Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0196(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0038/2011

Debatai :

PV 23/03/2011 - 20
CRE 23/03/2011 - 20

Balsavimas :

PV 24/03/2011 - 6.13
CRE 24/03/2011 - 6.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 23/06/2011 - 12.19
CRE 23/06/2011 - 12.19
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0116
P7_TA(2011)0293

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2011 m. kovo 24 d. - Briuselis Tekstas OL

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra paaiškinimai dėl balsavimo.

 
  
  

Pranešimas: Elmar Brok, Roberto Gualtieri (A7-0052/2011)

 
  
MPphoto
 

  Siiri Oviir (ALDE).(ET) Pone pirmininke, visų kartu kuriamai Europos koncepcijai būdinga mintis, kad iš esmės euro zona gali rutuliotis dviem kryptimis: ji gali arba tapti stipresnė, arba sužlugti. Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, reikalingas ryžtingas ir praktiškas politinis atsakas. Pritariu stabilumo mechanizmo kūrimui, todėl taip pat pritariau pranešimui, praskinančiam kelią teisiniam pagrindui, kuriuo remiantis galima sukurti šį mechanizmą.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). - Pone pirmininke, vakar balsavome dėl nuolatinio stabilumo mechanizmo ir mums nepavyko. 33 pakeitimas, kuriuo remiantis fondui būtų buvusi suteikta galimybė įsigyti obligacijų antrinėse rinkose, buvo atsiimtas. Parlamentas, kaip ir iki šiol Europos Vadovų Taryba, atsisakė priimti sudėtingus sprendimus. Taip, tai yra sudėtingi sprendimai, tačiau šie sprendimai nulems ateitį arba euro zonos nesėkmę.

Mūsų galvos, kaip ir to vaizdingo posakio stručio, sukištos į smėlį. Mes susiduriame ne tik su valiutos krize; mes susiduriame su bankų ir valstybės garantuotos skolos krize. Tačiau ir toliau atkakliai ant gilių žaizdų klijuojame pleistrą.

Mano pačios šalis, Airija, prisiima nepakeliamą skolą, nes Vokietijos, Prancūzijos, Airijos, Didžiosios Britanijos ir kiti bankai dėl silpno reguliavimo ir nesamos priežiūros veikė kaip lošimo namai. Bloga skola tapo piliečių skola. Nesakysiu, kad valstybės garantuota skola, tai yra piliečių skola. Visa tai įvyko Europos Centrinio Banko panosėje, kai palūkanų normos buvo visiškai netinkamos. Tikimasi, kad visa tai išspręs Airijos piliečiai. Niekas nėra pasirengęs pripažinti tikrovę. Skola yra netvari. Suteikdami finansinę pagalbą bandėme laimėti laiko. Mums reikia didžiulio restruktūrizavimo.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, nuolatinio krizės valdymo mechanizmo sukūrimas Europai pateisinamas tuo atveju, jei ateityje kiltų ekonomikos ir finansų krizės. Niekas nenori patirti krizių, tačiau krizės ištinka, ir mes turime pasiruošti blogiausiam.

Gaila, kad planas sukurti šį krizės valdymo mechanizmą neapima ES institucijų. Šis mechanizmas dabar turėtų būti kuo arčiau ES institucijų. Taip pat svarbu ir būtų gerai, kad Jungtinė Karalystė ir Švedija, šalys, esančios už euro zonos ribų, įsitrauktų į šį mechanizmą.

Palaikau pastangas paspartinti ekonominės politikos koordinavimą Europoje ir mintį, kad jei sankcijos turės būti taikomos, dėl jų nuspręs Komisija, ir jos bus taikomos automatiškai, o netaps diskusijų arba derybų objektu.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, maniau, kad po 12 šiame Parlamente praleistų metų niekas daugiau negalėtų manęs nustebinti, tačiau buvau pritrenktas tono, kuriuo E. Brok vakar pristatė savo pranešimą. Mane sukrėtė ne arogancija ar atotrūkis nuo tikrovės arba netgi viešosios nuomonės niekinimas, o pasibaisėtinas įžūlumas. Jis išsamiai išdėstė, kad turėjome išvengti įprastos sutarties peržiūros procedūros, nes priešingu atveju kai kuriose valstybėse narėse tai galėjo paskatinti referendumą! Čia matome neslepiamą rinkėjams skiriamą panieką, kurią Europos elitas dabar nuolat rodo.

Viešoji nuomonė traktuojama ne kaip priežastis krypčiai pakeisti, o kaip kliūtis, kurią reikia įveikti. Negaliu neprisiminti E. Broko tautiečio žodžių po pakilimo Rytų Berlyne. Ar nebūtų lengviau paleisti žmones ir jų vietoje išrinkti kitus?

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). - Pone pirmininke, viena iš bendrajai valiutai būdingų problemų, su kuria ekonominių ciklų metu skirtingu mastu susiduria skirtingos valstybės narės, yra ta, kad beprasmiška turėti vieną palūkanų normų rinkinį, jei sprendimai dėl išlaidų yra skirtingi. Akivaizdu, kad to sukelta pasekmė pasireiškė, nes matome problemas, su kuriomis susiduria euro zona. Be to, vyriausybės turi suprasti, kad negalima išleisti daugiau pinigų, negu į biudžetą surenkama pajamų. Kai vyriausybės tai daro ir savo finansinėse ataskaitose sąmoningai pateikia neteisingą informaciją arba neatlieka savo funkcijos valdant ekonomiką ir laikantis ekonominės drausmės, kiti patenka į bėdą.

Be abejo, mes norime stiprios euro zonos, visų pirma toms narėms, kurios yra už euro zonos ribų. Norime tęsti prekybą su euro zonos šalimis. Mums silpnesnis euras nenaudingas. Vis dėlto drauge turime aiškiai suvokti, kad euro zonos šalys su savo problemomis turi kovoti pačios, o ne pasikliauti kitais. Linkiu jums sėkmės euro zonoje, tačiau prašau išmokti neišleisti daugiau pinigų negu uždirbate.

 
  
MPphoto
 
 

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos vardu noriu aiškiai pasakyti, kad palankiai vertiname kuriamą Europos stabilumo mechanizmą, tačiau balsavome prieš E. Broko ir R. Gualtieri pranešimą, nes ta nuomonė neatitiko Tarybos išvadų.

E. Broko ir R. Gualtieri pranešimu buvo siekiama, kad Europos Parlamentas ir Komisija veiksmingai trukdytų tarpvyriausybiniam mechanizmui. Visiškai priimtina, kad šis mechanizmas būtų tarpvyriausybinis dėl didžiulių jam skiriamų pinigų sumų. Šalių ministrai yra atskaitingi savo nacionaliniams parlamentams, ir tai teisinga atsakomybės linija. Euro krizės esmė, žinoma, yra ne euro problema, o vyriausybių, kurios per daug išleidžia savo mokesčių mokėtojų pinigų, problema.

 
  
  

Pranešimas: Artur Zasada (A7-0046/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (ECR). - Pone pirmininke, palankiai vertinu JAV ir ES atviros oro erdvės susitarimo antrojo etapo pabaigą. Manau, jog tai yra laimėjimas, tačiau akivaizdu, kad yra tokių, kurie norėtų daugiau liberalizavimo ir atotrūkio nuo protekcionizmo, kuris daugeliu atvejų vis dar trukdo šiai pramonės šakai. Norėčiau matyti JAV, šalinančias kliūtis arba, užsienio subjektams taikomus apribojimus, ir manau, kad keleiviai visame pasaulyje gautų naudos iš atviros oro erdvės susitarimų.

Taip pat norėčiau pažymėti ECR šešėlinę pranešėją Jackie Foster, kuri yra šios srities specialistė ir dirbo oro transporto srityje, taip pat Transporto komitete. Vis dėlto manau, jog labai svarbu, kad siektume tolesnio liberalizavimo ne tik kalbant apie ES ir JAV susitarimą, bet ir kalbant apie kylančias Azijos rinkas, todėl palankiai vertinu šios dienos postūmį, susijusį su ES ir Vietnamo susitarimu. Mūsų dar laukia ilgas kelias toliau siekiant geresnio priėjimo prie augančių pasaulio rinkų.

 
  
  

Pranešimas: Francesca Balzani (A7-0058/2011)

 
  
MPphoto
 

  Francesco De Angelis (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai F. Balzani už jos nuostabų darbą. Pereinant prie klausimo esmės, šiame savo iniciatyva pateiktame pranešime yra keturi dalykai, kurie, manau, yra labai svarbūs.

Pirma, kalbant apskritai, jame pateikta aiški nuoroda į Europos Sąjungos biudžetą ir jo perskirstymo pobūdį, kas sudaro Europos solidarumo pagrindą. Antra, kalbant konkrečiai, jame dar kartą patvirtintas principas, kad neįgyvendinti įsipareigojimai – kurie ypač dideli sanglaudos srityje – turi būti įvykdyti, o ne, kaip siūlo Taryba, atmesti. Trečiasis dalykas kelia tam tikrų abejonių – mano nuomone, visiškai pagrįstų – tai vertinimo kriterijaus, kai remiamasi praėjusių metų veiklos rezultatais, veiksmingumas. Ketvirtasis skatina Komisiją parengti pasiūlymus dėl naujų išteklių kūrimo, visų pirma nauji ištekliai turi būti skirti kovai su nuolatiniais krizės padariniais, remiantis tvirtais ir veiksmingais inovacijų, mokslinių tyrimų ir augimo politikos įsipareigojimais, susijusiais su ekonomika, gamyba ir užimtumu Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tokiu svarbiu metu šiandien patvirtintas dokumentas neabejotinai pagrįstas sveiko proto ir pagrįstumo kriterijais. Strategijos „Europa 2020“ palaikymas neabejotinai yra ne tik patikimumo, bet ir Parlamento veiksmų nuoseklumo ženklas. Vis dėlto kai kurie svarbūs kriterijai ir gairės turi būti toliau stiprinami remiantis paramos prioritetų sąrašu.

Šiandien tokiu kebliu momentu, kai sunkumai ne tik Viduržemio jūros regione, bet ir Japonijoje yra tiesiogiai susiję su greitai besikeičiančia padėtimi, reikia autoritetingo ir patikimo Parlamento, taip pat ir atsakymų, kurie skatintų augimą, konkurencingumą ir pažangų tvarumą darbuose, kuriuos reikia padaryti.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad tokiu, kaip neseniai minėta, Europos valstybių narių finansams kebliu metu turėčiau skelbti pavojų dėl Biudžeto komitete diskutuojamų išlaidų: stulbinamo didžiulių išlaidų Europos istorijos namams atvejo. Manau, būtų gėda, jei tos išlaidos būtų patvirtintos.

Mums jau priklauso pastatas Eastman, tačiau vien renovavimo išlaidoms skirta nuo 26 mln. EUR iki 31 mln. EUR ir dar 3,3 mln. EUR vien projektams. Nustatytosios išlaidos sudaro daugiau negu 3 mln. EUR, o kintamosios sąnaudos siekia 3,2 mln. EUR, dar 3,2 mln. EUR reikia 50 darbuotojų, 2 mln. EUR – saugumui, tada 13,45 mln. EUR – tik pastatui valdyti. Manau, turime rodyti pavyzdį, kaip taupiai per mūsų institucijas leisti lėšas. Kitu atveju turėtų būti gėda.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, jei galiu, norėčiau pateikti tris pastabas, susijusias su bendrosiomis 2012 m. biudžeto sudarymo gairėmis. Pirma, manau, gerai, kad apie 2012 m. biudžetą diskutuojame ankstyvajame etape, nes – antra – nenorime kitos tokios nelaimės, kokia buvo ištikusi Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją dėl 2011 m. biudžeto. Trečia, ypač didžiuojuosi tuo, kad sudarant Europos biudžetą nereikia skolintis. Manau, kad taip reikėtų elgtis ir toliau.

 
  
  

Pranešėja: Véronique Mathieu (A7-0265/2011)

 
  
MPphoto
 

  Siiri Oviir (ALDE).(ET) Pone pirmininke, teisėta imigracija neabejotinai atlieka didelį vaidmenį skatinant Europos ekonomikos plėtrą ir didinant konkurencingumą. Vis dėlto šioje srityje vis iškyla problema – tai yra tvirto teisinio imigrantų statuso nebuvimas ir dėl to susidaranti jų diskriminacijos galimybė. Nėra normalu XXI a. susidurti su padėtimi, kai vis dar matome incidentus, iš esmės susijusius su vergija. Darbo rinkoje į kiekvieną asmenį turi būti vienodas požiūris. Šis pranešimas apima nuostatas, kurių mūsų standartų sistemoje dabar labai trūksta, todėl pritariau teisinės sistemos kūrimui šioje srityje, tam, kas, mano manymu, yra labai svarbu.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, administracinių procedūrų supaprastinimas ir prieigos prie reikiamos informacijos palengvinimas yra tinkamos priemonės siekiant, kad Europos darbo rinka taptų patrauklesnė trečiųjų šalių darbuotojams.

Nuostatos dėl vienos paraiškų pateikimo procedūros, leisiančios vienu administraciniu veiksmu įgyti bendrą dokumentą, apimantį ir leidimą gyventi, ir dirbti, padės supaprastinti ir suderinti šiuo metu valstybėse narėse taikomas taisykles. Procedūra taps aiškesnė ir veiksmingesnė ne tik migrantams, bet ir jų darbdaviams, drauge bus lengviau kontroliuoti jų gyvenimo ir darbo teisėtumą. Bendra procedūra taip pat reikš, kad ES piliečių ir trečiųjų šalių piliečių teisių skirtumai taip pat sumažės. Štai kodėl balsavau už V. Mathieu pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, balsavau prieš patvirtintą direktyvos projektą. Manau, kad svarbu taikyti bendrą leidimų gyventi ir leidimų dirbti nagrinėjimo procedūrą. Taip pat svarbu pabandyti nustatyti bendrąsias trečiųjų šalių piliečių, legaliai gyvenančių ir dirbančių bet kurioje ES valstybėje narėje teises.

Be jokios abejonės, taip pat būtina užtikrinti kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų priimtų sprendimų nagrinėjant šias paraiškas teisinį tikrumą ir skaidrumą. Kadangi jos turi didelę įtaką tų žmonių gyvenimams, jos turi būti vertinamos kuo objektyviau.

Visose socialinio aprūpinimo srityse turėtų būti užtikrintas vienodas požiūris, o teisės aktuose turi būti patvirtintos tokių asmenų teisės. Kadangi šie pakeitimai nebuvo įtraukti į direktyvą dėl ekonominės migracijos, manau, neteisinga, kad ji buvo patvirtinta dešiniųjų partijų.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, pirmiausia tai, kad šis vienas leidimas suteikia tokias pačias teises ir užtikrina vienodą požiūrį į darbuotojus iš užsienio, yra geras atspirties taškas. Turime užtikrinti, jog žmogaus teisių Europos Sąjungoje būtų paisoma taip, kad iš trečiųjų šalių čia atvykstantys darbuotojai gautų vienodą užmokestį bei to paties lygmens socialinę apsaugą ir kad jiems, kaip ir kitiems darbuotojams, būtų suteikiamos tokios pat darbo sąlygos. Tai, aišku, pagrindinis rūpestis.

Esu gana sunerimęs dėl vieno su pranešimu susijusio klausimo, nors ir balsavau už jį. Tai yra 3 straipsnio taikymo sritis, kuri vis dar neapima komandiruotų darbuotojų arba sezoninių darbininkų ar bendrovės viduje iš trečiųjų šalių perkeliamų darbuotojų. Reikia tikėtis, jog bus padaryta pažanga šiuo klausimu, kad su visais būtų elgiamasi vienodai išduodant šį vieną leidimų paketą. „Vieno langelio“ principas yra teigiamas dalykas: sumanymas toks, kad visi dėl šio leidimo galėtų kreiptis vienoje vietoje ir kad dėl biurokratizmo nebereikėtų lakstyti pirmyn atgal.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, visiškai sutinku su tais Parlamento nariais, kurie teigia, kad turime užtikrinti vienodą požiūrį į darbuotojus iš trečiųjų šalių, kurie įdarbinti ES daugiau nei metams. Taip pat sutinku, kad darbuotojai, kurie Europos Sąjungoje dirbo mažiau negu šešis mėnesius, negali gauti vienodos šeimos pašalpos ir bedarbio pašalpos. Tačiau labai pritariu tam – ir norėčiau tai dar kartą pabrėžti, – kad šios grupės taip pat būtų apdraustos nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų. Trečia, manau, kad senatvės išmokos yra asmens darbo užmokesčio dalis ir, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, turėtų būti galima jas perkelti pagal valstybių narių taisykles su sąlyga, kad taip bus pasielgta tik tada, jei trečioji šalis taip pat su tuo sutiks ir ji iš tikrųjų jas perkels.

 
  
  

Pranešimas: Francesca Balzani (A7-0058/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, palankiai vertinu tai, kad taip anksti pradėjome pasirengimą 2012 m. biudžeto sudarymui. Tai leidžia tinkamai atsižvelgti į problemas. Vienas iš klausimų, apie kurį daug kalbame Europos Sąjungoje ir šiame Parlamente, yra solidarumo klausimas. Labai dažnai norime parodyti solidarumą su įvairiomis žmonių grupėmis.

Norėčiau paprašyti Parlamento parodyti vienybę su mokesčių mokėtojais, mūsų rinkėjais, nes iki šiol mums nepavyko to padaryti. Šiuo griežto taupymo laikotarpiu mums reikia suvaržyti ir save. Turime rodyti pavyzdį. Tai turėtume padaryti įšaldydami Europos Parlamento narių ir pareigūnų 2012 m. atlyginimus ir išmokas, taip pat turėtume atsisakyti Europos istorijos namų planų, kurių pastatymas kainuos milijonus eurų ir kurie neturi ilgalaikio finansavimo plano. Nėra jokių abejonių, kad tai taip pat gultų ant mokesčių mokėtojų pečių.

 
  
  

Pranešimas: Andreas Schwab (A7-0038/2011)

 
  
MPphoto
 

  Francesco De Angelis (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nėra abejonės, kad taisyklių dėl vartotojų teisių skirtumai sudaro labai didelę kliūtį tarpvalstybiniams pirkimams bei pardavimams ir taip pat yra problema kuriant veiksmingą tikrą vidaus rinką. Manau, kad direktyvos pasiūlymas, kuris šiandien su svarbiais papildymais buvo grąžintas į komitetą, gali padėti sukurti aiškią vartotojų teisių teisės sistemą .

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, peržiūrint keturias galiojančias direktyvas, šiuo pranešimu siekiama sustabdyti teisinės sistemos skaidymą, o tai trukdė sukurti vidaus rinką. Tikslas yra pagerinti rinkos sąlygas vartotojams ir įmonėms, didinant vartotojų pasitikėjimą ir mažinant įmonių nenorą dirbti tarptautiniu lygmeniu.

Pasiūlymas sudėtingas ir apima daug specifinių aspektų, kurie buvo išnagrinėti ir aptarti dar paskutinį kartą Tarybai pirmininkaujant Prancūzijai. Naujojoje J. M. Barroso vadovaujamoje Komisijoje V. Reding darbas padėjo pasiekti visiško suderinimo, kuris nebelaikomas diktatorišku, ir mes reikiamai pradėjome eiti tikslingesnio suderinimo link.

Nors nesu visiškai patenkintas pasiektu galutiniu rezultatu – kuris, manau, yra vidutiniškas ir menko kompromiso rezultatas, – manau ir tikiuosi, kad šis pasiūlymas gali būti atspirties taškas toliau siekiant pokyčių. Dėl šios priežasties palaikiau šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Giovanni La Via (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tekstas, dėl kurio šiandien buvo balsuota, yra rezultatas ilgos ir sudėtingos kelionės, kuri prasidėjo 2008 m. spalio mėn. ir kurios tikslas buvo suteikti vartotojams apsaugą, susijusią su užsienyje įsigytais pirkiniais.

Tikslas, kurį turi užsibrėžti Europos Sąjunga ir ES institucijos, yra padėti vidaus rinkai geriau veikti siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą ir drauge remiant mūsų įmones.

Direktyva, dėl kurios šiandien Parlamentas balsavo, yra keturių su šiuo klausimu susijusių, iki šiandien galiojusių direktyvų sintezė. Direktyva parodo mūsų norą įžvalgiau suderinti šiuo metu skirtingose teisės sistemose galiojančius reglamentus, išvengiant teisinio nenuoseklumo, kuris, deja, labai dažnai buvo kliūtis ne tik įmonėms – kurių tikslas būti konkurencingoms užsienio rinkoje, – bet ir vartotojams. Dėl šių priežasčių pritariau šiam pranešimui ir balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D). - (FI) Pone pirmininke, direktyvos dėl vartotojų teisių reforma buvo ilgas ir atsitiktinis procesas. Pradinė Komisijos mintis imtis visuotinio suderinimo sukėlė grėsmę dėl vartotojų, visų pirma vartotojų Šiaurės Europos šalyse, apsaugos lygmens sumažėjimo. Tai prieštarautų sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo, pagal kurią vartotojų apsaugos teisės aktai turi būti grindžiami kuo aukštesnėmis vartotojų apsaugos normomis. Taigi visada turėtume prisiminti, kad rinkos tarnauja vartotojams, o ne vartotojai tarnauja rinkoms.

Teisės aktai dėl vartotojų ir smulkių verslininkų visada turi būti kuo aiškesni ir lengvai suprantami. Tiksliai ir atidžiai parengti teisės aktai yra visų šalių interesas. Todėl gerai, kad direktyva grąžinama į komitetą, taip šiandien nusprendus Parlamentui.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, iki šiol Europos Sąjungos vidaus rinka iš esmės buvo kuriama atsižvelgiant į dideles įmones. Dabar atėjo laikas atkreipti dėmesį į mažąsias ir vidutines įmones ir pirmiausia vartotojus siekiant užtikrinti, kad jų interesai vidaus rinkoje būtų dar labiau saugomi. Šis Komisijos pasiūlymas pertvarkyti vartotojų apsaugos sistemą buvo sutiktas gana prieštaringai. Pvz., Suomijos vartotojų asociacija rinko parašus peticijai, kurioje teigiama, kad jei šis pasiūlymas būtų įgyvendintas, tai jis nepataisomai pažeistų vartotojų apsaugą Suomijoje.

Kompromisas, dėl kurio dabar balsavome ir kuris bus toliau aptariamas, yra labai neaiškus. Nemaža dalis pirminių pasiūlymų buvo atmesta, nes tai esą nėra plataus masto pasiūlymai. Didžiausia problema vis dėlto yra ta, kad tai iš tiesų sunku suprasti. Norėčiau iškelti sąlygą, kad direktyva dėl vartotojų teisių turėtų būti tokia, kad ją taip pat suprastų vartotojai, tokiu būdu siekiant juos apsaugoti.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Pone pirmininke, mano kolegos Parlamento nariai iš Suomijos, kalbėję prieš mane, M. Repo ir A. Jäätteenmäki, pareiškė palankią nuomonę dėl šios vartotojų teisių direktyvos. Kaip suomiai ir Šiaurės Europos tauta, esame susirūpinę, kad gali būti pakenkta vartotojų apsaugai. Visiškas suderinimas reikštų būtent tai, ypač kiek tai susiję su Šiaurės Europos šalimis. Be to, būtų sulėtinti veiksmai tose šalyse, kur padėtis šiuo metu toli gražu nėra tobula.

Gerai, kad šis pasiūlymas grąžinamas į komitetą, nes jis apima tam tikrus aspektus, kurie kelia nedidelių problemų, visų pirma smulkiesiems verslininkams. Norėčiau, kad komitetas atkreiptų dėmesį į vieną nedidelį klausimą. Iš 18 ir 107 pakeitimų matyti, kad tai turėtų labai neigiamą poveikį, pvz., kelionių agentūroms Šiaurės Suomijoje. Dažnai sprendimas vykti į agentūrą, viešbutį arba turistų apgyvendinimui skirtas vietas yra priimamas jau kelyje, žmonės paskambina ir užsisako. Remiantis šia direktyva to nepakaktų: žmonės turėtų nusiųsti faksogramą ar kažką panašaus. Tai ne visada įgyvendinama tikrovėje. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su visuomene, ir tam reikia suprasti skirtingas situacijas įvairiose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, manau, kad siekis suderinti mūsų skirtingus Europos vartotojų teisės aktus, kas sudaro kliūtis prekybai, yra pagrįstas, ir tai yra teisingas kelias, kuriuo turime eiti. Taip pat svarbu, kad vartotojai galėtų tobulinti savo žinias apie Europos teisės aktus, kitaip tariant, kad jie galėtų jaustis tvirtai, kai kuria verslą arba perka ar įsigyja ką nors bet kur Europos Sąjungoje. Tai suteiks tikrumo ne tik vartotojams, bet ir gamintojams.

Ypač džiaugiuosi, kad buvo patobulinti vadinamojo „nuo durų iki durų“ pardavimo ir nuotolinės prekybos sutarčių informaciniai reikalavimai. Tolesnėse diskusijose – ir todėl labai džiaugiuosi, kad šis pranešimas dar kartą grąžintas į komitetą – turime užtikrinti, kad kai kalbėsime apie gamintojus, galvotume ne tik apie dideles įmones, bet ir apie mažas šeimų įmones, kad neapsunkintume jų teisinėmis vingrybėmis.

 
  
MPphoto
 

  Ashley Fox (ECR). - Pone pirmininke, kai rinkėjai klausia manęs, kokia pagrindinė nauda būnant Europos Sąjungos dalimi, mano atsakymas visada yra laisvoji prekyba, vykstanti tarp šalių ir vidaus rinkos, kurią siekiame sudaryti.

Todėl palankiai vertinu šią vartotojų teisių direktyvą. Palankiai vertinu ją dėl to, kad ji padės žengti nors ir mažą žingsnį baigiant kurti tą bendrąją rinką. Ji duos naudos vartotojams ir mažoms įmonėms. Ji padės internetinėje ir tarptautinėje prekyboje. Vis dėlto turiu pasakyti, kad šiai direktyvai atsirasti prireikė daug laiko, o pažanga nedidelė.

Pareiškimas, kurį pateiksiu Komisijai, yra toks: norint baigti kurti bendrąją rinką mums reikia sistemos, o ne daugybės nesusijusių padrikų iniciatyvų, kurias dabar turime.

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE).(ET) Pone pirmininke, suderintos Europos vartotojų teisių direktyvos patvirtinimas neabejotinai yra vienas iš būdų pagerinti vidaus rinkos veikimą. Ši suderinta direktyva, kuri vienija kitas su vartotojų teisėmis susijusias direktyvas, gerokai supaprastins teisinę sistemą, neabejotinai padės padidinti vartotojų pasitikėjimą ir, žinoma, paskatins tarptautinę prekybą. Tai yra žingsnis susiskaidymo mažinimo link. Deja, visiškas vartotojų teisių Europos Sąjungoje suderinimas vis dar nėra tikrovė. Nepaisant to, tai yra svarbus žingsnis geresnės vartotojų apsaugos ir prekybos link. Taigi palaikiau šio dokumento patvirtinimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0224/2011)

 
  
MPphoto
 

  Francesco De Angelis (S&D).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, naujienos apie seriją žemės drebėjimų, supurčiusių Tolimuosius Rytus ir ypač nuo kovo 11 d. Japoniją, visus mus apstulbino žmonių tragedijos mastu, ir tai plečiasi. Dėl šių priežasčių manau, kad ši rezoliucija yra pirmas būtinas žingsnis siekiant užtikrinti Japonijos žmonėms visą humanitarinę, techninę ir finansinę paramą, kurios jiems reikės per ateinančius mėnesius ir metus.

Manau, kad incidentas Fukušimos branduolinėje elektrinėje turėtų priversti mus visus atidžiai, skrupulingai ir ramiai apsvarstyti branduolinės energijos keliamus pavojus. Europa turi investuoti ir taip pat privalo skatinti valstybes nares labiau ir veiksmingiau telkti pastangas alternatyvių energijos išteklių atžvilgiu. Šiandien mūsų mintys nuklysta į Japoniją, ir mūsų įsipareigojimas ateityje turi būti siekis, kad panašios situacijos Europoje ir kitur pasaulyje nepasikartotų.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE).(DE) Pone pirmininke, manau, kad visi galime pasimokyti iš padėties Japonijoje. Šios pamokos visų pirma susijusios su atominėmis elektrinėmis. Raginu Tarybą nedelsiant pateikti pasiūlymų šiuo klausimu. Tai, ką Komisija iki šiol pateikė, skatina Europos Vadovų Tarybos darbo grupės atominės energetikos klausimais iniciatyvą pagaliau atkreipti dėmesį į Europos Parlamento pateiktus reikalavimus. Mums reikia intensyvios diskusijos šiuo klausimu, ir manau, kad dabar tam atėjo laikas.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Vital Moreira (A7-0041/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Palaikau šį pranešimą, ne jame dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad turime padėti Moldovai atsigauti ekonominiu požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad apie 40 proc. jos ekonomikos yra priklausoma nuo žemės ūkio. Visiškai sutinku su pranešėjo pasiūlytomis priemonėmis, kad būtų pasiektas visapusiškesnis ir šios šalies ES partnerės ekonomikos atgaivinimui tinkamas susitarimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui, kuriuo Moldovai padidinamos vyno bemuitės tarifinės kvotos. Moldova patiria sunkumų, susijusių su vyno eksportu, kas kelia grėsmę jos ekonomikos atsigavimui bei žemės ūkiui, ypač vidutinio dydžio ir šeimos ūkiams. Žemės ūkio sektorius sudaro apie 40 procentų Moldovos ekonomikos. Vien tik vyno sektoriuje dirba apie 300 tūkstančių žmonių, kurių daugiausia gyvena kaimo vietovėse. Iki šiol Moldova pilnai išnaudodavo jai skirtą kvotą, todėl bemuičių tarifinių kvotų padidinimas leis Moldovai padidinti savo produkcijos pardavimą ES, nepakenkiant ES vyno pramonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. (RO) Rusija yra svarbi realizavimo rinka Moldovos vyndariams. Vis dėlto pastaruoju metu vyno produktų eksportas į Rusijos rinką nebėra garantuotas. Ieškodama alternatyvos Rusijos rinkai, Europos Komisija pasiūlė didinti bemuites kvotas nuo 100 tūkst. hektolitrų (hl) iki 150 tūkst. hl šiais metais, nuo 120 tūkst. hl iki 180 tūkst. hl – 2012 m., o nuo 2013 m. – iki 240 tūkst. hl. Balsavau už šį su Moldovos Respublikos prekybos santykiais susijusį pakeitimą, kuriuo siekiama padidinti bemuičio vyno importą. Šis Reglamento (EB) Nr. 55/2008 pakeitimas gali pateikti sprendimą Moldovos Respublikos vyno gamintojams, kad jie turėtų naudos iš patikimesnės realizavimo rinkos palyginti su ta, kai 2006 m. ir 2010 m. Rusija įvedė draudimą Moldovos vynui, dėl ko nemažai vyndarių bankrutavo.

 
  
MPphoto
 
 

  Luis Manuel Capoulas Santos (S&D), raštu. – (PT) Susilaikiau nuo balsavimo dėl šio pasiūlymo, įvedančio autonominės prekybos lengvatas Moldovos Respublikai, nes manau, kad dabartine jo formuluote nepakankamai atkreipiamas dėmesys į būtinas ES geografinių nuorodų apsaugos, ypač tų geografinių nuorodų, kurios susijusios su Porto vyno rūšimis, nuostatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Norėčiau pareikšti savo pritarimą dėl Moldovos ekonomikos gaivinimo ir pasiūlyti teigiamą perspektyvą šalies vyno pramonėje dirbantiems žmonėms. Sutinku, kad reikia didinti bemuičio tarifo kvotas vynui nuo 120 tūkst. hl iki 180 tūkst. hl 2011 m. ir nuo 2013 m. – iki 240 tūkst. hl per metus. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuris jokiu būdu nekelia pavojaus ES vyno pramonei.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą dėl autonominės prekybos lengvatų įvedimo Moldovos Respublikai, atsižvelgdamas į tai, kad taip šiai šaliai, Rytų partnerystės narei, kuri neseniai pareiškė, jog 2011 m. tikisi pateikti stojimo į Europos Sąjungą paraišką, ES duotų teigiamą žinią. Moldova ėmėsi plataus užmojo politinių, ekonominių ir socialinių reformų, kurios toliau turi būti skatinamos. Drauge Moldovos Respublika smarkiai nukentėjo nuo ekonomikos ir finansų krizės. Per pastaruosius ketverius metus jos 40 proc. vyno gamintojų arba nutraukė prekybą, arba bankrutavo, tuo tarpu įmonės, vis dar veikiančios šiame pagrindiniame šalies ekonomikai sektoriuje, kaupia nuostolius. Bemuičio tarifo kvotų vynui didinimas ir Tarybos reglamento Nr. 55/2008 galiojimo laiko pratęsimas iki 2015 m. pabaigos padėtų šiai šaliai, kur vyno pramonėje dirbančių darbuotojų skaičius šoktelėjo iki 300 tūkst., o žemės ūkio sektoriui tenka 40 proc. BVP, tuo pat metu nepakenkiant ES ekonomikai. Šios priemonės taip pat paliktų pakankamai laiko pasirengti deryboms dėl išplėstos visapusės laisvosios prekybos zonos sukūrimo, kas yra bendras ES ir Moldovos Respublikos tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Komisijos pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamas šiuo metu galiojantis reglamentas, gali padėti atgaivinti Moldovos ekonomiką ir suteikti teigiamą perspektyvą žmonėms, dirbantiems šalies vyno pramonėje, nepakenkdamas ES gamintojų interesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Moldovos vyno pramonė išgyvena eksporto mažėjimo sukeltą krizės laikotarpį, jis sustabdė šalies ekonomikos atsigavimą ir reformas, kurios jai leistų siekti integracijos į ES realesniu būdu. Bemuičio tarifo kvotos padidinimas, ypač Moldovos vynui, galėtų padėti sumažinti spaudimą šiam sektoriui.

Turiu pabrėžti, kad, nepaisant ES pasiryžimo padėti Moldovai, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad kitų šalių vyno kokybė nebūtų žemesnių nei keliami ES vyno rūšims standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šis Europos Parlamento teisės akto rezoliucijos projektas grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai. Nepaisant šalies žmonių dedamų pastangų ir vyriausybės įgyvendintų reformų, Moldovos Respublika išgyvena sudėtingą laikotarpį dėl krizės, su kuria susiduria produktyviausias šalies sektorius – vyno sektorius, nes jis sudaro 40 proc. Moldovos ekonomikos ir jame dirba daugiau negu ketvirtadalis jos dirbančių gyventojų.

Todėl labai svarbu paremti Moldovos ekonomikos atsigavimą ir parodyti teigiamą ES solidarumo su gyventojais, kurie daugiausia gyvena kaimo vietovėse, ženklą. Taip pat palankiai vertinu ir balsuoju už teisės akto rezoliucijos projektą, kuriuo siekiama iki 2015 m. gruodžio 31 d. pratęsti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 55/2008, ir tikiuosi, kad iki tos datos tarp ES ir Moldovos Respublikos bus sudarytas „išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos zonos susitarimas“.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo pranešimu pritariama Komisijos pasiūlymui leisti padidinti bemuičio tarifo kvotą Moldovos vynui. Komisija siūlo 2011 m. padidinti kvotą nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. hektolitrų (hl), 2012 m. – nuo 120 tūkst. iki 180 tūkst. hl ir 2013 m. – toliau iki 240 tūkst. hl per metus. Anot Komisijos, siūlomi didinimo skaičiai pagrįsti tuo, kad Moldova nuolat išnaudoja esamą kvotą ir jais atsižvelgiama į „sektoriaus potencialą pasinaudoti jo nišinėmis rinkomis ES“.

Nors teigiama, kad siūlomas didinimo lygmuo nekelia pavojaus ES vyno pramonei, manome, kad vis dar kyla abejonių, ar iš tiesų yra taip, būtent todėl susilaikėme. Šiuo sprendimu atsižvelgiama į krizinę padėtį, su kuria šiuo metu susiduria daugelis ypač smulkiųjų ir vidutinių gamintojų, pvz., Portugalijoje, kur produkcijos kainos ryškiai krinta ir nepaliaujamai didėja gamybos sąnaudos. Šiuos sunkumus padidina pokyčiai, atsiradę dėl bendro rinkos organizavimo ir planinio gamybos teisių tikslo reformos. Ši reforma daugiausia buvo naudinga didžiajai vyno pramonei ir kai kuriems importuotojams…

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį.)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiandien buvo priimtas V. Moreiros pranešimas, remiantis Komisijos pasiūlymą leisti padidinti bemuičio tarifo kvotą Moldovos vynui. Nors Bendrijos įstatymų vykdomoji valdžia tvirtina, kad didinimo lygmuo nekelia pavojaus ES vyno pramonei, atsižvelgdami į tai, kad kyla abejonių, ir į Portugalijos žemės ūkio interesus, susilaikėme nuo balsavimo.

Moldova paprašė Komisijos padidinti jos bemuičio tarifo kvotą vynui pagal autonominės prekybos lengvatas, suteiktas šaliai 2008 m. reglamente.

Siekiant paremti Moldovos ekonomikos atgaivinimą ir suteikti teigiamą šalies vyno pramonėje dirbantiems žmonėms (ketvirtadaliui darbo jėgos) perspektyvą, siūloma 2011 m. padidinti bemuičio tarifo kvotą vynui nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. hektolitrų (hl), 2012 m. – nuo 120 tūkst. iki 180 tūkst. hl ir 2013 m. – toliau iki 240 tūkst. hl per metus.

Komisija tvirtina, „kadangi bendras importo iš Moldovos lygis sudaro tik 0,04 proc. viso ES importo, nesitikima, kad atviresnė rinka sukels neigiamą poveikį ES. Šiuo metu apie 90 proc. viso importo iš Moldovos…“

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Komisijos siūlymu numatoma pakeisti santykių su Moldovos Respublika reglamentus. Atsižvelgiant į krizės laikotarpį, su kuriuo susiduria kalbama šalis, šiuo planu siekiama padidinti iš Moldovos importuojamo vyno kiekį. Komisijos teigimu, šis importas turėtų minimalų poveikį mūsų rinkoms, bet vis dėlto nemanau, kad galiu palaikyti šį pasiūlymą dabartiniu sunkios ekonomikos krizės, kuri jau daro didžiulį spaudimą mūsų ūkininkams ir vyno gamykloms, laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi siekiant paremti Moldovos ekonomikos atsigavimą ir suteikti perspektyvų Moldovos vyno sektoriuje dirbantiems žmonėms, siūloma didinti vyno bemuitę tarifinę kvotą: 2011 m. nuo 100 000 hektolitrų (hl) iki 150 000 hl, 2012 m. – nuo 120 000 hl iki 180 000 hl, o 2013 ir vėlesniais metais – iki 240 000 hl per metus. Taip didinti kvotą siūloma remiantis tuo, kad iki šiol Moldova sistemingai išnaudodavo galiojančią kvotą, ir Moldovos vyno sektoriaus potencialu pagerinti savo nišines rinkas Europos Sąjungoje, be to, dėl tokio padidinimo nebus destabilizuota ES vyno pramonė. Tikimasi, kad Moldovos vyno sektorius toliau gerins vyno kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008 nustos galioti 2012 m. gruodžio 31 d. ir į tai, kaip svarbu gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams užtikrinti teisinį tikrumą, siūloma pratęsti Tarybos reglamento (EB) Nr. 55/2008 galiojimą dar trejiems metams, t. y. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. Visada aiškiai pasisakysiu už tai, kad Moldovos Respublika turi būti palaikoma savo europiniame kelyje. Moldova išgyvena, su vyno eksportu į kai kurias savo įprastines rinkas susijusius sunkumus, kurie kelia grėsmę jos ekonomikos atsigavimui ir ryžtingai vykdomam reformos procesui. Vitalio Moreiros pranešime pateikti argumentai yra įtikinami, Moldovai reikia, kad dar trejiems metams, iki 2015 m. gruodžio 31 d., būtų pratęstas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008. 2010 m. liepos mėnesį Moldovos Respublikos pateiktas prašymas yra pagrįstas. Moldovai reikia, kad Europos Sąjunga būtų patikima partnerė. Dėl šių priežasčių pritariu Vitalio Moreiros parengtam pranešimui dėl Europos Parlamento reglamento pasiūlymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) ES Moldovos Respublikai suteiktos prekybos lengvatos pasirodė esančios tinkamos. Be to, joks žalingas poveikis ES vyno pramonei nebuvo užfiksuotas. Kaip neturtingiausiai šaliai Europoje, Moldovos Respublikai reikia ES paramos. Tai yra mūsų moralinė pareiga, susijusi su Europos vienybės ir harmonijos interesais. Todėl palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą pratęsti galiojimo laikotarpį.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 55/2008, įvedantį autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai. Tai suvienodina mūsų prekybos santykius su Moldova ir kitomis kaimyninėmis šalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Kalbant apie Europos Sąjungos kaimynystės politiką, tai Moldova visada paisė didelių užmojų politinės asociacijos ir didesnės ekonominės integracijos su ES programos nuostatų, tokiu būdu darydama ryžtingą pažangą artinant savo šalies teisės aktus prie ES teisės aktų bei reglamentų prieš pasirengimą būsimoms išsamesnėms deryboms. Moldova parodė, kad ji pasirengusi skatinti ir pakelti tokio didelių užmojų įsipareigojimo padarinius, tęsdama jau padarytą pažangą judant laisvosios ES rinkos link. Vis dėlto pritariame pranešėjui V. Moreirai, kai jis teigia, kad šiuo metu Moldovos Respublika patiria sunkumų dėl tam tikrų produktų eksporto, kas sukelia jos ekonomikos atsigavimo problemų. Dėl šios priežasties manome, jog reikia pratęsti reglamento dėl tam tikrų autonominės prekybos lengvatų galiojimą trejiems metams, kad Moldovai būtų skirta pakankamai laiko pasirengti deryboms dėl laisvosios prekybos zonos. Pradedant šiomis aplinkybėmis, šiandien patvirtintu pranešimu siekiama paskatinti Moldovos ekonomikos atsigavimą, visų pirma didinant kai kurių produktų, kuriems dabar taikomos autonominės prekybos lengvatos, neapmokestinamas tarifines kvotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pastaraisiais metais Moldova dėjo pastangas, kad kaip niekada arčiau pajudėtų Europos laisvės, demokratijos ir geros valdysenos standartų link. Čia pabrėžiamos pastangos buvo nuoseklios ir parodė Moldovos norą toliau eiti galimos plėtros link. Taigi siekiant palaikyti Moldovos ekonomikos atsigavimą ir suteikti teigiamą perspektyvą žmonėms, dirbantiems šalies vyno pramonėje (ketvirtadaliui darbo jėgos), siūloma 2011 m. padidinti bemuičio tarifo kvotą vynui nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. hektolitrų (hl), 2012 m. nuo 120 tūkst. iki 180 tūkst. hl ir 2013 m. toliau iki 240 tūkst. hl per metus. Tai yra kryptis, kurios laikomasi teikiant šio reglamento pakeitimus, ir tai padės Moldovos ekonomikai bei jos vystymuisi.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Atsižvelgiant į tai, kad Moldova patiria su vyno eksportu į kai kurias savo įprastines rinkas susijusius sunkumus, kurie kelia grėsmę jos ekonomikos atsigavimui bei jos ryžtingai vykdomam reformos procesui, ir siekiant, kad būtų imtasi priemonių Moldovos vyno eksportui didinti ir taip palaikyti jos ekonominę plėtrą, reikia: 1) remiantis autonominės prekybos lengvatomis padidinti bemuičio tarifo kvotas vynui; 2) pratęsti susijusių reglamentų (kurių galiojimas baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d.) galiojimą dar trejiems metams iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 3) padidinti bemuičio tarifo kvotas kviečiams, miežiams ir kukurūzams.

Aš balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Palankiai vertinu balsavimą už šį pranešimą. Šiuo metu Moldovos Respublikai reikia Europos Sąjungos paramos, nes ji, kaip ir daugelis šalių pasaulyje, susiduria ne tik su ekonomikos problemomis, bet ir su sunkumais, susijusiais su politiniu pereinamuoju laikotarpiu. Tuo metu, kai Moldova iš esmės susiduria su savo vyno eksporto boikotu Rusijos Federacijos rinkoje, bemuičio tarifo kvotos vynui didinimas yra tinkama priemonė, kuri, tikiuosi, bus naudinga šios šalies ekonomikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Pritariu šiai rezoliucijai, kuria siūloma didinti autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai vyno sektoriuje, kuri yra gyvybiškai svarbi šiai šaliai. Pažymėtina, kad tai būtų dar didesnė paskata stiprinti abipusius Europos Sąjungos ir Moldovos santykius, plėtoti ES geros kaimynystės politikos kryptis. Atsižvelgiant į tai, kad lig šiol Moldova visiškai išnaudodavo nustatytą vyno kvotą, pritariu pasiūlymui padidinti vyno bemuitę tarifinę kvotą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks nustatytas reguliavimas nesukels neigiamų pasekmių ES vyno pramonei. Moldova yra viena silpniausių šalių Europoje, susidurianti su didelėmis ne tik ekonominėmis, bet ir politinėmis problemomis. ES turėtų sudaryti palankias sąlygas Moldovai pasirinkti tinkamą geopolitikos kryptį, padėsiančią išspręsti šalies sunkumus. Be to, šios rezoliucijos nuostatos sudarys palankias sąlygas Moldovos vyno sektoriui gerinti produkto kokybę. Manau, kad tikslinga pratęsti ir viso reglamento galiojimą dar trejiems metams, kad vyno gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir tikrumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už V. Moreiros pranešimą dėl autonominių prekybos lengvatų Moldovos Respublikai, nes jis atitinka Europos Sąjungos kaimynystės politiką ir jau sudarytus ekonominius susitarimus su kitomis kaimyninėmis šalimis. Iš tikrųjų manau, jog gera mintis, kad su ES besiribojančios šalys gautų abipusių prekybos nuolaidų ne tik ekonominės plėtros, bet ir socialinės politikos klausimais. Laisvas prekių judėjimas arba sumažinti muitai sudaro sąlygas didesniam kapitalo srautui ir palengvina bendradarbiavimo susitarimus. Tai bus naudinga kaimyninėms šalims ir vidaus rinkai. Aišku, jos komercinis tikslas yra svarbus, tačiau tai darydami neturime pamiršti kitų aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Kaip turėjau galimybę pasakyti anksčiau, labai svarbu, kad ES turėtų nuoseklią ir veiksmingą Europos kaimynystės politiką. Pagal šios kaimynystės politikos taikymo sritį Reglamentu (EB) Nr. 55/2008 įvedama konkreti autonominių prekybos lengvatų Moldovos Respublikai sistema, kuri visiems Moldovos produktams, išskyrus tam tikrus dokumento priede išvardytus žemės ūkio produktus, kuriems suteiktos ribotos nuolaidos arba atleidimo nuo muitų neviršijant tarifinių kvotų, arba mažesnių muitų pavidalu, suteikia laisvą patekimą į ES rinką.

Viena iš laisvo judėjimo išimčių yra sutelkta į vyno pramonę, taikant tarifinę kvotą, kuri, remiantis turimais duomenimis, buvo visiškai išnaudota kelis mėnesius prieš metų pabaigą. Atsižvelgiant į tai, kad Moldovos ekonomika labai kenčia nuo neigiamo pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikio, ir tai, kad jos vyno sektoriuje dirba apie 300 tūkst. darbuotojų, šiame pranešime, už kurį balsavau, siūloma didinti dabartinę tarifinę kvotą vynui siekiant palaikyti Moldovos pastangas ir sudaryti patrauklią bei perspektyvią rinką jos vyno eksportui, kuris, beje, nekonkuruoja su Portugalijos produktais.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Siekdama palaikyti Moldovos pastangas, susijusias su ekonomikos atgaivinimu, ir paskatinti judėjimą siekiant priartėjimo prie ES teisės aktų ir standartų, Europos Komisija pateikė pasiūlymą padidinti tarifinę kvotą Moldovos vynui. Anot Europos Komisijos, ši priemonė neturės jokio neigiamo poveikio Europos vyno pramonei, todėl manau, kad verta paremti Moldovą suteikiant šią pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Šio pranešimo tekstas yra trumpas. Jame teigiama: „Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0649), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, pagal kurią Europos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0364/2010), 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį, – atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0041/2011), 1. Priima savo poziciją per pirmąjį svarstymą, perimdamas Komisijos pasiūlymą; 2. Ragina Komisiją vėl perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina iš esmės pakeisti savo pasiūlymą arba pakeisti jį kitu tekstu; 3. Paveda Pirmininkui perduoti savo poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams“.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Moldovos Respublika dėl savo vyno eksporto išgyvena sudėtingą laikotarpį, o tai turi neigiamą poveikį reformos procesui ir ekonomikos atsigavimui, kurių imasi šalies vyriausybė. Vyno sektoriuje dirba apie 300 tūkst. žmonių (ketvirtadalis darbingo amžiaus šalies gyventojų), kurie daugiausia gyvena kaimo vietovėse įdirbdami mažus arba vidutinio dydžio šeimos sklypus. Manau, kad vykstant šiems pokyčiams Reglamentas (EB) Nr. 55/2008 gali prisidėti prie paramos Moldovos ekonomikos atgaivinimui, 2011–2013 m. laikotarpiu šalies vyno sektoriaus darbuotojams suteikdamas geresnes perspektyvas. Kad būtų sėkmingai vykdoma kaimynystės politika svarbu išlaikyti tarifų lengvatas siekiant sustabdyti Moldovos ekonomikos nuosmukį, drauge kuo labiau mažinant ES mokestinius nuostolius.

 
  
  

Pranešimas: Helmut Scholz (A7-0051/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu šiam pranešimui, atsižvelgdamas į priimtus pakeitimus siekiant pratęsti dabartinės sistemos – bendrosios lengvatų sistemos – galiojimą iki 2013 m. gruodžio mėn., turėdamas omenyje neaiškumą dėl laiko, reikalingo dabartiniam teisėkūros procesui užbaigti. Taigi šio pranešimo patvirtinimas panaikina bendrosios lengvatų sistemos teisinės aprėpties trūkumus ir užkerta kelią požiūrio skirtumams tarp skirtingų šalių.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. Balsavau už šį pranešimą, nes bendroji lengvatų sistema yra labai svarbus prekybos ir plėtros mechanizmas, kurį čia pat turi ES. Vis dėlto norėčiau paraginti Komisiją kuo greičiau pasiūlyti esminę bendrosios lengvatų sistemos programos peržiūrą. Taip pat manau, kad jau pats laikas mums imtis didesnės bendrosios sistemos lengvatų (BLS) ir BLS+ naudos gavėjų sąrašų peržiūros. Su Europos Parlamentu turėtų būti tariamasi šiuo klausimu nuo ankstyviausio etapo. Taip pat tikiuosi, kad Parlamentas dalyvaus stebėjimo, ar BLS+ naudos gavėjai laikosi 27 TDO ir JT konvencijų, to, kas labai kruopščiai turi būti stebima siekiant išlaikyti BLS+ mechanizmo patikimumą, procese.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą. 1968 metais Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD) rekomendavo sukurti Bendrąją lengvatų sistemą (BLS), pagal kurią pramoninės šalys teiktų vienašales prekybos lengvatas visoms besivystančioms šalims, ne tik savo buvusioms kolonijoms. Europos Bendrija pirmoji įgyvendino šią sistemą 1971 m. ir ji tapo viena iš pagrindinių prekybos ir plėtros politikos priemonių, kurią taikant besivystančioms šalims buvo padedama mažinti skurdą gaunant įplaukų iš tarptautinės prekybos. ES taikoma BLS suteikia palankiausią režimą mažiausiai išsivysčiusioms šalims importuoti savo produktus į ES rinką be muitų ir kvotų. Šia sistema taip pat prisidedama prie tvarios plėtros ir gero valdymo skatinimo toms besivystančioms šalims, kurios ratifikuoja bei įgyvendina tarptautines konvencijas ir protokolus žmogaus teisių ir darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos, kovos su narkotikais ir kovos su korupcija srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) 1968 m. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje rekomenduota sukurti bendrąją lengvatų sistemą (BLS), kuria remdamosi pramoninės šalys vienpusiu pagrindu suteiktų prekybos lengvatų visoms besivystančioms šalims. Europos Bendrija buvo pirmoji įgyvendinusi BLS ir nuo jos sukūrimo BLS yra viena pagrindinių prekybos ir plėtros politikos priemonių, skirtų padėti besivystančioms šalims mažinti skurdą iš tarptautinės prekybos gaunamomis pajamomis. Nors iš pramoninių šalių sistemų ši sistema yra labiausiai taikoma, sutinku, kad mums reikia peržiūrėti svarstomą reglamentą siekiant supaprastinti šios programos taikymą.

Be to, manau, kad bendrosios peržiūros turėtų būti imamasi kartu su naujo reglamento pasiūlymu, kuris, tikiuosi, bus nedelsiant pateiktas. Naujuoju pasiūlymu turi būti siekiama, kad BLS sistema būtų aiškesnė ir skaidresnė. Taip pat norėčiau paraginti Komisiją ieškoti galimybės patikrinti, ar įsipareigojimai buvo įvykdyti, periodiškai atliekant tyrimą, kuriame taip pat dalyvautų Parlamentas ir tikrinamos šalies pilietinės visuomenės atstovai.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad reikia padidinti dabartinės sistemos poveikį ir pagerinti bendrosios lengvatų sistemos taikymą teikiant techninę pagalbą, ypač skirtą šalių, kurioms labiausiai reikia, būtiniems instituciniams ir reguliavimo gebėjimams sukurti, kad jos visiškai pasinaudotų tarptautinės prekybos ir lengvatų sistemos teikiama nauda. Pagalba taip pat turi būti teikiama veiksmingai įgyvendinant reikalaujamas pagal šią sistemą tarptautines konvencijas ir vykdant jų įsipareigojimus. Manau, kad besivystančios šalys, gaudamos pajamas iš tarptautinės prekybos, turi pasiūlyti pagalbą kovojant su skurdu. Tai yra plačiausiai iš išsivysčiusiose šalyse galiojančių sistemų taikoma sistema. Manau, kad jos galiojimas turi būti pratęstas siekiant suteikti teisinį aiškumą ir užtikrinti ne tik ES, bet ir naudą gaunančių šalių interesus. Vis dėlto per tą laiką nuolatinėmis pastangomis nedelsiant turėtų būti panaikinta dabartinė netinkama padėtis ir rastas būdas padėti silpnesnėms šalims, kurioms to reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Nusprendžiau balsuoti už pranešimą dėl bendrų tarifų lengvatų, nes jame siūloma nedelsiant pritaikyti bendrąją lengvatų sistemą prie Lisabonos sutarties nuostatų, taip pat ateityje atlikti bendrąją sistemos peržiūrą. Šia bendrąja peržiūra būtų siekiama labiau įtraukti naudą gaunančias šalis į jas veikiančius reformos procesus, didinti techninę pagalbą, skirtą padėti joms ugdyti savo institucinius gebėjimus, taip pat peržiūrėti ir suderinti kilmės šalies taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Parlamentas neseniai sutarė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. besivystančioms šalims pratęsti bendrąją lengvatų sistemą (BLS). BLS turi būti persvarstyta šiais metais, tai yra procesas, kuriuo turėtų būti atsižvelgta į Tarptautinės prekybos komiteto pareikštą susirūpinimą. Reikalaujame didesnio skaidrumo ir nuoširdaus bendradarbiavimo su kiekviena šalimi derybų dėl BLS metu. Komisijos narys K. De Gucht įsipareigojo užtikrinti, kad Europos Parlamentas glaudžiai dalyvautų sprendimų priėmimo procese. Dabar jis turi tesėti savo pažadą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiuo metu galiojantis reglamentas, kuris nustato bendrąją lengvatų sistemą (BLS), nustos galioti šių metų pabaigoje. Kadangi Komisija vis dar laukia tyrimo šiuo klausimu išvadų, kad galėtų pateikti naują BLS pasiūlymą, siekiant išvengti teisinės spragos, buvo nuspręsta pratęsti reglamento galiojimą ir dabartinę jo nustatytą tvarką dar dvejiems metams. Vis dėlto Komisija turi labai greitai pateikti teisėkūros iniciatyvą šiuo klausimu, nes dabartinę sistemą reikia persvarstyti ir skubos tvarka padaryti ją veiksmingesnę.

Taigi pritariu, kad pagrindiniai pranešėjo pabrėžti klausimai šiame teisės akto pasiūlyme Komisijos turi būti iš naujo apsvarstyti. Atsižvelgiant į šiuos klausimus siūloma veiksminga sistema, kuria remiantis būtų galima geriau reaguoti į paramą gaunančių šalių ir ekonominės veiklos vykdytojų interesus, taip pat reformos procesą nustatančios taisyklės, kurios užtikrintų paramos gavėjų dalyvavimą jame ir užtikrintų, kad Parlamentas galėtų vykdyti savo demokratinės priežiūros užduotį.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) 1968 m. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD) buvo rekomenduota sukurti bendrąją lengvatų sistemą, kuria remiantis labiau išsivysčiusiomis laikomos šalys galėtų paremti besivystančias šalis suteikdamos joms prekybos lengvatų. 1971 m Europos Bendrija buvo pirmoji įgyvendinusi BLS. Ši sistema pasirodė esanti viena iš pagrindinių bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis priemonių, tarptautinės prekybos lygmeniu padedančių mažinti skurdą. Dabar galiojantį reglamentą reikia atnaujinti, nes jis turi nustoti galioti ir jo neapima Lisabonos sutartis. Jam taip pat būtinas esminis pagerinimas. Nors šis pasiūlymas dar nėra naujas reglamentas, kurio parengimas yra būtinas, norėčiau pareikšti savo pritarimą diskutuojamam pranešimui ir tikiuosi, jog Komisija kuo greičiau pateiks naują pasiūlymą, kad ES galėtų toliau remti besivystančias šalis.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Bendroji lengvatų sistemą (BLS) yra prekybos sistema, pagal kurią ES, mažindama tarifus, besivystančioms šalims gali suteikti lengvatinį, vienpusį patekimą į savo rinką. Nors ji apibrėžiama kaip paramos vystymuisi priemonė, ji turi prieštaravimų, pirmiausia tarp užsibrėžtų tikslų ir iš tikrųjų pasiektų rezultatų.

Tiesą sakant, daugelis besivystančių šalių tampa vis labiau ekonomiškai priklausomos ir savo ekonomikos politiką formuoja pagal mažesnio įvairumo modelį, kurio pagrindas – ribota eksportui skirtų produktų grupė, užuot plėtojusios savo vidaus rinkas. Darbo pasidalijimas įsišaknijo tarptautiniu lygmeniu. Tai nepalanku šioms šalims; didžiausią šios sistemos teikiamą naudą dažniausiai gauna didžiulės tarptautinės įmonės, kai kurios jų yra Europos.

Šią priemonę reikia visapusiškai persvarstyti surengiant išsamias diskusijas įvairiais jos aspektais ir atsižvelgiant į jos painumą bei poveikį ne tik besivystančioms šalims, bet ir ES valstybėms narėms, ypač silpniausioms. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija vėluoja pateikti naują reglamento pasiūlymą, o tai reiškia, kad jis negali įsigalioti pasibaigus šiuo metu galiojančio reglamento terminui, reikia pratęsti galiojantį…

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį.)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Dabartinė bendrųjų tarifų lengvatinė sistema nustoja galioti šių metų pabaigoje, todėl tai tiesiog balsavimas dėl būtino pratęsimo, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir abipusiai maždaug 150 suinteresuotų šalių interesai.

Vis dėlto dėl šio klausimo svarbos tiek besivystančioms šalims, tiek ES silpnesnės ekonomikos valstybėms narėms, kurių pramoninių, žemės ūkio arba socialinių interesų ne visada paisoma Komisijos remiamuose tarptautiniuose prekybos susitarimuose, būtina surengti išsamią diskusiją dėl naujo reglamento. Komisija šio reglamento pasiūlymą turėtų pateikti kuo greičiau, kad būtų tinkamai išanalizuoti skirtingi bendrosios lengvatų sistemos aspektai ir liekanti painiava bei poveikis įvairioms sritims ir šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Bendroji lengvatų sistema (BLS) yra viena svarbiausių ES prekybos ir vystymosi politikos priemonių, padedančių besivystančioms šalims mažinti skurdą. Šia priemone paliekama galioti dabartinė padėtis, nes naujas reglamentas nebuvo pateiktas, dėl ko tenka apgailestauti. Vis dėlto, atsižvelgdamas į aptariamos priemonės svarbą, balsuosiu „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Prekyba yra svarbi ir veiksminga kovos su skurdu priemonė besivystančiose šalyse. Pereinamojo laikotarpio reglamentas dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos teisiškai įtvirtina lengvatinę teisę 176 besivystančioms šalims patekti į ES rinką. Todėl ir palaikiau reglamentą, kuris užtikrina teisinį tęstinumą, kad besivystančios šalys toliau turėtų prekybos galimybę. Be to, būtent ES moralinė pareiga yra padėti šioms šalims stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę sudarant sąžiningos prekybos sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Šio Parlamento dauguma priėmė rezoliuciją dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 732/2008, kuriuo remiantis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 m. taikoma bendrųjų tarifų lengvatų sistema. Jei bendroji lengvatų sistema (BLS) nebūtų pratęsta, daugelio besivystančių šalių padėtis iš tikrųjų taptų labai sudėtinga. Nuo 1971 m. Europa bando palaikyti besivystančias šalis ir padėti joms, kad iš tarptautinės prekybos gaunamomis pajamomis būtų mažinamas skurdas. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, norint pakeisti BLS, reikia Tarybos ir Parlamento įsikišimo, jie turi imtis sukurti veiksmingą sistemą, kuria remiantis būtų atsižvelgiama į naudą gaunančių šalių interesus drauge reikalaujant iš jų patvirtinti 27 tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių apsaugos, tvaraus vystymosi, pagrindinių darbo standartų bei geros valdysenos ir jas vykdyti. Nors ir palaikiau šį pasiūlymą pratęsti galiojimą iki 2011 m., manau, turiu pabrėžti apgailestavimą – kurį taip pat pareiškė mano frakcija – dėl Komisijos vėlavimo parengti šį įstatymo projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą, kuris yra techninis BLS reglamento termino persvarstymas. Juo reglamento galiojimo laikas pratęsiamas iki 2013 m. gruodžio 31 d., siekiant suteikti Komisijai pakankamai laiko naujam reglamentui parengti ir Parlamentui pasinaudoti savo naujomis teisėmis tarptautinės prekybos politikoje. Taigi šis pranešimas nėra skirtas reglamento turiniui nagrinėti ir jame nepaaiškinta, ar BLS+ naudos gavėjai iš tikrųjų ir toliau turi teisę naudotis šiomis prekybos lengvatomis remdamiesi geros valdysenos, tvaraus vystymosi laikymosi ir JT konvencijų patvirtinimo ir vykdymo socialinėje, aplinkos ir žmogaus teisių srityje kriterijumi.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Mes visi įsitikinę, kad nuo pat sukūrimo bendroji lengvatų sistema buvo viena svarbiausių Europos Sąjungos prekybos ir plėtros politikos priemonių. Tai buvo didelė paskata besivystančioms šalims, ilgai kovojančioms su skurdu, leidžianti laisvai patekti į savo rinką ir teikianti pirmenybę jų prekių importui taikant mažesnius tarifus. Vis dėlto sutinkame su pranešėju H. Scholzu, pareiškusiu viltį, kad dabartinis reglamentas dėl šio klausimo turės būti pratęstas, nes tai garantuotų teisinį tikrumą ir užtikrintų ne tik ES, bet ir naudą gaunančių šalių interesus, taip pat padėtų pasiekti, kad nebesitęstų dabartinė padėtis (kuri vis dar yra nepatenkinama). Iki šiol matome nepakankamą pasinaudojimą BLS suteiktomis prekybos lengvatomis, visų pirma tai susiję su kilmės šalies taisyklėmis ir atsirado dėl problemos, susijusios su būdingomis administracinėmis procedūromis. Todėl rekomenduotina teikti tikslinę techninę pagalbą, pvz., vykdant porines programas, kurių pagrindinis tikslas yra skatinti priežiūros gebėjimų tobulinimą ir užtikrinti tinkamą tarptautinių konvencijų perkėlimą. Galiausiai laikomės nuomonės, kad Komisija turėtų vykdyti nuolatinę stebėseną aktyviau dalyvaujant Parlamentui ir susijusiems socialiniams partneriams.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Dabartinis reglamentas dėl bendrųjų tarifų lengvatų nustoja galioti šių metų pabaigoje. Atsižvelgdami į tai, kad naujas reglamentas negali įsigalioti laiku, nes vėluojama pateikti komiteto reikalauto tyrimo rezultatus, privalome pratęsti galiojantį reglamentą dar dvejiems metams. Vis dėlto turint omenyje šio reglamento, reguliuojančio besivystančių šalių ir ES prekybą, svarbą, Komisija naują atnaujintą versiją turi pateikti kuo greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Be ekonomikos augimo negali būti ir vystymosi. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, esant nešališkumo trūkumui valstybėje, ekonomikos augimas neužtikrina vystymosi. ES prekybos politika atlieka svarbų vaidmenį kovojant su skurdu ir siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. ES bendroji lengvatų sistema yra viena iš priemonių, leidžiančių besivystančioms šalims konkuruoti tarptautinėse rinkose suteikdama mažesnius muitus arba neapmokestinamo jų eksportuojamų produktų tiekimo į ES rinką galimybę. BLS taip pat išlaisvina šalis nuo priklausomybės nuo pagalbos. Mes patvirtinome dabartinio reglamento pratęsimą, kol laukiame naujo reglamento projekto, reikalingo tam, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas. Vis dėlto įsigaliojus Lisabonos sutarčiai reikia atsižvelgti į naujas Europos Parlamento teises prekybos srityje. Remiantis Lisabonos sutartimi, reglamente dėl BLS nustatomos priemonės laikomos deleguotaisiais aktais, kas reiškia, kad ateityje Europos Parlamentas turės didesnę priežiūros teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Seniai, dar 1964 m., kai kurios besivystančios šalys jau garsiai šaukėsi prekybos lengvatų, kad galėtų pagerinti savo ekonominę padėtį. 1968 m. pasiekus susitarimą buvo įvesta bendroji lengvatų sistema (BLS). 1971 m. Europos ekonominė bendrija įsileido BLS, o kitos šalys, tarp jų ir Jungtinės Amerikos Valstijos, pasekė jų pavyzdžiu. Suteikiant laikinas prekybos lengvatas buvo siekiama šių tikslų: padidinti besivystančių šalių eksporto pajamas plečiant eksportuojamų produktų asortimentą, skatinant industrializavimą ir spartinant ekonomikos augimą jose. Be to, BLS buvo siekiama užtikrinti, kad būtų palaikomi gaminiai iš besivystančių šalių. Iki šiol BLS yra viena svarbiausių ES priemonių prekybos srityje, ir ją stebi Europos Komisija. Kadangi dabartinė sistema nustoja galioti šių metų gruodžio 31 d., Komisija dar 2010 m. gegužės mėn. pateikė naują pasiūlymą. Dėl naujojo reglamento nebuvo pasiūlyta jokių pakeitimų, nors pranešėjas neabejotinai mano, kad sistemas reikia parengti iš naujo. Susilaikau nuo balsavimo, nes, atrodo, nėra jokių naujų realių naujo reglamento pasiūlymų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Šiuo metu galiojantį reglamentą dėl bendrųjų tarifų lengvatų, kurios leidžia laisvai prekiauti arba taikyti mažesnius muitus prekėms prekiaujant tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, reglamentą, kuris paprastai taikomas prekybai su skurdžiomis ir (arba) besivystančiomis šalimis skatinti, reikia pakeisti ir vėl pratęsti jo galiojimą atsižvelgiant į jo besibaigiantį galiojimo terminą. Balsavau už šį pranešimą dėl naujo reglamento pasiūlymo šiuo klausimu, nes pritariu pakeitimų tikslams, kurių norima pasiekti. Pakeitimu siekiama sukurti veiksmingą sistemą, kuria remiantis labiau būtų atsižvelgiama į naudą gaunančių šalių ir ekonominės veiklos vykdytojų interesus, nustatyti išsamesnes taisykles ir užtikrinti Parlamento, kaip demokratinės kontrolės institucijos, vaidmenį. Manau, kad tai yra pirmas žingsnis sprendimo link, kuris turi būti rastas pasauliniu lygmeniu siekiant bendro susitarimo dėl prekybos. Po Dohos derybų nesėkmės šios priemonės gali būti tik laikinos prieš priimant ilgalaikį sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Reglamentas (EB) Nr. 732/2008 nustatė bendrąją lengvatų sistemą (BLS), kuri galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. BLS yra viena iš pagrindinių ES prekybos ir plėtros politikos priemonių, skirtų padėti besivystančioms šalims mažinti skurdą gaunant pajamų iš tarptautinės prekybos. Parlamento konsultacijų procesas, susijęs su naujausia BLS, buvo nepatenkinamas ir nesuteikė galimybės rengti plataus masto derybų. Parlamentas pabrėžė, kad ateityje jam reikės daugiau laiko savo funkcijoms atlikti.

2010 m. gegužės 26 d. Komisija pasiūlė tiesiog pratęsti dabartinio reglamento taikymo laikotarpį tvirtindama, kad naujam reglamentui pateikti nepakako laiko. Šiuo siūlomu pratęsimu neatsižvelgiama į Lisabonos sutarties galiojimą. Parlamentas iškėlė šį trūkumą ir pasiūlė pakeitimus Komisijos projektui siekdamas užtikrinti, kad būtų paisoma Parlamento Lisabonos sutartimi įgytų teisių ir įgaliojimų.

Taigi balsavau už pranešimą, kuriuo patvirtinamas svarstomo reglamento pratęsimas ir iš dalies keičiami elementai, reikalingi naujiems Parlamento pagal Lisabonos sutartį įgytiems įgaliojimams paisyti, visų pirma naujiems įgaliojimams, susijusiems su deleguotaisiais aktais, užtikrinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Remdamosi bendrąja lengvatų sistema (BLS) pramoninės šalys vienpusiu pagrindu užtikrina prekybos lengvatas visoms besivystančioms šalims. Tai vienas pagrindinių ES prekybos ir plėtros politikos priemonių, skirtų padėti besivystančioms šalims sumažinti skurdą gaunant pajamų iš tarptautinės prekybos. Šiuo metu taikomame reglamente, kuris galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neatsižvelgiama į Lisabonos sutartimi Parlamentui suteiktus naujus įgaliojimus. Nauju reglamento pasiūlymu siekiama sukurti sistemą, kuria remiantis būtų labiau atsižvelgiama į naudą gaunančių šalių ir ekonominės veiklos vykdytojų interesus, nustatyti daugiau taisyklių, kurios leistų geriau reguliuoti reformos procesą, ir užtikrinti, kad reglamentas teiktų deramą svarbą demokratinės kontrolės užduočiai, kurią iškėlė Parlamentas. Dėl šių priežasčių balsavau už naujo reglamento pasiūlymą, kuriuo siekiama didesnio aiškumo ir skaidrumo BLS sistemoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Nuo 1971 m. Europos Sąjunga besivystančioms šalims teikia prekybos lengvatas pagal bendrąją lengvatų sistemą (BLS). BLS taikoma remiantis vienas po kito priimamu reglamentu paprastai trejiems metams vienu metu įgyvendinant bendrųjų tarifų lengvatų sistemą. Dabartinė sistema buvo įvesta remiantis Reglamentu (EB) Nr. 732/2008, kuri taikoma iki 2011 m. gruodžio 31 d., kai jis bus pakeistas nauju reglamentu, kurį dar reikia parengti. Tačiau likusio Reglamento (EB) Nr. 732/2008 taikymo laiko nepakanka, kad Komisija parengtų naują pasiūlymą ir pagal įprastą teisėkūros procedūrą būtų priimtas naujas reglamentas, todėl atrodo, jog būtina pratęsti šio reglamento taikymo laikotarpį iki 2013 m. gruodžio 31 d., kad būtų užtikrintas sistemos veikimo tęstinumas.

Balsavau „už“, tikėdamasis, kad Komisija greitai pateiks naują pasiūlymą, kuris padėtų sukurti aiškesnę, skaidresnę ir veiksmingesnę BLS.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Bendrosios lengvatų sistemos (BLS) idėja siekia 1968 m., kai tarifai apskritai buvo daug didesni ir kai jie vis dar buvo laikomi pagrindine prekybos iš besivystančių šalių į pramonines kliūtimi. Iš pradžių koncepcija kaip plėtros priemonė buvo pasiūlyta UNCTAD: pramoninės šalys besivystančioms šalims turi suteikti vienpusių prekybos lengvatų, leidžiant joms gauti pajamų ne iš pagalbos, o iš tarptautinės lengvatinės prekybos. 1971 m. Europos bendrija pradėjo taikyti šią sistemą. Pirmoji trejų metų programa buvo įgyvendinama nuo 2006 iki 2008 m. Antroji programa turi baigtis 2011 m. gruodžio 31 d. Dabartinė programa buvo priimta 2008 m. remiantis konsultavimo procedūra. Tačiau tuo metu kreipimasis Parlamentą pasiekė per labai trumpą laiką. Reikšmingas Parlamento dalyvavimas priimant šį reglamentą buvo negalimas. Tai neturėtų nutikti vėl priimant būsimą reglamentą, visų pirma atsižvelgiant į naują Parlamento kompetenciją pagal Lisabonos sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šios rezoliucijos tekstą, nes manau, kad Europos Sąjungos bendroji lengvatų sistema (BLS) yra viena iš svarbiausių priemonių, skirtų padėti besivystančioms šalims pasiekti ekonominį augimą. Dėl šios priežasties ji turi būti nedelsiant įgyvendinta.

Jau 1971 m. Europos Sąjunga išsiskyrė iš kitų ekonominių jėgų, nes ji buvo pirmoji, nustačiusi lengvatinių tarifų sistemą besivystančioms šalims. Pagrindinis tikslas yra panaikinti visur paplitusį skurdą, suteikiant galimybę sunkumų turinčioms šalims gauti didžiausią naudą iš tarptautinės prekybos. Dabar susitarimas dėl tarifų greitai nustos galioti, ir Komisija nusprendė, kad naujas pasiūlymas bus pateiktas per ateinančius mėnesius, nors jo įsigaliojimas vėluos mažiausiai iki 2012 m. antrosios pusės.

Šis vėlavimas sudarys teisinę spragą dagiau negu šešis mėnesius, dėl ko bus padaryta programos pertrauka, kuri netgi keltų grėsmę jau pasiektiems rezultatams. Tikiuosi, kad šis nelemtas vėlavimas nesumažins naudojimosi bendrąja tarifų sistema ir kad nauji susitarimai skatins pasaulinės prekybos sistemos, pagrįstos etika ir demokratija, įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, labai svarbu, kad ES „Bendroji lengvatų sistema“ taptų skaidresnė. Svarbu, kad ES tarifų lengvatos importui iš trečiųjų šalių būtų pagrįstos demokratija ir etika, o ne vien pelno siekimu. Tarifų lengvatos turėtų būti naudingos visai visuomenei, o ne vien tam tikram skaičiui įmonių. Pranešėjas taikliai pastebėjo, jog pasiūlymas pratęsti dabartinį reglamentą nėra idealus, tačiau jis leistų išvengti daugiau nei šešis mėnesius truksiančios teisinės tuštumos. Pagal galiojantį reglamentą Europos Parlamentui nesuteikiama teisė pareikšti nuomonės dėl tinkamumo kriterijų ar paramą gaunančių šalių sąrašo. Tai turėtų pasikeisti: atėjo laikas Parlamentui pasinaudoti Lisabonos sutartimi suteiktomis galiomis prekybos srityje. ES turėtų skirti daugiau dėmesio bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis vystymui prekybos politikos srityje. Tai padėtų sukurti stabilias ir liberalias verslo sąlygas bei leistų palaipsniui plėsti ES bendrąją rinką. ES turėtų būti suinteresuota pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su Ukraina bei pradėti derybas su kitomis Rytų partnerystės šalimis, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės – Gruzija, Moldavija ir Armėnija.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. − (DE) Balsavau prieš šį pranešimą. Kaip pats pranešėjas teigia, dabartinė sistema turi daugiau negu kelis trūkumus. Nors Komisija buvo raginama pateikti naujo reglamento pasiūlymą, kuriame, viena vertus, būtų atsižvelgta į teisinės sistemos trūkumus, kita vertus, į institucinius pokyčius nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo, be kita ko, užtikrinant, kad Parlamentui būtų suteikti didesni tikrinimo įgaliojimai negu jis turi pagal dabar taikomą procedūrą, pateiktas projektas numato nereikalingą dabartinės netinkamos padėties pratęsimą. Parlamentiniame pranešime pranešėjas taip pat aptaria savo pasiūlymus dėl patobulinimų, kurie galėtų arba turėtų būti įtraukti į būsimą naujo reglamento pasiūlymą. Komisija turėtų priimti šiuos pasiūlymus ir nedelsdama pateikti naują patobulintą reglamentą.

 
  
  

Pranešimas: Artur Zasada (A7-0046/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes bendra JAV ir ES oro erdvė sudaro apie 60 proc. pasaulio oro transporto ir galiojantys dvišaliai valstybių narių ir JAV susitarimai neatspindi tikrovės. Nediskriminuojant atvėrus oro erdvę tarp ES ir JAV būtų teikiamos geresnės keleivių ir krovinių pervežimo paslaugos, būtų gaunama didelės ekonominės naudos ir, svarbiausia, kuriamos darbo vietos.

Todėl norėčiau pasakyti, kad tai naudinga, nes labiau suderinti teisės aktai galėtų skatinti laisvą konkurenciją ypač valstybės subsidijų, socialinių ir aplinkos kriterijų aspektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) JAV ir Europos aviacijos rinkos sudaro daugiau kaip pusę pasaulio oro transporto. Todėl atsižvelgiant į pasaulinį atšilimą Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos turi bendradarbiauti, siekiant sumažinti tarptautinės aviacijos daromą poveikį aplinkai. Todėl balsavau už susitarimą, kuriame abi šalys įsipareigoja patvirtinti aplinkos ir socialinius standartus, dėl kurių stipriai sumažės akustinė tarša ir oro transporto išmetamųjų teršalų poveikis oro kokybei, taip pat įsipareigoja kurti tvarius alternatyvius degalus. Pirmą kartą abi šalys taip pat pasiekė susitarimą užtikrinti oro susisiekimo bendrovių darbuotojų socialines teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariau šiam Protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas ES ir JAV oro susisiekimo susitarimas. Protokole yra svarbių nuostatų siekiant pažangos ES ir JAV bendradarbiavime oro susisiekimo klausimais. Juo taip pat išvengiama pavojaus, kad nesudarius tokio susitarimo kas nors galėtų pasinaudoti sustabdymo sąlyga, numatyta pirmojo etapo susitarime. Jei šis susitarimas būtų sustabdytas, Europos keleiviai ir oro transporto bendrovės prarastų didelius privalumus, kuriais jie naudojasi nuo 2008 m. kovo mėn. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jog šiuo nauju susitarimu buvo sudarytos sąlygos galimybėms dėl naujų investavimo ir patekimo į rinką galimybių ir bendradarbiavimo stiprinimo tokiose reguliavimo srityse, kaip sauga, saugumas ir aplinka. Dėl pastarosios abi šalys susitarė parengti atskirą bendrą pareiškimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (ECR), raštu. (PL) ES valstybės narės ir JAV užima 60 proc. pasaulio aviacijos rinkos. Todėl turėtume stengtis užtikrinti, kad paslaugų šioje srityje kokybė nuolat gerėtų. Pasiekdami susitarimą dėl ES ir Jungtinių Valstijų susitarimo dėl oro susisiekimo sudarymo prisidedame prie aviacijos sektoriaus augimo, nes abipus Atlanto vandenyno sudarome sąlygas pritraukti daugiau investicijų. Be to, susitarimas padės pagerinti šio sektoriaus darbuotojų teisių apsaugą, pagerinti bendradarbiavimą skrydžių saugos srityje ir taip pat dėl atitikties reikalavimo bus sustiprintas bendradarbiavimas aplinkos apsaugos klausimais. Taip pat svarbu, kad sustiprinamas jungtinio ES ir JAV komiteto vaidmuo, nes jam įgyvendinant susitarimą kartu sudaromos sąlygos skatinti naujas iniciatyvas. Manau, kad naujas susitarimas dar labiau padės atverti galimybes patekti į rinką, todėl bus teikiamos geresnės kokybės paslaugos ir užtikrinamas griežtesnių saugumo reikalavimų laikymasis, ir todėl pritariu šiai rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Balsavau už šią iniciatyvą, nes oro susisiekimo transporto rinka sudaro 60 proc. pasaulio oro transporto. Šis susitarimas Jungtinių Valstijų teisės aktuose sukels pokyčių, reikalingų siekiant labiau suderinti teisės aktus, kuriais užkertamas kelias nesąžiningai konkurencijai. Bus atverti nauji maršrutai ir operatoriams bei keleiviams bus teikiamos geresnės paslaugos ir palankesnės kainos, o tai savo ruožtu prisidės prie ekonomikos augimo, užtikrinančio darbo vietų kūrimą abipus Atlanto.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Nors jis tikrai ne idealus, bet ES ir JAV susitarimas dėl oro susisiekimo yra žingsnis į priekį, sudarantis sąlygas ne tik papildomų investicijų ir patekimo į rinką galimybėms, bet ir didesnį saugumą ir apsaugą užtikrinančioms priemonėms. Dėl derybose pasiekto susitarimo versijos oro susisiekimo rinka nebuvo visiškai atverta nė iš vienos pusės. Tačiau jame numatyta pakankamai paskatų reformoms skatinti. JAV turi pakeisti savo nacionalinius teisės aktus, kad JAV oro susisiekimo bendrovių kontrolinis akcijų paketas galėtų priklausyti ES investuotojams ir dėl to būtų imtasi atitinkamų priemonių ES. Jungtiniam ES ir JAV komitetui suteikti platesni įgaliojimai, o tai reiškia, kad jis, skatindamas naujas iniciatyvas, galės stiprinti bendradarbiavimą. Naujosiomis taisyklėmis bus mažinama biurokratija, įskaitant abiejų šalių reglamentavimo sprendimų tarpusavio pripažinimą, ir išvengiama švaistaus išteklių dubliavimo. Tai, kad susitarime pripažįstama socialinio aspekto svarba ir kad jungtiniam komitetui suteikiama atsakomybė atlikti susitarimo socialinio poveikio stebėseną ir, prireikus, ieškoti tinkamų sprendimo būdų, yra svarbi antrojo etapo susitarimo naujovė.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos pareiškė ketinimus bendradarbiauti, siekiant sumažinti tarptautinės aviacijos poveikį aplinkai. Pritariu iniciatyvoms mažinti triukšmą, mažinti aviacijos poveikį oro kokybei ir pasaulio klimatui, skatinti ekologiškų aviacijos technologijų kūrimą ir inovacijų oro eismo valdymo srityje bei tvarių alternatyvių aviacinių degalų kūrimo iniciatyvoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes manau, kad nagrinėjamas susitarimas gali būt svarbus žingsnis siekiant nediskriminuojant atverti rinką ES ir JAV oro susisiekimo bendrovėmis. Šis rinkos atvėrimas gali prisidėti prie keleiviams teikiamų paslaugų gerinimo įvairovės bei kainų požiūriu ir suteikti didelę ekonominę naudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Nors juo dar nesukuriama bendra transatlantinė oro susisiekimo rinka, tačiau, palyginti su ankstesne versija, pakeistame Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos susitarime dėl oro susisiekimo yra svarbų patobulinimų, visų pirma aplinkos ir saugumo požiūriu.

Tikiuosi, kad pasiekta pažanga sudarys sąlygas nuolat stengtis mažinti kliūtis sukurti šią rinką visų pirma sistemų sąveikumo bei suderinamumo požiūriu ir dėl teisės aktų, kurie JAV bendrovėms sudaro palankesnes sąlygas oro susisiekimo bendrovių nuosavybės ir valdymo srityje, ypač Fly America Act, konkurencijos nesuderinamumo.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Šis teisėkūros rezoliucijos projektas grindžiamas Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo projektu dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas, sudarymo. Idealus būtų toks susitarimas, kuriuo būtų pasiūlyta visiškai atverti aviacijos rinką nė vienai susitarimo šaliai nenustatant jokių apribojimų. Tačiau šis tikslas nebuvo pasiektas.

Todėl, atsižvelgdamas į pasikeitimus teisės aktų srityje, įvykusius dėl Lisabonos sutarties, į ES ir JAV aviacijos rinkos, kuri sudaro 60 proc. pasaulio oro transporto, dydį, į būtinybę paisyti Europos ir JAV piliečių privatumo ir į tai, kad nustatytos taisyklės, užtikrinančios keleivių teisių užtikrinimą, pritariu šiam susitarimui. Palyginti su esama padėtimi, juo pasiekiama didelė pažanga. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad Europos Parlamentas ir Jungtinių Valstijų Kongresas turi tęsti dialogą dėl šiame susitarime neaptartų klausimų.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešėjas aiškiai išdėsto šio susitarimo tikslus: „atverti rinką“: kitaip tariant plėsti šio sektoriaus liberalizavimą „sukuriant oro transporto bendrą rinką“. Reikia pabrėžti, kad, kaip nurodo pranešėjas, ES ir JAV aviacijos rinkos kartu sudaro maždaug 60 proc. pasaulio oro transporto.

Pažadai dėl naudos darbuotojams ir keleiviams, kurie visada dalijami vykstant šiems liberalizavimo procesams, yra seni, nuvalkioti ir taip pat apgaulingi, kaip matyti tikrovėje iš atvejų, kai buvo siekiama liberalizavimo šiame arba kituose sektoriuose. Dabar, be šių pažadų, dar imamasi ir su „bendradarbiavimu aplinkos srityje“ susijusios propagandos priemonių; tai klausimas, kuris gali ir turi būti sprendžiamas nedvejojant, tačiau ne šiomis aplinkybėmis. Netgi šiuo atveju ketinimai akivaizdūs: skatinti apyvartinių taršos leidimų prekybos tvarkų sąveikumą ir suderinamumą.

Laisvos konkurencijos, kuri pateisina viską ir su kuria susijusių reikalavimų turi laikytis visi, labui nustatomi griežti apribojimai dėl valstybių kišimosi ginant nacionalinių oro susisiekimo bendrovių interesus ir, vadinasi, ginant nacionalinės reikšmės strateginius interesus tam tikrose srityse, pvz., ryšių su migrantų bendruomenėmis srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šie susitarimai yra kita oro susisiekimo sektoriuje vykstančio liberalizavimo proceso dalis, kuri neleidžia valstybėms kištis į šį strateginį sektorių ir jo reguliuoti, sudarant sąlygas monopolistinei koncentracijai, kuri visada yra laisvos konkurencijos, kuri yra šventa ir neliečiama bei ginama visomis išgalėmis, rezultatas.

Siekiant pagerinti verslo galimybes tarptautinio oro susisiekimo sektoriuje, taip remiami tarptautinių šio sektoriaus bendrovių interesai nacionalinių bendrovių ir jų atitinkamų interesų, įskaitant valstybei priklausančias bendroves, kaip tai yra bendrovės TAP Portugal atveju, sąskaita. Dėl to nukenčia aviacijos bendrovės darbuotojai, keleiviai ir kiti darbuotojai, nes dėl liberalizavimo tarptautinės bendrovės gali lengviau dempinguoti kainas, blogesnėmis darbo sąlygomis sukurdamos negarantuotas darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, nes 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi Lisabonos sutartis išplėtė sąlygas, kurioms esant ir siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Aviacijos susitarimai patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. ES ir JAV aviacijos rinkos sudaro apie 60 proc. pasaulio oro transporto. Nediskriminuojant atvėrus rinką ES ir JAV oro susisiekimo bendrovėms, keleiviams ir krovinių vežimo operatoriams būtų teikiamos įvairovės ir kainų požiūriu pagerintos paslaugos, būtų gaunama didelės ekonominės naudos, kuriamos darbo vietos. Suderinus teisės aktus būtų labai padedama skatinant sąžiningą konkurenciją, ypač valstybės subsidijų, socialinių ir aplinkos standartų aspektais. Nors antrojo etapo susitarimas yra svarbus žingsnis pirmyn, svarbu, kad jis nebūtų laikomas translatlantinės aviacijos rinkos sukūrimo proceso pabaiga. Manau, kad Komisija turi planuoti derybas dėl kito etapo susitarimo, apimančias, be kita ko, šiuos klausimus: tolesnį skrydžių teisių liberalizavimą; papildomas užsienio investicijų galimybes; aplinkos apsaugos priemonių ir infrastruktūros suvaržymų poveikį naudojimuisi skrydžių teisėmis; geresnį keleivių teisių politikos organizavimą siekiant užtikrinti geriausią įmanomą keleivių apsaugos lygį. Suderinami keleivių teisių, įskaitant ribotos judėsenos asmenis, standartai yra ypač svarbūs siekiant, kad keleiviams nebūtų taikomas skirtingas požiūris kelionių metu. Visi šie oro susisiekimo susitarimai yra naudingi ir reikalingi ES, mūsų oro bendrovėms ir mūsų piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį susitarimą, kuris ta apimtimi, kuria parengtas, yra teisingas. Vis dėlto nors paskatos toliau atverti rinką ir pageidautinos, nuvilia tai, kad nėra padaryta esminė pažanga panaikinant pasenusius reguliavimo apribojimus užsienio investicijų srityje, kadangi dėl to JAV išliks šiuo metu galiojantys nesubalansuoti užsienio asmenų įsigijimo ir valdymo galimybių apribojimai. Be to, ES vežėjams bus suteiktos tik ribotos galimybės dalyvauti teikiant JAV vyriausybės finansuojamas oro susisiekimo paslaugas. Tai vėl rodo, kad padėtis ir toliau lieka nesubalansuota, kadangi ES vyriausybės netaiko panašių apribojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Šis Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimo dėl oro transporto pakeitimas yra puiki galimybė plėtoti rinkos, kuri sudaro 60 proc. pasaulio oro transporto, potencialą. Iki šiol Europos Komisija pasiekė didelę pažangą, siekdama sukurti atvirą ES ir JAV aviacijos erdvę, kurioje galėtų laisvai judėti investicijos, o Europos ir JAV oro susisiekimo bendrovės galėtų be jokių apribojimų teikti oro susisiekimo paslaugas. Dabar pripažįstame, kad būtina aktyviau bendradarbiauti, siekiant įveikti nuolat besikeičiančias problemas saugumo bei aplinkos srityse ir skatinti papildomas investicijas, kad būtų užtikrintas laisvas patekimas į rinką. Labai svarbu pasirūpinti jungtiniu ES ir JAV komitetu: jis stebės bendradarbiavimo reguliavimo srityje programos poveikį socialiniu požiūriu, ir tai padės sumažinti esamą biurokratiją. Norėtume paminėti probleminį klausimą dėl ES ir JAV keitimosi keleivių asmens duomenimis ir, vadinasi, dėl santykio tarp tarptautinio saugumo ir piliečių privatumo. Manome, jog labai svarbu, kad Parlamentui būtų pateikiama visa informacija apie jungtinio komiteto veiklą, užsienio investicijas, infrastruktūros suvaržymų poveikį naudojimuisi skrydžių teisėmis ir keleivių teisių politikos organizavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES ir JAV susitarimas labai svarbus abiejų susitariančių šalių santykiams ateityje. Todėl įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentui turi būti pateikiama visa informacija apie jungtinio komiteto ir visų kitų susijusių subjektų vykdomą veiklą ir šiais klausimais su juo turi būti konsultuojamasi.

Visus sudaromus susitarimus turės patvirtinti Parlamentas, kuriam dėl to turės būti pateikiama naujausia informacija apie visas derybas, ir ateityje bus svarbu, kad būtų rengiami reguliarūs šio Parlamento narių ir JAV Kongreso narių susitikimai, siekiant aptarti visus klausimus, susijusius su ES ir JAV tarpusavio aviacijos politika.

Todėl šiuo susitarimu pasiekiama svarbi pažanga, kuria be jokios diskriminacijos atveriama rinka ES ir JAV oro susisiekimo bendrovėms. Šis rinkos atvėrimas gali padėti pagerinti keleiviams teikiamas paslaugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Judith A. Merkies (S&D), raštu.(NL) Nyderlandų darbo partijos delegacija Europos Parlamente tikrai nemano, kad šis antrojo etapo susitarimas yra tobulas, tačiau mano, kad juo bus padaryta pažanga svarbiose srityse. Be to, juo Jungtinėms Valstijoms bus sutrukdyta pasinaudoti sustabdymo sąlyga, kai nesudarytas toks susitarimas. Gali būti, kad pasinaudojus šia sąlyga Europos keleiviai ir oro susisiekimo bendrovės nebegalėtų gauti svarbios naudos, kurią dėl šio protokolo jie gauna nuo 2008 m. kovo mėn. Nauda ir teigiami aspektai visų pirma apima susitarimus dėl oro susisiekimo bendrovių darbuotojų darbo sąlygų, keitimąsi geriausia praktika triukšmo mažinimo srityje, bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje stiprinimą ir kt. Nyderlandų darbo partija Europos Parlamente pripažįsta, kad reikia nuolat palaikyti tinkamas diskusijas dėl saugumo reikalavimų (pvz., skaitytuvų naudojimas) ir tokių reikalavimų poveikio keleivių privatumui ir sveikatai. Be to, tai pabrėžtų, kad Europos ir JAV piliečių privatumui reikia skirti didžiausią dėmesį ir jo turi būti paisoma, kai ES ir JAV keičiasi keleivių asmens duomenimis. Labai svarbu, kad Parlamentas dabar ir ateityje dalyvautų šiose derybose ir kad nebūtų daroma žala Europos teisės aktams.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Susitarimas nėra tobulas, tačiau jis rodo didelę pažangą. Jeigu tokio susitarimo nebūtų, kas nors galėtų pasinaudoti sustabdymo sąlyga, kuri iš Europos keleivių ir oro susisiekimo bendrovių atimtų didelius pranašumus, kuriais jie naudojasi nuo 2008 m. kovo mėn. Atsižvelgdami į tai, kad JAV yra svarbi derybų partnerė, tolesnėse derybose pažangos turėtume siekti šia kryptimi.

Todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Oro transporto apskritai padaugėjo ir todėl ES ir JAV aviacijos rinkos taip pat augo. Ilgą laiką valstybės narės su Jungtinėmis Valstijomis derėdavosi individualiai ir sudarydavo dvišalius susitarimus. Dėl į ES lygmenį perkelto susitarimo Europos oro susisiekimo bendrovėms leidžiama skristi bet kuria kryptimi į Jungtines Valstijas iš bet kurios ES vietos. Šių galimybių išankstinė sąlyga ta, kad Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje turėjo būti atlikti tam tikri pertvarkymai. Naujuoju susitarimu siekiama ateityje sudaryti galimybes papildomų investicijų ir patekimo į rinką srityse bei pagerinti reguliavimo institucijų bendradarbiavimą. Vis dėlto jeigu nebus panaikinti esami apribojimai dėl galimybės užsienio asmenims įsigyti ir valdyti turtą Jungtinėse Valstijose, susitarimas bus naudingas tik vienai susitarimo šaliai. Todėl šiuo nauju susitarimu ES dar kartą leidžiasi apgaunama Jungtinių Valstijų ir tam pritarti negaliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Visiškai suprantama, kad susitarimai su Jungtinėmis Valstijomis dėl oro susisiekimo dabar būtų sudaromi Europos lygmeniu, o ne atskirai kiekvienos valstybės narės, kaip tai buvo daroma anksčiau. Tai leis Europos oro susisiekimo bendrovėms skristi visomis kryptimis Jungtinėse Valstijose. Vis dėlto nepritariu šio susitarimo, kuriame ES daro daug nuolaidų, o Jungtinės Valstijos reikalauja, pvz., apribojimų dėl galimybės užsienio asmenims įsigyti turtą, vienpusiškumui. Šiuo klausimu ES Jungtinių Valstijų atžvilgiu turi laikytis tvirtesnės pozicijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos pasiektas susitarimas dėl atviros oro erdvės yra abiejų regionų pažangos garantas, ekonomikos lygio veidrodis. Visiškai atvėrus transatlantinę rinką būtų žengtas svarbus žingsnis siekiant pagerinti padėtį pasaulio oro susisiekimo sektoriuje. Abi šalys gautų milijoninę ekonominę naudą, būtų sukurta daugybė naujų darbo vietų, verslo plėtros galimybių. Siekiant ekonominės naudos, mes negalime pamiršti saugumo reikalavimų. Skrydžių saugos ir saugumo standartai yra gyvybiškai svarbūs keleiviams, įgulai ir visam aviacijos sektoriui. Saugumo srityje standartų derinimas turi vykti didėjimo tvarka. ES ir JAV institucijos, atsakingos už skrydžių saugumą, turi bendradarbiauti visais lygmenimis. ES saugumo standartai turi atitikti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nustatytus reikalavimus. Turime dėti visas pastangas, kad nebūtų žaidžiama su mūsų pačių, mūsų vaikų ir visų mus supančių brangių ir artimų žmonių likimais. Negalime leisti, kad Europos Sąjungoje skrydžio įgulos narių skrydžio ir darbo laikui bei jų poilsiui būtų taikomi žemesni saugumo reikalavimai, kurie sukeltų mirtiną pavojų žmonių gyvybei.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimą dėl oro susisiekimo. Tai padariau būtent siekdamas parodyti mūsų politinį svorį, nes net jei A. Zasada nemano, kad jie tobuli, pasiekti susitarimai tikrai sudaro galimybes valdyti oro susisiekimo transportą, kuris bet kuriuo atveju bus naudingas dviejų žemynų piliečiams tiek kelionių, tiek ir prekybos požiūriu. Tolesniu skrydžių teisių liberalizavimu, papildomomis užsienio investicijų galimybėmis ir geresniu keleivių teisių politikos organizavimu užtikrinama, kad ES ir JAV įgis svarbių pranašumų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už šį ES ir JAV susitarimo dėl oro susisiekimo pakeitimą. Jeigu susitarimas būtų kaip nors sustabdytas, Europos Sąjungos keleiviai ir oro susisiekimo bendrovės prarastų pranašumus, kuriais naudojasi nuo 2008 m. kovo mėn. Pritariu pranešėjo analizei, kad šis susitarimas nėra tobulas. Tačiau jame yra svarbių elementų, kurie leis toliau siekti pažangos ir išvengti pasinaudojimo sustabdymo sąlyga rizikos, jeigu toks susitarimas nebūtų sudarytas.

Iš tikrųjų šiuo susitarimu – antrojo etapo susitarimu – nepasiekiamas galutinis tikslas atverti rinką nė vienai šaliai nenustatant jokių apribojimų, jame yra daug paskatų reformai. Kalbant konkrečiau, kai JAV atliks savo teisės aktų pakeitimus, kuriais bus numatyta, kad JAV oro susisiekimo bendrovių kontrolinis akcijų paketas galėtų priklausyti ES investuotojams, ES imsis atitinkamų priemonių. Bet kuriuo atveju šis procesas nebus lengvas ir visi su juo susiję sprendimai priklauso nuo stebėsenos ir pateikto pasiūlymo, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios svarbios siekiant užtikrinti geresnį oro susisiekimą ir Europos įmonių sėkmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Kartu sudėjus ES ir JAV aviacijos rinkos sudaro apie 60 proc. pasaulio oro transporto. Protokolu, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl oro susisiekimo, nustatoma, kad nediskriminuojant rinka bus atverta ES ir JAV oro susisiekimo bendrovėms, o keleiviams bei krovinių vežimo operatoriams teikiamos įvairovės ir kainų požiūriu pagerintos paslaugos, gaunama didelės ekonominės naudos ir kuriamos darbo vietos. Be to, glaudžiau bendradarbiaujant ir labiau suderinus teisės aktus būtų labai padedama skatinti sąžiningą konkurenciją, ypač valstybės subsidijų, socialinių ir aplinkos standartų aspektais. Dėl šių priežasčių balsuoju už tai, kad Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas ES ir Jungtinių Valstijų susitarimas dėl oro susisiekimo, būtų patvirtintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. − (PT) Nors galutinis tikslas atverti transatlantinę oro susisiekimo rinką nepasiektas, šiuo antrojo etapo ES ir JAV susitarimu padaryta didelė pažanga šia linkme, pagerinant paslaugų teikimą ir sumažinant sąnaudas juo suteikiamos naujos prekybos galimybės Europos oro susisiekimo bendrovėms ir dideli pranašumai keleiviams ir krovinių vežimo operatoriams.

Todėl balsavau už tai, kad būtų pasirašytas šis Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas ES ir Jungtinių Valstijų susitarimas dėl oro susisiekimo, nes norėčiau, kad derybose ir toliau būtų siekiama tolesnio skrydžių teisių liberalizavimo, bendradarbiavimo įvairiose srityse stiprinimo ir JAV galiojančių reguliavimo apribojimų dėl galimybės užsienio asmenims įsigyti ir valdyti JAV oro susisiekimo bendroves panaikinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi buvo išplėstos sąlygos, kuriomis siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu susitarimai dėl oro susisiekimo patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Anksčiau dėl tokių susitarimų su Parlamentu būdavo tik konsultuojamasi. Taigi, šiam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl oro susisiekimo, turi pritarti Parlamentas, o pirminis susitarimas buvo sudarytas pasikonsultavus su Parlamentu. Kartu sudėjus ES ir JAV aviacijos rinkos sudaro apie 60 proc. pasaulio oro transporto. Atvėrus rinką ES ir JAV oro susisiekimo bendrovėms, keleiviams ir krovinių vežimo operatoriams būtų teikiamos įvairovės ir kainų požiūriu pagerintos paslaugos, būtų gaunama didelės ekonominės naudos ir kuriamos darbo vietos. Be to, labiau suderinus teisės aktus būtų labai padedama skatinti sąžiningą konkurenciją, ypač valstybės subsidijų, socialinių ir aplinkos standartų aspektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Kartu sudėjus Europos ir Jungtinių Valstijų oro susisiekimo bendrovės sudaro apie 60 proc. pasaulio oro transporto, taigi jos turi neprilygstamą ekonominę galią šiame sektoriuje. Atverta ES ir JAV aviacijos rinka de facto leistų teikti daugiau paslaugų mažesnėmis sąnaudomis, kartu darant teigiamą poveikį ekonomikai ir užimtumui. Iš tikrųjų bendri reikalavimai sudarytų palankesnes sąlygas vienodam integruotam vystymuisi visų pirma socialiniu ir aplinkos požiūriais.

Todėl džiaugiuosi matydama, kad pasiektame susitarime yra daug paskatų pokyčiams. Kaip vos kelis tokius pavyzdžius galime paminėti galimybę finansuoti atitinkamų oro susisiekimo bendrovių akcinį kapitalą, taip pat aktyvesnį konsultavimąsi ir bendradarbiavimą saugumo klausimais. Dabar tikiuosi, kad Parlamentas priims Protokolą, kuriuo iš dalies keičiamas ES ir JAV susitarimas dėl oro susisiekimo, taip išvengiant galimybės pasinaudoti sustabdymo sąlyga, kuria pasinaudojus būtų prarasti iki šiol pasiekti pranašumai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Šiandien Europos Parlamentas priėmė Protokolą, kuriuo iš dalies keičiamas galiojantis Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimas dėl oro susisiekimo, ir aš balsavau už jį.

Pasiūlymas yra svarbus žingsnis siekiant pagerinti transatlantinius santykius aviacijos srityje. ES ir JAV aviacijos rinkos kartu sudaro apie 60 proc. pasaulio oro transporto. Dėl atvertų rinkų oro susisiekimo bendrovėms, keleiviams ir krovinių vežimo operatoriams būtų teikiamos geresnės paslaugos, gaunama didelė ekonominė nauda ir kuriamos darbo vietos.

Vis dėlto susitarimo nereikėtų laikyti proceso pabaiga. Nagrinėjamu susitarimu, vadinamu antrojo etapo susitarimu, nepasiekiamas galutinis tikslas atverti rinką nė vienai šaliai nenustatant jokių apribojimų. Taip pat labai svarbu, kad būtų nustatytos išsamios taisyklės dėl keleivių teisių ir būtų užtikrinamas geresnis politikos šioje srityje organizavimas. Galiausiai taip pat reikėtų pabrėžti, kad bet kokiame derybų etape ateityje reikės atsižvelgti į tokius klausimus kaip tolesnis skrydžių teisių liberalizavimas, papildomos užsienio investicijų galimybės ir aplinkos apsaugos priemonių poveikis naudojimuisi skrydžių teisėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. (PL) Pritariu, kad būtų priimtas pasiūlymas dėl rezoliucijos pirmiau nurodytu klausimu. Lisabonos sutartis išplėtė sąlygas, kurioms esant ir siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu aviacijos susitarimai patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Anksčiau dėl tokių susitarimų su Parlamentu būdavo tik konsultuojamasi. Kartu sudėjus ES ir JAV aviacijos rinkos sudaro apie 60 proc. pasaulio oro transporto. Nediskriminuojant atvėrus rinką ES ir JAV oro susisiekimo bendrovėms, keleiviams ir krovinių vežimo operatoriams būtų teikiamos įvairovės ir kainų požiūriu pagerintos paslaugos, būtų gaunama didelės ekonominės naudos ir kuriamos darbo vietos. Be to, labiau suderinus teisės aktus būtų labai padedama skatinti sąžiningą konkurenciją, ypač valstybės subsidijų, socialinių ir aplinkos standartų aspektais. Tačiau taip pat turime pripažinti, kad tam tikri klausimai nebuvo apžvelgti nauju protokolu iš dalies pakeistame susitarime. Todėl Komisija turi siekti derybų dėl kito šio susitarimo etapo, kuriame būtų apžvelgti tokie klausimai kaip tolesnis skrydžių teisių liberalizavimas, papildomos užsienio investicijų galimybės ir aplinkos apsaugos priemonių ir infrastruktūros suvaržymų poveikis naudojimuisi skrydžių teisėmis.

 
  
  

Pranešimas: Silvia-Adriana Ţicău (A7-0045/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą pirmiausia todėl, kad juo iš esmės pagerinami esami dvišaliai valstybių narių ir Kanados susitarimai, kurie gan riboti, ir, antra, todėl, kad jame yra svarbių patobulinimų dėl paslaugų ir oro kelių tarp dviejų rinkų, dėl kurių, be kita ko, gaunama nauda ekonomikos, aplinkos, apsaugos, keleivių vežimo, konkurencijos ir teisinėje srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjunga ir Kanada susitarė bendradarbiauti oro susisiekimo srityje, siekiant sumažinti aviacijos poveikį klimatui. Susitarime nustatyta, kad abi šalys saugos ir saugumo srityje turi pripažinti viena kitos standartus ir taikyti vienkartinį patikrinimą. Visos Europos Sąjungos oro susisiekimo bendrovės galės vykdyti savaitinius skrydžius tarp Kanados ir ES. Šis susitarimas labai pagerins abiejų šalių rinkų ir žmonių tarpusavio ryšius, taip pat atvers naujų galimybių oro bendrovių sektoriuje, nes numatyta laipsniškai liberalizuoti užsienio subjektų nuosavybės taisykles. Balsavau už šį susitarimą, nes jame nustatytos konkrečios nuostatos dėl vartotojų interesų paisymo pagerinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Iki šiol oro susisiekimas tarp ES valstybių narių ir Kanados buvo reguliuojamas tik dvišaliais susitarimais. Kadangi Europos Sąjunga ir Kanada ilgai palaikė ekonominius ir politinius ryšius, abiem šalims prireikė susitarimo dėl oro susisiekimo. Todėl balsavau už šį susitarimą, kuriame numatytas laipsniškas skrydžių teisių, investavimo galimybių įgyvendinimas ir bendradarbiavimas tam tikrose srityse (ypač skrydžių saugos srityje, sukuriant bendrą saugumo sistemą, taip pat socialinėje, vartotojų interesų ir aplinkos srityse). Pagal susitarimą taip pat bus panaikinti visi galiojantys maršrutų, kainų ir skrydžių tarp Kanados ir ES skaičiaus per savaitę apribojimai. Šiuo susitarimu keliami aukšti tikslai ir jis labai svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariau ES ir Kanados susitarimui dėl oro susisiekimo. Susitarimas apima laipsnišką skrydžių teisių, investavimo galimybių suteikimą ir intensyvaus bendradarbiavimo įvairiose srityse, įskaitant saugos, saugumo, socialinių klausimų, vartotojų interesų, aplinkosaugos, oro eismo valdymo, valstybės pagalbos ir konkurencijos, plėtojimą. Visos ES oro bendrovės turės galimybę vykdyti tiesioginius skrydžius į Kanadą iš bet kurios Europos šalies. Taip pat sveikintina, kad pagal šį susitarimą panaikinami visi maršrutų, kainų arba skrydžių tarp Kanados ir ES skaičiaus per savaitę apribojimai. Oro bendrovės galės laisvai sudaryti komercinius susitarimus, kaip, pavyzdžiui, dėl bendrųjų kodų, kurie svarbūs oro bendrovėms, siūlančioms daug maršrutų, ir nusistatyti tarifus, atsižvelgiant į šalių konkurencijos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) 2007 m. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis dėl bendro oro susisiekimo susitarimo. Tais metais iš Jungtinių Valstijų į Kanadą ir iš Kanados į Jungtines Valstijas keliavo devyni milijonai žmonių. Susitarimu buvo siekiama sukurti bendrą oro susisiekimo rinką. Dėl to prireikė pakeisti Kanados teisės aktus. Pažangos visiškai atveriant rinką ir pakeičiant reikiamus teisės aktus siekta laipsniškai. Vis dėlto visa tai, kad buvo panaikinti maršrutų apribojimai, įvesti savaitiniai skrydžiai ir kad oro susisiekimo bendrovės dabar gali sudaryti komercinius susitarimus, yra patobulinimai. Manau, kad nepaisant sunkumų turime dirbti toliau, kol sukursime bendrą rinką. Todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Puikiai žinoma, kad iki sudarant šį susitarimą aviacijos sritis buvo reguliuojama dvišaliais 19 ES valstybių narių susitarimais. Pritariau šiam pasiūlymui, nes jame esama palengvinimų oro susisiekimo srityje, bet visų pirma dėl to, kad jis apima laipsnišką skrydžių teisių, investavimo galimybių suteikimą ir intensyvaus bendradarbiavimo įvairiose srityse, įskaitant saugą, saugumą, socialinius klausimus, vartotojų interesus, aplinkosaugą, oro eismo valdymą, valstybės pagalbą ir konkurenciją, plėtojimą. Toks susitarimas buvo būtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Įprastinėmis sąlygomis ES ir Kanados aviacijos susitarimui visapusiškai pritarčiau ir visiškai pritariu, kad būtų panaikintos kliūtys laisvam judėjimui tiek ES viduje, tiek tarp ES ir trečiųjų šalių. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad Kanada toliau vienašališkai taiko vizos reikalavimą Čekijos piliečiams, šį susitarimą laikau nevykusiu ES prisiderinimu prie šalies, kuri tokio prisiderinimo neverta. ES turėtų turėti drąsos susieti abu klausimus – reikalavimus dėl vizos ir tarptautinio susitarimo pasirašymą – nes tai gali suteikti retą galimybę padaryti veiksmingą spaudimą Kanadai dėl vizų klausimo. Stebina tai, kad, viena vertus, Kanada leidžia ES oro susisiekimo bendrovėms vykdyti tiesioginius skrydžius į Kandą iš bet kurios ES vietovės, bet, kita vertus, neleidžia vienos valstybės narės piliečiams laisvai keliauti į Kanadą. Išties jaučiama, kad ES ir Kanados santykiai laipsniškai išsivystė į strateginę partnerystę ir sudarytas susitarimas partnerystę patvirtins ir sustiprins. Vis dėlto jeigu Kanada nepanaikins vienašališko reikalavimo dėl vizos Čekijos piliečiams, ši partnerystė bus labai karti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šį susitarimą, kuris leis Europos oro susisiekimo bendrovėms pradėti tiesioginius skrydžius į Kanadą iš bet kurios Europos vietovės, taip pat dalytis šių maršrutų kodais, galima apibudinti kaip Europos Sąjungos sudarytą susitarimą, kuriame keliami aukščiausi tikslai. Juo siekiama panaikinti įvairiuose dvišaliuose susitarimuose esančias nuostatas, kurios pažeidė Europos Sąjungos teisę ir dėl kurių kilo grėsmė, kad bendrovėms, kurių savininkai yra įvairių valstybių narių piliečiai, gali būti taikomos nevienodos sąlygos.

Norėčiau, kad būtų sustiprinti Europos Sąjungos ir Kanados ryšiai ir kad galėtume daugiau ir geriau judėti erdvėje, sutikdami mažiau kliūčių tarp valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Ši rekomendacija susijusi su Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimu dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių – vienos šalies ir Kanados – kitos šalies susitarimo dėl oro susisiekimo sudarymo projekto.

Ekonominiai ir politiniai Europos Sąjungos ir Kanados santykiai užmegzti labai seniai ir juos palaikant šioje srityje sudaryti dvišaliai susitarimai. Vis dėlto 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pagal kurią susitarimams dėl oro susisiekimo paslaugų reikia Europos Parlamento pritarimo, Komisija pradėjo derybas, kurios pasibaigė ir per kurias buvo nustatytos tam tikros skrydžių teisės ir investavimo galimybės, kartu taip pat buvo užmegzti bendradarbiavimo santykiai keliose srityse: saugumo, vartotojų teisių apsaugos, aplinkos, oro eismo valdymo, socialinių teisių ir sąžiningos konkurencijos.

Todėl pritariu, kad būtų priimtas šis pasiūlymas, dėl kurio ES ir Kanados piliečiai galės lengviau keliauti, nes bus panaikinti įvairūs apribojimai, leidžiama taikyti bendrus kodus ir nustatomos sąžiningesnės kainos.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Akivaizdu, kad šiuo atveju keliami tikslai ir susitarime su JAV keliami tikslai panašūs: sukurti bendrą ES ir Kanados oro susisiekimo rinką, kurios mastas 2007 m. siekė 9 mln. keleivių.

Pranešėja nurodė, kad susitarimas yra „platesnio užmojo ir konkretesnis nei ES ir JAV susitarimas“, tačiau ji taip pat pripažįsta, kad „nors šio susitarimo užmojis platesnis nei susitarimo su JAV dėl galimybės patekti į rinką, susitarimas ne toks aiškus socialinio aspekto svarbos pripažinimo klausimu“. Kitaip tariant, šiuo atveju pro pirštus buvo pažiūrėta net į nereikšmingas nuorodas į susitarimo poveikį darbo vietoms, darbuotojams ir darbo sąlygoms. Tiesa ta, kad taip pat ir šiuo atveju dėl reikalauto apribojimų dėl tiekėjų ir teikiamų paslaugų – skrydžių tarp šalių, nacionalinės reikšmės skrydžių ir netgi skrydžių ne ES ir Kanados rinkose, kaip numatyta susitarime – ir dėl valstybės kišimosi į oro susisiekimo bendrovių veiklą ribojimų panaikinimo bus lengviau įgyvendinti tikslą atverti galimybes monopolistinei koncentracijai sektoriuje...

(Pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį sutrumpinto balsavimo paaiškinimas.)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šio pranešimo tikslai aiškūs: sukurti bendrą ES ir Kanados oro susisiekimo rinką, kurios mastas 2007 m. siekė 9 mln. keleivių. Pranešėja nurodė, kad susitarimas yra dar „platesnio užmojo ir konkretesnis nei ES ir JAV susitarimas“, tačiau ji taip pat pripažino, kad „nors šio susitarimo užmojis platesnis nei susitarimo su JAV dėl galimybės patekti į rinką, susitarimas ne toks aiškus socialinio aspekto svarbos pripažinimo klausimu“.

Kitaip tariant, šiuo atveju pro pirštus buvo pažiūrėta net į nereikšmingas nuorodas į susitarimo poveikį darbo vietoms, darbuotojams ir darbo sąlygoms. Priešingai, nei buvo sakyta, net panaikinti apribojimai dėl tiekėjų ir teikiamų paslaugų – skrydžių tarp šalių, nacionalinės reikšmės skrydžių ir netgi skrydžių ne ES ir Kanados rinkose, kaip numatyta susitarime – ir dėl valstybės kišimosi į oro susisiekimo bendrovių veiklą ribojimų, kuriuos buvo paprašyta panaikinti, leis įgyvendinti tikslą atverti galimybes monopolistinei koncentracijai sektoriuje, pakenkiant darbuotojams ir keleiviams. Todėl balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi susitarimas apima laipsnišką skrydžių teisių, investavimo galimybių suteikimą ir intensyvaus bendradarbiavimo įvairiose srityse, įskaitant saugą, saugumą, socialinius klausimus, vartotojų interesus, aplinkosaugą, oro eismo valdymą, valstybės pagalbą ir konkurenciją, plėtojimą. Visos ES oro bendrovės turės galimybę vykdyti tiesioginius skrydžius į Kanadą iš bet kurios Europos šalies. Pagal šį susitarimą panaikinami visi maršrutų, kainų arba skrydžių tarp Kanados ir ES skaičiaus per savaitę apribojimai. Oro bendrovės galės laisvai sudaryti komercinius susitarimus, kaip antai susitarimus dėl bendrųjų kodų, kurie svarbūs oro bendrovėms, siūlančioms daug maršrutų, ir nusistatyti tarifus, atsižvelgiant į konkurencijos teisę. Į susitarimą įtrauktos nuostatos dėl laipsniško rinkos atvėrimo, kurios siejamos su sąlyga, kad abi susitarimo šalys turi suteikti viena kitai didesnę investavimo laisvę. Itin palankiai reikia vertinti platų šio susitarimo užmojį. Jį galima laikyti pavyzdžiu ir kitose šiuo metu vykstančiose derybose. Todėl, manau, kad Parlamentui reikia duoti pritarimą ES ir Kanados susitarimui dėl oro susisiekimo. Visi šie oro susisiekimo susitarimai yra naudingi ir reikalingi Europos Sąjungai, mūsų oro bendrovėms ir mūsų piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Pritariu šiam susitarimui, kurį galima teisėtai laikyti plačiausio užmojo susitarimu dėl oro susisiekimo tarp ES ir svarbios pasaulinės partnerės. Jis labai pagerins atitinkamų rinkų ir žmonių tarpusavio ryšius, taip pat atvers naujų galimybių oro bendrovių sektoriuje, nes numatyta laipsniškai liberalizuoti užsienio subjektų nuosavybės taisykles. Jis platesnio užmojo ir konkretesnis nei ES ir JAV susitarimas dėl skrydžių teisių, nuosavybės ir kontrolės, net ir po to, kai buvo pritaikytas laikinas taisomasis protokolas („2-asis etapas“).

Remiantis Komisijos inicijuotu tyrimu, sudarius atvirą susitarimą su Kanada, pirmaisiais jo galiojimo metais keleivių padaugėtų dar puse milijono, o po kelerių metų būtų galima tikėtis, kad šio susitarimo teikiamomis galimybėmis pasinaudotų dar 3,5 mln. keleivių. Susitarimas galėtų sudaryti sąlygas vartotojams sutaupyti bent 72 mln. EUR, nes būtų taikomos mažesnės kainos, ir padėtų sukurti naujų darbo vietų.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Nors ES ir Kanadą sieja ilgalaikiai ekonominiai ir politiniai ryšiai, prieš sudarant šį susitarimą aviacijos srityje buvo taikomi dvišaliai susitarimai su tam tikromis valstybėmis narėmis. Todėl reikia toliau siekti tikslo sukurti atvirą aviacijos erdvę, kuri sudarytų sąlygas sukurti bendrą oro susisiekimo rinką, kurioje galėtų laisvai judėti investicijos, o abiejų susitarimo šalių oro susisiekimo bendrovės galėtų be jokių apribojimų teikti oro susisiekimo paslaugas. Manome, kad turėtų būti panaikinti esami teisiniai apribojimai įsigyti Kanados oro susisiekimo bendroves ir kartu turėtų būti nustatytos naujos skrydžių teisės ir užmegzti bendradarbiavimo santykiai tam tikrais klausimais – įskaitant keleivių saugumą, aplinkos apsaugą, oro eismo valdymą ir saugą. Todėl, žinoma, galime sakyti, kad šiandien priimto susitarimo užmojai išties platūs. Jis labai pagerins atitinkamų rinkų tarpusavio ryšius ir atvers naujų galimybių sektoriuje. Vis dėlto nerekomenduojame daugiau konsultuotis ir bendradarbiauti sudėtingoje saugumo srityje ir prašome Komisijos informuoti Parlamentą apie visus pasikeitimus ir prižiūrėti naujo jungtinio komiteto veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES ir Kanados susitarimas labai svarbus abiejų susitariančių šalių santykiams ateityje. Todėl įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentui turi būti pateikiama visa informacija apie jungtinio komiteto ir visų kitų susijusių subjektų vykdomą veiklą ir šiais klausimais su juo turi būti konsultuojamasi. Visus sudaromus susitarimus turės patvirtinti Parlamentas, kuriam dėl to turės būti pateikiama naujausia informacija apie visas derybas.

Todėl šiuo susitarimu pasiekiama svarbi pažanga, kuria be jokios diskriminacijos atveriama rinka ES ir Kanados oro susisiekimo bendrovėms. Šis rinkos atvėrimas gali padėti pagerinti keleiviams teikiamas paslaugas. Tai plačiausio užmojo susitarimas, kurį kada nors yra pasirašiusios dvi šalys.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Visiškai pritariu Silvios-Adrianos Ţicău nuomonei: susitarimas yra plačiausio užmojo susitarimas dėl oro susisiekimo tarp ES ir svarbios pasaulinės partnerės. Jis labai pagerins atitinkamų rinkų bei žmonių tarpusavio ryšius ir atvers naujų galimybių oro bendrovių sektoriuje, nes numatyta laipsniškai liberalizuoti užsienio subjektų nuosavybės taisykles. Jis platesnio užmojo ir konkretesnis nei ES ir JAV susitarimas dėl skrydžių teisių, nuosavybės ir kontrolės.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį Europos bendrijos ir jos valstybių narių susitarimą dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių – vienos šalies ir Kanados – kitos šalies susitarimo dėl oro susisiekimo. Tai labai plataus užmojo susitarimas, kuris apima laipsnišką skrydžių teisių ir investavimo galimybių suteikimą bei intensyvaus bendradarbiavimo įvairiose srityse, įskaitant saugą, saugumą, socialinius klausimus, vartotojų interesų apsaugą, aplinkosaugą, oro eismo valdymą, valstybės pagalbą ir konkurenciją, plėtojimą. Visos ES oro susisiekimo bendrovės turės galimybę vykdyti tiesioginius skrydžius į Kanadą iš bet kurios Europos šalies. Pagal šį susitarimą panaikinami visi maršrutų, kainų arba skrydžių tarp Kanados ir ES skaičiaus per savaitę apribojimai. Atsižvelgdama į jo platų užmojį ir atveriamas galimybes užmegzti dar glaudesnius istorinius Azorų salų ir Kanados ryšius su malonumu balsuoju už šį susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) ES ir Kanados susitarimas dėl oro susisiekimo yra vienas iš plačiausių užmojų oro susisiekimo susitarimų su svarbia pasauline partnere. Jis apima laipsnišką skrydžių teisių, investavimo galimybių suteikimą ir intensyvaus bendradarbiavimo įvairiose srityse, įskaitant saugą, saugumą, socialinius klausimus, vartotojų interesų apsaugą, aplinkosaugą, oro eismo valdymą, valstybės pagalbą ir konkurenciją, plėtojimą.

Susitarimas pagerins atitinkamų rinkų ir žmonių tarpusavio ryšius, taip pat atvers naujų galimybių oro bendrovių sektoriuje, nes numatyta laipsniškai liberalizuoti užsienio subjektų nuosavybės taisykles. Pagal naujausius tyrimus sudarius atvirą susitarimą su Kanada, pirmaisiais jo galiojimo metais keleivių padaugėtų dar puse milijono, o po kelerių metų būtų galima tikėtis, kad šio susitarimo teikiamomis galimybėmis pasinaudotų dar 3,5 mln. keleivių. Susitarimas galėtų sudaryti sąlygas vartotojams sutaupyti bent 72 mln. EUR, nes būtų taikomos mažesnės kainos, ir padėtų sukurti naujų darbo vietų. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių balsuoju už tai, kad būtų priimtas ES ir Kanados susitarimas dėl oro susisiekimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už tai, kad ES ir Kanada sudarytų susitarimą dėl oro susisiekimo, kuris leis Europos oro susisiekimo bendrovėms pradėti vykdyti tiesioginius skrydžius iš bet kurios Europos šalies, pirma, sukuriant naujas galimybes Europos bendrovėms – visų pirma dėl galimybės sudaryti susitarimus dėl bendrųjų kodų ir laipsnišku taisyklių liberalizavimu užsienio investicijų srityje – ir, antra, teikiant didelę ekonominę naudą tiek vartotojų, tiek darbo vietų kūrimo požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu – (CS) Mano nuomone, aviacijos susitarimas su Kanada yra labai svarbi komercinė priemonė, kuri bus naudinga abiem susitarimo šalims, tačiau atsižvelgdama į diskriminaciją Čekijos piliečių atžvilgiu ir parlamento nario iš Čekijos Respublikos Parlamento Deputatų rūmų nuomonę balsuodama susilaikau. Čekijos Respublikos Parlamento Deputatų rūmų Užsienio reikalų komitetas sustabdė diskusijas dėl pritarimo susitarimui, kol Komisija pasieks aiškią pažangą derybose su Kanada dėl vienašališko vizos reikalavimo taikymo Čekijos piliečiams panaikinimo. Beveik dvejus metus egzistuoja dvilypė ES pilietybė, nes Čekijos piliečiai negali laisvai vykti į Kanadą kaip kiti ES piliečiai, o Kanados piliečiai gali laisvai vykti į Čekiją. Čekija negali imtis abipusių priemonių dėl bendros ES vizų politikos, tačiau Komisijos narys neapsaugo šios politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi buvo išplėstos sąlygos, kuriomis siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu aviacijos susitarimai patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Anksčiau dėl tokių susitarimų su Parlamentu būdavo tik konsultuojamasi.

Nors ES ir Kanadą sieja ilgalaikiai ekonominiai ir politiniai ryšiai, prieš sudarant šį susitarimą aviacijos srityje buvo taikomi dvišaliai susitarimai su 19 ES valstybių narių. Daugelis iš šių susitarimų buvo ribojamojo pobūdžio ir pagal juos nebuvo suteikta visapusiška galimybė patekti į kitos susitarimo šalies rinką. 2002 m. lapkričio mėn. Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad kai kurios šių dvišalių susitarimų nuostatos buvo nesuderinamos su Bendrijos teise.

Todėl Taryba 2007 m. spalio mėn. suteikė Komisijai įgaliojimus derėtis dėl išsamaus aviacijos susitarimo, kuris pakeistų esamus dvišalius susitarimus. Tais metais iš ES į Kanadą ir iš Kanados į ES keliavo devyni milijonai žmonių. ES ir Kanados oro susisiekimo susitarimas buvo parafuotas 2008 m. lapkričio 30 d., jam pritarta per 2009 m. gegužės 6 d. vykusį ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimą ir jis pasirašytas 2009 m. gruodžio 17–18 d. Be to, ES ir Kanada derėjosi dėl susitarimo dėl skrydžių saugos. Šiuo klausimu parengta atskira rekomendacija (A7-0298/2010).

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Nors ES ir Kanadą sieja ilgalaikiai ekonominiai ir politiniai ryšiai, iki dabar aviacijos tarp ES ir Kanados klausimus reguliavo tik tam tikri šalių sudaryti dvišaliai susitarimai. Šis protokolas apima skrydžių teisių ir investavimo galimybių suteikimą ir bendradarbiavimo įvairiose srityse, visų pirma didesnių garantijų saugos ir saugumo srityje, plėtojimą. Pritariu šiam susitarimui, nes juo nustatomos priemonės, kuriomis siekiama laipsniškai atverti Kanados oro rinką, abiem susitarimo šalims suteikiant didesnę investavimo laisvę. Norėdama tinkamai įgyvendinti įsipareigojimus, Kanada turi pakeisti savo teisės aktus, kad panaikintų esamus teisinius apribojimus dėl Kanados oro susisiekimo bendrovių įsigijimo bei kontrolės ir tam tikrų kiekvienos oro susisiekimo bendrovės vykdomų skrydžių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šis susitarimas, kurį galima teisėtai laikyti plačiausio užmojo susitarimu dėl oro susisiekimo tarp Europos Sąjungos ir svarbios pasaulinės partnerės, leis Europos oro susisiekimo bendrovėms vykdyti tiesioginius skrydžius į Kanadą iš bet kurio Europos oro uosto, juo taip pat sukuriami komerciniai mechanizmai, pvz., bendri kodai. Susitarimas apima laipsnišką skrydžių teisių ir investavimo galimybių suteikimą bei visapusiško bendradarbiavimo įvairiose srityse, įskaitant saugumą, socialinius klausimus, vartotojų interesus, aplinkosaugą, oro eismo valdymą, valstybės pagalbą ir konkurenciją, plėtojimą.

Šiandieniniame posėdyje priimtame dokumente Transporto ir turizmo komitetas, kurio pakaitinis narys esu, ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas ir su juo būtų nuolat konsultuojamasi dėl jungtinio komiteto veiklos, kad jis galėtų stebėti įvairius rinkos atvėrimo etapus. Balsavau už rekomendaciją ir nagrinėjamas susitarimas turėtų būti pavyzdys kitose šiuo metu vykstančiose darybose.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Šis susitarimas yra pavyzdys kitoms šiuo metu vykstančioms ir būsimoms deryboms su kitomis valstybėmis. Pagal jį panaikinami visi maršrutų, kainų arba skrydžių tarp dviejų susitarimo šalių skaičiaus per savaitę apribojimai. Prognozuojama, kad dėl mažesnių skrydžių kainų būtų galima sutaupyti iki 72 mln. EUR ir vartotojai tuo galėtų pasinaudoti tiesiogiai. Dėl naujų darbo vietų, kurios bus sukurtos, susitarimas taip pat turės netiesioginės naudos mūsų piliečiams. Todėl balsavau už susitarimą.

 
  
  

Pranešimas: Dominique Riquet (A7-0044/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes tolesnis esamų oro susitarimų su Vietnamu galiojimas neatitiktų Europos teisės, taip balsuoju ir dėl galimybių, kurias gali sukurti šis didesnis atvirumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Iki šiol ES valstybių narių ir trečiųjų šalių sudaryti dvišaliai susitarimai dėl oro susisiekimo sudarė galimybes diskriminaciniam elgesiui kai kurių Europos Sąjungos oro vežėjų atžvilgiu. Todėl į naująjį susitarimą įtrauktas ES paskyrimo straipsnis, kuris apima visus Europos Sąjungos oro vežėjus ir pakeičia tradicinius straipsnius dėl paskyrimų, kuriuose nurodomi atskirų valstybių narių oro vežėjai. Tokiu būdu susitarimu siekiama užkirsti kelią diskriminacijai tarp Europos Sąjungos oro vežėjų ir išvengti konkurenciją iškreipiančios veiklos. Todėl balsavau už susitarimą, kuris leidžia visiems Europos Sąjungos oro vežėjams vykdyti skrydžius iš bet kurios valstybės narės į Vietnamą ir iš Vietnamo į bet kurią valstybę narę.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariau dėl šio susitarimo sudarymo. Susitarimu siekiama užtikrinti, kad visi ES oro vežėjai galėtų be diskriminacijos pasinaudoti oro susisiekimo maršrutais tarp Europos ir Vietnamo. Šiuo susitarimu taip pat užtikrinama, kad dvišalių susitarimų saugos nuostatos būtų taikomos tais atvejais, kai oro vežėjo reguliavimo kontrolę vykdo kita valstybė narė nei ta, kuri tą oro vežėją paskyrė. Be to, manau yra labai svarbu, kad susitarimas draudžia konkurenciją iškraipančią veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Teisingumo Teismas nusprendė, kad visi iki šiol pasirašyti dvišaliai susitarimai pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Todėl reikėjo iš dalies pakeisti tris straipsnius, kad būtų užkirstas kelias diskriminacijai tarp oro susisiekimo bendrovių ir teisės aktais uždrausta konkurenciją galinti iškreipti veikla, taip pat siekiant užtikrinti, kad straipsniai dėl saugos būtų taikomi, kai valstybė narė vykdo kitos valstybės narės paskirto oro vežėjo kontrolę.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Norėčiau pateikti paaiškinimą dėl balsavimo, susijusio su Europos Sąjungos ir Vietnamo susitarimu dėl oro susisiekimo. Balsavau už šį susitarimą, nes sužinojau, kad Komisijos sudarytu susitarimu patobulinamos kai kurios 17 galiojančių dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo, sudarytų Europos Sąjungos ir Vietnamo, nuostatos. Kaip žinia, pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles pakeitimai negali būti teikiami, tačiau manau, kad Komisija susitarė dėl reikiamų sąlygų, ir pritariu šiam susitarimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Taryba Komisijos buvo paprašiusi dėti pastangas, kad būtų pakeistos kai kurios su oro susisiekimo paslaugomis susijusių susitarimų nuostatos po to, kai Teisingumo Teismas nusprendė, kad jos neatitinka Europos Sąjungos teisės.

Nagrinėjami pakeitimai visoms Europos oro susisiekimo bendrovėms suteikia galimybę pasinaudoti oro susisiekimo maršrutais tarp Europos Sąjungos ir Vietnamo ir draudžia konkurenciją iškreipiančią veiklą. Šiais pakeitimais užtikrinamas įsisteigimo laisvės principo laikymasis ir priimančioje valstybėje narėje siekiama užtikrinti tokias pačias teises, kokias turi ir tos valstybės narės piliečiai.

Norėčiau, kad Europos Sąjunga ir Vietnamas palaikytų ryšius ir atliktų mainus, kurių atžvilgiu oro susisiekimo bendrovėms suteikti pranašumai būtų abipusiškai naudingi ir kad dėl to abiejų susitarimo šalių žmonės geriau pažintų vieni kitus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Džiaugiuosi, kad priimtas šis Tarybos sprendimo, kuriuo siekiama sudaryti susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos vyriausybės dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų, projekto. Anksčiau tarptautiniai valstybių narių ir trečiųjų šalių santykiai aviacijos srityje būdavo reguliuojami sudarant dvišalius susitarimus. Vis dėlto Teisingumo Teismo 2002 m. sprendime nuspręsta, kad tai neteisėta, nes tokia padėtis prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsniui. Todėl Komisija pradėjo derybų procesą, kuriuo siekiama pakeisti 17 galiojančių dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo, sudarytų tarp valstybių narių ir Vietnamo. Šiame procese, kuris dabar eina į pabaigą ir kuriuo siekta visiems ES oro vežėjams suteikti galimybę be diskriminacijos pasinaudoti oro susisiekimo maršrutais tarp ES ir Vietnamo, reikia laikytis saugos standartų ir užkirsti kelią konkurenciją iškreipiančiai veiklai.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo susitarimu, kaip ir kitais, siekiama oro susisiekimo paslaugų teikimo sektoriaus liberalizavimo tikslų, motyvuojant tuo, kad, kaip ir kitais atvejais, pagal ES Teisingumo Teismo 2002 m. sprendimą galiojantys dvišaliai susitarimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Kaip ir kitais nemaloniais atvejais Europos Sąjungos teisė, atrodo, dar kartą aiškinama taip, kad pirmenybė teikiama konkurencijos laisvei, o ne visiems socialiniams ir ekonominiams aspektams.

Šiuo atveju mums kyla tokios pačios abejonės kaip ir dėl kitų susitarimų, jų taikymo srities ir galimų jų padarinių. Dabartinėmis veiklos civilinės aviacijos srityje sąlygomis įvairios Europos bendrovės gali vienodai prisidėti prie jau vykstančio monopolistinės koncentracijos sektoriuje proceso palengvinimo, kartu sukeliant visus neigiamus padarinius, kurių tokie veiksmai gali turėti oro susisiekimo bendrovės darbuotojams ir keleiviams. Tam, kad rinka šiame sektoriuje būtų svarbiausia, turi būti sumažinta galimybė valstybėms narėms ginti savo nacionalinius oro vežėjus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nagrinėjame susitarimą, kuriuo siekiama oro susisiekimo paslaugų teikimo sektoriaus liberalizavimo tikslų, motyvuojant tuo, kad, kaip ir kitais atvejais, pagal ES Teisingumo Teismo 2002 m. sprendimą galiojantys dvišaliai susitarimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Kaip ir kitais nemaloniais atvejais Europos Sąjungos teisė, atrodo, dar kartą aiškinama taip, kad pirmenybė teikiama konkurencijos laisvei, o ne visiems socialiniams ir ekonominiams aspektams net ir tais atvejais, kai esama valstybių narių tarpusavyje sudarytų dvišalių susitarimų.

Todėl išsakome tokias pačias abejones, kurios mums kilo ir dėl kitų susitarimų, jų taikymo srities ir galimų jų padarinių. Dabartinėmis veiklos civilinės aviacijos srityje sąlygomis įvairios Europos bendrovės gali vienodai prisidėti prie jau vykstančio monopolistinės koncentracijos sektoriuje proceso palengvinimo, kartu sukeliant visus neigiamus padarinius, kurių tokie veiksmai gali turėti oro susisiekimo bendrovės darbuotojams ir keleiviams. Valstybių narių galimybės ginti savo nacionalinius oro vežėjus neturi būti pablogintos.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Naujoms Europos Sąjungos įgytoms kompetencijos sritims taip pat priskiriami oro susisiekimo susitarimai. Aptariamame susitarime su Vietnamu nustatomos tam tikrų taisyklių, visų pirma susijusių su sauga, įgyvendinimo procedūros. Rekomendacija aiški ir jai pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi valstybių narių ir trečiųjų šalių tarptautiniai aviacijos ryšiai tradiciškai būdavo nustatomi dvišaliais oro susisiekimo paslaugų susitarimais. Kalbant apie dvišalius ES valstybių narių ir Vietnamo susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų džiugu, kad yra siekiama užtikrinti, kad visi ES oro vežėjai galėtų be diskriminacijos pasinaudoti oro susisiekimo maršrutais tarp Europos ir Vietnamo; dvišalių susitarimų saugos nuostatos būtų taikomos tais atvejais, kai oro vežėjo reguliavimo kontrolę vykdo kita valstybė narė nei ta, kuri tą oro vežėją paskyrė; draudžiama konkurenciją iškraipanti veikla. Visi šie oro susisiekimo susitarimai yra naudingi ir reikalingi Europos Sąjungai, mūsų oro bendrovėms ir mūsų piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą. Valstybių narių ir trečiųjų šalių tarptautiniai aviacijos ryšiai tradiciškai būdavo nustatomi dvišaliais oro susisiekimo paslaugų susitarimais. 2002 m. ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradiciniai valstybių narių dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų paskyrimų straipsniai pažeidžia ES teisę. Jie leidžia trečiajai šaliai atmesti, panaikinti arba sustabdyti leidimą arba įgaliojimą oro vežėjui, kurį paskyrė valstybė narė, tačiau kurio pagrindinis akcijų paketas nepriklauso tai valstybei narei ar jos nacionaliniam subjektui ir kuris nėra veiksmingai jų kontroliuojamas. Tai buvo įvertinta kaip ES oro vežėjų, kurie yra įsisteigę vienoje valstybėje narėje, bet priklauso ir yra kontroliuojami kitos valstybės narės, diskriminavimas. Tai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsniui, kuris garantuoja, kad valstybių narių piliečiai, pasinaudoję įsisteigimo laisve, priimančioje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigę, gali naudotis tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir tos valstybės narės piliečiai. Taip pat yra kitų klausimų, pavyzdžiui, konkurencija, kai atitiktis ES teisės reikalavimams turėtų būti užtikrinama pakeičiant ar papildant šiuo metu galiojančias dvišalių valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatas. Todėl Komisija derėjosi dėl šio susitarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos su trečiosiomis šalimis sudaryti dvišaliai susitarimai dėl tarptautinio oro susisiekimo dabar turi būti iš esmės peržiūrėti. Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokiuose susitarimuose esantys tradiciniai straipsniai dėl paskyrimų visiškai nesuderinami su ES teise, nes jie prieštarauja užsienio bendrovių įsisteigimo laisvei ir neužtikrina, kad joms bus suteiktos tokios pačios teisės, kokias valstybė narė suteikia savo nacionalinėms bendrovėms. Todėl pritariame, kad būtų sudarytas šis Komisijos pateiktas susitarimas, kuriuo siekiama visiems Europos Sąjungos oro vežėjams suteikti galimybę pasinaudoti oro kelių maršrutais į Vietnamą ir iš jo, kartu išvengiant bet kokios konkurenciją iškreipiančios veiklos. Turėjo būti panaikinti straipsniai dėl galimo oro susisiekimo paslaugoms taikomo degalų mokesčio ir būtų gerai, jeigu tradiciniai straipsniai dėl paskyrimų, kuriuose nurodomi trečiųjų šalių oro vežėjai, būtų pakeisti ES straipsniu dėl paskyrimo, kuriame nurodomi ES oro vežėjai. Tai padarius į dvišalius susitarimus būtų įtrauktas papildomas pusiausvyrą palaikantis veiksnys. Galiausiai vertėtų nustatyti vis griežtesnes saugumo priemones, visų pirma tais atvejais, kai oro vežėjo reguliavimo kontrolę vykdo ne ta valstybė narė, kuri tą oro vežėją paskyrė, o kita.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES ir Vietnamo susitarimas labai svarbus abiejų susitariančių šalių santykiams ateityje. Todėl įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentui turi būti pateikiama visa informacija apie jungtinio komiteto ir visų kitų susijusių subjektų vykdomą veiklą ir šiais klausimais su juo turi būti konsultuojamasi. Visus sudaromus susitarimus turės patvirtinti Parlamentas, kuriam dėl to turės būti pateikiama naujausia informacija apie visas derybas. Todėl šiuo susitarimu pasiekiama svarbi pažanga, kuria be jokios diskriminacijos atveriama rinka ES ir Vietnamo oro susisiekimo bendrovėms. Šis rinkos atvėrimas gali padėti pagerinti keleiviams teikiamas paslaugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Paaiškėjo, kad Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytuose susitarimuose dėl oro teikimo paslaugų yra straipsnių, kurie pažeidžia ES teisę, nes ne ES jie neužtikrina, kad įvairiems oro vežėjams būtų suteiktos vienodos teisės, todėl reikia konkretaus susitarimo, kuris apsaugotų keleivius ir oro susisiekimo bendroves. Balsavau už susitarimą būtent kad būtų užtikrinta, jog visi Europos oro vežėjai galėtų lygiomis teisėmis naudotis Vietnamo oro maršrutais be rizikos, kad vykdyti skrydžius bus uždrausta. Be to, susitarimu taip pat siekiama didesnio skrydžių ir keleivių saugumo. Jeigu dėl įvairių priežasčių tikrai negalima taikyti tų pačių standartų, kuriuos taikome Europos Sąjungoje, tada būtų gerai, kad būtų nustatyti kai kurie pagrindiniai aspektai ir taisyklės.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) 2002 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, kad valstybių narių pasirašytuose dvišaliuose oro susisiekimo paslaugų susitarimuose esantys tradiciniai straipsniai dėl paskyrimų pažeidžia Europos Sąjungos teisę, prireikė derėtis dėl susitarimo, kurio tikslas – pakeisti kai kurias šiuo metu galiojančių 17 dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų, sudarytų tarp valstybių narių ir Vietnamo, nuostatas.

Aptariamas straipsnis pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnį, kuris užtikrina, kad valstybių narių piliečiai, besinaudojantys savo įsisteigimo laisve, priimančioje valstybėje narėje gali naudotis tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir tos valstybės narės piliečiai. Todėl siekiant išvengti ES oro vežėjų diskriminacijos tradiciniai straipsniai dėl paskyrimų, susiję su valstybės narės, sudariusios dvišalį susitarimą, oro vežėjais, pakeičiami visiems ES oro vežėjams taikomu ES straipsniu dėl paskyrimo. Tuo siekiama visiems ES oro vežėjams be diskriminacijos suteikti galimybę pasinaudoti oro kelių maršrutais tarp Europos Sąjungos ir Vietnamo.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, balsavau už šį pranešimą, kuriam pagrįstai turėjo pritarti Transporto ir turizmo komitetas.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už tai, kad būtų sudarytas ES ir Vietnamo susitarimas dėl oro susisiekimo, kuriuo, laikantis 2002 m. Teisingumo teismo sprendimo ir Bendrijos teisės aktų konkurencijos srityje, siekiama pakeisti kai kurias esamų 17 dvišalių tos šalies ir valstybių narių pasirašytų susitarimų nuostatas, užtikrinant, kad ES oro vežėjams būtų suteiktos galimybės be diskriminacijos pasinaudoti oro kelių maršrutais tarp Europos Sąjungos ir Vietnamo.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Valstybių narių ir trečiųjų šalių tarptautiniai aviacijos ryšiai tradiciškai būdavo nustatomi dvišaliais oro susisiekimo paslaugų susitarimais. 2002 m. ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradiciniai valstybių narių dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų paskyrimų straipsniai pažeidžia ES teisę. Jie leidžia trečiajai šaliai atmesti, panaikinti arba sustabdyti leidimą arba įgaliojimą oro vežėjui, kurį paskyrė valstybė narė, tačiau kurio pagrindinis akcijų paketas nepriklauso tai valstybei narei ar jos nacionaliniam subjektui ir kuris nėra veiksmingai jų kontroliuojamas.

Tai buvo įvertinta kaip ES oro vežėjų, kurie yra įsisteigę vienoje valstybėje narėje, bet priklauso ir yra kontroliuojami kitos valstybės narės, diskriminavimas. Tai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsniui, kuris garantuoja, kad valstybių narių piliečiai, pasinaudoję įsisteigimo laisve, priimančioje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigę, gali naudotis tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir tos valstybės narės piliečiai.

Taip pat yra kitų klausimų, pavyzdžiui, konkurencija, kai atitiktis ES teisės reikalavimams turėtų būti užtikrinama pakeičiant ar papildant šiuo metu galiojančias dvišalių valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Manau, kad galutinis tekstas, dėl kurio balsuota, yra tinkamas, nes jis sudaro galimybes visiems Europos Sąjungos oro vežėjams pasinaudoti oro kelių maršrutais tarp ES ir Vietnamo, išvengiant diskriminacijos tarp įvairių oro vežėjų. Be to, suteiktos tam tikros garantijos saugos ir konkurencijos srityse, kurios labai svarbios siekiant gerinti oro susisiekimo paslaugas šiuo oro kelių maršrutu, ir tai bus naudinga tiek skrydžius vykdantiems operatoriams, tiek ir keleiviams. Šios šalies, kuriai dėl turimos lanksčios verslumo struktūros pavyko susitvarkyti su tarptautine krize geriau nei daugeliui kitų, ekonomikos augimas lėmė, kad ji yra palanki partnerė ES, ir šiandienos balsavimu galima tik pritarti šiai svarbiai tendencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Komisija susiderėjo dėl ES ir Vietnamo Socialistinės Respublikos susitarimo, pakeičiančio galiojančius 17 susitarimų, sudarytų tarp tos šalies ir valstybių narių, dėl oro susisiekimo paslaugų. Nagrinėjamame susitarime nėra įprastinės sąlygos dėl ES taikomo degalų apmokestinimo trečiųjų šalių skrydžių operatorių vykdomiems skrydžiams. Vis dėlto susitarimas suteikia daug naudos ES ir savo balsu paremsiu Parlamento rekomendaciją.

Šiuo tikslu norėčiau atkreipti dėmesį į susitarime įtrauktą paskyrimo straipsnį, kuriuo visiems ES oro vežėjams siekiama suteikti galimybę be diskriminacijos pasinaudoti oro kelių maršrutais tarp ES ir Vietnamo, tačiau taip pat į su sauga ir konkurencijos taisyklių laikymusi susijusias nuostatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Susitarimu ankstesniuose dvišaliuose oro susisiekimo paslaugų susitarimuose buvę paskyrimo straipsniai suderinti su ES teise laikantis 2002 m. Europos Teisingumo Teismo sprendimo. Balsavau už tai, kad susitarimas būtų sudarytas.

 
  
  

Pranešimas: Dominique Baudis (A7-0042/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį susitarimą, nes reikia užbaigti derybas dėl prekybos su šiuo regionu, ir manau, kad esama teigiamų pokyčių, nes šiame dokumente apžvelgti tokie sektoriai kaip energetika, pramonė bei žaliavos ir, o tai yra svarbiausia, moksliniai tyrimai, inovacijos ir švietimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. Balsavau už šį pranešimą ir norėčiau paraginti ES ir PĮBT vadovus glaudžiau bendradarbiauti, visų pirma prekybos srityje, nes derybos dėl ES ir PĮBT laisvo prekybos susitarimo pradėtos prieš 20 metų ir jos vis dar neužbaigtos. PĮBT yra ne tik strateginiu požiūriu labai svarbu regionas, PĮBT valstybės taip pat yra svarbios prekybos partnerės. Mūsų prekybos su šiuo regionu mastas nuolat didėjo ir 2009 m. tai sudarė 79,7 mlrd. EUR. Mūsų prekybos su PĮBT šalimis balansas taip pat yra teigiamas, nes eksportuojame prekių už 57,8 mlrd. EUR, o mūsų importo vertė siekia 21,8 mlrd. EUR. EIVT turėtų skirti daugiau dėmesio šiam svarbiam regionui ir PĮBT valstybėse narėse turėtų būti pradėtos naujos ES diplomatinės misijos. Tokiu būdu galėtume pagerinti ES įvaizdį ir turėti daugiau įtakos šioje pasaulio dalyje. Atsižvelgiant į šiame regione kylantį sąmyšį ir neramumus, ES įsipareigojimo dabar reikia labiau nei kada nors anksčiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo vyksta maždaug 20 metų. Glaudesni ryšiai būtų naudingi abiem šalims, visų pirma dėl to, kad yra daug galimybių bendradarbiauti švietimo, mokslinių tyrimų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityse. Nacionaliniu mastu PĮBT šalyse jau kurį laiką vyksta naujas politinės ir socialinės modernizacijos procesas, kurį reikia remti ir skatinti. Manau, kad mums reikalingas nuolatinis Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos dialogas, kad pasiektume pažangos žmogaus teisių ir laisvių, taip pat tautinių mažumų teisių, skleidimo srityje ir kovojant su visomis diskriminacijos formomis, įskaitant diskriminaciją dėl lyties arba religijos. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Maždaug 20 metų Europos Sąjunga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba bando susiderėti dėl laisvosios prekybos susitarimo. Derybos vis dar neužbaigtos. Per šiuos 20 metų daug kas pasikeitė. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narės dabar tapo ekonomikos varikliu Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Jos taip pat daugiausia investuoja į Viduržemio jūros regiono pietuose esančias valstybes, ES kaimynes. Todėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių bendradarbiavimo galimybės neapsiriboja tik prekyba, o išsiplečia į tokias sritis kaip mokslas ir švietimas. Todėl balsavau už savo iniciatyva parengtą pranešimą, kuriuo Europos Parlamentas raginamas vykdyti platesnio užmojo politiką Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą. Europos Sąjunga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (PĮBT) maždaug dvidešimt metų derisi dėl laisvosios prekybos susitarimo. Tai seniausiai pradėtos ir iki šiol nebaigtos Europos Sąjungos prekybos derybos. Per šį laikotarpį situacija šiame regione ženkliai pasikeitė. Persijos įlankos valstybės per porą dešimtmečių tapo pagrindiniu ekonomikos varikliu Šiaurės Afrikos ir Artimųjų rytų regione , o pats regionas yra naujai besiformuojantis ir turintis didelę įtaką pasaulinės ekonomikos raidai .Pritariu pranešime išdėstytiems siūlymams, kad būtina kuo greičiau sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su šiuo ES svarbiu regionu. ES ir Persijos įlankos regiono bendradarbiavimo potencialas apima ne tik prekybą , bet ir kitus bendrus abipusius interesus tarptautinio saugumo, kovos su terorizmu, diplomatinio tarpininkavimo Artimųjų Rytuose srityse, kuriose kyla įtampų, regioninių krizių valdymo, kultūrų dialogo ir pasaulio ekonomikos valdymo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Šiuo pranešimu savo iniciatyva Europos Parlamentas siekia paraginti imtis platesnio užmojo politikos Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir jos valstybių narių atžvilgiu. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad turėtume eiti šia kryptimi. Juo labiau kad Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba neseniai paskelbė, kad Muammaro Gaddafi režimo ji daugiau nelaiko teisėtu. Ši politika mus džiugina ir skatina. Taryba pasmerkė M. Gaddafi įvykdytus nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir paragino Arabų Lygą ir JT Saugumo Tarybą nedelsiant imtis veiksmų. Šiai Tarybai priklausančių šešių valstybių narių prieš 30 metų pradėtas integracijos procesas vis dar tikrai tebėra vienintelis toks eksperimentas arabų pasaulyje. Turime paremti juos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Persijos įlankos valstybėmis dabar Europos Sąjungai yra svarbiau nei bet kada. Trukmės atžvilgiu derybų dėl tokio susitarimo rezultatai prasti. Per 20 metų padėtis, žinoma, pasikeitė kelis kartus. Dabar Persijos įlankos regiono geopolitinė padėtis yra kitokia, ji daro įtaką pasauliniu ir regioniniu lygmenimis. Turime spręsti šiose valstybėse vykstančio ekonomikos liberalizavimo ir įvairinimo klausimus. Dabar Persijos įlankos valstybės yra ne tik paprastos prekybos partnerės, jos kur kas svarbesnės, nes jų įtaka finansų sektoriuje ir diplomatijos srityje didėja vis labiau, jau nekalbant apie jų įtaką kitose srityse. Jų įtaka toliau didės. Tai sukuria naujas perspektyvas Europos Sąjungai, kuri suvokia, kad abiejų regionų bendradarbiavimo sritis yra kur kas platesnė nei prekyba. Turime bendrų interesų tarptautinio saugumo, kovos su terorizmu, diplomatinio tarpininkavimo įtampos zonose Artimuosiuose Rytuose, regioninių krizių valdymo, tarpkultūrinio dialogo ir pasaulio ekonomikos valdymo srityse. Palyginti su naujais subjektais, Persijos įlankos regione ES gali pasinaudoti tam tikrais pranašumais, jeigu tik bus parodyta politinė valia aukščiausiu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) šalių, t. y. Saudo Arabijos, Bahreino, Jungtinių Arabų Emyratų, Kuveito, Kataro ir Omano, santykių prekybos, ekonomikos ir finansų srityse. Pritariu dokumente pateiktoms nuostatoms dėl ES ir Persijos įlankos arabų šalių santykių, visų pirma dėl santykių strateginių susitarimų energetikos, mokslo ir švietimo srityse atžvilgiu. Taip pat svarbu sudaryti laisvosios prekybos susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Manau, kad ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai (PĮBT) naudinga siekti glaudesnių santykių visais lygmenimis, nesvarbu, ar jie politiniai, kultūriniai, komerciniai ar finansiniai.

Kalbėdamas apie šį pranešimą – buvau Tarptautinės prekybos komiteto pranešėjas dėl šio pranešimo – norėčiau pabrėžti tris pasiūlymus, kuriuos palaikiau nuo pat pradžių ir kuriuos palankiai įvertino kiti Parlamento nariai: 1) intensyvinti ES diplomatinę veiklą regione per Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), įsteigiant delegacijas kiekvienoje iš PĮBT valstybių narių; 2) rengti reguliarius ES ir PĮBT valstybių arba vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimus ir galiausiai 3) paraginti Vyriausiąją įgaliotinę-Komisijos pirmininko pavaduotoją ir už prekybą atsakingą Komisijos narį apsvarstyti ir kitus komercinių santykių su PĮBT šalimis ateityje būdus, pvz., sudarant ES ir Persijos įlankos valstybių, kurios jau pasirengusios glaudžiau bendradarbiauti su ES, dvišalius susitarimus.

Nors pastarasis pasiūlymas yra naujas ES požiūris į santykius su trečiosiomis šalimis, manau, kad nei ES, nei PĮBT šalių norui kurti glaudesnius santykius visose srityse negali ir toliau trukdyti kitos PĮBT šalys, kurios tam dar nepasirengusios.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame tvirtinama, kad ES ir Persijos įlankos regiono šalių bendradarbiavimo galimybės yra kur kas platesnės ir neapsiriboja tik prekybos sritimi. Geri šių regioninių blokų tarpusavio santykiai gali svariai prisidėti siekiant ginti bendrus interesus, pvz., tarptautinio saugumo, kovos su terorizmu ir pasaulio ekonomikos valdysenos srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Pastarojo meto suirutė ir socialiniai, politiniai ir kariniai neramumai įvairiose šalyse, kuriose didžiąją dalį gyventojų sudaro musulmonai, dar labiau parodo, kad ES reikia sukurti strategiją Persijos įlankos regiono šalių atžvilgiu ir užmegzti ryšius bei ilgalaikę partnerystę su vadovaujančia daugiašale institucija – Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (PĮBT). Yra klausimų saugumo ir ekonomikos bei finansų srityse, kurie akivaizdžiai sieja abi susitariančias šalis, taigi ES turėtų dėti daugiau pastangų gerinti informuotumą ir siekti iki galo parengti prekybos susitarimo projektą, kuris, manau, ne tik padidintų prekybos mastą, bet ir padėtų labiau suartėti jų žmonėms.

Tikiuosi, kad kai kurių šių šalių pradėtos reformos bus sujungtos ir Europa galės teigiamai prisidėti prie šio proceso.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šis pasiūlymas dėl Parlamento rezoliucijos susijęs su ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) santykiais siekiant užmegzti partnerystės santykius tarp jų valstybių narių. Nepaisant neseniai kai kuriose arabų šalyse vykusių neramumų Persijos įlankos šalys turi didelį ekonominį potencialą ir atveria puikias bendradarbiavimo su ES galimybes. Šios šalys atveria puikias galimybes prekybai ne tik todėl, kad jos yra naftą, kurios atsargos pradeda sekti, išgaunančios šalys, bet daugiausia todėl, kad jos pradeda investuoti į alternatyviuosius energijos šaltinius ir Europa taip pat žinoma dėl savo patirties šioje srityje. Todėl džiaugiuosi, kad šis pranešimas priimtas, ir tikiuosi, kad greitai galėsime sudaryti susitarimą, kuris sutvirtins ES partnerystės ryšius su islamo bendruomene.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Netrūksta nerimą keliančių klausimų ir nestabilių teritorijų, dėl kurių geopolitinė padėtis regione tampa itin sudėtinga: padėtis Palestinoje, karas Irake, pastarojo meto sukilimai kai kuriose šalyse, pvz., Jemene, ir padėtis Darfūre. Tokiomis aplinkybėmis su šio regiono šalimis ES palaikė dvejopus santykius, ir tai trukdė išspręsti konfliktus, trikdė deryboms ir taikos procesui. Be to, ji dažnai kišasi į sukilimus, nesilaikydama savarankiškai nustatytų šio regiono žmonių įstatymų.

Tokiomis aplinkybėmis šio pranešimo pagrindu jame nurodomos derybos, kurios buvo pradėtos prieš 20 metų, siekiant sudaryti ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) laisvosios prekybos susitarimą, todėl šios derybos yra ilgiausiai trunkančios ES pradėtos derybos prekybos srityje, kurios nebaigtos iki šiol. Vien tai galėtų būti priežastis nepritarti pranešimui. Tačiau dėl kai kurių balsuojant pateiktų žodinių pakeitimų jis tapo dar nepriimtinesnis, visų pirma dėl to, kad nurodyta JT Saugumo Tarybos nuomonė dėl neskraidymo zonos Libijoje, kuria, kaip žinome, dangstomas prieš šią šalį vykdomas karas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Žinome, kad Persijos įlankos regione geopolitinė padėtis labai sudėtinga ir dėl jos kyla sudėtingų ir sunkių klausimų, susijusių su saugumu ir taika. Iš jų, be paskutinių įvykių Šiaurės Afrikoje, pažymėtini taikos procesai Artimuosiuose Rytuose, karas Irake, padėtis Irane, sukilimai Jemene ir naujausi pokyčiai Darfūre.

Vis dėlto pranešime pažymima, kad „Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėse“ laikoma daugiau kaip trečdalis viso pasaulio nepriklausomų turto fondų ir šie fondai atsakydami į krizę prisidėjo prie pasaulinės ir Europos finansų sistemos gelbėjimo“. Siekiant sudaryti ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) laisvosios prekybos susitarimą tokiomis aplinkybėmis prieš 20 metų prasidėjo derybos, kurios buvo ilgiausios tebesitęsiančios derybos prekybos srityje, kurias pradėjo ES.

ES kišosi į šio regiono šalių reikalus ir santykiuose su šiomis šalimis elgėsi dvejopai, ir tai trukdo deryboms ir netgi taikos procesams, susijusiems su suvereniomis regiono tautų teisėmis. Be to, Parlamento priimtoje rezoliucijoje pateikiami nauji pasiūlymai, kurie neprisideda prie taikos proceso regione...

(Pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį sutrumpinto balsavimo paaiškinimas)

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsuodamas už šį pranešimą remiu demonstracijas už demokratiją ir žmogaus teises Bahreine ir smerkiu vyriausybės smurto reakciją. Iranas, Irakas, Jemenas, Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Saudo Arabija, Kuveitas PĮBT (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos) šalys sudaro šeštą pagal dydį ES eksporto rinką ir kad ES yra antra pagal dydį PĮBT šalių prekybos partnerė; nors šios šalys jau vykdo intensyvią prekybą, ją galima dar labiau išplėsti ir įvairinti, atsižvelgiant į ES rinkos dydį ir PĮBT šalių pastangas įvairinti savo eksportą; laisvosios prekybos susitarimas taip pat suteiktų naujų techninio bendradarbiavimo ir pagalbos galimybių; sudarius EB ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimą būtų skatinami glaudesni ryšiai ir tolesnė įvairovė. Šis dokumentas vėl pareiškia ES prieštaravimą mirties bausmei ir ragina pasauliniu mastu paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą; gaila, kad visose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse vis dar išlaikoma mirties bausmė; todėl yra raginama patvirtinti mirties bausmės ir bausmių moratoriumą; todėl ypač yra raginamos valstybės, kurios naudoja tokius metodus kaip galvos nukirtimas, užmėtymas akmenimis, nukryžiavimas, galūnių amputacija arba nuplakimas rykštėmis baigti naudoti tokius metodus.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. Balsavau už pranešimą dėl ES santykių su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba. Norėčiau pabrėžti savo pritarimą D. Baudiso pateiktiems žodiniams pakeitimams atnaujinti pranešimą atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčius.

Svarbu paraginti visas Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes nares pripažinti besitęsiantį visuotinį judėjimą dėl demokratinių reformų platesniame regione ir raginama atsirandančias pilietinės visuomenės grupes visapusiškai skatinti tikro taikaus demokratinio perėjimo procesą savo šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Agnès Le Brun (PPE), raštu. – (FR) Persijos įlankos regionas Europos Sąjungai yra strategiškai svarbus dėl įvairių priežasčių, visų pirma energijos tiekimo požiūriu. Europos Sąjunga nori užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (PĮBT) – organizacija, kurią sudaro šešios turtingiausios regiono tautos – sudarydama laisvosios prekybos susitarimą, kuris yra pagrindinis to proceso aspektas. Balsavau už šį pranešimą, kuris sudaro sąlygas būsimam Europos Sąjungos ir PĮBT bendradarbiavimui. Kolegos D. Baudiso pateiktas pasiūlymas, apimantis visus tokiai partnerystei svarbius aspektus, pvz., mažumų teises, moterų teises, sąžinės ir saviraiškos laisves, taip pat paramą Izraelio ir Palestinos taikos procesui ir paramą tokiose strateginės partnerystės srityse kaip moksliniai tyrimai, susilaukė plataus frakcijų pritarimo. Vis dėlto pastarieji įvykiai Bahreine sukėlė nerimą, ar pranešimas pakankamai šiuolaikiškas. Visų pusių gera valia buvo susiderėta dėl kai kurių puikių žodinių pakeitimų, taip papildant pranešimą ir užtikrinant, kad mėnesiai sunkaus darbo nenuėjo veltui.

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. (PL) Balsavau už tai, kad būtų priimtas D. Baudiso pranešimas. Išsamiame D. Baudiso pranešime aptarti visi svarbūs klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, lygiomis moterų teisėmis, spaudos laisve ir demokratizacija. Pranešime taip pat atsižvelgiama į pastaruosius politinius pokyčius Bahreine. Manau, kad gyvybiškai svarbu pasmerkti šiame konflikte naudojamą smurtą. Daugelyje pranešimo vietų minima strateginė partnerystė turėtų leisti išvengti ES ir regiono šalių santykių krizės ateityje ir padidinti Europos energetinį saugumą. Persijos įlankos šalių vaidmuo taikos procese labai svarbus. Todėl norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi, jog pranešimas priimtas, ir tikiuosi, kad Europos Sąjungos ir Persijos įlankos šalių bendradarbiavimas bus dar veiksmingesnis daugelyje sričių.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą ir itin pritariu žodiniams pakeitimams, papildantiems 7a dalį, kuria „visos Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybės narės raginamos pripažinti besitęsiantį visuotinį judėjimą dėl demokratinių reformų platesniame regione ir raginama atsirandančias pilietinės visuomenės grupes kartu su regiono partneriais ir visapusiška Europos Sąjungos parama visapusiškai skatinti tikro taikaus demokratinio perėjimo procesą savo šalyse“.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Per ilgiau kaip 20 metų trunkantį Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) derybų procesą labai pasikeitė derybų aplinkybės ir šiuose santykiuose turėtų būti galima pasiekti lūžį.

Sudaryti laisvosios prekybos susitarimą išlieka politiniu ir komerciniu prioritetu. PĮTB geopolitinė padėtis pasižymi tuo, kad iškyla saugumo problemų, turinčių pasaulinę ir regioninę reikšmę, o tai reiškia, kad turi būti pradėtas bazinės šių šalių ekonomikos struktūros liberalizavimas ir įvairinimas. Šios šalys turėtų galėti išlaikyti bendradarbiavimu ir daugiašališkumu grindžiamą požiūrį.

Todėl Europos Sąjunga turi plėtoti naujus strateginės partnerystės santykius, kurie galėtų paremti vykstantį regioninės integracijos procesą. Be to, būtų gerai, jeigu Europos išorės veiksmų tarnyba pradėtų vykdyti naujas diplomatines misijas šiose šalyse. Todėl Parlamentas galėtų skatinti vykdyti platesnių užmojų ES politiką PĮBT atžvilgiu. Turėtume galėti sustiprinti santykius bendradarbiavimo srityse, pvz., mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, toliau tęsdami diskusijas tokiais klausimais kaip religinių mažumų, teisės į darbą ir nuomonės laisvės apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) derybos, siekiant sudaryti laisvosios prekybos susitarimą, trunka jau ilgiau kaip du dešimtmečius.

Šiandien, po 20 metų, derybų aplinkybės labai pasikeitė. PĮBT valstybės turi didelį finansinį pajėgumą, kurį sudaro nepriklausomi turto fondai, 2009 m. siekę per 1380 mlrd. USD, kitaip tariant daugiau nei 35 proc. pasaulinės apimties. PĮBT valstybės narės tapo ekonomikos varikliu visame Šiaurės Afrikos Artimųjų Rytų regione, sukurdamos daugiau kaip 40 proc. šioje zonoje sukuriamo nacionalinio turto ir turėdamos 50 proc. oficialiųjų užsienio valiutos atsargų, t. y. 1 070 mlrd. USD.

Atsižvelgdami į milžinišką šių šalių finansinį ir ekonominį potencialą turime pasinaudoti dabartinėmis aplinkybėmis, jeigu norime, kad derybos pasibaigtų sėkmingai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) vyksta maždaug 20 metų: ilgiausios tebesitęsiančios derybos prekybos srityje, kurias pradėjo ES. Pranešime pabrėžiama, kad sudaryti LPS išlieka prioritetu. Vis dėlto jis taikomas plačiau nei tik prekybos santykiams ir taip pat apima energetikos, pramonės ir žaliavų klausimus, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas bei švietimą.

Balsuodamas susilaikiau, nes susitarimas turėtų būti parengtas kaip politinė reakcija atsižvelgiant į padėtį regione. Kiekviena šalis turėtų būti vertinama atskirai. Pasinaudokime Irano pavyzdžiu. Įtraukti M. Ahmadinejado režimą į derybų procesą būtų klaida. Reikia tikslesnių paaiškinimų geografiniu ir ekonominiu požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Pritariu šiai rezoliucijai dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių, kadangi Persijos įlankos regionas šiuo metu laikomas naujai besiformuojančiu pasaulinės ekonomikos poliumi, kurio geopolitinė aplinka susijusi su saugumo klausimais, darančiais poveikį ne tik šiam regionui, bet ir visam pasauliui. Be to, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys sudaro šeštą pagal dydį ES eksporto rinką, o ES yra antra pagal dydį šių šalių prekybos partnerė, būtina plėsti ir įvairinti abipusius santykius. Turime dėti visas pastangas, kad būtų išplėstas bendradarbiavimas įvairiose ekonominės ir techninės veiklos srityse, tarp jų stiprinant ekonominio vystymosi procesą. Be to, stiprūs ekonominiai tarpusavio ryšiai suteiktų daugiau galimybių stiprinti ES regioninę integraciją ir sudarytu daugiau galimybių ES prisidėti didinant šio regiono, turinčio strateginę reikšmę, stabilumą. Turime dėti visas pastangas, kad pagaliau tarp šių dviejų regionų būtų baigtos derybos ir sudarytas laisvosios prekybos susitarimas, kuris garantuotų naujas techninio bendradarbiavimo ir pagalbos galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. (LT) Europos Parlamentas nuolat, dar iki demokratijos bangos proveržio arabų šalyse, ragino Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes pagerinti demokratijos, teisės viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių būklę. Mūsų socialdemokratų frakcija ypač akcentavo socialinės politikos reformų būtinybę, daugiau laisvių profsąjungoms užtikrinimą. Griežtai pasisakėme prieš mirties bausmių vykdymą ir moterų teisių paminimą. Balsuodamas už šį pranešimą remiu demonstracijas už demokratiją ir žmogaus teises Bahreine ir smerkiu vyriausybės smurto reakciją. Remiu pranešėjo raginimus perteikti ES valstybių patirtį Persijos įlankos valstybėms diegiant atsinaujinančių energijos išteklių išgavimo technologijas. Taip pat pasisakau už derybų dėl laisvos prekybos susitarimo tarp ES ir Persijos įlankos valstybių paspartinimą. Šių dviejų regionų bendradarbiavimo potencialas ryškus ne tik ekonomikos srityje, bet ir tarptautinio saugumo, kovos su terorizmu, diplomatinio tarpininkavimo Artimųjų Rytų konflikte, kultūrų dialogo ir pasaulio ekonomikos valdymo klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) D. Baudiso pranešimas dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) santykių susijęs su derybomis dėl ES ir Persijos įlankos šalių laisvos tarpusavio prekybos. Manau, kad susitarimas, kuris palengvina prekybą ir dėl to sustiprina visus socialinius ir politinius ryšius, kurie sugrąžina regioną į pasaulinį lygmenį, yra labai svarbus būsimam regiono stabilumui pasibaigus kelerių pastarųjų metų karams ir pastariesiems įvykiams, jis taip pat svarbus komercine prasme. Todėl balsavau už pranešimą, tikėdamasis, beje, kad santykiai taps glaudesni, nes tai būtų abipusiškai naudinga, įskaitant ir naudą naujos pasaulio valdysenos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva, kuriuo Parlamentas prašo nustatyti aukštesnius politinius tikslus dėl strateginės ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) bei jos valstybių narių partnerystės.

Maždaug 20 metų ES ir PĮBT bandė susiderėti dėl laisvosios prekybos susitarimo. Tai vienos ilgiausių tebesitęsiančių derybų prekybos srityje, kurias pradėjo ES. Vis dėlto per 20 metų derybų aplinkybės labai pasikeitė. Šių dviejų regionų bendradarbiavimo galimybės neapsiriboja vien tik komercine sritimi, jos kur kas platesnės. Du blokai turi bendrų interesų, pvz., tarptautinio saugumo, kovos su terorizmu, diplomatinio tarpininkavimo įtampos zonose Artimuosiuose Rytuose, regioninių krizių valdymo, tarpkultūrinio dialogo ir pasaulio ekonomikos valdymo srityse.

Balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva, nes manau, kad Parlamentas pačiu laiku ragina nustatyti aukštesnius ES politikos tikslus PĮBT ir jos valstybių narių atžvilgiu. Tikiuosi, kad šiuo klausimu politinė valia bus parodyta aukščiausiu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) diskusijos vyksta maždaug 20 metų. Per šį laiką finansinės ir geopolitinės aplinkybės pasikeitė iš esmės: iškilo saugumo problemų (pvz., Irako, Irano, Jemeno, islamiškojo terorizmo ir piratavimo problemos) ir šioje srityje atsirado naujų komercinės srities subjektų.

Taip pat PĮBT valstybės narės tapo ekonomikos varikliu visame Šiaurės Afrikos Artimųjų Rytų regione ir šiuo metu jos daugiausia investuoja į Viduržemio jūros regiono pietuose esančias valstybes, ES kaimynes. Du regionai taip pat turi bendrų interesų saugumo, kovos su terorizmu, regioninių krizių valdymo ir pasaulio ekonomikos valdysenos srityse. Todėl šiandien Parlamento prašoma nustatyti aukštesnius bendradarbiavimo su PĮBT šalimis politikos tikslus. Palyginti su naujais subjektais, Persijos įlankos regione ES gali pasinaudoti tam tikrais pranašumais, visų pirma susijusiais su švietimu, moksliniais tyrimais, energetika ir technologijomis. Negalime praleisti progos pasinaudoti šio ypatingo istorinio laikotarpio – kai nustatyti pasaulio ekonomikos valdysenos principai ir pertvarkyta regioninė pusiausvyra – suteiktomis galimybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Persijos įlanka labai svarbi Europos Sąjungai ir todėl gyvybiškai svarbu parengti strategiją, kuria siekiama stiprinti politinius, finansinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (PĮBT). Atsižvelgiant į šias aplinkybes sudaryti ES ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimą laikoma prioritetu. Šis bendradarbiavimas taip pat gali būti vykdomas kitose srityse, pvz., švietimo, energetikos ir mokslinių tyrimų.

Todėl pritariu šio Parlamento šiandien išsakytam raginimu nustatyti aukštesnius ES politikos tikslus PĮBT ir jos valstybių narių atžvilgiu ir tikiuosi, kad stiprinamas ES ir PĮBT dialogas ir bendradarbiavimas padės skatinti ir sutvirtinti pažangą demokratinių principų ir pagrindinių teisių srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Kaip vieną iš priežasčių balsuoti už šį dokumentą reikėtų paminėti priimtą 7a (naują) pakeitimą, kuriame nurodoma: „Ragina visas PĮBT valstybes nares pripažinti besitęsiantį visuotinį judėjimą dėl demokratinių reformų platesniame regione ir ragina visapusiškai bendradarbiauti su atsirandančiomis pilietinės visuomenės grupėmis, siekiant skatinti tikro taikaus demokratinio perėjimo procesą savo šalyse, su regiono partneriais, visapusiškai remiant ES“.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos ir Persijos įlankos regiono šalių laisvosios prekybos susitarimą abi pusės laiko prioritetu ir jis pabrėš didelę abipusio pripažinimo svarbą. Europos Sąjunga, dalyvaudama regiono reikaluose, stiprina prekybos politiką, taip prisidėdama prie tikslingos ir veiksmingos informacijos apie ES ir Persijos įlankos šalis.

Aptariamas susitarimas sudaro galimybes lengviau pagerinti Europos Sąjungos matomumą, laikantis strategijos steigti naujas Europos diplomatines misijas Persijos įlankos valstybėse. Tai paskatintų politinį dialogą ir padidintų Europos pastangų veiksmingumą. Tai taip pat taikytina ES energetikos poreikiams, kurių didžioji dalis vis dar tenkinama organiniu kuru, nepaisant to, kad naftos paklausai įtakos turės kovos su klimato kaita politika, kuri vis labiau orientuojama į atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Pastaraisiais metais daugelyje Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) valstybių narių pasireiškusi socialinė ir politinė raida skatina žmogaus teisių skleidimą ir kovą su visomis diskriminacijos formomis, įskaitant dėl lyties, lytinės orientacijos ar religijos. Todėl reikia užmegzti patikimus ES ir PĮBT partnerystės santykius, kurie skatintų atviras prekių rinkas ir panaikinti netarifines kliūtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (ECR), raštu. JT konservatyviųjų pažiūrų delegacija ir ECR frakcija balsavo už D. Baudiso pranešimą dėl ES ir PĮBT santykių, įskaitant išsamius pranešėjo šiandien plenariniame posėdyje pateiktus žodinius pakeitimus, nes svarbu pasmerkti bet kokį neproporcingą valdžios institucijų jėgos naudojimą Bahreine, visų pirma pranešimus, kad šaudoma į beginklius taikius protestuotojus.

Sutinkame, kad daugiausia patys daugumą sudarantys šiitų bendruomenės nariai ėmėsi tam tikrų nepriimtinų smurto veiksmų, ir raginame visas šalis visiškai sustabdyti veiksmus. Bahreinas yra ištikimas Vakarų valstybių sąjungininkas ir JAV laivyno dislokacijos vieta, ir pritariame Bahreino Princo pateiktam pasiūlymui užmegzti dialogą. Sutinkame, kad pagal PĮBT taisykles Bahreino valdžia turi teisę prašyti Saudo Arabijos ir Kuveito pagalbos, siekiant užtikrinti teisėtvarkos priemones, tačiau vėlgi Bahreine esančios užsienio pajėgos turėtų paisyti pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant teisę į taikią demonstraciją. Tikimės, kad LPS su ES galės būti sudarytas nedelsiant, nes auganti ekonomika ir sukuriamos darbo vietos, visų pirma nepalankioje padėtyje esantiems šiitų bendruomenės nariams, padės stabilizuoti salą valstybę ir sumažinti socialinę įtampą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. (FR) Pritariau pasiūlymui dėl rezoliucijos, kuria mūsų partneriams Arabijos pusiasalyje parodoma aiški pozicija. Atsižvelgiant į itin didelę ekonominę, socialinę ir geopolitinę įtampą, buvo labai svarbu, kad šis Parlamentas pakartotų esąs pasirengęs peržiūrėti mūsų bendradarbiavimo susitarimus, atsižvelgiant į įvykius arabų šalyse. Siūlome ne nutraukti istorinius ryšius, bet suderinti mūsų santykius, kad jie atspindėtų vietos realijas ir žmonių poreikius, taip Europos Sąjungos ginamų vertybių paisymą padarant būtina ekonominių ir politinių ryšių vystymo sąlyga. Dialogas su pilietine visuomene taip pat turės būti labai svarbus ir būtinas kiekvienos partnerystės bruožas. Nors galima pasidžiaugti pažanga ir reformomis, dar reikia daug nuveikti, kad šiose šalyse būtų tvirtai siekiama demokratijos, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių paisymo. Dalis Europos likimo priklauso nuo Artimųjų Rytų. Pagal Europos Sąjungos ir šių šalių sudarytus asociacijos susitarimus turime surasti pusiausvyrą, kuri būtų teisinga visų susitarimo šalių atžvilgiu, derinant santykių palaikymą ekonomikos ir prekybos srityje ir pagrindinių vertybių skatinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Balsavau už pranešimą dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių. Kaip išsamiai paaiškinama pranešime, atsižvelgiant į daugelį pranašumų abiem susitariančioms šalims ir praėjus 20 metų derybų laikas dėti tikslingas pastangas, kad sudarytume laisvosios prekybos susitarimą. Vis dėlto, ir tai svarbiausia, pritariu pagrindiniams pranešime išdėstytiems derybų aspektams, kuriais atsižvelgiama į pokyčius klimato kaitos srityje ir į įsipareigojimus žmogaus teisių srityje.

 
  
  

Pranešimas: Sharon Bowles (A7-0064/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu šiam paskyrimui, nes buvo atliktos visos teisės procedūros, įskaitant kruopštų gyvenimo aprašymo įvertinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Europos Centrinio Banko vykdomajai valdybai reikia naujo nario. Balsavau už Belgijos kandidato P. Praeto skyrimą, turėdama omenyje jo pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų politikos ir bankininkystės srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Remdamasi teigiamu gyvenimo aprašymo įvertinimu ir raštiškais atsakymais į kandidatams į svarstomas pareigas išdalintą klausimyną, pritariu palankiems Tarybos balsavimo rezultatams dėl P. Praeto skyrimo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Labai svarbiu Europos Sąjungos institucijų gyvavimo momentu, kai ypač iš Europos Centrinio Banko reikalaujama labai atidžiai stebėti valstybės skolos krizę, euro stabilumą ir ekonomikos atsigavimą, linkiu ką tik paskirtam P. Praetui jo veikloje visokeriopos sėkmės ir manau, kad jis atsidavęs ir kompetentingai vykdys patikėtas pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi 2011 m. vasario 18 d. raštu Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Peterio Praeto skyrimo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai nuo 2011 m. birželio 1 d., kadangi Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas toliau vertino šio kandidato asmens duomenis ir atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo šio kandidato CV ir jo atsakymus į išsiųstus raštu pateiktus klausimus, kadangi 2011 m. kovo 16 d. komitetas surengė pusantros valandos kandidato klausymą, kurio metu kandidatas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus, buvo teikta Europos Vadovų Tarybai teigiama nuomonė dėl Tarybos rekomendacijos skirti Peterį Praetą Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą, kuriame, remiantis Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendacija, teigiamai vertinama Europos Sąjungos Tarybos rekomendacija paskirti Peterį Praetą Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Būtina kuo geriau aprūpinti Europos Sąjungos institucijas. To pavyzdys – ką tik paskirtas nepriekaištingos reputacijos P. Praet, puikiai įvertintas per Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto klausymą. Linkiu jam visokeriopos sėkmės per aštuonerių metų kadenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Džiaugiuosi, kad P. Praet buvo atrinktas tapti Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu. Būdamas finansų stabilumo, finansų infrastruktūros bei mokėjimo sistemų priežiūros specialistas, taip pat Belgijos bankų, finansų ir draudimo komisijos (CBFA) valdymo komiteto narys, P. Praet yra labai palankiai vertinamas ekonomikos ir akademiniuose sluoksniuose. Jis taip pat turi daug patirties, kurią bus galima panaudoti Europos Sąjungos labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už dr. P. Praeto skyrimą Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomojo komiteto nariu, nes jis pasirodė esąs puikus kandidatas. Per kandidatų svarstymus Ekonomikos ir pinigų politikos komitete dr. P. Praet savo išmanymu ir kompetencija buvo daug pranašesnis už kitus kandidatus. Pastaraisiais metais Europos Centrinis Bankas parodė, kad yra labai svarbi institucija, gebanti suvaldyti krizę ir užkirsti kelią dar didesnei žalai. Iš tiesų, po banko „Lehman Brothers“ žlugimo ECB – nepriklausomai ir atskirai nuo nacionalinių vyriausybių – savo vaidmeniu užtikrino, kad ypač rimti krizės padariniai netaptų pragaištingi. ECB yra ir liks Pinigų sąjungos ir euro gynybos bastionu. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad jo vykdomojo komiteto nariai būtų itin gabūs ir patyrę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl P. Praeto skyrimo nuo 2011 m. birželio 1 d. Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų laikotarpiui. Visa rengiant šią nuomonę pateikta informacija, kuri buvo mano pačios apsisprendimo pagrindas, patvirtinama, kad buvo laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų ir kad pagal sutarties 130 straipsnio nuostatas būtina užtikrinti visišką ECB nepriklausomybę, todėl palankiai vertinu P. Praeto paskyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už sprendimą, pagal kurį Parlamentas pritaria Tarybos rekomendacijai skirti P. Praetą Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu. Norėčiau palinkėti jam visokeriopos sėkmės vykdant patikėtas pareigas.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0222/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu šiam paskyrimui, nes buvo laikomasi visų teisinių procedūrų, įskaitant kruopštų gyvenimo aprašymo įvertinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. reglamento nuostatas 2011 m. sausio 1 d. pradėjusios veikti Europos bankų priežiūros institucijos tikslas – užtikrinti finansų sistemos stabilumą, finansų produktų bei rinkų skaidrumą ir apsaugoti indėlininkus bei investuotojus. Europos bankininkystės institucija į vykdomojo direktoriaus pareigas pasiūlė Vengrijos nacionalinio banko ekonomistą Adamą Farkasą. Kad šis pasirinkimas įsigaliotų, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas. Balsavau už A. Farkaso paskyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Remdamasi kandidato atsakymais į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) Priežiūros tarybos pateiktus klausimus, pritariau A. Farkaso skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) vykdomuoju direktoriumi.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Jei turėtume ko pasimokyti iš pastarosios krizės, tai būtinybės reformuoti institucinę priežiūros struktūrą steigiant Europos agentūras ir taip iš naujo parengti bendrąją makro- ir mikroekonomikos stebėsenos koncepciją. Europos bankininkystės institucija – šių veiksmų rezultatas.

Pasitikėjimas kelis kartus pasaulinės finansų krizės krėstais bankais svarbus rinkoms ir apskritai visiems europiečiams, bandant vėl pradėti pasitikėti bankų solidumu ir atsparumu, o ypač – atgauti pasitikėjimą priežiūros institucijomis. Todėl naujajai Europos bankų priežiūros institucijai numatytas vaidmuo labai svarbus ateičiai.

Tikiuosi, kad, Parlamentui patvirtinus priežiūros institucijos vykdomąjį direktorių, mūsų laukia aktyvi, išmintinga ir sėkminga jo kadencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. kovo 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje įvykusio Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) Priežiūros tarybos atrinkto kandidato klausymo, ir kadangi buvo nuspręsta, kad Adam Farkas atitinka Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat buvo pritarta Adam Farkas skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) vykdomuoju direktoriumi.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už rezoliuciją, kuria patvirtinamas Adamo Farkaso skyrimas Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) vykdomuoju direktoriumi.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pastaroji finansų krizė atskleidė didžiausius finansų priežiūros sistemos trūkumus tiek pavieniais, tiek su visa finansų sistema susijusiais atvejais. Priežiūros modeliai buvo grindžiami nacionaliniu požiūriu ir nepritaikyti prie finansų sistemos globalizacijos, kurios sąlygomis įvairios finansinės grupės tarptautiniu mastu vykdo savo veiklą ir patiria su ja susijusią sisteminę riziką.

Manau, Europos bankininkystės institucijos įsteigimas yra labai svarbus žingsnis siekiant veiksmingo priežiūros modelio. Vis dėlto reikia imtis daug kitų veiksmų, kad nepasikartotų tikrai nemoralios nesenos praeities aplinkybės, padariusios žalos šalių ekonomikai, akcininkams, indėlininkams, mokesčių mokėtojams ir visos sistemos patikimumui.

Todėl balsuoju už A. Farkaso skyrimą Europos priežiūros institucijos vykdomuoju direktoriumi ir linkiu jam visais atžvilgiais labai profesionalios kadencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Būdamas Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) narys, atidžiai stebėjau visą Europos bankininkystės institucijos įkūrimu pasibaigusį procesą. Dėl šios priežasties balsavau už A. Farkaso skyrimą jos direktoriumi. Europos bankininkystės institucijai būtina sudaryti sąlygas atlikti prieš kelis mėnesius Parlamento jai patikėtas užduotis. Nuoširdžiai tikiuosi, kad, siekiant užtikrinti galimybę rimtai ir tiksliai atlikti savo priežiūros funkciją, institucijai bus skirta reikiamų žmogiškųjų ir ekonominių išteklių. Sprendžiant iš šios dienos balsavimo, naujasis vykdomasis direktorius per Ekonomikos ir pinigų politikos komitete surengtą klausymą įtikino mane ir mano kolegas savo kompetencija bei profesionalumu. Kitas Europos integracijai naudingas teigiamas veiksnys kad naujasis vykdomasis direktorius kilęs iš neseniai į Europos Sąjungą įstojusios valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl A. Farkaso skyrimo Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) vykdomuoju direktoriumi. A. Farkaso kandidatūrą pasirinko Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) Priežiūros taryba, taip pat nustatyta tvarka svarstė Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas. Remdamiesi visais rengiant šią nuomonę pateiktais duomenimis, kuriais buvo paremtas ir mano sprendimas, matome, kad buvo laikomasi visų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, todėl džiaugiuosi A. Farkaso paskyrimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Šia rezoliucija Parlamentas pritarė A. Farkaso skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) vykdomuoju direktoriumi. Norėčiau palinkėti jam visokeriopos sėkmės vykdant patikėtas pareigas.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0221/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu šiam paskyrimui, nes buvo laikomasi visų teisės procedūrų, įskaitant kruopštų gyvenimo aprašymo įvertinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. reglamentu 2011 m. sausio 1 d. įsteigtos Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI) užduotis – skatinti priežiūros suderinamumą ir konsultuoti Europos Sąjungos institucijas draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų sistemų reglamentavimo ir priežiūros klausimais. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija atrinko ispaną Carlosą Montalvo, naujosios institucijos pirmtakėje dirbusį einančiu generalinio sekretoriaus pareigas, tapti jos pirmuoju vykdomuoju direktoriumi. Kad šis pasirinkimas įsigaliotų, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas. Balsavau už C.  Montalvo paskyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Remdamasi Europos bankininkystės institucijos Priežiūros tarybos atrankos rezultatais, pritariu C Montalvo skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) vykdomuoju direktoriumi.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Viena per krizę išmokta pamoka buvo būtinybė įkurti nepriklausomas Europos agentūras bankams ir finansų rinkose veikiančioms draudimo bendrovėms stebėti. Šios agentūros nepakeis nacionalinių priežiūros institucijų, bet bendradarbiaus su jomis vykdydamos savo įgaliojimus vertinti apdairumą bei sisteminę riziką ir siekdamos užkirsti kelią, kad šiuo metu patiriama krizė tokiu pačiu mastu dar kartą nesmogtų Europos valstybėms.

Parlamentui patvirtinus Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) vykdomojo direktoriaus paskyrimą, linkiu jam visokeriopos sėkmės atliekant prisiimamą vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. kovo 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje įvykusio Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) Priežiūros tarybos atrinkto kandidato klausymo, ir kadangi Carlosas Montalvo atitinka Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, buvo pritarta Carloso Montalvo skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) vykdomuoju direktoriumi.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už rezoliuciją, kurioje pritariama Carloso Montalvo skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) vykdomuoju direktoriumi.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Pastaroji finansų krizė tiek pavieniais, tiek su visa finansų sistema susijusiais atvejais – atskleidė didžiausius finansų priežiūros sistemos trūkumus. Priežiūros modeliai buvo grindžiami nacionaliniu požiūriu ir nepritaikyti prie finansų sistemos globalizacijos, kurios sąlygomis įvairios finansinės grupės tarptautiniu mastu vykdo savo veiklą ir patiria su ja susijusią sisteminę riziką. Taigi, siekiant veiksmingo priežiūros modelio, drauge su daugeliu kitų stebėsenos mechanizmų, kuriuos reikės labai skubiai patvirtinti ir įgyvendinti, draudimo ir profesinių pensijų sektoriuje buvo labai svarbu įsteigti Europos instituciją. Todėl balsuoju už pasirinkimą skirti C. Montalvo Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) vykdomuoju direktoriumi ir linkiu jam visokeriopos sėkmės vykdant savo pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Šios dienos balsavimu pritardami paskyrimui , žengėme dar vieną svarbų žingsnį kurdami Europos priežiūros struktūrą, kurią Parlamentas vertina kaip labai svarbią ir palaiko nuo šios kadencijos pradžios. Per praėjusią savaitę Ekonomikos ir pinigų politikos komitete vykusį svarstymą naujasis vykdomasis direktorius parodė, kad yra kompetentingas ir išmano sektorių bei problemas, kurias turės spręsti. Taip pat nemanau, jog aplinkybė, kad dvejas aukščiausias pareigas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijoje (EDPPI) užims tą patį darbą šios organizacijos pirmtakėje dirbę asmenys, turėtų kelti sunkumų. Tiesą sakant, esu tikras, jog EDPPI suteikus naujų galių bus užtikrinta, kad jos vadovai galėtų kuo geriau atlikti savo darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl C. Montalvo skyrimo Europos priežiūro institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) vykdomuoju direktoriumi.

C. Montalvo kandidatūrą pasirinko Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) Priežiūros taryba, taip pat nustatyta tvarka svarstė Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas. Remdamiesi visais rengiant šią nuomonę pateiktais duomenimis, kuriais buvo paremtas ir mano sprendimas, matome, kad buvo laikomasi visų Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, todėl džiaugiuosi C. Montalvo paskyrimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Šia rezoliucija Parlamentas pritarė C. Montalvo skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) vykdomuoju direktoriumi. Norėčiau palinkėti jam visokeriopos sėkmės vykdant patikėtas pareigas.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0200/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu šiam paskyrimui, nes buvo laikomasi visų teisės procedūrų, įskaitant kruopštų gyvenimo aprašymo įvertinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. reglamentu 2011 m. sausio 1 d. įsteigtos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) užduotis – padėti išlaikyti Europos Sąjungos finansų sistemos stabilumą užtikrinant finansų rinkų patikimumą, skaidrumą, veiksmingumą bei tinkamą veikimą ir stiprinti investuotojų apsaugą. Į vykdomojo direktoriaus pareigas EVPRI pasiūlė buvusios Anglijos centrinio banko ekonomistės iš Vokietijos V. Ross kandidatūrą. Kad šis pasirinkimas įsigaliotų, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas. Balsavau už V. Ross paskyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Finansų rinkos labai nukentėjo nuo krizės, todėl būtina atkurti pasitikėjimą jomis. Daugiausia tai priklausys nuo priežiūros institucijų, turėsiančių kompetentingai ir veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus, vaidmens suteikiant reikiamą pasitikėjimą investuotojams ir įmonėms.

Esant tokioms aplinkybėms įsteigta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, nepretenduodama pakeisti nacionalinių priežiūros institucijų, turės atlikti svarbų vaidmenį naujojoje Europos priežiūros sistemoje. Todėl svarbu, kad ši institucija greičiau pradėtų veikti.

Parlamentui patvirtinus institucijos vykdomosios direktorės paskyrimą, linkiu jai sėkmingos kadencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. kovo 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje įvykusio Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos) Priežiūros tarybos atrinkto kandidato klausymo, ir kadangi buvo nuspręsta, kad Verena Ross atitinka Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat buvo pritarta Verenos Ross skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos) vykdomąja direktore.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už rezoliuciją, kuria patvirtinamas Verenos Ross skyrimas Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) vykdomaja direktore.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pastaroji finansų krizė atskleidė didžiausius finansų priežiūros sistemos trūkumus tiek pavieniais, tiek su visa finansų sistema susijusiais atvejais. Priežiūros modeliai buvo grindžiami nacionaliniu požiūriu ir nepritaikyti prie finansų sistemos globalizacijos, kurios sąlygomis įvairios finansinės grupės tarptautiniu mastu vykdydamos savo veiklą patiria su ja susijusią sisteminę riziką.

Europos finansų rinkų institucijos įsteigimas labai svarbus kuriant veiksmingą priežiūros modelį. Vis dėlto reikia imtis nemažai kitų veiksmų, kad nepasikartotų tikrai nemoralios nesenos praeities aplinkybės, padariusios žalos šalių ekonomikai, akcininkams, indėlininkams, mokesčių mokėtojams ir visos sistemos patikimumui.

Todėl balsuoju už V. Ross skyrimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomąja direktore ir linkiu jai visais atžvilgiais labai profesionalios kadencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už V. Ross skyrimą vykdomąja direktore dėl daugelio priežasčių. Neseniai patvirtintuose ar tvirtinamuose teisės aktuose numatomas platus su priežiūra, analize ir vertinimu susijusių galių spektras. Tik pagalvokime, pvz., apie įvairius techninius standartus, kuriuos institucija turi vertinti ir pateikti Komisijai tvirtinti. Dėl šios priežasties Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) svarbu kuo greičiau pradėti veikti, kad ji imtų vykdyti pernai Parlamento jai suteiktus įgaliojimus. Baigdamas noriu pasidžiaugti, kad į vienas aukščiausio rango pareigų skiriama moteris, ne tik užtikrinant lyčių lygybę, bet ir dėl puikaus jos gyvenimo aprašymo. Tikiuosi, kad, siekiant užtikrinti geresnes veiklos galimybes, šiai ir kitoms dviem institucijoms bus sudarytos tinkamos su jų biudžetu, struktūra ir žmogiškaisiais ištekliais susijusios sąlygos.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl V. Ross skyrimo Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) vykdomąja direktore. V. Ross kandidatūrą pasirinko Europos bankininkystės institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) Priežiūros taryba, taip pat nustatyta tvarka svarstė Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas. Remdamiesi visais rengiant šią nuomonę pateiktais duomenimis, kuriais buvo paremtas ir mano sprendimas, matome, kad buvo laikomasi visų Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, todėl džiaugiuosi V. Ross paskyrimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Šia rezoliucija Parlamentas pritarė V. Ross skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) vykdomąja direktore. Norėčiau palinkėti jai visokeriopos sėkmės vykdant patikėtas pareigas.

 
  
  

Pranešimas: Francesca Balzani (A7-0058/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju „už“, nes dabar prisiimami didesni įsipareigojmai. Vis dėlto svarbu išlaikyti sąsajas su strategijos „Europa 2020“ tikslais; su požiūriu, grindžiamu „tvarumu ir atsakomybe“, o ne vien tik Tarybos siūlomu „griežtu taupymu“ ir naujais iš Lisabonos sutarties išplaukiančiais poreikiais, nekeliant grėsmės esamoms sėkmingai vykdomoms programoms.

Pirmiausia ES 2012 m. biudžetu turėtų būti skatinamas ekonominis augimas ir aukštos kokybės užimtumas, padedama įgyvendinti strategiją „Europa 2020“.

 
  
MPphoto
 
 

  Marta Andreasen (EFD), raštu. Balsavau prieš F. Balzani pranešimą dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros bendrųjų gairių, nes jame teigiama, kad strategija „Europa 2020“ prikels Europos ekonomiką iš nuosmukio, tuo tarpu iš tikro Europos valstybes reikia išvaduoti nuo sunkios per didelio reguliavimo ir per didelių mokesčių ES naštos. Ši strategija „Europa 2020“ nėra vaistas nuo ekonomikos ligų.

Pranešime taip pat teigiama, kad sumažinus biudžetą kiltų grėsmė Europos solidarumui ir ekonomikos plėtrai. Europos biudžetas tapo didele prabanga, kurios Europos piliečiai ir mokesčių mokėtojai negali sau leisti. Raginimas šiek tiek padidinti ar įšaldyti biudžeto asignavimus yra juokingas, todėl balsavau prieš įšaldymą, nes iš tiesų reikia smarkiai apkarpyti biudžetą, kad mokesčių mokėtojai galėtų lengviau atsikvėpti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Dabartinės finansų, ekonomikos ir socialinės krizės sąlygomis Europos Sąjungos institucijos privalo sekti valstybių narių pavyzdžiu ir patvirtinti griežto taupymo priemones. Už šį pranešimą balsavau todėl, kad jame numatomas griežtas 2012 m. Europos Parlamento biudžetas. Vykdydamas šį biudžetą Parlamentas vis dar galėtų įgyvendinti ES nustatytus tikslus„naudodamas kuo mažiau išteklių“. Šis biudžetas bus sudaromas remiantis strategijos „Europa 2020“, turėsiančios padėti Europai sutvirtėjusiai įveikti krizę, nuostatomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą. ES 2020 strategijoje numatyti prioritetiniai tikslai (užimtumo skatinimas, viešųjų išlaidų naujovės, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, kova su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimas, švietimo gerinimas ir socialinės įtraukties skatinimas) turėtų padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti, užtikrindami pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Prie siekiamų tikslų turi būti tinkamai priderintas Europos ir nacionaliniu lygmenimis skiriamas finansavimas. ES reikia suteikti reikalingų finansinių priemonių, kad ji galėtų duoti tinkamą atsaką didėjančioms visuotinėms problemoms, veiksmingai ginti ir propaguoti bendrus interesus ir užtikrinti spartesnį valstybių narių ekonomikos atsigavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už Francescos Balzani pranešimą, nes, kaip teigiama šiame dokumente, manau, kad 2012 m. Europos Sąjungos biudžetas privalo būti sudaromas siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Nepaisant dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, šiuo metu svarbu, investuojant į švietimą, mokslinius tyrimus, plėtrą bei naujoves ir MVĮ, pakloti tinkamo ateities ekonomikos augimo pamatus. Šios sritys sudaro ES pažangos ir konkurencingumo pagrindą, jas būtina stiprinti kuriant darbo vietas bei didinant teritorinę ir socialinę sanglaudą. Noriu pabrėžti, jog negalime mažinti šių sričių finansavimo ir gyvybiškai svarbu nuolat stebėti, kad esami ištekliai būtų panaudojami kuo veiksmingiau. Taip pat manau, kad esama labai svarbios sąveikos tarp nacionalinių biudžetų prioritetų ir ES biudžeto. Norėčiau naudodamasi proga palankiai įvertinti Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano van Rompuy pastangas, kaip vieną Europos semestro dalių, didinti ES valstybių narių drausmingumą, kiekvienai šaliai nustatant pakeliamus ir realistinius tikslus. Parlamentas yra demokratiškiausia Europos Sąjungos institucija, tiesiogiai atstovaujanti jos piliečiams. Todėl primygtinai reikalauju labiau įtraukti Parlamentą į Europos semestro įgyvendinimo procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (EFD), raštu. – (NL) Negaliu pritarti F. Balzani pranešimui. Pirmoji priežastis raginimas įvesti kažką panašaus į ES mokestį. Antroji priežastis susijusi su krize ir skausmingomis priemonėmis, kurių imasi valstybės narės. ES taip pat turi dėti pastangas siekdama užtikrinti, kad jos biudžetas neliktų nekontroliuojamas ir būtų mažinamos išlaidos. Atsižvelgdamas į tai, siūlau dinamišką požiūrį sprendžiant vis didėjančios spragos tarp metinių asignavimų ir išmokamų sumų problemą. Apribojus asignavimus, išmokų ir asignavimų apimtys taptų vienodesnės. Suprantu, kad reikės padidinti daugiamečiams projektams, kurių vykdymas baigsis baigiantis 20072013 m. daugiametei finansinei programai, skirtas išmokas. Atsižvelgdamas į tai, siūlau ten, kur neįmanoma išvengti išmokų didinimo, kompensuoti jas numatant daug mažesnius asignavimus. Šis siūlymas taip pat galioja nepakankamu mastu vykdomoms biudžeto eilutėmis. Šios priemonės reikštų logišką ir įtikinamą žingsnį realistiškesnio ekonomikos sunkmečio biudžeto patvirtinimo link.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. (RO) Norėčiau pabrėžti šio pranešimo svarbą, nes 2012 m. Europos Sąjungos biudžetas padėtų atgaivinti Europos ekonomiką. Drauge kitų metų ES biudžetas turėtų būti pagrindinė Europos ekonomikos gaivinimo priemonė, kurią įgyvendinant daug dėmesio būtų skiriama užimtumui, ekonomikos valdysenai ir jos augimui. Manau, kad 2012 m. biudžeto lėšomis būtina padėti įgyvendinti penkis strategijos „Europa 2020“ tikslus: užimtumo, inovacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros, klimato kaitos ir energetikos bei švietimo ir socialinės įtraukties. ES biudžetas yra investicijų biudžetas, o 2012-ieji – šeštieji dabartinės „finansinės perspektyvos“ (nuo 2007 m. iki 2013 m.) metai, per kuriuos įprastu mastu bus baigiami įgyvendinti projektai, todėl vykstant darbams padidės išmokų apimtys. Mano nuomone, 2012 m. tikėtinos didesnės išmokų apimtys.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už bendrąsias 2012 m. biudžeto sudarymo gaires. Manau, Bendrijos 2012 m. biudžetas turėtų tapti viena svarbiausių priemonių, padedančių Europos Sąjungai, susitelkiant į užimtumo, ekonomikos valdysenos ir augimo klausimus, atsigauti ir sustiprėti po krizės.

Užimtumas, inovacijos, moksliniai tyrimai ir plėtra, klimato kaita ir energetika, mokymas ir socialinė įtrauktis – penki tikslai, kuriais turėtume vadovautis sudarydami 2012 m. ES biudžetą. Tai leistų Europai pasiekti protingo, tvaraus ir visa apimančio augimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (EFD), raštu. Balsavau prieš F. Balzani pranešimą dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros bendrųjų gairių, nes jame teigiama, kad strategija „Europa 2020“ prikels Europos ekonomiką iš nuosmukio, tuo tarpu iš tikro Europos valstybes reikia išvaduoti nuo sunkios per didelio reguliavimo ir per didelių mokesčių ES naštos. Ši strategija „Europa 2020“ nėra vaistas nuo ekonomikos ligų. Pranešime taip pat teigiama, kad sumažinus biudžetą kiltų grėsmė Europos solidarumui ir ekonomikos plėtrai. Europos biudžetas tapo didele prabanga, kurios Europos piliečiai ir mokesčių mokėtojai negali sau leisti. Raginimas šiek tiek padidinti ar įšaldyti biudžeto asignavimus yra juokingas, todėl balsavau prieš įšaldymą, nes iš tiesų reikia smarkiai apkarpyti biudžetą, kad mokesčių mokėtojai galėtų lengviau atsikvėpti.

 
  
MPphoto
 
 

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. Balsavau prieš F. Balzani pranešimą dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros bendrųjų gairių, nes jame teigiama, kad strategija „Europa 2020“ prikels Europos ekonomiką iš nuosmukio, tuo tarpu iš tikro Europos valstybes reikia išvaduoti nuo sunkios per didelio reguliavimo ir per didelių mokesčių ES naštos. Ši strategija „Europa 2020“ nėra vaistas nuo ekonomikos ligų. Pranešime taip pat teigiama, kad sumažinus biudžetą kiltų grėsmė Europos solidarumui ir ekonomikos plėtrai. Europos biudžetas tapo didele prabanga, kurios Europos piliečiai ir mokesčių mokėtojai negali sau leisti. Raginimas šiek tiek padidinti ar įšaldyti biudžeto asignavimus yra juokingas, todėl balsavau prieš įšaldymą, nes iš tiesų reikia smarkiai apkarpyti biudžetą, kad mokesčių mokėtojai galėtų lengviau atsikvėpti.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) Pritariame komiteto nuomonei, kad dėl sudėtingos Europos Sąjungos ekonomikos padėties labiau nei bet kada svarbu užtikrinti tinkamą ES biudžeto vykdymą, išlaidų kokybę ir optimaliai pasinaudoti Bendrijos finansavimu. Palankiai vertiname raginimą teikti plačių užmojų pasiūlymus dėl ES nuosavų išteklių ir manome, kad apskritai daugiausia dėmesio reikėtų skirti tiems biudžeto asignavimams, kurie yra svarbūs siekiant su strategija „Europa 2020“ susijusių rezultatų. Taip pat pritariame pakeitimui, kuriame siūloma vienos biudžeto eilutės asignavimų padidinimą atitinkamai atsverti sumažinimu kitoje eilutėje. Vis dėlto, kadangi šiam pakeitimui nebuvo pritarta, o patvirtintame tekste teigiama, kad sumažinus ES biudžetą galėtų „nukentėti Europos solidarumas“, nusprendėme per galutinį balsavimą susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros bendrųjų gairių, nes manau, jog, atsižvelgiant į sunkią ekonomikos padėtį visoje ES, dar niekuomet nebuvo taip svarbu užtikrinti, kad biudžeto lėšos būtų leidžiamos tinkamai ir kokybiškai, o esamas ES finansavimas – panaudojamas optimaliai. Bendrijos biudžetas turėtų būti viena svarbiausių priemonių, padedančių Europos Sąjungai, susitelkiant į užimtumo, ekonomikos valdysenos ir augimo klausimus, atsigauti ir sustiprėti po krizės.

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage (EFD), raštu. Balsavau prieš F. Balzani pranešimą dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros bendrųjų gairių, nes jame teigiama, kad strategija „Europa 2020“ prikels Europos ekonomiką iš nuosmukio, tuo tarpu iš tikro Europos valstybes reikia išvaduoti nuo sunkios per didelio reguliavimo ir per didelių mokesčių ES naštos. Ši strategija „Europa 2020“ nėra vaistas nuo ekonomikos ligų.

Pranešime taip pat teigiama, kad sumažinus biudžetą kiltų grėsmė Europos solidarumui ir ekonomikos plėtrai. Europos biudžetas tapo didele prabanga, kurios Europos piliečiai ir mokesčių mokėtojai negali sau leisti. Raginimas šiek tiek padidinti ar įšaldyti biudžeto asignavimus yra juokingas, todėl balsavau prieš įšaldymą, nes iš tiesų reikia smarkiai apkarpyti biudžetą, kad mokesčių mokėtojai galėtų lengviau atsikvėpti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime, atsižvelgiant į mėnesio pabaigoje prasidedančius trišalius susitikimus, nustatomi Parlamento prioritetai, kurių reikėtų laikytis sudarant bei svarstant 2012 m. biudžetą.

Vertinant tik politinį turinį, tai novatoriškas pranešimas: jame siekiama pabrėžti ir sustiprinti svarbias Europos Sąjungos institucijose ir valstybėse narėse visais ekonomikos valdysenos paketo klausimais vykstančias diskusijas. Juo taip pat norima atkreipti dėmesį į galimą 2012 m. biudžeto poveikį ir svarbą visoje ES siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatomų tikslų – užtikrinti ekonominį augimą ir kurti tvarias darbo vietas.

Parlamentas Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms siunčia svarbią politinę žinią dėl savo rimtų įsipareigojimų stiprinti ekonomikos valdyseną ir įgyvendinti nustatytus ekonomikos augimo ir užimtumo tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Pritariu strategijos „Europa 2020“ nuostatoms, kuriomis raginama stiprinti ekonomikos valdyseną ir skirti reikiamų lėšų jos septyniems svarbiausiems tikslams. Strategijos „Europa 2020“ tikslai bus įgyvendinti tik esant tvirtai valdysenai, Europos lygiu derinant veiksmus ir valstybėms narėms skiriant šiems veiksmams atlikti reikalingas investicijas. Vis dėlto šią strategiją bus galima visiškai įgyvendinti tik patvirtinus naująją daugiametę finansinę programą. Šiame pranešime ir vėl neminima sanglaudos politikos svarba. Taip pat niekaip neužsimenama apie žemės ūkį. O juk apie 80 proc. biudžeto skiriama sanglaudos politikai ir žemės ūkiui. Nesuprantama, kodėl pranešime taip pat nė vienu žodžiu neminimas jaunimas. Jam Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) (PPE) frakcija savo siūlomame biudžeto projekte teikia pirmenybę. Be to, jaunimas minimas penkiuose strategijos „Europa 2020“ tiksluose. Tikslas mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti iki mažiau nei 10 proc. ir užtikrinti, kad 40 proc. 30–34 metų asmenų gautų universitetinį išsilavinimą, taip pat susijęs tik su jaunimu. Vis dėlto tikiuosi, kad 2012 m. biudžetu bus prisidedama prie tvaraus ES augimo, stiprinamas konkurencingumas ir skatinamas užimtumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Tai vienas tų laikotarpių, kai, siekiant ekonomikos ir socialinės sanglaudos tikslų, reikėtų remtis visiškai kitokia ES biudžeto vizija ir turiniu.

Didėjant nelygybei tarp valstybių narių, Bendrijos biudžeto lėšos turėtų būti skiriamos tikrai konvergencijai užtikrinti. Jomis reikėtų skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą užtikrinant teises, pažangą ir socialinę apsaugą, skurdo ir socialinės atskirties panaikinimą bei aplinkos išsaugojimą. Galiausiai, remiantis šalių, turinčių didesnį BVP vienam gyventojui, didesnėmis įmokomis, šiems tikslams skiriamas lėšas reikėtų padvigubinti. O tada reikėtų garbingai ir tolygiai paskirstyti lėšas, sutelkiant dėmesį į didesnius sunkumus patiriančias šalis.

Nepritariame biudžetui, kuriame, kaip siūloma strategijoje „Europa 2020“, susitelkiama į paramą monopolijoms atkurti ir ES militarizavimui didinti, daugeliui ekonominės veiklos sektorių liberalizuoti ir skiriamas nepakankamas dėmesys darbo vietų garantijoms. Šis kelias išryškintų esamus ekonominius, socialinius, regioninius ir nacionalinius skirtumus ir neišspręstų nedarbo bei skurdo problemų. Todėl balsavome „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. (PL) Nuo metų pradžios Biudžeto komitetas rengė 2012 m. ES biudžeto sudarymo Europos Parlamente prioritetus. Remiantis šiais prioritetais, bus rengiama deryboms su ES Taryba reikalinga Parlamento pozicija. Atrodo, kad šių metų Parlamento ir Tarybos taikinimo procedūra bus dar sudėtingesnė nei 2010-aisiais. Bet kokiam ES biudžeto didinimui besipriešinanti Taryba jau paskelbė apie savo taupymo planus, kurie pakankamai naudingi, nes susiję su iki šiol nevisiškai panaudotomis biudžeto eilutėmis. Tuo pat metu Parlamentas pritaria 2012 m. biudžeto didinimui, bet tik jei nebūtų neviršijamas Eurostato skaičiuojamas infliacijos lygis. Tai objektyvus infliacijos lygis, dėl kurio, priešingai nei mano kai kurie asmenys, negalime balsuoti. Kaip Europos Parlamentas galėtų pagrįsti siūlomą biudžeto didinimą?

Pirma, siekiu įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, įskaitant du tikslus – pakelti švietimo ir užimtumo lygį. Be deramo finansavimo šie tikslai liktų sustingę ir strategija „Europa 2020“ pasuktų pagarsėjusios ir neveiksmingos Lisabonos strategijos vėžėmis.

Antra, ES biudžeto siūlės braška jau dabar; Europos išorės veiksmų tarnybai, „Galileo“ sistemai, Solidarumo ir Globalizacijos fondams skiriama tiek lėšų, kiek nebuvo galima numatyti prieš šešerius metus, kai buvo deramasi dėl dabartinės finansinės perspektyvos.

Kalbant apie racionalias išlaidas, taip pat raginčiau šio Parlamento narius kritiškai įvertinti „pastatų politiką“, kurios negalime sau leisti. Vienas tokių pavyzdžių – ketinimas Briuselyje padidinti biurų plotą.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu. (FR) Stovime ties sudėtingų derybų su valstybėmis narėmis dėl 2012 m. biudžeto starto linija, o užkulisiuose jau prasideda diskusijos dėl finansinės perspektyvos po 2013 m. Šiuo krizės laikotarpiu sudarinėdami biudžetą turėsime pakartoti savo su Europos Sąjungos politika susijusius lūkesčius. Priešingai nei kai kurie Tarybos nariai, manantys, kad ES tai – papildomos sąnaudos ar esamų ir būsimų politinių sprendimų supriešinimo sąskaita mažintinos išlaidos, Parlamentas, patvirtindamas rezoliuciją dėl bendrųjų 2012 m. biudžeto sudarymo gairių, patvirtino Europos Sąjungos, skatinančios kurti pridėtinę vertę ir esančios valstybių narių sąjungininke vykdant plačių užmojų politiką, viziją. Be to, balsavau už F. Balzani teikiamą rezoliuciją dėl jos nuoseklumo ir skelbiamos aiškios politinės žinios, kuria raginama patvirtinti biudžetą, atitinkantį strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir ekonomikos augimo tikslus. Baigdama noriu pabrėžti, kad pasinaudodama diskusijomis plenarinėje sesijoje paraginau už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingą Komisijos narį nedelsiant parengti komunikatą dėl naujųjų nuosavų išteklių panaudojimo, kurio nuostatos, tikiuosi, bus naudingos siekiant pažangos šiose diskusijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi 2012 m. biudžetas atsižvelgiant į sustiprintą Europos ekonomikos valdyseną, Europos semestrų sistemą ir į Europos 2020 m. tikslus turi skatinti augimą ir užimtumą. Strategija „ES 2020“ turėtų padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti, užtikrindama pažangų, tvarų ir integracinį augimą, paremtą penkiais ES pagrindiniais tikslais, t. y. užimtumo skatinimu, sąlygų ir viešųjų išlaidų naujovėms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gerinimu, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo gerinimu ir socialinės įtraukties skatinimu, visų pirma mažinant skurdą. Dėl sudėtingos ekonominės padėties visoje Sąjungoje dabar, labiau nei bet kada, reikia užtikrinti tinkamą ES biudžeto įgyvendinimą ir išlaidų kokybę bei optimalų esamo Bendrijos finansavimo panaudojimą. ES biudžetas turi padėti ES įveikti dabartinę ekonomikos ir finansų krizę ir būti naudojamas kaip investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Palankiai vertinu pranešimą, kuriame pristatoma nuomonė, kad ES biudžetas suteikia papildomos vertės nacionalinėms viešosioms išlaidoms jį naudojant pagrindinėms strategijos „Europa 2020“ politikos sritims inicijuoti, remti ir papildyti. Be to, Europos Parlamentas mano, kad ES biudžetas turi padėti ES įveikti dabartinę ekonomikos ir finansų krizę ir būti naudojamas kaip investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje priemonė; laikosi nuomonės, kad ES biudžetą naudojant nacionalinių vyriausybių pastangoms remti būtų galima bent jau sušvelninti dabartinės griežtos valstybių narių biudžeto politikos poveikį; taip pat pažymi, kad, turint omenyje ES biudžeto perskirstymo galimybę, mažinant ES biudžetą gali būti pakenkta Europos solidarumui ir gali būti daromas neigiamas poveikis ekonominio vystymosi tempui daugelyje valstybių narių; mano, kad vien laikantis požiūrio, pagal kurį esama vadinamųjų grynųjų mokėtojų ir grynųjų gavėjų, tinkamai neatsižvelgiama į poveikį kitoms ES šalims ir todėl trukdoma siekti bendrų ES politikos tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Siekiant įveikti dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, labai svarbu skatinti integracinį ir tvarų Europos augimą, pritaikant Europos Sąjungos biudžetą prie jos pagrindinių tikslų. Šiame pranešime pateikiama nemažai gairių, kurias įgyvendinant bus padedama: skatinti užimtumą, geriau panaudoti viešąsias išlaidas inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai; įgyvendinti kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus; pagerinti švietimą ir skatinti socialinę įtrauktį. Europos semestras, kaip nauja sustiprintos Europos ekonomikos valdysenos priemonė, turėtų teikti galimybę svarstyti, kaip geriausia pasiekti šiuos penkis pagrindinius tikslus. Labai svarbu užtikrinti tam tikrą suderinamumą tarp minimų rezultatų ir ES bei nacionaliniu lygmeniu jiems pasiekti skiriamų išteklių, tokiu būdu skatinant Europos Sąjungos ir valstybių narių viešųjų investicijų sąveiką. Sugebant pasinaudoti Europos Sąjungos biudžetu investicijoms, augimui ir užimtumui skatinti sukuriama tikroji pridėtinė vertė. Jau suplanuotų asignavimų srityje privaloma išlaikyti tinkamą ir lankstų išlaidų lygį. Priešingu atveju, jas sumažinus, žlugtų strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas. Kad būtų sustiprintas konkurencingumas ir ekonomikos augimas, raginame Komisiją, remiantis visapusišku poveikio įvertinimu, parengti plačių užmojų pasiūlymus, kaip užtikrinti naujus nuosavus išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE), raštu. (IT) Pritariu F. Balzani pranešimui dėl 2012 m. biudžeto sudarymo gairių. Šis biudžetas ir 2013 m. biudžetas taps konsoliduojamaisiais biudžetais, skirtais apmąstyti valstybių narių išlaidų mažinimą ir nustatyti naujajai finansinei programai skiriamų asignavimų ribas. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos indėlis rengiant 2012 m. biudžeto gaires buvo grindžiamas atsakingumo koncepcija, kurios esmė – naudojant kuo mažiau turimų išteklių siekti taupumo, dalykiškumo ir veiksmingumo tikslų. Strategijos „Europa 2020“ pagrindas –svarbūs prioritetai:moksliniai tyrimai, inovacijos, plėtra ir ekonominis augimas, kurie iš pradžių nebuvo įtraukti į F. Balzani pranešimą, bet aiškiai pabrėžiami PPE frakcijos, kaip ir būtinybė įgyvendinti anksčiau nustatytus užimtumo tikslus. Vykdant Europos Sąjungos su biudžetu susijusius prioritetus, reikia skirti deramą finansavimą, taip pat svarbu užtikrinti išlaidų kategorijų lankstumą, siekiant veiksmingiau spręsti su ekonomikos krize susijusias problemas ir teikti pasiūlymus dėl nuosavus išteklius apimančios biudžeto sąrangos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) 2012 m. Bendrijos biudžetas yra pagrindinė priemonė, padėsianti ES atsigauti ir sutvirtėti po krizės, susitelkiant į užimtumą, ekonomikos valdyseną ir augimą. To pavyzdys – šių bendrųjų gairių patvirtinimas. Užimtumas, inovacijų diegimas, moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, klimato kaita ir energetika, mokymas ir socialinė įtrauktis – penki tikslai, į kuriuos reikėtų orientuotis sudarant 2012 m. biudžetą.

Siekiant šių penkių tikslų, strategija „Europa 2020“ turėtų padėti Europai, pasitelkus „pažangų, tvarų ir integracinį augimą“, atsigauti ir sutvirtėti po krizės. Todėl, siekdami įgyvendinti aukštus strategijos „Europa 2020“ tikslus ir pavyzdines iniciatyvas, privalome priešintis bet kokiems mėginimams riboti biudžeto išmokas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Pagrindiniai reikalavimai tvirtinant rezoliuciją dėl bendrųjų 2012 m. ES biudžeto sudarymo gairių skirti pakankami išteklių įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ nuostatas ir sustiprinti bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos ir nacionalinių biudžetų. 2012 m. ES biudžeto lėšomis reikėtų skatinti augimą bei aukštos kokybės užimtumą ir pradėti įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Todėl, priimant sprendimą dėl 2012 m. ES biudžeto, reikėtų vadovautis tvarumo ir atsakingumo, o ne taupumo principais.

Nors balsavau „už“, norėčiau pabrėžti, kad biudžeto lėšas reikėtų paskirstyti taip, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami valstybių narių piliečių, o ne finansinių ir politinių grupių labui, kaip šiuo metu Latvijoje, kur valstybės tarnautojai skiria ES lėšas savo pažįstamiems ir draugams!

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Pranešime dėl 2012 m. bendrųjų biudžeto sudarymo gairių minima strategija „Europa 2020“, kurioje ir vėl nustatomi aukšti tikslai, nors niekas netiki, kad jie bus įgyvendinti. Akivaizdu, kad įgyvendinant gelbėjimo paketo priemones, kebli kai kurių anksčiau plačiai gyvenusių valstybių narių biudžeto padėtis tapo finansiniu akmeniu, pakibusiu po kaklu likusioms valstybėms narėms. Tokiomis aplinkybėmis užsiveržti kilpai ant kaklo dažnai pakanka vienos smulkmenos. Dėl šių pagrindinių sąlygų dar svarbiau ne tik tiksliai vykdyti 2012 m. biudžetą – nepamirštant, kad biudžeto vykdymo kontrolė, kaip ir anksčiau, galėtų būti daug griežtesnė, – bet ir taupiai naudoti turimus išteklius. Kalbėti apie pakankamą strategijos „Europa 2020“ finansavimą, kai ir toliau milijardai ES biudžeto lėšų dingsta tamsiuose kanaluose ir neišnaudojamos taupymo galimybės, pvz., iškertant ES agentūrų „džiungles“ arba mažinant Parlamento buveinių skaičių, reiškia – švaistyti ES mokesčių mokėtojų pinigus. Vadovaudamasis šiuo įsitikinimu, balsavau „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Dabartinės euro krizės sąlygomis išryškėjo būtinybė vykdyti tinkamą ir taupią biudžeto politiką. Nepritariu asignavimų didinimui nurodant siekį įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, nes, viena vertus, ši strategija neįgyvendinama, antra vertus – jos tikslai netinkami: pvz., padidinti akademikų skaičių, kai šiuo metu trūksta specialistų. Vietoj to turėtume atsigręžti į įvairias potencialias taupymo galimybes, kurios susijusios su decentralizuotomis agentūromis, dviem Parlamento buveinėmis ar Turkijos pasirengimo narystei pagalba. Todėl balsavau prieš pranešimą dėl 2012 m. biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Kaip kiekvienais metais, mūsų, drauge ir kitų institucijų bus prašoma patvirtinti ES biudžetą. Atsižvelgdamas į tai, balsavau už pranešimą dėl bendrųjų 2012 m. biudžeto sudarymo gairių, nes pritariu daugumai jose teikiamų pasiūlymų, pvz.: laikantis strategijos „Europa 2020“ nuostatų, skirti daugiau lėšų augimui skatinti ir ekonomikos krizei įveikti; daugiau dėmesio skirti Europos semestrui − idealiai ekonomikos politikos koordinavimo priemonei; nepalikti galimybės skirtingiems sektoriams gauti skirtingo dydžio paramą, bet, nustačius rimtą ir griežtą turimų išteklių paskirstymo administravimo tvarką, naudotis lanksčiais turimų lėšų panaudojimo mechanizmais.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Balsavau už pranešimą dėl bendrųjų 2012 m. biudžeto sudarymo gairių. Pranešime įvardijamais bendraisiais principais ir tikslais pagrįstai pabrėžiama, kad būsimuosiuose ES biudžetuose reikės sutelkti dėmesį į su užimtumo skatinimu ir parama šalių ekonomikai susijusius politinius sprendimus (bendrajame ES biudžete iki 2020 m. pavyzdinėms iniciatyvoms įgyvendinti numatoma skirti 1,8 trilijono EUR). Nepaisant to, kiekviena proga svarbu pabrėžti, kad būtina strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo prielaida yra valstybių narių pritarimas jiems. Deja, turimais Komisijos duomenimis, dabartiniuose nacionaliniuose planuose nenumatoma išsaugoti pagrindinių strategijos prioritetų, pvz., iki 2020 m. užimtumo lygį padidinti nuo dabartinių 69 proc. iki 75 proc.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl bendrųjų 2012 m. biudžeto sudarymo gairių. Šis 2012 m. biudžetas sudaromas remiantis stipresnės ekonomikos valdysenos, Europos semestro priemonės ir užimtumą skatinančių strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo idėja.

Turėdama omenyje, kad strategija „Europa 2020“ turėtų padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti, užtikrindama pažangų, tvarų ir integracinį augimą, paremtą penkiais ES pagrindiniais tikslais, t. y. užimtumo skatinimu, inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąlygų bei viešųjų išlaidų joms gerinimu, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo gerinimu ir socialinės įtraukties skatinimu, visų pirma mažinant skurdą, pritariu pranešime teikiamoms rekomendacijoms, padėsiančioms visapusiškai įgyvendinti šiuos penkis tikslus.

Taip pat pritariu pranešėjai, kad reikia užtikrinti, jog skiriamas finansavimas būtų derinamas su siekiamais tikslais, o nauja sustiprintos ES ekonomikos valdysenos priemonė turėtų teikti galimybę svarstyti, kaip lengviausiai pasiekti šiuos penkis pagrindinius tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą, kuriame, rengiantis 2011 m. kovo 30 d. numatytam trišaliam susitikimui, nustatomos bendrosios 2012 m. biudžeto sudarymo gairės. Naudojantis proga, leiskite pabrėžti būtinybę tinkamai įvertinti biudžeto poveikį ES tikslų ir strategijos „Europa 2020“ nuostatų įgyvendinimui, taip pat vaidmenį, kurį investicijų, ekonomikos augimo ir užimtumo srityse turėtų atlikti biudžeto politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Britta Reimers (ALDE), raštu. (DE) Negalėjau dalyvauti vardiniame balsavime dėl 29 punkto, nes man tai padaryti aktyviai trukdė salės prižiūrėtojas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Atsižvelgiant į sustiprintą Europos ekonomikos valdyseną, Europos semestrų sistemą ir į „Europa 2020“. tikslus skatinti augimą ir užimtumą, 2012 m. biudžetu:

1. Palaikoma nuostata, kad strategija „Europa 2020“ turėtų padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti, užtikrindama pažangų, tvarų ir integracinį augimą, paremtą penkiais ES pagrindiniais tikslais, t. y. užimtumo skatinimu, inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąlygų bei viešųjų išlaidų joms gerinimu, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo gerinimu ir socialinės įtraukties skatinimu, visų pirma mažinant skurdą; taip pat primenama, kad valstybės narės visiškai pritarė šiems penkiems tikslams;

2. Pabrėžiama, jog reikia užtikrinti, kad prie siekiamų tikslų būtų priderintas Europos ir nacionaliniu lygmenimis skiriamas finansavimas; primygtinai teigiama, kad ES biudžeto politika turi būti vykdoma laikantis šio principo; laikomasi nuomonės, kad Europos semestras, kaip nauja sustiprintos Europos ekonomikos valdysenos priemonė, turėtų teikti galimybę svarstyti, kaip geriausia pasiekti šiuos penkis pagrindinius tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Šiame pranešime pateikiamos bendrosios Europos Parlamento gairės dėl 2012 m. biudžeto sudarymo. Manau, kad dokumento tekstu skatinamas tvarus augimas, kuris padėtų įveikti ekonomikos krizę. Jo perskirstomuoju pobūdžiu sukuriama valstybių narių būsimųjų viešųjų išlaidų pridėtinė vertė. Pagal Komisijos finansų planavimą, asignavimų vykdant įsipareigojimus apimtys pasieks 147,88 mlrd. EUR sumą. Šiuo atžvilgiu mano šalis, remdamasi savo įgyvendinama biudžeto taupymo politika, pritaria griežtam išteklių valdymui ribojant išlaidas, ypač administravimo sąnaudų srityje. Tikiuosi, jog turimų išteklių perskirstymo procesas, siekiant jų panaudojimą padaryti kuo tinkamesnį, bus visiškai baigtas, kad galėtume kovoti su mūsų visų kasdieniame gyvenime juntamu tarptautinės krizės poveikiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. Balsuojant dėl 2012 m. biudžeto (bendrųjų gairių), balsavau už biudžeto asignavimų įšaldymą ir bet kokias su Lisabonos sutarties įsigaliojimu susijusias papildomas išlaidas. Manau, patvirtintas biudžetas atitinka šiuo metu sutartyje numatytus įsipareigojimus.

 
  
  

Pranešimas: Véronique Mathieu (A7-0265/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Nepritariu šiam pranešimui, nes jo galutinė redakcija ir balsuoti teikiami pakeitimai yra vienareikšmiškai nepriimtini, nes kai kuriose svarbiose srityse, pvz., socialinės apsaugos, migruojantys darbuotojai lieka teisiškai neapsaugomi. ES turėtų neleisti taip elgtis, ji turėtų rodyti pavyzdį, ypač žmogaus teisių srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl vienos paraiškų dėl leidimo apsigyventi ir dirbti trečiųjų šalių piliečiams pateikimo procedūros. Šiuo dokumentu nustatoma viena paraiškų pateikimo procedūra trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems atvykti į valstybės narės teritoriją dirbti, ir užtikrinamas jų teisinis statusas. Tai neabejotinai supaprastins dažnai sudėtingą ekonominių migrantų priėmimo administracinę tvarką. Pritariu pranešėjos pozicijai, jog vienas iš geriausių būdų kovoti su nelegalia imigracija ir nelegaliu darbu yra nustatyti teisėtos imigracijos galimybes, kurios būtų subalansuotos ir kurios atitiktų mūsų darbo rinkų poreikius. Ekonominė imigracija – tai realybė, su kuria turime tvarkytis, tačiau tai taip pat būtinybė, turint omenyje demografinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais Europos Sąjunga susidurs artimoje ateityje. Reikia pažymėti, kad šiame dokumente neapibrėžiamos trečiųjų šalių piliečių priėmimo sąlygos. Valstybės narės lieka atsakingos už priėmimo sąlygų ir migrantų skaičiaus, kurį jos nori įsileisti į savo teritoriją dirbti, nustatymą. Europos Sąjungai atėjo laikas parengti teisės aktą ekonominės imigracijos srityje, kad būtų nustatytas bendras požiūris, kurio laikytųsi 27 valstybės narės. Lisabonos sutarties padarytais pakeitimais sudarytos sąlygos šiai pažangai, dabar mums belieka paversti ją realybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Europos Sąjunga, būdama pasaulio žmogaus teisių simbolis, privalo užtikrinti garbingą elgesį su jos teritorijoje gyvenančiais trečiųjų šalių piliečiais ir jų atžvilgiu vykdyti integracinę politiką. Todėl buvo būtina suderinti valstybių narių nacionalinę teisę, susijusią su šių trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir gyvenimo sąlygomis. Balsavau už šį tekstą, nes juo remiantis turėtų būti supaprastintos priėmimo procedūros, kovojama su Europos darbuotojų sąskaita vykstančia nesąžininga konkurencija ir užtikrinama geresnė kontrolė kovojant su nelegalia migracija bei nedeklaruojamu darbu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį tekstą, nes manau, kad sprendžiant su iš trečiųjų šalių atvykstančiais darbuotojais susijusius klausimus Europos Sąjungai reikia vienodų administracinių procedūrų. Patvirtinę šį dokumentą pajusime labai naudingą poveikį. Sumažės viešojo sektoriaus išlaidos, neteisėtos imigracijos paskatos ir bus užtikrintos deramos Europos Sąjungoje norinčiųjų dirbti trečiųjų šalių piliečių teisės. Ekonominė imigracija – neišvengiamybė, atsižvelgiant į Europos Sąjungos laukiančius demografinius ir ekonominius iššūkius, reikia ją kontroliuojamai skatinti. Nepamirškime, kad tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Australija pasiekė pažangos imigrantų dėka. Jie priklauso ypač dinamiškai socialinei grupei, savo požiūriu įkvepiančiai papildomo entuziazmo juos priimančiai visuomenei ir tokiu būdu padidinančiai jos konkurencingumą. Atsižvelgdami į tai, privalome užtikrinti jiems teisėtas sąlygas dirbti, kad jie turėtų galimybę nevaržomi beprasmiškų biurokratinių reikalavimų įgyvendinti savo svajones. Taip pat norėčiau tikėtis, kad labai netolimoje ateityje visiems laikams bus išspręsti ES valstybių narių Rumunijos ir Bulgarijos piliečių dalyvavimo visos Europos Sąjungos darbo rinkoje klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Europa susiduria su senstančios visuomenės demografine problema, todėl jai reikia ieškoti darbo jėgos, kuri įneštų svarbų indėlį į ekonominę plėtrą ir padidintų Europos ekonomikos konkurencingumą bei gyvybingumą. Europa turės spręsti savo dabarties ir ateities darbo jėgos poreikių problemas ir imtis kovos su dažnai patiriamu darbuotojų išnaudojimu ir diskriminacija priemonių.

Nustatant vieną paraiškų pateikimo procedūrą trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems gauti leidimą atvykti į valstybę narę, kad galėtų joje dirbti, ir suteikiant jiems saugų teisinį statusą, šiuo direktyvos projektu reaguojama į tokius poreikius ir supaprastinamos dažnai sudėtingos administracinės procedūros.

Kai kurios valstybės narės ir toliau išlaikys teisę ir atsakomybę savo teritorijoje nustatyti priimamų dirbti mokamą darbą migrantų skaičių ir jų priėmimo sąlygas. Dėl visų pirmiau minimų priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Daug metų kalbame apie vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams, pageidaujantiems apsigyventi ir dirbti valstybėje narėje, išdavimą. Pradžioje tai buvo pagirtina iniciatyva, bet teikiamame dokumento tekste prieštaraujama skelbiamiems tikslams: jis diskriminuojantis, nes nesilaikoma pagrindinio visų vienodo vertinimo principo, ir ribojantis, nes netaikomas kai kurioms darbuotojų kategorijoms. Nepaisant nuo 2010 m. gruodžio mėn. pasiektos pažangos, trečiųjų šalių piliečiams ir toliau gresia socialinė nelygybė. Be to, balsuodami už siūlomą „vieną leidimą“ trečiųjų šalių piliečiams, Europos dešinieji balsuoja už diskriminacinio ir ribojamojo pobūdžio imigracijos politiką. Teikiamomis teksto nuostatomis neužtikrinamas vienodas požiūris į visus darbuotojus nustatant jų darbo sąlygas ir socialines teises. Sukuriamos skirtingos nuo pilietybės ir darbo sutarties pobūdžio priklausomos darbuotojų kategorijos, todėl tai paprasčiausiai nepriimtina. Negalime leistis į kompromisą dėl vienodo vertinimo. Turėtume tarti „taip“ bendrajai imigracijos politikai ir tikram vienam Europos leidimui, bet nenorime ribojamosios ir todėl – diskriminacinės politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už pasiūlymą dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros, nes manau, kad būtina atitinkamai reguliuoti didėjančius imigracijos srautus į ES. Administraciniai reikalavimai priimti trečiųjų šalių piliečius dirbti ES yra per daug sudėtingi ir aptakūs. Įgyvendinę vieno leidimo sistemą, pagerintume bendrąją procedūrą, padarydami ją veiksmingesnę ir daug pigesnę. Turėtume nepamiršti, kad, patvirtindami vieną dokumentą, sudarytume vietos valdžios institucijoms lengvesnes sąlygas tikrinti į ES atvykstančius trečiųjų šalių piliečius. Pareikšdamas paskutinę, bet ne mažiau svarbią pastabą, noriu pasidžiaugti, kad kolegos Parlamento nariai pritarė balsuoti pateiktam tekstui, nes jis skirtas užtikrinti imigruojančių darbuotojų socialines ir ekonomines teises, siekiant ES išvengti socialinio dempingo ir nesąžiningos konkurencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi direktyva dėl vieno leidimo gyventi ir dirbti darbuotojams iš trečiųjų šalių turėtų būti bendroji pagrindų direktyva dėl trečiųjų šalių darbuotojų teisių, nes tiktai taip šis europinis teisės aktas galės prisidėti prie Europos Sąjungos tikslo sukurti bendrą migracijos politiką. Deja, šiandien priimta Europos Parlamento pozicija dėl vieno leidimo gyventi ir dirbti direktyvos nepagerino Komisijos pasiūlymo dėl šios direktyvos. Nepriimta tai, kad teisėtai atvykę migrantai darbuotojai iš trečiųjų šalių, dirbantys tą patį darbą kaip ir Europos Sąjungos darbuotojai, turėtų tas pačias teises ir darbo sąlygas kaip vietiniai darbuotojai. Būtina suvokti, kad teisėti migrantai darbuotojai įneša indėlį į Europos Sąjungos ekonomiką tiek savo darbu, tiek sumokamais mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, todėl jiems turi būti užtikrintos vienodos minimalios teisės bei vienodas požiūris į juos darbo rinkoje. Norėčiau pabrėžti, kad negalima kurti dviejų lygių darbo rinkos nei pačioje Europos Sąjungoje, nei už jos ribų. Negalime leisti, kad Europos Sąjungos darbo rinkoje būtų sukurta antrarūšė diskriminuojama darbuotojų klasė, be jokių teisių, be jokių garantijų – nes kitaip bus paminti iki šiol visi išsikovoti socialiniai standartai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Patvirtinus direktyvą dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje įvedimo procedūros bus labai supaprastinta šiuo metu kiekvienos valstybės narės atskirai nustatoma tvarka. Esant dviem atskiroms procedūroms, ilgiau trunka paraiškų nagrinėjimas ir prireikia didesnių administravimo sąnaudų. Naudojantis vieno langelio principo sistema, administracinė procedūra taps paprastesnė, mažiau kainuojanti ir greitesnė. Antra vertus, išdavus vieną dokumentą būtų lengviau tikrinti į valstybę narę atvykstančius ir leidimą dirbti joje turinčius asmenis. Visoms valstybėms narėms numatyta bendra dokumento (leidimo gyventi) forma. Valstybė narė taip pat galės nuspręsti išduoti papildomą, tik informacinio pobūdžio dokumentą. Juo būtų papildoma vieno leidimo informacija ir palengvinama stebėsena. Todėl ši sistema bus naudinga visiems jos dalyviams: imigrantams, darbdaviams ir nacionalinėms administracijoms. Nustačius vienodą paraiškos pateikimo tvarką, dažnai sudėtingos priimant ekonominius migrantus administravimo procedūros taps paprastesnės. Tai reikštų deramą atsaką į su darbo jėga susijusius sunkumus, kurių ES patiria šiuo metu ir patirs ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Patvirtintos direktyvos privalumas tas, kad nustatoma viena paraiškų dėl leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje nagrinėjimo procedūra ir užtikrinamos minimalios teisėtai ES gyvenančių ir dirbančių trečiųjų šalių piliečių teisės. Deja, horizontalusis pagrindų direktyvos pobūdis pažeidžiamas, nustatant jos nuostatų taikymo srities išimtis ir skirtingai vertinant kai kurių gyventojų grupių teises. Palyginti su ES piliečiais, nebuvo laikomasi vienodo požiūrio į visus Europos Sąjungoje teisėtai dirbančius trečiųjų šalių darbuotojus. Šiuo vienodu požiūriu turėtų būti pripažįstama migruojančių darbuotojų darbo ir mokamų mokesčių bei socialinių įmokų ES ekonomikai atnešama nauda. Papildoma šios naudos išraiška turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, apsunkinant galimybę neteisėtai įsidarbinti ir užkertant kelią trečiųjų šalių piliečiams tapti išnaudojimo ir socialinės atskirties aukomis. Priešingai nei siūlo Komisija, to siekiant būtina užtikrinti, kad nė vienai socialinei grupei, ypač laikiniesiems darbuotojams, nebūtų taikomos su direktyvos taikymo sritimi susijusios išimtys. Direktyvoje būtina apibrėžti atvykimo į ES sąlygas ir visas konkrečias teises, bet neturi būti kliudoma visiems teisėtai migruojantiems darbuotojams naudotis sąžiningo ir vienodo požiūrio teikiamais privalumais, priešingai, remiantis direktyvos nuostatomis, reikėtų įdiegti ir garantuoti šį požiūrį.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. (RO) Šiuo pranešimu žengiamas labai svarbus žingsnis priimant su teisėta migracija susijusius Europos Sąjungos teisės aktus, nes nustatoma viena trečiųjų šalių piliečių paraiškų svarstymo procedūra. Palankiai vertinu aplinkybę, kad šiandien patvirtintame tekste visiškai neminima galimybė valstybei narei reikalauti iš trečiųjų šalių piliečių pateikti papildomus dokumentus darbo leidimui gauti. Be to, migrantai netaps našta nacionalinėms socialinės paramos sistemoms, nes valstybės narės galės nuspręsti leisti trečiųjų šalių piliečių naudotis socialinės paramos sistema tik praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams nuo darbo laikotarpio pradžios, o studijuoti atvykę asmenys neturės teisės į šias išmokas. Teigiamai vertintina, kad šiame pranešime apibrėžiamos bendrosios su trečiųjų šalių darbuotojų teisėmis susijusios priemonės, taip sudarant geresnes teisėtos migracijos, kuri reikalinga Europos Sąjungai, sąlygas. Palankiai vertinu raginimą valstybėms narėms sudaryti atitikties lenteles, kuriomis remdamiesi galėtume patikrinti, ar tinkamai įgyvendinamos direktyvos nuostatos.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šio pranešimo projektą, nes jame teisėtiems migrantams numatoma išduoti vieną leidimą gyventi ir dirbti, šiuo „vienu leidimu“ trečiųjų šalių gyventojams suteikiant panašias į ES piliečių teises. Pritariu pasiūlymui, kuriuo siekiama supaprastinti administracines procedūras ir užtikrinti vienodą požiūrį į ES šalių ir į imigruojančių darbuotojų socialines teises, pvz., sudarant sąlygas naudotis socialinės apsaugos sistema. Šia priemone palengvinama teisėta imigracija, jei jos prireiktų Europos darbo rinkos poreikiams patenkinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš direktyvą dėl „vieno leidimo“, nes ją rengiant buvo semiamasi įkvėpimo iš F. Bolkesteino direktyvos, kurioje įtvirtinamas kilmės šalies principas, leidžiantis nustatyti skirtingas darbuotojų atlyginimo, įdarbinimo laikotarpio, darbo laiko, socialinės apsaugos ir kitas sąlygas. Šioje direktyvoje to paties požiūrio laikomasi darbuotojų iš trečiųjų ne Europos Sąjungos šalių atžvilgiu. Buvo patvirtintos skirtingos sąlygos Europos ir ne Europos darbuotojams, taip didinant jų konkurenciją ir darbuotojų iš užsienio tarpusavio konkurenciją, priklausančią nuo to, ar jie yra komandiruojami ar sezoniniai darbuotojai, studentai ar nuolatiniai gyventojai. Dėl visų šių skirtumų tik didėja išnaudojimas ir netikrumas. Nepaisant Europos profesinių sąjungų ir pažangiųjų Europos Parlamento jėgų pastangų užtikrinti visišką visų darbuotojų teisių lygybę, tekste labiausiai juntamas dešiniųjų ir socialistų kompromisas. Būsimosios direktyvos nuostatos negalios komandiruojamiems darbuotojams ar studentams, bus leidžiama diskriminuoti remiantis tokiais kriterijais kaip kalbos mokėjimas, taip pat sezoninių darbuotojų šeimos nariams nebus mokamos išmokos. Be to, buvo išbrauktas raginimas laikytis JT konvencijos dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos nuostatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Šio pasiūlymo paskirtis – reaguoti į Stokholmo programoje minimas problemas, kad būtų nustatyta lanksti imigracijos politika, skirta paremti ES vystymąsi ir ekonominės veiklos rezultatus.

Taigi pasiūlymu siekiama supaprastinti ir suderinti valstybėse narėse galiojančius standartus, nustatant vieną paraiškų teikimo procedūrą, pagal kurią išduodamas bendras teisę gyventi ir dirbti suteikiantis leidimas. Remiantis šiuo pasiūlymu, procedūra turėtų tapti veiksmingesnė ir būtų akivaizdžiai naudinga darbdaviams ir trečiųjų šalių piliečiams, norintiems atvykti į valstybės narės teritoriją. Darbo sąlygų, mokymo ir švietimo, diplomų pripažinimo, socialinių išmokų ir kitose srityse šiems migrantams būtų užtikrinamos panašios teisės ir pareigos kaip ES piliečiams. Kartu būtų galima lengviau stebėti, ar jie teisėtai gyvena ir dirba.

Todėl balsavau už puikiai parengtą V. Mathieu pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Karima Delli (Verts/ALE), raštu. (FR) Europos Parlamentas balsavo už principą, pagal kurį trečiųjų šalių piliečiams būtų išduodamas vienas leidimas dirbti ir gyventi valstybėje narėje. Pagal šią procedūrą tokiems darbuotojams parengiamas bendrųjų teisių rinkinys, pirmiausia susijęs su jų darbo sąlygomis: darbo ir atostogų laiku. Tekste taip pat apibrėžiami iš ES išvykstančių darbuotojų pensinių įmokų grąžinimo principai, nes baigę dirbti jie neturėtų galimybės gauti savo pensijų. Vis dėlto šis tekstas kelia abejonių, nes jame kai kurių darbuotojų kategorijų atžvilgiu sustiprinamas kilmės šalies principas, už kurį Europos kairieji kovojo svarstant garsiąją F. Bolkesteino direktyvą. Remiantis šiuo principu, atsižvelgiant į darbuotojų kilmę, kuriama savotiška „dviejų greičių“ darbo rinka ir prisidedama prie tam tikro socialinio dempingo. Kyla klausimas: ar iš tiesų norime apsaugoti Europos socialinį modelį ir ar jis neturėtų būti taikomas ne Europos darbuotojams, o gal reikėtų laikytis universalaus požiūrio ir nustoti diskriminuoti darbuotojus suteikiant jiems skirtingas teises? Šiame tekste neišsprendžiami pagrindiniai klausimai, todėl per balsavimą nusprendžiau susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. Balsavau prieš šį pranešimą, nes juo siekiama įtvirtinti nesąžiningą konkurenciją tarp ES ir į Europą atvykstančių migruojančių darbuotojų. Per šiandien vykusį pirmąjį svarstymą Parlamento iš dalies pakeistos „vieno leidimo“ direktyvos nuostatos bus taikomos ne ES piliečiams, siekiantiems apsigyventi ir dirbti valstybėje narėje arba jau teisėtai gyvenantiems ES šalyje, išskyrus komandiruojamus ir sezoninius darbuotojus, nuolatinio gyventojo statusą turinčius asmenis ir pabėgėlius, nepatenkančius į direktyvos nediskriminavimo nuostatų taikymo sritį. Nepriimtina, kad teisėtai dirbti į Europą atvykstantiems migrantams būtų sudaromos blogesnės darbo sąlygos nei tą patį darbą atliekantiems ES darbuotojams. Kai migrantas atvyksta į ES ir pradeda dirbti, jis nustoja buvęs migrantu ir tampa darbuotoju. Todėl jis, kaip bet kuris kitas, nesvarbu, iš kokios šalies kilęs ES darbuotojas, turi teisę į vienodą požiūrį savo atžvilgiu. Negalimos jokios išimtys. ES teisės aktai privalo būti taikomi visiems darbuotojams, nepaisant jų kilmės šalies.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Daug metų kalbame apie vieno leidimo išdavimą trečiųjų šalių piliečiams, pageidaujantiems apsigyventi ir dirbti valstybėje narėje. Iš pradžių tai buvo pagirtina iniciatyva, bet teikiamame dokumento tekste prieštaraujama skelbiamiems tikslams: jis diskriminuojantis, nes nesilaikoma pagrindinio vienodo požiūrio į visus principo, ir ribojantis, nes jis netaikomas kai kurioms darbuotojų kategorijoms. 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento nariai pirmą kartą atmetė dokumento tekstą. Nepaisant nuo to laiko pasiektos pažangos, tarp trečiųjų šalių piliečių išlieka nuolatinė socialinės nelygybės baimė. Teikiamomis teksto nuostatomis neužtikrinamas vienodas požiūris į visų darbuotojų darbo sąlygas ir socialines teises. Sukuriamos skirtingos nuo pilietybės ir darbo sutarties pobūdžio priklausomos darbuotojų kategorijos, ir tai paprasčiausiai nepriimtina. Todėl balsavome prieš galutinį projektą. Ir toliau pritariame vienam Europos leidimui, bet nenorime ribojamosios ir todėl – diskriminacinės politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šio diskutuojamo pasiūlymo tema susijusi su nustatoma vienos pakopos procedūra, visiems teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems ES ne ES šalių piliečiams išduodant vieną leidimą apsigyventi ir dirbti bei apibrėžiant jų bendrąsias teises. To prielaida – visoms valstybėms narėms bendros taisyklės, kurias įgyvendinus būtų panaikinta skirtingų požiūrių ES šalyse įvairovė ir visoje Europos Sąjungoje būtų užtikrinta greitesnė, vienodesnė ir skaidresnė teisinio statuso darbuotojui suteikimo procedūra.

Atsižvelgdami į tai, kad teisėta darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, migracija padeda kovojant su neteisėtu darbu ir gali pagerinti ekonomikos konkurencingumą bei įveikti esamus trūkumus, negalime pamiršti, kad ekonomikos krizės ir pažeidžiamumo laikotarpiu didėjant nedarbui būtina įgyvendinti Komisijos siūlomą lanksčią migracijos politiką, kuri taip pat privalo būti ir tvari bei pagrįsta.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime minimas klausimas, kurį būtina kuo skubiau apsvarstyti. Iš tiesų, atsižvelgiant į laukiamą aktyvių įmokas mokančių europiečių skaičiaus mažėjimą, ES reikės atverti savo sienas trečiųjų šalių piliečiams, kad jie galėtų čia gyventi ir dirbti; kitaip žlugs dabartinė socialinės apsaugos sistema.

2004 m. Hagos programoje, skirtoje kovoti su neteisėta migracija, buvo pripažinta, kad teisėtai migracijai teks gyvybiškai svarbus vaidmuo užtikrinant ES ekonominę raidą. 2009 m. gruodžio 10 d. ir 11 d. Tarybos patvirtintoje Stokholmo programoje pripažįstama, kad darbo jėgos migracija gali padidinti konkurencingumą ir ekonomikos gyvybingumą.

Todėl pritariu šiame pranešime reiškiamai nuomonei dėl pasiūlymo dėl Parlamento ir Tarybos direktyvos taikymo tvarkos pakeitimo, kuriuo siekiama atsižvelgti į Europoje prasidedančius demografinius pokyčius ir nustatyti vieną leidimų teisėtai apsigyventi valstybėje narėje išdavimo procedūrą trečiųjų šalių piliečiams. Be to, supaprastinus šią procedūrą, ji taptų daug veiksmingesnė ir taupesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pasiūlymo dėl vienos trečiųjų šalių piliečių paraiškų dėl leidimo apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros direktyvos nuostatos, tariamai bandant pagerinti iš šių šalių atvykstančių darbuotojų padėtį, iš tiesų gali tapti išpuoliu prieš darbuotojų teises apskritai.

Nepamirškime, kad šis pasiūlymas radosi iš pagarsėjusios F. Bolkesteino direktyvos „kilmės šalies“ principo, kuriuo skatinama didesnė, ypač su darbo užmokesčiu susijusi darbuotojų nelygybė ir pagaliau kuris dėl daromo spaudimo pabloginti darbo sąlygas buvo žalingas visiems darbuotojams. Bandant įtvirtinti skirtumus tarp Europos ir trečiųjų šalių darbuotojų ir skirtingą požiūrį į juos, šiuo pasiūlymu dėl direktyvos didinama darbuotojų imigrantų atskirtis ir labiau pabloginama visų darbuotojų padėtis, stumiant juos į dar nestabilesnę padėtį. Iš esmės tai bandymas skatinti socialinį dempingą.

Mūsų nuomone, būtina stiprinti visų darbuotojų, įskaitant imigrantus, sezoninius ir komandiruojamus darbuotojus, teises. Todėl apgailestaujame, kad, atmetus pirmąją šio pranešimo versiją, toliau reikalaujama patvirtinti ribojamąsias priemones...

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešimo dėl vienos trečiųjų šalių piliečių paraiškų dėl leidimo apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūros patvirtinimas gali tapti išpuoliu prieš darbuotojų teises apskritai. Šis pasiūlymas radosi iš pagarsėjusios F. Bolkesteino direktyvos „kilmės šalies“ principo, kuriuo buvo skatinama didesnė ypač su darbo užmokesčiu susijusi darbuotojų nelygybė ir kuris buvo žalingas visiems darbuotojams. Bandant įtvirtinti skirtumus tarp Europos ir trečiųjų šalių darbuotojų, skatinama imigrantų darbuotojų atskirtis ir skirtingas požiūris į juos, taip pat dėl pažeidžiamumo ir padėties nestabilumo toliau blogėja jų gyvenimo sąlygos.

Šis pasiūlymas dėl direktyvos gali paskatinti socialinį dempingą ir dar labiau destabilizuoti darbo santykius. Atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti visų darbuotojų, įskaitant imigrantus, sezoninius ir komandiruojamus darbuotojus, teises. Vis dėlto daugelio Europos šalių, ypač Portugalijos, darbuotojų kova lėmė, kad per pastarąją 2010 m. plenarinę sesiją pasiūlymas dėl direktyvos būtų atmestas. Apgailestaujame dėl primygtinio reikalavimo patvirtinti ribojamąsias priemones...

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. (DE) Nors iš esmės vieno leidimo apsigyventi ir dirbti išdavimas vertintinas teigiamai, lieka neatsakyti šie pateikiami klausimai ir būtina pareikšti šias pastabas:

1. Būtina teikti pirmenybę Darbuotojų komandiravimo direktyvos nuostatų įgyvendinimui; įdarbinančios šalies socialinės apsaugos teisės aktus visuomet privalu laikyti pagrindiniais.

2. Taikant šią priemonę nė vienas darbuotojas negali būti teisėtai įdarbinimas kaip „pigi“ darbo jėga, nes tai griauna mūsų darbo rinką ir yra socialiai neteisinga.

3. Valstybės šiose srityse turi vykdyti griežtesnę kontrolę.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Iš pradžių atmetus pranešimą plenarinėje sesijoje, Europos dešinieji susipainiojo savo procedūriniuose manevruose, o šiandien gėdingai prisidėjo prie nuo darbuotojų kilmės priklausomos „dviejų greičių“ darbo rikos pripažinimo; taip bus vykdomas socialinis dempingas ir daromas nepriimtinas spaudimas mažinti Europos darbuotojų apsaugos lygį. Todėl balsavau prieš šį pranešimą, nes tai ne kas kita kaip išpuolis prieš Europos socialinį modelį. Šiame tekste įtvirtinamos išimtys ir nevienodas požiūris socialinės apsaugos ir pensijų srityse, teisėtai atvykusiems migrantams nesudaromos vienodos galimybės dalyvauti užimtumo ir mokymo programose, o tai prieštarauja mano įsitikinimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Hagos programoje buvo pripažinta, kad teisėta imigracija bus labai svarbi ekonominės plėtros požiūriu. Atsižvelgiant į tai, Komisija buvo paraginta pateikti politikos planą, kuris sudarytų sąlygas darbo rinkai greitai reaguoti į nuolat kintantį darbo jėgos iš užsienio poreikį. Pagal Europos Vadovų Tarybos 2009 m. gruodžio 10–11 d. priimtą Stokholmo programą darbo jėgos imigracija gali padidinti ekonomikos konkurencingumą ir gyvybingumą. Atsižvelgiant į didelius demografinius iššūkius, su kuriais ES susidurs ateityje, ir į didėjantį darbo jėgos poreikį, pagal šią daugiametę programą valstybės narės skatinamos, siekiant remti ilgalaikę Sąjungos ekonomikos plėtrą ir našumą, vykdyti lanksčią imigracijos politiką. Pasiūlymo nuostatų privalumas tas, kad jos suteikia darbuotojams iš trečiųjų šalių geresnę apsaugą negu galima užtikrinti dabar, remiantis tarptautinėmis konvencijomis, kurias yra ratifikavusios tik kai kurios valstybės narės. Susilaikiau balsuodamas, nes aiškiai nenurodoma, kas, darbdavys ar darbuotojas, gali pateikti paraišką ir iš kokios šalies šią paraišką galima teikti, buvo svarbu išsiaiškinti šį svarbų klausimą. Taip pat nėra pabrėžti teisinio saugumo ir skaidrumo nacionalinėms valdžios institucijoms priimant sprendimus reikalavimai. Šie sprendimai turi svarbių pasekmių šių žmonių gyvenimui ir valstybėms narėms, todėl jie turi būti priimami visiškai skaidriai. Sprendimai atmesti paraišką turi būti tinkamai pagrįsti, skaidrūs, objektyvūs.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Rezoliucijos projektas, dėl kurio šiandien buvo balsuojama Parlamente, dėl pasiūlymo dėl vienos paraiškų išduoti leidimą trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti Europos Sąjungos teritorijoje teikimo procedūros, reiškia dar vieną žingsnį valstybių narių nacionalinių teisės aktų suderinimo link. Visose ES šalyse įsigaliojus vienodoms teisėtos imigracijos priemonėms ir patvirtinus bendrąją prašymų atvykti į valstybės narės teritoriją ir joje įsidarbinti teikimo tvarką, ES galėtų patenkinti savo vidaus darbo rinkų darbuotojų poreikius suteikdama vienodas teises ir taip sukurdama kovos su išnaudojimu ir diskriminacija priemonę. Vis dėlto manau, kad esant tam tikroms sąlygoms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama riboti savo galėjimą priimti ne ES šalių piliečius ir suteikti jiems darbą savo teritorijoje. Akivaizdu, kad šiuo pasiūlymu siekiama kovoti su neteisėta imigracija ir nelegaliu įdarbinimu, bet jis gali ir turėtų būti vertinamas kaip naudingas indėlis įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir užtikrinant paprastesnę pasienio kontrolę.

 
  
MPphoto
 
 

  Agnès Le Brun (PPE), raštu. (FR) Jau maždaug 20 metų kuriama Europos Sąjungos vidaus rinka, kurios siekė ES steigėjai. Ją įgyvendinant vis labiau integruojama didelio masto prekybos erdvė. Vis dėlto šioje erdvėje dar pasitaiko daug nevienodo elgesio su valstybių narių ir trečiųjų šalių darbuotojais atvejų. Šie elgesio skirtumai kelia dvejopų problemų. Skriaudžiami ir migruojantys darbuotojai negalėdami pasinaudoti dažnai valstybėse narėse suteikiamais socialinių teisių privalumais, ir Europos darbuotojai, kurie dėl nesąžiningos konkurencijos kenčia nuo socialinio dempingo. V. Mathieu teikiamoje rezoliucijoje dėl „vieno leidimo“ ypač daug dėmesio skiriama migruojančių darbuotojų teisėms. Įgyvendinus rezoliucijos nuostatas, išduodant vieną leidimą apsigyventi ir dirbti, būtų supaprastinamos procedūros ir darbuotojams užsieniečiams suteikiamos panašios teisės ir pareigos kaip Europos darbuotojams. Visiškai užbaigę kurti vidaus rinką, turėtume galingą priemonę, kurią pasitelkus grįžtų Europos augimas, todėl balsavau už šį dokumentą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau prieš šį pranešimą, nes iš jo buvo išbrauktos pagrindinės su komandiruojamais darbuotojais, pensijų teisėmis ir socialine apsauga susijusios nuostatos.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už šį antrą kartą Parlamentui teikiamą pranešimą, nes manau, kad tai geras atsakas į rimtas demografines problemas, kurias artimiausiais metais patirs Europos Sąjunga, nes jame nustatoma viena į valstybės narės teritoriją atvykti ir joje įsidarbinti norinčių trečiųjų šalių piliečių paraiškų teikimo tvarka ir jiems suteikiamas saugus teisinis statusas.

Ekonominė migracija, tai − tikrovė, kurią privalu suvaldyti, bet, atsižvelgiant į demokratinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais netolimoje ateityje susidurs Europos Sąjunga, tai taip pat ir būtinybė. Taigi, imigracijos politika turi būti suvokiama kaip mūsų darbo jėgos poreikio reguliavimo priemonė, vadinasi, ir indėlis į strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą. Techniniu požiūriu sezoniniams darbuotojams ar perkeliamiems įmonių darbuotojams numatomos išimtys grindžiamos Komisijos teikiamais pasiūlymais šių darbuotojų atžvilgiu parengti atskiras direktyvas. Vis dėlto, kalbant apie direktyvos nuostatų netaikymą prieglobsčio prašytojų ir tarptautiniu mastu saugomų asmenų atžvilgiu, svarbu pabrėžti, kad tose srityse turimomis priemonėmis užtikrinama didesnė šių asmenų apsauga nei numatoma teikiamame pasiūlyme.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Dabar, patvirtinus direktyvos projektą, darbuotojai imigrantai turės vienodas su vietos darbuotojais teises, bent jau susijusias su darbo užmokesčiu ir atleidimo sąlygomis, sveikatos apsauga ir darbo sauga, darbo bei atostogų laiku. Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti teisėtų imigrantų vieno leidimo apsigyventi ir dirbti išdavimo tvarką ir visoje ES suteikti jiems vienodas teises.

Taigi, įmanoma supaprastinti procedūras, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų teisėtiems imigrantams išduoti vieną leidimą apsigyventi ir įsidarbinti ir pastarieji galėtų naudotis panašiomis teisėmis kaip valstybių narių, kuriose gyvena, darbuotojai. Vis dėlto sprendimo dėl įsidarbinti siekiančių imigrantų priėmimo ir priimamų asmenų skaičiaus nustatymo teisė turėtų būti paliekama konkrečios valstybės narės kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. (HU) Geriausiai apsisaugoti nuo neteisėtos ir nelegalios imigracijos galėtume pamėgindami užkirsti jai kelią. Geresnio gyvenimo ir socialinės apsaugos ieškantiems žmonėms galėtume suteikti pagalbą jų kilmės šalyse, t. y. galėtume pašalinti emigruoti skatinančias priežastis. Jei tai neįmanoma, turėtume numatyti teisėtus imigracijos būdus, kurie, žinoma, taip pat atitiktų mūsų darbo rinkos poreikius. Šiais laikais ekonominė imigracija tapo akivaizdžiu reiškiniu, antra vertus, ji būtina, nes pasinaudodami ja galime lengviau pakelti demografinius ir ekonominius sunkumus. Todėl imigracijos politiką galime laikyti reguliavimo priemone, kuria naudodamiesi galime gebėti valdyti savo darbo jėgos poreikius. Ją įgyvendindami imigrantams iš trečiųjų šalių suteikiame galimybę teisėtai atvykti į ES teritoriją ir joje įsidarbinti. Nustačius bendrą procedūrą, priėmimo tvarka taptų gerokai paprastesnė, nes vienu metu būtų suteikiama teisė apsigyventi ir dirbti. Dėl šios priežasties aš taip pat balsavau už tai, kad šis horizontalaus pobūdžio teisinis pagrindas atsirastų kuo greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Nustatant vieną trečiųjų šalių piliečių, siekiančių apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje, paraiškų teikimo tvarką ir suteikiant jiems saugų teisinį statusą, šiuo pasiūlymu dėl direktyvos būtų supaprastinta dažnai sudėtinga ekonominių migrantų priėmimo administracinė tvarka.

Patvirtinus suderintą vieno dokumento, suteikiančio teisę apsigyventi ir dalyvauti darbo rinkoje, procedūrą, priėmimo tvarka taptų daug paprastesnė. Be to, pasiūlymo nuostatomis trečiųjų šalių darbuotojams suteikiamos vienodos, palyginti su vietos darbuotojų, sąlygos ir geresnė nei šiuo metu taikoma socialinė apsauga. Šis statusas taip pat bus naudingas kovojant su nesąžininga konkurencija, dažnai patiriama šių saugaus teisinio statuso neturinčių darbuotojų.

Šiandien patvirtintame tekste taip pat atsižvelgiama į du Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos prioritetus: išbrauktos visos nuorodos į papildomus dokumentus ir valstybės narės raginamos rengti „atitikties lenteles“, kuriomis naudodamasi Komisija galėtų patikrinti, kaip perkeliamos direktyvos nuostatos. Tai aiškus ženklas, rodantis Europos Parlamento pasiryžimą judėti Europos teisėtos imigracijos teisinės sistemos kūrimo link.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Šios direktyvos tikslas potencialiems imigrantams, norintiems atvykti į ES valstybę narę, suteikti galimybę per vieną bendrą procedūrą gauti leidimą dirbti ir apsigyventi. Remiantis pirminio pasiūlymo nuostatomis, ne ES šalių darbuotojams būtų nustatomos vienodos su ES piliečiais darbo užmokesčio ir atleidimo, sveikatos apsaugos ir darbo saugos sąlygos, taip pat suteikiama teisė stoti į profesines sąjungas. Užimtumo komitetas nori išplėsti šias teises ir įtraukti vienodas darbo ir atostogų laiko sąlygas, taip pat patikslinti darbuotojų teises į socialinę apsaugą ir mokesčių lengvatas. Į gimtąją šalį grįžę ne ES darbuotojai galės gauti savo pensiją tomis pačiomis sąlygomis kaip vietos pilietis atitinkamoje valstybėje narėje. Be to, visos ES valstybės narės išduotų vieno standarto leidimą apsigyventi ir dirbti.

Nepritariu tam, nes ES vis dar neišspręsta nedarbo problema, todėl balsavau „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Trečiųjų šalių piliečių atvykimas ir apsigyvenimas yra svarstytinas reikalas, tačiau praeityje jų teisės buvo vis labiau didinamos. Todėl dabar vietos gyventojai, trečiųjų šalių piliečiams suteikiant galimybę naudotis socialinėmis paslaugomis, konkrečiai socialinio būsto, pagrįstai jaučiasi skriaudžiami. Kalbant apie ekonominę migraciją, į kitas valstybes daugiausia vyksta gerai išsilavinę ir paklausūs specialistai. Pvz., JAV jie neapsunkina socialinės sistemos, o iš kai kurių kitų valstybių privalo išvykti pasibaigus darbo sutarčiai, tačiau pastaraisiais metais, vis labiau suvienodinant jų ir vietos darbuotojų teises, jie tampa didėjančia našta toms valstybėms, kuriose tradiciškai gerai išplėtota socialinės apsaugos sistema, nes praradę darbą ilgam pasilieka šalyje, kuri taip pat turi išmaitinti ir prie jų prisijungusius atvykusius šeimos narius. Teikiamas pasiūlymas − tai dar vienas žingsnis šia linkme, todėl būtina jį kuo ryžtingiau atmesti.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Noriu pareikšti, kad balsavau prieš pranešimą dėl trečiųjų šalių piliečiams išduodamo vieno leidimo apsigyventi, nes šiandien šiame Parlamente buvo pritarta keliems pakeitimams, pagal kuriuos numatoma nereikalauti turėti leidimo dirbti, norint pasinaudoti lengvatomis ir socialinėmis paslaugomis. Man atrodo, kad taip grėsmingai mažinami minimalių reikalavimų standartai ir trečiųjų šalių piliečiams, žinoma, turintiems galiojantį leidimą apsigyventi ES, sudaroma galimybė naudotis tomis pačiomis kaip ES piliečių darbo ir socialinės apsaugos sąlygomis. Europos Sąjunga yra tam, jog užtikrintų, kad jos piliečiais esantys valstybių narių gyventojai turėtų daugiau teisių ir garantijų, nei numatoma šiame pranešime.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad ne ES šalių darbuotojams reikėtų sudaryti vienodas su ES piliečiais darbo sąlygas, kurios atitiktų „vieno leidimo“ direktyvos nuostatas. Šiuo metu norėčiau ypač paminėti darbo laiko, atostogų ir socialinio draudimo klausimus. Šiuo teisės akto projektu siekiama sumažinti biurokratijos ir, sujungiant du leidimus į vieną, tiek migrantams, tiek jų darbdaviams supaprastinti paraiškų apsigyventi ir dirbti ES valstybėje narėje teikimo procedūras. Pasiūlyme nėra apibrėžiamos trečiųjų šalių piliečių priėmimo sąlygos. Valstybės narės išsaugo savo teisę nustatyti priėmimo kriterijus ir šalyje įsidarbinti ketinančių migrantų skaičių. Naujosios taisyklės galios ne ES piliečiams, jau teisėtai gyvenantiems ar norintiems apsigyventi valstybėje narėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už V. Mathieu pasiūlymą dėl direktyvos dėl vienos trečiųjų šalių piliečių paraiškų apsigyventi ir dirbti teikimo procedūros. Taip pasielgiau, nes manau, jog dėl ekonominių ir socialinių priežasčių svarbu, kad Europa, nustatydama visoje ES galiojančias taisykles, pasirengtų valdyti iš trečiųjų šalių atvykstančios darbo jėgos srautą. Imigruojantys darbuotojai gali padidinti ekonomikos konkurencingumą ir gyvybingumą, padėdami Europai kuo tinkamiau atremti ateities demografinį iššūkį. Pasiūlyme dėl direktyvos valstybės narės raginamos priimti lanksčius su imigracijos politika susijusius sprendimus, skirtus paremti ilgalaikį ES vystymąsi. Be to, taip būtų supaprastinta dažnai sudėtinga darbuotojų migrantų priėmimo tvarka ir numatyta priemonė, kuri padėtų kovoti su kai kurių darbuotojų kategorijų atžvilgiu taikomu išnaudojimu ir diskriminacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią Parlamento teisės akto rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių. Dabartinės ekonomikos ir socialinės krizės sąlygomis šis klausimas tampa dar svarbesnis. Iš tiesų, vienas geriausių būdų kovoti su neteisėta imigracija ir nelegaliu darbu – išplėtoti mūsų darbo rinkos poreikius atitinkančias tolygias teisėtos migracijos galimybes ir nustatyti su sėkminga integracija į priimančiosios šalies visuomenę susijusius socialinius reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) 2009 m. gruodžio 10 d. ir 11 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje Stokholmo programoje valstybės narės raginamos nustatyti tokią imigracijos politiką, kuri pasižymėtų lanksčiomis nuostatomis, skirtomis paremti Europos Sąjungos vystymąsi ir ekonominės veiklos rezultatus. Savo pasiūlymu Parlamentas nori prisidėti prie šios programos įgyvendinimo.

Kalbant konkrečiau, joje nustatoma viena trečiųjų šalių piliečių, norinčių atvykti į valstybės narės teritoriją ir joje įsidarbinti, paraiškų pateikimo procedūra: i) supaprastinant dažnai sudėtingą administracinę migrantų priėmimo tvarką; ii) apibrėžiant išnaudojimo ir diskriminacijos darbo vietoje kardomąsias priemones; iii) užtikrinant, kad valstybių narių darbo rinkos galėtų reikiamai reaguoti į esamus ir būsimus darbo jėgos poreikius. Direktyvos nuostatos taikomos visiems piliečiams, priimamiems dirbti ES teritorijoje, ir tiems, kurie dėl kitų priežasčių buvo priimti anksčiau, o vėliau pagal nacionalinės ar ES teisės nuostatas gavo leidimą dirbti. Šiuo pasiūlymu siekiama skatinti bendrąjį 27 valstybių narių požiūrį į ekonominę migraciją, todėl dar kartą balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Ekonominė imigracija tai – tikrovė, kurioje privalome įvesti tvarką, bet tai taip pat ir būtinybė, turint omenyje demografinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais ES susidurs netolimoje ateityje. Imigracijos politika gali būti laikoma mūsų darbo jėgos poreikių reguliavimo priemone, padedančia įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ nuostatas. Viena procedūra, pagal kurią būtų galima išduoti vieną dokumentą, suteikiantį teisę apsigyventi ir patekti į darbo rinką, reiškia rimtą priėmimo tvarkos supaprastinimą. Direktyvos nuostatos galios ne tik į valstybės narės teritoriją įleidžiamiems įsidarbinti siekiantiems trečiųjų šalių piliečiams, bet ir visiems, priimtiems anksčiau kitais tikslais, o vėliau pagal nacionalinės ar Bendrijos teisės nuostatas įgijusiems teisę joje dirbti. Kiekviena valstybė narė privalo nustatyti socialinės apsaugos išmokų teikimo sąlygas, šių išmokų dydį ir jų mokėjimo laikotarpį. Apgailestauju, kad ši direktyva negalioja sezoniniams ir perkeliamiems įmonių darbuotojams, bet raginu Komisiją kuo greičiau pateikti jiems skirtą teisės akto pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į ateityje Europos patirsimas demografines problemas, ES gyvybiškai svarbu palaikyti tolygią ir lanksčią imigracijos politiką, sudarant sąlygas patenkinti darbo jėgos poreikius ir padidinti ekonomikos konkurencingumą bei gyvybingumą.

Patvirtinus šią direktyvą, kuria nustatoma viena trečiųjų šalių piliečių, pageidaujančių atvykti į valstybės narės teritoriją joje apsigyventi ir dirbti, paraiškų pateikimo procedūra ir suteikiamos vienodos teisės su darbo rinka susijusiose srityse, bus imamasi rimtai spręsti šias problemas, todėl vertėjo atiduoti savo balsą už šią direktyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Šios dienos balsavimas už direktyvą dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems apsigyventi ir dirbti valstybėje narėje, yra dar vienas Europos mastu žengiamas žingsnis suderintos imigracijos politikos link. Mintis sujungti leidimus apsigyventi ir dirbti į vieną yra gera. Ja parodoma, kad Europos Sąjunga rimtai nusiteikusi skatinti teisėtą migraciją ir nėra, kaip mano kai kurie asmenys, Europos tvirtovė. To siekiant, Europos Parlamentui buvo svarbu paremti pasiūlymą dėl vienos paraiškų pateikimo procedūros, kuria lengviau ir greičiau galės pasinaudoti tiek darbdaviai, tiek migrantai. Europos Parlamentas taip pat teisingai pasirinko, nuspręsdamas į taikymo sritį neįtraukti keturių darbuotojų kategorijų: sezoninių, įmonių viduje perkeliamų darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir jūrininkų; visiems jiems jau galioja arba greitai bus patvirtintos atskiros direktyvos. Kitas teigiamas aspektas – valstybėms narėms suteikiama galimybė lanksčiai nustatyti faktines trečiųjų šalių darbuotojų teises. 27 sostinės per pirmuosius trejus asmens apsigyvenimo metus turės galutinį žodį priimdamos sprendimą, suteikti ar nesuteikti arba sustabdyti nedarbo ir šeimos išmokas, taip pat – neskirti socialinio būsto. Tai paprastos, sveiku protu pagrįstos priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Dabartinės direktyvos nuostatos netaikomos daugeliui kategorijų, pvz., sezoniniams darbuotojams, įmonių viduje perkeliamiems asmenims, pabėgėliams, komandiruojamiems darbuotojams ir t. t. Ryžtingai pasisakau prieš tolesnį darbuotojų skirstymą į kategorijas ir skirtingą jų traktavimą, kai vieniems darbuotojams ir jų šeimos nariams suteikiama mažiau teisių negu kitiems.

Net jei kai kurioms šių kategorijų galioja kitos direktyvos, Komisijos pasiūlymo dėl sezoninių darbuotoju pavyzdys rodo, kad jų nuostatomis užtikrinama nepakankamai teisių. Turėtume reikalauti visiems darbuotojams bendros teisių sistemos, nes ji suvienodintų su darbo vietomis susijusį teisėkūros procesą leisdama išvengti darbuotojų padėties skirstymo ir migrantų integracijai bei ES sanglaudai kylančios grėsmės.

Net jei Jeano dėka ir laimėjome dėl tokio svarbaus klausimo kaip pensijų perkėlimas į trečiąsias šalis, kuriam daugiau nereikalingi dvišaliai susitarimai, ir toliau manau, kad turėtume siekti vienodo požiūrio į visus ES darbuotojus ir jų nediskriminuoti. Todėl balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Šios dienos balsavimas reiškia žingsnį vienos trečiųjų šalių piliečių, siekiančių atvykti į ES teritoriją ir joje dirbti, paraiškų pateikimo procedūros link. Europos Sąjunga siekia supaprastinti administracinę tvarką ir išduoti vieną dokumentą, pakeičiantį leidimus apsigyventi ir dirbti.

Noriu pabrėžti, kad šios dienos balsavimu nebuvo siekiama nediskriminuojant į mūsų teritoriją pritraukti naujų darbuotojų ar kovoti su neteisėta imigracija. Kiekvienas ne ES šalies darbuotojas, norintis įsikurti Europoje, vis tiek pirmiausia turės gauti leidimą apsigyventi. Šiandien priimtu pasiūlymu patvirtinamas visiškas subsidiarumo principo laikymasis, nustatant minimalius teisių ir įsipareigojimų standartus, bet paliekant valstybėms narėms galimybę lanksčiai ir laisvai perkelti procedūras į savo nacionalinius teisės aktus ir nustatyti praktinę jų taikymo tvarką. Europos Sąjunga negali riboti valstybių narių galių kuriant socialinės apsaugos sistemą, todėl kiekvienai valstybei būtina leisti šioje srityje taikyti savo taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Nors direktyva dėl vienos paraiškų dėl leidimo apsigyventi ir dirbti pateikimo procedūros toli gražu nėra ideali ar visa apimanti, vis tiek balsavau už ją. Apgailestauju dėl trūkumų, susijusių su sezoniniais ir komandiruojamais darbuotojais, teise pakeisti darbdavį bei teise išvykti ir sugrįžti, nes šios kategorijos bus apsaugomos kituose (būsimuosiuose) teisės aktuose. Apskritai ši direktyva labai svarbi, turint omenyje, kad tai pirmasis tokio pobūdžio dokumentas, kuriame teisėtai Europoje gyvenantiems trečiųjų šalių darbuotojams, remiantis tokiu pat kaip ir į valstybių narių darbuotojus požiūriu, suteikiamos vienodos minimalios teisės (įskaitant atlyginimų teises, vienodą požiūrį darbe, teisę į pensiją ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis). Be to, direktyvoje numatoma sukurti vieną supaprastintą paraiškų dėl leidimo apsigyventi ir dirbti pateikimo sistemą. Ši tvarka toli gražu nereiškia visa apimančios bendrosios imigracijos politikos, bet, atsižvelgiant į didėjančius imigrantų srautus, nuolat kintančią užsienio darbo jėgos paklausą ir siekį užkirsti kelią su ja susijusiam piktnaudžiavimui ir diskriminacijai, šis pirmasis apsaugos būdas yra labai svarbus. Dabar trečiųjų šalių darbuotojai bus apsaugoti geriau nei iki šiol. Visi šie aspektai nulėmė, kad balsuočiau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Balsavau „prieš“, nes manau, kad taip sudaromos sąlygos nesąžiningai konkuruoti su ES darbuotojais ir į ES atvykti pigiai darbuotojų migrantų darbo jėgai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šiuo pranešimu siekiama nustatyti vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybėje narėje išdavimo procedūrą, taip pagreitinti ir, sumažinant biurokratinę bei finansinę naštą, labiau suvienodinti jų priėmimo tvarką. Ekonominė migracija tapo tikrove, kurią reikėtų analizuoti, siekiant nustatyti teisėtos ir tolygios migracijos galimybes, kad būtų patenkinti Europos darbo rinkų poreikiai.

Europos patiriamos ekonominės ir demografinės problemos reiškia, kad reikia nustatyti bendrą 27 valstybių narių imigracijos politiką. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, šioje srityje atsirado naujas teisinis pagrindas – bendro sprendimo procedūra, todėl manau, norint sumažinti skirtumus tarp valstybių narių nacionalinės teisės, gyvybiškai svarbu laikytis bendro suderinto požiūrio.

Be jau minėtų aspektų, atsižvelgiant į imigrantų dalyvavimą priimančiosios šalies ekonominėje veikloje, pasiūlyme taip pat užtikrinamas vienodas požiūris į vietos darbuotojus nustatant jiems saugų ir apsaugantį teisinį statusą. Sprendimai dėl atleidimo turėtų būti pagrįsti ir skaidrūs, o patiriamos išlaidos – atitikti suteikiamų paslaugų kokybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. (FR) Šio pranešimo patvirtinimas – rimtas žingsnis į priekį ES ginant trečiųjų šalių darbuotojų teises suteikiamu jiems vienu leidimu apsigyventi ir dirbti. Taip pabrėžiamas ES noras sudaryti lengvesnes sąlygas patekti į Europos darbo rinką ir pasaulio mastu padidinti savo patrauklumą. Esu patenkinta, kad pasirinkus vieno langelio sistemą buvo supaprastinta šio leidimo gavimo tvarka, užsienio darbuotojams tai palengvins administracines procedūras. Vienas darbo dokumentas reiškia rimtą pažangą valstybėms narėms kontroliuojant ir reguliuojant migrantų srautus. Jį pasitelkus bus galima lengviau stebėti teisėtą migraciją. Pritardamas šio dokumento tekstui, Parlamentas pareiškė, kad kontroliuojama ir reguliuojama darbuotojų imigracija naudinga visiems. Europos ir užsienio darbuotojų atžvilgiu nustatoma vienoda teisinė sistema apsaugos mūsų piliečius nuo visų nesąžiningos konkurencijos darbo rinkoje apraiškų. Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu minčiai, kad Europa turi apsaugoti savo darbuotojus ir likti ištikima laisvo asmenų judėjimo principui, kuris yra kertinis Europos projekto akmuo.

 
  
  

Pranešimas: Andreas Schwab (A7-0038/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių, kuria siekiama į vieną teisės aktą sudėti keturias galiojančias Bendrijos direktyvas. Pritariu pranešėjo nuomonei, jog teisės aktų nenuoseklumas sulaiko ir vartotojus, ir įmones nuo pirkimo ir pardavimo kitose šalyse. Tačiau turime būti apdairūs, kadangi dėl šios srities pobūdžio gana sudėtinga visiškai suderinti teisėkūrą vartotojų teisių srityje, be to, tai gali sumažinti vartotojų teisių apsaugos lygį kai kuriose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Atsižvelgdama į pastarąsias skaitmenines naujoves, ES turėtų atnaujinti vartotojų teises. Šiuo direktyvos projektu siekiama suteikti geresnę apsaugą vartotojams visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikiant jiems galimybę pirmiausia pasinaudoti atitinkama sutarties atsisakymo teise. Kiekvienam piliečiui ir vartotojui turėtų būti užtikrinamos vienodos teisės visoje Europos Sąjungoje. Taip skatinsime tokį vartotojų interesų gynimo lygį, kuriuo bus patenkinti mūsų piliečiai, taip jiems bus sudarytos geresnės sąlygos pirkti prekes kitose valstybėse narėse. Dar daugiau, turėdama omenyje, kad ja išsaugomas svarbus Prancūzijos vartotojų teisių teisynas ir kad visi mokėjimo būdai yra nemokami, manau, kad ši nauja direktyva bus žingsnis į priekį. Todėl jai pritariau.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau šį pranešimą, kuris grįš pakartotiniam svarstymui į EP atsakingus komitetus. Šia direktyva yra siekiama apjungti ES teisės aktus, reglamentuojančius vartotojų teises bei užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugą visose ES valstybėse narėse ir paskatinti verslą teikti paslaugas ir parduoti prekes kitose valstybėse narėse. Šiuo metu išlieka kliūčių sklandžiam rinkos veikimui. Įmonės nėra linkusios prekiauti kitose valstybėse narėse, o vartotojai – sudaryti pirkimo sutarčių dėl valstybėse narėse vartotojų sutartims taikomų skirtingų taisyklių. Iki šiol galiojančiais teisės aktais buvo nustatyti tik minimalūs vartotojų teisių apsaugos reikalavimai, o valstybės narės galėjo taikyti griežtesnes priemonės, dėl to Bendrijoje išliko skirtingi teisiniai režimai. Manau, kad būtina šią direktyvą dar kartą peržiūrėti ir sustiprinti jos nuostatas. Reikia užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse būtų taikomi vienodi vartotojų teisių apsaugos standartai, tai leistų išvengti šiuo metu vidaus rinkoje išliekančio nenuoseklumo, stiprintų vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka bei paskatintų įmones prekiauti kitose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl direktyvos dėl vartotojų teisių sujungiamos keturios ankstesnės direktyvos į vieną teisėkūros priemonę. Tai su vartotojų teisėmis susijusio teisyno peržiūros, kuri pradėta 2004 m., siekiant supaprastinti ir užbaigti dabartinę su vartotojų apsauga susijusią reglamentavimo sistemą, rezultatas. Dėl dabartinio reglamentavimo sistemos Europos Sąjungos įmonės, kurios nori veikti kitose valstybėse ir turi laikytis skirtingų teisės aktų, patiria didžiules atitikties išlaidas. Manau, kad skirtingomis teisinėmis taisyklėmis ir įmonės, ir vartotojai atgrasomi nuo pirkimo arba pardavimo už valstybių ribų.

Pranešimu, dėl kurio diskutuojame, siekiama būtinos aukšto vartotojų apsaugos lygio ir įmonių konkurencingumo draudimo rinkoje, kartu laikantis subsidiarumo principo, pusiausvyros. Todėl pritariu pranešėjo pasiūlymams, kuriais siekiama tam tikro tikslinio suderinimo, kitaip sakant, suderinimo, kuris taikomas tokiems konkretiems tam tikrų sutarčių aspektams kaip visų pirma įsipareigojimai dėl informacijos arba sutarties atsisakymo teisė nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių atveju, kartu bandant išsaugoti aukštą Europos Sąjungos vartotojų apsaugos lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Dėkoju A. Schwabui už iki šiol atliktą darbą. Balsavau už pranešimą, nes A. Schwabo pranešimu siekiama apsaugoti vartotojus, jiems perkant kitose valstybėse. Tiesą sakant, tekste, dėl kurio šiandien balsavome, siūloma užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą 27 valstybėse narėse. Kartu siekiama apsaugoti ir paremti įmones, neatsižvelgiant į jų dydį, kurios gali tiekti prekes ir paslaugas vartotojams Europoje, nepatirdamos nereikalingų teisinių kliūčių. Sujungdami keturias su šia tema susijusias direktyvas, tikimės aiškiau suderinti dabartines taisykles ir išvengti teisės aktų netolygumo, kuris labai dažnai tampa kliūtimi ir vartotojams, ir įmonėms. Šiuo atžvilgiu, sustiprinant vartotojų pasitikėjimą, dokumentu būtų galima prisidėti prie geresnio vidaus rinkos veikimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Pranešimu, kuriam pritariama, panaikinamas dabartinių teisės aktų, susijusių su vartotojų apsauga, fragmentinis pobūdis, dėl kurio vartotojai ir įmonės atgrasomi nuo tarpvalstybinės prekybos. Vartotojai labai dažnai skundžiasi, kad negali visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais, ypač prekybos internetu. Mano nuomone, teisingas atsakas į šiuos skundus yra patvirtintas bendrų apibrėžčių paketas, pvz., apimantis vartotojo, pardavėjo arba nuotolinio susitarimo sąvokas. Taip pat naudinga sudaryti esminės informacijos, kuri būtų pateikiama pardavėjui prieš sudarant kokią nors sutartį su vartotoju, sąrašą ir suvienodinti nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių atsisakymo per 14 dienų terminą, įskaitant vienodos formos sutarties atsisakymo sudarymą. Deja, šio pranešimo atveju matėme, kaip kairiesiems paskutinę minutę nepavyko pritarti pasiektam kompromisui su pranešėju, todėl turėjome balsuoti. Tačiau, mano nuomone, tai nėra neigiamas dalykas, priešingai, galbūt taip parodoma, kad Europos Parlamentas yra politinė institucija, kurioje kyla atvirų ideologinių konfliktų tarp Europos Sąjungos dešiniųjų ir kairiųjų. Būtų naudinga, jeigu Parlamente dažniau kiltų tokių atvejų.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) 2008 m. spalio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos, kuriuo siekiama į vieną tekstą sujungti teisyną dėl vartotojų apsaugos, kuris apima keturias direktyvas dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų, tam tikrų vartojimo prekių pardavimų ir garantijų aspektų bei vartotojų prekių garantijų, vartotojų apsaugos naudojantis nuotolinės prekybos paslaugomis ir vartotojų apsaugos dėl sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose. Svarbu paminėti, kad šiose direktyvose, kurios buvo peržiūrėtos, įtvirtinamos minimalaus suderinimo sąlygos, dėl kurių daugybė valstybių narių turėjo išsaugoti arba priimti griežtesnes vartotojų apsaugos taisykles, sukurti netolygią reglamentavimo sistemą visoje Bendrijoje, kurios turėjo padarinių vidaus rinkai, visų pirma įmonėms ir vartotojams, kurie sudaro tarpvalstybinius sandorius.

Manau, kad šiuo teisės aktu, dėl kurio šiandien balsuota, sustiprinama vartotojų apsauga, kartu atsižvelgiant į sektoriaus, kuriame visiškas suderinamas ne visada įmanomas, pobūdį. Palankiai vertinu pasiūlymą sukurti bendrą vertinimo sistemą, pagal kurią valstybės narės turi nurodyti, kodėl svarbios nukrypstančios nacionalinės teisės nuostatos ir kaip jos atitinka proporcingumo ir veiksmingumo principus.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą. Siekiama labai plataus užmojo tikslo sukurti užbaigtą vartotojų teisinės apsaugos reformą, kuri apimtų visą sutarčių klausimą ir kuri būtų taikoma visiems 27 nacionalinės teisės aktams, kuriais suteikiama skirtingo lygio apsauga. Maždaug prieš metus profesorius M. Monti savo pranešime Pirmininkui J. M. Barroso sakė, kad „teisės aktų leidėjas nedelsdamas turi pasiekti susitarimą dėl direktyvos dėl vartotojų teisių projekto, jei nori užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį integruotoje mažmeninės prekybos rinkoje“. Visiškai pritariu profesoriui M. Monti. Dėl bendrųjų taisyklių įvairiose valstybėse narėse nebuvimo buvo sudaromos skirtingos teisinės sistemos, kuriomis daroma žala ir vartotojams, ir gamintojams ir, tiesą sakant, užkertamas kelias bendrosios rinkos įgyvendinimui. Per tokią krizę, kokią dabar patiria visas pasaulis, Europa negali leisti savo gamintojams atsilikti ir nepakankamai apsaugoti savo vartotojus. Todėl labai svarbu rasti teisingą bendrą sprendimą, siekiant suderinti teisės aktus visoje Europoje. Turime visi stengtis pasiekti susitarimą su Taryba ir tai padaryti netgi per pirmąjį svarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Vartotojų teisės yra vienas pagrindinių vidaus rinkos ramsčių. Jų apsauga ir saugumas labai svarbūs dėl didesnio saugumo skatinant kasdienį prekių įsigijimą tarpvalstybinėje prekyboje ir dėl įmonių konkurencingumo.

Šiuo atžvilgiu labai svarbu pasiekti vartotojų teisių ir išlaidų, kurias dėl jų gali patirti įmonės, pusiausvyrą. Dar daugiau, svarbu atsižvelgti į skirtingą valstybių pobūdį ir jų siūlomą apsaugą, tinkamai laikantis subsidiarumo principo.

Todėl manau, kad tai sritis, kurioje, viena vertus, gali būti naudingas maksimalus suderinimas, kita vertus, remiantis sutarties pobūdžiu, gali būti priimtas ir minimalus suderinimas, jeigu jis tinkamesnis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiuo direktyvos dėl vartotojų teisių projektu keturios galiojančios Bendrijos direktyvos sujungiamos į vieną teisinę priemonę. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti, kad vartotojai visose 27 valstybėse narėse pasitikėtų aukšto lygio vartotojų apsauga, kita vertus, kad ir mažos, ir didelės įmonės galėtų tiekti vartotojams prekes ir paslaugas be jokių nereikalingų kliūčių 27 ES valstybėse narėse.

Kalbant apie vartotojus, šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad nepaisant to, kur ES jie įsigytų prekių ar pirktų paslaugas, jiems būtų suteikiama aiški informacija apie kainas ir papildomus mokesčius, prieš pasirašant sutartį. Juo sustiprinama vartotojų apsauga dėl vėlyvo pristatymo arba nepristatymo, suteikiant vartotojams teises, susijusias su derybų pertrauka apsigalvoti, grąžinimu, sumos grąžinimu, remontu, garantijomis ir nesąžiningos sutarties sąlygomis. Kalbant apie visas su vartotojais sudaromas sutartis, pardavėjo reikalaujama pateikti aiškią informaciją, kuria remiantis galima priimti pagrįstą sprendimą.

Džiaugiuosi dėl reikalavimo suteikti informaciją sudarant sutartis, kurios apima „kasdieninius sandėrius ir pagal kurias prekiautojas turi tiekti prekę arba teikti paslaugą iškart po sutarties sudarymo išimties“, nes taip išvengiama nepagrįstos administracinės naštos.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Tai dar vienas Komisijos pasiūlymas, kuriame tarpvalstybinės prekybos skatinimas yra pagrindinė motyvacija imtis teisėkūros iniciatyvos. Šiuo atveju dėl to, kad tai neįprastas pasiūlymas „dėl vartotojų interesų apsaugos“, jame teigiama, kad laisvoji prekyba yra visa vartotojų interesų esmė, taip dar kartą patvirtinant tikėjimą laisvąja rinka. Tiesą sakant, tai, atsižvelgiant į teises ir interesus, aktualiau įmonėms, o ne vartotojams.

Komisija skatina visišką priimtų taisyklių dėl vartotojų suderinimą. Jeigu šis suderinimas nebus užtikrintas daroma pažanga ir jau kiekvienoje šalyje turimais teisės aktais, praktikoje kai kuriose valstybėse narėse, kuriose teisės aktai šioje srityje yra pažangesni, gali nelikti vartotojų teisių.

Atsižvelgdami į tai, kad tai pirmasis svarstymas ir kad per diskusijas komitete buvo galima patobulinti Komisijos pradinį pasiūlymą, tikimės, kad juo bus galima pasiekti dar daugiau, ginant vartotojų teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo metu vyksta Komisijos pateikto direktyvos dėl vartotojų teisių projekto pirmasis svarstymas. Dėmesys skiriamas tarpvalstybinės prekybos skatinimui, remiantis principu, kad laisvąja konkurencija geriausiai patenkinami vartotojų interesai. Tačiau, tiesą sakant, daugiau dėmesio skiriama korporacijų, o ne vartotojų teisėms.

Dar daugiau, Komisija skatino visišką priimtų taisyklių dėl vartotojų suderinimą, neatsižvelgiant į teisės aktus, kurie jau priimti kiekvienoje šalyje. Dėl to kai kuriose valstybėse narėse gali nebelikti vartotojų teisių. Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete vyko įtemptos diskusijos, ir buvo įmanoma pasiekti platų susitarimą, kuriuo remiantis buvo galima iš esmės pakeisti Komisijos pateiktą pradinį pasiūlymą. Tačiau esamomis sąlygomis, atrodo, vartotojų teisių srityje galima pasiekti dar daugiau, siekiant daryti teigiamą įtaką deryboms su Taryba.

Todėl sutinkame su pranešėjo prašymu grąžinti šį pranešimą į Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. (DE) Tarpvalstybinės prekybos palengvinimas, suvienodinant taisykles ir kartu sustiprinant vartotojų teises, visų pirma susijusias su prekių pirkimu kitoje valstybėje narėje, yra tos priežastys, dėl kurių tikrai palankiai vertinu „naująją“ Vartotojų apsaugos direktyvą. Dabartiniu neužtikrintumu, kuris vis dar išlieka dėl taikomų vartotojų teisių, įmonės atgrasomos nuo savo prekių siūlymo kitose valstybėse, o vartotojai nuo šių prekių užsisakymo, nes neaišku, kas įvyks, atsisakius sutarties. Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje aiškiai reikalaujama pašalinti tokias kliūtis.

Šiame pranešime, kuriuo, be kita ko, suvienodinama sutarties atsisakymo teisė ir taisyklės, susijusios su nesąžiningomis sutarčių sąlygomis, siūlomomis vienodomis apibrėžtimis bus kuriamas teisinis tikrumas ir taip didinamas įmonių tarpvalstybinės prekybos, kuri galiausiai bus naudinga vartotojams, mastas.

V skyrius nebuvo priimtas, todėl vartotojų apsauga visoje Europoje bus taikoma, remiantis aukščiausiais kriterijais. Taigi pranešimo grąžinimas į komitetą yra būtinas, siekiant dar kartą pradėti derybas su Komisija.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Turėdamas omenyje, kad iš pradžių buvo abejojama dėl dokumento, džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos kairieji padarė tam tikrą didžiulę pažangą. Iš tiesų absurdiška valstybėms narėms taikyti teisės aktą, kuriuo prieštaraujama vartotojų teisėms, ir priversti jas panaikinti tam tikrus savo nacionalinius teisės aktus, kurie vertinami kaip suteikiantys per didelę apsaugą, palyginti su direktyva. Tačiau balsavau už tai, kad būtų atidėtas galutinis balsavimas, siekdamas sustiprinti vartotojų apsaugą nuo tam tikros nesąžiningos veiklos, kuriai pasirinktas apsaugos lygis lieka nepakankamas. Bet kokiu atveju nebalsuosiu už dokumentą, kuriuo pažeidžiamos svarbiausios vartotojų teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Haglund (ALDE), raštu. (SV) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pateikti pakeitimai, deja, yra prastos kokybės, nes juose atsižvelgiama tik į teisėkūros poziciją, o II, IV ir V skyriai nereikalingi. 141 pakeitimas yra nepagrįstas mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu. Kompromisiniuose pasiūlymuose (II blokas) nuotolinės ir tiesioginės prekybos apribojimai yra nepagrįsti ir nepriimtini.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Komisijos pradinis pasiūlymas buvo nepageidaujama, nereikalinga pastanga užtikrinti maksimalų suderinimą be jokios aiškios priežasties, tik norint patenkinti tų, kurie mano, kad kultūrine ir teisine įvairove prieštaraujama ES principais, interesus. Remiantis pasiūlymu būtų susilpnintos vartotojų teisės įvairiose Europos Sąjungos šalyse, ir nebuvo jokių įrodymų, kad jis būtų naudingas rinkai. Kompromisinis paketas, dėl kurio susitarta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, tikrai nėra tobulas, tačiau jis daug geresnis ir sudaro pagrindą deryboms su kitomis institucijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Morten Løkkegaard (ALDE), raštu. (DA) Džiaugiuosi, kad po daugiau nei dvejų metų derybų Parlamente mums pavyko susitarti dėl pozicijos, kuria remiantis sustiprinamos vartotojų teisės ES, o įmonės gali lengviau veikti vidaus rinkoje.

Kalbant apie sprendimą balsuoti dėl pakeitimų dalimis, daugybė mūsų yra nepatenkinti tuo, kad negalėjome balsuoti prieš tam tikrus pakeitimus. Norėčiau paminėti kai kuriuos atvejus.

IV ir V skyriai: siekiau kompromiso, kuriuo IV ir V skyriai būtų visiškai pašalinti iš pasiūlymo. Žinau, kad visų pirma Taryba, taip pat Europos vartotojų organizacijų asociacija (BEUC) ir Danijos vartotojų taryba būtų palaikiusios kompromisą, kurį dabar pasiekėme dėl šių dviejų skyrių. Šiuo atžvilgiu neturime griežtai vertinti, kad Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija nusprendė ignoruoti vartotojų organizacijų rekomendacijas.

22 a straipsnis: taip pat norėjau, kad būtų panaikintas labai kritikuojamas 22 a straipsnis. Tai visų pirma apsunkina mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį. Tačiau esu labiau įsitikinęs nei mano kolega liberalas iš Vokietijos, kad mums turbūt pavyks pakeisti šią nuostatą per derybas su Taryba. Viena iš minčių buvo suderinti šį straipsnį su Paslaugų direktyvos 20 straipsniu, taip būtų sumažintas ir pavojus dėl prieštaringo teisės akto.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Remiantis strategija „Europa 2020“, aukštos kokybės ir ekologiškai tvari gamyba yra vienas iš ES konkurencinių pranašumų. Aukštu vartotojų apsaugos lygiu užtikrinami aukštos kokybės produktai ir didinamas vartotojų pasitikėjimas, taip skatinant veiksmingesnę vidaus rinką. Palankiai vertinau Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pateiktus pasiūlymus dėl naujos direktyvos dėl vartotojų teisių, nes jais užtikrinamas įmonių skaidrumas, siekiant didinti tarpvalstybinės prekybos galimybes ES. Nauji teisės aktai dėl vartotojų teisių apima beveik visas prekybos rūšis, t. y. prekybą parduotuvėse, telefonu arba internetu. Jais visų pirma sustiprinamos nuostatos dėl tarptautinės prekybos, remiantis mano kolegos Andreaso Schwabo parengtame pranešime pateiktais pasiūlymais. Manau, priešingai nei keturios dabartinės vartotojų apsaugos direktyvos, naujasis teisės aktas turi pridėtinę vertę, nes jame nurodoma, kokią informaciją pirkėjas turi gauti iš pardavėjo, taip pat pateikiamos pristatymo sąlygos ir taisyklės, kurios taikomos tada, kai kyla pavojus pirkėjui, nekalbant apie pastarojo teisę atšaukti ar atsisakyti prekių arba teisę suremontuoti ar pakeisti prekę.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už tai, kad šis pranešimas būtų grąžintas į komitetą, nes Komisijos atsakas į Parlamento pakeitimus, deja, buvo nepakankamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. − (IT) Komisijos pasiūlymu siekiama gerinti vidaus rinkos veikimą, sumažinant prekybos kliūtis kitose valstybėse, tačiau sukeliama problemų ir vartotojams, ir gamintojams. Turėtų būti remiamos visos pastangos, kuriomis siekiama daryti vidaus rinką veiksmingesnę ir skatinti tarpvalstybinę prekybą, tačiau Pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnyje reikalaujama, kad ES politika būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga.

Todėl būtina siekti didinti minimalų dabartinio suderinimo lygį, taikant geriausias turimas patirtis. Bus naudinga sukurti Europos Sąjungos atsakomybės sistemą, nesilaikant tikslo didinti vartotojų apsaugą ir jų pasitikėjimą rinkomis. Laikantis strategijos „Europa 2020“, jų aukšto lygio apsauga užtikrinami kokybiški produktai ir kartu skatinamas vidaus rinkos veikimas. Kalbant apie vartotojų teises, remdamosi dabartiniu minimaliu reguliavimu, valstybės narės Europos Sąjungos teisės aktus gali pritaikyti prie nacionalinių principų, taip darytų pažangą šia kryptimi. Tačiau, deja, pabrėžiame, kad pasiūlytoje direktyvoje neatsižvelgiama į tokius dėl pokyčių rinkoje atsiradusius naujus produktus plėtros ir inovacijų srityje kaip skaitmeniniai produktai.

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE), raštu. (IT) Balsavau už A. Schwabo pranešimą dėl vartotojų teisių, nes manau, būtina supaprastinti ir užbaigti dabartinę su vartotojų apsauga susijusią sistemą.

Labai svarbu, kad 27 valstybių narių vartotojai galėtų pasitikėti aukšto lygio apsauga ir kad gamintojai, nepaisant jų dydžio, galėtų tiekti savo prekes ir paslaugas vartotojams 27 valstybėse narėse be jokių nereikalingų teisinių kliūčių. Parlamentui būtina imtis veiksmų siekiant ir sustiprinti vartotojų pasitikėjimą, ir paraginti bei paremti gamintojus, kurie nori įsitraukti į tarpvalstybinę prekybą.

Taisyklių dėl vartotojų teisių įvairovė Europoje yra rimta atgrasomoji priemonė gamintojams net jiems perkant ir parduodant prekes ir paslaugas kitose valstybėse. Pirmiausia e. prekyba yra sritis, kurioje vartotojai negali pasinaudoti nei vidaus rinka, nei savo vartotojų teisėmis, ir taip yra dėl to, kad šio sektoriaus gamintojai nenori laikytis skirtingų taisyklių, kai jie patenka į naują rinką, ir taip rizikuoja, kad jiems bus pateiktas ieškinys kitoje valstybėje narėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. (FR) Balsavau už pranešimą dėl vartotojų teisių. Dokumentu keturios galiojančios direktyvos pakeičiamos viena, siekiant supaprastinti ir pagerinti vartotojų apsaugos reguliavimą. Europos Sąjungos pridėtinė vertė turi tapti aiškia nauda vartotojams, visų pirma palengvinant tarpvalstybinių sandorių sudarymą internetu. Taigi pasiūlymu dėl direktyvos siekiama išspręsti problemas, kurios kyla dėl vartotojų apsaugos taisyklių, kurios yra skirtingos įvairiose šalyse. Kalbant konkrečiau, dokumente siūlomas sutarties atsisakymo modelis nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių atvejais, o atsisakymo teisės laikotarpis suvienodinamas iki 14 dienų. Panašiai dokumente įtvirtintomis taisyklėmis būtų sustiprinamos vartotojų teisės dėl informacijos ir pristatymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Gesine Meissner (ALDE), raštu. (DE) Per šiandienos balsavimą dėl pasiūlymo dėl Vartotojų teisių direktyvos kai kurie Vokietijos laisvosios demokratijos partijos (FDP) Europos Parlamente nariai balsuojant susilaikė. Priimtame kompromise neabejotinai įtvirtinama daugybė teigiamų pakeitimų, palyginti su Europos Komisijos pradiniu projektu. Pvz., mums pavyko užtikrinti, kad dauguma naujųjų taisyklių neturėtų jokio poveikio smulkiajam verslui arba kad nebūtų užkraunama papildoma biurokratinė našta. Tačiau šiandien priimtame tekste taip pat įtvirtinamos taisyklės, kuriomis būtų užkraunama sunki našta įmonėms, kartu nepadidinat vartotojų apsaugos. Pvz., 5 straipsnis reiškia, kad įmonė turės suteikti visapusišką informaciją, kuri suteikiama prieš sudarant sutartį, netgi tada, kai prekės įsigyjamos parduotuvėje. Vargu ar tai suteiks naudos vartotojams, nes jie gali įvertinti produktą pačioje parduotuvėje. 22 a straipsnyje nuotolinės prekybos sutarčių atveju įmonės įpareigojamos tiekti savo prekes vartotojams bet kurioje valstybėje narėje. Tokiu įpareigojimu prieštaraujama sutarties laisvei, ir visų pirma mažosioms ir vidutinėmis įmonėms kyla didelė teisinė ir finansinė rizika. Dar daugiau, FDP nepavyko užtikrinti savo svarbiausio reikalavimo visiškai pašalinti direktyvos IV ir V skyrius. FDP ragina pakeisti šias nuostatas per trišalio dialogo derybas su Taryba ir Komisija.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiuo pasiūlymu siekiama dabar galiojančias keturias direktyvas dėl sutarčių, sudaromų ne prekybai skirtose patalpose, nesąžiningų sąlygų, nuotolinės prekybos sutarčių ir dėl vartojimo prekių pardavimo ir garantijų pakeisti vienu teisės aktu. Šiuo direktyvos projektu siekiama padidinti vartotojų pasitikėjimą ir apsaugą, susijusią su pirkimais, perkant parduotuvėse arba internetu, ir sumažinti įmonių nenorą prekiauti kitose ES šalyse.

Direktyvos dėl vartotojų teisių projektu siekiama užtikrinti, kad vartotojai, kad ir kur ES jie pirktų, turėtų galimybę prieš pasirašydami sutartį gauti aiškią informaciją apie kainas ir papildomus mokesčius. Apskritai apimamos visos sutartys ir perkant parduotuvėje, ir sudaromos nuotolinės prekybos pagrindu arba ne prekybai skirtose patalpose. Šia direktyva bus sustiprinta vidaus rinka.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Siekiama padidinti pirkėjų pasitikėjimą ir užtikrinti įmonių skaidrumą, kad būtų sudarytos sąlygos tarpvalstybiniam prekybos augimui ES. Naujos taisyklės apims beveik visus pardavimus parduotuvėse, telefonu arba internetu, tačiau visų pirma bus sustiprintos taisyklės dėl tarpvalstybinių sandorių. Pirkėjai žinos, kokią informaciją jie turi teisę gauti iš pardavėjo, bus pateikiamos taisyklės dėl pristatymų. Taip pat bus nustatytos aiškios taisyklės būtent dėl to, kada vartotojams kyla pavojus, taip pat dėl vartotojų teisių atšaukti pirkimą, apsigalvoti arba suremontuoti ar pakeisti produktą.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad taisyklės dėl vartotojų teisių turėtų apimti viešojo transporto ir oro transporto bilietus. Pvz., galėčiau pateikti „airBaltic“ pavyzdį, kai nepaisoma keleivių teisių, o įmonė atsisako prisiimti atsakomybę už prastos kokybės paslaugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Iš tiesų yra keletas dalykų, dėl kurių verta pritarti direktyvai dėl vartotojų apsaugos, pvz., įpareigojimų suteikti informaciją tobulinimas, sutarties atsisakymo laikotarpio ilginimas, taip pat didesni pardavėjų įsipareigojimai suteikti apsaugą perkant internetinėse parduotuvėse. Turi būti dar labiau padidinta vartotojų apsauga, siekiant sukurti pasitikėjimą tarp pardavėjo ir vartotojo. Yra keletas priežasčių, kodėl susilaikiau balsuojant, būtent todėl, kad įtvirtinamos, mano nuomone, netinkamos sankcijos, nėra numatyta jokios atsisakymo teisės aukcionų internete atveju ir pirmiausia labai neaiški išnešiojamosios prekybos apibrėžtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Šis pranešimas susijęs su keturių direktyvų dėl vartotojų apsaugos sujungimu ir apima acquis communautaire nuo 2004 m. Kai kuriose srityse įtvirtinami supaprastinimai ir papildymai. Svarbu, kad būtų galima išsaugoti bet kokius aukštesnius apsaugos standartus valstybėse narėse. Vis dėlto sujungus direktyvas bus užtikrintas platesnis suderinimas. Todėl balsuojant susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už A. Schwabo pranešimą, nes manau, kad pranešime įtvirtinama teisinga pusiausvyra tarp, viena vertus, vartotojų, kurie turi būti apsaugoti nuo gamintojų ir trečiųjų šalių sukčiavimo ir nepripažįstamo elgesio apsaugos, kita vertus, gamintojams taikomo per griežto reguliavimo, įtvirtinant įpareigojimus, kurių, atsižvelgiant į įmonių dydį ir apyvartą, jie negali laikytis, išvengimo. Pateiksiu amatininko, kuris teoriškai gali dirbti ne verslui skirtose patalpose, pavyzdį: jam negali būti taikomi tie patys reikalavimai kaip didžiulei tarptautinei įmonei, kuri kasdien valdo ir sudaro tūkstančius sutarčių. Todėl orientuotas ir subalansuotas suderinimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos gamybos pagrindą, kartu užtikrinant vartotojų apsaugą, yra tinkamas kelias.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už, nes manau, kad vartotojų teisių kodifikavimas viename dokumente yra teigiamas žingsnis. Reikia paminėti kliūčių tarpvalstybinei prekybai mažinimą, taip pat pagirti pastangas užtikrinti veiksmingesnę vidaus rinką ir skatinti tarpvalstybinę prekybą, sujungiant keturias direktyvas į vieną. Direktyvos projekte yra dalykų, kuriuos galima ir reikėtų gerinti, tačiau nepaisant visko tai labai teigiamas žingsnis šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) 2008 m. spalio 8 d. pateiktu Komisijos pasiūlymu dėl vartotojų teisių siekiama sujungti keturias ankstesnes direktyvas į vieną dokumentą, remiantis „visiško suderinimo“ principu. Tiesą sakant, skirtingos taisyklės yra laikomos atgrasomąja priemone ir vartotojams, ir įmonėms, kurie perka arba parduoda kitose valstybėse.

Turint omenyje padėtį dėl vartotojų teisyno, šiuo metu šiame pasiūlyme įtvirtintas palankus požiūris dėl visiško suderinimo nėra tinkamas. Todėl būtina pakeisti jo taikymo sritį, imantis struktūrinių pokyčių. Vadovaujantis 2009 m. Parlamento rezoliucija ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto darbiniame dokumente įtvirtintu pareiškimu, palankiai vertinamas naujas visišku suderinimu pagrįstas požiūris, kitaip sakant, suderinimu, kuris taikomas konkretiems tam tikrų sutarčių aspektams, kartu išlaikant aukštą vartotojų apsaugos lygį. Tuo remdamasis palankiai balsuoju dėl pranešimo, siekdamas užtikrinti dar didesnę vartotojų teisių apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hella Ranner (PPE), raštu. (DE) Džiaugiuosi šiandienos sprendimu dėl vartotojų apsaugos. Priėmėme Europos piliečiams, įmonėms ir vidaus rinkai svarbų sprendimą. Drąsos suteikia tai, kad buvo įmanoma rasti pagrįstą požiūrį dėl dalinės daugybės Europos Sąjungos teisinių sistemų standartizacijos. Nepaisant to, Austrijos požiūriu, yra keletas probleminių aspektų, kuriuos dabar reikia skubiai aptarti ir išsiaiškinti per Parlamento, Tarybos ir Komisijos trišalio dialogo derybas: 1) į dokumentą turi būti įtrauktas viešųjų pirkimų elementas. Viešųjų pirkimų elementas reiškia, kad, pvz., jeigu kas nors paprašo kosmetologo atvykti į jo ar jos namus ir suteikti kosmetologo paslaugas (kitaip sakant, asmuo pats arba pati siekia komercinių ryšių), nebeturėtų būti taikoma atsisakymo teisė; 2) turime užtikrinti, kad MVĮ nekiltų jokios papildomos naštos, su sąlyga, kad bus užtikrinta tinkama vartotojų apsauga. Galiausiai papildoma finansinė ir administracinė MVĮ našta būtų perduodama vartotojams; 3) turėtų būti pašalinti IV ir V skyriai (atsakomybė ir nesąžiningos sąlygos), nes net po ilgų derybų nebuvo įmanoma pasiekti norimo visiško suderinimo. Juos pašalinus, būtų galima išvengti sąstingio ir sudaryti sąlygas naujoms galimybėms per trišalio dialogo derybas; 4) kalbant apie palankiai vertinamas taisykles dėl sukčiavimo internetu, vis dar būtina padaryti keletą pakeitimų, siekiant užtikrinti vartotojų apsaugos ir naštos įmonėms pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu.(DE) Balsavau už kompromisinį dokumentų rinkinį dėl vartotojų teisių, dėl kurio vyko derybos tarp frakcijų, nes buvo įmanoma priimti kai kuriuos direktyvos pakeitimus, palyginti su Komisijos pasiūlymu. Svarbu, kad direktyva vėlgi būtų grindžiama minimaliu suderinimu, o paslaugos, susijusios su sveikatos arba socialine sritimis, būtų pašalintos iš direktyvos. Taip pat priimtas pakeitimas nuotolinės prekybos srityje, kurioje vartotojų teisės atsisakyti sutarties laikotarpis iki šiol buvo savaitė, tačiau pagal Europos Parlamento pakeitimus būtų suteikiamos dvi savaitės. Pirkimas prekybos mugėse dabar taip pat laikomas tiesiogine prekyba. Austrijoje pirkimas prekybos mugėje iki šiol teisine prasme buvo vertinamas taip pat kaip ir pirkimas parduotuvėje. Tačiau kai kurie dalykai vis dar turi būti pagerinti. Šiuo atžvilgiu didžiausias prioritetas skiriamas direktyvos V skyriui, kuriuo Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija yra visiškai nepatenkinta. Turime išvengti to, kad nesąžiningų sutarčių sąlygų sąrašas būtų baigtinis – valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma padidinti savo vartotojų apsaugos lygį. Kitu atveju daugybė vartotojų valstybėse narėse, kurioms būdingos senos vartotojų apsaugos tradicijos, manytų, kad jų apsauga blogėja. Todėl taip pat balsavau už dokumento grąžinimą į komitetą, kad būtų išspręsti ir pagerinti ir šie svarbūs klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Tinkamai apsaugotas vartotojas yra laisvas pilietis, ir tai yra brandumo ženklas mūsų šiuolaikiškose demokratijose. Būtent todėl šiandien priimta direktyva yra svarbi.

Vargu ar Europos Sąjungos vartotojui, perkant internetu arba sudarant sutartį telefonu, nekils klausimas dėl jo pasirašytos ar patvirtintos sutarties atitikties. Europos Parlamentui pasirinkus 14 dienų laikotarpį dėl sutarties atsisakymo teisės, taip reaguojama į dažnai nelygiaverčius profesionalų ir vartotojų santykius. Tai aiškus ženklas pasinaudoti tomis pačiomis teisėmis visoje Europos Sąjungoje.

Gana teisinga sakyti, kad patvirtinus A. Schwabo pranešimą tuo ne visiškai patenkintos arba vartotojų grupės, kurios nepritarė visiško suderinimo principui, arba mažųjų ir vidutinių įmonių atstovai ir prekybos rūmai, kurie norėjo, kad teisės aktu būtų skatinama tik e. prekyba. Europos Parlamentas pasirinko kompromisą ir nepasidavė prieštaraujančiųjų nepagrįstoms nuomonėms. Galima nusiraminti dėl šio pasirinkimo, nes, paskutinės Europos Sąjungos apklausos duomenimis, 79 proc. apklaustų prekiautojų mano, kad priimtu teisės aktu bus daromas nedidelis poveikis jų užsienio pardavimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, norėjome užtikrinti minimalų suderinimą visiems ES vartotojams. Taip valstybės narės galėtų nustatyti arba išlaikyti aukštesnį apsaugos lygį nei ES „vidurkis“. Be to, norėjome užtikrinti aukštą visų vartotojų apsaugos lygį. Manėme, kad tinkamas teisės akto pasiūlymas būtų geras pavyzdys piliečiams parodyti, kad ES svarbūs jų interesai.

Remdamiesi sudėtingomis derybomis ir nesusipratimais, priėmėme gerus teksto pakeitimus − visų pirma įtraukėme skaitmeninį turinį, pašalinome sveikatos ir socialines paslaugas, įtraukėme juridinius ir fizinius asmenis − ir tinkamas nuostatas dėl atsisakymo teisių ir rizikos perdavimo.

Tačiau Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete balsavome prieš, nes likę trūkumai buvo per dideli. Negalėjome pritarti tekstui, kuris reikštų, kad sumažinama visų ES piliečių kaip vartotojų apsauga. Tekstas ne visiškai pagrįstas minimaliu suderinimu, o atskirų straipsnių tekstas nebuvo nei aiškus, nei pakankamai geras, norint užtikrinti, kad nebūtų sumažinta kai kurių ES piliečių kaip vartotojų apsauga. Po šiandienos balsavimo EP dokumentas grąžintas Komisijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Europos užduotis yra apsaugoti piliečių ir vartotojų Europoje interesus, ir šiandien Parlamentas galiausiai nustatė tinkamą šių teisių apsaugą. Iki šiol vartotojai per dažnai rizikavo nukentėti nuo rinkos apgaulių ir sukčiavimų, visų pirma dėl jų ribotų žinių apie savo teises. Europa tikisi, kad priėmus šią rezoliuciją visiems vartotojams bus suteikta aiški ir tiksli informacija, kuria remdamiesi jie galės priimti pagrįstus ir tikslinius sprendimus.

Bus suteikta didesnė apsauga, visų pirma prekybos internetu srityje, o visi piliečiai, kurie pirko gaminį, kuris, kaip paaiškėjo, yra kitokios formos nei jie pageidavo, galės prašyti jį pakeisti, sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties. Visos nesąžiningomis laikomos sutarties sąlygos bus įtrauktos į atitinkamą „juodąjį sąrašą“ ir negalės būti naudojamos jokioje sutartyje. Istoriškai Europa yra pagrįsta bendrąja Europos Sąjungos rinka. Dabar labiau nei bet kada anksčiau mūsų institucijos teikia pirmenybę vienodų gairių nustatymui, nes tik taip gali būti užtikrinama vis laisvesnė prekyba visiems Europos Sąjungos piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Palankiai vertinu 57 taisyklės įgyvendinimą, kad pranešimas būtų grąžinamas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui, nes taip bus užtikrinta didesnė vartotojų apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Komisija siekia supaprastinti ir užbaigti reglamentavimo sistemą dėl vartotojų teisių, todėl siūlo sujungti keturias galiojančias direktyvas į vieną teisinę priemonę. Viena vertus, šiuo pasiūlymu numatoma užtikrinti vartotojams visose 27 valstybėse narėse aukšto lygio pasitikėjimą dėl jų teisių apsaugos, o, kita vertus, numatoma, kad prekes ir paslaugas teikiančios įmonės sumažins teisines ir administracines kliūtis dėl tarpvalstybinės prekybos.

Šio pranešimo priėmimas yra dar vienas žingsnis visiško vidaus rinkos užbaigimo link, nes dabartinis teisinis susiskaldymas veikia kaip atgrasomoji priemonė ir vartotojams, ir įmonėms, kai jie nori užsiimti tarpvalstybine prekyba. Pasiūlymu numatomas visiškas suderinimas dėl sutarčių, sudaromų ne prekybai skirtose patalpose, ir nuotolinių sutarčių, visų pirma internetu sudaromų sandorių.

Kartu pranešėjas įtraukė lankstumo sąlygas, kuriomis valstybės narės gali išlaikyti aukštą vartotojų apsaugos lygį. Vartotojų ir įmonių teisių ir pareigų rinkiniui taikant vieną teisinę sistemą, bus galima užtikrinti supaprastintą vidaus rinkos sandorių augimo tinklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, naujos taisyklės, skirtos dabartiniams ES teisės aktams dėl vartotojų teisių atnaujinti, turi apimti visų rūšių pirkimus: ar tai būtų telefonu, ar internetu, ar parduotuvėje, ar į namus. Pakeitimais turėtų būti paskatintas vartotojų pasitikėjimas perkant kitose šalyse bei užtikrintos vienodos sąlygos įmonėms, tokiu būdu pilnai išnaudojant bendrosios rinkos potencialą. Kita vertus, naujosios taisyklės turi būti subalansuotos taip, kad netaptų nepakeliama našta mažoms ir vidutinėms verslo įmonėms. Vartotojų apsauga yra labai svarbi. Tik rimtai žiūrint į vartotojų apsaugos lygius galima būtų pasiekti visišką suderinimą. Taip pat svarbu, kad piliečiai žinotų savo teises. Tai viena iš problemų visoje Europoje, bet ypatingai mano šalyje. „Eurobarometer“ apklausos, kurios iniciatorė yra EK, duomenimis didžioji dauguma lietuvių norėtų sužinoti daugiau apie savo, kaip vartotojų, teises. Pagal apklausą ⅔ visų lietuvių (66 %) mano, jog Lietuvos teisinė sistema nesuteikia tinkamos apsaugos skiriant bausmes įmonėms, kurios juos apgavo ar sukčiavo. Žinia aiški. Mes negalime to ignoruoti. Statistika taip pat parodė mažą pasitikėjimą vyriausybe ir ES informacijos biurais – mažiau nei 7 % visų lietuvių pasitiki šiomis institucijomis, kurios teikia jiems teisingą informaciją bei pataria jiems vartotojų teisių srityje. To negalima taip palikti. ES turi veikti dabar.

 
  
  

Pranešimas: Giles Chichester (A7-0039/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu šiam pranešimui, nes ryšiai, infrastruktūra ir elektroninės paslaugos yra labai svarbūs dabartinei visuomenei ir todėl, kad Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra atliko svarbų darbą ir vis dar jį vykdo, visų pirma kibernetinio saugumo srityje. Todėl jos įgaliojimų ir pareigų išplėtimas yra pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra atlieka ypatingą vaidmenį, remdama valstybių narių pastangas bendrauti šioje srityje ES lygmeniu. Informacinės ir ryšių technologijos tapo neatsiejama ekonomikos ir pačios visuomenės dalimi. Joms kyla valstybių sienų nepaisančios grėsmės dėl jų tarpusavio sąsajų ir priklausomybės nuo kitų infrastruktūrų bei nesugebėjimo užtikrinti savo saugumo ir atsparumo, remiantis vien tik nacionaliniais metodais. Pranešime skiriamas dėmesys Europos apsaugai nuo kibernetinių atakų ir IT sistemų sutrikdymo, padidinant pasirengimo, saugumo ir atsparumo lygį. Balsavau už šį pranešimą, nes juo siekiama sukurti IT tinklą ir duomenų saugumo kultūrą, kuri bus naudinga piliečiams, įmonėms ir viešojo sektoriaus organizacijoms Europos Sąjungoje. Manau, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros įgaliojimai yra būtini, kad Europos Sąjunga, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai sukurtų reikiamą pasirengimo lygį, taip pat pajėgtų užkirsti kelią ir aptikti duomenų apsaugos problemas ir veiksmingiau į jas reaguotų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Nors Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimai baigiasi 2012 m. kovo 13 d., Europos Sąjunga vis tiek turi imtis priemonių šioje srityje. Todėl buvo būtina pratęsti agentūros įgaliojimus, nes taip bus užtikrintas suderinamumas ir tęstinumas tinklų ir informacijos apsaugos atžvilgiu. Taip paaiškinama, kodėl balsavau už šį tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo pratęsiami Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (toliau – ENISA) įgaliojimai, kol bus priimtas naujas reglamentas dėl atnaujintų šios agentūros veiklos nuostatų ir darbo principų. ENISA buvo įsteigta 2004 m. penkerių metų laikotarpiui siekiant užtikrinti aukštą ir veiksmingą ES tinklų ir informacijos saugumo lygį, taip prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos funkcionavimo. Pastarųjų metų kibernetinės atakos valstybėse narėse verčia persvarstyti ir performuluoti agentūros įgaliojimus, siekiant sukurti lankstesnį reagavimo pajėgumą ir sustiprinti agentūros veikos efektyvumą. Vienas iš pagrindinių ES skaitmeninės darbotvarkės tikslų yra suteikti visiems ES piliečiams galimybę naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kartu užtikrinant pasitikėjimą internetu ir jo saugumu. Modernizavus Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą, bus surenkama naujausia visų Europos šalių informacija ir skatinama dalytis gerąja patirtimi, Europos Sąjunga ir valstybės narės bus geriau pasirengusios užkirsti kelią tinklų ir informacijos saugumo problemoms, jas aptikti ir geriau į jas reaguoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Pritariau Gileso Chichesterio pranešimui dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros įsteigimo jos veiklos trukmės atžvilgiu, nes manau, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) tapo Europos Sąjungos ekonomikos ir visos visuomenės pagrindu. IRT kyla valstybių sienų nepaisančios grėsmės, ir jos keičiasi, plečiantis technologijoms ir rinkai. Kadangi IRT yra visuotinės, tarpusavyje susijusios ir priklausomos nuo kitos infrastruktūros, jų saugumas ir atsparumas negali būti užtikrinti, remiantis vien tik nacionaliniais ir nesuderinamais metodais. Kartu sparčiai plečiasi su tinklais ir informacinėmis sistemomis susiję uždaviniai. Tinklai ir informacinės sistemos turi būti veiksmingai apsaugoti nuo bet kokių įsilaužimų ir pažeidimų, įskaitant žmonių vykdomas atakas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku su būtinybe pratęsti Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros įgaliojimus. Šios įstaigos, kurią 2004 m. Europos Sąjunga įsteigė penkerių metų laikotarpiui, įgaliojimai dabar turi būti toliau pratęsiami, siekiant pritaikyti ją prie dabartinių poreikių ir saugumo pavojų. Iš tiesų vis didesniu kompiuterinių ryšių naudojimu palengvinamas daugelio žmonių darbas, tačiau dažnai keliamas ir pavojus, visų pirma vaikams. Reikalingos tikslios taisyklės, skirtos vartotojams apsaugoti. Tačiau norint pakeisti teisės aktus reikia daugiau laiko, ir būtent todėl būtina pratęsti agentūros įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. (RO) Nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą, nes manau, kad būtina pratęsti Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros įgaliojimus iki 2013 m. Ši agentūra buvo įkurta 2004 m. kovo mėn. penkerių metų laikotarpiui, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2012 m. kovo mėn. Pirmiausia buvo siekiama užtikrinti veiksmingą ES IT tinklų apsaugą. Kadangi gyvename pasaulyje, kuris tapo vis labiau priklausomas nuo interneto, turime daugiau žinoti apie interneto saugumo problemą, nes elektroniniai nusikaltimai nėra vien tik virtualūs, jais daromas realus poveikis mūsų gyvenimams. Šis klausimas įtrauktas ir į NATO darbotvarkę, buvo sukurta ES ir JAV darbo grupė dėl kovos su IT nusikaltimais ir apsaugos, ir tai yra labai svarbus žingsnis, siekiant apsaugoti IT infrastruktūrą. Tikrai manau, kad mums vis dar reikalinga Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. Su malonumu balsavau už Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimų pratęsimą iki 2013 m. rugsėjo mėn. Ši agentūra buvo įkurta 2002 m. pradiniam penkerių metų laikotarpiui. ENISA įgaliojimai yra svarbūs, nes ES ją įkūrė, kad ji atliktų labai konkrečias technines ir mokslines užduotis informacijos apsaugos srityje. Tokia agentūra svarbi siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, kuria daromas poveikis būtent piliečių ir įmonių, besinaudojančių plačiajuoste prieiga, elektronine bankininkyste, e. prekyba ir mobiliaisiais telefonais, kasdienei veiklai.

Turint omenyje, kad informacinių sistemų atakos vis dažnesnės, labai svarbu dabar nustatyti veiksmingas apsaugos priemones, siekiant apsaugoti Europos informacinių sistemų integralumą. ES turi vadovautis principu „iš viršaus į apačią“, kad būtų apsaugotas informacinės visuomenės sektorius. Valstybės narės pačios negali to veiksmingai padaryti. Apskaičiuota, kad ENISA dabartinių įgaliojimų pratęsimui reikalingos lėšos sudarytų 12 698 mln. EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Tinklų ir informacijos apsauga kelia vis didesnį rūpestį ne tik priimantiems politinius sprendimus, bet ir visiems tiems, kurie vis labiau jais naudojasi bendraudami tarpusavyje ir su valstybių institucijomis.

Tokio paties rūpesčio ir dėmesio, kokio kažkada valstybės siekė tiriant korespondencijos pažeidimus, dabar turėtų būti reikalaujama naujų formų ryšių apsaugos srityje. Šie ryšiai sudėtingesni, todėl juos būtina nuolat stebėti ir atnaujinti.

Pritariu Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros įgaliojimų pratęsimui 18 mėnesių, kaip siūloma Komisijos ir balsuota parlamentiniame komitete, kad būtų surengtos aktyvios ir veiksmingos Europos Sąjungos institucijų, įtraukiant darbuotojus, diskusijos dėl agentūros uždavinių, prioritetų ir pareigų, taip pat kad būtų išvengta teisinių spragų, kurių atsirastų, jeigu nebūtų pratęsti įgaliojimai.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Pranešime kalbama apie pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Reglamentą (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantį Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA). ENISA buvo įsteigta 2004 m. penkerių metų laikotarpiui, ja buvo siekiama paremti vidaus rinkos veikimą, kontroliuojant tinklų apsaugą ir užtikrinant informacijos srautą ES. Plačiai naudojantis kompiuterių įrenginiais ir supaprastinus tinklus, taip pat užtikrinus jų lankstumą, buvo įvykdytos pirmosios vadinamųjų kompiuterių fanatikų atakos, dėl kurių kilo pavojus tinklų ir informacijos apsaugai.

Neseniai pasaulį šokiravo „Wikileaks“ tinklalapyje atskleista informacija. 2009 m. kovo mėn. Komisija paprašė ENISA paremti valstybes nares, joms siekiant apsisaugoti nuo kibernetinių atakų ir trikdymų. Tų pačių metų liepos mėn. valstybės narės pritarė ENISA įgaliojimų pratęsimui. Turėdamas omenyje, kad su tinklų apsauga ir informacijos srautu susiję klausimai užima svarbiausią vietą Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (strategija „Europa 2020“), norėčiau išreikšti savo pritarimą ENISA įgaliojimų pratęsimui dar 18 mėnesių.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pripažįstame tinklų ir informacijos apsaugos svarbą daugybėje veiklos sričių, kurios šiandien yra svarbios socialine prasme. Tačiau priemonės, kuriomis užtikrinama ši apsauga, negali būti atskirtos nuo politinės ir socialinės aplinkos, kurioje jos kuriamos ir įgyvendinamos. Pirmiausia negalime nepaisyti to, kad ne visada buvo tinkamai užtikrinamas prigimtinis požiūris dėl apsaugos ir kibernetinės erdvės stebėjimo stiprinimo ir gerbiamos visuomenės teisės, laisvės ir garantijos.

Manome, labai svarbu, kad ES remtų didžiulių tarptautinių įmonių, pirmaujančių technologijų, kuriomis valstybės galėtų stebėti interneto vartotojus, srityje, mokslinių tyrimų programas, įkurdama ir plėtodama tokias agentūras kaip ENISA, kuri sumokės už tų pačių technologijų naudojimą. Kadangi internetas pripažintas viena iš svarbiausių viešųjų erdvių XXI amžiuje, svarbu kaip įmanoma labiau ja pasinaudoti, o ne leisti pasisavinti šią erdvę ekonomikos galingiesiems, nes taip nauda būtų teikiama tik nedaugeliui subjektų, pasinaudojant didžiąja dauguma ir jos socialine pažanga.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimų pratęsimas ir jos išteklių stiprinimas, siekiant užtikrinti aukštesnį informacijos tinklų apsaugos lygį ES, manoma, yra požiūrio dėl apsaugos didinimo, kuriuo ne visada tinkamai gerbiamos visuomenės teisės, laisvės ir garantijos, dalis.

Turime apsisaugoti, kad prisidengiant siekiu geriau stebėti kibernetinę erdvę nebūtų sukurta priemonė žmonėms valdyti ir slopinti. Internetas ir įvairūs jo įrankiai patys savaime nėra kenkiantys. Problema kyla dėl to, kokiomis politinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis jie naudojami. Šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad ES remtų didžiulių tarptautinių įmonių, kurios užima pirmaujantį vaidmenį technologijų srityje, mokslinių tyrimų programas, kurias taikydamos valstybės institucijos galėtų sekti interneto vartotojus, kartu sukuriant ir plėtojant tokias agentūras kaip ENISA, kuri sumokės už tų pačių technologijų naudojimą.

Internetas yra pripažįstamas viena svarbiausių viešųjų erdvių XXI amžiuje. Tačiau nepakanka visos šios priežiūros, siekiant išvengti šio erdvės, kuri buvo sukurta panaudojant žmonių žinias, pasisavinimo, kad ji būtų pasitelkiama ekonomikos galingųjų politikai vykdyti ir jų privačiam naudojimui palengvinti...

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Teisinga, kad dėl G. Chichesterio pranešimo balsuojame tą dieną, kai sužinojome, jog ES institucijos tapo plataus masto kibernetinės atakos taikiniu. Informacijos apsauga tampa vis svarbesnė visiems mūsų piliečiams, ir džiaugiausi galėdamas balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi Talino ministrų konferencijos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos klausimais pirmininkaujančios valstybės narės išvadose pareikšta, kad siekiant spręsti naujas ir ilgalaikes problemas ateityje, reikia išsamiai persvarstyti ir performuluoti agentūros (ENISA) įgaliojimus, kad būtų galima labiau sutelkti dėmesį į ES prioritetus bei poreikius, sukurti lankstesnį reagavimo pajėgumą, Europos mastu ugdyti gebėjimus ir kompetenciją, paremti agentūros veiklos efektyvumą bei bendrą poveikį. Tokiu būdu ENISA galėtų nuolat būti naudinga kiekvienai valstybei narei ir apskritai Europos Sąjungai. Komisija siūlo reglamentą, kuriuo dabartiniai agentūros įgaliojimai būtų pratęsti 18 mėnesių, kad aptarimui dėl naujų Agentūros nuostatų persvarstymo liktų pakankamai laiko. Reglamentu (EB) Nr. 460/20041 Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (toliau – ENISA) buvo įsteigta 2004 m. kovo mėn. penkeriems metams, pirmiausia siekiant užtikrinti aukštą ir veiksmingą Europos Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo lygį bei siekiant Europos Sąjungos piliečių, vartotojų, įmonių ir valstybinio sektoriaus organizacijų labui formuoti tinklų kultūrą ir informacijos apsaugą, tuo prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos funkcionavimo. Reglamentu (EB) Nr. 1007/20082 ENISA įgaliojimai pratęsti iki 2012 m. kovo mėn.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Galiu tik visiškai pritarti pasiūlytam pakeitimui dėl Reglamento (EB) Nr. 460/2004, įsteigiančio ENISA (Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą), jos veiklos trukmės atžvilgiu. Balsavau už šį pasiūlymą, nes esu įsitikinęs dėl to, koks svarbus šis darbas ryšių apsaugos atžvilgiu, taip pat dėl jai skiriamos jurisdikcijos kovoti su elektroniniais nusikaltimais, kaip įtvirtinta pakeitime. Tiesą sakant, pratęsus jos veiklos trukmę, mano nuomone, bus išvengta teisinės spragos pavojaus. Puikiai žinodamas, kad ENISA atliekamu darbu labai paisoma bendruomenės interesų, tikiuosi, kad jai bus skiriami didesni ištekliai.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantį Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą, jos trukmės atžvilgiu. Palankiai vertinu per pirmąjį svarstymą pasiektą susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) dabar yra sudėtinė Europos Sąjungos ekonomikos ir visuomenės dalis. Šiandien dėl besitęsiančios žiniasklaidos ir informacinių sistemų plėtros IRT vis labiau kyla pavojų, kurie negali būti veiksmingai įveikti vien tik nacionaliniu lygmeniu.

Todėl palankiai įvertinkime Komisijos pasiūlymą iš esmės reformuoti Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA) ir pratęsti jos įgaliojimus dar 18 mėnesių, ir taip galėsime įveikti pavojų dėl pavojingo teisinio vakuumo. Žinoma, apsaugos reikalavimų išplėtimas reiškia išlaidas įmonėms, kurios aktyviai veikia ES, ir dėl to kyla plataus masto susiskaldymas ir konkurencijos trūkumas Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Vis dėlto didėjant priklausomumui nuo tinklų ir informacinių sistemų pajėgumai išspręsti problemas vis dar atrodo nepakankami.

Todėl ENISA turi perkelti savo įsipareigojimus, priimdama strategijas, kuriomis būtų siekiama nustatyti su tinklų ir informacijos apsauga susijusius pavojus ir pažeidimus, taip suteikiant mums galimybę nustatyti ir susidoroti su uždaviniais, su kuriais turėsime susidurti artimoje ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Komisijos pasiūlymas pratęsti Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimus 18 mėnesių yra tikrai pagrįstas, nes taip ES institucijose bus surengtos būtinos diskusijos dėl agentūrai kylančių uždavinių, jos prioritetų ir pareigų , kurios apims visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant visuomenę, ir taip bus išvengta teisinio vakuumo, kuris susidarytų, jeigu nebūtų pratęsti įgaliojimai.

Informacijos tinklų apsauga yra visų tų, kurie jais naudojasi, prioritetas. Kalbant apie apsaugą, turime išlaikyti tokį patį dėmesį, kuris buvo skiriamas ryšiams praeityje; jie yra labiau pažengę technologijų srityje, todėl reikalinga papildoma priežiūra.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) buvo įkurta 2004 m. Jos užduotis užtikrinti tinklų ir informacijos apsaugą ES. Ja remiantis taip pat turi būti išplėtota tinklų ir informacijos apsaugos kultūra tarp piliečių, vartotojų, įmonių ir viešųjų organizacijų Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į patikrinimą, kuris neseniai buvo atliktas dėl elektroninių nusikaltimų, turi būti įmanoma užtikrinti apsaugą ekstremaliųjų padėčių atvejais. Tačiau, mano nuomone, nevisiškai aišku, kokiu mastu tai įmanoma iš tikrųjų padaryti praktikoje. Nebalsavau už pranešimą, nes kyla pavojus, kad piliečiai gali patirti papildomų išlaidų, nesuteikiant jiems jokios apčiuopiamos naudos.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Nepaisydama finansų krizės, ES leido sau ir iki šiol leidžia įsteigti papildomas įstaigas – kiekvienam klausimui ir kiekvienai problemai spręsti sukuriama nauja agentūra. 2005 m.–2009 m. ES agentūrų biudžetas padidėjo daugiau nei du kartus, o darbuotojų skaičius padidėjo 65 proc. Tačiau kyla didžiulis klausimas dėl jų teikiamos pridėtinės vertės. Matant rezultatus, norima daugiau, o jų stebėsena yra nepakankama. Mokesčių mokėtojai ES agentūroms turi sumokėti vidutiniškai 579 mln. EUR per metus. Labai nepritariu naujų agentūrų įsteigimui. Nepriimtina, kad mokesčių mokėtojai turi remti valstybių narių pareigūnus ir jų labai lengvą darbą beprasmėse agentūrose. Todėl balsavau prieš pranešimą dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros įsteigimo. Komisija turi per daug apmokytų pareigūnų šiai užduočiai atlikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Europai reikalinga sistema, kuria būtų apsaugomi kompiuteriniai ir informacijos tinklai; šią apsaugą užtikrina ENISA, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra. G. Chichesterio pranešimas yra tikras Europos Sąjungos institucijų, kurios siekia pratęsti jos įgaliojimus ir padidinti darbuotojų skaičių, skiriant didesnius išteklius, taip pat suteikti daugiau svarbos kovai su elektroniniais nusikaltimais, kad būtų užtikrinta geresnė informacinių sistemų apsauga, kompromisas. Būtent todėl, kad svarbu užtikrinti saugumą šioje srityje, nes gyvename skaitmeniniame amžiuje, ir balsavau už reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pritariu šiam pakeitimui dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimų. Vis dar reikia iš esmės aptarti agentūros įstatyminės reformos procesą, todėl turi būti pratęsti agentūros įgaliojimai, kurie galioja iki 2010 m. kovo 13 d.

Tiesą sakant, būtina patvirtinti pratęsimą, taip suteikiant Parlamentui ir Tarybai pakankamai laiko surengti diskusijas, kad būtų išsaugotas agentūros veiklos nuoseklumas ir tęstinumas. Šiuo atžvilgiu balsavau už šį pakeitimą, kuriame teigiama, kad agentūros įgaliojimai turėtų būti pratęsti iki 2013 m. rugsėjo 13 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Tinklų ir informacijos stiprinimas yra labai svarbus klausimas. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad būtų pakankamai laiko diskusijoms, kurių vienas iš tikslų pasiekti, kad būtų kruopščiai vykdomas Europos tinklų ir informacijos agentūros (ENISA) įstatyminės reformos procesas, todėl balsavau už agentūros įgaliojimų pratęsimą iki 2013 m. rugsėjo 13 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Pagal įprastą teisėkūros procedūrą, t. y. pirmąjį svarstymą

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0520),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0297/2010),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0039/2011),

1) priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, perimdamas Komisijos pasiūlymą;

2) ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3) paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Vis didesniam kiekiui privačios informacijos, kuri kasdien visame pasaulyje cirkuliuoja kompiuteriniuose tinkluose, kyla galima grėsmė, jeigu ji būtų pažeista. Todėl manau, kad šiandien priimtu tekstu bus padedama padidinti pažeidžiamos informacijos apsaugą, kuri mums reikalinga. ENISA, Europos Sąjungos agentūrai, kuri atsakinga už informacijos apsaugą, turi būti suteiktas didesnis vaidmuo, kovojant su elektroniniais nusikaltimais, ir tai turi būti daroma kartu supaprastinant administracines procedūras. Užbaigdama pakartosiu, kad tokios pozicijos laikomasi ir mano šalyje, kuri siekia padidinti agentūrai skiriamus išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) 2004 m. penkeriems metams įsteigta Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra. Jos 57 darbuotojai siekia išplėtoti tinklų ir informacijos apsaugą, kad būtų užtikrintas piliečių, vartotojų ir įmonių, taip pat viešųjų organizacijų Europos Sąjungoje saugumas. Jos užduotys apima ir rizikos analizę, ir prevencines priemones. Atsižvelgiant į besitęsiančią ir vis greitesnę informacinių ir ryšių technologijų plėtrą, buvo nustatyta, kad ši agentūra bus reikalinga ir ateityje. Tačiau jau kurį laiką raginau peržiūrėti ES agentūras, atsižvelgiant į jų veiklą. Jau yra pateikta pasiūlymų dėl visos sistemos peržiūros, ir nebalsuosiu už šios agentūros įgaliojimų pratęsimą, kol nebus užbaigta tokio pobūdžio peržiūra.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0224/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Kovo 11 d. Japonijoje įvyko vienas siaubingiausių jos patirtų žemės drebėjimų, per kurį žuvo ir dingo tūkstančiai žmonių, padaryta didžiulė materialinė žala, įvyko labai rimta branduolinė avarija, kuri turėjo įtaką Fukušimos atominei elektrinei, kuri taip pat kelia naują grėsmę. Todėl Europos Sąjunga turi imtis veiksmų ir suteikti visą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą, kurios reikia Japonijai ir nukentėjusiems regionams. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariau šiai rezoliucijai. Japoniją ištiko didelio masto gamtinė nelaimė kartu iššaukusi ir didžiulę branduolinę avariją, kurios masto kol kas neįmanoma realiai įvertinti ir kuri turės dešimtmečiais truksiančius padarinius žmonių sveikatai ir aplinkai. Europos Sąjunga nedelsdama pasinaudojo turimomis civilinės saugos priemonėmis skubiai koordinuojant humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą. Ši nelaimė turėtų tapti atskaitos tašku išsamiai įvertinant ir persvarstant atominės energetikos saugumo klausimus. Atominė energetika susijusi ne tik su pačių jėgainių eksploatavimu, bet ir su šimtmečiais trunkančių branduolinio kuro atliekų saugojimu. Japonijoje per žemės drebėjimą buvo pažeistos požeminės branduolinio kuro atliekų saugyklos, tai leidžia manyti, jog iki šiol vyravęs požiūris, kad atliekų laidojimas yra pats saugiausias jų neutralizavimo būdas iš esmės nepasitvirtina, ir kad atliekų saugyklos gali tapti dideliu pavojaus šaltinių žmonių sveikatai bei aplinkai. Manau, kad būtina pradėti aktyvias diskusijas ES viduje ir tarptautiniu lygmeniu, kad būtų galima užtikrinti aukščiausią jau eksploatuojamų atominių jėgainių ir atliekų saugojimo lygį bei rimtai apsvarstyti planuojamų statyti atominių elektrinių naudą ir įvertinti galimus pavojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Baudis (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame parodomas Europos žmonių solidarumas su Japonija. Parlamentas pabrėžia japonų drąsą per šią krizę, kuri yra pati rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ir kuri turėjo tokį didžiulį poveikį jų šaliai. Būdami Japonijos draugai, europiečiai nedelsdami pranešė apie savo pareigą ištiesti pagalbos ranką nukamuotai tautai. Tačiau salynas susidūrė su atomine problema, kuri kelia didžiulį nerimą ir kuriai turime sutelkti visą savo dėmesį. Europa turi suteikti visą savo pagalbą ir žinias Japonijos valstybės institucijoms, siekiant išvengti katastrofos, kuri sukeltų siaubingus padarinius, kuriuos visi, deja, puikiai žinome.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Kaip baskė, norėčiau išreikšti savo užuojautą Japonijos žmonėms; pasakyti jiems, kad jų kovoja su dabartimi kilus nelaimei ir orumu, su kuriuo jie žvelgia į ateitį, įrodoma jų didybė. Norėčiau pareikšti užuojautą visų žuvusiųjų arba dingusiųjų be žinios šeimoms. Europa ir toliau turi teikti jiems visą žmogišką ir materialinę pagalbą, kuri jiems reikalinga ir tada, kai apie jų nelaimę nebeskelbiama žinių antraštėse, kad jie vėl galėtų būti didi šalis ir didi tauta, kokia visada buvo.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Japonijos, nes manau, kad mūsų pareiga parodyti solidarumą su tauta, kuri patyrė trigubą nelaimę ir prarado daugybę savo piliečių. Deja, dar neaiškios šios tragedijos pasekmės. Vis dėlto kilus nelaimei Japonijoje, visų pirma avarijai Fukušimoje ir po to kilusiai ekstremaliajai padėčiai, į darbotvarkę grąžintas klausimas dėl branduolinės energijos reikalingumo ir jos padarinių. Kartu tvirtai manau, kad neturėtume per daug dramatizuoti to, kas nutiko, ir dėl emocijų pamiršti branduolinės energijos klausimą. Mano nuomone, Europai reikalinga branduolinė energija, ir turėtų būti priimtas pragmatiškas požiūris šiuo klausimu, o ne sprendimas skubiai uždaryti atomines elektrines.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą ir paramą Japonijos tautai po daug žmonių gyvybių nusinešusios stichinės nelaimės ir katastrofos Fukušimos branduolinėje elektrinėje. Nuniokotai Japonijai ir jos regionams būtina visokeriopa pagalba ir parama – tiek humanitarinė, tiek finansinė, tiek techninė. Džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga nedelsdama pasinaudojo civilinės saugos priemonėmis savo skubiai pagalbai koordinuoti. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nelaimė Fukušimos atominėje elektrinėje verčia apmąstyti Europos branduolinės energijos situaciją ir ateitį. Europos Parlamente taip pat turėtume apsvarstyti ir įvertinti atominių jėgainių riziką prie išorinės Europos Sąjungos sienos. Visos Europos Sąjungos valstybės narės turėtų susimąstyti ir imtis veiksmų dėl jų šalyse esančių atominių jėgainių dėl galimos radiacijos grėsmės visai Europai. Pavyzdžiui, Vokietija iš karto po Japonijos įvykių uždarė savo atominių reaktorius, kurie buvo pastatyti anksčiau nei 1980 metais, ir toliau, atsižvelgdami į specialistų tyrimus ir žinias, tariasi dėl naujų branduolinės energijos alternatyvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Norėčiau parodyti savo solidarumą su Japonijos žmonėmis, pergyvenusiais žemės drebėjimą ir cunamį, kurie kovo mėn. kilo šiaurės rytų Japonijoje. Dėl rimtų defektų atominėse elektrinėse kyla baimė dėl atominių nelaimių, ir esame priversti peržiūrėti branduolinės saugos standartus Europoje. Norėčiau paraginti surengti rimtas diskusijas dėl saugios branduolinės energijos būtinumo Europoje ir dėl to, kad Europai reikalingas šis energijos išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Šiuo metu Japonija sukrėsta. Po gaivalinės nelaimės viena po kitos kyla branduolinės avarijos. Ši krizė yra pati rimčiausia, kokią Japonija patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo. Aukų skaičius sudaro dešimtis tūkstančių, o materialinė žala yra didžiulė, ją vis dar sunku apskaičiuoti. Europos Sąjunga turi pateikti krizės rimtumą atitinkantį atsaką. Japonijai skubiai reikalinga pagalba. Raginame Komisiją vadovauti ir koordinuoti Europos Sąjungos solidarumo pastangas. Europa turi imtis aiškių, skubių ir veiksmingų veiksmų, atsižvelgdama į trumpalaikes ir ilgalaikes perspektyvas. Kalbant apie Fukušimos atominę elektrinę, Europos Sąjungos nerimas yra pagrįstas. Europos Sąjungos vykdomoji valdžia turi į tai reaguoti, reikalaudama nepriklausomu ir skaidriu būdu atlikti daugybę avarijos testų dėl visos Europos atominės infrastruktūros. Galiausiai negalime kolektyviai neapsvarstyti savo energetikos politikos. Iš Europos tikimės plataus masto ir galutinių sprendimų dėl energijos taupymo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos efektyvumo kriterijų, taip pat dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, kurie dažnai sudaro mažiau nei 3 proc. BVP.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad Europos Parlamentas ir visa Europos Sąjunga turi parodyti savo solidarumą, reaguodama į Japonijoje kilusius siaubingus įvykius. ES ir jos valstybės narės turi skubiai reaguoti ir suteikti humanitarinę pagalbą, kurios reikia, siekiant padėti Japonijos gyventojams įveikti žemės drebėjimo padarinius. Taip pat, manau, labai svarbu, kad būtų tinkamai ištirta labai rimta branduolinė avarija, kurią sukėlė ši gaivalinė nelaimė, siekiant išvengti tokių nelaimių ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuria parodomas solidarumas su nukentėjusiaisiais nuo žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės avarijos, nuniokojusių Japoniją, ir kuria ES ir valstybės narės raginamos skubiai teikti visą įmanomą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą nukentėjusiems regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kovo 11 d. Japonijoje įvyko galingas žemės drebėjimas, po kurio kilo cunamis, sukėlęs didžiausią šalies istorijoje branduolinę krizę, per kurią Fukušimos atominei elektrinei padaryta rimta struktūrinė žala, ir nuo tada jaučiamas neišvengiamas pavojus, kad gali kilti didžiulio masto branduolinė nelaimė. Per šią nelaimę žuvo tūkstančiai žmonių, ir ji yra didžiausia tragedija Japonijoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Šiuo metu norėčiau prisijungti prie šio Parlamento, pritardamas visiškam solidarumui su Japonijos žmonėmis, ir norėčiau išreikšti užuojautą aukų šeimoms ir visiems tiems, kurie nukentėjo nuo nesuvokiamo dydžio nelaimės.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Tarptautinė bendruomenė labai liūdi dėl neseniai Japonijoje įvykusios beprecedentės gaivalinės nelaimės, o Europos Sąjungos institucijos ne tik parodė solidarumą, bet ir pasiūlė techninę ir humanitarinę pagalbą. Po Fukušimos atominėje elektrinėje kilusių problemų energetikos klausimai vėl grąžinti į darbotvarkės pradžią.

Iš tiesų 30 proc. ES suvartojamos energijos yra branduolinės kilmės; yra tokių šalių kaip Prancūzija, kuriose vietos produkcija sudaro 80 proc., ir tokių šalių kaip Portugalija ir Austrija, kuriose nėra atominių elektrinių. Parlamentas keletą kartų surengė diskusijas dėl šio klausimo ir priėjo prie išvados, kad nepaisant aplinkos apsaugos klausimų ES ir jos valstybės narės turi skatinti ir paremti vadinamosios „švarios energijos“ gamybą.

Todėl nuoširdžiai pritariu šiai rezoliucijai, kuria siekiama, viena vertus, pirmiausia sudaryti planą dėl Europos Sąjungos įmonių elektrinių saugumo patikrinimo ir, kita vertus, iš esmės padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, kad jie taptų pagrindiniu energijos šaltiniu ES. Taip pat turėtume pabrėžti būtinumą užtikrinti energijos efektyvumą ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pasiūlyme dėl rezoliucijos dėmesys skiriamas tam, kam šiuo metu skiriame didžiulę svarbą: parodomas visiškas solidarumas su Japonijos žmonėmis, visų pirma su nukentėjusiaisiais nuo šalį nuniokojusios nelaimės, ir jų šeimomis. ES turėtų konkrečiu būdu parodyti savo solidarumą, suteikdama įvairių formų pagalbą, kuri reikalinga atitinkamose srityse, tą darant kartu su Japonijos valstybės institucijomis. Todėl pritarėme rezoliucijai ir už ją balsavome.

Be rezoliucijos, kyla klausimų dėl atominio saugumo, taip pat dėl to, ko reikia pasimokyti iš to, kas nutiko Fukušimos atominėje elektrinėje, ir mums pavyko iškelti šiuos klausimus per diskusijas. Visų pirma būtina peržiūrėti ir, jeigu būtina, pritaikyti ES valstybių narių atominėse elektrinėse esantį perteklių saugumo sistemose. Taip pat būtina surengti plačias visos visuomenės diskusijas dėl energetikos, mūsų dabartinių ir būsimų poreikių ir dėl to, kaip juos geriausiai patenkinti. Tai turėtų būti daroma aiškiai, pateikiant informaciją apie įvairių rūšių energijos poveikį, galimybes ir apribojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome už solidarumą su Japonijos valdžia po trejopos nelaimės – žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės avarijos – kuri smogė šaliai. Bendroje visų frakcijų pateiktoje rezoliucijoje Parlamentas prašo ES ir jos valstybių narių suteikti Japonijai visą įmanomą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą.

Per kovo 11 d. Japonijoje kilusį siaubingą žemės drebėjimą ir cunamį žuvo ir dingo be žinios tūkstančiai žmonių, taip pat padaryta didžiulė materialinė žala. Dėl nelaimės taip pat kilo labai rimta branduolinė avarija, kuri turėjo padarinių Fukušimos atominei elektrinei ir kelia naują grėsmę.

Todėl norėtume parodyti visišką solidarumą su nukentėjusiaisiais nuo šios trejopos nelaimės, nors dar nevisiškai nustatytas žuvusiųjų ir materialinės žalos mastas.

Be to, norėtume pabrėžti Japonijos žmonių „mobilizaciją, drąsą ir ryžtą“, kilus šiai nelaimei, ir raginame ES ir jos valstybes nares pirmiausia suteikti Japonijai ir nukentėjusiems regionams visą įmanomą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Salvatore Iacolino (PPE), raštu. (IT) Japonijos gyventojų susitvardymas ir tinkamas elgesys yra vienintelė paguoda per šią apokalipsę, ir žiniasklaida parodė tai visam pasauliui. Tai nesibaigianti nelaimė, per kurią labiausiai matomos žmogaus ribos, kurios yra nepaprastai aktualios, susidūrus su nepalenkiama gamtos jėga. Visuotinis solidarumas ir dosniai teikiama konkreti pagalba yra tinkamas ir pareigingas tarptautinės bendruomenės atsakas. Visi prisiminsime didvyrišką tų savanorių – daugiausia į pensiją išėjusių gaisrininkų – kurie atidavė savo gyvybes, kad padėtų numalšinti ugnį Fukušimos reaktoriuose, pavyzdį. Tai pavyzdys Japonijai ir mums visiems, kuriuo pabrėžiamas būtinumas Europai priimti strategiją dėl gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių. Kaip ir paaiškinau, tvirtai pritariu rezoliucijai dėl Japonijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi šių metų kovo 11 d. Japoniją ir Ramiojo vandenyno regioną nuniokojo žemės drebėjimas ir cunamis, per kuriuos žuvo ir dingo tūkstančiai žmonių bei padaryta didžiulių materialinių nuostolių, ši nelaimė Fukušimos branduolinėje elektrinėje sukėlė ypatingai didelę branduolinę avariją, kuri kelia naują grėsmę, remiantis Japonijos ministro pirmininko Naoto Kano pranešimu, šalį ištiko sunkiausia krizė per 65 metus, t. y. nuo Antrojo pasaulinio karo. Tuo pačiu norėčiau pareikšti užuojautą ir paramą Japonijos tautai po šios daug žmonių gyvybių nusinešusios stichinės nelaimės ir katastrofos. Džiaugiuosi, kad ir EP reiškia japonų tautai ir Japonijos vyriausybei visapusišką paramą ir nuoširdžią užuojautą šios trigubos katastrofos, per kurią nusineštų gyvybių skaičius ir materialiniai nuostoliai dar nėra galutinai įvertinti, aukoms, taip pat palankiai vertina japonų tautos ir valdžios susitelkimą, drąsą ir ryžtą ištikus šiai nelaimei, ir ragina Sąjungą ir jos valstybes nares Japonijai ir nukentėjusiems regionams kaip prioritetą suteikti visą būtiną humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą. Gerai tai, kad ES nedelsdama pasinaudojo civilinės saugos priemonėmis savo skubiai pagalbai koordinuoti. Tačiau tampa akivaizdu, kad Japonijos nelaimė priverčia iš esmės mus persvarstyti atominio saugumo klausimą, turime iš esmės sustiprinti branduolinę saugą visoje Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Šiandien visos Parlamento frakcijos vienbalsiai pritarė pasiūlymui dėl rezoliucijos suteikti paramą Japonijai, siekdamos parodyti savo palaikymą Japonijai, kurią sukrėtė tragiški 2011 m. kovo 11 d. kilę įvykiai. Pritariau rezoliucijai, nes nepaisydamos ekonomikos ir finansų nuosmukio ir nestabilumo Šiaurės Afrikos šalyse Europos Sąjungos institucijos neturėtų ir negali neparemti Japonijos ir ekonomiškai, ir teikdamos humanitarinę pagalbą. Dėl to, kas įvyko, kilo ir toliau kils neišvengiamų ekonomikos ir finansinių sunkumų, kurie turės neišvengiamų padarinių Europos Sąjungos ir pasaulio rinkoms. Gegužės mėn. Briuselyje numatytas ES ir Japonijos susitikimas gali būti bendradarbiavimo ir paramos, kurią ES turi užtikrinti kaip pagrindinė partnerė atstatymo klausimu, padedanti Japonijai, ir teikdama techninę pagalbą energetikos sektoriuje, ir stiprindama verslo santykius, kuriais siekiama skubiai atkurti šią didžiulę pasaulio valstybę, pradžia. Dar daugiau, manau, teisinga, kad Europos Sąjungos energetikos ministrai nusprendė teikti prioritetą saugumui Europos Sąjungos atominėse elektrinėse, pabrėždami didesnio Europos Sąjungos koordinavimo svarbą, modernizuojant branduolinius objektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Agnès Le Brun (PPE), raštu. (FR) Prieš dvi savaites Japonijoje kilo viena rimčiausių istorijoje branduolinių avarijų. Vis dar per anksti vertinti nelaimės mastą, tačiau akivaizdu, kad, be Černobylio, daugiau jokia vieta žemėje nebuvo sukrėsta civilinių branduolinių technologijų. Padėtis Fukušimoje mums visiems kelia baimę ir gailestį, ir kyla klausimų dėl mūsų pačių branduolinės energijos gamybos sistemų. Todėl, manau, labai gėdinga, kad per šį krizinį laikotarpį kilęs pagrįstas nerimas galėtų būti išnaudojamas partizaniniais tikslais. Tai nėra susiję su diskusijų dėl atominės elektrinės uždraudimo klausimu. Kaip ir bet kuriuo klausimu, visų pirma tokios strateginės svarbos, demokratinėmis diskusijomis turi būti užtikrinamas pagrįstų sprendimų priėmimas. Kadangi nemanau, kad emocijos yra geras patarėjas, pritariau skubiai Europos Parlamento rezoliucijai. Joje mūsų japonams draugams siunčiama žinia apie tvirtą paramą, neleidžiant įpainioti vietos problemų, kuriomis nebūtų gerbiamas padorumo laikotarpis, kuris yra būtinas ir nepakeičiamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu. (PL) Turėtume skirti kuo didesnį dėmesį ir skubiai reaguoti į padėtį Japonijoje po siaubingos nelaimės ir suteikti ne tik moralinę, bet ir ekonominę, humanitarinę ir politinę paramą. Turėtume pabrėžti Japonijos žmonių elgesį ir gelbėjimo bei prevencinių tarnybų veiksmus. Kitos pasaulio dalys, įskaitant Europą, turėtų pasimokyti iš šios nelaimės. Turime seisminės veiklos sričių. Prieš keletą amžių Lisabona patyrė didžiulę cunamio padarytą žalą, taip pat kiek vėliau, prieš penkiasdešimt metų, per žemės drebėjimą nukentėjo Mesina ir Skopjė. Daugybę metų kūrėme išankstinio įspėjimo sistemą, tačiau vis dar neturime nieko esminio. Turėtume iš esmės paskubinti darbą, susijusį su šiuo projektu. Išankstiniais įspėjimais gali būti išvengta nereikalingų mirčių, netgi daugybės tūkstančių mirčių.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. Žinoma, visi turime pritarti politinių frakcijų vardu pateiktai bendrai rezoliucijai dėl trejopos žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės avarijos nelaimės Japonijoje ir pareikšti Europos užuojautą tiems, kurie neteko gyvybės per šiuos siaubingus įvykius. Tačiau, esu tikras, Japonijos šia rezoliucija išreiškiamo mūsų nuoširdumo įvertinimas – kai ji rytoj bus priimta beveik vienbalsiai – bus sumažintas valstybių narių, kurios geriausiu atveju pernelyg jautriai sureagavo ir galėjo sukelti viešą panieką, arba blogiausiu atveju pasinaudojo galimybe taikyti protekcionistines priemones, veiksmais. Ispanijos vyriausybė paragino atidžiai patikrinti prekių iš Japonijos radiacijos lygį, Olandija įspėjo laivų krovėjus atidžiai elgtis su visomis talpyklomis iš Japonijos, Prancūzija reikalauja patikrinti visas prekes, prieš eksportuojant jas iš Japonijos, o Vokietijos muitinės reikalauja atlikti atsitiktinius visų iš Japonijos importuojamų prekių, įskaitant automobilius, patikrinimus dėl radiacijos. Dauguma šių apribojimų taikomi toms prekėms, kurios buvo pagamintos ir buvo išgabentos iš Japonijos uostų kelias savaites ar mėnesius prieš žemės drebėjimą! Tiek to solidarumo!

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. − (IT) Visi labai liūdime dėl Japonijoje įvykusios nelaimės, kilus stebinančio masto žemės drebėjimui ir cunamiui, per kurią žuvo daugybė žmonių ir padaryta didžiulė turtinė žala. Visi, kaip EP nariai, pareikškime nuoširdžią užuojautą Japonijos žmonėms ir valdžiai. Mes ir visi Europos Sąjungos piliečiai galvojame apie tūkstančius žmonių, kurie dabar turės iš naujo kurti savo gyvenimus ir bendruomenes. Kartu žavimės skubiais ir ryžtingais vietos valdžios ir pagalbos tarnybų veiksmais ir Japonijos žmonių pavyzdine drąsa ir ryžtingumu. Nors ES jau pasinaudojo savo civilinės saugos mechanizmu išsiųsdama ekspertus iš Europos padėti koordinuoti ekstremaliąją padėtį, taip pat raginame valstybes nares pirmiausia paremti nelaimės paveiktas vietoves, teikiant visą reikiamą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą. Prisimindami ES ir Japoniją siejančią tvirtą draugystę ir glaudžius politinius ir ekonominius ryšius, esame pasiryžę paremti šią šalį, kuri bando įveikti kilusius uždavinius, įskaitant grėsmę dėl tikros atominės katastrofos.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. (FR) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuria parodomas Europos Parlamento narių solidarumas su Japonijos žmonėmis ir jų valdžia po pastarosiomis dienomis smogusių įvykių. Norime, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės suteiktų visą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą, kuri reikalinga Japonijai ir nelaimės paliestiems regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Parlamentas turi parodyti solidarumą su Japonijos valdžia dėl patirtos trejopos nelaimės – žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės avarijos – kuri smogė šaliai. Šioje bendroje visų politinių frakcijų pateiktoje rezoliucijoje raginame ES ir jos valstybes nares suteikti visą įmanomą humanitarinę, techninę ir finansinę paramą, kurios reikia Japonijai. Per kovo 11 d. kilusį siaubingą žemės drebėjimą ir cunamį žuvo ir dingo be žinios tūkstančiai žmonių, taip pat padaryta didžiulė materialinė žala. Dėl nelaimės taip pat įvyko labai rimta branduolinė avarija, kuri daro įtaką Fukušimos atominei elektrinei ir kelia rimtą grėsmę. Privalome parodyti visišką solidarumą su Japonijos žmonėmis ir jų valdžia, taip pat pareikšti užuojautą nukentėjusiesiems nuo šios trejopos nelaimės.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Žinodamas kovo 11 d. kilusio cunamio mastą ir žemės drebėjimo stiprumą, turiu parodyti visišką solidarumą su aukų šeimomis ir Japonijos tauta bei valdžia. Taip pat norėčiau pareikšti savo visišką paramą ir žavėjimąsi gelbėtojais ir Fukušimos atominės elektrinės darbuotojais.

Laimei, Europos Sąjungai pavyko skubiai reaguoti į Japonijos prašymą, visų pirma pasinaudojant savo civilinės saugos mechanizmu, kuris skirtas 27 valstybių narių veiksmams kilus ekstremaliajai padėčiai koordinuoti nacionaliniu, Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu. Be to, Europos Sąjunga yra pasirengusi suteikti visas savo technines žinias branduolinėje srityje, siekdama padėti Japonijos ir tarptautiniams ekspertams iš arti kontroliuoti padėtį pačioje Fukušimos atominėje elektrinėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Per 2011 m. kovo 11 d. Japonijai ir Ramiojo vandenyno regionui smogusį žemės drebėjimą ir cunamį žuvo ir dingo be žinios tūkstančiai žmonių, taip pat padaryta didžiulė materialinė žala, taip sugriaunant daugybės žmonių gyvenimus. Tai vėliau sukėlė labai rimtą branduolinę avariją Fukušimos atominėje elektrinėje. Remiantis Japonijos ministro pirmininko Naoto Kano pareiškimu, šalis patyrė rimčiausią krizę per 65 metus, t. y. nuo Antrojo pasaulinio karo. Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos Europos Parlamentas parodo savo solidarumą su Japonijos žmonėmis ir pareiškia savo nuoširdžią užuojautą nukentėjusiesiems nuo nelaimės. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos ir labai tikiuosi, kad bus galima kontroliuoti padėtį Japonijoje ir kad bus visuotiniu lygmeniu dar kartą aptarta branduolinė energija.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. (LT) Japonija mūsų akyse patyrė klaikias katastrofas, kokių jų visumoje nematė jokia kita šalis. Žemės drebėjimas, cunamis, atominės jėgainės avarija – kiekviena šių nelaimių atskirai būtų didelis išbandymas, o visos kartu jos neišmatuojamu svoriu užgulė šalies, jos žmonių pečius. Užgesinus vis dar rusenantį Fukušimos AE židinį reikės atsakyti nemažai klausimų – ar galima buvo išvengti kai kurių nelaimių, kokius saugumo patobulinimus turėtų atlikti kitos AE, kad gamtinės stichijos nesukeltų branduolinių avarijų? Visos atominę energiją naudojančios šalys turėtų patikrinti savo AE saugumą. O planuojančios naujų jėgainių statybą privalėtų geriau išnagrinėti jų keliamus pavojus. Tačiau šiuo metu Europos Sąjungai svarbiausia parodyti solidarumą su paprastais Japonijos žmonėmis. Todėl rezoliucija dėl situacijos Japonijoje labai reikalinga. Turime suteikti visą reikiamą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą, kuri padėtų žmonėms išgyventi dabar, o ateityje kuo greičiau atstatyti nuniokotus regionus.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pasaulis negali nepastebėti kovo 11 d. Japonijai smogusio siaubingo žemės drebėjimo; turime pagalvoti apie cunamio siaubingų padarinių politinius, taip pat socialinius ir ekonominius aspektus. Kaip ir visi mano kolegos, kurie pritarė šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos, reiškiu savo didelę užuojautą Japonijos žmonėms, kurie su didžiule pilietine atsakomybe kaip įmanydami reaguoja į nelaimę. Tikiuosi ir prašau ES imtis veiksmų suteikti humanitarinę pagalbą teikiant savo pačios civilinės saugos tarnybų pagalbą ir pasiūlyti tinkamus projektus, kaip išspręsti branduolinės taršos problemą, kurie būtų įgyvendinami kartu su Japonijos valdžios institucijomis, siekiant pabandyti kuo geriau atkurti normalią padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Kovo 11 d. Japoniją ir Ramiojo vandenyno regioną sukrėtė siaubingas žemės drebėjimas ir cunamis, per kuriuos žuvo ir dingo be žinios tūkstančiai žmonių, taip pat padaryta didžiulė materialinė žala.

Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje parodomas solidarumas su nukentėjusiaisiais nuo žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės avarijos, ir tikiuosi, kad skubiai bus paisoma Parlamento raginimo ES ir jos valstybėms narėms suteikti visą įmanomą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą nelaimės paveiktiems regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Japonijai patiriant didžiausią krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kuri kilo dėl kovo 11 d. šalį nuniokojusio žemės drebėjimo ir cunamio, norėčiau prisijungti ir parodyti visišką solidarumą su Japonijos žmonėmis bei pritarti Parlamento raginimui ES ir jos valstybėms narėms skubiai suteikti visą reikiamą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą nukentėjusiems regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Per kovo 11 d. Japonijai smogusį žemės drebėjimą ir cunamį žuvo daugybė tūkstančių žmonių (dabartinių skaičiavimų duomenimis, yra daugiau nei 27 tūkst. žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios), padaryta didžiulė materialinė žala. Tokiomis sąlygomis Japonija turi spręsti labai rimtos branduolinės avarijos problemą. Kadangi Japonija nebuvo patyrusi tokios krizės nuo Antrojo pasaulinio karo, visiškai pritariu Europos Parlamento rezoliucijai dėl padėties toje šalyje. Taip pat raginu ES suteikti Japonijai visą įmanomą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą, įskaitant medicinines atsargas, čiužinius, palapines, maistą, radioaktyvumo ir branduolinės energijos ekspertus ir specialistus... Taip pat noriu parodyti visišką solidarumą su Japonijos žmonėmis. Didžiuojuosi jais dėl jų mobilizavimosi, drąsos ir ryžto įvykus tokiai nelaimei. Dar daugiau, turėdamas omenyje padėties Fukušimos atominėje elektrinėje rimtumą, raginu Japonijos vyriausybę parodyti visišką skaidrumą ir su ES valstybėmis narėmis surengti plataus masto viešas diskusijas dėl energijos, kurios būtų susijusios ne tik su branduoline energija.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Labai pritariu šiai rezoliucijai, kurioje teigiama: „1. reiškia japonų tautai ir Japonijos vyriausybei visapusišką paramą ir nuoširdžią užuojautą šios trigubos katastrofos, per kurią nusineštų gyvybių skaičius ir materialiniai nuostoliai dar nėra galutinai įvertinti, aukoms; palankiai vertina japonų tautos ir valdžios susitelkimą, drąsą ir ryžtą ištikus šiai nelaimei; 2. ragina Sąjungą ir jos valstybes nares Japonijai ir nukentėjusiems regionams kaip prioritetą suteikti visą būtiną humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą bei džiaugiasi, kad Sąjunga nedelsdama pasinaudojo civilinės saugos priemonėmis savo skubiai pagalbai koordinuoti.“

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Šiandien vykusiu balsavimu norėjau pareikšti solidarumą su Japonijos žmonėmis ir jos valdžia po siaubingo žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės avarijos. Kartu su savo kolegomis raginome valstybes nares suteikti Japonijai ir nukentėjusiems regionams visą būtiną paramą, įskaitant humanitarinę, techninę ir finansinę paramą, ir džiaugiamės sprendimu nedelsiant pasinaudoti civilinės saugos priemonėmis skubiai pagalbai koordinuoti. Japonijos žmonių ir valdžios institucijų parodyta pavyzdinė drąsa ir ryžtas, sprendžiant problemą, turėtų būti pavyzdys visiems ir dar viena priežastis ES nepamiršti šios šalies labai sunkiu jos visiško atstatymo etapu.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Palankiai vertinu šią rezoliuciją, nes manau, kad turime paremti nukentėjusiuosius Japonijoje, taip pat pasimokyti iš šios siaubingos padėties.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Kovo 11 d. Ramiojo vandenyno regioną ir visų pirma Japoniją sukrėtė siaubingas žemės drebėjimas ir cunamis. Manau, svarbu dar kartą paminėti, kad vis daugėja gaivalinių nelaimių, ir jos būna intensyvesnės, todėl būtina iš naujo pasauliniu lygmeniu pagalvoti apie prieškrizines ir pokrizines priemones, siekiant numatyti ir suteikti pagalbą nukentėjusioms šalims.

Kartu dėl gaivalinės nelaimės kilo labai rimta branduolinė avarija, kuri pirmiausia turėjo įtaką Fukušimos atominei elektrinei. Šiuo įvykiu parodoma, kad labai svarbu pagalvoti apie saugumo sąlygas Europos Sąjungos atominėse elektrinėse.

Todėl norėčiau paraginti surengti diskusijas, prieš tai išsamiai išanalizavus, kaip sumažinti siaubingus branduolinės avarijos padarinius regionams ir ten gyvenantiems žmonėms. Palankiai vertinu ES ketinimą pirmiausia suteikti visą humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą, kartu skubiai pasinaudojant Europos Sąjungos civilinės saugos priemonėmis. Tačiau manau, kad labai svarbu suteikti šiam mechanizmui daugiau logistikos ir planavimo išteklių, kad tai galėtų tapti tikru mechanizmu nukentėjusioms šalims apsaugoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. (FR) Mintyse galvoju apie aukų šeimas, sužeistuosius ir visus Japonijos žmones, kurie patyrė šį kataklizmą. Japonijos žmonių drąsa ir orumas kelia susižavėjimą, ir džiaugiuosi, kad šis Parlamentas parodė savo paramą ir solidarumą, priimdamas šią rezoliuciją. Tai didžiausia nelaimė, kurią Japonija patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo, o katastrofa Fukušimoje šokiravo mus visus ir privertė mus dar kartą apgalvoti savo požiūrį į branduolinę energiją. Tačiau šis klausimas neturi jokios įtakos, nepaisant to, kad kai kurie siekia mus priversti tuo patikėti politinio išsigelbėjimo priemonėmis, galimybei ir toliau gaminti branduolinę energiją, ateities energiją, kuri atlieka svarbų vaidmenį, siekiant visiškai panaikinti anglies dvideginio išmetimą mūsų gamyboje, ir taip užtikrinamas mūsų energetinis nepriklausomumas. Fukušimos nelaimė priverčia mus visus sustiprinti savo reikalavimus branduolinės saugos srityje. Pritariu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pasiūlymams nustatyti bendrus saugos standartus ir būti budresniems atominėse elektrinėse ir šalia jų. Šiuo atveju Prancūzijos branduolinės pramonės žinios ir efektyvumas turi būti pavyzdžiu. Nuo šiol Europos Sąjunga yra už tai atsakinga ir turi imtis griežtų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog Europoje niekada neįvyktų tokio masto branduolinių avarijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Japonijoje pastarųjų žemės drebėjimų ir cunamio sukelta didžiulė žala nebus panaikinta per vieną naktį. Turime būti pasirengę suteikti Japonijai konkrečią praktinę pagalbą netgi praėjus žiniasklaidos susidomėjimui.

Solidarumas yra vienas iš pagrindinių ramsčių, kuriais pagrįsta šiandieninė Europa. Teisinga tai, kad kartu, be valstybių narių vyriausybių ir parlamentų, Europos Parlamentas taip pat parodė aiškų ženklą savo draugams Japonijoje, kurie smarkiai nukentėjo kaip ir pati šalis, kad mes juos palaikome ir kad jie gali bet kada pasikliauti mūsų pagalba.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika