Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2011 m. balandžio 6 d. - Strasbūras

15. 2010 m. Islandijos pažangos ataskaita

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai: 2010 m. Islandijos pažangos ataskaita.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, labai vertinu aktyvų Europos Parlamento įsitraukimą į plėtros procesą ir jo konstruktyvų dalyvavimą bendrose diskusijose dėl plėtros, ir, be abejo, dėl Islandijos stojimo proceso. Europos Sąjungos plėtra, kaip viena sėkmingiausių ES istorijoje Europos Sąjungos politikos krypčių, yra vienas svarbiausių mūsų pirmininkavimo laikotarpio prioritetų.

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba vieningai nusprendė suteikti Islandijai šalies kandidatės statusą. Pirmasis konferencijos dėl narystės ministrų lygmens susitikimas įvyko 2010 m. liepos 27 d., o 2010 m. lapkričio mėn. prasidėjo acquis peržiūra, kuri vyksta kaip planuota. Kitą konferencijos dėl narystės ministrų lygmens susitikimą numatyta surengti birželio 27 d. Taip turėsime galimybę apžvelgti pasiektus rezultatus ir, tikimės, pradėti derybas dėl kuo daugiau skyrių.

Yra keletas itin svarbių sričių, į kurias norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį. Parlamento rezoliucijos projekte šie klausimai taip pat nurodomi. Savo 2010 m. ataskaitoje dėl pasiektų rezultatų Komisija padarė išvadą, kad Islandija atitinka politinius narystės kriterijus, ir nors ji smarkiai nukentėjo dėl ekonomikos ir finansų krizės, yra tinkamai pasirengusi imtis priemonių, reikalingų patenkinti reikalavimus dėl narystės ES. 2010 m. gruodžio 14 d. Taryba savo išvadose priminė, kad Islandija – gilių tradicijų demokratinė šalis, kuri turi stiprias institucijas ir puoselėja glaudžius ryšius su ES. Ji taip pat padarė išvadą, jog Islandijos bendrojo pasirengimo pakanka, kad ji galėtų priimti ir taikyti ES acquis, visų pirma dėl to, kad Islandija priklauso Europos ekonominei erdvei ir yra Šengeno susitarimo šalis. Islandija gali būti laikoma šalimi, turinčia veikiančią rinkos ekonomiką, be to, vidutinės trukmės laikotarpiu galinčia atgauti savo gebėjimą atsispirti bendrosios rinkos konkurenciniam spaudimui ir rinkos jėgoms.

Taryba priminė, jog derybos skirtos tam, kad Islandija visiškai priimtų ir taikytų ES acquis. Per derybas bus nustatyta, ar Islandija vykdo visus savo įsipareigojimus pagal EEE susitarimą, visapusiškai atsižvelgiant, be kita, į 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, taip pat į pasiektą pažangą šalinant kitus Komisijos nuomonėje nurodytus trūkumus. Kartu Taryba priminė, kad, viena vertus, vykstant deryboms dėl narystės EEE susitarimas ir toliau išliks Islandijos ir ES sutartinių santykių pagrindu, o kita vertus, kad pastaruosius dvejus metus Islandija taip pat buvo aktyvi ir konstruktyvi partnerė įgyvendinant šį susitarimą, taip pat ir Šengeno susitarimą. Šalis taip pat pasiekė gerų rezultatų plėtojant ES acquis. Taigi Taryba paragino Islandiją tęsti šią veiklą.

Europos Parlamento rezoliucijos projekte pateikiamas išsamus pasiektų rezultatų ir užduočių, kurias reikia užbaigti, aprašymas. Dėl pastarųjų norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į mūsų visų bendrą užduotį, t. y. tinkamo ir visapusiško visuomenės (tiek Islandijos, tiek ir ES piliečių) informavimo poreikį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, dar kartą norėčiau pabrėžti, kad yra dar labai daug darbų, kuriuos reikia nuveikti, taip pat ir Vengrijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu. Mes, kaip pirmininkaujanti Tarybai valstybė narė, be abejo, tikimės visų valstybių narių, Komisijos ir, žinoma, Europos Parlamento paramos Islandijai siekiant šio tikslo. Mums ypač svarbu išlaikyti darbo tempą ir užtikrinti, kad derybos šį pusmetį pažengtų kuo toliau.

Esu įsitikinusi, kad Islandijos įstojimas į ES gali būti sėkmingas. Jis gali suteikti postūmį visai plėtros politikai ir padidinti jos sėkmę. Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos šūkis ir tikslas – stipri Europa. Bet kokia pažanga, pasiekta vykstant Islandijos pasirengimo narystei procesui, prisideda prie šio tikslo įgyvendinimo.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, šiandienos diskusijos dėl Islandijos ir tolesnių veiksmų, susijusių su jos narystės procesu, yra surengtos pačiu laiku.

Norėčiau padėkoti Parlamentui už paramą Islandijos narystės klausimu, taip pat padėkoti pranešėjui ponui C. Predai už jo parengtą kokybišką pranešimą. Svarstoma rezoliucija yra naudingas indėlis į šį procesą, nes Islandijai reikiamu metu pasiunčiamas tinkamas signalas.

Vyksta vertinimas, t. y. peržiūros procesas, kaip Islandija laikosi acquis. Nuo 2010 m. lapkričio mėn. buvo aptarti 24 skyriai ir buvo užbaigti 23 dvišaliai peržiūros susitikimai, apimantys žuvininkystės, žemės ūkio, aplinkos, regioninės politikos ir finansinių paslaugų sritis.

Peržiūra – svarbus techninis procesas. Taigi susitikimuose jau nustatyti opūs svarbiausių skyrių klausimai ir problemos, pvz., žemės ūkio, aplinkos ir žuvininkystės srityse. Šis derybų proceso etapas bus baigtas 2011 m. birželio mėn.

Galiu patvirtinti, kad tikimės pradėti tikrąsias derybas prieš baigiantis Vengrijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiui, kai konferencijos dėl narystės susitikime, kurį numatyta surengti 2011 m. birželio 27 d., pradėsime derybas dėl kai kurių skyrių. Tai plačių užmojų, tačiau pasiekiamas siekis, nes visos šalys yra pasiryžusios žengti pirmyn.

Komisija pasirengusi atsižvelgti į Islandijos ypatumus ir lūkesčius nepažeidžiant dabartinio požiūrio į derybas dėl narystės ir visiškai laikantis Europos Sąjungos principų bei taisyklių. Todėl siekiame dirbti atvirai ir konstruktyviai, t. y. ieškoti abiem šalims priimtinų sprendimų užtikrinant aukštą Europos Sąjungos ir Islandijos valdžios institucijų bendradarbiavimo lygį. Nemanome, kaip ir iki šiol vykusių kitų derybų dėl narystės atveju, kad tai bus lengva užduotis. Vis dėlto tikime, kad su Islandija žengiame sėkmingu keliu.

Dėl „Icesave“, kaip nurodyta ir jūsų rezoliucijoje, Komisija norėtų skubiai spręsti šį klausimą atsižvelgdama į visų dalyvaujančių šalių interesus.

Ekonomikos srityje Islandijos bankininkystės ir fiskalinio konsolidavimo pagal TVF programą priemonės buvo įspūdingos. Koregavimo programa jau įgyvendinama, o vyriausybė yra įsipareigojusi toliau įgyvendinti konsolidavimo priemones. Platesnės skolos restruktūrizavimo priemonės padės stiprinti ekonomikos atsigavimą. Vyriausybė taip pat rengia laipsniško kapitalo kontrolės panaikinimo strategiją. Tai padės pagerinti verslo klimatą.

Norėčiau trumpai paminėti paramos priemones, kurias įgyvendiname pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP). Iš viso per ateinančius trejus metus numatyta skirti 28 mln. EUR, siekiant padėti Islandijai stiprinti administracinius gebėjimus ir pasirengti valdyti struktūrinius fondus.

Nemaža pažanga pasiekta baigiant nacionalinę 2011 m. PNPP programą, be to, pradėtos įgyvendinti konkrečios priemonės pagal Techninės pagalbos ir informacijos mainų (TAIEX) programą.

Visiškai pritariu jūsų nuomonei dėl faktais grindžiamų viešų diskusijų dėl narystės ES poreikio. Tai iš tiesų gali turėti lemiamą vaidmenį didinant supratimą apie Europos Sąjungos politiką ir jos veiksmų realijas ir padėti išsklaidyti mitus. Be to, nuoširdžiai pritariu tam, kad Islandijos valdžios institucijos pradėjo aktyvią informavimo veiklą.

Džiugu pažymėti, kad per pastaruosius metus Islandijos viešoji nuomonė tapo daug palankesnė ES, tiek dėl siūlymo tęsti derybų dėl narystės procesą rėmimo, tiek ir požiūriu į narystę ES ir jos įvaizdį.

Komisija stiprina jos vykdomą informavimo ir ryšių veiklą, siekdama gerai informuoti visuomenę, kad palengvintų viešąsias diskusijas. Europos Sąjungos delegacija Reikjavike vykdo visapusišką veiklą ir aktyviai dalyvauja informavimo veikloje, be to, planuojama įsteigti ES informacijos centrą.

Peržiūros laikotarpis beveik baigėsi, todėl labai laukiu derybų su Islandija dėl įvairių skyrių pradžios.

  Cristian Dan Preda, PPE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, norėčiau pradėti kalbą palankiai įvertindamas Komisijos ir Tarybos atstovų dalyvavimą posėdžių salėje, taip pat vaisingą ligšiolinį bendradarbiavimą su šiomis dviem institucijomis, taip pat ir rengiant šią rezoliuciją.

Kaip ir prieš devynis mėnesius, kai paskelbėme Islandijos prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje, nusprendėme pakalbėti apie keturis pagrindinius šio pranešimo punktus.

1. Politiniai kriterijai. Islandija šiuo atžvilgiu išsiskiria kaip demokratinė tvirtų tradicijų valstybė. Be to, manau, kad turime palankiai vertinti pažangą, padarytą per pastaruosius mėnesius, stiprinant teismų nepriklausomumą, panaikinant teisingumo ministro viršenybę skiriant teismų pareigūnus ir didinant šių pareigūnų nepriklausomumą. Vis dėlto šios priemonės turi būti kruopščiai įgyvendinamos.

2. Ekonominiai kriterijai. Islandija, Europos ekonominės erdvės narė, jau vykdo didelę dalį valstybių narių įsipareigojimų. Palankiai vertinu susitarimą dėl teisės aktų dėl „Icesave“. Tikiuosi, kad, kaip rodo apklausos, Islandijos gyventojai parems šį sprendimą visuotiniu balsavimu, kuris bus rengiamas po trijų dienų, tuo užtikrindami, kad šis dvišalis ginčas būtų išbrauktas iš derybų dėl narystės ES darbotvarkės.

3. Regioninis bendradarbiavimas – taip pat svarbus veiksnys. Islandijos stojimas į ES – unikali galimybė sustiprinti ES įtaką Arkties regione apskritai, o ypač Arkties Taryboje.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – palanki viešoji nuomonė, kuri gyvybiškai svarbi užtikrinant, kad didžiausias stojimo proceso pakilimas būtų sėkmingas. Turėdamas tai omenyje, manau, kad turi būti skatinama Reikjaviko institucijų iniciatyva pradėti dėl šio projekto viešas diskusijas ir konsultuotis su visomis suinteresuotosiomis šalimis, juolab, kad viešosios nuomonės apklausos rodo, jog islandai pritaria tam, kad derybos dėl narystės būtų tęsiamos.

  David-Maria Sassoli, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, rytdienos balsavimas yra vienas iš žingsnių, kurie paskatins greitą Islandijos įstojimą į Europos Sąjungą.

Kaip pasakė ponas C. Preda, Islandija padarė didelę pažangą. Paminėsiu keletą pavyzdžių: sustiprintas teismų nepriklausomumas, sudaryta Specialioji tyrimo komisija, kad ištirtų ir išnagrinėtų procesus, dėl kurių žlugo Islandijos bankų sistema, įsteigtas Europos Sąjungos ir Islandijos jungtinis parlamentinis komitetas, sudarytos palankios sąlygos rengtis narystei euro zonoje, įgyta daugiau patirties atsinaujinančiosios energijos sektoriuje.

Labai keblus banko „Icesave“ klausimas dar neišspręstas, ir šeštadienį vyks referendumas, per kurį islandai ateis prie balsavimo dėžių. Nors referendumo rezultatai yra diskusijų dalykas, manau, kad jis labai vertingas demokratiniu požiūriu, nes leidžia Islandijos žmonėms pajusti atsakomybę ir dar labiau įtraukia juos į šį sudėtingą derybų etapą. Nors pirmasis referendumas nedavė teigiamo rezultato, Islandijos vyriausybė sunkiai dirbo, kad sudarytų plačią koaliciją, kuri galėtų paaiškinti piliečiams Islandijos įsipareigojimo kompensuoti Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų patirtą žalą motyvus.

Europa šiuo metu turėtų rodyti kantrybę ir pagarbą, nedaryti pernelyg didelio spaudimo, kuris galėtų paskatinti tam tikras islandų visuomenės savigynos nuostatas ir uždarumą.

Dėl žuvininkystės ir žemės ūkio, manau, kad Europa ir Islandija turi rasti geriausią sprendimą, kuris atitiktų Sutartyje nustatytus kriterijus ir padėtų išsaugoti Islandijos ekonomiką, ekosistemas ir šalies ypatumus.

Islandijos stojimas į Europos Sąjungą reiškia, kad Europa žengia Šiaurės ašigalio link, ir tai turės didelį teigiamą poveikį politikos, ekonomikos, aplinkosaugos ir mokslo sritims. Akivaizdu, kad priklausomybė Europai ir po šešiasdešimties metų tebėra patraukli galimybė.

  Pat the Cope Gallagher, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdamas sužinoti iš Komisijos nario, kad tikimasi, jog netrukus bus baigta su Islandijos stojimu susijusi acquis peržiūra, pradėta pernai lapkričio mėn.

Žinoma, Islandija, kaip EEE narė, turėjo didelį pranašumą, nes jau yra priėmusi didžiąją dalį Bendrijos acquis. Man taip pat malonu pažymėti, kad, remiantis nuomonės apklausomis Islandijoje, 65 proc. Islandijos gyventojų nori tęsti derybas. Pasinaudosiu savo kaip Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininko padėtimi, kad įtikinčiau Islandijos žmones neužimti galutinių pozicijų iki to laiko, kol jie sužinos, kas bus daroma vėliau šiais metais.

Antrasis ES ir Islandijos jungtinio parlamentinio komiteto posėdis vyks balandžio 26 ir 27 d. Reikjavike. Šis komitetas įsteigtas praeitais metais ir aš tikrai manau, kad jis yra svarbus ES ir Islandijos parlamento dialogo ir bendradarbiavimo forumas.

Turiu pasakyti, kad esu nusivylęs, jog pakrančių valstybės nepasiekė susitarimo Osle kovo mėn. pradžioje. Pasiekti šį susitarimą yra labai svarbu. Mes, keturios pakrančių valstybės, negalime sužvejoti 1 mln. tonų skumbrės, kai mums pasakyta, kad mokslininkai rekomenduoja sužvejoti tik pusę šio kiekio.

  Indrek Tarand, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, ES visada didelį galvos skausmą sukelia maža šalis, kuri nori prisijungti, o Islandijos keliamas galvos skausmas susijęs, kaip žinome, su žuvininkyste, aplinkosauga ir visais kitais Komisijos nario paminėtais klausimais. Vis dėlto žinome sprendimo būdą ir šis Parlamentas galėtų laikytis palankesnio nusistatymo, nes su mažomis šalimis turi būti elgiamasi draugiškai.

Visada žaviuosi pono Ch. Tannocko principingu politiniu požiūriu į acquis ir į tai, kas yra Islandija arba ko ji nedaro. Vis dėlto šįkart aš ir mano frakcija nepritariame radikaliam šių pakeitimų tonui ir todėl labai prašome rytoj rasti kompromisą su pranešėju. Jau numačiau šešias papildomas kėdes šiame Parlamente ir papildomą kabiną vertėjams.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, ECR frakcija visiškai pritaria Islandijos stojimui į Europos Sąjungą, nors sprendimą neabejotinai turi priimti patys islandai referendume.

Islandija yra maža, stabili ir turtinga demokratinė šalis, viena NATO ir Europos Tarybos steigėjų. Jos ekonomika labai priklauso nuo žvejybos, tačiau teikiant finansines paslaugas buvo prisiimta nepamatuota rizika, ir todėl Islandija, jei kada nors stos į ES, tikriausiai reikalaus didelių nuolaidų, kad apsaugotų savo žvejybos pramonę. Tikėkimės, tada JK ir kitos valstybės narės turės puikią galimybę siekti platesnio masto ir gilesnės prieštaringai vertinamos bendros žuvininkystės politikos reformos.

Dėl banginių medžioklės klausimo, aš už tai neatsiprašinėsiu. Man nepatinka korida arba gaidžių kautynės, bet jos, norite tikėkite, norite – ne, leidžiamos kai kuriose ES šalyse kaip nacionalinės kultūros dalis, taigi tuo atveju, jei Islandija prisijungs prie ES, jai – mano asmenine nuomone – turi būti leista apsaugoti banginių medžioklės pramonę, jeigu ji to reikalaus.

Galiausiai, Islandija privalo įsipareigoti grąžinti pinigus, kuriuos liko skolinga JK ir Nyderlandams po banko „Icesave“ žlugimo. Jei būsimo referendumo šiuo klausimu rezultatas Islandijoje būtų neigiamas, tai galėtų būti rimta kliūtis gauti paramą iš Jungtinės Karalystės vyriausybės.

  David Campbell Bannerman, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Didžiojoje Britanijoje balandžio 1-oji vadinama Melagių diena ir žmonės labai džiaugiasi mulkindami vieni kitus. Taigi kai kas nors skelbia, kad Islandija rengiasi kitais metais stoti į ES, galvoju: „Balandžio pirmoji!“ Iš tikrųjų tyrimas parodė, kad 64 proc. islandų nori likti nepriklausomi, tik 24 proc. nori toliau siekti narystės ES ir net 60 proc. Islandijos įmonių yra prieš tai.

Taip pat buvo pasakyta, kad Islandija nori euro saugumo. Balandžio pirmoji! Net Portugalijos bankai šiuo metu atsisako pirkti Portugalijos obligacijas.

Islandija nepaliks savo turtingų žvejybos plotų, iš kurių gauna 40 proc. savo eksporto, kad prisijungtų prie pražūtingos bendros žuvininkystės politikos, ir neatsisakys daugiau kaip 1 000 metų senumo Islandijos parlamento, kuris yra gavęs UNESCO apdovanojimą už demokratiją.

Net apimtai pagirių dėl bankų, Islandijai, kaip ir Jungtinei Karalystei, vis tiek geriau likti laisva. Nėra ko čia savęs mulkinti!

  Pirmininkas. – Šiek tiek susipainiojau, pone D. Campbellai Bannermanai, dėl balandžio pirmosios. Šiandien balandžio 6-oji, patikrinau net du kartus, bet manau, kad galite paskelbti Melagių diena bet kurią dieną, kurią tik pageidaujate!

  Nick Griffin (NI). – Pone pirmininke, kaip neretai čia atsitinka, ši diskusija mažai susijusi su realybe ir visiškai nesusijusi su demokratija.

Dauguma čia kalba, tarsi tai, kad Islandija bus įtraukta į euro juodąją skylę, yra nuspręstas reikalas. Bet signalas iš islandų kitoks. Dabartinės nuomonės apklausos rodo, kad norinčiųjų išsaugoti savo nepriklausomybę skaičius viršija euro šalininkų ir euro mylėtojų skaičių santykiu beveik 2:1. 75 proc. islandų išmintingai nepasitiki ES. Vienintelės Islandijos partijos, pasisakančios už narystę, populiarumas apklausose smuko nuo 30 proc. iki 18 proc.

Taip yra visoje Europoje. Politinis elitas žengia vis glaudesnės sąjungos ir federalinės imperijos link, o žmonės nori laisvės ir nepriklausomybės. Tokie neatitikimai yra terpė revoliucijai. Sveikinti pačius save pasiekus pažangą siekiant narystės yra viskas, ko jūs norite, bet būsima finansų krizė šalyse, kurios traiškomos jūsų euro tramdomųjų marškinių, brangiai atsieis mums visiems, o jūsų utopijai išvis bus lemtinga. Islandija ir tautos, šiuo metu įstrigusios jūsų niekingame Reiche, pagaliau išsilaisvins.

  Alf Svensson (PPE). – (SV) Pone pirmininke, nors Islandija pagal savo gyventojų skaičių, kuris siekia maždaug 300 000, yra nedidelė šalis, vis dėlto tai didi tauta. Iš tiesų noriu pabrėžti tai, kas čia buvo pasakyta. Islandija turi demokratines tradicijas, įspūdingą kultūrą, ir netgi pajėgė užtikrinti socialinę apsaugą ilgą laiką iki to, kol tai pavyko kitoms šalims. Be abejo, galėtume įklimpti į kalbas apie 2008 m. ekonominius išsišokimus, bet tokių išsišokimų būta ir kitose šalyse, ne tik mažoje Islandijoje. Aišku, kad tokiu atveju, kai mažą šalį, turinčią 300 000 gyventojų, neigiamai paveikia nevaldoma rinkos ekonomika, vyriausybė negali likti inertiška. To neturėtume pamiršti, kai kalbame apie šalį, valstybę saloje, Arkties regione.

Taip pat labai gerai suprantu, kad islandai suinteresuoti žvejyba. Tai būtent ta pramonės šaka, kuri leido žmonėms iš kartos į kartą gyventi saloje. Turime būti atsargūs kalbėdami apie mažą tautą, kad neprisiimtume „didžiojo brolio vaidmens“. Žinoma, ES vykdo stebėseną Islandijos atžvilgiu, ir aš norėčiau pasakyti, kad Islandija susidoroja su užduotimis geriau, nei tą darytų daugelis dabartinių valstybių narių, jeigu joms būtų taikoma tokia griežta kontrolė, kokią dabar taikome Islandijai. Beje, nemanau, kad tai blogai. Taip pat manau, kad tuo atveju, jei Islandija prisijungs prie ES, Norvegijai bus lengviau suartėti su ES ir galiausiai tapti valstybe nare. Islandija turėtų būti šiltai sutikta. Islandija suteiks gyvybingumo ES ir tai tikrai nebus jos auka.

  Catherine Stihler (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui. Mums pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos yra darnus ir apima visus pagrindinius pažangos ataskaitos aspektus. Iš pažangos ataskaitoje aptartų 33 skyrių matyti, kad Islandija greitai žengia pirmyn įgyvendindama narystės ES kriterijus. Svarbu, kad pranešime paminėta Specialiosios tyrimo komisijos, turinčios ištirti procesus, dėl kurių žlugo bankų sistema, ataskaita. Palankiai vertintina tai, kad bus įvykdytas teisingumas krizės kaltininkų atžvilgiu. Galbūt ES ir jos valstybės narės galėtų sekti protingu Islandijos pavyzdžiu. Vis dėlto šį vakarą noriu iškelti du klausimus: banko „Icesave“ ir skumbrių. Tikimės, kad referendumas šios savaitės pabaigoje padės užbaigti šią sagą.

Vis dėlto buvau nusivylusi, kad po aktyvių pakartotinių derybų ir Altingo, Islandijos parlamento, patvirtinimo buvo reikalingas antrasis referendumas. Vienašališkas skumbrių žvejybos kvotų padidinimas, neaptarus to ir neįvertinus padarinių kaimyninių šalių laivynams, buvo trumparegiškas. Reikia išspręsti su žuvininkyste susijusius klausimus, nes nuo to priklauso stojimo derybų sėkmė.

Galiausiai norėčiau palinkėti sėkmės antrajame Jungtinio parlamentinio komiteto, vadovaujamo Pat the Cope Gallagher, posėdyje, kuris vyks balandžio 26–27 d. Reikjavike.

  Struan Stevenson (ECR). – Pone pirmininke, džiaugiuosi girdėdamas, kad remiantis naujausiomis viešosios nuomonės apklausomis didžioji dalis islandų sako, jog neketina stoti į ES, ir, atvirai kalbant, kodėl mes norime, kad jie stotų? Ką konkrečiau jie duotų mūsų Europos klubui? Jų ekonomika žlugusi, jų bankai neįvykdo savo įsipareigojimų, dėl jų vulkano devynioms dienoms buvo uždaryta mūsų oro erdvė (manau, turėtume už tai prisiimti atsakomybę, jei taip atsitiktų dar kartą), o dabar jie grobia mūsų skumbrių atsargas.

2005 m. Islandija sugavo 367 tonas Šiaurės Rytų Atlanto skumbrių. Šiais metais jie ketina sužvejoti 150 000 tonų. Ar galite tai vadinti geru valdymu – tvariu žuvininkystės sektoriaus valdymu? Jie visada didžiuojasi savimi dėl tausios žvejybos ir šaiposi iš mūsų vykdomos bendros žuvininkystės politikos. Tai beveik nusikalstama. Tai beveik nelegali žvejyba ir jokiu būdu neturėtume jų kviesti prisijungti prie ES.

  Alain Cadec (PPE). – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, leiskite pradėti įprastine savo fraze: Europos Parlamentas turi tik vieną būstinę Strasbūre.

Kaip žinote, Žuvininkystės komitetas yra susirūpinęs dėl padėties, susijusios su skumbrėmis. Ypač nerimauju dėl neseniai žlugusių Europos Sąjungos, Islandijos ir Farerų salų derybų. Daugiau nei 10 metų skumbrių žvejybos kvotos skirstomos remiantis nekintamu skirstymo pagrindu, t. y. istoriniais kiekvienos pakrantės valstybės sužvejotais kiekiais.

Nuo 2010 m. Islandija, remdamasi spėjamu geografiniu skumbrės išteklių persiskirstymu, kurį sukelia klimato kaita, reikalavo naujų, daug didesnių kvotų. Todėl 2010 m. Islandija staiga – kaip ką tik pasakė ponas S. Stevenson – padidino savo žvejybos kvotas nuo 2 000 iki 130 000 tonų. Tai padidinimas daugiau nei 6 500 proc., ponios ir ponai.

Šis sprendimas yra nepriimtinas, nes buvo padarytas vienašališkai ir juo sudaromos nepalankios sąlygos ES žvejams. Be to, vykstant Islandijos stojimo deryboms juo siunčiamas labai neigiamas signalas. Negalime pritarti šiam vienašališkam sprendimui. Norėtume, kad Islandijos ir Europos Sąjungos konfliktas būtų greitai išspręstas. Ne mūsų bendra žuvininkystės politika turi būti pakeista Islandijos naudai, o Islandija turi prisitaikyti prie mūsų bendros žuvininkystės politikos. Mano nuomone, Islandija, primesdama šias mums nepriimtinas sąlygas, žaidžia pavojingą žaidimą. Islandija turi pateikti realistiškesnį pasiūlymą. Galiausiai niekas nenori, kad būtų pereikvotos arba išnaikintos skumbrės atsargos, nes tai būtų žalinga visoms derybų šalims. Raginu Islandiją derybose elgtis atsakingiau ir lanksčiau bei daug skaidriau diskutuoti.

  Jan Kozłowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau labai nuoširdžiai pasveikinti Islandiją gavus šalies kandidatės statusą. Remiantis Komisijos pareiškimu, Islandijos rengimasis narystei siekiant atitikti Europos Sąjungos reikalavimus iš esmės vyksta tinkamai ir laikantis tvarkaraščio. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad viena bet kurios šalies narystės Europos Sąjungoje sąlygų yra aiškus ir vyriausybės, ir visuomenės įsipareigojimas. Todėl manau, kad norint įgyti visuomenės paramą Islandijos narystei Europos Sąjungoje nepaprastai didelė reikšmė tenka veiksmingai visuomenės informavimo strategijai. Lenkijos patirtis rodo, kad svarbų vaidmenį šiuo atveju gali atlikti ne tik įvairios vyriausybės priemonės, bet ir nacionalinė žiniasklaida, vietos nevyriausybinės organizacijos, taip pat tarptautinis bendradarbiavimas regioniniu ir vietos lygmenimis.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Pone pirmininke, kaip pastebėjau ir per Europos Parlamento delegacijos, kurios narys buvau, oficialų vizitą pernai, Islandija padarė didžiules investicijas į švietimą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą. Dėkoju Islandijos valdžios institucijoms už paramą, suteiktą Lisabonos strategijai, ir jų dalyvavimą joje, be kita ko, ir priimant 2020 m. Islandijos strategiją, kurioje pabrėžiama šių sričių svarba ir nustatomi tikslai ateinantiems metams.

Manau, kad įstojimas į Europos Sąjungą bus naudingas visoms dalyvaujančioms šalims. Islandija užsitikrins ekonomikos ir pinigų stabilumą, o Europos Sąjunga sustiprins savo įtaką Arkties regione ir taps pajėgesnė atsinaujinančiosios energijos bei kovos su klimato kaita srityse.

Tvirtai tikiu, kad labai svarbu siekti pagerinti dialogą su pilietine visuomene, taip pat Europos Sąjungos ir Islandijos dialogą. Mano paprastas patarimas Islandijos žmonėms būtų prieš užimant poziciją palaukti galutinio derybų rezultato.

  Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, ponios ir ponai, galime iš tikrųjų save pasveikinti. Islandų pasiryžimas prisijungti prie mūsų rodo, kad ES tebėra patraukli perspektyva. Europos integracija taip sėkmingai padėjo pasiekti stabilumą, gerovę ir saugumą, kad tokio aukšto gyvenimo lygio šalis kaip Islandija nori prisijungti prie mūsų. Žinoma, Islandijos ekonomikos krizė irgi atlieka tam tikrą vaidmenį sprendžiant šį klausimą.

Vis dėlto Islandijos narystė ES negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Ar tinkamai apgalvojome, kokia būtų Islandijos pridėtinė vertė Europai? Islandija faktiškai jau perdavė savo teisės aktų leidybą Briuseliui, o vadovavimą gynybos pajėgoms – NATO. Pagal gyventojų skaičių tai būtų mažiausia ES šalis.

Kita vertus, galbūt ironiška, kad, palyginti su ankstesniais plėtros etapais, Islandija, kaip pasiturinti ir vertinama šalis kandidatė, iš tikrųjų atitinka narystei ES nustatytas sąlygas. Laukiu aktyvių ir atvirų diskusijų dėl Islandijos narystės ES.

  Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, vertinant Islandijos pažangos ataskaitą, būtina atsižvelgti į daugelį aspektų. Islandija turi visapusiškai veikiančią demokratiją, be to, ši šalis atitinka visus reikiamus žmogaus teisių standartus. Islandija yra prisijungusi prie Europos laisvosios prekybos erdvės, todėl jos daugelio sričių, kurioms taikoma ši darbotvarkė, teisės aktai suderinti su acquis. Islandija, palyginti su kitomis šalimis kandidatėmis, šiuo atžvilgiu gerokai lenkia savo konkurentes.

Nepaisant to, kad Islandija turi veikiančią rinkos ekonomiką, viena didžiausių jos problemų – finansų sektoriaus krizė. Nerimą kelia tai, kad paskirstyta bankų sektoriaus ir valstybės skola siekia 90 proc. BVP. Padėtis galbūt gerėja, bet labai lėtai. Infliacijos sumažinimas, mano nuomone, yra teigiamas pokytis, tačiau kartu auga nedarbas.

Palankiai vertinu Islandijos sprendimą sustiprinti teismų nepriklausomumą sprendžiant teisėjų pakeitimo klausimą. Aš asmeniškai didele sėkme laikau Islandijos pažangą, padarytą švietimo ir kultūros srityje. Palyginti su ES, įgyvendinti labai aukšti standartai, kuriais remdamasi šalis dalyvauja visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose „Veiklus jaunimas“ ir „Erasmus Mundus“. Taip pat pritariu Komisijos išvadoms, kad Islandija – stabili demokratinė valstybė, turinti stiprias institucijas.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, šiandienos diskusija tapo vaisingu žingsniu nustatant priemones, kurių turi imtis Islandija siekdama teigiamų rezultatų derybose dėl narystės.

Kaip pripažinta rezoliucijos projekte, kurį aptarėme šiandien, ir Komisijos pažangos ataskaitoje, paskelbtoje praėjusį lapkritį, Islandija gerokai pažengė pirmyn vykdydama įsipareigojimus dėl narystės ir tikrai nemažai pasiekė, tačiau ji turi daugiau dėmesio skirti tam tikroms aiškiai įvardytoms problemoms spręsti.

Kai kurie iš jūsų jau minėjo skumbres. Nors ši problema visų pirma susijusi su tuo, kaip atitinkamos pakrančių valstybės valdo Šiaurės Rytų Atlanto skumbrių išteklius, norėčiau pasakyti, kad esame nusivylę pažangos stoka neseniai surengtose konsultacijose. Šalių nuomonės – ypač, pirma, Europos Sąjungos ir Norvegijos, ir, antra, Farerų salų ir Islandijos – dėl joms reikalingų kvotų vis dar gerokai skiriasi. Šių išteklių tvarumas svarbus mūsų žvejybos pramonei, todėl Komisija, bendradarbiaudama su pakrančių valstybėmis, toliau nagrinės visus galimus būdus, siekdama rasti tinkamą sprendimą dėl skumbrių išteklių.

Šiuo metu Islandija pradeda lemiamą etapą, per kurį pažangos siekiant narystės ES tempas priklauso nuo jos pasiryžimo. Esu įsitikinęs, kad mūsų bendra parama ir, svarbiausia, Islandijos gyventojų dalyvavimas ir palaikymas gali padėti Islandijai žengti realius žingsnius narystės Europos Sąjungoje linkme.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju už šią diskusiją. Jūs atkreipėte dėmesį į gana daug problemų, kurias, esu tikra, Taryba tinkamai spręs derybose dėl narystės; taigi galėsime ypatingą dėmesį skirti tam, kad jų nebeliktų. Norėčiau jums pranešti, kad balandžio pabaigoje planuoju dalyvauti Islandijos ir ES asociacijos tarybos posėdyje, ir tikiu, kad gausime informacijos šiais klausimais iš Islandijos valdžios institucijų, t. y. iš pirmų rankų. Niekada nebuvo nė menkiausių abejonių, kad sunkiausia padėtis susijusi su žemės ūkiu, o ypač su žuvininkystės sektoriumi, arba su „Icesave“ atveju. Vis dėlto tikiu, kad Komisija tikrai skaidriai spręs šias problemas.

Visą derybų dėl narystės laiką Parlamento nariai taip pat bus tinkamai informuojami apie tai, kaip sprendžiamos šios problemos. Galiausiai, norėčiau pridurti dar vieną mintį: esu labai patenkinta, kad per diskusijas nė vienam kalbėtojui nekilo abejonių, jog Islandija turi puikiai veikiančią demokratinių institucijų sistemą ir pasižymi politine kultūra. Mes visi tai pripažinome. Esu įsitikinusi, kad Islandijos žmonės priims labai atsakingą (teigiamą arba neigiamą) sprendimą dėl narystės Europos Sąjungoje. Tegul jie patys nusprendžia. Tai jų reikalas. Mūsų užduotis yra sudaryti sąlygas jų šalies narystei ir, jei jie nuspręstų teigiamai, juos tinkamai pasveikinti. Labai ačiū, pone pirmininke.

  Pirmininkas. – Baigdamas diskusijas norėčiau pasakyti, kad gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, pateiktos pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks rytoj 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Nuo pat Europos integracijos pradžios Islandija niekada rimtai nesvarstė visateisės narystės ES galimybės, o kreipėsi dėl įstojimo 2009 m., kai patyrė finansinį krachą. Nepaisant to, šaliai pavyko pasiekti Europos standartus ir daugelyje sričių atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus siekiant sėkmingos integracijos į ES, kuriai šiuo metu priklauso 27 šalys. Narystė Europos ekonominėje erdvėje ir Šengeno erdvėje iš esmės prisidėjo prie šios pažangos. Nors Islandijai pavyko įgyvendinti didelę dalį Europos teisės aktų, faktinė stojimo procedūra gali būti sudėtinga, pvz., dėl ekonominės politikos arba žvejybos politikos problemų. Šiam sektoriui tenka pusė Islandijos eksporto, kuris sudaro 10 proc. jos BVP. Vis dar neišspręstas Islandijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos ginčas gali būti vertinamas kaip kita galima kliūtis Islandijos narystei. Susijusios šalys ir toliau ieško tinkamų būdų išmokėti kompensacijas Olandijos ir Didžiosios Britanijos piliečiams, kurie prarado savo santaupas dėl Islandijos bankų žlugimo. Faktas, kad didelė Islandijos piliečių dalis nepritaria narystei ES, taip pat tam tikru mastu gali būti vertinamas kaip neigiamas veiksnys, nepaisant didelės gyventojų paramos pačioms deryboms dėl narystės. Taigi galbūt reikėtų, kad Islandijos vyriausybė imtųsi veiksmų, siekdama informuoti piliečius, ką narystė Europos institucijose reikštų jų šaliai ir kokios naudos jie turėtų kasdieniame gyvenime.

  Jolanta Emilia Hibner (PPE), raštu. – (PL) Kaip žinome, Islandija pradėjo derybas dėl narystės 2010 m. liepos mėn. Nuo pat pradžių Islandija dėl savo narystės Europos ekonominėje erdvėje buvo privilegijuotoje padėtyje. Islandijos pažanga kelyje į narystę ES yra akivaizdi. Stojimo į Europos Sąjungą perspektyva vertinama teigiamai, bet vis dar yra kai kurių ginčijamų klausimų, pvz., dėl banginių medžioklės, kuri ES draudžiama, dėl Islandijos siekio apsaugoti savo žuvininkystės ir žemės ūkio rinkas, taip pat dėl ginčo dėl „Icesave“. Būtina tolesnė pažanga, visų pirma žuvininkystės, žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Svarbu pasiekti susitarimą dėl žvejybos kvotų. Turėtume pabrėžti, kad Islandijos žuvininkystės teisės aktai turi būti suderinti su ES vidaus rinkos principais. Nepamirškime, kad Islandija – tai šalis, kurios ekonomika didžiąja dalimi priklauso nuo žvejybos sektoriaus. Todėl ir prisijungusi prie ES Islandija norėtų išlaikyti tam tikrą žuvininkystės sektoriaus valdymo kontrolę savo išskirtinėje ekonominėje zonoje. Taip pat turėtume skirti dėmesio tam, kad būtų išspręsta rimti nesutarimai banginių medžioklės klausimu. Banginių medžioklės draudimas – ES teisės, kurią kiekviena nauja valstybė narė turi priimti, dalis. Verta paminėti pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rezultatus, kurie parodė, jog padidėjo visuomenės pritarimas tolesnėms deryboms dėl narystės ir padidėjo pasitikėjimas Europos Parlamentu.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – (PL) Islandijos narystės perspektyva buvo įvertinta teigiamai. Vis dėlto vis dar yra kai kurių ginčijamų klausimų, pvz., dėl banginių medžioklės, kuri ES draudžiama, ir dėl Islandijos siekio apsaugoti savo žuvininkystės rinkas. Nemanau, kad galime padaryti kokių nors nuolaidų banginių medžioklės klausimu. Nepaisant istorinių veiksnių, negalime pritarti šalies, pateikusios paraišką dėl narystės ES, ketinimams medžioti šiuos retus ir saugomus gyvūnus.

Standartai, kurie po daugelio metų darbo buvo priimti ir įsigaliojo Europos bendrijoje, negali būti „laužomi“, siekiant suderinti juos su žiauria realybe, pagrįsta tradicijomis. Kitas ginčų sukėlęs klausimas – skumbrių žvejybos kvotos. Kaip žinote, nepaisant raginimų laikytis atsakingos žvejybos principų, 2010 m. Reikjaviko vyriausybė vienašališkai nustatė bendro leidžiamo sužvejoti kiekio pagal žuvų rūšis kvotas, kurios yra daug didesnės nei ribos, siūlomos mokslinėse rekomendacijose. Islandija neparodė reikiamo atvirumo ir lankstumo siekiant kompromiso šiuo klausimu. Be to, Islandija paskelbė, kad ji 2011 m. nustatys 146 000 tonų žuvų žvejybos kvotą. Toks požiūris man kelia nerimą, kai galvoju apie būsimą bendradarbiavimą su Islandija žuvininkystės srityje. Visi suprantame šio konflikto pavojų deryboms dėl narystės su Islandija. Vis dėlto aš asmeniškai manau, kad abiem atvejais turėtume nedaryti jokių nuolaidų ir užtikrinti, kad būtų laikomasi standartų, nustatytų Europos Sąjungos žuvininkystės sektoriui.

(1) Žr. protokolą.