Posėdžio stenograma

Antradienis, 2011 m. balandžio 5 d. - Strasbūras

10. ES nacionalinių romų integravimo strategijų koordinavimo programa (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Komisijos deklaracija dėl ES romų integracijos strategijų nacionalinių strategijų plano.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Ponia pirmininke, kartu su savo kolega László Andoru pristatysiu Komisijos priimtą sprendimą pristatyti naujas nacionalines romų integravimo strategijas.

ES programa atsirado tuo metu, kai į romų padėtį Europoje buvo atkreiptas ypatingas dėmesys. ES valstybėms narėms suteikė daugybę teisinių, politinių ir finansinių priemonių sprendimams dėl romų padėties priimti. Be to, turime visą teisinę sistemą, pagrįsta nediskriminavimo, laisvo asmenų judėjimo ir plėtros strategijos principu. Vis dėlto akivaizdu, kad ekonominė ir socialinė romų atskirtis išlieka, o tai XXI amžiaus Europos Sąjungoje nepriimtina ir netvaru.

Parlamentas, padedamas visų politinių partijų, – norėčiau tai pabrėžti, – neseniai priimtoje savo rezoliucijoje dėl ES strategijos romų klausimu atkreipė dėmesį į būtinybę skatinti romų integraciją. Norėčiau padėkoti pranešėjai L. Járókai už puikiai atliktą darbą.

Reikia imtis ryžtingų veiksmų ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu. Reikia sutelkti pastangas ir labiau stengtis panaikinti romų diskriminaciją bei užtikrinti, kad jie turėtų tokias pačias teises, kaip ir visi kiti Europos piliečiai, nes ir jie yra Europos piliečiai. Žinoma, sakydama tai įsivaizduoju dviejų krypčių procesą, kuriam reikia, kad pasikeistų daugumos mūsų Europos piliečių ir romų bendruomenės narių požiūris.

Visi sutinkame, kad reikia ne tik veiksmingo politikos planavimo ir įgyvendinimo, bet ir bendro strateginio požiūrio. Visi žinome, kad už romų integraciją pirmiausia atsakingos valstybės narės. Taip pat visi pripažįstame, kad romų padėtis skirtingose valstybėse narėse smarkiai skiriasi. Todėl Komisija nusprendė pristatyti ES programą, kad suteiktų valstybėms narėms galimybę imtis bendrų veiksmų šiam uždaviniui įveikti.

Praėjusių metų rugsėjo mėn. sudaryta romų reikalų darbo grupė gruodžio mėn. pateikė ataskaitą, kurioje akivaizdžiai matyti, kad labai dažnai daroma per mažai. 26,5 mlrd. EUR, kuriuos galima gauti iš struktūrinių fondų, nepanaudojami taip, kaip turėtų būti. Tik 100 mln. EUR šių pinigų skirti konkrečiai su romais susijusiai veiklai, o 70 proc. techninei paramai skirtų lėšų, kurios būtų reikalingos daugelyje valstybių narių, paprasčiausiai nebuvo panaudota. Taigi iki šiol taikytos priemonės neadekvačios. Atėjo laikas užtikrinti, kad nacionalinėje, regionų ir vietos politikoje aiškus ir konkretus dėmesys būtų skirtas romų poreikiams.

Savo programoje didžiausią dėmesį skiriame keturiems pagrindiniams klausimams: švietimui, užimtumui, sveikatos priežiūrai ir aprūpinimui būstu. Norime, kad ES ir 27 valstybės narės įsipareigotų pašalinti spragas ir susitelkti dėl bendrų tikslų šiose keturiose srityse, imdamosi tikslinių veiksmų ir užtikrindamos jiems reikalingas lėšas. Norime, kad visos valstybės narės šiuos tikslus įtrauktų į galiojančias savo strategijas romų klausimu, jeigu jos tokias turi, arba, jeigu neturi, kad sukurtų strategiją romų klausimu laikotarpiui iki 2020 m.

Norint patikrinti, ar šiomis pastangomis pasiekti tikslai, mums reikalinga nuolatinė priežiūra. Taigi ES programoje išdėstyti griežto priežiūros mechanizmo pagrindai, kad romų klausimu būtų pasiekti konkretūs rezultatai. Šie priežiūros mechanizmai užtikrins, kad būtų įgyvendintos nacionalinės strategijos romų klausimu, kad romų integracijai skirti pinigai pasiektų galutinius gavėjus ir kad siekiant romų integracijos tikslų būtų padaryta pažanga.

Komisija kasmet teiks romų integracijos pažangos valstybėse narėse ataskaitas. ES programa visiems suinteresuotiesiems subjektams suteikia galimybę visais lygmenimis sutelkti pastangas apskritai su visais ES gyventojais ir konkrečiai su romais, kad būtų panaikinta daugiau nei 10 mln. Europos gyventojų atskirtis, kurios ateityje nebegalime leisti.

  László Andor, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, socialinė ir ekonominė romų padėtis yra vienas svarbiausių ES darbotvarkės klausimų. Praėjusį mėnesį šis Parlamentas patvirtino L. Járókos pranešimą apie ES strategiją dėl romų įtraukties. O šiandien Komisija priėmė komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano.

Abu dokumentai yra svarbūs tolesnėse diskusijose romų klausimu ir bus įtraukti į išvadas, kurios bus patvirtintos kitame užimtumo ir socialinių reikalų ministrų Tarybos posėdyje kovo 19 d., skirtame išimtinai romų integracijai.

Šiuose dokumentuose išreikštas ES politinis pasiryžimas spręsti milijonų romų, kenčiančių nuo ekonominės ir socialinės atskirties, padėties klausimą. Norėčiau pasakyti tris svarbiausius dalykus.

Pirma, Komisija parengė ES nacionalinių romų integravimo strategijų programą. Jame pripažįstama, kad valstybėms narėms tenka didžiausia atsakomybė už romų integravimo strategijų kūrimą ir įgyvendinimą. Joje taip pat dar kartą patvirtinamas Komisijos įsitikinimas, kad Europos Sąjunga negali toleruoti jokių formų rasizmo, ksenofobijos, diskriminacijos ar romų socialinės atskirties. Europos Sąjunga yra moraliai ir politiškai įsipareigojusi visa savo politika ir priemonėmis remti valstybių narių veiksmus.

Antra, kaip žinote, Europos Sąjunga pritarė plataus masto proporcingos Europos ekonominio ir socialinio modelio plėtotės strategijai. „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ yra tinkamas politinis kontekstas įvairialypėms romams iškylančioms problemoms spręsti. Turime remtis strategijos „Europa 2020“ tikslais, uždaviniais, pavyzdinėmis iniciatyvomis ir ataskaitų teikimo struktūromis, susijusiomis su romais.

Svarbiausia, kad atskirti milijonus ES piliečių nuo ekonominio ir socialinio gyvenimo yra neprotinga, netvaru ir tai tikrai neatitinka įtraukties principo. Trumpai tariant, nėra dingsties tęsti romų atskirties Europoje, kurioje norime gyventi.

Visų pirma strategijos „Europa 2020“ svarbiausi užimtumo, skurdo mažinimo ir švietimo tikslai yra romų integracijos politikos pasiektos pažangos kriterijai. Komisijos komunikate romų klausimu nurodomos keturios romų atskirčiai naikinti strategiškai svarbios sritys. Tai yra šios sritys.

Galimybė įsidarbinti: reikia spręsti didelio atotrūkio tarp romų ir ne romų užimtumo lygio klausimą. Jeigu to nedarysime, nepasieksime strategijos „Europa 2020“ tikslų.

Galimybė mokytis: visi romų vaikai turėtų turėti galimybė naudotis kokybiško švietimo paslaugomis ir neturėtų susidurti su diskriminacija ar segregacija. Visi romų vaikai turėtų baigti bent jau pradinę mokyklą.

Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis: atotrūkio, susijusio su sveikatos priežiūra, tarp romų ir ne romų mažinimas. Valstybės narės turėtų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitiems gyventojams teikti galimybę naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Galimybė gauti būstą ir būtiniausias paslaugas: šioje srityje romų padėtis daug prastesnė už kitų gyventojų padėtį, pvz., kalbant apie galimybę naudotis vandens, elektros ir kitomis paslaugomis.

Tai, kad nėra integruoto požiūrio, neigiamai veikia visą romų integraciją visuomenėje ir neapsaugo jų nuo skurdo.

Trečia, Europos Sąjungoje turėtų būti mažiau kalbų ir daugiau darbų. Komisija šiuo metu rengia daugiametės finansinės programos pasiūlymą, po to bus pateikti konkretūs struktūrinių fondų pasiūlymai. Mano manymu, struktūriniai fondai turi atitikti strategiją „Europa 2020“. Tai susiję su politikos sritimis, už kurias aš iš esmės atsakingas, – užimtumo ir socialinės įtraukties, – ir tikrai susiję su socialine ir ekonomine romų integracija. Mano nuomone, svarbiausias tikslas – padaryti finansines priemones veiksmingesnes.

Sustosiu ties šiuo klausimu, kad galėčiau išklausyti jūsų nuomones ir atsakyti į klausimus.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − Tarybai pirmininkaujanti Vengrija pritaria Komisijos komunikatui dėl ES romų integracijos strategijų nacionalinių strategijų plano. Norėčiau labai padėkoti ir padėkoti ne tik už atliktą darbą, bet ir už Komisijos narės V. Reding, Komisijos nario L. Andoro ir visų tų, kurie prisidėjo prie šio itin reikšmingo pasiekimo, asmeninį pasiaukojimą.

Pristatę šį strateginį dokumentą, milžinišku žingsniu priartėjome prie vieno pagrindinių Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prioritetų įgyvendinimo. Esu įsitikinusi, kad jis kartu su neseniai priimta Europos Parlamento rezoliucija, paremta Lívios Járókos pranešimu, dėl romų įtraukties ES strategijos svariai prisidės prie ekonominės ir socialinės romų padėties gerinimo Europoje.

Europoje daugybė romų vis dar susiduria su didžiuliu skurdu, diskriminacija ir socialine atskirtimi, taigi pats laikas gerinti padėtį. Negalime sau leisti sakyti, kad tai jų, o ne mūsų problema. Be to, niekada žmonių negalima laikyti problema, veikiau jie – proga, galimybė. Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę ir demografinę padėtį Europoje, gerinant ekonominę ir socialinę romų padėtį gali atsirasti naujų žmogiškųjų išteklių, ir taip būtų prisidėta prie ilgalaikio ekonomikos augimo.

Tarybai pirmininkaujanti Vengrija visada manė, kad, be reikiamos kovos su diskriminacija, reikia ir naujo politikos priemonių derinio su trimis pagrindiniais elementais: užimtumu, švietimu ir aprūpinimu būstu. Jeigu valstybės narės tinkamai vykdys integruotos politikos veiksmus šiose trijose srityse kartu su Komisijos pasiūlyta atitinkama priežiūra, padėtis pasikeis. Valstybės narės taip pat turės stengtis siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Socialinės romų įtraukties priemonės gali vyrauti įvairiose politikos srityse. Dabar plačiai pripažįstama, kad ES lygmeniu sukurtomis ir koordinuojamomis priemonėmis galima sukurti sąveiką ir pridėtinę vertę.

Kas toliau? Tarybai pirmininkaujanti Vengrija ketina pristatyti ir aptarti komunikatą su dviem Komisijos nariais balandžio 7 d. Budapešte įvyksiančiame romų įtraukties platformos posėdyje, į kurį kviečiu atvykti visus norinčiuosius. Taryba spręs šį klausimą horizontaliuoju būdu. Pirma, Teisingumo ir vidaus reikalų taryba tai aptars balandžio 12 d. Paskui gegužės 9 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba patvirtins Tarybos išvadas. Švietimo taryba dokumentą taip pat gaus gegužės 20 d., prieš Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai gegužės 23 d. pristatant savo pranešimą apie Bendrųjų reikalų tarybos diskusijų rezultatus.

Tikiuosi, kad paskutinis šio maršruto taškas bus tvirtinimas birželio mėn. įvyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Žinoma, tai bus tik koordinuotų pagalbos šiai Europos mažumai veiksmų ES ir nacionaliniu lygmeniu pradžia.

  László Tőkés, PPE frakcijos vardu. – (HU) Ponia pirmininke, ponai Komisijos nariai, pone valstybės sekretoriau, remdamiesi L. Járókos pranešimu ir kartu dėl jo džiaugiamės pažanga, padaryta įgyvendinant romų strategiją. Taip yra dėl to, kad balandžio 8 d. yra Tarptautinė romų diena. Atsitiktinai tą pačią dieną Vengrijoje vyks Europos romų įtraukties platformos posėdis. Tokiuose posėdžiuose galime imtis reikšmingų naujų priemonių dėl ES koordinuojamo, tačiau vietos ypatybes atspindinčio bendro veiksmų plano. Europos liaudies partija daug metų ragino ES imtis veiksmų romų socialinės integracijos klausimu. Be to, tikimės, kad birželio 24 d. valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Europos romų strategija iš tikrųjų bus pradėta vykdyti.

Tai padarius, Europos lygmeniu bus galima spręsti opiausią Europos Sąjungos žmogaus teisių problemą. Valstybės narės pirmiausia atsakingos už tai, kad jų piliečiams būtų užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės. Tam Europos Sąjunga gali tik parengti programas, tačiau įgyvendinti šias programas turi kiekviena valstybė narė. Europos romų strategija gali būti profesinio minimumo pavyzdys. Vis dėlto tvirtai tikiu, kad ilgalaikių veiksmų planas, apimantis šalis ir ciklus, bus parengtas atsižvelgiant į priemones, kurios gali veiksmingai mažinti romų patiriamą skurdą ir socialinę atskirtį. Kalbant apie strategijos turinį, svarbu tai, kad tikslinės grupės nustatytos remiantis ekonominiu, o ne etniniu pagrindu; ja skatinama įgyvendinti visas žmogaus teises ir stiprinamas lygių galimybių principas; joje atsižvelgiama į atskirties regioninį pobūdį ir mažinami nepakankamai išsivysčiusių mikroregionų trūkumai.

Kad strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, suinteresuotieji subjektai, būtent ES institucijos, valstybės narės, nevyriausybinės organizacijos ir romų bendruomenės, turi vykdyti ilgalaikius ryžtingus bendrus veiksmus. Būtent dėl šios priežasties šiuo klausimu negalima naudotis opozicijai stiprinti ar frakcijų politiniams išpuoliams vykdyti. Taip pat neleistinas bendras kolektyvinis priskyrimas vienai ar kitai grupei. Neleistina sugretinti kolektyvinę romų kaltę ir kolektyvinę daugumos, engėjų, atsakomybę. Spręsti romų klausimą yra ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prioritetas. Tikiuosi, kad Europos Vadovų Taryba birželio mėn. patvirtins planuojamą strategiją. Prašau Europos Parlamento paramos šiuo klausimu.

  Monika Flašíková Beňová, S&D frakcijos vardu. – (SK) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare V. Reding, pone Komisijos nary L. Andorai, pirmiausia norėčiau pasveikinti jus su pristatymu. Malonu, kad po daugybės pakartotinių Parlamento raginimų Komisija šiandien galiausiai pristato šią Europos strategijos programą. Mano nuomone, dabar tam pats laikas, nes padėtis tampa vis rimtesnė. Daug romų Europos Sąjungoje ne tik gyvena orumą žeminančiomis sąlygomis, bet ir jaučia didėjančią baimę. Paskutinis to įrodymas – šeštadienį Vengrijoje vykusios eitynės su deglais prieš romus, todėl norėčiau paraginti Vengrijos vyriausybę daryti iš to išvadas.

Norėčiau šiek tiek pakritikuoti pristatytą programą. Padėtis tokia, kad reikia skubiai imtis priemonių, tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis negalime pritarti Komisijos sprendimui rengti programą viešai nesikonsultuojant su susijusiomis šalimis. Keista, kad, viena vertus, pačioje programoje pabrėžiate bendradarbiavimo su pilietine visuomene svarbą, tačiau iš tiesų rengdami šį esminį dokumentą nepaisėte nei romų, nei savanoriškų organizacijų, tarptautinių organizacijų ir kt. Toks siauras požiūris į programą nedidina jos pagrįstumo; veikiau atvirkščiai.

Vis dėlto manau, kad apskritai visas tikrasis pristatytos programos turinys yra vykęs. Komisija tinkamai apibrėžė kompetenciją šiai Europos lygmens problemai spręsti. Vis dėlto valstybių narių lygmens kompetencija tebėra svarbiausia. Vis dėlto, mano nuomone, svarbu, kad ES imtųsi koordinuoti nacionalines strategijas ir jas prižiūrėti, siekdama užtikrinti kuo greičiausią tikrą romų integraciją.

Šiuo atžvilgiu taip pat būtina paminėti nacionalinių strategijų ir pateiktos programos atitikties svarbą bei jų įgyvendinimo veiksmingumo priežiūrą. Vis dėlto man šiuo klausimu Komisijos požiūris atrodo nepakankamai plataus užmojo. Komisija turėtų būti griežta, ypač kalbant apie valstybėms narėms reiškiamus lūkesčius. Programoje tinkamai apibrėžiamos keturios pagrindinės romų integracijos sritys: galimybė mokytis, galimybė įsidarbinti, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, galimybė gauti tinkamą būstą ir būtiniausias paslaugas. Kartu su savo frakcijos nariais daug kartų lankiau romų bendruomenes visoje Europoje ir turėjau galimybę įsitikinti, kad tai tikrai svarbiausios sritys, kuriose romai dažnai gyvena varganomis sąlygomis. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad panašiai suformuluoti tikslai taip pat buvo Romų įtraukties dešimtmečio programoje. Dabar itin svarbu užtikrinti, kad jie būtų įvykdyti.

Prie šių keturių sričių norėčiau priskirti dar vieną, kurios trūksta projekte, ir tai yra konkreti kova ne tik su diskriminacija, bet ir su žodinėmis ar fizinėmis rasizmo apraiškomis.

Galiausiai, nors tai ne mažiau svarbu, norėčiau atkreipti dėmesį į įtraukties priemonių finansavimo klausimą. Komisijos darbo grupė praėjusių metų pabaigoje atskleidė, kad valstybėse narėse yra didelių spragų, susijusių su ES lėšų panaudojimu. Todėl Komisija turėtų sutelkti dėmesį į tris dalykus: kad lėšų naudojimui nereikėtų pernelyg daug administravimo, kad Komisija imtųsi veiksmingų priemonių užtikrinti, kad perkeltos lėšos būtų tikrai panaudotos nurodytoms reikmėms, ir kad lėšų naudojimas veiklai, įskaitant segregaciją, būtų ribojamas.

Norėčiau baigdama kalbą dar kartą pareikšti padėką jums, ponia Komisijos nare V. Reding ir pone Komisijos nary L. Andorai, o dabar tuo remdamosi valstybės narės turi nacionaliniu lygmeniu veiksmingai veikti romų įtraukties srityje.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, dėkoju, ponia M. Flašíková, kad atsakėte į mano klausimą. Akivaizdu, kad esate labai gerai susipažinusi su šiuo pranešimu ir tikrai žinote, jog jame taip pat reikalaujama, kad valstybės narės mokėtų baudas, jeigu jo nesilaiko arba jeigu strategijose į jį neatsižvelgta. Kokia jūsų nuomonė apie tai, kad valstybės narės taip pat bus įpareigotos mokėti baudas, jeigu nebus įvykdytas privalomas reikalavimas lankyti pradinę mokyklą? Lankyti pradinę mokyklą privaloma visose šalyse. Taigi jeigu romų vaikai nelanko pradinės mokyklos, ar susijusi valstybė atsakinga už baudas? Ar nemanote, jog tėvai turi pareigą užtikrinti, kad jų vaikai eitų į mokyklą?

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Ponia pirmininke, šia tema norėčiau pasakyti vieną dalyką: aš neabejotinai pritariu nuomonei, kad reikia laikytis pareigų, kai tik bus nustatytos teisės. Taip pat, žinoma, tėvų vaidmuo yra užtikrinti, kad būtų paisoma visų vaiko teisių. Vis dėlto, mano nuomone, ES valstybės narės turi pakankamai priemonių tokiai erdvei sukurti ir jos nebus baudžiamos, jeigu tėvai nesilaikys pareigų.

  Stanimir Ilchev, ALDE frakcijos vardu. – (BG) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai L. Járókai, taip pat Komisijos, Tarybos ir Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos atstovams, kadangi jie mums davė daug rimtų pažadų ir prisiėmė labai svarbius įsipareigojimus.

Kalbant apie romų integraciją, neturėtume pamiršti, kad kalbame apie specifiškiausią ir tikriausiai sudėtingiausią Europos ir Europos Sąjungos problemą. Toks klausimas negali būti sprendžiamas vien lėšomis, vien teisės aktais dėl nediskriminavimo arba vien imantis švietimo programų. Šios problemos sprendimas gali būti tik visų šių požiūrių derinys ir, tiesą sakant, bendros politinės valios dalis.

Šiuo metu viena Europos Sąjunga labiau nei kada nors anksčiau sprendžia daugiau nei 12 mln. romų klausimą. Kai kas vis dar nesupranta, kad šie žmonės nėra paprasčiausiai tik Bulgarijos, Rumunijos ar Slovakijos romai, jie – Europos Sąjungos piliečiai, turintys vienodas teises ir pareigas, tačiau ribotas ateities galimybes.

Kaip galime matyti, padėtis gana sudėtinga. Kuo geresnė bus valstybių narių vykdomų veiksmų, iniciatyvų ir politikos integracija, tuo sėkmingesnė bus Europos Sąjungos romų integracijos strategija.

Improvizuoti ir vienašaliai veiksmai gali duoti daugiau žalos, nei naudos. Dabar turėčiau paminėti, kad kai kuriose valstybėse narėse žinios apie romus neadekvačios ir kai kuriais atvejais netgi klaidingos. Todėl romų klausimą Europoje reikia aktyviai nagrinėti ir profesionaliai stebėti pažangą. Priešingu atveju, kyla pavojus, kad, užuot nukenksminę tiksinčią bombą, ją tik perkelsime iš vienos Senojo žemyno žemėlapio vietos į kitą.

Didžiausias mūsų plataus masto strategijos tikslas turėtų būti švietimo teikimas romams. Tai reiškia visišką jų vaikų integraciją švietimo sistemoje ir jaunimo pagrindinių kvalifikacijų ir suaugusiųjų raštingumo teikimą.

Pagrindinis tikslas turi būti ateinančiais metais nuolat didinti darbo rinkai parengtų bei institucijų ir teisinės valstybės klausimu apsišvietusių romų santykį. Tai vienintelė garantija, kad ateityje romų gyvenimas nebesiklostys taip, kaip dabar, kaip apgailėtinas egzistavimas klampynėje, kuri be reikalo prarijo Europos mokesčių mokėtojų pinigus.

  Hélène Flautre, Verts/ALE Group frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, žinoma, gera naujiena, kad jau turime konkrečią Europos programą, pagal kurią visos valstybės narės bus įpareigotos pristatyti savo nacionalines romų integravimo strategijas. Nuo dabar iki metų pabaigos Komisiją vertins šias strategijas, o paskui maždaug po metų turėsime vėl diskutuoti šiuo klausimu. Taigi šiandien rengiame gaires, kurios leis Parlamento nariams, valstybinėms institucijoms ir pilietinei visuomenei išlikti ypač budriems jūsų paminėtose labai svarbiose srityse.

Atkreipiau dėmesį, kad Komisijos komunikate aptariami kai kurie Parlamento pranešime išdėstyti klausimai. Kalbu, pvz., apie Pagrindinių teisių agentūros vaidmenį vertinant strategijas. Manau, kad ši agentūra įrodė savo kompetenciją šioje srityje. Taip pat kalbu apie bendradarbiavimo su Europos Taryba stiprinimą rengiant tarpininkus iš romų bendruomenės. Tai svarbus strateginis visais lygmenimis vykdomų projektų sėkmės veiksnys, taip pat rūpinimasis romais, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, ir plėtros aspektas, į kurį šiame pranešime atsižvelgta. Galiausiai manau, kad bendrų priežiūros sistemos rodiklių nustatymas vertintinas labai palankiai.

Vis dėlto turiu pabrėžti kai kuriuos šio komunikato trūkumus. Manau, kad jame nepakankamai tvirtai ir reikliai kalbama apie būtiną romų dalyvavimą visais lygmenimis, t. y. projektų rengimo, projektų vykdymo ir jų vertinimo lygmenimis. Komunikate kalbama apie informavimą ir konsultavimą, tačiau pati romų bendruomenė privalo dalyvauti. Tam įrodyti turime sukaupę daug patirties, nes Europoje buvo ir tikrai geros patirties. Laikau tai komunikato trūkumu.

Antras komunikato trūkumas – tai, kad jame sprendžiamas nediskriminacijos klausimas yra įvairialypė tema visose keturiose srityse. Vis dėlto manau, kad labai svarbu arba būtų buvę labai svarbu įtraukti specialią dalį, skirtą kovai su diskriminacija ir smurtu bei romų teise kreiptis į teismą. Šis nediskriminacijos, pagrindinių teisių, teisės kreiptis į teismą komponentas nėra įtrauktas kaip aiškus atskiras jų teisių komponentas. Tai laikau dar vienu Komisijos dokumento trūkumu.

Prisimenu, kad taip pat kalbėjome apie tarpininkus, apie Europos Tarybos pradėtą programą. Gerai, kad šiame komunikate tai minima. Galėjome paminėti ir jūs galėjote paminėti gaires, kurias jau parengė Europos Taryba, kad kaip nors nesukurtume dviejų strategijų arba dviejų rūšių programų nacionalinėms strategijoms vertinti. Manau, kad tai būtų buvęs šio komunikato pranašumas.

Galiausiai manau, kad Komisijos darbas dar nebaigtas ir kad darbo grupė turėtų tęsti savo darbą, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės visuomet žinotų apie Komisijos, pilietinės visuomenės ir vietos institucijų spaudimą iš tiesų įgyvendinti šias gaires.

  Timothy Kirkhope, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, šis pasiūlymas – galimybė geriau integruoti romus valstybėse narėse ir rasti būdų teikti romams visas lygias galimybes ir teises, priklausančias visiems ES piliečiams. Pagrindinis programos tikslas turėtų būti suteikti pagrindines visuotines teises visiems tiems žmonėms.

Vis dėlto baiminuosi, kad ši apkrauta ir sudėtinga darbotvarkė, kaip ir kitų ankstesnių programų darbotvarkės, vėl turės būti sutrumpinta. Reikia paisyti valstybių narių kompetencijos švietimo, sveikatos priežiūros ir būsto teikimo srityse, o dėl to, ką iki šiol paskaičiau, baiminuosi, kad Komisija elgiasi ultra vires, pažeisdama valstybių narių teises nustatyti savo politiką šiose srityse. Vis dėlto tikiuosi, kad naujoji strategija bus naujos eros pradžia ES šį klausimą sprendžiant pirma išklausius romus.

Gerokai per ilgai vykdomos programos buvo pernelyg sudėtingos ir paprasčiausiai nepasiekdavo žmonių, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Beveik per dešimtmetį mažai kas reikšmingo pasiekta šioje srityje. Tikiuosi, kad dabar Komisija sutelks dėmesį į tai, kaip geriausiai supaprastinti galimybių gauti ES lėšų procedūras ir kaip geriau stebėti, vertinti ir įgyvendinti savo programas. Jeigu ES leidžia pinigus šioje srityje, ji turi tai daryti veiksmingiau.

  Cornelia Ernst, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, gerai, kad dabar turėsime bendrą strategiją romų klausimu, tačiau baiminuosi, kad ne viskas rožėmis klota. Taip yra dėl to, kad visi Komisijos pateikti pasiūlymai smarkiai atsilieka nuo daugelį metų vykusių diskusijų su romų atstovais, kai kurios jų vyko ir šiame Parlamente.

Daugelį metų romų bendruomenės atstovai ir kartu su programos strategija, ir be jos atkreipė dėmesį į tikslinių priemonių ir aiškių konkrečių reikalavimų poreikį. Mes netgi neturime aiškių ribojamųjų priemonių, jeigu šios strategijos nebus laikomasi. Nors buvo keletas pasiūlymų šiuo klausimu, jokių tikrų ribojamųjų priemonių nėra, taigi sistemoje skylių daugiau nei šveicariškame sūryje.

Strategija romų klausimų turėtų apimti visas svarbias sritis. Taip buvo sutarta. Tačiau ką dar Komisija gali pasiūlyti be keturių svarbiausių sričių? Nėra romų bendruomenės dalyvavimo ir įtraukties sistemos sprendžiant visus su jais susijusius klausimus. Nėra konkretaus tikslų įgyvendinimo sistemų. Nėra atsižvelgiama į lytį. Be to, mane ypač erzina ir laikau skandalingu dalyku tai, kad jūs nenorite imtis jokių aiškių kovos su romų bendruomenės diskriminacija veiksmų.

Skundžiatės, kad nepanaudoti romams skirti ES struktūriniai fondai. Norėčiau gana atvirai jūsų paklausti: ar romų diskriminacija taip pat nėra viena iš priežasčių, kodėl bendruomenė laiku nepanaudojo šių ES lėšų? Manau, kad yra.

Mes, kaip GUE/NGL frakcijos nariai, itin kritiškai vertiname šį komunikatą. Nemanome, kad jis pakankamas, ir tikiuosi, kad bus padaryti tinkami pakeitimai.

  Mario Borghezio, EFD frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nors esu euroskeptikas, atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“ galėčiau pritarti planui panaikinti diskriminaciją, sunkumus ir socialinę atskirtį, jeigu Europos Komisija iš tikrųjų siūlytų veiksmingesnes priemones valstybių narių elgesiui kontroliuoti.

Vis dėlto girdime šias Europos Komisijos narės kalbas apie puikią ateitį, apie puikią kontrolę, tačiau ji vis dar negali man paaiškinti, kodėl jos šalyje, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, šiems keliauninkams draudžiama kurti stovyklas, tačiau jie gali tai daryti arti mano namų Italijoje ir Prancūzijoje. Taigi kalbame apie namų teikimą atvykėliams, nors kai kuriose Europos šalyse, konkrečiai V. Reding šalyje, šie žmonės net negali įrengti stovyklų.

Šiandieniniame didžiausio mano šalies laikraščio, Il Corriere della Sera, numeryje yra straipsnis apie motiną, kuri neverta motinos vardo, keliauninkę, kuri Italijoje suimta už tai, kad pardavė savo mažą dukrelę prekiautojams žmonėmis, kurie norėjo parduoti ją prostitucijai. Ji pardavė savo mažą dukrelę. Kiti siunčia jas daryti kitų dalykų. Dažnai būtent jie nenori leisti jų į mokyklą, nepaisant institucijų, tarpininkų ir labdaros organizacijų spaudimo ir dėmesio.

Ar norime kalbėti ir apie šias problemas? Ar norime nebeduoti šių kvailų gėrio trupinių? ir suprasti, kad daugelis romų problemų kyla išimtinai ir daugiausia dėl jų pačių kaltės?

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Naujoje Europos romų įtraukties strategijoje tik pakartoti seni tikslai, kurių, kaip per keletą metų paaiškėjo, neįmanoma pasiekti. Jie buvo tikėtini 2005 m. pradėjus Romų įtraukties dešimtmečio programą. Vis dėlto šiuo metu, kai ekstremistinis elgesys ir smurtas prieš romus ES stiprėja, mums būtų reikėję strategijos, kuria siūlomos daug konkretesnės priemonės. Vengrijoje kyla įtampa, o policijos veiksmai tampa vis griežtesni. Jei nebus tvirtos pozicijos, padėtis blogės. Taigi stebina tai, kodėl Komisija nesistengė kurti tinkamų sprendimų, kuriais būtų sprendžiamos konkrečios problemos, ypač dėl to, kad ji turėjo Europos Parlamento priimtą rezoliuciją.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Šiandien Komisijos pristatyta naujoji nacionalinių romų strategijų koordinavimo programa reiškia svarbų ES žingsnį. Nacionalinių informacinių romų integracijos punktų kūrimas, finansavimo procedūrų paprastinimas, nacionalinių planų vertinimas, kurį vykdo ES institucijos, ir romų integracijos pažangos tikrinimas valstybėse narėse yra priemonės, kurios padės gerinti ekonominę ir socialinę romų padėtį Europoje. Valstybės narės turi atidžiai išnagrinėti šią strategiją ir kuo greičiau įsteigti strategijos vykdymo ir koordinavimo su kitomis valstybėmis narėmis administracines institucijas. Tikiuosi, kad nuo šios vasaros Komisija imsis pagrindinio vaidmens koordinuojant strategiją, susijusią su svarbiausių sričių plėtojimu, pvz., pilietinio ugdymo skatinimu, profesiniu orientavimu ir užimtumu. Gaila, kad naujoje strategijoje nėra aiškių rekomendacijų, kokių rūšių romams skirtos programos bus panašiai kuriamos ir vykdomos visose valstybėse narėse, bet su tam tikrais pakeitimais. Raginu Tarybą ir valstybes nares sukurti tokias rekomendacijas dėl tokių rūšių programų, kurias centralizuotai valdys Komisija. Be tokių rūšių programų, pritaikytų klajokliškam romų gyvenimo būdui, Europos Sąjunga niekada negalės deramai prisidėti prie prie pridėtinės vertės ES lygmeniu didinimo.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – ES nacionalinių romų integravimo strategijų koordinavimo programa teikia galimybę sutelkti pastangas visais lygmenimis su visais suinteresuotaisiais subjektais, kad nebeliktų romų atskirties. ES lygmeniu nustatyti tikslai, apimantys keturias svarbias romų integracijos sritis, – galimybę mokytis, galimybę naudotis užimtumo paslaugomis, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir galimybę gauti būstą, – bus pasiekti tik jeigu valstybės narės prisiims aiškius įsipareigojimus. Dabar būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir užtikrinti, kad nacionalinėje, regioninėje ir vietos integracijos politikoje aiškiai ir konkrečiai būtų kreipiamas dėmesys į romus ir kad aiškiomis priemonėmis būtų tenkinami romų poreikiai, kad jie nebepatirtų nepatogumų ir kad už šiuos nepatogumus jiems būtų atlyginta. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi romų vaikai turėtų galimybę naudotis kokybiškomis švietimo paslaugomis, ir nustatyti konkretų tikslą didinti romų užimtumo procentą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, didinti romų namų ūkių, galinčių naudotis vandeniu, sanitarinėmis paslaugomis ir elektra, skaičių ir suteikti nediskriminacinę galimybę gauti būstus, įskaitant socialinius būstus. Valstybės narės turėtų nustatyti konkrečius tikslus su konkrečiais terminais ilginti romų gyvenimo trukmę, didinti vaikų skiepijimo skaičių iki ne romų lygio bei mažinti kūdikių ir motinų mirtingumą iki ne romų mirtingumo lygio.

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. – (FR) Pagaliau Komisija pateikė mums plataus užmojo tikslų, susijusių su romų integracija Europoje: užtikrinti bent pradinį visų romų vaikų išsilavinimą, mažinti vaikų mirtingumą ir mažinti gyvenimo trukmės atotrūkį. Vis dėlto šiuos siekius dar reikia įgyvendinti. Praėjus metams nuo tos dienos, kai Europos Parlamentas patvirtino ERDF reglamento dėl investavimo į atskirtį patiriančių bendruomenių būstus pakeitimą, sunkiai sekasi pradėti vykdyti projektą. Svarbu, kad valstybės narės investuotų ir praneštų apie savo veiksmus romų užimtumo, švietimo, sveikatos priežiūros ir būsto teikimo srityse, taip pat kad Komisija užtikrintų griežtą esamų Europos programų priežiūrą. Galiausiai romai turi pasinaudoti šia galimybe patys valdyti savo likimą, žinodami, kad gali tikėtis Europos pagalbos. Nuostata „pagyvensim – pamatysim“ ir tušti žodžiai tik kurstys dešiniuosius radikalus ir nepasitikėjimą bendruomenėse. Kitą penktadienį, balandžio 8 d., Tarptautinė romų diena. Tikiuosi, kad 2012 m. balandžio 8 d. galėsime džiaugtis padaryta pažanga.