Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2011 m. balandžio 4 d. - Strasbūras

20. Vienos minutės kalbos (Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnis)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – vienos minutės kalbos politinės svarbos klausimais.

  Jim Higgins (PPE). – (GA) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga turi siekti iš esmės sumažinti mirtingumo bei sunkių sužeidimų mastą ir padidinti saugumą keliuose.

Nesutinku, jog reikia laukti iki 2033 m., kad įsigaliotų Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimas. Šiuo metu yra sukurtas tik Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimo pavyzdys, bet ką tai iš tiesų reiškia?

Norime apsaugoti besinaudojančiuosius keliais, jeigu yra politinė valia tai padaryti, ir tvirtai manau, kad dabartinėmis šiuolaikinėmis technologijomis galima sutrumpinti laikotarpį iki Direktyvos 2006/126/EB įsigaliojimo. Negalime ilgiau laukti – tai labai svarbu. Komisija turi imtis konkrečių veiksmų.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, demokratija, laisvė, solidarumas ir krikščioniškos idėjos yra bendros Europos Sąjungos vertybės, kuriomis tikiu. Jas pripažino ir grafas János Eszterházy, Slovakijos vengrų politikas, su kuriuo 1947 m. komunistai susidorojo išgalvotų kaltinimų pagrindu ir kuris 1957 m. mirė nukankintas Mírovo kalėjime. Be daugybės kitų nuopelnų, jis buvo vienintelis politikas, kuris, būdamas parlamento nariu, pasmerkė žydų išsiuntimą ir fašistinės Slovakijos parlamente 1942 m. balsavo prieš tai. Vienintelis jo nusikaltimas buvo tas, kad jis tvirtai gynė tuos Slovakijos vengrus, kurie kartu su vokiškai kalbančiais piliečiais buvo masiškai šmeižiami ir neteko pilietybės bei buvo perkelti kitur vadovaujantis gėdingais Benešo potvarkiais. ES turėtų gėdytis to, kad vis dar galioja šie nežmoniški, valstybinį terorą įteisinantys potvarkiai ir vis dar laukiama Jánoso Eszterházy ir šimtų tūkstančių piliečių, kurie neteko savo orumo, reabilitacijos. Raginu savo gerbiamus kolegas Parlamento narius labiau susirūpinti mūsų bendrų Europos Sąjungos vertybių apsauga.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, šiais metais Vengrijos ekstremistų Transilvanijoje surengtoms separatistinėms demonstracijoms, siekiant paminėti Vengrijos nacionalinę dieną, būdingas nerimą keliantis radikalizmas, visų pirma dėl vyresniųjų Vengrijos atstovų ir vieno iš Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų pritarimo ir pareiškimų.

Vengrijai švenčiant kovo 15 d. kasmet kyla pavojus geram rumunų ir vengrų tarpusavio supratimui. Tokiais provokaciniais veiksmais, kaip neseniai įvykdyti Vengrijos ekstremistų veiksmai, kai jie simboliškai pakorė Transilvanijos rumunų 1848 m. kovos dėl savo teisių didvyrį, tik keliamas pavojus taikiam sambūviui.

Griežtai smerkiu tokias ekstremizmo apraiškas. Raginu Rumunijos valdžios institucijas pasirinkti ne politinį bendrininkavimą, bet teisines priemones. Taip pat raginu Europos Sąjungos forumus imtis veiksmų ir sustabdyti etninės neapykantos ir teritorinio separatizmo plitimą regione, kuriam suteikiama puiki galimybė Europos Sąjungos vertybėmis išgydyti praeities žaizdas.

  Alexander Mirsky (S&D). – (LV) Ponia pirmininke, norėčiau pateikti jums klausimą. Ar manote, kad įmanoma Belgijoje uždaryti prancūziškas mokyklas? Arba, tarkime, Prancūzijoje – vokiškas mokyklas? Jūs teisi: tai neįmanoma. Tačiau Latvijoje, kurios 40 proc. gyventojų yra rusakalbiai, tai įmanoma. Šiuo metu Latvijos parlamento nariai nacionalistai ir naciai nori surengti referendumą dėl Latvijos rusiškų mokyklų uždarymo. Tuo pačiu metu ESBO vyriausiasis tautinių mažumų reikalų komisaras Knut Vollebaek atvyko į Latviją ir pranešė, kad jis gali didžiuotis integracija Latvijoje. Ar manote, kad juokauju? Jūs klystate. Tačiau, jūsų manymu, kas nutiks, jeigu Latvijoje bus uždarytos rusiškos mokyklos? Aš jums pasakysiu – Latvijoje kils pilietinis karas. Jeigu Europos Parlamentas šiandien nereaguos į šią atvirą radikalią iniciatyvą, rytoj jau bus per vėlu. Dėkoju.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Ponia pirmininke, negali būti Japonijos branduoline krize pasinaudota manipuliaciniais tikslais: visuomenė tikisi, kad mes reaguosime ir imsimės veiksmų. Pirmiausia turi būti skubiai ir skaidriai atlikti žadėti saugumo bandymai, o iš valstybių turi būti pareikalauta uždaryti pasenusias arba nesaugias elektrines. Pirmieji bandymai turėtų būti atlikti pirmosios kartos elektrinėse, kuriose naudojama tokia pat technologija, kaip ir Fukušimoje. Jau baigiasi jų gyvavimo laikas, ir jos jau yra techniškai pasenusios.

Būtent todėl prašau jūsų pritarti visų baskų šalies institucijų prašymui skubiai uždaryti vieną elektrinę, kuri yra Santa María de Garoña. 80 kilometrų aplink ją gyvena daugiau nei 2 mln. žmonių. Tačiau dar daugiau reikia nuveikti dėl prevencijos miestų planavimo ir civilinės saugos atžvilgiu, dėl saugumo, nusprendžiant, kur įrengti tokius įrenginius, ir dėl Europos Sąjungos protokolo parengimo, kad galėtume imtis veiksmingų, tinkamai parengtų ir skubių bendrų veiksmų, siekdami susidoroti su didžiulio masto katastrofomis.

  Marian Harkin (ALDE). – Ponia pirmininke, Komisijos generalinė sekretorė Catherine Day neseniai apibūdino finansinę pagalbą Airijos bankams kaip „sudėtingą, bet tvarią“. Tai ne finansinė pagalba, o išpardavimas: išpardavimas ES reikalavimu obligacijų turėtojams – vyresniesiems, jaunesniesiems, apdraustiems, neapdraustiems – visų tipų, kategorijų ir klasių obligacijų turėtojams, tuo tarpu Airijos mokesčių mokėtojams užkraunama nepakeliama skola.

Bankams suteiktos finansinės pagalbos vertė – 70 mlrd. EUR, o ką jau kalbėti apie 200 mlrd. EUR skubaus finansavimo iš ECB. Kaip maža sala, turinti 4,4 mln. gyventojų, turi susidoroti su tokia netvarka? Skolos našta vien siekiant išgelbėti bankus kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui Airijoje sudaro apie 160 tūkst. EUR, ir tai neapima palūkanų. Šioks toks palyginimas: jeigu Prancūzijoje – turinčioje 62 mln. gyventojų – kiltų tokia pat bankų krizė, Prancūzijos gyventojų skola sudarytų 1 trln. EUR. Ar Komisija apibūdintų, kad tai „sudėtinga, bet tvaru“?

Galiausiai Catherine Day taip pat neteisi, sakydama, kad tai nėra euro krizė. Jeigu Europos Komisija to nepripažįsta ir nesiims veiksmų, euro zonos, o ne tik Airijos ateitis yra niūri.

  Oriol Junqueras Vies (Verts/ALE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, per dabartinę tarptautinę ekonomikos krizę Katalonija rodo tokius labai teigiamus ženklus, kaip 16 proc. eksporto padidėjimą praėjusiais metais, tačiau ir labai neigiamus požymius, kaip jaunimo nedarbas, kuris viršija 40 proc.

Viena pagrindinių šių sunkumų priežasčių yra tai, kad mūsų šalyje kasmet prarandama mokestinių pajamų, kurios sudaro daugiau nei 10 proc. bendrojo vidaus produkto, tai skaičius, daug didesnis nei turtingiausio Länder parama visai Vokietijos Federacinei Respublikai.

Katalonijos ekonomikos smaugimas turėjo įtakos vienai pagrindinių ekonomikos varomųjų jėgų Pietų Europoje, todėl tai yra ir visos Europos Sąjungos problema.

  Janusz Wojciechowski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, Lietuvoje neseniai buvo priimtas Švietimo įstatymas, kuriuo švietimo sistema taip pakeičiama, kad bijoma, kad Lietuvoje bus uždaryta daugybė – bent jau pusė ar net daugiau – lenkiškų mokyklų. Tai dar vienas lenkų tautinės mažumos, kuri – daugybė jos kartų – daug amžių gyveno šioje šalyje, diskriminavimo pavyzdys. Nustačius draudimą lenkiškomis raidėmis rašyti lenkiškus vardus ir naudoti lenkiškus vietovių pavadinimus, netgi buvo atvejų, kai lenkai buvo nubausti už tai, kad vartojo savo gimtąją kalbą, susiduriame su dar vienu diskriminacijos atveju, šį kartą susijusiu su švietimu.

Dar labiau liūdna dėl to, kad tarp dviejų šalių tautų nėra jokių konfliktų, tačiau Lietuvos valdžios institucijos neatsakingai įžiebė ir kursto šį konfliktą, kuris gali turėti labai žalingų padarinių. Patiriame žmogaus teisių pažeidimų įvairiose vietose visame pasaulyje, o tokie apgailėtini dalykai vyksta čia, Europos Sąjungoje. Jau laikas Europos Sąjungai pažvelgti į šią problemą. Gėda ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. Dėkoju.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Ponia pirmininke, Turkijos ministras pirmininkas pateikė pastabas dėl R. Oomen-Ruijten pranešimo dėl Turkijos pažangos dėl narystės ir pareiškė, kad pranešimas nesubalansuotas ir kad jis pats mano, jog tie, kurie jį parengė, yra nesubalansuoti.

Po kelių dienų Kipro turkų profesinės sąjungos vadovai, susibūrę Briuselyje prie Europos Parlamento, skandavo, kad Turkijos politiniai vadovai ne tik įžeidė EP narius, kurie balsavo už R. Oomen-Ruijten pranešimą; taip pat įžeidžiami Kipro turkai, kurie buvo priversti protestuoti okupuotame Kipre prieš 40 tūkst. Turkijos karių ir daugybės turkų naujakurių taikomą spaudimą. Kalbėdamas per mitingą, Kipro turkų politikas Izzet Izcan pasakė, kad Ankara pažeidė tarptautinę teisę, pakeisdama visą demografinę struktūrą, perkeldama žmones iš Turkijos ir taip keldama pavojų Kipro turkų bendruomenės egzistavimui, ir pabrėžė, kad niekas, kas gerbia žmogaus teises, kaip Europos Sąjunga, negali pakęsti tokių pažeidimų.

Ar mes, Europos Parlamentas, paisysime šio pažeidimo, ponia pirmininke? Raginu jus perduoti šį Kipro turkų protesto klausimą tiek Tarybai, tiek Komisijai, kad jos galėtų imtis atitinkamų veiksmų, kol dar ne per vėlu.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Ponia pirmininke, Šiaurės Afrika po Egipto, Tuniso ir Libijos politinių įvykių skęsta liepsnose. Ši krizė plinta kitose Artimųjų Rytų šalyse, ir dėl to kyla neigiamų, politiškai abejotinų ir dviprasmiškų padarinių. Kartu Vakaruose priimantieji sprendimus suteikė Turkijai nemažą autonomiją, kilo susidūrimų tarp Ankaros ir Izraelio, o Turkijos, Irano ir Brazilijos santykiai tapo sudėtingesni. Be to, Turkija įgijo savarankiškumą JAV politikos Artimųjų Rytų klausimu ir Europos Sąjungos įsipareigojimų dėl būsimos narystės Europos Sąjungoje požiūriu. Tebėra nestabilu buvusiosios Jugoslavijos šalyse, kurios remia nacionalistines grupuotes. Galiausiai, patikimais tarptautinės statistikos duomenimis, musulmonų gyventojų skaičius, kuris dabar yra 1,6 mlrd., iki 2030 m. padidės iki 2,2 mlrd., o Europos gyventojų skaičius sumažės 50 mln.

Mano klausimas toks: ar Europos Sąjungos vadovai supranta, kad Pietų destabilizacija turės neigiamą poveikį tiek eurui, tiek geopolitiniam saugumo sistemos stabilumui Vakaruose?

  Diane Dodds (NI). – Ponia pirmininke, ketinau kalbėti apie Airijoje kilusios finansų krizės poveikį Šiaurės Airijos ekonomikai. Užuot tai dariusi, su didžiuliu gailesčiu informuoju šį Parlamentą apie siaubingą ir žiaurų Šiaurės Airijos policijos tarnybos nario nužudymą. Dvidešimt penkerių metų policininkas Ronan Kerr šeštadienio popietę mirė nuo respublikonų teroristų rankų.

Policininkas R. Kerr, katalikas policijos pareigūnas, buvo nužudytas, kai šeštadienį, jam vykstant į darbą, sprogo po jo automobiliu pritvirtinta judesio bomba. Jis mirė vietoje. Raginu šį Parlamentą pasmerkti šį siaubingą įvykį ir pareikalauti sustabdyti tokius smurtinius veiksmus, kuriais respublikonai teroristai siekia sugrąžinti Šiaurės Airiją į jos tamsią praeitį ir sužlugdyti politinį procesą.

Nuo 2007 m. respublikonai teroristai po asmeniniais policijos pareigūnų automobiliais padėjo tuzinus judesio bombų. Laimė, dauguma jų nesprogo. Esu tikra, kad jūs taip pat prisidėsite prie manęs ir paprašysite, kad visa su nužudymu susijusi informacija būtų pateikta policijai. Vietos bendruomenėje yra žmonių, kurie turi informacijos apie siaubingą policininko R. Kerro nužudymą. Jie turi imtis veiksmų ir patraukti šiuos žudikus baudžiamojon atsakomybėn, o ne slėpti juos. Jie turi padaryti tai dėl mūsų šalies ateities ir gerbdami drąsų policijos pareigūną, jo gedinčią motiną ir šeimą. Taip pat mane stebina tai, kaip kai kuriems šio Parlamento nariai neparodė pagarbos, kai buvo sakoma ši kalba.

  Konstantinos Poupakis (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, ratifikuodamos JT neįgaliųjų teisių konvenciją, 27 valstybės narės įsipareigojo nustatyti vienodas teises, vienodą traktavimą ir vienodas galimybes, taip užtikrindamos, kad šie piliečiai galėtų būti tikri visuomenės nariai. Tačiau, kaip matėme, tai taikoma ne visiems. Apie 30 mln. Europoje gyvenančių aklų žmonių savo kasdienėje veikloje susiduria su tokiais didžiuliais sunkumais, kaip apsipirkimas, nes jie turi pasikliauti kitais žmonėmis, kurie jiems pasako, kas yra pakuotės viduje.

Todėl norėčiau paraginti Komisiją pradėti plačias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis dėl savanoriškos produktų ženklinimo sistemos Brailio raštu patvirtinimo ir kartu prašau čia esančių kolegų Parlamento narių tam pritarti – pasirašyti raštišką pareiškimą Nr. 14.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, praėjusio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadomis tikrai nesuteikiama papildomo užtikrinimo. Aiškia nuostata dėl galimybės valstybei narei restruktūrizuoti skolą po 2013 m. yra akivaizdžiai nukrypstama nuo pradinės Europos Sąjungos pozicijos, kai kilo krizė, kad bet kokia kaina turi būti vengiama skolų restruktūrizavimo. Graikijoje jau vėl kilo diskusijos tarp žymių tarptautinio lygmens ekonomistų ir rinkose.

Kas nutiko, kad ši pozicija buvo pakeista? Buvo dedamos visos pastangos, tinkamai panaudotos visos lėšos; galbūt tiesiog neliko ryžto. Tiesa ta, kad prognozės ir skaičiavimai nėra patvirtinti. Graikijoje ekonomikos nuosmukis didėja, o ne mažėja, vyriausybės išlaidos sudaro -9 proc., nors, remiantis 2011 m. memorandumu, turėtų sudaryti +8,5 proc., o blogiausia tai, kad nedarbo lygis jau pasiekė 15 proc.

Yra tik vienas atsakymas: augimas. Ar yra kokių nors augimo ženklų? Ne, nėra; mums reikalinga augimo politika, o ne pakeitimai ir kalbos apie restruktūrizavimą.

  András Gyürk (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, Vengrijos pirmininkavimas ES jau įpusėjo, todėl verta įvertinti pasiektus laimėjimus. Didžiulis laimėjimas yra tai, kad neseniai iš esmės pasiektas susitarimas su Taryba dėl šešių pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių aktų rinkinio, siekiant pagerinti ekonomikos valdyseną. Parlamentui skubiai priėmus naujus teisės aktus, gali būti iš esmės pagerintas Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumas. Per vasario mėn. vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl energetikos taip pat pasiektas tikras laimėjimas. Sustiprinus bendrą energijos rinką ir infrastruktūros plėtrą, galiausiai gali būti sukurta Europos Sąjungos energetikos politika. Be to, buvo sudaryti labai svarbūs susitarimai dėl bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos.

Žinoma, vis dar lieka tokių atvirų klausimų, kaip ES romų strategija. Ją priėmusi, ES galiausiai prisiims oficialią atsakomybę ir dėl romų padėties skirtumų panaikinimo. Ponios ir ponai, Vengrijos pirmininkavimo Tarybai sėkmė reiškia ir Europos sėkmę. Būtent dėl šios priežasties prašau jūsų ir toliau savo balsais pritarti bendrų tikslų siekimui. Ponia pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę pateikti savo poziciją.

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, kaip ir D. Dodds, ketinau kalbėti apie ekonomiką, tačiau, deja, viską pakeitė siaubingas ir beširdis jauno kataliko policijos pareigūno Šiaurės Airijoje nužudymas. Manau, svarbu, kad šis Parlamentas suvoktų šios tragedijos baisumą Airijos salai ir ją patyrusiai šeimai.

R. Kerr tik gruodžio mėn. baigė savo pirmuosius mokymus; jam buvo tik 25 metai, o po jo automobiliu sprogo bomba. Mane labai paveikė jo mamos vakar per Motinos dieną pasakyti žodžiai, kai ji paragino katalikus neatsisakyti stoti į Šiaurės Airijos policijos tarnybą tokiu metu, kai, kaip ji sakė, dėl savo šalies gerovės siekiame užtikrinti neutralias policijos pajėgas. Ji paragino visus katalikus dėl šios žmogžudystės to neatsisakyti. Ji sakė, kad visi turime būti ryžtingi, turėti viltį ir siekti lygybės.

Taip pat pacituosiu jos žodžius apie jos liūdesį: „Nebenorime grįžti į niūrias baimės ir teroro dienas. Taip didžiavomės Ronanu ir tuo, dėl ko jis kovojo. Neleiskime jo mirčiai tapti beprasmei.“

Tie, kurie jį nužudė, dar neprisipažino tai padarę. Tie, kurie žino tuos asmenis, arba kiti, kurie įvykdė žmogžudystę, turi pareigą atvykti ir pateikti įrodymus Šiaurės Airijos policijos tarnybai. Europa palaikė taikos procesą, ir mūsų pareiga tai tęsti.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, Rumunijoje galioja įstatymas, kuriuo numatoma, kad turėtų būti padidintas mokytojų darbo užmokestis, nes jis labai mažas. Rumunijos parlamentas patvirtino šį įstatymą ir dėl jo balsavo, tačiau jis nėra niekaip įgyvendinamas. Mokytojų teisės buvo apgintos teisme, remiantis konkrečiais teismo sprendimais, tačiau vyriausybė neketina įgyvendinti šio įstatymo. Todėl ji kuria naują įstatymą, kuriuo nustatoma aukščiausia mokytojų darbo užmokesčio riba. Tai ne tik pavojus demokratijai ir žalingas būdas veikti demokratinėms valstybės institucijoms. Tai daug daugiau. Taip keliamas pavojus strategijos „Europa 2020“ darbotvarkės tikslams.

Visi žinome, kad, norint užtikrinti tvarų atsigavimą po krizės, mums reikalingas švietimas ir įgūdžiai. Siekiant sukurti žiniomis ir moksliniais tyrimais pagrįstą ekonomiką, mums reikalingi jauni žmonės, kurie būtų labai gerai parengti, mokytojai, kuriems būtų labai gerai mokama, ir tvirta ir veiksminga švietimo sistema.

  Claudiu Ciprian Tănăsescu (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, dėl nekompetentingos administracijos ir siaubingos T. Băsescu-Boc režimo vykdytos ekonominio vandalizmo politikos Rumunijos sveikatos priežiūros sistema, visų pirma sveikatos draudimo sektorius, pasiekė žemiausią lygį. Tiek medicinos darbuotojų, kurie dirba šioje sistemoje, tiek pacientų, kurie turėtų ja naudotis, padėtis tapo tokia, kad su jais elgiamasi nepaisant jokių padorumo ir žmogaus orumo ribų.

Yra būdų pagerinti ir ištaisyti šią padėtį, tačiau dabartinė vyriausybė jų nepaiso. Neseniai buvo įsteigti fondai šeimos gydytojų profesinės sąjungos organizacijoms ir Deputatų rūmų Sveikatos komiteto bendradarbiavimui skatinti, tikintis per būsimas diskusijas su Sveikatos ministerija ir Nacionaliniu sveikatos draudimo biuru pasiekti geresnių rezultatų.

Norėjau atkreipti Europos Parlamento dėmesį į šią padėtį, nes jeigu žlugs ir šie Rumunijos parlamento remiami veiksmai, tai bus dar vienas daugybės piktnaudžiavimo valdžia Rumunijoje atvejų įrodymas ir įrodymas, kad joje nebetaikomas demokratinis valstybės valdžios atskyrimo principas.

  Antonio Masip Hidalgo (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau priminti praėjusią savaitę sosto įpėdinio Felipe de Borbóno, kuriam skirtas istorinis mano regiono – Astūrijos kunigaikštystės – titulas, per Velso princo priėmimą Madride išreikštą susirūpinimą.

Princas Felipe visiškai pagrįstai paragino Ispanijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybes išspręsti žalingą Gibraltaro konfliktą. Tai svarbus priminimas, kurį palankiai vertinu, kaip sakau, būdamas Europos Parlamente.

Ispanijai ir Jungtinei Karalystei esant pavyzdingoms demokratinėms valstybėms narėms, Didžiosios Britanijos tebevykdoma Gibraltaro okupacija XXI amžiuje yra netoleruotina. Remiantis teise, jokia vienos suverenios valstybės vykdoma kitos valstybės okupacija nėra priimtina.

Šiaurės Kipro – regiono, kuriame neseniai lankiausi, – okupacija, pažeidžiant Kipro teritorinį vientisumą, taip pat tikrai nėra priimtina.

  Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga nori tapti konkurencingiausia ekonomika pasaulyje. Kad tai pasiektume, turime investuoti į savo ateitį, o mūsų ateitis, mano nuomone, yra jaunimas ir jo švietimas. Sakoma, kad kai kas nors ko nors nori, ieško tam priežasčių, o kai kas nors ko nors nenori, ieško būdų išvengti priežasčių nustatymo.

Mano nuomone, Europos Sąjunga šiuo metu ieško priežasčių pasakyti, kodėl negalime skirti didesnio finansavimo švietimui, ir dažnai labai mėgstame pabrėžti, kad kilo krizė ir turime susidoroti su jos padariniais. Kadangi dabar aptariame būsimą ES septynerių metų laikotarpį ir būsimą finansavimą bei biudžetus, manau, kad turėtume pateikti aiškų klausimą: kiek ketiname investuoti į švietimą ir į savo ateitį? Taip pat būtinai turime išgirsti, ką šioje srityje nori daryti Taryba ir Komisija.

Taip pat, žinoma, negalime toleruoti to, kas vyksta kai kuriose valstybėse narėse, kurios perkelia finansavimą iš švietimo į kitas sritis, kaip, pvz., vyksta mano šalyje. Mano nuomone, tai neteisinga. Taip pat turime suvokti, kad investicijos į ateitį yra vienintelis būdas pasiekti tai, ką iš tikrųjų norime pasiekti.

  Ramon Tremosa i Balcells (ALDE). – Ponia pirmininke, šiandien noriu pasmerkti agresijos prieš vieną iš Europos Sąjungos ramsčių – vidaus rinką ir laisvą prekių ir asmenų judėjimą – aktą. Neseniai Katalonijos mėsos pramonės federacija ir tam tikri Katalonijos laikraščiai pranešė, kad Prancūzijoje iš Katalonijos atvykstantys sunkvežimiai buvo prancūzų ūkininkų užpulti ir apgadinti. Prancūzų piketuotojai visiškai sugadino kai kurių sunkvežimių vežamus mėsos produktus.

Nuo 2011 m. pradžios šie agresijos aktai buvo įvykdyti jau du kartus. Paskutinis įvykis nutiko prieš keletą savaičių, kai prancūzų piketuotojai sustabdė vieną pilną mėsos sunkvežimį iš Katalonijos, užpuolė vairuotoją ir tada dyzelinu apipurškė daugiau nei 20 tūkst. kilogramų šviežios mėsos.

Šis kai kurių Prancūzijos ūkininkų sąjungų spaudimas, kai sunaikinami ne iš Prancūzijos atvežami produktai, turėjo labai greitą poveikį Katalonijos mėsos pramonės klientams ir dėl to jos pardavimas sumažėjo 50 proc. Pateikiau rašytinį Parlamento nario klausimą Komisijai, tikėdamasis, kad Europos Sąjunga sustabdys šią nepriimtiną agresiją.

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, Europoje kultūrų įvairovė yra vertybė, kuriai apginti visi turime imtis veiksmų. Tačiau ne visada taip buvo daroma. Mūsų žemyne yra daugybė išskirtinių kultūrų, kurioms kyla grėsmė išnykti. Csango vengrai Rumunijos Moldovos regione taip pat yra viena tokia bendruomenė, kuriai kyla grėsmė. Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. 1521/2001 raginama išsaugoti šią csango mažumos kultūrą, taip pat nurodomos konkrečios priemonės. Nors priėmus rekomendacijas per praėjusį dešimtmetį buvo imtasi veiksmų šiuo klausimu, padėtis tikrai nėra patenkinama. Europos Taryba neturi savų Europos Sąjungos teisės aktų arba atskaitomybės mechanizmų, kuriais būtų įmanoma užtikrinti teisės aktų laikymąsi ir veiksmingą Europos Sąjungos veikimą. Europos Taryba yra ES priekyje daugybe klausimų, susijusių su aukšto lygio žmogaus teisių užtikrinimu, tačiau jos rekomendacijomis ir sutartimis negalima pasiekti norimo rezultato. Jeigu Europos Sąjunga rimtai vertinta kultūrų ir kalbų įvairovės gerbimo principą, kurio laikytis raginama ir ES Sutarties 3 straipsnyje, turi būti daroma viskas, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas šio principo taikymas konkrečiais atvejais. Pradėkime nuo csango vengrų kultūros Moldovoje.

  Rosa Estaràs Ferragut (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, sausio mėn. Europos Komisija patvirtino mokyklos nebaigimo problemos sprendimo strategiją kaip svarbų indėlį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir siekiant visoje Europos Sąjungoje kovoti su mokyklos nebaigimo problema bei sumažinti jos mastą bent 10 proc.

Keista, kad šioje strategijoje nekalbama apie neįgaliuosius, ir būtent todėl norėčiau pasinaudoti šia minute kreipimuisi pateikti, nes gegužės 2 ir 4 d. Briuselyje susitiks visų valstybių narių švietimo ministrai, kad aptartų pasaulines strategijas šiuo klausimu.

Norėčiau paprašyti į šią strategiją įtraukti neįgaliųjų klausimą, nes šiai asmenų grupei visoje Europoje labai svarbu išeiti tęstinį mokymą ir, vadinasi, sugebėti patekti į darbo rinką. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnyje teigiama, kad neįgalieji jokiomis aplinkybėmis negali būti šalinami iš bendros švietimo sistemos.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.