Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2011 m. kovo 24 d. - Briuselis

5. 2012 m. biudžeto sudarymas (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – pranešimas dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros bendrų gairių, kurį Biudžeto komiteto vardu parengė F. Balzani [2011/2042 BUD] (A7-0058/2011).

  Francesca Balzani, pranešėja. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien mūsų nagrinėjamas pranešimas yra ne tik apie kito Europos Sąjungos biudžeto prioritetus, bet tai pirmiausia strateginis dokumentas, kuriuo aptariamas naujas Europos Sąjungos biudžeto vaidmuo plačiau atsižvelgiant į ekonomikos valdyseną.

Tai pirmieji Europos semestro metai, kurie skirti būtent nustatyti kuo didesnį Europos Sąjungos ir valstybių narių biudžeto koordinavimą, kuo didesnę sąveiką ir didžiausią galimą papildomumą. Visa tai iš esmės reiškia viena: konvergenciją ir valstybių narių biudžetų susiejimą su pagrindiniais Europos Sąjungos tikslais. Šiandien tai gali būti tik tokie tikslai – tokie Europos Sąjungos tikslai – kurie nustatyti strategijoje „Europa 2020“: svarbiausioje plataus užmojo strategijoje su penkiais svarbiais tikslais ir septyniomis svarbiausiomis iniciatyvomis. Tai labai svarbūs, bet kartu ir konkretūs tikslai.

Pirmoji užduotis labai svarbi ir yra susijusi su labiau įdarbintos Europos Sąjungos kūrimu darant tinkamas investicijas. Todėl 2012 m. biudžete numatome svarbų prioritetą: negalime švaistyti laiko ir turime vykdyti 2020 m. strategiją, pradėdami nuo pirmosios užduoties, t. y. Europos Sąjungoje siekti didesnio užimtumo. Todėl mūsų biudžete būtina nedelsiant ir skubiai nustatyti 2020 m. strategijos taikymo mastą.

To siekiant svarbiausi du dalykai: privalome planuoti ir žvelgti į ateitį. Planavimas reiškia, kad sudarant biudžetą, atmetamas matematinis metodas, kuris visiškai beprasmis. Matematinis, bendras ir nediferencijuotas didėjimas visiškai nenaudingas. Užuot jo siekę, turime analizuoti konkrečias programas ir veiksmus, galinčius padėti įgyvendinti 2020 m. strategiją. Žvelgti į ateitį absoliučiai būtina: turime kuo geriau prižiūrėti savo įsipareigojimų, ne tik mokėjimų įgyvendinimą, nes įsipareigojimai – priemonė, padėsianti kurti tvarią Europos Sąjungos finansinę ateitį.

Lankstumas – dar vienas svarbus klausimas. Baigiame planavimą, taigi biudžetas yra nepajudinamas. Todėl manau, kad tikrai svarbu nuo pat pradžių apsvarstyti visas galimas lankstumo priemones, kaip svarbiausias ir nepakeičiamas biudžetui, kurį ketiname rengti, jeigu norime, kad būtų ne tik įmanoma arba būtina žengti pirmą žingsnį siekiant įgyvendinti 2020 m. strategiją – kurios įgyvendinimas negali nepavykti, kaip nutiko anksčiau – bet jeigu taip pat norime, kad šis biudžetas būtų naudingas ir veiksmingas.

Esu įsitikinusi, kad visus šiuos svarbius tikslus bus galima pasiekti tik tokiu atveju, jeigu norime dirbti kartu kantriai, nuo pat pradžių siekti atkurti institucijų bendradarbiavimą. Jis – vienas iš svarbiausių Lisabonos sutarties sunkumų, apie kurį visada kalbame gana aplaidžiai. Institucijų bendradarbiavimas reiškia, kad iš tiesų reikia iš naujo siekti lygybės, siekti dirbti kartu sprendžiant šį sunkų – biudžeto – klausimą, kuris yra ne tik viena iš strateginiu požiūriu svarbiausių, bet ir viena iš akivaizdžiausių ir praktiškiausių priemonių ateičiai kurti.

  Janusz Lewandowski, Europos Komisijos narys. − Ponia pirmininke, palankiai vertinu Europos Parlamento poziciją dėl 2012 m. biudžeto prioritetų, kurie numatyti pasiūlytose gairėse. Europos Komisija, naudodamasi savo iniciatyvos teise, žinoma, atsižvelgs į Europos Parlamento gaires ir įvertins Tarybos gaires. Kita vertus, turime atsižvelgti į 27 valstybių narių pateiktus pastarojo meto duomenis, ir rengdamos biudžeto projektą balandžio 20 d., mūsų tarnybos atidžiai išnagrinės ir įvertins minėtus veiksnius.

Tai antrasis kasmetinės Lisabonos sutartyje numatytos procedūros testas. Finansinio konsolidavimo aplinkybės akivaizdžios visiems. Manau, kad tokiomis aplinkybėmis būtų atsakinga atsižvelgti į visus Europos Sąjungos biudžeto finansinius įsipareigojimus ir į juos reaguoti, bet taip pat turime nepamiršti apie valstybėse narėse vykdomą griežtą taupymą. Šiuo metu labiau negu bet kada anksčiau niekas negalėtų ginčytis dėl poreikio biudžetą sudaryti remiantis griežtumo ir patikimumo principais. Dar niekada nebuvo taip svarbu ieškoti galimybių taupyti, bet Europos Sąjungos biudžetu taip pat turėtume naudotis siekdami padėti Europos Sąjungai įveikti šią padėtį po krizės.

Turėdamas tai galvoje, norėčiau atkreipti dėmesį į du valstybių narių ir Europos Sąjungos biudžetų rengimo skirtumus. Valstybių narių biudžeto rengimas daugiausia susijęs su socialiniais mokėjimais ir vartojimu. Europos Sąjungos biudžetas daugiausia susijęs su investavimo svertiniu poveikiu. Todėl jis galėtų padėti skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą. Biudžetas negali būti laikomas geru ar patikimu, jeigu nesugebama išmokėti išmokų ir įvykdyti įsipareigojimus, dėl kurių susitarta ankstesniais metais, taigi į abu šiuos dalykus reikia atsižvelgti rengiant galutinį pasiūlymą dėl 2012 m. biudžeto.

Kaip minėta Europos Komisijos Pirmininko laiške ir kaip aiškiai pareiškė pranešėja F. Balzani, privalome užtikrinti pakankamą išlaidų finansavimą remdamiesi 2020 m. strategija. Taip, turime koordinuoti pastangas sudarant valstybių narių ir Europos Sąjungos biudžetą, bet kita vertus, turime būti ypač griežti spręsdami su administracinėmis išlaidomis susijusius klausimus – dėl to Europos Komisija įsipareigojo administracinėms išlaidoms skirti mažiau kaip 1 proc. biudžeto lėšų. Tai reiškia taupymą vykdant sutartinius įsipareigojimus ir rengiant konferencijas, skiriant lėšų misijoms, susitikimams ir informacinėms technologijoms.

Atsižvelgdami į tai, kas įvyko praėjusiais metais, tikimės, kad šį kartą ši procedūra bus sklandesnė, pagrįsta 2011 m. patirtimi. Todėl laukiu mūsų pirmojo trišalio kovo 30 d. įvyksiančio susitikimo. Tuomet būsime pasirengę pristatyti savo 2012 m. biudžeto projektą.

  Giovanni La Via, PPE frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, gairės, dėl kurių netrukus balsuosime, yra pirmasis žingsnis 2012 m. Europos Sąjungos biudžeto patvirtinimo link. Nuo pat pradžių Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija rodė savo paramą išankstiniam pranešimui, kuriame nurodomi Europos Parlamento būsimo biudžeto, kuris, parengtas Tarybos, bus pristatytas Europos Komisijai, prioritetai.

Mums padedant išplėstos prioritetinių politikos sričių sritys ir paremti suderinti pranešėjos F. Balzani nustatyti pagrindai įtraukiant daugelį svarių ir savitų prioritetų, atsižvelgiant į PPE frakcijos tradicijas, būtent remti Europos Sąjungos vystymąsi ir augimą kartu su moksliniais tyrimais ir naujovėmis.

Iš tiesų manau, kad į šias politikos sritis turime investuoti dėl Europos Sąjungos ateities ir kad jas Europos Parlamentas tikrai privalo pabrėžti prieš Europos Komisijai parengiant preliminarų biudžeto projektą. Kaip neseniai teisingai nurodė J. Lewandowski, taip pat reikalavome, kad atsakomybės sąvoka rengiant 2012 m. biudžetą turėtų būti esminė. Nereikia sakyti, kad iki šiol neturėjome atsakomybės dėl biudžeto, bet dabar pabrėžiama, kad šiuo metu, labiau negu bet kada anksčiau, dėl krizės turime veikti atsakingai.

Galiausiai, manau, kad ką nors reikia pasakyti apie tai, kas įvyko ir vyksta daugelyje Šiaurės Afrikos šalių, vien tam, kad pripažintume netinkamais vidutinės trukmės metodus, kurie nepadeda tinkamai spręsti netikėtų atvejų arba įgyvendinti naują politiką. Techninio balsavimo aspekto požiūriu manau, kad Biudžeto komiteto parengtą pranešimą verta palikti iš esmės nepakeistą. Jaučiuosi tikrai suglumintas dėl Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų primygtinio reikalavimo į biudžetą įtraukti finansinių sandorių mokestį. Išskyrus šio klausimo esmę, man tai atrodo nesusiję su 2012 m. biudžeto procedūra.

  Göran Färm, S&D frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką F. Balzani. Savo pranešimui ji pasirinko labai protingą išeities tašką. Šis pranešimas trumpas, konkretus ir konstruktyvus ir dėmesys juo aiškiai sutelkiamas į svarbiausius klausimus. Tad kurie klausimai svarbiausi? Jie susiję su įrodymu, kad strategija „Europa 2020“ – ne tuščiažodžiavimas, o rimtos pastangos ES leisti atlikti svarbų vaidmenį skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą.

ES biudžetas – prieštaringas, nepaisant to, kad jis iš tiesų labai mažas – apie 1 proc. BVP arba kiek daugiau negu 2 proc. visų viešųjų išlaidų. Tačiau jis gali atlikti strateginį vaidmenį, kalbant apie investavimą į projektus, kurių valstybės narės negali valdyti pačios arba kuriuos vykdant reikalingas solidarumas su Europos Sąjunga. Šie projektai susiję su moksliniais tyrimais ir plėtra, transporto ir energetikos infrastruktūra ir gebėjimu suprasti tikrąsias vidaus rinkos galimybes – gerai veikiančią ES darbo rinką ir tikrą augimo ir konkurencingumo pagrindą.

Tačiau šie bendri projektai kainuoja. Todėl reikia įrodymų, pirmiausia valstybių narių ir Tarybos įrodymų. Ar strategija „Europa 2020“ bus įgyvendinta, ar ją ištiks Lisabonos strategijos likimas – geri sumanymai bus paslėpti biuro stalčiuje? Manau, kad 2012 m. biudžetas bus esminis norint atsakyti į šį klausimą.

  Carl Haglund, ALDE frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai už puikiai atliktą darbą. Tokiais laikais, kaip šie, nelengva nustatyti biudžeto prioritetus. Taip pat džiaugiuosi dėl to, kad, sudarydami kitų metų biudžetą, vadovausimės strategija „Europa 2020“. Kaip jau minėta, negalime sau leisti laukti iki 2014 m., kol įsigalios kita biudžeto programa, kad įgyvendintume minėtą strategiją.

Europos Komisija yra atsakinga už tai, kad šią vasarą pateiktų pasiūlymus dėl biudžeto projekto. Iki šiol negalėjome skirti tiek išteklių strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti, kiek reikėtų. Kyla pavojus, kad įvyks būtent tai, dėl ko įspėjo G. Färm: kad ši strategija nebus įgyvendinta, bet užstrigs biuro stalčiuje, o to, žinoma, nenorime.

Mano frakcija parengė daugybę šio pranešimo pakeitimų ir labai džiaugiamės dėl to, kaip jie įtraukti į pasiūlymus. Už tai norėčiau padėkoti pranešėjai. Tarybai turiu pasakyti, kad mes, Europos Parlamento nariai, be abejonės, turime pagrindo tikrinti savo darbą ir tai, kaip analizuojame 2011 m. biudžetą. Mums pavyko įžiebti diskusijas, kurios, be abejonės, mums ir Tarybos politikams suteikė pagrindą apmąstymams.

Turime apsvarstyti galimybes, kaip geriausiai galime išnaudoti turimus išteklius. Galbūt taip pat turime apsvarstyti galimybę apkarpyti ES biudžetą. Taip pat turime nepamiršti, kad Europos Sąjunga privalo atlikti daugybę užduočių. Jos savaime nebus atliktos. Kartais mane apima jausmas, kad Taryba mano, jog viskas gali įvykti savaime, mums iš naujo nenustatant prioritetų arba nepaskiriant išteklių, bet taip, deja, nėra. Laukiu konstruktyvaus Europos Komisijos pasiūlymo, kuris galėtų mums padėti rasti konstruktyvesnį būdą derėtis dėl 2012 m. biudžeto.

  James Elles, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti šį pranešimą parengusią pranešėją. Manau, kad, skirtingai nuo kitų per daugelį metų mūsų Europos Parlamente aptartų gairių, šiuo pranešimu dėmesys sutelkiamas į konkrečius klausimus ir jame nepateikiama daug kitos informacijos, kuri, žinoma, bus pateikta vėlesniame biudžeto procedūros etape.

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mes, mano frakcijos nariai, labai norėtume atsižvelgti į tai, kas vyksta kitose Europos Sąjungos vietose, o ne tik Briuselio „žiede“. Todėl į 21 dalį jūsų įtraukta pastraipa – kurioje teigiate, kad turėtume ieškoti neigiamų institucijų prioritetų ir santaupų, ir prašote mūsų specializuotų komitetų nustatyti prioritetus – labai svarbi, bet iki šiol šioje srityje atlikta labai mažai.

Turėdami bendrą troškimą, kurį visiškai galiu suprasti, kad strategijai „Europa 2020“ būtų skiriama daugiau lėšų ir geriausių pavyzdžių, turėtume siekti ne tik veiksmų, kurie būtų susiję su pinigais, bet ir stiprinti bendrąją rinką. Tai susiję ne tik su pinigais. Ieškodami pinigų, turėtume galvoti apie tai, kaip dar galėtume sutaupyti biudžeto lėšų, kaip bandome daryti Europos Parlamente ir kitose institucijose. Laikomės nuomonės, kad jeigu norime daugiau pinigų, jų galime gauti iš kitų santaupų. Tai taip pat turėtų būti svarbi mūsų požiūrio į 2012 m. biudžetą dalis.

Taigi, galiausiai, atsižvelgiant į tai, kokią atsakomybę turėtume prisiimti griežto taupymo sąlygomis, jeigu norime susitvarkyti su finansavimo santaupomis, mūsų frakcija mano, kad prireikus naujų išlaidų, turėtume siekti įšaldyti 2012 m. išlaidas.

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, J. Lewandowski, ponios ir ponai, mes, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso nariai, taip pat manome, kad kai biudžetas nepakankamas ir yra poreikis vykdyti griežto taupymo politiką, privalome į tai reaguoti, nes valstybėse narėse turime sumažinti skolos dydį. Tai nėra Europos Sąjungos lygmens klausimas, nes, laimei, mums neleidžiama įsiskolinti. Tačiau politiniu požiūriu protingas sprendimas apima ne tik skolos mažinimą, bet ir pusiausvyros siekį, kad būtų galima investuoti į būsimus projektus siekiant, kad valstybių narių ekonomikai nebebūtų keliamas pavojus. Tokios pusiausvyros siekis turi būti viena iš 2012 m. Europos Sąjungos biudžeto gairių. Be to, pastaraisiais metais prisiėmėme su Europos Sąjungos biudžetu susijusių įsipareigojimų, kurie susiję su struktūriniais fondais ir turės būti finansuojami kitais ir vėlesniais metais.

Manau, kad turime labai rimtai atsižvelgti į F. Balzani siūlomą metodiką. Ji susijusi su dėmesio telkimu į svarbiausias strategijos „Europa 2020“, kuria apibrėžiama, kuria linkme eis Europos Sąjunga, sritis. Reikalaujame didesnio finansavimo Europos Sąjungos lygmeniu, kad galėtume kovoti su klimato kaita, greičiau pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir remti švietimą ir mokslinius tyrimus. Dėmesį toliau turime telkti į šiuos klausimus ir jiems negalime kelti pavojaus.

Taip pat manau, kad Europos semestro mechanizmas naudojamas teisingai siekiant užtikrinti, kad valstybių narių ir Europos Sąjungos biudžetas, kitaip sakant, iš viso 28 biudžetai atitiktų strategijos „Europa 2020“ uždavinius. Kam turime leisti daugiau pinigų? Remdamiesi tuo, kad, tikimės, arabų šalyse įvyks demokratinių pokyčių, mes, europiečiai, norime remti pilietinę visuomenę, demokratines struktūras ir perėjimą prie parlamentinės demokratijos šiose šalyse, ir dėl to mums reikia lankstesnio finansavimo, kad visame pasaulyje galėtume skatinti demokratiją, siekdami aiškiai suvokiamos naudos sau.

Būdama Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso narė, norėčiau konkrečiai paklausti, kur galime sutaupyti, pirmiausia atsižvelgdami į pastarojo meto Japonijos įvykius. Mes, frakcijos nariai, laikomės nuomonės, kad galime daugiau sutaupyti sumažindami ITER tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus finansavimą. Nežinome, ką daryti su branduolinėmis atliekomis iš šio projekto. Kodėl leidžiame tiek daug pinigų šio projekto pradžiai, užuot perskirstę Euratomo finansavimą, kad galėtume atsisakyti branduolinės energetikos ir daug greičiau pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių? Žiūrėdami į Jungtinių Tautų ir klimato politiką, visi žinome, kad turime pakeisti savo energijos gamybos būdą. 2012 m. Europos Sąjungos biudžetu taip pat turėtų būti numatytas šios srities finansavimas. Tikiuosi, kad sugebėsime atlikti tokius geros kokybės pakeitimus kitoje daugiametėje finansinėje programoje.

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, mums čia aptariant kito biudžeto gaires, štai ten esantys dešimtys tūkstančių darbininkų mums siunčia labai aiškią žinią. Jie mums sako, kad ES griežto taupymo politika slopina ekonomiką ir naikina jos teikiamą naudą bei blogina Europos Sąjungos visuomenės gyvenimo sąlygas. Jie mums sako, kad šiuo metu taikomas ekonomikos koordinavimo modelis pagrįstas baudomis ir sankcijomis, kurios nesuteikia tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo garantijos – tiesą sakant, jų poveikis visiškai priešingas.

Jie mums sako, kad „euro paktas“, kurį vyriausybių atstovai priima šiandien – tai prieš atlyginimus ir pensijas nukreiptas paktas. Juo siekiama darbuotojus priversti mokėti už krizės padarinius, nors krizę sukėlė ne jie.

Manau, kad turėtume įsiklausyti į šį protestą, nes, Europos Sąjungos biudžeto požiūriu, juo keliamas svarbiausias klausimas apie viešųjų investicijų padėtį vykdant ekonomikos politiką. Esame girdėję konservatorius sakančius, kad mums reikia „nulinio biudžeto“ su „nuliniu didinimu“. Girdėjome įvairias vyriausybes teigiant, kad siekiant įgyvendinti griežto taupymo politiką, mums reikia Europos Sąjungos biudžeto su „nuliniu didinimu“.

Šiandieninės mūsų diskusijos yra esminės, bet tai klaidingas atsakymas. Taip yra dėl vienos paprastos priežasties: neįmanoma valstybių narių lygmeniu vykdyti vis griežtesnės politikos ir teigti, kad dėl jos mums reikia vis silpnesnio Europos Sąjungos biudžeto.

Toks aiškinimas neišvengiamai veda prie vienintelio rezultato: mažesnių viešųjų investicijų valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu. Tai taip pat reiškia didesnį nedarbą ir socialinį regresą. Ši diskusija – esminė, ir ji turėtų vykti per derybas dėl 2012 m. biudžeto. Ja ginčijama nuomonė, kad šią krizę galima išspręsti didinant nelygybę ir patį nuosmukį paverčiant politika. Tam prieštarauja mano frakcija. Ketiname susilaikyti balsuodami dėl šio pranešimo, nes jis kupinas gerų ketinimų, bet juo aiškiai nereaguojama į šiuos iššūkius, o darbo pasauliui reikia mūsų reakcijos į šio klausimo sprendimą.

  Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, svarbiausias šio pranešimo trūkumas – kad jame visiškai neatsižvelgiama į Audito Rūmų metiniuose pranešimuose pateiktas pastabas. Turėtume nepamiršti, kad juose pateikiama informacija tik apie tai, kaip sąžiningai ir veiksmingai išleistos Europos Sąjungos lėšos. Pastangos pateisinti biudžeto didinimą remiantis tuo, kad strategija „Europa 2020“ padės mums įveikti krizę, sunkiai įtikėtinos prisimenant tai, kaip žlugo visa Lisabonos strategija.

Pavojus – o tai pavojinga – kad Europos Sąjungos biudžeto dydžio ribojimas pakenks Europos Sąjungos vieningumui ir valstybių narių ekonomikos vystymuisi yra paviršutiniškas, ir jis rodo tai, kad vis labiau nesuprantama, kokį poveikį ši krizė turės Europos Sąjungos piliečiams. D. Britanijos mokesčių mokėtojų vardu Davidą Cameroną raginu reikalauti ne įšaldyti, bet žymiai sumažinti 2012 m. biudžetą. Atsižvelgdama į tai, kad šiandien jis turi didelę profesinę patirtį, kvėpavimo nesulaikysiu.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pareikšti savo nuomonę dėl trijų F. Balzani pranešimo klausimų. Pirmasis klausimas – kad šis pranešimas dėl 2012 m. biudžeto pagrįstas prielaida dėl stipresnės ekonomikos valdysenos, susijusios su ES, Europos semestro mechanizmu ir strategijos „Europa 2020“ tikslais siekti didesnio augimo ir užimtumo. Kitų metų biudžete pirmiausia numatyta remti du svarbiausius šios strategijos uždavinius: gerinti švietimą ir skatinti socialinę įtrauktį, ir man šie du klausimai atrodo pagrindiniai, atsižvelgiant į būsimą Europos Sąjungos gyvybingumą.

Antra, šiame pranešime pabrėžiama, kad norint veiksmingiau pasiekti ES politinius tikslus, reikia gerinti Europos Sąjungos ir valstybių narių viešųjų investicijų sąveiką. Turime skatinti geresnį koordinavimą, didesnį nuoseklumą ir telkti dėmesį į praktiškus, bendrus tikslus, siekiant užtikrinti, kad svarbiausi uždaviniai galėtų būti sėkmingai pasiekti.

Mano trečioji pastaba susijusi su klimato kaita ir energetikos srities uždaviniais. Atsižvelgdami į Japonijos nelaimę, turime daryti viską, kas įmanoma, kad pagreitintume atsinaujinančiųjų energijos išteklių įdiegimą. Aktyvi klimato politika ir ekologiškų darbo vietų kūrimas ne tik padės mums pasiekti klimato tikslus, bet taip pat padės vykdyti socialinę politiką.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – Europos Parlamentui norėčiau priminti, kad ES biudžete negali būti viešojo deficito, todėl jį būtina įgyvendinti tinkamai ir kad jis sudaro tik iki 2 proc. visų viešųjų išlaidų.

  Salvador Garriga Polledo (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pradėti padėka pranešėjai F. Balzani už jos parodytą lankstumą.

Tai sakau, nes pirminis sumanymas buvo ne šios diskusijos dėl biudžeto gairių. Tačiau manau, kad tai geras sumanymas, nes šios diskusijos padės apibrėžti prioritetus, kurie per keletą ateinančių mėnesių padės pasirengti deryboms dėl biudžeto.

Norėčiau pakalbėti apie du svarbius dalykus. Pirmiausia – apie griežtą taupymą. Jis – ne principas, o priemonė. Taupymas padeda siekti tikrai patikimo biudžeto, kuris mūsų neprives prie kai kuriose šalyse dabar pasirodančių pasekmių: t. y. kai išleidžiama daugiau, negu turima lėšų ir vėliau susiduriama su rimtais politiniais sunkumais, kai reikia užkaišyti biudžeto skyles.

Taip pat manau, kad į metinę biudžeto sudarymo procedūrą neturėtume įtraukti klausimų, kurie priklauso daugiametei finansinei sričiai. Kalbu, pvz., apie finansinių sandorių mokestį arba rinkliavą. Jis priklauso gerokai platesnei finansinei sistemai, taigi bet kokios pastangos šias diskusijas dirbtinai susisieti su metiniu biudžetu nuo pat pradžių prives prie klaidingos derybų su Taryba strategijos.

Dar praėjusiais metais matėme, kas atsitinka, kai per vieno svarstymo metinio biudžeto procedūrą imame svarstyti platesnio užmojo politikos sritį arba sumanymą: tada ištinka žlugimas, atsiduriama aklavietėje ir, galiausiai, patenkama į padėtį – kurioje atsidūrėme 2011 m. – kai kredito asignavimų, kaip Komisijos narys gerai žino, nepakanka, kad būtų galima padengti neatidėliotinus trumpalaikius ateinančių keleto mėnesių Europos Sąjungos poreikius.

  Jens Geier (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary J. Lewandowski, ponios ir ponai, šį rytą aptariame poreikį taupyti siekiant suvaldyti valstybes nares ištikusią skolos krizę. H. Trüpel ir kiti kolegos teisingai nurodė, kad ši skolos krizė mums daro tik netiesioginį poveikį, nes Europos Sąjungos lygmeniu skolų turėti neleidžiama.

Tačiau kaip Europos Sąjungoje galime vykdyti griežto taupymo politiką, jeigu jos išlaidos siekia tik 2 proc. visų 27 valstybių narių viešųjų išlaidų? Manau, kad tai visai ne griežto taupymo politika. Iš tiesų, tai klausimas, susijęs su ženklais – kuriuos tam tikru būdu mums perduoda valstybės narės, lyg Briuseliui į Europos Sąjungos biudžetą pervedami pinigai dingtų gilioje juodojoje skylėje. Taip visiškai nepaisoma to, kad į Europos Sąjungos biudžetą pervedamos lėšos iš tiesų sugrįžta valstybėms narėms. Žinoma, jos negrįžta santykiu 1:1, nes Europos Sąjunga – ne taupomasis bankas, ir mes, žinoma, vykdome solidarumo politiką ir remiame gerokai mažiau išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis. Pvz., mano žemėje, Šiaurės Reine-Vestfalijoje, Vokietijoje, visoms dabar įgyvendinamoms darbo rinkos priemonėms teikiamas bendras Europos socialinio fondo finansavimas. Jeigu panaikinsime šį finansavimą, atitinkamai sumažės darbo rinkos politikos vykdymas. Negali būti, kad to siekia socialdemokratai.

Pagalvokime apie tai, kaip valstybės narės išleidžia Europos Sąjungos lėšas. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje teigiama, kad Europos Sąjungos lėšų valdymo ir kontrolės sistemose esama trūkumų. Joje teigiama, kad valstybėse narėse netinkamai panaudotų išieškomų lėšų suma siekia milijardus eurų. Joje taip pat teigiama, kad Europos Komisija, laimei, ketina laikinai nutraukti mokėjimus tais atvejais, kai Europos Sąjungos programos valdomos netinkamai. Tai taip pat vyksta, pvz., Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

Taryba, kurios atstovų čia nėra, atstovauja valstybėms narėms, kurias raginu nedelsiant gerinti savo ES biudžeto išteklių valdymą. Veiksmingumo didinimas, kad tai būtų įmanoma, mums leistų žymiai pagerinti ES lėšų naudojimą – ne leidžiant daugiau pinigų, bet tobulinant jų leidimą. Valstybės narės gali dalyvauti šiame procese siekdamos pabrėžti savo pasiryžimą taupyti.

  Anne E. Jensen (ALDE). – (DA) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti F. Balzani. Manau, kad jos užduotis derėtis dėl šio biudžeto yra labai jaudinanti, bet taip pat labai sudėtinga, ir taip yra dėl to, kad ši programa labai griežta. Ši septynerių metų ES biudžeto programa sugalvota taip, kad per tuos septynerius metus ji tampa vis griežtesnė, ypač žemės ūkio srityje. Iš tiesų nepanaudotas žemės ūkiui skirtas lėšas galėjome panaudoti beveik kaip priemones naujoms iniciatyvoms, tokioms kaip energetikos srities investicijos į ekonomikos gaivinimo paketą ir palydovinės navigacijos sistemai „Galileo“ finansuoti. Todėl darosi vis sudėtingiau užtikrinti nuoseklumą. Nesutinku su Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso nariais, kad neturėtume finansuoti ITER branduolių sintezės energijos sistemos. Ji susijusi su svarbiais moksliniais tyrimais, pirmiausia, atsižvelgiant į Japonijos įvykius, ir į būtinybę užtikrinti nepriklausomumą nuo iškastinio kuro. Taigi tai taip pat sudėtinga užduotis. Turime rasti lėšų branduolių sintezės energijos sistemos projektui finansuoti 2012 m.

Džiaugiuosi, kad Europos Komisijos narys pabrėžė tai, kad ES biudžetas nėra tas pats, kaip valstybių narių biudžetai. Tai projektinis biudžetas, ir ES turi gebėti apmokėti savo sąskaitas. Turime išmokėti pažadėtus pinigus. Šiuo požiūriu tikiuosi, kad Europos Komisijos narys yra teisus sakydamas, kad derybos dėl mūsų biudžeto šiuo metu bus sklandesnės. Dėl to Tarybai reikės elgtis protingiau – mums duoti labai konkrečią sumą mokėjimams atlikti, bet būti konkretesnei ir atsižvelgti į tikruosius poreikius.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – norėčiau padėkoti Europos Komisijos nariui už jo teiginį, kad turime sumažinti savo administracines išlaidas, nes ši sritis yra viena iš nedaugelio, kuriose per trumpąjį laikotarpį iš tiesų galime sutaupyti. Manau, kad gerai tai, kad jis pradėdamas sakė, kad Europos Komisija mažina savo administracines išlaidas beveik iki nulio. Tai turėtume daryti ir kitose institucijose, ir manau, kad į tai tikrai turime žiūrėti rimtai – taip pat ir Europos Parlamente.

  Hynek Fajmon (ECR). – (CS) Ponia pirmininke, 2012 m. Europos Sąjungos biudžetas ir toliau turėtų būti subalansuotas. Kita vertus, negalime toliau leisti ginčytis taip, kaip patvirtinant 2011 m. biudžetą. Negalime leisti sudaryti laikiną biudžetą. Jis turėtų labai neigiamą poveikį ES veiklai. Vengiant ginčų ir siekiant greičiau patvirtinti ES biudžetą, mums reikia pasiūlyti pagrįstą biudžetą, o dabar, užsitęsus ekonomikos krizei, reiškia, kad biudžetas turi būti griežtas. Valstybių narių visuomenė tikisi, kad, karpant išlaidas, ES savo veiklą vykdys gerai ir ekonomiškai. Jeigu tai pamiršime, prarasime pasitikėjimą.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, išsakome savo nuomonę šiose diskusijose, kad parodytume, kad teisės ir demokratinio socializmo konsensusui pakeisti yra kitas, šią krizę sukėlęs pakaitinis variantas. Šis konsensusas savaime nesuteikia galimybės nutraukti krizę. Minėtas pakaitinis variantas, kuris galimas ir būtinas, dėl ES biudžeto politikos taip pat iš esmės keičiamas, persvarstant išteklius ir jam įgyvendinti keliamus tikslus.

Tokiu metu, kai didėja įvairių valstybių narių skirtumai, ES biudžetas turėtų padėti siekti tikros konvergencijos, skatinti visiškai išnaudoti realias kiekvienos šalies galimybes, padėti skatinti užimtumą su teisėmis, naikinti skurdą ir socialinę atskirtį ir išsaugoti aplinką. Jis turėtų būti įrankis tikrai ekonominei ir socialinei sanglaudai siekti.

Atmetame biudžetą, kuriuo siekiama pelno šaltiniu paversti vis daugiau socialinio gyvenimo sričių, liberalizuoti daugelį ekonominės veiklos sričių ir neužtikrinama pakankama darbo vietų apsauga, o ją užtikrinti numatyta strategijoje „Europa 2020“. Šis kelias pabrėš esamą ekonominį, socialinį, regioninį ir valstybių narių pasidalijimą ir skirtumus ir paskatins struktūrinį nedarbą.

Todėl siūlome naują Europos Sąjungos solidarumo ir tvaraus vystymosi strategiją, kuri būtų paremta nauju ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos politikos rinkiniu, kuri būtų remiama ES biudžeto, kaip aiškinome savo pasiūlytuose šio pranešimo pakeitimuose. Europos Sąjungos biudžetu taip pat turėtų būti siekiama tikros pagalbos vystymuisi politikos, bendradarbiavimo ir taikos, o ne išorės kišimosi, trukdymo, militarizmo ir karo – tai sritys, kurios Bendrijos biudžetui darė vis daugiau žalos.

Todėl norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungą būtina nukreipti kita linkme, ir tai turėtų matytis sprendimuose dėl biudžeto.

  Claudio Morganti (EFD). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šis pranešimas – juo turėtų būti planuojamos 2012 m. biudžeto Europos Parlamento gairės – man atrodo gana beprasmiškas. Jame pateikiama tik daugybė neaiškių teiginių ir dėl to man neaišku, kokie iš tiesų yra Europos Parlamento prioritetai rengiant šį naują biudžetą.

Pvz., jame daug kartų minima strategija „Europa 2020“. Ji plataus užmojo, reikalaujanti daug lėšų ir galbūt pernelyg plati. Kokie turėtų būti jos prioritetai? Pačios valstybės narės turėtų susitarti dėl ribotų biudžetų ir krizės padarinių; negalime būti tokie naivūs ir manyti, kad galime daug padaryti Europos Sąjungos lygmeniu. Todėl norėtųsi, kad būtų mažiau ketinimų ir kalbų ir būtų nurodytos keletas siauresnių ir konkrečių sričių, kuriose reikia veikti. Suprantu, kad šiame pranešime pateikiamos bendros gairės, bet esamas pranešimas man atrodo nenaudingas ir savanaudiškas.

  Lucas Hartong (NI). - (NL) Ponia pirmininke, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai priklausanti F. Balzani savo pranešimu įrodė štai ką: ES savo piliečiais tinkamai nesirūpina, ji rūpinasi savimi. Vyraujanti socialistų ir krikščionių demokratų grupuotė siekia užtikrinti, kad Europos Parlamente nuolat būtų dar didesnį lėšų švaistymą palaikanti dauguma.

Graži 3 000 EUR sumelė kiekvienam EP nariui, skiriama kaip darbuotojų išmoka, geras darbas Europos istorijos namų pašonėje (tai pasiseka laimingiesiems, turintiems reikiamų pažinčių), visiškai nereikalingas ir siaubingai brangus Europos televizijos kanalas, prestižinis palydovinės navigacijos projektas „Galileo“ – visi šie dalykai vis labiau veda prie finansinės katastrofos. Ką gi, viskas aišku... ir, be to, turite drąsos kalbėti apie tvarumą ir atsakomybę. Nėra atsakomybės, apie kurią būtų galima kalbėti, o tvarumas galimas tik tada, kai viskas brangu.

Ponia pirmininke, kalbėsiu trumpai ir aiškiai: išmeskite šį absurdišką pranešimą. Tai visiškai ne tai, ko laukia Europos Sąjungos piliečiai. ES nerodo ženklų, kad nori taupyti, be to, dėl šio pranešimo paprasčiausiai bus iššvaistyta daugiau pinigų. Maniau, kad išmintis ateina su amžiumi, bet, deja, neatrodo, kad taip yra Europos Parlamente.

  László Surján (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, po keleto paskutinių kalbų rekomenduoju grįžti prie esmės. Rengiant medžiagą pranešėjos padėtis buvo nelengva. Tačiau negalime pagrįstai kalbėti apie skaičius, kol Europos Komisija nepateikė ribinių jos numatomo kitų metų biudžeto skaičių. Tačiau galime kalbėti apie principus. Ir šiuo požiūriu pranešėja iš dalies šį klausimą nagrinėjo labai vykusiai, nes 2020 m. politiką ji siekė pristatyti atsižvelgdama į biudžeto apribojimus. Kita vertus, jos sprendimas šiame etape dar neįsitraukti į politikos kryptis ir nekalbėti apie pagrindinius principus ir tikslus iš tiesų duoda pagrindo tam tikroms kritinėms pastaboms, kad ši medžiaga atrodo nenaudinga.

Manau, kad vis dėlto visi galime sutikti, kad panašiai, kaip ankstesniais metais, sanglaudos politiką toliau laikome labai svarbia. Dabar, proceso pabaigoje, ji iš tikrųjų taps pasiūlymu, ir pasirodys svarbiausi mokėjimų prašymai. Priešingai negu kiti kalbėtojai, labai norėčiau pabrėžti, kad šie mokėjimai atliekami ne šiaip sau ir kad tai ne pinigų leidimo, o jų panaudojimo palaikant Europos Sąjungos pagrindus klausimas, ir taip galime padėti mažiau išsivysčiusiems regionams pasivyti kitus regionus. Jeigu pinigai leidžiami ne tam, jie leidžiami netinkamai. Tuomet Europos Parlamentas iš tiesų turi sukilti prieš bet kokį netinkamą pinigų leidimą ir išlaidavimą prestižinėms investicijoms. Manau, kad Biudžeto komitetas, bendradarbiaudamas su kitais komitetais, gana gerai veda šią dvejopą kovą. Dėkoju už jūsų dėmesį.

  Estelle Grelier (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjai F. Barzani už jos parengto rezoliucijos dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros bendrų gairių projekto nuoseklumą. Šia rezoliucija siunčiama aiški politinė žinia. Kadangi Europos Parlamentas gerai supranta, kad šie biudžeto apribojimai daro poveikį Europos Sąjungai, šiandien jis ragina priimti 2012 m. biudžetą, galintį padėti reaguoti į politinius, ekonominius ir socialinius sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduriame.

Tokiu metu, kai vienintelė valstybių narių diskusijų tema – papildomų griežto taupymo priemonių įgyvendinimas, Europos Parlamentas, bent ši EP pusė, ketina demonstruoti savo atsidavimą tūkstančiams savo darbuotojų, kurie šiandien žygiuoja Briuselio gatvėmis norėdami parodyti, kad atmeta šias ekonominiu požiūriu abejotinas ir socialiai neteisingas priemones, dėl kurių Europos Sąjungoje toliau didės struktūrinis nedarbas.

Tai, kad Europos Sąjungos biudžetas 2012 m. pirmą kartą aiškiai siejamas su strategijos „Europa 2020“ tikslais, reiškia, kad užimtumas ir augimas gali vėl tapti esminiu Europos Sąjungos politikos akcentu, o tai, norėčiau atkreipti dėmesį, yra mūsų prioritetai, nes strategija „Europa 2020“ nustatytas tikslas siekti 75 proc. darbingo amžiaus gyventojų užimtumo.

Tačiau neapsigaukime. Ši biudžeto procedūra bus ilga ir sudėtinga, priešingai, nei Prancūzijos spaudoje teigė J. Lewandowski, bandydamas numatyti EP narių padėtį. Valstybės narės jau išreiškė savo trumpalaikį požiūrį į biudžetą, kuriame palaikoma drausmė, ir ragino apriboti jų įmokas Bendrijos veiklai finansuoti. Europos Sąjungą ir jos veiklą jie laiko ne priemone siekti papildomos naudos arba padėti siekti plataus užmojo politikos, o papildomomis išlaidomis. Nesuklyskime. 2012 m. biudžeto procedūra suteiks daugiau įžvalgų apie naudojamą taktiką, kuria siekiama apibrėžti būsimą daugiametę finansinę programą.

Dalykas tas, kad su tik 2 proc. ES viešųjų išlaidų siekiančiu biudžetu bus sunku siekti visų sektorių plataus užmojo politikos. Jau vyksta audringos diskusijos dėl to, ar grobstoma bus iš BŽŪP, ar sanglaudos politikos. Tai piliečius verčia kovoti vieniems su kitais, kai mums būtų palankiau jiems padėti dirbti sąveikaujant. Todėl, Komisijos nary, norėčiau pakartoti, kad svarbu kalbėtis apie mūsų išteklių naudojimą.

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE). - (NL) Ponia pirmininke, jeigu statotės namą, didžiausios sąskaitos ateina pabaigoje. Tai žinote iš anksto ir su tuo sutinkate nuo pat pradžių. Taip yra ir Europos Sąjungoje. Didžiausios sąskaitos ateina daugiamečių biudžetų programų vykdymo pabaigoje, ir tai taip pat žinote iš anksto.

Todėl įvairių valstybių narių, kaip antai mano šalies, Nyderlandų, atsisakymas apmokėti šias sąskaitas yra ne kas kita, kaip nepatikimų vyriausybių reakcija. Tai tas pats, kas, sutikus, kad jums bus pastatytas namas, atsisakyti apmokėti galutinę sąskaitą. Akivaizdu, kad paskutiniame etape galite ieškoti, kur galite sutaupyti, ir tai turime daryti ir Europos Sąjungoje. 21 konstatuojamojoje dalyje F. Balzani ypač teisingai tai pažymėjo. Tačiau tą galutinę sąskaitą vis tiek reikės apmokėti. Atsisakę tai padaryti, ne tik tapsite nepatikimi, bet ir pakurstysite antieuropietiškas nuotaikas.

  Edit Herczog (S&D). – (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, 2012 m. biudžetas – šeštas iš septynių dabartinės daugiametės finansinės programos biudžetų. Todėl abi biudžeto valdymo institucijos aiškiai mato esamų daugiamečių programų trūkumus ir teigiamus pokyčius. 2012 m. asignavimais turi būti suteikta galimybė įgyvendinti ES tikslus ir prioritetus, susijusius su 2020 m. strategija. Taip yra dėl to, kad tai palengvina Europos Sąjungos atsigavimą po krizės ir leidžia jai sustiprėti. Tai skatina užimtumą, naujoves, mokslinius tyrimus ir plėtrą, palengvina su energetikos strategija ir socialine įtrauktimi, pirmiausia, mažinant skurdą, susijusių tikslų siekimą.

2020 m. strategija, žinoma, gali būti patikima, jeigu jai skiriamas tinkamas finansavimas. Visiems norėtume priminti, kad Europos Parlamentas jau keletą kartų kėlė šį rimtą politinį klausimą. Dabar turime raginti valstybes nares ir Tarybą daryti atsakingus ir lemiamus žingsnius. Negalime būti patenkinti mažesne Europos Sąjunga pasaulyje, kuriame gaivalinės nelaimės ir ekonominės krizės milijonų žmonių gyvenimus gali sugriauti be įspėjimo, kuriame tokios tragedijos paveikia ne vieną šalį, tautą ar religinę bendruomenę, bet turi poveikį ištisiems regionams ir šalims už vandenynų. Mums reikia didesnės Europos Sąjungos ir veiksmingesnio Bendrijos lėšų panaudojimo. Dėkoju už dėmesį.

  Monika Hohlmeier (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, 2012 m. biudžetas sudaromas 27 valstybėse narėse esant sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai. Dėl to tikrai negalėsime sau leisti daryti viską, ką norėtume daryti. Manau, kad F. Balzani parengtas pranešimas – tinkamas kompromisas. Tačiau taip pat norėčiau pateikti keletą kritinių pastabų.

Mano nuomone, daugiau pinigų nebūtinai reiškia didesnį solidarumą ir daugiau Europos Sąjungos. Svarbu pagerinti už išleistus pinigus gaunamą kokybę ir, pirmiausia, užtikrinti, kad mūsų užsibrėžti tikslai būtų iš tiesų pasiekti ir pinigai nebūtų išmokėti į nieką neatsižvelgiant. Taip pat savo galimus naujus išteklius visada turime vertinti kritiškai. Dėl šių savų išteklių piliečiams arba įmonėms, kurie turi gebėti konkuruoti su likusia pasaulio dalimi, neturėtų būti užkrauta papildoma našta.

Tai pat manau, kad mums svarbu ne nuolat pabrėžti tai, kad ES biudžetas siekia tik 2 proc., nes, galiausiai, daugelis valstybių narių teikia bendrą finansavimą su atitinkamomis Europos Sąjungos lėšomis ir tuo, žinoma, užtikrina, kad pagal ES programas galima būtų naudoti gerokai daugiau lėšų. Manau, kad mums labai svarbu siekti mokslinių tyrimų, švietimo, tvarumo ir ekonomikos augimo didinimo sričių pažangos. Į tai atsižvelgdamas, manau, kad taip pat svarbu, kad stambūs projektai, kaip antai ITER – ir šiuo požiūriu norėčiau padėkoti A. E. Jensen už jos pastabą – būtų visiškai ir aiškiai finansuojami ir aiškiai valdomi, nes priešingu atveju amerikiečiai, kurie dabar vykdo šį projektą, gerokai mus aplenks, o mes, Europos Sąjungos piliečiai, neturėtume nuolat būti antri.

  José Manuel Fernandes (PPE). – (PT) Ponia pirmininke, iš pradžių norėčiau pasakyti, kad palankiai vertinu F. Balzani atliktą darbą, bet dėl jo vis tiek norėčiau pateikti keletą pastabų. Manau, kad bendras požiūris iš tiesų pernelyg paprastas. Manau, kad šis dokumentas panašesnis į rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ negu dėl tinkamų 2012 m. gairių.

2011 m. svarbiausia sritimi laikytas jaunimas, bet taip nebėra šiose 2012 m. gairėse. Tačiau dar turime laiko. Žodis „jaunimas“ nė karto nepaminėtas šiose bendrose gairėse. Be to, dėmesį telkiant į strategiją „Europa 2020“, o šį sumanymą remiu, pvz., sanglaudos politika nebūtinai turi būti pamiršta. Taip pat nė karto nepaminėta sanglaudos politika. Ji labai svarbi, bet negali būti priimta, ir ji negali nukentėti, pvz., jeigu jai skirti pinigai būtų paimti ir perduoti strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti.

Sanglaudos politika, kurią laikome labai svarbia, nepaminėta nė karto. Manau, kad dar turime laiko tai ištaisyti. Manau, kad dar turime laiko šiems dviem klausimams išspręsti.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai F. Balzani už jos atliktą darbą. 2012 ir 2013 m. biudžetai bus konsoliduoti siekiant parodyti valstybių narių išlaidų mažinimą ir nustatyti kitos finansinės programos sumų kriterijų.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pagalba rengiant 2012 m. biudžeto gaires buvo pagrįsta atsakomybės idėja, tai reiškia, kad ekonominių, veiksmingumo ir efektyvumo tikslų siekiama naudojant kuo mažiau išteklių.

Strategija „Europa 2020“ pagrįsta svarbiais prioritetais – būtent, moksliniais tyrimais, naujovėmis, plėtra ir augimu – kurie iš pradžių nebuvo įtraukti į F. Balzani pranešimą, bet kuriuos ryžtingai pabrėžė PPE frakcija. Prioritetinėms Europos Sąjungos sritims reikia tinkamo finansavimo. Todėl svarbu užtikrinti išlaidų kategorijų lankstumą, siekiant veiksmingiau spręsti su šia ekonomikos krize susijusias problemas ir pasiūlyti biudžeto programą, į kurią būtų įtraukti savi ištekliai.

Tačiau esu prieš tai, kad šie ištekliai būtų didinami įvedant finansinių sandorių mokestį, kurį siūlo Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji. Užuot juos didinus, pasisakau už tai, kad Europos Komisija atliktų tyrimą apie tai, kaip šį labai svarbų klausimą spręsti techniniu požiūriu, kad būtų galima patvirtinti ir kurti Europos Sąjungos pridėtinę vertę.

  Vladimír Maňka (S&D) . – (SK) Ponia pirmininke, laikotarpiui iki 2020 m. Europos Sąjunga nusistatė penkis gana svarbius tikslus. Dėl šių tikslų taip pat susitarė pačios valstybės narės. Jie mums rodo, kuria linkme eiti. Ar Europos Sąjungai pasiseks, priklauso nuo to, kaip juos įgyvendinsime.

Nuo to, kaip atsakingai elgsis atskiros valstybės narės, priklauso tai, ar mūsų nedarbo lygis kils, ar sugebėsime sumažinti anksti mokyklą paliekančių žmonių santykį, ar pasieksime planuotus kriterijus dėl universitetinį išsilavinimą įgyjančių jaunuolių skaičiaus, ar sumažinsime skurdo pavojuje esančių žmonių skaičių ir ar apsaugosime savo klimatą.

Nepaisant ES vyraujančio konsensuso dėl bendrų procedūrų, mano šalies vyriausybė nusprendė riboti veiklos programų prioritetus. Ji nori jas naudoti sparčiosioms komunikacijoms finansuoti ir šį klausimą aptaria su Europos Komisija. Jūsų, Komisijos nary, norėčiau paklausti, ar asmeniškai jūs ir visa Europos Komisija remiate valstybes, kurios nusprendžia nesiekti bendrųjų tikslų šiame pirmajame strategijos „Europa 2020“ įžanginiame etape?

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Ponia pirmininke, biudžetas – pagrindinė Europos Sąjungos integracijos priemonė, todėl svarbu tai, kaip jis sudarytas.

Būtent ištikus krizei ES biudžetas gali padėti sušvelninti valstybių narių vyriausybių taikomą ribojamąją biudžeto politiką ir pasirinkti ilgalaikiai investiciniai projektai gali būti tiesiogiai finansuojami. Atsižvelgdamas į tai, palankiai vertinu tai, kad šiuo pranešimu remiamas planas įvesti tam tikro projekto, pvz., infrastruktūros srities, obligacijas. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šių obligacijų nereikėtų laikyti euroobligacijų pakaitiniu variantu. Mano nuomone, euroobligacijos – atskira tema ir remiu jų įvedimą, nes jos – logiška integracijos tąsa ir rodo šio proceso stiprėjimą.

Priešinga tendencija – skaidymo link – galėtų kilti, pvz., dėl siekio gerokai sumažinti biudžetą. Be nepalankaus ekonominio poveikio, šiomis pastangomis taip pat būtų pakenkta valstybių narių solidarumui. Savanaudišku ir trumparegišku pasidalijimu į lėšų įnešėjus ir galutinius paramos gavėjus nepaisoma didesnės ir svarbesnės Europos Sąjungos integracijos siekio. Visos valstybės narės lygiomis teisėmis iš to gali gauti naudos. Mano nuomone, tokio požiūrio reikėtų laikytis aptariant ES biudžetą.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, aptariame 2012 m. biudžeto prioritetus taip pat galvodami apie ateitį ir, mano nuomone, dėl to turėtume ieškoti galimybių ateityje sutaupyti.

Mano požiūriu, labai svarbu svarstyti reguliarių EP narių ir viso Europos Parlamento kelionių į Strasbūrą, kurių per metus būna 12, klausimą. Manau, kad tokiais veiksmais erziname savo piliečius, nes mokesčių mokėtojai turi finansuoti mūsų keliones, ir jiems tai daug kainuoja. Todėl turėtume, jeigu ne 2012 m., tai bent ilguoju laikotarpiu, ieškoti galimybių ateityje šį mechanizmą pakeisti iš dalies arba visiškai.

Kitas galimas būdas sutaupyti, kurį galėtume aptarti, manau, yra Europos Sąjungos arba Europos muziejaus kūrimas, kurį, laiko požiūriu, manau, galima būtų atidėti iki tada, kai ES seksis geriau. Šiuo metu, ypač 2012 m., šį finansavimą galėtume skirti kitai veiklai, siekdami vykdyti 2012 m. programą ir taip, žinoma, pagerinti savo veiklos veiksmingumą.

  Monika Smolková (S&D). – (SK) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau paploti pranešėjai, kuri savo pranešime teisingai nurodė daugelį problemų.

2012 m., bet ir vėlesnių metų ES biudžetas turėtų būti plataus užmojo, jeigu norime įgyvendinti 2020 m. strategijos užduotis ir tikslus, pasiekti pergalę kovodami su krize ir konkuruoti visame pasaulyje. Remiu Biudžeto komiteto pasiūlymą organizuoti susitikimus su nacionaliniais parlamentais siekiant aptarti pagrindinius ES principus ir 2012 m. valstybių narių biudžetus. Šiuose susitikimuose reikėtų pabrėžti, kad ES biudžetas negali būti deficitinis, kad jis sudaro tik 2 proc. visų ES išlaidų ir kad tarp valstybių narių ir ES biudžetų yra esminių skirtumų. ES biudžetas daugiausia susijęs su investicijomis į būsimą Europos Sąjungą.

Pirmiausia Taryba turėtų tai suprasti, nes jau girdėjome Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos atstovus kalbant apie bandymą įšaldyti ES biudžetą, tai padarę neabejotinai sulėtintume Europos Sąjungos ekonomikos augimą.

  Janusz Lewandowski, Europos Komisijos narys. − Ponia pirmininke, atkreipsiu dėmesį tik į tris dalykus. Apie 2020 m. strategijos pakeitimą F. Balzani gairėse aiškiai pasakyta: dabartiniame 2011 m. biudžete 41 proc. išlaidų galėtų būti skirtas 2020 m. strategijos tikslams įgyvendinti.

Tą patį bandoma padaryti su 2012 m. strategija, bet turime dar kartą pataisyti 2007–2013 m. programą, dėl kurios susitarta prieš keletą metų. Žinoma, mūsų galimybės manevruoti, kad minėti pakeitimai būtų padaryti remiantis 2006 m. susitarimu dėl daugiametės programos, ribotos.

Antra, mano atsakymas J. Ellesui – bet ne tik jam: tą pačią pastabą apie neigiamus prioritetus pateikė J. Geier ir M. Hohlmeier. Bijau, kad kalbos apie 2012 m. biudžetą realios. Jis turėtų būti toks. Šį kartą, labiau negu bet kada, be teigiamų prioritetų, taip pat turėtume išnagrinėti tai, kas nevykdoma. Svarstome tai, kas nevykdoma, kas netinkamai administruojama, kad rastume santaupų. Šį kartą galvojame apie teigiamus ir neigiamus prioritetus. Administracijos išlaidoms griežtas taupymas būtinas.

Mano atsakymas E. Herczog apie pinigų švaistymą: administravimo išlaidos sudaro tik 5,7 proc. viso Europos Sąjungos biudžeto. Tai mažesnė dalis negu Roterdamo ir daugelio kitų Nyderlandų miestų savivaldybėse, kurios garsėja savo taupumu.

Atsakymas M. Andreasen: ji kalbėjo ne tik apie biudžeto įšaldymą. Ji kalbėjo apie jo karpymą. Mūsų, Europos Sąjungos, biudžeto, kuris nėra deficitinis, negalima kaltinti dėl blogo daugelio valstybių narių viešųjų finansų valdymo. Čia esama logikos, ir tai aiškiai paaiškino G. J. Gerbrandy. Logika susijusi su programų terminų suėjimu per tam tikrą laiką. Čia nieko keista. Tai mūsų patikimumo klausimas. Europos Sąjungos biudžetas turi savo patikimumą, kuris susijęs su įsipareigojimais ir išmokomis užbaigtiems projektams. Netgi griežto taupymo laikais turite apmokėti savo elektros sąskaitas.

Tai, be abejonės, mūsų patikimumo klausimas. Sanglaudos klausimas. Tai tikrai investicija, ir dėl to jos pobūdis tikriausiai taip pat atliepia kai kuriuos dabar demonstracijoje prie Europos Parlamento ir Berlaymont pastatų dalyvaujančių asmenų išsakomus raginimus.

  Francesca Balzani, pranešėja. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, sakant kalbas žodis „atsakomybė“ pakartotas daugelį kartų. Tačiau yra atsakomybė, kurią institucijos, manau, tikrai turėtų laikyti svarbiausia: pirmiausia esame atsakingi už mūsų programų įgyvendinimą ir užtikrinimą, kad ES piliečiai neliktų vien su mūsų žodžiais. Esame atsakingi už tai, kad būtume nuoseklūs dėl to, ką sakome ir žadame.

Svarbiausi šiandienos projektai numatyti 2020 m. strategijoje. Pirmoji užduotis „daugiau dirbti“ – ne tik labai plataus užmojo, bet ir labai tiksli, nes ją netgi galima pamatuoti remiantis nedarbo mažinimo kriterijais. Man atrodo, kad šis tikslas labai konkretus ir labai plataus užmojo, ir manau, kad būtina pradėti dirbti norint jį pasiekti.

Kol manysime, kad 2020 m. strategija per svarbi ir per plataus užmojo, kad ją būtų galima suspausti į vieną praktinį dokumentą, tokį kaip biudžeto dokumentas, manau, kad taip tik padidinsime pavojų, kad ištiks kita nesėkmė, o būtent to nenori niekas, pradedant Europos Komisija, jeigu gerai pamenu pirmąjį jos komunikatą dėl 2020 m. strategijos.

Tačiau yra dar vienas svarbus klausimas: griežtas taupymas – ne politika, ne priemonė, tai sąlyga, kurios atžvilgiu turime imtis veiksmų, ir ne tik konsoliduodami savo išlaidas, bet ir naudodami Europos Sąjungos biudžetą, kuris yra ypatinga priemonė, visiškai skirtinga nuo valstybių narių biudžetų ir kuri mums suteikia progą šiais metais padaryti ką nors kita.

Būtent tam skirtas Europos semestras. Jis naudingas ne vien tuo, kad juo apsunkinami pirmi šeši metų mėnesiai. Jis mums leidžia sukurti pasaulinę strategiją ir kurti sąveikas; o valstybių narių ir mūsų biudžetų sąveikų kūrimas – ypatinga Europos Sąjungos sistema, kuria siekiama viešuosius išteklius ir tikro metodo, kuriuo 2020 m. strategija – kuri ilga ir plataus užmojo – paverčiama Europos Sąjungos tikrove, kūrimą padaryti vertingesnius.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 11.30 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Deja, šiame pranešime palaikomas „2012 m. biudžetas atsižvelgiant į sustiprintą Europos ekonomikos valdyseną, Europos semestrų sistemą ir į Europos 2020 m. tikslus“. Kitaip tariant, tai biudžetas, kuris remia neoliberalizmą ES, jos militarizmą ir federalizmą priimant visiškai antisocialines ir antidemokratines priemones, tvirtą Stabilumo pakto įgyvendinimą, žvėriškų baudų valstybėms narėms skyrimą ir nuolatinę visos valstybių narių makroekonominės veiklos priežiūrą. Taip pat tai pasiūlymas, kuriuo siekiama sudaryti biudžetą, kuris palengvintų liberalizavimą, siekiama kurti nesaugias darbo vietas ir kuriame kritikuojamos teisės ir viešosios paslaugos.

Todėl siūlome svarbius pokyčius, kuriais būtų siekiama ne tik pasmerkti tokį metodą, bet ir pateikti gaires dėl pakaitinio metodo, kurį rasti galima ir būtina. Šie pasiūlymai – esminiai siekiant pagerinti dėl nedarbo, skurdo ir nelygybės susiklosčiusią padėtį, kuri netinkama ir blogėja dėl kapitalizmo, o ES – jo priemonė. ES biudžetą reikia pagrįsti kita vizija, siekiant atkreipti dėmesį į ekonominę ir socialinę krizę, atmesti neoliberalų kelią, vadinamąją ekonomikos valdyseną ir stiprinti militarizmą.

  Jiří Havel (S&D), raštu. – (CS) Savo pranešime dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros bendrų gairių F. Balzani išdėstė penkis svarbiausius ES biudžeto prioritetus. Visiškai remiu jos požiūrį, kad strategija „Europa 2020“ Europos Sąjungai turėtų padėti įveikti pasaulinę ekonomikos krizę ir sustiprėti po jos kuriant naujas darbo vietas, kurios būtų pagrįstos penkiais prioritetais, t. y. parama užimtumui, geresnėmis naujovių, mokslinių tyrimų ir plėtros sąlygomis ir finansavimo šioms sritims teikimu iš valstybės fondo, klimato kaitos ir energetikos srities tikslų įgyvendinimu, didesniu išsilavinimo lygiu ir parama socialinei įtraukčiai ir, svarbiausia, skurdo mažinimu Europos Sąjungoje. Tačiau jeigu norime, kad mums sektųsi, ir norime rimtai įgyvendinti šią strategiją, jai turime skirti pakankamą finansavimą, be žymių kompromisų arba karpymų. Dabar dabartine daugiamete finansine programa paliekama mažai erdvės manevruoti, ir dėl to pritariu pranešėjai, kad tolesni bandymai riboti arba karpyti biudžeto išteklius, kurie susiję su pagrindinių prioritetų įgyvendinimu, šiuo metu paprasčiausiai netinkami. Remiu pranešėjos sumanymą, kad pagrindinių prioritetų įgyvendinimas gali veikti kaip investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje katalizatorius. Apskritai, pritariu pasiūlytoms gairėms ir rekomenduoju pritarti šiam pranešimui.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Visos Europos Sąjungos vyriausybės ir valdžios institucijos ieško būdų sutaupyti pinigų ir rodyti susilaikymą. Mano šalį, Škotiją, užklupo dviguba bėda – pasaulinį nuosmukį pagilino blogas vyriausybės Londone, nuolat norinčios grobstyti Škotijos išteklius, bet ketinančios neleisti Škotijos žmonėms tvarkyti savo reikalus, valdymas. Todėl Škotijos vyriausybei reikėjo papildomai ypač įtemptai dirbti, kad jai pavyktų išlaikyti Škotijos gyvybiškai svarbias viešąsias paslaugas. Esant tokioms ekonominėms aplinkybėms Europos Parlamentui visiškai nerealu reikalauti didinti biudžetą – Europos Sąjungos viešosioms paslaugoms turėtų būti teikiama pirmenybė ES institucijų veiklos atžvilgiu.

(Posėdis sustabdytas 10.55 val. ir atnaujintas 11.35 val.)

PIRMININKAVO: Stavros LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas