Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2011 m. balandžio 4 d. - Strasbūras

1. Sesijos atnaujinimas

PIRMININKAVO: JERZY BUZEK
Pirmininkas

(Posėdis pradėtas 17.05 val.)

  Pirmininkas. – Skelbiu, kad 2011 m. kovo 24 d., ketvirtadienį, atidėta Europos Parlamento sesija atnaujinta.

2. Ankstesnių posėdžių protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)

3. Pirmininko pareiškimai

  Pirmininkas. – Iš pradžių norėčiau pateikti kelias pastabas ir tam tikrą informaciją.

Balandžio 26 d. sueis 25 metai nuo Černobylio katastrofos, kuri buvo didžiausia branduolinė nelaimė žmonijos istorijoje. Vis dar prisimename tuos, kurie paaukojo savo sveikatą ar net gyvybes kovodami su katastrofos padariniais, taip pat tūkstančius žmonių, kuriems teko palikti savo namus. Tuometinės buvusio Rytų bloko valstybių valdžios institucijos per ilgai slėpė informaciją apie katastrofą nuo pasaulio ir, svarbiausia, nuo savo pačių piliečių. Dėl šios priežasties buvo daug sunkiau imtis kokių nors priemonių katastrofos padariniams sumažinti. Tačiau vėliau Černobylis tapo veiksmingo katastrofos paveiktų šalių valdžios institucijų ir tarptautinės bendruomenės bendradarbiavimo simboliu. Šiandien prisimindami Černobylio katastrofą, savo mintimis esame ir su japonų tauta, kuri kovoja su cunamio ir nelaimės Fukušimos atominėje elektrinėje padariniais.

Toliau – antra dalis informacijos, kuri taip pat susijusi su skausminga patirtimi. Po kelių dienų, balandžio 10 d., sueis vieneri metai nuo Smolensko aviakatastrofos. Katastrofoje žuvo devyniasdešimt šeši žmonės, tarp jų ir Lenkijos prezidentas bei jo žmona ir 18 Lenkijos parlamento narių. Vienas iš narių ruošėsi užimti vieną iš 18 papildomų EP narių vietų Europos Parlamente. Dauguma žuvusiųjų ėjo aukštas pareigas valstybės institucijose. Daugelis esančių šiame Parlamente pažinojo juos asmeniškai. Aš pats pažinojau mažiausiai pusę jų. Katastrofos priežastys dar nėra visiškai aiškios ir vis dar laukiame su ja susijusios informacijos. Šiuo metu mes dar kartą prisidedame prie tų, kurie vis dar gedi savo mylimų žmonių.

Trečia informacijos dalis yra susijusi su tuo, kad Europos Parlamentui kelia nerimą JAV aukščiausiojo teismo atsisakymas įvykdyti Troy Daviso prašymą atidėti jo mirties bausmę ir suteikti galimybę atnaujinti jo bylą. Norėčiau kreiptis į susijusias Amerikos valdžios institucijas Džordžijos valstijoje, kad jos pasinaudotų savo teise prieš 20 metų T. Davisui skirtą mirties nuosprendį pakeisti kalėjimu iki gyvos galvos. Mirtis negali tapti teisingumo išraiška.

Kita informacija susijusi su tuo, kad mums taip pat didelį susirūpinimą kelia įvykiai Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje. Prezidento rinkimai, užuot užtikrinę šalies klestėjimą ir taikingą ateitį, kurios tikėjosi jos piliečiai, paskatino terorą ir smurtą. Laurent Gabo turi pripažinti rinkimų rezultatus ir perleisti valdžią. Mes raginame abi puses nedelsiant nutraukti smurto naudojimą prieš civilius. Tarptautinė bendruomenė turi daryti viską, kas jos galioje, kad sustabdytų gyventojų žudynes. Visi, įvykdę nusikaltimus, bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Esame giliai tuo įsitikinę ir Europos Parlamentas padarys viską, kas įmanoma šiuo klausimu.

Paskutinė informacijos dalis susijusi su tuo, kad laikydamasis savo pažado nuolat informuoti Parlamentą apie tyrimų dėl kaltinimų korupcija, pateiktų kai kuriems Europos Parlamento nariams, pažangą, norėčiau jums priminti, kad ketvirtadienį, po frakcijų pirmininkų susitikimo jūs gavote mano laišką su naujausia informacija šiuo klausimu. Mes taip pat imamės griežtų veiksmų, siekdami parengti elgesio kodeksą interesų grupėms ir lobistams, taip pat ir Europos Parlamento nariams. Šiandienos Biuro susitikime, kuris įvyks 18.30 val., aptarsime šį klausimą ir nuspręsime dėl kitų priemonių, kurių reikia imtis šioje srityje.

J. Nicholson paprašė žodžio. Prašom, galite kalbėti, pone J. Nicholsonai.

  James Nicholson (ECR). – Pone pirmininke, norėčiau pasinaudoti šia akimirka ir priminti šeštadienį Šiaurės Airijoje įvykusią jauno policijos konsteblio žmogžudystę jam pakeliui į darbą, praėjus tik kelioms savaitėms po to, kai jis įgijo kvalifikaciją šiam darbui. Per 22 šiame Parlamente praleistus metus buvo daugybė atvejų, kai turėjau pasmerkti teroristus, vykdančius tokius žiaurumus. Maniau, kad tas laikas praėjo ir man daugiau niekada nebereikės to daryti. Savo mintimis esame su jaunuolio, kurio laukė karjera ir puiki ateitis, šeima. Tai buvo aiškus ir sąmoningas mėginimas dar kartą destabilizuoti mano regioną.

Noriu aiškiai pasakyti, kad tikiu, jog didžioji Šiaurės Airijos žmonių dauguma nenori dabar ar bet kada ateityje grįžti prie to, ką išgyvenome praeityje. Omos žmonės daug iškentėjo. Tokie įvykiai jiems, nė neabejoju, taip pat sukelia daug baisių prisiminimų. Ar galėtume dėl šio labai liūdno mano regionui įvykio perduoti savo užuojautą šeimai ir visiems, kuriuos tai palietė?

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Ačiū už jūsų pastabas šiuo klausimu. Norėčiau informuoti narius, kad vakar ryte paskelbiau specialų pareiškimą šiuo klausimu – Europos Parlamento Pirmininko pareiškimą, kuriame smerkiu šį įvykį ir ypač tai, kad auka buvo tokia jauna. Aš taip pat išreiškiau viltį, kad Šiaurės Airija gyvens taikiai, kaip jai sekėsi tai daryti pastaruoju metu. Nariai gali perskaityti mano vakar ryte paskelbtą pareiškimą šiuo klausimu Europos Parlamento interneto svetainėje.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). – (GA) Pone pirmininke, aš taip pat smerkiu Ronano Kerro nužudymą šį savaitgalį per sprogdinimo išpuolį Omoje, mano rinkimų apygardoje. Jis buvo jaunas 25 metų vyras, kuris stojo tarnauti į naują policijos tarnybą ir dėl to žuvo. Tai ne tik išpuolis prieš šį jauną vyrą ir jo šeimą, bet taip pat ir prieš taikos procesą mano rinkimų apygardoje. Ronaną Kerrą nužudę žmonės stengiasi sustabdyti taikos proceso pažangą, bet mes neleisime jiems to padaryti. Šiandien norėčiau padėkoti Parlamento Pirmininkui už jo ir Parlamento vardu išreikštą užuojautą šeimai. Be to, liūdžiu su Ronano Kerro šeima ir labai smerkiu jo nužudymą.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). – Pone pirmininke, visų pirma, noriu padėkoti jums už tai, kad vakar paskelbėte pasmerkimo pareiškimą. Šiandien čia noriu paremti narių J. Nicholsono ir B. de Brúno pareiškimus. Mes suteiksime visapusišką paramą, kad būtų užtikrinta, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Taikos procesas, remiant Europos Sąjungai, buvo labai sėkmingas. Visi sveiko proto žmonės Airijos saloje pasmerkė šį žiaurų įvykį – konsteblio Ronano Kerro nužudymą – ar dheis Dé go raibh a anam. Aš ypač noriu pagirti jo mamą už jos drąsų pareiškimą praeitą vakarą, kuriame išsakoma parama taikos proceso tęsimui.

4. Parlamento sudėtis

  Pirmininkas. – Ernst Strasser pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Europos Parlamento nario pareigų nuo 2011 m. kovo 24 d. Vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Parlamentas jo atsistatydinimą užregistravo ir patvirtino, kad nuo pirmiau minėtos datos jo darbo vieta laisva. Hella Ranner pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Europos Parlamento narės pareigų nuo 2011 balandžio 1 d. Vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Parlamentas jos atsistatydinimą užregistravo ir patvirtino, kad nuo pirmiau minėtos datos jos darbo vieta laisva. Kompetentingos Austrijos valdžios institucijos mane informavo, kad Ernstą Strasserį nuo 2011 m. kovo 31 d. pakeis Hubert Pirker. Norėčiau pasveikinti mūsų naująjį narį ir priminti nariams, kad, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalimi, kol bus patikrinti Huberto Pirkerio įgaliojimai arba kol bus priimtas sprendimas dėl ginčo, jis dalyvaus Parlamento ir jo valdymo organų posėdžiuose ir naudosis visomis jam priklausančiomis teisėmis, su sąlyga, kad prieš tai pasirašys rašytinį pareiškimą, kad neina jokių pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario mandatu.

  Barry Madlener (NI). – (NL) Pone pirmininke, norėčiau iškelti klausimą dėl darbo tvarkos, susijusį su E. Strasseriu ir kitu EP nariu, kuris paliko Parlamentą dėl korupcijos: norėčiau paklausti, ar jūs, pone pirmininke, ketinate paieškoti galimybės nutraukti jų sumažinto atlyginimo mokėjimą, nes būtų pikta, jei asmeniui, įsivėlusiam į korupciją, išeinant būtų mokamas sumažintas atlyginimas. Ar galėtumėte tai apsvarstyti?

  Pirmininkas. – Atsakysime į šį klausimą vėliau, kadangi nebuvau jam pasirengęs.

  Antonio Masip Hidalgo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, dėl darbo tvarkos: jūs anksčiau kalbėjote apie prašymą viso Parlamento vardu, kad Jungtinių Amerikos Valstijų valstija vietoj mirties bausmės tam tikram asmeniui taikytų įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

Norėčiau paprašyti, kad, jei jau iš tikrųjų prašome sušvelninti šią bausmę, nesakytume „įkalinimo iki gyvos galvos bausmė“, ypač atsižvelgiant į tai, ką įkalinimas iki gyvos galvos reiškia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Manau, tai reikėtų išreikšti kaip mirties bausmės pakeitimą „kita proporcinga bausme“.

  Pirmininkas. – Ačiū. Tam neabejotinai reikia atskiros ir išsamios diskusijos. Rasti sprendimą šiai problemai tikrai nėra paprasta.

Kitas mano pranešimas – kompetentingos Austrijos valdžios institucijos mane informavo, kad Hellą Ranner nuo 2011 m. balandžio 1 d. pakeis Heinz Becker. Norėčiau pasveikinti mūsų naująjį narį ir priminti nariams, kad, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalimi, kol bus patikrinti Heinzo Beckerio įgaliojimai arba kol bus priimtas sprendimas dėl ginčo, jis dalyvaus Parlamento ir jo valdymo organų posėdžiuose ir naudosis visomis jam priklausančiomis teisėmis, su sąlyga, kad prieš tai pasirašys rašytinį pareiškimą, kad jis neina jokių pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario mandatu.

5. Frakcijų sudėtis (žr. protokolą)

6. Pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtų teisės aktų pasirašymas (žr. protokolą)

7. Anuliuoti rašytiniai pareiškimai (žr. protokolą)

8. Veiksmai įgyvendinant Parlamento pozicijas ir rezoliucijas (žr. protokolą)

9. Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu, ir rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)

10. Asignavimų perkėlimas (žr. protokolą)

11. Peticijos (žr. protokolą)

12. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

13. Darbų programa

  Pirmininkas. – Buvo išdalytas galutinis darbotvarkės projektas, kurį 2011 m. kovo 31 d., ketvirtadienio, posėdyje parengė Pirmininkų sueiga pagal Darbo tvarkos taisyklių 140 straipsnį. Pateikti pasiūlymai dėl šių pakeitimų:

Antradienis

Atsižvelgdama į J. M. Fernandeso pranešimą dėl Parlamento 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmatos, Laisvos ir demokratiškos Europos frakcija paprašė nukelti balsavimą į gegužės mėnesinę sesiją, taigi prašymas susijęs su balsavimo nukėlimu. M. Andreasen pristatys prašymą. Ponia M. Andreasen, prašom kalbėti.

  Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, noriu paprašyti atidėti balsavimą dėl J. M. Fernandeso pranešimo. Priežastys paprastos ir daugiausia susijusios su pranešimo pastraipa, kurioje kalbama apie Europos istorijos namus. Biudžeto komitetui buvo pateikti prieštaringi ir, manau, klaidinantys skaičiai, susiję su šiuo projektu. Pavyzdys yra didžiulės metinės veiklos vykdymo sąnaudos: dabar jos sudaro 13,5 mln. EUR. Šis skaičius viršija tai, kas minėta iš pradžių. Kai aš pasiūliau, kad sąnaudos turėtų sudaryti 10 mln. EUR, beveidis Parlamento tarnautojas spaudoje apkaltino mane meluojant, sakydamas, kad mano sąmata yra, cituoju, „pernelyg didelė“. Taip neturėtų būti elgiamasi su Parlamento nariu.

O blogiausia yra tai, pone pirmininke, kad kyla aiškus interesų konfliktas dėl to, kad Biudžeto komiteto pirmininkas yra Europos istorijos namų patikėtinių tarybos narys, netgi jei jis ir negauna atlyginimo. Jokiame kitame Parlamente toks aiškus interesų konfliktas nebūtų toleruojamas. Tai yra visiškas pasityčiojimas iš komiteto proceso.

(Plojimai)

Kol šie klausimai nebus išaiškinti, balsavimas dėl šio pranešimo turi būti atidėtas.

  Francesco Enrico Speroni (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad šis atidėjimas yra priimtinas. Šiuo atveju prireiks keturių ar penkių savaičių paprasčiausiai išnagrinėti klausimą, kuris, kaip ką tik girdėjome, yra susijęs su mokesčių mokėtojų patiriamomis milijonų eurų išlaidomis. Todėl raginu balsuojant pritarti šiam prašymui.

  Alain Lamassoure (PPE). – (FR) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti du dalykus. Pirmiausia, Biudžeto komitetas atliko savo darbą ir parengė tokį Parlamento 2012 m. biudžeto sąmatos projektą, kurį būtų galima nagrinėti, dėl jo diskutuoti ir balsuoti jūsų Parlamente, atsižvelgiant į procedūras ir į tai, kas buvo padaryta praeitais metais. Frakcijų nuomonės skiriasi. Jos galės išsakyti savo nuomonę.

Antra, man nepriimtinas M. Andreasen, kuri yra visiškai susipažinusi su šiuo klausimu, pasakymas, kad tai, jog aš, Biudžeto komiteto pirmininkas, priklausau Europos istorijos namų patikėtinių tarybai, yra asmeninis interesų konfliktas.

Aš nesu tarybos narys kaip asmuo; aš priklausau tarybai kaip Biudžeto komiteto pirmininkas, kurį Biudžeto komitetas paskyrė atstovauti jam toje institucijoje, lygiai kaip Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė atstovauja savo komitetui toje institucijoje.

Žinoma, jei kas nors tam priešintųsi, būčiau pasirengęs atsisakyti pareigų. Vis dėlto, pone pirmininke, reikia būti atsargiam, kad vartojant tokius žodžius kaip „interesų konfliktas“ nebūtų keliama painiava.

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Atsižvelgiant į diskusijas dėl bendrosios rinkos, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija paprašė, kad būtų suteikta galimybė užbaigiant diskusijas dėl Komisijos pareiškimo dėl viešųjų pirkimų pateikti pasiūlymus dėl rezoliucijų. Taigi kalbame apie pasiūlymą dėl rezoliucijos arba apie rezoliucijos pasiūlymą. Norėčiau, kad kas nors iš PPE frakcijos pristatytų šį prašymą. Kas malonėtų?

(Parlamentas atmetė prašymą.)

Trečiadienis

  Andreas Schwab, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija siūlo, kad Komisijos nario M. Barnier pareiškimą dėl viešųjų pirkimų teisės ir jos nuolatinio tobulinimo Europos Sąjungoje papildytume Europos Parlamento pareiškimu. Tai suteiktų klausimui gerokai daugiau svarbos ir dėl to prašome tam pritarti.

  Evelyne Gebhardt (S&D). – (DE) Pone pirmininke, pritariu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) pasiūlymui, kadangi labai svarbu tai aptarti. Tik norėčiau paprašyti – Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto koordinatoriui A. Schwabui pritarus – kad balsavimas dėl rezoliucijos nevyktų šią savaitę, o tai padarytume gegužės mėn., nes dar neturėjome laiko to aptarti frakcijose. Taigi, pritarčiau šio klausimo įtraukimui į darbotvarkę, pritarčiau rezoliucijai, tačiau norėčiau, kad balsavimas dėl rezoliucijos būtų nukeltas į gegužės mėn.

  Pirmininkas. – Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija paprašė, kad būtų surengtos diskusijos dėl padėties Kinijoje, susijusios su Ai Weiwei, ir kad jos būtų įtrauktos į diskusijas, vykstančias pagal Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį ketvirtadienio popietę, vietoj diskusijų dėl Zimbabvės, kurias anksčiau buvo numatyta surengti šiuo laiku. Norėčiau paprašyti frakcijos pirmininką G. Verhofstadtą išsakyti savo nuomonę.

(Parlamentas pritarė prašymui)

Ketvirtadienis

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Ai Weiwei, kuris yra puikiai žinomas Kinijos menininkas ir disidentas ir kuris visuomet turėjo galimybę naudotis žodžio laisve, sekmadienį sulaikytas Pekino oro uoste ir, matyt, yra kalėjime. Norėčiau pasinaudoti šia proga ne tik išreikšti protestą prieš Kinijos valdžios institucijas. Taip pat turiu jums ir mūsų kolegoms pasakyti, kad turbūt turėtume iš naujo apsvarstyti savo dalyvavimą antrajame Kinijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime kitą mėnesį Pekine, jei reikalai klostysis būtent tokia linkme.

Turime kaip įmanoma greičiau priimti skubią rezoliuciją šiuo klausimu, kad galėtume padidinti spaudimą Kinijos valdžios institucijoms, kad jos paleistų Ai Weiwei. Pirmoji mintis buvo vietoj skubios rezoliucijos dėl Zimbabvės ketvirtadienį nagrinėti skubią rezoliuciją dėl Ai Weiwei sulaikymo, tačiau po trumpo pasitarimo, atrodo, radome geresnę išeitį: klausimą dėl Dramblio Kaulo Kranto perkelti į trečiadienį, kad ketvirtadienį atsilaisvinusį laiką būtų galima skirti šiai skubiai rezoliucijai dėl Ai Weiwei. Pasitariau su skirtingomis frakcijomis ir jos sutinka, kad darbotvarkė būtų taip pakeista.

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau labai trumpai pakalbėti šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, kad trečiadienio popietės darbotvarkė įtempta, norėčiau paprašyti, kad Taryba ir Komisija pristatytų savo pareiškimus labai trumpai ir kad pirmininkaujantys Pirmininko pavaduotojai užtikrintų, kad pranešėjai labai tiksliai laikytųsi jiems kalbėti skirto laiko. Antraip bus chaosas. Prašau Pirmininko pavaduotojų pritarimo šiuo klausimu.

  Pirmininkas. – Diskusija dėl Ai Weiwei ir Kinijos įvyks ketvirtadienio popietę, o diskusija dėl Dramblio Kaulo Kranto įvyks apie 20 val. trečiadienį vakare.

(Parlamentas pritarė prašymui)

Trečiadienis

E. Gebhardt turi kitą pasiūlymą. Ponia E. Gebhardt, ar galėtumėte dar kartą paaiškinti savo pasiūlymą.

  Evelyne Gebhardt (S&D). – (DE) Pone pirmininke, prašiau, kad balsavimas dėl rezoliucijos dėl viešųjų pirkimų būtų nukeltas į gegužės mėn., o tai, žinoma, reiškia, kad rezoliucijos ir pakeitimų pateikimo galutinis terminas taip pat turėtų būti atitinkamai nukeltas. Mums dar nebuvo suteikta galimybė dėl to balsuoti.

  Francesco Enrico Speroni (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, atsižvelgiant į dalyką, laiko, skirto pakeitimams pateikti, atrodo, pakanka, taigi, manau, neturėtume pritarti pasiūlymui.

(Parlamentas pritarė prašymui)

(Darbų programa patvirtinta)

  Sophia in 't Veld (ALDE). – Pone pirmininke, nebuvau visiškai tikra, kada turėčiau iškelti šį klausimą, bet prieš dvi savaites administracija – po daugybės kibernetinių išpuolių – nusprendė savaitei uždaryti žiniatinklio paštą. Neleisti žmonėms savaitę naudotis savo žiniatinklio paštu yra gana svarbus sprendimas. Paaiškinimai pateikti tinkamai. Norėčiau žinoti, ar tai buvo pagrįsta, jei tai buvo tik dėl atsargumo, ir kiek pažeidžiama iš tikrųjų yra mūsų sistema.

  Pirmininkas. – Ponia S. in ’t Veld, mes tai išnagrinėsime ir atsiųsime jums informaciją.

14. Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausi reikalavimai (nauja redakcija) (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – S. Guillaume pranešimas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų (nauja redakcija) (COM(2009)0554 – C7-0248/2009 – 2009/0165(COD)) (A7-0085/2011).

  Sylvie Guillaume, pranešėja. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šią savaitę bus įveiktas pirmasis prieglobsčio tvarkos direktyvos naujos redakcijos rengimo etapas. Iš tiesų, mūsų Parlamentas trečiadienį turės paskelbti savo verdiktą dėl persvarstyto Komisijos pasiūlymo dėl bendrosios pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos.

Ši Europos Parlamento nuomonė labai svarbi dialogui, kuris ateinančiais mėnesiais bus vedamas su Taryba dėl teksto, kuris, mano nuomone, yra kertinis prieglobsčio paketo akmuo ir dėl kurio – gaila – diskusijos Taryboje nevyksta. Ją bus galima panaudoti kaip pagrindą naujai šios direktyvos versijai, o tai, tikiuosi, padės mums laikytis 2012 m. galutinio termino bendrosioms prieglobsčio taisyklėms įgyvendinti.

Balsavimas dėl šio pranešimo sutampa su JTVPK tyrimo dėl 44 pramoninių šalių paskelbimu praeitą savaitę. Iš tyrimo matyti, kad, priešingai populiariai nuomonei, prieglobsčio prašytojų skaičius turtingose šalyse per 10 metų sumažėjo iš viso 40 proc., o per vienus metus – 5 proc. Remdamiesi tokiais duomenimis, turime ištyrinėti pagrindines šio sumažėjimo priežastis. Ar tai vyksta dėl to, kad yra mažiau tai skatinančių veiksnių, ar dėl griežtesnės migracijos kontrolės kai kuriose šalyse?

Iš tos ataskaitos taip pat matyti, kad besivystančios šalys šiandien prisiima didžiąją atsakomybės dėl prieglobsčio dalį, netgi jei jos nebūtinai turi visus išteklius tam daryti. Todėl Europa turi prisiimti sąžiningai jai priklausančią dalį ir tam ji turi patvirtinti aiškias taisykles. Tai grąžina mane prie šio teksto dėl prieglobsčio tvarkos ir prie pagrindinių uždavinių. Ši direktyva dažnai vadinama blogiausių nacionalinių praktikų katalogu ir turi du pagrindinius trūkumus: ja nepakankamai ginamos prieglobsčio prašytojų teisės ir ją taikant atsiranda pagrindiniai skirtumai sąlygų sudarymo valstybėse narėse požiūriu.

Iš tikrųjų, skirtingos prieglobsčio sistemos Europoje vis dar smarkiai skiriasi. Paimkime tik du pavyzdžius: 2009 m. teigiamų sprendimų pirmojoje instancijoje valstybėse narėse procentinė dalis svyravo nuo 65 proc. iki mažiau nei 1 proc. Terminas, numatytas skundui dėl neigiamo sprendimo pirmojoje instancijoje paduoti, svyravo nuo dviejų iki 30 dienų. Yra dar daugybė skirtumų tarp valstybių narių – kalbant ir apie paspartintos tvarkos pagrindą, ir apie galimybę rengti asmeninius pokalbius ar taikyti veiksmingas gynimo priemones.

Tiesą sakant, tokie skirtumai nedera su bendra Europos prieglobsčio sistema, kuri turėtų užtikrinti vienodą apsaugą visoje ES. Jie taip pat prieštarauja vienam iš pagrindinių Dublino II reglamento, grindžiamo prielaida, kad valstybių narių prieglobsčio sistemos yra panašios, principų. Todėl labai svarbu suderinti teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad galiausiai būtų taikoma sąžininga, prieinama, saugi ir veiksminga tvarka.

Norėčiau dar kartą atsakyti į kai kuriuos šį tekstą peikusių asmenų, kuriems ši direktyva galiausiai reiškia ne ką daugiau nei sąnaudų ir piktnaudžiavimo padidėjimą, teiginius, nes manau, kad jie neteisūs.

Reikia pripažinti, kad dėl šių procedūrinių pokyčių per trumpą laiką gali atsirasti išlaidų. Tačiau, jei būtume šiek tiek įžvalgesni, galėtume suprasti, kad iš tikrųjų būtent netinkama tvarka kokybės ir saugumo atžvilgiu šiandien daug kainuoja valstybėms narėms. Savo teiginiui pagrįsti norėčiau paminėti du rodiklius: labai didelis skundų skaičius ir to lemiamas procedūrų ilgumas.

Taip pat norėčiau, kad atsitrauktume nuo juodai baltos prieglobsčio sąvokos, pagal kurią jis teskatina piktnaudžiauti. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis sprendžiami imigracijos klausimai, privaloma ginti prieglobstį kaip pagrindinę teisę. Be to, jei labiausiai slapukaujantys EP nariai kažką panaikins padėties arabų pasaulyje atžvilgiu, tai bus faktas, kad Europos Sąjungai tenka atsakomybė suteikti tinkamą apsaugą persekiojimo aukoms.

Todėl palaikau Komisijos požiūrį, kuriuo siekiama pagerinti tvarką pirmosios instancijos įtaigose – veiksmų spartinimas – kadangi kokybiški sprendimai pirmojoje instancijoje bus ypač naudingi persekiojimo aukoms, kiek jie suteiks kompetentingoms institucijoms galimybę pateikti pagrįstus sprendimus, lengviau pagrįsti neigiamus sprendimus ir taip sumažinti riziką, kad šiuos sprendimus panaikins apeliacinė instancija, lengviau nustatyti, ar prašymai yra nepagrįsti ir ar jie pateikti piktnaudžiaujant, taip pat sumažinti valstybių narių priėmimo ir procedūrines išlaidas, kartu paremiant jų pastangas išsiųsti prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai buvo tikrai atmesti.

Galiausiai, turėčiau pasakyti keletą žodžių apie kai kuriuos pagrindinius punktus, kurie suteiks mums galimybę – tikiuosi – imtis tolesnių veiksmų dėl šio pranešimo. Pirmiausia, teisė į laisvą teisinę pagalbą pirmojoje instancijoje, mano nuomone, yra labai svarbi garantija kalbant apie sprendimų kokybės gerinimą. Antra, bus labiau atsižvelgta į pažeidžiamus prašymų teikėjus – žmonių grupę, kurių interesų dabartinėje direktyvoje visiškai nepaisoma.

Trečiasis uždavinys – nustatyti didesnių užmojų prašymų pateikimo terminą, kad būtų sustiprinta teisė į veiksmingas gynimo priemones ir suteiktos didesnės garantijos paspartintos tvarkos atveju, ypač dėl jų pagrindimo sumažinimo ar deramo termino nustatymo. Kalbant apie saugių šalių sąvoką, raginame patvirtinti bendrą Europos sąrašą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kaip 2008 m. rekomendavo Teisingumo Teismas.

Pabaigoje – galutinis šio pranešimo patvirtinimas turėtų būti stiprus Parlamento ženklas Tarybai ir Komisijai. Mano manymu, Parlamento ribos nustatytos ir kartelė iškelta: mes siekiame didesnio apsaugos reikalavimų suderinimo ir turėtume tuo džiaugtis, ponios ir ponai.

(Plojimai)

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, balsavimas dėl Prieglobsčio tvarkos direktyvos šią savaitę yra labai svarbus. Tai bus labai svarbus žingsnis siekiant užbaigti antrą bendrosios prieglobsčio sistemos etapą iki 2012 m., laikantis ES įsipareigojimų pagal Stokholmo programą. Norėčiau padėkoti pranešėjai Silvie Guillaume už jos išskirtinį atsidavimą šiam dokumentui ir už gerą mūsų bendradarbiavimą. Ponia, jūs pademonstravote didelį lankstumą ir puikų supratimą apie prieglobsčio prašytojų poreikius ir apie nacionalinėms administracijoms kylančius iššūkius.

Nauja Prieglobsčio tvarkos direktyva bus kertinis Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos akmuo. Kaip jūs ir sakėte, ponia, prieglobsčio prašytojams turi būti sudaromos tokios pačios sąlygos, kad ir kurioje Europos Sąjungos vietoje jie prašytų prieglobsčio. Šiandien žinome, kad yra daug skirtumų, o tai, žinoma, labai keista toje pačioje Europos Sąjungoje, kurioje galioja tos pačios konvencijos ir tos pačios Europos vertybės.

Labai svarbu, kad bendra tvarka būtų sąžininga ir veiksminga. Ji turi padėti išvengti piktnaudžiavimo prieglobsčio sistema, bet visapusiškai laikytis pagrindinių teisių. Esu giliai įsitikinusi, kad šių tikslų galima pasiekti, tačiau tik tuomet, jei bendrosiomis taisyklėmis bus užtikrinama, kad prieglobsčio institucijose visoje Europos Sąjungoje būtų priimami vienodai aukšto lygio sprendimai. Komisijos pasiūlymas parengtas siekiant šio tikslo ir džiaugdamasi pažymiu, kad S. Guillaume apskritai palaiko šį pasiūlymą, taip pat jis palaikomas Piliečių laisvių komiteto pranešime.

Daugeliu pakeitimų pranešimo projekte iš esmės padidinamas prieglobsčio prašytojams suteikiamų garantijų lygis, ypač kalbant apie nepilnamečius. Kai kuriais pakeitimais taip pat siekiama suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, nustatant tam tikrą pagrindą paspartintoms procedūroms. Manau, kad pakeitimas dėl saugios šalies sąvokų yra labai plataus užmojo. Tai labai pertvarkytų valstybėse narėse galiojančias taisykles ir pakeistų praktiką. Taip pat atkreipiu dėmesį į kompromisinius pakeitimus dėl nemokamos teisinės pagalbos. Tai iš tikrųjų galėtų padėti išspręsti keblų teisinį klausimą, kurį minėjo kelios valstybės narės.

Kaip žinote, Komisija šiuo metu rengia pakeistą pasiūlymą dėl šios direktyvos, siekiant paspartinti vilkinamas derybas Taryboje. Balsavimas, kurį surengsite rytoj arba trečiadienį, yra strateginis kriterijus derybose. Komisija rengdama pakeistą pasiūlymą kruopščiai apsvarstys visus Parlamento pakeitimus. Nekantrauju dirbti su nariais dėl šio ir kitų pasiūlymų.

  Monika Hohlmeier, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, visų pirma, norėčiau nuoširdžiai padėkoti už daugybę pokalbių, kuriuos galėjome surengti su pranešėja, taip pat su Komisijos nare ir šešėliniais pranešėjais. Tai suteikė galimybę tam tikrose srityse pasiekti gerų kompromisų. Kaip ką tik minėjo C. Malmström, tai apima kompromisą dėl nemokamos teisinės pagalbos, ypač ypatingos nepilnamečių apsaugos klausimu. Kiti laimėjimai susiję su tuo, kad turėjome galimybę susitarti dėl to, kurie prašytojai ypač nusipelno apsaugos, ir, kalbėdamiesi tarpusavyje, galėjome prieiti praktišką kompromisą. Be to, taip pat priėjome kompromisą dėl saugių trečiųjų šalių temos.

Tikslas – iš esmės pagerinti administracinių procedūrų kokybę, kad antrosios ir trečiosios instancijos teismuose vyktų mažiau posėdžių, siekiant suteikti prieglobsčio prašytojams, kurie tikrai yra persekiojami, kuo skubesnę ir sistemiškai veiksmingesnę pagalbą ir apsaugą. Labai palaikau tai, kad visose valstybėse narėse būtų nustatyti tinkami būtiniausi reikalavimai. Tačiau, deja, tiek Komisijos tekstas, tiek kai kurie atskiri pakeitimai, kuriais buvo norima tam tikru mastu iš dalies pakeisti Komisijos tekstą, prieštarauja tam, ko siekiama šiuo geru ketinimu. Buvo sudaryta daugybė galimybių atidėti procedūras ar netgi masiškai piktnaudžiauti prieglobsčio teise. Pateiksiu jums keletą to pavyzdžių.

Pavyzdžiui, prašytojas gali pateikti tris nepriimtinus prašymus ir turi teisę tris kartus dalyvauti visoje procedūroje. Tik tada gali būti pradėta paspartinta procedūra. Procedūra negali būti paspartinta, jei asmuo aiškiai nepripažįstamas pabėgėliu pagal Ženevos konvenciją. Šiuo atžvilgiu norėčiau tiesiog paminėti Tuniso atvejį ir taip pat ekonominių migrantų atvejį.

Kitas pavyzdys yra tai, kad paspartinta procedūra taip pat nebus galima, jei iš eilės pateikiamuose prašymuose nėra jokių svarbių naujų duomenų. Tačiau, mano manymu, dar rimtesni yra dingimo atvejai. Jei asmuo neteisėtai dingsta, nebegalima priimti neigiamo sprendimo dėl jo prašymo. Jis turi parašu patvirtinti, kad gavo laišką. Todėl jei prieglobsčio prašytojas tikėtųsi naujienų apie neigiamą sprendimą, jam tereikėtų – jei patvirtintume Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pateiktą pasiūlymą – atsisakyti priimti laišką arba nebūti laiško įteikimo vietoje. To rezultatas – jis galėtų neribotam laikui pratęsti procedūrą.

  Claude Moraes, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, sakydamas, kad esame praktiškai ir politiškai labai sunkioje padėtyje, kurioje valstybės narės apie prieglobsčio paketo užbaigimą kalba nuo 1999 m., kalbu savo frakcijos vardu. Jei yra politinė būtinybė, tai ji yra šiandien, kai Šiaurės Afrika – ir Viduržemio jūros regionas – išgyvena krizę.

Kalbėjimas apie naštos pasiskirstymą dabar turėtų paskatinti priimti praktinį ir tikslų pasiūlymą. Savo frakcijos vardu noriu pasakyti, kad Sylvie Guillaume, bendradarbiaudama su visais šešėliniais pranešėjais, kaip sakė M. Hohlmeier, parengė pasiūlymą, kuris yra ir tikslus, ir veiksmingas, taip pat, kaip sakė Komisijos narė, iš tikrųjų yra prieglobsčio paketo kertinis akmuo. Būtent dėl to balsavimas trečiadienį yra toks gyvybiškai svarbus. Jei galėtume surinkti balsų daugumą taip, kaip komitete, galėtume susitarti dėl prieglobsčio paketo užbaigimo pozicijos, kuria būtų atsižvelgiama į daugybę šiam Parlamentui rūpimų ir nerimą keliančių klausimų.

Norėčiau pateikti jums vieną pavyzdį: nagrinėjau pabėgėlių bylas daugybę metų būdamas prieglobsčio teisės specialistas ir žinau, kad geros prieglobsčio procedūros – sąžiningos, teisingos, veiksmingos prieglobsčio procedūros, kuri priimtina daugumoje valstybių narių – priešas yra nepakankamas prieglobsčio bylų nagrinėjimas laikotarpio pradžioje. Tai, jog daugelyje valstybių narių Europos Sąjungoje sprendimų priėmimas yra blogos kokybės, valstybėms narėms sukelia didesnes, o ne mažesnes išlaidas. Taigi, kai valstybės narės kalba apie finansinį poveikį, jos turėtų suprasti, kad sprendimų priėmimo kokybė, tinkamas sprendimas iš pirmo karto, ir užtikrinimas, kad skundų teikimo tvarka veiktų veiksmingai, yra tai, kas padeda taupyti pinigus ir kas yra sąžininga ir teisinga.

Jei yra narių, abejojančių, kad šis pranešimas yra veiksmingas, sąžiningas ir teisingas, jie turėtų labai atidžiai išnagrinėti šias procedūras ir suprasti, kad daug darbo buvo įdėta nagrinėjant, tikėtina, prieštaringus aspektus. Taip pat svarbu pabrėžti, kad diskusijos turi vykti ne tik dėl sąnaudų – jos turi vykti dėl tvarkos suderinimo visoje ES. Akivaizdu, kad valstybėse narėse reikalavimai pernelyg skirtingi. Jei mes ir toliau vykdysime tokio tipo prieglobsčio loteriją, nekreipsime dėmesio į kylančių prieglobsčio rodiklių realijas. Kaip žinome, šie prieglobsčio rodikliai krito daugelį metų. Dabar padėtis daug sudėtingesnė.

Tvarkos direktyvoje pateiktos taisyklės turbūt sudaro sudėtingiausią viso prieglobsčio paketo dalį. Tai, jog tvarka turėtų būti sąžininga ir veiksminga, gali būti gyvybės ar mirties klausimas bėgantiems nuo persekiojimo. Spręsdami žmonių, mūsų šalyse ieškančių apsaugos, klausimus, turime pripažinti savo atsakomybę vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.

Todėl noriu pasveikinti pranešėją ir visus šešėlinius pranešėjus už jų pasiaukojančias pastangas siekiant tvirtos pozicijos Parlamente. Pakartokime komitete vykusį balsavimą. Užtikrinkime, kad perduosime tvirtą žinią Komisijai – o svarbiausia valstybėms narėms, – kad šiame Parlamente esame rimtai nusiteikę užbaigti prieglobsčio paketą tokiu būdu, kuris būtų priimtinas daugeliui šiame Parlamente.

  Nadja Hirsch, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponia C. Malmström, pirmiausia norėčiau nuoširdžiausiai padėkoti pranešėjui ir šešėliniams pranešėjams. Vyko daug diskusijų. Galiausiai, pasiekėme labai gerų kompromisų, netgi jei visi žinome, kad tai, suprantama, ne visada labai lengva.

Tačiau Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad bet kuriuo atveju mes vis dar turime tikslą iki 2012 m. sukurti bendrą, visoje ES veikiančią prieglobsčio sistemą. Tai taip pat reiškia, kad dabar turime daryti realią pažangą ir perduoti Tarybai aiškią žinią, kad nenustojome siekti šio tikslo ir kad esame, žinoma, pasirengę dalyvauti derybose. Tai savaime suprantama. Tačiau aš taip pat manau, kad turime aiškiai išdėstyti, kad, be visa kita, norime turėti bendrą prieglobsčio sistemą. Kaip jau buvo minėta, nepriimtina, jog tai yra beveik kaip loterija, atsižvelgiant į tai, kur prieglobsčio prašytojas pateikia prašymą.

Nepriimtina, kad kiekviena valstybė narė turi savo nacionalinį saugios trečiosios šalies kriterijų sąrašą – ir šiuo atžvilgiu džiaugiuosi, kad paskutinę minutę šis klausimas buvo išspręstas sėkmingai. Šalis arba yra saugi, arba ne – o tuomet kiekvienu atskiru atveju dar turi būti išnagrinėta, ar ji gali, iš esmės, būti saugia trečiąja šalimi konkrečiam asmeniui, kuris pateikė prašymą, ar šiomis ypatingomis aplinkybėmis galbūt negalima paprasčiausiai pasakyti, kad yra būtent taip.

Taip pat esu įsitikinusi, kad galiausiai valstybėms narėms tai bus naudinga, kaip ir prieglobsčio prašytojams, kurie ateityje turės galimybę gauti sprendimą tiesiogiai pirmojoje instancijoje taikant sąžiningą ir, nepaisant to, sparčią prašymų procedūrą, jei tai bus įgyvendinta taip, kaip mes įsivaizduojame. Taip pat manau, kad tai yra teisė; prieglobstis yra teisė, o ne malonė. Šiuo klausimu turime laikytis visiškai aiškios pozicijos ir tuomet nustatyti aiškią tvarką.

Be visa kita, palankiai vertinu tai, jog mums pavyko labiau praplėsti nepilnamečių teises. Palaikau tai, kaip ir ALDE frakcija, ir džiaugsiuosi, jei šiuo klausimu rytoj pasieksime gerą rezultatą.

  Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, darbas, kuris čia buvo atliktas rengiant šį pranešimą, vadovaujant S. Guillaume, yra labai svarbus. Kaip sakė C. Malmström, tai yra Europos prieglobsčio sistemos kertinis akmuo ir tiesa, kad tarp dabartinės padėties ir Europos sistemos yra didžiulė spraga. Iš esmės reikėtų tai vadinti praraja – praraja, į kurią grimzta prieglobsčio prašytojų teisės ir mūsų apsaugos sistemos patikimumas Europoje.

Kai yra tokių valstybių, kuriose teigiamų atsakymų pirmojoje instancijoje rodikliai svyruoja nuo 1 iki 65 proc., kai, pvz., tokioje valstybėje kaip Prancūzija 75 proc. apsaugos sprendimų dėl kosoviečių ar albanų yra priimami skundų etape, kai žinome, kad tie skundai neturi sulaikomojo poveikio, susidarome tam tikrą įspūdį apie padėtį ir tikrai manome, kad Taryba turėtų imtis veiksmų ir suprasti, kad Europos Komisijos pasirinktas variantas – kurį sustiprina aukštos kokybės pranešimas, parengtas vadovaujant S. Guillaume – būtent pagerinti sprendimų priėmimo kokybę pirmojoje instancijoje, yra neabejotinai labai svarbus.

Mano supratimu, valstybės, kurios šaukia garsiausiai, nėra tos, kurios moka, ar tos, kurios priima daugiausia prieglobsčio prašytojų. Reikėtų prisiminti, kad Kipras, Švedija, Liuksemburgas ir Belgija priima daugiausia prieglobsčio prašytojų pagal savo gyventojų skaičiaus procentinę dalį. Tuomet išklausykime ir tas valstybes, nes jos gali mums pasakyti, kokius reikalavimus geriausia taikyti tarptautinės prieglobsčio prašytojų apsaugos srityje.

  Kyriacos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu. – Pone pirmininke, labai džiaugiuosi, kad šiandien vyksta šios diskusijos, atsižvelgiant į balsavimą trečiadienį. Tikėkimės, kad mūsų darbas pakeis Tarybos veikimą iš inercijos ir paskatins produktyvias derybas, kurios suteiks mums galimybę įvykdyti savo tikslą iki 2012 m. sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir kuriose šitaip bus atsižvelgta į mūsų visų į šį dokumentą įdėtą sunkų darbą. Norėčiau šiltai padėkoti S. Guillaume už jos puikų darbą ir jos taikinamąjį požiūrį.

Apskritai, gautas rezultatas – geras tekstas, kuriame yra svarbių patobulinimų, atsižvelgiant į prieglobsčio tvarką, pastaruoju metu taikomą ES, kuri skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi.

Jei paminėtume bent keletą, naujos nuostatos buvo priimtos tam, kad būtų užtikrinta, kad kiekvienam prašytojui būtų suteikiamos atitinkamos priemonės jo paraiškoms pagrįsti, siekiant priimti sprendimą dėl prieglobsčio per šešių mėnesių laikotarpį, pvz., asmeninis pokalbis ar nemokama konsultacija procedūriniais ir teisiniais klausimais pirmosios instancijos procedūrose, įskaitant reikalingų procedūrinių dokumentų rengimą.

  Gerard Batten, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, reikia parengti naują esamos 2005 m. direktyvos dėl tarptautinės apsaugos redakciją, kuri taptų Priėmimo direktyva prieglobsčio prašytojams. Naujoji Priėmimo direktyva yra ES bendrosios imigracijos ir prieglobsčio politikos patobulinimas, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje. Naująja direktyva siekiama sukurti naują sistemą, pagal kurią būtų nustatomi kriterijai prieglobsčio prašytojams: kas gali patekti į valstybes nares, o kas ne ir kam gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, kam ne ir kokiomis sąlygomis. Ja siekiama suderinti valstybių narių prieglobsčio politiką ir suteikti daugiau teisių ir privilegijų prašantiems prieglobsčio.

Pastarojo meto žmonių iš Šiaurės Afrikos antplūdis, žinoma, yra tiesiog dar viena naudinga krizė, kuri suteikia ES dar vieną galimybę išplėsti savo galią ir valdžią. Imigracijos ir prieglobsčio politika turėtų būti išimtinė nepriklausomos suverenios nacionalinės valstybės privilegija. Šia siūloma direktyva, kaip ir Lisabonos sutartimi, daroma būtent tai, kas, anot jos priešininkų, būtų daroma ta sutartimi: o tai, žinoma, yra priežastis, dėl kurios jūs neleidote Europos žmonėms surengti dėl jos referendumo.

  Daniël van der Stoep (NI). – (NL) Pone pirmininke, mano partija, Olandijos laisvės partija (PVV), visuomet laikėsi aiškios pozicijos. Mes buvome, ir toliau būsime, prieš Europos prieglobsčio ir imigracijos politiką. Valstybės narės pačios gali labai puikiai priimti sprendimus dėl tokių klausimų. Dabartinė Nyderlandų vyriausybė yra geriausia vyriausybė iš iki šiol buvusių, ji yra parengusi puikią darbotvarkę dėl prieglobsčio ir imigracijos politikos. Turint tai omenyje, ministrui pirmininkui M. Rutte ir ministrui G. Leersui iš tikrųjų nereikia jokio Europos įsikišimo.

Mano partija yra atvirai kalbanti partija. Apie ką iš tikrųjų yra šiandienos diskusija? Apie tarptautinę apsaugą. Mes tai vadiname paprasčiausiai „prieglobsčiu“. Ypač tokiu metu, kai susiduriame su pragaištinga masine ne Vakarų valstybių piliečių imigracija, turėtume kalbėti be užuolankų. Pone pirmininke, jei būtų Europos valia, mes plačiai atvertume visas sienas ir Europa taptų rojumi sėkmės ieškotojams ir spekuliantams, lyg ji nebebūtų vieninga. Pažiūrėkite į Italiją, pažiūrėkite į Lampedūzą. Kalbant apie Europą, visi pusiau nusikaltėliai sėkmės ieškotojai iš Barbarijos būtų paprasčiausiai įtraukti į prieglobsčio procedūrą ir galiausiai jiems taip pat būtų leista pasilikti!

Pone pirmininke, ar Komisijos narė galėtų paaiškinti, kodėl Europa visada turi prisiimti visą krūvį? Kodėl visos tos valtys plaukia mūsų link? Vienintelis ir tinkamiausias sprendimas – suteikti tiems pabėgėliams pagalbą regione. Tiesiog tegul tai sprendžia Afrikos Sąjunga, Arabų lyga ar baisi Islamo konferencijos organizacija. Būtent juos turėtume laikyti atsakingais už prieglobsčio teikimą regione, o ne save.

Dar ydingiau tai, kad šiuo pranešimu mes iš tikrųjų palengviname jų patekimą į Europos Sąjungą. Tuo metu, kai prieglobsčio prašytojų gaujos veržiasi į Europos Sąjungą, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą turime pasunkinti, o ne palengvinti.

  Reinhard Bütikofer (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, mano kolega ką tik kalbėjo apie į Europą atvykstančius daugybę barbarų. Į tokį cinizmą čia negalima nereaguoti. Tai yra tų žmonių įžeidimas. Norėčiau jūsų paprašyti pareikšti jam papeikimą.

  Daniël van der Stoep (NI). – (NL) Ačiū, pone pirmininke, aš tai ištaisysiu. Aš nekalbėjau apie barbarus. Galbūt jūs tai išgirdote iš vertėjų. Aš kalbu apie istorinį šio regiono pavadinimą – būtent Barbariją. Jūs galite vadinti šią pasaulio dalį kitais pavadinimais, bet aš ją vadinu būtent taip. Aš nesakau, kad žmonės iš Barbarijos traukia link mūsų krantų kaip barbarai. Norėčiau, kad tai būtų ištaisyta.

  Pirmininkas. – Pone D. van der Stoepai, visos šios pastabos bus įrašytos, taigi galėsite pasitikrinti. Visi autentiški žodžiai, jūsų atsakymas ir antrasis atsakymas bus tame įraše.

  Anna Hedh (S&D). – (SV) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjai S. Guillaume už jos puikų ir labai sunkų darbą rengiant šį pranešimą, kuris sudaro didžiąją prieglobsčio paketo dalį. Visose valstybėse narėse prieglobsčio prašytojams turi būti taikoma sąžininga ir teisiškai patikima tvarka. ES niekada nebus tinkamai veikiančios prieglobsčio sistemos, jei neturėsime bendrų būtiniausių reikalavimų dėl prašymų nagrinėjimo ir dėl šio proceso metu prieglobsčio prašytojams suteikiamų teisių. Žinoma, šios nuostatos turi egzistuoti ne tik popieriuje, bet taip pat turi būti praktiškai taikomos nuosekliai visoje Europoje.

Turint tai omenyje, manau, kad labiausiai apgailėtina tai, jog Komisija paskelbė apie savo ketinimą pateikti naują, sušvelnintą pasiūlymą, kuris yra artimesnis tam, ko nori daugelis vyriausybių Taryboje. Atsižvelgiant į Komisijos poziciją šiuo atžvilgiu ir į nuotaikas Taryboje, balsavimas dėl šio pranešimo yra dar svarbesnis.

Dabar Europos Parlamentas turi aiškiai parodyti, kad bet kokiu atveju remiame teisę prašyti prieglobsčio ir manome, jog visi prieglobsčio prašytojai nusipelno, kad jų prašymai būtų išnagrinėti sąžiningai ir kruopščiai. Būtų visiškai teisinga taikyti pagrindinį siūlomą metodą, būtent kad turėtume investuoti savo išteklius į prašymų nagrinėjimą pirmojoje instancijoje, ir tai palengvins tiek prieglobsčio prašytojų, kuriems apie rezultatą bus pranešta greičiau, tiek valstybių narių, kurios išvengs tolesnio tyrimo sąnaudų, patiriamų dėl netinkamos kokybės pradinio nagrinėjimo, padėtį. Pasiūlyme yra daugybė gerų pakeitimų, bet norėčiau ypač išskirti vieną pakeitimą, kuriuo užtikrinama, kad būtų atsižvelgiama į labai pažeidžiamų prašytojų, būtent į nelydimų nepilnamečių, poreikius. Siūloma aiški šeimos narių apibrėžtis taip pat pagerins būtent daugelio nepilnamečių padėtį.

  Tanja Fajon (S&D). – (SL) Pone pirmininke, norėčiau pagirti pranešėją Silvie Guillaume už puikų darbą. Europos Sąjungai skubiai reikia koordinuotos, sąžiningos ir veiksmingos prieglobsčio tvarkos. Jos poreikį rodo dabartinė krizė, susijusi su pabėgėliais iš Viduržemio jūros regiono. Bendros taisyklės yra svarbios ir valstybėms narėms, ir prieglobsčio prašytojams.

Ponios ir ponai, teisė į prieglobstį yra pagrindinis žmogaus teisių principas. Pabėgėliai neturėtų būti baudžiami už perėjimą per sieną. Mūsų pagrindinė užduotis – padėti visiems prieglobsčio prašytojams, apsaugoti jų pagrindines žmogaus teises ir užtikrinti, kad svarstant jų prašymus būtų taikomi aukštos kokybės Europos standartai.

Deja, atrodo, kad vis mažiau Europos šalių paiso prieglobsčio teisių arba kad jos priima imigrantus su vis didesne baime ir nepasitikėjimu. Tai, kas šiandien vyksta Italijos saloje Lampedūzoje, kelia nerimą. Dėl to bijoma ir sielvartaujama, kad pabėgėliai Europos Sąjungoje nėra laukiami. Privalome pademonstruoti solidarumą su žmonėmis, bėgančiais iš vietų, kuriose vyksta neramumai, ypač su bėgančiais iš Libijos, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.

Atsižvelgiant į pokyčius arabų šalyse ir Šiaurės Afrikoje, turime būti pasirengę galimybei, kad ateityje į Europos Sąjungą atvyks dar daugiau pabėgėlių. Taip pat dėl tos priežasties turime pagerinti ir suderinti tvarką. Tai padės palengvinti gyvenimą ir sau, ir pabėgėliams. Mes palengvinsime šalių, kurios šiuo metu vykdo humaniškesnę tvarką prieglobsčio prašytojų atžvilgiu, naštą ir sąžiningiau pasidalysime naštą. Europa neturi tapti tvirtove. Prieglobsčio prašytojai neturi tapti mūsų sistemų aukomis. Norėčiau, kad šiam pranešimui trečiadienį būtų pritarta didžiąja dauguma.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, turiu sutikti su tuo, kas buvo pasakyta, kad mes visi norime patikimos ir veiksmingos prieglobsčio tvarkos ir visi norime užtikrinti, kad šie tikslai būtų įgyvendinti.

Tačiau taip pat pateiksiu pavyzdį, apie kurį sužinojome Graikijoje prieš keletą mėnesių per oficialią Parlamento prieglobsčio misiją. Kai atvykome į oro uostą, apsilankėme sulaikymo centre, kuriame buvo trečiosios šalies pilietis; jis buvo atvestas su mumis pasikalbėti.

Jis mums pasakė, kad pateikė prašymą dėl prieglobsčio, o po kiek laiko pradėjo kalbėti su mumis graikiškai. Mes jo paklausėme, kur jis išmoko kalbėti graikiškai, ir jis atsakė, kad kalba graikiškai, nes dirbo Graikijoje 10 metų; grįžo į savo šalį, sugrįžo ir dabar prašo prieglobsčio. Norėčiau paaiškinti: žinoma, turime sutelkti dėmesį į šios tvarkos patikimumą ir skaidrumą ir apsaugoti tuos, kurie turi teisę į prieglobstį; tačiau turime saugotis piktnaudžiavimo. Yra nuostatų, kurioms turi būti skiriamas atidus dėmesys. Turiu omenyje daugelį M. Hohlmeier pateiktų pastabų, kurias papildyčiau šia: teigiame, kad po šešių mėnesių įrodymų našta, tenkanti žmonėms, persekiojamiems savo šalyje, bus perkeliama valstybei narei, o ne prieglobsčio prašytojui; vien tai sukuria biurokratizmą ir kai kurie tuo gali pasinaudoti kaip prielaida piktnaudžiauti.

PIRMININKAVO: STAVROS LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

  Ioan Enciu (S&D). – (RO) Pone pirmininke, pradžioje noriu pasveikinti S. Guillaume už jos atliktą puikų darbą.

Pateikti dabartinės Prieglobsčio tvarkos direktyvos pakeitimai reiškia nepaprastai svarbų žingsnį kuriant bendrą prieglobsčio sistemą visoje Europos Sąjungoje. Pagrindinė naujosios direktyvos pridėtinė vertė yra jos taisyklių ir procedūrų aiškumas. Ja nustatomos išsamios, skaidrios taisyklės valdžios institucijoms, atsakingoms už tarptautinės apsaugos prašymų svarstymą, ir užtikrinama, kad šie prašymai būtų tvarkomi kuo greičiau ir veiksmingiau.

Turime visiškai užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų teikiama aukščiausius reikalavimus atitinkanti apsauga. Tuo pačiu metu svarbu, kad ir toliau derintume nacionalinius teisės aktus, siekiant išvengti dabar visoje Europos Sąjungoje veikiančių prieglobsčio sistemų skirtumų. Mūsų didžiausiu tikslu turi likti tinkama bendra prieglobsčio sistema, kaip numatyta Stokholmo programoje.

  Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Pone pirmininke, jei yra kažkas neabejotino, tai yra štai kas: veikdamos savarankiškai, kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės prieglobsčio srityje, taip pat migracijos ir imigracijos srityje yra perkrautos, kaip aiškiai rodo pastarųjų savaičių pokyčiai, taip pat ir kelerių pastarųjų metų.

Todėl Europos Sąjunga turi prisiimti dar daugiau atsakomybės šiuo atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio sistema Europos Sąjungoje ateityje veiktų pagal principus, kurių turime laikytis visi, būtent vienodus reikalavimus, sąžiningas ir teisingas procedūras ir pagarbą pagrindinėms teisėms. Kita vertus, taip pat turime išvengti piktnaudžiavimo sistema, nes tai, žinoma, visuomet yra problema, kurią žmonės valstybėse narėse aptarinėja labai išsamiai. Ši užduotis yra ganėtinai sudėtinga ir tikiuosi, kad mums pavyks ją sėkmingai įvykdyti.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, pateiktos direktyvos projektas dėl būtiniausių reikalavimų, keliamų nagrinėjimams valstybėse narėse tarptautinės apsaugos pripažinimo ir panaikinimo klausimu, yra pagrįstas ankstesne patirtimi, susijusia su prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis atskirose valstybėse narėse.

Tačiau Komisijos mėginimas nustatyti bendrą tvarką dėl prieglobsčio statuso suteikimo ir panaikinimo suderinant prieglobsčio nagrinėjimo priemones ir pagerinant nagrinėjimų kokybę, siekiant sumažinti patikslintų sprendimų skaičių, sulaukia daugybės prieštaravimų iš Europos Sąjungos Tarybos ir kai kurių valstybių narių.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad Tarybos ir valstybių narių, kurios galiausiai vykdo prieglobsčio nagrinėjimus, nuomonės turėtų būti reiškiamos sprendimams mūsų labui priimti. Todėl, mano nuomone, jei atidžiai neįsiklausysime į jų pastabas ir patarimus iš dalies keisdami prieglobsčio sistemą, tuomet mūsų darbas tikriausiai neduos norimo rezultato. Todėl manau, kad labai svarbu toliau konsultuotis dėl parengtų pakeitimų, ypač su susijusiomis ES valstybių narių institucijomis.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, nepaisant žmonių iš Šiaurės Afrikos antplūdžio, pranešėja aiškiai baiminasi, kad ES yra per mažai pabėgėlių, nes ji ragina praplėsti šeimos apibrėžtį. Matyt, nesvarbu, ar šeimos nariai tapo šeima prieš išvykstant iš savo šalies ar po. Į naują apibrėžtį taip pat numatyta įtraukti naujus partnerius ir įvaikintus vaikus. Ypatinga apsauga turi būti suteikta pabėgėliams, turintiems problemų dėl savo lytinės tapatybės, kad ir ką pranešėja tuo turėtų omenyje. Tokios formuluotės palieka atviras duris piktnaudžiauti. Taip pat naivu manyti, kad prieglobsčio prašytojai gali tikėtis tokio pat aukšto lygio socialinių sąlygų bet kurioje valstybėje narėje. Europos Sąjungą sudaro valstybės, kurių gyvenimo lygis labai skirtingas.

Tas pat taikytina saugios kilmės šalies sąvokai. Jei tai yra demokratinė valstybė, pagrįsta demokratijos principais, ji taip pat turi būti priskiriama saugioms šalims. Galiausiai, kadangi Tunisas ir Egiptas eina teisinga kryptimi, jos turbūt taip pat turėtų būti priskiriamos prie saugių trečiųjų šalių.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, tarptautinė apsauga yra užkoduotas ir eufemistinis terminas prieglobsčiui pavadinti. Žodis „prieglobstis“ deramai prarado savo žavesį visuomenės akyse. Prieglobsčio prašytojai, kurie pravažiuoja pro saugias šalis arba pervažiuoja per jas ilgiau neapsistodami, yra pasirinkimo teise besinaudojantys migrantai, o ne tikri pabėgėliai. Žmonėms, kurie atvyksta į Europą paprasčiausiai dėl to, kad jie yra iš nesaugios šalies, gali nepasisekti, bet negalima tikėtis, kad Europoje būtų apgyvendinti visi kiekvienos nesaugios šalies žemėje gyventojai. Tikri prieglobsčio prašytojai turėtų prašyti prieglobsčio pirmojoje saugioje šalyje; toje, su kuria jie turėtų ryšių kultūrine, religine ir kilmės prasme.

Europa ir Vakarai neturėtų tapti didžiuliais pažeidžiamų pasaulio gyventojų priėmimo namais. Mūsų vaidmuo turėtų būti liautis kurti nestabilumą, kurstantį šiuos didžiulius gyventojų persikėlimus: daugiau neturi būti tokių karų kaip Irake ir Afganistane; turime išvesti karius iš Libijos, kol dar neįsitraukėme į sausumos karą; turime atšaukti planuojamą konfliktą su Iranu ir turime vengti skatinti nepasitenkinimą kitose Artimųjų Rytų valstybėse.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, kaip buvo sakyta daug kartų, vedėme dėl to derybas labai ilgai ir – kaip pažymėjo C. Moraes – turėjome tikslą nuo 1999 m. vykdyti bendrą prieglobsčio politiką.

Taryba priėmė sprendimą įgyvendinti tai iki 2012 m. ir jau pradedame matyti aklavietės, kurioje buvome tiek daug metų, pabaigą. Norėčiau padėkoti Parlamentui, nes manau, kad jis prie to labai prisidėjo. Turime sukurti sąžiningą, veiksmingą ir nuoseklią sistemą, kuri būtų vienoda visose valstybėse narėse.

Nuo pat pradžių man bendraujant su skirtingais viso paketo pranešėjais buvo labai aišku, kad reikės atlikti tam tikrų pakeitimų. Tai nėra kažkas, ką tiesiog pasiūlė Komisija. Aklavietė tokia, kad turime prieiti tam tikrus kompromisus, kad du teisėkūros partneriai galėtų dėl to susitarti. Balsavimas, kurį jūs surengsite rytoj arba trečiadienį, ir Komisijos pasiūlymas šiuo klausimu mums padės pamėginti apsvarstyti, ar galime rasti tam tikrų kompromisų. Visą pavasarį bendravome su Taryba, siekdami nustatyti pagrindinius sunkumus šioje srityje.

Jei norime sudaryti susitarimą dėl prieglobsčio paketo iki 2012 m. ir taip pažymėti 60-ąsias Ženevos konvencijos metines – manau, visi norime tai padaryti, – turime būti pasirengę daryti tam tikrus kompromisus. Tai labai gera pradžia. Tai yra ateities sistemos kertinis akmuo.

Norėčiau padėkoti pranešėjai, visiems šešėliniams pranešėjams ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui už šį darbą.

  Sylvie Guillaume, pranešėja. – (FR) Pone pirmininke, norėčiau pradėti išreikšdama padėką visiems už kalbas – na, beveik visiems. M. Hohlmeier išėjo, bet tikiuosi, kad kas nors pasakys jai, kad aš neprarandu vilties ją įtikinti, kad Tuniso piliečiai neprašo prieglobsčio visoje Europos Sąjungoje ir kad dėl to jie neturi didelio pagrindo teikti paraiškas antrą kartą iš eilės.

Pabaigoje norėčiau išreikšti nuomonę dėl dviejų mažų punktų, kuriuos nepaisant to laikau gana svarbiais. Norėčiau pabrėžti, kad nesiekiama valstybių narių nuteikti prieš teisės aktų suderinimo principą, tikslas visai priešingas. Suprantu, kad esama tam tikro pasipriešinimo ir būgštavimų, tačiau aš taip pat norėčiau, kad jos suprastų, jog viską galima pasiekti investuojant į tinkamas, veiksmingas procedūras pirmojoje instancijoje. Tuo pagrįstos siūlomos reformos.

Ir galiausiai kitas pagrindinis punktas: patvirtinti, kad Parlamentui tenka svarbus vaidmuo. Visi esame teisės aktų leidėjai. Keletu atvejų Europos Komisija pažymėjo, jog nori, kad mums tektų pagrindinis vaidmuo vykdant šios procedūros pažangos stebėjimą. Ką gi, trečiadienį turėsime galimybę garsiai ir aiškiai išsakyti savo prioritetus dėl daugeliu aspektų suderintų procedūrų šioje srityje.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas dėl S. Guillaume pranešimo (A7-0085/2011) vyks 2011 m. balandžio 6 d., trečiadienį, po pietų.

15. Dvejopo naudojimo objektai ir technologijos (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimo, kurį Tarptautinės prekybos komiteto vardu pateikė J. Leichtfried [COM(2008)0854 - C7-0062/2010 - 2008/0249(COD)] (A7-0028/2011).

  Jörg Leichtfried, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, nors pradėjęs rengti pranešimą apie dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą šiek tiek įsivaizdavau jo mastą, tačiau nemaniau, kad jis bus toks platus.

Šiame pranešime iš esmės aptariama praktika, kuri rengiant pranešimus kažkaip visada lieka nuošalyje, tačiau, kita vertus, ji padeda apsaugoti darbo vietas ir, mano manymu, turi būti reglamentuojama visoje Europoje.

Iš esmės tai pranešimas apie lengvesnį eksporto licencijų išdavimą gaminiams, kurie gali būti naudojami ir kariniams, ir civiliniams tikslams. Tai apima visus gaminius – nuo cheminių medžiagų iki branduolinio kuro, ginklų dalių ir galiausiai – apie tai labai daug diskutavome – netgi programinę įrangą ir programinės įrangos sudedamąsias dalis.

Mano nuomone, svarbu labiau suderinti skirtingas šiuo metu valstybėse narėse galiojančias taisykles, kad jos taptų tikslesnės, konkretesnės, taip pat skaidresnės ir, svarbiausia, kad jos padėtų pasiekti skaidrumą visoje Europoje.

Kartu su šiuo pranešimu tikriausiai buvo galima pirmą kartą tinkamai pamatyti Lisabonos sutarties padarinius, su kuriais susidūrėme Europos Parlamente. Iš pradžių Komisija pateikė šį pasiūlymą Tarybai, tikėdamasi, kad šį klausimą tikriausiai būtų galima išspręsti iki Lisabonos sutarties pasirašymo. Deja, taip neatsitiko. Todėl pranešimas taip pat buvo pateiktas Parlamentui ir, manau, tai yra gerai, kad jis aptariamas šiame Parlamente, nes mūsų požiūris į tam tikrus dalykus, kuriuos netrukus aptarsiu, skiriasi nuo Tarybos požiūrio.

Mums pavyko išspręsti tam tikras teisines problemas, atsiradusias dėl Komisijos taikomo metodo. Visų pirma norėčiau padėkoti Komisijos atstovams už tai, kad mums pavyko teisinius klausimo aspektus sutvarkyti taip, kad dabar mūsų padėtis yra saugesnė. Galiausiai paminėsiu tik keletą pagrindinių išlikusių problemų.

Šiame Parlamente iš esmės sutariame visais klausimais, išskyrus vieną išimtį, ir tuo požiūriu mes taip pat nesutinkame su Taryba. Tai yra klausimas, susijęs su tuo, ar eksportuoti gaminius turėtų būti leidžiama prieš tam įvykstant, ar jau įvykus. Šiuo atveju dėl saugumo, priežiūros ir skaidrumo priežasčių labai svarbu užtikrinti, kad kas nors, eksportuojantis pavojingus gaminius, iš pradžių paprašytų leidimo, o ne vėliau, jau eksportavus, kreiptųsi dėl leidimo eksportuoti tokius gaminius, nes tuomet mums nelabai pavyktų uždrausti šį eksportą. Tai yra gerai žinomos diskusijos dėl ex post ir ex ante: mano nuomone, būtų prasmingiau pirma suteikti leidimą ir paskui eksportuoti gaminius.

Įsipareigojimo teikti pranešimus skaidrumo klausimu visi – išskyrus Tarybą – sutariame. Manau, kad Europos Parlamentas turėtų būti visapusiškai informuojamas – kaip tai padaryti techniniu požiūriu, galime aptarti – apie tai, kokių gaminių, kur ir kiek jų buvo leista eksportuoti, nes akivaizdu, kad Parlamentas yra ta institucija, kuri turi užtikrinti, kad viskas būtų atliekama tinkamai.

Taip pat svarbu aptarti, kaip turėtume spręsti įtaisų, kurie galėtų būti panaudoti žmogaus teisėms pažeidinėti, eksporto klausimą. Manau, kad toks eksportas neturėtų būti leidžiamas. Turime užtikrinti, kad taip ir būtų. Nekantriai laukiu diskusijų.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, kiekvieną dieną Europos įmonės turi konkuruoti nuolat besikeičiančiomis ir vis konkurencingesnėmis sąlygomis. Patikimumo ir pristatymo laiku klausimai yra tokie pat svarbūs kaip ir kokybės ir kainos klausimai. Šiuo atveju dėl dvejopo naudojimo objektų eksporto kyla ypatingi uždaviniai, nes tokiam eksportui taikomi leidimo reikalavimai.

Dvejopo naudojimo objektai nėra vartojimo prekės. Visų pirma tai yra objektai, kurie plačiu mastu teisėtai naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose – kosmoso pramonėje, telekomunikacijų pramonėje, aviacijoje, chemijos pramonėje ir daug kur kitur. Prekės yra kontroliuojamos, nes jos taip pat galėtų būti naudojamos kariniams tikslams.

Dauguma valstybių narių savo eksportuotojams nustato specialias eksporto lengvatas. Šios lengvatos suteikiamos naudojant bendrųjų licencijų formą ir jomis naudodamosi tam tikrų valstybių narių įmonės gali dvejopo naudojimo objektus eksportuoti patirdamos minimalią naštą.

Atlikus šių nacionalinių lengvatinių priemonių analizę 2008 m. Komisija pateikė savo pasiūlymą, kurio tikslas – praplėsti šių nacionalinių lengvatų taikymą eksportuotojams visoje Europos Sąjungoje. Pasiūlymas dėl naujo ES bendrojo eksporto leidimo parengtas siekiant leisti visų valstybių narių eksportuotojams pasinaudoti supaprastinta eksporto procedūrų tam tikriems dvejopo naudojimo objektams eksportuoti į tam tikras vietas teikiama nauda. Dėl to bus lengviau dalyvauti tarptautinėse parodose ir mugėse. Suremontuotų objektų eksportas taip pat taps paprastesnis, o telekomunikacijų įrangos ir tam tikrų pramoninių cheminių medžiagų eksportas bus supaprastintas. Kita vertus, valstybės narės galės skirti savo ribotus išteklius sandoriams, kurie iš tikrųjų kelia pavojų, kontroliuoti.

Pramonės atstovai Komisijai reguliariai skundžiasi, kad į vieną valstybę narę neleidžiama eksportuoti gaminių, nors kitos valstybės narės visai tokius pat sandorius leidžia sudaryti. Prieš jus esantis pasiūlymas – tai pirmas žingsnis siekiant panaikinti šiuos skirtumus mūsų bendrojoje rinkoje. Dauguma kitų šalių imasi panašių veiksmų siekdamos pirmenybę teikti savo darbui eksporto kontrolės srityje ir mes neturėtume atsilikti.

Norėčiau padėkoti pranešėjui J. Leichtfriedui ir kitiems Parlamento nariams už jų itin konstruktyvų darbą rengiant pranešimą. Jūsų ir jūsų komiteto pateiktas pranešimas iš tikrųjų yra žingsnis teisinga kryptimi ir jis iš esmės atitinka Komisijos požiūrį.

  Reinhard Bütikofer, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, turime nagrinėti temą, darančią vienodą poveikį prekybai ir saugumui. Dvejopo naudojimo objektai yra gaminiai, kurie gali būti panaudojami dviem būdais. Tai reiškia, kad jie gali būti naudojami civiliniams tikslams, t. y. turėti puikią praktinę paskirtį, arba naudojami labai pavojingu būdu, tačiau visais atvejais tai yra su saugumu susijęs naudojimas. Kai kurios šalys, pvz., Vokietijos federacinė ekonomikos ir technologijų ministerija, teigia, kad tai yra, cituoju, „nepavojingi objektai“. Tai neteisinga. Anksčiau šio Parlamento komitetuose buvo laikomasi atsakingesnio požiūrio.

Kalbu kaip Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio nuomonės referentas. Šiuose komitetuose laikomės labai aiškios pozicijos. Manome, kad būtų visiškai aplaidu neatsižvelgti į tam tikrus kontrolės mechanizmus. Todėl norėčiau paprašyti savo kolegų Parlamento narių vadovautis Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio rekomendacijomis, o ypač ką tik kalbėjusio pranešėjo rekomendacijomis ex ante kontrolės klausimu. Tai yra vienas pagrindinis ginčytinas klausimas, kurio dar neišsprendėme.

Jeigu patikrinimus darytume tik po įvykio, tai reikštų mažesnį saugumą. Tačiau norime, kad ES piliečiai būtų saugesni, ir taip pat norime, kad mūsų šalys partnerės ir prekybos partneriai būtų saugesni. Nenorime, kad ex ante kontrolės principas, kurio laikėsi Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetai, dabar būtų pakeistas ex post kontrolės principu. Taip prekybos interesai taptų svarbesni už saugumo interesus. Dauguma valstybių narių, pvz., Nyderlandai, išreiškė aiškų prieštaravimą tam. Todėl neabejotina, kad savo piliečių interesus apgintume, jeigu plenariniame posėdyje patvirtintume komitetų parengtus dokumentus.

  Elisabeth Köstinger, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, aptariamame Dvejopo naudojimo objektų reglamente nustatyta bendrųjų leidimų eksportuoti į trečiąsias šalis nepavojingus objektus ir technologijas išdavimo tvarka ir šiuo reglamentu siekiama dvejopų tikslų. Tačiau šiais bendraisiais leidimais taip pat siekiama sudaryti sąlygas Europos eksportuotojams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms patikimai planuoti. Šiuo reglamentu taip pat stengiamasi palengvinti mūsų Europos eksportuotojų dalią siekiant sutaupyti jų laiką, kurį jie gaišta dėl individualių leidimo išdavimo procedūrų, ir, svarbiausia, padidinti jų konkurencingumą. Todėl manau, kad eksportuotojams nustatytos išsamios registracijos procedūros ir papildomi reikalavimai ne palengvins jų dalią, o sukurs papildomų išlaidų.

Nėra jokios abejonės, jog turime užtikrinti, kad eksportas, kuriuo siekiama dvejopų tikslų, taip pat būtų naudojamas saugiai ir nekeltų pavojaus, tačiau bet kuriuo atveju taip pat turime kelti per didelių ir nereikalingų išlaidų klausimą. Galėčiau pateikti vidutinės įmonės, veikiančios mechaninės inžinerijos srityje ir visą parą teikiančios įrenginių remonto ir įrenginių detalių tiekimo paslaugas, pavyzdį. Šias paslaugas taip pat toliau turi būti įmanoma teikti nepaisant griežtesnių eksporto nuostatų.

Tą patį galima pasakyti apie kibernetinių atakų sritį ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą. Jeigu nesame nustatę aiškių kriterijų ir pagrindinių sąlygų šiose srityse ir jeigu formuluotės yra netikslios, tuomet šiuo atveju taip pat turiu kelti papildomų išlaidų ir neapibrėžtumo klausimą. Nors labai svarbu į sprendimų priėmimo procesus įtraukti suinteresuotuosius subjektus, tai visuomet turi būti daroma siekiant tinkamai ir praktiškai įgyvendinti sprendimus. Šiuo atveju taip pat nekyla jokių klausimų dėl skaidrumo ir saugumo svarbos.

Galiausiai norėčiau dar kartą pabrėžti, kad šiuo reglamentu siekiama palengvinti procedūrą ir sumažinti biurokratinius reikalavimus. Gaminių ir technologijų saugaus naudojimo požiūriu juo siekiama stiprinti mūsų Europos ekonomiką ir supaprastinti susijusį administravimą.

  George Sabin Cutaş, S&D frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti savo kolegą su išskirtiniu darbu, jo atliktu rengiant šį pranešimą, kuris yra labai techninis, tačiau turi realių padarinių mūsų Europos piliečių saugumui.

Europos Sąjunga dvejopo naudojimo objektų eksporto kontrolę vykdo beveik 15 metų. Patvirtintos prevencinės priemonės, pvz., reikalavimai licencijuoti eksportą ir užregistravimas muitinėje, leidžia Europos Sąjungai pasirūpinti, kad būtų išvengta ginklų, visų pirma masinio naikinimo ginklų platinimo. Tačiau Europos Sąjungos dvejopo naudojimo objektams taikomas režimas turi būti skaidresnis ir demokratiškesnis. Turi būti sukurta saugi sistema, kurioje, siekiant užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimo pavojui, būtų renkami, perduodami ir saugomi pranešimai apie eksportuojamus objektus, kurie gali būti naudojami ir civiliniams, ir kariniams tikslams.

Taip pat palankiai vertinu pranešėjo siūlymą, kuriame Dvejopo naudojimo objektų koordinavimo grupė raginama pateikti Europos Parlamentui metinę ataskaitą ir taip padėti jam atlikti savo kontrolės funkciją. Todėl Europos Komisijos pareiga – informuoti Parlamentą apie tai, kaip įgyvendinama reglamento nuostata dėl Bendrijos režimo, taikomo dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolei, ir pateikti siūlomų priemonių poveikio vertinimo ataskaitą.

Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad reikia pagerinti Europos Sąjungos atstovavimą dalyvavimo tarptautinėse eksporto kontrolės sistemose požiūriu. Deja, tarptautinėse sistemose kontroliuotinų objektų sąrašai atnaujinami ir perkeliami į Europos Sąjungos teisės aktus nesudarant Europos Parlamentui galimybės dalyvauti šiame procese. Būtent todėl raginu pagerinti Parlamento kontrolę ir palengvinti jam atlikti teisėkūros vaidmenį, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje.

  Niccolò Rinaldi, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, nuo neatmenamų laikų, jeigu ir yra viena prekybos sritis, kurią sudėtinga kontroliuoti, tai yra prekyba ginklais. Esama įvairių būdų apsunkinti šią kontrolę . Vienas iš būdų – prekiauti akivaizdžiai nekenksmingais ginklais arba technologijomis, kurios lengvai gali būti paverstos ginklais, ir būtent todėl mums nerimą kelią reglamente numatyti dvejopo naudojimo objektai. Kita kliūtis – taisyklių perteklius, dėl kurių kontrolės sistema tampa neveiksminga.

Kai pradėjome nagrinėti šį atvejį, Komisija paprašė mūsų pakeisti 2000 m. patvirtintą reglamentą. Tuo tarpu jis buvo panaikintas ir buvome paraginti pakeisti naujesnį 2009 m. reglamentą pagal tą patį pasenusį pasiūlymą. Mes ką tik pradėjome trišalį dialogą ir jau turime naują Komisijos parengtą pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, ir vėl pakeisti reglamentą. Todėl pirmasis prašymas – nustatyti aiškias, paprastas ir skaidrias taisykles, kad Europos eksportuotojai turėtų konsoliduotą dokumentą.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos (ALDE) keturios pastabos. Dėl mažos vertės krovinių mes ALDE frakcijoje sutinkame su Taryba ir labai skeptiškai žiūrime į šią sistemą. Parlamentas jau apribojo maksimalią vertę nuo 5 000 EUR iki 3 000 EUR ir nustatė įvairius kitus kriterijus. Paskirties šalių sąrašas yra labai ribotas. Būtent to mažosios ir vidutinės įmonės pagrįstai nori, tačiau mūsų pagrindinė nuostata yra susijusi su tuo, kad mes visų pirma norime užtikrinti saugumą, taip pat skatinti prekybą, ir šį klausimą turime toliau spręsti per trišalį dialogą.

Pritariame ex ante pranešimo sistemai ir valstybių narių pareigai registruotis. Galiausiai reikalaujame maksimalaus skaidrumo laipsnio siekiant užtikrinti, kad reglamente būtų nustatytas mechanizmas, padedantis informuoti suinteresuotuosius subjektus, pvz., žmogaus teisių arba taikos stebėsenos ir profesinių sąjungų organizacijos, apie įvairius sprendimų priėmimo procesą sudariusius etapus, šis informavimas taip pat turi reikšti pareigą pateikti Europos Parlamentui ataskaitą.

  Helmut Scholz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui J. Leichtfriedui už jo darbą rengiant šį pranešimą ir savo frakcijos vardu linkiu jam visokeriopos sėkmės neabejotinai sunkiose derybose su Taryba, kuri, deja, nedalyvauja šiose diskusijose.

Tačiau norėčiau paminėti porą aspektų. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateikti pakeitimai ne tiek atnešė naudos pranešėjui, kiek pakenkė Parlamento derybinei pozicijai, kuri buvo nustatyta Tarptautinės prekybos komitete. Pakeitimais siekiama palengvinti gyvenimą ginklų eksportuotojams. Todėl mano frakcija nepritars šiems pakeitimams.

Antra, norėčiau pareikšti, kad mano frakcija turi rimtų problemų dėl dvejopo naudojimo objektų sąrašo naudojimo siekiant užkirsti kelią besivystančioms šalims naudotis visų pirma aukštosiomis technologijomis. Tai visų pirma susiję su didelės galios kompiuterių eksporto ribojimais. Matėme politinio piktnaudžiavimo dvejopo naudojimo objektų sąrašu potencialą, ypač Vidurio ir Rytų Europoje. Dėl šios priežasties parengėme pakeitimą Nr. 47 ir paprašyčiau pritarti šiam pakeitimui atsižvelgiant į besivystančių šalių interesus.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, branduolinis kuras, cheminės medžiagos ir kompiuterinės programos gali būti naudojamos taikiems tikslams, tačiau jos taip pat gali būti naudojamos kariniams tikslams. Kai kurios valstybės narės daugelį metų tiekia į Libiją ginklus ir net kankinimo įrangą. Naujausias ginklų eksporto pranešimas – labiau panašus į nuodėmių sąrašą – rodo, kad Italija, Malta ir Vokietija teikė M. Gaddafiui didelį kiekį ginklų. Kita vertus, Prancūzija buvo pagrindinė ginklų tiekėja arabų šalims. Kitos – kaip mano šalis, Austrija, – tvirtai laikėsi ribojimų. Turime siekti, kad neliktų šio disbalanso.

Visose valstybėse narėse ir ES ginklų pramonėje apskritai turi būti laikomasi griežtų kontrolės ir skaidrumo nuostatų. Tačiau sistema taip pat turi būti nuolat atnaujinama. Visų pirma, atsižvelgiant į programinę įrangą, informacines technologijas ir išmaniuosius telefonus, reikia, žinoma, apsvarstyti, ar tai nebus naudinga demokratiniams judėjimams, kaip neseniai matėme arabų šalyse. Todėl mums reikia daugiau diferencijuotų tyrimų, susijusių su galimais panaudojimo būdais ir pirkėjų patikimumu.

  Christofer Fjellner (PPE). – (SV) Pone pirmininke, šiuo teisės aktu reglamentuojamų gaminių, kurie gali būti naudojami ir civiliniams, ir kariniams tikslams, skaičius yra daug didesnis nei iš pradžių manėme. Tai apima viską nuo sunkvežimių iki reaktyvinių lėktuvų variklių ir telekomunikacijų įrangos. Todėl, manau, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiesioginė nuoroda į ginklų pramonę šiuo atveju dažnai yra klaidinanti. Šis teisės aktas taip pat yra svarbus siekiant Europoje supaprastinti ir suderinti prekybos gaminiais, kurie gali būti naudojami civiliniams ir kariniams tikslams, tvarką. Ji turi būti griežta, nuspėjama ir aiški, tačiau ir suderinta. Kiekvieną kartą, kai girdžiu, kad Švedijos įmonė netenka galimybės eksportuoti dėl su ES teisės aktais susijusių priežasčių, ir tik paskui sužinojus, kad, pvz., Prancūzijos įmonė turi kuo puikiausias sąlygas eksportuoti tokius pat gaminius, tampa aišku, kad ES patyrė nesėkmę.

Turime nepamiršti, kad prekyba iš esmės yra geras dalykas. Aš turiu omenyje, pvz., telekomunikacijų įrangą, kuri yra nepaprastai svarbi demokratiniams judėjimams visame pasaulyje. Dėl šio pasiūlymo civilinė prekyba neturėtų tapti sudėtingesnė ir jai neturi būti taikoma daugiau biurokratinių procedūrų. Todėl prieštarauju pasiūlymui pateikti ex ante deklaraciją. Dėl šiuolaikinių pristatymo laiku sistemų, paslaugų susitarimų ir t. t. itin apsunkinama prekyba visiškai teisėtais gaminiais, kuriuos norime eksportuoti ir kurių norime daugiau matyti. Dauguma įmonių tiksliai žino, kokie tai yra gaminiai. Net ir informuodamos ex post, jos žino, kad bus nubaustos, jeigu ką nors eksportuos. Manau, kad svarbu supaprastinti prekybą. Turime užtikrinti, kad teisės aktai būtų griežti, aiškūs ir suderinti, tačiau kartu ir paprasti. Tai nėra suderinama su visų eksportuojamų gaminių ex ante patikrinimais. Pvz., dėl to tampa sudėtingiau nusiųsti svarbią telekomunikacijų įrangą į šalis, kurioms jos reikia.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Pone pirmininke, jei leisite, norėčiau jums labai padėkoti už tai, kad leidote kalbėti. Mūsų problema yra susijusi su tuo, kad ne visos ES valstybės narės taiko vienodus dvejopo naudojimo objektų eksporto kriterijus. Todėl, manau, turime siekti užtikrinti, kad visos ES valstybės narės civilinių gaminių, kurie gali būti naudojami kariniams tikslams, eksportui taikytų vienodus aukštus standartus.

Manau, kad šiame reglamente visų pirma turi būti atkreipiamas dėmesys į poreikį užkirsti kelią nepagrįstam ir nepageidautinam technologijų ir su jomis susijusios programinės įrangos platinimui, nes su šiuolaikinėmis technologijomis ir programine įranga susijusių atakų daugėja. Manau, kad tai būtų veiksminga kovos su kibernetiniu terorizmu priemonė.

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). – Pone pirmininke, pranešimo temos opumas pasireiškia dvejopai – politiniu ir ekonominiu požiūriu. Viena vertus, ES nori neleisti dvejopo naudojimo prekių naudoti kariniams tikslams ir (arba) prieš žmones. Kita vertus, ji turi atsižvelgti į gamintojų ir vartotojų ekonominius interesus. Todėl reglamentas neišvengiamai yra painus, jame turi būti reglamentuojamos sąmoningai egzistuojančios spragos ir numatomos kitos tokios spragos, kurių gali atsirasti ateityje.

Be to, nors kai kuriems reglamentas atrodytų per daug griežtas, kitiems jis atrodytų per silpnas, nuolat peržiūrėtinas. Kaip Užsienio reikalų komiteto narys, visiškai pritariu poreikiui turėti skaidresnį ir griežtesnį reglamentą. Todėl visiškai pritariu tam, kad leidimas eksportuoti būtų suteiktas iš anksto, o ne atvirkščiai. Ypač po Lisabonos sutarties Parlamentas gali tik padėti ir būtent tai jis daro čia ir dabar. Todėl jo vaidmuo turėtų būti stiprinamas ir į šį vaidmenį neturėtų būti žiūrima atsainiai.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, kalbant apie eksporto leidimą dvejopo naudojimo objektams, tikriausiai visi pritarėme poreikiui Europos Sąjungoje turėti vienodas taisykles, kad kiekviena valstybė narė nepradėtų taikyti skirtingos praktikos, dėl kurios atsirastų konkurencijos iškraipymai ir pasiektume visiškai priešingus rezultatus nei iš tiesų norime.

Žinoma, tai, kad leidimas eksportuoti ir eksporto patvirtinimas turėtų būti suteikiamas iš anksto, skamba logiškai. Norime didesnio skaidrumo ir norime, kad tai būtų stebima, kad galėtume iš to pasimokyti. Šiuo atveju norėčiau pritarti E. Köstinger, kuri sakė, kad mums iš tikrųjų reikia sistemos, kuri nesukeltų sunkumų mūsų mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir kuria jie galėtų lengvai naudotis. Pasaulio rinka skirta ne vien dideliems koncernams, bet taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Tai taip pat būtų mano prašymas pranešėjui, t. y. užtikrinti, kad mūsų mažosios ir vidutinės įmonės taip pat galėtų patenkinti nustatytas sąlygas ir reikalavimus ir būtų pajėgios juos įgyvendinti.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, su kariniams tikslams skirtų civilinių gaminių ir technologijų naudojimu susijusi problema yra ta, kad jų atžvilgiu nėra laikomasi jokio požiūrio, kuris galiausiai nebūtų požiūris, susijęs su vadinamųjų „dvejopo naudojimo gaminių ir paslaugų“ eksporto kontrole. Ši eksporto kontrolė yra svarbi ir ji turėtų būti vykdoma griežtai, tačiau nesukelti neigiamų padarinių besivystančių šalių galimybei įsigyti jų vystymuisi reikalingų gaminių ir technologijų. Svarbu padidinti susijusių procesų skaidrumą ir sudaryti galimybes vykdyti demokratinę kontrolę.

Tačiau šioje srityje taip pat reikia, kad šio reglamento uždaviniai būtų suderinti su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis. Pvz., prisimename Septintosios bendrosios programos lėšomis finansuojamus mokslinių tyrimų projektus, ypač tuos, kuriuos įgyvendinant dalyvavo Izraelio orlaivių ir erdvėlaivių pramonė, gaminusi automatiškai valdomą lėktuvą, kuris buvo naudojamas per 2008 ir 2009 m. išpuolius Gazos ruože ir sukėlė daugybės žmonių mirtį. Reikia kruopščiai įvertinti šių programų rezultatų galimą dvejopą panaudojimą civiliniams ir kariniams tikslams.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, K. De Guchto vardu norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjui ir jo komitetui už jų atliekamą darbą. Komisija iš esmės pritaria jų pranešime išdėstytai nuomonei ir sutinka dėl dviejų likusių klausimų, kuriuose jie siūlo vieną ex ante sistemą. Svarbiausias dalykas Komisijai yra tai, kad tai ta pati sistema, nes šioje srityje turime vengti įvairių rūšių dvigubų standartų ir per didelio sudėtingumo.

Taip pat sutinkame su jumis, kad reikalingas tam tikros rūšies ataskaitų teikimo mechanizmas, – žinoma, nesukeliant perdėtos naštos visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tačiau tam tikros rūšies ataskaitų teikimo mechanizmas būtų reikalingas ir tikiuosi, kad jūs galėsite vėliau susitarti su Taryba šiais likusiais klausimais. Pone pirmininke, dar kartą dėkoju jums už šias diskusijas.

  Jörg Leichtfried, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, norėjau pasinaudoti dviem likusiomis minutėmis ir kreiptis į Tarybą. Tačiau vietos, kuriose turėtų sėdėti Tarybos atstovai, tėra tuščios. Nesu tikras, ar verta rengti diskusijas nedalyvaujant Tarybai. Manau, tiktų Tarybą informuoti, kad jeigu nori kažko iš Europos Parlamento, ji privalėtų čia atvykti ir šiame Parlamente išklausyti susijusias diskusijas.

Žinau, kad šis klausimas yra susijęs su dauguma pramonės šakų. Jis susijęs su dauguma objektų ir darbo vietų ir ypač susijęs su darbo vietomis mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurios sukuria aukštąsias technologijas ir yra labai svarbios. Joms itin svarbu turėti vienodas taisykles Europos Sąjungoje ir nesusidurti su padėtimi, kai – kaip minėjo Ch. Fjellner – viena šalis vykdo savo pareigas, o kita – ne ir kai galiausiai atsitinka taip, kad pralaimi ta šalis, kuri laikosi taisyklių. Taip neturėtų būti.

Todėl svarbu greitai rasti sprendimą ir taip pat kad Taryba suprastų, jog ne viskas yra taip, kaip ji norėtų. Tai taip pat yra svarbu. Suprasdami tai, greitai rasime sprendimą, atitinkantį Europos pramonės, Europos darbuotojų, žmogaus teisių apsaugos ir saugumo ir laisvės užtikrinimo nuo už Europos Sąjungos ribų esančio pavojaus interesus. Šiuo pranešimu siekiama tai palengvinti.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas dėl J. Leichtfriedo pranešimo (A7-0028/2011) vyks rytoj vidurdienį.

16. Europos turizmo statistika (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl Europos turizmo statistikos, kurį Transporto ir turizmo komiteto vardu pateikė Brian Simpson [COM(2010)0117 - C7-0085/2010 - 2010/0063(COD)] (Α7-0329/2010).

  Brian Simpson, pranešėjas. – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams už jų pastangas rengiant, tiesą sakant, visiškai techninį pranešimą. Komisijos pasiūlymas dėl turizmo statistikos suteikė mums tinkamą progą peržiūrėti galiojančią teisinę sistemą, susijusią su turizmo statistinių duomenų rinkimu Europoje. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai visų žvilgsniai nukreipti į strategijos, susijusios su Europos turizmo politika, tobulinimą atsižvelgiant į naują ES kompetenciją šioje srityje. Savo ruožtu atnaujinta mūsų turizmo statistikos duomenų bazė gali atlikti svarbų vaidmenį suteikdama politikos kūrėjams tinkamą pagrindą įgyvendinti sėkmingą turizmo politiką.

Dėl šių priežasčių formuodamas Parlamento poziciją kartu su mūsų šešėlinių pranešėjų parama laikiausi požiūrio, kad turi būti ryžtingai siekiama, kad šioje srityje prieinama statistika būtų išsamesnė, aktualesnė ir labiau palyginama ir to būtų siekiama rengiant kuo naujesnę statistiką, atspindinčią naujas tendencijas turizmo sektoriuje, siekiant parodyti, pvz., padažnėjusius kelionių užsakymus internetu ir trumpalaikes keliones. Visi sutinkame, kad ES turizmo konkurencingumo didinimas yra vienas iš būdų išsaugoti atvykstamąjį turizmą, todėl svarbu, kad rinkdami statistiką neatsiliktume nuo besikeičiančio sektoriaus pobūdžio ir nustatytume dabartines ir būsimas tendencijas tame sektoriuje ir stebėtume pasiūlą ir paklausą. Todėl surinkta statistika gali būti naudinga priemonė, kuri padėtų priimti sprendimus turizmo pramonėje.

Viena vertus, taip pat svarbu užtikrinti, kad atnaujinta statistika būtų kuo išsamesnė ir padėtų susidaryti bendrą turizmo visoje Europoje vaizdą, tačiau, kita vertus, turi būti atsižvelgiama į poreikį sumažinti respondentų naštą. Būtent dėl tos priežasties norėjau, kad būtų pasiektas galutinis susitarimas dėl pateikiamų duomenų apie vienadienes keliones, kurios dabar numatytos galutiniame susitarime, rinkimo, nes vienadienės kelionės sudaro didelę dalį turizmo veiklos.

Parlamentas taip pat stengėsi, kad reglamente būtų numatytos duomenų rinkimo sritys, kurios iki dabar nebuvo laikomos aktualiomis turizmo statistikai, tačiau kurios, mūsų manymu, turėjo būti numatytos dėl to, kad buvo pripažintas svarbus socialinis, ekonominis ir turizmo poveikis ir jo poveikis aplinkai. Maniau, kad šiuo atžvilgiu duomenų apie užimtumą ir ekonomines išlaidas rinkimas – vadinamosios turizmo palydovinės sąskaitos – buvo ypač aktualus ir labai stengėmės, kad tai būtų numatyta reglamente.

Galutiniame susitarime su Taryba dabar numatyta nuostata dėl bandomųjų tyrimų rengimo, kurie leis valstybėms narėms įvertinti turizmo padarinius ekonomikai ir užimtumui ir kurie, manau, prisidės prie geresnio supratimo apie mūsų turizmo pramonės tikrąjį dydį ir vertę. Galutiniame susitarime taip pat planuojama numatyti bandomuosius tyrimus, kurie parodo turizmo poveikį aplinkai – atsižvelgiant į poreikį laikytis darnaus požiūrio į turizmą, tai yra įdomi plėtotina tema.

Dabar taip pat svarbu tai, kad numatėme nuostatą, susijusią su duomenimis dėl judėjimo negalią turinčių asmenų galimybės gauti turistų apgyvendinimo paslaugas ir tai buvo vienintelis tikras aspektas, dėl kurio nesutarėme su Taryba. Parlamentui laikantis atkaklios pozicijos šiuo klausimu, Taryba galiausiai nusileido ir sutiko, kad šie duomenys būtų įtraukti į bendrą informaciją, kuri renkama iš turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų.

Kartu su pasiektais susitarimais dėl Komisijai suteikiamų įgaliojimų ribojimo – dėl to taip pat buvau šiek tiek susirūpinęs – man labai malonu, kad per pirmąjį svarstymą pasiekėme kompromisą su Taryba. Tikiuosi, kad Parlamentas trečiadienį per balsavimą plenariniame posėdyje iš esmės pritars susitarimui.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, šiais taupymo laikais Komisija taip pat priima racionalius sprendimus.

Pone B. Simpsonai, kaip pranešėjas jūs pasakėte, kad tai yra techninis pranešimas, iš tikrųjų taip ir yra, tačiau, nepaisant to, tai svarbus pranešimas. Komisijos pasiūlymo tikslas buvo atnaujinti ir optimizuoti galiojančią Europos turizmo statistikos teisinę sistemą. Turizmo statistikos rengėjai ir vartotojai reikalavo padaryti šią korekciją. Todėl pagrindinis tikslas – naudojant bendrą sistemą pateikti mėnesinę ir metinę Europos turizmo pasiūlos ir paklausos statistiką.

Pasiūlymas yra puikiai subalansuotas atsižvelgiant į duomenų poreikį ir respondentams bei administratoriams sukuriamą naštą. Norint tai pasiekti buvo numatytas leidimas rinkti tam tikros rūšies duomenis savanoriškai arba kas trejus metus, atidėti tam tikrų nuostatų įsigaliojimą vėlesniam laikui ir renkant duomenis neįtraukti mažiausių įmonių.

Po neoficialaus trišalio dialogo, kuris įvyko 2011 m. sausio 12 d., ir vėlesnių diskusijų, kaip jūs, pranešėjau, minėjote, Parlamentas ir Taryba sutarė dėl kompromisinio teksto. Visų pirma Taryba sutiko su papildomu Parlamento reikalavimu reglamente numatyti kintamąjį, susijusį su judėjimo negalią turinčių asmenų galimybe gauti turistų apgyvendinimo paslaugas.

Visi pranešimo pakeitimai ir kompromisinis tekstas Komisijai yra priimtini. Todėl norėčiau jums, pone B. Simpsonai, šešėliniams pranešėjams ir Transporto ir turizmo komiteto nariams padėkoti už jūsų konstruktyvų darbą rengiant pasiūlymą. Po vaisingo visų trijų institucijų bendradarbiavimo, manau, kad dabar pasiekėme savo uždavinį, t. y. sukūrėme bendrą Europos turizmo statistikos sistemingo plėtojimo, rengimo ir platinimo pagrindą.

  Carlo Fidanza, PPE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už jo įsipareigojimą ir politinio glaustumo įgūdžius.

Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) visapusiškai pritars kompromisui, kuris buvo pasiektas su Taryba. Šis reglamentas pakeičia nuo 1995 m. galiojusį tekstą, kuris nebeatspindi šių dienų tikrovės, susijusios su tam tikrais pagrindiniais klausimais, pvz., nauji poreikiai ir nauji vartotojų įpročiai, laiku pateikiamų duomenų poreikis bei geresnis palyginamumas ir statistinės informacijos išsamumas.

Galutiniame tekste numatyti visi politiniai prioritetai, kuriuos per derybas rėmė PPE; visų pirma geresnė deleguotaisiais teisės aktais keičiamų reglamento dalių apibrėžtis, apibrėžties „vienadienės kelionės“ nustatymas, kurios yra labai svarbios renkant statistiką apie visus asmenis, kurių kelionė trunka vieną dieną, taip kartu apibūdinant tokį reiškinį, kaip konferencinis turizmas, geresnė statistikos, kuri turi būti renkama, apibrėžtis, įskaitant tranzitinių turistų išlaidas maistui ir gėrimams baruose ir restoranuose, kurios sudaro didelę turizmo pramonės dalį, tai pripažino – net jei savanoriškai – Taryba, ir duomenys apie judėjimo negalią turinčių žmonių galimybes. Pranešėjas jau tinkamai nurodė, kad tai yra pagrindinis Parlamentinės delegacijos sprendžiamas klausimas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šis pranešimas yra svarbus naujos Europos turizmo strategijos, kurią nagrinėja visos Europos institucijos, elementas. Tai leis atnaujinti teisinę sistemą, kuri atitiks rinkos pokyčius ir leis laikytis aiškesnio ir nuoseklesnio požiūrio, susijusio su turizmo duomenų rinkimu, ir taip pat padės užtikrinti veiksmingesnę sektoriaus stebėseną siekiant geriau suprasti vartotojų poreikius.

Dar kartą dėkoju B. Simpsonui, Komisijai už iniciatyvą ir Tarybai už jos puikų tarpininkavimą.

  Silvia-Adriana Ţicău, S&D frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti savo kolegą Brianą Simpsoną su jo pranešimu dėl ES reglamento, kuriuo nustatoma bendra Europos turizmo statistikos tobulinimo, rengimo ir platinimo sistema. Valstybių narių užduotis – rinkti, sudaryti, apdoroti ir perduoti suderintą Europos turizmo pasiūlos ir paklausos statistiką. Turizmo sektorių iš esmės sudaro mažosios ir vidutinės įmonės. Jų strateginė svarba neturi būti vertinama remiantis tik jų ekonomine verte, bet visų pirma taip pat turi būti atsižvelgiama į jų potencialą kuriant darbo vietas.

Eurostato 2007 m. duomenimis, kas trečia Europos šeima negalėtų sau leisti kasmet atostogauti vieną savaitę. Dėl ekonomikos krizės padaugėjo Europos piliečių, kuriems gresia skurdo pavojus. Todėl asmenų, kurie kasmet gali sau leisti atostogauti vieną savaitę, dar labiau sumažėjo. Todėl manau, kad, atsižvelgiant į šio sektoriaus socialinį aspektą, turizmo statistika yra reikalinga ir taip pat aktuali. Socialinis turizmas padeda didinti Europos turistų skaičių ir kovoti su sezoniniu turizmo pobūdžiu, sustiprina Europos pilietybės idėją, taip pat skatina regionų vystymąsi. Socialinio turizmo statistika leistų Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti konkrečius skirtingų socialinių grupių poreikius ir sukurti tinkamas programas.

Sudarant statistiką pagal šį reglamentą nacionalinės statistikos institucijos taip pat turėtų suteikti duomenis apie kiekvienos valstybės narės turizmui panaudojamas lėšas, visų pirma apie tas sritis, kuriose panaudojamos ES lėšos.

Galiausiai manau, kad rengiant Europos turizmo statistiką taip pat turėtų būti renkami duomenys apie dirbantį personalą, jų darbo sezoninį pobūdį, profesinį mokymą ir kvalifikaciją, taip pat informacija apie jų dabartines darbo sąlygas. Negalime turėti aukštos kokybės turizmo sektoriaus be gerai parengto personalo.

  Giommaria Uggias, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti komiteto pirmininką Brianą Simpsoną su tuo, kad jis vadovavo komiteto darbui ir darbui su dokumentu, ir svarbiausia, kad sudarė galimybes jį parengti, – aš bent jau taip tikiuosi, nes Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (ALDE) balsuos už šį pranešimą – ir patvirtinti per pirmąjį svarstymą, ir, vadinasi, sėkmingai parengti reglamentą.

Ši užduotis, tiesą sakant, yra susijusi su peržiūra reglamento, kuriuo siekiama sukurti bendrą turizmo statistikos duomenų rinkimo, tiksliau tariant, visų statistikos etapų nuo rinkimo iki tvarkymo, apdorojimo ir perdavimo, sistemą, leidžiančią gerai pažinti finansų pasaulį, kuris suaktyvėja ir vystosi turizmo srityje.

Pone pirmininke, akivaizdu, kad nuo 1995 m. direktyvos, kuri yra šios direktyvos pirmtakė, turizmo srityje buvo užfiksuotas didelis augimas ir visų pirma turime pripažinti dideles perspektyvas, kurios artimiausiu metu visai Europos ekonomikai atsivers dėl turizmo ekonomikos sistemos.

ALDE frakcijoje dirbau rengiant dokumentą kaip šešėlinis pranešėjas ir, kaip jau sakiau, balsuosime už jį. Manau, kad B. Simpsono pranešimas bus ypač populiarus dėl požiūrio į palydovines turizmo sąskaitas, t. y. patvirtinti bandomieji projektai, kurie leis įvertinti ekonominį poveikį atskiriems ekonomikos sektoriams, kitaip tariant, leis įvertinti aspektus, susijusius su vienadienėmis kelionėmis, vertinimo ataskaitą, kuri turi būti rengiama kas penkerius metus, ir galimybę, tiksliau tariant, būtinybę, kartu su kas penkerius metus teikiama ataskaita įvertinti statistikos padarinius.

Užbaigsiu pasakydamas, kad tai yra naujos atsakomybės sritis, kuri kyla iš Lisabonos sutarties, ir, manau, kad šį kartą iš tikrųjų pradedame prisiimti Parlamento įsipareigojimus ir taip pat elgiamės rengdami kitą dokumentą, kuris netrukus bus pateiktas šiam Parlamentui.

  Nikolaos Salavrakos, EFD frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, visi žinome, kad Europos Sąjunga yra lankomiausia turistų vieta pasaulyje. Turizmas sudaro 4 proc. ES BVP, šiame sektoriuje dalyvauja 2 mln. įmonių ir jis padeda išlaikyti maždaug 8 mln. darbo vietų.

Todėl B. Simpsono pranešimas dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos, kuria peržiūrima Europos turizmo statistikos teisinė bazė, yra svarbus ir jis parengtas labai svarbiu metu, atsižvelgiant į turizmo ateitį, nes dėl ekonomikos krizės ir naujausių karinių operacijų Viduržemio jūros regione turizmui kyla pavojus ir kartu turizmo srautai krypsta į saugias Europos vietas.

Raginame Komisiją, be statistikos rengimo, įtraukti visas turizmui skirtas priemones ir daugumą su turizmu susijusių sektorių, kad galėtume visapusiškai atnaujinti turizmo paslaugas. Graikijoje turizmas yra ekonomikos ramstis, sudarantis 7 proc. BVP ir sukuriantis 700 000 darbo vietų.

  Jim Higgins (PPE). – Pone pirmininke, norėdami priimti teisingus sprendimus bet kurioje pramonės šakoje, turime turėti kuo daugiau informacijos ir statistikos ir užtikrinti, kad regionuose būtų tinkamai leidžiami jų pinigai plėtojant tokį didelį potencialą turinčias paslaugas.

Palankiai vertinu šį panešimą. Statistika yra nepaprastai svarbi. Tačiau ji netenka prasmės, jeigu negalime jos palyginti, ir šiame Briano Simpsonso pranešime žengiamas didelis žingsnis siekiant užtikrinti, kad dabar renkama ir ateityje rinksima informacija būtų lengvai prieinama ir naudojama siekiant teigiamos naudos pačiai pramonei.

Palankiai vertinu B. Simpsono atliktą darbą ir, kaip jis sakė, jam vienbalsiai pritaria komitetas ir daug komiteto narių sėdi čia. Taip pat pritariu jo susirūpinimui dėl deleguotųjų teisės aktų, kuriuos nori turėti Komisija. Daug mieliau norėčiau, kad pagrindiniai šios sistemos pakeitimai būtų atliekami pagal įprastas teisėkūros procedūras. Esame Europos Parlamento nariai iš įvairių valstybių narių, puikiai jaučiame nuotaikas, tiksliai žinome, kokia padėtis yra mūsų valstybėse narėse, ir, visiškai nenorėdamas parodyti nepagarbos Komisijai, norėčiau pasakyti, kad esame tie žmonės, kurie puikiausiai žino, kokios tai paslaugos ir jų potencialas.

Iki 2004 m. regionų vystymasis, transportas ir turizmas priklausė vienai išlaidų kategorijai. 2004 m. šios sritys buvo paskirstytos tarp komitetų ir dabar transporto ir turizmo reikalai priklauso vienam, o regionų vystymosi reikalai – kitam komitetui.

Kalbant apie transportą ir turizmą, turizmas vis dar yra tikroji Pelenė. Tai didelį potencialą turinti sritis, kurios mastas gali būti daug didesnis nei šiuo metu, kai kalbame apie tai. Čia esantis mūsų kolega Parlamento narys minėjo 4 proc. BVP. Tačiau jeigu panagrinėsite šį skaičių, pamatysite, kad, pvz., Europa yra lankomiausias žemynas pasaulyje, 2008 m. 40 proc. visų atvykusiųjų atvyko būtent į Europą. Turizmo sektoriuje kasmet yra 9,7 mln. darbo vietų.

Taigi šiuo atveju kalbame apie skirtingų šalių, skirtingų kultūrų, turinčių didelį potencialą, mozaiką. Ką tik žengėme pirmąjį mažą žingsnį; tik pradėjome išnaudoti turizmo potencialą ir nuo šios vietos turime žengti toliau. Svarbiausia yra tai, kad jeigu ketiname žengti toliau ir plėtoti turizmą, mums reikia tokio pranešimo, kokį parengė Brian Simpson, ir turime tęsti su šiuo pranešimu susijusį darbą.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Pone pirmininke, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti kalbėtoją B. Simpsoną su susitarimu, kurį jis, atkakliai kovodamas, pasiekė tokioje techninio pobūdžio srityje kaip turizmo statistika.

Tačiau, pone pirmininke, tai yra sektorius, kuriame kalbame apie 2 mln. įmonių, iš kurių dauguma, žinoma, yra mažosios ir vidutinės įmonės, kuriose sukuriama beveik 10 mln. darbo vietų; sektorius, kuriame dirbama itin intensyviai ir kuriame žmogiškieji ištekliai ir šių išteklių kokybė yra svarbiausi aspektai; sektorius, kuris sudaro 5 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto.

Iš tikrųjų kalbame apie vieną svarbiausių Europos ekonomikos sektorių, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga taip pat yra lankomiausia turistų vieta pasaulyje. Trumpai tariant, Europos Sąjunga naudojasi lyderės padėtimi, kuri visai neseniai per daug priklausė nuo rinkos įgeidžių ir vyraujančių aplinkybių, dėl kurių atsirado didelių skirtumų ir nuostolių.

Lisabonos sutartyje galiausiai buvo sukurtas būtent toks teisinis pagrindas, kurio mums reikėjo naujai Europos Sąjungos turizmo politikai kurti ir kurį Europos Parlamentas ragino sukurti įvairiuose bandomuosiuose ir parengiamuosiuose projektuose.

Praėjusių metų Komisijos komunikate nustatyti nauji su šiais įgaliojimais susiję tikslai, numatyta, kad reikia stiprinti turizmo sektorių naudojantis geresniu valstybių narių koordinavimu ir viena kitos sąveika.

Jame buvo nurodyta, kad, norėdami tai pasiekti, turime apsirūpinti geresniais, palyginamais, išsamiais, naujausiais ir patikimais duomenimis ir būtent todėl B. Simpsono pranešime nustatytos šios naujos kryptys ir reikalavimai. Jame praplečiami didelę turizmo įvairovę apibrėžiantys kriterijai, ne tik atostogų, bet taip pat socialinis turizmas ir kt. Jame pabrėžiama, kad didesnį dėmesį reikia skirti judėjimo negalią turinčių žmonių galimybių pasinaudoti paslaugomis klausimui, pranešime numatytas aplinkos veiksnys ir sudaromos galimybės, siekiant susidaryti patikimesnį ekonominį vaizdą, atsižvelgti į turizmo palydovines sąskaitas. Jame taip pat derinami nauji aspektai ir kriterijai, pvz., trumpos dienos kelionės ir duomenys, susiję su restoranų prekyba, kurie yra labai svarbūs tokiai didelę turizmo rinką turinčiai šaliai kaip Ispanija.

Visi šie nauji duomenys padės daug geriau suprasti šį sektorių, kuris pasižymi tokiu aktyviu užimtumo skatinimu, kurio mums reikia. Ši nauja statistika reiškia, kad būsime geriau pasirengę atsinaujinti ir įveikti būsimus uždavinius sektoriuje, kuris turi būti vienas pagrindinių pamatų įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, visų pirma atsižvelgiant į intensyvų naujų darbo vietų, kurios turėtų būti geros kokybės, kūrimą.

PIRMININKAVO: LÁSZLÓ TŐKÉS
Pirmininko pavaduotojas

  Pirmininkas. – Labai jums dėkoju. Dabar suteiksiu žodį G. Meissner. Jūs turite vieną minutę.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti B. Simpsonui. Transporto ir turizmo komitete mes žinome, kad jeigu mūsų pirmininkas parengia pranešimą, mes iš tikrųjų niekaip negalėsime jo sukritikuoti. Jis visada atsižvelgia į daugybę dalykų ir vienintelis dalykas, kurį galime pasakyti, – puiku Brianai Simpsonai, mes tai galime paremti.

Šiuo atveju daug kas sakė, kad tai yra techninis pranešimas. Tai skamba taip nuobodžiai. Manau, kad tai visiškai nėra nuobodu. Nors pranešimas yra techninis, jame aprašomas turizmas, kuris iš tikrųjų yra labai svarbus mūsų Europos ekonomikos uždavinys. Jau buvo minėta, kad 40 proc. pasaulio žmonių keliauja į Europą. Vadinasi Europa yra svarbus turizmo regionas ir todėl, žinoma, labai svarbu žinoti, kodėl šie žmonės keliauja į Europą.

Jeigu naudodamiesi savo nauja kompetencija pagal Lisabonos sutartį dabar norime sukurti naują Europos sistemą, turime žinoti duomenis ir taip pat sugebėti suderintai keistis šiais duomenimis. Toks yra šio pranešimo tikslas ir jame taip pat parodomos naujos tendencijos, pvz., vienadienės kelionės arba dviračių turizmas. Taip pat norime įtraukti savo pramoninį paveldą. Visa tai turime numatyti ateityje, kad iš tikrųjų žinotume, kaip iškelti sau uždavinius. Todėl labai jums dėkoju – tai yra geras pranešimas ir manau, kad galime jį paremti.

  Georges Bach (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, manau, kad visi sutariame dėl turizmo svarbos. Jo atliekamas vaidmuo yra labai svarbus ne tik Europos piliečiams, bet ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Statistiniai duomenys yra labai svarbūs. Tik sukurdami patikimą ir išsamią duomenų bazę galėsime sukurti politiką, kuri leistų išnaudoti visą turizmo potencialą. Dėkoju pranešėjui už jo darbą ir mano kolega Parlamento narys C. Fidanza ką tik pristatė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) poziciją.

Savo ruožtu norėčiau pateikti tik tris gana bendras pastabas. Pirma, manau, kad turime praktiškai pasinaudoti naujomis politinėmis priemonėmis, kurios mums suteiktos Sutartimi, ir sukurti valstybėms narėms pridėtinę vertę.

Mano antroji pastaba – kadangi spręsdami įvairių ES lėšų panaudojimo klausimą patiriame ir patirsime vis didesnį spaudimą, labai svarbu palyginti įvairių valstybių narių rezultatus, pasirinkti geriausią praktiką ir taip pasiekti tam tikrą visiems naudingą suderinamumo lygį.

Mano trečioji ir paskutinė pastaba yra susijusi su tuo, kad turime sukurti turizmo palydovines sąskaitas, kurias Kanada naudoja daugybę metų. Tai leistų mums dar veiksmingiau nustatyti ekonomikos, darbo vietų, aplinkos ir kitas realijas ir dėl to galėtume greitai spręsti visose su turizmu susijusiose politinėse srityse iškilusius klausimus.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, apgailestauju, kad visiškai nėra jokios rūšies oficialios kaimo turizmo ir kaimo turizmo statistikos, o vieninteliai prieinami duomenys yra pagrįsti apytiksliais apskaičiavimais. Šiuo atveju palankiai vertinu Europos Komisijos numatytus veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti turizmo socialinių ir ekonominių žinių pagrindą. Taip pat noriu pabrėžti Komisijos pasiūlytos Turizmo informacinių ir ryšių technologijų platformos svarbą. Tačiau manau, kad reikia pradėti stengtis aprūpinti kaimo vietoves pažangiausių informacinių technologijų infrastruktūra, pvz., numatyti plačiajuosčio interneto paslaugų teikimą.

Daugiau nei 500 000 apgyvendinimo įstaigų yra susijusios su kaimo turizmu ir kaimo turizmu ir siūlo daugiau nei 6 mln. nakvynės vietų. Pastaraisiais metais abu šie sektoriai kasmet augo 10–15 proc. ir taip daug prisidėjo prie gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo ir kaimo ekonomikos įvairinimo.

  Jörg Leichtfried (S&D). – Pone pirmininke, vien iš pagarbos pranešėjui pabandysiu kalbėti anglų kalba ir tikiuosi, kad man pakankamai gerai seksis!

Labai svarbu, kad galvodami apie turizmą pripažintume, jog jis Europos Sąjungoje jau yra labai svarbus ekonomikos veiksnys. Tai taip pat yra svarbus veiksnys atsižvelgiant į darbo rinką ir ypač mažąsias ir vidutines įmonės, kurių dauguma užsiima verslu turizmo srityje.

Taip pat turime pripažinti, kad turizmas ne tik turi teigiamų vertybių, bet ir sukelia problemų, pvz., susijusių su transportu, perpildytais paplūdimiais ir t. t. Norint išspręsti šias problemas mums reikalinga tinkama statistika, tinkami duomenys. Šis pranešimas padeda mums tai padaryti. Tai labai geras pranešimas ir visi turėtų jam pritarti.

  Inés Ayala Sender (S&D). – (ES) Pone pirmininke, viskas, ką norėjau padaryti, tai šiek tiek paprieštarauti tam, ką pasakė J. Leichtfried, kad šiek tiek paaštrinčiau diskusijas.

Kaip suprantu, J. Leichtfried teigia, kad dėl turizmo kyla transporto problemų. Tiesą sakant, manau, kad transportas tik pagerina ir skatina turizmą ir todėl būtent dabar tikrindami Europos transeuropinius transporto tinklus turėtume tam skirti ypač didelį dėmesį, nes yra įrodymų, kad geresnis, sklandžiau veikiantis, didesnio pajėgumo ir mažiau aplinką teršiantis transportas yra pagrindinis turizmo sektoriaus elementas.

Todėl tikiuosi, kad ateityje transeuropinių tinklų finansavimas ir iš jų gaunami duomenys taip pat padės padidinti Europos turizmo sektoriaus pajėgumą.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, būtų puiku, jeigu į klausimus dėl turistų lankomų vietų sėkmės – kitaip tariant, kodėl viena vieta yra itin gausiai lankoma, o kitose lankytojų mažėja, – galėtume atsakyti naudodamiesi informacine statistika. Tačiau tai yra noras, kuris tikriausiai nebus įgyvendintas. Dėl per didelio skaičiaus neapibrėžtų veiksnių, pvz., konkrečių oro sąlygų, su turizmu susijusios prognozės tampa tikimybių teorija.

Net neįmanoma užtikrintai pasakyti, ar nakvynių daugėja dėl naujų skrydžių, ar, atvirkščiai, poreikis keliauti didėja dėl naujų skrydžių. Tačiau dėl ribotos galimybės gauti turizmo duomenų ir juos palyginti taip pat kyla miesto planavimo problemų. Galiausiai, jeigu numatoma, kad lankytojų skaičius galimai didės, svarbu jį suvaldyti taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio vietos gyventojams.

Lanksčios darbo valandos ir saugumas turizmui turi tokią pat įtaką, kaip ir socialiniai pokyčiai. Tačiau lemiami veiksniai tikriausiai bus susiję su pasaulio ekonomika ir naftos kaina. Net ir geriausia Europos turizmo statistika menkai gali prisidėti prie to, kad tai pakeistų.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, B. Simpsono pranešimas yra svarbus įvykis, susijęs su Europos turizmo statistikos sistema. Dėl savo didelio potencialo turizmas prisideda prie užimtumo didinimo ir ekonomikos augimo. Reikia pagerinti duomenų tvarkymo veiksmingumą ir teikiamos statistikos palyginamumą.

Siekdama kovoti su pasauline konkurencija turizmo sektoriuje, Rumunija profesionaliai parengė savo strategiją, dėl kurios ji išsiskiria iš kitų pasaulyje lankomų vietų. Strategija pagrįsta „Rumunijos šalies“ ženklu, kurį naudojame kaip koncepciją pristatydami galimiems turistams savo tradicijų autentiškumą ir nuostabų savo gamtovaizdį.

Norėčiau pabrėžti, kad plėtojant turizmą taip pat būtų galima padėti sumažinti skirtumus pietryčių Europos šalyse. Todėl didžiausias dėmesys turi būti skiriamas įvairovei.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, deja, Europos Parlamentas itin retai pats rūpinasi su turizmu susijusiais klausimais. Atidžiau panagrinėjus Transporto ir turizmo komiteto darbą galima pamatyti, kad 95 proc. jo darbo laiko užima su transportu susijusių klausimų sprendimas, o su turizmu susijusių klausimų sprendimas užima tik 5 proc. jo darbo laiko. Nors visiškai pritariu B. Simpsono pranešimui, turiu vieną prašymą: jeigu norime aptarti statistiką, labai svarbu lyginti palyginamus dalykus. Kitame savo darbo etape turėtume patvirtinti atskirų sričių standartus, pvz., viešbučių atveju. Jeigu tai yra dviejų, trijų arba keturių žvaigždučių viešbutis, tuomet tai reikia labai aiškiai suformuluoti.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, galiu B. Simpsonui pasakyti, kad didelis skaičius kalbėjusiųjų apie šį itin techninį pranešimą rodo, kokį svarbų darbą jis atliko ir kaip tai yra svarbu.

Nepaisant to, kad tai yra techninis reglamentas, jo peržiūra iš tikrųjų buvo reikalinga, nes ji yra labai svarbi. Taip pat bus galima sukurti tvirtą analitinę sistemą, leisiančią priimti kompetentingus politinius sprendimus, susijusius su visais šiandien čia paminėtais ir dauguma kitų turizmo aspektų. Plėtojantis turizmui taip pat, žinoma, turime rengti naujausią statistiką.

Trys institucijos kartu pateikė pasiūlymą, kuriame suderinamas, viena vertus, poreikis turėti informaciją ir, kita vertus, taip pat nepadidinama našta respondentams. Norėčiau pasveikinti B. Simpsoną su pranešimu ir padėkoti Parlamentui už šias diskusijas.

  Brian Simpson, pranešėjas. – Pone pirmininke, susidomėjęs klausiau, ką sakė Parlamento nariai. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į išsakytą teiginį, kad nors tai yra Transporto ir turizmo komitetas, maždaug tik penki procentai mūsų darbo siejasi su turizmo sektoriumi. Tam tikrais aspektais tai yra tiesa, tačiau taip nėra dėl to, kad šis Parlamentas nenori aktyviau dirbti turizmo srityje: taip yra dėl to, kad Taryba ir valstybės narės jokiais būdais neleis mums aktyviau dirbti turizmo srityje. Todėl jeigu šiuo atveju yra metami kaltinimai, jie turėtų būti metami sąžiningai ir lygiai taip pat turėtų būti kaltinama Taryba.

Kartu su šiuo pranešimu sukuriame sistemą, suteiksiančią mums reikalingus duomenis, kurie padės specialistams – tiems, kurie dirba konkretų darbą, – planuoti ir plėtoti mūsų turizmo paslaugas čia, Europos Sąjungoje. Mūsų turizmo pramonė yra labai įvairi – nuo gražių gamtos kampelių iki saulėtų paplūdimių, mūsų turtingo pramoninio ir kultūros paveldo – ir Parlamento nariai puikiai žino, koks man mielas yra pramoninis paveldas.

Europa turi daug ką pasiūlyti lankytojams, nepaisant to, ar tai būtų lankytojai iš Europos Sąjungos vidaus, ar iš išorės. Manau, kad šis bendromis jėgomis parengtas pranešimas suteikia mums galimybę planuoti teikti fantastiškas paslaugas žmonėms, kad jie atvyktų ir aplankytų, ir mėgautųsi savo laisvalaikiu.

Dėkoju visiems kolegoms Parlamento nariams ir Komisijai už jų sunkų darbą ir gerus žodžius. Toks bendradarbiavimas ypač palengvina pranešėjo darbą. Nesu tikras, ar jis yra rafinuotas: paprastai šis žodis nėra man būdingas, tačiau jį sutiksiu su juo. Galiu jus patikinti, kad kaip Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas laukiu, kad šis klausimas bus sėkmingai išspręstas.

  Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Pone pirmininke, nesu tikras, pagal kurią taisyklę turėčiau dabar kalbėti. Anksčiau vykusiose diskusijose skundžiausi dėl to, kad Taryba nedalyvauja. Tačiau turėtume ne tik skųstis, bet ir pasakyti, jeigu kas nors yra gerai. Paprasčiausiai norėjau atkreipti dėmesį į tai, kaip šiandien dalyvavo Komisijos narė ir kad jos kalbos turinio požiūriu buvo trumpos, glaustos ir kompetentingos – dauguma jos kolegų turėtų sekti jos tinkamu elgesio šiame Parlamente pavyzdžiu.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. balandžio 6 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Turizmas yra svarbi Europos Sąjungos ekonomikos veikla, turinti didelį potencialą prisidedant prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimo. Apytiksliais apskaičiavimais, kartu su 1,8 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių ES turizmo pramonė daugiau nei 5 proc. prisideda prie Europos BVP. Turizmo statistikos sistemą dabar reglamentuoja Direktyva 95/57/EB dėl statistinių duomenų rinkimo šiame sektoriuje. Manau, kad statistika ne tik padeda stebėti konkrečias turizmo politikos sritis, bet ir gali būti naudinga platesniame regioninės politikos ir darnios plėtros kontekste. Pastaraisiais dešimtmečiais sektoriuje susiduriama su rimtais uždaviniais, pvz., didėjančia pasauline konkurencija, demografinėmis tendencijomis, aplinkos ribojimais, sezoniniu turistų srautų pasiskirstymu ir vis dažnesniu klientų naudojimusi naujausiomis informacinėmis ir ryšių technologijomis. Pripažindamas svarbų statistikos vaidmenį kuriant veiksmingesnes turizmo politikos sritis Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, manau, kad pagrindinis uždavinys turėtų būti susijęs su ES turizmo sektoriaus stiprinimu Europos Sąjungos lygmeniu koordinuojant veiksmus siekiant papildyti atskirų valstybių narių pastangas.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Pastaruoju metu Europos turizmo sektoriaus ekonominė padėtis buvo sunki, o praėjusiais metais, išsiveržus ugnikalniui Islandijoje, ji dar labiau pablogėjo, nes dėl ugnikalnio pelenų nutraukti skrydžiai turėjo didelės įtakos kelionėms Europoje ir padarė daug žalos oro transporto bendrovėms, kelionių agentūroms, kelionių organizatoriams bei turistams. Taigi, labai svarbu pagerinti ir naujai apibrėžti Europos turizmo politiką. Be to, šis sektorius vis daugiau susiduria su sunkumais ir naujais iššūkiais, tokiais kaip konkurencija, demografiniai pokyčiai, klimato kaita, aplinkos apsaugos suvaržymai, sezoninis turistų pasiskirstymas, kuriuos reikia spręsti tiek Europos Sąjungos, tiek valstybių narių lygiu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad turizmas yra svarbi ekonominė veikla, daranti teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui Europoje, todėl būtina atnaujinti ir pagerinti Europos turizmo statistikos teisinę bazę bei reikėtų sustiprinti turizmo sektorių Europos Sąjungos lygmeniu imantis konkrečių pasiūlymų ir iniciatyvų, kurios papildytų valstybių narių programas. Turizmas tampa vis svarbesnis Europos piliečių gyvenime, nes keliaujančiųjų darbo reikalais ir laisvalaikiu skaičius nuolat didėja. Be to, šis sektorius susijęs su kultūros bei gamtos paveldu, taip pat su Europos tautų tradicijomis ir šiuolaikine kultūra. Taigi, svarbu nustatyti naują veiksmų programą, kuria būtų siekiama didinti Europos turizmo konkurencingumą ir skatinti darnų jo augimą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Šaunu, kad dėl turizmo pranešimo balsuosime balandžio 6 d., t. y. Škotijos kalniečių dieną. Škotijos kalniečių diena yra šventė, per kurią Škotija susisiekia su savo tautiečiais Šiaurės Amerikoje ir skatina savo draugus Šiaurės Amerikoje atvykti mūsų aplankyti. Ši diena sutampa su Škotijos nepriklausomybės deklaracijos, t. y. Arbrouto deklaracijos, pasirašymu. Tame daugybės amžių senumo dokumente puikiai apibendrinami mano darbo šiame Parlamente principai: „Tiesa yra ta, kad kovojame ne dėl šlovės, turtų ar garbės, bet dėl laisvės, vienintelės laisvės, kurios joks doras žmogus neatsisako, o ją praranda kartu su gyvybe.“

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie ES konkurencingumo didinimą pasaulyje; turizmas yra viena svarbiausių socialinės ir ekonominės veiklos sričių, sudaranti maždaug 5 proc. Europos Sąjungos BVP. Siekiant užtikrinti darnaus, atsakingo, aukštos kokybės turizmo sektoriaus plėtrą būtinai reikia atnaujinti ir patobulinti Europos statistikos teisinę sistemą šioje srityje. Jeigu pagerinsime teikiamų statistinių pranešimų, pagrįstų patikimais, palyginamais duomenimis, kokybę, galėsime pasinaudoti rimtu pagrindu, kai reikės priimti sprendimus, susijusius su ES finansinės politikos sričių ir priemonių kūrimu.

Manau, kad turime dėti visas pastangas siekdami išlikti lankomiausiu žemynu pasaulyje. Norėdami tai pasiekti turime maksimaliai išnaudoti kiekvieną finansavimo galimybę. Šiuo atveju raginu Europos vykdomąsias institucijas sukurti ir sutelkti ES paramą teikiančias priemones ir programas, kurios būtų specialiai pritaikytos turizmui Europoje plėtoti laikantis strategijos „Europa 2020“.

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu. – (PL) Manau, kad dabartinė turizmo statistikos rinkimo sistema neatitinka naujų mums keliamų reikalavimų arba sparčiai besiplėtojančios turizmo paslaugų rinkos, arba besikeičiančių turistų įpročių. Todėl teisinga, kad pranešime turėtų būti atsižvelgiama į tokius dalykus kaip trumpi sustojimai arba kelionių užsakymas internetu. Atnaujinti ir optimizuoti statistinių duomenų rinkimo teisinę sistemą ES turizmo srityje šiuo atveju yra labai svarbu. Turizmo statistika ir socialiniai ir ekonominiai rodikliai rodo turizmo įtaką dabartinei Europos ekonomikos padėčiai. Taip pat labai svarbu pasiūlyti numatyti nuostatą dėl pareigos rinkti duomenis atsižvelgiant į judėjimo negalią turinčių žmonių galimybes naudotis turistams skirta infrastruktūra.

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. – (PL) Būdamas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininko pavaduotojas norėčiau atkreipti dėmesį į turizmo sektoriaus svarbą Europos ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vystymuisi. Europos turizmo statistika kartu su aplinkos apsaugos problema gali atlikti pagrindinį vaidmenį planuojant Europos strategiją šioje srityje. Tinkamai sutvarkyti patikimi duomenys yra labai svarbūs siekiant planuoti veiksmus taip, kad būtų gaunamas didžiausias pelnas ir valdomos grėsmės aplinkai. Manau, kad vienas iš klausimų, kuriam turėtume skirti didžiausią dėmesį, – tai duomenų apie kaimo turizmo ir ekologinio turizmo plėtrą ir dabartinę padėtį rinkimas. Europiniai geriausios praktikos mainai taip pat yra labai svarbūs siekiant, kad šis unikalus sektorius būtų dinamiškai plėtojamas. Norint, kad Europos sprendimų priėmėjai ir verslininkai pateisintų mūsų lūkesčius, jiems reikalingi naujausi ir patikimi duomenys, kuriuose atsižvelgiama į technologinius pokyčius ir naujausias vartotojų elgesio tendencijas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, siekiant paskatinti kurti šios srities priemones, Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui buvo suteikti nauji įgaliojimai ir todėl Parlamentas turi sprendimo teisę atliekant šį sektorių reglamentuojančių teisės standartų peržiūrą. Tikiuosi, jog tai padės užtikrinti, kad darbas rengiant darnaus turizmo strategiją vyktų konstruktyviai.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Priėmus Lisabonos sutartį, turizmas tapo vien Bendrijos atsakomybės sritimi ir todėl turime perimti šio klausimo kontrolę. Šis pasiūlymas dėl reglamento leidžia mums atnaujinti priemones siekiant padidinti ir stiprinti Europos, kaip nuostabios lankytinos turistinės vietos, vaidmenį. Plėtodami turizmą, nesvarbu, verslo ar poilsio tikslais, padedame išlaikyti ir remti augimą ir didinti užimtumą. Todėl turėsime patikimas ir veiksmingas duomenų bazes, kuriomis galės naudotis šiame sektoriuje veikiančios viešojo sektoriaus institucijos ir specialistai, o tai leis mums pritaikyti turistams skirtas paslaugas prie turistų lūkesčių tuo metu, kai pasikeitė ir kito vartojimo įpročiai ir kai šioje ekonomiškai patrauklioje, darbo vietas kuriančioje pramonėje nuolat didėja konkurencija. Tai suteiks mums tikslią ir vertingą informaciją, kai aptarsime Europos turizmo politiką ir nustatysime rekomendacijas dėl šios politikos. Dėl šių priežasčių pritariau šiam pasiūlymui. Dėkoju.

17. Nauja ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programa (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl pasiūlymo dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos, kurį Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu pateikė E. B. Svensson (2010/2209(INI) (A7-0065/2011)).

  Eva-Britt Svensson, pranešėja. – (SV) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams ir savo kolegoms Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete už jų tvirtą įsipareigojimą kovoti su smurtu prieš moteris.

Prieš rytoj vyksiantį balsavimą ir siekdama pradėti diskusijas galėjau paminėti nukentėjusių moterų skaičių ir tai, kiek daug moterų buvo nužudyta dėl šio baisaus smurto. Neketinu to daryti, tačiau prieš balsavimą pabandysiu pateikti keletą šio smurto vaizdų, siekdama, kad visi Parlamento nariai žinotų, jog jie kaip tik dabar turi galimybę kovoti su šiuo smurtu balsuodami už pranešimą per rytoj vyksiantį balsavimą.

Įsivaizduokite moterį, sėdinčią su savo vaikais ir prieš miegą skaitančią jiems pasaką. Staiga su trenksmu atsidaro durys ir jos vyras, vaikų tėvas, stovi ant durų slenksčio. Motina ir vaikai tuojau supranta, kas atsitiks. Vaikai užsitraukia antklodes ant galvų, užsikemša pirštais ausis ir užsimerkia, stengdamiesi nematyti ir negirdėti to, ką jie žino netrukus įvyksiant. Jie girdi rėkiantį tėvą, girdi, kaip jis spardo ir muša jų motiną, ir girdi jos aimanas. Tai vienas iš šio smurto vaizdų.

Štai kitas paveikslas. Daugybę metų grasinimus, įžeidinėjimus ir prievartą kentusi moteris galiausiai nusprendžia nutraukti santykius ir susikurti naują gyvenimą sau ir savo vaikams. Ji pabėga ir randa saugų prieglobstį. Po kelių dienų ji palieka savo vaikus vaikų darželyje. Lauke laukia vyriškis ir duria peiliu moteriai – ji miršta. Dar viena baisaus smurto, nuo kurio nukenčia moterys, auka. Tai tokios rūšies smurtas, kurį moterys patiria būtent todėl, kad yra moterys. Šiuo vaizdu parodyto baisaus smurto prieš moterį buvo griebtasi, kai moteris galiausiai nusprendė nutraukti santykius. Pavojingiausias dalykas, kurį moteris gali padaryti, – tai prašyti skirtis su vyru, kuris mano, kad ji yra jo nuosavybė. Ji atsiduria labai pavojingoje padėtyje, kai vyras supranta, kad netrukus neteks galimybės kontroliuoti jos ir valdžios jai.

Yra ir daugiau vaizdų. Jauna mergina grįžta namo iš kino. Ji atsisveikina su savo draugu ir pasako „Iki pasimatymo rytoj“. Ji dar turi nueiti nedidelį kelią iki namų. Už savęs ji girdi sunkius žingsnius, tačiau jai užtenka laiko tik tam, kad suprastų, jog ją kažkas seka. Ją užpuola ir išžagina. Ji išgyvena, tačiau šios nelaimės pėdsakai išlieka visam likusiam gyvenimui.

Viena iš daugelio kitų problemų, su kuria susiduriame, – tai lyties organų žalojimas.

Savo veiksmų plane, kuriuo įgyvendinama Stokholmo programa, Komisija pareiškė, kad per 2011–2012 m. ji priims komunikatą dėl šio smurto ir kad priėmus komunikatą bus parengtas ES veiksmų planas. Vertinu tai palankiai ir laukiu šio veiksmų plano.

Kol moterys kentės nuo smurto dėl lyties, – vien todėl, kad yra moterys, – negalėsime savo visuomenės vadinti lygiateise visuomene. Šis smurtas ir informuotumas apie jo paplitimą visuomenėje riboja moterų gyvenimą ir įvairias pasirinkimo galimybes gyvenime.

Moterys yra smurto dėl lyties aukos, tačiau baigdama kalbėti taip pat norėčiau pasakyti, kad kartais turime liautis vertinę moteris paprasčiausiai kaip aukas. Dažnai taip pat yra stiprių moterų, kurios, pasinaudodamos gerai veikiančia socialine parama, sugeba susikurti gerą gyvenimą sau ir savo vaikams. Dabar viskas priklauso nuo mūsų Europos Parlamente ir turime parodyti, kad remiame šias moteris.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Ponia E. B. Svensson, labai dėkoju jums už jūsų labai vaizdingą įžanginę kalbą šia itin svarbia tema. Kova su smurtu prieš moteris yra pagrindinis Komisijos prioritetas ir tai atsispindi lyčių lygybės strategijoje. Kaip parodote, vis dar esama labai rimtų problemų, susijusių su smurtu prieš moteris, ir dėl tos priežasties tęsiame darbą, susijusį su tikslingais veiksmais, kad išspręstume šį klausimą.

Siekdami išspręsti šią Europos problemą, parengsime aiškų ir nuoseklų politinį atsaką. Ponia E. B. Svensson, palankiai vertinu jūsų pranešimą ir šią svarbią iniciatyvą; ji sudaro galimybę bendradarbiauti, keistis nuomonėmis ir sukurti sąveiką tarp Komisijos ir Europos Parlamento atliekamo darbo siekiant apibrėžti būsimus veiksmus šioje srityje.

Dauguma klausimų, kuriuos aptariate pranešime, iš tikrųjų yra sprendžiama dabartiniais ir būsimais Komisijos veiksmais dėl kovos su smurtu prieš moteris. Siekdami kuo labiau padidinti savo darbo poveikį didžiausią dėmesį skiriame konkretiems veiksmams toje srityje, kurioje pagal Lisabonos sutartį mums suteiktas aiškus teisinis pagrindas veikti. Būsimame aukų teisių pakete mes visų pirma spręsime ypač pažeidžiamų aukų, pvz., moterų, bet taip pat vaikų, apsaugos klausimą. Šis paketas bus pristatytas kitą mėnesį.

Kiekvienai nusikaltimo aukai reikalinga pagalba po nusikaltimo ir dalyvaujant visuose po to vykstančiuose teismo procesuose. Moterys, žinoma, tampa ypač pažeidžiamos, jeigu jos patiria smurtą savo namuose – išžaginimą arba seksualinę prievartą, persekiojimą arba kitokios rūšies smurtą dėl lyties. Kai jos pradeda bendrauti su žmonėmis ir teisėsaugos sistema, su jomis turi būti elgiamasi pagarbiai ir profesionaliai. Šioms moterims taip pat reikia specialios paramos ir apsaugos, ir joms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į teismą ir gauti kompensaciją.

Galiojanti teisinė sistema ES neužtikrina būtino elgesio su aukomis lygio visoje ES, nepaisant to, kur jos nukentėjo, ir būtent todėl Komisija ketina imtis veiksmų siekdama sustiprinti aukų padėtį Europoje. Todėl pirmiausia pristatome teisinių priemonių dėl nusikaltimo aukų teisių, apsaugos bei paramos joms ir abipusio apsaugos priemonių pripažinimo paketą. Ypatingas dėmesys šiame pakete bus skiriamas pažeidžiamoms aukoms, pvz., seksualinio ir šeiminio smurto aukoms.

Komisija taip pat nustatys abipusio apsaugos priemonių pripažinimo tvarką, kuri bus ypač naudinga nuolatinį sutuoktinio, partnerio arba artimo šeimos nario smurtą patiriančioms aukoms. Kartu su šiuo paketu Komisija užtikrins, kad Europoje jokia sienas kertanti ir bet kokia – administracine, civiline arba baudžiamąja – apsaugos priemone besinaudojanti moteris nebūtų palikta likimo valiai.

Mūsų pakete bus nustatyta bendra sistema, kurią ši Komisija tuomet papildys kitomis priemonėmis, kuriose didžiausias dėmesys bus skiriamas tam tikrų rūšių aukų konkretiems poreikiams. Pvz., Komisija svarsto galimybę imtis griežtesnių veiksmų kovojant su moterų lyties organų žalojimu, apie kurį jūs taip pat užsiminėte savo pranešime.

Imdamiesi veiksmų baudžiamosios teisenos srityje kartu dirbsime siekdami suteikti moterims daugiau galių, didinti informuotumą ir rinkti bei analizuoti smurto prieš moteris statistiką. Komisija pasinaudos Europos lyčių lygybės instituto, kuris rinks ir analizuos duomenis ir statistiką šia tema, darbu.

Apibendrindama norėčiau pabrėžti, jog Komisija dabar suteikia svarbią finansinę paramą, kad užkirstų kelią smurtui prieš moteris ir su juo kovotų, visų pirma naudodamasi „Daphne III“ programa, Europos nevyriausybinių organizacijų ir viešojo administravimo institucijų darbu.

  Teresa Jiménez-Becerril Barrio, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, dažniausiai Parlamente kalbėjau siekdama pasmerkti smurtą prieš moteris, ir vėl esu čia tam, kad kovočiau su juo.

Turiu pasakyti, kad ne tik nepavargstu tai daryti, bet ir manau, jog labai svarbu toliau viešai kalbėti apie šį žmogaus teisių pažeidimą, nes motyvams pagrįsti reikalingas diskusijų forumas. Be to, šis Parlamentas yra geriausia man prieinama vieta viešai kalbėti ir ginti visas moteris, kurios kas dieną kenčia nuo prievartos ir kurioms reikia mūsų, kaip teisės aktų leidėjo, kad priverstume valstybes nares nubausti šią agresiją vykdančius nusikaltėlius – skirti jiems padaryto nusikaltimo sunkumą atitinkančią bausmę ir taip pat suteiktume aukoms pagalbą.

Atsižvelgdama į apytikslius skaičiavimus, pagal kuriuos kas ketvirta moteris Europoje ir tokia pat dalis vaikų bent kartą savo gyvenime patyrė smurtą dėl lyties, manau, mums nieko kito nelieka, kaip tik reikalauti didesnio įsipareigojimo, kaip tai pripažino Komisija savo veiksmų plane. Manau, kad, siekdami užtikrinti aukų apsaugą, turime nuolat būti atkaklūs, kaip tai darėme svarstydami Europos apsaugos orderį, kurio pranešėja buvau, ir tikiuosi, kad jis netrukus įsigalios.

Šis pranešimas nuo pat pradžių sulaukė didelio konsensuso ir pritarimo. Tai rodo, kad kai sprendžiame šeiminio smurto, nuo kurio kenčia visi šeimos nariai, įskaitant vaikus, senyvo amžiaus žmones, moteris ir vyrus, klausimą, tai neturėtų tapti proga reikšti politinį prisitaikėliškumą, nes siekiant rasti išeitį dėl šios mūsų visą visuomenę kamuojančios nelaimės visiems mums reikia didelio pasitikėjimo.

Pirmas dalykas, kurį turime daryti, – tai atvirai kalbėti ir antras dalykas – pradėti dirbti, nes, nors jau dešimtmečius kalbame apie smurtą dėl lyties, nesugebėjome sumažinti mirčių skaičiaus. Kažką darome neteisingai ir todėl laikas atsisakyti demagogijos ir nuo žodžių pereiti prie veiksmų. Turime suteikti daugiau tikros pagalbos ir taikyti teisės aktus, kurių reikia moterims, jeigu norime, kad jos gyventų oriai ir saugiai.

Noriu, kad visos aukos žinotų, jog visada būsiu čia, kad užtarčiau jas tol, kol ateis diena, kai kartu dirbdami sugebėsime įveikti šį baisų priešą, kuris, deja, nusineša tiek daug nekaltų aukų gyvybių.

Aš sakau, kad jau pakanka. Tai nebegali tęstis. Prašau jūsų visų laikytis tokios pat pozicijos.

  Britta Thomsen, S&D frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, kas ketvirta Europos moteris yra smurto auka. Daugiau nei viena iš dešimties moterų tapo seksualinio išpuolio auka ir mūsų vaikai taip pat kenčia nuo smurto. Pranešama, kad dvidešimt šeši procentai vaikų savo vaikystėje patyrė fizinį smurtą.

Šie skaičiai rodo, kad Europoje yra rimta problema, dėl kurios būtina imtis veiksmų. Negalime ilgiau į tai žiūrėti pro pirštus ir paprasčiausiai negaliu iškęsti girdėdama dar daugiau istorijų apie moteris, kurioms jų vyrai arba vaikinai ant veido užpylė rūgšties, arba moteris, kurios yra subjaurojamos arba žalojamos. Girdėjau daugybės moterų labiausiai širdį draskančias istorijas ir kiekviena iš šių istorijų yra gėdinga dėmė ES istorijoje.

ES turi imtis veiksmų dabar ir sustabdyti šį smurtą. Būtent todėl šis pranešimas dėl smurto prieš moteris, kurį šiandien aptariame, yra toks svarbus. Mes siunčiame signalą išoriniam pasauliui, kad Europos Parlamentas pripažįsta smurtą dėl lyties esant pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.

Todėl Komisija turi reaguoti dabar. Mums reikia direktyvos, mes norime direktyvos, kuri padės sustabdyti smurtą prieš moteris. Norint sustabdyti smurtą mums prireiks koordinuotų ir įvairiausių pastangų. Turime užtikrinti aukų saugumą ir suteikti joms geriausią įmanomą apsaugą, kartu taip pat užtikrinti, kad Europoje neliktų vietos, kurioje būtų galima išvengti bausmės už smurtavimą prieš moteris, ir, svarbiausia, turime, žinoma, dėti ypač dideles pastangas prevencijos srityje. Smurtas nėra privatus reikalas. Šiam smurtui galą galime padaryti imdamiesi politinių veiksmų.

  Antonyia Parvanova, ALDE frakcijos vardu. – Dėkoju jums, pone pirmininke. Pirmiausia leiskite padėkoti pranešėjai už jos puikiai atliktą darbą ir visiems savo kolegoms Parlamento nariams už jų pasiryžimą nepasiduoti kovojant su smurtu dėl lyties.

Šis pranešimas parodo, kad, Europos Parlamento nuomone, skubių veiksmų kovai su smurtu prieš moteris ne tik būtina imtis, bet jų reikia imtis skubiai. Komisija turi pripažinti, kad visi argumentai patvirtina tai, kad turi būti sukurti ES lygmens priemonės ir dokumentai. Žinome, kad visoje Europos Sąjungoje esama didelių skirtumų, susijusių su valstybių narių teisės aktais, reglamentuojančiais kovą su smurtu prieš moteris.

Praėjusiais metais Teisingumo generalinio direktorato atliktoje galimybių studijoje nustatyti skirtumai galimybės gauti apsaugos orderius, paramos paslaugų prieinamumo ir atsakingų valstybės tarnautojų specialiųjų žinių ir kompetencijos srityse. Matėme įsipareigojimo panaikinti visų formų smurtą ir sukurti veiksmingą politinę sistemą ES lygmeniu ženklus, visų pirma Moterų chartijoje, kurią jūs pristatėte praėjusiais metais, ir komunikate dėl Stokholmo programos įgyvendinimo. Nepaisant to, dauguma valstybių narių nesugebėjo įgyvendinti veiksmingų teisės aktų, kad apsaugotų moteris nuo visų formų smurto ir diskriminacijos, ir dabar matome, kad pagrindinės mūsų Europos Sąjungos vertybės nėra taikomos pusei jos piliečių.

Todėl dabar raginame Komisiją parengti specialų pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto. Turi būti parengtas minimalių reikalavimų rinkinys ir įtrauktas į teisės aktą, kuris turėtų būti sudedamoji išsamios strategijos, kuria siekiama panaikinti visų formų smurtą dėl lyties, dalis. Šią strategiją ir politinę iniciatyvą turėtų papildyti plataus masto informuotumo didinimo veikla. Visų pirma galvoju apie Europos kovos su visų formų smurtu prieš moteris metų paskelbimą, šiuo tikslu dabar renkame piliečių parašus.

Galiausiai išlaikę savo pagrindinius Sutartyje nustatytus principus ir atsižvelgdami į įsipareigojimą, kurį jūs jau nurodėte, šiandien tikimės aiškaus atsakymo, kaip ir kada Komisija ketina pasiūlyti veiksmingas ES lygmens priemones.

  Marije Cornelissen, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, esu laiminga, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas pirmenybę teikia kovai su smurtu dėl lyties. Tai yra mūsų bendras tikslas ir artimiausiais metais turime daryti tikrą pažangą.

Tikiuosi, kad šis pranešimas gerokai prisidės prie aukų paketo, kurį mums pateikti pažadėjo Komisija, ir kad savo ruožtu aukų paketas bus viena iš išsamios Europos strategijos, kurioje bus numatyti ne tik paramos aukoms, bet ir kiti kovos su smurtu aspektai, sudedamųjų dalių. Pvz., mums reikia minimalaus pagalbos paslaugų lygio. Kiekviena moteris turėtų turėti galimybę gauti prieglobstį, nemokamą teisinę ir psichologinę pagalbą. Pvz., turime apsaugoti moteris migrantes, kurios neturi savarankiško leidimo gyventi ir yra ypač pažeidžiamos.

Šiame pranešime yra daugybė svarbių aspektų ir mes, Žalieji, tikimės, kad galėsime balsuoti už jį. Tačiau jeigu liks J konstatuojamoji dalis ir 19 dalis, kuriose prostitucija laikoma žmogaus teisių pažeidimu, net nedarant skirtumo tarp savanoriškos ir nesavanoriškos prostitucijos, tuomet turėsime susilaikyti. Tikiuosi, kad iki to neprieisime ir kad turėsime tvirtą ir visuotinai remiamą pranešimą, kurį, kaip savo indėlį, galėsime pateikti Komisijai ir valstybėms narėms.

  Andrea Češková, ECR frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, palankiai vertinu šį Europos Parlamento iniciatyva parengtą pranešimą ir laikausi nuomonės, kad valstybės narės turi priimti įstatymus, kurie yra labai svarbūs siekiant sustabdyti smurtą prieš moteris. Šeiminis smurtas yra labai sunkus smurtas prieš moteris. Šeiminis smurtas nėra privatus šeimos reikalas. Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija yra įsipareigojusi remti šeimą ir, svarbiausia, vaikus. Šeiminio smurto problema yra su tuo susijusi. Šeiminis smurtas sukelia žiaurias pasekmes visiems šeimos nariams, ypač vaikams. Vaikai, kurie tampa nuolatinio šeiminio smurto liudininkais, dažnai suvokia smurtą kaip įprastą elgesį. Didelė tikimybė, kad jie patys taip elgsis mokykloje arba vėliau savo gyvenime.

Smurtas prieš moteris, mano nuomone, taip pat atspindi bei padidina moterų ir vyrų skirtumus ir todėl dažnai pažeidžia moterų padėtį visuomenėje. Šeiminį smurtą patiriančios moterys paprastai tampa ekonomiškai priklausomos ir patiria psichologinį nusikaltėlio spaudimą. Siekdami nustatyti šeiminio smurto atvejus ir padėti aukoms, t. y. moterims ir vaikams, turime skirti šeiminiam smurtui tinkamą dėmesį. Todėl turime didinti informuotumą apie šio smurto pasireiškimą. Šiuo klausimu reikia surengti socialines diskusijas ir pradėti vykdyti prevencijos ir informuotumo didinimo kampaniją, nes dažnai moterys, baimindamosi dėl savo pačių ir savo vaikų saugumo, nemėgsta atvirai kalbėti apie joms traumą sukėlusią patirtį. Atsižvelgdama į tai, taip pat pritariu Europos apsaugos orderio nustatymui, kuris, be to, gali padėti šeiminio smurto aukoms Europos lygmeniu, jeigu tik jis turės aiškų teisinį pagrindą.

  Ilda Figueiredo, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, tai yra svarbus pranešimas, kuriame siūlomas naujas visuotinis politinis požiūris į smurtą dėl lyties ir pateikiamos konkrečios priemonės, visų pirma įskaitant baudžiamąjį procesą, prevencinį ir apsauginį ieškinį, atkreipiamas dėmesys į poreikį užtikrinti sąlygas moterų emancipacijai, kartu kovojama su nesaugiomis darbo sąlygomis, nedarbu ir skurdu, kad moterys galėtų laisvai pasirinkti savo gyvenimo būdą. Deja, moterys šiuo metu negali to padaryti ir dažnai priverstinai patenka į padėtį, kai yra priklausomos, įskaitant prostituciją ir pasidavimą šeiminiam smurtui, kuris priešingu atveju joms būtų nepriimtinas.

Todėl, siekiant padaryti galą šiam smurtui, kuris, akivaizdu, ,yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų, laikas pereiti nuo žodžių prie darbų. Šis su lytimi konkrečiai susijęs smurtas, kuris taip pat turi didelį neigiamą poveikį vaikams ir turi tendenciją padidėti ekonomikos ir socialinės krizės laikotarpiu, negali būti ilgiau toleruojamas. Būtent todėl Komisiją, taip pat valstybes nares raginame kuo greičiau imtis konkrečių priemonių siekiant apginti moterų teises ir apginti jas nuo smurto.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, kova su visų formų smurtu yra Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prioritetas.

Todėl raginu patvirtinti ilgalaikes politines, socialines ir teisines priemones siekiant panaikinti smurtą dėl lyties ir pasiekti tikrą lyčių lygybę. Siekdama didinti Europos piliečių informuotumą, kartu su kitais kolegomis Parlamento nariais Europos Parlamente remiu, kad būtų paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metai.

Manau, jog tai, kad Europos Komisija 2010–2015 m. veiksmų plane pripažino poreikį kovoti su smurtu dėl lyties, visais atžvilgiais yra svarbus žingsnis, kuris turi virsti konkrečiais veiksmais. Vis dar laukiame strateginio plano, kuris, kaip pranešė Europos Komisija, turėtų būti pateiktas šiais metais. Šiame plane turėtų būti numatytas teisinių priemonių ir praktikos paketas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad smurto aukoms nacionalinėse baudžiamojo teisingumo sistemose būtų užtikrinta tinkama apsauga.

Apytiksliais skaičiavimais, Europoje nuo 20 proc. iki 25 proc. moterų bent kartą savo gyvenime patyrė smurtą. Be to, apytiksliais skaičiavimais, pusė milijono Europoje gyvenančių moterų patyrė moterų lyties organų žalojimus. Ši statistika, deja, didėjanti, iš tikrųjų yra įspėjanti ir kelia nerimą, dėl jos būtini skubūs Europos institucijų veiksmai.

Smurtas prieš moteris turi neigiamų pasekmių visai šeimai. Motinos nebegali suteikti savo vaikams saugumo jausmo ir vaikai tampa netiesioginėmis smurto aukomis. Smurto prieš moteris reiškinį labai sunku stebėti, nes dažnai smurto aukomis tapusios moterys gėdijasi ir bijo pranešti apie smurtą valdžios institucijoms.

Tai apsunkina institucijų darbą, tačiau kartu jis tampa būtinas. Todėl prisidedu prie savo kolegės Parlamento narės T. Jiménez-Becerril Barrio, sakydama: „Sustabdykite smurtą prieš moteris, sustabdykite jį nedelsiant!“

  Edite Estrela (S&D). – (PT) Pone pirmininke, kaip šešėlinė pranešėja, sveikinu pranešėją parengus puikų pranešimą, kuris vertas mano frakcijos paramos. Jau buvo sakyta, kad smurtas prieš moteris yra sunkus išpuolis prieš žmogaus teises; sunkus žmogaus teisių pažeidimas. Žinome, kad smurto aukos yra priverstos atsisakyti daugybės savo pagrindinių teisių ir kad jos yra pažeidžiamos patirdamos prievartą vėliau.

Visai neseniai lankiausi prieglaudoje savo šalyje, Portugalijoje, ir kalbėjau su daugybe šių moterų. Kai kurios papasakojo apie kupiną kančios savo gyvenimą, ir taip buvo tik dėl to, kad jų vaikai darė joms spaudimą už tai, kad jos turėjo drąsos pranešti apie savo užpuolikus. Kitos papasakojo, kaip jų dabar suaugę vaikai pateikė kaltinimus, nes pačios moterys neturėjo drąsos taip pasielgti. Nepriimtina, kad jos, t. y. aukos, turėjo palikti savo namus, išvesti vaikus iš šeimos aplinkos, o agresoriai lieka namuose.

Manau, turime pakeisti teisės aktus taip, kad moterys būtų gerbiamos ir nebebūtų smurto aukos; aplinkybių, kurios turi neigiamą poveikį mums visiems, aukos. Taip pat norėčiau pasakyti, kad tai taip pat yra išpuolis prieš demokratiją, nes atimamos šių moterų, kaip piliečių, teisės. Todėl kovokime su šia nelaime kartu.

  Janusz Wojciechowski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, aptardami kovos su smurtu prieš moteris priemones dažniausiai galvojame apie smurtą šeimose arba asmeninių santykių srityje. Neabejotina, kad šios rūšies smurtas yra sunkus nusikaltimas ir valstybės narės turėtų imtis griežtų teisinių kovos su šiuo smurtu priemonių. Šiuo atveju pritariu E. B. Svensson pranešimo esmei.

Tačiau norėčiau pasinaudoti šių diskusijų suteikiama proga ir atkreipti dėmesį į kitokios rūšies smurtą, kurį moterys taip pat dažnai patiria. Kalbu apie vis dažniau pasitaikantį valstybės priverstinai nustatytą smurtą, kai vaikai atimami iš savo motinų. Vaiko atėmimas yra blogiausias įmanomas smurtas, kurį gali patirti motina, ir tai kartais atsitinka dėl visiškai banalių priežasčių. Žinau dramatiškų pavyzdžių Lenkijoje, kai vaikai buvo atimti iš savo motinų, įskaitant vieną atvejį, kai šeimos teismas atėmė 10 metų berniuką iš motinos dėl to, kad ji buvo apkaltinta per dideliu pamaldumu. Esama atvejų, kai vaikai atimami dėl to, kad tėvai yra neturtingi. Užuot padėjus šeimai, vaikai atitenka globėjų šeimai arba į globos namus. Taip pat esama dramatiškų atvejų, kai vaikai atimami iš savo motinų dėl tėvų tarpusavio ginčų. Kyla dramatiškos scenos, kai vaikus iš jų motinų atima policija, socialiniai darbuotojai arba teismo pareigūnai.

Šeimos vertybė Europoje netenka prasmės ir valstybė vis labiau kišasi į šeimos gyvenimą. Taip dažnai atsiranda valstybės sankcionuota prievarta, kuri kenkia tėvams ir, svarbiausia, vaikams. Vaikų atėmimas iš jų motinų ir motinų atskyrimas nuo vaikų – kadangi yra du šio klausimo aspektai – turėtų būti paskutinė priemonė, taikoma, kai vaikas išnaudojamas arba patiria smurtą. Vaikai jokiais būdais neturėtų būti atimami dėl skurdo. Šeimoms ir moterims šeimose turėtų būti suteikiama visapusiška parama ir turėtume vengti nutraukti šeimos ryšius, nes dažnai gydymas yra blogiau už ligą.

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, palankiai vertinu tai, kad Europos Parlamentas per šią mėnesinę sesiją patvirtins pranešimą, kuriame išdėstytas įvairialypis požiūris į smurtą prieš moteris. Manau, kad nustatę tokią plataus turinio smurto prieš moteris apibrėžtį galėsime lengviau kovoti su šia problema. Negali būti jokios abejonės, kad apčiuopiami rezultatai bus pasiekti tik tuomet, jeigu įvairiais lygmenimis – politiniu, socialiniu, teisiniu ir švietimo – bus imtasi integruotų priemonių. Nepaisant to, vis dar laukiame pasiūlymo dėl direktyvos, kuriame didžiausias dėmesys būtų išimtinai skiriamas kovai su smurtu, ir tikiuosi, kad Europos Komisija artimiausiu metu pateiks tokio pobūdžio pasiūlymą.

Baigdama norėčiau pateikti dar du komentarus. Labai svarbu, kad smurtą prieš moteris galiausiai suvoktume kaip nusikaltimą ne tik pačių moterų ar socialinio šeimos vieneto požiūriu, bet taip pat turėtume suprasti, kad dėl jo susidaro būtinos išlaidos, kurias padengia visa visuomenė, nes smurtas vis dažnėja. Antra, diskutuodami apie šią problemą didžiausią dėmesį turėtume skirti ne vien kovai su smurtu, bet ir įvairioms tokio elgesio apraiškoms. Turėtume kovoti su stereotipais, pasmerkti socialinį smurto prieš moteris toleravimą ir pabandyti pakeisti tai, kaip auginami vaikai, siekdami, kad ateityje jaunosios kartos tikėtų tikra moterų ir vyrų lygybe ir pasiektų ją praktikoje.

Norėčiau pasveikinti E. B. Svensson parengus pranešimą, kuriame iškeliamas labai svarbus ir opus visuomenei klausimas, t. y. smurtas prieš moteris. Manau, kad po šios dienos kalbų bus imtasi veiksmų ir kad mes ne tik kalbėsime apie smurtą prieš moteris, bet, svarbiausia, imsimės veiksmų moterims ginti. Labai jums dėkoju.

  Emine Bozkurt (S&D). – (NL) Pone pirmininke, Stokholmo programoje Komisija nurodė, kad, siekdama kovoti su smurtu prieš moteris, ji pasinaudotų visomis įmanomomis priemonėmis. Tačiau šiuo metu nėra išsamios strategijos ir vis dėlto turime veikti skubiai.

Saugumas yra svarbi prekė, ypač tiems, kurie iš mūsų yra labiausiai pažeidžiami. Tą patį galima pasakyti apie didelę grupę moterų, kurios vis dar prievarta tuokiamos, žudomos dėl garbės ir kurių lyties organai žalojami. Nuo šių žalingų tradicijų kasdien Europoje kenčia daug mergaičių ir moterų. Mums reikia pakankamų išteklių, kad galėtume kovoti su šios rūšies smurtu. Todėl mums reikia tyrimų ir turime specialų dėmesį skirti tokio elgesio aukoms.

Todėl Komisija, siekdama kovoti su smurtu prieš moteris, turi kuo greičiau parengti Europos strategiją, kurioje visų pirma bus sprendžiamas žalingų tradicijų klausimas. To reikia šiandien, o ne rytoj ar 2012 arba 2013 m. Todėl nepriimtina, kad tokia svarbi priemonė, kaip Europos apsaugos orderis, vis dar nėra įgyvendinta. Asmens saugumas negali ir neturėtų baigtis ties siena.

  Tadeusz Cymański (ECR). – (PL) Pone pirmininke, atsižvelgdami į ankstesnių kalbėtojų pateiktas pastabas ir patį E. B. Svensson pranešimą visų pirma turėtume dar kartą pabrėžti, kad smurtas prieš moteris vis dar būdingas mūsų visuomenei. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios šis reiškinys tebėra, – prastesnė materialinė moterų padėtis ir ekonominė moterų diskriminacija joms siekiant karjeros, labiau ribotos galimybės patekti į darbo rinką, mažesnis darbo užmokestis ir mažiau socialinių išmokų. Būtent moterys prisiima motinystės pasekmes ir atsakomybę užauginti vaikus. Šiuo atveju socialinė apsauga daugumoje Europos šalių nėra pakankama.

Per moterų darbingą amžių ir ypač joms išėjus į pensiją šie veiksniai reiškia, kad jos priklauso nuo savo sutuoktinio geros valios ir socialinės apsaugos sistemų. Tai nepaprastai nesąžininga padėtis ir ji turi sulaukti visuotino pasipriešinimo. Būtent todėl taip svarbu pasiūlyti, kad moterys gautų visą atlyginimą per savo motinystei ir vaikų auginimui skirtą laiką. Tai ypač svarbu šiandien, kai Europą ištiko demografinė krizė.

Vienodas ekonomines galimybes moterims užtikrinančios priemonės gali padėti panaikinti arba sumažinti smurtą prieš jas. Ekonominė moterų priklausomybė nuo vyrų yra viena iš daugybės moterų pasyvumo, paklusnumo ir tam tikru požiūriu jų nesipriešinimo smurtui priežasčių. Pats laikas padaryti tam galą. Europos Parlamentas turi daug galimybių pagerinti šią padėtį, visų pirma šalyse, kuriose dėl paplitusio skurdo moterų padėtis yra ypač sunki. Tai labai svarbi žinia ir tiems, kurie inicijavo šį pranešimą, esu dėkingas už tai, kad jie supranta šią problemą ir imasi aktyvių veiksmų jai spręsti.

  Edit Bauer (PPE). – (HU) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už jos pranešimą, nes manau, kad jame sprendžiama labai svarbi socialinė problema. Europoje pripratome prie to, kad labai dažnai padėtis pasikeičia, kai ji turi ekonominę svarbą. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad pranešime nurodoma, jog smurtas prieš moteris Europoje kasmet sukelia beveik milijardinius nuostolius. Smurtas pasitaiko visuose sluoksniuose: neturtingųjų, turtingųjų, menkai išsilavinusiųjų ir lygiai taip pat universitetinį išsilavinimą turinčiųjų. Be to, taip pat reikia pasakyti, kad kiekvienais metais keli šimtai moterų iš tikrųjų tampa nusikaltimų šeimose aukomis.

Kaip čia jau buvo minėta, Europoje taip pat atsirado precedento neturinti smurto forma. Moterų lyties organų žalojimas ir taip pat nužudymai dėl garbės pridaro daug žalos Europai. Akivaizdu, norėtume sukurti Europos normą, kad įveiktume smurtą prieš moteris. Tačiau puikiai žinome, kad neturint teisinio pagrindo tai yra beveik neįmanoma. Nepaisant to, galime sukurti bendrą Europos strategiją. Net jeigu negalime suderinti teisės sistemų, akivaizdu, kad gerosios praktikos mainai gali labai daug padėti šioje srityje. Pranešime taip pat nurodoma, kad yra tam tikrų smurtinių veiksmų, kurie tam tikrose teisės sistemose nėra pripažįstami smurtiniais veiksmais. Manau, kad bendradarbiavimas gali padėti daryti pažangą ateityje, tačiau šis bendradarbiavimas būtų veiksmingas visų pirma esant Europos strategijai, kurios labai reikia. Labai jums dėkoju.

  Silvia Costa (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjai E. B. Svensson. Žinome, kad smurtas prieš moteris ir vaikus didėja visoje Europoje. Dėl šios priežasties raginame Komisiją iki 2011 m. pateikti pasiūlymą dėl smurto prieš moteris strategijos, kurį pateikti ji jau pažadėjo. Tai turėtų būti visuotinė strategija tuo požiūriu, kad joje turėtų būti aptartas ne tik šeiminis smurtas ir lyties organų žalojimas, bet ir kitos paslėpto smurto formos. Kalbu apie didžiulę nėščiųjų arba susižadėjusių merginų diskriminaciją ir patyčias darbo vietoje arba anksčiau laiko atleidžiamas moteris, nes tai vyksta mano šalyje, tačiau tai nėra nusikaltimas, kaip buvo anksčiau. Taip pat galvoju apie tai, ką galima apibūdinti tik kaip smurto prieš moteris kurstymą žiniasklaidoje ir reklamoje.

Po direktyvos dėl prekybos žmonėmis ir neišvengiamos direktyvos dėl smurto aukų, apie kurią paskelbė Komisijos narė C. Malmström, manau, kad Lisabonos sutartyje buvo nustatyti pagrindai siekti didesnio teisinio suderinamumo valstybėms narėms pripažįstant smurto prieš moteris ir vaikus kaip specifinės smurto formos nusikaltimų svarbą, taip pat bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis nustatant pagrindinius konsultavimo, teisinės pagalbos ir moterų ir vaikų apsaugos standartus. Tai taip pat padės parengti nuoseklią ir palyginamą statistiką kartu su poveikio vertinimo ataskaitomis dėl prevencijos formų, kurias valstybės narės įgyvendins siekdamos sumažinti smurtą.

Manau, kad šiuo atveju yra bendras Parlamento noras – buvau vienas iš rašytinę deklaraciją pasirašiusių asmenų – skirti vienus metus smurto temai apsvarstyti visoje Europoje, ir manau, kad Parlamentas gali išsakyti savo labai tvirtą ir įtakingą nuomonę šiuo klausimu.

  Regina Bastos (PPE). – (PT) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, kaip jau įrodėme, smurtas prieš moteris yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas. Tai sena pasaulinė problema, nuo kurios kenčia kultūros ir geografijos požiūriu skirtingos šalys; daugiau ir mažiau išsivysčiusios šalys. Ši padėtis dažnai yra susijusi su asocialiomis šeimomis; šeimomis iš vargingiausių socialinių ir ekonominių sluoksnių. Iš tikrųjų, nepaisant to, šis reiškinys egzistuoja daugumoje šeimų, nepaisant jų išsilavinimo lygio, ekonominio apsirūpinimo arba socialinės padėties.

Apytiksliais skaičiavimais, beveik kas penkta Europos moteris bent kartą per savo, kaip suaugusios moters, gyvenimą patyrė fizinį smurtą. Todėl prioritetas turi būti paramos smurtą patyrusioms moterims teikimas ir šiame pranešime numatytas iniciatyvų rinkinys, padėsiantis siekti šio tikslo: iš šių iniciatyvų visų pirma reikia išskirti teisinę pagalbą aukoms, ryžtingesnį ir veiksmingesnį baudžiamąjį tyrimą, svarbią prieglaudų aukoms sukūrimo priemonę, pagalbos numerio sukūrimą ir atbaidančių bausmių, proporcingų nusikaltimo sunkumui, nustatymą.

Žala fizinei ir psichinei moterų sveikatai yra neapskaičiuojama, tačiau visuomenė taip pat patiria didelių išlaidų. Todėl kovai su šiuo reiškiniu reikia politinės ir socialinės mobilizacijos. Galiausiai tai yra lygybės ir vystymosi užtikrinimo klausimas. Dėl šios priežasties siekis paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metus turi būti vertinamas palankiai, nes tai padės didinti Europos visuomenės informuotumą apie šią baisią nelaimę.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Evai-Britt Svensson už parengtą gerą pranešimą. Ir pranešėjos nurodyti realūs moterų teisių ir smurto prieš moteris pažeidimai dar kartą parodo, kad tai iš tikrųjų yra žmogaus pagrindinių teisių pažeidimai, kuriems nėra jokių geografinių, ekonominių, kultūrinių ar socialinių ribų.

Pagal praėjusiais metais priimtą Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planą Komisija turėtų kaip galint greičiau parengti kovos su smurtu prieš moteris strategiją, todėl raginu Komisiją kuo skubiau imtis konkrečių veiksmų ir pateikti tokią strategiją.

Smurtas dėl lyties apima ir seksualinį išnaudojimą, prekybą žmonėmis, priverstinę santuoką, lyties organų žalojimą ir tokie smurtiniai nusikaltimai daro didelę įtaką ir neatitaisomą žalą moters fizinei ir psichinei sveikatai. Taigi, noriu paraginti, kad valstybės narės užtikrintų geresnį sveikatos priežiūros, socialinių darbuotojų, policijos, teismų institucijų darbuotojų rengimą ir gerai koordinuotų bendradarbiavimą, kad jie galėtų profesionaliai reaguoti visais smurto prieš moteris atvejais.

Dėkoju Komisijos narei C. Malmström, nors jos šiuo metu jau nebėra salėje, už skiriamą finansavimą ir paramą kovai su smurtu prieš moteris nevyriausybinėm organizacijom, ir kartu noriu priminti, kad ekonominės ir finansinės krizės sąlygomis smurtaujama dar daugiau, todėl negalima mažinti finansavimo šioje srityje.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, nors keletą dešimtmečių smurtui prieš moteris ir jų teisių pažeidimui skiriame dėmesį, pasirodo, kad tai nepadeda sustabdyti šios smerktinos kriminalinės veiklos. Įvairių formų smurtas prieš moteris daro žalą ne tik pačioms moterims, bet ir jų šeimoms. Šeimos gyvenimas dažnai praranda savo reikšmę, kuri yra susijusi su saugumo ir užtikrintumo jausmo puoselėjimu. Su smurtu namuose susiduriantys vaikai tam tikru požiūriu taip pat yra jo aukos. Todėl Europoje turime skirti dėmesį šeiminio smurto pavojui, kurį gali patirti moterys ir vaikai.

Vyresnio amžiaus moterims arba fiziškai ar psichiškai silpnesnėms moterims pačioms apsiginti ir apsaugoti savo interesus yra dar sudėtingiau. Moterims taip pat kyla prievartos dėl lyties pavojus įvairiais asmeninių laisvių pažeidimais, nes, pvz., visų pirma žmonių prekyba seksualinio išnaudojimo tikslais yra viena rimčiausių problemų, nuo kurios kenčia visa visuomenė.

Todėl labai svarbu daryti spaudimą siekiant veiksmingesnio baudžiamojo persekiojimo ir užtikrinti, kad vėliau paskirtos bausmės atitiktų nusikaltimo sunkumą. Būtina imtis priemonių siekiant užkirsti kelią šiems sunkiems žmogaus teisių pažeidimams ir užtikrinti Europos moterims oraus gyvenimo sąlygas.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus: smurtą prieš moteris ir viešbučiuose dirbančių vyrų vaidmenį.

25 proc. smurtą patyrusių moterų rodiklis yra visiškai nepriimtinas. Manau, kad jis atskleidžia jaunų vyrų švietimo programos poreikį, visų pirma agresijos valdymo ir pagarbos moterims požiūriu, kad mintis pakelti savo ranką prieš moterį būtų visiškas tabu, o ne norma, kaip tai dažnai rodoma filmuose, yra kai kuriose kultūrose ir, deja, atrodo, kai kuriuose namuose.

Antras dalykas, kurį noriu paminėti, – tai viešbučiuose dirbančių vyrų vaidmuo. Priežastis, dėl kurios tai sakau, yra ta, kad mano draugė, žavi jauna mergina Michaela Harte, buvo nužudyta Mauricijuje per savo medaus mėnesį, kai užklupo viešbučio darbuotojus vagiant jos kambaryje. Jeigu būtų buvę priešingai, vyras būtų užklupęs moteris tokioje padėtyje, galimybės jas nužudyti būtų buvusios daug mažesnės. Reikia išnagrinėti tą pavojų ir tikimybę. Apskritai reikia išnagrinėti vyrų ir leidimo jiems tvarkyti kambarius, ypač moterų kambarius, klausimą.

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, palankiai vertinu mūsų Komiteto pirmininkės E. B. Svensson pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į poreikį apžvelgti visų formų smurtą, priklausantį baudžiamajai teisei.

Iš esmės ypač vertinu tai, kad Europos Sąjungą sudaro skirtingas ir įvairias nacionalines kultūras ir tradicijas turinčios valstybės, tačiau kai kalbame apie smurtą, baisiuosi matydamas, kaip skirtingai jis vertinamas.

Panagrinėkime vieną pavyzdį: išžaginimas. Nors visur jis priskiriamas baudžiamajai teisei, visose valstybėse narėse jis nevienodai apibrėžiamas. Pvz., Latvijoje santuokinio išžaginimo paprasčiausiai nėra. Maltoje nėra tokio išžaginimo, kai vienas vyras išžagina kitą vyrą. Slovakijoje išžaginimas daiktu nėra laikomas išžaginimu. Todėl esama sukrėtimus gyvenime patyrusių moterų, vyrų ir vaikų, prieš kuriuos padaryti nusikaltimai nepatenka į šias apibrėžtis. Supaprastindami nusikaltimų apibrėžtis, sumenkiname pačias aukas ir jų kančią. Todėl raginu Komisiją skubiai parengti veiksmingą veiksmų prieš visų formų smurtą planą.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, per diskusijas paaiškėjo, kad smurtas prieš moteris nėra menkas nusikaltimas; visiškai aišku, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Jau buvo sakyta, kad kartais net vaikai tampa netiesioginėmis smurto prieš moteris aukomis. Jie gali net būti tiesioginėmis smurto prieš moteris aukomis, nes pagrindinė negyvų naujagimių ir persileidimų priežastis, tiesą sakant, yra susijusi su smurtu prieš moteris padariniais. Tai nėra vien šeiminio smurto klausimas; tai taip pat yra priverstinės prostitucijos, nužudymų dėl garbės – kai iš tikrųjų negali būti jokios kalbos apie garbę – prekybos žmonėmis, lyties organų žalojimo ir kiti klausimai.

Šio pranešimo, už kurį esu labai dėkinga E. B. Svensson, priežastis šiuo atveju buvo ne tik tai, kad, atsižvelgiant į pranešimą dėl lygybės, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad dėl smurto prieš moteris ir lygybei kyla pavojus, bet taip pat tai, kad dėl Lisabonos sutarties dabar turime galimybę priimti direktyvą ir Europoje sukurti bendrą teisės sistemą. To mums reikia skubiai, kad galėtume daryti pažangą šioje srityje, nes tai yra tarptautinė Europos problema, su kuria turime kovoti.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, smurtas prieš moteris gali reikštis įvairiomis formomis ir tai išlieka tarptautinė problema, su kuria tarptautinė bendruomenė dar nesugebėjo susidoroti. Smurto naudojimas kelia pavojų jo aukų sveikatai, orumui, saugumui ir autonomijai. Todėl smurtą patyrusioms moterims sumažinamos galimybės dalyvauti socialiniame gyvenime ir dirbti.

Be to, užtenka pamatyti padarinius, kad suprastume, jog smurtas prieš moteris taip pat yra socialinė problema, pvz., sveikatos ir teisingumo srityje. Moterims didžiausias pavojus kyla jų namuose. Daugiausia sužalojimų moterys patiria dėl šeiminio smurto.

Smurtas prieš moteris, kad ir kokios formos būtų, nėra menkas nusikaltimas. ES taip pat turi pasirašyti JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, bet kokios formos smurto pavojus individui turi ilgalaikes neigiamas pasekmes šeimai ir visuomenei ir ypač nusipelno pasmerkimo, kai smurtaujama prieš moteris ir vaikus. Tačiau manau, jog nerimą kelia tai, kad šeiminis smurtas yra nurodomas kaip pagrindinė persileidimų ir negyvų naujagimių priežastis, todėl primygtinai reikalauju taikyti visas prieinamas baudžiamosios teisės priemones siekiant veiksmingai mažinti ir užkardyti fizinį smurtą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į skubų poreikį apsaugoti moteris, ypač neturtingas moteris, nuo vadinamos surogatinės motinystės. Solidarumo dingstimi dėl surogatinės motinystės moterims kyla fizinio išnaudojimo ir net prievartos pavojus ir tai tiesiogiai prieštarauja prekybos žmonių kūnais ir kūno dalimis draudimui. Moters orumas, privatumas ir kūnas taip yra sumenkinami ir tampa korumpuotų nuomos susitarimų objektu tarptautinėje prekybos žmonėmis rinkoje.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Pone pirmininke, nors smurtiniai veiksmai prieš moteris yra labiausiai paplitę pasaulyje, tačiau tikimybė, kad už juos bus paskirta bausmė, vis dar yra mažiausia, nepaisant to, ar jie įvykdyti konflikto zonose, ar demokratinėse šalyse. Pasaulyje yra regionų, kuriuose naudojamas visų formų smurtas prieš moteris: išžaginimai, prekyba seksualinio išnaudojimo tikslais, priverstinės santuokos, mirtis, religiniai arba nusikalstami pagrobimai, priverstinė prostitucija, jau neminiu smurto šeimoje arba ankstesnių partnerių smurto. Be to, smurtą patiria vis jaunesnės mergaitės.

Manau, kad valstybės narės turėtų imtis papildomų ES lygmens priemonių, kad pateiktų išsamią nacionalinę statistiką, į kurią platesniu mastu būtų įtraukiami smurto dėl lyties duomenys, taip pat pagerintų duomenų rinkimą šiuo klausimu, siekdamos nustatyti tinkamiausias nusikaltėlių nubaudimo priemones.

Taip pat manau, kad yra naudingas pasiūlymas, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjungos pagrindinių žmogaus teisių agentūra, Europos lyčių lygybės institute įsteigti smurto prieš moteris stebėjimo skyrių.

  Norica Nicolai (ALDE). – (RO) Pone pirmininke, kaip šešėlinė pranešėja norėčiau pasveikinti pranešėją parengus šį pranešimą ir iškelsiu tik du klausimus.

Manau, kad pats laikas atsisakyti paviršutiniško požiūrio į šį klausimą, nes statistikos, kokių nors nuoseklių taisyklių dėl šio klausimo kriminalizavimo valstybėse narėse trūkumas ir per menkas susirūpinimas šiuo klausimu, išskyrus bendro pobūdžio pareiškimus, patvirtina, kad iš tikrųjų ši tema Europos Sąjungoje nagrinėjama paviršutiniškai. Būtent todėl reikalinga direktyva.

Deja, nei šiame pranešime, nei kituose dokumentuose šia tema nebuvo padaryta jokia išsamesnė ekonominių išlaidų analizė. Taip yra todėl, kad dėl šios padėties, kurią apsunkino ekonomikos krizė, nacionaliniai biudžetai patiria gana nemažas – šimtus milijonų eurų siekiančias –finansines išlaidas. Manau, kad dabar laikas įvertinti šias išlaidas ir į šią padėtį reaguoti naudojant ne tik pinigines lėšas, bet ir imantis tinkamų teisinių priemonių šiai problemai spręsti.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Pone pirmininke, sveikinu pranešėją puikiai atlikus darbą. Didžiuojuosi, kad maždaug prieš 15 metų būtent aš pirmoji parašiau dvi knygas apie smurto prieš moteris reiškinį. Mažiau didžiuojuosi tuo, kad nuo to laiko šioje srityje beveik nieko neįvyko. Tiesa yra tai, kad nėra ir negali būti jokio bendro ES reglamento, tačiau daug Europos mokesčių mokėtojų pinigų skiriama prevencijos ir globos programoms.

Iš esmės norėčiau užduoti Komisijos narei klausimą, kaip tikrinamas tinkamas šių lėšų panaudojimas. Turiu pasiūlymą: užuot kreipęsi į vyriausybes, kreipkitės į prievartą patyrusias moteris: pvz., moterų, kurios patyrė prievartą ir apsigyveno moterų prieglaudoje, reikėtų paklausti apie pagalbą, kurią jos gavo, ir institucijų požiūrį į jų padėtį apskritai arba Budapešto ar, pvz., Amsterdamo, gatvėse kenčiančių merginų ir moterų, kurios tikisi ištrūkti iš prostitucijos pragaro, reikėtų paklausti, kokios pagalbos jos sulaukė iš savo valstybės arba vyriausybės.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Pone pirmininke, kaip aiškiai nurodyta ir pranešime, pastangos sumažinti smurtą prieš moteris turi būti remiamos dviem frontais: valstybės narės lygmeniu ir vykdant priemones ir programas, kurioms tiesiogiai vadovauja Europos Komisija.

Manau, kad labai svarbu tęsti „Daphne“ programą ir skatinti valstybes nares, kurios susiduria su didėjančiu šios formos smurtu, dalyvauti šiuo sudėtingu ekonomikai laikotarpiu. Dabar daug žmonių susiduria su psichologinėmis problemomis, kurios kartais išprovokuoja smurtą. Labai svarbu mokyti Europos Sąjungos policijos institucijų darbuotojus, siekiant sudaryti pagrindą, kuris padėtų užtikrinti tinkamą tyrimų vykdymą, gerai suprasti klausimo esmę ir smurto poveikį moterims. Stokholmo programoje taip pat remiamas šis aspektas.

Galiausiai politinėms pastangoms turi būti suteikta finansinė parama, o „Daphne“ programa gali tam būti tinkamas pagrindas.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, kalbant apie su lygybe susijusius klausimus, Europos Sąjunga buvo ir yra priešakyje; ji taip pat yra pirmosiose gretose kovojant su smurtu prieš moteris.

Smurtas prieš moteris ne tik yra siaubingo pobūdžio, bet ir brangiai atsieina. Pranešime nurodoma, kad metinė šio smurto kaina yra 33 mlrd. EUR. Tai turėtų išsklaidyti iliuzijas tų, kurie sako, kad dabar sukurtų priemonių katalogas taip pat turi savo kainą. Tačiau šis priemonių katalogas yra būtinas. Policijos pareigūnų, teisėjų, medicinos darbuotojų mokymas – visa tai numatyta pranešime ir taip pat norėčiau tinkamai padėkoti už tai pranešėjai.

Tačiau matau vieną nedidelį trūkumą ir norėčiau į jį atkreipti dėmesį. Ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti smurtui darbo vietoje. Šiuo klausimu taip pat reikėtų susitarti dėl tikslesnės žodinės formuluotės.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, kai žiniasklaidoje matome sužalotų moterų ir vaikų pavyzdžius, visada užduodame sau klausimą, kaip juos supantys žmonės galėjo taip ilgai išlikti abejingi. Todėl reikia, kad Komisijos pasiūlytoje kovos su šeiminiu smurtu strategijoje būtų numatyti konkretūs diagnostiniai mechanizmai, kurie būtų privalomi teikiant sveikatos paslaugas ir juos taip pat privalėtų naudoti socialiniai darbuotojai siekiant aukoms greitai suteikti tikrą pagalbą. Už smurtą per religines apeigas turi būti baudžiama atskirai ir tai kartu su informuotumo didinimo kultūra, kuri apima teisėjų mokymą, lems visišką smurto, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, prieš moteris visuomenėje netoleravimą. Strategijoje taip pat turėtų būti atkreipiamas dėmesys į nemokamas teisines paslaugas ir socialinę pagalbą smurto aukoms. Norėčiau padėkoti E. B. Svensson už labai išsamų pranešimą, tačiau balsuosiu prieš J konstatuojamąją dalį, nes joje įtvirtinta moterų teisė nužudyti savo embrionus ir aš su tuo nesutinku.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, noriu padėkoti garbingiesiems Europos Parlamento nariams už šias labai svarbias diskusijas tema, kuri, akivaizdu, visiems mums rūpi. Dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjai už jos svarbų pranešimą ir taip pat šešėliniams pranešėjams.

Kaip jau nurodžiau savo įžanginėje kalboje, šiuo klausimu planuojame keletą priemonių. Aukų teisių paketas, žinoma, yra labai svarbus ir jis bus pateiktas kitą mėnesį. Taip pat turime parengtą bendrą lygybės politiką prevencijos programoms, informuotumo didinimui ir t. t. Taip pat labai atidžiai stebime, kaip būtent dabar baigiama rengti Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo, kad – ją parengus – Tarybai pasiūlytume, kad Europos Sąjunga prisijungtų prie jos ir tuomet taptų teisiškai privaloma tose srityse, kuriose Europos Sąjunga turi kompetenciją.

Taip pat norėčiau paminėti du kitus pasiūlymus, kuriuos patvirtinote: pvz., direktyvoje dėl kovos su prekyba žmonėmis numatyta ne tik daugybė prevencinių priemonių, bet ir parama aukoms, moterims ir vaikams, kurie yra prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo arba išnaudojimo kitais tikslais aukos. Be to, skirtingose prieglobsčio paketo dalyse ypatingas dėmesys atkreipiamas į prieglobsčio suteikimo procedūrose dalyvaujančių asmenų, seksualinės prievartos ir kitokiomis aukomis tapusių moterų, pažeidžiamumą.

Kaip jau visi pabrėžėte, problema yra didžiulė ir gėdinga tai, kad moterys ir mergaitės mūsų Europos Sąjungoje kas dieną gyvena apimtos baimės. Jos baiminasi smurto, išžaginimo ir seksualinės prievartos ir dažnai iš žmonių, kuriuos jos labiausiai myli, kuriais turėtų labiausiai pasitikėti, – iš vyrų, partnerių ir t. t. Turime veikti ir turime veikti toje srityje, kurioje galime pasiekti konkrečių rezultatų. Tai iš tikrųjų yra vienas baisiausių žmogaus teisių pažeidimų.

Norėčiau pasidžiaugti tuo keletu vis dar drąsių vyrų, kurie dalyvavo šiose diskusijose, nes smurtas prieš moteris nėra vien moterų reikalas: tai žmogaus teisių klausimas. Šioje srityje rezultatų galime pasiekti tik dirbdami kartu: turime sukurti Europą, kurioje moterys ir mergaitės nesibaimintų smurto vien todėl, kad priklauso vadinamajai neteisingai lyčiai.

  Eva-Britt Svensson, pranešėja. – (SV) Pone pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti savo kolegoms Parlamento nariams už jų labai išmintingus žodžius, išsakytus diskusijose, ir, svarbiausia, už pasiryžimą, kurį visi kolegos Parlamento nariai rodo siekdami kovoti su šiuo smurtu. Komisijai norėčiau pasakyti, kad laukiame nusikaltimo aukų paketo, kad galėtume suteikti aukoms papildomą paramą, tačiau kovai su šiuo smurtu mums taip pat reikia direktyvos. Nebūtina sutikti su kiekvienu šio pranešimo žodžiu, tačiau svarbu balsuoti už jį siekiant nusiųsti Komisijai aiškų signalą, kad mums reikia direktyvos. Svarbu visoms šioms moterims, kurios gyvena patirdamos prievartinius santykius, parodyti, kad jos neturėtų jausti gėdos arba kaltės jausmo. Balsuodami už pranešimą, parodysime, kad kaltė yra vykdyti nusikaltimą prieš jas. Jos neturėtų jausti kaltės arba gėdos jausmo.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad yra daugybė moterų, kurios išgyveno dėl visuomenės pastangų ir moterų prieglaudų ir moterų organizacijų darbo. Dabar tinkamas laikas, kad šie žmonės ir organizacijos vieni neprisiimtų atsakomybės padedant moterims išbristi iš padėties, į kurią dauguma jų yra patekusios. Svarbu yra tai, kad nutraukiame tylą ir parodome, jog yra parama šiems pažeidžiamiems žmonėms. Taip pat norėčiau pabrėžti, kaip svarbu parodyti, kad tai yra su visomis socialinėmis grupėmis susijusi problema. Nėra konkrečių grupių, kurios nuo to kenčia; ji paplitusi visoje visuomenėje. Kreipiuosi į savo kolegas Parlamento narius prašydama nusiųsti žinią, jog nepriimtina, kad moterys gyventų tokiomis sąlygomis. Moterys gali pačios sau ir savo vaikams sukurti gerą gyvenimą, tačiau kad taip padarytų, joms taip pat reikia mūsų, kaip išrinktų atstovų, paramos. Dar kartą dėkoju visiems Europos Parlamento nariams už jūsų tvirtą pasiryžimą. Kartu mums pavyks laimėti šią kovą.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks antradienį, 2011 m. balandžio 5 d.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Noriu išreikšti paramą šiam pranešimui ir jo rekomendacijoms. Moksliniai tyrimai rodo, kad padėtis mano pačios šalyje, Airijoje, patvirtina esant problemą, su kuria susiduriama visoje Europoje. 2005 m. Nacionalinė nusikaltimų taryba nustatė, kad kas septinta moteris Airijoje patyrė žiaurų savo partnerių fizinio, seksualinio arba emocinio pobūdžio užgaulų elgesį. 2009 m. tapau pirmąja Šiaurės rytų krizės tarnybos, įsikūrusios Dundalke, ambasadore. Ši paramos ir konsultavimo tarnyba yra viena iš daugybės tokių tarnybų rytų Airijoje, kurioje seksualinio ir šeiminio smurto aukoms siūlomos labai svarbios paslaugos, tačiau ši tarnyba turi išspręsti savo sunkios finansinės padėties problemą. Svarbu tai, kad ES skiria tiesioginį finansavimą moksliniams tyrimams visose valstybėse narėse, siekdama užtikrinti, kad mes susidarytume visapusišką ir tikslų problemos masto vaizdą. Tačiau taip pat reikia remti nevyriausybines organizacijas ir valstybių narių vyriausybes siekiant didinti informuotumą apie seksualinio smurto poveikį ir padarinius, nesvarbu, ar tai būtų seksualinis šeiminis smurtas, ar išžaginimas, ar prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Beveik ketvirtadalis Europos moterų bent kartą patyrė fizinį smurtą ir daugiau nei dešimtadalis moterų patyrė seksualinį smurtą. Ekonomikos krizė dėl savo sukeltų socialinių pasekmių pablogino faktines aplinkybes, kuriomis skurdas ir švietimo trūkumas tampa palankiais veiksniais smurtui dėl lyties atsirasti. Būtent todėl manau, kad šios problemos priežastims panaikinti reikalingos koordinuotos priemonės kartu su valstybių narių teisės aktų suderinimu ir glaudesniu teismų bendradarbiavimu siekiant veiksmingiau atlikti tyrimus.

Norėdamos sustabdyti smurtą prieš moteris ES valstybės narės ir institucijos turi pareigą skubiai pradėti vykdyti šiuos tam tikrus veiksmus: informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, suteikti prieglobstį aukoms, visoje ES sukurti bendrą telefono numerį, skirtą skubiai pagalbai, ir suteikti paramą ypač pažeidžiamoms moterų grupėms, pvz., imigrantės ir prieglobsčio ieškotojos.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – 2008 m., kai buvau Latvijos parlamento narys, pateikiau Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo sugriežtinta atsakomybė už šeiminį smurtą prieš moteris ir vaikus. Deja, pakeitimas nebuvo priimtas. Specialiosios komisijos posėdyje aptariant pakeitimą Latvijos parlamento nariai buvo linksmi. Todėl už „lengvą“ vaikų ir moterų sužalojimą šeimose tebėra nebaudžiama. Bylos paprastai nėra nagrinėjamos ir kartais policija atsisako priimti aukų pareiškimus. Latvijos Respublikoje moterų apsauga nuo šeiminio smurto nėra reglamentuojama veiksmingomis priemonėmis. Latvijos institucijos, vyriausybė pro pirštus žiūri į akivaizdžius pažeidimus ir neketina šiuo tikslu priimti teisės akto. Atsižvelgdamas į šį pranešimą, kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius ir prašau atkreipti dėmesį į Latvijoje esantį neteisėtą elgesį su moterimis.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Tai gali atsitikti bet kur: gatvėje, metro požemiuose, kieno nors nuosavuose namuose – moterys ir vaikai negali jaustis visiškai saugūs nuo išpuolio, kuris gali būti įvykdytas bet kur. Silpnėjanti visuomenės pseudomoralė turėtų priversti mus bent akimirką susimąstyti. Pirmosios faktinio smurto apraiškos, pvz., įkyrumas, nepadorios replikos ir priekabiavimas, kurias dėl daugybės migrantų elgesio kas dieną patiria Vakarų moterys, vis dažniau laikomos norma. Nepagarba moterims pasiekė aukščiausią lygį, kai Vokietijos teisėja vyro teisę į dauginimąsi nurodė kaip lemiamą veiksnį, priimdama sprendimą musulmonų santuokos nutraukimo byloje. Įteisindama migraciją ES importavo problemas iš visų pasaulio šalių, įskaitant nužudymus dėl garbės, priverstines santuokas ir šeiminį smurtą patriarchalinėse struktūros šeimose. Kultūra, religija ir tradicija neturi būti naudojamasi smurtiniams veiksmams pateisinti. Tai vienintelis būdas nutraukti smurto didėjimą. Statistikoje nepateikiama jokios informacijos apie tai, kiek padidėjęs užregistruotų pranešimų apie smurto šeimoje atvejus skaičius yra susijęs su didesniu aukų noru apsiginti arba kokią šių aukų dalį sudaro imigrantai. Iš tikrųjų bet kuriuo atveju didelė migrantų dalis yra registruoti moterų prieglaudose. Taip pat faktas yra tai, kad turime liautis demonstravę pseudoherojų mentalitetą, kai atlaidžiai vertiname religiniais arba kultūriniais motyvais padarytus nusikaltimus.

  Tiziano Motti (PPE), raštu. – (IT) Mano įsipareigojimas apsaugoti nuo smurto nukentėjusius silpnuosius ir moteris verčia mane balsuoti už teisės aktą siekiant užtikrinti smurto aukų apsaugą. Moterys, kaip ir vaikai, tam tikrais atžvilgiais yra ypač trapūs mūsų visuomenės nariai. Todėl manau, kad labai svarbu užtikrinti didesnę moterų, kurios teigia patyrusios smurtą, apsaugą. Taigi pritariu, kad moterims, kurios tapo smurto aukomis, būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. Žinau, kad esama nelygybės pavojaus, kai neteisėtai smurtu apkaltinti vyrai turi sumokėti bylinėjimosi išlaidas, o jų kaltintojos gauna teisinę pagalbą: nuodugniai tai apsvarsčiau. Tačiau manau, kad, atsižvelgdami į smurto, įskaitant smurto šeimoje, atvejų skaičių, turėtume paremti tuos, kurie patiria didžiausią žalą dėl paramos trūkumo: statistiškai smurto aukų moterų dalis yra daug didesnė, palyginti su keletu nusikaltėlių, kurios, pasinaudodamos sistema, siekia pagerinti savo padėtį pasinaudodamos nekaltais vyrais. Mušamai moteriai sunku pateikti skundą; nemokama teisinė pagalba suteiktų drąsos aukoms ir padėtų sumažinti incidentų, už kuriuos lieka nenubausta, skaičių.

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu. – (FR) Kalbėdami apie smurtą prieš moteris dažnai susiduriame su duomenų, statistikos ir informacijos apie tendencijas trūkumu. Kad suprastume problemos mastą, visų pirma mums reikia gebėjimų įvertinti šį reiškinį Europos lygmeniu. Tai padės mums daugiau dėmesio skirti poreikiams ir taip užkirsti kelią smurto atvejams, padėti aukoms ir užgydyti žaizdas. Nuolat turime prisiminti aukas. Nepaisant to, kalbame apie seksualinę prievartą, prekybą moterimis prostitucijos tikslais, šeiminį smurtą ar net kultūrinį atspalvį turintį smurtą – šiuo atveju turiu omenyje lyties organų žalojimą ir priverstines santuokas, – vis dėlto visa tai yra sunkūs nusikaltimai. Siekdami apsaugoti moteris nuo šio smurto turime sukurti bendrą Europos sistemą. Turime liautis tiek nervinęsi dėl minties, kad Europa taps moterų sergėtoja. Mums reikia Europos teisės sistemos, kuria remdamiesi įgyvendintume konkrečias priemones, pvz., telefono numeris, kuriuo būtų galima skambinti kilus pavojui, ir policijos, teismų pareigūnų bei mokytojų mokymo programos. ES turi pasiūlyti Europai sprendimo būdus, tačiau kaip pasaulinė dalyvė ji taip pat turi išplėsti savo veiksmų vykdymo teritoriją ir vykdyti juos už savo sienų.

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Deja, smurto prieš moteris Europoje ir visame pasaulyje nebuvo įmanoma sustabdyti, nors Europos Sąjunga ir JT pareiškė, kad kovai su smurtu prieš moteris jos teikia pirmenybę. Iš tikrųjų tam tikra pažanga padaryta ir žmonių informuotumas šia tema iš dalies padidėjo, tačiau nauji Europos Sąjungos politiniai prioritetai yra neatsiejami nuo veiksmingesnės kovos su smurtu ir mūsų bendro uždavinio, kad moterys ir vaikai neturėtų gyventi nuolat baimindamiesi tapti smurto aukomis. Lisabonos sutartyje taip pat įteisinta kompetencija šioje srityje. Manau, labai svarbu, kad Europos Sąjunga skirtų daugiau dėmesio savo teisės aktams, susijusiems su smurtu tarp artimų žmonių, nes tai jokiu būdu nėra privatus reikalas. Deja, aukos per dažnai baiminasi dėl savo šeimų reputacijos ir pagrįstai – dėl savo saugumo ir ekonominės nepriklausomybės, todėl nesikreipia į teisėsaugos institucijas. Todėl taip pat ypatingą dėmesį turėtume skirti paramos aukoms sistemai sukurti ir panaikinti visuomenėje esančius tabu – kitaip tariant, turėtume padidinti žmonių informuotumą. Aukoms turi būti teikiama tikra ir užtikrinta pagalba. Viena akivaizdi problema – smurtą patyrusioms moterims ir vaikams skirtų prieglaudų Europoje trūkumas, todėl uždavinys pastatyti vieną nusikaltimo aukoms skirtą prieglaudą 10 000 gyventojų yra visiškai pagrįstas ir reikalingas. Siekiant užtikrinti geresnę nuo smurto ir persekiojimo bėgančių moterų apsaugą, net jeigu jos Europoje keičia gyvenamąją vietą, svarbu įgyvendinti direktyvą dėl apsaugos orderių.

  Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu. – (EL) Smurtas prieš moteris vykdomas įvairiomis formomis, nuo psichologinio spaudimo ir prievartavimo iki išžaginimo, seksualinio smurto ir visiškai neteisėtos ir nepriimtinos prekybos žmonėmis ir nežmoniškų prostitucijos verslu užsiimančių grupuočių vykdomo moterų išnaudojimo. Šios grupuotės dažnai apgauna iš esmės jaunas moteris ir tuomet priverčia jas dirbti prostitutėmis. Siekdamos užbaigti savo košmariškas kančias dauguma jų būna priverstos nusižudyti. Turime atidžiau stebėti šalis, kuriose įsitvirtinusios prekybos žmonėmis grupuotės, kuriose prekiautojai žmonėmis paperka vyriausybės pareigūnus ir taip paverčia šias šalis piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis rojumi. Su šiomis grupuotėmis galėtų būti kovojama užtikrinant tarptautinį bendradarbiavimą tarp ES, kuri yra prekybos tikslo vieta, ir šių šalių, kuriose yra įsitvirtinusios šios neteisėtos grupuotės. Raginu Komisiją imtis veiksmų šioje srityje. Akivaizdu, kad dėl moterų teisių organizacijos iš tikrųjų nutraukė savo veiklą šiame sektoriuje.

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. – (CS) Šis pranešimas – tai trečias per pastaruosius mėnesius dalykas, kuriuo prisidedama prie kovos su smurtu prieš moteris, po Europos apsaugos orderio ir direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis. Smurtas prieš moteris neabejotinai yra rimta problema visuose visuomenės sluoksniuose. Pranešime pateiktais duomenimis, kas ketvirta pilnametystės sulaukusi moteris patiria fizinį smurtą kartu su daugiau nei 10 proc. moterų, kurios tampa seksualinio smurto aukomis. Šie skaičiai, už kurių slypi atskirų gyvenimų istorijos, kelia nerimą. Tačiau tik viena iš dešimties smurto aukų siekia gauti profesionalų pagalbą. Taip yra todėl, kad dauguma jų nežino, ką daryti tokioje situacijoje. Smurtas prieš moteris ne tik turi labai žalingų padarinių pačioms moterims, bet ir sukelia neigiamas pasekmes jų artimiesiems žmonėms, ypač vaikams. Pritariu pasiūlymams, kuriais siekiama labiau informuoti ir mokyti žmones, kurie dirbdami gali susidurti su šios formos smurtu. Kartu taip pat reikia užtikrinti geresnę aukų priežiūrą ir pagalbą joms. Pranešimą taip pat palankiai vertinu dėl to, kad visuomenei reikia nusiųsti aiškų ir tvirtą signalą, kad smurtas nebus toleruojamas.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Žmogaus teisės ir lyčių lygybė yra vieni iš ES prioritetų. Kadangi smurtas prieš moteris yra žiaurus žmogaus teisių pažeidimas ir viena pagrindinių kliūčių siekti moterų ir vyrų lygybės, kova su šia nelaime turėtų tapti pagrindiniu mūsų uždaviniu. Požiūris į smurtą prieš moteris nacionalinės teisės aktuose skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Ispanijoje, šioje srityje galioja gerai apgalvotos taisyklės. Kai kuriose iš viso nėra jokių taisyklių. Atskirose valstybėse narėse taip pat labai skiriasi nuteistųjų už smurtą prieš moteris skaičius. Atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės taisykles ir dažnai ribotą įtaką įgyvendinant tarptautinės teisės nuostatas dėl kovos su smurtu, vis labiau plintančiai problemai spręsti reikia priimti aiškias ir privalomas ES lygmens taisykles. Visi ES veiksmai turi būti apibendrinti ir pateikti vienoje bendroje išsamioje strategijoje, kurios tikslas bus kovoti su smurtu prieš moteris visoje ES. Ši strategija turėtų būti suderinta su kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis ir pagrįsta prieinamomis ES programomis ir valstybių narių geriausia praktika. Per šią Parlamento kadenciją turėtų būti baigta rengti bendra direktyva prieš smurtą. Tai reikalinga siekiant užtikrinti, kad niekada nebebūtų galima pasakyti, kad Europos Sąjungoje net karvėms suteikiama geresnė apsauga nei moterims.

  Monika Smolková (S&D), raštu. – (SK) Visi žinome apie smurtą prieš moteris ir mes apie jį diskutuojame, tačiau kai imama kalbėti apie jo panaikinimą arba pašalinimą, rezultatai yra menki. Moterys nuo smurto kenčia įvairiais savo gyvenimo tarpsniais, nuo vaikystės iki pilnametystės. Jis patiriamas mokykloje, darbe, panašios kvalifikacijos darbuotojų grupėse, visuomenėje, taip pat privačiame šeimos gyvenime arba gyvenant su partneriu. Jis yra įvairių formų – nuo fizinio ir seksualinio iki protinio ir socialinio, net ekonominio smurto. Jį patiria įvairaus išsilavinimo, socialinės ir ekonominės padėties, etninių grupių ir religinių įsitikinimų moterys ir moterys, kurios gyvena ir miesto, ir kaimo aplinkoje. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad smurtas prieš moteris yra problema, kurią turime spręsti visi. Norint panaikinti smurtą reikia ne tik aktyvių institucijų, bet ir aktyvių asmenų – vyrų ir moterų, kurie nežiūri pro pirštus į šį nemalonų reiškinį mūsų visuomenėje ir kurie nori asmeniškai prisidėti prie visiško netoleravimo principo įgyvendinimo. Atskiros valstybės narės turi atlikti svarbesnį vaidmenį šioje srityje, rengdamos kovos su smurtu prieš moteris veiksmų planus, didindamos žiniasklaidos informuotumą ir priimdamos konkrečius baudžiamuosius įstatymus bei patvirtindamos priemones.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Deja, nepaisant visų mūsų pastangų, smurtas prieš moteris ir smurtas kitose gyvenimo srityse vis dar yra didelė problema Europoje. Smurtiniai nusikaltimai daromi visose valstybėse narėse ir nuo jų kenčia visų socialinių sluoksnių žmonės. Tai reiškia, kad kova su šia problema ir pagalba smurto aukoms turi būti įvairaus pobūdžio. Siekiant užkirsti kelią šios rūšies smurtui, svarbu suteikti paramą šeimoms ir užtikrinti jų darnią raidą. Kalbant apie nusikaltimus, susijusius su smurtu prieš moteris, manau, kad būtų verta apsvarstyti galimybę sukurti bendrą Europos telefono numerį, kuriuo būtų galima skambinti pavojaus atveju siekiant gauti pagalbą arba pranešti apie tokio pobūdžio nusikaltimą. ES turėtų siekti užtikrinti, kad už smurtą prieš moteris būtų skiriamos griežtesnės bausmės, visų pirma su seksualiniu smurtu susijusių nusikaltimų atveju. Tokie nusikaltimai dažnai įsirėžia į moterų atmintį daugybei metų, sukelia jų kančias ir dėl to jos negali normaliai gyventi. Taip pat būtina, kad kartu būtų nustatyta geresnė aukų teisių apsauga baudžiamajame procese. Pagrindinis pranešime nurodomas klausimas – prostitucijos ir prekybos moterimis problema. Siekiant veiksmingai kovoti su šia praktika reikia Europos masto susitarimo, kurį sudarytų ne tik ES valstybės narės, bet ir ES nepriklausančios šalys.

PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

18. Parlamento sudėtis (žr. protokolą)

19. ES reakcija į migracijos srautus Šiaurės Afrikoje ir Viduržemio jūros regiono pietuose, ypač Lampedūzoje; Migracijos srautai, kuriuos lemia nestabilumas: ES užsienio reikalų politikos aprėptis ir vaidmuo (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

– Komisijos pareiškimo dėl ES reakcijos į migracijos srautus Šiaurės Afrikoje ir Viduržemio jūros regiono pietuose, ypač Lampedūzoje, ir

– Fiorello Proveros pranešimo Užsienio reikalų komiteto vardu dėl migracijos srautų, kuriuos lemia nestabilumas: ES užsienio politikos aprėptis ir vaidmuo: (2010/2269(INI) (A7-0075/2011).

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, galbūt kai kuriems gerbiamiems Parlamento nariams pradedu nusibosti, bet manau, kad ši bendra diskusija dėl migracijos srautų vyksta labai laiku. Tai bus ir bendros diskusijos dėl ES užsienio politikos aprėpties ir vaidmens, kaip nurodoma F. Proveros pranešime, ir galimybė man pranešti jums, kaip ES reaguoja į krizę Viduržemio jūros regiono pietuose.

Norėčiau pradėti padėka F. Proverai už puikų pranešimą, kurį skaičiau su dideliu susidomėjimu. Tai labai tinkamas laikas diskusijoms šia tema, kaip ir vaidmuo, kurį užsienio politika turi atlikti, galvoje turint ES užsienio politiką, susidūrus su labai sudėtingo ir įvairialypio pobūdžio migracija.

Visų pirma norėčiau pabrėžti keletą ES atsako į krizę Viduržemio jūros regiono pietuose elementų ir tada aptarti bendresnį ES užsienio politikos vaidmenį. Kaip jums visiems žinoma, Viduržemio jūros regiono pietuose susidūrėme su padėtimi, kuri per pastarąsias savaites tapo labai kritiška dėl migracijos srautų. Nuo pokyčių Šiaurės Afrikoje ir Libijoje pradžios buvo perkelta daugiau nei 400 000 žmonių. Daugiausia tai į Tunisą arba Egiptą atvykę trečiųjų šalių piliečiai. Dauguma jų buvo grąžinti į tėvynę, tačiau keletas tūkstančių vis dar ten, apie juos kalbėsiu netrukus.

Maždaug 20 000 migrantų, atvykusių daugiausia iš Tuniso ir kiek mažiau iš kitų Afrikos šalių, pavyko patekti į Europos Sąjungą nelegaliai, pasiekus Lampedūzos ir Maltos krantus. Todėl abi šios salos patiria didelį spaudimą dėl migracijos. Europos Sąjunga veiksmingai ir greitai sureagavo į šiuos rimtus, bet skirtingus išbandymus, imdamasi trijų konkrečių veiksmų. Pirma, Komisija sutelkė 30 mln. EUR, kad skubiai suteiktų humanitarinę pagalbą, kurios prireikė dėl netikėtų migrantų ir pabėgėlių srautų Libijos kaimyninėse šalyse. Panaudojus lėšas, kurias dvišaliu pagrindu suteikė valstybės narės ir kitos valstybės donorės, atsirado galimybė migrantams ir pabėgėliams pasiūlyti laikiną prieglobstį, patenkinti jų pagrindinius poreikius ir grąžinti juos į jų kilmės šalį.

Antra, reagavome į nelegalius ir mišrius srautus Viduržemio jūra. Padedama keleto valstybių narių FRONTEX pradėjo bendrą operaciją „Hermes“, kuria siekiama padėti Italijai kontroliuoti laivus, gabenančius migrantus ir pabėgėlius. Be to, Europolas į Italiją išsiuntė ekspertų grupę, siekdamas padėti teisėsaugos institucijoms nustatyti galimus nusikalstamus tinklus, užsiimančius prekyba žmonėmis.

Trečia, Komisija mėgino užtikrinti, kad per labai trumpą laiką valstybės narės, susidūrusios su didėjančiais pabėgėlių ir nelegalių migrantų srautais, galėtų įveikti finansinius šių asmenų perkėlimo padarinius. Greitai radome 25 mln. EUR, kuriuos būtų galima skirti iš Išorės sienų fondo ir Europos pabėgėlių fondo, jeigu (ir kai) valstybės narės pateiktų konkretų prašymą. Iki šiol buvo gautas tik vienas prašymas, tačiau mes esame pasirengę atsižvelgti ir į kitus skubius prašymus.

Manau, kad šis pirmas atsakas buvo visapusiškas; tačiau aišku, kad turime padaryti daugiau. Remiantis valstybių narių solidarumu ir laikantis Europos Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų reikia sudaryti labiau struktūrizuotą, tvaresnį planą.

Kartu su Vengrijos užsienio reikalų ministru J. Martonyi lankiausi Egipte, o su kolega Komisijos nariu Š. Füle, atsakingu už kaimynystės politiką, Tunise. Iš dalies tai buvo atsakas į Europos Vadovų Tarybos, kuri paprašė Komisijos labai aktyviai palaikyti ryšį su šiomis dviem valstybėmis, išvadas.

Rengiantis birželio mėn. TVR tarybos posėdžiui ketinu gegužės mėn. Komisijai pateikti pasiūlymų rinkinį, kuriame kartu su Viduržemio jūros regiono pietuose esančiomis valstybėmis nagrinėjamas ES požiūris migracijos, judumo ir saugumo srityse.

Per trumpą laiką reikia imtis keleto priemonių. Bus svarstoma imtis veiksmų dėl nuolatinio ir galimo pabėgėlių iš Libijos teritorijos srautų didėjimo, pvz., atitinkamos lėšos ir toliau turi būti skiriamos humanitarinei pagalbai remti. Šiuo atveju lėšos bus skiriamos pagrindiniams pabėgėlių poreikiams tenkinti, jeigu reikia, jų grąžinimui į kilmės šalį palengvinti ir sėkmingai jų socialinei ir profesinei reintegracijai gimtojoje šalyje remti.

Be to, pabėgėliai, kurių vis daugiau bėga iš Libijos, yra trečiųjų šalių piliečiai, gyvenantys Libijoje kaip pabėgėliai arba prieglobsčio prašytojai. Šių žmonių, kurių yra keletas tūkstančių, negalima grąžinti į kilmės šalį. Reikia pagalvoti apie jų perkėlimą. Komisija yra pasirengusi palengvinti šį procesą ir ragina valstybes nares imtis atsakomybės ir prisidėti perkeliant pabėgėlius. Tam bus skiriama finansinė parama, ypač iš Europos pabėgėlių fondo. Šiuo atveju būtina, kad Taryba ir Europos Parlamentas siektų greito susitarimo dėl Europos pabėgėlių perkėlimo programos. Visos trys institucijos sutaria dėl jo politinio tikslo; turime rasti būdą, kaip išeiti iš šios institucinės aklavietės.

Taip pat svarbu sukurti regioninę apsaugos programą, skirtą Egiptui, Libijai ir Tunisui. Komisija planuoja pagal teminę bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programą šiai programai skirti 3,6 mln. EUR. Bus apsvarstyta galimybė į šių migracijos srautų paveiktas valstybes nares nusiųsti EASO grupes siekiant padėti institucijoms tikrinti prieglobsčio prašytojus.

Pagaliau, jeigu perkeltieji asmenys pradėtų masiškai plūsti ir jeigu bus įvykdytos direktyvoje numatytos sąlygos, Komisija būtų pasirengusi pagalvoti apie mechanizmų, numatytų pagal 2001 m. laikinos apsaugos direktyvą, panaudojimą, kad nedelsiant būtų suteikta apsauga šiems asmenims kitų ES valstybių narių teritorijoje. Būtų siekiama suteikti galimybę nacionalinėms prieglobsčio sistemoms ir tarp valstybių narių skatinti savanoriškas solidarumo priemones.

Kalbant apie nuolatinius nelegalių migrantų iš Viduržemio jūros regiono pietų srautus, kurie gali didėti, Komisija mano, kad FRONTEX koordinuojamai bendrai operacijai „Hermes“ valstybės narės turėtų skirti papildomų išteklių. FRONTEX bus pasirengusi teikti susijusioms valstybėms narėms logistinę ir finansinę paramą, organizuoti pabėgėlių parskraidinimą į kilmės šalį ir, joms pageidaujant, dislokuoti skubios pasienio pagalbos būrius.

Labai svarbu greitai sustiprinti FRONTEX gebėjimus ir suteikti jai veiksmingesnes priemones. Taryba ir Europos Parlamentas turėtų kuo skubiau priimti dalinį reglamento, kuriuo įsteigiama FRONTEX agentūra, pakeitimą.

Be to, ES tarnybos, bendradarbiaudamos su susijusiomis šalimis, pirmiausia su Tunisu ir Egiptu, rengia konkrečius projektus, kurie bus netrukus pradėti. Siekiama padidinti jų pajėgumą kontroliuoti sienas, bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis, ir kovoti su nusikalstamomis organizacijomis, skatinančiomis neteisėtą migrantų įvežimą ir prekybą žmonėmis, palengvinti readmisiją bei socialinę ir profesinę reintegraciją, nustatyti į teritoriją patekusių migrantų tapatybę, juos registruoti ir vertinti juos pagal tarptautines normas pasiūlant prieglobstį tiems, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.

Šios priemonės – tai skubus atsakas į susidariusią padėtį. Tačiau taip pat reikia įgyvendinti ilgalaikes, tvarias programas. Su savo partneriais Tunise ir Egipte aptariau galimybę sudaryti darbo susitarimus įvairiais partnerystės judumo srityje klausimais. Tam galėtų būti suformuluotas naujas individualus ES požiūris, iš esmės atsižvelgiant į kiekvieną šalį ir bendrą ES užsienio politiką, vykdomą su konkrečia šalimi.

Partnerystės galėtų apimti visus klausimus, pradedant vizų režimo supaprastinimu tam tikromis sąlygomis ir konkrečioms kategorijoms, darbo jėgos migracija, užkertančia kelią nelegalių migrantų srautams, prieglobsčio sistemų kūrimu, readmisija, teisėsauga, pabėgėlių grąžinimu ir pan. Su dviejų šalių vidaus reikalų ministrais susitarėme sudaryti darbo susitarimą ir nustatyti, ką galime nuveikti kartu.

Esu įsitikinusi, kad šis nuoseklus požiūris ES užsienio politikos srityje padės sukurti ilgalaikę sistemą, kuria bus sudaromos sąlygos spręsti migracijos srautų klausimą, ir šiuo atžvilgiu grįžtu prie F. Proveros pranešimo. Užsitęsę, ilgai trunkantys konfliktai ir humanitarinės krizės regionuose, pvz., tokia, apie kurią kalbame šiuo metu, yra svarbūs veiksniai, skatinantys migraciją tarp Pietų valstybių ir migraciją į ES. Pagrindiniai visuotiniai sunkumai, su kuriais susidūrėme, kaip antai migracija, rodo, kaip svarbu suformuluoti visapusišką požiūrį, apimantį saugumą, stabilumą, krizės valdymą ir vystymąsi.

Kaip siūloma pranešime, toks požiūris turi būti grindžiamas tvirtu požiūriu žmogaus teisių, ypač migrantų teisių, srityje. Ypatingą dėmesį reikia skirti pažeidžiamų grupių padėčiai. Pritariame nuomonei, kad svarbu įgyvendinti daugiau ilgalaikių, tvarių bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programų, kurios padėtų spręsti migracijos, judumo ir saugumo klausimus, kartu skatinant demokratiją, teisinę valstybę ir gerą valdymą.

Kaip minėjau, tai turėtų būti individualus požiūris, priimtas iš esmės atsižvelgiant į kiekvieną šalį. Šis visapusiškas požiūris dera su kitais politikos procesais, pvz., saugumo ir vystymosi ryšiu, kuris minimas ir Europos saugumo strategijoje, ir Europos konsensuse dėl vystymosi.

Turime panaudoti visas turimas politikos strategijas ir priemones, skirtas skurdui panaikinti, išankstinio įspėjimo sistemas ir prevencinę diplomatiją, humanitarinę pagalbą, krizių valdymą, apimantį sankcijas, krizių valdymo misijas bei atkūrimą pasibaigus konfliktams ir taikos kūrimą.

Todėl šis pranešimas pateiktas išties laiku, nes šiuo metu ES turi spręsti krizės klausimą. Be to, tai galimybė pradėti kai ką nauja, galimybė paremti kylančias didžiules naujas demokratines jėgas – labai norima reformuoti valstybes, ypač Tunise, taip pat Egipte.

Visuotinis požiūris į migraciją, kaip išorinis ES migracijos politikos aspektas, turi būti grindžiamas tikra partneryste su trečiosiomis šalimis. Tai paminėta Stokholmo programoje ir Stokholmo veiksmų plane, todėl teiksime kitas iniciatyvas dėl šį rudenį pristatyto visuotinio požiūrio į migraciją. Tikslas – kuo aiškiau ir strategiškiau apibrėžti šio požiūrio tikslus. Bus siūlomi prioritetai, principai ir konkrečios priemonės, bus atidžiau atsižvelgiama į migracijos ir vystymosi ryšį, taip pat, pvz., į migracijos ir klimato kaitos ryšį.

Žinau, kad jūs visi norite aptarti skirtingus šio dalyko aspektus. Tai sudėtingas ir labai keblus klausimas, kurį norint tinkamai įvertinti reikia daug laiko ir pastangų. Be to, jis susijęs su kiekvienu įvykiu ir keičiasi beveik kas valandą. Iki šiol Komisija mėgino veikti konstruktyviai ir spręsti šį klausimą labai visapusiškai ir kompleksiškai. Laukiu jūsų klausimų.

  Fiorello Provera, pranešėjas. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šis itin aktualus pranešimas savo iniciatyva pirmą kartą buvo parengtas daugiau nei prieš metus, siekiant pragmatiškai ir suderintai įvertinti imigracijos reiškinį ir jo struktūrines priežastis, neatsižvelgiant į politinius ar ideologinius nusistatymus.

Norėjome ištirti, koks užsienio politikos vaidmuo būdingas ir kokia įtaka daroma kitoms, neįskaitant humanitarinės ar ekstremaliosios padėties priežasčių, įsišaknijusioms imigracijos priežastims. Karai, etninė įtampa, nuolatinė klimato kaita, žmogaus teisių pažeidimai, pilietinių ir ekonominių laisvių trūkumas, būdinga korupcija, institucinių atstovų piliečių poreikiams, kaip antai profesinės sąjungos, asociacijos, politinės partijos, trūkumas – visų šių elementų visuma sudaro Europos užsienio politikos taikymo sritį, tad išsprendus šias problemas bus pašalinta daug priežasčių, verčiančių milijonus žmonių emigruoti.

Jokia bendradarbiavimo vystymosi srityje politika negali būti visiškai veiksminga, jeigu neatsižvelgiama į nestabilumo migrantų kilmės šalyse priežastis. Ji taip pat apima regioninį bendradarbiavimą ir su kilmės šalimi, ir su tranzito šalimi, įskaitant ir dvišalius susitarimus. Tūkstantmečio vystymosi tikslai jau dabar yra plataus masto, bet jų tikrai nepavyks įgyvendinti nepasiekus politinio stabilumo ir neįgyvendinus veiksmingų mechanizmų, skirtų konfliktų prevencijai ir taikos palaikymui. Kad ši politika būtų taikoma visuotinai ir būtų laikomasi visapusiško požiūrio, reikia aiškių idėjų ir didelių finansinių išteklių, kurių šiuo krizės metu sunku gauti.

Todėl patartina koordinuoti Europos Sąjungos ir kitų didžiųjų valstybių, pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų, veiksmus siekiant išvengti dvigubo finansavimo tose pačiose srityse arba finansinių išteklių paskirstymo, kaip neretai yra atsitikę praeityje. Visuotiniam reiškiniui reikia taikyti visuotinę politiką. Turime atvesti migrantų kilmės šalis į demokratiją ir gerą valdymą pasidalydami savo vertybėmis ir patirtimi.

Pagal Europos kaimynystės politiką turėtume pasiūlyti ekonominę darbotvarkę, kuri padėtų padidinti užimtumą ir prekybos sutarčių, kuriomis galima paskatinti tikrą rinkos dėsnius atitinkantį ekonominį vystymąsi, skaičių. Komisijos narys Š. Füle ir vyriausioji įgaliotinė baronienė C. Ashton šūkiu „daugiau už daugiau“ atkreipė dėmesį į pagalbos sąlygiškumo sąvoką – atlyginama toms šalims, kurios aktyviausiai ruošiasi žengti demokratinių reformų ir pagarbos žmogaus teisėms keliu. Tai dera su europietiškosiomis vertybėmis, yra veiksminga siekiant vystymosi ir, jeigu man bus leista pasakyti, moraliai teisinga mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

Norėčiau baigti pasakydamas, kad į Europos didelių migracijos srautų valdymo politiką turėtų būti įtraukta pasidalijimo našta sąvoka, laikantis Sutarties 80 straipsnyje numatytos valstybių solidarumo pareigos, nes jokia šalis negali pati susitvarkyti su didelio masto nepaprastąja padėtimi.

Galiausiai dėkoju Komisijos narei C. Malmström už paramą kai kuriais arba daugeliu šio pranešimo klausimų ir tikiuosi, kad Europa iš tiesų gali dirbti kartu su Italija ieškant sprendimo dėl tarptautinio masto reiškinio, kuris daro poveikį kiekvienam iš mūsų.

  Corina Creţu, Vystymosi komiteto nuomonės referentė. – (RO) Ponia pirmininke, norėčiau pradėti padėka pranešėjui už vaisingą bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą.

Kalbant apie konkretų klausimą, kurį šiandien svarstome, masinis žmonių išvykimas iš Viduržemio jūros regiono – ne tik šio regiono šalių problema, nes visa Europos Sąjunga yra atsakinga už šios neatidėliotinos humanitarinės padėties sprendimą. Tai ypatinga padėtis, kurios nesitikėjome, kai rengėme šį pranešimą. Vystymosi komiteto nuomone, pirmenybė turi būti teikiama humanitarinės padėties klausimui ir pagalbai pabėgėliams. Negalime sutikti su visiškai populistiniais sprendimais patikinti Lampedūzos piliečius, kad imigrantais bus atsikratyta per 60 valandų. Vėliau migrantai buvo evakuojami į žemyninį regioną, tačiau paskirties regionams atsisakius įrengti pabėgėlių stovyklas, prasidėjo repatriacija.

Manau, nepriimtina, kad Prancūzija ir Vokietija atsisakė priimti kai kuriuos pabėgėlius ir kad Italijos vidaus reikalų ministras grasina suteikti laikinus leidimus gyventi, leisdamas tūkstančiams imigrantų keliauti po Europos Sąjungą. Atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimus, tai nėra konstruktyvus ir kompleksinis atsakas. Nei savanaudiškumas, nei priverstinis solidarumas nėra tos Europos Sąjungos vertybės, kuriomis remiantis ji sukurta. Todėl manau, kad turime kuo tvirčiau reikalauti dialogo ir bendradarbiavimo, kad būtų rasti bendri šios rimtos problemos sprendimai.

  Franziska Keller, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentė. – Ponia pirmininke, migracija vyksta ne tik iš kitų šalių į Europą. Iš tiesų migracija daugiausia vyksta už Europos ribų kituose žemynuose esančiose šalyse ar regionuose.

Šiuo metu Pakistanas ir Sirija yra šalys, priėmusios daugiausia migrantų, ir neturėtume to pamiršti. Yra įvairių migracijos priežasčių: karas, konfliktas, skurdas, diskriminacija, smurtas ir persekiojimas, šeima, klimato kaita ir daugelis kitų. Turėtume spręsti šiuos klausimus ir kovoti su lemiamais veiksniais, o ne su pačiais migrantais. Kad galėtume kovoti su lemiamais veiksniais, mums reikia geros vystymosi politikos, ir sąlygiškumas šiuo požiūriu nepadės. Reikia persvarstyti politikos kryptis, kuriomis prieštaraujama vystymosi tikslams, kaip neretai nutinka prekybos politikos ir žemės ūkio srityse. Mums taip pat reikia geros demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo politikos. Praeityje Bendrija ir valstybės narės bendradarbiavo su trečiosiomis šalimis ne siekdamos skatinti žmogaus teises, o sustabdyti migrantus. Komisija derėjosi su Libija dėl susitarimo dėl paramos ir pagalbos Libijai, kad M. Gaddafi sustabdytų migrantus. Dabar atėjo laikas pokyčiams. Labai džiugu girdėti, kad pritariate, jog šį požiūrį reikia skubiai keisti labiau atsižvelgiant į žmogaus teises. Neturėtume pamiršti, kad stabilumas nėra vienintelis dalykas, kurio žmonės nori ir kurio jiems reikia. Stabilumas be demokratijos nėra tvarus kelias į priekį. Stabilumas ir skurdas neturi jokių perspektyvų. Stabilumas svarbus, bet tai ne vienintelis reikšmingas dalykas.

Neturime užverti durų tiems nedaugeliui migrantų visame pasaulyje, kurie vyksta į Europą. Reikia bendros prieglobsčio sistemos, kuria būtų užtikrinama pakankama apsauga tiems, kuriems jos reikia, ir reikia apginti migrantus, bėgančius dėl konflikto. Reikia sąžiningai suteikti galimybę migruoti teisėtai ir taip užtikrinti migrantams tinkamas socialines teises. Reikia rasti būdą apsaugoti migruojančiuosius dėl klimato kaitos, nes jie turi bėgti dėl mūsų sukeltos klimato kaitos. Be to, reikia persvarstyti vizos išdavimo ir sienų politiką atsižvelgiant į žmogaus teises.

Neturėtume bijoti migrantų. Jie tokie pat žmonės kaip ir mes, dažnai atsidūrę sunkioje padėtyje, ieškantys geresnio gyvenimo ir taikos bei gerovės. Ar ne tam buvo įsteigta ES?

Taigi klausiu Komisijos, ar bus įdiegta bendra prieglobsčio sistema? Kas atsitiko mėlynosios kortelės taisyklei? Kaip užtikrinsite, kad Lisabonos sutarties 208 straipsnis, būtent vystymosi tikslų paisymo principas, būtų visiškai įgyvendintas?

  Mario Mauro, PPE frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, visų pirma dėkoju jums už įsipareigojimą sudarant šį priemonių rinkinį, kuris, manau, politinis ženklas, akivaizdžiai rodantis, kad tai ne tik Maltos, Italijos ar Ispanijos problema, nes tai Europos problema.

Manau, kad tai užuominų dėl valstybių narių solidarumo ir Europos kaimynystės politikos esmė, siekis skatinti tinkamą finansavimą, susiklosčius ekstremaliajai humanitarinei padėčiai, pagalbą, repatriaciją ir rengimą, kišimąsi į prieglobsčio prašytojų klausimą, programos, vedančios iš aklavietės, rengimą, taip pat labai svarbi nuoroda į Direktyvą 2001/55/EB ir siekis sutvirtinti operaciją „Hermes“. Visa tai iš tiesų simbolizuoja Europos siekį įveikti daugelį mėnesių trunkantį abejingumą ir nenuoseklumą.

Jums leidus, kartu norėčiau paaiškinti mūsų susirūpinimo esmę. Visų pirma esame susirūpinę ne dėl 20 000 žmonių, kurie atvyko į Lampedūzą. Nerimaujame dėl paties šio įvykio politinio fakto. Pvz., tai, kas įvyko 1989 m., kai Rytų sistema staiga suiro ir žlugo komunizmas, kėlė daug sunkumų, pvz., Vokietijai ir Austrijai, tačiau tada Europa parodė solidarumą. Į šį sunkumą buvo mėginta reaguoti politiškai ir pasiūlyti veiksmų planą, kurio rezultatas – daugelio dabar šiame Parlamente esančių šalių ir žmonių integracija.

Tikimės nedaug. Nėra pagrindo Viduržemio jūros regiono integracijai, bet yra priežasčių gerai parengtai kaimynystės politikai ir gerai parengtai Europos Viduržemio jūros regiono strategijai. Būtent to Europos ir prašome. Manau, kad apie tai ir kalbėjote.

Kalbant apie Direktyvą 2001/55/EB, norėčiau paprašyti, kad ji, pvz., būtų ne tik minima taip, kaip buvo paminėta, bet ir kad Komisija pateiktų Tarybai tikrą pasiūlymą, dėl kurio Taryba balsuotų kvalifikuota dauguma, ir kad galiausiai Europos valstybės neišvengiamai suprastų, kad imigrantų problema yra Europos problema ir kad imigrantų apsaugos problema yra Europos problema, kurios nebegalime vengti.

  Juan Fernando López Aguilar, S&D frakcijos vardu. – (ES) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, aš taip pat dalyvavau paskutinėse diskusijose šia tema, vykusiose šiame Parlamente, ir kadangi buvo atsižvelgta tik į kelis per tas diskusijas pateiktus pasiūlymus, galiu tik apgailestauti, kad dabar susidūrėme su tokia statistika ir padėtimi, ypač Lampedūzoje.

Žinome apie C. Malmström pagalbą ir jos, kaip už vidaus reikalus atsakingos Komisijos narės, pastangas sustiprinti Europos sienų fondą, Europos grąžinimo fondą ir Europos pabėgėlių fondą ir, žinoma, valdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą.

Tačiau ši krizė Viduržemio jūros regione aiškiai rodo, kad šis klausimas yra ne tik Europos bendros imigracijos politikos, kuri pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67–89 straipsnius taikoma laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, patikimumo, bet ir jos įgyvendinamumo problema. Todėl ši pokyčius skatinanti ir pastangų reikalaujanti Europos užsienio politika, kelianti abejonių dėl Viduržemio jūros regiono strategijos ir Viduržemio jūros regiono asociacijos įgyvendinamumo, yra svarbus išbandymas humanitarinio poveikio ir Europos reikšmingumo, teikiant humanitarinę pagalbą perkeltiesiems asmenims, galimiems prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, požiūriu.

Todėl turėčiau dar kartą pabrėžti, kad viena iš šių diskusijų funkcijų turėtų būti kartą ir visiems laikams išspręsti prieglobsčio klausimą; kartą ir visiems laikams atkreipti dėmesį į poreikį įgyvendinti Direktyvą 2001/55/EB dėl priemonių perkeltiesiems asmenims susidarius ekstremaliajai humanitarinei padėčiai ir esant nenumatytiems masiniams emigrantų srautams bei užtikrinti, kad jos būtų laikomasi. Be to, ypač reikėtų sukurti solidarumo politiką, apimančią daugiau nei ši direktyva, siekiant įgyvendinti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintą solidarumo nuostatą, kuri turėtų būti taikoma susidarius tokiai padėčiai, kokia yra dabar.

Mes išties turime suprasti, kad nei Italija, nei Ispanija, nei Graikija, nei kitos Viduržemio jūros regiono pasienio šalys negali pačios spręsti šių problemų.

Be to, stulbina tai, kad nebuvo pateiktas joks reikalavimas ar prašymas aktyvinti šios direktyvos 5 straipsnį ir pagal Sutartį taikyti minėtą solidarumo nuostatą. Akivaizdu, kad turėtume pasinaudoti šia proga ir oriai reaguoti į problemą, kurią, kaip ir Viduržemio jūros regiono problemą, turi spręsti Europa, ir suteikti paramą.

  Cecilia Wikström, ALDE frakcijos vardu. – (SV) Ponia pirmininke, šiuo metu girdime daugelį žmonių reiškiant savo susirūpinimą dėl migracijos. Po paskutinių įvykių Šiaurės Afrikoje žmonės paprasčiausiai bijo masinės imigracijos į Europą. Po šių įvykių neabejotinai didės migracijos srautai. Migracija jau prasidėjo ir tikrai tęsis. Neišvengiama, kad žmonės bėgs dėl nestabilumo ir smurto, ypač dėl esamos padėties Libijoje. Iki šiol migracijos srautai buvo labiau horizontalūs nei vertikalūs ir visų pirma susiję su Tunisu ir Egiptu, tačiau tūkstančiai žmonių taip pat atvyko į mažą Italijos Lampedūzos salą, o tai tikras valstybių narių solidarumo išbandymas. Nerimą kelia tai, kad ES valstybės narės kol kas šio solidarumo išbandymo neišlaikė, ir nepanašu, kad jos būtų pasirengusios viena kitai padėti sunkiu metu.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija mano, kad svarbiausia, ką galime padaryti dabar, yra įgyvendinti Prieglobsčio direktyvą. Kiek ilgesnio laikotarpio sprendimas – parengti gerą bendrą Europos prieglobsčio politiką. Be kita ko, taip atsiras galimybė laikinai sustabdyti prieglobsčio prašytojų perkėlimą pagal Dublino II reglamentą, kai valstybei narei dėl kokių nors priežasčių tenka pernelyg didelė našta. Solidarumas neatsiejamas ir nuo atsakomybės. Kiekviena valstybė narė dabar privalo laikytis direktyvos, kuria siekiama suderinti bėgančiųjų asmenų apsaugą ir iki 2012 m. sukurti tvarią Europos prieglobsčio sistemą, ir ją taikyti. Esame įsipareigoję ją įgyvendinti ir privalome tai daryti solidariai, atsižvelgdami į tarptautinius įsipareigojimus dėl bendro saugumo ir visų stabilumo.

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, labai džiaugiuosi, kad Komisijos narė mums priminė, jog šiame regione didžiausias judėjimas vyko pačioje Šiaurės Afrikoje. UNHCR vertinimu, Libiją jau paliko daugiau nei 400 000 žmonių. Būtent tai turėtų įsiminti kai kurie Parlamento nariai, pirmiau išklausę diskusijų dėl Procedūrų direktyvos: dauguma žmonių kraustosi pačioje Šiaurės Afrikoje.

Labai palankiai vertiname paramą UNHCR ir kitoms institucijoms, padedančioms perkeltiesiems asmenims. Tačiau didelis susirūpinimas gana teisingai buvo išreikštas dėl Maltai ir Lampedūzai tenkančios naštos. Ji didelė, bet neprilygsta tam, kas vyksta Tunise ir Egipte. Didėja susirūpinimas dėl nepilnamečių padėties – jie vyksta be lydinčiojo asmens arba yra atskiriami atvykus. Nerimaujama, kad jiems nesuteikiama tinkama parama arba kad netinkamai nustatoma jų tapatybė. Tikimės, kad Komisija atsižvelgs į jų ir į kitų asmenų, kurie šiuo metu laikomi itin pažeidžiamais, padėtį.

Taip pat palankiai vertiname pasirengimą taikyti Laikinos apsaugos direktyvą. Ar Komisijos narė galėtų nurodyti, kokiais kriterijais ji vadovausis siekdama įvertinti, ar pateikti rekomendaciją?

  Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, Lampedūza priėmė pabėgėlius pasibaisėtinomis sąlygomis, be maisto ar tualeto – tai iš tiesų nehumaniškos sąlygos. Šiuo metu sulaikymo centras uždarytas, į jį negali patekti nevyriausybinės organizacijos, žurnalistai ir galbūt netgi parlamento nariai. Italijos pabėgėlių taryba prašo šiems pabėgėliams išduoti laikinos apsaugos orderius pagal Direktyvą 2001/55/EB, o jūs, ponia Komisijos nare, patvirtinote šį prašymą. Dėkoju, kad įsikišote, nes šis prašymas plataus masto ir visapusis. Su tam tikrais dalykais mes sutinkame, o su kai kuriais – ne. Tačiau žinome, kas trukdo imtis šio visapusiško veiksmo – tai valstybių narių veidmainystė.

Ponia Komisijos nare, jūs kalbėjote apie bendro sprendimo dėl perkėlimo priėmimą. Aš, kaip pranešėjas, galiu pasakyti, kad Parlamentas yra pasirengęs atsižvelgti į visas Tarybos pateiktas idėjas. Laukėme pusantrų metų, bet neišgirdome jokio siūlymo dėl perkėlimo. Ši valstybių narių veidmainystė pulkininkui M. Gaddafi suteikė galimybę metų metus nepranešti apie pabėgėlius ir imigrantus, kol jos jam pardavinėjo ginklus. Štai kodėl visos kalbos apie esamą išteklių trūkumą taip pat yra visiškai veidmainiškos. Vien tik 2009 m. Europos Sąjungos šalys uždirbo 343 mln. EUR parduodamos ginklus pulkininkui M. Gaddafi, o pradinė suma, skirta pabėgėliams dėl arabų revoliucijų priimti, sudarė 3 mln. EUR – tai šimtą kartų mažiau. Manau, kad šiuo skirtumu viskas paaiškinama.

  Mara Bizzotto, EFD frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Lampedūzą užplūdo dešimtys tūkstančių Šiaurės Afrikos gyventojų, kurių sala niekada negalės priimti. Ne vieną savaitę į Italiją plaukė šimtai nelegalių imigrantų laivų. Jeigu mes kartu į tai nereaguosime, jeigu ES nereaguos, perkeltųjų asmenų migracija nesibaigs.

Per paskutinius mėnesius atvykusius nelegalius imigrantus reikia išsiųsti namo; kitos alternatyvos nėra. Tačiau sulaukusi tik solidarumo žodžiais Italijos vyriausybė liko viena spręsti šį nenumatyto masto biblinio masinio išėjimo klausimą.

Kur Europa? Iki šiol Briuselio kaltė ta, kad jis slapstosi; mano bendrapiliečiai nebegali pakęsti jo netinkamo elgesio. Europa paliko Italiją vieną spręsti precedento neturinčios ekstremaliosios padėties problemą. Europa turėtų padėti Italijai repatrijuojant nelegalius imigrantus ir palaikyti Italijos vyriausybę, kuri stengiasi užkirsti kelią tūkstančiams žmonių ir toliau bėgti, daugiausia iš Tuniso.

Libijos pabėgėliai – kitas klausimas: Europa turėtų paremti Italiją vykdant tapatybės nustatymo ir logistikos valdymo operacijas, taip pat visų pirma turi pasirūpinti, kad pabėgėliai būtų priimti visose valstybėse narėse. Bėgančiųjų dėl karo priėmimas negali būti vien tik Italijos našta. Laikas liautis kalbėjus. Europos Sąjunga turi parodyti, kad ji išties egzistuoja. Negalime susitaikyti su faktu, kad Italiją užplūdo nelegalūs imigrantai, o Prancūzija taip gėdingai atsisako juos priimti. Nelegalius imigrantus reikėtų išsiųsti namo, o visos valstybės narės dabar turi įsipareigoti priimti Libijos pabėgėlius.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Ponia pirmininke, tai, kas dabar vyksta Lampedūzoje, 1973 m. prancūzų rašytojas Jean Raspail aprašė ir išpranašavo savo pranašiškame romane „Šventųjų stovykla“. Vienintelis skirtumas tas, kad realybė pranoksta fikciją.

Europa turi pradėti kontroliuoti šią padėtį užuot leidusi tokiems įvykiams vykti. Absurdiška, kad pirma pritariama režimo pasikeitimui Tunise ir Egipte, o po to nedelsiant masiškai priimami migrantai, arba, tiksliau sakant, vadinamieji pabėgėliai, iš tų šalių. Visi žino, kad nė vienas, esantis laivuose, stovinčiuose Lampedūzoje, negali būti pripažintas politiniu pabėgėliu. Tačiau šie žmonės dabar įleidžiami į Europos teritoriją ir, padedami visų tipų subsidijuojamų grupių, prekiautojų žmonėmis ir brangiai apmokamų teisininkų, pradės procedūras kuo labiau jas vilkindami ir, jeigu reikės, pasilikdami nelegaliai, jeigu nebus pripažinti pabėgėliais.

Sprendžiant iš dabartinių įvykių, FRONTEX nesaugo Europos išorės sienų; jas ji laiko tam tikru sutikimo komitetu. Šiuos laivus reikėtų palydėti atgal į ten, iš kur jie atplaukė, o tikrus pabėgėlius, kiek įmanoma, turėtų priimti jų pačių regionas, o ne Europa. Be to, labai svarbu kelias tarptautines konvencijas pritaikyti prie dabartinių poreikių.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau kalbėti ir pasinaudodamas šiomis diskusijomis aptarti esamus ekstremaliosios padėties klausimus. Vieni jie negali susitvarkyti.

Šios problemos esmė, kaip visiems žinoma, yra nestabili padėtis Tunise ir Egipte ir karas Libijoje. Nėra jokių laiko ribų – deja, tai tęsis nerimą keliantį laikotarpį. Todėl reikia nuspręsti, kaip galima panaudoti bendras politikos kryptis siekiant suvaldyti ekstremaliąją padėtį, nes vieni šios problemos jie negali išspręsti.

Mano nuomone, ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, pirmenybę reikia skirti solidarumui su nukentėjusiaisiais ir solidarumui su priimančiosiomis šalimis ir regionais.

Turime priemonių, kurias naudojame netinkamai. Turime keturis fondus. C. Malmström aiškiai ir įtikinamai kalbėjo apie sumas, kurios mane pribloškė savo absurdiškumu. Ji minėjo 30 mln. EUR, prašomus 25 mln. EUR ir pan. Tačiau mūsų keturi fondai – Pabėgėlių fondas, Grąžinimo fondas, Išorės sienų fondas ir Integracijos fondas – atsižvelgiant į finansines galimybes sudaro beveik 3 mlrd. EUR.

Ponia C. Malmström, man atrodo, kad šios lėšos turėtų būti naudojamos susidarius ekstremaliajai padėčiai, nes mes turime turėti galimybę jas naudoti ir keisti. Mūsų ribotumą, susijusį su bendradarbiavimu ir solidarumu, simbolizuoja silpnumas, kurį pademonstravo Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, vykdydama operaciją „Hermes“. Vis didesnis atvykstančiųjų, kurie bėga dėl karo ir nevilties, skaičius rodo mūsų ribotas galimybes. Vieni jie negali susitvarkyti.

Kas gali? Europos Sąjunga pakankamai solidari, kad realiuoju laiku susitvarkytų su šia ekstremaliąja padėtimi.

  Ana Gomes (S&D). – (PT) Ponia pirmininke, F. Proveros pranešimas negalėjo būti parengtas dar sunkesniu metu nei dabar. Tunisas ir Egiptas, šalys, patiriančios milžiniškų ekonominių sunkumų, jau priėmė daugiau nei 400 000 pabėgėlių iš Libijos. Nepaisant to, Europos šalių vyriausybės nusprendė tuščiažodžiauti ir ignoruoti 20 000 žmonių, Lampedūzoje susibūrusių nehumaniškomis sąlygomis. Dėl revoliucijos Šiaurės Afrikoje atsirado dar didesnė būtinybė Europos Sąjungos valstybėms narėms vykdyti humanitarinius įsipareigojimus priimti pabėgėlius ir parengti naują migracijos politiką, grindžiamą solidarumu ir kitomis pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis ir principais. Atsisakymas priimti ir priverstinio grąžinimo politika, kurią kelerius pastaruosius metus kai kurios valstybės narės taiko savo kaimynų Viduržemio jūros regione atžvilgiu – griežtesnė kontrolė Šiaurės Afrikos uostuose, patruliavimas Viduržemio jūroje ir dar žiauresnių priemonių, pvz., elektros šoko, panaudojimas – galėjo sutrukdyti kai kuriems migrantams pasiekti Europą. Tačiau to pasekmės skandalingai didelės – atimtos migrantų ir pabėgėlių, prievarta grąžintų tokiems režimams kaip M. Gaddafi, teisės.

Susidarius esamai ekstremaliajai padėčiai būtina įtvirtinti bendrą prieglobsčio sistemą, kurioje būtų dalijamasi atsakomybe, įskaitant laikinos apsaugos mechanizmą ir didesnes perkėlimo galimybes. Mums reikia naujos migracijos strategijos, kurioje būtų atsižvelgiama į pirmines migracijos priežastis, tarp jų, pvz., skurdą, diskriminaciją, konfliktą ir politinę represiją. Priešingu atveju prekiautojai žmonėmis visada ras alternatyvių būdų. Todėl Europos Sąjungos užsienio politikos, Viduržemio jūros regiono vystymosi programų ir kitų programų tikru strateginiu prioritetu turi tapti žmogaus teisių skatinimas, demokratija ir tvarus vystymasis.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, ekstremalioji padėtis – rimta pamoka Europos prieglobsčio ir imigracijos politikos srityje. Ir vėl tapo akivaizdu, kad ES neturi teisės aktų ir veiklos sistemos, kuria būtų sudaromos sąlygos valdyti nepaprastus, bet numatomus įvykius, pvz., paskutinių mėnesių įvykius Šiaurės Afrikoje.

Lampedūza, Italija ir Pietų Italija moka už šias klaidas, tačiau daugiausia moka taip nehumaniškai priimti pabėgėliai. Nepaisant Sutarties dėl ES veikimo 80 straipsnio ir teisingo solidarumo pasidalijimo principo, visos šalys iš tiesų rūpinasi tik savo reikalais, o Prancūzijos, kuri ribojasi su Italija, požiūris atsižvelgiant į dabartinius įvykius Europoje yra nepriimtinas. Šiuo požiūriu raginu Komisiją apsvarstyti galimybę pareikalauti paaiškinimo iš Prancūzijos vyriausybės.

Metų metus ES sudarinėjo susitarimus su diktatūros valdomomis trečiosiomis šalimis, finansuodama jų veiklą ir iškeldama verslo interesus aukščiau demokratijos poreikio. Europa tylėjo dėl antskrydžių Libijoje, ar ji ir toliau tylės susidarius nepakeliamai padėčiai palapinių stovyklose?

Žinoma, visi sutinkame, kad negalime sudarinėti susitarimų su pulkininku M. Gaddafi, tačiau prieš kelis mėnesius neišgirdau jokių prieštaravimų dėl Italijos ir Libijos sutarties, dėl kurios imigracijos problema sprendžiama nehumaniškiausiu būdu. Šiuo metu prezidentas S. Berlusconi pamėgino tokį pat požiūrį taikyti ir Tunisui pasiūlydamas pinigų. Bet galbūt naujoji Tuniso vyriausybė pasimokė.

Taip, patinka jums ar ne, bet tai ES ir 27 valstybių narių pareiga imtis veiksmų, atsižvelgiant į didžiausią tarptautinio solidarumo ir žmogaus teisių apsaugos prioritetą. Todėl tikiuosi, kad Europos Komisija pasiūlys kuo skubiau įgyvendinti ekstremaliosios padėties procedūrą, numatytą Direktyvoje 2001/55/EB dėl laikinos apsaugos, ir kad Taryba patvirtins šį pasiūlymą netrukus, nes priešingu atveju pastangos bus bergždžios.

Taip pat raginu į Lampedūzą išsiųsti Parlamento delegaciją, į ją neįtraukiant frakcijų narių, kuri patikrintų, kokios imigrantų humanitarinės sąlygos ir kaip taikomas negrąžinimo principas.

  Malika Benarab-Attou (Verts/ALE). – (FR) Ponia pirmininke, šis pranešimas opia tema, bet turiu sukritikuoti jo pavadinimą. Žodžiais „migracijos srautai“ pasakoma kas kita: susidaro įspūdis, kad migrantai yra prekės arba įsiveržėliai.

Tai istoriniai laikai Viduržemio jūros regiono pietų žmonėms ir mums, tačiau masinės imigracijos baimė neleidžia ES ir valstybėms narėms sutelkti naujos varomosios jėgos.

Paskutiniai demokratiniai judėjimai Pietuose padėjo mums suprasti savo prieštaravimus. Jie dar kartą parodė mūsų pasenusios ir realybės neatitinkančios bendradarbiavimo politikos nenuoseklumą ir vizijos trūkumą. Pats laikas Europos Sąjungai įgyvendinti migracijos politiką, kuri atitiktų mūsų vertybes, kuria būtų pripažįstama, kad gyvename pasaulyje, kuriame žmonės yra judūs, pasaulyje, per kurį žmonės keliauja.

Absurdiška toliau kalbėti apie migracijos srautus, be to, tai prieštarauja humanistinėms vertybėms. Jei mes, europiečiai, norime būti pagrindiniai pasaulio dalyviai, turime keisti savo požiūrį ir veikti, kad sukurtume solidarumu grindžiamą Viduržemio jūros regiono sąjungą; to negalime padaryti neperžiūrėję judumo politikos, vadinamosios migracijos politikos. Turime patenkinti Pietų regiono žmonių lūkesčius.

Mūsų politika nebeturi priklausyti nuo imigracijos baimės. Sienų kontrolės stiprinimas nebeturi būti pagrindine mūsų motyvacija įgyvendinant bendradarbiavimo susitarimus, kaip tai buvo Libijos atveju.

Turime peržiūrėti būtinas susitarimų dėl asmenų judėjimo, apimančių ir susitarimus dėl readmisijos, pasirašymo sąlygas, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės. Mūsų veiksmams vis dar būdingas saugumu grindžiamas požiūris į judumą, kuris prieštarauja mūsų vertybėms ir reikalavimui apsaugoti gyventojus. Gėdingą S. Berlusconi ir C. Guéanto poziciją būtina kategoriškai pasmerkti.

Ponia Komisijos nare, kokią politiką turime patvirtinti, kad įsteigtume tikrą Viduržemio jūros regiono sąjungą, sąjungą, kurioje parodytume solidarumą su Pietų regiono žmonėmis, šiuo metu jaučiančiais mūsų panieką?

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL). – (FR) Ponia pirmininke, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji nebalsuos už šį pranešimą. Reikia pripažinti, kad jame išdėstoma ir keletas teigiamų dalykų, tačiau jiems nuolat prieštarauja tam tikrų valstybių narių, tarp jų ir mano šalies, praktika.

Šiame pranešime atsisakoma suprasti, kad migracija visų pirma yra Pietų šalių problema. Jeigu tai nebus pripažinta, įtampa paprasčiausiai didės ir dar labiau priartins daugelį šių šalių prie skurdo.

Tiesa, Europos Sąjunga negali priimti visų pasaulio skurstančiųjų ir ji neprivalo to daryti; statistika tai įrodo, nepaisant kai kurių asmenų keliamo triukšmo. Europos Sąjunga negali priimti visų pasaulio skurstančiųjų, tačiau ji turėtų prisidėti atsižvelgdama į savo gerovę, poreikius ir žalą, kurią sukėlė ir vis dar daro kai kurios jos bendrovės, grobstančios tų šalių išteklius. Šis pranešimas parengtas laikantis šios savanaudiškos Europos tradicijos, nepaisant savų interesų, ypač demografinių.

Ne, Europos Sąjunga nepasimokė iš arabų valstybėse vykstančių revoliucijų. Ji nerodo solidarumo. Per keletą dienų Tunisas priėmė daugiau nei 100 000 Libijos pabėgėlių, sudarydamas jiems pavyzdines sąlygas. Ne, ponia Komisijos nare, Europos kalbos neprilygsta pasaulio problemoms. Apgailestauju, bet tam tikrose valstybėse narėse jos tik paskatins ksenofobinę politiką.

  Mario Borghezio (EFD). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti Komisijos narei C. Malmström už sunkų savaites trukusį darbą siekiant suvaldyti šią epinę nelaimę, nes būtent tokia ji ir yra.

Ne tik šiame Parlamente buvo reiškiama nuomonė siekiant sumažinti ir palengvinti tai, su kuo susidūrė mūsų vyriausybė, šalis ir žmonės. Tai buvo ir dar tebėra išskirtinio masto ekstremalioji humanitarinė ir kitokio pobūdžio padėtis. Manau, kad mūsų vyriausybė, ypač mūsų žmonės, tarptautinės visuomenės nuomone, tikrai su tuo gerai susitvarkė. Lampedūzos žmonės veikė puikiai pirmiausia priimdami migrantus ir vėliau jiems padėdami savo pačių lėšomis, o tada tam tikru metu jie pasakė, kad nebegali to daryti, nes, be žmogaus teisių klausimo, kurį šiame Parlamente svarstome kasdien, turime atsižvelgti ir į tautų teises, įskaitant teisę išsaugoti tapatumą, veiklą ir, žinoma, teisę nebūti užgrobtoms.

Tarp migrantų yra ir nelegalių imigrantų, ir paleistų iš kalėjimo nusikaltėlių. Tai išties daro įtaką šalims, kurios privalo juos priimti. Be to, kai migracija įgauna, kartoju, invazijos mastą, reikia susitaikyti su problema.

Visiškai palaikome savo žmones, nėra jokių „jeigu“ ar „bet“. Ponia Komisijos nare, Europos Sąjunga turi išlikti tvirta ir atkreipti į tai dėmesį. Be žmogaus teisių, turime galvoti ir apie savo ir vietos žmonių teises. Todėl visiškai palaikome Italijos vyriausybę, kuri šiuo metu deda pastangas Tunise, nes, palyginti su kukliais Komisijos narės paminėtais skaičiais, Italijos vyriausybė Tunisui siūlo daugiau. Daug padaryta ir esame įsitikinę, kad pasieksime apčiuopiamų rezultatų.

Tačiau turime pereiti nuo žodžių prie darbų, o FRONTEX nesiima veiksmų, kad šis nepakenčiamas judėjimas būtų sustabdytas, nes šis judėjimas yra Viduržemio jūros regiono gėda, už kurią iš dalies atsako Europos Sąjunga. Todėl, sakau, reikia sustabdyti prekybą žmonėmis ir pritarti šioms šalims skirtam „Maršalo planui“.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, ponia C. Malmström, gerai žinoma, kad žmonės iš gyventojų perteklių turinčių neišsivysčiusių šalių kasdien rizikuoja savo gyvybe, nes ES, kuri vadovaujasi savo pseudohumanitarinėmis idėjomis, aiškiai nenurodė, kad migrantams ir pabėgėliams taikomos skirtingos taisyklės.

Remiantis Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, pabėgėliais laikomi, kaip mums visiems žinoma, žmonės, kurie dėl pagrįstos persekiojimo baimės dėl rasės, religijos ar politinių pažiūrų yra ne savo pilietybės šalyje. Tačiau ši sąvoka netaikoma didžiajai daugumai žmonių, kurie kasdien plūsta į Europą. Nepaisant padėties jų gimtojoje šalyje, jie tik nori nuvykti kur nors į ES, į šalį, kurioje, jų manymu, teka pieno upės medaus krantais, kad čia išmėgintų savo laimę ar paprastai tik tam, kad įsilietų į mūsų socialinę sistemą. Galbūt jiems tai turi prasmę, bet mes, Europos Parlamento nariai, turime atstovauti europiečių interesams. Žinoma, tai neapima nuolatinės paramos milijonams ekonominių migrantų, kurie dėl nepakankamo parengimo ir mūsų darbo rinkai tinkamų kvalifikacijų stokos mums paprasčiausiai nėra labai naudingi.

Be to, tai būtų itin neteisinga tokių šalių kaip Tunisas ir Libija, kurios tik išsilaisvina iš diktatoriško režimo ir pradeda žengti demokratijos keliu ir kurioms prireiks visos turimos stiprybės siekiant atkurti šalį, požiūriu. Šie žmonės turi vystyti savo pačių šalis.

Nuo Z. El A. Ben Ali diktatūros žlugimo Tunisas buvo laisva šalis. Čia, Europos Sąjungoje, reikia į šią padėti atsižvelgti diskusijose dėl masinio žmonių antplūdžio iš Šiaurės Afrikos problemos sprendimo. Todėl, manau, visus ekonominius migrantus reikėtų išsiųsti atgal jiems dar nespėjus pasiekti Europos. Jiems net neturėtų būti leista atvykti į Lampedūzą, o ES FRONTEX agentūrai turėtume suteikti atitinkamus įgaliojimus, kad ji tai užtikrintų.

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, išgirdome apie daugelį priemonių ir iniciatyvų, kurios neabejotinai ramina ir atitinka Italijos delegacijos reikalavimus, išdėstytus praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Komisijos pirmininku J. M. Barroso, kuriame dalyvavome su delegacijos vadovu: daugiau solidarumo, daugiau lėšų, daugiau konkretumo ir ryžtingesnių veiksmų Lampedūzos, Maltos ir visų valstybių, kurioms kliuvo ypatinga tik Europos mastu suvaldoma migracijos našta, požiūriu.

Šie raminantys pareiškimai, suprantama, atitinka mūsų siūlymus dėl Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnio taikymo. Tikimės, kad šiuos klausimus galima pateikti Tarybai per visiškai pagrįstą laikotarpį. Siūlome nuoseklesnę Europos kaimynystės politiką, pagrįstą rezultatais ir pirmumo politika, palankia pasienio regionams, kurie gali naudoti išteklius, kad jų pačių jaunimas savo pačių krašte pasinaudotų darbo ir augimo galimybėmis. Taip pat geresnį ir tinkamesnį FRONTEX, kuri iš tikrųjų tapo naudinga, kai šiame išskirtiniame etape pradėjo vykdyti bendrą patruliavimą, veiklos planą. Manome, kad esant išskirtinei padėčiai, apie kurią dabar visi gerai žino, skirsniu dėl migracijos finansavimo sudaromos sąlygos imtis tolesnių veiksmų.

Ponia Komisijos nare C. Malmström, nepaminėjome kompensavimo priemonių. Su jumis nėra Komisijos nario J. Hahno, o jo buvimas tikriausiai būtų naudingas. Tai struktūrinių fondų peržiūra, politika, suformuluota atsižvelgiant į išskirtinę padėtį, patrauklumo sumažėjimą, Sicilijos regiono patrauklumo sumažėjimą žvejybos ir turizmo srityje, kurį Lampedūzai ir Sicilijai reikia kokiu nors būdu kompensuoti.

Šimtas penkiasdešimt tūkstančių Egipto gyventojų grįžo į Libiją, tačiau šis migracijos klausimas tuo nesibaigia. Todėl turime veikti labai ryžtingai, pasitelkdami tvirtą ir aiškią Europos politiką, be to, tikime, kad jūs su Komisijos pirmininku J. M. Barroso galite sukurti tą strategiją vadovaudamiesi visapusišku migracijos planu. Negalime laukti tolesnių priemonių ir esame įsitikinę, kad iki šio mėnesio pabaigos Europa parengs migracijos planą ilgai laukto solidarumo, kurio įgyvendinimo pagaliau norime sulaukti, labui.

  John Attard-Montalto (S&D). – Ponia pirmininke, visų pirma girdžiu kai kuriuos, bet ne visus kolegas, dalyvaujančius šiose diskusijose, kalbant apie migraciją kaip apie dalyką, kuris dar vyks, o ne vyksta šiuo metu.

Kol kalbame šiame Parlamente, iš tikrųjų vyksta žmonių tragedija. Daugeliu atvejų kalbame, ar tam pritariame, tačiau turėtume sutarti, kad ši tragedija, vykstanti netoli mūsų, keli šimtai kilometrų nuo Europos Sąjungos pietinės sienos, vyksta tiesiog dabar, ir jos mastas didės. Tačiau mes toliau diskutuojame net tada, kai turime priemonę – Tarybos direktyvą 2001/55/EB – kurią, rekomendavus Komisijai, Taryba gali pradėti įgyvendinti.

Kaip įvertinsime, ar antplūdis didelis, nedidelis ar pakankamai didelis, kai viskas baigsis? Europos Sąjunga turi nuspręsti veikti arba reaguoti. Reaguojame tada, kai kas nors jau įvyko. Neveikime per vėlai. Būkime iš karto veikianti institucija.

  Sarah Ludford (ALDE). – Ponia pirmininke, veiksmingas valdymas, sanglauda, solidarumas, atsakomybė – visa tai turėtų būti ES bendros imigracijos politikos pagrindas. Palyginkite tai su faktiniais paskutinio dešimtmečio ES rezultatais – ji nusipelno trijų balų iš dešimties. Tai ne Komisijos, kuri suformulavo ne vieną politikos kryptį ir teikė pasiūlymus dėl teisės aktų, o daugiausia valstybių narių kaltė. Pats laikas atsisakyti reaktyvios ir chaotiškos gynybinės pozicijos ir užimti iniciatyvią ir tinkamai valdomą priešakinę poziciją. Galbūt būtų naudinga pažvelgti į tokią šalį kaip Kanada, ypač atkreipti dėmesį į jos legalios migracijos politiką.

Mano šalis Jungtinė Karalystė šalinosi bendros politikos idėjos. Apgailestauju, bet kai tiek daug apklaustųjų tokiose vietose kaip Lampedūza teigia norintys skubiai persikelti į šiaurę, o neretai ypač į Jungtinę Karalystę, tai nepadeda įtikinti mano šalies, kuri pati susiduria su labai didele imigracija, sušvelninti sienų kontrolę.

Tikiu solidarumu. Manau, kad dabar reikėtų remtis Laikinos apsaugos direktyva. Visos šiaurinės ir pietinės valstybės narės turi prisiimti atsakomybę, kad tinkamai įgyvendintų ES teisės aktus dėl migrantų priėmimo, reikalavimų nagrinėjimo teikiant finansinę ir kitokią pagalbą, taip pat dėl darbo teisės aktų integravimo ir vykdymo. Solidarumas ir atsakomybė turi būti tarpusavyje susiję.

  Hélène Flautre (Verts/ALE). – (FR) Ponia pirmininke, nemanau, kad, viena vertus, galime palankiai vertinti revoliuciją Tunise ir, kita vertus, reikalauti, kad šalis įgyvendintų sienų kontrolės politiką, taikytą Z. El A. Ben Ali diktatūros laikais. Manau, turėtume nebedaryti spaudimo Tuniso vyriausybei, kuri turi rūpintis daugeliu kitų klausimų: rūpintis savo pačios pabėgėliais ir, kaip jau minėta, vykdyti perėjimo prie demokratijos procesą.

Padėtis nauja ir išskirtinė, ir galbūt ji turėtų mums suteikti galimybę rasti tinkamus sprendimus ir kartu parodyti solidarumą. Baronienė S. Ludford teisi – būtent to neabejotinai labiausiai trūksta Europos Sąjungoje. Manau, kad Europos Komisija ir Parlamentas visų pirma galėtų paskelbti Tuniso gyventojų grąžinimo moratoriumą, nes tai iš tikrųjų neteisinga ir netinkama. Be to, turėtume išimtinai Tuniso gyventojams, kurie jau atvyko į Prancūziją ir Italiją, suteikti leidimą gyventi, asmenims, siekiantiems apsaugos, sudaryti sąlygas atvykti į Europą ir susilaikyti nuo tolesnių veiksmų arba susitarimų, kurie gali sutrukdyti užtikrinti tokią apsaugą, turėtume, kaip jau minėta, taikyti 2001 m. direktyvos nuostatas visiems, kurie turi teisę jomis pasinaudoti, ir priimti pabėgėlius, šiuo metu esančius Tuniso ir Libijos pasienyje, vykdant perkėlimo procesą.

Be to, manau, turime pagalvoti apie bendradarbiavimo ryšius su šiomis šalimis, kurios ateityje bus visiškai demokratiškos, kad Tuniso gyventojai galėtų visiškai legaliai atvykti ir dirbti, studijuoti ir keliauti, kad atvertume tikrus judumo kanalus, jungiančius abu Viduržemio jūros krantus.

(Plojimai)

  Willy Meyer (GUE/NGL). – (ES) Ponia pirmininke, manau, kad Lampedūza tapo Europos Sąjungos imigracijos politikos nehumaniškumo simboliu. Tai ne tik neatidėliotina problema; tai struktūrinė problema.

Prisimenu 2009 m. vasario 14 d., kai vyko ankstesnė parlamento sesija. Nuvykau į Lampedūzą kartu su savo frakcijos delegacija. Tai buvo kelionė į pragarą; tikrai į pragarą! Ta migracijos politika nebuvo grindžiama supratimu, kad emigracija yra teisė, o ne nusikaltimas, ja nebuvo užtikrintas neliečiamas teisės prašyti prieglobsčio principas.

2009 m. Lampedūzoje nebuvo imtasi veiksmų, kad būtų nustatytos žmonių tapatybės arba išnagrinėti prieglobsčio prašymai, kol žmonės nepadarė to, ką turėjo padaryti: sukilo, pradėjo maištauti, nes jie gyveno kaip gyvuliai.

Nuo 2009 m. iki 2011 m. niekas nepasikeitė. Iš tiesų būtų galima sakyti, kad kai kas pasikeitė: prezidentas S. Berlusconi pasirašė susitarimą su pulkininku M. Gaddafi, nors pulkininkas M. Gaddafi nesilaikė tarptautinės teisės ir išsiuntė iš šalies Jungtinių Tautų vyriausiąjį pabėgėlių reikalų komisarą, žinodamas, kad Libijoje buvo 9 000 pabėgėlių; toje pačioje Libijoje, kuri šiuo metu bombarduojama po kreipimosi dėl humanitarinės pagalbos.

Reikia keisti šį veidmainiavimą. Būtent tai reikia iš esmės keisti Europos Sąjungoje.

  Gerard Batten (EFD). – Ponia pirmininke, Tarybos sprendimu priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija. Leiskite ją pacituoti: „Imtis visų reikiamų priemonių civiliams gyventojams ir jų gyvenamoms vietovėms apsaugoti esant užpuolimo grėsmei Libijoje, išskyrus bet kokios formos užsienio okupacinės jėgos panaudojimą bet kurioje Libijos teritorijos dalyje.“

Šiame sakinyje išdėstytos dvi visiškai prieštaringos mintys. Kaip apginti civilius gyventojus nuo užpuolimo neokupavus tam tikros teritorijos dalies, kad tai būtų galima padaryti? Kaip tautos, turinčios ilgą ir garsią karo istoriją, pvz., Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, patvirtina tokią absurdišką politiką? Atsakymas paprastas: įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, taip elgtis jas įpareigoja Europos Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika. Jie nebekontroliuoja savo pačių užsienio politikos.

Tarybos sprendime toliau rašoma, kad atsakomybė už Europos Sąjungos karinę politiką tenka vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai. Taigi baronienė Catherine Ashton turės galimybę dalyvauti savo pirmame kare ir savo vardą įrašyti šalia tokių karo istorijoje garsių vardų kaip E. Rommel, B. L. Montgomery ir D. D. Eisenhower. Geros jai kloties, bet labiau tikėtina, kad ši idiotiška politika atneš nelaimę visiems susijusiems.

Vakarų, ypač Europos šalių, prioritetai turėtų būti visomis diplomatinėmis priemonėmis Šiaurės Afrikoje skatinti nuosaikius režimus ir saugoti savo pačių sienas nuo tolesnių masinės migracijos srautų. Galbūt šis nuovokių tautinių valstybių, galinčių priimti tokius sprendimus, atsakymas nėra politiškai tinkamas, bet jis realus.

  Daniël van der Stoep (NI). – (NL) Ponia pirmininke, praėjusį penktadienį šimtai vadinamųjų prieglobsčio prašytojų iš Šiaurės Afrikos ištrūko iš stovyklų į Italijos žemyninę dalį. Šie imigrantai ten buvo perkelti, nes Lampedūza perpildyta. Ponia pirmininke, tai nemaloni realybė: tūkstančiai perspektyvos neturinčių imigrantų iš Šiaurės Afrikos naudojasi nestabilumu savo regione, kad susikurtų geresnį gyvenimą turtingoje Europoje.

Televizijos apklausoje dalyvavę imigrantai greitai nurodė miestus, į kuriuos jie labiausiai norėjo vykti – Amsterdamą, Romą, nelabai svarbu – bet blogiau tai, kad jie skundėsi, jog Italijos institucijos parūpina nepakankamai cigarečių ir gėrimų. Tikriausiai net nepagalvotumėte, kad žmonės sąmoningai renkasi nelegalumą ir tyčia piktnaudžiauja Europos socialinėmis paslaugomis. Šiuos vadinamuosius prieglobsčio prašytojus, kuriuos verčiau vadinti veltėdžiais, regionas privalo priimti. Už jų prieglobstį atsako Afrikos Sąjunga, Arabų Lyga arba baisioji Islamo konferencijos organizacija.

Europos Sąjunga neatsako už šiuos laimės ieškotojus. Jeigu visgi jie atvyktų, gerokai paspartinkime prieglobsčio suteikimo šiems vadinamiesiems pabėgėliams procedūras ir kuo greičiau išsiųskime juos atgal į Šiaurės Afrikos ir kaimynines šalis. Tegul atsakomybę prisiima šios šalys, bet ne mes ir ne dabar.

(Pranešėjas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Silvia Costa (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau ką tik kalbėjusių kolegų Parlamento narių paklausti, ar iš tiesų tinkama „veltėdžiais“ ir „laimės ieškotojais“ vadinti žmones, kurie bėga dėl itin sunkios politinės padėties – o dėl to sutaria visos frakcijos –susidariusios Šiaurės Afrikoje.

Laikau tai itin rimtu pareiškimu ir raginu pirmininkę kokiu nors būdu pabrėžti, kas buvo pasakyta, ir nustatyti, ar šis pareiškimas gali būti laikomas tinkamu tokiose sudėtingose diskusijose dėl kenčiančių žmonių, kurie nelaikomi turinčiais teisę į maistą, nes apie juos pasakyta, kad „jie netgi reikalauja maisto ir tarp jų daug veltėdžių“.

Manau, labai rimta, kad tai buvo pasakyta šiame Parlamente, ir tikiuosi, kad Europos piliečiai gali įvertinti šį itin šiurkštų pareiškimą, kuriuo tik parodomas tai ištarusio asmens visiškas politinis nekorektiškumas.

  Daniël van der Stoep (NI). – (NL) Ponia pirmininke, ponia S. Costa, jūs teisi, mano kalba šiurkšti, bet labai aiški. Šiuo metu Europos Sąjungoje turime spręsti milžiniško pabėgėlių srauto klausimą, o dauguma kairiųjų teigia, kad jie tik nelaimingi žmonės, bėgantys iš savo šalių. Puiku, bet kodėl visi jie turi bėgti į Europą? Manau, kur kas sunkiau laivu pasiekti Europą nei Maroką arba Saudo Arabiją. Akivaizdu, kad jie vyksta čia dėl mūsų socialinių paslaugų ir todėl, kad jie galės gauti iš vyriausybės pinigų. Jūs tiesiog leidžiate, kad visa tai vyktų!

Turime ryžtingai tam priešintis ir užtikrinti, kad mes, kaip Europos Parlamento nariai, gintume Europos Sąjungos piliečius. Jeigu ir toliau taip manysite, tai mus sužlugdys. Toliau rūpinsimės Afrika į pietus nuo Sacharos ir galiausiai visi patrauks čia. Negalime sau to leisti. Tai jūsų, o ne mano pasaulis. Linkiu jums geriausios kloties, bet ne to nori mūsų piliečiai, ypač Nyderlanduose.

  Simon Busuttil (PPE). – Ponia pirmininke, prieš kelias dienas ES vadovai paskelbė esą pasirengę parodyti realų solidarumą su labiausiai migracijos naštą patyrusiomis valstybėmis narėmis. Tas laikas atėjo, nes masiškas judėjimas dabar turi įtaką Europos Sąjungai. Dabar raginame Europos Vadovų Tarybą laikytis savo žodžio. O kad solidarumas būtų realus, visos valstybės narės turi prisiimti atsakomybę už perkeltuosius asmenis, bėgančius iš Libijos į Europą.

Jau turime priemonę; reikia tik ją panaudoti. Tai dvejopo veikimo solidarumo mechanizmas, numatytas Direktyvoje 2001/55/EB. Pirma, juo užtikrinama laikina apsauga visiems perkeltiesiems asmenims, atvykusiems į ES. Antra, juos priimti įpareigojama ne tik ta šalis, į kurią jie atvyksta, bet visos valstybės narės. Mechanizmas pradeda veikti Tarybos sprendimu, kad susidarė masinis srautas. Tačiau jis priimamas gavus pasiūlymą iš Komisijos, iš jūsų, ponia Komisijos nare.

Nėra abejonių, kad žmonės masiškai bėga iš Libijos. Daugiau nei 400 000 žmonių iš Libijos pabėgo daugiausia į Tunisą ir Egiptą, o dabar ir į ES šalis. Praėjusią savaitę tik per parą į Maltą atvyko daugiau nei 800 žmonių, tai daugiausia Somalio ir Eritrėjos gyventojai. Palyginkime, tai tas pat, jeigu tik per vieną dieną į Prancūziją atvyktų 120 000 žmonių. Be abejo, tai būtų laikoma masiniu srautu. Taigi turime atsižvelgti į skaičius ne absoliučiai, o santykinai, turime atsižvelgti į jų santykinį poveikį atvykimo šaliai.

Iš tiesų prašau jūsų, ponia Komisijos nare, imtis politinio vadovavimo ir parengti šį pasiūlymą. Taip pat prašau Tarybos laikytis duoto žodžio ir parodyti realų solidarumą.

  Claude Moraes (S&D). – Ponia pirmininke, nuo 1999 m. Taryba atsisako suformuluoti prieglobsčio politiką ir realiai įtvirtinti formalų pasidalijimą našta. Davido Sassoli ir savo kolegų iš Italijos vardu sakau, kad šiuo metu Italijoje susidarė ekstremalioji padėtis, bet realaus teisinio sprendimo nėra. Sprendimas jau turėjo būti rastas. Priėmimo procedūras, apribojimus, kurie sudaro šiandien aptariamo prieglobsčio teisės aktų rinkinio esmę, derėjo įgyvendinti seniai. Tada būtume turėję suformuluotas perkėlimo ir pasidalijimo našta sąvokas, tačiau neturime.

Todėl savo frakcijos vardu sakau, kad susidarius tokiai ekstremaliajai padėčiai reikia suteikti pagalbą. Ypač raginame Tarybą, taip pat ir jus, ponia Komisijos nare, imtis politinio vadovavimo ir pradėti taikyti Tarybos direktyvą 2001/55/EB. Tada susidarys perkėlimui palanki padėtis, kuri palengvins naštą.

Be to, kaip kai kurie jau minėjo, turime nepamiršti savo pareigų, susijusių su prieglobsčiu ir tarptautine teise. Šios pareigos svarbios daugeliui pažeidžiamų ir šiuo metu kenčiančių žmonių. Veiksniai, skatinantys ieškoti prieglobsčio, turi svarbias priežastis – tai skurdas ir nestabilumas. Tačiau šiuo metu susidūrėme su padėtimi, darančia poveikį pietinėms valstybėms, todėl reikia įgyvendinti Tarybos direktyvą 2001/55/EB.

  Cornelia Ernst (GUE/NGL). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau kalbėti trimis klausimais. Pirma, turėtume įrodyti, kad mes išties galime ir norime suteikti pagalbą pabėgėliams iš Šiaurės Afrikos, ypač iš Tuniso. Todėl palankiai vertinu Komisijos norą aktyvinti Direktyvą 2001/55/EB, kad būtų suteikta laikina apsauga, ir kartu norėčiau paraginti visas valstybes nares – ne tik Italiją, bet ir Prancūziją ir Vokietiją, visų pirma šalis, iš tikrųjų galinčias investuoti – faktiškai ja pasinaudoti.

Antra, tikimės aiškaus Komisijos pareiškimo, kad susitarimai, sudaryti su tokiais diktatoriais kaip Z. El A. Ben Ali arba M. Gaddafi, dėl migracijos prevencijos, būtent taip aš juos vadinčiau, yra niekiniai ir negaliojantys. Tikros partnerystės su trečiosiomis šalimis, kaip minėjo C. Malmström, tikriausiai neprilygsta Italijos idėjai už sutikimą atgal priimti pabėgėlius sumokėti 150 mln. EUR. Užuot rodę solidarumą užkertant kelią pabėgėliams, turėtume rodyti realų solidarumą su Šiaurės Afrikos valstybėmis, pvz., Tunisu, kurias užplūdo 150 000 žmonių.

Trečia, turime suprasti, koks silpnas ES pabėgėlių prevencijos priemonių pagrindas. Kalbant apie FRONTEX ir Dublino II reglamentą, turime dar kartą juos apsvarstyti. Europai reikia liberalių prieglobsčio ir migracijos teisės aktų ir kitokios tikrai tvarios vystymosi politikos.

  Constance Le Grip (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, šiame mūsų diskusijų etape neišvengiamai kai ką pakartosiu arba pritarsiu tam, kas buvo pasakyta pirmiau. Kaip ir keletas mano kolegų Parlamento narių, taip pat norėjau pasakyti, kad problemų, su kuriomis šiuo metu susidūrėme, problemų, su kuriomis šiuo metu susidūrė visa Europos Sąjunga, viena valstybė narė išspręsti negali.

Jokia valstybė narė neturėtų viena imtis spręsti iškilusių sunkumų, su kuriais, dar kartą sakau, susidūrė, manau, visa Europos Sąjunga. Todėl išties prašau, kad Europos Sąjunga susiimtų ir suvaldytų padėtį veikdama išvien. Manau, kad dabar išties atėjo laikas sukurti tikros Europos imigracijos ir prieglobsčio politikos pagrindus.

Europos prieglobsčio ir imigracijos paktas buvo priimtas daugiau nei prieš metus. Manau, dabar atėjo metas jį realiai taikyti.

Išklausėme Komisijos narės; girdėjome ne vieną jos pateiktą rekomendaciją. Norėčiau prie jų grįžti ir tvirtai pritarti kai kuriems jos pasiūlymams. Taip, bet kokia kaina turime padidinti FRONTEX išteklius. Turime padidinti jos žmogiškuosius, materialiuosius ir finansinius išteklius ir užtikrinti didesnę paramą operacijoms „Hermes“ ir „Poseidon“.

Taip, mums reikia papildomų išteklių valstybėms narėms, kurias, sakyčiau, iš esmės veikia padidėję migracijos srautai, kuriuos matome šiuo metu. Tai bus finansinė mūsų solidarumo išraiška.

Taip, turime užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius su Viduržemio jūros regiono pietų valstybėmis; reikia jas paremti, žinoma, padėti joms ir rasti priemonių. Komisijos narė minėjo judumo partnerystes, apie kurias, manau, ji kalbėjo nuvykusi į Tunisą. Taip, reikia šias priemones stiprinti atsakingai, solidariai ir imantis tikrų, konkrečių veiksmų.

  David-Maria Sassoli (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, jūs tikriausiai supratote, kad šis Parlamentas labai solidarus, tačiau to nepakanka. Siekdami įdiegti ir taikyti Europos imigracijos politiką, turime kartu padaryti tai, ko kiti negali – kitaip tariant, pasiekti vyriausybių bendrą sutarimą.

Pateikite savo pasiūlymus Tarybai. Mes jus palaikysime, nes, nepaisant kai kurių ksenofobinių pastabų, jūs tikriausiai supratote, kad šis Parlamentas jums jaučia didelę pagarbą ir rodo didelį solidarumą. Rytoj Parlamentas tai dar kartą įrodys nepritardamas grąžinimui, bet pritardamas Direktyvos 2001/55/EB įgyvendinimui ir šios direktyvos 25 straipsnio įgyvendinimui.

Rytoj Parlamente atliksime savo pareigą. Tačiau reikia, kad ir kiti atliktų savo pareigas; vyriausybės turi būti ne tokios savanaudiškos; mes turime remti solidarumą, kurio reikia norint įgyvendinti Europos politiką. Šiuo požiūriu jūsų darbas yra esminis, nes be vyriausybių Europa bus silpnesnė.

  Carlos Coelho (PPE). – (PT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare C. Malmström, ponios ir ponai, visi kalbėjome apie tai, kad susidūrėme su masiniais migracijos srautais ir jų sudėtingumu. Be nuolatinių konfliktų Afganistane, Somalyje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, dabar nerimą kelia ir, pvz., Egiptas, Tunisas bei Libija, nes šie atvejai lėmė dramatišką padėties pablogėjimą.

Valstybės narės, kurias dėl geografinių priežasčių labiau paveikė ši migracijos našta, taip pat įsitikino, kad jų gebėjimas reaguoti į tokią padėtį gerokai sumažėjo. Vienas iš pavyzdžių – kelių pranešėjų minėta chaotiška padėtis Lampedūzos saloje, kur pabėgėlių skaičius viršija salos gyventojų skaičių. Todėl smarkiai paveiktoms valstybėms narėms skubiai reikia suteikti būtiną finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių paramą, siekiant užtikrinti jų realų gebėjimą reaguoti į masinius migracijos srautus ir savo gebėjimą humaniškai reaguoti į žmonių veiksmus, su kuriais susidūrėme.

Todėl pritariu savo kolegų Parlamento narių raginimui nedelsiant aktyvinti Europos Sąjungos solidarumo mechanizmą. Taip pat svarbu pasinaudoti esama infrastruktūra ir įstaigomis, pvz., Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra ir Europos prieglobsčio paramos biuru, ir tikriausiai iš naujo įvertinti bei adaptuoti operaciją „Hermes“. Taip pat sutinku su tuo, ką jau R. Tavares pasakė apie pabėgėlių perkėlimo procesą. Svarbu, kad Taryba, kuri nedalyvauja šiose diskusijose, liautųsi dangsčiusis teisiniais pretekstais ir sugebėtų sėkmingai išspręsti šį pabėgėlių perkėlimo klausimą. Pagaliau, ponia Komisijos nare, manau, kad reikia didesnio Europos Sąjungos valstybių narių solidarumo, geresnio veiksmų koordinavimo ir atsakomybės bei naštos pasidalijimo.

  Rosario Crocetta (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, liūdna kartais pabrėžti, kad Vakarai gali parodyti didelį solidarumą dėl bombardavimo, bendrovių išsiuntimo į trečiąsias šalis ir naftos gavybos, tačiau jiems gerokai sunkiau siekti solidarumo formuojant migracijos politiką. Šio vakaro diskusijos susijusios su šiomis temomis.

Pirmadienį nuvykau į Lampedūzą ir pamačiau 4 000–5 000 žmonių susirietusių ir miegančių ant žemės, neapsaugotų nuo saulės ir lietaus, besituštinančių ten pat, kur valgė, ir negalinčių persivilkti šlapių drabužių – kai kurie sakė, kad tai buvo firminiai drabužiai, bet iš tiesų tai klastotės – kuriuos jie vilkėjo keliaudami apgailėtinomis sąlygomis. Tarp jų buvo 4 500 vaikų, 12–13 metų vaikai, gyvenantys tomis pačiomis sąlygomis, nepatogiomis sąlygomis, kuriomis gyveno ir Lampedūzos gyventojai.

Šiuo metu Tunisas tapo namais 150 000 migrantų, atvykusių iš Libijos, ir rodo savo solidarumą. Solidarumą rodo neturtinga šalis, o turtinga Europa negali priimti 5 000 migrantų. Europa turėtų parodyti savo solidarumą su šiais nuostabiais vaikais, kurie paskatino Jazminų revoliuciją, kilusią Sidi Bouzide ir padedančią keisti Šiaurės Afriką ir pasaulį.

  Alfredo Pallone (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, jūs pasakėte būtent tai, ką norėjome išgirsti. Tačiau nenorėčiau ideologizuoti šių diskusijų, kurios kartais yra ideologizuojamos dviejų skirtingų pusių. Manau, kad labai rimta kalbėti apie ekstremaliąją humanitarinę padėtį.

Sau ir savo kolegoms Parlamento nariams užduodu klausimą, ar galime kalbėti apie ekstremaliąją humanitarinę padėtį ir tuo baigti, o gal turėtume užduoti du klausimus – vieną dėl ekstremaliosios padėties ir neatidėliotinų dalykų, o kitą dėl strategijos?

Afrikos ir Artimųjų Rytų problema yra problema, kuri iš esmės turi likti už Europos ribų, todėl kyla klausimas, ar galimas vystymasis be demokratijos. Prisiminkime, kad šiose Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regiono šalyse sukilimai vyko ne dėl ideologijos, bet dėl duonos, sukilimai dėl demokratijos, kad išgyventų.

Todėl privalome užduoti sau tam tikrus klausimus. Labai gerai, ponia Komisijos nare, kad kalbama apie Direktyvą 2001/55/EB ir FRONTEX veiksmus, bet Europa turi savęs paklausti, ko ji ketina imtis galvoje turint Viduržemio jūros regioną ir visą Afriką.

Daugelis mano kolegų Parlamento narių kalbėjo apie Libiją ir kitas šalis. Tai verčia mane galvoti apie Darfūrą, tam tikras aplinkybes, kai Afrikoje kasdien vykdomas genocidas. Pridėčiau šią vienintelę prieštaringą pastabą: netiesa, kad atsakomybė už grobstymą tenka Europai. Žinoma, kai kurios Europos šalys iš dalies atsakingos, bet Afrikoje kartu veikia daug kapitalistinių sistemų, kurios grindžiamos ne socialine darbo ekonomika kaip mūsų, bet valstybine ekonomika, valstybiniu kapitalizmu. Geriausias to pavyzdys – Kinija, kuri superka valstybės skolas ir išnaudoja ištisas šalis. Negalime nušalinti nusikaltėliškų siekių turinčių prezidentų. Net JT negali to padaryti.

Manau, kad turėtume atidėti į šalį ideologinius klausimus ir pagalvoti apie neatidėliotiną problemą – kaip priimti visus šiuos žmones. Vis dėlto ateityje neišvengsime diskusijų, susijusių su Europos strategija dėl visos Afrikos.

  Sylvie Guillaume (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, priartėjome prie kalbų pabaigos, todėl dėmesį skirsiu dviem dalykams ir užduosiu du su jais susijusius klausimus. Pirma, humanitarinis chaosas Viduržemio jūros regione yra neišvengiamas trūkumų, t. y. Europos Sąjungos bendros migracijos politikos nebuvimo, padarinys. Nerealu siekti tik užkirsti kelią migracijos srautams į Europą, nes tai reiškia, kad šiuo metu trečiosios šalys ir pietinės Europos Sąjungos valstybės narės vienos patiria padarinius. Italijos atsakas – kolektyvinis išsiuntimas – nepriimtinas, nepriimtina ir Prancūzijos pozicija uždaryti sienas; taip niekas neišsprendžiama, o į tikrai svarbius klausimus rimtai neatsižvelgiama.

Pirmas klausimas, ar galime tikėtis pokyčio ir suderintos Europos migracijos politikos kūrimo?

Antras klausimas taip pat susijęs su Europos solidarumu; Laikau tai ne šūkiu, o neatidėliotina ir absoliučia būtinybe. Raginu Tarybą skubiai reaguoti ir aktyvinti solidarumo mechanizmą, numatytą direktyvoje dėl priėmimo esant masiniam srautui taip pat raginu valstybes nares reaguoti į UNHCR kreipimąsi dėl skubaus perkėlimo mechanizmo taikymo.

Todėl antras klausimas toks: ar galime tikėtis konkrečių Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos veiksmų balandžio 11–12 d.?

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Ponia pirmininke, manau, kad šiandienos diskusijas dėl F. Proveros pranešimo reikia vertinti palankiai atsižvelgiant į paskutinius įvykius Viduržemio jūros regione ir Šiaurės Afrikoje. Norėčiau pradėti pabrėždamas, kad reikia ES lygmeniu suformuluoti požiūrį į solidarų migracijos srautų, kuriuos sukėlė prasidėjusios revoliucijos arabų pasaulyje, valdymą, kaip to reikalaujama Lisabonos sutarties 80 straipsnyje.

Vis dėlto norėčiau pasveikinti F. Proverą parengus pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad reikia nuolat atsižvelgti į senas nestabilumo, dėl kurio kyla migracijos srautai, priežastis. Šiuo metu gausu įvykių, primenančių mums, kad reikia skubiai imtis veiksmų. Pvz., po konflikto, įvykusio Dramblio Kaulo Krante po rinkimų, šimtai tūkstančių Dramblio Kaulo Kranto gyventojų ieškojo prieglobsčio kaimyninėse šalyse, tarp jų 94 000 vien tik Liberijoje, šalyje, kuriai pačiai gresia nestabilumas.

Siekiant išvengti šio nestabilumo ir migracijos didėjimo, manau, reikia visų pirma pabrėžti prevencinį aspektą. Pirmiausia galvoju apie konfliktų prevenciją. Be to, turime pagalvoti apie demokratijos bei žmogaus teisių skatinimą ir, žinoma, ilgainiui apie ekonominės padėties gerinimą.

Dar kartą, manau, reikia geriau panaudoti turimas priemones, kurios yra visuotinio požiūrio į migraciją dalis, kad paskatintume migracijos ir vystymosi sąveiką. Migracijos klausimas turi automatiškai būti įtrauktas į dialogą su Europos partneriais. Kilmės ir tranzito šalyse reikia labiau remti vystymosi projektus, kuriais gerinamos gyvenimo sąlygos ir šių šalių gebėjimas valdyti migracijos srautus.

  Carlo Casini (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nežinome tikros padėties Šiaurės Afrikoje. Nežinome tiesioginių pilietinio karo Libijoje padarinių, nežinome, ar naujoji politinė tvarka Šiaurės Afrikos vakarinėse šalyse ir Egipte bus palanki demokratijai ir ar nesusidarys dar prastesnės sąlygos demokratijai ir santykiams su Europa.

Dėl nesiliaujančio pabėgėlių srauto iš Afrikos į Europą, ypač Lampedūzą, net ir šiuo atveju sunku atskirti, kas bėga dėl smurto ir bijodami mirties, kas, pvz., pabėgo iš kalėjimo ir kas ieško geresnės ateities nei badas jų šalyje.

Visgi galime būti tikri dėl tam tikrų dalykų. Pirma, reikia gerbti visų žmonių orumą. Antra, Europa laikosi požiūrio parodyti svetingumą visiems pabėgėliams. Trečia, atskirų Europos Sąjungos valstybių sienos yra Europos sienos. Ketvirta, solidarumo pareiga tenka visoms Europos valstybėms, priklausančioms Europos Sąjungai – tai patvirtinta ir įtvirtinta Lisabonos sutartyje, kuria reglamentuojama migracijos politika ir migracijos srautų valdymas laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, ir tai teisiškai saisto. Penkta, jau egzistuoja tokios kaip ši ekstremaliosios padėties valdymo priemonės: Direktyva 2001/55/EB, FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuras. Esama padėtis – viena iš tų padėčių, kurios parodo, ar Europa iš tiesų yra reali.

Ponia Komisijos nare, man labai patiko jūsų kalba, bet manau, kad turėtume pereiti nuo žodžių prie darbų. Gerai tai žinau ir žinau, kad jūs imsitės veiksmų. Tikimės, kad jūsų pasiūlymas bus toliau svarstomas. Svarbu tai, kad žodžių nepakanka – turime veikti, kad Europa taptų realybe. Tai galimybė sukurti Europą.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, turime apsispręsti. Sakau tai, nes turime pagalvoti, kaip toliau judėti į priekį ir įveikti krizę, su kuria šiuo metu susiduriame. Ankstesniais metais mums pavyko apriboti migracijos srautus iš Šiaurės Afrikos į Pietų Europą – Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Maltą ir Graikiją – šių šalių ir atitinkamų Šiaurės Afrikos šalių dvišaliais susitarimais ir iš tiesų pasiekėme svarbių rezultatų. Štai kodėl dabar Turkija daro didesnį spaudimą Graikijai, nes Europa ir Graikija nesugebėjo taikyti panašių susitarimų Turkijai, nors tokie dvišaliai susitarimai egzistuoja.

Todėl mano klausimas toks: ponia Komisijos nare, kas bus su šiais susitarimais dabar, kai viskas taip pradėjo žlugti? Ar galėtume ir ar turėtume susieti šiuos sudarytus arba kitus būsimus susitarimus su mūsų teikiamu finansavimu? Jūsų paskelbtas priemonių rinkinys labai geras, mes turime padėti šioms šalims. Mūsų pareiga padėti savo bendražygiams; tačiau ją reikia sieti su šių šalių įsipareigojimu atgal priimti visus, kurie atvyko į Lampedūzą, ir visus, kurie netrukus arba kiek vėliau atvyks į kitas Europos šalis, nes kuo sunkesnė padėtis, tuo daugiau žmonių vyks į kitas šalis.

Kadangi diskutuojame šia tema ir buvo paminėta Direktyva 2001/55/EB, galbūt turėtume prisiminti, ką kalbėjome prieš metus; keletas Parlamento narių kalbėjo apie garsųjį ir taip mūsų lauktą perkėlimą. Vis dar laukiame, kada galėsime taikyti repatriaciją ir perkėlimą; pasakykite mums, ką dar turėtume padaryti. Galbūt turėtume iškart pradėti nuo pabėgėlių perkėlimo viduje, kad palengvintume šalių, kurios susidūrė su tikra problema, naštą?

Kadangi mano laikas baigėsi, noriu tik pasakyti, kad galiausiai turime riboti nenuoseklų valstybių narių požiūrį. Kai kurios šalys, pvz., Vokietija ir Prancūzija, atlikdamos atrankas atideda grąžinimą į Graikiją pagal Dublino II reglamentą. Netrukus arba kiek vėliau ta pati problema gali kilti ir Italijoje. Graikijos vyriausybė paskelbė kitą nenuoseklų požiūrį – pastatyti tvorą Evre, tačiau visapusiško problemos sprendimo neradome. Ponia Komisijos nare, labai svarbu tai, kad mums reikia tikro solidarumo ir bendros strategijos.

  Jacek Protasiewicz (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, iš pradžių planuota, kad šios diskusijos bus gerokai siauresnės ir apims tik F. Proveros pranešimą. Pirmininkų sueiga nusprendė išplėsti jų apimtį, todėl dabar, ir tai gana teisinga, diskutuojame apie dabartinius atsakus į žmonių, kurių dauguma yra pabėgėliai, srautus. Negalime jų vadinti nelegaliais imigrantais, nes jie yra pabėgėliai iš Sirijos ir visų pirma iš Šiaurės Afrikos, kurioje šiuo metu vyksta revoliucijų neramumai. Dabar mūsų diskusijų dėmesio centre ir bendras dabartinės Europos Sąjungos prieglobsčio ir imigracijos politikos vertinimas.

Kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos šešėlinis pranešėjas dėl F. Proveros pranešimo, norėčiau grįžti prie šio dokumento. Norėčiau iškelti du su juo susijusius klausimus, kurie, mano nuomone, yra labai svarbūs. Pirma, norėčiau pasakyti, kad labai palankiai vertinu tai, kad pranešime kalbama apie dviejų pagrindinių Europos politikos ramsčių, t. y. vystymosi ir saugumo, didesnės sąveikos poreikį. Iš revoliucijų Šiaurės Afrikoje šiuo metu pasimokėme, kad tik oficialiais kanalais suteikta pagalba, kurią paskirstė diktatoriškų vyriausybių departamentai, negalima išspręsti žmonių, gyvenančių šalyse, kurioms taikoma ES pagalbos politika, socialinių problemų. ES pagalba iš tiesų turi būti teikiama siekiant padėti eiliniams žmonėms išspręsti socialines problemas, o ne naudojama diktatorių ir valdančiųjų reikmėms.

Būtina pagalbos vystymuisi suteikimo sąlyga turi būti ne tik ekonominė reforma, bet ir reforma demokratijos ir žmogaus teisių srityje. Šiuo metu matome, kad jaunimas tose pasaulio dalyse, kuriose turime interesų ir kurioms taikoma mūsų vystymosi politika, nori ne tik duonos, bet ir laisvės ir demokratijos.

Antra, atsižvelgiant į demografinius sunkumus, kuriuos patiria Europa, akivaizdu, kad be nuoseklios ir iš tiesų racionalios imigracijos politikos Europos Sąjunga neišspręs problemų, kurios jau gresia darbo rinkai. Vienintelis dalykas, kuris gali užkirsti kelią mažiausiai išsilavinusių ir didžiausių poreikių turinčių migrantų, ieškančių vietos šiame pasaulyje, srautui į Europą, yra, kaip jau minėjo pirmiau kalbėję pranešėjai, gerai apgalvota ir nuosekli migracijos politika, pvz., taikoma Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje.

  Giovanni La Via (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, dėl padėties Viduržemio jūros baseine bei numatomų migracijos srautų reikia priimti kitokią, nei paskelbė Komisijos narė C. Malmström, vidutinės trukmės ir ilgalaikę strategiją.

Manau, Afrikos šalyse prie Viduržemio jūros reikia sukurti demokratiškas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, kuriomis būtų užkirstas kelias tokiai migracijai, kokios liudininkai esame. Todėl manau, kad artimiausiu metu reikia specialaus plano, kurį kai kurie pavadino „Maršalo planu“, skirto vystymosi procesui paskatinti ir įgyvendinti Šiaurės Afrikos šalyse. Tik taip galime ateityje sustabdyti migraciją ir užkirsti jai kelią.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad susijusiose srityse reikia kompensavimo priemonių. Visi pranešėjai kalbėjo apie Lampedūzą, bet aš norėčiau paraginti jus pagalvoti, ką migracijos procesas, kurį dabar išgyvename, iš tiesų reiškia salai, kuri gyvena iš turizmo ir žvejybos. Mėnesių mėnesiais kelionių operatoriai nesulaukia kelionių rezervacijų, jos tik atšaukiamos. Europa turi parodyti paramą tinkamomis kompensavimo priemonėmis.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kalbu kaip Pietų Italijos atstovė ir išdidi europietė, įsitikinusi, kad valstybės narės turėtų prisidėti kuriant tvirtą ir ilgaamžę Europos Sąjungą.

Tai, kad nebuvome pasirengę ekstremaliajai padėčiai vos 70 mylių nuo mūsų krantų, rodo mūsų 27 narius turinčios sistemos silpnybes bei didesnės atskaitomybės ir solidarumo poreikį. Tikėtina, kad dėl individualistinio požiūrio bus susilpninta Europa ir sustabdytas integracijos procesas, kurį per paskutinius dešimtmečius mums taip sunkiai sekėsi vykdyti.

Kiekvienas Europos kampelis yra Europa. Lampedūza taip pat Europa, tas pats taikoma visose srityse ir visose politikos kryptyse. Absurdiška, kad šią ekstremaliąją padėtį mėgina suvaldyti tik dvi valstybės narės. Mes nusprendėme susijungti, kad būtume stipresni, ir, kaip ir tvirčiausioje santuokoje, sąjunga turėtų išlikti ir laimėje, ir varge.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, dėkoju už jūsų žodžius. Privalome visiškai pritarti, kai kalbate apie valstybių narių solidarumą ir kai pabrėžiate, kad Komisija paragins valstybes nares parodyti atsakingumą prieglobsčio prašytojams. Dėkoju, nes dar kartą patikinote, kad dabar ligšiolinių trūkumų nebeliks.

Rytoj savo balsais norime paremti jūsų veiksmus, sustiprinti jūsų žodžius ir suteikti jums visus įgaliojimus užtikrinti, kad ligšiolinių trūkumų nebeliktų.

Deja, ne visos Europos vyriausybės laikosi to paties požiūrio. Kai kurios galvoja, kad Italijos pajūrio sienos yra Italijos, o ne Europos sienos, ir aiškiai teigia, kad nenori dalytis ta našta, kuri tenka tik Italijai ir Pietų Italijai.

Todėl visiškai pritariame jūsų kalbai, tačiau pritariame manydami, kad dėl ryžtingų Komisijos veiksmų Tarybos atžvilgiu valstybės narės turėtų būti iš tiesų ir iš esmės solidarios su Italija ir kad visos 27 valstybės narės turėtų pademonstruoti savo atsakomybę ir parodyti, kad ši ekstremalioji padėtis daro įtaką joms visoms.

  Raffaele Baldassarre (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, pritariu jūsų kalbai ir paskelbtam priemonių sąrašui, todėl neįsitrauksiu į diskusijas teisės ir reguliavimo srityje dėl laikinos migrantų apsaugos ir Sutarties 80 straipsnio taikymo.

Kol mes šnekame, laivybai netinkami laivai ir toliau plaukia per Viduržemio jūrą Italijos krantų link, o jų keleiviai neretai už tai sumoka gyvybe. Nepaisant paskutinių perkėlimų, Lampedūzos padėtis išlieka visiškai ekstremali, o žmonės vis dar plūsta į Mandūrijos palapinių miestelį.

Italija ir toliau priima šiuos nusivylusius žmones, o kitos šalys garsėja tik per policijos nuovadas išsiunčiamų žmonių skaičiais. Mūsų vyriausybė yra Tuniso mieste, kur stengiasi apriboti šį srautą, bet vieni to nebegalime padaryti. Mums reikia Europos Sąjungos, pagalbos, Europos politinio vaidmens, kad galėtume suplanuoti naują kaimynystės politiką ir veiksmingesnę migracijos strategiją, pradedant nuo nesėkmės taikant Dublino sistemą ir pastabos, kad Lampedūza yra ne tik Italijos, bet ir Europos siena.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, kadangi esu išrinktas Pietų Italijos atstovas, prisijungiu prie pirmiau kalbėjusių kolegų Parlamento narių, kurie paragino imtis tinkamų veiksmų, siekiant suvaldyti kritišką padėtį, kurioje atsidūrė Lampedūzos piliečiai ir čia atvykę migrantai.

Sveikatos ir sanitarinė padėtis saloje pranoko visas tinkamumo ribas. Kreipiuosi į Italijos vyriausybę, kad ji parodytų atsakomybę ir patvirtintų visas jai prieinamas priemones, taip pat raginu Europos Komisiją įgyvendinti priemones, numatytas ES direktyvoje dėl imigrantų laikinos apsaugos.

Per kitą posėdį, numatytą balandžio 11 d., Europos Ministrų Taryba, į kurią susirinks vidaus reikalų ministrai, turi imtis tinkamų priemonių, kad nei migrantai, nei Lampedūzos piliečiai nebūtų palikti beviltiškoje padėtyje. Todėl reikia pradėti rimtas diskusijas dėl Europos kaimynystės politikos ir dėmesį skirti iniciatyvoms demokratijai remti, ypač Viduržemio jūros pietinių pakrančių šalyse. Sveikinu F. Proverą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, mes žinome, kad siekiant išspręsti imigracijos problemas reikia paremti imigrantų kilmės šalių vystymąsi, nesikišant iš išorės, bet parodant konkrečius veiksmus skatinantį solidarumą, pagarbą žmogaus teisėms ir ginant taiką Tunise, Egipte, Libijoje ar kitose šalyse. Nepaisant to, elgiamasi ne taip ir liūdnas to pavyzdys – padėtis Lampedūzoje. Skubiai reikia rimtų priemonių; solidarumo priemonių; priemonių, kuriomis būtų užbaigta ši tragedija. Ponia Komisijos nare, ypač norėčiau atkreipti dėmesį į moterų imigrančių padėtį. Joms reikia užtikrinti teisę į nuosavą pasą ir leidimą gyventi, o tai svarbu ir kovojant su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais; su tuo turi būti siejamas ir pabėgėlių perkėlimas. Galiausiai raginu Komisiją kuo greičiau peržiūrėti Grąžinimo direktyvą, t. y. direktyvą, kuri nukreipta prieš imigrantus, bėgančius dėl karo, bado ir vargo, kurių vienintelis noras yra būti laimingiems su savo šeima ir kurie nusipelno mūsų solidarumo.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Ponia pirmininke, F. Provera atliko puikų darbą, su tuo jį ir sveikinu. Jo pranešime realistiškai įvertinama problema, o jo pasiūlymas dėl imigracijos naštos pasidalijimo yra būtinas sprendimas.

Todėl siūlau tarpininkauti sudarant susitarimą, kuriuo būtų patobulintas ir atnaujintas Dublino reglamentas. Įvykiai rodo, kad imigracijos klausimo neišspręsime ir kad ji nesibaigs. Negalime jos panaikinti, bet turime suvaldyti. Graikija, Italija ir Ispanija negali vienos spręsti šios problemos, nes šios šalys patiria didelių sunkumų. Šios problemos mums nepavyksta išspręsti nuo 1990 m. Laikomės nuomonės, kad ji neegzistuoja, ir paliekame valstybes nares likimo valiai, šie vargšai žmonės toliau išnaudojami, o Europoje vietos gyventojai patiria šiuos padarinius. Neturime pamiršti, kad šiuo metu Europoje yra 7 mln. bedarbių, iš kurių 3 mln. yra 19–24 metų.

  Corneliu Vadim Tudor (NI). – (RO) Ponia pirmininke, buvęs J. Stalino padėjėjas Boris Bazhanov savo atsiminimuose, pavadintuose „Kaip gimė Stalinas“, prisimena sceną, kuri įvyko Kremliuje 1923 m. gruodžio mėn. Diskusijoje su bendražygiais Gruzijos žudikas pasakė kai ką, kas sukels sąmyšį. Nesvarbu, kas partijoje balsuoja ir kaip. Visų svarbiausia, kas skaičiuoja balsus. Todėl mūsų neturėtų stebinti, kad, pvz., neseniai Kazachstane Nursultan Nazarbajev buvo perrinktas daugiau nei 95 proc. balsų.

Ta pati istorija ir Rumunijoje, kur absoliučiai visų rinkimų rezultatai yra klastojami. Šiam akivaizdžiam apsimetinėjimui, kad šalis demokratiška, vadovauja vietos mafija, tiesiogiai proteguojama JAV ambasados Rumunijoje, kuri iš tiesų nusprendžia, kas rumunams geriau. Iš tiesų „WikiLeaks“ telegramose pabrėžiama, kad, deja, Rumunija tapo CŽV, kuri smerkia J. Staliną, bet naudoja jo metodus, ketvirtaeiliu punktu. Kokia gėda!

  Marco Scurria (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, šiame diskusijų etape praktiškai viskas pasakyta ir galbūt būtent tai ir yra visa esmė. Mes vis kalbame, o žmonės ir toliau išsilaipina į krantą, miršta jūroje ir nežmoniškomis sąlygomis kuriasi Italijos ir Maltos pakrantėse, kurios yra ne tik Italijos ir Maltos, bet ir Europos siena, vartai į Europos Sąjungą, per kuriuos galima pasiekti bet kurią iš mūsų 27 valstybių narių.

Kad kalbų laikas baigėsi, mums primena mūsų piliečiai ir migrantai, kurie ieškojo laisvės, bet buvo uždaryti uždarose stovyklose. Ponia Komisijos nare, laikas veikti. Raginu jus; raginame jus ne vėliau kaip rytoj po balsavimo imtis iniciatyvos ir nusiųsti Tarybai prašymą įgyvendinti Direktyvą 2001/55/EB bei kartu sukurti tikrą Viduržemio jūros regiono ateities strategiją, nes pavojus kyla ne tik Europos patikimumui, bet ir jos netolimai ateičiai.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Ponia pirmininke, šios diskusijos vyksta kritišku Europos kaimynystės politikos ateičiai metu. Šiuo požiūriu atvejai, su kuriais Italija susidūrė Lampedūzoje, manau, rodo, kad reikia parengti ES migracijos politiką, dėmesį skiriant toliau nurodytoms sritims.

Pirma, ES turėtų skirti dėmesį migracijos srautų priežastims. Turiu omenyje nesaugią ekonominę padėtį ir nestabilų politinį klimatą kilmės šalyse. Šiose šalyse sukurdama darbo vietų ir padidindama investicijas Europos Sąjunga paskatintų jų piliečius dalyvauti bendruomenių gyvenime.

Antra, manau, kad reikia ginti migrantų teises. FRONTEX agentūros svarbiausia pareiga yra įgyvendinti Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir kitas tarptautines sutartis šioje srityje.

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, šįvakar diskusijose dažnai vartojamas žodis „solidarumas“. Pernelyg dažnai šio Parlamento nariai kalba gindami savo valstybių interesus, o būtų geriau, jeigu daugiau kalbėtume apie kitų šalių rūpesčius, taip parodydami solidarumą.

Paprašiau galimybės kalbėti, nes mane pribloškė mano kolegos Simono Busuttilio nurodyti skaičiai – 800 į Maltą atvykstančių žmonių prilygsta 120 000 per dieną atvykusiųjų į Prancūziją. Maltos ir Lampedūzos problemos yra Europos problemos.

Daug kalbėjau apie solidarumo idėją vykstant diskusijoms dėl Lisabonos sutarties. Šiame Parlamente turime aptarti solidarumo sąvoką, nes baiminuosi, jog šiuo metu Europos Sąjunga nerodo solidarumo ne tik šiuo sudėtingu klausimu, bet ir kitais klausimais. Mes, kaip Parlamentas, turime imtis jį spręsti ir Europos Sąjungoje atkurti solidarumą.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, ši padėtis iš tiesų sunki. Žinoma, Šiaurės Afrika susidūrė su sunkumais. Šiuo metu Šiaurės Afrikos, ypač Tuniso ir Egipto, žmonės mėgina sukurti naujas demokratiškas valstybes, kuriose būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir teisinė valstybė. Jie rengiasi rinkimams, kurie vyks šią vasarą. Turėtume padaryti viską, kad juos palaikytume siekiant šių fantastinių tikslų.

Kaip žinote, Komisija rengia kaimynystės strategijos pataisą, kurią pateiks Tarybai. Į ją bus įtraukta parama demokratijai, ekonominiam vystymuisi, augimui ir darbo galimybėms, taip pat joje bus aptartas judumo aspektas. Tai išbandymas, reikalaujantis mūsų palaikymo.

Sunkumų yra ir Libijoje, kur dėl padidėjusio smurto susidarė labai nesaugi padėtis, verčianti daugelį žmonių bėgti iš šalies. Tai išbandymas Europos migracijos politikai. Ilgainiui reikia suformuluoti visapusiškesnį požiūrį šiuo klausimu, kaip ir pabrėžė F. Provera savo pranešime, į kurio indėlį bus atsižvelgta.

Per trumpą laikotarpį, žinoma, reikia užbaigti prieglobsčio teisės aktų rinkinį. Patikėkite, ponia F. Keller, mes mėginame tai padaryti. Aš vis dar tikiuosi, kad su Europos Parlamento pagalba ir įvairių pranešėjų pastangomis parengti rinkinį ir užbaigti derybas su Parlamentu šį darbą galėsime užbaigti iki šių metų pabaigos.

Lampedūza ir Malta patiria sunkumų. Norėčiau paneigti kai kuriuos teiginius, kad Komisija, arba Briuselis, nepadėjo Italijai. Iš tiesų Italijai pasiūlėme pagalbą. Likusiam laikotarpiui dabartinio ilgalaikio biudžeto nacionaliniame pakete Italijai numatyta 171 mln. EUR. Dalis šių Italijai skirtų lėšų nebuvo panaudotos, su Italijos institucijomis dirbome beveik kasdien, kad priimtume sprendimą, kaip perskirstyti programos finansavimą, kad būtų galima skirti lėšų padėčiai Lampedūzoje suvaldyti.

Be to, Italijai pasiūlėme pagalbą, kad būtų galima kompensuoti dalį migrantų perkėlimo viduje išlaidų. Turime parengtą FRONTEX operaciją „Hermes“, bet norėčiau priminti, kad FRONTEX veikla priklauso nuo valstybių narių skiriamų išteklių, o jie visai netrukus baigsis. Turime atsakymą, kad veikia Europolas. Su Tunisu vedame derybas, kad rastume sprendimą dėl organizuoto, oraus, savanoriško žmonių, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos, grąžinimo. Padedame Tunisui kovoti su prekybos žmonėmis tinklais ir ieškome būdų padėti stiprinant sienų kontrolę. Tai tvirtesnės partnerystės judumo srityje dalis.

Dauguma pabėgėlių apsistojo Tunise ir Egipte. Kaip minėjau, Libiją paliko daugiau nei 400 000 žmonių. Dauguma jų buvo repatrijuoti. Daugiausiai tai Tuniso ir Egipto gyventojai, bet yra ir kitų maždaug 30 skirtingų šalių, daugiausia Afrikos, gyventojų. Yra žmonių ir iš Bangladešo, Irako, Afganistano ir pan.

Padedant Europai ir valstybėms narėms išties solidariai bendradarbiaujant su Tunisu ir Egiptu, dauguma šių žmonių buvo repatrijuoti. Bet šiek tiek žmonių dar liko. Lankiausi šiose pabėgėlių stovyklose vos prieš kelias dienas. Tuniso gyventojų ir tarptautinių organizacijų, pvz., UNHCR, bendradarbiavimas daro įspūdį. Tačiau ten dar yra keletas žmonių, keli tūkstančiai atsidūrusiųjų sunkioje padėtyje. Jie negali grįžti namo. Reikia jiems padėti. Juos reikia perkelti Europoje. Man labai sunku paaiškinti šiems Somalio gyventojams, kad jie negali atvykti į Europą, nes nesutarėme dėl deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų. Todėl raginus jus ir Tarybą susitarti šiuo klausimu, nes mes iš tiesų galėtume įgyvendinti Europos perkėlimo programos tikslą ir padėti šiems tuščiomis atvykstantiems žmonėms.

Be to, matome, kad šiuo metu pabėgėliai atvyksta į Europą – į Lampedūzą ir į Maltą. Aiškiai suprantu, kad tokiai mažai salai kaip Malta tenka milžiniška našta. Gali būti, kad atvyks daugiau žmonių. Gali būti, kad daugeliui jų reikia tarptautinės apsaugos. Kol Libijoje nesiliaus smurtas, didės rizika, kad iš šalies turės bėgti daugiau žmonių.

Šie žmonės – tikras išbandymas Europai. Tikriausiai jiems reikės prieglobsčio. Turime tam tikrų fondų. Veikia tam tikros agentūros. Įgyvendiname tam tikras politikos kryptis, kad pamėgintume padėti šiems žmonėms. Kaip minėjau, galvojame apie galimybę panaudoti laikinos apsaugos mechanizmą. Jį galima aktyvinti esant masiniam žmonių, negalinčių grįžti, srautui. Tačiau tam reikia kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje. Šiuo metu jos nėra. Žinoma, labai atidžiai stebime procesą ir kitą savaitę vėl pateiksime šį klausimą Tarybai. Bet kol aktyvinsime šį mechanizmą, raginu ir raginsiu valstybes nares realiai parodyti solidarumą – ne tik gražiai kalbėti, bet ir veikti.

Reikia rasti sprendimus, kaip padėti Italijai ir Maltai bei galbūt kitoms šalims, kurios patirs sunkumų. Raginu valstybes nares tai padaryti. Europos šalys, kurios atsilieps į šį prašymą, galės pasinaudoti solidarumo fondais. Visa tai kitą savaitę bus svarstoma Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje. Man bus malonu jums pranešti posėdžio rezultatus.

Ponia pirmininke, dėkoju už labai svarbias diskusijas.

  Mario Mauro (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau, kad Komisijos narė C. Malmström kai ką paaiškintų. Komisijos narė minėjo, kad Taryba svarstys Direktyvos 2001/55/EB aktyvinimo klausimą. Kitą savaitę jį aptarsite su Taryba, nes, jeigu teisingai suprantu, šiuo metu mums trūksta kvalifikuotos balsų daugumos.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, galbūt šiuo klausimu kalbėjau neaiškiai. Viskas, apie ką kalbėjau, įskaitant patirtį Egipte ir Tunise, bus aptariama Taryboje kitą savaitę.

Žinoma, padėtis Šiaurės Afrikoje – pagrindinis darbotvarkės klausimas. Savo kalboje miniu šį laikinos apsaugos mechanizmą, bet nežinau, ar bus priimtas koks nors sprendimas. Patys pirmininkai sprendžia, kaip kontroliuoti padėtį, bet mes šią padėtį stebime kas valandą. Tenorėjau pasakyti, kad iki šiol nesusidarė kvalifikuota balsų dauguma, kurios reikia norint aktyvinti šį apsaugos mechanizmą.

  Fiorello Provera, pranešėjas. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, prieš grįždamas prie pranešimo norėčiau atsakyti W. Meyeriui ir R. Tavaresui. Tikrai gerbiu kiekvieno nuomonę, bet nemanau, kad jie nuoširdžiai kalba apie Lampedūzą ir tai, kas vyksta saloje.

Norėjau jiems pranešti, kad per tris naktis į Lampedūzą atvyko 12 000 žmonių. Lampedūza yra nedidelė sala, turinti 6 000 gyventojų, o per tris naktis staiga atvykus 12 000 žmonių salos gyventojų skaičius padidėjo iki 20 000 žmonių. Manau, bet kuriai šaliai sunku priimti tiek daug žmonių per tokį trumpą laiką ir tokioje mažoje saloje, kuri neturi priemonių tokiam atvykėlių skaičiui priimti. Šiuo metu Lampedūzoje yra 1 400 migrantų. Daug nuveikta ir kai tik pagerėjo sąlygos jūroje, migrantai buvo perkelti į kitus centrus, visų pirma šalies pietuose.

Grįžkime prie pranešimo. Norėjau padėkoti skirtingų politinių partijų šešėliniams pranešėjams, kurie pateikė skirtingas savo nuomones ir labai naudingai papildė šį pranešimą. Jie prisidėjo iš esmės, visiškai skaidriai ir išties energingai, taip įkvėpdami mus visus nuo pat pradžių. Taip pat dėkoju Komisijos narei C. Malmström už parodytą entuziazmą dėl pasidalijimo našta principo, kuris turėtų daryti įtaką jos veiklai Komisijoje ir Taryboje. Jeigu ji ir toliau dirbs taip pat entuziastingai, manau, sulauksime rezultatų.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad apibendrinti šią padėtį labai sunku. Kiek ją galima apibendrinti, norėčiau pasakyti, kad jokia politika nebus veiksminga ir visapusiška, kol pasaulio šiaurinėje ir pietinėje dalyse taip smarkiai skirsis išsivystymo lygis, kol smarkiai skirsis demokratinių institucijų kokybė ir kol nebus vienodai gerbiamos žmogaus teisės. Turime imtis veiksmų vykdydami pagrindinę strateginio bendradarbiavimo ir pagalbos politiką, kuri turės įtaką struktūrinėms priežastims, lėmusioms milžiniškus Šiaurės ir Pietų regionų skirtumus. Jeigu pašalinsime šias struktūrines priežastis, visa kita taip pat išsispręs ir pasaulis, kuriame visi gyvename, tikriausiai taps geresne vieta gyventi.

  Pirmininkė. – Bendros diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. balandžio 5 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Giovanni Collino (PPE), raštu. – (IT) Esu labai kritiškai nusiteikęs dėl ES veiksmų migracijos klausimu. Dėl skirtingų Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir kitų valstybių narių, esančių Šiaurės ir Pietų Europoje, interesų Italija atsidūrė labai keblioje padėtyje. Italijos vyriausybei derėtų mažiau delsti ir daugiau veikti, atsisakant priimti migrantus, kol Europa parengs tikrą bendrą imigracijos politiką. Europos Sąjungai reikia bendros prieglobsčio politikos, ja turi būti užtikrinama, kad solidarumo ir pasidalijimo našta principai neliktų tik tušti pažadai, nustatyti dokumentuose. Taip atsitiktų, jeigu Italija siektų viena įveikti pokyčių Šiaurės Afrikoje ir visame Viduržemio jūros regione padarinius. Kol Prancūzija, Vokietija ir Austrija nepriims visų atvykstančiųjų iš Šiaurės Afrikos per jų teritoriją, Italija negali priimti Libijos, Tuniso ir Egipto gyventojų. Kol Briuselis nesuderins migracijos srautų valdymo su Prancūzijos, Vokietijos ir Austrijos, taip pat Italijos ir kitų valstybių narių vyriausybėmis, Italijai derėtų užimti tvirtesnę poziciją nei dabar.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Pranešime dėl migracijos pateikiamas sprendimas, kaip užkirsti kelią migracijos srautams. Pranešėjas mano, kad turėtume užkirsti kelią migracijai investuodami šalyse, iš kurių plūsta migrantai. Tačiau per ekonomikos ir finansų krizę ES negali dideliu mastu finansuoti trečiųjų šalių, nes taip būtų pakenkta Europos piliečių gyvenimo lygiui. Tarp ES ir Afrikos buvo, yra ir bus labai didelių ekonominių skirtumų. Panaikinus šiuos skirtumus, trečiųjų šalių piliečiai nebeturėtų priežasties migruoti į ES, nes mes būtume prisidėję prie ES šalių gyvenimo lygio mažėjimo. Neturėtume apsigauti ir manyti, kad migraciją lemia tik pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai. Didelė dalis migrantų atvyksta į ES tik ieškodami geresnio gyvenimo. Sociologinis tyrimas rodo, kad kuo didesnis migrantų procentas ES, tuo mažiau vietos gyventojai yra patenkinti savo gyvenimu. Jeigu migrantų skaičius viršija tam tikrą procentą, jie praranda norą įsilieti į Europos visuomenę ir, priešingai, kuria ES savo pačių visuomenę. Vykdydama migracijos politiką ES turėtų dėmesį skirti išimtinai žmogaus teisių pažeidimams. Finansiniai ir ekonominiai migrantų šalių ir ES skirtumai neturėtų tapti priežastimi teikti šioms šalims finansavimą. Migracijos prevencijos politiką reikia derinti su migracijos prevencijos prie ES išorės sienų politika.

  Ville Itälä (PPE), raštu. – (FI) Įvykiai Šiaurės Afrikoje paskatino naują migracijos srautą link Europos pietinės sienos. Nors ieškome šios opios problemos sprendimų, reikia išnagrinėti ir jos priežastis.

Arabų diktatūrų žlugimas gali būti vienas iš pagrindinių lemiamų veiksnių pasaulio politikoje nuo tada, kai prieš 20 metų krito geležinė uždanga. Visų pirma tai puiki galimybė įtvirtinti demokratiją ir pilietines teises. Kaip ir visos revoliucijos, ši taip pat yra susijusi su rizika. Kritiškiausiu atveju matyti, kad diktatoriai, kurie piktnaudžiauja savo įgaliojimais, grasina savo pačių piliečiams, kaip tai vyksta Libijoje.

Europa ir jos sąjungininkai negali ir neturėtų nesiimti veiksmų, kol prie jos sienų vyksta neramumai. Turime vieną bendrą misiją – turime padaryti viską, ką galime, kad apgintume nekaltų piliečių, tarp jų moterų ir vaikų, gyvenimus, kai niekas kitas to negali padaryti. Su tuo siejama Šiaurės Afrikos demokratizacija, pagarba žmogaus teisėms ir prasidedantis ekonomikos augimas – geriausias būdas sustabdyti žmonių, besitelkiančių prie Europos pietinės sienos, srautą.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Jau ne viena savaitė, kai tūkstančiai migrantų, bėgančių iš savo šalies, kur vyrauja precedento neturintis politinis nestabilumas, atvykstą į Viduržemio jūros pakrantes, ypač Maltoje ir Lampedūzoje. FRONTEX teisingai pradėjo operaciją „Hermes“, kad padėtų Italijos institucijoms suvaldyti šį masinį migrantų srautą prie Italijos krantų. Valdyti šią humanitarinę krizę turi ne vien tik Italijos institucijos. ES išorės sienų kontrole turi rūpintis visi bendrai, nes tai visos ES išbandymas. Dėl šių trečiųjų šalių piliečių masinio srauto padidės nelegalių migrantų, vykstančių į daugelį valstybių narių, skaičius. Užtenka tik pažiūrėti, kaip Prancūzijos institucijos kasdien sulaiko šimtus nelegalių migrantų, atvykstančių tiesiai iš Italijos. Puikiai žinome, kad tarp šių prieglobsčio prašytojų yra daug ekonominių migrantų, kurie nepastebimai patenka į šiuos mišrius migracijos srautus. Be to, Europa turi labiau stengtis. Valstybės narės turi teikti išteklių FRONTEX, kurių jai reikia misijoms vykdyti. Taip pat reikia labiau bendradarbiauti su Tuniso institucijomis. Tunisas turi įvykdyti savo įsipareigojimus dėl readmisijos.

  Edward Scicluna (S&D), raštu. – Šiuo metu padėtis Libijoje labai neaiški. Aišku tai, kad dėl jos kilo humanitarinė krizė. Kaip paaiškinama šiame pranešime, dėl ginkluotų konfliktų, ypač susijusių su žmogaus teisių pažeidimais, smarkiai padidėja migracijos srautai į kaimynines šalis. Atsižvelgiant į galimą jų masinį pobūdį, ES FRONTEX programa negali būti geriausia priemonė tokiems migracijos srautams suvaldyti. Nuo dabar ES turi parengti ir suplanuoti tinkamą atsaką, taip pat išsamų pasidalijimo našta veiksmų planą, siekiant padėti pabėgėliams persikelti koordinuotai. Šie veiksmai turėtų būti grindžiami solidarumo nuostata, išdėstyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnyje. Galima ginčytis, koks pabėgėlių skaičius turėtų būti, kad padėtį būtų galima apibūdinti kaip ekstremaliąją. Tačiau turime parengti išsamų planą, kuriame būtų nurodytos aiškios kiekvienos šalies ribos, kad ir ES vyriausybės, ir Komisija būtų pasirengusios ir tinkamai pasiruošusios suvaldyti artėjančią krizę. Mane, kaip Parlamento narį iš Maltos, labai liūdina tai, kad Komisija yra akivaizdžiai nepasirengusi suvaldyti krizę, kuri jau seniai buvo neišvengiama.

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE), raštu. – (PL) Pasiūlyme dėl rezoliucijos pabrėžiamas labai svarbus dalykas. Jame ne tik skiriamas dėmesys moterų ir vyrų vienodo vertinimo problemai kaimo vietovėse, bet ir aiškiai parodoma, kad reikia kaimo vietovėse gyvenančioms moterims suteikti tokias pačias galimybes, kokiomis kasdien naudojasi miestų centruose gyvenančios moterys. Manau, iki šiol Parlamente per mažai dėmesio skyrėme kaimo vietovėse gyvenančių moterų socialiniam ugdymui ir profesinės kvalifikacijos kėlimui. Kaimo vietovėse gyvenančios moterys kasdien susiduria su daugeliu ekonominių ir infrastruktūrinių kliūčių, kurios pastebimai apriboja jų galimybes švietimo, sveikatos apsaugos srityse ir, svarbiausia, darbo rinkoje. Juk kaimo vietovėse būna nedaug darbo pasiūlymų ir daugiausia dėl to, kad ekonominiu požiūriu šios vietovės yra gerokai mažiau išsivysčiusios. Todėl svarbu remti kaimo plėtros politiką, gerinant naudojimąsi pažangia infrastruktūra arba sudarant sąlygas pasinaudoti labai išvystytomis informacijos ir ryšių technologijomis. Neabejoju, kad Europos Parlamento nariai taip pat gali nemažai nuveikti, kad kaimo vietovės pasinaudotų civilizacijos pranašumais. Juk galime surengti įvairius rengimo kursus arba dirbtuves, kuriomis galima iš tiesų padėti pasinaudoti ES lėšomis, skirtomis kaimo plėtrai.

20. Vienos minutės kalbos (Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnis)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – vienos minutės kalbos politinės svarbos klausimais.

  Jim Higgins (PPE). – (GA) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga turi siekti iš esmės sumažinti mirtingumo bei sunkių sužeidimų mastą ir padidinti saugumą keliuose.

Nesutinku, jog reikia laukti iki 2033 m., kad įsigaliotų Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimas. Šiuo metu yra sukurtas tik Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimo pavyzdys, bet ką tai iš tiesų reiškia?

Norime apsaugoti besinaudojančiuosius keliais, jeigu yra politinė valia tai padaryti, ir tvirtai manau, kad dabartinėmis šiuolaikinėmis technologijomis galima sutrumpinti laikotarpį iki Direktyvos 2006/126/EB įsigaliojimo. Negalime ilgiau laukti – tai labai svarbu. Komisija turi imtis konkrečių veiksmų.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, demokratija, laisvė, solidarumas ir krikščioniškos idėjos yra bendros Europos Sąjungos vertybės, kuriomis tikiu. Jas pripažino ir grafas János Eszterházy, Slovakijos vengrų politikas, su kuriuo 1947 m. komunistai susidorojo išgalvotų kaltinimų pagrindu ir kuris 1957 m. mirė nukankintas Mírovo kalėjime. Be daugybės kitų nuopelnų, jis buvo vienintelis politikas, kuris, būdamas parlamento nariu, pasmerkė žydų išsiuntimą ir fašistinės Slovakijos parlamente 1942 m. balsavo prieš tai. Vienintelis jo nusikaltimas buvo tas, kad jis tvirtai gynė tuos Slovakijos vengrus, kurie kartu su vokiškai kalbančiais piliečiais buvo masiškai šmeižiami ir neteko pilietybės bei buvo perkelti kitur vadovaujantis gėdingais Benešo potvarkiais. ES turėtų gėdytis to, kad vis dar galioja šie nežmoniški, valstybinį terorą įteisinantys potvarkiai ir vis dar laukiama Jánoso Eszterházy ir šimtų tūkstančių piliečių, kurie neteko savo orumo, reabilitacijos. Raginu savo gerbiamus kolegas Parlamento narius labiau susirūpinti mūsų bendrų Europos Sąjungos vertybių apsauga.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, šiais metais Vengrijos ekstremistų Transilvanijoje surengtoms separatistinėms demonstracijoms, siekiant paminėti Vengrijos nacionalinę dieną, būdingas nerimą keliantis radikalizmas, visų pirma dėl vyresniųjų Vengrijos atstovų ir vieno iš Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų pritarimo ir pareiškimų.

Vengrijai švenčiant kovo 15 d. kasmet kyla pavojus geram rumunų ir vengrų tarpusavio supratimui. Tokiais provokaciniais veiksmais, kaip neseniai įvykdyti Vengrijos ekstremistų veiksmai, kai jie simboliškai pakorė Transilvanijos rumunų 1848 m. kovos dėl savo teisių didvyrį, tik keliamas pavojus taikiam sambūviui.

Griežtai smerkiu tokias ekstremizmo apraiškas. Raginu Rumunijos valdžios institucijas pasirinkti ne politinį bendrininkavimą, bet teisines priemones. Taip pat raginu Europos Sąjungos forumus imtis veiksmų ir sustabdyti etninės neapykantos ir teritorinio separatizmo plitimą regione, kuriam suteikiama puiki galimybė Europos Sąjungos vertybėmis išgydyti praeities žaizdas.

  Alexander Mirsky (S&D). – (LV) Ponia pirmininke, norėčiau pateikti jums klausimą. Ar manote, kad įmanoma Belgijoje uždaryti prancūziškas mokyklas? Arba, tarkime, Prancūzijoje – vokiškas mokyklas? Jūs teisi: tai neįmanoma. Tačiau Latvijoje, kurios 40 proc. gyventojų yra rusakalbiai, tai įmanoma. Šiuo metu Latvijos parlamento nariai nacionalistai ir naciai nori surengti referendumą dėl Latvijos rusiškų mokyklų uždarymo. Tuo pačiu metu ESBO vyriausiasis tautinių mažumų reikalų komisaras Knut Vollebaek atvyko į Latviją ir pranešė, kad jis gali didžiuotis integracija Latvijoje. Ar manote, kad juokauju? Jūs klystate. Tačiau, jūsų manymu, kas nutiks, jeigu Latvijoje bus uždarytos rusiškos mokyklos? Aš jums pasakysiu – Latvijoje kils pilietinis karas. Jeigu Europos Parlamentas šiandien nereaguos į šią atvirą radikalią iniciatyvą, rytoj jau bus per vėlu. Dėkoju.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Ponia pirmininke, negali būti Japonijos branduoline krize pasinaudota manipuliaciniais tikslais: visuomenė tikisi, kad mes reaguosime ir imsimės veiksmų. Pirmiausia turi būti skubiai ir skaidriai atlikti žadėti saugumo bandymai, o iš valstybių turi būti pareikalauta uždaryti pasenusias arba nesaugias elektrines. Pirmieji bandymai turėtų būti atlikti pirmosios kartos elektrinėse, kuriose naudojama tokia pat technologija, kaip ir Fukušimoje. Jau baigiasi jų gyvavimo laikas, ir jos jau yra techniškai pasenusios.

Būtent todėl prašau jūsų pritarti visų baskų šalies institucijų prašymui skubiai uždaryti vieną elektrinę, kuri yra Santa María de Garoña. 80 kilometrų aplink ją gyvena daugiau nei 2 mln. žmonių. Tačiau dar daugiau reikia nuveikti dėl prevencijos miestų planavimo ir civilinės saugos atžvilgiu, dėl saugumo, nusprendžiant, kur įrengti tokius įrenginius, ir dėl Europos Sąjungos protokolo parengimo, kad galėtume imtis veiksmingų, tinkamai parengtų ir skubių bendrų veiksmų, siekdami susidoroti su didžiulio masto katastrofomis.

  Marian Harkin (ALDE). – Ponia pirmininke, Komisijos generalinė sekretorė Catherine Day neseniai apibūdino finansinę pagalbą Airijos bankams kaip „sudėtingą, bet tvarią“. Tai ne finansinė pagalba, o išpardavimas: išpardavimas ES reikalavimu obligacijų turėtojams – vyresniesiems, jaunesniesiems, apdraustiems, neapdraustiems – visų tipų, kategorijų ir klasių obligacijų turėtojams, tuo tarpu Airijos mokesčių mokėtojams užkraunama nepakeliama skola.

Bankams suteiktos finansinės pagalbos vertė – 70 mlrd. EUR, o ką jau kalbėti apie 200 mlrd. EUR skubaus finansavimo iš ECB. Kaip maža sala, turinti 4,4 mln. gyventojų, turi susidoroti su tokia netvarka? Skolos našta vien siekiant išgelbėti bankus kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui Airijoje sudaro apie 160 tūkst. EUR, ir tai neapima palūkanų. Šioks toks palyginimas: jeigu Prancūzijoje – turinčioje 62 mln. gyventojų – kiltų tokia pat bankų krizė, Prancūzijos gyventojų skola sudarytų 1 trln. EUR. Ar Komisija apibūdintų, kad tai „sudėtinga, bet tvaru“?

Galiausiai Catherine Day taip pat neteisi, sakydama, kad tai nėra euro krizė. Jeigu Europos Komisija to nepripažįsta ir nesiims veiksmų, euro zonos, o ne tik Airijos ateitis yra niūri.

  Oriol Junqueras Vies (Verts/ALE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, per dabartinę tarptautinę ekonomikos krizę Katalonija rodo tokius labai teigiamus ženklus, kaip 16 proc. eksporto padidėjimą praėjusiais metais, tačiau ir labai neigiamus požymius, kaip jaunimo nedarbas, kuris viršija 40 proc.

Viena pagrindinių šių sunkumų priežasčių yra tai, kad mūsų šalyje kasmet prarandama mokestinių pajamų, kurios sudaro daugiau nei 10 proc. bendrojo vidaus produkto, tai skaičius, daug didesnis nei turtingiausio Länder parama visai Vokietijos Federacinei Respublikai.

Katalonijos ekonomikos smaugimas turėjo įtakos vienai pagrindinių ekonomikos varomųjų jėgų Pietų Europoje, todėl tai yra ir visos Europos Sąjungos problema.

  Janusz Wojciechowski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, Lietuvoje neseniai buvo priimtas Švietimo įstatymas, kuriuo švietimo sistema taip pakeičiama, kad bijoma, kad Lietuvoje bus uždaryta daugybė – bent jau pusė ar net daugiau – lenkiškų mokyklų. Tai dar vienas lenkų tautinės mažumos, kuri – daugybė jos kartų – daug amžių gyveno šioje šalyje, diskriminavimo pavyzdys. Nustačius draudimą lenkiškomis raidėmis rašyti lenkiškus vardus ir naudoti lenkiškus vietovių pavadinimus, netgi buvo atvejų, kai lenkai buvo nubausti už tai, kad vartojo savo gimtąją kalbą, susiduriame su dar vienu diskriminacijos atveju, šį kartą susijusiu su švietimu.

Dar labiau liūdna dėl to, kad tarp dviejų šalių tautų nėra jokių konfliktų, tačiau Lietuvos valdžios institucijos neatsakingai įžiebė ir kursto šį konfliktą, kuris gali turėti labai žalingų padarinių. Patiriame žmogaus teisių pažeidimų įvairiose vietose visame pasaulyje, o tokie apgailėtini dalykai vyksta čia, Europos Sąjungoje. Jau laikas Europos Sąjungai pažvelgti į šią problemą. Gėda ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. Dėkoju.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Ponia pirmininke, Turkijos ministras pirmininkas pateikė pastabas dėl R. Oomen-Ruijten pranešimo dėl Turkijos pažangos dėl narystės ir pareiškė, kad pranešimas nesubalansuotas ir kad jis pats mano, jog tie, kurie jį parengė, yra nesubalansuoti.

Po kelių dienų Kipro turkų profesinės sąjungos vadovai, susibūrę Briuselyje prie Europos Parlamento, skandavo, kad Turkijos politiniai vadovai ne tik įžeidė EP narius, kurie balsavo už R. Oomen-Ruijten pranešimą; taip pat įžeidžiami Kipro turkai, kurie buvo priversti protestuoti okupuotame Kipre prieš 40 tūkst. Turkijos karių ir daugybės turkų naujakurių taikomą spaudimą. Kalbėdamas per mitingą, Kipro turkų politikas Izzet Izcan pasakė, kad Ankara pažeidė tarptautinę teisę, pakeisdama visą demografinę struktūrą, perkeldama žmones iš Turkijos ir taip keldama pavojų Kipro turkų bendruomenės egzistavimui, ir pabrėžė, kad niekas, kas gerbia žmogaus teises, kaip Europos Sąjunga, negali pakęsti tokių pažeidimų.

Ar mes, Europos Parlamentas, paisysime šio pažeidimo, ponia pirmininke? Raginu jus perduoti šį Kipro turkų protesto klausimą tiek Tarybai, tiek Komisijai, kad jos galėtų imtis atitinkamų veiksmų, kol dar ne per vėlu.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Ponia pirmininke, Šiaurės Afrika po Egipto, Tuniso ir Libijos politinių įvykių skęsta liepsnose. Ši krizė plinta kitose Artimųjų Rytų šalyse, ir dėl to kyla neigiamų, politiškai abejotinų ir dviprasmiškų padarinių. Kartu Vakaruose priimantieji sprendimus suteikė Turkijai nemažą autonomiją, kilo susidūrimų tarp Ankaros ir Izraelio, o Turkijos, Irano ir Brazilijos santykiai tapo sudėtingesni. Be to, Turkija įgijo savarankiškumą JAV politikos Artimųjų Rytų klausimu ir Europos Sąjungos įsipareigojimų dėl būsimos narystės Europos Sąjungoje požiūriu. Tebėra nestabilu buvusiosios Jugoslavijos šalyse, kurios remia nacionalistines grupuotes. Galiausiai, patikimais tarptautinės statistikos duomenimis, musulmonų gyventojų skaičius, kuris dabar yra 1,6 mlrd., iki 2030 m. padidės iki 2,2 mlrd., o Europos gyventojų skaičius sumažės 50 mln.

Mano klausimas toks: ar Europos Sąjungos vadovai supranta, kad Pietų destabilizacija turės neigiamą poveikį tiek eurui, tiek geopolitiniam saugumo sistemos stabilumui Vakaruose?

  Diane Dodds (NI). – Ponia pirmininke, ketinau kalbėti apie Airijoje kilusios finansų krizės poveikį Šiaurės Airijos ekonomikai. Užuot tai dariusi, su didžiuliu gailesčiu informuoju šį Parlamentą apie siaubingą ir žiaurų Šiaurės Airijos policijos tarnybos nario nužudymą. Dvidešimt penkerių metų policininkas Ronan Kerr šeštadienio popietę mirė nuo respublikonų teroristų rankų.

Policininkas R. Kerr, katalikas policijos pareigūnas, buvo nužudytas, kai šeštadienį, jam vykstant į darbą, sprogo po jo automobiliu pritvirtinta judesio bomba. Jis mirė vietoje. Raginu šį Parlamentą pasmerkti šį siaubingą įvykį ir pareikalauti sustabdyti tokius smurtinius veiksmus, kuriais respublikonai teroristai siekia sugrąžinti Šiaurės Airiją į jos tamsią praeitį ir sužlugdyti politinį procesą.

Nuo 2007 m. respublikonai teroristai po asmeniniais policijos pareigūnų automobiliais padėjo tuzinus judesio bombų. Laimė, dauguma jų nesprogo. Esu tikra, kad jūs taip pat prisidėsite prie manęs ir paprašysite, kad visa su nužudymu susijusi informacija būtų pateikta policijai. Vietos bendruomenėje yra žmonių, kurie turi informacijos apie siaubingą policininko R. Kerro nužudymą. Jie turi imtis veiksmų ir patraukti šiuos žudikus baudžiamojon atsakomybėn, o ne slėpti juos. Jie turi padaryti tai dėl mūsų šalies ateities ir gerbdami drąsų policijos pareigūną, jo gedinčią motiną ir šeimą. Taip pat mane stebina tai, kaip kai kuriems šio Parlamento nariai neparodė pagarbos, kai buvo sakoma ši kalba.

  Konstantinos Poupakis (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, ratifikuodamos JT neįgaliųjų teisių konvenciją, 27 valstybės narės įsipareigojo nustatyti vienodas teises, vienodą traktavimą ir vienodas galimybes, taip užtikrindamos, kad šie piliečiai galėtų būti tikri visuomenės nariai. Tačiau, kaip matėme, tai taikoma ne visiems. Apie 30 mln. Europoje gyvenančių aklų žmonių savo kasdienėje veikloje susiduria su tokiais didžiuliais sunkumais, kaip apsipirkimas, nes jie turi pasikliauti kitais žmonėmis, kurie jiems pasako, kas yra pakuotės viduje.

Todėl norėčiau paraginti Komisiją pradėti plačias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis dėl savanoriškos produktų ženklinimo sistemos Brailio raštu patvirtinimo ir kartu prašau čia esančių kolegų Parlamento narių tam pritarti – pasirašyti raštišką pareiškimą Nr. 14.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, praėjusio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadomis tikrai nesuteikiama papildomo užtikrinimo. Aiškia nuostata dėl galimybės valstybei narei restruktūrizuoti skolą po 2013 m. yra akivaizdžiai nukrypstama nuo pradinės Europos Sąjungos pozicijos, kai kilo krizė, kad bet kokia kaina turi būti vengiama skolų restruktūrizavimo. Graikijoje jau vėl kilo diskusijos tarp žymių tarptautinio lygmens ekonomistų ir rinkose.

Kas nutiko, kad ši pozicija buvo pakeista? Buvo dedamos visos pastangos, tinkamai panaudotos visos lėšos; galbūt tiesiog neliko ryžto. Tiesa ta, kad prognozės ir skaičiavimai nėra patvirtinti. Graikijoje ekonomikos nuosmukis didėja, o ne mažėja, vyriausybės išlaidos sudaro -9 proc., nors, remiantis 2011 m. memorandumu, turėtų sudaryti +8,5 proc., o blogiausia tai, kad nedarbo lygis jau pasiekė 15 proc.

Yra tik vienas atsakymas: augimas. Ar yra kokių nors augimo ženklų? Ne, nėra; mums reikalinga augimo politika, o ne pakeitimai ir kalbos apie restruktūrizavimą.

  András Gyürk (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, Vengrijos pirmininkavimas ES jau įpusėjo, todėl verta įvertinti pasiektus laimėjimus. Didžiulis laimėjimas yra tai, kad neseniai iš esmės pasiektas susitarimas su Taryba dėl šešių pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių aktų rinkinio, siekiant pagerinti ekonomikos valdyseną. Parlamentui skubiai priėmus naujus teisės aktus, gali būti iš esmės pagerintas Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumas. Per vasario mėn. vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl energetikos taip pat pasiektas tikras laimėjimas. Sustiprinus bendrą energijos rinką ir infrastruktūros plėtrą, galiausiai gali būti sukurta Europos Sąjungos energetikos politika. Be to, buvo sudaryti labai svarbūs susitarimai dėl bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos.

Žinoma, vis dar lieka tokių atvirų klausimų, kaip ES romų strategija. Ją priėmusi, ES galiausiai prisiims oficialią atsakomybę ir dėl romų padėties skirtumų panaikinimo. Ponios ir ponai, Vengrijos pirmininkavimo Tarybai sėkmė reiškia ir Europos sėkmę. Būtent dėl šios priežasties prašau jūsų ir toliau savo balsais pritarti bendrų tikslų siekimui. Ponia pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę pateikti savo poziciją.

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, kaip ir D. Dodds, ketinau kalbėti apie ekonomiką, tačiau, deja, viską pakeitė siaubingas ir beširdis jauno kataliko policijos pareigūno Šiaurės Airijoje nužudymas. Manau, svarbu, kad šis Parlamentas suvoktų šios tragedijos baisumą Airijos salai ir ją patyrusiai šeimai.

R. Kerr tik gruodžio mėn. baigė savo pirmuosius mokymus; jam buvo tik 25 metai, o po jo automobiliu sprogo bomba. Mane labai paveikė jo mamos vakar per Motinos dieną pasakyti žodžiai, kai ji paragino katalikus neatsisakyti stoti į Šiaurės Airijos policijos tarnybą tokiu metu, kai, kaip ji sakė, dėl savo šalies gerovės siekiame užtikrinti neutralias policijos pajėgas. Ji paragino visus katalikus dėl šios žmogžudystės to neatsisakyti. Ji sakė, kad visi turime būti ryžtingi, turėti viltį ir siekti lygybės.

Taip pat pacituosiu jos žodžius apie jos liūdesį: „Nebenorime grįžti į niūrias baimės ir teroro dienas. Taip didžiavomės Ronanu ir tuo, dėl ko jis kovojo. Neleiskime jo mirčiai tapti beprasmei.“

Tie, kurie jį nužudė, dar neprisipažino tai padarę. Tie, kurie žino tuos asmenis, arba kiti, kurie įvykdė žmogžudystę, turi pareigą atvykti ir pateikti įrodymus Šiaurės Airijos policijos tarnybai. Europa palaikė taikos procesą, ir mūsų pareiga tai tęsti.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, Rumunijoje galioja įstatymas, kuriuo numatoma, kad turėtų būti padidintas mokytojų darbo užmokestis, nes jis labai mažas. Rumunijos parlamentas patvirtino šį įstatymą ir dėl jo balsavo, tačiau jis nėra niekaip įgyvendinamas. Mokytojų teisės buvo apgintos teisme, remiantis konkrečiais teismo sprendimais, tačiau vyriausybė neketina įgyvendinti šio įstatymo. Todėl ji kuria naują įstatymą, kuriuo nustatoma aukščiausia mokytojų darbo užmokesčio riba. Tai ne tik pavojus demokratijai ir žalingas būdas veikti demokratinėms valstybės institucijoms. Tai daug daugiau. Taip keliamas pavojus strategijos „Europa 2020“ darbotvarkės tikslams.

Visi žinome, kad, norint užtikrinti tvarų atsigavimą po krizės, mums reikalingas švietimas ir įgūdžiai. Siekiant sukurti žiniomis ir moksliniais tyrimais pagrįstą ekonomiką, mums reikalingi jauni žmonės, kurie būtų labai gerai parengti, mokytojai, kuriems būtų labai gerai mokama, ir tvirta ir veiksminga švietimo sistema.

  Claudiu Ciprian Tănăsescu (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, dėl nekompetentingos administracijos ir siaubingos T. Băsescu-Boc režimo vykdytos ekonominio vandalizmo politikos Rumunijos sveikatos priežiūros sistema, visų pirma sveikatos draudimo sektorius, pasiekė žemiausią lygį. Tiek medicinos darbuotojų, kurie dirba šioje sistemoje, tiek pacientų, kurie turėtų ja naudotis, padėtis tapo tokia, kad su jais elgiamasi nepaisant jokių padorumo ir žmogaus orumo ribų.

Yra būdų pagerinti ir ištaisyti šią padėtį, tačiau dabartinė vyriausybė jų nepaiso. Neseniai buvo įsteigti fondai šeimos gydytojų profesinės sąjungos organizacijoms ir Deputatų rūmų Sveikatos komiteto bendradarbiavimui skatinti, tikintis per būsimas diskusijas su Sveikatos ministerija ir Nacionaliniu sveikatos draudimo biuru pasiekti geresnių rezultatų.

Norėjau atkreipti Europos Parlamento dėmesį į šią padėtį, nes jeigu žlugs ir šie Rumunijos parlamento remiami veiksmai, tai bus dar vienas daugybės piktnaudžiavimo valdžia Rumunijoje atvejų įrodymas ir įrodymas, kad joje nebetaikomas demokratinis valstybės valdžios atskyrimo principas.

  Antonio Masip Hidalgo (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau priminti praėjusią savaitę sosto įpėdinio Felipe de Borbóno, kuriam skirtas istorinis mano regiono – Astūrijos kunigaikštystės – titulas, per Velso princo priėmimą Madride išreikštą susirūpinimą.

Princas Felipe visiškai pagrįstai paragino Ispanijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybes išspręsti žalingą Gibraltaro konfliktą. Tai svarbus priminimas, kurį palankiai vertinu, kaip sakau, būdamas Europos Parlamente.

Ispanijai ir Jungtinei Karalystei esant pavyzdingoms demokratinėms valstybėms narėms, Didžiosios Britanijos tebevykdoma Gibraltaro okupacija XXI amžiuje yra netoleruotina. Remiantis teise, jokia vienos suverenios valstybės vykdoma kitos valstybės okupacija nėra priimtina.

Šiaurės Kipro – regiono, kuriame neseniai lankiausi, – okupacija, pažeidžiant Kipro teritorinį vientisumą, taip pat tikrai nėra priimtina.

  Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga nori tapti konkurencingiausia ekonomika pasaulyje. Kad tai pasiektume, turime investuoti į savo ateitį, o mūsų ateitis, mano nuomone, yra jaunimas ir jo švietimas. Sakoma, kad kai kas nors ko nors nori, ieško tam priežasčių, o kai kas nors ko nors nenori, ieško būdų išvengti priežasčių nustatymo.

Mano nuomone, Europos Sąjunga šiuo metu ieško priežasčių pasakyti, kodėl negalime skirti didesnio finansavimo švietimui, ir dažnai labai mėgstame pabrėžti, kad kilo krizė ir turime susidoroti su jos padariniais. Kadangi dabar aptariame būsimą ES septynerių metų laikotarpį ir būsimą finansavimą bei biudžetus, manau, kad turėtume pateikti aiškų klausimą: kiek ketiname investuoti į švietimą ir į savo ateitį? Taip pat būtinai turime išgirsti, ką šioje srityje nori daryti Taryba ir Komisija.

Taip pat, žinoma, negalime toleruoti to, kas vyksta kai kuriose valstybėse narėse, kurios perkelia finansavimą iš švietimo į kitas sritis, kaip, pvz., vyksta mano šalyje. Mano nuomone, tai neteisinga. Taip pat turime suvokti, kad investicijos į ateitį yra vienintelis būdas pasiekti tai, ką iš tikrųjų norime pasiekti.

  Ramon Tremosa i Balcells (ALDE). – Ponia pirmininke, šiandien noriu pasmerkti agresijos prieš vieną iš Europos Sąjungos ramsčių – vidaus rinką ir laisvą prekių ir asmenų judėjimą – aktą. Neseniai Katalonijos mėsos pramonės federacija ir tam tikri Katalonijos laikraščiai pranešė, kad Prancūzijoje iš Katalonijos atvykstantys sunkvežimiai buvo prancūzų ūkininkų užpulti ir apgadinti. Prancūzų piketuotojai visiškai sugadino kai kurių sunkvežimių vežamus mėsos produktus.

Nuo 2011 m. pradžios šie agresijos aktai buvo įvykdyti jau du kartus. Paskutinis įvykis nutiko prieš keletą savaičių, kai prancūzų piketuotojai sustabdė vieną pilną mėsos sunkvežimį iš Katalonijos, užpuolė vairuotoją ir tada dyzelinu apipurškė daugiau nei 20 tūkst. kilogramų šviežios mėsos.

Šis kai kurių Prancūzijos ūkininkų sąjungų spaudimas, kai sunaikinami ne iš Prancūzijos atvežami produktai, turėjo labai greitą poveikį Katalonijos mėsos pramonės klientams ir dėl to jos pardavimas sumažėjo 50 proc. Pateikiau rašytinį Parlamento nario klausimą Komisijai, tikėdamasis, kad Europos Sąjunga sustabdys šią nepriimtiną agresiją.

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, Europoje kultūrų įvairovė yra vertybė, kuriai apginti visi turime imtis veiksmų. Tačiau ne visada taip buvo daroma. Mūsų žemyne yra daugybė išskirtinių kultūrų, kurioms kyla grėsmė išnykti. Csango vengrai Rumunijos Moldovos regione taip pat yra viena tokia bendruomenė, kuriai kyla grėsmė. Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. 1521/2001 raginama išsaugoti šią csango mažumos kultūrą, taip pat nurodomos konkrečios priemonės. Nors priėmus rekomendacijas per praėjusį dešimtmetį buvo imtasi veiksmų šiuo klausimu, padėtis tikrai nėra patenkinama. Europos Taryba neturi savų Europos Sąjungos teisės aktų arba atskaitomybės mechanizmų, kuriais būtų įmanoma užtikrinti teisės aktų laikymąsi ir veiksmingą Europos Sąjungos veikimą. Europos Taryba yra ES priekyje daugybe klausimų, susijusių su aukšto lygio žmogaus teisių užtikrinimu, tačiau jos rekomendacijomis ir sutartimis negalima pasiekti norimo rezultato. Jeigu Europos Sąjunga rimtai vertinta kultūrų ir kalbų įvairovės gerbimo principą, kurio laikytis raginama ir ES Sutarties 3 straipsnyje, turi būti daroma viskas, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas šio principo taikymas konkrečiais atvejais. Pradėkime nuo csango vengrų kultūros Moldovoje.

  Rosa Estaràs Ferragut (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, sausio mėn. Europos Komisija patvirtino mokyklos nebaigimo problemos sprendimo strategiją kaip svarbų indėlį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir siekiant visoje Europos Sąjungoje kovoti su mokyklos nebaigimo problema bei sumažinti jos mastą bent 10 proc.

Keista, kad šioje strategijoje nekalbama apie neįgaliuosius, ir būtent todėl norėčiau pasinaudoti šia minute kreipimuisi pateikti, nes gegužės 2 ir 4 d. Briuselyje susitiks visų valstybių narių švietimo ministrai, kad aptartų pasaulines strategijas šiuo klausimu.

Norėčiau paprašyti į šią strategiją įtraukti neįgaliųjų klausimą, nes šiai asmenų grupei visoje Europoje labai svarbu išeiti tęstinį mokymą ir, vadinasi, sugebėti patekti į darbo rinką. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnyje teigiama, kad neįgalieji jokiomis aplinkybėmis negali būti šalinami iš bendros švietimo sistemos.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

21. Moterų vaidmuo žemės ūkyje ir kaimo vietovėse (trumpas pristatymas)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – E. Jeggle Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu pateiktas pranešimas dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse (2010/2054(INI)) (A7-0016/2011).

  Elisabeth Jeggle, pranešėja. – (DE) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, kaip savo iniciatyva parengto Parlamento pranešimo dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse pranešėja, turėjau tikslą surengti plačius viešus debatus, siekdama suteikti daugiau matomumo ir reikšmės svarbiam įvairiapusiam moterų vaidmeniui kaimo vietovėse.

Visuose regionuose užtikrinti lygiavertes gyvenimo sąlygas tebėra svarbi Europos Sąjungos kaimo politikos užduotis siekiant išvengti vienpusio labai apgyvendintų miesto vietovių vystymosi ir kad net kaimo vietovėse žmonės galėtų likti ir jų gyvenimas sėkmingai klostytųsi. Per pastaruosius dešimtmečius bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) buvo siekiama teigiamo ekonominio žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi. Ateityje bus vis labiau siekiama kurti ir remti į ateitį orientuotas kaimo vietoves.

Tam reikės naujų visų suinteresuotųjų šalių pastangų ir strategijų. Kaip niekada anksčiau bus būtina atsižvelgti į kaimo vietovių moterų poreikius ir išnaudoti jų galimybes. Patirtis rodo, kad visų pirma kaimo vietovėse gyvenimo kokybė ir ekonomikos stiprumas susijęs su moterų buvimu ir jų dalyvavimu daugybėje veiklų. Pastaraisiais metais tapo akivaizdu, kad esminė pažanga kaimo visuomenėse iš esmės padaryta dėl moterų ir jų projektų rėmimo. Tokios išvados padarytos remiantis patirtimi, įgyta visuose Europos regionuose teikiant tokią paramą pagal BŽŪP antrąjį ramstį ir įvairius kitus ES finansavimo planus.

Tačiau moterys atlieka svarbų vaidmenį ir žemės ūkyje. Tai sektorius, kuriame moterys pastaraisiais metais iš esmės prisidėjo prie verslo įvairinimo ir prisitaikymo prie rinkos, taip skatindamos praktiškai pasinaudoti sektoriaus daugiafunkcionalumu. Be savo pačių gaminamų maisto produktų, žemės ūkio įmonės taip pat siūlo naujoviškų produktų ir paslaugų. Čia pateiktos ekonomikos galimybės gali būti dar labiau išplėtotos. Šiuo atžvilgiu yra galimybių moterims žemės ūkyje suteikti praktinės paramos priemonių. Turi būti daug labiau atsižvelgiama į moterų plataus masto profesinius įgūdžius, interesus ir pasiekimus. Tuo tikslu raginame visų pirma moteris visapusiškai pasinaudoti ištekliais, kuriais remiamas ūkininkavimas kaip gyvenimo būdas ir verslo rūšis. Ūkininkaujančios moterys nori savo teisių ir pareigų, kurios būtų tokios pat kaip ir jų bendra atsakomybė už žemės ūkio veiklą, įskaitant tinkamą atstovavimą jų interesams žemės ūkio institucijose. Labai svarbu visoms žemės ūkyje dirbančioms moterims užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą.

Po intensyvaus dialogo balsuojant Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete mums pavyko patvirtinti pranešimą tik vienam balsavus prieš. Rytojaus balsavimui per plenarinį posėdį nebuvo pateikta nė vieno pakeitimo. Tai rodo, kad pasiekėme labai gerą kompromisą, kuris priimtinas visoms frakcijoms. Vienbalsiai pabalsavus pranešimui būtų suteikta reikiama svarba, – tikiuosi, – kad Komisijoje ir Taryboje jam būtų skirta pakankamai dėmesio. Norėčiau padėkoti savo kolegoms Perlamento nariams, visų pirma šešėliniams pranešėjams, už jų tikrai puikų bendradarbiavimą.

Svarbus moterų vaidmuo žemės ūkyje ir kaimo vietovėse turi būti tinkamai įvertintas artėjančiose diskusijose apie BŽŪP ateitį po 2013 m. Esu tikra, kad mūsų pranešimas bus svarbus pagrindas šioms svarbioms diskusijoms ir kad jis turės teigiamą reikšmę per būsimas finansines diskusijas.

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, sveikinu Elisabeth Jeggle, puikiai padirbėjusią rengiant šį pranešimą ir nuolat dirbančią šioje srityje jau daugybę metų, kiek ją pažįstu. Tai, kad dėl šio svarbaus pranešimo nėra pateikta jokių pakeitimų, yra jos darbo pagyrimas.

Per trumpą savo turimą laiką noriu atkreipti dėmesį į kai kurias jo dalis. Palankiai vertinu 4 dalį apskritai dėl tinkamo žemės ūkio biudžeto svarbos ir 10 dalį dėl naujų technologijų kaimo vietovėse bei būtinybės padidinti plačiajuostės prieigos galimybes. Manau, kad 34 dalis labai svarbi. Moterims visose politinėse, ekonominėse ir socialinėse žemės ūkio sektoriaus institucijose turėtų būti deramai atstovaujama, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų aspektus. Tai tikrai svarbu, ir apgailestaudama turiu pasakyti, kad žemės ūkio organizacijose, deja, yra per daug vyrų. Turime atkreipti dėmesį į šį klausimą.

Galiausiai Komisija turi žinoti, kad dabartinė ūkininkaujančių vyrų ir moterų problema yra nežinia dėl diskusijų dėl BŽŪP reformos. Nerimauju, kad kai kurie ūkininkai bando antrą kartą numatyti šių reformą rezultatus ir kad jie gali patirti papildomų išlaidų, ir tai jiems bus našta. Prašau jūsų perduoti šį klausimą Komisijai.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, pagrindinė kaimo vietovių moterų problema yra darbo vietų trūkumas. Darbo vietų trūkumas reiškia, kad vyresnio amžiaus žmonių pajamos yra mažos, o dėl to padidėja skurdo rizika. Be to, vaikų švietimas ir sveikatos priežiūros paslaugos kaimo vietovėse yra esminė šių bendruomenių gyvenimo dalis.

Pagrindinės kaimo vietovių infrastruktūros nepatikimumas reiškia, kad verslininkai mažiau suinteresuoti plėtoti ūkius ir gamybos padalinius šiose vietovėse. Raginu valstybes nares naudotis struktūriniais fondais pagrindinės infrastruktūros trūkumui kaimo vietovėse kompensuoti ir įgyvendinti politiką, kuria būtų padidintos galimybės visiems naudotis viešąja infrastruktūra. Raginu Komisiją ir valstybes nares laikytis savo įsipareigojimo kaimo vietovėse pagerinti plačiajuostės prieigos infrastruktūrą kaip priemonę jų konkurencingumui skatinti.

Dėl šeimų turizmo įmonėmis pagrįsto kaimo turizmo sukuriamos darbo vietos, tampa įmanoma suderinti įsipareigojimus šeimai su darbu, o kaimo gyventojai paraginami likti kaime.

  Marian Harkin (ALDE). – Ponia pirmininke, palankiai vertinu šį laiku pateiktą Elisabeth Jeggle pranešimą ir dėkoju jai už gerą bendradarbiavimą.

Nedaug žmonių supranta, kad 42 proc. reguliariai dirbančiųjų žemės ūkyje yra moterys ir kad trys iš dešimties žemės ūkio valdų ES valdomos moterų. Kad moterys ir šeimos liktų kaimuose ir padėtų žemės ūkyje siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, turi būti teikiamos įvairios paslaugos ir galimybės užtikrinti normalų kasdienį gyvenimą. Šios paslaugos turėtų apimti tokius dalykus kaip sveikatos priežiūros ir priežiūros paslaugas, švietimą, laisvalaikį, transportą ir plačiajuostę prieigą.

Svarbu, kad visos paslaugos būtų orientuotos ne tik į rinką. Taip pat žemės ūkyje dirbančioms moterims turi būti suteiktas tinkamas socialinis draudimas, kad galėtų būti užtikrinta jų ateitis ir pensijos. Taip pat svarbu palengvinti moterims įgyti verslumo įgūdžių, be to, svarbu jas įtraukti į sprendimų priėmimo procesą vietos ir regionų lygmeniu, ūkininkavimo organizacijose ir iš tikrųjų visose sprendimų priėmimo institucijose. Tai turės didžiulį poveikį ir taip bus padedama užtikrinti būsimą moterų vaidmenį žemės ūkyje.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, moterų padėtis žemės ūkyje ir kaimo srityje atspindi ir yra paveikta smarkios krizės, į kurią kaimo vietovės pateko dėl tokios dabartinės politikos kaip bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir kt. Moterys visose Europos Sąjungos šalyse sudaro 42 proc. žemės ūkio darbuotojų. Didžioji dauguma šių moterų dirba šeimos ūkiuose. Todėl tai, kad buvo uždaryta šimtai tūkstančių mažų ir vidutinių ūkių, ir pats šeimų ūkininkavimo žlugdymo procesas, pradėtas vykdyti dėl BŽŪP reformų, joms turėjo didelį poveikį. Kaip ir kitose veiklos srityse, joms ypatingą poveikį turi nedarbas, neužtikrintos darbo vietos, maži darbo užmokesčiai ir skurdas. Visa tai dar labiau pablogina antisocialinė politika, vykdoma krizės dingstimi.

Todėl nepakanka gerų žodžių ir pareiškimų apie gerus norus. Būtina nutraukti šią politiką, pripažinti moterų vaidmens, jų teisių ir lygybės vertę, taip pat, be kita ko, pripažinti su kaimo ištekliais, sveikata, švietimo ir pagalba šeimai susijusių paslaugų tinklo svarbą ir jį sustiprinti. Taip pat svarbu užtikrinti kultūrinę ir laisvalaikio veiklą bei kovoti su įvairiomis asimetrijomis ir dykumėjimu.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE). – (RO) Ponia pirmininke, aš manau, kad pačios svarbiausios pranešimo dalys yra tos, kuriose kalbama apie gyvenimo sąlygas kaime, ir norėčiau pateikti keletą pastabų šiuo klausimu.

Pirma, modernizuojant kaimus svarbų vaidmenį atlieka Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai. Šis fondas turi būti tinkamai finansuojamas, ir juo, kaip būsimos bendros žemės ūkio politikos dalimi, turi būti padedama sumažinti skirtumus tarp kaimo vietovių ir miesto teritorijų. Antra, manau, kad turime pradėti nuo esminės fizinės infrastruktūros modernizavimo, visų pirma naujose valstybėse narėse. Tai be jokių išimčių turi likti EŽŪFKP dalimi.

Mano paskutinė pastaba susijusi su kaimo gyventojų senėjimu. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti, viena, ankstyvo ūkininkų ir ūkių darbuotojų išėjimo į pensiją ir, kita, jaunų žmonių įtraukimo į verslą programų svarbą.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti E. Jeggle dėl šiame pranešime įtvirtinto požiūrio.

Manau, kad svarbu pripažinti reikšmingą moterų vaidmenį, atliekamą žemės ūkyje, tiek pirminės gamybos, tiek ekonominės veiklos ūkiuose ir kaimo vietovėse įvairinimo atžvilgiu.

Manau, kad turime atkreipti dėmesį į aukštą skurdo ir izoliavimo lygį, kuris daro poveikį kaimo moterims, taigi pabrėžiu būtinybę imtis veiksmingų priemonių ir užtikrinti moterims žemės ūkyje lygias galimybes kaip pagrindinį bendros žemės ūkio politikos tikslą. Šiuo atžvilgiu svarbu pagerinti kaimo vietovėse gyvenančių moterų gyvenimo kokybę, suteikiant joms lengviausiai prieinamą teisę į švietimą ir profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, veiksmingas vietos viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, jau nekalbu apie infrastruktūrą ir paramos vaikams ir šeimoms paslaugas.

Norėčiau pabrėžti, kad kaimo vietovių moterų naudojimasis lygiomis galimybėmis apima jų skatinimą atlikti aktyvesnį vaidmenį tiek žemės ūkyje, tiek kitose ekonominės veiklos srityse, įskaitant žemės ūkio daugiafunkcionalumo apsaugą.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariams, nes buvo būtina pateikti šią temą diskusijoms.

Komisija puikiai žino, kokį svarbų vaidmenį moterys atlieka žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Ji supranta, kad tai yra kaimo plėtros politikos uždavinys. Kaimo plėtrą reguliuojančiuose teisės aktuose numatoma parama daugybėje sričių, kurios yra svarbios kaimo vietovių moterims. Labai mažų įmonių steigimas ir plėtojimas, pridėtinės vertės suteikimas žemės ūkio projektams ir ieškojimas būdų parduoti savo produktus yra tik keli pavyzdžiai.

Kaimo plėtros politikoje taip pat numatomos galimybės padėti vyrams ir moterims suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą. Pvz., remiantis pagrindinių paslaugų priemone gali būti remiamos socialinės įstaigos, pvz., vaikų arba pagyvenusių žmonių dienos priežiūros centrai. Be to, galima remti vietos transporto paslaugas ir mažos apimties infrastruktūrą.

Padėtis valstybių narių kaimo vietovėse labai skirtinga, taip pat moterų galimybių ir reikalavimų joms požiūriu. Valstybės narės ir regionai turi įdėmiai išnagrinėti padėtį ir sudaryti tam pritaikytas, su vietos sąlygomis susijusias priemones, atsižvelgdamos į konkrečias moterims iškylančias problemas. Pvz., valstybės narės gali suteikti moterims pirmenybę dėl tam tikrų priemonių. Be to, valstybės narės gali pasinaudoti finansų inžinerija ir sukurti garantinius fondus, siekdamos padėti moterims gauti paskolą. Moterys turėtų atlikti svarbų vaidmenį ir LEADER programoje, į kurią jos turėtų įtraukti savo konkrečius interesus ir savo konkrečias galimybes, kad galėtų sutelkti vietovės plėtros galimybes.

Komisija sutinka, kad būtų naudinga turėti daugiau duomenų apie moterų padėtį. Tačiau, visų pirma atsižvelgiant į valstybių narių prašymą dėl supaprastinimo, būtų sudėtinga jas įtikinti prisiimti papildomą atskaitomybės naštą. Tačiau dėl tų duomenų, kuriuos galima gauti, statistiniai duomenys turėtų būti pateikti ir išanalizuoti atsižvelgiant į lytį. Komisija kuo labiau įtrauks duomenis apie moteris į strateginių kaimo plėtros gairių įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Vienas labai svarbus veiksnys moterims žemės ūkyje ir kaimo vietovėse skatinti yra keitimasis patirtimi. Šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti dėmesį į Europos kaimo plėtros tinklą ir jo sudedamuosius nacionalinius tinklus. Jais gali būti naudojamasi siekiant pasimokyti iš kitų geriausios praktikos ir būtų pageidaujama, kad šiais tinklais naudotųsi daugiau moterų asociacijų, kad būtų galima įvairių kaimo vietovių moteris susieti vienas su kitomis.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. balandžio 5 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Esu iš Rumunijos, kurioje didelė gyventojų dalis gyvena kaimuose. Būtent todėl žinau, kad mums tikrai būtina skirti didesnį dėmesį moterų padėčiai šiose vietovėse, atsižvelgiant į konkrečias galimybes ir problemas. Kaip Kultūros ir švietimo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto narys, noriu pabrėžti, kad būtina sukurti profesinio mokymo sistemą, kurios pagrindu moterims bus siūlomi derami mokymai, kad jos taptų tiek gamintojomis, tiek verslininkėmis, visų pirma dėl to, kad taip galėtume pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Tai gali būti pasiekta ir suteikiant ūkininkams geresnes galimybes naudotis plačiajuosčio interneto paslaugomis.

Remiant moterų verslumo iniciatyvą, būtų galima suteikti joms pajamų, kuriomis jos užsitikrintų stabilų gyvenimą ir taip joms būtų suteikta ekonominė nepriklausomybė. Taip galėsime panaikinti socialinės atskirties ir skurdo poveikį, kurio padariniai moterims yra neproporcingi.

Šiuo atžvilgiu taip pat kalbame apie būsimą bendros žemės ūkio politikos reformą, ir jos dalį sudarys tai, kad daugiau dėmesio turėsime skirti moterų vaidmeniui ir poreikiams kaimo vietovėse. Išlieka uždavinys gyvenimą kaime ir ūkininkavimą padaryti patrauklesnius, tačiau šiose vietovėse gyvenančioms moterims galima suteikti tikrų galimybių ekonominio ir asmeninio tobulėjimo požiūriu.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Dažniausiai vyrai pasirenka karjerą žemės ūkio sektoriuje, tačiau moterys kaimo vietovėse gyveno nuo neatmenamų laikų ir, deja, jų indėlis niekada nebuvo pakankamai įvertintas. Jų nuoseklūs veiksmai ir ilgalaikis požiūris į daugybę dalykų padeda gerinti gyvenimo ir darbo kokybę kaimo vietovėse. Tačiau joms labai dažnai nėra atstovaujama išteklių planavimo etapu, ir šiuo požiūriu, atsižvelgus į ūkininkaujančių moterų poreikius, kaimo bendruomenėms būtų suteikiama daug naudos. Turėtume užtikrinti, kad moterys žemės ūkyje turėtų galimybę siekti profesinio tobulėjimo ir dėl to joms būtų teikiama tikra parama – švietimas arba taip pat su karjera susiję patarimai. Svarbu pateikti moterims kaimo vietoves kaip patrauklią vietą dirbti, kur galima įgyvendinti tiek šeimos, tiek profesinius planus.

22. ES lėšų panaudojimas branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti naujose valstybėse narėse (trumpas pristatymas)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – M.-J. Marinescu Biudžeto kontrolės komiteto vardu pateiktas pranešimas dėl ES lėšų panaudojimo branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti naujose valstybėse narėse veiksmingumo ir efektyvumo (2010/2054(INI)) (A7-0054/2011).

  Marian-Jean Marinescu, pranešėjas. – (RO) Ponia pirmininke, į trijų valstybių narių, Slovakijos, Bulgarijos ir Lietuvos, stojimo sutartis buvo įtrauktas reikalavimas nutraukti keleto branduolinių reaktorių, kurie nebeatitiko saugumo sąlygų ir nebegalėjo būti nebrangiai atnaujinti, eksploatavimą. Europos Sąjungos teikiama finansine parama nebuvo siekiama padengti visų eksploatavimo nutraukimo išlaidų. Parama buvo skirta priemonėms reaktorių eksploatavimo nutraukimo, priežiūros ir stebėsenos po uždarymo srityse, nuotekų valymo, nuotekų ir panaudoto kuro laikymo ir nukenksminimo, išmontavimo darbų srityse, taip pat energetikos sektoriuje (nebeeksploatuojamų padalinių gamybos pajėgumui pakeisti, energijos tiekimo saugumui ir kitoms priemonėms, kuriomis prisidedama prie būtino energijos infrastruktūros restruktūrizavimo ir atnaujinimo) ir socialiniams padariniams panaikinti (suteikti paramą elektrinių darbuotojams siekiant po uždarymo išlaikyti aukštą saugumo lygį ir juos mokyti atlikti naujas su eksploatavimo nutraukimu susijusias užduotis).

Dėl to, kad finansinė parama buvo skirta nenustačius konkrečios aukščiausios ribos, ir taip buvo netgi patvirtinus eksploatavimo nutraukimo planus ir strategijas, galėtų būti suteikta nauja, papildoma parama. Europos Sąjunga šiai veiklai finansuoti skyrė didžiules pinigų sumas, nuo 1999 m. iki dabar jos sudaro apie 2,8 mlrd. EUR.

Pranešime Europos Komisija ir Europos Sąjungos Audito Rūmai raginami atlikdami būsimus vertinimus išsiaiškinti tokius klausimus: ar Europos Sąjungos skirtos lėšos buvo panaudotos saugiam eksploatavimo nutraukimui užtikrinti; ar eksploatavimo nutraukimu užtikrinamas saugus branduolinių atliekų laikymas; ar trys patvirtintos programos pakankamai koordinuotos, kad, siekiant sumažinti išlaidas, būtų veiksmingai pasinaudota įgyta patirtimi ir vadovaujamasi pavyzdžiu, pagrįstu anksčiau parengtais ir finansuotais projektais; ar dabartiniai planai ir strategijos yra baigti arba ar vis dar įmanoma įtraukti papildomą veiklą ir vėliau suteikti papildomų lėšų; ar vis dar reikalinga papildoma parama energijos projektams arba ar būtina skirti dėmesį eksploatavimo nutraukimo projektams; ir ar šių veiklų finansavimas vis dar turi būti užtikrinamas ES lėšomis.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, trijose ES kandidatėse šalyse, Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje, anksti nutraukus branduolinių reaktorių eksploatavimą buvo užkirstas kelias sudaryti tinkamus nacionalinius fondus visoms su elektrinių eksploatavimo nutraukimu susijusioms išlaidoms padengti, todėl sprendžiant didžiulės finansinės ir ekonominės naštos klausimą Bendrijos parama buvo labai svarbi.

Tačiau ekspertų tyrimai rodo, kad lėšos, kurių reikėjo elektrinių veikimui nutraukti, jau viršijo planuotos ES paramos lygį, greičiausiai ir pradinius skaičiavimus, nors pats eksploatavimo nutraukimas vis dar pradiniame etape. Todėl, ponios ir ponai, eksploatavimo nutraukimas turės būti tęsiamas ir pasibaigus perspektyvinio finansinio plano įgyvendinimui, kuris skirtas laikotarpiui iki 2013 m., todėl manau, kad būtina apsvarstyti papildomų lėšų skyrimą šių trijų elektrinių eksploatavimo nutraukimo projektams.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, Europos Sąjungoje yra 143 branduolinės elektrinės ir, 2010 m. kovo mėn. paskelbtais Energetikos GD duomenimis, branduolinė energija sudaro apie 28 proc. Europos Sąjungos energijos išteklių.

Japonijos įvykiai parodė su branduolinėmis elektrinėmis susijusį pavojų. Ankstyvas branduolinių elektrinių uždarymas ir jų eksploatavimo nutraukimas yra didžiulė finansinė ir ekonominė našta. Būtent todėl Europos Sąjunga gali suteikti finansinę paramą susijusioms valstybėms narėms, turiu omenyje Lietuvą, Slovakiją ir Bulgariją. Trūkstant lėšų eksploatavimo nutraukimo priemonėms, šis procesas bus atidėtas, o tai keltų grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai.

Raginame atitinkamas nacionalines institucijas užbaigti savo detaliuosius eksploatavimo nutraukimo planus, o Komisiją – informuoti apie šį procesą, aiškiai apibūdinti ES finansavimo sritį šiais atvejais ir suteikti detalų ilgalaikį finansinį planą dėl eksploatavimo nutraukimo projektų.

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti savo kolegą ir padėkoti už gerą bendradarbiavimą rengiant šį svarbų pranešimą. Stodamos į Europos Sąjungą trys valstybės narės prisiėmė ekonomiškai ir socialiai sudėtingus įsipareigojimus: pirma laiko uždaryti savo atomines elektrines, neturėdamos tam reikiamų finansinių pajėgumų ir patirties. Europos Sąjunga iš tiesų parodė solidarumą įsipareigodama skirti reikalingą finansinę paramą ne tik uždarymo darbams finansuoti, bet ir prisidėti prie alternatyvių energetikos projektų vystymo bei neigiamų socialinių pasekmių mažinimo. Pritariu, kad išlieka dar neišspręstų klausimų, tokių kaip lėšų paskirstymas konkretiems uždarymo darbams atlikti, sudėtingos valstybių narių administravimo struktūros, dėl kurių galbūt negalima efektyviai įsisavinti skiriamo finansavimo. Manau, kad Europos Komisija turėtų atlikti didesnį koordinuojamąjį vaidmenį norint užtikrinti laiku įgyvendinamą ir saugų šių branduolinių reaktorių uždarymą, skirtų lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti šias valstybes plėtoti alternatyvią energetiką ir naujų darbo vietų kūrimą.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Ponia pirmininke, beveik pusėje Europos Sąjungos valstybių narių teritorijų yra branduolinių elektrinių. Daugybė veikiančių reaktorių yra gana seni, dėl to atsiranda didžiulis poreikis saugumo sumetimais ir siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką išmontuoti kai kuriuos iš šių reaktorių. Kalbant apie naujas valstybes nares, iš kurių reikalaujama nutraukti keleto elektrinių eksploatavimą, mums atrodo tikrai teisinga tai, kad jos gali tikėtis ES paramos tinkamam ir saugiam savo eksploatavimo nutraukimo procesų užbaigimui. Šie procesai turėtų apimti reikiamą priežiūrą ir stebėseną po uždarymo; atliekų perdirbimą, laikymą ir nukenksminimą; įrenginių modifikavimą aplinkos atžvilgiu; ir paramą nebeeksploatuojamų elektrinių energiniam pajėgumui pakeisti, ypatingą dėmesį skiriant aplinkos tvarumui ir energijos vartojimo efektyvumui.

Kaip teisingai teigiama pranešime, turėtų būti visiškai atsižvelgiama į šio proceso socialinius padarinius, darbuotojams užtikrinant darbo vietas, taip pat visas saugumo sąlygas prieš eksploatavimo nutraukimą, jį nutraukiant ir po nutraukimo.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, M.-J. Marinescu pranešime kalbama apie ES finansavimo, skirto sovietinio tipo branduolinių reaktorių eksploatavimui nutraukti, efektyvumą ir veiksmingumą. Po Černobylio avarijos Slovakija visiškai atstatė savo Jaslovske Bohunicės branduolinę elektrinę, pritaikydama naujausius saugumo įrenginius, gautus iš specializuotų Prancūzijos ir Vokietijos įmonių.

Užbaigus plataus masto modernizavimą Tarptautinės atominės energijos agentūros inspektoriai pareiškė, kad Jaslovske Bohunicės branduolinė elektrinė paruošta saugiai veikti daugiau nei 30 metų. Nepaisant to, dėl kaimyninės Austrijos piliečių ramybės ir pasitikėjimo, per ES stojimo derybas Slovakija sutiko anksti nutraukti Jaslovske Bohunicės V1 ir V2 reaktorių, kurie atitiko aukščiausius standartus, eksploatavimą.

Simbolinį ES indėlį padengiant šių reaktorių gamybos nutraukimo išlaidas vertinu tik kaip mėginimą kompensuoti bent jau dalį Slovakijos, kuri neteko galingo ir veiksmingo švarios energijos šaltinio, patirtos žalos, o ne kaip tikrą indėlį siekiant pašalinti šią elektrinę.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Ponia pirmininke, Komisija labai palankiai vertina Parlamento pranešimą savo iniciatyva dėl ES teikiamo finansavimo panaudojimo naujų valstybių narių branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti veiksmingumo ir efektyvumo. Branduolinis saugumas yra ir liks svarbiu ES prioritetu, ir kaip tik todėl Komisija suvokia, kokios svarbios pastangos padėti saugiai nutraukti branduolinių reaktorių, kurie buvo laikomi nebeatnaujinamais, kad atitiktų reikiamo saugumo standartus, eksploatavimą.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad pritariame Parlamentui dėl daugybės jo pranešime išreikštų nuomonių. Sutinkame su tuo, kad valstybėms narėms būtina pateikti detalius eksploatavimo nutraukimo planus, taip pat patikimą ilgalaikį finansų planavimą. Taip pat manome, kad svarbu didžiąją lėšų dalį skirti eksploatavimo nutraukimo veiklai, o Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant griežtą lėšų panaudojimo stebėseną.

Komisija mano, kad būtina griežtai taikyti principą „teršėjas moka“, todėl pritariame Parlamento nuomonei, jog branduolinių elektrinių operatoriai turi užtikrinti, kad elektrinių veikimo metu būtų kaupiami finansiniai ištekliai jų eksploatavimui nutraukti. Eksploatavimas turi būti nutrauktas kuo saugiau, ir tam reikalingas patikimas, skaidrus ir kontroliuojamas eksploatavimo nutraukimo lėšų valdymas.

Tačiau taip pat galima pabrėžti, kad pranešime dėmesys skiriamas ES teikiamo finansavimo veiksmingumui ir efektyvumui eksploatavimo nutraukimo srityje. Komisija džiaugėsi įvairiose pranešimo vietose matydama, jog visiškai pripažįstama, kad svarbiausias ES teikiamo finansavimo tikslas pirmiausia yra siekis užtikrinti, kad reaktorių padaliniai būtų uždaryti ir tokie liktų dėl branduolinio saugumo priežasčių. Manome, kad įgyvendinti šį tikslą yra esminis dalykas, į kurį turi būti atsižvelgiama vertinant ES teikiamo finansavimo veiksmingumą ir efektyvumą.

Komisija mano, jog svarbu paaiškinti, kad ES parama niekada nebuvo ketinta visiškai padengti eksploatavimo nutraukimo išlaidų ar kompensuoti visų ekonominių padarinių. ES parama buvo siekiama tiesiog prisidėti prie ankstyvo uždarymo kompensavimo.

Komisija taip pat pabrėžia, kad būtent valstybės narės prisiima visą atsakomybę už savo branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimą. Detalaus ilgalaikio planavimo pateikimas yra valstybių narių, kurios vienodai atsakingos už tikslių darbotvarkių parengimą ir išlaidų dėl eksploatavimo nutraukimo užbaigimo apskaičiavimą, atsakomybė.

Norėčiau padėkoti pranešėjui ir Parlamentui už šias laiku surengtas diskusijas klausimu, kuris, turint omenyje Fukušimą, tapo dar aktualesnis. Saugus ir užbaigtas eksploatavimo nutraukimas yra svarbiausia branduolinio saugumo, kurio siekiame aukščiausiais standartais, dalis. Parlamento pranešimas yra vertingas indėlis į diskusijas, kurias Komisija surengs su trimis valstybėmis narėmis dėl galimos finansinės ES paramos po 2013 m.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. balandžio 5 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu. – (EL) Dėl branduolinės grėsmės, vieno iš siaubingo Japonijoje įvykusio žemės drebėjimo ir po jo kilusio cunamio padarinių, diskusijos dėl Biudžeto kontrolės komiteto pranešimo tampa labai aktualios. Tačiau kartu jomis pabrėžiama tai, kad ES stebi ir, teikdama finansinę pagalbą, teikia praktinę paramą reikiamiems branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo veiksmams. Šiais veiksmais siekiama užtikrinti tinkamą ir saugų branduolinių elektrinių veikimą, kad niekada nebebūtų dar vieno Černobylio ar Fukušimos atvejo, ir kartu siekiama išspręsti uždarymo ir eksploatavimo nutraukimo poveikio klausimą laikantis šalių, kuriose jos veikia, energetinių reikalavimų. Šiais veiksmais, kuriems Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje teikiama didelė finansinė parama, parodoma, kaip rimtai ES vertina branduolinio saugumo klausimą. Tai yra atidžiai sudaryta programa, kuri pradėta 1999 m. Šia finansine parama taip pat siekiama padėti pagerinti aplinką ir modernizuoti energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą, taip pat padidinti energijos tiekimo saugumą. Iš turimų išteklių gaunamų pajamų įvertinimas ir patikimo ir skaidraus valdymo laikymasis yra tie veiksniai, kuriais bus užtikrintas šio tikslo įgyvendinimas.

  Csanád Szegedi (NI), raštu. – (HU) Dėl Japonijoje įvykusios gaivalinės ir po jos – branduolinės nelaimės buvo atkreiptas dėmesys į šios temos svarbą. Šios nelaimės, kaip ir Černobylio, pasekmės gali būti jaučiamos dešimtmečius ir, deja, neigiamai atsiliepti būsimoms kartoms. Šiuo atveju taip pat parodyta, kad turi būti sumažinti energijos nuostoliai, o dėmesys laipsniškai atkreipiamas į atsinaujinančiąją energiją. Šiandien aptariamame pranešime keliais aspektais kritikuojamas branduolinių elektrinių uždarymo finansavimas naujose valstybėse narėse, kiek tai susiję su skaidrumu ir įgyvendinimu. Be to, kad pranešime aptariamas branduolinių elektrinių uždarymas, manau, kad labai svarbu tikrinti visas Europos Sąjungoje esančias branduolines elektrines ir, jeigu būtina, padidinti jų saugumą, siekiant ateityje išvengti panašių nelaimių. Taip pat ir dėl šios priežasties prašau savo kolegų Parlamento narių aptarti mano ir mano kolegos Parlamento nario iš Austrijos neseniai pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl branduolinės energijos saugumo Dunojaus regione kaip dalies jungtinio Europos Sąjungos bendradarbiavimo ir jo paisant.

23. Būsimoji Europos tarptautinė investicijų politika (trumpas pristatymas)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – K. Arifo Tarptautinės prekybos komiteto vardu pateiktas pranešimas dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos (2010/2203(INI) - (A7-0070/2011).

  Kader Arif, pranešėjas. – (FR) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems, su kuriais turėjau galimybę dirbti šiuo klausimu.

Visų indėlis rengiant šį pranešimą buvo naudingas, o dėl visų frakcijų bendradarbiavimo, ir visų pirma dėkoju šešėliniams pranešėjams, šiandien ant stalo turime nuoseklų tekstą, kuriuo nustatoma tvirta pozicija.

Iš tiesų Europos Sąjungos investicijų politikoje pasiekėme lemiamą momentą, kai, siekiant įvykdyti dvejopą uždavinį, turime pasinaudoti Lisabonos sutartimi mums suteiktais įgaliojimais. Pirma, Europos Sąjungos įmonėms suteikiamos joms reikalingos priemonės aukštos kokybės užsienio investicijoms vykdyti, kurios apsaugomos teisine sistema, kurios pagrindu teikiama ilgalaikė parama.

Antra, Europa turi sustiprinti savo poziciją kaip pasaulyje pirmaujanti tiesioginių užsienio investicijų gavėja ir užsitikrinti priemones toms investicijoms kontroliuoti, kad būtų paskatintas tvarus vystymasis, dėl kurio atsirastų aukštos kokybės užimtumas.

Balsuodamas dėl šio pranešimo, pirmojo oficialaus mūsų institucijos pareiškimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentas visiškai atliko savo, kaip naujo bendro teisės aktų leidėjo, vaidmenį prekybos reguliavimo srityje ir [paskelbia savo prioritetus tokiu laiku, kai netrukus prasidės pirmosios investicijų apsaugos derybos. Šis pareiškimas svarbus, nes juo siekiama išdėstyti piliečiams, kurie vis labiau domisi prekybos klausimais ir kuriuos turime paremti, nerimą keliančius klausimus.

Šiuo metu pasaulyje, kuriame kyla konfliktų ir dėl prekybos, šių mūsų įmonių, investuojančių užsienyje, apsauga turi tapti prioritetu. Buvo sukurti tarptautiniai susitarimai investuotojams nuo šiurkštaus, nepagrįsto nusavinimo ir paslėptų įstatymų, kuriais tiesiog siekiama pašalinti juos iš vienos ar kitos rinkos, apsaugoti. Šis pirminis tikslas turi išlikti.

Nors Europa yra viena atviriausių rinkų pasaulyje, turi būti atkurta pusiausvyra su pagrindiniais mūsų partneriais, kad Europos Sąjungos įmonės galėtų naudotis vienodomis galimybėmis. Šis pasiūlymas įtvirtintas šiame pranešime, kuriame pabrėžiama būtinybė į būsimus susitarimus įtraukti standartus, susijusius su nediskriminavimu, sąžiningu ir teisingu elgesiu ir apsauga nuo tiesioginio ir netiesioginio nusavinimo.

Tačiau tokie standartai turi būti taip apibrėžti, kad būtų išvengta klaidingo aiškinimo. Iš tiesų kai kurios įmonės pasinaudojo neaiškia formuluote pirmosios kartos investicijų susitarimuose, kad apsaugotų savo interesus, viršydamos tai, kas teisėta, pvz., nusitaikydamos į naujus socialinius ir aplinkos apsaugos teisės aktus, kuriais kenkiama jų interesams. Jie kreipėsi į tarptautinius arbitrus ir be jokio skaidrumo ar galimybės apskųsti reikalavo didelės kompensacijos, teigdami, kad tuose teisės aktuose numatytas netiesioginis nusavinimas. Europa, kuri ateityje sulauks vis daugiau investicijų, visų pirma iš besiformuojančios ekonomikos šalių, turi saugotis tokių piktnaudžiavimo atvejų.

Toks yra reformų, kurių ėmėsi Jungtinės Valstijos ir Kanada, dvi šalys, kurių vyriausybės ir institucijos keletą kartų nukentėjo tarptautinio arbitražo bylose ir kurios iš esmės peržiūrėjo savo investicijų susitarimų modelį, sumanymas.

Pasiūlant naujas apsaugos standartų apibrėžtis, pranešime siekiama sąžiningos pusiausvyros tarp investuotojų teisių ir valstybių institucijų reguliavimo teisės apsaugos. Tai taip pat reiškia, kad į visus būsimus susitarimus būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų įtvirtinama galimybė valstybės institucijoms priimti teisės aktus ir reguliuoti nacionalinio saugumo, aplinkos, visuomenės sveikatos, darbuotojų ir vartotojų teisių, pramonės politikos ir kultūrų įvairovės sritis.

Galiausiai, be padidintos investuotojų apsaugos, turi būti užtikrintas atsakingesnis elgesys, visų pirma besivystančiose šalyse, kuriose socialinės ir aplinkos apsaugos teisė yra mažiau įpareigojanti. Būtent todėl pranešime paminima, kad socialinės ir aplinkos apsaugos nuostatos turėtų būti įtrauktos į visus Europos Sąjungos sudarytus laisvosios prekybos susitarimus. Maža to, turime ne tik imtis tokių priemonių, kaip įmonių nustatymas ir paviešinimas, bet ir į visus būsimus susitarimus įtraukti aiškias įmonių socialinės atsakomybės taisykles, kurių įmonės turės laikytis ir kurios bus pagrįstos OECD gairėmis.

Jeigu siekiame iš tiesų sudaryti naujos Europos investicijų politikos schemą, tada siūlau šį pranešimą laikyti pavyzdiniu ir skatinti investicijas, kurios būtų tvarios, kuriomis būtų gerbiama aplinka ir Europoje bei trečiosiose šalyse būtų skatinamos geros kokybės darbo sąlygos. Būtent todėl šis pranešimas, kurio reikšmė patvirtinta per trečiadienį vykusį balsavimą, turi būti naudojamas kaip pagrindas visoms būsimoms Komisijos deryboms.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 ir 207 straipsniais, tiesioginės užsienio investicijos yra išimtinė ES kompetencija. Komisija jau sudarė šalių, kurios per derybas dėl pirmųjų investicijų susitarimų bus privilegijuotos partnerės, sąrašą: tai Kanada, Kinija, Indija, MERCOSUR, Rusija ir Singapūras.

Raginame Komisiją, Parlamentą ir valstybes nares nustatyti integruotą ir nuoseklią investicijų politiką, kuria bus skatinamos aukšto lygio investicijos ir kuria bus neabejotinai prisidedama prie ekonomikos pažangos ir tvaraus vystymosi visame pasaulyje. Raginame nustatyti, kad būsima Europos Sąjungos politika būtų skatinamos tvarios investicijos, kuriomis būtų gerbiama aplinka ir skatinamos tinkamos darbo sąlygos įmonėse, į kurias investuojama. Raginame Komisiją užtikrinti abipusiškumą su svarbiausiais prekybos partneriais iš išsivysčiusių šalių ir didžiųjų besiformuojančios ekonomikos šalių derantis dėl patekimo į rinką.

Ponia pirmininke, kaip pranešėja dėl Europos Sąjungos ir tokių trečiųjų šalių kaip Kanada ir Brazilija oro transporto susitarimų norėčiau pranešėjo ir Komisijos narės paklausti, kaip bus užtikrintas ryšys tarp laipsniško patekimo į rinką ir oro transporto bendrovių bei šių tarptautinių investicijų susitarimų.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, pranešime dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos pranešėjas atkreipė dėmesį į daugybę atvirų klausimų dėl galimų ES susitarimų. Pirmiausia ES turi apsaugoti ES piliečių, kuriems ji atstovauja tose srityse, kurias jai patikėjo valstybės narės, viešuosius interesus. Tačiau valstybės saugomais viešaisiais interesais dažnai prieštaraujama atkaklių užsienio investuotojų, kurie dažnai geriau išmano tarptautinį arbitražą nei šalys, ginančios savo piliečių interesus, interesams. Argentinos, JAV ir Kanados pranešimuose pateikiami pavyzdžiai yra konkretūs viso to įrodymai.

Todėl, siekiant išvengti klaidingo įvairių investuotojų aiškinimo, tikrai būtina aiškiai apibrėžti apsaugos principus. Tačiau šis svarbus ir vis dar neišspręstas klausimas ir toliau lieka ES tarptautinei atsakomybei, visų pirma finansinės perspektyvos atžvilgiu, nes neaišku, kam tektų ES pralaimėto teisminio ginčo finansinė našta. Europos Sąjungos Vadovų Taryba dar nepateikė tinkamo atsakymo į šį klausimą.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Ponia pirmininke, Komisija palankiai vertina Parlamento pranešimą dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos. Tai svarbus žingsnis, kuriuo sudaromas pagrindas įgyvendinti naują išimtinę ES kompetenciją dėl investicijų.

Kaip žinote, investicijos yra nauja bendros prekybos politikos sritis. Turėtume pasinaudoti galimybe – šiuo klausimu visiškai pritariame Parlamentui – kartu kurti integruotą ir nuoseklią investicijų politiką, kuria būtų skatinamos investicijos ir neabejotinai prisidedama ir prie ekonomikos augimo, ir prie tvaraus vystymosi.

Be to, Komisija visiškai pritaria Parlamento pareiškimui, kad investuotojų apsauga turėtų išlikti pirmuoju Europos investicijų politikos prioritetu. Manome, kad naująja politika turėtų būti siekiama tikslo visiems Europos Sąjungos investuotojams užtikrinti, kad ne tik vidaus rinkoje, bet ir trečiosiose šalyse jie gali veikti atviroje ir tinkamai, ir sąžiningai sureguliuotoje verslo aplinkoje.

Taip pat atkreipiu dėmesį į Parlamento rekomendaciją, kad ES turėtų remtis geriausia valstybių narių praktika jų dvišaliuose investicijų susitarimuose. Iš tiesų pirmiausia Europos Sąjungos veiksmais šioje srityje turėtų būti siekiama užtikrinti geresnius rezultatus nei tuos, kurie pasiekti pavienių valstybių narių.

Siekdami aukšto lygio apsaugos savo investuotojams, neturėtume kelti pavojaus kitiems tokiems tikslams kaip valstybių pajėgumas reguliuoti arba suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis. Valstybių ir ES teisė imtis priemonių teisėtiems viešosios politikos tikslams pasiekti yra pagrindinė bendros prekybos politikos taisyklė. Ji bus vienodai taikoma ir mūsų investicijų politikai.

Ginčų sprendimo tvarka ir su tuo susijusi finansinė atsakomybė taip pat yra labai svarbūs klausimai, ir turime tinkamiau į juos atsižvelgti. Kaip paminėta komunikate, mūsų tikslas – užtikrinti skaidrumą, sprendimų nuoseklumą ir kuo labiau veiksmingesnę sistemą. Taip pat turime išspręsti daugybę klausimų, kurie kyla dėl ES padėties pagal tarptautinę teisę. Į pranešime įtvirtintą Parlamento nuomonę atsižvelgsime, kai nagrinėsime visus galimus variantus ir tolesnes idėjas dėl visapusiško požiūrio į šiuos klausimus.

Nuosekliai kurdami ir įgyvendindami savo investicijų politiką atidžiai išnagrinėsime visas Parlamento pranešime pateiktas rekomendacijas. Komisija jau pateikė pasiūlymus dėl direktyvų dėl investicijų derybų su Kanada, Indija ir Singapūru. Norime pasinaudoti galimybėmis dėl vykstančių derybų dėl platesnio masto prekybos ir įsitraukti į visapusiškas investicijų derybas su tomis šalimis. Todėl Parlamento nuomonė pateikta labai tinkamu laiku, Komisija ir Taryba ja vadovausis, kai nustatysime galutines minėtų derybų direktyvas.

Galiausiai, bet tai ne mažiau svarbu, norėčiau jus užtikrinti, kad Komisija bus pasirengusi bendradarbiauti su Parlamentu ir Taryba, nes išsamios Europos investicijų politikos kūrimas dabar yra bendra visų institucijų atsakomybė, tačiau kartu laikytis visų institucijų kompetencijų padalijimo principo.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. balandžio 6 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Tokia Saïfi (PPE), raštu. – (FR) ES kompetencijos srities išplėtimas pagal Lisabonos sutartį, įtraukus tiesioginių užsienio investicijų klausimą, reiškia, kad galiausiai gali būti numatyta tikra Europos Sąjungos politika šiuo klausimu. Šiame politikos kūrimo etape pirmiausia siekiama suteikti kuo daugiau tikrumo tiek investicijų, tiek investuotojų atžvilgiu. Todėl perėjus nuo nacionalinės prie Europos Sąjungos kompetencijos jokiu būdu negali būti sužlugdytas tinkamas 1 200 ar daugiau tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytų susitarimų įgyvendinimas. Be to, dėl teisinio tikrumo ir nuspėjamumo ES turi nustatyti veiksmingą ir skaidrų ginčų sprendimo mechanizmą, kuriuo galėtų naudotis visi investuotojai, įskaitant ir smulkiausius (pvz., MVĮ). Į pačius naujausius dvišalius prekybos susitarimus įtraukti mechanizmai sudaro gerą pagrindą, tačiau jie taikomi tik ginčams tarp valstybės ir ES. Turi būti įtvirtintos nuostatos, kurios būtų taikomos galimam ES ir įmonės ginčui. Galiausiai ES turi pasinaudoti šia galimybe imtis tolesnių veiksmų: į savo būsimus susitarimus ji turi įtraukti ne tik nuostatas dėl palengvinimo investuotojams įsikurti šiose šalyse, bet ir esmines nuostatas, susijusias su socialiniais aplinkos apsaugos standartais.

24. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)

25. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 23.40 val.)