Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2011 m. balandžio 6 d. - Strasbūras

20. Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspektas; Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspektas

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl Komisijos pareiškimų dėl:

– Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspekto (2010/2958(RSP))

– Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspekto (2011/2642(RSP)).

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, esu patenkintas, turėdamas galimybę pasikeisti nuomonėmis su Parlamentu dėl Europos kaimynystės politikos.

Atsižvelgiant į dabartinius įvykius pietiniame Viduržemio jūros regione, šios politikos persvarstymas yra labai svarbus. Tiesą pasakius, per pastaruosius devynis mėnesius Komisija atliko politikos persvarstymą. Noriu pasinaudoti šia proga ir padėkoti nariams už jų indėlį per konsultacijas, kuriose taip pat dalyvavo šalys partnerės, ES valstybės narės, mokslininkai ir pilietinės visuomenės grupės.

Skaičiau Mário Davido pranešimą dėl Pietų ir Mareko Siwieco pranešimą dėl Rytų ir, mano nuomone, jie abu yra reikšmingi ir naudingi. Esu patenkintas, kad mūsų mintys sutampa.

Pastebėjote, kad ankstesnių diskusijų dėl kaimynystės politikos rezultatai jau įtraukti į kovo 8 d. komunikatą dėl partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės. Dabar rengiame platesnį komunikatą dėl persvarstymo rezultatų, kuris bus paskelbtas gegužės mėn. Esminė persvarstymo išvada – naujas dėmesys kaimynystės politikos diferenciacijai atsižvelgiant į kiekvienos šalies partnerės poreikius ir norus. Ir toliau bus siūloma vykdant politiką dalyvauti visoms partnerėms, tačiau kiekviena kaimynė yra skirtinga ir turi skirtingų siekių. Kai kurios šalys partnerės nori kiek galima toliau žengti link Europos Sąjungos, tiesą pasakius, siekia įstojimo, tačiau kitos nori kuo geriau panaudoti kitus kaimynystės politikos aspektus. Taigi politika bus naudingesnė didesniam gavėjų skaičiui naudojant konkretų ir diferencijuotą metodą ir kartu tvirčiau politiškai vadovaujant santykiams su partnerėmis.

Vis tik, kaip savo pranešimuose rekomendavo M. David ir M. Siwiec, svarbiausias persvarstytos kaimynystės politikos, skirtos visoms mūsų šalims partnerėms, elementas bus mūsų bendros vertybės, susijusios su demokratija, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms. Šios vertybės turėtų būti išreikštos tvirtesniais bendrais įsipareigojimais siekti demokratizacijai būtinų elementų. Čia ypač omenyje turiu laisvus ir sąžiningus rinkimus, išraiškos ir asociacijos laisvę, teismų nepriklausomumą, kovą su korupcija ir saugumo sektoriaus reformą.

Kaip pabrėžiama abiejuose pranešimuose, persvarstytoje kaimynystės politikoje bus taip pat atsižvelgiama į pilietinės visuomenės svarbą ir pagal tai imamasi veiksmų. Nevyriausybinės organizacijos turi kompetencijos ir patirties vykdyti demokratiškas ir į rinką nukreiptas reformas naudojant metodą „iš apačios į viršų“, paremtą bendromis vertybėmis. Klestinti pilietinė visuomenė įtraukia piliečius ir padeda vyriausybę išlaikyti atskaitingą, taigi Europos Sąjunga pagerins savo ryšius su vyriausybėmis daug artimiau bendraudama su pilietine visuomene. Tai taip pat labai svarbu regioniniu ir subregioniniu lygmeniu, kur, pvz., Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumas daro gerą pažangą.

Būsimame komunikate bus išsamiau pateiktas dviem mūsų kaimynystės subregionams taikomas metodas. Jame bus išdėstyta, kaip, mūsų nuomone, vystysis Rytų partnerystė po aukščiausiojo lygio susitikimo Tarybai pirmininkaujant Lenkijai. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga turi galimybių Pietuose padaryti tikrą įtaką, tačiau, kalbant atvirai, ji to dar nepadarė, todėl būtina ją paskatinti. Europos Sąjungos perspektyvos susijusios su konkrečių ekonomikos projektų vykdymu, dėmesį telkiant į užimtumą, inovacijas ir augimą. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos sekretoriatas turi geriausias pozicijas veikti kaip iniciatorius ir kartu suburti valstybes, tarptautines ir finansines institucijas ir privačias bendroves darbui su tokiais ekonomikos projektais.

Norėčiau trumpai paminėti tris kitus elementus, kurie per persvarstymą buvo aptarti ir kurie bus labai svarbūs persvarstytai kaimynystės politikai: pirma, prekybos ir ekonomikos integracijos vaidmuo padedant šalyse partnerėse siekti stabilumo ir gerovės. Svarbiausia priemonė tai pasiekti yra išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė (angl. DFCTA). Sėkminga DFCTA galima daryti pokyčius. Šalių partnerių daromos reguliavimo reformos skatinamos per prekybą.

Kitas dalykas – reikia pagerinti judumą tarp šalių partnerių ir Europos Sąjungos, nes geriausias būdas skatinti Europos vertybes – dalytis asmenine patirtimi. Kaimynystės politika bus bandoma pagerinti judumą atsižvelgiant ir į saugumą.

Galiausiai per konsultacijas daugelis šalių partnerių pareiškė norą dėl didesnio politinio dalyvavimo Europos Sąjungoje. Artimesnis ir visapusiškesnis politinis dialogas visose mūsų santykių srityse mums padės spręsti sudėtingus klausimus išlaikant abipusį pasitikėjimą.

Labai dėkoju už jūsų dėmesį. Labai laukiu būsimų diskusijų ir atsižvelgsiu į jūsų nuomones.

  Mário David, PPE frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiuo istoriniu laikotarpiu būtini tvirti ir ryžtingi veiksmai. Kaip ir daugelis jūsų, su viltimi, susirūpinimu ir lūkesčiais stebime Viduržemio jūros regione vykstančius įvykius. Tačiau esu patenkintas, kad Parlamentas ketina patvirtinti iniciatyvią poziciją dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) Pietų aspekto persvarstymo, po kurio, tikiuosi, ES aktyviau veiks šiame regione ne tik kaip vartotoja, bet ir kaip pasiaukojusi partnerė. Nuo pat pradžių būtina pabrėžti, kad savo santykių su kaimyninėmis valstybėmis srityje privalome skatinti savo pagrindines vertybes. Nebegalime daryti išlygų gindami demokratiją, žmogaus teises ir ypač socialinį teisingumą. Nebegalime didžiausio dėmesio skirti trumpalaikiam stabilumui neatsižvelgdami į savo piliečių svarbiausius interesus, nuolatinį jų gynimą, jų asmeninę ir kolektyvinę laisvę, kur ypatingas dėmesys skiriamas moterų teisėms.

Ateityje Europos Sąjunga vykdydama savo kaimynystės politiką turėtų laikytis metodo „iš viršaus į apačią“. Gyvybiškai svarbu, kad taip būtų. Tik labiau dalyvaujant vietos bendruomenėms ir pilietinei visuomenei bus užtikrintas maksimalus politikos įgyvendinimas. Tačiau negaliu nepareikšti savo nusivylimo: apgailestauju, kad Parlamentas ir Komisija nenori visapusiškai pasinaudoti šia proga ir kartą ir visiems laikams atskirti EKP su rytinėmis šalimis – su šalimis, kurios ateityje galėtų tapti mūsų partnerėmis Europos Sąjungoje – ir EKP su pietinėmis šalimis.

Taip pat reikalauju, kad Komisija per savo persvarstymo procesą balandžio 20 d. parodytų siekį, kuris būtinas pagal dabartinę padėtį, t. y. parengti kiekvienai valstybei pritaikytą kaimynystės politiką, kuria būtų numatomos aiškios gairės ir atidus įvertinimas ir kuri galėtų būti susijusi su būsima Viduržemio jūros regiono ekonomine zona, apimančią naujas demokratijas Pietuose.

Baigdamas, Komisijos nary, noriu pasakyti, kad tikime, jog gera valia ir bendradarbiavimas, kurie buvo matomi dirbant šiuo klausimu, virs tuo, kad Parlamentas bus nuolat įtraukiamas į šios politikos planavimą ir vertinimą.

  Marek Siwiec, S&D frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, šiandien su Europos Sąjungos Rytų politika susijusiame darbe pasiekėme tikslą, tiksliau, pirmąjį jo etapą. Galime sakyti, kad kaimynystės politika buvo sukurta tam, kad nebūtų atskirtos šalys, kurios nestojo į Europos Sąjungą. Kokia padėtis šiandien? Kokios yra šalys, kurias apima ši politika?

Galima sakyti, kad politika yra pasisekimų – įvairių pasisekimų – sąrašas, nes vienu žodžiu neįmanoma pasakyti, kas per tuos metus pasiekta Moldovoje, palyginti su Ukraina ir, pvz., tragiška padėtimi Baltarusijoje. Tačiau galima pasakyti, kad šiose valstybėse atsirado daugiau europietiškų vertybių, daugiau ir geresnių įstatymų, matomas didesnis rūpestis žmonėmis ir efektyviau veikia ekonomika , o vykstant šiems procesams mes atlikome savo vaidmenį. Toks yra Rytų politikos, kuri šiandien vadinama Rytų partneryste, poveikis.

Jei šiandien kalbame apie tai, kad norime persvarstyti šią politiką, tada būtina pasakyti, kad siekiame, jog šios valstybės įvairiais būdais ir įvairiu tempu artėtų prie mūsų vertybių, prie to, ką joms siūlo Europos Sąjunga. Jei tai yra politika à la carte, tada leiskime toms šalims rodyti iniciatyvą ir tinkamai reaguokime į tas iniciatyvas. Norime – ir tai parašyta pranešime – kad kaimynystės politika būtų naudinga piliečiams, elitui, žurnalistams ir jaunimui. Norime, kad jie pamatytų, koks yra mūsų gyvenimas ir kad verta gyventi taip, kaip gyvename mes. Ilgainiui norime sukurti lengvesnes sąlygas keliauti į Europos Sąjungą, norime, kad vizų sistema būtų paprastesnė.

Pripažinkime, kad, kaip tai tiesiogiai daroma pranešime, šiai politikai reikia pinigų. Tačiau šiam tikslui Europos Sąjungos pinigai turi būti panaudojami geriau, jie turėtų pasiekti tuos, kam jie skirti, ir turėtų kartais aplenkti šalis ir šalių administracijas, kurios gali iššvaistyti tuos pinigus. Galiausiai kalbėkime apie konfliktą. Nes šiame Parlamente vyksta konfliktas dėl to, kad negalime arba nenorime aiškiai pasakyti, kokie žodžiai yra...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Ivo Vajgl, ALDE frakcijos vardu. – (SL) Ponia pirmininke, visada besišypsantis Komisijos nary, nuo pat šios Europos Parlamento kadencijos pradžios, jei ne anksčiau, intensyviai ir tinkamai/smarkiai diskutavome dėl būtinybės skubiai reformuoti Europos kaimynystės politikos Rytų ir Pietų aspektus. Tokios reformos, po kurios veiksmingiau turėtų būti sujungti šių regionų interesai, poreikis, tiesą pasakius, išaugo ir sustiprėjo; tai tapo neišvengiama dėl regione vykstančių dramatiškų pokyčių ir procesų.

Rezoliucija, kurią parengė mano kolega Parlamento narys ir puikus pranešėjas Mário David ir prie kurios plėtojantis įvykiams prisidėjo daug šešėlinių pranešėjų ir Parlamento narių, šiandien yra užbaigtas dokumentas. Joje pabrėžiama mūsų atsakomybė vystyti santykius su šalimis regione remiantis šiuolaikinėmis vertybėmis, demokratiškomis laisvėmis ir žmogaus teisėmis.

Šiuo požiūriu neatsitiktinai mes, ypač Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, labiau nei kada nors anksčiau pabrėžėme vienodą požiūrį į moteris, įvairovės pripažinimą ir visų mažumų apsaugą. Visa tai turėtų būti įtraukta į politiką, kurią ateityje Europos Sąjunga skatins savo kaimynystėje, įskaitant per savo diplomatines tarnybas. Turime efektyviau veikti remdami kovojančius įvairiose šalyse dėl tų pačių priežasčių: dėl laisvės, dėl teisės dalyvauti priimant sprendimus ir dėl sąžiningo gamtos išteklių panaudojimo.

Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į skubų poreikį parengti daugiau veikiančių finansinių priemonių, kuriomis galėtume remti ekonomikos vystymą, infrastruktūros modernizavimą ir investicijas į sritis, kuriose tai būtų veiksminga, t. y. kur poveikis galėti būti ir mažiau matomas, tačiau bus jaučiamas ilgainiui, pvz., į švietimą, mokslinių tyrimų ir mokslinių institutų integravimą ir naujų technologijų diegimą.

Galiausiai neatsitiktinai rezoliucijoje raginama atkreipti dėmesį į tai, kad skubiai reikia atgaivinti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą siekiant vystymo, dialogo ir regione esančių problemų sprendimo. Atėjo laikas, ponios ir ponai, mums imtis neišspręstų klausimų ir įšaldytų konfliktų, kad vykstantis demokratizacijos procesas padėtų pašalinti bet kokias kelyje į taiką, susitaikymą ir naujus regiono vystymosi pagrindus kilusias politines kliūtis.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Ponia pirmininke, man įdomu, ar I. Vajgl apsvarstė, kokias išlaidas patirs ES mokesčių mokėtojas dėl šių papildomų pranešime siūlomų ir jo paties remiamų teritorinių iniciatyvų?

  Ivo Vajgl (ALDE). – (SL) Pone W. Dartmouth, jei kalbate apie visą iniciatyvą bendrai, kaip tai nurodoma pranešime, manau, kad mūsų investicijos bet kokiu atveju bus iš tiesų labai naudingos, palyginti su žala, kuri gali būti padaryta, jei šioje srityje nesiimsime daugiau veiksmų. Tai ypač pasakytina apie Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą, kur mums akivaizdžiai reikia išsamiai parengtų priemonių, jei norime vystyti tam tikrą veiksmingą Europos Sąjungos politiką.

  Werner Schulz, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, Rytų partnerystė vis dar labai naujas dalykas. Todėl mums svarbu įvertinti – tai ir darome pranešime – ar mūsų Rytų Europos kaimynai kiek nors priartėjo prie demokratinės reformos tikslų. Aišku, kad šioje srityje padaryta pažanga, tačiau matėme ir žingsnių atgal. Baltarusijai, taip pat ir Ukrainai Rusijos autokratinė sistema, kuriai būdingas lankstus užsienio politikai taikomas metodas ir kieta nacionalinė politika bei priespauda ir represijos, be abejo, yra patrauklesnė ir teikia stipresnį valdymą, palyginti su tuo, ką gali pasiūlyti ES. Tačiau Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje, kur buvo siekiama užtikrinti saugumą remiant despotiškus režimus, įgyta patirtis ir padarytos klaidos rodo, kad turime remtis kitomis jėgomis, o ne korumpuotomis vyriausybėmis.

Mūsų tikslą dėl aktyvios pilietinės visuomenės, veikiančios remiantis laisve ir ES pagrindinėmis vertybėmis, galima pasiekti tik taikant metodą „iš apačios į viršų“, kai skatinamas ir remiamas pačios pilietinės visuomenės kūrimasis. Kaip Rytų partnerystės dalis įsteigtas Pilietinės visuomenės forumas yra gera pradžia. Be to, šiuo metu tai vienintelė organizacija, kurioje dalyvauja Baltarusijos opozicija. Deja, EURONEST parlamentinė asamblėja liks tuščia, nes šalyje nėra laisvai ir teisingai išrinkto parlamento.

Pilietinės visuomenės forumui reikia mūsų paramos, kaip nurodėme pranešimo 20 straipsnyje. Tačiau tai liks paprasčiausiu ketinimų paskelbimu, jei to neparemsime veiksmingomis priemonėmis. Todėl jus raginu rytoj būtinai pritarti 5 pakeitimui, kuriuo numatoma nuolatinė finansinė parama ir organizacinis sekretoriatas. Prašau pritarkite rytoj 5 pakeitimui, kad galėtume daryti pažangą, susijusią su pilietinės visuomenės vystymu. Tai iš tiesų puikus metodas. Pats įsitikinau Berlyne, kad žmonės gali pasiekti tokios rūšies tikslų, veikdami pagal metodą „iš apačios į viršų“.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, pietų kaimynystės Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims aiškiai reikia ES ilgalaikės politinės ir, jei tinka, finansinės paramos. Tokiose šalyse kaip Egiptas, Tunisas ir Libija turėtume sutelkti savo pastangas į atsirandančių demokratijos proveržių stiprinimą, kad jie stiprėtų ir ilgainiui virstų stabiliomis, pasaulietinėmis ir šviesiomis vyriausybėmis.

Sirijoje turėtume labiau remti demokratišką prieš prezidentą B. al Assadą nukreiptą opoziciją, kuris, kaip matėme iš jo pastangų su Šiaurės Korėja plėtoti branduolinį ginklą ir jo politinės paramos Iranui ir terorizmui, aiškiai nepritaria Vakarams.

Neišvengiamai dėl vykstančių neramumų reikia iš naujo EKP prioritetus nukreipti į Pietus. Tačiau tai neturėtų būti daroma mažinant paramą partneriams Rytuose. Kai kurios iš šių šalių taip pat pradėjo ilgalaikį perėjimo prie demokratijos, atvirumo ir reformų procesą. Būtų klaidinga joms darant pažangą nutraukti išteklių tiekimą ir paramos, skirtos jų vakarietiškumui išlaikyti, teikimą vien todėl, kad dabar daug didesnio ES dėmesio reikia Pietų aspektui.

Kalbant apie Libiją, tvirtai pritariu neskraidymo zonai ir spaudimo, kad pasikeistų režimas, būtinybei. Pritariu Libijos laikinosios pereinamojo laikotarpio nacionalinės tarybos pripažinimui ir apribojimų panaikinimui ES įšaldytoms M. Gaddafi lėšoms, taip pat leidimui Bengazio demokratiškoms jėgoms naudoti pinigus atsargoms ir, taip, netgi ginklams pirkti. Manau, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1970 draudžiama parduoti ginklus tik konkrečiai Džamahirijos – taigi ne Bengazio – sukilėliams, nors, deja, atrodo, kad į ES teisės aktus rezoliucija Nr. 1970 perkelta neteisingai, nustatant visišką ginklų embargą.

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Helmut Scholz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, pone S. Füle, pone M. Siwiecai, dėkoju, kad skyrėte laiko šiai temai. Parlamentas beveik vienbalsiai mano, kad kaimynystės politika nedavė tikėtųsi rezultatų. Sutinku su tuo. Tačiau nesutinku su priežasčių analize. Rezultatai neatitiko mūsų lūkesčių, nes nesutelkėme dėmesio į bendrus savo ir kaimynų interesus. Vietoj to, didžiausią dėmesį skyrėme savo interesams ir mintims, kaip turėtų vystytis kaimyninės šalys.

Visiškai akivaizdu, kad mums reikia kitokio metodo. Mums reikia politikos, kurios pagrindinis principas būtų abiejų pusių bendradarbiavimas ir kuria būtų gerbiama suvereni šalių partnerių piliečių teisė kurti savo ateitį be išorinio kišimosi. Vykdant politiką didžiausias dėmesys turi būti skiriamas bendriems Europos uždaviniams, o partnerystės politiką reikia pakeisti nuolatine priemone, vykdyti tikras bendradarbiavimo diskusijas ir rasti bendrų problemų sprendimus.

Nepasieksime jokios pažangos kaimynystės politikos srityje, jei nepakeisime savo požiūrio ir nesukursime naujų politinių metodų.

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, rengdamasis šioms diskusijoms dar kartą perskaičiau laišką, kurį Svetlana Alexeyivich, neabejotinai svarbiausias inteligentijos balsas Baltarusijoje, adresavo prezidentui Alexanderiui Lukashenko. Ji rašo, cituoju: „Mūsų žmonės irgi bijo revoliucijos. Tačiau toliau taip gyventi irgi niekas nebenori. Prieš rinkimus mūsų visuomenėje ką tik prasidėjo politinis dialogas, tačiau tik jį užmezgus jūs nedelsdamas visa tai gėdingai sunaikinote. Mūsų šalis vėl patiria baimę.“ Citatos pabaiga.

S. Alexeyivich paragino A. Lukashenko atkurti dialogą su žmonėmis. Galbūt tai buvo naivi mintis? Vėliau 2011 m. sausio 31 d. laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ duotame interviu rašytoja teigė, kad A. Lukashenko visą Baltarusijos tautą laiko įkaite, ir vadino jį diktatoriumi, taip besielgiančiu dėl mažo žmogaus sindromo, kuriam tik Kremlius gali padaryti kokią nors apčiuopiamą įtaką.

Tačiau svarbu tai, kad nėra įrodymų, jog A. Lukashenko būtų laimingas dėl Maskvos viskuo rizikuodamas . Atsižvelgiant į tai, nepaisydamos dabartinės sudėtingos padėties, Europos institucijos galėtų padaryti strateginę pradžią. Komisijos nariui S. Füle linkiu daug išminties, atkaklumo ir, tiesą pasakius, visapusiškos mūsų Parlamento paramos kuriant atsakingus ryšius su Baltarusija ir kuo geriau juos panaudojant.

  Marietta Giannakou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, dėkoju Komisijos nariui už jo pastabas. Tiesa, kad Europos kaimynystės politika ir jos Rytų aspektas buvo lemiami žingsniai stengiantis pagerinti ryšius su savo kaimynais rytuose.

Nepaisant to, šiandien labai reikia naujo postūmio to siekiant. Europos kaimynystės politikos Pietų aspektui priskiriamose Šiaurės Afrikos šalyse kilusiai krizei skiriamas visas tarptautinis dėmesys, tačiau ir Rytų aspekto šalys susidūrė ir vis dar susiduria su panašiais uždaviniais. Baltarusijos įvykiais labai aiškiai parodyta ir įspėta Europos Sąjunga, kad ji tokiais atvejais turi prisiimti atsakomybę. Mums reikia ilgalaikio plano augimui ir stabilumui regione. Todėl persvarstant Europos kaimynystės politiką ir Rytų aspektą būtina partnerėms nustatyti didesnius politinius įsipareigojimus.

Nuo pat pradžių turi būti aišku, kad, vertinant mūsų partnerių padarytą pažangą, demokratinių procedūrų, teisinės valstybės, pagrindinių žmogaus teisių ir mažumų apsaugos skatinimas ir gerbimas yra svarbūs aspektai. Būtent todėl mums reikia iš anksto nustatyti aiškius prioritetus ir įvertinamus tikslus. Be abejo, tokios rūšies vertinimas neturėtų būti horizontalus; mums reikia diferencijuoti savo santykius su savo partneriais, nes apie kiekvienos valstybės padarytą pažangą reikia spręsti atskirai, atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus.

Demokratijos ir žmogaus teisių atžvilgiu netoleruojamas joks dviprasmiškumas; Europos Sąjunga buvo sukurta remiantis šiais principais ir todėl ji turi moralinę pareigą juos išsaugoti ateityje. Atsižvelgiant į šiuos principus, Europos kaimynystės politikos persvarstymu reikia vėl skatinti pastangas kurti tvirtus politinius bendradarbiavimo su mūsų rytų kaimynais pagrindus.

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau labai trumpai atsakyti savo kolegai Parlamento nariui į jo pastabą dėl išlaidų, nepaisant to, kad jo vėl čia nėra. Du labai gerus pranešimus parengę pranešėjai, kuriems norėčiau labai padėkoti, pakankamai aiškiai nurodė, kokių patirtume išlaidų, jei nevykdytume kaimynystės politikos. Jos būtų daug didesnės žmogiškumo srityje, kaip rodo pabėgėlių krizė Pietuose, ir, be abejo, ekonominėje ir socialinėje srityse – tai galima matyti visose mūsų kaimyninėse valstybėse pietuose ir rytuose.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie Rytų partnerystę. Kiti Parlamento nariai kalbės apie Pietų partnerystę. Tiesa, kad padėtis Baltarusijoje bloga, tačiau privalome dėti kiek galima daugiau pastangų, kad užmegztume ryšius su neoficialiomis organizacijomis, atskirais piliečiais, jaunimu ir studentais, kad būtų paskatintas tikras, teigiamas ir demokratiškas vystymasis iš vidaus.

Atsakydamas W. Schulzui, kuris pirmai sakė, kad Baltarusijos ir Ukrainos padėtis tokia pati, norėčiau paaiškinti, kad šių šalių skirtumai labai dideli. Kalbėdami apie Ukrainą turėtume atkreipti dėmesį į problemas, tačiau turėtume vertinti ir gerus dalykus bei teigiamus pokyčius.

Trumpa pastaba apie Pietų Kaukazą, nes mums svarbu sutelkti dėmesį ir į šį regioną. Nerimą kelia įvykiai Azerbaidžane, kur įkalinami tinklaraščių rašytojai ir demonstrantai. Tokiai valstybei kaip Azerbaidžanas ir jos prezidentui gėda taip elgtis. Mums nerimą kelia galimas naujas Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas.

Norėčiau paprašyti S. Füle labai atidžiai stebėti šį regioną ir padėti jam įveikti maišatį, kurioje jis atsidūrė, ir konfliktus.

  Kristiina Ojuland (ALDE). – Ponia pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į įšaldytą konfliktą Kalnų Karabacho regione, kuris yra neatskiriama Azerbaidžano Respublikos dalis. Visada, kai diskutuojama dėl kaimynystės politikos ar kitų politikos krypčių, apimančių Pietų Kaukazo regioną, omenyje reikia turėti Azerbaidžano ir Gruzijos teritorinį vientisumą.

Parlamentas privalo gerbti tai, kad Kalnų Karabachas tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas Azerbaidžano dalimi, nors jį yra okupavusios Armėnijos karinės pajėgos, kurias, kaip žinome, politiškai remia Kremliaus valdžia. Šis pripažinimas turėtų būti visada nurodomas Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentuose ir pareiškimuose. Reikia trukdyti bet kokioms ES iniciatyvoms nuslėpti šį faktą, kad būtų siekiama taikaus ir teisėto įšaldyto konflikto Kalnų Karabache ir visame regione sprendimo.

  Hélène Flautre (Verts/ALE). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, liaudies judėjimai pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse aiškiai pabrėžė Europos kaimynystės politikos silpnąsias puses.

Mano manymu, problema susijusi ne su kaimynystės politikos tikslais, kurie nustatyti Lisabonos sutarties 8 ir 21 straipsniuose dėl žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo – tai kartu ir socialiniai tikslai – o su mūsų probleminiu šių tikslų įgyvendinimu. Todėl turime pasimokyti ateičiai. Būtent tai daroma dabartiniame darbe dėl politikos persvarstymo. Pirmas klausimas, kurį iškėlė W. Schulz, yra mūsų sugebėjimas teikti tikrą ir veiksmingą paramą pilietinei visuomenei visose kaimyninėse šalyse, nepaisant jų prekybinės ar strateginės svarbos arba politinės padėties.

Kaimyninių valstybių pereinamasis laikotarpis labai naudingas ir svarbus. Tokiu atveju yra neginčijamai lengviau nei tada, kai valstybės patiria autoritarinio režimo priespaudą, kaip Sirijos atveju, tačiau toks atvejis yra uždavinys, problema, kurią turime išmokti spręsti veiksmingai. Manau, kad taip pat turime išmokti aptarti šiuos klausimus su savo partneriais ne tik žmogaus teisėms skirtuose forumuose, pvz., pakomitečiuose, bet ir aukščiausiu politiniu lygmeniu. Tačiau taip pat turime užtikrinti, kad pakomitečių darbotvarkės nebūtų nutolusios nuo esamos padėties, kaip būdavo anksčiau, ar jomis nebūtų prisidedama prie kitų organizacijų, pvz., Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos (TVRT), veiklos.

Pritariu, mano manymu, esminiam komunikatui dėl partnerystės su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis siekiant demokratijos ir bendros gerovės. Man atrodo, kad turėtume priimti papildomą tikslą dėl socialinio teisingumo ir kovos su nelygybe. Be abejo, taip pat privalome iš naujo apgalvoti savo judumo Viduržemio jūros regione suvokimą. Manau, kad judumo partnerystė yra teigiamas bruožas, tačiau taip pat turime išmokti skatinti šio judumo naudą tarp šiaurinių ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių keliaujantiems asmenims bei priimančiai šaliai ir kilmės šaliai. Mums taip pat reikia atsižvelgti į šiuos pokyčius pagrindinių asmenų, kurie kerta Viduržemio jūrą ir įsikuria Europoje, teisių srityje.

  Paweł Robert Kowal (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, dabartinė diskusija vyksta tada, kai mes tvirtiname naują požiūrį į kaimynystės politiką. Norėtume galutinai užbaigti laikus, kai stabilumo sąvoka buvo naudojama kaip derybų objektas, kai stabilumo sąvoka buvo naudojama norint gerinti žmogaus teises ir demokratijos principus. Todėl norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir atkreipti dėmesį į visapusišką požiūrį, kurį galėtume taikyti vykdydami kaimynystės politiką. Negalvokime tik apie kelių praėjusių mėnesių vykius; prisiminkime ir ankstesnius įvykius, pvz., Baltarusijoje. Šiandien pabrėžiame, kad mums reikia pasiekti džentelmenišką susitarimą dėl vienos trečiosios kaimynystės politikos lėšų dalies skyrimo Rytų politikai. Galvojame ne apie dalijimąsi turtu, bet bendrą saugumą. Tai esminio saugumo ir būsimo ES valstybių narių bendradarbiavimo su šalimis, kurios galbūt ateityje taps Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, klausimas.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL). – (FR) Ponia pirmininke, arabų revoliucijos suteikė daug vilties susijusiose šalyse ir už jų ribų. Jos parodė, kad demokratija ir žmogaus teisės gali būti visuotinės vertybės.

Tačiau šių šalių žmonės ir toliau labai skeptiškai vertina Europos Sąjungą. Galiu tai suprasti atsižvelgdama į istoriją ir į diktatoriams suteiktą paramą. Taip pat tai galiu suprasti, kai žinau, kad negalime aptarti demokratinės pagalbos iškart nesusiedami jos su ekonominiu aspektu, kuriuo ignoruojami šių valstybių padaryti pasirinkimai, ir dar blogiau, kai matau, kad kai kurios vyriausybės, įskaitant mano šalies vyriausybę, vis dar reikalauja, kad Europos parama priklausytų nuo susitarimų dėl readmisijos. Tai keistas judumo supratimas.

Komisijos nary, noriu paklausti, ar negalėtume pateikti tvirtos nuomonės dėl Tuniso ir paskelbti moratoriumą valstybės skolai, kol pradės dirbti demokratiškai išrinkta vyriausybė, tai turėtų įvykti liepos mėn. Taip pat siūlau, kad turėtume padėti jiems atlikti skolos auditą ir panaikinti neteisėtą skolą, kuri susidarė dėl to, kad Beno Ali-Trabelsio šeima gyveno Tuniso žmonių sąskaita. Norėčiau išsamaus atsakymo į savo klausimą, Komisijos nary.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Ponia pirmininke, manau, kad Komisijos narys S. Füle teisingai sprendžia Europos kaimynystės politikos, apimančios 16 valstybių nuo Afrikos iki Rusijos, priežiūros klausimą.

Tačiau Europos kaimynystės politikai neseniai teko išbandymas, susijęs su pastaraisiais arabų pasaulyje vykstančiais pokyčiais, kurie parodė žmonių nepasitenkinimą jų autokratiniais režimais ir kartu šiose šalyse Europos Sąjungos remiamų ekonominių ir socialinių reformų žlugimą. Metų metus Libijoje, Tunise, Egipte ir kitose valstybėse vyravo autokratiniai režimai ir mes su jais bendradarbiavome. Dabar staiga imamės veiksmų prieš juos. Todėl mums reikia persvarstyti Europos kaimynystės politikos strategiją skatinant demokratiją ir žmogaus teises ir kontroliuojant planuojamą finansavimą. Pagrindinis veiksnys, kurį reikia teisingai įvertinti, yra tai, kad jaunimas šiose valstybėse yra labiau išsimokslinęs ir kartu neturi darbo; deja, 7 400 000 Europos piliečių padėtis lygiai tokia pati.

  Kristian Vigenin (S&D). – Ponia pirmininke, vykstant pokyčiams pietų kaimynystėje ES kaimynystės politikos įgyvendinimą imta kritikuoti. Be abejo, turime būti kritiški, tačiau turime būti ir sąžiningi.

Kaimynystės politika smarkiai prisidėjo prie santykių su šiomis valstybėmis vystymo – ir ne tik su šiomis valstybėms, bet ir su jų visuomene, kuri bus vienas pagrindinių klausimų, įtrauktų į kaimynystės politikos persvarstymą. Šie pokyčiai iš dalies atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus šioms valstybėms. Taigi į tai atsižvelgdami turime persvarstyti politiką ir ją pritaikyti, tačiau neturėtume paprasčiausiai kritikuoti iki šiol padarytų dalykų. Europos Parlamento pranešimai yra labai svarbūs EKP persvarstymui ir tikiuosi, kad Komisija į juos atsižvelgs.

Norėčiau įspėti dėl bandymų priešpriešinti Rytus ir Pietus ne tik dėl skiriamo dėmesio, bet ir dėl lėšų ir išteklių perskirstymo. Čia turime būti labai atsargūs ir atsižvelgti ne tik į uždavinį padėti vystyti demokratijos procesus Egipte ir Tunise ir remti demokratizaciją Pietuose, bet ir į taikos išlaikymą, pvz., Pietų Kaukazo regione, taip pat prisidėti prie įšaldytų konfliktų taikaus sprendimo bei stiprinti demokratiją.

  Riikka Manner (ALDE). – (FI) Ponia pirmininke, labai svarbu, kad, be pietų kaimynystės politikos, kalbėtume ir apie rytų kaimynystės politiką. Yra labai daug su ja susijusių vidaus administracinių problemų ir Rusijos programų administravimas turėtų bent jau būti perduotas Regioninės politikos generaliniam direktoratui. Taip reikia padaryti dėl to, kad programas administruojančios valdžios institucijos galėtų jas persvarstyti siekiant, kad programose būtų geriau apibūdintos specifinės regioninės sąlygos ir aplinkybės. Tokiu būdu kartu būtų užtikrintas programų tęstinumas.

Turime atminti, kad dėl paties tokio pokyčio nereikės jokių specialių programų ar ES biudžeto teisinio pagrindo pakeitimų. Tai būtų labiau susiję su Komisijos vidaus sprendimu. Šiuo metu šios programos kelia daug problemų, tad turėtume atlikti tam tikrus su jomis susijusius struktūrinius pakeitimus. Tai būtų aiški žinia ir tikiuosi, kad Komisija taip pat padarys viską, ką gali, kad pritartų šiam sprendimui.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, Europos kaimynystės politika ir jos dalis Rytų partnerystė yra labai svarbi sritis ir uždavinys Europos Sąjungai. Tai svarbūs politiniai pagrindai, skirti santykiams su šalimis partnerėmis stiprinti – šalimis, su kuriomis kartu turėtume siekti ekonominės ir politinės integracijos. Ukrainos atveju šis procesas turėtų baigtis visapusiškos Europos Sąjungos narystės planais, be abejo, po to, kai bus įgyvendinti Kopenhagos kriterijai, ir šiuo tikslu būtina matyti didesnį Kijevo valdžios institucijų politinį pasiryžimą.

Nepamirškime europiečių Baltarusijoje, kurios civilizacija panaši į mūsų, nors dėl A. Lukashenko režimo ji uždara. Padarykime viską, ką galime, kad baltarusiai pamatytų, jog Europa juos prisimena ir remia jų pastangas įvesti demokratiją. Galime aiškiai parodyti savo pastangas, jei sumažinsime su Šengeno vizų išdavimu susijusias išlaidas, palengvinsime baltarusių ir kitų europiečių asmenų tarpusavio ryšius ir remsime bendruomenių ir pilietines iniciatyvas Baltarusijoje. Supaprastinę keliones ir Europos Sąjungos ir Baltarusijos ryšius, galime susilpninti A. Lukashenko režimą daug veiksmingiau nei patvirtinę dešimtis pareiškimų ar rezoliucijų. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad daugelyje į kaimynystės politiką įtrauktų valstybių vis dar yra daug problemų žodžio laisvės, ypač žiniasklaidos, asociacijų laisvės ir susirikimų laisvės gerbimo srityje. Mes, Parlamentas laisvoje Europoje, privalome...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Jiří Maštálka (GUE/NGL). – (CS) Ponia pirmininke, tikiuosi, kad niekas Rytų partnerystės šalyse negalvoja, kad mes nesidomime Rytų partneryste, nors atsižvelgiant į mūsų čia esančių skaičių gali taip atrodyti. Aš irgi norėčiau pabrėžti Rytų partnerystės svarbą ir diskusijų dėl jos poreikį.

Ji svarbi, nes į rytus nuo ES sienos esanti sritis teikia verslo galimybių, kurios nepakeičiamos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos konkurencingumo išlaikymą per ateinančius dešimtmečius. Ši sritis taip pat yra neišsenkantis kultūros šaltinis, kuri svarbi kuriant Europos tradicijas ir be kurios neįmanoma suprasti Europos tapatybės. Diskusijos dėl Rytų partnerystės taip pat būtinos dėl to, kad nevisiškai aišku, ar visi šiam projektui teikiame vienodą svarbą. Visos daugiašalės su Rytų partneryste susijusios iniciatyvos – dėl demokratijos, stabilumo, ekonominės integracijos, energetinio saugumo ir žmonių ryšių – be abejonės, naudingos ir ES, ir šešioms kaimyninėms šalims. Sumaištį kelia kai kurių politikų, kurie kalba apie Juodosios jūros regiono sąveiką ar apie demokratinę buferinę zoną, pareiškimai. Šiuo atveju Rytų partnerystė nebėra priemonė…

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, Europos Sąjungos kaip pasaulinės politinės veikėjos patikimumas taip pat priklauso ir nuo jos sugebėjimo ir valios skatinti reformų, skirtų kaimyninėms šalims stabilizuoti, vystymą. ES bendradarbiavimas su Rytų partnerystės šalimis suteikia galimybę šioms šalims daryti politinę pažangą siekiant laisvės ir demokratijos vertybių. Tačiau, atsižvelgiant į įvairius politinius pokyčius atskirose šalyse, ES privalo taikyti kintantį metodą ir teikti daugiau pagalbos ir ES išteklių toms Rytų partnerėms, kurios yra pasirengusios eiti toliau ir greičiau įgyvendinti savo įsipareigojimus.

Galime imtis daugiau veiksmų skatindami Ukrainą ir Moldovą daryti pažangą derybų srityje, taip pat stengtis ir pasiekti susitarimą dėl plačios ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos. Mano nuomone, taip pat turėtume tęsti derybas su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Baltarusija turi rasti politinei padėčiai tinkamą bendravimo formą. Tačiau šalies gyventojais neturi būti naudojamasi siekiant politinių atstovų, nusprendusių įgyvendinti savo pačių sugalvotą demokratiją, interesų.

  Lambert van Nistelrooij (PPE). – (NL) Ponia pirmininke, šiandien dedame svarbius pamatus siekdami vystyti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP). Norėčiau šiuo klausimu Komisijos nariui pabrėžti vieną specifinį aspektą dėl išorinių sienų programų, tarptautinių programų.

Turime 15 programų, kurių biudžetas yra 1,1 mlrd. eurų. Tačiau iš aplinkinių vis girdime, kad jos vykdomos netinkamai. Lėtas vystymas. Lankstumas labai ribotas ir iš to, ką šiandien girdėjau, suprantu, kad Tarybai pirmininkaujanti Lenkija ketina tai spręsti. Lenkai iš tiesų nori eiti į priekį ir nustatyti, ar reikia daryti kokius nors pakeitimus, kad šios programos vėl būtų grąžintos sanglaudai, 3 tikslui, kur taikomas INTERREG metodas, kurį naudojame jau ilgai.

Klausiu Komisijos nario, kaip jis ketina tai spręsti? Tiesą pasakius, pagal EKPP reglamentą jau praėjusiais metais turėjote atlikti vertinimą. Nemačiau su tuo susijusių dokumentų. Kaip dabar ketinate šį klausimą įtraukti į savo dokumentus, kurie bus pateikti gegužės mėn., ir galbūt norite parengti klausymą kartu su šiuo Parlamentu, kur galėtume pakviesti labiausiai susijusius asmenis ir išgirsti apie jų patirtį. Man atrodo, kad kai kuriuos dalykus iš tiesų reikia pakeisti.

  Pier Antonio Panzeri (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiuo ES kaimynystės politikos persvarstymu pradedame veiksmus, kurie greitai nebus baigti. Įvykiai Viduržemio jūros regione rodo didelių pokyčių procesą ir šie įvykiai turės ilgalaikių pasekmių ne tik regiono šalims, bet ir Europai.

Privalome žinoti, kad perėjimas prie visapusiškos demokratijos bus nelengvas ir kad šis perėjimas susijęs su įvairia rizika ir nežinomybe. Dėl šios priežasties turime padaryti daug dalykų ir tam reikės laiko. Europos atsakas turėtų būti strategija, paremta skubiais ir ilgalaikiais veiksmais.

Privalome palengvinti naudojimąsi Europos rinkomis ir sudaryti sąlygas didesniam judumui. Turėtume surengti konferenciją ir išnagrinėti galimybę panaikinti šalių, kurios pasirinko demokratijos kelią, skolas ar iš naujo dėl jų susitarti; privalome parengti tinkamus finansinius išteklius ir teikti pagalbą demokratiniams procesams, kad būtų stiprinamos parlamentinės institucijos ir politinės partijos, užtikrinant visapusišką piliečių dalyvavimą. Visa tai turėtų įvykti vykdant atnaujintą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių dialogą.

Rizikuojama strategine ir politine Europos ateitimi. Manau, kad Europa privalo suprasti, jog turime dirbti nuo rytų iki pietų, tačiau dabar išskirtinė pirmenybė teikiama Pietų regionui. Šioms politikos kryptims reikia esminių pokyčių; pagaliau privalome viską pradėti iš naujo.

  Zbigniew Ziobro (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, Rytų aspektas yra viena svarbiausių sričių Europos Sąjungai plėtojant Europos kaimynystės politiką. Jis apima tokias šalis kaip Ukraina, Baltarusija, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanas ir Armėnija. Europos Sąjunga siekia su šiomis šalimis susijusių labai svarbių ekonominių ir finansinių interesų, kurių negalima pamiršti, tačiau didžiausią dėmesį reikėtų skirti energetikos klausimams. Būtent per kai kurias šių šalių galima nutiesti Rusijos dujotiekiams alternatyvius energetikos maršrutus, pvz., naftotiekį „Sarmatia“ ir dujotiekį „Nabucco“. Norint sustiprinti mano minėtų šalių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą, reikėtų liberalizuoti ES prekybos zoną, tai sudarytų sąlygas plėsti verslą ir priartintų šias šalis prie Europos Sąjungos; ir galiausiai Europos Sąjunga jau dabar yra didžiausia šių šalių ekonominė partnerė. Pagaliau, žinoma, reikėtų pagalvoti apie laisvosios prekybos zoną, kuri tam tikru būdu mus sujungtų. Galiausiai neturime pamiršti vizų reikalavimų supaprastinimo, spartesnio gyventojų tarpusavio ryšių programų įgyvendinimo ir finansinės paramos teikimo Rytų partnerystės šalių ir ES jaunimo mainams.

  Krzysztof Lisek (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, visi norėtume, kad Europos politika būtų veiksminga, bet tam, kad ji būtų veiksminga, turi būti užtikrintas visapusiškas kaimynystės politikos Rytų aspekto ir Pietų aspekto suderinamumas. Rytų aspekto požiūriu ypač norėčiau atkreipti dėmesį į vadinamuosius įšaldytus konfliktus, į padėtį Moldovoje, ypač Padniestrėje ir Kalnų Karabache, taip pat norėčiau tarti keletą žodžių – ypač atsižvelgiant į tai, kad dabar esu Europos Parlamento pranešėjas dėl Gruzijos – apie padėtį Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

Šiandien šiais klausimas reikia nuoseklios Europos Sąjungos politikos. Nuosekli Europos Sąjungos politika reiškia bendra ir nuosekli; tai vienoda politika, kurią vykdo Europos institucijos, įskaitant Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, ir kiti Europos Komisijos nariai ir valstybės narės. Šiandien su Rusijos vadovais turime laikytis vienodo požiūrio ir jiems pasakyti, kad jie nevykdo savo 2008 m. duotų įsipareigojimų, pvz., kad Europos Sąjungos stebėjimo misijai būtų leista kiek galima greičiau vykti į Abchaziją ir Pietų Osetiją.

  Ana Gomes (S&D). – (PT) Ponia pirmininke, liaudies sukilimai Šiaurės Afrikoje parodė Europos politikos ir diplomatijos, grindžiamos tariama realine politika, kuria remiami diktatoriai ir nevertinami laisvės, teisingumo ir galimybių visiems žmonėms siekiai, klaidas.

Dėl to ES iš naujo nustatė savo prioritetus Europos kaimynystės politikai (EKP) Pietų regione. Pritariu naujoms kryptims, trims svarbiausiems aspektams, kuriuos galima apibūdinti taip: pinigai, naudojimasis rinka ir judumas. Tačiau taip darau suvokdama, kad mūsų kaimynams siūloma pagalba turi priklausyti nuo politinės valios ir konkrečios pažangos demokratizacijos procesuose. Nėra demokratijos be politinių partijų. Todėl pirmenybę reikėtų skirti demokratiškų politinių jėgų rengimui, t. y. jų finansavimui ir organizavimui, nes tai suteiktų galių jaunimui ir moterims, kurie ryžtingai pradėjo Arabų pavasarį.

Visuomenėse, kuriose vis dar vyrauja valstybinis religinis požiūris ir valdoma pagal patriarchalines normas, bet kokio tikro demokratinio pokyčio svarbiausias aspektas bus susijęs su moterų dalyvavimu ir pagarba žmogaus teisėms. Tokia turi būti esminė ES politinės paramos, skirtos pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims, kryptis.

Galiausiai ES turėtų skatinti visų atsirandančių veikėjų dalyvavimą politiniame dialoge, įskaitant religines darbotvarkes turinčias partijas, pvz., susijusias su Musulmonų brolija, kurios neturėtų būti izoliuotos, o paragintos siekti demokratijos.

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, norint, kad politika, dėl kurios diskutuojame, duotų laukiamų teigiamų rezultatų, reikia, kad jai būtų skiriama pinigų. Todėl, pirma, turėtume laikytis džentelmeniško susitarimo dėl visų pinigų padalijimo į vieną trečdalį ir du trečdalius. Tai būtina, kad galėtume sėkmingai vykdyti politiką. Antra, mums reikia aiškiai nustatyti padėtį. Todėl negalima lyginti Baltarusijos, kuri valdoma esant aiškiam, suprantamam ir, galima sakyti, akivaizdžiam režimui, ir Ukrainos, kuri susiduria su demokratizacijos problemomis. Trečia, tokia politika siūloma narystės galimybė šalims, kurios stengiasi ją pasiekti. Aiški narystės perspektyva padeda kurti pasitenkinimą teikiančias prognozes ir jei visuomenei ir šalies valdantiesiems susidarys įspūdis, kad visapusiška ES narystė yra pasiekiamas tikslas, tada tikrai daugėja galimybių tą tikslą pasiekti.

  Francisco José Millán Mon (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, apgailestauju, kad šios dienos diskusijose nedalyvauja Komisija. Pietų kaimynystės klausimu noriu pabrėžti tris aspektus. Pirma, Europos Sąjunga privalo remti ir palengvinti demokratinių pokyčių procesą. Anksčiau kaimyninių šalių valdžios institucijos savo nuogąstavimais dėl saugumo teisino savo neveikimą.

Antra, mūsų pietiniams kaimynams linkiu ekonominės gerovės; tam reikia daug reformų, investicijų ir finansinės bei ekonominės pagalbos, taip pat prekybos ne tik su šiaurinėmis, bet ir tarp pietinių valstybių, kuri šiuo metu nevyksta.

Esu susirūpinęs dėl pozicijos, kurios laikosi Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė C. Ashton: 2011 m. kovo 18 d. laikraštyje „The New York Times“ išspausdintame straipsnyje ji, pasirodo, pataria šioms valstybėms specializuotis žemės ūkio produktų eksporto į Europos rinkas srityje. Nesutinku. Komisijos narys S. Füle gerai tai žino, nors, atrodo, jis purto galvą. Šioms valstybėms reikia įvairios ekonomikos ir žemės ūkio. Kartoju, reikia įvairios. Joms taip pat reikia rūpintis savo pačių maisto poreikiu ir neapsiriboti tik keliais eksporto produktais, kurie, be to, kelia rūpesčių Europos ūkininkams. Todėl mums reikia išminties ir apdairumo šiuo klausimu.

Trečia, mums reikia atgaivinti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą ir jos projektus, kurie gali padėti modernizuoti Viduržemio jūros regiono šalių ekonomiką. Deja, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga vis dar aklavietėje, nėra generalinio sekretoriato ir ji nebegali būti apiplėšinėjama dėl to, kad nepasiekta pažanga Izraelio ir Palestinos santykių srityje.

Ponios ir ponai, susiduriame su dideliu uždaviniu.

  Evgeni Kirilov (S&D). – Ponia pirmininke, ES rytų kaimynystė gali tapti geriausiu ES užsienio politikos išbadymu. Europos Sąjunga turi tvirtai laikytis savo pačios teisinio pagrindo, ypač ES saugumo strategijos, kurioje pabrėžiama, kad „gerai valdomos valstybės prie Sąjungos sienų – reikalingas turtas“. Europos Sąjunga taip pat turėtų tai įgyvendinti savo pačios išsamioje strategijoje, kad būtų padaryti teigiami pokyčiai.

Tačiau didžiausia kliūtis, trukdanti oficialiai vykdyti EKP su rytinėmis šalimis, vis dar yra neišspręsti konfliktai Padnestrėje ir Pietų Kaukaze, kurie yra pagrindinė regiono nestabilumo ir politinių bei ekonominių problemų priežastis. Pakanka paminėti šios dienos sprogimą Padnestrėje, kuris smarkiai pažeidė dujotiekį.

ES turi skubiai paremti pastangas spręsti konfliktą, įskaitant tiesioginį tarpininkavimą, pasitikėjimo kūrimą ir humanitarinę pagalbą milijonams šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių. Būtent todėl ES turėtų užtikrinti, kad greta jos svarios finansinės ir techninės paramos regione vyktų didesnis politinis dalyvavimas ir būtų tinkamai nustatytos sąlygos.

  Jacek Protasiewicz, (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pasveikinti abiejų pranešimų autorius, ypač pranešimo dėl kaimynystės politikos Rytų aspekto autorių M. Siwiecą. Šie sveikinimai nėra paprasčiausias mandagumo ženklas. Sveikinu, nes esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad pagaliau turime šiuos pranešimus, kuriais parodoma, jog Europos kaimynystės politika turėtų būti daug labiau grindžiama mums svarbiausiomis vertybėmis: pagarba žmogaus teisėms, žiniasklaidos laisve ir demokratiškomis vyriausybėmis.

Pakartosiu tai, ką šioje salėje šiuo klausimu sakiau pirmadienį: Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų įvykiai moko, kad ten gyvenantys žmonės, ypač jaunimas, ne tik reikalauja daugiau duonos; jie reikalauja daugiau laisvės ir didesnės pagarbos jų, kaip piliečių ir žmonių, teisėms. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų kaimynus rytuose, ypač apie šalį, kuri yra tiesioginė Europos Sąjungos kaimynė – Baltarusiją. Norėčiau jums papasakoti šios popietės skandalingus įvykius Grodno mieste Baltarusijoje, kur KGB ką tik areštavo žurnalistą Andrzejų Poczobutą, kuris buvo apkaltintas prezidento įžeidimu tarptautinei žiniasklaidai parašytuose straipsniuose, siekiant jam sutrukdyti per rytojaus posėdį su Baltarusijos delegacija kalbėtis su mumis, Europos Parlamento nariais. Tai skandalingos veiklos. Europos kaimynystės politika turėtų mums padėti užkirsti kelią tokiems atvejams, pvz., kaip šios popietės Andrzejaus Poczobuto atvejis.

  Christofer Fjellner (PPE). – (SV) Ponia pirmininke, esu dėkingas, kad Komisija nutarė pateikti šį Europos kaimynystės politikos Pietų aspekto persvarstymą. Jo neabejotinai reikia. Turime pripažinti, kad Europa į diktatą žiūrėjo labiau tolerantiškai, o ne taikydama griežtus demokratijos reikalavimus. Tai mums kainavo pasitikėjimą Europa. Todėl mums reikia naujos politikos, politikos, kuri padėtų atkurti tas šalis po netinkamo valdymo dešimtmečių. Europa, pirmiausia kaip svarbiausia regiono prekybos partnerė, šiuo požiūriu gali daug nuveikti. Tinkamiausias metodas turbūt būtų investuoti būtent į šį atkūrimą ir prekybą, kad būtų atgautas pasitikėjimas, kurį praradome. Todėl esu patenkintas, kad Komisijos narys kalba apie prekybos aspektą į tai atsižvelgdamas – turėtume didinti savo Šiaurės Afrikos kaimynių galimybę naudotis rinkomis, kad padėtume joms plėtoti prekybą, kuri atneštų gerovę.

Tačiau šiuo metu būtent Europos muitų kliūtys, ypač žemės ūkio sektoriuje, labiausiai trukdo vystymuisi. Pvz., minimalios žemės ūkio produktų kainos, kurios reiškia, kad kuo našiau tie vaisiai ir daržovės gaminami, tuo didesnius muitus už juos reikia mokėti. Tai kliūtis vystymuisi ir gerovei. Taip pat norėčiau pasiūlyti, kad pirmas Komisijos žengtas žingsnis būtų suteikti toms Šiaurės Afrikos šalims, kurios pradėjo savo kelionę į demokratiją, laisvą naudojimąsi Europos rinkomis. Būtent tai taikėme Vakarų Balkanų šalims po karo Jugoslavijoje, taigi kodėl nepasimokius iš šio pavyzdžio? Kuriame Europos gerovę naudodamiesi laisvąja prekyba Europoje, tad galime Šiaurės Afrikos kaimynams padėti kurti savo gerovę naudojant laisvąją prekybą su mumis.

  Georgios Koumoutsakos (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, be abejonės, Europos kaimynystės politika yra sėkminga politika. Tačiau turime ją padaryti dinamiškesnę ir veiksmingesnę. Nepalankios ekonominės aplinkybės, su kuriomis šiuo metu susiduriame, neturėtų būti naudojamos kaip pasiteisinimas ar pretekstas dar labiau nestiprinti šios politikos. Tai labiausiai taikytina Pietų aspektui.

To dabar labai reikia atsižvelgiant į pastaruosius dramatiškus pokyčius, pastaruosius dramatiškus įvykius Šiaurės Afrikoje. Šioms visuomenėms reikia mūsų paramos; joms reikia mūsų svarios ir diskretiškos paramos ir, atsižvelgdamas į akivaizdžias istorines ir politines priežastis, pabrėžiu žodį „diskretiškos“. Turime remti pilietinę visuomenę šiose valstybėse, jos demokratinius veiksmus ir jos reikalavimą įgyti daugiau laisvės.

Be to, negalime pamiršti, kad Viduržemio jūros regionas tampa uždelsta imigracijos bomba; tai dar viena priežastis, dėl kurios šiose šalyse per kaimynystės politiką turime remti stabilumą, demokratiją ir augimą.

  Jacek Saryusz-Wolski (PPE). – Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti Komisijos narį dėl komunikato dėl partnerysčių, kuriuo atsižvelgiama į ateitį.

Matome, kad vyksta kaimynystės politikos naujas modeliavimas ir Komisija gina visapusišką metodą. Manau, pražūtinga priešpriešinti pietų kaimynystę ir rytų kaimynystę. Atliekame naują modeliavimą ir nors yra gerų žinių apie tai, kas vyksta Pietų atžvilgiu, šio naujo modeliavimo ir persvarstymo svarba susijusi ne tik su Pietų aspektu. Tai apima ir Rytų aspektą. Turėtume pereiti nuo su vyriausybe susijusios ar į ją nukreiptos politikos prie į visuomenę nukreiptos politikos ir nuo ekonominių interesų politikos, kuria neatsižvelgiama į ateitį, prie į žmogaus teises ir demokratiją nukreiptos politikos. Vykdydami savo politiką turėtume tapti dosnūs visuomenei ir daug reiklesni ir griežtesni vyriausybėms. Be to, neturėtume maišyti status quo ir stabilumo. Turėtume pereiti prie tam tikro pereinamojo metodo.

Kuriant šią naują kaimynystės politikai skirtą paradigmą, būtina ta pačia kryptimi vykdyti ir Rytų politiką. Turėtume skirti vienodą dėmesį pietinėms ir rytinėms šalims. Turėtų būti naudojamas simetriškas finansavimas, nes kyla klaidinga dilema dėl abiejų finansavimų priešinimo, ir tai turėtų būti pagrįstas finansavimas. Čia matyti struktūrinis nepakankamas finansavimas. Kiekvienais metais kaimynystės politikos valstybėms mokame 20 proc. to, ką mokame likusiam pasauliui. Žinau, kaip sudėtinga šiandien kalbėti apie finansavimą. Tačiau ši politika turi būti sumodeliuota iš naujo ir tam reikia ir papildomo finansavimo.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – Ponia pirmininke, šiuo metu svarbu atidžiai apsvarstyti ir tinkamai suderinti abu Europos kaimynystės politikos veiksnius. EKP turėtų būti lankstesnė, aktyvesnė ir optimali. Jei norime aplink Europą sukurti stabilią, bendrų vertybių ir pažangią erdvę, pirmiausia turime neberiboti savęs iš anksto nustatytomis normomis. Finansinė parama turėtų būti suderinta pagal politinį dalyvavimą ir norą artėti prie ES vertybių, laisvių ir standartų. Parama turėtų būti nukreipta į rezultatus ir susieta su tikslais bei aiškiais demokratizacijos ir reformomis siekiamos pažangos kriterijais.

Antra, turėtume apsvarstyti greitos reagavimo priemonės EKP sukūrimą, kuri būtų skirta skubiai ir lanksčiai reaguoti į politinius pokyčius šalyse partnerėse, kokie neseniai įvyko pietų kaimynystėje.

Trečia, taip pat labai svarbus ES pagalbos patrauklumas. ES lėšų skyrimo procedūrų supaprastinimas ir valstybių narių aktyvus dalijimasis patirtimi ankstyvaisiais programos etapais būtų papildoma paskata.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, esu iš Rumunijos miesto Galaţi, esančio prie Europos Sąjungos sienos su Moldovos Respublika ir Ukraina. Būtent todėl ketinu specialiai paminėti Europos kaimynystės politikos Rytų aspekto persvarstymą. Turiu pabrėžti jo svarbą Europos Sąjungos strategijos, skirtos Dunojaus regionui, įgyvendinimui ir Europos Sąjungos energetiniam saugumui.

Raginu Komisiją ir valstybes nares parengti išsamią Europos Sąjungos strategiją Juodosios jūros regionui ir suteikti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių jos veiksmingam įgyvendinimui. Teigiamai vertinu Ukrainos ir Moldovos Respublikos prisijungimą prie Energetinės bendrijos sutarties, kuria svariai prisidedama prie Europos Sąjungos energetinio saugumo tikslų siekimo ir šių šalių saugumo.

Kalbant apie Europos Sąjungos prioritetinius energetikos projektus, norėčiau pabrėžti pietinio dujų koridoriaus svarbą. Manau, kad dujotiekis „Nabucco“ ir Adrijos jūros dujotiekis, Europos naftotiekis, jungiamasis dujotiekis tarp Turkijos, Graikijos ir Italijos ar …

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Tatjana Ždanoka (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, remiu Europos kaimynystės politiką, tai reikšmingi politiniai pagrindai, skirti demokratijai Rytuose ir Pietuose stiprinti, tačiau dabar paprašiau žodžio norėdama visų paklausti, ar Europos Sąjungos moralinė teisė rodyti trečiosioms šalims kelią link demokratijos yra tinkamai pagrįsta?

Abiejuose pasiūlymuose dėl rezoliucijų prievarta priskiriamos tokios EKP vertybės kaip demokratija, teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant žiniasklaidos laisvę, teismų nepriklausomumas ir kova su korupcija. Ar pati Europos Sąjunga pakankamai kovoja visose šiose srityse, atsižvelgiant, pvz., į žiniasklaidos padėtį Italijoje ir Vengrijoje, didžiulį asmenų be pilietybės skaičių Latvijoje ir Estijoje ir įtarimus korupcija mūsų Parlamente?

Labai tikiuosi, kad išlaikysime…

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, šiuo atveju svarbiausias žodis – kaimynystė. Netgi asmeniniame gyvenime geri kaimynai bet kam yra didelis turtas. Geras kaimynas – asmuo, kuris yra draugiškas, be reikalo nesikiša į kitų reikalus, tačiau, kai reikia, yra pasirengęs padėti.

Panašius dalykus Europos Sąjunga turėtų plėtoti savo politikoje. Pakankamai lengva, kai tavo kaimyninės valstybės tokios pat draugiškos, stabilios ir demokratiškos. Kyla daugiau problemų, jei jos tokios nėra.

Pasiūlymas, kad turėtume bendrauti su pilietine visuomene, ypač tose šalyse, yra labai geras. Mano kolega L. van Nistelrooij pabrėžė, kad veiksmams užsienyje išleidžiame 1,1 mlrd. eurų ir mums reikia nuoseklesnio metodo. Pritariu tam.

Be to, geras pasiūlymas, kad mums reikėtų nuolatinių diskusijų, ypač su pilietine visuomene iš nedemokratiškų režimų, kad jie žinotų, ką norime pasakyti, ir mes galėtume išklausyti jų tiesiogiai.

  Malika Benarab-Attou (Verts/ALE). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, apibūdindamas Europos kaimynystės politiką pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse kalbėjote apie galimus katalizatorius. Tačiau pamiršote paminėti vieną grupę, kuriai priklausau ir aš. Europoje vis dar niekinami tokie žmonės kaip aš, t. y. imigrantai ir imigrantų vaikai, kurie atvyko iš žemių, anksčiau buvusių Europos kolonijų. Tačiau šiuo istoriniu laikotarpiu esame ir galėtume būti žmogiškieji ištekliai, t. y. įtakingi Šiaurės ir Pietų tarpininkai.

Komisijos nary S. Füle, ką manote apie tokią galimybę? Ar ją apsvarstysite?

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – (LT) Europos kaimynystės politikos peržiūra yra viena svarbiausių užduočių. Įvykiai Egipte, Tunise, Libijoje, Jemene, Bahreine ir kitur be gailesčio griauna daugelį europiečių mąstymo stereotipų: kad daugumai žmonių Vidurio rytuose ar Šiaurės Afrikoje nerūpi žmogaus teisės, kad jie įpratę gyventi diktatūros sąlygomis. Revoliucijos Arabų pasaulyje prikišamai parodė tokio mąstymo klaidingumą.

Prieš keletą savaičių lankiausi Egipte, tą dieną, kai šioje šalyje vyko referendumas dėl konstitucijos pataisų. Visi, su kuriais susitikome, kalbėjo apie laisvę, teisingumą, demokratiją. Dauguma pabrėžė, kad Europos Sąjungos parama turi būti kitokia, reikia paramos pilietinės visuomenės stiprinimui, politinių partijų kūrimui, žmogaus teisėms ginti, kad būsimi parlamento ir prezidento rinkimai būtų demokratiški, laisvi ir sąžiningi. Ten vykstantys demokratijos procesai yra labai trapūs, lengvai pažeidžiami, ir jie mūsų pagalbos turi sulaukti laiku.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, vertinu vieną labai svarbų elementą, t. y. kad mes, Komisija ir Parlamentas, kartu pradedame mūsų kaimynystės politikos persvarstymą. Palyginti su daugeliu kitų politikos krypčių, ši padėtis skiriasi nuo tos, kai pateikiame galutinį pasiūlymą ir tada diskutuojame. Pradėjome šį procesą anksčiau ir bendraudami galėjome jau dabar atsižvelgti į daugelį Parlamento pateiktų gerų minčių, taip pat galėjome paaiškinti daug savųjų. Ilgas kalbėtojų sąrašas, kurie pateikė daug vertingų patarimų ir pateikė gerų kausimų, yra įrodymas, kad šis metodas tinkamas.

Lisabonos sutartyje, kuriai buvo pritarta ir dėl kurios buvo balsuojama šiame Parlamente, nustatėme plačius užmojus. Sutarėme, kad Europos Sąjunga turi būti pasaulinė veikėja. Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir aš manome, kad sunkai galėtume pateisinti šiuos lūkesčius, jei pirmiausia nesiimsime iš tiesų konstruktyvaus vaidmens savo kaimynystėje, ir kad sunkiai galėtume susitvarkyti su tokiu vaidmeniu, jei nespręsime kaimynų problemų, įskaitant užsitęsusius konfliktus.

Būtent tai turėdami omenyje praėjusių metų birželio mėn. pradėjome persvarstymo procesą. Be to, kartu norėjome pirmiausia atsižvelgti į naujas priemones, kurios mums suteiktos Lisabonos sutartimi. Kas šešis mėnesius keičiantis Tarybai pirmininkaujančiai valstybei ir jos prioritetams išorės santykių srityje smarkiai kinta su išore susiję veiksmai, todėl siekiama vykdyti pastovią ir nuoseklią politiką, kurią užtikrina dvigubas pareigas einantis asmuo, jungiantis Bendrijos BUSP priemonę ir pirmą kartą turintis suteiktų galių Išorės veiksmų tarnyboje. Ambasadoms taip pat suteikta daugiau galių, kad jos atstovautų ne tik Komisijai, bet ir Europos Sąjungai. Tai svarbūs dalykai.

Žinau, kad yra daug uždavinių, klausimų, netgi kai kur girdima kritika, tačiau esu tikras, kad šie pokyčiai sudarys sąlygas nuoseklesnei ES išorės veiksmų politikai. Norėjome, kad tai atsispindėtų mūsų kaimynystės politikoje. Taip pat norėjome padaryti vieną svarbų dalyką, kurio, mūsų nuomone, trūksta. Žiūrint į kaimynus, mums neatrodo, kad šiose šalyse pakankamai jaučiama atsakomybė dėl kaimynystės politikos. Kai kurie mūsų partneriai sakė, kad kaimynystės politika jiems buvo priskirta prievarta ir kad iš tiesų su jais niekada nebuvo konsultuotasi. Taigi jie mano, kad į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta ir kad visiems taikoma ta pati viena sistema, neatsižvelgiant į specifiką. Tačiau tada kilo arabų revoliucija. Ji tapo mums veidrodžiu, kurio, manau, mums labai reikėjo, nes buvo užduodami svarbūs klausimai, pvz., kiek esame pasirengę papildyti kylančių demokratijų lūkesčius, kaip toli esame pasirengę eiti reaguodami į tokias padėtis kaip ta, su kuria susiduriame Libijoje, ir kiek laiko dar turėtume kai kur priimti kompromisus ir stabilumą sieti su autokratija, pripažįstant, kad ne visada savo vertybes deriname su savo interesais.

Mūsų kovo 8 d. komunikatas buvo bandymas atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų – jei visiškai sąžiningai, lengvus klausimus – nes iš tiesų atsakėme tik į su kylančiomis demokratijomis susijusius klausimus. Sudėtingesnius klausimus palikome strateginiam EKP persvarstymui. Daug iš jų vis dar liko neatsakyta.

Kovo 8 d. komunikate nurodėme tris pagrindinius ramsčius, kuriuos įtraukėme ir į strateginį persvarstymą. Pirmuoju remiami demokratiniai pokyčiai ir institucijų kūrimas mūsų kaimyninėse šalyse. Antruoju dėmesys sutelkiamas į santykius su visuomene ir paramą pilietinei visuomenei. Trečiuoju remiamas integruotas ir tvarus mūsų kaimynių augimas.

Daugelis pietinių šalių keičiasi ir šie pokyčiai matomi ne tik šiose šalyse, bet ir visame regione. Jos taip keičia mus, mūsų reakciją į padėtį ir priemonę, kurią taikysime aktyviai reaguodami į šiuos naujus reiškinius savo kaimynystėje ir juos stebėdami. Tai turės įtaką Rytuose ir esame pasimokę iš bendro mūsų ir Rytų partnerių svarstymo proceso. Dėl šio rytinėms šalims skiriamo dėmesio pietinės šalys nenukenčia ir dėl įvykių Pietuose bei dabartinių mūsų interesų, taip pat dėmesio pietinėms šalims nenukenčia mūsų interesai Rytuose. EKP persvarstymo procesu bus sustiprintas poreikis taikyti suderintą metodą kaimynėmis nepriklausomai nuo to, kokiam regionui – Pietų ar Rytų –jos priklauso.

Tai tinkama akimirka pakeisti mūsų kaimynystėje kartais vykdomą realinę politiką platesnio užmojo ir daug aktyvesne mūsų vertybėmis grįsta politika. Taip pat tai tinkama akimirka aiškiai nurodyti, ką norime pasiekti vykdydami kaimynystės politikos priemones. Prieš kelerius metus mes nurodėme taiką, stabilumą ir gerovės zoną. Tai labai svarbūs ir vis dar aktualūs dalykai, tačiau mūsų partneriai nori daugiau. Rytuose kai kurie labai aiškiai įvardija savo su Europos siekais susijusius norus. Pietų partneriai nori turėti labiau apibrėžtus institucinius pagrindus, skirtus ekonominei integracijai. Ar turėtume vengti pateikti savo mintis šiais klausimais? Nemanau. Manau, turėtume aiškiai parodyti, kad Rytų partnerystė yra ne būdas nesuteikti ES narystės rytinėms šalims, o būdas joms padėti daugiau Europos Sąjungos principų įgyvendinti savo valstybių viduje. Manau, kad pažangiausioms pietinėms šalims turėtume pateikti pasiūlymą dėl tam tikros struktūros – ne sprendimų priėmimo, bet sprendimų formavimo – kurios dalimi jos galėtų būti.

Nelaukite itin techninių suvaržymų mūsų dvišalių santykių su mūsų kaimynėmis srityje. Laukite tik kelių, bet labai aiškių ir labai svarbių gairių. Laukite, kad persvarsčius EKP bus pateikta lanksti ir atskirai pritaikyta struktūra ir sukurtas tarpusavio bendravimas, sudarantis tinkamas sąlygas politiniam valdymui ir mūsų programoms ir techninei bei finansinei pagalbai.

Tai nebus lengvas procesas. Joks pasikeitimas nėra lengvas, tačiau, palyginti su ankstesniu, tai bus vykstantis procesas, kuriame persvarstymo galimybės, arba, jei norite, grįžtamojo ryšio ar tikrosios padėties patikrinimo galimybė, taps svarbiais kokybiniais į šį EKP pervarstymą įtrauktais elementais.

Daugelis jūsų kalbėjote apie pinigus. Kuo platesni užmojai, tuo daugiau pinigų jiems įgyvendinti reikia. Čia logika labai aiški. Tačiau argi kalbame vien tik apie pinigus? Visiškai ne. Čia kalbame apie mūsų kūrybingumą, nuoseklumą rimtai atsižvelgiant į savo partnerių interesus ir užmojus, susijusius su mūsų prekybos rinkos atvėrimu ir judumo problemos sprendimu.

Jazminų revoliucijoje labai svarbūs aspektai buvo orumas ir lygybė. Atsigręžkime į šiuos du klausimus – orumą ir lygybę – į principus, kuriais bus grindžiama mūsų politika. Šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka Parlamentui.

  Pirmininkė. – Gavau du pasiūlymus dėl rezoliucijų⁽¹⁾, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks balandžio 7 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Visos stojimo į ES kriterijus atitinkančios Europos Sąjungos šalys turėtų turėti galimybių tapti ES narėmis. Europos kaimynystės politikos (EKP) rytų aspektu turėtų būti aiškiai vertinamas pats pagrindinis principas, juo turėtų būti užtikrinama, kad mūsų kaimynai iš Rytų Europos galės konkrečiai matyti patikimos būsimos narystės perspektyvas.

Didžiausia demokratinių ir politinių reformų paskata ir pilietinės visuomenės kūrimas yra ir bus narystės ES perspektyva. Nors būsimi paraiškų dėl narystės teikėjai turėtų galutinai atlikti savo namų darbus, ES neabejotinai turi įrodyti, kad mūsų įsipareigojimas, susijęs su plėtra, toliau galioja ir lieka patikimas. Norėdama stiprinti tokį patikimumą ir išsklaidyti bet kokias abejones dėl dvigubų standartų, ES turėtų visiškai aiškiai pareikšti, kad santykiai su mūsų kaimynais iš Rytų pirmiausia turi būti pagrįsti demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui. Kadangi visos šalys turi būti vertinamos pagal savo laimėjimus, visose valstybėse turi būti vienodai paisoma pagrindinių vertybių, neatsižvelgiant į konkrečius ekonominius ir politinius tam tikrų valstybių narių interesus. Tokius pat principus reikėtų taikyti plėtojant santykius su Rusija, kurioje padėtis, susijusi su teisinės valstybės principo taikymu, ir žmogaus teisių padėtis yra prastesnė negu daugelyje EKP šalių.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. – (CS) Turiu prisipažinti, kad gerokai nustebau skaitydamas Užsienio reikalų komiteto pasiūlytą rezoliuciją. Parama Baltarusijoje vykusiai demonstracijai, kai vadinamieji protestuotojai gavo daug paramos iš užsienio, Egipte ir Tunise kilusios pasipriešinimo audros, kurias sukėlė kylančios maisto kainos ir nedarbas, tokia parama man sunkiai suprantama. Mano nuomone, įprasta, kad dėl vadinamųjų politikų absurdiškumo padaromos absurdiškos išvados. M. Siwiec tikriausiai neatkreipė dėmesio, kad minėtose demonstracijose arabų pasaulio monarchijose arba per Libijos karą žuvo kelios dešimtys žmonių. Aišku, kad taip ir turi būti. Pranešimo 12 dalyje nepaminėti neigiami pokyčiai Moldovoje. Kai kurie Europos liaudies partijos frakcijos nariai taip susižavėjo Yulia Tymoshenko, kad be jos Ukrainos vyriausybė jiems atrodo nedemokratiška, nors praėjusiais metais ši vyriausybė sugebėjo gerokai pagerinti šalies ekonominę ir politinę padėtį. Mano nuomone, 13 dalyje išreikštas raginimas teikti daugiašalę paramą Baltarusijos demokratinėms partijoms yra tiesioginis kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus. Gaila, kad nededamos panašios pastangos demokratijai kurti ES valstybėse, tokiose kaip, pvz., Vengrija. Manau, kad šios rezoliucijos 52 dalis – taip pat neteisinga, kaip ir parama įvairiai griaunamajai veiklai, kaip antai „Belsat“ arba „Rusijos radijo“ ir Baltarusijos „Europos radijo“ veikla. Tai man labai primena šaltojo karo laikotarpį, apie kurį žinome iš istorijos knygų.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Per šiandienines diskusijas Europos Parlamente toliau aptarėme Europos Sąjungos kaimynystės politikos rytų aspektą. Turėtume nepamiršti, kad šios politikos tikslas turėtų būti glaudinti Europos Sąjungos santykius su jos kaimynėmis iš Rytų, pirmiausia su Ukraina, skatinant įvairias pilietines, socialines ir ekonomines iniciatyvas. Jauni Ukrainos piliečiai tikisi sulaukti Europos Sąjungos valstybių narių paramos, o labiausiai jie nori, kad būtų atvertos sienos ir jie galėtų laisvai judėti iš vienos šalies į kitą, mokytis ir įgyvendinti savo troškimus ir interesus. Labai svarbu užtikrinti geresnį susitarimų dėl paprastesnių vizos suteikimo procedūrų įgyvendinimą ir kurti ES ir Ukrainos laisvosios prekybos erdvę. Taip pat turėtume plėtoti Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančių Rytų šalių studentų stipendijų sistemą ir juos skatinti aktyviau dalyvauti socialinėje ir politinėje veikloje.

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu. – (RO) Palankiai vertinu bendras diskusijas dėl dviejų pranešimų dėl Europos kaimynystės politikos, nes mums reikia nuoseklaus požiūrio į mūsų kaimynus iš pietų ir rytų. Pirmiausia, norėčiau pabrėžti tai, kad galime sulaukti priešingų rezultatų dėl to, kad abu geografiniai regionai bus paskatinti konkuruoti tarpusavyje. Tai susiję ne su konkurencija dėl išteklių, bet su veiksmingu išteklių perleidimu partneriams, kurie daro pažangą įgyvendindami bendrus kriterijus, kurie yra mūsų kaimynystės politikos pagrindas. Pirmiausia turiu galvoje žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo paisymą. Todėl manau, kad turime turėti pakankamai drąsos ir pripažinti įgyvendinant kaimynystės politiką pasiektus teigiamus pokyčius, kaip Gruzijos ir Moldovos atvejais, bet taip pat neigiamus pokyčius, kurie, deja, įvyko Baltarusijoje arba Ukrainoje. Diferenciacija turi būti pagrindinis kriterijus, kuris taip pat taikomas įgyvendinant Pietų kaimynystės politiką. Kita vertus, turime nuosekliai kelti aukštus reikalavimus, kad Europos Sąjungos partneriai gerbtų jos bendras vertybes.

  Fiorello Provera (EFD), raštu. – (IT) Peržiūrint Europos kaimynystės politiką svarbu įvertinti jos poveikį migracijai. Jokia šios srities kaimynystės politika negali būti visiškai veiksminga, nesprendžiant migraciją lemiančių nestabilumo priežasčių.

Tai susiję su regioniniu bendradarbiavimu, galimu sudarant dvišalius susitarimus su kilmės ir tranzito šalimis. Su jomis turime bendradarbiauti sprendžiant migracijos klausimą, kad užkirstume kelią migracijos bangoms. Turime padėti migrantų kilmės šalims siekti demokratizacijos ir gero valdymo joms suteikdami žinių apie mūsų vertybes ir patirtį.

Įgyvendindami Europos kaimynystės politiką, turime parengti ekonominę darbotvarkę, kuri galėtų leisti padidinti užimtumo lygį, ir prekybos susitarimus, galinčius padėti siekti tikrų rinkos veikimu pagrįstų ekonominių pokyčių. Europos Komisijos narys S. Füle ir vyriausioji įgaliotinė C. Ashton remia taikant formulę „daugiau yra daugiau“ teikiamos pagalbos, kuria siekiama atsilyginti aktyviausiai įgyvendinti demokratines reformas ir paisyti žmogaus teisių siekiančioms šalims, teikimo sąlygų sąvoką. Tokį požiūrį reikėtų skatinti, nes jis suderinamas su mūsų vertybėmis, veiksmingas siekiant vystymosi ir teisingas Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. – (IT) Atsižvelgdami į pastarojo meto pietryčių Europos įvykius, turime peržiūrėti su pietinių šalių partneriais susijusią Europos kaimynystės politiką, suteikdami tikram perėjimui prie demokratijos reikalingas priemones ir pagalbą ir nustatydami išsamių politinių, socialinių ir institucijų reformų pagrindus. Svarbu užtikrinti, kad peržiūrint politiką svarbiausiu dalyku būtų laikomi šie kriterijai: teisėjų nepriklausomumas, pagrindinių laisvių paisymas, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir kovą su korupcija, tačiau taip pat būtina persvarstyti ir atidžiai išnagrinėti ES Viduržemio jūros regiono strategiją, siekiant gerinti politinį dialogą ir paremti visas demokratines ir socialines pajėgas.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D), raštu. – (HU) Arabų pasaulio krizė parodė, kad nepasiteisino tai, kokia linkme iki šiol vykdyta Kaimynystės politika. Finansavimo priemonės turi būti skaidresnės, o skiriant pagalbą reikėtų taikyti į rezultatus orientuotą metodą. Tas pat pasakytina apie minėtos politikos rytų aspektą. Būsima Europos kaimynystės politika turi būti pagrįsta tarpvalstybiniais žmonių santykiais; tai ypač aktualu įgyvendinant rytų aspektą, nes rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys taip pat turi galimybių gauti šalies kandidatės statusą. Abipusiškai Ukrainos ir ES taikomas atleidimo nuo vizos reikalavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pragmatiškai ir juo neturėtų būti siekiama daryti politinį spaudimą. Ukrainos vyriausybė turi daug nuveikti žmogaus teisių ir demokratijos įgyvendinimo srityje. Tačiau dėl to jokiu būdu negalime bausti Ukrainos piliečių. Jeigu Europos Vadovų Taryba rems Baltarusijos piliečius ir Baltarusijai taikys sankcijas, Ukrainos atžvilgiu ji neturėtų taikyti kitokių standartų. Kuo skubiau pradėjus taikyti vizos išimtį – tikėkimės, dar šiais metais – galima būtų padėti ekonominio pasitikėjimo pagrindus, kurių reikia norint kurti laisvosios prekybos erdvę. Tikiu, kad Tarybai pirmininkaujanti Lenkija šį klausimą laikys svarbiausiu. Gaila, kad aukščiausiojo lygio susitikimas dėl rytų partnerystės negalėjo įvykti Tarybai pirmininkaujant Vengrijai. Vengrija su ES rytų partnerystės partneriais galėjo elgtis objektyviau negu Lenkija, kuri dėl savo istorinės patirties pastaraisiais metais plėtodama santykius vykdė šališką politiką.

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Europos kaimynystės politika turėtų likti europietiška, o ne prancūziška, rumuniška ar lenkiška. Kaimynų iš pietų ir rytų skirstymas, vėliau – lėšų pervedimas iš rytų į pietus, galėtų būti naudingas remiančios šalies darbotvarkei, bet tai sužlugdytų Europos kaimynystės politiką. Prancūzijai daromas spaudimas finansuoti pietus, nutraukiant Rytų šalių programas galėtų būti netinkamas precedentas. Europos Sąjunga turėtų skatinti kaimynystę, ir vienų kaimynių nelaikyti svarbesnėmis už kitas. Pervedus lėšas iš rytų į pietus mūsų partneriams iš rytų būtų nusiųstas labai blogas ženklas. Atrodo neprasminga remti demokratiją pietuose ją silpninant rytuose. Europos Sąjungos siekiams ir jos rytų partnerių demokratinėms vertybėms toliau galėtų kenkti skubiai vykdoma vizų liberalizavimo politika. Šioje srityje nėra galimybių vykdyti Rusijai pirmenybę suteikiančią politiką. Rusijos piliečiai turės teisę laisvai keliauti, bet tik tada, kai tokia teisė bus suteikta mūsų partneriams iš rytų. Bevizio režimo Rusijai suteikimas Rusijos pasą paverstų auksiniu dokumentu, kurio siektų Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos piliečiai. Dėl to būtų destabilizuotos šios šalys. Reikalauju, kad ES rimtai apsvarstytų šias problemas.

(1) Žr. protokolą