Pirmininkė. – Kitas klausimas – M.-J. Marinescu Biudžeto kontrolės komiteto vardu pateiktas pranešimas dėl ES lėšų panaudojimo branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti naujose valstybėse narėse veiksmingumo ir efektyvumo (2010/2054(INI)) (A7-0054/2011).
Marian-Jean Marinescu, pranešėjas. – (RO) Ponia pirmininke, į trijų valstybių narių, Slovakijos, Bulgarijos ir Lietuvos, stojimo sutartis buvo įtrauktas reikalavimas nutraukti keleto branduolinių reaktorių, kurie nebeatitiko saugumo sąlygų ir nebegalėjo būti nebrangiai atnaujinti, eksploatavimą. Europos Sąjungos teikiama finansine parama nebuvo siekiama padengti visų eksploatavimo nutraukimo išlaidų. Parama buvo skirta priemonėms reaktorių eksploatavimo nutraukimo, priežiūros ir stebėsenos po uždarymo srityse, nuotekų valymo, nuotekų ir panaudoto kuro laikymo ir nukenksminimo, išmontavimo darbų srityse, taip pat energetikos sektoriuje (nebeeksploatuojamų padalinių gamybos pajėgumui pakeisti, energijos tiekimo saugumui ir kitoms priemonėms, kuriomis prisidedama prie būtino energijos infrastruktūros restruktūrizavimo ir atnaujinimo) ir socialiniams padariniams panaikinti (suteikti paramą elektrinių darbuotojams siekiant po uždarymo išlaikyti aukštą saugumo lygį ir juos mokyti atlikti naujas su eksploatavimo nutraukimu susijusias užduotis).
Dėl to, kad finansinė parama buvo skirta nenustačius konkrečios aukščiausios ribos, ir taip buvo netgi patvirtinus eksploatavimo nutraukimo planus ir strategijas, galėtų būti suteikta nauja, papildoma parama. Europos Sąjunga šiai veiklai finansuoti skyrė didžiules pinigų sumas, nuo 1999 m. iki dabar jos sudaro apie 2,8 mlrd. EUR.
Pranešime Europos Komisija ir Europos Sąjungos Audito Rūmai raginami atlikdami būsimus vertinimus išsiaiškinti tokius klausimus: ar Europos Sąjungos skirtos lėšos buvo panaudotos saugiam eksploatavimo nutraukimui užtikrinti; ar eksploatavimo nutraukimu užtikrinamas saugus branduolinių atliekų laikymas; ar trys patvirtintos programos pakankamai koordinuotos, kad, siekiant sumažinti išlaidas, būtų veiksmingai pasinaudota įgyta patirtimi ir vadovaujamasi pavyzdžiu, pagrįstu anksčiau parengtais ir finansuotais projektais; ar dabartiniai planai ir strategijos yra baigti arba ar vis dar įmanoma įtraukti papildomą veiklą ir vėliau suteikti papildomų lėšų; ar vis dar reikalinga papildoma parama energijos projektams arba ar būtina skirti dėmesį eksploatavimo nutraukimo projektams; ir ar šių veiklų finansavimas vis dar turi būti užtikrinamas ES lėšomis.
Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, trijose ES kandidatėse šalyse, Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje, anksti nutraukus branduolinių reaktorių eksploatavimą buvo užkirstas kelias sudaryti tinkamus nacionalinius fondus visoms su elektrinių eksploatavimo nutraukimu susijusioms išlaidoms padengti, todėl sprendžiant didžiulės finansinės ir ekonominės naštos klausimą Bendrijos parama buvo labai svarbi.
Tačiau ekspertų tyrimai rodo, kad lėšos, kurių reikėjo elektrinių veikimui nutraukti, jau viršijo planuotos ES paramos lygį, greičiausiai ir pradinius skaičiavimus, nors pats eksploatavimo nutraukimas vis dar pradiniame etape. Todėl, ponios ir ponai, eksploatavimo nutraukimas turės būti tęsiamas ir pasibaigus perspektyvinio finansinio plano įgyvendinimui, kuris skirtas laikotarpiui iki 2013 m., todėl manau, kad būtina apsvarstyti papildomų lėšų skyrimą šių trijų elektrinių eksploatavimo nutraukimo projektams.
Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, Europos Sąjungoje yra 143 branduolinės elektrinės ir, 2010 m. kovo mėn. paskelbtais Energetikos GD duomenimis, branduolinė energija sudaro apie 28 proc. Europos Sąjungos energijos išteklių.
Japonijos įvykiai parodė su branduolinėmis elektrinėmis susijusį pavojų. Ankstyvas branduolinių elektrinių uždarymas ir jų eksploatavimo nutraukimas yra didžiulė finansinė ir ekonominė našta. Būtent todėl Europos Sąjunga gali suteikti finansinę paramą susijusioms valstybėms narėms, turiu omenyje Lietuvą, Slovakiją ir Bulgariją. Trūkstant lėšų eksploatavimo nutraukimo priemonėms, šis procesas bus atidėtas, o tai keltų grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.
Raginame atitinkamas nacionalines institucijas užbaigti savo detaliuosius eksploatavimo nutraukimo planus, o Komisiją – informuoti apie šį procesą, aiškiai apibūdinti ES finansavimo sritį šiais atvejais ir suteikti detalų ilgalaikį finansinį planą dėl eksploatavimo nutraukimo projektų.
Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti savo kolegą ir padėkoti už gerą bendradarbiavimą rengiant šį svarbų pranešimą. Stodamos į Europos Sąjungą trys valstybės narės prisiėmė ekonomiškai ir socialiai sudėtingus įsipareigojimus: pirma laiko uždaryti savo atomines elektrines, neturėdamos tam reikiamų finansinių pajėgumų ir patirties. Europos Sąjunga iš tiesų parodė solidarumą įsipareigodama skirti reikalingą finansinę paramą ne tik uždarymo darbams finansuoti, bet ir prisidėti prie alternatyvių energetikos projektų vystymo bei neigiamų socialinių pasekmių mažinimo. Pritariu, kad išlieka dar neišspręstų klausimų, tokių kaip lėšų paskirstymas konkretiems uždarymo darbams atlikti, sudėtingos valstybių narių administravimo struktūros, dėl kurių galbūt negalima efektyviai įsisavinti skiriamo finansavimo. Manau, kad Europos Komisija turėtų atlikti didesnį koordinuojamąjį vaidmenį norint užtikrinti laiku įgyvendinamą ir saugų šių branduolinių reaktorių uždarymą, skirtų lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti šias valstybes plėtoti alternatyvią energetiką ir naujų darbo vietų kūrimą.
João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, beveik pusėje Europos Sąjungos valstybių narių teritorijų yra branduolinių elektrinių. Daugybė veikiančių reaktorių yra gana seni, dėl to atsiranda didžiulis poreikis saugumo sumetimais ir siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką išmontuoti kai kuriuos iš šių reaktorių. Kalbant apie naujas valstybes nares, iš kurių reikalaujama nutraukti keleto elektrinių eksploatavimą, mums atrodo tikrai teisinga tai, kad jos gali tikėtis ES paramos tinkamam ir saugiam savo eksploatavimo nutraukimo procesų užbaigimui. Šie procesai turėtų apimti reikiamą priežiūrą ir stebėseną po uždarymo; atliekų perdirbimą, laikymą ir nukenksminimą; įrenginių modifikavimą aplinkos atžvilgiu; ir paramą nebeeksploatuojamų elektrinių energiniam pajėgumui pakeisti, ypatingą dėmesį skiriant aplinkos tvarumui ir energijos vartojimo efektyvumui.
Kaip teisingai teigiama pranešime, turėtų būti visiškai atsižvelgiama į šio proceso socialinius padarinius, darbuotojams užtikrinant darbo vietas, taip pat visas saugumo sąlygas prieš eksploatavimo nutraukimą, jį nutraukiant ir po nutraukimo.
Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, M.-J. Marinescu pranešime kalbama apie ES finansavimo, skirto sovietinio tipo branduolinių reaktorių eksploatavimui nutraukti, efektyvumą ir veiksmingumą. Po Černobylio avarijos Slovakija visiškai atstatė savo Jaslovske Bohunicės branduolinę elektrinę, pritaikydama naujausius saugumo įrenginius, gautus iš specializuotų Prancūzijos ir Vokietijos įmonių.
Užbaigus plataus masto modernizavimą Tarptautinės atominės energijos agentūros inspektoriai pareiškė, kad Jaslovske Bohunicės branduolinė elektrinė paruošta saugiai veikti daugiau nei 30 metų. Nepaisant to, dėl kaimyninės Austrijos piliečių ramybės ir pasitikėjimo, per ES stojimo derybas Slovakija sutiko anksti nutraukti Jaslovske Bohunicės V1 ir V2 reaktorių, kurie atitiko aukščiausius standartus, eksploatavimą.
Simbolinį ES indėlį padengiant šių reaktorių gamybos nutraukimo išlaidas vertinu tik kaip mėginimą kompensuoti bent jau dalį Slovakijos, kuri neteko galingo ir veiksmingo švarios energijos šaltinio, patirtos žalos, o ne kaip tikrą indėlį siekiant pašalinti šią elektrinę.
Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Ponia pirmininke, Komisija labai palankiai vertina Parlamento pranešimą savo iniciatyva dėl ES teikiamo finansavimo panaudojimo naujų valstybių narių branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti veiksmingumo ir efektyvumo. Branduolinis saugumas yra ir liks svarbiu ES prioritetu, ir kaip tik todėl Komisija suvokia, kokios svarbios pastangos padėti saugiai nutraukti branduolinių reaktorių, kurie buvo laikomi nebeatnaujinamais, kad atitiktų reikiamo saugumo standartus, eksploatavimą.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad pritariame Parlamentui dėl daugybės jo pranešime išreikštų nuomonių. Sutinkame su tuo, kad valstybėms narėms būtina pateikti detalius eksploatavimo nutraukimo planus, taip pat patikimą ilgalaikį finansų planavimą. Taip pat manome, kad svarbu didžiąją lėšų dalį skirti eksploatavimo nutraukimo veiklai, o Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant griežtą lėšų panaudojimo stebėseną.
Komisija mano, kad būtina griežtai taikyti principą „teršėjas moka“, todėl pritariame Parlamento nuomonei, jog branduolinių elektrinių operatoriai turi užtikrinti, kad elektrinių veikimo metu būtų kaupiami finansiniai ištekliai jų eksploatavimui nutraukti. Eksploatavimas turi būti nutrauktas kuo saugiau, ir tam reikalingas patikimas, skaidrus ir kontroliuojamas eksploatavimo nutraukimo lėšų valdymas.
Tačiau taip pat galima pabrėžti, kad pranešime dėmesys skiriamas ES teikiamo finansavimo veiksmingumui ir efektyvumui eksploatavimo nutraukimo srityje. Komisija džiaugėsi įvairiose pranešimo vietose matydama, jog visiškai pripažįstama, kad svarbiausias ES teikiamo finansavimo tikslas pirmiausia yra siekis užtikrinti, kad reaktorių padaliniai būtų uždaryti ir tokie liktų dėl branduolinio saugumo priežasčių. Manome, kad įgyvendinti šį tikslą yra esminis dalykas, į kurį turi būti atsižvelgiama vertinant ES teikiamo finansavimo veiksmingumą ir efektyvumą.
Komisija mano, jog svarbu paaiškinti, kad ES parama niekada nebuvo ketinta visiškai padengti eksploatavimo nutraukimo išlaidų ar kompensuoti visų ekonominių padarinių. ES parama buvo siekiama tiesiog prisidėti prie ankstyvo uždarymo kompensavimo.
Komisija taip pat pabrėžia, kad būtent valstybės narės prisiima visą atsakomybę už savo branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimą. Detalaus ilgalaikio planavimo pateikimas yra valstybių narių, kurios vienodai atsakingos už tikslių darbotvarkių parengimą ir išlaidų dėl eksploatavimo nutraukimo užbaigimo apskaičiavimą, atsakomybė.
Norėčiau padėkoti pranešėjui ir Parlamentui už šias laiku surengtas diskusijas klausimu, kuris, turint omenyje Fukušimą, tapo dar aktualesnis. Saugus ir užbaigtas eksploatavimo nutraukimas yra svarbiausia branduolinio saugumo, kurio siekiame aukščiausiais standartais, dalis. Parlamento pranešimas yra vertingas indėlis į diskusijas, kurias Komisija surengs su trimis valstybėmis narėmis dėl galimos finansinės ES paramos po 2013 m.
Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks 2011 m. balandžio 5 d., antradienį.
Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu. – (EL) Dėl branduolinės grėsmės, vieno iš siaubingo Japonijoje įvykusio žemės drebėjimo ir po jo kilusio cunamio padarinių, diskusijos dėl Biudžeto kontrolės komiteto pranešimo tampa labai aktualios. Tačiau kartu jomis pabrėžiama tai, kad ES stebi ir, teikdama finansinę pagalbą, teikia praktinę paramą reikiamiems branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo veiksmams. Šiais veiksmais siekiama užtikrinti tinkamą ir saugų branduolinių elektrinių veikimą, kad niekada nebebūtų dar vieno Černobylio ar Fukušimos atvejo, ir kartu siekiama išspręsti uždarymo ir eksploatavimo nutraukimo poveikio klausimą laikantis šalių, kuriose jos veikia, energetinių reikalavimų. Šiais veiksmais, kuriems Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje teikiama didelė finansinė parama, parodoma, kaip rimtai ES vertina branduolinio saugumo klausimą. Tai yra atidžiai sudaryta programa, kuri pradėta 1999 m. Šia finansine parama taip pat siekiama padėti pagerinti aplinką ir modernizuoti energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą, taip pat padidinti energijos tiekimo saugumą. Iš turimų išteklių gaunamų pajamų įvertinimas ir patikimo ir skaidraus valdymo laikymasis yra tie veiksniai, kuriais bus užtikrintas šio tikslo įgyvendinimas.
Csanád Szegedi (NI), raštu. – (HU) Dėl Japonijoje įvykusios gaivalinės ir po jos – branduolinės nelaimės buvo atkreiptas dėmesys į šios temos svarbą. Šios nelaimės, kaip ir Černobylio, pasekmės gali būti jaučiamos dešimtmečius ir, deja, neigiamai atsiliepti būsimoms kartoms. Šiuo atveju taip pat parodyta, kad turi būti sumažinti energijos nuostoliai, o dėmesys laipsniškai atkreipiamas į atsinaujinančiąją energiją. Šiandien aptariamame pranešime keliais aspektais kritikuojamas branduolinių elektrinių uždarymo finansavimas naujose valstybėse narėse, kiek tai susiję su skaidrumu ir įgyvendinimu. Be to, kad pranešime aptariamas branduolinių elektrinių uždarymas, manau, kad labai svarbu tikrinti visas Europos Sąjungoje esančias branduolines elektrines ir, jeigu būtina, padidinti jų saugumą, siekiant ateityje išvengti panašių nelaimių. Taip pat ir dėl šios priežasties prašau savo kolegų Parlamento narių aptarti mano ir mano kolegos Parlamento nario iš Austrijos neseniai pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl branduolinės energijos saugumo Dunojaus regione kaip dalies jungtinio Europos Sąjungos bendradarbiavimo ir jo paisant.