Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2011 m. balandžio 6 d. - Strasbūras

4. Valdymas ir partnerytė bendrojoje rinkoje. - Bendroji rinka Europos gyventojams - Bendroji rinka siekiant skatinti verslą ir augimą - Viešieji pirkimai (diskusijos)

  Pirmininkas. – Pirmas klausimas – bendra diskusija dėl bendrosios rinkos, apimsianti šią medžiagą: S. Kalnietės pranešimą (A7-0083/2011) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje [2010/2289 (INI)], A. F. Correios De Camposo pranešimą (A7-0072/2011) dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams [2010/2278 (INI)], C. S. Buşoi pranešimą dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą [2010/2277 (INI)] ir Komisijos pareiškimą dėl viešųjų pirkimų.

Norėčiau pasveikinti į Parlamentą atvykusius Komisijos narį M. Barnier ir Tarybos pirmininko pareigas einančią E. Győri. Dabar suteikiu žodį pranešėjams. Pirmoji kalbės S. Kalniete.

  Sandra Kalniete, pranešėja. – (LV) Pone pirmininke, kalbėdami apie valdymą ir partnerystę bendrojoje rinkoje, mes, Parlamento nariai, manome, kad vienas iš svarbiausių reikalavimų norint įgyvendinti bendrąją rinką – užtikrinti, kad jai būtų politiškai vadovaujama aukščiausiu lygmeniu. Komisijos pirmininkas kartu su Tarybos pirmininku turi imtis atsakomybės už bendrosios rinkos įtvirtinimą. Valstybės narės šiame procese taip pat turi itin aktyviai dalyvauti. Kitaip daugelis idėjų apie tai, ką galėtume padaryti, kad Europos ekonomika vėl pradėtų augti, būtų kuriamos darbo vietos ir globalizuotame pasaulyje didėtų jos konkurencingumas, liks tiesiog tik geri ketinimai, grindžiantys kelią Europai tapti pasaulio ligone. Todėl šioje rezoliucijoje raginame Komisijos pirmininką ir valstybių narių vadovus dalyvauti ir prisiimti atsakomybę už bendrajai rinkai reikalingų teisės aktų priėmimą ir jai reikalingus politikos pokyčius. Rezoliucijose, kurias planuojama priimti šiandien, siunčiamas aiškus ženklas, kokios krypties veiksmų Parlamentas tikisi iš Komisijos. Paminėsiu keletą svarbiausių darbo prioritetų: bendrą skaitmeninę rinką, jungtinę intelektinės nuosavybės erdvę, profesinį Europos piliečių judumą, tarpvalstybinių viešųjų pirkimų ir paslaugų skatinimą, mokesčių sistemų suderinimą. Bendrosios rinkos valdymo klausimu manau, kad lemiamą reikšmę turi keturios kryptys. Pirmiausia, užtikrinti jau priimtų bendrosios rinkos normų įgyvendinimą. Visos valstybės narės turi bendrosios rinkos reglamentavimo nuostatas priimti laiku ir skaidriai, o Komisija savo ruožtu turi griežtai ir nuosekliai kontroliuoti jų įgyvendinimą. Antra, sumažinti protekcionistines tendencijas. Apsauga tik skatins Europos rinkos susiskaidymą ir bendro mūsų konkurencingumo mažėjimą. Trečia, sumažinti įvairias operacijų sąnaudas, trukdančias Europos ekonomikai dinamiškai veikti. Tai reiškia ne tik veiksmingą, paprastą ir neteisminę ginčų sprendimo procedūrą ir kitas panašias priemones, bet ir naudotojams patogią tarpvalstybinį e. valdymą, apimantį veikiantį elektroninį keitimąsi reikalinga informacija ir dokumentais. Ketvirta kryptis – į Lisabonos sutartyje įtvirtintais principais grindžiamą politikos formavimą ir įgyvendinimą aktyviau įtraukti socialines grupes.

Galiausiai, pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams ir koordinatoriams už jų įnašą ir praktišką bendradarbiavimą, kuriuo remdamiesi, tikiuosi, šiandien galėsime įtikinama dauguma priimti rezoliucijas dėl bendrosios rinkos ir tęsti pastarųjų kelerių metų darbą rengiant teisės aktus, kuriais bus tikrai įtvirtinta bendroji rinka ir ji taps priemone ekonomikos augimui ir darbo vietoms Europoje kurti.

  António Fernando Correia De Campos , pranešėjas. – (PT) Pone pirmininke, pone M. Barnier, ponios ir ponai, Parlamentas pranešimu, dėl kurio šiandien diskutuojame ir balsuosime, reagavo į Komisijos prašymą dėl priemonių, reikalingų norint atgaivinti bendrąją rinką.

Iš devyniolikos pasiūlymų, susijusių su Bendrosios rinkos Europos gyventojams aktu, kurio pranešėjas buvau, atrinkome penkis prioritetus, kaip kriterijus taikydami trumpalaikį apčiuopiamumą ir įmanomumą.

Pirmiausia turime padidinti Europos piliečių judumą, abipusiškai pripažindami profesines kvalifikacijas, profesines tapatybės korteles, Europos įgūdžių pasą ir nuolatinį judumo tikrinimą ES.

Antra, turime gerinti pasienio kontrolę – tikrinti iš trečiųjų šalių importuojamas prekes – ir parengti daugiametį rinkos stebėjimo ir produktų saugos veiksmų planą.

Trečia, Tarptinklinio ryšio reglamentas turėtų būti pratęstas iki 2015 m. birželio mėn., nustatant viršutines tarptinklinio ryšio kainų ribas, kad sumažėtų išlaidos visuomenei ir verslo subjektams.

Ketvirta, mums reikalingas užtikrintas būtinųjų bankininkystės paslaugų prieinamumas, geresnis jų skaidrumas ir palyginamumas.

Penkta, turi būti panaikintos kliūtys mobiliesiems darbuotojams, kad būtų užtikrintas visapusiškas jų teisių į pensiją perkeliamumas.

Ši iniciatyva buvo paprasta ir jos buvo imtasi bendru sutarimu, tačiau buvo sunkiau pasiekti susitarimą dėl priemonių, kuriomis sprendžiamas M. Monti pranešime paminėto bendrosios rinkos sąstingio klausimas, ir pasiekti, kad į piliečių poreikius ir nepasitikėjimą būtų reaguojama visapusiu, suderintu metodu, kaip aiškiai įvardyta praėjusių metų gegužės mėn. šio Parlamento patvirtintame L. Grecho pranešime.

Tikrai manome, jog padalyti Parlamento darbą į tris atskirus pranešimus, nepaisant Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pastangų sujungti analizes ir veiksmus – dirbtinis dalykas. Siekiant sukurti konkurencingą bendrąją rinką, kurioje ekonomika augtų pažangiai, įtraukiai ir tvariai, turi būti vienu metu daroma pažanga derinant tris elementus – verslo subjektus, Europos gyventojus ir valdymą, o didžiausia reikšmė sprendžiant tos rinkos klausimus turi būti teikiama Europos gyventojams.

Taip pat pripažįstame, kad skleidžiant Komisijos iniciatyvas šia tema ir kartu įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, pramoninę politiką ir inovacijų Europą rizikuojama sumenkinti pagrindinį klausimą – atgaivinimą, kad bendroji rinka Europos gyventojams taptų ne tik palankesnė, bet ir patrauklesnė.

Sutarimą, pone pirmininke, ponios ir ponai, buvo sudėtingiausia pasiekti dviem klausimais. Pirma, socialinių vertybių ir teisių klausimu susidūrėme su dešiniųjų EP narių ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos atstovų nenoru pripažinti, jog reikia visam laikui užtikrinti Europos gyventojų socialines teises, kad bet kokiuose būsimuose teisės aktuose jų neužgožtų rinkos sumetimai. Itin apgailestaujame, kad nepavyko nuorodai į Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymą suteikti prioritetinio statuso.

Antra, socialinių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų išsaugojimo klausimu buvo siekiama užtikrinti, kad šių paslaugų turinio nelemtų vien rinkos sumetimai, arba bent jau panaikinti galimybę paversti vandens tiekimo, miestų transporto, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos ir kitas panašias viešąsias socialines paslaugas privačiomis monopolijomis ar oligopolijomis.

Nors atrodytų, kad šioms paslaugoms taikyti konkurencingą valdymą ir vidaus rinkos priemones naudinga, reikės išsaugoti su visuotiniu prieinamumu susijusias socialines vertybes, nes solidarumo principai tokiais atvejais svarbesni nei vien rinkos sumetimai.

Čia susidūrėme su dešiniųjų Parlamento frakcijų nenoru pritarti šios srities Europos teisės aktams, jie pritarė tik formuluotei „išnaudoti visas turimas galimybes [...], paremtas 14 straipsniu“ ir prie Sutarties pridėtu „26 protokolu“.

Frakcija, kuriai priklausau aš, per galutinį balsavimą komitete dėl visų trijų pranešimų susilaikė, nes bendrosios rinkos socialinės dimensijos klausimais nepadaryta jokios pažangos. Vis dėlto po balsavimo komitete buvo įtraukta keletas teigiamų aspektų, dėl kurių pranešimas tapo gerokai tobulesnis. Sutarimas buvo pasiektas vieną po kito darant kompromisus, o galutiniams pakeitimams pritarė pagrindinės Parlamento frakcijos – nebuvo nei laimėtojų, nei pralaimėtojų.

Prie galutinio rezultato prisidėjo visos Parlamento frakcijos – ačiū Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui ir tiems, kurie rengė pranešimą su visais 266 pakeitimais ir penkių komitetų nuomones. Visi įnašai buvo naudingi. Norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams Różai Gräfin von Thun, Jürgenui Creutzmannui, Malcolmui Harbourui, Emilie Turunen ir Kyriacui Triantaphyllidžiui, taip pat frakcijų koordinatoriams už produktyvią kritiką ir bendradarbiavimo dvasią, leidusią derybomis pasiekti teigiamą rezultatą. Ypač dėkoju M. Harbourui už kilnų, į ateitį orientuotą požiūrį, visus pastaruosius keturis mėnesius palikusį ženklą komiteto darbe.

  Cristian Silviu Buşoi, pranešėjas. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, vidaus rinka neabejotinai yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų ir vienas iš nepaneigiamų jos pranašumų – dalykas, kuriuo visi galime didžiuotis. Manau, jog neperdėsiu sakydamas, kad vidaus rinka – būtinas Europos integracijos elementas. Bėgant laikui išaiškėjo vidaus rinkos nauda vartotojams ir Europos verslo subjektams, ji prisidėjo prie mūsų ekonomikos augimo.

Vis dėlto pastaruoju metu pastebėjome tam tikrą rinkos integravimo sąstingį. Todėl vidaus rinkai turime suteikti naują postūmį. Turime atkurti Europos piliečių pasitikėjimą ja. Mums reikalinga nauja pradžia. Labai vertinu Komisijos darbą šiuo klausimu, ypač puikų Komisijos nario M. Barnier darbą – norėčiau Komisijos narį dar kartą pasveikinti prisiėmus ryžtingą įsipareigojimą ir už jo pastangas atgaivinti vidaus rinką. Komisija mums parengė plataus užmojo ir kartu praktišką bei labai reikalingą programą vidaus rinkos tvirtumui atkurti. Esu visiškai tikras, kad jeigu šios priemonės bus įgyvendintos, vidaus rinka taps patrauklesnė mūsų piliečiams, verslo subjektams ir apskritai galės veikti veiksmingiau.

pranešėjas. – Kalbėdamas apie savo pranešimą turiu pasakyti, kad mums nebuvo lengva. Mūsų uždavinys buvo plataus užmojo, nes turėjome rasti sutarimą dėl priemonių, kuriomis nustatomi tvirtos ir modernios vidaus rinkos, kuri prisidėtų prie būsimo ekonomikos augimo ir, svarbiausia, atitiktų mūsų piliečių ir verslo subjektų lūkesčius, pagrindai.

Svarstėme, ar daugiau dėmesio skirti inovacijoms – tai reikėtų padaryti intelektinės nuosavybės srityje – ir kokios fiskalinės priemonės tinkamos norint sustiprinti bendrąją rinką, kartu laikantis valstybių narių suverenumo.

Po mūsų diskusijų ir po daugelio įnašų, už kuriuos norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams, nuomonių pranešėjams ir kitiems pakeitimus teikusiems kolegoms nariams, sugebėjome įvardyti penkis prioritetus, kuriuos reikia nedelsiant įgyvendinti.

Pirmasis susijęs su tuo, kaip remti inovacijas ir kūrybingumą bendrojoje rinkoje, nes tai būtina, jeigu norime tvirtesnio ir tvaresnio ekonomikos augimo. Itin svarbu sukurti ES patentų ir bendrų teismo procesų sistemą, kuri jau rengiama, taip pat tobulinti autorių teisių valdymą.

Jeigu norime inovacijų, turime rasti sprendimą, kaip jas finansuoti, pvz., investuoti ilgam laikui ir sukurti sistemą, kurioje būtų lengviau sėkmingai investuoti rizikos kapitalo lėšas. ES projektų obligacijos taip pat gali būti puiki galimybė investuoti į infrastruktūrą energetikos ar telekomunikacijų srityje.

Trečiuoju prioritetu siekiama bendrąją rinką suderinti su mūsų skaitmenine darbotvarke skatinant e. prekybą. Tam reikia imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas vartotojų ir verslo subjektų pasitikėjimas e. prekyba, pvz., kovoti su klastojimu, piratavimu ir palengvinti tarpvalstybinį pristatymą bei tarpvalstybinį skolų išieškojimą.

Ketvirtuoju prioritetu siekiama, kad bendroji rinka taptų geresne aplinka MVĮ, atsižvelgiant į jų svarbą ekonomikos augimui ir galimybes kurti darbo vietas. Joms reikalingas geresnis kapitalų rinkų prieinamumas. Fiskalinėmis priemonėmis, pvz., įvedant bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, nustatant aiškią PVM sistemą ir mažinant administracines kliūtis būtų galima skatinti MVĮ imtis tarpvalstybinio verslo.

Galiausiai reikia racionaliau sutvarkyti viešųjų pirkimų procedūras. Norint, kad MVĮ jose dalyvautų, jas reikia supaprastinti ir geriau jomis naudotis siekiant remti pažangų, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad šiame darbe, kurio kartu ėmėmės atsižvelgdami į aiškią, išsamią ir kruopščią M. Monti pranešime pateiktą vidaus rinkos analizę ir į labai didele dauguma jūsų patvirtintą L. Grecho pranešimą, pasiekėme itin svarbų momentą – dabar laikas atidžiai įsiklausius į kiekvienos mūsų valstybės narės piliečių nuomonę išsiaiškinti, kiek pasiekėme ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos srityje.

Ką žmonės suvokia klausydamiesi naujienų iš Briuselio ir Strasbūro? Šiuo metu naujienų labai reikia, tačiau jos visada sudėtingos arba ribojamojo pobūdžio. Tai – naujienos apie reguliavimą arba, mano darbo atveju, apie valdymą, priežiūrą, deficitą ir skolos mažinimą. Taigi šios naujienos būtinos, tačiau jos ribojamojo pobūdžio ir sudėtingos. Manau, jog jas turime papildyti kitomis naujienomis ir, svarbiausia, kitais veiksmais, kad atkurtume pasitikėjimą Europos projektu ir suvokimą, kodėl turėtume susitelkti, užuot veikę vieni ar vieni kovoję su globalizacijos iššūkiais.

Būtent tai yra mūsų darbo pagrindas ir norėčiau asmeniškai padėkoti ką tik kalbėjusiems trims mūsų pranešėjams: S. Kalnietei, A. F. Correiai de Camposui ir prieš kelias akimirkas kalbėjusiam C. S. Buşoi. Taip pat norėčiau padėkoti pirmininkui M. Harbourui, kuris, kaip jau minėta, dirbo sėkmingai, veiksmingai ir labai atidžiai įsiklausė į beveik vienuolikos Parlamento komitetų pozicijas, per labai trumpą laiką sutelkdamas juos darbui. Be visų šių padėkų, norėčiau išreikšti dėkingumą ir įvairių frakcijų koordinatoriams, nes jūs turėjote koordinuoti labai daug dalykų – sprendėme daug klausimų. Tai darydami parodysite labai aiškų ženklą kitoms institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams.

Remdamasis M. Monti pranešimu ir L. Grecho pranešimu, Pirmininkas J. M. Barroso manęs paprašė bendradarbiauti su 12 kolegų – atlikti bendrą kolegijos uždavinį – atgaivinti vidaus rinką ir parengti struktūrines reformas, kurių reikės norint plėtoti du, tris ar keturis rinkai būdingus ekonomikos augimo aspektus.

Norėčiau jums, ponios ir ponai, priminti, kad šioje didelėje rinkoje, kuri yra dar ir Europos politinio projekto pagrindas, 60 proc. mūsų eksporto tenka kitoms 26 valstybėms narėms. Kiekviena šalis, nuo didžiausios – Vokietijos – iki mažiausių šalių, vidutiniškai 60 proc. savo prekių ir paslaugų eksportuoja į didelę kaimyninę rinką. Manoma, kad jeigu ši rinka veiks veiksmingiau, ji gali augti dar labiau. Taip atsirado Bendrosios rinkos aktas. Taip parengėme 50 pasiūlymų, pateiktų šioje mažoje Mėlynojoje knygoje, kurią 23 ES kalbomis išsiunčiau visoms jūsų šalims, kiekvienam nacionalinių parlamentų nariui, profesinei sąjungai ir profesinei organizacijai.

Tada diskutuodami iš šių pasiūlymų rinkomės tuos, kuriais bus galima veiksmingiausiai pagerinti mūsų verslo subjektų ir piliečių gyvenimą. Todėl po šių diskusijų, prieš imdamasi veiksmų ir atsižvelgdama į jūsų šiandienos svarstymus ir diskusijas, kitos savaitės trečiadienį kolegija diskutuos dėl Bendrosios rinkos akto.

Ponios ir ponai, mano tvirtu įsitikinimu, norint laimėti kovą už konkurencingumą ir ekonomikos augimą, reikalingas kiekvienas regionas, kiekvienas verslo subjektas ir kiekvienas pilietis. Kiekvienas regionas: todėl pradėjus kurti bendrąją rinką ir priėmus Bendrosios rinkos aktą Komisijos pirmininkas Jacques Delors norėjo bendrosios rinkos kūrimą paremti sanglaudos politika, kad net ir vystymosi požiūriu atsiliekantys regionai galėtų aktyviai dalyvauti kovoje už ekonomikos augimą ir konkurencingumą – visi regionai, įskaitant tolimiausius, atokiausius regionus. Inovacijoms ir kūrybai reikalingas kiekvienas verslo subjektas – čia prisimenu mūsų siekiamus įgyvendinti patentus – kai kalbama apie mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą ir apie mažesnes administracines kliūtis, apie mažesnę biurokratiją, kai kalbama apie saugią internetinę prekybą ir kai kalbama apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, prie kurio netrukus grįšiu.

Reikalingas kiekvienas regionas, kiekvienas verslo subjektas, kiekvienas pilietis. Mes kasdieniame gyvenime visi savo ruožtu esame vartotojai, paslaugų naudotojai, taupytojai, akcininkai, darbuotojai, amatininkai ir turime tikslą, kad tarpvalstybinis judumas būtų paprastesnis, kad profesinės kvalifikacijos, gebėjimai ir socialinės teisės būtų pripažįstamos, kad galėtume gauti aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kad pirkdami produktus internetu ar kitu būdu jaustumės saugūs ir apsaugoti ir kad nebūtume apmokestinami du kartus. Tai – tik keletas pavyzdžių, ką turime sutvarkyti, kad vidaus rinka pradėtų veikti veiksmingiau.

Koks dabar, po jūsų diskusijų, bus tolesnis žingsnis? Kovo 24 ir 25 d. Europos Vadovų Taryba teigiamai įvertino šiuos mūsų ir savo pačių veiksmus rengiant bendrus teisės aktus. Mūsų buvo paprašyta nuspręsti dėl prioritetų ir todėl, kaip jau sakiau, kartu su savo kolegomis, kurie tiek daug dirbo ir kuriems aš dėkoju, kitą savaitę siūlysiu kolegijai pasirinkti 12 svertų, priversiančių vidaus rinką veikti veiksmingiau verslo subjektų ir piliečių labui.

Kiekvienam iš šių svertų, pvz., judumui, smulkių verslo subjektų finansavimui, intelektinei nuosavybei, mokesčiams, viešosioms paslaugoms ar socialinei sanglaudai, siūlysime pagrindinius naujus veiksmus, kurie, tikimės, bus veiksminga pagalba verslo subjektams ir piliečiams ir kuriuos bus galima įgyvendinti per dvejus metus. Bus galima įgyvendinti – reiškia, kad Komisija juos pateiks, o Parlamentas ir Taryba galės dėl jų balsuoti ir juos patvirtinti 2011 ir 2012 m.

2012 m. bus dvidešimtasis Bendrosios rinkos akto ir bendrosios rinkos jubiliejus. Jeigu teisingai suprantame, ką mums sako Europos gyventojai, mes neturime teisės, gerbiami nariai, leisti, kad šis jubiliejus būtų nostalgiškas ar melancholiškas. Tai turi būti pozityvus jubiliejus, suteikiantis postūmį ekonomikos augimui – būtent taip, pasitelkdami Bendrosios rinkos aktą, norime jį pažymėti.

Turėsime 12 svertų: 12 konkrečių, bet ne išimtinių pasiūlymų. Kiekvienam iš šių svertų įvardijome kitas idėjas, veiksmus ir pasiūlymus, kuriuos Komisija parengs tuo pat metu, tačiau šį darbą simbolizuos 12 pagrindinių veiksmų. Tikiuosi, kad aukščiausiu lygmeniu Europos Vadovų Taryba, jūsų atstovaujamas Parlamentas, mūsų atstovaujama Komisija ir Tarybai pirmininkaujanti Vengrija, kuriai, ponia E. Győri, dėkoju už dalyvavimą, galės iki birželio ar liepos mėn. pabaigos šį Bendrosios rinkos aktą paskelbti, tikimės, netgi šiek tiek iškilmingai. Pone pirmininke, tai viskas, ką galiu pasakyti šiuo klausimu.

Manęs prašėte vieną iš šių aspektų aptarti Komisijos pareiškime. Norėčiau tai padaryti dabar, kad vėliau liktų laiko diskusijoms. Šis Bendrosios rinkos akto aspektas susijęs su 17 proc. Europos ekonomikos – viešaisiais pirkimais ir viešojo pirkimo sutartimis. Taip pat norėčiau keletą žodžių pasakyti apie keturis projektus viešųjų pirkimų srityje, kurių imamės kartu su jumis ir kurie pabrėžiami C. S. Buşoi pranešime.

Pirmasis projektas – bendrai persvarstomos 2004 m. direktyvos, kuriomis siekiama užtikrinti geriausią viešųjų lėšų panaudojimą, sudarant kuo didesniam skaičiui verslo subjektų galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartis ir užtikrinant, kad aukštos kokybės projektus ir paslaugas būtų galima įsigyti susiduriant su mažesne biurokratija. Praktiškai norėčiau supaprastinti procedūras ir padaryti jas lankstesnes, taip pat apsvarstyti, kaip galėtume pasirūpinti ypatingais mažų vietos institucijų poreikiais, pvz., joms leisdami naudotis supaprastintomis procedūromis. Antra, norėčiau viešojo pirkimo sutartis padaryti prieinamesnes, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių tarpvalstybinio dalyvavimo požiūriu. Galiausiai norėčiau visais įmanomais būdais, kaip pabrėžė komiteto pirmininkas M. Harbour ir jūsų komitetas, skatinti atsakingesnius ir ekologiniu požiūriu sąmoningesnius, arba ekologiškesnius, viešuosius pirkimus, kuriais būtų skatinamos ir inovacijos arba socialinė įtrauktis.

Įvairūs reformų tikslai dabar bus paversti paprastomis, darnesnėmis taisyklėmis. Surengėme labai plačias konsultacijas ir atlikome ekonominį padėties vertinimą, tačiau jų dar nebaigėme. Turime žaliąją knygą ir dabar ieškome veiksmingiausių pasiūlymų. Teisės aktai visko neaprėps. Tuo pat metu Komisija rengs sektorines iniciatyvas, kuriomis bus siekiama geriau pasinaudoti viešojo pirkimo sutartimis ir skatinti įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintus ir kitus panašius tikslus. Jų pasirinkimas bus nuo atnaujinto Ekologiškų viešųjų pirkimų vadovo varianto, kurį rengiu su savo kolega J. Potočniku, iki Europos efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano įgyvendinimo, kuriam rengiamės su G. Oettingeriu ir C. Hedegaard, arba ikiprekybinių pirkimo planų ir apskritai inovacinės pirkimo veiklos, kurią koordinuojame kartu su A. Tajani ir M. Geoghegan-Quinn. Tai – pirmasis projektas.

Antrasis projektas apima koncesijas. Koncesijų klausimu norėčiau apčiuopiamą pažangą padaryti greitai, nelaukdamas, kol bus baigtas šis ilgalaikis viešųjų pirkimų sistemos modernizavimo darbas. Ponios ir ponai, kuriant viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūrą koncesijos atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Šešiasdešimt procentų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų Europoje veikia koncesijų pagrindu.

Vis dėlto neskaitant viešųjų darbų koncesijų šiuo metu nėra Europos koncesijų teisės akto ir, nors taikomi bendrieji Sutarties principai, šioje srityje vyrauja visiškas teisinis netikrumas, neleidžiantis plėtoti šio tipo sutarčių. Kaip šio dalyko įrodymą galėčiau paminėti per pastaruosius keletą metų Teisingumo Teismo priimtus 24 sprendimus. Norėčiau pasiūlyti sukurti supaprastintą sistemą – tik tam tikras bazines taisykles, netrukdysiančias veikti nacionalinėms teisės aktų sistemoms, kai pastarosios veikia gerai. Šia sistema vietos institucijoms nebus užkrauta per didelės administracinės naštos, pirmiausia dėl ribų, kurias siūlysiu.

Žinau, kad kelioms jūsų frakcijoms kyla abejonių ir vyksta diskusijos. Savo ruožtu visų klausydamasis esu įsitikinęs, kad jeigu atidžiai nusistatysime tikslus, galėsime išvengti nesusipratimų. Valstybės institucijos tebeturės laisvę pačios organizuoti viešąsias paslaugas, tačiau jeigu jos nuspręs jų teikimą perduoti kitiems subjektams, nemanau, jog kas nors prieštaraus, kad reikia tam tikro minimalaus skaidrumo ir taisyklių, kuriomis būtų užtikrinama, kad nebūtų diskriminacijos. Manau, kad tai būtina norint optimizuoti viešųjų lėšų panaudojimą, sumažinti atvejų, kai sutartys sudaromos nepakankamai viešai arba neužtikrinant veiksmingų teisių gynimo priemonių, ir sumažinti tam tikrą korupcijos riziką.

Verslo subjektų požiūriu, jeigu bandome atgaivinti vidaus rinką, kas gali prieštarauti siūlymui ją įgyvendinti koncesijų srityje? Pirmiausia mąstau apie mažąsias ir vidutines įmones, kurios dabar neturi išteklių, kokius turi didelės įmonės, reikalingų norint susirasti ir laimėti konkursus užsienyje, jeigu jie neskelbiami. Sudaryta minimali koncesijų sistema reikš skaidrumą ir informaciją, todėl mažiausiems verslo subjektams bus lengviau prieiti prie kai kurių sutarčių. Tai – ir geresnio reglamentavimo klausimas. Tiksliniai, gerai apmąstyti teisės aktai – geresnė galimybė, kainuosianti mažiau negu bandymai išspręsti problemas tiesiog nustatant pažeidimų reglamentavimo taisykles.

Trečiasis projektas, kurį greitai aptarsiu, susijęs su Europos gynybos rinka. 2009 m. direktyvos, kurios perkėlimo laikas baigsis po keleto savaičių, įgyvendinimo klausimu bendradarbiausime su valstybėmis narėmis. Tai – mokėjimo politikos priemonių, dažnai prieštaraujančių ES teisei, pritaikymo klausimas. Gegužės 23 d. Parlamento pastatuose Briuselyje kartu su A. Tajani šiuo Europos gynybos pramonės rinkos klausimu surengsime konferenciją.

Galiausiai norėčiau iškelti klausimą, kuris jau pernelyg ilgai atidėliojamas – tarptautinės viešojo pirkimo sutarčių dimensijos klausimą. Tikslas aiškus: didesnės mūsų verslo subjektų galimybės patekti į rinkas, o mes, žinoma, esame pasirengę abipusiškumo ir abipusės naudos pagrindu pasiūlyti daugiau. Daugiau prekybos bus naudinga visiems.

Dabar turiu atkreipti dėmesį į problemą, su kuria šiuo metu susiduriame spręsdami atviros prekybos ir su ja susijusios naudos pagrindo klausimą. Tiesa ta, kad pagrindiniai mūsų partneriai – Jungtinės Valstijos, Japonija (pagal Sutartį dėl viešųjų pirkimų) ir Kinija (pagal dvišalį susitarimą) – nelabai nori įsipareigoti dar labiau atverti savo rinkas. Mes savo ruožtu neturime jokių realių svertų derėtis, nes mūsų pačių rinkos jau dabar laikomos atviromis, ir tai beveik savaime suprantama. Ponios ir ponai, tarptautinės iniciatyvos pagal Sutartį dėl viešųjų pirkimų ir pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimus dar neperkeltos į ES teisę.

Šiomis aplinkybėmis valstybės narės taisykles taiko labai skirtingai ir taip iškraipoma vidaus rinka. Todėl šiuo metu Europoje mūsų įmonės atsidūrusios nelygioje padėtyje – prisimenu automobilių kelių atvejį Lenkijoje. Užsienio verslo subjektai čia, Europoje, naudojasi labai plačiomis teisėmis, dažnai gerokai viršijančiomis tai, dėl ko ES derėjosi, o mūsų įmonės patiria sunkumų, jeigu bando dalyvauti mūsų pagrindinių partnerių viešųjų pirkimų konkursuose.

Būtent todėl šiais metais su savo kolega K. De Guchtu planuojame pateikti teisės aktus, kuriais į ES teisę bus perkelti tarptautiniai mūsų įsipareigojimai viešojo pirkimo sutarčių srityje, ir tai suteiks mums reikiamą derybų svertą. Mes už atvirumą, bet nesame naivumo šalininkai. Kalbama apie tai, kad Europos pirkėjams reikia suteikti patikimą, aiškų teisinį pagrindą gauti ir priimti pasiūlymus iš įmonių, įsteigtų šalyje, su kuria turime susitarimą, kitokiomis sąlygomis negu iš įmonių, įsteigtų šalyje, su kuria ES dar neturi susitarimo, taip pat reikia suteikti didesnį teisinį tikrumą. Leiskite aiškiai pasakyti: čia nekalbama apie tai, kad Europą reikia paversti tvirtove. Savo verslo subjektams turime sukurti aplinką, kuri būtų tikroviška, sąžininga ir atvira, tačiau ne naivi.

Štai tokia padėtis. Kaip jūs ir jūsų Parlamentas manęs prašėte, pone pirmininke, norėjau pasinaudoti šių diskusijų dėl vidaus rinkos atgaivinimo teikiama galimybe išdėstyti šią svarbią sritį, kuri, be to, sudarys vieną iš dvylikos bendrosios rinkos atgaivinimo svertų, kuriuos minėjau savo kalbos pradžioje, t. y. viešuosius pirkimus ir modernizavimą, kuriuos, jums pritariant, siūlysime po keleto savaičių.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, gerbiami nariai, kaip sakė ir S. Kalniete, Europos Sąjungai ir ekonomikai reikia varomosios jėgos. Tai – tiesa. Šiai idėjai tvirtai pritariu. Tikriausiai atsimenate, kad prieš kurį laiką, kai Vengrija tik pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungai, Vengrijos ministras pirmininkas šiame Parlamente irgi labai aiškiai pasakė, kad nepakanka kovoti su krizės padariniais ir juos suvaldyti, skatinti valstybes nares laikytis griežtesnės fiskalinės politikos ir tikrinti, ar jos tai daro. Šiuo metu rengiame ir ne vieną tokį teisės aktą. Taip pat parengtas išsamus ekonomikos krizės valdymo paketas. Be to, turime atkreipti dėmesį į tai, kad savo piliečių akyse privalome likti patikimi. O taip bus tik tuo atveju, jei galėsime sukurti darbo vietų.

Būtent šioms darbo vietoms sukurti ieškome išteklių, lėšų, kuriomis galėtume tai padaryti. Esu tvirtai įsitikinęs, kad bendroji rinka kaip tik tai ir yra: neišnaudota galimybė, kurioje glūdi mūsų ateitis, kartu įgyvendinant ir Europos Sąjungos strategiją iki 2020 m. Todėl, atsižvelgiant į visa tai, labai džiaugiuosi ir Europos Komisijos, ir Europos Parlamento įsipareigojimu dar kartą pradėti įgyvendinti bendrąją rinką ir prioritetais, kuriuos nurodė Komisija ir kuriuos šis Parlamentas irgi dėsto trijuose puikiuose pranešimuose. Jau turėjome galimybę diskusijose aptarti įvairias idėjas ir pozicijas dėl pranešimo, anksčiau išdėstytas jūsų kolegos nario L. Grecho.

Be to, manau, kad dabartiniais trimis pranešimais bus prisidėta ir prie tikslinių diskusijų, leisiančių mums iki 2012 m., iki Komisijos nario M. Barnier taip pat minėto dvidešimtojo jubiliejaus, kartu imtis konkrečių priemonių. Kaip žinote ir jūs ir kaip pažymėjo Komisijos narys, kovo 10 d. posėdyje Konkurencingumo taryba pasikeitė nuomonėmis dėl socialinių konsultacijų, kuriose buvo aptariami kriterijai prioritetinėms institucijų ir valstybių narių įsipareigojimų sritims apibrėžti, rezultatų. Remdamasi šiomis diskusijomis, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija rengiasi gegužės 30 d. Konkurencingumo tarybos posėdyje priimti išvadas dėl siūlomų prioritetinių priemonių.

Leiskite jums priminti ir platesnes aplinkybes. Esant dabartinei padėčiai dėl politinio ir ekonominio spaudimo ir priemonių, kurių imtasi jam sumažinti, bendroji rinka piliečiams, verslo subjektams ir institucijoms gali visai neatrodyti patraukli. Vis dėlto, pritardama profesoriaus M. Monti žodžiams, manau, kad būtent tokiais laikais kaip šie, dabar, bendrosios rinkos reikia labiausiai – tokiais laikais, kai dėl krizės poveikio instinktyviai bandome susisprausti į siauras, tačiau gerai pažįstamas nacionalines ribas. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad neturime pasiduoti tokiai pagundai. Todėl akivaizdu, kad atėjo laikas bendrąją rinką skatinti politiškai. Kaip jūs, ponios ir ponai, pabrėžėte ir ankstesniame savo pranešime dėl bendrosios rinkos sukūrimo vartotojams ir piliečiams ir kaip teigiama profesoriaus M. Monti pranešime, bendroji rinka patiria išbandymą.

Ar ji taps priemone, kurią įgyvendinusi Europos Sąjunga suartės su savo piliečiais, apčiuopiamai pagerindama kasdienį jų gyvenimą? Ar ji bus vien arena, padėsianti išsaugoti ir pačiai bendrajai rinkai, ir išlaikomiems sektoriams kenkiančius trūkumus? Atsakymas į šiuos klausimus priklauso nuo to, kaip pasišventę ateinančiais mėnesiais atliksime savo darbą. Kai Europos Parlamentas šiandien priims rezoliuciją, Komisija, kaip jau minėta, balandžio mėn. viduryje galės priimti savo persvarstytą komunikatą. Tikimės, kad visos politinės pozicijos ir tai, ką gynėte savo pranešime, bus įtraukta į Komisijos dokumentą. Kai bus pateikti teisės aktų pasiūlymai, tikimės, kad galėsime su jumis ir Komisija sukurti ypatingą partnerystę, suteiksiančią galimybę greitai išnagrinėti ir patvirtinti pagrindines priemones, kurias numatyta įtraukti į galutinį Bendrosios rinkos aktą.

Dabar leiskite pabrėžti keletą trijų svarstomų pranešimų elementų, išsamiai nereaguojant į kiekvieną išdėstytą aspektą. Tarybai pirmininkaujanti valstybė teigiamai vertina tai, kad pranešėjas norėtų bendrosios rinkos klausimą įtraukti į Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę. Manome, kad pažanga Bendrosios rinkos akto klausimu patenka į Sutartyje paminėtų Europos Sąjungos bendrųjų politinių gairių taikymo sritį. Vis dėlto nurodyti politines gaires – tikrai Europos Vadovų Tarybos uždavinys. Tokią darbotvarkę nustato Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, tačiau norėčiau visiems priminti, kad kovo 24 ir 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose irgi paminėta bendrosios rinkos svarba.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė norėtų pareikšti dėkingumą Parlamentui už nuoseklią paramą Konkurencingumo tarybai rengiant konkrečias priemones vienodai patentų sistemai sukurti. Visi žinome, kad vienoda patentų sistema smarkiai padidintų verslo subjektų konkurencingumą. Be to, čia šia tema labai naudingai diskutavome, taigi dėkoju Parlamentui už bendradarbiavimą, kad leido Tarybai imtis šios iniciatyvos glaudesnio bendradarbiavimo tvarka. Taip pat pritariame, kad būtų užbaigta bendra skaitmeninė rinka, o norint skatinti Europos inovacijas būtina stiprinti mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį.

Pasitelkdami piliečių judumą ir ypač profesinių kvalifikacijų pripažinimą, galime svarstyti kitus Europos piliečiams aktualius klausimus. Dėl šios priežasties sutinkame su teiginiu, kad prioritetinis mūsų uždavinys šioje srityje – aktyviau imtis ES veiksmų, kad pasiektume greitų, apčiuopiamų rezultatų. Tarybai pirmininkaujanti valstybė taip pat konstatavo, kad beveik visuose peržiūrėtuose pranešimuose, įskaitant ankstesnįjį L. Grecho pranešimą ir A. F. Correios De Camposo pranešimą, ypač pabrėžiama, kad reikia ES piliečiams užtikrinti galimybę naudotis vidaus rinkos teisėmis. Taip pat teigiamai vertiname su tuo susijusius rezultatus, pasiektus šioje srityje Komisijai įgyvendinus priemones. Tai – sukurtas portalas Jūsų Europa, SOLVIT tinklas ir Paslaugų direktyvoje numatyti kontaktiniai centrai.

Nepaisant to, pritariame jūsų požiūriui, kad galima dar daugiau nuveikti savo teisėmis besinaudojančių ES piliečių labui. Galiausiai leiskite nukrypstant nuo temos aptarti kitą Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos darbotvarkės prioritetą. Iki šiol per mano parlamentines konsultacijas dėl šešių teisės aktų pasiūlymų dėl ekonomikos (šešių teisės aktų paketo) dažnai girdėdavau kritiką, kad valstybės narės, kurias turėtume suvokti kaip Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą, nors ir nepamiršta finansinio makrostabilumo, tačiau nepaiso to, kad reikia skatinti ekonomikos augimą ir tikrosios ekonomikos atsigavimą iš krizės, arba, jeigu jau paiso, tai šiems pastariesiems tikslams priskiria tik neprivalomas priemones, dėl kurių įgyvendinimo neįmanoma atsiskaityti, o strategijos „Europa 2020“ turinyje iš esmės nieko daugiau ir nenumatyta. Na, kaip minėjau ir įvadinėje kalboje, manau, kad bendroji rinka ir joje slypintis didžiulis ekonomikos augimo potencialas gali būti tinkamas atsakas į šias problemas ir kartu darnios Europos Sąjungos reakcijos garantija.

Manau, kad pagrindinis mūsų uždavinys – kuo skaidresnėmis priemonėmis, artimai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, užbaigti visą bendrosios rinkos įtvirtinimo procesą. Taryba pasirengusi taip bendradarbiauti, palaikydama visapusišką partnerystę su Komisija, Parlamentu ir jų nariais. Labai ačiū, pone pirmininke.

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, šiomis penkiomis kalbomis – trimis Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu, Komisijos nario kalba ir E. Győri kalba – pradėtos puikios diskusijos, labai svarbios Europos Sąjungos ir jos piliečių ateičiai, taip pat sparčiam mūsų vystymuisi. Norėčiau visiems dar kartą priminti, kad pradinė idėja atgaivinti bendrąją rinką kilo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete. Norėčiau dar kartą pasveikinti visus komitete dirbančius kolegas narius ir norėčiau, kad M. Harbour priimtų šias padėkas ir sveikinimus jų vardu.

Mario Monti pranešimo – puikaus pranešimo, daug padedančio mūsų darbe – idėją taip pat pateikė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier už puikų ir daug apimantį Europos Komisijos pasiūlymų pristatymą reaguojant į mūsų pranešimus. Viešieji pirkimai – jie dažnai pasirodo esantys mūsų darbo valstybėse narėse Achilo kulnas. Tad itin svarbu toliau spręsti šį klausimą ir Tarybai pirmininkaujanti Vengrija, žinoma, padės tai padaryti. Esame įsitikinę tokiu poreikiu, nes šis klausimas Europos gyventojams labai svarbus.

Apie šių pranešimų ir šių diskusijų svarbą galima spręsti iš to, kiek Parlamento komitetų parengė nuomones. Tai padarė aštuoni komitetai, o jūs, kaip ir aš, gerai žinote, kad labai retas atvejis, kai aštuoni Parlamento komitetai parengia nuomones dėl vieno pranešimų komplekto. Dabar tų komitetų atstovai paeiliui tars žodį. Ponia J. Andrés Barea, jūs kalbėsite Tarptautinės prekybos komiteto vardu, taigi žodis jums.

  Josefa Andrés Barea, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentė. – (ES) Pone pirmininke, Tarptautinės prekybos komitetas yra vienas iš aštuonių dalyvavusių komitetų, taigi norėčiau padėkoti jo nariams už jų įnašą į pranešimą.

Įtvirtinti bendrąją rinką – vienas iš ekonomikos augimu grindžiamos strategijos „Europa 2020“ tikslų. Europos Sąjunga yra pagrindinė tarptautinė veikėja. Globalizuotoje rinkoje ES turi įveikti iššūkius, su kuriais susiduria.

Iššūkis bendrovėms, mūsų bendrovėms tarptautinėje rinkoje – kelti didelius lūkesčius ir teikti dideles galimybes, tačiau joms tenka ir socialinė atsakomybė: socialinis augimas, kuriuo teikiamos garantijos darbuotojams ir garantijos viešųjų paslaugų srityje.

Įsipareigojame ir besivystančioms šalims: kova su skurdu yra vienas iš Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Ateityje mūsų pramonės ir bendrovių pagrindas turi būti žinios, turime kovoti su klastojimu intelektinės nuosavybės srityje.

Turime ginti savo verslo subjektus, remdamiesi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kriterijais bei socialiniais kriterijais, taip pat turime ginti savo užsienio politikos interesus ir Europos, ir Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečių labui.

  Diogo Feio , Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. – (PT) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti pagarbą Komisijos nariui M. Barnier, Tarybos atstovei ir ypač savo kolegoms iš Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu norėčiau pabrėžti šiandien mūsų aptariamų pranešimų svarbą – juose tvirtai atsispindi M. Monti pranešimo dvasia, sėkmingai besivystančios liberalios ekonomikos, konkurencijos ir dinamiškos, novatoriškos rinkos skatinimo idėja.

Būtent taip pasieksime, kad strategija „Europa 2020“ galėtų tikrai tapti daugiau nei popierine iniciatyva – kad ji galėtų tapti tikrove ir kad ja būtų remiamos mažosios ir vidutinės įmonės, kurios Europos ekonomikoje yra pagrindinės darbdavės, remiami verslo subjektai apskritai ir diegiamas supratimas apie tvarų ekonomikos augimą, kurį būtų galima vis labiau grįsti vidaus rinka, realiai veikiančia ekonomikos valdysena ir, svarbiausia, tikro mūsų ekonomikos augimo koncepcija.

  Raffaele Baldassare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, bendrosios rinkos svarba ta, kad ja norima patenkinti rinkos poreikius, palengvinti galimybę į ją patekti ir joje dalyvauti visiems: verslo subjektams, vartotojams, darbuotojams. Atsižvelgdamas į šį plataus užmojo tikslą, esu patenkintas M. Barnier pasiūlytomis priemonėmis ir šio Parlamento parodytais ženklais.

Mano nuomone, norint pasiekti ES pasiūlytus tikslus būtini tam tikri prioritetai: gerinti mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes patekti į vidaus rinką, mažinant administracines jų pareigas ir padedant joms dalyvauti konkursuose, panaikinti visas elektroninės prekybos plėtojimo kliūtis, remti ir finansuoti inovacijas, ypač leidžiant obligacijas Europos Sąjungos projektams, pirmiausia energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse.

Galiausiai tik susiedami vystymąsi ir paramą verslui su strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslais galime pasiekti to, kas, manau, yra šio akto tikslas – sukurti socialinės rinkos ekonomiką, grindžiamą augimu, konkurencingumu ir tvarumu.

  Liisa Jaakonsaari, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė. – (FI) Pone pirmininke, Jacques Delors klydo teigdamas, kad negalime įsimylėti bendrosios rinkos, nes diskusijose šia tema reiškiama tiek daug aistrų.

Komisijos požiūris drąsus ir šiuo metu įgyvendinama keletas labai svarbių projektų: Europos patentai, bendra energetikos rinka ir kt. Vis dėlto vienas dalykas tebėra įkyri problema: socialinis pranešimo įnašas labai menkas. Pvz., beveik nieko nekalbama apie komandiruojamus darbuotojus, o labdaros paslaugos ir bendrosios rinkos socialinė išlyga, deja, aprašomos labai neaiškiai.

Man neaišku, kodėl tvirtesnės ir integruotesnės socialinės teisės daugiausia laikomos problema. Norėčiau visiems priminti, kad Šiaurės šalyse įtvirtinus socialines teises aukšto lygio konkurencingumas sėkmingai derinamas su produktyvumu. Ar tai ne daug pažangesnis požiūris, Komisijos nary?

  Jürgen Creutzmann, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. – (DE) Pone pirmininke, pone M. Barnier, norėčiau atsakyti į kolegės narės pastabas. Vietoj socialinės išlygos komitetas pasiūlė ištirti poveikį, kurį priemonės vidaus rinkoje turės užimtumui. Tai daug svarbiau negu taikyti bendras formules. Jeigu norime padaryti pažangą vidaus rinkoje, turime atkreipti dėmesį į socialinius klausimus ir pabrėžti juos visais savo darbais. Todėl itin svarbu atlikti poveikio vertinimą, kuriame būtų konkrečiai atsižvelgiama į šiuos reikalavimus.

Norėčiau pateikti dar vieną pastabą. Nustebau išgirdęs pirmininką kalbant apie ekonomikos valdyseną, kuri į vokiečių kalbą verčiama kaip Wirtschaftslenkung. Ta pati sąvoka reiškia ir centrinę valstybinę ekonomikos kontrolę. Turime labai blogą valstybinės ekonomikos kontrolės patirtį viename Vokietijos regione. Esu tikras, kad toliau plėtoti vidaus rinką galime tik koodinuodami mūsų valstybių ekonomiką. Tai visiškai aišku. Tačiau ekonomikos valdysenos priemonėmis vidaus rinkoje pažangos nepasieksime.

Šiandien aptariame, kaip suteikti postūmį vidaus rinkai. Tai jau seniai reikėjo padaryti, nes kitais metais pažymėsime dvidešimtąjį vidaus rinkos jubiliejų. Todėl teigiamai vertinu M. Barnier pareiškimą, kuriame jis sakė, kad nori dėmesį sutelkti kelioms konkrečioms priemonėms, kurios dar neįgyvendintos ir kurios suteiks vidaus rinkai naują postūmį. Vidaus rinka – didžiulė galimybė mums visiems. Jai veikiant gali būti sukurta daugiau darbo vietų, o mūsų tikslas turi būti rasti darbo žmonėms. Tai – geriausia socialinė politika, kurią galime įgyvendinti, nes darbą turintys žmonės geriau save vertins. Todėl turime padaryti viską, kas įmanoma, kad šioje srityje būtų daroma pažanga.

Mums reikia darnaus priemonių paketo, naudingo ir verslo subjektams, ir piliečiams. Norime, kad vidaus rinka labiau negu praeityje naudotųsi pirmiausia vidutinės bendrovės. Todėl mums skubiai reikia ES patentų sistemos, kad bendrovės bent jau galėtų apsaugoti ir prieinama kaina pardavinėti savo novatoriškus produktus visoje Europoje. Be to, verslo subjektams reikia daugiau finansavimo inovacijoms plėtoti. Europos rizikos kapitalo rinka – tik viena iš daugelio priemonių, kurių galima imtis. Postūmį vidaus rinkai suteiks ir suderintas pridėtinės vertės mokestis bei pelno mokesčio bazė, apie kurią dabar diskutuojame.

Tačiau turime imtis ir konkrečių priemonių piliečių pasitikėjimui vidaus rinka gerinti. Turime gerinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą, galbūt pasitelkdami Europos profesinį pažymėjimą. Tai palengvins galimybę dirbti kitoje valstybėje narėje ir lems didesnį piliečių judumą Europos vidaus rinkoje.

Taip pat reikalinga Europos rinkos stebėjimo organizacija ir šį dalyką norėčiau pabrėžti, nes valstybėms narėms vis nepavyksta šios temos įgyvendinti. Nenorime, kad vidaus rinkoje būtų parduodami pavojingi produktai.

Jeigu šį pasiūlymą galėsime priimti didele dauguma, galėsime vidaus rinkai suteikti ir naują postūmį.

  Francesco De Angelis, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jeigu norime atkurti pasitikėjimą rinka, turime pirmenybę teikti vartotojų, darbuotojų ir verslo subjektų poreikiams.

Jeigu norime stiprinti piliečių, darbuotojų ir viešųjų paslaugų naudotojų teises, daug dėmesio turėtų būti skiriama socialinei būsimos bendrosios rinkos dimensijai užtikrinti. Ekonomikos augimo, vystymosi ir socialinio sąmoningumo turi būti paisoma vienodai. Ekonomika turi augti ir tas augimas turi būti naudingas piliečiams.

Šiuo požiūriu bendrovėms taikomų standartų reglamentavimo nuostatų pakete esama gerų pasiūlymų, įskaitant veiksmų planą didinti kapitalo rinkų prieinamumą mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir naujas finansavimo eilutes novatoriškoms įmonėms ir regioninei plėtrai. Mažosios ir vidutinės įmonės yra mūsų ekonomikos pagrindas ir varomoji vidaus rinkos augimo jėga. Pone pirmininke, jeigu norime įveikti krizę ir skatinti naują vystymosi modelį, tvarų ekonomikos augimą ir kurti naujas kokybiškas darbo vietas, tik nuo mūsų priklauso, ar šie tikslai bus įgyvendinti.

  Sophie Auconie, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė. – (FR) Pone pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary, ponios ir ponai, turiu pasakyti vieną dalyką, žodį, kuris tikriausiai visiškai prieštaraus dabartinei ekonomikos padėčiai, tačiau jį reikia pabrėžti tuo labiau. Tas žodis – „užmojis“: užmojis vidaus rinkai, Komisijos nary, užmojis Europai, užmojis siekiant įrodyti piliečiams, kad Europos integracija yra žingsnis pirmyn ginant jų teises, jų, kaip darbuotojų, kaip vartotojų, kaip turistų ir apskritai kaip asmenų, teises. Norėčiau išreikšti pagarbą M. Barnier, kuris įkūnija šį užmojį visais projektais, kuriuos nori įgyvendinti.

Būdama Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė, teigiamai vertinu aptartas idėjas: tai, kad reikia konkrečių veiksmų regionams, turintiems savitų geografinių ypatumų, pvz., atokiausiems regionams, verslo subjektams skirtų Europos patentų ir Europos fondų, savitarpio pagalbos organizacijų ir asociacijų statuto sukūrimą, obligacijų konkretiems projektams finansuoti išleidimą ir poreikį vidaus rinkoje skatinti tvarų vystymąsi.

  Piotr Borys, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentas. – (PL) Pone pirmininke, jeigu bendrajai rinkai netaikysime visapusiško požiūrio, nepasieksime strategijos „Europa 2020“ tikslų ir nepadarysime ekonomikos novatoriškesnės ir konkurencingesnės. Tad norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier už labai išsamų požiūrį į bendrąją rinką, o profesoriui M. Monti – už tą puikų pranešimą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į keturis svarbius aspektus. Pirmiausia, į Europos patentus, kurie gali būti pradėti naudoti kitais metais, kitaip tariant, dvidešimtaisiais metais nuo bendrosios rinkos veikimo pradžios. Antra, į poreikį rimtai spręsti autorių teisių klausimą, nes autorių teisės teikia daug vilčių ir galimybę plėtoti kūrybinę rinką – šį rinkos aspektą reikėtų reglamentuoti bendrai. Čia pirmiausia galvoju apie bendrą autorių teisių valdymo sistemą ir rimtą požiūrį į nežinomų autorių darbus, taip pat apie naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms mažinimą. Tam reikia imtis labai konkrečių veiksmų, pvz., supaprastinti apskaitą, apsaugoti prekių ženklus, sukurti Europos fondų statutą ir, svarbiausia, suteikti galimybę tarpusavyje sieti verslo registrus. Jeigu mano išvardytose srityse imsimės priemonių, tikiuosi, kad 20 mln. mažųjų įmonių Europos bendrojoje rinkoje galės veikti veiksmingai ir laisvai.

  Toine Manders, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentas. – (NL) Pone pirmininke, tai reiškia, kad galiu vieną ar dvi minutes įsiterpti į K. H. Lehne kalbą. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui ir visiems kitiems už čia vykstančias diskusijas. Vis dėlto nepastebėjau, kad būtų minima pora dalykų, kurie, mano nuomone, itin svarbūs ir kuriuos įtraukiau į pranešimą. Tikiuosi, kad Komisijos narys mums padės juos įgyvendinti.

Mes vis giriame profesorių M. Monti, tačiau jo išvada buvo ta, kad direktyvos perkėlimas yra pagrindinė vidaus rinkos problema. Jis sako, kad turime daugiau dirbti reglamentavimo nuostatų srityje. Aš tai suvokiu taip, kad mažiau yra naudingiau; leiskime mažiau Europos teisės aktų. Vis dėlto tai, ką tikrai darome, turi būti daroma vienodai, nes turime neleisti 27 valstybėms narėms tapti valstybių, kurios visos perkelia teisės aktus skirtingai, kratiniu, nes tai didžiulė kliūtis mažosioms ir vidutinėms įmonėms dirbti tarpvalstybiniu mastu.

Dar vienas dalykas, kurio nepastebima, pone pirmininke, ir kuris tikriausiai yra didžiausia mūsų nesėkmė – tai rinkodaros klausimas. Mes čia turime geriausius teisininkus. Kuriame puikius teisės aktus. Manome, kad mūsų pareiga – patobulinti rinką savo piliečių labui. Vis dėlto nepanašu, kad apie tai žino patys piliečiai. Tikroji mūsų problema ta, kad nesugebame užmegzti mūsų ir jų ryšio. Mes gerai žinome teisines sąvokas, bet neatrodo, kad gerai sugebame tiesiogiai bendrauti su savo piliečiais. Gresia pavojus – tikiuosi, kad jis nepasitvirtins – kad mes, kaip Europos Sąjunga, galime vis labiau nutolti nuo Europos piliečių. Manau, kad ateinančius keletą metų tikrai turime susitelkti ir investuoti į būdus, leidžiančius siekti konkrečių Europos Sąjungos piliečių paramos tam, ką darome. Toje srityje dar daug galima nuveikti ir manau, kad turime į tai investuoti ir turėtume su savo ryšių patarėjais pasikonsultuoti, kaip geriausiai tą pasiekti.

Galiausiai mane sukrėtė tai, kad mūsų piliečiai nežino, kuo Europos Komisija skiriasi nuo Parlamento ir Tarybos. Kiekvienoje valstybėje narėje turime tris atstovus, kurių rankos juk surištos, nes jie dirba oficialioms organizacijoms. Jeigu valstybės narės reikš neigiamą požiūrį į Europos Sąjungą, nebus kam jį atremti. Manau, kad būtų tikslinga turėti po vieną ES atstovą valstybėse narėse – jei norite, vadinkite jį ambasadoriumi – kuris galėtų reaguoti į bet kokius neigiamus pareiškimus apie Europos Sąjungą. Jeigu tai padarysime, tai neleis mums tapti panašiems į „Titaniką“. „Titanike“ visi galvojo, kad viskas kuo puikiausia, tačiau tikrasis pavojus juk tykojo išorėje.

  Wim van de Camp, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentas. – (NL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijai ir Tarybai už šio rytmečio įžangą. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu rašyti nuomonę apie vidaus rinką man buvo itin įdomu.

Manau, kad vidaus rinka Europos Parlamente turėtų būti plačiai remiama, ypač Piliečių laisvių komitete, nes judėjimo laisvė, visų pirma asmenų, darbuotojų migrantų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, Europos Sąjungoje svarbi – mums jų reikia siekiant padidinti vidaus rinkos darbo jėgą. Vis dėlto, pone pirmininke, turime tiek daug tikslų, bet iki šiol pasiekėme tiek mažai rezultatų.

Labai džiaugiuosi Komisijos nario M. Barnier minėtais 12 svertų ir tikiuosi, kad ateinančiais mėnesiais galėsime paspartinti įvykių eigą, nes konkurentai už ES ribų nelauks, kol ES vidaus rinka įveiks šį atotrūkį.

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

  Erminia Mazzoni, Peticijų komiteto nuomonės referentė. – (IT) Pone pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, tikrai galiu pasakyti, kad pranešėjų darbas puikus ir ne mažiau puikūs, džiuginantys ir guodžiantys Komisijos ir Tarybos žodžiai.

Šiuose trijuose pranešimuose išlaikoma profesoriaus Mario Monti naujosios strategijos bendrajai rinkai dvasia ir postūmis ir jais pavyko parodyti, kaip vieningai siekiama atgaivinti Europos bendrąją rinką pasitelkiant 50 priemonių, kurias šis Parlamentas atkuria, sujungia ir pabrėžia išdėstydamas 14 prioritetų.

Iš šių priemonių 19 skirta tam, kad rinka būtų orientuojama į piliečių interesus. Manau, kad norint tikrai ir visapusiškai įgyvendinti bendrąją rinką, svarbu sumažinti piliečių atotrūkį nuo bendrosios rinkos siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą, skatinant politinės ir socialinės integracijos procesą prieš integruojant ekonomiką ir, svarbiausia, siekiant, kad Europos piliečiai bendrąją rinką suvoktų kitaip. Manau, kad visi šie tikslai įkūnyti šiuose trijuose pranešimuose pateikiamose priemonėse.

(Diskusijos kelioms akimirkoms sustabdytos.)