11.30 val.

Raštiški pareiškimai (Pagal darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnį)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Teigiamai vertinu tai, kas nuveikta stiprinant vartotojų teises ES. Taip pat pritariu siūlomoms priemonėms dėl tarptautinės prekybos palengvinimo ir priemonėms, skirtoms ES taisyklėms dėl vartotojų apsaugos paaiškinti, kad būtų panaikintas dabartinis neaiškumas.

Skaidrumas ir geresnis verslo ir vartotojų informavimas apčiuopiamai prisidėtų prie vartotojų pasitikėjimo rinka ir tai paskatintų ekonomikos augimą. Tačiau vis tik kai kurios priemonės ir jų poveikis mažosioms ir vidutinėms įmonėms man kelia nemažą susirūpinimą. Nors tokios įmonės, be abejo, pritaria aiškesnius teisinius pagrindus nustatančioms ir dabartinius vartotojų apsaugos mechanizmus papildančioms priemonėms, kai kurioms įmonėms susirūpinimą kelia tai, kad kai kurios naujos nuostatos gali paveikti kasdienę įmonių veiklą. Tokiomis priemonėmis gali būti smarkiai padidinta biurokratija ir užkrauta nereikalinga administracinė našta.

Apsaugodami vartotojus privalome užtikrinti, kad nebūtų apsunkinama įmonių veikla ir paslaugų, kuriomis aprūpinami šie vartotojai, teikimas.

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Siūloma Vartotojų teisių direktyva viename teisės akte suderinamos keturios direktyvos dėl ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių, neteisingų sąlygų vartotojų sutartyse, vartotojų apsaugos pasirašant nuotolinės prekybos sutartis ir tam tikrų vartojimo prekių ir pardavimo ir garantijų aspektų. Šių keturių direktyvų sujungimo tikslas – gerinti vidaus rinką ir paskatinti tarptautinę prekybą. Aukšto lygio vartotojų apsauga užtikrinamas gaminių kokybiškumas bei didinamas vartotojų pasitikėjimas, taip skatinamas vidaus rinkos veiksmingumas. Turime atmesti bandymą nustatyti griežtą dvejų metų garantijos laikotarpį, nes tokia nuostata būtų susilpninta vartotojų apsauga daugelyje valstybių ir dėl to tos valstybės narės turėtų savo nacionalinėje teisėje sutrumpinti garantinį laikotarpį, taip pablogėtų vartotojo padėtis. Tikslas padidinti vartotojų pasitikėjimą tarptautiniais pirkimais, dėl kurių vartotojai susiduria su kliūtimis, t. y. su kalba susijusiomis problemomis, nepasitikėjimu mokėjimų sistemomis ir produktų pristatymo paslaugomis bei įmonių nenoru prekiauti užsienyje, yra teisingas. Gana teisinga Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentės, kuri apgailestauja, kad neatsižvelgiama į naujus produktus, atsirandančius dėl produktų kūrimo kaitos ir naujovių, pvz., į skaitmeninius produktus, kritika. Pramogų ar vartotojų elektronikos srityje vis dažnesni produktai, kuriuose yra programų arba kitų nematerialių paslaugų.

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Dabartinių įstatymų ir standartų nevienodumas dažnai atgraso vartotojus ir verslininkus, ketinančius dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Vartotojai ir verslininkai susiduria su kliūtimis, susijusiomis su rinkos sąlygų skirtumais.

Reikia plačiai suderinti aptariamą sutartį, ypač siekiant išlaikyti aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį. Be sektorinės įvairovės, direktyvos taikymo sritis iš esmės būtų apribota iki ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių. Būtent pagal tokias sutartis sudaromas didžiausias tarptautinių sandorių skaičius.

Be to, neaišku, ar tam tikrai sutarčiai taikomos suderintos taisyklės daugiausia priklauso nuo nustatytų apibrėžčių teksto. Kai kurios tokios apibrėžtys dažnai nepakankamos ir netinkamos teisiniu požiūriu.

Būtina iš tiesų užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse vartotojams būtų garantuotas aukštas vartotojų apsaugos lygis ir kad jiems prekės ir paslaugos galėtų būti teikiamos be jokių nereikalingų teisinių kliūčių. Tai padėtų paskatinti vartotojų pasitikėjimą ir labiau sudominti verslą tarptautiniais sandoriais.

  Liem Hoang Ngoc (S&D), raštu. – (FR) Labai noriu padėkoti A. Schwabui ir šešėliniams pranešėjams už jų darbą. Komisijos pradinis pasiūlymas buvo nepriimtinas, nes jame buvo ketinama visiškai suderinti taisykles dėl vartotojų teisių be jokio sistemingo jų priderinimo prie palankiausių nacionalinių teisės aktų.

Kitaip tariant, daugeliui valstybių narių reikėtų atsisakyti savo nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis iš tiesų suteikiama geresnė apsauga vartotojams. Prancūzijoje dėl to reikėtų atsisakyti dviejų pagrindinių acquis: „paslėpto defekto“ taisyklės ir sprendimo, kad išnešiojamosios prekybos prekiautojas negali imti mokėjimo, kol nepasibaigė apsigalvojimo laikotarpis.

Tačiau mano kolegoms socialistams ir man pavyko pasiekti, kad būtų pakeistas toks požiūris ir standartu būtų laikomas minimalus suderinimas. Mums taip pat pavyko pagerinti vartotojų teises daugeliu aspektų, ypač dėl pardavėjo teikiamos informacijos ir apsigalvojimo laikotarpiui taikomų nuostatų.

Tačiau lieka viena problema – V skyrius. Negalime pritarti tam, kad taisyklės dėl nesąžiningų sąlygų būtų visapusiškai suderintos, nes tokiu atveju susidūrusios su kasdien kintančiomis ir kartais didelę riziką vartotojų atžvilgiu keliančiomis komercinėmis veiklomis valstybės narės netektų galimybės reaguoti.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Komisijos tyrimų duomenimis, vienas iš trijų ES piliečių perka prekes internetu, tačiau tik 7 proc. perka internetu užsienyje. Trisdešimt trys procentai norėtų pirkti užsienyje. Ši sritis vis dar nereguliuojama ir sudėtinga pirkti prekes internetu, ypač atsižvelgiant į pristatymo ir sandorio išlaidas. Pasiūlymu dėl direktyvos dėl vartotojų teisių siekiama sumažinti internetinių veiksmų sudėtingumą. Labai teigiamai vertinu internetu perkančių vartotojų didesnes teises. Mums reikia visapusiškos informacijos apie prekiautojus, įskatinat jų pavadinimus, adresus ir kontaktinius duomenis. Reikia suderinti taisykles visoje ES, kad mūsų neužkluptų nemalonūs netikėtumai ir papildomos išlaidos. Teigiamai vertinu, kad suderinta teisė dėl sutarties atsisakymo per 14 dienų. Turime saugoti vartotojus, tačiau kartu turime skatinti ekonomiką. Visapusiškai pritariu pranešėjo pastangoms suderinti šiuos aspektus. Vartotojų direktyvos įgyvendinimas yra vienas problemos aspektas, o visiškas bendrosios skaitmeninės rinkos integravimas ir įgyvendinimas, ES vidaus rinka ir Paslaugų direktyva yra kita klausimas. ES ir jos valstybės narės turi sutelkti dėmesį į abu klausimus.

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Naujos suderintos Europos vartotojų teisių direktyvos patvirtinimas neabejotinai yra vienas svarbiausių geresnio vidaus rinkos veikimo ramsčių. Suderinta direktyva, kuria apjungiamos kelios su vartotojų teisėmis susijusios direktyvos, bus apčiuopiamai supaprastintas teisinis pagrindas, padidintas vartotojų pasitikėjimas ir paskatinta tarptautinė prekyba. Norėdami skaidrinti prekybą ar tiekimo grandinę, ypač elektroninėje prekyboje, turime užtikrinti, kad būtų pateikti prekiautojo kontaktiniai duomenys, kad vartotojas, jei reikia, galėtų tiesiogiai su juo susisiekti. Todėl pritariu su tuo susijusiems pranešėjo pasiūlymams. Direktyva pakankamai suderinta vartotojų ir verslininkų požiūriu ir pakankamai lanksti, kad būtų suderinti valstybių narių skirtumai. Visiškai suderintų vartotojų apsaugos teisės aktų Europos Sąjungoje vis dar nėra. Nepaisant to, tai didelis žingsnis siekiant geresnės vartotojų apsaugos ir prekybos.

  Marianne Thyssen (PPE), raštu. – (NL) Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija daug metų nuosekliai tvirtino, kad vartotojų apsauga ir vidaus rinkos užbaigimas nėra vienas kitam prieštaraujantys tikslai ir kad, tiesą pasakius, jie yra susiję. Šia horizontalia priemone susisteminamos ir paaiškinamos vartotojų ir prekiautojų teisės ir pareigos visoje ES. Taip pat pažymima, kad ES rimtai nusiteikusi pažeidžiamiausių vartotojų poreikių patenkinimo klausimu. Dabartiniai pirkimo internetu ar užsienyje trūkumai didžiąja dalimi bus pašalinti. Taip bus sudarytos sąlygos ne tik vartotojams, bet ir mūsų MVĮ, kurios nuo šiol galės lengviau pasinaudoti didele vidaus rinkos nauda. Tačiau jei norime gero savo MVĮ, neturėtume joms nustatyti jokios nereikalingos naštos. Todėl mums reikia MVĮ palankių pakeitimų Komisijos pasiūlyme. Europa MVĮ atžvilgiu neturėtų nustatyti jokio už cum laude mažesnio siekio.

  Giovanni Collino (PPE), raštu. – (IT) Mūsų prekybos centrai statomi vis toliau nuo mūsų namų ir mes vis rečiau vaikštinėjame pagal lentynas rankose laikydami produktus, apsupti šviežio maisto kvapo ir klausydamiesi žmonių balsų. Vis dažniau perkame nuotoliniu būdu ir internetas dabar visiškai pakeitė mūsų įpročius, ir taip yra dėl vis greitėjančio mūsų gyvenimo tempo. Tai konkreti, apčiuopiama reiškinio, kuris knygose vadinamas pasauline ekonomika, apraiška. Koks prekybos centro ir interneto skirtumas? Internete negali stabtelėti ir paklausti krautuvininko patarimo rinkdamasis vieną iš produktų, o jei produktas blogas, negali kaip prekybos centre grįžti atgal ir pardavėjui parodęs čekį iš lentynos pasirinkti kitą produktą. Būtent todėl Europos vartotojų teisių direktyva labai svarbi atsižvelgiant į joje nustatytus įpareigojimus dėl produkto informacijos ir taisykles dėl produktų su defektu, kurie turi būti pakeisti, pataisyti arba sumažinta jų kaina, siekiant užtikrinti, kad visoje Europoje internetinės prekybos apsauga būtų ne mažiau stipri nei prekybos pardavimo vietose.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Mano nuomone, Vartotojų teisių direktyva yra vienas svarbiausių teisės aktų, dėl kurių diskutuosime pirmoje šių metų pusėje. Didesnės galimybės susipažinti su informacija ir didesnė vartotojų apsauga yra labai svarbūs klausimai, pvz., internetinės rinkos ir visos ES ekonomikos augimo požiūriu. Internetinė rinka Europoje, palyginti, pvz., su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, vis dar vystosi lėtai, ir mano namų valstybė – Lenkija – šioje srityje tarp visų ES valstybių narių užima tik 17 vietą. Tik 23 proc. Lenkijos vartotojų perka internetu ir pasitikėjimo nebuvimas greičiausiai viena pagrindinių to priežasčių. Vienas prieštaringiausių pasiūlymo dėl direktyvos punktų yra tai, kiek reikėtų suderinti reglamentus. Esu patenkinta, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešėjas pritarė mano frakcijos, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso, pateiktiems argumentams, kuriais kritikuojamas Europos Komisijos tikslas dėl visapusiško suderinimo, nes tikrovėje tai užkirstų kelią valstybėms narėms tvirtinti aukštesnius standartus už nustatytus direktyvoje. Manau, norinčios išlaikyti aukštesnius standartus valstybės turėtų turėti galimybę tai padaryti.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Deja, pramoninius ar maisto produktus perkančių vartotojų teisės geriau apsaugotos nei besinaudojančiųjų transporto, medicinos priežiūros ar švietimo paslaugomis. Taip yra todėl, kad sudėtinga įrodyti, jog suteiktos paslaugos buvo prastos kokybės.

Pvz., Latvijos oro transporto bendrovės „airBaltic“, kurios 51 proc. valdo valstybė, padėtis šiuo metu monopolinė. Dėl to piktnaudžiaujama aptarnaujant keleivius ir teikiant paslaugas. Bendrovės direktorius B. Flick nemano, kad reikia atsakyti į Europos Parlamento narių klausimus, ir paprasčiausiai ignoruoja plačiosios visuomenės skundus. Savo machinacijomis „airBaltic“ bando apkvailinti Europos Parlamentą. Bendrovė pardavinėja verslo klasės bilietus į lėktuvus, kuriuose neteikiamos verslo klasės paslaugos. Be to, „airBaltic“ slepia dažnus lėktuvų gedimo atvejus ir taip nuolat rizikuoja tūkstančių keleivių gyvybėmis. Būtina įsteigti tyrimų komitetą, kuris išnagrinėtų „airBaltic“ veiklą, nes kitaip baigtis gali būti tragiška.

  Ville Itälä (PPE), raštu. – (FI) Komisijos pirminiame pagrindiniame pasiūlyme buvo keliama gana daug problemų vartotojų ir bendrovių atžvilgiu. Tačiau pranešėjas atliko puikų darbą ir dėl to galima žengti svarbius žingsnius link nuoseklesnės vartotojų apsaugos vystant vidaus rinką ir nekeliant pavojaus aukšto lygio vartotojų apsaugai. Tikėkimės, kad tai paskatins tarptautinę nuotolinę prekybą. Tačiau privalome atminti, kad vis dar daug veiksnių trukdo elektroninės komercijos augimui Europoje. Ateityje turėsime imtis priemonių, kad, pvz., galėtume paspartinti mokėjimų srautus ir tarptautinių mokėjimų surinkimą padaryti veiksmingesnį, taip būtų sudarytos sąlygos mažosioms ir vidutinėms įmonėms greičiau išdrįsti žengti į Europos elektroninę rinką.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – (RO) Norėčiau pareikšti savo dėkingumą, kad po rytojaus balsavimo galėsime turėti teisinius pagrindus, kuriais užtikrinamas geresnis vartotojų teisių suderinimas ES. Vis dėlto norėčiau pasveikinti Europos Komisiją, kad ji inicijavo šį direktyvos projektą, kuriame keturios galiojančios direktyvos sujungiamos į vieną teisėkūros priemonę. Taip pat noriu pabrėžti, kad įgyvendinus šią direktyvą pagaliau galėsime Europos Sąjungos 27 valstybių narių piliečiams užtikrinti, kad jie turėtų patikimą aukšto lygio vartotojų apsaugą. Be to, noriu pasveikinti pranešėją su jo puikiu darbu, nes jis šiame pranešime pridėjo keletą labai svarbių straipsnių, kuriais bus reguliuojamos internetu prekes ir paslaugas perkančiųjų teisės.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Norėčiau padėkoti A. Schwabui ir kitiems Parlamento nariams už jų į šį projektą įdėtą darbą. Teigiamai vertinu pastangas, kurių buvo imtasi siekiant ES lygmeniu suderinti nuotolinių pardavimų reglamentus, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus ir palengvinti prekiautojų veiklos sąlygas. Neabejotinai reikia kompromiso, kuriuo būtų užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga ir sudaromos palankesnės sąlygos prekiautojams lengviau teikti paslaugas visoje ES. Manau, kad teisinga užtikrinti aukštą minimalų vartotojų apsaugos lygį visoje Europos Sąjungoje, suteikiant valstybėms narėms galimybę savo teritorijoje nustatyti dar griežtesnes taisykles, jei manys, kad ES užtikrinamos vartotojų apsaugos nepakanka. Tačiau negalime ignoruoti prekiautojų interesų, kurių veikimas veiklos ir išlaidų sumažinimo požiūriu turėtų iš tiesų palengvėti dėl ES lygmens reglamentų suderinimo. Todėl patartina suformuoti poziciją, kuria būtų galima apsaugoti vartotojų ir prekiautojų interesus. Neabejotina, kad sandorius padarius saugesnius ir suderinus reglamentus išaugs pasitikėjimas nuotoline prekyba, ir tai paskatins vartotojus dažniau pirkti nuotoliniu būdu.

21. Degalų kokybę reglamentuojančios direktyvos, įskaitant ES nustatytąsias bitumingojo smėlio ir skalūnų alyvos vertes, įgyvendinimas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas − diskusijos dėl Lindos McAvan Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu pateikto klausimo Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, dėl degalų kokybę reglamentuojančios direktyvos, įskaitant ES nustatytąsias bitumingojo smėlio ir skalūnų alyvos vertes, įgyvendinimo (O-000058/2011 – B7-0209/2011).

  Linda McAvan, autorė. − Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Pirmininkų sueigai, kad ji taip greitai, jau šią savaitę, skyrė laiko šioms diskusijoms. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos narei, kad ji tokį vėlų metą atvyko čia į diskusijas dėl šio mūsų Parlamentui labai svarbaus klausimo.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai labai techninis klausimas. Tai klausimas, susijęs su degalų kokybę reglamentuojančios direktyvos įgyvendinimo priemonėmis ir pagrindinės ar nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų transporto priemonėms naudojant degalus, vertės nustatymu. Tikrasis labai rimtas klausimas, ar tikrai rimtai esame nusiteikę Europoje sumažinti transporto išmetamus teršalus? Žinome, kad apie 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta transportas. Žinome, kad šis skaičius didėja, nors būsto ir energetikos sektoriuose jis mažėja. Transporto priemonių degalų švarinimas yra svarbiausias kovos su klimato kaita elementas ir būtent todėl degalų kokybę reglamentuojanti direktyva tokia svarbi.

Taip prieiname prie bitumingojo smėlio ir skalūnų alyvos klausimo. Parlamentas tikėjosi, kad praėjusių metų pabaigoje Komisija pateiks pasiūlymus dėl direktyvos įgyvendinimo. Buvo vėluojama ir žinome šio vėlavimo priežastis, nes vyko Komisijos diskusijos, ar bitumingajam smėliui nustatyti atskirą vertę. Mums buvo pasakyta, kad negalime kurti priemonių, nes neatliktas joks mokslinis tyrimas, kuriuo būtų pagrindžiamas Komisijos pasiūlymas. Vis dėlto pirmuosiuose Komisijos projektų konsultavimosi dokumentuose buvo pateikta atskira bitumingajam smėliui nustatyta vertė, tačiau vėlesnėse versijose ji nebebuvo nurodoma.

Jūsų dėka, Komisijos nare, dabar atliktas tyrimas dėl bitumingojo smėlio. Šio prieš du mėnesius pasirodžiusio tyrimo rezultatai tokie patys kaip ir ankstesnių tyrimų, t. y. naudojant kanadietišką bitumingąjį smėlį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas vidutiniškai vienam megadžauliui sudaro 107,3 g CO2, o įprastus degalus − 87,1 g. Naudojant skalūnų alyvą šis santykis yra 122 ir 139 g CO2 vienam megadžauliui. Kitaip tariant, tyrimo duomenimis, minėti degalai labiau teršia už įprastą alyvą. Dabar tyrimai atlikti ir tikiuosi, kad šį vakarą iš Komisijos narės išgirsime, jog pasiūlymas dėl degalų kokybę reglamentuojančios direktyvos įgyvendinimo bus pateiktas.

Pradžioje jau sakiau, kad tai nėra paprastas techninis klausimas. Praėjusią savaitę daugelis čia šį vakarą esančių Parlamento narių gavome tūkstančių Europos piliečių, labai susirūpinusių dėl šio klausimo, pasirašytą peticiją. Jie nori to paties kaip ir aš, t. y. tinkamo, sąžiningo bitumingojo smėlio ir skalūnų alyvos ženklinimo. Dažnai girdime, kad ES pirmauja kovodama su klimato kaita, tačiau Kalifornijoje jau patvirtintas mažai dvideginio išskiriančių degalų standartas, kuriame bitumingasis smėlis vertinamas kaip išskiriantis daug dvideginio.

Žinau, kad šiuo klausimu vykdomas plataus masto lobizmas, girdėjome apie tai, susitikome su įvairiais lobistais, tačiau netgi dabar, kai žinome, kad bitumingasis smėlis ir skalūnų alyva teršia labiau už tradicinę alyvą, mums sakoma: „Ne, atlikime daugiau tyrimų, dar palaukime.“ Tačiau jau turime duomenis apie bitumingąjį smėlį, todėl nebematau jokių priežasčių delsti. Bitumingasis smėlis yra viena labiausiai teršiančių žaliavų, kurias žino žmogus, skirtų transporto priemonių degalams gaminti. Todėl logiška, kad šiems degalams degalų kokybę reglamentuojančioje direktyvoje reikėtų suteikti kitą kategoriją, kitaip nebus užkirstas tam kelias ir pagal degalų kokybę reglamentuojančią direktyvą transporto priemonių degalai terš labiau, o ne taps švaresni.

Komisijos nare C. Hedegaard, žinau, kad netrukus išgirsite, kiek daug mūsų kolegų iš visų Parlamento frakcijų pritaria mūsų susirūpinimui. Jūs pagarsėjusi savo pasiryžimu kovoti su klimato kaita ir už tai esate gerbiama šiame Parlamente. Norime dirbti kartu su jumis, kad pradėtų veikti jūsų veiksmų planas dėl mažo dvideginio išmetimo kiekio ir kad iš tiesų transporto išmetami teršalai sumažėtų 60 proc., kaip skelbėte praėjusią savaitę, taigi tikiuosi, kad šįvakar atvykote su geromis naujienomis ir kad mums pasakysite, jog per kelias ateinančias savaites priimsime šį įgyvendinimo standartą ir bitumingajam smėliui ir skalūnų alyvai bus nustatyta aukštesnė vertė.

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. − Pone pirmininke, Linda McAvan ką tik pasakė, kad jos ir Komisijos nuomonė sutampa dėl to, kaip svarbu iš tiesų kovoti su transporto priemonių teršalų išmetimu; tokia nuomonė išreiškiama baltojoje knygoje dėl transporto, kuri bus paskelbta šiandien. Deja, su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo tikslo, nustatyto degalų kokybę reglamentuojančioje direktyvoje, intensyvumu susijusios priemonės rengimas užtruko ilgiau nei tikėtasi. Tačiau šis vėlavimas nepadarys poveikio tiekėjų galimybei laikytis jų reikalavimų, numatytų direktyvoje, nes nė viena valstybė narė nenustatė tarpinio 2014 m. tikslo.

Rengdama savo pasiūlymą, Komisija manė, kad tinkamu teisėkūros metodu turi būti suderintas ataskaitų teikimo metodo tikslumas bei sudėtingumas ir skirtingas atskirų kuro rūšių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumo laipsnis. Praėjusį rudenį ir pirmosiomis šių metų savaitėmis Komisijoje vyko plačios vidinės diskusijos, kurios šiuo metu baigiamos, taigi su valstybėmis narėmis dėl pasiūlymo gali būti diskutuojama per ateinančius mėnesius.

Kalbant apie nustatytąsias bitumingojo smėlio ir skalūnų alyvos vertes, džiaugiuosi galėdama informuoti, kad Komisija neseniai paskelbė pranešimus, kuriuose nurodyta vidutinė nustatytoji bitumingojo smėlio vertė ir orientacinių nustatytųjų skalūnų alyvos verčių ribos. Šie pranešimai skelbiami Komisijos tinklalapyje. Atsižvelgdama į platų susidomėjimą šiuo klausimu, Komisija mano, kad būtų naudinga atlikti šių pranešimų ribotą tarpusavio vertinimo procesą. Toliau dirbdama su šiuo klausimu, artimai bendradarbiavau su savo kolega, atsakingu už prekybos klausimus, siekdama užtikrinti, kad mūsų požiūris atitiktų mūsų įsipareigojimus, nustatytus pagal tarptautinę teisę − taip ketinu elgtis ir toliau.

Taigi kol kas neatsižvelgdama į tarpusavio vertinimo proceso ir po to būsiančios Komisijos vidinės konsultacijos rezultatus šiame etape Komisija ketina pateikti įgyvendinimo priemonės projektą atitinkamam reguliavimo komitetui, nurodydama nustatytąsias bitumingojo smėlio ir skalūnų alyvos vertes ir kitų netradicinių degalų, pvz., anglies ir gamtinių dujų vertimo skystuoju kuru, nustatytąsias vertes.

Taip pat numatyta įgyvendinimo priemonėje nurodyti, kad Komisija ištirs kitų pramoninių žaliavų, kurios išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą ir, jei bus gautas mokslinis pagrindimas, įgyvendinimo priemonė bus pakeista, ją papildant naujomis pramoninių žaliavų kategorijomis.

Taip priemonė taps nediskriminacinė, parodant, kad pramoninių žaliavų kategorijų sąrašas yra atviras ir kad Komisija aktyviai stebi kitas kategorijas ir yra pasirengusi išplėsti sąrašą, kai bus surinkta pakankamai įrodymų ir duomenų apie kitas kategorijas.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad reikia kelių savaičių tarpusavio vertinimui ir vėliau vyksiančių Komisijos vidinių diskusijų užbaigimui, praeis šiek tiek laiko, kol bus galima dėl viso paketo įgyvendinimo priemonės projekto diskutuoti su valstybėmis narėmis. Tačiau, patvirtinus priemonės projektą reguliavimo komitete, priemonė bus perduota Europos Parlamentui peržiūrėti.

  Horst Schnellhardt, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti L. McAvan, kad pateikė šį klausimą. Persvarsčius degalų kokybę reglamentuojančią direktyvą, degalų tiekėjai būtų įpareigoti sumažinti per degalų būvio ciklą, pvz., per transportavimą ir per perdirbimo procesą, išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir apskaičiuoti sumažinimą, taip pat nuo 2010 m. sumažinti teršalų išmetimą 1 proc. per metus vienam energijos vienetui, t. y. 10 proc. iki 2020 m. Tačiau manau, kad per degalų būvio ciklą išmetamų teršalų kiekį įmanoma sumažinti tik tokiu atveju, jei nustatytos atitinkamos standartinės vertės. Jos pagaliau turi būti nustatytos ir paviešintos.

Tačiau kai L. McAvan pateikė savo klausimą, man pasirodė, kad ji norėtų, jog gamyba šiame energetikos sektoriuje būtų sustabdyta. Norėčiau įspėti nesilaikyti tokio požiūrio, nes skaičiai ir duomenys, susiję su teršalų išmetimu išgaunant žalią naftą ar alyvą iš bitumingojo smėlio ar skalūninę alyvą, labai smarkiai skiriasi. Vos prieš valandą kalbėjau su chemijos pramonės atstovu, kuris teigė, kad šioje srityje yra tiek daug techninio vystymo galimybių, kad būtų galima pasiekti daug geresnių rezultatų. Norėčiau Parlamentui priminti, kad nuolat kalbame apie priklausomumą nuo ne Europos Sąjungoje esančių energijos šaltinių. Šios žaliavos turime čia, Europos Sąjungoje, taigi savo diskusijose turime į tai atsižvelgti. Tačiau visa tai veiks tik tuo atveju, jei bus nustatytos standartinės vertės ir jos bus patikrintos. Todėl raginu Komisiją imtis skubių veiksmų.

  Kriton Arsenis, S&D frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, iš tiesų diskutuojame dėl labai svarbus klausimo: teršalų išmetimas gaminant naftą iš bitumingojo smėlio tris–penkis kartus didesnis nei taikant kitus gamybos metodus ir šiuo rodikliu, kurio labai trokštame naujoje direktyvoje, bus suteikta galimybė užtikrinti, kad neremtume šio katastrofiško gamybos metodo.

Sakėte, kad mokslinis tyrimas baigtas. Tačiau net ir turėdami mokslinio tyrimo rezultatus – nes teigėme, kad norint tęsti reikalingas mokslinis tyrimas – dabar norime šį mokslinį tyrimą perduoti tarpusavio vertinimui. Klausimas, Komisijos nare, kada ši procedūra bus užbaigta? Kokie laiko terminai? Kiek dar turime laukti, kol šis rodiklis bus peržiūrėtas naudojant šią metodiką, kad pagaliau galėtume jį įtraukti į savo teisės aktus?

Tiesą pasakius, bitumingojo smėlio problema nėra tik teršalų išmetimas. Čia kalbama apie unikalių miškų, Kanados arktinių miškų, mūsų gyvybiškai svarbių pagalbininkų kovojant su klimato kaita, naikinimą. Be to, kartu žalojame tenykštę žemę, kurioje vyksta šis masinis naikinimas, ir jei į savo teisės aktus neįtrauksime minėto rodiklio, šis naikinimas išplis į kitas valstybes.

  Fiona Hall, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, noriu padėkoti Komisijos narei C. Hedegaard už jos ilgalaikes pastangas šiuo klausimu ir už jos teigiamą pranešimą šį vakarą. Komisijos nare, daug kartų susitikome su Europos Parlamento nariais ir vertiname, kad jūs niekada nebuvote kalta dėl kilusių kliūčių. Tačiau tai, kad pažanga nepasiekta, labai nuvylė.

Pirmiausia mums visiems buvo teigiama, kad nepakako tuzino mokslinių tyrimų, kuriais parodyta, jog bitumingojo smėlio atveju išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinės naftos atveju. Mums buvo teigiama, kad reikia atlikti mokslinį tyrimą naudojant visiškai tokią pat metodiką. Dabar, Jungtiniam tyrimų centrui atlikus tokį mokslinį tyrimą, kurio išvados yra 107 g vienam megadžauliui, t. y. daug daugiau nei vidutiniškai 87,1 g žalios naftos atveju, oponentai teigia, kad mums reikia tarpusavio vertinimo. Tai iš tiesų atrodo, kaip plataus masto laiko švaistymas.

Gaila, kad viena šalis vykdo tokį smarkų lobizmą, siekdama, kad bitumingajam smėliui būtų nenustatyta atskira vertė, nes tai visiškai neturi nieko bendra su Kanados diskriminavimu. Yra daug kitų galimų bitumingojo smėlio telkinių, kai kurie iš jų, kaip ką tik girdėjome, yra pačioje ES. Būtent todėl, kad šie alternatyvūs naftos šaltiniai traukia investuotojų susidomėjimą visame pasaulyje, privalome primygtinai reikalauti atskiros šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo vertės šiems šaltiniams. Kitu atveju, kai bitumingojo smėlio dalis energijos rūšių derinyje taps vis didesnė, atsidursime padėtyje, kai pateiksime duomenis, kad pasiekėme degalų kokybę reglamentuojančios direktyvos 6 proc. sumažinimo tikslą, tačiau iš tikro degalus gaminsime dar labiau teršdami nei šiandien.

Komisijos nare, būtų labai gerai, jei Prekybos GD paaiškintumėte, nors esu tikra, kad tai jau padarėte, kad tai ne siekis pakenkti Kanadai ir kad, be kitų dalykų, Parlamentas norėtų, kad šis nustatytosios bitumingojo smėlio vertės klausimas būtų išspęstas, siekiant užtikrinti sklandų ES ir Kanados prekybos susitarimo procesą.

  Satu Hassi, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, rengdami klimato paketą nutarėme, kad transporto priemonių degalų anglies pėdsakas iki 2020 m. turėtų sumažėti 6 proc. Būtų visiškai nenuoseklu ir nepagrįsta, jei dabar neatsižvelgtume į labiausiai iš visų teršiančias degalų rūšis, pvz., naftą iš bitumingojo smėlio, ir skatintume jų pasaulinę gamybą, pvz., Kanadoje ir Afrikoje. Visiškai akivaizdu, kad turėtume turėti savo pačių nustatytąsias anglies pėdsako vertes naftai iš bitumingojo smėlio ir skalūninei alyvai. Mums taip pat reikia kiek galima skubiau atskirti kitus žalios naftos šaltinius.

Mano nuomone, Kanados vyriausybė visiškai netinkamai ėmėsi spausti ES ir turėtume tam sutrukdyti. Jei Kanados bitumingojo smėlio naftos pėdsakas yra mažesnis už pamatinę vertę, Kanada gali tai įrodyti. Ar neturėtume iškastinei naftai taikyti tokio pat principo, kokį taikome biodegalams, kur nustatytosios vertės skiriasi priklausomai nuo žaliavos šaltinių?

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nare, pasaulinės bitumingojo smėlio atsargos labai didelės. Manoma, kad bituminės naftos atsargos yra daugiau nei du kartus didesnės už naudojant tradicinius metodus gaunamos žalios naftos atsargas. Naudojant dabartines technologijas įmanoma eksploatuoti žaliavų telkinius tokiose vietose, kuriose anksčiau niekam net nekilo įtarimų, kad tai įmanoma. Tačiau kartu sugriežtėjo aplinkos apsaugos reikalavimai, todėl kyla aplinkosaugos standartų ir žaliavų ieškojimo ir noro jas išgauti bet kokia kaina priešprieša. Dėl to didėja žemės alinimas, miškų naikinimas ir vandens išteklių eksploatavimas.

Gavybos bendrovės turi būti priverstos iš naujo įdirbti jų naudojamą žemę, kad ten vėl vieną dieną galėtų augti miškai. Iš bitumingojo smėlio perdirbimo pelną gaunančios bendrovės privalo dalį šio pelno skirti aplinkos apsaugai, pvz., užstato forma. Europos Komisija turėtų pritarti tokiems reikalavimams ir paremti technologijas, skirtas išmetamam CO2 sumažinti. Galiausiai Europos ir Kanados ekonominiai ryšiai tokie tvirti, kad Kanados pramonė, nori ji to ar ne, privalo prisitaikyti prie Europos aplinkos apsaugos reikalavimų, siekdama veikti Europos rinkoje, pvz., šioje srityje.

  Peter Liese (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti L. McAvan, kad ji ėmėsi iniciatyvos šiuo klausimu, ir C. Hedegaard, kad ji sprendžia šią problemą. Esame nepatenkinti tempu, kuriuo viskas vyksta, tačiau žinome, kad šis klausimas yra gerose – C. Hedegaard – rankose. Norėtume ją remti jos diskusijose Komisijoje ir diskusijose su visais kitais dalyvaujančiaisiais.

Bitumingojo smėlio poveikis aplinkai aiškus. Už Parlamento sienų yra paroda, kurioje aiškiai matyti – nors galime kelti klausimą dėl kai kurių pareiškimų ar dėl kai kurių skaičių – kad kilo rimta aplinkos problema. Tai nediskutuotina. Atsižvelgiant į tai, kad taip išsamiai diskutavome dėl biodegalų poveikio ir netgi planavome atlikti tyrimus dėl netiesioginių pokyčių maisto produktų gamyboje, privalome į šią akivaizdžią problemą pažvelgti atidžiau. Dėl šios priežasties tai labai svarbi direktyva.

Per diskusijas ir pasirengimą mano galvoje sukosi sakinys, kurį kartojo Vokietijos aplinkos apsaugos ministras Norbert Röttgen: „Iškastinio kuro atžvilgiu jau nuraškėme visus žemai kabančius vaisius“. Tai tampa akivaizdu, jei galvoje turime šią temą ir minėtą parodą už Parlamento sienų. Norint iškasti visus mūsų papildomus iškastinio kuro telkinius reikės labai daug darbo ir dėl to kils naujų problemų. Todėl šį vakarą norėčiau dar kartą pabrėžti, kad visi turime priežastį labiau pagalvoti apie energijos vartojimo efektyvumą, ypač atsižvelgiant į pastarųjų dienų įvykius. Norėčiau, kad Komisijai ir G. Oettingeriui darytume didesnį spaudimą, kad būtų laikomasi energijos vartojimo efektyvumo 20 proc. tikslo. Tikiuosi, kad Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas ir už transportą atsakingas Komisijos narys per ateinančius kelerius metus galės pateikti konkrečias priemones, o ne tuščius žodžius ir kad jie nelauks ir tai padarys iki kitos parlamentinės kadencijos.

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE). - (NL) Pone pirmininke, aikštėje prie mūsų Parlamento veikia fotografijų paroda bitumingojo smėlio Kanadoje tema. Pažiūrėjus į vieną iš nuotraukų iš tiesų pasidaro nemalonu. Joje matyti nuostabūs nepaliesti miškai ir ryški linija, nuo kurios prasideda 170 kv. metrų dydžio juodas alyva užterštas ežeras. Tai pamačius iš tiesų pasidaro nemalonu ir rekomenduočiau visiems šį vakarą nueiti ir pažiūrėti parodą.

Dėl bitumingojo smėlio ne tik netenkama daugiausia biologinės įvairovės, bet ir išmetama itin daug CO2. Mano nuomone, biologinė įvairovės nykimo ir CO2 išmetimo jau pakanka, kad tvirtai prieštarautume bitumingojo smėlio eksploatavimui Kanadoje ir kitose valstybėse. Tačiau mažiausia, ką galime padaryti – į degalų kokybę reglamentuojančią direktyvą įtraukti bitumingojo smėlio taršos vertę.

Išklausęs C. Hedegaard žodžius, darau prielaidą, kad taip ir bus, tačiau tikiuosi, kad ji taip pat įnirtingai prieštaraus bitumingojo smėlio eksploatavimui Kanadoje ir kitose pasaulio dalyse.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pone pirmininke, investavus į priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui pastatuose ir transporto sektoriuje didinti, galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų , t. y. iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 20 proc.

Vyko labai plačios diskusijos tvirtinant degalų kokybę reglamentuojančią direktyvą. Automobilių gamybos pramonė tada manė, kad norint padidinti iš biodegalų gaminamų degalų dalį jai reikės daugiau laiko sukurti ir pagaminti naujus variklius, galinčius atlaikyti didesnį garų slėgį.

Tačiau direktyvos galutiniame tekste nustatyta, kad automobilių gamintojai ir degalų gamintojai privalo investuoti į teršalų išmetimo mažinimą ir degalų kokybės didinimą.

Manau, kad norint sumažinti transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį Europos Sąjunga turėtų pirmumo tvarka investuoti į Europos pažangųjį elektros energijos tinklą, kuris galėtų priimti vietos ir regiono mastu iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių pagamintą energiją ir kuris būtų sujungtas su infrastruktūra, reikalinga elektra varomų transporto priemonių naudojimui.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nare, turiu pasakyti, kad dėl šios direktyvos Vidurio ir Rytų Europos naftos perdirbimo bendrovėms kyla rimtų abejonių. Taip yra netgi ne dėl to, kad ši direktyva dar neįsigaliojo, tačiau dėl to, kad norime sužinoti metodus, pagal kuriuos bus skaičiuojami išmesti teršalų kiekiai. Ar bus naudojamas ES vidurkiu grindžiamas „fiksuotas“ metodas, ar „mišrus“ metodas, pagal kurį skaičiuojami visi, pradedant nuo gavybos laiko ir vietos, išmesti teršalai? Jei bus naudojamas pastarasis metodas, su Rusijos nafta dirbantys gamintojai iš tiesų turės sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 12 proc., kadangi taršos lygis aukštas jau gavybos vietoje.

Komisijos nare, dėl šio klausimo sausio mėn. kartu su savo keturiais kolegomis jums siuntėme laišką ir gavome jūsų atsakymą, tačiau atsakymas neišsklaidė visų mūsų abejonių. Todėl norėčiau jūsų paprašyti dar kartą mane užtikrinti, jei galima, kad šiuo įstatymu rusišką naftą perdirbančios naftos perdirbimo bendrovės neatsidurs nepalankioje padėtyje ir kad dėl to Vidurio ir Rytų Europos valstybės narės nebus diskriminuojamos.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, nesu Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys; turėčiau ir norėčiau juo būti ir tikiuosi, kad būsiu. Jei kas nors išeinate iš komiteto arba jei komitetas ketina ką nors pašalinti, praneškite man, aš užimsiu vietą.

– Komisija prieš kelias savaites pateikė labai gerą dokumentą dėl energijos vartojimo efektyvumo. Jame pabrėžta, kad reikia daugiau nuveikti pastatų ir transporto srityje, ir su tuo sutinku 100 proc.

Transporto srityje reikia imtis aktyvesnių veiksmų nustatant didesnius apribojimus transporto priemonių gamintojams, kad būtų gaminamos efektyviau degalus naudojančios transporto priemonės. Tai labai svarbus aspektas ir šioje srityje dirbama nepakankamai. Esu Delegacijos ryšiams su Kanada narys ir vakar mums kanadiečiai parodė pristatymą šia tema. Jie nori mus pasikviesti ir parodyti, kaip tai veikia, ir kol bus sukurtos technologijos, turėtume atvirai vertinti bitumingąjį smėlį ir skalūninę naftą.

  Connie Hedegaard, Komisijos narė. − Pone pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti Parlamentui už labai aiškią šįvakar čia pareikštą nuomonę. Manau, ji labai aiški ir rodo nekantrumą ir skubėjimą. H. Schnellhardt sakė, kad turėtume veikti skubiai, K. Arsenis aiškiai pateikė klausimą dėl laiko grafiko, kada baigsime? Esu laiminga galėdama pasakyti, kad dabar kalbame apie palyginti trumpą laikotarpį. Tarpusavio vertinimas, manome, užtruks kelias savaites, po to klausimas turės būti grąžintas atgal Komisijai ir ten vyks vidinis procesas. Tai dar nebus pabaiga, tačiau mes bent jau paruošime klausimą kitam etapui, t. y. pradėsime dirbti su valstybėmis narėmis.

Taigi artėjame prie pabaigos, tačiau, kaip sakė F. Hall, tai visiškai nediskriminacinė iniciatyva ir, manau, visi suprantate, kodėl verta dirbti atidžiai, kad su ja susiję dokumentai būtų aiškūs. Būtent tai mes pateikėme ir visi žinome tai lėmusias priežastis. Viena priežasčių yra tai, kad šis aspektas nebuvo įtrauktas nuo pat pradžių, kai prieš kelerius metus buvo pradėtas darbas šiuo klausimu. Todėl šį darbą atliekame dabar, kad galėtume jį užbaigti.

Norėčiau užbaigti pasakydama, kad atsižvelgiant į šią nustatytąją bitumingojo smėlio vertę bendras direktyvos įgyvendinimo vėlavimas reiškia, kad galėtume nustatytąją vertę įtraukti dabar, t. y. per tą patį etapą, kai pradėsime įgyvendinti pačią direktyvą. Tokiu atveju nustatytosios bitumingojo smėlio vertės požiūriu galėsime darbą užbaigti truputį greičiau, nei kai kurie iš mūsų manė, kai pradėjome darbą prieš devynis mėnesius. Ačiū už labai aiškią nuomonę. Tikiuosi, kad suprantate, jog dirbame labai sunkiai, kad užbaigtume šį klausimą.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Pagal darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnį)

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – Praėjusiais metais lankiausi bitumingojo smėlio vietovėse Kanadoje, taigi esu šio reiškinio liudininkas. Turėjau galimybę dėl šio klausimo dalyvauti išsamiose konsultacijose su Albertos vyriausybe ir Kanados Federaline vyriausybe. Prieš vykstant į Kanadą Europos organizacija „Žemės draugai“, Pasaulio laukinės gamtos fondas (WWF) ir Transporto ir aplinkos apsaugos komitetas perdavė man kausimus dėl bitumingojo smėlio, kad juos užduočiau Albertos vyriausybei. Albertos tarptautinių santykių ministras atsakė į visus šiuos klausimus.

Man buvo perduota, kad Kanada visapusiškai pasiryžusi mažinti pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir mažinti anglies išmetimą iš iškastinio kuro, ir man buvo pabrėžta, kad, mokslinių tyrimų duomenimis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo intensyvumas iš bitumingojo smėlio gali būti toks pat arba mažesnis, palyginti su kai kuriomis kitomis kuro rūšimis. Vis tik dar yra tam tikrų abejonių visuomenės sveikatos, biologinės įvairovės ir laukinės gamtos požiūriu.

Norėčiau paskatinti Komisiją į Kanados bitumingojo smėlio vietoves nusiųsti ekspertų grupę, kad ji atliktų nepriklausomą bitumingojo smėlio vertinimą, nes Komisija iki 2012 m. gruodžio mėn. pateiks pasiūlymus dėl degalų kokybę reglamentuojančios direktyvos pakeitimų, siekiant įvertinti galimybę nustatyti papildomas priemones tiekėjams, kad būtų 2 proc. sumažintas vieno energijos vieneto būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

  Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Daug metų Kanadoje vyksta gamtos saugotojų ir investuotojų, kurie, deja, augant pasaulinės naftos kainoms ir poreikiui, rodo vis mažiau pagarbos gamtos apsaugai, kova. Tarptautinės naftos bendrovės aplinkos apsaugą vertina kaip paprasčiausias sąnaudas, kurias reikia mažinti. Bendrovių rodoma nepagarba nesibaigia de facto vykdomu vietos gyventojų, kurių pragyvenimas priklauso nuo aplinkos, naikinimu. Nerimą keliantis vietos gyventojų susirgimų vėžiu skaičiaus augimas yra tiesioginė beatodairiškos gavybos pasekmė. Pripratome viską vertinti pinigais. Pasauliniu mastu žaisdami stalo žaidimą „Monopolis“, kurį vadiname ekonomika, matome tik trumpalaikį pelną. Visai nesirūpiname tuo, ką mums vėliau reikės mokėti už tolesnį vidutinių zonų miškų kirtimą ir ištisų ekosistemų vertimą pievomis daug ilgesniame ir rimtesniame išlikimo žaidime. Atsižvelgiant į dabartines ekonomines ir politines sąlygas, ištekliai paprasčiausiai bus išnaudoti, o aplinkai padaryta žala dėl greito išnaudojimo. Pelnai pernelyg masinantys, o energijos troškimas pernelyg didelis. Kas spręs? Žmonės ir jų demokratiškai išrinkti atstovai ar turtuoliai ir naftos bendrovių vadovai? Jei Europa neužims tvirtos pozicijos netvarios bitumingojo smėlio ir skalūnų alyvos gavybos klausimu, tai paprasčiausiai tapsime politiniu teatru, vaidinančiu, kad domimės šiuo klausimu, tačiau iš tiesų neturinčiu nei valios, nei galių pakeisti padėtį.

22. Bendrosios tarifų lengvatos (diskusijos)

  Pirmininkas. Kitas klausimas – pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (A7-0051/2011), kurį Tarptautinės prekybos komiteto vardu pateikė H. Scholz (COM(2010)0142 – C7-0135/2010 – 2010/140(COD)).

  Helmut Scholz, pranešėjas. – (DE) Ponia pirmininke, ponia E. Győri, pone K. De Guchtai, ponios ir ponai, baigiantis dienai aptariame svarbų tarptautinės prekybos politikos aspektą. Atsižvelgdamas į jo svarbą norėčiau, kad Parlamente dalyvautų visi nariai ir visos vietos būtų užimtos. Europos Sąjungos bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema (angl. GSP) yra labai svarbus pasiekimas Europos prekybos politikos srityje. Ši sistema padeda atverti mūsų rinką visų rūšių prekėms, išskyrus ginklus, iš skurdžiausių pasaulio šalių. Joje daugybei produktų iš besivystančių šalių taip pat numatytos prekybos nuolaidos. GSP+ yra vertinga skatinančioji sistema, kuria besivystančioms šalims suteikiamos papildomos lengvatos, jeigu jos pasirašo ir praktiškai įgyvendina svarbias tarptautines sutartis dėl žmogaus teisių, darbo sąlygų ir aplinkos apsaugos. Tačiau sistemoje yra silpnų vietų ir ją reikia periodiškai atnaujinti.

Pastaraisiais metais Europos Parlamentas, šalys partnerės, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos pateikė svarbių pasiūlymų dėl sistemos patobulinimo. Dabar visas pasaulis laukia, kad Komisija pateiktų savo pasiūlymą dėl itin reikalingos sistemos peržiūros. Terminas šiam pasiūlymui pateikti buvo 2010 m. birželio 1 d. Komisija nepateikė pasiūlymo laiku ir dėl jos nesugebėjimo to padaryti ES ir už ES ribų esančių šalių ir įmonių padėtis liko neapibrėžta ir yra jiems pavojinga. Galiojantis reglamentas turi būti peržiūrėtas dabar.

Padėtį bandote gelbėti pasinaudodami pereinamojo laikotarpio reglamentu ir būtent dėl to balsuosime rytoj, t. y. ketvirtadienį. Pereinamojo laikotarpio reglamentas paprasčiausiai reiškia galiojimo pratęsimą. Jis nieko nekeičia, jame nenumatomi jokie patobulinimai ir jis nepadeda įgyvendinti naujų reikalavimų, numatytų Lisabonos sutartyje. Tai sukėlė ne tik nuostabą, bet ir Europos Parlamento pasipiktinimą, ir kaip pranešėjas jaučiausi taip pat. Šio Parlamento narių pareiga – užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagal Lisabonos sutartį išrinktų Europos piliečių atstovų teisės, pareigos ir suteikti įgaliojimai. Taip pat turime pareigą užtikrinti, kad mažesni tarifai iš tikrųjų pagerintų besivystančių šalių padėtį. Siekiant apsaugoti ES partnerius nuo užsitęsusio proceso padarinių iš pradžių Tarptautinės prekybos komitetui pasiūliau pakeisti tik tas reglamento dalis, kurios būtinos, kad Parlamentas galėtų atlikti savo naująjį vaidmenį.

Kartu norėčiau pabrėžti, jog taip pat manau, kad GSP ir GSP+ schemos turi būti iš esmės pakoreguotos. Intensyviuose susitikimuose su Taryba ir Komisija dėl teisinių aspektų, numatytų Lisabonos sutartyje, kurie turi poveikį pereinamojo laikotarpio reglamentui, Parlamentas galiausiai nusprendė suteikti didelį pasitikėjimą. Šiuo atveju dar kartą norėčiau nuoširdžiai padėkoti Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkui profesoriui V. Moreirai už jo, kaip tarpininko, nuolatines pastangas ir taip pat jums, pone K. De Guchtai, už Komisijos patikinimą, kad pagrindiniai pakeitimai, visų pirma susiję su Parlamento informavimu ir dalyvavimu, bus praktiškai įgyvendinti. Todėl nusprendėme pritarti visiems savo pakeitimams, siekdami, kad pereinamojo laikotarpio reglamentas kuo greičiau įsigaliotų. Tai padarėme visų pirma atsižvelgdami į savo partnerių ir įmonių susijusius interesus.

Patikindama Komisija taip pat pažadėjo ateityje nedelsdama visapusiškai informuoti Parlamentą ir kartu Tarybą apie darbą, susijusį su esminiais GSP aspektais, ir apie visus pokyčius ir dalytis visais dokumentais apie GSP. Komisija taip pat užtikrina, kad Europos Parlamentas apie visus lengvatų taikymo sustabdymo atvejus pagal 16 straipsnio 3 dalį, apie panaikinimus, įskaitant susijusias Komisijos tyrimo ataskaitas, pagal 17 straipsnį ir apie apsauginius sprendimus pagal 20 ir 21 straipsnius bus informuojamas prieš jiems įsigaliojant.

Palankiai vertiname tai, kad buvo pateiktas omnibus 1, ir Komisijos pasirengimą pradėti išsamias diskusijas dėl pasiūlymų, kuriuos ji pateikė kartu su omnibus 1. Taip pat norėtume Komisijai priminti, kad omnibus 2 turi būti pateiktas nedelsiant.

Galiausiai dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Parlamentas padarė nuolaidą dėl pereinamojo laikotarpio reglamento. Privalome nepamiršti, kad turime kovoti dėl nuolatinio ir esminio Parlamento parlamentinių teisių įgyvendinimo.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, pone H. Scholzai, ponios ir ponai.

einanti Tarybos pirmininko pareigas. − Pone pirmininke, leiskite tęsti anglų kalba. Turėdama omenyje terminiją, manau, labiau tinkama vartoti anglų kalbą. Nuo to laiko, kai Komisija pristatė savo pasiūlymą ribotam laikui pratęsti dabartinio GSP reglamento taikymą, – vadinamasis pasiūlymas dėl termino pratęsimo, – Taryba šiame Parlamente nuolat kartoja, kaip svarbu šį pasiūlymą patvirtinti tinkamu laiku. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad besivystančios ir mažiau išsivysčiusios šalys toliau naudotųsi bendrąja ES lengvatinių muitų tarifų sistema, kuri yra esminis besivystančioms šalims skirtos ES prekybos politikos elementas.

Tarybai malonu matyti, kad šiandien Europos Parlamente žengiamas pirmasis žingsnis siekiant patvirtinti šį pasiūlymą per pirmąjį svarstymą. Mes kuo greičiau imsimės reikalingų priemonių, kad, vadovaudamiesi jūsų šiandien patvirtinta pozicija, pritartume mūsų institucijų susitarimui. Kartu Taryba laukia, kada artimiausiu metu Komisija pristatys savo pasiūlymą dėl nuodugnios ES GSP peržiūros.

Turėtume sukurti schemą, kad galėtume labiau padėti toms besivystančios ekonomikos šalims, kurioms labiausiai reikia lengvatų, ir, numatydami paskatas už gerą valdymą, užtikrinti, kad ji taptų dar veiksmingesnė vystymo ir užsienio politikos priemonė. Atsižvelgdama į tai Taryba informuoja apie savo pasirengimą dirbti kartu su Parlamentu vadovaudamasi gero bendradarbiavimo principu, siekdama praktiškai įgyvendinti šiuolaikinę, išsamią ir visapusiškai taikomą teisinę sistemą, kuri prisidės prie besivystančių šalių poreikių tenkinimo.

Baigdama norėčiau pasinaudoti šia proga ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vardu labai padėkoti už Tarptautinės prekybos komiteto pirmininko V. Moreiros ir šio dokumento pranešėjo H. Scholzo teigiamas ir konstruktyvias pastangas siekiant susitarti dėl šio pasiūlymo.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. − Pone pirmininke, nuoširdžiai dėkoju už Tarptautinės prekybos komiteto paramą rengiant pasiūlymą dėl reglamento, taikomo bendrųjų lengvatinių muitų tarifų schemai, galiojimo pratęsimo. Ypač dėkojame pranešėjui H. Scholzui ir Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkui V. Moreirai už jų norą rasti pragmatišką sprendimą, kaip pašalinti Parlamento abejones dėl naujų taisyklių, reglamentuojančių deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, taikymo galiojančiam GSP reglamentui.

Prisiminsite, kad galiojimo pratęsimas buvo pasiūlytas kaip priemonė nustatyti laikotarpiui, kuris reikalingas prisitaikyti prie įsigaliojusios Lisabonos sutarties ir pateikti naują reglamentą dėl būsimos ES GSP schemos. Europos Parlamento sutikimas, kuris buvo išreikštas per Tarptautinės prekybos komiteto balsavimą kovo 3 d., leidžia toliau sėkmingai taikyti dabartinę schemą, kuri yra naudinga besivystančioms šalims ir ES. Ji taip pat padės sustiprinti ES vaidmenį ir įsipareigoti siekti ES vystymosi politikos tikslų.

Komisija garsiai ir aiškiai išgirdo Parlamento abejones dėl su GSP reglamentu susijusių sprendimų priėmimo aspektų. Šiuo atveju dar kartą galime patvirtinti savo visapusišką ir aktyvią paramą Parlamentui atliekant savo vaidmenį prekybos politikos srityje, kaip tai numatyta Lisabonos sutartyje. Dėl šios priežasties Komisija įsipareigojo konstruktyviai aptarti per keletą pastarųjų savaičių Parlamento išsakytas abejones. Šios diskusijos toliau vyks kartu svarstant ir du Komisijos pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo pakoreguojamas sprendimų priėmimo procesas prekybos politikos srityje atsižvelgiant į įsigaliojusią Lisabonos sutartį – omnibus I ir omnibus II.

Kartu Komisija dės visas pastangas, kad atsižvelgtų į Parlamento reikalavimą visapusiškai jį informuoti apie darbą, susijusį su esminiais GSP aspektais. Tai iš tikrųjų yra labai svarbu siekiant, kad Parlamentas galėtų veiksmingai atlikti savo vaidmenį prekybos politikos srityje. Dėl šios priežasties Komisija, atsižvelgdama į galiojančius reikalavimus, nedelsdama informuos Parlamentą ir Tarybą apie visus svarbius pokyčius ir dalysis visais su GSP susijusiais dokumentais.

Galiausiai laukiame tolesnių diskusijų su jumis dėl būsimos bendrosios lengvatinių muitų tarifų schemos prieš pateikiant pasiūlymą dėl naujo reglamento, kuris pasieks jus gegužės mėn. Esu pasirengęs aptarti pagrindinius pasiūlymo elementus tuoj po to, kai jį patvirtins Komisija.

  Béla Glattfelder, PPE frakcijos vardu. – (HU) Pone pirmininke, man labai malonu, kad dėl pranešėjo noro pasiekti kompromisą buvo galima laiku pratęsti lengvatinių muitų tarifų schemos galiojimą. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Vengrija šiame procese atliko labai svarbų vaidmenį. Jeigu nebūtume sugebėję pratęsti lengvatinių muitų tarifų galiojimo, dabar tai turėtų visiškai priešingą poveikį skurdžiausioms pasaulio šalims. Tačiau apmaudu, kad Europos Komisija pateikė šį pasiūlymą Parlamentui vėlai ir negalėjome surengti čia prasmingų diskusijų net jeigu GSP reglamentas vertas būti pakeistas. Taip yra dėl to, kad lengvatiniai muitų tarifai, kuriuos nustatome turtingiausioms pasaulyje naftą eksportuojančioms šalims, pvz., Jungtiniams Arabų Emyratams arba Saudo Arabijai, yra nepagrįsti. Verta apsvarstyti, ar Rusija, kuri nėra PPO narė dėl to, kad nenori prie jos prisijungti, ir labai dažnai naudojasi prekybos politika siekdama daryti spaudimą užsienio politikos srityje, nusipelno jai suteikiamų prekybos lengvatų.

Taip pat verta apsvarstyti, kaip galėtume į lengvatinių muitų tarifų schemą įtraukti tvarumo kriterijų. Nepaisant viso to, šiandien prekybos lengvatos taip pat suteikiamos šalims, kurios priešingu atveju tarptautiniu mastu trukdo patvirtinti susitarimus dėl klimato apsaugos arba šiuo tikslu eksportuoja į Europos Sąjungą prekes, pagamintas nesilaikant tvarumo reikalavimų, dažnai naikindamos atogrąžų miškus arba išmesdamos didžiulius CO2 kiekius. Tikiu, kad kita lengvatinių muitų tarifų schema padės išspręsti ir šiuos klausimus.

  Vital Moreira, S&D frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, jeigu čia diskutuojame dėl to, kaip ilgai galios dabartinė bendroji lengvatinių muitų tarifų (angl. GSP) schema, tai taip yra dėl to, kad Komisija nesugebėjo įvykdyti savo pareigos per tinkamą terminą pateikti iš esmės peržiūrėtą šią schemą, kaip buvo siūloma.

Todėl tikimasi, kad bus pratęstas dabartinio reglamento terminas siekiant išsaugoti tarptautinės prekybos teikiamus pranašumus, kuriais besivystančios, ypač skurdžiausios, šalys naudojosi patekdamos į Europos rinką. Siekiant, kad GSP besinaudojančios šalys toliau ja naudotųsi, ir atsižvelgiant į ekonomikos subjektus, kurie dėl to galės plėtoti savo prekybinius santykius, būdami tikri dėl savo lūkesčių ir teisinio saugumo.

Būtent todėl aš, kaip Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas ir šešėlinis pranešėjas, raginau, kad termino pratęsimas turėtų būti tik termino pratęsimas, o ne kas kita, ir netgi Parlamentas pritarė, kad šis reglamentas būtų ad hoc pakoreguotas atsižvelgiant į Komisijos įgyvendinimo aktus, taip suteikdamas mums tikėjimą, kad artimiausioje ateityje jis bus suderintas naudojantis vadinamaisiais omnibus reglamentais.

Norėčiau pabrėžti, kad, laikantis šio supratimo, pranešėjo, šešėlinių pranešėjų ir likusių komiteto narių priimtas sprendimas turėjo įtakos Europos Komisijos įsipareigojimui – kurį šiandien dar sykį pakartojo Komisijos narys K. De Gucht ir nuoširdžiai dėkoju jam už jo rūpinimąsi – nuo šiol užtikrinti, kad Europos Parlamentui pagal Lisabonos sutarties nuostatas dėl bendros prekybos politikos bus laiku pateikiama išsami informacija apie kiekvieną svarbų aktą, susijusį su dabartinio reglamento taikymu.

Paskutinis padėkos žodis pranešėjui, Komisijai, taip pat Tarybai už šį kompromisą, kuris leis Parlamentui tinkamai rūpintis Europos ir tų, kurie mumis pasitiki, interesais.

  Niccolò Rinaldi, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, bendrieji lengvatiniai muitų tarifai yra vienas iš keleto diferencijavimo metodų, naudingų besivystančioms šalims tarptautinės prekybos srityje. Tai subtili priemonė, kuri turi būti kuo geriausiai naudojama.

Šį vakarą kalbame apie galiojimo pratęsimą, o tai reiškia, kad Komisijos data bus atidėta iš karto po to, kai bus pateiktas naujas galutinis pasiūlymas. Tačiau dabar sakome, kad tai yra priemonė, su kuria turime elgtis apdairiai ir kuri taip pat taikoma tarpinstituciniams santykiams. Iki šiol, net ir remdamasis iki Lisabonos sutarties galiojusiu teisiniu pagrindu, Europos Parlamentas ne visada visapusiškai dalyvavo priimant sprendimus, kaip atsitiko per diskusijas dėl Kolumbijos arba Šri Lankos, kurios sukėlė šio Parlamento entuziazmą.

Taip pat turime apsvarstyti sprendimo įgyvendinti reglamentą ex post vertinimo ribas. Koks muitų tarifų sumažinimo padarinių poveikis, ką galime pasakyti apie panaikinimą, kokie jo mechanizmai, kokia jo procedūra? Kartais šių klausimų nagrinėjimas vietoje gali atskleisti netikėtų dalykų ir padėti nustatyti labiausiai susijusius kriterijus siekiant kuo veiksmingesnio reglamento poveikio.

Kalbant apie sąlygas reikia atkreipti dėmesį, kad pasaulis keičiasi ir priemonės turi labiau atitikti šalių, kurioms suteikiamos muitų tarifų nuolaidos, poreikius. Pagrindinę pagarbos žmogaus teisėms koncepciją turi papildyti platesnė vizija, kurioje, kaip pažymėjo pranešėjas H. Scholz, – dėkoju jam už puikų darbą, atliktą rengiant šį pranešimą, – atsižvelgiama į įvairius rodiklius: taikos atkūrimą po konflikto, specifinę moterų padėtį, profesines sąjungas, padėties atkūrimą po gaivalinių nelaimių, aplinkos tvarumą ir tarptautinių socialinių susitarimų laikymąsi.

Jeigu patvirtintume šių kriterijų rinkinį, nenustebčiau, jeigu mūsų sudarytas šalių, kurioms taikomos lengvatos, sąrašas skirtųsi nuo dabartinio sąrašo ir jis būtų labiau vertas patvirtinimo, tačiau apie tai dar kartą galėsime kalbėti, kai turėsime galutinį pasiūlymą dėl reglamento.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, atsižvelgiant į tai, kad dabartinės bendrosios lengvatinių muitų tarifų schemos galiojimas baigiasi metų pabaigoje, svarbu, kaip jau buvo sakyta, kad Komisija laiku pateiktų savo naują projektą dėl išsamios sistemos peržiūros.

Dabar kalbame tik apie galiojimo pratęsimą, kuris reikalingas siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir abipusius interesus. Tačiau, atsižvelgiant į šios temos svarbą besivystančioms šalims arba ir ES valstybėms narėms, visų pirma toms silpnesnės ekonomikos šalims, kurių pramoninių, žemės ūkio arba socialinių interesų ne visada paisoma sudarant Komisijos rengiamus tarptautinės prekybos susitarimus, reikalingos išsamios diskusijos siekiant aptarti visus galimus šios sistemos aspektus, padarinius ir poveikį būsimame reglamente, kurio projektas Parlamentui turi būti pateiktas kuo greičiau.

  Oreste Rossi (EFD). - (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ši priemonė yra susijusi su bendrąja lengvatinių muitų tarifų sistema, kitais žodžiais tariant, mažesniais importo muitais trečiosioms šalims, kurios sudarydamos tarptautines sutartis ar susitarimus prisiima tam tikrus įsipareigojimus svarbiais klausimais, pvz., darbuotojų teisės arba aplinka. Šie reikalavimai Europos Komisijos siūlymu turėtų būti periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami, tačiau, deja, čia esame tam, kad balsuotume ne dėl peržiūros, bet dėl senųjų taisyklių galiojimo pratęsimo.

Šiuo nepalankiu metu, kai išgyvename ne tik ekonomikos, bet ir tarptautinę politikos krizę, pasirinkimas neperžiūrėti ir neatnaujinti įtraukimo į sąrašą arba išbraukimo iš jo sąlygų prieštarauja svarbiausiems Europos Sąjungos interesams. Nepaisydami nenuoseklaus Europos Komisijos elgesio, vis tiek balsuosime už, nes manome, kad ši priemonė yra naudinga trečiosioms šalims, kurios, palyginti su kitomis, ypač išsiskiria sprendžiant strateginio pobūdžio klausimus.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. − Pone pirmininke, išklausiau kalbas. Suprantu, jog frakcijos sutinka, kad turėtume pratęsti dabartinės sistemos galiojimą, tačiau jos taip pat laukia, kad kuo greičiau pristatytume jiems naują sistemą. Būtent tai ir padarysime. Šiuo klausimu dirbame. Kaip žinote, prieš pateikiant pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto reikalingos viešos konsultacijos, kurios užtrunka. Reikalingas poveikio vertinimas, kuris užtrunka. Tuomet, žinoma, jūsų taip pat laukia vidinis sprendimų priėmimo procesas Europos Komisijoje nagrinėjant labai plačią temą.

Tai yra susiję su finansų sistema, kuri bus taikoma gana ilgą laikotarpį. Norime, kad sistema būtų pagrįsta didesne atranka nei tai buvo praeityje, kad galėtume padėti tiems, kuriems pagalba iš tikrųjų reikalinga. Dabar sistemos suteikiamomis lengvatomis naudojasi daugiau nei 150 šalių. Sistema visiškai nepagrįsta atranka. Galėtumėte net savęs paklausti, kokia tokios sistemos nauda. Mes atliekame išsamią jos peržiūrą.

Per keletą mėnesių pateiksime savo pasiūlymus. Tuomet Parlamentas turės galimybę išsamiai aptarti juos su mumis. Taip pat norėčiau pakartoti mūsų pasižadėjimą visapusiškai informuoti Parlamentą.

  Enikő Győri, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − Pone pirmininke, GSP reforma bus svarbiausias Tarybos ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės uždavinys. Atlikdami dabartinės schemos peržiūrą, kuri prasidės mums pirmininkaujant Tarybai, Parlamentas ir Taryba turės unikalią galimybę atsižvelgti į esminius pasaulio ekonomikos pokyčius, visų pirma į itin padidėjusį naujų partnerių konkurencingumą.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė atidžiai atsižvelgė į pagrįstas abejones, kurias pabrėžė N. Rinaldi, dėl veiksmingo GSP įgyvendinimo. Taryba ketina apsvarstyti tą ir daugybę kitų klausimų, remdamasi būsimu Komisijos pasiūlymu dėl naujo GSP.

Leiskite dar kartą nuoširdžiai padėkoti pranešėjui ir Komiteto pirmininkui V. Moreirai už jų bendradarbiavimą. Manau, kad tai sveiko proto pergalė, nes jie suprato, kad tai – skubus ir svarbus klausimas. Mes iš tikrųjų nenorėjome sukurti kokių nors teisinių problemų. Man tai yra tarsi modelis ir labai tikiuosi, kad spręsdami kitus klausimus, susijusius su teisiniais ginčais, pasinaudosime juo kaip labai geru Tarybos ir Parlamento sklandžių santykių pavyzdžiu.

  Helmut Scholz, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, ponia E. Győri, pone K. De Guchtai, visų pirma labai norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams už tai, kad jie taip konstruktyviai kartu dirbo. Dabar, kai galiausiai susitarėme dėl pereinamojo laikotarpio reglamento oficialių aspektų, norėčiau pasinaudoti šiomis diskusijomis, kad trumpai paaiškinčiau kai kuriuos reikalavimus būsimam reglamentui.

Naujoje reglamento versijoje turėtų būti nustatyti šie pagrindiniai tikslai: 1. padidinti sistemos veiksmingumą; 2. sukurti taisykles, kurios leis lengviau reglamentuoti reformos procesą, per kurį būtų užtikrintas lengvatas gaunančių šalių dalyvavimas; 3. užtikrinti, kad reglamente pakankamas vaidmuo būtų skiriamas demokratinės kontrolės užduotims, kurias turi atlikti Parlamentas. Tai apima Vystymosi komiteto pasiūlymus.

Nauja bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema (angl. GSP) turėtų būti aiškesnė ir skaidresnė sistema. Šiuo atveju norėčiau pateikti tris pastabas, ir pirmoji iš jų yra susijusi su kilmės taisyklėmis. Kilmės taisyklės ir su jomis susijusios administracinės procedūros yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko pagal GSP suteiktomis prekybos lengvatomis nėra visiškai pasinaudojama, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Dabartinėje sistemos versijoje kilmės taisyklės dažnai užkerta kelią lengvatomis, kurios numatytos dokumentuose, sukurti teigiamą poveikį. Ką tik grįžau iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) parlamentinės konferencijos, kuri vyko Ženevoje, ir ši problema šioje konferencijoje aptariamų klausimų sąraše užėmė labai svarbią vietą. Mano nuomone, ES, siekdama suvienodinti kilmės taisykles, turėtų PPO viduje agituoti lengvatų sistemai suteikti pirmenybę.

Mano antroji pastaba yra susijusi su šalimis partnerėmis. Šiuo atveju manau, kad labai svarbu sukurti paprastesnius kriterijus. Gini koeficientas yra geras tokios rūšies kriterijaus pavyzdys. Kaip jau minėta, siekdami užtikrinti gebėjimus veiksmingiau reaguoti turime būti lankstesni.

Mano trečioji pastaba yra dėl techninės paramos. Lengvatos pačios savaime nėra pakankamos. Turime padidinti sistemos poveikį ir pagerinti naudojimosi GSP lygį suteikdami techninę paramą.

Visa tai yra susiję iš esmės su visos lengvatų sistemos pagerinimu. Norėčiau dar kartą padėkoti kiekvienam dirbusiajam už konstruktyvų požiūrį. Atsižvelgdamas į šiandien gautus patikinimus, džiaugsiuosi galėdamas toliau dirbti su Komisija.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 11.30 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Noriu pabrėžti, kad Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas yra ne „bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos“ reforma, kurią atlikti Europos Parlamentas reikalavo savo 2008 m. birželio5 d. rezoliucijoje, o tik dabartinio taisyklių rinkinio galiojimo pratęsimas. Būtent todėl pritariu pranešėjo nuomonei dėl poreikio nedelsiant peržiūrėti šį 2008 m. sukurtą reglamentą ir pritaikyti jį prie vėliau įsigaliojusios Lisabonos sutarties nuostatų. Dėl šios Sutarties Europos Parlamentas naudojasi naujais įgaliojimais prekybos srityje ir privalo pasakyti nuomonę dėl tinkamumo kriterijų, lengvatas gaunančių šalių sąrašo ir laikino GSP taisyklių galiojimo sustabdymo. Ateityje reglamentą reikės iš esmės peržiūrėti siekiant aktyvesnio lengvatas gaunančių šalių dalyvavimo vykdant su jomis susijusias reformas ir suteikti techninę paramą, kad padėtume joms stiprinti savo institucinius gebėjimus, taip pat peržiūrėti ir suvienodinti kilmės taisykles.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Bendrojoje lengvatinių muitų tarifų sistemoje (angl. GSP) 176 besivystančioms šalims nustatytos patekimo į ES rinką lengvatos. Mažesni tarifai arba patekimas į vidaus rinką be muitų leidžia prekybos pagalba prisidėti prie skurdo mažinimo šiose šalyse. Todėl pritariu pereinamojo laikotarpio reglamentui, kuriuo užtikrinamas GSP teisinis tęstinumas, kad ši galimybė besivystančioms šalims išliktų prieinama. Prekyba taip pat yra svarbi ir veiksminga priemonė, kuri suteikia susijusioms šalims galimybę priartėti prie teisinės valstybės ir demokratijos ir kurti gerai veikiančią ekonomiką. Atsižvelgdama į šio klausimo svarbą ir neatidėliotinumą pritariu galiojimo pratęsimui ir didesnei pažangai rengiant reglamentą.

23. Vienos minutės kalbos (Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnis)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, neseniai šiame Parlamente buvo daug diskutuojama apie netinkamą maisto tiekimo grandinės veikimą Europoje ir šia tema netgi buvo patvirtintas pranešimas. Pateiksiu keletą šiandien Rumunijoje paskelbtų pavyzdžių apie Bendrijos viduje importuojamų prekių kainas muitinėje, palyginti su jų kainomis parduotuvėse.

Vidutinė importuojamų bulvių kaina yra 15 eurocentų už kilogramą, o parduotuvėse jų kaina 80 centų už kilogramą. Cukrus perkamas už 50 eurocentų, o parduotuvėse jo kaina 1,15 EUR. Paukštiena perkama už 1,25 EUR, o parduotuvėse vidutinė jos kaina 2,10 EUR už kilogramą.

Tas pats laikraštis, kuriame buvo paskelbta ši statistika, parodė, kad praėjusiais metais bulvių kaina padidėjo 45 proc., o aukso kaina padidėjo tik 40 proc. Ši absurdiška padėtis turi būti panaikinta ir manau, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas turi ieškoti šios problemos sprendimo būdų.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Pone pirmininke, pasaulyje vis daugėja vietų, kurios kenčia nuo klimato kaitos arba gaivalinių nelaimių. Naujausias pavyzdys – tragiška padėtis Japonijoje.

Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos pagalba turime reaguoti į šiuos pasaulinės strateginės problemos uždavinius, o ką jau kalbėti apie užtikrintą aprūpinimą maistu.

Daugėjant gyventojų atsiranda didesnio maisto kiekio poreikis, tačiau mes susiduriame su nuolat augančiu trūkumu dėl turimų atsargų. Kadangi teisė į maistą yra pagrindinė teisė, aprūpinimas maistu yra ir privalo išlikti vienu iš Europos Sąjungos prioritetų. Su bendra žemės ūkio politika susijusios strategijos turi būti įgyvendinamos šiam tikslui numatant pakankamą biudžetą, kuris padės išspręsti šiuos uždavinius.

Manau, kad bendrai žemės ūkio politikai skiriamas biudžetas turi išlikti bent jau dabartinio lygio arba net pakoreguotas siekiant prisitaikyti prie padidėjusių poreikių, atsirandančių dėl šių gaivalinių nelaimių, kurios, išskyrus galbūt geografinę teritoriją, nepaiso sienų ar tautybės.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE). - Pone pirmininke, norėčiau pasinaudoti šia proga ir pabrėžti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos svarbą, nes kasmet šios ligos visose 27 valstybėse narėse yra beveik 2 mln. mirčių priežastis. Kai kuriose šalyse, pvz., mano šalyje Rumunijoje, tai sudaro 50 proc. visų mirčių. Tokių lėtinių ligų gydymas sveikatos priežiūros sistemoms taip pat yra didelė finansinė našta, kurios dydis, apytiksliais skaičiavimais, yra maždaug 92 mlrd. EUR per metus visoje ES.

Turime toliau stengtis propaguoti sveiką gyvenseną ir daugiau informuoti apie širdies ir kraujagyslių ligas. Mes, kaip Europos Parlamento nariai, turėtume aktyviau supažindinti piliečius su piktnaudžiavimo alkoholiu, nesveikomis dietomis ir fizinės veiklos trūkumo keliamais pavojais. Tai vienintelis būdas, kuriuo galima padėti sumažinti ES piliečių sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir taip sumažinti neigiamą poveikį nacionaliniams sveikatos biudžetams.

  Oriol Junqueras Vies (Verts/ALE). – (ES) Pone pirmininke, didelė avarija Fukušimos branduolinėje elektrinėje privertė suabejoti tariamu branduolinės energetikos renesansu.

Daugybę metų plataus masto žiniasklaidos kampanija bando priversti patikėti, kad branduolinė energija yra vienintelis ateityje gresiančių energijos tiekimo ir klimato kaitos problemų sprendimas. Didesnio melo negalėtų būti.

Iki šiol keturios pagrindinės branduolinės energetikos problemos, – didelės sąnaudos, saugumas, atliekos ir radiacijos pavojus, – dėl kurių ji jau patyrė nesėkmę devintajame dešimtmetyje, dar turi būti patenkinamai išspręstos.

Dėl visų pirmiau minėtų priežasčių reikia pradėti laipsniško branduolinių elektrinių uždarymo ir jų atsisakymo etapą, pradedant tomis, kuriose jau įvyko didelės avarijos, pvz., Vandellós II branduolinė elektrinė Katalonijoje, ir tos, kurių veikimo terminas artėja į pabaigą. Kartu turime didinti energijos vartojimo efektyvumą, atsakingą energijos vartojimą ir investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, Europos Sąjungos politika kelia pavojų socialinėms ir darbo teisėms, dėl to kyla protestai ir konfliktai. Būtent tai praėjusią savaitę įvyko Portugalijoje. Maždaug 300 000 darbuotojų dalyvavo demonstracijoje, kurią organizavo Generalinė Portugalijos darbuotojų konfederacija (port. CGTP). Tai buvo didelė iš visų Portugalijos kampelių atvykusių pasipiktinusių ir pasibjaurėjusių žmonių minia, užtvindžiusi Lisabonos gatves. Tai buvo nacionalinis organizuotos kovos atsakas, parodantis, kad darbuotojai, moterys, jaunimas ir pensininkai pavargo būti politikos, kurią lemia didelių nacionalinių ir Europos ekonomikos ir finansų grupuočių interesai, aukomis.

Jie pasiryžę kovoti dėl kitokios politikos, kurią vykdant krizė nėra dingstis dar labiau didinti nedarbą, mažinti darbo saugumą, įšaldyti darbo užmokesčius ir pensijas, papildomai mažinti mažus darbo užmokesčius ir socialines pašalpas ir didinti kainas bei kelti mokesčius tiems, kurie gyvena iš savo darbo vaisių.

Tai buvo „ne“ Stabilumo ir augimo paktui ir kapitalistų politikai, kurią Europos Sąjunga ir vyriausybės skatino niekada nieko nereikalaudamos iš kapitalo, kartu palengvindamos kapitalui sąlygas didinti savo pajamas ir pelną. Tai kova, kurią kovodami jaučiame kovingą ir tvirtą solidarumą.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, nė vienas iš mūsų neabejoja, kad jau pakankamai prisiklausėme kalbų apie Turkiją, – Europos Sąjunga turi liautis kalbėjusi ir imtis veiksmų.

Krikščionio ortodokso patriarcho arešto Kalėdų pirmąją dieną dėl to, kad jis laikė mišias okupuotoje Kipro teritorijoje, nepakako, kaip ir nepakako devynių žurnalistų arešto kovo 3 d., kad baronienė C. Ashton kartu su Pirmininku H. Van Rompuy imtųsi veiksmų. Tačiau dabar nemanau, kad net jie nors kiek abejoja po to, kai Turkijos saugumo pajėgos okupuotoje Kipro dalyje areštavo keturis Europos Parlamento narius ir Europos Sąjungoje krikščionims ortodoksams atstovaujantį vyskupą. Akivaizdu, jog negalime toliau leisti, kad Turkija duotų mums antausius; paprasčiausias ES narystės procedūrų sustabdymas nėra pakankama atsakomoji priemonė.

Turime turėti drąsos ir stiprybės tai vyriausybei visiems laikams aiškiai parodyti, kad ji turi arba laikytis sutarčių, žmogaus ir piliečių teisių ir laisvių, arba Europos Sąjunga turi turėti drąsos nutraukti visus diplomatinius ir prekybos ryšius.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mažiau nei prieš dvi savaites, kovo 11 ir 12 d., Jobbik judėjimo dėl geresnės Vengrijos prezidiumas Transilvanijoje, Sekelio žemėje ir Tirgu Mureše rengė išvažiuojamuosius susitikimus. Be to, kad pareiškėme savo nuomonę dėl Sekelio teritorinės autonomijos svarbos, paskelbėme Vidurio Europą Europos platforma, kuri leistų daryti didelę pažangą rumunų ir vengrų taikinimo procese. Aš asmeniškai po prezidiumo susitikimo apsilankiau Ermeleko srityje, esančioje Partiume. Skaičiau paskaitą Valia lui Mihajuje, kuriame maždaug 300 000–400 000 Partiumo teritorijoje gyvenančių vengrų nori išsaugoti savo, kaip vengrų, tapatybę ir nori, kad jų vaikai būtų mokomi vengrų kalba, ir šis jų noras yra labai stiprus. Jie nori autonomijos. Tai rūpi tokiam dideliam skaičiui žmonių, kad norėčiau paprašyti Parlamento rasti progą surengti posėdį ar numatyti darbotvarkėje klausimą, kad galėtume aptarti Sekelio žemės ir Ermeleko autonomijos klausimą.

  László Tőkés (PPE). – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, minėdami revoliucijos ir karo dėl nepriklausomybės 1848–1849 m. dieną viso pasaulio vengrai kovo 15 d. šventė savo nacionalinę šventę. Mūsų pasaulinio garso poetas Sándor Petőfi 1849 m. paaukojo savo gyvybę dėl laisvės. Kovo 20 d., per jo mirties metines, prisiminėme kitą iškilų nepriklausomybės karo dalyvį – gubernatorių Lajosą Kossuthą, Vengrijos parlamentinės demokratijos tėvą, kuris pusę savo gyvenimo praleido tremtyje. Simbolinis mūsų žmonių meilės laisvei patvirtinimas yra tai, kad mūsų dvi nacionalinės radijo stotys vadinamos Lajoso Kossutho ir Sándoro Petőfio vardais. Vienoje iš savo nuostabių poemų mūsų kovotojas dėl laisvės ir poetas pagerbia atminimą tų didvyrių, „kurie žuvo už jus, palaimino pasaulio laisvę!“ Būtent ši revoliucinė pasaulinės laisvės dvasia anuomet įkvėpė jaunus vengrus ir šia dvasia laisvę mylinti Europa gina arabų jaunuolius ir visus dėl laisvės kovojančius pasaulio žmones.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D). – (RO) Pone pirmininke, Rumunijos vyriausybė, nustatydama atsakomybę, patvirtino naują Darbo kodeksą, kuris pažeidžia rumunų teises į socialinę apsaugą. Šis naujas kodeksas buvo priimtas dėl poreikio darbo rinką padaryti lanksčią ir kurti naujas darbo vietas. Tačiau niekas, nei profesinės sąjungos, nei darbdaviai, neprašė padaryti šio pakeitimo senajame kodekse. Jie netgi nepritaria naujoms priemonėms.

Iš tikrųjų vyriausybės patvirtintu Darbo kodeksu, užuot siekus lankstumo, viešasis sektorius smarkiai politizuojamas ir smogiamas skaudus smūgis darbuotojams, įtvirtinus tokias nuostatas, kaip kolektyvinių darbo sutarčių ir profesinių sąjungų teisių panaikinimas, taip pat nustačius, kad už kolektyvinius etatų mažinimus nemokamos kompensacijos. Tai reiškia, kad vyriausybė apgaudinėja paprasčiausius žmones, kurie dirba ir savo darbu prisideda prie didelių pastangų įveikti krizę.

  Stanimir Ilchev (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, prieš kelias dienas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete buvo aptarta puiki idėja patobulinti Šengeno erdvės šalių vertinimo mechanizmą atsižvelgiant į tai, kaip jos taiko Šengeno acquis, taip pat į tai, kokią pažangą šalys padarė siekdamos prisijungti prie Šengeno erdvės.

Tačiau kriterijai turi būti aiškūs, taikomi visiems ir neturi būti painiojami su abstrakčiais moraliniais kriterijais arba politizuojami. Pvz., turi būti stebimas šalių kandidačių korupcijos lygmuo.

Labai svarbu nustatyti korupciją ir ją atskleisti, tačiau šį procesą gali būti sudėtinga atlikti objektyviai kiekvienoje atskiroje šalyje. Kitais žodžiais tariant, neturėtume tapti subjektyvūs bandydami patobulinti vertinimo mechanizmą. Būtent dėl to taip pat numatomos sankcijos. Kai kurios iš jų gali būti finansinio pobūdžio. Būtinas didelis tikslumas.

Todėl šalys kandidatės turi kruopščiai pasirengti, nes priešingu atveju kyla pavojus, kad jų prisijungimas užtruks. Tos šalys, kurios yra Šengeno erdvėje, tačiau buvo prastai įvertintos, turi žinoti, kad kaip viena iš sankcijų gali būti sustabdyta jų narystė.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, nuo Antrojo pasaulinio karo praėjo daug laiko, tačiau iš tikrųjų nepakankamai, kad pamirštume to laikotarpio baisumus.

Todėl nesuprantu, kaip Europoje dar atsiranda žmonių, kurie stato paminklus fašistų nusikaltėliams. Kovo 14 d. kažkoks bendruomenės klubas Košicėje atidengė Jánoso Esterházy – už bendradarbiavimą su fašistais 1947 m. mirties bausme nuteisto karo nusikaltėlio – biustą. Jie atidengė nusikaltėlio, kuris pasveikino į Košicę įsiveržusius fašistų karius, biustą. Jis atvirai paskelbė apie bendradarbiavimą su naciais, pareikšdamas, cituoju: „Nuo pat jaunystės mano įsitikinimai buvo antisemitiniai ir jų aš neatsisakysiu iki savo mirties.“

Ponios ir ponai, ši akivaizdi provokacija, mano nuomone, yra dar labiau apgailėtina dėl to, kad šioje karo nusikaltėliui pagerbti skirtoje šventėje kalbėjo Vengrijos konsulas – šiuo metu Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, kuri visų mūsų ir taip pat visos ES vardu kalba daugybėje forumų, diplomatas.

  Slavi Binev (NI). – (BG) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kalbu, kad galėčiau atkreipti jūsų dėmesį į sudėtingą problemą, su kuria, deja, susiduria kiekvienas Bulgarijos pilietis, t. y. klientų reketavimą, kuriuo bankai užsiima kiekvieną dieną.

Keista, kad kai kurie bankai Bulgarijoje ima mokestį už pinigų pervedimą į sąskaitą ir iš jos. Neseniai tapau neįtikėtino bankų daromo spaudimo auka ir mano pinigai sąskaitoje buvo neteisėtai įšaldyti. Per šį incidentą paaiškėjo, kad aš neturiu jokio teisinio pagrindo pareikšti protestą.

Teisės aktai nėra griežtai reglamentuojami. Dėl didelio bankų sektoriaus lobizmo arba silpnos politinės valios demonstravimo paaiškėja, kad vyriausybė nesikiša į dvišalę kliento ir banko sutartį. Kiekvienas taip pat gali aiškiai matyti, kad šios sutarties šalys nėra lygiateisės.

Mano supratimu, problema yra ta, kad konkurencija neprisidėjo prie priimtinų rinkos sąlygų sukūrimo, ir manau, kad vyriausybė turi įsikišti. Raginu greičiau įgyvendinti SEPA ir sukurti aiškią bankų kontrolės sistemą. Tikiuosi, kad tuomet bankai skirs daugiau dėmesio savo klientams ir labiau jais rūpinsis, nes dabar jie paprasčiausiai yra kas dieną vykstančio reketo taikiniai.

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, anksčiau aptarėme vartotojų teises. Viena iš ES vartotojų turimų teisių – tai teisė į aprūpinimą maistu ir maisto saugą. Jie tikisi, kad į Europos Sąjungą importuojamas maistas yra gaminamas laikantis tokių pat aukštų standartų, kaip ir viduje gaminamas maistas. Deja, to negalima užtikrinti. Net patys Europos Audito Rūmai neseniai pasakė, kad „ES ūkininkams nustatyti privalomi tam tikri standartai, iš esmės susiję su gyvūnų gerove, negali būti nustatyti importuotos mėsos gamintojams“. Tai demaskuojantis kaltinimas, ypač dėl to, kad taip pat nurodoma, jog tik 2 proc. importuojamo maisto gali būti faktiškai patikrinama, palyginti su visiškai priešinga padėtimi Europoje, kurioje kiekvieno gyvūno kelią nuo ūkio iki šakutės galima atsekti.

Atsižvelgiant į tai, atrodo beprotiška siekti MERCOSUR susitarimo, ypač dėl to, kad Švedijos maisto ir technologijos institutas nurodė, jog anglies pėdsakas Brazilijos jautienoje gali būti 35 kartus didesnis nei Airijos jautienoje.

  Sergio Gutiérrez Prieto (S&D). – (ES) Pone pirmininke, dauguma ekspertų sako, kad kita krizė gali būti energetikos krizė ir kad mes, be to, nedarome nieko, kas yra reikalinga siekiant užkirsti tam kelią, arba kad nedarome to pakankamai greitai, kad užkirstume tam kelią.

Pasaulio gamtos fondas ragina mus visus šį šeštadienį bent truputį prisidėti prie tvarumo. Dauguma europiečių ir valstybinių įstaigų valandai išjungs savo lempas. To nepakanka.

Europa negali likti priklausoma nuo energijos išteklių, kurie jai nepriklauso ir yra toli, arba nuo nesaugių energijos išteklių. Turime padėti valstybėms narėms sukurti energijos modelį, kuriame atsinaujinantieji energijos ištekliai bus pagrindiniu energijos gamybos šaltiniu.

Taip pat turime padėti daugiau informuoti apie naujus vartojimo pavyzdžius, nes, be jokios abejonės, atsinaujinantieji energijos ištekliai yra raktas į tvarią ateitį.

Galiausiai norėčiau paraginti visas Europos Sąjungos valstybes nares prisijungti prie penkių valstybių narių, įskaitant Ispaniją, noro sumažinti išmetamo CO2 kiekį dar 30 proc. Taip parodytume ne tik kad Europa yra lyderė kalbant apie laisves ir teises, bet ir jos įsipareigojimą išsaugoti tvarią planetą.

  Kristiina Ojuland (ALDE). - Pone pirmininke, apgailestauju, kad šį vėlų vakarą turiu jus informuoti, kad šiandien po pietų rytinėje Libijos Beka slėnio dalyje ginkluoti užpuolikai pagrobė Estijos dviratininkų grupę. Estai nuvyko iš Sirijos į Libiją tos dienos rytą, ir juos maždaug 17.30 val. sustabdė ginkluoti vyrai, sėdėję trijuose automobiliuose be registracijos numerių. Šiuo metu nėra informacijos, kas pagrobė dviratininkus ir ar tai politinis pagrobimas. Be to, Beka slėnis yra islamistų Hezbollah judėjimo tvirtovė.

Norėčiau paprašyti, kad baronienė C. Ashton, nepaisant jos nuolatinio ir būtino dalyvavimo Libijoje, padėtų priimti sprendimą dėl padėties. Padėti mažesnėms valstybėms narėms suteikti pagalbą savo piliečiams, atsidūrusiems tokioje sudėtingoje padėtyje kaip ši, yra įsteigtos Europos išorės veiksmų tarnybos uždavinys.

  Ádám Kósa (PPE). – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiuo metu Europoje gyvena 30 mln. aklų ir regėjimo sutrikimų turinčių žmonių. Ar kada nors pagalvojote, kaip jie turi įveikti dviprasmiškas situacijas net paprasčiausiai nuėję į parduotuvę apsipirkti? Daugeliu atvejų, laikydami savo rankose paprasčiausią dėžutę arba butelį, jie negali nustatyti gaminio pobūdžio. Paėmę jį iš lentynos jie nežino, ką laiko savo rankose, net jeigu, be abejo, jie taip pat turi teisę gyventi nepriklausomai ir saugiai.

Todėl kartu su penkiais savo kolegomis Parlamento nariais iš keturių frakcijų norėčiau jus paskatinti paraginti pramonės gaminių gamintojus savanoriškai prilipdyti prie savo gaminių Brailio etiketes. Taip pat norėčiau paprašyti savo kolegų Parlamento narių pasirašyti Deklaraciją Nr. 14/2011, kurioje sprendžiamas šis klausimas.

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Pone pirmininke, tarpusavyje konkuruojančios partijos visada rasdavo žmonių, kuriuos galėtų apkaltinti ir paskelbti atsakingais už patirtus sužalojimus. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną tokį atvejį. Grafą Jánosą Esterházy Antrojo pasaulinio karo pabaigoje internavo pirmiausia naciai, o paskui, komunistinės okupacijos metais, ir sovietai. Čekijoje ir Slovakijoje jis vis dar laikomas karo nusikaltėliu, nors, pone J. Paška, Rusijos Aukščiausiasis Teismas 1993 m. panaikino jo bausmę, o Lenkijos valstybės vadovas prieš dvejus metus lygiai tą pačią dieną apdovanojo jį prestižiniu Lenkijos atgimimo ordino Didžiuoju kryžiumi.

J. Esterházy padėjo pabėgti šimtams žydų, čekų, slovakų ir lenkų, ir jis buvo vienintelis Slovakijos parlamento narys, pone J. Paška, kuris 1942 m. balsavo prieš antisemitinius įstatymus ir garsiai kritikavo juos. Kurti vieningą Europą būtų galima pradėti išvalius Antrojo pasaulinio karo liekanas, prie kurių priskirtinas ir tokių asmenų kaip J. Esterházy reabilitavimas. Likusių liekanų pašalinimas priklausys nuo mūsų.

  Zbigniew Ziobro (ECR). – (PL) Pone pirmininke, norėdami sakyti, kad tam tikra šalis atitinka brandžios demokratijos reikalavimus, nepakanka nurodyti, kad rinkimai į atstovaujamąsias institucijas, visų pirma parlamentą, yra organizuojami laikantis universalumo, slapto balsavimo, lygiateisiškumo ir sąžiningumo principų. Taip pat labai svarbu tai, kad galima nurodyti, jog šalyje gerbiamos mažumų teisės. Manau, kad Parlamentas, kuriame šiandien diskutuojame, yra tinkamiausia vieta mūsų nariams priminti, kad Lietuvos Respublikos parlamentas kovo 17 d. pakeitė savo Švietimo įstatymą. Deja, atrodo, kad pakeistame įstatyme taikomi administraciniai metodai, kuriais pažeidžiamos mažumų, šiuo atveju įskaitant lenkų mažumą, teisės, stengiantis asimiliuoti žmones, kurie priklauso lenkų mažumai, darant spaudimą, kurį, kaip buvo šiuo atveju, nustato valstybė.

Pakanka pasakyti, jog Švietimo įstatymas reiškia, kad visose mokyklose bus nustatyta vienoda privaloma mokymo programa, įskaitant tas mokyklas, kuriose mokosi tik tautinių mažumų moksleiviai. Pagal programą padidinamas skaičius privalomų mokytis dalykų, kurie bus dėstomi lietuvių kalba. Prisidengiant „mokyklų tinklo optimizavimu“ nacionalinės mažumų mokyklos, įskaitant lenkų mokyklas, mažuose miesteliuose bus uždarytos ir juose liks tik lietuviškos mokyklos. Įstatymas pažeidžia Lietuvos ratifikuotas tarptautines konvencijas.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo klausimu įvairus asmenys kalbėjo daugybę kartų. Manau, kad Europos Parlamentas yra tinkamas forumas atvirai kalbėti tokiais klausimais ir raginti, kad būtų gerbiamos pagrindinės tautinių mažumų teisės.

  Pirmininkas. – Diskusijos šiuo klausimu baigtos.

24. ES santykiai su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. Kitas klausimas – pranešimas dėl Europos Sąjungos santykių su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kurį Užsienio reikalų komiteto vardu pateikė D. Baudis (2010/2233(INI)).

  Dominique Baudis, pranešėjas. − (FR) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad šis pranešimas buvo parengtas ypač konstruktyviai dirbant su frakcijomis ir noriu asmeniškai padėkoti R. Howittui, F. Brepoels ir F. K. Brantner, taip pat A. Jäätteenmäki už jų bendradarbiavimą.

Kaip žinote, šis pranešimas yra susijęs su bendra Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių strategija.

Darbą pradėjome prieš keletą mėnesių, taigi prieš arabų šalyse prasidedant dabartiniams įvykiams. Nuo to laiko visur – įskaitant Persijos įlanką – stebėjome dideles demonstracijas, kuriose reikalaujama didesnės pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir demokratijai.

Tačiau nuo pat mūsų darbo pradžios, net prieš prasidedant įvykiams, pranešime – ir komiteto patvirtintuose pakeitimuose – keliami visi klausimai, dėl kurių kyla maištas. Smerkiame bet kokią diskriminaciją, – įskaitant dėl lyties arba tikėjimo, – atkreipiame dėmesį į klausimus, susijusius su darbo teise, socialinėmis ir profesinių sąjungų teisėmis, sąžinės laisve, žodžio ir nuomonės laisve, moterų teisėmis, būtinybe pertvarkyti teisingumo sistemą, mirties bausmės ir luošinančių bausmių panaikinimą ir politinėmis teisėmis.

Įvykiams Bahreine įsismarkavus ir ėmus malšinti demonstracijas, taip pat prasidėjus kaimyninių šalių – Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių – karinei intervencijai, kartu su šešėliniais pranešėjais parengėme daugybę žodinių pakeitimų, kuriais išreiškiama parama demonstracijoms, kuriose kovojama dėl laisvės. Atkreipėme dėmesį į jų reikalavimų teisėtumą ir pasmerkėme smurtinio pobūdžio Bahreino valdžios institucijų, taip pat Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių, kurios padėjo malšinti demonstracijas, reakciją ir reiškiame didžiulį savo susirūpinimą dėl valdžios atstovų smurtinio pobūdžio atsako. Galiausiai siūlome visapusišką paramą perėjimo prie demokratijos procesui.

Akivaizdu, kad šiame pranešime taip pat pateikiamos ilgalaikės strateginės perspektyvos. Jame užsimenama apie galimybes bendradarbiauti daugybėje sričių (geopolitikos, energetikos, švietimo ir mokslo bei regioninės integracijos srityje).

Geopolitiniu požiūriu akivaizdu, kad Iranas kelia tikrą pavojų. Tarp Irano ir Izraelio esančios Persijos įlankos šalys neišvengiamai taptų tiesioginėmis konflikto aukomis. Šios šalys labai tikisi, kad mes bandysime užkirsti kelią Irano pastangoms kurti branduolinius ginklus. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys, kurios sudaro ketvirtadalį Arabų lygos valstybių narių, atlieka labai svarbų vaidmenį taikos procese. Prisiminkime, kad jos dalyvauja įgyvendinant arabų taikos iniciatyvą.

Kalbant apie energiją, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys yra pagrindinės Europos Sąjungos naftos tiekėjos, todėl ES labai priklauso nuo šių šalių, tačiau jų naftos rezervai mažėja ir jos, pasinaudodamos atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, rengiasi pereinamajam laikotarpiui. Šioje srityje galime pasiūlyti pasidalyti savo patirtimi.

Švietimo ir mokslo požiūriu šiose šalyse švietimas tampa vienu iš jų prioritetų. Dėl riboto universitetų ir dėstytojų skaičiaus pastebime, kad steigiami prestižinių Amerikos universitetų padaliniai. Deja, Europos Sąjunga, nors ir įsipareigojo, labai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Pvz., praėjusiais metais pagal Erasmus Mundus programą iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių į Europą atvyko tik aštuoni studentai.

Galiausiai regioninės integracijos srityje Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys daro labai nedidelę pažangą. Dėl savo patirties daugiau žinodama, Europos Sąjunga gali pasiūlyti savo pagalbą, patarimą ir praktinę patirtį; galiausiai raginame pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą, dėl kurio deramasi daugiau nei 20 metų.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, Persijos įlankos valstybės turi didelį ekonominį potencialą, suteikiantį daug galimybių aktyviau bendradarbiauti su ES. Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kaip ir Europos Sąjunga, yra labai suinteresuota pagerinti komercinį bendradarbiavimą, kuris vis dėlto priklauso nuo mūsų sugebėjimo informuoti Persijos įlankos valstybių atstovus apie bendradarbiavimo prioritetus.

Mūsų nuomonės sutampa daugeliu klausimų, susijusių su tarptautinio saugumo ekonominiu valdymu arba kova su terorizmu, ir todėl būtų gaila galimybes bendradarbiauti apriboti tik komercijos ir ekonomikos sritimis. Iš tikrųjų visiems aišku, kad dabartinis mūsų bendradarbiavimas su Persijos įlankos valstybėmis turi dideles galimybes plėstis, o parengus naują, platesnio užmojo ES politikos Persijos įlankos bendradarbiavimo taryboje ir jos valstybėse narėse planą, galėtų būti, dėl ekonominio bendradarbiavimo patobulinus prekybą kartu taip pat padėta užmegzti glaudesnes partnerystes su nuosaikaus islamo šalių atstovais, kurios sudėtingu laikotarpiu galėtų iš šios veiklos suteikti vertingos įdomios politinės naudos.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Pone pirmininke, aš asmeniškai taip pat esu už tai, kad įsigaliotų Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos susitarimas. Regionas galėtų tapti svarbiu Europos Sąjungos strateginiu partneriu komercijos srityje, įskaitant didesnį naftos tiekimą. Manau, kad labai svarbu stiprinti ekonominius santykius. Siekdami užtikrinti Europos Sąjungos konkurencingumą, turime rasti naujų papildomų rinkų ir naujų partnerių, kadangi srityse, kuriose Europos Sąjunga jau atlieka pagrindinį vaidmenį, mūsų prioritetas yra oficialus santykių stiprinimas. Norint sėkmingai užbaigti derybų, kurios vyksta dvidešimt metų, procesą reikia konstruktyvaus ir lankstaus abiejų šalių požiūrio, kad būtų galima suderinti dabartines pakankamai griežtas pozicijas. Jeigu iš tikrųjų manome, kad Europos Sąjunga turi būti pajėgi konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ir Indija, labai svarbu, kad taip pat pradėtume veikti įvairiose ekonomikos srityse ir rinkos segmentuose, kuriuose kitos didžiosios valstybės galbūt jau užima dominuojančią padėtį, ir kad didžiausią dėmesį skirtume savo dabartiniams rinkos prioritetams ir padidintume jų svarbą.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, aš taip pat pirmiausia norėčiau padėkoti D. Baudis už šį pranešimą. Todėl Parlamentas pritaria ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos derybų atnaujinimui kritišku metu.

Įvykiai Bahreine rodo, kad tarptautinės organizacijos turi pradėti politinį dialogą. Tiesą sakant, manau, kad šešios arabų valstybės gali pradėti taikius visuomenės pokyčius pagerindamos žmogaus teisių padėtį.

Kita vertus, įvykiai Viduržemio jūros regione turi įtakos naftos į ES tiekimui. Šiuo atveju Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti energetinių reikalavimų vykdymą ir išvengti naftos kainų kilimo pasaulio rinkoje.

Taip pat manau, kad laikas 20 metų trunkančias derybas užbaigti pasirašant laisvosios prekybos susitarimą, kuris būtų labai naudingas abiem šalims.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. − Pone pirmininke, šį vakarą susirinkome aptarti šio Parlamento pranešimų dėl Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos. Suprantu, kad kai kurios frakcijos būtų norėjusios atidėti diskusijas, kad galėtų geriau apmąstyti arabų šalyse išgyvenamą strateginių pokyčių laikotarpį.

Iš tikrųjų tuo metu, kai pradėjote rengti projektą, niekas nebūtų galėjęs atspėti, kokie pasaulio įvykiai šiandien mūsų laukia ar su kokiais uždaviniais viso arabų regiono šalys ir žmonės turės susidurti. Esame įsitikinę, kad kiekviena šalis yra skirtinga, dėl to Europos Sąjunga į skirtingas situacijas reaguoja skirtingai pritaikytu atsaku. Girdėjote, kaip vakar visais šiais klausimais kalbėjo Cathy Ashton: Tunisas, Egiptas, Libija, Jemenas ar Bahreinas – Europos Sąjunga priversta daryti lemiamus pasirinkimus ir priimti lemiamus sprendimus.

Pranešime, kurį šį vakarą aptariame, didžiausias dėmesys skiriamas Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai ir jos šalims, ir kelete iš šių šalių taip pat girdimi gyventojų raginimai labiau atsižvelgti į politinius, socialinius ir ekonominius jų troškimus. Persijos įlankos šalių vyriausybės reaguoja įvairiai: didelė finansinė parama siekiant sumažinti skubiai reikalingus patenkinti ir socialinius poreikius, pranešimai apie politines reformas, kai kurių įstatymų leidybos įgaliojimų perdavimas išrinktoms institucijoms arba atviras noras pradėti išsamius ir plataus masto nacionalinius dialogus.

Tačiau taip pat matėme smurtą. Atsižvelgiant į mūsų šio vakaro diskusijas, tai ypač pasakytina apie Bahreiną. Mes tai atidžiai stebime; Cathy Ashton nuolat reiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie smurto protrūkius gatvėse, dėl didėjančios įtampos tarp sektų ženklų. Ji taip pat paragino šalyje esančias saugumo pajėgas gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Ji daugybę kartų garsiai ragino pradėti dialogą, nes tai vienintelė perspektyvi priemonė. Visa tai buvo daroma daugybe viešų pareiškimų, kuriuos girdėjote, ir palaikant tiesioginius ryšius su atitinkamomis valdžios institucijomis.

Mums kyla klausimas: kur visa tai veda? Ką turėtų daryti ES? Kaip turėtume skaityti jūsų pranešimą, atsižvelgdami į šiuos įvykius? Vakar Cathy Ashton pabrėžė, kad ji pirmenybę būtų teikusi izoliavimo veiksmams, ir aš pritariu tai nuomonei. Jūsų pranešime raginama ieškoti daugiau, o ne mažiau ryšių, ir aš sutinku. Būdamas už prekybą atsakingas Komisijos narys, palankiai vertinčiau geresnes verslininkų mainų galimybes. Tai laikas, kai mes, europiečiai, turime būti pasirengę ieškoti daugiau ryšių su Persijos įlankos šalių gyventojais. Tai taip pat laikas, kai mes, europiečiai, turime būti pasirengę teigiamai atsakyti į bet kokį prašymą palengvinti precedento neturintį dialogą, skatinantį reformas, kurį Europa gali gauti.

Neturėtume atsisakyti ginti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, tačiau taip pat neturėtume kitiems primesti arba privalomai nustatyti savo demokratijos modelių. Europa tvirtai tiki, kad reformos turi kilti iš vidaus. Manau, kad tą patį galima pasakyti apie Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalis. Ne aš turiu nurodyti Parlamentui, kaip vertinti jam pateiktą pranešimą. Manau, kad mums reikia galvoti strategiškai, ir šiuo atveju dialogai ir įsipareigojimai yra labai svarbūs.

ES turėtų būti pasirengusi suteikti visą savo paramą dialogui ir reformų procesams regione. Esame pasirengę suteikti politinę paramą vykdant reformą ir taip pat praktines žinias bei specialiąsias žinias siekiant išspręsti konkretesnius klausimus. Palankiai vertiname bet kokią tokią galimybę, tačiau tai gali atsitikti tik jei (kai) regiono šalys paprašys mūsų pagalbos.

Dar viena paskutinė pastaba dėl laisvosios prekybos zonos Persijos įlankoje, už kurią esu tiesiogiai atsakingas. Tikiu, kad, regione susidarius tinkamoms aplinkybėms ir atsižvelgdami į ryžtingą Europos poziciją, galėsime toliau siekti su prekybos santykiais susijusių tikslų Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse.

Neverta nė sakyti, kad stabilumas yra būtina sąlyga palaikant vyriausybių bei piliečių politinius ryšius ir siekiant veiksmingų prekybos srautų ir verslo veiklos. Dėkoju už jūsų dėmesį ir norėčiau ypač padėkoti pranešėjui D. Baudis.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 11.30 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu. – (PL) Manau, kad ES labai svarbu sukurti platesnio užmojo politiką, skirtą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai (angl. GCC) ir jos valstybėms narėms, ypač tuo metu, kai Europos Sąjunga baigia įveikti ekonomikos krizę, ir atsižvelgiant į nelaimes – žemės drebėjimą ir cunamį, nuo kurių nukentėjo Japonija. Malonu, kad pranešime aptariami tokie klausimai kaip energetika plačiąja prasme, pramonė, moksliniai tyrimai ir švietimo plėtra. Todėl Europos išorės veiksmų tarnyba, siekdama glaudesnio bendradarbiavimo, turėtų skirti daugiau darbuotojų ir padidinti diplomatinių atstovybių Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse skaičių.

Taip pat manau, kad turėtume palankiai vertinti visas pastangas, susijusias su laisvosios prekybos derybomis siekiant užtikrinti saugų ir patikimą žaliavų tiekimą. Bendradarbiaujant ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai turėtų būti numatyta papildoma parama studentų, mokslininkų ir specialistų mainų programoms. Savo pranešime Europos Parlamentas pažymi, kad, siekiant toliau bendradarbiauti su mūsų Viduržemio jūros partneriais, pirmenybė tiekiama ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (angl. GCC) laisvosios prekybos susitarimo (angl. FTA) sudarymui. Todėl Europos Sąjunga turėtų kurti atitinkamą strategiją, kuria būtų remiamas regiono integracijos procesas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Atrodo, šešių Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių, kurios, be kita ko, yra svarbiausi ES prekybos partneriai arabų šalyse, žmonės nemano, kad pastaraisiais metais vykdomos reformos yra pakankamos. Neaišku, kiek planai skirti dideles pinigų sumas siekiant paremti dviejų iš šešių skurdžiausių valstybių narių ekonomiką ir pagerinti socialines sąlygas galėtų padėti užbaigti tebevykstančias demonstracijas. Nors Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ginčija pulkininko M. Gaddafi teisėtumą ir pritaria neskraidymo zonos idėjai, Saudo Arabijoje, kuri taip pat yra valstybė narė, į demonstracijos dalyvius buvo paleista ugnis, o Bahreine taip pat buvo griebtasi smurto prieš demonstracijos dalyvius. Net Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos specialiųjų būrių pasiuntimas siekiant apsaugoti svarbius infrastruktūros objektus Bahreine yra ginčytinas, nes šiitų opozicija ragina tarptautinę bendruomenę apsaugoti žmones nuo karinės intervencijos. Atrodo, kad neskraidymo zonos nustatymas atvėrė Pandoros skrynią. ES negali sau leisti būti įtraukta į Artimųjų Rytų valstybių vidaus reikalus, ir kyla pavojus, kad būtent tai ir įvyks, nes pusiausvyra Bahreine galėtų labai greitai pasikeisti. Matėme, ko verti susitarimai po valstybės perversmo, readmisijos susitarimų atveju. Todėl, užuot dabar ryžtingai veikę, turėtume palaukti ir pažiūrėti, kaip įvykiai klostysis.

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu. – (RO) Palankiai vertinu tai, kad buvo patvirtintas D. Baudis pranešimas, nes dabar labiau nei bet kada Europos Sąjungai reikia turėti nuoseklią savo santykių su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (angl. GCC) strategiją. Pirma, šios organizacijos valstybių narių įtaka arabų ir musulmonų šalims didėja, ir jos gali atlikti svarbų vaidmenį užmezgant tarpkultūrinį dialogą. Be to, manau, kad, siekiant gerinti Europos Sąjungos įvaizdį šiame regione ir skatinti tarpusavio supratimą, reikia imtis konkrečių priemonių. Tai galima padaryti pradėjus bendradarbiauti spaudos ir garso ir vaizdo sektoriuje, siekiant ištaisyti padėtį, susijusią su informacijos apie Europą trūkumu. Galiausiai manau, kad naujausi įvykiai Bahreine mus verčia Europos Sąjungos santykius su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba grįsti didesne pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Dabar turime užtikrinti, kad demonstracijos dalyvių raginimai vykdyti demokratines reformas būtų išgirsti ir įtraukti į tikrą politinį dialogą. Vienas iš būdų išspręsti naujausius konfliktus Bahreine yra, pvz., įtraukti pilietinę visuomenę, o ne griebtis smurtinių represijų.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Laisvosios prekybos susitarimas reiškia, kad yra mažiau kliūčių abipusiam bendradarbiavimui ir prekybai. Todėl iš esmės pritariu tokiam susitarimui. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai priklausančios šalys, be abejo, yra svarbios prekybos partnerės, visų pirma dėl to, kad jiems priklauso svarbiausia mūsų amžiaus žaliava – nafta. Taip pat pritariau tam, kad pranešime, be prekybos, taip pat užsimenama apie mūsų prekybos partnerių trūkumus žmogaus teisių srityje. Tačiau, nepaisant to, ilgai dvejojau, ar balsuoti už pranešimą. Kai kurios šalys, kurioms atstovaujama Persijos įlankos bendradarbiavimo taryboje, turi du veidus. Vienas veidas mums draugiškai šypsosi ir sako, kad jis yra mūsų sąjungininkas kovoje su islamo terorizmu. Tačiau kitas veidas yra mažiau matomas ir jis kasmet skiria milijardus dolerių religiniam „švietimui“, kuriuo kurstomas smurtas prieš krikščionis, žydus ir visus ne musulmoniško tikėjimo žmones, skleisti. Tačiau galiausiai balsavau už pranešimą, nes taip pat tikiuosi, kad Komisija, kai pradės išsamią pareiškimų, raginančių griebtis prievartos prieš krikščionių ir islamo valstybes, stebėseną, mums pasakys, kas skiria finansinę paramą šiai neapykantai kurstyti.

25. Klaidų ištaisymas (Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnis) (žr. protokolą)

26. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)

27. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 24.00 val.)