Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2011 m. balandžio 6 d. - Strasbūras

16. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaita

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2010 m. ataskaitos.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, rytoj jūs priimsite rezoliuciją dėl 2010 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos. Kaip žinote, 2010 m. gruodžio 14 d. išvadose Taryba dar kartą vieningai patvirtino savo įsipareigojimą dėl Europos Sąjungos perspektyvos Vakarų Balkanų šalims. Pagrindinis šios perspektyvos tikslas yra šių šalių narystė Europos Sąjungoje.

Sveikinu Jus parengus išsamias rezoliucijos projekto išvadas. Tekste objektyviai atspindima esama padėtis ir siūlomos vertingos rekomendacijos. Gaila, kad nors ir pasiekusiai rezultatų ir pažangą Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai iki šiol nebuvo leista pradėti stojimo derybų. Manau, tai ne tik šalies kandidatės, bet ir ES pralaimėjimas. Džiaugiuosi, kad Parlamento rezoliucijos projekto pagrindinės idėjos atitinka vieną pagrindinių pirmininkaujančios valstybės principų. ES visada turi įvertinti atskirų valstybių rezultatus.

Konkrečiai, sutinkame, jog šalis pasiekė reikšmingų laimėjimų vykdydama reformas tokiose svarbiose srityse kaip policijos veikla ir teismų sistema. Ochrido pagrindų susitarimo įgyvendinimas ir toliau yra esminis demokratijos elementas, kuriuo užtikrinami teisinės valstybės principai šalyje. Šiuo atžvilgiu taip pat pranešama apie tam tikrą pažangą, pvz., kalbų įstatymo įgyvendinimą. Vis dėlto svarbu, kad šalis ir toliau kuo greičiau darytų pažangą tokiose srityse kaip politinių veikėjų dialogas, teisingumo sistemos ir viešojo administravimo reforma, kova su korupcija, saviraiškos laisvė ir verslo aplinkos gerinimas. Minimos sritys taip pat išsamiai nušviečiamos rezoliucijoje, kurią jūs priimsite, o Skopjė vyriausybės planuose joms ir toliau turi būti teikiamas prioritetas.

Taryba pažymėjo, kad Komisija pakartojo savo rekomendaciją pradėti stojimo derybas su Buvusiosios Jugoslavijos Respublika Makedonija. 2010 m. gruodžio mėn. Taryba savo išvadose pareiškė, kad ji pasirengusi grįžti prie šio klausimo Vengrijos pirmininkavimo laikotarpiu, bet, deja, nesant jokių naujų svarbių pokyčių pirmininkaujanti valstybė kol kas negali inicijuoti šio žingsnio.

Taigi turiu pabrėžti, kad svarbiausiu dalyku išlieka geri kaimyniniai santykiai. Turi būti savaime suprantama, kad bendra pažanga ir ypač pažanga siekiant Europos integracijos gali būti sėkminga tik tada, jei visuose visuomenės sluoksniuose prisiimamas politinis įsipareigojimas. Be to, demokratinėje visuomenėje politiniams veikėjams tenka ypatinga, išskirtinė atsakomybė, pvz., spręsti nesutarimus demokratinėmis priemonėmis, t. y. dialogu ir kompromisu. Todėl prašome Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos atnaujinti šį dialogą ne tik tam, kad būtų paspartintas reformų procesas, bet ir tam, kad būtų užtikrinta jų šalies demokratinių institucijų branda.

Pirmalaikių rinkimų perspektyva reikalauja ypatingo dėmesio. Nors ir yra sunkumų, krinta į akis dabartinės koalicijos stabilumas. Taigi būtų dėl ko susirūpinti, jei dėl ateinančių rinkimų kiltų įtampa politinėje paletėje. Siekiant sumažinti šią riziką, svarbu paskelbti pirmalaikius rinkimus remiantis Parlamente pasiektu bendru sutarimu. Nors, viena vertus, norėčiau paskatinti Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, jos politinę vadovybę ir institucijas labiau pasitempti ir dėti daugiau pastangų, kad būtų pateisinti jos piliečių išreikšti lūkesčiai, kita vertus, norėčiau paraginti Komisiją ir Europos Parlamentą ir toliau skirti atitinkamą dėmesį šaliai kandidatei ir regionui. Jokia kita mums prieinama paskata, užtikrinanti stabilumą ir gerovę Balkanuose, nėra tokia veiksminga kaip Europos perspektyva ir stojimo proceso skatinimas. Tikiu, kad Vengrijos pirmininkavimo laikotarpiu bus duotas aiškus ženklas, įrodantis Balkanams, kad plėtros procesas tebevyksta, ir šiuo ženklu galėtų tapti lemiamas Kroatijos stojimo proceso momentas, t. y. jos stojimo derybų pabaiga. Esu įsitikinusi, kad tai būtų didelė paskata visoms Balkanų valstybėms, taip pat ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, esu dėkingas už galimybę aptarti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stojimo proceso eigą. Taip pat dėkoju ponui K. Vigeninui, parengusiam šį pranešimą remiantis pono Z. Thalerio kruopščiai parengta medžiaga. Šis pranešimas yra išsamus, tikslus ir jame nubrėžiami ateities uždaviniai.

Per pastaruosius 20 metų šalis padarė didelę pažangą dėl dviejų priežasčių. Pirma, reikėjo įdėti daug pastangų siekiant įveikti sudėtingas problemas ir net konfliktus. Antra, didelė paskata pažangai buvo Europos perspektyva. Šiandienos uždavinys skatinant šalį žengti pirmyn yra taikyti tą pačią formulę – dėti dideles pastangas, derinant jas su Europos perspektyva.

Esu dėkingas Europos Parlamentui, kuris pritarė Komisijos rekomendacijai pradėti stojimo derybas. Manome, kad šalis pasirengusi aukštesniam integracijos su Europa lygiui. Iš tiesų remiant reformas stojimo derybos yra veiksmingiausia mūsų priemonė.

Tačiau turiu pasidalyti su jumis ir savo rūpesčiu dėl dabartinės raidos. Mūsų rekomendacijoje patvirtinama, kad valstybei pavyko įvykdyti politinius kriterijus, tačiau pabrėžiama, jog daugelyje sričių reikalingos tolesnės pastangos. Kol kas šių metų įvykiai nerodo lauktos pažangos.

Komisija nuolat reikalauja tęsti politinį dialogą, teismų ir viešojo administravimo reformas, kovoti su korupcija, užtikrinti saviraiškos laisvę ir įgyvendinti Ochrido pagrindų susitarimą.

Kovo 24 d. Briuselyje įvyko labai naudingas mano susitikimas su ministru pirmininku N. Gruevski. Mes susitarėme dėti daugiau pastangų, kad ES darbotvarkė vėl taptų svarbiausiu šalies prioritetu. Komisija rems ir stebės procesą, įskaitant nuolatinį Komisijos ir vyriausybės stojimo dialogą.

Dėl rinkimų, tikimės, kad lyderiai negailės pastangų siekdami užtikrinti, jog jie vyktų visiškai skaidriai ir atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus. Laiko pasirinkimas priklauso tik nuo jų.

Aš ir toliau pabrėžiu, kad saviraiškos laisvė yra esminis dalykas ir kad žurnalistams turi būti suteikta galimybė laisvai reikšti savo nuomonę. Komisija tikisi, kad bus užtikrintas tinkamas procesas ir visiems vienodas įstatymų taikymas.

Taip pat turi būti energingai vykdoma kova su korupcija. Visiškai sutinku su tuo, kaip šis klausimas išryškinamas Europos Parlamento pranešime, ir pritariu jūsų pasiūlymams dėl stebėsenos šioje srityje.

Ochrido pagrindų susitarimo 10 metų jubiliejus šią vasarą suteikia man progą kritiškai įvertinti jo įgyvendinimą, sukviesti visas šalies bendruomenes ir atnaujinti įsipareigojimą spręsti aktualius uždavinius.

Galiausiai kalbėdami apie vizų režimo liberalizavimo stebėseną, turime persvarstyti priemones, kurių buvo imtasi siekiant išvengti piktnaudžiavimo, susijusio su vizų režimu. ES beviziu režimu besinaudojančios valstybės turi taikyti visas reikiamas priemones, kad būtų sumažintas nepagrįstų prieglobsčio prašymų skaičius.

2011 m. svarbūs visam regionui. Kartu su pirmininku J. M. Barroso mes lankysimės regione; vizitas prasidės rytoj, o baigsis šeštadienį Ochride. Mes parodysime savo įsipareigojimą regiono valstybėms ir kartu pabrėšime, kad jos turi negailėti pastangų sudarydamos tinkamas sąlygas plėtrai. Svarbu, kad Skopjė imtųsi aktyvaus vaidmens. Todėl būtina išspręsti konfliktą dėl pavadinimo. Abi šalys pakartojo savo įsipareigojimą surasti išeitį. Norėčiau tikėtis, kad tam bus skirta daugiau dėmesio naujame derybų raunde Niujorke.

Nuolatos primindavau šį klausimą, skatindamas abi šalis ir toliau aktyviai jį spręsti. Ir žinau, kad abu ministrai pirmininkai tiesiogiai bendraudami jau įdėjo daug pastangų siekdami priimti abiem šalims priimtiną susitarimą. Tikiuosi, kad šiais metais jiems šios pastangos atsipirks. Sprendimas būtų labai svarbus laimėjimas, kuris 2011-uosius paverstų daug vilčių plėtrai teikiančiais metais.

Taip pat dėkoju jums už jūsų pastabas ir prašymus, susijusius su PNP programa. PNP yra konkretus įrodymas, kad mes ne tik vertiname ir kritikuojame valstybes, bet ir iš tikrųjų praktiškai remiame jų pastangas. Todėl visiškai sutinku su jumis, kad ši priemonė turi būti taikoma kuo efektyviau ir veiksmingiau.

Atkreipiu dėmesį į jūsų prašymus toliau finansuoti kovos su nedarbu, transporto ir aplinkos sritis, siekiant prisidėti prie mūsų dabartinių pastangų.

Už didžiąją dalį PNP elementų, projektų pasirinkimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos. Tai labai svarbu užtikrinant šalies savarankiškumą. Be to, 2011–2013 m. laikotarpiu kartu su šalies valdžios institucijomis pradedame taikyti sektorinį požiūrį. Tai reiškia, kad sutelksime dėmesį į sektorius, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir planuosime keleriems metams į priekį. Tokiomis aplinkybėmis jūsų pasiūlymai yra labai vertingas indėlis vykstant dabartiniam programavimo dialogui.

Baigdamas noriu pasakyti, jog manau, kad Komisija ir Parlamentas aiškiai sutaria dėl šalies pasiekimų ir likusių uždavinių. Labai tikiuosi, kad pavadinimo klausimas bus išspręstas artimoje ateityje, iki Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo, kurio laukiama rudenį. Visi labai gerai žinome, kad Europos Sąjunga turi atlikti savo vaidmenį suteikdama tinkamas paskatas. Mes ir ši valstybė atsidūrėme kryžkelėje. Ji gali arba artėti prie Europos mūsų abipusei naudai, arba likti nuošalyje, kai likusi regiono dalis žengia pirmyn. Laikas mums visiems vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus.

  Kristian Vigenin, S&D frakcijos vardu. – (BG) Pone pirmininke, ponai Komisijos ir Tarybos atstovai, ponios ir ponai, esu atsakingas už Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2010 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos pristatymą. Noriu pabrėžti, kad ankstesnis pranešėjas Zoran Thaler puikiai atliko savo darbą. Mums pateiktas objektyvus pranešimas, kuris, tikiuosi, sulauks plataus pritarimo per rytdienos balsavimą.

2011 m. visam Vakarų Balkanų regiono plėtros procesui gali būti suteiktas naujas postūmis. Kroatija netrukus užbaigs derybas dėl narystės. Tinkama linkme žengianti Serbija turėtų gauti Europos Komisijos pritarimą pradėti tokias derybas. Makedonija privalo daryti viską, ką gali, kad neatsiliktų nuo šio proceso.

Pagrindinė problema, kurią reikia išspręsti, yra ginčas su Graikija dėl pavadinimo. Pirmalaikiai rinkimai naujai sudarytai vyriausybei suteikia galimybę išnaudoti rinkėjų pasitikėjimą, kad būtų priimtas galutinis sprendimas šiuo klausimu. Turi būti įsisąmoninta, kad proceso atidėliojimas Makedonijos piliečiams kainuoja vis daugiau. Tikimės, kad valstybės vadovai bus drąsūs ir toliaregiai. Be to, Europos Komisija gali būti paprašyta tarpininkauti, kad Buvusiosios Jugoslavijos Respublikai Makedonijai pagaliau būtų atvertas kelias į narystę Europos Sąjungoje.

Tikimės, kad Taryba atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją ir derybos dėl narystės prasidės kuo greičiau. Vis dėlto šalis neturi paprasčiausiai laukti; per tą laiką ji privalo įvykdyti visas būtinas reformas. Ateityje tai leistų daug greičiau užbaigti derybas.

Stabilios politinės sistemos kūrimo procesas turi tęstis. Svarbiausias jo elementas yra rinkimų įstatymų patobulinimas. Reikia ir daugiau veiksmingesnių priemonių ir teisės aktų kovai su korupcija, taip pat teismų sistemos ir viešojo administravimo reformos. Tikimės rimtų pastangų užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą.

Susirūpinimą kelia etninių mažumų tarpusavio santykiai. Ochrido pagrindų susitarimo dešimtmečio proga, dalyvaujant visoms etninėms grupėms, galima apžvelgti pasiektus laimėjimus ir nubrėžti ateities tikslus.

Tikiuosi, kad vykdant Europos integracijos procesą ir būtinas reformas šalyje bus perduotos svarbiausios idėjos visoms pagrindinėms politinėms jėgoms ir kad jos visos pasieks platų susitarimą ir po rinkimų.

Norėčiau baigti pridurdamas, kad Europos Parlamentas netrukus paskirs nuolatinį pranešėją, kuriam, tikimės, bus rodoma derama pagarba ir pasitikėjimas.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone K. Vigeninai, jūs čia kalbėjote kaip pranešėjas, o ne kaip eilinis kalbėtojas. Ar žinote, kad valstybė pradėjo didžiules reformas ir padarė milžinišką pažangą? Nestabili padėtis susidaro dėl Europos Sąjungos veiksmų. ES ir Tarybai veikti kliudė Graikijos pasirinkta šantažavimo taktika, kurią aiškiai paminėjo pirmininkaujančios Vengrijos atstovė. Ar jūs tai žinote, ar tikrai tikite tuo, ką kalbate?

  Kristian Vigenin (S&D). – (BG) Pone pirmininke, pone B. Posseltai, nežinau, ko jūs nesupratote mano kalboje ir kaip tai prieštarauja svarstomam pranešimui ir požiūriui, dėl kurio sutarė Užsienio reikalų komitetas. Nemanau, kad reikia Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžiai suteikti nereikalingą progą pasinaudoti tokiais kaip jūsų komentarais mėginant perkelti Europos Komisijai ir Europos Parlamentui kaltę dėl neįvykdytų reformų ir nepasiektų tikslų.

Manau, kad pranešime skatinama vykdyti reformas, taip pat reikalaujama imtis ir tolesnių priemonių, kurios atrodo suprantamos, kai matome, kad šalyje, kuri tikriausiai taps Europos Sąjungos nare, tikrai yra problemų.

  Eduard Kukan, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mums pateiktas visiškai nuoseklus ir objektyvus pranešimas, taigi norėčiau padėkoti visiems prie jo prisidėjusiems kolegoms. Šis pranešimas yra itin reikšmingas šalies ateičiai ir jos integracijos į ES procesui.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija nuo 2005 m. yra šalis kandidatė ir dabar Komisija antrąkart rekomendavo pradėti derybas. Mes palaikome šią rekomendaciją, o Taryba pranešime dar kartą raginama nedelsiant pradėti derybas. Manau, kad šis raginimas pateiktas pačiu laiku. Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai reikalinga Europos darbotvarkė, kuri skatintų teigiamus pokyčius ateityje.

Vis dėlto neturėtume daryti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai jokių nuolaidų, priešingai, privalome motyvuoti jos politikus siekti pažangos ir įgyvendinti Europos darbotvarkę. Šalis neseniai pergyveno politinę krizę, kai dalis opozicijos boikotavo parlamentą. Tai netinkamas būdas politinėms diskusijoms. Politiniai prieštaravimai turi būti sprendžiami dialogu, remiantis tuo tikslu sukurtomis demokratinėmis institucijomis. Todėl tikiuosi, kad pirmalaikiai rinkimai, kurie vyks 2011 m. birželio mėn., padės išnarplioti šią padėtį. Jie turi būti skaidrūs, laisvi ir sąžiningi, vykdomi laikantis taikytinų tarptautinių standartų ir dalyvaujant visoms politinėms partijoms.

Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ir jos kaimynams ypač svarbus regioninio bendradarbiavimo ir santykių su kaimyninėmis šalimis klausimas. Tikiuosi, kad pagrindinė problema, kuri neleidžia valstybei pradėti derybų, bus greitai išspręsta. Baigiant leiskite man pasakyti, kad mes, politikai, turime sukurti aiškesnę šio regiono viziją ir platesnę perspektyvą. Mūsų pareiga ir atsakomybė yra skatinti teigiamus pokyčius šalyje.

  Norica Nicolai, ALDE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, atsižvelgdama į plėtros viziją, pritaria tam, kad nedelsiant būtų pradėtos derybos. Pone pirmininke, nenorėčiau, kad Makedonija prisijungtų prie Turkijos kaip viena iš šalių, kuri, perfrazuojant Talleyrand‘ą, labiau linkusi šokti, o ne įgyvendinti savo europinius siekius.

Nors šiame pranešime – ir aš turiu padėkoti ankstesniam pranešėjui ponui Z. Thaleriui už nuoseklumą ir objektyvumą rengiant šį pranešimą – daroma išvada, kad padėtis Makedonijoje daugeliu atžvilgiu pagerėjo, manau, kad derybų pradžia bus tas sprendimas, kuris padės paspartinti reformas, sukurti demokratinę sistemą ir suteiks realią galimybę šiai šaliai tapti Europos Sąjungos valstybe nare.

Ironiška, kad šios šalies, kitaip nei Islandijos, gyventojai yra suinteresuoti perimti Europos vertybes. Pastarojoje mūsų vertybėms pritariančių žmonių skaičius yra labai mažas. Kita vertus, Makedonijos politinės vadovybės veiklos rezultatų vertinimai nėra palankūs. Nemanau, kad šiam vertinimui turi būti teikiama pirmenybė.

  Marije Cornelissen, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Užsienio reikalų komitetas pateikė gerą ir nuoseklų pranešimą dėl Makedonijos pažangos, ir mes, žalieji, mielai jį palaikome. Viena vertus, jis kritiškas Makedonijos valdžios atžvilgiu, ir kritikos išsakoma daugiau nei praeitais metais. Jie turi siekti politinio stabilumo, privalo nutraukti bet kokias etninių mažumų ir kaimyninių šalių provokacijas, taip pat garantuoti žiniasklaidos ir saviraiškos laisvę. Kita vertus, jame vienareikšmiškai raginama pradėti derybas. Šalis atitinka kriterijus ir to nusipelno.

Norėčiau, kad Graikija gerbtų Komisijos ir Parlamento rekomendaciją ir nustotų blokuoti stojimo procesą. Jei ji tikrai norės, visuomet galės sutrukdyti priimti galutinį sprendimą. Labai tikiuosi, kad Makedonija ir toliau dirbs siekdama tapti brandžia ir demokratine Europos šalimi, nepaisant to, ką daro Graikija. Stojimo dialogas, kurį ką tik paminėjo Komisijos narys Š. Füle, skamba daug žadančiai. Reforma yra reikalinga bet kokiu atveju.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šiemet minime 30 metų sukaktį nuo to laiko, kai jūsų šalis Graikija tapo ES nare. Kaip didelis graikų kultūros mylėtojas, tikiu, kad Graikija labai daug davė mūsų Sąjungai. Ji taip pat daug gavo, taigi kodėl Graikija tik dėl pavadinimo ir toliau neleidžia gauti tos pačios naudos savo kaimynei Makedonijai – tai nesuprantama man ir daugumai mano šalyje.

Atėjo laikas kitoms narėms šiuo klausimu užimti tvirtesnę poziciją dėl Graikijos. Graikija iš ES gavo milžinišką paketą, kuriuo finansuojamos jos skolos, kad nežlugtų jos euru grįsta ekonomika, taigi vargu ar dabar jos padėtis yra tokia, kad ji galėtų laikyti įkaitu visą jos kaimynės stojimo procesą. Kaip šalis kandidatė Makedonija ilgai ir kantriai laukė stojimo derybų pradžios. Dabar būtų tiesiog katastrofa, jei dėl užsitęsusio vilkinimo Makedonija užsisklęstų ir atsisakytų siekių tapti ES bei NATO nare.

Atsižvelgiant į Makedonijos vidaus politinį trapumą ir jos pirmalaikius rinkimus, tai didžiulė rizika. Turime pasiųsti stiprų paramos signalą reformas vykdančioms ir pažangos siekiančioms jėgoms Makedonijoje. Nesėkmė neigiamai atsilieptų visiems Vakarų Balkanams, regionui, kuriame ES narystės perspektyva yra veiksnys, vienijantis visas šias užsispyrusias šalis.

  Nikolaos Chountis, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, mes pritariame Europos Sąjungos plėtrai, kuri apimtų visas Balkanų valstybes, jei jos to nori. Vis dėlto, atsižvelgdamas į plėtros proceso pažangą, norėčiau pabrėžti, kad šiandien bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis ir stojimo procedūros, ypač ekonomikos krizės laikotarpiu, turėtų prisidėti prie stojančių valstybių, Europos Sąjungos ir jos piliečių tvaraus vystymosi ir ekonominės bei socialinės gerovės, o ne primesti ekonominės politikos priemones, kurios šias šalis nugramzdintų į recesiją, didėjantį nedarbą ir socialinių teisių sumažinimą. Taip pat, pone Komisijos nary, manau, kad stojimo procedūra turi būti vykdoma pagal tarptautinę teisę ir tarptautines procedūras, šiuo atveju laikantis ir remiant procedūrą, pagal kurią globojant JT būtų rastas visiems priimtinas pavadinimo problemos sprendimas.

Tai labai svarbus klausimas, kuris turi būti išspręstas prieš stojimo derybų pradžią. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos politinės jėgos turėtų imtis visų reikiamų priemonių ir vengti intrigų ir kalbų, kurios pagilintų problemą. Jų politinė valia, t. y. tai, ar jie nori, ar nenori pradėti stojimo procedūrą, bus vertinama atsižvelgiant į šį klausimą, o ne į karines misijas, pvz., Afganistane, kurios šiame pranešime vėlgi laikomos šios šalies pasiekimu.

  Nikolaos Salavrakos, EFD frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, pono Zorano Thalerio, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pranešėjo, nebėra su mumis dėl rimtų kaltinimų, apie kuriuos mes visi skaitėme „Sunday Times“. Mano nuomone, jis turi teisę į nekaltumo prezumpciją. Vis dėlto, atsižvelgiant į jam iškeltus kaltinimus, dabartinis pranešimas dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos neatrodo patikimas. Kovo 22 d. laiške Parlamento Pirmininkui aš paprašiau, kad balsavimas dėl šio pranešimo būtų atidėtas iki to laiko, kai po pradėtos taikinimo procedūros bus paskelbti tyrimo rezultatai.

Todėl raginu visus narius susilaikyti balsuojant, kad būtų išlaikytas Parlamento vientisumas ir patikimumas. Asmeniškai aš taip ir darysiu. Tačiau bet kokiu atveju turiu pasakyti, kad nesutinku su ponios E. Győri pozicija, bet manau, kad pono Š. Füle ir pavaduojančio pranešėjo požiūriai atitinka tikrovę.

Jie nurodė, kad šalyje klesti korupcija, nenumatytas joks planas ateičiai, o įtempti įvairių etninių grupių tarpusavio santykiai ir ginčas su Graikija pavadinimo klausimu išlieka. Dėl to pranešime į tai turi būti atkreiptas rimtas dėmesys.

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, iš dalies sutinku su tuo, ką pasakė Komisijos narys Š. Füle, būtent, kad iš tikrųjų galime matyti apčiuopiamą Makedonijos pažangą, kurią ji padarė žengdama narystės Europos Sąjungoje linkme. Vis dėlto taip pat lieka daug neišspręstų klausimų.

Pvz., byloje dėl Bulgarijos nevyriausybinės organizacijos „RADKO“ registravimo Makedonijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo sprendimo laukiama metų metus. Dėl šio registravimo, tiksliau – jo atmetimo, „RADKO“ laimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, pastate, kuris yra labai arti mūsų Parlamento, o Makedonija buvo nuteista.

Žmonės, kurie laiko savo bulgarais – kad būtų aiškiau, vadinsiu juos bulgarų etnine grupe, nors tai ir nėra tiksli apibrėžtis – vis dar tebėra tik etninė grupė Makedonijoje, neturinti registruotos politinės partijos. Visa tai vyksta dėl jau 20 metų vykdomo engimo visų, kas laiko save bulgarais. Tai pasiekė tokį mastą, kad šie žmonės jau nebenori steigti politinės partijos, nors tai daro kitos Makedonijos etninės grupės.

Manau, kad šie klausimai yra gyvybiškai svarbūs ir turi būti išspręsti, nes jie yra dalis politinių kriterijų, kurių, mano nuomone – ir šiuo klausimu nesutinku su Komisijos nariu – Makedonija neįgyvendino. Kol šios problemos nebus išspręstos, neįmanoma pradėti jokio naujo etapo Makedonijos stojimo į Europos Sąjungą derybose.

  Marietta Giannakou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, aš išklausiau Komisiją; Komisijos ataskaita šį kartą yra kur kas kritiškesnė, nei paskutinį sykį, ir mes visi žinome, kas vyksta šalies viduje. Be to, išklausiau savo kolegas narius, keliančius precedento neturinčias teorijas. Tos teorijos – esą Graikija yra apimta ekonomikos krizės, todėl turėtų pritarti bet kam, kad ir ko kažkas panorėtų. Norėčiau atkreipti savo kolegų narių dėmesį, kad tol, kol Graikijoje tęsiasi ekonomikos krizė, jokia vyriausybė nesutiks pradėti derybų Taryboje, o Graikija įrodė savo geranoriškumą, kai ji sutiko su šios šalies kandidatūra.

Vadinasi, arba bus išspręsta pavadinimo problema, kuria naudojamasi kaip propagandos priedanga, mėginant pasinaudoti dabartine politine padėtimi, arba derybos neprasidės ir nė viena graikų vyriausybė su tuo nesutiks. Taip pat noriu pasakyti savo kolegoms nariams, kad yra daugybė šalių, kurios ilgą laiką buvo užkirtusios kelią kitoms valstybėms prisijungti prie Europos Sąjungos. Taigi Graikija negali būti smerkiama dėl to, kad naudojasi Taryboje savo absoliučia teise, nustatyta Sutartyse.

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponia E. Győri, pone Š. Füle, šiame Parlamente buvau vienas pirmųjų, o galbūt ir pirmasis pranešėjas dėl Makedonijos, ir apgailestaudamas stebiu, į kurią pusę pakrypo, o į kurią nepakrypo reikalai. Vėliau tapau pranešėju dėl Kroatijos, ir jos atveju galima matyti akivaizdų skirtumą. Kroatija turi problemų su savo kaimynėmis, įskaitant Slovėniją, tačiau Kroatija dirbo, kad šias problemas išspręstų. Jei Makedonija nedės pakankamai pastangų, kad įveiktų sunkumus – nors nenorėčiau kaltinti tik jos vienos – tai bus mažų mažiausiai ir Makedonijos problema. Būkime sąžiningi. Negalite sustiprinti valstybės tapatybės jausmo kiekvienoje aikštėje statydami po Aleksandro Didžiojo paminklą arba oro uostui suteikdami Aleksandro Didžiojo vardą. Jūs turite būti suinteresuoti spręsti problemas.

Kodėl šis suinteresuotumas svarbu? Ponas Š. Füle paminėjo Ochrido pagrindų susitarimą, kuris buvo didelė pažanga. Tačiau kuo mažiau pastangų šalis ir vyriausybė deda įgyvendindama vidaus reformas ir ieškodama išeities kartu su Graikija, tuo dažniau šalies albanų kilmės gyventojai sakys: „Ką veikiame šioje šalyje, jei iš tiesų neturime jokios galimybės prisijungti prie Europos Sąjungos?“ Todėl Makedonijai be galo svarbu bendradarbiauti su Graikija, kad būtų išspręsta ši problema.

  Andrey Kovatchev (PPE). – (BG) Pone pirmininke, ponia E. Győri, pone Komisijos nary, aš irgi norėčiau padėkoti ponui K. Vigeninui už puikų šio pranešimo pristatymą. Europos Sąjunga išreiškė politinę valią, kad visos Vakarų Balkanų šalys būtų greitai ir sėkmingai integruotos į Europos Sąjungą ir taptų visateisėmis Europos šeimos narėmis.

Problemos, susiklosčiusios istoriškai, ypač Balkanuose, gali būti įveiktos tik integruojantis į Europą. Tuomet sienos šioje Europos dalyje taptų ne pasidalijimo, o vienybės ženklu, kaip, pvz., sienos tarp Prancūzijos ir Vokietijos.

Rezoliucijoje nustatyta ir palankiai vertinama pažanga, kurią padarė ši šalis, visų pirma ekonomikos srityje. Vis dėlto joje pabrėžiama, kad valstybei reikia užbaigti likusią kelio į visateisę narystę dalį.

Rezoliucijoje taip pat minimos probleminės sritys. Tai politiniai santykiai ir etninių mažumų tarpusavio santykiai, geri santykiai su kaimynais, žiniasklaidos laisvės padėtis ir visų piliečių teisės, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę. Ypač asmenys, kurie atvirai nurodo savo bulgarų etninę kilmę, dažnai tampa diskriminacijos objektu.

Rezoliucijoje taip pat užsimenama, kaip svarbu išsaugoti kultūrinį ir istorinį paveldą, kuris turi ir reikšmingą europinę vertę. Gerai, kad šioje rezoliucijoje atvirai kalbama apie kultūros paminklų, kurie priklauso Bulgarijos kultūriniam paveldui, būklę Makedonijoje. Pasitikėjimą stiprina pagarba istoriniams faktams, o ne provokacijos, nereikalingos manipuliacijos ir iškraipoma tiesa.

Aš nuoširdžiai noriu, kad Makedonijos piliečiai greitai įveiktų praeities problemas ir kad galėtume juos pasveikinti kaip visaverčius Europos Sąjungos piliečius. Vis dėlto įveikti problemas galima tik parodant politinę valią nutraukti ryšius su žmonėmis, kurie tarnavo buvusios komunistinės Jugoslavijos slaptosiose tarnybose, buvo infiltruoti ir prisidėjo prie provokuojamų veiksmų Makedonijos politiniame ir ekonominiame, žiniasklaidos ir socialiniame gyvenime, tai, kaip, žinoma, vyko ir kitose Rytų Europos šalyse.

  Maria Eleni Koppa (S&D). – (EL) Pone pirmininke, prieš kelias dienas N. Gruevskio vyriausybė paskelbė pirmalaikius rinkimus. Pačiame skandalo dėl žiniasklaidos laisvės pažeidimų, teismų nepriklausomybės ir 2014 m. Skopjė miesto plėtros plano įkarštyje, nutrūkus politiniam dialogui, N. Gruevski bando išsiveržti į priekį.

Jei prie šios nepalankios vidaus padėties prisidės neišspręstas klausimas dėl pavadinimo, tai rimtai pakenks šios šalies europinėms perspektyvoms. Graikijos vyriausybė, skatindama dvišalius ryšius ministrų pirmininkų lygiu, ne kartą įrodė, kad nori šį puslapį užversti kartą ir visiems laikams. Deja, kol kas teigiamų rezultatų nepasiekta, nors tai ne Graikijos kaltė.

Tokiomis aplinkybėmis N. Gruevski žaidžia priešrinkiminius žaidimus ir mėgina įtikinti tarptautinę viešąją nuomonę, kad būtent Graikija vis sugalvoja kažką naujo pavadinimo klausimu, tuo nuolatos kliudydama išspręsti nesutarimą. Atsakomybė dėl šios šalies ateities Europoje yra jos pačios rankose ir ji raginama prisiimti savo įsipareigojimus.

  Anna Ibrisagic (PPE). – (SV) Pone pirmininke, turiu tik vieną minutę, todėl paminėsiu tik vieną dalyką. Plėtros patirtis mums rodo, kad tikrų reformų imamasi tik prasidėjus deryboms. Nebus taip, kad rytoj, vos pradėję derybas su Makedonija, mes ir užbaigsime šį procesą. Tai tik pradžia.

Tada, jei Graikija panorės, ji turės daugybę galimybių daryti kliūtis šiai šaliai, bet užkirsti kelią šaliai, kurios geografinė padėtis tokia ypatinga, dabar, šiomis aplinkybėmis, yra tikrai labai neatsakinga. Makedonijos padėtis labai kebli. Priversdami šią šalį laukti dar ilgiau, pasiųsime neteisingus signalus. Tai tik prisidėtų prie nacionalizmo didėjimo ir sustiprintų tas pačias nepalankias jėgas, kurias norime įveikti per plėtros procesą.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Pone pirmininke, keliaudami iš Strasbūro į Briuselį du kartus kertame Liuksemburgą. Pirmą kartą – suverenią Liuksemburgo valstybę, antrą kartą – Belgijos regioną tuo pat pavadinimu. Jei belgai būtų rėmęsi tokia pat logika kaip graikai, kai buvo įkurta ES, šiandien šios valstybės nebūtų.

Makedonija yra pasirengusi pradėti derybas dėl stojimo į ES. Tačiau norint, kad ji toliau žengtų demokratijos keliu, jai reikalinga mūsų parama ir solidarumas, kaip visai neseniai to reikėjo Graikijai. Aš besąlygiškai gerbiu kiekvienos valstybės narės veto teisę dėl naujų narių priėmimo. Vis dėlto norėčiau kreiptis į narius iš Graikijos, kad jie parodytų geranoriškumą ir paremtų ne tik šią rezoliuciją, bet ir pataisą, kurioje makedoniečių kalba minima kaip viena oficialių kalbų.

  László Tőkés (PPE). – (HU) Pone pirmininke, Makedonijos laimėjimai, susiję su Europos integracija, buvo labai gerai įvertinti jau pernai vasario mėn. ataskaitoje. Svarbiu Europos Parlamento sprendimu dar kartą skatinama greičiau išspręsti ginčą dėl pavadinimo ir nedelsiant pradėti stojimo derybas. Manau, kad nepriimtina ir netgi visiškai skandalinga, kad per praeitus metus šiuo klausimu nebuvo padaryta jokios apčiuopiamos pažangos. Tai kenkia pačios ES patikimumui. ES, taip pat ir pirmininkaujanti Vengrija, Balkanų šalių, įskaitant Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, prisijungimą laiko vienu savo prioritetų. Prašau Parlamento, Tarybos ir Komisijos pritarti kuo greitesnei Makedonijos stojimo derybų pradžiai, kad ir koks būtų šios šalies pavadinimas.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Pone pirmininke, pritariu atkreipusiems dėmesį į tai, jog atsakomybė yra abipusė. Europos Sąjunga, Europos Vadovų Taryba atsako už stojimo derybų vilkinimą ir taip prarandamas vienas svarbiausių dalykų, būtent regiono stabilumas; taip pat elgiasi ir Makedonijos vadovybė, manydama, kad tuo atveju, jei stojimo derybos neprasidės, jai nereikės tęsti reformų, apie kurias užsiminė ministrė E. Győri ir Komisijos narys Š. Füle. Dėl pavadinimo turiu pasakyti, kad man, kaip vengrui iš Vidurio Europos, šis Graikijos ir Makedonijos ginčas atrodo be galo absurdiškas. Man nepriimtinas abiejų šalių nelankstumas. Klausiu savęs, kaip būtų reagavusi Europos Sąjunga, jei, pvz., Vengrija būtų pasipriešinusi Rumunijos prisijungimui 2007 m. Vengrijoje apie tai nebuvo nė menkiausios užuominos, todėl prašau abiejų šalių laikytis deramo santūrumo.

  Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, negalima paneigti, kad per praėjusius metus Makedonija padarė nemenką pažangą. Vis dėlto svarbiausiose srityse dar yra galimybių tobulėti. Mano nuomone, svarbiausi reikalavimai yra užtikrinti teismų nepriklausomumą, žiniasklaidos saviraiškos laisvę, tvirtesnę pilietinę visuomenę ir geresnį politinį dialogą.

Per pastaruosius metus ombudsmeno tarnyba turėjo kur kas daugiau darbo, tačiau sumažėjo jo rekomendacijų, su kuriomis sutiko valstybės sektorius, skaičius. Todėl pritariu Komisijos nuomonei, kad turi būti stiprinama ombudsmeno pozicija.

Vis dėlto palankiai vertinu pažangą gerinant mažumų ir kultūrinių teisių apsaugą. Makedonijoje gerokai sumažėjo romų, kurie neturi asmens dokumentų. Deja, jų gyvenimo sąlygos tebėra vargingos ir jie vis dar susiduria su diskriminacija. Kaip visi žinome, ši problema aktuali ne tik Makedonijoje. Romų padėtis visiems mums primena, kad tai visos Europos problema.

Nors ir yra problemų, Makedonija išlieka stabili regiono šalis, palaikanti gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ir aš manau, kad ji sparčiai žengia keliu į ES.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija seniai nori prisijungti prie ES. Remiantis turima informacija, šalis dabar pasirengusi pradėti stojimo derybas, nes pakankamai atitinka būtinus politinius kriterijus ir pasiekė pažangą reformuodama viešąjį administravimą, teismus ir policijos pajėgas. Politinė sistema, atrodo, yra stabili, politinės partijos bendrauja viena su kita, o mažumų padėtis taip pat pagerėjo. Tam tikrų abejonių dar gali kilti dėl teismų nepriklausomumo, kovos su korupcija ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės – visa tai turi neigiamą įtaką verslo aplinkai ir užsienio kapitalo įplaukoms.

Vis dėlto buvo pasiekta pažanga įstatymų ir politikos krypčių derinimo srityje, ypač laisvo prekių judėjimo, prekybos bendrovių įstatymų ir finansinių paslaugų, taip pat teisingumo, laisvės ir saugumo srityse. Todėl esu tikras, kad Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiai dabar pagrįstai tikisi, kad laisva Europa pasiūlys jiems draugystės ranką. Pasitikėkime ir atverkime jiems Europos Sąjungos duris.

  Georgios Koumoutsakos (PPE). – (EL) Pone pirmininke, šiame Parlamente visi palaikome Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Europos perspektyvas. Mes – ypač EP nariai iš Graikijos – taip pat norime išspręsti įsisenėjusią problemą dėl šios šalies pavadinimo.

Pone Komisijos nary, šie du tikslai išties labai susiję, nors ir nepanašūs. Ar manote, kad šie du tarpusavyje susiję tikslai bus pasiekti, jei rytoj pritarsime tam, kad nedelsiant būtų pradėtos šios šalies ir Europos Sąjungos stojimo derybos? Galiu jus užtikrinti, kad pasiektume visiškai priešingą rezultatą: N. Gruevskio vyriausybei suteiktume dar didesnį akstiną nenusileisti, taigi derybos dėl pavadinimo liktų aklavietėje, o dėl to būtų ir toliau užkirstas kelias šalies stojimo perspektyvoms.

Jei rytoj patvirtintume šį pranešimą, tai būtų neteisingai suprasta, tai būtų neteisinga politika, neteisingas žingsnis, todėl rytoj balsuosiu prieš pranešimą.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, kaip ir ponas H. Swoboda, norėčiau palyginti Kroatiją ir Makedoniją. Abi valstybės įgyvendina pavyzdinę mažumų politiką. Abiejų šalių mažumos turi savo atstovus vyriausybėje; to nėra daugumoje ES valstybių narių. Tačiau yra ir vienas skirtumas. Kroatijoje opozicija yra užėmusi iš esmės konstruktyvią poziciją. Makedonijoje socialistų opozicija laikėsi šiurkščios blokavimo taktikos. Apgailestauju dėl to, kad šiandien kai kurie šio Parlamento nariai tapo socialistų opozicijos rinkiminės kampanijos įrankiais.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, kaip rašoma rezoliucijos projekte, kurį šiandien aptariame, ir pagal 2010 m. lapkričio mėn. Komisijos pažangos ataskaitą valstybė įgyvendino pakankamai politinių kriterijų. Tačiau jai reikia išlaikyti reformų proceso tempą visose srityse. Tai tikrai svarbus dalykas. Kaip parodė diskusija, visi sutariame šiuo svarbiu klausimu.

Kaip jau sakiau, šios šalies atžvilgiu atsidūrėme kryžkelėje. Ji turi ir toliau žengti Europos linkme taip, kaip žengia pirmyn ir likusi regiono dalis. Savo piliečių labui šalies vadovybė turėtų sutelkti dėmesį į ateitį. Tą darydami jie gaus visapusišką mūsų paramą.

Leiskite man pridurti dar vieną pastabą, kuri, mano manymu, svarbi šaliai, apie kurią diskutuojame, ir visam regionui. Ne pirmą kartą matome, kaip parlamente atstovų turinti partija išeina ir boikotuoja parlamento darbą. Leiskite pasakyti savo asmeninę nuomonę – tai nepriimtina. Manau, visos narystės siekiančios valstybės ir visos šalys kandidatės turi naudotis demokratinėmis institucijomis, kad jas sustiprintų, o ne joms kenktų. Jos turi išmokti, kad demokratiją reikia įgyvendinti demokratinėse institucijose, o ne už jų ribų.

Labai tikiuosi, kad prisijungsite prie manęs perduodant labai aiškų signalą regiono šalims: politinės partijos, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra dešiniosios, ar kairiosios, turėtų pasinaudoti integraciniu proceso pobūdžiu, kad bendradarbiautų įgyvendinant Europos darbotvarkę, o ne ginčytųsi gatvėje.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, leiskite man pakomentuoti vieną aspektą, t. y. šalies pavadinimo klausimą, ir leiskite man pradėti nuo to, kad visa širdimi pritariu nariams, kurie šiuo klausimu išreiškė nepasitenkinimą ir netgi pyktį. Nėra nieko blogiau, nei padėtis, kurioje esame įklimpę šiuo klausimu, ir net jei valstybė rodo veiklos rezultatus, mes negalime to pripažinti. Turiu pasakyti, kad gerus kaimyninius santykius laikau svarbiausiu dalyku, o plėtra įmanoma tik tada, jei to laikomasi. Taigi šalys turėtų rasti joms abiem priimtiną sprendimą JT globojamose derybose.

Taryba palankiai vertina nuolatinį aukšto lygio dialogą ir nekantriai laukia jo rezultatų. Šiuo metu visas dėmesys sutelktas į tebesitęsiančią bylą Tarptautinio Teisingumo Teisme, kuriame buvo išklausyti kovo 21–30 d. žodžiu pateikti argumentai. Galutinį sprendimą tikimasi priimti 2011 m. rugsėjo mėn. Vis dėlto tai, kad ginčas dėl pavadinimo lieka neišspręstas, o kol kas nesėkmingos derybos vilkinamos, neturėtų būti priežastis sulėtinti šalyje vykdomas reformas. Prieš pradėdama pirmininkauti Vengrija vedė išsamias dvišales derybas su suinteresuotomis šalimis ir paragino jas rasti sprendimą. Šį sprendimą turi rasti būtent jos. Nors visi kiti gali prisidėti, galiausiai viskas priklauso nuo jų pačių.

Todėl mes nuolat skatiname šį dialogą ir šią sprendimo paiešką. Labai apgailestaučiau, jei Vengrijos pirmininkavimo laikotarpiu negalėtų būti padaryta pažanga šiuo klausimu. Kaip jau minėjau, tai reikalinga ne tik Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, bet ir visam regionui, Europos Sąjungos kiemui, nes atėjo laikas jam nebebūti kiemu, o tapti neatskiriama ES dalimi. Mums labai svarbu pagaliau padaryti pažangą. Labai ačiū, pone pirmininke.

  Pirmininkas. – Gavau vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos⁽¹⁾, pateiktos pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks rytoj 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Mane ir džiugina, ir liūdina, kad šiandien diskutuojame šia tema. Man liūdna, nes praėjo jau šešeri metai nuo to laiko, kai Taryba suteikė Makedonijos Respublikai šalies kandidatės statusą, nenustatydama datos deryboms pradėti, nors ši šalis ir padarė pažangą.

Nagrinėdamas pono K. Vigenino pranešimą, atpažįstu daugumą reikalavimų, iškeltų mano šaliai Rumunijai rengimosi narystei laikotarpiu. Vis dėlto pastebiu, kad, nors būta greito, konkretaus Makedonijos Respublikos atsako į šiuos reikalavimus, nepadarėme jokios pažangos pradėdami derybas. Manau, kad Makedonijos Respublikos kelias į narystę ES yra per ilgas, o juk mes nenorime, kad vieną dieną jos piliečiai prarastų optimizmą ir viltį.

Sutinku su pranešėju, raginančiu Komisiją, Tarybą ir vyriausiąją įgaliotinę pradėti kurti bendrai taikytiną arbitražo mechanizmą dvišaliams klausimams, įskaitant ginčą su Graikija dėl šios šalies pavadinimo, spręsti. Tai svarbus bendros užsienio politikos uždavinys laikotarpiu po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, parodysiantis Europos Sąjungos gebėjimą spręsti ilgalaikius tarptautinius ginčus, vykstančius prie jos sienų.

  Jiří Havel (S&D), raštu. – (CS) Paskutinioji Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos vertinimo ataskaita nėra nei blogesnė, nei geresnė už ankstesnes. Vis dėlto visi žinome, kad šių ataskaitų turinys nėra pagrindinė kliūtis pradėti stojimo derybas. Kliūtis yra ginčas su Graikija dėl pavadinimo. Kitu atveju derybos greičiausiai jau būtų prasidėjusios. Todėl ES turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį sprendžiant šį klausimą, galbūt net lemiamą vaidmenį. Po beveik 20 metų bevaisių sprendimo paieškų dabar yra visiškai tinkamas metas aptarti tolesnius veiksmus, įskaitant ir galimus derybų mechanizmo pakeitimus. Komisija turėtų pateikti atitinkamus alternatyvius pasiūlymus šia linkme. Dėl mūsų ilgamečio pasyvumo mes visi prisidėjome prie neaiškaus visos šalies likimo, bet juk tai šalis, kuri – net ir po daugelio metų – vis dar teikia ES ataskaitas. Taip pat turėtume užbaigti vilkinimą – Parlamento, Komisijos ir Tarybos – dėl stojimo derybų pradžios. Niekas rimtai nežiūri į „kurčiųjų dialogą“ tarp Parlamento ir Komisijos, iš vienos pusės, ir Tarybos – iš kitos. Tai pakerta pasitikėjimą visa ES. Neapsigaukime – Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje parama stojimui į ES vis dar didelė. Vis dėlto per ilgą laiką ji pastebimai sumažėjo. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos žmonių, tiek makedonų, tiek albanų, kantrybė turi savo ribas, nors ir dėl skirtingų priežasčių.

(1) Žr. protokolą.