Posėdžio stenograma

Antradienis, 2011 m. balandžio 5 d. - Strasbūras

5. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Fiorello Proveros pranešimas (A7-0075/2011)

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, pastarojo laikotarpio įtampa ir neramumai Tunise, Egipte, Libijoje ir kitose arabų valstybėse lėmė didžiulius migrantų srautus ir atitinkamas problemas Europai. Žinoma, privalome būti pasirengę tvarkytis su šiomis problemoms ir žmonių srautais. Turime sugalvoti, kaip tai daryti kartu, solidariai užtikrinant, kad problemos, kurių kyla dėl mūsų bendros sistemos patiriamo spaudimo iš išorinio pasaulio, būtų išspręstos.

Todėl džiaugiuosi, kad Parlamentas šiandien patvirtino nestabilumo sukeltų migracijos srautų problemos sprendimo politiką. Ypač džiugu, kad Parlamento rezoliucijoje daug dėmesio skiriama sienų valdymo agentūros FRONTEX vaidmens stiprinimui. Mes, Danijos liberalų partijos nariai, už tai jau kovojame labai ilgai. Per krizę Šiaurės Afrikoje FRONTEX įrodė savo ypatingą svarbą sprendžiant migracijos srautų problemą regione. Dabar tereikia užtikrinti, kad FRONTEX būtų pasirengusi imtis veiksmų greičiau, kai tai yra būtina.

  Pino Arlacchi (S&D). – Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes tai yra pirmasis žingsnis formuojant ES politiką nestabilumo sukeltų migracijos srautų klausimais. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad Parlamentas paneigtų tuos isteriškus gąsdinimus gresiančia migrantų ir prieglobsčio prašytojų invazija iš pietų.

Mūsų neužtvindys milijonai nuo politinės nelaisvės ir tironijos pabėgusių žmonių. Daugelis žmonių nuogąstauja, kad prieglobsčio prašytojų atvyksta vis daugiau ir taip apsunkinama mūsų pernelyg apkrauta socialinės apsaugos sistema. Tokie tvirtinimai padeda gauti daugiau balsų ir paramos griežtai imigracijos politikai, tačiau jie nepagrįsti faktais. Remiantis Jungtinių Tautų ką tik paskelbtais duomenimis, bendras prieglobsčio Vakaruose prašančių asmenų skaičius per paskutinį dešimtmetį sumažėjo daugiau nei 40 proc.

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat pritariau F. Proveros pranešimui ir už jį balsavau, nes manau, kad jame pasiūlytas praktinis, ryžtingas žingsnis į priekį siekiant solidarumo tikslo, kuris, beje, numatytas 80 straipsnyje dėl Europos Sąjungos valstybių narių solidarumo. Jame taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai skiriamas dėmesys tiems, kas susiduria su didžiuliais sunkumais, kaip antai Šiaurės Afrika būtent dabar.

Pagarba žmogaus teisėms, tarptautinis bendradarbiavimas ir dvišaliai santykiai yra esminės svarbos dalykai, kaip ir regioninės organizacijos, kaip antai Arabų Lyga ir Afrikos Sąjunga, kurios sukuria pridėtinę vertę stabiliame ir ilgalaikiame taikos procese. Tikimės, kad ateityje panašiose srityse taip pat bus vykdomi veiksmai, ekonomiškai skatinantys subjektus, kuriems reikia paramos ir pagalbos siekiant tvaraus ir nuolatinio augimo.

  Mitro Repo (S&D). - (FI) Pone pirmininke, norėčiau pareikšti, kad nestabilumo sukelti migracijos srautai yra rimta Europos Sąjungos problema. Sprendžiami konkrečių žmonių likimai, ir kiekvieno žmogaus atvejis vis kitoks. Žmonės migruoja dėl nevilties, tačiau juos vienija geresnio gyvenimo viltis.

Europa turi parodyti užuojautą ir norą padėti. Europos integracija yra sėkmingas bendras projektas, leidęs mums užtikrinti klestėjimą, stabilumą ir saugumą – tam tikrą gerovės šaltinį. Reaguoti į šią imigracijos bangą bus sudėtinga ir brangu, kai ji pradės daužytis į Europos duris.

Lampedūzos salos pavyzdys rodo, kaip užsienio politikos saugumo klausimai gali staigiai tapti vidaus politikos klausimais, todėl vien vystomojo bendradarbiavimo jau nebepakanka. Europai reikalingas išsamus prevencinis planas, apimantis visus saugumo, regioninio bendradarbiavimo, prekybos politikos, klimato kaitos, žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos plėtros aspektus. Tai mes turime padaryti.

  Carlo Fidanza (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponai ir ponios, Europoje vykstančiose diskusijose dėl imigracijos srautų dažnai girdime: „Kaip 60 mln. gyventojų turinčiai šaliai, pavyzdžiui, Italijai, gali būti sunku priimti keletą dešimčių tūkstančių imigrantų?“

Šis klausimas užduodamas neatsižvelgiant – dažnai dėl užslėptų motyvų – į du aspektus. Visų pirma, daugelis šių imigrantų siekia galiausiai patekti į kitas ES valstybes. Antra, dėl dvišalių susitarimų su Libija ir Tunisu per paskutinius dvejus metus į Italiją jūra atvyko mažiau nei 4 000 žmonių. Per du mėnesius po politinės krizės jau atvyko 22 000 žmonių.

Italija dabar patiria didžiulį spaudimą. Viena vertus, migrantai iš Šiaurės Afrikos, ypač ekonominiai migrantai iš Tuniso, toliau plūsta. Kita vertus, Prancūzija neįsileidžia imigrantų Ventimiljoje, nes jie neturi leidimų gyventi.

Jeigu Europa išties yra solidari, būtent dabar yra laikas tai parodyti, bendromis pastangomis ES lygmeniu nutariant, kaip spręsti šių srautų problemą dabartinėmis ypatingomis sąlygomis ir atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, kaip elgtis su atvykstančiaisiais į Europą ir kokių priemonių imtis jų kilmės valstybėse. Šis dokumentas yra pirmas žingsnis šia kryptimi, todėl už jį balsavau.

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, dėl darbo tvarkos: esame Parlamente, kuriame siekiama viešumo, ir privalome visi gerbti vienas kitą. Kai du frakcijų pirmininkai privačiai šnekučiuojasi, kol kiti sako kalbas, kaip tai turi vertinti jų kolegos?

  President. − Ponai J. Dauli ir M. Schulzai, pareikštas pageidavimas, kad rodytumėte pavyzdį Parlamento nariams.

  Giommaria Uggias (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, priemonėje, dėl kurios šiandien balsavome, šiek tiek paaiškinama migracijos srautų problema ir giriama FRONTEX už atliktą darbą. Manau, kad tai, taigi ir balsavimo rezultatus, reikia vertinti teigiamai.

Tačiau manau, kad dėl šios pozicijos visos valstybės narės turi laikytis vienodo požiūrio, nes šie sunkumai susiję ne tik su Europos Sąjungos institucijomis, bet ir su valstybių narių politika.

Visgi privalau pasakyti, kad kol kas ne visos valstybės narės šiuo atžvilgiu elgiasi aiškiai, pradedant Italijos Vyriausybės politika, kuri padėtį Lampedūzoje sprendžia visiškai nepriimtinu ir abejotinu būdu. Ten tūkstančiai migrantų palikti iš esmės likimo valiai, nors žmogiškas solidarumas, nekalbant apie teisinį solidarumą, reikalauja jais iškart pasirūpinti ir, žinoma, parodyti gerokai didesnę pagarbą, nepaisant to, kad tuomet reiktų spręsti teisinę problemą, ką mes ir darome Parlamente.

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nors didelę dalį migracijos srautų išties lemia nestabilumas, gana nenoriai vartojame šią netinkamą sąvoką, nes išties turime omenyje karą, genocidą, nevaldomą smurtą, revoliuciją ir neviltį, kuriai šie žmonės pasmerkti, o Europos Sąjunga toliau tyli. Be to, yra toks dalykas kaip laisvės troškimas. Rezoliucija, dėl kurios balsavome, raginama patvirtinti ES politiką dėl Rytų ir reikiamas šios politikos priemones, skirtas kovai su įvairiais nestabilumą sukeliančiais veiksniais.

Įdomu, koks gali būti šios užsienio politikos patikimumas, atsižvelgiant į tai, kad įvykiai Libijoje ir Šiaurės Afrikoje parodė, kad jokios ES užsienio politikos nėra. Visos valstybių narių vyriausybės veikė savarankiškai, sukurdamos apgailėtiną reginį pasauliui ir žmonėms, kuriems turėtume padėti. Vienintelė pabėgėlių priėmimo politika, kurią galėjo pasiūlyti Europos Sąjunga, nepasiteisino. Lampedūzos sala ir Italija buvo paliktos be atsakymų. Todėl šiandien tikrai balsuojame už šią priemonę, bet raginame Europos Sąjungą pagaliau parengti užsienio politiką, kuri būtų verta taip vadintis.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Pone pirmininke, aš susilaikiau balsuodamas dėl F. Proveros pranešimo, visų pirma dėl to, kad manau, jog jam labai trūksta aiškumo. Šiame pranešime nurodyti ir siūlomi įvairiausi dalykai – kai kurios idėjos yra gana protingos, o tai nebūdinga šiam Parlamentui. Tačiau, deja, tai visų pirma tėra pranešimas, kuriuo siūlomas visapusiškas politinis korektiškumas ir nei vienoje pastraipoje ar punkte nedrįstama suabejoti naująja masine imigracija į Europos žemyną, kuris ir taip jau yra perpildytas, nes visų pirma tai susiję su valstybėmis, kurios kadaise buvo vadinamos Vakarų Europa, bet juk tai yra esminis klausimas.

Mano paties šalis, Flandrija, yra tankiausiai apgyvendintas kraštas visoje Europos Sąjungoje. Akivaizdi dauguma flamandų nepageidauja jokių naujų imigrantų, ypač iš šalių, kurių kultūra ir religija puoselėjamos vertybės, kurios visiškai prieštarauja mūsų vertybėms. Seniai laikas Europos Parlamentui vieną kartą įsiklausyti į Europos Sąjungos piliečių balsą.

  Anna Maria Corazza Bildt (PPE). – Pone pirmininke, sutinku, kad turime imtis trumpalaikių priemonių humanitarinei krizei Viduržemio jūros regione spręsti, kad apsaugotume susijusių žmonių orumą, pasitelkdami FRONTEX. Tačiau mums taip pat reikia ilgalaikės vizijos, kaip spręsti su migracijos srautais susijusias problemas ir padėti kurti darbo vietas šių žmonių kilmės valstybėse.

Viena iš esminių Europos Sąjungos priemonių yra prekybos politika. Atėjo laikas plačiau atverti mūsų rinkas, pirmiausia tokioms šalims, kaip Egiptas ir Tunisas. Be to, būtina pradėti dialogą, siekiant sustiprinti regioninius prekybinius santykius.

Geras pavyzdys yra Turkija, sėkmingai dirbanti muitų sąjungos srityje ir veiksmingai įgyvendinanti būtinas demokratines reformas. Turime išdrįsti kalbėti apie muitų sąjungas ir laisvosios prekybos sutartis su Viduržemio jūros regiono valstybėmis, žengiančiomis demokratijos ir reformų keliu.

Galiausiai norėčiau paraginti Tarybą ilgiau nebedelsiant patvirtinti Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių lengvatinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, šiame pranešime daroma klaidinga prielaida. Mintis, kad emigracija yra skurdo ir nevilties rezultatas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo įtikinama, iš tikro yra apgaulinga. Iš istorijos žinome, kad emigracija dažniau yra augančios gerovės ir augančių lūkesčių rezultatas. Visai neseniai pastebėjome, kad daugiausia migrantų iš Tuniso pradėjo plūsti atkūrus demokratiją ir panaikinus diktatūrą.

Pagrindinė priežastis, atplėšianti žmones nuo gimtosios žemės ir priverčianti juos persikelti už šimtų mylių ieškant geresnio gyvenimo, yra galimybė. Tikroji padėtis Europos Sąjungoje yra tokia, kad nors čia turime ilgalaikį struktūrinį nedarbą, mums vis tiek reikia importuoti darbo jėgą. Mano šalyje, Jungtinėje Karalystėje, daugiau kaip 4 mln. žmonių arba neturi darbo, arba gyvena iš neįgaliesiems skirtų pašalpų, bet mes vis tiek kas mėnesį įsivežame žmonių iš viso pasaulio darbams, kurių nesiima Jungtinėje Karalystėje gimę žmonės, atlikti. Milijonus žmonių padarėme priklausomais nuo paramos. Jie atsidūrė padėtyje, kai darbas jų jau nebedomina. Jei norime ištraukti žmones iš šios duobės, atsakymas glūdi ne užsienio politikoje, o socialinės apsaugos reformoje, nes turime grąžinti mūsų piliečiams orumą ir nepriklausomybę.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, bet kokiose diskusijose dėl migracijos dažnai pamirštama tai, kad gana dažnai žmonėms, migruojantiems iš vienos šalies į kitą, yra labai sunku ir jie susiduria su ypač sudėtingomis aplinkybėmis. Pagalvokite, kaip turi būti sunku palikti savo šeimą, kaimą, miestą, nutraukti socialinius ryšius, palikti draugus, kartais net nežinant, ar juos dar teks pamatyti ir kada tai įvyks. Kas juos verčia palikti savo šalį ir ieškoti, prieš tai kalbėjusio kolegos žodžiais tariant, galimybių Vakaruose? Na, gana dažnai tai yra noras pabėgti nuo sąlygų ir vyriausybių, kurios nebekelia pasitikėjimo.

Yra būdų tiems žmonėms padėti. Pažvelkime į kai kurias mūsų politikos sritis: mūsų žuvininkystės politiką, kuria dideli žvejybiniai laivai skatinami žvejoti prie neturtingų Afrikos valstybių krantų, paliekant vietos žvejus neviltyje, be darbo. Ką jie tuomet daro? Stengiasi emigruoti. Pažvelkime į mūsų pagalbos politiką, kuri padeda valdžioje išsilaikyti korumpuotoms vyriausybėms ir taip mažina žmonių norą likti savo šalyse. Tai verčia žmones ieškoti būdų išvykti į užsienį, ir jie atvyksta čia.

Turime šią padėtį ištaisyti. Turime suprasti, kad žmonėms labai sunku palikti savo šalį. Turime laikytis tokios politikos, kuri padėtų žmonėms likti savo valstybėse.

Pranešimas: Elisabeth Jeggle (A7-0016/2011)

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai ypač svarbu, kad tokias pačias teises ir galimybes, kokiomis naudojasi miestų gyventojai, užtikrintume ne tik moterims, bet ir vyrams iš kaimo vietovių. Jei norime turėti stipresnį Europos žemės ūkio sektorių, kuris galėtų visai Europai tiekti aukštos kokybės maistą, turime užtikrinti, kad šis sektorius būtų patrauklus ir darbuotojams, ir šeimoms. Kad tai taptų įmanoma, būtina suteikti kaimo vietovėms augimo, naujovių, darbo ir plėtros galimybių. Nebūtina šiame sektoriuje taikyti kvotas ir nenatūralų suskirstymą pagal lytį. Taigi taip pat džiugu, kad Parlamentas šiandien patvirtino ataskaitą dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, taip pasiųsdamas aiškią žinią, kad čia moterys taip pat atlieka svarbų vaidmenį.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponai ir ponios, moterys visada atliko svarbų vaidmenį žemės ūkyje ir kaimo sektoriuje. Iš tiesų, šiandien iš 27 mln. darbuotojų 42 proc. sudaro moterys.

Nepaisant nemenkos procentinės dalies, moterims nepakankamai atstovaujama šio sektoriaus organizacijose ir sprendimų priėmimo procese susiduriama su jų diskriminacija. Moterų sąlygas galima pagerinti daugelyje sričių, įskaitant socialinę apsaugą.

Todėl ES institucijos turėtų stengtis panaikinti šią nelygybę, galbūt vykdydamos sektoriaus stebėseną per moterų verslumo žemės ūkyje stebėsenos centrą, kaip jau daroma Kalabrijoje ir kituose Italijos regionuose.

Pranešime, dėl kurio balsavome šiandien ir kurį aš palaikiau, atidžiai pažvelgta ir į migravimo iš kaimo vietovių problemą. Kad galėtume stabilizuoti nedarbo lygį, turime remti politiką ir strategijas, skirtas infrastruktūrai bei paslaugoms sukurti pagal šiuolaikinio gyvenimo poreikius, kurias būtų galima įgyvendinti kaimo vietovėse.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, dėl visuomenės virsmo, pokyčių socialinėje struktūroje ir dramatiškų demografinių pokyčių kaimo vietovėse labai pasikeitė gyvenimo ir darbo sąlygos.

Jeigu mūsų tikslas yra išlaikyti visų kartų moteris prie žemės arba paskatinti jas pasirinkti kaimišką gyvenimo būdą, plėtros politika būtina atsižvelgti į jų poreikius ir reikalavimus. Nepamirškite, kad kaimo moterų tikrovė per pastaruosius metus pasikeitė ir yra labai nevienoda. Pačios moterys dalyvavo inicijuojant ir planuojant šios pokyčius – ir asmeniškai, ir per politines moterų organizacijas.

Manau, kad pranešėja E. Jeggle teisingai pabrėžė šį faktą, todėl manau, kad šis pranešimas yra ypač svarbus. Juk siekdami kaimo vietovių plėtros, negalime sutelkti viso dėmesio į infrastruktūros ir turizmo aplinkos kūrimą, bet turime taip pat užtikrinti, kad ten vėl įsikurtų šeimos, o tam vienodai reikia ir moterų, ir vyrų.

  Janusz Wojciechowski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, aš pritariau E. Jeggle pranešimui, ypač dėl to, kad jame rekomenduojama užtikrinti pakankamą Europos Sąjungos žemės ūkio politikos finansavimą. ES biudžeto lėšų taupymas, šiaip jau visai sveikintinas, neturi vykti bendros žemės ūkio politikos sąskaita. Jei Europos Sąjungos kaimo vietovės ir žemės ūkis negaus reikiamos paramos, bus sunku pagerinti moterų vaidmenį kaimo vietovėse, paskatinti jas gyventi kaimo vietovėse tokiomis sunkiomis sąlygomis ir pasiekti šios esminės politikos tikslų, kaip antai maisto sauga, aplinkos apsauga ir teritorinė pusiausvyra. Turime tai prisiminti, ir norėčiau pasinaudoti šių diskusijų dėl svarbaus E. Jeggle pranešimo suteikta proga vėl paraginti Europos Sąjungoje neleisti taupyti bendros žemės ūkio politikos sąskaita.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes juo raginama kovoti su tuo nepastebimumu, kuris iki šiol buvo būdingas kaimo moterų darbui ir vaidmeniui.

Be jų indėlio nei praeityje, nei dabar nebūtų įmanoma išsaugoti gyventojų ir užimtumo už miesto ribų. Šis pastebimumas reikalauja ne tik socialinio pripažinimo, bet ir aprūpinimo. Bendros žemės ūkio politikos paramos programose būtina skirti dėmesį lytims, numatant specialias moterų verslumo iniciatyvas. Be to, ji turi padėti finansuoti paslaugas ir skatinti tokius dalykus, kaip internetas kaimo vietovėse, kuriais skatinamas gyvenimo sąlygų miesto ir kaimo vietovėse suvienodinimas.

Valstybės narės savo ruožtu socialinės apsaugos sistemose turėtų pripažinti moterų darbą šioje srityje, kalbant ir apie gamybą, ir apie priežiūrą, ypač išlaikytinių ir vaikų priežiūrą.

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nepaisant to, kad moterų dalis tarp 26-27 mln. darbuotojų siekia 42 proc. ir kad 29 proc. žemės ūkio įmonių vadovauja moterys, sektoriaus lygmeniu joms praktiškai neatstovaujama ir į jų svarbų vaidmenį neatsižvelgiama.

Tai nei teisinga, nei normalu, todėl Europos Sąjunga turi suteikti moterims svarbesnį vaidmenį kaimo sektoriuje ir rasti būdų, kaip suderinti jų atliekamą ekonominę veiklą. Būtina lyčių lygybė, vienodas požiūris, moterų socialinė apsauga ir specifinio moterų vaidmens žemės ūkyje pripažinimas.

Todėl nuolatinio mokymo skatinimas yra vienas iš pagrindinių klausimų, dėl kurio kompromisai nebegalimi. Remiame pranešėjos E. Jeggle pasiūlymus dėl geresnio atstovavimo moterims visuose politiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose žemės ūkio sektoriaus dariniuose, taip pat dėl paramos socialinės apsaugos iniciatyvoms, skirtoms smulkioms ūkininkėms, ūkio darbininkėms ar sezoninėms gyvulių augintojoms.

Moterys visų pirma turi būti pripažintos nustatant bendrą žemės ūkio politiką, kitaip ši reforma bus bevertė, ir gana akivaizdu, kad mes negalėsime tikėtis ramios ateities su žaizdotu žemės ūkiu.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, nežinau, ar prisimenate mūsų šalyje populiarų televizijos serialą „Gyvenimas Marse“, kuriame pagrindinis veikėjas, policijos pareigūnas, nukeliamas į praeitį, į, berods, ankstyvąjį praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį.

Šiandien, pažvelgęs į balsavimo punktų sąrašą, pasijutau panašiai kaip jis. Štai, ES siūlo moterų žemės ūkyje politiką, eksporto kreditus privilegijuotoms bendrovėms, specialias subsidijas „Unilever“ Čekijoje ir staklių gamintojams Lenkijoje.

Aštuntasis dešimtmetis buvo baisus laikotarpis visai Europai ir ypač Jungtinei Karalystei – stagfliacijos, nedarbo ir nacionalinio bankroto laikotarpis. Tačiau tai įvyko ne dėl kokių nors tektoninių jėgų, kurių negalėtume kontroliuoti. Tai įvyko dėl neteisingos politikos, ypač dėl įsitikinimo, kad valdžia gali parinkti nugalėtojus ir kad valdžia turi kontroliuoti ekonomiką ir siekti rezultatų perskirstydama išteklius.

27 valstybės narės tokio mąstymo atsisakė, bet ne Europos Sąjunga. Mūsų pasaulyje pinigai vis dar paimami iš mokesčių mokėtojų ir perduodami privilegijuotoms klientų grupėms.

Kodėl? Nes jei taip nesielgtume, kam tada būtų reikalinga Europos Sąjunga? Kaip kartą pažymėjo Upton Sinclair, žmogų labai sunku priversti ką nors suvokti, jei tas suvokimas jam gali kainuoti darbo vietą.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Pone pirmininke, labai gerai, kad pateiktu pranešimu siekiama pagerinti kaimo moterų padėtį. Tačiau, deja, pranešime į moteris žvelgiama tik kaip į darbuotojas ar verslininkes. Jame į moteris nežiūrima kaip į motinas ir neatsižvelgiama į neformalaus, taigi neapmokamo moterų darbo vertę. Tačiau moterų darbas namuose ir rūpinimasis išlaikomais šeimos nariais taip pat yra svarbus indėlis į visuomenės gerovę.

Šis darbas sudaro iki vieno trečdalio Europos valstybių BVP, tačiau mes visada apsimetame, kad jis neegzistuoja. Užuot aiškiai pripažinę šią vertybę, mes spaudžiame moteris įsidarbinti ir užsiimti verslu. O juk būtent žemės ūkyje ir kaimo vietovėse moterų darbo vertinimas pagerintų šeimų ir bendruomenių gyvenimo kokybę.

Pranešimas: Marian-Jean Marinescu (A7-0054/2011)

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, tik pati valstybė narė turi apsispręsti dėl energijos rūšių derinimo savo šalyje. Atsižvelgiant į tai, taip pat akivaizdu, kad kiekviena valstybė narė turi padengti išlaidas, jei ji nusprendžia atsisakyti vienos iš energijos rūšių. Tačiau ypač Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje buvo nemažai sovietinių branduolinių elektrinių, kurios tikrai neatitiko mūsų saugumo reikalavimų. Taigi buvo būtina ir protinga paremti tokių elektrinių eksploatavimo nutraukimą.

Bėda, kad ten atliktas planavimas, tiksliau planavimo trūkumas, yra klaida, kurios, paprastai tariant, negalima kartoti. Matome, kad 2013 m. pabaigoje mes būsime išleidę iš viso 3 milijardus EUR, bet elektrinių eksploatavimas vis vien dar nebus nutrauktas. Tai yra blogo planavimo požymis. Komisija turi pateikti išsamią finansinio projektų veiksmingumo analizę, nes bet kokia ateities parama turi būti teikiama tik tuomet, jei valstybės gali parodyti, kad tinkamai valdo savo turimas lėšas.

  Sergej Kozlík (ALDE). – (SK) Pone pirmininke, pranešime dėl branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo finansavimo būklės tinkamai apibūdinta dabartinė padėtis. Visiškai sutinku su viena iš pagrindinių pranešimo išvadų, kad šių įrenginių susijusiose valstybėse eksploatavimo nutraukimas pareikalaus ES finansavimo indėlio ir po 2013 m. Šios valstybės neišgalės to finansuoti vien savo ištekliais.

Pvz., ES spaudžiama Slovakija 2006 ir 2008 m. nutraukė dviejų visiškai rekonstruotų Jaslovske Bohunicės branduolinės elektrinės blokų eksploatavimą. Remiantis Tarptautinės atominės energetikos agentūros išvadomis, šie blokai atitiko visus saugumo kriterijus. Šio žingsnio ekonominis poveikis yra didelis, ir jis dar labiau išaugs dėl didelių ilgalaikių visiško šių įrenginių eksploatavimo nutraukimo sąnaudų. Europos Sąjunga lėšų branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimui remti turės numatyti ir 2013-2020 m. finansinėje perspektyvoje.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio įvykius Japonijoje, energetikos politika ir ypač energetinis saugumas plačiausia šio žodžio prasme yra tema, kuri sukelia karštas diskusijas bet kuriame žemės kampelyje. Nelaimė Fukušimos branduolinėje elektrinėje parodė, kiek daug darbo reikia atlikti, kad sukurtume energijos tiekimo sistemą, kuri būtų veiksminga ir ekologiška, bet svarbiausia – saugi. Tai ne tik Azijos, bet ir kiekvienos valstybės kiekviename žemyne problema. Jei yra branduolinių elektrinių, kurios turėtų būti uždarytos dėl saugumo priežasčių, padarykime viską, kad šis procesas įvyktų ir būtų veiksmingas. Teikime paramą visoms priemonėms, kuriomis sukuriami nauji ir saugūs energijos šaltiniai, o priimdami sprendimus pirmiausia vadovaukimės visuomenės saugumo interesais. Labai jums dėkoju.

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nėra abejonių, kad M.-J. Marinescu pranešimas turėjo sulaukti paramos ir pritarimo, net ir tebekunkuliuojant emocijoms po įvykių Fukušimoje. Gerai pasvertas ir išmintingas M.-J. Marinescu požiūris į šį dokumentą įtikino mane jį paremti bet kuriuo atveju.

Be to, nėra jokių abejonių, kad įsipareigojimų Lietuvai, Slovakijai ir Bulgarijai turi būti nuosekliai laikomasi, o branduolinio sektoriaus saugumas kartu turi būti užtikrinamas kita veikla – testavimu nepalankiausiomis sąlygomis ir visais kitais testavimais siekiant užtikrinti saugumą. Dėl priežasčių, kurios mums visiems puikiai žinomos, klaidų negali būti.

Finansavimo programos jau buvo seniau suplanuotos ir jos yra garantuojamos. Tikimės teigiamų ir konkrečių visos operacijos rezultatų, kurie reikštų žingsnį į priekį visų mūsų pasirinkta kryptimi.

  Paolo Bartolozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, reikiamų finansinių išteklių branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimui klausimas jau sprendžiamas patvirtinus Europos Sąjungos teisės aktus dėl branduolinio sektoriaus saugumo. Šiandien, atsižvelgiant į tarptautinius įvykius ir po jų valstybių narių vyriausybių priimtus susijusius sprendimus, šis klausimas yra labai aktualus.

Išreiškėme paramą M.-J. Marinescu pastangoms išspręsti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria daugelis valstybių, kurios stodamos į ES prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus nutraukti branduolinių jėgainių eksploatavimą ir gavo specialią Europos Sąjungos paramą būtent šiems veiksmams.

Nekalbant apie konkrečius atvejus, šiuo klausimu esame įsipareigoję sukurti veiksmingą stebėsenos sistemą ES teritorijoje esančioms branduolinėms elektrinėms tikrinti ir testuoti. Iš tikrųjų, reaktorių, kurių eksploatavimą artimoje ateityje reikėtų nutraukti, ES teritorijoje yra nemažai.

Todėl labai svarbu, ypač tokiais atvejais, užtikrinti, kad būtų parengti garantiniai mechanizmai tinkamiems finansiniams ištekliams numatyti, siekiant patenkinti ir įprastus, ir nenumatytus poreikius.

  Giommaria Uggias (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip aktyvus branduolinės energijos priešininkas, parėmiau šį pranešimą ne tik todėl, kad manau, jog šių jėgainių eksploatavimo nutraukimas mums visiems naudingas, bet ir dėl to, kad tikiuosi, jog daugiau nebus galima jų statyti.

Šiandien visoje Europoje turime tiksinčių laiko bombų. Branduolinių jėgainių eksploatavimas civiliniais tikslais pagrįstas inžineriniais metodais, kurie yra pasenę. Galima sakyti, jų saugumas vis labiau teorinis: viskas bus gerai, jei nieko nenutiks. Iš tiesų, turime 50 metų senumo protokolus, kurie faktiškai neapsaugotų nuo įvykių, kurie gali būti vis sunkiau prognozuojami. Negalima buvo numatyti teroristinių išpuolių, kaip ir gamtos reiškinių ar stichinių nelaimių – ne tik žemės drebėjimų, kurie, deja, vis dažnesni mūsų stichinių nelaimių siaubiamame pasaulyje.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Pone pirmininke, parėmiau pranešimą, kuris tiesiogiai susijęs ir su mano valstybe – Slovakija. 2004 m. Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos vyriausybės stojimo sutartyse įsipareigojo laipsniškai uždaryti kai kuriuos savo branduolinius reaktorius. Uždarymas tapo didžiule ekonomine našta, todėl ES įsipareigojo teikti finansinę pagalbą eksploatavimo nutraukimui iki 2013 m. pabaigos. ES neturi daug patirties branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo srityje. Eksploatavimo nutraukimas gali turėti tiesioginį poveikį atitinkamos valstybės ir kaimyninių valstybių apsirūpinimui energija.

Siekiant kontroliuoti neigiamą poveikį, būtina skatinti alternatyvius, negausiomis anglies junginių išlakomis pasižyminčius ir konkurencingus energijos šaltinius. Kartu turime numatyti pakankamus finansinius išteklius, kad užtikrintume, kad eksploatavimo nutraukimo operacijos būtų atliktos laikantis saugumo normų. Europos Sąjunga sugebės pasinaudoti patirtimi, sukaupta uždarant branduolines elektrines, kurių ekonominio naudojimo laikas baigiasi. Remiantis rezultatais, galima tikėtis kad 2013 m. keletas investicinių projektų bus beveik užbaigti, o naujos eksploatavimo nutraukimo ir valdymo struktūros bus jau sukurtos. Labai jums dėkoju.

  Michail Tremopoulos (Verts/ALE). – (EL) Pone pirmininke, balsavau už M.-J. Marinescu pranešimą būtent todėl, kad Pietryčių ir Rytų Europoje, kaip antai Bulgarijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, sukauptas didžiulis ypač pavojingų branduolinių reaktorių palikimas. Tačiau per visus šiuos metus milijardai eurų iš Europos mokesčių mokėtojų piniginių išleisti jiems modernizuoti ir jų eksploatavimui pratęsti. Iš esmės mes subsidijuojame branduolinės energetikos lobistus, kovojusius už reaktorių atnaujinimą. Fukušimos atvejis mums dar kartą parodė, kad šie reaktoriai turi būti uždaryti, tačiau reikiami finansiniai ištekliai nebuvo įtraukti į reaktorių veiklos sąnaudas, ir tai yra didžiulė ir skandalinga subsidija pavojingam, brangiam ir taršiam energijos gamybos metodui. Tačiau dabar mes galime pakeisti politinę valią. Subsidijas nesaugių reaktorių atnaujinimui skirkite jų uždarymui finansuoti. Nutraukite visų naujų reaktorių projektavimą. Euratomo finansavimo lėšas ir didžiules ITER subsidijas skirkite kitiems tikslams. Lėšas, skirtas naujų reaktorių projektavimui ir statybai, panaudokime ekonomikai, pagrįstai tik atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, sukurti iki 2050 m. Esame nepaprastoje padėtyje ir privalome reaguoti.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Sveikinu pranešėją su griežtu, bet dažnomis vietomis tikrai teisingu pranešimu. Noriu pabrėžti ir atkreipti kolegų dėmesį, kad Lietuva kartu su Slovakija ir Bulgarija įvykdė savo stojimo sutartyse numatytus įsipareigojimus ir iki numatyto laiko uždarė senus sovietinius branduolinius reaktorius. Dauguma su Ignalinos uždarymu susijusių projektų įgyvendinti arba įgyvendinami. Aišku, tam tikrų sunkumų iškyla. Pradėjus dirbti naujajai Lietuvos vyriausybei ir Ignalinos atominės elektrinės valdybai, tikimasi patraukti teisinėn atsakomybėn tuos asmenis, kurie ne visiškai tinkamai organizavo darbus, taip pat peržiūrėti susitarimą dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybų, išsiderant kuo palankesnes sąlygas. Visiškai pritariu, kad būtina visiškai skaidriai valdyti lėšas ir naudoti išteklius, tokiu būdu užtikrinant branduolinį saugumą. Tačiau pasinaudodama proga, kalbant apie naujas atomines elektrines, norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į Europos Sąjungos pasienyje, Rusijoje ir Baltarusijoje, planuojamas elektrines su bandomaisiais reaktoriais. Į tai turėtų būti sutelktas mūsų dėmesys.

PRanešimas: Barbara Matera (A7-0060/2011)

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, aš tikrai nesupratau, kad mes išties turėsime galimybę paaiškinti balsavimą dėl šios rezoliucijos, bet kadangi taip yra, kalbėsiu labai trumpai. Danijos liberalų partija iš esmės nusiteikusi prieš Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. Tačiau, kadangi sprendimas įsiteigti tokį fondą priimtas ir paraiškos pateiktos, jei atitinkamos valstybės įvykdė su Prisitaikymo prie globalizacijos fondu susijusius reikalavimus, žinome, privalome skirti prašomas lėšas. Todėl mes balsavome „už“.

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, balsavau prieš abu Barbaros Matera pranešimus dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo Čekijai ir Lenkijai ne dėl to, kad turėčiau ką nors prieš šias valstybes – tikrai ne. Tiesiog labai rūpinuosi savo apygardos rinkėjais Vakarų Midlandse ir konkrečiai jų indėliu į 48 mln. GBP, kuriuos Jungtinė Karalystė sumoka Europos Sąjungai kiekvieną dieną.

Leiskite jums papasakoti keletą dalykų apie Vakarų Midlandsą: mes turime didžiausią jaunimo nedarbą, o mūsų automobilių pramonė sunaikinta, iš dalies dėl to, kad Europos Sąjunga finansuoja darbo vietas Slovakijoje, o tai atėmė svarbias darbo vietas iš Raitono gamyklos.

2004 m., žinoma, būtent Jungtinė Karalystė daugiausia nukentėjo nuo ES plėtros, nes tik ji viena nenustatė jokių apribojimų. Tai padidino viešųjų paslaugų kainą. Kitas mano rinkėjų patiriamų išlaidų pavyzdys yra tai, ką mes sumokame kaip išmokas vaikui Rytų Europos žmonėms. Žmonės atvyksta į Junginę Karalystę, dirba Jungtinėje Karalystėje ir reikalauja išmokų už vaikus, kurie gyvena Rytų Europos valstybėse.

Mes norėtume ir aš džiaugčiausi, jei tie 48 mln. GBP per dieną liktų Jungtinėje Karalystėje ir būtų išleisti pagrindinėms viešosioms paslaugoms ir nebūtų išdalyti, nes ES sąskaitų auditas jau neatliktas 14 metų.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, man buvo malonu paremti šiuos pasiūlymus ir palinkėti Čekijos ir Lenkijos darbuotojams visokeriopos sėkmės. Tačiau bijau, kad galiausiai jie liks pasibjaurėję ir nusivylę, kaip atsitiko mano apygardoje, ypač „Dell“ atveju Limerike ir „Waterford Crystal“ atveju Voterforde.

– EŽŪOGF yra puiki idėja, deja, ji nepakankamai lanksti. Dėl to didelė dalis finansavimo lėšų grįžta į Europos Sąjungą. Siūlyčiau, kad tuo atveju, kai lieka lėšų, atitinkama valstybė narė galėtų pateikti pasiūlymą Komisijai, kaip jas geriau panaudoti darbuotojų labui.

– (GA) Jei tai bus padaryta, tai labai padės bedarbiams ir labai pagerins Europos Sąjungos įvaizdį.

Pranešimas: Eva-Britt Svensson (A7-0065/2011)

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, smurtas prieš moteris yra visame pasaulyje egzistuojanti problema, ir akivaizdu, kad šiuo klausimu būtina turėti savo poziciją – ir asmeniškai, ir politiniu požiūriu. Todėl, žinoma, privalome patvirtinti poziciją šiuo klausimu ir Europos lygmeniu. Diskutuojant apie šias problemas, užuot statęs Kalėdų eglutę, apkabinėtą įvairiomis iniciatyvomis, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas geriau šiek tiek daugiau dėmesio skirtų toms iniciatyvoms, į kurias, jo nuomone, išties Europos Sąjunga turėtų susitelkti. Jei visa kita liktų, kaip yra, tai padidintų mūsų veiksmų poveikį ir veiksmingumą, taigi būtų naudingiau mūsų moterims ir šiuo požiūriu taip pat padidintų mūsų Parlamente siūlomų iniciatyvų patikimumą

  Anna Maria Corazza Bildt (PPE). - Pone pirmininke, smurtas prieš moteris nėra privatus klausimas. Tai yra nusikaltimas, už kurį turi būti baudžiama. Turime nutraukti tylą. Pagarba kultūrai ir religijai svarbu, tačiau tuo niekada negalima pateisinti žudymo dėl garbės, lytinių organų žalojimo, prekybos žmonėmis, smurto namuose ir priverstinių santuokų. Stokholmo programoje nustatyti naujos politikos pagrindai, siekiant geriau kovoti su smurtu prieš moteris, taip pat raginama imtis konkrečių veiksmų. Raginu Komisiją parengti strategiją su praktiniais pasiūlymais.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad privalome suvienyti visų politinių partijų pastangas, siekdami pasmerkti ir įveikti visas smurto prieš moteris formas. Pritariu pačiam principui ir daugumai pasiūlymų, tačiau teisminių ir baudžiamosios teisės priemonių reikia imtis nacionaliniu lygmeniu. Būtent tai mes darome Švedijoje. Tiesą sakant, kova su smurtu yra mano partijos moterų organizacijos pagrindinis uždavinys, numatomi praktiniai veiksmai ir didinamas informuotumas, stengiantis ne tik apginti moteris, bet ir suteikti joms daugiau jėgų bei plėtoti pagarbos moters orumui kultūrą. Aš pradėjau socialinę kampaniją žiniasklaidoje, prie kurios kviečiu visus prisidėti.

  Silvia Costa (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip jau minėjo kai kurie kolegos EP nariai, manau, kad balsuodami už šį E.-B. Svensson pranešimą mes įsipareigojame užtikrinti, kad Komisija įvykdytų savo pažadą iki 2011 m. priimti komunikatą, skirtą kovos su smurtu prieš moteris strategijai ir Europos veiksmų planui įgyvendinti, kuris bus globalaus požiūrio ir apims įvairius atvejus – nuo lytinio smurto iki smurto namuose bei moterų lytinių organų žalojimo – ir, tikiuosi, visas naujas smurto formas. Kalbu apie faktinį smurto kurstymą, dažnai pasitaikantį reklamoje ir žiniasklaidoje, taip pat šantažo formas bei moterų žmogaus teisių pažeidimus darbo vietoje, kai moterys nusprendžia tapti motinomis arba jau yra dirbančios motinos.

Manau, kad įgyvendinus ir patvirtinus direktyvą dėl prekybos žmonėmis – tai padaryti Parlamentas buvo tvirtai pasiryžęs – bei direktyvą dėl Europos apsaugos orderio, reikėtų priimti tinkamą direktyvą šiuo klausimu, remiantis naująja Lisabonos sutartimi ir Stokholmo programa sukurta teisine sistema.

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponai ir ponios, kol nebus visiškai išnaikintos visos smurto prieš moteris formos, niekada negalėsime sakyti, kad esame moderni ir galiausiai demokratinė visuomenė. Parlamentas dar kartą susiduria su šiuo brutaliu reiškiniu, kuris, deja, vis dar sukrečiamai aktualus.

Statistika gana akivaizdi: bent viena iš penkių moterų per savo gyvenimą patiria fizinę ar seksualinę prievartą, ir smurtas iš tikrųjų yra pagrindinė mirties ir neįgalumo priežastis tarp 15-44 metų amžiaus moterų, dažnesnė net nei vėžys ar eismo įvykiai.

Todėl būtina reali ir nuolatinė mobilizacija, siekiant sukurti pasaulinį kovos su visų formų smurtu prieš moteris teisinį mechanizmą. Šiandien turime pasiųsti stiprų signalą. Yra tik vienas galutinis tikslas: šis mirtinas virusas nebegali teršti derlingos dirvos.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES)

Pone pirmininke, smurtas prieš moteris yra tiesioginis diskriminacijos padarinys; todėl mums reikia visapusiškos politikos, ypatingą dėmesį skiriant išnaudojamų moterų vaikams.

Joms turi būti suteikta teisė į nemokamą teisinę ir psichologinę pagalbą, moterų prieglaudas ir ekonominę paramą, taip suteikiant joms nepriklausomybę, į specializuotus teismus, vykdomuosius raštus, turi būti vykdomas specialus sveikatos, policijos ir teisinių institucijų darbuotojų mokymas, o sudaroma statistika ir rengiami duomenys turi atskleisti tikrą problemos mastą ir leisti mums taikyti tinkamiausią politiką Europos lygmeniu

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Pone pirmininke, aš susilaikiau per galutinį balsavimą dėl E.-B. Svensson pranešimo, todėl aiškindamas savo balsavimą norėčiau pasakyti, kad man smurtas prieš moteris taip pat yra baisus ir visiškai nepriimtinas.

Tačiau per galutinį balsavimą susilaikiau, nes manau, kad šiame pranešime yra per daug man labai svarbaus subsidiarumo principo pažeidimų, ir nemanau, kad papildomos Europos biurokratijos, stebėjimo centrų ar kitų įstaigų kūrimas yra pageidautinas reiškinys – greičiau priešingai. Beje, aš taip pat sunerimęs, kad dėl politinio korektiškumo žodis „islamas“ šiame pranešime nepavartotas nei karto, nors ši religija, pasižyminti daugybe pasenusių standartų ir principų, tikrai atlieka svarbų vaidmenį moterų diskriminacijos ir smurto prieš moteris atžvilgiu. Taip, žinoma, yra islamiškame pasaulyje, tačiau, deja, ir pas mus. Vadinkime daiktus tikrais vardais, o tikrąjį šių dienų islamą – atsilikusiu ir nepakančiu moterims.

  Anna Záborská (PPE). – Pone pirmininke, palaikau E.-B. Svensson pranešimą, nes juo žengiame į priekį diskusijose dėl moterų teisių. Smerkiant smurtą prieš besilaukiančias moteris, pranešime rašoma, cituoju: „nusikaltėlis kelia pavojų daugiau nei vienam asmeniui“. Daug metų stengiausi, kad moterų teisės nebūtų supriešintos su negimusių kūdikių teisėmis. Deja, E.-B. Svensson pranešime šio konflikto neišvengta.

Moterų reprodukcinių teisių, kurios šiandien iš esmės suvokiamos kaip teisė į abortą, ribojimas vis dar laikomas smurto prieš moteris forma. Tačiau jei galiausiai skaičiuojame negimusius vaikus kaip žmones, dirbtinis nėštumo nutraukimas yra smurtas prieš negimusį vaiką.

Rengdama strategiją dėl kovos su visų formų smurtu, Komisija turėtų suderinti moterų ir negimusių vaikų teises. Naujoji strategija turėtų ginti moteris, kartu numatant negimusių vaikų apsaugos priemones. Tai minima ir pateiktame pranešime, tačiau jis turi būti skaitomas atidžiai.

  Nicole Sinclaire (NI). - Pone pirmininke, balsavau prieš E.-B. Svensson pranešimą. Žinoma, aš labai smerkiu smurtą, ypač prieš moteris, tai kodėl gi aš balsavau „prieš“? Balsavau „prieš“, nes, kaip jau minėjo mano kolegė, pranešimu šiek tiek iškreipiamas laikas. Jis mus sugrąžina į praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį ir politinį korektiškumą, ir yra labai naivus šiuo požiūriu. Juo siekiama tik pakartoti ankstyvojo aštuntojo dešimtmečio kovas.

Man taip pat rūpestį kelia baudžiamasis aspektas, atsiradęs pranešime. Europos Sąjunga tuo užsiima, ar ne? Iškeliamas klausimas, dėl kurio visi sutariame – kaip baisu yra smurtas prieš moteris – tuomet išdėstoma problema ir pasitelkiama baudžiamoji teisė. Tada tai netikėtai išplečiama į vis daugiau sričių.

Gėda Europos Sąjungai, kad pasirinko tokią temą, nors tai ir savo iniciatyva parengtas pranešimas, nes viskas nuo to ir prasideda. Čia prasideda kova dėl įtakos, ir tai yra gėda. Mums reikia realių veiksmų dėl smurto pieš moteris valstybių narių lygmeniu. Palikite šiuos dalykus ramybėje ir baikite plėtoti šią temą.

Rašytiniai balsavimo paaiškinimai

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0059/2011)

  Regina Bastos (PPE) , raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), įsteigtas 2006 m. siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems nuo didelių tarptautinės prekybos struktūros pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. EGF kompetencija išplėsta, apimant paramą darbuotojams, atleistiems dėl tiesioginio ekonomikos, finansų ir socialinės krizės poveikio.

Šiuo metu, kai susiduriame su šia sunkia krize, kurios vienas iš pagrindinių padarinių – nedarbo augimas, ES turėtų reaguoti panaudodama visas turimas priemones, ypač remdama tuos, kas kasdien susiduria su nedarbo realybe. Būtent dėl šios priežasties balsavau už pranešimą dėl EGF lėšų skyrimo Čekijai, siekiant paremti darbuotojus, kurie buvo atleisti iš trijų įmonių, vykdančių veiklą, priskiriamą Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba).

  Adam Bielan (ECR), raštu. − (PL) Dėl pasaulinės ekonomikos krizės daugelio Lenkijos bendrovių finansinė padėtis pablogėjo. Problemos, kylančios dėl sumažėjusių gamybos apimčių, daugiausia paveikė paprastus žmones, dirbančius šiose bendrovėse. Siekiant užtikrinti paramą darbuotojams, netekusiems darbo dėl globalizacijos nulemtų pasaulinės prekybos struktūros pokyčių, įsteigtas Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Jo pagrindinis tikslas – padėti tokiems žmonėms sugrįžti į darbo rinką. Svarstoma paraiška fondo lėšas skirti Lenkijos bendrovių darbuotojams Pakarpatės regione yra pirmoji paraiška šiais metais. Kaip Lenkijos interesų atstovas Europos Parlamente, aš pritariu Komisijos sprendimui pervesti fondo lėšų paraiškoje nurodytiems uždaviniams įgyvendinti. Pagal šį sprendimą darbuotojai, atleisti iš trijų mašinų gamybos sektoriaus bendrovių Pakarpatės regione gaus beveik 500 000 EUR finansinę paramą. Balsuodamas už šią rezoliuciją, kartu norėčiau pareikšti viltį, kad Komisija patenkins panašias paraiškas ir ateityje.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Prašymas atitinka Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reikalavimus ir yra susijęs su 200 iš 594 darbuotojų, atleistų per devynių mėnesių laikotarpį trijose Lenkijos bendrovėse, gaminančiose mašinas ir įrangą, kurių eksportas sumažėjo 58 proc. 20 proc. atleistųjų buvo vyresni nei 54, o 10 proc. – nei 64 metai. Ši parama pagerins atleistų darbuotojų mokymą, kad jie galėtų gauti kitą darbą ateityje.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Esu patenkinta darbu, atliktu remiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu (EGF), konkrečiai parama darbuotojams, nukentėjusiems nuo pokyčių pasaulio prekyboje. Remiu sprendimą Lenkijai skirti EGF lėšų, siekiant padėti mašinų ir įrangos sektoriaus darbuotojams, atleistiems dėl pasaulio ekonomikos ir finansų krizės. Šios priemonės imtasi laiku, atsižvelgiant į šiame sektoriuje labai sumažėjusį eksportą ir atitinkamą nerimą keliantį nedarbo išaugimą

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Prašymas susijęs su 594 darbuotojais, atleistais iš trijų Lenkijos Pakarpatės regione veikiančių mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus įmonių. Tai pirmasis prašymas, nagrinėjamas pagal 2011 m. biudžetą. Jis remiasi reglamento dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2 straipsnio b dalyje nurodytu intervencijos kriterijumi, pagal kurį bent 500 darbuotojų turi būti atleista per devynių mėn. laikotarpį iš įmonių, veikiančių viename regione arba dviejuose gretimuose regionuose NUTS II lygmeniu.

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas teigiamai įvertino atitinkamas tinkamumo sąlygas. EGF įsteigtas 2006 m., siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti ir kurie nukentėjo nuo esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. 2009 m. persvarsčius EGF reglamentą, fondo parama buvo išplėsta, įtraukiant darbuotojus, atleistus dėl tiesioginio pasaulio ekonomikos ir finansų krizės poveikio. EGF metinis biudžetas yra 500 mln. EUR. Manau, kad reikėtų pasistengti paspartinti šių lėšų skyrimą, siekiant, kad parama greičiau pasiektų darbuotojus, kuriems jos reikia.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Tai pranešimas dėl parengto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 453 570 EUR skyrimo iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), siekiant paremti Lenkijos darbuotojų, atleistų dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, grįžimą į darbo rinką. Šią paraišką, kuri būtų pirma paraiška, patvirtinta pagal 2011 m. ES biudžetą, Lenkija pateikė balandžio 27 d., ir ji susijusi su 594 darbuotojais iš Pakarpatės regiono, kurie dirbo mašinų ir įrangos srityje. Kadangi tai susiję su konkrečia biudžetine priemone ir prašoma suma yra teisiškai priimtina bei atitinkanti 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo nuostatas, konkrečiai 28 punktą, aš balsuoju už šį pasiūlymą ir tikiuosi, kad jis padės sumažinti ekonominius šio regiono gyventojų patiriamus sunkumus ir įkvėps naujos gyvybės vietos ekonomikai.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Žemės ūkio padėties ir kaimo gyventojų patiriamų problemų negalime atsieti nuo didžiosios sistemos krizės ir nuo dabartinės politikos, pvz., bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuri labiausiai atsakinga už tebesitęsiantį žemės ūkio nuosmukį kai kuriose valstybėse narėse: viskas orientuojama pagal stambių ūkininkų ir Šiaurės Europos žemės ūkio pramonės interesus, griaunant šeimyninį ūkininkavimą ir keliant pavojų smulkių ir vidutinių ūkių gyvybingumui.

Moterų vaidmuo žemės ūkyje ir kaimo vietovių plėtroje yra labai svarbus, nes jos sudaro apie 42 proc. žemės ūkio darbuotojų, yra ūkių veiklos kertinis akmuo ir užtikrina veiksmingą kovą su kaimo vietovių dykumėjimu.

Nors priimtame pranešime trūksta realistiškos BŽŪP kritikos, apskritai jame tinkamai pripažįstamas moterų vaidmuo. Teigiama, kad „vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis ES ir jos valstybių narių tikslas“, kaip ir geresnių gyvenimo sąlygų kūrimas kaimo vietovėse ir kova su dykumėjimo reiškiniu, o tam būtina apsaugoti „gerą transporto infrastruktūrą“ ir visiems „sudaryti geresnes sąlygas naudotis transportu“, siekiant įveikti „socialinę atskirtį ir socialinę nelygybę, kuri visų pirma veikia moteris“.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo pranešimu sudaromos sąlygos skirti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų mašinų gamybai Lenkijos Pakarpatės regione. Reikia priminti, kad Lenkija kreipėsi dėl paramos 594 darbuotojams, atleistiems iš trijų mašinų ir įrangos gamybos bendrovių, esančių NUTS II regione Pakarpatėje.

Atleidimai susiję su ekonomikos ir finansų krizės poveikiu, dėl kurio eksporto rodikliai bendrovėse „Huta Stalowa Wola SA“, HSW – ZZN ir DEZAMET SA krito, atitinkamai, 47, 34 ir 58 proc., o tai reiškia, kad bendrovės atitinka EGF reglamente nustatytus tinkamumo kriterijus. Todėl Europos Komisija siūlo skirti 453 570 EUR sumą. Ji tvirtina, kad dėl to labai sumažėjo mašinų ir įrangos gamybos apimtys, taip išryškindamos krizės pasekmes atitinkamoms šalies bendrovėms.

594 atleidimai turi rimtų padarinių gyvenimo sąlygoms, darbo vietoms ir vietos ekonomikai, todėl būtina skirti EGF lėšų, norint paremti nukentėjusius darbuotojus. Būtent todėl balsavome „už“, nors manome, kad svarbiausia yra užkirsti kelią minėtų bendrovių žlugimui ir darbo vietų praradimui.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas siekiant teikti papildomą pagalbą darbuotojams, nukentėjusiems nuo esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių. Lenkija paraišką (paraiška „EGF/2010/013 PL/Podcarpackie machinery“) Komisijai pateikė 2010 m. balandžio 27 d., o papildoma informacija buvo teikiama iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. Paraiška, grindžiama EGF reglamento 2 straipsnio b punkte nurodytu intervencijos kriterijumi, pagal kurį nustatytas reikalavimas, kad per 9 mėnesių laikotarpį įmonėse, kurios vykdo veiklą tame pačiame NACE 2 red. skyriuje kurios nors valstybės narės viename NUTS II lygmens regione arba dviejuose gretimuose regionuose, turi būti atleista bent 500 darbuotojų, buvo pateikta laikantis 10 savaičių termino (reglamento 5 straipsnis). Komisija savo vertinime nurodo, kad paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus atitikties reikalavimams kriterijus, ir rekomenduoja biudžeto valdymo institucijai patvirtinti šią paraišką, todėl ir balsavau už šį dokumentą, nes tai, mano manymu, padės išvengti neigiamų socialinių pasekmių. Taip pat manau, kad ir kitos ES valstybės narės turėtų aktyviau naudotis ES fondų teikiamomis galimybėmis.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimą Lenkijai, nes manau, kad ši priemonė yra naudinga sunkumų dėl ekonomikos krizės patiriantiems darbuotojoms paremti. Kaip jau ne kartą buvo minėta, nuo 2006 m. EGF teikia praktinę paramą Europos darbuotojams, atleistiems dėl priežasčių, susijusių su jų bendrovių perkėlimu, arba, po 2009 m. priimtų pakeitimų, dėl ekonomikos krizės, siekiant jiems padėti sugrįžti į darbo rinką. Šiandien balsavome dėl pagalbos atleidus 594 darbuotojus (iš jų paramos prašoma 200) iš trijų bendrovių, vykdančių veiklą, priskiriamą Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), NUTS II regione Pakarpatėje. Visa EGF skirta paramos suma yra 453 750 EUR. Apibendrindamas norėčiau pasidžiaugti patvirtintu pranešimu, nes tai parodo, kad EGF yra naudinga ir veiksminga priemonė kovojant su nedarbu, atsiradusiu dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. − (PL) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas papildomai paramai darbuotojams, nukentėjusiems nuo didelių pokyčių pasaulinėje prekyboje padarinių, teikti. Šiandien Europos Parlamentas balsavo už paraišką dėl daugiau kaip 450 000 EUR išmokėjimo darbuotojams, atleistiems iš trijų bendrovių Pakarpatės regione. Norėčiau pabrėžti, kad ES parama yra didžiulis stimulas mano atstovaujamam regionui, kadangi tai leis atleistiems darbuotojams sugrįžti į darbo rinką, o lėšos bus skirtos mokymui, perkvalifikavimui, naujai įrangai ir pagalbai norintiems dirbti savarankiškai. Pakarpatės regionas yra vienas iš skurdžiausių Lenkijos regionų, todėl labai džiaugiuosi, kad jis gaus ES paramą. Norėčiau padėkoti visiems, balsavusiems už finansinės paramos skyrimą.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Džiaugiuosi, kad buvo pritarta 453 000 EUR iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) skyrimui Lenkijos darbuotojams, atleistiems mašinų gamybos sektoriuje. Vadovaudamasi Biudžeto komiteto rekomendacijomis, Europos Komisija įrašė 50 mln. EUR dydžio mokėjimų asignavimus į 2011 m. biudžeto eilutę, skirtą EGF. Tai mums leidžia patvirtinti reikiamų lėšų skyrimą, nemažinant kitų biudžeto eilučių, skirtų svarbiems veiksmams pagal ES tikslus ir programas finansuoti.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą dėl paramos skyrimo 594 Lenkijoje atleistiems darbuotojams per Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. 0,45 mln. bus panaudoti darbuotojams perkvalifikuoti ir remti šiuo sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR)

Mes dar kartą pasmerkti balsuoti už apgailėtiną ES pašalpą jos gamybos perkėlimo politikos aukoms. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įsteigimo motyvai yra netoleruotini. Susilaikau tik dėl to, kad manau, jog ši apsimetėliška pagalba gali šiek tiek palengvinti Lenkijos darbininkų skausmą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) yra jos dalis. Ši parama yra būtina siekiant padėti bedarbiams ir bendrovių perkėlimo globalizacijos aplinkybėmis aukoms. Vis daugiau bendrovių persikelia dėl mažų darbo sąnaudų daugelyje valstybių, kaip antai Kinijoje ir Indijoje, o tai daro žalą valstybėms, kurios gerbia darbuotojų teises. EGF skirtas padėti darbuotojams, nukentėjusiems nuo bendrovių perkėlimo, ir tai labai svarbi priemonė padedant susirasti naują darbą. Praeityje EGF lėšomis pasinaudojo kitos ES valstybės, todėl dabar dera šią paramą suteikti Lenkijai, kuri kreipėsi dėl paramos 594 darbuotojams, iš jų 200 yra potencialūs paramos gavėjai, atleistiems iš trijų bendrovių, vykdančių veiklą, priskiriamą NACE 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), NUTS II regione Pakarpatėje (Lenkija).

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Nors ir balsavau už šį pasiūlymą suteikti paramą Lenkijos Pakarpatės regiono mašinų gamybos sektoriaus darbuotojams, manau, kad tai tėra skausmą mažinanti, palaikomoji priemonė kapitalistinio modelio pasekmėms švelninti, ir tai nėra joks žingsnis į priekį kovojant su tikrosiomis krizės priežastimis. Pritariu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (AGF) lėšų skyrimui žmonėms, atleistiems dėl struktūrinių prekybos sistemos pokyčių arba dėl dabartinės tiesioginio ekonomikos ir finansų krizės poveikio. Manau, kad EGF gali prisidėti siekiant galutinio tikslo padėti šiems darbuotojams grįžti į darbo rinką. „Už“ balsavau ir dėl to, kad esu tikras, jog ši parama papildo paramą atleistiems darbuotojams, numatytą visuose nacionaliniuose teisės aktuose bei kolektyvinėse sutartyse. Todėl šis EGF lėšų skyrimas jokiu būdu negali pakeisti ar panaikinti vyriausybių ir bendrovių įsipareigojimų atleistiems darbuotojams.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Atsižvelgdamas į tai, kad Lenkija prašo paramos dėl 594 darbuotojų (iš jų 200 gautų paramą), laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. atleistų iš trijų įmonių, gaminančių mašinas ir įrangą Lenkijos Pakarpatės regione, visiškai pritariu ir palaikau šią aktyvią Lenkijos Vyriausybės poziciją ir savo kolegų iš S&D frakcijos nuomones. Deja, mano šalies, Latvijos, Vyriausybė neatsako į mano prašymus ir laiškus, taigi nepasinaudoja Stabilizacijos fondo parama finansinės krizės pasekmėms įveikti.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas siekiant apginti darbuotojus, atleistus ištikus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei. Lenkija prašo paramos dėl 594 darbuotojų, atleistų Pakarpatės regione. Būtinai turime pasiūlyti asmeninę paramą darbininkams, kurie buvo atleisti dėl globalizacijos ir ekonominės krizės, ir padėti jiems grįžti į darbo rinką. Todėl balsavau „už“.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) įsteigtas siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, kenčiantiems nuo esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių pasekmių. 2011 m. vasario 15 d. Komisija priėmė naują sprendimo skirti EGF lėšų Lenkijai projektą, siekdama padėti dėl pasaulio ekonomikos ir finansų krizės atleistiems darbuotojams grįžti į darbo rinką. Šiuo atveju kalbama apie 594 darbuotojus, iš jų 200 yra potencialūs paramos gavėjai, atleistus iš trijų mašinas ir įrangą gaminančių Lenkijos Pakarpatės regiono bendrovių per devynių mėnesių atskaitinį laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. kovo mėn. 1 d. Tai pirma paraiška, nagrinėtina pagal 2011 m. biudžetą, susijusi su bendros 453 570 EUR sumos skyrimu. Komisijos vertinime daroma išvada, kad tarp atleidimų ir esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar finansų ir ekonomikos krizės esama ryšio ir kad šių atleidimų negalima buvo numatyti. Paraiška atitinka visus EGF reglamente nustatytus tinkamumo kriterijus, todėl aš balsavau už fondo lėšų skyrimą.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. − (PT) Lenkijos paraiška dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) intervencijos susijusi su 594 darbuotojų atleidimu (iš jų 200 yra potencialūs paramos gavėjai) iš trijų bendrovių vykdančių veiklą, priskiriamą Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. 28 skyriui (mašinų ir įrangos gamyba), NUTS II regione Pakarpatėje. Remiantis Komisijos vertinimu, ši paraiška atitinka visus teisiškai nustatytus tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, EGF taikymo sritis buvo laikinai išplėsta, apimant intervenciją tokiais atvejais, kaip šis, kai dėl tiesioginio ekonomikos ir finansų krizės poveikio „per devynių mėnesių laikotarpį visų pirma mažos arba vidutinės įmonės NACE 2 skyriuje viename regione arba dviejuose gretimuose regionuose pagal NUTS II lygį atleidžia mažiausiai 500 darbuotojų“. Palaikiau šią rezoliuciją, tikėdamasis, kad EGF lėšų skyrimas prisidės prie šių darbuotojų sugrįžimo į darbo rinką.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Pareikalavome, kad susijusios institucijos, kaip įprasta tokiais atvejais, dėtų pastangas paspartinti EGF lėšų skyrimą.

Be to, Parlamentas šiuo požiūriu vertina patobulintą procedūrą, Komisijos nustatytą po to, kai Parlamentas paprašė paspartinti subsidijų išmokėjimą, siekiant biudžeto institucijai pateikti Komisijos vertinimą dėl paraiškos EGF lėšoms gauti tinkamumo kartu su pasiūlymu skirti fondo lėšų, ir tikisi, kad procedūra bus toliau tobulinama per artėjančius fondo patikrinimus.

Tačiau jis taip pat primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų skyrimo procedūrą, pagal kurią skiriama vienkartinė, laikina individuali parama, siekiant padėti darbuotojams, atleistiems dėl globalizacijos ir finansų bei ekonomikos krizės, atkreipia dėmesį į galimą EGF vaidmenį darbuotojų sugrąžinime į darbo rinką, ir ragina įvertinti ilgalaikę šių darbuotojų integraciją į darbo rinką, kaip tiesioginį EGF finansuojamų priemonių rezultatą.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) 2011 m. vasario 15 d. Komisija patvirtino sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų skyrimo Lenkijai projektą, siekdama paremti darbuotojų, atleistų dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, sugrįžimą į darbo rinką. Prašymas susijęs su 594 darbuotojų (200 iš jų teiktina parama) atleidimu per nurodytą 9 mėnesių laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. iš trijų įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 28 skyriui (drabužių siuvimas), Pakarpatės NUTS II regione Lenkijoje. Mano balsavimas už šiandienos rezoliuciją atspindi mano teigiamą nuomonę, jau pareikštą Užimtumo ir socialinių reikalų komitete.

  Peter Skinner (S&D), in raštu. − Nors ir balsavau už šį pranešimą, manau, kad ironiška tai, jog šis fondas egzistuoja, nors juo naudojasi ne visos ES valstybės. Šio fondo lėšų likutis metų gale grąžinamas valstybėms narėms kaip permoka. Tačiau kai kurių valstybių, kaip antai Jungtinės Karalystės, nesugebėjimas pasinaudoti savo teise pasinaudoti šiuo fondu, pvz., „Twining Tea“ gamyklos uždarymo Andoveryje atveju, kelia tam tikrų klausimų. Tie, kas apsimeta, kad supranta permokos grąžinimo naudą ir žalą, klausia, ar nebūtų teisingiau ir veiksmingiau valstybėms tiesiogiai naudotis EGF lėšomis vietos lygmeniu.

Antrasis ironiškas aspektas susijęs su politiniu ir ekonominiu dalyvavimu visais ES pridėtinės vertės lygmenimis. Tai, kad JK išsaugo teisę nedalyvauti ES lygmeniu valdomuose fonduose, tikintis naudos ateityje, šiuo atveju yra abejotinas ir galbūt tiesiog neteisingas sprendimas.

JK atsisako galimybės pasinaudoti finansavimu, vadovaudamasi nuostata į fondą nesikreipti, kad vėliau susigrąžintų permoką. Norintiems sugrįžti į darbą – Sendviče, Kente, Andoveryje, Hampšyre – atsakymas „ne“ yra nepateisinamas, ir tai dar vienas nusivylimas JK Vyriausybe.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kuriuo suteikiamas finansavimas individualiai pritaikytoms priemonėms, skirtoms padėti Lenkijoje atleistiems darbuotojams.

Pranešimas: Fiorello Provera (A7-0075/2011)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią svarbią rezoliuciją dėl migracijos srautų, kuriuos lemia nestabilumas: ES užsienio reikalų politikos aprėptis ir vaidmuo. Pagrindinės migracijos varomosios jėgos yra politinis, socialinis ir ekonominis nestabilumas, saugumo stoka, politinis persekiojimas ir autoritariniai režimai, dėl kurių nukentėjusioms bendruomenėms nelieka jokių perspektyvių galimybių gimtinėje ir pajamų, taigi jos netenka ir teisės rinktis – emigruoti ar likti, o asmenų gyvybė atsiduria nuolatiniame pavojuje, ir todėl vienintelė joms likusi galimybė – migracija. Dėl pastarojo meto dramatiškų įvykių Egipte ir kitose Šiaurės Afrikos šalyse ir Artimuosiuose Rytuose akivaizdžiai padidėjo teisėtos ir neteisėtos migracijos banga į Europą. Todėl Europos Sąjunga turi būti pasirengusi atlaikyti migracijos bangas. Tai ji gali padaryti tik turėdama veiksmingą ir išmintingą migracijos politiką, panašią į politiką, kuri taikoma Kanadoje, Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje. Pritariu pranešėjo pozicijai, jog reikia primygtinai raginti Komisiją užtikrinti, kad bet kuriame ES ir jos valstybių narių pasirašytame readmisijos susitarime būtų visiškai gerbiamos žmogaus teisės ir negrąžinimo principas ir kad nebūtų keliamas pavojus asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Tokiu būdu ES dar kartą įrodys, kad vertybės ir pagarba žmogaus teisėms yra svarbiausios ir neginčijamos, o politinio prieglobsčio prašantys asmenys jausis saugūs ir gerbiami. .

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Politinis, socialinis ir ekonominis nestabilumas, nepakankamas saugumas ir autoritarinių režimų vykdomos politinės represijos yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys migraciją ir migrantų bangas, nuolat plūstančias į kai kurias Viduržemio jūros regiono valstybes, kurios nebesusitvarko su nepaprastųjų humanitarinių padėčių sukeltais sunkumais.

Pas pastarąsias savaites jau tapo nebeįmanoma ignoruoti tūkstančių migrantų, atvykstančių į Lampedūzą po neramumų Šiaurės Afrikos valstybėse. Devyniasdešimt procentų jų yra jauni, 15–35 metų amžiaus žmonės, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, tikėdamiesi geresnių galimybių. Nepaisant didžiulių Italijos Vyriausybės, vietos valdžios institucijų ir Italijos raudonojo kryžiaus pastangų, saloje susiklostė nepaprastoji padėtis: nėra jokių požymių, kad atvykstančių srautai sustos, ir atkreiptinas dėmesys į ES vėlavimą dėl biurokratinių laiko apribojimų, kurie neatitinka padėties reikalavimų.

Šiandien ES turi pareigą parengti veiksmingą bendrą migracijos politiką, kuri numatytų Europos prieglobsčio sistemą, privalomo perkėlimo programos, pagal kurią atsakomybė būtų paskirstyta vienodai, įgyvendinimą ir susitarimus su valstybėmis narėmis dėl plėtros skatinimo.

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. – (IT) Pastarojo meto ir dabartiniai įvykiai priešinguose Viduržemio jūros krantuose liudija regiono nestabilumo ir jo nulemtos migracijos sukeliamus sunkumus Europos Sąjungai, kuriuos ji privalo spręsti.

Migracijos reiškinys kelia nerimą dėl pokyčių bei įtampos, kuriuos jis gali lemti, kalbant net tik apie santykius tarp migrantų kilmės valstybių ir valstybių, į kurias jie atvyksta, bet ir apie santykius tarp kilmės valstybių ir tranzito valstybių. Turime sustiprinti prevencijos politiką, optimizuodami finansinius išteklius ir tobulindami esamas institucines struktūras. Privalome kontroliuoti neteisėtą imigraciją ir manau, kad šioje srityje būtų naudinga pratęsti migracijos sutarčių galiojimą, siekiant greitų rezultatų ir bandant sumažinti migracijos srautų nestabilumą.

Pritariu pranešime atliktai analizei ir ypač sutinku, kad dvišalis mechanizmas, leidžiantis aktyviai stebėti mažumų – arba kitų grupių, kurios galėtų būti skriaudžiamos ar nukentėti dėl nestabilumo – apsaugos padėtį, turėtų būti numatytas rengiant išorės veiksmų priemones, skirtas laikotarpiui po 2013 m. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už šį pranešimą. Pastarojo meto įvykiai Egipte ir kitose Šiaurės Afrikos šalyse ir Artimuosiuose Rytuose padidino teisėtos ir neteisėtos migracijos srautus į Europą. Europos Sąjungos valstybės narės susiduria su priverstine žmonių migracija, kuri yra žlungančios ekonomikos, nuskurdimo, žmogaus teisių pažeidimų, aplinkos blogėjimo, didėjančio atotrūkio tarp turtingų ir skurdžių šalių, pilietinių karų ir politinių persekiojimų padarinys. Migracijos srautų valdymas yra didelis iššūkis Europos Sąjungai, kuri turi imtis veiksmų kuriant bendrą migracijos politiką, galinčią prisidėti prie nelegalios imigracijos mažinimo. Pritariu, kad būtina imtis prevencinių priemonių į visus ES dvišalius prekybos susitarimus įtraukiant žmogaus teisių sąlygas ir apsvarstyti atitinkamų sankcijų taikymą tokių sąlygų nesilaikančioms šalims.

  Regina Bastos (PPE), raštu. − (PT) Europa susiduria su migracijos srautais, padidėjusiais dėl daugelio valstybių patiriamo nestabilumo, ir tai yra ES problema. Galbūt šie migracijos reiškiniai kelia įtampą tarp kilmės valstybių ir valstybių, į kurias atvykstama, bei tarp kilmės valstybių ir tranzito valstybių.

ES turėtų stengtis suderinti vystomojo bendradarbiavimo priemones su visapusiškesne politine vizija, apimančia saugumą, regioninį bendradarbiavimą ir dvišalius susitarimus. Pranešime įvardijami tokie šioje srityje galimi veiksmai: skatinti tranzito valstybes siekti didesnio ekonominio ir institucinio stabilumo; stiprinti pačios ES tarpininkavimo ir konfliktų prevencijos pastangas bendradarbiaujant su regioninėmis organizacijomis; derėtis dėl dvišalių susitarimų dėl imigracijos su tranzito valstybėmis; sudaryti ekonominę darbotvarkę, į kurią būtų įtrauktos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama pakelti užimtumo lygį ES šalyse partnerėse. Komisija turėtų pasistengti sustiprinti plėtros ramsčio ir saugumo bei plėtros ramsčio sąveiką, rengdama naujas išorės veiksmų priemones laikotarpiui po 2013 m. Dėl visų nurodytų priežasčių balsavau už šį pranešimą.

  Dominique Baudis (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį dokumentą dėl migracijos srautų. Išties, dabartiniai įvykiai mūsų pietinių kaimynų valstybėse kelia migracijos į Europą rodiklius. Dabar labiau nei bet kada turime koordinuoti mūsų užsienio ir imigracijos politiką. Tai tikrai Europos masto klausimas ir dabar ne laikas demonstruoti nacionalinį egoizmą. Viduržemio jūros regiono valstybės – ES narės neturėtų vienos spręsti didžiulio nelegalių migrantų antplūdžio problemos: tai turėtų būti bendros visų ES valstybių pastangos.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. − (ES) Balsavau už šį pranešimą, nes, nustatant tikslus vidutiniam ir ilgajam laikotarpiui, jame laikomasi realistinio požiūrio į problemą, kurią sukėlė nepakankama pusiausvyra tarp išsivysčiusių ir neišsivysčiusių valstybių bei žmogaus teisių pažeidimai įvairiose pasaulio vietose.

Pranešime pasiūlytos nelegalios imigracijos prevencijos procedūros, siekiama į šios problemos visapusišką sprendimą įtraukti besivystančias valstybes, taip pat visas susijusias valstybes: kilmės valstybes, tranzito valstybes ir valstybes, į kurias vykstama. Mane taip pat labai nudžiugino dėmesys idėjai, kad bendradarbiavimo politikai reikėtų taikyti tam tikro pagarbos žmogaus teisėms lygmens sąlygą, ir paminėtas poreikis apginti pažeidžiamiausias grupes, kaip antai moteris ir nepilnamečius be palydos.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už šią rezoliucija, nes nestabilumo sukelti migracijos srautai vienoje šalyje gali sukurti problemų visai Europos Sąjungai. Ši rezoliucija – tai pirmas žingsnis į priekį, rengiant bendrą Europos migracijos valdymo politiką. Ši politika privalo turėti ir atgrasomąjį poveikį. Kad tai pasiektume, ši politika turi apimti visas esamas Europos Sąjungos bendradarbiavimo priemones socialinės ir ekonominės plėtros srityje ir turėti tiesioginės įtakos nestabilumo veiksniams šalyse, iš kurių atkeliauja migrantų srautai.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes migracija yra ypač aktuali ir pastaruoju metu išryškėjusi problema, kuomet dėl įvykių Šiaurės Afrikoje Europos Sąjunga, kaip kaimyninis regionas, yra priverstas priimti didžiulius atvykstančių migrantų srautus. Pranešime yra atkreipiamas dėmesys į daugelį srautinės migracijos faktorių, tokių kaip politinis, socialinis, ekonominis nestabilumas ir net klimato kaita, į kurį vis dar nėra atsižvelgiama nagrinėjant masinės migracijos priežastis. Dėl visų šių priežasčių yra pabrėžiama, kad ES yra reikalinga veiksmingesnė migracijos politika, kuri turėtų būti papildoma užsienio politikos priemonėmis. Šios priemonės padėtų spręsti nestabilumo priežastis jau kilmės šalyse, dėl kurių žmonės yra priversti masiškai emigruoti į stabilesnius kaimyninius regionus. Pranešime Komisija taip pat yra raginama rengti pasiūlymus dėl teisėtos migracijos, kuri būtų lengviau valdoma ir galėtų skatinti ekonominę ir socialinę tiek priimančių, tiek tranzito, tiek ir kilmės šalių pažangą. Teigiama, jog patys sunkiausi žmogaus teisių pažeidimai, taip pat ir nusikalstama veikla, kuri dažnai tampa verslu tiems, kurie tą veiklą organizuoja, yra siejami būtent su nelegalia migracija. Galiausiai yra akcentuojamas poreikis įvertinti ir pačios ES demografinę situaciją, norint apskaičiuoti, kiekgi Europa gali priimti atvykstančių asmenų.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europa privalo spręsti migracijos srautų problemą, atsiradusią dėl trečiųjų šalių karų ir ginkluotų konfliktų, etninės įtampos, žmogaus teisių pažeidimų ir stichinių nelaimių. Europos Sąjunga turi šiuos sunkumus spręsti veiksmingai, įgyvendindama prevencines priemones ir imdamasi reikiamų užsienio politikos priemonių, siekiant tiesiogiai imtis nestabilumo priežasčių, kad emigracija taptų galimybe, o ne žūtbūtine būtinybe. Europos migracijos reguliavimo politika turėtų derinti vystomojo bendradarbiavimo priemones su visapusiškesne politine vizija, apimant dvišalius saugumo ir regioninio bendradarbiavimo susitarimus su kilmės ir tranzito valstybėmis, žmogaus teisių apsauga ir demokratizacija.

Europos užsienio reikalų politika turėtų papildyti imigracijos politiką ir sąveikauti su ja, sutelkiant dėmesį į nestabilumą ir struktūrines problemas kilmės valstybėse. Ja turi būti stengiamasi pradėti nuolatinį dialogą su tranzito valstybėmis, siekiant sureguliuoti migracijos srautus ir vienodai taikyti tarptautinius žmogaus teisių standartus imigracijos srityje.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už F. Proveros pranešimą, nes manau, kad tai žingsnis į priekį siekiant valstybių narių solidarumo.

Daugiausia per pastarąsias savaites į Italiją atvyko tūkstančiai iš Šiaurės Afrikos valstybių sprunkančių migrantų. Šioje sunkioje padėtyje ES negali palikti mano šalies likimo valiai, bet privalo dėti visas pastangas, kad užtikrintų Sutarčių, ypač Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnio, laikymąsi.

Kartu turime optimizuoti finansinius išteklius ir esamas struktūras. Pavyzdžiui, turi būti sustiprintas sienų valdymo agentūros FRONTEX vaidmuo ir padidintas jos finansavimas. Žmogaus teisių apsauga, didesni finansiniai ištekliai, demokratijos plėtra, įstatymo viršenybė ir dvišaliai susitarimai yra tos priemonės, kurios, tinkamai naudojamos, tikrai gali padėti išvengti masinės migracijos.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Sutinku, kad reikia nustatyti kompleksinę ilgalaikę ES strategiją dėl nestabilių valstybių, siekiant kovoti su pagrindinėmis migracijos srautų priežastimis. Tačiau nemanau, kad Taryba turėtų pateikti veiksmų planą dėl naštos padalijimo pagal solidarumo principą, nustatytą Sutarties dėl ES veikimo 80 straipsnyje. Pabėgėlių perkėlimas iš šio regiono turėtų būti valstybių, į kurias pabėgėliai atvyksta, pareiga, o jeigu atvykėlių antplūdis taptų sunkiai suvaldomas, atsakas turėtų būti sugriežtinti ES prieglobsčio ir imigracijos politiką. Todėl man rūpestį kelia raginimai parengti bendrą prieglobsčio sistemą ir bendrą ES perkėlimo programą. Nustatyti bendrą Komisijos požiūrį į teisėtą migraciją yra gera mintis, tačiau jos negalima sieti su Europos darbo rinkos poreikiais arba kiekvienos valstybės narės pajėgumu priimti ir integruoti migrantus. Migracijos srautų valdymas pirmiausia turėtų likti valstybių narių kompetencija.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Džiaugiuosi ES pastangomis reaguoti į nestabilumo ir migracijos srautų sukeltas problemas, darančias poveikį ne tik kilmės, bet ir tranzito valstybėms įvairiose srityse, susijusiose su smurtu, žmogaus teisių pažeidimais ir kt. Todėl pritariu aktyviai politikai šioje srityje, kuria siekiama imtis pirminių destabilizuojančių veiksnių kilmės valstybėse, kaip antai ekonominių ir demokratinių struktūrų trūkumo. Tai yra vienintelis būdas panaikinti neigiamus migracijos padarinius, nes migracija turėtų būti teigiamas ir naudingas reiškinys, o ne būdas pasprukti. Ši politika turėtų virsti kilmės ir tranzito valstybių bendradarbiavimu, pagrįstu dialogu, kuriuo siekiama rimtų, poveikį turinčių ir ilgalaikių rezultatų.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš pranešimą dėl migracijos srautų, nes nepaisant to, kad jame pateikta gana tiksli ir pasverta pagrindinių priežasčių, verčiančių žmones palikti savo valstybę, analizė, pasigendu reikalingų išvadų dėl pasiūlymų. Viena vertus, jame atkakliai siūloma skirstyti žmones į legalius ir nelegalius imigrantus ir vadovaujamasi utilitarinėmis naudingų ir nenaudingų imigrantų sąvokomis, taip susaistant jų teises įvairiomis Europos Sąjungos ir valstybių narių taikomomis kvotomis. Kita vertus, pranešime imigracijos reiškinys siejamas su saugumo problemomis, taip kuriant painiavą ir prilyginant imigrantus įvairiems nusikaltėliams bei teroristams ir palaikant jų kriminalizavimo praktiką ir ideologijas.

Taigi pranešimu dar labiau sustiprinamas paternalistinis Europos Sąjungos vaidmuo, netgi siūlant ES ramstį, susijusį su trečiosioms šalims teikiama parama vystymuisi, susieti su saugumo ramsčiu, taip visiškai pakeičiant tokios paramos pobūdį ir paskirtį.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Nors ankstesnėse konferencijose daugiausia dėmesio skirta principams, tikiuosi, kad per ketvirtąją JT konferenciją Stambule bus siekiama nustatyti rezultatus ir aiškius rodiklius, kuriais vadovaujantis bus bandoma iki 2020 m. sumažinti mažiau išsivysčiusių valstybių skaičių perpus. Iš 51 neišsivysčiusios valstybės, kur 78 proc. gyventojų gyvena už mažiau nei 1,25 USD per dieną, per pastaruosius metus tik trims pavyko pakilti iš šios kategorijos. Padėtis kelia nerimą, kadangi šios valstybės labiausiai pažeidžiamos tokių išmėginimų, kaip finansų ir maisto krizės ir klimato kaita, ir tuo pačiu metu susiduria su visišku skurdu, infrastruktūros stoka ir augančiu nedarbu. Ši realybė aiškiai parodo, kad, deja, tarptautinė bendruomenė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Briuselio veiksmų programą. Tikiuosi, kad per konferenciją, kurioje aš atstovausiu Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai, sutelksime dėmesį siekdami nuoseklios vystymosi politikos ir naujoviškų finansavimo mechanizmų įgyvendinimo metodų, kad valstybėms, kurias reikia paskatinti įgyvendinti tinkamą politiką, būtų suteikta veiksmingesnė pagalba.

  Mário David (PPE), raštu. − (PT) Tai unikalus ir svarbus klausimas, ir jį svarstant reikia atsižvelgti į jo sudėtingumą. Šiame pranešime pažvelgiama į tai, kaip svarbu ir toliau laikytis bendradarbiavimo sutarčių dėl Europos kaimynystės politikos (EKP). Emigracija, skatinama krizių ir nestabilumo, turi neigiamų padarinių kilmės valstybei, valstybei, į kurią atvykstama, ir patiems persikėlusiems gyventojams. Šis reiškinys turi būti pažabotas, kad emigracija tokiomis aplinkybėmis nebebūtų vienintelė galimybė: pabėgimas dėl nesaugumo, silpnos ekonomikos, nestabilumo ar įbauginimo. Šiame balsavimo paaiškinime dar kartą pabrėžiu poreikį imtis priemonių stabilumui ir saugumui kilmės valstybėse užtikrinti ir skatinti. Šių nestabilumo ir krizės sukeltų migracijos srautų mažinimo galimybė turėtų būti prevencija. Manau, kad Europos užsienio reikalų politika ir konkrečiai EKP turėtų numatyti paramą šiems pasaulio regionams, skatinant saugumą, stabilumą ir žmogaus teisių apsaugą, kaip plataus vystymosi proceso dalį, ir tai nurodžiau savo pranešime dėl pietiniams kaimynams skirtos EKP peržiūros, dėl kurio irgi balsuosime šią savaitę.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Kai kurios valstybės narės susiduria su masiniu prieglobsčio ieškančių žmonių antplūdžiu iš pietinės Viduržemio jūros regiono dalies. Vienos jos negali susitvarkyti su šiomis nepaprastosiomis humanitarinėmis ir imigracijos padėtimis. FRONTEX žmoniškieji, materialieji ir finansiniai ištekliai turi būti padidinti, kad agentūra galėtų teikti daugiau paramos tokioms operacijoms, kaip „Hermes“ ir „Poseidon“. EP nariai ragina Europos Vadovų Tarybą parengti pabėgėlių perkėlimo veiksmų planą, taikant valstybių narių solidarumo sąlygą. Išties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnyje minimas valstybių narių solidarumo ir teisingo atsakomybės padalijimo sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politikos srityse principas. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu privalome užmegzti bendradarbiavimo santykius su būsimųjų migrantų kilmės valstybėmis ir sukurti partnerystę judumo srityje, kad jų piliečiai galėtų teisėtai atvykti dirbti ar studijuoti ir keliauti tarp dviejų Viduržemio jūros krantų.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl migracijos srautų, kuriuos lemia nestabilumas: ES užsienio reikalų politikos aprėptis ir vaidmuo. Politinis, socialinis ir ekonominis nestabilumas, nepakankamas saugumas, politinės represijos ir klimato pokyčiai verčia bendruomenes migruoti, todėl ES turi parengti bendrą imigracijos politiką, apimančią, konkrečiai, ekonominės ir socialinės pažangos skatinimą migrantus priimančiose, tranzito ir kilmės valstybėse ir socialinės sanglaudos didinimą gerinant migrantų integraciją.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, sutinkame, kad nestabilumo nulemti migracijos srautai sukelia problemų ES ir kad reikia daugiau pastangų kovoti su nestabilumo priežastimis ir struktūrinėmis problemomis kilmės valstybėse. Tačiau esame įsitikinę, kad ES turi nuoširdžiai prisiimti atsakomybę už čia atvykstančius migrantus ir nepalikti šios atsakomybės mūsų kaimyninėms šalims, kaip siūloma 9 dalyje. Remiame siūlymą, kad žmogaus teisių aspektas aiškiai atsispindėtų FRONTEX darbe, ypač kalbant apie asmens teisę išvykti iš savo šalies, grąžinimo draudimą ir teisę prašyti prieglobsčio. Mums nepatinka kai kurie FRONTEX iki šiol atlikti darbai, todėl nepritariame formuluotei, kad Europos Parlamentas palankiai vertina sėkmingą FRONTEX veiklą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Ryšys tarp socialinių, ekonominių ir politinių nestabilumo priežasčių ir migracijos į Europos Sąjungą srautų akivaizdus. Europos Sąjungos užsienio politikos negalima tiesiog atriboti nuo šio reiškinio: ji privalo stengtis jį suprasti ir kuo atidžiau stebėti. Tiesą sakant, ES turi imtis priemonių optimaliau panaudoti savo finansinius išteklius ir institucines struktūras ir veiksmingai valdyti migracijos srautus, kuriuos lemia nestabilumas, šiuo metu apėmęs kelis pasaulio regionus.

Prevencijos politika, apimanti tinkamiausias užsienio reikalų politikos priemones siekiant kovoti ir susidoroti su nestabilumo priežastimis, galėtų padėti paversti dabartinę žūtbūtinę būtinybę emigruoti į galimybę emigruoti. Reikia skatinti įstatymo viršenybę, ginti žmogaus teises ir puoselėti demokratijos bei ekonomikos plėtrą. Be šių bendrų plėtros pastangų atitinkamose valstybėse, be bendradarbiavimo su jų žmonėmis ir socialinėmis struktūromis bus neįmanoma veiksmingai prisidėti prie nestabilumo mažinimo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Šiame pranešime dėmesys sutelkiamas į migracijos srautus, nulemtus politinio nestabilumo, apėmusio kai kuriuos pasaulio regionus, ypač Šiaurės Afriką ir Viduržemio jūros regiono pietinę dalį. Dėl šios padėties, kurios poveikis jaučiamas Pietų Europos valstybėse, ypač Italijoje – mes visi stebime padėtį Lampedūzos saloje, į kurią atvyko daugiau nei 20 000 žmonių – bei Maltos saloje, Europoje atsidūrė daugiau nei 400 000 pabėgėlių. Siekiant sušvelninti šią padėtį, reikia ne tik mobilizuoti Europos pabėgėlių fondą, bet ES taip pat privalo įgyvendinti ilgalaikiškesnį planą, pagal kurį būtų teikiama humanitarinė pagalba ir kuo greičiau užtikrinti pagrindiniai šių žmonių poreikiai. Be to, turi būti parengta ir pabėgėliams iš Egipto, Tuniso ir Libijos skirta regioninė programa, susijusi ir prieglobsčiu, ir su pabėgėlių apsauga, kad būtų užkirstas kelias prekybai žmonėmis ir pasirengta jų grįžimui į kilmės valstybes. Palankiai vertinu priimtą pranešimą, nes jame teigiama, kad ES rengiasi kovoti su struktūrinėmis dėl migracijos srautų atsirandančių problemų priežastimis, pasitelkdama savo bendradarbiavimo su užsieniu politiką be jokių išankstinių nuostatų.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Be priežasties nemigruojama. Svarbiausios iš emigravimo priežasčių yra tokie veiksniai, kaip karai ir ginkluoti konfliktai, nuolatiniai žmogaus teisių pažeidinėjimai, etniniai ir religiniai konfliktai ir represijos. Tačiau stichinės nelaimės ir skurdas dėl tinkamų ekonominių ir demokratinių struktūrų trūkumo taip pat yra vienos iš dažniausių migracijos srautų priežasčių.

Pasaulinio kapitalizmo krizės poveikis ir nenuoseklios bei asimetriškos plėtros padariniai blogina daugelio šalių ekonominę ir socialinę padėtį. Sukilimai arabų pasaulyje yra vienas iš šio reiškinio reiškimosi būdų, kuris taip pat didina migrantų srautus. Europos Sąjungos pareiškimai šiuo klausimu dažnai veidmainiški, ji laikosi dvigubų standartų politikos. Viena vertus, ji tvirtina, kad gina žmogaus teises trečiosiose šalyse, tačiau laikosi savanaudiško požiūrio į jas, kai reikia užpulti vieną iš šių šalių. Kita vertus, ji atsakinga už tai, kad tokia padėtis, kokia susiklostė Italijos saloje Lampedūzoje, tęsiasi.

Šių migracijos srautų prevencija reikalauja priemonių, pagrįstų rimta vystomojo bendradarbiavimo ir pagalbos, solidarumo ir taikos skatinimo, įskaitant taikų konfliktų sprendimą, politika, o to šiuo metu nėra.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Žinome, kad karai ir ginkluoti konfliktai, etninė įtampa, nuolatiniai žmogaus teisių pažeidinėjimai, kaip antai trukdymas žmonėms išpažinti savo religiją, stichinės nelaimės ir skurdas, nulemtas tinkamų ekonominių ir demokratinių struktūrų trūkumo, yra pagrindinės migracijos srautų priežastys.

Pagal dabartinę perspektyvą padėtis tik blogės dėl kapitalizmo išgyvenamos krizės ir jos socialinių padarinių, įskaitant sukilimus arabų valstybėse.

Todėl Europos Sąjunga negali tęsti savo veidmainiškos dvigubų standartų politikos, tvirtindama, kad gina žmogaus teises trečiosiose valstybėse, bet tuo pačiu metu leisdama tokiai padėčiai, kokia susidarė Lampedūzoje, tęstis.

Būtina prevencinė politika ir vystomojo bendradarbiavimo priemonės su visapusiškesne politine vizija, apimančia, visų pirma, solidarumą ir žmogaus teisių apsaugą, o to šiuo metu nėra.

Apskritai, Europos Komisija ir pats Europos Parlamentas pirmenybę teikia savo ekonominiams ir geostrateginiams interesams ir pamiršta solidarumą bei Tūkstantmečio vystymosi tikslus, priimdami tokias gėdingas direktyvas, kaip Direktyva dėl migrantų grąžinimo.

Štai kodėl balsavome prieš šį pranešimą, nepaisant to, kad jame yra vienas kitas teigiamas dalykas.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Norėčiau pareikšti paramą Lampedūzos gyventojams, kenčiantiems nuo gyventojų pertekliaus, nesaugumo, tiekimo problemų ir galimo pavojaus sveikatai, kurie Parlamento akyse yra antrarūšiai, palyginti su dešimtimis tūkstančių nelegalių imigrantų, atvykstančių į salą. Italijos valdžios institucijoms taip pat norėčiau pasakyti, kad jų pasamdytais laivais šie nelegalūs imigrantai turėtų būti siunčiami į Afriką, o ne į Europą. Dauguma šių žmonių atkeliauja iš Tuniso – valstybės, kur, atrodo, vyksta nuostabus demokratijos nuotykis, kuriame jie turi pareigą dalyvauti. Negalima ir toliau priimti žmonių, kurie savo šalyje jaučiasi nejaukiai todėl, kad ten lyja... arba nelyja; todėl, kad ten diktatūra... arba kad ten jos nebėra; todėl, kad ji neišsivysčiusi arba dėl to, kad vystosi. Pagrindiniai šių migrantų motyvai yra grynai ekonominio pobūdžio.

Mūsų paramos vystymuisi politika turėtų skatinti žmones likti savo šalyje ir netgi būtina šios paramos teikimo sąlyga turėtų būti piliečių grįžimas. Priešingai, nei teigia pranešėjas, nėra tokios „teisės“ emigruoti. Kita vertus, Europos žmonės, kurie turėtų būti jūsų pagrindinis prioritetas, turi absoliučią teisę pasakyti „NE“ ir teisę būti išklausyti.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už šį Parlamento pranešimą dėl migracijos srautų, kuriuos lemia nestabilumas: ES užsienio reikalų politikos aprėptis ir vaidmuo ir norėčiau panagrinėti keletą šio pranešimo aspektų. Nuvertus prezidentą Ben Ali beveik 24 000 tunisiečių atvyko į Lampedūzą ir išsilaipino Italijos krantuose, o tūkstančiai libių nuo vasario mėn. taip pat pabėgo iš savo karo apimtos šalies. Šios tebesitęsiančios žmonių dramos aplinkybėmis tiesiog būtinas Europos atsakas ir Europos solidarumas. Mūsų pranešime raginama sukurti solidarumo pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos perkėlimo klausimu sistemą. Mūsų pranešime raginama taikyti valstybių narių „solidarumo sąlygą“ sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politikos atžvilgiu. Mūsų pranešime raginama į laikotarpio po 2013 m. biudžetą įtraukti nuostatą dėl lėšų neatidėliotinam reagavimui į imigracijos ir prieglobsčio problemas Europoje. Visi šie aspektai būtini rimtai Europos prieglobsčio politikai, kurią parengti jau seniai raginame ir kuri turi būti pagrįsta nuoseklumo, atsakomybės, solidarumo ir pagarbos žmogaus teisėms principais.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį savo iniciatyva parengtą pranešimą, nes jame pabrėžiamos tikrosios migracijos srautų priežastys, būtent politinis, socialinis ir ekonominis nestabilumas, nepakankamas saugumas, politinės represijos, žmogaus teisių pažeidimai ir klimato kaita. Šiame pranešime taip pat pabrėžiama, kaip svarbu kilmės valstybėms taikyti įvairias strategijas pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) ir ES vystomojo bendradarbiavimo politiką. Taip paneigiamas mitas apie nulinę imigraciją, primenant, kad migracijos negalima sustabdyti ir kad ES reikia gausios, bet reguliuojamos imigracijos, siekiant išspręsti gyventojų senėjimo ir kitas socialines bei ekonomines problemas.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − F. Proveros pranešime nagrinėjama daugelis svarbių klausimų migracijos tema ir pabrėžiama žmogaus teisių svarba. Žmogaus teisių klausimas dominuoja Škotijoje ir JK vykstančiose kampanijose, kuriomis siekiama nutraukti prieglobsčio prašančių vaikų sulaikymą. JK vyriausybė pažadėjo užbaigti šią kvailystę, tačiau kol kas to nepadarė.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi nestabilumo įtakoti migracijos srautai yra ES iššūkis. Karai, ginkluoti konfliktai, įtampa tarp etninių grupių, nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai, pvz., uždraudimas išpažinti religiją, stichinės nelaimės, ekonominių ir demokratinių struktūrų trūkumas – tai pagrindinės šio tipo migracijos srautų priežastys. Šis reiškinys ypač kelia nerimą todėl, kad dėl jo gali kilti ar padidėti įtampa ne tik tarp kilmės ir paskirties šalių, bet ir tarp kilmės ir tranzito šalių. Norėdama veiksmingai išspręsti šį sunkumą ES privalo taikyti prevencijos politiką, naudodama tinkamiausias užsienio politikos priemones, siekdama tiesiogiai įveikti nestabilumo priežastis tam, kad emigracija taptų galimybe, o ne žūtbūtine būtinybe. Todėl reikia pradėti diskusijas siekiant geriau suvokti visus migracijos reiškinių aspektus bei jų struktūrines priežastis. Tai paskatintų ES nustatyti aiškią ir veiksmingą migracijos srautų iš kilmės ir tranzito šalių politiką ir nuspręsti, kaip ir kiek investuoti į šias šalis, siekiant kompensuoti jų vidinę demografinę ir socialinę įtampą, ir tokiu būdu prisidėti prie stabilumo sąlygų kūrimo.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Rezoliucijos projekte, dėl kurio šiandien balsuojama Parlamente, užduodamas svarbus klausimas: kaip apibrėžti ES užsienio reikalų politikos vaidmenį, kai susiduriama su tragišku ir kartu subtiliu migracijos srautų klausimu? Sunkumus, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, lemia akivaizdus nestabilumas, apėmęs Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus. Kad išvengtų neigiamų padarinių, Europa privalo sugebėti reaguoti į šiuos sunkumus, nustatydama ir įgyvendinama prevencijos politiką, skirtą kovoti su ekonominio ir politinio nestabilumo tose šalyse priežastimis, pasiūlant bendrus sprendimus, galinčius užkirsti kelią šiam reiškiniui arba bent sumažinti jo mastą. Tačiau šiam reikalui būtini nemenki ištekliai, todėl reikės įtraukti kitas galingas pasaulio valstybes ir koordinuoti veiksmus su jomis. Tačiau visa tai padaryti neįmanoma, jei nėra visiškai laikomasi subsidiarumo principo. Šiuo požiūriu Europos pareiga reaguoti konkrečiai ir darniai, taip parodant pasiryžimą pirmiausia skirti dėmesį šiai politikai. Dėl nurodytų priežasčių būdamas tikras, kad Europa yra moraliai įpareigota pasiųsti svarbų politinį signalą šiuo klausimu ir nepalikti valstybių narių likimo valiai, balsavau už minėtą rezoliuciją.

  Agnès Le Brun (PPE), raštu. – (FR) Nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo ES turėjo labai plačius įgaliojimus kontroliuoti migracijos srautus. Šiais įgaliojimais dabar raginama pasinaudoti, siekiant suvaldyti pabėgėlių, pastaruoju laikotarpiu pasprukusių nuo negandų Šiaurės Afrikoje, ypač Libijoje, antplūdį. „Arabų pavasaris“ yra stiprus laisvės simbolis, tačiau po juo slepiasi liūdnesnė realybė, kuri verčia daugybę civilių gyventojų išvažiuoti (šiuo atveju – išplaukti) ieškant prieglobsčio. Todėl rezoliucijoje ES ir tarptautinės institucijos raginamos įvertinti tokio didelio gyventojų migravimo padarinius. Parėmiau šią rezoliuciją, nes atskiros valstybės narės negali pačios susitvarkyti su šia padėtimi: tai turime daryti bendradarbiaudami ir dalydamiesi rūpesčiais. Lisabonos sutartyje nustatyta Europos Sąjungos užsienio reikalų politikos sistema, konkrečiai – įsteigti Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), taip pat turėtų leisti veiksmingiau koordinuoti valstybių narių veiksmus.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kuriame pritariama neseniai pateiktiems Komisijos pasiūlymams dėl teisėtos prieglobsčio neprašančių asmenų migracijos ir kuriame ji raginama parengti daugiau priemonių, skirtų bendrai imigracijos politikai nustatyti, ekonominei migracijai valdyti, siekiant skatinti ekonominę ir socialinę pažangą migrantus priimančiose, tranzito ir kilmės valstybėse, taip pat didinti socialinę sanglaudą, gerinant migrantų integraciją. Jame pabrėžiamas poreikis teikti reikiamą informaciją apie teisėtos imigracijos į ES galimybes siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai, geriau išnaudoti ES teisėtos imigracijos programas, paaiškinti dabartines perspektyvas ir galimybes Europos Sąjungoje ir atskleisti apgaulingus prekeivių žmonėmis pažadus, taip apribojant organizuoto nusikalstamumo organizacijų ir prekeivių žmonėmis pelną, kurį jiems neša žmonių poreikis persikelti. Komisija pranešime raginama skatinti apsaugos priemones, skirtas pažeidžiamoms grupėms ir žmonėms (ypač moterims ir vaikams), kurie dažnai tampa prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo aukomis, ir steigti informacijos apie migraciją į ES ir trečiąsias valstybes centrus. Tačiau pranešime raginama derinti teisėtos migracijos į ES skatinimą ir pastangas užtikrinti, kad ES būtų pajėgi priimti ir sėkmingai integruoti migrantus.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Nepaisant gerų jausmų protrūkio, šiame pranešime nepavyko paslėpti tiesos. ES susirūpinusi diktatorių, kuriuos ji rėmė mainais į migracijos srautų prie jos sienų valdymą, nuvertimu. Masinio pabėgėlių, šių diktatoriškų režimų aukų, antplūdžio perspektyva jos nejaudino, nes nebuvo priežasčių jaudintis. Ją jaudina būtent demokratijos atėjimas.

Vis dėlto Europai prireiks 230 mln. imigrantų nuo dabar iki 2030 m.: tai pripažino pati Europos Komisija. Be to, dokumente rekomenduojama taikyti sankcijas valstybėms, kurios negerbia laisvosios prekybos sutartyse nustatytų ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ginamų principų. Arabų revoliucijos vos spėjo nusikratyti savo pačių despotų pančių, o čia jau užsienio tironai siunčia jiems savo linkėjimus. Šis pranešimas yra arogantiškas ir žiaurus. Balsuoju prieš jį.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nestabilumo nulemti migracijos srautai kelia problemų Europos Sąjungai. Pagrindinės tokio migracijos srauto priežastys yra karai ir ginkluoti konfliktai, etninė įtampa, nuolatiniai žmogaus teisų pažeidinėjimai, kaip antai trukdymas žmonėms išpažinti savo tikėjimą, stichinės nelaimės ir tinkamų ekonominių ir demokratinių struktūrų trūkumas. Šis reiškinys ypač kelia rūpestį, nes jis gali sukurti arba padidinti įtampą ne tik tarp kilmės valstybių ir valstybių, į kurias atvykstama, bet ir tarp kilmės valstybių ir tranzito valstybių. Kad įveiktų šiuos sunkumus veiksmingai, Europos Sąjunga privalo įgyvendinti prevencijos politiką, imdamasi reikiamų užsienio politikos priemonių, siekiant tiesiogiai imtis nestabilumo priežasčių, kad emigracija taptų galimybe, o ne žūtbūtine būtinybe.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau prieš F. Proveros pranešimą dėl migracijos srautų, kuriuos lemia nestabilumas: ES užsienio reikalų politikos aprėptis ir vaidmuo, nes atmetu Europos Sąjungos migracijos politiką; politiką, kuriančią „Europos tvirtovę“, kurios vartai aklinai užverti vyrams ir moterims, tačiau iškart atsidaro, kai kalbama apie kapitalą. Šiame pranešime siūloma Europos migracijos politika nesiremia nuostata, kad emigracija yra teisė, o ne nusikaltimas, ir negina švento principo, leidžiančio prašyti prieglobsčio. ES veidmainiavimas pasibjaurėtinas: ji kriminalizuoja neoficialius imigrantus. Nelegalūs imigrantai naudojami darbui norint greitai kaupti kapitalą, o tai tiesioginis žmogaus teisių universalumo pažeidimas. ES, kuri gali egzistuoti tik ekonominių imigrantų dėka, demonstruoja visišką cinizmą. Tai, kas vyksta Šiaurės Afrikoje, yra „Europos tvirtovės“ įrodymas. Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) neturi nieko bendra su solidarumu ar bendradarbiavimu padedant žmonėms kovoti su tokiais diktatoriais kaip Ben Ali, H. Mubaraku ar M. Gaddafi: tūkstančiai afrikiečių bėga nuo represijų ir karo, o ES juos įkalina.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Nestabilumo nulemti migracijos srautai yra problema ES. Karai ir kariniai konfliktai, etninė įtampa, nuolatiniai žmogaus teisių pažeidinėjimai, kaip antai draudimas žmonėms išpažinti savo religiją, stichinės nelaimės, tinkamų ekonominių ir demokratinių struktūrų trūkumas, yra pagrindinės migracijos srautų priežastys. Šis reiškinys kelia didelį rūpestį, nes jis gali ne tik padidinti ir sustiprinti įtampą tarp kilmės valstybės ir valstybės, į kurią atvykstama, bet ir tarp kilmės valstybės ir tranzito valstybės. Siekdama šią problemą spręsti veiksmingai, ES turėtų įgyvendinti prevencinę politiką panaudodama visas tinkamas užsienio reikalų politikos priemones, skirtas kovoti su nestabilumo priežastimis, kad emigracija taptų galimybe, o ne būtinybe. Ilgalaikėje perspektyvoje ES gali imtis veiksmingų veiksmų, siekdama optimizuoti jos pačios finansinių priemonių ir esamų institucinių struktūrų naudojimą. Pranešime siūlomos priemonės yra nepakankamos ir perdėm deklaratyvios. Būtinas tikslus ir konkretus finansinis-ekonominis planas. Kitaip Europa uždus, užtvindyta nelegalios migracijos bangos. Kaip pirmas žingsnis sprendžiant šią problemą pranešimas yra labai naudingas.

  Andreas Mölzer (NI), pranešimas. − (DE) Žvelgiant į nesibaigiantį migracijos į Europą srautą, atrodo, vis svarbiau užimti aiškią poziciją prieš ekonominių migrantų legalizavimą. Labai svarbu, kad besivystančios valstybės gautų mūsų paramą, siekiant paskatinti šiuos žmones likti savo valstybėse. Nėra jokios prasmės leisti žmonėms iš besivystančių šalių patekti į darbo rinką, ypač atsižvelgiant į tai, kad nedarbo lygis euro zonoje šiuo metu siekia 9,9 proc. Pradinis F. Proveros pranešimas buvo labai teisingas ir tinkamai pasvertas. Tačiau įvairūs pakeitimai, deja, jį pablogino. Dėl šios priežasties balsuoju prieš.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. − (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi po neramumų arabų šalyse, kai migracijos srautai ypač suaktyvėjo, labai svarbu, kad visoje ES funkcionuotų bendra migracijos politika. Atsižvelgiant į tai, kad migracijos negalima sustabdyti, ypatingas vaidmuo šioje srityje tenka užsienio politikai. Padidėję migracijos srautai labiausiai paveikia valstybes, esančias prie ES išorės sienų. Dėl to turime dėti visas pastangas, kad ES mastu būtų sukurta bendra ES migracijos politika tam, kad migracijos srautai būtų optimaliai valdomi ir kontroliuojami. Tik dedant bendras pastangas nuo neigiamų pasekmių bus apsaugota valstybių, į kurias plūsta didžiausi migrantų srautai, ekonomikos augimas, darbo rinkų tvarumas ir vystymosi perspektyvos. Tai bus efektyvi priemonė siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai, organizuotam nusikalstamumui bei prekybai žmonėmis. ES turi dėti visas pastangas, kad būtų skatinama teisėta migracija ir efektyviai kovojama su neteisėta migracija. Labai svarbu, kad teisėtos migracijos sistema būtų kuriama atsižvelgiant į Europos darbo rinkos poreikius, įvertinus kiekvienos valstybės narės galimybes priimti ir integruoti migrantus.

Legalūs migrantai Europos Sąjungos šalyse turi turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kiti darbuotojai. Be to, labai svarbu, kad kiekvienoje šalyje būtų mažinamas protų nutekėjimas ir kvalifikuotų specialistų išvykimas. Tam tikslui reikia diegti paramos grįžtantiems programas, skatinti apykaitinę migraciją, reguliuoti įdarbinimo praktiką, remti kompetencijos ugdymą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį F. Proveros pranešimą apie vieną iš kertinių Europos Sąjungos principų: tautų solidarumą. Atsižvelgiant į politines krizes Šiaurės Afrikoje ir lėtą ar išvis nesamą ES politikos dėl migracijos srautų atsaką, dabartinė padėtis yra tokia rimta ir sudėtinga, kad manau, jog ją būtina spręsti neatidėliojant. Priėmus šį dokumentą, Taryba pakviesta – o kvietimo negalima ir nedera ignoruoti – visapusiškai įgyvendinti solidarumo sąlygą, pateikiant praktinį veiksmų planą ir padalijant naštą valstybėms narėms. Visų pirma, šiame dokumente pagrindžiami būtinieji laikino apsaugos suteikimo imigrantams standartai, taip pat priemonės, skirtos padalyti atsakomybę ir darbus tarp valstybių narių, kurios, kaip antai Italija, įsileidžia imigrantus atsakingai ir prisiima visus padarinius ant savo pečių.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Svarbu, kad Europos lygmeniu siejame padidėjusį dėl migracijos srautų patiriamą spaudimą su ES užsienio reikalų politika. Europos iniciatyvomis galima padėti politiškai nestabilioms Šiaurės Afrikos valstybėms, iš kurių plūsta daugybė imigrantų. Galima ir būtina pasinaudoti visomis priemonėmis, kaip antai vystymosi ir bendradarbiavimo pagalbos programomis ir readmisijos susitarimais. Akivaizdu, kad tai bus ypač svarbu artimoje ateityje ir Graikijai, ir likusiai ES, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Nestabilumo nulemti migracijos srautai dabar yra didelė problema Europos Sąjungai. Juos sukelia karai ir ginkluoti konfliktai, etninė įtampa, žmogaus teisių pažeidinėjimai, kaip antai trukdymas žmonėms išpažinti savo religiją, stichinės nelaimės ir ekonominių bei demokratinių struktūrų trūkumas. Tai besiplečiantis reiškinys, sukuriantis įtampą ne tik tarp kilmės valstybių ir valstybių, į kurias atvykstama, bet ir tarp kilmės valstybių ir tranzito valstybių. Šiame pranešime pateiktos rekomendacijos, kaip sudaryti galimybę ES veiksmingai reaguoti į šiuos sunkumus. Be kitų priemonių, norėčiau pabrėžti prevencijos politiką, kuria siekiama tiesiogiai kovoti su nestabilumo priežastimis, kad emigracija taptų galimybe, o ne žūtbūtine būtinybe, taip pat vystomojo bendradarbiavimo politiką, turinčią visapusiškesnę politinę viziją, apimančią saugumą, regioninį bendradarbiavimą ir dvišalius susitarimus su kilmės valstybėmis ir tranzito valstybėmis. Šių tikslų reikia siekti kartu su Tūkstantmečio vystymosi tikslais, kurie glaudžiai susiję su politiniu stabilumu ir turėtų būti viso proceso pagrindas.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Nestabilumo sukelti migracijos srautai yra netiesioginė žmogaus teisių pažeidinėjimo, ekologinių katastrofų ir nepakankamų ekonominių ir socialinių struktūrų, kurios užtikrintų didelės visuomenės dalies gerovę, padarinys. Tai rimta problema Europos Sąjungai, nes reikalauja pastangų ir įgyvendinant vystomąjį bendradarbiavimą, ir užkertant kelią socialinei įtampai, kuri dažnai atsiranda ne tik tarp kilmės valstybių ir valstybių, į kurias vykstama, bet ir tarp kilmės valstybių ir migrantų tranzito valstybių. Jai spręsti reikia praktinių ES veiksmų ne tik vystomojo bendradarbiavimo, bet ir užsienio reikalų politikos srityje, įgyvendinant prevencines priemones regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, priemones, kurias vykdant panaudojami visi galimi užsienio politikos instrumentai ir kuriomis siekiama saugumo, regioninio bendradarbiavimo, dvišalių susitarimų su kilmės ir tranzito valstybėmis ir žmogaus teisių apsaugos bei demokratizacijos. Būdamas įsitikinęs, kad ES svarbu tiesiogiai imtis nestabilumo priežasčių, be kita ko, ir geriau panaudojant esamas priemones, negaliu elgtis kitaip − tik balsuoti už šį pasiūlymą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Nestabilumo nulemti migracijos srautai kelia problemų Europos Sąjungai. Pagrindinės tokio migracijos srauto priežastys yra karai ir ginkluoti konfliktai, etninė įtampa, nuolatiniai žmogaus teisų pažeidinėjimai, kaip antai trukdymas žmonėms išpažinti savo tikėjimą, stichinės nelaimės ir tinkamų ekonominių bei demokratinių struktūrų trūkumas.

Šis reiškinys ypač kelia rūpestį, nes jis gali sukurti arba padidinti įtampą ne tik tarp kilmės valstybių ir valstybių, į kurias atvykstama, bet ir tarp kilmės valstybių ir tranzito valstybių. Kad veiksmingai įveiktų šiuos sunkumus, Europos Sąjunga privalo įgyvendinti prevencines priemones, taikydama reikiamas užsienio politikos priemones, siekiant tiesiogiai kovoti su nestabilumo priežastimis, kad emigracija taptų galimybe, o ne žūtbūtine būtinybe.

Europos migracijos reguliavimo politika turėtų derinti vystomojo bendradarbiavimo priemones su visapusiškesne politine vizija, apimant saugumą, regioninį bendradarbiavimą, dvišalius susitarimus su kilmės ir tranzito valstybėmis, žmogaus teisių apsauga ir demokratizacija.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Nestabilumo nulemtų migrantų srautų valdymas yra esminis Europos Sąjungos uždavinys. Karai ir ginkluoti konfliktai, etninė įtampa, nuolatiniai žmogaus teisių pažeidinėjimai, stichinės nelaimės ir ekonominių bei demokratinių struktūrų trūkumas yra pagrindinės šių srautų priežastys.

Manau, kad dabar būtina įgyvendinti prevencijos politiką, panaudojant tinkamiausias priemones nestabilumo priežastimis panaikinti. Pagrindinis Europos užsienio reikalų politikos dėmesys turėtų būti skiriamas nestabilumo šaknims ir struktūrinėms problemoms kilmės valstybėse. Manau, jog šis dokumentas – tai dar viena ES naudotina priemonė, nes jame numatyta nuosekli ir veiksminga politika migracijos srautų atžvilgiu, siūlanti tinkamiausią kelią į politinį, ekonominį ir socialinį stabilumą.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Kategoriškai prieštarauju nagrinėjamam pranešimui. Šūkis „susivieniję įvairovėje“ visiems leidžia savarankiškai tvarkytis savo kieme, ir Europos Sąjunga negali ir neturi teisės versti mūsų priimti nekviestų svečių. Savo teisės grąžinti nelegalius migrantus į jų kilmės valstybę atsisakymas nesuvokiamas sveiku protu. Jei teisėtumas nuvertinamas, mums kyla milijonų pabėgėlių invazijos rizika. Kenčiantiems žmonėms reikia padėti, bet jų pačių valstybėse, užkertant kelią prekybai žmonėmis.

Griežtai atmetu kaltinimus Europai rasizmu ir ksenofobija, nes man atsibodo žiūrėti į migrantus iš Tuniso, streikuojančius dėl to, kad negauna pinigų cigaretėms, ar atsisakančius valgyti maistą su tunu, nes jis atsiduoda žuvimi, o patekus į Italiją reikalaujančius būsto ir darbo (žinoma, nemokamai), nors turime vietos gyventojų, kurie neturi darbo ir skursta.

Komplimentai vyriausiajai įgaliotinei baronienei C. Aston tikrai nepelnyti, nes ji net neįsivaizduoja, kaip spręsti Magrebe susidariusią padėtį. Tačiau kulminacija yra svarstymai dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių žmonių, kurie persekiojami ar turi nepakankamai teisių, todėl jiems reikia skirti ypatingą dėmesį.

  Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu. – (EL) Balsavau už F. Proveros pranešimą, nes manau, kad šiame pranešime laikomasi realistinio požiūrio į problemą, o pasiūlytas imigracijos naštos pasidalijimas yra tikrai būtinas. Imigracija yra sudėtinga problema; tačiau galime ją reguliuoti, jei imsimės reikiamų veiksmų. Šios problemos negalima užkrauti tik ant Graikijos, Italijos ir Ispanijos pečių. Nuo sausio mėn. į Italiją atvyko 23 000 imigrantų. Ypač atsižvelgdami į pokyčius Šiaurės Afrikoje ir arabų pasaulyje, privalome parengti Europos strategiją imigracijos problemai spręsti, kad valstybės narės nebūtų paliktos likimo valiai, ir tuo pat metu užtikrinti, kad nebūtų pasinaudota nei vargšais priverstiniais migrantais, nei Europos piliečiais, kuriems teko ši našta.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Šia rezoliucija pavyko paskatinti diskusijas apie ES migracijos politiką, tačiau dokumentas galėjo būti konkretesnis ir griežčiau suformuluotas. Dabar, kai dėl Šiaurės Afrikoje susiklosčiusios padėties plūsta migrantai, ES nesiima reikiamų veiksmų, vengdama konkrečios atsakomybės. FRONTEX negali būti vienintelė priemonė pabėgėlių krizei spręsti. Europa turi nedelsdama parengti naštos pasidalijimo veiksmų planą, siekiant padėti perkelti pabėgėlius iš regiono ir suteikti paramą benamiams. Tenka apgailestauti, kad dabartinėmis aplinkybėmis atidėti susitarimo dėl ES ir Libijos bendradarbiavimo sudarymą tikriausiai buvo vienintelė išeitis. Tokiais susitarimais svarbiausia siekti ne ES sienos kontrolės sugriežtinimo, o Ženevos konvencijos ratifikavimo ir laikymosi stebėsenos. Tikiuosi, kad ši rezoliucija bus pirmas žingsnis siekiant globalaus požiūrio į pabėgėlių problemą, kad su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškiau.

  Michèle Striffler (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už F. Proveros pranešimą dėl migracijos srautų, kuriuos lemia nestabilumas: ES užsienio reikalų politikos aprėptis ir vaidmuo. Labai svarbu derinti užsienio reikalų politiką ir imigracijos politiką. Reikia susitelkti į tikrąsias tam tikrų pasaulio regionų nestabilumo priežastis ir veiksmingai valdyti migracijos srautus. Migracijos valdymo politika išties turi būti veiksmingai derinama su Europos vystomojo bendradarbiavimo politika, atsižvelgiant į saugumo, Pietų valstybių regioninio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo susitarimų su kilmės ir tranzito valstybėmis aspektus. Atsižvelgdama į ypatingą kai kurių trečiųjų valstybių vaidmenį įgyvendinant šią politiką, esu įsitikinusi, kad, norint įveikti nelegalią migraciją, ES tiesiog būtina pasirašyti rengiamus šių valstybių bendradarbiavimo susitarimus. Taigi šiuo metu sustabdytas Libijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo susitarimo galiojimas turi būti atnaujintas.

  Niki Tzavela (EFD), raštu. – (EL) Keliose valstybėse įsigalėjęs nuosmukis ir politinis nestabilumas prisidėjo prie migracijos srautų didėjimo, ir tai kelia problemų ES. Šiame pranešime siūlomos priemonės padės spręsti šią problemą, kuri tiesiogiai labai gąsdina ES pasienio valstybes, o netiesiogiai – visą ES. Viena iš tokių priemonių yra sukurti nuolatinę FRONTEX veiklos ir operacijų, susijusių su migracijos srautų valdymu, kuris turi būti nuolatinis ir stabilus, sistemą. Todėl balsavau už F. Proveros pranešimą.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Palankiai vertinu šios gerai pasvertos rezoliucijos, kurioje siūlomi būdai, kaip įveikti migracijos keliamas problemas Europoje, priėmimą. Manau, jog labai svarbu, kad ES migracijos politika ir jos paramos vystymuisi politika papildytų viena kitą. Už migracijos reiškinio slypi nematytos žmonių dramos, ir tai iš dalies galima išspręsti vykdant pagalbos trečiosioms valstybėms politiką, kuri prisidėtų prie jų vystymosi ir stabilumo. Į šią problemą taip pat turi būti atsižvelgiama įgyvendinant Europos kaimynystės politiką (EKP). Manau, jog būtinas neatidėliotinas visos ES atsakas, todėl raginu valstybes nares ir Komisiją sutelkti reikiamas priemones ir išteklius. Tai bus daroma stiprinant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) išteklius ir vaidmenį. Be to, tai bus daroma teikiant reikiamą paramą Viduržemio jūros pakrantės regionams ir miestams, susiduriantiems su humanitarine krize, kurią sukels šis imigrantų antplūdis, ir kurie turės palaikyti tvarką ir skatinti legalių migrantų integraciją. Mano galva, Europos solidarumas turi visapusiškai pasireikšti santykiuose tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. − (DE) Balsavau už šį pranešimą. Kaip pabrėžiama pranešime, dabartinis migrantų srautas kelia didelę įtampą tarp kilmės valstybių, priimančiųjų valstybių ir tranzito valstybių, taip pat tarp pačių priimančiųjų valstybių. F. Provera siūlo prevencinę priemonę – imtis esminės migracijos priežasties ir spręsti demokratijos bei ekonominio stabilumo trūkumo priimančiosiose valstybėse problemą Europos užsienio reikalų politikoje. Europos Parlamentas priėmė įvairių pranešimų vystymosi politikos srityje, kuriais Komisija ir ypač baronienė C. Ashton buvo raginamos žmogaus teisių klausimą įtraukti į visas derybas ir būtinai į tai atsižvelgti teikiant paramą ar gerinant prekybos sąlygas. Norėčiau pasinaudoti šia proga pakartoti šį raginimą.

Pranešimas: Elisabeth Jeggle (A7-0016/2011)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. − (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, kadangi modernioje visuomenėje moterys, atsižvelgiant į jų individualius šeiminius ir profesinius įsipareigojimus, atlieka daugialypį vaidmenį, tuo būdu labai prisidėdamos prie pažangos ir naujovių visuose visuomeniniuose lygmenyse bei gyvenimo kokybės pagerinimo, visų pirma kaimo vietovėse. Deja, moterų skaičius kaimo vietovėse mažėja. Todėl siekiant užtikrinti stabilią gyventojų, dirbančių žemės ūkyje, padėtį ir įgyvendinant kaimo plėtros politiką reikia daugiau dėmesio skirti naujoviškų ir tvarių gyvenimo ir darbo kaimo vietovėse sąlygų sukūrimui. Pritariu pranešėjos nuomonei, jog reikia skatinti moterų verslumą ir iniciatyvas, ypač skatinti moterų nuosavybės teises, moterų verslininkių tinklus ir sudaryti tokias finansinio sektoriaus sąlygas, kad kaimo vietovių moterys verslininkės galėtų lengviau pasinaudoti investicijomis ir kreditais ir taip joms būtų suteikta daugiau galimybių veikti rinkoje ir plėtoti stabiliai gyventi leidžiantį verslą. Taip pat svarbu remti politines pastangas, kuriomis siekiama stiprinti moterų vaidmenį žemės ūkyje ir sudaryti joms daugiau galimybių vykdyti žemės ūkio veiklą. Siekiant skatinti moteris kurtis kaimo vietovėse ir užsiimti veikla žemės ūkio sektoriuje, reikia joms suteikti geresnes galimybes gauti žemės ir kreditų.

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Esu patenkinta galėdama suteikti savo paramą E. Jeggle pranešimui, nes jame didžiausias dėmesys skiriamas 42 proc. moterų, kurios gyvendamos kaimo vietovėse ir pradėdamos naujų rūšių verslą atlieka labai svarbų darbą užtikrinant šių vietovių plėtrą, išlaikant jų stabilumą ir jas atnaujinant. Savo sunkiu darbu šios moterys parodė, kad jos gali prisidėti prie kaimo vietovių tradicinio gyvenimo būdo ir gamybos raidos, pradėdamos verslą, dėl kurio galima sukurti darbo vietų ir įsipareigojimus šeimai suderinti su darbu.

Uždavinys visuose regionuose užtikrinti vienodas gyvenimo sąlygas ir išvengti vienpusės miestų centrų plėtros reiškia, kad kaimo vietovių erdvės turi būti aprūpintos naujausia IT infrastruktūra, plačiajuoste prieiga ir besivystančiomis elektroninėmis įmonėmis, pvz., elektroninės prekybos įmonėmis, kurios sudaro sąlygas žmonėms užsiimti verslu esant toli nuo didelių miesto centrų.

Be to, taip pat turime pagerinti moterų švietimą ir, siekiant paremti moterų verslą, sudaryti lengvesnes sąlygas naudotis kreditu. Pradedant įgyvendinti socialinės apsaugos politiką taip pat reikia atkreipti dėmesį į sezoninį darbą žemės ūkio įmonėse dirbančių moterų migrančių gyvenimo sąlygas, visų pirma atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti šioms moterims tinkamas apgyvendinimo, sveikatos draudimo ir pakankamos higienos priežiūros sąlygas.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Lyčių lygybės principo laikymasis yra pagrindinis strategijos „Europa 2020“ reikalavimas ir šio principo turėtų būti laikomasi siekiant padidinti ekonomine ir socialine veikla užsiimančių moterų skaičių, visų pirma moterų ir vyrų teisių lygybę žemės ūkio sektoriuje. Manau, svarbu pabrėžti ūkiuose ir kaimo vietovėse dirbančių moterų vaidmenį. Būtent todėl tobulinant paramos politiką labiau nei kada nors turi būti atsižvelgiama į svarbų moterų vaidmenį, poreikius ir padėtį kaimo vietovėse. Siekiant remti tai, kad moterų ir vyrų vaidmuo būtų vienodas, raginu valstybes nares sukurti iniciatyvas, skatinančias moteris užsiimti gamyba arba verslu ir remiančias jų dalyvavimą politiniame procese, įskaitant jų, kaip atstovių, dalyvavimą institucijų valdybose.

Balsavau už šį pranešimą, kuris padeda kovoti su socialine atskirtimi kaimo vietovėse. Pagrindinis kaimo plėtros politikos tikslas – užtikrinti lygias vyrų ir moterų teises ir vienodas gyvenimo sąlygas visuose regionuose taip išvengiant vienpusės tankiai apgyvendintų miesto vietovių plėtros ir užkertant kelią masiniam išsikėlimui iš kaimų.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Kadangi moterys sudaro 42 proc. visų žemės ūkio sektoriuje dirbančių žmonių, akivaizdu, kad jos atlieka svarbų vaidmenį kaimo vietovėse ir ūkiuose. Moterys ir jų indėlis į žemės ūkį ir kaimo vietovių gyvenimą turi būti pripažįstamas bei remiamas ir todėl pritariu šiam svarbiam pranešimui. Būsimose ES žemės ūkio politikos srityse taip pat tinkamą dėmesį reikia skirti moterų vaidmeniui. Pritariu pranešimo nuostatoms dėl puikaus moterų darbo aktyvinant kaimo bendruomenių veiklą bei skatinant lygybę ir socialinę įtrauktį kaimo vietovėse. Jos turi sulaukti daugiau politinės paramos vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Pvz., Airijos kaimo vietovių moterų asociacija (angl. ICA) Airijoje yra svarbi ir įtakinga organizacija kaimo vietovėse, ji neseniai minėjo 100 metų gyvavimo sukaktį, vienija maždaug 11 000 narių ir ilgą laiką iki šiol remia kaimo vietovių moteris. Toms vietos organizacijoms turi būti suteikiama tinkama parama ir būsimose ES žemės ūkio politikos srityse į jas reikia atsižvelgti.

  Regina Bastos (PPE), raštu. − (PT) Moterys atlieka vis svarbesnį vaidmenį žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse. Per pastaruosius keletą metų pačių moterų parengtiems projektams teikiama parama leido joms padaryti didelę pažangą, dėl kurios iš esmės paspartėjo kaimo vietovių visuomenės raida.

Moterys prisideda prie tradicinių ekonomikos modelių ir tradicinio gyvenimo būdo kaimo vietovėse puoselėjimo, kartu taip pat prie taikomų verslo modelių stabilizavimo ir atnaujinimo, taigi ir prie tvarios kaimo vietovių plėtros. Moterys kaimo vietovėse taip pat tikisi galėsiančios įgyvendinti savo pačių gyvenimo planus, būti ekonomiškai nepriklausomos ir išspręsti su šeima susijusius uždavinius.

Todėl šiame pranešime, už kurį balsavau, raginama labiau atsižvelgti į jų įvairiapusę profesinę kompetenciją, interesus ir pasiekimus, kad žemės ūkis išliktų moterims patrauklia darbo vieta. Pagrindinis Europos kaimo politikos uždavinys turėtų būti siekti užtikrinti, kad vyrams ir moterims pavyktų įsikurti kaimo vietovėse ir jie turėtų čia geras gyvenimo perspektyvas.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Moterų padėtis kaimo vietovėse yra labai svarbi ir aktuali tema Europos Sąjungoje. Tačiau tai labai rimtas ir skubiai spręstinas klausimas kai kuriose naujosiose valstybėse narėse, pvz., Rumunijoje, kurioje yra labai dideli kaimo vietovių plotai su ypač žemu užimtumo lygiu. Turime sukurti tinkamą koncepciją, kuriai būtų skirta finansinė parama būsimoje BŽŪP, kad kurdami gyvenimo sąlygas galėtume pasiekti šiose vietovėse gyvenančioms moterims ir vyrams patrauklių rezultatų. Sutinku su E. Jeggle pateikta idėja, kad Europos kaimo moterų tinklui taip pat būtų teikiama parama naudojant priemones pagal BŽŪP antrąjį ramstį. Taip pat sutinku su nuomone, kad vienas iš prioritetų reformuojant BŽŪP turėtų būti susijęs su galimybės kaimo vietovių moterims naudotis paslaugomis ir pagalba užtikrinimu atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės poreikius.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Šiandien aptariamas pranešimas yra ypač svarbus dėl to, kad jame didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams aspektams, kuriuos, atsižvelgiant į bendrą žemės ūkio politiką, reikia tobulinti norint, kad moterys veiksmingai prisidėtų prie kaimo vietovių plėtros, kartu siekiant pagerinti įsidarbinimo galimybes.

Mano nuomone, moterų vaidmuo žemės ūkio įmonėse ir kaimo aplinkoje yra svarbus teritorijų plėtros politikos sričių aspektas. Tiesą sakant, vienas pagrindinių Europos politikos kaimo vietovėse uždavinių – užtikrinti vienodas gyvenimo sąlygas visuose regionuose siekiant, kad net ir kaimo vietovėse vyrams ir moterims būtų suteikta proga pasinaudoti galimybėmis kažką susikurti.

Dabartiniame BŽŪP plėtros etape labai svarbu atsižvelgti į kaimo vietovėse gyvenančių moterų poreikius ir išlaisvinti jų potencialą. Manau, kad atsižvelgiant į ilgalaikį požiūrį pasaulyje reikės labiau stengtis tvariai naudoti kaimo vietoves ir šis naudojimas energijos ir kokybės požiūriu turi būti veiksmingas. Be to, reikės didesnio visų žemės ūkio proceso reformos dalyvių įsipareigojimo.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Bendros žemės ūkio politikos tikslas – skatinti aukštos kokybės, tvarią kaimo vietovių plėtrą. Balsavau už tekstą, nes manau, kad moterys modernioje visuomenėje atlieka labai svarbų vaidmenį. Pastaraisiais metais tapo aišku, kad didelė dalis žemės ūkio vietovėse vykdomų projektų būtų neįmanomi be aktyvaus moterų dalyvavimo. Taip pat manau, kad gyvenimo sąlygos kaimo vietovėse turi būti pagerintos. Tai galima padaryti padidinant galimybes naudotis kasdieniam gyvenimui skirta infrastruktūra, priemonėmis ir paslaugomis. Moterims turi būti suteikta galimybė suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą ir reikia išsaugoti kaimo bendruomenes. Moterys turi turėti galimybę naudotis paramos paslaugomis, priemonėmis ir struktūromis. Jų vaidmuo sprendimų priėmimo procese taip pat turi būti didinamas.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. − (IT) Atsižvelgdama į tai, kad kaimo vietovių moterims gresia didesnis socialinės atskirties pavojus nei vyrams ir atsižvelgdama į šio pavojaus reikšmę, tvirtai pritariu šiai rezoliucijai, kurioje dėmesys atkreipiamas į moterų vaidmenį žemės ūkyje ir reikalaujama ne tik moterų profesinei kompetencijai žemės ūkio ir ne žemės ūkio srityje rodyti didesnę pagarbą rengiant verslo ir regioninės plėtros strategijas, bet ir raginama imtis iniciatyvų, kuriomis moterys skatinamos dalyvauti rinkoje naikinant visų rūšių diskriminaciją, gerinant prieinamus mokymus ir suteikiant galimybę lankyti podiplominius ir specialybės kursus.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad regionų plėtra šiandien tampa ypač aktualiu klausimu, kuomet dėl kintančių visuomenės bei socialinių struktūrų, vertybių bei didėjančios individualizacijos kaimo vietovės yra vis rečiau apgyvendinamos. Visiškai sutinku, jog viena iš svarbių priemonių, kuri įgalintų pakeisti šią ryškėjančią urbanizacijos tendenciją, yra tinkamų gyvenimo ir darbo sąlygų kaimo vietovėse sukūrimas. Patirtis rodo, kad gyvenimo kokybė ir ekonominė galia kaimo vietovėse yra glaudžiai susijusi būtent su moterimis ir jų atliekamu vaidmeniu ūkiuose. Dėl to itin svarbu imtis pranešime siūlomų priemonių, kurios įgalintų moteris įgyvendinti savo gyvenimo planus, būti ekonomiškai nepriklausomas bei įveikti su šeima susijusias užduotis taip pat sėkmingai, kaip jos šiandien tai gali padaryti miestuose. Kaip tokios priemonės pranešime įvardijami ir toliau teikiamas bei plečiamas moterų švietimas, konsultavimas specifiniais su žemės ūkiu susijusiais klausimais, ES paramos žemės ūkiui bei verslui kaimo vietovėse tęstinumas, būtinosios infrastruktūros, taip pat ir IT infrastruktūros plėtra, galimybė pasinaudoti ankstyvu išėjimu į pensiją ir daugelis kitų priemonių.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. − (IT) Norėčiau pasveikinti savo kolegę Parlamento narę ir pranešėją E. Jeggle atlikus darbą, dėl kurio Parlamentas galėjo viešai pripažinti daugialypį moterų vaidmenį, jų atliekamą žemės ūkio sektoriuje. Nepaisant to, kad 42 proc. iš maždaug 27 mln. sektoriaus darbuotojų yra moterys ir beveik 29 proc. žemės ūkio įmonių vadovauja moterys, moterų vaidmuo vis dar turi būti tinkamai pripažintas.

Balsavau už šį dokumentą, nes sutinku, kad reikia pripažinti nepaprastą moterų vaidmenį, kurį jos atlieka žemės ūkyje. Be to, manau, kad turime pareigą nustatyti konkrečius kaimo vietovių moterų poreikius ir užtikrinti, kad ateities strategijose, pradedant kita bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma, tie reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinami. Europos Sąjunga turi atkreipti dėmesį į kaimo vietovėse gyvenančių moterų profesinius, šeimos ir socialinius siekius. Todėl, kad taip būtų, Europos institucijos atitinkamai turi užtikrinti, kad būtų teikiamos būtinos paramos paslaugos ir parengtas novatoriškas paketas, skirtas ne vien rinkai.

Galiausiai pritariu pranešėjos E. Jeggle pateiktiems pasiūlymams, visų pirma susijusiems su poreikiu daugiau atstovauti moterims pasaulinėse žemės ūkio politinėse, ekonominėse ir socialinėse organizacijose.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Palankiai vertinu Komisijos suteiktą svarbą moterų vaidmeniui kaimo vietovių plėtros srityje. Daugialypis moterų vaidmuo ekonomikoje ir socialinėje srityje pastaraisiais metais yra realybė, kuriai neturėtume likti abejingi. Visų pirma tai galima pasakyti apie žemės ūkio sektorių, prie kurio moterys pastaraisiais metais labai daug prisidėjo, ypač verslo įvairinimo ir prisitaikymo prie rinkos srityse. Todėl, atsižvelgiant į bendros žemės ūkio politikos uždavinius, susijusius su skatinimu tvariau naudoti kaimo vietoves, reikia imtis veiksmų siekiant patenkinti šių vietovių moterų poreikius ir siekius. Tai darant reikia labai pasirūpinti būtinos paramos infrastruktūros išlaikymu ir plėtra, ypatingą svarbą suteikiant švietimui.

  Nessa Childers (S&D), raštu. − Šios dienos Europos Parlamento veiksmai remiant ir didinant moterų indėlį į labai svarbų žemės ūkio sektorių palankiai vertintini. Pranešimui dėl moterų žemės ūkyje pritarė didelė Europos Parlamento narių dauguma ir tai yra laiku pateikta priemonė. Nedaug žmonių žino, kad 42 proc. darbuotojų, reguliariai dirbančių žemės ūkyje, yra moterys. Palankiai vertinu šį pranešimą.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Atsižvelgiant į tai, kad Europos teisės aktuose skatinama laikytis lyčių lygybės principo ir tai yra vienas pagrindinių strategijoje „Europa 2020“ nustatytų reikalavimų, manau, kad reikia šį klausimą įtraukti svarstant būsimą bendrą žemės ūkio politiką, įskaitant naujų priemonių, kurios padės įgyvendinti šį principą, naudojimą. Manau, kad būsima bendra žemės ūkio politika turi būti sąžininga politika, įskaitant sąžiningumą moterų atžvilgiu.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame teigiama, kad skatinti lyčių lygybę yra pagrindinis ES uždavinys, ir pripažįstama, kad šis principas turėtų būti įtrauktas į bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP). Labai svarbu, kad moterys galėtų lengviau užsiimti ūkininkavimu ir naudotis žemės ūkio kreditu. Šis pranešimas taip pat prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo ir kaimo plėtros skatinimo.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. − (SV) Mes balsavome už pranešimą dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, nes manome, kad labai svarbu kovoti su nelygybe visuomenėje. Pranešime taip pat parodoma, kad labai svarbu turėti gerai veikiančią infrastruktūrą ir tam tikras teikiamas paslaugas, pvz., plačiajuosčio ryšio arba vaikų priežiūros paslaugas, kurios būtų teikiamos ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse. Tačiau norėtume pabrėžti, jog nemanome, kad kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje žemės ūkiui turėtų būti skiriama tokia pat biudžeto dalis, veikiau bendra žemės ūkiui skirta dalis turėtų būti gerokai sumažinta.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Jeigu tvirtai įsipareigosime remti žemės ūkio sektorių – kaip aš tai darau – ir galimybę dirbti kaimo vietovėse kaip tikrą šeimų gyvenimo būdo pasirinkimą, tuomet labai svarbu užtikrinti, kad visiems, pasirinkusiems šį gyvenimo būdą, būtų užtikrintos panašios gyvenimo sąlygos kaip ir mieste sveikatos, švietimo ir paramos šeimai infrastruktūros požiūriu.

Plėtra ir socialinė sanglauda yra susijusios su kaimo ir miesto vietovių darna, nepamirštant kaimo vietovių arba jų nuolat nelaikant mažiau patraukliomis. Toks paradigmos pasikeitimas, žinoma, gali būti susijęs su aktyviu moterų vaidmeniu žemės ūkio bendruomenėse. Mano „pabėgimo į kaimą“ vizija nėra romantiška arba kaimiška: visiškai priešingai, žinau, kad toks gyvenimo būdo pasirinkimas kainuoja ir dažnai reiškia, kad atsisakoma naudotis moderniam gyvenimui labai svarbia infrastruktūra. Būtent todėl šiame pranešime išdėstytus dalykus vertinu palankiai, nes jie leidžia įsipareigoti ir kaimo vietovėse skatinti kurti kokybišką paramos šeimoms, švietimui, sveikatai ir transportui infrastruktūrą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Skatinti lyčių lygybę yra pagrindinis ES ir jos valstybių narių uždavinys. Siekiant skatinti tvarų ekonomikos augimą ir kaimo plėtrą šis principas turėtų būti numatytas bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP): ūkiai, kaimo turizmas, tiesioginė rinkodara ir socialinės paslaugos yra pagrindiniai kaimo pasiūlos struktūros aspektai ir jie turėtų būti remiami įgyvendinant BŽŪP. BŽŪP turėtų būti naudojama šioms paslaugoms skatinti siekiant suteikti moterims naujas perspektyvas ir galimybes gauti apmokamą darbą, taip pat gerokai palengvinti šeimos gyvenimo ir darbo veiklos suderinamumą. Reikia imtis veiksmų kaimo vietovių gyventojų senėjimui sustabdyti ir todėl reikia sukurti sąlygas žmonėms apsigyventi, taip pat reikėtų pabrėžti energingų ir dinamiškų kaimo vietovių, kuriose gyvena įvairaus amžiaus gyventojai, svarbą. Šiuo atveju norėčiau pabrėžti galimybių tobulėti ir atitinkamų uždavinių jaunoms moterims svarbą. Reikia remti ir atgaivinti kaimo vietoves kaip įvairią ir didelę teritoriją, kurioje galima gyventi ir užsiimti verslu visų pirma pasinaudojant moterų specialiosiomis žiniomis ir įgūdžiais.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šia rezoliucija siekiama pasipriešinti tam, kad būtų patvirtintas Komisijos pasiūlytas reglamento dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus su vaikų vystymusi ir sveikata siejamus teiginius apie maisto produktų sveikumą projektas, nes jis neatitinka Reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą uždavinių ir turinio. Moterų piene randama dokozaheksaeno rūgšties (DHR), kuri padeda normaliai vystytis vaikų iki 12 mėnesių amžiaus regėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad mokslininkai nesutaria dėl DHR papildytų mišinių poveikio kūdikiams biologinėje aplinkoje, kurioje nėra motinos pieno, ar tai būtų pieno mišinys, ar kitas kūdikių maistas, manome, kad turėtų būti patvirtinta prevencinė ir apsauginė pozicija.

Esame susirūpinę dėl aptariamo reglamento projekto patvirtinimo, nes jis neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimų, kuriame, inter alia, nurodyta, kad, „teiginys turėtų būti moksliškai pagrįstas atsižvelgiant į turimų mokslinių duomenų visumą“.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Visose Europos Sąjungos ir valstybių narių politikos srityse turėtų būti atsižvelgiama į skatinimą laikytis lygybės ir gerbti moterų teises, taip pat į kovą su diskriminacija dėl lyties. Todėl ypatingą svarbą reikia teikti moterų padėčiai žemės ūkyje ir kaimo vietovėse – šios moterys savo gyvenime kenčia dėl smarkios krizės, į kurią kaimo vietovės pateko dėl dabartinės politikos, pvz., bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir kt.

Moterys, kurios sudaro maždaug 42 proc. visų 26,7 mln. žemės ūkyje dirbančių žmonių, ypač kenčia dėl to, kad iš verslo pasitraukia šimtai tūkstančių mažų ir vidutinių ūkių ir dėl šeimų ūkių naikinimo proceso, kurį sukėlė vėliau vykusios BŽŪP reformos. Kaip ir kitose veiklos srityse, jos taip pat tapo nedarbo, nesaugių darbo sąlygų, mažų darbo užmokesčių ir skurdo aukomis ir jų padėtį apsunkino krizės dingstimi priverstinai nustatytos antisocialinės politikos priemonės.

Todėl, užuot tuščiai kalbėję, turime liautis įgyvendinti politiką, dėl kurios susidarė dabartinė padėtis. Turime labiau vertinti moterų vaidmenį, jų teises, lygybę ir viešąsias paslaugas kaimo vietovėse, susijusias su sveikata, švietimu, kultūrine veikla ir laisvalaikio praleidimu, socialine infrastruktūra…

(Paaiškinimai dėl balsavimo sutrumpinti pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį.)

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. − (DE) Šis pranešimas vertas visapusiškos paramos, nes jame atkreipiamas dėmesys į ypatingą moterų vaidmenį žemės ūkio versle ir kaimo vietovėse, kartu pateikiami dabartinių uždavinių sprendimo būdai. Šie sprendimo būdai padės darbo veiklą ir kasdienį gyvenimą kaimo vietovėse padaryti moterims patrauklesnį. Vienas šio sprendimo aspektas yra susijęs su parama įperkamoms, lengvai prieinamoms paramos paslaugoms ir priemonėms, pvz., vaikų darželiams, ambulatorinio gydymo klinikoms ir t. t., taip pat būtinai infrastruktūrai. Taip pat siūloma panaudoti ES finansavimą gyvenimo kaimo bendruomenėse sąlygoms pagerinti.

Kitas labai svarbus elementas – didesnės galimybės lankyti mokyklą, aukštesnio lygio profesinis ir akademinis mokymas ir geresnės socialinės sąlygos kaimo vietovių moterims. Tai bus ne tik naudinga kaimo vietovių moterims, bet ir praturtins šias vietoves, padės jas tvariai vystyti kaip integruotą darbo ir gyvenimo vietą.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokį vaidmenį moterys atlieka ūkiuose ir kaimo vietovėse, ir visų pirma atsižvelgti į jo daugialypį pobūdį. Pagrindinis ES kaimo vietovėms skirtos politikos uždavinys – siekti vienodų gyvenimo sąlygų visuose regionuose ir stengtis išvengti vienpusės tankiai gyvenamų mieto vietovių plėtros, kad moterys ir vyrai turėtų perspektyvų likti ir sėkmingai gyventi ir kaimo vietovėse. Siekiant, kad visų kartų moterys liktų gyventi kaimo vietovėse, ar siekiant paskatinti jas ten apsigyventi reikia, kad vykdant paramos politiką labiau nei anksčiau būtų atsižvelgiama į jų poreikius ir sąlygas. Tai padaryti modernios visuomenės sąlygomis galima tik naudojantis pagalbinėmis tarnybomis, aprūpinimo įstaigomis ir institucijomis, kurių kainos turi būti prieinamos ir kurių paslaugomis būtų galima pasinaudoti regionuose. Viena iš pagrindinių Europos paramos strategijų turėtų būti, kad ši pagalbinė struktūra būtų išlaikoma ir plėtojama moterims tinkamu būdu. Taigi, jau planuojant priemones, pvz., vaikų darželio statybą, ambulatorinės priežiūros įstaigos steigimą ar viešojo transporto plėtojimą, reikia nustatyti naujas koncepcijas ir į sprendimų priėmimo procesą įtraukti visų kartų moteris. Taip pat svarbus veiksnys užtikrinant gyvenimo ir darbo kokybę kaimo vietovėse ir toliau yra mokyklinis, profesinis ir akademinis švietimas ir tolesnis mokymasis.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. − (FI) Per pastaruosius maždaug 50 metų kaimo vietovių moterų gyvenimas pasikeitė ir tapo įvairesnis. Tradicinių darbų skaičius šiose vietovėse labai sumažėjo. Kartu savo vietą atrado naujas gyvenimo būdas. Jis rodo didelius moterų kilmės, išsilavinimo ir padėties darbo rinkoje skirtumus. Reikia, kad šie pokyčiai taip pat geriau atsispindėtų Europos Sąjungos paramos politikoje, siekiant padėti kaimo moterims geriau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą.

Pastaraisiais metais moterys savo išsilavinimu ir profesiniais įgūdžiais pasinaudojo tradicinės kaimo ekonomikos plėtrai skatinti. Novatoriški visų rūšių kaimo verslai, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas, pvz., paslaugoms ir atostogoms ūkininko ūkyje, pastebimai atgaivino kaimo ekonomikos struktūrą. Ateityje taip pat turi būti remiamas novatoriškų kaimo įmonių steigimas ir plėtra.

Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad skatinti lyčių lygybę yra vienas pagrindinių ES ir valstybių narių uždavinių. Todėl Europos Sąjungos bendroje žemės ūkio politikoje turėtų būti numatytas principas skatinti lyčių lygybę.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Šiuo pranešimu Europos Parlamentas žengia žingsnį siekdamas pagerinti kaimo vietovių moterų gyvenimo ir darbo sąlygas ir sudaryti galimybes joms tobulėti. Vienas pagrindinių pranešimo pasiūlymų – toliau plėtoti kaimo infrastruktūrą siekiant suteikti moterims naujas perspektyvas ir galimybes įsidarbinti. Darbo ir šeimos suderinimo klausimas taip pat turi poveikį darbuotojams žemės ūkio versle. Kaip ir pranešėja, esu įsitikinusi, kad aktyvios paramos kaimo vietovėms kampanija yra vienintelis būdas apsaugoti nuo moterų išsikraustymo į miestus. Kad taip neatsitiktų, taip pat reikia poreikius atitinkančių vaikų priežiūros paslaugų ir žemės ūkio sektoriuje dirbančioms šeimoms specialiai pritaikytos infrastruktūros, taip pat galimybių naudotis internetu ir kitomis ryšių technologijomis. Norėdami būti pajėgūs ateityje kaimo vietovėse įgyvendinti svarbias priemones, mums reikės pakankamai lėšų žemės ūkiui ir kaimo vietovių plėtrai. Pritariu pranešime esančiam raginimui, kuriuo pabrėžiama, kad svarbu nemažinti žemės ūkio dalies biudžete atsižvelgiant į artėjančias derybas dėl būsimos ES finansinės perspektyvos.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Tvirtai pritariau savo kolegės Parlamento narės E. Jeggle parengtam pranešimui, nes išsiaiškinau, kad jame įtvirtinti svarbūs principai, į kuriuos ateityje reikia atkreipti dėmesį ir jų laikytis. Iš visų maždaug 27 mln. žmonių, reguliariai dirbančių ES žemės ūkyje, maždaug 42 proc. yra moterys, o pagal oficialią statistiką kas penktai žemės ūkio įmonei (maždaug 29 proc.) tiesiogiai vadovauja moteris. Prašau jūsų atsižvelgti į šiuos skaičius, kai vertinsite didelį moterų indėlį į daugybės vietos bendruomenių plėtrą, kuris dažnai susijęs su neproporcingai menku dalyvavimu sprendimų priėmimo procesuose. Šią kliūtį turime pašalinti rengdami paslaugų politiką, kuri su bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pagalba palengvins plėtros procesus ir veiklą daugybėje kaimo gamybos sričių. Visų pirma galvoju apie mokymo, konsultavimo ir verslo kūrimo iniciatyvas, kurios galėtų būti vis dar tobulinamos antrajame BŽŪP ramstyje ir padėtų persilaužti siekiant iš esmės pagerinti kaimo vietovių moterų ir vyrų gyvenimo sąlygas. Manau, kad tai gana sąžiningas reikalavimas, ypač kai kalbame apie strategijos „Europa 2020“ uždavinių įgyvendinimą, visų pirma nurodant iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. − (PL) Šiandien Strasbūre balsavome dėl pranešimo dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Aš pati esu kilusi iš kaimo vietovės ir buvo laikas, kai sunkiai dirbau savo tėvų ūkyje. Tvirtai įsitikinusi galiu pareikšti, kad kaimo vietovių moterys dėl savo sunkaus darbo ir pasiryžimo turi įtakos ne tik ūkių plėtrai ir atsinaujinimui, bet dažnai ir visai kaimo bendruomenei. Jų veikla kaimo namų šeimininkių klubuose, pastangos išsaugoti tradicijas ir šeimos papročius, taip pat sugebėjimas sėkmingai įgyvendinti naujus sprendimus ūkio valdymo srityje reiškia, kad moterys yra grupė, kuri turėtų būti remiama ir skatinama ir kurios naudą reikėtų pabrėžti. Norėčiau padėkoti visoms kaimo vietovių moterims tiek Lenkijoje, tiek visoje Europos Sąjungoje už jų sunkų darbą bei įnašą į regioninę plėtrą ir norėčiau pareikšti, kad balsavau už E. Jeggle pranešimą. Dėkoju jums.

  David Martin (S&D), raštu. − Palankiai vertinu tai, kad šiame pranešime pripažįstamas svarbus vaidmuo, kurį moterys atlieka žemės ūkio gamyboje, ir poreikis pakoreguoti tam tikras politikos sritis ir sąlygas siekiant joms padėti. Tačiau nemanau, kad tuo turėtų būti pasinaudota kaip dingstimi BŽŪP skirti dar daugiau pinigų.

  Barbara Matera (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už, nes tvirtai manau, kad turime pripažinti pagrindinį moterų vaidmenį vietose, kuriose jų darbas yra labai svarbus siekiant, kad tos konkrečios vietos ekonomika veiktų arba būtų atgaivinta, ir tai savaime prisideda prie bendro mūsų šalių augimo.

Per pastaruosius dešimtmečius moterų vaidmuo žemės ūkio sektoriuje iš esmės pasikeitė ir jis tapo dar labiau daugialypis. Dėl šios priežasties Europos institucijos turėtų imtis priemonių, kad išvengtų moterų išsikraustymo iš kaimo vietovių, arba bet kuriuo atveju skatinti moteris sugrįžti gyventi į kaimą. Parama moterims ir jų planams padėtų daryti pažangą apskritai keičiant kaimo bendruomenes.

Žemės ūkio sektoriuje dirbančioms moterims turime suteikti galimybę įgyvendinti savo asmeninius gyvenimo planus, padėdami joms tapti ekonomiškai nepriklausomoms, ir vykdyti įsipareigojimus šeimai. Darbo vietos žemės ūkyje moterims turi išlikti patrauklios, kad jos galėtų pasinaudoti savo įvairiapusiška profesine kompetencija. Šiuo ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu labai svarbu sudaryti vienodas darbo sąlygas kaimo vietovėse ir miestuose, kad žmonės iš naujo įsikurtų teritorijose, kurios galėtų atitinkamame Europos regione pagreitinti ekonomikos atsigavimą.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Visi esminiai pokyčiai Europos kaimo vietovėse – tai uždaviniai, susiję su apgyvendinimu, darbo vietomis, paslaugomis ir aplinka. Turime pabrėžti svarbų moterų buvimo ir dalyvavimo poveikį gyvenimo kokybei ir kaimo ekonomikai. Moterys suteiks didelį potencialą ES, kai ji imsis plėtoti ir kurti Europos kaimo ekonomiką. Todėl ES finansavimas gali padėti pagerinti gyvenimo ir darbo kokybę kaimo vietovėse, padidindamas pajamas ir vykstant mokykliniam, profesiniam ir akademiniam mokymui bei papildomam mokymui.

Žemės ūkio sektoriaus ateitis priklauso nuo jo sugebėjimo gaminti įvairius gaminius. Ūkių, be juose gaminamo maisto, teikiamų paslaugų potencialas priklauso nuo ūkininkavimu užsiimančių žmonių kūrybiškumo, prie kurio moterys jau labai daug prisidėjo. Yra daug galimybių kurti vietos paslaugas, o moterų dalyvavimas jas kuriant yra geriausias būdas užtikrinti tokių projektų sėkmę.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Turint omenyje didėjantį moterų vaidmenį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, naujoje bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) reikia į tai atsižvelgti, kad būtų skatinama lyčių lygybė. Tai vienintelis būdas, kuriuo mums pasiseks skatinti tvarų ekonomikos augimą ir kaimo plėtrą. Kaip ir miesto vietovėse, kaimo vietovėse turime sukurti geras gyvenimo sąlygas, kad moterys ir jų šeimos būtų motyvuotos jose pasilikti.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau už pranešimą dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, nes manau, kad jų vaidmuo labai svarbus šiame sektoriuje, kuriame dirba 14,6 mln. žmonių arba 41 proc. moterų. Nors žinau, kad pagal bendros žemės ūkio politikos antrąjį ramstį parama teikiama projektams, susijusiems su moterų gyvenimo sąlygomis kaimo vietovėse, manau, kad reikia išanalizuoti įgyvendinamus projektus siekiant nustatyti tinkamą praktiką ir prisidėti prie moterų padėties, kuriai ypač didelę įtaką turi dabartinės kapitalistinės sistemos kaimo vietovėse struktūrinės krizės pasekmės, pagerinimo. Tai ypač akivaizdu, kai matome didelį moterų nedarbo lygį, be to, taip pat turime atkreipti dėmesį į tai, kad dauguma moterų net nedalyvauja darbo rinkoje, o tai reiškia, kad jos nėra registruotos kaip bedarbės ir nepatenka į nedarbo statistinius duomenis. Taip pat manau, kad žemės ūkio sektoriuje dirbančių moterų socialinė apsauga yra būtina kaimo vietovių plėtros sąlyga, todėl balsavau už šį pranešimą, kuris reiškia žingsnį ta kryptimi.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Kaip sakyta, pranešimo tikslas – atkreipti dėmesį į poreikį bendroje žemės ūkio politikoje įgyvendinti lyčių lygybės principą siekiant skatinti tvarų ekonomikos augimą ir kaimo plėtrą. Todėl ES turi pakeisti savo ES paramos strategijas, siekdama, kad kaimo vietovių plėtra būtų palanki moterims. Moterų žemės ūkio sektoriuje verslumo ir įgūdžių skatinimas, galimybių naudotis investicijomis ir kreditais ir specifiniu mokymu moterims palengvinimas, kaimo vietovių aprūpinimas naujausia IT infrastruktūra, didesnis moterų tinklų pripažinimas ir didesnė parama jiems, infrastruktūros priemonių ir paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas, tinkamos socialinės apsaugos išmokos žemės ūkyje dirbančioms moterims, bendra atsakomybė ūkiuose, ypatingas dėmesys moterims imigrantėms yra vieni svarbiausių aspektų, dėl kurių susitarė įvairios politinės frakcijos. Kas galėtų balsuoti prieš pranešimą? Koks jis nekonkretus ir populistinis! Atrodo, kad pranešėja parodė savo geranoriškumą žemės ūkyje dirbančioms moterims. Nieko konkretaus nepasakyta apie vaikus ir sveikatos priežiūrą. Trūksta veiksmingos sveikatos priežiūros! Tai, kad kaimo vietovėse trūksta veiksmingos sveikatos priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo, yra labiausiai rūpimi dalykai Latvijos, Estijos ir Lietuvos moterims. Aš balsavau už pranešimą; tačiau jis yra nebaigtas ir neprofesionalus.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Moterų vaidmuo žemės ūkio sektoriuje vis dar yra antraeilis. Pagal šį pranešimą turime labiau rūpintis moterų poreikiais, visų pirma ne miesto vietovėse. Turėtų būti sudarytos papildomos švietimo ir mokymo galimybės, taip pat geresnės galimybės naudotis vaikų priežiūros paslaugomis. Moterys ūkininkės vis daugiau prisideda prie verslo įvairinimo ir prisitaikymo, dėl to itin didėja žemės ūkio sektoriaus daugialypiškumas. Siekiant išlaikyti ūkininkavimo, kaip užimtumo šaltinio ir gyvenimo būdo, patrauklumą, moterims turėtų būti suteikta galimybė daryti įtaką priimant sprendimus komitetuose ir asociacijose. Taip pat labai svarbu, kad moterų padėtis žemės ūkyje būtų saugesnė siekiant paskatinti jas likti sektoriuje. Balsavau už šį pranešimą, nes turime visomis mums prieinamomis priemonėmis sustabdyti ūkių mažėjimą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Esu Europos Parlamento narys, išrinktas Rumunijoje, – šalyje, kurioje didelis skaičius žmonių užsiima žemės ūkio veikla, – ir balsavau už E. Jeggle pranešimą, kurį vertinu palankiai. Tačiau norėčiau pažymėti, kad, mano nuomone, pranešimas privalėjo būti griežtesnis gyvenimo kaimo vietovėse sąlygų klausimu. Tam, kad sumažintume skirtumus tarp kaimo ir miesto vietovių, mums reikia aktyviai finansuojamo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Investicijos į pagrindinės fizinės infrastruktūros atnaujinimą turi išlikti svarbia šio fondo kryptimi. Be to, būtų buvę naudinga papildomai paminėti senėjančius kaimo gyventojus ir programų, skirtų ankstyvam ūkininkų išėjimui į pensiją ir jaunų ūkininkų įsikūrimui, svarbą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Moterys iš esmės yra mūsų žemės ūkio sektoriaus atrama. Moterų vaidmuo tampa juo svarbesnis, kuo aktyviau bandome sukurti tinkamas sąlygas tvariai, ekologiškai nekenksmingai žemės ūkio pramonei, pagrįstai mažų įmonių veikla. Būtent todėl svarbu, kad visuomenė labiau pripažintų ir rodytų didesnę pagarbą žemės ūkio sektoriuje dirbančių moterų darbui. Be to, ateityje reikia daugiau dirbti, kad būtų patenkinti specifiniai moterų žemės ūkio sektoriuje poreikiai siekiant pritraukti jaunesniąsias kartas į pramonę. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. − (PL) Šiandien buvo patvirtintas Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Mūsų pastarųjų dešimtmečių patirtis parodė, kad didėjantis moterų dalyvavimas ir jų žinios, patirtis ir profesionalumas yra pagrindiniai veiksniai plėtojant visas ekonomikos šakas. Dėl šios ir kitų priežasčių manau, kad vienas pagrindinių bendros žemės ūkio politikos uždavinių turėtų būti padaryti kaimo vietoves patrauklesnes, ypatingą dėmesį skiriant moterų poreikiams ir vaidmeniui. Turėtume visais būdais stengtis padėti moterims pasiekti savo tikslus ir taip pat suderinti karjerą su šeimos gyvenimu. Norėdami tai pasiekti, turime kaimo vietovėse užtikrinti galimybes naudotis paslaugomis plačiąja žodžio prasme ir infrastruktūra, taip pat galimybes mokytis ir asmeniui tobulintis. Labai svarbu imtis priemonių moterų verslumui ir kovai su visomis diskriminacijos dėl lyties apraiškomis paremti. Taip pat turėtume skirti dėmesį didesnės politinės ir finansinės paramos užtikrinimui, pvz., užtikrinti lengvesnes galimybes gauti investicijas ir paskolas. Esu įsitikinęs, kad visos šios priemonės padės užtikrinti, kad moterų potencialas žemės ūkio, vietos bendruomenių ir viso regiono plėtros srityje būtų išnaudojamas geriau nei kada nors anksčiau.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. − (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kuria siekiama didinti moterų vaidmenį žemės ūkio sektoriuje ir gerinti jų padėtį kaimo vietovėse, suteikiant daugiau socialinių garantijų bei skatinant užimtumą ir verslumą. Visų pirma, turime dėti visas pastangas, kad būtų sukurta efektyviai veikianti socialinė apsaugos sistema, kuri sudarytų galimybes išeiti į pensiją pirma laiko, gauti atitinkamas motinystės išmokas. Siekiant sudaryti palankias sąlygas verslumo skatinimui, visos kaimo vietovės turi būti aprūpintos naujausia IT infrastruktūra. Efektyvus plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas yra vienas pagrindinių veiksnių, sąlygojančių mažų ir vidutinių įmonių veiklos augimą kaimo vietovėse. Be to, turime dėti visas pastangas, kad kaimo vietovėse būtų išsaugotos bendruomenės ir sudarytos galimybės derinti šeimyninį ir profesinį gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti, kad kaimo vietovėse gyvenantys asmenys gautų aukštos kokybės sveikatos priežiūros, švietimo, vaikų priežiūros ir kitas kasdieniniams poreikiams patenkinti skirtas paslaugas, kurios sudarytų palankesnes gyvenimo sąlygas ir mažintų socialinę atskirtį.

Valstybės narės, naudodamosi struktūrinių fondų lėšomis, turi kurti ir įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje, mažinama socialinė nelygybė ir sprendžiamos problemos, susijusios su transporto infrastruktūra. Taip pat didesnis dėmesys turi būti skiriamas ūkininkų organizacijoms bei sukurtas Europos kaimo moterų tinklas tam, kad kaimo vietovių plėtros programos būtų visapusiškai įgyvendinamos.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Naujoje bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) taip pat atsižvelgiama į socialinius klausimus, pvz., moterų vaidmenį kaimo vietovėse. Bendras tikslas – išvengti padėties, kai plėtra vyksta išimtinai tik gyventojų centruose, ir taip išvengti diskriminacijos dėl lyties ir (arba) kaimo vietovėse gyvenančių piliečių geografinės kilmės. Kadangi pritariau šiems principams, balsavau už pranešimą, kuriame pabrėžiamas svarbus moterų atliekamas vaidmuo žemės ūkio įmonėse bei kaimo vietovėse ir atkreipiamas dėmesys į šio vaidmens svarbą teritorijų plėtros politikai. Pranešime atkreipiamas dėmesys į su darbu susijusias sritis, kuriose reikia didesnės moterų integracijos ir kuo geriau pasinaudoti jų profesiniu potencialu, taip sukuriant geresnes gyvenimo perspektyvas, pasinaudojant didesniu kaimo vietovių ekologiniu ir energijos vartojimo efektyvumu.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku su dauguma jame pateiktų pasiūlymų, visų pirma daugialypiškumo skatinimu kaimo vietovėse, kurios skirtos gyventi ir verslui vykdyti, ir kuriose bendruomenės turėtų išlikti ir tapti dinamiškos. Svarbu pripažinti, kad kaimo vietovėms ypač didelį poveikį turi senėjanti visuomenė, mažas gyventojų tankumas ir gyventojų mažėjimas kai kuriose vietovėse, dėl šios priežasties bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) turėtų būti orientuota į šių uždavinių sprendimą. Tiesa ta, kad istoriškai moterų darbas žemės ūkyje yra visuomet nepakankamai įvertinamas ir dažnai neapmokamas arba už jį mokama mažiau nei už tą patį darbą mokama vyrams. Todėl svarbu, kad nagrinėjant šią temą į tai būtų atsižvelgta ir, svarbiausia, būtų sukurtos vienodos sąlygos vienodam darbui. Bet kuriuo atveju manau, kad svarbiausias dalykas siekiant ilgainiui išspręsti šį klausimą – užtikrinti lyčių lygybę žemės ūkio veikloje.

  Aldo Patriciello (PPE) , raštu. − (IT) Moterys yra žemės ūkio sektoriaus atrama kaimo vietovėse. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į jų atliekamą vaidmenį žemės ūkio įmonėse ir kaimo vietovėse. Siekdami šio tikslo turime atsižvelgti į jų poreikius ir pasinaudoti jų potencialu, nes tokie klausimai, kaip gyvenimo kokybė ir ekonominis pajėgumas, yra susiję, ypač kaimo vietovėse, su moterų buvimu ir jų darbu įvairiose srityse. Todėl Europos paramos politikos srityse labiau nei kada nors anksčiau didesnis dėmesys turi būti skiriamas jų poreikių tenkinimui ir sudarymui sąlygų apsisaugoti nuo visų kartų moterų išsikraustymo iš kaimo vietovių, arba bet kuriuo atveju skatinti jas sugrįžti ir vėl gyventi kaime. Atsižvelgiant į tai ES parama gali padėti gerinti verslui vadovaujančių arba paslaugas teikiančių moterų, taip pat prekių ir paslaugų vartotojų gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. Kadangi moterys atlieka labai svarbų vaidmenį tvarios kaimo vietovių plėtros srityje, balsuoju už pranešimą, kad užtikrinčiau konkrečią paramą moterims šiame sektoriuje.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. − Moterys yra labai svarbios žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms, o jų vaidmuo vis labiau pastebimas. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokį vaidmenį moterys atlieka ūkiuose ir kaimo vietovėse, ir visų pirma atsižvelgti į jo daugialypį pobūdį. Siekiant, kad visų kartų moterys liktų gyventi kaimo vietovėse, arba siekiant paskatinti jas ten apsigyventi, reikia, kad vykdant paramos politiką labiau nei kada nors anksčiau būtų atsižvelgiama į jų poreikius ir sąlygas. Kaip ir kitur, kaimo vietovių moterys tikisi galėsiančios įgyvendinti savo gyvenimo planus, būti ekonomiškai nepriklausomos ir patenkinti šeimos poreikius.

Europos Komisija turėtų padidinti ESF skirtas biudžeto lėšas pakankamam finansavimui priemonių, skirtų švietimo ir mokymo sąlygoms pagerinti siekiant padidinti galimybes įsidarbinti ir kovoti su nedarbu, taip pat priemonių ir veiklų pagal Socialinės įtraukties strategiją ir pavyzdinę iniciatyvą „Europa 2020“, skirtą kovai su neįgalių ir pažeidžiamų asmenų, visų pirma moterų, įskaitant tas, kurios sudarė nestabilias ir nesaugias darbo sutartis, skurdu ir socialine atskirtimi. Valstybės narės visų pirma turėtų padėti iš esmės gerinti moterų socialinę padėtį Europos žemės ūkio sektoriuje.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) O jeigu bendros žemės ūkio politikos ateitis – moterys ūkininkės? Nors šiek tiek ginčytinas, tas teiginys iš esmės yra gana pagrįstas, kai atsižvelgiame į moterų svarbą kaimo gyvenime ir ūkiuose. Statistiniai duomenys rodo, kad moterys ūkininkės Europos Sąjungoje sudaro 43 proc. ūkių darbuotojų ir 20 proc. ūkiams vadovaujančių asmenų ir šie rodikliai neapima vyrų ūkininkų sutuoktinių, į kurių darbą dažnai neatsižvelgiama.

Specializuojantis ūkiams moterų kūrybiškumas yra neabejotinas pranašumas, kuris kartu su didesniu jų atsakingumu aplinkos tvarumo ir kokybės srityje vertas Europos lygmens pripažinimo ir paramos. Šiandien tai buvo Europos Parlamento pasirinkimas, kuris, patvirtindamas E. Jeggle pranešimą, pabrėžė svarbų moterų vaidmenį, kurį jos atliks ateityje stiprinant kaimo vietoves. Aiškinamajame memorandume pranešėja itin tiksliai aprašė: „Patirtis rodo, kad, ypač kaimo vietovėse, gyvenimo kokybė ir ekonominė galia yra susiję su moterų buvimu ir jų dalyvavimu įvairaus pobūdžio veikloje.“ Šiuo atveju tai paprastas ir modernus būdas iš naujo apmąstyti ūkininko profesiją.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Moterys yra žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių atrama, ir jų vaidmuo čia vis labiau pastebimas. Todėl svarbu pabrėžti moterų vaidmenį, atliekamą ūkiuose ir kaimo vietovėse, ypatingą dėmesį atkreipiant į šių ūkių daugialypiškumą. Taigi esama galimybių konkrečiai paremti žemės ūkyje dirbančias moteris. Reikia labiau atsižvelgti į įvairiapusę profesinę jų kompetenciją, interesus ir pasiekimus, kad žemės ūkis išliktų moterims patrauklia darbo vieta. Todėl reikia, kad moterys visapusiškai naudotųsi ištekliais, kurie suteikia pagrindą, kai ūkininkavimas yra gyvenimo ir verslo būdas. Ūkininkės, atsižvelgiant į joms už ūkį tenkančią atsakomybę, turi turėti teises ir įsipareigojimus, kurie apima atstovavimą žemės ūkio klausimus sprendžiančiose institucijose ir dalijimąsi ūkio pajamomis.

Modernus ir tvarus žemės ūkis neįsivaizduojamas be visoms žemės ūkyje dirbančioms moterims užtikrintos deramos socialinės apsaugos. Reikia atsižvelgti į ES valstybių narių turimą patirtį, susijusią su žemės ūkyje dirbančių asmenų socialinėms apsaugos sistemomis. Ši patirtis vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų padėti iš esmės pagerinti ES žemės ūkyje dirbančių moterų socialinę padėtį.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. − (IT) Tvari kaimo vietovių plėtra visada buvo Europos prioritetas siekiant, kad galėtume moterims, nusprendusioms dirbti šiame sektoriuje, užtikrinti kuo geresnes gyvenimo sąlygas.

Šiuo metu Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriuje dirba 26,7 mln. žmonių. Keturiasdešimt du procentus iš šių žmonių sudaro moterys ir bent vienai iš penkių žemės ūkio įmonių vadovauja moteris. Atsižvelgiant į šiuos skaičius galima susidaryti tikrosios kaimo moterų padėties vaizdą, – ši padėtis iš esmės skiriasi nuo padėties ankstesniais dešimtmečiais, kai moterys kovojo dėl pokyčių ir visose valstybėse narėse buvo kilusios iš labai įvairių socialinių ir ekonominių sluoksnių.

Pritariu šio pranešimo tekstui, nes jame dėmesys atkreipiamas į poreikį planuoti Europos kaimo vietovių paramos strategijas, sukurtas specialiai moterims, siekiant vidutinės trukmės laikotarpiu pagerinti moterų socialines ir darbo sąlygas.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Neturime jokio kito pasirinkimo, kaip tik balsuoti už pranešimą dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, nes vis dar tikime profesionaliu ūkininku, kuris gyvena iš savo nuosavo verslo pajamų.

Moterų padėtis žemės ūkio srityje nėra tokia palanki dėl įprastų motinystės pareigų ir su parama kitiems šeimos nariams susijusio vaidmens. Kasdienis darbas žemės ūkyje yra susijęs ne su konkrečiomis valandomis, bet turi būti pritaikytas prie sezoninių sąlygų, vegetacijos laikotarpių ir galimo gyvulių auginimo. Gali būti laikotarpių, kai darbo diena truks 12–13 valandų septynias dienas per savaitę, o kitais laikotarpiais darbo yra mažiau. Akivaizdu, kad moteris ūkininkė, pvz., nėštumo metu, negali nustoti dirbti, jeigu ji turi tai daryti, nes priešingu atveju netektų savo metinių pajamų.

Todėl moterų ūkininkių poreikiai skiriasi nuo vyrų ūkininkų poreikių ir todėl labai svarbu, kad šiems moterų poreikiams būtų užtikrinta tinkama ir specializuota parama atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio įmonės visada yra toliau nuo viešųjų paslaugų, pvz., viešojo transporto, pagalbos arba socialinės paramos.

  Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu. – (EL) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad moterys atlieka svarbų vaidmenį ir labai daug prisideda prie kaimo ir žemės ūkio plėtros. Parama moterims ir jų verslo planams kaimo sektoriuje padės visai kaimo bendruomenei daryti akivaizdžią pažangą. Per ekonomikos krizės įkarštį ir nuolat didėjant nedarbui turime rengti iniciatyvas, kad paskatintume visų amžiaus grupių moteris likti kaimo vietovėse, remtume jų verslą ir investuotume į jų mokymą, kad paskatintume žemės ūkio sektoriaus plėtrą ir inovacijas.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – (RO) Pirmiausia norėčiau padėkoti E. Jeggle už šį puikų pranešimą, kuriame pabrėžiamas ypač svarbus moterų vaidmuo, kurį jos atlieka žemės ūkyje. Žinau, jog dauguma mūsų norėtų, kad visų amžiaus grupių moterys liktų kaimo vietovėse, arba manome, kad turime skatinti jas ten persikelti siekiant užtikrinti Europos kaimo vietovių ir žemės ūkio ateitį. Tačiau norėdami tai palengvinti turime pagerinti galimybes moterims naudotis švietimu ir mokymu žemės ūkio sektoriuje ir leisti joms naudotis geresnėmis galimybėmis gauti tiesiogines išmokas. Kita vertus, turime užtikrinti, kad jos gautų deramas pensijas ir socialinį draudimą.

Pvz., Rumunijoje kai kurios kaimo vietovėse gyvenančios moterys neturi teisės į ūkininko pensiją ir labai sunkiai gali pradėti verslą žemės ūkio sektoriuje. Būtent todėl labai svarbu, kad daugiau dėmesio skirtume šeimoje dirbančioms arba ūkį išlaikančioms moterims ir užtikrintume joms deramas gyvenimo sąlygas ir pakankamas pensijas.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. − (PL) Pritariau pranešimui dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Visų pirma pritariu sprendimams, kuriais siekiama didinti moterų užimtumą kaimo vietovėse. Lenkijoje nedirbančių moterų yra daug daugiau nei vyrų, ypač kaimo vietovėse. Didelė dalis kaimo vietovėse darbo neturinčių moterų amžius yra mažiau nei 34 metai. Daugeliu atvejų tai išsilavinusios moterys, kurios negali rasti jų kvalifikaciją atitinkančio darbo. Tai ypač pavojinga tendencija, nes būtent jaunimui turėtų būti suteiktos geresnės galimybės užimti tvirtą poziciją darbo rinkoje. Ilgalaikiu laikotarpiu dėl to kaimo vietovėse bus labai daug nedirbančių moterų ir taip padidės jaunų moterų skurdas. Dauguma jų nusprendžia išvykti į miestą ieškoti darbo, todėl kaimo gyventojai senėja, sumažėja natūralus augimo lygis ir iš esmės pakenkiama kaimo vietovių gyventojų gyvenimo sąlygoms.

Atsižvelgdama į tai pritariu pasiūlymui naujame EŽŪFKP reglamente numatyti specialų finansavimą, skirtą moterims paremti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Tai gali turėti teigiamą poveikį moterų kaimo vietovėse užimtumo lygiui. Taip pat pritariu tam, kad būtų užtikrintos tinkamos išmokos kaimo vietovėse gyvenančioms moterims socialinės apsaugos sistemose. Skiriant šias išmokas turi būti atsižvelgiama į tai, kad moterų uždarbio pajėgumas yra mažesnis ir kad tai turi įtakos jų pensijoms.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. − (PL) Dėl socialinių ir demografinių pokyčių, besikeičiančių vertybių sistemų ir didesnių pasirinkimo galimybių keičiasi kaimo vietovių struktūra. Moterų vaidmuo kaimo vietovėse taip pat keičiasi. Siekiant, kad moterys pasiliktų kaimo vietovėse, arba skatinti jas pasirinkti gyvenimą kaime reikia didesnį dėmesį skirti jų poreikiams ir užtikrinti, kad šie poreikiai būtų įtvirtinti mūsų paramos politikoje. Turime užtikrinti, kad moterys taptų labiau pastebimos kaimo vietovėse, visų pirma ekonomikos ir finansų srityje, ir turėtume parengti priemones šioms užduotims įvykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad būtent moterys vis dar rūpinasi mažais vaikais ir sergančiais bei senyvo amžiaus žmonėmis ir atsisako darbo, kad galėtų tai daryti, turėtume sudaryti joms sąlygas suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą. Tai yra įmanoma plėtojant infrastruktūrą, pvz., statant vaikų lopšelius ir plėtojant įvairias švietimo ir kultūros paslaugas. Norint pasiekti šiuos tikslus svarbiausia įtraukti visų kartų moteris į sprendimų priėmimo procesą.

Taip pat labai svarbu pagerinti galimybes naudotis medicinos paslaugomis ir moterims skirtomis tikrinimo dėl vėžio programomis. Be to, taip pat vis dar verta remti ir plėtoti kaimo turizmą, kaip nedidelės rizikos ekonominę veiklą, kuri skatina kurti darbo vietas ir suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir skatinti elektroninių formų verslą, pvz., e. verslą, kuris suteikia galimybę būti ekonomiškai aktyviems, nepaisant atstumo nuo miestų centrų.

  Brian Simpson (S&D), raštu. − Europos parlamentinė darbo frakcija (angl. EPLP) remia Elisabeth Jeggle pranešimo „Moterų vaidmuo žemės ūkyje ir kaimo vietovėse“ tikslą, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į specifines sektoriaus problemas, su kuriomis susiduria žemės ūkyje dirbančios moterys, ir siūloma daug priemonių, skirtų jų padėčiai pagerinti. Pranešime sprendžiami konkretūs žemės ūkyje dirbančių moterų poreikiai, pateikiant daugybę rekomendacijų, kuriose atsižvelgiama tiek į jų gyvenimo sąlygas, tiek į vaidmenį ir indėlį į kaimo ekonomikos plėtrą. Tačiau EPLP nesutinka su 4 dalimi, kurioje nepritariama tolesniam bendros žemės ūkiui skirtos biudžeto dalies mažinimui. Norėtume, kad daugiametėje finansinėje perspektyvoje iš naujo būtų nustatyti prioritetai siekiant visapusiškai finansuoti strategijos „Europa 2020“ prioritetus, kurie turi didžiausią poveikį užimtumo ir augimo rodiklių didinimui.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame pabrėžiama lyčių lygybės svarba skatinant tvarų ekonomikos augimą ir kaimo plėtrą. Manau, svarbu skatinti atstovavimą moterims visose politinėse, socialinėse ir ekonominėse žemės ūkio sektoriaus institucijose siekiant užtikrinti lygiateisį moterų dalyvavimą.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Esu patenkintas, kad buvo patvirtintas E. Jeggle pranešimas, prie kurio rengimo pats prisidėjau. Iš tikrųjų bendros žemės ūkio politikos socialinė vertė yra ta, kad joje pripažįstamas svarbus moterų vaidmuo, kurį jos atlieka išsaugodamos perspektyvas gyventi kaime ir kaimo vietovių klestėjimą ateityje (atsižvelgiant į tai, kad 41 proc. iš 14,6 mln. žmonių, ES užsiimančių žemės ūkio veikla, yra moterys).

Pagrindinis tikslas – skatinti moterų verslumą ir ūkininkavimo įgūdžius, aprūpinti kaimo vietoves modernia infrastruktūra, kuri leis moterims suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu (pvz., įsteigti vaikų lopšelius), siekiant didesnio atstovavimo moterims politinėse, socialinėse ir ekonominėse žemės ūkio sektoriaus institucijose (nustatant visiškos lygybės tikslą) ir užtikrinti žemės ūkyje dirbančių moterų socialinę apsaugą, taip pat bendrąją ūkių nuosavybę. Jeigu tikra lygybė reiškia sąžiningumą, tuomet iš tikrųjų labai svarbu pripažinti moterų vaidmenį žemės ūkyje.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. − (DE) Balsavau už šį pranešimą. Kaimo vietovėms nuolat reikalinga aktyvi paramos politika, kurios tikslas – suteikti moterims geresnes perspektyvas ir geresnes darbo galimybes. Kvalifikuotoms moterims ūkininkėms reikia plataus masto mokymo ir jos turi sugebėti veikti ir mąstyti kaip verslininkės. Todėl kai kalbame apie švietimą, papildomą mokymą, mokyklas ir vaikų priežiūrą, taip pat neribotas galimybes naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis, tam kaimo vietovėse reikia optimalios infrastruktūros. Be to, turi būti išplėsti moterų tinklai ir verslininkių moterų galimybė pasinaudoti kreditais ir investavimo galimybėmis.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, kuriame raginama pagerinti ir vertinti žemės ūkyje dirbančių moterų padėtį ir dabartinės pagalbos kaimui teikimą.

Pranešime atkreipiamas dėmesys į būtinybę užtikrinti pajamas uždirbančių ūkininkų moterų sutuoktinių ir, tiesą sakant, laikinų ir migrančių darbuotojų socialinę apsaugą. Tai turėtų būti aiškus žingsnis ne tik darbo žemės ūkyje srityje, bet ir atsižvelgiant į platesnį savarankiškai dirbančių asmenų profesijų kontekstą, jeigu norime pasiekti tikrus lyčių lygybės tikslus šiose srityse, kuriose su moterimis ypač blogai elgiamasi.

Todėl, taip, lyčių lygybės skatinimas bendroje žemės ūkio politikoje taip pat turi būti numatytas ir Europos Sąjunga turi suderinti sau iškeltus uždavinius ir savo veiksmus vieną su kitu. Nepaisydamas to, neturiu jokių iliuzijų dėl bendro Europos Sąjungos uždavinių suderinamumo su Europos lėšų panaudojimu, visų pirma atkreipiant dėmesį į žmogaus teises, kurioms priklauso ir moterų teisės.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. − (DE) Balsavau už E. Jeggle pranešimą. Pranešime pabrėžiamas didžiulis pastarųjų metų moterų indėlis į tvarią kaimo vietovių plėtrą bei ūkininkavimo įvairinimą ir pritaikymą prie rinkos pokyčių. Tačiau jeigu moterims bus suteikiamos tikros perspektyvos žemės ūkio sektoriuje, bendra žemės ūkio politika turi apimti daugiau į moteris orientuotų aspektų, įskaitant (kaip paaiškinta šiame pranešime) konkrečių formų mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimą, taip pat su infrastruktūra susijusią pagalbą.

  Artur Zasada (PPE), raštu. − (PL) Norėčiau pasveikinti E. Jeggle su dokumentu, kuris yra svarbus indėlis aptariant bendros žemės ūkio politikos kryptį. Pagrindinis aspektas, turintis poveikį kaimo vietovių ekonominio potencialo didėjimui, – tai moterų dalyvavimas politinėse institucijose ir žemės ūkio organizacijose ir užsiimant savarankišku darbu. Pagrindinis klausimas kalbant apie darbo vietų kūrimą – tai moterų skatinimas kurti elektronines verslo formas, pvz., e. prekybą, nes jos sudaro sąlygas būti ekonomiškai aktyvioms net ir neprieinamose vietovėse. Taip pat turėtume geriau išnaudoti galimybes, kuriomis siekiama kaimo vietovėse plėtoti bendruomeninį gyvenimą rengiant ir įgyvendinant programas, skirtas moterų organizacijų mokymo sistemoms remti.

Kitas svarbus dalykas, atsižvelgiant į lygias galimybes, tai parama tinkamos vaikų priežiūros infrastruktūros sukūrimui kaimo vietovėse, nes dėl tinkamai teikiamų vaikų priežiūros paslaugų moterys gali greičiau grįžti į darbą ir darbo rinkoje jos tampa konkurencingesnės. Norėčiau dar kartą padėkoti E. Jeggle už tai, kad rengdama pranešimą atsižvelgė į mano pasiūlymus. Dalykai, moterų prašyti per viešas konsultacijas, kurias surengiau Ziemia Lubuskos regione, buvo įtraukti į dokumentą.

Pranešimas: Marian-Jean Marinescu (A7-0054/2011)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES lėšų panaudojimo branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti naujose valstybėse narėse veiksmingumo ir efektyvumo. Tai labai svarbus dokumentas Lietuvai, Bulgarijai ir Slovakijai vykdant atominių elektrinių uždarymo darbus. Nerimą kelia tai, kad Lietuva vėluoja įgyvendinti pagrindinius atliekų infrastruktūros valdymo projektus, o tai trukdo laiku ir efektyviai įsisavinti ES lėšas. Pažymėtina, kad vis dar reikia daug lėšų eksploatavimui nutraukti ir nacionalinių lėšų tam nepakanka: valstybiniame Ignalinos branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonde iki šiol sukaupta vos daugiau kaip 100 mln. eurų (nors vien techninės eksploatavimo nutraukimo išlaidos galėtų būti nuo 987 mln. iki 1 300 mln. eurų). Todėl Europos Parlamentas ragina ES valstybes nares imtis reikiamų priemonių šiuo klausimu. Atominių elektrinių uždarymas yra labai sudėtingas procesas. Valstybės neturi pakankamai patyrimo, kad galėtų laiku numatyti visus darbus ir juos efektyviai įgyvendinti. Europos Parlamentas priima šią rezoliuciją laiku, tuo paskatindamas Lietuvą, Bulgariją ir Slovakiją bei visas ES valstybes nares kuo veiksmingiau įgyvendinti branduolinių elektrinių uždarymo darbus. Tai labai svarbus darbas, kuriam Europos Parlamentas ir toliau skirs daug dėmesio.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) Balsavau už šį svarbų dokumentą. Stodamos į Europos Sąjungą Lietuva, Slovakija ir Bulgarija prisiėmė politiškai ir ekonomiškai sudėtingus įsipareigojimus uždaryti eksploatuojamas branduolines jėgaines, o Europos Sąjunga įsipareigojo skirti reikiamą finansinę paramą uždarymo darbams atlikti, branduolinių atliekų saugyklų statybai ir tokių atliekų saugojimui bei energetikos projektų vystymui. Manau, kad tokia Europos Sąjungos solidarumo koncepcija gali būti veiksminga mažinant neigiamas ekonomines ankstyvo uždarymo pasekmes energetikos sektoriuje, tačiau lieka neišspręsta nemažai svarbių klausimų. Finansavimo skyrimo klausimas nėra visiškai aiškus, kadangi jau dabar žinoma, kad šiuo metu skiriamo finansavimo nepakaks eksploatavimo nutraukimo darbams atlikti laiku ir tinkamai. Kyla grėsmė, kad dėl finansinių išteklių trūkumo bus vėluojama nutraukti branduolinių elektrinių eksploatavimą ir gali kilti grėsmė aplinkai ir žmonių sveikatai. Iki šiol neužbaigti eksploatavimo nutraukimo programų detalieji planai, todėl nepakanka duomenų apie kalendorinius grafikus, konkrečių projektų kainą ir jų finansavimo šaltinius. Pritariu, kad Europos Komisija šių trijų valstybių atžvilgiu turi imtis didesnio koordinuojamojo vaidmens, kad būtų susitarta dėl detaliųjų planų pateikimo, darbų užbaigimo laiku, finansavimo apimties. Komisija taip pat turi ieškoti galimų būdų, kaip suderinti eksploatavimo nutraukimo finansavimo tvarką ES, atsižvelgiant į valstybių narių taikomas strategijas, jų nacionalines administravimo struktūras, ir supaprastinti pačią lėšų administravimo tvarką taip, kad nepakenktų eksploatavimo nutraukimo saugai ir saugumui.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už M. J. Marinescu pranešimą, nes manau, kad, nesant eksploatavimo nutraukimo priemonių finansavimo, finansinės paramos teikimo trims susijusioms valstybėms narėms, t. y. Lietuvai, Slovakijai ir Bulgarijai, procesas užtruks. Šio proceso vilkinimas keltų grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Būsimuose Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Audito Rūmų vertinimuose turi būti paaiškinti šie aspektai: ES lėšų, skirtų saugiam eksploatavimo nutraukimui užtikrinti, saugiam branduolinių atliekų saugojimui ir trijų įgyvendinamų programų koordinavimui, skyrimas ir panaudojimas. Šiuo atveju siekiant sumažinti išlaidas turi būti veiksmingai pasinaudojama įgyta patirtimi ir turi būti naudojamas anksčiau parengtais ir finansuotais projektais pagrįstas modelis.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už mūsų kolegos Parlamento nario pranešimą dėl finansinės paramos, kurios Lietuva, Slovakija ir Bulgarija prašo branduolinėms elektrinėms uždaryti, skyrimo. Visiškai aišku, kad, neskyrę pakankamai lėšų, galime sukelti labai sunkius padarinius aplinkai ir žmonių sveikatai. Skirtos lėšos iš tikrųjų turi būti tinkamai ir skaidriai valdomos. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad neturime vienos ES koordinatorių ir ekspertų grupės šiems trims projektams, kuri prižiūrėtų plano ir tikslaus grafiko projektų rengimą bei jau paskirtų lėšų panaudojimą ir priimtų sprendimą dėl saugiam uždarymui reikalingų priemonių.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Pagrindinis žodis šiame pranešime – „atsakomybė“. Branduolinės pramonės atstovai turi suprasti, kad jie negali ilgiau vengti atsakomybės už branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimą, kaip dažnai buvo praeityje. Branduolinių elektrinių, kurios iš esmės neatitiko saugumo standartų, eksploatavimo nutraukimas buvo būtent tas pažadas, kurį branduolinės pramonės atstovai davė per įvairias derybas dėl stojimo į ES. Deja, paskirtos lėšos nebuvo tinkamai panaudotos. Todėl dabar tinkamas laikas, atsižvelgiant į visa tai, padaryti tinkamas išvadas. Ši pastaba gali būti taikoma branduolinėms elektrinėms naujose valstybėse narėse, tačiau ji vis dar aktuali visoms ES šalims, kurios pasirinko šią technologiją.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. − (ES) Nelaimė Japonijoje privertė mus visus susimąstyti apie branduolinę saugą. Parama uždarant Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos branduolines elektrines, kurios naudojo pasenusias technologijas, padeda sumažinti didelių išlaidų, kurios atsiras dėl jų uždarymo iki 2013 m., padarinius. Parama skiriama aplinkai pagerinti ir naujoms elektros sistemoms modernizuoti, taip pat tiekimo saugumui užtikrinti. Balsavau už šią iniciatyvą, nes ateityje tai taip pat turėtų būti taikoma kitoms Europos branduolinėms elektrinėms, kuriose naudojamos pasenusios technologijos.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. − (IT) Su šiuo pranešimu Parlamentas elgiasi tinkamai, kadangi daro spaudimą Komisijai, siekdamas užtikrinti, kad ji toliau atidžiai stebėtų ir kontroliuotų, kaip Slovakija, Bulgarija ir Lietuva išleido ir išleis dideles pinigų sumas, kurias jos gavo pagal saugaus sovietinių branduolinių elektrinių išmontavimo programą. Prieš kelias savaites Japonijoje įvykusi baisi nelaimė atvėrė akis tiems, kurie dar nesuprato, kad su branduoline energija negalima juokauti: kai kas nors atlieka bandymus su atomu, jis turi kuo atsargiausiai taikyti saugumo kriterijus, ir todėl Komisija turi prisiimti atsakomybę už senų elektrinių trijose posovietinėse šalyse išmontavimo programų vykdymo stebėseną.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už M. J. Marinescu pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į šiuo metu itin aktualią problemą. Atsižvelgiant į įvykius Japonijoje dabar kyla klausimų dėl Europoje esančių ir veikiančių branduolinių elektrinių saugumo.

Lietuvos, Bulgarijos ir Slovakijos per derybas dėl stojimo į ES prisiimtas įsipareigojimas išmontuoti senus branduolinius reaktorius, kurių, pasirodė, neįmanoma pritaikyti taip, kad jie atitiktų būtinuosius saugumo standartus, turi būti ilgalaikis ir nuoseklus įsipareigojimas, kuriam įvykdyti Europos Sąjunga jau kurį laiką skyrė paramos ir finansavimo paketus. Tikiuosi, kad išmontavimo darbai vyksta greitai ir užtikrinant didžiausią piliečių ir aplinkos saugumą. Taip pat tikiuosi, kad šios valstybės yra pajėgios nebevėluoti ir užbaigti darbą iki sutarto termino.

Galiausiai, nepaisydamas konkrečių atvejų, norėčiau pabrėžti poreikį atlikti kituose Europos reaktoriuose vykdomų patikrinimų stebėseną siekiant, kad institucijos būtų atsakingos ne tik už veikiančių, bet ir už naujų elektrinių, jeigu ateityje jų daugiau bus statoma, saugumo užtikrinimą.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Branduolinės saugos standartų ir gyventojų apsaugos nuo branduolinio pavojaus laikymasis yra labai svarbūs dalykai, dėl kurių galima pateisinti Europos Sąjungos skirtą finansavimą trims valstybėms narėms nutraukiant savo branduolinių elektrinių, kurių nebuvo galima modernizuoti taip, kad jos atitiktų aukščiausius saugumo standartus, eksploatavimą. Tačiau visiškai pritariu šiame pranešime išdėstytai nuomonei, nes manau, kad reikia stebėti, kaip leidžiamos šios lėšos, siekiant užtikrinti, kad jos veiksmingai padėtų užtikrinti saugų eksploatavimo nutraukimo procesą. Deja, strategijose trūksta aiškumo, o tai taip pat prisidėjo prie to, kad nėra jokių eksploatavimo nutraukimo veiksmų finansavimo, kurį teikia Europos Sąjunga, ribų. Ateityje turėtų būti vengiama taip dirbti, kartu reikia sukurti išsamų planą, kuriame būtų numatyti visi tinkami finansuoti veiksmai. Siekiant garantuoti finansavimo veiksmingumą ir, svarbiausia, užtikrinti atsakingą Europos mokesčių mokėtojų pinigų leidimą, labai svarbu parodyti, kad šie pinigai leidžiami skaidriai.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Slovakijos, Bulgarijos ir Lietuvos branduolinių reaktorių eksploataciją būtina nutraukti, nes jie negali ekonomiškai priimtinomis sąnaudomis atitikti reikalaujamų būtinųjų saugumo standartų. To nebus įmanoma padaryti jų neuždarius ir nesuteikus eksploatavimo nutraukimo padariniams pašalinti skirtos ES finansinės paramos, kuri, žinoma, būtų panaudota aplinkos atkūrimo priemonėms laikantis acquis ir įprastinių elektros energijos gamybos pajėgumo atnaujinimo priemonėms siekiant pakeisti gamybos pajėgumą ir t. t. Europos Sąjungos finansinė parama buvo skirta kaip įnašai į tris tarptautinius eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondus, valdomus Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Europos Sąjunga yra susirūpinusi dėl galimų su saugumu susijusių padarinių nutraukiant senų branduolinių elektrinių eksploatavimą naujose valstybėse narėse ir galimo netinkamo jose sukauptų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Vykdomos operacijos yra per daug didelio masto. Būtent todėl labai svarbu, kad ES skiriami finansiniai ištekliai būtų tinkamai ir kuo skaidriau valdomi, taip pat svarbu atlikti pakankamą išorės priežiūrą siekiant energijos rinkoje užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Kartu Europos Sąjunga turi nuolat skatinti vystyti alternatyvius mažos taršos ir konkurencingus energijos išteklius, kad būtų pašalinti neigiami ekonominiai ir socialiniai padariniai, atsirandantys dėl senų branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Nuo 2007 m. trijų Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos branduolinių elektrinių eksploatavimas nutraukiamas teikiant didelę ES finansinę paramą. Atsižvelgdamas į vėlavimą ir bendrą netinkamą valdymą, Parlamentas ragina Komisiją surinkti koordinavimo grupę, kuri prižiūrėtų planavimą ir grafikų sudarymą, patikrintų iki šiol skirtų lėšų panaudojimą ir nuspręstų, ar po 2013 m. vis dar reikės ES paramos. Parlamentas taip pat pareikalavo, kad Europos Audito Rūmai iki metų pabaigos parengtų specialios ataskaitos apie šias tris eksploatavimo nutraukimo programas projektą siekiant nustatyti, ar išleisti pinigai iš tikrųjų padėjo padidinti saugumą. Susidūręs su visoms šalims poveikį turinčiais biudžeto ribojimais, Parlamentas sutiks skirti savo paramą tik jeigu ES lėšos iš tikrųjų padėjo pagerinti energijos tiekimo saugumą, atnaujinti infrastruktūrą ir rengti tvarios energijos projektus. Įvykus branduolinei nelaimei Japonijoje ES supranta savo atsakomybės mastą ir tai, kad ji negali leisti sau nekreipti dėmesio į savo branduolinių įrenginių saugumą.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Pranešime dėl ES teikiamo finansavimo efektyvumo naujose valstybėse narėse nutraukiant branduolinių elektrinių eksploatavimą trumpai apžvelgiama, kaip ES finansuoja Ignalinos Lietuvoje, Bohunicos Slovakijoje ir Kozlodujaus Bulgarijoje branduolinių elektrinių atjungimą ir išmontavimą. Derybose dėl narystės ES Lietuva, Slovakija ir Bulgarija įsipareigojo uždaryti šias branduolines elektrines ir nutraukti jų eksploatavimą, nes, kaip parodė Didžiojo septyneto (G7) derybos, jos negalėjo būti modernizuotos finansiniu požiūriu priimtinomis sąnaudomis ir jose nebuvo įmanoma užtikrinti būtinųjų saugumo standartų. ES įsipareigojo finansuoti uždarymą ir eksploatavimo nutraukimą ir ji suteikia finansinį pagrindą. Palankiai vertinu tai, kad ES gali remti tokią veiklą. Senų ir nesaugių Europos branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimas yra labai svarbus apsaugant Europos piliečių gyvenimą ir sveikatą.

Tikiuosi, kad Prancūzijos seniausios branduolinės elektrinės taip pat bus uždarytos ir jų eksploatavimas bus panašiai nutrauktas. Iš karto po nelaimės Japonijoje Vokietija nusprendė žengti panašų žingsnį. Balsuosiu už tai, kad būtų patvirtintas pranešimas, nes būtina užbaigti Ignalinos, Bohunicos ir Kozlodujaus branduolinių elektrinių uždarymo ir eksploatavimo nutraukimo procesą, užtikrinus tinkamą ES teikiamą finansavimą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl ES teikiamo finansavimo, skirto branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti naujose valstybėse narėse. Manau, kad ES, siekdama užtikrinti saugumą ir apsaugoti Europos visuomenės sveikatą, sumažinti energetinį priklausomumą ir iki minimumo sumažinti galimas socialines išlaidas, turėtų remti šių elektrinių uždarymą ir investicijas į alternatyvios energijos projektus.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Iki jų įstojimo Vidurio ir Rytų Europos šalyse galiojusios taisyklės dėl branduolinės energijos ir radioaktyvių atliekų buvo mažiau griežtos nei tuo metu ES taikytos taisyklės. Be to, kai kurios iš šių šalių toliau eksploatavo senus sovietų gamybos reaktorius, kurie negalėjo būti ekonomiškai priimtinomis sąnaudomis pritaikyti taip, kad atitiktų būtinuosius saugumo standartus. Dėl šios priežasties Lietuva, Slovakija ir Bulgarija įsipareigojo nutraukti reaktorių, kurie, kaip buvo nustatyta, neatitiko standartų, eksploatavimą. Tam reikėjo ES intervencijos ir finansinės paramos, kuri toliau bus teikiama iki 2013 m. Po tragiškų įvykių Japonijoje, manau, reikia skubiai užbaigti visas branduolinių elektrinių Vidurio ir Rytų Europoje, kurių eksploatavimas neatitinka Europos saugumo standartų, uždarymo ir eksploatavimo nutraukimo programas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Lietuva, Slovakija ir Bulgarija įvykdė savo įsipareigojimus, susijusius su atitinkamų blokų trijose branduolinėse elektrinėse uždarymu. Ignalinos branduolinės elektrinės 1 blokas buvo uždarytas 2004 m. gruodžio 31 d., o 2 blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Bohunicos V1 branduolinės elektrinės 1 blokas buvo uždarytas 2006 m. gruodžio 31 d., o 2 blokas – 2008 m. gruodžio 31 d. Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1 ir 2 blokai buvo uždaryti 2002 m. gruodžio 31 d., o 3 ir 4 blokai – 2006 m. gruodžio 31 d. Todėl yra teisinis pagrindas teikti finansinę paramą, kai sumos nustatomos kasmet Komisijai priėmus sprendimą, pagrįstą atskirais metiniais jungtinio programavimo dokumentais, pagal kuriuos gali būti užtikrinama patvirtintų vystymo ir finansavimo projektų kontrolė. Bendrijos parama skirta šioms trims valstybėms narėms remti, kad jos pakeltų finansinę ir ekonominę naštą, joms tenkančią dėl nustatytų pirmalaikio uždarymo datų, ir padengtų daugelio svarbių eksploatavimo nutraukimo darbų išlaidas, investuotų į energetikos projektus, didinančius energetinę nepriklausomybę, ir prisidėtų prie socialinių padarinių, kylančių dėl branduolinių elektrinių uždarymo, mažinimo.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Žinome, kad beveik pusės Europos Sąjungos valstybių narių branduolinėse elektrinėse eksploatuojamų reaktorių vidutinis amžius yra gana didelis, todėl atsirado poreikis saugumo bei visuomenės sveikatos ir aplinkos gynimo ir apsaugos motyvais nutraukti kai kurių šių reaktorių eksploatavimą.

Naujoms valstybėms narėms susidūrus su reikalavimu nutraukti daugybės blokų eksploatavimą mums atrodo natūralu, kad jos gali tikėtis ES paramos siekiant tinkamai ir saugiai užbaigti eksploatavimo procesus.

Į šiuos procesus turėtų būti įtraukta saugi priežiūra ir stebėsena po uždarymo, atliekų tvarkymas, atliekų ir panaudoto kuro saugojimas ir nukenksminimas, turimos infrastruktūros atnaujinimas aplinkos apsaugos požiūriu ir parama uždarytų blokų gamybos pajėgumo pakeitimui, ypatingą dėmesį skiriant aplinkos tvarumui ir energijos vartojimo efektyvumui.

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad taip pat reikia atsižvelgti į socialinius šių procesų padarinius, užtikrinant – be to, kad prieš eksploatavimo nutraukimą, jam vykstant ir po jo turi būti laikomasi visų saugumo sąlygų, – darbuotojų darbo vietų ir kitų teisių apsaugą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − M. J. Marinescu pranešimo 7 dalyje pažymima, kad tam tikrų Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimui vykdyti „turėtų būti skiriamas didžiausias prioritetas siekiant užtikrinti visų Europos gyventojų saugumą ir sveikatą“. Visiškai sutinku su tuo pareiškimu, tačiau galėčiau tęsti: visiškas branduolinių elektrinių atsisakymas visose valstybėse narėse atitiktų mūsų žmonių saugumo ir sveikatos interesus.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Kaip žinia, Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje veikė seni sovietiniai branduoliniai reaktoriai, kurie, kaip nustatė tarptautinė bendruomenė, negali būti modernizuoti taip, kad atitiktų būtinuosius saugumo standartus. Pripažindama, kad paankstintas uždarymas yra didžiulė finansinė našta, ir veikdama solidariai ES savo ruožtu įsipareigojo suteikti atitinkamą papildomą finansinę paramą, skirtą šių reaktorių eksploatavimui nutraukti iki 2013 m. pabaigos. Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad labai vėluojama įgyvendinti pagrindinius atliekų infrastruktūros valdymo projektus (naudoto kuro saugojimo ir atliekų saugyklos projektą). Beveik išseko neveiklumo galimybė ir delsimas gali pradėti trukdyti visam eksploatavimo nutraukimo planui ir atitinkamai padidinti išlaidas. Komisija turėtų pranešti projekto tvarkaraščio pakartotinio vertinimo rezultatus. Didelė lėšų dalis paskirta energetikos projektams, tačiau dar reikia daug lėšų eksploatavimui nutraukti ir nacionalinių lėšų tam nepakanka: valstybiniame Ignalinos branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonde iki šiol sukauptos lėšos yra nepakankamos. Techninės eksploatavimo nutraukimo išlaidos galėtų būti nuo 987 mln. iki 1 300 mln. eurų. Valstybės narės turi imtis atitinkamų priemonių šiuo klausimu. Taip pat kalbant apie branduolinį saugumą reikia kalbėti ir apie naujas atomines elektrines su bandomaisiais reaktoriais, kurios yra planuojamos ES pasienyje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Tai gali būti naujas iššūkis ES, galintis sukelti realią grėsmę ateityje mūsų žmonių sveikatai ir aplinkai.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos branduoliniai reaktoriai negali būti ekonomiškai atsiperkančiomis sąnaudomis modernizuojami taip, kad būtų užtikrinta jų atitiktis reikalaujamiems būtiniesiems saugumo standartams. Per savo stojimo derybas šios trys šalys įsipareigojo, laikydamosi nustatyto grafiko, uždaryti šiuos branduolinius reaktorius ir nutraukti jų eksploatavimą. Siekdami paspartinti veiksmingą uždarymą, turime turėti aiškią finansinę sistemą ir kontrolės mechanizmus, kad užtikrintume teisingą teikiamų lėšų panaudojimą. Remiu M. J. Marinescu pranešimą, nes Europos piliečių saugumas turi būti pagrindinis mūsų prioritetas.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) ES lėšų panaudojimo naujų valstybių narių branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti veiksmingumo ir efektyvumo tema šiandien svarbi kaip niekad. Dėl pastarojo meto įvykių Japonijoje saugumo klausimai tapo labiau nei kada nors anksčiau aktualūs. M. J. Marinescu pranešime konkrečiau nagrinėjamas tinkamų finansinių išteklių teikimo siekiant užtikrinti Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimą klausimas. Tiesą sakant, įstodamos į Europos šeimą šios šalys prisiėmė atsakomybę nutraukti jų teritorijose esančių branduolinių elektrinių eksploatavimą. ES yra įsipareigojusi teikti pakankamą finansinę paramą šiems įsipareigojimams vykdyti. Tiesą sakant, manau, kad Europos Sąjunga turi pasiūlyti imtis ryžtingų veiksmų tam tikrais jų piliečiams rūpimais klausimais, įskaitant branduolinių elektrinių saugumo klausimą.

  Agnès Le Brun (PPE), raštu. – (FR) Kai Lietuva, Slovakija ir Bulgarija prisijungė prie Europos Sąjungos, buvo parengtas daugybės senų, Europos standartų neatitinkančių branduolinių elektrinių uždarymo ir eksploatavimo nutraukimo planas. Dėl labai svarbių asignavimų, kurių suma iki 2013 m. pabaigos iš viso sudarys 2,848 mlrd. EUR, tapo įmanoma uždaryti visas tas branduolines elektrines ir užtikrinti, kad tose valstybėse narėse iš dalies būtų pereita prie kitų energijos gamybos šaltinių. Tačiau, atrodo, kad daugumos duotų įsipareigojimų nėra laikomasi, ir turime teisę domėtis, kaip paskirtos lėšos naudojamos. Todėl balsavau už šią Europos Parlamento rezoliuciją. Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į beveik jokios pažangos nebuvimą eksploatavimo nutraukimo srityje, nepaisant to, kad tai pagrindinis programos tikslas, ir Komisija raginama veiksmingiau įgyvendinti šią paramą, pvz., pateikti metinę pažangos ataskaitą. Šiuo tikslu Komisija galėtų remtis šiuo metu Europos Audito Rūmų atliekamu auditu. Ji taip pat turėtų surinkti koordinatorių ir ekspertų grupę, prižiūrėsiančią visus tris projektus, tačiau šiek tiek keista, kad ji to dar nepadarė.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kuriame aptariamos trys šalys – Lietuva, Slovakija ir Bulgarija, kuriose veikė seni sovietiniai branduoliniai reaktoriai, kurie, kaip nustatė tarptautinė bendruomenė, remdamasi Didžiojo septyneto (G7) daugiašale veiksmų programa, priimta 1992 m. Miunchene per Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą, negalėjo būti ekonomiškai priimtinomis sąnaudomis atnaujinami taip, kad atitiktų būtinuosius saugumo standartus. Vykstant deryboms dėl stojimo į Europos Sąjungą šios trys šalys įsipareigojo nustatytu laiku sustabdyti šiuos branduolinius reaktorius ir po to nutraukti jų eksploatavimą. Pripažindama, kad paankstintas uždarymas yra didžiulė finansinė našta, ir veikdama solidariai, Europos Sąjunga savo ruožtu įsipareigojo suteikti atitinkamą papildomą finansinę paramą, skirtą šių reaktorių eksploatavimui nutraukti iki 2013 m. pabaigos.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis pranešimas yra dėl ES teikiamo finansavimo, skirto branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti naujose valstybėse narėse. Šios branduolinės elektrinės kelia pavojų ne tik jų kilmės valstybių, bet ir visos Europos bei pasaulio visuomenės sveikatai ir ekosistemai. Atsižvelgdama į pranešimo temą balsavau už tai, kad būtų prisidėta prie šių senų branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo. Tačiau manau, kad ES branduolinė politika turi būti toliau vykdoma. Atsižvelgdama į rimtus pavojus, susijusius su branduoline energija, kurie ilgą laiką gerai žinomi, ir Japonijoje įvykusią branduolinę nelaimę raginu nedelsiant parengti Europos planą, kaip nutraukti šios rūšies energijos gamybą. Taip pat manau, kad ES turėtų nedelsiant sustabdyti naujų branduolinių elektrinių finansavimą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime aptariamas prastos būklės ir didelę grėsmę visos ES piliečiams keliančių branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimas. Jame tik iš dalies aptariamas vadinamasis energijos komponentas teikiant ES finansinę paramą, skirtą šiai eksploatavimo nutraukimo programai.

Šis Parlamentas turi aiškiai pasmerkti šį naujų branduolinių elektrinių finansavimą. Jis to nedaro, taip pat jis nereikalauja nutraukti branduolinės energijos gamybos, kad ir kaip to reikėtų. Atsižvelgiant į tik prieš keletą dienų Fukušimoje įvykusią nelaimę, tai gėdingai trumparegiškas požiūris. Raginu nedelsiant įgyvendinti Europos planą laipsniškai nutraukti branduolinės energijos gamybą. Balsavau už, visų pirma atsižvelgdamas į šiame pranešime aptariamų branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo finansavimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Branduolinė sauga yra kiekvieno europiečio rūpestis. Japonijoje neseniai įvykęs nelaimingas atsitikimas atskleidė su branduolinėmis elektrinėmis susijusius pavojus. ES dalimi norinčios tapti Rytų Europos valstybės turi branduolines elektrines, kuriose naudojama sovietinė technologija ir kurios veikė daugybę metų, ir siekia užbaigti jų gyvavimą. Atsižvelgiant į dideles šių įrenginių eksploatavimo nutraukimo išlaidas, suprantama, jog ES remia šių šalių pastangas nutraukti šių elektrinių eksploatavimą siekiant, kad Europoje neįvyktų jokia branduolinė nelaimė ir nesukeltų padarinių, kurie, deja, mums visiems yra gerai žinomi.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau už šį pranešimą dėl ES lėšų panaudojimo branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti naujose valstybėse narėse veiksmingumo ir efektyvumo, nes jame pažymima, kad atitinkamų branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimui turėtų būti skiriama didžiausia pirmenybė atsižvelgiant į visų europiečių saugumo ir sveikatos interesus, ir todėl, kad jame išreiškiamas nuogąstavimas, kad dėl finansinių išteklių eksploatavimo nutraukimo priemonėms finansuoti trūkumo bus užvilkintas branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimas ir bus keliama grėsmė aplinkai ir žmonių sveikatai. Fukušimoje įvykęs nelaimingas atsitikimas įrodo, kad branduolinė energija po nelaimės yra nekontroliuojama ir kad jos negali valdyti vien privačios įmonės. Todėl skubiai reikalaujame paskelbti moratoriumą, kad ateityje nebus statomos naujos branduolinės elektrinės, ir turime nustatyti šiuo metu Europoje esančių 143 branduolinių elektrinių uždarymo grafiką. Europa ateityje turi siekti tapti nepriklausoma nuo branduolinių elektrinių ir gaminti energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Rezoliucijoje įvertinami planai nutraukti senų branduolinių elektrinių eksploatavimą trijose ES šalyse: Ignalinos Lietuvoje, Kozlodujaus Bulgarijoje ir Bohunicos Slovakijoje. Rezoliucijoje taip pat apytiksliai apskaičiuojamos išlaidos ir įvertinamas su eksploatavimo nutraukimu nesusijusių energijos projektų galimo finansavimo vėlavimas. „Galimas finansavimas“ – puikiai pasakyta. Reikia aiškiai ir labai tiksliai nustatyti, kaip bus pakeisti galingi energijos šaltiniai, kur ir kada naudojant mūsų lėšas bus pastatytos naujos elektrinės. Balsavau už, nes suprantu branduolinių elektrinių pavojų, tačiau kokia prasmė nutraukti Ignalinos branduolinės elektrinės eksploatavimą, kai Europos Sąjungoje kitos branduolinės elektrinės dar nepastatytos? Galbūt geriau atlikti rekonstrukcijos darbus?

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kai kurių Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos branduolinių reaktorių atnaujinimas siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų būtinuosius reikalaujamus saugumo standartus, yra arba neįmanomas, arba to negalima padaryti ekonomiškai priimtinomis sąnaudomis. Laikantis stojimo į ES derybų sąlygų šioms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms buvo suteiktas finansavimas siekiant joms padėti nutraukti pasenusių reaktorių eksploatavimą. Iki 2009 m. Lietuvai (Ignalina), Slovakijai (Bohunica V1) ir Bulgarijai (Kozlodujus) buvo išmokėta maždaug 1,3 mlrd. EUR. ES įsipareigojo toliau mokėti išmokas iki 2013 m. pabaigos. Per Rusijos ir Ukrainos dujų krizę Slovakija svarstė galimybę atnaujinti Bohunicos branduolinės elektrinės, kurios eksploatavimas buvo nutrauktas, veiklą siekdama pašalinti energijos deficitą, kuris atsirado nutrūkus dujų tiekimui iš Rusijos. Japonija mums parodė, kaip lengvai branduolinė elektrinė gali tapti nekontroliuojama. Todėl juo svarbiau tai, kad turėtume uždaryti pasenusius reaktorius ir kartu sukurti alternatyvius energijos šaltinius, siekdami neleisti atnaujinti reaktorių veiklos. Todėl balsavau už pranešimą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Visiškai nėra jokios abejonės, kad, atsižvelgdamos į visų Europos piliečių saugumą ir sveikatą, ES ir valstybės narės didžiausią pirmenybę turi teikti atitinkamų branduolinių elektrinių naujose valstybėse narėse eksploatavimo nutraukimui. Tačiau lygiai tiek pat dėmesio taip pat turėtų būti skiriama pavojams artimiausioje Europos Sąjungos kaimynystėje pašalinti. Šiuo atveju noriu pabrėžti skubų poreikį nustatyti ir surinkti lėšas, reikalingas naujam sarkofagui ant 1986 m. sprogusios Černobylio branduolinės elektrinės viršaus pastatyti.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Pritariu šiai rezoliucijai dėl ES lėšų panaudojimo branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimui Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje veiksmingumo ir efektyvumo. Visų pirma reikia stengtis, kad visi eksploatavimo nutraukimo darbai būtų atlikti laiku tinkamai įgyvendinant visas reikiamas saugumo priemones ir užkertant kelią net minimaliam pavojui žmonių sveikatai ir aplinkai. Jei jau pasiryžome nutraukti Ignalinos ir kitų atominių elektrinių eksploatavimą, visi finansiniai resursai, skirti šiam procesui, turi būti naudojami pagal paskirtį laikantis skaidrumo ir efektyvumo principo. Nacionalinės vadžios institucijos kuo skubiau turi užbaigti detaliuosius eksploatavimo nutraukimo planus. Manau, kad Europos Audito Rūmų atlikto audito rezultatai parodys lėšų panaudojimo tikslus ir jų veiksmingumą. Turime dėti visas pastangas, kad išmontavimo ir eksploatavimo nutraukimo atliekų tvarkymo darbai prasidėtų iki 2013 m. Manau, kad tikslinga nustatyti pareigą Komisijai pateikti detalų finansavimo planą Europos Parlamentui bei nustatyti atsakomybę už Europos Sąjungos paramos panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybių fonduose, skirtuose branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimui, nėra sukaupta pakankamai planuotų sumų, yra tikslinga į parengtas strategijas ir planus įtraukti naujas veiklos kryptis bei numatyti atitinkamai papildomų ES lėšų.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už tekstą dėl ES finansavimo teikimo Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti, nes, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius po Japonijoje įvykusio žemės drebėjimo ir branduolinės krizės, manau, kad labai svarbus ir lemiamas dalykas yra tai, kad Europos Sąjunga patvirtintų branduolinių reaktorių saugumo patikrų, kurios padės pašalinti bet kokią pavojaus galimybę, politiką. Seno sovietinio tipo branduoliniai reaktoriai veikė atitinkamų valstybių teritorijose ir pasirodė, kad jų neįmanoma techniškai modernizuoti taip, kad jie atitiktų galiojančius tarptautinio saugumo standartų reikalavimus. ES teikiamas finansavimas atitinka ekonominę naštą, kurią turi pakelti šios šalys, siekdamos uždaryti branduolines elektrines.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Vykstant deryboms dėl stojimo į ES, Lietuva, Slovakija ir Bulgarija išsiderėjo paramą senų sovietinio tipo branduolinių reaktorių eksploatavimui nutraukti, nes, tarptautinės bendruomenės nuomone ir kaip buvo nutarta 1992 m. Miunchene įvykusiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime, jie negalėjo būti ekonomiškai priimtinomis sąnaudomis pritaikyti taip, kad atitiktų būtinuosius saugumo standartus. Vykstant deryboms dėl stojimo į Europos Sąjungą šios trys šalys įsipareigojo nustatytu laiku sustabdyti šiuos branduolinius reaktorius ir paskui nutraukti jų eksploatavimą. Pripažinusi, kad paankstintas uždarymas yra didžiulė finansinė našta, ir veikdama solidariai, Europos Sąjunga įsipareigojo suteikti atitinkamą papildomą finansinę paramą šių reaktorių eksploatavimui nutraukti iki 2013 m. pabaigos. Paramos programa reguliariai audituojama ir vertinama. Europos Audito Rūmai šiuo metu atlieka trijų programų rezultatų auditą ir tikimasi, kad 2011 m. rudenį ataskaita bus parengta. Jau galima daryti išvadą, kad buvo galima sukurti šių trijų projektų sąveiką siekiant veiksmingesnių ir efektyvesnių ES veiksmų. Balsavau už šį pranešimą ir norėčiau pabrėžti jame pateiktą Komisijos rekomendaciją suderinti branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo finansavimo taisykles.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. − (IT) 2011 m. kovo 14 d. Europos Parlamento pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl ES finansavimo teikimo Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos branduolinių elektrinių eksploatavimui nutraukti veiksmingumo ir efektyvumo siekiama įvertinti, kokie etapai įgyvendinti Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje, kurios nuo 1999 m. naudojosi šiam projektui skirta ES finansine parama, uždarant pasenusias branduolines elektrines. Energijos tiekimo saugumas yra vienas pagrindinių ES energijos strategijos prioritetų. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, ligšioliniai vėlavimai įgyvendinant programas neužkirs kelio uždarymo ir branduolinių atliekų tvarkymo procesams, taip pat tai neturės poveikio darbui, kurį branduolinių elektrinių darbuotojai atliks iki 2013 m. Nepaisant to, didelį susirūpinimą kelia tai, kad dar turės būti užbaigti eksploatavimo nutraukimo planai ir reikės pagerinti finansinių išteklių valdymą, taip pat susijusių valstybių narių nacionalinių institucijų koordinavimą. Dėl šių priežasčių balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Trijose šalyse – Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje – veikė seni sovietiniai branduoliniai reaktoriai, kurie, kaip nustatė tarptautinė bendruomenė, remdamasi Didžiojo septyneto (G7) daugiašale veiksmų programa, priimta 1992 m. Miunchene per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, negalėjo būti ekonomiškai priimtinomis sąnaudomis atnaujinti taip, kad atitiktų būtinuosius saugumo standartus. Vykstant deryboms dėl stojimo į Europos Sąjungą šios trys šalys įsipareigojo nustatytu laiku sustabdyti šiuos branduolinius reaktorius ir paskui nutraukti jų eksploatavimą. Pripažindama, kad paankstintas uždarymas yra didžiulė finansinė našta, ir veikdama solidariai, Europos Sąjunga savo ruožtu įsipareigojo suteikti atitinkamą papildomą finansinę paramą, skirtą šių reaktorių eksploatavimui nutraukti iki 2013 m. pabaigos.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, jog labai svarbu, kad toliau atidžiai stebėtume Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos branduolinių elektrinių, kuriose stojimo į Europos Sąjungą metu vis dar veikė seni sovietinio tipo branduoliniai reaktoriai, kurių, pasirodė, neįmanoma ekonomiškai priimtinomis sąnaudomis atnaujinti taip, kad jie atitiktų naujesnius saugumo standartus, eksploatavimo nutraukimo etapą.

Po neseniai Japonijoje įvykusios nelaimės, siekiant užtikrinti visų Europos ir kitų šalių piliečių saugumą, ilgiau negalima vilkinti šių procedūrų, be to, išimtinė finansine našta, susijusia su eksploatavimo nutraukimu, negali būti toliau naudojamasi galimiems vėlavimams pateisinti. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga įsipareigojo teikti pakankamą finansinę paramą šių reaktorių eksploatavimui nutraukti iki 2013 m. pabaigos. Atsižvelgiant į visos Europos Sąjungos interesus negalima toleruoti jokių papildomų vėlavimų ir jie turėtų būti pasmerkti visomis tinkamomis progomis.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Po branduolinės nelaimės, kilusios dėl Japonijos branduolinės elektrinės, kuri taip pat buvo susijusi su nesugebėjimu laikytis galiojančių saugumo standartų, galime sakyti, kad atlikome puikų darbą, kai, vykstant stojimo deryboms, nustatėme galutines datas trims senoms sovietinio tipo Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos branduolinėms elektrinėms uždaryti.

2013 m. nustatyti kaip galutinio uždarymo ir saugios priežiūros po uždarymo data, tai Europos Sąjungai kainavo beveik 3 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į vėlavimus ir padidėjusias išlaidas, susijusias su trijų branduolinių elektrinių saugumo užtikrinimu, pranešime Komisija raginama vykdyti didesnę priežiūrą siekiant nustatyti faktinę būklę ir tikėtiną grafiką įvairiems eksploatavimo nutraukimo etapams užbaigti pagal pradinį grafiką.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Lietuva, Slovakija ir Bulgarija turėjo senas, sovietinio laikotarpio branduolines elektrines, kurios tarptautinės bendruomenės sprendimu negalėjo būti ekonomiškai priimtinomis sąnaudomis atnaujintos taip, kad atitiktų būtinuosius saugumo reikalavimus. Stojimo derybomis buvo pasinaudota siekiant iki nustatytos datos uždaryti tris branduolines elektrines ir vėliau jas išmontuoti. 2,7 mlrd. EUR buvo skirti šiam 1999–2013 m. laikotarpiui. 2009 m. pabaigoje 1,8 mlrd. EUR jau buvo paskirstyti. Nepaisant to, įgyvendinant išmontavimo programas buvo didelių vėlavimų. Europos Parlamentas baiminasi, kad šie vėlavimai sukels pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Esu patenkintas šiuo pranešimu iš dalies dėl to, kad šis Parlamentas pritarė mano pakeitimams, kurie buvo pateikti Biudžeto kontrolės komitetui ir kuriuose raginama lėšas valdyti ir jų išteklius naudoti visiškai skaidriai.

Europos Parlamentas taip pat patvirtino mano pasiūlymą, kad Komisija kasmet Parlamentui teiktų ataskaitą ir informuotų mus apie tai, ar jos prognozės, kad atidėtos lėšos bus panaudotos per ateinančius trejus metus, pasirodys teisingos. Šis pranešimas – tai pagrindas labai atidžiai stebėti šį procesą ir įvairiais aspektais tai teigiamas dalykas.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes remiu laipsnišką branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimą.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. − (DE) Balsavau už šį pranešimą. Ignalinos, Bohunicos ir Kozlodujaus branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimas vyksta per ilgai ir iš nacionalinių programų operatorių turėtų būti reikalaujama didesnio įsipareigojimo. Būtina, kad visos valstybės narės taip pat paragintų patvirtinti bendrus branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo standartus. Turi būti apibrėžtos aiškios atsakomybės sritys. Derybose dėl stojimo į ES šios trys šalys, t. y. Lietuva, Slovakija ir Bulgarija, pareiškė, kad nori pašalinti iš elektros tinklo šias tris nesaugias branduolines elektrines.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − (LT) Gerbiami kolegos, praėjusį mėnesį Japonijoje įvykę tragiški įvykiai bei susirūpinimas dėl Fukušimos jėgainės saugumo sukėlė dideles diskusijas dėl branduolinių elektrinių. Labai svarbu, kad šios diskusijos vyktų – daugelis lietuvių vis dar puikiai prisimena Černobylio tragediją. Ignalinos branduolinės elektrinės uždarymas buvo viena iš ES narystės sąlygų, tačiau labai skausminga. ES suteikė Lietuvai 837 mln. eurų dydžio pagalbą branduolinės elektrinės uždarymo padariniams likviduoti 2007–2013 m. Tačiau neužtenka vien tik gauti reaktoriaus uždarymui skirtą finansavimą iš ES. Saugus eksploatacijos nutraukimas yra ilgas kelias ir ES turi palaikyti Lietuvą viso to kelio metu. Ši pagalba turėtų apimti visapusišką pagalbą – radioaktyvių atliekų bei pavojingų atliekų tvarkymą.

Kaip teigia pranešėjas, visapusė ES parama yra svarbi siekiant sumažinti ekonomines ir socialines pasekmes, kurios atsirado uždarius Ignalinos branduolinę elektrinę. Branduolinės elektrinės uždarymas atėmė darbą iš daugelio lietuvių ir padarė žalą mūsų ekonomikai. ES turi teikti daugiau pagalbos projektams energetikos sektoriuje siekiant sušvelninti Ignalinos elektrinės uždarymo materialias pasekmes. Tai galėtų apimti elektros energijos pajėgumo bei elektros energijos vartojimo efektyvumo priemonių atnaujinimo skatinimą.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. − (DE) Balsavau už pranešimą dėl trijų branduolinių elektrinių Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje eksploatavimo nutraukimo. Taip balsavau todėl, kad šie branduoliniai reaktoriai neatitinka net būtinųjų saugumo standartų, jų eksploatavimo nutraukimas buvo viena iš sąlygų, kurių šios šalys per stojimo derybas įsipareigojo laikytis, o Europos Sąjunga įsipareigojo padengti dalį eksploatavimo nutraukimo išlaidų. Šiuo atveju ypač gera žinia yra tai, kad Ignalinos branduolinės elektrinės Lietuvoje uždarymas reiškia, jog vienintelės šalyje esančios branduolinės elektrinės veikla buvo nutraukta.

Pranešimas: Barbara Matera (A7-0060/2011)

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) įkurtas 2006 m. siekiant užtikrinti papildomą pagalbą nuo reikšmingų pasikeitimų tarptautinėje prekybos struktūroje nukentėjusiems darbuotojams ir padėti jiems grįžti į darbo rinką. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. į EGF kompetencija įtrauktas ir paramos teikimas dėl tiesioginių ekonomikos, finansų ar socialinės krizės padarinių atleistiems darbuotojams.

Šiuo metu, kai išgyvename šią sunkią krizę ir vienas dažniausių jos padarinių – padidėjęs nedarbo lygis, ES turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad suteiktų paramą, ypač tiems, kurie kasdien kenčia dėl nedarbo. Todėl balsavau už šį pranešimą, susijusį su EGF lėšų panaudojimu Čekijos Respublikoje, siekiant paremti iš „Unilever ČR spol.s r.o.“ atleistus darbuotojus.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. − (ES) Parama suteikta 460 iš 664 bendrovės „Unilever ČR“ atleistų darbuotojų, dirbusių mažmeninės prekybos sektoriuje: 52,4 proc. atleistųjų sudaro moterys, 13 proc. vyresni nei 54 metų ir 9,1 proc. jaunesni nei 24 metų darbuotojai. Paminėtina, kad priemones, kuriomis bus siekiama padėti parengti atleistus darbuotojus, bendrai finansuos ir bendrovė, kuri nesikrato atsakomybės, o jas įgyvendins rangovai ar jų vardu veikiančios bendrovės.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Europos Parlamentui pasisekė, kad 2011 m. biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) eilutėje pirmą kartą nurodyta išmokų suma siekia 47 608 950 EUR. EGF buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė, kuriai numatyti atskiri tikslai ir terminai, todėl fondui reikalingi atskiri savi ištekliai, siekiant išvengti lėšų perkėlimo iš kitų biudžeto eilučių, kaip kad buvo praeityje ir dėl ko sunkiau pasiekti įvairių politinių uždavinių. Mano nuomone, EGF pavyko įrodyti savo naudą, vienintelis man nerimą keliantis dalykas yra tas, kad valstybės narės per menkai juo pasinaudojo. Galiausiai gali susidaryti įspūdis, kad EGF tikslas yra senosioms valstybėms narėms skirti ES biudžeto išteklių, prie kurių jos buvo įpratusios ir kurie buvo skiriami, pavyzdžiui, pagal sanglaudos politikos nuostatas. Mano nuomone, pirmasis istorijoje Čekijos prašymas gauti EGF subsidiją yra pirmoji kregždė, po kurios bus ir kitų prašymų, nes Čekijos pramonė taip pat nukentėjo dėl globalizacijos ir pasaulio finansų krizės, o atleisti Čekijos darbininkai nusipelnė Europos pagalbos siekiant paremti jų pastangas įsitvirtinti sudėtingoje darbo rinkoje.

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. – (CS) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įkurtas 2006 m. kaip lanksti priemonė, kuria siekiama greitai užtikrinti vienkartinę, ribotą laiką teikiamą, individualią paramą ir padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių atleistiems darbuotojams. Nuo finansų ir ekonomikos krizės pradžios Čekijos Respublikai remti fondo ištekliai bus panaudojami pirmą kartą, šie ištekliai skirti konkrečiai padariniams dėl 634 bendrovės „Unilever“, uždariusios fabriką Nelahozeveso savivaldybėje, darbuotojų atleidimo švelninti. Atsižvelgiant į tai, kad 52,4 proc. atleistųjų sudaro moterys, o daugiau nei 13 proc. atleistų darbuotojų yra vyresni nei 54 metų, manau, kad išteklių panaudojimas Čekijai remti yra labai tinkamas, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu parengtą pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), o būtent dėl paramos skyrimo nuo pasaulio prekybos pokyčių nukentėjusiems darbuotojams. Taip pat pritariu sprendimui panaudoti EGF lėšas Čekijos Respublikos labui: dėl ekonomikos ir finansų krizės bendrovės „Unilever“ netikėtai atleistiems daugiau nei 500 darbuotojų. Todėl šis sprendimas ypač svarbus, ne tik darbuotojams ir jų šeimoms, bet ir Melnyko apskričiai, kurioje buvo įsikūrusi „Unilever“ gamykla ir kurios ekonomika stipriai priklausė nuo maisto perdirbimo, chemijos ir energetikos pramonės.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą ir pakeitimą, kuriuo raginama peržiūrėti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF). Taip pasielgiau, nes apgailestauju, kad pagal šiuo metu galiojantį EGF reglamentą nereikalaujama atlikti tarptautinių bendrovių, kurioms skiriamos EGF lėšos grindžiamos šių bendrovių restruktūrizavimu, finansinės padėties, galimo mokesčių slėpimo ar valstybės pagalbos padėties tyrimo; manau, kad šį klausimą reikėtų išspręsti persvarsčius EGF reglamentą ateityje, bet nekeliant pavojaus atleistų darbuotojų galimybėms pasinaudoti EGF parama.

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. − (SV) Ir vėl nusprendėme paremti sumanymą panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas – šį kartą siekiant padėti iš viso maždaug 1 200 žmonių, kurie neteko darbo Lenkijoje ir Čekijos Respublikoje, – nes Europa vis dar kenčia nuo ekonomikos krizės padarinių, o išskirtiniu metu reikia imtis išskirtinių priemonių.

Tačiau manome, kad ateityje siekiant padidinti apie atleidimą įspėtų arba atleistų darbuotojų įsidarbinimo galimybes reikėtų pasitelkti jau esamas priemones, ypač Europos socialinį fondą. Kitame biudžeto laikotarpyje prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikriausiai nebereikės.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Prašymas susijęs su 634 iš bendrovės „Unilever ČR“, dirbančios mažmeninės prekybos srityje Vidurio Čekijos regione, atleistais asmenimis. Kalbant apie pirmąjį šiais metais prašymą dėl Lenkijos Pakarpatės regiono, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas palankiai įvertino šio proceso atitiktį tinkamumo kriterijams. Apgailestaudamas negaliu nepaminėti didėjančio Europos Sąjungoje atleidžiamų darbuotojų skaičiaus, rodančio, kad norint sugrįžti į padėtį, buvusią iki krizės, kurioje šiuo metu murkdomės, reikia dar daug nuveikti. Pritariu Komisijos siūlymui panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas ir tikiuosi, kad atleistiems darbininkams pavyks kuo greičiau susirasti naujas darbo vietas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas yra dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo projekto panaudoti 323 820 EUR iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, siekiant pagerinti dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės atleistų darbuotojų galimybes grįžti į darbo rinką. Šis 2010 m. kovo 24 d. Komisijai pateiktas prašymas yra antrasis, kurį reikia patvirtinti pagal 2011 m. ES biudžetą ir yra susijęs su 634 bendrovės „Unilever ČR“ darbuotojais Vidurio Čekijos regione, dirbusiais mažmeninės prekybos sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, kad jis susijęs su konkrečiomis biudžeto priemonėmis ir kad prašoma suma yra teisiškai priimtina bei atitinka 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo nuostatas, o būtent 28 dalį, balsuoju už šį pasiūlymą ir tikiuosi, kad jis padės sumažinti šio regiono gyventojų ekonominius sunkumus ir pagyvinti vietos ekonomiką.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dar kartą panaudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos, šį kartą iš tarptautinės bendrovės „Unilever“ turėto fabriko Čekijos Respublikoje atleistiems darbuotojams remti.

Kaip ir kitais atvejais, balsavome už. Vis dėlto greta abejonių, kurias visuomet išsakome tokiomis aplinkybėmis, reikėtų pabrėžti keletą ypatingų šio proceso aspektų. Europos Komisija apsiribojo pareiškimu, kad fabrikui įkurti Čekijos Respublikoje (iki jos įstojimo į ES ar jau įstojus) „Unilever“ negavo jokios pagalbos iš valstybės ar ES fondų. Tačiau Komisija nepateikė informacijos, kurią turėjo pateikti ir kurią jos buvo paprašyta pateikti, apie padėtį kituose šios verslo grupės fabrikuose, teigdama, kad pagal EGF reglamentą to daryti ji neprivalo.

Be to, būtų įdomu sužinoti ir įvertinti „Unilever“ grupės elgesį Europos lygmeniu ne tik šiuo konkrečiu atveju Čekijos Respublikoje. Todėl apgailestaujame dėl informacijos apie šiai grupei ir apskritai tarptautinėms bendrovėms, dėl kurių restruktūrizavimo reikia EGF lėšų valstybės paramai skirti, stygiaus.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dar kartą panaudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos, šį kartą siekiama padėti iš tarptautinės bendrovės „Unilever“ fabriko Čekijos Respublikoje atleistiems darbuotojams. Europos Komisijos pozicija šiuo klausimu buvo labai prieštaringa, nes ji apsiribojo pareiškimu, kad fabrikui įkurti Čekijos Respublikoje (iki jos įstojimo į ES ar jau įstojus) „Unilever“ negavo jokios pagalbos iš valstybės ar ES fondų. Tačiau Komisija nepateikė informacijos, kurią turėjo pateikti ir kurią jos buvo paprašyta pateikti, apie padėtį kituose šios verslo grupės fabrikuose, teigdama, kad pagal EGF reglamentą to daryti ji neprivalo.

Todėl diskusijoje Užimtumo ir socialinių reikalų komitete atkreipiau dėmesį, kad nebuvo jokios informacijos apie tai, kas vyksta „Unilever“ grupėje Europos lygmeniu, ir pasiūliau, kad į šį faktą būtų atsižvelgta persvarstant reglamentą, kad būtų galima ištirti tarptautinių bendrovių, kurioms skiriamos EGF lėšos, įskaitant valstybės paramą, grindžiamos šių bendrovių restruktūrizavimu, finansinę padėtį, nekeliant pavojaus atleistų darbuotojų galimybėms pasinaudoti EGF lėšomis.

Todėl balsavome už šiuos pasiūlymus.

  Estelle Grelier (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų panaudojimo maisto pramonės darbuotojams (UNILEVER) Čekijos Respublikoje remti. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad būtina kuo skubiau peržiūrėti šio fondo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl per balsavimą pasirašiau ir pritariau, kad būtų priimtas pakeitimas, kuriame nurodoma, jog reglamento nuostata, pagal kurią nėra reikalaujama tarptautinių bendrovių, kurioms skiriamos EGF lėšos, grindžiamos šių bendrovių restruktūrizavimu, finansinės padėties, galimo mokesčių slėpimo ar valstybės pagalbos padėties tyrimo, yra žalinga. Šiuo metu, kai Europos Sąjunga iš visų jėgų stengiasi finansuoti savo tikslus ir privalo rinktis iš dviejų vienodai svarbių politikos sričių, negalima sau leisti finansuoti stambių tarptautinių bendrovių (kurių vienintelis tikslas – padidinti pelną) atėjimo į rinką ir verslo perkėlimo strategijos iš Bendrijos biudžeto. Į tai reikia atsižvelgti būsimame reglamente, užtikrinant, kad nebūtų keliamas pavojus atleistų darbuotojų galimybėms pasinaudoti EGF parama.

  Jiří Havel (S&D), raštu. – (CS) Patariu balsuoti už Barbaros Materos pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo, remdamasi šiuo pranešimu Čekijos Respublika pateikė pirmąjį paramos prašymą. Manau, svarbu pabrėžti šio fondo, įkurto dirbant Čekijos Komisijos nariui socialdemokratui Vladimírui Špidlai, reikšmę. Dėl vėliau įvykusio finansų ir ekonomikos sukrėtimo darbo vietų neteko daugelis žmonių Europoje. EGF ištekliais finansuojamos tik tos priemonės, kurios padeda rasti naujas darbo vietas atleistiesiems, kurie užsiregistravo į profesinio mokymo programas ir įgijo darbo rinkos poreikius atitinkančią kvalifikaciją arba pradėjo dirbti savarankiškai. Remdamasis B. Materos pranešimu galiu daryti išvadą, kad „Unilever“ atitiko visus kriterijus. „Unilever ČR“ uždarė gamyklą Nelahozevese dėl ekonomikos krizės padarinių, todėl teko atleisti daugumą darbuotojų.

„Unilever“ visiems atleistiesiems pasiūlė visapusišką paramos programą, skirtą naujoms darbo vietoms rasti, o vykdydama šią programą bendrovė taip pat glaudžiai bendradarbiavo su vietos įdarbinimo tarnyba. Todėl, remdamasis pranešime pateikta informacija, galiu pritarti išteklių panaudojimui ir Komisijos pasiūlymui išmokėti Čekijos Respublikai 323 820 EUR iš EGF.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas teikti papildomą paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, paraiškas. 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė skirti EGF lėšų, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos. 2010 m. kovo 24 d. Čekija pateikė paraišką skirti EGF lėšų dėl atvejų, kurie susiję su 634 darbuotojų (visiems skirtina parama) atleidimu iš įmonės „Unilever ČR, spol. s.r.o.“, vykdančios veiklą mažmeninės prekybos sektoriuje (maisto produktų), ir iki 2010 m. rugsėjo 20 d. ją papildė išsamesne informacija. Ši paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus. Todėl Komisija siūlo skirti 323 820 EUR sumą. Todėl pritariau tam, kad EGF lėšos turėtų būti skirtos finansinei paramai pagal Čekijos pateiktą paraišką suteikti. Taip pat manau, kad ir kitos ES valstybės narės turėtų aktyviau naudotis ES fondų teikiamomis galimybėmis.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimą Čekijos Respublikoje, nes manau, kad ši priemonė yra vertingas darbuotojų, patiriančių sunkumus dėl ekonomikos krizės, paramos šaltinis. Šiandien balsuojame dėl prašymo suteikti paramą 634 bendrovės „Unilever ČR“, vykdančios veiklą mažmeninės prekybos sektoriuje Vidurio Čekijos NUTS II regione, darbuotojams. EGF skirta suma siekia 323 820 EUR. Galiausiai norėčiau pabrėžti EGF svarbą, nes EGF įrodė esantis naudingas ir veiksmingas išteklius kovojant su globalizacijos ir ekonomikos krizės sukeltu nedarbu.

  David Martin (S&D), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriuo raginama panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas siekiant padėti Čekijos Respublikoje atleistiems darbininkams. Prašyme kalbama apie 634 atleistus darbuotojus, kurie buvo atleisti 2009 m. paskutinįjį ketvirtį uždarius „Unilever“ gamyklą Nelahozevese. Iš EGF skirtomis lėšomis, kurių iš viso skirta 0,32 mln. EUR, finansuojamų prie individualiųjų poreikių pritaikytų priemonių naudos turės keturi šimtai šešiasdešimt atleistų darbuotojų.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Susilaikau rūpindamasis Čekijos darbininkais, kurie buvo paaukoti ant globalizacijos altoriaus. Nesaugi padėtis, kurioje jie atsidūrė, tėra neoliberalios ES politikos, kurią vykdo ir remia šis fondas, padarinys. Balsuoju prieš, nes šios politikos aukoms skirta šalpa yra apgailėtina, palyginti su kitur gaunamais pelnais.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo zona, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra jos dalis. Ši parama ypač svarbi siekiant padėti bedarbiams ir dėl bendrovės veiklos perkėlimo, kuris vyksta globalizacijos aplinkybėmis, nukentėjusiems darbuotojams. Vis daugiau bendrovių perkelia veiklą, pasinaudodamos mažomis darbo jėgos sąnaudomis daugelyje valstybių, ypač Kinijoje ir Indijoje, o tai turi neigiamos įtakos darbuotojų teises gerbiančioms valstybėms. EGF siekia padėti darbuotojams, kurie tapo bendrovių veiklos perkėlimo aukomis, o palengvinti naujų darbo vietų paieškas ypač svarbu. Praeityje EGF naudojosi kitos ES valstybės narės, taigi dabar tinkama suteikti šią paramą Čekijos Respublikai, kuri paprašė paramos 634 iš bendrovės „Unilever ČR, spol.sr.o“, vykdančios veiklą mažmeninės prekybos srityje Vidurio Čekijos NUTS II regione, atleistiems darbuotojams, kurie visi yra potencialūs paramos gavėjai.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Nors balsavau už šį pasiūlymą suteikti paramą „Unilever“ darbuotojams Čekijos Respublikoje, manau, kad tai kapitalistinio modelio padarinius malšinanti ir lengvinanti priemonė ir ji neatspindi jokios realios kovos su krizės priežastimis pažangos. Pritariu, kad lėšos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo būtų panaudojamos dėl prekybos pobūdžio restruktūrizavimo ar dėl tiesioginių dabartinės ekonomikos ir finansų krizės padarinių atleistiems žmonėms. Manau, kad EGF gali prisidėti prie galutinio tikslo – palengvinti šių darbuotojų grįžimą į darbo rinką. Balsavau už ir dėl to, kad esu įsitikinęs, jog ši parama papildo visuose nacionaliniuose teisės aktuose ir kolektyviniuose susitarimuose nustatytą paramą atleidimo atveju. Todėl šis EGF lėšų panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti vyriausybių ir bendrovių įsipareigojimų atleistiems darbuotojams ar padėti joms jų išvengti.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo įkurtas siekiant apsaugoti dėl visuotinės finansų ir ekonomikos krizės atleistus darbuotojus. Čekijos Respublika pateikė prašymą suteikti paramą 634 atleistiesiems. Tinkama ir teisinga, kad turėtume pasiūlyti dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės atleistiems darbuotojoms prie individualiųjų poreikių pritaikytą paramą, padėdami jiems grįžti į darbo rinką. Todėl balsavau už tai.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra Europos Sąjungos paskirtas fondas, teikiantis ekonominę paramą tam tikriems sunkumų patiriantiems arba vidutinių Europos Sąjungos standartų siekiantiems valstybių narių sektoriams. Dėl šios priežasties balsavau už B. Materos pranešimą. 2011 m. Europos Sąjungos biudžete mokėjimų iš tokio tipo fondų eilutėje nurodyta suma padidinta 50 mln. EUR, todėl lengviau teikti paramą įvairesnėms sritims. Konkrečiai šie iš mechanizmų gamybos ir apdirbamosios pramonės sektoriaus Čekijoje ir Lenkijoje gauti prašymai yra pirmieji prašymai dėl lėšų panaudojimo 2011 m. Fondo parama (beveik 1 mln. EUR) bus skirta darbuotojams, kurie specializuojasi mechanizmų prekybos ir gamybos srityje, remti.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įkurtas siekiant užtikrinti papildomą paramą dėl esminių pasaulio prekybos pobūdžio struktūrinių pokyčių nukentėjusiems darbuotojams. 2011 m. vasario 15 d. Komisija patvirtino naują sprendimo dėl EGF lėšų panaudojimo Čekijos Respublikoje projektą, siekdama paremti dėl pasaulio ekonomikos ir finansų krizės atleistų darbuotojų grįžimą į darbo rinką. Tai antrasis prašymas, kurį reikia apsvarstyti pagal 2011 m. biudžetą ir kuris susijęs su iš viso 323 820 EUR sumos panaudojimu. Procesas susijęs su 594 darbuotojų atleidimu iš bendrovės „Unilever ČR, spol.sr.“, užsiimančios mažmenine prekyba Vidurio Čekijos regione per keturių mėnesių laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. sausio 16 d., fondo paramą siekiama gauti visiems šiems darbuotojams. Komisijos vertinimo išvadose teigiama, kad šie atleidimai ir esminiai struktūriniai pasaulio prekybos pobūdžio pokyčiai arba finansų ir ekonomikos krizė yra susiję ir jie nebuvo suplanuoti. Prašymas atitinka visus EGF reglamente nustatytus tinkamumo kriterijus, todėl balsavau už tai, kad fondo lėšos būtų skirtos.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Čekijos Respublikos prašymas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos susijęs su 634 žmonių atleidimu nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. sausio 16 d. imtinai bendrovėje „Unilever ČR, spol.sr.o“, užsiimančioje mažmenine prekyba Vidurio Čekijos NUTS II regione, atitinka visus teisinius tinkamumo kriterijus. Pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, EGF taikymo sritis buvo laikinai išplėsta, kad apimtų fondo lėšų skyrimą tokiais atvejais, kaip šis, kai dėl tiesioginių pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinių „per devynių mėnesių laikotarpį visų pirma mažos arba vidutinės įmonės NACE 2 skyriuje viename regione arba dviejuose gretimuose regionuose pagal NUTS II lygį atleidžia mažiausiai 500 darbuotojų“. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, vildamasis, kad EGF lėšų panaudojimas padės šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką.

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu – (CS) Balsavau už šį pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo Čekijos Respublikoje ir ypač už tų lėšų panaudojimą buvusiems bendrovės „Unilever“ darbuotojams, man malonu, kad šis pranešimas buvo priimtas. Apgailestauju, kad britų konservatoriai balsavo prieš ir kad Europos konservatorių ir reformistų frakcijos pirmininkas čekas nesugebėjo pakeisti jų nuomonės, net jeigu Čekija naudojasi šio fondo ištekliais pirmą kartą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Kaip ir paprastai tokio tipo pranešimuose Europos Parlamentas:

1. ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant paspartinti EGF lėšų mobilizavimą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į EP prašymą pagreitinti išmokų suteikimą, patobulino procedūrą, kuri taikoma biudžeto valdymo institucijai teikiant Komisijos įvertinimą dėl EGF paraiškos tinkamumo kartu su siūlymu mobilizuoti fondo lėšas; tikisi, kad persvarstant fondą bus atlikta dar daugiau procedūros patobulinimų;

2. primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį, kad EGF gali atlikti svarbų vaidmenį į darbo rinką iš naujo integruojant iš darbo atleistus darbuotojus; vis dėlto ragina atlikti šių darbuotojų ilgalaikės integracijos į darbo rinką kaip tiesioginio EGF finansuotų priemonių įgyvendinimo rezultato vertinimą.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. − (IT) 2011 m. vasario 15 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl sprendimo panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas Čekijos Respublikoje, siekiant paremti dėl visuotinės finansų ir ekonomikos krizės atleistų darbuotojų grįžimą į darbo rinką. Nagrinėjamas klausimas susijęs su per keturių mėnesių laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. sausio 16 d. 634 bendrovės „Unilever“, užsiimančios mažmenine prekyba Vidurio Čekijos NUTS II regione, atleistais žmonėmis, visiems jiems siekiama gauti fondo paramą. Mano balsas už šios dienos rezoliuciją patvirtina mano palankią nuomonę, kurią jau pareiškiau Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto posėdyje.

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. – (CS) Panaudotos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos padės 460 darbuotojų, nukentėjusių dėl bendrovės „Unilever“ uždarymo Nelahozeveso savivaldybėje Vidurio Bohemijos regione Čekijos Respublikoje, grįžti į darbo rinką. Atžvelgdama į faktą, kad ši parama labai padės spręsti su masiniais atleidimais šioje mažoje bendruomenėje susijusias socialines problemas, balsavau už tai, kad šis pranešimas būtų priimtas.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kuris padės užtikrinti finansavimą prie individualiųjų poreikių pritaikytoms priemonėms, skirtoms padėti Čekijos Respublikoje atleistiems darbuotojams.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra prieštaringas mechanizmas. Oficialiai šis fondas suteikia Europos Sąjungai teisę finansuoti konkrečias priemones, skirtas krizės padariniams kompensuoti. Iš to naudos tiek pat, kiek iš pleistro, užklijuoto ant medinės kojos.

Tačiau šis mechanizmas šiam tikslui naudojamas tik kai kuriais atvejais. Realybėje šis mechanizmas naudojamas atleidimo planams finansuoti.

Šiandien Europos Parlamentas šią veidmainystę dar labiau sustiprino, skirdamas dalį šio fondo lėšų bendrovei „Unilever“, kuri ką tik uždarė fabrikus Čekijos Respublikoje ir atleido 600 žmonių ir kurios grynasis pelnas išaugo 26 proc. iki 4,6°mlrd. EUR, finansuoti.

Todėl balsavau už šį pranešimą, kuriame keliamas platesnis, ne vien su bendrovės „Unilever“ atveju susijęs klausimas. Kaip, turint galvoje dabartinę užimtumo krizę, nacionalinės ir Europos valdžios institucijos gali toliau naudoti valstybių pinigus tarptautinėms bendrovėms, kurios nepaisydamos savo pelningumo atleidžia darbuotojus ir savo akcininkų interesus iškelia aukščiau darbuotojų interesų, finansuoti?

  Angelika Werthmann (NI), raštu. − (DE) Galiu tik patvirtinti Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pasiūlytą pakeitimą, pagal kurį reikalaujama, kad skiriant lėšas iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo būtų įvertinta visa bendrovė. Biudžeto komitete daugybę kartų raginau tai padaryti. Tačiau negalėjau balsuoti už visą šį pranešimą. Čekijos bendrovė „Unilever ČR spol.sr.o“, užsiimanti mažmenine prekyba, atleido 634 darbuotojus ir kreipėsi dėl paramos priemonių visiems darbą praradusiesiems (paprastai prie individualiųjų poreikių pritaikytų priemonių reikia tik kai kuriems atleistiesiems, siekiant padėti jiems grįžti į darbo rinką). Kaip buvo pabrėžta visuose pranešimuose, kuriais Europos Parlamentas patvirtina EGF finansavimą, struktūrinių fondų parama neturėtų būti naudojama vietoj priemonių, už kurias pagal kolektyvines sutartis atsakingos pačios bendrovės.

Pranešimas: Jörg Leichtfried (A7-0028/2011)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. − (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl dvejopo naudojimo objektų ir technologijų, t. y. prekių, kurios gali būti naudojamos ir civiliams, ir kariniams tikslams. Dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė itin svarbi siekiant neplatinti ginklų, įskaitant masinio naikinimo ginklus. Todėl labai svarbu siekti, kad ES dvejopo naudojimo prekių eksporto režimas būtų demokratiškesnis ir skaidresnis, tačiau tuo pačiu pakankamai griežtas. Šiuo metu ES valstybėse narėse taikomi reikalavimai dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksportui yra skirtingo griežtumo. Manau, kad ES turėtų siekti kiekvienam objektui taikyti griežčiausią eksporto režimą, taikytiną visoms valstybėms narėms. Komisija šioje srityje privalo įtvirtinti efektyvią sistemą, kuri padėtų kaupti patikimus duomenis apie galutinį iš Sąjungos eksportuojamų dvejopo naudojimo objektų naudojimą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) Dvejopo naudojimo prekių (civiliniams ir kariniams tikslams) eksporto kontrolė itin svarbi siekiant neplatinti ginklų, įskaitant masinio naikinimo ginklus. ES jau penkiolika metų vykdo dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės stiprinimą, grindžiamą prevencinėmis priemonėmis, taikant eksporto leidimų reikalavimus ir muitinės registravimo procedūras. Tačiau atsižvelgiant į nuolat vykstančius technologinius pokyčius ir naujas grėsmes būtina nuolat atnaujinti kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašus, kurie atitiktų analogiškus sąrašus, naudojamus pagal svarbiausius tarptautinės eksporto kontrolės režimus. Pagrindinė šių tarptautinių eksporto kontrolės režimų užduotis yra atnaujinti prekių, kurių eksportą reikia kontroliuoti, sąrašus. Iki šiol šie sąrašai beveik savaime būdavo perkeliami į ES teisės aktus visiškai nedalyvaujant Europos Parlamentui, tačiau po Lisabonos sutarties įsigaliojimo reikalingas ir EP pritarimas. Pritariau šiam pranešimui ir Europos Parlamento siūlymams, kuriais siekiama užtikrinti demokratiškesnį ir skaidresnį ES dvejopo naudojimo prekių eksporto režimą bei didesnį Komisijos vaidmenį vertinant šio reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė yra esminis veiksnys ginklų, ypač masinio naikinimo, neplatinimo srityje. Atsižvelgiant į didelį tarpvalstybinės prekybos Europos Sąjungoje mastą, dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės ES įgyvendinimas pagrįstas prevencinių priemonių, pvz., eksporto licencijų reikalavimų ir registravimo muitinėje procedūrų, taikymu. Eksporto kontrolė turi didelį poveikį ES prekybos politikai, nes yra susijusi su daugiau nei 10 proc. viso ES eksporto.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. − (IT) Dvejopo naudojimo prekių, t. y. prekių, kurias galima naudoti civiliniais ir kariniais tikslais, kontrolės priemonės ES lygmeniu įgyvendinamos jau maždaug 15 metų.

Ši kontrolė turi didelę įtaką Europos prekybos politikai, nes ji gali būti taikoma daugiau nei 10 proc. visų ES eksportuojamų prekių. Mano nuomone, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir joje išaiškinus ES kompetenciją tarptautinės prekybos srityje atsiranda neįkainojama galimybė dar kartą sustiprinti Europos Sąjungos vaidmenį ir Europos Parlamento atsakomybę už sprendimų priėmimą ES institucinėje struktūroje.

Pagrindinė eksporto kontrolės priemonė yra Reglamentas (EB) Nr. 428/2009, kuriame įtvirtinta nemažai reikšmingų pakeitimų dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės Europos Sąjungoje. Manau, kad konkrečiai ES tvarka dėl dvejopo naudojimo prekių gabenimo turėtų būti organizuojama skaidriau.

Todėl pritariu pranešėjo nuomonei, kad visapusis Europos Parlamento dalyvavimas įgyvendinant Lisabonos sutarties įsipareigojimus ir bendras suderintas Europos Parlamento ir Komisijos aiškinimas, pagrįstas nauju bendruoju susitarimu, yra ypač svarbūs.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. − (IT) J. Leichtfriedo pranešime palankiai kalbama svarbia dvejopo naudojimo prekių, t. y. prekių, kurias galima naudoti civiliniais ir kariniais tikslais, eksporto kontrolės ES tema. Tokio tipo eksporto kontrolė, taikoma daugiau nei 10 proc. viso ES eksporto, pasirodė esanti svarbiausia ginkluotės neplatinimo srityje. Balsuoju už šį pranešimą, nes juo siekiama įvesti skaidresnę pirmiau minėtų prekių eksporto kontrolės tvarką.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl reglamento pakeitimo, nes manau, kad naujai įtraukti punktai padės ES dvejopo naudojimo prekių kontrolės režimą padaryti skaidresnį ir demokratiškesnį. Tai reiškia, kad Europos Parlamentas galės dalyvauti atnaujinant sąrašus, į kuriuos įtraukti gaminiai turi būti kontroliuojami pagal tarptautinius režimus. Šiuo metu šie sąrašai perkeliami į ES teisės aktus beveik automatiškai, beveik nesuteikiant Parlamentui jokios galimybės išreikšti savo nuomonės. Be to, teikti kasmetines ataskaitas Parlamentui yra Dvejopo naudojimo koordinavimo grupės darbas, kad Parlamentas būtų visiškai informuotas apie pažangą gaminių ir technologijų, kurias galima naudoti civiliniais ir kariniais tikslais, kontrolės srityje.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Dvejopo naudojimo prekės yra gaminiai, kuriuos galima naudoti civiliniais ir kariniais tikslais, pvz., cheminiai gaminiai ir techninės statybinės medžiagos, taip pat programinė įranga ir kitos naujosios technologijos. Dažnai sunku numatyti tikrąją eksportuojamų gaminių paskirtį, todėl eksportuotojai privalo būti supažindinti su atsakomybe ir turi būti įpareigoti patikrinti įvairių gaminių, kuriuos parduoda užsienyje, tikrąją paskirtį. Nepaisant keleto jau taikomų kontrolės ir informavimo mechanizmų, raginome užtikrinti didesnį saugumą šioje srityje. Todėl balsavome už pakeitimus, kuriais raginama reikalauti išankstinių pranešimų apie eksportą, griežtesnės kontrolės ir didinti skaidrumą. Tai bus papildoma apsaugos priemonė, siekiant išvengti netinkamo masinio naikinimo ginklų naudojimo ir platinimo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Gaminiai, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kuriuos galima naudoti civiliniais ir kariniais tikslais, laikomi dvejopo naudojimo technologijų gaminiais. Dvejopas naudojimas reiškia, kad šių gaminių eksportui reikia skirti ypatingą dėmesį, siekiant išvengti ginklų, o svarbiausia masinio naikinimo ginklų platinimo. Bet kokiam analitikui aišku, jog tarptautiniam saugumui labai svarbu, kad šie gaminiai būtų kontroliuojami ir kad atitinkamus kontrolės mechanizmus nustatantys reglamentai būtų nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į technologines naujoves. Taip pat aišku, kad įstatymo viršenybės principu besivadovaujančiose valstybėse tokios kontrolės priemonės turi būti skaidrios ir demokratiškos, kaip kad nori Komisija.

Galiausiai, manau, tai minėta ir Užsienio reikalų komiteto nuomonėje, kad Komisija turi atsižvelgti į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse taikomos dar labiau ribojančios ir griežtesnės dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės taisyklės. Tai yra natūralu ir, mano nuomone, tai reikėtų išlaikyti.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Šis pranešimas yra apie poreikį kontroliuoti vadinamųjų dvejopo naudojimo gaminių, t. y. tokių gaminių, kuriuos galima naudoti ne tik civiliniais, bet ir kariniais tikslais, eksportą ir apyvartą. Per pastaruosius keletą metų Europos Sąjunga ėmėsi keleto priemonių, siekdama išvengti tokių medžiagų panaudojimo ginklų, ypač masinio naikinimo ginklų, gamybai. Pagrindinė ES kontrolės priemonė yra 2009 m. gegužės 5 d. Reglamentas (EB) Nr. 428/2009, apimantis šių medžiagų pardavimą ir gabenimą, tačiau kurį reikia pakeisti siekiant išvengti požiūrio, kurio laikosi valstybės narės, skirtumų. Todėl pritariu į šį pranešimą įtrauktiems pasiūlymams, nes jais siekiama nuraminti Europos visuomenę dėl dvejopo naudojimo medžiagų gamybos ir platinimo, o dabartinius susitarimus šioje srityje padaryti skaidresnius ir demokratiškesnius.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Dvejopo naudojimo gaminių eksporto kontrolei taikomos ES lygmens priemonės. Pagrindinė eksporto kontrolės priemonė yra 2009 m. Reglamentas (EB) Nr. 428/2009. Šiuo reglamentu išplėstas pardavimo ir gabenimo kontrolės mastas. Nors pranešime bandoma paskatinti padidinti demokratinę kontrolę ir skaidrumą, jame yra keletas ypač svarbių dalykų, dėl kurių negalime balsuoti už.

Sukūrus „eksportuotojų, tarpininkų ir suinteresuotųjų šalių, su kuriomis buvo konsultuotasi, sąrašą“ už jį atsakinga Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė, kuriai pirmininkauja Komisijos atstovas. Ši grupė spręs, su kuriomis šalimis galima prekiauti, atimdama tokią galią iš valstybių narių, taip keldama abejonių dėl jų suverenumo.

Dar vienas aspektas: Izraelio įtraukimas į dvejopo naudojimo gaminių paskirties šalių sąrašą. Prisiminkime, pvz., bendrus tyrimo projektus, finansuojamus pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, ypač tuos, kurie buvo vykdomi dalyvaujant „Israel Aerospace Industries Ltd.“, nepilotuojamo orlaivio, naudoto atakoje Gazos ruože 2008–2009 m., kurioje žuvo dešimtys žmonių, gamintojui.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome už tai, kad šis pranešimas būtų grąžintas į atitinkamą Europos Parlamento komitetą, kad remiantis teisėkūros pasiūlymu ir Parlamento pasiūlytais pakeitimais būtų galima pratęsti derybas su Taryba.

Žinome, kad civilinių gaminių ir technologijų naudojimui stinga požiūrio, kuris nebūtų susijęs su vadinamųjų dvejopo naudojimo gaminių ir susijusių paslaugų eksporto kontrole.

Nors tokio eksporto kontrolė yra svarbi ir turėtų būti vykdoma protingai, nekenkiant besivystančių šalių galimybėms pasinaudoti jų vystymuisi reikalingais gaminiais ir technologijomis, būtina padidinti su šia kontrole susijusių procesų skaidrumą ir sudaryti galimybes jų demokratiniam tikrinimui.

Taip pat norėtume pabrėžti būtinybę suderinti kitas ES politikos sritis ir šio reglamento tikslus šioje srityje. Gerai žinomi pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą vykdomi bendri mokslinių tyrimų projektai, ypač tie, kurie buvo vykdomi dalyvaujant „Israel Aerospace Industries Ltd.“, nepilotuojamo orlaivio, naudoto atakoje Gazos ruože 2008–2009 m., kurioje žuvo dešimtys žmonių, gamintojui.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. − (IT) Po Lisabonos sutarties atsiradusi naujoji ES kompetencija tarptautinės prekybos srityje suteikia puikią progą padaryti dvejopo naudojimo prekių rinką skaidresnę. Šio reglamento pakeitimai, susiję su prekėmis, kurios gali būti naudojamos tiek kariniais, tiek civiliniais tikslais, leis griežčiau kontroliuoti tokias prekes. Tai yra labai svarbu siekiant išvengti ginklų platinimo. Be to, turėdamas galvoje procedūrą komitete, patvirtinu savo paramą kolegai Parlamento nariui.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Cheminės ir radioaktyvios medžiagos, branduolinės centrifūgos, techninė ir programinė įranga bei jos komponentai naudojami net tik civilinėms, bet ir karinėms reikmėms. Atsidūrusios netinkamose rankose, šios prekės gali virsti kankinimo įranga ar masinio naikinimo ginklais. Balsavau už šį dokumentą, kadangi yra siūloma tobulinti dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą, t. y. stiprinti dvigubos paskirties prekių eksporto patikrą. Šiuo dokumentu taip pat išplečiamas prekių, kurioms reikia gauti leidimą ir informuoti apie jų eksporto judėjimą, sąrašas.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Civilinės ir, tikėtina, karinės paskirties prekėms bei technologijoms turėtų būti taikomos tokios pat konkurencinės sąlygos visose valstybėse narėse. Reikia nustatyti bendras ir svarbiausia saugias sąlygas, kurios padėtų užtikrinti saugų naudojimą. Tai turėtų padėti išvengti dirbtinio ES eksportuojamų prekių pardavimo kainų sumažinimo ir turėtų aiškiai sustiprinti mažąsias ir vidutines Europos įmones. Balsavau už pasiūlytą reglamento pakeitimą, nes tokių prekių ir technologijų skaidrumas ir saugumas turi būti didžiausias prioritetas.

  David Martin (S&D), raštu. − Pritariu šiam pranešimui. Dvejopo naudojimo prekių, t. y. prekių, kurias galima naudoti civiliniais ir kariniais tikslais, kontrolės priemonės ES lygmeniu įgyvendinamos jau maždaug 15 metų. Dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė yra labai svarbi siekiant užtikrinti ginklų, įskaitant masinio naikinimo ginklus, neplatinimą. Turint galvoje didelį prekybos per Europos Sąjungos sienas mastą, dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės ES vykdymas pagrįstas prevencinėmis priemonėmis, pvz., eksporto licencijų reikalavimų ir registravimo muitinėje procedūrų taikymu.

Eksporto kontrolės priemonės turi didelę įtaką ES prekybos politikai, nes jos gali būti taikomos daugiau nei 10 proc. viso ES eksporto. Pagrindinė ES eksporto kontrolės priemonė yra 2009 m. gegužės 5 d. Dvejopo naudojimo reglamentas (EB) Nr. 428/2009, įsigaliojęs 2009 m. rugpjūčio 27 d. Šiame naujajame reglamente atsirado nemažai reikšmingų pakeitimų dvejopo naudojimo objektų eksporto kontrolės Europos Sąjungoje srityje. Šie pakeitimai apima su dvejopo naudojimo objektais susijusios tarpininkavimo veiklos ir tranzito kontrolės įvedimą. Dvejopo naudojimo reglamente pateikti nuolat atnaujinami kontroliuojamų dvejopo naudojimo objektų sąrašai, atspindintys pagrindinius tarptautinius eksporto kontrolės režimus.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Dvejopo naudojimo prekių prekybos kontrolė yra svarbi sritis, apimanti saugumo ir komercinius aspektus. Tokia kontrolė nebūtų pakankamai veiksminga ir vykdoma, jei nebūtų dalijimosi susijusia informacija arba nebūtų lankstaus tarptautinio bendradarbiavimo. Šiame kontekste taip pat norėčiau pabrėžti atitinkamų stebėsenos institucijų, pvz., muitinės, vaidmenį, kurios prisiima nemažą atsakomybę už tiesioginę eksporto kontrolės arba dvejopo naudojimo prekių tranzito stebėseną. Mano nuomone, turėtume padėti šioms institucijoms, pvz., sudarydami sąlygas naudotis šiuolaikine stebėjimo įranga, padėdami įgyti naujų gebėjimų vykdant stebėsenos procedūras ir remdami profesinį mokymą bei pasikeitimo darbo patirtimi vizitus. Įgyvendinant sudėtingą saugumo politiką visuomet turėtų būti nustatomi aukšti dvejopo naudojimo prekių eksporto režimo standartai ir laikomasi visų tarptautinių įsipareigojimų.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir joje išaiškinus ES kompetenciją tarptautinės prekybos srityje atsiranda puiki proga dar kartą sustiprinti Europos Sąjungos vaidmenį šioje srityje ir Europos Parlamento vaidmenį, galią ir atsakomybę už sprendimų priėmimą ES institucinėje struktūroje. ES dvejopo naudojimo prekių režimas turėtų būti organizuojamas demokratiškiau ir skaidriau. Visapusis Europos Parlamento dalyvavimas įgyvendinant Lisabonos sutarties įsipareigojimus ir bendras Europos Parlamento ir Komisijos suderintas aiškinimas, pagrįstas nauju bendruoju susitarimu, yra ypač svarbūs norint pasiekti šį tikslą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Dvejopo naudojimo prekės yra gaminiai, kuriuos galima naudoti taikiais arba kariniais tikslais. Dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė yra svarbiausias ginklų neplatinimo aspektas. Turint galvoje didelį prekybos per ES sienas mastą, dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė ES pagrįsta prevencinėmis priemonėmis. Eksporto kontrolė turi didžiulę įtaką ES prekybos politikai. Būtų gerai, kad kontrolės priemonės netaptų kovos su konkurentais verslo struktūrose priemonėmis. Todėl būtina sukurti išsamų dvejopo naudojimo prekių sąrašą, nors tai jau kito pranešimo tema. Aš balsavau už.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksportas ES yra kruopščiai reglamentuojamas. Šis terminas apibūdina objektus ir technologijas, kuriuos galima naudoti ir kariniais tikslais. Siekiant išvengti pažeidimų eksporto sektoriuje suteikiami keturių tipų eksporto leidimai: bendrieji Bendrijos eksporto leidimai, bendrieji nacionaliniai eksporto leidimai, visuotiniai eksporto leidimai ir atskirieji eksporto leidimai. Visi šie leidimai galioja visoje ES.

Be to, taip pat yra tarptautinių eksporto režimų, kurių laikosi ES ir kuriuose Komisija bando sustiprinti ES pozicijas. Šie režimai apima Australijos grupę, kurios visateise nare yra Komisija ir kuri apima visas 27 valstybes nares, taip pat JAV, Kanadą, Japoniją, Pietų Korėją ir Australiją, Branduolinių tiekėjų grupę, kurioje Komisija turi stebėtojos statusą ir kuriai priklauso 27 ES valstybės narės, JAV ir Rusija, Vasenaro susitarimą, kuriame Komisija neturi jokio statuso, tačiau kurio visateisėmis narėmis yra visos ES valstybės narės, išskyrus Kiprą, ir Raketų technologijų kontrolės režimą, kur Komisija taip pat neturi jokio statuso ir kurio visateisėmis narėmis yra tik 19 valstybių narių.

Balsavau taip, kad nebūtų prieštaraujama subsidiarumo principui.

  Paul Murphy (GUE/NGL), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes tam tikra prasme juo žengiamas žingsnis pirmyn bandant spręsti dabartinę skaidrumo trūkumo problemą eksporto kreditų srityje ir bandant sumažinti didžiulę prarają tarp deklaruojamų ES tikslų ir tikrojo eksporto kreditų naudojimo ES. ES linkusi save vaizduoti kaip už žmogaus teises ir aplinkos apsaugą kovojančią jėgą. Europos Audito Rūmų vaidmuo rodo šio teiginio tuštybę. Šie kreditai nuolat naudojami aplinkai ir darbuotojų teisėms kenkiantiems projektams ir prekybai remti. Norint užtikrinti tikrai teisingą prekybą šioje srityje, šios beveik 10 proc. pasaulio prekybos remiančios agentūros turi patekti į demokratiškų valstybių rankas. Informacija privalo būti prieinama, kad darbuotojai ir nuo šių agentūrų nukentėję asmenys galėtų pirmą kartą pamatyti, kur dingo pinigai, o darbuotojams privalo būti suteikta galimybė kontroliuoti šių agentūrų veiklą, kad jų milžiniški ištekliai būtų panaudoti dirbančiųjų, smulkiųjų ūkininkų ir aplinkos labui.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir joje išaiškinus ES kompetenciją tarptautinės prekybos srityje atsiranda puiki proga dar kartą sustiprinti Europos Sąjungos vaidmenį šioje srityje ir Europos Parlamento atsakomybę už sprendimų priėmimą ES institucinėje struktūroje. ES dvejopo naudojimo prekių režimas turėtų būti organizuojamas demokratiškiau ir skaidriau. Visapusis Europos Parlamento dalyvavimas įgyvendinant Lisabonos sutarties įsipareigojimus ir bendras suderintas Europos Parlamento ir Komisijos aiškinimas, pagrįstas nauju bendruoju susitarimu, ypač svarbūs norint pasiekti šį tikslą, t. y. parengti naują Reglamento (EB) Nr. 1334/2000 redakciją, atsižvelgiant į dabartinius bendruosius tarptautinius susitarimus. Beje, dvejopo naudojimo objektų eksporto kontrolės išplėtimas yra ypač svarbus, jei ši kontrolė apims ir neteisėtą dvejopo naudojimo objektų, susijusių su masinio naikinimo ginklų programa, tranzitą bei tarpininkavimą.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. − (IT) 2011 m. vasario 7 d. pateiktu pasiūlymu dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1334/2000, nustatantį Bendrijos režimą dėl dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės mechanizmo, Europos Sąjungoje siekiama sukurti veiksmingą prevencinių priemonių režimą, norint išvengti ginklų, įskaitant masinio naikinimo ginklus, platinimo. Šiuo metu šioje srityje galiojančiame reglamente (Reglamente (EB) Nr. 428/2009) nustatyta patikrinimų sistema, suteikianti Europos Sąjungai galimybę visiškai laikytis prisiimtų keturių tarptautinių eksporto kontrolės režimų, kurių nare yra ES, įsipareigojimų. Bet kokiu atveju Lisabonos sutartyje pateiktas ES kompetencijos tarptautinės prekybos srityje aiškinimas suteikia puikią progą padidinti Europos Sąjungos žinomumą ir pagerinti tarptautinį įvaizdį, taip pat sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį, galią ir atsakomybę už sprendimų tarptautinės prekybos srityje priėmimą ES institucinėje struktūroje. Dėl šių priežasčių palankiai vertinu reikiamus reglamento pakeitimus siekiant šių tikslų ir todėl balsuoju už šį pasiūlymą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Man, kaip žaliųjų frakcijos Parlamento nariui ir pranešėjui, labai pasisekė Užsienio reikalų komiteto saugumo ir gynybos pakomitetyje. Remiantis Užsienio reikalų komiteto saugumo ir gynybos pakomitečio nuomone buvo siūloma išbraukti bendruosius Bendrijos eksporto leidimus mažos vertės kroviniams, nes mums buvo pateikta patikimų duomenų, kad tarp mažos kainos ir mažos saugumo rizikos tiesioginės koreliacijos nėra — tai prielaida, kuria pagrįsti visi bendrieji Bendrijos eksporto leidimai. Priešingai, kai kurios labai pigios dvejopo naudojimo prekės, atsidūrusios blogose rankose, gali kelti didelę grėsmę. Mums taip pat pavyko išbraukti bendrojo Bendrijos eksporto leidimo dalį apie „Informacijos saugumą“, nes tarp galimų paskirties valstybių buvo ir nedemokratiškų šalių. Mums taip pat pavyko gauti didelės dalies Užsienio reikalų komiteto saugumo ir gynybos pakomitečio narių pritarimą dėl griežtos formuluotės dėl būtinybės gerbti žmogaus teises eksportuojant telekomunikacijų įrangą, nes pasiklausymo technologijos, skaitmeninių duomenų perdavimo įrenginiai mobiliesiems telefonams stebėti ir kt. yra bendrųjų Bendrijos eksporto leidimų sistemos dalis.

Kalbant apie galimas paskirties šalis, kurioms taikomi atskiri bendrieji Bendrijos eksporto leidimai, mums pavyko iš sąrašo išbraukti Izraelį ir Indiją dėl jų nenoro tapti Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) valstybėmis narėmis. Tačiau labiausiai ginčytinas ir svarbiausias klausimas yra ar pakanka kontroliuoti, pranešti ir registruoti prekes jau po eksporto, ar tai reikia daryti prieš rengiantis eksportuoti.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. − (IT) Dvejopo naudojimo prekių, t. y. prekių, kurias galima naudoti civiliniais ir kariniais tikslais, kontrolės priemonės ES lygmeniu įgyvendinamos jau maždaug 15 metų. Tokia kontrolė būtina siekiant kovoti su ginklų, įskaitant masinio naikinimo ginklus, platinimu. Atsižvelgiant į didelį prekybos tarp Europos Sąjungos sienų mastą dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės ES įgyvendinimas turi būti pagrįstas prevencinių priemonių, pvz., eksporto licencijų reikalavimų ir registravimo muitinėje procedūrų, taikymu.

Rezoliucijos priėmimas reiškia dar vieną žingsnį į priekį šia kryptimi. Balsavau už šį pranešimą, nes įsigaliojus Lisabonos sutarčiai atsiranda puiki proga dar kartą sustiprinti Europos vaidmenį ir Europos Parlamento galią ir atsakomybę už tokių sprendimų priėmimą ES institucinėje struktūroje. Režimą reikia pertvarkyti skaidriau, laikantis Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir bendro Europos Parlamento ir Komisijos suderinto aiškinimo, pagrįsto nauju bendruoju susitarimu.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Dvejopo naudojimo prekių, kitaip tariant prekių, kurios gali būti panaudotos civiliniais ir kariniais tikslais, eksporto kontrolė yra labai svarbi dėl ginklų neplatinimo. Europos Parlamento pozicija padeda perkelti Lisabonos sutarties laimėjimus į ES teisės aktus ir tai yra gerai. Europos Parlamentas taip pat skatina demokratišką kontrolę ir skaidrumą, stiprina ES pozicijas tarptautinių eksporto kontrolės režimų srityje. Gerai ir tai, kad Komisija privalo rengti ataskaitas apie reglamento veikimą ir atlikti išsamų poveikio vertinimą.

Tačiau didžiausia nesantaikos tarp Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos priežastimi lieka klausimas, kada turi būti vykdoma pranešimo apie eksportą ir eksporto registravimo kontrolė: prieš ar po faktinio eksporto. Mano nuomone, svarbu kad, tokia kontrolė būtų vykdoma prieš atliekant eksportą. Taip yra todėl, kad praktikoje ex-post kontrolė visuomet baigsis taip, kad turėsime vaikytis faktų įvykiui jau įvykus. Europos Parlamentas ką tik nusprendė pasirinkti ex-post kontrolę. Galiausiai todėl balsavau prieš galutinį šio pranešimo variantą.

Pranešimas: Yannick Jadot (A7-0364/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu − (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų. Eksporto kreditai yra svarbi priemonė ES įmonėms remti. Pritariu nuomonei, jog vidutinės trukmės ir ilgalaikių eksporto kreditų rėmimas yra galinga, dar ne visų valstybių narių visapusiškai išnaudota, priemonė ir todėl turėtų būti skatinama ja pasinaudoti. Taikant eksporto kreditus gali būti užtikrintas nekomercinio pobūdžio projektų, kuriuos vystant galimybės panaudoti kapitalą kitu atveju būtų labiau ribotos, finansavimas, taip pat padedama kurti darbo vietas. Vis dėlto tenka pastebėti, kad šiuo metu nėra pakankamai skaidrumo siekiant nustatyti, ką eksporto kreditų agentūros finansuoja arba finansavo praeityje. Dėl to, kad trūksta skaidrumo, susidaro didelės sąnaudos ir vėlavimai bei sudaromos sąlygos kyšininkavimui ir korupcijai. Todėl pritariu pranešėjo siūlymui nustatyti reikalavimą valstybėms narėms teikti Komisijai metines ataskaitas apie savo eksporto kreditų agentūrų veiklą, susijusias su rizikos vertinimu ir nebalansinių priemonių skelbimu, ir numatyti prievolę pranešti apie socialinės rizikos ir rizikos aplinkai vertinimus.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) Daugelis pramoninių valstybių, tarp jų visos ES valstybės narės, turi bent vieną oficialiai remiamą eksporto kreditų agentūrą, kurios bendrai sudaro didžiausią pasaulyje oficialios finansinės paramos šaltinį privataus sektoriaus projektams finansuoti. Vien tik ES valstybių narių eksporto kreditų agentūrų 2004–2009 m. suteiktas eksporto kreditų garantijų dydis siekia 468 mlrd. EUR. Eksporto kreditų agentūros palengvina teisėtą prekybą ten, kur privataus kapitalo rinka yra silpna, o jų pajėgumas prisitaikyti prie rizikos gerokai didesnis nei privačių subjektų, nes jos neturi mokėti mokesčių ir gauna pelną bei turi daug didesnę veiksmų laisvę nei privatūs bankai, kad nepatirtų nuostolių dėl suteiktų kreditų. Tačiau dėl tos pačios priežasties eksporto kreditų agentūros gali labai iškreipti prekybą, jei jų finansinės operacijos nebus reguliuojamos bendromis taisyklėmis. Nors eksporto kreditų agentūros yra svarbi priemonė siekiant remti Europos įmonių veiklą ir investicijas, tačiau būtina užtikrinti, kad įmonės vykdytų patikimą finansinę veiklą ir neprireiktų mokesčių mokėtojų pagalbos jų operacijoms refinansuoti. Pritariau šiam pranešimui bei reikalavimui teikti metines ataskaitas Europos Komisijai ir Europos Parlamentui, nes šiuo metu yra labai mažai duomenų, ką tokios agentūros finansuoja arba finansavo praeityje, o kai kurios nacionalinės eksporto kreditų agentūros net reguliariai neatsiskaito apie bendrą savo metinių operacijų būklę, o tai pažeidžia skaidrumo principą.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. − (IT) Europos Komisijos pasiūlymo tikslas – įtraukti Susitarimą dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų, dėl kurio susitarė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į Europos teisės aktus, kad būtų galima užtikrinti, kad nacionalinės eksporto kreditų agentūros vykdytų veiklą skaidriai ir laikytųsi ES standartų. Ši priemonė, kuri jau yra teigiamas žingsnis, nes ja siekiama kovoti su korupcija ir spręsti skaidrumo trūkumo, dėl kurio atsiranda didelės sąnaudos ir vėlavimai, klausimą, patobulinta pateikus Y. Jadot’o parengtą pranešimą, kuriuo siekiama ir toliau didinti skaidrumą ir teisingumą įtraukiant į ES teisės aktus susitarimą, dėl kurio susitarta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. − (PT) Eksporto kreditų agentūros – didžiausias pasaulyje privačiojo sektoriaus projektų oficialios finansinės paramos šaltinis. Šios agentūros yra valdžios institucijos arba su ja susijusios finansinės įstaigos, kurios didelės rizikos vietovėse užsienyje, įskaitant daugumą besivystančių šalių, veikiančioms įmonėms teikia eksporto kreditus, paskolas ir draudimo bei investicijų garantijas.

Reikėtų pažymėti, kad, palyginti su bendra visų daugiašalių plėtros bankų skiriama metine finansine parama, tokių didelių projektų besivystančiose šalyse finansavimas keletą kartų didesnis. Todėl eksporto kreditų agentūros yra priemonės, galinčios padėti pasiekti ES užsienio politikos tikslus, visų pirma mažinti skurdą ir švelninti klimato kaitos padarinius. Esu įsitikinęs, kad nagrinėjamo susitarimo patobulinimai, ypač susiję su didesniu skaidrumu, bus teigiami, ir manau, kad labai svarbu aiškiai pažymėti, jog eksporto kreditų agentūros, vykdydamos veiklą, turėtų atsižvelgti į ES politiką ir tikslus, ypač į vertybes, susijusias su demokratijos įtvirtinimu, pagarba žmogaus teisėms ir atitiktimi vystymosi politikai, ir jų paisyti. Nors, viena vertus, eksporto kreditų agentūros padeda palengvinti prekybą, kita vertus, jei nebus nustatyta aiškių ir skaidrių kriterijų ir taisyklių, jos gali ją iškreipti.

  Lara Comi (PPE) , raštu. − (IT) Užsienio prekyba – viena iš veiksmingiausių priemonių, kuriomis galime naudotis palaikydami santykius su trečiosiomis šalimis. Bent kol nėra būtinybės priimti kitokį sprendimą, ES, palaikydama tarptautinius santykius, nusprendė kaip pagrindinę derybų priemonę ne telkti savo kariuomenę, o patvirtinti prekybos politiką, ir šiuo požiūriu šis jos sprendimas buvo sėkmingas. Be to, tiesioginės užsienio investicijos į mūsų įmones yra trečiųjų šalių vystymosi šaltinis, nes pastarosiose kuriamos darbo vietos, todėl iš tikrųjų prasminga skatinti palaikyti šiuos ryšius pasitelkiant eksporto kreditų agentūras. Daugiau negalime leisti, kad vidaus rinkoje, kurioje veikia bendra muitų sistema, valstybės narės investuotų pavieniui.

Tai nesuderinama su ES nustatyta kryptimi, kurią ji stengiasi pristatyti kitoms pasaulio šalims. Visų kompetencijų, susijusių su tarptautine prekyba, perkėlimas iš valstybių narių lygmens į Europos Sąjungos lygmenį yra dar vienas žingsnis bendros pramonės politikos sukūrimo linkme siekiant įgyvendinti bendrą ekonomikos politiką, o ateityje – užtikrinti tolesnę mūsų valstybių narių sąveiką.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Eksporto kreditų agentūrų veikla turi būti geriau prižiūrima Europos lygmeniu ir vykdoma skaidriau. Siekiant patikrinti, ar remiami projektai atitinka Europos Sąjungos aplinkos apsaugos, socialinius ir vystymosi tikslus, šios agentūros turės skelbti metines veiklos ataskaitas. Europos Parlamento nariai, siekdami paskatinti pereiti prie ekologijos pagal nacionalinius ir Europos įsipareigojimus kovoti su klimato kaita, ragino laipsniškai panaikinti iškastinio kuro subsidijas. Šiuo balsavimu Parlamentas dar kartą patvirtina savo norą sistemiškai taikyti finansinio skaidrumo priemones ir priemones, kuriomis į visas ES politikos kryptis, įskaitant politiką, susijusią su prekyba ir Europos įmonių investicijomis, įtraukiamas klimato kaitos klausimas.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų, nes manau, kad oficialiai remiamų eksporto kreditų agentūros turi būti skaidresnės ir teikti ataskaitas apie savo veiklą. Taip pat svarbu užtikrinti visapusį suderinamumą su Sutarties 208 straipsniu, kuriame nustatyta, kad skurdo mažinimas ir panaikinimas yra svarbiausi Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Šiuo metu Komisija ir Taryba persvarsto teisinį pagrindą (kuris vadinamas Susitarimu dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų), kad perkeltų jį į ES teisės aktus. Šio persvarstymo tikslas – suteikti valstybių narių eksporto kreditų agentūroms daugiau teisinio tikrumo. Eksporto kreditai yra veiksmingos ES įmonių paramos priemonės, nes jie gali padėti kurti darbo vietas ir įgyvendinti projektus, kuriems kitu atveju būtų sunku užtikrinti finansavimą. Iš to, kad gaunama vis daugiau paraiškų, galima spręsti, jog valstybės narės turi skubiai pradėti taikyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) susitarimo nuostatas.

Pritariu Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonei, nes manau, kad „susidūrus su konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje atveju, išimties tvarka Europos lygmeniu turėtų būti pradėta taikyti eksporto kreditų priežiūra. Turėtų būti vadovaujamasi subsidiarumo principu.“

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Šis pranešimas parengtas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl tam tikrų taisyklių, taikytinų norint iš oficialiai remiamų įmonių gauti eksporto kreditus. Iš tikrųjų eksporto kreditų agentūros veikia daugumoje valstybių narių ir atlieka svarbų vaidmenį remiant Europos prekybą ir verslo investicijas, o jų parama 2004–2009 m. iš viso sudarė 468 mlrd. EUR. Ši parama teikiama pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (angl. ASCM), dar vadinamo Susitarimu, dėl kurio susitarė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys, nuostatas ir yra viešojo finansavimo priemonės, kurią taikant dalyvauja Europos Sąjunga, pavyzdys. Atsižvelgdamas į tai, kad šios agentūros iš esmės remia aplinkai kenksmingą pramonės veiklą, ypač dėl išmetamų CO2 dujų kiekio, ir į tai, kad, Pasaulio banko duomenimis, jų poveikis skurdo mažinimui nereikšmingas, pritariu pranešėjo pozicijai, kad eksporto kreditų agentūros turėtų padėti įgyvendinti ES politiką ir tikslus, o tai reiškia, kad nebūtina persvarstyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos susitarimą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mūsų nuomone, reikia griežčiau prižiūrėti ir kontroliuoti eksporto kreditų agentūrų veiklą ir eksporto, ir investavimo bei finansavimo srityse, nes dėl jų veiklos skaidrumo trūkumo padaroma daug žalos, mat taip skatinamas kyšininkavimas ir korupcija.

Eksporto kreditų agentūros yra viešosios priemonės, kurioms ES gana dažnai naudojasi savo tarptautiniams tikslams ir ekonominiams bei geostrateginiams interesams (kurie jie neatsiejami nuo tikslo dominuoti šalyse ir regionuose ir juos kontroliuoti, todėl kuriami itin neokolonijinio pobūdžio santykiai) finansuoti. Eksporto kreditų agentūrų finansuojamos investicijos neretai nenaudingos šalims, kurios turėtų būtų jų teikiamos naudos gavėjos.

Parengus eksporto kreditų teikimui taikytinas rekomendacijas siekiama apeiti paskelbtą pranešimą apie tiesioginės pagalbos, teikiamos pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, nutraukimą, o taip besivystančios šalys verčiamos pasirašyti Dohos derybų raundą. Pagrindinis tiesioginės pagalbos ar kreditų teikimo tikslas ir toliau yra kontroliuoti rinkas ir gamtos išteklius, išnaudoti darbuotojus ir naudotis produktais ar investicijomis taip, kad būtų galima kontroliuoti šalių pagalbos gavėjų suverenumą, o tai galima pasiekti finansuojant eksporto kreditų agentūras.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Reikia griežčiau prižiūrėti ir kontroliuoti eksporto kreditų agentūrų veiklą ir eksporto, ir investicijų bei finansų srityse, nes dėl jų veiklos skaidrumo trūkumo padaroma daug žalos, mat taip skatinamas kyšininkavimas ir korupcija.

Vis dėlto eksporto kreditų agentūros yra viešosios priemonės, kuriomis ES gana dažnai naudojasi savo tarptautiniams tikslams, ypač susijusiems su klimato kaita ir skurdo mažinimu, finansuoti. Kartais eksporto kreditų agentūros naudojamos kaip atskirų tikrų ES neokolonializmo atvejų vadinamosiose besivystančiose šalyse finansavimo priemonės.

Parengus eksporto kreditų teikimui taikytinas rekomendacijas siekiama apeiti paskelbtą pranešimą apie tiesioginės pagalbos, teikiamos pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, nutraukimą, o besivystančios šalys tai ginčija ir yra verčiamos pasirašyti Dohos derybų raundą.

Pagrindinis tiesioginės pagalbos ar kreditų teikimo tikslas ir toliau yra kontroliuoti rinkas ir gamtos išteklius, išnaudoti darbuotojus ir naudotis produktais ar investicijomis taip, kad būtų galima kontroliuoti šalių pagalbos gavėjų suverenumą, o tai galima pasiekti finansuojant eksporto kreditų agentūras.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Būtų negerai, jeigu teikiant oficialiai remiamus eksporto kreditus nebūtų laikomasi tam tikrų principų, visų pirma susijusių su tam tikromis socialinės etikos normomis, ir išorės pagalbos bei paramos vystymuisi politikos gairių. Todėl būtina užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos skaidriai. Tačiau Europos Sąjungos vykdoma užsienio politika yra pavyzdinės gairės, ir, kaip paaiškėjo, ypač pastaraisiais mėnesiais, ši politika yra neįgyvendinama, nenuosekli ir, švelniai tariant, prieštaringa. Europos Sąjunga nesilaiko savo nustatytų principų: kada paskutinį kartą Komisija iš tikrųjų taikė socialines, žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos sąlygas, kurias ji įtraukia į savo prekybos susitarimus?

Ar ji kada nors nepritarė Europos investicijų banko finansuojamiems ir už Europos ribų įgyvendinamiems projektams, dėl kurių Europos įmonės negali sąžiningai konkuruoti arba kurie yra socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu abejotini? Be to, šio pranešimo tikslas – perkelti į Europos teisės aktus susitarimą, dėl kurio susitarė globalistinės ir kraštutinių liberalių pažiūrų organizacijos, t. y. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, šalys. Pagal šio susitarimo nuostatas de facto leidžiama sudaryti Europos įmonėms prastesnes sąlygas jų konkurentų, ypač konkurentų iš Kinijos, atžvilgiu. Kai reikėjo rinktis, balsuoti „už“ ar „prieš“ šį pranešimą, susilaikėme.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Kaip žinia, yra neįmanoma suprasti, ką eksporto kreditų agentūros finansuoja arba finansavo praeityje. Kai kurios nacionalinės eksporto kreditų agentūros net reguliariai neatsiskaito apie bendrą savo metinių operacijų būklę. Daugelis kitų agentūrų neteikia nesuvestinių duomenų apie skolinimą atskiruose sektoriuose ar geografinį pasiskirstymą. Tai prieštarauja 2005 m. EBPO susitarime, kurio dalyvės yra visos ES valstybės narės ir kuris dabar bus perkeliamas į ES teisę, numatytiems skaidrumo reikalavimams. EBPO susitarime nėra įtvirtinta jokių reikalavimų, kuriais būtų užtikrinamas sąžiningas priemokų nustatymas, kadangi šiame susitarime nenumatyta nei jokių skaidrumo reikalavimų, nei būtinųjų socialinės rizikos ir rizikos aplinkai vertinimo standartų. Yra siūloma įvesti tvarką dėl skaidrumo reikalavimų, susijusių su rizikos vertinimu ir nebalansinių priemonių skelbimu, ir numatyti prievolę pranešti apie socialinės rizikos ir rizikos aplinkai vertinimus, taip pat siūloma nustatyti reikalavimą valstybėms narėms teikti Komisijai metines ataskaitas apie savo eksporto kreditų agentūrų veiklą, susijusias su nurodytais dalykais. Todėl balsavau už šį dokumentą, nes pagal jį bus nustatyta daugiau skaidrumo ir socialinės rizikos ir rizikos aplinkai vertinimo standartų.

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE), raštu. – (LV) Palaikiau rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų rekomendacijų taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams, nes manau, kad reikia nustatyti aiškias visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikytinas eksportuojančių įmonių paramos taisykles. Eksporto kreditų garantijos – svarbi priemonė, padedanti verslininkams patekti į naujas rinkas ir kurti naujas darbo vietas. Tačiau nepritariau 22 pakeitimui, kurį įgyvendinus verslininkams tektų nešti papildomą naštą, o Europos įmonės, palyginti su kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių įmonėmis, taptų mažiau konkurencingos. Per krizę Europos Sąjungos valstybės narės turi mažinti verslininkams tenkančią administracinę naštą, o ne kurti naujus reikalavimus. Šioje srityje Europos Parlamentas turi rodyti pavyzdį ir neieškoti naujų priežasčių, kuriomis remdamasis galėtų užkrauti verslininkams papildomą naštą.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą. Manau, eksporto kreditai yra svarbi ES įmonių paramos priemonė. Atsižvelgiant į padidėjusią oficialiai remiamų eksporto kreditų paklausą, labai svarbu valstybėse narėse kuo skubiau pradėti taikyti naujausią šios priemonės reglamentą, kurį nustatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Parama vidutinės trukmės ir ilgalaikiams eksporto kreditams yra veiksminga, dar ne visų valstybių narių visapusiškai išnaudota priemonė, todėl reikėtų skatinti ja pasinaudoti. Teikiant eksporto kreditus galima užtikrinti projektų, kurių galimybės dėl savo nekomercinio pobūdžio panaudoti kapitalą kitu atveju būtų labiau ribotos, finansavimą ir taip padėti kurti darbo vietas. Pritariu pranešėjo pastabai, kad rengiant bet kokius naujus šios srities teisės aktus turi būti vengiama sudaryti bet kokias naujas biurokratines kliūtis, dėl kurių dar labiau padidėtų dabartinės sąnaudos. Eksporto kreditų priežiūra Europos lygmeniu turėtų būti pradėta taikyti tik išimties tvarka konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje atveju. Privalu laikytis subsidiarumo principo.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime raginama papildyti privačiojo sektoriaus eksporto srities projektams teikiamus oficialiai remiamus kreditus ir garantijas socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimu. Šiame dokumente taip pat raginama užtikrinti, kad šie projektai neturėtų įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslams. Tai – mažiausi reikalavimai.

Vis dėlto balsuosiu prieš šį pranešimą ir taip išreikšiu savo gilų apgailestavimą, kad Tarptautinės prekybos komitetas nesiekia apsirūpinti priemonėmis ir užtikrinti, kad socialiniai ir aplinkos apsaugos tikslai būtų verti savo pavadinimo. Laisva konkurencija, kova su protekcionizmu ir kliūtys, trukdančios paskelbti žemės ūkio eksporto subsidijas negaliojančiomis – keletas iš daugelio šiame dokumente patvirtintų beprasmių dalykų.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Eksporto kreditų agentūrų vaidmuo remiant visų rūšių investicijas buvo vis svarbesnis, taigi kuriant darbo vietas ir remiant įmonių, kurioms kitu atveju privačiajame sektoriuje nebūtų suteikti kreditai, prekybinę veiklą ir investicijas jos padėjo sušvelninti dabartinės ekonomikos ir finansų krizės poveikį. Eksporto kreditų agentūros tapo pagrindiniu besivystančių šalių viešojo finansavimo šaltiniu. Didelė dalis eksporto kreditais finansuojamų projektų besivystančiose šalyse vykdomi transporto, naftos, dujų ir kalnakasybos sektoriuose, taip pat diegiant didelio masto infrastruktūrą, pvz., statant dideles užtvankas. Vis dėlto siekiant išvengti problemų ateityje, svarbu atidžiai stebėti eksporto kreditų agentūrų veiklą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − ES yra viena iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sudaryto Susitarimo dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams šalių. Europos Parlamentas turėtų patvirtinti Komisijos pateikto pasiūlymo pakeitimus, pagal kuriuos siekiant užtikrinti skaidrumą ir ataskaitų teikimą Europos Sąjungoje būtų taikomos papildomos priemonės.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Viešojo sektoriaus ir oficialiai remiamos eksporto kreditų agentūros yra svarbios privačiojo verslo projektų besivystančiose šalyse rėmėjos. Šiais laikais, kai valstybių narių biudžetų padėtis kritinė, oficialiai remiamos eksporto kreditų agentūros tampa vis svarbesnės, nes, turint omenyje tai, kad iš jų nereikalaujama refinansuoti savo skolas naudojantis mokesčių mokėtojų pinigais, šios agentūros yra Europos įmonių investicijų šaltinis. Kadangi viešosioms eksporto kreditų agentūroms taikomi rizikos vertinimo kriterijai gerokai skiriasi nuo kriterijų, kurie taikomi tuo atveju, kai paskolą suteikia privatus bankas, tarptautinės prekybos sektoriuje gali būti iškraipyta konkurencija, kaip matyti iš Kinijos pavyzdžio. Todėl patvirtinta tiek daug reglamentų, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei PPO susitarimų, kuriuose nustatyti galutiniai kreditų grąžinimo terminai ir mažiausia priemokų norma. Įvertinimo tikslais ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo bei skolų refinansavimo mokesčių mokėtojų pinigais reikia pasinaudoti tokiomis priemonėmis kaip visos ES masto įpareigojimas skelbti metines ataskaitas ir kt. ir patvirtinti specifikacijas, kurios būtinos siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą. Kyla klausimas, ar pasiūlytos priemonės padės užtikrinti didesnį skaidrumą. Todėl per balsavimą susilaikiau.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu pranešėjo nuomonei, kad eksporto kreditai yra veiksminga ES įmonių paramos priemonė. Kadangi teikiama vis daugiau paraiškų oficialiai remiamiems eksporto kreditams gauti, tampa vis svarbiau, kad valstybės narės būtų kuo skubiau pradėtų taikyti naujausio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos susitarimo dėl šios priemonės nuostatas. Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai eksporto kreditai yra veiksminga, dar ne visų valstybių narių visapusiškai išnaudota priemonė, todėl reikia skatinti ja pasinaudoti, ypač tokiomis susilpnėjusios ekonomikos aplinkybėmis kaip Portugalijoje. Eksporto kreditai iš tikrųjų yra darbo vietų kūrimo varomoji jėga, nes juos teikiant užtikrinamas projektų, kurių galimybės panaudoti kapitalą kitu atveju būtų labiau ribotos, finansavimas. Rengiant bet kokius šios srities teisės aktus turi būti vengiama kurti bet kokias naujas administracinės biurokratijos kliūtis, dėl kurių galėtų dar labiau padidėti dabartinės sąnaudos. Eksporto kreditų priežiūra Europos lygmeniu turėtų būti pradėta taikyti tik išimties tvarka, susidūrus su konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje atveju. Šioje srityje turi būti skrupulingai laikomasi subsidiarumo principo.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. − (IT) Eksporto kreditų agentūros yra didžiausias pasaulyje privačiojo sektoriaus projektų oficialios finansinės paramos šaltinis. Tačiau eksporto kreditų agentūros taip pat gali labai iškreipti prekybą, jeigu jų finansinės operacijos nebus reguliuojamos bendromis taisyklėmis. Todėl siekdami atidžiau stebėti Europos eksporto kreditų agentūrų veiklą ir užtikrinti, kad jų priimami sprendimai būtų suderinti su ES politika ir tikslais, turėtume persvarstyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos susitarimą (Susitarimą dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų). Taip pat reikia išaiškinti įpareigojimą užtikrinti skaidrumą atliekant rizikos vertinimą ir skelbiant nebalansines priemones. Trumpai tariant, labai svarbu nustatyti ES valstybėms narėms taikytiną reikalavimą teikti Komisijai metines ataskaitas apie savo eksporto kreditų agentūrų veiklą šioje srityje. Atsižvelgdamas į ankstesnes pastabas ir turėdamas omenyje tai, kad eksporto kreditų agentūros gali būti veiksmingos priemonės, padedančios pasiekti Europos Sąjungos išorės tikslus (ypač kovoti su klimato kaita ir mažinti skurdą), balsuoju už šią rezoliuciją, nes manau, kad eksporto kreditai yra veiksminga Europos įmonių prekybos ir investicijų paramos priemonė.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (FR) Kaip sakė pranešėjas Y. Jadot, šiandienos balsavimu sustiprinama Europos Parlamento pozicija šiuo klausimu ir pernelyg nedrąsiai Europos Vadovų Tarybai pasiunčiamas aiškus ženklas. Eksporto kreditų agentūros yra svarbi Europos Sąjungos prekybos ir Europos įmonių investicijų paramos priemonė.

Vis dėlto reikėjo skubiai spręsti skaidrumo trūkumo ir priežiūros ES lygmeniu klausimus (ir tai daryti visų pirma turėjo Parlamentas), kurie neatsiejami nuo šių agentūrų veiklos, ypač atsižvelgiant į tai, kad jomis kasmet nukreipiami keli šimtai milijonų eurų ir kad valstybių narių biudžetai yra griežtai apriboti.

Taip pat džiaugiuosi, kad Europos Parlamento nariai dar kartą paskelbė, jog palaiko sumanymą laipsniškai nutraukti iškastinio kuro subsidijavimą ir taip skatina pereiti prie ekologijos laikantis Europos ir nacionalinių įsipareigojimų kovoti su klimato kaita.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. − (IT) Daugumoje pramoninių šalių veikia eksporto kreditų agentūros. Šios agentūros kartu yra didžiausias pasaulyje privačiojo sektoriaus projektų oficialios finansinės paramos šaltinis. Eksporto kreditų agentūrų prisiimami finansiniai įsipareigojimai besivystančiose šalyse įgyvendinti didelius pramonės ir infrastruktūros projektus kelis kartus viršija bendrą visų daugiašalių plėtros bankų skiriamą metinį finansavimą. Eksporto kreditų agentūros palengvina teisėtą prekybą tais atvejais, kai privataus kapitalo rinka yra silpna. Jų pajėgumas prisitaikyti prie rizikos gerokai didesnis nei privačių subjektų, nes jos neturi mokėti mokesčių ir gauna pelną, taigi turi daug didesnę veiksmų laisvę nei privatūs bankai, kad nepatirtų nuostolių dėl suteiktų kreditų.

Tačiau dėl tos pačios priežasties eksporto kreditų agentūros taip pat gali labai iškreipti prekybą, jeigu jų finansinės operacijos nebus reguliuojamos bendromis taisyklėmis. Balsavau už šį pranešimą, nes eksporto kreditams turėtų būti taikomi grąžinimo per atitinkamą terminą reikalavimai, be to, turėtų būti nustatyta mažiausia priemokų norma kredito negrąžinimo rizikai padengti.

Pranešimas: Eva-Britt Svensson (A7-0065/2011)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią svarbią rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos. Smurtas prieš moteris yra pasaulio ir Europos problema. Nors smurto prieš moteris klausimas aptariamas jau kelis dešimtmečius, tarptautinei bendruomenei nepavyko padaryti galo šiai ypač žalingai nusikaltimo formai. Todėl labai svarbu ir toliau dėti visas pastangas ES mastu, kad kuo labiau būtų sumažintas smurtas prieš moteris bei sudaromos sąlygos jo prevencijai, nusikaltėlių patraukimui baudžiamojon atsakomybėn bei aukų apsaugai. Šiems tikslams pasiekti būtina suderinti baudžiamosios teisės aktus ES mastu, nustatyti teisinę bazę, kurios pagrindu būtų efektyviai baudžiami smurtautojai ir apsaugomos aukos. Tai taip pat labai svarbu kovojant su prekyba žmonėmis. Priverstinė santuoka yra dar viena smurto dėl lyties forma, pažeidžianti asmens teisę į laisvą apsisprendimą. Svarbu, kad jaunos moterys būtų apsaugotos nuo tokių priverstinių santykių. Su garbe susijęs smurtas šiomis aplinkybėmis yra esminis dalykas. Su garbe susijęs smurtas šiomis aplinkybėmis yra esminis dalykas. Siekiant užkirsti kelią bet kokiam smurtui prieš moteris, būtina skleisti informaciją apie lyčių lygybę, aktyviai informuoti visuomenę, ypač tuos juos sluoksnius, kuriuose vyrų ir moterų santykiai grindžiami tradicijomis ir ritualais.

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. − (IT) Viena moteris iš keturių Europoje per savo gyvenimą tampa bent tam tikrą smurto formos auka. Apskaičiuota, kad per metus toks smurtas kainuoja apie 33 mlrd. EUR, ir į tokią sumą negalima ranka numoti.

Pagarba lyčių lygybės principui − tai vertybė, kurios nuolat nepaisoma, susidūrus su daugybe žmogaus teisių pažeidimų, nuo kurių nukenčia moterys ir dėl kurių daroma žala jų fizinei ir psichikos sveikatai, jų teisėms ir padėčiai visuomenėje. Iš šiuo metu turimos negausios statistikos nematome viso šio reiškinio paveikslo, tačiau jos pakanka šeimos ar darbo kontekstui pamatyti ir įsitikinti, kad dar nesugebėjome apsaugoti moterų nuo smurto.

Pasisakau už Europos Komisijos įsipareigojimą 2011- 2012 m. pateikti Komunikatą dėl kovos su smurtu prieš moteris, šeiminiu smurtu ir moterų lytinių organų sužalojimu strategijos, po kurio turėtų būti pateiktas ES veiksmų planas, tačiau taip pat tikiuosi, kad mus priimtas išsamus politinis požiūris, apimantis teisinius, teismo, vykdomuosius ir sveikatos apsaugos veiksmus, kuriais būtų veiksmingai mažinamas tokio pobūdžio smurtas ir jo nelaimingos pasekmės 26 proc. vaikų ir jaunimo, pranešusio apie patirtą fizinį smurtą vaikystėje.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Oficiali smurto prieš moteris skaičiai gerokai mažesni už liūdną realybę visose valstybėse narėse. Oficialiais duomenimis, 2004-2009 m. buvo užfiksuota 60 tūkst. šeiminio smurto atvejų ir beveik 800 atvejų baigėsi aukų mirtimi. Iš visų išnaudojamų moterų, 70 proc. tyliai kentė šią prievartą ir tik 30 proc. moterų nusprendė pateikti skundą policijai.

Esant tokiai padėčiai pasisakau už nuostatą dėl lengvų sąlygų suteikimo pasinaudoti nemokama teisine pagalba nuo smurto nukentėjusioms moterims. Manau, kad vienus metus paskelbus Europos kovos su smurtu prieš moteris metais europiečiams bus suteikta daugiau informacijos apie šią problemą, su kuria savo kasdieniniame gyvenime susiduria daug Europos Sąjungos moterų. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu Europos chartijos, kurioje bus numatytos būtinosios pagalbos paslaugos smurto prieš moteris aukoms, siekiant sumažinti šios problemos pasireiškimą visose valstybėse narėse, svarbai.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šis pranešimas savo iniciatyva buvo parengtas, atsižvelgiant į įvairius kovos su smurtu prieš moteris pasiūlymus, kuriuos Europos Komisija paskelbs 2011 ir 2012 m. Man ir asociacijai „Femmes au Centre" („Moterys centre“), kuri prieš keletą savaičių Paryžiuje šia tema surengė konferenciją, – tai labai svarbus klausimas. Pranešime siūlomas naujas išsamus politikos požiūris prieš smurtą dėl lyties, įskaitant visų pirma Europos chartijos, numatančios būtinąsias pagalbos paslaugas aukoms, sukūrimą ir visoje Europoje galiojančią baudžiamosios teisės priemonę. Balsavau už šį pranešimą.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Tarptautinė bendruomenė privalo įgyvendinti tarpvalstybinį požiūrį į kovą su smurtu prieš moteris. Nekyla abejonių, kad smurtaujant prieš moteris pažeidžiamos jų pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma teisė į saugumą ir žmogaus orumą. Valstybės narės privalo įgyvendinti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurios tikslas užtikrinti moterų teises ir laisves. Vadovaudamasi Lisabonos sutartimi ES gali numatyti baudžiamosios teisės nuostatas ir joje išskirtinai nurodoma prekyba žmonėmis ir seksualinis vaikų ir moterų išnaudojimas. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad atėjo laikas Europai spręsti šį klausimą ir parodyti gerą pavyzdį, priėmus teisės aktus ir suteikus paramą, siekiant panaikinti smurtą prieš moteris. Reikia laikytis daugialypio požiūrio, siekiant užtikrinti taikomų politinių, socialinių ir teisinių priemonių veiksmingumą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − (LT) Įvairių formų smurtas prieš moteris išlieka didelė pasaulio ir Europos problema. ES svarbu įteisinti, kad moterų neliečiamybė visapusiškai ir nuosekliai būtų ginama įstatymų. Iki šiol kai kurios valstybės neturi įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už smurtą prieš moteris šeimoje. Smurtas šeimoje neturi būti traktuojamas kaip asmeninis reikalas. Valstybės narės turi užtikrinti, kad teisminės institucijos teiktų pirmenybę baudžiamajam persekiojimui už smurto veiksmus šeimoje, o tokius pažeidimus padarę asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

  Dominique Baudis (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo reiškiama aiški Europos Parlamento pozicija. Raginame Komisiją kovoti su smurtu prieš moteris. Be abejo, visose valstybėse narėse yra prevencinių ir represinių teisės mechanizmų. Vis dėlto Europai taip pat tenka atsakomybė spręsti šį klausimą, kuris priskiriamas jos kompetencijai. Negalima leisti, kad moterys kasdien patirtų patyčias, taip pat fizinį ar psichologinį smurtą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes smurtas prieš moteris – tai ir visuotinė, ir Europos problema. Šiame pranešime pateikiamas priemonių, kurių būtinai reikia imtis siekiant užtikrinti Europos moterims deramą gyvenimą, rinkinys. Labai svarbu, kad įstatyme būtų išsamiai ir nuosekliai įtvirtinta moterų neliečiamybės apsauga. Rengiant teisės aktus ES lygmeniu, būtina suprasti didžiulį moterų ir vaikų, patiriančių šeiminį smurtą, pažeidžiamumą. Kita vertus, moterims apsaugoti nepakanka parengti ir priimti keletą baudžiamųjų įstatymų; baudžiamasis persekiojimas taip pat turi būti veiksmingesnis.

Viena pagrindinių sričių, kuriai galima būtų skirti daugiau išteklių, − Europos policijos pajėgų mokymas. Policija – tai pirmoji teisėsaugos institucija, su kuria susiduria smurtą patyrusios moterys. Viena praktinė priemonė, kurios galima imtis, − valstybėse narėse įsteigti skubios pagalbos telefoną liniją nukentėjusiems nuo smurto dėl lyties. Nuo smurto kenčiančios moterys galėtų paskambinti šiuo telefono numeriu ir gauti skubią pagalbą.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. − (IT) Lyčių lygybė – tai vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų. Nors apie smurtą prieš moteris diskutuojama dešimtmečius, vis dėlto tarptautinei bendruomenei dar nepavyko sustabdyti šios sunkaus nusikaltimo formos. Dėl smurto dėl lyties daroma didelė žala žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, o visuomenei tai reiškia didesnes sąnaudas, susijusias su socialinėmis problemomis ir teisinių bei sveikatos apsaugos sistemų išlaidomis. Yra apskaičiuota, kad smurtas dėl lyties, skiriant lėšas sveikatos apsaugai, teisinei sistemai ir socialinėms paslaugoms, visų ES valstybių narių visuomenei kainuoja 2 mln. EUR per valandą.

Mano nuomone, geros teisinės apsaugos ginant fizinę ir psichinę moterų neliečiamybę reikia lyties organų žalojimo srityje. Iš tikrųjų manau, kad negalima dėl kultūrinių sumetimų teisėtais laikyti veiksmus, dėl kurių daroma didelė žala moterų sveikatai.

Be to, siekiant skatinti visuomenės informavimą apie šią problemą, labai svarbios žinios apie smurto dėl lyties mastą Europoje. Todėl palaikau veiksmus, kurių imamasi siekiant paskatinti valstybes nares parengti nacionalinius kovos su smurtu dėl lyties veiksmų planus.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Šiame pranešime dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų teikiama keletas įdomių pasiūlymų. Dėl šios priežasties jį parėmiau. Vis dėlto mano nuomone, jokio būdu neturėtume priimti direktyvos, kurią visos valstybės tarės privalės perkelti į savo teisės aktus. Mechanizmai, padedantys lengviau gauti teisinę pagalbą, suteikiantys galimybę aukoms ginti savo teises Europos Sąjungoje, neturi ir negali būti teikiami nemokamai. Pasisakau už teisinės sistemos, pagal kurią imigrantėms moterims būtų suteikiama teisė turėti savo pasus ir leidimus gyventi, taip pat būtų numatyta galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn šiuos dokumentus atėmusį asmenį, sukūrimą.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) Šiomis dienomis tikėčiausi, kad pranešime dėl smurto prieš moteris būtų pabrėžta, jog dėl didėjančio smurto prieš moteris Europos musulmonų bendruomenėse būtų paskelbta tikra ekstremalioji situacija. Europos moterų teisių ir kovos su smurto dėl lyties organizacijos praneša, kad šis reiškinys ir toliau didėja. Jis vyksta mums panosėje, tačiau atrodo, kad apie šią problemą nelabai norima kalbėti tiesiai šviesiai. Pvz., pranešime minimos priverstinės santuokos ir moterų lyčių organų žalojimas, tačiau šie reiškiniai, kurie mūsų miestuose proporcingai didėja, sprendžiami taip, tarytum jie būtų susiję su kultūrine prigimtimi. Iš tiesų jie susiję su masiniu imigrantų, kurie į Europą atsivežė fundamentalistinį religijos, islamo suvokimą, buvimu, ir nors šiandien kainą moka tų bendruomenių moterys, jis gali paveikti mūsų moterims ir vakarų visuomenės šerdį. ES turėtų nedelsdama įgyvendinti tinkamos ir tikslinės politikos priemones šiam klausimui, o ne smurtui, susijusiam su „kultūrine“ prigimtimi, nes jis nieko nereiškia, spręsti, kad šiandien galėtume kovoti su šiuo labai sparčiai plintančiu reiškiniu, nes jam taip sparčiai plintant rytoj nebegalėsime jo valdyti.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes būtina kuo greičiau stabdyti smurtą prieš moteris. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad viena iš dešimties moterų Europoje yra patyrusios smurtą ir tai viena dažniausių moterų smurtinės mirties priežasčių. Nors smurto prieš moteris klausimas aptariamas jau kelis dešimtmečius, tačiau skaudu matyti, kad mums vis dar nepavyksta apsaugoti moterų nuo smurto. Taigi, labai svarbu, kad Europos Komisija parengtų bendrą direktyvą dėl visų formų – tiek fizinio, tiek seksualinio, psichologinio – smurto prieš moteris ir kovos su juo. Smurtas dėl lyties apima seksualinį išnaudojimą, prekybą žmonėmis, priverstinę santuoką, lytinių organų žalojimą ir kitus pažeidimus. Tokie smurtiniai nusikaltimai daro didelę įtaką ir neatkuriamą žalą moters fizinei ir psichinei sveikatai, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti geresnę sveikatos priežiūrą smurtą patyrusioms aukoms. Be to, norėčiau paraginti už vidaus reikalus atsakingą Komisijos narę Cecilią Malmström nemažinti skiriamos finansinės paramos nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kovojančioms su smurtu prieš moteris. Ekonominės ir finansinės krizės metu smurtaujama dar daugiau, todėl jokiu būdu negalima mažinti finansavimo šioje srityje.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Anksčiau Europos Parlamentas buvo priėmęs rezoliuciją dėl smurto prieš moteris ir jame buvo pabrėžta išsamių teisės aktų, kuriais būtų kovojama su visomis smurto prieš moteris formomis, svarba. Šiuo tikslu Europos Komisija iš esmės priėmė keletą svarbių sprendimų, visų pirma parengė naują lyčių lygybės veiksmų planą, kuriame smurtas dėl lyties nurodoma kaip viena pagrindinių spręstinų problemų. Komisija taip pat paskelbė, kad 2011 m. ji pateiks pasiūlymą dėl strateginio kovos su smurtu dėl lyties plano. Dėl smurto dėl lyties daroma didelė žala asmens fizinei ir psichinei sveikatai. Visuomenei tai reiškia dideles sąnaudas, susijusias su socialinėmis problemomis ir teisinių bei sveikatos apsaugos sistemų išlaidomis.

Smurto dėl lyties kaina apskaičiuojama pagal sveikatos apsaugos, teisinės sistemos ir socialinių paslaugų išlaidas. Smurtas dėl lyties – taip pat rimta demokratijos problema. Vien tai, kad moterys patiria smurtą, reiškia jų ribotas galimybes dalyvauti socialiniame ir profesiniame gyvenime.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Būdamas EP narys liberalas tegaliu pritarti šiam pranešimui, nes valstybėms narėms reikia naujos kovos su smurtu prieš moteris strategijos, kuri turi didelės įtakos pagrindine teise laikomai moterų fizinei ir psichinei neliečiamybei. Smurtas prieš moteris neigiamai veikia ne tik aukas, bet ir vaikus, augančius tokioje netinkamoje jų asmeniniam ugdymui aplinkoje. Lyčių lygybė – tai viena iš ES pagrindinių vertybių, ypač svarbi liberalams. Lygiomis teisėmis ir lygybe prieš įstatymą pagrįsta šiuolaikinė visuomenė negali toleruoti tokių nelaimingų atsitikimų, net jei jiems pateisinti yra kultūrinių ar religinių priežasčių.

Manau, kad ES ir valstybės narės privalo panaudoti visas savo turimas priemones kovoti su smurtu dėl lyties. Pasisakau už ketinimą priimti direktyvą, kurioje būtų nurodytos baudžiamosios sankcijos smurtaujantiems prieš moteris. Manau, kad kartu su ja turėtų būti sukurta nemažai nukentėjusiųjų paramos centrų, taip pat organizuojami atitinkami mokymai, skirti su jais dirbantiems policijos pareigūnams, teisėjams, gydytojams ir kitiems.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) Džiaugiuosi dėl ES lygmeniu parodyto susirūpinimo dėl smurto prieš moteris. Manau, kad siekiant sėkmės kovoje su šia Europos ir tarptautine problema labai svarbu, jog valstybės narės prisiimtų atsakomybę, be abejo susijusią su reikiamų teisės aktų priėmimu. Todėl balsuoju už naują ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programą, nes manau, kad joje atsispindi kovos su pagrindinių teisių ir laisvių, kaip antai teisės į saugumą ir žmogaus orumą, pažeidimais pažanga.

  Nessa Childers (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes padėtis Airijoje atspindi visoje Europoje patiriamą problemą. 2005 m. Nacionalinė nusikalstamumo taryba nustatė, kad viena iš septynių moterų Airijoje per savo gyvenimą patyrė didelės savo partnerio prievartos veiksmus − fizinio, seksualinio ar emocinio pobūdžio. Nereikėtų ranka numoti į šeiminio, fizinio ar seksualinio smurto poveikį, nes jis daro didelę žalą asmens fizinei bei psichinei sveikatai, dėl kurios susergama sunkia depresija ar net nusižudoma. Vis dėlto Europos Parlamento pranešime taip pat nurodoma ir valstybės biudžeto kaina, nes apskaičiuota, kad smurtas dėl lyties, skiriant lėšas sveikatos apsaugai, teisinei sistemai ir socialinėms paslaugoms, visų ES valstybių narių visuomenei iš viso kainuoja 2 mln. EUR per valandą.

2009 m. man teko garbė tapti pirmąja Dundalke įsteigtos organizacijos „Rape Crisis North East“ ambasadore. Ši paramos ir konsultavimo tarnyba viena iš daugelio institucijų, veikiančių rytinėje Airijos dalyje. Nevyriausybinės organizacijos siūlo gyvybiškai svarbią paramą seksualinės prievartos ir šeiminio smurto aukoms, tačiau turi išgyventi esant labai prastoms finansavimo sąlygoms. Tikiuosi, kad šis pranešimas padės kovoti su šeiminiu smurtu Europoje.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. − (PT) Griežtai smerkiu bet kokios formos smurtą prieš vyrus, moteris ar vaikus ir palaikau bet kokią iniciatyvą, dėl kurios šią nelaimę galima numatyti, su ja kovoti, o aukas apsaugoti. Kai kuriuose smurto Europoje tyrimuose pateikti skaičiai netoleruotini: 26 proc. vaikų ir jaunimo nukentėjo nuo fizinio smurto, nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų moterų pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą ir daugiau nei dešimtadalis kentė seksualinę prievartą, susijusią su jėgos panaudojimu.

Iš tiesų nukentėjusių moterų skaičius kelia nerimą ir šią padėtį apsunkina didžiuliai atskirų valstybių narių politikos ir teisės aktų skirtumai, kurie reiškia, kad visoje Europoje moterys nėra vienodai saugomos. Labai svarbu, kad Europos teisės aktuose būtų užtikrina išsami ir nuosekli visų moterų apsauga, priimant išsamų teisės aktą, kuriuo būtų kovojama su visomis smurto prieš moteris formomis ir kurį papildytų keletas politinėje, socialinėje ir teisinėje srityje taikomų priemonių.

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner and Gunnar Hökmark (PPE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos konservatoriai, pritariame pranešime aprašytai problemai. Stokholmo programoje, kurios stipri varomoji jėga buvome, kova su smurtu prieš moteris nurodyta kaip vienas iš prioritetų. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plane Europos Komisija įsipareigojo 2011-2012 m. pateikti strategiją dėl kovos su smurtu prieš moteris, šeiminiu smurtu ir moterų lytinių organų žalojimu. Be to, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje nurodoma, kad ES sieks kovoti su bet kokio pobūdžio smurtu šeimoje ir kad valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių bausti už šią nusikalstamą veiką ir apsaugoti aukas. Kadangi baudžiamoji teisė tenka atskirų valstybių narių kompetencijai, balsavome prieš pastraipą dėl direktyvos ES lygmeniu priėmimo. Balsavome už šį pranešimą, nes tikime, jog valstybės narės privalo imtis priemonių moterų saugumui užtikrinti.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad Europos lygmeniu valstybės narės turi imtis papildomų veiksmų, kad surinktų išsamesnius nacionalinius duomenis apie platesnio pobūdžio smurto prieš moteris formas – išžaginimą, prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, priverstines santuokas, mirtį, priverstinę prostituciją, jau nekalbant apie smurtą šeimoje ar buvusių partnerių smurtą. Vis dėlto norint rasti tinkamiausius sprendimus nusikaltusiems asmenims nubausti siekiama pagerinti duomenų apie šią problemą surinkimą.

  Mário David (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes tikiu, kad jis svarbus visuomenei, siekiančiai tapti teisingesnei ir labiau subalansuotai. Daugialypių šio reiškinio formų yra visose visuomenėse ir jos pasireiškia privačioje, viešojoje ar pusiau viešojoje srityse; su jomis siejami statistika ir pasireiškimo formos dažnai nežinomos. Todėl manau, kad siekiant geriau kovoti su šiuo reiškiniu tarptautiniu lygmeniu, reikia, kaip nurodyta šiame pranešime, atlikti išsamią analizę, taip pat sukurti geresnius jo tyrimo procesus. Pranešime siūloma laikytis naujo požiūrio į smurtą dėl lyties, stiprinti valstybių narių prevencines ir baudžiamųjų bausmių priemones, taip pat suteikti pagalbos priemonių nukentėjusiems. Jame taip pat keliami aktualūs klausimai apie fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto prieš moteris poveikį įvairiose visuomenės srityse. Manau, kad labai svarbus Europos Komisijos, Parlamento ir valstybių narių vaidmuo rengiant priemones prieš šį reiškinį, kurio padarinius jaučia nemažai žmonių ir kartų.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. − Vyrų smurtas prieš moteris – tai žmogaus teisių pažeidimas, atspindintis ir stiprinantis vyrų ir moterų nelygybę. Smurto dėl lyties tyrimuose apskaičiuota, kad 20-25 proc. visų moterų Europoje pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios smurtą. Smurtas prieš moteris nepaiso geografinių ribų, amžiaus, klasės ar rasės, taip pat kultūrinių skirtumų, ir jis tebėra nematomas, o aukos nutildomos. Pasisakau už šį pranešimą, kuriame siūloma laikytis išsamaus politikos požiūrio į smurtą dėl lyties, įskaitant: priimti baudžiamosios teisės priemonę – direktyvą prieš smurtą dėl lyties; organizuoti mokymus pareigūnams, kurie gali susidurti su smurto prieš moteris atvejais; reikalavimus, kad visos valstybės narės tinkamai vykdytų pareigas ir užregistruotų bei ištirtų visus smurto dėl lyties nusikaltimus; prašyti finansinės paramos NVO, kurios dirba, kad paremtų smurto aukas. Be to, jame numatomi planai parengti metodologines gaires ir iš naujo rinkti duomenis, kad būtų surinkta statistinė informacija, kurią būtų galima palyginti, apie smurtą dėl lyties, siekiant nustatyti problemos mastą ir pagrindą, kuriuo remiantis būtų koreguojama problemai spręsti skirta veikla.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Viena iš keturių moterų Europoje per savo gyvenimą patirs fizinį smurtą ir daugiau nei dešimt iš jų kentės seksualinę prievartą, susijusią su jėgos panaudojimu. Susidūrus su tokiais skaičiais, reikia skubiai imtis veiksmų. Todėl Komisija privalo sukurti naują kovos su smurtu prieš moteris Europos politikos programą. Už visas smurto prieš moteris formas – išžaginimą, prostituciją, seksualinį smurtą ir pan. – visose Europos Sąjungos valstybėse turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Visos valstybės narės privalo suteikti šioms nukentėjusioms moterims galimybę pasinaudoti nemokama teisine pagalba ir prieglaudomis, kad sau ir savo vaikams jos galėtų sukurti naują ir geresnį gyvenimą. Labai svarbu Europos lygmeniu pripažinti smurtą prieš moteris baudžiamuoju nusikaltimu.

  Karima Delli (Verts/ALE), raštu. – (FR) 2011 m. balandžio 5 d., šį antradienį, Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl kovos su smurtu prieš moteris. Jame pabrėžiamas specifinis vyrų smurto prieš moteris ir merginas pobūdis: iš tiesų tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir kenksmingų lyčių lygybės kliūčių. Priėmus šiandienos pranešimą bus galima įgyvendinti baudžiamosios teisės priemonę – Europos Sąjungos kovos su smurtu dėl lyties direktyvą. Be to, juo rengiama Europos chartija, užtikrinanti būtinąsias pagalbos paslaugas, įskaitant teisę į nemokamą teisinę pagalbą ir skubios psichologinės pagalbos paslaugas. EP nariai taip pat prašo Komisijos sukurti smurto prieš moteris stebėjimo centrą. Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso dėka priimta pataisa, pagal kurią valstybių narių reikalaujama nusikaltimais pripažinti išžaginimą ir seksualinį smurtą santuokoje arba esant kitiems artimiems santykiams.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Smurtas prieš moteris – ne tik Europos, bet ir visuotinė problema. Šeiminis smurtas, prostitucija, prekyba žmonėmis – kokia gėda, kad vis dar negalime apsaugoti moterų nuo smurto mūsų visuomenėje. Toks smurtas dėl lyties – tai pagrindinių teisių ir laisvių, taip pat teisių į saugumą ir žmogaus orumą pažeidimas. Šis klausimas susijęs ne tik su aukų neliečiamybės saugojimu, bet ir su rūpinimusi bendrais pagrindiniais visuomenės interesais, kaip antai laisve ir demokratija. Europos Sąjunga privalo prisiimti savo įsipareigojimus ir priimti teisės aktus šiam smurtui panaikinti.

Dėl šios priežasties balsavau už tokias priemones kaip mechanizmas, padedantis lengviau gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat finansines pagalbos priemones, kuriomis siekiama paskatinti aukų nepriklausomumą ir padėti joms grįžti į normalų gyvenimą ir profesinę veiklą. Pagarba žmogaus teisėms – tai pagrindinė vertybė, įrašyta Europos Sąjungos sutartyje. Todėl gerbkime ir moterų teises.

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt and Cecilia Wikström (ALDE), raštu. − (SV) Europos Parlamentas balsavo už kovos su smurtu prieš moteris ES politikos programą. Palankiai vertiname šį sprendimą ir taip pat balsavome už visą šį pasiūlymą. Mums šis sprendimas buvo ypatingai svarbus, nes juo prašoma Komisijos vykdyti savo anksčiau duotus pažadus pateikti konkretų teisės akto pasiūlymą dėl kovos su smurtu prieš moteris.

Vis dėlto mūsų nuomone, pasiūlymo formuluotėje dėl pakaitinės motinystės pernelyg supaprastinamas bendras neigiamas požiūris į šį reiškinį ir į tarptautinį įvaikinimą. Naiviai nevertiname su pakaitine motinyste susijusių problemų, tačiau dėl šių problemų nenorime neigiamai vertinti tam tikrų dalykų, nes kai kuriais atvejais susijusios šalių patyrimas gali būti teigiamas. Dėl šios priežasties balsavome prieš šią konkrečią formuluotę dėl pakaitinės motinystės – tokios pozicijos laikėsi mūsų Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, taip iš pradžių balsavusi Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Smurtas prieš moteris apima keletą rimtų pagrindinių teisių pažeidimų, kaip antai seksualinę prievartą, išpuolius prieš fizinę neliečiamybę ir šeiminį smurtą, psichologinį smurtą, priekabiavimą ar prievartą, prekybą moterimis ir jų išnaudojimą prostitucijos tikslu, ir tai tik keletas daugelio agresijos formų, su kuriomis valstybės narės turi ryžtingai kovoti, pavyzdžių. Smerkiu bet kokį smurtą, tačiau visų pirma naudojamą prieš esančius pažeidžiamesnėje – fiziškai, socialiai, ekonomiškai ar emociškai – padėtyje, kaip antai vaikus ir moteris. Būtent todėl valstybės narės privalo siekti pašalinti visas smurto prieš moteris formas, visų pirma prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, jų seksualinio nepriklausomumo pažeidimu ir išpuolius prieš jų fizinę neliečiamybę.

Pagarba žmogaus gyvybei ir orumui negali egzistuoti drauge su nusikaltimais, nuo kurių nekentėjo daug Europos moterų, dėl to būtina priimti griežtą politiką dėl smurto prevencijos ir kaltininkų nubaudimo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Tarptautinė bendruomenė jau keletą metų diskutuoja apie padėtį, susijusią su smurto prieš moteris panaudojimu. Vis dėlto aišku, kad jos ir toliau tampa smurto aukomis: penktadalis moterų Europoje bent kartą gyvenimą patyrė smurtą. Todėl svarbu, kad Europos Sąjunga priimtų teisės aktus, kuriais ši tragedija būtų užbaigta. Nors Europos Komisija parengė keletą iniciatyvų šiai nelaimei, nuo kurios kenčia milijonas moterų visame pasaulyje, įveikti, visų pirma parengdama naują lyčių lygybės veiksmų planą (2010-1015 m.), iš tikrųjų ES negali sėdėti rankas sudėjusi, kai nebaudžiama už pagrindinius moterų teisių pažeidimus visų pirma šiose srityse: seksualinė prievarta, moterų lyties organų žalojimas ir priverstinės santuokos, prekyba žmonėmis ir prostitucija, teisinės apsaugos stoka ir pan. Pritariu, kad reikia toliau tirti šį klausimą, kad gautume kuo išsamesnius mokslinius duomenis, kuriuos galime gauti. Turime veikti. Todėl palankiai vertinu pranešėjos pasiūlymus, visų pirma aukoms įsteigti prieglaudą, pagalbos telefoną ir Europos kovos su smurtu prieš moteris metų institutą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Skirtingo pobūdžio smurtas prieš moteris – šeiminis smurtas, seksualinis smurtas, prostitucija, prekyba moterimis, seksualinis ir psichologinis priekabiavimas, taip pat smurtas prieš moteris jų darbo vietoje – tai bendrai ir atskirai paėmus rimtas žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, turintis labai neigiamų socialinių pasekmių. Smurto prieš moteris prevencija ir panaikinimas turi tapti pagrindiniais strateginiais tikslais, kurių siekimas neatsiejamas nuo mūsų civilizacijos siekiamos pažangos.

Tam tikrais smurto dėl lyties tyrimais nustatyta, kad nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų moterų Europoje pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą, o apie dešimtadalį kentė seksualinę prievartą, susijusią su jėgos panaudojimu. Taip pat nustatyta, kad apie 26 proc. vaikų ir jaunimo praneša apie fizinio smurto vaikystėje ir paauglystėje atvejus ir tai ypač kelia nerimą, turint omenyje socialiniu mokymusi grindžiamas prielaidas, pagal kurias auka šiandien – tai potencialus puolėjas rytoj.

Dabar svarbu, kad šiame pranešime nurodytos gairės būtų įgyvendintos.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Palankiai vertiname mūsų frakcijos narės, taip pat Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkės E.–B. Svensson parengtą pranešimą.

Žinome, kad atskirai ir bendrai paėmus smurtas prieš moteris – tai rimtas žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, turintis rimtų socialinių pasekmių, turint omenyje, kad smurtas prieš moteris apima daug įvairių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant šeiminį smurtą, seksualinį smurtą, prostituciją, prekybą moterimis, seksualinį ir psichologinį priekabiavimą, smurtą prieš moteris jų darbo vietoje.

Smurto prieš moteris prevencija ir panaikinimas – tai esminiai strateginiai tikslai, kurie svarbūs dėl mūsų civilizacijos siekiamos pažangos.

Tam tikrais smurto dėl lyties tyrimais nustatyta, kad nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų moterų Europoje pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą, o apie dešimtadalį kentė seksualinę prievartą, susijusią su jėgos panaudojimu. Taip pat manoma, kad apie 26 proc. vaikų ir jaunimo praneša apie fizinio smurto vaikystėje ir paauglystėje atvejus ir tai ypač kelia nerimą, turint omenyje socialiniu mokymusi grindžiamas prielaidas...

(Pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį sutrumpinto balsavimo paaiškinimas)

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. − (IT) Smurtas prieš moteris – tai mūsų visuomenės blogis, su kuriuo turime kovoti bet kuria kaina. Vis dėlto nepritariu pastabai dėl, mano nuomone, pernelyg didelio imigrantėms skiriamo dėmesio. Ypač šiuo metu toks ES ir jos vyriausybių dėmesys turėtų būti labai matomas ir neturėtų apsiriboti gražiais paramos Europos projektams žodžiais.

  Catherine Grèze (Verts/ALE), raštu. – (FR) Mano frakcija laikosi skirtingos nuomonės dėl šio klausimo. Balsavau už 19 pataisą ir J konstatuojamąją dalį dėl žodžio „prostitucija“, nes manau, kad prostitucija – tai iš tikrųjų smurtas prieš moteris.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Smurtas prieš moteris – tai pernelyg dažnai nepakankamai įvertinama realybė: manoma, kad 20-25 proc. Europos moterų bent kartą per savo pilnametystę jau patyrė fizinį smurtą. Praeitą savaitę Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl šio klausimo ir dėl poreikio šioje srityje priimti politinę programą ir aš, savo ruožtu, ją palankiai vertinu. Mūsų pranešime siekiama paraginti visas ES valstybės nares laikyti smurtą prieš moteris nusikaltimu ir todėl priimti baudžiamosios teisės priemonę su šiuo smurtu kovoti. Be to, balsavau už kitą svarbų dalyką – mechanizmą, padedantį lengviau gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat nemokamai aukoms teikiamas skubias psichologinės pagalbos paslaugas. Taip pat parėmiau pakeitimus, kuriais pripažįstama „rimta prostitucijos problema“ ir pagal kuriuos manoma, kad „smurtas prieš moteris“ apima prostituciją. Galiausiai balsavau už tai, kad išžaginimas ir seksualinis smurtas būtų laikomi nusikaltimais net jeigu jie įvykdomi santuokoje ar esant kitiems artimiems santykiams.

  Roberto Gualtieri (S&D), raštu. − (IT) Europos kovos su smurtu prieš moteris teisinis reguliavimas – tai svarbus žingsnis į priekį link išsamios strategijos. Tik apjungę teisinius, socialinius, ekonominius ir prevencinius veiksmus galėsime išspręsti šią problemą, kuri yra gana arti namų, turint omenyje, kad daugiau nei ketvirtadalis moterų Europos Sąjungoje per savo gyvenimą patyrė smurtą. Smurtaujant prieš moteris nepaisoma amžiaus, etninės ar kultūrinės prigimties ir smurtas tampa nematoma problema su vis dėlto labai didelėmis žmonių, socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis.

Europos Sąjunga privalo patvirtinti savo aktyvų vaidmenį kovoje su diskriminacija prieš moteris, todėl E.-B. Svensson pranešime remiamos Europos Komisijos pastangos sukurti aiškią ir vienodą reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į Stokholmo programos nuostatas.

Todėl siekiant kovoti su visomis moterų prievartos formomis palaikau prašymą dėl baudžiamosios teisės priemonės, apibrėžiančios smurtą prieš moteris kaip atskirą nusikaltimą, parengiant direktyvą prieš smurtą dėl lyties, taip pat organizuojant daug mokymų ir įgyvendinant prevencijos ir informavimo iniciatyvas.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes XXI amžiuje svarbu užtikrinti, kad išžadinimas būtų laikomas nusikaltimu visoje Europoje ir kad prieš šių nusikaltimų kaltininkus būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir jie būtų nubausti. Negalima taikstytis su tuo, kad šiuo metu, kai kuriose šalyse tokių neapykantos nusikaltimų aukos neturi tokių pačių galimybių į teisingumą ir smurto padarytos žalos kompensavimo. Atėjo Tarybos ir Komisijos eilė, kurios tikrai neužkirs kelio šiam labai svarbiam žingsniui padėti smurto aukoms gauti kompensaciją už patirtas kančias.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi turi būti nutraukti bet kokie moterų teisių pažeidimai ir smurtas prieš moteris. Ir manau, kad pagal praėjusiais metais priimtą Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planą Komisija turėtų kuo greičiau parengti kovos su smurtu prieš moteris strategiją. Tuo tarpu valstybės narės turi užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros, socialinių darbuotojų, policijos, teismų ir kitų institucijų darbą, kad jos galėtų laiku ir profesionaliai reaguoti į visus smurto prieš moteris atvejus.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. − (PL) Savaime suprantama, kad žmogaus orumas ir teisė į saugumą – tai pagrindinės gyvenimo vertybės, kurios turi būti saugomos. Vien žodis „smurtas“ tiek persmelktas neigiamais jausmais, kad daugelis žmonių mėgina keisti temą, kai užsimenama apie smurtą dėl lyties. Vis dėlto mūsų darbas spręsti sudėtingus klausimus ir kištis tais atvejais, kai visuomenei reikia tinkamos krypties, sprendžiant politikos ir teisės klausimus. Nepamirškime, kad smurtas prieš moteris, apimantis orumo pažeidimą, seksualinę prievartą, priverstines santuokas ir lyties organų žalojimą, − tai ne tik moterų problema.

Tai visos visuomenės problema, kuri prisideda prie jos didėjančios dezintegracijos. Šiuo atveju bendrosios sąnaudos nepakankamai įvertinamos.

Ar ne mes visi mokame už tokio smurto padarinius – dengiame medicininės priežiūros, psichologinio gydymo, teisminio tyrimo ir socialinės rūpybos išlaidas? Aukos dažnai negali išsilaikyti darbe. Valstybės narės turėtų svarstyti galimybę parengti kovos su smurtu dėl lyties planą.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl naujos kovos su smurtu prieš moteris ES programos politikos sukūrimo. Stipriai ir entuziastingai parėmiau šią rezoliuciją, nes manau, kad atsakas į šį socialinį marą turi būti duotas bendruoju visos Europos Sąjungos lygmeniu, raginant imtis nuoseklių ir veiksmingų politikos veiksmų. Smurtas prieš moteris – fizinis, psichologinis ar seksualinis – tai necivilizuotumo išraiška, kurią Europa privalo panaikinti. Tai – maras, sukeliantis tokią žalą, kurios padarinių moterų gyvenimui visuomenėje negalima apskaičiuoti. Iš šiandien turimos statistikos matyti liūdna ir pribloškianti realybė. Viena iš keturių Europos moterų bent kartą per savo gyvenimą patyrė smurtą. Todėl manau, kad ES veiksmų prioritetai turėtų būti visoje ES galiojančių teisės priemonių nustatymas, galimybė pasinaudoti nemokama parama, prieglaudų, kuriose galėtų būti teikiama psichologinė ir moralinė pagalba, sukūrimas ir vieno pagalbos telefono visoje Europoje įsteigimas.

  David Martin (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą. Smurtas dėl lyties – tai visų pirma visada baudžiamasis dalykas. Todėl visuomenė turi reaguoti bausmėmis, proporcingomis nusikaltimo sunkumui. Nustatant visuomenės išteklių paskirstymo prioritetus, svarbu aiškiai matyti padėtį iš aukos taško, nes būtent šiai grupei šiandien reikia specialių apsaugos priemonių. Tai nereiškia, kad siekdami užkirsti kelią smurtiniam elgesiui neturime skirti išteklių atskiriems pažeidėjams, pvz., panaudoti pokalbio terapiją ir kitus metodus. Vis dėlto tokio pobūdžio alternatyvus vyrų, įvykdžiusių sunkius smurto nusikaltimus prieš moteris, gydymas niekada neturėtų pakeisti baudžiamosios teisės bausmių. Pokalbio terapija ir kitos tokio pobūdžio gydymo formos gali tik papildyti kitas bausmes, kaip antai įkalinimą.

Smurtas – tai didele dalimi nevienodų moterių ir vyrų galios santykių pasekmė, taip pat dominavimo bei pavaldumo tarp šių nusikaltimų kaltininko ir aukos santykių išraiška, todėl apie pokalbio terapiją, kurioje dalyvautų kaltininkas ir auka, negali būti nė kalbos, nes nusikaltimas yra toks, kad abi derybų šalys niekada negalės būti lygiavertėmis, turinčiomis vienodas teises.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes nepaisant tarptautinės bendruomenės keletą dešimtmečių vykdomų kampanijų, smurtas prieš moteris lieka didelė Europos ir pasaulio problema. Ji visų pirma turi tiesioginės įtakos ne tik aukoms, bet ir laisvei bei demokratijai. Taip pat balsavau už šį pranešimą, nes jame numatoma keletas tiesioginių priemonių, kurių reikia imtis norint užtikrinti moterims deramą gyvenimą; akivaizdu, kad norint panaikinti smurtą dėl lyties reikia įgyvendinti ilgalaikes politines, socialines ir teisines priemones.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Apskritai smurtas smerktinas, tačiau dar labiau smerktinas smurtas prieš žmones, negalinčius savęs apsiginti, kaip antai vaikus, pagyvenusius žmones ir moteris. Šiuo konkrečiu atveju Parlamentas turi pradėti keletą infrastruktūros kūrimo, teisinių, teisminio, teisėsaugos, švietimo ir sveikatos priežiūros veiksmų, kuriais galima būtų labai sumažinti smurtą prieš moteris ir jo padarinius.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau už E.-B. Svensson pranešimą apie naują ES kovos su smurtu politikos programą, nes mane labai neramina tokio pobūdžio smurtas. Manoma, kad 20-25 proc. Europos moterų pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą ir kad daugiau nei 10 proc. kentė seksualinę prievartą. Todėl manau, kad atėjo laikas sustabdyti vyrų smurtą, ir tai bus įmanoma tik sukūrus iš tiesų lygias vyrų ir moterų teises. Be to, esu tikras, kad išžaginimas turėtų būti pripažintas nusikaltimu visoje Europos Sąjungoje, o kaltininkai turėtų būti teisiami. Šiame pranešime taip pat siūlomos naujos kovos su šiuo visuomenės amaru galimybės, ne tik per baudžiamąjį persekiojimą, bet ir per apsaugą nuo nesaugių darbo vietų, nedarbo ir skurdo, šių reiškinių prevenciją, nes moterys dažnai yra priklausomos nuo kitų ir todėl negali laisvai pasirinkti savo ateities. Dėl šios priežasties Europos direktyva dėl lyčių smurto tampa labai svarbi. Tuo tikslu ir esant šiai galimybei valstybės narės turi imtis priemonių.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. − Vyrų smurtas prieš moteris – tai struktūrinis moterų žmogaus teisių pažeidimas. Įtraukiant visas vyrų smurto prieš moteris formas, nuo jo nukentėjo 45 proc. visų moterų Europoje. Apskaičiuota, kad iš viso šeiminio smurto suma 27 valstybėse narėse gali siekti net 16 mlrd. EUR. Nors vyrų smurtas prieš moteris nepaiso geografinių ribų, amžiaus, klasės ar rasės, taip pat kultūrinių skirtumų, jis tebėra nematomas, o aukos nutildomos. 2008 m. parengiau Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo pataisas dėl šeiminio smurto. Deja, Latvijos Parlamentas jas atmetė. Balsavau už.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Nors pastaraisiais dešimtmečiais ir metais kovoje su smurtu prieš moteris ir vaikus pasiekta pažanga, šioje srityje reikia dar daugiau padirbėti. Turime susimąstyti apie visuomenės abejingumą ir pseudo moralę. Vis labiau normaliais laikomi ankstyvieji tikrojo smurto aspektai, susiję su migrantų įkyrėjimu, nešvankiomis pastabomis ir priekabiavimu prie vakarų moterų. Nepagarba moterims pasiekė aukščiausią ribą, kai Vokietijos teisėja nurodė vyro teisę panaudoti Korane įtvirtintą kūno bausmę kaip lemiamą veiksnį musulmonų skyrybų byloje.

Leisdama migruoti ES iš visų įmanomų vietų importavo problemas, įskaitant nužudymus dėl garbės, priverstines santuokas ir šeiminį smurtą patriarchalinėse šeimos struktūrose. Tokiems smurto veiksmams pateisinti negali būti pasitelkiama kultūra, religija ir tradicijos. Siūlomoje iniciatyvoje pateikiama keletą gerų idėjų, bet apskritai ji gana paviršutiniška, todėl pasirinkau susilaikyti.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pranešime atkreipiamas dėmesys į keletą rimtų smurto prieš moteris atvejų. Turiu omenyje seksualinę prievartą, fizinį smurtą šeimoje, priverstinę prostituciją, priverstinę santuoką ir moterų apipjaustymą. Deja, visi šie baisūs dalykai gali taip pat vykti mūsų visuomenėje, čia, ES. Pranešime apie tai užsimenama, tačiau nenagrinėjama problemos esmė, kuri paprastai pasireiškia lygiagrečiose visuomenėse, archainėse islamo struktūrose ar organizuotose prekybos žmonėmis grupuotėse. Šioje srityje turime padirbėti. Todėl susilaikiau per balsavimą.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už pranešimą apie smurtą prieš moteris – iniciatyvą, kuri padės moterims gyventi orų gyvenimą. Vadovaujantis statistiniais duomenimis, maždaug penktadalis Europoje gyvenančių moterų patyrė smurtą, o 20 proc. patyrė smurtą nuo savo artimųjų. Šio pranešimo dėl kovos su smurtu prieš moteris nuostatos svarbios, nes: jame reikalaujama, kad valstybės narės nubaustų kaltininkus pagal įvykdyto nusikaltimo (seksualinės prievartos, prekybos žmonėmis, priverstinės santuokos, moterų apipjaustymo) sunkumą, jame numatomi reikiami ištekliai padėti smurto aukoms, kaip antai teisinės pagalbos paslaugos, taip pat numatyta sukurti prieglaudas aukoms; jame numatoma teisinė pagalba aukoms ir reikalaujama, kad dėl visų smurto dėl lyties formų būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas; jame numatoma teikti daugiau informacijos jaunoms moterims per atitinkamą švietimą apie jų patiriamą riziką. Vis dėlto balsavau prieš pasiūlymą padidinti teismų, kurių kompetencijai tektų nagrinėti smurto dėl lyties bylas, skaičių, nes su bet kuriuo tokiu pasiūlymu siejama nepriimtina diskriminacija ir prieštaravimai lyčių lygybės principui.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Svarbu nutraukti visas nusikalstamumo formas, šiuo atveju dėl lyties, gaubiančią tylą. Siekiant veiksmingiau kovoti su nusikaltimais, susijusiais su smurtu namuose, seksualine prievarta, prekyba žmonėmis, lyties organų žalojimu ir kitomis neliečiamybės pažeidimo formomis, nuo kurių visų pirma kenčia moterys ir merginos, jie turėtų būti skelbiami viešai. Iš tikrųjų turint daugiau žinių apie smurtą dėl lyties galima būti labiau įjautrinti visuomenę dėl šios problemos. Šiuo savo iniciatyva pateiktu Europos Parlamento pranešimu siekiama pateikti keletą priemonių, kurių reikia užtikrinti, kad Europos moterys gyventų tinkamą gyvenimą. Nors smurto prieš moteris tema gvildenama jau keletą dešimtmečių, tarptautinei bendruomenei nepavyko padaryti galo šiai ypač žalingai nusikaltimo formai. Galiausiai manau, kad Europos Sąjunga turi priimti reikiamus teisės aktus šiam smurtui sustabdyti, o valstybės narės turi parengti nacionalinius kovos su smurtu dėl lyties veiksmų planus. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. − Smurtas prieš moteris – ne tik Europos, bet ir pasaulio problema. Smurtas dėl lyties apima smurto nusikaltimus, įvykdytus artimai bendraujant, seksualinę prievartą, prekybą žmonėmis ir prostituciją, priverstinę santuoką, lyties organų sužalojimą ir kitus asmens neliečiamybės pažeidimus, nuo kurių visų pirma kenčia moterys ir mergaitės. Siekdami užtikrinti tinkamą Europos moterų gyvenimo lygį, turime priimti keletą politinių, socialinių ir teisminės politikos priemonių. Šios iniciatyvos pranešime Europos Parlamentas pabrėžia, kad galima panaikinti tokio pobūdžio smurtą, visų pirma įteisinant išsamią ir nuoseklią moterų neliečiamybės apsaugą teisės aktais. Taip pat būtina fiksuoti šio nusikalstamumo mastą, kad teismai žinotų, ką reiškia seksualinis išpuolis, ankstyvuoju etapu iniciatyviomis ir prevencinėmis priemonėmis nustatyti šio pobūdžio smurtą, užtikrinti teisinį aiškumą tyrimų ir teisminio nagrinėjimo metu, sukurti naujas prieglaudas ir pagalbos telefoną aukoms, taip pat finansuoti mokslinius tyrimus šioje srityje. Vadovaudamasis anksčiau pateiktais pastebėjimais balsuoju už konkretų visų priemonių, kurių reikia kovojant su šio pobūdžio smurtu, įgyvendinimą ir veiksmingų nacionalinių kovos su šiuo reiškiniu planų parengimą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. − Nors smurto prieš moteris klausimas aptariamas jau kelis dešimtmečius, tarptautinei bendruomenei nepavyko padaryti galo šiai ypač žalingai nusikaltimo formai. Tai sudėtinga problema, susijusi su atskirų nusikaltimo aukų neliečiamybės apsauga, taip pat su tokių svarbių socialinių interesų, kaip antai laisvės ir demokratijos, apsauga.

Siekiant padėti moterims ir vaikams gyventi nepriklausomai, be smurto ir ne skurde prieglaudos moterims turi būti steigiamos nacionaliniu lygmeniu. Tokiose prieglaudose turi būti teikiamos specialios paslaugos, sveikatos gydymas, teisinė pagalba, psichosocialinis ir terapinis konsultavimas, teisinė parama vykstant teisminiam procesui, parama nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir pan. Valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą finansavimą, kad moterų prieglaudos, dirbančios su nuo smurto nukentėjusiomis moterimis ir vaikais, atitiktų tarptautinius standartus.

Siekdamos apsaugoti moteris ir jų vaikus nuo smurto ir skurdo, taip pat užkirsti šiems reiškiniams kelią, valstybės narės turėtų teikti reikiamas priemones moterų organizacijoms ir NVO, taip pat valstybės narės turėtų skatinti ir plėtoti moterų integraciją darbo rinkoje, siekdamos užtikrinti, kad tokios moterys nepriklausytų nuo savo partnerio ar vyro finansiškai.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes nepaisant tarptautinės bendruomenės keletą dešimtmečių vykdomų kampanijų, smurtas prieš moteris išlieka didelė Europos ir pasaulio problema. Ji visų pirma daro tiesioginę įtaką aukoms, tačiau taip pat ir laisvei bei demokratijai. Taip pat balsavau už šį pranešimą, nes jame numatoma keletas tiesioginių priemonių, kurių reikia imtis norint užtikrinti moterims deramą gyvenimą, ir akivaizdu, kad norint panaikinti smurtą dėl lyties reikia įgyvendinti ilgalaikes politines, socialines ir teisines priemones.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Viena iš keturių visų moterų pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą ir viena iš dešimties kentė seksualinę prievartą, susijusią su jėgos panaudojimu. Esant tokiai statistikai turime skubiai imtis veiksmų kovoje su smurtu prieš moteris Europos Sąjungoje. Todėl remiu šį E.-B. Svensson pranešimą. Išžaginimas, kuris šiuo metu vis dar ne visose valstybėse narėse laikomas baudžiamuoju nusikaltimu, taip pat kitos seksualinio smurto prieš moteris formos turi būti pripažintos nusikaltimais visose Europos Sąjungos valstybėse, o kaltininkai turi būti savaime patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Siekiant apsaugoti migrantes ir prieglobsčio prašytojus, reikalauju, kad būtų sukurta teisinė sistema, pagal kurią imigrantėms būtų suteikiama teisė turėti savo pasus ir leidimus gyventi, taip pat būtų numatyta galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn šiuos dokumentus atėmusį asmenį. Be to, kad aukos galėtų apginti savo teises reikalauju suteikti lengvesnes sąlygas teisinei pagalbai gauti. Manau, kad labai svarbu, jog pagalba būtų nemokama ir būčiau norėjęs, kad šis klausimas būtų aiškiai nurodytas pranešime.

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu. – (CS) Visada svarbu kovoti su smurtu prieš moteris, kuris yra visokių formų ir pobūdžio, palieka randus ant kūno ir galvoje, dėl kurio kartais nuo smurto nukentėję net nusižudo. Džiaugiuosi, kad kuriame naują ES kovos su šiuo netoleruotinu reiškiniu programą ir todėl entuziastingai balsavau už šį pranešimą. Vis dėlto negalėjau balsuoti už tas pranešimo vietas, kuriose minima parama dirbtiniam nėštumo nutraukimui, nes tam nepritariu, mat dar negimęs žmogus turi teisę gyventi.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Smurtas prieš moteris yra pasaulio ir Europos problema. Nors smurto prieš moteris klausimas aptariamas jau kelis dešimtmečius, tarptautinei bendruomenei nepavyko padaryti galo šiai ypač žalingai nusikaltimo formai. Labai liūdna matyti, kaip mums nepavyksta apsaugoti moterų nuo smurto. Tai sudėtinga problema, susijusi su atskirų nusikaltimo aukų neliečiamybės apsauga, taip pat su tokių svarbių socialinių interesų, kaip antai laisvės ir demokratijos, apsauga.

Todėl Europos Sąjunga privalo prisiimti savo įsipareigojimus ir priimti teisės aktus šiam smurtui panaikinti. Pritariu pranešėjos šiame strateginiame pranešime parengtoms priemonėms, kurių būtina imtis, norint užtikrinti tinkamą gyvenimą Europos moterims. Vis dėlto kadangi J konstatuojamoje dalyje numatyta, kad prostitucija savaime − tai žmogaus teisių pažeidimas ir turint omenyje mūsų pastangas reglamentuoti tokius veiksmus, galiausiai kai kurie mūsų frakcijos nariai turėjo susilaikyti.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Būčiau norėjęs balsuoti už šį kovos su smurtu prieš moteris pranešimą, nes jo tikslas – sukurti išsamias priemones nuo smurto nukentėjusioms moterims ginti. Jame aiškiai gvildenami seksualinės prievartos, prostitucijos, moterų lyčių organų žalojimo, persekiojimo, prekybos žmonėmis ir šeiminio smurto klausimai: trumpai tariant, keletas moterų teisių pažeidimų.

Kaip dažnai nutinka Europos Parlamente, problema ta, kad visuose tekstuose per daug rašoma, įtraukiant dalykus, kuriuos būtų geriau spręsti nesusijusiuose dokumentuose. Šiuo atveju pranešime nagrinėjamos migrančių ir pabėgėlių, kurios, palyginti su kitomis Europos pilietėmis, laikomos ypatinga moterų kategorija. Dėl šios paprastos priežasties susilaikau, nes nors pritariu dokumento tikslu, negaliu būti pakantus politikos manipuliavimui.

  Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu. – (EL) Balsavau už šią konkrečią rezoliuciją, nes ja numatoma naujos Europos kovos su smurtu prieš moteris politikos programa. Joje siūloma keletas aiškių kovos su smurtu dėl lyties politikos priemonių, įskaitant priemones kovoti su prekyba žmonėmis, o tai laikau labai svarbiu dalyku, turint omenyje, kad prekyba žmonėmis, ypač moterims ir vaikams, ES viduje ir įvežant į ES išaugo ir tai kelia nerimą. Su šiomis grupuotėmis galima būtų kovoti per tarptautinį ES, į kurią siekiama vežti, ir šalių, iš kurių vežama, bendradarbiavimą. Prašau Komisiją šiuo tikslu imtis veiksmų.

  Brian Simpson (S&D), raštu. − Paremsiu E.-B. Svensson pranešimą, nes jame pabrėžiama problema, susijusi su smurtu prieš moteris. Tai nėra nauja problema, tačiau tai problema, kurios nebuvo paisoma; ji buvo nutylima, žinoma tik šeimoje. Dabar teisinga baigti šią praktiką ir padaryti viską, ką galime, ne tik pabrėžti šią problemą, bet parengus priemones spręsti šią problemą ir suteikti moterims apsaugą nuo smurto, nes taip turi būti.

Pritariu, kad turime užtikrinti, kad nuo smurto kenčiančios moterys turėtų galimybę gauti teisinę pagalbą. Vis dėlto jeigu valstybės narės ir toliau mažins teisinei pagalbai skirtą biudžetą, tuomet tokios galimybės jos neturės. Pritariu, kad reikia mokyti teisėjus dirbti su ypač sunkiomis bylomis, susijusiomis su smurtu prieš moteris. Tačiau kaip organizuosime tokius mokymus, jeigu biudžetas mažinamas?

Reikia, kad valstybės narės laikytų šį klausimą politiniu prioritetu, numatydamos būtinuosius reikalavimus ir įsipareigojimus, kurių vykdymo prievartos aukos gali tikėtis. Šiame pranešime teikiama programa ir jis vertas mūsų visapusiškos paramos, tačiau turėdami programą taip pat turime imtis veiksmų šioje svarbioje srityje, o tai reiškia valstybių narių veiksmus.

  Laurence J.A.J. Stassen (NI), raštu. – (NL) Smurtas prieš moteris smerktinas ir su juo reikia ryžtingai kovoti. Šiuo atžvilgiu Nyderlandų laisvės partija (PVV) visiškai pritaria šiam pranešimui. Vis dėlto jame visai neužsimenama apie islamo vaidmenį. Jame tik kartą 3 pastraipoje labai bendrais bruožais minima „tradicinė ar religinė praktika“, nors puikiai žinoma, kad ypač pagal islamo religiją smurtas prieš moteris labai paplitęs. Pagaliau moterų engimas – tai neatskiriama islamo dalis.

PVV nori, kad būtų sprendžiama smurto prieš moteris problema, tačiau balsuoja prieš šį pranešimą, nes jame neminimi kaltininkų motyvai ir kilmė. Aiškiai nenurodę islamo kaip smurto priežasties praleidžiame puikią progą išspręsti šią specifinės smurto prieš moteris formos problemą.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. − Parėmiau pranešimą, kuriame teikiami pasiūlymai spręsti smurto prieš moteris problemą Europoje ir reikalaujama, kad visos valstybės narės numatytų šią problemą kaip prioritetą.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Smurto problema apskritai ir visų pirma smurto prieš moteris problema – tai visuotinė problema, turinti įtakos visoms šalims pasaulyje. Kadangi nėra tarptautinio smurto dėl lyties apibrėžimo, duomenys gana nevienodi ir iš jų negalima suprasti tikrojo problemos masto. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų moterų Europoje pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą. Prieš moteris naudojamas įvairios formos ir metodų smurtas. Dėl jo istorinio ir struktūrinio aspektų priemonių reikia imtis Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Todėl svarbu imtis veiksmų visose viešojo gyvenimo srityse, siekiant informuoti visuomenę ir padidinti jų sąmoningumą pagal šias šešias sąvokas: politika, prevencija, apsauga, baudžiamasis persekiojimas, paslaugų teikimas ir parterystė. Balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva, nes manau, kad už bet kokio pobūdžio smurtą turi būti taikomos socialinės ir teisinės bausmės.

Europos direktyvų pavidalu priimami teisės aktai dėl švietimo, veiksmingos aukų apsaugos, bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), Europos kovos su smurtu prieš moteris metų paskelbimo – tai kovos su šia socialine problema, darančia žalą Europos visuomenei, priemonių pavyzdys.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. − Visiškai pasisakau už reikalavimą pripažinti seksualinį ir šeiminį smurtą prieš moteris baudžiamuoju nusikaltimu visose valstybėse narėse. Kuo skubiau raginu Komisiją pateikti pasiūlymus, kuriais būtų įgyvendinamos ryžtingos kovos su smurtu dėl lyties priemonės ir visoje ES būtų apsaugotos aukos. Reikia spręsti šiuo metu tarp valstybių narių esančius skirtumus, priimant nuoseklius nacionalinius įstatymus. Tikiuosi, kad ši rezoliucija – tai žingsnis link Europos direktyvos dėl kovos su smurtu dėl lyties.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, dėl kurios derėjosi EP narė iš Švedijos, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų narė, taip pat Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė E.-B. Svensson. Išžaginimas ir kitos seksualinio smurto formos turi būti pripažįstamos nusikaltimais visose ES valstybėse, o jų kaltininkai savaime patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Pritariu savo draugei ir kolegei E.-B. Svensson, teigiančiai, kad moterys yra smurto dėl lyties aukos; vis dėlto neturėtume į moteris, įskaitant nukentėjusias nuo tokio smurto, žiūrėti kaip į paprasčiausias aukas. Institucijų vaidmuo padėti joms susigrąžinti savigarbą ir sukurti naują bei geresnį gyvenimą sau ir savo vaikams. Taip pat turėtume sutelkti dėmesį į tokio pobūdžio smurto priežastis, visų pirma išnagrinėdami lyčių stereotipus, nuo kurių net nuo ankstyvo amžiaus kenčia ir vyrai, ir moterys.

Rezoliucijoje taip pat numatoma teisinė sistema, pagal kurią imigrantėms būtų suteikiama teisė turėti savo pasus ir leidimus gyventi, taip pat būtų numatyta galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn šiuos dokumentus atėmusį asmenį.

Taigi dabar iš Komisijos tikimės pasiūlymų strategijai ir veiksmų planui: tikimės veiksmų.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. − (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes smurtas prieš moteris – pasaulinė problema, kurios globaliai bendruomenei dar nepavyko išspręsti. Smurto prieš moteris yra visuose visuomenės sluoksniuose ir jis nėra konkrečiai siejamas su kuria nors kultūra, išsilavinimo lygiu, amžiumi ar pajamomis. Didžiausią riziką moterys patiria savo namuose – šeiminis smurtas yra dažniausia moterų sužeidimo forma, dažnesnė už kartu paėmus eismo įvykius ir vėžio susirgimus. Aukos jaučia labai neigiamą poveikį savo sveikatai, savigarbai ir saugumui, taip pat nebegali kaip norėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje. Tokio smurto kaltininkai sukelia viso gyvenimo kančias šioms moterimis ir jų vaikams; taip pat smurtas – tai socialinė problema, nes tolesnės sveikatos ir teisingumo išlaidos siekia keletą milijardų eurų. Taigi kaltininkus už jų veiksmui reikia patraukti atsakomybėn, dėl jų turi būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Pagaliau apie smurtą prieš moteris reikia veikti viešai ir jį sustabdyti.