Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2201(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0062/2011

Pateikti tekstai :

A7-0062/2011

Debatai :

PV 05/04/2011 - 14
CRE 05/04/2011 - 14

Balsavimas :

PV 06/04/2011 - 8.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0143

Diskusijos
Antradienis, 2011 m. balandžio 5 d. - Strasbūras Tekstas OL

14. Europos politinės partijos ir šių partijų finansavimo taisyklės (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – M. Giannakou pranešimas Konstitucinių reikalų komiteto vardu dėl Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių taikymo (2010/2201(INI)) (A7-0062-2011).

 
  
MPphoto
 

  Marietta Giannakou, pranešėja.(EL) Pone pirmininke, šiandien Parlamentas kviečiamas diskutuoti dėl pranešimo dėl reglamentų, kuriais reglamentuojamos Europos politinės partijos, ir su jų finansavimu susijusių Europos Parlamento taisyklių, kurio projektą parengiau Konstitucinių reikalų komiteto vardu. Nors panašus reglamentas yra, Europos politinės partijos praeityje nesinaudojo statutu, kuris būtų suderintas su Lisabonos sutartimi ir Europos Sąjunga, čia turiu omenyje Lisabonos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą statutą, kuriame kalbama apie tai, kad Europos politinės partijos padeda geriau informuoti apie Europos politiką ir išreiškia Europos Sąjungos piliečių valią. Akivaizdu, jog tai nereiškia, kad Europos partijos veiks kaip tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Belgijos valstybės lygmeniu. Todėl, priėmęs generalinio sekretoriaus pranešimą dėl partijų finansavimo ir jo pasiūlymą sukurti statutą, taip pat Europos Parlamento pasiūlymą, pateiktą ankstesniame 2003 m. pranešime dėl tokio statuto poreikio (tik tiek, kad tuo metu dar nebuvo patvirtinta Lisabonos sutartis), ir galiausiai Biuro sausio 10 d. sprendimą, Konstitucinių reikalų komitetas po rimtų posėdžių su visomis politinėmis partijomis, Europos lygmens pirmininkais bei sekretoriais, įžymiais ekonomikos ir konstitucinės teisės profesoriais, po „Transparency International“ ir ES Audito Rūmų nagrinėjimo patvirtino šį pranešimą, kuriuo Europos Komisija raginama pateikti atitinkamą pasiūlymą, kad galėtume turėti tikrą Europos politinių partijų statutą.

Žinoma, šiame statute bus nustatyti tam tikri kriterijai, kaip tai apibrėžta pranešime – nacionalinės partijos mažiausiai septyniose šalyse ar regionuose, kuriuose šių šalių regioninės valdžios institucijos turi įstatymų leidžiamąją galią, turi būti narėmis. Drauge bus atskiriamas Europos partijų pripažinimas ir jų finansavimas. Tam, kad gautų finansavimą, iš jų turi būti išrinktas bent vienas EP narys. Žinoma, galės prisidėti asmenys, paprasti piliečiai, taip pat ir partijos.

Pasiūlymai apima ne tik Europos politines partijas, bet ir jų fondus. Juose raginama (ir tai svarbu) Europos partijoms suteikti teisinį, politinį ir fiskalinį statusą, žinoma, laikantis Europos teisinio statuto ir Europos įstatymų apskritai, taip pat veikiant jų apsaugai.

Konstitucinių reikalų komitetas ilgai diskutavo šiuo klausimu ir susitarė dėl šio pasiūlymo, žinoma, su tam tikrais nuomonių skirtumais, kurie matyti pakeitimuose. Iš esmės komitetas padarė išvadą, kad tokio statuto sukūrimas stiprins demokratiją, padės pasiekti didesnio piliečių dalyvavimo Europos institucijose. Žinoma, kalbant apie finansavimo klausimą, nustatoma, kad 10 proc. lėšų turėtų būti savo pačių ištekliai, o paramos teikėjai galėtų suteikti 25 000 EUR, ne 12 000 EUR, kaip yra dabar. Dėkoju, pone pirmininke. Žinoma, tikiuosi, kad plenariniame posėdyje bus balsuojama už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. Pone pirmininke, noriu padėkoti jums už galimybę aptarti su jumis pranešimą dėl Europos politinių partijų ir jų fondų. Taip pat norėčiau padėkoti M. Giannakou, kad savo iniciatyva parengė šį pranešimą.

Komisijoje mes manome, kad tai labai svarbus pranešimas. Žinome, kad Europos politinės partijos atlieka svarbų vaidmenį Europos integracijoje. Ypač daug jos prisideda prie užtikrinimo, kad Europos požiūriu aptariami politiniai klausimai būtų pateikiami laiku, prieš Europos Parlamento rinkimus, taip išvengiant situacijų, kai šiuose rinkimuose dominuotų grynai nacionaliniai klausimai, kas, kaip gerai žinome, dažnai ir turi tendenciją nutikti. Todėl palankiai vertinu į ateitį orientuotą pranešimo toną ir laukiu diskusijų dėl jo turinio šį vakarą, taip pat ir ateityje.

Reglamento (EB) 2004/2003 12 straipsnyje nustatyta, kad iki 2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamentas paskelbs pranešimą dėl šio reglamento taikymo ir veiklos finansavimo. Pranešime bus nurodyta, jei tinkama, kokius finansavimo sistemos pakeitimus būtų galima padaryti. Kaip minėjau, mes palankiai vertiname M. Giannakou savo iniciatyva parengtą pranešimą ir lydimąją rezoliuciją kaip teigiamą žingsnį, tačiau reikia pabrėžti, kad informacija apie faktinį dabartinio reglamento įgyvendinimą ir finansuojamą veiklą galėtų būti tikslesnė ir ją būtų galima patobulinti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į rytoj vyksiantį Parlamento balsavimą, Komisiją būtų galima paraginti veikti toliau peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 ir finansinį reglamentą arba sukuriant naują teisės aktą. Jei Parlamentas padarytų išvadą, kad susijusiems dabartiniams teisės aktams reikia pakeitimų arba kad reikia naujo teisės akto, Komisija imtai išnagrinės tokias išvadas ir, jei su jomis sutiks, imsis reikiamų iniciatyvų.

Komisija taip pat apsvarstys, kaip ilguoju laikotarpiu reikėtų toliau tobulinti Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 siekiant remti tvirtesnių ir tikrai tarpvalstybinių politinių partijų bei fondų kūrimąsi Europos mastu, kad iš tikrųjų būtų sukurta politinė Europos viešoji erdvė.

Kalbant apie konkretų Europos politinių partijų teisinio statuto klausimą, man žinoma, kad Parlamentas jau ne pirmą kartą ragina priimti tokį statutą. Kai kuriais aspektais šis klausimas nagrinėjamas tyrime, kurį pavedė atlikti Konstitucinių reikalų komitetas (AFCO), ir manau, jog iš tyrimo aiškiai matyti, kad nuo tokio statuto nustatymo priklauso daugybė įvairių sudėtingų konstitucinių, politinių ir praktinių klausimų. Todėl dėl šio reikalo reikia atlikti išties labai kruopščią ir išsamią analizę.

Tą patį galima pasakyti apie kai kuriuos kitus pranešime iškeltus klausimus. Dėl pasiūlymų, dėl kurių reikėtų pakeisti finansinį reglamentą, Komisija taip pat mano, kad būtina plačiau apsvarstyti teisėkūros sprendimus ir parinkti galimų pokyčių laiką.

Baigdamas pasakysiu, kad M. Giannakou pranešime ir lydimosios rezoliucijos projekte keliami klausimai, kurie yra Europos integracijos ir jos demokratinės prigimties esmė, todėl jiems reikia skirti nedalomą mūsų dėmesį. Laukiu diskusijų šiais klausimais šį vakarą, taip pat ir ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Carlo Casini, PPE frakcijos vardu.(IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti M. Giannakou už didelį ir sumaniai atliktą darbą.

Kalbėdami apie politines partijas, turime atsižvelgti į dvi problemas. Pirmiausia, jokioje šalyje partijos nėra labai gerbiamos. Antra – kai vyksta Europos rinkimai, paprastai laikoma, kad politinės partijos sieks savo nacionalinės valstybės interesų, o ne visos Europos interesų. Tad, kalbant apie viešąją nuomonę, trūksta partijoms arba jų funkcijai, susijusiai su Europos ateities formavimu, rodomo palankumo ir pagarbos.

Todėl turime skubiai veikti. Kaip jau minėta, ne tik Lisabonos sutartyje, tačiau ir daugelyje konstitucijų, beveik visose Europos valstybių konstitucijose, partijų funkcija laikoma atitinkančia nacionalinius interesus, todėl labai svarbia kuriant demokratiją ir siekiant įgyvendinti bendrus interesus. Svarbu pabrėžti, kad kalbu apie konstitucijas, o ne apie paprastus įstatymus, taigi nurodau pamatines valstybių ir visos Europos Sąjungos struktūras.

Daromas spaudimas, kad nustatytume iš tiesų į Europą orientuotų partijų statutą, o ne naudotumėmės tiesiog matematine atskirų nacionalinių struktūrų suma, neturinčia tvirto nuolatinio Europos struktūros pagrindo. Vietoj jų mums reikia matyti Europos interesais mąstančias ir veikiančias partijas. Mano apibūdintas poreikis kelia dar daugiau spaudimo, jei tikrai norime bendro Europos rinkimų įstatymo, kurį priėmus netgi galėtų, jei viskas klostysis sėkmingai, atsirasti bendra Europos rinkimų apygarda, veikianti greta nacionalinių rinkimų apygardų. Taip kiekvienas Europos pilietis pajustų stipresnį priklausymo Europai jausmą.

Artėju prie savo argumento esmės. Kaip jau buvo pabrėžta (ir iš anksto dėkoju Komisijos nariui), mano komitetas labai sunkiai dirbo, rengė posėdžius ir dalyvavo daugybėje susirinkimų, bet mums reikia pasiūlymo, Europos Komisijos iniciatyvos, kuria visos Europos partijos būtų suvienytos pagal Europos Sąjungos teisę, suteikiant naują teisinę formą pagal viešąją tarptautinę teisę, naują teisinį subjektiškumą, galiojantį visose valstybėse narėse, ir bendrą struktūrą, kuri leistų joms veikti atstovaujant Europos viešajam interesui. Dėkoju M. Giannakou ir Komisijos nariui už jų įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 

  Enrique Guerrero Salom, S&D frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, p. M. Giannakou, dėkoju, kad parengėte šio pranešimo projektą, manau, jis labai padės paskatinti Komisiją judėti į priekį formuojant geresnę Europos politinių partijų pripažinimo ir apsaugos sistemą.

Europos demokratija yra tikrai atstovaujamoji demokratija. Atstovaujamosios demokratijos sistema išliko stabili nuo tada, kai XIX amžiaus viduryje išplėtus rinkimų teisę buvo įgyvendintas liberalių revoliucijų pažadas atstovauti žmonėms, kad jie patys galėtų valdyti savo likimą. Atstovaujamosios sistemos pamatai yra tvirti, tačiau kartkartėmis jai reikia reformų ir naujų geresnių išraiškos būdų. To pavyzdys galėtų būti Parlamento atliktas darbas dėl piliečių iniciatyvos teisės patvirtinimo.

Trumpai tariant, demokratija niekada negalėjo gyvuoti be laisvo atstovavimo, o atstovavimas niekuomet nebuvo laisvas nesant pliuralios konkurencijos. Sąlygas šiai pliuraliai konkurencijai sudaro politinės partijos. Demokratijoje partijos išreiškia pliuralizmą ir yra pagrindinės politinio dalyvavimo priemonės – jos prisideda prie viešosios nuomonės formavimo; siūlo alternatyvas ir bendrąsias bei sektorių vyriausybines programas; jos koordinuoja ir derina socialinius interesus; taip pat prisideda prie žmonių poreikių perdavimo valdantiesiems.

Kaip teisingai pažymi politinių partijų teoretikai, partijos susikūrė ne tam, kad perduotų valdančiųjų poreikius žmonėms, o tam, kad piliečių siekius perduotų valdantiesiems.

Dabar mums reikia, kad tai, kas veikė nacionaliniu lygmeniu, veiktų Europos mastu. Todėl tai – atvejis, kai Europos politinėms partijoms reikia suteikti sistemą ir galimybių funkcijas, kurias jos vykdė nacionalinėje arenoje, vykdyti Europos lygmeniu. To siekiant, partijoms svarbiausia yra turėti teisinį statusą ir būtent tai partijoms, kurios turi teritorinę struktūrą ir kurios veikia pagal demokratijos taisykles siūloma šiame pranešime; taip pat siūloma atskirti partijų pripažinimą ir jų finansavimą, nes tam reikia visuotinio pritarimo.

Galiausiai tikimės, kad Komisija paleis mechanizmą, kuriuo būtų ištobulinta šiuo metu netobula politinių partijų reglamentavimo padėtis.

 
  
MPphoto
 

  Stanimir Ilchev, ALDE frakcijos vardu.(BG) Pone pirmininke, M. Giannakou pranešime atspindima logiška pastarųjų metų įvykių, kuriais buvo siekiama didinti piliečių susidomėjimą Europos Sąjungos politika, seka.

Reglamentuoti Europos partijas dabar reiškia sukurti pilietinę erdvę be sienų. Šiuo požiūriu M. Giannakou pranešimas yra imtis reformų nusiteikusiems politikams skirtas raginimas. Šiame pranešime išdėstyti planai yra svarbūs. Jie padės Europos partijas padaryti realia stiprinančia dalyvaujamąjį Europos Sąjungos valdymą priemone.

Neatsitiktinai buvo pateikta beveik 100 šio pranešimo pakeitimų. Šių bendrų pastangų rezultatas – parengtos septynios kompromisinės versijos, kurias palaikė visos parlamentinės frakcijos. Manau, susidomėjimą šiuo pranešimu Konstitucinių reikalų komitete paskatino supratimas, kad Europos partijų sistema tampa dar lankstesnė, patrauklesnė ir logiškesnė, nekalbant apie tai, kad ji tinka Europos procesams, nes ja nustatomas bendras politinis, teisinis ir fiskalinis Europos partijų statusas.

Nekalbame apie partijų kūrimą pagal bendrą standartizuotą struktūrą, kalbame apie bendresnio modelio laikymąsi. Taip pat tarp partijų ir fondų vis dar galioja pagrindiniai skirtumai, tačiau yra naujų jų didesnės sąveikos galimybių.

Pranešimu ir tikėtinais jo padariniais reikia pakeisti įprastinį status quo, kai dabartinės partijos tėra nacionalinių partijų organizacijos ir neturi jokio tiesioginio ryšio su valstybių narių rinkėjais. Vadovaujantis šiuo siekiu rekomenduojama pradėti nagrinėti tiesioginės asmenų narystės ir fizinių asmenų dalyvavimo partijos vidaus veikloje ir netgi partijos valdyme sąlygas.

Šiame pranešime iškelta daug sunkių klausimų. Pavyzdžiui, tinkamai atskirti politinės partijos įkūrimo ir jos finansavimo kriterijai. Pranešimui reikėtų pritarti, kad Komisija galėtų pradėti kurti naują finansinio reglamento dalį, kuri būtų skirta vien Europos partijų ir fondų finansavimo klausimams.

 
  
MPphoto
 

  Gerald Häfner, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aiškūs Europos politinių partijų reglamentai – svarbus veiksnys kuriant Europos visuomenę, plėtojant politines Europos diskusijas ir padedant pasiekti, kad Europos rinkimai būtų išties europietiški, kad jų metu vyktų europietiškos kampanijos ir būtų teikiami europietiški argumentai, o ne nacionalinės kampanijos ir nacionaliniai argumentai, su kuriais dabar daugiausia susiduriame. Dėl šios priežasties norėčiau kuo nuoširdžiausiai padėkoti M. Giannakou už šį pranešimą. Mes labai glaudžiai bendradarbiavome jį rengiant. Pradėkime nuo to, kad sutarėme ne visais klausimais. Tačiau mums malonu pasirašyti galutinį rezultatą.

Norėčiau nurodyti keletą sričių, kurios diskusijų metu mums buvo ypač svarbios. Viena iš jų yra tai, jog mes manome, kad demokratiniame procese norinčių dalyvauti partijų struktūra taip pat turi būti demokratinė. Ypač tai taikytina renkant partijų organus, atrenkant kandidatus ir sudarant sąrašus, dabar tai įtraukta į 5 dalį. Manau, kad tai reiškia didžiulę pažangą. Tas pat pasakytina ir daugeliu kitų klausimų, kurių čia minėti neketinu..

Norėčiau trumpai paminėti svarbiausią punktą – reikalavimą, kad partija jau turėtų vieną narį Europos Parlamente. Pradžioje to buvo reikalaujama, jei buvo norima gauti pripažinimą ir finansavimą. Dabar ši sąlyga taikoma sprendžiant tik finansavimo klausimą. Mums tai buvo labai svarbu, nes reikia labai aiškiai atskirti pripažinimą ir finansavimą. Pripažinimas reiškia – konkurencija turi būti laisva, kad Europoje galėtų kurtis naujos partijos, sprendžiančios naujus klausimus ir turinčios naują veidą. Tam nereikėtų taikyti pernelyg didelių apribojimų. Tačiau kai kalbame apie finansavimo klausimą, žinoma, jį galime susieti su tam tikru mažiausiu sėkmės rinkimuose laipsniu. Atitinkamai mes irgi galime tam pritarti, nors būtume norėję aiškiau išdėstyti šį punktą, todėl ketiname pateikti pakeitimą.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan, ECR frakcijos vardu. Pone pirmininke, demokratija nėra tiesiog periodinė teisė padėti kryželį ant balsalapio. Demokratija priklauso ir nuo ryšio tarp vyriausybės ir valdomųjų – nuo jų bendrumo. Norint turėti veikiančią demokratiją, reikia demos, reikia vieneto, su kuriuo tapatintumėmės vartodami žodį „mes“. Atėmus iš demokratijos demos, lieka tik kratos su sistemos, kuri turi priversti paklusti, kai negalima prašyti veikti pilietinio patriotizmo vardu, įstatymo jėgai, galia.

Biurokratiniu nurodymu negalima sukurti veikiančios atstovaujamosios valdžios institucijų. Europos Sąjungoje bandėme tai padaryti. Sukūrėme visą atributiką ir valdžios simbolius: Europos Parlamentą, politines partijas, rinkimus ir taip toliau, tačiau neįmanoma priversti žmonių jaustis europiečiais taip pat, kaip kas nors gali jaustis norvegu, japonu, prancūzu, portugalu ar dar kuo nors.

Partija turėtų natūraliai atsirasti jos nariams pripažįstant tapatumo ir bendrų interesų bendruomenę. Tai nėra kažkas, ką galime padaryti skyrę visuomeninių lėšų ar brūkštelėję biurokratiniu rašikliu. Taigi, tiesą sakant, Europos konservatorių ir reformistų frakcija šiam teisės aktui prieštarauja, mes prieštaraujame tarpvalstybinių partijų koncepcijai. Kai kurie mūsų nariai jungiasi į partijų aljansus, tačiau bendram statutui mes prieštaraujame. Prieštaraujame biudžeto didinimui, kuris man atrodo išties keistas lėšų skyrimas esant dabartinei ekonominei padėčiai. Prieštarauju savo tėvynainio ir draugo Andrew Duffo minčiai, kad tokioms tarpvalstybinėms partijoms turėtų būti leidžiama iš esmės leisti ES pinigus nacionalinių referendumų kampanijose.

Leisdami viešuosius finansus europiečių nesukursite. Net sudėjus į krūvą visą visuose mūsų nacionaliniuose ižduose esantį auksą jo nepakaktų įtikinti žmones klaidinga idėja.

 
  
MPphoto
 

  Helmut Scholz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, p. M. Šefčovičiau, ponios ir ponai, galiu tik palankiai įvertinti tai, kad Europos Parlamentas imasi rimtais ketinimais grįsto praktinio požiūrio į Europos sprendimų priėmimo procesų demokratizavimo klausimą. Kaip matyti iš M. Giannakou pranešimo, šis požiūris taip pat apima tolesnę raidą Europos partijų, kurios, nors ir daug metų egzistavo Europos politinėje kasdienybėje, iki šiol nebuvo lygiaverčiai ES politikai demokratinę įtaką darantys partneriai bei dalyviai. Ir ES mastu mums reikia politinių partijų, kurios turėtų gilias šaknis savo atstovaujamoje visuomenėje ir galėtų atlikti tvirtą vaidmenį Europos Parlamento rinkimuose, taip pat kuriant Europos atvirumą, pagrįstą demokratinėmis vidaus struktūromis ir nuostatomis.

Konkrečiai apie šį pranešimą turiu pasakyti, kad man būtų patikę, jei pranešėja būtų parodžiusi kur kas daugiau drąsos, pasinaudodama Parlamento iniciatyvos teise žengti tikrai reikšmingą žingsnį kuriant Europos Sąjungos politinę ir partinę sistemas. Tai žingsnis, kurio laukia daug piliečių ir kuris paskatintų įsitraukti ir juos. Galima buvo aiškiau apibūdinti glaudžiai sąveikaujančius Europos ir nacionalinius sprendimų priėmimo lygmenis ir politinių partijų santykius, nes tai bendras skaidrus ir lengvai paveikiamas veiksnys.

Dabar Europos Parlamentas turėtų ryžtingai paraginti Komisiją ir Tarybą imtis iniciatyvos šiuo klausimu. Iš Komisijos ir Tarybos tikėčiausi konstruktyvaus bendradarbiavimo.

 
  
MPphoto
 

  John Stuart Agnew, EFD frakcijos vardu. Pone pirmininke, remdamasi šiuo teisės aktu ES galės mesti pinigų į referendumų kampanijas, kad užsitikrintų, jog tinkamą rezultatą dėl įvairumo nusipirks iš pirmo karto!

Ateityje JK rengs referendumą kaskart, kai tik ES siūlys atimti galias iš jos rinkėjų. ES yra mirtinai išsigandusi, kad mes galime pateikti visą daugybę neteisingų atsakymų. Tad ji ketina atimti pinigus iš JK mokesčių mokėtojų ir panaudoti juos, kad įskiepytų jiems savąją tikro teisingumo kelio versiją.

Šio teisės akto šalininkų priešakyje Andrew Duff, liberaldemokratas EP narys iš mano regiono. Neseniai parama šiai partijai JK žlugo ir, žinoma, partija desperatiškai trokšta, kad JK valdytų ES institucijos. Dar niekada ES rinkimų machinacijos nebuvo taip aiškiai rodomos kartu su nepagarba JK rinkėjams. ES sėja savo pačios sunaikinimo sėklas, nes remdamiesi tokiu teisės aktu mes galėsime finansuoti referendumo kampaniją, kurios daug kas mano šalyje laukė labai ilgą laiką, –referendumo, kuris suteiks mums galimybę visiškai ištrūkti iš Europos Sąjungos kontrolės.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Sinclaire (NI). - Pone pirmininke, ar kolega J. S. Agnew sutiktų su manimi, kad politinė partija, kuri, kaip bendra Europos Sąjungos partija, priimtų finansavimą pagal šį teisės aktą, kuri pirmiausia turėtų laikytis ES programos, veiklos ir pagrindinių Europos teisės principų, turėtų laikytis Europos teisės plėtros visais lygmenimis – regioniniu, nacionaliniu ir Europos, būtų savo principus praradusi partija? Ar sutiktumėte su manimi, p. J. S. Agnew?

 
  
MPphoto
 

  John Stuart Agnew (EFD). - Pone pirmininke, atsakau N. Sinclaire, kad pasiimsime iš to viską, ką galime, nes naudojamės velnio pinigais Dievo darbui atlikti. Būtent tai mes darome ir jums tai gerai žinoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicole Sinclaire (NI). - Vis dėlto ar priimsite Europos teisės principą?

 
  
MPphoto
 
 

  John Stuart Agnew (EFD). - Ne, žinoma, ne. Tam ir esame čia.

 
  
MPphoto
 

  Rafał Trzaskowski (PPE). - Pone pirmininke, pirmiausia leiskite padėkoti mūsų pranešėjai M. Giannakou ir Komisijai už jų puikų bendradarbiavimą ir puikų pranešimą.

Ar tikrai išgyvename Europos demos kūrimo procesą, kaip ką tik sakė mano gerbiamas kolega D. Hannan? Nežinau, aš taip drąsiai neteigiu. Mano nuomone, ką norime padaryti šiuo konkrečiu momentu, tai sustiprinti kuriamą viešąją Europos erdvę ir iš esmės paskatinti diskusijas Europos klausimais. Turiu omenyje, kad šio Parlamento mintis yra priartinti Europos piliečius prie to, dėl ko čia diskutuojame, o tada gali būti paprasčiau pradėti iš esmės aptarinėti Europos klausimus su jais.

Beje, galiu kalbėti tik savo vardu, aš nesu biurokratas – aš esu tiesiogiai išrinktas šio Parlamento narys.

Iš tiesų diskutuojame, kaip padidinti Europos politinių partijų, kurioms visi priklausome nepaisant to, ar sėdime šio Parlamento kairėje, centre ar dešinėje, matomumą. Kaip ištraukti jas iš šešėlio, nes šiuo metu niekas iš tiesų nežino, ką jos veikia, koks jų statusas, ar jos sukuria kokios nors pridėtinės vertės, beje, mes Europos liaudies partijoje manome, kad sukuria. Tai galimybė iš tiesų pristatyti programas ir ateityje, tikėkimės, Europos rinkimuose kovoti dėl Europos problemų, o ne visąlaik klimpti nacionalinėje retorikoje.

Šis pranešimas teigiamas trimis požiūriais. Pirma, juo sukuriama tam tikra pusiausvyra tarp Parlamento frakcijų valdžios ir aiški sąsaja su tuo, ką veikiame šiame Parlamente, susiejant finansavimą su buvimu šiame Parlamente – Europos Parlamente. Antra, juo Europos politinės partijos suartinamos su Europos fondais, kas yra pagirtina, trečia, juo sugriežtinamas ir išaiškinamas Europos politinių partijų finansavimas, o tai, mano nuomone, turėtų būti visų mūsų tikslas.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, žvelgiant į Europos integracijos istoriją ir į dabartinę ES sąrangą bei veikimą, galima pasakyti, kad ES galima laikyti ne tik valstybių grupe, bet labiau politine arena, turinčia potencialą kurti tikrai europinę visuomenę. ES ne tik turi bendrą rinką, savo teisėkūrą, išrinktų atstovų organą ir savo teismų sistemą. Jau ilgą laiką egzistuoja ir Europos lygmens politinės partijos. Jos nėra tiesiog nacionalinių partijų federacijos. Jos turi savo darbotvarkę, Europos darbotvarkę, ir yra neatsiejama Europos politinio gyvenimo dalis. Politinių partijų stiprinimas Europos lygmeniu sutvirtina dalyvaujamąjį ES administravimą, tad galiausiai ir demokratiją.

Dėl šių priežasčių palankiai vertinu pateiktą pasiūlymą reformuoti politinių partijų statutą ir finansavimą Europos Sąjungoje ir norėčiau asmeniškai padėkoti jums, pone Pirmininko pavaduotojau, už bendradarbiavimą.

Dabar politinėms partijoms labai svarbu įgyti vieną bendrą teisinį statutą. Turime panaikinti skirtumus tarp politinių partijų sistemos ir tarp Europos institucijoms taikomų taisyklių. Tai įmanoma bendro Europos lygmens politinio, teisinio ir fiskalinio politinių partijų statuto įvedimo pagrindu. Taip pat derėtų apsvarstyti, ar teisė steigti tokią partiją turėtų būti apribota iki nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu veikiančių politinių partijų.

Tinkamas ir finansavimo sistemos siūlymas. Reikėtų supaprastinti politinių partijų finansavimo tvirtinimo Europos lygmeniu sistemą. Turėtų būti galima atlikti finansines patikras ir taip palaikyti skaidrumą. Skaidri ir saugi Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinka ES valstybių narių piliečiams taip pat yra pageidautinas ir palankiai vertintinas žingsnis. Tai gali padėti jiems kasdieniame gyvenime. Europos politinių partijų statutas yra reikšmingas žingsnis geresnės sąveikos su piliečiais, didesnės demokratijos ir didesnio visuomenės domėjimosi Europos klausimais link.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Duff (ALDE). - Pone pirmininke, šiuo metu nacionalinėms politinėms partijoms nepavyksta demokratiškai ir veiksmingai stiprinti Europos integracijos. Tai labai rimta. Yra spraga, kurią reikia užpildyti, ir reikia esminės demokratinės varomosios jėgos, jungiančios piliečių ir Europos galias, kuriomis naudojasi Parlamentas ir Taryba. Atėjo metas Europos politinėms partijoms – ne kaip nacionalinių politinių partijų pakaitalui, bet kaip jas papildančiam reiškiniui, kad jos galėtų mesti viena kitai iššūkį ir konkuruoti tarpusavyje dėl paramos savo idėjoms ir kandidatams.

Europos politinių partijų sukūrimas yra itin svarbus norint sėkmingai įgyvendinti tarpvalstybinio sąrašo pasiūlymą, kuris kitą mėnesį bus svarstomas šiame Parlamente. Raginu Parlamentą palaikyti M. Giannakou pranešimą su didele drąsa ir optimizmu dėl ponacionalinės demokratijos ateities.

 
  
MPphoto
 

  François Alfonsi (Verts/ALE).(FR) Pone pirmininke, Europos politinių partijų sukūrimas buvo didelis žingsnis demokratiškesnės Europos, kurioje gebama išreikšti savo piliečių pageidavimus, link.

M. Giannakou pranešime einama teisinga linkme siekiant supaprastinti Europos politinių partijų ir jų fondų veiklą. Juo bus palengvinta sąlygų, kurių reikalaujama laikytis mainais už viešojo finansavimo gavimą, našta ir išplėstos naudojimosi šiuo finansavimu galimybės. Mes ypač palankiai vertiname fondams suteikiamą galimybę veikti ir už ES teritorijos ribų.

Vis dėlto drauge su šiuo bendru požiūriu, kuriuo skatinamos ir išplečiamos tvirtesnę Europos demokratiją remiančios nuostatos, viena iš priemonių veikia priešinga kryptimi ir ja Europos politinių partijų laisvė yra ribojama. Dabar pagal šį reglamentą vienas iš Europos politinės partijos pripažinimo valstybėje narėje kriterijų bus reikalavimas, kad partija turėtų išrinktų atstovų įstatymų leidžiamąją galią turinčioje regioninėje asamblėjoje.

Mano partija būdinga Korsikai. Ji yra Europos laisvojo aljanso (ALE), kuris nuo pat savo veiklos pradžios buvo Europos politinė partija, narė. Korsikoje mes surinkome 26 proc. balsų ir turime daug narių Korsikos regioninėje asamblėjoje. Kadangi Prancūzija Korsikos asamblėjai atsisako suteikti įstatymų leidžiamąją galią, net jei mūsų partija įgytų balsų daugumą saloje, ji negalėtų atitikti ALE kriterijų. Ši nuostata smerktina. Norime atkreipti jūsų dėmesį į šį punktą.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Olgierd Kurski (ECR).(PL) Pone pirmininke, Europos politinės partijos yra naujas Europos politikos reiškinys, tačiau, didėjant integracijai ir subsidijoms, jos atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Politinės partijos ir fondai tapo ES politinio gyvenimo dalyviais ir jiems reikėtų taikyti atitinkamus reglamentus, saugančius nuo piktnaudžiavimo. Vis dėlto tam tikrais atvejais valstybes kontroliuojančios struktūros siekia turėti pernelyg daug įtakos nepriklausomų valstybių narių politikai. Pavyzdžiui, man kelia susirūpinimą skelbiamas ES partijų kišimasis į šalių vidaus reikalus. Būdamas Lenkijos politikas, negalėčiau pritarti padėčiai, kai viena ar kelios Europos politinės partijos mano šalyje rengia referendumo kampaniją pasinaudodamos ES lėšomis konkrečiam rezultatui pasiekti, pavyzdžiui, referendume dėl mano šalies prisijungimo prie euro zonos. Panašių baimių gali turėti kitų šalių, tarkim, Jungtinės Karalystės, politikai.

Taip pat prieštarauju reikalavimams padidinti lėšas Europos politinėms partijoms, tam naudojant pinigus iš mokesčių mokėtojų kišenės. Juo labiau kad mano šalies vyriausybė nacionalinėms partijoms skiriamas subsidijas mažina perpus ir dar labiau apsunkina opozicijai galimybę pasiekti visuomenę. Pirmiausia remkime nacionalines partijas, o tik tada tarptautines. Galu gale Europos Sąjunga yra tautinių valstybių Europa.

 
  
MPphoto
 

  Daniël van der Stoep (NI).(NL) Pone pirmininke, ką tik pasakėte pastabą, kad per vėlai pakėliau mėlynąją kortelę. Tačiau taip nėra. Dar kalbant A. Duffui aš aiškiai parodžiau, kad noriu žodžio. Tiksliai nežinau, kokia tai procedūra. Ar vis dar galiu pasinaudoti mėlynąja kortele, ar tęsite diskusijas? Vis dar noriu užduoti A. Duffui klausimą apie tai, ką jis kalbėjo, nes jis pradėjo kalbėti apie tarpvalstybinį sąrašą. Nežinojau, kad mes dėl to diskutuojame, ir norėjau jam apie tai užduoti klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − P. D. van der Stoepai, dėl manęs, tai galite užduoti savo klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Daniël van der Stoep (NI). (Kalbėtojas pakėlė mėlynąją kortelę ir uždavė klausimą A. Duffui pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį).(NL) Noriu paklausti dėl tarpvalstybinio sąrašo, nuo kurio A. Duff pradėjo savo pranešimą – pranešimą, dėl kurio greitai diskutuosime. Man kliūva ne tiek pats faktas, kad bus kuriamas tarpvalstybinis sąrašas. Akivaizdu, aš visiškai nusiteikęs prieš šį sumanymą. Tačiau labiausiai man kliūva, kad jame gali dalyvauti tik partijos – mes čia kalbame apie Europos politines partijas – o tai reiškia, kad tik partijos, veikiančios ne mažiau nei septyniose valstybėse narėse.

Mano partija yra Nyderlandų interesus ginanti partija. Todėl kitų valstybių narių partijos, ginančios savo valstybių interesus, mums kelia šiek tiek susirūpinimo. Mes neprieštaraujame, kad jos tai darytų, tačiau taip elgdamiesi jūs atmetate visą virtinę partijų, kurios negali konkuruoti dėl reikiamų 25 vietų. Tai man kelia didžiulį susirūpinimą. Nežinau, kaip tiksliai jūs tai įsivaizduojate ar kaip planuojate dalyvauti. Gal galėtumėte supaprastinti reikalus šiuo atžvilgiu? Bet kuriuo atveju mes tikrai jaučiamės atstumti.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Duff (ALDE). - Pone pirmininke, mano remiamas pasiūlymas yra toks, kad tarpvalstybinį sąrašą reikėtų sudaryti mažiausiai iš trečdalio valstybių narių. Tai nėra labai daug. Jei D. van der Stoep negali pritraukti kolegų politinių bendraminčių iš šešių kitų šalių, patarčiau jam pasitikrinti savo politinių pažiūrų pagrįstumą ir patikimumą.

 
  
MPphoto
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL).(DA) Pone pirmininke, leiskite pradėti nuo to, kad aš tvirtai palaikau politines partijas tiek nacionaliniu, tiek Europos, tiek tarptautiniu lygmenimis. Tačiau politinė partija nėra tik partinis aparatas, tai yra kur kas daugiau. Vienas iš tikrai didelių mūsų patiriamų demokratinių iššūkių yra tai, kad politinės partijos vis mažesniu mastu atspindi gyventojų visumą. Be kitų dalykų, tai matyti iš to, kad politinės partijos praranda narius. Daugelis šalių nusprendė tai kompensuoti didindamos partijoms skiriamas vyriausybės subsidijas. Bet didesnės vyriausybės subsidijos negarantuoja, pirma, nei glaudesnio partijų vadovų ir aparato ryšio, antra, nei partijos narių skaičiaus. Priešingai, kuo labiau partijos aparatas tampa finansiškai nepriklausomas nuo partijos narių, tuo didesnė nepriklausomo biurokratinio aparato susiformavimo rizika. Todėl turiu pasakyti, kad skeptiškai vertinu ES patvirtintų ir jos išmokomis remiamų Europos partijų idėją. Tačiau ne todėl, kad būčiau nusiteikęs prieš Europos partijas. Europos partijos politiniu, organizaciniu ir finansiniu požiūriais turėtų augti iš apačios į viršų. Jei tai neįmanoma, tai turbūt dėl to, kad nėra pakankamos paramos. Neįmanoma sutrumpinti kelio į demokratiją, net jei tai susiję su Europos partijų steigimu.

 
  
MPphoto
 

  Nikolaos Salavrakos (EFD).(EL) Pone pirmininke, pirmiausia sveikinimai mūsų pranešėjai M. Giannakou už subalansuotą ir tikslų pranešimą. Mano nuomone, europinę perspektyvą turinčių politinių partijų, kurios būtų daugiau nei nacionalinė priemonė, kūrimas labai svarbus siekiant sužadinti visuomenės nuomonę Europos Sąjungoje ir sudominti Europos piliečius dalyvavimu jungtinėse partijose.

Kaip mums visiems gerai žinoma, gyvename laikotarpiu, kai madinga juodinti politikus ir politines partijas, kurioms jie priklauso, nes Europos piliečiai jaučiasi atstumti nuo politinių, ekonominių ir pilietinių įvykių. Tad susidariusiomis aplinkybėmis M. Giannakou pranešimas padės politinėms partijoms geriau atrodyti ir juo bus remiamas Europos vienijimas bei reformos, būtinos kuriant bendro politinio, teisinio ir fiskalinio statuso Europą, kurios piliečiai lygiaverčiai ir kuri turi augimo galimybių.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Sinclaire (NI). - Pone pirmininke, šiandien šiame Parlamente kalbėjau apie savo rinkimų apygardą Vakarų Midlandsą ir apie jos patiriamus ekonominius sunkumus. Ten gyvenantys žmonės mažiausiai nori, kad politikams būtų išleidžiama vis daugiau pinigų – jie jau ir taip turi pernelyg daug politikų, įskaitant EP narius, kurie švaisto jų pinigus.

Ką tai reiškia? Tai žingsnis, ir Europa nori skirti šiuos pinigus tam tolesniam žingsniui kelyje į supervalstybės kūrimą. Ji turi savo Parlamentą, savo prezidentą ir savo patarėją užsienio reikalų klausimais, o dabar nori, kad prisidėtų ir politinės partijos. Nes ji nori tautos, vadinamos Europos Sąjunga. Net labiausiai euroskeptiškai nusiteikę šio Parlamento nariai pasirengę iškeisti savo principus, kad pasiimtų pinigus. Neblogai padirbėta! Ar to nori Europa? Ar ji nori nusipirkti kelią į valdžią?

 
  
MPphoto
 

  Mariya Nedelcheva (PPE).(FR) Pone pirmininke, savo demokratinėse šalyse turime savus parlamentus, kuriais išreiškiamas piliečių balsas, turime politines partijas ir jų fondus, kurios yra įkvėpėjai, mąstytojai ir diskusijų vedliai. Parlamentai yra demokratijos variklis, o politinės partijos yra jų degalai.

Čia, Parlamente, visąlaik skundžiamės, kad piliečiai nesidomi Europos Sąjunga. Dejuojame dėl to, kiek žmonių nedalyvauja Europos rinkimuose, ir dėl to, kiek būna neigiamų balsavimų per referendumus. Jei norime tikros europinės demokratijos, turime rimtai pažvelgti į tai, kokią vietą mūsų mėginamoje sukurti Europos erdvėje norime suteikti Europos politinėms partijoms.

Mes jau nemažai nuveikėme patvirtindami Lisabonos sutartį ir Europos piliečių iniciatyvą. Dabar turime Europos politinėms partijoms suteikti reikiamų išteklių, kad jos galėtų įgyvendinti savo siekius. Prašau atkreipti dėmesį į tai, jog nemanau, kad šie ištekliai turėtų būti priemonė, padedanti didelėms partijoms nepajudinamai įsiviešpatauti. Mažos organizacijos taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti diskusijose. Tai svarbu, jei norime kovoti su neigiamu tarp piliečių partijų įvaizdžiu ir su jų, kaip nemėgstamo demokratijos elemento, įvaizdžiu.

Manau, labai svarbu aiškiai nustatyti finansavimo sąlygas ir skaidrų finansavimo tvarkymą, jei norime sustiprinti mėginamą kurti viešąją Europos erdvę,. Iniciatyva turi būti apimanti visas partijas, kad didesnės partijos nebūtų privilegijuotos pakenkdamos mažesnėms partijoms ir atvirkščiai.

Kitas klausimas, kurį norėčiau iškelti, susijęs su tarp Europos, nacionalinio ir regioninio lygmens kuriamu nuoseklumu. Mūsų įvedami Europos reglamentai turi būti suderinami su įvairiomis nacionalinėmis teisinėmis sistemomis, susijusiomis su šia tema, ir užtikrinti, kad skirtingi lygmenys išties būtų suderinti vienas su kitu.

Galiausiai turime labai atidžiai pažvelgti į tai, kas sakoma pranešimo 23 punkte, nes jei to imamės, turime pagalvoti apie ryšius, kuriuos Europos partijos galės megzti su likusio pasaulio partijomis. Turime sugebėti dalintis demokratinėmis vertybėmis su savo partneriais visame pasaulyje, nes šiandieniniame globalizuotame pasaulyje reikia, kad politikai problemų sprendimus priimtų drauge.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D). - (LT) Europos politinių partijų vaidmens svarba yra įtvirtinta ir Lisabonos sutartyje, kuria siekiama sukurti veiksmingą Europos politinę erdvę. Mūsų politikų darbas yra skatinti savo piliečius domėtis Europos Sąjunga, padaryti ją suprantamesnę ir prieinamesnę bei įtraukti juos į sprendimų priėmimą. Tačiau tam būtina tinkamai, aiškiai ir vienodai reglamentuoti Europos politinių partijų ir fondų veiklą bei užtikrinti demokratinį tokių partijų vidaus veikimą. Šios politinės partijos, kaip demokratijos skatinimo šaltinis, turi turėti vienodą teisinį ir mokestinį statusą, kas sudarytų sąlygas užtikrinti geresnį Europos piliečių supratimą apie partijas ir geresnį jų atstovavimą. Ypač svarbu, kad tokių politinių partijų vidaus valdymo organų formavimas būtų grindžiamas skaidriais principais, leidžiančiais užtikrinti demokratiškus visų partijos organų rinkimus ir demokratinius sprendimų priėmimo procesus.

 
  
MPphoto
 

  Alexandra Thein (ALDE).(DE) Pone pirmininke, labai mažai mūsų piliečių žino, kad egzistuoja Europos partijos ir fondai. Iki šiol šios organizacijos buvo paprasčiausiai savo nacionalines partijas nares glaudžiančios organizacijos, įsteigtos pagal nacionalinius įstatymus, šiuo atveju daugiausia pagal Belgijos įstatymus.

Ką gi šios Europos partijos veikia? Jos aptarinėja Europos klausimus, rengia partijų konferencijas ir atlieka reikiamą vaidmenį pertvarkant Europos Parlamento rinkimų sistemą. Pagal Lisabonos sutartį jos turi padėti kurti Europos demokratiją – politinį forumą Europos mastu.

Savo iniciatyva parengtame pranešime, dėl kurio bus balsuojama rytoj, Komisija raginama pertvarkyti teisinį šių Europos partijų pagrindą. Ateityje šios partijos remsis Europos teisiniu statutu ir turės Europos teisinį subjektiškumą. Būdami liberalai, mes agitavome siekdami užtikrinti, kad būtų aiškiai atskirtas Europos partijos pripažinimas ir teisė gauti finansavimą, nes buvo matyti tam tikras godumas. Taip pat svarbu, kad Europos partijos savo vidaus veikloje laikytųsi demokratijos principų, tai negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku.

 
  
MPphoto
 

  Geoffrey Van Orden (ECR). - Pone pirmininke, daugelyje mūsų valstybių nuomonė krypsta viena kryptimi, tačiau Europos Sąjunga ir jos Parlamentas keistai siekia plaukti kita kryptimi. Mūsų piliečiai nerodo poreikio turėti „antpvalstybinius“ politikus. Dabar šis Parlamentas nori išleisti dar daugiau viešųjų finansų, nors mūsų nacionalinės vyriausybės viešąsias išlaidas šiuo metu turi mažinti.

Pone pirmininke, aš kalbu kaip naujos direkcijos Europos reformos fondo pirmininkas. Mano nuomone, nepriimtina, kad politinių fondų išlaidos kiekvienais metais turėtų didėti daugiau nei po 30 proc. 2009 m. buvo išleista 6,3 mln. EUR, iki 2012 m. ši suma bus padvigubėjusi ir sudarys 12,3 mln. EUR. Gali būti sakančiųjų: jei tam prieštaraujate, kodėl jūsų fondas tokį finansavimą priima? Ką gi, atsakymas į šį klausimą gana paprastas – visos mūsų nepriimtos lėšos paskirstomos kitų politinių grupių fondams; todėl taip finansuotume savo politinių oponentų veiklą. Turime rasti būdą, kaip grąžinti pinigus į savo valstybių nacionalinius iždus.

 
  
MPphoto
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL).(EL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad Europos Sąjunga yra bandoma demokratijos ir pasitikėjimo krize, taip pat ekonomikos krize. Kaip parodė neseniai vykę Europos rinkimai, plėtojamos politikos kryptys pykdo ir nuvilia mūsų piliečius, o sprendimų priėmimo tvarka atima jiems norą dalyvauti procese. Todėl, esant tam tikroms prielaidoms, Europos politinės partijos, pasinaudodamos konkrečiomis savo politinėmis ypatybėmis, gali padėti visuomenei aktyviau dalyvauti siekiant sprendimų žmonių, o ne finansiškai stiprių veikėjų labui. Todėl politinio ir teisinio pripažinimo taisyklėmis ir reikiamu finansavimu privalu palengvinti partijų veiksmus siekiant laisvai plėtoti savo politikos kryptis ir alternatyvius pasiūlymus (kadangi tokia yra demokratijos esmė), joms neturi daryti įtakos išoriniai politiniai ar ekonominiai apribojimai. Štai kodėl turiu abejonių dėl tam tikrų šio pranešimo punktų – tiek kiek jais galima pasinaudoti kaip apribojimais politinėms partijoms laisvai ir nepriklausomai organizuotis ir veikti.

Partijų veikimas, veiksmai ir organizavimasis turi būti jų pačių pasirinkimo reikalas ir negali priklausyti nuo politinių vadovų tarpusavio santykių.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, pranešime dėl reglamento dėl politinių partijų statuto taikymo Europos lygmeniu ir šių partijų finansavimo taisyklių vertinama patirtis, įgyta taikant šį įstatymą plataus europinio masto politiniams subjektams administruoti.

M. Giannakou ne tik įvertino dabartinę padėtį, bet ir nusprendė parengti keletą pasiūlymų, kaip patobulinti dabartinę teisinę aplinką.

Galbūt reikšmingiausias pokytis būtų statuto pavidalo iš dabartinio belgiškos nevyriausybinės organizacijos atitikmens keitimas bendru vienu Europos politinių partijų statutu.

Antrasis pagal svarbą pokytis būtų nepriklausomų finansavimo šaltinių procentinės dalies nustatymas, ji turėtų sudaryti 10 proc. viso politinės partijos biudžeto.

Atsižvelgdami į tai, kad Europos politinės partijos ir jų fondai 2012 m. iš Europos Parlamento turėtų gauti daugiau nei 30 mln. EUR, privalome užtikrinti kuo didesnį šio finansavimo tvarkymo skaidrumą. Siekiant toliau tobulinti ES politinę veiklą, tokius pokyčius kaip šie galima palaikyti.

 
  
MPphoto
 

  Daniël van der Stoep (NI).(NL) Pone pirmininke, olandų Laisvės partija (PVV) šiame Parlamente yra tam, kad atstovautų Olandijos žmones. Esame čia, nes manome, kad tokia Europos Sąjunga, kokia yra dabar, netarnauja Nyderlandų interesams. Mes ne prieš, kad Europos Sąjunga būtų, tik norime, kad ji apsiribotų ekonominiu bendradarbiavimu. Mums, pone pirmininke, Europos politinė sąjunga yra visiškai neįsivaizduojama. Valdžia turi likti valstybėms narėms, nes tik jos gali nustatyti, kas geriausia jų piliečiams. Europos politinės partijos Europos Sąjungos ar Nyderlandų piliečių gerovei nesuteiktų jokios pridėtinės vertės.

Pone pirmininke, Lisabonos sutarties nuostata, kurioje teigiama, cituoju, kad „partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią“, yra absurdiškas ir padėties neatspindintis teiginys. Piliečių tai nedomina ir tai gana teisinga. Nuo 2004 m. iki 2010 m. Europos politinės partijos Europos subsidijų pavidalu iš viso gavo apie 67 mln. EUR. Tai visiškai beprasmis mokesčių mokėtojų pinigų eikvojimas. Politinė partija iš esmės turi gebėti veikti be subsidijų, tai galioja ir Europos politinėms partijoms. Esama tam tikrų interesų grupių, apie kurias niekas nežino, kurių niekas nestebi ir kurių mums reikia ne labiau nei skylės galvoje.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL).(EL) Pone pirmininke, pagrindinis pranešime keliamas klausimas, susijęs su Europos partijų finansavimu ir jų steigimo politika, yra bendro Europos partijų statuto pagal Europą vienijančius teisės aktus sukūrimas.

Europos Sąjunga su savo teisės aktais, kuriais nustatoma bendra Europos partijų struktūra bei modus operandi ir kuriais, pasinaudojant tariamai laisvesnio finansavimo režimo pretekstu, kišamasi į jų vidaus veiklą, jų įstatus ir politinę programą, atveria ekonominių ir, savaime suprantama, politinių sankcijų prieš politines partijas, vykdomų ES gniaužiant jų veikimą ir veiklą, spaudžiant nacionalines partijas labiau įsitraukti į prieš paprastus žmones nukreiptą Europos Sąjungos politiką ir puolant abejojančias prieš paprastus žmones nukreipta politika, ES strategija ir kapitalo valdžia partijas, Pandoros skrynią. Kalbame ne apie parlamentinį koordinavimą, kalbame apie Europos partijas kaip apie ideologinį ir politinį Europos Sąjungos įrankį, naudojamą manipuliuojant dirbančių žmonių ir kitų paprastų žmonių veiksmais.

Todėl mes balsuosime prieš pranešimą dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos partijas, politinius fondus ir jų finansavimą.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Pone pirmininke, skaidrus Europos politinių partijų finansavimas yra labai svarbi demokratinių vertybių rėmimo priemonė. Mums reikia Europos erdvės, kurioje politinės partijos būtų aktyvios, o pagrindinis Europos Sąjungos rūpestis būtų jos piliečiai. Europos teisinio statuso patvirtinimas tai dar vienas žingsnis tobulinant Europos partijų reglamentavimo sistemą.

Kalbant apie mano šalį, tai galioja 2006 m. įstatymas Nr. 334, pakeistas 2010 m. Tačiau vyksta viešosios diskusijos, ar nebūtų tinkamiau finansavimą savivaldybių ir parlamento kandidatams teikti iš valstybės biudžeto. Kiekvienam kandidatui siūloma viršutinė apie 11 600 EUR riba. Priėmus tokias išlaidų nuostatas būtų išvengta rinkėjų papirkinėjimo ir neteisėto finansavimo. Partijos visų pirma turėtų kompetentingus kandidatus, o ne asmenis, gebančius reklamuoti savo kampaniją.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). - Pone pirmininke, šio vakaro diskusijose pasireiškia viso to, kas yra negerai darbotvarkėje „daugiau Europos“, simptomai. Mane tiesiog apstulbino, kai pasiklausiusi pamačiau, kaip toli šios diskusijos nuo eilinių piliečių rūpesčių. A. Duff visiškai teisingai pripažino, kad tarp Europos valdžios ir piliečių yra spraga, kurią reikia užpildyti. Dėl to nėra abejonių, tačiau, kuriant Europos partijas ir, kaip sakė kitas diskusijų dalyvis, suteikiant šioms partijoms jų plačius užmojus atitinkančius išteklius, ši spraga nebus užpildyta.

Paraginčiau A. Duffą savaitgalį nuvykti į savo rinkimų apygardą ir pabandyti įsiūlyti tokį požiūrį vietos bendruomenių grupėms, kurioms buvo sumažintas finansavimas dėl jo koalicijos vyriausybės Jungtinėje Karalystėje įvestų griežtų taupymo priemonių. Spraga bus pašalinta tik leidžiant žmonėms pareikšti savo nuomonę dėl Lisabonos sutarties, vis labiau didinamo federalizmo ir dėl šių institucijų sukuriamos ilgos biurokratijos virtinės.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. Pone pirmininke, savo baigiamąsias pastabas pradedu dar kartą dėkodamas M. Giannakou už parengtą pranešimą, nes manau, jog šios diskusijos labai aiškiai parodė, kad susirūpinimas ir pranešime keliami klausimai yra pagrįsti; tai yra esminiai Europos integracijos ir jos demokratinio pobūdžio klausimai.

Taip pat iš apsikeitimo nuomonėmis aiškiai matyti, kokie delikatūs šie klausimai, todėl, jei rytoj šis Parlamentas patvirtins šią pasiūlytą teisėkūros rezoliuciją, Komisija laikysis savo įsipareigojimo, išplaukiančio iš pagrindų sutarties, ir per tris mėnesius pateiks atsakymą į šią rezoliuciją.

Tačiau, kaip galėjote patirti iš šių diskusijų, visiškai aišku, kad tai būtų labai delikati, sudėtinga politinė ir teisinė užduotis, nes daug klausimų labai sunkūs tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu. Mūsų atliekama išankstinė Europos politinių partijų statuto analizė vykdoma šia kryptimi, tačiau, žinoma, dabar turime labai kruopščiai išnagrinėti teisinį pagrindą, galimą teisinį pavidalą. Kaip dabar jau matyti, greičiausiai mums reikės atskiro teisės akto dėl šio klausimo. Taip yra todėl, kad paprasčiausiai nepakaktų peržiūrėti 2003–2004 m. reglamentą, nes jis orientuotas į finansavimo, o ne į politinių grupių statuto klausimą. Tai būtų vienas aspektų, kurį turėtume labai kruopščiai išnagrinėti.

Keletas kalbėtojų iškėlė finansinio reglamento pakeitimo klausimą. Čia vėlgi mums reikės labai kruopščiai išnagrinėti reikalavimus, taikymo sritį ir terminų parinkimą, mes tikrai labai atidžiai atsižvelgėme į šiame pranešime pareikštus raginimus imtis didesnio lankstumo. Kaip jums žinoma, 2007 m. jau ėmėmės tam tikrų veiksmų ir labai kruopščiai išnagrinėsime šiuos pasiūlymus. Vis dėlto nėra abejonių, kad gali būti labai sunku susitarti dėl pakeitimų ir įtraukti juos į dabartinę finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių peržiūrą.

Žinoma, Parlamentas yra teisės aktų leidėjas ir gali, jei norėtų, kelti šį klausimą dabartiniame tarpinstituciniame procese,. Dar kartą dėkoju, pone pirmininke. Mes tikrai laukiame dėl šio klausimo vyksiančių diskusijų po to, kai bus patvirtinta ši rezoliucija ir bus parengtas Komisijos atsakymas.

 
  
MPphoto
 

  Marietta Giannakou, pranešėja.(EL) Pone pirmininke, ypač norėčiau padėkoti Komisijos nariui už tai, ką jis pasakė, ir už prisiimtus įsipareigojimus, taip pat tiems savo kolegoms Parlamento nariams, kurie palaikė šį pranešimą.

Manau, pirmiausia svarbu pakartoti, kad, kalbant apie finansavimo procedūrą, partijos nesieks didesnio finansavimo ir kad 2007 m. reglamento pakeitimas buvo padarytas siekiant didesnio skaidrumo, kaip pripažino pati tarptautinė visuomeninė organizacija „Transparency International“. Antra, teisinga tik tai, kad partijos turėtų siekti Europos statuto ir suderinti savo statutą su Europos institucijomis ir Europos teisės aktais, o tuo, žinoma, būtų siekiama patenkinti piliečius.

Pabaigoje paskysiu, kad saugios ir skaidrios partijų veikimo ir finansavimo aplinkos sukūrimas yra didžiai demokratinis veiksmas. Mums reikia aktyvių politinių partijų Europos erdvės, kuria piliečiai bus priartinti prie Europos Sąjungos esmės ir kuri padės jiems kasdieniame gyvenime. Tai reikš daugiau dalyvavimo, daugiau demokratijos ir, atlikus galutinę analizę, daugiau Europos.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks balandžio 6 d. 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu.(RO) Europos Sąjunga vis kritikuojama dėl demokratijos stokos. Kad pasiektume tikros demokratijos, mums reikia Europos politinės erdvės tikrąja šio termino prasme, o Europos lygmens politinės partijos yra pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti. Šiame pranešime pateikiami pasiūlymai pakeisti reglamentą, kuriuo nustatomos Europos politinių partijų ir jų finansavimo taisyklės, – tai žingsnis jų veikimo supaprastinamo link. Manau, kad savo vaidmenį jos gali atlikti daug geriau, jei naudosis bendru Europos teise paremtu politiniu ir teisiniu statusu. Dabartinė sistema, pagal kurią šios partijos turi nacionaliniais teisės aktais pagrįstą teisinį subjektiškumą, nesuteikia sąlygų, kurios būtų palankiausios siekiant užtikrinti veiksmingą šių partijų ir jų rinkėjų bendravimą 27 valstybėse narėse. Europos statuto įvedimas padėtų Europos lygmens politinėms partijoms prisitaikyti prie bet kokios šiuo metu aptariamos Europos rinkimų sistemos reformos. Be to, aš palankiai vertinu žingsnį, kuriuo siekiama palengvinti Europos politinių partijų įsitraukimą į su Europos klausimais susijusių valstybių narių lygmeniu vykstančių referendumų kampanijas. Dauguma atvejų šiuose referendumuose dominuoja grynai šalies vidaus reikalai. Europos partijų įsikišimas galėtų padėti nukreipti diskusijas tikrųjų šių referendumų klausimų kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Algirdas Saudargas (PPE), in writing. (LT) Diskusijos, kaip sustiprinti Europos politinių partijų vaidmenį plėtojant demokratiją Europoje ir formuojant viešąją nuomonę, vyksta pačiu laiku. Nors Parlamentas įgauna vis daugiau ir daugiau galių, jo demokratijos deficitas nemažėja dėl vis mažesnio piliečių dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose. Politinės partijos Europos lygiu yra pagrindinės parlamentinės demokratijos priemonės, padedančios formuoti europinį politinį sąmoningumą, skatinti domėjimąsi ES klausimais ir reikšti Sąjungos piliečių valią. Todėl visiškai pritariu ir sutinku su pranešėja, kad yra būtina sustipinti politinių partijų Europos lygiu padėtį ir parengti joms aiškų ir vienodą teisinį statusą bei finansavimo modelį. Tokios partijos neturėtų likti svetimkūniais. Šiuo metu europinių politinių partijų vaidmuo viešojoje erdvėje yra gana ribotas. Jos yra tik nacionalines partijas jungiančios, o ne tiesiogiai su rinkėjais susisiekiančios organizacijos. Naujas tokių partijų teisinis statusas Europos Sąjungoje padėtų užtikrinti organizacinę vienovę, suteiktų galimybę efektyviau įgyvendinti savo vaidmenį. Noriu pažymėti, kad reikia ir toliau siekti saugios ir skaidrios partijų finansavimo aplinkos kūrimo. Partijų finansavimas neturėtų būti pagrįstas vien tik dotacijų režimu, reikia skatinti ir finansavimą iš savo lėšų, kuris yra partijų gyvybingumo ženklas.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (SK) Nenorėčiau būti pagal pateiktame pranešime aprašytus principus įsteigtos politinės partijos narė. Šios partijos turi tapti „Europos visuomenės interesų“ atstovėmis, tačiau jei paklaustumėte bet kurių dviejų šio Parlamento narių, kas tai yra, kiekvienas jų atsakys skirtingai. Kas apibrėš šiuos interesus? Parlamentas? Komisija? Bet Parlamento narių neskiria ES institucijos, juos išrenka valstybių narių piliečiai. Mano pareiga – atstovauti tikriesiems piliečiams, o ne tam, ką ES institucijos laiko „Europos visuomenės interesais“. Taip pat nepritariu, kad Europos partijos turėtų veikti ir regioniniu bei nacionaliniu lygmeniu. Jos tiesiog neturi tam įgaliojimų. Jei jos pradės tai daryti, įsivels į konfliktą su partijomis, pagal kurių rinkimų biuletenius visi mes buvome išrinkti, ir su šių partijų atstovaujamais rinkėjais. Aš ištikima savo rinkėjams, o ne Europos politinei partijai. Tai vadinama laisvuoju mandatu. Todėl visiškai nepritariu šiame pranešime išdėstytai superpartijų filosofijai. Tai dar vienas socialinių euroinžinierių, kurie taip apsėsti minties apie utopinę supervalstybę, kad nepaiso sveiko proto, bandymas. Jei jie vadovautųsi sveiku protu, suvoktų, kad atkakliai ginant tokius pasiūlymus sugriaunami pamatai, ant kurių laikosi Europos integracija. Tad, būdama ištikima europietė, privalau balsuoti prieš šį pranešimą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika