Rekomendacija: Luis Manuel Capoulos Santos (A7-0056/2011)
Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, šiuo pasiūlymu siekiama parengti naują protokolą, kuriuo būtų nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas.
Šia siūloma rezoliucija bus nustatytos Europos Sąjungos žvejybos laivų žvejybos galimybės, kurios priklausys nuo esamos žuvies pertekliaus, ir finansinis įnašas, kurio reikalaujama už žvejybos teises ir žvejybos sektoriaus paramą.
Iš esmės šį susitarimą vertinu palankiai. Kontroliuojama žvejyba visada geriau negu nekontroliuojama. Tačiau šį susitarimą turime naudoti tinkamai ir turime nuolat vertinti jo taikymą. Man kyla paprasta ir naivi mintis – jeigu šiuo metu yra žuvies perteklius, turime užtikrinti, kad ši padėtis per ateinančius metus nesikeistų.
Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, šiandien skaitant mūsų balsavimo sąrašą atrodo, kad skaitau ilgą ir prabangų valgiaraštį. Visi šie klausimai veda prie Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų išteklių perskirstymo žvejybos lėšoms, solidarumo lėšoms, patvinusių vietovių gelbėjimui arba dar kam nors.
Norėčiau dėmesį sutelkti į vieną konkretų piktnaudžiavimo šiuo procesu atvejį, kuris susijęs su 122 straipsnio 2 dalies taikymu, kuris susijęs su nukentėjusių šalių, ypač Portugalijos, gelbėjimui skirtų pinigų mobilizavimu. Šis fondas sukurtas gaivalinių nelaimių, kaip antai žemės drebėjimai ir potvyniai, atvejams. Pagal naują aiškinimą jo paskirtis – naudoti jį pinigų nebeturinčiai šaliai. Akivaizdu, kad tai neteisėta. Tai ne tik nenumatyta Sutartyse, jose tai aiškiai draudžiama pagal „pagalbos neteikimo sąlygą“. Europos Parlamentas aiškiai pažeidžia savo taisykles. Padėdami šioms šalims, joms kenkiame – juk įsiskolinusiam draugui neteikiame pagalbos prislėgdami dar didesnėmis paskolomis – ir, žinoma, kenkiame savo mokesčių mokėtojams ir pažeidžiame teisės aktą. Absurdiška tai, kad Airija ir Graikija prisijungs prie sanuojamos Portugalijos. Negalite nuolat vis labiau klimpti į skolą. Ateina diena atsiskaityti.
Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, per vakarykštį balsavimą aptarėme migracijos klausimą. Vienas iš klausimų, susijusių su migracija, kuris turėjo būti aptartas – kaip galime padaryti, kad žmonių taip neviliotų sumanymas palikti savo šalį, arba kaip padaryti, kad juos labiau viliotų mintis likti savo šalyje, ir kodėl jie nori išvykti iš savo šalies, ir dažnai nutraukia šeiminius ir kitokius vietinius ryšius?
Vienas iš dalykų, į kuriuos turime atsižvelgti – mūsų politikos poveikis ES. Kai pasirašysime šiuos žvejybos susitarimus – dažnai su šalių vyriausybėmis, ir šioms šalims tai bus naudinga – ar jie tikrai bus naudingi vietos žvejams?
Neabejotinai turėtume iš naujo išnagrinėti visus šiuos žvejybos susitarimus, ir užuot juos pasirašę, galbūt turėtume didinti vietos žvejų žvejybos pajėgumus, kad toje vietovėje būtų sukurta gerovė ir daugiau darbo vietų, kad žmonės norėtų pasilikti savo šalyje ir nesiektų iš jos išvykti.
Jeigu atidžiai neapmąstysime kai kurių šių susitarimų reikšmės, atsiras didesnis migracijos poreikis ir galiausiai aptarinėsime migracijos, o ne šiuo metu aptariamus klausimus.
Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes Grenlandijos žuvų produktų eksportas sudaro 82 proc. jų eksporto. 87 proc., t. y. 97 proc., jų siunčiami į Europos Sąjungą, daugiausia į Daniją.
Su Europos Komisija nesutariama dėl teisinio pagrindo, bet pritariu Teisės reikalų komitetui, kuris vieningai priėmė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalies ir 204 straipsnio ir Protokolo (Nr. 34) vienintelio straipsnio dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių taikymą.
Šią poziciją taip pat remia Europos Parlamento Teisės tarnyba. Todėl, atsižvelgiant į teisėkūros procesą, šį svarstymą reikėtų laikyti pirmuoju Europos Parlamento svarstymu.
Galiausiai vertinu Europos Komisijos poziciją priimti teisinį pagrindą ir rodyti siekį palengvinti susitarimo su Taryba sudarymą ir daugiau nebeatidėti tokio svarbaus susitarimo sudarymo.
Pino Arlacchi (S&D). – Pone pirmininke, mano frakcija balsavo už šį pranešimą. Atkreipiu dėmesį į tai, kad Europos Parlamento diskusijos dėl prašymų suteikti prieglobstį klausimo nebuvo tokios jaudinančios, kokios jos dažnai būna valstybėse narėse.
Taip tikriausiai yra dėl to, kad, priešingai, negu plačiai paplitusi nuomonė, remiantis neseniai Jungtinių Tautų paskelbtais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį visas prieglobsčio prašytojų skaičius vakaruose sumažėjo daugiau kaip 40 proc.
2010 metais pramonės šalyse prieglobsčio prašė iš viso 358 000 asmenų, palyginti su 620 000 gautų paraiškų 2001 metais. Tokį sumažėjimą daugiausia lėmė raginimas kilmės vietovėse. Tai reiškia, kad padėtis daug geresnė, negu įprastai manyta.
Silvia Costa (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, žinoma, norėčiau pasveikinti pranešėją, parengusią šį pranešimą, kuris tikrai rodo, kad ES politika pasistūmėjo į priekį, nes Europos Komisija kviečiama pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl procedūrų, kurias valstybės narės turėtų priimti siekdamos pripažinti, ir galbūt panaikinti tarptautinę apsaugą. Manau, kad pastarųjų dienų įvykiai tarp Afrikos ir Europos Sąjungos krantų rodo, kad mums reikia, kad „prieglobsčio teisės aktų rinkinys“ – taip jį reikėtų pavadinti – taptų privalomas.
Pirmiausia turiu omenyje patvirtintus konstruktyvius pakeitimus, pvz., visus su didesne nepilnamečių apsauga susijusius klausimus, nes manau, kad vaikų negalima sulaikyti jokiomis aplinkybėmis (vaikai buvo sulaikyti Lampedūzoje, kur su jais buvo elgiamasi lygiai taip pat, kaip su suaugusiaisiais, jie buvo kartu laikomi, dažnai visiškai nepriimtinomis sąlygomis). Būtų buvę geriau, jeigu ši direktyva būtų buvusi priimta prieš šiuos dramatiškus Europos ir Afrikos įvykius.
Kitas labai svarbus klausimas – pažeidžiami žmonės ir jų klausimai, pirmiausia moterų, ir su šeimos klausimais ir susitikimais susijusios problemos. Taip pat sveikinu pranešėją.
Roberta Angelilli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, leiskite pasakyti, kad galbūt prieš susidarydamas nuomonę apie tai, kaip elgiamasi su vaikais Lampedūzoje, S. Costa pats ten turėtų nuvykti. Esu buvusi Lampedūzoje ir mačiau, kad su vaikais ten elgiamasi remiantis Italijos ir, pirmiausia, tarptautinėmis taisyklėmis.
Dabar grįžkime prie klausimo, kuris, kaip visi sakė, labai populiarus. Manau, kad visos valstybės narės turėtų būti visiškai įpareigotos laikytis neatsisakymo suteikti prieglobstį ir teisės prašyti prieglobsčio principų. Todėl atsakomybė turi būti bendra, turi būti naudojamasi Europos pabėgėlių fondo lėšomis ir Europos prieglobsčio paramos biuro turi būti prašoma suteikti tvirtą paramą įgyvendinant prieglobsčio suteikimo teises, įskaitant nuostatą dėl paramos pasienio darbuotojų mokymams teikimo ir Europos prieglobsčio mechanizmų gerinimo.
Morten Messerschmidt (EFD). – (DA) Pone pirmininke, šiandien mūsų priimtame pranešime teigiama, kad Europos Komisijos pasiūlymas yra pragmatiškas. Man atrodo labai sunku suprasti, kur slypi pragmatiškumas, kai iš 27 valstybių narių žmonių atimama galimybė patiems nuspręsti dėl savo pačių šalių gyventojų sudėties.
Prieglobsčio politika ir su užsieniečiais susijusi politika taip glaudžiai susijusios su šalies gyvavimu, kad darosi baisu, kad ES pradeda kištis į šiuos reikalus. Taip pat būtent dėl to Danija nusprendė toliau siekti teisingumo ir spręsti vidaus reikalus, kad Danijos parlamente galėtume patys nuspręsti dėl šių klausimų ir kad dėl jų Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos neturėtų nerimauti.
Todėl pritrenkia tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dabar bando pakenkti Danijos siekiui tvarkyti savo teisingumo ir vidaus reikalus, ir dar labiau stebina tai, kad Europos Parlamentas gali priimti pranešimą – nepaisant to, kad jis prieštarauja mano ir Danijos liaudies partijos balsavimui – netgi nespręsdamas šio klausimo – kuris susijęs su žmonių teisės nuspręsti dėl savo užsieniečių politikos panaikinimu, ir pirmiausia meluojant ir apgaudinėjant dėl pažadų, kurie iš pradžių buvo duoti tokiai šaliai kaip Danija.
Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, aš su savo kolegomis iš UKIP susilaikėme balsuojant už šiuos S. Guillaume pranešimo dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo pakeitimus, bet to nereikėtų suprasti kaip abejingumo.
Šio pranešimo tema – bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos kūrimas, kuris numatytas Lisabonos sutartyje. Nenoriu Lisabonos sutarties arba bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos. Europos Sąjungos tautos nenori bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos, ir dėl to jiems neleista rengti referendumo dėl Lisabonos sutarties.
Susilaikiau dėl minėtų pakeitimų, nes jie būtų susiję su esamų ES teisės aktų rėmimu ir priekabiavimu dėl smulkmenų sprendžiant, kurios jų dalys geresnės, kurios prastesnės. Palieku EP nariams konservatoriams, darbiečiams, liberalams demokratams ir žaliųjų partijai teisę derėtis dėl jų šalių pasidavimo sąlygų. Aš su savo kolegomis iš UKIP balsavome prieš šį pranešimą ir prieš bendrą imigracijos ir prieglobsčio politiką.
Giommaria Uggias (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, rengiant šį pranešimą buvau šešėlinis pranešėjas, taigi negalėjau nebalsuoti už jį kartu su savo frakcija. Balsavau „už“ tikėdamasis, kad šis dokumentas bus naudinga priemonė vystant sektorių, kuris bus Europos Sąjungos ekonomikos varomoji jėga.
Pramonė traukiasi iš Europos Sąjungos, ES žemės ūkis turi rimtų trūkumų, o turizmas tikrai perspektyvus užimtumo, ekonomikos vystymosi ir pažangaus, įtraukiojo ir suderinamo augimo atžvilgiu. Šiuo tikslu šiandien priimta priemonė, leidžianti rinkti, apdoroti, tvarkyti ir perduoti šiuolaikiškesnius duomenis negu anksčiau, tikrai paskatins šią veiklą. Todėl ALDE frakcija ir aš balsavome už šį pranešimą.
Roberta Angelilli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nuo 2009 metų gruodžio mėnesio turizmas pripažintas Sutartyje ir pagaliau sudarytas teisinis pagrindas jam vystytis ir būti remiamam Europos Sąjungos lygmeniu. Be to, turizmas – tvirta Europos Sąjungos augimo varomoji jėga. Jau atkreipėme dėmesį į tai, kad turizmo pramonė sukuria daugiau kaip 5 proc. Europos Sąjungos BVP, ir joje dirba beveik du milijonai mažųjų ir vidutinių įmonių ir padeda pasiekti daugiau kaip 12 proc. viršijančius užimtumo rodiklius.
Mums reikia daugiau tyrimų ir palyginamosios statistikos, nes jie padeda atlikti stebėjimus, lyginti valstybes nares, rodyti, kaip panaudojamos ES lėšos, padėti kurti geriausią praktiką ir vertinti bei kurti mažas pajamas gaunančių asmenų turizmo programas.
Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, kadangi į Europos Sąjungą atvyksta 40 proc. viso pasaulio turistų, ji toliau lieka dažniausiai turistų lankoma vieta pasaulyje. Todėl ji ekonominiu požiūriu galinga siekiant užimtumo, kuriuo taip pat skatinama kaimo vietovių integracija.
Tačiau turizmo poreikis per pastaruosius metus pasikeitė. Todėl parėmiau tikslą sistemingai kurti bendrą suderintą Europos Sąjungos statistikos duomenų apie valstybių narių pasiūlą ir paklausą sistemą, ir prireikus patvirtinti teisinę sistemą, atspindinčią pastarojo meto tendencijas, kaip antai vienadienius apsilankymus. Sistemingas informacijos rinkimas – būtina priemonė norint apibrėžti veiksmingas politikos kryptis ir palengvinti privačiojo sektoriaus sprendimų priėmimą.
Taip pat parėmiau pasiūlymą sukurti palydovines sąskaitas, nes jos geriau parodytų turizmo poveikį ekonomikai ir darbo vietų kūrimui, ir mums būtų suteikusios galimybę tiksliau apibrėžti būsimas politikos kryptis.
Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, turizmo pramonė Europos Sąjungai buvo labai svarbi ir ateityje bus dar svarbesnė, pirmiausia jeigu norime kurti darbo vietas, ypač atokiose ir kaimo vietovėse. Tačiau ji turi būti pagrįsta planavimu, pirmiausia turimais statistiniais duomenimis pagrįstu planavimu.
Taigi jeigu norime tinkamai planuoti ir kurti turizmą, jis turi būti pagrįstas išnuomoto gyvenamojo ploto, vienadienių turistų ir kitas tendencijas rodančiais statistiniais duomenimis. Tokiu pagrindu galime plėtoti turizmą, pirmiausia, nutraukti jo sezoniškumą, skatinti senėjančią visuomenę daugiau atostogauti ir, beje, taip pat paskatinti jaunuolius tai daryti. Visos futbolo komandos dabar turi bent po vieną statistiką ir savo planus pagrindžia jo duomenimis, ir tas pats pasakytina apie turizmo pramonę.
(GA) Džiaugiuosi galėdamas balsuoti dėl šio pranešimo.
Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, Reglamentu (EB) Nr. 1288/2009 išplečiamos pereinamojo laikotarpio techninės priemonės, kad jos galėtų būti taikomos tol, kol bus priimtos nuolatinės priemonės.
Visiems būtų geriau, jeigu šios priemonės būtų tikrai ir kuo skubiau priimtos. Tačiau atsižvelgiant į būsimą bendros žemės ūkio politikos reformą, šios priemonės turi būti priimtos įgyvendinus naują teisinę sistemą.
Ši nauja sistema planuojama įgyvendinti 2013 metais, ir dėl to būtina pratęsti pereinamųjų techninių priemonių galiojimą iki 2012 metų gruodžio 31 dienos, turint omenyje, kad dabartiniai teisės aktai nustos galioti 2011 metais.
Todėl balsavau už šią iniciatyvą.
Jim Higgins (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už E. Grelier pranešimą, bet balsavau prieš savo frakciją dėl keturių pakeitimų – 4, 5CP, 6 ir 3 pakeitimų.
4 pakeitimą pasiūlė mano kolega Pat the Cope Gallagher, siekdamas, kad juo būtų leista naudoti žvejų airių pakrantėje naudojamus megztus tinklus. Priešingu atveju rizikuojame žvejus išstumti toliau į jūrą Šiaurės Atlanto vandenyne, o tai nepraktiška ir labai nesaugu. Yra skirtumas tarp 50 metrų laivo, esančio Atlanto vandenyne, ir 50 metrų laivo Viduržemio jūroje.
Balsavau už 5CP pakeitimą, kuris susijęs su tinklų dydžiais. Vėlgi, tai sukelia didelių problemų mūsų žvejams vakarinėje pakrantėje, kurie užsiima įvairia europinių paprastųjų jūrinių lydekų, europinių jūrų velnių ir megrimų žvejyba. Tai neturės neigiamo poveikio menkių ištekliams, nes šiuo metu kaip priegauda pagaunamas tik nedidelis menkių kiekis.
Taip pat balsavau už Struano Stevensono pasiūlytą 6 pakeitimą, kuris susijęs su skandalingo menkių verslo atsisakymu.
Paskutinis, bet jokiu būdu ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad parėmiau 3 pakeitimą, kurį pasiūlė mano kolegė iš Portugalijos M. do C. Patrão Neves, kuri remia Portugalijos žvejus. Man tai ne problema.
Pranešimas: João Ferreira (A7-0017/011)
Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, sakydamas savo ankstesnę kalbą suklydau: dėl vertimo kalbėjau ne ta tema, taigi sukeisiu vietomis savo kalbas ir dabar pasakysiu tai, ką turėjau paskaityti anksčiau.
Balsavau už finansines priemones, nes buvo būtina iš dalies pakeisti reglamentą siekiant jį pritaikyti prie dabartinio poreikio ir Europos Sąjungos veikimo.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad minėtame reglamente numatyta plėsti organizacijų, kurios atitinka finansinės pagalbos teikimo reikalavimus, sąrašą ir atnaujinti patariamųjų įstaigų sąrašą. Jame taip pat garantuojamos vienodos su kontrole ir įgyvendinimu susijusių priemonių taikymo sąlygos ir valstybių narių įgyvendinant kontrolės sistemą ir bendros žemės ūkio politikos priemones patirtų išlaidų sąlygos, ir pagrindinių duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo sąlygos.
Finansinės priemonės taip pat apima ekonominius žuvininkystės ir akvakultūros aspektus ir nuorodą į aplinkosauginių priemonių duomenų rinkimą.
Ville Itälä (PPE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, bet turime rodyti pavyzdį ir būti labai skrupulingi, ypač spręsdami biudžetinės drausmės klausimus.
Norėčiau pasakyti, kodėl dėl 8 pakeitimo balsavau prieš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos parengtą pakeitimą. Jame pranešėjas mini neišleistų asignavimų panaudojimą statybų projektams. Tai įprasta jau daugelį metų, bet toks statybų projektų finansavimas nėra atviras arba skaidrus. Turime pasakyti, kokie statybų projektai vyksta planuojant biudžetą, ir neturėtume taip perkelti lėšų, nes tai prieštarauja biudžetinei drausmei. Todėl šiuo klausimu balsavau prieš frakcijos pasiūlymą dėl 8 pakeitimo, kuris pateiktas S&D frakcijos vardu.
Morten Messerschmidt (EFD). – (DA) Pone pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą dėl biudžeto, bet iš tiesų norėčiau padėkoti daugeliui kolegų EP narių – deja, kiek per daug jų – kurie balsavo už jį, nes jame puikiai atsispindi tai, kaip keičiasi Europos Parlamento ir ES institucijų išorinio pasaulio, kuriame gyvena žmonės, kuriems iš tiesų kuriame taisykles, tikrovės suvokimas.
Nepaisant to, kad valstybių narių ir kitų institucijų prašėme apkarpyti biudžetą, padvigubinome daugelio paties Europos Parlamento sričių ir apskritai ES institucijų išlaidas. Tai, pvz., nutiko norint pastatyti visiškai naują muziejų, kuriuo šlovinama Europos Sąjungos ir jos institucijų istorija ir kt.
Manau, kad daugybė žmonių valstybėse narėse, kuriose valstybių narių lygmeniu karpomas biudžetas, stebisi dėl to, kaip jų atstovai Europos Parlamente gali taip paprastai skubiai ir nerūpestingai žaisti su pinigais, netgi siaučiant finansų krizei.
Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, jeigu jūs nieko prieš, prieš baigdamas norėčiau kai ką paminėti. Anksčiau sakydamas „dėl vertimo“, turėjau galvoje ne puikius EP vertėjus, bet kad suklydau skaitydamas tekstą. Tai aš suklydau skaitydamas tekstą, ir norėjau tai aiškiai pareikšti, nes dėl visko nuolat kaltinami vertėjai.
Pirmininkas. – Iš tiesų, vertėjai nusipelno būti įvertinti dėl puikaus savo atliekamo darbo Europos Parlamente ir komitetuose.
Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti keletą žodžių apie šį biudžetą, pajamas ir išlaidas. Turime neabejotinai užtikrinti, kad, esant tokiai ekonominei padėčiai, čia, Europos Parlamente, išlaidos būtų kontroliuojamos. Dėl to balsavau ne taip, kaip man rekomendavo balsuoti dėl kai kurių šio klausimo aspektų.
Mano nuomone, turėtume būti pasirengę sumažinti, pvz., kelionės išlaidas, bet jeigu sumažinsime skrydžių skaičių, Europos Parlamento narių bilietus oro linijos turėtų keisti. Kartais problema būna tai, kad šie pigūs oro linijų bilietai nekeičiami. Man pačiam reikia keleto skrydžių, kad čia atskrisčiau, pvz., atskristi į Strasbūrą reikia trijų skrydžių. Todėl svarbu, kad oro linijų bilietai būtų keičiami. Kartais tokie pasiūlymai taupyti gali atsieiti daugiau, paprasčiausiai dėl to, kad jie nėra lankstūs.
Turime sumažini išlaidas, bet tai visiškai aišku. Kai kurias išlaidas reikia laikyti investicijomis, ir manau, kad Europos Parlamentas gali būti gera investicija, kuri ateityje Europos Sąjungai ir jos institucijoms sukurs netgi ekonominę pridėtinę vertę.
Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, vis leidžiame ir leidžiame pinigus, argi ne taip? Europos Parlamente kalbama apie 500 mln. piliečių, bet jis nuo jų vis labiau atsiskiria.
15 pakeitime reikalaujama, kad EP narių algos ir išmokos 2012 metais nebūtų atnaujintos norint rodyti pavyzdį, bet 391 mūsų kolega balsavo prieš jį, nes vidutiniai ES piliečiai jiems nerūpi, argi ne taip? Vidutinis ES atlyginimas – 368 EUR per savaitę, bet kai kurie mūsų kolegos – 60–70 jų – nuolat pasirašo čia, Strasbūre, penktadieniais, nors neturi čia reikalų, vien tam, kad paprašytų 304 EUR išmokos.
Kokį pavyzdį tai rodo? Dar vienas pinigų švaistymas: kiek milijardų kainuos šie Istorijos namai, kiek kainuos propagandos pardavimas, ir pasakykite, kokiu būdu Europos Sąjunga „išsaugojo pasaulį“?
Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, kad ES būtų galima konsoliduoti demokratiją, reikia nuolat dėti pastangas kuriant sąžiningą ir skaidrią aplinką polinių partijų veiklai vykdyti ir finansuoti Europos Sąjungos lygmeniu. ES piliečiai turėtų aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime ES lygmeniu, ir dėl to būtina sukurti palankias motyvuojančias sąlygas politinių partijų veiklai remti. Tuo siekiama išvengti atvejų, kai, pvz., Europos Parlamento rinkimuose dalyvauja mažiau negu 20 proc. registruotų balsuotojų, kaip nutiko mano šalyje.
Pritariu sumanymui, kad šios politinės partijos turėtų turėti vieną bendrą teisinį statutą, o jų teisinis subjektiškumas būtų pagrįstas tiesiogiai ES teisės aktais ir sutartimis. Kalbant apie finansavimo sistemą, skaidrumas – neatskiriama vertybių įgyvendinimo dalis, todėl svarbiausiu prioritetu reikėtų laikyti neabejotinas finansavimo sąlygas.
Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 325 straipsniu Europos Komisija ir valstybės narės įpareigojamos apginti Europos Sąjungos finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu srityse, kuriose Europos Sąjunga šia atsakomybe dalijasi su valstybėmis narėmis. Remiantis 325 straipsnio 5 dalimi, Europos Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks metinę ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi norint įgyvendinti šį straipsnį.
Pritariu tam, kad rinkdami konkrečius duomenis, turime išsamiau nurodyti, kokiu mastu sugrąžintos ES valstybėms narėms netinkamai išmokėtos lėšos. Dar vienas svarbus dalykas, kurį savo pranešime teisingai pabrėžė C. S. Ivan, yra taikyti geresnius valstybių narių sukčiavimo atvejų tyrimo metodus. Taip visoje Europos Sąjungoje galime standartizuoti atsakomąsias priemones ir nuspręsti, ar panašūs sukčiavimo atvejai vykdyti kitose šalyse. Todėl parėmiau šį pranešimą.
Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, balsavau prieš 1 pakeitimą, kuriame pabrėžiamas poreikis visiškai netoleruoti klaidų. Manau, kad absoliučiai būtina atskirti sukčiavimą nuo klaidų. Taip, sukčiavimo visiškai negalima toleruoti, ir, beje, dėl jo turėtų būti vykdomas persekiojimas baudžiamąja tvarka, bet daugeliu atvejų klaidos padaromos netyčia. Nors turime išaiškinti visas klaidas ir užtikrinti tokių pinigų išieškojimą, visiškam klaidų netoleravimui negaliu pritarti dėl vienos paprastos priežasties. Taip yra dėl to, kad esu dirbęs su daugeliu bendruomenės grupių, savanorių grupių, pirmaujančiomis įmonėmis ir partnerystėmis, mačiau, kokį aiškų ir visišką sumišimą kelia daugybė taisyklių, taisyklių peržiūra programai įpusėjus arba baigiantis ir skirtingas taisyklių aiškinimas vietos, regionų, valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu – kai bet koks pažeidimas laikomas klaida. Todėl, nors turime likti budrūs dėl to, ar nesukčiaujama, taip pat turime dar kartą supaprastinti taisykles.
Ville Itälä (PPE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį pasiūlymą, kuris labai vertingas, nes jis susijęs su klausimu, ar turėtume finansuoti partijas naudodami mokesčių mokėtojų pinigus. Turėtume nustatyti aiškias visiems bendras taisykles.
Mano nuomone, partijos turėtų turėti savo lėšų rinkimo sistemą, netgi jeigu lėšos bus renkamos ne stambiu mastu. 2 pakeitime Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija siūlė, kad ši finansavimo savomis lėšomis suma būtų tik 5 proc. Manau, kad toks finansavimas turėtų siekti bent 10 proc. Tai labai maža suma, atsižvelgiant į tai, kad tai su mokesčių mokėtojų pinigais susijęs klausimas, ir šiuos klausimus turėtume spręsti labai skrupulingai.
Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pone pirmininke, M. Giannakou pranešimu pirmą kartą siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalies nuostatas ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 244 straipsnio nuostatas. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų dirbti drauge siekdami apibrėžti Europos Sąjungos lygmens partijos padėtį ir fondus ir turėtų nustatyti partijų ir fondų finansavimo taisykles. Tačiau dėmesį būtina atkreipti į šio pranešimo 10 ir 11 nuostatas, kurios susijusios su tarpvalstybinių Europos Parlamento rinkimų sąrašų ateitimi. Tai, žinoma, tik pasiūlymas ateičiai, bet šiuo metu piliečiai jam nepritaria. Pirmiausia, jis susijęs su valstybėmis narėmis, kurios turėjo patirties su nacionaliniais sąrašais ir juos panaikino. Dar vienas svarbus klausimas – šių pasiūlymų laiko skaičiavimas, krizė ir siūlymai taupyti – dar viena priežastis, dėl kurios nenorima didinti Europos Sąjungos institucijų dydžio. Mūsų nuomone, svarbesnė yra galimybė Europos Parlamentą didinti plečiantis Europos Sąjungai prie jos prisijungiant naujoms valstybėms narėms negu galimybė didinti EP ilginant sąrašus.
Morten Messerschmidt (EFD). – (DA) Pone pirmininke, ir aš norėčiau, kad būtų parengtos aiškios Europos Sąjungos partijų taisyklės, bet turiu abejonių dėl to, kam reikalingos Europos Sąjungos partijos.
Šiame pranešime teigiama, kad šios taisyklės padės užtikrinti didesnį Europos Sąjungos piliečių supratimą ES institucijose ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tačiau iš tiesų matome, kad didėjant Europos Sąjungos partijoms, nuolat partijose ir fonduose, ir visose susijusiose institucijose naudojant vis daugiau pinigų, mažėja Europos Sąjungos žmonių parama ES institucijoms ir jų supratimas.
Naujausias Eurobarometro tyrimas parodė, kad Europos Sąjungos piliečių parama ES visada maža, taigi tai neveikia. Todėl norėčiau užduoti esminį klausimą, ar tikrai yra prasmės toliau švaistyti milijardus eurų šioms Europos Sąjungos partijoms. Nemanau, kad yra, todėl balsavau prieš šį pranešimą.
Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą. Galite pasilaikyti savo 30 sidabrinių. Neprisijungsiu nė prie vienos visos Europos partijos. Savo principų neparduosiu, kaip to norėtų kai kurie EP nariai.
Dar kartą sakau, kad nesąžininga tai, kad visuomenė turi naudoti savo išteklius politikams finansuoti. Juos turėtų finansuoti asmenys aukodami ir teikdami kitokią paramą, ir tai reikėtų griežtai reguliuoti. Neseniai Europos Parlamentas sužinojo, kad politikų veiklą būtina reglamentuoti, bet politinių partijų finansavimas siekiant Europos Sąjungos idealo niekada negali būti geras sumanymas. Niekada neprisijungsiu prie visos Europos partijos. Kovosiu už savo principus ir velniop daugelį jūsų.
Roberta Angelilli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavome dėl trijų savo iniciatyva parengtų pranešimų dėl Bendrosios rinkos akto, kuris yra svarbus Europos Sąjungos ekonomikos augimo ir, akivaizdžiai, darbo vietų kūrimo mechanizmas, duodantis konkrečių tiesioginių rezultatų Europos Sąjungos piliečiams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms.
Europos Komisija pateikė daug pasiūlymų, kuriais siūloma siekti Europos Sąjungos rinkų integracijos ir liberalizacijos, dėl kurių rengiamos priemonės siekiant paremti mažąsias ir vidutines įmones, pirmiausia, siekiant padaryti poveikį naujovėms ir apsaugoti kūrybingumą, didinant materialių ir nematerialų tinklų ir infrastruktūros veiksmingumą ir tvarumą.
Manau, remdami mažąsias ir vidutines įmones struktūriniu požiūriu susidursime su kliūtimis, kaip antai valstybių narių teisės aktų skirtumai, įskaitant rinką skaidančias taisykles ir mokesčių sistemas, dėl kurių įmonės turi prisiimti atsakomybę dėl didesnių atitikties išlaidų.
Emma McClarkin (ECR). – Pone pirmininke, šiandien balsavome dėl trijų Bendrosios rinkos akto pranešimų ir jų svarbiausių prioritetų; tikiuosi, kad Europos Komisija ir Taryba į juos atsižvelgė. Turime užtikrinti, kad visa tai gautų visi piliečiai siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos ekonomika augtų, būtų kuriamos darbo vietos ir ES ekonomika galėtų konkuruoti pasaulio lygmeniu. Turime užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų įgyvendinami visose šalyse, siekiant sumažinti prekybos kliūtis, bet taip pat kad nepriimtume ES teisės aktų, mūsų įmonėms didinančių naštą.
Pranešimas: António Fernando Correia De Campos (A7-0072/2011)
Ville Itälä (PPE). – (FI) Pone pirmininke, tai buvo labai svarbus pranešimas, padėsiantis pastūmėti į priekį bendrosios rinkos klausimą.
Tačiau, kalbant apie vartotojų apsaugą, buvo svarbus 3 pakeitimas. Jame sprendžiamą minimalų vartotojų teisės aktų derinimo klausimą reikėtų laikyti svarbesniu už visišką suderinimą. Balsavau už šį pakeitimą ir prieš savo frakcijos rekomendacijas, nes manau, kad vartotojų apsaugos lygis, pvz., mano šalyje yra labai aukštas. Jeigu dabar greitai pereisime prie visiškai suderintos vartotojų apsaugos visoje ES, žinau, kad suprastės mano šalies standartai. Todėl manau, kad šį suderintą vartotojų apsaugos standartą galime turėti tik pirmiausia nustatę tam tikrus minimalius standartus, ir tada, jais remdamiesi, galime siekti visiškai suderinto standarto.
Sergej Kozlík (ALDE). – (SK) Pone pirmininke, ES vidaus rinkos prekių kiekis sudaro 17 proc. pasaulio prekių rinkos. ES vidaus rinkos paslaugos sudaro 28 proc. pasaulio prekybos paslaugų. Jeigu šie pasiūlymai bus įgyvendinami tinkama linkme, turėtų būti pasiektas ekonomikos augimas, kuris būtų pagrįstas mūsų išteklių dinamika. Tačiau taip atsitiks tik jeigu įgyvendinus pasiūlytas priemones, kurias parėmiau, asmenims, kapitalui, prekėms ir paslaugoms iš vienos Europos Sąjungos šalies judant į kitą šalį bus panaikintas „butelio kaklelio“ efektas, bus didinamas paskolų ir bankininkystės paslaugų bei internetinės prekybos prieinamumas ir patikimumas.
Taip atsitiks tik jeigu veiksmingesnė bendroji rinka atvers naujas galimybes įgyvendinti iš ES kilusių produktų ir veiklos ir ES rinkų plėtojimą. Jeigu taip atsitiks, per ateinančius dešimtmečius 4 proc. pagalba siekiant ekonomikos augimo gali būti nereali.
Morten Messerschmidt (EFD). – (DA) Pone pirmininke, pritariu nuomonei, kad bendroji rinka – iš esmės geras sumanymas ir kad geresnis bendrosios rinkos valdymas – keblus klausimas ir tokio valdymo siekiama vartotojų labui. Tačiau esu nustebęs, kad dauguma EP narių balsavo prieš šiuos šešis mano parengtus pakeitimus. Ką iš esmės tai rodo? Na, tai rodo, kad, užuot siekę visiškai suderinti bendrąją rinką, turėtume siekti ją suderinti minimaliai ir taip užtikrinti, kad geras taisykles vartotojams jau turinčios šalys nebūtų priverstos mažinti savo vartotojų apsaugos. Tai taip pat susiję su ypatingu darbo rinkos modeliu, kurį taiko Šiaurės šalys, kuriose ne teisėkūros institucijos, o socialiniai partneriai sprendžia dėl atlyginimų ir darbo rinkos sąlygų, su tuo, kad tai jos nustato taisykles, o mes turėtume išlaikyti ir apsaugoti Šiaurės šalių darbo rinkos modelį, užuot jam kenkę; esu tikras, kad šie du nekenksmingi pasiūlymai gautų didžiosios daugumos Europos Sąjungos piliečių balsus, bet Europos Parlamente jie atmesti. Tai rodo, kad Europos Parlamento nariai pradeda kitaip suvokti tikrovę.
Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, bendroji rinka – vertinga priemonė siekiant atgaivinti Europos Sąjungos ekonomiką, pirmiausia siekiant kurti naujas darbo vietas.
Šie su Bendrosios rinkos aktu susiję pranešimai, apskritai kalbant, yra Europos Parlamento pagalba Europos Komisijai, kuri paskelbė komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ ir pradėjo konsultacijas.
Manau, kad turėjome labiau pabrėžti mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą, kovą su klastotėmis ir piratavimu ir naujovių bei konkurencingumo skatinimą panaikinant biurokratinę, administracinę ir reguliavimo naštą.
Tačiau pritariu bendrai šio pranešimo struktūrai, pirmiausia, paminėtoms priemonėms, kuriomis siekiama plėtoti elektroninę prekybą ir supaprastinti pirkimo sistemą. Dėl to balsavau už šį pranešimą.
Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad ji – dar vienas žingsnis pirmyn siekiant sukurti gerai veikiančią, integruotą bendrąją rinką. Šiandien Europos Sąjunga – viena iš didžiausių pasaulio ekonomikų, bet jos galimybės vis dar didžiulės, pirmiausia ekonomikos ir užimtumo augimo srityse.
Mažosios ir vidutinės įmonės – dabartinio ekonomikos atsigavimo varomoji jėga ir pagrindinės veikėjos. Europos Sąjungai reikia joms pasiūlyti didesnę apsaugą, palengvinti jų galimybes naudotis kreditais, sumažinti biurokratiją ir skatinti elektroninės prekybos vystymąsi. Tik taip galėsime sukurti socialinę ekonomiką, kuri būtų pagrįsta augimu, konkurencingumu ir tvarumu.
Šiandieniniame globalizuotame pasaulyje ES suteikti veiksmingą ir naujovėmis pagrįstą rinką reiškia padaryti ją neginčijamai pagrindine pasaulio ekonomikos veikėja.
Pascal Canfin (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, norėčiau paaiškinti, kodėl balsavome už Bendrosios rinkos aktą. Manau, kad jis – žingsnis į priekį. Europos Parlamentas sugebėjo pasiekti tinkamus kompromisus, kuriais šis tekstas neatskiriamas nuo jo turinio, bet kuriuo daromas tikras spaudimas tiems Europos Komisijos nariams, kurie nori, kad bendroji rinka toliau būtų plėtojama grynai laisvosios rinkos pagrindu, neįtraukiant socialinių, mokesčių ir aplinkosaugos klausimų.
Taip pat tik norėjau paaiškinti, kad 54 dalis, kurioje aptariamos viešosios paslaugos, bendrojo intereso paslaugos, yra problemiška, todėl balsavome prieš jos dalį, kurioje toliau ideologiškai, bet netiesiogiai raginama siekti tolesnės liberalizacijos. Vietoj to siekiame Europos Sąjungos viešųjų paslaugų ir užtikrinti Europos Sąjungos sistemą, ir kiekvienai valstybei narei leisti nuspręsti, kaip jos nori organizuoti savo viešąsias paslaugas, pirmiausia teritoriniu lygmeniu.
Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pone pirmininke, bendroji rinka be piliečių ir įmonių išimčių – žodžiu, taip apibūdinčiau pagrindinį šiandieninių diskusijų siekį aptarti dabar jau patvirtintą pranešimų dėl Bendrosios rinkos akto paketą. Su didžiuliu susidomėjimu ir malonumu norėčiau pabrėžti pasiūlymus, kuriais siekiama pagerinti pirmiausia mažųjų ir vidutinių įmonių veiklos sąlygas. Labai svarbu, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Ypač reikia remti sumanymą, kad šias procedūras reikia supaprastinti ir, pirmiausia, kad reikia mažinti viešųjų pirkimų sudaromas finansines kliūtis, kuriomis neįtraukiami didelę įtaką rinkoje turintys veikėjai, taip pat ypatingos paramos nusipelno sumanymas, kad vykdant viešuosius pirkimus reikia atsižvelgti į tam tikras vietos rinkos ypatybes.
Panašiai, reikėtų pripažinti, kad didelę įtaką rinkoje turintys veikėjai tikisi, kad jiems bus padedama patekti į rinką, jie tikisi administracinių priemonių, kurios jiems leis lengviau veikti, ir kad bus išspręstas patentų klausimas. Asmeniškai aš su didžiuliu susidomėjimu laukiu, kol savo pristatyme M. Barnier paskelbs bendrąją rinką skatinančių 12 svertų. Labai padrąsina tai, kad paskelbtas laikotarpis, per kurį bus galima įvertinti naujoviškus sprendimus, pirmiausia tuos, kurie susiję su minėtais svertais, bus gana trumpas.
Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo
Pranešimas: Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (A7-0115/2011)
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Remiu šį pranešimą, nes pritariu rekomenduojamai 182 388 893 EUR sumai, kuri skirta potvynio padarytai žalai atlyginti Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, kuriuo patvirtinama Tarybos pozicija dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto be pakeitimų. Šio taisomojo biudžeto tikslas – panaudoti 182,4 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų iš ES solidarumo fondo siekiant sušvelninti potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, pasekmes. Manau, kad apskritai ES solidarumo fondo lėšos po stichinės nelaimės turėtų būti kuo greičiau panaudotos ir kad paraiškos dėl finansinės paramos turi būti veiksmingai ir greitai nagrinėjamos, kad būtų galima suteikti skubią finansinę pagalbą nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms šalims.
George Becali (NI), raštu. – (RO) Parėmiau šį pranešimą, nes nuo liūčių sukelto potvynio nukentėjusios valstybės narės tikisi, kad bus įtraukta 182,4 mln. EUR suma. To tikisi Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Kroatija ir Rumunija. Kaip ir pranešėjas, manau, kad turėtų būti galima panaudoti Solidarumo fondo įnašus daug greičiau ir veiksmingiau negu dabar.
Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu suderintai Europos Sąjungos solidarumo fondo sumai, kuri skirta panaudoti, atsižvelgiant į tai, kad kelete šalių – Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje – tiesioginė gaivalinių nelaimių padaryta žala viršija įprastą 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų ribą, reikalingą norint panaudoti ESSF. Taip pat manau, kad svarbu, jog po gaivalinės nelaimės ESSF turėtų būti kuo skubiau panaudotas ir kad visos organizacinės, teisėkūros ir vykdomosios procedūros būtų vykdomos greitai ir veiksmingai. Todėl pritariu Tarybos bendrajai pozicijai dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų taisomojo biudžeto projekto.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2011 metų Europos Komisijos biudžetą, siekdama skirti 182,4 mln. EUR ES solidarumo fondo lėšų potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, pasekmėms sušvelninti. Šiam pasiūlymui turėtų pritarti Europos Parlamentas pranešėjo pasiūlytomis sąlygomis.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame aptariamame pranešime pristatoma Tarybos pozicija dėl Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto be pakeitimų. Europos Komisija įgaliojama pateikti biudžetą iš dalies keičiantį projektą, „esant neišvengiamoms, nepaprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms“. Kai kurios ES valstybės narės patyrė gaivalines nelaimes, kurios sugriovė įvairią infrastruktūrą, žala siekia 5,5 mlrd. EUR, o kai kuriais atvejais viršija 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų ribą. Dėl šios padėties pagrįstai naudojamos Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšos, siekiant tik atkurti infrastruktūrą. Kadangi esamų biudžeto asignavimų nepakanka paraiškose nurodytoms sumoms padengti, pritariu biudžeto taisymui – Europos Komisijos pateiktam pirmajam ESSF panaudojimo pasiūlymui – kuriame siūloma 182 388 893 EUR panaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo biudžeto taisymu siekiama reaguoti į prašymą panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondą, siekiant kompensuoti 2010 metų gegužės ir birželio mėnesiais penkias valstybes nares ir Kroatiją nuniokojusių gaivalinių nelaimių padarytą žalą. Tai buvo „neišvengiamos, nepaprastos ar nenumatytos aplinkybės“, kurios apibrėžtos finansiniame reglamente, ir dėl to, mūsų nuomone, ši procedūra pagrįsta ir būtina.
Šioms šalims padėti skirta mobilizuota suma – 182,4 mln. EUR – sudaro tik apie 3 proc. visos padarytos žalos, kuri apytiksliais skaičiavimais siekia 5 512,7 mln. EUR. ES valstybės narės pastaraisiais metais labai nukentėjo nuo daugybės gaivalinių nelaimių. Per pirmuosius šešerius ESSF gyvavimo metus Europos Komisija iš 21 šalies gavo 62 prašymus suteikti finansinę paramą. Apie trečdalis jų atitiko „didelės gaivalinės nelaimės“ kriterijus, taip pat juos atitinka keturi mūsų šiandien čia svarstomi atvejai. ESSF – svarbi priemonė, padėsianti ištaisyti beveik visada didelį ir dažnai ilgalaikį nelaimių poveikį žmonėms, aplinkai ir ekonomikai. Tačiau būtina atitinkamai įsipareigoti siekti nelaimių prevencijos, įgyvendinant neseniai Europos Parlamento patvirtintas susijusias rekomendacijas.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai pranešimas dėl bendro biudžeto taisomojo biudžeto projekto, kuriuo siekiama reaguoti į prašymą panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondą, siekiant kompensuoti 2010 metų gegužės ir birželio mėnesiais penkias valstybes nares ir Kroatiją nuniokojusių gaivalinių nelaimių padarytą žalą.
Tai buvo „neišvengiamos, nepaprastos ar nenumatytos aplinkybės“, kurios apibrėžtos finansiniame reglamente, ir dėl to, mūsų nuomone, ši procedūra pagrįsta ir būtina. Šioms šalims padėti skirta suma – 182,4 mln. EUR – sudaro tik apie 3 proc. visos padarytos žalos, kuri apytiksliais skaičiavimais siekia 5 512,7 mln. EUR.
ES valstybės narės pastaraisiais metais labai nukentėjo nuo daugybės gaivalinių nelaimių. Per pirmuosius šešerius ESSF gyvavimo metus Europos Komisija iš 21 šalies gavo 62 prašymus suteikti finansinę paramą. Apie trečdalis jų atitiko „didelės gaivalinės nelaimės“ kriterijus, taip pat juos atitinka keturi mūsų šiandien čia svarstomi atvejai.
ESSF – svarbi priemonė, padėsianti ištaisyti beveik visada didelį ir dažnai ilgalaikį nelaimių poveikį žmonėms, aplinkai ir ekonomikai. Taip pat svarbu įsipareigoti siekti nelaimių prevencijos.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau pranešimui ir pranešėjos siūlymui patvirtinti Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto be pakeitimų, nes šioms šalims, t. y. Lenkijai, Čekijai, Slovakijai, Vengrijai, Kroatijai ir Rumunijai, turi būti suteikta finansinė pagalba ir sprendimo dėl jos suteikimo negalima toliau vilkinti.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį Europos Komisijos pasiūlymą panaudoti ESSF, kuris pagrįstas 2006 metų gegužės 17 dienos biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo procedūros IIA dalies 26 punktu, kuriame toks panaudojimas leidžiamas neviršijant metinės 1 mlrd. EUR sumos. Fondo reikalavimus atitinkančios sąlygos išsamiai nurodytos Tarybos reglamente Nr. 2012/2002, įsteigiančiame Europos Sąjungos solidarumo fondą. Reikėtų nepamiršti, kad šio fondo tikslas – atkurti infrastruktūrą ir vėl teikti finansavimą, o ne kompensuoti asmeninę žalą. Šis pasiūlymas mobilizuoti ESSF yra pirmasis 2011 metais Europos Komisijai teikiamas toks pasiūlymas.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šis biudžeto taisymo pasiūlymas atrodo prasmingas, atsižvelgiant į tai, kad per solidarumo fondą naudojamos lėšos skirtos dėl liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje atsiradusių nuošliaužų ir didelių potvynių padariniams kompensuoti. Patvirtinus, kad šie prašymai atitinka Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 nustatytus reikalavimus, Europos Komisija pasiūlė panaudoti 182,4 mln. EUR solidarumo fondo lėšų minėtose šalyse kilusioms problemoms spręsti. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad vilkinamas tokios paramos panaudojimas. Šią procedūrą biurokratijos požiūriu reikia padaryti paprastesnę ir racionalesnę, siekiant reaguoti į būsimas gaivalines nelaimes laiku.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Atsižvelgdamas į tai, kad 2011 metų taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projektu be pakeitimų siekiama panaudoti 182,4 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų iš ES solidarumo fondo lėšų siekiant sušvelninti potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, pasekmes, balsavau „už“.
Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Gaivalinės nelaimės Europos Sąjungoje nebėra retenybė. Pastarojo meto įvykiai, kaip antai 2010 metais Lenkijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Čekijoje ir Vengrijoje kilę potvyniai, rodo, kad solidarumo fondas būtinas. Jis nenaudojamas privačių asmenų turtui padarytai žalai atlyginti, bet pirmiausia yra skirtas infrastruktūrai atkurti. Todėl jis gali būti laikomas tinkama pakartotinio finansavimo priemone. Pirmiausia šalyse, kaip antai Lenkija, Slovakija, Vengrija ir Rumunija, būta stambaus masto gaivalinių nelaimių ir tiesioginė žala viršija įprastą 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų ribą. Dėl to balsavau už šį pasiūlymą.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime kalbama apie 2011 metų bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projektą, kurio tikslas – panaudoti 182,4 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų iš ES solidarumo fondo lėšų siekiant sušvelninti potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, padarinius. Vienintelis taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto tikslas – oficialiai šį biudžeto taisymą įtraukti į 2011 metų biudžetą. Nurodytos priežastys visiškai pateisina šį taisomąjį biudžetą, todėl balsavau už šį pranešimą.
Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį taisomojo biudžeto projektą, kuriuo siekiama reaguoti į 182,4 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų iš ES solidarumo fondo lėšų panaudojimą siekiant sušvelninti potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, padarinius.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. –Susilaikėme nuo balsavimo. Šis pranešimas susijęs su ES solidarumo fondo mokėjimų pervedimu siekiant sušvelninti 2011 metais Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje kilusių potvynių padarinius. Pritariame, kad būtina nedelsiant panaudoti lėšas, bet nepritariame pasiūlytam finansavimo būdui (finansuoti per neigiamą rezervą).
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pritariu pranešimui, kuriuo Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai siekiama teikti Europos Sąjungos solidarumo fondo pagalbą po 2010 m. gegužės ir birželio mėn. įvykusio potvynio, nuo kurio nukentėjo šios šalys ir jų gyventojai. ES privalo išlikti organizacija, rodančia solidarumą.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Pritariau šiam pranešimui, kuriuo skiriama finansinė Europos Sąjungos solidarumo fondo parama Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijos Respublikai, Kroatijai ir Rumunijai. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė panaudoti Solidarumo fondo lėšas neviršijant metinės viršutinės 1 mlrd. EUR ribos. Manau, kad apskritai ES solidarumo fondo lėšos po stichinės nelaimės turėtų būti kuo greičiau panaudotos ir kad paraiškos dėl finansinės paramos turi būti veiksmingai ir greitai nagrinėjamos, kad būtų galima suteikti skubią finansinę pagalbą nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms šalims.
Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos solidarumo fondo tikslas – teikti skubią, veiksmingą ir lanksčią pagalbą valstybių narių arba narystės siekiančių šalių gyventojams ištikus didelei gaivalinei nelaimei.
Iš šio fondo papildomi viešieji valstybių narių fondai esant kritinei padėčiai, ypač skubaus infrastruktūros taisymo, laikinojo prieglobsčio ir skubiosios pagalbos teikimo atvejais, kad būtų patenkinti skubūs žmonių poreikiai, taip pat tvarkant nelaimės nuniokotas teritorijas. Lenkija, Slovakija, Vengrija, Čekija, Kroatija ir Rumunija 2010 m. nukentėjo nuo smarkių liūčių, dėl kurių kilo dideli potvyniai ir šalys patyrė milžiniškų nuostolių. Po nelaimių šalys, apie kurias diskutuojame, paprašė pagalbos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo. Kadangi jos atitiko tinkamumo kriterijus, nustatytus atitinkamame reglamente, ESSF sutelkimas buvo patvirtintas siekiant sušvelninti žmonių patirtą skausmą, kančias ir nuostolius dėl minėtų nelaimių. Todėl palaikiau šį pranešimą.
Adam Bielan (ECR), raštu. – (PL) Potvyniai, nuo kurių praėjusiais metais nukentėjo rytinės Europos Sąjungos šalys, padarė milžiniškos materialinės žalos beveik kiekviename regione. Daugelis jų dar grumiasi su tragiškais potvynių padariniais. Daug žmonių tebelaukia valdžios institucijų pažadėtos finansinės paramos. Didelių nuostolių padaryta pirmiausia žemės ūkiui, infrastruktūrai, transporto tinklui ir kultūros paveldo objektams. Daug žmonių nukentėjo prarasdami viską, ką turėjo. Vien Lenkijoje tiesioginiai nuostoliai siekia beveik 3 mlrd. EUR. Todėl tai gerokai viršija Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo ribą. Kitose šalyse, kurios teikia paraiškas fondo paramai gauti, padėtis panaši. Jei bus rasta tarpinstituciniame susitarime numatytų Europos lėšų, labiausiai nuo katastrofos nukentėjusiems regionams bus suteikta didelė pagalba, nes galės būti vykdomi darbai, kuriais sušvelninami gaivalinės nelaimės padariniai. Labai palaikau Solidarumo fondo mobilizavimo galimybę.
Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Palaikau Europos Parlamento sprendimą dėl lėšų iš Europos Sąjungos solidarumo fondo skyrimo Vidurio Europos valstybėms, nukentėjusioms nuo praėjusių metų potvynių. Kalbant apie Čekiją, 125 mln. CZK suma reikalinga vien nuostoliams, kuriuos dėl potvynių praėjusių metų gegužės ir birželio mėn. patyrė Šiaurės Moravija, padengti. Kadangi bendras patirtos žalos mastas buvo įvertintas 5 mlrd. CZK, o tai sudaro mažiau nei 0,6 proc. Čekijos BVP, jis neatitiko pagal ES teisę nustatytos didelės gaivalinės nelaimės, kuriai įvykus iš esmės būtų garantuojama Solidarumo fondo pagalba, apibrėžties. Todėl Čekijai buvo būtina prašyti išimties, pagrįstos faktu, kad mūsų šalis patyrė tokią pačią gaivalinę nelaimę kaip kaimyninė Lenkija, kurioje padariniai buvo pragaištingesni. Pirminiame Europos Parlamento rezoliucijos projekte tik Lenkija minima kaip nukentėjusioji šalis, ir tik po to, kai atkreipiau dėmesį, jog nuo potvynių nukentėjo kitos valstybės, rezoliucijos taikymo sritis buvo išplėsta iki viso Vidurio Europos regiono. Džiaugiuosi, kad Čekijos vyriausybė, iš pradžių reagavusi aplaidžiai ir dvejojusi, ėmėsi veiksmų ir spėjo iki nustatyto termino pateikti paraišką finansinei paramai iš Solidarumo fondo gauti, kuri, be abejonės, dabar bus labai naudinga.
Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į nemenką žalą, padarytą didžiulių gaivalinių nelaimių, ypač privačiajai nuosavybei, transporto tinklams ir kultūros paveldo objektams, taip pat kadangi nustatytas bendras tiesioginis padarytos žalos mastas visose šiose šalyse viršija įprastą Solidarumo fondo lėšų panaudojimo ribą, kuri sudaro 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, pritariu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo pasiūlymui skirti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų skyrimą Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai, nukentėjusioms nuo rimtų potvynių 2010 m. gegužės ir birželio mėn. Norėčiau pakartoti, kad Taryboje turi būti toliau skubiai persvarstomas naujasis Parlamento patvirtintas Solidarumo fondo reglamentas, siekiant padaryti jį skubiau pritaikomą ir veiksmingesnį.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų skyrimas Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai pateisinamas, turint galvoje liūtis ir potvynius, nuo kurių nukentėjo šios šalys, ir jų padarytą didelę žalą. Šį sprendimą palaikė didelė atitinkamo Parlamento komiteto narių dauguma, ir tai rodo, kad ši parama plačiai remiama. Apgailestauju dėl žmonių patiriamų kančių ir tikiuosi, kad fondo mobilizavimas palengvins jas ir padės greičiau ir veiksmingiau atstatyti labiausiai nusiaubtas vietoves.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) 2010 m. gegužės ir birželio mėn. Vidurio ir Rytų Europą nusiaubė smarki audra, ji padarė milžiniškos žalos kai kurioms valstybėms narėms, sunaikindama viešąją infrastruktūrą, ūkius, kelių ir geležinkelių tinklus, viešąjį ir privatųjį turtą. Potvynis Lenkijoje pakenkė beveik visai šaliai, padarydamas nuostolių, viršijančių 0,85 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); Slovakijoje dėl audros keletas vietovių atsidūrė po vandeniu, dėl jos kilo nuošliaužos bei potvyniai ir padaryta žalos, vertinamos maždaug 0,89 proc. BNP; Vengrijoje žala siekia 0,73 proc. BNP; Rumunijoje ji vertinama daugiau kaip 875 mln. EUR arba 0,67 proc. BNP; Kroatijoje ji viršija 153 mln. EUR (0,6 proc. BNP), o Čekijoje žalos suma yra 204 mln. EUR (0,6 proc. BNP). Šia padėtimi grindžiamas Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas, dėl jos taip pat buvo patvirtintas pirmasis 2011 m. taisomasis biudžetas. Taigi, kadangi jau patvirtintas taisomojo biudžeto projektas jį padengia ir atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto nuomonę, pritariu pranešėjo pozicijai dėl 182 388 893 EUR lėšų mobilizavimo, siekiant padėti atkurti viešąją infrastruktūrą, minėtose valstybėse narėse sunaikintą audros.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime remiamas Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšų mobilizavimas siekiant padėti šešioms valstybėms: Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai. Šios valstybės nukentėjo nuo gausių liūčių, kai kuriais atvejais beprecedenčių didelių potvynių, žemės nuoslankų ir purvo nuošliaužų. Keturiose šalyse, būtent Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje, gaivalinės nelaimės atitinka didelių gaivalinių nelaimių apibrėžtį, pateikiamą ESSF reglamente, kitaip tariant, apskaičiuotoji žala viršija 0,6 proc. šalies bendrųjų nacionalinių pajamų. Manome, kad šios paramos skyrimas yra svarbus ir reikalingas, todėl balsavome už šį pranešimą.
Dar kartą turime atkreipti dėmesį į tai, kad po įvykusios nelaimės buvo pernelyg ilgai atidėliojamas sprendimas mobilizuoti ESSF lėšas ir realios ES pagalbos teikimas nukentėjusioms valstybėms narėms ir regionams. Šiuo atveju nelaimės įvyko 2010 m. gegužės ir birželio mėn., o Parlamentas tik dabar, beveik po metų patvirtino ESSF lėšų skyrimą. Dėl kitų procesinių reikalavimų lėšos savo tikslą pasieks dar vėliau. Būtent todėl pritariame poreikiui patvirtinti šio fondo lėšų mobilizavimo nuostatus, kad lėšos būtų naudojamos lanksčiau ir laiku.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome už pranešimą, kuriame patvirtinamas Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšų mobilizavimas siekiant padėti šešioms valstybėms: Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai.
Šios valstybės nukentėjo nuo gausių liūčių, kai kuriais atvejais beprecedenčių didelių potvynių, žemės nuoslankų ir purvo nuošliaužų. Keturiose šalyse, būtent Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje, gaivalinės nelaimės atitinka didelių gaivalinių nelaimių apibrėžtį, pateikiamą ESSF reglamente, kitaip tariant, apskaičiuotoji žala viršija 0,6 proc. šalies bendrųjų nacionalinių pajamų.
Manome, kad šios paramos teikimas yra svarbus ir reikalingas, todėl balsavome už šį pranešimą.
Vis dėlto turime atkreipti dėmesį į tai, kad po įvykusios nelaimės buvo pernelyg ilgai atidėliojamas sprendimas mobilizuoti ESSF lėšas ir realios ES pagalbos teikimas nukentėjusioms valstybėms narėms ir regionams. Reikėtų pabrėžti, kad nelaimės įvyko 2010 m. gegužės ir birželio mėn. Parlamentas tik dabar, beveik po metų patvirtino ESSF lėšų skyrimą. Dabar dėl kitų procesinių reikalavimų lėšos savo tikslą pasieks dar vėliau.
Būtent todėl pritariame poreikiui priimti šio fondo mobilizavimo nuostatus, kad lėšos būtų naudojamos lanksčiau ir laiku.
Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) 2010 m. potvyniai nuniokojo dideles teritorijas keliose Vidurio Europos šalyse. Gaivalinės nelaimės labiausiai nusiaubė Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Čekiją, Kroatiją ir Rumuniją. Tose vietovėse gyvenantys žmonės negali patys vieni pašalinti potvynių padarinius. Jie negali įveikti tų padarinių panaudodami savo valstybių išteklius, nes tų valstybių biudžetams kyla sunkumų dėl ekonomikos ir finansų krizės. Vis dėlto Komisija siūlo sutelkti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų padėti nukentėjusioms šalims. Visos minėtos šalys paprašė paramos iš fondo, kai praėjusių metų pavasario ir vasaros mėnesiais buvo nuniokotos ir paralyžiuotos nuošliaužų, potvynių ir beveik nesiliaujančių liūčių.
Taigi, gamtos stichijos nusiaubtose teritorijose padarė milžiniškos žalos viešajai ir privačiajai infrastruktūrai, automobilių kelių ir geležinkelių transportui, žemės ūkis taip pat nukentėjo. Didelių nuostolių patyrė nuosavybė, gyvenamieji pastatai ir kultūros paminklai. Todėl nukentėjusioms Europos valstybėms tikslinga skirti būtiną finansinę paramą, kad jos galėtų pašalinti gaivalinių nelaimių padarinius ir kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimą.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam dokumentui, kadangi Komisija savo pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo (COM(2011)0010) informavo Parlamentą, kad, remdamasi Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos Respublikos, Rumunijos ir šalies kandidatės Kroatijos paraiškomis pagalbai gauti, kurios susijusios su 2010 m. gegužės, liepos ir birželio mėn. potvyniais, siūlo mobilizuoti ES solidarumo fondo lėšas. Priimant sprendimą dėl to, ar pritarti šiai priemonei, kurią Biudžeto komitetas numato kuo greičiau patvirtinti, būtų išvengta nereikalingo delsimo. Reikia pažymėti, kad Regioninės plėtros komitetas taip pat neprieštarauja, kad Komisijai pasiūlius ir vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2012/2002 taisyklėmis būtų panaudotos ES solidarumo fondo lėšos ir kad atitinkamoms šalims būtų paskirstyta 182 388 893 EUR suma.
Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Solidarumo fondas yra labai svarbi ES priemonė. Be daromo finansinio poveikio, jis yra ir Europos solidarumo išraiška. Vis dėlto Taryboje mums ką tik buvo parodyta, kad šis solidarumas pradeda tolydžio silpnėti. Šiuo metu, kai siekiame padėti piliečiams, kurie taip stipriai nukentėjo nuo praėjusių metų potvynių, Taryba verčia mus gerokai nurėžti labai svarbioms programoms skirtas lėšas.
Be to, jei panagrinėsime, kurios valstybės narės Taryboje šiuo metu blokuoja pritarimą „naujosioms lėšoms“, skirtoms fondo reikmėms, pastebėsime, kad tai tos valstybės narės, kurios savo ruožtu jau gavo dideles pinigų sumas ankstesniais metais.
Europos Sąjunga grindžiama solidarumo idėja. Be solidarumo nebūtume sukūrę tokios Europos, kokią turime šiandien, ir negalėsime sukurti rytdienos Europos.
Edvard Kožušník (ECR), raštu. – (CS) Solidarumo fondą, kurio ištekliai skiriami gaivalinių nelaimių padarytai žalai padengti, priešingai nei Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, laikau tikra Europos solidarumo apraiška. Labai vertinu tai, kad šiuo pranešimu siūloma skirti lėšų viešajai nuosavybei Čekijoje potvynio padarytiems nuostoliams padengti. Ypač Šiaurės Moravijoje, kuri praėjusių metų gegužės mėn. nukentėjo nuo tos pačios visą Vidurio Europos regioną nusiaubusios potvynio bangos. Vertinu tai, kad Čekija gavo lėšų iš Solidarumo fondo nuostoliams padengti dar ir todėl, kad aplinkinės šalys nuo potvynių bangos nukentėjo labiau nei Čekija.
Nepaisant to, Europa, vadovaudamasi solidarumo principu, nepamiršo kompensacijos Čekijai. Norėčiau padėkoti J. Březinai ir E. Tošenovský, su kuriais sėkmingai darėme spaudimą, kad Čekija būtų įtraukta į valstybių, kurios turėtų gauti kompensaciją iš Solidarumo fondo dėl šios potvynių bangos, grupę. Taip pat ypač dėkoju Parlamento Pirmininkui J. Buzekui, kad jis kartu su mumis lankėsi nukentėjusiose Moravijos vietovėse, ir už asmeninį Čekijos palaikymą.
Bogusław Liberadzki (S&D), raštu. – (PL) 2010 m. daugelyje Europos šalių buvo paženklinti pragaištingų potvynių, tarp jų yra ir Lenkija, kuri nukentėjo nuo dviejų potvynių. Turėtume pritarti Europos Sąjungos solidarumo išraiškai, kuria siekiama sušvelninti potvynių padarinius, ir veiksmams, kurių imamasi nukentėjusių žmonių sunkiai padėčiai palengvinti. Šie žmonės prarado didelę dalį, o daugeliu atvejų – visą savo materialų turtą, buvo padaryta žalos jų sveikatai arba jie net prarado savo mylimus žmones.
Šiuo bėdos ir skausmo laikotarpiu remiant solidarumo idėją reikia minčių, kaip pažaboti potvynius. Tai galima padaryti imantis vandentvarkos: reguliuoti upių tėkmę, statyti rezervuarus ir kt. Turėtume kur kas daugiau Sanglaudos fondo lėšų, numatytų aplinkosaugos reikmėms, skirti potvynių prevencijos reikmėms. Patvirtindamas R. Böge pranešimą, raginu palaikyti pasiūlymą laikotarpio po 2013 m. biudžete numatyti daugiau lėšų.
Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Labai džiaugiuosi, kad Europos Parlamente priimami tokie konstruktyvūs sprendimai. Parlamento nariai iš nukentėjusių nuo potvynių regionų labai stengėsi, kad būtų suteikta Europos Sąjungos pagalba, ir, kaip žinome, kelias į šią sėkmę nebuvo lengvas. 182,4 mln. EUR kompensacijos už praėjusių metų potvynių padarinius suteikimas nepaprastai svarbus ne tik gaivalinės nelaimės nusiaubtiems regionams, bet ir ten gyvenantiems žmonėms.
Lenkija ir Pakarpatės regionas – itin nuo gaivalinės nelaimės nukentėjusi teritorija. Viliuosi, kad finansiniai ištekliai, skirti infrastruktūrai atkurti, bus panaudoti veiksmingai. Dabartinis Parlamento sprendimas yra galutinis, ir juo pradedama ES pinigų teikimo procedūra, todėl balsavau už rezoliuciją dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo. 2010 m. potvynių Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje.
David Martin (S&D), raštu. – Palaikau šį Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo mobilizuoti ES solidarumo fondo lėšas. Remiantis Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos ir šalies kandidatės Kroatijos pateiktomis paramos paraiškomis, susijusiomis su potvynių nelaimėmis 2010 m. gegužės, birželio ir liepos mėn., siūloma panaudoti ES solidarumo fondo lėšas.
Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasidžiaugti šiandienos balsavimu patvirtinant Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą, kad būtų galima suteikti pagalbą Lenkijai, Slovakijai, Čekijai, Vengrijai, Rumunijai ir Kroatijai dėl potvynių jose praėjusiais metais.
Nors Parlamentas ir Taryba vis dar nesutaria dėl 182,4 mln. EUR, reikalingų valstybių narių patirtiems nuostoliams kompensuoti, techninių įgijimo procedūrų, Europa dar kartą parodė solidarumą su savo piliečiais. Sutinku su 2010 m. biudžeto pertekliaus panaudojimu, siekiant padengti „neigiamus rezervus“, skirtus reikiamoms lėšoms gauti. Iš tikrųjų, šis rezervas yra „apskaitos“ metodas, kuris turėtų būti taikomas bet kokiais ekstremaliaisiais nenumatytais atvejais, galinčiais nutikti per einamuosius finansinius metus.
Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Solidarumas yra svarbiausias Europos Sąjungos bruožas. Remdamasis šiuo solidarumu, manau, jog pranešimas dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo potvyniams, 2010 m. nusiaubusiems Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Vengriją, Kroatiją ir Rumuniją, pateiktas laiku ir yra reikalingas. Šio solidarumo vis labiau reikės, turint galvoje dėl klimato kaitos vis kylančias gaivalines nelaimes visoje Europoje. Šiuo požiūriu reikia sukurti strategijų, kuriomis būtų mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Europos Sąjungos pastangos turi būti skirtos stiprinti veiksmams, kurių imasi valstybės narės siekdamos Europoje užkirsti kelią dideliems potvyniams, kurie tampa vis dažnesni, ir sumažinti jų poveikį. Šiuo klausimu valstybės narės turi teikti pirmenybę veiklai, kuria didinama potvynių riziką, vertinti ir paspartinti reagavimą, judumą ir lankstumą. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas: norėčiau pabrėžti, kaip svarbu informuoti piliečius apie potvynių valdymo veiksmus bei planus ir kaip svarbu piliečiams juose dalyvauti.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Ši solidarumo priemonė taikyta praeityje – būtent mano šalyje, kai į Madeirą po liūčių 2010 m. vasario mėn. buvo siunčiama parama. Ir dabar būtų prasminga pasitelkti ją, siekiant sušvelninti gaivalinių nelaimių padarinius, kuriuos visada patiria nukentėjusių šalių gyventojai.
Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (HU) Dėl gausių praėjusių metų liūčių padėtis Vidurio Europos šalyse tapo pragaištinga. Išsiliejusios upės užtvindė gatves ir namus. Žmonės atsidūrė skurde, o daugelis prarado viską, ką turėjo. Todėl tuo laiku buvo ypač svarbu skubiai įvertinti padėtį ir greitai suteikti pagalbą. Slovakija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Kroatija ir Rumunija, siekdamos padėti tiems, kuriems reikia, prašė pagalbos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo. Man labai malonu pažymėti, kad Europos Parlamentas taip pat pripažino šią padėtį ir siekė padėti šioms šalims. Todėl manau, kad palaikyti šį sprendimo pasiūlymą labai svarbu; pasinaudodamas šia proga norėčiau padėkoti visiems, kurie tuo metu išreiškė solidarumą su mano šalies piliečiais Vidurio Europoje. Dėkoju.
Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Po gausių liūčių 2010 m. rugpjūčio mėn., kai upės išsiliejo iš krantų ir žmonės buvo priversti palikti savo namus, Čekija 2010 m. spalio mėn. kreipėsi pagalbos į Solidarumo fondą. 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų riba nebuvo viršyta, tačiau dėl potvynio nukentėjo didžioji gyventojų dalis, o šalies ekonomika atsidūrė ties žlugimo riba. Stipriai nukentėjo tokios svarbios sritys kaip turizmas ir pramonė. Šia parama bus padengta skubių priemonių, reikalingų sugadintai infrastruktūrai atkurti, sąnaudų dalis. Todėl palaikau šį pasiūlymą.
Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Praėjusią vasarą didžiąją Rumunijos teritorijos dalį nusiaubė dideli potvyniai ir nuošliaužos. Nuostoliai buvo įvertinti beveik 900 mln. EUR, kurie sudaro kone 0,7 proc. Rumunijos BNP. Pritariu paramai iš Solidarumo fondo, ji padės sušvelninti nelaimės padarinius ir užkirsti kelią kitiems tokio pobūdžio įvykiams. Solidarumo fondas yra vienas iš konkrečių pavyzdžių, kurį galime pateikti savo piliečiams kaip bendrų veiksmų ES lygmeniu svarbos pavyzdį.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Komisija siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Rumunijos naudai remiantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė panaudoti Solidarumo fondo lėšas neviršijant metinės 1 mlrd. EUR ribos. Kartu su šiuo pasiūlymu mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Rumunijos naudai Komisija pateikė ir Taisomojo biudžeto projektą (A7-0115/2011). Iš pranešimo matyti, kad visos paraiškos atitinka tinkamumo kriterijus, išdėstytus Reglamente (EB) Nr. 2012/2002. Todėl balsavau už tokį Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų paskirstymą: 105 567 155 EUR Lenkijai, 20 430 841 EUR Slovakijai, 22 485 772 EUR Vengrijai, 5 111 401 EUR Čekijai, 3 825 983 EUR Kroatijai ir 24 967 741 EUR Rumunijai; bendra įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma yra 182 388 893 EUR.
Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Tiesioginiai potvynių, 2010 m. nusiaubusių Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Vengriją, Kroatiją ir Rumuniją, padaryti nuostoliai siekia 5 512 719 662 EUR. Balsavau už šį pranešimą, kad 182,4 mln. EUR mobilizacija iš ES solidarumo fondo būtų patvirtinta. Nepritariau Tarybos pasiūlytam finansavimo šaltiniui – „neigiamam rezervui“. Vis dėlto balsavau už Tarybos pasiūlymą, nes manau, kad nuo potvynio nukentėję piliečiai negali tapti tarpinstitucinio valstybių narių ir Europos Parlamento mūšio aukomis.
Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Dabar svarstomas klausimas yra Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos ir Kroatijos (kaip šalies kandidatės) pateikti paramos prašymai siekiant susidoroti su dideliais nuostoliais, kurių šiose šalyse 2010 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. padarė pragaištingi potvyniai. Kadangi visos šios paraiškos atitinka tinkamumo kriterijus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2012/2002, balsavau už šį pasiūlymą dėl Europos Sąjungos fondo mobilizavimo ir 182 388 893 EUR sumos skyrimo aptariamoms šalims tikintis, kad šia parama bus pagreitintas nukentėjusių teritorijų atkūrimas ir palengvintos gyventojų kančios.
Zuzana Roithová (PPE), raštu. – (CS) Su džiaugsmu balsavau už Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo projektą dėl ES solidarumo fondo lėšų skyrimo Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai. Visos šios valstybės praėjusiais metais nukentėjo nuo galingų potvynių, sukeltų smarkių liūčių, dėl kurių susidarė nuošliaužos ir žuvo nemažai žmonių, buvo suniokota gyvenamųjų pastatų, bendrovių, ūkininkavimo plotų, automobilių kelių ir geležinkelių tinklų, kitos infrastruktūros. Nors pasiūlytos paramos suma tesudaro kelis visos apskaičiuotos daugelyje šalių padarytos žalos procentus, tai vis dėlto didelė parama, sudaranti iš viso 182 mln. EUR. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ES Solidarumo fondą įsteigė siekdama pagelbėti regionų, nusiaubtų gaivalinių nelaimių, gyventojams. Norėčiau padėkoti Parlamento nariams už pritarimą šiam pranešimui.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Aš esu už šį pasiūlymą. Komisija siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondą Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai remiantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktu. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė panaudoti Solidarumo fondo lėšas neviršijant metinės 1 mlrd. EUR ribos. Kartu su pasiūlymu mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Rumunijos naudai Komisija pateikė Taisomojo biudžeto projektą (2011 m. sausio 14 d., Nr 1/2011) siekdama įtraukti atitinkamus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus į 2011 m. biudžetą, kaip numatyta Tarpinstitucinio susitarimo 26 punkte.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį dokumentą, nes turime mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondą Vidurio ir Rytų Europos šalių, nukentėjusių nuo 2010 m. potvynių, vardu.
Lenkija, Slovakija, Vengrija, Čekija, Kroatija ir Rumunija patyrė didelių nuostolių dėl gausių liūčių, kurios padarė milžiniškos žalos šių šalių infrastruktūrai. Pavyzdžiui, vien Lenkija 2010 m. gegužės ir birželio mėn. nukentėjo nuo dviejų potvynių iš eilės, kai išsiliejo didžiosios šalies upės ir buvo padaryta rimtos žalos žemės ūkiui, transporto tinklui ir kultūros paveldo objektams; žala vertinama beveik 3 mlrd. EUR. Dabar pirmenybė teikiama labiausiai nuo tragiškų praėjusių metų įvykių nukentėjusių regionų atstatymui, sudarant sąlygas nedelsiant atkurti jų gamybos sistemas.
Olga Sehnalová (S&D), raštu. – (CS) 2010 m. potvyniai skirtingu mastu nuniokojo keletą Europos valstybių. Pavyzdžiui, Čekijoje dėl potvynio nukentėjo mažesnis žemės plotas, tačiau padariniai šiai šaliai iš tiesų pragaištingi, taip pat kaip Lenkijoje. Todėl pritariau lėšų skyrimui, grindžiamam Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002 numatyta galimybe tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis. Balsavau už pranešimo patvirtinimą, įskaitant lėšų skyrimą Čekijai ir Kroatijai, kurių padėtis panaši.
Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Palaikiau pranešimą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo, remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktu. ES ypač svarbu paremti nukentėjusias nuo gaivalinių nelaimių šalis. Nelaimės padaryta žala viršija 2,9 mlrd. EUR. Finansine ES parama bus padedama atkurti nelaimės sunaikintą viešąją infrastruktūrą: vandens vamzdynus, nuotekų surinkimo sistemas, kelius ir tiltus. Po potvynių jau praėjo beveik metai. Pagalba tebėra būtina. Ją reikėtų suteikti greičiau. Todėl finansinės pagalbos teikimo iš Solidarumo fondo procedūros turėtų būti sutrumpintos.
Rekomendacija: Luis Manuel Capoulos Santos (A7-0056/2011)
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Palaikau šį pranešimą, nes jame ginama atsakinga žvejyba Komorų žvejybos zonoje, grindžiama skirtingų žvejybos laivynų zonoje nediskriminavimo politika kartu pradedant dialogą dėl būtinų reformų. Šį pranešimą palaikau ir todėl, kad jis pranašesnis už ankstesnį susitarimą, jame numatoma, jog žmogaus teisių pažeidimo atveju protokolo įgyvendinimas turi būti sustabdytas. Vis dėlto, kadangi šio protokolo tikslas – stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje panaudojant visas turimas finansines priemones, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad reikia skubiai sukurti sistemą, kuria būtų skatinamas didesnis investavimas į sektorių ir sektoriaus smulkiosios žvejybos produktų gamybos optimizavimas.
George Becali (NI), raštu. – (RO) Palaikiau šį pranešimą, nes jame pažymimas išsamiu esamų išteklių vertinimu grindžiamas įsipareigojimas skatinti atsakingą ir tausią žvejybą visur, kur žvejojama ES laivais, taip pat siekiama, kad siūlomos žvejybos galimybės būtų patvirtinamos patikimomis mokslinėmis nuomonėmis ir pašalinama bet kokia vietos atsargų išeikvojimo grėsmė. Komorų Sąjunga laikoma viena mažiausiai išsivysčiusių šalių, jos ekonomika dideliu mastu priklauso nuo užsienio subsidijų ir techninės pagalbos. Eksploatuotini Komorų Sąjungos ištekliai, daugiausia didelių pelaginių žuvų, vertinami 33 000 tonų per metus, o vietos žvejai per metus sugauna apie 16 000 tonų žuvų, kurios visiškai suvartojamos vietos rinkoje. Pagrindinis naujojo protokolo tikslas – apibrėžti ES laivams siūlomas naudojimosi žvejybos galimybe teises bei paramą sektoriui ir tęsti ES ir Komorų Sąjungos bendradarbiavimą siekiant plėsti partnerystės programą, kurioje būtų plėtojama tausios žuvininkystės politika ir atsakingai naudojami žuvininkystės ištekliai Komorų žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.
Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Dvišalių Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų, vadinamų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais, sudarymas yra įprasta bendros žuvininkystės politikos praktika. Balsavau „už“, nes manau, kad naujasis Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolas taip pat atitinka abiejų šalių interesus. Viena vertus, juo gerinamos ES laivų žvejybos Komorų žvejybos zonoje galimybės, nes bet koks vietos atsargų išeikvojimas zonoje negalimas. Antra vertus, ES skiria lėšų sektoriaus žuvininkystės politikai Komoruose plėtoti.
Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl protokolą, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo. Teigiamai vertinu minėtąjį protokolą, nes juo skatinama atsakinga ir tausi žvejyba teritoriniuose Komorų vandenyse ir atstovaujama abiejų šalių interesams, nes jame mainais už svarbią paramą Komorų salyno bendruomenės sektoriui ES laivams siūlomos žvejybos galimybės.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl EB ir Komorų žvejybos susitarimo, nes šalys įsipareigoja skatinti tausią ir atsakingą žvejybą Komorų žvejybos zonoje, taip pat joje numatoma sustabdymo sąlyga, jei Komorų Sąjungoje bus pažeidžiamos žmogaus teisės.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Esamas Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės susitarimo, vieno iš daugelio žuvininkystės partnerystės susitarimų, kuriame Europos Sąjunga yra viena iš pasirašančiųjų šalių, protokolas neteko galios 2010 m. gruodžio 31 d. Naujasis protokolas bus sudarytas trejų metų laikotarpiui (2011–2013), pradedant Tarybos sprendimo laikinai taikyti minėtąjį protokolą įsigaliojimu ir pasibaigus dabartinio protokolo galiojimui. Pasiūlymo dėl sprendimo tikslas – atsižvelgiant į esamą išteklių perviršį nustatyti Europos Sąjungos laivams siūlomas žvejybos galimybes, taip pat mokėtiną finansinį įnašą, kurio viena dalis būtų už žvejybos teises, antra – kaip parama sektoriui.
Naujasis protokolas atitinka abiejų šalių interesus, juo siekiama stiprinti bendradarbiavimą žuvininkystės srityje pasitelkiant esamas finansines priemones. Reikėjo sukurti sistemą investicijoms šiame sektoriuje plėtoti ir smulkiosios žvejybos produktų gamybai skatinti. Pritariu pranešėjui, manydamas, kad Parlamentui turėtų būti leidžiama atidžiai stebėti, kaip plėtojamas susitarimas ir kaip jo laikomasi, o Komisija turi užtikrinti, kad jis galėtų tai daryti.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime skiriamas dėmesys pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo sudaryti protokolą, kuriame būtų nustatyta, kokiomis sąlygomis Europos Sąjungos (ES) laivais galima žvejoti Komorų Sąjungos vandenyse. Per daugelį metų ES su daugeliu valstybių sudarė žuvininkystės partnerystės susitarimų mainais už tam tikrą finansinį įnašą, skirtą iš esmės vietos žuvininkystės politikos priemonėms remti, ypač siekiant apsaugoti jų išteklius. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, šiame sektoriuje Parlamentui suteiktos didesnės galios ir dabar turime pritarti naujiems žuvininkystės susitarimams. Kadangi ES ir Komorų Sąjungos protokolas 2010 m. gruodžio 31 d. neteko galios, jį reikia skubiai atnaujinti. Aptariamame pasiūlyme yra paisoma abiejų šalių interesų, kaip tą puikiai paaiškino pranešėjas, todėl balsavau už pasiūlymą. Tik apmaudu, kad pasiūlymas nepriimtas laiku.
João Ferreira ir Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu palaikomas naujasis ES ir Komorų Sąjungos žuvininkystės parterystės susitarimo trejus metus galiosiantis protokolas, kurio pagrindinis tikslas yra nustatyti žvejybos galimybes, teikiamas ES laivams, ir finansinį įnašą, mokėtiną už žvejybos teises ir paramą sektoriui. Tai susitarimas dėl naudojimosi Komorų vandenimis teise 70 Europos laivų mainais už maždaug 600 000 EUR per metus finansinį įnašą, kurio beveik pusė bus skiriama šalies žuvininkystės sektoriaus plėtrai. Ši valstybė beveik neturi kitų išteklių, 30 000 iš 800 000 šios valstybės gyventojų priklausomi nuo žuvininkystės sektoriaus.
Būtent todėl vadinamieji partnerystės susitarimai šioje srityje akivaizdžiai buvo nesėkmingi, todėl reikėtų persvarstyti ir keisti politiką. Leidimas žvejoti bus suteiktas 45 tunų seineriams, iš kurių 22 yra Prancūzijos ir 22 – Ispanijos, ir 25 paviršinėmis ūdomis žvejojantiems laivams. Tai yra daugiau nei nurodoma esamame galiojančiame protokole, kuriuo leidžiama 40 seinerių ir 17 ūdomis žvejojančių laivų. Portugalija, kaip ir anksčiau, tebeturi penkis ūdomis žvejojančius laivus. Prancūzija ir Ispanija tebėra pagrindinės lengvatomis besinaudojančios šalys.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam dokumentui, kadangi įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) dažnai sudaromi dvišaliai EB ir trečiųjų šalių žuvininkystės susitarimai, nuo 2004 m. vadinami žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais (angl. FPA), ir tai yra svarbus išorinis šios politikos aspektas. Susitarimuose su Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis numatyta, kad didelė ES finansinio įnašo dalis skirta remti būtent tai nacionalinės žuvininkystės politikos sričiai, kuri grindžiama tvarumo principu ir tinkamu žuvininkystės išteklių tvarkymu. Todėl partnerystės susitarimais įsipareigojama skatinti atsakingą ir tausią žuvininkystę visur, kur žvejojama ES laivais, ir šie susitarimai grindžiami išsamiu esamų išteklių vertinimu, taip pat siekiama, kad naudojamos žvejybos galimybės būtų paremtos patikimomis mokslinėmis nuomonėmis ir pašalinta bet kokia vietos atsargų išeikvojimo grėsmė. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentui suteiktos didesnės galios, susijusios su žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais: pagal ES sutarties 218 straipsnio 6 dalies a punktą vietoj anksčiau galiojusios paprastos konsultavimosi procedūros dabar reikalaujama, kad prieš sudarant susitarimą Parlamentas iš anksto duotų pritarimą. Manau, kad šis siūlomas naujas protokolas dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo su Komorų Sąjunga yra iš esmės naudingas abiem šalims.
Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Žuvininkystės sektorius Komorų regione labai specifinis. Vietos žvejų sugaunamo žuvų kiekio vos užtenka bendruomenės poreikiams patenkinti. To priežastis – menkai išplėtota, o atvirai sakant, visai nesukurta uosto ir žvejybos laivyno infrastruktūra. Žmonės, gyvenantys šios Indijos vandenyno dalies salose, labai neturtingi, susiduri su nedarbo problema ir, kaip teigia pats pranešėjas, iš esmės yra priklausomi nuo finansinės užsienio paramos. Partnerystės susitarimu, kuriuo leidžiama ES laivams žvejoti Komorų teritorijoje mainais už finansinį įnašą, neabejotinai bus prisidedama prie regiono ekonomikos stiprinimo. Vis dėlto turėtume stebėti, kaip leidžiamos šios lėšos, ir ar jomis iš tiesų prisidedama prie padėties sektoriuje gerinimo.
Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Naujojo protokolo, kuriame nustatomos žvejybos galimybės ir Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės partnerystės susitarime numatomas finansinis įnašas į žuvininkystės sektorių, tikslas – stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje pasitelkiant visas turimas finansines priemones. Remiantis protokolu, bus sukurta sistema investicijoms sektoriuje plėtoti ir smulkiosios žvejybos produktų vertei didinti. Palankiai vertinu pasiūlymą priimti šį protokolą.
Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Tarybos rekomendacijos dėl protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos kvotos ir finansinis įnašas, nurodytas Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, projektas skirtas Europos Parlamento vaidmeniui persvarstant šį susitarimą apibrėžti. Europa visada siekė žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų, o partnerystė su Komorų Sąjunga prasidėjo 1988 m. Naujojo protokolo tikslas – nustatyti žvejybos kvotas Komorų Sąjungos žvejybos laivams, užtikrinant tausų ir atsakingą žvejybos išteklių naudojimą, didinant investicijas į smulkiąją žvejybą ir skatinant jos veiklą. Tarybos sprendimo dėl šio projekto projekte užtikrinama, kad abiem partneriams, būtent Europai ir Komorų Sąjungai, susitarimo atnaujinimas būtų naudingas. Vis dėlto, kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas įgijo ypatingą vaidmenį susitarimų įgyvendinimo klausimais, atrodo neišvengiama, kad kiekviename etape iki galutinio susitarimo patvirtinimo turime nustatyti, kokiomis priemonėmis bus įtraukiamas Parlamentas.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Dvišalių Europos bendrijos ir trečiųjų šalių žuvininkystės susitarimų, nuo 2004 m. vadinamų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais (ŽPS), sudarymas yra įprasta bendros žuvininkystės politikos (BŽP) praktika ir svarbus šios politikos išorinis aspektas. Pagal susitarimus su Afrikos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis didelė ES finansinio įnašo dalis specialiai skiriama būtent nacionalinei žuvininkystės politikai, grindžiamai tausumo ir patikimo žuvininkystės išteklių valdymo principu, remti. Todėl partnerystės susitarimais įsipareigojama skatinti atsakingą ir tausią žvejybą visur, kur žvejojama ES laivais, ir šie susitarimai grindžiami išsamiu esamų išteklių vertinimu, užtikrinant, kad žvejybos galimybės būtų patvirtinamos patikimomis mokslinėmis nuomonėmis ir pašalinama bet kokia vietos išteklių išeikvojimo grėsmė.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Naujuoju susitarimu pakeičiamas anksčiau galiojęs susitarimas, netekęs galios 2010 m. gruodžio 31 d. Tokio pobūdžio susitarimu ES žvejybos laivams mainais už finansinį įnašą suteikiama galimybė žvejoti Komorų salų žvejybos zonose. Didysis tokio protokolo pranašumas tas, kad Europos Sąjunga gali padėti šioms šalims vystytis. Šiuo atveju bus suteikiama daugiau pagalbos žuvininkystės sektoriui, nes jam bus skiriama apie 50 proc. lėšų. Neturėtume pamiršti, kad apie 30 000 žmonių Komoruose tiesiogiai priklausomi nuo žuvininkystės sektoriaus, todėl ši parama tokia svarbi.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Europos bendrijos ir Komorų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas nustojo galioti 2010 m. gruodžio mėn. Naujasis protokolas galioja nuo 2011 m. iki 2013 m. ir turėtų būti laikinai taikomas, kol Europos Parlamento pritarimo procedūra bus baigta. Pagal susitarimo projektą šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Komorų žvejybos zonoje, grindžiamą skirtingų šioje zonoje žvejojančių žvejybos laivynų nediskriminavimo principu. Atsižvelgiant į žvejybos galimybes, bus leidžiama žvejoti 45 tunų seineriams ir 25 paviršinėmis ūdomis žvejojantiems laivams. Naujajame susitarime, skirtingai nei ankstesniajame, numatoma sąlyga, kad žmogaus teisių pažeidimo atveju protokolo įgyvendinimas turi būti sustabdytas. Manau, kad būtina stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje pasitelkiant visas galimas finansines priemones. Todėl balsavau „už“.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Dvišalių Europos bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų, vadinamų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais (ŽPS), sudarymas yra standartinė bendros žuvininkystės politikos (BŽP) praktika ir esminis išorinis šios politikos aspektas.
Šis naujojo protokolo pasiūlymas dėl Europos Sąjungos ir Komorų salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo yra sudedamoji bendros žuvininkystės politikos išorinio aspekto dalis ir atitinka abiejų šalių interesus.
Pranešime pateikiamos šios svarbios rekomendacijos:
• Komisija turėtų perduoti Parlamentui susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžių ir veiklos rezultatus, taip pat protokolo 7 straipsnio c dalyje minimą žuvininkystės sektoriaus programą ir atitinkamų metinių vertinimų rezultatus;
• Europos Parlamento atstovams reikėtų suteikti galimybę dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose ir veikloje;
• Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai susitarimo taikymo ataskaitą prieš pradedant naujas derybas dėl susitarimo;
• Parlamentui ir Tarybai reikėtų suteikti lygias teises gauti išsamią ir skubią informaciją, taip pat stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami visi tarptautiniai susitarimai dėl žuvininkystės, ir derėtis dėl jų peržiūros.
Dėl minėtų priežasčių balsavau už šį pranešimą.
Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Šio protokolo tikslas – pakeisti prie Europos Sąjungos ir Komorų salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo pridėtą ir 2010 m. gruodžio 31 d. netekusį galios protokolą. Pagrindinis naujojo protokolo tikslas – nustatyti ES laivams siūlomas naudojimosi žvejybos galimybe teises bei paramą sektoriui ir tęsti Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos bendradarbiavimą, siekiant įgyvendinti partnerystės programą, kurioje būtų plėtojama tausios žuvininkystės politika ir Komorų žvejybos zonoje protingai naudojami žuvininkystės ištekliai. Remiantis naujuoju protokolu, bendras metinis ES finansinis įnašas per visą trejų metų laikotarpį bus 1 845 750 EUR. Taip pat numatoma plėtoti investicijas žuvininkystės sektoriuje siekiant skatinti smulkiąją žvejybą. Manau, jog šis pasiūlymas dėl naujojo Europos Sąjungos ir Komorų salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo atitinka abiejų šalių interesus, todėl balsavau už jį.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau „prieš“. Dvišalių Europos bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų, nuo 2004 m. vadinamų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais (ŽPS), sudarymas yra standartinė bendros žuvininkystės politikos (BŽP) praktika ir esminis išorinis šios politikos aspektas. Pagal susitarimus su Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis didžioji ES finansinio įnašo dalis skiriama nacionalinei žuvininkystės politikai, grindžiamai tausumo ir patikimo žuvininkystės išteklių valdymo principu, remti. Todėl partnerystės susitarimais įsipareigojama skatinti atsakingą ir tausią žvejybą visur, kur žvejojama ES laivais, šie susitarimai grindžiami išsamiu esamų ištekliu vertinimu ir siekiant užtikrinti, kad siūlomos žvejybos galimybės būtų patvirtinamos patikimomis mokslinėmis nuomonėmis ir pašalinama bet kokia vietos išteklių išeikvojimo grėsmė.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentui suteiktos didesnės galios žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų atžvilgiu: pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 6 dalies a punktą vietoj anksčiau galiojusios įprastos konsultavimosi procedūros dabar prieš sudarant susitarimą EP turi duoti išankstinį pritarimą. Mes, žalieji, labai kritiškai vertiname tai, kaip iki šiol įgyvendinami tokie susitarimai.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Dvišalių Europos bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų pasirašymas visada buvo standartinė bendros žuvininkystės politikos praktika ir todėl esminis užsienio politikos aspektas.
Susitarimuose su Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis numatoma, kad didelė ES abipusių finansinių priemonių dalis bus skiriama nacionalinei žuvininkystės politikai, grindžiamai tausumo ir patikimo išteklių valdymo principais, remti.
Dvišaliai Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos santykiai užmegzti 1988 m. Šiandien patvirtintoje rezoliucijoje pabrėžiamas faktas, kad geresnis Europos Parlamento informavimas ir galimybė Europos Parlamentui labiau kontroliuoti visus derybų etapus sustiprintų partnerystę ir turėtų teigiamos įtakos žuvininkystės plėtrai. Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti suteiktos vienodos sąlygos, susijusios su teise būti išsamiai ir nedelsiant informuotiems, tarptautinių žuvininkystės sektoriaus susitarimų įgyvendinimo stebėsena bei vertinimu, taip pat bet kokiais svarstymais dėl tų susitarimų peržiūros.
Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) ES žvejybos laivynas veikia visame pasaulyje. Dvišaliai dabartinės ES ir Komorų Sąjungos santykiai užmegzti 1988 m. Po dabartinės 2006 m. žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo peržiūros, kuri yra jo išplėtimo proceso dalis, į susitarimą įtraukti pagrindiniai tausios žuvininkystės politikos ir atsakingo žuvininkystės išteklių Komorų žvejybos zonoje naudojimo principai Tai ne tik palankiai vertintina aplinkybė, bet ir būtinybė, jei norima, kad ES ir jos bendros žuvininkystės politika liktų patikima. Šiuo požiūriu turime ryžtingai palaikyti pranešėjo raginimą suteikti Europos Parlamentui daugiau informacijos ir kontrolės. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.
Rekomendacija: Emilio Menéndez del Valle (A7-0067/2011)
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių prekybos susitarimo gerinimas gali prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo šiame regione, siekiant įtvirtinti bendrą erdvę, kurioje vyrautų tokios vertybės kaip taika, teisingumas, lygybė, laisvė ir demokratija. Standartinio ginčų sprendimo mechanizmo sukūrimas skirtas supaprastintam ir veiksmingam žalos atlyginimo procesui per numatytą laikotarpį užtikrinti. Tai padidintų dvišalių prekybos santykių saugumą ir nuspėjamumą, taip gerinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos veikimą. Balsavau už šį rezoliucijos projektą.
Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už šią rezoliuciją, nes reikia sukurti veiksmingą Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės prekybos ginčų sprendimo mechanizmą. Pasiūlyta priemonė parengta pagal naujausių Europos Sąjungos sudarytų susitarimų ginčų sprendimo mechanizmus, atitinkančius Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo taisykles ir procedūras. Šiuo mechanizmu bus palaikomas Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos veikimas, o labiausiai bus užtikrinamas dvišalių Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės prekybos santykių stabilumas.
Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Tobulinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimus daromas didelis poveikis šalių ekonominiam ir politiniam stabilumui, prisidedama prie nesuskaitomų socialinių ir demokratijos laimėjimų. Todėl pritariu bet kokioms pastangoms siekiant šių tikslų. Atsižvelgdama į nebaigtą tam tikrų ginčų, susijusių su Europos Bendrijų ir jų valstybių narių bei Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją įsteigiančio Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo prekybos nuostatomis, sprendimą, pripažįstu, kad diplomatinis požiūris šiomis aplinkybėmis neveiksmingas. Todėl sutinku, kad reikia mechanizmo ištekliams paprastai ir veiksmingai taikyti, taigi pritariu Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimo protokolo forma sudarymo projektui. Šio protokolo tikslas – sukurti ginčų sprendimo mechanizmą, taikytiną ginčams, numatytiems pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo prekybos nuostatas.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimais įtvirtinamos nuostatos, pagal kurias liberalizuojama prekyba prekėmis, tačiau su tomis nuostatomis susijusiems ginčams spręsti taikomos ginčų sprendimo taisyklės buvo grindžiamos iš esmės diplomatiniu požiūriu ir susitarimą pažeidusioji šalis galėjo lengvai jas blokuoti. 2006 m. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Viduržemio jūros regiono partneriais siekiant sukurti su prekybos nuostatomis susijusius ginčų sprendimo mechanizmus, parengtus pagal naujausių Europos Sąjungos sudarytų susitarimų ginčų sprendimo mechanizmus, atitinkančius Pasaulio prekybos organizacijos nuostatas. 2009 m. gruodžio 9 d. parafuotas susitarimo projektas su Jordanija.
Pritariu ginčų sprendimo mechanizmui ir tikiuosi, kad jis bus atgrasomoji, o ne represinė priemonė. Taip pat tikiuosi, kad Jordanija gali pasipriešinti regioną apėmusiam nestabilumui ir išlikti nuosaiki atsakinga partnerė, kokia buvo valdant karaliui Husseinui ir karaliui Abdullah II.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Ši rekomendacija grindžiama Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos protokolo sudarymo projektu, jos tikslas – įgyvendinti ginčų sprendimo mechanizmą, kuris yra Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo dalis. Apskritai šalių prekybos konfliktų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis ne visada duodavo norimų rezultatų. Todėl tarp ES ir jos Viduržemio jūros partnerių, ypač Jordanijos, buvo pradėtos derybos dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono. 2009 m. gruodžio 9 d. Briuselyje vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono prekybos ministrų konferencijoje buvo pasirašytas susitarimo projektas. Balsuoju už šį Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos projektą, nes žinau, kad juo bus iš esmės pagerinti šalių santykiai laisvosios prekybos srityje ir prisidedama prie politinio ir ekonominio regiono stabilumo. Todėl palaikau naująjį susitarimą ir tikiuosi, kad jam įsigaliojus tarp ES ar jos valstybių narių ir Jordanijos nekils jokių konfliktų.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip minėta aiškinamojoje šio pranešimo dalyje, iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Mums siūlomas „alternatyvusis“ modelis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos skatinamą logiką, pagal kurią, ieškant tariamo veiksmingumo, siekiama ignoruoti nacionalinį suverenumą, vengti ginčų sprendimo gerbiant kiekvienos šalies ypatumus ir ignoruojant šių šalių teisę ginti savo ir savo tautų interesus. Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis užtikrina, kad su šalimis bus elgiamasi vienodai. Šiuo mechanizmu, priešingai, šis principas pažeidžiamas, nes skatinamas kapitalo judėjimas ir ekonominei galiai teikiama pirmenybė prieš politinę galią, o kapitalo interesams – prieš šalių ir jų tautų interesus.
Mūsų prieštaravimas šiam mechanizmui ir jo padariniams juo labiau pateisinamas, nes kyla iš ES ir karaliaus Abdullah režimo, kur žiauriai tebetramdomi kylantys taikūs jaunimo judėjimai, reikalaujantys reformų ir demokratinių laisvių, susitarimo sudarymo, kurio teisėtumas dėl Lisabonos sutarties yra ginčytinas (ir bet kuriuo atveju apgailėtinas).
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Mums siūlomas „alternatyvusis“ modelis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos skatinamą logiką, pagal kurią, ieškant tariamo veiksmingumo, siekiama ignoruoti nacionalinį suverenumą, vengti ginčų sprendimo gerbiant kiekvienos šalies ypatumus ir ignoruoti šių šalių teisę ginti savo ir savo tautų interesus. Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis užtikrina, kad su šalimis bus elgiamasi vienodai. Dabar siūlomu mechanizmu, priešingai, šis principas pažeidžiamas, nes skatinamas kapitalo judėjimas ir ekonominei galiai teikiama pirmenybė prieš politinę galią, o kapitalo interesams – prieš šalių ir jų tautų interesus.
Mūsų prieštaravimas šiam mechanizmui ir jo padariniams juo labiau pateisinamas, nes kyla iš ES ir karaliaus Abdullah režimo, kur žiauriai tebetramdomi kylantys taikūs jaunimo judėjimai, reikalaujantys reformų ir demokratinių laisvių, susitarimo sudarymo, kurio teisėtumas dėl Lisabonos sutarties yra ginčytinas (ir bet kuriuo atveju apgailėtinas).
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Standartinio ginčų sprendimo mechanizmo sukūrimas sveikintinas, nes turėtų būti grindžiamas supaprastintomis bei veiksmingomis ir griežtai laikantis terminų vykdomomis žalos atlyginimo procedūromis. Pranešėjas mano, kad taip patobulinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos susitarimus galima prisidėti prie ekonominio ir politinio šio ypač svarbaus regiono stabilumo, siekiant įtvirtinti bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Be to, tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti mūsų dvišalių prekybos santykių saugumą bei nuspėjamumą ir būti žingsnis į priekį kuriant bei užtikrinant tinkamą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos veikimą.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Iš praeities matome, kad diplomatija ne visada veiksminga, kai sprendžiami įvairūs ginčai. Todėl pritariu standartinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuris turėtų būti grindžiamas supaprastintomis bei veiksmingomis ir griežtai laikantis terminų vykdomomis žalos atlyginimo procedūromis, sukūrimui. Sutinku su pranešėju, kad taip patobulinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos susitarimus galima prisidėti prie ekonominio ir politinio regiono stabilumo, kuris yra ypač svarbus įtvirtinant bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Be to, tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti mūsų dvišalių prekybos santykių saugumą bei nuspėjamumą ir būti žingsnis į priekį kuriant ir užtikrinant tinkamą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos veikimą.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Žinau, kad siūlomas mechanizmas parengtas pagal naujausių Europos Sąjungos sudarytų susitarimų ginčų sprendimų mechanizmus ir atsižvelgiant į PPO nuostatas. Dvišaliai prekybos susitarimai turėtų būti visiškai suderinami su daugiašale prekybos sistema. Komisija turi užtikrinti, kad mechanizmo taikymas būtų veiksmingas. Užsitęsę ginčai neigiamai veikia verslo bendruomenę. Todėl balsavau „už“.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu Europos Parlamentas pritaria standartinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuris grindžiamas supaprastintomis bei veiksmingomis ir griežtai laikantis terminų vykdomomis žalos atlyginimo procedūromis, sukūrimui, jei reikėtų spręsti Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės konfliktus, kylančius dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių prekybos nuostatų. Iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, būdavo grindžiami tik diplomatinėmis priemonėmis. Tikrovėje šis požiūris pasirodė neveiksmingas: buvo atvejų, kai tam tikri ginčai likdavo neišspręsti, nes juos lengvai galėjo blokuoti susitarimą pažeidusi šalis. Patobulintais Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos susitarimais bus galima prisidėti prie ekonominio ir politinio šio ypač svarbaus regiono stabilumo, įtvirtinant bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti mūsų dvišalių prekybos santykių saugumą bei nuspėjamumą ir būti žingsnis į priekį kuriant ir užtikrinant tinkamą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos veikimą. Dėl visų šių faktų balsavau „už“.
Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už tai, kad būtų sudarytas ES ir Jordanijos susitarimas, kurio tikslas – ginčų, numatytų pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų prekybos nuostatas, sprendimo mechanizmo sukūrimas. Iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Tikrovėje šis požiūris nėra veiksmingas: buvo atvejų, kai tam tikri ginčai likdavo neišspręsti arba būdavo blokuojami. Tikiuosi, kad šio standartinio ginčų sprendimo mechanizmo taikymas padidins ES ir Jordanijos prekybos santykių saugumą ir nuspėjamumą.
Tokia Saïfi (PPE), raštu. – (FR) Vadovaujantis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimais, prekybos ginčai, galintys kilti tarp dviejų šalių, – pirmoji, Europos Sąjunga, antroji – Jordanija, – tebesprendžiami diplomatiniais kanalais. Šis sprendimas nėra nei veiksmingas, nei skaidrus, todėl balsavau už standartinio ginčų sprendimo mechanizmo sukūrimą, nes tai leis abiejų Viduržemio jūros pusių subjektams prekiauti saugesnėje ir labiau nuspėjamoje aplinkoje. Šis standartinis mechanizmas grindžiamas sprendimais, kuriuos savo susitarimo dėl ginčų sprendimo memorandume palaiko Pasaulio prekybos organizacija, ir mechanizmais, įtrauktais į naujausius dvišalius ES sudarytus prekybos susitarimus.
Todėl galiausiai, pridedant tokius mechanizmus prie vis didėjančio susitarimų skaičiaus, bus sudaromos vienodos galimybės ne tik Europos ekonominės erdvės dalyviams, bet ir jų partneriams trečiosiose šalyse.
Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Šios derybos kyla iš srities, kuri iš esmės buvo teisės nereglamentuojama sritis. Todėl ES ir Viduržemio jūros regiono šalių ginčams spręsti nebuvo jokių procedūrų. Ginčų sprendimo mechanizmas parengtas pagal standartines tarptautines procedūras. Kadangi požiūris, kuriuo vadovautasi praeityje, sukeldavo neišsprendžiamų problemų, pritariau pranešėjo rekomendacijai.
Rekomendacija: George Sabin Cutaş (A7-0066/2011) .
Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už šią rezoliuciją, nes reikia sukurti veiksmingą Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės prekybos ginčų sprendimo mechanizmą. Pasiūlytas mechanizmas parengtas pagal naujausių Europos Sąjungos sudarytų susitarimų ginčų sprendimo mechanizmus, atitinkančius Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo taisykles ir procedūras. Šiuo mechanizmu bus užtikrinamas dvišalių Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės prekybos santykių stabilumas.
Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Patobulintais Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimais daromas didelis poveikis šalių ekonominiam ir politiniam stabilumui, prisidedama prie neįkainojamų socialinių ir demokratijos laimėjimų. Todėl pritariu bet kokioms pastangoms šia linkme. Atsižvelgdama į nebaigtą tam tikrų ginčų, susijusių su Europos Bendrijų ir Maroko Karalystės asociaciją steigiančio Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimo prekybos nuostatomis, sprendimą, pripažįstu su šia sritimi susijusios sistemos, kurioje naudojamos diplomatinės priemonės, neveiksmingumą. Todėl sutinku, kad reikalingas mechanizmas, kuriuo remiantis ištekliai būtų taikomi paprastai ir veiksmingai, taigi pritariu Tarybos sprendimo projektui dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo sudarymo sukuriant ginčų sprendimo mechanizmą.
Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Kadangi esamos ginčų sprendimo nuostatos remiasi diplomatijos priemonėmis ir gali būti lengvai blokuojamos savo įsipareigojimų nevykdančios šalies, manau, kad šio susitarimo priėmimas pagerins Europos Sąjungos ir Maroko prekybos santykių stabilumą bei nuspėjamumą, tai bus naudinga tiek bendrovėms, tiek vartotojams. Šis susitarimas priimamas po Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos po 2010 m. veiksmų plano.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimui, kaip ir kitiems susitarimams, trūko konfliktų sprendimo priemonių, ir tai, žinoma, prisidėjo prie to, kad jis mažiau patikimas, juo silpninami šalių lūkesčiai, kad kilus ginčams bus priimti sąžiningi sprendimai,. Tikiuosi, kad numatomas mechanizmas pradės galioti ir prisidės prie šalių pasitikėjimo stiprinimo, taip pat tikiuosi, kad Maroko Karalystė galės tęsti dar Hassano II pradėtas, o Mohammedo VI paspartintas reformas.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Ši rekomendacija grindžiama Tarybos sprendimo projektu dėl Europos Sąjungos ir Maroko protokolo sudarymo, jos tikslas – įgyvendinti ginčų sprendimo mechanizmą, kuris yra Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo dalis. Apskritai šalių prekybos konfliktų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis ne visada duodavo norimų rezultatų. Todėl su ES ir jos Viduržemio jūros partnerėmis, ypač Maroku, buvo pradėtos derybos dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono. 2009 m. gruodžio 9 d. Briuselyje vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono prekybos ministrų konferencijoje susitarimo projektas buvo pasirašytas, o 2010 m. kovo 7 d. ES ir Maroko aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintas. Balsuoju už šį Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos projektą, nes žinau, kad juo bus iš esmės pagerinti šalių santykiai laisvosios prekybos srityje ir prisidedama prie politinio ir ekonominio regiono stabilumo. Todėl pritariu naujajam susitarimui ir tikiuosi, kad jam įsigaliojus tarp ES ar jos valstybių narių ir Maroko nekils jokių konfliktų.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip minėta aiškinamojoje šio pranešimo dalyje, ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, iki šiol būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Mums siūlomas „alternatyvusis“ modelis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos skatinamą logiką, pagal kurią, ieškant tariamo veiksmingumo, siekiama ignoruoti nacionalinį suverenumą, vengti ginčų sprendimo gerbiant kiekvienos šalies ypatumus ir ignoruojant šių šalių teisę ginti savo ir savo tautų interesus. Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis užtikrina, kad su šalimis bus elgiamasi vienodai. Šiuo mechanizmu, priešingai, šis principas pažeidžiamas, nes skatinamas kapitalo judėjimas ir ekonominei galiai teikiama pirmenybė prieš politinę galią, o kapitalo interesams – prieš šalių ir jų tautų interesus.
Mūsų prieštaravimas šiam mechanizmui ir jo padariniams juo labiau pateisinamas, nes laisvosios prekybos susitarimas sudarytas su Maroku, šalimi, kuri tęsia Vakarų Sacharos okupaciją ir naudojasi jai nepriklausančiais ištekliais pažeisdama tarptautinę teisę ir nepaisydama Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimo teisės.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime svarstoma, kaip pakeisti esamą padėtį sukuriant konfliktų sprendimo mechanizmą. Kaip minėta aiškinamojoje šio pranešimo dalyje, ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, iki šiol būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu sprendimo požiūriu.
Tačiau dabar Komisija siūlo „alternatyvų“ modelį, kuris atitinka Pasaulio prekybos organizacijos skatinamą logiką, pagal kurią, ieškant tariamo veiksmingumo, siekiama ignoruoti nacionalinį suverenumą, vengti ginčų sprendimo gerbiant kiekvienos šalies ypatumus ir ignoruoti šių šalių teisę ginti savo ir savo tautų interesus.
Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis užtikrina, kad su šalimis bus elgiamasi vienodai. Šiuo mechanizmu, priešingai, šis principas pažeidžiamas, nes skatinamas kapitalo judėjimas ir ekonominei galiai teikiama pirmenybė prieš politinę galią, o kapitalo interesams – prieš šalių ir jų tautų interesus.
Mūsų prieštaravimas šiam mechanizmui ir jo padariniams juo labiau pateisinamas, nes laisvosios prekybos susitarimas sudarytas su Maroku, šalimi, kuri tęsia Vakarų Sacharos okupaciją ir naudojasi jai nepriklausančiais ištekliais pažeisdama tarptautinę teisę ir nepaisydama Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimo teisės. Dėl šios priežasties balsavome „prieš“.
David Martin (S&D), raštu. – Palaikau pranešėją, siūlantį Parlamentui pritarti šiam pranešimui. Užsitęsę ginčai neigiamai veikia verslo bendruomenę ir galiausiai vartotojus abiejose Viduržemio jūros pakrantėse.
Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Piliečių sukilimai prieš arabų despotus parodė kitą Viduržemio jūros regiono pusę. Žinoma, tai nėra pakankama priežastis, kad ES liautųsi siekusi sukurti laisvosios prekybos zoną, dėl kurios susitarė su tais pačiais despotais. Mes siunčiame aiškų signalą: ES nenori derėtis su atsirandančiomis arabų demokratijomis. Tai absurdiška. Balsuosiu „prieš“. .
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Iš praeities matome, kad diplomatija ne visada veiksminga sprendžiant įvairius ginčus. Todėl pritariu standartinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuris turėtų būti grindžiamas supaprastintomis bei veiksmingomis ir griežtai laikantis terminų vykdomomis žalos atlyginimo procedūromis, sukūrimui. Sutinku su pranešėju, kad patobulintais Europos ir Maroko laisvosios prekybos susitarimais galima prisidėti prie ekonominio ir politinio šio ypač svarbaus regiono stabilumo, siekiant įtvirtinti bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Be to, tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti mūsų dvišalių prekybos santykių saugumą bei nuspėjamumą ir būti žingsnis į priekį kuriant ir užtikrinant tinkamą Europos ir Maroko laisvosios prekybos zonos veikimą.
Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Iki šiol vienas iš diplomatinių tarnybų uždavinių buvo būti ginčų, susijusių su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimu, arbitru. Dabar ES lygmeniu planuojama įdiegti mechanizmus ginčams spręsti ir politiškai nestabiliems regionams, tokiems kaip Marokas, paremti, kuriant vienalytę valstybę, kuriai būdinga taika, vystymasis, teisingumas, lygybė, laisvė, pliuralizmas, demokratija ir pagarba. Susilaikiau nuo balsavimo, nes pranešėjas išsamiai neišdėstė, kaip galime užtikrinti, kad šių mechanizmų būtų laikomasi.
Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) ES ir Maroko liberalizavimo susitarimas turėtų būti viso Šiaurės Afrikos regiono vystymosi, stabilumo ir ekonomikos atgaivinimo simbolis. Europos Sąjunga, galėdama padėti toms šalims, kuriose vyksta socialinė ir politinė suirutė, turinti dramatiškų padarinių šalių ekonomikai ir todėl mūsų investicijoms tose šalyse, negali praleisti ir privalo nepraleisti progos sukurti atnaujintą prekybos politiką.
Šiandien, balsuodami už standartinį tinkamo ir veiksmingo ginčų sprendimo mechanizmo kūrimą, galėsime geriau užtikrinti paramą Europos investicijoms Maroke, beveik visus sektorius apimančioms investicijoms, kurios būtinos viso regiono ekonomikos gerovei.
Šiandienos balsavimu pabrėžiamas Europos Sąjungos siekis išvengti neigiamo poveikio šalių ekonomikai ir galutiniams vartotojams abiejose Viduržemio jūros pusėse, kai pasirenkamos protekcionizmo politikos kryptys, kuriomis vadovaujantis pirmenybė teikiama specialiesiems interesams, atidedamas susitarimų, kurie ypač svarbūs grąžinant pusiausvyrą ir stabilizuojant ekonomikos sprendimus srityje, kuria pradeda domėtis mūsų prekybos konkurentai, pvz., Kinija ir Artimųjų Rytų valstybės, ratifikavimas.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu Europos Parlamentas pritaria standartinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuris turėtų būti grindžiamas supaprastintomis bei veiksmingomis ir griežtai laikantis terminų vykdomomis žalos atlyginimo procedūromis, sukūrimui sprendžiant Europos Sąjungos ir Maroko ginčus, kylančius dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų. Ginčų sprendimas diplomatijos priemonėmis buvo neveiksmingas: buvo atvejų, kai tam tikri ginčai likdavo neišspręsti, nes juos lengvai galėjo blokuoti susitarimą pažeidusi šalis. Vilkinimas sprendžiant ginčus neigiamai veikia bendroves ir galutinius vartotojus abiejose Viduržemio jūros pusėse. Patobulintais Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos susitarimais galima prisidėti prie ekonominio ir politinio šio ypač svarbaus regiono stabilumo, įtvirtinant bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Siūlomo mechanizmo modelis yra ginčų sprendimo mechanizmai, įtraukti į naujausius Europos Sąjungos susitarimus ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą. Komisija privalo užtikrinti, kad mechanizmas iš tiesų būtų veiksmingai įgyvendintas. Dėl pirmiau minėtų priežasčių balsavau už šią rezoliuciją, kuria patvirtinamas susitarimo sudarymas.
Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už tai, kad būtų sudarytas šis ES ir Maroko Karalystės susitarimas, kurio tikslas – sukurti ginčų sprendimo mechanizmą, taikytiną ginčams, numatytiems pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo prekybos nuostatas. Iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimų, būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Tikrovėje šis požiūris neveiksmingas: buvo atvejų, kai ginčai likdavo neišspręsti arba būdavo blokuojami. Tikiuosi, kad šio standartinio ginčų sprendimo mechanizmo taikymas padidins ES ir Maroko Karalystės prekybos santykių saugumą ir nuspėjamumą.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – „Už“. Iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimų, būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Tikrovėje šis požiūris neveiksmingas: buvo atvejų, kai ginčai likdavo neišspręsti, nes juos lengvai galėjo blokuoti susitarimą pažeidusi šalis. 2006 m. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Viduržemio jūros regiono partneriais dėl tinkamo ginčų sprendimo mechanizmo. 2009 m. gruodžio 9 d. Briuselyje vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų konferencijoje buvo parafuotas susitarimo su Maroku projektas, o 2010 m. kovo 7 d. ES ir Maroko aukščiausiojo lygio susitikime – patvirtintas. Standartinio ginčų sprendimo mechanizmo sukūrimas vertintinas palankiai, nes turėtų užtikrinti supaprastintas veiksmingas ir griežtai laikantis terminų vykdomas žalos atlyginimo procedūras.
Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Pritariu, kad būtų sukurtas standartinio ginčų su Egiptu sprendimo mechanizmas, kuris padėtų išspręsti neveiksmingumo klausimą bei ištrūkti iš aklavietės ir užbaigti susitarimo su šia šalimi projektą. Šiuo susitarimu būtų galima prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo Europos ir Viduržemio jūros regione, o tai leis kurti taikos, teisingumo, laisvės, pliuralizmo ir demokratijos principais pagrįstą ateitį.
Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už šią rezoliuciją, nes reikia sukurti veiksmingą mechanizmą Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos prekybos ginčams spręsti. Pasiūlytas mechanizmas sukurtas remiantis naujausiuose Europos Sąjungos sudarytuose susitarimuose numatytais ginčų sprendimo mechanizmais, kurie atitinka Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo taisykles ir tvarką. Šis mechanizmas padės palaikyti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos veikimą, bet daugiausia prisidės prie Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos dvišalių prekybos santykių stabilumo.
Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį ginčų sprendimo mechanizmą, kaip pasiūlė G. Susta. Visiškai sutinku, kad tinkamas standartinio ginčų sprendimo mechanizmo taikymas galėtų būti tolesnis žingsnis Europos ir Viduržemio jūros šalių laisvosios prekybos kūrimo ir jos veiksmingo veikimo linkme. Iki šiol dėl Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimų kylantys ginčai buvo sprendžiami tik, jei įmanoma, diplomatiniais kanalais. Užuot taip sprendus, mums reikia griežtos procedūros, nes komercinių ginčų vilkinimas gali turėti neigiamą poveikį galutiniams vartotojams abiejose Viduržemio jūros regiono pusėse. Atsižvelgiant į tai, kas vyksta kai kuriose Šiaurės Afrikos šalyse, nėra abejonių, kad kelias ekonominio ir politinio stabilumo linkme tose teritorijose, be kita ko, yra susijęs su gerai veikiančiais laisvosios prekybos susitarimais Viduržemio jūros regione.
Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Visi Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų patobulinimai turi svarbų poveikį šalių ekonominiam ir politiniam stabilumui, nes jais prisidedama prie nesuskaičiuojamos socialinės ir demokratinės naudos, kuri yra šių tobulinimų rezultatas. Todėl palankiai vertinu bet kokias pastangas, nukreiptas šia kryptimi. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri ginčai, susiję su Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų, kuriais įsteigiama Europos bendrijų ir Egipto Arabų Respublikos asociacija, prekybos nuostatomis, nėra galutinai išspręsti, pripažįstu su šiuo regionu susijusios sistemos, sukurtos taikant diplomatines priemones, neveiksmingumą. Todėl pritariu, jog reikia mechanizmo, kuris leistų taikyti išteklius paprastai ir veiksmingai, taigi pritariu Tarybos sprendimo projektui dėl Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos susitarimo, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, sudarymo.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dabartinė padėtis Egipte tikriausiai užtemdo būtinybę raginti greičiau priimti tokius susitarimus kaip šis. Vis dėlto, atsižvelgiant į neramumų ir netikrumo laikotarpius, būtent tokius, kuriuos neseniai išgyveno Kairas, Egipto valstybė turi būti labai atsargi vėl visiškai imdamasi savo funkcijų. Tos funkcijos taip pat apima užsienio santykius, ypač su Europos Sąjunga, kuri yra jos Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimo partnerė. Nors tariami būsimi ginčai su ES tikriausiai yra mažiausias Egipto rūpestis šiuo metu, manau, kad negali būti jokių kliūčių priimant mechanizmus, kurie padėtų lengvai išspręsti tuos ginčus abiejų šalių naudai. Egiptas yra neatsiejamas nuo Europos ir pasaulio istorijos. Tikiuosi, kad jo ateitis bus tokia pat didi kaip ir jo praeitis.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Ši rekomendacija yra pagrįsta Tarybos sprendimo projektu dėl Europos Sąjungos ir Egipto Respublikos susitarimo, kuriuo siekiama įgyvendinti ginčų sprendimo mechanizmą, sudarymo protokolo. Šis protokolas įgauna ypatingą reikšmę tuomet, kai Egiptas imasi pirmų žingsnių demokratinio režimo įgyvendinimo linkme. Apskritai prekybos konfliktų sprendimas taikant diplomatines priemones ne visada turėjo norimą poveikį. Taigi, atsižvelgiant į Europos ir Viduržemio jūros regioną, buvo pradėtos ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių derybos, visų pirma Egipto. Susitarimo projektas buvo pasirašytas 2010 m. balandžio 27 d. Liuksemburge vykusiame ES ir Egipto asociacijos tarybos posėdyje. Balsuoju už šios Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos projektą, nes žinau, kad jis labai pagerins valstybių santykius laisvosios prekybos požiūriu ir prisidės prie šio regiono politinio ir ekonominio stabilumo. Todėl palankiai vertinu naująjį susitarimą ir tikiuosi, kad tuomet, kai jis įsigalios, nekils jokių ES arba jos valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos konfliktų.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip jau minėta šio pranešimo aiškinamojoje dalyje, iki šiol dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų kylantys ginčai priklausė tik nuo rezoliucijos diplomatinės strategijos. Mums siūlomas „alternatyvus“ modelis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos siūlomą logiką, kuria, ieškant įsivaizduojamo veiksmingumo, siekiama apeiti nacionalinį suverenumą, taip pat ginčų sprendimą paisant kiekvienos šalies ypatumų ir jų teisę apginti savo ir savo tautų interesus. Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis garantuoja vienodą šalių požiūrį. Šis mechanizmas, priešingai, griauna šį principą, nes juo skatinamas kapitalo judėjimas ir labiau vertinama ekonominė, o ne politinė galia ir kapitalo, o ne šalių ir jų žmonių interesai.
Mūsų priešinimasis šiam mechanizmui ir jo padariniams yra juo labiau pagrįstas, nes jį lemia ES ir diktatoriaus H. Mubarako režimo susitarimo sudarymas. Egipto žmonių sukilimas už demokratinius pokyčius, ginant savo suverenitetą nuo užsienio įsikišimo, ir režimo sąmokslas, susijęs su imperializmo interesais regione, yra teigiamas ženklas, kuris, tikimės, turės praktinę išraišką, susijusią su šiuo ir kitais susitarimais.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Iki šiol ginčai, kylantys dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų, buvo pagrįsti tik rezoliucijos diplomatine strategija. Mums siūlomas „alternatyvus“ modelis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos siūlomą logiką, kuria, ieškant įsivaizduojamo veiksmingumo, siekiama apeiti nacionalinį suverenumą, taip pat ginčų sprendimą paisant kiekvienos šalies ypatumų ir jų teisę apginti savo ir savo tautų interesus.
Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis garantuoja vienodą šalių požiūrį. Šis mechanizmas, priešingai, griauna šį principą, nes juo skatinamas kapitalo judėjimas ir labiau vertinama ekonominė, o ne politinė galia ir kapitalo, o ne šalių ir jų žmonių interesai.
Mūsų priešinimasis šiam mechanizmui ir jo padariniams yra juo labiau pagrįstas, nes jį lemia ES, kurios teisėtumas, pagrįstas Lisabonos sutartimi, yra abejotinas, ir diktatoriaus H. Mubarako režimo susitarimo sudarymas. Egipto žmonių sukilimas už demokratinius pokyčius, ginant savo suverenitetą nuo užsienio įsikišimo, ir režimo sąmokslas, susijęs su imperializmo interesais regione, yra teigiamas ženklas, kuris, tikimės, turės praktinę išraišką, susijusią su šiuo ir kitais susitarimais.
David Martin (S&D), raštu. – Nors padėtis Egipte yra neaiški, manau, Parlamentas turi pagrindo paspartinti šio susitarimo, kuris turėtų palengvinti gyvenimą įmonėms, priėmimą nepateikiant jokių politinių komentarų dėl dabartinės Egipto vyriausybės.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Praeitis mums rodo, kad diplomatija nebuvo veiksminga sprendžiant iškilusius ginčus. Todėl palankiai vertinu standartinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuriuo turi būti užtikrintos supaprastintos ir veiksmingos žalos atlyginimo per nustatytą terminą procedūros, sukūrimą. Sutinku su pranešėjos nuomone, kad šie ES ir Egipto laisvosios prekybos susitarimų patobulinimai gali prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo šiame svarbiausiame regione, siekiant sutvirtinti vieną bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Be to, tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti mūsų dvišalių prekybos santykių saugumą ir nuspėjamumą, ir yra tolesnis žingsnis ES ir Egipto laisvosios prekybos zonos sukūrimo ir tinkamo veikimo linkme.
Paul Murphy (GUE/NGL), raštu. – Balsavau prieš šį pranešimą, nes esu rimtai susirūpinęs dėl ES ekonominio ir politinio požiūrio į šalis, kurioms taikomas Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimas. Laisvosios prekybos zonos sukūrimas turėtų dramatiškų padarinių šiame regione dirbantiems žmonėms. Remiantis ES duomenimis, manoma, kad Egiptas prarado 1,5 mln. darbo vietų. Baisios ekonominės perspektyvos jauniems žmonėms ir pyktis dėl korupcijos ir negausaus diktatoriško elito pertekliaus yra revoliucinių judėjimų ir Egipto žmonių siekių esmė. Laisvosios prekybos doktrinos tęsimas Europos stambaus verslo ir turtingo elito labui reiškia tą patį, todėl turi būti atmestas. Deryboms dėl šio susitarimo vadovavo revoliucinių neramumų nuversto diktatoriško H. Mubarako režimo atstovai. Tačiau aukščiausia kariuomenės pakopa yra labai susijusi su buvusio režimo ekonominiais interesais ir neatstovauja dirbančių žmonių teisėtiems poreikiams ir troškimams. Prekybos santykiai turi būti pagrįsti daugumos gyventojų poreikiais, o ne negausaus elito ir korporacijų gobšumu.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu Europos Parlamentas pritaria, kad reikia sukurti standartinį ginčų sprendimo mechanizmą, kuriuo būtų užtikrintos supaprastintos ir veiksmingos žalos atlyginimo per nustatytą terminą procedūros kilus ginčams dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų tarp ES ir Egipto Arabų Respublikos. Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis nebuvo veiksmingas ir lėmė aplinkybes, kuriomis tam tikri ginčai liko neišspręsti, nes tam lengvai galėjo sutrukdyti „pažeista“ šalis. Ginčų sprendimo vilkinimas turi neigiamą poveikį įmonėms ir galutiniams vartotojams abiejose Viduržemio jūros regiono pusėse. Šie Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos susitarimų patobulinimai gali prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo svarbiausiame regione, siekiant sutvirtinti vieną bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Siūlomo mechanizmo modelis yra ginčų sprendimo mechanizmai, įtraukti į naujausius susitarimus, sudarytus pagal ES ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos, kuriuo reglamentuojamas ginčų sprendimas. Komisija turi užtikrinti, kad mechanizmas būtų įgyvendintas veiksmingai ir efektyviai. Dėl pirmiau minėtų priežasčių balsavau už šią rezoliuciją, kuria patvirtinamas susitarimo sudarymas.
Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už tai, kad būtų sudarytas šis ES ir Egipto susitarimas, kurio tikslas yra sukurti ginčų sprendimo mechanizmą remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų prekybos nuostatomis. Iki šiol ginčai, kylantys dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų, buvo pagrįsti tik rezoliucijos diplomatine strategija. Praktiškai šis metodas nėra veiksmingas ir lėmė padėtį, kai ginčai liko neišspręsti arba jų sprendimas buvo stabdomas. Tikiuosi, kad šio standartinio ginčų sprendimo mechanizmo taikymas padidins ES ir Egipto prekybos santykių saugumą ir nuspėjamumą.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šią rekomendaciją ir palankiai vertinu ginčų sprendimo mechanizmo, kuriuo turi būti užtikrintos supaprastintos ir veiksmingos žalos atlyginimo per nustatytą terminą procedūros, sukūrimą. Sutinku su pranešėjo pozicija, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos susitarimų patobulinimai gali prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo šiame regione, kuris yra labai svarbus stiprinant bendrą taikos erdvę.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi iki šiol visi ginčai, kylantys dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimų, buvo sprendžiami pasitelkus vien diplomatines priemones. Praktiškai tai nebuvo veiksminga ir pasitaikė atvejų, kai ginčų nepavyko išspręsti, nes juos lengvai galėjo blokuoti susitarimą pažeidusi šalis. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos susitarimų išplėtimas gali padėti užtikrinti ekonominį ir politinį stabilumą šiame svarbiame regione ir sukurti bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Be to, tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti dvišalių prekybos ryšių saugumą ir nuspėjamumą ir prisidėti kuriant Europos ir Viduržemio jūros regiono (EUROMED) laisvosios prekybos zoną. Neišspręsti konfliktai turi neigiamą poveikį ne tik verslo bendruomenei, bet ir galutiniams vartotojams abiejose Viduržemio jūros pakrantėse. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tiesioginės užsienio investicijos tapo ES prekybos politikos dalimi, taigi priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Šiuo laikotarpiu tiesioginės užsienio investicijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant šalių ir regionų ekonominę gerovę. Gerai veikiantis ir veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas padės sprendžiant ginčus taip pat ir šioje srityje.
Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Kadangi ginčų sprendimo taisyklės yra pagrįstos diplomatine strategija, ir pasitaikė atvejų, kai ginčai galėjo būti lengvai stabdomi, naujasis prekybos ginčų sprendimo mechanizmas nusipelno mūsų paramos. Šis mechanizmas pagrįstas naujausiais ES ir Pasaulio prekybos organizacijos sudarytais susitarimais. Susitarimų projektai su Jordanija, Maroku ir Egiptu, kurie apima prekybą žemės ūkio produktais, jau parengti. Palankiai vertinu Europos Parlamento sprendimą remti šiuos susitarimus.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsuoju už šią rezoliuciją, nes manau, jog svarbu, kad ES nustatytų tinkamą ginčų, kylančių dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų įgyvendinimo, sprendimo mechanizmą. 2006 m. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su partneriais Viduržemio jūros regione, ir tik 2009 m. tas susitarimas buvo pasirašytas.
Standartinio ginčų sprendimo metodo sukūrimas galiausiai turi padėti įgyvendinti supaprastintas ir veiksmingas ginčų sprendimo per konkrečius terminus procedūras. Sutinku su pranešėjo nuomone, kuris mano, jog svarbu, kad būtų peržiūrėti EUROMED laisvosios prekybos susitarimai, kuriais būtų prisidėta prie ekonominio ir politinio stabilumo šiame regione ir sustiprinta taikos ir vystymosi zona. Pasiūlytas metodas sukurtas remiantis naujaisiais partnerystės susitarimų, sudarytų Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos, ginčų sprendimo mechanizmais. Kai tiesioginėms užsienio investicijoms tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant Europos valstybių narių ekonominę gerovę, tikiuosi, kad veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas taip pat padės išspręsti ginčus šioje srityje.
Rekomendacija: Ryszard Antoni Legutko (A7-0063/2011)
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą ir norėčiau pabrėžti, kad tai yra svarbus žingsnis siekiant ES ir Ukrainos derybų, kuriomis būtų tiesiamas kelias, ateityje padėsiantis šiai šaliai galutinai įstoti į ES.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Vykdant Europos kaimynystės politiką šalims partnerėms palaipsniui atveriama galimybė dalyvauti tam tikrose Sąjungos programose ir agentūrų veikloje. Tai viena iš daugelio priemonių, skirtų Europos Sąjungos kaimynystėje esančių šalių reformoms, modernizavimui ir perėjimui skatinti. 2007 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą pabrėžė ypač didelę Europos kaimynystės politikos reikšmę, todėl šis protokolas sudarys sąlygas Ukrainai dalyvauti svarbiose ES programose bei pasinaudoti ES gerąja patirtimi prisidedant prie demokratinių procesų plėtros.
George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už mūsų pranešėjo pasiūlymą. Manau, kad abi šalys turės naudos, jei bus vykdomi šiame protokole numatyti įsipareigojimai. Europos Sąjunga turės stiprų, stabilų ir demokratinį partnerį prie savo rytinės sienos, o Ukrainos piliečiai turės šiek tiek aiškesnę Europos perspektyvą.
Adam Bielan (ECR), raštu. – (PL) Nuo pat savo darbo Europos Parlamente pradžios tvirtai palaikiau europietiškus Ukrainos siekius. Ukraina yra viena svarbiausių partnerių Lenkijos Rytų politikoje. Be to, mano šalis kartu su Ukraina rengiasi ateinančių metų Europos futbolo čempionatui. Norint pasiekti Europos Sąjungos užsienio politikos tikslus ir taip pat saugumo sumetimais visai ES labai svarbu paspartinti bendradarbiavimą su Ukraina. Manau, kad jaunos demokratijos Ukrainoje palaikymas yra vienas svarbiausių įsipareigojimų. Todėl palaikau siekį paspartinti derybas dėl laisvosios prekybos zonos ir kuo aktyvesnį Ukrainos dalyvavimą Europos sąjungos programose. Balsavau už šią rezoliuciją, ir tai darydamas išreiškiau savo sutikimą dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo sudarymo.
Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Šis protokolas apima bendrąjį susitarimą dėl bendrų Ukrainos dalyvavimo Europos Sąjungos programose principų. Jis apima standartines visoms Europos kaimynystės politikos partnerystės šalims, su kuriomis tokie protokolai turi būti sudaryti, taikytinas nuostatas. Mano nuomone, Ukraina deda reikalingas pastangas, ir aš palaikau šio susitarimo sudarymą.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją dėl Europos Parlamento pritarimo Tarybos sprendimo projektui, kuriuo remiantis bus sudaromas papildomas protokolas prie ES ir Ukrainos partnerystės ir bendravimo susitarimo. Remiantis šiuo protokolu, Ukrainai bus suteikiama galimybė dalyvauti Europos Sąjungos programose, susijusiose su įmonėmis ir verslumu, energetika bei informacinėmis ir ryšių technologijomis. Pagal šį susitarimą Ukraina turės finansiškai prisidėti prie ES bendrojo biudžeto pagal programas, kuriose ji norės dalyvauti, o ES savo ruožtu užtikrins ES institucijų vykdomą šių programų finansų kontrolę bei auditą. Esu ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininko pavaduotoja ir esu įsitikinusi, jog šio protokolo sudarymas suteiks Ukrainai daugiau galimybių priartinti savo politiką minėtose srityse prie ES vykdomos politikos, nustatytų standartų bei normų.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kuriant Europos Sąjungos ir Ukrainos santykius padaryta pažanga ir patirta nesėkmių, kurios kartais buvo nulemtos mažesnio arba didesnio šalies suartėjimo su savo kaimyne Rusija. 2007 m. birželio 18 d. Taryba išleido gaires, skirtas Komisijai deryboms dėl bendrųjų susitarimų su Alžyru, Armėnija, Azerbaidžanu, Egiptu, Gruzija, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Moldavija, Maroku, Palestinos Nacionaline Administracija, Tunisu ir Ukraina dėl bendrų principų, kuriais reglamentuojamas šių šalių dalyvavimas ES programose. Manau, kad pirmiau minėtų susitarimų sudarymas yra teigiamas žingsnis dėl būtinybės aiškiai nustatyti sistemą, pagal kurią Ukraina dalyvaus Europos programose, taip prisidėdama prie savo santykių su Europos Sąjunga gerinimo.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Pagal Europos kaimynystės politiką numatoma laipsniškai atverti Europos Sąjungos programas, jose dalyvauti įtraukiant kaimynines šalis ir tuo siekiant skatinti reformas, modernizavimą ir dažnai jų demokratizavimą. Iš esmės, 2007 m. kovo 5 d. Taryba patvirtino bendrą strategiją, kurios tikslas „suteikti galimybę Europos kaimynystės politikos partnerėms dalyvauti Bendrijos agentūrų veikloje ir Bendrijų programose“. Dėl šio požiūrio Komisija pradėjo derybas dėl bendrųjų susitarimų su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Ukrainą, kurių dokumentai yra išsamūs ir parengti pateikti Europos Parlamentui patvirtinti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas. Balsuoju už šį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo nustatoma Europos Bendrijų ir jų valstybių narių partnerystė, viena vertus, ir Ukrainos, kita vertus, dėl Ukrainos dalyvavimo Europos Sąjungos programose bendrųjų principų, ir jį vertinu palankiai, nes jis yra kitas žingsnis siekiant tikslų, kuriais grindžiamas bendrosios rinkos sukūrimas.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mums šio susitarimo sudarymas kelia daug klausimų, nes pateiktas pasiūlymas yra labai neaiškus. Paminėtos programos, tačiau mums nenurodyta, kuriose programose Ukraina galės dalyvauti, kokia bus dalyvavimo forma arba kokios bus tokio dalyvavimo finansinės sąlygos ir padariniai. Pateikta nauda, tačiau nepaaiškinta, kaip ji bus pasiekta.
Manome, kad susitarimų, kurių tikslai yra tokie kaip minėtieji, sudarymas turi būti pagrįstas pagarba šalių ir jų tautų suverenitetui, abipusiu interesu, abipusiškumu, ir bendradarbiavimu, atsižvelgiant į kiekvienos šalies ypatumus; kad juose turi būti įvertinta, ką kiekviena šalis galėtų duoti susitarimui ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu požiūriais. Apie šį pranešimą galėtume pasakyti truputį daugiau, išskyrus tai, jog gaila, kad jame pritariama protokolo sudarymui, kurio tikslaus turinio ir padarinių mums neleista žinoti.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šio susitarimo sudarymas kelia daug klausimų, atsižvelgiant į tai, kad mums pateiktas pasiūlymas yra labai neaiškus. Paminėtos programos, tačiau mums nenurodyta, kuriose programose Ukraina galės dalyvauti, kokia bus tokio dalyvavimo forma arba kokie bus tokio dalyvavimo finansiniai padariniai. Paminėti bendri principai, kuriais reglamentuojamas dalyvavimas, tačiau jie nėra tiksliai apibrėžti. Pateikta nauda, tačiau šiame pranešime nepaaiškinta, kaip ji bus pasiekta.
Manome, kad sudarant suverenių šalių susitarimus vis dar svarbu nurodyti šiuos dalykus: pagarbą šalies ir jos tautų suverenitetui, abipusį interesą, abipusiškumą ir bendradarbiavimą, atsižvelgiant į šalies ypatumus; vertinimą, ką kiekviena šalis gali duoti susitarimui ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu požiūriais.
Gaila, kad turime balsuoti už šį pranešimą, kuriame pritariama protokolo sudarymui, nesuteikus beveik jokios informacijos apie jo turinį ir padarinius.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos Parlamento pritarimo Tarybos sprendimo projektui, kuriuo remiantis bus sudaromas papildomas protokolas prie ES ir Ukrainos partnerystės ir bendravimo susitarimo. Ukrainai bus suteikiama galimybė dalyvauti ES programose, susijusiose su įmonėmis ir verslumu, energetika bei informacinėmis ir ryšių technologijomis. Ukraina turės finansiškai prisidėti prie ES bendrojo biudžeto pagal programas, kuriose ji norės dalyvauti, o ES savo ruožtu užtikrins ES institucijų vykdomą šių programų finansų kontrolę bei auditą. Tokia partnerystės ir bendradarbiavimo politika suteiks Ukrainai daugiau galimybių priartinti savo politiką prie ES vykdomos politikos šiose srityse.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį techninį pranešimą, kuriame pritariama Ukrainos dalyvavimui Europos Sąjungos programose.
Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už rezoliucijos projektą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos bendrojo susitarimo dėl bendrųjų principų, susijusių su šios šalies dalyvavimu Europos Sąjungos programose. Šis dokumentas yra ne tik Europos kaimynystės politikos dalis – juo taip pat tenkinamas Ukrainos noras dalyvauti dabartinėse ir būsimose ES programose. Be to, Ukraina galės prašyti pagalbos iš Europos Sąjungos siekdama dalyvauti konkrečioje programoje pagal bendrąsias nuostatas dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės sukūrimo arba bet kurį kitą reglamentą, kuriame numatoma išorės pagalba. Tai taip pat gali suteikti naują postūmį Rumunijos santykiams su Ukraina. Turime plėtoti šiuos ryšius pragmatiškai, kad piliečiai turėtų tiesioginės naudos iš mūsų politinių sprendimų.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Ilgą laiką ES ir Ukrainos santykiuose būta gerų ir blogų akimirkų. Didžiąją dalį laiko šias nuotaikas diktavo padidėjęs arba sumažėjęs Ukrainos artumas savo kaimynei Rusijai. Šis protokolas padės sukurti aiškią sistemą, skirtą Ukrainos dalyvavimui įvairiose Europos programose, kad ateityje ES ir Ukrainos santykiai neturėtų pakilimų ir nuosmukių, kurių buvo iki šiol.
Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Ukrainos dalyvavimas Europos Sąjungos programose yra svarbus žingsnis ne tik Ukrainai, bet ir ES. Tai padės skatinti keistis mokslinėmis žiniomis ir moksliniais tyrimais. Studentams skirtos programos bus išplėstos ir abi pusės turės finansinės, ekonominės ir socialinės naudos. Ukrainos geografinė padėtis yra svarbus veiksnys ir taip pat didelis pranašumas ES, nes ji leis ES pagerinti savo ryšius su Rytų Europos valstybėmis. Dėl šios priežasties palaikau šį projektą.
Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už rekomendaciją leisti Ukrainai dalyvauti dabartinėse ir ateityje sukursimose ES programose – pvz., tokiose srityse kaip verslumas, energetika, technologijos, komunikacijos. Šis susitarimas pagreitins Ukrainos viešojo administravimo reformas, įvairių šalies ūkio sričių priartinimą prie ES teisės, standartų bei geros praktikos pavyzdžių. Ukraina mainais į jos finansinį indėlį programose turės teisę stebėtojo statusu dalyvauti ES programų koordinaciniuose komitetuose. Į ukrainiečių siūlomas programų iniciatyvas bus atsižvelgiama taip pat, kaip ir į ES valstybių. Visa tai leis Ukrainai žingsnis po žingsnio artėti prie ES.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos ir Ukrainos santykiai patyrė svyravimų. 2007 m. birželio 18 d. Taryba įgaliojo Komisiją vesti derybas bendrųjų susitarimų su Alžyru, Armėnija, Azerbaidžanu, Egiptu, Gruzija, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Moldova, Maroku, Palestinos Nacionaline Administracija, Tunisu ir Ukraina dėl bendrųjų principų, kuriais reglamentuojamas šių šalių dalyvavimas ES programose. Svarbu nustatyti aiškią ir tikslią teisinę sistemą, skirtą Ukrainos dalyvavimui Europos programose, taip padedant gerinti jos santykius su Europos Sąjunga. Todėl balsavau už Tarybos sprendimo projektą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, viena vertus, nustatančio Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir, kita vertus, Ukrainos partnerystę dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos bendrojo susitarimo dėl bendrųjų principų, skirtų Ukrainos dalyvavimui Europos Sąjungos programose, protokolo sudarymo.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Atsižvelgdami į Tarybos sprendimo projektą (13604/2010), atsižvelgdami į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, viena vertus, nustatančio Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir, kita vertus, Ukrainos partnerystę, protokolo projektą, sudarytą 1994 m. birželio 14 d., dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos bendrojo susitarimo dėl bendrųjų principų, skirtų Ukrainos dalyvavimui Europos Sąjungos programose (13962/2010), atsižvelgdami į Tarybos pateiktą prašymą dėl sutikimo remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114, 168, 169, 172 straipsniais, 173 straipsnio 3 dalimi, 188 ir 192 straipsniais ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktu (C7-0401/2010), atsižvelgdami į Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 8 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį ir į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0063/2011), pritariame, kad protokolas būtų sudarytas.
Rafał Trzaskowski (PPE), raštu. – (PL) Šalių, kurios įtrauktos į kaimynystės politiką, dalyvavimas ES programose ir agentūrų veikloje yra viena specifiškiausių tų šalių bendradarbiavimo su Europos Sąjunga formų. Turime stengtis užtikrinti, kad siūlomos programos teiktų didžiausią paramą šiose šalyse vykdomoms reformoms, kad priartintų jas prie Europos Sąjungos.
Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, šią savaitę Briuselyje vyksta 18-asis Ukrainos ir ES diskusijų dėl asociacijos susitarimo pasirašymo etapas. Procesas užsitęsė per ilgai. Atėjo laikas pasirašyti susitarimą, nes tiek Ukraina, tiek ES yra tuo suinteresuotos. Ukrainai, turinčiai 46 mln. gyventojų, reikia stabilumo regione. Pastaraisiais metais Ukraina pavirto politinio futbolo aikštele – ji neturi būti verčiama rinktis tarp Rusijos ir Vakarų. ES valstybėms, o ypač Lietuvai, svarbu aktyviai siekti glaudesnio bendradarbiavimo su savo kaimynais iš Rytų, net jei kai kurie skirtumai ir išliks. Sėkmingas asociacijos susitarimo sudarymas paskatintų modernizaciją ir reformas Ukrainoje bei padėtų priartėti prie ES standartų.
Kalbant apie derybas dėl laisvos prekybos zonos turime siekti susitarimų dėl tarifų pasiūlymų, energijos apmokestinimo procedūrų ir tvarios plėtros. Žmonių judėjimo liberalizavimas taip pat labai svarbus. Lietuviai vis dar prisimena patirtus keliavimo apribojimus. Mes žinome, ką reiškia gyventi Europos pasienyje. Svarbu, kad bevizio režimo klausimas būtų pirmoje prioritetų sąrašo vietoje.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes paveikti regionai yra suinteresuoti nustatyti teisinį ES ir Grenlandijos prekybos pagrindą, šiuo atveju po ES vidaus rinkos taisyklių priedanga.
Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) 2010 m. Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą, susijusį su ES taisyklėmis, dėl žuvininkystės produktų importo, pagrįsto Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsniu kaip jo teisiniu pagrindu. Sutinku su aiškinimu, kad ši veikla turi būti reguliuojama pagal 43 straipsnio teisinį pagrindą ir 204 straipsnio nuostatas, pakeitimus atliekant taikant įprastą teisėkūros procedūrą.
Vien tik 2007 m. beveik 87 proc. iš Grenlandijos eksportuotų žuvininkystės produktų pateko į ES. Dėl šios priežasties bendrų žuvininkystės produktų iš Grenlandijos prekybos ir importo taisyklių nustatymas negali būti paliktas vien tik Komisijai ir Tarybai, nes tai prieštarautų Lisabonos sutarties nuostatoms. Štai kodėl manau, kad Parlamentas turi padaryti, jog jo nuomonė tokiame svarbiame sektoriuje būtų išgirsta.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl žuvininkystės produktų importo iš Grenlandijos, kuriuo siekiama taikyti vidaus rinkos taisykles šių produktų importui, kai tik Grenlandija įsipareigos perkelti Europos teisės aktus, ypač teisės aktus dėl gyvūnų sveikatos ir maisto saugos. Vis dėlto manau, kad pasiūlymo teisinis pagrindas turi būti pritaikytas taip, kad tekstas atitiktų reglamento, o ne Tarybos sprendimo formą.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pasiūlymu nustatomos bendrosios taisyklės dėl ES ir Grenlandijos prekybos, be kita ko, žuvininkystės produktais, gyvais dvigeldžiais moliuskais, dygiaodžiais, gaubtagyviais, jūriniais pilvakojais ir jų šalutiniais produktais. Valstybės narės turi leisti importuoti produktus iš Grenlandijos pagal Europos Sąjungos teisės aktus dėl vidaus prekybos. Produktų importas į Europos Sąjungą bus susijęs su keliamais reikalavimais, įskaitant veiksmingą taikomų taisyklių, nustatytų Europos Sąjungos teisės aktuose dėl gyvūnų sveikatos ir maisto saugumo, perkėlimą ir taikymą. Kaip ir pranešėja, manau, kad pasiūlytas tekstas turi būti priimtas taikant įprastą teisėkūros procedūrą ir kad panašiais atvejais ateityje Parlamentas turi pasinaudoti savo teisėkūros teisėmis.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Žuvininkystės produktų iš Grenlandijos eksportas sudaro apie 82 proc. viso jos eksporto, 2007 m. siekusio 255 EUR. Didžioji dalis – 87 proc. – buvo nukreipta į ES ir ypač į Daniją – 97 proc. Teisės reikalų komitetas vienbalsiai priėmė nuomonę, palaikančią prašymą, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 204 straipsnis bei Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelis straipsnis sudarytų pasiūlyto teisės akto teksto teisinį pagrindą vietoj Komisijos pasirinkto teisinio pagrindo, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnio. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad svarstomas klausimas yra teisinis, o ne pasiūlymo dėl rezoliucijos klausimas, ir atsižvelgiant į pasiektą sutarimą, pritariu, kad jis būtų priimtas.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Didžiulė diskusija, susijusi su šiuo pranešimu, yra šalutinis jo motyvacijos klausimas. Tiksliau sakant, Europos Parlamento žuvininkystės komitetas išreiškė nepritarimą Komisijos pasirinktam teisiniam pagrindui šiam pasiūlymui teikti, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsniui, pagal kurį pasikonsultavusi su Europos Parlamentu „Taryba priimdama sprendimą vieningai remdamasi Komisijos pasiūlymu nustato šių šalių ir teritorijų asociacijos su Sąjunga išsamias taisykles ir tvarką“. Žuvininkystės komitetas manė, kad jo teisinis pagrindas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis – remiantis įprasta teisėkūros procedūra arba bendrais teisės aktais – ir 204 straipsnis ir Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelis straipsnis.
Ši pozicija buvo pagrįsta Teisės reikalų komiteto nuomone. Šis svarbus klausimas, kuris iš esmės turi būti pranešimo medžiaga, vis dar aktualus, t. y. taisyklių, taikytinų iš Grenlandijos į ES importuojamiems žuvininkystės produktams, apibrėžimas. Pagrindiniai iš Grenlandijos eksportuojami žuvininkystės produktai yra krevetės (59 proc.), Grenlandijos otai (23 proc.), menkės (9,5 proc.), krabai (1,9 proc.), šukutės (1,4 proc.) ir ikrai (1,3 proc.).
Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – balsavau už Carmen Fragos Estévez pranešimą, pagal kurį Grenlandija gali eksportuoti žuvininkystės produktus į ES, nors ji ir nėra narė. Kai Grenlandija pasiekė reikšmingą autonomiją ir nusprendė atsisakyti EB, jos turėjo derėtis dėl Grenlandijos pasitraukimo. Šiuo precedentu paneigiami klaidingi tvirtinimai, kad ES vidaus plėtrai reikėtų naujų nepriklausomų ES valstybių, kad jos vėl kreiptųsi dėl narystės.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos žuvininkystės produktų, gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių, jūros pilvakojų ir jų šalutinių produktų importo į ES iš Grenlandijos taisyklės. Grenlandijos žuvininkystės produktų eksportas sudaro 82 proc. viso jos eksporto – 2007 m. siekė 255 mln. EUR ir jo didžiausia dalis (87 proc.) buvo nukreipta į ES, daugiausia (97 proc.) – į Daniją. Pagrindiniai iš Grenlandijos eksportuojami žuvininkystės produktai yra šie: krevetės (59 proc.), Grenlandijos otai (23 proc.), menkės (9,5 proc.), krabai (1,9 proc.), šukutės (1,4 proc.) ir ikrai (1,3 proc.). Šis sprendimas apima juridinio pagrindo pakeitimą – iš Tarybos sprendimo į EP ir Tarybos reglamentą.
Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Grenlandijos ir Europos Sąjungos prekyba žuvininkystės produktais, gyvais dvigeldžiais moliuskais, dygiaodžiais, gaubtagyviais, jūros pilvakojais ir jų šalutiniais produktais pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles ir kitus reikalavimus yra visiškai priimtina. Todėl nėra pagrindo prieštarauti susitarimo turiniui. Šių produktų importas yra sveikintinas indėlis į prekybą Europos Sąjungoje.
Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) ES ir Grenlandijos komerciniai santykiai savo pobūdžiu buvo labai reikšmingi keletą metų. Iš tikrųjų, nuo 2007 m. Grenlandija eksportavo 82 proc. savo žuvininkystės produktų, iš kurių 87 proc. patenka į Europos rinką. Todėl galime sakyti, kad tai svarbus išteklius Grenlandijai be Europos siūlomos finansinės paramos mainais už jos žvejybos teisių Grenlandijos vandenyse išlaikymą. 2010 m. balandžio 26 d. Europos Parlamentas paprašė Teisės reikalų komiteto pateikti nuomonę siekiant nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima sudaryti susitarimus su Grenlandija. Teisės reikalų komitetas neseniai pritarė Parlamentui ir patvirtino, kad susitarimų teisinis pagrindas gali būti, kaip patvirtinta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 204 straipsnis.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pasiūlymą, kuriame nustatytos taisyklės dėl žuvininkystės produktų ir kitų jūros produktų importo į ES iš Grenlandijos. Grenlandija ir ES ketina sudaryti sanitarinį susitarimą dėl šių produktų, kad Grenlandija galėtų prekiauti šiomis prekėmis su ES pagal vidaus rinkos taisykles, jei Grenlandija perkels ES sanitarines ir gyvūnų sveikatos taisykles dėl žuvininkystės produktų.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nustatant taisykles dėl ES ir Grenlandijos prekybos žuvininkystės produktais, gyvais dvigeldžiais moliuskais, dygiaodžiais, gaubtagyviais, jūros pilvakojais ir jų šalutiniais produktais, importas iš Grenlandijos atitinka ES teisės aktus. Produktų importui į Europos Sąjungą turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos taisyklės, susijusios su gyvūnų sveikatos ir maisto saugos klausimais. Štai kodėl svarbu priimti šį pranešimą.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Žinoma, kad Grenlandija ir Europos Sąjunga ketina pasirašyti sanitarinį susitarimą dėl žmonėms vartoti skirtų žuvų ir žuvininkystės produktų. Tokiu susitarimu būtų siekiama, kad Grenlandija galėtų prekiauti šiomis prekėmis su Europos Sąjunga pagal vidaus rinkos taisykles, jei Grenlandija perkels ES sanitarines ir tam tikrais atvejais gyvūnų sveikatos taisykles dėl žuvininkystės produktų. Palaikau tą susitarimą ir balsavau už.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) 2010 m. balandžio 26 d. Taryba konsultavo Europos Parlamentą dėl šio pasiūlymo pagal konsultavimosi procedūrą, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnyje. Žuvininkystės komitetas ir Parlamento teisės tarnyba išreiškė rimtų abejonių dėl Komisijos pasirinkimo teisiniu pagrindu laikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnį, vietoj to siūlydami teisingu teisiniu pagrindu laikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnį ir Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelį straipsnį.
Komisijos projektas buvo iš dalies pakeistas pagal pranešimą, dėl kurio šiuo metu balsuojama, laikantis Teisės reikalų komiteto rekomendacijų.
Šis pranešimas nusipelno mano balso už, nes visiškai pageidautina, kad jis būtų priimtas dabar per pirmąjį svarstymą.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už. Grenlandijos žuvininkystės produktų eksportas, apytikriai 82 proc. viso jos eksporto, 2007 m. sudarė 1,9 mlrd. DKK (255 mln. EUR), kurio didžiausia dalis (87 proc.) pateko į ES, ypač (97 proc.) į Daniją. Pagrindiniai iš Grenlandijos eksportuojami žuvininkystės produktai yra krevetės (59 proc.), Grenlandijos otai (23 proc.), menkės (9,5 proc.), krabai (1,9 proc.), šukutės (1,4 proc.) ir ikrai (1,3 proc.).
2010 m. balandžio 26 d. Taryba konsultavo Europos Parlamentą dėl šio pasiūlymo pagal konsultavimosi procedūrą, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnyje. Žuvininkystės komitetas ir Parlamento teisės tarnyba išreiškė rimtų abejonių dėl Komisijos pasirinkimo teisiniu pagrindu laikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnį, vietoj to siūlydami teisingu teisiniu pagrindu laikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnį ir Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelį straipsnį.
Atitinkamai Žuvininkystės komitetas paprašė Teisės reikalų komiteto išreikšti nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo. 2010 m. spalio 28 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai priėmė nuomonę, kuria visiškai pritariama prašymui, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis, 204 straipsnis ir Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelis straipsnis sudarytų pasiūlyto teisės akto teisinį pagrindą.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Šiuo metu galioja specialus ES ir Grenlandijos susitarimas, kuriuo Europos Sąjunga išlaiko savo žvejybos teises Grenlandijos vandenyse mainais už finansinę paramą.
Grenlandija, buvusi Danijos kolonija, visišką nepriklausomybę atgavo 1985 m., išlaikydama ryšius su Europos Sąjunga kaip viena iš jos užjūrio teritorijų. Vien tik 2007 m. 82 proc. Grenlandijos eksporto buvo žuvininkystės produktai, iš kurių 87 proc. pateko į ES.
2010 m. balandžio 26 d. Žuvininkystės komitetas ir Europos Parlamento teisės tarnyba išreiškė rimtų abejonių dėl Komisijos pasirinkto teisinio pagrindo, skirto susitarimui sudaryti. Tikiuosi, kad susitarimas, dėl kurio balsuota, pratęs vidaus ES taisyklių, susijusių su žuvininkystės produktais, įskaitant ir produktus iš Grenlandijos, taikymą. Kartu visada turi būti paisoma galiojančių Europos taisyklių dėl gyvūnų sveikatos ir maisto saugumo žvejybos pramonėje.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Sutinku su šiame pranešime išdėstyta pozicija, atsižvelgdamas į Europos Parlamento teisės tarnybos konsultacinės darbo grupės, Tarybos ir Komisijos rekomendacijas, ir dėl to, kad tai yra paprastas galiojančių tekstų kodifikavimas nepakeičiant jų turinio.
Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų. Bendra Europos prieglobsčio sistema pradėta kurti, kai tik 1999 m. gegužės mėn. įsigaliojo Amsterdamo sutartis, tačiau nepaisant visų pastangų, kurių buvo imtasi pastarąjį dešimtmetį siekiant suderinti prieglobsčio srities nuostatas, vis dar yra smarkiai besiskiriančių nacionalinių nuostatų ir jų taikymo būdų. Pritariu nuomonei, jog nesvarbu, kurioje valstybėje narėje prieglobsčio prašytojai pateikia prašymą, jiems turi būti užtikrinta aukšto lygio nagrinėjimo tvarka, vienoda visoje Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu ne tik suderinti teisės aktų reikalavimus šioje srityje, bet ir skatinti praktinį valstybių narių bendradarbiavimą. Akivaizdu, jog siekiant šių tikslų, būtina imtis neatidėliotinų reformų, kad asmenims, prašantiems prieglobsčio ES valstybėje narėje, būtų suteikiama veiksminga apsauga. Balsuodami už šią rezoliuciją, mes, Europos Parlamento nariai, prisidedame prie sąžiningos ir efektyvios Europos prieglobsčio politikos kūrimo.
Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Manau, kad pasiūlymai yra prieštaringi. Viena vertus, jų tikslas yra pasiekti didesnį suderinimą, pagerinti tarptautinės apsaugos reikalavimus ir padidinti prieglobsčio procedūrų kokybę ir veiksmingumą. Kita vertus, dėl jų atsiras nepagrįsta administracinė našta, kur kas labiau tikėtina, kad dėl supaprastintų teismo procedūrų teismai priims skubotus sprendimus, įvairios žmonių grupės gali būti nepagrįstai vertinamos skirtingai ir valstybių narių suverenitetas gali būti labai apribotas. Atsižvelgdamas į pasiūlymų pranašumus ir trūkumus, kadangi nė vienas jų nėra aiškiai pagrįstas įtikinamesniais argumentais, balsuodamas susilaikau.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Europos Sąjungos pagrindinis tikslas prieglobsčio srityje – iki 2012 m. sukurti bendrą apsaugos ir solidarumo erdvę, pagrįstą vienoda prieglobsčio tvarka. Nepaisant visų pastangų, kurių buvo imtasi pastarąjį dešimtmetį, siekiant suderinti prieglobsčio srities nuostatas, vis dar yra smarkiai besiskiriančių nacionalinių nuostatų ir jų taikymo būdų. Nesvarbu, kurioje valstybėje narėje prieglobsčio prašytojai pateikia prašymą, jiems turi būti užtikrinta tokia pati nagrinėjimo tvarka, atsižvelgiant į bendrus visoje Europos Sąjungoje nustatytus standartus. Būtina sukurti tvirtą Europos teisinį pagrindą, jeigu Europos Sąjunga nori tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Taigi, tik patobulinus ir suderinus procedūras bei susijusias garantijas bus įmanoma sukurti bendrą prieglobsčio sistemą. Be to, prieglobsčio sistemos tvarkos direktyvos persvarstymas yra būtinas tam, kad būtų galima sukurti prieinamą, sąžiningą ir veiksmingą procedūrą, kuri bus naudinga tiek prieglobsčio prašytojams, tiek ir pačioms valstybėms narėms. Norėčiau pabrėžti, kad Komisijos naujas peržiūrėtas pasiūlymas dėl šios direktyvos gali tikrai padėti užtikrinti didesnį suderinamumą, gerinti tarptautinius apsaugos standartus bei gerinti prieglobsčio procedūrų kokybę ir jų veiksmingumą.
Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Nepaisant per pastarąjį dešimtmetį dėtų pastangų pasiekti suderinimą prieglobsčio sektoriuje, vis dar lieka didelių neatitikimų tarp nacionalinių nuostatų ir to, kaip jos yra taikomos. Tokie neatitikimai nesuderinami su bendra Europos prieglobsčio sistema ir yra kliūtis jos plėtrai. Jie prieštarauja vienam iš pagrindinių Dublino sistemos principų, kuris pagrįstas prielaida, kad valstybių narių prieglobsčio sistemos yra panašios. Nesvarbu, kurioje valstybėje narėje prieglobsčio prašytojai pateikia prašymą, jiems turi būti užtikrinta aukšto lygio apsauga, vienoda visoje Europos Sąjungoje.
Nors teisės aktų suderinimo nepakanka siekiant sumažinti šiuos skirtumus ir reikės jį papildyti praktiniu valstybių narių bendradarbiavimu, priimtas tvirtas Europos teisinis pagrindas yra neabejotinai būtina sąlyga Europos Sąjungai siekiant įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą tinkamai ir veiksmingai, kaip ji dar kartą įsipareigojo tai padaryti. Komisijos pasiūlymu bus ištaisytos praeities klaidos, kai dėl ankstesnio požiūrio į prieglobstį atsirado nemažai trūkumų, susijusių su procedūrinėmis garantijomis prieglobsčio prašytojams.
John Bufton, David Campbell Bannerman ir Nigel Farage (EFD), raštu. – JK nepriklausomybės partijos Europos Parlamento nariai susilaikė dėl šio pranešimo pakeitimų. Taip įvyko ne dėl mūsų abejingumo; veikiau dėl to, kad šiuo pranešimu plėtojama bendra prieglobsčio ir imigracijos politika pagal Lisabonos sutartį. Europos tautoms nereikia Lisabonos sutarties arba bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos – dėl to atsisakyta referendumo dėl Lisabonos sutarties. Balsavimas dėl šių pakeitimų būtų reiškęs, kad remiame galiojančius ES teisės aktus (to mes taip pat nenorime) ir kabinėjamės prie smulkmenų norėdami nuspręsti, kurios dalys buvo blogesnės už kitas. Todėl JK nepriklausomybės partija balsuodama susilaikė dėl pakeitimų, tačiau pareiškė tvirtą „Ne“ pranešimui kaip visumai.
Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, skirtą įvairioms nacionalinėms sistemoms suderinti, siekiant geriau apsaugoti prašytojų teises ir pagerinti procedūrų kokybę. Šia rezoliucija numatoma teisinė pagalba nuo procedūros pradžios, labiau atsižvelgiant į pažeidžiamų prašytojų, pvz., nelydimų nepilnamečių, specifiškumą. Vis dėlto apgailestauju dėl balsavimo plenarinėje sesijoje, kad Europos dešinieji siekė sugriežtinti pagreitintas procedūras, pagrįstas nuomone, kad visi prieglobsčio prašytojai yra galimi sukčiai. Apgailestauju, kad šie pakeitimai buvo priimti, nes ši perspektyva dėl prieglobsčio yra išpūsta.
Derek Roland Clark (EFD), raštu. – Kaip JK nepriklausomybės partijos Europos Parlamento narys, esu prieš bet kokį ES kišimąsi į JK prieglobsčio sistemą ir bet kokią susijusią direktyvą, kuri primestų ES taisykles JK. Todėl susilaikiau balsuodamas dėl visų pakeitimų, nes nepritarsiu netgi tiems, kurie galėtų atrodyti naudingi; tai vien tik JK reikalas. Todėl balsavau prieš pakeistą pasiūlymą ir prieš teisėkūros rezoliuciją.
Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Per pastarąjį dešimtmetį buvo padaryta didžiulė pažanga bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimo link. Vis dėlto vis dar lieka didelių neatitikimų tarp nacionalinių nuostatų ir to, kaip jos yra taikomos; tai reikia išspręsti, jei iki 2012 m. norime sukurti bendrą apsaugos ir solidarumo regioną, be kita ko, pagrįstą bendra prieglobsčio procedūra.
Didelis tikslas yra tai, kad nesvarbu, kurioje valstybėje narėje prieglobsčio prašytojai pateikia prašymą, jiems turi būti užtikrinta aukšto lygio nagrinėjimo tvarka, vienoda visoje Europos Sąjungoje. Štai kodėl svarbu iš esmės peržiūrėti procedūrų direktyvą tam, kad būtų pateikta prieinama, teisinga ir veiksminga procedūra. Komisijos iniciatyva apskritai yra teigiama, ją įgyvendinant galima užtikrinti didesnį nuoseklumą ir suderinimą, tobulinti apsaugos reikalavimus ir didinti procedūrų kokybę bei veiksmingumą.
Norėčiau pasveikinti pranešėją už jos darbą ir atsidavimą, tačiau apgailestauju, kad kai kuriais savo pasiūlymais ji nuėjo per toli, ir tai baigėsi tuo, kad sudaryti susitarimą dėl šios iniciatyvos su Taryba, kuri, pasirodo, taip skubiai reikalinga, kad būtų padidintas prieglobsčio proceso veiksmingumas ir užkirstas kelias piktnaudžiavimui, tapo neįmanoma.
Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) S. Guillaume pranešimas yra svarbus žingsnis ES taisyklių dėl prašytojų prieglobsčio ir apsaugos peržiūros 2012 m. link. Atsižvelgiant į įvykusias siaubingas tragedijas, pvz., į pastaruoju metu prie Lampedūzos nuskendusį Libijos laivą, ši peržiūra labai svarbi, visų pirma turint omenyje, kad prašytojo galimybės gauti prieglobstį gali labai skirtis pagal valstybę narę. Šiuo tekstu raginame Europos Komisiją į pasiūlytą peržiūrą įtraukti teisę į nemokamas teisines konsultacijas nuo procedūros pradžios; skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams, pvz., nelydimiems nepilnamečiams; ir kurti skundų pateikimo terminų sistemą. Tačiau apgailestauju, kad Europos dešinieji priėmė nuostatą griežtinti pagreitintas procedūras, pagrįstas nuomone, kad prieglobsčio prašytojai visų pirma yra galimi sukčiai, apribojant jų teises. Vis dėlto tuo, kad S. Guillaume pranešimas priimtas, siunčiamas aiškus ženklas Tarybai ir Komisijai, kad joms reikia dirbti siekiant visiems prieglobsčio prašytojams Europoje užtikrinti tinkamas, teisingas sąlygas ir procedūras.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes teigiu, kad šios priemonės padeda kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kuri būtų teisinga ir veiksminga. Šios priemonės turi tiesioginį poveikį tiems, kurie ieško apsaugos, taip pat Europos Sąjungos gebėjimui sukurti ir stiprinti tikrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Ilgą laiką Europos Sąjunga ir valstybės narės dirbo siekdamos įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Nesunku suprasti, su kokiu jautrumu ir sudėtingumu susiduriama imantis pastangų šiuo tikslu, nes šis klausimas susijęs su valstybių įgaliojimais dėl užsieniečių. Vis dėlto Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikė pasiūlymus, skirtus tinkamiems nustatytų problemų sprendimams pateikti. 2009 m. spalio 21 d. Komisijos pasiūlytas procedūrų direktyvos išdėstymas nauja redakcija yra tobulinimo proceso dalis. Nepaisant jau padarytos pažangos, vis dar esame toli nuo suderinimo, kurio daugelis iš mūsų nori. Procedūrų ir garantijų suderinimo didinimas teigiamai prisidės prie proceso aiškinimo, todėl pasiūlyta direktyvos peržiūra atrodo tinkama.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Darbas dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimo prasidėjo iškart 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai. 2005 m. gruodžio mėn. siekiant suderinti valstybių narių teisines procedūras buvo priimta Tarybos direktyva 2005/85/EB dėl prieglobsčio procedūrų, kurioje nustatytos taisyklės, skirtos pabėgėlio statusui suteikti ir panaikinti. Pastarieji socialiniai ir politiniai poslinkiai daugelyje šalių, ypač Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, į darbotvarkę įtraukė klausimus, susijusius su prašymais suteikti prieglobstį Europos Sąjungoje. Tiesą sakant, kai pabėgėliai kerta sieną, jie neturi būti persekiojami arba priimami su nepasitikėjimu. Todėl palankiai vertinu šio pasiūlymo priėmimą, kuris baigėsi šios problemos Manichaeno aiškinimu, pripažįstant, kad teisė į prieglobstį yra pagrindinė teisė ir valstybių narių turi būti traktuojama sąžiningai ir teisingai. Palankiai vertinu pranešėjos pasiūlymą plėtoti teisinę pagalbos sistemą, atsižvelgiant į tai, kad šie žmonės yra pažeidžiami ir jiems trūksta veiksmingų garantijų; pagerinti procedūras; pagerinti procedūras ir suteikti prašytojams, visų pirma mažumoms, geresnes teises.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pasiūlyme dėl direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų laikomasi tų pačių nusistatymų kaip ir kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Nepaisant to, reikia suprasti, kad šio teisinio suderinimo pažanga eina koja kojon su Europos Sąjungos vykdoma užsienio politika ir jos veidmainiškomis pozicijomis dėl imigracijos ir paramos pabėgėliams. Padėtis Lampedūzoje, kur yra tūkstančiai pabėgėlių be tinkamos apsaugos, yra akivaizdus to įrodymas, nekalbant apie šimtus ar tūkstančius, kurie žūsta laivuose, plaukiančiuose per Viduržemio jūrą, kaip neseniai, deja, dar kartą įvyko.
Esame labai susirūpinę dėl dabartinės problemos masto, ypač atsižvelgiant į tai, kas vyksta rimtai ginkluotuose konfliktuose, visų pirma Libijoje. Taip pat norėtume pabrėžti, kad šis pasiūlymas dėl direktyvos apima aspektus, kurie galiausiai apribos teisę į prieglobstį ir jam taikomas sąlygas, visų pirma, ribojant kiekvienos valstybės narės suverenią teisę pačiai pasirinkti ir apsispręsti dėl savo pačios prieglobsčio procedūrų.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pasiūlyme dėl direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų laikomasi tų pačių nusistatymų kaip ir kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Nepaisant to, reikia suprasti, kad šio teisinio suderinimo pažanga eina koja kojon su Europos Sąjungos vykdoma užsienio politika ir jos veidmainiškomis pozicijomis dėl imigracijos ir paramos pabėgėliams, tokiomis kaip padėtis Lampedūzoje, kur yra tūkstančiai pabėgėlių be tinkamos apsaugos, nekalbant apie šimtus ar tūkstančius, kurie žūsta laivuose, plaukiančiuose per Viduržemio jūrą.
Esame labai susirūpinę dėl dabartinės problemos masto, ypač atsižvelgiant į tai, kas vyksta rimtai ginkluotuose konfliktuose, visų pirma Libijoje.
Taip pat norėtume pabrėžti, kad šis pasiūlymas dėl direktyvos apima aspektus, kurie galiausiai apribos teisę į prieglobstį ir jam taikomas sąlygas, visų pirma, ribojant kiekvienos valstybės narės suverenią teisę pačiai pasirinkti ir apsispręsti dėl savo pačios prieglobsčio procedūrų. Taigi, tokia yra mūsų kritinė pozicija dėl šio pranešimo.
Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Tarptautinė apsauga skirta padėti žmonėms, kurie iš tikrųjų yra persekiojami savo pačių šalyje ieškoti prieglobsčio geresnėmis aplinkybėmis. Vis dėlto, esant tokiai padėčiai, ir nors kai kurie pakeitimai padėjo ją pagerinti, S. Guillaume pranešimas yra reali paskata piktnaudžiauti šiuo procesu, apkraunant atitinkamas tarnybas ir atimant galimybę iš tų, kurių atvejus iš tikrųjų reikia nedelsiant peržiūrėti.
Nepilnamečiai, nepaisant jų amžiaus ar tikrų aplinkybių, turės naudos iš bendros geros valios, kuri yra visiškai nepagrįsta; esama ribotų galimybių taikyti pagreitintą procedūrą, siekiant aiškiai atmesti nepagrįstus prašymus; skundai sistemingai pristabdomi; neigiamų sprendimų peržiūrėjimo prašymas tapo teise; ir vargu ar reikalingas prašytojo bendradarbiavimas dėl apsaugos, net kai tai yra jo tapatybės arba kilmės įrodymo klausimas, kuris vis dėlto yra mažiausias reikalavimas peržiūrint bylą.
Prašymai suteikti tarptautinę apsaugą negali ir neturi būti būdas išvengti ribojamųjų priemonių prieš nepageidaujamą ekonominę migraciją. Gėdinga, kad Parlamentas padeda tokioms gudrybėms suteikdamas pernelyg dideles teises netikriems prieglobsčio prašytojams.
Louis Grech (S&D), raštu. – Kalbant apie S. Guillaume pranešimą, nors iš esmės tai yra svarbus žingsnis bendros Europos prieglobsčio politikos sistemos įgyvendinimo link, balsavau prieš grupę straipsnių, nes maniau, kad jie realiai neatspindėjo sunkumų arba problemų, su kuriomis susidūrė mano šalis Malta, kuri reguliariai priima migrantus. Tai pasakęs, vis dėlto per galutinį balsavimą balsavau už visą pranešimą, kuriame galų gale buvo kelios labai geros sąlygos, kuriomis atkreipiamas dėmesys į valstybių narių poreikius ir rūpimus klausimus. Vienas iš pavyzdžių yra raginimas valstybėms narėms, gaunančioms neproporcingai daug prašymų suteikti prieglobstį, nedelsiant sutelkti finansinę, administracinę ir techninę paramą. Tokia iniciatyva būtina visose valstybėse narėse, tačiau ypač tokiose šalyse kaip Malta – dažnai apkraunamose atsakomybe ir patiriančiose sunkumų dėl priimamų didelių migrantų srautų, kurių ji negali prisiimti viena pati.
Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) 2011 m. balandžio 6 d., trečiadienį, Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl vadinamosios prieglobsčio procedūrų direktyvos. Šis balsavimas yra svarbus žingsnis tikros Europos politikos dėl prieglobsčio, kurios seniai reikalavome, sukūrimo link. Be to, šis priėmimas yra aiškus ženklas, kad iki 2012 m. ES reikia bendros Europos prieglobsčio sistemos, ypač dėl to, kad pastarieji įvykiai pietiniame Viduržemio jūros regione ir pastarieji migrantų srautai iš Šiaurės Afrikos aiškiai parodė dabartinės Europos sistemos trūkumus. Reikia nedelsiant peržiūrėti ES direktyvas siekiant patikimos ir veiksmingos sistemos. Tiksliau sakant, esu tvirtai įsitikinusi, kad nuostatos, susijusios su pagreitinta procedūra ir aiškiai nepagrįstų prašymų atmetimu, neturi būti taikomos nelydimiems nepilnamečiams arba prieglobsčio prašytojams, turintiems specialių poreikių, todėl balsavau už tuos pakeitimus, kuriuose nurodyta priešingai. Antra, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija visiškai nepritarė tam, kad būtų pridėta papildomų priežasčių, leidžiančių greičiau peržiūrėti prašymus suteikti prieglobstį, atsižvelgiant į riziką, kurią šios nuostatos sukelia prieglobsčio prašytojams, ir aš labai apgailestauju, kad atitinkami pakeitimai buvo priimti tokia maža balsų dauguma. Galiausiai atsižvelgdama į „saugios trečiosios šalies“ sąvoką, nusprendžiau susilaikyti.
Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Privalome dirbti sunkiau nei bet kada siekiant sukurti tikrą bendrą Europos prieglobsčio sistemą 2012 m. geriau apsaugodami prašytojų teises ir gerindami procedūrų kokybę. Mano pranešimas nukreiptas ta kryptimi, visų pirma įtraukiant teisę į nemokamas teisines konsultacijas nuo procedūros pradžios; skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams, pvz., nelydimiems nepilnamečiams; ir kurti skundų pateikimo terminų sistemą. Apgailestauju, kad Europos dešinieji tik siekė sugriežtinti pagreitintas procedūras, pagrįstas nuomone, kad visi prieglobsčio prašytojai yra galimi sukčiai, nes ši perspektyva dėl prieglobsčio yra išpūsta. Mano nuomone, griežtesnės procedūros ir sprendimai ir greitesnis bylų nagrinėjimas reikš, kad bus mažiau skundų ir bus lengviau nustatyti nepagrįstus prašymus.
Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – S. Guillaume aptariami svarbūs teisės sričių klausimai ir pabrėžiama būtinybė visiškai paisyti žmogaus teisių, susijusių su prieglobsčio prašančiais žmonėmis. Mano paties šalis Škotija kol kas nekontroliuoja imigracijos. Vis dėlto politika, kuri buvo nuosekliai įgyvendinama JK vyriausybių, buvo gana nehumaniška. Didžiuojuosi būdamas partijos, kuri aktyviai agitavo prieš žiaurų mažų vaikų, prašančių prieglobsčio, įkalinimą.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi manau, kad turėtume pasinaudoti šia galimybe sukurti sąžiningą bei veiksmingą bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Prieglobsčio politika turi tiesioginį poveikį asmenims, prašantiems suteikti apsaugą, o taip pat ir Europos Sąjungos gebėjimui plėtoti ir kurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Būtina užtikrinti suderintas, sąžiningas ir veiksmingas procedūras, taikomas pagal bendrą Europos prieglobsčio sistemą.
Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Parlamentui perduotas pasiūlymas dėl direktyvos, susijusios su galima vienodos tvarkos nuostata 27 Europos Sąjungos valstybėms suteikiant teisę į prieglobstį, yra svarbus žingsnis, tačiau klausimas subtilus, todėl reikia atsargiai ir kruopščiai jį svarstyti. Galutinis tikslas yra užtikrinti, kad valstybės narės parengtų teisės aktus, kurie būtų artimesni kitų valstybių narių teisės aktams, remiantis pagal Stokholmo sutartį prisiimtais įsipareigojimais supaprastinant ir pagreitinant procedūras. Kitas tikslas yra teikti aukšto lygio apsaugą prieglobsčio prašytojams, užtikrinant visų pirma greitą sprendimą, nemokamas teisines konsultacijas ir leidimą likti šalyje iki galutinio sprendimo. Nepaisant gerų ketinimų, balsavau prieš šį direktyvos projektą, nes jis netikslus dėl kelių techninių ir procedūrinių aspektų, o kai kurios apibrėžtys yra dviprasmiškos. Tiesą sakant, jis suformuluotas taip, kad pareiškėjai galėtų lengvai piktnaudžiauti šia direktyva. Dėl šių priežasčių nusprendžiau nepalaikyti šio teksto varianto, nes visiškai su juo nesutinku.
Agnès Le Brun (PPE), raštu. – (FR) Komisija siekia sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą kaip savo politikos plano dėl prieglobsčio dalį. Iš tiesų judėjimo laisvė valstybėse narėse, kurios yra Šengeno susitarimo šalys, dabar mūsų reikalauja imtis suderintų pastangų suprasti imigracijos klausimus. Pranešimu dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bus reformuojama sistema, kuri numatyta Direktyva 2005/85/EB. Demografinis spaudimas Europai šiandien reikalauja atidžiau apsvarstyti šiuos klausimus. Deja, S. Guillaume pranešimas neatspindi tų svarstymų, kurie paskatino mane ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją jam nepritarti. Iš tiesų, jis palieka per daug neaiškumo ir neapibrėžtumo procedūrų atžvilgiu, ir tai sukelia grėsmę, kad šia istorine teise bus piktnaudžiaujama. Pvz., sąvoka „šeimos nariai“ yra per plati ir ja gali būti piktnaudžiaujama. Po šešis mėnesius trukusių procedūrų tai bus konkrečios valstybės narės reikalas įrodyti, kad prašytojas nėra persekiojamas, dar labiau apsunkinant šią užduotį atitinkamoms valdžios institucijoms. Apribojimai dėl pagreitintų procedūrų naudojimo toliau didins visus šiuos sunkumus.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Pirmosios dienos, kai pabėgėliai atvyksta į Europą, yra labai svarbios nustatant jų statusą, ir, remiantis pranešimu, iki 2012 m Europos šalys turi pagerinti savo prieglobsčio procedūras pačiame pirmame etape. Pažymėtina, kad priimtame pranešime ES šalys raginamos stiprinti būtiniausias procedūrines apsaugos priemones, visų pirma susijusias su teise į nemokamas teisines konsultacijas, teise į informaciją ir teise į asmeninį pokalbį; skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams, pvz., vaikams; ir bendru sprendimu su Europos Parlamentu sudaryti bendrą saugių trečiųjų šalių sąrašą.
Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau prieš S. Guillaume pranešimą, nes jame nustatyti kriterijai, skirti prieglobsčio procedūroms, kurios atsižvelgiant į šiuo metu mūsų valstybėse narėse galiojančias procedūras yra nerealios, suderinti. Mes tikrai norime bendros prieglobsčio sistemos, tačiau ne utopinio suderinimo kaina. Šiandien vykęs balsavimas aiškiai parodo nerimą, jaučiamą šiame Parlamente, kurio pusė atmetė šį demagoginį požiūrį, teikdama pirmenybę atsakingesniam požiūriui, palaikančiam veiksmingai ir praktiškai įgyvendinamų prieglobsčio sistemų priėmimą.
Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Visos JT valstybės narės turi įsipareigojimą apsaugoti pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus. ES išeina sausa ignoruodama šį teisės aktą reikalaudama valstybių narių, turinčių ES sienas, laikyti pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus stovyklose laukiant sprendimo, kuris yra dar neaiškesnis, atsižvelgiant į tai, kad įtarimas yra norma, pagreitintos procedūros buvo išlaikytos ir nemažai už šias bylas atsakingų pareigūnų buvo atleista.
Kita vertus, norėčiau pažymėti, kad šiame tekste pateikti keli svarbūs patobulinimai, pvz., panaikinta absurdiška sąvoka „saugi kilmės šalis“, uždrausta sulaikyti nepilnamečius ir persekioti dėl lytinės orientacijos.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Praėjo daugiau negu 10 metų, kai prasidėjo darbas dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimo netrukus po to, kai 1999 m. gegužės mėn. įsigaliojo Amsterdamo sutartis, remiantis principais, patvirtintais Tamperės Europos Vadovų Tarybos. Per pirmąjį bendros Europos prieglobsčio sistemos etapą (1999–2005 m.) tikslas buvo suderinti valstybių narių teisines sistemas remiantis būtiniausiais reikalavimais. Vis dar laukia ilgas kelias, kurį reikės nueiti prieš įvykdant tikrą suderinimą, tačiau turime suprasti, kad tik gerinant ir derinant procedūras ir susijusias garantijas bus galima pasiekti bendrą sistemą. Turint tai omenyje labai svarbu iš esmės peržiūrėti procedūrų direktyvą, siekiant nustatyti prieinamą, teisingą ir veiksmingą procedūrą, atsižvelgiant ne tik į prieglobsčio prašytojų, bet ir į valstybių narių interesus.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Jei rezoliucijos tikslas sukurti prieinamą, sąžiningą ir veiksmingą procedūrą, skirtą prieglobsčiui Europos Sąjungos teritorijoje suteikti, tokiu atveju apsaugos ieškantiems žmonėms bus suteiktos standartinės Europos Sąjungos garantijos, ir ES valstybės narės galės atskirti prieglobsčio prašytojus nuo kitų migrantų. Balsavau už.
Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Stengiantis sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, didžiausias dėmesys skiriamas prieglobsčio prašytojų teisėms. Tačiau taip ignoruojama, kad dauguma šių žmonių yra tikri prieglobsčio ieškotojai, o ne ekonominiai migrantai, kurie neturi jokios teisės į prieglobstį pagal Ženevos konvenciją ir kurie gaišino institucijas teikdami neteisingą informaciją ir panaudojo įvairias vilkinimo taktikas, padidindami milijardus eurų siekiančias išlaidas. Priešingai, labai nedidelė pažanga daroma repatriacijos srityje.
Atsižvelgdami į pabėgėlių iš per tankiai gyvenamų pasaulio regionų srautą, kurių dauguma yra motyvuota ekonominiais sumetimais, kurie į Europą įveža viso pasaulio regionų problemas ir konfliktus ir iš kurių nereikalaujama bendradarbiauti šiame procese, turime tvirtai priešintis, kad nebūtų įvesti griežtesni vienašaliai apsaugos reikalavimai, kurie pritrauks prieglobsčio prašytojus ir ekonominius migrantus kaip magnetą ir tik pagilins problemą.
Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pasiūlymą, kadangi turime dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas dar didesnis Europos prieglobsčio sistemos veiksmingumas, kuris daro tiesioginį poveikį asmenims. Prieglobsčio politika yra labai svarbi, nes jis daro didelę įtaką visos ES gebėjimui plėtoti ir kurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Visų pirma, reikia užtikrinti didesnį prieglobsčio priemonių nuoseklumą. Procedūros turi būti suderintos, kad jos galėtų būti taikomos sąžiningai ir efektyviai. Be to, reikia gerinti minimalias procedūrines apsaugos priemones. Prieglobsčio prašytojui turi būti užtikrinta ir nevaržoma teisė gauti informaciją, būti išklausytam, gauti nemokamą teisinę pagalbą. Visos procedūrinės priemonės turi būti nediskriminuojamojo pobūdžio, taikomos vienodai, tinkamai atsižvelgiant į asmens teisių garantijas ir principus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamai prieglobsčio prašytojų grupei. Taikant būtinas procedūras turi būti tinkamai užtikrinami ir atstovaujami vaikų interesai. Pritariu pasiūlymui, kuris numato galimybę nedelsiant išsiųsti asmenį, kuris gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui arba pagal nacionalinius teisės aktus buvo prievarta išsiųstas iš šalies dėl grėsmės visuomenės saugumui. Tokia galimybė yra labai svarbi ir būtina, kadangi ji valstybėms narėms suteiks daugiau galimybių užkirsti kelią teroristinių tinklų veikimui bei imtis atitinkamų prevencinių priemonių.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) 1999 m. gegužės mėn. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai buvo pradėtas darbas dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimo, remiantis Tamperės Europos Vadovų Tarybos patvirtintais principais. Šiuo tikslu buvo padaryta labai didelė pažanga. Dabar pateikiamas pasiūlymas iš esmės peržiūrėti procedūrų direktyvą ir išdėstyti ją nauja redakcija yra kitas žingsnis į priekį. Iš tiesų, vis dar išliekantys neatitikimai tarp nacionalinių nuostatų ir to, kaip jos taikomos, buvo visiškai nesuderinami su bendra Europos prieglobsčio sistema, ir yra šių pakeitimų pagrindas. Bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslas yra prieglobsčio prašytojams užtikrinti aukšto lygio nagrinėjimo tvarką, vienodą visoje Europos Sąjungoje, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje jie pateikia prašymą gauti prieglobstį. Šiuo tikslu sutinku, kad reikia sukurti griežtą Europos teisės sistemą, kuri leistų sukurti tinkamą ir veiksmingą bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad tik procedūrų ir susijusių garantijų tobulinimas ir derinimas padės sukurti bendrą sistemą.
Vincent Peillon (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį puikų savo kolegės ir draugės S. Guillaume pranešimą dėl prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo Europoje tvarkos. Šis tekstas žymi didžiulį žingsnį į priekį siekiant iki 2012 m. sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, taip nutraukiant netoleruotiną padėtį, kai skirtingose Europos šalyse, kur prieglobsčio prašytojas kreipiasi dėl apsaugos, jo galimybės būti pripažintam pabėgėliu svyruoja nuo 1 iki 65 proc. Todėl Parlamentas atvirai pasisakė už didesnį teisingumą ir veiksmingumą vykdant prieglobsčio procedūras. Jis siūlo, kad kiekviena šalis laikytųsi tų pačių sustiprintų taisyklių dėl teisių apsaugos ir procedūrų modernizavimo: nemokamų teisinių konsultacijų nuo pirmos dienos, skundų pateikimo terminų sistemos, specialios pagalbos nelydimiems nepilnamečiams ir greitesnio bylų nagrinėjimo. Be to, nors apgailestauju, kad Europos dešinieji, kurie turi daugumą Parlamente, sugebėjo priimti teksto pakeitimus, metančius plačiai paplitusius, perdėtus įtarimus dėl prieglobsčio prašytojų nuoširdumo, labai nuoširdžiai pritariu, kad šis pranešimas būtų priimtas. Kamuolys dabar tų valstybių narių, kurios dar turi apsispręsti dėl mūsų pasiūlymų, aikštelės pusėje.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už. Ypač džiaugiuosi, kad mūsų centro dešinieji kolegos sutiko dėl specialios apsaugos būtinybės, nepaisant jų bendros pozicijos dėl prieglobsčio. Lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai, bėgantys iš šalių, tokių kaip Irakas, Uganda, Hondūras ar Indonezija, privalo gauti tam tikrą apsaugą atsižvelgiant į kultūrinį jautrumą. Tai yra didelis žingsnis pirmyn, visiškai atitinkantis mūsų įsipareigojimus pagal tarptautinius teisės aktus dėl prieglobsčio. Europos Parlamentas rodo, kad prieglobsčio taisykles reikia atnaujinti siekiant atspindėti tikrovę: 76 šalys homoseksualius santykius laiko nusikaltimu, o 7 šalys numato mirties bausmę (galbūt su Uganda greitai bus 8 šalys). Apgailestauju, kad nebuvo priimtos kitos pažangios nuostatos, tačiau šios dienos tekstas galiausiai atneš daugiau teisingumo lesbietėms, gėjams, biseksualams ir transseksualams, ieškantiems prieglobsčio. Šiandien priimtas tekstas yra oficiali Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą. Prieglobsčio taisyklės bus iš esmės pakeistos, vos tik ES vyriausybės išnagrinės tekstą ir sudarys susitarimą su Europos Parlamentu.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Po daugelį metų trukusių diskusijų ir pasirašius Lisabonos sutartį, Komitetas Parlamentui pateikė pirmą bendros prieglobsčio tvarkos valstybėse narėse projektą.
Tikslas yra iki 2012 m. sukurti bendrą saugumo ir solidarumo erdvę, pagrįstą valstybių narių suderinta prieglobsčio politika, nepaisant nuolatinių nacionalinių reglamentų skirtumų. Iš tikrųjų, šie nacionaliniai skirtumai prieštarauja bendrai Europos prieglobsčio sistemai ir sudaro kliūtis jai įgyvendinti.
Visų pirma naujuosiuose teisės aktuose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojams turi būti užtikrinta aukšto lygio nagrinėjimo tvarka, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje buvo pateiktas prašymas. Svarbu, kad dirbtume siekdami laipsniško gerėjimo, prieglobsčio procedūrų ir veiksmingų garantijų suderinimo, kad būtų įgyvendinta bendra Europos sistema. Tikiuosi, kad atsižvelgdami į šią peržiūrą, užtikrinsime prieinamą, teisingą ir veiksmingą procedūrą, atsižvelgiant ne tik į prieglobsčio prašytojų interesus, bet ir į valstybių narų būtinybę užtikrinti apsaugą.
Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Išreiškėme tvirtą opoziciją Parlamento direktyvai dėl suvienodintos prieglobsčio tvarkos, nes, jei ji būtų įgyvendinama, tiesą sakant, būtų nepaisoma valstybių narių suvereniteto. Manome, kad nepriimtina užkirsti kelią valstybėms narėms atsisakyti teikti prieglobstį ir pageidaujamą nagrinėjimo tvarką Europos Sąjungoje nepageidaujamiems žmonėms, kai Europoje yra šeimų, netgi negalinčių pasinaudoti teise į būstą. Prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė į teisines konsultacijas, pagalbą ir visiškai nemokamą atstovavimą. Joje taip pat nurodoma, kad nevyriausybinės organizacijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį teikiant paslaugas, informaciją dėl procedūrų apsaugai gauti ir patarimus prieglobsčio prašytojams, kurie turi būti pristatyti į sienos perėjimo punktus arba priėmimo centrus. Turėkite omenyje, kad už visas šias privilegijas sumokės Europos mokesčių mokėtojai, ir jos bus suteiktos ne tik pabėgėliams, bet ir prieglobsčio prašytojams, vadinasi, ir bet kuriam nelegaliam arba neteisėtam to prašančiam imigrantui.
Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Balsavau prieš šį pranešimą. Jis susijęs su gerai organizuotų, bendrų ir greitų prieglobsčio procedūrų įgyvendinimu Europoje pagal vienodus teisinius standartus. Vis dėlto žaliųjų ir socialistų pateikti pakeitimai užtikrins, kad užsieniečiai galėtų gyventi ES beveik neturint jokių priemonių jiems kontroliuoti. Vadinasi, pakenksime tikriems prieglobsčio prašytojams, kurie kreipiasi dėl prieglobsčio, kai jų gyvybei kyla pavojus, taip pat dėl politinių, religinių ar etinių priežasčių, nes juos grupuosime kartu su visais kitais migrantais. Tai nėra mano prieglobsčio politikos idėja. Prieglobsčio politika turi būti humaniškumo ir solidarumo aktas. Jei teiksime šiems žmonėms paslaugą, jie turi pasiūlyti mums kažką mainais, pvz., pripažinti ir gerbti juos priimančios šalies struktūras.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pastaruoju metu turizmo sektorius darėsi vis svarbesnis Europos įmonėms ir žmonėms. Svarbu, kad, siekiant kurti veiksmingesnę turizmo politiką Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, statistika būtų labai patikima, nes tai sprendimo priėmimo įmonėse ir privačiajame sektoriuje proceso pagrindas. Taip pat norėčiau pabrėžti, jog svarbu, kad šiems pasiūlymams Komisija pritartų be pakeitimų.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Turizmo statistikos vaidmuo yra labai svarbus rengiant veiksmingesnę Europos turizmo politiką nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Tačiau ši statistika ne tik naudojama turizmo politikai stebėti, bet ir daro įtaką regioninės politikos ir tvaraus vystymosi sritims. Manau, kad Europos Sąjungos turizmo sektorių reikia stiprinti ES lygmeniu koordinuotais veiksmais, kurie papildys valstybių narių iniciatyvas. Pritariu tikslui atnaujinti ir optimizuoti Europos turizmo statistikos teisės aktus, kuriais bus geriau sprendžiamos šiame sektoriuje iškylančios problemos, pvz., klimato kaita, aplinkos apsaugos suvaržymai, pasaulinė konkurencija, demografiniai pokyčiai ir sezoninis turistų srautų pasiskirstymas. Šią naują bendrą teisinę sistemą, siekiant sistemingai pateikti Europos turizmo statistiką, turi sukurti valstybės narės rinkdamos, rengdamos, apdorodamos ir perduodamos suderintą Europos statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą. Balsavau už šį pranešimą, nes turizmas yra svari Europos Sąjungos ekonominė veikla, skatinanti didesnį užimtumą ir ekonomikos augimą.
Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Daugiausia pasaulio turistų atvyksta į Europą: per metus atvyksta apie 370 mln. tarptautinių turistų. Airijoje kasmet apsilanko apie 7 mln. užsienio turistų. Turizmo sektorius labai svarbus Europos įmonėms ir valstybių narių ekonomikai. Šiuo metu nuo Europos turizmo priklauso 1,8 mln. įmonių ir 9,7 mln. darbo vietų. Labai didelės šio sektoriaus ekologinio turizmo, paveldo, sporto ir kulinarijos sričių plėtros galimybės. Siekiant kuo geriau išnaudoti šias galimybes, turizmo sektorių reikia tinkamai suprasti. Siekdamas šio tikslo, pritariu pranešimui dėl statistinės informacijos ir turizmo. Tiksli informacija apie vietos, nacionalinį ir Europos turizmą padės ES rengti veiksmingą politiką ir skatinti turizmą Europoje.
Atsižvelgdamas į tai, kad Airijai turizmo sektorius gyvybiškai svarbus, ir į šalies geografinę padėtį, itin džiaugiuosi tuo, kas pranešime kalbama apie specifinę salų ir nutolusių regionų padėtį ir diskusiją dėl šių specifinių atvejų ES Europos turizmo veiksmų programoje.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Turizmas yra svarbi ES ekonominė veikla, kuri gali labai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir didesnio ekonomikos augimo, taip pat atlikti svarbų vaidmenį socialiai ir ekonomiškai integruojant kaimo ir mažiau išvystytas vietoves. Europos turizmo pramonė apima apie 1,8 mln. verslo įmonių, visų pirma MVĮ, kuriose samdoma apie 5,2 proc. visų darbuotojų (apie 9,7 mln. darbo vietų). Palaikau Komisijos siekį naujai apibrėžti Europos turizmo politiką, kadangi priėmus Lisabonos sutartį ES įgijo daugiau kompetencijos šiose srityje. Turizmo sektorius susiduria su dideliais iššūkiais, kaip antai pasaulinė konkurencija, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir aplinkos apsaugos suvaržymai, sezoninis turistų srautų pasiskirstymas ir augantis naujų informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimas. Manau, kad būtina sustiprinti turizmo sektorių ES lygmeniu koordinuojant veiksmus, kurie papildytų valstybių narių iniciatyvas. Šis reglamentas, kurio tikslas yra nustatyti bendrą sistemingo Europos turizmo statistikos rengimo sistemą valstybėms narėms renkant, rengiant, apdorojant ir perduodant suderintą Europos statistiką turizmo pasiūlos ir paklausos klausimais, yra labai svarbus, nes jį tinkamai įgyvendinus bus galima žinoti realią turizmo situaciją valstybėse narėse ir lengviau prisitaikyti prie kintančių turistų poreikių.
Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Turizmas yra svarbus Europos ekonomikos sektorius, apimantis 1,8 mln. verslo įmonių, visų pirma mažąsias ir vidutines įmones, kuriose samdoma apie 9,7 mln. darbuotojų. Vertinama, kad turizmo pramonėje sukuriama daugiau kaip 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto.
Pateikdama komunikatą COM(2010)352 Komisija siekia suformuoti naują Europos turizmo sektoriaus politiką, siekiant sustiprinti sektorių ES lygmeniu koordinuotais veiksmais, papildančiais valstybių narių iniciatyvas. Todėl siekiant, kad nauja politika būtų sėkminga, reikia priimti sprendimus, grindžiamus ir paremtus patikimais ir palyginamais statistiniais duomenimis.
Šiame pranešime, kuris vertas mano paramos, pripažįstamas svarbus statistikos vaidmuo rengiant geresnę turizmo politiką Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, nes ji yra naudinga sprendimų priėmimo procesui. Jame taip pat remiamas bendros sistemingo Europos turizmo statistikos rengimo teisėkūros sistemos valstybėms narėms renkant, rengiant, apdorojant ir perduodant suderintą Europos statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą, nustatymas.
Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Statistikos vaidmuo rengiant veiksmingesnę turizmo politiką ir priimant sprendimus verslo įmonėse yra svarbus. Pritariu tekstui, nes, viena vertus, dėl per pastaruosius metus turizmo sektoriuje įvykusių pokyčių iškilo poreikis atnaujinti Europos turizmo statistikos teisės aktus. Kai pasiūlymas bus patvirtintas, statistiniai duomenys bus perduodami greičiau, jie bus lengviau palyginami ir išsamesni, taip pat padidės duomenų apdorojimo veiksmingumas.
Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) B. Simpsono pranešime ir reglamente, apie kurį jame kalbama, siūloma nustatyti bendrą Europos turizmo statistikos rinkimo ir paskirstymo sistemą atskiroms valstybėms narėms kaupiant ir apdorojant duomenis, suderinant Europos statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą, kai naudojamos apibendrintos lentelės, kurios vėliau elektroniniu būdu perduodamos Europos Komisijai (Eurostatui). Nepaisydama pagirtinai atlikto pranešėjo darbo, negaliu balsuoti už pranešimą, nes juo nepakeičiama reglamente nustatyta darbo ir duomenų rinkimo apimtis. Reglamente siūlomos duomenų rinkimo lentelės yra šiek tiek sudėtingos, ir manau, kad tokios didelės apimties informacijos rinkimas yra nepagrįsta našta. Todėl negaliu pritarti biurokratinei naštai ir trukdžiams, kuriuos sukeltų šis reglamentas.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes būtina pagerinti Europos turizmo politiką, ypač atsižvelgiant į tai, jog pastaruoju metu Europos turizmo sektoriaus ekonominė padėtis buvo nelengva. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, pasikeitus teisiniam pagrindui, turizmo sektoriuje Europos Sąjunga įgijo daugiau kompetencijos ir Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos turizmo politikos. Šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas yra atnaujinti ir pagerinti Europos turizmo statistikos teisinę bazę, tačiau rūpestį kelia tai, kad naujai siūlomame reglamente yra nenumatytos turizmo palydovinės sąskaitos. Šios sąskaitos ypač svarbios siekiant palaipsniui rengti integruotas turizmo statistikos sistemas, taip pat geriau suprasti tikrąją turizmo vertę ir jo poveikį darbo vietų kūrimui bei ekonomikos augimui. Be to, siekiant pagerinti žinių bazę, skirtą turizmo vystymuisi ir augimui, Komisija turėtų parengti bandomuosius tyrimus turizmo srityje. Šiuos tyrimus siūloma savanoriškai vykdyti valstybėse narėse, siekiant parengti turizmo poveikio aplinkai duomenų rinkimo sistemą.
Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Kai kuriose valstybėse narėse, kaip yra ir mano šalies, Portugalijos, atveju, turizmas atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje, juo tikrai galima sukurti naujas pajamų generavimo ir ekonomikos augimo priemones. Turizmas pagal mastą yra trečia Europos socialinė ir ekonominė veikla, kuria sukuriama daugiau kaip 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Europos Sąjunga ir toliau išlieka pagrindinis turistų tikslas, į ją per 2008 m. atvyko 40 proc. turistų iš viso pasaulio.
ES siekia nustatyti naują turizmo politiką, iškeldama tikslą stiprinti sektorių, siekiant ES lygmeniu koordinuotais veiksmais, kurie papildo valstybių narių iniciatyvas, spręsti dideles problemas, pvz., susijusias su klimato kaita, demografiniais pokyčiais ir globalizacija. Turizmo duomenų rinkimas leidžia geriau žinoti šio sektoriaus mastą, jo požymius, turistų požymius ir įvairius kelionės būdus, o tai padeda ne tik geriau formuoti sektoriaus politiką, bet ir geriau suprasti jo socialinę ir ekonominę reikšmę.
Todėl pritariu dabartinės statistikos sistemos atnaujinimui ir optimizavimui, kad galėtume turėti patikimus ir palyginamus statistinius duomenis.
Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Negalime paneigti, kad dėl, be kita ko, technologinės pažangos per pastarąjį dešimtmetį turizmas pasikeitė iš esmės. Todėl reikia atnaujinti teisės aktus dėl duomenų ir statistikos rinkimo.
Šiuo klausimu pritariu Komisijos pasiūlymui priimti naują reglamentą, kuriuo panaikinami kai kurie pasenę aspektai. Tačiau taip pat pritariu Parlamento pateiktiems reglamento pakeitimams, visų pirma susijusiems su, pirma, būtinybe pateikti suderintus statistinius duomenis, kurie atspindėtų vien tik socialinius turizmo aspektus, ir, antra, nepritarimu, kad būtų patvirtinti Komisijos deleguoti veiksmai dėl pagrindinių klausimų ir neribotam laikotarpiui.
Taip pat manau, kad didelis trūkumas yra tai, kad Komisija neatsižvelgė į turizmo palydovinių sąskaitų (TPS) įvedimą, kadangi tokio pobūdžio duomenys visapusiškiau atskleistų turizmo reikšmę darbo rinkai ir ekonomikai.
Galiausiai mane labai domina pasiūlymas įvesti savanorišką turizmo statistikos, skirtos neįgaliųjų arba riboto judėjimo žmonių įpročiams nustatyti ir vėlesniam bandomųjų projektų rengimui, siekiant pagerinti tokių asmenų dalyvavimą turizmo srityje, rinkimą.
Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Statistinio tyrimo, apimančio 50 populiariausių pasaulio šalių, duomenimis, Europa užima septintąją vietą tarp 10 populiariausių krypčių. Tai labai aiškiai parodo, kad turistinis ir kultūrinis Europos potencialas yra didelis, vis dar yra galimybių, įskaitant Europos piliečių galimybes, jį išnaudoti. Manau, kad viena tokių galimybių yra ne tik vyresnio amžiaus žmonių, bet ir jaunimo, šeimų, gyvenančių sunkiomis sąlygomis, ir riboto judėjimo žmonių skatinimas dalyvauti socialinėse Europos Sąjungos plėtojamose turizmo programose. Vis dėlto tam reikia atitinkamų statistinių duomenų, surinktų naudojant bendrus rinkimo metodus, kuriais siekiama kiekvienoje ES valstybėje narėje plėtoti šioms turistų grupėms skirtas programas.
Ioan Enciu (S&D), raštu. – Šiandien balsavau už pranešimą dėl Europos turizmo statistikos. Tai teigiamas žingsnis, siekiant parengti reglamentą, kuriame būtų atsižvelgta į visų valstybių narių turizmo statistiką. Turizmo svarba Europos teisei labai padidėjo po to, kai pagal Lisabonos sutartį 2009 m. gruodžio mėn. šioje srityje ES įgijo daugiau kompetencijos. Taip pat valstybės narės turės užtikrinti perduodamų statistinių duomenų tikslumą, kad būtų pasiekti kokybiniai rezultatai.
Europos lygmens koordinavimas bus labai naudingas Europos turizmo sektoriui, tačiau turėtų būti siekiama valstybių narių iniciatyvas ir turizmo strategijas papildyti visomis europinėmis iniciatyvomis. Teikdama statistinius duomenis ES galės geriau padėti turizmo pramonei, įskaitant MVĮ, ir pagerinti bendrą Europos, kaip labai turistų geidžiamo tikslo, rinkodarą.
Pranešime atskiriamas vidaus ir nacionalinis turizmas. Vidaus turizmas apima turistų apgyvendinimo įstaigas, o nacionalinis turizmas apima dalyvavimą turizmo srityje, įskaitant ekskursijas.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad turizmo statistika prisideda prie veiksmingesnės politikos rengimo ir yra svarbi priemonė priimant sprendimus verslo srityje ir privačiajame sektoriuje. Neabejotina, kad dėl šio naujo reglamento perduodama statistika bus perduodama greičiau, ji bus lengviau palyginama ir išsamesnė, taip pat duomenys bus veiksmingiau apdorojami.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Iš pranešime pateiktų skaičių matyti, kad Europa ir toliau išlieka pagrindinis turistų tikslas pasaulyje ir turizmas yra trečia pagal dydį socialinė ir ekonominė veikla ES, apimanti apie 1,8 mln. įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, 9,7 mln. darbo vietų ir sukurianti 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Būtent todėl tai veikla, kuri turėtų būti tinkamai stebima, reglamentuojama ir remiama, visų pirma atsižvelgiant į specifines ekonomikos atsigavimo aplinkybes ir būtinybę didinti tinkamų parduoti prekių gamybą.
Nors tai taikytina visai ES, tai itin svarbu Portugalijai, šaliai, kurioje ilgą laiką daug dėmesio buvo skiriama turizmui, kaip itin dinamiškai ekonominei veiklai, turinčiai daug plėtros galimybių. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į išsamių ir tikroviškų žinių apie tikrąją turizmo padėtį svarbą tinkamai politikai rengti, Komisijos pasiūlymas, kuriuo siekiama atnaujinti ir optimizuoti teisinę sistemą Europos turizmo statistikos srityje, dėl kurio šiandien balsavome, yra svarbus.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas susijęs su ES ateičiai labai svarbia sritimi – turizmu. Nepaisant visame pasaulyje išplitusios krizės, Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) duomenimis, 2010 m. šis sektorius augo 2 proc., neatsižvelgiant į visus politinius neramumus tam tikrose pasaulio vietovėse. Europos lygmeniu nuolat augantis turizmo sektorius apima 1,8 mln. įmonių, kurių daugumą sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), sukuria 9,7 mln. darbo vietų ir yra klasifikuojamas kaip trečia pagal dydį socialinė ir ekonominė veikla ES, jame sukuriama daugiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, Europa yra populiariausia turistinė kryptis pasaulyje, į ją atvyksta 40 proc. visų pasaulio turistų. Ši veikla labai svarbi siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Šiuo reglamentu atnaujinamas dabar galiojantis reglamentas, visų pirma atnaujinimai susiję su duomenų dėl turizmo paslaugų teikimo ir prieinamumo riboto judėjimo žmonėms rinkimu ir apdorojimu, o tai labai svarbu rengiant naują ES turizmo strategiją. Pritariu šio pasiūlymo patvirtinimui, kuriuo ne tik sukuriama bandomųjų tyrimų, kuriuos atlieka valstybės narės, programa, bet ir pateikiama duomenų apie kaimo turizmą ir ekologišką turizmą, kas apima daugiau kaip 50 000 kambarių, kurių didžiąją daugumą valdo MVĮ.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Statistinės informacijos naudingumas priklauso nuo jos palyginamumo laike ir erdvėje, vadinasi, reikia patvirtinti bendras apibrėžtis ir klasifikacijas. Kalbant konkrečiai apie turizmą, šiame sektoriuje yra daug sąvokų ir apibrėžčių, kurios ilgą laiką buvo neaiškios, dėl to buvo sunku gauti tikrą ir patikimą informaciją. Todėl reikia aiškiau išdėstyti ir suderinti kriterijus ir apibrėžtis, tai leistų gauti palyginamus duomenis. Šie statistiniai duomenys labai svarbūs siekiant nustatyti tiesioginį ir netiesioginį turizmo poveikį ekonomikai, grindžiant naujų turizmo galimybių planavimą ir plėtojimą arba esamų pritaikymą.
Pranešime pateikiamu pasiūlymu siekiama, kad teikiami duomenys būtų perduodami greičiau, jie būtų lengviau palyginami ir išsamesni, taip pat kad duomenys būtų veiksmingiau apdorojami, įskaitant geresnį duomenų vertinimą. Juo taip pat siekiama pritaikyti teisinę sistemą, kad būtų atsižvelgta į naujausius sektoriaus pakeitimus, ir pradėti taikyti naujus kintamuosius, pvz., susijusius su vienadienėmis turistų kelionėmis. Todėl balsavome už.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Žinome, kad svarbu turėti statistinę informaciją, tačiau jos naudingumas priklauso nuo jos palyginamumo laike ir erdvėje, vadinasi, reikia patvirtinti bendras apibrėžtis ir klasifikacijas.
Kalbant konkrečiai apie turizmą, šiame sektoriuje yra daug sąvokų ir apibrėžčių, kurios ilgą laiką buvo neaiškios, dėl to buvo sunku gauti tikrą ir patikimą informaciją. Todėl reikia aiškiau išdėstyti ir suderinti kriterijus ir apibrėžtis, tai leistų gauti palyginamus duomenis.
Šie statistiniai duomenys labai svarbūs siekiant nustatyti tiesioginį ir netiesioginį turizmo poveikį ekonomikai, grindžiant naujų turizmo galimybių planavimą ir plėtojimą arba esamų pritaikymą.
Pranešime pateikiamu pasiūlymu siekiama, kad perduodami duomenys būtų perduodami greičiau, jie būtų lengviau palyginami ir išsamesni, taip pat kad duomenys būtų veiksmingiau apdorojami, įskaitant geresnį duomenų vertinimą. Juo taip pat siekiama pritaikyti teisinę sistemą, kad būtų atsižvelgta į naujausius sektoriaus pakeitimus, ir pradėti taikyti naujus kintamuosius, pvz., susijusius su vienadienėmis turistų kelionėmis.
Todėl balsavome už šį pranešimą.
Jacqueline Foster (ECR), raštu. – Mano frakcija parėmė pranešimą dėl turizmo statistikos, kuriuo atnaujinami ir modernizuojami Europos turizmo statistikos rinkimo būdai, visų pirma atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas, pvz., pigius skrydžius ir trumpalaikes atostogas.
Politikai turi pripažinti didelę turizmo pramonės svarbą Europai. Atskiros valstybės narės suvokia, kad reikia dėti daugiau pastangų, siekiant padėti šiam sektoriui, kuris labai prisideda prie ekonomikos augimo.
Pvz., turizmas yra vienas didžiausių Jungtinės Karalystės ekonomikos sektorių. Jame tiesiogiai sukurta 1,36 mln. darbo vietų – ir tikimasi, kad iki 2020 m. bus sukurta 1,5 mln. darbo vietų – ir, jei atsižvelgsime į netiesiogines darbo vietas, šis skaičius sieks beveik 3 mln. Šie skaičiai kalba patys už save!
Jungtinė Karalystė labai nori aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti diskusijose dėl turizmo ES lygmeniu, visapusiškai pritardama, kad būtina pagerinti Europos turizmo pramonės konkurencingumą ir jos galimybes tvaraus augimo požiūriu. Vis dėlto turime užtikrinti, kad ES lygmens veiksmais nebūtų keliamas pavojus subsidiarumo principui.
Nepaisant to, kad kai kuriais klausimais, pvz., transporto ryšių pagerinimo Europoje ir kitų priemonių, leidžiančių vartotojui lengviau keliauti, klausimais, valstybės narės gali dalytis geriausia patirtimi ir bendradarbiauti, jos konkuruoja tarpusavyje.
Kalbą norėčiau baigti paprastu pranešimu – apsilankykite Didžiojoje Britanijoje!
Mathieu Grosch (PPE), raštu. – (DE) Lisabonos sutartimi ES suteikta daugiau atsakomybės turizmo srityje. Savaime suprantama, kad statistiniai duomenys suteikia labai svarbią informaciją ir leidžia daryti svarbias išvadas ne tik ES lygmeniu, bet ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis.
Mano regione, kuriame gyvena vokiečių kalba kalbanti bendruomenė Belgijoje, turizmas yra ne tik svarbi kompetencijos sritis, bet ir itin svarbus ekonominis veiksnys. Todėl šie statistiniai duomenys yra reikšminga sudedamoji politikos įgyvendinimo dalis. Vis dėlto taip pat aišku, kad skirtingais lygmenimis – regionų, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu – turi būti bendradarbiaujama, siekiant tiksliau apibūdinti Europos regionus, ypač pasienio vietovėse, kaip turistines vietas.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą, nes yra būtina pagerinti ir naujai apibrėžti Europos turizmo politiką. Turizmas – svarbi ES ekonominė veikla, kuri gali labai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir didesnio ekonomikos augimo, taip pat atlikti svarbų vaidmenį socialiai ir ekonomiškai integruojant kaimo vietoves, periferines ir mažiau išvystytas vietoves, pavyzdžiui, tas, kuriose daug pramoninio palikimo. Šios srities statistika ne tik naudojama turizmo politikai stebėti, bet ir daro įtaką regioninės politikos ir tvaraus vystymosi srityse. Reikia spręsti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria šis sektorius, kaip antai pasaulinė konkurencija, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir aplinkos apsaugos suvaržymai, sezoninis turistų srautų pasiskirstymas ir augantis naujų informacijos ir komunikacijos technologijų vartojimas. Yra būtina sustiprinti turizmo sektorių ES lygmeniu koordinuojant veiksmus, kurie papildytų valstybių narių iniciatyvas. Siekiant sėkmingai įgyvendinti naują politiką, įstatymų leidėjai visais lygmenimis turi priimti informacija grįstus sprendimus, kurie būtų paremti patikimais, palyginamais statistiniais duomenimis. Turizmas yra svarbi ekonominė veikla, daranti teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui Europoje, todėl būtina atnaujinti ir pagerinti Europos turizmo statistikos teisinę bazę, tokiu būdu sustiprinant turizmo sektorių ES lygmeniu. Taigi, įgyvendinus minėtas priemones bus padidintas Europos turizmo konkurencingumas ir skatinamas darnus jo augimas.
Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Manau, kad pasiūlymui dėl reglamento dėl Europos turizmo statistikos, dėl kurio šiame Parlamente balsuojama, derėtų skirti ypač daug dėmesio ir jį derėtų laikyti labai naudingu. Europoje turizmo pramonė yra labai svarbus pirmaujantis sektorius, nes jo vaidmuo atskirų valstybių narių ekonomikoje svarbus. Turizmo pramonėje vis dar esama labai daug galimybių užimtumo požiūriu ir todėl būtų naudinga priimti priemones, siekiant sudaryti geresnes sąlygas pažangesniam valdymui, kas leistų išnaudoti visas jos galimybes. Bendros palyginamų ir išsamių statistinių duomenų apie Europos turizmą rinkimo ir kaupimo sistemos nustatymas gali tik padėti pagerinti padėtį. Vartotojo poreikių supratimas leis privačiojo ir viešojo sektoriaus įmonėms imtis veiksmų, siekiant patenkinti sektoriaus poreikius, pagerinti rezultatus ir padidinti konkurencingumą. Pritariu pasiūlytam reglamentui, nes manau, kad suvienodinta Europos statistika, kuri yra aiški, patikima ir objektyvi, yra veiksmingas būdas paremti šią mūsų šaliai itin svarbią plataus masto pramonę.
Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad turime dėti visas pastangas, kad išliktume pirmąja turistine kryptimi pasaulyje. Kad tai pasiektume, mums reikia visiškai išnaudoti kiekvieną galimo finansavimo galimybę. Siekiant tvarios, atsakingos ir aukštos kokybės turizmo sektoriaus plėtros, reikia atnaujinti ir patobulinti teisinę sistemą, reglamentuojančią Europos statistikos klausimus šioje srityje. Jeigu pagerinsime statistinės atskaitomybės, grindžiamos patikimais, palyginamais duomenimis, kokybę, turėsime tvirtą pagrindą priimdami sprendimus dėl ES finansų politikos ir priemonių rengimo.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo pripažįstamas svarbus statistikos vaidmuo rengiant veiksmingesnę Europos turizmo politiką nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Kartu turizmo statistika yra svarbi priemonė priimant sprendimus verslo srityje ir privačiajame sektoriuje. Taigi, pranešėjas remia siūlomo reglamento tikslą – nustatyti bendrą sistemingo Europos turizmo statistikos rengimo sistemą valstybėms narėms renkant, rengiant, apdorojant ir perduodant suderintą Europos statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą. Kai pasiūlymas bus priimtas, tikėtina, kad statistika bus perduodama greičiau, ji bus lengviau palyginama ir išsamesnė, taip pat pagerės duomenų apdorojimo, įskaitant duomenų tvirtinimą, veiksmingumas. Be to, jį reikia priimti siekiant teisinę bazę pritaikyti prie pastarųjų turizmo pramonės pokyčių ir pradėti taikyti naujus kintamuosius, pvz., susijusius su vienadienėmis kelionėmis.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Turizmas, be abejo, yra vienas iš didžiausią plėtros potencialą turinčių ekonomikos sektorių. Pastaruosius keletą dešimtmečių turizmas darėsi vis svarbesnis Europos įmonėms ir žmonėms. Kadangi Europos turizmo pramonė apima apie 1,8 mln. verslo įmonių, dauguma jų yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kuriose samdoma apie 5,2 proc. visų darbuotojų, t. y. apie 9,7 mln. darbo vietų, manoma, kad taip sukuriama apie 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Taigi, turizmas yra trečia pagal svarbą ES socialinės ir ekonominės veiklos sritis. Be to, Europos Sąjunga ir toliau išlieka populiariausia turistinė kryptis, į ją per 2008 m. atvyko 370 mln. turistų, arba 40 proc. visų pasaulio turistų. Vis dėlto augimo galimybių vis dar esama.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Savaime suprantama, kad turizmo sektorius turi daug potencialo, kuris sudaro galimybes didinti užimtumą ir ekonomikos augimą. Turizmas atlieka svarbų vaidmenį socialiai ir ekonomiškai integruojant kaimo vietoves, periferines ir mažiau išsivysčiusias vietoves, kuriose daug kultūrinio paveldo. Turizmo sektoriaus statistiniai duomenys naudojami ne tik turizmo politikos stebėsenai, jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį platesniu regioninės politikos ir darnaus vystymosi kontekstu. Visiškai pritariu pranešėjui.
Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Prasmingi statistiniai duomenys, kurie atskleidžia sėkmės priežastis ir turizmo pramonės tendencijas, gali padėti užkirsti kelią daugeliui netinkamų investicijų. Daugelis miestų daug metų svarstė, kodėl jų lūkesčiai turizmo srityje išliko nepatenkinti po to, kai miestas buvo pasirinktas kaip Europos kultūros sostinė. Vis dėlto miestų planavimo požiūriu riboti turizmo duomenys ir ribotas jų palyginamumas taip pat yra problema. Galiausiai, jeigu yra galimybių padidinti lankytojų skaičių, svarbu viską organizuoti taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis vietos gyventojams.
Pernelyg daug neaiškių veiksnių, skirtingų lūkesčių ir neapčiuopiamas patrauklumas, pvz., specifinės oro sąlygos, prognozes turizmo sektoriuje pavertė azartiniu žaidimu. Lanksčios darbo valandos ir saugumas įtaką turizmui daro tai pat, kaip ir socialiniai pokyčiai. Tikėtina, kad lemiamais veiksniais galiausiai bus pasaulio ekonomika ir naftos kaina. Net ir palankiausi turizmo statistiniai duomenys negali pakeisti šių veiksnių, todėl susilaikiau nuo balsavimo.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) Šiandien Parlamentas priėmė svarbų dokumentą dėl Europos turizmo statistikos teisinės bazės. Valstybės narės nuolat turi teikti atnaujintus duomenis apie apgyvendinimo įstaigų galimybes ir užimtumą bei apie turizmo poreikius. Keičiantis europiečių keliavimo įpročiams (pvz., daugėjant trumpalaikių kelionių), o turizmo sektoriui pereinant prie tam tikrų naujovių (pvz., kelionių užsakymas internetu), yra būtina atnaujinti teisinę bazę, reguliuojančią statistinių duomenų turizmo sferoje rinkimą. Tačiau, mano požiūriu, ypač svarbi nuostata, remiama EP, yra susijusi su duomenų, susijusių su riboto judumo asmenimis, rinkimu, ir jų įtaka tokių asmenų galimybėms gauti visavertes turizmo paslaugas. Nuolat kalbėdami apie neįgalių asmenų gyvenimo kokybės gerinimą, į šią sritį turime įtraukti ir turizmą. Tik tokiu būdu pasieksime, kad turizmo politika būtų veiksmingai įgyvendinama ir būtų užtikrinta vartotojų teisių apsauga.
Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) B. Simpsono pranešimas dėl Europos turizmo statistikos yra tekstas, pakeisiantis šį klausimą reglamentuojančią direktyvą, kuri galioja jau 15 metų. Prisitaikymas bėgant laikui ir savo taisyklių keitimas yra Europos sistemos prerogatyva, visų pirma atsižvelgiant į Europos turizmo sektoriaus svarbą ir nuolatinę plėtrą per pastarąjį dešimtmetį. Todėl balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgiant į naujus reikalavimus sektoriui, kuriam reikalingi vis išsamesni, naujesni ir geriau palyginami duomenys, labai svarbu atnaujinti turizmo statistiką. Infrastruktūros, paslaugų prieinamumas neįgaliesiems ir pagrindinių prekių kaina – tai duomenys, kuriems reikalinga šiuolaikinė duomenų bazė, su kurioje pateikta informacija naudotojai gali susipažinti.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Turizmo ekonominė svarba ES labai didelė, ir jo skatinimo priemonės yra pageidautinos ir turėtų būti remiamos. Statistinių duomenų vaidmuo svarbus rengiant veiksmingesnę turizmo politiką Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Tai naudinga priemonė priimant sprendimus verslo srityje ir privačiajame sektoriuje. Šiuo reglamentu siekiama nustatyti bendrą sistemingo Europos turizmo statistikos rengimo teisėkūros sistemą valstybėms narėms renkant, rengiant, apdorojant ir perduodant suderintą Europos statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą. Patvirtinus šį pasiūlymą, teikiama statistika turėtų būti perduodama greičiau, ji turėtų būti lengviau palyginama ir išsamesnė, taip pat turėtų pagerėti duomenų apdorojimo, įskaitant geresnį duomenų vertinimą, veiksmingumas. Tai pat šiuo reglamentu teisinė bazė pritaikoma prie naujausių turizmo pramonės pokyčių ir juo pradedami taikyti nauji kintamieji, pvz., susiję su vienadienėmis turistų kelionėmis. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.
Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Turizmas yra svarbi ES ekonominė veikla. Statistiniai duomenys padeda stebėti specifinę turizmo politiką ir yra naudingi vykdant regioninę politiką bei siekiant tvaraus vystymosi. ES turizmo statistikos sritį reglamentuoja Direktyva 95/57/EB. Vis dėlto nuo šios direktyvos įsigaliojimo turizmo pramonė ir atitinkama paklausa labai pasikeitė. Todėl Komisija pateikė naują pasiūlytą reglamentą, kuriuo siekiama apibrėžti Europos turizmo politiką, pasinaudojant Lisabonos sutartimi suteiktais įgaliojimais. Jo tikslas – atnaujinti ir racionalizuoti Europos turizmo statistikai taikomą reglamentavimo sistemą, siekiant atsižvelgti į naujausius šios srities pokyčius. Šiuo požiūriu reikia ne tik ES lygmeniu koordinuotais veiksmais stiprinti turizmo sektorių, bet ir nustatyti bendrą sistemingo Europos turizmo statistikos rengimo sistemą valstybėms narėms renkant, rengiant, apdorojant ir perduodant suderintą Europos statistiką apie pasiūlą ir paklausą turizmo sektoriuje.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, balsuoju už pasiūlytą reglamentą.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už. Turizmas – svarbi ES ekonominė veikla, galinti labai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir didesnio ekonomikos augimo, taip pat atlikti svarbų vaidmenį socialiai ir ekonomiškai integruojant kaimo vietoves, periferines ir mažiau išsivysčiusias vietoves, pvz., tas, kuriose daug pramoninio palikimo. Šios srities statistika ne tik naudojama turizmo politikai stebėti, bet ir daro įtaką regioninei politikai ir tvariam vystymuisi.
Pagal Direktyvą 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo ES nustatoma turizmo statistikos rinkimo sistema. Eurostatas skelbia statistiką, kurią renka ir apibendrina nacionalinės statistikos institucijos. Siekiant sėkmingai įgyvendinti naują politiką, įstatymų leidėjai visais lygmenimis turi priimti informacija grįstus sprendimus, kurie būtų paremti patikimais, palyginamais statistiniais duomenimis.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes turizmas yra svarbi ES ekonominė veikla, galinti labai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir didesnio ekonomikos augimo. Turizmas atlieka labai svarbų vaidmenį socialinio ir ekonominio kaimo vietovių, kurios dažnai yra socialiai atskirtos ir nepakankamai išsivysčiusios, vystymosi srityje.
Šiomis aplinkybėmis statistiniai duomenys ne tik naudojami turizmo politikai stebėti, bet jie taip pat naudingi platesniu regioninės politikos ir tvaraus vystymosi kontekstu. Dokumente sprendžiami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šis sektorius, pvz., pasaulinė konkurencija, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir aplinkos apsaugos suvaržymai, sezoninis turistų srautų pasiskirstymas ir augantis naujų informacinių ir ryšių technologijų naudojimas. Dokumente taip pat nagrinėjami pagrindinės turizmo sektoriuje iškylančios problemos, pvz., padidėjusi konkurencija pasauliniu mastu, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir aplinkos apsaugos apribojimai.
Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Balsavau prieš pranešimą, nes pagal pasiūlytas taisykles reikėtų kas mėnesį surinkti duomenis, siekiant įvertinti sezoninę įtaką ir ekonominius bei socialinius sektoriaus, kurio didžiąją dalį sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, aspektus. Šia strategija siekiama gerai susipažinti su turizmo akstinais, požymiais ir mastu, tačiau, mano nuomone, ji yra pernelyg sudėtinga, biurokratinė ir brangi. Be to, Komisija prašo deleguotųjų įgaliojimų, vadinasi, galimybės pakeisti pasiūlymo detales. Lentelės, kurias pagal siūlomą reglamentą reikia parengti kiekvieną mėnesį, yra sudėtingos ir joms parengti reikia surinkti pernelyg daug informacijos.
Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu. – (ET) Šiandien balsavau už aptariamą pranešimą, susijusį su Europos turizmo statistika. Manau, kad tai svarbus pranešimas, atsižvelgiant į turizmo sektoriaus įtaką Europos Sąjungos ekonomikai ir jame sukuriamų darbo vietų dalį. 1,8 mln. įmonių samdo apie 10 mln. darbuotojų, tai sudaro apie 5,2 proc. visų darbo vietų.
Europos Sąjunga teikia reikšmingą paramą turizmo plėtrai įvairiuose regionuose, siekdama padidinti įvairių turizmo formų prieinamumą. Todėl svarbu, kad turėtume tikslius ir aktualius tiek privačiojo, tiek ir viešojo sektoriaus statistinius duomenis. Europos Sąjungoje kasmet apsilanko daugiau kaip 370 mln. užsienio turistų, tai sudaro 40 proc. viso pasaulio turistų. Dėl to dar svarbiau, kad statistinius duomenis turėtume laiku ir jie būtų nešališki. Dėkoju.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Turizmas yra trečia pagal svarbą ES socialinė ir ekonominė sritis, vadinasi, jo, kaip darbo vietų kūrimo priemonės, ekonominis mastas valstybėms narėms labai svarbus. Be to, jo privatusis aspektas ne tik gerina pasauliui formuojamą Europos įvaizdį, bet ir remia Europos pilietybę. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES prisiėmė naujus įgaliojimus turizmo srityje, kaip tai įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 195 straipsnyje. Šis naujas teisinis pagrindas leidžia ES remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus ir sumažinti administracinę naštą. Todėl balsuoju už šį pranešimą, nes manau, kad svarbu turizmo sektoriaus suinteresuotosioms šalims turėti patikimus statistinius duomenis, kad jos galėtų prisitaikyti prie Europos turizmo sektoriui iškylančių iššūkių.
Europos lygmens koordinavimas, veiksmingai prisidedant valstybėms narėms, labai svarbus siekiant įgyvendinti šią sistemą ir praktiškai įvertinti turizmo pramonės konkurencingumą. Šis išsamus tyrimas turėtų apimti žinias apie šio sektoriaus mastą, jo požymius, turistų požymius, sektoriaus išlaidas ir jo nešamą naudą ir (arba) keliamas problemas nacionalinei ekonomikai.
Pranešimas: João Ferreira (A7-0017/011)
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šią rezoliuciją, nes joje aptariamos svarbios priemonės, susijusios su bendrojo finansavimo dalies padidinimu, imantis veiksmų tarptautinių santykių, valdymo, duomenų rinkimo, mokslinių rekomendacijų ir bendrosios žuvininkystės politikos stebėsenos ir įgyvendinimo srityse. Kadangi mokslinės žinios priklauso nuo tvaraus veiklos vystymo, bendrojo finansavimo normos padidėjimas, susijęs su duomenų bazės sugretinimu, valdymu ir naudojimu, tampa vertingas. Taip pat verta pabrėžti, kad daugiausia dėmesio skiriama akvakultūros vystymui, numatant augimo, taip pat kontrolės ir aplinkos apsaugos ir sveikatos stebėsenos priemones, tai sudarys sąlygas jo tvarumui. Savo vandenų kontrolės priemonės, kurias įgyvendina valstybių narių priežiūros institucijos, pasiteisins tik tada, jeigu investuojama į veiksmingesnes ir pigesnes technologijas ir kontrolės sistemas. Taip pat reikėtų apsvarstyti didesnio bendrojo finansavimo normos suteikimo, kaip būdo sudaryti galimybes geriau laikytis taisyklių ir užtikrinti geresnį jų laikymąsi, galimybę veiksmų, susijusių su savuose vandenyse įgyvendinamomis kontrolės priemonėmis, atžvilgiu.
Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Reglamente (EB) Nr. 861/2006 nustatomos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti, nes tai svarbi ES finansinė priemonė žuvininkystės srityje. Nuo tada, kai šis reglamentas buvo priimtas, pasikeitė kai kurios teisės aktų detalės.
Komisija siūlo jį pakeisti, siekdama užtikrinti visų sudedamųjų teisėkūros sistemos dalių nuoseklumą ir taip pat aiškiau nustatyti kai kurių finansuotų priemonių taikymo sritį. Balsavau už šį pranešimą, nes jame siūloma atlikti kai kuriuos Komisijos pasiūlymo pakeitimus, dėl kurių teisės aktai taps aiškesni. Šiuos pakeitimus lemia naujausi pokyčiai žuvininkystės sektoriuje ir ateities planai, t. y. galimybė padidinti Europos Sąjungos skiriamo bendrojo finansavimo normą nuo 50 proc. iki 60 proc., kas yra vertinga žuvininkystės sektoriaus plėtrai Portugalijoje ir rodo, kad akvakultūrai teikiama daugiau svarbos, o tai pagrindžia galimybės rinkti, valdyti ir naudoti ne tik socialinius ir ekonominius, bet ir aplinkosaugos duomenis šioje srityje numatymą.
George Becali (NI), raštu. – (RO) Parėmiau šį pranešimą, nes Reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti, yra svarbi ES finansinė priemonė žuvininkystės sektoriuje. Tai viena iš dviejų pagrindinių priemonių, naudojamų BŽP įgyvendinti, kita – Europos žuvininkystės fondas. Kaip ir pranešėjas, manau, kad apskritai vis labiau tampa akivaizdu, kad žuvininkystės valdymas turi būti grindžiamas naujausiomis tiksliomis žiniomis apie žuvų išteklių padėtį. Tai būtina sąlyga siekiant tausaus žuvininkystės vystymosi. Jeigu kalbėsime apie kontrolę, tai šiuo metu neabejotinai kreipiama daugiau dėmesio į tai, kokią reikšmę ji turi žuvininkystės sektoriaus tvarumui ir ateičiai, ji taip pat laikoma kultūros, kai laikomasi taisyklių, skatinimo priemone. Valstybės narės ir jų kontrolės institucijos atlieka ir toliau turėtų atlikti esminį vaidmenį prižiūrėdamos ir įgyvendindamos kontrolės priemones savo vandenyse. Tai pagrindinis būdas siekiant, kad būtų laikomasi taisyklių ir atsižvelgiama į išteklius.
Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už pranešimą, kuriuo pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 861/2006. 2006 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino šį svarbų dokumentą, skirtą žuvininkystės veiklos finansavimui. Tačiau dabar reikia peržiūrėti reglamentą, siekiant užtikrinti visų sudedamųjų teisėkūros sistemos dalių nuoseklumą. Prisitaikymas prie laikotarpio – tai pasinaudojimas naujomis technologijomis, kurios gali užtikrinti geresnį paslaugų teikimą mažiau švaistant ekonominius išteklius.
Manome, kad siekiant geriau tenkinti tikruosius poreikius, būtų tikslinga aiškiau išdėstyti kai kuriuos reglamento straipsnius ir aiškiau apibrėžti kai kurių finansinių priemonių taikymo sritį. Galiausiai pritariu pranešėjui, kad žuvininkystės valdymas turėtų būti grindžiamas naujausiomis ir tiksliomis mokslinėmis žiniomis apie išteklius ir griežtesne kontrole, kad žuvininkystė taptų tausesnė.
Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad akvakultūros sektorius darosi vis svarbesnis. Šis pranešimas tai įrodo, jame pabrėžiamas „naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją“ ir pateikiami pagrįsti šio sektoriaus plėtros planai. Taigi tikslingai atliekama aplinkos ir sveikatos stebėsena ir priežiūra padeda siekti šio svarbaus sektoriaus tvarumo.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl Bendrijos finansinių priemonių, skirtų bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti. Tačiau gaila, kad nebuvo pritarta pasiūlymui papildomų duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo srityje padidinti bendrojo finansavimo normą iki 60 proc. tinkamų išlaidų.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2006 m. gegužės 22 d. Reglamente (EB) Nr. 861/2006, kurį Komisija siūlo pakeisti, nustatomos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai (BŽP) ir jūrų teisei įgyvendinti, ir jame numatomas finansavimas šiose srityse: tarptautiniai santykiai, duomenų rinkimas ir mokslinės rekomendacijos bei BŽP stebėsena ir įgyvendinimas. Šia peržiūra iš esmės nekeičiami tikslai, finansuotos veiklos pobūdis ar finansinė struktūra arba biudžetas. Vis dėlto, pranešėjo nuomone, svarbu pateikti pakeitimus, kuriais teisės aktai būtų geriau pritaikyti, atsižvelgiant į naujausius šio sektoriaus pokyčius ir jo ateities perspektyvas, visų pirma kalbama apie mokslinėmis žiniomis apie žuvų išteklių padėtį grindžiamą žuvininkystės valdymą ir investicijas į akvakultūrą.
Todėl pateiktas pasiūlymas padidinti nustatytas, pagrindinių duomenų rinkimo, valdymo ir naudojimo bendrojo finansavimo normas. Balsuoju už šį pranešimą vien tik remdamasis nacionaliniu požiūriu, kad paremčiau savo šalies žuvininkystės pramonę.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti. Nuo 2006 m. kai kurie minėto reglamento aspektai pasikeitė ir paseno, taigi jų dalinis pakeitimas pagrįstas. Šis pasiūlymas grindžiamas galiojančiu reglamentu ir juo siekiama apsaugoti pakrantėje vykdomą veiklą, finansuojant sektoriaus modernizavimą, dalį aprūpinimo įranga ir kompiuterizavimo išlaidų. Balsuoju už šį pasiūlymą dėl reglamento, nes buvo atsižvelgta į Komisijos pateiktus pakeitimus, taip pat atsižvelgta į kitus pakeitimus, kurie labai pagerina ankstesnį reglamentą, visų pirma dėl investicijų finansavimo – tai labai svarbu siekiant turėti tikslius ir naujausius mokslinius duomenis, kurie mums iš esmės leidžia imtis reikiamų priemonių atsižvelgiant į aplinkybes – ir padidintos bendrojo finansavimo normos.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Vertiname, kad Parlamentas patvirtinto Komisijos pasiūlymo pakeitimus, nurodytus pranešime. Šie pakeitimai leis valstybėms narėms teikti finansavimą, siekiant plėtoti įvairias technologijas, naudotinas žuvininkystės pramonėje, kartu pasitelkiant įrangą ir programinę įrangą arba informacinių technologijų tinklus, kurie leistų joms rinkti, valdyti, tvirtinti, analizuoti ir kurti imties metodus bei siekti keistis su žuvininkyste susijusiais duomenimis. Viena nauja finansavimo galimybė susijusi su tyrimais dėl priklausomybės nuo žuvininkystės produktų importo. Akvakultūros sektoriuje taip pat bus galima finansuoti aplinkosaugos duomenų rinkimą, valdymą ir naudojimą, o tai skatina aplinkos ir sveikatos stebėseną bei priežiūrą šiame sektoriuje siekiant, kad jis būtų tvaresnis.
Tačiau galime tik apgailestauti, kad atmesti pakeitimai, kuriais siekta padidinti, nors ir nedaug, didžiausią Bendrijos bendrojo finansavimo normą, valstybėms narėms taikomą mokslinių duomenų apie žuvų išteklių padėtį rinkimo, valdymo ir jų naudojimo, taip pat stebėsenos srityse. Todėl tai parodo ES nenuoseklumą, kuri, viena vertus, įsibrovė į valstybių narių įgaliojimų sritį šioje srityje, tačiau kuri, kita vertus, atsisako didinti šioms veikloms skiriamus finansinius išteklius.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai (BŽP) ir jūrų teisei įgyvendinti. Tai svarbi Europos Sąjungos finansinė priemonė žuvininkystės srityje. Ji ir Europos žuvininkystės fondas (EŽF) yra dvi pagrindinės BŽP taikymo priemonės.
Komisija taip pat mano, kad kai kuriais atvejais patirtis parodė, kad reikia užtikrinti, jog reglamento nuostatos būtų pritaikomos palengva, kad geriau būtų tenkinami poreikiai.
Todėl šiai peržiūrai pateikti nedideli pakeitimai, iš esmės išlaikant pradinio reglamento tikslus ir struktūrą. Tačiau pranešėjo, kuris yra Portugalijos komunistų partijos (PKP) narys, J. Ferreiros nuomone, tikslinga pasiūlyti tam tikrus papildomus pakeitimus, nors jie ir savotiški, jais galima geriau pritaikyti šį teisės aktą atsižvelgiant į naujausius šio sektoriaus pokyčius ir jo ateities perspektyvas.
Vis dėlto gaila, kad pritarta ne visiems pateiktiems pasiūlymams, visų pirma nepritarta galimybei padidinti Bendrijos bendrojo finansavimo normą, numatytą pagrindinių ir papildomų mokslinių duomenų apie žuvų išteklių padėtį rinkimo, valdymo ir naudojimo srityje, įskaitant pasiūlymą padidinti didžiausią ribą nuo 50 proc. iki 60 proc., bei stebėsenos srityje.
Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Negalėjau pritarti J. Ferreiros pranešimui. Labai svarbu, kad jūros teisei įgyvendinti būtų skirtos atitinkamos lėšos, ir tai viena iš nedaugelio su žuvininkyste susijusių sričių, kur ES teikia tam tikrą pridėtinę vertę.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą, nes vis plačiau ir labiau pripažįstama, kad žuvininkystės valdymas turi būti grindžiamas naujausiomis tiksliomis žiniomis apie žuvų išteklių padėtį. Tai būtina sąlyga siekiant tausaus žuvininkystės vystymosi. Dėl šios priežasties manau, kad turėtų būti leidžiama padidinti nustatytas bendro finansavimo normas pagrindinių duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo srityje; didžiausia siūloma norma – 75 %. Atsižvelgiant į tai, kad akvakultūra laikoma sektoriumi, kurio svarba vis didėja (tai matyti iš neseniai parengtos, aptartos ir patvirtintos ataskaitos „Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją“), ir pastebimos realios jo augimo perspektyvos, atitinkamos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo nuostatos turėtų apimti ir aplinkosaugos bei socialinius ir ekonominius duomenis. Atitinkamai turėtų būti vykdoma aplinkos ir sveikatos stebėsena bei priežiūra. Tai padėtų siekiant, kad sektorius būtų tvaresnis. Šiuo metu ypatingą reikšmę turi žuvininkystės sektoriaus tvarumas. Valstybės narės ir jų kontrolės institucijos atlieka ir toliau turėtų atlikti esminį vaidmenį prižiūrėdamos ir įgyvendindamos kontrolės priemones savo vandenyse: tai pagrindinis būdas siekiant, kad būtų laikomasi taisyklių ir atsižvelgiama į išteklius. Norint, kad šis darbas būtų atliekamas efektyviai, valstybės narės turėtų įsigyti naujas technologijas arba gebėti plėtoti ir modernizuoti turimas technologijas. Investicijų kontrolės sistemų valdymas galėtų tapti veiksmingesnis ir jį būtų galima valdyti pigiau.
Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Reglamentas yra svarbi bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo priemonė. Kontrolės vaidmuo skatinant tvarumą ir tolesnį žuvininkystės sektoriaus gyvavimą tampa vis svarbesnis. Svarbu, kad valstybės narės ir jų priežiūros institucijos užtikrintų kontrolės priemonių įgyvendinimą savo vandenyse, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystė būtų vykdoma laikantis taisyklių ir atsižvelgiant į išteklius. Be to, akvakultūra darosi vis svarbesnė, o tai pagrindžia aplinkosaugos ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo, valdymo ir naudojimo galimybių numatymą. Pritariu reglamento peržiūrai, nes ja bus užtikrinta, kad nurodytos priemonės bus įgyvendintos.
Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Pasiūlymas iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2006, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti, yra svarbi finansinė priemonė, kuria siekiama apsaugoti žuvininkystę. Balsavau už pasiūlymą, nes manau, kad reikia pakeisti dabartinį reglamento variantą, siekiant suderinti jo nuostatas su Lisabonos sutartimi. Atlikę peržiūrą galėjome patobulinti dokumentą, tai mums leido tinkamai ir veiksmingai tenkinti sektoriaus poreikius. Didėjančia akvakultūros svarba paaiškinamas nuostatų dėl aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių bei sveikatos duomenų rinkimo įvedimas, siekiant šio sektoriaus tvarumo. Labai svarbus vaidmuo suteikiamas atskiroms valstybėms, kurios, pasinaudodamos naujų technologijų pranašumais ir atsižvelgdamos į mokslo pažangą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi naudojimosi vandenimis taisyklių ir kontrolės priemonių.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Atlikus šio teisės akto pakeitimus, turėtų būti lengviau siekti BŽP perkelti į regionų lygmenį, kam pritariu.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šiuo metu galiojančiu Reglamentu (EB) Nr. 861/2006 nustatomos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai (BŽP) ir jūrų teisei įgyvendinti, ir tai yra svarbi ES finansinė priemonė žuvininkystės srityje. Ji ir Europos žuvininkystės fondas (EŽF) yra dvi pagrindinės BŽP taikymo priemonės. Šiame reglamente finansavimas numatytas šioms sritims: tarptautiniai santykiai, valdymas, duomenų rinkimas ir mokslinės rekomendacijos bei BŽP stebėsena ir įgyvendinimas. Vis dėlto gaila, kad nebuvo pritarta pasiūlymui padidinti galimą bendrojo finansavimo normą iki 60 proc. tinkamų išlaidų, visų pirma tai pasakytina apie priemones, susijusias su žuvininkystės veiklos priežiūra ir duomenų rinkimu, valdymu ir naudojimu, nes tokio pasiūlymo patvirtinimas būtų naudingas mano šalies žuvininkystės sektoriui.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Reglamento (EB) Nr. 861/2006 pakeitimu nustatoma antra pagal svarbą bendros žuvininkystės politikos finansinė priemonė po Europos žuvininkystės fondo. Pagal vadinamąją antrąją priemonę numatytas finansavimas duomenų surinkimui ir kontrolės priemonėms, mokslinėms rekomendacijoms, bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemoms ir įgyvendinimui. Reikia aiškiau apibrėžti kai kurių finansuotų priemonių taikymo sritį ir geriau suformuluoti kai kuriuos straipsnius. Be to, atsižvelgiant į patirtį, joje laikomasi nuomonės, kad reikia atlikti kai kuriuos nežymius pakeitimus, kad reglamento nuostatos būtų veiksmingiau susietos su tikraisiais poreikiais. Teiktini Reglamento (EB) Nr. 861/2006 pakeitimai turėtų padėti sudaryti sąlygas taikyti aiškiai apibrėžto bendrojo finansavimo, kuris jūros teisės srityje turi būti padidintas, nurodytas bendrojo finansavimo normas.
Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungos finansinės priemonės, susijusios su ES bendros žuvininkystės politikos ir jūros teisės įgyvendinimu, suteikia mums ekonomines priemones bendrai žuvininkystės politikai įgyvendinti, kai finansavimas nukreipiamas į sritis, kuriose jūros teisę reikia plėtoti ir koordinuoti. Todėl balsavau už J. Ferreiros pranešimą. Šio reglamento pakeitimas padės vykdyti bendrą politiką ir naudoti lėšas su žuvininkyste susijusiems duomenims rinkti, tarptautiniams santykiams ir mokslo bei techninio pobūdžio srityse.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už. Reglamentas (EB) Nr. 861/2006, kuriuo nustatomos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti, yra svarbi ES žuvininkystės finansavimo priemonė ir viena iš dviejų pagrindinių priemonių (kita – Europos žuvininkystės fondas, EŽF), kuri naudojama siekiant praktiškai įgyvendinti BŽP. Pagal ją finansuojamos šios sritys: tarptautiniai santykiai, valdymas, duomenų rinkimas, mokslinės rekomendacijos ir BŽP kontrolės sistemos bei įgyvendinimas. Kiekvienoje veiklos srityje šis reglamentas taikomas kartu su kitais reglamentais ir sprendimais. Kai kurie šių susijusių teisės aktų aspektai pasikeitė priėmus Reglamentą (EB) Nr. 861/2006, kurį, vadinasi, reikia iš dalies pakeisti, siekiant nuosekliai suderinti visas detales su teisėkūros sistema. Komisija taip pat siekia aiškiau apibrėžti kai kurių finansuotų priemonių taikymo sritį ir geriau suformuluoti kai kuriuos straipsnius. Be to, atsižvelgdama į patirtį, ji mano, kad reikia atlikti kai kuriuos nežymius pakeitimus, kad reglamento nuostatos galėtų būti veiksmingiau susietos su tikraisiais poreikiais.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Reglamentas (EB) Nr. 861/2006, kuriuo nustatomos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti, yra svarbi ES žuvininkystės finansavimo priemonė.
Šis dokumentas taip pat yra viena iš dviejų pagrindinių priemonių, kuri naudojama siekiant įgyvendinti BŽP. Pagal ją finansuojamos šios sritys: tarptautiniai santykiai, valdymas, duomenų rinkimas, mokslinės rekomendacijos ir bendros žuvininkystės politikos kontrolės priemonės bei įgyvendinimas.
Šiandien priimtoje rezoliucijoje pripažįstama, kad svarbu, jog žuvininkystės valdymas būtų grindžiamas naujausiomis ir tiksliomis žiniomis apie žuvų išteklius. Dokumente pripažįstama, kad vis svarbesnė tampa akvakultūros – veiklos, kuria sukuriamos pasiekiamos šios veiklos, taip pat ir kitų su ja susijusių veiklų – plėtojimo perspektyvos, pagrindžiančios galimybės taikyti aplinkosaugos ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo, valdymo ir naudojimo gaires, numatymą, taip sudarant sąlygas aplinkos ir sveikatos kontrolei šiame sektoriuje, kas prisidės prie jo tvarumo.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Dokumentu, dėl kurio šiandien balsuojama, siekiama pritaikyti žuvininkystės politikos įgyvendinimo finansines priemones, atsižvelgiant į teisėkūros sistemos pokyčius, pasikeitusius dabartinius poreikius ir aiškesnį veiksmų, kurių reikia imtis, visų pirma numatytų Sprendime 2000/439/EB, į kurį Reglamente (EB) Nr. 861/2006 dar nebuvo atsižvelgta, teisinį reglamentavimą. Kalbant apie duomenų rinkimą, Parlamento pasiūlyme laikomasi nuomonės, kad labai svarbu išplėsti taikymo sritį, kad būtų įtrauktas jų valdymo ir jų naudojimo sąlygų reglamentavimas. Taip pat labai svarbu palengvinti viešųjų sutarčių sudarymą su tarptautiniais subjektais ir nustatyti pareigą turėti išsamią informaciją, jeigu siekiama įgyvendinti bendrus projektus.
Būtų gerai iki 60 proc. tinkamų išlaidų padidinti galimą bendrojo finansavimo normą, visų pirma tai taikytina žuvininkystės veiklos stebėsenai ir duomenų rinkimui, valdymui ir naudojimui. Akvakultūra ne mažiau svarbi, ir šios srities duomenys turėtų pabrėžti socialinę ir ekonominę bei aplinkosaugos sritis. Be to, šioje srityje vis labiau reikia naudotis naujais metodais, todėl esamus metodus reikia nuolat pritaikyti ir modernizuoti.
Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Norėčiau pasveikinti savo kolegą iš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų (PCP) J. Ferreirą, parengusį šį pranešimą, kuris šiandien Europos Parlamente patvirtintas labai didele balsų dauguma.
Šiame pranešime patvirtinta, kaip svarbu, kad žuvininkystės valdymas būtų grindžiamas naujausiomis, tiksliomis mokslinėmis žiniomis apie žuvų išteklių padėtį. Tai būtina sąlyga siekiant tausaus žuvininkystės vystymosi. Kai kuriems J. Ferreiros pakeitimams, pvz., pakeitimams, leidžiantiems padidinti bendrojo finansavimo normą (nuo 50 proc. iki 60 proc.) mokslinių duomenų apie žuvų išteklius rinkimo, valdymo ir naudojimo srityse, deja, nebuvo pritarta.
Šiame pranešime parodoma, kaip vis dėlto GUE/NGL frakcija gali prisidėti prie Europos Parlamento diskusijų, ir žinau, kad galime pasikliauti tuo, jog J. Ferreira toliau kovos už tvarią žuvininkystę, šiame sektoriuje pirmenybę teikdamas smulkiesiems žvejams, o ne pramonės grupėms
Iva Zanicchi (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už J. Ferreiros pranešimą, kuriuo siekiama pagerinti žuvininkystės sektoriaus finansinių priemonių valdymą, kuriomis reguliuojamos tam tikros veiklos, įskaitant ir įprastines žvejybos kontrolės priemones. Todėl manau, kad bendras Tarybos ir Europos Parlamento susitarimas dėl dokumento būtų geras kompromisas bendros žuvininkystės politikos ir jūros teisės požiūriu.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą. Manau, kad šiuo pranešimu siekiama svarbaus tikslo, nes juo siekiama, jog ši pereinamojo laikotarpio tvarka būtų papildomai taikoma dar 18 mėnesių, t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., kad toliau vykdant bendrą žuvininkystės politiką būtų apibrėžtas naujas techninių priemonių paketas.
Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. negalėjo būti pasiektas susitarimas dėl reglamento projekto, siekiant supaprastinti ir aiškiau išdėstyti Bendrijos taisykles dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, priimtas reglamentas, nustatantis pereinamojo laikotarpio technines priemones 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui.
Šiuo pranešimu, kuriam pritariau, siekiama, jog ši pereinamojo laikotarpio tvarka būtų papildomai taikoma iki 2013 m. sausio mėn., kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų apibrėžtas naujas techninių priemonių paketas. Jame taip pat raginama, kad per šį pratęstą dabartinio reglamento galiojimo laikotarpį Komisija imtųsi iniciatyvos ir kartu su suinteresuotosiomis šalimis pradėtų šiuo metu galiojančių priemonių poveikio jas taikantiems laivams ir atitinkamoms ekosistemoms, vertinimą. Šio vertinimo išvados turėtų būti apsvarstytos rengiant naują reglamento projektą. Taip pat svarbu, kad būsimajame Komisijos pasiūlyme dėl techninių priemonių būtų aiškiai nustatomi Tarybos ir Parlamento įgaliojimai pagal įprastą teisėkūros procedūrą.
Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už pasiūlymą, nes susitarimo dėl žuvininkystės išteklių apsaugos nebuvimas gali sukelti nepageidaujamų padarinių. Pasiūlymas pratęsti 2009 m. Tarybos reglamento dėl techninių priemonių nustatymo galiojimą 18 mėn., t. y. iki 2012 m. gruodžio 13 d., leis Komisijai parengti naują techninių priemonių paketą, kuris bus įtrauktas į bendros žuvininkystės politikos reformą. Manau, kad pakeitimai priimtini, nes bendra žuvininkystės politika turi, pirma, apsaugoti žuvininkystės išteklius ir, antra, turi būti naudinga paprastiems žmonėms, šiuo atveju – Airijos smulkiesiems žvejams. Būtent todėl manau, kad reikia nustatyti pusiausvyrą tarp sužvejojamo kiekio apribojimų, techninių priemonių ir žvejų poreikių.
Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes techninės priemonės labai svarbios dėl to, kad jos lemia žvejų veiklą ir turi poveikį žuvininkystės ištekliams ateityje. Visi esame suinteresuoti rasti ekonominę pusiausvyrą sektoriuje ir, vadinasi, užtikrinti tinkamas pajamas žvejams, kartu užtikrinant atsinaujinančius ir tvarius žuvies išteklius.
Nessa Childers (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kad paremčiau Airijos ir Europos žuvininkystės pramonę ilgesniuoju laikotarpiu. Tausi žvejyba turėtų būti principas, kuriuo turime vadovautis. Radau labai daug argumentų, palankių P. C. Gallagherio pakeitimams, tačiau galiausiai balsavau kartu su savo frakcija, siekdama išlaikyti frakcijos politinį nuoseklumą.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl žuvininkystės ir pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo. Vis dėlto gaila, kad nebuvo pritarta pasiūlytam Komisijos sprendimo, draudžiančio sidabrinių menkių ir europinių jūros velnių žvejybą Portugalijos pakrantėje, kai naudojami sieniniai tinklai, šio draudimo nepagrindžiant jokiais moksliniais tyrimais, panaikinimui.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2008 m. Komisija pateikė Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones projektą, kuriuo siekta pakeisti ankstesnį reglamentą. Kadangi panašus pasiūlymas nebuvo patvirtintas dėl teisinio neaiškumo ir siekiant išlaikyti tinkamą jūros išteklių saugojimą ir valdymą, priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1288/2009, nustatantis pereinamojo laikotarpio technines priemones sausio 1 d. – 2011 m. birželio mėn. laikotarpiui.
Atsižvelgdama į Lisabonos sutartyje nustatytas pareigas, 2010 m. Komisija atsiėmė savo pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones. Dabar pagrindiniai principai, susiję su šiomis techninėmis priemonėmis, turėtų būti įtraukti į naują pagrindinį reglamentą dėl bendros žuvininkystės politikos reformos, ir 2011 m. laukiama dar vieno pasiūlymo šiuo tikslu. Kadangi šiuo metu nėra kitų galiojančių teisės aktų, siūloma šio reglamento galiojimo terminą partęsti dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d. Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, susijusius su teisiniu tikrumu ir apsauga, manau, kad šiam termino pratęsimui derėtų pritarti. Tikiuosi, kad šis papildomas laikas leis įvertinti galiojančias priemones.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungai žuvininkystės sektorius labai svarbus ne tik dėl maisto klausimo, bet ir dėl aplinkosaugos aspekto, nes vandens ekosistemoms iškilęs pavojus. Kadangi Parlamentas žino, koks svarbus šis sektorius, jame šiuo klausimu dažnai diskutuota. 2009 m. jis priėmė rezoliuciją A6-0206/2009 dėl būtinybės apsaugoti žuvų išteklius Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje. Galiojančiame reglamente, kuris priimtas 2008 m., nustatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio priemonės, kurios turėjo galioti iki 2011 m. birželio mėn., laikina data, kai turėjo įsigalioti nauji teisės aktai įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką. Vis dėlto Komisija negalėjo pateikti reglamento projekto. Todėl Komisija siekia, kad būtų pratęstas šiuo metu galiojančio reglamento galiojimo terminas iki 2013 m. sausio 1 d., tikimasi, kad iki to laiko ES galės pagal Lisabonos sutartyje nustatytą įprastą teisėkūros procedūrą pateikti Tarybai ir Parlamentui dokumentą priėmimui. Šie teisės aktai bus grindžiami naujais moksliniais tyrimais, kad nebūtų keliamas pavojus planetos jūrų ištekliams. Atsižvelgdamas į tai, pritariu, kad dabartinis reglamentas turėtų galioti iki 2013 m. sausio 1 d.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Atitinkamas reglamentas dėl techninių priemonių reikalingas, siekiant tausiai naudoti žuvininkystės išteklius ir tinkamai juos apsaugoti. Šis reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių priimtas 2008 m. nepasiekus susitarimo dėl reglamento, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai. Jis turėjo būti taikomas 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui. Dabar siūloma partęsti jo galiojimo terminą dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., siekiant, kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų nustatytos naujos techninės priemonės, laukiant Komisijos pasiūlymo 2011 metais.
Manome, kad terminas neurėtų būti pratęsiamas neištaisius iškilusių dabartinių teisės aktų trūkumų ir problemų. Deja, vadovaudamiesi Komisijos pasiūlymu, pranešėjas ir dauguma Parlamento narių tam užkirto kelią. Tai smulkiojo Portugalijos žvejybos laivyno dalies diskriminacija be jokio mokslinio pagrindimo, nukreipta į jūrų liežuvių ir sidabrinių menkių žvejybą, naudojant sieninius tinklus, kuri pagal galiojančias taisykles yra uždrausta. Tai turi neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių, kurių galima ir kurių turėtų būti išvengta.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių priimtas 2008 m. nepasiekus susitarimo dėl reglamento, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai. Jis turėjo būti taikomas 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui. Dabar siūloma partęsti jo galiojimo terminą dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., siekiant, kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų nustatytos naujos techninės priemonės, laukiant Komisijos pasiūlymo 2011 metais.
Manome, kad terminas neurėtų būti pratęsiamas neištaisius iškilusių dabartinių teisės aktų trūkumų ir problemų. Deja, vadovaudamiesi Komisijos pasiūlymu, pranešėjas ir dauguma Parlamento narių tam užkirto kelią.
Tai smulkiojo Portugalijos žvejybos laivyno dalies diskriminacija be jokio mokslinio pagrindimo, kuri nukreipta į jūrų liežuvių ir sidabrinių menkių žvejybą, naudojant sieninius tinklus, kuri pagal galiojančias taisykles yra uždrausta. Tai turi neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių, kurių galima išvengti ir kurių turėtų būti išvengta.
Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Komisija maldauja: „Daugiau jokių atmetinėjimų!“. „Įsiklausykite į pramonės atstovus“, – tai jos šūkis. Tada ji siekia primesti iš esmės ydingus reglamentus dar 18 mėn. Dėl šių taisyklių ne mažiau kaip 42 proc. Vakarų Škotijoje pagaunamų juodalopių menkių išmetamos atgal į jūrą. Šios dienos balsavimas reiškia, kad šis nepadorus elgesys tęsis dar 18 mėn. Londono darbo partija parėmė Komisiją: dar viena gėdinga mūsų pakrančių bendruomenių išdavystė!
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Kadangi nebuvo susitarimo dėl reglamento, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai, projekto, 2008 m. buvo priimtas reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, iš pradžių numatytų taikyti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiu, nustatymo. Minėtuoju pasiūlymu dėl teisės akto siekiama, jog ši pereinamojo laikotarpio tvarka būtų papildomai taikoma dar 18 mėnesių, t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų apibrėžtas naujas techninių priemonių paketas. Vieną pasiūlymą Komisija turi pateikti 2011 metais. Taigi Komisija turėtų pasinaudoti naujuoju pratęsto dabartinio reglamento galiojimo laikotarpiu, kad drauge su kitais subjektais įvertintų esamų priemonių poveikį laivams, kurie jas taiko, ir atitinkamoms ekosistemoms. Todėl Komisija turėtų atsižvelgti į šio vertinimo rezultatus ir parengti naują pasiūlymą dėl reglamento, kuris bus taikomas po 2013 m. sausio 1 d. ir kuris, remiantis Lisabonos sutartimi, bus priimamas pagal bendro sprendimo procedūrą.
Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Reglamento galiojimo termino pratęsimas siekiant žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones dar 18 mėn. suteikia galimybę išnagrinėti ir įvertinti dabartinį poveikį laivams ir ekosistemoms, kuriems taikomas reglamentas. Todėl pasiūlymas tikrai sveikintinas, nes jis sudarys sąlygas geriausiai išnaudoti nustatytas galimybes atlikti patobulinimus. Tada į vertinimo rezultatus Komisija galės atsižvelgti rengdama naują reglamentą dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, tačiau siekdamas paremti Škotijos žvejybos pramonę, norėčiau, kad juodalopėms menkėms reglamentas nebūtų taikomas.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) 2008 m. nepasiekus susitarimo dėl reglamento, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai, projekto, priimtas reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių, kurias iš pradžių numatyta taikyti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui. Šiuo teisėkūros pasiūlymu siekiame pratęsti šios pereinamojo laikotarpio sistemos galiojimą dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., siekiant, kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų nustatytos naujos techninės priemonės, laukiant Komisijos pasiūlymo 2011 m. Todėl Komisija turėtų pasinaudoti naujuoju pratęsto dabartinio reglamento galiojimo laikotarpiu, kad drauge su kitais subjektais įvertintų esamų priemonių poveikį jas taikantiems laivams ir atitinkamoms ekosistemoms.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už. Kadangi nebuvo susitarimo dėl reglamento, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai, projekto, 2008 m. buvo priimtas reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, iš pradžių numatytų taikyti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui, nustatymo. Minėtuoju pasiūlymu dėl teisės akto siekiama, jog ši pereinamojo laikotarpio tvarka būtų papildomai taikoma dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų apibrėžtas naujas techninių priemonių paketas: vieną pasiūlymą Komisija turi pateikti 2011 metais.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) 2008 m. nepasiekus susitarimo dėl teisės akto, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai, projekto, priėmėme reglamentą dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių, kurias iš pradžių numatyta taikyti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui.
Teisėkūros pasiūlymu, dėl kurio balsuojama šiandien, pereinamojo laikotarpio tvarkos galiojimo laikotarpis pratęsiamas dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., siekiant, kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą, dėl kurios Komisija pasiūlymą pateiks 2011 m., būtų nustatytos naujos techninės priemonės.
Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją A6-0206/2009 dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje. Tekste pažymima, kaip svarbu tinkamai paskirstyti įgaliojimus Tarybai, Parlamentui ir Komisijai.
Šios dienos balsavimu Parlamentas prašo, kad už Komisijos pasiūlymą dėl techninių priemonių siekiant nustatyti pagrindines taisykles, kurį ji pateiks, būtų atsakingi Taryba ir Parlamentas pagal bendro sprendimo procedūrą.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pasiūlymu, kuris šiandien pateiktas Parlamento plenariniame posėdyje, siekiama pratęsti 2008 m. nustatytą pereinamąjį laikotarpį žuvų išteklių apsaugos srityje. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamo teisės akto galiojimas baigiasi 2011 m. birželio 30 d., šių priemonių galiojimas turėtų būti pratęstas dar 18 mėn. laikotarpiui, t. y. iki 2013 m. sausio mėn. Taigi Komisija turės pasinaudoti nauju pratęstu laikotarpiu, kad paskatintų atlikti esamų priemonių ir tų priemonių, į kurias turėtų būti atsižvelgta rengiant naują pasiūlymą laikotarpiui po 2013 m. sausio 1 d., kuris, planuojama, bus teikiamas 2011 m., poveikio vertinimą.
Kalbant apie teisės aktuose numatytų techninių priemonių peržiūrą, labai svarbu iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęsti sieninių tinklų naudojimo pakrantėse, kur gylis siekia 200–600 m, naudojimo laikotarpį, tai leis laivams ir toliau tausiai gaudyti didelę ekonominę svarbą Portugalijos nacionalinei žuvininkystei turinčias žuvų, pvz., europinių jūros velnių, atsargas.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą atsižvelgdamas į laimėjimus derybose, ypač dėl Parlamento biudžeto didinimo 2,3 proc., palyginti su 2011 m., Konrado Adenauerio pastatui Liuksemburge skirto finansavimo apribojimo ir pridėtinės vertės vertinimo grupės, leidusios papildomai sutaupyti 13,7 mln. EUR, atšaukimo. ES plėtros įstojus Kroatijai ir prisitaikymo prie Lisabonos sutarties reikmių finansavimas bus integruotas į statutą arba taisomąjį biudžetą. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad atsižvelgiant į ekonominius ir finansinius valstybių narių sunkumus ir Parlamento patvirtintas 2012 m. biudžeto gaires, Parlamentas pareiškė poreikį savo biudžete išlaikyti biudžetinę drausmę, kad jis neviršytų 27 valstybių narių infliacijos, ir įsitikinimą, jog realiai sutaupytomis lėšomis bus užtikrinta, kad jis veiktų tinkamai ir ekonomiškai. Vis dėlto manau, jog šiuo metu ES būdingomis taupymo sąlygomis taip pat svarbu, kad savo išlaidas mažintų ir EP nariai.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Pradedame balsavimo dėl 2012 m. biudžeto procedūrą. Parlamento teisė – pasiūlyti sąmatą. Manau, kad sąmatoje, dėl kurios balsavome šiandien, atsispindi pusiausvyra, todėl jai pritariau. Pirmą kartą Parlamentas pasiūlė didinti biudžetą (2,3 proc.) mažesne už infliaciją (2,8 proc.) verte. Šiais fiskalinio taupymo laikais man atrodo, kad to tikrai reikia. Be to, visiškai pritariu, kad reikia nagrinėti naujas finansavimo galimybes siekiant apibrėžti ilgalaikę biudžeto valdymo strategiją. Lauksiu Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Pritariu, kad Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos turi tinkamai ir veiksmingai reaguoti į dabartinę finansų, ekonomikos ir socialinę ES padėtį ir, siekdamos sutaupyti lėšų, taikyti griežtas valdymo procedūras. Bendras Europos Parlamento 2012 m. sąmatos projekto išlaidų lygis turėtų padidėti 2,3 proc., palyginti su 2011 m. biudžetu, ir tai neviršija dabartinio infliacijos lygio, kuris sudaro 2,8 proc. Ateityje Parlamentas turi dar veiksmingiau taupyti lėšas bei griežtinti valdymo ir kontrolės procedūras.
Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už J. M. Fernandeso pranešimą. Šiuo pranešimu mums sudaroma galimybė objektyviai išnagrinėti 2012 m. Europos Parlamento biudžetą. Tai tikrai turės būti griežtas, taupus biudžetas. Mums svarbu atsižvelgti ir į infliaciją, o tai reiškia, kad 2012 m. biudžeto sumos iš esmės sumažės. Visi išlaidų punktai turi būti pagrįsti ir patvirtinti. Kintamųjų išlaidų punktai turi būti vertinami kaip sąnaudų ir naudos analizės dalis, kad ateityje būtų galima išvengti papildomų išlaidų. 2012 m. turime pagerinti jaunimo padėtį. Užsibrėžiami tikslai pirmiausia turi būti skirti jaunimui. Norėčiau pažymėti, kad jaunimui reikia pagalbos profesiniam išsilavinimui įgyti ir mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Šiuo atžvilgiu daugiau pinigų turi būti skirta į jaunimą orientuotiems projektams. Jiems reikia paramos, kad jie galėtų integruotis į darbo rinką.
Nessa Childers (S&D), raštu. – Pritariu šiam pranešimui, nes šiuo ekonomikos krizės laikotarpiu juo sudaromos pakankamos biudžetinės sąlygos svarbiam ES institucijų darbui Europos piliečių labui. Nepaisant to, aš nepritariau frakcijos linijai EP narių išmokų įšaldymo ir EP narių kelionių verslo klase lėšų klausimu ir kitais panašiais klausimais. Manau, kad šiais krizės laikais, kai mažėjant pajamoms paprasti darbuotojai patiria didelių sunkumų, tai – nederamas dalykas.
Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už J. M. Fernandeso pranešimą dėl Parlamento biudžeto ir norėčiau jį pasveikinti už didžiulį nuveiktą darbą. Norėčiau pabrėžti jo pastangas siekiant apribojimų ir taupumo, atitinkančias jo nusistatytus prioritetus. Kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas įgijo daugiau įgaliojimų, būtų protinga numatyti ir didesnes veiklos išlaidas. Tačiau realiai 2012 m. Parlamento biudžetas sumažėjo, nes didėjo mažesne už infliaciją verte, o, palyginti su pradiniu pasiūlymu, biudžetas sumažintas 49 mln. EUR. Patvirtintas biudžetas liko mažesnis nei 20 proc. 5 išlaidų kategorijos sumos, o to nebuvo jau keletą metų. Pranešėjas taip pat turėjo kovoti su neteisingu informavimu ir demagogija. Kai kurie žmonės piktavališkai bandė įteigti, kad EP narių atlyginimai didinami. Parlamentas už šį dalyką neatsakingas: EP narių atlyginimus, kurie sudaro 38,5 proc. teismo teisėjo atlyginimo, nustato Taryba, o kitų dotacijų vertę nustato Biuras, o ne Parlamentas, ir šios dotacijos negali viršyti Eurostato skelbiamo infliacijos lygio. Be to, su dotacijomis ir išmokomis susijusi biudžeto eilutė, įskaitant lėšas EP narių atlyginimams sumokėti, palyginti su 2011 m., didėja tik 0,55 proc.
Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą ir pabrėžčiau, kad numatytas Parlamento biudžeto padidinimas 2,3 proc. yra mažesnis negu 2,8 proc. infliacijos prognozė ES, o tai reiškia, kad 2012 m. biudžetas realiai bus 0,5 proc. mažesnis. Tačiau norėčiau pasmerkti demagogiją dėl trijų pasiūlytų pakeitimų, kuriais siekiama pakeisti EP narių kelionių į savo gyvenamosios vietos šalis ir iš jų į Parlamentą taisykles, ir balsavau prieš šiuos pakeitimus. Nenoriu išsisukinėti nuo savo pareigų, todėl pasinaudojau savo balso teise, nors pakeitimai buvo tokie klaidinantys, kad aš tikriausiai būčiau įtrauktas į įvairias ten siūlomas išimtis. Taip pat apgailestauju dėl kai kurių kolegų narių pozicijos, kurie, iš anksto žinodami, kad konkretus pasiūlymas nebus priimtas, užkrovė „politiškai nekorektiškų“ veiksmų naštą kitiems, ir dėl kitų narių, kurie „nusprendė geriau nedalyvauti“ balsuojant dėl atitinkamų trijų pakeitimų, nors dalyvavo visame balsavime prieš tai ir po to. Be to, reikėtų prisiminti, kad pagal dabartinį statutą niekas neprivalo keliauti verslo klase. Nepaisant to, kiekvieną savaitę matau visų partijų kolegas EP narius keliaujant verslo klase, taip pat ir per skrydį į Portugaliją po balsavimo; esama keleto retų išimčių, tačiau susijusių ne su konkrečiais nariais, o su kai kuriomis atsitiktinėmis kelionėmis.
Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariau pranešimui, kuris atspindi Parlamento požiūrį į išlaidas, reikalingas politikai įgyvendinti ir administruoti 2012 finansiniais metais. Pranešimu siekiama užtikrinti, kad finansavimas, atsižvelgiant į infliaciją, šiuo didėjančio nedarbo laikotarpiu būtų didinamas bent jau kritinėms socialinės politikos išlaidoms. Pranešime siūloma biudžetą maksimaliai padidinti 2,3 proc., didėjimą išlaikant mažesnį už ES infliacijos lygį. Tai – daugiau nei pusė pradiniame administraciniame prašyme nurodyto padidinimo 5,2 proc. Taip pat pritariau ne vienam šio pranešimo pakeitimui, kuriuo prieštaraujama EP narių atlyginimų ir išmokų didinimui.
Martin Ehrenhauser (NI), raštu. – (DE) Europos Parlamentas privalo mokesčių mokėtojų pinigus leisti tinkamai ir atsakingai. Ekonomikos krizės laikotarpiu itin svarbu mokesčių mokėtojų pinigus naudoti ekonomiškai. Todėl labai apgailestautina, kad Parlamentas nepasirengęs įsipareigoti taupyti pinigus, pvz., trumpesniuose negu keturių valandų skrydžiuose naudotis ekonomine klase.
Kadangi Parlamentas dar kartą praleido galimybę parodyti Europos piliečiams savo aiškų įsipareigojimą taupyti, atsakingai elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais ir atsisakyti privilegijų, balsavau prieš pranešimą.
Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. – (SV) Žinoma, pritariame Biudžeto komiteto požiūriui, kad Europos Parlamentas dabar turėtų „pademonstruoti savo atsakingą požiūrį į biudžetą ir nuosaikumą“, ir teigiamai vertiname pranešime išreikštą raginimą ribotus išteklius valdyti „apdairiai ir efektyviai“. Vis dėlto, kadangi buvo atmesti pakeitimai dėl EP narių atlyginimų ir išmokų įšaldymo kitais metais, o balsavimo rezultatas reiškė ir tai, kad vėl teigiamai įvertinta Europos Parlamento administracinio pastato statyba Liuksemburge, kuri, remiantis tam tikrais skaičiavimais, kainuos 549 mln. EUR, negalėjome pritarti tokiam rezoliucijos variantui. Todėl per galutinį balsavimą nusprendėme susilaikyti.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl „Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos. I skirsnis. Parlamentas“. Nepaisant to, apgailestauju, kad per dabartinę krizę Parlamentas nesijautė galįs lyderiauti rodydamas pavyzdį ir atmetė dabartinės EP narių atlyginimų sistemos persvarstymo pasiūlymus ir pasiūlymus neatnaujinti atlyginimų ir išmokų dydžio 2012 m.
Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. – (SV) Derybose dėl 2012 m. Parlamento biudžeto kovojome, kad pradinio pasiūlymo užmojis jį didinti 5,7 proc. būtų gerokai sumažintas. Galutinis rezultatas buvo 2,3 proc. ir tai reiškia, kad atsižvelgiant į infliaciją tikrasis biudžetas sumažės.
Nors tai ir labai didelis žingsnis teisinga linkme, vis tiek nesame visiškai patenkinti. Manome, kad turėjo būti įmanoma nustatyti ir daugiau vietų, kur galima sutaupyti. Todėl derybose stengėmės apginti pasiūlymą, kuriam dabar plačiai pritarė visas Parlamentas. Šiame pasiūlyme raginame Parlamento išlaidas peržiūrėti ilgesniam laikotarpiui. Nes pernelyg ilgai Parlamente buvo linkstama ilgalaikių finansinių padarinių turinčius naujus sprendimus visada priimti neįvertinus visos padėties. Parlamentas tiesiog negali kasmet priimti sprendimų, susijusių su išlaidų didinimu, kartu nebandydamas rasti būdo jas finansuoti perskirstant prioritetus ir didinant našumą.
Galiausiai norėtume pabrėžti ir tai, jog pritariame, kad būtų peržiūrėtos išlaidos, skirtos EP narių kelionių ir kitoms išmokoms. Vis dėlto dėl šių pakeitimų neįmanoma nuspręsti vien mažinant biudžeto asignavimus. Reikia iš dalies pakeisti EP narių statutą. To sieksime ir tam pritarsime ateityje.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl 2012 m. biudžeto diskutuojama tokiu laiku, kai daugelis valstybių narių susiduria su itin aktualiu poreikiu riboti ir taupyti biudžetų lėšas. Todėl sudarant Parlamento veiklos biudžetą, kaip pažymi pranešėjas, reikėtų: „tinkamai ir veiksmingai reaguoti į dabartinę […] padėtį“ ir, siekiant „sutaupyti lėšų, taikyti griežtas valdymo procedūras“. Europos gyventojai nesuprastų, jeigu prašydama jų šalis aukotis ES savo išteklių nevaldytų nuosaikiai ir našiai. Todėl visuomenė mūsų prašo mums skirtus išteklius valdyti tinkamai ir, kai tik galima, juos taupyti. Mano kolegos J. M. Fernandeso pranešime padaromas tam tikras postūmis šia linkme. Dėl etinių priežasčių, ypač kai Europos gyventojų, ypač portugalų, prašoma aukotis, nusprendžiau nebalsuoti už jokį pakeitimą, turintį poveikį mano atlyginimui arba mano, kaip EP nario, pareigų vykdymui.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepaisant kapitalizmo krizės, sudavusios sunkų smūgį darbuotojams ir apskritai gyventojams, ir taupymo priemonių, skirtų mažiausiai pasiturintiems, ES biudžetuose neatsispindi poreikis pakeisti politikos priemonių, kaltų dėl krizės ES, kryptį. Šiame pranešime neminimos bendro ES biudžeto gairės. Tačiau esant dabartinei padėčiai jo negalima išskirti.
Mes susirūpinę ne tik dėl to, ką išdėstėme plenariniame posėdyje, bet ir dėl planuojamos sistemos, kuria bus padidintas darbo vietų nesaugumas, pabloginta darbuotojų, po dešimtmečius trukusios tarnybos netekusių neterminuotų darbo sutarčių, padėtis ir daugelis darbuotojų „perduoti“ laikinojo darbo agentūroms. Dėl šios priežasties balsuojame prieš pakeitimų projektus, kuriais propaguojant taupymą Parlamente atveriamas kelias nesaugumui.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas dėl Parlamento biudžeto atspindi prieštaravimus, turinčius poveikį daugumai čia atstovaujamų politinių jėgų. Nors jis nesusijęs su ES biudžeto gairėmis, jų negalima vertinti atskirai nuo svarbiausių jas lėmusių politinių krypčių.
Nors Parlamento išlaidos patikslintos sumažinus išoriniam paslaugų teikimui skirtas ir kitas nedideles išlaidas bei padidinus dotacijų ir kelionių išlaidų kategorijas, 2012 m. I skirsnis, skirtas Parlamentui, atitinka 2,3 proc. didesnę sumą, negu tam pačiam skirsniui numatyta 2011 m. biudžete.
Mes susirūpinę, kad pradėjus taikyti planuojamą sistemą padidės darbo vietų nesaugumas, pablogės darbuotojų, po dešimtmečius trukusios tarnybos netekusių neterminuotų darbo sutarčių, padėtis ir daugelis darbuotojų bus „perkelti“ laikinojo darbo agentūroms. Dėl šios priežasties balsavome prieš pakeitimų projektus, atveriančius kelią nesaugumui – jais raginama taupyti Parlamento išlaidas ir didinti finansavimą Europos partijoms ir politiniams fondams, o mes manome, kad EP nariai turėtų parodyti pavyzdį ir pakeisti savo finansinį statusą, todėl balsavome prieš esminį atlyginimų didinimą.
Dėl visų minėtų priežasčių balsavome prieš šį pranešimą.
Louis Grech (S&D), raštu. – Dėl J. M. Fernandeso pranešimo, nors iš esmės būčiau balsavęs už 13 ir 15 pakeitimus, susilaikiau techniniais sumetimais. Tai padariau todėl, kad iš esmės EP nario atlyginimas reglamentuojamas EP narių statute ir persvarstomas arba keičiamas iš dalies keičiant EP narių statutą, o ne balsuojant plenarinėje sesijoje dėl konkrečių metų ES biudžeto.
Catherine Grèze (Verts/ALE), raštu. – (FR) Balsavau už 15 pakeitimą – nedidinti EP narių atlyginimų ir išmokų, nes dabar krizė.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi institucijos privalo tinkamai ir veiksmingai reaguoti į dabartinę finansų, ekonomikos ir socialinę ES padėtį ir, siekdamos sutaupyti lėšų, taikyti griežtas valdymo procedūras. Suprantama, institucijoms yra būtina užtikrinti pakankamai išteklių, tačiau dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis ištekliai turėtų būti naudojami apdairiai ir efektyviai. Taip pat manau, kad Parlamentas turi dar veiksmingiau taupyti lėšas bei griežtinti valdymo ir kontrolės procedūras. Turime dar labiau modernizuoti bei racionalizuoti administravimą, mažinant priklausomybę nuo išorės paslaugų, taikant efektyvų žmogiškųjų išteklių valdymą. Visos institucijos turi dėti visas įmanomas pastangas siekdamos sumažinti savo išlaidų sąmatų 2012 m. biudžeto projektui rengimo išlaidas, nes tai, be abejonės, padėtų ir leistų taupyti mokesčių mokėtojų pinigus.
Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) ES valstybės narės šiomis dienomis turi priimti sunkius sprendimus dėl savo nacionalinių biudžetų. Tikrinamos išlaidos, tą patį turime daryti ir Europos Sąjungoje.
Nesu už ES biudžeto didinimą: priešingai, jis turėtų būti mažinamas. Sunkiomis ekonominėmis sąlygomis Europos Parlamentui neteisinga planuoti kitais metais didinti savo išlaidas 2,3 proc. Dosniame metiniame 1,7 mlrd. EUR Parlamento biudžete turime rasti daugiau sričių, kur galima sutaupyti. Dabar reikia laikinai atidėti Europos istorijos namų projekto planus. Kelionės tarp Strasbūro ir Briuselio Europos mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja apie 200 mln. EUR. Tai atitinka metinį Europos Žmogaus Teisių Teismo biudžetą. Europos centro ir liberalų partijoms Europos Parlamente atstovaujanti Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija iki šiol tėra vienintelė Parlamento frakcija, teigianti, kad reikėtų nebevykti į Strasbūrą. Raginu kitas frakcijas ir, svarbiausia, valstybes nares, kurios praktiškai ir spręs šį klausimą, reikalauti to paties.
Anne E. Jensen (ALDE), raštu. – (DA) Danijos liberalų partija balsavo prieš J. N. Fernandeso pranešimo dėl Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos 3 pakeitimą. Danijos liberalų partija pritaria, kad Parlamentas turi mažinti kelionių išlaidas, bet EP nariams svarbu ir toliau turėti galimybę pasikeisti bilietus likus nedaug laiko iki skrydžio. Pasiūlyme į tai neatsižvelgiama.
Constance Le Grip (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už laikinąjį 2012 m. Parlamento biudžetą ir džiaugiuosi, kad jis didinamas mažesniu už infliaciją dydžiu, taip mūsų bendrapiliečiams parodant, kad elgiamasi atsakingai. Šiais didelio nuosaikumo planuojant biudžetą laikais svarbu, kad Europos Parlamentas rodytų valdymo pavyzdį ir taupytų, kur tik gali. Pirmiausia norėjau pasakyti, kad esu suglumusi ir susirūpinusi dėl to, kaip iki šiol buvo administruojamas Europos istorijos namų projektas. Nors ir labai pritariu, kad būtų įrengta vieta, kur visuomenė galėtų sužinoti apie pagrindinius Europos integracijos etapus nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, esu nustebusi dėl santykinės sumos, kuria įvertintos reikiamos investicijos ir negalutinės veiklos išlaidos, taip pat man kelia nerimą tam tikrų sprendimų priėmimo procedūrų neaiškumas. Todėl balsuojant dėl Laisvos ir demokratiškos Europos frakcijos pateikto pakeitimo, kuriuo raginama besąlygiškai atšaukti šį projektą, susilaikiau. Nepaisant to, balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pakeitimą, kuriuo įtvirtinama daugiau skaidrumo ir atsakomybės sprendžiant šį klausimą ir reikalaujama taikyti deramą parlamentinę kontrolę.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes negaliu pritarti, kad, kai Taryba savo biudžetą mažina 4,4 proc., o Komisija savo administracinių išlaidų didinimą apribos iki 1 proc., Parlamento biudžetas padidėtų 2,3 proc.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Pasaulį nusiaubusi krizė ir sunkios valstybių narių ekonominės ir biudžetų sąlygos verčia Parlamentą parodyti, kad biudžetas valdomas atsakingai ir 2012 finansiniais metais ribojamas, nekeliant pavojaus užsibrėžtiems plataus užmojo tikslams, įskaitant teisėkūros kokybę. Parlamento kitų metų biudžetas didės mažesniu už infliaciją dydžiu. Biudžetas turėtų siekti 1,725 mlrd. EUR, o tai reiškia, kad jis 2012 m. bus 2,3 proc. didesnis. Tai mažiau negu 27 ES valstybių narių 2,8 proc. infliacija. Būtent į tokius aspektus visada reikia atsižvelgti aptariant ES biudžetą, kad valstybėse narėse visi galėtų daryti įtaką ES politikai ir įsitikinti, kad jų įnašai tinkamai panaudojami.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją už atliktą darbą. Šio darbo tema aktuali visada, tačiau tokiais neramiais laikais, kokiais gyvename mes, ji ypač aktuali. Dabar valstybių narių patiriamos ekonominės ir biudžeto sąlygos Parlamentui nėra nepažįstamos, tad jis turėtų parodyti atsakomybę už biudžeto planavimą ir 2012 finansiniais metais jį riboti, kartu išlaikydamas savo darbo kokybę. Biudžetas, palyginti su 2011 m. biudžetu, realiai sumažintas 2,3 proc. ir iš viso, palyginti su siūlytomis sąmatomis, sumažėjo 48,9 mln. EUR. Prie šio rezultato daugiausia prisidėta mažinant išlaidas pastatams. Norėčiau pabrėžti pranešėjo rūpestį, atspindintį ir visos frakcijos susirūpinimą įsipareigojimais jaunimui. Šiuo tikslu pranešėjas siūlo 100 mln. EUR sumažinti daugiametei finansinei programai skirtos 2012 m. 5 išlaidų kategorijos ribas ir ta pačia suma padidinti kitas išlaidų kategorijas, naudingas jaunimui. Šiuo pranešimu sukurta gera pusiausvyra ir jame deramai atsižvelgiama į krizės laikotarpiu reikalingus biudžeto apribojimus, taip pat išlaikomos sėkmingo ir geros kokybės darbo sąlygos. Todėl ir balsavau už šį pranešimą.
Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad dabartinės krizės atveju Parlamentas ir kitos ES institucijos turėtų veikti atsakingai, saikingai ir pasinaudodamos griežtais biudžeto valdymo procesais skatinti optimalų išteklių panaudojimą ir taupymą. Čia norėčiau viešai išreikšti padėką už pranešėjo, mano kolegos, J. M. Fernandeso atliktą puikų darbą.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Aš balsavau prieš. Priežastys – realiai nesutaupyta nė pagal vieną biudžeto eilutę, išlaidos dažnai tik nukeltos 2013 metams, mūsų prašytas kelionių išlaidų mažinimas tikriausiai žlugs, o derybų dėl šio pranešimo procedūra nebuvo skaidri ir ja buvo siekiama išstumti mažesnes frakcijas, kritiškiau vertinančias siūlomą biudžeto didinimą.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Šiandien patvirtintu pranešimu siekiama skatinti griežtą išteklių valdymą, kad būtų apribotos viešosios išlaidos. Atsižvelgiant į gerai žinomus finansinius valstybių narių sunkumus reikia mažinti išlaidas ir leisti joms augti ne didesniu už infliaciją dydžiu. Todėl būtų sveikintinas bendros sumos sumažinimas. Papildomus išteklius, reikalingus norint patenkinti Lisabonos sutartimi įtvirtintas reikmes ir įgyvendinti būsimą plėtrą, reikėtų nustatyti vėliau, atliekant biudžeto derinimo procedūras.
Peter Skinner (S&D), raštu. – Per galutinį balsavimą dėl šio pranešimo susilaikiau, nes kai visoje Europos Sąjungoje taupoma, atrodo absurdiška remti tokius projektus kaip Europos istorijos namai. Pats šis projektas galbūt to ir vertas, tačiau žmonėms atstovaujantis Parlamentas pasielgtų neapdairiai, jeigu tokiu laiku pritartų šioms išlaidoms.
Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Balsavau prieš 2011 m. EP išlaidų ir pajamų sąmatą, nes rezoliucijoje numatyta keletas dalykų, kuriems negaliu pritarti. Nepritariu, kad būtų dar kartą didinamas Parlamento biudžetas. Parlamentas šį veiksmą nori pateikti kaip biudžeto mažinimą, tačiau iš tikrųjų mažėja tik panaudojamų išteklių rodiklis. Mano nuomone, šiais krizės ir mažinimų laikais tinkamesnė priemonė būtų išlaidas įšaldyti. Visi kai kurių narių pateikti pakeitimai, kuriais reikalaujama tam tikro taupumo (neskristi verslo klase, kai skrydis trunka trumpiau nei keturias valandas; įšaldyti išmokas sekretoriato išlaidoms ir kt.) balsuojant atmesti ir dėl to verta apgailestauti.
Taip pat balsavau už tai, kad Europos istorijos muziejaus projekto būtų atsisakyta – ne todėl, jog manau, kad toks projektas neįdomus ar nesvarbus, o todėl, kad, mano požiūriu, tokio projekto Parlamentas neturėtų įgyvendinti iš nuosavo biudžeto. Be to, Briuselyje numatyto įgyvendinti projekto išlaidos tampa visiškai nekontroliuojamos. Dėl šios priežasties balsavau už pakeitimą, kuriuo konkrečiai teigiama, kad reikia atidžiai kontroliuoti išlaidų aspektą.
Catherine Stihler (S&D), raštu. – Kadangi dabar visos valstybės narės imasi griežtų taupymo priemonių, manau, kad šiuo metu nedera finansuoti Europos istorijos namų, todėl balsavau prieš šį pranešimą.
Michèle Striffler (PPE), raštu. – (FR) Balsuojant dėl J. M. Fernandeso pranešimo dėl Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos buvo būtina atsižvelgti į dabartinius ekonominius ir biudžeto valdymo sunkumus. Taigi, pradinis pranešimo projektas, kuriame numatyta įgyvendinti besaikių išlaidų reikalaujantį Europos istorijos namų projektą, visiškai prieštarauja tvirtam mano įsitikinimui, kad viešųjų lėšų biudžetas turi būti saikingas. Todėl reikia, kad prieš pradedant bet kokį darbą būtų aiškiai įvardytos visos su šiuo projektu susijusios finansinės garantijos. Europos institucijos turi laikytis tikros biudžetinės drausmės, ypač per dabartinę ekonomikos krizę.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Kadangi valstybės narės susiduria su sunkiomis ekonomikos ir biudžeto sąlygomis, Parlamentas turėtų parodyti, kad biudžetas valdomas atsakingai ir 2012 finansiniais metais ribojamas, tačiau nekeliant pavojaus teisėkūros kokybei. Atitinkamas biudžetas, palyginti su 2011 m. biudžetu, realiai sumažintas 2,3 proc. ir iš viso, palyginti su siūlytomis sąmatomis, sumažėjo 48,9 mln. EUR. Šis rezultatas pasiektas daugiausia mažinant išlaidas pastatams, 18 naujų narių sąnaudas ir išlaidas Kroatijos stojimui. Du pastarieji punktai vėliau bus taisomojo biudžeto tema. Šiuo metu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos prioritetas – investuoti į jaunimą.
Šiuo tikslu pranešėjas siūlo 100 mln. EUR sumažinti daugiametei finansinei programai skirtos 2012 m. 5 išlaidų kategorijos ribas ir ta pačia suma padidinti kitas išlaidų kategorijas, naudingas jaunimui. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad panaikinus Europos istorijos rūmams skirtą biudžeto eilutę jų perspektyvai pavojus nekils, nes vykstant skaidriam procesui, kuriam pritars biudžeto valdymo institucija, ta suma bus perkelta į kitą išlaidų kategoriją.
Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) J. M. Fernandeso pranešime dėl ES Parlamento 2012 finansinių metų biudžeto numatytas taupymas, atsargūs išlaidų planai ir kuo didesnis skaidrumas naudojant biudžeto lėšas, kartu remiant vykdomas aplinkosaugos politikos priemones ir nuolat teikiant informaciją Europos piliečiams. Tačiau sudėtinga suvokti, kodėl dauguma nepalaikė „biuro išlaidų“ įšaldymo 2012 metams, o išlaidos Europos istorijos rūmams gerokai per didelės ir atsižvelgiant į dabartinę struktūrinę krizę turėtų būti skubiai peržiūrėtos.
Iva Zanicchi (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už J. M. Fernandeso pranešimą savo iniciatyva dėl 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmatos. Visiškai pritariu patvirtintame tekste išdėstytiems tikslams: prieš kuriant naujas pareigybes taikyti griežtą žmogiškųjų išteklių valdymo metodą, Europos Parlamente užtikrinti daugiau saugumo, parengti skaitmeninę strategiją socialinių tinklų atžvilgiu, įdiegti bevielio ryšio paslaugą ir patvirtinti turto strategiją, kuria vadovaujantis būtų protingiau valdomos išlaidos, skirtos Parlamentui priklausantiems pastatams.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šią rezoliuciją, kuria siekiama iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, kuriuos vartoti pagal šį reglamentą patvirtino tik Komisija. Balsuoju už šią rezoliuciją, nes ji susijusi su leidžiamų teiginių sąraše esančiu teiginiu apie sveikumą – teiginiu apie šešių mėnesių ir vyresniems kūdikiams skirtą pieną, nes aptikta, kad į pieno mišinį įtraukta tam tikra rūgštis – dokozaheksaeno rūgštis.
Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Pritariu rezoliucijos dėl teiginių apie vaikams skirtų maisto produktų sveikumą projektui. Vaikų sveikatą reikia geriau saugoti nuo visų teiginių apie maisto produktų maistingumą, nes jie kartais klaidinantys ir žmonės tuos produktus nusiperka vien todėl, kad teigiama, jog jie turi naudingą mitybinį ar fiziologinį poveikį. Turime vartotojams suteikti garantiją, kad rinkoje esantys produktai yra saugūs, o jų etiketėse esantys teiginiai – teisingi ir tinkami, kad vartotojai gautų informaciją, reikalingą norint pasirinkti produktus visapusiškai žinant faktus, ir sukurti vienodas konkurencijos sąlygas maisto pramonėje.
Šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse maisto produktų ženklinimo ir reklamos srityje naudojama daugybė nuorodų į medžiagas, kurių naudingas poveikis neįrodytas arba dėl kurių mokslininkai nepakankamai sutaria. Todėl turime užtikrinti, kad medžiagos, kurios, remiantis teiginiais, yra naudingos, būtų tikrinamos moksliniais bandymais ir tyrimais, atliekamais Europos maisto saugos tarnybos (EMST).
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Ši rezoliucija susijusi su leidimu vartoti ir nesutikimu leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą. Balsavau prieš plenarinėje sesijoje pateiktą rezoliuciją, nes manau, jog būtina, kad nuo šešių iki dvylikos mėnesių amžiaus vaikams skirtus teiginius turi būti įmanoma pateikti ir juos turi turėti galimybę moksliškai patvirtinti Europos maisto saugos tarnyba (EMST).
Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Balsavau prieš šią iniciatyvą, nes, vadovaujantis Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatyta tvarka, iš Komisijai pateiktos ekspertų nuomonės negalima daryti išvados, jog teiginys, kad dokozaheksaeno rūgšties vartojimas prisideda prie normalaus nuo šešių iki dvylikos mėnesių amžiaus kūdikių regėjimo vystymosi, yra teisingas.
Be to, 2010 m. birželio mėn. paskelbtame British Medical Journal pranešime pateikiama išvada, kad praėjus dešimčiai metų nuo maitinimo dokozaheksaeno rūgštimi sustiprintu mišiniu vaikai buvo sunkesni ir turėjo aukštesnį kraujospūdį. Nėra aiškaus mokslinio sutarimo dėl dokozaheksaeno rūgštimi sustiprinto mišinio poveikio kūdikiams, o tai prieštarauja atitinkamo reglamento 5 ir 6 straipsniams.
Kadangi teiginys nesuderinamas su reglamento projekto tikslu ir turiniu, balsavau prieš jo patvirtinimą.
Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Sutinku, kad teiginys, jog dokozaheksaeno rūgšties vartojimas prisideda prie normalaus iki dvylikos mėnesių amžiaus kūdikių akių vystymosi, turėtų būti įtrauktas į patvirtintą ES teiginių apie sveikumą sąrašą, kaip siūloma Komisijos reglamente. Remiantis visuotinai priimtomis mokslinėmis žiniomis, kūdikių akims vystytis padeda ne tik motinos piene esanti dokozaheksaeno rūgštis, bet ir sintetinė dokozaheksaeno rūgštis, dedama į kūdikiams skirtus pieno ir kitus maisto produktus. Jeigu atmesime galimybę dokozaheksaeno rūgštį įtraukti į patvirtintą ES teiginių apie sveikumą sąrašą, gali būti padarytas pavojingas precedentas, kuriuo būtų niekais paverstas Europos maisto saugos tarnybos darbas vien todėl, kad su bet kokiomis medžiagomis, patikrintomis taikant reiklų ir griežtą minėtosios tarnybos vertinimo procesą, susijusius teiginius apie sveikumą būtų galima užginčyti ideologiškai motyvuotais sumetimais.
Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Pritariau šiai rezoliucijai, nes manau, kad teiginiai apie sveikumą gali daryti įtaką vartotojų pasirinkimui, ir todėl šiuos teiginius reikia vartoti atsakingai, remiantis aukščiausios kokybės moksliniais vertinimais. Tikrai tiesa, kad dokozaheksaeno rūgšties buvimas motinos piene turi teigiamą poveikį iki dvylikos mėnesių amžiaus kūdikių regėjimo vystymuisi. Vis dėlto tai savaime nereiškia, kad susintetinta dokozaheksaeno rūgštis, esanti kūdikiams skirtame kitokios formos piene, turi tokį pat poveikį. Motinos piene, be dokozaheksaeno rūgšties, yra ir kitų kartu veikiančių fermentų ir veiksnių, kurie visi kartu turi šį poveikį regėjimo vystymuisi. Šiuo metu mokslininkų bendruomenė nesutaria dėl teigiamo poveikio, kurį dokozaheksaeno rūgštimi sustiprintas pieno mišinys turi kūdikiams. Todėl manau, kad mums per anksti leisti vartoti tokį teiginį, kol neturime apčiuopiamų mokslinių šio teiginio įrodymų. Toks teiginys apie sveikumą gali klaidinti vartotojus ir turėti nepageidaujamą poveikį jų vaikų sveikatai.
Nessa Childers (S&D), raštu. – Smerkiu šiandienos balsavimą, kuriuo nedidele balsų dauguma atmestas prieštaravimas klaidinančiam stambaus kūdikiams skirto pieno gamintojo teiginiui apie sveikumą. Tai – kūdikius turinčių šeimų pralaimėjimas. Esu nusivylusi, kad daugelis EP narių konservatorių šiuo klausimu gynė stambaus verslo interesus. Šis balsavimas atveria kelią ir toliau agresyviai teikti į rinką maisto produktus pateikiant patikimais moksliniais įrodymais nepagrįstus teiginius. Dokozaheksaeno rūgštis natūraliai aptinkama motinos piene ir padeda vystytis vaikų akims. Tačiau į pieno mišinius dedama susintetinta dokozaheksaeno rūgštis kitokia. Kadangi moksliniai įrodymai dar neišsamūs, negalime leisti klaidinti tėvų. Kūdikių sveikata per daug svarbi, kad apie ją būtų galima palikti spręsti tarptautinės bendrovės rinkodaros skyriui. Nedidele balsų dauguma pasiektas šiandienos Parlamento balsavimo rezultatas labai nuviliantis.
Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Nenorėjome, kad teiginys, jog dokozaheksaeno rūgštis, motinos piene aptinkama riebioji rūgštis, turi gerą poveikį normaliam kūdikių regėjimo vystymuisi, būtų pateikiamas ant kūdikiams skirtų produktų. Nėra mokslinių duomenų, kuriais būtų galima paremti Europos maisto saugos tarnybos (EMST) pateiktą nuomonę, o ja Europos Komisija rėmėsi siūlydama leisti pateikti šį teiginį ant kūdikiams skirtų maisto produktų. Todėl reikėjo taikyti atsargumo principą ir neleisti vartoti šio teiginio. Deja, vos aštuonių balsų skirtumu Parlamentas nusprendė priimti Komisijos pasiūlymą. Tai verčia grįžti prie EMST nepriklausomumo ir vertinimo tikslumo klausimo.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl „leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą“, nes nėra pripažintų mokslinių įrodymų, jog į pieno mišinius ir kitus kūdikiams skirtus maisto produktus dedama susintetinta dokozaheksaeno rūgštis, kuri skiriasi nuo motinos piene esančios dokozaheksaeno rūgšties, padeda vystytis vaikų regėjimui. Todėl manau, kad kol neatlikta išsamių tyrimų, šio teiginio apie mitybą neturėtų būti leidžiama vartoti.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Maisto produktų etiketėse arba reklamoje pateikiamų galbūt priimtinų teiginių klausimas labai svarbus, nes gali kelti klaidingus lūkesčius arba lemti mokslinio pagrindo neturinčią elgseną. Į tai atsižvelgiant bet koks teiginys, kurį planuojama įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių apie sveikumą sąrašą, turėtų būti įvertintas pagal naujausius mokslinius duomenis, kad jį būtų galima tinkamai pagrįsti. Komisija teigia, kad šiuo atveju tai tiesa, nes ji mano, jog teiginys, kad „dokozaheksaeno rūgšties vartojimas yra naudingas normaliam kūdikių iki 12 mėn. amžiaus regėjimo vystymuisi“, yra teisingas.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šioje Europos Parlamento rezoliucijoje aptariamas Komisijos reglamento dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus su vaikų vystymusi ir sveikata siejamus teiginius apie maisto produktų sveikumą projektas. Visuomenės mitybai apskritai, o ypač vaikų mitybai, visose Europos institucijose verta skirti didžiausią dėmesį, nes čia kalbama apie sveiką žmonių augimą ir gyvenimo kokybę. Maisto produktų, ant kurių pateikiami teiginiai, reklama gali klaidinti vartotojus ir prieštarauti mokslinėms išvadoms. Todėl atsižvelgdamas į pranešėjo pateiktus argumentus šiuo klausimu, kuris yra ir opus, ir svarbus, balsuoju prieš šį reglamento projektą, nes manau, kad juo nepakankamai apsaugota visuomenės, ypač vaikų, sveikata.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo dokumentu nepritariama, kad būtų patvirtintas Komisijos siūlomas reglamento „dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus su vaikų vystymusi ir sveikata siejamus teiginius apie maisto produktų sveikumą“ projektas, nes jis nesuderinamas su mitybos ir ant maisto produktų pateikiamų teiginių apie sveikumą reglamento tikslais ir turiniu.
Iš esmės jis susijęs su problemomis, kylančiomis dėl įvairiomis priemonėmis atliekamo motinos pieno turinio papildymo dokozaheksaeno rūgštimi, padedančia normaliai vystytis iki dvylikos mėnesių amžiaus vaikų regėjimui.
Vis dėlto, remiantis visuotinai priimtais moksliniais įrodymais, tos pačios į pieno mišinį ir kitus kūdikiams skirtus maisto produktus dedamos susintetintos dokozaheksaeno rūgšties poveikis nėra aiškus. Tai reiškia, kad nėra aiškaus mokslinio sutarimo dėl dokozaheksaeno rūgštimi papildyto mišinio poveikio vaikams, jeigu ši rūgštis veikia kitoje nei motinos pienas biologinėje aplinkoje, ar ji būtų naudojama pieno mišiniuose, ar kituose kūdikiams skirtuose maisto produktuose. Todėl ir nepritariama, kad būtų priimtas Komisijos reglamento projektas.
Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Šiandien, deja, praleidome svarbią galimybę priminti, kad jokiu būdu neturėtume mažinti motyvacijos maitinti krūtimi, tuo labiau pasitelkdami maistingumo modelius, kuriais esą suteikiama patikimos informacijos. Iš tikrųjų nėra mokslinių įrodymų, kad į pieno pakaitalus dedant dokozaheksaeno rūgštį geriau vystosi regėjimas. Pritariu rezoliucijai, nes manau, kad joje puikiai laikomasi Pasaulio sveikatos organizacijos išleisto tarptautinio pieno produktų pateikimo į rinką kodekso esmės. Beje, šiuo kodeksu, be kitų dalykų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų leidžiama reklamuoti ar kitaip skatinti naudoti motinos pieno pakaitalus. Plačiai pripažįstama, kad maitinimas krūtimi turi teigiamą poveikį ir vaiko, ir motinos sveikatai – mažėja krūties vėžio rizika. Be to, neseniai organizacijos UNICEF ir Italijos priešgimdyminės medicinos bendrijos paskelbtame tyrime pabrėžiama, kad jeigu kūdikiai būtų maitinami krūtimi, naujagimių mirčių sumažėtų 22 proc. Man būtų labiau patikę, kad visa energija, skirta dirbtiniam pienui reklamuoti, būtų panaudota motinoms remti – jos mielai maitintų savo vaikus krūtimi, jeigu gautų reikiamą paramą.
Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Turi būti įmanoma sudaryti geresnes sąlygas vaikams skirtiems maisto produktams, pvz., pieno mišiniams, ant jų pateikiant teiginius, jeigu šiuos teiginius moksliškai patvirtino Europos maisto saugos tarnyba (EMST), kaip buvo dokozaheksaeno rūgšties, padedančios normaliai vystytis nuo šešių iki dvylikos mėnesių amžiaus kūdikių regėjimui, atveju. Uždraudus visus teiginius, net apie moksliškai pripažintą poveikį, būtų gerokai sunkiau šiame sektoriuje atlikti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas.
Reikėtų prisiminti, kad po šešių mėnesių visos moterys arba nenori, arba negali maitinti krūtimi ir joms turi būti sudaryta galimybė naudoti kūdikiams skirtus preparatus, ant kurių pateikiami teiginiai apie sveikumą yra moksliškai įvertinti. Kalbama ne apie tai, kad dokozaheksaeno rūgšties turintys mišiniai geresni už motinos pieną. Kalbama ne apie tai!
Šiandien Parlamentas pasirinko sveiko proto kelią – atmetė šią rezoliuciją, kuria pritariama, kad šis teiginys būtų uždraustas, ir kuria sumenkinamas EMST darbas.
Marian Harkin (ALDE), raštu. – Balsuoju už šią rezoliuciją siekdama atmesti teiginį apie sveikumą, kad į kūdikiams skirtą maistą dedant natūralią riebiąją dokozaheksaeno rūgštį padedama normaliai vystytis kūdikių regėjimui, ir tai darau dėl keleto priežasčių. Pirmiausia sintetinė dokozaheksaeno rūgštis skiriasi nuo motinos piene esančios dokozaheksaeno rūgšties. Be to, remiantis autoritetingais tyrimais, nauda regėjimo vystymuisi nėra įrodyta, o kai kurie tyrimai rodo neigiamą dokozaheksaeno rūgštimi sustiprinto mišinio poveikį kai kurių vaikų sveikatai. Trumpai tariant, reikia daugiau mokslinių tyrimų.
Lucas Hartong (NI) , raštu. – (NL) Nyderlandų laisvės partijos (PVV) delegacija balsavo už šią rezoliuciją, nes esama aiškių abejonių dėl teiginių apie dokozaheksaeno rūgšties sveikumą. Vis dėlto norėtume, kad būtų iš naujo išnagrinėtos teiginių apie sveikumą pripažinimo procedūros. PVV tvirtai remia nepriklausomus mokslinius tyrimus ir būtent dėl tos priežasties norime skaidrios procedūros, kurios rezultatai nebūtų abejotini.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus su vaikų vystymusi ir sveikata siejamus teiginius apie maisto produktų sveikumą, kadangi bendrojoje rinkoje esančios prekės turi būti saugios vartoti, atitikti standartus ir būti teisėtos, o teiginiai apie maisto produktų sveikumą turi būti pagrįsti ir moksliškai įrodyti, ypač kai kalbame apie vaikus ir jų sveikatą. Būtina užtikrinti, kad medžiagų, apie kurias pateikiamas teiginys, naudingas mitybinis ar fiziologinis poveikis būtų įrodytas. Teiginiai turėtų būti moksliškai pagrįsti, atsižvelgiant į turimų mokslinių duomenų visumą ir suteikiant reikšmę įrodymams. Vartoti teiginius apie sveikatingumą turėtų būti leidžiama tik atlikus aukščiausio įmanomo lygio mokslinį įvertinimą, be to, teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi būti klaidinantys.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kuria ginčijamas leistas vartoti teiginys apie kūdikiams skirtus maisto produktus. Leistame vartoti teiginyje kalbama apie dokozaheksaeno rūgštį, riebiąją rūgštį, natūraliai aptinkamą motinos piene, kurios buvimas motinos piene, kaip žinoma, svarbus kūdikių regėjimo vystymuisi. Tačiau į pieno mišinius dedama susintetinta dokozaheksaeno rūgštis kitokia. Pieno mišinių gamintojas Mead Johnson kreipėsi į Europos maisto saugos tarnybą (EMST) ir į Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą leidimo vartoti teiginį apie sveikumą „dokozaheksaeno rūgšties vartojimas yra naudingas normaliam kūdikių iki 12 mėn. amžiaus regėjimo vystymuisi“. Teiginį leista vartoti remiantis Mead Johnson pateiktais įrodymais. Vis dėlto 2008 m. atlikus nepriklausomą visų turimų įrodymų apie pieno mišinyje esančią dokozaheksaeno rūgštį apžvalgą padaryta išvada, kad dokozaheksaeno rūgšties priedas pieno mišinyje „neturi įrodytos naudos regėjimui, orientacijai ar fiziniam vystymuisi“. Be to, EMST negavo tyrimų rezultatų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kūdikį nuo gimimo maitinus kūdikiams skirtu mišiniu be šio priedo, o vėliau pradėjus maitinti dokozaheksaeno rūgštimi papildytu mišiniu, jaučiamas koks nors poveikis. Kadangi šį teiginį būtų leidžiama pateikti tik ant vėlesniu kūdikio amžiaus tarpsniu naudojamų mišinių, tai nepaprastai svarbu.
Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Man atrodo, kad visuomenės sveikata ir maisto saugumas yra žmonių visuomenės vystymosi pagrindai. Kai šie reikalavimai įgyvendinami ir garantuojami, mažėja pavojus sveikatai ir gyventojų skaičius auga saugumą teikiančiomis kontroliuojamomis sąlygomis. Tokie buvo 2006 m. gruodžio 20 d. ES reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą kriterijai. Šiandien šiame reglamente vis dar įtvirtintais principais užtikrinamas artimas eksperimentinių bei patikrintų mokslinių duomenų ir leidimo naudoti tam tikrus maisto produktus ryšys.
Šiandien mūsų aptariamame Komisijos reglamento projekte nenumatytos nei visos reikalingos garantijos, nei įprastas atsargumo principas, nesant reikiamų mokslinių reikalavimų taikytinas norint užtikrinti, kad teiginiai apie mitybą ir sveikumą nebūtų klaidinantys. Dėl to turėtume būti linkę projekto nepatvirtinti.
Motinos piene esanti dokozaheksaeno rūgštis atlieka moksliniais įrodymais patvirtintą funkciją, tačiau susintetintas variantas dar nėra suderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslais ir esme. Negalime žaisti su sveikatos klausimais, ypač kai jie susiję su vaikais. Dėl šios priežasties pritariu pranešėjo nuomonei.
Mario Pirillo (S&D), raštu. – (IT) Balsavau prieš rezoliuciją, kuria atmetama nuoroda į dokozaheksaeno rūgšties buvimą kūdikiams skirtuose pieno pakaitaluose, nes manau, kad teisinga skelbti priežastis, dėl kurių dokozaheksaeno rūgštis ten dedama. Čia noriu paminėti, kad dokozaheksaeno rūgštis yra omega 3 riebioji rūgštis, esanti motinos piene ir turinti teigiamą poveikį vaikų regėjimui. Norėčiau pažymėti, kad EMST, Europos maisto saugos tarnyba, pareiškė teigiamą nuomonę apie tai, kad šios medžiagos buvimas būtų plačiai nurodomas. Daugelio gautų e. laiškų, kuriuose reiškiamas įsitikinimas, kad norime dirbtiniam pienui teikti pirmenybę motinos pieno atžvilgiu, neįvertinau teigiamai. Visada turime pateikti pakankamai informacijos apie medžiagas, dedamas į maisto produktus, ypač kai jie skirti vaikams.
Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Per šiuos pietus Europos Parlamentas parodė neapsakomą silpnumą – 328 balsais už ir 323 balsais prieš, nesusidarius reikiamos absoliučios 369 balsų daugumos, atmetė rezoliuciją, kuria atsisakoma leisti ant maisto produktų, skirtų jaunesniems nei 12 mėnesių amžiaus kūdikiams, pateikti vieną iš teiginių apie sveikumą.
Vis dėlto tai buvo vadovėlinis atvejis: nepritarti Europos maisto saugos tarnybos (EMST) pateiktai nuomonei. Šiuo atveju EMST suteikė naujagimiams skirtų maisto produktų gamintojams leidimą teigti, kad susintetintas dokozaheksaeno rūgšties, riebiosios rūgšties, natūraliai esančios motinos piene, variantas „yra naudingas normaliam kūdikių iki 12 mėn. amžiaus regėjimo vystymuisi“. Tai moksliškai neįrodyta, kaip patvirtinta šįryt Europos Parlamento nariams atsiųstame Pasaulio sveikatos organizacijos laiške.
Labai apgailestauju dėl šio akibrokšto daugeliui suinteresuotųjų Europos subjektų: Europos gausių šeimų konfederacijai, Europos vartotojų asociacijai, Europos gydytojų nuolatiniam komitetui, kurie tiesiog prašė kūdikių nelaikyti paprastais vartotojais. Apgailestauju, kad Parlamentas tiesiog pamiršo sveiką protą ir etiką laikyti Europos maisto saugos politikos prioritetu.
Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau prieš reglamento projektą, kuriuo siekiama leisti vartoti teiginį apie sveikumą, kad dokozaheksaeno rūgšties vartojimas naudingas normaliam kūdikių iki 12 mėn. amžiaus regėjimo vystymuisi.
Nors už šį atmetimą balsavo dauguma EP narių, nepakako 40 balsų, kad būtų pasiekta kvalifikuota dauguma, reikalinga norint patvirtinti atmetimą. Nepaisant to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nurodyta, kad teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi būti klaidinantys ir turi būti grindžiami moksliniais įrodymais. Be to, net jeigu visuotinai priimtais moksliniais įrodymais patvirtinta, kad motinos piene esanti dokozaheksaeno rūgštis padeda vystytis kūdikių regėjimui, šiuo metu mokslininkai nesutaria dėl galimo susintetinta dokozaheksaeno rūgštimi papildytų mišinių naudojimo ir geresnio kūdikių regėjimo vystymosi priežastinio ryšio.
Man atrodo, kad nesant mokslinio sutarimo reikia labiau ištirti galimą ir naudingą, ir žalingą dokozaheksaeno rūgšties naudojimo poveikį, ir tik tada ES galima teigti, kad naudoti dokozaheksaeno rūgštį vyresnio amžiaus kūdikiams skirtuose mišiniuose ir maisto produktuose naudinga. Šiandien Parlamentas nepasinaudojo galimybe uždrausti būsimą šio teiginio vartojimą, kol nėra įtikinamesnių mokslinių įrodymų. Apgailestauju.
Zuzana Roithová (PPE), raštu. – (CS) Teiginių apie sveikumą kontrolė nustatyta tam, kad vartotojai nebūtų klaidinami pateikiant klaidingą informaciją. Vis dėlto ji turėtų būti taikoma ir siekiant didinti vartotojų sąmoningumą. Todėl balsavau už Komisijos pasiūlymą įtraukti teiginį apie dokozaheksaeno rūgšties, dedamos į vaikams skirtus pieno miltelius, sveikumą, nes taip motinoms, kurios dėl rimtų sveikatos priežasčių negali savo kūdikių maitinti krūtimi, suteikiama konstruktyvi informacija. Šioms moterims reikia suteikti konstruktyvios informacijos apie pieno miltelius, kai jos sprendžia, kurį produktą pirkti. Taip mes nemenkiname maitinimo krūtimi svarbos vaiko vystymuisi, nes kiekvieną motiną apie tai išsamiai informuoja pediatras.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už, nes kompromisinėje rezoliucijoje atsižvelgiama į tai, kad Komisijos reglamento dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus su vaikų vystymusi ir sveikata siejamus teiginius apie maisto produktų sveikumą projektas nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslu ir turiniu, ir nepritariama, kad Komisijos reglamento projektas būtų patvirtintas.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Dokozaheksaeno rūgštis, žinoma kaip DHR, yra motinos piene aptinkama medžiaga ir daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad ji atlieka teigiamą vaidmenį formuojantis naujagimių regėjimui. Manau, kad konkreti informacija apie šia sudedamąja dalimi praturtintus produktus, pvz., dirbtinį pieną, leis vartotojui perkant priimti geriau informacija pagrįstą sprendimą.
Nemanau, kad tų, kurie teigia, jog reklamuojant šį priedą motinos nustos maitinti krūtimi tam, kad pirktų šį produktą, baimė yra pagrįsta. Motinos piene yra medžiagų ir veikliųjų sudedamųjų dalių, kurios kūdikiams yra būtinos ir nepakeičiamos, tačiau, deja, krūtimi maitinti gali ne visos motinos.
Tad balsavau prieš šią rezoliuciją, nes, užkirsdami kelią gauti tinkamos informacijos, iš motinų, kurios negalėdamos savo kūdikių maitinti krūtimi, yra priverstos naudotis šiais produktais, atimame dar vieną pagalbinę priemonę.
Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariau šiai rezoliucijai, nes manau, kad su dokozaheksaeno rūgštimi susiję teiginiai apie sveikumą nėra moksliškai įrodyti, ir esu įsitikinusi, kad vartotojai neturėtų būti klaidinami.
Hannu Takkula (ALDE), raštu. – (FI) Akivaizdu, kad motinos pienas naujagimiams yra geriausias maistas. Vis dėlto ne visos motinos gali savo vaikus maitinti krūtimi, pvz., sveikatos sumetimais. Todėl ir reikalingi pieno mišiniai. Tokiu atveju, žinoma, reikia tikėtis, kad pakaitalas savo sudėtimi yra kuo panašesnis į motinos pieną.
Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos ginčijama sudedamosios dalies, žinomos kaip dokozaheksaeno rūgštis, svarba vaikams ir jų vystymuisi. Dokozaheksaeno rūgštimi siekiama pakeisti motinos piene esančias riebiąsias rūgštis, kurios, kaip nustatyta, padeda vystytis vaiko akims ir kurias bent jau keletas pakaitalų gamintojų įtraukė į savo produktus. Šiuo pasiūlymu pirmiausia siekta sutrukdyti vartotoją informuoti apie dokozaheksaeno rūgštį, pvz., produkto etiketėje.
Nors apskritai norėčiau paraginti atsargiai naudoti įvairią rinkodaros medžiagą, manau, kad po daugelio atliktų mokslinių bandymų turi būti įmanoma atitinkamai informuoti vartotoją. Politikai taip pat turėtų pasitikėti saugos institucijų sprendimais. Šiuo atveju Europos maisto saugos tarnyba (EMST), remdamasi moksliniais įrodymais, konstatavo, kad produktas saugus. Dėl šių priežasčių balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl „leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą“.
Derek Vaughan (S&D), raštu. – Kadangi Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog nėra patikimų įrodymų, kad dedant dokozaheksaeno rūgštį į kūdikiams skirtus pieno mišinius bus gauta reikšmingos klinikinės naudos, nusprendžiau balsuoti prieš leidimą bendrovėms vartoti nepagrįstus teiginius apie dokozaheksaeno rūgšties naudą sveikatai. Kyla pavojus, kad šiais galbūt klaidinančiais teiginiais gali būti skatinama vaikus dažniau maitinti pieno mišiniais ir jiems gali pradėti stigti natūraliai motinos piene esančių gyvybiškai svarbių maisto medžiagų, pvz., dokozaheksaeno rūgšties.
Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiandien Europos Parlamentas atmetė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje raginama prieš teigiant, kad dokozaheksaeno rūgštis yra naudingų savybių kūdikiams turinti medžiaga, atlikti daugiau mokslinių tyrimų.
Apgailestauju, kad neatlikus visų reikiamų mokslinių bandymų rezoliucija nebuvo patvirtinta, nors 2008 m. Kochrano bibliotekos paskelbtoje sisteminėje įrodymų apie dokozaheksaeno rūgštį ir neurologinį kūdikių vystymąsi apžvalgoje konstatuojama, kad kūdikių maitinimo dokozaheksaeno rūgštimi ir kitomis panašiomis ilgos grandinės riebiosiomis rūgštimis papildytais pieno mišiniais nauda regėjimui, orientacijai ar fiziniam vystymuisi nėra įrodyta.
Nepaisydama Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narių išreikštų abejonių, Parlamento dauguma de facto leido Europos maisto saugos tarnybai skelbti, kad „dokozaheksaeno rūgšties vartojimas yra naudingas normaliam kūdikių iki 12 mėn. amžiaus regėjimo vystymuisi“. Vis dėlto konkretus daug ginčų sukėlusio vaisto Mediator atvejis turėtų priversti Europos institucijas būti šiek tiek apdairesnes.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes vis labiau globalizuotame pasaulyje visai ES reikia riktis produktyvaus investavimo priemones, ir pritariu šiame pranešime išsakytai nuomonei, kad Komisija ir Taryba turėtų pradėti derybas, siekiant pradėti investicijas tokiose trečiosiose šalyse kaip Kanada, Indija ir Kinija. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes manau, kad labai svarbu, jog Parlamentas užtikrintų atsakingą Europos investuotojų elgesį užsienyje, kartu apsaugodamas ES reguliavimo teises atsižvelgiant į mūsų viešąjį interesą.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Būsima Europos politika turėtų būti skatinamos tvarios investicijos, kurias vykdant būtų atsižvelgiama į aplinką, visų pirma kasybos pramonėje, ir skatinama užtikrinti tinkamas darbo sąlygas įmonėse, į kurias nukreiptos tarptautinės investicijos. Manau, kad sudarant kiekvieną investicijų susitarimą kartu turtėtų būti nustatomos taisyklės socialinėje ir aplinkosaugos srityse, neatsižvelgiant į tai, ar deramasi dėl skyriaus sudarant laisvosios prekybos susitarimą, ar tai yra atskiras investicijų susitarimas.
Europos politika turi būti apsaugota biologinė įvairovė ir skatinamas technologijų perdavimas bei gerinama infrastruktūra. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjungai reikia nuoseklios investavimo politikos, kuri darytų teigiamą poveikį ekonomikos augimui, tvariam vystymuisi ir užimtumui.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Lisabonos sutartyje numatyta išimtinė ES kompetencija tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srityje. Ši naujovė daro didelę įtaką dviem veiksniams: daugiau kaip 1 200 valstybių narių jau sudarytų dvišalių investicijų sutarčių (DIS) valdymui ir būsimosios Europos Sąjungos investicijų politikos, atitinkančios investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius, nustatymui, kartu atsižvelgiant į ES išorės veiksmų tikslus. Sudarant DIS susitarimus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių siekiama ,kad būtų užtikrintas išsivysčiusių šalių investuotojų teisinis ir finansinis saugumas. Pritariu, kad kuriant būsimą ES investicijų politiką investuotojų apsauga turi išlikti pagrindiniu investicijų susitarimų prioritetu. Būsimoji ES politika taip pat turėtų skatinti tvarias bei aplinkai nekenksmingas investicijas (ypač gavybos pramonės srityje) ir kokybiškas darbo sąlygas įmonėse, į kurias investuojama, todėl ES turėtų remti dabartinę ESBO gairių, kuriomis siekiama skatinti atsakingą tarptautinių įmonių elgseną, reformą.
George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą. Visi žinome, kad pagal Lisabonos sutartį užsienio investicijos patenka į išimtinės ES kompetencijos sritį. Remdamosi šiais naujais įgaliojimais Komisija ir valstybės narės gali kartu su Parlamentu formuoti politiką, siekiant skatinti aukštos kokybės investicijas, darant teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui. Krizė lėmė, ir tai visiškai suprantama, tiesioginių užsienio investicijų, kurios 2007 m. siekė 1 500 mlrd., masto sumažėjimą. Taip pat džiaugiuosi pasiūlymu įvesti terminą „ES investuotojas“ ir manau, kad investavimo susitarimuose svarbiausiu prioritetu turėtų būti laikoma visų ES investuotojų apsauga.
Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Pritariu pranešėjo nuomonei, kad ne visų rūšių investicijoms reikia tokio pat aukšto lygio apsaugos ir, pavyzdžiui, trumpalaikės spekuliacinio pobūdžio investicijos nenusipelno tokio pat lygio apsaugos kaip ilgalaikės investicijos. Todėl Europos susitarimų taikymo sritis apsiribotų tik tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI). Todėl pritariau šiam pranešimui, kuris patenka į vieną iš sričių, priklausančių išimtinei Europos Parlamento kompetencijai.
Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Parlamentas norėjo aiškiau išdėstyti taisykles, kurias turės nustatyti ES, kai derėsis dėl būsimų investicijų susitarimų. Į visus būsimus investicijų susitarimus Komisija turi įtraukti ne tik nuostatas dėl investuotojų apsaugos, bet taip pat sąlygas, kuriomis nustatomos trečiosios šalies ir ES teisės reguliuoti technologines sritis, susijusias su nacionaliniu saugumu, aplinka, visuomenės sveikata, darbuotojų ir vartotojų teisėmis bei pramonės politika. Tai aiški Tarybai ir Komisijai perduota žinia derybų dėl investicijų su tokiomis šalimis kaip Kanada, Indija ir, netrukus, Kinija pradžios išvakarėse. Užsienyje Europos investuotojai turėtų elgtis atsakingai, kartu saugodami Europos Sąjungos teisę reguliuoti investicijas, siekiant tenkinti viešąjį interesą.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad pasiūlyta investicijų politika tenkins investuotojų ir susijusių valstybių lūkesčius, taip prisidėdama prie ES ir jos įmonių konkurencingumo didinimo. Koordinuota Europos tarptautinių investicijų politika galėtų daryti teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui ne tik ES, bet taip pat ir besivystančios ekonomikos šalyse.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 206 ir 207 straipsnius tiesioginės užsienio investicijos (TUI) priskiriamos išimtinei ES kompetencijai. Europos Sąjunga turi ne tik valdyti sudarytas dvišales sutartis dėl investicijų, bet tai pat nustatyti politiką dėl būsimų Europos investicijų, kuri atitiktų investuotojų ir šalių, kuriose investuojama, lūkesčius, ir kurioje taip pat būtų atsižvelgta į jos tikslus išorinių veiksmų srityje. Investuotojų apsauga turėtų būti laikoma svarbiausiu prioritetu investicijų susitarimuose. Vis dėlto Komisija raginama aiškiai apibrėžti investicijas, kurios turėtų būti apsaugotos. Būsimuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgta į geriausią praktiką, sukauptą remiantis valstybių narių patirtimi, ir į mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime nagrinėjamos būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos problemos. Nuo ES įkūrimo valstybės narės pasirašė daug dvišalių investicijų sutarčių (DIS): nuo 1959 m. pasirašyta maždaug 3 000 sutarčių. Įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo šis klausimas priskirtas išimtinės ES kompetencijos sričiai ir šiuo metu jis nagrinėjamas rengiant būsimą Europos investicijų politiką, kuri turi būti išsamiai aptarta. Tai itin svarbus klausimas, atsižvelgiant į tai, kad esame lūžio taške ir turime du uždavinius: suteikti ES būtinas priemones, kad ji galėtų sudaryti sąlygas įmonėms užsienyje įgyvendinti jų investicijų programas ir taip pat užtikrinti, kad Europa išliktų pirmaujanti bendrųjų investicijų srityje. Šiuo metu įmonės elgiasi labai agresyviai, taigi kriterijai, pagal kuriuos renkamės prekybos partnerius, turėtų būti labai gerai apgalvoti. Todėl pritariu šio teksto pranešėjo nuomonei dėl Parlamento prerogatyvų paisymo ir dėl to, kad derybų procesas turėtų būti pradėtas laiku, siekiant išvengti bereikalingų atidėliojimų ar didelių trikdžių ES santykių su šiomis šalimis srityje.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) apibrėžiamos kaip „ilgalaikės investicijos, sudarančios bent 10 % bendrovės filialo nuosavo kapitalo (akcijų), suteikiančios investuotojui valdymo kontrolės teisę bendrovės filialo operacijų atžvilgiu“. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, TUI priskiriamos išimtinės ES kompetencijos sričiai, kurios pagrindinis vaidmuo yra valdyti galiojančias dvišales investicijų sutartis (DIS) ir nustatyti Europos investicijų politiką, „kuri atitiktų investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius“. Bendros investicijų politikos įgyvendinimas grindžiamas šiais naujais įgaliojimais. Mažų mažiausiai ginčytina, kad šalims, į kurias investuojama, TUI atneša naudą, kuria taip giriamasi. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai investicijos vykdomos ES jurisdikcijoje, siekiant apginti paprastai jos ginamus interesus.
Itin geras yra Portugalijos pavyzdys. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria Portugalijos ekonomika, yra nuolatinis investicijų mažėjimas, kaip tą rodo mažas ekonomikos augimo tempas ir didėjantis nedarbas, bėgant laikui TUI Portugalijos ekonomikai buvo svarbios. Nepaisant to, tikrovė tokia, kad vis didesnė Portugalijoje sukuriamo turto dalis perkeliama į užsienį.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pagal ES Teisingumo Teismo pateiktą apibrėžimą tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra „ilgalaikės investicijos, sudarančios bent 10 % bendrovės filialo nuosavo kapitalo (akcijų), suteikiančios investuotojui valdymo kontrolės teisę bendrovės filialo operacijų atžvilgiu“.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, TUI priskiriamos išimtinei ES kompetencijos sričiai, kurios pagrindinis vaidmuo yra valdyti galiojančias dvišales investicijų sutartis (DIS) ir nustatyti Europos investicijų politiką, „kuri atitiktų investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius“. Remdamasis šiais naujais įgaliojimais pranešėjas pasisako už bendros investicijų politikos įgyvendinimą.
Vis dėlto mes manome kitaip. Daugeliu atvejų TUI neišsprendžia vystymosi problemų šalyje, kurioje jos yra vykdomos. Puikiai visi žinome apie tarptautinių įmonių veiksmus. Jos vykdo veiklą tol, kol gauna didelę naudą ir paramą. Kilus net menkiausiai problemai jos dairosi kitur ir nekreipia dėmesio į jų sukuriamą nedarbą ir kliūtis vystymuisi. Deja, Portugalijai ši padėtis itin gerai pažįstama.
Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Komisija turi išimtinę kompetenciją pasirašyti susitarimus ir vesti derybas dėl tiesioginių užsienio investicijų. K. Arifo pranešimas, kaip ir kelias į pragarą, grindžiamas gerais ketinimais. Jis itin daug dėmesio skiria nepriklausomų fondų galimybėms daryti žalą, spekuliatyvioms investavimo formoms, kurios neturi būti skatinamos, pažeidžiamų sektorių neįtraukimui, socialinėms ir aplinkosaugos sąlygoms, abipusiškumo principo laikymuisi ir valstybių narių reguliavimo įgaliojimams ir jis nori, kad būsimoje Europos politikoje visiems šiems klausimams būtų skiriama daugiausia dėmesio. Manau, kad jis teisus, ypač dėl paskutinio aspekto. Tikrai turime neleisti, kad finansiniai užsienio investuotojų interesai būtų iškeliami aukščiau už valstybių narių kompetenciją priimti privalomas taisykles socialinėje, aplinkos ir fiskalinėje srityse. Vis dėlto būtent tai buvo siūlyta daugiašaliame investicijų susitarime, kurio, laimei, Pasaulio prekybos organizacija (PPO) niekada nepriėmė.
Tačiau Komisija tam niekšiškai pritarė! Todėl būtų pernelyg švelnu pasakyti, kad šia institucija visiškai nepasitikiu pranešime išdėstytų principų gynimo, jų laikymosi arba vykdymo užtikrinimo atžvilgiu. Šiandien išimtinių įgaliojimų derėtis dėl „dvišalių investicijų susitarimų“ 27 valstybių narių vardu suteikimas yra nusikaltimas.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi yra būtina sukurti integruotą ir darnią investicijų politiką, pagal kurią būtų skatinamos kokybiškos investicijos ir daromas teigiamas poveikis pasaulinei ekonomikos pažangai ir tvariam vystymuisi. Manau, kad bendra investicijų politika gali atitikti ir investuotojų, ir susijusių valstybių lūkesčius ir gali padėti padidinti ES ir jos įmonių konkurencingumą ir padidinti užimtumą. Investavimo rizika paprastai yra didesnė besivystančiose ir mažesnė išsivysčiusiose šalyse. Stipri, veiksminga investuotojų apsauga sudarant investicijų susitarimus yra esminis dalykas siekiant apsaugoti Europos investuotojus, galintis pagerinti valdymą ir užtikrinti stabilumą. Siekiant, kad investicijų susitarimai toliau teiktų naudą šioms šalims, jie taip pat turi būti grindžiami investuotojų įsipareigojimais gerbti žmogaus teises ir laikytis antikorupcinių standartų, nes tai yra platesnės ES ir besivystančių šalių partnerystės siekiant mažinti skurdą dalis.
Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad turime užtikrinti išorinį konkurencingumą ir vienodas sąlygas visiems ES investuotojams. Taip pat turime turėti kuo daugiau įtakos derybose dėl tarptautinių investicijų. Jos turi apimti visų rūšių investicijas. ES turi užtikrinti, kad nei vienam ES investuotojui nebūtų sudarytos blogesnės sąlygos nei sąlygos, kurios sudarytos pagal dvišalius valstybių narių sudarytus investicijų susitarimus. Investicijų liberalizavimas ir apsauga tampa pagrindinėmis tarptautinės investicijų politikos priemonėmis. Vis dėlto valstybės narės tęs investicijas skatinančią politiką, kuri derės su bendrąja tarptautine investicijų politika ir ją papildys.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo raginama tobulinti investuotojų apsaugos taisykles ir didinti skaidrumą arbitražo sistemos, teisės apskųsti tarptautinio arbitražo sprendimus ir galimybės konsultuotis su profesinėmis sąjungomis bei pilietinės visuomenės organizacijomis atžvilgiu. Iki šiol investicijų susitarimuose investuotojo apsaugai buvo skiriama tiek daug dėmesio, kad kartais įmonės galėdavo vykdyti veiklą neatsižvelgdamos į aplinkos apsaugos ir socialinius aspektus. Toks elgesys nuo šiol nebus toleruojamas. Todėl pranešime raginama nustatyti naujas taisykles ir visuose būsimuose susitarimuose įmonių socialinei atsakomybei skirti pagrindinį dėmesį. Pasaulis pasikeitė. ES bus investuojama vis daugiau ir negalime didinti investuotojų apsaugos bendrojo intereso nenaudai. Pranešime raginama užtikrinti tikrą viešųjų ir privačiųjų interesų apsaugą. Juo siekiama užtikrinti veiksmingą Europos investuotojų apsaugą nuo neteisėto nusavinimo arba apgaulingų teisės aktų, kuriais siekiama juos atskirti nuo kai kurių rinkų. Juo taip pat užtikrinama, kad viešosios valdžios institucijos visuomet galėtų nustatyti bendrojo intereso atžvilgiu palankias taisykles. Raginu iš esmės pertvarkyti ginčų sprendimo sistemą, kuri iki šiol leido privačioms įmonėms imtis teisinių veiksmų prieš šalis ir kartais ginčyti jų teisės aktus socialinėje ir aplinkos srityse.
Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Kai valstybių narių ir jų piliečių prašoma susiveržti diržus, šiuo tekstu pastarieji raginami užtikrinti, kad būtų apsaugoti privačių užsienio investuotojų interesai. Jame netgi nėra numatytas įsipareigojimas nuo visų privačių investicijų apsaugoti viešąsias paslaugas. Juo neatsižvelgiama į visai žmonijai priklausančias gėrybes, pvz., vandenį. Balsuoju prieš šį pranešimą.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 ir 207 straipsniuose, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) sritis priklauso išimtinei ES kompetencijai. Turi būti suvaldytos dvišalės investavimo sutartys, kurios sudarytos, ir Europos Sąjunga turėtų nustatyti Europos politiką dėl būsimų investicijų, kurios atitinka investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius. Svarbu apsaugoti investuotojus, tačiau Komisija raginama aiškiai nustatyti, kokios investicijos turėtų būti saugomos. Būsimi susitarimai turėtų būti grindžiami ankstesne patirtimi ir juose taip pat turėtų būti atsižvelgta į mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Kaip supratau, šiame pranešime nagrinėjami tarptautinių investicijų sutarčių klausimai. Pagrindinis šių sutarčių tikslas – sudaryti geresnes sąlygas užsienio investuotojams patekti į rinką ir užtikrinti aukšto lygio investicijų ir investuotojų apsaugą nuo savavališkų valstybių, kuriose vykdomos investicijos, valdžios veiksmų. Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo galiojo užduočių pasiskirstymas, pagal kurį Komisija vedė derybas dėl tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patekimo į rinką, o valstybės narės pasirašinėjo investicijų apsaugos susitarimus su trečiosiomis šalimis. Pagal Lisabonos sutartį tiesioginės užsienio investicijos priskirtos išimtinės ES kompetencijos sričiai ir jos tapo neatsiejama ES išorinės prekybos politikos dalimi. Gerai, kad šiuo pranešimu pasiunčiama aiški žinia Komisijai ir Tarybai, kurios netrukus pradės derybas su tokiomis trečiosiomis šalimis kaip Kanada, Indija ir, greitu metu, Kinija. Todėl labai svarbu, kad Parlamentas užtikrintų, jog Europos investuotojai užsienyje elgtųsi atsakingai, ir kartu apsaugotų ES reguliavimo teisę ginant viešąjį interesą.
Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl tarptautinės investicijų politikos. Kadangi tiesioginės užsienio investicijos yra priskiriamos išimtinei ES kompetencijai, turi būti dedamos visos pastangos, kad būtų kuriama darni ir integruota investicijų politika, atsižvelgiant į pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principams. Bendra investicijų politika skatins kokybiškas investicijas, tvarų ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos vystymąsi ir darys teigiamą poveikį pasaulinei ekonomikos pažangai. Manau, kad tokia investavimo politika padės Europai išlikti svarbiausia veikėja tiesioginių užsienio investicijų srityje, o tai padės pagyvinti ekonomikos augimą, padidinti įmonių konkurencingumą ir paskatins darbo vietų kūrimą. Manau, kad Komisija turi kuo skubiau parengti ES investavimo strategiją, nes tiek užsienio investicijos ES, tiek ES investicijos užsienyje turi teigiamą poveikį augimui ir užimtumui ES ir kitose valstybėse, įskaitant ir besivystančias šalis. Turi būti dedamos visos pastangos užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį, kuris yra stabilumo, gero valdymo garantas. Be to, mažoms ir vidutinėms įmonėms turi būti užtikrintas teisinis tikrumas, kuris sudarytų joms palankias sąlygas investuoti užsienio rinkose. Investiciniai susitarimai turi būti sudarinėjami griežtai laikantis antikorupcinių standartų bei įsipareigojant gerbti žmogaus teises.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 ir 207 straipsnius tiesioginių užsienio investicijų (TUI) klausimas patenka į išimtinės ES kompetencijos sritį. Šiuo pakeitimu, kuris turi svarbias pasekmes, keliamas dvejopas uždavinys, t. y. suvaldyti daugiau kaip 1 200 dvišalių investicijų sutarčių (DIS) ir nustatyti Europos politiką dėl būsimų investicijų, kurios atitinka investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius, kartu atsižvelgiant į ES išorės veiksmų tikslus. Siekiant vykdyti nuoseklią, tvirtą ir veiksmingą investicijų politiką reikia aiškiai apibrėžti TUI ir aiškiai nustatyti jos apimtį ir taikymo aspektus. Balsavau už šį pranešimą ir norėčiau pabrėžti Parlamento prašymą Komisijai, kad ji aiškiai apibrėžtų saugotinas investicijas, įskaitant TUI ir investicijų portfelius, nustatant, kad spekuliatyvios investicijos, kaip jas apibrėžia Komisija, neturėtų būti apsaugotos.
Vincent Peillon (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį puikų kolegos ir draugo K. Arifo parengtą pranešimą dėl ES tiesioginių užsienio investicijų (TUI) politikos. Mano nuomone, šiuo dokumentu Parlamentas nustato du svarbius reikalavimus, taikytinus nustatant, kaip rengti būsimus tarptautinių investicijų apsaugos susitarimus, kurie privalomi Europai. Pagal pirmąjį reikalavimą reikalaujama, kad visuose šiuose susitarimuose būtų įtraukiamos sąlygos, priverčiančios Europos investuotojus užsienyje elgtis atsakingai ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriais. Pagal antrąjį reikalavimą visuose šiuose susitarimuose turi būti palikta laisvės šalių, kuriose vykdomos šios investicijos, vyriausybėms priimti teisės aktus bendros gerovės labui. Praeityje kai kurios privačių investicijų apsaugos sąlygos leido trečiosios šalies priimtus teisės aktus socialinėje arba aplinkosaugos srityse laikyti netiesioginiu nusavinimu, kuriuo padaryta žala turėjo būti atlyginta. Turime užkirsti kelią šiam piktnaudžiavimui. Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą Parlamentas gali išsakyti savo nuomonę tokiais klausimais, K. Arifo pranešimu pasiunčiamas įspėjimas Tarybai ir Komisijai, besiruošiančioms pradėti derybas su Indija, Kanada ir, greitu metu, Kinija.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo tiesioginės užsienio investicijos priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Tai uždavinys, kuris bet kokia kaina turi būti įvykdytas, visų pirma tai pasakytina apie Europos investicijų politiką, kuri turi atitikti investuotojų ir valstybių, kuriose ketinama investuoti, lūkesčius ir kartu ES išorės veiksmų tikslus.
Daugelis ES pasirašytų investicijų susitarimų, neatsižvelgiant į tai, ar jie dvišaliai, ar daugiašaliai, investuotojų apsaugą turi užtikrinti visuose atitinkamuose sektoriuose. Būsima ES politika turėtų būti skatinamos tvarios ir ekologiškos investicijos, kuriomis būtų skatinamos geros darbo sąlygos įmonėse, į kurias nukreiptos užsienio investicijos. Visuose investicijų susitarimuose kaip papildoma garantija turi būti nustatytos atitinkamos taisyklės aplinkosaugos ir socialinėje srityse.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Susilaikau. Pagal SESV 206 ir 207 straipsnius tiesioginės užsienio investicijos (TUI) priskiriamos išimtinei ES kompetencijai. Ši naujovė daro didelę įtaką dviem veiksniams: daugiau kaip 1 200 valstybių narių jau sudarytų dvišalių investicijų sutarčių (DIS) valdymui ir būsimosios Europos Sąjungos investicijų politikos, atitinkančios investuotojų ir valstybių, kuriose ketinama investuoti, lūkesčius, kartu atsižvelgiant į ES išorės veiksmų tikslus, nustatymui. Nustatant šią ateities politiką, integruotą į bendrą prekybos politiką, pirmiausia reikia išnagrinėti iki šiol įgyvendinamą investicijų politiką.
Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu. – (EL) Tai kritinis laikotarpis, kuriuo ES turi kovoti su ekonomikos ir socialine krize. Šiuo laikotarpiu ES turi sutelkti savo pastangas į ekonomikos augimą ir investicijų bei darbo vietų kūrimą. Pagal Lisabonos sutartį ES kompetencijos srities išplėtimas įtraukiant tiesioginių užsienio investicijų sektorių mums leis nustatyti pagrindinius bendros Europos politikos šiame sektoriuje principus. Europos įmonėms turime suteikti priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti saugias ir geros kokybės užsienio investicijas. Mūsų įmonių apsaugą užsienyje turime laikyti savo prioritetu. ES yra atviriausia pasaulio rinka, todėl turime sukurti sistemą, kad apsaugotume savo įmones, ir nustatyti atitinkamas sąlygas, kurios užtikrintų pusiausvyrą su pagrindiniais mūsų prekybos partneriais, kad Europos įmonėms būtų sudarytos panašios konkurencinės sąlygos. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad siekiant šio galutinio tikslo judama tinkama linkme.
Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Lisabonos sutartimi atlikti esminiai pakeitimai bendros prekybos politikos srityje. Pirma, pagal Sutarties nuostatas bendra prekybos politika išplėsta, į ją įtraukiant, be kita ko, klausimus, susijusius su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Antra, pasikeitė sprendimo priėmimo procedūra – dabar Taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, o Parlamentui suteikta bendro sprendimo teisė. Tai reiškia, kad mūsų Parlamentas turės suteikti sutikimą dėl prekybos susitarimų ratifikavimo ir dėl klausimų, susijusių su investicijomis (tiesioginėmis užsienio investicijomis).
Europos Sąjunga, vykdydama bendrą prekybos politiką, turi sukurti Europos investicijų politiką, kuri atitiktų investuotojų ir valstybių, kuriose ketinama investuoti, lūkesčius. Investicijų politika taip pat turi būti atsižvelgta į Europos Sąjungos užsienio politikos prioritetus. Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbus reguliavimo tarptautiniu lygmeniu klausimas, ypač atkreipiant dėmesį į derybas PPO. Nauji Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikti įgaliojimai taip pat daro netiesioginę įtaką Europos Parlamento kompetencijai – priimant sprendimą dėl tiesioginių užsienio investicijų jam suteiktos tokios pat teisės, kokias turi Taryba.
Nauja nuosekli ir integruota ES investicijų politika turėtų daryti teigiamą poveikį bendram ekonomikos procesui ir vystymuisi. Būdama vienu iš svarbiausių ekonomikos blokų ES turi tvirtą derybinę poziciją, kuri, dėl bendros politikos tiesioginių investicijų srityje, gali prisidėti prie ES ir jos įmonių konkurencingumo didinimo ir padidinti užimtumą.
Catherine Stihler (S&D), raštu. – Manau, kad reikia apsaugoti ES teisę reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą ir taip pat užtikrinti atsakingą Europos investuotojų elgseną už ES ribų, todėl parėmiau šį pranešimą.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pagal Lisabonos sutartį tiesioginės užsienio investicijos pateko į išimtinės ES kompetencijos sritį. Todėl iškeliamas dvejopas uždavinys: pirma, suvaldyti galiojančias valstybių narių dvišales investicijų sutartis (DIS) ir, antra, nustatyti Europos investicijų politiką, kuri atitiktų investuotojų, valstybių, kuriose ketinama investuoti, lūkesčius ir ES interesus. Integruota, nuosekli politika, kuri skatina aukštos kokybės investicijas ir kuri teigiamai prisideda prie ekonomikos progreso bei tvaraus ekonomikos augimo pasauliniu mastu, yra gyvybiškai svarbi. Siekiant šio tikslo turėtume stengtis aiškiai nustatyti saugotinas investicijas, neįtraukiant spekuliatyvių investicijų, kurios neturėtų būti apsaugotos. Būtų naudinga įvesti „ES investuotojo“ terminą ir rekomenduotina aiškiai apibrėžti „užsienio investuotojo“ sąvoką. Identifikuodami geriausią valstybių narių patirtimi grindžiamą praktiką ir atsižvelgdami į pagrindinius reikalavimus, pvz., nediskriminavimą, sąžiningas ir vienodas sąlygas bei apsaugą nuo tiesioginio ir netiesioginio nusavinimo, sukursime pagrindą nuosekliai Europos politikai šioje srityje. Šios priemonės ir ES bei valstybių narių atsakomybės pasidalijimo nustatymas padės sudaryti sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) investuoti užsienyje.
Niki Tzavela (EFD), raštu. – (EL) Pranešime prioritetu laikoma visų ES investuotojų apsauga. Jame taip pat pabrėžiama, kad naujos ES skatinamos investicijos turėtų būti perspektyvios ir ekologiškos, jomis taip pat turi būti skatinama sudaryti aukštus reikalavimus tenkinančias darbo sąlygas. Galiausiai, jame sudaromas sąrašas šalių, kurios bus privilegijuotosios partnerės. Manau, kad visos šios priemonės padės sukurti tvirtą tarptautinių investicijų politiką Europos Sąjungoje. Todėl balsavau už K. Arigo parengtą pranešimą.
Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Pagal Lisabonos sutartį tiesioginės užsienio investicijos pateko į išimtinės ES kompetencijos sritį. Noriai parėmiau šį pranešimą, kuriame nustatomi bendri tarptautinių investicijų politikos principai ir sustiprinama ES, kaip daugiausia TUI gaunančio subjekto, padėtis. Šiuo pranešimu pasiunčiama svarbi žinia: Europos vaidmuo būsimų investicijų atžvilgiu turi būti labai svarbus. Naujų šalių ekonomikos iškilimas sutrikdė šalių pusiausvyrą ir jų gebėjimą investuoti. Europos įmonės turi surasti savo vietą naujose rinkose ir ES turi padėti joms augti, užtikrindama joms teisinį aiškumą ir sustiprindama jų integraciją į pasaulio ekonomiką. TUI yra labai svarbi Europos šalių veiklos dalis, tačiau ar jos tikrai visada yra ekonomikos augimo varomoji jėga? Nemanau, kad taip yra. TUI yra veiksmingos tik tuo atveju, jeigu jos vykdomos remiantis tam tikra politika, kuria nustatomos aiškios taisyklės. Taip pranešimu užtikrinamos ekonominio ir teisinio pobūdžio sąlygos įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms (MVĮ) įmonėms, kurios yra labai svarbios mūsų ekonomikos struktūrai, nes jos yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga. Siekdami nepalikti jų agresyvių užsienio investuotojų malonei turime būti budrūs.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą dėl Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pateikto pasiūlymo dėl geresnės pasirengimo narystei fondų priežiūros, atsižvelgiant į 2009 m. patirtį; dėl ES veiksmų kovoje su tabako vartojimu, vykdant pasaulinės partnerystės priemones; ir dėl kitų prekių išvežimo iš ES arba įvežimo į ES, kas mokesčių mokėtojams kainuoja pinigus ir dėl ko ES biudžetas praranda lėšas ir priemones šiai problemai spręsti. Galiausiai bus svarbu kontroliuoti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) darbą tais metais, o ne tik vykstant diskusijoms dėl metinės ataskaitos.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, kuriame raginama imtis veiksmų ir numatyti išteklius siekiant užtikrinti, kad naudojant ES lėšas nebūtų korupcijos atvejų, taip pat, kad būtų užtikrintas visapusiškas ES finansinės paramos gavėjų skaidrumas. ES mokesčių mokėtojų pinigai turi būti tinkamai ir efektyviai panaudojami. Valstybės narės turi turėti veiksmingus kontrolės mechanizmus bei tinkamus sukčiavimo atvejų nustatymo pajėgumus. Visos lėšos, kurios buvo išmokėtos padarant pažeidimus, turi būti susigrąžintos į ES biudžetą.
George Becali (NI), raštu. – (RO) Ryžtingai balsavau už šį pranešimą ir kolegos Parlamento nario parengtus pasiūlymus. Išskyrus Komisijos vertinime pateiktą kritiką ir jo dviprasmiškumą, pritariu pranešėjo minčiai, kad išvadas dėl Europos Sąjungos finansinių interesų padėties ir kovos su sukčiavimu rezultatų galime daryti tik atsižvelgdami į Europos Sąjungos Audito Rūmų 2009 m. metinėje ataskaitoje ir OLAF ataskaitoje pateiktą informaciją.
Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnį Europos Komisija ir valstybės narės įpareigotos saugoti ES finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu srityse, kuriose Europos Sąjunga ir valstybės narės dalijasi atsakomybę.
Manau, kad apskritai Europos Komisijos ataskaitoje „Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinė ataskaita“ nepateikiama informacija dėl planuojamo sukčiavimo ir pažeidimų lygio atskirose valstybėse narėse, o daugiau dėmesio skiriama lygmeniui, kuriuo teikiami pranešimai. Manau, kad išvados negali būti laikomos empiriniu sukčiavimo ir pažeidimų lygio įrodymu būtent todėl, kad vadovaujantis jomis negalima susidaryti visapusiškos nuomonės dėl tikros padėties sukčiavimo ir pažeidimų valstybėse narėse klausimu.
Todėl pritariu pranešėjui, kuris mano, kad išvadas apie ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu būtų geriausia grįsti Audito Rūmų biudžeto vykdymo metine ataskaita, kuri yra patikimiausias informacijos šaltinis, o Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitose iš esmės pateikiama informacija dėl konkrečių atvejų.
Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnyje Europos Komisija ir valstybės narės įpareigojamos saugoti ES finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu. Komisija turėtų ir toliau dėti pastangas, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų teikti pranešimus, siekiant suteikti patikimą ir palyginamą informaciją bei atskirti pažeidimus nuo sukčiavimo atvejų.
Tai leis Europos institucijoms imtis veiksmų. Vis dėlto tai padaryti bus įmanoma tik jeigu informacija bus aiški. Jeigu taip bus, galėsime tinkamai naudoti ES lėšas, kartu užsitarnaudami patikimumą ir Europos piliečių pasitikėjimą.
Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Atsižvelgdama į sukčiavimo atvejų mastą, palyginti su pažeidimų atvejais nuosavų išteklių sektoriuje Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, kai sukčiavimo atvejai sudaro daugiau kaip pusę visų pažeidimų visose šiose valstybėse narėse, nekalbant apie nacionalinių muitinių priežiūros trūkumus, manau, kad reikia sustiprinti muitinių priežiūros sistemas.
Taip pat Europos Komisija turi vykdyti savo pareigas, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų teikti pranešimus, siekiant pateikti patikimus ir palyginamus duomenis apie pažeidimus ir sukčiavimą.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Pagal labai tinkamą pranešėjo apibrėžtį sukčiavimas – „tai tyčinis neteisėtas veiksmas ir todėl vertinamas kaip baudžiamasis nusikaltimas“, o pažeidimas – „tai taisyklių nesilaikymas“. Tai apibrėžtys, pagal kurias turėtume visiškai netoleruoti sukčiavimo ir, kaip pranešėjas sakė kalbėdamas apie 2008 m. ataskaitą, išsikelti sau tikslą, kad finansinio pobūdžio pažeidimų ES nebūtų. Kaip pabrėžiau praeitų metų gale po Financial Times atlikto tyrimo pateiktame klausime kyla didelių abejonių dėl Sanglaudos fondo tikslo ir veiksmingumo. Tokios abejonės neturėtų būti išsakomos tik spaudoje.
Šiame pranešime pranešėjas taip pat „apgailestauja, kad didelė dalis ES lėšų ir toliau išleidžiama netinkamai, ir ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad šios lėšos būtų greitai susigrąžintos“. Atsižvelgiant į šį netinkamą ES lėšų panaudojimą reikalingas geresnis administravimas ir kontrolė, kaip naudojamos lėšos. Taip pat turi būti nustatytos sąlygos, kaip veiksmingai nubausti valstybes nares, kurios netinkamai naudoja gautas lėšas. Tai vienintelis būdas, kuriuo galime siekti tikslo, kad ES nebūtų sukčiavimo.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos kalbama apie Komisijos ataskaitą Parlamentui ir Tarybai dėl finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinėje ataskaitoje (COM(2010)382) ir jis atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnį, pagal kurį reikalaujama, kad Komisija ir visos valstybės narės saugotų ES finansinius interesus, ir pagal kurio 2 dalį reikalaujama, kad Komisija pateiktų išsamią metinę ataskaitą Parlamentui ir Tarybai. Neatsižvelgiant į pastarųjų metų patobulinimus gyvybiškai svarbu, kad būtų ir toliau dedamos pastangos, siekiant užkirsti kelią visiems sukčiavimo atvejams net jeigu su tokiu sukčiavimu taip pat kovoja valstybių narių institucijos. Pritariu pranešėjo pateiktiems pasiūlymams, kurie turėtų būti papildyti šioje diskusijoje pateiktomis rekomendacijomis, visų pirma būtina aiškiau apibrėžti terminus „sukčiavimas“ ir „pažeidimai“, nes tai yra sąmoningi veiksmai, kuriais kenkiama ES interesams; taip pat turėtų būti sukurta geresnės pažeidimų valdymo sistema. Tikiuosi, kad įtraukus pateiktus pasiūlymus 2010 m. ataskaita bus geresnė, nei buvo 2009 m.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime pateikiama santrauka turimos statistikos apie pažeidimus įvairiose srityse, įskaitant žemės ūkio politiką, sanglaudos politiką, pasirengimo narystei fondus ir tradicinių ES nuosavų išteklių susigrąžinimą, apie kuriuos pranešė valstybės narės. Minėtose srityse 2009 m. įvairiose valstybėse narėse nustatyta labai daug pažeidimų. Daugelis šių pažeidimų nustatomi ir (arba) apie juos pranešama pavėluotai, taip keliant pavojų viešųjų lėšų apsaugai ir tinkamam naudojimui. Pritariame pranešėjo išsakytai kritikai dėl būtinybės taikyti veiksmingą susigrąžinimo sistemą.
Atvirai kalbant, šiuo metu bendra susigrąžintinų sumų dalis yra maža. Vis dėlto taip pat norėtume pabrėžti, kad dėl įvairių priežasčių, visų pirma veiksmingumo sumetimais, su sukčiavimu ir korupcija turėtų būti kovojama tuo lygmeniu, kuris yra arčiausiai šių reiškinių. Todėl kiekvienoje valstybėje narėje reikia aktyviau kovoti su sukčiavimu ir korupcija, nes bendri teisės aktai ES lygmeniu šiuo atveju nėra geriausias kovos su šiuo reiškiniu būdas.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai pranešimas dėl ES finansinių interesų, kuriame pateikiama santrauka turimos statistikos apie pažeidimus įvairiose srityse, įskaitant žemės ūkio politiką, sanglaudos politiką, pasirengimo narystei fondus ir tradicinių ES nuosavų išteklių susigrąžinimą, apie kuriuos pranešė valstybės narės.
Minėtose srityse 2009 m. įvairiose valstybėse narėse nustatyta labai daug pažeidimų. Daugelis šių pažeidimų nustatomi ir (arba) apie juos pranešama pavėluotai, taip keliant pavojų mokesčių mokėtojų pinigų apsaugai ir tinkamam naudojimui.
Pritariame pranešėjo išsakytai kritikai dėl būtinybės taikyti veiksmingą susigrąžinimo sistemą. Šiuo metu bendra susigrąžintinų sumų dalis yra tikrai ne tokia, kokios norima.
Vis dėlto norėtume pabrėžti, kad ne taip svarbu turėti bendrus ES lygmens teisės aktus dėl kovos su korupcija ir sukčiavimu, svarbiau tai, kad visos valstybės narės turi praktiškai įgyvendinti kovos su sukčiavimu ir korupcija priemones.
Bet kuriuo atveju norėtume perspėti, kad kontrolė, susijusi su pernelyg didele biurokratija, kuria pažeidžiamos pagalbos prašančiųjų, visų pirma mažų socialinių organizacijų bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), teisės.
Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Teigiamai vertinu pranešėjo atliktą darbą. Nesąžiningi pažeidimai ES atskleidžiami dirbant, įskaitant ir OLAF apžvalgą. Vis dėlto Komisijos veikla nėra visapusiška, nes, kaip tai pažymi pranešėjas, ja neatskleidžiama informacija apie pažeidimus atskirose valstybėse narėse. Todėl pritariu šiam pasiūlymui.
Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Sukčiavimas ES kenkia pačiam sistemos vientisumui. Labai svarbu, kad ES ir jos valstybės narės toliau vykdytų svarbias priemones šioje srityje ir šiam pranešimui pritariau.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi valstybės narės turi užtikrinti, kad kovodamos su sukčiavimu visų pirma siektų apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus. Reikia stiprinti valstybėse narėse taikomą pranešimų teikimo metodiką ir sukčiavimo atvejų nustatymo pajėgumus. Komisijos 2009 m. finansinių interesų apsaugos ataskaitoje nepateikta informacija apie galimą pažeidimų ir sukčiavimo lygį atskirose valstybėse narėse, todėl nėra galimybės bendrai įvertinti faktinį pažeidimų ir sukčiavimo lygį valstybėse narėse ir nustatyti bei drausminti valstybes nares, kuriose pažeidimų ir sukčiavimo lygis aukščiausias. Komisijos ataskaitoje sukčiavimo atvejai nėra nagrinėjami išsamiai, o pažeidimai nagrinėjami labai plačiai. Gaila, kad didelė ES lėšų dalis ir toliau išleidžiama netinkamai, todėl Komisija turi imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad šios lėšos būtų greitai susigrąžintos. Klaidos turi būti visiškai netoleruojamos, o Komisija kartu su valstybėmis narėmis turi parengti tinkamą ataskaitą, atitinkančią Sutarties reikalavimus, ir deramai patikinti Parlamentą, kad šis tikslas pasiektas ir kad tinkamai vykdomi kovos su sukčiavimu veiksmai.
Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Šiame pranešime pateikiama valstybių narių pranešimų apie pažeidimus srityse, kuriose valstybės narės vykdo biudžetą (žemės ūkio politika, sanglaudos politika ir pasirengimo narystei fondai, t. y. maždaug 80 proc. biudžeto), ir statistikos apie surenkamus tradicinius nuosavus išteklius suvestinė. Manau, kad ES finansinių interesų apsauga ir kova su sukčiavimu yra itin svarbios sritys ir atsakomybė už šias sritis priklauso tiek Europos Sąjungai, tiek ir valstybėms narėms. Pranešime taip pat pateikiami pažeidimų dėl Komisijos tiesiogiai valdomų išlaidų įverčiai ir apžvelgiama Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) operatyvinė veikla.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame Komisijai pateikiama daug kritikos dėl informacijos apie sukčiavimo atvejus ir pažeidimus trūkumo. Manoma, kad taip yra dėl valstybių narių blogai teikiamų pranešimų. Pvz., manoma, kad sukčiavimo mastas Prancūzijoje ir Ispanijoje „įtartinai mažas“. Ateityje norime, kad pažeidimai būtų aiškiai atskirti nuo sukčiavimo atvejų, atsižvelgiant į tai, kad sukčiavimas yra baudžiamasis nusikaltimas, o pažeidimu laikomas taisyklių nesilaikymas. Pranešime taip pat prašoma atskirai pateikti informaciją apie sukčiavimo atvejus ir pažeidimus kiekvienoje valstybėje narėje, kad drausmines priemones būtų galima taikyti atskiroms valstybėms narėms. Pagal rezoliuciją daug ES lėšų panaudojama netinkamai. Parlamentas ragina Komisiją imtis veiksmų, siekiant užtikrinti greitą šių lėšų susigrąžinimą, visų pirma tai taikytina Italijai. Visų pirma žemės ūkio ir sanglaudos politikos srityje susigrąžintinų nesumokėtų sumų dalis yra „katastrofiška“.
Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Pritariu pranešėjo nuomonei, kad Komisija savo ataskaitoje nepateikė labai reikalingos informacijos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu, tai pasakytina netgi dėl apytikrio sukčiavimo ir pažeidimų, susijusių su ES lėšų valdymu, masto atskirose ES valstybėse narėse. Atsižvelgiant į tai, ką neperdedant būtų galima vadinti didžiuliu korupcijos mastu kai kuriose valstybėse narėse, įskaitant Čekiją, tai labai didelis trūkumas. Jeigu vertinsime sukčiavimo atvejus ir vadinamuosius pažeidimus Europos Sąjungos lygmeniu, atskirų valstybių narių lygmeniu paprastai kalbama „tik“ apie specifinį korupcijos ir sukčiavimo atvejų segmentą apskritai, tačiau tai vis dėlto yra svarbus segmentas. Mano nuomone, reikia nedelsiant apsvarstyti, ar dabartinė Europos kovos su sukčiavimu tarnybos veikla yra pakankamai veiksminga ir ar šios veiklos atžvilgiu nereikalingi struktūriniai ir metodiniai pokyčiai, įskaitant didesniu aktyvumu grindžiamą požiūrį.
Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) „Bendrijų finansinių interesų apsauga“ apima kovą su sukčiavimu ir pažeidimais. Svarbu pažeidimą, arba taisyklių nesilaikymą, atskirti nuo sukčiavimo, arba tyčinio neteisėto veiksmo, kuris yra baudžiamasis nusikaltimas. Kitaip tariant, komiteto pranešime šie terminai nėra visiškai atskirti ir jame išsamiai nagrinėjami pažeidimai, tačiau išsamiau nenagrinėjami sukčiavimo atvejai. Išskiriamos trys sritys, sudarančios maždaug 80 proc. ES biudžeto: žemės ūkis, sanglaudos politika ir pasiruošimo narystei fondai. Atsakomybė už šių politikų įgyvendinimą ir išlaidas tenka valstybėms narėms, kurios atsakingos už nacionalines kovos su pažeidimais ir sukčiavimu priemones.
Administracijų įsipareigojimai pernelyg įvairūs ir didelis pažeidimų, dėl kurių patirti nuostoliai dar neišieškoti, lygis yra nepriimtinas. Taip pat tikimasi, kad bus patobulintos viešųjų pirkimų procedūros, visų pirma skaidrumo užtikrinimo ir kovos su sukčiavimu srityje.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime atkreipiamas dėmesys į tam tikrus pažeidimus ir sukčiavimo atvejus naudojant ES lėšas kiekvienoje valstybėje narėje. Atvejų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus padidėjimą lėmė naujų ryšių technologijų įvedimas. Manau, kad reikia dėti visas pastangas, kad valstybės narės būtų atsakingos ir baudžiamos dėl sukčiavimo ir pažeidimų. Reikia, kad būtų pateikta informacija apie kiekvieną valstybę narę, kad kontrolės ir stebėsenos sistemos veiktų veiksmingiau, ir užtikrinti, kad turėtume tikrą informaciją apie padėtį. Valstybės narės turėtų įvesti pažeidimų valdymo sistemą, siekiant dar geriau vykdyti įsipareigojimus Europos institucijų atžvilgiu dėl pranešimų teikimo. Pažeidimų ir sukčiavimo atvejų itin daug žemės ūkio, sanglaudos politikos ir pasirengimo narystei fondų srityse. Todėl reikia imtis priemonių, siekiant suaktyvinti kontrolės, nustatymo ir ištaisymo veiksmus. Turime rūpintis, kad būtų sukurta skaidri ir veiksminga ES lėšų panaudojimo valdymo sistema.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Žinau, kad metinėje ataskaitoje nagrinėjama, ar Komisija ir valstybės narės tinkamai saugo ES lėšas nuo sukčiavimo, kaip to reikalaujama pagal SESV 325 straipsnį. Esama sričių, kuriose valstybės narės vykdo biudžetą (žemės ūkis, sanglauda, pasiruošimo narystei fondai) ir nuosavi ES ištekliai surenkami per muito mokesčius ir rinkliavas.. Svarbu sudaryti susitarimą dėl kovos su tabako gaminių kontrabanda tarp ES ir tabako gaminių gamintojų.
Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Visi, kurie susiję su vagystėmis iš parduotuvės, bus sugauti ir nubausti. Tačiau, priešingai, galima beveik visiškai be jokios rizikos pasisavinti milijonus eurų iš ES lėšų. Svarbu ne tik tai, kad tikimybė būti pagautam yra maža. Net kai galiausiai galima įrodyti sukčiavimo atvejį, valstybės narės nėra suinteresuotos pradėti teisminį procesą ir susigrąžinti pinigus. Dosni subsidijų sistema ir toliau lieka atvira sukčiavimo atvejams ir pažeidimams. Daug sukčiavimo atvejų yra visų pirma rytinėse ir pietinėse valstybėse narėse. Paaiškėjo, kad šios problemos itin būdingos pasirengimo narystei pagalbos srityje. Turkijos atveju pasirengimo narystei pagalbos lėšos ne tik kad naudojamos Europai nepriklausančios šalies labui, bet jos taip pat, kai kuriais atvejais, dingsta korumpuotų valdininkų kišenėse.
Siekiant sustabdyti mokesčių mokėtojams daromą žalą turime imtis parengiamųjų priemonių. Šis pranešimas tėra tik viena iš priemonių siekiant šio tikslo. Galiausiai mažai tikėtina, kad galėsime užtikrinti, jog Europos mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų perkeliami į kitą ES valstybę arba net regioną už ES ribų. Balsavau atitinkamai.
Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Šiuo pranešimu dėl kovos su sukčiavimu Bendrijoje, pagrindinį dėmesį skiriant būtinybei reikalauti daugiau aiškumo ir pakartotinai primygtinai reikalaujant niekada neprarasti budrumo, einama teisinga linkme.
Deja, Italija yra viena labiausiai susijusių šalių. Didžioji dalis šių reiškinių vyksta Pietų Italijoje ir jie susiję su lėšų, skirtų šių vietovių vystymuisi, vogimu arba netinkamu naudojimu. Šiomis lėšomis siekiama paskatinti skurdžių vietovių ekonomikos augimą ir vystymąsi. Vis dėlto, jeigu šis sukčiavimas vyksta būtent ten, kur investicijų poreikis didesnis, puikiai galite suprasti, kad daroma žala padvigubės.
Todėl šioms vietovėms reikia skirti vis daugiau dėmesio, nuolat vykdant kontrolės priemones ir laiku teikiant informaciją, nedelsiant atkreipiant dėmesį į galimą piktnaudžiavimą. Šiame pranešime atkreipiamas dėmesys į šias problemas, todėl nusprendžiau už jį balsuoti.
Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Balandžio 5 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. Europos Komisija ir valstybės narės, kovodamos su apgaule, sukčiavimu ir korupcija, turi pareigą apsaugoti ES finansinius interesus. Priimtame dokumente pateikiami statistiniai duomenys dėl šios problemos, kurių daugelis kelia nerimą. Trūksta atitinkamos informacijos, ne visada tinkamai veikia priežiūros sistemos ir daugelis vyriausybių, atrodo, nėra linkusios bendradarbiauti. Sukčiavimas ir korupcija iš esmės kenkia mokesčių mokėtojų interesams ir manau, kad reikia dėti visas pastangas, kad jie būtų panaikinti. Pritariu Europos Parlamento nuomonėms ir jo reikalavimams valstybėms narėms išties kontroliuoti ES biudžeto lėšų panaudojimą ir šiuo atžvilgiu teikti visapusišką ir patikimą informaciją. Lygiai taip pat svarbu visoje Europos Sąjungoje sukurti atviras ir skaidrias viešųjų pirkimų sistemas ir geresnes muitinių procedūrų priežiūros priemones. Šios priemonės ne tik padės nustatyti korupcijos atvejus ir su šiuo reiškiniu kovoti dabar, bet taip pat gerokai sumažins tokių atvejų skaičių ateityje.
Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už pranešimą dėl ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu, nes tai visoms valstybėms narėms aktuali tema, kurią turime nagrinėti visi, kad geriau koordinuotume savo veiksmus kovoje su spekuliacijomis arba netinkamu nacionalinių ir (arba) ES išteklių valdymu. Tekste pateikiami statistiniai duomenys dėl sukčiavimo atvejų, pažeidimų ir neatitikimų, nustatytų įvairiose valstybėse narėse ir pačiose ES institucijose. Informacija yra įspėjimas tiems, kurie saugo Europos Sąjungos finansinius interesus, ir tiems, kurie bando pateikti išsamią ir patikimą informaciją, siekiant visapusiškai pavaizduoti tarptautinio lygmens padėtį dėl pažeidimų ir sukčiavimo atvejų, kad būtų apsaugoti viešieji interesai.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šioje Komisijos ataskaitoje dėl finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinėje ataskaitoje, kuri pateikta vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 2 dalimi, apskritai nepateikiama jokia informacija apie apytikrį pažeidimų ir sukčiavimo atvejų lygį kiekvienoje valstybėje narėje, dėmesys labiau kreipiamas į ryšių palaikymo lygį. Todėl neįmanoma susidaryti aiškios nuomonės dėl tikrojo pažeidimų ir sukčiavimo masto valstybėse narėse arba nustatyti valstybes nares, kuriose pažeidimų ir sukčiavimo mastas didžiausias, ir joms taikyti drausmines priemones. Pritariu pranešėjo nuomonei, kad išvadas apie ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu būtų geriausia grįsti Audito Rūmų 2009 m. metine ataskaita, kuri, jo nuomone, yra patikimiausias informacijos šaltinis, o Komisijos ir OLAF ataskaitos daugiausia naudotinos kaip papildoma informacija apie pranešimo teikimo tendencijas ir išnagrinėtus atvejus. Todėl balsavau už šį pranešimą.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsuoju „už“. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje Europos Komisija ir valstybės narės įpareigojamos saugoti ES finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu srityse, kuriose Europos Sąjunga ir valstybės narės dalijasi atsakomybe. Pagal 325 straipsnio 5 dalį Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kasmet pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant šį straipsnį. Komisijos ataskaitoje Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinė ataskaita“ (COM(2010)382) pateikiama valstybių narių pranešimų apie pažeidimus srityse, kuriose valstybės narės vykdo biudžetą (žemės ūkio politika, sanglaudos politika ir pasirengimo narystei fondai, t. y. maždaug 80 proc. biudžeto), ir statistikos apie surenkamus tradicinius nuosavus išteklius suvestinė. Joje taip pat pateikiamas pažeidimų Komisijos tiesiogiai valdomų išlaidų srityje įverčiai ir apžvelgiama Europos kovos su sukčiavimu tarnybos operatyvinė veikla.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes pernelyg dažnai mums trūksta patikimos informacijos dėl pažeidimų ir sukčiavimo, susijusių su ES lėšų panaudojimu valstybėse narėse. Pernelyg dažnai nėra realios muitų surinkimo kontrolės ir nesusigrąžinamos netinkamai panaudotos lėšos. Dabar svarbu imtis konkrečių priemonių, siekiant aiškiai atskirti pažeidimus nuo sukčiavimo, nes sukčiavimas laikomas baudžiamuoju nusikaltimu, o pažeidimas yra taisyklių nesilaikymas ir jis tikrai gali būti netyčinis. Šiuo atžvilgiu mums reikalinga informacija pagal kiekvieną valstybę narę, kad būtų galima imtis drausminių priemonių atskirų šalių atžvilgiu.
Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba per metus atlieka kelis šimtus tyrimų dėl vengimo atlikti mokėjimus ES ir ES finansinių išteklių netinkamo panaudojimo. Sukčiavimo masto slėpimas neatneš jokios naudos. Veikiau priešingai, susiklosčius tokiai padėčiai nežinome grėsmių ir todėl nesisaugome nuo jų.
Dabartinė padėtis, kai netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinama dalis yra maža, man kelia nerimą. 2007–2009 m. iš paramos gavėjų susigrąžintos lėšos tesudarė 10 proc. visų susigrąžintinų lėšų. Tai nepriimtina. Turime įvesti veiksmingą lėšų susigrąžinimo sistemą ir atidžiai stebėti šioje srityje daromą pažangą. Kontrolė sukčiavimo srityje turėtų būti vykdoma ne tik Europos institucijų lygmeniu, o jos vykdymas turėtų būti užtikrinamas atskirose valstybėse narėse. Būtent jos turėtų sukurti ir nuolat vertinti viešųjų pirkimų sistemas, kad būtų galima užkirsti kelią korupcijai.
Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad viešųjų pirkimų srityje būtų išlaikomas skaidrumas ir atsakingumas. Taip pat Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse reikėtų dėti pastangas, siekiant užtikrinti, kad procedūros būtų paprastos ir kad jomis būtų pažabota pernelyg didelė biurokratija.
Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes kova su sukčiavimu reikalinga ne tik ES finansinių interesų labui, ji taip pat labai svarbi siekiant apsaugoti vartotojų interesus.
Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime, kuriam pritarė visos Europos frakcijos, pabrėžiamas pažeidimų ir sukčiavimo atvejų, susijusių su ES lėšų naudojimu, kiekvienoje valstybėje narėje įvertis. Komisijos nuomone, atvejų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus padidėjimą lėmė naujų ryšių technologijų įvedimas. Balsuoju už šį pranešimą ir manau, kad Komisija turėtų dėti didesnes pastangas, kad valstybės narės būtų atsakingos ir joms būtų taikomos drausminės priemonės dėl sukčiavimo ir pažeidimų. Reikia, kad būtų pateikta informacija apie kiekvieną valstybę narę, kad kontrolės ir stebėsenos sistemos veiktų veiksmingiau, ir užtikrinti, kad turėtume tikrą informaciją apie padėtį. Taip pat valstybės narės turėtų įvesti pažeidimų valdymo sistemą, siekiant dar geriau vykdyti įsipareigojimus Europos institucijų atžvilgiu dėl pranešimų teikimo.
Pažeidimų ir sukčiavimo atvejų itin daug žemės ūkio, sanglaudos politikos ir pasirengimo narystei fondų srityse, todėl reikia imtis priemonių, siekiant suaktyvinti kontrolės, nustatymo ir ištaisymo veiksmus. Labai svarbu, kad visos Europos įstaigos, tačiau visų pirma valstybių narių įstaigos, bendradarbiautų, siekiant sukurti skaidrias ir tikslias Europos lėšų panaudojimo sąlygas.
Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl sukčiavimo, susijusio su Europos išlaidomis valstybėse narėse. Šiame pranešime pateikiama kritika dėl įtarimo sukčiavimo atvejų skaičiaus ir masto padidėjimo, palyginti su bendru kai kuriose valstybėse narėse (Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje) nustatomų pažeidimų skaičiumi, ir Komisija, atitinkamos Europos Sąjungos agentūros ir valstybės narės raginamos imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad naudojant ES lėšas nebūtų korupcijos atvejų, ir įdiegti atgrasomąsias sankcijas tais atvejais, kai nustatoma korupcijos ir sukčiavimo atvejų. Regis, toks yra minimalus reikalavimas.
Šiuo pranešimu Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį į Prancūziją ir Ispaniją, „išreikšdamas susirūpinimą“ dėl įtartinai nedidelio įtariamų sukčiavimo atvejų šiose šalyse lygmens, ir ragina Komisiją suteikti informaciją dėl sukčiavimo atvejų nustatymo gebėjimų šiose šalyse. Kova su korupcija labai svarbi. Vis dėlto procedūros neturi dėl to būti sudėtingesnės. Realios supaprastinimo priemonės sudarytų geresnes sąlygas vietos bendruomenėms ir mažoms organizacijoms gauti joms reikiamų lėšų. Tai neabejotinai palengvintų lėšų valdymą ir užtikrintų geresnę Parlamento kontrolę.
Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Nedelsiant turi būti išspręsta problema dėl didelio klaidų skaičiaus skiriant ES lėšas. Turime nedelsiant įdiegti griežtas priemones, kad nebūtų galima apgaulės būdu gauti viešąjį finansavimą. ES ir valstybės narės turi bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti, kad ES finansavimu būtų teikiama kuo didesnė nauda Europos piliečiams, nes galų gale tai naudinga abiem pusėms.
Pranešime teigiama, kad integruotai administravimo ir kontrolės sistemai kenkia netikslūs duomenys, nepakankamos kryžminės patikros ir tolesnių priemonių nebuvimas. Šios problemos turi būti išspręstos. Aiškios nuostatos ir visiškas skaidrumas finansavimo skyrimo srityje bei griežtos kontrolės priemones reglamentuojančios taisyklės yra geriausios priemonės, siekiant užtikrinti, kad nesąžiningai veiklai kelias būtų užkirstas dar iki jai prasidedant.
Iva Zanicchi (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už C. S. Ivano pateiktą dokumentą dėl ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu srityse, kuriose Europos Sąjunga ir valstybės narės dalijasi atsakomybe. Manau, ypač atsižvelgdama į paskutinius įvykius, kad svarbu šiai problemai skirti dėmesį ir užtikrinti nuolatinį įsipareigojimų laikymąsi, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos kovoti su sukčiavimu visoje ES.
William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – Mes, UKIP nariai, iš principo esame prieš Europos politines partijas. Vienintelis tikras būdas atstovauti valstybių narių rinkėjų nuomonei ir pažiūroms yra per nacionalinę politinę partiją. Vis dėlto būtų blogai, jeigu tik Europos supervalstybės partijos galėtų gauti mokesčių mokėtojų pinigus, jeigu kalbame būtent apie tokį pasiūlymą. Todėl UKIP pasilieka narystės Europos politinėje partijoje teisę. Būtų visiškai neteisinga, jeigu milijonų britų ir kitų žemyno tautinių valstybių žmonių, kurie prieštarauja Europos projektui, nuomonė būtų užgniaužta politinės valdžios.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes tai svarbus žingsnis, siekiant sukurti bendrą jų finansavimo reguliavimo teisinį pagrindą. Tai žingsnis teisinga linkme, nes juo nepritariama Europos statutui dėl partijų žmogiškųjų išteklių ir jame atskiriamos partijos įsteigimo ir jos finansavimo sąlygos. Taip pat teigiamai vertintina tai, kad jame minimi politiniai fondai.
Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių, taikymo. Tai svarbus dokumentas, prisidedantis prie Europos politinių partijų vystymo siekiant skatinti visuomenės susidomėjimą ES klausimais. Tam, kad ES piliečiai palaikytų šias partijas ir pasitikėtų jomis, būtina įtvirtinti bendrą ir skaidrią Europos politinių partijų finansavimo sistemą. Europos Parlamentas, priimdamas šią rezoliuciją, atvirai pasisako už skaidrų finansavimą, kuris yra demokratinių vertybių ir gero valdymo pagrindinis elementas. Labai svarbu, kad Europos politinės partijos, Sąjungoje skatinančios demokratiją, turėtų bendrą ir vienodą teisinį statusą. Partijoms siekiant savo tikslų dabar labiau nei bet kada reikia ES teisės aktais paremtų Europos įstatų, padėsiančių suvienodinti ES politinių partijų mokesčių aspektus. Pritariu pranešėjos nuomonei, kad šis dokumentas prisideda prie didesnio ES politinių partijų sistemos efektyvumo.
Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Europos Sąjungą sudaro įvairios tautos, kultūros, nuomonės ir įsitikinimai, kuriems dabartiniu socialiniu ir politiniu požiūriu turi būti atstovaujama vienodai ir kurie turi būti vienodai remiami teisėkūros forumuose, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra nacionalinio, ar Europos lygmens. Atstovavimo sąvoka yra Europos kūrimo pagrindas ir ji turės būti išsaugota ir stiprinama, nes tik taip vieningos Europos projektas gali būti prasmingas.
Manau, kad Europos partijų finansavimo tvarkos sušvelninimas gali padėti stiprinti ir ateityje skleisti atstovaujamosios demokratijos principą ir, vadinasi, visų Europos piliečių, kurie prisideda prie Europos Sąjungos biudžeto, interesus. Pereidami nuo Europos „polio“ koncepcijos prie Europos politinės tapatumo prasmės turime stengtis supaprastinti ryšius tarp Europos piliečių ir politinių partijų. M. Giannakou savo pranešime pabrėžia, kad to pasiekti negalėsime, jeigu neperžiūrėsime Europos partijų padėties ir finansavimo. Daugiausia dėmesio, kaip tai aiškiai nurodoma pranešime, reikėtų skirti biurokratijos, susijusios su finansavimo skyrimu, mažinimui, tačiau kartu įvesti griežtas bausmes pažeidimų arba galiojančių taisyklių nesilaikymo atveju. Todėl balsavau už šį pranešimą.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Pritariau M. Giannakou pateiktam pranešimui, kuriame visų pirma siūloma, kad politinėms partijoms ir Europos fondams būtų suteiktas juridinio asmens statusas, nustatant bendrą ES teise grindžiamą statusą teisine ir mokestine prasme. Jame Europos Komisija raginama pateikti konkrečius pasiūlymus šiuo klausimu. Be to, jame patvirtinama, kad ES politinė partija gali gauti finansavimą tik tuo atveju, jeigu Europos Parlamente jai atstovauja bent vienas jos narys.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį svarbų pranešimą. Lisabonos sutartyje politinėms partijoms numatytas svarbus vaidmuo kuriant bendrą Europos pilietinę erdvę, todėl yra labai svarbu užtikrinti vienodą jų teisinį statusą bei kuo skaidresnį ir atskaitingesnį visuomenei finansavimą. Šiuo metu nemažai Europoje veikiančių politinių partijų yra gana uždaros, vyrauja nedidelė jų vadovų kaita, todėl silpnėja šių politinių organizacijų vaidmuo užtikrinant piliečių įtraukimą į politinių sprendimų priėmimą. Reformuodama partijų veiklos reglamentavimą, Europos Sąjunga galėtų pasinaudoti proga ir paskatinti Europos politinių partijų atsinaujinimą. Manau, kad kuriant naujas unifikuotas partijų veiklos ir finansavimo taisykles, reikėtų įtraukti partijų vidaus struktūrų formavimo demokratiškumo kriterijus, savotiškus demokratijos saugiklius, kurių neįvykdžiusios politinės organizacijos netektų dalies savo galimybių, pavyzdžiui, negalėtų pretenduoti į viešąjį finansavimą.
George Becali (NI), raštu. – (RO) Pritariu pranešėjos nuomonei, kad Europos politinės partijos yra pagrindinės parlamentinės demokratijos priemonės neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jos tėra tik nacionalines partijas jungiančios organizacijos. Taip pat pritariu minčiai, kad finansavimą gali gauti tik tos partijos, kurių bent vienas narys yra Parlamento narys. Manau, kad teisinga yra mintis paprašyti Komisijos pasiūlyti Europos politinių partijų statuto projektą pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Pritariu pranešėjai ir pasisakau už tai, kad reikia pakeisti finansinius reglamentus, reglamentuojančius Europos partijų ir politinių fondų finansavimą, ir kad visos lėšos turi būti skirtos metų pradžioje.
Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Tokios nuomonės laikosi visi Europos piliečiai ir šiuo lygmeniu nesvarbu, ar esate už, ar prieš Europos integraciją. Reikia nedelsiant pakartotinai spręsti Europos problemas. Europos politinių partijų veiksmų sritis labai plati. Jos turi nustatyti naujas perspektyvas ir suteikti naują akstiną Europos demokratinėms priemonėms. Todėl turime sušvelninti Europos partijų veikimo sąlygas, kad būtų suteiktos galimybės aktyviai veikti. Šiai naujai diskusijų erdvei turime suteikti aiškų statusą ir, galiausiai, realias Europos politinių partijų veiklos perspektyvas per būsimus rinkimus.
Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Šiam pranešimui nepritariau dėl įvairių priežasčių. Daugelis pasiūlymų dėl tiesioginio finansavimo ir Europos politinių partijų statuso prieštarauja nacionalinėms partijoms. Parlamento nariai įvairiose šalyse renkami pasitelkiant nacionalines partijas. Juos išrinkus per nacionalines partijas jie gali sudaryti Europos frakcijas, tačiau nacionaliniu mastu ginti savo partijų interesus. Šiame pranešime šiai minčiai nepritariama.
Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos politinių partijų vystymasis labai svarbus, siekiant visuomenę sudominti ES reikalais. Europos partijų reglamentavimo klausimo nagrinėjimas kelia didesnį rūpestį, susijusį su klausimu, kaip sukurti tarpvalstybinę pilietinę erdvę, kurią sudarytų laisvi ir lygūs piliečiai, ir ką bendras finansavimas, skirtingų asmenų pilietinio susitarimo forma, galėtų reikšti integracijos ateičiai. Gana sudėtinga parengti Europos politinių partijų reformų dokumentų rinkinį, kuris suteiktų galimybę mobilizuoti pavienių ir organizuotų piliečių demokratinę energiją, bent dėl ES sistemos sudėtingumo, ši užduotis paprastesnė netampa.
Stiprinti Europos politines partijas reiškia tobulinti ES atstovaujamąjį valdymą, taigi stiprinti demokratiją. Kad ir kaip sudėtingai tai skambėtų, ES ateitis priklauso nuo Europos politinių partijų. Saugios ir aiškios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinkos sukūrimas yra pirmasis žingsnis. Mums reikia europinės erdvės, kurioje politinės partijos, spręsdamos Europos Sąjungos problemas, aktyviai sutelktų pagrindinį dėmesį į piliečius ir padėtų jiems kasdieniniame gyvenime laikotarpiu, kai pastebima, kad Europos piliečiai yra atsiskyrę nuo Europos Sąjungos.
Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Europos politinėms partijoms, kurių vaidmuo kuriant demokratinę santvarką ES yra svarbus, turėtų būti suteiktas bendras ir vienodas statusas. Europos politinės partijos turėtų turėti juridinio asmens statusą, kad apmokestinimo procedūrų srityje galėtų panaikinti skirtumą tarp Europos politinių partijų ir Europos valdžios institucijų. Kalbant apie Europos partijų įsteigimą kaip tinkama ir derama vertintina tai, kad pagal Europos partijų statutą Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis išrinkti atstovai laikomi lygiateisiais, jeigu regionų atstovai yra išrinkti regioninių parlamentų nariai. Be to, kiekvienoje Europos politinėje partijoje turi būti mažiausiai vienas atstovas, kuris yra Europos Parlamento narys. Galiausiai tai taip pat viena iš Europos politinei partijai taikytinų sąlygų, kad ji galėtų gauti finansavimą iš Europos Parlamento.
John Bufton, David Campbell Bannerman, Derek Roland Clark ir Nigel Farage (EFD), raštu. – Iš principo UKIP nepritaria Europos politinėms partijoms. Tai sunkioje padėtyje esančių mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Jų tikrai nereikia ir tikras būdas atstovauti valstybių narių žmonėms išlieka nacionalinė politinė partija. Nepaisant to turi būti aišku, kad UKIP pasilieka narystės Europos politinėje partijoje teisę, kad ji taip pat galėtų gauti tų mokesčių mokėtojų pinigus, kad geriau atstovautų daugeliui milijonų britų ir kitų žmonių visame žemyne, kurie nepritaria Europos Sąjungai ir visai jos veiklai ir kurių balsą nuslopina valdančioji politinė klasė.
Nessa Childers (S&D), raštu. – Visiškai pritariu šiam pranešimui kaip naujam žingsniui kuriant tikras Europos politines partijas, kurios galėtų veikti Europos lygmeniu. Vienintelis būdas panaikinti demokratijos stoką, dėl kurios Europos piliečiai nesijaučia Europos projekto dalyviais, yra kurti tikrą Europos politiką. Tam labai svarbios Europos politinės partijos.
Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Susilaikiau, nepaisant to, kad pranešime siūlomas sprendimas dėl problemos, kuri kilo dėl to, kad Belgijoje Europos politinės partijos veikia kaip NVO. Europos partijos, atsižvelgiant į jų pačių ideologinius ir politinius aspektus, turi įgyti aiškų teisinį subjektiškumą. Tam tikromis sąlygomis jos gali padėti paskatinti piliečius imtis veiksmų ir siekti, kad būtų priimti žmonėms, o ne finansiniu požiūriu stipriems subjektams naudingi sprendimai. Vis dėlto kai kurie pranešimo aspektai man kelia abejonių, nes jie gali būti panaudoti kaip laisvos ir nepriklausomos Europos partijų struktūros ir veiksmų apribojimai. Jų vidaus veikla ir struktūra bei politiniai veiksmai turi būti grindžiami tik jų pačių politiniais sprendimais be išorinių apribojimų. Taisyklės, reglamentuojančios partijų politinį ir teisinį pripažinimą ir joms reikalingą finansavimą, turi sudaryti palankesnes sąlygas jų veiklai, kad jos galėtu laisvai formuoti alternatyvias politikos kryptis, o tai ir yra pati demokratijos esmė. Jos taip pat turi užtikrinti, kad jų, kaip Europos žmonėms atstovaujančių subjektų, veiklai jokios įtakos nedarytų ribojančios politinės sistemos ir didelis ekonominis suinteresuotumas.
Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Pagal Lisabonos sutartį ES galioja atstovaujamosios demokratijos santvarka. Politinės partijos Europos lygmeniu gyvybiškai svarbios formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant ES visuomenės valią. Vis dėlto Europos politinės partijos yra tik nacionalines partijas jungiančios organizacijos ir galiausiai jos tiesiogiai nesusisiekia su rinkėjais valstybėse narėse. Europos politinių partijų stiprinimas taip pat reiškia jų politinio, teisinio ir mokestinio statuso priėmimą, įskaitant nepriklausomą teisinį subjektiškumą, tiesiogiai grindžiamą ES teise. Geresnis Europos politinių partijų reguliavimas ir su jais susiję politiniai fondai taip pat atneš naudos skaidrumo požiūriu. Skaidrus finansavimas yra pagrindinis demokratinių vertybių ir geros valdysenos skleidimo aspektas, išskyrus tai, kad šis aspektas taip pat gali padėti sustiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis partijomis.
Philippe de Villiers (EFD), raštu. – (FR) Europos politinės partijos yra beprasmės. „Europos politinės erdvės“, kurią daugelis gina, nėra. Idėjos gali būti išsakomos ir tikros bei politinės diskusijos gali vykti tik ten, kur piliečių vertybės, kalba ir kultūra yra tokie patys, t. y. tautoje.
Šiame pranešime tvirtinama, kad Europos politinės partijos turi būti vieta, kur „reiškiama Sąjungos piliečių valia“. Tai nepasiekiamas tikslas. Kiekvienuose Parlamento rinkimuose gerinamas nedalyvavimo rinkimuose rekordas turėtų mums priminti, kad tarptautinis lygmuo nepasižymi sąžininga ir veiksminga demokratija. Didelės Europos paramos teikimas šioms partijoms yra gėda. Europos piliečiai akivaizdžiai yra vis labiau atitolę ir vis mažiau domisi, tačiau Europos Parlamentas ir, apskritai, Europos institucijos pasiryžę sukurti Europos politinę erdvę nuo pat pradžių.
Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pasisakoma už patikimus ir skaidrius reikalavimus dėl Europos politinių partijų veikimo ir finansavimo ES. Būsimu Europos politinių partijų statutu bus žengtas svarbus žingsnis siekiant aktyvesnio visuomenės dalyvavimo, geresnės atstovaujamosios demokratijos ir arčiau žmonių esančios Europos.
Göran Färm, Anna Hedh ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. – (SV) Dėl pranešimo dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių nusprendėme balsuoti prieš teksto dalį, kurioje siūloma, kad Europos politinėms partijoms būtų leidžiama dalyvauti referendumo kampanijose valstybėse narėse, jeigu referendumai susiję su ES klausimais. Šiuo metu Europos politinėms partijoms, kurios didžiąja dalimi finansuojamos ES lėšomis, leidžiama dalyvauti tik kampanijose per Europos Parlamento rinkimus. Manome, kad dabar galiojančios taisyklės yra pagrįstos. Nacionaliniuose rinkimuose arba referendumuose sprendimas turėtų būti priimtas be partijų, kurios finansuojamos iš ES biudžeto arba kitų išorinių šaltinių, įsikišimo.
Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Mūsų demokratija grindžiama atstovavimu, kuris vykdomas per politines partijas. Būtent todėl jos yra demokratinės priemonės, kuriomis atstovaujama teisėtiems visuomenės interesams tiek ir iš arti, pvz., per vietos valdžią, tiek ir kiek aukštesniu lygmeniu, kai jiems atstovaujama Europos institucijose. Neatsitiktinai Europos Parlamentas sudarytas iš politinių partijų ir taip siekia atstovauti visuomenės interesams, laikydamasis nuo jų politinių pažiūrų priklausančios prioritetų darbotvarkės. Kaip nurodo pranešėja: „Saugios ir skaidrios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinkos kūrimas – tvirtos demokratijos siekis“, – taigi manau, kad iniciatyva siekiant sukurti aiškią reguliavimo sistemą dėl jų pripažinimo ir finansavimo yra teigiamas žingsnis.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Politinės partijos ir jų susiję politiniai fondai yra gyvybiškai svarbūs parlamentinės demokratijos santvarkoje. Jos padeda žmonių politinei valiai suteikti formą. Jos taip pat labai svarbios rengiant ir pasirenkant jų kandidatus. „Lisabonos sutartyje numatytas šis politinių partijų ir jų atitinkamų fondų vaidmuo, siekiant ES lygmeniu sukurti Europos polį, politinę erdvę, ir Europos demokratiją, kurios pagrindinė sudėtinė dalis yra Europos piliečių iniciatyva.“ Europos politinės partijos ir politiniai fondai tapo nepakeičiamais ES politinio gyvenimo dalyviais, visų pirma dėl to, kad jos formuoja ir informuoja apie įvairių „politinių šeimų“ nuomones. Pritariu lėšų skyrimo kriterijams, visų pirma atitinkamos politinės partijos pajamų procentui ir atstovavimo mastui.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime išdėstyti tam tikri motyvai, dėl kurių nusprendėme jam nepritarti. Vienas tokių motyvų yra Europos politinių partijų dalyvavimas referendumo kampanijose valstybėse narėse nepaisant to, kad referendumo klausimas tiesiogiai susijęs su ES susijusiais klausimais.
Taip pat nepritariam pateiktam pasiūlymui, kad Europos politinės partijos turėtų pradėti nagrinėti sąlygas dėl tiesioginio pavienių piliečių priėmimo į narius. Šiais argumentais papildoma principinė nuomonė, kuri nepalanki Europos politinėms partijoms kurtis. Šis procesas neatsiejamas nuo neoliberalaus, federalistinio ir karinio dabartinio integracijos proceso, kuriame, beje, jis buvo labai svarbus, tikslų.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome prieš šį pranešimą dėl to, kad nepritariame Europos politinių partijų sukūrimui, ir dėl nuomonės, kurios laikomės kapitalistinės ES integracijos klausimu. Tas pat pasakytina dėl pateiktų pasiūlymų dėl atitinkamų politinių fondų.
Vis dėlto konkrečiu šio pranešimo atveju taip pat esama kitų priežasčių, dėl kurių balsavome prieš. Pvz., manome, kad neteisinga Europos politinėms partijoms dalyvauti referendumo kampanijose valstybėse narėse net ir tuo atveju, jeigu referendumo klausimas tiesiogiai susijęs su klausimais, susijusiais su Europos Sąjunga.
Taip pat nepritariame pateiktam pasiūlymui, kad Europos politinės partijos turėtų pradėti nagrinėti sąlygas dėl tiesioginio pavienių piliečių priėmimo į narius.
Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Europos politinėms partijoms suteikti teisinį statusą ir teisinį subjektiškumą, kuris būtų grindžiamas tik ES teise – tai paversti jas tarptautiniais subjektais, kuriems netaikomi nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys jas sudarančias politines partijas. Tai reiškia dirbtinai ir dogmatiškai sukurti dvidešimt aštuntąją politinę erdvę, kuri būtų tiesiog fiktyvi. Taip pat nepritariu taisyklių, reglamentuojančių šių partijų sukūrimą, griežtinimui atitinkamai sušvelninant joms taikomas finansinio pobūdžio taisykles ir nepritariu bet kokiai sąsajai tarp kokio nors europinio partijų statuso pripažinimo ir jų galimybės gauti finansavimą. Visomis išgalėmis jie bando sumažinti narių skaičių, kad keli privilegijuotieji, kurie yra nariai, galėtų lengviau naudotis jų finansiniais ir politiniais pranašumais. Galiausiai manau, kad Europos politinių partijų teisė dalyvauti referendumo kampanijose dėl Europos reikalų yra neaiški.
Kai kurie iš kolegų Parlamento narių patvirtino galvojantys apie galimą referendumą dėl Turkijos įstojimo į ES, kuris bet kuriuo atveju neįvyks. Manau, kad nepriimtina kištis į referendumą dėl šalies įstojimo arba dėl euro joje įvedimo, referendumo, susijusio su kiekvienos tautos, ir tik jos, apsisprendimo teise. Balsavau prieš šį pranešimą.
Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Visapusiškai pritariau šiam pranešimui, nes tam tikra prasme jis skatina Europos demokratijos, grindžiamos partijomis, kurių teisinis statusas ir teisinis subjektiškumas aiškiai nustatytas, kūrimąsi. Tai neabejotinai sustiprino jų teisėtumą piliečių akyse, kurie vis dar manys, kad ES yra pernelyg atsiskyrusi. Tai taip pat susiję su veiklos skaidrumo skatinimu, o tai, mano nuomone, labai svarbu tariamai demokratijai. Galiausiai, jų finansavimas bus skaidresnis — tai gali tik padidinti jų teisėtumą, ir tam aš pritariu.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, kadangi saugios ir skaidrios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinkos kūrimas – tvirtos demokratijos siekis. Reikia sukurti erdvę, Europos erdvę, kurioje veiktų partijos, vienijančios Sąjungos piliečius ir padedančios jiems kasdieniniame gyvenime. Tai, kad bus priimtos konkrečios taisyklės, kurios sudarys galimybes siekti šio tikslo, turi dvi pasekmes. Viena vertus, bus greitai teikiama atnaujinta ir vieša informacija apie Europos politinių partijų susikūrimą ir jų padėtį Europoje. Piliečiai žinos, kad dalyvaudami Europos politinės partijos veikloje jie turi vadovautis Europos Sąjungos teisės aktais, o politinės partijos turi teises ir pareigas. Antra vertus, Europos politinių partijų įstatai sudaro galimybę įsteigti tarpvalstybinę partinę sistemą. Ši sistema yra pirmas ir būtinas etapas siekiant daugiau dalyvavimo, daugiau demokratijos ir daugiau Europos.
Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Svarbu vystyti Europos politines partijas. Labai seniai Europos Parlamentui rūpestį kelia tai, kad visuomenė mažai domisi ES reikalais. Tai akivaizdžiai parodė menkas dalyvavimas Parlamento rinkimuose. Per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus vos 40,3 proc. suomių, kurie turi teisę balsuoti, iš tikrųjų dalyvavo rinkimuose ir balsavo.
Per pastaruosius metus Europos politinių partijų finansavimas labai padidėjo. Šiais metais partijos gaus finansinę paramą, kurios bendra vertė siekia 17,4 mln. EUR, o fondai gaus 11,4 mln. EUR. Turime itin rūpintis, kad šie pinigai, kurie gaunami iš Europos mokesčių mokėtojų, būtų panaudoti labai viešai ir labai sumaniai. Ateityje finansinė parama tikrai neturėtų būti didinama.
Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) „Politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią.“ Tokiais žodžiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 straipsnio 4 dalyje nustatomas vaidmuo, kurį turi turėti Europos politinės partijos. Nors šis vaidmuo joms numatytas Lisabonos sutartyje, jos negali visada jo tinkamiausiai atlikti. Manau, kad Europos politinės partijos gali ir turėtų veiksmingiau prisidėti prie Europos politinio ir socialinio gyvenimo, kad padidintų visuomenės susidomėjimą Europos Sąjungos vidaus reikalais. Atsižvelgiant į šiuos motyvus labai svarbu, kad Europos politinėms partijoms būtų suteiktas pripažintas teisinis statusas, taikoma bendra, vienoda mokestinė politika, kuri sudarytų sąlygas tikrai organizacinei konvergencijai. Manau, kad Europos politinių partijų statutas galėtų sudaryti sąlygas labiau įtraukti gyventojus, bet taip pat sukurti išties tarptautinę partijų sistemą, kuri būtų labai svarbi siekiant užtikrinti geresnę demokratiją Europoje.
Agnès Le Brun (PPE), raštu. – (FR) Jau 7 metai, kai pagrindinės Europos politinės grupės susibūrė į Europos politines partijas, sujungtas į šiame Parlamente atstovaujamas frakcijas. Vis dėlto šių transeuropinių partijų viešumui ir veiklai labai trukdo nacionalinių tendencijų intensyvumas. Nekeldami klausimo dėl pastarojo aspekto, kuris labai svarbus Europos Sąjungos demokratiniams siekiams, turime stengtis skatinti Europos tarpvalstybinio lygmens diskusijas, kaip vienintelę priemonę, kuri leis Europai siekti pažangos. M. Giannakou parengtame pranešime siekiama skatinti Europos partijų kūrimąsi ir todėl jam pritariu. Jame Komisija raginama įgyvendinti teisės aktus, kuriais tokiems subjektams suteikiamas statusas, taip palengvinant jų finansavimą ir sudarant sąlygas geriau įsilieti į kasdienį politinį piliečių gyvenimą. Šiuo reglamentu bus sukurta ypatinga erdvė siekiant užtikrinti, kad būtų apginti transeuropiniai interesai ir taip pat protingai nustatomos taisyklės, užtikrinančios atviras ir skaidrias diskusijas.
David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuris, mano nuomone, yra svarbus žingsnis siekiant sukurti teisinį statutą, reglamentuojantį Europos politinių partijų klausimą.
Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Atsižvelgiant į tai, kad politinėms partijoms atstovaujama Europos lygmeniu, institucijos tikisi, kad jos visuomenei teiks informaciją Europos klausimais. Balsavau už pranešimą dėl bendro teisinio ir mokestinio statuso suteikimo Europos politinėms partijoms. Tokią galimybę suteikė Lisabonos sutartis, kuri suteikia ES teisinį subjektiškumą. Šis statusas reikalingas dėl Europos politinių partijų ir jų fondų konvergencijos biudžeto ir organizaciniu požiūriais.
Su politinėmis partijomis susieti fondai prisideda prie diskusijų bendros svarbos politiniais klausimais. Aiškiau išdėstytos finansinės taisyklės, kad būtų pateikta patikima ir aiški informacija dėl finansavimo ir veiklos vykdymo. Viena svarbi taisyklė yra finansavimui taikoma sąlyga, pagal kurią reikalaujama, kad partija turėtų bent vieną atstovą Europos Parlamente.
Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jeigu galima sakyti, kad be politinių partijų mūsų šalyse nėra demokratijos, tada taip pat reikėtų sakyti, kad be Europos politinių partijų nebus tikros Europos demokratijos. Kadangi norėčiau pasakyti, kad turėtų būti visiškai uždraustas nacionalinių partijų finansavimas įmonių ir jų lobistų lėšomis, valstybei užtikrinant finansavimą viešosiomis lėšomis, taip pat manau, kad Europos partijos turėtų būti finansuojamos iš ES biudžeto ir joms turėtų būti uždrausta gauti „aukas“ iš juridinių asmenų.
Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Labai svarbu pasisakyti už patikimus ir aiškius reikalavimus dėl Europos politinių partijų ES veikimo ir finansavimo. To siekiant būsimas politinių partijų Europos statuto vaidmuo bus labai svarbus, nes jis leis pasiekti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą, geresnę atstovaujamąją demokratiją ir Europą, kuri būtų arčiau žmonių.
Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Esu įsitikinęs, kad saugios ir skaidrios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinkos kūrimas – tvirtos demokratijos siekis. Reikia sukurti erdvę, Europos erdvę, kurioje veiktų partijos, vienijančios Sąjungos piliečius ir padedančios jiems kasdieniame gyvenime. Tai, kad bus priimtos konkrečios taisyklės, kurios sudarys galimybes siekti šio tikslo, turi du padarinius. Viena vertus, bus greitai teikiama atnaujinta ir vieša informacija apie Europos politinių partijų susikūrimą ir jų padėtį Europoje. Piliečiai žinos, kad dalyvaudami Europos politinės partijos veikloje jie turi vadovautis Europos Sąjungos teisės aktais, o politinės partijos turi teises ir pareigas. Antra vertus, Europos politinių partijų įstatai sudaro galimybę įsteigti tarpvalstybinę partinę sistemą. Balsavau už.
Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Trečiadienio posėdyje Europos Parlamentas patvirtino M. Giannakou pranešimą dėl statuso ir taisyklių, susijusių su Europos politinių partijų finansavimu. Manau, kad Europos politinių partijų vystymasis labai svarbus elementas, dėl kurio galime didinti visuomenės susidomėjimą Europos Sąjungos reikalais, o tai, mano nuomone, lems aktyvesnį dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose. Be to, politinės partijos yra vieta dialogui su piliečiais, kuris vyksta per daugelį seminarų ir politinių diskusijų. Mastrichto sutartis ir Nicos sutartis, sukurdamos Europos politinių partijų finansavimo galimybę, leido joms veikti nepriklausomai nuo Parlamento frakcijų. Vis dėlto nepaisant šios neabejotinos pažangos, pagerinančios Europos partijų padėtį, pagrindinis jų finansavimo šaltinis vis dar yra individualus narystės mokestis ir, nedidele dalimi, aukos. Norėčiau išreikšti viltį, kad dokumentas, kuris buvo priimtas, iš esmės pagerins Europos politinių partijų padėtį.
Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Europos masto politinės partijos yra svarbus Sąjungos integracijos veiksnys siekiant sukurti Europos polį, politinę erdvę ir demokratiją. Europos politinės partijos turi glaudžiai bendradarbiauti su savo narėmis, esamomis nacionalinėmis ir regioninėmis partijomis, dėl to joms turi būti sudarytos palankios veiklos sąlygos ir skiriamas finansavimas. Būtina užtikrinti iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto finansuojamų Europos politinių partijų maksimalų skaidrumą ir finansų kontrolę. Visų pirma, Finansinis reglamentas turi būti papildytas nuostatomis skirtomis tik Europos partijų ir fondų finansavimui reguliuoti. Be to, tikslinga nustatyti išimtį, pagal kurią šioms partijoms būtų suteikta galimybė finansinių metų pradžioje gauti 100 proc., o ne 80 proc. finansavimo, o nepriklausomų išteklių dalis, kurią privaloma įrodyti, būtų sumažinta iki 10 proc. Siekiant, kad skiriamas finansavimas būtų naudojamas skaidriai ir pagal paskirtį, reglamente turi būti numatytos sankcijos už finansavimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, kad Europos politinės partijos atlieka politinį vaidmenį ES lygiu, pritariu pasiūlymui suteikti joms teisę dalyvauti referendumų, kurie tiesiogiai susiję su ES klausimais, kampanijose ir leisti naudoti joms skiriamas lėšas šioms kampanijoms finansuoti. Tik stiprios ir efektyviai funkcionuojančios Europos politinės partijos gali padėti stipriau susieti ES institucijas ir piliečius, dėl to Komisija turėtų kuo skubiau pasiūlyti Europos politinių partijų statuto projektą.
Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Europos Parlamento rinkimai turėtų tapti demokratiškesni. ES piliečiams reikia suteikti galimybę balsuoti ne tik už nacionalinius sąrašus, bet ir už europinius. Europos politinės partijos ir politiniai fondai įgyja vis daugiau svarbos politiniame Europos Sąjungos gyvenime. Tačiau kol kas joms sunku įgyti daugiau populiarumo ir palaikymo, nes kol kas jos yra labiau nacionalines partijas jungiančios organizacijos, o ne tiesiogiai sąveikaujančios su rinkėjais valstybėse narėse. Reikia gerinti Europos politinių partijų veiklos sąlygas, nes tai tolygu ES atstovaujamojo valdymo tobulinimui, demokratijos stiprinimui. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad tai svarbus žingsnis – ko gero, pirmas – stiprinant politines partijas Europos lygmeniu. Pritariu pranešėjui, kad būtina kuo greičiau sukurti teisinį pagrindą Europos politinių partijų veiklai. Europos politinių partijų veiklos finansavimas turi būti skaidrus. Siekiant jį užtikrinti reikėtų sudaryti galimybę vykdyti finansavimo patikrinimus.
Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Demokratinėje sistemoje, kuria grindžiama ES, daugiausia dėmesio skiriama piliečiui, kaip atskaitos taškui, atsižvelgiant į kurį priimami visi sprendimai. Piliečiui atstovauja politinės partijos, kurios, siekdamos užtikrinti jų rinkėjų interesų tenkinimą, turi laikytis bendrų taisyklių dėl skaidrumo ir vienodumo. Todėl balsavau už reglamentų dėl Europos politinių partijų statuto ir finansavimo įgyvendinimą. Tokio masto ES reglamentu suteikiama galimybė gauti išsamią informaciją apie Europos politines partijas, užtikrinama apsauga nuo vidaus korupcijos ir skatinamas piliečių domėjimasis, palengvinant jų dalyvavimą ES politikoje.
Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas grindžiamas prielaida, kad Europos politinių partijų vystymas yra labai svarbus siekiant skatinti visuomenės susidomėjimą ES klausimais. Pagrindinėse diskusijose dėl Europos partijų statuto minimas gilus rūpestis – kaip sukurti tarpvalstybinę pilietinę erdvę, kurią sudarytų laisvi ir lygūs piliečiai, ir ką bendras finansavimas įvairių asmenų pilietinio susitarimo forma galėtų reikšti integracijos ateičiai. Visų pirma dėl ES sistemos sudėtingumo sunku, tačiau kilnu parengti Europos politinių partijų reformų dokumentų rinkinį, kuris sudarytų galimybę mobilizuoti pavienių ir organizuotų piliečių demokratinę energiją. Vis dėlto šią kliūtį galima paversti pranašumu, jeigu bus išsiaiškinta, kuri yra pagrindinė Europos politinių partijų misija, kartu paaiškinant būdą, kuriuo aiškus ir rimtas dialogas dėl politinio partijų vystymosi gali padėti atsirasti pliuralistiškesnei demokratijai. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad saugios ir skaidrios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinkos kūrimas gerina Europos demokratijos kokybę.
Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jeigu galima sakyti, kad be politinių partijų mūsų šalyse nėra demokratijos, tada taip pat reikėtų sakyti, kad be Europos politinių partijų nebus tikros Europos demokratijos. Kadangi norėčiau pasakyti, kad turėtų būti visiškai uždraustas nacionalinių partijų finansavimas įmonių ir jų lobistų lėšomis, valstybei užtikrinant finansavimą viešosiomis lėšomis, taip pat manau, kad Europos partijos turėtų būti finansuojamos iš ES biudžeto ir joms turėtų būti uždrausta gauti „aukas“ iš juridinių asmenų.
Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Tai, kad tvirtinama atstovaujamoji demokratija ir sukuriama ES politinė erdvė, sustiprina Europos politinių partijų ir jų atitinkamų fondų vaidmenį. Bendras ir vienodas visų Europos politinių partijų ir su jomis susietų fondų teisinis statusas, grindžiamas vien tik ES teise, yra labai svarbus pirmasis žingsnis šia linkme. Todėl pritariu, kad būtų priimtas šis pranešimas, nes jame pabrėžiama Europos politinių partijų, kaip būtino dalyvio ES politiniame gyvenime, svarba, pateikiant konkrečius pasiūlymus, siekiant sukurti saugią ir skaidrią Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo reguliavimo aplinką.
Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Politinės partijos Europos lygmeniu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią. Siekdami aktyvesnio piliečių dalyvavimo ES veikloje ir norėdami sustiprinti jo demokratiškumą turėtume imtis priemonių, kad pagerintume Europos politinių partijų reguliavimo aplinką. Pritariu kolegės Parlamento narės M. Giannakou parengtam pranešimui. Europos politinėms partijoms turi būti leista – ir jos turi būti netgi skatinamos – dalyvauti Europos referendumo kampanijose. Taip pat manau, jog joms labai svarbu, kad piliečiams, kurie to nori, būtų suteikta galimybė individualiai ir tiesiogiai dalyvauti jų veikloje. Be to, reikia pakeisti politinėms partijoms taikomas finansines taisykles. Turime skatinti finansavimą iš savo pačių lėšų padidindami dabar galiojančią per metus iš vieno asmens dovanojamų lėšų ribą. Taip pat turi būti sušvelnintos kitos taisyklės – visų pirma turiu omenyje leidimą perkelti lėšas į kitus finansinius metus. Tačiau atlikdami tokius pakeitimus taip pat turime išlaikyti visus šiuo metu galiojančius skaidrumo reikalavimus ir nustatyti sankcijas – tai, ko dabar trūksta finansiniame reglamente.
Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsuoju už. Labai svarbu vystyti Europos politines partijas siekiant skatinti visuomenės susidomėjimą ES klausimais. Siekiant pereiti nuo dažnai užduodamo pagrindinio klausimo, kas ir kaip valdo, reikėtų atkreipti dėmesį į klausimą, kas yra valdomas. Pagrindinėse diskusijose dėl Europos partijų reglamentavimo minimas gilesnis rūpestis – kaip sukurti tarpvalstybinę pilietinę erdvę, kurią sudarytų laisvi ir lygūs piliečiai, ir ką bendras finansavimas, skirtingų asmenų pilietinio susitarimo forma, galėtų reikšti integracijos ateičiai. Gana sudėtinga parengti Europos politinių partijų reformų dokumentų rinkinį, kuris sudarytų galimybę mobilizuoti pavienių ir organizuotų piliečių demokratinę energiją. Dėl ES sistemos sudėtingumo ši užduotis paprastesnė netampa. Tačiau šį iššūkį galima paversti pranašumu, jeigu bus išsiaiškinta, kuri yra pagrindinė Europos politinių partijų misija ir kaip informacija bei principais pagrįsta diskusija dėl politinio partijų vystymosi gali padėti atsirasti pliuralistinei visuomenei, kurios nariai galėtų savo demokratinius skundus teikti centrinėms institucijoms ir per šias institucijas. Stiprinti Europos politines partijas reiškia tobulinti ES atstovaujamąjį valdymą, taigi stiprinti demokratiją.
Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Nelengva užduotis parengti politinių partijų Europos mastu reformų paketą, kuris joms sudarytų sąlygas sutelkti asmenų ir piliečių organizacijų demokratinius akstinus. Vis dėlto saugios ir skaidrios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo sistemos kūrimas yra tvirtos demokratijos siekis. Turime skatinti europinės erdvės politinių partijų veiklai kūrimą, kuria pagrindinis dėmesys skiriamas piliečiams ir jiems teikiama pagalba kasdieniame gyvenime.
Šį tikslą galima pasiekti priimant taisykles ir tai turi dvejopą pranašumą. Vieną vertus, bus greitai ir viešai teikiama informacija apie Europos politinių partijų susikūrimą ir jų bendrą padėtį Europoje. Taip piliečiai žinos, kad dalyvavimui Europos politinės partijos veikloje taikomi ES teisės aktai ir kad politinės partijos turi ne tik teises, bet ir pareigas. Antra vertus, Europos politinių partijų įstatai sudaro galimybę įsteigti tarpvalstybinę partinę sistemą.
Šios rezoliucijos priėmimas yra pirmas ir būtinas etapas siekiant aktyvesnio piliečių dalyvavimo Europoje.
Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Akivaizdu, kad pritariu nuomonei, jog politinės partijos ir su jomis susiję fondai yra esminės parlamentinės demokratijos priemonės. Jos užtikrina, kad Parlamento nariai būtų atskaitingi, jos formuoja politinę piliečių valią, jos rengia politines programas, jos atrenka ir moko kandidatus, jos išlaiko dialogą su piliečiais ir suteikia piliečiams galimybę išreikšti savo požiūrį. Be to, Lisabonos sutartyje aiškiai numatyta, kad šį vaidmenį turi atlikti politinės partijos ir su jomis susiję fondai. Jos yra svarbi politinės erdvės ES mastu ir Europos demokratijos, kurios pagrindinė sudėtinė dalis yra Europos piliečių iniciatyva, dalis.
Vis dėlto per galutinį balsavimą balsavau prieš šį pranešimą, kad parodyčiau, jog visiškai nepritariu, kad buvo atmestas 10 pakeitimas. Finansavimo ir aukojamų lėšų požiūriu šiuo pakeitimu buvo atimta juridinių asmenų ir įmonių teisė aukoti iki 25 000 EUR lėšų per metus. Tai, kad Europos Parlamentas leidžia tęsti šią netinkamą praktiką, atvers galimybes įmonėms ir lobistų organizacijoms daryti didelę įtaką politinėms partijoms ir Europos fondams teikiant šiems finansinę paramą. To nenoriu, taigi balsuoju prieš.
Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes juo skatinamos geresnės bendrosios rinkos valdymo ir partnerių įtraukimo į ją sąlygos. Vis dėlto svarbu, kad vykdant šią politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmonėms ir kad Parlamentui būtų suteikiama daugiau politinės svarbos sprendžiant su bendrąja rinka susijusius klausimus.
Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Parėmiau kolegės S. Kalnietes parengtą pranešimą, taip pat pranešimus, kuriuos parengė C. S. Busoi ir A. F. Correia de Campos. Šie trys pranešimai parengti po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl Europos Komisijos paskelbto Bendrosios rinkos akto. Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Michel Barnier siekia atgaivinti bendrąją rinką, tačiau visų pirma priartinti ją prie piliečių. Tai tikslas, kuriam visiškai pritariu. Bendrosios rinkos aktas turi būti suvokiamas kaip galimybė piliečiams parodyti, kad Europos integracija, ir visų pirma Bendrosios rinkos aktas, vykdomi jų interesų labui, o ne priešingai. Galimybės naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis užtikrinimas – ar, bendriau kalbant, paslaugų, kurios mūsų bendrapiliečiams yra labai svarbios, kokybės ir galimybės jomis naudotis užtikrinimas – yra žingsnis siekiant šio tikslo.
Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Vienas iš didžiausių bendrosios rinkos projekto atnaujinimo iššūkių yra užtikrinti efektyvią politinę lyderystę, įsipareigojimus ir koordinavimą, todėl atnaujinant bendrosios rinkos projektą nepaprastai svarbus visapusiškas aukščiausio politinio lygio vadovavimas. Europos Komisija turi imtis didesnio koordinuojamojo vaidmens, o Komisijos pirmininkui turi būti suteikti įgaliojimai koordinuoti ir prižiūrėti bendrosios rinkos projekto atnaujinimą glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis. Pritariau šiam pranešimui, nes manau, kad būtina gerinti politinį koordinavimą visais lygmenimis, siekiant tinkamai įgyvendinti bendrosios rinkos prioritetus, kurias siekiama skatinti Sąjungos ekonomikos augimą, konkurencingumą, socialinę rinkos ekonomiką ir tvarumą.
George Becali (NI), raštu. – (RO) Pritariau pranešėjos pasiūlymams ir požiūriui, kurio laikytasi Komisijos komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, taip pat minčiai, kad būtinas bendrosios rinkos forumas. Vietos ir regioninės valdžios institucijos turi aktyviau dalyvauti kuriant bendrąją rinką, o dialogas su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais padės atkurti pasitikėjimą bendrąja rinka.
Taip pat manau, kad pasitelkiant ne direktyvas, o reglamentus būtų sukurta aiškesnė reguliavimo aplinka ir būtų sumažintos įgyvendinimo sąnaudos. Taip pat manau, kad per kiekvieną Europos Vadovų Tarybos pavasario sesiją naudinga atlikti bendrosios rinkos būklės įvertinimą. Taip pat reikia, kad iki šių metų pabaigos Komisija pateiktų pasiūlymą dėl ginčų sprendimo, pasinaudojant alternatyviomis priemonėmis.
Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi, mano manymu, norint sėkmingai atgaivinti bendrąją ES rinką, yra ypač svarbu numatyti ir strategiškai suplanuoti ne tik konkrečias priemones tikslui pasiekti, bet ir efektyvius tų priemonių panaudojimo būdus. Viena iš svarbiausių priemonių, kurią ne kartą akcentavo daugelis visuomenės bei interesų grupių atstovų bei pats prof. Monti, yra šio itin svarbaus visai ES projekto politinės lyderystės užtikrinimas. Tai leistų tinkamai akcentuoti vidaus rinkos užbaigimo svarbą visoje Europos Sąjungoje. Kita tokia pat svarbi, mano nuomone, priemonė yra dialogo su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene stiprinimas. Išties, rengiant bendrosios rinkos teisės aktus, kurie galėtų turėti įtakos darbo rinkai, į parengiamąjį teisėkūros darbą visada turėtų būti aktyviai įtraukiami socialiniai partneriai. Taip pat yra itin svarbu aktyviau įtraukti ir stiprinti partnerystę su vietos bei regioninės valdžios institucijomis bendrosios rinkos kūrimo procese, nes juk būtent šiame lygmenyje praktiškai ir turi būti taikomi dauguma teisės aktų.
Galiausiai, visiškai pritariu, kad vien imtis priemonių nepakanka, norint priartinti Europą prie piliečių. Labai svarbu apie vidaus rinkos pasiekimus ir jos teikiamą naudą nuolat informuoti Europos piliečius, idant jie žinotų, kokias teises bei galimybes jiems teikia Europos Sąjunga bei vienas iš jos kertinių projektų – bendroji vidaus rinka.
Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą. Valdysena ir partnerystė yra du svarbiausi klausimai, siekiant atgaivinti bendrąją rinką. Parlamento vaidmuo rengiant teisės aktus, visų pirma dėl bendrosios rinkos, gali būti dar labiau sustiprintas. Lisabonos sutartimi buvo labai prisidėta siekiant šio tikslo, tačiau to nepakanka. Visų pirma kalbu apie klausimus, dėl kurių Parlamentas išsakė savo poziciją, kuri yra tvirta ir aiški, tačiau skiriasi nuo Tarybos ir valstybių narių vyriausybių. Pvz., kad ir labai senas klausimas dėl prekių kilmės vietos nurodymo, kilmės vietos pavadinimo ženklinimo „Made in“, visų pirma naudojamo tekstilės sektoriaus reglamentuose, kuriuos pati stebėjau. Nors Parlamentas turi teisę vetuoti akto priėmimą, jeigu jis nesutinka su Tarybos nuomone, tačiau kartais to nepakanka. Reikia, kad pasikeistų visų dalyvių galvosena ir elgsena.
José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Siekiant atgaivinti Europos ekonomiką labai svarbu Europos ekonomikos valdysenos stiprinimas, strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo koordinavimas ir bendrosios rinkos atgaivinimas. Bendroji rinka turėtų būti konkurencinga, teigiamai prisidedanti prie kasdienio darbuotojų, studentų, kalinių ir visuomenės, taip pat įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), gyvenimo apskritai. Vienas didžiausių bendrosios rinkos projekto atgaivinimo iššūkių – užtikrinti politinį vadovavimą, įsipareigojimus ir koordinavimą. Manau, kad bendroji rinka galėtų būti gerai valdoma tik tuo atveju, jeigu būtų turima geros kokybės ir atnaujinta informacija apie jos veikimą. Tam reikalingos tinkamos bendrosios rinkos politikos stebėsenos ir vertinimo priemonės, siekiant susieti įvairius politikos ciklo etapus nuo sumanymo iki įgyvendinimo. Taip pat svarbu, kad valstybės narės įsitrauktų į bendrosios rinkos taisyklių vertinimą ir stebėseną.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Komisijos ataskaita dėl Bendrosios rinkos akto parengta M. Monti ataskaitos dėl naujos strategijos bendrajai rinkai pagrindu. Tai šio pranešimo kontekstas. Tikslai aiškūs: stiprinti laisvą konkurenciją ir privatizuoti bei liberalizuoti įvairius ekonominės veiklos ir socialinio gyvenimo sektorius. Pranešimo kalba siekiama paslėpti tikruosius jo ketinimus ir jame tvirtinama, kad juo norima sustiprinti „didelio konkurencingumo socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą“. Jame gausu prieštaravimų ir demagogijos, taip pat jame minima, kad „įmonės, visų pirma [mažosios ir vidutinės įmonės] (MVĮ), ir europiečiai“ bus „bendrosios rinkos pagrindas“.
Iš tikrųjų jie tikrai patirs pagrindinius neigiamus padarinius, kurie per pastaruosius bendrosios rinkos dešimtmečius tapo tokie akivaizdūs. Kovo 25 d. Tarybos išvados ir joje priimtas paktas „Euro plius“ aiškiai parodo, kad atvirai kariaujama prieš darbuotojus, jaunimą ir pensininkus, o galiausiai ir prieš visuomenę.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas yra dalis paketo, susijusio su Komisijos komunikatu dėl Bendrosios rinkos akto, pasiūlymas, parengtas M. Monti ataskaitos dėl naujos strategijos bendrajai rinkai pagrindu.
Taip juo siekiama sustiprinti laisvą konkurenciją ir paspartinti liberalizavimo ir privatizavimo procesą, nepaisant to, kad visame dokumente vartojama kalba siekiama nuslėpti tikruosius ketinimus, nurodant, pvz., kad siekiama sustiprinti „didelio konkurencingumo socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą“, ir priduriama, jog todėl juo siekiama, kad įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), ir europiečiai būtų bendrosios rinkos pagrindas.
Tačiau iš tikrųjų tereikia paskaityti kovo 25 d. Tarybos išvadas ir visų pirma paktą „Euro plius“, kad suprastume tikruosius siekius: karas prieš darbo pasaulį, kolektyvines derybas, profesines sąjungas, pensininkus ir jų teises į pensiją. Pagrindiniai tikslai yra paspartinti kapitalo sutelkimo ir sukaupimo procesą, siekiant naudos monopolistinėms grupėms, taip nutraukiant bet kokias pastangas apsaugoti MVĮ, darbuotojus ir viešąsias paslaugas. Todėl balsavome prieš.
Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Kolegės iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos (PPE) mums pateiktame pranešime yra išvadų, kurioms mūsų frakcija, žinoma, pritaria, pvz., būtinybė labiau įtraukti regionus ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Vis dėlto to nepakanka, kad būtų užsitikrintas teigiamas mano balsas, nes nepritariu daugeliui jame nurodytų tvirtinimų. Pvz., nepritariu įsitikinimui, kad Komisijos vaidmuo turėtų būti dar svarbesnis, taip pat nepritariu nei pernelyg dažnai minimam klausimui dėl pažeidimo tyrimo procedūros, nei Komisijos pirmininkui suteiktiems įgaliojimams koordinuoti bendrosios rinkos atgaivinimą.
Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Iš visų šiandien priimtų pranešimų dėl bendrosios rinkos, prieš kuriuos balsavau, tik S. Kalnietes pranešimas kažkuo išsiskiria. Jame drąsiai kalbama apie kažką kita nei tolesnė bendrosios rinkos integracija ir stiprinimas, kuris vyksta 25 metus be apčiuopiamos naudos europiečiams.
Jame, pvz., kalbama apie piliečių įsiklausymą ir siūloma, kad kasmet nustatytume pagrindines piliečių nepasitenkinimo ir nusivylimo priežastis ir į jas atsižvelgtume. Tai būtų naujovė! „Viešųjų paslaugų liberalizavimui – ne“, – taip pasakytų šie piliečiai, kuriuos erzina vėluojančios pašto paslaugos, kylančios energijos kainos, blogėjančios geležinkelio paslaugos ir t. t. Tam būtų užkirstas kelias! Žmonėms nusibodo nesąžininga konkurencija; jie susidūrė su pakankamai daug vietos perkėlimų ir importo, dėl kurių prarandamos mūsų darbo vietos.
Atsisakydami PPO paslaugų apsaugotume savo rinkas ir pramonę! Atsisakykite pakto „Euro plius“, dėl kurio mūsų atlyginimai ir perkamoji galia yra ne tokie svarbūs kaip valiutos, kuri mums šiandien kelia problemų, išlikimas! Ir būtų baigta! Tačiau atsižvelgiant į tai, kaip ilgai demonstrantai žygiavo palei jūsų langus, sakydami tokius dalykus, ko jūs klausėtės, jei ne lobistų ir sukčių?
Mathieu Grosch (PPE), raštu. – (DE) Šis pranešimas labai svarbus, nes jis susijęs su klausimu, kaip vidaus rinka, kuri yra viena pagrindinių ES politikos sričių, gali atnešti daugiau naudos Europos piliečiams ir įmonėms, užtikrindama, kad visi su ja susiję subjektai dirbtų veiksmingai.
Reikalingas ne tik susiinteresuotųjų asmenų, pvz., nacionalinių parlamentų, vietos ir regioninių valdžios institucijų bei socialinių partnerių, tarpusavio dialogas ir partnerystė bei platesnio masto koordinavimas, bet taip pat reikia supaprastinti galiojančius reglamentus ir juos valstybės narės turėtų įgyvendinti veiksmingiau.
Atsižvelgdamas į šį pranešimą pritariu svarbaus EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo) vaidmens, visų pirma siekiant palengvinti laisvą darbuotojų judėjimą, pripažinimui, nes šis informacijos centras labai svarbus, visų pirma pasienyje esančiuose regionuose. Taip pat labai svarbios priemonės dėl mažųjų ir vidutinių įmonių, kurioms turi būti suteikta aiški informacija apie vidaus rinką.
Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – S. Kalnietes pranešime teisingai pabrėžiama ne valstybių narių vyriausybių, bet žemesnio lygmens valdžios institucijų svarba įgyvendinant taisykles, susijusias su bendrąja rinka. Visiškai tam pritariu ir manau, kad kai Škotija atsikovos nepriklausomybę, reikės, kad šios žemesnio už nacionalinę Škotijos valdžią lygmens valdžios institucijos visapusiškai dalyvautų įgyvendinant bendrosios rinkos taisykles.
Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi siūloma priimti direktyvą, kuri labiau įtrauktų nacionalinius parlamentus ir regionines valdžios institucijas į naujos direktyvos kūrimą, konsultuojantis su darbdaviais, profsąjungomis ir kt. asociacijomis. Komisija yra raginama paskelbti Bendrosios rinkos akto įgyvendinimo tvarkaraštį ir reguliariai skelbti konkrečią pažangą siekiant atkreipti ES visuomenės dėmesį į tai, kad jis įgyvendinamas, ir nurodyti jo naudą. Siūloma, kad partnerystė su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis būtų plėtojama ne tik vykdant sanglaudos politiką, bet ir bendrosios rinkos politiką. Bendrosios rinkos taisykles dažnai įgyvendina ir taiko vietos ir regioninio lygmens valstybių narių valdžios institucijos. Patirtis įgyvendinant Paslaugų direktyvą aiškiai rodo, kad vietos ir regioninių valdžios institucijų įtraukimas gali būti nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti, kad bendrosios rinkos teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami ir taikomi. Bendrosios rinkos valdysenos dialogo ir partnerystės elementą reikėtų stiprinti labiau įtraukiant nacionalinius parlamentus. Lisabonos sutarties įsigaliojimas atveria naujų galimybių nacionaliniams parlamentams įsitraukti į bendrosios rinkos taisyklių kūrimą visame teisėkūros cikle ir dalyvauti bendroje veikloje su Europos Parlamentu. Tai galėtų paspartinti tolesnių perkėlimo į nacionalinę teisę valstybių narių lygmens priemonių priėmimą. Nuolatinis keitimasis informacija su nacionaliniais parlamentais dėl perkėlimo į nacionalinę teisę, susijusia su perkėlimo pažanga, taip pat galėtų palengvinti perkėlimo į nacionalinę teisę procesą.
Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Dėmesio vertos visos priemonės, kuriomis siekiama valstybių narių vystymosi ir integracijos. Neabejotina, kad dabartinė ekonominio bendradarbiavimo sistema – Europos Sąjungos bendroji rinka – palengvina piliečių gyvenimą, be kita ko, pašalindama kliūtis prekybai ir sudarydama sąlygas laisvam žmonių judėjimui. Vis dėlto reikia sėkmingai pateikti naujus pasiūlymus, kad sistemoje būtų išvengta stagnacijos. Apsvarstykime, ar politinis vadovavimas nebūtų gera išeitis, siekiant atgaivinti bendrąją rinką.
Europos Sąjungos Tarybos pirmininkui, bendradarbiaujant su Europos Komisijos pirmininku, būtų leista koordinuoti ir prižiūrėti šį atgaivinimo procesą, kartu vis dėlto išlaikant valstybių narių įsitraukimą. Partnerystė, kaip bendrosios rinkos valdymo veiksnys, turėtų būti grindžiama dialogu su valstybių narių parlamentais ir bendradarbiavimu su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis. Bendradarbiavimas padėtų tinkamai įgyvendinti direktyvas ir leistų pasiekti lauktų rezultatų.
Edvard Kožušník (ECR), raštu. – (CS) Pritariu galutiniam pranešimo dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje variantui ir visų pirma jame nurodytiems pagrindiniams prioritetams. Mano nuomone, reguliarus padėties vidaus rinkoje vertinimas padės pagerinti jos veikimą. Vilčių, kad vidaus rinka geriau veiks, taip pat teikia plačiau suvokiamos, labiau dialogu paremtos ir skaidresnės viešosios konsultacijos dėl teisės aktų projektų. Jeigu valstybes nares galėtume įtikinti paskelbti palyginamąsias su bendrąja rinka susijusių teisės aktų lenteles, gali būti, kad galėtume sumažinti nesėkmingo su bendrąja rinka susijusių direktyvų įgyvendinimo mastą iki 0,5 proc. dar nepriimtų teisės aktų atveju ir iki 0,5 proc. neteisingai įgyvendinamų teisės aktų atveju.
Vis dėlto pagrindinė būtina teigiamo rezultato sąlyga yra ta, kad Komisija turėtų aktyviau prižiūrėti, kad ES teisės aktai būtų perkelti į nacionalinę teisę, nei tai daroma šiuo metu, pvz., direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje atžvilgiu. Ši direktyva yra vienas kertinių vidaus rinkos veikimo aspektų. Deja, daugelis valstybių, norėdamos taikyti ekonominio nacionalizmo principus, ją įgyvendino vėlai ir dažnai neteisingai, o Komisija į tai nekreipia dėmesio. Balsavau už tai, kad šis pranešimas būtų priimtas.