Posėdžio stenograma

Antradienis, 2011 m. balandžio 5 d. - Strasbūras

13. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas: klausimų valanda (B7-0210/2011).

Šie klausimai skirti Komisijai.

Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-000152/11)

Tema: Humanitarinė pagalba Šiaurės Afrikos šalims

Pastarojo meto įvykiai Šiaurės Afrikos valstybėse (Egipte, Tunise, Libijoje) nuo dabar tik pablogino ir taip labai sunkias gyvenimo sąlygas, su kuriomis susiduria gausios gyventojų grupės.

Dėl ekonomikos skurdumo konstatuojami gausūs migracijos srautai į ES Viduržemio jūros baseino valstybes nares. Ar po krizės, sukrėtusios Šiaurės Afriką, Komisija ėmėsi ekonominių, medicininių, farmacinių ir humanitarinių pagalbos priemonių? Jei taip, tai kokių priemonių?

Kokių priemonių Komisija ketina imtis dėl ES Viduržemio jūros baseino valstybių narių, priimančių pabėgėlius iš Šiaurės Afrikos?

Kokias problemas teikiamai humanitarinei pagalbai kelia vykstančios karinės operacijos?

  Kristalina Georgieva, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, 2011 m. vasario 25 d. Komisija priėmė skubų sprendimą skirti 3 mln. EUR humanitarinės pagalbos operacijoms Libijoje krizės metu vykdyti. Šios lėšos buvo skubiai sutelktos ir iš tiesų tai pirmas didesnis įnašas šiai problemai spręsti. Atsižvelgiant į sparčiai augantį humanitarinės pagalbos poreikį ši pradinė suma kovo 3 d. padidinta iki 30 mln. Papildoma 6 mln. EUR suma pagal civilinės saugos biudžeto eilutę sutelkta bendrai valstybių narių finansuojamai pagalbai natūra teikti.

ES humanitarinė pagalba teikiama kartu su partneriais, ją finansuoja ECHO arba valstybės narės teikdamos pagalbą natūra, pagalba telkiama ir koordinuojama per ES civilinės saugos mechanizmą. Numatoma teikti pagalbą iš Libijos per Tuniso, Egipto ir Alžyro sienas bėgantiems žmonėms, remti trečiųjų šalių piliečių grįžimą į jų kilmės šalis, teikti pagalbą ir humanitarinę apsaugą pabėgėlio statusą turintiems žmonėms, kurie negali grįžti į tėvynę (jie neturi kur grįžti), ir iš Libijos bėgantiems libiams, finansuoti ir iš anksto parengti atsargas neatidėliotinai pagalbai Libijoje teikti, medicininėms atsargoms ir neatidėliotinai chirurginei pagalbai bei pagalbai maistu pačioje Libijoje finansuoti, kai bus galima patekti į tam tikras teritorijas. Šiuo metu galima patekti ne į visą teritoriją. Dabar galime veikti tik rytuose, vakarų regionus kontroliuoja Muammar Gaddafi.

Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai 2011 m. kovo 8 d. priėmė bendrą komunikatą dėl ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės. Jame numatyta Europos paramos labai svarbiems pokyčiams pietinėse kaimyninėse šalyse strategija. Komisija sutelkė turimas priemones Italijai ir kitoms valstybėms narėms paremti, jei iš Šiaurės Afrikos užplūstų didžiulis migrantų srautas. Šią paramą sudarytų operatyvinės priemonės ir finansinė pagalba. Vasario 20 d. pradėta jungtinė FRONTEX operacija HERMES 2011, kuriai skirta daugelio valstybių narių išteklių ir ekspertų. Atidžiai stebime pažangą ir ruošiamės įvairiems scenarijams. Jei reikės, FRONTEX operacijos bus sustiprintos, kad būtų galima išspręsti galimų naujų migrantų antplūdžių problemą. Komisija pasirengusi surinkti finansinę paramą, pvz., iš Išorės sienų fondo ir Europos pabėgėlių fondo, kuri bendrai sudarytų 25 mln. EUR. Daug valstybių narių pasirengusios suteikti labai laukiamą specialistų pagalbą ir techninių priemonių.

Palyginti su status quo, dabar vykstančios karinės operacijos nepaveikė galimybės pasinaudoti humanitarine pagalba, nes galimybę gauti humanitarinę pagalbą nuo pat krizės pradžios apribojo M. Gaddafi ištikimos pajėgos. Vykstančiose Tripolio valdžios ir Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo tarnybos derybose kol kas nepasiektas susitarimas dėl galimybės pasinaudoti humanitarine pagalba Vakarų Libijoje.

  Georgios Papastamkos (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, dėkoju Komisijos narei už išsamų atsakymą. Manau, nepaprastai svarbu, kad Europos Sąjunga pirmauja pasaulyje teikdama humanitarinę pagalbą ir kad ji parodo esanti ir humanitarinio pobūdžio organizacija.

Žinoma, išlieka vienintelis klausimas – įsisenėjęs klausimas – ar humanitarinė pagalba pasiekia tuos, kuriems jos reikia, tad šioje srityje labai svarbu užtikrinti skaidrumą. Komisijos nare, pastebiu Šiaurės Europos šalių nenorą peržengti sutartinį pagrindą ir atverti Europos rinką bei sienas žemės ūkio produkcijai iš šių Šiaurės Afrikos šalių į Europos Sąjungą. Vis dėlto tai negali būti Pietų Europa, nes ten, kur susidarytų konkurencija, tektų mokėti dar kartą. Pietų Europai kyla imigracijos grėsmė, negalime leisti, kad čia kiltų dar ir žemės ūkio problemų.

  Kristalina Georgieva, Komisijos narė. − Visų pirma, dėl humanitarinės pagalbos veiksmingumo nuo pat pradžių, nuo krizės pradžios: šiuo momentu galima nurodyti trejopą didžiausią humanitarinį poveikį. Pirma, dėl iš Tuniso, Egipto, Alžyro ir Nigerio imigruojančių darbuotojų srauto: Komisija ir valstybės narės veikė labai veiksmingai. Sutelkėme ir oro, ir jūrų pajėgas, kad galėtume pargabenti žmones namo, padarėme humanitarinę injekciją Tarptautinei migracijos organizacijai ir JT organizacijai, kad šios padėtų išspręsti iš Libijos plūstančių 420 000 žmonių problemą.

Antra, rytinėje Libijos dalyje, kurioje galime veikti, suteikėme medicininę pagalbą, iš anksto parūpinome maisto atsargų. Nors maisto krizės šalyje nėra, ji importuoja 90 proc. maisto, taigi turime būti pasiruošę. Mes taip pat padedame Užsachario Afrikos, ypač Čado, gyventojams, kurie dėl grėsmės jų saugumui atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje: jie laikomi samdiniais, kovotojais, nors aišku, kad dauguma jų tokie nėra. Laikėme prioritetu padėti šiems žmonėms patekti į saugią aplinką, daugiausia į Egiptą.

Trečia, žinome, kad M. Gaddafi kontroliuojamose teritorijose reikia humanitarinės pagalbos, tačiau mums neleidžiama ten patekti. Atidėjome dar 9 mln. EUR, kol bus sudarytos sąlygos ten sutelkti savo pajėgas. Iš tiesų davėme nurodymus Pasaulio maisto programai ir kitoms humanitarinėms organizacijoms, kad šios būtų pasiruošusios padėti.

Atsakysiu į antrąją jūsų klausimo dalį dėl patekimo į rinkas. Tai pietinių Viduržemio jūros regiono šalių iniciatyvos, kurią jau apibūdinau, esmė. Siekiama patikinti, jog galime pasiūlyti geresnės ateities perspektyvą šiose šalyse užtikrinant darbo vietas ir klestėjimą. Čia labai pabrėžiame, kokia svarbi prekyba, prekyba su Europa ir prekyba su Viduržemio jūros regiono šalimis.

  Zigmantas Balčytis (S&D). - (LT) Gerbiamasis Komijos nary, iš tikrųjų susiklosčiusi situacija Šiaurės Afrikoje privertė Europos Sąjungą susidurti su dideliais iššūkiais. „Financial Times“ buvo pacituoti Komisijos narės žodžiai, kad Europos Sąjunga sėkmingai evakavo savo piliečius iš Libijos. Tačiau tuo pat metu šalis liko be medicinos priežiūros specialistų, kurių dauguma buvo bulgarai. Kaip jūs paminėjote, Europos Sąjunga teikia įvairią humanitarinę pagalbą, bet tuo pačiu susiduriame su kitu nenumatytu atveju, nes iš tikrųjų palikome šitą valstybę be reikiamos medicininės pagalbos. Kaip jūs planuojate spręsti šitą klausimą?

  Kristalina Georgieva, Komisijos narė. − Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Europos piliečių evakuacija buvo labai sėkminga. Mums pavyko užtikrinti valstybių narių veiksmų koordinavimą ir įsteigti stebėsenos ir informavimo centrą taip sudarant platformą šiam koordinavimui vykdyti. Tai leido pačiu greičiausiu ir saugiausiu būdu iš Libijos išgabenti didžiąją dalį mūsų piliečių. Iki to laiko, kol buvo pradėta ši masinė evakuacija, šalį paliko tik apie 200 evakuotis norėjusių žmonių. Šiuo metu, kai mes kalbame, dalį jų saugiai evakavo Rusijos lėktuvas.

Atsakysiu į klausimą apie medicinos paslaugas: kai evakavome Europos piliečius, neišvengėme nenumatytų padarinių, kadangi dalis šių Europos piliečių iki tol teikė medicinos paslaugas Libijos sveikatos apsaugos sistemoje. Buvo evakuota daug slaugytojų ir ne tiek daug gydytojų. Šiuo metu darome viską, ką galime, kad humanitarinės organizacijos, kurios veikia medicininės priežiūros srityje, užtikrintų galimybę šią pagalbą gauti libiams ir trečiųjų valstybių piliečiams.

Vėlgi nereikia pervertinti galimybės gauti M. Gaddafi leidimą humanitarinėms organizacijoms veikti vakarinėje Libijos dalyje. Tokio leidimo, deja, dar negauta. Turime savo ekspertų komandą rytinėje šalies dalyje. Jie sugrįžo iš įvertinimo misijos ir pranešė, kad nors daugėja sužeistų žmonių, kuriems reikia medicininės priežiūros, medicininių atsargų ir pagalbos, kurią teikia tarptautinė bendruomenė, iš esmės pakanka rytinėje Libijos dalyje. Tačiau tokiuose miestuose, kaip Misrata, ir kitose M. Gaddafi kontroliuojamose vietovėse taip nėra. Tikriausiai žinote, kad siekiama jūra išsiųsti laivus, kuriuose būtų teikiama medicinos pagalba, taip sudarant galimybes gauti medicininį gydymą.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 12, kurį pateikė Zigmantas Balčytis (H-000136/11)

Tema: Sveikatos priežiūros skirtumai valstybėse narėse

ES valstybėse narėse ir regionuose iki šiol egzistuoja dideli sveikatos priežiūros paslaugų skirtumai bei pacientų nelygybė, kalbant apie aukštos kokybės paslaugas ir kompensuojamus vaistus sudėtingoms ligoms, pavyzdžiui, Alzhaimerio ligai, gydyti.

Ar Komisija ketina imtis priemonių ir jei taip, kokių, kad būtų skatinamas integruotų nacionalinių ar regioninių strategijų rengimas, siekiant sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus ir užtikrinti ES pacientams prieigą prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų?

  Maria Damanaki, Komisijos narė. − Ponai Parlamento nariai, pagal Sutartį spręsti šiuos klausimus priklauso valstybių narių kompetencijai. Europos Sąjunga veikia, siekdama paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus, apsaugoti ir pagerinti žmonių sveikatą. Be to, Komisija mano, kad visoje Europos Sąjungoje jos piliečiai turėtų vienodai gauti aukščiausios kokybės priežiūrą.

Todėl Komisija šiuo klausimu pradėjo keletą iniciatyvų ir man džiugu atsakyti į Parlamento nario klausimą. 2009 m. Komisija priėmė komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“, kuriame pabrėžiamas poreikis panaikinti nelygybę sveikatos priežiūros srityje.

Praeitų metų gruodžio mėn. Komisijos tarnybos taip pat pradėjo bendrus veiksmus su 14 valstybių narių dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo pagal sveikatos programą. Atvirasis sveikatos ir ilgalaikės priežiūros koordinavimo metodas taip pat pasitelkiamas siekiant visuotinai sudaryti galimybę gauti aukščiausio lygio priežiūrą. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės susitarė dėl konkrečių tikslų, susijusių su sveikatos priežiūros sistema, galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos kokybės ir tvarios sveikatos priežiūros politikos sritimis. Be to, pagal naująją pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas direktyvą ES pacientai turės galimybę gauti informaciją dėl gydymo užsienyje ir galės prašyti apmokėti patirtas išlaidas.

Galiausiai sveikatos priežiūros sektorius patenka į dabartinės sanglaudos politikos finansavimo sritį. Šiomis aplinkybėmis finansuojamos priemonės, pvz., ligoninių infrastruktūros modernizavimas, medicinos įrangos įsigijimas ir medicinos personalo mokymas, gali padėti pagerinti sveikatos priežiūros prieinamumą gyventojams, ypač skurdžiausiuose regionuose.

  Zigmantas Balčytis (S&D). - (LT) Gerbiama Komisijos nare, tikrai labai dėkoju už labai išsamų atsakymą, tačiau mano rinkėjai, kai kalbama apie sudėtingomis ligomis sergančius žmones, dažnai kelia vieną klausimą. Iš tikrųjų pats pagrindinis klausimas yra slauga, tačiau dažniausiai tą slaugą atlieka jų artimieji. Slaugantys asmenys nebegali būti pilnaverčiai darbo rinkos dalyviai, o jų situacija labai neapibrėžta. Ar nemanote, kad greta sveikatos priežiūros paslaugų suvienodinimo būtina reglamentuoti ir šį klausimą, siekiant socialiai apsaugoti ir slaugą atliekančius žmones?

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Ponia pirmininke, Komisijos nare, atsižvelgiant į tai, kad jūsų minėta direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą dar neįsigaliojo, norėčiau jūsų paklausti, ar pacientai, kurie nori gauti medicinos paslaugas kitoje valstybėje narėje, turi teisę gauti kompensaciją iš draudimo fondo? Norėčiau tiesiog priminti Parlamento nariams, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šiuo klausimu jau priėmė palankų sprendimą.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Kalbant apie nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir apie tai, kad, deja, valstybės narės sumažino savo sveikatos priežiūros biudžetus dėl ekonomikos ir finansų krizės, norėčiau paklausti, kokių priemonių Komisija ketina imtis, kad valstybės narės savo sveikatos priežiūros biudžetų nemažintų. Dėl kiekvieno laiku negydomo paciento sveikatos priežiūros sistema patiria papildomų išlaidų.

  Maria Damanaki, Komisijos narė. − Apskritai galėčiau pasakyti, kad svarstydami šias problemas turime nepamiršti, jog šie klausimai patenka į valstybių narių kompetenciją ir mes privalome į tai atsižvelgti.

Suprantu tai, jog skirtumai tebeegzistuoja, tačiau Komisija darys viską, ką gali, kad padėtų valstybėms narėms pašalinti šiuos skirtumus. Pirmiausia siekiame palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą šiems skirtumams sumažinti. Dar galime siekti, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Komisijos pradėtą procesą dėl įmonių socialinės atsakomybės farmacijos srityje.

Atsakydama į N. Chounčio klausimą galiu tik pasakyti, kad kai įsigalios direktyva, nustatysime aiškias teisines sąlygas dėl teisės gauti kompensaciją už tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl siūlome sumažinti skirtumus, kurie gali atsirasti skirtingai taikant šį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą. Tuomet gyventojai bus užtikrinti, žinodami, kokiu pagrindu remiantis jie gaus kompensaciją už užsienyje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ar jos negaus. Bijau, kad to dar turėsime palaukti.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 13, kurį pateikė Marian Harkin (H-000110/11)

Tema: Pažangą užtikrinančios technologijos

Kadangi Europa vis dar nėra labai pajėgi mokslinių tyrimų ir technologijų sprendimus perkelti į komercinius produktus, ar Komisija galėtų padaryti bendrą apžvalgą ir įvertinti, kaip stiprinami Europos pajėgumai taikyti pažangą užtikrinančias technologijas?

  Antonio Tajani , Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Ponia pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, jei kalbėsime apie pažangą užtikrinančias technologijas, tai 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame išdėstyta bendra šios srities strategija. Šiame komunikate mes pabrėžėme, kad nors ir esama puikių konkrečių pažangą užtikrinančių technologijų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų, mums nepavyksta pasiekti atitinkamos sėkmės perkeliant šiuos rezultatus į gaminamus produktus ir paslaugas.

Todėl manau, kad svarbu nustatyti strategiją, kuria būtų siekiama Europos pramonėje įdiegti daugiau pažangą užtikrinančių technologijų. Pagrindiniai šio požiūrio elementai išdėstyti Komisijos iniciatyvose, ypač pramonės politikos, Inovacijų sąjungos ir Europos skaitmeninės strategijos iniciatyvose.

Priėmus komunikatą, praeitų metų liepos mėn., Komisija įsteigė aukšto lygio ekspertų darbo grupę pažangą užtikrinančių technologijų klausimais. Grupės darbą pradėjo trys Komisijos nariai: už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos Pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes, už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn ir atsakymo į šį klausimą pateikėjas, atsakingas už pramonę ir verslumą. Grupei suteikti įgaliojimai per vienerius metus suformuluoti rekomendacijas dėl būtinų politikos priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti pažangą užtikrinančių technologijų diegimą Europos pramonėje.

Grupę sudaro 27 atstovai iš valstybių narių vyriausybių, mokslinių tyrimų bendruomenės, iš Europos pažangą užtikrinančių technologijų sektoriaus, iš Europos investicijų banko ir iš mažųjų ir vidutinių įmonių asociacijų.

Šių metų vasario mėn. ši grupė Europos Komisijai pateikė laikotarpio vidurio darbinį dokumentą, kuriame nurodyti pagrindiniai su pažangą užtikrinančių technologijų perkėlimu į komercinius produktus Europoje susiję uždaviniai. Su pirmuoju darbiniu vidaus dokumentu galima susipažinti Generalinio direktorato svetainėje „Enterprise“. Galutinė ekspertų grupės ataskaita Komisijai bus pateikta kažkurią šių metų liepos dieną. Ataskaita reikšmingai prisidės prie Komisijos svarstymų, kuriais siekiama sukurti bendrą strateginę programą, apimsiančią iniciatyvas, kuriomis būtų remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos.

Didelio poveikio technologijos (DPT) labai svarbios mūsų ekonomikai, nes tai realios priemonės, kurios ateityje palengvintų gaminių ir paslaugų atsiradimą, todėl būtų mūsų pramonės pagrindas, už ką galėtų būti pavadintos trečiąja pramonės revoliucija.

Tie, kurie žino, kaip pasinaudoti šiomis technologijomis Europoje, galės padidinti ir mūsų pramonės šakų konkurencingumą, jie bus pirmosiose perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išmetančios ekonomikos, kurioje veiksmingai naudojami ištekliai ir remiamasi žiniomis, gretose. Nepasinaudoti DPT reikštų prarasti Europos lyderio pozicijas sektoriuose, kuriuose esame stiprūs, ir prarasti inovacinį pajėgumą strategiškai svarbiose Europos Sąjungai taikomosiose srityse.

Drauge šios technologijos reiškia ir didžiulį rinkos augimo potencialą. Norėčiau pateikti tam tikrus simbolinius skaičius. Mūsų vertinimais, jų apimtis pasaulio rinkoje yra nuo 950 mlrd. EUR iki 1 100 mlrd. EUR per metus, o tikėtinas metinis augimas yra nuo 5 iki 46 proc. Taigi kuriamos technologijos yra neeilinė galimybė, kuria grindžiamas visų pramoninių šalių konkurencingumas, nepakeičiama ateities ekonominio augimo priemonė.

Praleisti šią progą būtų klaida, ir Komisija ketina atlikti savo vaidmenį. Mums reikia Europos Parlamento paramos, ypač dabar, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis ir Europos Parlamentui buvo suteikta daugiau kompetencijų. Aš manau (ir sakau tai kaip buvęs Europos Parlamento narys), kad šis Europos Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimas padės mums pasiekti gerų rezultatų ir šiame tokiame svarbiame Europos ekonomikos augimui ir konkurencingumui sektoriuje.

  Marian Harkin (ALDE). - Komisijos nary, dėkoju už atsakymą ir iš tiesų sveikinu Komisiją dėl jos darbo siekiant užtikrinti, kad Europa liktų pirmosiose to, ką jūs pavadinote „trečiąja pramonės revoliucija“, gretose.

Aukšto lygio grupė sprendė įvairius klausimus, tačiau vienas jų buvo šis „mirties slėnis“, kitaip tariant – ši, kūrybinę mintį nuo rinkos skirianti bedugnė, darbo grupė nurodė, kad Europa dažnai praranda savo pirmosios pozicijos pranašumą.

Grupėje taip pat buvo kalbama apie įvairias kliūtis, pavyzdžiui, kad nėra Europos intelektinės nuosavybės patento ir kad reikia mažinti jau esamos kontrolės sistemos susiskaidymą. Todėl mano klausimas toks – ar Komisija ėmėsi kokių veiksmų kurioms nors iš šių problemų spręsti ir, jei taip, tai kokių?

  Antonio Tajani , Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (IT) Dėkoju M. Harkin, kad pabrėžė Komisijos atliekamą darbą ir už raginimą labiau įsipareigoti imantis veiksmų. Šiuo metu laukiame ekspertų grupės rekomendacijų dėl politikos, o po to galėsime nustatyti galutinę Komisijos strategiją.

Laikotarpio vidurio darbiniame dokumente ekspertų grupė pasiūlė trijų ramsčių jungiamąją grandį šiai inovacijų srities spragai užpildyti. Kiekvienas iš trijų ramsčių – tai būtina įvykdyti sąlyga, kad Europos Sąjungoje būtų galima diegti didelio poveikio technologijas (DPT).

Pirmasis ramstis susijęs su technologiniais tyrimais. Europa turi plėtoti konkurencingesnes technologijas iki patentuoto prototipo etapo. Kad būtų pasiektas šis tikslas, reikia, jog Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programose daugiau dėmesio būtų skiriama technologiniams tyrimams.

Antrasis ramstis susijęs su gaminio demonstravimu. Turime sėkmingai perkelti technologinę sėkmę į konkurencingus gaminius, o, norint pasiekti šio tikslo, reikia iš naujo subalansuoti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programas, kad būtų palengvinti parodomieji projektai.

Trečiasis ramstis yra pasaulinio lygmens pramonės konkurencingumas. Europa turi išlaikyti dabartinį gamybos pajėgumą arba sukurti naują, kad mūsų inovaciniai produktai pagal kainą ir svarbą galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Todėl turime pagerinti pagrindines sąlygas investuotojams ir paskatinti juos investuoti Europos Sąjungoje. Turime pritraukti investicijų, bet drauge pagerinti visas ES programas, kurios galėtų remti šį labai svarbų sektorių, ir stengtis užpildyti daugelyje Europos Sąjungos gamybos sektorių tarp mokslinių tyrimų ir jų taikymo esančią spragą .

Mokslinių tyrimų perkėlimas į praktinį pritaikymą yra problema, su kuria susiduria visas pramonės sektorius. Todėl aš palankiai vertinu ir mes remiame inovacijų grupių politiką (jų yra apie 2 000): dėl jos galimas ryšys tarp mokslinių tyrimų ir pramonės, universitetų, mokslinių tyrimų ir pramonės bei naujovių, taip siekiant, kad mūsų pramonės sistema taptų konkurencingesnė.

Štai tokia padėtis, p. M. Harkin. Mes tęsime savo darbą ir aš kruopščiai išnagrinėsiu visus Europos Parlamento pateiktus pasiūlymus ir rimtai įvertinsiu visus Parlamento man atsiųstus nurodymus.

Klausimas Nr. 14, kurį pateikė Chris Davies (H-000112/11)

Tema: ES žuvininkystės sektoriaus ateitis

Komisija nurodė, kad didžioji dalis ES žūklaviečių eksploatuojama netausiai. Ar Komisija galėtų nurodyti, kokia, jos nuomone, bus žuvininkystės pramonės ir užimtumo šiame sektoriuje ateitis, jei ir toliau bus vykdoma dabartinė politika bei tęsiama esama praktika, jei nebus įgyvendintos reformos siekiant sumažinti pernelyg didelius žvejybos pajėgumus, jei nebus apribotas žuvų išmetimas ir įgyvendintos tvarios praktikos skatinimo priemonės?

  Maria Damanaki, Komisijos narė. − Kai mano tarnybos pradėjo rengti reformų paketą dėl bendros žuvininkystės politikos, jos atliko kruopštų įvairių galimų reformų variantų poveikio vertinimą. Vienas iš šių variantų buvo tęsti dabartinę politiką po 2013 m. Šiuo status quo pasinaudota kaip etalonu kitų galimų variantų poveikiui vertinti. Šiame status quo scenarijuje atsižvelgiama į naujus ilgalaikius valdymo planus, Kontrolės reglamentą ir Reglamentą dėl neteisėtų, neregistruotų žūklaviečių.

Status quo scenarijaus varianto rezultatai aiškūs – jei savo politikos nekeisime, tai iki 2020 m. dėl išteklių tausumo išvis nebekils jokių klausimų.

Kalbant apie aplinkos tvarumą, tik 6 proc. analizuotų išteklių iki 2020 m. pasiektų didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį. Šį rezultatą reikėtų palyginti su mūsų įsipareigojimu pasiekti didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį iki 2015 m. Taigi, jei toliau veiksime pagal status quo padėtį, savo įsipareigojimo iki 2015 m. pasiekti didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį niekaip neįvykdysime.

Remiantis mūsų žvejybos laivų ekonominės veiklos rezultatais, pagal status quo scenarijų tik kai kurie laivynai būtų ekonomiškai perspektyvūs. Viso žvejybos sektoriaus pelnas būtų artimas nuliui ar net prastesnis.

Pagaliau ir socialinio tvarumo prognozės tokios pačios. Užimtumas žvejybos sektoriuje ir toliau mažėtų tokiu pačiu tempu kaip ir dabar; atlyginimai išliktų maži, todėl žvejo profesija jaunajai kartai darytųsi vis nepatrauklesnė.

Tad status quo Komisijai iš tiesų nėra tinkamas variantas. Mums reikia reformos ir mes dirbame ta linkme.

  Chris Davies (ALDE). - Komisijos narė išdėstė labai slegiantį vaizdą, sakydama, kad jei toliau veiksime taip, kaip dabar, perspektyvos bus niūrios, žvejybos laivai dauguma atvejų bus ekonomiškai neperspektyvūs, o žvejų galimybės susirasti darbą menkės.

Tačiau ar tai nėra tas atvejis, kai mažėjimas gali būti geriau nei kiti variantai? Esmė ta, kad mes nežinome. Neturime mokslinių žinių apie 50 proc. mūsų žūklaviečių. Žinome tik kad žuvų ištekliai daugelyje vietovių yra menki, nes dešimtmečius jose buvo išgaudoma per daug žuvų. Tikrovė tokia, kad padėtis labai subtili. Mes labai pažeidžiami. Komisijos nare, jūs neturėtumėte atmesti galimybės, kad jei veiksime taip kaip dabar, daugelis šių žūklaviečių visiškai sužlugs.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Pritariu savo kolegų Parlamento narių susirūpinimui dėl Viduržemio jūros žvejybos sektoriaus, taip pat pritariu susirūpinimui dėl jūrų ekosistemų apsaugos. Vis dėlto, atsižvelgdama į jūrų pramonę veikiančius socialinius ir ekonominius sunkumus, ypač tose laivybos bendruomenėse, kurios pateko į Europos reglamentų nelankstumo spąstus, klausiu, ar Komisija ketina rasti subalansuotus ir skubius sprendimus, kuriais vienu metu būtų apsaugotos ir ekosistemos, ir daug šiame sektoriuje dirbančių Europos piliečių.

  Seán Kelly (PPE). - Komisijos narė piešia gana slegiantį vaizdą. Viena iš problemų, kurią pabrėžė Ch. Davies savo klausime, yra žuvų išmetimo klausimas. Neseniai buvau susitikęs su vienu žveju, šis sakė, kad atrado ar išrado tinklą, kurį naudojant per tunų žvejybą nebereikėtų išmesti žuvų. Ar Komisijos narė mano, kad reikėtų apsvarstyti tokį variantą? Ar ji mano, kad galima įdiegti technologiją, dėl kurios nebebūtų išmetimo ar bent jau jo būtų mažiau?

  Maria Damanaki, Komisijos narė. − Jei toliau veiksime išlaikydami status quo, tada taip, turime pripažinti, kad esama daugelio išteklių išnykimo tikimybės, todėl tai nesvarstytina.

Galiu tik sutikti, kad mūsų padėtis labai subtili. Jei turėsime susidurti su kraštutine padėtimi, pasekmės bus labai blogos. Todėl mums reikia reformos ir mes planuojame tirti, kaip geriausia elgtis toliau, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp išteklių tausumo bei socialinio ir ekonominio reformos poveikio.

Antra vertus, leiskite aiškiai pasakyti – mes neketiname teikti pirmenybės aplinkos apsaugai paminant mūsų žvejų apsaugą. Mums rūpi žvejai, ypač būsimosios kartos. Mums būtina reforma, nes, tiesą sakant, jei nebebus žuvų išteklių, tai Viduržemio jūros ir visų kitų Europos vandenų žvejai neturės ateities. Siekiant užtikrinti mūsų žuvininkystės pramonės ateitį, reikia reformos. Ketiname pateikti keletą pagrįstų pasiūlymų, taip pat ketiname apsaugoti mūsų žvejų gyvenimo šaltinį. Būtent tai norime padaryti.

Kitas Parlamento narys minėjo žvejybos įrankių selektyvumą. Mūsų tarnybos tikrai kruopščiai išnagrinės bet kokią naują įrangą ir visas su selektyvumu susijusias naujoves. Taip pat norėčiau pasakyti, kad pagal naująją mūsų finansavimo sistemą ketiname, nepaisydami krizės, dosniai skirti pinigų, kad su selektyvumu susiję patobulinimai tikrai būtų įgyvendinti. Labai palankiai vertinu visas pramonės (mūsų žvejų) iniciatyvas, kuriomis siekiama patobulinti žvejybos įrankių selektyvumą.

Apskritai noriu pakartoti, kad status quo nesvarstytinas variantas. Tai nėra variantas, kuriam esant galimas išteklių tausumas, užtikrinamas mūsų žvejų pragyvenimas ar mūsų pakrančių bendruomenių ateitis. Todėl mums reikia šios reformos.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 15, kurį pateikė Jim Higgins (H-000127/11)

Tema: Pasiūlymas uždrausti šalinti pelekus rykliams

Neseniai Europos Parlamento nariai pritarė draudimui šalinti pelekus rykliams. Be to, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas priėmė teisės aktus, pagal kuriuos ši veikla draudžiama, o vadovaujantis kitomis jurisdikcijomis taip pat labai pritariama, kad šie teisės aktai būtų įgyvendinti. Ko Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, siūlytų imtis, kad į EP narių susirūpinimą būtų atsakyta teisinėmis priemonėmis?

  Maria Damanaki, Komisijos narė. − Noriu padėkoti gerbiamam Parlamento nariui už šį klausimą, nes jis suteikia man galimybę informuoti Parlamentą apie ryklių pelekų šalinimą.

Pelekų šalinimas nuo 2003 m. uždraustas Tarybos reglamentu visiems ES laivams, žvejojantiems bet kur pasaulyje, ir visiems laivams, žvejojantiems ES vandenyse. Iš esmės šalinti ryklių pelekus yra draudžiama. Vis dėlto dabartiniu reglamentu leidžiama (ir tai problema, su kuria susiduriame), esant tam tikroms sąlygoms, atlikti apdorojimą denyje, įskaitant pelekų šalinimą laivuose, nors tada būtina laive palikti visą ryklio skerdeną. Todėl pastaraisiais metais susidūrėme su ryklių pelekų šalinimo problema.

2009 m. vasario mėn. pateikėme veiksmų planą ir nuo tada ėmėmės įvairių priemonių. Taip pat aktyviai dirbame su regioninėmis organizacijomis siekdami įvesti veiksmingus valdymo režimus, taikomus pažeidžiamiausioms ryklių rūšims, ir užtikrinti, kad jos būtų tausiai eksploatuojamos. Problema, su kuria susiduriame siekdami spręsti šią padėtį, yra viešųjų konsultacijų poreikis, tad jau keletą mėnesių vykdome viešąsias konsultacijas. Konsultacijų dokumente pateikti trys pagrindiniai variantai, dėl kurių šiuo metu diskutuoja viso pasaulio ekspertai siekdami pagerinti kontrolę ir užtikrinti visišką reglamentų laikymąsi. Daug suinteresuotųjų subjektų, pvz., žvejybos pramonės, mokslininkų, vadovų ir NVO, taip pat plačiosios visuomenės atstovai, atsiuntė mums savo komentarus.

Noriu patikinti jus, kad labai rimtai žiūriu į ryklių apsaugojimo klausimą. Todėl paprašiau savo tarnybų, kad jos kruopščiai ištirtų visą gautą informaciją. Tada parengsime poveikio vertinimą, kurio, kaip žinote, reikia norint pakeisti reglamentą. Siekiu, kad pasiūlymas dėl teisės akto būtų priimtas kuo greičiau. Norėčiau jus informuoti, jog šiam klausimui teikiu prioritetą, kad nebūtų prarasta daugiau laiko.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad Komisija ėmėsi daugybės priemonių siekdama užtikrinti tausų ryklių išteklių valdymą ir ryklių apsaugą apskritai, ne tik klausimus, susijusius su ryklių pelekų šalinimu. Mes pateikėme veiksmų planą ir nuo tada ėmėmės įvairių priemonių. Uždraudėme ES vandenyse žvejoti atlantinius silkiaryklius, milžinryklius ir baltuosius ryklius. Kad būtų apsaugoti gelminiai rykliai, uždraudėme didesniame nei 200 metrų gylyje naudoti žiauninius tinklaičius. Praeitais metais – noriu tai pabrėžti – pasiūlėme tausią ir moksliškai pagrįstą įvairių ryklių kvotą. Dėl jos buvo labai sunku derėtis Taryboje. Užduotis buvo nelengva, tačiau galiausiai mums pavyko ir turime tausų pasiūlymą šiems ir, tikiuosi, kitiems metams.

  Jim Higgins (PPE). - Ponia pirmininke, ryklių pelekų pjaustymas yra barbariškas veiksmas. Tai nehumaniška, tai barbariška. Išmesti atgal į jūrą jie žūva. Šią praktiką reikia uždrausti. Nors Komisija nurodo 2003 m. reglamentą, jis paprasčiausiai neveiksmingas.

Pripažįstu, kad tai labai sunku. Kaip tai sukontroliuoti? Reikia reglamento, kuriuo tokia praktika būtų visiškai uždrausta. Kalbame apie visišką tam tikrų rūšių išnaikinimą. Tai įrodo skaičiai. Pavyzdžiui, šiuo metu skaičiuojama, kad 2009 m. į pasaulinę prekybą pateko 26–73 mln. ryklių pelekų. Tai išties labai pelningas verslas. Turime jį visiškai uždrausti. Jis barbariškas, jam negalima pritarti ir turime jį uždrausti visiems laikams. Šiuo klausimu turėtume imtis iniciatyvos.

  Brian Crowley (ALDE). - 2003 m. žvejyba nupjaunant rykliams pelekus buvo uždrausta. Dabar turime analogišką padėtį dėl skumbrių Europos Sąjungoje, kai Europos lygmeniu ir Europos ekonominės erdvės lygmeniu yra susitarimas dėl skumbrių žvejybos mažinimo. Tačiau matome, kad tiek Islandija, tiek Farerų salos sugavo po 150 000 tonų ir tai turi tiesioginį poveikį Europos žvejybos laivynų tvarumui. Taigi kokių veiksmų galima dėl to imtis? Pirmiausia ar galima taikyti sankcijas šioms dviem vietovėms?

  Chris Davies (ALDE). - Afrikoje nykstant liūtams, o iš mūsų jūrų nykstant rykliams, giriu Komisijos narę už tai, ką ji bando padaryti, tačiau šis klausimas labai priklauso nuo rinkos. Azijoje yra didžiulė ryklių pelekų paklausa ir iš jų galima labai daug uždirbti.

Vienintelis būdas užtikrinti, kad galėtume tinkamai kontroliuoti ir kiekybiškai įvertinti tai, kas vyksta, yra pasirūpinti, kad pelekai į sausumą būtų išvežami neatskirti nuo ryklio kūno. Taip galėsime išlaikyti kontrolę. Tikiuosi, Komisijos narė turės tai galvoje teikdama savo pasiūlymus.

  Maria Damanaki, Komisijos narė. − Pritariu Parlamento nariams, kad nors ir esama draudimo, padėtimi negalime būti patenkinti. Pritariu jums, mes žinome, kokia yra tikrovė ir kaip tai veikia. Žinome, kad ši diskusija susijusi su labai pelninga pramone. Vis dėlto turime imtis mūsų teisinę sistemą atitinkančių priemonių, tad leiskite man paaiškinti.

Problema egzistuoja, nes šiuo metu pramonė gali pelekus ir pačius ryklius iškrauti į krantą skirtinguose uostuose. Jie gali į krantą išvežti pelekus, kurie, kaip galime įsivaizduoti, yra vertingesni dėl jų paklausos, ypač Azijoje, o ryklių kūnus gali išvežti kažkur kitur, taip labai apsunkindami kontrolę. Todėl visa tai vyksta. Mes tai turime omenyje. Pradėjome šią konsultacijų procedūrą, nes norime išspręsti šį labai keblų reikalą.

Todėl galiu jums pasakyti, kad ketiname pateikti plataus užmojo pasiūlymą, ir tikiuosi, jog iki kitų metų pabaigos dėl ryklių pelekų turėsime naują teisinę priemonę, duosiančią konkrečių rezultatų. Šią padėtį norime sureguliuoti visiems laikams.

Jei kalbėsime apie padėties dėl skumbrių analogiją, galiu pasakyti, kad Europos Sąjunga padarė geriausia, ką galėjo. Norėčiau pasakyti, kad aplink šią zoną esančios valstybės narės buvo labai linkusios bendradarbiauti, o mūsų žvejai ir mūsų pramonė turėjo daug paaukoti, kad būtų užtikrintas tausus išteklių naudojimas.

Todėl labai nusivylėme, kai Islandija ir Farerų salos pademonstravo vienašališką poziciją ir pačios pasididino kvotas. Tai paprasčiausiai nepriimtina. Todėl dabar dirbame šiuo klausimu (mano tarnybos dirba kartu su vyriausybe ir su už prekybą atsakingu Komisijos nariu K. de Guchtu) ir ketiname pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų nustatytas teisinis tokiais atvejais naudojamas ginklas. Šiuo metu turime ginklų, tačiau teisiniai ginklai, kuriais galime pasinaudoti dabar, yra skirti tik šviežiai žuviai, įskaitant skumbres, o ne skumbrių produktams ir juolab ne žuvų taukams ir žuvų miltams, kurie yra pagrindiniai Islandijos ir Farerų salų eksportuojami produktai. Tad šiuo klausimu turime pasiekti rezultatą. Komisija ketina padaryti viską, ką gali, kad užtikrintų, kad kito žvejybos sezono metu išteklių tausumas būtų apsaugotas.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 16, kurį pateikė Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (H-000142/11)

Tema: Naujoji jūrų strategija Viduržemio jūrai

Poreikis sukurti jūrų strategiją Viduržemio jūrai įsilieja į 25 veiksmų programą, sudarytą pagal programą, skirtą integruotai veiklai Viduržemio jūros regione, atsižvelgiant į naujus iššūkius, kylančius dėl pokyčių Arabų šalyse, esančiose šviesos Viduržemio jūros regione. Sąjunga priėmė teisės aktus ir strategiją, kuria skatinama tausiai naudotis jūromis, išlaikyti jūrų ekosistemas ir saugoti pagrindinius išteklius, kurie palaiko su jūromis susijusią ekonominę ir socialinę veiklą.

Ar Komisija galėtų atsakyti į šiuos klausimus:

Ar ji ketina nustatyti naujus jūrų politikos tikslus kaip dalį naujosios Europos-Viduržemio jūros šalių politikos?

Kokių veiksmų buvo imtasi po Europos Sąjungos iniciatyvų dėl Viduržemio jūros laivybos sektoriuje (pavyzdžiui, Viduržemio jūros tarša)?

Kokios priemonės padės Viduržemio jūros regionui prisitaikyti prie klimato kaitos ir užkirsti kelią rimtai grėsmei, kurią kelia potvyniai, pakrančių erozija ir padidėjęs dirvožemio blogėjimas?

Kokiu būdu projektai, susiję su energijos perdavimu Viduržemio jūros regione, galėtų tikti į jūrų strategijai?

Kokios priemonės yra numatytos ir kokiu pagrindu bus sukurtas bendradarbiavimas su Viduržemio jūros regiono partneriais jūrų laivybos apsaugos ir kovos su nelegalia imigracija jūra srityse?

  Maria Damanaki, Komisijos narė. − Dėkoju R. Kratsai-Tsagaropoulou už klausimą, nes tai proga mums pakalbėti apie šią labai sudėtingą Viduržemio jūros padėtį.

Norėčiau informuoti Parlamentą, kad Komisija neseniai priėmė komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“, kuriame išdėstyti pasiūlymai, kaip spręsti problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria regionas dėl pastarojo meto įvykių. Kaip žinote, tai labai subtili ir kelianti didelį susirūpinimą ekstremali padėtis.

Komisija labai patenkinta, kad esama bendro pritarimo šiai iniciatyvai. Šį komunikatą labai palankiai priėmė visos valstybės narės ir, tikiuosi, Parlamentas – taip pat.

Leiskite paaiškinti keletą veiksmų, kurių iki šiol ėmėmės siekdami naujos Viduržemio jūros strategijos tikslo. Pirmiausia, kalbant apie integruotą jūrų politiką, jau įkūrėme darbo grupę politikos, kuri apima visas Viduržemio jūros pakrantės valstybes ir regionines konvencijas, klausimams. Planuojame toliau ja naudotis kaip tiesioginiu regiono visos su jūra susijusios veiklos, bendradarbiavimo ir finansavimo forumu. Šios iniciatyvos dalis yra ir pirmasis pagal Europos kaimynystės politiką pradėtas techninės pagalbos projektas, kurio tikslas – integruota Viduržemio jūros politika.

Taip pat norėčiau informuoti Parlamentą apie iniciatyvą, kurios neseniai ėmiausi pradėti bendrą su Tarptautine jūrų organizacija ir Europos investicijų banku bendradarbiavimo Viduržemio jūros regione projektą. Pasikliauju šia iniciatyva ir tikiuosi, kad ji bus vaisinga. Mes nustatysime tikslinius jūrų pramonės augimo, darbo vietų ir jūreivystės mokymo veiksmus, kurie labai svarbūs Viduržemio jūros regionui. Taip pat įtrauksime integruoto jūrų stebėjimo priemones, įtrauksime ir privatųjį sektorių, nes manau, kad kai kalbama apie jūrų klausimus, tai, be jokios abejonės, būtina.

Tuo pat metu Komisija ketina remti Viduržemio jūros pakrantės sargybos visame regione forumo rengimą. Taip pat didinsime pastangas žuvininkystės kontrolės srityje, kartu su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) rengdami mokymus, praktinius seminarus ir vykdydami bendrą kontrolę.

Kalbant apie aplinkos apsaugą ir klimato kaitą, dabar Komisija ES lygmeniu dirba kartu su valstybėmis narėmis, kad iki 2020 m. būtų pasiekta gera ES jūrų vandens aplinkos būklė. Regioniniu lygmeniu ES ir jos valstybės narės su Viduržemio jūros šalimis partnerėmis bendradarbiauja pagal Barselonos konvenciją siekdamos skatinti taršos prevenciją ir gerinti su tuo susijusius veiksmus visose regiono jūrose, per kurias eina Europos Sąjungos siena.

Dėl su migracija susijusių problemų ir naujausių įvykių regione Komisija yra įsipareigojusi padėti ES valstybėms narėms, patiriančioms staigią migracinę naštą, ir jas remti, ji pasirengusi mobilizuoti finansinę pagalbą. Šiuo metu papildomai, šalia 2011 m. skirto finansavimo mėginame suformuoti finansinius kritinių padėčių paketus iš Išorės sienų fondo, taip pat galbūt iš Grąžinimo fondo ir Europos pabėgėlių fondo.

Jei kalbėsime apie išorės sienų stebėjimą, tai Komisija nuolat kontaktuoja su FRONTEX, pradėjusia bendrą operaciją „Hermes 2011“, kuria siekiama kontroliuoti ES išorės sienas regione. Taip pat FRONTEX kartu su Europolu pradėjo rengti tikslinį rizikos, kad nestabilia politine padėtimi pasinaudos nusikalstami ir teroristų tinklai, vertinimą ir neteisėtų migracijos srautų stebėjimą.

  Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (PPE). – (EL) Ačiū, Komisijos nare, už tai, kad nurodėte Europos Komisijos planus bei naujas gaires ir už asmeninį jūsų pareikštą įsipareigojimą rengiantis naujai padėčiai Viduržemio jūroje.

Norėčiau pateikti konkretų klausimą: kaip vertinate jau rengiamus planus sumažinti Viduržemio jūros užterštumą ir perduoti energiją, kaip jie dera su jūrų politika ir kokios pridėtinės vertės tikitės iš jūsų paminėtų naujosios politikos planų ir programų?

  Giovanni La Via (PPE). – (IT) Komisijos nare, turint omenyje naująją Viduržemio jūros žvejybos politiką ir į jūsų ką tik apibūdintas aplinkybes, susijusias su į pietus nuo Viduržemio jūros krantų esančiomis šalimis, patiriančiomis didelę krizę, ar manote, kad tarpvalstybiniu bendradarbiavimu pagal sanglaudos politiką galima tinkamai bendromis jėgomis išspręsti problemą ir sutarti dėl tarpvalstybinės politikos bei žvejybos politikos sprendimų, kuriais galėtume atkurti Viduržemio jūros išteklius ir palengvėtų šio ekonomikos sektoriaus atsigavimas?

  Ivo Vajgl (ALDE). - (SL) Ponia pirmininke, norėčiau Komisijos narei užduoti klausimą apie tai, kad daug Europos šalių bando suversti savo žuvininkystės problemas šaliai, kuri oficialiai ir teisiškai neegzistuoja. Kalbu apie Vakarų Sacharą.

Komisijos įgaliojimai buvo išplėsti, tiksliau jai buvo suteikti įgaliojimai derėtis su Maroku dėl žvejybos susitarimo. Gal malonėtumėte paaiškinti, kokios garantijos, kad ištekliai, kuriuos gausime pagal šį susitarimą, bus naudojami Vakarų Sacharos žmonių labui, o ne tik Europos žvejų poreikiams tenkinti.

  Maria Damanaki, Komisijos narė. − Norėčiau sutikti su I. Grässle, kad esama išties didelės taršos dėl energijos perdavimo Viduržemio jūra tikimybės. Tai rizikinga, nes Viduržemio jūra yra gana uždara ir negali atlaikyti galimos taršos naštos.

Todėl dabar ketiname padidinti ir sustiprinti mūsų bendradarbiavimą, Komisijos bendradarbiavimą, su valstybėmis narėmis. Norėčiau pasakyti I. Grässle, kad mes su Komisijos nariu J. Potočniku kitą savaitę lankysimės Graikijoje ir mėginsime ką nors sutarti dėl Viduržemio jūros taršos. Taip pat norėčiau pasakyti Parlamento narei, kad ir Viduržemio jūros regiono šalys galėtų geriau užkirsti kelią taršai iš laivų ir ją aptikti, dalyvaudamos Europos jūrų saugumo agentūros palydovinio stebėjimo sistemoje, tokioje kaip saugios jūros tinklai ar švarios jūros tinklai. Mes šias sistemas turime ir ketiname raginti Viduržemio jūros valstybes nares šiose sistemose dalyvauti, kad būtų aptikta galima tarša iš laivų.

Norėčiau pasakyti, kad, siekdami šio tikslo, diskusijomis ir bendradarbiavimu ketiname motyvuoti ne tik valstybes nares, bet ir mūsų kaimynus.

Kalbant apie regioninį bendradarbiavimą, taip, mes ketiname imtis iniciatyvų, mes turime daug iniciatyvų pagal Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos programą, taip pat dabar kuriame naują jūrų strategiją Adrijos ir Jonijos jūrų regionui.

Šiuo metu dirbame su aplink Adrijos ir Jonijos jūras esančių šalių – Italijos, Slovėnijos ir Graikijos vyriausybėmis, taip pat ir su kitomis kaimynėmis – Kroatija, Juodkalnija ir Albanija. Mėginame turėti šio regiono jūrinio bendradarbiavimo strategiją. Norėčiau pabrėžti, kad išties bus galimybė pasinaudoti sanglaudos fondais, kaip jau minėjo gerbiamas Parlamento narys.

Galiausiai trumpa pastaba dėl Vakarų Sacharos. Taip, mums didelį susirūpinimą kėlė tikrųjų naudos gavėjų teisė pasinaudoti pinigais, kuriuos teikiame Marokui pagal šį žvejybos susitarimą. Todėl paprašėme Maroko vyriausybės pateikti mums duomenis ne tik dėl susitarimo įgyvendinimo apskritai, bet ir regioninį požiūrį į šį susitarimą ir apie tai, kaip atliktas paskirstymas įvairiuose Maroko regionuose. Ketiname atnaujinti vienerių metų pereinamojo laikotarpio protokolą, kad sužinotume, ar galime tam pritarti, ar ne. Tokiu būdu labai atsargiai judame šia kryptimi.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 17, kurį pateikė Georgios Papanikolaou (H-000108/11)

Tema: Mokslininkų rengimas ir universitetų vertinimas pagal pavyzdinę iniciatyvą dėl inovacijų

Komisijos neseniai paskelbtoje pavyzdinėje iniciatyvoje „Europa 2020: inovacijų sąjunga“ (2 skirsnis) nurodo, kad valstybės narės yra įsipareigoję pranešti apie strategijas, kurių pagalba parengiamas pakankamas kiekis mokslininkų, kurie padėtų įgyvendinti nacionalinių strateginių programų tikslus, ir taip pat nurodomas Komisijos ketinimas tais pačiais metais parengti plataus masto tarptautinę Europos aukštojo mokslo institucijų rezultatų vertinimo sistemą.

Ar Komisija galėtų atsakyti į šiuos klausimus: kaip ji galėtų užtikrinti, kad moksliniams tyrimams iki 2020 m. bus skirti 3 proc. lėšų ir, kad tarp valstybių narių nebus investicijų skirtumų? ar Komisija nemano, kad finansinė krizė, kuri palietė euro zonos valstybes nares, gali sutrukdyti numatytų tikslų įgyvendinimui?

Kokie bus kriterijai, skirti įvertinti Europos aukštojo mokslo institucijas, ir nenustatyti, kurie iš jų pasiekė geriausių rezultatų mokslinių tyrimų srityje?

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. − Siekiant 3 proc. MTP intensyvumo tikslo, dėl skubios naujovių Europoje būtinybės raginama remti pažangų augimą ir įsipareigojimą spręsti socialines problemas. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje matyti, kad ES užleidžia pozicijas Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Japonijai, o Brazilija ir Kinija vejasi ES. Įveikiant šį iššūkį, 3 proc. MTP intensyvumo tikslo indėlis labai svarbus. Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares nustatyti plataus užmojo realistinius nacionalinius tikslus, kreipiant dėmesį į pradinį investicijų į MTP lygį ir į pagrindines struktūrines savo ekonomikos savybes.

Praeitais metais valstybės narės ir Komisija dalyvavo dvišaliuose dialoguose. Beveik visos valstybės narės dabar jau užsibrėžė nacionalinius MTP intensyvumo tikslus, kurie iki 2011 m. balandžio mėn. pabaigos turi būti galutinai įtvirtinti jų nacionalinėse reformų programose.

Šių metų sausio 12 d. Komisija priėmė komunikatą dėl metinės augimo apžvalgos. Į jį įeina nacionalinių MTP tikslų, kurie yra tiek plataus užmojo, tiek tikroviški, sąrašas ir juo žymima naujo šios srities koordinavimo ciklo pradžia. Bus atliktas nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos bei pasiekimų vertinimas siekiant nustatyti pagrindines augimą ir atsigavimą pokriziniame scenarijuje, kuriame vis dar galioja finansiniai apribojimai, stabdančias kliūtis.

Norint pasiekti 3 proc. MTP intensyvumo tikslą ir kad Europa taptų inovatyvesnė, būtinas puikus mokslinių tyrimų pagrindas. Norint 3 proc. MTP intensyvumo tikslą pasiekti iki 2020 m., Europoje reikia bent milijonu daugiau mokslinio tyrimo darbo vietų. Naujų mokslo tyrėjų reikės gerokai daugiau, nes daug mokslo tyrėjų per šį laikotarpį išeis į pensiją. Universitetų, žinoma, ir pramonės mokslinių tyrimų kompetencija bus naudinga platesnei visuomenei. Pažanga susijusi su aukšta aukštojo mokslo institucijų kokybe.

Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje naudojami tarptautiniu mastu pripažinti rodikliai, kuriais vertinami Europos veiklos rezultatai palyginti su mūsų konkurentais. Trys iš šių rodiklių yra tokie: naujų daktaro laipsnį įgijusių asmenų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, kurių amžius nuo 25 iki 34 m., – kiekybinis rodiklis; tarptautinių bendrų mokslinių publikacijų milijonui gyventojų skaičius ir mokslinių publikacijų tarp 10 proc. dažniausiai pasaulyje cituojamų publikacijų procentinė dalis, palyginti su visomis šalies mokslinėmis publikacijomis, – abu kokybiniai rodikliai.

Jungtinės Valstijos dar labiau pirmauja tarptautinių bendrų mokslinių publikacijų srityje ir šiuo metu ES lygį lenkia 37 proc. Laukdama įgyvendinamumo tyrimo birželio mėn. rezultatų, Komisija parems nepriklausomą daugiamatį tarptautinį reitingavimą, kuriuo bus įvertinti aukštojo mokslo institucijų veiklos rezultatai. Šis tyrimas apims ne tik mokslinių tyrimų veiklos rezultatus, bet ir kitų svarbių sričių: inovacijų diegimo, švietimo, regioninių įsipareigojimų ir internacionalizavimo – rezultatus. Dėl daugiamačio šios koncepcijos pobūdžio studentai, politikai ir patys universitetai galės pasirinkti juos dominančius matmenis bei pagrindinius rodiklius ir atlikti savo pačių individualizuotą vertinimą, pritaikytą saviems poreikiams. Visuose šio įgyvendinamumo projekto etapuose aktyviai dalyvauja suinteresuotieji subjektai.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Labai ačiū, Komisijos nare, už atsakymą. Vis dėlto norėčiau jums priminti, kad kai maždaug prieš aštuonerius metus, 2003 m., planavome Lisabonos strategiją, sakėme daugmaž tą patį – kad norėdami sukurti konkurencingesnę ekonomiką, turėtume remtis inovacijomis ir moksliniais tyrimais.

Buvote Komisijos narė ilgiau nei metus ir manau, jog turite pakankamai patirties mums pasakyti, kas leidžia jums manyti, kad šįsyk su naująja 2020 m. strategija mums pasiseks ir kad rezultatai nebus panašūs į gautus pagal ankstesnę strategiją, kuri galiausiai buvo visiška nesėkmė.

  Seán Kelly (PPE). - Kalbant apie aukštojo mokslo institucijas, noriu paklausti Komisijos narės, ar ji patenkinta, kad Europos institucijos turi ir noro, ir pajėgumo pagerinti savo rezultatus, savo reitingą pasaulinėje arenoje ir tobulinti savo gebėjimą bendradarbiauti tarpusavyje siekiant išvengti mokslinių tyrimų dubliavimosi.

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. − Kas dabar skiriasi nuo to, kas buvo žadama ir ką buvo įsipareigojama nuveikti Lisabonoje? Manau, pirmiausia tai, kad inovacijos ir moksliniai tyrimai dabar yra Europos politikos dėmesio centre. Įsipareigojo ne tik Komisija, valstybės narės ir Parlamentas, tačiau ir Europos Vadovų Taryba. Vykdomas labai griežtas stebėjimas, ir tai bus daroma kruopščiai. Turime 34 „Inovacijų sąjungos“ įsipareigojimus, už kuriuos atsakingi įvairūs mano kolegos, reguliariai stebime, kokie poslinkiai, pokyčiai, plėtra ir kas nuveikta pagal šiuos įsipareigojimus, o jei nenuveikta – kodėl. Tikimės, kad kiekvienais metais vyks „Inovacijų suvažiavimas“, kuriame susirinks suinteresuotosios šalys ir kartu apžvelgs per praėjusius metus padarytą pažangą.

Taigi, turime griežtą stebėseną ir manau, kad būtent dėl to nepasisekė (ar nepasiekėme to, ką nusistatėme pasiekti) Lisabonos atveju. Taip pat turime metinę augimo apžvalgą, o dabar turėsime nacionalines reformų programas, kuriose valstybės narės labai aiškiai išdėstys, kokie jų tikslai ir kaip jos tikisi šiuos tikslus pasiekti. Manau, kad tai – žingsnis į priekį, šito kaip tik reikėjo.

Kalbant apie universitetų modernizavimą, tai – didelė problema, su kuria, manau, susiduria visos ES valstybės narės. Nepakanka, kad vienas ar du daugelio valstybių narių universitetai būtų arti aukščiausio lygio. Turime modernizuoti savo universitetų sistemą visais ES lygmenimis ir turime vengti jau minėto dubliavimosi, kai kiekvienas universitetas iki šiol galėjo jaustis pajėgus būti kiekvieno fakulteto kompetencijos centru. Tai neįmanoma ar neveiksminga išlaidų požiūriu, pasireiškia dideliu susiskaldymu ir dubliavimusi, o būtent to ir stengiamės išvengti.

Prisiminkime, kad Komisija neturi kompetencijos šioje srityje. Taigi ką mes galime padaryti (ir tai Komisijos narė A. Vassiliou stropiai daro) – tai paaiškinti valstybėms narėms, kad negalime tęsti praeities politikos. Turime keistis, turime nuspręsti, kokios bus mūsų sritys (arba turėsime konkretų universitetą), kuriose bus mūsų kompetencijos centrai, turime turėti realią bendro universitetų visoje Europos Sąjungoje modernizavimo programą.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 18, kurį pateikė Ioannis A. Tsoukalas (H-000111/11)

Tema: Minimali pagal Mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą vykdomų projektų kontrolė ir didelis klaidų kiekis

Komisijos atsakyme į klausimą Nr. E-8013/2010⁽¹⁾ aptariami rimti su 7-ąja bendrąja programa susiję kontrolės veiksmingumo dalykai. Iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. kompetentingos tarnybos buvo atlikusios tik 118 patikrinimų tarp 193 7-osios bendrosios programos dalyvių, t. y. 0,42 proc. visų programos dalyvių, o įgyvendinant 6-ąją bendrąją programą ši procentinė dalis siekė 5,7 proc. Šis skaičius kelia nerimą, kadangi nustatyta, kad daugiau kaip 4 proc. darbams skirtų lėšų buvo panaudota ne pagal paskirtį. Jei taip bus ir toliau, neatmetama galimybė, kad reikės atlikti daugiau kaip 2 milijardų eurų visos 7-osios bendrosios programos finansinį koregavimą.

Ar Komisija galėtų atsakyti į šiuos klausimus: Kokie yra naujausi duomenys, susiję su 7-osios bendrosios programos projektų patikrinimų skaičiumi ir rezultatais? Kodėl nustatoma tiek daug klaidų? Ar ji mano, kad rezultatai yra patenkinami ir kad veiksmai siekiant supaprastinti 7-osios bendrosios programos valdymo taisykles yra pakankami? Kokių neatidėliotinų priemonių ji ketina imtis, kad būtų išspręstos šios problemos?

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. − Stengsiuosi būti dėmesinga vertėjams žodžiu.

Būtina sąlyga ex-post auditui atlikti yra pakankamai svarbus naudos gavėjų pateiktų išlaidų atlyginimo reikalavimų skaičius. Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje, arba „7BP 2007–2013“ pirmasis ataskaitinis laikotarpis nustatytas po 18 mėnesių nuo projekto pradžios.

Todėl 7BP išlaidų atlyginimo reikalavimų, kurių auditą galima atlikti, skaičius kritinę ribą pasiekė tik 2010 m. Be to, Komisijos mokslinių tyrimų kontrolės strategija sukurta taip, kad viso bendrosios programos laikotarpio metu būtų protingai užtikrintas kasmetinių mokslinių tyrimų išlaidų teisėtumas ir reguliarumas. Nuo praeitų metų gruodžio 31 d. Komisija atliko 345 7BP auditus, kurie apėmė 432 7BP projektų dalyvius. Per tą patį laikotarpį, atlikus 88 633 047 mln. EUR 7BP lėšų auditą, buvo pasiūlytos finansinės korekcijos dėl klaidų, kurių suma 4 482 mln. EUR.

Bendrosios mokslinių tyrimų programos daugiausia įgyvendinamos teikiant išlaidų pasidalijimo subsidijas, kurių pagrindas – reikalavimus atitinkančių faktinių išlaidų kompensavimas. Pagrindinė rizika – kad paramos gavėjai į savo išlaidų ataskaitas įtrauks reikalavimų neatitinkančias išlaidas. Riziką didina tinkamumo kriterijų ir įprastinės konkrečių paramos gavėjų išlaidų apskaitos praktikos neatitiktis, ypač reikalavimas, kad paramos gavėjai personalo ir netiesiogines išlaidas priskirtų prie projektų, tačiau atimtų įvairius punktus, kurie laikomi neatitinkančiais bendro ES finansavimo kriterijų.

Atsižvelgdama į tai, 2010 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išdėstytos mokslinių tyrimų finansavimo taisyklių ir procedūrų supaprastinimo galimybės. Supaprastinus taisykles ir procedūras, padarius jas aiškesnes, galima sumažinti klaidų apimtį ir padidinti išlaidų reguliarumo garantiją, taip pat mokslo tyrėjams būtų lengviau dalyvauti bendrosiose programose ir siekti ES mokslinių tyrimų politikos tikslų.

Priėjusi bendrą nuomonę įvairiais klausimais, kuriuos vis dar galima įgyvendinti pagal dabartinę bendrą teisinę programą, šių metų sausio 24 d. Komisija ėmėsi trumpojo laikotarpio supaprastinimo veiksmų, apimančių konkrečias priemones, turinčias neatidėliojamą ar grįžtamąjį poveikį 7BP projektams.

  Ioannis A. Tsoukalas (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos narei už išsamų atsakymą, tačiau norėčiau pažymėti, kad, esant 0,4 proc. imčiai, klaidų skaičius išauga iki 4 proc., arba 2 mln. EUR iš 50 mlrd. EUR. Tikiuosi, kad modelis netiesinis ir kad atlikę 4 proc. auditų, negavome 40 proc. klaidų. Taip pat suprantu, kad, viena vertus, mums labai sunku prašyti Komisijos supaprastinti tvarkymo procedūras pagal 7-ąją BP ir nustatyti, kad bus paprastinama 8-oji BP, drauge reikalauti išsamesnių auditų. Atrodytų, kad tai nesuderinama, tačiau nemanau, jog taip yra. Manau, viena yra gerai – kad visi esame suinteresuoti moksliniais tyrimais ir žinome, jog tai vienintelė Europos ir valstybių narių viltis.

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, manau, turime siekti, kad viskas mūsų suinteresuotiesiems subjektams būtų kuo paprasčiau, ir užtikrinti,– kiek įmanoma, kad paramos gavėjai galėtų tiesiogiai taikyti įprastinę savo išlaidų apskaitos praktiką personalo išlaidoms, išvengdami būtinybės diegti lygiagrečią apskaitos sistemą, kaip buvo iki šiol. Akivaizdu, kad tai sukelia painiavos ir kyla klaidų grėsmė. Galiausiai mes pripažįstame (manau, visi turi pripažinti), kad mokslo tyrėjai nėra suinteresuoti piktnaudžiauti ES lėšomis. Juos labiau domina tikri, gryni jų vykdomi pagrindiniai tyrimai, galintys atnešti nuostabių naujovių, kurias galime matyti įvairiose šalyse – ne tik visoje Europoje, bet iš tiesų ir visame pasaulyje. Todėl mes stengiamės, kad suinteresuotiesiems subjektams viskas būtų kuo mažiau painu, kuo paprasčiau.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 19, kurį pateikė Silvia-Adriana Ticau (H-000114/11)

Tema: MVĮ dalyvavimas Europos moksliniuose tyrimuose ir inovacijose

2011 m. vasario 9 d. Komisija paskelbė žaliąją knygą „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“. Ir todėl po viešųjų konsultacijų Komisija sukurs bendrą strateginę sistemą, kuria bus siekiama tuo pat metu orientuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kad būtų galima rasti atsakymus į šiuolaikinės visuomenės problemas, ir supaprastinti procedūras, norint pasinaudoti Europos lėšomis, skirtomis moksliniams tyrimams ir inovacijoms, sumažinti mokslinių tyrimų rezultatų paskelbimo rinkoje laikotarpį ir įtraukti daugiau Europos bendrovių į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Atsižvelgdama į strategijos „Europa 2020 m.“ aplinkybes, Sąjunga užsibrėžė tikslą iki 2020 metų pakelti iki 3 % BVP išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai. Žinant, kad privatus sektorius tegali turėti įtakos ribotai mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo apimčiai, kokių priemonių Komisija numato imtis, kad sustiprintų savo dalyvavimą finansuojant mokslinius tyrimus ir inovacijas Europoje? Kokias priemones ji numato, siekiant padėti MVĮ įveikti sunkumus, norint pasinaudoti ES lėšomis, skirtomis moksliniams tyrimams ir naujovėms? Ar Komisija numato ES lėšų struktūroje nustatyti kvotas, skirtas MVĮ?

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. − Komisija yra įsipareigojusi mažosioms ir vidutinėms įmonėms palengvinti galimybę pasinaudoti finansavimu pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir galiausiai padėti joms perkelti savo naujovių rezultatus į rinką.

Tai yra Komisijos prioritetas, kaip nurodyta praeitų metų spalio 6 d. priimtame komunikate dėl iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“, 2008 m. birželio mėn. priimtame Smulkiojo verslo akte Europai ir šių metų vasario 23 d. priimtoje Smulkiojo verslo akto peržiūroje.

Be to, žaliojoje knygoje „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“ nustatyti svarbiausi būsimos paramos ES moksliniams tyrimams ir inovacijoms klausimai, įskaitant daug konkrečių klausimų, kaip geriau atitikti MVĮ poreikius.

Bendras bendrosios strateginės programos tikslas – supaprastinti dalyvavimą ES programose ir padidinti jo patrauklumą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Ateityje, atsižvelgiant į šias aplinkybes, bus svarbu apsvarstyti galimybę turėti bendrą prieigą prie duomenų su bendromis IT platformomis, labiau standartizuotas taisykles, supaprastintą finansavimo priemonių, kurios apimtų visą naujovių grandinę, rinkinį, taip pat paprastesnes bei nuoseklesnes lėšų gavimo procedūras.

Po konsultacijų dėl žaliosios knygos Komisija iki šių metų pabaigos pateiks pasiūlymus dėl bendrosios strateginės programos teisės aktų. Į naujausią Septintąją bendrąją programą (7BP) jau įtraukėme darbo programas – įvairias priemones, konkrečiai skirtas MVĮ, įskaitant joms numatytus biudžetus. Prognozuojama, kad MVĮ biudžeto dalis nuo dabartinių 14,3 proc. išaugs iki daugiau nei 15 proc. šiame teisės akte numatyto tikslo. MVĮ reikia lengvai pasiekiamos paramos. 7BP lengviau pasinaudoti per Europos įmonių tinklą, kuris yra Komisijos ir beveik 600 verslo organizacijų, tokių kaip prekybos ir pramonės rūmai, amatų rūmai, inovacijų agentūros ir regioninės plėtros agentūros, partnerystės forma. Kalbant tiksliau, remdamasis sutartomis gairėmis, šis tinklas kartu su nacionaliniais 7BP informacijos centrais ir bendradarbiaudamas su jais padeda MVĮ, teikdamas geresnio informuotumo paramą, didindamas MVĮ pajėgumą dalyvauti bendrojoje programoje, kai į pasiūlymus įtraukiamos naujos MVĮ, ieškoma partnerių, imamasi bendrų į MVĮ orientuotų veiksmų ir vykdomos konsultacijos dėl su MVĮ susijusių kvietimų teikti prašymus įtraukti temą į darbo programas. Padedamos šio tinklo, keli šimtai MVĮ galėjo pateikti 7BP pasiūlymus.

  Zigmantas Balčytis (S&D). - Ponia pirmininke, MVĮ, siekdamos pasinaudoti moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skirtomis ES lėšomis, susiduria su įvairiais sunkumais. Jos arba negauna paskolos, kuri užtikrintų bendrojo finansavimo dalį, arba biurokratija tampa joms pernelyg didele našta. Ar Komisija turi planų sukurti bendrą paprastą taisyklių rinkinį, kad MVĮ galėtų plačiau dalyvauti ES mokslinių tyrimų programose? Ar Komisija ketina skirti, tarkime, apie 30 proc. ES mokslinių tyrimų lėšų vien MVĮ?

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. − Šių metų sausio 24 d. buvo priimtos trys konkrečios išsyk veikiančios priemonės dėl ES mokslinių tyrimų subsidijų pagal Septintąją bendrąją programą (7BP) valdymo ir kiekviena jų tiesiogiai atitinka 7BP dalyvių (ir norinčių dalyvauti) vis reiškiamas nerimą keliančias problemas. Viena jų – daugiau lankstumo, kaip apskaičiuoti išlaidas personalui. Kita – kad MVĮ savininkams, kurių atlyginimai neregistruoti jų apskaitoje, būtų galima atlyginti fiksuotomis išmokomis. Į neatitikimų šalinimą įtraukta nauja valdymo grupė, sudaryta iš vyresniųjų pareigūnų, paimtų tiesiai iš įvairių Komisijos tarnybų. Tai labai svarbu taikant jau esamas taisykles.

Mes sukūrėme specialiai MVĮ skirtą elektroninio mokymosi platformą. Ji internete atsiras šiais metais, ja siekiama, kad MVĮ būtų lengviau dalyvauti MTP projektuose. Joje bus galima nemokamai mokytis internetu, gauti individualizuotą informaciją ir – kas labai svarbu – bendrauti forume. Visos kartu šios priemonės iš esmės pagerins MVĮ padėtį. Neabejoju, kad iš bendrosios strateginės programos kils kitų labai gerų minčių dėl to, ką dar galėtume padaryti, kad padėtume MVĮ.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 26, kurį pateikė Bernd Posselt (H-000107/11)

Tema: Vokietijos didmiesčių oro taršos mažinimas

Kaip Komisija vertina Vokietijos didmiesčių, pavyzdžiui Miuncheno, būklę oro taršos mažinimo srityje ir kokių priemonių ji siūlo imtis?

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Aplinkos oro kokybės direktyvose nustatytos kelios skirtingų teršalų ribinės vertės, kurių įgyvendinimo terminai yra skirtingi. Komisija ne tik skatina gerąją praktiką vykdomojo komiteto susirinkimuose ir kituose forumuose, ji telkia pastangas tikrindama, ar iš tiesų laikomasi direktyvoje nustatytų ribinių verčių.

Nuo 1996 m. direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų ir įgyvendintų bendrą strategiją, kuri apimtų ilgalaikes ir trumpalaikes priemones. Pastaroji kategorija ypač svarbi siekiant reaguoti į situacijas, kai esama pavojaus, kad bus viršytos, pavyzdžiui, kietųjų dalelių PM10 ribinės vertės. Planus reikia parengti, kai tik viršijamos ribinės vertės plius leidžiamojo nuokrypio riba, ir parodyti, kaip iki įgyvendinimo datos bus pasiektos reikalaujamos vertės.

Nors oro kokybės planus Komisijai reikia pateikti per dvejus metus nuo tada, kai buvo nustatytas ribos viršijimas, kompetencija ir atsakomybė už sprendimą, kokias priemones įtraukti į oro kokybės planus, tenka vien tik valstybėms narėms. Tai atitinka subsidiarumo principą ir taip pripažįstama, kad nacionalinės ir (arba) vietos valdžios institucijos geriausiai gali nustatyti, kokios priemonės būtų veiksmingiausios ir geriausiai tinkančios konkrečiu atveju, siekiant mažinti didelę koncentraciją jų oro kokybės zonose.

Komisija, tikrindama atitiktį, daugiausia kreipia dėmesį, ar laikomasi ribinių verčių, o ne tam, kaip jų pasiekiama. Naujausi Vokietijos pateikti 2009 m. duomenys patvirtina, kad 70-tyje iš maždaug 80 oro kokybės zonų ir toliau viršijamos ribinės PM vertės. Daugumai zonų atitikties datos pratęsimas buvo suteiktas iki šių metų birželio 11 d., nes jos parengė oro kokybės planą, kuriame pateikiamas aiškus grafikas ir priemonės, parodant, kaip atitiktis bus pasiekta iki pratęsto termino. Miunchenas – viena iš tokių zonų. Terminas buvo pratęstas su sąlyga, kad kompetentingos institucijos pakoreguos oro kokybės planą, kad jis apimtų trumpalaikes priemones, kuriomis būtų veiksmingai kontroliuojama ir, jei reikia, laikinai sustabdoma veikla, didinanti grėsmę, kad bus viršytos ribinės vertės.

Dėl NO2: Komisija mano, kad daug valstybių narių susidurs su panašiomis problemomis kaip ir PM atveju. Dėl ribinių verčių viršijimo iki 2010 m., galimai pratęsiant terminą iki 2014 m. pabaigos, Europos teisės aktai šiuo metu nepažeidžiami, tačiau tai skatina reikalavimą parengti oro kokybės planą. Valstybės narės 2010 m. duomenis turi pateikti iki 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Ačiū, p. J. Potočnikai, už labai gerą ir tikslų atsakymą. Turiu du trumpus papildomus klausimus. Pirmiausia, ar Komisija tikrina, ar valstybės narės taiko vienodus kriterijus ir vienodai griežtai atlieka matavimus, ar toje srityje yra skirtumų? Antra, ar turite kokių nors konkrečių pasiūlymų, kaip mažinti oro taršą – bent jau didžiuosiuose miestuose?

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Visose šalyse kriterijai vienodi. Tiesa, kad dėl geografinių sąlygų kartais tokiuose miestuose kaip Milanas Italijoje yra sunkiau nei kituose miestuose pasiekti tokius pačius rodiklius. Tačiau labai svarbu, kad visiems Europos Sąjungos piliečiams būtų garantuotas vienodas sveikatos ir apsaugos lygis. Šiuo požiūriu tai yra problema.

Žinoma, jei yra vietai ar regionui būdingų problemų, atkreipiame į tai dėmesį ir stengiamės spręsti šias problemas bendradarbiaudami su valdžios institucijomis taip, kad rastume tinkamus sprendimus. Mes visuomet siekiame veikti tikslingai ir rasti sprendimą – galima sakyti, būti griežtai linkę padėti ir padedamai griežti.

Atsakydamas į antrąjį klausimą pasakysiu: dažniausiai mes neteikiame konkrečių rekomendacijų jokiems miestams ar regionams paprasčiausiai todėl, kad manome, jog valdžios institucijos turi daugiau informacijos ir geriau nei mes išmano padėtį. Mes tikriname, ar yra atitiktis, o standartizuotas būdas, įprastai duodantis gerų rezultatų, yra įvairių priemonių derinys, iš jų kai kurios labiau trumpalaikės, o kitos labiau struktūrinės.

  Pirmininkas. − Kitą klausimą pateikė K. Kadenbach, kurią šįvakar pavaduoja K. Arsenis.

Klausimas Nr. 27, kurį pateikė Karin Kadenbach (H-000116/11)

Tema: ES biologinės įvairovės strategija

2010 m. – Tarptautiniais biologinės įvairovės metais – Europos Vadovų Taryba priėmė ambicingą 2050 m. viziją ir patvirtino ambicingą 2020 m. tikslą dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ES. Pasaulio valstybių vyriausybės, laikydamosi Biologinės įvairovės konvencijos, patvirtino ambicingą visuotinę viziją ir 2020 m. biologinės įvairovės išsaugojimo misiją, taip pat strateginį planą, kuriame iškeliama 20 bandomųjų tikslų.

Kada Komisija ketina paskelbti ES biologinės įvairovės strategiją, kurioje būtų numatytos plataus masto priemonės, kurių reikia imtis norint įgyvendinti ES ir pasaulinius biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus?

Ar Komisija gali patvirtinti, kad naujojoje strategijoje nebus pakeitimų, galinčių pakenkti visų iki 2020 m. užregistruotų saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimo statusui ES, įskaitant vietoves tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų, kad iki 2050 m. visoms buveinėms ir rūšims būtų užtikrintas palankus išsaugojimo statusas?

Kokios konkrečios priemonės numatytos (neskaitant tobulinimosi kursų teisėjams ir Komisijos planuojamų gairių) ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimui gerinti? Ar Komisija ketina įsteigti ES aplinkos apsaugos kontrolės tarnybą ir priimti aplinkos apsaugos kontrolę reglamentuojančius teisės aktus, kaip kad ragino padaryti Parlamentas?

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Komisija brėžia baigiamuosius naujosios ES biologinės įvairovės strategijos štrichus. Šioje strategijoje bus nustatyta kito dešimtmečio veiklos, skirtos biologinės įvairovės nykimui spręsti, sistema. Ją patvirtinti siekiame gegužės mėn. pradžioje. Kadangi dėl strategijos projekto vis dar vyksta vidinės Komisijos konsultacijos, pateikti išsamios informacijos apie jos turinį negaliu. Tačiau galiu dar kartą patikinti, kad ji atitinka tiek praeitais metais Tarybos suteiktus plataus užmojo įgaliojimus, tiek praeitų metų spalio mėn. Nagojoje ES pasirašytus pasaulinius įsipareigojimus pagal Biologinės įvairovės konvenciją.

Strategija bus kuriama orientuojantis į šešis tarpinius tikslus, kuriais siekiama apimti kai kurias pagrindines biologinės įvairovės įstatymų ir biologinei įvairovei kylančio spaudimo varomąsias jėgas: gamtos apsaugą, atkūrimą ir ekologinę infrastruktūrą, žemės ūkį ir miškininkystę, žuvininkystę, invazines rūšis ir Europos Sąjungos indėlį į pasaulinę biologinę įvairovę.

Strategijoje bus iš esmės pasinaudota dabartinių ES teisės aktų įgyvendinimu, įskaitant veiksmingą ir tinkamai finansuojamą tinklo „Natura 2000“ valdymą. Taip pat bus labai svarbu apsvarstyti, kaip bendros žemės ūkio politikos, bendros žuvininkystės politikos ir būsimos sanglaudos politikos reformos gali padėti suteikti reikiamą paramą šiai strategijai. Pagrindiniame strategijos „Europa 2020“ tiksle reikalaujama sustabdyti biologinės įvairovės įstatymus ir ekosistemų alinimą, taip pat pagal juos teikiamas paslaugas.

Todėl galiu jus patikinti, kad strategijoje bus nustatyti veiksmai, skirti šiam tikslui pasiekti. Jie apims veiksmus, kuriais bus siekiama paspartinti Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad būtų imamasi reikšmingų veiksmų siekiant palankios Europai svarbių rūšių ir buveinių išsaugojimo būklės. Jei kalbėsime plačiau – apie ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą ir jų laikymosi užtikrinimą, Komisija vėliau šiais metais ketina pateikti naują komunikatą dėl šio klausimo. Nėra siekiama pakeisti esamus susijusius komunikatus, labiau yra siekiama patobulinti juos, susitelkiant į bendrą struktūrą ir žinių bazę, kuria grindžiamas šio aplinkos apsaugos teisės aktų rinkinio įgyvendinimas.

Imdamiesi šios iniciatyvos, išsamiai išnagrinėsime visas ES lygmens stebėsenos ir kontrolės pajėgumų, taip pat nacionalinių tikrinimo sistemų stiprinimo galimybes. Reikėtų pripažinti, kad aplinkos tikrinimą reglamentuojanti ES teisinė sistema per pastaruosius metus jau buvo patobulinta, ypač patvirtinus rekomendaciją, kurioje pateikti būtinieji valstybėse narėse atliekamų aplinkos patikrinimų reikalavimai, taip pat į teisės aktus dėl skirtingų aplinkos apsaugos sektorių buvo įtrauktos įvairios nuostatos.

Komunikatas vis dar rengiamas ir dėl tikslaus jo turinio dar nesusitarta. Mes vykdysime konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant ir konsultacijas su Parlamentu per atitinkamus jo komitetus, tad Parlamento nariai turės galimybę pareikšti savo nuomonę ir įnešti savo indėlį.

  Kriton Arsenis (S&D). - Ačiū, Komisijos nary, už išsamų atsakymą. Mes laukiame, kada galėsime pamatyti naująją ES biologinės įvairovės strategiją, žinoma, Parlamentas turės daug minčių ir ketiname jas išdėstyti išsamiau.

Gilindamiesi į šį klausimą, aptarėme Nagojos dokumentus ir strategiją. Ar galėtumėte pakomentuoti, kaip mums sekasi įgyvendinti Nagojos sprendimus, o ypač Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos pasidalijimo protokolą (ABS protokolą)? Kokia padaryta pažanga? Kokie jo galutiniai terminai? Ar pasiekėme kokios nors pažangos saugomų jūrų teritorijų srityje? Joms Nagojos protokolo tiksluose skirtas atskiras dėmesys. Kaip mums sekasi šioje srityje?

Taip pat minėjote, kad BŽŪP, kuri yra viena iš mūsų turimų biologinės įvairovės apsaugos priemonių, bus dedama pastangų saugoti biologinę įvairovę, tačiau Parlamentas taip pat prašė laukinės gamtos ir bekelių vietovių apsaugos Galiausiai mums reikia daugiau informacijos apie „Natura 2000“ vietoves, ypač reikia informuoti ūkininkus. Ką planuojate nuveikti šiuo klausimu?

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Norėčiau jums, Komisijos nary, tiesiog užduoti klausimą. Ar jūs susitelkiate tik į gamtos apsaugą ir į laukinių gyvūnų bei augalų apsaugą, ar taip pat rūpinatės senomis naminių gyvūnų ir augalų rūšimis bei pasėliais, kurių įvairovei irgi kyla didelis pavojus?

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE). - Norėčiau pridurti vieną dalyką. Kalbame apie biologinę įvairovę. Problema, kurią šiuo metu reikia skubiai spręsti, yra ta, kad kai kurios valstybės narės, įskaitant ir mano šalį, bando iš Europos Sąjungos gauti mažesnius pagal gamtos apsaugos teisės aktus keliamus tikslus. Tikrai norėčiau sužinoti, ar Komisijos narys pritaria, kad turėtume sumažinti tikslus, ar reikėtų išlaikyti esamus.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Dėl Nagojos ir kaip mums sekasi. Su ABS protokolu susiję reikalai einasi gana gerai, tad šioje srityje problemų nėra. Kyla nedidelių problemų dėl interpretavimo, tačiau mums gerai sekasi vykdyti strategiją iš esmės ir jau planuojame pradėti rengti teisės aktą, kad kai jis bus pasirašytas, galėtume pereiti prie ratifikavimo proceso. Tai užima laiko, tačiau jokių rimtų kliūčių nematau.

Kalbant apie saugomas jūrų teritorijas – vis dar atsiliekame. Stengiamės pagreitinti reikalus, o dėl Nagojoje prisiimtų įsipareigojimų Europoje turėsime nuveikti daugiau nei darome dabar – kaip ir dėl pačios „Natura 2000“ ir mūsų prisiimtų įsipareigojimų.

Dėl BŽŪP ir „Natura 2000“ finansavimo dedu visas pastangas, siekdamas užtikrinti, kad tai labai gerai atsispindėtų pirmajame ir trečiajame ramsčiuose ir kad biologinei įvairovei būsimoje bendroje žemės ūkio politikoje būtų skiriamas deramas dėmesys. Komisijos narys D. Cioloş, Komisijos narė C. Hedegaard ir aš parengėme bendrą laišką, kurį nusiuntėme pastarajai Aplinkos ministrų tarybai. Tame laiške sutarėme dėl problemų ir dėl krypties, kuria norime eiti.

Atsakydamas į B. Posselto pateiktą klausimą pasakysiu, kad pagal visą „Natura 2000“ apsaugos programą, kaip susitarta, dabar saugoma maždaug 18 proc. Europos žemės vadinamųjų „Natura 2000“ vietovių režimu, o tada dar turime dvi direktyvas. Viena iš jų yra Paukščių direktyva, antra – Buveinių direktyva, kuriose aiškiai nurodyta, kas saugoma, kaip saugoma, kokiu lygmeniu ir taip toliau. Tad iš esmės tai gana platus teisės aktas, apimantis ne tik kokias nors konkrečias nykstančias rūšis ar rūšis, kurioms gresia išnykimas, ar kita. Norime veikti taip, kad apsauga būtų taikoma kuo plačiau, tačiau tas faktas, kad ES vietovėse daug rūšių, kurios įvardytos kaip nykstančios, yra nepateisinamas, tad tikrai turėtume nuveikti daugiau.

Atsakymas į klausimą apie tikslus yra gana paprastas. Šiuo metu neturėtume susitelkti į tikslų mažinimo klausimą, turėtume skirti dėmesį rimtam „Natura 2000“ įgyvendinimo klausimui, o tai reiškia, kad reikia rengti valdymo planus ir skirti pakankamai finansavimo. Šiomis aplinkybėmis tai nebus lengva, tačiau tai neabejotinai yra ateities finansavimas.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 28, kurį pateikė Nikolaos Chountis (H-000122/11)

Tema: Atliekų tvarkymas Graikijoje

Savo atsakyme į klausimą Nr. E-3732/2010⁽²⁾ Komisija pateikė nuomonę, kad šalinimas sąvartynuose yra kraštutinis ir netinkamiausias atliekų tvarkymo būdas. Graikijoje numatoma remti 61 sąvartyno statybas, kurioms taip pat bus skiriamas bendras finansavimas. Šios aplinkybės lėmė pagrįstą daugelio regionų (Lefkimio, Grammatiko ir ypač Keratėjos) gyventojų nepasitenkinimą, nes jie yra priversti sutikti su šiuo kraštutiniu ir netinkamiausiu atliekų tvarkymo būdu. Atsižvelgiant į komentarus spaudoje ir į ekologinių organizacijų, politinių partijų bei vietos valdžios institucijų nuomonę, vyriausybės užsispyrimas siekiant įpareigoti taikyti šią atliekų rinkimo ir tvarkymo technologiją ir metodus susijęs su tam tikrais pramonės atstovų interesais ir kai kas mano, kad dėl to gali kilti naujas politinis ir ekonominis skandalas.

Ar Komisija galėtų atsakyti į šiuos klausimus: Ar, neatsižvelgdama į kiekvienos valstybės pasirinkimą, ji mano, kad ekologiniais ir aplinkosaugos sumetimais geresnis atliekų tvarkymo būdas yra tas, kurį siūlo ekologinės organizacijos (WWF, Greenpeace, SOS Viduržemio jūra ir kt.), t. y. atliekų rūšiavimas namų ūkiuose, o ne jų perdirbimas įmonėse? Ar ji įsipareigoja nedelsiant išnagrinėti šiuos pasiūlymus ir išsiųsti savo atstovą į vietą, kad jis susitiktų su visais suinteresuotaisiais subjektais?

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Naujojoje Pagrindų direktyvoje dėl atliekų nustatyta penkių pakopų atliekų tvarkymo hierarchija. Labiausiai pageidautinu variantu laikoma atliekų prevencija, toliau eina atliekų parengimas pakartotiniam naudojimui, grąžinamasis perdirbimas ir kiti išgavos būdai, įskaitant energijos išgavą, o išmetimas, pavyzdžiui, į sąvartyną, laikomas paskutine išeitimi. Tam tikrų atliekų srautų atvejais galimi nuokrypiai nuo hierarchijos.

Hierarchijos nesilaikančios valstybės narės turėtų tvirtai pagrįsti tokius veiksmus. Todėl atliekų išmetimą į sąvartynus, esantį atliekų tvarkymo hierarchijos apačioje, valstybės narės turi laikyti mažiausiai tinkamu atliekų tvarkymo variantu.

Didelis atliekų medžiagų, pavyzdžiui, popieriaus ir stiklo, grynumas yra būtina sąlyga, kad gamybinės pramonės šakos galėtų naudoti atliekas kaip antrinę žaliavą. Todėl tinkamiausias atliekų surinkimo būdas yra paprastai surinkimo vietoje atskirai rinkti grąžinamajam perdirbimui tinkamų atliekų srautus. Pagal Pagrindų direktyvą dėl atliekų valstybės narės yra įpareigotos iki 2015 m. pradėti atskirai rinkti popierių, metalą, plastiką ir stiklą. Valstybėms narėms vėlgi suteikta tam tikro lankstumo pritaikyti savo atliekų surinkimo sistemas atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes, ypač tais atvejais, kai jau yra galimybė naudotis itin veiksmingomis ir pažangiomis rūšiavimo technologijomis. Jei tokių technologijų nėra, atskiras atliekų rinkimas surinkimo vietoje yra pigiausias ir lengviausias būdas iš atliekų gauti aukštos kokybės antrinių žaliavų.

Graikija susiduria su rimtomis problemomis šalindama neteisėtus sąvartynus ir, kaip žinote, 2005 m. buvo nuteista Teisingumo Teisme dėl didelio neteisėtų jos teritorijoje veikiančių sąvartynų skaičiaus. Ši problema vis dar neišspręsta. Nepaisydama to, 2010 m. gruodžio mėn. Graikijos valdžia pateikė veiksmų planą, pagal kurį iki šių metų birželio mėn. bus uždaryti visi teisėti sąvartynai. Komisija palankiai vertina šį planą, įskaitant naujų sąvartynų vietų įrengimą, su sąlyga, kad tai yra neišvengiama ir yra paskutinė išeitis atliekų šalinimo tinklui, kuris atitiktų pagal Europos teisės reikalavimus parengtus privalomuosius sanitarijos standartus, išlaikyti.

ES direktyvoje dėl atliekų sąvartynų nustatytus standartus atitinkančių sąvartynų įrengimas jau yra pažanga, palyginti su neteisėto atliekų išvertimo praktika. Komisija ragina Graikijos valdžios institucijas užbaigti savo planavimą ir sąvartynų vietų įrengimą – programas, kuriose jau naudojamasi ES lėšomis. Vis dėlto Graikija turi tvirtai judėti tolyn imdamasi daugiau priemonių ir nustoti naudoti sąvartynus kaip vyraujantį atliekų tvarkymo būdą ir pereiti prie modernaus atliekų tvarkymo politikos, kurios pagrindas būtų atliekų išgava ir grąžinamasis perdirbimas.

Naujausiais Eurostato statistikos duomenimis, Graikijoje į sąvartynus išverčiama apie 82 proc. komunalinių atliekų, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 38 proc. Be to, Graikijoje labai menki grąžinamojo perdirbimo sektoriaus rezultatai – perdirbama tik 17 proc. komunalinių atliekų.

Atliekų direktyvos įgyvendinimas yra aukščiausias tiek Komisijos, tiek mano asmeniškai prioritetas. Mes stebėsime nacionalines atliekų politikos kryptis, vertindami valstybių narių atliekų tvarkymo planus. Laukiame, kada Graikija pateiks atnaujintą atliekų tvarkymo planą. Be to, atidžiai stebime Graikijos veiksmų plano įgyvendinimą ir visų neteisėtų sąvartynų uždarymo procesą, įskaitant ES finansuojamų projektų planą.

Taip pat stebėsime, kaip panaudojamas ES finansavimas, siekdami užtikrinti, kad finansuojami projektai atitiktų mūsų atliekoms skirtuose teisės aktuose apibrėžtus tikslus ir reikalavimus. Graikijoje būtina mažinti sąvartynų skaičių ir didinti grąžinamojo perdirbimo apimtis tuo tikslu vykdant atskirą surinkimą ir naudojant grąžinamajam perdirbimui tinkamas medžiagas.

Tinkamas atliekų tvarkymas turėtų būti laikomas galimybe, nes taip šalyje būtų kuriamas verslas ir darbo vietos. Taip pat jis labai svarbus norint pasiekti naujųjų išteklių pakankamumo tikslų tam taikant geriausią praktiką.

Baigdamas pasakysiu, kad rytoj skrendu į Graikiją, kurioje svečiuosiuosi su dviejų dienų vizitu, ir, žinoma, mes ten išsamiai aptarsime visus šiuos klausimus.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Ponia pirmininke, baigiamoji Komisijos nario pastaba suteikia man vilties. Kadangi rytoj, Komisijos nary, išvykstate į Graikiją, turėtumėte apsilankyti vietovėje netoli Atėnų, kurioje kasdien vyksta susirėmimai tarp gyventojų ir dabar jau keturis mėnesius ten įsikūrusios policijos pajėgos, būta sužeidimų ir kitokių incidentų – viskas susiję su sąvartyno infrastruktūra, turint omenyje tai, kad, kaip paaiškinote, turime uždaryti sąvartynus.

Mano klausimas toks – jei tai mažiausiai pageidautinas sprendimas, kodėl priimate poveikio aplinkai vertinimus, kai daugelyje įrenginių, tokių kaip tas, kuriame tikriausiai lankysitės, atliekos iš esmės patenka į upelius. Tai skandalinga ir kenkia aplinkai – jei jūs neįsikišite, jei to nesustabdysite, neišvengiamai kils ekonominis skandalas, nes šiuos įrenginius drauge finansuoja Europos Sąjunga.

Prašau nedelsiant įsikišti, nes reikalai nėra tokie teoriniai, kaip jūs paaiškinote. Tačiau tebūnie, kaip gali būti, dėkoju.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Ketinu lankytis Atėnų apylinkėse. Pirmą dieną dalyvausiu diskusijose su trimis Graikijos parlamento komitetais ir tikrai aptarsime šį klausimą. Žinau apie šią problemą ir jos rimtumą. Gal galėčiau jums paaiškinti, kodėl mes iš tiesų palankiai vertiname ir netgi drauge finansuojame kai kuriuos sąvartynus, nors ir manome, kad tai žemiausias atliekų hierarchijoje teikiamų variantų lygmuo.

Pirmiausia ir neabejotinai svarbiausia, žinoma, yra atsižvelgti į žmonių sveikatą, todėl turime būti tikri, kad ji tikrai apsaugota. Manau, svarbu, jog mes tikrai ieškome geriausių galimų sprendimų ir mėginame juos rasti, tačiau kartais tiesiog būtina judėti žingsnis po žingsnio.

Iš duomenų, gaunamų iš visos Europos, matau, kad kai šalis rimtai imasi atskiro rinkimo, kelias iki labai didelio grąžinamojo perdirbimo procento ir labai mažo komunalinių atliekų vertimo į sąvartynus kiekio tampa labai trumpas. Tad pagrindinis dalykas yra atskiras rinkimas, o kai tai sėkmingai daroma, reikalai gali greitai judėti. Bet kartais, deja, vertimas į sąvartyną tebėra vienintelė galima išeitis ir jei, atsižvelgdami į aplinkybes, norime pasirūpinti žmonių sveikata, tiesiog turime tokią galimybę suteikti.

  Pirmininkė. − Į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus atsakyta raštu (žr. priedą).

Tuo klausimų valanda baigiama.

(Posėdis sustabdytas 20.20 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

PIRMININKAVO RAINER WIELAND
Pirmininko pavaduotojas

(1) 2010 m. lapkričio 25 d. atsakymas.

(2) 2010 m. rugpjūčio 9 d. atsakymas