Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2011 m. balandžio 6 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: JERZY BUZEK
Pirmininkas

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

2. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

3. Įgyvendinimo priemonės (Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnis) (žr. protokolą)

4. Valdymas ir partnerytė bendrojoje rinkoje. - Bendroji rinka Europos gyventojams - Bendroji rinka siekiant skatinti verslą ir augimą - Viešieji pirkimai (diskusijos)

  Pirmininkas. – Pirmas klausimas – bendra diskusija dėl bendrosios rinkos, apimsianti šią medžiagą: S. Kalnietės pranešimą (A7-0083/2011) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje [2010/2289 (INI)], A. F. Correios De Camposo pranešimą (A7-0072/2011) dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams [2010/2278 (INI)], C. S. Buşoi pranešimą dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą [2010/2277 (INI)] ir Komisijos pareiškimą dėl viešųjų pirkimų.

Norėčiau pasveikinti į Parlamentą atvykusius Komisijos narį M. Barnier ir Tarybos pirmininko pareigas einančią E. Győri. Dabar suteikiu žodį pranešėjams. Pirmoji kalbės S. Kalniete.

  Sandra Kalniete, pranešėja. – (LV) Pone pirmininke, kalbėdami apie valdymą ir partnerystę bendrojoje rinkoje, mes, Parlamento nariai, manome, kad vienas iš svarbiausių reikalavimų norint įgyvendinti bendrąją rinką – užtikrinti, kad jai būtų politiškai vadovaujama aukščiausiu lygmeniu. Komisijos pirmininkas kartu su Tarybos pirmininku turi imtis atsakomybės už bendrosios rinkos įtvirtinimą. Valstybės narės šiame procese taip pat turi itin aktyviai dalyvauti. Kitaip daugelis idėjų apie tai, ką galėtume padaryti, kad Europos ekonomika vėl pradėtų augti, būtų kuriamos darbo vietos ir globalizuotame pasaulyje didėtų jos konkurencingumas, liks tiesiog tik geri ketinimai, grindžiantys kelią Europai tapti pasaulio ligone. Todėl šioje rezoliucijoje raginame Komisijos pirmininką ir valstybių narių vadovus dalyvauti ir prisiimti atsakomybę už bendrajai rinkai reikalingų teisės aktų priėmimą ir jai reikalingus politikos pokyčius. Rezoliucijose, kurias planuojama priimti šiandien, siunčiamas aiškus ženklas, kokios krypties veiksmų Parlamentas tikisi iš Komisijos. Paminėsiu keletą svarbiausių darbo prioritetų: bendrą skaitmeninę rinką, jungtinę intelektinės nuosavybės erdvę, profesinį Europos piliečių judumą, tarpvalstybinių viešųjų pirkimų ir paslaugų skatinimą, mokesčių sistemų suderinimą. Bendrosios rinkos valdymo klausimu manau, kad lemiamą reikšmę turi keturios kryptys. Pirmiausia, užtikrinti jau priimtų bendrosios rinkos normų įgyvendinimą. Visos valstybės narės turi bendrosios rinkos reglamentavimo nuostatas priimti laiku ir skaidriai, o Komisija savo ruožtu turi griežtai ir nuosekliai kontroliuoti jų įgyvendinimą. Antra, sumažinti protekcionistines tendencijas. Apsauga tik skatins Europos rinkos susiskaidymą ir bendro mūsų konkurencingumo mažėjimą. Trečia, sumažinti įvairias operacijų sąnaudas, trukdančias Europos ekonomikai dinamiškai veikti. Tai reiškia ne tik veiksmingą, paprastą ir neteisminę ginčų sprendimo procedūrą ir kitas panašias priemones, bet ir naudotojams patogią tarpvalstybinį e. valdymą, apimantį veikiantį elektroninį keitimąsi reikalinga informacija ir dokumentais. Ketvirta kryptis – į Lisabonos sutartyje įtvirtintais principais grindžiamą politikos formavimą ir įgyvendinimą aktyviau įtraukti socialines grupes.

Galiausiai, pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams ir koordinatoriams už jų įnašą ir praktišką bendradarbiavimą, kuriuo remdamiesi, tikiuosi, šiandien galėsime įtikinama dauguma priimti rezoliucijas dėl bendrosios rinkos ir tęsti pastarųjų kelerių metų darbą rengiant teisės aktus, kuriais bus tikrai įtvirtinta bendroji rinka ir ji taps priemone ekonomikos augimui ir darbo vietoms Europoje kurti.

  António Fernando Correia De Campos , pranešėjas. – (PT) Pone pirmininke, pone M. Barnier, ponios ir ponai, Parlamentas pranešimu, dėl kurio šiandien diskutuojame ir balsuosime, reagavo į Komisijos prašymą dėl priemonių, reikalingų norint atgaivinti bendrąją rinką.

Iš devyniolikos pasiūlymų, susijusių su Bendrosios rinkos Europos gyventojams aktu, kurio pranešėjas buvau, atrinkome penkis prioritetus, kaip kriterijus taikydami trumpalaikį apčiuopiamumą ir įmanomumą.

Pirmiausia turime padidinti Europos piliečių judumą, abipusiškai pripažindami profesines kvalifikacijas, profesines tapatybės korteles, Europos įgūdžių pasą ir nuolatinį judumo tikrinimą ES.

Antra, turime gerinti pasienio kontrolę – tikrinti iš trečiųjų šalių importuojamas prekes – ir parengti daugiametį rinkos stebėjimo ir produktų saugos veiksmų planą.

Trečia, Tarptinklinio ryšio reglamentas turėtų būti pratęstas iki 2015 m. birželio mėn., nustatant viršutines tarptinklinio ryšio kainų ribas, kad sumažėtų išlaidos visuomenei ir verslo subjektams.

Ketvirta, mums reikalingas užtikrintas būtinųjų bankininkystės paslaugų prieinamumas, geresnis jų skaidrumas ir palyginamumas.

Penkta, turi būti panaikintos kliūtys mobiliesiems darbuotojams, kad būtų užtikrintas visapusiškas jų teisių į pensiją perkeliamumas.

Ši iniciatyva buvo paprasta ir jos buvo imtasi bendru sutarimu, tačiau buvo sunkiau pasiekti susitarimą dėl priemonių, kuriomis sprendžiamas M. Monti pranešime paminėto bendrosios rinkos sąstingio klausimas, ir pasiekti, kad į piliečių poreikius ir nepasitikėjimą būtų reaguojama visapusiu, suderintu metodu, kaip aiškiai įvardyta praėjusių metų gegužės mėn. šio Parlamento patvirtintame L. Grecho pranešime.

Tikrai manome, jog padalyti Parlamento darbą į tris atskirus pranešimus, nepaisant Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pastangų sujungti analizes ir veiksmus – dirbtinis dalykas. Siekiant sukurti konkurencingą bendrąją rinką, kurioje ekonomika augtų pažangiai, įtraukiai ir tvariai, turi būti vienu metu daroma pažanga derinant tris elementus – verslo subjektus, Europos gyventojus ir valdymą, o didžiausia reikšmė sprendžiant tos rinkos klausimus turi būti teikiama Europos gyventojams.

Taip pat pripažįstame, kad skleidžiant Komisijos iniciatyvas šia tema ir kartu įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, pramoninę politiką ir inovacijų Europą rizikuojama sumenkinti pagrindinį klausimą – atgaivinimą, kad bendroji rinka Europos gyventojams taptų ne tik palankesnė, bet ir patrauklesnė.

Sutarimą, pone pirmininke, ponios ir ponai, buvo sudėtingiausia pasiekti dviem klausimais. Pirma, socialinių vertybių ir teisių klausimu susidūrėme su dešiniųjų EP narių ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos atstovų nenoru pripažinti, jog reikia visam laikui užtikrinti Europos gyventojų socialines teises, kad bet kokiuose būsimuose teisės aktuose jų neužgožtų rinkos sumetimai. Itin apgailestaujame, kad nepavyko nuorodai į Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymą suteikti prioritetinio statuso.

Antra, socialinių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų išsaugojimo klausimu buvo siekiama užtikrinti, kad šių paslaugų turinio nelemtų vien rinkos sumetimai, arba bent jau panaikinti galimybę paversti vandens tiekimo, miestų transporto, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos ir kitas panašias viešąsias socialines paslaugas privačiomis monopolijomis ar oligopolijomis.

Nors atrodytų, kad šioms paslaugoms taikyti konkurencingą valdymą ir vidaus rinkos priemones naudinga, reikės išsaugoti su visuotiniu prieinamumu susijusias socialines vertybes, nes solidarumo principai tokiais atvejais svarbesni nei vien rinkos sumetimai.

Čia susidūrėme su dešiniųjų Parlamento frakcijų nenoru pritarti šios srities Europos teisės aktams, jie pritarė tik formuluotei „išnaudoti visas turimas galimybes [...], paremtas 14 straipsniu“ ir prie Sutarties pridėtu „26 protokolu“.

Frakcija, kuriai priklausau aš, per galutinį balsavimą komitete dėl visų trijų pranešimų susilaikė, nes bendrosios rinkos socialinės dimensijos klausimais nepadaryta jokios pažangos. Vis dėlto po balsavimo komitete buvo įtraukta keletas teigiamų aspektų, dėl kurių pranešimas tapo gerokai tobulesnis. Sutarimas buvo pasiektas vieną po kito darant kompromisus, o galutiniams pakeitimams pritarė pagrindinės Parlamento frakcijos – nebuvo nei laimėtojų, nei pralaimėtojų.

Prie galutinio rezultato prisidėjo visos Parlamento frakcijos – ačiū Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui ir tiems, kurie rengė pranešimą su visais 266 pakeitimais ir penkių komitetų nuomones. Visi įnašai buvo naudingi. Norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams Różai Gräfin von Thun, Jürgenui Creutzmannui, Malcolmui Harbourui, Emilie Turunen ir Kyriacui Triantaphyllidžiui, taip pat frakcijų koordinatoriams už produktyvią kritiką ir bendradarbiavimo dvasią, leidusią derybomis pasiekti teigiamą rezultatą. Ypač dėkoju M. Harbourui už kilnų, į ateitį orientuotą požiūrį, visus pastaruosius keturis mėnesius palikusį ženklą komiteto darbe.

  Cristian Silviu Buşoi, pranešėjas. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, vidaus rinka neabejotinai yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų ir vienas iš nepaneigiamų jos pranašumų – dalykas, kuriuo visi galime didžiuotis. Manau, jog neperdėsiu sakydamas, kad vidaus rinka – būtinas Europos integracijos elementas. Bėgant laikui išaiškėjo vidaus rinkos nauda vartotojams ir Europos verslo subjektams, ji prisidėjo prie mūsų ekonomikos augimo.

Vis dėlto pastaruoju metu pastebėjome tam tikrą rinkos integravimo sąstingį. Todėl vidaus rinkai turime suteikti naują postūmį. Turime atkurti Europos piliečių pasitikėjimą ja. Mums reikalinga nauja pradžia. Labai vertinu Komisijos darbą šiuo klausimu, ypač puikų Komisijos nario M. Barnier darbą – norėčiau Komisijos narį dar kartą pasveikinti prisiėmus ryžtingą įsipareigojimą ir už jo pastangas atgaivinti vidaus rinką. Komisija mums parengė plataus užmojo ir kartu praktišką bei labai reikalingą programą vidaus rinkos tvirtumui atkurti. Esu visiškai tikras, kad jeigu šios priemonės bus įgyvendintos, vidaus rinka taps patrauklesnė mūsų piliečiams, verslo subjektams ir apskritai galės veikti veiksmingiau.

pranešėjas. – Kalbėdamas apie savo pranešimą turiu pasakyti, kad mums nebuvo lengva. Mūsų uždavinys buvo plataus užmojo, nes turėjome rasti sutarimą dėl priemonių, kuriomis nustatomi tvirtos ir modernios vidaus rinkos, kuri prisidėtų prie būsimo ekonomikos augimo ir, svarbiausia, atitiktų mūsų piliečių ir verslo subjektų lūkesčius, pagrindai.

Svarstėme, ar daugiau dėmesio skirti inovacijoms – tai reikėtų padaryti intelektinės nuosavybės srityje – ir kokios fiskalinės priemonės tinkamos norint sustiprinti bendrąją rinką, kartu laikantis valstybių narių suverenumo.

Po mūsų diskusijų ir po daugelio įnašų, už kuriuos norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams, nuomonių pranešėjams ir kitiems pakeitimus teikusiems kolegoms nariams, sugebėjome įvardyti penkis prioritetus, kuriuos reikia nedelsiant įgyvendinti.

Pirmasis susijęs su tuo, kaip remti inovacijas ir kūrybingumą bendrojoje rinkoje, nes tai būtina, jeigu norime tvirtesnio ir tvaresnio ekonomikos augimo. Itin svarbu sukurti ES patentų ir bendrų teismo procesų sistemą, kuri jau rengiama, taip pat tobulinti autorių teisių valdymą.

Jeigu norime inovacijų, turime rasti sprendimą, kaip jas finansuoti, pvz., investuoti ilgam laikui ir sukurti sistemą, kurioje būtų lengviau sėkmingai investuoti rizikos kapitalo lėšas. ES projektų obligacijos taip pat gali būti puiki galimybė investuoti į infrastruktūrą energetikos ar telekomunikacijų srityje.

Trečiuoju prioritetu siekiama bendrąją rinką suderinti su mūsų skaitmenine darbotvarke skatinant e. prekybą. Tam reikia imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas vartotojų ir verslo subjektų pasitikėjimas e. prekyba, pvz., kovoti su klastojimu, piratavimu ir palengvinti tarpvalstybinį pristatymą bei tarpvalstybinį skolų išieškojimą.

Ketvirtuoju prioritetu siekiama, kad bendroji rinka taptų geresne aplinka MVĮ, atsižvelgiant į jų svarbą ekonomikos augimui ir galimybes kurti darbo vietas. Joms reikalingas geresnis kapitalų rinkų prieinamumas. Fiskalinėmis priemonėmis, pvz., įvedant bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, nustatant aiškią PVM sistemą ir mažinant administracines kliūtis būtų galima skatinti MVĮ imtis tarpvalstybinio verslo.

Galiausiai reikia racionaliau sutvarkyti viešųjų pirkimų procedūras. Norint, kad MVĮ jose dalyvautų, jas reikia supaprastinti ir geriau jomis naudotis siekiant remti pažangų, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad šiame darbe, kurio kartu ėmėmės atsižvelgdami į aiškią, išsamią ir kruopščią M. Monti pranešime pateiktą vidaus rinkos analizę ir į labai didele dauguma jūsų patvirtintą L. Grecho pranešimą, pasiekėme itin svarbų momentą – dabar laikas atidžiai įsiklausius į kiekvienos mūsų valstybės narės piliečių nuomonę išsiaiškinti, kiek pasiekėme ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos srityje.

Ką žmonės suvokia klausydamiesi naujienų iš Briuselio ir Strasbūro? Šiuo metu naujienų labai reikia, tačiau jos visada sudėtingos arba ribojamojo pobūdžio. Tai – naujienos apie reguliavimą arba, mano darbo atveju, apie valdymą, priežiūrą, deficitą ir skolos mažinimą. Taigi šios naujienos būtinos, tačiau jos ribojamojo pobūdžio ir sudėtingos. Manau, jog jas turime papildyti kitomis naujienomis ir, svarbiausia, kitais veiksmais, kad atkurtume pasitikėjimą Europos projektu ir suvokimą, kodėl turėtume susitelkti, užuot veikę vieni ar vieni kovoję su globalizacijos iššūkiais.

Būtent tai yra mūsų darbo pagrindas ir norėčiau asmeniškai padėkoti ką tik kalbėjusiems trims mūsų pranešėjams: S. Kalnietei, A. F. Correiai de Camposui ir prieš kelias akimirkas kalbėjusiam C. S. Buşoi. Taip pat norėčiau padėkoti pirmininkui M. Harbourui, kuris, kaip jau minėta, dirbo sėkmingai, veiksmingai ir labai atidžiai įsiklausė į beveik vienuolikos Parlamento komitetų pozicijas, per labai trumpą laiką sutelkdamas juos darbui. Be visų šių padėkų, norėčiau išreikšti dėkingumą ir įvairių frakcijų koordinatoriams, nes jūs turėjote koordinuoti labai daug dalykų – sprendėme daug klausimų. Tai darydami parodysite labai aiškų ženklą kitoms institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams.

Remdamasis M. Monti pranešimu ir L. Grecho pranešimu, Pirmininkas J. M. Barroso manęs paprašė bendradarbiauti su 12 kolegų – atlikti bendrą kolegijos uždavinį – atgaivinti vidaus rinką ir parengti struktūrines reformas, kurių reikės norint plėtoti du, tris ar keturis rinkai būdingus ekonomikos augimo aspektus.

Norėčiau jums, ponios ir ponai, priminti, kad šioje didelėje rinkoje, kuri yra dar ir Europos politinio projekto pagrindas, 60 proc. mūsų eksporto tenka kitoms 26 valstybėms narėms. Kiekviena šalis, nuo didžiausios – Vokietijos – iki mažiausių šalių, vidutiniškai 60 proc. savo prekių ir paslaugų eksportuoja į didelę kaimyninę rinką. Manoma, kad jeigu ši rinka veiks veiksmingiau, ji gali augti dar labiau. Taip atsirado Bendrosios rinkos aktas. Taip parengėme 50 pasiūlymų, pateiktų šioje mažoje Mėlynojoje knygoje, kurią 23 ES kalbomis išsiunčiau visoms jūsų šalims, kiekvienam nacionalinių parlamentų nariui, profesinei sąjungai ir profesinei organizacijai.

Tada diskutuodami iš šių pasiūlymų rinkomės tuos, kuriais bus galima veiksmingiausiai pagerinti mūsų verslo subjektų ir piliečių gyvenimą. Todėl po šių diskusijų, prieš imdamasi veiksmų ir atsižvelgdama į jūsų šiandienos svarstymus ir diskusijas, kitos savaitės trečiadienį kolegija diskutuos dėl Bendrosios rinkos akto.

Ponios ir ponai, mano tvirtu įsitikinimu, norint laimėti kovą už konkurencingumą ir ekonomikos augimą, reikalingas kiekvienas regionas, kiekvienas verslo subjektas ir kiekvienas pilietis. Kiekvienas regionas: todėl pradėjus kurti bendrąją rinką ir priėmus Bendrosios rinkos aktą Komisijos pirmininkas Jacques Delors norėjo bendrosios rinkos kūrimą paremti sanglaudos politika, kad net ir vystymosi požiūriu atsiliekantys regionai galėtų aktyviai dalyvauti kovoje už ekonomikos augimą ir konkurencingumą – visi regionai, įskaitant tolimiausius, atokiausius regionus. Inovacijoms ir kūrybai reikalingas kiekvienas verslo subjektas – čia prisimenu mūsų siekiamus įgyvendinti patentus – kai kalbama apie mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą ir apie mažesnes administracines kliūtis, apie mažesnę biurokratiją, kai kalbama apie saugią internetinę prekybą ir kai kalbama apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, prie kurio netrukus grįšiu.

Reikalingas kiekvienas regionas, kiekvienas verslo subjektas, kiekvienas pilietis. Mes kasdieniame gyvenime visi savo ruožtu esame vartotojai, paslaugų naudotojai, taupytojai, akcininkai, darbuotojai, amatininkai ir turime tikslą, kad tarpvalstybinis judumas būtų paprastesnis, kad profesinės kvalifikacijos, gebėjimai ir socialinės teisės būtų pripažįstamos, kad galėtume gauti aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kad pirkdami produktus internetu ar kitu būdu jaustumės saugūs ir apsaugoti ir kad nebūtume apmokestinami du kartus. Tai – tik keletas pavyzdžių, ką turime sutvarkyti, kad vidaus rinka pradėtų veikti veiksmingiau.

Koks dabar, po jūsų diskusijų, bus tolesnis žingsnis? Kovo 24 ir 25 d. Europos Vadovų Taryba teigiamai įvertino šiuos mūsų ir savo pačių veiksmus rengiant bendrus teisės aktus. Mūsų buvo paprašyta nuspręsti dėl prioritetų ir todėl, kaip jau sakiau, kartu su savo kolegomis, kurie tiek daug dirbo ir kuriems aš dėkoju, kitą savaitę siūlysiu kolegijai pasirinkti 12 svertų, priversiančių vidaus rinką veikti veiksmingiau verslo subjektų ir piliečių labui.

Kiekvienam iš šių svertų, pvz., judumui, smulkių verslo subjektų finansavimui, intelektinei nuosavybei, mokesčiams, viešosioms paslaugoms ar socialinei sanglaudai, siūlysime pagrindinius naujus veiksmus, kurie, tikimės, bus veiksminga pagalba verslo subjektams ir piliečiams ir kuriuos bus galima įgyvendinti per dvejus metus. Bus galima įgyvendinti – reiškia, kad Komisija juos pateiks, o Parlamentas ir Taryba galės dėl jų balsuoti ir juos patvirtinti 2011 ir 2012 m.

2012 m. bus dvidešimtasis Bendrosios rinkos akto ir bendrosios rinkos jubiliejus. Jeigu teisingai suprantame, ką mums sako Europos gyventojai, mes neturime teisės, gerbiami nariai, leisti, kad šis jubiliejus būtų nostalgiškas ar melancholiškas. Tai turi būti pozityvus jubiliejus, suteikiantis postūmį ekonomikos augimui – būtent taip, pasitelkdami Bendrosios rinkos aktą, norime jį pažymėti.

Turėsime 12 svertų: 12 konkrečių, bet ne išimtinių pasiūlymų. Kiekvienam iš šių svertų įvardijome kitas idėjas, veiksmus ir pasiūlymus, kuriuos Komisija parengs tuo pat metu, tačiau šį darbą simbolizuos 12 pagrindinių veiksmų. Tikiuosi, kad aukščiausiu lygmeniu Europos Vadovų Taryba, jūsų atstovaujamas Parlamentas, mūsų atstovaujama Komisija ir Tarybai pirmininkaujanti Vengrija, kuriai, ponia E. Győri, dėkoju už dalyvavimą, galės iki birželio ar liepos mėn. pabaigos šį Bendrosios rinkos aktą paskelbti, tikimės, netgi šiek tiek iškilmingai. Pone pirmininke, tai viskas, ką galiu pasakyti šiuo klausimu.

Manęs prašėte vieną iš šių aspektų aptarti Komisijos pareiškime. Norėčiau tai padaryti dabar, kad vėliau liktų laiko diskusijoms. Šis Bendrosios rinkos akto aspektas susijęs su 17 proc. Europos ekonomikos – viešaisiais pirkimais ir viešojo pirkimo sutartimis. Taip pat norėčiau keletą žodžių pasakyti apie keturis projektus viešųjų pirkimų srityje, kurių imamės kartu su jumis ir kurie pabrėžiami C. S. Buşoi pranešime.

Pirmasis projektas – bendrai persvarstomos 2004 m. direktyvos, kuriomis siekiama užtikrinti geriausią viešųjų lėšų panaudojimą, sudarant kuo didesniam skaičiui verslo subjektų galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartis ir užtikrinant, kad aukštos kokybės projektus ir paslaugas būtų galima įsigyti susiduriant su mažesne biurokratija. Praktiškai norėčiau supaprastinti procedūras ir padaryti jas lankstesnes, taip pat apsvarstyti, kaip galėtume pasirūpinti ypatingais mažų vietos institucijų poreikiais, pvz., joms leisdami naudotis supaprastintomis procedūromis. Antra, norėčiau viešojo pirkimo sutartis padaryti prieinamesnes, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių tarpvalstybinio dalyvavimo požiūriu. Galiausiai norėčiau visais įmanomais būdais, kaip pabrėžė komiteto pirmininkas M. Harbour ir jūsų komitetas, skatinti atsakingesnius ir ekologiniu požiūriu sąmoningesnius, arba ekologiškesnius, viešuosius pirkimus, kuriais būtų skatinamos ir inovacijos arba socialinė įtrauktis.

Įvairūs reformų tikslai dabar bus paversti paprastomis, darnesnėmis taisyklėmis. Surengėme labai plačias konsultacijas ir atlikome ekonominį padėties vertinimą, tačiau jų dar nebaigėme. Turime žaliąją knygą ir dabar ieškome veiksmingiausių pasiūlymų. Teisės aktai visko neaprėps. Tuo pat metu Komisija rengs sektorines iniciatyvas, kuriomis bus siekiama geriau pasinaudoti viešojo pirkimo sutartimis ir skatinti įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintus ir kitus panašius tikslus. Jų pasirinkimas bus nuo atnaujinto Ekologiškų viešųjų pirkimų vadovo varianto, kurį rengiu su savo kolega J. Potočniku, iki Europos efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano įgyvendinimo, kuriam rengiamės su G. Oettingeriu ir C. Hedegaard, arba ikiprekybinių pirkimo planų ir apskritai inovacinės pirkimo veiklos, kurią koordinuojame kartu su A. Tajani ir M. Geoghegan-Quinn. Tai – pirmasis projektas.

Antrasis projektas apima koncesijas. Koncesijų klausimu norėčiau apčiuopiamą pažangą padaryti greitai, nelaukdamas, kol bus baigtas šis ilgalaikis viešųjų pirkimų sistemos modernizavimo darbas. Ponios ir ponai, kuriant viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūrą koncesijos atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Šešiasdešimt procentų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų Europoje veikia koncesijų pagrindu.

Vis dėlto neskaitant viešųjų darbų koncesijų šiuo metu nėra Europos koncesijų teisės akto ir, nors taikomi bendrieji Sutarties principai, šioje srityje vyrauja visiškas teisinis netikrumas, neleidžiantis plėtoti šio tipo sutarčių. Kaip šio dalyko įrodymą galėčiau paminėti per pastaruosius keletą metų Teisingumo Teismo priimtus 24 sprendimus. Norėčiau pasiūlyti sukurti supaprastintą sistemą – tik tam tikras bazines taisykles, netrukdysiančias veikti nacionalinėms teisės aktų sistemoms, kai pastarosios veikia gerai. Šia sistema vietos institucijoms nebus užkrauta per didelės administracinės naštos, pirmiausia dėl ribų, kurias siūlysiu.

Žinau, kad kelioms jūsų frakcijoms kyla abejonių ir vyksta diskusijos. Savo ruožtu visų klausydamasis esu įsitikinęs, kad jeigu atidžiai nusistatysime tikslus, galėsime išvengti nesusipratimų. Valstybės institucijos tebeturės laisvę pačios organizuoti viešąsias paslaugas, tačiau jeigu jos nuspręs jų teikimą perduoti kitiems subjektams, nemanau, jog kas nors prieštaraus, kad reikia tam tikro minimalaus skaidrumo ir taisyklių, kuriomis būtų užtikrinama, kad nebūtų diskriminacijos. Manau, kad tai būtina norint optimizuoti viešųjų lėšų panaudojimą, sumažinti atvejų, kai sutartys sudaromos nepakankamai viešai arba neužtikrinant veiksmingų teisių gynimo priemonių, ir sumažinti tam tikrą korupcijos riziką.

Verslo subjektų požiūriu, jeigu bandome atgaivinti vidaus rinką, kas gali prieštarauti siūlymui ją įgyvendinti koncesijų srityje? Pirmiausia mąstau apie mažąsias ir vidutines įmones, kurios dabar neturi išteklių, kokius turi didelės įmonės, reikalingų norint susirasti ir laimėti konkursus užsienyje, jeigu jie neskelbiami. Sudaryta minimali koncesijų sistema reikš skaidrumą ir informaciją, todėl mažiausiems verslo subjektams bus lengviau prieiti prie kai kurių sutarčių. Tai – ir geresnio reglamentavimo klausimas. Tiksliniai, gerai apmąstyti teisės aktai – geresnė galimybė, kainuosianti mažiau negu bandymai išspręsti problemas tiesiog nustatant pažeidimų reglamentavimo taisykles.

Trečiasis projektas, kurį greitai aptarsiu, susijęs su Europos gynybos rinka. 2009 m. direktyvos, kurios perkėlimo laikas baigsis po keleto savaičių, įgyvendinimo klausimu bendradarbiausime su valstybėmis narėmis. Tai – mokėjimo politikos priemonių, dažnai prieštaraujančių ES teisei, pritaikymo klausimas. Gegužės 23 d. Parlamento pastatuose Briuselyje kartu su A. Tajani šiuo Europos gynybos pramonės rinkos klausimu surengsime konferenciją.

Galiausiai norėčiau iškelti klausimą, kuris jau pernelyg ilgai atidėliojamas – tarptautinės viešojo pirkimo sutarčių dimensijos klausimą. Tikslas aiškus: didesnės mūsų verslo subjektų galimybės patekti į rinkas, o mes, žinoma, esame pasirengę abipusiškumo ir abipusės naudos pagrindu pasiūlyti daugiau. Daugiau prekybos bus naudinga visiems.

Dabar turiu atkreipti dėmesį į problemą, su kuria šiuo metu susiduriame spręsdami atviros prekybos ir su ja susijusios naudos pagrindo klausimą. Tiesa ta, kad pagrindiniai mūsų partneriai – Jungtinės Valstijos, Japonija (pagal Sutartį dėl viešųjų pirkimų) ir Kinija (pagal dvišalį susitarimą) – nelabai nori įsipareigoti dar labiau atverti savo rinkas. Mes savo ruožtu neturime jokių realių svertų derėtis, nes mūsų pačių rinkos jau dabar laikomos atviromis, ir tai beveik savaime suprantama. Ponios ir ponai, tarptautinės iniciatyvos pagal Sutartį dėl viešųjų pirkimų ir pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimus dar neperkeltos į ES teisę.

Šiomis aplinkybėmis valstybės narės taisykles taiko labai skirtingai ir taip iškraipoma vidaus rinka. Todėl šiuo metu Europoje mūsų įmonės atsidūrusios nelygioje padėtyje – prisimenu automobilių kelių atvejį Lenkijoje. Užsienio verslo subjektai čia, Europoje, naudojasi labai plačiomis teisėmis, dažnai gerokai viršijančiomis tai, dėl ko ES derėjosi, o mūsų įmonės patiria sunkumų, jeigu bando dalyvauti mūsų pagrindinių partnerių viešųjų pirkimų konkursuose.

Būtent todėl šiais metais su savo kolega K. De Guchtu planuojame pateikti teisės aktus, kuriais į ES teisę bus perkelti tarptautiniai mūsų įsipareigojimai viešojo pirkimo sutarčių srityje, ir tai suteiks mums reikiamą derybų svertą. Mes už atvirumą, bet nesame naivumo šalininkai. Kalbama apie tai, kad Europos pirkėjams reikia suteikti patikimą, aiškų teisinį pagrindą gauti ir priimti pasiūlymus iš įmonių, įsteigtų šalyje, su kuria turime susitarimą, kitokiomis sąlygomis negu iš įmonių, įsteigtų šalyje, su kuria ES dar neturi susitarimo, taip pat reikia suteikti didesnį teisinį tikrumą. Leiskite aiškiai pasakyti: čia nekalbama apie tai, kad Europą reikia paversti tvirtove. Savo verslo subjektams turime sukurti aplinką, kuri būtų tikroviška, sąžininga ir atvira, tačiau ne naivi.

Štai tokia padėtis. Kaip jūs ir jūsų Parlamentas manęs prašėte, pone pirmininke, norėjau pasinaudoti šių diskusijų dėl vidaus rinkos atgaivinimo teikiama galimybe išdėstyti šią svarbią sritį, kuri, be to, sudarys vieną iš dvylikos bendrosios rinkos atgaivinimo svertų, kuriuos minėjau savo kalbos pradžioje, t. y. viešuosius pirkimus ir modernizavimą, kuriuos, jums pritariant, siūlysime po keleto savaičių.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, gerbiami nariai, kaip sakė ir S. Kalniete, Europos Sąjungai ir ekonomikai reikia varomosios jėgos. Tai – tiesa. Šiai idėjai tvirtai pritariu. Tikriausiai atsimenate, kad prieš kurį laiką, kai Vengrija tik pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungai, Vengrijos ministras pirmininkas šiame Parlamente irgi labai aiškiai pasakė, kad nepakanka kovoti su krizės padariniais ir juos suvaldyti, skatinti valstybes nares laikytis griežtesnės fiskalinės politikos ir tikrinti, ar jos tai daro. Šiuo metu rengiame ir ne vieną tokį teisės aktą. Taip pat parengtas išsamus ekonomikos krizės valdymo paketas. Be to, turime atkreipti dėmesį į tai, kad savo piliečių akyse privalome likti patikimi. O taip bus tik tuo atveju, jei galėsime sukurti darbo vietų.

Būtent šioms darbo vietoms sukurti ieškome išteklių, lėšų, kuriomis galėtume tai padaryti. Esu tvirtai įsitikinęs, kad bendroji rinka kaip tik tai ir yra: neišnaudota galimybė, kurioje glūdi mūsų ateitis, kartu įgyvendinant ir Europos Sąjungos strategiją iki 2020 m. Todėl, atsižvelgiant į visa tai, labai džiaugiuosi ir Europos Komisijos, ir Europos Parlamento įsipareigojimu dar kartą pradėti įgyvendinti bendrąją rinką ir prioritetais, kuriuos nurodė Komisija ir kuriuos šis Parlamentas irgi dėsto trijuose puikiuose pranešimuose. Jau turėjome galimybę diskusijose aptarti įvairias idėjas ir pozicijas dėl pranešimo, anksčiau išdėstytas jūsų kolegos nario L. Grecho.

Be to, manau, kad dabartiniais trimis pranešimais bus prisidėta ir prie tikslinių diskusijų, leisiančių mums iki 2012 m., iki Komisijos nario M. Barnier taip pat minėto dvidešimtojo jubiliejaus, kartu imtis konkrečių priemonių. Kaip žinote ir jūs ir kaip pažymėjo Komisijos narys, kovo 10 d. posėdyje Konkurencingumo taryba pasikeitė nuomonėmis dėl socialinių konsultacijų, kuriose buvo aptariami kriterijai prioritetinėms institucijų ir valstybių narių įsipareigojimų sritims apibrėžti, rezultatų. Remdamasi šiomis diskusijomis, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija rengiasi gegužės 30 d. Konkurencingumo tarybos posėdyje priimti išvadas dėl siūlomų prioritetinių priemonių.

Leiskite jums priminti ir platesnes aplinkybes. Esant dabartinei padėčiai dėl politinio ir ekonominio spaudimo ir priemonių, kurių imtasi jam sumažinti, bendroji rinka piliečiams, verslo subjektams ir institucijoms gali visai neatrodyti patraukli. Vis dėlto, pritardama profesoriaus M. Monti žodžiams, manau, kad būtent tokiais laikais kaip šie, dabar, bendrosios rinkos reikia labiausiai – tokiais laikais, kai dėl krizės poveikio instinktyviai bandome susisprausti į siauras, tačiau gerai pažįstamas nacionalines ribas. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad neturime pasiduoti tokiai pagundai. Todėl akivaizdu, kad atėjo laikas bendrąją rinką skatinti politiškai. Kaip jūs, ponios ir ponai, pabrėžėte ir ankstesniame savo pranešime dėl bendrosios rinkos sukūrimo vartotojams ir piliečiams ir kaip teigiama profesoriaus M. Monti pranešime, bendroji rinka patiria išbandymą.

Ar ji taps priemone, kurią įgyvendinusi Europos Sąjunga suartės su savo piliečiais, apčiuopiamai pagerindama kasdienį jų gyvenimą? Ar ji bus vien arena, padėsianti išsaugoti ir pačiai bendrajai rinkai, ir išlaikomiems sektoriams kenkiančius trūkumus? Atsakymas į šiuos klausimus priklauso nuo to, kaip pasišventę ateinančiais mėnesiais atliksime savo darbą. Kai Europos Parlamentas šiandien priims rezoliuciją, Komisija, kaip jau minėta, balandžio mėn. viduryje galės priimti savo persvarstytą komunikatą. Tikimės, kad visos politinės pozicijos ir tai, ką gynėte savo pranešime, bus įtraukta į Komisijos dokumentą. Kai bus pateikti teisės aktų pasiūlymai, tikimės, kad galėsime su jumis ir Komisija sukurti ypatingą partnerystę, suteiksiančią galimybę greitai išnagrinėti ir patvirtinti pagrindines priemones, kurias numatyta įtraukti į galutinį Bendrosios rinkos aktą.

Dabar leiskite pabrėžti keletą trijų svarstomų pranešimų elementų, išsamiai nereaguojant į kiekvieną išdėstytą aspektą. Tarybai pirmininkaujanti valstybė teigiamai vertina tai, kad pranešėjas norėtų bendrosios rinkos klausimą įtraukti į Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę. Manome, kad pažanga Bendrosios rinkos akto klausimu patenka į Sutartyje paminėtų Europos Sąjungos bendrųjų politinių gairių taikymo sritį. Vis dėlto nurodyti politines gaires – tikrai Europos Vadovų Tarybos uždavinys. Tokią darbotvarkę nustato Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, tačiau norėčiau visiems priminti, kad kovo 24 ir 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose irgi paminėta bendrosios rinkos svarba.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė norėtų pareikšti dėkingumą Parlamentui už nuoseklią paramą Konkurencingumo tarybai rengiant konkrečias priemones vienodai patentų sistemai sukurti. Visi žinome, kad vienoda patentų sistema smarkiai padidintų verslo subjektų konkurencingumą. Be to, čia šia tema labai naudingai diskutavome, taigi dėkoju Parlamentui už bendradarbiavimą, kad leido Tarybai imtis šios iniciatyvos glaudesnio bendradarbiavimo tvarka. Taip pat pritariame, kad būtų užbaigta bendra skaitmeninė rinka, o norint skatinti Europos inovacijas būtina stiprinti mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį.

Pasitelkdami piliečių judumą ir ypač profesinių kvalifikacijų pripažinimą, galime svarstyti kitus Europos piliečiams aktualius klausimus. Dėl šios priežasties sutinkame su teiginiu, kad prioritetinis mūsų uždavinys šioje srityje – aktyviau imtis ES veiksmų, kad pasiektume greitų, apčiuopiamų rezultatų. Tarybai pirmininkaujanti valstybė taip pat konstatavo, kad beveik visuose peržiūrėtuose pranešimuose, įskaitant ankstesnįjį L. Grecho pranešimą ir A. F. Correios De Camposo pranešimą, ypač pabrėžiama, kad reikia ES piliečiams užtikrinti galimybę naudotis vidaus rinkos teisėmis. Taip pat teigiamai vertiname su tuo susijusius rezultatus, pasiektus šioje srityje Komisijai įgyvendinus priemones. Tai – sukurtas portalas Jūsų Europa, SOLVIT tinklas ir Paslaugų direktyvoje numatyti kontaktiniai centrai.

Nepaisant to, pritariame jūsų požiūriui, kad galima dar daugiau nuveikti savo teisėmis besinaudojančių ES piliečių labui. Galiausiai leiskite nukrypstant nuo temos aptarti kitą Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos darbotvarkės prioritetą. Iki šiol per mano parlamentines konsultacijas dėl šešių teisės aktų pasiūlymų dėl ekonomikos (šešių teisės aktų paketo) dažnai girdėdavau kritiką, kad valstybės narės, kurias turėtume suvokti kaip Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą, nors ir nepamiršta finansinio makrostabilumo, tačiau nepaiso to, kad reikia skatinti ekonomikos augimą ir tikrosios ekonomikos atsigavimą iš krizės, arba, jeigu jau paiso, tai šiems pastariesiems tikslams priskiria tik neprivalomas priemones, dėl kurių įgyvendinimo neįmanoma atsiskaityti, o strategijos „Europa 2020“ turinyje iš esmės nieko daugiau ir nenumatyta. Na, kaip minėjau ir įvadinėje kalboje, manau, kad bendroji rinka ir joje slypintis didžiulis ekonomikos augimo potencialas gali būti tinkamas atsakas į šias problemas ir kartu darnios Europos Sąjungos reakcijos garantija.

Manau, kad pagrindinis mūsų uždavinys – kuo skaidresnėmis priemonėmis, artimai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, užbaigti visą bendrosios rinkos įtvirtinimo procesą. Taryba pasirengusi taip bendradarbiauti, palaikydama visapusišką partnerystę su Komisija, Parlamentu ir jų nariais. Labai ačiū, pone pirmininke.

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, šiomis penkiomis kalbomis – trimis Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu, Komisijos nario kalba ir E. Győri kalba – pradėtos puikios diskusijos, labai svarbios Europos Sąjungos ir jos piliečių ateičiai, taip pat sparčiam mūsų vystymuisi. Norėčiau visiems dar kartą priminti, kad pradinė idėja atgaivinti bendrąją rinką kilo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete. Norėčiau dar kartą pasveikinti visus komitete dirbančius kolegas narius ir norėčiau, kad M. Harbour priimtų šias padėkas ir sveikinimus jų vardu.

Mario Monti pranešimo – puikaus pranešimo, daug padedančio mūsų darbe – idėją taip pat pateikė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier už puikų ir daug apimantį Europos Komisijos pasiūlymų pristatymą reaguojant į mūsų pranešimus. Viešieji pirkimai – jie dažnai pasirodo esantys mūsų darbo valstybėse narėse Achilo kulnas. Tad itin svarbu toliau spręsti šį klausimą ir Tarybai pirmininkaujanti Vengrija, žinoma, padės tai padaryti. Esame įsitikinę tokiu poreikiu, nes šis klausimas Europos gyventojams labai svarbus.

Apie šių pranešimų ir šių diskusijų svarbą galima spręsti iš to, kiek Parlamento komitetų parengė nuomones. Tai padarė aštuoni komitetai, o jūs, kaip ir aš, gerai žinote, kad labai retas atvejis, kai aštuoni Parlamento komitetai parengia nuomones dėl vieno pranešimų komplekto. Dabar tų komitetų atstovai paeiliui tars žodį. Ponia J. Andrés Barea, jūs kalbėsite Tarptautinės prekybos komiteto vardu, taigi žodis jums.

  Josefa Andrés Barea, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentė. – (ES) Pone pirmininke, Tarptautinės prekybos komitetas yra vienas iš aštuonių dalyvavusių komitetų, taigi norėčiau padėkoti jo nariams už jų įnašą į pranešimą.

Įtvirtinti bendrąją rinką – vienas iš ekonomikos augimu grindžiamos strategijos „Europa 2020“ tikslų. Europos Sąjunga yra pagrindinė tarptautinė veikėja. Globalizuotoje rinkoje ES turi įveikti iššūkius, su kuriais susiduria.

Iššūkis bendrovėms, mūsų bendrovėms tarptautinėje rinkoje – kelti didelius lūkesčius ir teikti dideles galimybes, tačiau joms tenka ir socialinė atsakomybė: socialinis augimas, kuriuo teikiamos garantijos darbuotojams ir garantijos viešųjų paslaugų srityje.

Įsipareigojame ir besivystančioms šalims: kova su skurdu yra vienas iš Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Ateityje mūsų pramonės ir bendrovių pagrindas turi būti žinios, turime kovoti su klastojimu intelektinės nuosavybės srityje.

Turime ginti savo verslo subjektus, remdamiesi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kriterijais bei socialiniais kriterijais, taip pat turime ginti savo užsienio politikos interesus ir Europos, ir Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečių labui.

  Diogo Feio , Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. – (PT) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti pagarbą Komisijos nariui M. Barnier, Tarybos atstovei ir ypač savo kolegoms iš Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu norėčiau pabrėžti šiandien mūsų aptariamų pranešimų svarbą – juose tvirtai atsispindi M. Monti pranešimo dvasia, sėkmingai besivystančios liberalios ekonomikos, konkurencijos ir dinamiškos, novatoriškos rinkos skatinimo idėja.

Būtent taip pasieksime, kad strategija „Europa 2020“ galėtų tikrai tapti daugiau nei popierine iniciatyva – kad ji galėtų tapti tikrove ir kad ja būtų remiamos mažosios ir vidutinės įmonės, kurios Europos ekonomikoje yra pagrindinės darbdavės, remiami verslo subjektai apskritai ir diegiamas supratimas apie tvarų ekonomikos augimą, kurį būtų galima vis labiau grįsti vidaus rinka, realiai veikiančia ekonomikos valdysena ir, svarbiausia, tikro mūsų ekonomikos augimo koncepcija.

  Raffaele Baldassare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, bendrosios rinkos svarba ta, kad ja norima patenkinti rinkos poreikius, palengvinti galimybę į ją patekti ir joje dalyvauti visiems: verslo subjektams, vartotojams, darbuotojams. Atsižvelgdamas į šį plataus užmojo tikslą, esu patenkintas M. Barnier pasiūlytomis priemonėmis ir šio Parlamento parodytais ženklais.

Mano nuomone, norint pasiekti ES pasiūlytus tikslus būtini tam tikri prioritetai: gerinti mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes patekti į vidaus rinką, mažinant administracines jų pareigas ir padedant joms dalyvauti konkursuose, panaikinti visas elektroninės prekybos plėtojimo kliūtis, remti ir finansuoti inovacijas, ypač leidžiant obligacijas Europos Sąjungos projektams, pirmiausia energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse.

Galiausiai tik susiedami vystymąsi ir paramą verslui su strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslais galime pasiekti to, kas, manau, yra šio akto tikslas – sukurti socialinės rinkos ekonomiką, grindžiamą augimu, konkurencingumu ir tvarumu.

  Liisa Jaakonsaari, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė. – (FI) Pone pirmininke, Jacques Delors klydo teigdamas, kad negalime įsimylėti bendrosios rinkos, nes diskusijose šia tema reiškiama tiek daug aistrų.

Komisijos požiūris drąsus ir šiuo metu įgyvendinama keletas labai svarbių projektų: Europos patentai, bendra energetikos rinka ir kt. Vis dėlto vienas dalykas tebėra įkyri problema: socialinis pranešimo įnašas labai menkas. Pvz., beveik nieko nekalbama apie komandiruojamus darbuotojus, o labdaros paslaugos ir bendrosios rinkos socialinė išlyga, deja, aprašomos labai neaiškiai.

Man neaišku, kodėl tvirtesnės ir integruotesnės socialinės teisės daugiausia laikomos problema. Norėčiau visiems priminti, kad Šiaurės šalyse įtvirtinus socialines teises aukšto lygio konkurencingumas sėkmingai derinamas su produktyvumu. Ar tai ne daug pažangesnis požiūris, Komisijos nary?

  Jürgen Creutzmann, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. – (DE) Pone pirmininke, pone M. Barnier, norėčiau atsakyti į kolegės narės pastabas. Vietoj socialinės išlygos komitetas pasiūlė ištirti poveikį, kurį priemonės vidaus rinkoje turės užimtumui. Tai daug svarbiau negu taikyti bendras formules. Jeigu norime padaryti pažangą vidaus rinkoje, turime atkreipti dėmesį į socialinius klausimus ir pabrėžti juos visais savo darbais. Todėl itin svarbu atlikti poveikio vertinimą, kuriame būtų konkrečiai atsižvelgiama į šiuos reikalavimus.

Norėčiau pateikti dar vieną pastabą. Nustebau išgirdęs pirmininką kalbant apie ekonomikos valdyseną, kuri į vokiečių kalbą verčiama kaip Wirtschaftslenkung. Ta pati sąvoka reiškia ir centrinę valstybinę ekonomikos kontrolę. Turime labai blogą valstybinės ekonomikos kontrolės patirtį viename Vokietijos regione. Esu tikras, kad toliau plėtoti vidaus rinką galime tik koodinuodami mūsų valstybių ekonomiką. Tai visiškai aišku. Tačiau ekonomikos valdysenos priemonėmis vidaus rinkoje pažangos nepasieksime.

Šiandien aptariame, kaip suteikti postūmį vidaus rinkai. Tai jau seniai reikėjo padaryti, nes kitais metais pažymėsime dvidešimtąjį vidaus rinkos jubiliejų. Todėl teigiamai vertinu M. Barnier pareiškimą, kuriame jis sakė, kad nori dėmesį sutelkti kelioms konkrečioms priemonėms, kurios dar neįgyvendintos ir kurios suteiks vidaus rinkai naują postūmį. Vidaus rinka – didžiulė galimybė mums visiems. Jai veikiant gali būti sukurta daugiau darbo vietų, o mūsų tikslas turi būti rasti darbo žmonėms. Tai – geriausia socialinė politika, kurią galime įgyvendinti, nes darbą turintys žmonės geriau save vertins. Todėl turime padaryti viską, kas įmanoma, kad šioje srityje būtų daroma pažanga.

Mums reikia darnaus priemonių paketo, naudingo ir verslo subjektams, ir piliečiams. Norime, kad vidaus rinka labiau negu praeityje naudotųsi pirmiausia vidutinės bendrovės. Todėl mums skubiai reikia ES patentų sistemos, kad bendrovės bent jau galėtų apsaugoti ir prieinama kaina pardavinėti savo novatoriškus produktus visoje Europoje. Be to, verslo subjektams reikia daugiau finansavimo inovacijoms plėtoti. Europos rizikos kapitalo rinka – tik viena iš daugelio priemonių, kurių galima imtis. Postūmį vidaus rinkai suteiks ir suderintas pridėtinės vertės mokestis bei pelno mokesčio bazė, apie kurią dabar diskutuojame.

Tačiau turime imtis ir konkrečių priemonių piliečių pasitikėjimui vidaus rinka gerinti. Turime gerinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą, galbūt pasitelkdami Europos profesinį pažymėjimą. Tai palengvins galimybę dirbti kitoje valstybėje narėje ir lems didesnį piliečių judumą Europos vidaus rinkoje.

Taip pat reikalinga Europos rinkos stebėjimo organizacija ir šį dalyką norėčiau pabrėžti, nes valstybėms narėms vis nepavyksta šios temos įgyvendinti. Nenorime, kad vidaus rinkoje būtų parduodami pavojingi produktai.

Jeigu šį pasiūlymą galėsime priimti didele dauguma, galėsime vidaus rinkai suteikti ir naują postūmį.

  Francesco De Angelis, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jeigu norime atkurti pasitikėjimą rinka, turime pirmenybę teikti vartotojų, darbuotojų ir verslo subjektų poreikiams.

Jeigu norime stiprinti piliečių, darbuotojų ir viešųjų paslaugų naudotojų teises, daug dėmesio turėtų būti skiriama socialinei būsimos bendrosios rinkos dimensijai užtikrinti. Ekonomikos augimo, vystymosi ir socialinio sąmoningumo turi būti paisoma vienodai. Ekonomika turi augti ir tas augimas turi būti naudingas piliečiams.

Šiuo požiūriu bendrovėms taikomų standartų reglamentavimo nuostatų pakete esama gerų pasiūlymų, įskaitant veiksmų planą didinti kapitalo rinkų prieinamumą mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir naujas finansavimo eilutes novatoriškoms įmonėms ir regioninei plėtrai. Mažosios ir vidutinės įmonės yra mūsų ekonomikos pagrindas ir varomoji vidaus rinkos augimo jėga. Pone pirmininke, jeigu norime įveikti krizę ir skatinti naują vystymosi modelį, tvarų ekonomikos augimą ir kurti naujas kokybiškas darbo vietas, tik nuo mūsų priklauso, ar šie tikslai bus įgyvendinti.

  Sophie Auconie, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė. – (FR) Pone pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary, ponios ir ponai, turiu pasakyti vieną dalyką, žodį, kuris tikriausiai visiškai prieštaraus dabartinei ekonomikos padėčiai, tačiau jį reikia pabrėžti tuo labiau. Tas žodis – „užmojis“: užmojis vidaus rinkai, Komisijos nary, užmojis Europai, užmojis siekiant įrodyti piliečiams, kad Europos integracija yra žingsnis pirmyn ginant jų teises, jų, kaip darbuotojų, kaip vartotojų, kaip turistų ir apskritai kaip asmenų, teises. Norėčiau išreikšti pagarbą M. Barnier, kuris įkūnija šį užmojį visais projektais, kuriuos nori įgyvendinti.

Būdama Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė, teigiamai vertinu aptartas idėjas: tai, kad reikia konkrečių veiksmų regionams, turintiems savitų geografinių ypatumų, pvz., atokiausiems regionams, verslo subjektams skirtų Europos patentų ir Europos fondų, savitarpio pagalbos organizacijų ir asociacijų statuto sukūrimą, obligacijų konkretiems projektams finansuoti išleidimą ir poreikį vidaus rinkoje skatinti tvarų vystymąsi.

  Piotr Borys, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentas. – (PL) Pone pirmininke, jeigu bendrajai rinkai netaikysime visapusiško požiūrio, nepasieksime strategijos „Europa 2020“ tikslų ir nepadarysime ekonomikos novatoriškesnės ir konkurencingesnės. Tad norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier už labai išsamų požiūrį į bendrąją rinką, o profesoriui M. Monti – už tą puikų pranešimą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į keturis svarbius aspektus. Pirmiausia, į Europos patentus, kurie gali būti pradėti naudoti kitais metais, kitaip tariant, dvidešimtaisiais metais nuo bendrosios rinkos veikimo pradžios. Antra, į poreikį rimtai spręsti autorių teisių klausimą, nes autorių teisės teikia daug vilčių ir galimybę plėtoti kūrybinę rinką – šį rinkos aspektą reikėtų reglamentuoti bendrai. Čia pirmiausia galvoju apie bendrą autorių teisių valdymo sistemą ir rimtą požiūrį į nežinomų autorių darbus, taip pat apie naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms mažinimą. Tam reikia imtis labai konkrečių veiksmų, pvz., supaprastinti apskaitą, apsaugoti prekių ženklus, sukurti Europos fondų statutą ir, svarbiausia, suteikti galimybę tarpusavyje sieti verslo registrus. Jeigu mano išvardytose srityse imsimės priemonių, tikiuosi, kad 20 mln. mažųjų įmonių Europos bendrojoje rinkoje galės veikti veiksmingai ir laisvai.

  Toine Manders, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentas. – (NL) Pone pirmininke, tai reiškia, kad galiu vieną ar dvi minutes įsiterpti į K. H. Lehne kalbą. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui ir visiems kitiems už čia vykstančias diskusijas. Vis dėlto nepastebėjau, kad būtų minima pora dalykų, kurie, mano nuomone, itin svarbūs ir kuriuos įtraukiau į pranešimą. Tikiuosi, kad Komisijos narys mums padės juos įgyvendinti.

Mes vis giriame profesorių M. Monti, tačiau jo išvada buvo ta, kad direktyvos perkėlimas yra pagrindinė vidaus rinkos problema. Jis sako, kad turime daugiau dirbti reglamentavimo nuostatų srityje. Aš tai suvokiu taip, kad mažiau yra naudingiau; leiskime mažiau Europos teisės aktų. Vis dėlto tai, ką tikrai darome, turi būti daroma vienodai, nes turime neleisti 27 valstybėms narėms tapti valstybių, kurios visos perkelia teisės aktus skirtingai, kratiniu, nes tai didžiulė kliūtis mažosioms ir vidutinėms įmonėms dirbti tarpvalstybiniu mastu.

Dar vienas dalykas, kurio nepastebima, pone pirmininke, ir kuris tikriausiai yra didžiausia mūsų nesėkmė – tai rinkodaros klausimas. Mes čia turime geriausius teisininkus. Kuriame puikius teisės aktus. Manome, kad mūsų pareiga – patobulinti rinką savo piliečių labui. Vis dėlto nepanašu, kad apie tai žino patys piliečiai. Tikroji mūsų problema ta, kad nesugebame užmegzti mūsų ir jų ryšio. Mes gerai žinome teisines sąvokas, bet neatrodo, kad gerai sugebame tiesiogiai bendrauti su savo piliečiais. Gresia pavojus – tikiuosi, kad jis nepasitvirtins – kad mes, kaip Europos Sąjunga, galime vis labiau nutolti nuo Europos piliečių. Manau, kad ateinančius keletą metų tikrai turime susitelkti ir investuoti į būdus, leidžiančius siekti konkrečių Europos Sąjungos piliečių paramos tam, ką darome. Toje srityje dar daug galima nuveikti ir manau, kad turime į tai investuoti ir turėtume su savo ryšių patarėjais pasikonsultuoti, kaip geriausiai tą pasiekti.

Galiausiai mane sukrėtė tai, kad mūsų piliečiai nežino, kuo Europos Komisija skiriasi nuo Parlamento ir Tarybos. Kiekvienoje valstybėje narėje turime tris atstovus, kurių rankos juk surištos, nes jie dirba oficialioms organizacijoms. Jeigu valstybės narės reikš neigiamą požiūrį į Europos Sąjungą, nebus kam jį atremti. Manau, kad būtų tikslinga turėti po vieną ES atstovą valstybėse narėse – jei norite, vadinkite jį ambasadoriumi – kuris galėtų reaguoti į bet kokius neigiamus pareiškimus apie Europos Sąjungą. Jeigu tai padarysime, tai neleis mums tapti panašiems į „Titaniką“. „Titanike“ visi galvojo, kad viskas kuo puikiausia, tačiau tikrasis pavojus juk tykojo išorėje.

  Wim van de Camp, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentas. – (NL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijai ir Tarybai už šio rytmečio įžangą. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu rašyti nuomonę apie vidaus rinką man buvo itin įdomu.

Manau, kad vidaus rinka Europos Parlamente turėtų būti plačiai remiama, ypač Piliečių laisvių komitete, nes judėjimo laisvė, visų pirma asmenų, darbuotojų migrantų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, Europos Sąjungoje svarbi – mums jų reikia siekiant padidinti vidaus rinkos darbo jėgą. Vis dėlto, pone pirmininke, turime tiek daug tikslų, bet iki šiol pasiekėme tiek mažai rezultatų.

Labai džiaugiuosi Komisijos nario M. Barnier minėtais 12 svertų ir tikiuosi, kad ateinančiais mėnesiais galėsime paspartinti įvykių eigą, nes konkurentai už ES ribų nelauks, kol ES vidaus rinka įveiks šį atotrūkį.

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

  Erminia Mazzoni, Peticijų komiteto nuomonės referentė. – (IT) Pone pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, tikrai galiu pasakyti, kad pranešėjų darbas puikus ir ne mažiau puikūs, džiuginantys ir guodžiantys Komisijos ir Tarybos žodžiai.

Šiuose trijuose pranešimuose išlaikoma profesoriaus Mario Monti naujosios strategijos bendrajai rinkai dvasia ir postūmis ir jais pavyko parodyti, kaip vieningai siekiama atgaivinti Europos bendrąją rinką pasitelkiant 50 priemonių, kurias šis Parlamentas atkuria, sujungia ir pabrėžia išdėstydamas 14 prioritetų.

Iš šių priemonių 19 skirta tam, kad rinka būtų orientuojama į piliečių interesus. Manau, kad norint tikrai ir visapusiškai įgyvendinti bendrąją rinką, svarbu sumažinti piliečių atotrūkį nuo bendrosios rinkos siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą, skatinant politinės ir socialinės integracijos procesą prieš integruojant ekonomiką ir, svarbiausia, siekiant, kad Europos piliečiai bendrąją rinką suvoktų kitaip. Manau, kad visi šie tikslai įkūnyti šiuose trijuose pranešimuose pateikiamose priemonėse.

(Diskusijos kelioms akimirkoms sustabdytos.)

5. Vadovybės pranešimas

  Pirmininkas. – Po komitetų pranešimų pereiname prie kalbėtojų frakcijų vardu. Prieš suteikdamas žodį pirmajam sąraše nurodytam kalbėtojui O. Karasui, turiu dvi labai trumpas pastabas.

Sužinojome, kad šį ankstyvą rytą prie Lampedūzos krantų pastebėtas laivas su dviem šimtais migrantų apvirto dėl blogų sąlygų jūroje. Pakrančių apsaugos tarnyba daro viską, ką gali, kad išgelbėtų dingusiais laikomus žmones. Padėtis labai sunki. Nekantriai laukiame, kad šiame Parlamente Komisijos ir vyriausybių prisiimti įsipareigojimai būtų įgyvendinti.

Dabar pereisiu prie antrojo pareiškimo. Praėjus dvejiems metams nuo tragiško žemės drebėjimo, nusiaubusio L‘Akvilos miestą ir Abrūcų regioną, noriu priminti šio Parlamento rūpestį ir nerimą dėl žemės drebėjimo aukų ir išreikšti viltį, kad regiono istorinio paveldo atkūrimo ir būstų atstatymo tvarkaraštį bus galima paspartinti.

6. Valdymas ir partnerytė bendrojoje rinkoje. - Bendroji rinka Europos gyventojams - Bendroji rinka siekiant skatinti verslą ir augimą - Viešieji pirkimai (diskusijų tęsinys)

  Othmar Karas, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, labai ačiū už mums suteiktą informaciją, pone M. Barnier. Lisabonos sutartis galioja jau dvejus metus, taigi pirmą kartą turime tvarią socialinę rinkos ekonomiką, kaip Europos socialinį modelį. Galbūt tai mums leis Europoje padaryti kokybinį šuolį į ekonominę ir socialinę sąjungą. Vidaus rinkos sąvoka turi būti grindžiama šiuo principu.

Vidaus rinka veikia jau dvidešimt metų, bet ji dar nėra tobula. Turime strategiją „Europa 2020“, kurios negalime įgyvendinti be vidaus rinkos, ir diskutuojame apie finansinę perspektyvą iki 2020 m., kuri, jeigu nebus numatyta daugiau finansavimo politinėms konkurencingumo, ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinio solidarumo skatinimo iniciatyvoms, mums neleis įgyvendinti koncepcijos „Europa 2020“ ir visapusiškai pasiekti jos tikslų.

Dėl euro vidaus rinka tampa vietine rinka. Vidaus rinka būtina siekiant ekonomikos augimo ir užimtumo. Viskas, kas stiprina vidaus rinką, didina ir Europos konkurencingumą, tad ir jos nepriklausomumą. Dėl šios priežasties labai džiaugiuosi, kad imamės šios iniciatyvos, nes tai – svarbiausias žingsnis, kurį Europos Sąjunga gali žengti. Visa jo esmė – sudaryti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) galimybę gauti kapitalo. Turime užtikrinti, kad finansinė parama MVĮ būtų teikiama ne tik kreditais ir skatinant išduoti paskolas. Turime nagrinėti ir kitus būdus.

Mums svarbu remti rizikos kapitalo lėšas, projektų obligacijas ir e. prekybą, veiksmingiau kovoti su piratavimu, sukurti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, reglamentuoti viešuosius pirkimus ir įgyvendinti keturias laisves: laisvą žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą. Visi turime daug darbo. Ačiū už šią iniciatyvą, pone M. Barnier.

  Evelyne Gebhardt, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, labai tikiuosi, kad bus įmanoma išgelbėti nelaimėn patekusius 200 žmonių, nes tai – labai svarbus dalykas. Ačiū, kad apie tai mus informavote.

Pone M. Barnier, ponia E. Győri, ponios ir ponai, Lisabonos 3 straipsnis, kuriame įtvirtinama socialinė rinkos ekonomika – naujas požiūris ir naujas politinis uždavinys ateičiai. Žinoma, šį uždavinį dabar turime galutinai įgyvendinti ir jau dvejus metus laukėme, kol galėsime tai padaryti. Džiaugiuosi, kad Europos Komisija žengė pirmąjį žingsnį šia kryptimi. Taip pat labai džiaugiuosi, jog mes, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariai, po ilgos kovos sugebėjome užtikrinti, kad šiandien balsuojant šiuo klausimu į Europos Parlamento poziciją būtų įtraukta socialinė išlyga.

Tai – labai svarbus klausimas, nes ši išlyga yra socialinės sanglaudos pagrindas ir leis mums užtikrinti, kad Europos Sąjungos gyventojai vidaus rinką laikytų socialiniu elementu. Tai būtina, jeigu norime, kad Europos piliečiai atgautų pasitikėjimą Europos Sąjungos politine sistema. Pirmiausia Komisija turi galutinai pripažinti lemiamą socialinių teisių svarbą vidaus rinkoje ir daugiau dėmesio skirti socialiniam Europos teisės aktų poveikiui. Būtent todėl svarbu, kad Parlamentas Komisijai dar kartą primintų socialinę išlygą, įtvirtintą Lisabonos sutartyje.

Norėčiau M. Barnier padėkoti už patikinimą, kad jis į tai atsižvelgs ir vadovausis šiuo požiūriu. Jis gali būti tikras, kad Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija jį visapusiškai rems. Pone M. Barnier, socialinė išlyga, žinoma, taip pat reiškia, kad turi būti atitinkamai persvarstyta Darbuotojų komandiravimo direktyva. Tai reiškia, kad valstybėse narėse turi būti laikomasi teisės dirbti ir teisės streikuoti, kartu su kitais žmonėms rūpimais dalykais, ir kad šios teisės be sąlygų ir apribojimų turi būti įtrauktos į Europos Sąjungos vidaus rinkos politiką. Tai rūpi mums, kaip socialdemokratams. Jeigu vidaus rinka bus plėtojama šiuo pagrindu, suteiksime jums paramą ir mūsų politika judės tinkama linkme.

Žinoma, šiomis aplinkybėmis svarbūs ir kiti klausimai. Profesinių kvalifikacijų pripažinimas, Europos kvalifikacijų pasas ir visapusiškas pensijų perkeliamumas Europos Sąjungoje – klausimai, kurie rūpi Europos piliečiams ir kuriais bus užtikrinta, kad vidaus rinka būtų rinka žmonėms. Būtent tai mes, socialdemokratai, visada sakome. Ekonomika yra žmonėms, o ne atvirkščiai. Jeigu tuo vadovausimės, eisime teisingu keliu.

  Morten Løkkegaard, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui ir kitiems šešėliniams pranešėjams už puikų bendradarbiavimą rengiant šiuos pranešimus. Visi našiai bendradarbiavome ir džiaugiuosi, kad galiausiai Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariai sutiko su kompromisu. Būtų atrodę keista, jeigu mums nebūtų pavykę pasiekti plataus kompromiso dėl šių pranešimų.

Norėčiau paminėti tris dalykus, kurių įtvirtinimas pranešime, prie kurio prisidėjau – pranešime dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje, manau, yra Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos sėkmė.

Pirmasis mūsų įtrauktas prioritetas – ES valstybių ar vyriausybių vadovai šioje srityje turi imtis politinės lyderystės. Norint pasiekti rezultatų ir reikiamai paskirstyti prioritetus tai neišvengiamai būtina.

Antrasis – užtikrinome, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama šios srities teisės aktams įgyvendinti tinkamai ir laiku. Tai buvo didelė su Paslaugų direktyva susijusi problema ir, be abejo, tikimės, kad ji nepasikartos ateityje.

Galiausiai turime alternatyvią ginčų sprendimo formą, ypač internetu perkantiems vartotojams, kurią reikia skatinti ES lygmeniu. Apskritai visas dėmesys e. prekybai – didelis žingsnis į priekį ir šiuo požiūriu reikia paminėti, kad mes taip pat ką tik priėmėme vartotojų teisių direktyvą, kuria irgi einama ta pačia kryptimi, ir tai – akivaizdžiai dar vienas didelis žingsnis teisinga linkme.

Galiausiai norėčiau primygtinai paprašyti Komisijos nario M. Barnier užtikrinti, kad vykstant tolesnėms procedūroms dėl šio didelio bendrosios rinkos paketo mes skatintume ir apie jį informuoti. Iki šiol mūsų patirtis informavimo apie bendrąją rinką – bendrąją rinką piliečiams – srityje skurdoka. Pareiga tenka mums visiems, tačiau norėčiau, jums leidus, Komisijos narį primygtinai paraginti labai pasistengti užtikrinti, kad tikrai skatintume informavimą ir jo imtumės daug aktyviau – tada piliečiai ir smulkūs verslo subjektai daugiau sužinos apie šį tikrai esantį puikų paketą. Šiuo metu, atrodo, didžiausia problema, jog apie tai trūksta žinių. Todėl primygtinai rekomenduočiau pradėti skatinti informavimo veiklą.

  Emilie Turunen, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, ponios ir ponai, devintajame dešimtmetyje, tame dešimtmetyje, kai gimiau, tuometinis Komisijos pirmininkas Jacques Delors sakė, kad bendroji rinka turėtų turėti socialinę dimensiją. Dabar, praėjus daugiau kaip 20 metų, susidarė padėtis, kai 23 mln. žmonių neturi darbo, mažinami atlyginimai, blogėja darbo sąlygos, mažėja viešųjų paslaugų, beveik 18 mln. yra skurstantys darbuotojai, o Europoje didėja nelygybė. Taip pat netenkame darbo vietų ir tikrai nežinome, kaip išsilaikysime ateityje.

Tenka daryti išvadą, kad kuriant Europos socialinę dimensiją turime dar nepaprastai daug nuveikti. M. Monti praėjusiais metais ėmėsi šio klausimo ir jį išdėstė puikiame pasiūlyme mums visiems. Sakydamas, kad esama silpnų vietų, kitaip tariant, kritinių aspektų, iš kurių dalis yra socialinio ir ekologinio pobūdžio ir kuriuos turime pripažinti ir tvarkyti, jeigu norime daryti pažangą, jis konstatavo itin svarbų dalyką. Tai – iš tikrųjų pagrindinė idėja, kurią, mano nuomone, artimoje ateityje turėtume plėtoti arba ja vadovautis.

Diskutuoti apie šį dokumentą Parlamente buvo gana sunku, tačiau labai džiaugiuosi, kad, kaip posėdžiaujantis Parlamentas, galime šiandien pateikti rekomendaciją, kaip turėtų būti tęsiamas Komisijos ir M. Barnier darbas.

Norėčiau paminėti tris aspektus, labai svarbius mums, Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui, ir tai yra svarbiausia informacija. Pirmoji išvada, kurią šiandien reikia paskelbti – mes norime, kad bendroji rinka būtų ekologiška. Tai, be kitų dalykų, reikia pasiekti inovacijomis ir taip pasinaudojant viešaisiais kvietimais dalyvauti konkursuose ir viešuosiuose pirkimuose, kad būtų aktyviai skatinama pereiti prie ekologiškos ekonomikos. Tai reikia pasiekti ir pradedant produktams taikyti ekologinį pėdsaką, ir randant finansavimo priemones, galinčias padėti sudaryti sąlygas, kad būtų galima padaryti šias ekologines investicijas, įskaitant euroobligacijas, kuriomis ketinama patenkinti didelį mūsų investicijų poreikį, susijusį su perėjimu prie ekologiškos ekonomikos. Antroji mūsų šiandienos išvada, kurią reikia paskelbti – norime, kad bendroji rinka būtų socialinė. Tai, be kitų dalykų, reiškia, kad norime iš esmės, visapusiškai išnagrinėti socialinį teisės aktų poveikį prieš juos pateikiant ir todėl norime nuorodos į socialinę politiką – t. y. sąvokos, dėl kurios susitarėme priimdami atitinkamus bendrosios rinkos teisės aktus ir kuri mums primintų visas Lisabonos sutartyje mums nustatytas pareigas laikytis pagrindinių socialinių teisių.

Trečioji skelbtina išvada – norime vartotojų bendrosios rinkos, apimančios, be kitų dalykų, plataus užmojo iniciatyvas, rinkos priežiūrą ir keleivių teises.

Todėl tai – puikus dokumentas, kuriam mes, žalieji, šiandien galime pritarti. Man būtų labiau patikę, jeigu jo idėjos būtų buvusios aiškesnės, ir man būtų labiau patikę, jeigu šis dokumentas būtų privertęs mus svajoti, kad Europa socialinio teisingumo, naujų darbo vietų kūrimo ir perėjimo prie ekologiškos ekonomikos srityje galėtų pirmauti pasaulyje. Šiuo požiūriu, matyt, dar turime daug dirbti, bet manau, kad tai – gera pradžia.

  Malcolm Harbour, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, labai džiaugiuosi galėdamas teigiamai įvertinti puikius trijų pranešėjų pranešimus ir tikrai padėkoti visiems nariams, kurie prisidėjo prie mūsų įgyvendinant šią puikią iniciatyvą – ne tik priklausantiems Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui, bet ir daugeliui kitų čia atstovaujamų komitetų.

Jau iš visų politinių krypčių atstovų įnašų kokybės matėme, kaip mums rūpi ši tema. Buvo gyvai diskutuojama ir energingai pateikiami argumentai, bet mus vienijo bendras tikslas – norėjome priversti veikti konkurencingą bendrosios rinkos ekonomiką, socialinę rinkos ekonomiką, ir šiuos du dalykus susieti tarpusavyje. Iki šiol nuveiktais darbais tą ir pasiekėme.

Šio svarbaus projekto istorija, kurią minėjote ne vienas iš jūsų, prasidėjo nuo profesoriaus M. Monti darbo, už kurį jam reiškiu pagarbą, ir nuo mano komiteto noro – noriu itin padėkoti visiems koordinatoriams už paramą ir investuotą energiją – pasakyti, kad Parlamentas privalėjo reaguoti ir į tai. Nujautėme, kad poreikis užbaigti būtinuosius pažangaus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo bei inovacijų strategijos „Europa 2020“ pagrindus – bendrąją rinką – nepakankamai atspindimas kaip politinis prioritetas. Bendradarbiaujant su Komisijos nariu – čia reiškiu pagarbą Micheliui Barnier, kuris pasinaudojo galimybe dirbti su mumis – mums pavyko Bendrosios rinkos akte tai išreikšti kaip politinį prioritetą.

Tai – tikras Parlamento laimėjimas. Tai pamoka, kaip komitetai bendradarbiaudami gali pasinaudoti savo politinės iniciatyvos galiomis ir eiti pirmyn, nes jeigu ne Parlamentas, to nebūtume pasiekę. Džiaugiuosi, kad čia yra Martin Schulz – vienintelis frakcijos vadovas, ir jį šiltai sveikinu. Tikiuosi, kad šią pamoką jis išmoks ir ją panaudos būsimame darbe, kurį galbūt atliks šiame Parlamente.

Mąstant apie tai, kas išdėstyta šiame pranešime, peršasi keletas idėjų. Pirmiausia, ne vienas kolega sakė, kad milžinišką darbą nuveikėme konkrečiose prekių, paslaugų ir kitose panašiose srityse, tačiau jis nėra gerai žinomas; žmonės juo nesinaudoja. Taip pat esama sričių, kurias tikrai turime plėtoti. Kai kurios iš jų – strategijos „Europa 2020“, inovacijų ir skaitmeninių tinklų temos. Nepakankamai atspindimos ekologiškos technologijos, nors kai kurios iš jų neatlieka reikiamos funkcijos.

Labai džiaugiuosi tuo, ką pasakėte apie viešuosius pirkimus, abipusio pripažinimo srityje irgi reikia pakeitimų. Prie šių temų dirbsime, tačiau šiandien sukūrėme sistemą ir pagrindus, kuriais vadovausimės toliau. Noriu dar kartą padėkoti visiems jums, dalyvavusiems šiame dideliame darbe visų Europos piliečių labui.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, norėčiau pateikti klausimą M. Harbourui, kuris yra Jungtinės Karalystės Vakarų Midlandsui atstovaujantis EP narys. Jis daug kalbėjo apie buvimą Europos Sąjungoje ir apie tai, kokią įtaką tai turi; iš tikrųjų, jis yra vieno iš įtakingiausių Europos Parlamento komitetų – Vidaus rinkos komiteto – pirmininkas. Iš tikrųjų jis – vienintelis konservatorius EP narys, pirmininkaujantis komitetui. Jis neseniai pateikė rašytinį pareiškimą mažosioms įmonėms paremti, tačiau surinko tik vos daugiau nei 200 parašų. Ar tai – jo įtakos lygis? Ar jis – tiesiog Europos mylėtojas euroskeptiko apdaru nereikšmingoje ECR frakcijoje, kuri nuolat apgaudinėja Jungtinės Karalystės visuomenę?

  Malcolm Harbour (ECR). – Pone pirmininke, mes su N. Sinclaire atstovaujame Jungtinės Karalystės regionui, kurio piliečių darbo vietos ir jų ateitis priklauso nuo bendrosios rinkos. Su mažosiomis įmonėmis dirbu visą laiką ir galiu jai pasakyti, kad mažosios įmonės Midlandse, kurios yra išsidėsčiusios prie to pat kelio, prie kurio ji ir aš gyvename, stambių automobilių pramonės įmonių tiekėjos, šiuo metu dirba viršvalandžius, nes joms atsivėrė mūsų sukurtos galimybės įsiveržti į didelę – 500 mln. žmonių – rinką.

Nė kiek neatsiprašau už savo čia daromą darbą. Noriu, kad kiti žmonės būtų konstruktyvesni ir savo vietos piliečių labui tikrai dirbtų, o ne vien ateitų čia skųstis.

(Plojimai)

  Kyriacos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiandien labai džiaugiausi jūsų kalba. Vis dėlto manome, kad Komisija tebesilaiko filosofijos, atitinkančios Lisabonos strategiją, kurios tikslų, remiantis oficialia Komisijos pozicija, nepavyko pasiekti.

Pirmiausia turi būti ir teoriniu, ir praktiniu lygmeniu aiškiai išdėstytos bendrosios rinkos strategijos vizijos ir iš naujo apibrėžti jos prioritetai, kad visuomenė ją gerai matytų. Manome, kad rinka naudinga, ji turi pranašumų; tačiau, ji pati savaime nėra socialinis modelis. Socialinė dimensija turi būti iš naujo apibrėžta kaip pagrindinis prioritetas, o naujoji bendrosios rinkos darbotvarkė turi būti sudaryta taip, kad būtų daugiau socialinio teisingumo. Laisvoje rinkos visuomenėje ne viskas gali būti parduodama. Viešosioms paslaugoms, viešosioms sveikatos priežiūros paslaugoms ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms neturėtų būti taikoma konkurencijos teisė ar bendrosios rinkos teisės aktai. Visuotinis rentabilių ir aukštos kokybės viešųjų paslaugų prieinamumas – gyvybiškai svarbus politinis klausimas. Kartu negalima pamiršti pagrindinių teisių, pvz., teisės į profesinių sąjungų veiklą.

  Matteo Salvini, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, nesakysiu dar vienos kalbos apie konkrečius aspektus. Aš atstovauju vienos iš Europos Sąjungą įsteigusių šalių vyriausybės koalicijos partnerei Šiaurės lygai. Tai nėra geresnio informavimo klausimas, – girdėjau, kaip kolega kalbėjo apie ryšių ambasadorių tam atvejui, kai puolama Europos Sąjungos veikla, – tai veikiau teritorijų įtraukimo klausimas.

Mes teigiamai vertiname šias tris priemones. Jos turi teigiamų aspektų, taip pat aspektų, kuriuos reikia tobulinti ir kurių pakeitimų mes, kaip frakcija, pateikėme. Pagrindinis veiksnys – dalyvavimas, nes Italija skiriasi nuo Suomijos, ji taip pat skiriasi nuo Portugalijos. Svarbu, kad tai būtų galimybė, o ne pareiga, kuria praeityje dažnai tapdavo kai kurios direktyvos.

Vadindami gairių nesilaikančias šalis pažeidėjomis turime būti labai atsargūs, nes jeigu jos jų nesilaiko, tai, žinoma, ne vien tam, kad nesilaikytų, o tikriausiai todėl, kad tų direktyvų neįmanoma vienodai taikyti 27 šalyse.

Mūsų tikslas – bendroji rinka. Tai nėra savitikslis dalykas, veikiau – priemonė, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vartotojams svarbu tai, kad procesas pirmiausia būtų konkretus, ne principų deklaracijos, o konkretūs veiksmai, prasidedantys nuo tų konkrečių dvylikos aspektų, ir, antra, juose turėtų realiai dalyvauti vyriausybės ir teritorijos, nes priešingu atveju rizikuojame įsteigti dar vieną žmonių ir gamintojų nepageidaujamą sistemą. Joks ryšių ambasadorius nenuspręs, ar direktyva arba bendroji rinka tinka socialinei ir gamybos sistemai, kuri turi ją įsisavinti.

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, Darbo tvarkos taisyklėse pirmiausia nurodyta, kad jeigu Parlamento narys nori padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos, Pirmininkas turėtų leisti jį padaryti, o aš kaip tik norėjau padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos.

Šios mėlynosios kortelės leidžia EP nariui pateikti kitam nariui klausimą. Jeigu EP narys to klausimo nepaiso, manau, kad jūsų, pone pirmininke, pareiga paprašyti nario atsakyti į tą klausimą.

Mano klausimas buvo paprastas: kaip M. Harbouro įtaka padėjo patvirtinti jo rašytinį pareiškimą, kuriam patvirtinti nepavyko surinkti reikiamo skaičiaus parašų?

  Pirmininkas. – Mūsų gerbiamas kolega M. Harbour atsakė. Dabar kiekvienas gali laikyti šį atsakymą daugiau ar mažiau išsamiu. Galite manyti, kad į klausimą neatsakyta, kiti gali manyti, kad į jį atsakyta išsamiai. Tačiau tuo diskusija ir baigta. Negalime tokios svarbios temos kaip ši paversti asmenine jūsų ir M. Harbouro diskusija.

  Laurence J.A.J. Stassen (NI) . – (NL) Pone pirmininke, leiskite pradėti nuo teigiamų dalykų. Mums pateiktuose pranešimuose yra ne vienas geras pasiūlymas, pvz., judėti pirmyn Paslaugų direktyvos, Europos patentų srityje ir spręsti per didelių tarptinklinio ryšio kainų klausimą. Šie dalykai turės poveikį vidaus rinkos branduoliui ir padės piliečiams ir įmonėms judėti pirmyn.

Deja, turiu pažymėti, kad esama ir daug kitų iniciatyvų, gerokai viršijančių vidaus rinkos tikslą. Keletą paminėsiu: klimatą ir tikslinius CO2 rodiklius, socialinę ir ekonominę lygybę, sąžiningas darbo sąlygas ir, žinoma, didesnį solidarumą – t. y. socialinio ir ekonominio perskirstymo sistemą, kuri neabejotinai reikš, kad šiuo tikslu bus išleidžiama daugiau pinigų. Visi šie pasiūlymai be išimties yra socialistinio atspalvio ir, kaip matome, nė vienas iš jų nepriklauso Europos kompetencijai ir tuo labiau nė vienas iš jų nieko bendra neturi su vidaus rinka. Manyti, kad skirtumus Europoje galima panaikinti socialinės ir ekonominės intervencijos priemonėmis – tik svajonė. Vidaus rinka niekada nebuvo siekiama Europoje sukurti visa apimančios lygybės.

Pone pirmininke, Nyderlandų laisvės partijos (PVV) delegacija pirmenybę teiktų vidaus rinkai, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama svarbiausiam klausimui – laisvei ir ekonominiam bendradarbiavimui skatinti. Imkitės darbo šiems dviem klausimams spręsti – tai jau seniai reikėjo padaryti – ir atsisakykite bet kokių perteklinių iniciatyvų. PVV partijos požiūriu, čia bandoma įtvirtinti vidaus rinkos vizija apima gerokai per daug.

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau Komisijos nariui pasakyti, kad kol mes rengėme pranešimą apie išsamų jūsų dokumentą, mes, kaip ir jūs, nuolat nepamiršdavome, kad bendroji rinka skirta Europos gyventojams. Galbūt būtent tai – priežastis, kodėl įvairių frakcijų derybos dėl galutinės teksto formos buvo tokios sudėtingos. Sutinku su jomis, kad netgi jeigu ir neįsimylėsime bendrosios rinkos, ji gali sukelti daug emocijų.

Tikrai gerai, kad Europos Parlamentas šiandien siunčia aiškų ženklą – 15 prioritetinių pasiūlymų – Komisijai ir Tarybai ir aš asmeniškai esu patenkinta, kad pabrėžėme mūsų piliečių judumo svarbą. Geresnis bankininkystės paslaugų prieinamumas; lengvesnis profesinių kvalifikacijų pripažinimas; visapusiškas pensijų perkeliamumas: visa tai – sritys, kuriose piliečiams reikia sprendimų norint, kad jie įvairiais gyvenimo etapais studijuotų, dirbtų ir investuotų skirtingose valstybėse narėse.

Europos gyventojai iš mūsų tikisi konkrečių veiksmų konkrečioms reikmėms patenkinti ir jų turime imtis. Prisiminkime, pvz., balso ir duomenų perdavimo tarptinklinio ryšio tarifus. Jau pats laikas, kad šie tarifai nustotų trukdyti Europos gyventojų judumui šiame žemyne – mūsų žemyne be vidaus sienų. Šis klausimas taip pat aptariamas dokumente, dėl kurio šiandien rengiamės balsuoti.

Galiausiai Europos Parlamentas siūlo idėją surengti metinį bendrosios rinkos forumą ir ši platforma turėtų sudaryti sąlygas nuoširdžiai diskusijai su piliečiais. Mano požiūriu, tai – itin svarbus būdas dvidešimtojo bendrosios rinkos jubiliejaus proga į jos reformą įtraukti Europos piliečius, ir linkiu mums visiems sėkmės tą reformą įgyvendinant.

  Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, viena iš bendrosios rinkos problemų priežasčių – blogas valdymas. Šiuo metu neatleistinai daug direktyvų per ilgai neįgyvendinamos valstybėse narėse. Gerokai per daug jų įgyvendinta nepatenkinamai arba neteisingai.

Valstybės narės turi pačios prisiimti atsakomybę už bendrosios rinkos perspektyvumą. Bendros taisyklės, kurių kaip nors apčiuopiamai nesilaikoma, neturi vertės. Vienas iš pavojų – tai ES piliečių nelygybė. Visų ES piliečių ir bendrovių teisės ir pareigos turi būti vienodos.

Mano nuomone, S. Kalnietės pranešime nepakankamai pabrėžiama Europos Parlamento vaidmens svarba. Remiantis Lisabonos sutartimi, Parlamento, kaip teisės aktų leidėjo, vaidmuo turi būti lygiavertis Tarybos vaidmeniui. Esu įsitikinęs, kad bendrosios rinkos atgaivinimas priklausys nuo lygiateisio visų ES institucijų dalyvavimo ir artimo bendradarbiavimo. Tik veikdami kartu galėsime pasiekti pradinius bendrajai rinkai nustatytus tikslus. Tai – konkurencingumo skatinimas, socialinė rinkos ekonomika ir tvarus vystymasis.

Vakar dienos plenariniame posėdyje savo kalboje M. Schulz pabrėžtinai teigė, kad nei Komisijos pirmininkas, nei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas neturi teisės sumenkinti Parlamento vaidmens. ES politikos patikimumas ir Europos Sąjungos ateitis galiausiai priklauso nuo veiksmingos demokratijos. Parlamento darbo teisėtumą tiesioginiuose nacionaliniuose rinkimuose užtikrina 500 mln. Europos rinkėjų. Tai jie – vieni iš svarbiausių ir įtakingiausių Europos žmonių, veikėjų ir sprendimus priimančių subjektų. Bendrosios rinkos perspektyvumas ir Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo to, kaip jie elgiasi ir kokius sprendimus priima.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, ES tikrai yra daugiau nei vien bendroji rinka, tačiau be bendrosios rinkos nebus ir Europos Sąjungos. Bendroji rinka – svarbiausia mūsų priemonė ekonomikos krizei Europos Sąjungoje įveikti.

Todėl tai, kas gerai Europos piliečiams, neprieštarauja tam, kas gerai Europos verslo subjektams. Jeigu mums pavyks panaikinti likusias laisvo žmonių, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo kliūtis, laimėsime visi. Bendroji rinka dar anaiptol nebaigta įgyvendinti, o ypač reikia taisyti ir tobulinti paslaugų sektorių. Tai pasakytina ir apie skaitmeninę rinką, jeigu norime pasinaudoti dinamiško laisvo judėjimo poveikio nauda.

Vienas iš bendrosios rinkos pagrindų – euro. Bendroji valiuta lemia stabilumą verslo subjektams, kuriems nebereikia rūpintis keitimo kursu. Dėl euro supaprastėja tarpvalstybinė prekyba. Jeigu euro būtų įvestas visoje ES, įskaitant mano šalį Švediją, jis, žinoma, skatintų ir stiprintų Europą, suteiktų bendrajai rinkai papildomos jėgos. Būtų daugiau darbo vietų ir daugiau gerovės.

ENSchmidt, Olle (ALDE). – Beje, pone pirmininke, visiškai pritariu Malcolmo Harbouro pastaboms.

  Pascal Canfin (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, manau, kad daugelis mano kolegų narių prisimins, kad šio bendrosios rinkos paketo pagrindas – M. Monti pranešimas, o M. Monti pranešime rekomenduojama įtvirtinti nemažą, vadinkime, didesnės konkurencijos šalininkų ir socialinių, ekologinių bei mokestinių aspektų gynėjų kompromisą.

Manau, kad čia, Parlamente – ir jeigu per balsavimą, kuris įvyks plenarinėje sesijoje po keleto valandų, tekstai nebus išbraukyti – mums pavyko rasti kompromisą, apimantį 14 pasiūlymų, išdėstytų iš viso trijuose pranešimuose. Žinau, kad ir jūs Komisijos narių kolegijoje diskutuojate, kurias pagrindines temas pasiliksite ir, žinoma, mes turėsime daug dėmesio skirti tam, kad ši Parlamente surasta ir M. Monti pageidauta pusiausvyra būtų įtvirtinta ir apimtų 12 jūsų minėtų svarbiausių projektų temų.

Atsižvelgdamas į tai, ką Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso vardu neseniai sakė E. Turunen, norėčiau pabrėžti tris aspektus, kurie man atrodo itin svarbūs. Pirmasis aspektas susijęs su konkurencija. Bendrosios rinkos dalykas – nustatyti, kur galime sutelkti konkurenciją. Ar konkurenciją orientuosime į inovacijas, į produktus, ar į taisykles, taikydami ekologinį arba socialinį dempingą? Manau, kad mes čia, Parlamente, tikrai radome pusiausvyrą, – ir tikiuosi, kad galėsite ją perkelti ir į Komisiją, – kuri reiškia, kad pritariama didesnei konkurencijai pasitelkiant inovacijas, pritariama didesnėms kapitalo investicijoms, tačiau pritariama ir socialinei išlygai, taip pat ir ekologiniams standartams, kuriais būtų užtikrinama, kad konkurencija nevirstų reglamentavimo dempingu. Tai – du elementai, kurie, manau, būtini norint išlaikyti mūsų kompromisą.

Antrasis aspektas, kurį norėčiau pabrėžti – su mokesčiais susiję dalykai. Kai pirmajame savo Bendrosios rinkos akto variante pasiūlėte konsoliduotąją pelno mokesčio bazę tarptautinėms bendrovėms, tai nebuvo neprivalomas pasiūlymas: kitaip tariant, ši konsoliduotoji pelno mokesčio bazė turėjo būti taikoma visoms bendrovėms. Prieš maždaug 10 dienų Komisijos paskelbtame pasiūlyme tai – jau neprivaloma priemonė: kitaip tariant, užuot sukūrusi naują bendrosios rinkos aspektą, Komisija jį panaikina. Vietoj mokestinio derinimo jūs sukursite naują sistemą, pridėsite dar vieną sudėtingo reglamentavimo sluoksnį, suteiksite galimybę pasirinkti reglamentavimą. Prieš dvi savaites Komisijos pateiktas pasiūlymas visiškai prieštarauja tam, ko norime mes, Parlamento nariai, ir tam, ką jūs siūlėte anksčiau.

Paskutinis aspektas, kurį noriu itin pabrėžti – abipusiškumo sąvoka, ji tokia pat, kokią pateikėte jūs. Bendrajai rinkai priklauso 500 mln. žmonių; tai – ir ekonominis vienetas, ir politinis vienetas, turintis daugiau įtakos kuriant globalizacijos modelį.

  Edvard Kožušník (ECR). – (CS) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už 12 su Bendrosios rinkos aktu susijusių priemonių ir už tai, kad įkvėpimo sėmėsi Mario Monti pranešime, bet norėčiau paminėti ir vieną pavardę, kuri čia yra svarbi ir dėl kurios tikrai sutiksime visi, kurie dirbome vidaus rinkos veiklos srityje Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete – tai Malcolmo Harbouro pavardė.

Jis – tikrai vienas iš svarbiausių šiandienos posėdžio asmenų. Komisijos narys neįsižeis, nes posėdžiavo su mumis komitete, kai Malcolm Harbour pateikė vidaus rinkos iniciatyvą, iniciatyvą, nuo kurios prasidėjo visos diskusijos dėl vidaus rinkos, ir visi, nepaisant politinės pakraipos, ar tai būtų socialistai, žalieji, liberalai, ar patys Europos konservatoriai ir reformuotojai – sakyčiau, praktiškai visi pritarė šiai idėjai, todėl ir noriu paminėti Malcolmo Harbouro pavardę. Mano nuomone, dabar turime kovoti su ekonominiu nacionalizmu ir šioje kovoje laikas – tik vienas iš mūsų priešų. Atsižvelgdamas į laiko trūkumą, viliuosi, kad Komisijos narys M. Barnier sugebės paversti šias 12 priemonių teisėkūros priemonėmis.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL). – (SV) Pone pirmininke, E. Győri savo kalbą pradėjo sakydama, kad mūsų ekonomikai reikia varomosios jėgos. Tai – tiesa, mums jos reikia, tačiau norėčiau pridurti, kad socialiniam teisingumui ir tvariai visuomenei taip pat reikia varomosios jėgos. Socialinės teisės niekada neturi būti laikomos kliūtimis. Priešingai, jos – būtina tvarios ir socialinės ekonomikos, taip pat ekonomikos augimo sąlyga. Niekas neminėjo naujos pridėtinės vertės mokesčio strategijos idėjos. Aš tai padarysiu, nes įvairiose valstybėse narėse PVM reglamentuojamas skirtingai. Švedija, pvz., didelę dalį savo socialinės sistemos finansuoja taikydama PVM taisykles. Mes jau dabar nukenčiame nuo ES teisės aktų, nes ES mums neleidžia atleisti nevyriausybinių organizacijų nuo PVM. Tai turi poveikį visoms savanoriškoms organizacijoms, pvz., toms, kurių veikla susijusi su vaikais ir jaunimu. Turime turėti teisę patys nuspręsti dėl šių PVM taisyklių.

  Oreste Rossi (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sukurti bendrąją rinką – vienas iš Europos Komisijos tikslų, norint reaguoti į ekonomikos krizę.

Visi trys pranešimai turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Pritariame, kad siekiant skatinti verslo augimą ir didinti konkurencingumą būtų naudojamos naujos technologijos, e. prekyba ir inovacijos. Siekiant skatinti kurti rinką Europos gyventojams ir norint kontroliuoti prekes iš trečiųjų šalių, pirmenybė turėtų būti teikiama prekybos koordinavimui. Bendradarbiavimu grindžiamos bendrosios rinkos kūrimas yra ne kas kita kaip ekonomikos augimo galimybė, nes ja įvykdomi skaidrumo ir didesnio regioninių aktualijų įtraukimo reikalavimai.

Dar vis tiek esama problemų, pvz., dėl specialių įgaliojimų suteikimo Komisijos, kaip bendrosios rinkos priežiūros institucijos, pirmininkui ir dėl nepakankamos mažųjų ir vidutinių įmonių bei jų darbuotojų apsaugos. Jeigu norime remti Europos ekonomiką, turime sustabdyti verslo subjektų persikėlimo praktiką.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mūsų nagrinėjamam pranešimui galima iš esmės pritarti. Vis dėlto kyla klausimas, kiek reikšmės tikrai galime jam suteikti. Tarkime, laisvas žmonių judėjimas ir laisvas kapitalo judėjimas – iš esmės gražūs žodžiai, tačiau kiek iš viso to iki šiol laimėjo vengrai? Jie matė, kad Vakarų kapitalas gali ateiti į Rytų Europą, tačiau iš Rytų Europos į Vakarus gali atvykti tik žmonės, todėl čia laisvas tik žmonių judėjimas. Juk neįmanoma įsivaizduoti, kad vengrų, čekų, ar, pvz., lenkų verslininkai nupirktų, pvz., Vokietijos bendrovę, gaminančią Volkswagen automobilius, ir tada ją uždarytų norėdami susikurti nuosavą rinką, ar ne? O Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės verslininkai būtent taip darė Vengrijoje, šalyje sunaikindami cukraus pramonę, maisto pramonę, konservų pramonę ir tekstilės pramonę. Beje, 2004 m. jie netgi vykdė kampaniją, jog turėtume įstoti į Europos Sąjungą, kad Vengrijos verslininkai galėtų Vienoje atidaryti konditerijas. Vengrijos verslininkams toli iki galimybės atidaryti konditerijas Vienoje, jie negali atidaryti konditerijos netgi mažame kaime. Todėl Rytų Europoje reikia atkurti maisto pramonę, tekstilės pramonę ir konservų pramonę, kad galėtume pasijusti esantys Europos Sąjungos nariai, gerbiami nariai, turintys lygias teises.

  Andreas Schwab (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone M. Barnier, ponios ir ponai, norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovams, dalyvavusiems rengiant šį bendrą pranešimą.

Beveik prieš 20 metų vidaus rinka buvo sukurta Suvestiniu Europos aktu. Nuo tada neabejotinai pasiekta labai daug, bet šis procesas yra kaip 100 metrų lenktynės. Paskutiniai keli metrai sunkiausi ir jiems reikia daugiausia jėgų. Todėl tai, kad M. Barnier, pasikonsultavęs su kitais Komisijos nariais, mums pateikė neįtikėtinai nuoseklų metodą paskutiniams keliems metrams lenktynėse vidaus rinkos linkme, dar palankiau vertintina. Praeityje vienoje ar kitoje srityje nebuvo pakankamos pažangos, nes strategijos deramai netikrino įvairūs generaliniai direktoratai ir Komisija, tad nebuvo užtikrinamas jos nuoseklumas. Norėdami užtikrinti, kad ši padėtis pasikeistų, turime bendradarbiauti visose Europos Parlamento frakcijose ir su Komisija.

Pagrindinė paskutinių kelių vidaus rinkos lenktynių metrų gaida, galutinis spurtas, kaip aš jį vadinu, yra svarbiausias socialinės rinkos ekonomikos principas, reiškiantis, kad rimtai vertinamos darbuotojų, bendrovių, piliečių ir visų verslo pasaulio dalyvių teisės ir užtikrinama, kad pasiektume sąžiningą įvairių valstybių narių ir įvairių suinteresuotųjų subjektų interesų pusiausvyrą. Manau, kad įvairių mūsų frakcijų pasiekti kompromisai šiam principui labai artimi.

Nepaisant to, pone M. Barnier, norėčiau pažymėti, kad visiems komitetams priklausantys Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nariai tarpusavyje susitarė dėl būsimų prioritetinių jūsų siūlomo paketo priemonių, kurių reikia imtis. Sąrašą sudaro keturi pagrindiniai aspektai. Norime, kad būtų atlikti paskutiniai veiksmai siekiant vidaus rinkoje įtvirtinti pagrindines laisves. Pvz., ketvirtadalis profesinių kvalifikacijų Europos Sąjungoje tėra tik vienoje valstybėje narėje. Tai rodo, kad dar reikės daug nuveikti ir kad rinka atvirumo požiūriu neveikia tinkamai.

Be to, norime sukurti tarpvalstybinę, skaitmeninę vidaus rinką ir visuotinę vidaus rinkos perspektyvą. Viešųjų pirkimų politikos pasiūlymai šiuo požiūriu nepaprastai svarbūs ir Parlamentas per kitą sesiją parengs rezoliuciją šia tema.

  Bernadette Vergnaud (S&D). – (FR) Pone pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti visus EP narius, prisidėjusius rengiant šiuos pranešimus. Manau, kad sugebėjome parengti tris tekstus, kuriais įtvirtinta gera pusiausvyra ir kuriais Parlamentas Komisijos narių kolegijai siunčia aiškų ženklą apie bendrosios rinkos, kuri veiksmingai veiktų mūsų piliečių, ekonomikos augimo ir įmonių labui, prioritetus.

Būdami šešėliniai C. S. Buşoi pranešimo pranešėjai, parengėme Komisijai aiškias gaires. Pirmiausia, Komisijos nary, – mes šiuo klausimu visi sutariame, – siūloma sukurti teisinę viešųjų pirkimų, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir paslaugų koncesijų sistemą, kuria būtų apsaugomi maži ūkinės veiklos vykdytojai, MVĮ ir sutartis sudarančios vietos institucijos ir kuria būtų užtikrinamas ES, išvystytos pramonės šalių ir pagrindinių besivystančiųjų šalių abipusiškumas.

Tada reikia užtikrinti, kad pirmenybę teiktume bendrai konsoliduotajai pelno mokesčio bazei ir aiškiai PVM sistemai. Tai būtina, jeigu norime, kad mūsų MVĮ klestėtų perspektyvioje ir konkurencingoje aplinkoje.

Galiausiai turime užtikrinti, kad siekiant skatinti stiprų ir tvarų augimą Europos infrastruktūros projektų srityje išleidžiant euroobligacijas būtų finansuojamos inovacijos.

Baigdama norėčiau pabrėžti, kaip, mano nuomone, svarbu, jog pasiekėme patenkinamą kompromisą svarbiausiais klausimais, kad įvairiose bendrosios rinkos teisės sistemose galėtume užtikrinti socialines teises ir įgyvendindami Lisabonos sutarties esmę apsaugoti visuotinės svarbos paslaugas.

Komisijos nary, mes jums siunčiame aiškią žinią: ekonomika turi tarnauti piliečiams, o ne atvirkščiai. Jums reikia mūsų pagalbos. Šiandien mes jums šią pagalbą suteikiame, tačiau kartu iškeliame ir didelį iššūkį – grąžinti mūsų piliečių palaikymą Europos projektui. Taigi, nenuvilkite mūsų ir suteikite jiems pasitikėjimą, kurio jiems taip reikia!

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). – Pone pirmininke, būdama liberalė teigiamai vertinu Bendrosios rinkos akto įsigaliojimą. Panaikinus nacionalines kliūtis turėtų būti sukurta veiksminga bendroji rinka, tačiau ar tai tikrai pasakytina apie visus sektorius? Energetikos sektoriuje man tai akivaizdu, tuo labiau atsižvelgiant į išteklių stoką ir tarptautinę įtampą. Esu įsitikinusi, kad Europa, pasinaudodama savo įtaka, turi spausti valstybes nares susieti savo infrastruktūrą ir į ją investuoti, nes tai – būtina bendros energijos rinkos ir tiekimo saugumo sąlyga.

Vis dėlto ši nauja Briuselio mantra pageidautina tik tuo atveju, kai ja įtvirtinamas konkurencingumas ir mažesnės kainos vartotojams, tačiau yra sektorių, kuriuose tai gali būti neįmanoma. Abejoju, ar renkant Europos telekomunikacijų pirmūnus, įsteigus visos Europos licencijavimą garso ir vaizdo sektoriuje arba sukūrus interneto turinio bendrąją rinką ilguoju laikotarpiu padidės konkurencingumas arba bus skatinamas kūrybingumas, kultūra ir augimas. Taigi, galbūt geriau atsisėsti ir apsvarstyti, o ne pulti kaip jaučiams į „lengvos rinkos“ koncepciją.

  Emma McClarkin (ECR). – Pone pirmininke, pirmiausia padėkosiu visiems pranešėjams už pastangas, ypač S. Kalnietei už visą sunkų jos darbą ir mūsų pirmininkui Malcolmui Harbourui už vadovavimą.

Jungtinės Karalystės Vyriausybės vertinimu, tikros bendrosios rinkos vertė galėtų siekti 800 mlrd. EUR ES BVP – tai tikrai nuostabus skaičius. Norint tai pasiekti, reikia dar daug nuveikti. Geresnis bendrosios rinkos valdymas turi būti vienas iš pagrindinių strateginių ES prioritetų. Gyvybiškai svarbu šiais ekonomiškai sunkiais laikais siekti stiprinti konkurencingumą, didinti ekonomikos augimą, kurti darbo vietas ir suteikti postūmį inovacijoms. Džiaugiuosi šio pranešimo, kuriame pabrėžiama, koks svarbus aiškus valstybių narių įsipareigojimas atgaivinti bendrąją rinką ir atsakomybė už tai, rezultatais, kurie gyvybiškai svarbūs norint, kad ši rinka būtų sėkminga.

Vykdydamos griežtą kontrolę ir greičiau perkeldamos direktyvas, valstybės narės galės padidinti prekybą ir užtikrinti našiai veikiančią bendrąją rinką. Taip pat labai pritariu A. F. Correios de Camposo pranešime pabrėžtiems prioritetiniams veiksmams, susijusiems su abipusiu profesinių kvalifikacijų pripažinimu – aš būsiu šios srities pranešėja. Turime skubiai nustatyti, su kokiomis kliūtimis valstybės narės susiduria įgyvendindamos šią direktyvą ir su kokiomis kliūtimis susiduria specialistai.

  Cornelis de Jong (GUE/NGL). – (NL) Pone pirmininke, mums diskutuojant apie puikų Louiso Grecho pranešimą man susidarė įspūdis, kad ir Parlamentas, ir Komisija suvokia poreikį vidaus rinką labiau orientuoti į socialines reikmes.

Visi sutarėme, jog dalinė vidaus rinkos nesėkmė paaiškinama tuo, kad ši rinka pelnė didelių bendrovių simpatijas, tačiau nepelnė paprastų žmonių simpatijų. Nepaisant to, dar nepavyko patvirtinti nė vieno socialinės srities pasiūlymo ginti profesinių sąjungų teises ir kolektyvinius susitarimus. O vyriausybių vadovai ir Komisija toliau kalba apie darbo užmokesčio mažinimą, kai kurie netgi ragina panaikinti kolektyvinius susitarimus. Dabar kyla abejonių netgi dėl profesinių sąjungų judėjimo.

Komisijos nary M. Barnier, neleiskite, kad tai jus sutrikdytų. Vadovaukitės savo socialine dvasia ir užtikrinkite, kad vidaus rinka taptų rinka visiems, ne tik didelių bendrovių žaislu. Todėl raginu jus pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų visiškai aiškiai parodoma, kad socialinės teisės neturėtų būti menkesnės už nevaldomos konkurencijos principą.

Trumpai tarsiu žodį kolegei narei N. Sinclaire. Dirbti su Malcolmu Harbouru rengiant rašytinį pareiškimą buvo malonumas. Jūs mums nė kiek nepadėjote ir, manau, kad pareiškimą kritikuojate visiškai nepagrįstai.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, bandymas sukurti bendrąją rinką bendrovių ir ekonomikos augimo labui susiduria su daugeliu administracinių kliūčių, kurios natūraliai kyla dėl to, kad verslo aplinka įvairiais etapais ir skirtingomis sąlygomis nepriklausomai vystėsi įvairiose valstybėse narėse. Pastangos suvienodinti visų 27 valstybių narių verslo aplinką man atrodo labai drąsios. Todėl norėčiau pažymėti, kad galimas ir alternatyvus metodas, kai nereikalaujama, kad visos valstybės narės nuo pat pradžios visapusiškai bendradarbiautų. Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnyje numatyta procedūra mums jau leido pasiekti daug pažangos įveikiant sunkiai išsprendžiamą Europos patentų problemą, taikant vadinamąjį glaudesnį bendradarbiavimą vienodai patentų apsaugai sukurti. Esu tvirtai įsitikinęs, kad jeigu ekonomiškai stipresnių valstybių narių, ypač Prancūzijos ir Vokietijos, grupė rastų valios suvienodinti apskaitos taisykles ir sukurti bendrą apskaitos ir mokesčių sistemą, būtų įmanoma taikant ES sutarties 20 straipsnyje numatytą glaudesnį bendradarbiavimą parengti pagrindus bendrai apskaitos sistemai, prie kurios galėtų laipsniškai prisijungti ir kitos valstybės narės. Esu tvirtai įsitikinęs, kad gerai pasirinkus pamatuotus, laipsniškus veiksmus galima gerokai prisidėti prie ES bendrosios rinkos veikimo.

  Mike Nattrass (NI). – Pone pirmininke, S. Kalniete nori atgaivinti bendrąją rinką ir šis bandymas skamba kaip V-2 raketa: labai pavojinga, bet niekada nepataikanti. A. F. Correia de Campos nerimauja dėl darbuotojų judėjimo. Na, dėl jo nerimauju ir aš.

ES užtvindė Jungtinę Karalystę papildomais darbuotojais. Jungtinė Karalystė rinka laiko visą pasaulį. Tramdomieji ES reglamentavimo marškiniai verčia mūsų pramonę nutraukti veiklą, stabdo inovacijas, kai jos kuriamos pirmiau negu parengiamas reglamentavimas, ir naikina tradicinę pramonę, kurios gaminiai geri, bet skiriasi nuo patvirtintų žemyninių variantų.

Nuo to kenčia smulkusis verslas. Jungtinė Karalystė – iš tų, kurie laikosi reikalavimų, tačiau jų laikydamasi ji nukenčia: pvz., brangu laikytis reglamentavimo nuostatų kiaulių ir kiaušinių pramonėje, šių nuostatų Komisija netgi neprivers laikytis, o mūsų produktai tampa nekonkurencingi. Turiu daug daugiau pavyzdžių, tačiau man skirta tik viena minutė smulkiajam verslui išgelbėti.

  Amalia Sartori (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad dabar svarbu visiems kartu padėkoti M. Barnier už jo darbą, o M. Harbourui – už puikų darbą.

Komisijos pateikta iniciatyva yra daugelio metų darbo, įskaitant anksčiau už M. Barnier dirbusių mūsų kolegų darbą, rezultatas. Ją paskelbus pagaliau galime geriau pabrėžti bendrosios rinkos klausimą ir suteikti jam pirmenybę – 2020 m. programoje bendrajai rinkai dėl neišvengiamų ir visuomenei sunkiai suprantamų priežasčių, mano nuomone, skirta nepakankamai dėmesio.

Manau, kad bendroji rinka – didelis Europos Sąjungos iššūkis. Ji gali mums padėti įveikti sudėtingą krizinę padėtį ir sustiprinti mus bei padidinti mūsų įtaką likusioje pasaulio dalyje įgyvendinamai politikai. Nepaisant to, visada turime kovoti su valstybių narių pasipriešinimu ir manau, kad šiame pranešime pateiktoms gairėms įgyvendinti prireiks visų bendrų pastangų.

O kiek tai sietina su mano frakcija, tai norėčiau pasiskolinti A. Schwabo frazę, kuriai visiškai pritariu – jis sakė, kad mes esame finišo tiesiojoje. Šioje finišo tiesiojoje daugiau dinamikos, bet ir sudėtingiau. Manau, kad tai, ko norime iš Komisijos ir už ką turime dėkoti M. Barnier – dėmesys profesinių kvalifikacijų suvienodinimui, skaitmeninei bendrajai rinkai, viešųjų pirkimų bendrajai rinkai ir ypatingas dėmesys MVĮ. Prie viso to priduriu įprastą savo šūkį: turime supaprastinti, supaprastinti ir dar kartą supaprastinti.

  Patrizia Toia (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju pranešėjams ir M. Barnier už dosnų įnašą į Parlamento darbą.

Pritariame vidaus rinkos, leidžiančios suvokti ir patenkinti socialinius lūkesčius ir susitaikyti su padariniais, kurie neišvengiami įtvirtinant socialinę dimensiją, idėjai. Tai nėra tuščia svajonė, tai – ir realu, ir modernu. Būtent tokia vizija stiprina rinką, nes jau įsitikinta, kad dėmesį skiriant vien ekonominiam elementui, iš esmės rinką supaprastinant iki ekonomikos, nebus išspręstos nei ekonomikos augimo, nei sanglaudos problemos.

Trumpai tariant, tai reiškia, kad dabar turime visapusiškai įgyvendinti Europos socialinės rinkos ekonomikos idealą. Šiandienos tekstuose tai ir padaryta. Pripažįstamos socialinės įmonės, kooperatyvai ir jų vaidmuo, savitarpio draudimo bendrovės ir fondai – tai 10 proc. Europos bendrovių, teikiančių daugelį mūsų darbo vietų. Tai – tikrovė, kurioje veikia tikri verslo subjektai, liudijantys ekonominį ir verslo pliuralizmą. Jie dirba su kapitalu, tačiau ne kapitalui ir nori kurti galimybes dirbti, gerovę, gyvenimo kokybę, inovacijas ir parodyti, kad šios vertybės turėtų ir gali būti Europos vidaus rinkos dalis.

  Ashley Fox (ECR). – Pone pirmininke, didžiausias Europos Sąjungos laimėjimas – sukurta bendroji rinka. Laisvas prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo judėjimas suteikia varomąją jėgą inovacijoms ir didina 500 mln. Europos gyventojų gerovę.

Bendroji rinka buvo ta priežastis, dėl kurios mano šalis įstojo į EEB, ir bendroji rinka yra ta priežastis, kodėl mes tebepriklausome ES, tačiau pastaraisiais metais ES atitraukė dėmesį nuo siekio baigti kurti bendrąją rinką. Per daug laiko ir pinigų iššvaistyta didingiems projektams, neduodantiems naudos mūsų atstovaujamiems žmonėms. Manau, jog laikas vėl sutelkti dėmesį į bendrąją rinką. Jos plėtra ir sėkmė mūsų šalių ekonomikai itin svarbi. Tai – viena iš nedaugelio sričių, kur ES gali skatinti augimą, o ne jį stabdyti.

Norėčiau paprašyti Komisijos narį būti drąsiam. Užuot kūrus daugiau reglamentavimo nuostatų, kuriomis darbo vietos iškeliamos iš Londono miesto, norėčiau jį paprašyti daugiau dėmesio skirti konkurencingai ir darbo vietas kuriančiai Europos bendrajai rinkai kurti.

  Thomas Händel (GUE/NGL). – (DE) Pone pirmininke, viešųjų pirkimų teisė ir viešojo pirkimo sutarčių sudarymas – būtina vidaus rinkos dalis. Pone M. Barnier, mano atsakas į jūsų pastabas, kad norite šiomis aplinkybėmis skatinti socialinę integraciją – toks, kad labai mažai girdėjau apie socialinių teisių apsaugą ar apie kolektyvinių susitarimų apsaugą. Tai – vienos iš pagrindinių taisyklių, dėl kurių, kaip sakėte, nenorite kelti abejonių. Jeigu norime apsaugoti pagrindines taisykles, turime užtikrinti, kad ateityje sudarant viešojo pirkimo sutartis būtų išlaikomi būtinieji socialiniai standartai, nebūtų keliamas pavojus kolektyviniams susitarimams ir būtų užkirstas kelias naudoti pigią darbo jėgą. Visa tai – modernios viešųjų pirkimų teisės dalis.

Norėčiau aiškiai pasakyti, kad ekonominėms laisvėms ir laisvai konkurencijai nebegalime skirti daugiau dėmesio negu pagrindinėms socialinėms teisėms. Arba norime socialinės Europos, arba nuolatinio konflikto su žmonėmis, kurie nusigręžia nuo Europos, nes Europa negina jų interesų.

  Philippe Juvin (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, ekonomikos ir socialinės krizės mūsų piliečiams visada suteikia skausmo ir visuomenei bei mūsų ūkiui kelia abejonių.

Jau trejus metus esama nemažų įrodymų, kad susidūrusioms su sunkumais valstybėms kyla pagunda užsidaryti savyje. Akimirką girdime apie gausias taupymo priemones, kitą – apie sunkumus konkuruojant dėl viešųjų pirkimų, o kartais, pvz., dabar, šiame Parlamente girdime abejonių, ar Europa apskritai naudinga. Į Europą rodoma pirštu, esą ji kalta dėl krizės.

Vis dėlto, ponios ir ponai, būtent krizė kalta dėl šių abejonių. Jūsų pareiga, Komisijos nary – pasakyti Europos piliečiams, kad Europa grįžo ir kad jos vaidmuo – juos apsaugoti.

Praeityje išorės prekybos klausimais Europa buvo naivi. Taip toliau negalima. Europą dažnai sunku suprasti. Ją turėtų būti lengva suprasti. Mes visi kalti dėl reglamentavimo smulkmenų, suteikiančių Europai sudėtingos informacijos kepimo fabriko reputaciją. Europa turi įkūnyti nuolatinį siekį supaprastinti. Pernelyg dažnai Europa yra 27 taisyklių rinkinys ir pernelyg dažnai šios taisyklės vienos kitoms prieštarauja. Europa turi toliau derinti nuostatas.

Tada ateis laikas kalbėti apie valstybių narių tarpusavio socialinį dempingą ir mokestinį dempingą, nes kaip ketiname įgyvendinti bendrąją rinką, jeigu vienos valstybės reglamentavimo nuostatos taip smarkiai tebesiskiria nuo kitos? Galiausiai Europa dažnai laikoma apribojimų šaltiniu. Nuo šiol ji turėtų būti laikoma galimybių šaltiniu.

Ponios ir ponai, Komisijos nary, ko jūs tikrai norite – ir aš tam pritariu – tai grąžinti bendrąją rinką piliečiams. Tai išsklaidys jų baimę ir suteiks jiems naujų motyvų gyventi kartu. Komisijos nary, kurdamas bendrąją rinką norite politinių, o ne tik ekonominių pagrindų. Parlamentas, esu tikras, šį jūsų siekį rems.

PIRMININKAVO: LIBOR ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, sukūrus bendrąją rinką, ji tapo Europos Sąjungos vartotojų viltimi. Tačiau ilgainiui jie rimtai suabejojo jos nauda jų kasdieniam gyvenime.

Pirmiausia turiu omenyje elektroninę prekybą, kuri dėl pasitikėjimo stokos dar nepakankamai naudojama. Taip pat keleivių apsaugos stoką ir tai, kad valstybės narės nesilaiko šios srities taisyklių. Be to, mums dar reikia Europos Sąjungos statuto dėl savidraudos įmonių ir vartotojų asociacijų. Taip pat mąstau apie visišką skaidrumo stoką finansinių paslaugų sektoriuje, bet žinau, Komisijos nary, kad šiuos klausimus nuolat sprendžiate.

Norėdami atgauti piliečių pasitikėjimą ir galiausiai užtikrinti, kad ši bendroji rinka veiksmingai veiktų, turime imtis plataus užmojo tikslinių priemonių. Tai siūlome trijuose šiandien aptariamuose pranešimuose. Ypač džiaugiuosi dėl to, kad įtraukta horizontalioji socialinės apsaugos sąlyga ir sąlyga dėl bendrosios ekonominės svarbos paslaugų, kurios mums leidžia žengti pirmą žingsnį siekiant socialesnės Europos Sąjungos. Mūsų visų, dirbančių šiose institucijose, pareiga – ir pasitikiu jumis, Komisijos nary – skubiai įgyvendinti mūsų pasiūlymus dėl bendrosios rinkos, kuri veiktų piliečių labui.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, jeigu norime atgaivinti Europos Sąjungos ekonomiką ir padidinti jos konkurencingumą pasaulinėje aplinkoje, mūsų pagrindinis tikslas galiausiai turėtų būti po dvidešimties metų panaikinti visas kliūtis, trukdančias pirmiausia mažosioms ir vidutinėms įmonėms plėtoti verslą. Todėl būtina užbaigti techninių ir apskaitos standartų derinimą, skatinti elektroninę prekybą, susieti prekybos registrus, įgyvendinti internetinių identifikavimo sistemų sąveiką ir pripažinti kvalifikacijas, visam laikui panaikinti verslo diskriminavimą dėl kilmės vietos ir supaprastinti dalyvavimo viešuosiuose konkursuose sąlygas.

Bendrosios rinkos akte šiuo metu pateiktų 50 pasiūlymų yra absoliučiai svarbūs, ir privalome juos įgyvendinti. Valstybių narių teisinių sistemų skirtumai įmonėms sukuria biurokratines kliūtis, lėtina investavimą ir riboja veiksmingumą ir sąveikos teikiamą naudą, bet šių skirtumų yra netgi tokiose srityse, kurios jau suderintos direktyvomis, bet valstybėse narėse įgyvendintos nenuosekliai, todėl tebesama kliūčių verslą plėtoti bendrojoje rinkoje. Ar nebūtų geriau priimti priemones, leidžiančias teisės aktus teisiniu aspektu aiškinti ir visose šalyse įgyvendinti vienodai, ir apriboti direktyvas, dėl kurių galima taikyti nacionalinės teisės nukrypimus?

Labai vertinu tai, kad Europos Komisijos narys M. Barnier svarbiausiu dalyku laiko siekį baigti kurti bendrąją rinką, ir jis turi mūsų visišką paramą. Norėčiau padėkoti visiems EP nariams, dalyvavusiems ir bendradarbiavusiems siekiant šio tikslo.

  Louis Grech (S&D). – Pone pirmininke, 2010 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas balsavo dėl bendrosios rinkos, kad ji būtų suprantama kaip visuotinis, sujungtas projektas, ieškant atviros MVĮ palankios ekonomikos ir piliečių socialinių ir pagrindinių teisių pusiausvyros. Tai reikėtų išskaidyti į visus bendrąją rinką reglamentuojančius teisės aktus, pamažu susigrąžinant piliečių pasitikėjimą.

Tačiau sudėtinga įgyvendinti ir priimti daugelį puikių pasiūlymų, pateiktų įvairiuose pranešimuose ir pačiame akte. Turime užtikrinti, kad būtų iš naujo apibrėžta ir sukurta bendroji rinka ir kad ji nebūtų varžoma. Galiausiai, institucijos turi suteikti politinę paramą bendrajai rinkai ir suteikti jai būtiną varomąją jėgą ir vadovauti jos kūrimui, o tokio vadovavimo, deja, kartais trūksta.

Todėl šuo požiūriu siūlau nustatyti, kad viena iš nuolatinių bendrosios rinkos forumo ypatybių būtų atlikti metinį vertinimą ir patikrinti bendrosios rinkos veikimo mastą, pirmiausia nustatyti, ar pasiekti minėtame akte nustatyti tikslai, ir taip įtikinti Europos Sąjungos piliečius, kad bendroji rinka iš tiesų atspindi jų interesus ir siekius.

  Tadeusz Zwiefka (PPE). – (PL) Pone pirmininke, prieš 60 metų bendroji rinka galėjo atrodyti nepasiekiama svajonė, bet šiandien ji tikrai sukurta ir tapo beveik 500 mln. europiečių kasdienio gyvenimo tikrove. Žinoma, viena vertus, galime didžiuotis, kad taip puikiai įgyvendintas Europos Sąjungos sumanymas, bet, kita vertus, turime suprasti, kad šis projektas iš tiesų niekada nesibaigs, nes pasaulis juda pirmyn, Europos Sąjunga toliau vystosi, o Europos Sąjungos piliečiai toliau dar labiau naudosis bendrosios rinkos jiems teikiamomis galimybėmis.

Šiandien mūsų aptariamas Bendrosios rinkos aktas ir visuomenės konsultacijų rezultatai aiškiai rodo, kad ES rinkos derinimas apima ne tik ekonominius procesus plačiąja šio žodžio prasme, bet ir teisėkūros sprendimus, kuriais siekiama padėti eiliniams piliečiams visiškai išnaudoti ES vidaus rinkos teikiamas galimybes. Todėl labai palankiai vertinu Europos Komisijos nario M. Barnier pasiūlymus, kurie glaudžiai susiję su teisinio tikrumo principo įgyvendinimo didinimu ir tarptautinės privatinės teisės principų veikimu, nes jais pateikiami praktiniai dėl piliečių judumo kylančių problemų sprendimai. Tai klausimai, kurie galbūt iš pirmo žvilgsnio nėra tiesiogiai susiję su laisvosios rinkos veikimo gerinimu, bet kurie eiliniams piliečiams ir užsienyje veiklą vykdantiems verslininkams tampa vis problemiškesni.

Veiksmingesnis bendrosios rinkos veikimas tam tikru mastu privers visą Europos Sąjungą plėtoti bendradarbiavimą, taip pat pilietinės teisės ir administracinės teisės srityse. Europos Sąjungos rinka turi prisitaikyti prie naujausių metodų, ir tai mums visada kels naujų su jos modernizacija susijusių sunkumų. Todėl labai viliuosi ir entuziastingai tikiuosi, kad bus įgyvendinti Bendrosios rinkos akte puoselėjami principai.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Pone pirmininke, E. Győri, M. Barnier, vidaus rinka – Europos Sąjungos esmė ir po keleto chaotiškų metų turime sukurti piliečiams, darbininkams, vartotojams ir įmonėms skirtą naują reguliavimo sistemą.

Visų šių priemonių burtažodis – dalyvavimas – pilietinės visuomenės dalyvavimas, socialinis dialogas ir aktyvus horizontaliosios socialinės sąlygos taikymas remiantis socialinės rinkos ekonomikos principais. Mano nuomone, trūksta (o tai tikras vidaus rinkos trūkumas), pasiūlymo dėl akcinių bendrovių verslo perkėlimo į užsienį. Dabartinė padėtis veda prie neigiamos sistemų konkurencijos. Tai nėra gerai įmonėms arba jų darbuotojams.

Pone M. Barnier, matėme, kad labai įtemptai dirbate ir esate pasirengę pateikti įvairių pasiūlymų. Prašome imtis ir šio klausimo.

  Regina Bastos (PPE). – (PT) Pone pirmininke, mūsų aptariami pranešimai – sveikinu pranešėjus – sustiprina daugelį iniciatyvų, skirtų vidaus rinkai atgaivinti. Norėčiau pabrėžti Europos Komisijos, pirmiausia Europos Komisijos nario M. Barnier, kuriam esu dėkingas, parodytą įsipareigojimą, ir Europos Parlamento teigiamą reakciją, išreikštą per Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą, didžiausią svarbą teikti konkurencingumui ir rinkos dinamiškumui, kuris yra pagrindinis strategijos „Europa 2020“ ramstis.

Europiečiai ir įmonės tikisi, kad bus imtasi veiksmingų skatinamųjų priemonių, kad Europos Sąjungos ekonomika vėl galėtų pradėti augti. Jie tikisi didesnio užimtumo ir laukia, kol bus sukurta didesnė gerovė. Kaip nurodė Europos Komisijos narys, rinkų atvėrimas mūsų įmonėms panaikinant kliūtis ir sunkumus suteiks joms didžiulę paramą ir galimybę vykdyti savo misiją ir skatinti mūsų ekonomikos augimą. Priemonės, kuriomis siekiama sumažinti mažųjų ir vidutinių įmonių administracinę ir biurokratinę naštą, pagerinti jų galimybes gauti kreditų ir patekti į paslaugų rinką, skatinti Europos patentų naudojimą ir kvalifikacijų pripažinimą, yra esminės. Elektroninės prekybos plėtojimas svarbus siekiant didinti vartotojų ir įmonių pasitikėjimą tokia prekyba; labai svarbu dėmesį telkti į naujoves siekiant tvirto, ilgalaikio augimo; o socialinio verslo iniciatyva svarbi kuriant naujoviškus verslo projektus, skatinančius socialinę įtrauktį.

Yra keletas priemonių, užtikrinsiančių, kad šis plataus užmojo projektas padėtų užbaigti kurti, plėsti ir visiškai išnaudoti bendrąją rinką, kuri naudinga Europos Sąjungos žmonėms. Galiausiai, valstybėms narėms teikiama svarbi rekomendacija dvigubinti savo pastangas gerinant vidaus rinką reglamentuojančių teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą.

  Françoise Castex (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, neabejotinai žinote, kad išsamios diskusijos, kurias Europos Parlamente vedėme dėl jūsų komunikato, buvo susijusios su viešųjų paslaugų vaidmeniu, bendrojo intereso paslaugomis bendrojoje rinkoje ir su tuo, kaip į jas atsižvelgta kuriant teisės aktus.

Mums pavyko pasiekti kompromisą ir paraginti jus laikytis platesnio požiūrio, nei nustatytas jūsų pasiūlyme Nr. 25, raginame jus pažvelgti plačiau, nei tai darote minėtame komunikate, kuris nepateisintų lūkesčių ir suinteresuotųjų šalių, vartotojų ir visų susijusių šalių poreikių, susijusių su viešosiomis paslaugomis, ir nepadėtų įgyvendinti tikslų, kuriuos, beje, nusistatote jūs.

Europos Sąjunga turi nusiųsti aiškią ir nedviprasmišką žinią apie viešąsias paslaugas. Kad galėtume tai padaryti, turime sukurti tinkamą teisinį pagrindą – priimti reglamentą arba direktyvą. Lisabonos sutartimi mums suteiktas teisinis pagrindas tai padaryti. Dabar jūsų pareiga jį paversti pasiūlymu dėl įstatymo galią turinčio teisės akto. Europos Parlamentas, esu tikra, yra pasirengęs jus paremti šiuo klausimu.

  Małgorzata Handzlik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėjus labai gerai atlikusius darbą. Visi pritariame teiginiui, kad Europos Sąjungai reikia bendrosios rinkos, kuri veiktų geriau, taigi palankiai vertinau pasiūlymus ją gilinti ir gerinti. Nenorėčiau, kad per diskusijas dėl vidaus rinkos gilinimo nebūtų paminėtas didžiausias ir plačiausio užmojo planas – kuris, nepaisant daugelį metų atliekamo darbo, vis tiek netapo tikrove – sukurti bendrąją paslaugų rinką. Europos Komisija pateikė daug plataus užmojo naujų sumanymų, padėsiančių gilinti šią rinką. Šie pasiūlymai vertingi ir būtini, kad minėta rinka galėtų veiksmingai veikti, bet taip pat norėčiau prašyti pratęsti ir stiprinti planų, kurių teigiamo poveikio dar visiškai nepajuto piliečiai ir įmonės, įgyvendinimą.

Paslaugų direktyva – vienas iš pirmųjų paslaugų sektoriaus atvėrimo etapų, bet ties ja neturėtume sustoti. Turėtume pasinaudoti su Paslaugų direktyva dirbant gauta patirtimi, kad galėtume pašalinti kitas kliūtis ir supaprastinti esamas taisykles. Daugelis sektorių vis dar uždari, daugeliu veiklų mūsų valstybėse narėse trukdoma laisvam paslaugų judėjimui, o svarbiausias Paslaugų direktyvos sumanymas – steigti pagal „vieno langelio“ principą veikiančius centrus – dar ne visai veikia.

Komisijos nary, mano nuomone, daugelis Bendrosios rinkos akto iniciatyvų nebus tokios naudingos, kaip tikimasi, jeigu negerinsime paslaugų bendrosios rinkos veikimo. Veiksmingas daugelio minėto akto iniciatyvų įgyvendinimas priklauso nuo veiksmingo paslaugų rinkos veikimo. Šiuo atžvilgiu pakanka paminėti profesinių kvalifikacijų pripažinimą, elektroninę prekybą ir geresnes mažųjų ir vidutinių įmonių veiklos sąlygas, nors sąrašas, žinoma, gerokai ilgesnis. Taigi Europos Komisijos prašau būti nuosekliai atveriant paslaugų sektorių, kad tai būtų pagrindas kitų Bendrosios rinkos akto iniciatyvų sėkmei.

  Sergio Gaetano Cofferati (S&D). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, profesorius Mario Monti, kurio liberali kultūra vertinama ir kuria niekada neabejojama, savo pranešime dėl vidaus rinkos teigia, kad būtina rasti rinkos, jos taisyklių ir minėtoje rinkoje gyvenančių žmonių teisių pusiausvyrą. Jis tai teigia, nes yra įsitikinęs, kad socialinė sanglauda – svarbus konkurencijos užtikrinimo veiksnys, ir, kaip ir mes, mano, kad niekada nereikėtų abejoti žmonių, nei piliečių, nei, žinoma, darbuotojų, orumu.

Dėl to svarbi socialinė sąlyga. Šią priemonę remia Europos Parlamento dauguma, ir dėl to prašome jūsų ir Pirmininko J. M. Barroso ją įtraukti į visus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus rinką. Tik taip, didinant pavienių darbininkų vaidmenį ir jiems labiau padedant, bus įgyvendintos rinkos galimybės.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėjus, pirmiausia A. F. Correia De Campos, su gerai atliktu darbu ir parengtais plataus užmojo pasiūlymais dėl reakcijos į kylančius sunkumus sprendžiant dviejų, atrodytų, prieštaringų tikslų derinimo klausimą: atkurti bendrąją rinką ir Europos Sąjungos piliečių tikėjimą tinkamu rinkos veikimu.

Kaip suprantu, Bendrosios rinkos aktas turi apimti nuoseklų, subalansuotą priemonių paketą, suderintą su L. Grech ir M. Monti pranešimais, kuris padės pamatus Europos Sąjungos pridėtinei vertei piliečių ir įmonių atžvilgiu.

Piliečių susirūpinimas ir teisės turi būti priemonių, kurios skirtos vidaus rinkai atkurti ir stiprinti, pagrindas. Šiuo požiūriu palankiai vertinu pasiūlymą ES lygmeniu sukurti piliečių chartiją, kuri teiktų įvairiakalbę informaciją apie teisę gyventi ir dirbti bet kurioje valstybėje narėje.

  Pirmininkas. – Dabar pereisime prie procedūros „prašau žodžio“. Deja, sąraše turiu apie 18 pavardžių, taigi kalbėti galės ne visi, nes tam nepakanka laiko. Tačiau šį laiką pabandysiu paskirstyti sąžiningai ir po lygiai.

  Ildikó Gáll-Pelcz (PPE). – (HU) Pone pirmininke, vidaus rinkai daro poveikį įvairūs vienodai svarbūs veiksniai. Problemą ES lygmeniu sukėlė išsamios programos nebuvimas, kita vertus, taip suteikiamos galimybės ekonomikai augti. Minėtuose trijuose pranešimuose atsižvelgta į šiuos trūkumus ir jie puikiai apibrėžti. Tačiau jų apibūdinimas savaime nepaskatins suinteresuotųjų šalių. Pasiūliau daugybę pranešimo projekto pakeitimų, vienas iš jų susijęs su esamų problemų, susijusių su laisvo darbuotojų judėjimo klausimais, sprendimu. Be to, bendroji rinka turėtų būti naudinga visoms įmonėms vienodai. Šiuo požiūriu pirmiausia turiu galvoje mažąsias ir vidutines įmones. Intensyvesnį ES ekonomikos augimą galima pasiekti tik panaikinant vidaus rinkos kliūtis. Kitaip tariant, išsami integruota rinka ateityje gali būti naujovių variklis. Sveikinu pranešėjus, dėkoju Komisijos nariui M. Barnier už darbą ir sveikinu Tarybai pirmininkaujančią Vengriją. Dėkoju, pone pirmininke.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, dažnai nutinka taip, kad už pastangas išlaikyti bendrąją rinką mokama socialinių teisių ir kai kurių valstybių narių darbo rinkos tradicijų nesilaikymo kaina. Be to, šiuo metu bendroji rinka taip pat susiduria su dar viena problema, nes ekonomikos krizė meta šešėlį ant šios rinkos tolesnio sėkmingo vystymosi perspektyvų. Tačiau manau esant būtina socialinį elementą įtraukti į bendrąją rinką reglamentuojančius teisės aktus, siekiant politiką nukreipti tiesiai į piliečius ir siekiant užtikrinti sanglaudą laikantis socialinių teisių ir darbininkų teisių.

Bendrai turėtume stengtis užtikrinti, kad bendroji rinka ir jos veikimas būtų naudingi piliečiams ir įmonėms, ir taip padėti didinti visos Europos Sąjungos konkurencingumą. Taip pat turime nukreipti priimtas teisines priemones tikslų, kaip antai stabilios ir patikimos atlyginimų politikos ir tinkamo moterų atstovavimo valdybose, įgyvendinimo linkme.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, aptardami Europos Sąjungos pranešimus, niekada nepasitikėkite etikete ir visada skaitykite paketo turinį. Pasirodo, šie pranešimai – apie bendrąją rinką, prekybą ir darbo vietų perkėlimą iš šalių, kuriose atlyginimai didesni, į ten, kur jie mažesni. Tačiau vienas pranešėjas nepraleido progos dar vienos tolesnės imigracijos dingsties paieškoti ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos ribų.

A. F. Correios De Camposo pranešime kalbama apie tai, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir sezoninių darbininkų – kurie paprastai negarsėja savo kvalifikacijų gausumu – antplūdis naudingas Europos Sąjungos ekonomikai. Į žmones žiūrima ne kaip į žmones, bet kaip į mobilius našumo veiksnius. Kvalifikuotų darbuotojų iš trečiojo pasaulio priėmimas prilygsta neturtingų šalių apiplėšimui, nes jos netenka žmonių, kurie joms reikalingi.

Be to, į Europos Sąjungą atvykstantys trečiojo pasaulio žmonės su savimi atsiveža trečiojo pasaulio dalį. Negalime jų paversti naujaisiais europiečiais juos apiberdami kultūrinėmis dulkėmis. Žmonės nėra skirtingų kultūrų produktas; tai skirtingos kultūros yra savitų žmonių produktas.

  Lara Comi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pritariu šiame svarbiame Europos Komisijos komunikate nustatytoms gairėms, kurios parengtos reaguojant į praėjusį penktadienį pristatytą profesoriaus M. Monti pranešimą.

Valdymas ir partnerystė – du esminiai rinkos atgaivinimo aspektai. Iš tiesų norint ją padaryti veiksmingesnę ir konkurencingesnę, reikia tvirto politinio vadovavimo ir aukšto lygio lyderystės. Tai taip pat galima pasiekti visą Europos Sąjungos sistemą padarant demokratiškesnę. Mūsų priimamos pozicijos, sprendimai ir aktai turi būti rengiami vykdant labai koordinuotą įvairių Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimą.

Be to, galima dar labiau stiprinti Europos Parlamento vaidmenį rengiant teisės aktus dėl bendrosios rinkos. Šiuo atžvilgiu labai padėjo Lisabonos sutartis; t. y. ja nustatytos naujos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti didesnes Europos Parlamento galias, bet vien to nepakanka. Pirmiausia turiu galvoje dokumentus, dėl kurių Europos Parlamentas išreiškė aiškią poziciją, kuri tvirta ir aiški, bet skiriasi nuo Tarybos ir valstybių narių pozicijos.

  Catherine Stihler (S&D). – Pone pirmininke, ši diskusija – labai svarbi, nes bendrajai rinkai suteikiant galimybes veikti veiksmingiau, galime skatinti ekonomikos augimą, o tai iš esmės lemia darbo vietų kūrimą. Džiaugiuosi, kad pasiektas kompromisas dėl socialinės sąlygos klausimo. Rinkos ir mūsų socialinių vertybių pusiausvyra yra labai svarbi; šio principo netekimas būtų labai pakenkęs.

Kalbant apie skaitmeninę darbotvarkę, reikia pasakyti, kad, nors daugelis valstybių narių daro pažangą, deja, daugelis iš jų jos nelaiko esmine. Jeigu valstybės narės neįvykdys šios darbotvarkės, nukentės visos ES konkurencingumas. Kokį spaudimą galima daryti norint užtikrinti, kad nė vienas ES pilietis, kad ir kur jis gyventų, nebūtų paliktas už šios mus supančios skaitmeninės revoliucijos ribų?

Galiausiai, kalbant apie viešuosius pirkimus, palankiai vertinu Europos Komisijos pasiūlymus. Tačiau kaip pasiekti, kad naujoviški viešieji pirkimai būtų pagrindinis mūsų darbotvarkės klausimas?

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, sumanymas, kad europiečiai turi didinti užimtumą arba sukurti daugiau darbo vietų, mums yra esminis. Pirmiausia būtina suprasti, kad piliečiai turi būti iš tiesų svarbiausi plėtojant šią iniciatyvą žvelgiant iš vartotojų teisių perspektyvos arba komunikatų strategijų arba autorių teisių lygmenimis, arba gerinant tarpvalstybinę mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios yra kiekvienos ekonomikos atrama, veiklos aplinką.

Turime paspartinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą, kad padidintume judumą, ir atsižvelgti į kolektyvines sutartis. Taip pat labai svarbiu dalyku laikau vienodų įstatymų taikymą visose valstybėse narėse, pakankamos socialinės apsaugos užtikrinimą – kartoju, socialinės apsaugos – ir kovą su socialine atskirtimi.

Pone pirmininke, galiausiai norėčiau pasakyti, kad šių elementų įtraukimas į Europos kvalifikacijų sistemą bus iš tiesų naudingas piliečiams, ir tai bus veiksmingas darbo jėgos judumo užtikrinimo mechanizmas.

  María Irigoyen Pérez (S&D). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, dėkoju už jūsų žodžius ir pritariu jums, kad turime įsiklausyti į savo piliečius ir atkurti jų tikėjimą Europos Sąjungos projektu. Todėl šiandien galėtų būti puiki diena Europos Sąjungai ir jos socialinei integracijai. Taip yra dėl to, kad priimdami šiuos pranešimus, ne tik judame bendrosios rinkos atgaivinimo, kuris yra pagrindinis dalykas kovojant su dabartine ekonomikos krize, link, bet ir reaguojame į piliečių, kurie nori siekti didesnės Europos Sąjungos ir stiprinti savo socialines teises, poreikius.

Europos Sąjunga turi reaguoti į naujus pasaulinius sunkumus ir savo ekonomiką paversti labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika ir skatinti pastebimą augimą, kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų. Tačiau šis tikslas turėtų būti pagrįstas socialinės sąlygos įtraukimu į visus su vidaus rinka susijusius teisės aktus, ir taip piliečiams turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio ir jie turėtų būti laikomi svarbiausiu dalyku, taip stiprinant jų socialines teises.

Galiausiai, Europos Komisijos norėčiau paprašyti kuo skubiau pateikti šiuos pasiūlymus.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, neabejotinai bendroji rinka valstybėms narėms buvo labai svarbi siekiant ekonomikos pažangos. Ateityje ji bus dar svarbesnė šalims, pirmiausia tokioms, kaip mano paties, kurios stengiasi atsigauti po ekonomikos nuosmukio.

Mano nuomone, bendrajai rinkai reikia dviejų dalykų: pirma, geresnio visuomenės, ir pirmiausia MVĮ, informavimo apie tokios rinkos teikiamas galimybes ir, antra, turime pašalinti jos pažangai trukdančias kliūtis.

Pirmiausia, kalbant apie elektroninės prekybos plėtojimą, absoliučiai būtinas spartusis plačiajuostis ryšys. Antra, siekiant sukurti energetikos bendrąją rinką, absoliučiai būtina sukurti Europos Sąjungos supertinklą, kuris yra ilgesnės trukmės projektas. Trečia, plėtojant bendradarbiavimą naujovių srityje, mums reikės Europos patento, kurį minėjo E. Győri, ir nepriklausomai vertinamų universitetų mokymo centrų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, patirtis parodė, kad nėra konkurencijos ir socialinių ir darbuotojų teisių gynimo pusiausvyros. Tai, ką šiandien vadiname bendrosios rinkos liberalizavimu, yra privatizacijos, jos sukurto nedarbo, nepatikimo darbo ir daugeliu atvejų prastesnių paslaugų vartotojams didėjimas. Yra daug pavyzdžių, įskaitant mano paties šalį, Portugaliją, kurioje plinta transporto, pašto ir ryšių liberalizavimas, šioje šalyje pablogėjo paslaugų teikimas, įdarbinama mažiau žmonių, o darbo vietos tapo mažiau patikimos. Todėl sakome, kad būtina ginti visų šių procesų socialinę sąlygą. Pagrindinė problema – kad jos nesilaiko nei vyriausybės, nei pati Europos Komisija ar Taryba, o tai paaiškėjo per kovo 25 dieną vykusius Tarybos svarstymus.

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Pone pirmininke, tvirtai tikiu, kad piliečių žinojimas ir pasitikėjimas – pagrindinis dalykas, norint, kad bendrosios rinkos projektas būtų sėkmingas. Žinoma, be kitų dalykų, tam reikia prieinamų ir piliečiams suprantamų komunikatų. Vėlgi norėčiau paraginti Europos Komisiją rimtai pagalvoti apie tai, kaip ji savo planus paaiškins piliečiams. Visuomenės konsultacijos dėl bendrosios rinkos dokumento parodė, ko žmonės prašo ir ką jie laiko pagrindinėmis Europos Sąjungos integracijos silpnosiomis vietomis. Daugelis žmonių pasiūlymą Nr. 48 nurodė kaip pagrindinį prioritetą, pagal kurį Europos Komisija įsipareigoja stiprinti konsultacijas ir dialogą su pilietine visuomene. Rengdama teisės aktą, ypatingą dėmesį ji skirs vartotojų nuomonei. Manau, kad šiuo atveju į viešųjų konsultacijų rezultatus bus tinkamai atsižvelgta.

Baigdamas norėčiau padėkoti ir pasveikinti visus pranešėjus, ir linkiu jums, Komisijos nary, visa ko geriausia tęsiant darbą.

  Anna Maria Corazza Bildt (PPE). – Pone pirmininke, pats laikas tikrąją ekonomiką sugrąžinti į Europos Sąjungos darbotvarkės centrą ir atkurti piliečių pasitikėjimą mūsų bendrąją rinka. Bendrosios rinkos atgaivinimas – istorinė proga Europos Sąjungai grįžti prie tikrųjų reikalų. Supraskime tai.

Geriausias būdas siekti socialinės Europos Sąjungos – kurti darbo vietas, o apie tai rašoma Bendrosios rinkos akte. Todėl bandžiau sušvelninti šį svarbų aktą ir padidinti Europos Sąjungos galimybes konkuruoti pasaulio rinkoje ir kurti darbo vietas. Priešinausi pastangoms įvesti nereikalingą reguliavimą ir papildomą biurokratiją arba klausimus, kaip antai socialinė sąlyga. Parėmiau pasiektą sutarimą, kad Europos Komisijai būtų suteikiami platūs įgaliojimai judėti pirmyn.

Dabar laikas veikti. Visos ES institucijos, suinteresuotosios šalys ir Taryba turėtų prisiimti bendrą atsakomybę ir judėti pirmyn siekiant įgyvendinti tokius klausimus, kaip prekių paketai, Paslaugų direktyva ir Mažųjų įmonių aktas, ir padidinti pasitikėjimą elektronine prekyba.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, tikiuosi, kad mažmeninė prekyba, kuri yra Europos Sąjungos ekonomikos ramstis, taip pat bus įtraukta į politinės darbotvarkės sąrašo pradžią.

  Sylvana Rapti (S&D). – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ar suvokiate, kad jūsų rankose – Europos Sąjungos ateitis? Manau, kad šiandieninės diskusijos labai svarbios Europos Sąjungos, jos piliečių ir euro ateičiai. 27 valstybių narių piliečiams labai sunku pasipriešinti ir suprasti jiems skirtas griežtas taupymo priemones, jeigu jie nesupranta vidaus rinkos teikiamos vertės ir svarbos. Taigi, manau, kad šiandien per šias diskusijas bus nuspręsta, ar kitais metais minėsimos 20-osios bendrosios rinkos sukūrimo metinės bus švenčiamos, ar tai bus istorinio pagerbimo ceremonija.

Manau, kad piliečiai, įmonės ir vyriausybė sudaro trikampį. Jis turi būti lygiašonis. Dabartiniame etape piliečių pusė yra labai silpna. Tai galima ištaisyti tik įvedant horizontaliąją socialinę sąlygą, todėl jos prašėme, todėl bandome pasiekti kompromisą. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad J. Delors teigė, kad niekas negali pamilti vidaus rinkos. Jūs ją turėtumėte padaryti mielą.

  Michel Barnier, Europos Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, labai dėkoju visiems už gerai parengtas kalbas, kuriomis išreikštos įvairios nuomonės. Atidžiai klausiau visko, ką sakėte, girdėjau jūsų išreikštą budrumą ir apskritai – gerai suprantu tai, nes to mums reikia – ir padrąsinimus bei jūsų paramą mūsų požiūriui.

Norėčiau dar kartą išreikšti padėką jūsų trims pranešėjams, S. Kalnietei, C. S. Buşoi ir A. F. Correiai de Campos ir norėčiau pasakyti E. Kožušníkui, kad jis buvo teisus pabrėždamas, kad šiose diskusijose pagrindinį vaidmenį atlieka M. Harbour, nes nebuvo iš anksto nuspręsta, kad 11 komitetų galėtų dirbti drauge, ir norėčiau padėkoti kalbėjusiems pranešėjams. Šį visapusišką arba visuotinį požiūrį rekomendavo L. Grech ir M. Monti, ir, ponios ir ponai, lygiagrečiai Europos Komisija, įgaliota Pirmininko J. M. Barroso, atliko tą patį darbą. Aš su kitais 12 Europos Komisijos narių dirbome siekdami parengti šiuos 50 pasiūlymų, ir kitą savaitę galiausiai siekdami nustatyti 12 bendrosios rinkos modernizavimo svertų ir 12 simbolinių šių svertų pasiūlymų.

Ką tik T. Zwiefka kalbėjo apie utopiją, prisimindamas ES įkūrėjus. Prisimenu kai ką, ką vienas iš jų, būtent Jean Monnet, sakė, kai buvo žengtas pats pirmas žingsnis kuriant bendrąją rinką ir 1950 metais susiejant anglis ir plieną. Jis pasakė: „Nesu nusiteikęs nei pesimistiškai, nei optimistiškai, esu tiesiog nusiteikęs ryžtingai“. Ponios ir ponai, manau, kad šiuo metu – tai jau sakiau – kai atidžiai įsiklausote į visuomenės nuomonę ir išgirstate jos pyktį, susirūpinimą, kai matote, kiek žmonių kenčia, kaip trūksta darbo vietų ir augimo, laikas atkurti ryžtą, pirmiausia ekonomikos ir augimo srityse. Be to, R. von Thun ką tik kalbėjo apie tokį Europos Sąjungos pasiryžimą. Manau, kad jis labai svarbus dėl jūsų kartu su įvairiais komitetais ir įvairiomis frakcijomis atlikto labai naudingo darbo, kad netrukus galėsite – bent tikiuosi, kad galėsite – prieiti prie balsavimo, kuris išreikštų šį ryžtą ir į kurį Taryba ir savo ruožtu Europos Komisija turės atsižvelgti. Bet kuriuo atveju šis jūsų kartu atliktas paremiantis darbas leidžia man jaustis užtikrintam dėl savo ryžto, ir jaučiausi patikintas visuomenės diskusijų, kurias dėl bendrosios rinkos akto vedėme keturis mėnesius, sėkmės, nes, kiek pamenu, gavome 850 pranešimų, ir to, kad pati Europos Vadovų Taryba išreiškė paramą mūsų požiūriui.

Taip Europos Komisija nustatys pasiūlymus, kuriuos ji įsipareigojo pateikti per kitus 12 mėnesių, ir tikiuosi, kad mes, Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija galėsime šiuos pasiūlymus įgyvendinti 2011 ir 2012 metais.

Ponios ir ponai, kaip matote, mes, Europos Komisija, remdamiesi jūsų teisės aktais, parengiame daugybę taisyklių. Šiuo metu rengiu taisykles dėl to, ko reikia pasimokyti iš finansų krizės, jomis reaguojama į šią krizę ir siekiama užkirsti kelią kitai krizei. Bendrosios rinkos aktu siekiame sukurti veiksnų ir dinamišką reglamentą, ir, kaip Ph. Juvin ir S. Auconie rekomendavo, vidaus rinką paversti tuo, kuo ji turėtų būti: galimybių, o ne apribojimų erdve – tokią nuomonę apie ją susidarė mažosios ir vidutinės įmonės ir piliečiai.

Piliečiai yra vartotojai, ir ketiname dirbti norėdami garantuoti jų vartojamų produktų saugumą ir pašalinti visas diskriminacines kliūtis. Piliečiai yra darbuotojai, ir ketiname dirbti siekdami pripažinti jų profesines kvalifikacijas ir paisyti kitose šalyse dirbančių asmenų socialinių teisių. Tai rekomendavo L. Jaakonsaari ir E. Gebhardt. Piliečiai naudojasi viešosiomis paslaugomis. Tokį susirūpinimą išreiškėte daugelis iš jūsų, pirmiausia K. Triantaphyllides, ir, be to, rekomenduoju ką tik kalbėjusiai F. Castex atidžiai perskaityti – tai, neabejotinai, ji jau padarė – mano kolegos J. Almunios pasiūlymą peržiūrėti M. Monti ir N. Kroes paketą. Jame, mano nuomone, pateikiami nauji ir atviri atsakymai dėl viešųjų paslaugų kokybės ir naudojimosi jomis. Be to, piliečiai taupo ir skolinasi, ir ką tik bendrais bruožais nusakiau su bendrąja integruotąja paskolų rinka susijusias sąlygas.

Be piliečių, yra darbo vietas kuriančios įmonės. J. Creutzmann, ką tik O. Karas ir A. M. Corazza Bildt kalbėjo apie poreikį siekti konkurencingumo, pirmiausia mažųjų ir vidutinių įmonių. Dirbsime siekdami palankesnių apskaitos ir fiskalinių sąlygų, naujovių, patentų ir autorių teisių pažangos, kurią minėjo T. Manders, geresnių galimybių investuoti ir taip pat, tikiu, viešųjų ir privačiųjų partnerysčių. Norėčiau padėkoti B. Vergnaud už jos išreikštą paramą mūsų projektui dėl lengvatų.

Turime gerinti vidaus rinkos valdymą. Ką tik A. Schwab kai ką svarbaus sakė apie jungimą, ir su kolegomis iš Europos Komisijos dirbome prie šio klausimo. Šis jungimas taikytinas įvairių direktyvų vertinimui.

Kaip jau žinote, šiuo metu atlieku įvairių šalių ir paslaugų vertinimą atsižvelgiant į Paslaugų direktyvą, kurią ką tik minėjo M. Handzlik ir Z. Roithová, ir matau aiškių jungimo įrodymų. Kartais Paslaugų direktyvos, Profesinių kvalifikacijų direktyvos ir Elektroninių paslaugų direktyvos taikymas vienu metu kokiam nors darbuotojui – inžinieriui ar architektui – primena koncertinos poveikį.

Pone A. Schwabai, norėčiau dirbti siekiant būtino jungimo.

M. Løkkegard ir L. Grech taip pat minėjo bendravimą. Prieš bendraudami turite ką nors daryti, o kai ką nors darote, turite piliečiams tai paaiškinti taip, kad jie suprastų, kas padaryta. Todėl visoje vidaus rinkos sistemoje labai svarbiu dalyku laikau Europos Sąjungą prie piliečių priartinančias priemones: sistemą „Solvit“, kuri pradeda gerai veikti, vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), „vieno langelio“ principu veikiančius centrus, svetainę „Jūsų Europa“ ir forumą, kurį minėjo L. Grech, kuriuo siekiama gerinti visų suinteresuotųjų šalių ir pilietinės visuomenės dialogą.

Pone pirmininke, baigdamas norėčiau visiems priminti kai kuriuos įsitikinimus, kuriais vadovavausi vykdydamas visus savo įgaliojimus, kurie jums remiant man buvo suteikti.

Leiskite pradėti nuo savo svarbiausio įsitikinimo, nes kalbame apie ekonomiką ir užimtumą. Ponios ir ponai, likusioji pasaulio dalis pasyviai nelaukia mūsų. Kai kuriose srityse ji vystosi daug sparčiau negu mes. Negalime sau leisti pasyviai stebėti, kas mums nutiks ateityje. Mes, europiečiai, turime būti savo ateities varomoji jėga. Be to, pagrindinis argumentas, varomoji jėga, skatinanti mus būti savo ateities kūrėjais – bendroji rinka. Prieš keletą dienų buvau Kinijoje. Ten mus gerbia, nes turime 500 mln. vartotojų ir piliečių rinką. Toliau siekime sujungti savo išteklius ir stiprinkime savo branduolį – bendrąją rinką.

Bendroji rinka – mūsų ekonomikos kertinis akmuo, jos platforma. Jeigu ji veiks veiksmingai, viskas, ką ant jos statysime, privačios įmonių ar vietos, valstybių narių ir Europos Sąjungos viešosios iniciatyvos bus naudingesnės. Kodėl, pvz., kovojame siekdami vėl pradėti spręsti patentų klausimą, kuris pastaruosius 30 metų buvo patekęs į aklavietę? Priežastis – kad visos viešosios ir privačios naujovių ir kūrimo iniciatyvos gerokai sumenko, nes neturime Europos patento arba dėl to, kad mūsų patentai kainuoja 10 kartų daugiau negu JAV patentai. Taigi ši platforma turi veikti veiksmingai. Tai šio klausimo esmė ir, kai tai įvyks, ant šių pamatų veiksmingiau galėsime kurti daugelį iniciatyvų.

Antrasis mano svarbus įsitikimas – atėjo laikas dirbti siekiant atkurti augimą. Šiuo atžvilgiu norėčiau išreikšti savo pritarimą E. Turunen, kuri ką tik paragino siekti kitokio augimo. Po šios krizės atsirasiantis augimas, šiuo atžvilgiu E. Turunen yra teisi, turi skirtis nuo ankstesnio augimo, turi būti labiau paisoma gamtinių išteklių, natūralių erdvių, kurios nėra nei laisvos, nei neišsenkančios, ir mes šiuos tikslus įtrauksime, pirmiausia į naują kodeksą arba naujas viešųjų pirkimų ir apmokestinimo taisykles, kurios turi atlikti tam tikrą vaidmenį siekiant ekologiškesnio augimo.

Ponios ir ponai, mano trečiasis įsitikinimas – negali būti tvarios ekonominės veiklos be naujovių ir socialinės sanglaudos. Tai dinaminis kompromisas, kurį minėjo P. Canfin ir rekomendavo M. Monti, įskaitant mokesčių sritį. P. Canfin ir S. G. Cofferati minėjo šį klausimą, o P. Toia ką tik minėjo klausimą, kuris bus minimas pasiūlymuose dėl Bendrosios rinkos akto, būtent, sektoriaus, kuriame, manau, klestės socialinis verslas, vystymo.

Ketvirtasis mano įsitikinimas, kartoju – jeigu norime laimėti konkurencinę kovą, visos mūsų teritorijos, kad ir kokios silpnos arba kaip toli nuo Briuselio jos būtų, turi atlikti tam tikrą vaidmenį. Visos įmonės, netgi mažiausios, gali laimėti šią kovą, ir turime joms padėti tai padaryti. Galiausiai, visi mūsų piliečiai, netgi silpniausieji, kurie kartais dėl trūkumų pašalinami iš konkurencinės kovos, galėtų ją laimėti, jeigu būtų padrąsinami ir remiami.

Penktasis mano įsitikinimas – atkakliai tvirtinu, kad dėl to, kas vyksta likusioje pasaulio dalyje, turime siekti būti veikėjai, o ne stebėtojai. Be to, neturėtume tenkintis tuo, kad Europos Sąjunga – vartotojų žemynas. Europos Sąjunga toliau turi būti gamybos, ne tik paslaugų teikimo žemynas ir erdvė, kurioje išlaikome našumą – tai yra daugelio mūsų pasiūlymų, kuriuos teiksime dėl ilgalaikių investicijų, tikslas.

Gerbiami EP nariai, bendrais bruožais nusakiau jums savo dvejopą tikslą, kurį turėjau tapdamas Europos Komisijos nariu. Jis nepasikeitė ir liks toks pat iki mano kadencijos pabaigos. Finansų rinkas, kurių mums reikia, ketiname priversti vėl tarnauti realiajai ekonomikai, o ne atvirkščiai, kaip buvo pastaruosius 15 metų. Ne verslas turi dirbti rinkoms, bet geriau valdomos ir prižiūrimos reguliuojamos finansų rinkos turi tarnauti realiajai ekonomikai. Mūsų tikslas – realiąją ekonomiką, būtent didžiąją bendrąją rinką, vėl priversti tarnauti siekiant augimo ir žmogiškosios pažangos. Atsižvelgdami į savo diskusijas ir į dvejopą tikslą: siekti, kad rinka vėl tarnautų ekonomikai, o ekonomika vėl padėtų siekti augimo ir žmogiškosios pažangos, kitą savaitę turėtumėte perskaityti Europos Komisijos pasiūlytą Bendrosios rinkos akto projektą – gali būti, kad jis bus netobulas, bet neabejotinai jį galima patobulinti.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems, dalyvavusiems šiandienos diskusijose. Jos man labai svarbios dėl dviejų dalykų. Viena vertus, paaiškėjo, kad palaikote Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos įsitikinimą, jog vidaus rinka atlieka labai svarbų vaidmenį, nes ji skatina Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir užtikrina, kad galiausiai vėl galėsime sukurti naujų darbo vietų. Kitas dalykas, dėl kurio šios diskusijos labai naudingos, yra tai, kad per jas išreikšta daug minčių ir sumanymų, kuriuos taip pat galėsime įtraukti į Tarybos darbą. Europos Komisija jau atliko didelę šio darbo dalį. Tačiau, žinoma, ji taip pat dar daug turi nuveikti. Taryba nori labai artimai bendradarbiauti su Europos Parlamentu vėliau, kai bus priimami konkretūs teisės aktai. Todėl reikia dėkoti visiems, iki šiol padėjusiems įgyvendinti šį procesą – pranešėjams, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nariams ir asmenims, kurių dalyvavimo tikimės ateityje.

Kaip jau daug kartų minėta, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija palaiko tikslą siekti tvirtos Europos Sąjungos. Tai taip pat Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos devizas. Be to, visada sakome, kad mąstome apie tvirtą Europos Sąjungą, kuri piliečius, žmones laiko savo politikos esme, ir to turėtume neužmiršti svarstydami bendrosios rinkos klausimą.

Norėčiau atskirai aptarti kai kuriuos per šias diskusijas daugiausia aptartus klausimus. Pirmasis – mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) padėtis. Iš tiesų, jos yra pagrindinės vidaus rinkos veikėjos, ir dėl to ketiname daryti viską, kad jas padarytume žinomas. Tai iš dalies reiškia tai, kad MVĮ lengviau leidžiama finansuoti, sumažinant administracinę naštą ir užtikrinant supaprastintas galimybes vykdyti viešuosius pirkimus. Didelę svarbą teikiame Smulkaus verslo akto peržiūrai, kuri bus gegužę posėdžiausiančios Konkurencingumo tarybos darbotvarkėje. Taip pat ketiname priimti išvadas dėl šio klausimo.

Kita tokia tema – skaitmeninė darbotvarkė. Apie ją per šiandienos diskusijas taip pat daug kalbėta. Visi žinome, kad šioje srityje yra didžiulių neišnaudotų galimybių. Mums reikia gerinti elektroninio administravimo ir verslo sandorių galimybes ir sąlygas. Tam skirtos elektroninės prekybos ir elektroninės valdžios iniciatyvos, bet plačiąja prasme manau, kad Vartotojų teisių direktyvos tikslas – taip pat skatinti tarpvalstybinius sandorius, kurie būtų pagrįsti vienu Europos Sąjungos taisyklių rinkiniu. Šiuo atžvilgiu taip pat galėčiau paminėti Paslaugų direktyvos įgyvendinimą, kuris turi įtakos didelei vidaus rinkos daliai, jos pagrindinė dalis susijusi su supaprastintu elektroniniu administravimu.

Trečiasis klausimas, kurį norėčiau iškelti – vidaus rinkos sukūrimas, mano nuomone, neįsivaizduojamas be energetikos ir transporto infrastruktūros. Per pirmus tris mėnesius Tarybai pirmininkaujanti Vengrija jau skyrė daug dėmesio bendros energetikos rinkos įgyvendinimui. Taip pat per šias diskusijas keletas narių minėjo obligacijas infrastruktūrai finansuoti. Susidomėję laukiame su šiuo klausimu susijusių viešųjų konsultacijų rezultato. Intelektinės nuosavybės teisių gynimas – dar vienas klausimas, kuriam iki šiol skyrėme daug dėmesio. Taip pat savo įžangoje minėjau Europos patentų sistemą, ir manau, kad pradėję daugiau bendradarbiauti kartu galėsime suformuluoti jo turinį, o kalbant apie taisyklių įgyvendinimą, didžiausią galimą pažangą galėsime pasiekti gegužę posėdžiausiančios Konkurencingumo tarybos posėdyje. Be to, taip pat tikiuosi, kad bus galimybė jame pasiekti susitarimą.

Galiausiai, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į socialinius klausimus. Tai šiandienos diskusijose didžiausią susidomėjimą sukėlęs klausimas, taip pat EP jis sukėlė daugiausia emocijų. Manau, kad Europos Komisijoje ir Europos Parlamente šis klausimas sukėlė labai aršias diskusijas, ir esu tikra, kad taip bus ir Taryboje.

Kaip jau minėjau, mums reikia tvirtos Europos Sąjungos, kurios esmė būtų žmogiškasis veiksnys. Manau, kad tai aiškiai rodo Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos požiūrį į šį klausimą, tačiau tai galime padaryti tik išlaikydami pusiausvyrą ir apsvarstydami visus aspektus. T. y. jeigu esminiu dalyku laikysime žmogiškąjį veiksnį, neabejotinai svarbiausia užduotis – sukurti darbo vietų, nes manau, kad daugiausia, ką galime padaryti dėl savo piliečių – garantuoti, kad galėtų dirbti visi norintieji.

Kitas dalykas – kaip visi žinome, Europos Sąjungos socialinis modelis, Europos Sąjungos socialinė rinkos ekonomika patiria išbandymą. Mūsų bendras interesas – ją apsaugoti. Žinoma, nėra vieno visoms 27 valstybėms narėms tinkamo modelio, nes visi tai darome skirtingai. Taip pat turime būti realistai. Šis modelis patiria išbandymą: ES konkurencingumas, valstybių narių konkurencingumas priklauso nuo to, ar šį socialinį modelį pritaikysime prie XXI a. iššūkių. Dėl to šio modelio neturėtume laikyti šventu ir neliečiamu dalyku, bet turėtume ginti jį dėdami bendras pastangas ir pritaikydami šį modelį XXI amžiui.

Galiausiai, taip pat dažnai minimas judumas. Manau, kad tai sritis, kurioje greičiausiai ir paprasčiausiai galime pasiekti pažangą, ir dėl to būtinai norėtume priimti išvadas gegužę posėdžiausiančios Konkurencingumo tarybos posėdyje.

Galiausiai, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija ketina užtikrinti didžiausią galimą bendrosios rinkos matomumą, ir esame pasirengę prisiimti įsipareigojimus aukščiausiu lygmeniu. Šiuo atžvilgiu pasikliaujame Europos Komisijos nariais ir Pirmininku ir Europos Parlamento nariais ir Pirmininku.

  Sandra Kalniete, pranešėja. – (LV) Pone pirmininke, baigdama šias vaisingas diskusijas, norėčiau pabrėžti, kad jos parodė, jog mes, Europos Parlamento nariai, pripažįstame savo atsakomybę Europos Sąjungos žmonių atžvilgiu – mes privalome atgaivinti ekonomiką ir sukurti darbo vietų. Bendrosios rinkos jungimas – toks pat reikšmingas ekonomikos atkūrimui, kaip ir kitos dvi iniciatyvos: stiprinti ekonomikos valdymą ir 2020 metų strategijos įgyvendinimą. Turime kelti bendrosios rinkos politinio pobūdžio klausimą. Politikai ir visa visuomenė turi suprasti bendrosios rinkos reikšmingumą, taigi atgaivinant bendrąją rinką labai svarbus bendravimas: bendravimas su verslu, su europiečiais ir trijų institucijų bendravimas. Džiaugiuosi, kad vieningai siekiame atkurti, sujungti ir sustiprinti Europos Sąjungos rinką.

  António Fernando Correia De Campos , pranešėjas. – (PT) Pone pirmininke, norėčiau pradėti padėka visiems šių labai vertingų diskusijų dalyviams. Tačiau dabar neturėjau laiko perskaityti paskutinės savo kalbos dalies, kurioje iš esmės norėjau padėkoti Europos Komisijos nariui M. Barnier. Geriausias būdas jam padėkoti – priminti pirmąjį jo kalbos sakinį. Jis sakė, kad Europos Sąjungai pats laikas pakelti užtvarą, o ne tik pranešti žmonėms blogas naujienas. Komisijos nary, negalėčiau su jumis sutikti labiau, ir norėčiau jums pasakyti, kad šiuo požiūriu Europos Parlamentas tinkamu laiku atliko savo darbą ir yra pasirengęs žmonėms pranešti blogas žinias.

  Cristian Silviu Buşoi, pranešėjas. – Pone pirmininke, norėčiau visiems padėkoti už dalyvavimą šiose diskusijose ir už konstruktyvias pastabas. Taip pat norėčiau pasveikinti savo kolegas S. Kalnietę ir A. F. Correia De Campos su gerai atliktu darbu.

Svarstome tris pranešimus, kurie rengti du mėnesius įtemptai dirbant. Nepaisant sunkumų, su kuriais susidūrėme, džiaugiuosi mūsų pasiektais rezultatais. Teisingai įvardijome kylančius sunkumus ir radome įgyvendinamus sprendimus. Jie taip pat aiškiai rodo Europos Parlamento įsipareigojimą gilinti ir stiprinti bendrąją rinką.

Tvirtai tikiu, kad šie trys pranešimai bus naudingi ir papildys plačias viešąsias Europos Komisijos rengiamas konsultacijas, per kurias sulaukta beveik 750 atsakymų. Palankiai vertinu įmonių, asmenų, NVO ir valdžios institucijų rodytą susidomėjimą Bendrosios rinkos aktu, nes mums esminis dalykas – turėti aiškų sutarimą dėl priemonių, kuriomis bus veikiama bendroji rinka, siekiant, kad jos veikimas atitiktų mūsų piliečių ir įmonių lūkesčius.

Džiaugiuosi matydamas, kad Europos Komisija tikrai aktyviai dirba ir kai kurios iniciatyvos jau rengiamos. Neabejoju dėl to, kad Europos Komisija tinkamai atsižvelgs į Europos Parlamento nuomonę, nes galiausiai svarbiausias klausimas yra šis: ar savo veiksmais ir pastangomis galime ką nors iš esmės pakeisti? Mano atsakymas – taip, galime, bet kad tai padarytume, turime būti drąsūs, ne baikštūs. Veiksmų turime imtis nedelsdami, ne po keleto metų. Visi turime veikti kartu, o ne atskirai. Laikas veikti.

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, kiek anksčiau per šias diskusijas mano kolega C. de Jong teigė, kad nesilaikiau tvarkos, kai pateikdama pastabas uždaviau klausimą kolegai. Nemanau, kad tai tvarkos nesilaikymas, jeigu užduodamas klausimas apie Europos Parlamento nario įtaką institucijos pusiausvyrai.

Ar galėčiau pagarbiai paprašyti tylos, kad galėčiau pasakyti kalbą?

Nesąžininga teikti kritines pastabas asmeniui už tai, kad jis užduoda klausimą Europos Parlamente. Į šį klausimą neatsakyta, o reikėtų atsakyti. Užuot į jį atsakęs, mano kolega atsakė į klausimą apie darbo vietas Vakarų Midlendse. Gal būtų galima jam priminti, kad ES subsidijavo Koventryje esančios įmonės „Ryton“ darbo vietas?

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks 2011 m. balandžio 6 d.

Balsavimas dėl Europos Komisijos pareiškimo dėl viešųjų pirkimų procedūros įvyks per kitą mėnesinę sesiją.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Šiuo pasiūlymu supaprastinami teisės aktai sujungiant keletą direktyvų. Iš tiesų, juo paaiškinami teisės aktai ir dėl jo įmonėms ir vartotojams paprasčiau juos suprasti ir įgyvendinti. Manau, kad jis suteiks varomąją jėgą vidaus rinkai ir, tikiuosi, silpnesnės ekonomikos regionams, kurie patiria sunkumų dėl savo dydžio, atokumo ir ekonominio priklausomumo nuo daugelio produktų. Apskritai reikia imtis priemonių, kuriomis būtų sprendžiamas tarpvalstybinio pirkimo paklausos mažėjimo klausimas, ir svarbu užtikrinti, kad šis teisės aktas būtų naudingas regionams, pvz., Azorų saloms. Labiau atskirti regionai yra labiau suinteresuoti išsiųsti kuo daugiau savo gaminių. Jų įmonėms reikia naudotis aiškiais teisės aktais, o vartotojams reikia įvairesnių prekių konkurencingomis kainomis. Srityse, kuriose teisės aktai suderinti, kaip antai prieš sudarant sutartį pateikiama informacija, apie kurią rašoma šiame naujame pasiūlyme, vienas iš būdų toliau didinti pasitikėjimą gaminiais iš atokiausių regionų – taip didinant jų patekimą į vidaus rinką ir vartojimą – bus gerinti jų įvaizdį vykdant kokybės sertifikavimą, tuo tikslu įvedant konkrečias priemones.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Tebesitęsianti ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad, jeigu nukrypsime nuo pagrindinio ekonomikos tikslo – užtikrinti piliečių gerovę – rizikuosime visą visuomenę pastūmėti į žlugimą. Tai taip pat pasakytina apie bendrąją rinką. Turėtume nepamiršti, kad jos vaidmuo – visiems Europos Sąjungos piliečiams leisti naudotis vienodomis ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, taip užtikrinant jų gerovę visoje Europos Sąjungoje. Bendrąją rinką reikia gilinti ir naudoti piliečių ir jų interesų labui. Manau, kad per šį krizės laikotarpį mums svarbu gauti kuo daugiau naudos iš to, ką turi Europos Sąjunga ir kas yra vertinga, būtent iš žmogiškojo kapitalo. Darbuotojų judumas ES – ekonomikos atsigavimo ir bendrosios rinkos vystymosi pagrindas. Turime skatinti šį judumą, ir pirmasis žingsnis, kurio verta imtis – pašalinti visas kliūtis, trukdančias darbo jėgai judėti ES viduje. Darbuotojams iš naujųjų valstybių narių taikomi apribojimai trukdo normaliam bendrosios rinkos vystymuisi ir juos reikia nedelsiant panaikinti.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Norint atgaivinti bendrąją rinką, Europos Sąjungos politika turėtų būti įgyvendindama verslui palankioje aplinkoje, kuria siekiama skatinti naujoves ir augimą ir strateginį Europos Sąjungos ekonomikos pertvarkymą. Europos Sąjungai reikia tvirtos politinės lyderystės, kad būtų galima nustatyti ir įgyvendinti tokius svarbius ekonomikos prioritetus. Naujoji Europos Sąjungos strategija, kuri įkvėpta M. Monti pranešimo gairių, naudinga tuo, kad ja nurodomos konkrečios priemonės, padėsiančios įveikti šį ekonomikos krizės laikotarpį, sugrąžinant ankstesnius našumo ir užimtumo lygius. Iš 50 Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų labiausiai norėčiau pabrėžti tai, kokių žingsnių imtasi siekiant užtikrinti didesnį MVĮ konkurencingumą, geresnes galimybes gauti kreditų ir juos įsisavinti, kad būtų galima pasinaudoti pasaulio rinkos suteiktomis naujomis galimybėmis investuoti. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir jums dar kartą priminti, kad MVĮ geriausiai parodo Europos Sąjungos ekonomikos struktūrą ir pateikia daugybę pranašumo pavyzdžių, kuriuos reikėtų skatinti ir remti. Skaitmeninė darbotvarkė, kova su klastotėmis, elektroninės prekybos stiprinimas ir viešųjų pirkimų sutarčių sistemos supaprastinamas – dar keletas plačiai remiamų svarbiausių sričių, kuriomis siekiama užtikrinti konkretų ekonominės naudos, padedančios užtikrinti valiutų stabilumą ir sanglaudą, gavimą.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Frazė „bendrosios rinkos aktas“ nenueina nuo lūpų nuo tada, kai profesorius M. Monti parašė savo pranešimą. Entuziastingai laukiu 12 priemonių, kurias Europos Komisija nurodys esant esminėmis bendrosios rinkos ateičiai. Taip pat galiu įsivaizduoti, kokias priemones jie įtrauks į šį sąrašą. Taigi šiandien norėčiau kalbėti ne tiek apie konkrečius sumanymus, kaip antai ES patentas, autorių teisės arba viešųjų pirkimų sutartys, bet dėmesį sutelkti į principus, kuriais, mano nuomone, turėtume vadovautis.

Manau, kad būsimas reglamentas dėl bendrosios rinkos, viena vertus, turėtų atspindėti per daugelį metų suformuotą bendrosios rinkos filosofiją, o kita vertus, jį reikia pritaikyti prie XXI amžiaus tikrovės. Pvz., paminėsiu principą, kuriuo Europos bendrijoje buvo vadovaujamasi nuo jos įkūrimo – vadinamosios lygiagrečios prekybos apsaugą, arba prekybą teisėtais produktais neoficialiuose platinimo kanaluose, pvz., teisėtai Prancūzijoje įsigytų „Grundig“ televizorių išpardavimas Vokietijoje. Šiandien lygiagreti prekyba labai dažnai vyksta įvairiose interneto svetainėse. Šią teisę reikėtų ginti remiant bendrosios rinkos kūrimą internete ir apskritai vystant elektroninę prekybą, ir užtikrinant didesnio kiekio kultūrinių prekių patekimą į teisėtas interneto parduotuves. Šioje srityje turime daug nuveikti palengvindami įmonių veiklą virtualiame pasaulyje ir didindami vartotojų pasitikėjimą internetiniais sandoriais.

  Kinga Göncz (S&D), raštu. – (HU) Bendroji rinka – pagrindinė Europos Sąjungos vystymosi varomoji jėga, o be konkurencingumo didinimo, ja taip pat sukuriama socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo sistema. Pasiūlymai gilinti bendrąją rinką, nesvarbu, ar jie susiję su administracinių kliūčių, su kuriomis susiduria įmonės, panaikinimu, ar su elektroninės prekybos skatinimu, turi būti naudingi piliečiams. Ši strategija turi būti įgyvendinama nepažeidžiant socialinių teisių ir negali kenkti gerovės srities laimėjimams. Vis dar kyla per daug kliūčių įgyvendinant darbuotojų, pirkėjų, vartotojų teises be vidaus sienų. Taip pat nebaigtas Laisvo judėjimo direktyvos įgyvendinimas, nepaisant to, kad norint, jog ekonomika atsigautų po krizės, labai svarbu įdarbinti kuo daugiau žmonių ir kuo geriau vadovauti Europos Sąjungos darbuotojams. Užtikrinti sklandžią vidaus rinkos veiklą padeda bendri Europos Sąjungos veiksmai, kuriais siekiama kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ir įgyvendinti Stokholmo programą, kuria siekiama sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Privalome imtis žingsnių, siekdami užtikrinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą ES, pensijų teisių perkeliamumą ir galimybes naudotis pagrindinėmis bankininkystės paslaugomis. Taip pat mūsų laukia kitos užduotys užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą ir į užsienį dirbti siunčiamų darbuotojų teises.

  Liem Hoang Ngoc (S&D), raštu. – (FR) Atsižvelgdami į šio klausimo svarbą ir griežtus laiko apribojimus, kuriuos dirbdamas turėjo Europos Parlamentas, galime džiaugtis tuo, ką pasiekėme. Apskritai, pritariu įvairiuose pranešimuose nurodytoms prioritetinėms sritims, pirmiausia profesinių kvalifikacijų pripažinimui, pensijų teisių perkeliamumui, viešųjų pirkimų procedūrų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) iniciatyvų racionalizavimui, ir visiems piliečiams suteiktomis galimybėms naudotis tam tikromis pagrindinėmis bankininkystės paslaugomis.

Žinoma, mano nuomone, reikėjo pabrėžti ir kitas priemones, kaip antai bendrų išteklių klausimą, bet gerai suprantu, kad buvo sunku nuspręsti dėl šių 50 pasiūlymų. Taip pat džiaugiuosi dėl to, kad galėjome pasiekti kompromisą dėl socialinės sąlygos, kuria teigiama, kad reikėtų atlikti visų bendrąją rinką reglamentuojančių teisės aktų poveikio vertinimą ir, jeigu išvados bus patvirtintos, turėtų būti nurodomos politinės ir socialinės teisės.

Galiausiai, dar viena priežastis, dėl kurios galime būti patenkinti – tai, kad Europos Parlamentas ragina garantuoti galimybę naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis ir bendrus interesus tenkinančiomis socialinėmis paslaugomis, užtikrinti jų kokybę ir prieinamumą ir ragina Europos Komisiją šioje srityje imtis teisėkūros iniciatyvų.

  Jan Kozłowski (PPE), raštu. – (PL) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjams už tai, kiek daug darbo jie įdėjo rengdami pranešimus dėl bendrosios rinkos, ir juos pasveikinti su galutiniu rezultatu. Džiaugiuosi, kad 20-ies metų bendrosios rinkos sukūrimo minėjimo proga turime rezoliuciją, europiečiams padėsiančią visiškai išnaudoti bendrosios rinkos galimybes. Esu tikras, kad jos įsigaliojimas leis sustiprinti Europos Sąjungos rinkų konkurencingumą ir mus priartins prie strategija „Europa 2020“ nustatytų tikslų įgyvendinimo. Manau, kad TEN-T tinklai – svarbus veiksnys, padėsiantis siekti veiksmingai veikiančios bendrosios rinkos. Todėl džiaugiuosi, kad minėtuose pranešimuose dėmesys atkreipiamas į jų ypatingą svarbą. TEN-T tinklai – vienas iš pagrindinių veiksmingai veikiančios rinkos ekonomikos ramsčių, padedančių sukurti sąlygas sąžiningai konkurencijai visos Europos Sąjungos lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kokius sprendimus turime priimti dėl būsimos TEN-T tinklų formos, norėčiau atkreipti dėmesį į poreikį geriau sujungti „15 senųjų“ valstybių narių su naujosiomis valstybėmis narėmis, ir į tai, kad svarbus ES konkurencingumo veiksnys – geresni išplėstos Europos Sąjungos vidaus transporto ryšiai.

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (HU) Bendroji rinka – esminė siekiant būsimo ES ekonomikos augimo. Ypatingą dėmesį reikia skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes jos turi didžiausias galimybes augti ir kurti darbo vietas. Bendroji rinka turi teikti pranašumų mažosioms įmonėms, nes jos sukuria daugiausia darbo vietų, bet joms taip pat sunkiau pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis. Vystymosi ir naujovių diegimo finansavimas joms kelia sunkumų. Panašiai, turime atkreipti dėmesį į vietos įmones, įsikūrusias nepalankiose retai apgyvendintose vietovėse ir miesto rajonuose, kurie susiduria su sunkumais. Konkurencijos politika – pagrindinė priemonė, ES leidžianti turėti dinamišką, veiksmingą ir naujovišką vidaus rinką ir būti konkurencingai pasaulio lygmeniu. ES turi imtis svarbių priemonių siekdama pagerinti MVĮ priėjimą prie informacijos, kad šios suprastų bendrosios rinkos teikiamas galimybes ir ES teikiamas finansines priemones. Ir aš manau, kad svarbu įtraukti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir Smulkaus verslo akto dalis į visas ES politikos sritis, susijusias su bendrąją rinka. Tai būtina norint įveikti esamas valstybių narių ir ES lygmens kliūtis.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – Mano nuomone, europiečiams bendroji rinka taip pat turėtų reikšti geros kokybės bendrąją rinką. Deja, apie tai šiame pranešime nekalbama. Europos Sąjungoje kartais siūlomi to paties prekės ženklo produktai, skirtingose šalyse jų sudėtis būna skirtinga. Produktai visada turi tą patį prekės ženklą, bet parduodami skirtingos koncentracijos ir skirtingo stiprumo. Būta atvejų, kai keturių skirtingų kokybės kategorijų produktai buvo parduodami naudojant tą patį prekės ženklą, jų kokybės kategorija priklausė nuo paskirties šalies. Dėl to – akivaizdžiai – tas pats produktas skirtingose šalyse parduodamas skirtingos kokybės. Kadangi prekės ženklas susijęs su numanoma kokybe, tokia tvarka galėtų suklaidinti visuomenę. Įmonės turėtų vengti klaidinti vartotojus dėl pranašumų, susijusių su prekių ženklu. Jeigu gamintojai nori prastinti savo siūlomų produktų kokybę, jie turėtų naudoti kitą pavadinimą. Mūsų piliečiai mano, kad žinomų prekės ženklų gaminių kokybė visose rinkose turėtų būti vienoda, toks jų mąstymas pagrįstas principu, kad vieno prekės ženklo gaminys visada būna tokios pat kokybės. Kadangi mano rinkėjai dabar sprendžia šį klausimą, norėčiau, kad jis per mūsų diskusijas būtų iškeltas Europos Parlamente.

  Marianne Thyssen (PPE), raštu. – (NL) Džiaugiuosi, kad buvusio Europos Komisijos nario M. Monti pranešimas, kuris apskritai giriamas, kuriame jis įrodinėja, kad tolesnis vidaus rinkos kūrimas yra „būtina sąlyga, norint užtikrinti labai konkurencingą socialinės rinkos ekonomiką“, susilaukė atgarsių Europos Parlamente. Galiausiai, neginčijamas faktas tai, kad finansų ir ekonomikos krizė Europos Sąjungai sudavė skaudų smūgį. Tolesnis vidaus rinkos, kuri yra didžiausia pasaulio rinka, kūrimas šiuo požiūriu bus viena iš mūsų svarbiausių vertybių.

Turime imtis tikslinių veiksmų dėl savo MVĮ, kurios sudaro Europos Sąjungos ekonomikos pagrindą: turime užtikrinti pakankamas galimybes patekti į kapitalo rinką, palengvinanti internetinę prekybą ir žengti pirmą žingsnį siekiant bendros konsoliduotos bendrovių mokesčių bazės. Mūsų piliečiams tai taip pat naudinga: pvz., galimybės studijuoti užsienyje, griežtesni žaislų saugos standartai, mažesni tarptinklinio ryšio įkainiai. Būdami Europos Sąjungos politikos kūrėjai, negalime to deramai pabrėžti. Kyla didelių sunkumų, todėl mums reikia daryti viską, ką galime, kad sukurtume visavertę internetinių paslaugų vidaus rinkos sistemą. Šiais trimis pranešimais Europos Parlamentas siunčia aiškią žinią, kad rimtai žiūrime į vidaus rinkos pertvarkymą. Dabar nuosekliai imkimės šio darbo.

  Niki Tzavela (EFD), raštu. – (EL) Jeigu Europos Sąjunga nori supaprastinti šiandienines sudėtingas sąlygas ir konkuruoti su greitai besiformuojančios ekonomikos šalimis, ji turi investuoti į konkurencinį pranašumą jai suteikiančius sektorius. Bendroji rinka – didžiausias Europos Sąjungos konkurencinis pranašumas ir ją reikėtų tinkamai išnaudoti. Be to, ekonomikos nuosmukis ES valstybes nares dar labiau vienija ekonominiu požiūriu, ir turime tuo pasinaudoti norėdami konsoliduoti Europos Sąjungos ekonomiką, kad ji būtų konkurencingesnė ES ir tarptautiniu lygmeniu. Dėl to savo oficialiais dokumentais turėtume siekti skatinti platesnio užmojo bendrosios Europos Sąjungos rinkos gilinimą, pirmiausia paslaugų sektoriuje. Taip pat reikėtų pripažinti įmonių vaidmenį kuriant veikiančią bendrąją rinką.

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

7. Prašymas atšaukti Parlamento nario imunitetą (žr. protokolą)

***

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, prieš balsavimą trumpai norėčiau priminti Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Komisijai, kad prieš dvejus metus L’Akviloje įvyko žemės drebėjimas, per kurį žuvo 309 žmonės ir daugiau kaip 1 650 žmonių buvo sužeista. Iškėlęs šį klausimą, visiems EP nariams šiandien atsiųsiu sausio 13 d. L’Akviloje padarytą vaizdo įrašą. Raginu visus kolegas jį pažiūrėti, nes L’Akviloje gyvenantys piliečiai laukia aiškios Europos Sąjungos reakcijos.

  Pirmininkas. – Dėkoju, pone S. Alfano. Per šio ryto diskusijas ir aš minėjau šią baisią sukaktį. Teisingai pasielgėte, kad sausakimšam Europos Parlamentui apie ją priminėte.

  David-Maria Sassoli (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vakar vakare Viduržemio jūroje įvyko dar viena tragedija. Bandydami pasiekti Italiją ir Europą, žuvo iš Šiaurės Afrikos keliaujantys imigrantai. 130 žmonių dingo be žinios, ir rasta jau 20 kūnų.

Kalbant apie imigraciją, negalime pamiršti, kad kalbame ne apie skaičius, o žmones – vyrus, moteris ir vaikus. Negalima daugiau tylėti; Taryba ir vyriausybės privalo veikti. Pilietinė demokratinė Europos Sąjunga turi parodyti savo sielvartą, dėl to, pone pirmininke, prašau jūsų pakviesti Europos Parlamento narius imigracijos aukas pagerbti tylos minute.

(Plojimai)

  Pirmininkas. Dėkoju, pone D. M. Sassoli. – Žinoma, patenkinsiu jūsų prašymą. Prieš EP narių paprašydamas aukas pagerbti tylos minute, jas prisiminti, žodį norėčiau suteikti R. Tavares, kuris nori kalbėti ta pačia tema.

  Rui Tavares (GUE/NGL). – Pone pirmininke, gavome informaciją, kad Viduržemio jūroje apsivertė iš Libijos pabėgėlius gabenęs laivas. Žinome, kad yra žuvusiųjų, ir 150 žmonių dingo be žinios.

Beveik prieš metus Europos Parlamentas patvirtino bendro priėmimo procedūros priemonę, kurioje numatyta ekstremaliosios situacijos atveju vykdytina procedūra, leisianti perkelti į ginkluotą užpuolimą ar į krizę patekusius pabėgėlius, kaip antai Libijos pilietinio karo atveju. Ši priemonė Taryboje svarstoma metus. Praėjusį mėnesį Tarybai žodžiu uždavėme klausimą, kuriame teigėme, kad tai susiję su žmonių gyvybėmis ir yra svarbu. Dabar, deja, tai tapo savaime suprantama.

  Pirmininkas. – D. M. Sassoli prašymu, kuriam, manau, pritars visi, dabar tylos minute pagerbsime vakar vakare žuvusiuosius.

(Europos Parlamento nariai atsistojo ir tylos minute pagerbė žuvusiuosius.)

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Pone pirmininke, 20 sekundžių išreikšti nepritarimą, darniai reiškiant politinį teisingumą. Jūs vieni esate atsakingi už šių žmonių mirtį dėl to, kad visoje Europos Sąjungoje ir pasaulyje klaidingai suteikiate viltį, kad esame pasirengę priimti visus šiuos žmones. Jų žūtis – grynai jūsų atsakomybė.

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tik norėjau paklausti jūsų, kiek dar tylos minučių skelbsime, kol bus suformuota bendra imigraciją reglamentuojanti Europos Sąjungos politika.

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Dabar ne laikas pradėti diskusijas dėl vakar aptarto klausimo.

8. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas – balsavimas.

(Balsavimo rezultatai ir kita informacija) (žr. protokolą)

8.1. Taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projektas. III skirsnis. Komisija (A7-0115/2011, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska) (balsavimas)

8.2. ES solidarumo fondo mobilizavimas. 2010 m. potvyniai Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijos Respublikoje, Kroatijoje ir Rumunijoje (A7-0114/2011, Reimer Böge) (balsavimas)

8.3. EB ir Komorų žuvininkystės susitarimas (A7-0056/2011, Luis Manuel Capoulas Santos) (balsavimas)

8.4. Ginčų sprendimo mechanizmas pagal Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimą, steigiantį EB ir Jordanijos asociaciją (A7-0067/2011, Emilio Menéndez del Valle) (balsavimas)

8.5. ES ir Maroko Karalystės susitarimas, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas (A7-0066/2011, George Sabin Cutaş) (balsavimas)

8.6. Ginčų sprendimo mechanizmas pagal Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimą, steigiantį EB ir Egipto asociaciją (A7-0068/2011, Gianluca Susta) (balsavimas)

8.7. Ukrainos dalyvavimas Sąjungos programose (A7-0063/2011, Ryszard Antoni Legutko) (balsavimas)

8.8. Žuvininkystės produktų importas iš Grenlandijos (A7-0057/2011, Carmen Fraga Estévez) (balsavimas)

8.9. Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausi reikalavimai (nauja redakcija) (A7-0085/2011, Sylvie Guillaume) (balsavimas)

8.10. Europos turizmo statistika (A7-0329/2010, Brian Simpson) (balsavimas)

8.11. Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti (A7-0017/2011, João Ferreira) (balsavimas)

8.12. Žuvininkystė. Pereinamojo laikotarpio techninės priemonės (A7-0024/2011, Estelle Grelier) (balsavimas)

8.13. 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmata. I skirsnis. Parlamentas (A7-0087/2011, José Manuel Fernandes) (balsavimas)

– Prieš balsavimą

  José Manuel Fernandes, pranešėjas. – (PT) Pone pirmininke, norėčiau padaryti paprastą procedūrinį pakeitimą, kuris nekeičia šio pranešimo esmės. 400 straipsnyje dėl savų pajamų yra transkribavimo klaida; šis straipsnis susijęs su įplaukomis iš mokesčių už algas, atlyginimus ir išmokas institucijų darbuotojams, pareigūnams, kitiems tarnautojams ir pensijų gavėjams. Nurodyta suma – 48 103 216, o tikroji suma – 63 103 216. Tai grynai procedūrinis pakeitimas arba pataisymas, dėl kurio pranešimas niekaip nekeičiamas ir jam tai neturi jokios reikšmės.

8.14. Leidimas vartoti ir nesutikimas leisti vartoti tam tikrus su vaikų vystymusi ir sveikata siejamus teiginius apie maisto produktų sveikumą (B7-0227/2011) (balsavimas)

– Prieš balsavimą

  Glenis Willmott (S&D). – Pone pirmininke, EP nariai atlieka svarbų vaidmenį, nes jie atidžiai išnagrinėja sprendimus dėl teiginių apie sveikumą. Gavau daug oro paštu siųstų ir elektroninių laiškų, kuriuose tėvai, svarbiausios sveikatos priežiūros ir vartotojų organizacijos, akušerių, slaugytojų ir gydytojų organizacijos, „Unicef“ ir PSO išreiškią susirūpinimą. Kol mokslo bendruomenė iš tiesų susitars dėl šio teiginio pagrįstumo, negalime to leisti. Šiuo metu mūsų turimi įrodymai nėra įtikinami ir nesama įrodymų, galinčių pagrįsti teiginį dėl tolesnių formulių naudojimo.

Jeigu ateityje bus įrodyta, kad susintetinta DHR tikrai naudinga kūdikiams, ją turėtume padaryti pagrindine visų formulių sudedamąja dalimi, ir neleisti tam tikram prekės ženklui jos naudoti kaip marketingo gudrybės. Norėčiau jus paraginti paremti šią rezoliuciją.

  Esther de Lange (PPE). – Pone pirmininke, tikrai nenoriu vėl pradėti diskusijų, bet tikrai turėtume dukart pagalvoti apie žodžio suteikimą žmonėms, kurie savo asmeninę nuomonę pateikia nuslėpdami mokslinius įrodymus. Tiesiog balsuokime. Jau apsisprendėme.

(Plojimai)

8.15. Būsimoji Europos tarptautinė investicijų politika (A7-0070/2011, Kader Arif) (balsavimas)

8.16. Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu (A7-0050/2011, Cătălin Sorin Ivan) (balsavimas)

8.17. Europos politinės partijos ir šių partijų finansavimo taisyklės (A7-0062/2011, Marietta Giannakou) (balsavimas)

8.18. Valdymas ir partnerytė bendrojoje rinkoje. (A7-0083/2011, Sandra Kalniete) (balsavimas)

8.19. Bendroji rinka Europos gyventojams (A7-0072/2011, António Fernando Correia De Campos) (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl 2 pakeitimo

  Jürgen Creutzmann (ALDE). – Pone pirmininke, ALDE frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti žodinį 2 pakeitimo pakeitimą. Juo iš 2 pakeitimo siūloma išbraukti šiuos žodžius: „valdžios institucijoms suteikiant priemonių komplektą, padėsiantį įvertinti tokių paslaugų kokybę“.

(Šis žodinis pakeitimas nepriimtas)

8.20. Bendroji rinka siekiant skatinti verslą ir augimą (A7-0071/2011, Cristian Silviu Buşoi) (balsavimas)

  Pirmininkas. – Balsavimas baigtas.

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Rekomendacija: Luis Manuel Capoulos Santos (A7-0056/2011)

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, šiuo pasiūlymu siekiama parengti naują protokolą, kuriuo būtų nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas.

Šia siūloma rezoliucija bus nustatytos Europos Sąjungos žvejybos laivų žvejybos galimybės, kurios priklausys nuo esamos žuvies pertekliaus, ir finansinis įnašas, kurio reikalaujama už žvejybos teises ir žvejybos sektoriaus paramą.

Iš esmės šį susitarimą vertinu palankiai. Kontroliuojama žvejyba visada geriau negu nekontroliuojama. Tačiau šį susitarimą turime naudoti tinkamai ir turime nuolat vertinti jo taikymą. Man kyla paprasta ir naivi mintis – jeigu šiuo metu yra žuvies perteklius, turime užtikrinti, kad ši padėtis per ateinančius metus nesikeistų.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, šiandien skaitant mūsų balsavimo sąrašą atrodo, kad skaitau ilgą ir prabangų valgiaraštį. Visi šie klausimai veda prie Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų išteklių perskirstymo žvejybos lėšoms, solidarumo lėšoms, patvinusių vietovių gelbėjimui arba dar kam nors.

Norėčiau dėmesį sutelkti į vieną konkretų piktnaudžiavimo šiuo procesu atvejį, kuris susijęs su 122 straipsnio 2 dalies taikymu, kuris susijęs su nukentėjusių šalių, ypač Portugalijos, gelbėjimui skirtų pinigų mobilizavimu. Šis fondas sukurtas gaivalinių nelaimių, kaip antai žemės drebėjimai ir potvyniai, atvejams. Pagal naują aiškinimą jo paskirtis – naudoti jį pinigų nebeturinčiai šaliai. Akivaizdu, kad tai neteisėta. Tai ne tik nenumatyta Sutartyse, jose tai aiškiai draudžiama pagal „pagalbos neteikimo sąlygą“. Europos Parlamentas aiškiai pažeidžia savo taisykles. Padėdami šioms šalims, joms kenkiame – juk įsiskolinusiam draugui neteikiame pagalbos prislėgdami dar didesnėmis paskolomis – ir, žinoma, kenkiame savo mokesčių mokėtojams ir pažeidžiame teisės aktą. Absurdiška tai, kad Airija ir Graikija prisijungs prie sanuojamos Portugalijos. Negalite nuolat vis labiau klimpti į skolą. Ateina diena atsiskaityti.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, per vakarykštį balsavimą aptarėme migracijos klausimą. Vienas iš klausimų, susijusių su migracija, kuris turėjo būti aptartas – kaip galime padaryti, kad žmonių taip neviliotų sumanymas palikti savo šalį, arba kaip padaryti, kad juos labiau viliotų mintis likti savo šalyje, ir kodėl jie nori išvykti iš savo šalies, ir dažnai nutraukia šeiminius ir kitokius vietinius ryšius?

Vienas iš dalykų, į kuriuos turime atsižvelgti – mūsų politikos poveikis ES. Kai pasirašysime šiuos žvejybos susitarimus – dažnai su šalių vyriausybėmis, ir šioms šalims tai bus naudinga – ar jie tikrai bus naudingi vietos žvejams?

Neabejotinai turėtume iš naujo išnagrinėti visus šiuos žvejybos susitarimus, ir užuot juos pasirašę, galbūt turėtume didinti vietos žvejų žvejybos pajėgumus, kad toje vietovėje būtų sukurta gerovė ir daugiau darbo vietų, kad žmonės norėtų pasilikti savo šalyje ir nesiektų iš jos išvykti.

Jeigu atidžiai neapmąstysime kai kurių šių susitarimų reikšmės, atsiras didesnis migracijos poreikis ir galiausiai aptarinėsime migracijos, o ne šiuo metu aptariamus klausimus.

Pranešimas: Carmen Fraga Estévez (A7-0057/2011)

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes Grenlandijos žuvų produktų eksportas sudaro 82 proc. jų eksporto. 87 proc., t. y. 97 proc., jų siunčiami į Europos Sąjungą, daugiausia į Daniją.

Su Europos Komisija nesutariama dėl teisinio pagrindo, bet pritariu Teisės reikalų komitetui, kuris vieningai priėmė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalies ir 204 straipsnio ir Protokolo (Nr. 34) vienintelio straipsnio dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių taikymą.

Šią poziciją taip pat remia Europos Parlamento Teisės tarnyba. Todėl, atsižvelgiant į teisėkūros procesą, šį svarstymą reikėtų laikyti pirmuoju Europos Parlamento svarstymu.

Galiausiai vertinu Europos Komisijos poziciją priimti teisinį pagrindą ir rodyti siekį palengvinti susitarimo su Taryba sudarymą ir daugiau nebeatidėti tokio svarbaus susitarimo sudarymo.

Pranešimas: Sylvie Guillaume (A7-0085/2011)

  Pino Arlacchi (S&D). – Pone pirmininke, mano frakcija balsavo už šį pranešimą. Atkreipiu dėmesį į tai, kad Europos Parlamento diskusijos dėl prašymų suteikti prieglobstį klausimo nebuvo tokios jaudinančios, kokios jos dažnai būna valstybėse narėse.

Taip tikriausiai yra dėl to, kad, priešingai, negu plačiai paplitusi nuomonė, remiantis neseniai Jungtinių Tautų paskelbtais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį visas prieglobsčio prašytojų skaičius vakaruose sumažėjo daugiau kaip 40 proc.

2010 metais pramonės šalyse prieglobsčio prašė iš viso 358 000 asmenų, palyginti su 620 000 gautų paraiškų 2001 metais. Tokį sumažėjimą daugiausia lėmė raginimas kilmės vietovėse. Tai reiškia, kad padėtis daug geresnė, negu įprastai manyta.

  Silvia Costa (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, žinoma, norėčiau pasveikinti pranešėją, parengusią šį pranešimą, kuris tikrai rodo, kad ES politika pasistūmėjo į priekį, nes Europos Komisija kviečiama pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl procedūrų, kurias valstybės narės turėtų priimti siekdamos pripažinti, ir galbūt panaikinti tarptautinę apsaugą. Manau, kad pastarųjų dienų įvykiai tarp Afrikos ir Europos Sąjungos krantų rodo, kad mums reikia, kad „prieglobsčio teisės aktų rinkinys“ – taip jį reikėtų pavadinti – taptų privalomas.

Pirmiausia turiu omenyje patvirtintus konstruktyvius pakeitimus, pvz., visus su didesne nepilnamečių apsauga susijusius klausimus, nes manau, kad vaikų negalima sulaikyti jokiomis aplinkybėmis (vaikai buvo sulaikyti Lampedūzoje, kur su jais buvo elgiamasi lygiai taip pat, kaip su suaugusiaisiais, jie buvo kartu laikomi, dažnai visiškai nepriimtinomis sąlygomis). Būtų buvę geriau, jeigu ši direktyva būtų buvusi priimta prieš šiuos dramatiškus Europos ir Afrikos įvykius.

Kitas labai svarbus klausimas – pažeidžiami žmonės ir jų klausimai, pirmiausia moterų, ir su šeimos klausimais ir susitikimais susijusios problemos. Taip pat sveikinu pranešėją.

  Roberta Angelilli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, leiskite pasakyti, kad galbūt prieš susidarydamas nuomonę apie tai, kaip elgiamasi su vaikais Lampedūzoje, S. Costa pats ten turėtų nuvykti. Esu buvusi Lampedūzoje ir mačiau, kad su vaikais ten elgiamasi remiantis Italijos ir, pirmiausia, tarptautinėmis taisyklėmis.

Dabar grįžkime prie klausimo, kuris, kaip visi sakė, labai populiarus. Manau, kad visos valstybės narės turėtų būti visiškai įpareigotos laikytis neatsisakymo suteikti prieglobstį ir teisės prašyti prieglobsčio principų. Todėl atsakomybė turi būti bendra, turi būti naudojamasi Europos pabėgėlių fondo lėšomis ir Europos prieglobsčio paramos biuro turi būti prašoma suteikti tvirtą paramą įgyvendinant prieglobsčio suteikimo teises, įskaitant nuostatą dėl paramos pasienio darbuotojų mokymams teikimo ir Europos prieglobsčio mechanizmų gerinimo.

  Morten Messerschmidt (EFD). – (DA) Pone pirmininke, šiandien mūsų priimtame pranešime teigiama, kad Europos Komisijos pasiūlymas yra pragmatiškas. Man atrodo labai sunku suprasti, kur slypi pragmatiškumas, kai iš 27 valstybių narių žmonių atimama galimybė patiems nuspręsti dėl savo pačių šalių gyventojų sudėties.

Prieglobsčio politika ir su užsieniečiais susijusi politika taip glaudžiai susijusios su šalies gyvavimu, kad darosi baisu, kad ES pradeda kištis į šiuos reikalus. Taip pat būtent dėl to Danija nusprendė toliau siekti teisingumo ir spręsti vidaus reikalus, kad Danijos parlamente galėtume patys nuspręsti dėl šių klausimų ir kad dėl jų Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos neturėtų nerimauti.

Todėl pritrenkia tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dabar bando pakenkti Danijos siekiui tvarkyti savo teisingumo ir vidaus reikalus, ir dar labiau stebina tai, kad Europos Parlamentas gali priimti pranešimą – nepaisant to, kad jis prieštarauja mano ir Danijos liaudies partijos balsavimui – netgi nespręsdamas šio klausimo – kuris susijęs su žmonių teisės nuspręsti dėl savo užsieniečių politikos panaikinimu, ir pirmiausia meluojant ir apgaudinėjant dėl pažadų, kurie iš pradžių buvo duoti tokiai šaliai kaip Danija.

  Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, aš su savo kolegomis iš UKIP susilaikėme balsuojant už šiuos S. Guillaume pranešimo dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo pakeitimus, bet to nereikėtų suprasti kaip abejingumo.

Šio pranešimo tema – bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos kūrimas, kuris numatytas Lisabonos sutartyje. Nenoriu Lisabonos sutarties arba bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos. Europos Sąjungos tautos nenori bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos, ir dėl to jiems neleista rengti referendumo dėl Lisabonos sutarties.

Susilaikiau dėl minėtų pakeitimų, nes jie būtų susiję su esamų ES teisės aktų rėmimu ir priekabiavimu dėl smulkmenų sprendžiant, kurios jų dalys geresnės, kurios prastesnės. Palieku EP nariams konservatoriams, darbiečiams, liberalams demokratams ir žaliųjų partijai teisę derėtis dėl jų šalių pasidavimo sąlygų. Aš su savo kolegomis iš UKIP balsavome prieš šį pranešimą ir prieš bendrą imigracijos ir prieglobsčio politiką.

Pranešimas: Brian Simpson (A7-0329/2010)

  Giommaria Uggias (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, rengiant šį pranešimą buvau šešėlinis pranešėjas, taigi negalėjau nebalsuoti už jį kartu su savo frakcija. Balsavau „už“ tikėdamasis, kad šis dokumentas bus naudinga priemonė vystant sektorių, kuris bus Europos Sąjungos ekonomikos varomoji jėga.

Pramonė traukiasi iš Europos Sąjungos, ES žemės ūkis turi rimtų trūkumų, o turizmas tikrai perspektyvus užimtumo, ekonomikos vystymosi ir pažangaus, įtraukiojo ir suderinamo augimo atžvilgiu. Šiuo tikslu šiandien priimta priemonė, leidžianti rinkti, apdoroti, tvarkyti ir perduoti šiuolaikiškesnius duomenis negu anksčiau, tikrai paskatins šią veiklą. Todėl ALDE frakcija ir aš balsavome už šį pranešimą.

  Roberta Angelilli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nuo 2009 metų gruodžio mėnesio turizmas pripažintas Sutartyje ir pagaliau sudarytas teisinis pagrindas jam vystytis ir būti remiamam Europos Sąjungos lygmeniu. Be to, turizmas – tvirta Europos Sąjungos augimo varomoji jėga. Jau atkreipėme dėmesį į tai, kad turizmo pramonė sukuria daugiau kaip 5 proc. Europos Sąjungos BVP, ir joje dirba beveik du milijonai mažųjų ir vidutinių įmonių ir padeda pasiekti daugiau kaip 12 proc. viršijančius užimtumo rodiklius.

Mums reikia daugiau tyrimų ir palyginamosios statistikos, nes jie padeda atlikti stebėjimus, lyginti valstybes nares, rodyti, kaip panaudojamos ES lėšos, padėti kurti geriausią praktiką ir vertinti bei kurti mažas pajamas gaunančių asmenų turizmo programas.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, kadangi į Europos Sąjungą atvyksta 40 proc. viso pasaulio turistų, ji toliau lieka dažniausiai turistų lankoma vieta pasaulyje. Todėl ji ekonominiu požiūriu galinga siekiant užimtumo, kuriuo taip pat skatinama kaimo vietovių integracija.

Tačiau turizmo poreikis per pastaruosius metus pasikeitė. Todėl parėmiau tikslą sistemingai kurti bendrą suderintą Europos Sąjungos statistikos duomenų apie valstybių narių pasiūlą ir paklausą sistemą, ir prireikus patvirtinti teisinę sistemą, atspindinčią pastarojo meto tendencijas, kaip antai vienadienius apsilankymus. Sistemingas informacijos rinkimas – būtina priemonė norint apibrėžti veiksmingas politikos kryptis ir palengvinti privačiojo sektoriaus sprendimų priėmimą.

Taip pat parėmiau pasiūlymą sukurti palydovines sąskaitas, nes jos geriau parodytų turizmo poveikį ekonomikai ir darbo vietų kūrimui, ir mums būtų suteikusios galimybę tiksliau apibrėžti būsimas politikos kryptis.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, turizmo pramonė Europos Sąjungai buvo labai svarbi ir ateityje bus dar svarbesnė, pirmiausia jeigu norime kurti darbo vietas, ypač atokiose ir kaimo vietovėse. Tačiau ji turi būti pagrįsta planavimu, pirmiausia turimais statistiniais duomenimis pagrįstu planavimu.

Taigi jeigu norime tinkamai planuoti ir kurti turizmą, jis turi būti pagrįstas išnuomoto gyvenamojo ploto, vienadienių turistų ir kitas tendencijas rodančiais statistiniais duomenimis. Tokiu pagrindu galime plėtoti turizmą, pirmiausia, nutraukti jo sezoniškumą, skatinti senėjančią visuomenę daugiau atostogauti ir, beje, taip pat paskatinti jaunuolius tai daryti. Visos futbolo komandos dabar turi bent po vieną statistiką ir savo planus pagrindžia jo duomenimis, ir tas pats pasakytina apie turizmo pramonę.

(GA) Džiaugiuosi galėdamas balsuoti dėl šio pranešimo.

Pranešimas: Estelle Grelier (A7-0024/2011)

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, Reglamentu (EB) Nr. 1288/2009 išplečiamos pereinamojo laikotarpio techninės priemonės, kad jos galėtų būti taikomos tol, kol bus priimtos nuolatinės priemonės.

Visiems būtų geriau, jeigu šios priemonės būtų tikrai ir kuo skubiau priimtos. Tačiau atsižvelgiant į būsimą bendros žemės ūkio politikos reformą, šios priemonės turi būti priimtos įgyvendinus naują teisinę sistemą.

Ši nauja sistema planuojama įgyvendinti 2013 metais, ir dėl to būtina pratęsti pereinamųjų techninių priemonių galiojimą iki 2012 metų gruodžio 31 dienos, turint omenyje, kad dabartiniai teisės aktai nustos galioti 2011 metais.

Todėl balsavau už šią iniciatyvą.

  Jim Higgins (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už E. Grelier pranešimą, bet balsavau prieš savo frakciją dėl keturių pakeitimų – 4, 5CP, 6 ir 3 pakeitimų.

4 pakeitimą pasiūlė mano kolega Pat the Cope Gallagher, siekdamas, kad juo būtų leista naudoti žvejų airių pakrantėje naudojamus megztus tinklus. Priešingu atveju rizikuojame žvejus išstumti toliau į jūrą Šiaurės Atlanto vandenyne, o tai nepraktiška ir labai nesaugu. Yra skirtumas tarp 50 metrų laivo, esančio Atlanto vandenyne, ir 50 metrų laivo Viduržemio jūroje.

Balsavau už 5CP pakeitimą, kuris susijęs su tinklų dydžiais. Vėlgi, tai sukelia didelių problemų mūsų žvejams vakarinėje pakrantėje, kurie užsiima įvairia europinių paprastųjų jūrinių lydekų, europinių jūrų velnių ir megrimų žvejyba. Tai neturės neigiamo poveikio menkių ištekliams, nes šiuo metu kaip priegauda pagaunamas tik nedidelis menkių kiekis.

Taip pat balsavau už Struano Stevensono pasiūlytą 6 pakeitimą, kuris susijęs su skandalingo menkių verslo atsisakymu.

Paskutinis, bet jokiu būdu ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad parėmiau 3 pakeitimą, kurį pasiūlė mano kolegė iš Portugalijos M. do C. Patrão Neves, kuri remia Portugalijos žvejus. Man tai ne problema.

Pranešimas: João Ferreira (A7-0017/011)

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, sakydamas savo ankstesnę kalbą suklydau: dėl vertimo kalbėjau ne ta tema, taigi sukeisiu vietomis savo kalbas ir dabar pasakysiu tai, ką turėjau paskaityti anksčiau.

Balsavau už finansines priemones, nes buvo būtina iš dalies pakeisti reglamentą siekiant jį pritaikyti prie dabartinio poreikio ir Europos Sąjungos veikimo.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad minėtame reglamente numatyta plėsti organizacijų, kurios atitinka finansinės pagalbos teikimo reikalavimus, sąrašą ir atnaujinti patariamųjų įstaigų sąrašą. Jame taip pat garantuojamos vienodos su kontrole ir įgyvendinimu susijusių priemonių taikymo sąlygos ir valstybių narių įgyvendinant kontrolės sistemą ir bendros žemės ūkio politikos priemones patirtų išlaidų sąlygos, ir pagrindinių duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo sąlygos.

Finansinės priemonės taip pat apima ekonominius žuvininkystės ir akvakultūros aspektus ir nuorodą į aplinkosauginių priemonių duomenų rinkimą.

Todėl balsavau už šią iniciatyvą.

Pranešimas: José Manuel Fernandes (A7-0087/2011)

  Ville Itälä (PPE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, bet turime rodyti pavyzdį ir būti labai skrupulingi, ypač spręsdami biudžetinės drausmės klausimus.

Norėčiau pasakyti, kodėl dėl 8 pakeitimo balsavau prieš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos parengtą pakeitimą. Jame pranešėjas mini neišleistų asignavimų panaudojimą statybų projektams. Tai įprasta jau daugelį metų, bet toks statybų projektų finansavimas nėra atviras arba skaidrus. Turime pasakyti, kokie statybų projektai vyksta planuojant biudžetą, ir neturėtume taip perkelti lėšų, nes tai prieštarauja biudžetinei drausmei. Todėl šiuo klausimu balsavau prieš frakcijos pasiūlymą dėl 8 pakeitimo, kuris pateiktas S&D frakcijos vardu.

  Morten Messerschmidt (EFD). – (DA) Pone pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą dėl biudžeto, bet iš tiesų norėčiau padėkoti daugeliui kolegų EP narių – deja, kiek per daug jų – kurie balsavo už jį, nes jame puikiai atsispindi tai, kaip keičiasi Europos Parlamento ir ES institucijų išorinio pasaulio, kuriame gyvena žmonės, kuriems iš tiesų kuriame taisykles, tikrovės suvokimas.

Nepaisant to, kad valstybių narių ir kitų institucijų prašėme apkarpyti biudžetą, padvigubinome daugelio paties Europos Parlamento sričių ir apskritai ES institucijų išlaidas. Tai, pvz., nutiko norint pastatyti visiškai naują muziejų, kuriuo šlovinama Europos Sąjungos ir jos institucijų istorija ir kt.

Manau, kad daugybė žmonių valstybėse narėse, kuriose valstybių narių lygmeniu karpomas biudžetas, stebisi dėl to, kaip jų atstovai Europos Parlamente gali taip paprastai skubiai ir nerūpestingai žaisti su pinigais, netgi siaučiant finansų krizei.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, jeigu jūs nieko prieš, prieš baigdamas norėčiau kai ką paminėti. Anksčiau sakydamas „dėl vertimo“, turėjau galvoje ne puikius EP vertėjus, bet kad suklydau skaitydamas tekstą. Tai aš suklydau skaitydamas tekstą, ir norėjau tai aiškiai pareikšti, nes dėl visko nuolat kaltinami vertėjai.

  Pirmininkas. – Iš tiesų, vertėjai nusipelno būti įvertinti dėl puikaus savo atliekamo darbo Europos Parlamente ir komitetuose.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti keletą žodžių apie šį biudžetą, pajamas ir išlaidas. Turime neabejotinai užtikrinti, kad, esant tokiai ekonominei padėčiai, čia, Europos Parlamente, išlaidos būtų kontroliuojamos. Dėl to balsavau ne taip, kaip man rekomendavo balsuoti dėl kai kurių šio klausimo aspektų.

Mano nuomone, turėtume būti pasirengę sumažinti, pvz., kelionės išlaidas, bet jeigu sumažinsime skrydžių skaičių, Europos Parlamento narių bilietus oro linijos turėtų keisti. Kartais problema būna tai, kad šie pigūs oro linijų bilietai nekeičiami. Man pačiam reikia keleto skrydžių, kad čia atskrisčiau, pvz., atskristi į Strasbūrą reikia trijų skrydžių. Todėl svarbu, kad oro linijų bilietai būtų keičiami. Kartais tokie pasiūlymai taupyti gali atsieiti daugiau, paprasčiausiai dėl to, kad jie nėra lankstūs.

Turime sumažini išlaidas, bet tai visiškai aišku. Kai kurias išlaidas reikia laikyti investicijomis, ir manau, kad Europos Parlamentas gali būti gera investicija, kuri ateityje Europos Sąjungai ir jos institucijoms sukurs netgi ekonominę pridėtinę vertę.

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, vis leidžiame ir leidžiame pinigus, argi ne taip? Europos Parlamente kalbama apie 500 mln. piliečių, bet jis nuo jų vis labiau atsiskiria.

15 pakeitime reikalaujama, kad EP narių algos ir išmokos 2012 metais nebūtų atnaujintos norint rodyti pavyzdį, bet 391 mūsų kolega balsavo prieš jį, nes vidutiniai ES piliečiai jiems nerūpi, argi ne taip? Vidutinis ES atlyginimas – 368 EUR per savaitę, bet kai kurie mūsų kolegos – 60–70 jų – nuolat pasirašo čia, Strasbūre, penktadieniais, nors neturi čia reikalų, vien tam, kad paprašytų 304 EUR išmokos.

Kokį pavyzdį tai rodo? Dar vienas pinigų švaistymas: kiek milijardų kainuos šie Istorijos namai, kiek kainuos propagandos pardavimas, ir pasakykite, kokiu būdu Europos Sąjunga „išsaugojo pasaulį“?

Pranešimas: Cătălin Sorin Ivan (A7-0050/2011)

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, kad ES būtų galima konsoliduoti demokratiją, reikia nuolat dėti pastangas kuriant sąžiningą ir skaidrią aplinką polinių partijų veiklai vykdyti ir finansuoti Europos Sąjungos lygmeniu. ES piliečiai turėtų aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime ES lygmeniu, ir dėl to būtina sukurti palankias motyvuojančias sąlygas politinių partijų veiklai remti. Tuo siekiama išvengti atvejų, kai, pvz., Europos Parlamento rinkimuose dalyvauja mažiau negu 20 proc. registruotų balsuotojų, kaip nutiko mano šalyje.

Pritariu sumanymui, kad šios politinės partijos turėtų turėti vieną bendrą teisinį statutą, o jų teisinis subjektiškumas būtų pagrįstas tiesiogiai ES teisės aktais ir sutartimis. Kalbant apie finansavimo sistemą, skaidrumas – neatskiriama vertybių įgyvendinimo dalis, todėl svarbiausiu prioritetu reikėtų laikyti neabejotinas finansavimo sąlygas.

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 325 straipsniu Europos Komisija ir valstybės narės įpareigojamos apginti Europos Sąjungos finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu srityse, kuriose Europos Sąjunga šia atsakomybe dalijasi su valstybėmis narėmis. Remiantis 325 straipsnio 5 dalimi, Europos Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks metinę ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi norint įgyvendinti šį straipsnį.

Pritariu tam, kad rinkdami konkrečius duomenis, turime išsamiau nurodyti, kokiu mastu sugrąžintos ES valstybėms narėms netinkamai išmokėtos lėšos. Dar vienas svarbus dalykas, kurį savo pranešime teisingai pabrėžė C. S. Ivan, yra taikyti geresnius valstybių narių sukčiavimo atvejų tyrimo metodus. Taip visoje Europos Sąjungoje galime standartizuoti atsakomąsias priemones ir nuspręsti, ar panašūs sukčiavimo atvejai vykdyti kitose šalyse. Todėl parėmiau šį pranešimą.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, balsavau prieš 1 pakeitimą, kuriame pabrėžiamas poreikis visiškai netoleruoti klaidų. Manau, kad absoliučiai būtina atskirti sukčiavimą nuo klaidų. Taip, sukčiavimo visiškai negalima toleruoti, ir, beje, dėl jo turėtų būti vykdomas persekiojimas baudžiamąja tvarka, bet daugeliu atvejų klaidos padaromos netyčia. Nors turime išaiškinti visas klaidas ir užtikrinti tokių pinigų išieškojimą, visiškam klaidų netoleravimui negaliu pritarti dėl vienos paprastos priežasties. Taip yra dėl to, kad esu dirbęs su daugeliu bendruomenės grupių, savanorių grupių, pirmaujančiomis įmonėmis ir partnerystėmis, mačiau, kokį aiškų ir visišką sumišimą kelia daugybė taisyklių, taisyklių peržiūra programai įpusėjus arba baigiantis ir skirtingas taisyklių aiškinimas vietos, regionų, valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu – kai bet koks pažeidimas laikomas klaida. Todėl, nors turime likti budrūs dėl to, ar nesukčiaujama, taip pat turime dar kartą supaprastinti taisykles.

Pranešimas: Marietta Giannakou (A7-0062/2011)

  Ville Itälä (PPE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį pasiūlymą, kuris labai vertingas, nes jis susijęs su klausimu, ar turėtume finansuoti partijas naudodami mokesčių mokėtojų pinigus. Turėtume nustatyti aiškias visiems bendras taisykles.

Mano nuomone, partijos turėtų turėti savo lėšų rinkimo sistemą, netgi jeigu lėšos bus renkamos ne stambiu mastu. 2 pakeitime Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija siūlė, kad ši finansavimo savomis lėšomis suma būtų tik 5 proc. Manau, kad toks finansavimas turėtų siekti bent 10 proc. Tai labai maža suma, atsižvelgiant į tai, kad tai su mokesčių mokėtojų pinigais susijęs klausimas, ir šiuos klausimus turėtume spręsti labai skrupulingai.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pone pirmininke, M. Giannakou pranešimu pirmą kartą siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalies nuostatas ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 244 straipsnio nuostatas. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų dirbti drauge siekdami apibrėžti Europos Sąjungos lygmens partijos padėtį ir fondus ir turėtų nustatyti partijų ir fondų finansavimo taisykles. Tačiau dėmesį būtina atkreipti į šio pranešimo 10 ir 11 nuostatas, kurios susijusios su tarpvalstybinių Europos Parlamento rinkimų sąrašų ateitimi. Tai, žinoma, tik pasiūlymas ateičiai, bet šiuo metu piliečiai jam nepritaria. Pirmiausia, jis susijęs su valstybėmis narėmis, kurios turėjo patirties su nacionaliniais sąrašais ir juos panaikino. Dar vienas svarbus klausimas – šių pasiūlymų laiko skaičiavimas, krizė ir siūlymai taupyti – dar viena priežastis, dėl kurios nenorima didinti Europos Sąjungos institucijų dydžio. Mūsų nuomone, svarbesnė yra galimybė Europos Parlamentą didinti plečiantis Europos Sąjungai prie jos prisijungiant naujoms valstybėms narėms negu galimybė didinti EP ilginant sąrašus.

  Morten Messerschmidt (EFD). – (DA) Pone pirmininke, ir aš norėčiau, kad būtų parengtos aiškios Europos Sąjungos partijų taisyklės, bet turiu abejonių dėl to, kam reikalingos Europos Sąjungos partijos.

Šiame pranešime teigiama, kad šios taisyklės padės užtikrinti didesnį Europos Sąjungos piliečių supratimą ES institucijose ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tačiau iš tiesų matome, kad didėjant Europos Sąjungos partijoms, nuolat partijose ir fonduose, ir visose susijusiose institucijose naudojant vis daugiau pinigų, mažėja Europos Sąjungos žmonių parama ES institucijoms ir jų supratimas.

Naujausias Eurobarometro tyrimas parodė, kad Europos Sąjungos piliečių parama ES visada maža, taigi tai neveikia. Todėl norėčiau užduoti esminį klausimą, ar tikrai yra prasmės toliau švaistyti milijardus eurų šioms Europos Sąjungos partijoms. Nemanau, kad yra, todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą. Galite pasilaikyti savo 30 sidabrinių. Neprisijungsiu nė prie vienos visos Europos partijos. Savo principų neparduosiu, kaip to norėtų kai kurie EP nariai.

Dar kartą sakau, kad nesąžininga tai, kad visuomenė turi naudoti savo išteklius politikams finansuoti. Juos turėtų finansuoti asmenys aukodami ir teikdami kitokią paramą, ir tai reikėtų griežtai reguliuoti. Neseniai Europos Parlamentas sužinojo, kad politikų veiklą būtina reglamentuoti, bet politinių partijų finansavimas siekiant Europos Sąjungos idealo niekada negali būti geras sumanymas. Niekada neprisijungsiu prie visos Europos partijos. Kovosiu už savo principus ir velniop daugelį jūsų.

Pranešimas: Sandra Kalniete (A7-0083/2011)

  Roberta Angelilli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavome dėl trijų savo iniciatyva parengtų pranešimų dėl Bendrosios rinkos akto, kuris yra svarbus Europos Sąjungos ekonomikos augimo ir, akivaizdžiai, darbo vietų kūrimo mechanizmas, duodantis konkrečių tiesioginių rezultatų Europos Sąjungos piliečiams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms.

Europos Komisija pateikė daug pasiūlymų, kuriais siūloma siekti Europos Sąjungos rinkų integracijos ir liberalizacijos, dėl kurių rengiamos priemonės siekiant paremti mažąsias ir vidutines įmones, pirmiausia, siekiant padaryti poveikį naujovėms ir apsaugoti kūrybingumą, didinant materialių ir nematerialų tinklų ir infrastruktūros veiksmingumą ir tvarumą.

Manau, remdami mažąsias ir vidutines įmones struktūriniu požiūriu susidursime su kliūtimis, kaip antai valstybių narių teisės aktų skirtumai, įskaitant rinką skaidančias taisykles ir mokesčių sistemas, dėl kurių įmonės turi prisiimti atsakomybę dėl didesnių atitikties išlaidų.

  Emma McClarkin (ECR). – Pone pirmininke, šiandien balsavome dėl trijų Bendrosios rinkos akto pranešimų ir jų svarbiausių prioritetų; tikiuosi, kad Europos Komisija ir Taryba į juos atsižvelgė. Turime užtikrinti, kad visa tai gautų visi piliečiai siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos ekonomika augtų, būtų kuriamos darbo vietos ir ES ekonomika galėtų konkuruoti pasaulio lygmeniu. Turime užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų įgyvendinami visose šalyse, siekiant sumažinti prekybos kliūtis, bet taip pat kad nepriimtume ES teisės aktų, mūsų įmonėms didinančių naštą.

Pranešimas: António Fernando Correia De Campos (A7-0072/2011)

  Ville Itälä (PPE). – (FI) Pone pirmininke, tai buvo labai svarbus pranešimas, padėsiantis pastūmėti į priekį bendrosios rinkos klausimą.

Tačiau, kalbant apie vartotojų apsaugą, buvo svarbus 3 pakeitimas. Jame sprendžiamą minimalų vartotojų teisės aktų derinimo klausimą reikėtų laikyti svarbesniu už visišką suderinimą. Balsavau už šį pakeitimą ir prieš savo frakcijos rekomendacijas, nes manau, kad vartotojų apsaugos lygis, pvz., mano šalyje yra labai aukštas. Jeigu dabar greitai pereisime prie visiškai suderintos vartotojų apsaugos visoje ES, žinau, kad suprastės mano šalies standartai. Todėl manau, kad šį suderintą vartotojų apsaugos standartą galime turėti tik pirmiausia nustatę tam tikrus minimalius standartus, ir tada, jais remdamiesi, galime siekti visiškai suderinto standarto.

  Sergej Kozlík (ALDE). – (SK) Pone pirmininke, ES vidaus rinkos prekių kiekis sudaro 17 proc. pasaulio prekių rinkos. ES vidaus rinkos paslaugos sudaro 28 proc. pasaulio prekybos paslaugų. Jeigu šie pasiūlymai bus įgyvendinami tinkama linkme, turėtų būti pasiektas ekonomikos augimas, kuris būtų pagrįstas mūsų išteklių dinamika. Tačiau taip atsitiks tik jeigu įgyvendinus pasiūlytas priemones, kurias parėmiau, asmenims, kapitalui, prekėms ir paslaugoms iš vienos Europos Sąjungos šalies judant į kitą šalį bus panaikintas „butelio kaklelio“ efektas, bus didinamas paskolų ir bankininkystės paslaugų bei internetinės prekybos prieinamumas ir patikimumas.

Taip atsitiks tik jeigu veiksmingesnė bendroji rinka atvers naujas galimybes įgyvendinti iš ES kilusių produktų ir veiklos ir ES rinkų plėtojimą. Jeigu taip atsitiks, per ateinančius dešimtmečius 4 proc. pagalba siekiant ekonomikos augimo gali būti nereali.

  Morten Messerschmidt (EFD). – (DA) Pone pirmininke, pritariu nuomonei, kad bendroji rinka – iš esmės geras sumanymas ir kad geresnis bendrosios rinkos valdymas – keblus klausimas ir tokio valdymo siekiama vartotojų labui. Tačiau esu nustebęs, kad dauguma EP narių balsavo prieš šiuos šešis mano parengtus pakeitimus. Ką iš esmės tai rodo? Na, tai rodo, kad, užuot siekę visiškai suderinti bendrąją rinką, turėtume siekti ją suderinti minimaliai ir taip užtikrinti, kad geras taisykles vartotojams jau turinčios šalys nebūtų priverstos mažinti savo vartotojų apsaugos. Tai taip pat susiję su ypatingu darbo rinkos modeliu, kurį taiko Šiaurės šalys, kuriose ne teisėkūros institucijos, o socialiniai partneriai sprendžia dėl atlyginimų ir darbo rinkos sąlygų, su tuo, kad tai jos nustato taisykles, o mes turėtume išlaikyti ir apsaugoti Šiaurės šalių darbo rinkos modelį, užuot jam kenkę; esu tikras, kad šie du nekenksmingi pasiūlymai gautų didžiosios daugumos Europos Sąjungos piliečių balsus, bet Europos Parlamente jie atmesti. Tai rodo, kad Europos Parlamento nariai pradeda kitaip suvokti tikrovę.

Pranešimas: Cristian Silviu Buşoi (A7-0071/2011)

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, bendroji rinka – vertinga priemonė siekiant atgaivinti Europos Sąjungos ekonomiką, pirmiausia siekiant kurti naujas darbo vietas.

Šie su Bendrosios rinkos aktu susiję pranešimai, apskritai kalbant, yra Europos Parlamento pagalba Europos Komisijai, kuri paskelbė komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ ir pradėjo konsultacijas.

Manau, kad turėjome labiau pabrėžti mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą, kovą su klastotėmis ir piratavimu ir naujovių bei konkurencingumo skatinimą panaikinant biurokratinę, administracinę ir reguliavimo naštą.

Tačiau pritariu bendrai šio pranešimo struktūrai, pirmiausia, paminėtoms priemonėms, kuriomis siekiama plėtoti elektroninę prekybą ir supaprastinti pirkimo sistemą. Dėl to balsavau už šį pranešimą.

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad ji – dar vienas žingsnis pirmyn siekiant sukurti gerai veikiančią, integruotą bendrąją rinką. Šiandien Europos Sąjunga – viena iš didžiausių pasaulio ekonomikų, bet jos galimybės vis dar didžiulės, pirmiausia ekonomikos ir užimtumo augimo srityse.

Mažosios ir vidutinės įmonės – dabartinio ekonomikos atsigavimo varomoji jėga ir pagrindinės veikėjos. Europos Sąjungai reikia joms pasiūlyti didesnę apsaugą, palengvinti jų galimybes naudotis kreditais, sumažinti biurokratiją ir skatinti elektroninės prekybos vystymąsi. Tik taip galėsime sukurti socialinę ekonomiką, kuri būtų pagrįsta augimu, konkurencingumu ir tvarumu.

Šiandieniniame globalizuotame pasaulyje ES suteikti veiksmingą ir naujovėmis pagrįstą rinką reiškia padaryti ją neginčijamai pagrindine pasaulio ekonomikos veikėja.

  Pascal Canfin (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, norėčiau paaiškinti, kodėl balsavome už Bendrosios rinkos aktą. Manau, kad jis – žingsnis į priekį. Europos Parlamentas sugebėjo pasiekti tinkamus kompromisus, kuriais šis tekstas neatskiriamas nuo jo turinio, bet kuriuo daromas tikras spaudimas tiems Europos Komisijos nariams, kurie nori, kad bendroji rinka toliau būtų plėtojama grynai laisvosios rinkos pagrindu, neįtraukiant socialinių, mokesčių ir aplinkosaugos klausimų.

Taip pat tik norėjau paaiškinti, kad 54 dalis, kurioje aptariamos viešosios paslaugos, bendrojo intereso paslaugos, yra problemiška, todėl balsavome prieš jos dalį, kurioje toliau ideologiškai, bet netiesiogiai raginama siekti tolesnės liberalizacijos. Vietoj to siekiame Europos Sąjungos viešųjų paslaugų ir užtikrinti Europos Sąjungos sistemą, ir kiekvienai valstybei narei leisti nuspręsti, kaip jos nori organizuoti savo viešąsias paslaugas, pirmiausia teritoriniu lygmeniu.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pone pirmininke, bendroji rinka be piliečių ir įmonių išimčių – žodžiu, taip apibūdinčiau pagrindinį šiandieninių diskusijų siekį aptarti dabar jau patvirtintą pranešimų dėl Bendrosios rinkos akto paketą. Su didžiuliu susidomėjimu ir malonumu norėčiau pabrėžti pasiūlymus, kuriais siekiama pagerinti pirmiausia mažųjų ir vidutinių įmonių veiklos sąlygas. Labai svarbu, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Ypač reikia remti sumanymą, kad šias procedūras reikia supaprastinti ir, pirmiausia, kad reikia mažinti viešųjų pirkimų sudaromas finansines kliūtis, kuriomis neįtraukiami didelę įtaką rinkoje turintys veikėjai, taip pat ypatingos paramos nusipelno sumanymas, kad vykdant viešuosius pirkimus reikia atsižvelgti į tam tikras vietos rinkos ypatybes.

Panašiai, reikėtų pripažinti, kad didelę įtaką rinkoje turintys veikėjai tikisi, kad jiems bus padedama patekti į rinką, jie tikisi administracinių priemonių, kurios jiems leis lengviau veikti, ir kad bus išspręstas patentų klausimas. Asmeniškai aš su didžiuliu susidomėjimu laukiu, kol savo pristatyme M. Barnier paskelbs bendrąją rinką skatinančių 12 svertų. Labai padrąsina tai, kad paskelbtas laikotarpis, per kurį bus galima įvertinti naujoviškus sprendimus, pirmiausia tuos, kurie susiję su minėtais svertais, bus gana trumpas.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (A7-0115/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Remiu šį pranešimą, nes pritariu rekomenduojamai 182 388 893 EUR sumai, kuri skirta potvynio padarytai žalai atlyginti Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, kuriuo patvirtinama Tarybos pozicija dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto be pakeitimų. Šio taisomojo biudžeto tikslas – panaudoti 182,4 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų iš ES solidarumo fondo siekiant sušvelninti potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, pasekmes. Manau, kad apskritai ES solidarumo fondo lėšos po stichinės nelaimės turėtų būti kuo greičiau panaudotos ir kad paraiškos dėl finansinės paramos turi būti veiksmingai ir greitai nagrinėjamos, kad būtų galima suteikti skubią finansinę pagalbą nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms šalims.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Parėmiau šį pranešimą, nes nuo liūčių sukelto potvynio nukentėjusios valstybės narės tikisi, kad bus įtraukta 182,4 mln. EUR suma. To tikisi Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Kroatija ir Rumunija. Kaip ir pranešėjas, manau, kad turėtų būti galima panaudoti Solidarumo fondo įnašus daug greičiau ir veiksmingiau negu dabar.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu suderintai Europos Sąjungos solidarumo fondo sumai, kuri skirta panaudoti, atsižvelgiant į tai, kad kelete šalių – Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje – tiesioginė gaivalinių nelaimių padaryta žala viršija įprastą 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų ribą, reikalingą norint panaudoti ESSF. Taip pat manau, kad svarbu, jog po gaivalinės nelaimės ESSF turėtų būti kuo skubiau panaudotas ir kad visos organizacinės, teisėkūros ir vykdomosios procedūros būtų vykdomos greitai ir veiksmingai. Todėl pritariu Tarybos bendrajai pozicijai dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų taisomojo biudžeto projekto.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2011 metų Europos Komisijos biudžetą, siekdama skirti 182,4 mln. EUR ES solidarumo fondo lėšų potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, pasekmėms sušvelninti. Šiam pasiūlymui turėtų pritarti Europos Parlamentas pranešėjo pasiūlytomis sąlygomis.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame aptariamame pranešime pristatoma Tarybos pozicija dėl Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto be pakeitimų. Europos Komisija įgaliojama pateikti biudžetą iš dalies keičiantį projektą, „esant neišvengiamoms, nepaprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms“. Kai kurios ES valstybės narės patyrė gaivalines nelaimes, kurios sugriovė įvairią infrastruktūrą, žala siekia 5,5 mlrd. EUR, o kai kuriais atvejais viršija 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų ribą. Dėl šios padėties pagrįstai naudojamos Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšos, siekiant tik atkurti infrastruktūrą. Kadangi esamų biudžeto asignavimų nepakanka paraiškose nurodytoms sumoms padengti, pritariu biudžeto taisymui – Europos Komisijos pateiktam pirmajam ESSF panaudojimo pasiūlymui – kuriame siūloma 182 388 893 EUR panaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo biudžeto taisymu siekiama reaguoti į prašymą panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondą, siekiant kompensuoti 2010 metų gegužės ir birželio mėnesiais penkias valstybes nares ir Kroatiją nuniokojusių gaivalinių nelaimių padarytą žalą. Tai buvo „neišvengiamos, nepaprastos ar nenumatytos aplinkybės“, kurios apibrėžtos finansiniame reglamente, ir dėl to, mūsų nuomone, ši procedūra pagrįsta ir būtina.

Šioms šalims padėti skirta mobilizuota suma – 182,4 mln. EUR – sudaro tik apie 3 proc. visos padarytos žalos, kuri apytiksliais skaičiavimais siekia 5 512,7 mln. EUR. ES valstybės narės pastaraisiais metais labai nukentėjo nuo daugybės gaivalinių nelaimių. Per pirmuosius šešerius ESSF gyvavimo metus Europos Komisija iš 21 šalies gavo 62 prašymus suteikti finansinę paramą. Apie trečdalis jų atitiko „didelės gaivalinės nelaimės“ kriterijus, taip pat juos atitinka keturi mūsų šiandien čia svarstomi atvejai. ESSF – svarbi priemonė, padėsianti ištaisyti beveik visada didelį ir dažnai ilgalaikį nelaimių poveikį žmonėms, aplinkai ir ekonomikai. Tačiau būtina atitinkamai įsipareigoti siekti nelaimių prevencijos, įgyvendinant neseniai Europos Parlamento patvirtintas susijusias rekomendacijas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai pranešimas dėl bendro biudžeto taisomojo biudžeto projekto, kuriuo siekiama reaguoti į prašymą panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondą, siekiant kompensuoti 2010 metų gegužės ir birželio mėnesiais penkias valstybes nares ir Kroatiją nuniokojusių gaivalinių nelaimių padarytą žalą.

Tai buvo „neišvengiamos, nepaprastos ar nenumatytos aplinkybės“, kurios apibrėžtos finansiniame reglamente, ir dėl to, mūsų nuomone, ši procedūra pagrįsta ir būtina. Šioms šalims padėti skirta suma – 182,4 mln. EUR – sudaro tik apie 3 proc. visos padarytos žalos, kuri apytiksliais skaičiavimais siekia 5 512,7 mln. EUR.

ES valstybės narės pastaraisiais metais labai nukentėjo nuo daugybės gaivalinių nelaimių. Per pirmuosius šešerius ESSF gyvavimo metus Europos Komisija iš 21 šalies gavo 62 prašymus suteikti finansinę paramą. Apie trečdalis jų atitiko „didelės gaivalinės nelaimės“ kriterijus, taip pat juos atitinka keturi mūsų šiandien čia svarstomi atvejai.

ESSF – svarbi priemonė, padėsianti ištaisyti beveik visada didelį ir dažnai ilgalaikį nelaimių poveikį žmonėms, aplinkai ir ekonomikai. Taip pat svarbu įsipareigoti siekti nelaimių prevencijos.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau pranešimui ir pranešėjos siūlymui patvirtinti Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto be pakeitimų, nes šioms šalims, t. y. Lenkijai, Čekijai, Slovakijai, Vengrijai, Kroatijai ir Rumunijai, turi būti suteikta finansinė pagalba ir sprendimo dėl jos suteikimo negalima toliau vilkinti.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį Europos Komisijos pasiūlymą panaudoti ESSF, kuris pagrįstas 2006 metų gegužės 17 dienos biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo procedūros IIA dalies 26 punktu, kuriame toks panaudojimas leidžiamas neviršijant metinės 1 mlrd. EUR sumos. Fondo reikalavimus atitinkančios sąlygos išsamiai nurodytos Tarybos reglamente Nr. 2012/2002, įsteigiančiame Europos Sąjungos solidarumo fondą. Reikėtų nepamiršti, kad šio fondo tikslas – atkurti infrastruktūrą ir vėl teikti finansavimą, o ne kompensuoti asmeninę žalą. Šis pasiūlymas mobilizuoti ESSF yra pirmasis 2011 metais Europos Komisijai teikiamas toks pasiūlymas.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šis biudžeto taisymo pasiūlymas atrodo prasmingas, atsižvelgiant į tai, kad per solidarumo fondą naudojamos lėšos skirtos dėl liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje atsiradusių nuošliaužų ir didelių potvynių padariniams kompensuoti. Patvirtinus, kad šie prašymai atitinka Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 nustatytus reikalavimus, Europos Komisija pasiūlė panaudoti 182,4 mln. EUR solidarumo fondo lėšų minėtose šalyse kilusioms problemoms spręsti. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad vilkinamas tokios paramos panaudojimas. Šią procedūrą biurokratijos požiūriu reikia padaryti paprastesnę ir racionalesnę, siekiant reaguoti į būsimas gaivalines nelaimes laiku.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Atsižvelgdamas į tai, kad 2011 metų taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projektu be pakeitimų siekiama panaudoti 182,4 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų iš ES solidarumo fondo lėšų siekiant sušvelninti potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, pasekmes, balsavau „už“.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Gaivalinės nelaimės Europos Sąjungoje nebėra retenybė. Pastarojo meto įvykiai, kaip antai 2010 metais Lenkijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Čekijoje ir Vengrijoje kilę potvyniai, rodo, kad solidarumo fondas būtinas. Jis nenaudojamas privačių asmenų turtui padarytai žalai atlyginti, bet pirmiausia yra skirtas infrastruktūrai atkurti. Todėl jis gali būti laikomas tinkama pakartotinio finansavimo priemone. Pirmiausia šalyse, kaip antai Lenkija, Slovakija, Vengrija ir Rumunija, būta stambaus masto gaivalinių nelaimių ir tiesioginė žala viršija įprastą 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų ribą. Dėl to balsavau už šį pasiūlymą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime kalbama apie 2011 metų bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projektą, kurio tikslas – panaudoti 182,4 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų iš ES solidarumo fondo lėšų siekiant sušvelninti potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, padarinius. Vienintelis taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto tikslas – oficialiai šį biudžeto taisymą įtraukti į 2011 metų biudžetą. Nurodytos priežastys visiškai pateisina šį taisomąjį biudžetą, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį taisomojo biudžeto projektą, kuriuo siekiama reaguoti į 182,4 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų iš ES solidarumo fondo lėšų panaudojimą siekiant sušvelninti potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, padarinius.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. –Susilaikėme nuo balsavimo. Šis pranešimas susijęs su ES solidarumo fondo mokėjimų pervedimu siekiant sušvelninti 2011 metais Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje kilusių potvynių padarinius. Pritariame, kad būtina nedelsiant panaudoti lėšas, bet nepritariame pasiūlytam finansavimo būdui (finansuoti per neigiamą rezervą).

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0114/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pritariu pranešimui, kuriuo Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai siekiama teikti Europos Sąjungos solidarumo fondo pagalbą po 2010 m. gegužės ir birželio mėn. įvykusio potvynio, nuo kurio nukentėjo šios šalys ir jų gyventojai. ES privalo išlikti organizacija, rodančia solidarumą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Pritariau šiam pranešimui, kuriuo skiriama finansinė Europos Sąjungos solidarumo fondo parama Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijos Respublikai, Kroatijai ir Rumunijai. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė panaudoti Solidarumo fondo lėšas neviršijant metinės viršutinės 1 mlrd. EUR ribos. Manau, kad apskritai ES solidarumo fondo lėšos po stichinės nelaimės turėtų būti kuo greičiau panaudotos ir kad paraiškos dėl finansinės paramos turi būti veiksmingai ir greitai nagrinėjamos, kad būtų galima suteikti skubią finansinę pagalbą nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms šalims.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos solidarumo fondo tikslas – teikti skubią, veiksmingą ir lanksčią pagalbą valstybių narių arba narystės siekiančių šalių gyventojams ištikus didelei gaivalinei nelaimei.

Iš šio fondo papildomi viešieji valstybių narių fondai esant kritinei padėčiai, ypač skubaus infrastruktūros taisymo, laikinojo prieglobsčio ir skubiosios pagalbos teikimo atvejais, kad būtų patenkinti skubūs žmonių poreikiai, taip pat tvarkant nelaimės nuniokotas teritorijas. Lenkija, Slovakija, Vengrija, Čekija, Kroatija ir Rumunija 2010 m. nukentėjo nuo smarkių liūčių, dėl kurių kilo dideli potvyniai ir šalys patyrė milžiniškų nuostolių. Po nelaimių šalys, apie kurias diskutuojame, paprašė pagalbos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo. Kadangi jos atitiko tinkamumo kriterijus, nustatytus atitinkamame reglamente, ESSF sutelkimas buvo patvirtintas siekiant sušvelninti žmonių patirtą skausmą, kančias ir nuostolius dėl minėtų nelaimių. Todėl palaikiau šį pranešimą.

  Adam Bielan (ECR), raštu. – (PL) Potvyniai, nuo kurių praėjusiais metais nukentėjo rytinės Europos Sąjungos šalys, padarė milžiniškos materialinės žalos beveik kiekviename regione. Daugelis jų dar grumiasi su tragiškais potvynių padariniais. Daug žmonių tebelaukia valdžios institucijų pažadėtos finansinės paramos. Didelių nuostolių padaryta pirmiausia žemės ūkiui, infrastruktūrai, transporto tinklui ir kultūros paveldo objektams. Daug žmonių nukentėjo prarasdami viską, ką turėjo. Vien Lenkijoje tiesioginiai nuostoliai siekia beveik 3 mlrd. EUR. Todėl tai gerokai viršija Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo ribą. Kitose šalyse, kurios teikia paraiškas fondo paramai gauti, padėtis panaši. Jei bus rasta tarpinstituciniame susitarime numatytų Europos lėšų, labiausiai nuo katastrofos nukentėjusiems regionams bus suteikta didelė pagalba, nes galės būti vykdomi darbai, kuriais sušvelninami gaivalinės nelaimės padariniai. Labai palaikau Solidarumo fondo mobilizavimo galimybę.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Palaikau Europos Parlamento sprendimą dėl lėšų iš Europos Sąjungos solidarumo fondo skyrimo Vidurio Europos valstybėms, nukentėjusioms nuo praėjusių metų potvynių. Kalbant apie Čekiją, 125 mln. CZK suma reikalinga vien nuostoliams, kuriuos dėl potvynių praėjusių metų gegužės ir birželio mėn. patyrė Šiaurės Moravija, padengti. Kadangi bendras patirtos žalos mastas buvo įvertintas 5 mlrd. CZK, o tai sudaro mažiau nei 0,6 proc. Čekijos BVP, jis neatitiko pagal ES teisę nustatytos didelės gaivalinės nelaimės, kuriai įvykus iš esmės būtų garantuojama Solidarumo fondo pagalba, apibrėžties. Todėl Čekijai buvo būtina prašyti išimties, pagrįstos faktu, kad mūsų šalis patyrė tokią pačią gaivalinę nelaimę kaip kaimyninė Lenkija, kurioje padariniai buvo pragaištingesni. Pirminiame Europos Parlamento rezoliucijos projekte tik Lenkija minima kaip nukentėjusioji šalis, ir tik po to, kai atkreipiau dėmesį, jog nuo potvynių nukentėjo kitos valstybės, rezoliucijos taikymo sritis buvo išplėsta iki viso Vidurio Europos regiono. Džiaugiuosi, kad Čekijos vyriausybė, iš pradžių reagavusi aplaidžiai ir dvejojusi, ėmėsi veiksmų ir spėjo iki nustatyto termino pateikti paraišką finansinei paramai iš Solidarumo fondo gauti, kuri, be abejonės, dabar bus labai naudinga.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgdama į nemenką žalą, padarytą didžiulių gaivalinių nelaimių, ypač privačiajai nuosavybei, transporto tinklams ir kultūros paveldo objektams, taip pat kadangi nustatytas bendras tiesioginis padarytos žalos mastas visose šiose šalyse viršija įprastą Solidarumo fondo lėšų panaudojimo ribą, kuri sudaro 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, pritariu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo pasiūlymui skirti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų skyrimą Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai, nukentėjusioms nuo rimtų potvynių 2010 m. gegužės ir birželio mėn. Norėčiau pakartoti, kad Taryboje turi būti toliau skubiai persvarstomas naujasis Parlamento patvirtintas Solidarumo fondo reglamentas, siekiant padaryti jį skubiau pritaikomą ir veiksmingesnį.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų skyrimas Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai pateisinamas, turint galvoje liūtis ir potvynius, nuo kurių nukentėjo šios šalys, ir jų padarytą didelę žalą. Šį sprendimą palaikė didelė atitinkamo Parlamento komiteto narių dauguma, ir tai rodo, kad ši parama plačiai remiama. Apgailestauju dėl žmonių patiriamų kančių ir tikiuosi, kad fondo mobilizavimas palengvins jas ir padės greičiau ir veiksmingiau atstatyti labiausiai nusiaubtas vietoves.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) 2010 m. gegužės ir birželio mėn. Vidurio ir Rytų Europą nusiaubė smarki audra, ji padarė milžiniškos žalos kai kurioms valstybėms narėms, sunaikindama viešąją infrastruktūrą, ūkius, kelių ir geležinkelių tinklus, viešąjį ir privatųjį turtą. Potvynis Lenkijoje pakenkė beveik visai šaliai, padarydamas nuostolių, viršijančių 0,85 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); Slovakijoje dėl audros keletas vietovių atsidūrė po vandeniu, dėl jos kilo nuošliaužos bei potvyniai ir padaryta žalos, vertinamos maždaug 0,89 proc. BNP; Vengrijoje žala siekia 0,73 proc. BNP; Rumunijoje ji vertinama daugiau kaip 875 mln. EUR arba 0,67 proc. BNP; Kroatijoje ji viršija 153 mln. EUR (0,6 proc. BNP), o Čekijoje žalos suma yra 204 mln. EUR (0,6 proc. BNP). Šia padėtimi grindžiamas Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas, dėl jos taip pat buvo patvirtintas pirmasis 2011 m. taisomasis biudžetas. Taigi, kadangi jau patvirtintas taisomojo biudžeto projektas jį padengia ir atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto nuomonę, pritariu pranešėjo pozicijai dėl 182 388 893 EUR lėšų mobilizavimo, siekiant padėti atkurti viešąją infrastruktūrą, minėtose valstybėse narėse sunaikintą audros.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime remiamas Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšų mobilizavimas siekiant padėti šešioms valstybėms: Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai. Šios valstybės nukentėjo nuo gausių liūčių, kai kuriais atvejais beprecedenčių didelių potvynių, žemės nuoslankų ir purvo nuošliaužų. Keturiose šalyse, būtent Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje, gaivalinės nelaimės atitinka didelių gaivalinių nelaimių apibrėžtį, pateikiamą ESSF reglamente, kitaip tariant, apskaičiuotoji žala viršija 0,6 proc. šalies bendrųjų nacionalinių pajamų. Manome, kad šios paramos skyrimas yra svarbus ir reikalingas, todėl balsavome už šį pranešimą.

Dar kartą turime atkreipti dėmesį į tai, kad po įvykusios nelaimės buvo pernelyg ilgai atidėliojamas sprendimas mobilizuoti ESSF lėšas ir realios ES pagalbos teikimas nukentėjusioms valstybėms narėms ir regionams. Šiuo atveju nelaimės įvyko 2010 m. gegužės ir birželio mėn., o Parlamentas tik dabar, beveik po metų patvirtino ESSF lėšų skyrimą. Dėl kitų procesinių reikalavimų lėšos savo tikslą pasieks dar vėliau. Būtent todėl pritariame poreikiui patvirtinti šio fondo lėšų mobilizavimo nuostatus, kad lėšos būtų naudojamos lanksčiau ir laiku.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome už pranešimą, kuriame patvirtinamas Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšų mobilizavimas siekiant padėti šešioms valstybėms: Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai.

Šios valstybės nukentėjo nuo gausių liūčių, kai kuriais atvejais beprecedenčių didelių potvynių, žemės nuoslankų ir purvo nuošliaužų. Keturiose šalyse, būtent Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje, gaivalinės nelaimės atitinka didelių gaivalinių nelaimių apibrėžtį, pateikiamą ESSF reglamente, kitaip tariant, apskaičiuotoji žala viršija 0,6 proc. šalies bendrųjų nacionalinių pajamų.

Manome, kad šios paramos teikimas yra svarbus ir reikalingas, todėl balsavome už šį pranešimą.

Vis dėlto turime atkreipti dėmesį į tai, kad po įvykusios nelaimės buvo pernelyg ilgai atidėliojamas sprendimas mobilizuoti ESSF lėšas ir realios ES pagalbos teikimas nukentėjusioms valstybėms narėms ir regionams. Reikėtų pabrėžti, kad nelaimės įvyko 2010 m. gegužės ir birželio mėn. Parlamentas tik dabar, beveik po metų patvirtino ESSF lėšų skyrimą. Dabar dėl kitų procesinių reikalavimų lėšos savo tikslą pasieks dar vėliau.

Būtent todėl pritariame poreikiui priimti šio fondo mobilizavimo nuostatus, kad lėšos būtų naudojamos lanksčiau ir laiku.

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) 2010 m. potvyniai nuniokojo dideles teritorijas keliose Vidurio Europos šalyse. Gaivalinės nelaimės labiausiai nusiaubė Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Čekiją, Kroatiją ir Rumuniją. Tose vietovėse gyvenantys žmonės negali patys vieni pašalinti potvynių padarinius. Jie negali įveikti tų padarinių panaudodami savo valstybių išteklius, nes tų valstybių biudžetams kyla sunkumų dėl ekonomikos ir finansų krizės. Vis dėlto Komisija siūlo sutelkti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų padėti nukentėjusioms šalims. Visos minėtos šalys paprašė paramos iš fondo, kai praėjusių metų pavasario ir vasaros mėnesiais buvo nuniokotos ir paralyžiuotos nuošliaužų, potvynių ir beveik nesiliaujančių liūčių.

Taigi, gamtos stichijos nusiaubtose teritorijose padarė milžiniškos žalos viešajai ir privačiajai infrastruktūrai, automobilių kelių ir geležinkelių transportui, žemės ūkis taip pat nukentėjo. Didelių nuostolių patyrė nuosavybė, gyvenamieji pastatai ir kultūros paminklai. Todėl nukentėjusioms Europos valstybėms tikslinga skirti būtiną finansinę paramą, kad jos galėtų pašalinti gaivalinių nelaimių padarinius ir kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimą.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam dokumentui, kadangi Komisija savo pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo (COM(2011)0010) informavo Parlamentą, kad, remdamasi Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos Respublikos, Rumunijos ir šalies kandidatės Kroatijos paraiškomis pagalbai gauti, kurios susijusios su 2010 m. gegužės, liepos ir birželio mėn. potvyniais, siūlo mobilizuoti ES solidarumo fondo lėšas. Priimant sprendimą dėl to, ar pritarti šiai priemonei, kurią Biudžeto komitetas numato kuo greičiau patvirtinti, būtų išvengta nereikalingo delsimo. Reikia pažymėti, kad Regioninės plėtros komitetas taip pat neprieštarauja, kad Komisijai pasiūlius ir vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2012/2002 taisyklėmis būtų panaudotos ES solidarumo fondo lėšos ir kad atitinkamoms šalims būtų paskirstyta 182 388 893 EUR suma.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Solidarumo fondas yra labai svarbi ES priemonė. Be daromo finansinio poveikio, jis yra ir Europos solidarumo išraiška. Vis dėlto Taryboje mums ką tik buvo parodyta, kad šis solidarumas pradeda tolydžio silpnėti. Šiuo metu, kai siekiame padėti piliečiams, kurie taip stipriai nukentėjo nuo praėjusių metų potvynių, Taryba verčia mus gerokai nurėžti labai svarbioms programoms skirtas lėšas.

Be to, jei panagrinėsime, kurios valstybės narės Taryboje šiuo metu blokuoja pritarimą „naujosioms lėšoms“, skirtoms fondo reikmėms, pastebėsime, kad tai tos valstybės narės, kurios savo ruožtu jau gavo dideles pinigų sumas ankstesniais metais.

Europos Sąjunga grindžiama solidarumo idėja. Be solidarumo nebūtume sukūrę tokios Europos, kokią turime šiandien, ir negalėsime sukurti rytdienos Europos.

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. – (CS) Solidarumo fondą, kurio ištekliai skiriami gaivalinių nelaimių padarytai žalai padengti, priešingai nei Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, laikau tikra Europos solidarumo apraiška. Labai vertinu tai, kad šiuo pranešimu siūloma skirti lėšų viešajai nuosavybei Čekijoje potvynio padarytiems nuostoliams padengti. Ypač Šiaurės Moravijoje, kuri praėjusių metų gegužės mėn. nukentėjo nuo tos pačios visą Vidurio Europos regioną nusiaubusios potvynio bangos. Vertinu tai, kad Čekija gavo lėšų iš Solidarumo fondo nuostoliams padengti dar ir todėl, kad aplinkinės šalys nuo potvynių bangos nukentėjo labiau nei Čekija.

Nepaisant to, Europa, vadovaudamasi solidarumo principu, nepamiršo kompensacijos Čekijai. Norėčiau padėkoti J. Březinai ir E. Tošenovský, su kuriais sėkmingai darėme spaudimą, kad Čekija būtų įtraukta į valstybių, kurios turėtų gauti kompensaciją iš Solidarumo fondo dėl šios potvynių bangos, grupę. Taip pat ypač dėkoju Parlamento Pirmininkui J. Buzekui, kad jis kartu su mumis lankėsi nukentėjusiose Moravijos vietovėse, ir už asmeninį Čekijos palaikymą.

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu. – (PL) 2010 m. daugelyje Europos šalių buvo paženklinti pragaištingų potvynių, tarp jų yra ir Lenkija, kuri nukentėjo nuo dviejų potvynių. Turėtume pritarti Europos Sąjungos solidarumo išraiškai, kuria siekiama sušvelninti potvynių padarinius, ir veiksmams, kurių imamasi nukentėjusių žmonių sunkiai padėčiai palengvinti. Šie žmonės prarado didelę dalį, o daugeliu atvejų – visą savo materialų turtą, buvo padaryta žalos jų sveikatai arba jie net prarado savo mylimus žmones.

Šiuo bėdos ir skausmo laikotarpiu remiant solidarumo idėją reikia minčių, kaip pažaboti potvynius. Tai galima padaryti imantis vandentvarkos: reguliuoti upių tėkmę, statyti rezervuarus ir kt. Turėtume kur kas daugiau Sanglaudos fondo lėšų, numatytų aplinkosaugos reikmėms, skirti potvynių prevencijos reikmėms. Patvirtindamas R. Böge pranešimą, raginu palaikyti pasiūlymą laikotarpio po 2013 m. biudžete numatyti daugiau lėšų.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Labai džiaugiuosi, kad Europos Parlamente priimami tokie konstruktyvūs sprendimai. Parlamento nariai iš nukentėjusių nuo potvynių regionų labai stengėsi, kad būtų suteikta Europos Sąjungos pagalba, ir, kaip žinome, kelias į šią sėkmę nebuvo lengvas. 182,4 mln. EUR kompensacijos už praėjusių metų potvynių padarinius suteikimas nepaprastai svarbus ne tik gaivalinės nelaimės nusiaubtiems regionams, bet ir ten gyvenantiems žmonėms.

Lenkija ir Pakarpatės regionas – itin nuo gaivalinės nelaimės nukentėjusi teritorija. Viliuosi, kad finansiniai ištekliai, skirti infrastruktūrai atkurti, bus panaudoti veiksmingai. Dabartinis Parlamento sprendimas yra galutinis, ir juo pradedama ES pinigų teikimo procedūra, todėl balsavau už rezoliuciją dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo. 2010 m. potvynių Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje.

  David Martin (S&D), raštu. – Palaikau šį Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo mobilizuoti ES solidarumo fondo lėšas. Remiantis Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos ir šalies kandidatės Kroatijos pateiktomis paramos paraiškomis, susijusiomis su potvynių nelaimėmis 2010 m. gegužės, birželio ir liepos mėn., siūloma panaudoti ES solidarumo fondo lėšas.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pasidžiaugti šiandienos balsavimu patvirtinant Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą, kad būtų galima suteikti pagalbą Lenkijai, Slovakijai, Čekijai, Vengrijai, Rumunijai ir Kroatijai dėl potvynių jose praėjusiais metais.

Nors Parlamentas ir Taryba vis dar nesutaria dėl 182,4 mln. EUR, reikalingų valstybių narių patirtiems nuostoliams kompensuoti, techninių įgijimo procedūrų, Europa dar kartą parodė solidarumą su savo piliečiais. Sutinku su 2010 m. biudžeto pertekliaus panaudojimu, siekiant padengti „neigiamus rezervus“, skirtus reikiamoms lėšoms gauti. Iš tikrųjų, šis rezervas yra „apskaitos“ metodas, kuris turėtų būti taikomas bet kokiais ekstremaliaisiais nenumatytais atvejais, galinčiais nutikti per einamuosius finansinius metus.

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Solidarumas yra svarbiausias Europos Sąjungos bruožas. Remdamasis šiuo solidarumu, manau, jog pranešimas dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo potvyniams, 2010 m. nusiaubusiems Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Vengriją, Kroatiją ir Rumuniją, pateiktas laiku ir yra reikalingas. Šio solidarumo vis labiau reikės, turint galvoje dėl klimato kaitos vis kylančias gaivalines nelaimes visoje Europoje. Šiuo požiūriu reikia sukurti strategijų, kuriomis būtų mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Europos Sąjungos pastangos turi būti skirtos stiprinti veiksmams, kurių imasi valstybės narės siekdamos Europoje užkirsti kelią dideliems potvyniams, kurie tampa vis dažnesni, ir sumažinti jų poveikį. Šiuo klausimu valstybės narės turi teikti pirmenybę veiklai, kuria didinama potvynių riziką, vertinti ir paspartinti reagavimą, judumą ir lankstumą. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas: norėčiau pabrėžti, kaip svarbu informuoti piliečius apie potvynių valdymo veiksmus bei planus ir kaip svarbu piliečiams juose dalyvauti.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Ši solidarumo priemonė taikyta praeityje – būtent mano šalyje, kai į Madeirą po liūčių 2010 m. vasario mėn. buvo siunčiama parama. Ir dabar būtų prasminga pasitelkti ją, siekiant sušvelninti gaivalinių nelaimių padarinius, kuriuos visada patiria nukentėjusių šalių gyventojai.

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (HU) Dėl gausių praėjusių metų liūčių padėtis Vidurio Europos šalyse tapo pragaištinga. Išsiliejusios upės užtvindė gatves ir namus. Žmonės atsidūrė skurde, o daugelis prarado viską, ką turėjo. Todėl tuo laiku buvo ypač svarbu skubiai įvertinti padėtį ir greitai suteikti pagalbą. Slovakija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Kroatija ir Rumunija, siekdamos padėti tiems, kuriems reikia, prašė pagalbos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo. Man labai malonu pažymėti, kad Europos Parlamentas taip pat pripažino šią padėtį ir siekė padėti šioms šalims. Todėl manau, kad palaikyti šį sprendimo pasiūlymą labai svarbu; pasinaudodamas šia proga norėčiau padėkoti visiems, kurie tuo metu išreiškė solidarumą su mano šalies piliečiais Vidurio Europoje. Dėkoju.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Po gausių liūčių 2010 m. rugpjūčio mėn., kai upės išsiliejo iš krantų ir žmonės buvo priversti palikti savo namus, Čekija 2010 m. spalio mėn. kreipėsi pagalbos į Solidarumo fondą. 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų riba nebuvo viršyta, tačiau dėl potvynio nukentėjo didžioji gyventojų dalis, o šalies ekonomika atsidūrė ties žlugimo riba. Stipriai nukentėjo tokios svarbios sritys kaip turizmas ir pramonė. Šia parama bus padengta skubių priemonių, reikalingų sugadintai infrastruktūrai atkurti, sąnaudų dalis. Todėl palaikau šį pasiūlymą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Praėjusią vasarą didžiąją Rumunijos teritorijos dalį nusiaubė dideli potvyniai ir nuošliaužos. Nuostoliai buvo įvertinti beveik 900 mln. EUR, kurie sudaro kone 0,7 proc. Rumunijos BNP. Pritariu paramai iš Solidarumo fondo, ji padės sušvelninti nelaimės padarinius ir užkirsti kelią kitiems tokio pobūdžio įvykiams. Solidarumo fondas yra vienas iš konkrečių pavyzdžių, kurį galime pateikti savo piliečiams kaip bendrų veiksmų ES lygmeniu svarbos pavyzdį.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Komisija siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Rumunijos naudai remiantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė panaudoti Solidarumo fondo lėšas neviršijant metinės 1 mlrd. EUR ribos. Kartu su šiuo pasiūlymu mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Rumunijos naudai Komisija pateikė ir Taisomojo biudžeto projektą (A7-0115/2011). Iš pranešimo matyti, kad visos paraiškos atitinka tinkamumo kriterijus, išdėstytus Reglamente (EB) Nr. 2012/2002. Todėl balsavau už tokį Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų paskirstymą: 105 567 155 EUR Lenkijai, 20 430 841 EUR Slovakijai, 22 485 772 EUR Vengrijai, 5 111 401 EUR Čekijai, 3 825 983 EUR Kroatijai ir 24 967 741 EUR Rumunijai; bendra įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma yra 182 388 893 EUR.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Tiesioginiai potvynių, 2010 m. nusiaubusių Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Vengriją, Kroatiją ir Rumuniją, padaryti nuostoliai siekia 5 512 719 662 EUR. Balsavau už šį pranešimą, kad 182,4 mln. EUR mobilizacija iš ES solidarumo fondo būtų patvirtinta. Nepritariau Tarybos pasiūlytam finansavimo šaltiniui – „neigiamam rezervui“. Vis dėlto balsavau už Tarybos pasiūlymą, nes manau, kad nuo potvynio nukentėję piliečiai negali tapti tarpinstitucinio valstybių narių ir Europos Parlamento mūšio aukomis.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Dabar svarstomas klausimas yra Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos ir Kroatijos (kaip šalies kandidatės) pateikti paramos prašymai siekiant susidoroti su dideliais nuostoliais, kurių šiose šalyse 2010 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. padarė pragaištingi potvyniai. Kadangi visos šios paraiškos atitinka tinkamumo kriterijus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2012/2002, balsavau už šį pasiūlymą dėl Europos Sąjungos fondo mobilizavimo ir 182 388 893 EUR sumos skyrimo aptariamoms šalims tikintis, kad šia parama bus pagreitintas nukentėjusių teritorijų atkūrimas ir palengvintos gyventojų kančios.

  Zuzana Roithová (PPE) , raštu. – (CS) Su džiaugsmu balsavau už Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo projektą dėl ES solidarumo fondo lėšų skyrimo Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai. Visos šios valstybės praėjusiais metais nukentėjo nuo galingų potvynių, sukeltų smarkių liūčių, dėl kurių susidarė nuošliaužos ir žuvo nemažai žmonių, buvo suniokota gyvenamųjų pastatų, bendrovių, ūkininkavimo plotų, automobilių kelių ir geležinkelių tinklų, kitos infrastruktūros. Nors pasiūlytos paramos suma tesudaro kelis visos apskaičiuotos daugelyje šalių padarytos žalos procentus, tai vis dėlto didelė parama, sudaranti iš viso 182 mln. EUR. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ES Solidarumo fondą įsteigė siekdama pagelbėti regionų, nusiaubtų gaivalinių nelaimių, gyventojams. Norėčiau padėkoti Parlamento nariams už pritarimą šiam pranešimui.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Aš esu už šį pasiūlymą. Komisija siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondą Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai, Čekijai, Kroatijai ir Rumunijai remiantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktu. Tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė panaudoti Solidarumo fondo lėšas neviršijant metinės 1 mlrd. EUR ribos. Kartu su pasiūlymu mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Rumunijos naudai Komisija pateikė Taisomojo biudžeto projektą (2011 m. sausio 14 d., Nr 1/2011) siekdama įtraukti atitinkamus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus į 2011 m. biudžetą, kaip numatyta Tarpinstitucinio susitarimo 26 punkte.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį dokumentą, nes turime mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondą Vidurio ir Rytų Europos šalių, nukentėjusių nuo 2010 m. potvynių, vardu.

Lenkija, Slovakija, Vengrija, Čekija, Kroatija ir Rumunija patyrė didelių nuostolių dėl gausių liūčių, kurios padarė milžiniškos žalos šių šalių infrastruktūrai. Pavyzdžiui, vien Lenkija 2010 m. gegužės ir birželio mėn. nukentėjo nuo dviejų potvynių iš eilės, kai išsiliejo didžiosios šalies upės ir buvo padaryta rimtos žalos žemės ūkiui, transporto tinklui ir kultūros paveldo objektams; žala vertinama beveik 3 mlrd. EUR. Dabar pirmenybė teikiama labiausiai nuo tragiškų praėjusių metų įvykių nukentėjusių regionų atstatymui, sudarant sąlygas nedelsiant atkurti jų gamybos sistemas.

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. – (CS) 2010 m. potvyniai skirtingu mastu nuniokojo keletą Europos valstybių. Pavyzdžiui, Čekijoje dėl potvynio nukentėjo mažesnis žemės plotas, tačiau padariniai šiai šaliai iš tiesų pragaištingi, taip pat kaip Lenkijoje. Todėl pritariau lėšų skyrimui, grindžiamam Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002 numatyta galimybe tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis. Balsavau už pranešimo patvirtinimą, įskaitant lėšų skyrimą Čekijai ir Kroatijai, kurių padėtis panaši.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Palaikiau pranešimą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo, remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktu. ES ypač svarbu paremti nukentėjusias nuo gaivalinių nelaimių šalis. Nelaimės padaryta žala viršija 2,9 mlrd. EUR. Finansine ES parama bus padedama atkurti nelaimės sunaikintą viešąją infrastruktūrą: vandens vamzdynus, nuotekų surinkimo sistemas, kelius ir tiltus. Po potvynių jau praėjo beveik metai. Pagalba tebėra būtina. Ją reikėtų suteikti greičiau. Todėl finansinės pagalbos teikimo iš Solidarumo fondo procedūros turėtų būti sutrumpintos.

Rekomendacija: Luis Manuel Capoulos Santos (A7-0056/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Palaikau šį pranešimą, nes jame ginama atsakinga žvejyba Komorų žvejybos zonoje, grindžiama skirtingų žvejybos laivynų zonoje nediskriminavimo politika kartu pradedant dialogą dėl būtinų reformų. Šį pranešimą palaikau ir todėl, kad jis pranašesnis už ankstesnį susitarimą, jame numatoma, jog žmogaus teisių pažeidimo atveju protokolo įgyvendinimas turi būti sustabdytas. Vis dėlto, kadangi šio protokolo tikslas – stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje panaudojant visas turimas finansines priemones, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad reikia skubiai sukurti sistemą, kuria būtų skatinamas didesnis investavimas į sektorių ir sektoriaus smulkiosios žvejybos produktų gamybos optimizavimas.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Palaikiau šį pranešimą, nes jame pažymimas išsamiu esamų išteklių vertinimu grindžiamas įsipareigojimas skatinti atsakingą ir tausią žvejybą visur, kur žvejojama ES laivais, taip pat siekiama, kad siūlomos žvejybos galimybės būtų patvirtinamos patikimomis mokslinėmis nuomonėmis ir pašalinama bet kokia vietos atsargų išeikvojimo grėsmė. Komorų Sąjunga laikoma viena mažiausiai išsivysčiusių šalių, jos ekonomika dideliu mastu priklauso nuo užsienio subsidijų ir techninės pagalbos. Eksploatuotini Komorų Sąjungos ištekliai, daugiausia didelių pelaginių žuvų, vertinami 33 000 tonų per metus, o vietos žvejai per metus sugauna apie 16 000 tonų žuvų, kurios visiškai suvartojamos vietos rinkoje. Pagrindinis naujojo protokolo tikslas – apibrėžti ES laivams siūlomas naudojimosi žvejybos galimybe teises bei paramą sektoriui ir tęsti ES ir Komorų Sąjungos bendradarbiavimą siekiant plėsti partnerystės programą, kurioje būtų plėtojama tausios žuvininkystės politika ir atsakingai naudojami žuvininkystės ištekliai Komorų žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Dvišalių Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų, vadinamų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais, sudarymas yra įprasta bendros žuvininkystės politikos praktika. Balsavau „už“, nes manau, kad naujasis Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolas taip pat atitinka abiejų šalių interesus. Viena vertus, juo gerinamos ES laivų žvejybos Komorų žvejybos zonoje galimybės, nes bet koks vietos atsargų išeikvojimas zonoje negalimas. Antra vertus, ES skiria lėšų sektoriaus žuvininkystės politikai Komoruose plėtoti.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl protokolą, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo. Teigiamai vertinu minėtąjį protokolą, nes juo skatinama atsakinga ir tausi žvejyba teritoriniuose Komorų vandenyse ir atstovaujama abiejų šalių interesams, nes jame mainais už svarbią paramą Komorų salyno bendruomenės sektoriui ES laivams siūlomos žvejybos galimybės.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl EB ir Komorų žvejybos susitarimo, nes šalys įsipareigoja skatinti tausią ir atsakingą žvejybą Komorų žvejybos zonoje, taip pat joje numatoma sustabdymo sąlyga, jei Komorų Sąjungoje bus pažeidžiamos žmogaus teisės.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Esamas Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės susitarimo, vieno iš daugelio žuvininkystės partnerystės susitarimų, kuriame Europos Sąjunga yra viena iš pasirašančiųjų šalių, protokolas neteko galios 2010 m. gruodžio 31 d. Naujasis protokolas bus sudarytas trejų metų laikotarpiui (2011–2013), pradedant Tarybos sprendimo laikinai taikyti minėtąjį protokolą įsigaliojimu ir pasibaigus dabartinio protokolo galiojimui. Pasiūlymo dėl sprendimo tikslas – atsižvelgiant į esamą išteklių perviršį nustatyti Europos Sąjungos laivams siūlomas žvejybos galimybes, taip pat mokėtiną finansinį įnašą, kurio viena dalis būtų už žvejybos teises, antra – kaip parama sektoriui.

Naujasis protokolas atitinka abiejų šalių interesus, juo siekiama stiprinti bendradarbiavimą žuvininkystės srityje pasitelkiant esamas finansines priemones. Reikėjo sukurti sistemą investicijoms šiame sektoriuje plėtoti ir smulkiosios žvejybos produktų gamybai skatinti. Pritariu pranešėjui, manydamas, kad Parlamentui turėtų būti leidžiama atidžiai stebėti, kaip plėtojamas susitarimas ir kaip jo laikomasi, o Komisija turi užtikrinti, kad jis galėtų tai daryti.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime skiriamas dėmesys pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo sudaryti protokolą, kuriame būtų nustatyta, kokiomis sąlygomis Europos Sąjungos (ES) laivais galima žvejoti Komorų Sąjungos vandenyse. Per daugelį metų ES su daugeliu valstybių sudarė žuvininkystės partnerystės susitarimų mainais už tam tikrą finansinį įnašą, skirtą iš esmės vietos žuvininkystės politikos priemonėms remti, ypač siekiant apsaugoti jų išteklius. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, šiame sektoriuje Parlamentui suteiktos didesnės galios ir dabar turime pritarti naujiems žuvininkystės susitarimams. Kadangi ES ir Komorų Sąjungos protokolas 2010 m. gruodžio 31 d. neteko galios, jį reikia skubiai atnaujinti. Aptariamame pasiūlyme yra paisoma abiejų šalių interesų, kaip tą puikiai paaiškino pranešėjas, todėl balsavau už pasiūlymą. Tik apmaudu, kad pasiūlymas nepriimtas laiku.

  João Ferreira ir Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu palaikomas naujasis ES ir Komorų Sąjungos žuvininkystės parterystės susitarimo trejus metus galiosiantis protokolas, kurio pagrindinis tikslas yra nustatyti žvejybos galimybes, teikiamas ES laivams, ir finansinį įnašą, mokėtiną už žvejybos teises ir paramą sektoriui. Tai susitarimas dėl naudojimosi Komorų vandenimis teise 70 Europos laivų mainais už maždaug 600 000 EUR per metus finansinį įnašą, kurio beveik pusė bus skiriama šalies žuvininkystės sektoriaus plėtrai. Ši valstybė beveik neturi kitų išteklių, 30 000 iš 800 000 šios valstybės gyventojų priklausomi nuo žuvininkystės sektoriaus.

Būtent todėl vadinamieji partnerystės susitarimai šioje srityje akivaizdžiai buvo nesėkmingi, todėl reikėtų persvarstyti ir keisti politiką. Leidimas žvejoti bus suteiktas 45 tunų seineriams, iš kurių 22 yra Prancūzijos ir 22 – Ispanijos, ir 25 paviršinėmis ūdomis žvejojantiems laivams. Tai yra daugiau nei nurodoma esamame galiojančiame protokole, kuriuo leidžiama 40 seinerių ir 17 ūdomis žvejojančių laivų. Portugalija, kaip ir anksčiau, tebeturi penkis ūdomis žvejojančius laivus. Prancūzija ir Ispanija tebėra pagrindinės lengvatomis besinaudojančios šalys.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam dokumentui, kadangi įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) dažnai sudaromi dvišaliai EB ir trečiųjų šalių žuvininkystės susitarimai, nuo 2004 m. vadinami žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais (angl. FPA), ir tai yra svarbus išorinis šios politikos aspektas. Susitarimuose su Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis numatyta, kad didelė ES finansinio įnašo dalis skirta remti būtent tai nacionalinės žuvininkystės politikos sričiai, kuri grindžiama tvarumo principu ir tinkamu žuvininkystės išteklių tvarkymu. Todėl partnerystės susitarimais įsipareigojama skatinti atsakingą ir tausią žuvininkystę visur, kur žvejojama ES laivais, ir šie susitarimai grindžiami išsamiu esamų išteklių vertinimu, taip pat siekiama, kad naudojamos žvejybos galimybės būtų paremtos patikimomis mokslinėmis nuomonėmis ir pašalinta bet kokia vietos atsargų išeikvojimo grėsmė. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentui suteiktos didesnės galios, susijusios su žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais: pagal ES sutarties 218 straipsnio 6 dalies a punktą vietoj anksčiau galiojusios paprastos konsultavimosi procedūros dabar reikalaujama, kad prieš sudarant susitarimą Parlamentas iš anksto duotų pritarimą. Manau, kad šis siūlomas naujas protokolas dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo su Komorų Sąjunga yra iš esmės naudingas abiem šalims.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Žuvininkystės sektorius Komorų regione labai specifinis. Vietos žvejų sugaunamo žuvų kiekio vos užtenka bendruomenės poreikiams patenkinti. To priežastis – menkai išplėtota, o atvirai sakant, visai nesukurta uosto ir žvejybos laivyno infrastruktūra. Žmonės, gyvenantys šios Indijos vandenyno dalies salose, labai neturtingi, susiduri su nedarbo problema ir, kaip teigia pats pranešėjas, iš esmės yra priklausomi nuo finansinės užsienio paramos. Partnerystės susitarimu, kuriuo leidžiama ES laivams žvejoti Komorų teritorijoje mainais už finansinį įnašą, neabejotinai bus prisidedama prie regiono ekonomikos stiprinimo. Vis dėlto turėtume stebėti, kaip leidžiamos šios lėšos, ir ar jomis iš tiesų prisidedama prie padėties sektoriuje gerinimo.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Naujojo protokolo, kuriame nustatomos žvejybos galimybės ir Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės partnerystės susitarime numatomas finansinis įnašas į žuvininkystės sektorių, tikslas – stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje pasitelkiant visas turimas finansines priemones. Remiantis protokolu, bus sukurta sistema investicijoms sektoriuje plėtoti ir smulkiosios žvejybos produktų vertei didinti. Palankiai vertinu pasiūlymą priimti šį protokolą.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Tarybos rekomendacijos dėl protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos kvotos ir finansinis įnašas, nurodytas Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, projektas skirtas Europos Parlamento vaidmeniui persvarstant šį susitarimą apibrėžti. Europa visada siekė žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų, o partnerystė su Komorų Sąjunga prasidėjo 1988 m. Naujojo protokolo tikslas – nustatyti žvejybos kvotas Komorų Sąjungos žvejybos laivams, užtikrinant tausų ir atsakingą žvejybos išteklių naudojimą, didinant investicijas į smulkiąją žvejybą ir skatinant jos veiklą. Tarybos sprendimo dėl šio projekto projekte užtikrinama, kad abiem partneriams, būtent Europai ir Komorų Sąjungai, susitarimo atnaujinimas būtų naudingas. Vis dėlto, kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas įgijo ypatingą vaidmenį susitarimų įgyvendinimo klausimais, atrodo neišvengiama, kad kiekviename etape iki galutinio susitarimo patvirtinimo turime nustatyti, kokiomis priemonėmis bus įtraukiamas Parlamentas.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Dvišalių Europos bendrijos ir trečiųjų šalių žuvininkystės susitarimų, nuo 2004 m. vadinamų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais (ŽPS), sudarymas yra įprasta bendros žuvininkystės politikos (BŽP) praktika ir svarbus šios politikos išorinis aspektas. Pagal susitarimus su Afrikos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis didelė ES finansinio įnašo dalis specialiai skiriama būtent nacionalinei žuvininkystės politikai, grindžiamai tausumo ir patikimo žuvininkystės išteklių valdymo principu, remti. Todėl partnerystės susitarimais įsipareigojama skatinti atsakingą ir tausią žvejybą visur, kur žvejojama ES laivais, ir šie susitarimai grindžiami išsamiu esamų išteklių vertinimu, užtikrinant, kad žvejybos galimybės būtų patvirtinamos patikimomis mokslinėmis nuomonėmis ir pašalinama bet kokia vietos išteklių išeikvojimo grėsmė.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Naujuoju susitarimu pakeičiamas anksčiau galiojęs susitarimas, netekęs galios 2010 m. gruodžio 31 d. Tokio pobūdžio susitarimu ES žvejybos laivams mainais už finansinį įnašą suteikiama galimybė žvejoti Komorų salų žvejybos zonose. Didysis tokio protokolo pranašumas tas, kad Europos Sąjunga gali padėti šioms šalims vystytis. Šiuo atveju bus suteikiama daugiau pagalbos žuvininkystės sektoriui, nes jam bus skiriama apie 50 proc. lėšų. Neturėtume pamiršti, kad apie 30 000 žmonių Komoruose tiesiogiai priklausomi nuo žuvininkystės sektoriaus, todėl ši parama tokia svarbi.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Europos bendrijos ir Komorų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas nustojo galioti 2010 m. gruodžio mėn. Naujasis protokolas galioja nuo 2011 m. iki 2013 m. ir turėtų būti laikinai taikomas, kol Europos Parlamento pritarimo procedūra bus baigta. Pagal susitarimo projektą šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Komorų žvejybos zonoje, grindžiamą skirtingų šioje zonoje žvejojančių žvejybos laivynų nediskriminavimo principu. Atsižvelgiant į žvejybos galimybes, bus leidžiama žvejoti 45 tunų seineriams ir 25 paviršinėmis ūdomis žvejojantiems laivams. Naujajame susitarime, skirtingai nei ankstesniajame, numatoma sąlyga, kad žmogaus teisių pažeidimo atveju protokolo įgyvendinimas turi būti sustabdytas. Manau, kad būtina stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje pasitelkiant visas galimas finansines priemones. Todėl balsavau „už“.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Dvišalių Europos bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų, vadinamų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais (ŽPS), sudarymas yra standartinė bendros žuvininkystės politikos (BŽP) praktika ir esminis išorinis šios politikos aspektas.

Šis naujojo protokolo pasiūlymas dėl Europos Sąjungos ir Komorų salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo yra sudedamoji bendros žuvininkystės politikos išorinio aspekto dalis ir atitinka abiejų šalių interesus.

Pranešime pateikiamos šios svarbios rekomendacijos:

• Komisija turėtų perduoti Parlamentui susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžių ir veiklos rezultatus, taip pat protokolo 7 straipsnio c dalyje minimą žuvininkystės sektoriaus programą ir atitinkamų metinių vertinimų rezultatus;

• Europos Parlamento atstovams reikėtų suteikti galimybę dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose ir veikloje;

• Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai susitarimo taikymo ataskaitą prieš pradedant naujas derybas dėl susitarimo;

• Parlamentui ir Tarybai reikėtų suteikti lygias teises gauti išsamią ir skubią informaciją, taip pat stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami visi tarptautiniai susitarimai dėl žuvininkystės, ir derėtis dėl jų peržiūros.

Dėl minėtų priežasčių balsavau už šį pranešimą.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Šio protokolo tikslas – pakeisti prie Europos Sąjungos ir Komorų salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo pridėtą ir 2010 m. gruodžio 31 d. netekusį galios protokolą. Pagrindinis naujojo protokolo tikslas – nustatyti ES laivams siūlomas naudojimosi žvejybos galimybe teises bei paramą sektoriui ir tęsti Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos bendradarbiavimą, siekiant įgyvendinti partnerystės programą, kurioje būtų plėtojama tausios žuvininkystės politika ir Komorų žvejybos zonoje protingai naudojami žuvininkystės ištekliai. Remiantis naujuoju protokolu, bendras metinis ES finansinis įnašas per visą trejų metų laikotarpį bus 1 845 750 EUR. Taip pat numatoma plėtoti investicijas žuvininkystės sektoriuje siekiant skatinti smulkiąją žvejybą. Manau, jog šis pasiūlymas dėl naujojo Europos Sąjungos ir Komorų salų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo atitinka abiejų šalių interesus, todėl balsavau už jį.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau „prieš“. Dvišalių Europos bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų, nuo 2004 m. vadinamų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais (ŽPS), sudarymas yra standartinė bendros žuvininkystės politikos (BŽP) praktika ir esminis išorinis šios politikos aspektas. Pagal susitarimus su Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis didžioji ES finansinio įnašo dalis skiriama nacionalinei žuvininkystės politikai, grindžiamai tausumo ir patikimo žuvininkystės išteklių valdymo principu, remti. Todėl partnerystės susitarimais įsipareigojama skatinti atsakingą ir tausią žvejybą visur, kur žvejojama ES laivais, šie susitarimai grindžiami išsamiu esamų ištekliu vertinimu ir siekiant užtikrinti, kad siūlomos žvejybos galimybės būtų patvirtinamos patikimomis mokslinėmis nuomonėmis ir pašalinama bet kokia vietos išteklių išeikvojimo grėsmė.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentui suteiktos didesnės galios žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų atžvilgiu: pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 6 dalies a punktą vietoj anksčiau galiojusios įprastos konsultavimosi procedūros dabar prieš sudarant susitarimą EP turi duoti išankstinį pritarimą. Mes, žalieji, labai kritiškai vertiname tai, kaip iki šiol įgyvendinami tokie susitarimai.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Dvišalių Europos bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų pasirašymas visada buvo standartinė bendros žuvininkystės politikos praktika ir todėl esminis užsienio politikos aspektas.

Susitarimuose su Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis numatoma, kad didelė ES abipusių finansinių priemonių dalis bus skiriama nacionalinei žuvininkystės politikai, grindžiamai tausumo ir patikimo išteklių valdymo principais, remti.

Dvišaliai Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos santykiai užmegzti 1988 m. Šiandien patvirtintoje rezoliucijoje pabrėžiamas faktas, kad geresnis Europos Parlamento informavimas ir galimybė Europos Parlamentui labiau kontroliuoti visus derybų etapus sustiprintų partnerystę ir turėtų teigiamos įtakos žuvininkystės plėtrai. Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti suteiktos vienodos sąlygos, susijusios su teise būti išsamiai ir nedelsiant informuotiems, tarptautinių žuvininkystės sektoriaus susitarimų įgyvendinimo stebėsena bei vertinimu, taip pat bet kokiais svarstymais dėl tų susitarimų peržiūros.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) ES žvejybos laivynas veikia visame pasaulyje. Dvišaliai dabartinės ES ir Komorų Sąjungos santykiai užmegzti 1988 m. Po dabartinės 2006 m. žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo peržiūros, kuri yra jo išplėtimo proceso dalis, į susitarimą įtraukti pagrindiniai tausios žuvininkystės politikos ir atsakingo žuvininkystės išteklių Komorų žvejybos zonoje naudojimo principai Tai ne tik palankiai vertintina aplinkybė, bet ir būtinybė, jei norima, kad ES ir jos bendros žuvininkystės politika liktų patikima. Šiuo požiūriu turime ryžtingai palaikyti pranešėjo raginimą suteikti Europos Parlamentui daugiau informacijos ir kontrolės. Dėl šios priežasties balsavau už šį pranešimą.

Rekomendacija: Emilio Menéndez del Valle (A7-0067/2011)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių prekybos susitarimo gerinimas gali prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo šiame regione, siekiant įtvirtinti bendrą erdvę, kurioje vyrautų tokios vertybės kaip taika, teisingumas, lygybė, laisvė ir demokratija. Standartinio ginčų sprendimo mechanizmo sukūrimas skirtas supaprastintam ir veiksmingam žalos atlyginimo procesui per numatytą laikotarpį užtikrinti. Tai padidintų dvišalių prekybos santykių saugumą ir nuspėjamumą, taip gerinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos veikimą. Balsavau už šį rezoliucijos projektą.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už šią rezoliuciją, nes reikia sukurti veiksmingą Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės prekybos ginčų sprendimo mechanizmą. Pasiūlyta priemonė parengta pagal naujausių Europos Sąjungos sudarytų susitarimų ginčų sprendimo mechanizmus, atitinkančius Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo taisykles ir procedūras. Šiuo mechanizmu bus palaikomas Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos veikimas, o labiausiai bus užtikrinamas dvišalių Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės prekybos santykių stabilumas.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Tobulinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimus daromas didelis poveikis šalių ekonominiam ir politiniam stabilumui, prisidedama prie nesuskaitomų socialinių ir demokratijos laimėjimų. Todėl pritariu bet kokioms pastangoms siekiant šių tikslų. Atsižvelgdama į nebaigtą tam tikrų ginčų, susijusių su Europos Bendrijų ir jų valstybių narių bei Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją įsteigiančio Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo prekybos nuostatomis, sprendimą, pripažįstu, kad diplomatinis požiūris šiomis aplinkybėmis neveiksmingas. Todėl sutinku, kad reikia mechanizmo ištekliams paprastai ir veiksmingai taikyti, taigi pritariu Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimo protokolo forma sudarymo projektui. Šio protokolo tikslas – sukurti ginčų sprendimo mechanizmą, taikytiną ginčams, numatytiems pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo prekybos nuostatas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimais įtvirtinamos nuostatos, pagal kurias liberalizuojama prekyba prekėmis, tačiau su tomis nuostatomis susijusiems ginčams spręsti taikomos ginčų sprendimo taisyklės buvo grindžiamos iš esmės diplomatiniu požiūriu ir susitarimą pažeidusioji šalis galėjo lengvai jas blokuoti. 2006 m. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Viduržemio jūros regiono partneriais siekiant sukurti su prekybos nuostatomis susijusius ginčų sprendimo mechanizmus, parengtus pagal naujausių Europos Sąjungos sudarytų susitarimų ginčų sprendimo mechanizmus, atitinkančius Pasaulio prekybos organizacijos nuostatas. 2009 m. gruodžio 9 d. parafuotas susitarimo projektas su Jordanija.

Pritariu ginčų sprendimo mechanizmui ir tikiuosi, kad jis bus atgrasomoji, o ne represinė priemonė. Taip pat tikiuosi, kad Jordanija gali pasipriešinti regioną apėmusiam nestabilumui ir išlikti nuosaiki atsakinga partnerė, kokia buvo valdant karaliui Husseinui ir karaliui Abdullah II.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Ši rekomendacija grindžiama Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos protokolo sudarymo projektu, jos tikslas – įgyvendinti ginčų sprendimo mechanizmą, kuris yra Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo dalis. Apskritai šalių prekybos konfliktų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis ne visada duodavo norimų rezultatų. Todėl tarp ES ir jos Viduržemio jūros partnerių, ypač Jordanijos, buvo pradėtos derybos dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono. 2009 m. gruodžio 9 d. Briuselyje vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono prekybos ministrų konferencijoje buvo pasirašytas susitarimo projektas. Balsuoju už šį Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos projektą, nes žinau, kad juo bus iš esmės pagerinti šalių santykiai laisvosios prekybos srityje ir prisidedama prie politinio ir ekonominio regiono stabilumo. Todėl palaikau naująjį susitarimą ir tikiuosi, kad jam įsigaliojus tarp ES ar jos valstybių narių ir Jordanijos nekils jokių konfliktų.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip minėta aiškinamojoje šio pranešimo dalyje, iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Mums siūlomas „alternatyvusis“ modelis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos skatinamą logiką, pagal kurią, ieškant tariamo veiksmingumo, siekiama ignoruoti nacionalinį suverenumą, vengti ginčų sprendimo gerbiant kiekvienos šalies ypatumus ir ignoruojant šių šalių teisę ginti savo ir savo tautų interesus. Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis užtikrina, kad su šalimis bus elgiamasi vienodai. Šiuo mechanizmu, priešingai, šis principas pažeidžiamas, nes skatinamas kapitalo judėjimas ir ekonominei galiai teikiama pirmenybė prieš politinę galią, o kapitalo interesams – prieš šalių ir jų tautų interesus.

Mūsų prieštaravimas šiam mechanizmui ir jo padariniams juo labiau pateisinamas, nes kyla iš ES ir karaliaus Abdullah režimo, kur žiauriai tebetramdomi kylantys taikūs jaunimo judėjimai, reikalaujantys reformų ir demokratinių laisvių, susitarimo sudarymo, kurio teisėtumas dėl Lisabonos sutarties yra ginčytinas (ir bet kuriuo atveju apgailėtinas).

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Mums siūlomas „alternatyvusis“ modelis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos skatinamą logiką, pagal kurią, ieškant tariamo veiksmingumo, siekiama ignoruoti nacionalinį suverenumą, vengti ginčų sprendimo gerbiant kiekvienos šalies ypatumus ir ignoruoti šių šalių teisę ginti savo ir savo tautų interesus. Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis užtikrina, kad su šalimis bus elgiamasi vienodai. Dabar siūlomu mechanizmu, priešingai, šis principas pažeidžiamas, nes skatinamas kapitalo judėjimas ir ekonominei galiai teikiama pirmenybė prieš politinę galią, o kapitalo interesams – prieš šalių ir jų tautų interesus.

Mūsų prieštaravimas šiam mechanizmui ir jo padariniams juo labiau pateisinamas, nes kyla iš ES ir karaliaus Abdullah režimo, kur žiauriai tebetramdomi kylantys taikūs jaunimo judėjimai, reikalaujantys reformų ir demokratinių laisvių, susitarimo sudarymo, kurio teisėtumas dėl Lisabonos sutarties yra ginčytinas (ir bet kuriuo atveju apgailėtinas).

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Standartinio ginčų sprendimo mechanizmo sukūrimas sveikintinas, nes turėtų būti grindžiamas supaprastintomis bei veiksmingomis ir griežtai laikantis terminų vykdomomis žalos atlyginimo procedūromis. Pranešėjas mano, kad taip patobulinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos susitarimus galima prisidėti prie ekonominio ir politinio šio ypač svarbaus regiono stabilumo, siekiant įtvirtinti bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Be to, tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti mūsų dvišalių prekybos santykių saugumą bei nuspėjamumą ir būti žingsnis į priekį kuriant bei užtikrinant tinkamą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos veikimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Iš praeities matome, kad diplomatija ne visada veiksminga, kai sprendžiami įvairūs ginčai. Todėl pritariu standartinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuris turėtų būti grindžiamas supaprastintomis bei veiksmingomis ir griežtai laikantis terminų vykdomomis žalos atlyginimo procedūromis, sukūrimui. Sutinku su pranešėju, kad taip patobulinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos susitarimus galima prisidėti prie ekonominio ir politinio regiono stabilumo, kuris yra ypač svarbus įtvirtinant bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Be to, tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti mūsų dvišalių prekybos santykių saugumą bei nuspėjamumą ir būti žingsnis į priekį kuriant ir užtikrinant tinkamą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos veikimą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Žinau, kad siūlomas mechanizmas parengtas pagal naujausių Europos Sąjungos sudarytų susitarimų ginčų sprendimų mechanizmus ir atsižvelgiant į PPO nuostatas. Dvišaliai prekybos susitarimai turėtų būti visiškai suderinami su daugiašale prekybos sistema. Komisija turi užtikrinti, kad mechanizmo taikymas būtų veiksmingas. Užsitęsę ginčai neigiamai veikia verslo bendruomenę. Todėl balsavau „už“.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu Europos Parlamentas pritaria standartinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuris grindžiamas supaprastintomis bei veiksmingomis ir griežtai laikantis terminų vykdomomis žalos atlyginimo procedūromis, sukūrimui, jei reikėtų spręsti Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės konfliktus, kylančius dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių prekybos nuostatų. Iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, būdavo grindžiami tik diplomatinėmis priemonėmis. Tikrovėje šis požiūris pasirodė neveiksmingas: buvo atvejų, kai tam tikri ginčai likdavo neišspręsti, nes juos lengvai galėjo blokuoti susitarimą pažeidusi šalis. Patobulintais Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos susitarimais bus galima prisidėti prie ekonominio ir politinio šio ypač svarbaus regiono stabilumo, įtvirtinant bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti mūsų dvišalių prekybos santykių saugumą bei nuspėjamumą ir būti žingsnis į priekį kuriant ir užtikrinant tinkamą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos veikimą. Dėl visų šių faktų balsavau „už“.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už tai, kad būtų sudarytas ES ir Jordanijos susitarimas, kurio tikslas – ginčų, numatytų pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų prekybos nuostatas, sprendimo mechanizmo sukūrimas. Iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Tikrovėje šis požiūris nėra veiksmingas: buvo atvejų, kai tam tikri ginčai likdavo neišspręsti arba būdavo blokuojami. Tikiuosi, kad šio standartinio ginčų sprendimo mechanizmo taikymas padidins ES ir Jordanijos prekybos santykių saugumą ir nuspėjamumą.

  Tokia Saïfi (PPE), raštu. – (FR) Vadovaujantis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimais, prekybos ginčai, galintys kilti tarp dviejų šalių, – pirmoji, Europos Sąjunga, antroji – Jordanija, – tebesprendžiami diplomatiniais kanalais. Šis sprendimas nėra nei veiksmingas, nei skaidrus, todėl balsavau už standartinio ginčų sprendimo mechanizmo sukūrimą, nes tai leis abiejų Viduržemio jūros pusių subjektams prekiauti saugesnėje ir labiau nuspėjamoje aplinkoje. Šis standartinis mechanizmas grindžiamas sprendimais, kuriuos savo susitarimo dėl ginčų sprendimo memorandume palaiko Pasaulio prekybos organizacija, ir mechanizmais, įtrauktais į naujausius dvišalius ES sudarytus prekybos susitarimus.

Todėl galiausiai, pridedant tokius mechanizmus prie vis didėjančio susitarimų skaičiaus, bus sudaromos vienodos galimybės ne tik Europos ekonominės erdvės dalyviams, bet ir jų partneriams trečiosiose šalyse.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Šios derybos kyla iš srities, kuri iš esmės buvo teisės nereglamentuojama sritis. Todėl ES ir Viduržemio jūros regiono šalių ginčams spręsti nebuvo jokių procedūrų. Ginčų sprendimo mechanizmas parengtas pagal standartines tarptautines procedūras. Kadangi požiūris, kuriuo vadovautasi praeityje, sukeldavo neišsprendžiamų problemų, pritariau pranešėjo rekomendacijai.

Rekomendacija: George Sabin Cutaş (A7-0066/2011) .

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už šią rezoliuciją, nes reikia sukurti veiksmingą Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės prekybos ginčų sprendimo mechanizmą. Pasiūlytas mechanizmas parengtas pagal naujausių Europos Sąjungos sudarytų susitarimų ginčų sprendimo mechanizmus, atitinkančius Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo taisykles ir procedūras. Šiuo mechanizmu bus užtikrinamas dvišalių Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės prekybos santykių stabilumas.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Patobulintais Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimais daromas didelis poveikis šalių ekonominiam ir politiniam stabilumui, prisidedama prie neįkainojamų socialinių ir demokratijos laimėjimų. Todėl pritariu bet kokioms pastangoms šia linkme. Atsižvelgdama į nebaigtą tam tikrų ginčų, susijusių su Europos Bendrijų ir Maroko Karalystės asociaciją steigiančio Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimo prekybos nuostatomis, sprendimą, pripažįstu su šia sritimi susijusios sistemos, kurioje naudojamos diplomatinės priemonės, neveiksmingumą. Todėl sutinku, kad reikalingas mechanizmas, kuriuo remiantis ištekliai būtų taikomi paprastai ir veiksmingai, taigi pritariu Tarybos sprendimo projektui dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo sudarymo sukuriant ginčų sprendimo mechanizmą.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Kadangi esamos ginčų sprendimo nuostatos remiasi diplomatijos priemonėmis ir gali būti lengvai blokuojamos savo įsipareigojimų nevykdančios šalies, manau, kad šio susitarimo priėmimas pagerins Europos Sąjungos ir Maroko prekybos santykių stabilumą bei nuspėjamumą, tai bus naudinga tiek bendrovėms, tiek vartotojams. Šis susitarimas priimamas po Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos po 2010 m. veiksmų plano.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimui, kaip ir kitiems susitarimams, trūko konfliktų sprendimo priemonių, ir tai, žinoma, prisidėjo prie to, kad jis mažiau patikimas, juo silpninami šalių lūkesčiai, kad kilus ginčams bus priimti sąžiningi sprendimai,. Tikiuosi, kad numatomas mechanizmas pradės galioti ir prisidės prie šalių pasitikėjimo stiprinimo, taip pat tikiuosi, kad Maroko Karalystė galės tęsti dar Hassano II pradėtas, o Mohammedo VI paspartintas reformas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Ši rekomendacija grindžiama Tarybos sprendimo projektu dėl Europos Sąjungos ir Maroko protokolo sudarymo, jos tikslas – įgyvendinti ginčų sprendimo mechanizmą, kuris yra Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo dalis. Apskritai šalių prekybos konfliktų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis ne visada duodavo norimų rezultatų. Todėl su ES ir jos Viduržemio jūros partnerėmis, ypač Maroku, buvo pradėtos derybos dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono. 2009 m. gruodžio 9 d. Briuselyje vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono prekybos ministrų konferencijoje susitarimo projektas buvo pasirašytas, o 2010 m. kovo 7 d. ES ir Maroko aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintas. Balsuoju už šį Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos projektą, nes žinau, kad juo bus iš esmės pagerinti šalių santykiai laisvosios prekybos srityje ir prisidedama prie politinio ir ekonominio regiono stabilumo. Todėl pritariu naujajam susitarimui ir tikiuosi, kad jam įsigaliojus tarp ES ar jos valstybių narių ir Maroko nekils jokių konfliktų.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip minėta aiškinamojoje šio pranešimo dalyje, ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, iki šiol būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Mums siūlomas „alternatyvusis“ modelis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos skatinamą logiką, pagal kurią, ieškant tariamo veiksmingumo, siekiama ignoruoti nacionalinį suverenumą, vengti ginčų sprendimo gerbiant kiekvienos šalies ypatumus ir ignoruojant šių šalių teisę ginti savo ir savo tautų interesus. Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis užtikrina, kad su šalimis bus elgiamasi vienodai. Šiuo mechanizmu, priešingai, šis principas pažeidžiamas, nes skatinamas kapitalo judėjimas ir ekonominei galiai teikiama pirmenybė prieš politinę galią, o kapitalo interesams – prieš šalių ir jų tautų interesus.

Mūsų prieštaravimas šiam mechanizmui ir jo padariniams juo labiau pateisinamas, nes laisvosios prekybos susitarimas sudarytas su Maroku, šalimi, kuri tęsia Vakarų Sacharos okupaciją ir naudojasi jai nepriklausančiais ištekliais pažeisdama tarptautinę teisę ir nepaisydama Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimo teisės.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime svarstoma, kaip pakeisti esamą padėtį sukuriant konfliktų sprendimo mechanizmą. Kaip minėta aiškinamojoje šio pranešimo dalyje, ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų, iki šiol būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu sprendimo požiūriu.

Tačiau dabar Komisija siūlo „alternatyvų“ modelį, kuris atitinka Pasaulio prekybos organizacijos skatinamą logiką, pagal kurią, ieškant tariamo veiksmingumo, siekiama ignoruoti nacionalinį suverenumą, vengti ginčų sprendimo gerbiant kiekvienos šalies ypatumus ir ignoruoti šių šalių teisę ginti savo ir savo tautų interesus.

Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis užtikrina, kad su šalimis bus elgiamasi vienodai. Šiuo mechanizmu, priešingai, šis principas pažeidžiamas, nes skatinamas kapitalo judėjimas ir ekonominei galiai teikiama pirmenybė prieš politinę galią, o kapitalo interesams – prieš šalių ir jų tautų interesus.

Mūsų prieštaravimas šiam mechanizmui ir jo padariniams juo labiau pateisinamas, nes laisvosios prekybos susitarimas sudarytas su Maroku, šalimi, kuri tęsia Vakarų Sacharos okupaciją ir naudojasi jai nepriklausančiais ištekliais pažeisdama tarptautinę teisę ir nepaisydama Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimo teisės. Dėl šios priežasties balsavome „prieš“.

  David Martin (S&D), raštu. – Palaikau pranešėją, siūlantį Parlamentui pritarti šiam pranešimui. Užsitęsę ginčai neigiamai veikia verslo bendruomenę ir galiausiai vartotojus abiejose Viduržemio jūros pakrantėse.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Piliečių sukilimai prieš arabų despotus parodė kitą Viduržemio jūros regiono pusę. Žinoma, tai nėra pakankama priežastis, kad ES liautųsi siekusi sukurti laisvosios prekybos zoną, dėl kurios susitarė su tais pačiais despotais. Mes siunčiame aiškų signalą: ES nenori derėtis su atsirandančiomis arabų demokratijomis. Tai absurdiška. Balsuosiu „prieš“. .

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Iš praeities matome, kad diplomatija ne visada veiksminga sprendžiant įvairius ginčus. Todėl pritariu standartinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuris turėtų būti grindžiamas supaprastintomis bei veiksmingomis ir griežtai laikantis terminų vykdomomis žalos atlyginimo procedūromis, sukūrimui. Sutinku su pranešėju, kad patobulintais Europos ir Maroko laisvosios prekybos susitarimais galima prisidėti prie ekonominio ir politinio šio ypač svarbaus regiono stabilumo, siekiant įtvirtinti bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Be to, tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti mūsų dvišalių prekybos santykių saugumą bei nuspėjamumą ir būti žingsnis į priekį kuriant ir užtikrinant tinkamą Europos ir Maroko laisvosios prekybos zonos veikimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Iki šiol vienas iš diplomatinių tarnybų uždavinių buvo būti ginčų, susijusių su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimu, arbitru. Dabar ES lygmeniu planuojama įdiegti mechanizmus ginčams spręsti ir politiškai nestabiliems regionams, tokiems kaip Marokas, paremti, kuriant vienalytę valstybę, kuriai būdinga taika, vystymasis, teisingumas, lygybė, laisvė, pliuralizmas, demokratija ir pagarba. Susilaikiau nuo balsavimo, nes pranešėjas išsamiai neišdėstė, kaip galime užtikrinti, kad šių mechanizmų būtų laikomasi.

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) ES ir Maroko liberalizavimo susitarimas turėtų būti viso Šiaurės Afrikos regiono vystymosi, stabilumo ir ekonomikos atgaivinimo simbolis. Europos Sąjunga, galėdama padėti toms šalims, kuriose vyksta socialinė ir politinė suirutė, turinti dramatiškų padarinių šalių ekonomikai ir todėl mūsų investicijoms tose šalyse, negali praleisti ir privalo nepraleisti progos sukurti atnaujintą prekybos politiką.

Šiandien, balsuodami už standartinį tinkamo ir veiksmingo ginčų sprendimo mechanizmo kūrimą, galėsime geriau užtikrinti paramą Europos investicijoms Maroke, beveik visus sektorius apimančioms investicijoms, kurios būtinos viso regiono ekonomikos gerovei.

Šiandienos balsavimu pabrėžiamas Europos Sąjungos siekis išvengti neigiamo poveikio šalių ekonomikai ir galutiniams vartotojams abiejose Viduržemio jūros pusėse, kai pasirenkamos protekcionizmo politikos kryptys, kuriomis vadovaujantis pirmenybė teikiama specialiesiems interesams, atidedamas susitarimų, kurie ypač svarbūs grąžinant pusiausvyrą ir stabilizuojant ekonomikos sprendimus srityje, kuria pradeda domėtis mūsų prekybos konkurentai, pvz., Kinija ir Artimųjų Rytų valstybės, ratifikavimas.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu Europos Parlamentas pritaria standartinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuris turėtų būti grindžiamas supaprastintomis bei veiksmingomis ir griežtai laikantis terminų vykdomomis žalos atlyginimo procedūromis, sukūrimui sprendžiant Europos Sąjungos ir Maroko ginčus, kylančius dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų. Ginčų sprendimas diplomatijos priemonėmis buvo neveiksmingas: buvo atvejų, kai tam tikri ginčai likdavo neišspręsti, nes juos lengvai galėjo blokuoti susitarimą pažeidusi šalis. Vilkinimas sprendžiant ginčus neigiamai veikia bendroves ir galutinius vartotojus abiejose Viduržemio jūros pusėse. Patobulintais Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos susitarimais galima prisidėti prie ekonominio ir politinio šio ypač svarbaus regiono stabilumo, įtvirtinant bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Siūlomo mechanizmo modelis yra ginčų sprendimo mechanizmai, įtraukti į naujausius Europos Sąjungos susitarimus ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą. Komisija privalo užtikrinti, kad mechanizmas iš tiesų būtų veiksmingai įgyvendintas. Dėl pirmiau minėtų priežasčių balsavau už šią rezoliuciją, kuria patvirtinamas susitarimo sudarymas.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už tai, kad būtų sudarytas šis ES ir Maroko Karalystės susitarimas, kurio tikslas – sukurti ginčų sprendimo mechanizmą, taikytiną ginčams, numatytiems pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo prekybos nuostatas. Iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimų, būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Tikrovėje šis požiūris neveiksmingas: buvo atvejų, kai ginčai likdavo neišspręsti arba būdavo blokuojami. Tikiuosi, kad šio standartinio ginčų sprendimo mechanizmo taikymas padidins ES ir Maroko Karalystės prekybos santykių saugumą ir nuspėjamumą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – „Už“. Iki šiol ginčai, kildavę iš Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimų, būdavo sprendžiami vadovaujantis tik diplomatiniu požiūriu. Tikrovėje šis požiūris neveiksmingas: buvo atvejų, kai ginčai likdavo neišspręsti, nes juos lengvai galėjo blokuoti susitarimą pažeidusi šalis. 2006 m. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Viduržemio jūros regiono partneriais dėl tinkamo ginčų sprendimo mechanizmo. 2009 m. gruodžio 9 d. Briuselyje vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų konferencijoje buvo parafuotas susitarimo su Maroku projektas, o 2010 m. kovo 7 d. ES ir Maroko aukščiausiojo lygio susitikime – patvirtintas. Standartinio ginčų sprendimo mechanizmo sukūrimas vertintinas palankiai, nes turėtų užtikrinti supaprastintas veiksmingas ir griežtai laikantis terminų vykdomas žalos atlyginimo procedūras.

Rekomendacija: Gianluca Susta (ALDE) (A7-0068/2011)

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Pritariu, kad būtų sukurtas standartinio ginčų su Egiptu sprendimo mechanizmas, kuris padėtų išspręsti neveiksmingumo klausimą bei ištrūkti iš aklavietės ir užbaigti susitarimo su šia šalimi projektą. Šiuo susitarimu būtų galima prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo Europos ir Viduržemio jūros regione, o tai leis kurti taikos, teisingumo, laisvės, pliuralizmo ir demokratijos principais pagrįstą ateitį.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už šią rezoliuciją, nes reikia sukurti veiksmingą mechanizmą Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos prekybos ginčams spręsti. Pasiūlytas mechanizmas sukurtas remiantis naujausiuose Europos Sąjungos sudarytuose susitarimuose numatytais ginčų sprendimo mechanizmais, kurie atitinka Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo taisykles ir tvarką. Šis mechanizmas padės palaikyti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos veikimą, bet daugiausia prisidės prie Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos dvišalių prekybos santykių stabilumo.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį ginčų sprendimo mechanizmą, kaip pasiūlė G. Susta. Visiškai sutinku, kad tinkamas standartinio ginčų sprendimo mechanizmo taikymas galėtų būti tolesnis žingsnis Europos ir Viduržemio jūros šalių laisvosios prekybos kūrimo ir jos veiksmingo veikimo linkme. Iki šiol dėl Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimų kylantys ginčai buvo sprendžiami tik, jei įmanoma, diplomatiniais kanalais. Užuot taip sprendus, mums reikia griežtos procedūros, nes komercinių ginčų vilkinimas gali turėti neigiamą poveikį galutiniams vartotojams abiejose Viduržemio jūros regiono pusėse. Atsižvelgiant į tai, kas vyksta kai kuriose Šiaurės Afrikos šalyse, nėra abejonių, kad kelias ekonominio ir politinio stabilumo linkme tose teritorijose, be kita ko, yra susijęs su gerai veikiančiais laisvosios prekybos susitarimais Viduržemio jūros regione.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Visi Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų patobulinimai turi svarbų poveikį šalių ekonominiam ir politiniam stabilumui, nes jais prisidedama prie nesuskaičiuojamos socialinės ir demokratinės naudos, kuri yra šių tobulinimų rezultatas. Todėl palankiai vertinu bet kokias pastangas, nukreiptas šia kryptimi. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri ginčai, susiję su Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų, kuriais įsteigiama Europos bendrijų ir Egipto Arabų Respublikos asociacija, prekybos nuostatomis, nėra galutinai išspręsti, pripažįstu su šiuo regionu susijusios sistemos, sukurtos taikant diplomatines priemones, neveiksmingumą. Todėl pritariu, jog reikia mechanizmo, kuris leistų taikyti išteklius paprastai ir veiksmingai, taigi pritariu Tarybos sprendimo projektui dėl Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos susitarimo, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, sudarymo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dabartinė padėtis Egipte tikriausiai užtemdo būtinybę raginti greičiau priimti tokius susitarimus kaip šis. Vis dėlto, atsižvelgiant į neramumų ir netikrumo laikotarpius, būtent tokius, kuriuos neseniai išgyveno Kairas, Egipto valstybė turi būti labai atsargi vėl visiškai imdamasi savo funkcijų. Tos funkcijos taip pat apima užsienio santykius, ypač su Europos Sąjunga, kuri yra jos Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimo partnerė. Nors tariami būsimi ginčai su ES tikriausiai yra mažiausias Egipto rūpestis šiuo metu, manau, kad negali būti jokių kliūčių priimant mechanizmus, kurie padėtų lengvai išspręsti tuos ginčus abiejų šalių naudai. Egiptas yra neatsiejamas nuo Europos ir pasaulio istorijos. Tikiuosi, kad jo ateitis bus tokia pat didi kaip ir jo praeitis.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Ši rekomendacija yra pagrįsta Tarybos sprendimo projektu dėl Europos Sąjungos ir Egipto Respublikos susitarimo, kuriuo siekiama įgyvendinti ginčų sprendimo mechanizmą, sudarymo protokolo. Šis protokolas įgauna ypatingą reikšmę tuomet, kai Egiptas imasi pirmų žingsnių demokratinio režimo įgyvendinimo linkme. Apskritai prekybos konfliktų sprendimas taikant diplomatines priemones ne visada turėjo norimą poveikį. Taigi, atsižvelgiant į Europos ir Viduržemio jūros regioną, buvo pradėtos ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių derybos, visų pirma Egipto. Susitarimo projektas buvo pasirašytas 2010 m. balandžio 27 d. Liuksemburge vykusiame ES ir Egipto asociacijos tarybos posėdyje. Balsuoju už šios Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos projektą, nes žinau, kad jis labai pagerins valstybių santykius laisvosios prekybos požiūriu ir prisidės prie šio regiono politinio ir ekonominio stabilumo. Todėl palankiai vertinu naująjį susitarimą ir tikiuosi, kad tuomet, kai jis įsigalios, nekils jokių ES arba jos valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos konfliktų.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip jau minėta šio pranešimo aiškinamojoje dalyje, iki šiol dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų kylantys ginčai priklausė tik nuo rezoliucijos diplomatinės strategijos. Mums siūlomas „alternatyvus“ modelis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos siūlomą logiką, kuria, ieškant įsivaizduojamo veiksmingumo, siekiama apeiti nacionalinį suverenumą, taip pat ginčų sprendimą paisant kiekvienos šalies ypatumų ir jų teisę apginti savo ir savo tautų interesus. Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis garantuoja vienodą šalių požiūrį. Šis mechanizmas, priešingai, griauna šį principą, nes juo skatinamas kapitalo judėjimas ir labiau vertinama ekonominė, o ne politinė galia ir kapitalo, o ne šalių ir jų žmonių interesai.

Mūsų priešinimasis šiam mechanizmui ir jo padariniams yra juo labiau pagrįstas, nes jį lemia ES ir diktatoriaus H. Mubarako režimo susitarimo sudarymas. Egipto žmonių sukilimas už demokratinius pokyčius, ginant savo suverenitetą nuo užsienio įsikišimo, ir režimo sąmokslas, susijęs su imperializmo interesais regione, yra teigiamas ženklas, kuris, tikimės, turės praktinę išraišką, susijusią su šiuo ir kitais susitarimais.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Iki šiol ginčai, kylantys dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų, buvo pagrįsti tik rezoliucijos diplomatine strategija. Mums siūlomas „alternatyvus“ modelis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos siūlomą logiką, kuria, ieškant įsivaizduojamo veiksmingumo, siekiama apeiti nacionalinį suverenumą, taip pat ginčų sprendimą paisant kiekvienos šalies ypatumų ir jų teisę apginti savo ir savo tautų interesus.

Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis garantuoja vienodą šalių požiūrį. Šis mechanizmas, priešingai, griauna šį principą, nes juo skatinamas kapitalo judėjimas ir labiau vertinama ekonominė, o ne politinė galia ir kapitalo, o ne šalių ir jų žmonių interesai.

Mūsų priešinimasis šiam mechanizmui ir jo padariniams yra juo labiau pagrįstas, nes jį lemia ES, kurios teisėtumas, pagrįstas Lisabonos sutartimi, yra abejotinas, ir diktatoriaus H. Mubarako režimo susitarimo sudarymas. Egipto žmonių sukilimas už demokratinius pokyčius, ginant savo suverenitetą nuo užsienio įsikišimo, ir režimo sąmokslas, susijęs su imperializmo interesais regione, yra teigiamas ženklas, kuris, tikimės, turės praktinę išraišką, susijusią su šiuo ir kitais susitarimais.

  David Martin (S&D), raštu. – Nors padėtis Egipte yra neaiški, manau, Parlamentas turi pagrindo paspartinti šio susitarimo, kuris turėtų palengvinti gyvenimą įmonėms, priėmimą nepateikiant jokių politinių komentarų dėl dabartinės Egipto vyriausybės.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Praeitis mums rodo, kad diplomatija nebuvo veiksminga sprendžiant iškilusius ginčus. Todėl palankiai vertinu standartinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuriuo turi būti užtikrintos supaprastintos ir veiksmingos žalos atlyginimo per nustatytą terminą procedūros, sukūrimą. Sutinku su pranešėjos nuomone, kad šie ES ir Egipto laisvosios prekybos susitarimų patobulinimai gali prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo šiame svarbiausiame regione, siekiant sutvirtinti vieną bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Be to, tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti mūsų dvišalių prekybos santykių saugumą ir nuspėjamumą, ir yra tolesnis žingsnis ES ir Egipto laisvosios prekybos zonos sukūrimo ir tinkamo veikimo linkme.

  Paul Murphy (GUE/NGL), raštu. – Balsavau prieš šį pranešimą, nes esu rimtai susirūpinęs dėl ES ekonominio ir politinio požiūrio į šalis, kurioms taikomas Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimas. Laisvosios prekybos zonos sukūrimas turėtų dramatiškų padarinių šiame regione dirbantiems žmonėms. Remiantis ES duomenimis, manoma, kad Egiptas prarado 1,5 mln. darbo vietų. Baisios ekonominės perspektyvos jauniems žmonėms ir pyktis dėl korupcijos ir negausaus diktatoriško elito pertekliaus yra revoliucinių judėjimų ir Egipto žmonių siekių esmė. Laisvosios prekybos doktrinos tęsimas Europos stambaus verslo ir turtingo elito labui reiškia tą patį, todėl turi būti atmestas. Deryboms dėl šio susitarimo vadovavo revoliucinių neramumų nuversto diktatoriško H. Mubarako režimo atstovai. Tačiau aukščiausia kariuomenės pakopa yra labai susijusi su buvusio režimo ekonominiais interesais ir neatstovauja dirbančių žmonių teisėtiems poreikiams ir troškimams. Prekybos santykiai turi būti pagrįsti daugumos gyventojų poreikiais, o ne negausaus elito ir korporacijų gobšumu.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu Europos Parlamentas pritaria, kad reikia sukurti standartinį ginčų sprendimo mechanizmą, kuriuo būtų užtikrintos supaprastintos ir veiksmingos žalos atlyginimo per nustatytą terminą procedūros kilus ginčams dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų tarp ES ir Egipto Arabų Respublikos. Ginčų sprendimas diplomatinėmis priemonėmis nebuvo veiksmingas ir lėmė aplinkybes, kuriomis tam tikri ginčai liko neišspręsti, nes tam lengvai galėjo sutrukdyti „pažeista“ šalis. Ginčų sprendimo vilkinimas turi neigiamą poveikį įmonėms ir galutiniams vartotojams abiejose Viduržemio jūros regiono pusėse. Šie Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos susitarimų patobulinimai gali prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo svarbiausiame regione, siekiant sutvirtinti vieną bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Siūlomo mechanizmo modelis yra ginčų sprendimo mechanizmai, įtraukti į naujausius susitarimus, sudarytus pagal ES ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos, kuriuo reglamentuojamas ginčų sprendimas. Komisija turi užtikrinti, kad mechanizmas būtų įgyvendintas veiksmingai ir efektyviai. Dėl pirmiau minėtų priežasčių balsavau už šią rezoliuciją, kuria patvirtinamas susitarimo sudarymas.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už tai, kad būtų sudarytas šis ES ir Egipto susitarimas, kurio tikslas yra sukurti ginčų sprendimo mechanizmą remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų prekybos nuostatomis. Iki šiol ginčai, kylantys dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų, buvo pagrįsti tik rezoliucijos diplomatine strategija. Praktiškai šis metodas nėra veiksmingas ir lėmė padėtį, kai ginčai liko neišspręsti arba jų sprendimas buvo stabdomas. Tikiuosi, kad šio standartinio ginčų sprendimo mechanizmo taikymas padidins ES ir Egipto prekybos santykių saugumą ir nuspėjamumą.

Rekomendacijos: Emilio Menéndez del Valle (A7-0067/2011) - George Sabin Cutaş (A7-0066/2011) - Gianluca Susta (A7-0068/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šią rekomendaciją ir palankiai vertinu ginčų sprendimo mechanizmo, kuriuo turi būti užtikrintos supaprastintos ir veiksmingos žalos atlyginimo per nustatytą terminą procedūros, sukūrimą. Sutinku su pranešėjo pozicija, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos susitarimų patobulinimai gali prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo šiame regione, kuris yra labai svarbus stiprinant bendrą taikos erdvę.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi iki šiol visi ginčai, kylantys dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimų, buvo sprendžiami pasitelkus vien diplomatines priemones. Praktiškai tai nebuvo veiksminga ir pasitaikė atvejų, kai ginčų nepavyko išspręsti, nes juos lengvai galėjo blokuoti susitarimą pažeidusi šalis. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos susitarimų išplėtimas gali padėti užtikrinti ekonominį ir politinį stabilumą šiame svarbiame regione ir sukurti bendrą taikos, vystymosi, teisingumo, lygybės, laisvės, pliuralizmo, demokratijos ir pagarbos erdvę. Be to, tinkamas tokio mechanizmo taikymas galėtų padidinti dvišalių prekybos ryšių saugumą ir nuspėjamumą ir prisidėti kuriant Europos ir Viduržemio jūros regiono (EUROMED) laisvosios prekybos zoną. Neišspręsti konfliktai turi neigiamą poveikį ne tik verslo bendruomenei, bet ir galutiniams vartotojams abiejose Viduržemio jūros pakrantėse. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tiesioginės užsienio investicijos tapo ES prekybos politikos dalimi, taigi priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Šiuo laikotarpiu tiesioginės užsienio investicijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant šalių ir regionų ekonominę gerovę. Gerai veikiantis ir veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas padės sprendžiant ginčus taip pat ir šioje srityje.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Kadangi ginčų sprendimo taisyklės yra pagrįstos diplomatine strategija, ir pasitaikė atvejų, kai ginčai galėjo būti lengvai stabdomi, naujasis prekybos ginčų sprendimo mechanizmas nusipelno mūsų paramos. Šis mechanizmas pagrįstas naujausiais ES ir Pasaulio prekybos organizacijos sudarytais susitarimais. Susitarimų projektai su Jordanija, Maroku ir Egiptu, kurie apima prekybą žemės ūkio produktais, jau parengti. Palankiai vertinu Europos Parlamento sprendimą remti šiuos susitarimus.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsuoju už šią rezoliuciją, nes manau, jog svarbu, kad ES nustatytų tinkamą ginčų, kylančių dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimų įgyvendinimo, sprendimo mechanizmą. 2006 m. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su partneriais Viduržemio jūros regione, ir tik 2009 m. tas susitarimas buvo pasirašytas.

Standartinio ginčų sprendimo metodo sukūrimas galiausiai turi padėti įgyvendinti supaprastintas ir veiksmingas ginčų sprendimo per konkrečius terminus procedūras. Sutinku su pranešėjo nuomone, kuris mano, jog svarbu, kad būtų peržiūrėti EUROMED laisvosios prekybos susitarimai, kuriais būtų prisidėta prie ekonominio ir politinio stabilumo šiame regione ir sustiprinta taikos ir vystymosi zona. Pasiūlytas metodas sukurtas remiantis naujaisiais partnerystės susitarimų, sudarytų Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos, ginčų sprendimo mechanizmais. Kai tiesioginėms užsienio investicijoms tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant Europos valstybių narių ekonominę gerovę, tikiuosi, kad veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas taip pat padės išspręsti ginčus šioje srityje.

Rekomendacija: Ryszard Antoni Legutko (A7-0063/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą ir norėčiau pabrėžti, kad tai yra svarbus žingsnis siekiant ES ir Ukrainos derybų, kuriomis būtų tiesiamas kelias, ateityje padėsiantis šiai šaliai galutinai įstoti į ES.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Vykdant Europos kaimynystės politiką šalims partnerėms palaipsniui atveriama galimybė dalyvauti tam tikrose Sąjungos programose ir agentūrų veikloje. Tai viena iš daugelio priemonių, skirtų Europos Sąjungos kaimynystėje esančių šalių reformoms, modernizavimui ir perėjimui skatinti. 2007 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą pabrėžė ypač didelę Europos kaimynystės politikos reikšmę, todėl šis protokolas sudarys sąlygas Ukrainai dalyvauti svarbiose ES programose bei pasinaudoti ES gerąja patirtimi prisidedant prie demokratinių procesų plėtros.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už mūsų pranešėjo pasiūlymą. Manau, kad abi šalys turės naudos, jei bus vykdomi šiame protokole numatyti įsipareigojimai. Europos Sąjunga turės stiprų, stabilų ir demokratinį partnerį prie savo rytinės sienos, o Ukrainos piliečiai turės šiek tiek aiškesnę Europos perspektyvą.

  Adam Bielan (ECR), raštu. – (PL) Nuo pat savo darbo Europos Parlamente pradžios tvirtai palaikiau europietiškus Ukrainos siekius. Ukraina yra viena svarbiausių partnerių Lenkijos Rytų politikoje. Be to, mano šalis kartu su Ukraina rengiasi ateinančių metų Europos futbolo čempionatui. Norint pasiekti Europos Sąjungos užsienio politikos tikslus ir taip pat saugumo sumetimais visai ES labai svarbu paspartinti bendradarbiavimą su Ukraina. Manau, kad jaunos demokratijos Ukrainoje palaikymas yra vienas svarbiausių įsipareigojimų. Todėl palaikau siekį paspartinti derybas dėl laisvosios prekybos zonos ir kuo aktyvesnį Ukrainos dalyvavimą Europos sąjungos programose. Balsavau už šią rezoliuciją, ir tai darydamas išreiškiau savo sutikimą dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo sudarymo.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Šis protokolas apima bendrąjį susitarimą dėl bendrų Ukrainos dalyvavimo Europos Sąjungos programose principų. Jis apima standartines visoms Europos kaimynystės politikos partnerystės šalims, su kuriomis tokie protokolai turi būti sudaryti, taikytinas nuostatas. Mano nuomone, Ukraina deda reikalingas pastangas, ir aš palaikau šio susitarimo sudarymą.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją dėl Europos Parlamento pritarimo Tarybos sprendimo projektui, kuriuo remiantis bus sudaromas papildomas protokolas prie ES ir Ukrainos partnerystės ir bendravimo susitarimo. Remiantis šiuo protokolu, Ukrainai bus suteikiama galimybė dalyvauti Europos Sąjungos programose, susijusiose su įmonėmis ir verslumu, energetika bei informacinėmis ir ryšių technologijomis. Pagal šį susitarimą Ukraina turės finansiškai prisidėti prie ES bendrojo biudžeto pagal programas, kuriose ji norės dalyvauti, o ES savo ruožtu užtikrins ES institucijų vykdomą šių programų finansų kontrolę bei auditą. Esu ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininko pavaduotoja ir esu įsitikinusi, jog šio protokolo sudarymas suteiks Ukrainai daugiau galimybių priartinti savo politiką minėtose srityse prie ES vykdomos politikos, nustatytų standartų bei normų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kuriant Europos Sąjungos ir Ukrainos santykius padaryta pažanga ir patirta nesėkmių, kurios kartais buvo nulemtos mažesnio arba didesnio šalies suartėjimo su savo kaimyne Rusija. 2007 m. birželio 18 d. Taryba išleido gaires, skirtas Komisijai deryboms dėl bendrųjų susitarimų su Alžyru, Armėnija, Azerbaidžanu, Egiptu, Gruzija, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Moldavija, Maroku, Palestinos Nacionaline Administracija, Tunisu ir Ukraina dėl bendrų principų, kuriais reglamentuojamas šių šalių dalyvavimas ES programose. Manau, kad pirmiau minėtų susitarimų sudarymas yra teigiamas žingsnis dėl būtinybės aiškiai nustatyti sistemą, pagal kurią Ukraina dalyvaus Europos programose, taip prisidėdama prie savo santykių su Europos Sąjunga gerinimo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Pagal Europos kaimynystės politiką numatoma laipsniškai atverti Europos Sąjungos programas, jose dalyvauti įtraukiant kaimynines šalis ir tuo siekiant skatinti reformas, modernizavimą ir dažnai jų demokratizavimą. Iš esmės, 2007 m. kovo 5 d. Taryba patvirtino bendrą strategiją, kurios tikslas „suteikti galimybę Europos kaimynystės politikos partnerėms dalyvauti Bendrijos agentūrų veikloje ir Bendrijų programose“. Dėl šio požiūrio Komisija pradėjo derybas dėl bendrųjų susitarimų su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Ukrainą, kurių dokumentai yra išsamūs ir parengti pateikti Europos Parlamentui patvirtinti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas. Balsuoju už šį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo nustatoma Europos Bendrijų ir jų valstybių narių partnerystė, viena vertus, ir Ukrainos, kita vertus, dėl Ukrainos dalyvavimo Europos Sąjungos programose bendrųjų principų, ir jį vertinu palankiai, nes jis yra kitas žingsnis siekiant tikslų, kuriais grindžiamas bendrosios rinkos sukūrimas.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mums šio susitarimo sudarymas kelia daug klausimų, nes pateiktas pasiūlymas yra labai neaiškus. Paminėtos programos, tačiau mums nenurodyta, kuriose programose Ukraina galės dalyvauti, kokia bus dalyvavimo forma arba kokios bus tokio dalyvavimo finansinės sąlygos ir padariniai. Pateikta nauda, tačiau nepaaiškinta, kaip ji bus pasiekta.

Manome, kad susitarimų, kurių tikslai yra tokie kaip minėtieji, sudarymas turi būti pagrįstas pagarba šalių ir jų tautų suverenitetui, abipusiu interesu, abipusiškumu, ir bendradarbiavimu, atsižvelgiant į kiekvienos šalies ypatumus; kad juose turi būti įvertinta, ką kiekviena šalis galėtų duoti susitarimui ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu požiūriais. Apie šį pranešimą galėtume pasakyti truputį daugiau, išskyrus tai, jog gaila, kad jame pritariama protokolo sudarymui, kurio tikslaus turinio ir padarinių mums neleista žinoti.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šio susitarimo sudarymas kelia daug klausimų, atsižvelgiant į tai, kad mums pateiktas pasiūlymas yra labai neaiškus. Paminėtos programos, tačiau mums nenurodyta, kuriose programose Ukraina galės dalyvauti, kokia bus tokio dalyvavimo forma arba kokie bus tokio dalyvavimo finansiniai padariniai. Paminėti bendri principai, kuriais reglamentuojamas dalyvavimas, tačiau jie nėra tiksliai apibrėžti. Pateikta nauda, tačiau šiame pranešime nepaaiškinta, kaip ji bus pasiekta.

Manome, kad sudarant suverenių šalių susitarimus vis dar svarbu nurodyti šiuos dalykus: pagarbą šalies ir jos tautų suverenitetui, abipusį interesą, abipusiškumą ir bendradarbiavimą, atsižvelgiant į šalies ypatumus; vertinimą, ką kiekviena šalis gali duoti susitarimui ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu požiūriais.

Gaila, kad turime balsuoti už šį pranešimą, kuriame pritariama protokolo sudarymui, nesuteikus beveik jokios informacijos apie jo turinį ir padarinius.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos Parlamento pritarimo Tarybos sprendimo projektui, kuriuo remiantis bus sudaromas papildomas protokolas prie ES ir Ukrainos partnerystės ir bendravimo susitarimo. Ukrainai bus suteikiama galimybė dalyvauti ES programose, susijusiose su įmonėmis ir verslumu, energetika bei informacinėmis ir ryšių technologijomis. Ukraina turės finansiškai prisidėti prie ES bendrojo biudžeto pagal programas, kuriose ji norės dalyvauti, o ES savo ruožtu užtikrins ES institucijų vykdomą šių programų finansų kontrolę bei auditą. Tokia partnerystės ir bendradarbiavimo politika suteiks Ukrainai daugiau galimybių priartinti savo politiką prie ES vykdomos politikos šiose srityse.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį techninį pranešimą, kuriame pritariama Ukrainos dalyvavimui Europos Sąjungos programose.

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už rezoliucijos projektą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos bendrojo susitarimo dėl bendrųjų principų, susijusių su šios šalies dalyvavimu Europos Sąjungos programose. Šis dokumentas yra ne tik Europos kaimynystės politikos dalis – juo taip pat tenkinamas Ukrainos noras dalyvauti dabartinėse ir būsimose ES programose. Be to, Ukraina galės prašyti pagalbos iš Europos Sąjungos siekdama dalyvauti konkrečioje programoje pagal bendrąsias nuostatas dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės sukūrimo arba bet kurį kitą reglamentą, kuriame numatoma išorės pagalba. Tai taip pat gali suteikti naują postūmį Rumunijos santykiams su Ukraina. Turime plėtoti šiuos ryšius pragmatiškai, kad piliečiai turėtų tiesioginės naudos iš mūsų politinių sprendimų.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Ilgą laiką ES ir Ukrainos santykiuose būta gerų ir blogų akimirkų. Didžiąją dalį laiko šias nuotaikas diktavo padidėjęs arba sumažėjęs Ukrainos artumas savo kaimynei Rusijai. Šis protokolas padės sukurti aiškią sistemą, skirtą Ukrainos dalyvavimui įvairiose Europos programose, kad ateityje ES ir Ukrainos santykiai neturėtų pakilimų ir nuosmukių, kurių buvo iki šiol.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Ukrainos dalyvavimas Europos Sąjungos programose yra svarbus žingsnis ne tik Ukrainai, bet ir ES. Tai padės skatinti keistis mokslinėmis žiniomis ir moksliniais tyrimais. Studentams skirtos programos bus išplėstos ir abi pusės turės finansinės, ekonominės ir socialinės naudos. Ukrainos geografinė padėtis yra svarbus veiksnys ir taip pat didelis pranašumas ES, nes ji leis ES pagerinti savo ryšius su Rytų Europos valstybėmis. Dėl šios priežasties palaikau šį projektą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už rekomendaciją leisti Ukrainai dalyvauti dabartinėse ir ateityje sukursimose ES programose – pvz., tokiose srityse kaip verslumas, energetika, technologijos, komunikacijos. Šis susitarimas pagreitins Ukrainos viešojo administravimo reformas, įvairių šalies ūkio sričių priartinimą prie ES teisės, standartų bei geros praktikos pavyzdžių. Ukraina mainais į jos finansinį indėlį programose turės teisę stebėtojo statusu dalyvauti ES programų koordinaciniuose komitetuose. Į ukrainiečių siūlomas programų iniciatyvas bus atsižvelgiama taip pat, kaip ir į ES valstybių. Visa tai leis Ukrainai žingsnis po žingsnio artėti prie ES.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos ir Ukrainos santykiai patyrė svyravimų. 2007 m. birželio 18 d. Taryba įgaliojo Komisiją vesti derybas bendrųjų susitarimų su Alžyru, Armėnija, Azerbaidžanu, Egiptu, Gruzija, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Moldova, Maroku, Palestinos Nacionaline Administracija, Tunisu ir Ukraina dėl bendrųjų principų, kuriais reglamentuojamas šių šalių dalyvavimas ES programose. Svarbu nustatyti aiškią ir tikslią teisinę sistemą, skirtą Ukrainos dalyvavimui Europos programose, taip padedant gerinti jos santykius su Europos Sąjunga. Todėl balsavau už Tarybos sprendimo projektą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, viena vertus, nustatančio Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir, kita vertus, Ukrainos partnerystę dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos bendrojo susitarimo dėl bendrųjų principų, skirtų Ukrainos dalyvavimui Europos Sąjungos programose, protokolo sudarymo.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Atsižvelgdami į Tarybos sprendimo projektą (13604/2010), atsižvelgdami į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, viena vertus, nustatančio Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir, kita vertus, Ukrainos partnerystę, protokolo projektą, sudarytą 1994 m. birželio 14 d., dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos bendrojo susitarimo dėl bendrųjų principų, skirtų Ukrainos dalyvavimui Europos Sąjungos programose (13962/2010), atsižvelgdami į Tarybos pateiktą prašymą dėl sutikimo remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114, 168, 169, 172 straipsniais, 173 straipsnio 3 dalimi, 188 ir 192 straipsniais ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktu (C7-0401/2010), atsižvelgdami į Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 8 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį ir į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0063/2011), pritariame, kad protokolas būtų sudarytas.

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu. – (PL) Šalių, kurios įtrauktos į kaimynystės politiką, dalyvavimas ES programose ir agentūrų veikloje yra viena specifiškiausių tų šalių bendradarbiavimo su Europos Sąjunga formų. Turime stengtis užtikrinti, kad siūlomos programos teiktų didžiausią paramą šiose šalyse vykdomoms reformoms, kad priartintų jas prie Europos Sąjungos.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, šią savaitę Briuselyje vyksta 18-asis Ukrainos ir ES diskusijų dėl asociacijos susitarimo pasirašymo etapas. Procesas užsitęsė per ilgai. Atėjo laikas pasirašyti susitarimą, nes tiek Ukraina, tiek ES yra tuo suinteresuotos. Ukrainai, turinčiai 46 mln. gyventojų, reikia stabilumo regione. Pastaraisiais metais Ukraina pavirto politinio futbolo aikštele – ji neturi būti verčiama rinktis tarp Rusijos ir Vakarų. ES valstybėms, o ypač Lietuvai, svarbu aktyviai siekti glaudesnio bendradarbiavimo su savo kaimynais iš Rytų, net jei kai kurie skirtumai ir išliks. Sėkmingas asociacijos susitarimo sudarymas paskatintų modernizaciją ir reformas Ukrainoje bei padėtų priartėti prie ES standartų.

Kalbant apie derybas dėl laisvos prekybos zonos turime siekti susitarimų dėl tarifų pasiūlymų, energijos apmokestinimo procedūrų ir tvarios plėtros. Žmonių judėjimo liberalizavimas taip pat labai svarbus. Lietuviai vis dar prisimena patirtus keliavimo apribojimus. Mes žinome, ką reiškia gyventi Europos pasienyje. Svarbu, kad bevizio režimo klausimas būtų pirmoje prioritetų sąrašo vietoje.

Pranešimas: Carmen Fraga Estévez (A7-0057/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes paveikti regionai yra suinteresuoti nustatyti teisinį ES ir Grenlandijos prekybos pagrindą, šiuo atveju po ES vidaus rinkos taisyklių priedanga.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) 2010 m. Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą, susijusį su ES taisyklėmis, dėl žuvininkystės produktų importo, pagrįsto Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsniu kaip jo teisiniu pagrindu. Sutinku su aiškinimu, kad ši veikla turi būti reguliuojama pagal 43 straipsnio teisinį pagrindą ir 204 straipsnio nuostatas, pakeitimus atliekant taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

Vien tik 2007 m. beveik 87 proc. iš Grenlandijos eksportuotų žuvininkystės produktų pateko į ES. Dėl šios priežasties bendrų žuvininkystės produktų iš Grenlandijos prekybos ir importo taisyklių nustatymas negali būti paliktas vien tik Komisijai ir Tarybai, nes tai prieštarautų Lisabonos sutarties nuostatoms. Štai kodėl manau, kad Parlamentas turi padaryti, jog jo nuomonė tokiame svarbiame sektoriuje būtų išgirsta.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl žuvininkystės produktų importo iš Grenlandijos, kuriuo siekiama taikyti vidaus rinkos taisykles šių produktų importui, kai tik Grenlandija įsipareigos perkelti Europos teisės aktus, ypač teisės aktus dėl gyvūnų sveikatos ir maisto saugos. Vis dėlto manau, kad pasiūlymo teisinis pagrindas turi būti pritaikytas taip, kad tekstas atitiktų reglamento, o ne Tarybos sprendimo formą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pasiūlymu nustatomos bendrosios taisyklės dėl ES ir Grenlandijos prekybos, be kita ko, žuvininkystės produktais, gyvais dvigeldžiais moliuskais, dygiaodžiais, gaubtagyviais, jūriniais pilvakojais ir jų šalutiniais produktais. Valstybės narės turi leisti importuoti produktus iš Grenlandijos pagal Europos Sąjungos teisės aktus dėl vidaus prekybos. Produktų importas į Europos Sąjungą bus susijęs su keliamais reikalavimais, įskaitant veiksmingą taikomų taisyklių, nustatytų Europos Sąjungos teisės aktuose dėl gyvūnų sveikatos ir maisto saugumo, perkėlimą ir taikymą. Kaip ir pranešėja, manau, kad pasiūlytas tekstas turi būti priimtas taikant įprastą teisėkūros procedūrą ir kad panašiais atvejais ateityje Parlamentas turi pasinaudoti savo teisėkūros teisėmis.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Žuvininkystės produktų iš Grenlandijos eksportas sudaro apie 82 proc. viso jos eksporto, 2007 m. siekusio 255 EUR. Didžioji dalis – 87 proc. – buvo nukreipta į ES ir ypač į Daniją – 97 proc. Teisės reikalų komitetas vienbalsiai priėmė nuomonę, palaikančią prašymą, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 204 straipsnis bei Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelis straipsnis sudarytų pasiūlyto teisės akto teksto teisinį pagrindą vietoj Komisijos pasirinkto teisinio pagrindo, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnio. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad svarstomas klausimas yra teisinis, o ne pasiūlymo dėl rezoliucijos klausimas, ir atsižvelgiant į pasiektą sutarimą, pritariu, kad jis būtų priimtas.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Didžiulė diskusija, susijusi su šiuo pranešimu, yra šalutinis jo motyvacijos klausimas. Tiksliau sakant, Europos Parlamento žuvininkystės komitetas išreiškė nepritarimą Komisijos pasirinktam teisiniam pagrindui šiam pasiūlymui teikti, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsniui, pagal kurį pasikonsultavusi su Europos Parlamentu „Taryba priimdama sprendimą vieningai remdamasi Komisijos pasiūlymu nustato šių šalių ir teritorijų asociacijos su Sąjunga išsamias taisykles ir tvarką“. Žuvininkystės komitetas manė, kad jo teisinis pagrindas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis – remiantis įprasta teisėkūros procedūra arba bendrais teisės aktais – ir 204 straipsnis ir Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelis straipsnis.

Ši pozicija buvo pagrįsta Teisės reikalų komiteto nuomone. Šis svarbus klausimas, kuris iš esmės turi būti pranešimo medžiaga, vis dar aktualus, t. y. taisyklių, taikytinų iš Grenlandijos į ES importuojamiems žuvininkystės produktams, apibrėžimas. Pagrindiniai iš Grenlandijos eksportuojami žuvininkystės produktai yra krevetės (59 proc.), Grenlandijos otai (23 proc.), menkės (9,5 proc.), krabai (1,9 proc.), šukutės (1,4 proc.) ir ikrai (1,3 proc.).

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – balsavau už Carmen Fragos Estévez pranešimą, pagal kurį Grenlandija gali eksportuoti žuvininkystės produktus į ES, nors ji ir nėra narė. Kai Grenlandija pasiekė reikšmingą autonomiją ir nusprendė atsisakyti EB, jos turėjo derėtis dėl Grenlandijos pasitraukimo. Šiuo precedentu paneigiami klaidingi tvirtinimai, kad ES vidaus plėtrai reikėtų naujų nepriklausomų ES valstybių, kad jos vėl kreiptųsi dėl narystės.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos žuvininkystės produktų, gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių, jūros pilvakojų ir jų šalutinių produktų importo į ES iš Grenlandijos taisyklės. Grenlandijos žuvininkystės produktų eksportas sudaro 82 proc. viso jos eksporto – 2007 m. siekė 255 mln. EUR ir jo didžiausia dalis (87 proc.) buvo nukreipta į ES, daugiausia (97 proc.) – į Daniją. Pagrindiniai iš Grenlandijos eksportuojami žuvininkystės produktai yra šie: krevetės (59 proc.), Grenlandijos otai (23 proc.), menkės (9,5 proc.), krabai (1,9 proc.), šukutės (1,4 proc.) ir ikrai (1,3 proc.). Šis sprendimas apima juridinio pagrindo pakeitimą – iš Tarybos sprendimo į EP ir Tarybos reglamentą.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Grenlandijos ir Europos Sąjungos prekyba žuvininkystės produktais, gyvais dvigeldžiais moliuskais, dygiaodžiais, gaubtagyviais, jūros pilvakojais ir jų šalutiniais produktais pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles ir kitus reikalavimus yra visiškai priimtina. Todėl nėra pagrindo prieštarauti susitarimo turiniui. Šių produktų importas yra sveikintinas indėlis į prekybą Europos Sąjungoje.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) ES ir Grenlandijos komerciniai santykiai savo pobūdžiu buvo labai reikšmingi keletą metų. Iš tikrųjų, nuo 2007 m. Grenlandija eksportavo 82 proc. savo žuvininkystės produktų, iš kurių 87 proc. patenka į Europos rinką. Todėl galime sakyti, kad tai svarbus išteklius Grenlandijai be Europos siūlomos finansinės paramos mainais už jos žvejybos teisių Grenlandijos vandenyse išlaikymą. 2010 m. balandžio 26 d. Europos Parlamentas paprašė Teisės reikalų komiteto pateikti nuomonę siekiant nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima sudaryti susitarimus su Grenlandija. Teisės reikalų komitetas neseniai pritarė Parlamentui ir patvirtino, kad susitarimų teisinis pagrindas gali būti, kaip patvirtinta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 204 straipsnis.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pasiūlymą, kuriame nustatytos taisyklės dėl žuvininkystės produktų ir kitų jūros produktų importo į ES iš Grenlandijos. Grenlandija ir ES ketina sudaryti sanitarinį susitarimą dėl šių produktų, kad Grenlandija galėtų prekiauti šiomis prekėmis su ES pagal vidaus rinkos taisykles, jei Grenlandija perkels ES sanitarines ir gyvūnų sveikatos taisykles dėl žuvininkystės produktų.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nustatant taisykles dėl ES ir Grenlandijos prekybos žuvininkystės produktais, gyvais dvigeldžiais moliuskais, dygiaodžiais, gaubtagyviais, jūros pilvakojais ir jų šalutiniais produktais, importas iš Grenlandijos atitinka ES teisės aktus. Produktų importui į Europos Sąjungą turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos taisyklės, susijusios su gyvūnų sveikatos ir maisto saugos klausimais. Štai kodėl svarbu priimti šį pranešimą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Žinoma, kad Grenlandija ir Europos Sąjunga ketina pasirašyti sanitarinį susitarimą dėl žmonėms vartoti skirtų žuvų ir žuvininkystės produktų. Tokiu susitarimu būtų siekiama, kad Grenlandija galėtų prekiauti šiomis prekėmis su Europos Sąjunga pagal vidaus rinkos taisykles, jei Grenlandija perkels ES sanitarines ir tam tikrais atvejais gyvūnų sveikatos taisykles dėl žuvininkystės produktų. Palaikau tą susitarimą ir balsavau už.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) 2010 m. balandžio 26 d. Taryba konsultavo Europos Parlamentą dėl šio pasiūlymo pagal konsultavimosi procedūrą, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnyje. Žuvininkystės komitetas ir Parlamento teisės tarnyba išreiškė rimtų abejonių dėl Komisijos pasirinkimo teisiniu pagrindu laikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnį, vietoj to siūlydami teisingu teisiniu pagrindu laikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnį ir Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelį straipsnį.

Komisijos projektas buvo iš dalies pakeistas pagal pranešimą, dėl kurio šiuo metu balsuojama, laikantis Teisės reikalų komiteto rekomendacijų.

Šis pranešimas nusipelno mano balso už, nes visiškai pageidautina, kad jis būtų priimtas dabar per pirmąjį svarstymą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už. Grenlandijos žuvininkystės produktų eksportas, apytikriai 82 proc. viso jos eksporto, 2007 m. sudarė 1,9 mlrd. DKK (255 mln. EUR), kurio didžiausia dalis (87 proc.) pateko į ES, ypač (97 proc.) į Daniją. Pagrindiniai iš Grenlandijos eksportuojami žuvininkystės produktai yra krevetės (59 proc.), Grenlandijos otai (23 proc.), menkės (9,5 proc.), krabai (1,9 proc.), šukutės (1,4 proc.) ir ikrai (1,3 proc.).

2010 m. balandžio 26 d. Taryba konsultavo Europos Parlamentą dėl šio pasiūlymo pagal konsultavimosi procedūrą, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnyje. Žuvininkystės komitetas ir Parlamento teisės tarnyba išreiškė rimtų abejonių dėl Komisijos pasirinkimo teisiniu pagrindu laikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnį, vietoj to siūlydami teisingu teisiniu pagrindu laikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnį ir Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelį straipsnį.

Atitinkamai Žuvininkystės komitetas paprašė Teisės reikalų komiteto išreikšti nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo. 2010 m. spalio 28 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai priėmė nuomonę, kuria visiškai pritariama prašymui, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis, 204 straipsnis ir Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelis straipsnis sudarytų pasiūlyto teisės akto teisinį pagrindą.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Šiuo metu galioja specialus ES ir Grenlandijos susitarimas, kuriuo Europos Sąjunga išlaiko savo žvejybos teises Grenlandijos vandenyse mainais už finansinę paramą.

Grenlandija, buvusi Danijos kolonija, visišką nepriklausomybę atgavo 1985 m., išlaikydama ryšius su Europos Sąjunga kaip viena iš jos užjūrio teritorijų. Vien tik 2007 m. 82 proc. Grenlandijos eksporto buvo žuvininkystės produktai, iš kurių 87 proc. pateko į ES.

2010 m. balandžio 26 d. Žuvininkystės komitetas ir Europos Parlamento teisės tarnyba išreiškė rimtų abejonių dėl Komisijos pasirinkto teisinio pagrindo, skirto susitarimui sudaryti. Tikiuosi, kad susitarimas, dėl kurio balsuota, pratęs vidaus ES taisyklių, susijusių su žuvininkystės produktais, įskaitant ir produktus iš Grenlandijos, taikymą. Kartu visada turi būti paisoma galiojančių Europos taisyklių dėl gyvūnų sveikatos ir maisto saugumo žvejybos pramonėje.

Pranešimas: Sylvie Guillaume (A7-0085/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Sutinku su šiame pranešime išdėstyta pozicija, atsižvelgdamas į Europos Parlamento teisės tarnybos konsultacinės darbo grupės, Tarybos ir Komisijos rekomendacijas, ir dėl to, kad tai yra paprastas galiojančių tekstų kodifikavimas nepakeičiant jų turinio.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų. Bendra Europos prieglobsčio sistema pradėta kurti, kai tik 1999 m. gegužės mėn. įsigaliojo Amsterdamo sutartis, tačiau nepaisant visų pastangų, kurių buvo imtasi pastarąjį dešimtmetį siekiant suderinti prieglobsčio srities nuostatas, vis dar yra smarkiai besiskiriančių nacionalinių nuostatų ir jų taikymo būdų. Pritariu nuomonei, jog nesvarbu, kurioje valstybėje narėje prieglobsčio prašytojai pateikia prašymą, jiems turi būti užtikrinta aukšto lygio nagrinėjimo tvarka, vienoda visoje Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu ne tik suderinti teisės aktų reikalavimus šioje srityje, bet ir skatinti praktinį valstybių narių bendradarbiavimą. Akivaizdu, jog siekiant šių tikslų, būtina imtis neatidėliotinų reformų, kad asmenims, prašantiems prieglobsčio ES valstybėje narėje, būtų suteikiama veiksminga apsauga. Balsuodami už šią rezoliuciją, mes, Europos Parlamento nariai, prisidedame prie sąžiningos ir efektyvios Europos prieglobsčio politikos kūrimo.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Manau, kad pasiūlymai yra prieštaringi. Viena vertus, jų tikslas yra pasiekti didesnį suderinimą, pagerinti tarptautinės apsaugos reikalavimus ir padidinti prieglobsčio procedūrų kokybę ir veiksmingumą. Kita vertus, dėl jų atsiras nepagrįsta administracinė našta, kur kas labiau tikėtina, kad dėl supaprastintų teismo procedūrų teismai priims skubotus sprendimus, įvairios žmonių grupės gali būti nepagrįstai vertinamos skirtingai ir valstybių narių suverenitetas gali būti labai apribotas. Atsižvelgdamas į pasiūlymų pranašumus ir trūkumus, kadangi nė vienas jų nėra aiškiai pagrįstas įtikinamesniais argumentais, balsuodamas susilaikau.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Europos Sąjungos pagrindinis tikslas prieglobsčio srityje – iki 2012 m. sukurti bendrą apsaugos ir solidarumo erdvę, pagrįstą vienoda prieglobsčio tvarka. Nepaisant visų pastangų, kurių buvo imtasi pastarąjį dešimtmetį, siekiant suderinti prieglobsčio srities nuostatas, vis dar yra smarkiai besiskiriančių nacionalinių nuostatų ir jų taikymo būdų. Nesvarbu, kurioje valstybėje narėje prieglobsčio prašytojai pateikia prašymą, jiems turi būti užtikrinta tokia pati nagrinėjimo tvarka, atsižvelgiant į bendrus visoje Europos Sąjungoje nustatytus standartus. Būtina sukurti tvirtą Europos teisinį pagrindą, jeigu Europos Sąjunga nori tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Taigi, tik patobulinus ir suderinus procedūras bei susijusias garantijas bus įmanoma sukurti bendrą prieglobsčio sistemą. Be to, prieglobsčio sistemos tvarkos direktyvos persvarstymas yra būtinas tam, kad būtų galima sukurti prieinamą, sąžiningą ir veiksmingą procedūrą, kuri bus naudinga tiek prieglobsčio prašytojams, tiek ir pačioms valstybėms narėms. Norėčiau pabrėžti, kad Komisijos naujas peržiūrėtas pasiūlymas dėl šios direktyvos gali tikrai padėti užtikrinti didesnį suderinamumą, gerinti tarptautinius apsaugos standartus bei gerinti prieglobsčio procedūrų kokybę ir jų veiksmingumą.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Nepaisant per pastarąjį dešimtmetį dėtų pastangų pasiekti suderinimą prieglobsčio sektoriuje, vis dar lieka didelių neatitikimų tarp nacionalinių nuostatų ir to, kaip jos yra taikomos. Tokie neatitikimai nesuderinami su bendra Europos prieglobsčio sistema ir yra kliūtis jos plėtrai. Jie prieštarauja vienam iš pagrindinių Dublino sistemos principų, kuris pagrįstas prielaida, kad valstybių narių prieglobsčio sistemos yra panašios. Nesvarbu, kurioje valstybėje narėje prieglobsčio prašytojai pateikia prašymą, jiems turi būti užtikrinta aukšto lygio apsauga, vienoda visoje Europos Sąjungoje.

Nors teisės aktų suderinimo nepakanka siekiant sumažinti šiuos skirtumus ir reikės jį papildyti praktiniu valstybių narių bendradarbiavimu, priimtas tvirtas Europos teisinis pagrindas yra neabejotinai būtina sąlyga Europos Sąjungai siekiant įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą tinkamai ir veiksmingai, kaip ji dar kartą įsipareigojo tai padaryti. Komisijos pasiūlymu bus ištaisytos praeities klaidos, kai dėl ankstesnio požiūrio į prieglobstį atsirado nemažai trūkumų, susijusių su procedūrinėmis garantijomis prieglobsčio prašytojams.

  John Bufton, David Campbell Bannerman ir Nigel Farage (EFD), raštu. – JK nepriklausomybės partijos Europos Parlamento nariai susilaikė dėl šio pranešimo pakeitimų. Taip įvyko ne dėl mūsų abejingumo; veikiau dėl to, kad šiuo pranešimu plėtojama bendra prieglobsčio ir imigracijos politika pagal Lisabonos sutartį. Europos tautoms nereikia Lisabonos sutarties arba bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos – dėl to atsisakyta referendumo dėl Lisabonos sutarties. Balsavimas dėl šių pakeitimų būtų reiškęs, kad remiame galiojančius ES teisės aktus (to mes taip pat nenorime) ir kabinėjamės prie smulkmenų norėdami nuspręsti, kurios dalys buvo blogesnės už kitas. Todėl JK nepriklausomybės partija balsuodama susilaikė dėl pakeitimų, tačiau pareiškė tvirtą „Ne“ pranešimui kaip visumai.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, skirtą įvairioms nacionalinėms sistemoms suderinti, siekiant geriau apsaugoti prašytojų teises ir pagerinti procedūrų kokybę. Šia rezoliucija numatoma teisinė pagalba nuo procedūros pradžios, labiau atsižvelgiant į pažeidžiamų prašytojų, pvz., nelydimų nepilnamečių, specifiškumą. Vis dėlto apgailestauju dėl balsavimo plenarinėje sesijoje, kad Europos dešinieji siekė sugriežtinti pagreitintas procedūras, pagrįstas nuomone, kad visi prieglobsčio prašytojai yra galimi sukčiai. Apgailestauju, kad šie pakeitimai buvo priimti, nes ši perspektyva dėl prieglobsčio yra išpūsta.

  Derek Roland Clark (EFD), raštu. – Kaip JK nepriklausomybės partijos Europos Parlamento narys, esu prieš bet kokį ES kišimąsi į JK prieglobsčio sistemą ir bet kokią susijusią direktyvą, kuri primestų ES taisykles JK. Todėl susilaikiau balsuodamas dėl visų pakeitimų, nes nepritarsiu netgi tiems, kurie galėtų atrodyti naudingi; tai vien tik JK reikalas. Todėl balsavau prieš pakeistą pasiūlymą ir prieš teisėkūros rezoliuciją.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Per pastarąjį dešimtmetį buvo padaryta didžiulė pažanga bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimo link. Vis dėlto vis dar lieka didelių neatitikimų tarp nacionalinių nuostatų ir to, kaip jos yra taikomos; tai reikia išspręsti, jei iki 2012 m. norime sukurti bendrą apsaugos ir solidarumo regioną, be kita ko, pagrįstą bendra prieglobsčio procedūra.

Didelis tikslas yra tai, kad nesvarbu, kurioje valstybėje narėje prieglobsčio prašytojai pateikia prašymą, jiems turi būti užtikrinta aukšto lygio nagrinėjimo tvarka, vienoda visoje Europos Sąjungoje. Štai kodėl svarbu iš esmės peržiūrėti procedūrų direktyvą tam, kad būtų pateikta prieinama, teisinga ir veiksminga procedūra. Komisijos iniciatyva apskritai yra teigiama, ją įgyvendinant galima užtikrinti didesnį nuoseklumą ir suderinimą, tobulinti apsaugos reikalavimus ir didinti procedūrų kokybę bei veiksmingumą.

Norėčiau pasveikinti pranešėją už jos darbą ir atsidavimą, tačiau apgailestauju, kad kai kuriais savo pasiūlymais ji nuėjo per toli, ir tai baigėsi tuo, kad sudaryti susitarimą dėl šios iniciatyvos su Taryba, kuri, pasirodo, taip skubiai reikalinga, kad būtų padidintas prieglobsčio proceso veiksmingumas ir užkirstas kelias piktnaudžiavimui, tapo neįmanoma.

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) S. Guillaume pranešimas yra svarbus žingsnis ES taisyklių dėl prašytojų prieglobsčio ir apsaugos peržiūros 2012 m. link. Atsižvelgiant į įvykusias siaubingas tragedijas, pvz., į pastaruoju metu prie Lampedūzos nuskendusį Libijos laivą, ši peržiūra labai svarbi, visų pirma turint omenyje, kad prašytojo galimybės gauti prieglobstį gali labai skirtis pagal valstybę narę. Šiuo tekstu raginame Europos Komisiją į pasiūlytą peržiūrą įtraukti teisę į nemokamas teisines konsultacijas nuo procedūros pradžios; skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams, pvz., nelydimiems nepilnamečiams; ir kurti skundų pateikimo terminų sistemą. Tačiau apgailestauju, kad Europos dešinieji priėmė nuostatą griežtinti pagreitintas procedūras, pagrįstas nuomone, kad prieglobsčio prašytojai visų pirma yra galimi sukčiai, apribojant jų teises. Vis dėlto tuo, kad S. Guillaume pranešimas priimtas, siunčiamas aiškus ženklas Tarybai ir Komisijai, kad joms reikia dirbti siekiant visiems prieglobsčio prašytojams Europoje užtikrinti tinkamas, teisingas sąlygas ir procedūras.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes teigiu, kad šios priemonės padeda kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kuri būtų teisinga ir veiksminga. Šios priemonės turi tiesioginį poveikį tiems, kurie ieško apsaugos, taip pat Europos Sąjungos gebėjimui sukurti ir stiprinti tikrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Ilgą laiką Europos Sąjunga ir valstybės narės dirbo siekdamos įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Nesunku suprasti, su kokiu jautrumu ir sudėtingumu susiduriama imantis pastangų šiuo tikslu, nes šis klausimas susijęs su valstybių įgaliojimais dėl užsieniečių. Vis dėlto Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikė pasiūlymus, skirtus tinkamiems nustatytų problemų sprendimams pateikti. 2009 m. spalio 21 d. Komisijos pasiūlytas procedūrų direktyvos išdėstymas nauja redakcija yra tobulinimo proceso dalis. Nepaisant jau padarytos pažangos, vis dar esame toli nuo suderinimo, kurio daugelis iš mūsų nori. Procedūrų ir garantijų suderinimo didinimas teigiamai prisidės prie proceso aiškinimo, todėl pasiūlyta direktyvos peržiūra atrodo tinkama.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Darbas dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimo prasidėjo iškart 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai. 2005 m. gruodžio mėn. siekiant suderinti valstybių narių teisines procedūras buvo priimta Tarybos direktyva 2005/85/EB dėl prieglobsčio procedūrų, kurioje nustatytos taisyklės, skirtos pabėgėlio statusui suteikti ir panaikinti. Pastarieji socialiniai ir politiniai poslinkiai daugelyje šalių, ypač Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, į darbotvarkę įtraukė klausimus, susijusius su prašymais suteikti prieglobstį Europos Sąjungoje. Tiesą sakant, kai pabėgėliai kerta sieną, jie neturi būti persekiojami arba priimami su nepasitikėjimu. Todėl palankiai vertinu šio pasiūlymo priėmimą, kuris baigėsi šios problemos Manichaeno aiškinimu, pripažįstant, kad teisė į prieglobstį yra pagrindinė teisė ir valstybių narių turi būti traktuojama sąžiningai ir teisingai. Palankiai vertinu pranešėjos pasiūlymą plėtoti teisinę pagalbos sistemą, atsižvelgiant į tai, kad šie žmonės yra pažeidžiami ir jiems trūksta veiksmingų garantijų; pagerinti procedūras; pagerinti procedūras ir suteikti prašytojams, visų pirma mažumoms, geresnes teises.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pasiūlyme dėl direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų laikomasi tų pačių nusistatymų kaip ir kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Nepaisant to, reikia suprasti, kad šio teisinio suderinimo pažanga eina koja kojon su Europos Sąjungos vykdoma užsienio politika ir jos veidmainiškomis pozicijomis dėl imigracijos ir paramos pabėgėliams. Padėtis Lampedūzoje, kur yra tūkstančiai pabėgėlių be tinkamos apsaugos, yra akivaizdus to įrodymas, nekalbant apie šimtus ar tūkstančius, kurie žūsta laivuose, plaukiančiuose per Viduržemio jūrą, kaip neseniai, deja, dar kartą įvyko.

Esame labai susirūpinę dėl dabartinės problemos masto, ypač atsižvelgiant į tai, kas vyksta rimtai ginkluotuose konfliktuose, visų pirma Libijoje. Taip pat norėtume pabrėžti, kad šis pasiūlymas dėl direktyvos apima aspektus, kurie galiausiai apribos teisę į prieglobstį ir jam taikomas sąlygas, visų pirma, ribojant kiekvienos valstybės narės suverenią teisę pačiai pasirinkti ir apsispręsti dėl savo pačios prieglobsčio procedūrų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pasiūlyme dėl direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų laikomasi tų pačių nusistatymų kaip ir kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Nepaisant to, reikia suprasti, kad šio teisinio suderinimo pažanga eina koja kojon su Europos Sąjungos vykdoma užsienio politika ir jos veidmainiškomis pozicijomis dėl imigracijos ir paramos pabėgėliams, tokiomis kaip padėtis Lampedūzoje, kur yra tūkstančiai pabėgėlių be tinkamos apsaugos, nekalbant apie šimtus ar tūkstančius, kurie žūsta laivuose, plaukiančiuose per Viduržemio jūrą.

Esame labai susirūpinę dėl dabartinės problemos masto, ypač atsižvelgiant į tai, kas vyksta rimtai ginkluotuose konfliktuose, visų pirma Libijoje.

Taip pat norėtume pabrėžti, kad šis pasiūlymas dėl direktyvos apima aspektus, kurie galiausiai apribos teisę į prieglobstį ir jam taikomas sąlygas, visų pirma, ribojant kiekvienos valstybės narės suverenią teisę pačiai pasirinkti ir apsispręsti dėl savo pačios prieglobsčio procedūrų. Taigi, tokia yra mūsų kritinė pozicija dėl šio pranešimo.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Tarptautinė apsauga skirta padėti žmonėms, kurie iš tikrųjų yra persekiojami savo pačių šalyje ieškoti prieglobsčio geresnėmis aplinkybėmis. Vis dėlto, esant tokiai padėčiai, ir nors kai kurie pakeitimai padėjo ją pagerinti, S. Guillaume pranešimas yra reali paskata piktnaudžiauti šiuo procesu, apkraunant atitinkamas tarnybas ir atimant galimybę iš tų, kurių atvejus iš tikrųjų reikia nedelsiant peržiūrėti.

Nepilnamečiai, nepaisant jų amžiaus ar tikrų aplinkybių, turės naudos iš bendros geros valios, kuri yra visiškai nepagrįsta; esama ribotų galimybių taikyti pagreitintą procedūrą, siekiant aiškiai atmesti nepagrįstus prašymus; skundai sistemingai pristabdomi; neigiamų sprendimų peržiūrėjimo prašymas tapo teise; ir vargu ar reikalingas prašytojo bendradarbiavimas dėl apsaugos, net kai tai yra jo tapatybės arba kilmės įrodymo klausimas, kuris vis dėlto yra mažiausias reikalavimas peržiūrint bylą.

Prašymai suteikti tarptautinę apsaugą negali ir neturi būti būdas išvengti ribojamųjų priemonių prieš nepageidaujamą ekonominę migraciją. Gėdinga, kad Parlamentas padeda tokioms gudrybėms suteikdamas pernelyg dideles teises netikriems prieglobsčio prašytojams.

  Louis Grech (S&D), raštu. – Kalbant apie S. Guillaume pranešimą, nors iš esmės tai yra svarbus žingsnis bendros Europos prieglobsčio politikos sistemos įgyvendinimo link, balsavau prieš grupę straipsnių, nes maniau, kad jie realiai neatspindėjo sunkumų arba problemų, su kuriomis susidūrė mano šalis Malta, kuri reguliariai priima migrantus. Tai pasakęs, vis dėlto per galutinį balsavimą balsavau už visą pranešimą, kuriame galų gale buvo kelios labai geros sąlygos, kuriomis atkreipiamas dėmesys į valstybių narių poreikius ir rūpimus klausimus. Vienas iš pavyzdžių yra raginimas valstybėms narėms, gaunančioms neproporcingai daug prašymų suteikti prieglobstį, nedelsiant sutelkti finansinę, administracinę ir techninę paramą. Tokia iniciatyva būtina visose valstybėse narėse, tačiau ypač tokiose šalyse kaip Malta – dažnai apkraunamose atsakomybe ir patiriančiose sunkumų dėl priimamų didelių migrantų srautų, kurių ji negali prisiimti viena pati.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) 2011 m. balandžio 6 d., trečiadienį, Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl vadinamosios prieglobsčio procedūrų direktyvos. Šis balsavimas yra svarbus žingsnis tikros Europos politikos dėl prieglobsčio, kurios seniai reikalavome, sukūrimo link. Be to, šis priėmimas yra aiškus ženklas, kad iki 2012 m. ES reikia bendros Europos prieglobsčio sistemos, ypač dėl to, kad pastarieji įvykiai pietiniame Viduržemio jūros regione ir pastarieji migrantų srautai iš Šiaurės Afrikos aiškiai parodė dabartinės Europos sistemos trūkumus. Reikia nedelsiant peržiūrėti ES direktyvas siekiant patikimos ir veiksmingos sistemos. Tiksliau sakant, esu tvirtai įsitikinusi, kad nuostatos, susijusios su pagreitinta procedūra ir aiškiai nepagrįstų prašymų atmetimu, neturi būti taikomos nelydimiems nepilnamečiams arba prieglobsčio prašytojams, turintiems specialių poreikių, todėl balsavau už tuos pakeitimus, kuriuose nurodyta priešingai. Antra, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija visiškai nepritarė tam, kad būtų pridėta papildomų priežasčių, leidžiančių greičiau peržiūrėti prašymus suteikti prieglobstį, atsižvelgiant į riziką, kurią šios nuostatos sukelia prieglobsčio prašytojams, ir aš labai apgailestauju, kad atitinkami pakeitimai buvo priimti tokia maža balsų dauguma. Galiausiai atsižvelgdama į „saugios trečiosios šalies“ sąvoką, nusprendžiau susilaikyti.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Privalome dirbti sunkiau nei bet kada siekiant sukurti tikrą bendrą Europos prieglobsčio sistemą 2012 m. geriau apsaugodami prašytojų teises ir gerindami procedūrų kokybę. Mano pranešimas nukreiptas ta kryptimi, visų pirma įtraukiant teisę į nemokamas teisines konsultacijas nuo procedūros pradžios; skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams, pvz., nelydimiems nepilnamečiams; ir kurti skundų pateikimo terminų sistemą. Apgailestauju, kad Europos dešinieji tik siekė sugriežtinti pagreitintas procedūras, pagrįstas nuomone, kad visi prieglobsčio prašytojai yra galimi sukčiai, nes ši perspektyva dėl prieglobsčio yra išpūsta. Mano nuomone, griežtesnės procedūros ir sprendimai ir greitesnis bylų nagrinėjimas reikš, kad bus mažiau skundų ir bus lengviau nustatyti nepagrįstus prašymus.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – S. Guillaume aptariami svarbūs teisės sričių klausimai ir pabrėžiama būtinybė visiškai paisyti žmogaus teisių, susijusių su prieglobsčio prašančiais žmonėmis. Mano paties šalis Škotija kol kas nekontroliuoja imigracijos. Vis dėlto politika, kuri buvo nuosekliai įgyvendinama JK vyriausybių, buvo gana nehumaniška. Didžiuojuosi būdamas partijos, kuri aktyviai agitavo prieš žiaurų mažų vaikų, prašančių prieglobsčio, įkalinimą.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi manau, kad turėtume pasinaudoti šia galimybe sukurti sąžiningą bei veiksmingą bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Prieglobsčio politika turi tiesioginį poveikį asmenims, prašantiems suteikti apsaugą, o taip pat ir Europos Sąjungos gebėjimui plėtoti ir kurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Būtina užtikrinti suderintas, sąžiningas ir veiksmingas procedūras, taikomas pagal bendrą Europos prieglobsčio sistemą.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Parlamentui perduotas pasiūlymas dėl direktyvos, susijusios su galima vienodos tvarkos nuostata 27 Europos Sąjungos valstybėms suteikiant teisę į prieglobstį, yra svarbus žingsnis, tačiau klausimas subtilus, todėl reikia atsargiai ir kruopščiai jį svarstyti. Galutinis tikslas yra užtikrinti, kad valstybės narės parengtų teisės aktus, kurie būtų artimesni kitų valstybių narių teisės aktams, remiantis pagal Stokholmo sutartį prisiimtais įsipareigojimais supaprastinant ir pagreitinant procedūras. Kitas tikslas yra teikti aukšto lygio apsaugą prieglobsčio prašytojams, užtikrinant visų pirma greitą sprendimą, nemokamas teisines konsultacijas ir leidimą likti šalyje iki galutinio sprendimo. Nepaisant gerų ketinimų, balsavau prieš šį direktyvos projektą, nes jis netikslus dėl kelių techninių ir procedūrinių aspektų, o kai kurios apibrėžtys yra dviprasmiškos. Tiesą sakant, jis suformuluotas taip, kad pareiškėjai galėtų lengvai piktnaudžiauti šia direktyva. Dėl šių priežasčių nusprendžiau nepalaikyti šio teksto varianto, nes visiškai su juo nesutinku.

  Agnès Le Brun (PPE), raštu. – (FR) Komisija siekia sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą kaip savo politikos plano dėl prieglobsčio dalį. Iš tiesų judėjimo laisvė valstybėse narėse, kurios yra Šengeno susitarimo šalys, dabar mūsų reikalauja imtis suderintų pastangų suprasti imigracijos klausimus. Pranešimu dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bus reformuojama sistema, kuri numatyta Direktyva 2005/85/EB. Demografinis spaudimas Europai šiandien reikalauja atidžiau apsvarstyti šiuos klausimus. Deja, S. Guillaume pranešimas neatspindi tų svarstymų, kurie paskatino mane ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją jam nepritarti. Iš tiesų, jis palieka per daug neaiškumo ir neapibrėžtumo procedūrų atžvilgiu, ir tai sukelia grėsmę, kad šia istorine teise bus piktnaudžiaujama. Pvz., sąvoka „šeimos nariai“ yra per plati ir ja gali būti piktnaudžiaujama. Po šešis mėnesius trukusių procedūrų tai bus konkrečios valstybės narės reikalas įrodyti, kad prašytojas nėra persekiojamas, dar labiau apsunkinant šią užduotį atitinkamoms valdžios institucijoms. Apribojimai dėl pagreitintų procedūrų naudojimo toliau didins visus šiuos sunkumus.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Pirmosios dienos, kai pabėgėliai atvyksta į Europą, yra labai svarbios nustatant jų statusą, ir, remiantis pranešimu, iki 2012 m Europos šalys turi pagerinti savo prieglobsčio procedūras pačiame pirmame etape. Pažymėtina, kad priimtame pranešime ES šalys raginamos stiprinti būtiniausias procedūrines apsaugos priemones, visų pirma susijusias su teise į nemokamas teisines konsultacijas, teise į informaciją ir teise į asmeninį pokalbį; skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams, pvz., vaikams; ir bendru sprendimu su Europos Parlamentu sudaryti bendrą saugių trečiųjų šalių sąrašą.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Balsavau prieš S. Guillaume pranešimą, nes jame nustatyti kriterijai, skirti prieglobsčio procedūroms, kurios atsižvelgiant į šiuo metu mūsų valstybėse narėse galiojančias procedūras yra nerealios, suderinti. Mes tikrai norime bendros prieglobsčio sistemos, tačiau ne utopinio suderinimo kaina. Šiandien vykęs balsavimas aiškiai parodo nerimą, jaučiamą šiame Parlamente, kurio pusė atmetė šį demagoginį požiūrį, teikdama pirmenybę atsakingesniam požiūriui, palaikančiam veiksmingai ir praktiškai įgyvendinamų prieglobsčio sistemų priėmimą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Visos JT valstybės narės turi įsipareigojimą apsaugoti pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus. ES išeina sausa ignoruodama šį teisės aktą reikalaudama valstybių narių, turinčių ES sienas, laikyti pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus stovyklose laukiant sprendimo, kuris yra dar neaiškesnis, atsižvelgiant į tai, kad įtarimas yra norma, pagreitintos procedūros buvo išlaikytos ir nemažai už šias bylas atsakingų pareigūnų buvo atleista.

Kita vertus, norėčiau pažymėti, kad šiame tekste pateikti keli svarbūs patobulinimai, pvz., panaikinta absurdiška sąvoka „saugi kilmės šalis“, uždrausta sulaikyti nepilnamečius ir persekioti dėl lytinės orientacijos.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Praėjo daugiau negu 10 metų, kai prasidėjo darbas dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimo netrukus po to, kai 1999 m. gegužės mėn. įsigaliojo Amsterdamo sutartis, remiantis principais, patvirtintais Tamperės Europos Vadovų Tarybos. Per pirmąjį bendros Europos prieglobsčio sistemos etapą (1999–2005 m.) tikslas buvo suderinti valstybių narių teisines sistemas remiantis būtiniausiais reikalavimais. Vis dar laukia ilgas kelias, kurį reikės nueiti prieš įvykdant tikrą suderinimą, tačiau turime suprasti, kad tik gerinant ir derinant procedūras ir susijusias garantijas bus galima pasiekti bendrą sistemą. Turint tai omenyje labai svarbu iš esmės peržiūrėti procedūrų direktyvą, siekiant nustatyti prieinamą, teisingą ir veiksmingą procedūrą, atsižvelgiant ne tik į prieglobsčio prašytojų, bet ir į valstybių narių interesus.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Jei rezoliucijos tikslas sukurti prieinamą, sąžiningą ir veiksmingą procedūrą, skirtą prieglobsčiui Europos Sąjungos teritorijoje suteikti, tokiu atveju apsaugos ieškantiems žmonėms bus suteiktos standartinės Europos Sąjungos garantijos, ir ES valstybės narės galės atskirti prieglobsčio prašytojus nuo kitų migrantų. Balsavau už.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Stengiantis sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, didžiausias dėmesys skiriamas prieglobsčio prašytojų teisėms. Tačiau taip ignoruojama, kad dauguma šių žmonių yra tikri prieglobsčio ieškotojai, o ne ekonominiai migrantai, kurie neturi jokios teisės į prieglobstį pagal Ženevos konvenciją ir kurie gaišino institucijas teikdami neteisingą informaciją ir panaudojo įvairias vilkinimo taktikas, padidindami milijardus eurų siekiančias išlaidas. Priešingai, labai nedidelė pažanga daroma repatriacijos srityje.

Atsižvelgdami į pabėgėlių iš per tankiai gyvenamų pasaulio regionų srautą, kurių dauguma yra motyvuota ekonominiais sumetimais, kurie į Europą įveža viso pasaulio regionų problemas ir konfliktus ir iš kurių nereikalaujama bendradarbiauti šiame procese, turime tvirtai priešintis, kad nebūtų įvesti griežtesni vienašaliai apsaugos reikalavimai, kurie pritrauks prieglobsčio prašytojus ir ekonominius migrantus kaip magnetą ir tik pagilins problemą.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pasiūlymą, kadangi turime dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas dar didesnis Europos prieglobsčio sistemos veiksmingumas, kuris daro tiesioginį poveikį asmenims. Prieglobsčio politika yra labai svarbi, nes jis daro didelę įtaką visos ES gebėjimui plėtoti ir kurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Visų pirma, reikia užtikrinti didesnį prieglobsčio priemonių nuoseklumą. Procedūros turi būti suderintos, kad jos galėtų būti taikomos sąžiningai ir efektyviai. Be to, reikia gerinti minimalias procedūrines apsaugos priemones. Prieglobsčio prašytojui turi būti užtikrinta ir nevaržoma teisė gauti informaciją, būti išklausytam, gauti nemokamą teisinę pagalbą. Visos procedūrinės priemonės turi būti nediskriminuojamojo pobūdžio, taikomos vienodai, tinkamai atsižvelgiant į asmens teisių garantijas ir principus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamai prieglobsčio prašytojų grupei. Taikant būtinas procedūras turi būti tinkamai užtikrinami ir atstovaujami vaikų interesai. Pritariu pasiūlymui, kuris numato galimybę nedelsiant išsiųsti asmenį, kuris gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui arba pagal nacionalinius teisės aktus buvo prievarta išsiųstas iš šalies dėl grėsmės visuomenės saugumui. Tokia galimybė yra labai svarbi ir būtina, kadangi ji valstybėms narėms suteiks daugiau galimybių užkirsti kelią teroristinių tinklų veikimui bei imtis atitinkamų prevencinių priemonių.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) 1999 m. gegužės mėn. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai buvo pradėtas darbas dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimo, remiantis Tamperės Europos Vadovų Tarybos patvirtintais principais. Šiuo tikslu buvo padaryta labai didelė pažanga. Dabar pateikiamas pasiūlymas iš esmės peržiūrėti procedūrų direktyvą ir išdėstyti ją nauja redakcija yra kitas žingsnis į priekį. Iš tiesų, vis dar išliekantys neatitikimai tarp nacionalinių nuostatų ir to, kaip jos taikomos, buvo visiškai nesuderinami su bendra Europos prieglobsčio sistema, ir yra šių pakeitimų pagrindas. Bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslas yra prieglobsčio prašytojams užtikrinti aukšto lygio nagrinėjimo tvarką, vienodą visoje Europos Sąjungoje, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje jie pateikia prašymą gauti prieglobstį. Šiuo tikslu sutinku, kad reikia sukurti griežtą Europos teisės sistemą, kuri leistų sukurti tinkamą ir veiksmingą bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad tik procedūrų ir susijusių garantijų tobulinimas ir derinimas padės sukurti bendrą sistemą.

  Vincent Peillon (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį puikų savo kolegės ir draugės S. Guillaume pranešimą dėl prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo Europoje tvarkos. Šis tekstas žymi didžiulį žingsnį į priekį siekiant iki 2012 m. sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, taip nutraukiant netoleruotiną padėtį, kai skirtingose Europos šalyse, kur prieglobsčio prašytojas kreipiasi dėl apsaugos, jo galimybės būti pripažintam pabėgėliu svyruoja nuo 1 iki 65 proc. Todėl Parlamentas atvirai pasisakė už didesnį teisingumą ir veiksmingumą vykdant prieglobsčio procedūras. Jis siūlo, kad kiekviena šalis laikytųsi tų pačių sustiprintų taisyklių dėl teisių apsaugos ir procedūrų modernizavimo: nemokamų teisinių konsultacijų nuo pirmos dienos, skundų pateikimo terminų sistemos, specialios pagalbos nelydimiems nepilnamečiams ir greitesnio bylų nagrinėjimo. Be to, nors apgailestauju, kad Europos dešinieji, kurie turi daugumą Parlamente, sugebėjo priimti teksto pakeitimus, metančius plačiai paplitusius, perdėtus įtarimus dėl prieglobsčio prašytojų nuoširdumo, labai nuoširdžiai pritariu, kad šis pranešimas būtų priimtas. Kamuolys dabar tų valstybių narių, kurios dar turi apsispręsti dėl mūsų pasiūlymų, aikštelės pusėje.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už. Ypač džiaugiuosi, kad mūsų centro dešinieji kolegos sutiko dėl specialios apsaugos būtinybės, nepaisant jų bendros pozicijos dėl prieglobsčio. Lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai, bėgantys iš šalių, tokių kaip Irakas, Uganda, Hondūras ar Indonezija, privalo gauti tam tikrą apsaugą atsižvelgiant į kultūrinį jautrumą. Tai yra didelis žingsnis pirmyn, visiškai atitinkantis mūsų įsipareigojimus pagal tarptautinius teisės aktus dėl prieglobsčio. Europos Parlamentas rodo, kad prieglobsčio taisykles reikia atnaujinti siekiant atspindėti tikrovę: 76 šalys homoseksualius santykius laiko nusikaltimu, o 7 šalys numato mirties bausmę (galbūt su Uganda greitai bus 8 šalys). Apgailestauju, kad nebuvo priimtos kitos pažangios nuostatos, tačiau šios dienos tekstas galiausiai atneš daugiau teisingumo lesbietėms, gėjams, biseksualams ir transseksualams, ieškantiems prieglobsčio. Šiandien priimtas tekstas yra oficiali Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą. Prieglobsčio taisyklės bus iš esmės pakeistos, vos tik ES vyriausybės išnagrinės tekstą ir sudarys susitarimą su Europos Parlamentu.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Po daugelį metų trukusių diskusijų ir pasirašius Lisabonos sutartį, Komitetas Parlamentui pateikė pirmą bendros prieglobsčio tvarkos valstybėse narėse projektą.

Tikslas yra iki 2012 m. sukurti bendrą saugumo ir solidarumo erdvę, pagrįstą valstybių narių suderinta prieglobsčio politika, nepaisant nuolatinių nacionalinių reglamentų skirtumų. Iš tikrųjų, šie nacionaliniai skirtumai prieštarauja bendrai Europos prieglobsčio sistemai ir sudaro kliūtis jai įgyvendinti.

Visų pirma naujuosiuose teisės aktuose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojams turi būti užtikrinta aukšto lygio nagrinėjimo tvarka, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje buvo pateiktas prašymas. Svarbu, kad dirbtume siekdami laipsniško gerėjimo, prieglobsčio procedūrų ir veiksmingų garantijų suderinimo, kad būtų įgyvendinta bendra Europos sistema. Tikiuosi, kad atsižvelgdami į šią peržiūrą, užtikrinsime prieinamą, teisingą ir veiksmingą procedūrą, atsižvelgiant ne tik į prieglobsčio prašytojų interesus, bet ir į valstybių narų būtinybę užtikrinti apsaugą.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Išreiškėme tvirtą opoziciją Parlamento direktyvai dėl suvienodintos prieglobsčio tvarkos, nes, jei ji būtų įgyvendinama, tiesą sakant, būtų nepaisoma valstybių narių suvereniteto. Manome, kad nepriimtina užkirsti kelią valstybėms narėms atsisakyti teikti prieglobstį ir pageidaujamą nagrinėjimo tvarką Europos Sąjungoje nepageidaujamiems žmonėms, kai Europoje yra šeimų, netgi negalinčių pasinaudoti teise į būstą. Prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė į teisines konsultacijas, pagalbą ir visiškai nemokamą atstovavimą. Joje taip pat nurodoma, kad nevyriausybinės organizacijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį teikiant paslaugas, informaciją dėl procedūrų apsaugai gauti ir patarimus prieglobsčio prašytojams, kurie turi būti pristatyti į sienos perėjimo punktus arba priėmimo centrus. Turėkite omenyje, kad už visas šias privilegijas sumokės Europos mokesčių mokėtojai, ir jos bus suteiktos ne tik pabėgėliams, bet ir prieglobsčio prašytojams, vadinasi, ir bet kuriam nelegaliam arba neteisėtam to prašančiam imigrantui.

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. – (DE) Balsavau prieš šį pranešimą. Jis susijęs su gerai organizuotų, bendrų ir greitų prieglobsčio procedūrų įgyvendinimu Europoje pagal vienodus teisinius standartus. Vis dėlto žaliųjų ir socialistų pateikti pakeitimai užtikrins, kad užsieniečiai galėtų gyventi ES beveik neturint jokių priemonių jiems kontroliuoti. Vadinasi, pakenksime tikriems prieglobsčio prašytojams, kurie kreipiasi dėl prieglobsčio, kai jų gyvybei kyla pavojus, taip pat dėl politinių, religinių ar etinių priežasčių, nes juos grupuosime kartu su visais kitais migrantais. Tai nėra mano prieglobsčio politikos idėja. Prieglobsčio politika turi būti humaniškumo ir solidarumo aktas. Jei teiksime šiems žmonėms paslaugą, jie turi pasiūlyti mums kažką mainais, pvz., pripažinti ir gerbti juos priimančios šalies struktūras.

Pranešimas: Brian Simpson (A7-0329/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pastaruoju metu turizmo sektorius darėsi vis svarbesnis Europos įmonėms ir žmonėms. Svarbu, kad, siekiant kurti veiksmingesnę turizmo politiką Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, statistika būtų labai patikima, nes tai sprendimo priėmimo įmonėse ir privačiajame sektoriuje proceso pagrindas. Taip pat norėčiau pabrėžti, jog svarbu, kad šiems pasiūlymams Komisija pritartų be pakeitimų.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Turizmo statistikos vaidmuo yra labai svarbus rengiant veiksmingesnę Europos turizmo politiką nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Tačiau ši statistika ne tik naudojama turizmo politikai stebėti, bet ir daro įtaką regioninės politikos ir tvaraus vystymosi sritims. Manau, kad Europos Sąjungos turizmo sektorių reikia stiprinti ES lygmeniu koordinuotais veiksmais, kurie papildys valstybių narių iniciatyvas. Pritariu tikslui atnaujinti ir optimizuoti Europos turizmo statistikos teisės aktus, kuriais bus geriau sprendžiamos šiame sektoriuje iškylančios problemos, pvz., klimato kaita, aplinkos apsaugos suvaržymai, pasaulinė konkurencija, demografiniai pokyčiai ir sezoninis turistų srautų pasiskirstymas. Šią naują bendrą teisinę sistemą, siekiant sistemingai pateikti Europos turizmo statistiką, turi sukurti valstybės narės rinkdamos, rengdamos, apdorodamos ir perduodamos suderintą Europos statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą. Balsavau už šį pranešimą, nes turizmas yra svari Europos Sąjungos ekonominė veikla, skatinanti didesnį užimtumą ir ekonomikos augimą.

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Daugiausia pasaulio turistų atvyksta į Europą: per metus atvyksta apie 370 mln. tarptautinių turistų. Airijoje kasmet apsilanko apie 7 mln. užsienio turistų. Turizmo sektorius labai svarbus Europos įmonėms ir valstybių narių ekonomikai. Šiuo metu nuo Europos turizmo priklauso 1,8 mln. įmonių ir 9,7 mln. darbo vietų. Labai didelės šio sektoriaus ekologinio turizmo, paveldo, sporto ir kulinarijos sričių plėtros galimybės. Siekiant kuo geriau išnaudoti šias galimybes, turizmo sektorių reikia tinkamai suprasti. Siekdamas šio tikslo, pritariu pranešimui dėl statistinės informacijos ir turizmo. Tiksli informacija apie vietos, nacionalinį ir Europos turizmą padės ES rengti veiksmingą politiką ir skatinti turizmą Europoje.

Atsižvelgdamas į tai, kad Airijai turizmo sektorius gyvybiškai svarbus, ir į šalies geografinę padėtį, itin džiaugiuosi tuo, kas pranešime kalbama apie specifinę salų ir nutolusių regionų padėtį ir diskusiją dėl šių specifinių atvejų ES Europos turizmo veiksmų programoje.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Turizmas yra svarbi ES ekonominė veikla, kuri gali labai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir didesnio ekonomikos augimo, taip pat atlikti svarbų vaidmenį socialiai ir ekonomiškai integruojant kaimo ir mažiau išvystytas vietoves. Europos turizmo pramonė apima apie 1,8 mln. verslo įmonių, visų pirma MVĮ, kuriose samdoma apie 5,2 proc. visų darbuotojų (apie 9,7 mln. darbo vietų). Palaikau Komisijos siekį naujai apibrėžti Europos turizmo politiką, kadangi priėmus Lisabonos sutartį ES įgijo daugiau kompetencijos šiose srityje. Turizmo sektorius susiduria su dideliais iššūkiais, kaip antai pasaulinė konkurencija, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir aplinkos apsaugos suvaržymai, sezoninis turistų srautų pasiskirstymas ir augantis naujų informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimas. Manau, kad būtina sustiprinti turizmo sektorių ES lygmeniu koordinuojant veiksmus, kurie papildytų valstybių narių iniciatyvas. Šis reglamentas, kurio tikslas yra nustatyti bendrą sistemingo Europos turizmo statistikos rengimo sistemą valstybėms narėms renkant, rengiant, apdorojant ir perduodant suderintą Europos statistiką turizmo pasiūlos ir paklausos klausimais, yra labai svarbus, nes jį tinkamai įgyvendinus bus galima žinoti realią turizmo situaciją valstybėse narėse ir lengviau prisitaikyti prie kintančių turistų poreikių.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Turizmas yra svarbus Europos ekonomikos sektorius, apimantis 1,8 mln. verslo įmonių, visų pirma mažąsias ir vidutines įmones, kuriose samdoma apie 9,7 mln. darbuotojų. Vertinama, kad turizmo pramonėje sukuriama daugiau kaip 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Pateikdama komunikatą COM(2010)352 Komisija siekia suformuoti naują Europos turizmo sektoriaus politiką, siekiant sustiprinti sektorių ES lygmeniu koordinuotais veiksmais, papildančiais valstybių narių iniciatyvas. Todėl siekiant, kad nauja politika būtų sėkminga, reikia priimti sprendimus, grindžiamus ir paremtus patikimais ir palyginamais statistiniais duomenimis.

Šiame pranešime, kuris vertas mano paramos, pripažįstamas svarbus statistikos vaidmuo rengiant geresnę turizmo politiką Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, nes ji yra naudinga sprendimų priėmimo procesui. Jame taip pat remiamas bendros sistemingo Europos turizmo statistikos rengimo teisėkūros sistemos valstybėms narėms renkant, rengiant, apdorojant ir perduodant suderintą Europos statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą, nustatymas.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Statistikos vaidmuo rengiant veiksmingesnę turizmo politiką ir priimant sprendimus verslo įmonėse yra svarbus. Pritariu tekstui, nes, viena vertus, dėl per pastaruosius metus turizmo sektoriuje įvykusių pokyčių iškilo poreikis atnaujinti Europos turizmo statistikos teisės aktus. Kai pasiūlymas bus patvirtintas, statistiniai duomenys bus perduodami greičiau, jie bus lengviau palyginami ir išsamesni, taip pat padidės duomenų apdorojimo veiksmingumas.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. – (IT) B. Simpsono pranešime ir reglamente, apie kurį jame kalbama, siūloma nustatyti bendrą Europos turizmo statistikos rinkimo ir paskirstymo sistemą atskiroms valstybėms narėms kaupiant ir apdorojant duomenis, suderinant Europos statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą, kai naudojamos apibendrintos lentelės, kurios vėliau elektroniniu būdu perduodamos Europos Komisijai (Eurostatui). Nepaisydama pagirtinai atlikto pranešėjo darbo, negaliu balsuoti už pranešimą, nes juo nepakeičiama reglamente nustatyta darbo ir duomenų rinkimo apimtis. Reglamente siūlomos duomenų rinkimo lentelės yra šiek tiek sudėtingos, ir manau, kad tokios didelės apimties informacijos rinkimas yra nepagrįsta našta. Todėl negaliu pritarti biurokratinei naštai ir trukdžiams, kuriuos sukeltų šis reglamentas.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes būtina pagerinti Europos turizmo politiką, ypač atsižvelgiant į tai, jog pastaruoju metu Europos turizmo sektoriaus ekonominė padėtis buvo nelengva. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, pasikeitus teisiniam pagrindui, turizmo sektoriuje Europos Sąjunga įgijo daugiau kompetencijos ir Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos turizmo politikos. Šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas yra atnaujinti ir pagerinti Europos turizmo statistikos teisinę bazę, tačiau rūpestį kelia tai, kad naujai siūlomame reglamente yra nenumatytos turizmo palydovinės sąskaitos. Šios sąskaitos ypač svarbios siekiant palaipsniui rengti integruotas turizmo statistikos sistemas, taip pat geriau suprasti tikrąją turizmo vertę ir jo poveikį darbo vietų kūrimui bei ekonomikos augimui. Be to, siekiant pagerinti žinių bazę, skirtą turizmo vystymuisi ir augimui, Komisija turėtų parengti bandomuosius tyrimus turizmo srityje. Šiuos tyrimus siūloma savanoriškai vykdyti valstybėse narėse, siekiant parengti turizmo poveikio aplinkai duomenų rinkimo sistemą.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Kai kuriose valstybėse narėse, kaip yra ir mano šalies, Portugalijos, atveju, turizmas atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje, juo tikrai galima sukurti naujas pajamų generavimo ir ekonomikos augimo priemones. Turizmas pagal mastą yra trečia Europos socialinė ir ekonominė veikla, kuria sukuriama daugiau kaip 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Europos Sąjunga ir toliau išlieka pagrindinis turistų tikslas, į ją per 2008 m. atvyko 40 proc. turistų iš viso pasaulio.

ES siekia nustatyti naują turizmo politiką, iškeldama tikslą stiprinti sektorių, siekiant ES lygmeniu koordinuotais veiksmais, kurie papildo valstybių narių iniciatyvas, spręsti dideles problemas, pvz., susijusias su klimato kaita, demografiniais pokyčiais ir globalizacija. Turizmo duomenų rinkimas leidžia geriau žinoti šio sektoriaus mastą, jo požymius, turistų požymius ir įvairius kelionės būdus, o tai padeda ne tik geriau formuoti sektoriaus politiką, bet ir geriau suprasti jo socialinę ir ekonominę reikšmę.

Todėl pritariu dabartinės statistikos sistemos atnaujinimui ir optimizavimui, kad galėtume turėti patikimus ir palyginamus statistinius duomenis.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Negalime paneigti, kad dėl, be kita ko, technologinės pažangos per pastarąjį dešimtmetį turizmas pasikeitė iš esmės. Todėl reikia atnaujinti teisės aktus dėl duomenų ir statistikos rinkimo.

Šiuo klausimu pritariu Komisijos pasiūlymui priimti naują reglamentą, kuriuo panaikinami kai kurie pasenę aspektai. Tačiau taip pat pritariu Parlamento pateiktiems reglamento pakeitimams, visų pirma susijusiems su, pirma, būtinybe pateikti suderintus statistinius duomenis, kurie atspindėtų vien tik socialinius turizmo aspektus, ir, antra, nepritarimu, kad būtų patvirtinti Komisijos deleguoti veiksmai dėl pagrindinių klausimų ir neribotam laikotarpiui.

Taip pat manau, kad didelis trūkumas yra tai, kad Komisija neatsižvelgė į turizmo palydovinių sąskaitų (TPS) įvedimą, kadangi tokio pobūdžio duomenys visapusiškiau atskleistų turizmo reikšmę darbo rinkai ir ekonomikai.

Galiausiai mane labai domina pasiūlymas įvesti savanorišką turizmo statistikos, skirtos neįgaliųjų arba riboto judėjimo žmonių įpročiams nustatyti ir vėlesniam bandomųjų projektų rengimui, siekiant pagerinti tokių asmenų dalyvavimą turizmo srityje, rinkimą.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Statistinio tyrimo, apimančio 50 populiariausių pasaulio šalių, duomenimis, Europa užima septintąją vietą tarp 10 populiariausių krypčių. Tai labai aiškiai parodo, kad turistinis ir kultūrinis Europos potencialas yra didelis, vis dar yra galimybių, įskaitant Europos piliečių galimybes, jį išnaudoti. Manau, kad viena tokių galimybių yra ne tik vyresnio amžiaus žmonių, bet ir jaunimo, šeimų, gyvenančių sunkiomis sąlygomis, ir riboto judėjimo žmonių skatinimas dalyvauti socialinėse Europos Sąjungos plėtojamose turizmo programose. Vis dėlto tam reikia atitinkamų statistinių duomenų, surinktų naudojant bendrus rinkimo metodus, kuriais siekiama kiekvienoje ES valstybėje narėje plėtoti šioms turistų grupėms skirtas programas.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – Šiandien balsavau už pranešimą dėl Europos turizmo statistikos. Tai teigiamas žingsnis, siekiant parengti reglamentą, kuriame būtų atsižvelgta į visų valstybių narių turizmo statistiką. Turizmo svarba Europos teisei labai padidėjo po to, kai pagal Lisabonos sutartį 2009 m. gruodžio mėn. šioje srityje ES įgijo daugiau kompetencijos. Taip pat valstybės narės turės užtikrinti perduodamų statistinių duomenų tikslumą, kad būtų pasiekti kokybiniai rezultatai.

Europos lygmens koordinavimas bus labai naudingas Europos turizmo sektoriui, tačiau turėtų būti siekiama valstybių narių iniciatyvas ir turizmo strategijas papildyti visomis europinėmis iniciatyvomis. Teikdama statistinius duomenis ES galės geriau padėti turizmo pramonei, įskaitant MVĮ, ir pagerinti bendrą Europos, kaip labai turistų geidžiamo tikslo, rinkodarą.

Pranešime atskiriamas vidaus ir nacionalinis turizmas. Vidaus turizmas apima turistų apgyvendinimo įstaigas, o nacionalinis turizmas apima dalyvavimą turizmo srityje, įskaitant ekskursijas.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad turizmo statistika prisideda prie veiksmingesnės politikos rengimo ir yra svarbi priemonė priimant sprendimus verslo srityje ir privačiajame sektoriuje. Neabejotina, kad dėl šio naujo reglamento perduodama statistika bus perduodama greičiau, ji bus lengviau palyginama ir išsamesnė, taip pat duomenys bus veiksmingiau apdorojami.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Iš pranešime pateiktų skaičių matyti, kad Europa ir toliau išlieka pagrindinis turistų tikslas pasaulyje ir turizmas yra trečia pagal dydį socialinė ir ekonominė veikla ES, apimanti apie 1,8 mln. įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, 9,7 mln. darbo vietų ir sukurianti 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Būtent todėl tai veikla, kuri turėtų būti tinkamai stebima, reglamentuojama ir remiama, visų pirma atsižvelgiant į specifines ekonomikos atsigavimo aplinkybes ir būtinybę didinti tinkamų parduoti prekių gamybą.

Nors tai taikytina visai ES, tai itin svarbu Portugalijai, šaliai, kurioje ilgą laiką daug dėmesio buvo skiriama turizmui, kaip itin dinamiškai ekonominei veiklai, turinčiai daug plėtros galimybių. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į išsamių ir tikroviškų žinių apie tikrąją turizmo padėtį svarbą tinkamai politikai rengti, Komisijos pasiūlymas, kuriuo siekiama atnaujinti ir optimizuoti teisinę sistemą Europos turizmo statistikos srityje, dėl kurio šiandien balsavome, yra svarbus.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas susijęs su ES ateičiai labai svarbia sritimi – turizmu. Nepaisant visame pasaulyje išplitusios krizės, Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) duomenimis, 2010 m. šis sektorius augo 2 proc., neatsižvelgiant į visus politinius neramumus tam tikrose pasaulio vietovėse. Europos lygmeniu nuolat augantis turizmo sektorius apima 1,8 mln. įmonių, kurių daugumą sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), sukuria 9,7 mln. darbo vietų ir yra klasifikuojamas kaip trečia pagal dydį socialinė ir ekonominė veikla ES, jame sukuriama daugiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, Europa yra populiariausia turistinė kryptis pasaulyje, į ją atvyksta 40 proc. visų pasaulio turistų. Ši veikla labai svarbi siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Šiuo reglamentu atnaujinamas dabar galiojantis reglamentas, visų pirma atnaujinimai susiję su duomenų dėl turizmo paslaugų teikimo ir prieinamumo riboto judėjimo žmonėms rinkimu ir apdorojimu, o tai labai svarbu rengiant naują ES turizmo strategiją. Pritariu šio pasiūlymo patvirtinimui, kuriuo ne tik sukuriama bandomųjų tyrimų, kuriuos atlieka valstybės narės, programa, bet ir pateikiama duomenų apie kaimo turizmą ir ekologišką turizmą, kas apima daugiau kaip 50 000 kambarių, kurių didžiąją daugumą valdo MVĮ.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Statistinės informacijos naudingumas priklauso nuo jos palyginamumo laike ir erdvėje, vadinasi, reikia patvirtinti bendras apibrėžtis ir klasifikacijas. Kalbant konkrečiai apie turizmą, šiame sektoriuje yra daug sąvokų ir apibrėžčių, kurios ilgą laiką buvo neaiškios, dėl to buvo sunku gauti tikrą ir patikimą informaciją. Todėl reikia aiškiau išdėstyti ir suderinti kriterijus ir apibrėžtis, tai leistų gauti palyginamus duomenis. Šie statistiniai duomenys labai svarbūs siekiant nustatyti tiesioginį ir netiesioginį turizmo poveikį ekonomikai, grindžiant naujų turizmo galimybių planavimą ir plėtojimą arba esamų pritaikymą.

Pranešime pateikiamu pasiūlymu siekiama, kad teikiami duomenys būtų perduodami greičiau, jie būtų lengviau palyginami ir išsamesni, taip pat kad duomenys būtų veiksmingiau apdorojami, įskaitant geresnį duomenų vertinimą. Juo taip pat siekiama pritaikyti teisinę sistemą, kad būtų atsižvelgta į naujausius sektoriaus pakeitimus, ir pradėti taikyti naujus kintamuosius, pvz., susijusius su vienadienėmis turistų kelionėmis. Todėl balsavome už.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Žinome, kad svarbu turėti statistinę informaciją, tačiau jos naudingumas priklauso nuo jos palyginamumo laike ir erdvėje, vadinasi, reikia patvirtinti bendras apibrėžtis ir klasifikacijas.

Kalbant konkrečiai apie turizmą, šiame sektoriuje yra daug sąvokų ir apibrėžčių, kurios ilgą laiką buvo neaiškios, dėl to buvo sunku gauti tikrą ir patikimą informaciją. Todėl reikia aiškiau išdėstyti ir suderinti kriterijus ir apibrėžtis, tai leistų gauti palyginamus duomenis.

Šie statistiniai duomenys labai svarbūs siekiant nustatyti tiesioginį ir netiesioginį turizmo poveikį ekonomikai, grindžiant naujų turizmo galimybių planavimą ir plėtojimą arba esamų pritaikymą.

Pranešime pateikiamu pasiūlymu siekiama, kad perduodami duomenys būtų perduodami greičiau, jie būtų lengviau palyginami ir išsamesni, taip pat kad duomenys būtų veiksmingiau apdorojami, įskaitant geresnį duomenų vertinimą. Juo taip pat siekiama pritaikyti teisinę sistemą, kad būtų atsižvelgta į naujausius sektoriaus pakeitimus, ir pradėti taikyti naujus kintamuosius, pvz., susijusius su vienadienėmis turistų kelionėmis.

Todėl balsavome už šį pranešimą.

  Jacqueline Foster (ECR), raštu. – Mano frakcija parėmė pranešimą dėl turizmo statistikos, kuriuo atnaujinami ir modernizuojami Europos turizmo statistikos rinkimo būdai, visų pirma atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas, pvz., pigius skrydžius ir trumpalaikes atostogas.

Politikai turi pripažinti didelę turizmo pramonės svarbą Europai. Atskiros valstybės narės suvokia, kad reikia dėti daugiau pastangų, siekiant padėti šiam sektoriui, kuris labai prisideda prie ekonomikos augimo.

Pvz., turizmas yra vienas didžiausių Jungtinės Karalystės ekonomikos sektorių. Jame tiesiogiai sukurta 1,36 mln. darbo vietų – ir tikimasi, kad iki 2020 m. bus sukurta 1,5 mln. darbo vietų – ir, jei atsižvelgsime į netiesiogines darbo vietas, šis skaičius sieks beveik 3 mln. Šie skaičiai kalba patys už save!

Jungtinė Karalystė labai nori aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti diskusijose dėl turizmo ES lygmeniu, visapusiškai pritardama, kad būtina pagerinti Europos turizmo pramonės konkurencingumą ir jos galimybes tvaraus augimo požiūriu. Vis dėlto turime užtikrinti, kad ES lygmens veiksmais nebūtų keliamas pavojus subsidiarumo principui.

Nepaisant to, kad kai kuriais klausimais, pvz., transporto ryšių pagerinimo Europoje ir kitų priemonių, leidžiančių vartotojui lengviau keliauti, klausimais, valstybės narės gali dalytis geriausia patirtimi ir bendradarbiauti, jos konkuruoja tarpusavyje.

Kalbą norėčiau baigti paprastu pranešimu – apsilankykite Didžiojoje Britanijoje!

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. – (DE) Lisabonos sutartimi ES suteikta daugiau atsakomybės turizmo srityje. Savaime suprantama, kad statistiniai duomenys suteikia labai svarbią informaciją ir leidžia daryti svarbias išvadas ne tik ES lygmeniu, bet ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis.

Mano regione, kuriame gyvena vokiečių kalba kalbanti bendruomenė Belgijoje, turizmas yra ne tik svarbi kompetencijos sritis, bet ir itin svarbus ekonominis veiksnys. Todėl šie statistiniai duomenys yra reikšminga sudedamoji politikos įgyvendinimo dalis. Vis dėlto taip pat aišku, kad skirtingais lygmenimis – regionų, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu – turi būti bendradarbiaujama, siekiant tiksliau apibūdinti Europos regionus, ypač pasienio vietovėse, kaip turistines vietas.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą, nes yra būtina pagerinti ir naujai apibrėžti Europos turizmo politiką. Turizmas – svarbi ES ekonominė veikla, kuri gali labai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir didesnio ekonomikos augimo, taip pat atlikti svarbų vaidmenį socialiai ir ekonomiškai integruojant kaimo vietoves, periferines ir mažiau išvystytas vietoves, pavyzdžiui, tas, kuriose daug pramoninio palikimo. Šios srities statistika ne tik naudojama turizmo politikai stebėti, bet ir daro įtaką regioninės politikos ir tvaraus vystymosi srityse. Reikia spręsti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria šis sektorius, kaip antai pasaulinė konkurencija, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir aplinkos apsaugos suvaržymai, sezoninis turistų srautų pasiskirstymas ir augantis naujų informacijos ir komunikacijos technologijų vartojimas. Yra būtina sustiprinti turizmo sektorių ES lygmeniu koordinuojant veiksmus, kurie papildytų valstybių narių iniciatyvas. Siekiant sėkmingai įgyvendinti naują politiką, įstatymų leidėjai visais lygmenimis turi priimti informacija grįstus sprendimus, kurie būtų paremti patikimais, palyginamais statistiniais duomenimis. Turizmas yra svarbi ekonominė veikla, daranti teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui Europoje, todėl būtina atnaujinti ir pagerinti Europos turizmo statistikos teisinę bazę, tokiu būdu sustiprinant turizmo sektorių ES lygmeniu. Taigi, įgyvendinus minėtas priemones bus padidintas Europos turizmo konkurencingumas ir skatinamas darnus jo augimas.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Manau, kad pasiūlymui dėl reglamento dėl Europos turizmo statistikos, dėl kurio šiame Parlamente balsuojama, derėtų skirti ypač daug dėmesio ir jį derėtų laikyti labai naudingu. Europoje turizmo pramonė yra labai svarbus pirmaujantis sektorius, nes jo vaidmuo atskirų valstybių narių ekonomikoje svarbus. Turizmo pramonėje vis dar esama labai daug galimybių užimtumo požiūriu ir todėl būtų naudinga priimti priemones, siekiant sudaryti geresnes sąlygas pažangesniam valdymui, kas leistų išnaudoti visas jos galimybes. Bendros palyginamų ir išsamių statistinių duomenų apie Europos turizmą rinkimo ir kaupimo sistemos nustatymas gali tik padėti pagerinti padėtį. Vartotojo poreikių supratimas leis privačiojo ir viešojo sektoriaus įmonėms imtis veiksmų, siekiant patenkinti sektoriaus poreikius, pagerinti rezultatus ir padidinti konkurencingumą. Pritariu pasiūlytam reglamentui, nes manau, kad suvienodinta Europos statistika, kuri yra aiški, patikima ir objektyvi, yra veiksmingas būdas paremti šią mūsų šaliai itin svarbią plataus masto pramonę.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad turime dėti visas pastangas, kad išliktume pirmąja turistine kryptimi pasaulyje. Kad tai pasiektume, mums reikia visiškai išnaudoti kiekvieną galimo finansavimo galimybę. Siekiant tvarios, atsakingos ir aukštos kokybės turizmo sektoriaus plėtros, reikia atnaujinti ir patobulinti teisinę sistemą, reglamentuojančią Europos statistikos klausimus šioje srityje. Jeigu pagerinsime statistinės atskaitomybės, grindžiamos patikimais, palyginamais duomenimis, kokybę, turėsime tvirtą pagrindą priimdami sprendimus dėl ES finansų politikos ir priemonių rengimo.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo pripažįstamas svarbus statistikos vaidmuo rengiant veiksmingesnę Europos turizmo politiką nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Kartu turizmo statistika yra svarbi priemonė priimant sprendimus verslo srityje ir privačiajame sektoriuje. Taigi, pranešėjas remia siūlomo reglamento tikslą – nustatyti bendrą sistemingo Europos turizmo statistikos rengimo sistemą valstybėms narėms renkant, rengiant, apdorojant ir perduodant suderintą Europos statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą. Kai pasiūlymas bus priimtas, tikėtina, kad statistika bus perduodama greičiau, ji bus lengviau palyginama ir išsamesnė, taip pat pagerės duomenų apdorojimo, įskaitant duomenų tvirtinimą, veiksmingumas. Be to, jį reikia priimti siekiant teisinę bazę pritaikyti prie pastarųjų turizmo pramonės pokyčių ir pradėti taikyti naujus kintamuosius, pvz., susijusius su vienadienėmis kelionėmis.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Turizmas, be abejo, yra vienas iš didžiausią plėtros potencialą turinčių ekonomikos sektorių. Pastaruosius keletą dešimtmečių turizmas darėsi vis svarbesnis Europos įmonėms ir žmonėms. Kadangi Europos turizmo pramonė apima apie 1,8 mln. verslo įmonių, dauguma jų yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kuriose samdoma apie 5,2 proc. visų darbuotojų, t. y. apie 9,7 mln. darbo vietų, manoma, kad taip sukuriama apie 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Taigi, turizmas yra trečia pagal svarbą ES socialinės ir ekonominės veiklos sritis. Be to, Europos Sąjunga ir toliau išlieka populiariausia turistinė kryptis, į ją per 2008 m. atvyko 370 mln. turistų, arba 40 proc. visų pasaulio turistų. Vis dėlto augimo galimybių vis dar esama.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Savaime suprantama, kad turizmo sektorius turi daug potencialo, kuris sudaro galimybes didinti užimtumą ir ekonomikos augimą. Turizmas atlieka svarbų vaidmenį socialiai ir ekonomiškai integruojant kaimo vietoves, periferines ir mažiau išsivysčiusias vietoves, kuriose daug kultūrinio paveldo. Turizmo sektoriaus statistiniai duomenys naudojami ne tik turizmo politikos stebėsenai, jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį platesniu regioninės politikos ir darnaus vystymosi kontekstu. Visiškai pritariu pranešėjui.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Prasmingi statistiniai duomenys, kurie atskleidžia sėkmės priežastis ir turizmo pramonės tendencijas, gali padėti užkirsti kelią daugeliui netinkamų investicijų. Daugelis miestų daug metų svarstė, kodėl jų lūkesčiai turizmo srityje išliko nepatenkinti po to, kai miestas buvo pasirinktas kaip Europos kultūros sostinė. Vis dėlto miestų planavimo požiūriu riboti turizmo duomenys ir ribotas jų palyginamumas taip pat yra problema. Galiausiai, jeigu yra galimybių padidinti lankytojų skaičių, svarbu viską organizuoti taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis vietos gyventojams.

Pernelyg daug neaiškių veiksnių, skirtingų lūkesčių ir neapčiuopiamas patrauklumas, pvz., specifinės oro sąlygos, prognozes turizmo sektoriuje pavertė azartiniu žaidimu. Lanksčios darbo valandos ir saugumas įtaką turizmui daro tai pat, kaip ir socialiniai pokyčiai. Tikėtina, kad lemiamais veiksniais galiausiai bus pasaulio ekonomika ir naftos kaina. Net ir palankiausi turizmo statistiniai duomenys negali pakeisti šių veiksnių, todėl susilaikiau nuo balsavimo.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) Šiandien Parlamentas priėmė svarbų dokumentą dėl Europos turizmo statistikos teisinės bazės. Valstybės narės nuolat turi teikti atnaujintus duomenis apie apgyvendinimo įstaigų galimybes ir užimtumą bei apie turizmo poreikius. Keičiantis europiečių keliavimo įpročiams (pvz., daugėjant trumpalaikių kelionių), o turizmo sektoriui pereinant prie tam tikrų naujovių (pvz., kelionių užsakymas internetu), yra būtina atnaujinti teisinę bazę, reguliuojančią statistinių duomenų turizmo sferoje rinkimą. Tačiau, mano požiūriu, ypač svarbi nuostata, remiama EP, yra susijusi su duomenų, susijusių su riboto judumo asmenimis, rinkimu, ir jų įtaka tokių asmenų galimybėms gauti visavertes turizmo paslaugas. Nuolat kalbėdami apie neįgalių asmenų gyvenimo kokybės gerinimą, į šią sritį turime įtraukti ir turizmą. Tik tokiu būdu pasieksime, kad turizmo politika būtų veiksmingai įgyvendinama ir būtų užtikrinta vartotojų teisių apsauga.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) B. Simpsono pranešimas dėl Europos turizmo statistikos yra tekstas, pakeisiantis šį klausimą reglamentuojančią direktyvą, kuri galioja jau 15 metų. Prisitaikymas bėgant laikui ir savo taisyklių keitimas yra Europos sistemos prerogatyva, visų pirma atsižvelgiant į Europos turizmo sektoriaus svarbą ir nuolatinę plėtrą per pastarąjį dešimtmetį. Todėl balsavau už šį pranešimą. Atsižvelgiant į naujus reikalavimus sektoriui, kuriam reikalingi vis išsamesni, naujesni ir geriau palyginami duomenys, labai svarbu atnaujinti turizmo statistiką. Infrastruktūros, paslaugų prieinamumas neįgaliesiems ir pagrindinių prekių kaina – tai duomenys, kuriems reikalinga šiuolaikinė duomenų bazė, su kurioje pateikta informacija naudotojai gali susipažinti.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Turizmo ekonominė svarba ES labai didelė, ir jo skatinimo priemonės yra pageidautinos ir turėtų būti remiamos. Statistinių duomenų vaidmuo svarbus rengiant veiksmingesnę turizmo politiką Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Tai naudinga priemonė priimant sprendimus verslo srityje ir privačiajame sektoriuje. Šiuo reglamentu siekiama nustatyti bendrą sistemingo Europos turizmo statistikos rengimo teisėkūros sistemą valstybėms narėms renkant, rengiant, apdorojant ir perduodant suderintą Europos statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą. Patvirtinus šį pasiūlymą, teikiama statistika turėtų būti perduodama greičiau, ji turėtų būti lengviau palyginama ir išsamesnė, taip pat turėtų pagerėti duomenų apdorojimo, įskaitant geresnį duomenų vertinimą, veiksmingumas. Tai pat šiuo reglamentu teisinė bazė pritaikoma prie naujausių turizmo pramonės pokyčių ir juo pradedami taikyti nauji kintamieji, pvz., susiję su vienadienėmis turistų kelionėmis. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Turizmas yra svarbi ES ekonominė veikla. Statistiniai duomenys padeda stebėti specifinę turizmo politiką ir yra naudingi vykdant regioninę politiką bei siekiant tvaraus vystymosi. ES turizmo statistikos sritį reglamentuoja Direktyva 95/57/EB. Vis dėlto nuo šios direktyvos įsigaliojimo turizmo pramonė ir atitinkama paklausa labai pasikeitė. Todėl Komisija pateikė naują pasiūlytą reglamentą, kuriuo siekiama apibrėžti Europos turizmo politiką, pasinaudojant Lisabonos sutartimi suteiktais įgaliojimais. Jo tikslas – atnaujinti ir racionalizuoti Europos turizmo statistikai taikomą reglamentavimo sistemą, siekiant atsižvelgti į naujausius šios srities pokyčius. Šiuo požiūriu reikia ne tik ES lygmeniu koordinuotais veiksmais stiprinti turizmo sektorių, bet ir nustatyti bendrą sistemingo Europos turizmo statistikos rengimo sistemą valstybėms narėms renkant, rengiant, apdorojant ir perduodant suderintą Europos statistiką apie pasiūlą ir paklausą turizmo sektoriuje.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, balsuoju už pasiūlytą reglamentą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už. Turizmas – svarbi ES ekonominė veikla, galinti labai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir didesnio ekonomikos augimo, taip pat atlikti svarbų vaidmenį socialiai ir ekonomiškai integruojant kaimo vietoves, periferines ir mažiau išsivysčiusias vietoves, pvz., tas, kuriose daug pramoninio palikimo. Šios srities statistika ne tik naudojama turizmo politikai stebėti, bet ir daro įtaką regioninei politikai ir tvariam vystymuisi.

Pagal Direktyvą 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo ES nustatoma turizmo statistikos rinkimo sistema. Eurostatas skelbia statistiką, kurią renka ir apibendrina nacionalinės statistikos institucijos. Siekiant sėkmingai įgyvendinti naują politiką, įstatymų leidėjai visais lygmenimis turi priimti informacija grįstus sprendimus, kurie būtų paremti patikimais, palyginamais statistiniais duomenimis.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes turizmas yra svarbi ES ekonominė veikla, galinti labai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir didesnio ekonomikos augimo. Turizmas atlieka labai svarbų vaidmenį socialinio ir ekonominio kaimo vietovių, kurios dažnai yra socialiai atskirtos ir nepakankamai išsivysčiusios, vystymosi srityje.

Šiomis aplinkybėmis statistiniai duomenys ne tik naudojami turizmo politikai stebėti, bet jie taip pat naudingi platesniu regioninės politikos ir tvaraus vystymosi kontekstu. Dokumente sprendžiami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šis sektorius, pvz., pasaulinė konkurencija, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir aplinkos apsaugos suvaržymai, sezoninis turistų srautų pasiskirstymas ir augantis naujų informacinių ir ryšių technologijų naudojimas. Dokumente taip pat nagrinėjami pagrindinės turizmo sektoriuje iškylančios problemos, pvz., padidėjusi konkurencija pasauliniu mastu, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir aplinkos apsaugos apribojimai.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Balsavau prieš pranešimą, nes pagal pasiūlytas taisykles reikėtų kas mėnesį surinkti duomenis, siekiant įvertinti sezoninę įtaką ir ekonominius bei socialinius sektoriaus, kurio didžiąją dalį sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, aspektus. Šia strategija siekiama gerai susipažinti su turizmo akstinais, požymiais ir mastu, tačiau, mano nuomone, ji yra pernelyg sudėtinga, biurokratinė ir brangi. Be to, Komisija prašo deleguotųjų įgaliojimų, vadinasi, galimybės pakeisti pasiūlymo detales. Lentelės, kurias pagal siūlomą reglamentą reikia parengti kiekvieną mėnesį, yra sudėtingos ir joms parengti reikia surinkti pernelyg daug informacijos.

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu. – (ET) Šiandien balsavau už aptariamą pranešimą, susijusį su Europos turizmo statistika. Manau, kad tai svarbus pranešimas, atsižvelgiant į turizmo sektoriaus įtaką Europos Sąjungos ekonomikai ir jame sukuriamų darbo vietų dalį. 1,8 mln. įmonių samdo apie 10 mln. darbuotojų, tai sudaro apie 5,2 proc. visų darbo vietų.

Europos Sąjunga teikia reikšmingą paramą turizmo plėtrai įvairiuose regionuose, siekdama padidinti įvairių turizmo formų prieinamumą. Todėl svarbu, kad turėtume tikslius ir aktualius tiek privačiojo, tiek ir viešojo sektoriaus statistinius duomenis. Europos Sąjungoje kasmet apsilanko daugiau kaip 370 mln. užsienio turistų, tai sudaro 40 proc. viso pasaulio turistų. Dėl to dar svarbiau, kad statistinius duomenis turėtume laiku ir jie būtų nešališki. Dėkoju.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Turizmas yra trečia pagal svarbą ES socialinė ir ekonominė sritis, vadinasi, jo, kaip darbo vietų kūrimo priemonės, ekonominis mastas valstybėms narėms labai svarbus. Be to, jo privatusis aspektas ne tik gerina pasauliui formuojamą Europos įvaizdį, bet ir remia Europos pilietybę. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES prisiėmė naujus įgaliojimus turizmo srityje, kaip tai įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 195 straipsnyje. Šis naujas teisinis pagrindas leidžia ES remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus ir sumažinti administracinę naštą. Todėl balsuoju už šį pranešimą, nes manau, kad svarbu turizmo sektoriaus suinteresuotosioms šalims turėti patikimus statistinius duomenis, kad jos galėtų prisitaikyti prie Europos turizmo sektoriui iškylančių iššūkių.

Europos lygmens koordinavimas, veiksmingai prisidedant valstybėms narėms, labai svarbus siekiant įgyvendinti šią sistemą ir praktiškai įvertinti turizmo pramonės konkurencingumą. Šis išsamus tyrimas turėtų apimti žinias apie šio sektoriaus mastą, jo požymius, turistų požymius, sektoriaus išlaidas ir jo nešamą naudą ir (arba) keliamas problemas nacionalinei ekonomikai.

Pranešimas: João Ferreira (A7-0017/011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šią rezoliuciją, nes joje aptariamos svarbios priemonės, susijusios su bendrojo finansavimo dalies padidinimu, imantis veiksmų tarptautinių santykių, valdymo, duomenų rinkimo, mokslinių rekomendacijų ir bendrosios žuvininkystės politikos stebėsenos ir įgyvendinimo srityse. Kadangi mokslinės žinios priklauso nuo tvaraus veiklos vystymo, bendrojo finansavimo normos padidėjimas, susijęs su duomenų bazės sugretinimu, valdymu ir naudojimu, tampa vertingas. Taip pat verta pabrėžti, kad daugiausia dėmesio skiriama akvakultūros vystymui, numatant augimo, taip pat kontrolės ir aplinkos apsaugos ir sveikatos stebėsenos priemones, tai sudarys sąlygas jo tvarumui. Savo vandenų kontrolės priemonės, kurias įgyvendina valstybių narių priežiūros institucijos, pasiteisins tik tada, jeigu investuojama į veiksmingesnes ir pigesnes technologijas ir kontrolės sistemas. Taip pat reikėtų apsvarstyti didesnio bendrojo finansavimo normos suteikimo, kaip būdo sudaryti galimybes geriau laikytis taisyklių ir užtikrinti geresnį jų laikymąsi, galimybę veiksmų, susijusių su savuose vandenyse įgyvendinamomis kontrolės priemonėmis, atžvilgiu.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Reglamente (EB) Nr. 861/2006 nustatomos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti, nes tai svarbi ES finansinė priemonė žuvininkystės srityje. Nuo tada, kai šis reglamentas buvo priimtas, pasikeitė kai kurios teisės aktų detalės.

Komisija siūlo jį pakeisti, siekdama užtikrinti visų sudedamųjų teisėkūros sistemos dalių nuoseklumą ir taip pat aiškiau nustatyti kai kurių finansuotų priemonių taikymo sritį. Balsavau už šį pranešimą, nes jame siūloma atlikti kai kuriuos Komisijos pasiūlymo pakeitimus, dėl kurių teisės aktai taps aiškesni. Šiuos pakeitimus lemia naujausi pokyčiai žuvininkystės sektoriuje ir ateities planai, t. y. galimybė padidinti Europos Sąjungos skiriamo bendrojo finansavimo normą nuo 50 proc. iki 60 proc., kas yra vertinga žuvininkystės sektoriaus plėtrai Portugalijoje ir rodo, kad akvakultūrai teikiama daugiau svarbos, o tai pagrindžia galimybės rinkti, valdyti ir naudoti ne tik socialinius ir ekonominius, bet ir aplinkosaugos duomenis šioje srityje numatymą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Parėmiau šį pranešimą, nes Reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti, yra svarbi ES finansinė priemonė žuvininkystės sektoriuje. Tai viena iš dviejų pagrindinių priemonių, naudojamų BŽP įgyvendinti, kita – Europos žuvininkystės fondas. Kaip ir pranešėjas, manau, kad apskritai vis labiau tampa akivaizdu, kad žuvininkystės valdymas turi būti grindžiamas naujausiomis tiksliomis žiniomis apie žuvų išteklių padėtį. Tai būtina sąlyga siekiant tausaus žuvininkystės vystymosi. Jeigu kalbėsime apie kontrolę, tai šiuo metu neabejotinai kreipiama daugiau dėmesio į tai, kokią reikšmę ji turi žuvininkystės sektoriaus tvarumui ir ateičiai, ji taip pat laikoma kultūros, kai laikomasi taisyklių, skatinimo priemone. Valstybės narės ir jų kontrolės institucijos atlieka ir toliau turėtų atlikti esminį vaidmenį prižiūrėdamos ir įgyvendindamos kontrolės priemones savo vandenyse. Tai pagrindinis būdas siekiant, kad būtų laikomasi taisyklių ir atsižvelgiama į išteklius.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už pranešimą, kuriuo pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 861/2006. 2006 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino šį svarbų dokumentą, skirtą žuvininkystės veiklos finansavimui. Tačiau dabar reikia peržiūrėti reglamentą, siekiant užtikrinti visų sudedamųjų teisėkūros sistemos dalių nuoseklumą. Prisitaikymas prie laikotarpio – tai pasinaudojimas naujomis technologijomis, kurios gali užtikrinti geresnį paslaugų teikimą mažiau švaistant ekonominius išteklius.

Manome, kad siekiant geriau tenkinti tikruosius poreikius, būtų tikslinga aiškiau išdėstyti kai kuriuos reglamento straipsnius ir aiškiau apibrėžti kai kurių finansinių priemonių taikymo sritį. Galiausiai pritariu pranešėjui, kad žuvininkystės valdymas turėtų būti grindžiamas naujausiomis ir tiksliomis mokslinėmis žiniomis apie išteklius ir griežtesne kontrole, kad žuvininkystė taptų tausesnė.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad akvakultūros sektorius darosi vis svarbesnis. Šis pranešimas tai įrodo, jame pabrėžiamas „naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją“ ir pateikiami pagrįsti šio sektoriaus plėtros planai. Taigi tikslingai atliekama aplinkos ir sveikatos stebėsena ir priežiūra padeda siekti šio svarbaus sektoriaus tvarumo.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl Bendrijos finansinių priemonių, skirtų bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti. Tačiau gaila, kad nebuvo pritarta pasiūlymui papildomų duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo srityje padidinti bendrojo finansavimo normą iki 60 proc. tinkamų išlaidų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2006 m. gegužės 22 d. Reglamente (EB) Nr. 861/2006, kurį Komisija siūlo pakeisti, nustatomos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai (BŽP) ir jūrų teisei įgyvendinti, ir jame numatomas finansavimas šiose srityse: tarptautiniai santykiai, duomenų rinkimas ir mokslinės rekomendacijos bei BŽP stebėsena ir įgyvendinimas. Šia peržiūra iš esmės nekeičiami tikslai, finansuotos veiklos pobūdis ar finansinė struktūra arba biudžetas. Vis dėlto, pranešėjo nuomone, svarbu pateikti pakeitimus, kuriais teisės aktai būtų geriau pritaikyti, atsižvelgiant į naujausius šio sektoriaus pokyčius ir jo ateities perspektyvas, visų pirma kalbama apie mokslinėmis žiniomis apie žuvų išteklių padėtį grindžiamą žuvininkystės valdymą ir investicijas į akvakultūrą.

Todėl pateiktas pasiūlymas padidinti nustatytas, pagrindinių duomenų rinkimo, valdymo ir naudojimo bendrojo finansavimo normas. Balsuoju už šį pranešimą vien tik remdamasis nacionaliniu požiūriu, kad paremčiau savo šalies žuvininkystės pramonę.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti. Nuo 2006 m. kai kurie minėto reglamento aspektai pasikeitė ir paseno, taigi jų dalinis pakeitimas pagrįstas. Šis pasiūlymas grindžiamas galiojančiu reglamentu ir juo siekiama apsaugoti pakrantėje vykdomą veiklą, finansuojant sektoriaus modernizavimą, dalį aprūpinimo įranga ir kompiuterizavimo išlaidų. Balsuoju už šį pasiūlymą dėl reglamento, nes buvo atsižvelgta į Komisijos pateiktus pakeitimus, taip pat atsižvelgta į kitus pakeitimus, kurie labai pagerina ankstesnį reglamentą, visų pirma dėl investicijų finansavimo – tai labai svarbu siekiant turėti tikslius ir naujausius mokslinius duomenis, kurie mums iš esmės leidžia imtis reikiamų priemonių atsižvelgiant į aplinkybes – ir padidintos bendrojo finansavimo normos.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Vertiname, kad Parlamentas patvirtinto Komisijos pasiūlymo pakeitimus, nurodytus pranešime. Šie pakeitimai leis valstybėms narėms teikti finansavimą, siekiant plėtoti įvairias technologijas, naudotinas žuvininkystės pramonėje, kartu pasitelkiant įrangą ir programinę įrangą arba informacinių technologijų tinklus, kurie leistų joms rinkti, valdyti, tvirtinti, analizuoti ir kurti imties metodus bei siekti keistis su žuvininkyste susijusiais duomenimis. Viena nauja finansavimo galimybė susijusi su tyrimais dėl priklausomybės nuo žuvininkystės produktų importo. Akvakultūros sektoriuje taip pat bus galima finansuoti aplinkosaugos duomenų rinkimą, valdymą ir naudojimą, o tai skatina aplinkos ir sveikatos stebėseną bei priežiūrą šiame sektoriuje siekiant, kad jis būtų tvaresnis.

Tačiau galime tik apgailestauti, kad atmesti pakeitimai, kuriais siekta padidinti, nors ir nedaug, didžiausią Bendrijos bendrojo finansavimo normą, valstybėms narėms taikomą mokslinių duomenų apie žuvų išteklių padėtį rinkimo, valdymo ir jų naudojimo, taip pat stebėsenos srityse. Todėl tai parodo ES nenuoseklumą, kuri, viena vertus, įsibrovė į valstybių narių įgaliojimų sritį šioje srityje, tačiau kuri, kita vertus, atsisako didinti šioms veikloms skiriamus finansinius išteklius.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai (BŽP) ir jūrų teisei įgyvendinti. Tai svarbi Europos Sąjungos finansinė priemonė žuvininkystės srityje. Ji ir Europos žuvininkystės fondas (EŽF) yra dvi pagrindinės BŽP taikymo priemonės.

Komisija taip pat mano, kad kai kuriais atvejais patirtis parodė, kad reikia užtikrinti, jog reglamento nuostatos būtų pritaikomos palengva, kad geriau būtų tenkinami poreikiai.

Todėl šiai peržiūrai pateikti nedideli pakeitimai, iš esmės išlaikant pradinio reglamento tikslus ir struktūrą. Tačiau pranešėjo, kuris yra Portugalijos komunistų partijos (PKP) narys, J. Ferreiros nuomone, tikslinga pasiūlyti tam tikrus papildomus pakeitimus, nors jie ir savotiški, jais galima geriau pritaikyti šį teisės aktą atsižvelgiant į naujausius šio sektoriaus pokyčius ir jo ateities perspektyvas.

Vis dėlto gaila, kad pritarta ne visiems pateiktiems pasiūlymams, visų pirma nepritarta galimybei padidinti Bendrijos bendrojo finansavimo normą, numatytą pagrindinių ir papildomų mokslinių duomenų apie žuvų išteklių padėtį rinkimo, valdymo ir naudojimo srityje, įskaitant pasiūlymą padidinti didžiausią ribą nuo 50 proc. iki 60 proc., bei stebėsenos srityje.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Negalėjau pritarti J. Ferreiros pranešimui. Labai svarbu, kad jūros teisei įgyvendinti būtų skirtos atitinkamos lėšos, ir tai viena iš nedaugelio su žuvininkyste susijusių sričių, kur ES teikia tam tikrą pridėtinę vertę.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą, nes vis plačiau ir labiau pripažįstama, kad žuvininkystės valdymas turi būti grindžiamas naujausiomis tiksliomis žiniomis apie žuvų išteklių padėtį. Tai būtina sąlyga siekiant tausaus žuvininkystės vystymosi. Dėl šios priežasties manau, kad turėtų būti leidžiama padidinti nustatytas bendro finansavimo normas pagrindinių duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo srityje; didžiausia siūloma norma – 75 %. Atsižvelgiant į tai, kad akvakultūra laikoma sektoriumi, kurio svarba vis didėja (tai matyti iš neseniai parengtos, aptartos ir patvirtintos ataskaitos „Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją“), ir pastebimos realios jo augimo perspektyvos, atitinkamos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo nuostatos turėtų apimti ir aplinkosaugos bei socialinius ir ekonominius duomenis. Atitinkamai turėtų būti vykdoma aplinkos ir sveikatos stebėsena bei priežiūra. Tai padėtų siekiant, kad sektorius būtų tvaresnis. Šiuo metu ypatingą reikšmę turi žuvininkystės sektoriaus tvarumas. Valstybės narės ir jų kontrolės institucijos atlieka ir toliau turėtų atlikti esminį vaidmenį prižiūrėdamos ir įgyvendindamos kontrolės priemones savo vandenyse: tai pagrindinis būdas siekiant, kad būtų laikomasi taisyklių ir atsižvelgiama į išteklius. Norint, kad šis darbas būtų atliekamas efektyviai, valstybės narės turėtų įsigyti naujas technologijas arba gebėti plėtoti ir modernizuoti turimas technologijas. Investicijų kontrolės sistemų valdymas galėtų tapti veiksmingesnis ir jį būtų galima valdyti pigiau.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Reglamentas yra svarbi bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo priemonė. Kontrolės vaidmuo skatinant tvarumą ir tolesnį žuvininkystės sektoriaus gyvavimą tampa vis svarbesnis. Svarbu, kad valstybės narės ir jų priežiūros institucijos užtikrintų kontrolės priemonių įgyvendinimą savo vandenyse, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystė būtų vykdoma laikantis taisyklių ir atsižvelgiant į išteklius. Be to, akvakultūra darosi vis svarbesnė, o tai pagrindžia aplinkosaugos ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo, valdymo ir naudojimo galimybių numatymą. Pritariu reglamento peržiūrai, nes ja bus užtikrinta, kad nurodytos priemonės bus įgyvendintos.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Pasiūlymas iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2006, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti, yra svarbi finansinė priemonė, kuria siekiama apsaugoti žuvininkystę. Balsavau už pasiūlymą, nes manau, kad reikia pakeisti dabartinį reglamento variantą, siekiant suderinti jo nuostatas su Lisabonos sutartimi. Atlikę peržiūrą galėjome patobulinti dokumentą, tai mums leido tinkamai ir veiksmingai tenkinti sektoriaus poreikius. Didėjančia akvakultūros svarba paaiškinamas nuostatų dėl aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių bei sveikatos duomenų rinkimo įvedimas, siekiant šio sektoriaus tvarumo. Labai svarbus vaidmuo suteikiamas atskiroms valstybėms, kurios, pasinaudodamos naujų technologijų pranašumais ir atsižvelgdamos į mokslo pažangą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi naudojimosi vandenimis taisyklių ir kontrolės priemonių.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Atlikus šio teisės akto pakeitimus, turėtų būti lengviau siekti BŽP perkelti į regionų lygmenį, kam pritariu.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šiuo metu galiojančiu Reglamentu (EB) Nr. 861/2006 nustatomos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai (BŽP) ir jūrų teisei įgyvendinti, ir tai yra svarbi ES finansinė priemonė žuvininkystės srityje. Ji ir Europos žuvininkystės fondas (EŽF) yra dvi pagrindinės BŽP taikymo priemonės. Šiame reglamente finansavimas numatytas šioms sritims: tarptautiniai santykiai, valdymas, duomenų rinkimas ir mokslinės rekomendacijos bei BŽP stebėsena ir įgyvendinimas. Vis dėlto gaila, kad nebuvo pritarta pasiūlymui padidinti galimą bendrojo finansavimo normą iki 60 proc. tinkamų išlaidų, visų pirma tai pasakytina apie priemones, susijusias su žuvininkystės veiklos priežiūra ir duomenų rinkimu, valdymu ir naudojimu, nes tokio pasiūlymo patvirtinimas būtų naudingas mano šalies žuvininkystės sektoriui.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Reglamento (EB) Nr. 861/2006 pakeitimu nustatoma antra pagal svarbą bendros žuvininkystės politikos finansinė priemonė po Europos žuvininkystės fondo. Pagal vadinamąją antrąją priemonę numatytas finansavimas duomenų surinkimui ir kontrolės priemonėms, mokslinėms rekomendacijoms, bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemoms ir įgyvendinimui. Reikia aiškiau apibrėžti kai kurių finansuotų priemonių taikymo sritį ir geriau suformuluoti kai kuriuos straipsnius. Be to, atsižvelgiant į patirtį, joje laikomasi nuomonės, kad reikia atlikti kai kuriuos nežymius pakeitimus, kad reglamento nuostatos būtų veiksmingiau susietos su tikraisiais poreikiais. Teiktini Reglamento (EB) Nr. 861/2006 pakeitimai turėtų padėti sudaryti sąlygas taikyti aiškiai apibrėžto bendrojo finansavimo, kuris jūros teisės srityje turi būti padidintas, nurodytas bendrojo finansavimo normas.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjungos finansinės priemonės, susijusios su ES bendros žuvininkystės politikos ir jūros teisės įgyvendinimu, suteikia mums ekonomines priemones bendrai žuvininkystės politikai įgyvendinti, kai finansavimas nukreipiamas į sritis, kuriose jūros teisę reikia plėtoti ir koordinuoti. Todėl balsavau už J. Ferreiros pranešimą. Šio reglamento pakeitimas padės vykdyti bendrą politiką ir naudoti lėšas su žuvininkyste susijusiems duomenims rinkti, tarptautiniams santykiams ir mokslo bei techninio pobūdžio srityse.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už. Reglamentas (EB) Nr. 861/2006, kuriuo nustatomos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti, yra svarbi ES žuvininkystės finansavimo priemonė ir viena iš dviejų pagrindinių priemonių (kita – Europos žuvininkystės fondas, EŽF), kuri naudojama siekiant praktiškai įgyvendinti BŽP. Pagal ją finansuojamos šios sritys: tarptautiniai santykiai, valdymas, duomenų rinkimas, mokslinės rekomendacijos ir BŽP kontrolės sistemos bei įgyvendinimas. Kiekvienoje veiklos srityje šis reglamentas taikomas kartu su kitais reglamentais ir sprendimais. Kai kurie šių susijusių teisės aktų aspektai pasikeitė priėmus Reglamentą (EB) Nr. 861/2006, kurį, vadinasi, reikia iš dalies pakeisti, siekiant nuosekliai suderinti visas detales su teisėkūros sistema. Komisija taip pat siekia aiškiau apibrėžti kai kurių finansuotų priemonių taikymo sritį ir geriau suformuluoti kai kuriuos straipsnius. Be to, atsižvelgdama į patirtį, ji mano, kad reikia atlikti kai kuriuos nežymius pakeitimus, kad reglamento nuostatos galėtų būti veiksmingiau susietos su tikraisiais poreikiais.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Reglamentas (EB) Nr. 861/2006, kuriuo nustatomos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti, yra svarbi ES žuvininkystės finansavimo priemonė.

Šis dokumentas taip pat yra viena iš dviejų pagrindinių priemonių, kuri naudojama siekiant įgyvendinti BŽP. Pagal ją finansuojamos šios sritys: tarptautiniai santykiai, valdymas, duomenų rinkimas, mokslinės rekomendacijos ir bendros žuvininkystės politikos kontrolės priemonės bei įgyvendinimas.

Šiandien priimtoje rezoliucijoje pripažįstama, kad svarbu, jog žuvininkystės valdymas būtų grindžiamas naujausiomis ir tiksliomis žiniomis apie žuvų išteklius. Dokumente pripažįstama, kad vis svarbesnė tampa akvakultūros – veiklos, kuria sukuriamos pasiekiamos šios veiklos, taip pat ir kitų su ja susijusių veiklų – plėtojimo perspektyvos, pagrindžiančios galimybės taikyti aplinkosaugos ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo, valdymo ir naudojimo gaires, numatymą, taip sudarant sąlygas aplinkos ir sveikatos kontrolei šiame sektoriuje, kas prisidės prie jo tvarumo.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Dokumentu, dėl kurio šiandien balsuojama, siekiama pritaikyti žuvininkystės politikos įgyvendinimo finansines priemones, atsižvelgiant į teisėkūros sistemos pokyčius, pasikeitusius dabartinius poreikius ir aiškesnį veiksmų, kurių reikia imtis, visų pirma numatytų Sprendime 2000/439/EB, į kurį Reglamente (EB) Nr. 861/2006 dar nebuvo atsižvelgta, teisinį reglamentavimą. Kalbant apie duomenų rinkimą, Parlamento pasiūlyme laikomasi nuomonės, kad labai svarbu išplėsti taikymo sritį, kad būtų įtrauktas jų valdymo ir jų naudojimo sąlygų reglamentavimas. Taip pat labai svarbu palengvinti viešųjų sutarčių sudarymą su tarptautiniais subjektais ir nustatyti pareigą turėti išsamią informaciją, jeigu siekiama įgyvendinti bendrus projektus.

Būtų gerai iki 60 proc. tinkamų išlaidų padidinti galimą bendrojo finansavimo normą, visų pirma tai taikytina žuvininkystės veiklos stebėsenai ir duomenų rinkimui, valdymui ir naudojimui. Akvakultūra ne mažiau svarbi, ir šios srities duomenys turėtų pabrėžti socialinę ir ekonominę bei aplinkosaugos sritis. Be to, šioje srityje vis labiau reikia naudotis naujais metodais, todėl esamus metodus reikia nuolat pritaikyti ir modernizuoti.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Norėčiau pasveikinti savo kolegą iš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų (PCP) J. Ferreirą, parengusį šį pranešimą, kuris šiandien Europos Parlamente patvirtintas labai didele balsų dauguma.

Šiame pranešime patvirtinta, kaip svarbu, kad žuvininkystės valdymas būtų grindžiamas naujausiomis, tiksliomis mokslinėmis žiniomis apie žuvų išteklių padėtį. Tai būtina sąlyga siekiant tausaus žuvininkystės vystymosi. Kai kuriems J. Ferreiros pakeitimams, pvz., pakeitimams, leidžiantiems padidinti bendrojo finansavimo normą (nuo 50 proc. iki 60 proc.) mokslinių duomenų apie žuvų išteklius rinkimo, valdymo ir naudojimo srityse, deja, nebuvo pritarta.

Šiame pranešime parodoma, kaip vis dėlto GUE/NGL frakcija gali prisidėti prie Europos Parlamento diskusijų, ir žinau, kad galime pasikliauti tuo, jog J. Ferreira toliau kovos už tvarią žuvininkystę, šiame sektoriuje pirmenybę teikdamas smulkiesiems žvejams, o ne pramonės grupėms

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už J. Ferreiros pranešimą, kuriuo siekiama pagerinti žuvininkystės sektoriaus finansinių priemonių valdymą, kuriomis reguliuojamos tam tikros veiklos, įskaitant ir įprastines žvejybos kontrolės priemones. Todėl manau, kad bendras Tarybos ir Europos Parlamento susitarimas dėl dokumento būtų geras kompromisas bendros žuvininkystės politikos ir jūros teisės požiūriu.

Pranešimas: Estelle Grelier (A7-0024/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą. Manau, kad šiuo pranešimu siekiama svarbaus tikslo, nes juo siekiama, jog ši pereinamojo laikotarpio tvarka būtų papildomai taikoma dar 18 mėnesių, t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., kad toliau vykdant bendrą žuvininkystės politiką būtų apibrėžtas naujas techninių priemonių paketas.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. negalėjo būti pasiektas susitarimas dėl reglamento projekto, siekiant supaprastinti ir aiškiau išdėstyti Bendrijos taisykles dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, priimtas reglamentas, nustatantis pereinamojo laikotarpio technines priemones 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui.

Šiuo pranešimu, kuriam pritariau, siekiama, jog ši pereinamojo laikotarpio tvarka būtų papildomai taikoma iki 2013 m. sausio mėn., kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų apibrėžtas naujas techninių priemonių paketas. Jame taip pat raginama, kad per šį pratęstą dabartinio reglamento galiojimo laikotarpį Komisija imtųsi iniciatyvos ir kartu su suinteresuotosiomis šalimis pradėtų šiuo metu galiojančių priemonių poveikio jas taikantiems laivams ir atitinkamoms ekosistemoms, vertinimą. Šio vertinimo išvados turėtų būti apsvarstytos rengiant naują reglamento projektą. Taip pat svarbu, kad būsimajame Komisijos pasiūlyme dėl techninių priemonių būtų aiškiai nustatomi Tarybos ir Parlamento įgaliojimai pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Balsavau už pasiūlymą, nes susitarimo dėl žuvininkystės išteklių apsaugos nebuvimas gali sukelti nepageidaujamų padarinių. Pasiūlymas pratęsti 2009 m. Tarybos reglamento dėl techninių priemonių nustatymo galiojimą 18 mėn., t. y. iki 2012 m. gruodžio 13 d., leis Komisijai parengti naują techninių priemonių paketą, kuris bus įtrauktas į bendros žuvininkystės politikos reformą. Manau, kad pakeitimai priimtini, nes bendra žuvininkystės politika turi, pirma, apsaugoti žuvininkystės išteklius ir, antra, turi būti naudinga paprastiems žmonėms, šiuo atveju – Airijos smulkiesiems žvejams. Būtent todėl manau, kad reikia nustatyti pusiausvyrą tarp sužvejojamo kiekio apribojimų, techninių priemonių ir žvejų poreikių.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes techninės priemonės labai svarbios dėl to, kad jos lemia žvejų veiklą ir turi poveikį žuvininkystės ištekliams ateityje. Visi esame suinteresuoti rasti ekonominę pusiausvyrą sektoriuje ir, vadinasi, užtikrinti tinkamas pajamas žvejams, kartu užtikrinant atsinaujinančius ir tvarius žuvies išteklius.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kad paremčiau Airijos ir Europos žuvininkystės pramonę ilgesniuoju laikotarpiu. Tausi žvejyba turėtų būti principas, kuriuo turime vadovautis. Radau labai daug argumentų, palankių P. C. Gallagherio pakeitimams, tačiau galiausiai balsavau kartu su savo frakcija, siekdama išlaikyti frakcijos politinį nuoseklumą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl žuvininkystės ir pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo. Vis dėlto gaila, kad nebuvo pritarta pasiūlytam Komisijos sprendimo, draudžiančio sidabrinių menkių ir europinių jūros velnių žvejybą Portugalijos pakrantėje, kai naudojami sieniniai tinklai, šio draudimo nepagrindžiant jokiais moksliniais tyrimais, panaikinimui.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2008 m. Komisija pateikė Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones projektą, kuriuo siekta pakeisti ankstesnį reglamentą. Kadangi panašus pasiūlymas nebuvo patvirtintas dėl teisinio neaiškumo ir siekiant išlaikyti tinkamą jūros išteklių saugojimą ir valdymą, priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1288/2009, nustatantis pereinamojo laikotarpio technines priemones sausio 1 d. – 2011 m. birželio mėn. laikotarpiui.

Atsižvelgdama į Lisabonos sutartyje nustatytas pareigas, 2010 m. Komisija atsiėmė savo pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones. Dabar pagrindiniai principai, susiję su šiomis techninėmis priemonėmis, turėtų būti įtraukti į naują pagrindinį reglamentą dėl bendros žuvininkystės politikos reformos, ir 2011 m. laukiama dar vieno pasiūlymo šiuo tikslu. Kadangi šiuo metu nėra kitų galiojančių teisės aktų, siūloma šio reglamento galiojimo terminą partęsti dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d. Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, susijusius su teisiniu tikrumu ir apsauga, manau, kad šiam termino pratęsimui derėtų pritarti. Tikiuosi, kad šis papildomas laikas leis įvertinti galiojančias priemones.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungai žuvininkystės sektorius labai svarbus ne tik dėl maisto klausimo, bet ir dėl aplinkosaugos aspekto, nes vandens ekosistemoms iškilęs pavojus. Kadangi Parlamentas žino, koks svarbus šis sektorius, jame šiuo klausimu dažnai diskutuota. 2009 m. jis priėmė rezoliuciją A6-0206/2009 dėl būtinybės apsaugoti žuvų išteklius Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje. Galiojančiame reglamente, kuris priimtas 2008 m., nustatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio priemonės, kurios turėjo galioti iki 2011 m. birželio mėn., laikina data, kai turėjo įsigalioti nauji teisės aktai įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką. Vis dėlto Komisija negalėjo pateikti reglamento projekto. Todėl Komisija siekia, kad būtų pratęstas šiuo metu galiojančio reglamento galiojimo terminas iki 2013 m. sausio 1 d., tikimasi, kad iki to laiko ES galės pagal Lisabonos sutartyje nustatytą įprastą teisėkūros procedūrą pateikti Tarybai ir Parlamentui dokumentą priėmimui. Šie teisės aktai bus grindžiami naujais moksliniais tyrimais, kad nebūtų keliamas pavojus planetos jūrų ištekliams. Atsižvelgdamas į tai, pritariu, kad dabartinis reglamentas turėtų galioti iki 2013 m. sausio 1 d.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Atitinkamas reglamentas dėl techninių priemonių reikalingas, siekiant tausiai naudoti žuvininkystės išteklius ir tinkamai juos apsaugoti. Šis reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių priimtas 2008 m. nepasiekus susitarimo dėl reglamento, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai. Jis turėjo būti taikomas 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui. Dabar siūloma partęsti jo galiojimo terminą dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., siekiant, kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų nustatytos naujos techninės priemonės, laukiant Komisijos pasiūlymo 2011 metais.

Manome, kad terminas neurėtų būti pratęsiamas neištaisius iškilusių dabartinių teisės aktų trūkumų ir problemų. Deja, vadovaudamiesi Komisijos pasiūlymu, pranešėjas ir dauguma Parlamento narių tam užkirto kelią. Tai smulkiojo Portugalijos žvejybos laivyno dalies diskriminacija be jokio mokslinio pagrindimo, nukreipta į jūrų liežuvių ir sidabrinių menkių žvejybą, naudojant sieninius tinklus, kuri pagal galiojančias taisykles yra uždrausta. Tai turi neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių, kurių galima ir kurių turėtų būti išvengta.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių priimtas 2008 m. nepasiekus susitarimo dėl reglamento, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai. Jis turėjo būti taikomas 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui. Dabar siūloma partęsti jo galiojimo terminą dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., siekiant, kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų nustatytos naujos techninės priemonės, laukiant Komisijos pasiūlymo 2011 metais.

Manome, kad terminas neurėtų būti pratęsiamas neištaisius iškilusių dabartinių teisės aktų trūkumų ir problemų. Deja, vadovaudamiesi Komisijos pasiūlymu, pranešėjas ir dauguma Parlamento narių tam užkirto kelią.

Tai smulkiojo Portugalijos žvejybos laivyno dalies diskriminacija be jokio mokslinio pagrindimo, kuri nukreipta į jūrų liežuvių ir sidabrinių menkių žvejybą, naudojant sieninius tinklus, kuri pagal galiojančias taisykles yra uždrausta. Tai turi neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių, kurių galima išvengti ir kurių turėtų būti išvengta.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Komisija maldauja: „Daugiau jokių atmetinėjimų!“. „Įsiklausykite į pramonės atstovus“, – tai jos šūkis. Tada ji siekia primesti iš esmės ydingus reglamentus dar 18 mėn. Dėl šių taisyklių ne mažiau kaip 42 proc. Vakarų Škotijoje pagaunamų juodalopių menkių išmetamos atgal į jūrą. Šios dienos balsavimas reiškia, kad šis nepadorus elgesys tęsis dar 18 mėn. Londono darbo partija parėmė Komisiją: dar viena gėdinga mūsų pakrančių bendruomenių išdavystė!

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Kadangi nebuvo susitarimo dėl reglamento, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai, projekto, 2008 m. buvo priimtas reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, iš pradžių numatytų taikyti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiu, nustatymo. Minėtuoju pasiūlymu dėl teisės akto siekiama, jog ši pereinamojo laikotarpio tvarka būtų papildomai taikoma dar 18 mėnesių, t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų apibrėžtas naujas techninių priemonių paketas. Vieną pasiūlymą Komisija turi pateikti 2011 metais. Taigi Komisija turėtų pasinaudoti naujuoju pratęsto dabartinio reglamento galiojimo laikotarpiu, kad drauge su kitais subjektais įvertintų esamų priemonių poveikį laivams, kurie jas taiko, ir atitinkamoms ekosistemoms. Todėl Komisija turėtų atsižvelgti į šio vertinimo rezultatus ir parengti naują pasiūlymą dėl reglamento, kuris bus taikomas po 2013 m. sausio 1 d. ir kuris, remiantis Lisabonos sutartimi, bus priimamas pagal bendro sprendimo procedūrą.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Reglamento galiojimo termino pratęsimas siekiant žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones dar 18 mėn. suteikia galimybę išnagrinėti ir įvertinti dabartinį poveikį laivams ir ekosistemoms, kuriems taikomas reglamentas. Todėl pasiūlymas tikrai sveikintinas, nes jis sudarys sąlygas geriausiai išnaudoti nustatytas galimybes atlikti patobulinimus. Tada į vertinimo rezultatus Komisija galės atsižvelgti rengdama naują reglamentą dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, tačiau siekdamas paremti Škotijos žvejybos pramonę, norėčiau, kad juodalopėms menkėms reglamentas nebūtų taikomas.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) 2008 m. nepasiekus susitarimo dėl reglamento, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai, projekto, priimtas reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių, kurias iš pradžių numatyta taikyti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui. Šiuo teisėkūros pasiūlymu siekiame pratęsti šios pereinamojo laikotarpio sistemos galiojimą dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., siekiant, kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų nustatytos naujos techninės priemonės, laukiant Komisijos pasiūlymo 2011 m. Todėl Komisija turėtų pasinaudoti naujuoju pratęsto dabartinio reglamento galiojimo laikotarpiu, kad drauge su kitais subjektais įvertintų esamų priemonių poveikį jas taikantiems laivams ir atitinkamoms ekosistemoms.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už. Kadangi nebuvo susitarimo dėl reglamento, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai, projekto, 2008 m. buvo priimtas reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, iš pradžių numatytų taikyti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui, nustatymo. Minėtuoju pasiūlymu dėl teisės akto siekiama, jog ši pereinamojo laikotarpio tvarka būtų papildomai taikoma dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą būtų apibrėžtas naujas techninių priemonių paketas: vieną pasiūlymą Komisija turi pateikti 2011 metais.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) 2008 m. nepasiekus susitarimo dėl teisės akto, kuriuo supaprastinami ir paaiškinami žuvininkystės išteklių apsaugos teisės aktai, projekto, priėmėme reglamentą dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių, kurias iš pradžių numatyta taikyti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui.

Teisėkūros pasiūlymu, dėl kurio balsuojama šiandien, pereinamojo laikotarpio tvarkos galiojimo laikotarpis pratęsiamas dar 18 mėn., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., siekiant, kad įgyvendinant šiuo metu vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą, dėl kurios Komisija pasiūlymą pateiks 2011 m., būtų nustatytos naujos techninės priemonės.

Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją A6-0206/2009 dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje. Tekste pažymima, kaip svarbu tinkamai paskirstyti įgaliojimus Tarybai, Parlamentui ir Komisijai.

Šios dienos balsavimu Parlamentas prašo, kad už Komisijos pasiūlymą dėl techninių priemonių siekiant nustatyti pagrindines taisykles, kurį ji pateiks, būtų atsakingi Taryba ir Parlamentas pagal bendro sprendimo procedūrą.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pasiūlymu, kuris šiandien pateiktas Parlamento plenariniame posėdyje, siekiama pratęsti 2008 m. nustatytą pereinamąjį laikotarpį žuvų išteklių apsaugos srityje. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamo teisės akto galiojimas baigiasi 2011 m. birželio 30 d., šių priemonių galiojimas turėtų būti pratęstas dar 18 mėn. laikotarpiui, t. y. iki 2013 m. sausio mėn. Taigi Komisija turės pasinaudoti nauju pratęstu laikotarpiu, kad paskatintų atlikti esamų priemonių ir tų priemonių, į kurias turėtų būti atsižvelgta rengiant naują pasiūlymą laikotarpiui po 2013 m. sausio 1 d., kuris, planuojama, bus teikiamas 2011 m., poveikio vertinimą.

Kalbant apie teisės aktuose numatytų techninių priemonių peržiūrą, labai svarbu iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęsti sieninių tinklų naudojimo pakrantėse, kur gylis siekia 200–600 m, naudojimo laikotarpį, tai leis laivams ir toliau tausiai gaudyti didelę ekonominę svarbą Portugalijos nacionalinei žuvininkystei turinčias žuvų, pvz., europinių jūros velnių, atsargas.

Pranešimas: José Manuel Fernandes (A7-0087/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą atsižvelgdamas į laimėjimus derybose, ypač dėl Parlamento biudžeto didinimo 2,3 proc., palyginti su 2011 m., Konrado Adenauerio pastatui Liuksemburge skirto finansavimo apribojimo ir pridėtinės vertės vertinimo grupės, leidusios papildomai sutaupyti 13,7 mln. EUR, atšaukimo. ES plėtros įstojus Kroatijai ir prisitaikymo prie Lisabonos sutarties reikmių finansavimas bus integruotas į statutą arba taisomąjį biudžetą. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad atsižvelgiant į ekonominius ir finansinius valstybių narių sunkumus ir Parlamento patvirtintas 2012 m. biudžeto gaires, Parlamentas pareiškė poreikį savo biudžete išlaikyti biudžetinę drausmę, kad jis neviršytų 27 valstybių narių infliacijos, ir įsitikinimą, jog realiai sutaupytomis lėšomis bus užtikrinta, kad jis veiktų tinkamai ir ekonomiškai. Vis dėlto manau, jog šiuo metu ES būdingomis taupymo sąlygomis taip pat svarbu, kad savo išlaidas mažintų ir EP nariai.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Pradedame balsavimo dėl 2012 m. biudžeto procedūrą. Parlamento teisė – pasiūlyti sąmatą. Manau, kad sąmatoje, dėl kurios balsavome šiandien, atsispindi pusiausvyra, todėl jai pritariau. Pirmą kartą Parlamentas pasiūlė didinti biudžetą (2,3 proc.) mažesne už infliaciją (2,8 proc.) verte. Šiais fiskalinio taupymo laikais man atrodo, kad to tikrai reikia. Be to, visiškai pritariu, kad reikia nagrinėti naujas finansavimo galimybes siekiant apibrėžti ilgalaikę biudžeto valdymo strategiją. Lauksiu Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Pritariu, kad Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos turi tinkamai ir veiksmingai reaguoti į dabartinę finansų, ekonomikos ir socialinę ES padėtį ir, siekdamos sutaupyti lėšų, taikyti griežtas valdymo procedūras. Bendras Europos Parlamento 2012 m. sąmatos projekto išlaidų lygis turėtų padidėti 2,3 proc., palyginti su 2011 m. biudžetu, ir tai neviršija dabartinio infliacijos lygio, kuris sudaro 2,8 proc. Ateityje Parlamentas turi dar veiksmingiau taupyti lėšas bei griežtinti valdymo ir kontrolės procedūras.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už J. M. Fernandeso pranešimą. Šiuo pranešimu mums sudaroma galimybė objektyviai išnagrinėti 2012 m. Europos Parlamento biudžetą. Tai tikrai turės būti griežtas, taupus biudžetas. Mums svarbu atsižvelgti ir į infliaciją, o tai reiškia, kad 2012 m. biudžeto sumos iš esmės sumažės. Visi išlaidų punktai turi būti pagrįsti ir patvirtinti. Kintamųjų išlaidų punktai turi būti vertinami kaip sąnaudų ir naudos analizės dalis, kad ateityje būtų galima išvengti papildomų išlaidų. 2012 m. turime pagerinti jaunimo padėtį. Užsibrėžiami tikslai pirmiausia turi būti skirti jaunimui. Norėčiau pažymėti, kad jaunimui reikia pagalbos profesiniam išsilavinimui įgyti ir mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Šiuo atžvilgiu daugiau pinigų turi būti skirta į jaunimą orientuotiems projektams. Jiems reikia paramos, kad jie galėtų integruotis į darbo rinką.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Pritariu šiam pranešimui, nes šiuo ekonomikos krizės laikotarpiu juo sudaromos pakankamos biudžetinės sąlygos svarbiam ES institucijų darbui Europos piliečių labui. Nepaisant to, aš nepritariau frakcijos linijai EP narių išmokų įšaldymo ir EP narių kelionių verslo klase lėšų klausimu ir kitais panašiais klausimais. Manau, kad šiais krizės laikais, kai mažėjant pajamoms paprasti darbuotojai patiria didelių sunkumų, tai – nederamas dalykas.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už J. M. Fernandeso pranešimą dėl Parlamento biudžeto ir norėčiau jį pasveikinti už didžiulį nuveiktą darbą. Norėčiau pabrėžti jo pastangas siekiant apribojimų ir taupumo, atitinkančias jo nusistatytus prioritetus. Kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas įgijo daugiau įgaliojimų, būtų protinga numatyti ir didesnes veiklos išlaidas. Tačiau realiai 2012 m. Parlamento biudžetas sumažėjo, nes didėjo mažesne už infliaciją verte, o, palyginti su pradiniu pasiūlymu, biudžetas sumažintas 49 mln. EUR. Patvirtintas biudžetas liko mažesnis nei 20 proc. 5 išlaidų kategorijos sumos, o to nebuvo jau keletą metų. Pranešėjas taip pat turėjo kovoti su neteisingu informavimu ir demagogija. Kai kurie žmonės piktavališkai bandė įteigti, kad EP narių atlyginimai didinami. Parlamentas už šį dalyką neatsakingas: EP narių atlyginimus, kurie sudaro 38,5 proc. teismo teisėjo atlyginimo, nustato Taryba, o kitų dotacijų vertę nustato Biuras, o ne Parlamentas, ir šios dotacijos negali viršyti Eurostato skelbiamo infliacijos lygio. Be to, su dotacijomis ir išmokomis susijusi biudžeto eilutė, įskaitant lėšas EP narių atlyginimams sumokėti, palyginti su 2011 m., didėja tik 0,55 proc.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą ir pabrėžčiau, kad numatytas Parlamento biudžeto padidinimas 2,3 proc. yra mažesnis negu 2,8 proc. infliacijos prognozė ES, o tai reiškia, kad 2012 m. biudžetas realiai bus 0,5 proc. mažesnis. Tačiau norėčiau pasmerkti demagogiją dėl trijų pasiūlytų pakeitimų, kuriais siekiama pakeisti EP narių kelionių į savo gyvenamosios vietos šalis ir iš jų į Parlamentą taisykles, ir balsavau prieš šiuos pakeitimus. Nenoriu išsisukinėti nuo savo pareigų, todėl pasinaudojau savo balso teise, nors pakeitimai buvo tokie klaidinantys, kad aš tikriausiai būčiau įtrauktas į įvairias ten siūlomas išimtis. Taip pat apgailestauju dėl kai kurių kolegų narių pozicijos, kurie, iš anksto žinodami, kad konkretus pasiūlymas nebus priimtas, užkrovė „politiškai nekorektiškų“ veiksmų naštą kitiems, ir dėl kitų narių, kurie „nusprendė geriau nedalyvauti“ balsuojant dėl atitinkamų trijų pakeitimų, nors dalyvavo visame balsavime prieš tai ir po to. Be to, reikėtų prisiminti, kad pagal dabartinį statutą niekas neprivalo keliauti verslo klase. Nepaisant to, kiekvieną savaitę matau visų partijų kolegas EP narius keliaujant verslo klase, taip pat ir per skrydį į Portugaliją po balsavimo; esama keleto retų išimčių, tačiau susijusių ne su konkrečiais nariais, o su kai kuriomis atsitiktinėmis kelionėmis.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariau pranešimui, kuris atspindi Parlamento požiūrį į išlaidas, reikalingas politikai įgyvendinti ir administruoti 2012 finansiniais metais. Pranešimu siekiama užtikrinti, kad finansavimas, atsižvelgiant į infliaciją, šiuo didėjančio nedarbo laikotarpiu būtų didinamas bent jau kritinėms socialinės politikos išlaidoms. Pranešime siūloma biudžetą maksimaliai padidinti 2,3 proc., didėjimą išlaikant mažesnį už ES infliacijos lygį. Tai – daugiau nei pusė pradiniame administraciniame prašyme nurodyto padidinimo 5,2 proc. Taip pat pritariau ne vienam šio pranešimo pakeitimui, kuriuo prieštaraujama EP narių atlyginimų ir išmokų didinimui.

  Martin Ehrenhauser (NI), raštu. – (DE) Europos Parlamentas privalo mokesčių mokėtojų pinigus leisti tinkamai ir atsakingai. Ekonomikos krizės laikotarpiu itin svarbu mokesčių mokėtojų pinigus naudoti ekonomiškai. Todėl labai apgailestautina, kad Parlamentas nepasirengęs įsipareigoti taupyti pinigus, pvz., trumpesniuose negu keturių valandų skrydžiuose naudotis ekonomine klase.

Kadangi Parlamentas dar kartą praleido galimybę parodyti Europos piliečiams savo aiškų įsipareigojimą taupyti, atsakingai elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais ir atsisakyti privilegijų, balsavau prieš pranešimą.

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. – (SV) Žinoma, pritariame Biudžeto komiteto požiūriui, kad Europos Parlamentas dabar turėtų „pademonstruoti savo atsakingą požiūrį į biudžetą ir nuosaikumą“, ir teigiamai vertiname pranešime išreikštą raginimą ribotus išteklius valdyti „apdairiai ir efektyviai“. Vis dėlto, kadangi buvo atmesti pakeitimai dėl EP narių atlyginimų ir išmokų įšaldymo kitais metais, o balsavimo rezultatas reiškė ir tai, kad vėl teigiamai įvertinta Europos Parlamento administracinio pastato statyba Liuksemburge, kuri, remiantis tam tikrais skaičiavimais, kainuos 549 mln. EUR, negalėjome pritarti tokiam rezoliucijos variantui. Todėl per galutinį balsavimą nusprendėme susilaikyti.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl „Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos. I skirsnis. Parlamentas“. Nepaisant to, apgailestauju, kad per dabartinę krizę Parlamentas nesijautė galįs lyderiauti rodydamas pavyzdį ir atmetė dabartinės EP narių atlyginimų sistemos persvarstymo pasiūlymus ir pasiūlymus neatnaujinti atlyginimų ir išmokų dydžio 2012 m.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. – (SV) Derybose dėl 2012 m. Parlamento biudžeto kovojome, kad pradinio pasiūlymo užmojis jį didinti 5,7 proc. būtų gerokai sumažintas. Galutinis rezultatas buvo 2,3 proc. ir tai reiškia, kad atsižvelgiant į infliaciją tikrasis biudžetas sumažės.

Nors tai ir labai didelis žingsnis teisinga linkme, vis tiek nesame visiškai patenkinti. Manome, kad turėjo būti įmanoma nustatyti ir daugiau vietų, kur galima sutaupyti. Todėl derybose stengėmės apginti pasiūlymą, kuriam dabar plačiai pritarė visas Parlamentas. Šiame pasiūlyme raginame Parlamento išlaidas peržiūrėti ilgesniam laikotarpiui. Nes pernelyg ilgai Parlamente buvo linkstama ilgalaikių finansinių padarinių turinčius naujus sprendimus visada priimti neįvertinus visos padėties. Parlamentas tiesiog negali kasmet priimti sprendimų, susijusių su išlaidų didinimu, kartu nebandydamas rasti būdo jas finansuoti perskirstant prioritetus ir didinant našumą.

Galiausiai norėtume pabrėžti ir tai, jog pritariame, kad būtų peržiūrėtos išlaidos, skirtos EP narių kelionių ir kitoms išmokoms. Vis dėlto dėl šių pakeitimų neįmanoma nuspręsti vien mažinant biudžeto asignavimus. Reikia iš dalies pakeisti EP narių statutą. To sieksime ir tam pritarsime ateityje.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl 2012 m. biudžeto diskutuojama tokiu laiku, kai daugelis valstybių narių susiduria su itin aktualiu poreikiu riboti ir taupyti biudžetų lėšas. Todėl sudarant Parlamento veiklos biudžetą, kaip pažymi pranešėjas, reikėtų: „tinkamai ir veiksmingai reaguoti į dabartinę […] padėtį“ ir, siekiant „sutaupyti lėšų, taikyti griežtas valdymo procedūras“. Europos gyventojai nesuprastų, jeigu prašydama jų šalis aukotis ES savo išteklių nevaldytų nuosaikiai ir našiai. Todėl visuomenė mūsų prašo mums skirtus išteklius valdyti tinkamai ir, kai tik galima, juos taupyti. Mano kolegos J. M. Fernandeso pranešime padaromas tam tikras postūmis šia linkme. Dėl etinių priežasčių, ypač kai Europos gyventojų, ypač portugalų, prašoma aukotis, nusprendžiau nebalsuoti už jokį pakeitimą, turintį poveikį mano atlyginimui arba mano, kaip EP nario, pareigų vykdymui.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepaisant kapitalizmo krizės, sudavusios sunkų smūgį darbuotojams ir apskritai gyventojams, ir taupymo priemonių, skirtų mažiausiai pasiturintiems, ES biudžetuose neatsispindi poreikis pakeisti politikos priemonių, kaltų dėl krizės ES, kryptį. Šiame pranešime neminimos bendro ES biudžeto gairės. Tačiau esant dabartinei padėčiai jo negalima išskirti.

Mes susirūpinę ne tik dėl to, ką išdėstėme plenariniame posėdyje, bet ir dėl planuojamos sistemos, kuria bus padidintas darbo vietų nesaugumas, pabloginta darbuotojų, po dešimtmečius trukusios tarnybos netekusių neterminuotų darbo sutarčių, padėtis ir daugelis darbuotojų „perduoti“ laikinojo darbo agentūroms. Dėl šios priežasties balsuojame prieš pakeitimų projektus, kuriais propaguojant taupymą Parlamente atveriamas kelias nesaugumui.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas dėl Parlamento biudžeto atspindi prieštaravimus, turinčius poveikį daugumai čia atstovaujamų politinių jėgų. Nors jis nesusijęs su ES biudžeto gairėmis, jų negalima vertinti atskirai nuo svarbiausių jas lėmusių politinių krypčių.

Nors Parlamento išlaidos patikslintos sumažinus išoriniam paslaugų teikimui skirtas ir kitas nedideles išlaidas bei padidinus dotacijų ir kelionių išlaidų kategorijas, 2012 m. I skirsnis, skirtas Parlamentui, atitinka 2,3 proc. didesnę sumą, negu tam pačiam skirsniui numatyta 2011 m. biudžete.

Mes susirūpinę, kad pradėjus taikyti planuojamą sistemą padidės darbo vietų nesaugumas, pablogės darbuotojų, po dešimtmečius trukusios tarnybos netekusių neterminuotų darbo sutarčių, padėtis ir daugelis darbuotojų bus „perkelti“ laikinojo darbo agentūroms. Dėl šios priežasties balsavome prieš pakeitimų projektus, atveriančius kelią nesaugumui – jais raginama taupyti Parlamento išlaidas ir didinti finansavimą Europos partijoms ir politiniams fondams, o mes manome, kad EP nariai turėtų parodyti pavyzdį ir pakeisti savo finansinį statusą, todėl balsavome prieš esminį atlyginimų didinimą.

Dėl visų minėtų priežasčių balsavome prieš šį pranešimą.

  Louis Grech (S&D), raštu. – Dėl J. M. Fernandeso pranešimo, nors iš esmės būčiau balsavęs už 13 ir 15 pakeitimus, susilaikiau techniniais sumetimais. Tai padariau todėl, kad iš esmės EP nario atlyginimas reglamentuojamas EP narių statute ir persvarstomas arba keičiamas iš dalies keičiant EP narių statutą, o ne balsuojant plenarinėje sesijoje dėl konkrečių metų ES biudžeto.

  Catherine Grèze (Verts/ALE), raštu. – (FR) Balsavau už 15 pakeitimą – nedidinti EP narių atlyginimų ir išmokų, nes dabar krizė.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi institucijos privalo tinkamai ir veiksmingai reaguoti į dabartinę finansų, ekonomikos ir socialinę ES padėtį ir, siekdamos sutaupyti lėšų, taikyti griežtas valdymo procedūras. Suprantama, institucijoms yra būtina užtikrinti pakankamai išteklių, tačiau dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis ištekliai turėtų būti naudojami apdairiai ir efektyviai. Taip pat manau, kad Parlamentas turi dar veiksmingiau taupyti lėšas bei griežtinti valdymo ir kontrolės procedūras. Turime dar labiau modernizuoti bei racionalizuoti administravimą, mažinant priklausomybę nuo išorės paslaugų, taikant efektyvų žmogiškųjų išteklių valdymą. Visos institucijos turi dėti visas įmanomas pastangas siekdamos sumažinti savo išlaidų sąmatų 2012 m. biudžeto projektui rengimo išlaidas, nes tai, be abejonės, padėtų ir leistų taupyti mokesčių mokėtojų pinigus.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) ES valstybės narės šiomis dienomis turi priimti sunkius sprendimus dėl savo nacionalinių biudžetų. Tikrinamos išlaidos, tą patį turime daryti ir Europos Sąjungoje.

Nesu už ES biudžeto didinimą: priešingai, jis turėtų būti mažinamas. Sunkiomis ekonominėmis sąlygomis Europos Parlamentui neteisinga planuoti kitais metais didinti savo išlaidas 2,3 proc. Dosniame metiniame 1,7 mlrd. EUR Parlamento biudžete turime rasti daugiau sričių, kur galima sutaupyti. Dabar reikia laikinai atidėti Europos istorijos namų projekto planus. Kelionės tarp Strasbūro ir Briuselio Europos mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja apie 200 mln. EUR. Tai atitinka metinį Europos Žmogaus Teisių Teismo biudžetą. Europos centro ir liberalų partijoms Europos Parlamente atstovaujanti Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija iki šiol tėra vienintelė Parlamento frakcija, teigianti, kad reikėtų nebevykti į Strasbūrą. Raginu kitas frakcijas ir, svarbiausia, valstybes nares, kurios praktiškai ir spręs šį klausimą, reikalauti to paties.

  Anne E. Jensen (ALDE), raštu. – (DA) Danijos liberalų partija balsavo prieš J. N. Fernandeso pranešimo dėl Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos 3 pakeitimą. Danijos liberalų partija pritaria, kad Parlamentas turi mažinti kelionių išlaidas, bet EP nariams svarbu ir toliau turėti galimybę pasikeisti bilietus likus nedaug laiko iki skrydžio. Pasiūlyme į tai neatsižvelgiama.

  Constance Le Grip (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už laikinąjį 2012 m. Parlamento biudžetą ir džiaugiuosi, kad jis didinamas mažesniu už infliaciją dydžiu, taip mūsų bendrapiliečiams parodant, kad elgiamasi atsakingai. Šiais didelio nuosaikumo planuojant biudžetą laikais svarbu, kad Europos Parlamentas rodytų valdymo pavyzdį ir taupytų, kur tik gali. Pirmiausia norėjau pasakyti, kad esu suglumusi ir susirūpinusi dėl to, kaip iki šiol buvo administruojamas Europos istorijos namų projektas. Nors ir labai pritariu, kad būtų įrengta vieta, kur visuomenė galėtų sužinoti apie pagrindinius Europos integracijos etapus nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, esu nustebusi dėl santykinės sumos, kuria įvertintos reikiamos investicijos ir negalutinės veiklos išlaidos, taip pat man kelia nerimą tam tikrų sprendimų priėmimo procedūrų neaiškumas. Todėl balsuojant dėl Laisvos ir demokratiškos Europos frakcijos pateikto pakeitimo, kuriuo raginama besąlygiškai atšaukti šį projektą, susilaikiau. Nepaisant to, balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pakeitimą, kuriuo įtvirtinama daugiau skaidrumo ir atsakomybės sprendžiant šį klausimą ir reikalaujama taikyti deramą parlamentinę kontrolę.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes negaliu pritarti, kad, kai Taryba savo biudžetą mažina 4,4 proc., o Komisija savo administracinių išlaidų didinimą apribos iki 1 proc., Parlamento biudžetas padidėtų 2,3 proc.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Pasaulį nusiaubusi krizė ir sunkios valstybių narių ekonominės ir biudžetų sąlygos verčia Parlamentą parodyti, kad biudžetas valdomas atsakingai ir 2012 finansiniais metais ribojamas, nekeliant pavojaus užsibrėžtiems plataus užmojo tikslams, įskaitant teisėkūros kokybę. Parlamento kitų metų biudžetas didės mažesniu už infliaciją dydžiu. Biudžetas turėtų siekti 1,725 mlrd. EUR, o tai reiškia, kad jis 2012 m. bus 2,3 proc. didesnis. Tai mažiau negu 27 ES valstybių narių 2,8 proc. infliacija. Būtent į tokius aspektus visada reikia atsižvelgti aptariant ES biudžetą, kad valstybėse narėse visi galėtų daryti įtaką ES politikai ir įsitikinti, kad jų įnašai tinkamai panaudojami.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją už atliktą darbą. Šio darbo tema aktuali visada, tačiau tokiais neramiais laikais, kokiais gyvename mes, ji ypač aktuali. Dabar valstybių narių patiriamos ekonominės ir biudžeto sąlygos Parlamentui nėra nepažįstamos, tad jis turėtų parodyti atsakomybę už biudžeto planavimą ir 2012 finansiniais metais jį riboti, kartu išlaikydamas savo darbo kokybę. Biudžetas, palyginti su 2011 m. biudžetu, realiai sumažintas 2,3 proc. ir iš viso, palyginti su siūlytomis sąmatomis, sumažėjo 48,9 mln. EUR. Prie šio rezultato daugiausia prisidėta mažinant išlaidas pastatams. Norėčiau pabrėžti pranešėjo rūpestį, atspindintį ir visos frakcijos susirūpinimą įsipareigojimais jaunimui. Šiuo tikslu pranešėjas siūlo 100 mln. EUR sumažinti daugiametei finansinei programai skirtos 2012 m. 5 išlaidų kategorijos ribas ir ta pačia suma padidinti kitas išlaidų kategorijas, naudingas jaunimui. Šiuo pranešimu sukurta gera pusiausvyra ir jame deramai atsižvelgiama į krizės laikotarpiu reikalingus biudžeto apribojimus, taip pat išlaikomos sėkmingo ir geros kokybės darbo sąlygos. Todėl ir balsavau už šį pranešimą.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad dabartinės krizės atveju Parlamentas ir kitos ES institucijos turėtų veikti atsakingai, saikingai ir pasinaudodamos griežtais biudžeto valdymo procesais skatinti optimalų išteklių panaudojimą ir taupymą. Čia norėčiau viešai išreikšti padėką už pranešėjo, mano kolegos, J. M. Fernandeso atliktą puikų darbą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Aš balsavau prieš. Priežastys – realiai nesutaupyta nė pagal vieną biudžeto eilutę, išlaidos dažnai tik nukeltos 2013 metams, mūsų prašytas kelionių išlaidų mažinimas tikriausiai žlugs, o derybų dėl šio pranešimo procedūra nebuvo skaidri ir ja buvo siekiama išstumti mažesnes frakcijas, kritiškiau vertinančias siūlomą biudžeto didinimą.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Šiandien patvirtintu pranešimu siekiama skatinti griežtą išteklių valdymą, kad būtų apribotos viešosios išlaidos. Atsižvelgiant į gerai žinomus finansinius valstybių narių sunkumus reikia mažinti išlaidas ir leisti joms augti ne didesniu už infliaciją dydžiu. Todėl būtų sveikintinas bendros sumos sumažinimas. Papildomus išteklius, reikalingus norint patenkinti Lisabonos sutartimi įtvirtintas reikmes ir įgyvendinti būsimą plėtrą, reikėtų nustatyti vėliau, atliekant biudžeto derinimo procedūras.

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Per galutinį balsavimą dėl šio pranešimo susilaikiau, nes kai visoje Europos Sąjungoje taupoma, atrodo absurdiška remti tokius projektus kaip Europos istorijos namai. Pats šis projektas galbūt to ir vertas, tačiau žmonėms atstovaujantis Parlamentas pasielgtų neapdairiai, jeigu tokiu laiku pritartų šioms išlaidoms.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Balsavau prieš 2011 m. EP išlaidų ir pajamų sąmatą, nes rezoliucijoje numatyta keletas dalykų, kuriems negaliu pritarti. Nepritariu, kad būtų dar kartą didinamas Parlamento biudžetas. Parlamentas šį veiksmą nori pateikti kaip biudžeto mažinimą, tačiau iš tikrųjų mažėja tik panaudojamų išteklių rodiklis. Mano nuomone, šiais krizės ir mažinimų laikais tinkamesnė priemonė būtų išlaidas įšaldyti. Visi kai kurių narių pateikti pakeitimai, kuriais reikalaujama tam tikro taupumo (neskristi verslo klase, kai skrydis trunka trumpiau nei keturias valandas; įšaldyti išmokas sekretoriato išlaidoms ir kt.) balsuojant atmesti ir dėl to verta apgailestauti.

Taip pat balsavau už tai, kad Europos istorijos muziejaus projekto būtų atsisakyta – ne todėl, jog manau, kad toks projektas neįdomus ar nesvarbus, o todėl, kad, mano požiūriu, tokio projekto Parlamentas neturėtų įgyvendinti iš nuosavo biudžeto. Be to, Briuselyje numatyto įgyvendinti projekto išlaidos tampa visiškai nekontroliuojamos. Dėl šios priežasties balsavau už pakeitimą, kuriuo konkrečiai teigiama, kad reikia atidžiai kontroliuoti išlaidų aspektą.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Kadangi dabar visos valstybės narės imasi griežtų taupymo priemonių, manau, kad šiuo metu nedera finansuoti Europos istorijos namų, todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Michèle Striffler (PPE), raštu. – (FR) Balsuojant dėl J. M. Fernandeso pranešimo dėl Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos buvo būtina atsižvelgti į dabartinius ekonominius ir biudžeto valdymo sunkumus. Taigi, pradinis pranešimo projektas, kuriame numatyta įgyvendinti besaikių išlaidų reikalaujantį Europos istorijos namų projektą, visiškai prieštarauja tvirtam mano įsitikinimui, kad viešųjų lėšų biudžetas turi būti saikingas. Todėl reikia, kad prieš pradedant bet kokį darbą būtų aiškiai įvardytos visos su šiuo projektu susijusios finansinės garantijos. Europos institucijos turi laikytis tikros biudžetinės drausmės, ypač per dabartinę ekonomikos krizę.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Kadangi valstybės narės susiduria su sunkiomis ekonomikos ir biudžeto sąlygomis, Parlamentas turėtų parodyti, kad biudžetas valdomas atsakingai ir 2012 finansiniais metais ribojamas, tačiau nekeliant pavojaus teisėkūros kokybei. Atitinkamas biudžetas, palyginti su 2011 m. biudžetu, realiai sumažintas 2,3 proc. ir iš viso, palyginti su siūlytomis sąmatomis, sumažėjo 48,9 mln. EUR. Šis rezultatas pasiektas daugiausia mažinant išlaidas pastatams, 18 naujų narių sąnaudas ir išlaidas Kroatijos stojimui. Du pastarieji punktai vėliau bus taisomojo biudžeto tema. Šiuo metu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos prioritetas – investuoti į jaunimą.

Šiuo tikslu pranešėjas siūlo 100 mln. EUR sumažinti daugiametei finansinei programai skirtos 2012 m. 5 išlaidų kategorijos ribas ir ta pačia suma padidinti kitas išlaidų kategorijas, naudingas jaunimui. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad panaikinus Europos istorijos rūmams skirtą biudžeto eilutę jų perspektyvai pavojus nekils, nes vykstant skaidriam procesui, kuriam pritars biudžeto valdymo institucija, ta suma bus perkelta į kitą išlaidų kategoriją.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) J. M. Fernandeso pranešime dėl ES Parlamento 2012 finansinių metų biudžeto numatytas taupymas, atsargūs išlaidų planai ir kuo didesnis skaidrumas naudojant biudžeto lėšas, kartu remiant vykdomas aplinkosaugos politikos priemones ir nuolat teikiant informaciją Europos piliečiams. Tačiau sudėtinga suvokti, kodėl dauguma nepalaikė „biuro išlaidų“ įšaldymo 2012 metams, o išlaidos Europos istorijos rūmams gerokai per didelės ir atsižvelgiant į dabartinę struktūrinę krizę turėtų būti skubiai peržiūrėtos.

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už J. M. Fernandeso pranešimą savo iniciatyva dėl 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmatos. Visiškai pritariu patvirtintame tekste išdėstytiems tikslams: prieš kuriant naujas pareigybes taikyti griežtą žmogiškųjų išteklių valdymo metodą, Europos Parlamente užtikrinti daugiau saugumo, parengti skaitmeninę strategiją socialinių tinklų atžvilgiu, įdiegti bevielio ryšio paslaugą ir patvirtinti turto strategiją, kuria vadovaujantis būtų protingiau valdomos išlaidos, skirtos Parlamentui priklausantiems pastatams.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0227/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šią rezoliuciją, kuria siekiama iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, kuriuos vartoti pagal šį reglamentą patvirtino tik Komisija. Balsuoju už šią rezoliuciją, nes ji susijusi su leidžiamų teiginių sąraše esančiu teiginiu apie sveikumą – teiginiu apie šešių mėnesių ir vyresniems kūdikiams skirtą pieną, nes aptikta, kad į pieno mišinį įtraukta tam tikra rūgštis – dokozaheksaeno rūgštis.

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. – (IT) Pritariu rezoliucijos dėl teiginių apie vaikams skirtų maisto produktų sveikumą projektui. Vaikų sveikatą reikia geriau saugoti nuo visų teiginių apie maisto produktų maistingumą, nes jie kartais klaidinantys ir žmonės tuos produktus nusiperka vien todėl, kad teigiama, jog jie turi naudingą mitybinį ar fiziologinį poveikį. Turime vartotojams suteikti garantiją, kad rinkoje esantys produktai yra saugūs, o jų etiketėse esantys teiginiai – teisingi ir tinkami, kad vartotojai gautų informaciją, reikalingą norint pasirinkti produktus visapusiškai žinant faktus, ir sukurti vienodas konkurencijos sąlygas maisto pramonėje.

Šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse maisto produktų ženklinimo ir reklamos srityje naudojama daugybė nuorodų į medžiagas, kurių naudingas poveikis neįrodytas arba dėl kurių mokslininkai nepakankamai sutaria. Todėl turime užtikrinti, kad medžiagos, kurios, remiantis teiginiais, yra naudingos, būtų tikrinamos moksliniais bandymais ir tyrimais, atliekamais Europos maisto saugos tarnybos (EMST).

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Ši rezoliucija susijusi su leidimu vartoti ir nesutikimu leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą. Balsavau prieš plenarinėje sesijoje pateiktą rezoliuciją, nes manau, jog būtina, kad nuo šešių iki dvylikos mėnesių amžiaus vaikams skirtus teiginius turi būti įmanoma pateikti ir juos turi turėti galimybę moksliškai patvirtinti Europos maisto saugos tarnyba (EMST).

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Balsavau prieš šią iniciatyvą, nes, vadovaujantis Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatyta tvarka, iš Komisijai pateiktos ekspertų nuomonės negalima daryti išvados, jog teiginys, kad dokozaheksaeno rūgšties vartojimas prisideda prie normalaus nuo šešių iki dvylikos mėnesių amžiaus kūdikių regėjimo vystymosi, yra teisingas.

Be to, 2010 m. birželio mėn. paskelbtame British Medical Journal pranešime pateikiama išvada, kad praėjus dešimčiai metų nuo maitinimo dokozaheksaeno rūgštimi sustiprintu mišiniu vaikai buvo sunkesni ir turėjo aukštesnį kraujospūdį. Nėra aiškaus mokslinio sutarimo dėl dokozaheksaeno rūgštimi sustiprinto mišinio poveikio kūdikiams, o tai prieštarauja atitinkamo reglamento 5 ir 6 straipsniams.

Kadangi teiginys nesuderinamas su reglamento projekto tikslu ir turiniu, balsavau prieš jo patvirtinimą.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Sutinku, kad teiginys, jog dokozaheksaeno rūgšties vartojimas prisideda prie normalaus iki dvylikos mėnesių amžiaus kūdikių akių vystymosi, turėtų būti įtrauktas į patvirtintą ES teiginių apie sveikumą sąrašą, kaip siūloma Komisijos reglamente. Remiantis visuotinai priimtomis mokslinėmis žiniomis, kūdikių akims vystytis padeda ne tik motinos piene esanti dokozaheksaeno rūgštis, bet ir sintetinė dokozaheksaeno rūgštis, dedama į kūdikiams skirtus pieno ir kitus maisto produktus. Jeigu atmesime galimybę dokozaheksaeno rūgštį įtraukti į patvirtintą ES teiginių apie sveikumą sąrašą, gali būti padarytas pavojingas precedentas, kuriuo būtų niekais paverstas Europos maisto saugos tarnybos darbas vien todėl, kad su bet kokiomis medžiagomis, patikrintomis taikant reiklų ir griežtą minėtosios tarnybos vertinimo procesą, susijusius teiginius apie sveikumą būtų galima užginčyti ideologiškai motyvuotais sumetimais.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Pritariau šiai rezoliucijai, nes manau, kad teiginiai apie sveikumą gali daryti įtaką vartotojų pasirinkimui, ir todėl šiuos teiginius reikia vartoti atsakingai, remiantis aukščiausios kokybės moksliniais vertinimais. Tikrai tiesa, kad dokozaheksaeno rūgšties buvimas motinos piene turi teigiamą poveikį iki dvylikos mėnesių amžiaus kūdikių regėjimo vystymuisi. Vis dėlto tai savaime nereiškia, kad susintetinta dokozaheksaeno rūgštis, esanti kūdikiams skirtame kitokios formos piene, turi tokį pat poveikį. Motinos piene, be dokozaheksaeno rūgšties, yra ir kitų kartu veikiančių fermentų ir veiksnių, kurie visi kartu turi šį poveikį regėjimo vystymuisi. Šiuo metu mokslininkų bendruomenė nesutaria dėl teigiamo poveikio, kurį dokozaheksaeno rūgštimi sustiprintas pieno mišinys turi kūdikiams. Todėl manau, kad mums per anksti leisti vartoti tokį teiginį, kol neturime apčiuopiamų mokslinių šio teiginio įrodymų. Toks teiginys apie sveikumą gali klaidinti vartotojus ir turėti nepageidaujamą poveikį jų vaikų sveikatai.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Smerkiu šiandienos balsavimą, kuriuo nedidele balsų dauguma atmestas prieštaravimas klaidinančiam stambaus kūdikiams skirto pieno gamintojo teiginiui apie sveikumą. Tai – kūdikius turinčių šeimų pralaimėjimas. Esu nusivylusi, kad daugelis EP narių konservatorių šiuo klausimu gynė stambaus verslo interesus. Šis balsavimas atveria kelią ir toliau agresyviai teikti į rinką maisto produktus pateikiant patikimais moksliniais įrodymais nepagrįstus teiginius. Dokozaheksaeno rūgštis natūraliai aptinkama motinos piene ir padeda vystytis vaikų akims. Tačiau į pieno mišinius dedama susintetinta dokozaheksaeno rūgštis kitokia. Kadangi moksliniai įrodymai dar neišsamūs, negalime leisti klaidinti tėvų. Kūdikių sveikata per daug svarbi, kad apie ją būtų galima palikti spręsti tarptautinės bendrovės rinkodaros skyriui. Nedidele balsų dauguma pasiektas šiandienos Parlamento balsavimo rezultatas labai nuviliantis.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Nenorėjome, kad teiginys, jog dokozaheksaeno rūgštis, motinos piene aptinkama riebioji rūgštis, turi gerą poveikį normaliam kūdikių regėjimo vystymuisi, būtų pateikiamas ant kūdikiams skirtų produktų. Nėra mokslinių duomenų, kuriais būtų galima paremti Europos maisto saugos tarnybos (EMST) pateiktą nuomonę, o ja Europos Komisija rėmėsi siūlydama leisti pateikti šį teiginį ant kūdikiams skirtų maisto produktų. Todėl reikėjo taikyti atsargumo principą ir neleisti vartoti šio teiginio. Deja, vos aštuonių balsų skirtumu Parlamentas nusprendė priimti Komisijos pasiūlymą. Tai verčia grįžti prie EMST nepriklausomumo ir vertinimo tikslumo klausimo.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl „leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą“, nes nėra pripažintų mokslinių įrodymų, jog į pieno mišinius ir kitus kūdikiams skirtus maisto produktus dedama susintetinta dokozaheksaeno rūgštis, kuri skiriasi nuo motinos piene esančios dokozaheksaeno rūgšties, padeda vystytis vaikų regėjimui. Todėl manau, kad kol neatlikta išsamių tyrimų, šio teiginio apie mitybą neturėtų būti leidžiama vartoti.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Maisto produktų etiketėse arba reklamoje pateikiamų galbūt priimtinų teiginių klausimas labai svarbus, nes gali kelti klaidingus lūkesčius arba lemti mokslinio pagrindo neturinčią elgseną. Į tai atsižvelgiant bet koks teiginys, kurį planuojama įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių apie sveikumą sąrašą, turėtų būti įvertintas pagal naujausius mokslinius duomenis, kad jį būtų galima tinkamai pagrįsti. Komisija teigia, kad šiuo atveju tai tiesa, nes ji mano, jog teiginys, kad „dokozaheksaeno rūgšties vartojimas yra naudingas normaliam kūdikių iki 12 mėn. amžiaus regėjimo vystymuisi“, yra teisingas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šioje Europos Parlamento rezoliucijoje aptariamas Komisijos reglamento dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus su vaikų vystymusi ir sveikata siejamus teiginius apie maisto produktų sveikumą projektas. Visuomenės mitybai apskritai, o ypač vaikų mitybai, visose Europos institucijose verta skirti didžiausią dėmesį, nes čia kalbama apie sveiką žmonių augimą ir gyvenimo kokybę. Maisto produktų, ant kurių pateikiami teiginiai, reklama gali klaidinti vartotojus ir prieštarauti mokslinėms išvadoms. Todėl atsižvelgdamas į pranešėjo pateiktus argumentus šiuo klausimu, kuris yra ir opus, ir svarbus, balsuoju prieš šį reglamento projektą, nes manau, kad juo nepakankamai apsaugota visuomenės, ypač vaikų, sveikata.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo dokumentu nepritariama, kad būtų patvirtintas Komisijos siūlomas reglamento „dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus su vaikų vystymusi ir sveikata siejamus teiginius apie maisto produktų sveikumą“ projektas, nes jis nesuderinamas su mitybos ir ant maisto produktų pateikiamų teiginių apie sveikumą reglamento tikslais ir turiniu.

Iš esmės jis susijęs su problemomis, kylančiomis dėl įvairiomis priemonėmis atliekamo motinos pieno turinio papildymo dokozaheksaeno rūgštimi, padedančia normaliai vystytis iki dvylikos mėnesių amžiaus vaikų regėjimui.

Vis dėlto, remiantis visuotinai priimtais moksliniais įrodymais, tos pačios į pieno mišinį ir kitus kūdikiams skirtus maisto produktus dedamos susintetintos dokozaheksaeno rūgšties poveikis nėra aiškus. Tai reiškia, kad nėra aiškaus mokslinio sutarimo dėl dokozaheksaeno rūgštimi papildyto mišinio poveikio vaikams, jeigu ši rūgštis veikia kitoje nei motinos pienas biologinėje aplinkoje, ar ji būtų naudojama pieno mišiniuose, ar kituose kūdikiams skirtuose maisto produktuose. Todėl ir nepritariama, kad būtų priimtas Komisijos reglamento projektas.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Šiandien, deja, praleidome svarbią galimybę priminti, kad jokiu būdu neturėtume mažinti motyvacijos maitinti krūtimi, tuo labiau pasitelkdami maistingumo modelius, kuriais esą suteikiama patikimos informacijos. Iš tikrųjų nėra mokslinių įrodymų, kad į pieno pakaitalus dedant dokozaheksaeno rūgštį geriau vystosi regėjimas. Pritariu rezoliucijai, nes manau, kad joje puikiai laikomasi Pasaulio sveikatos organizacijos išleisto tarptautinio pieno produktų pateikimo į rinką kodekso esmės. Beje, šiuo kodeksu, be kitų dalykų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų leidžiama reklamuoti ar kitaip skatinti naudoti motinos pieno pakaitalus. Plačiai pripažįstama, kad maitinimas krūtimi turi teigiamą poveikį ir vaiko, ir motinos sveikatai – mažėja krūties vėžio rizika. Be to, neseniai organizacijos UNICEF ir Italijos priešgimdyminės medicinos bendrijos paskelbtame tyrime pabrėžiama, kad jeigu kūdikiai būtų maitinami krūtimi, naujagimių mirčių sumažėtų 22 proc. Man būtų labiau patikę, kad visa energija, skirta dirbtiniam pienui reklamuoti, būtų panaudota motinoms remti – jos mielai maitintų savo vaikus krūtimi, jeigu gautų reikiamą paramą.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Turi būti įmanoma sudaryti geresnes sąlygas vaikams skirtiems maisto produktams, pvz., pieno mišiniams, ant jų pateikiant teiginius, jeigu šiuos teiginius moksliškai patvirtino Europos maisto saugos tarnyba (EMST), kaip buvo dokozaheksaeno rūgšties, padedančios normaliai vystytis nuo šešių iki dvylikos mėnesių amžiaus kūdikių regėjimui, atveju. Uždraudus visus teiginius, net apie moksliškai pripažintą poveikį, būtų gerokai sunkiau šiame sektoriuje atlikti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas.

Reikėtų prisiminti, kad po šešių mėnesių visos moterys arba nenori, arba negali maitinti krūtimi ir joms turi būti sudaryta galimybė naudoti kūdikiams skirtus preparatus, ant kurių pateikiami teiginiai apie sveikumą yra moksliškai įvertinti. Kalbama ne apie tai, kad dokozaheksaeno rūgšties turintys mišiniai geresni už motinos pieną. Kalbama ne apie tai!

Šiandien Parlamentas pasirinko sveiko proto kelią – atmetė šią rezoliuciją, kuria pritariama, kad šis teiginys būtų uždraustas, ir kuria sumenkinamas EMST darbas.

  Marian Harkin (ALDE), raštu. – Balsuoju už šią rezoliuciją siekdama atmesti teiginį apie sveikumą, kad į kūdikiams skirtą maistą dedant natūralią riebiąją dokozaheksaeno rūgštį padedama normaliai vystytis kūdikių regėjimui, ir tai darau dėl keleto priežasčių. Pirmiausia sintetinė dokozaheksaeno rūgštis skiriasi nuo motinos piene esančios dokozaheksaeno rūgšties. Be to, remiantis autoritetingais tyrimais, nauda regėjimo vystymuisi nėra įrodyta, o kai kurie tyrimai rodo neigiamą dokozaheksaeno rūgštimi sustiprinto mišinio poveikį kai kurių vaikų sveikatai. Trumpai tariant, reikia daugiau mokslinių tyrimų.

  Lucas Hartong (NI) , raštu. – (NL) Nyderlandų laisvės partijos (PVV) delegacija balsavo už šią rezoliuciją, nes esama aiškių abejonių dėl teiginių apie dokozaheksaeno rūgšties sveikumą. Vis dėlto norėtume, kad būtų iš naujo išnagrinėtos teiginių apie sveikumą pripažinimo procedūros. PVV tvirtai remia nepriklausomus mokslinius tyrimus ir būtent dėl tos priežasties norime skaidrios procedūros, kurios rezultatai nebūtų abejotini.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus su vaikų vystymusi ir sveikata siejamus teiginius apie maisto produktų sveikumą, kadangi bendrojoje rinkoje esančios prekės turi būti saugios vartoti, atitikti standartus ir būti teisėtos, o teiginiai apie maisto produktų sveikumą turi būti pagrįsti ir moksliškai įrodyti, ypač kai kalbame apie vaikus ir jų sveikatą. Būtina užtikrinti, kad medžiagų, apie kurias pateikiamas teiginys, naudingas mitybinis ar fiziologinis poveikis būtų įrodytas. Teiginiai turėtų būti moksliškai pagrįsti, atsižvelgiant į turimų mokslinių duomenų visumą ir suteikiant reikšmę įrodymams. Vartoti teiginius apie sveikatingumą turėtų būti leidžiama tik atlikus aukščiausio įmanomo lygio mokslinį įvertinimą, be to, teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi būti klaidinantys.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kuria ginčijamas leistas vartoti teiginys apie kūdikiams skirtus maisto produktus. Leistame vartoti teiginyje kalbama apie dokozaheksaeno rūgštį, riebiąją rūgštį, natūraliai aptinkamą motinos piene, kurios buvimas motinos piene, kaip žinoma, svarbus kūdikių regėjimo vystymuisi. Tačiau į pieno mišinius dedama susintetinta dokozaheksaeno rūgštis kitokia. Pieno mišinių gamintojas Mead Johnson kreipėsi į Europos maisto saugos tarnybą (EMST) ir į Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą leidimo vartoti teiginį apie sveikumą „dokozaheksaeno rūgšties vartojimas yra naudingas normaliam kūdikių iki 12 mėn. amžiaus regėjimo vystymuisi“. Teiginį leista vartoti remiantis Mead Johnson pateiktais įrodymais. Vis dėlto 2008 m. atlikus nepriklausomą visų turimų įrodymų apie pieno mišinyje esančią dokozaheksaeno rūgštį apžvalgą padaryta išvada, kad dokozaheksaeno rūgšties priedas pieno mišinyje „neturi įrodytos naudos regėjimui, orientacijai ar fiziniam vystymuisi“. Be to, EMST negavo tyrimų rezultatų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kūdikį nuo gimimo maitinus kūdikiams skirtu mišiniu be šio priedo, o vėliau pradėjus maitinti dokozaheksaeno rūgštimi papildytu mišiniu, jaučiamas koks nors poveikis. Kadangi šį teiginį būtų leidžiama pateikti tik ant vėlesniu kūdikio amžiaus tarpsniu naudojamų mišinių, tai nepaprastai svarbu.

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. – (IT) Man atrodo, kad visuomenės sveikata ir maisto saugumas yra žmonių visuomenės vystymosi pagrindai. Kai šie reikalavimai įgyvendinami ir garantuojami, mažėja pavojus sveikatai ir gyventojų skaičius auga saugumą teikiančiomis kontroliuojamomis sąlygomis. Tokie buvo 2006 m. gruodžio 20 d. ES reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą kriterijai. Šiandien šiame reglamente vis dar įtvirtintais principais užtikrinamas artimas eksperimentinių bei patikrintų mokslinių duomenų ir leidimo naudoti tam tikrus maisto produktus ryšys.

Šiandien mūsų aptariamame Komisijos reglamento projekte nenumatytos nei visos reikalingos garantijos, nei įprastas atsargumo principas, nesant reikiamų mokslinių reikalavimų taikytinas norint užtikrinti, kad teiginiai apie mitybą ir sveikumą nebūtų klaidinantys. Dėl to turėtume būti linkę projekto nepatvirtinti.

Motinos piene esanti dokozaheksaeno rūgštis atlieka moksliniais įrodymais patvirtintą funkciją, tačiau susintetintas variantas dar nėra suderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslais ir esme. Negalime žaisti su sveikatos klausimais, ypač kai jie susiję su vaikais. Dėl šios priežasties pritariu pranešėjo nuomonei.

  Mario Pirillo (S&D), raštu. – (IT) Balsavau prieš rezoliuciją, kuria atmetama nuoroda į dokozaheksaeno rūgšties buvimą kūdikiams skirtuose pieno pakaitaluose, nes manau, kad teisinga skelbti priežastis, dėl kurių dokozaheksaeno rūgštis ten dedama. Čia noriu paminėti, kad dokozaheksaeno rūgštis yra omega 3 riebioji rūgštis, esanti motinos piene ir turinti teigiamą poveikį vaikų regėjimui. Norėčiau pažymėti, kad EMST, Europos maisto saugos tarnyba, pareiškė teigiamą nuomonę apie tai, kad šios medžiagos buvimas būtų plačiai nurodomas. Daugelio gautų e. laiškų, kuriuose reiškiamas įsitikinimas, kad norime dirbtiniam pienui teikti pirmenybę motinos pieno atžvilgiu, neįvertinau teigiamai. Visada turime pateikti pakankamai informacijos apie medžiagas, dedamas į maisto produktus, ypač kai jie skirti vaikams.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Per šiuos pietus Europos Parlamentas parodė neapsakomą silpnumą – 328 balsais už ir 323 balsais prieš, nesusidarius reikiamos absoliučios 369 balsų daugumos, atmetė rezoliuciją, kuria atsisakoma leisti ant maisto produktų, skirtų jaunesniems nei 12 mėnesių amžiaus kūdikiams, pateikti vieną iš teiginių apie sveikumą.

Vis dėlto tai buvo vadovėlinis atvejis: nepritarti Europos maisto saugos tarnybos (EMST) pateiktai nuomonei. Šiuo atveju EMST suteikė naujagimiams skirtų maisto produktų gamintojams leidimą teigti, kad susintetintas dokozaheksaeno rūgšties, riebiosios rūgšties, natūraliai esančios motinos piene, variantas „yra naudingas normaliam kūdikių iki 12 mėn. amžiaus regėjimo vystymuisi“. Tai moksliškai neįrodyta, kaip patvirtinta šįryt Europos Parlamento nariams atsiųstame Pasaulio sveikatos organizacijos laiške.

Labai apgailestauju dėl šio akibrokšto daugeliui suinteresuotųjų Europos subjektų: Europos gausių šeimų konfederacijai, Europos vartotojų asociacijai, Europos gydytojų nuolatiniam komitetui, kurie tiesiog prašė kūdikių nelaikyti paprastais vartotojais. Apgailestauju, kad Parlamentas tiesiog pamiršo sveiką protą ir etiką laikyti Europos maisto saugos politikos prioritetu.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau prieš reglamento projektą, kuriuo siekiama leisti vartoti teiginį apie sveikumą, kad dokozaheksaeno rūgšties vartojimas naudingas normaliam kūdikių iki 12 mėn. amžiaus regėjimo vystymuisi.

Nors už šį atmetimą balsavo dauguma EP narių, nepakako 40 balsų, kad būtų pasiekta kvalifikuota dauguma, reikalinga norint patvirtinti atmetimą. Nepaisant to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nurodyta, kad teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi būti klaidinantys ir turi būti grindžiami moksliniais įrodymais. Be to, net jeigu visuotinai priimtais moksliniais įrodymais patvirtinta, kad motinos piene esanti dokozaheksaeno rūgštis padeda vystytis kūdikių regėjimui, šiuo metu mokslininkai nesutaria dėl galimo susintetinta dokozaheksaeno rūgštimi papildytų mišinių naudojimo ir geresnio kūdikių regėjimo vystymosi priežastinio ryšio.

Man atrodo, kad nesant mokslinio sutarimo reikia labiau ištirti galimą ir naudingą, ir žalingą dokozaheksaeno rūgšties naudojimo poveikį, ir tik tada ES galima teigti, kad naudoti dokozaheksaeno rūgštį vyresnio amžiaus kūdikiams skirtuose mišiniuose ir maisto produktuose naudinga. Šiandien Parlamentas nepasinaudojo galimybe uždrausti būsimą šio teiginio vartojimą, kol nėra įtikinamesnių mokslinių įrodymų. Apgailestauju.

  Zuzana Roithová (PPE), raštu. – (CS) Teiginių apie sveikumą kontrolė nustatyta tam, kad vartotojai nebūtų klaidinami pateikiant klaidingą informaciją. Vis dėlto ji turėtų būti taikoma ir siekiant didinti vartotojų sąmoningumą. Todėl balsavau už Komisijos pasiūlymą įtraukti teiginį apie dokozaheksaeno rūgšties, dedamos į vaikams skirtus pieno miltelius, sveikumą, nes taip motinoms, kurios dėl rimtų sveikatos priežasčių negali savo kūdikių maitinti krūtimi, suteikiama konstruktyvi informacija. Šioms moterims reikia suteikti konstruktyvios informacijos apie pieno miltelius, kai jos sprendžia, kurį produktą pirkti. Taip mes nemenkiname maitinimo krūtimi svarbos vaiko vystymuisi, nes kiekvieną motiną apie tai išsamiai informuoja pediatras.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už, nes kompromisinėje rezoliucijoje atsižvelgiama į tai, kad Komisijos reglamento dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus su vaikų vystymusi ir sveikata siejamus teiginius apie maisto produktų sveikumą projektas nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslu ir turiniu, ir nepritariama, kad Komisijos reglamento projektas būtų patvirtintas.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Dokozaheksaeno rūgštis, žinoma kaip DHR, yra motinos piene aptinkama medžiaga ir daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad ji atlieka teigiamą vaidmenį formuojantis naujagimių regėjimui. Manau, kad konkreti informacija apie šia sudedamąja dalimi praturtintus produktus, pvz., dirbtinį pieną, leis vartotojui perkant priimti geriau informacija pagrįstą sprendimą.

Nemanau, kad tų, kurie teigia, jog reklamuojant šį priedą motinos nustos maitinti krūtimi tam, kad pirktų šį produktą, baimė yra pagrįsta. Motinos piene yra medžiagų ir veikliųjų sudedamųjų dalių, kurios kūdikiams yra būtinos ir nepakeičiamos, tačiau, deja, krūtimi maitinti gali ne visos motinos.

Tad balsavau prieš šią rezoliuciją, nes, užkirsdami kelią gauti tinkamos informacijos, iš motinų, kurios negalėdamos savo kūdikių maitinti krūtimi, yra priverstos naudotis šiais produktais, atimame dar vieną pagalbinę priemonę.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariau šiai rezoliucijai, nes manau, kad su dokozaheksaeno rūgštimi susiję teiginiai apie sveikumą nėra moksliškai įrodyti, ir esu įsitikinusi, kad vartotojai neturėtų būti klaidinami.

  Hannu Takkula (ALDE), raštu. – (FI) Akivaizdu, kad motinos pienas naujagimiams yra geriausias maistas. Vis dėlto ne visos motinos gali savo vaikus maitinti krūtimi, pvz., sveikatos sumetimais. Todėl ir reikalingi pieno mišiniai. Tokiu atveju, žinoma, reikia tikėtis, kad pakaitalas savo sudėtimi yra kuo panašesnis į motinos pieną.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos ginčijama sudedamosios dalies, žinomos kaip dokozaheksaeno rūgštis, svarba vaikams ir jų vystymuisi. Dokozaheksaeno rūgštimi siekiama pakeisti motinos piene esančias riebiąsias rūgštis, kurios, kaip nustatyta, padeda vystytis vaiko akims ir kurias bent jau keletas pakaitalų gamintojų įtraukė į savo produktus. Šiuo pasiūlymu pirmiausia siekta sutrukdyti vartotoją informuoti apie dokozaheksaeno rūgštį, pvz., produkto etiketėje.

Nors apskritai norėčiau paraginti atsargiai naudoti įvairią rinkodaros medžiagą, manau, kad po daugelio atliktų mokslinių bandymų turi būti įmanoma atitinkamai informuoti vartotoją. Politikai taip pat turėtų pasitikėti saugos institucijų sprendimais. Šiuo atveju Europos maisto saugos tarnyba (EMST), remdamasi moksliniais įrodymais, konstatavo, kad produktas saugus. Dėl šių priežasčių balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl „leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą“.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Kadangi Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog nėra patikimų įrodymų, kad dedant dokozaheksaeno rūgštį į kūdikiams skirtus pieno mišinius bus gauta reikšmingos klinikinės naudos, nusprendžiau balsuoti prieš leidimą bendrovėms vartoti nepagrįstus teiginius apie dokozaheksaeno rūgšties naudą sveikatai. Kyla pavojus, kad šiais galbūt klaidinančiais teiginiais gali būti skatinama vaikus dažniau maitinti pieno mišiniais ir jiems gali pradėti stigti natūraliai motinos piene esančių gyvybiškai svarbių maisto medžiagų, pvz., dokozaheksaeno rūgšties.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiandien Europos Parlamentas atmetė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje raginama prieš teigiant, kad dokozaheksaeno rūgštis yra naudingų savybių kūdikiams turinti medžiaga, atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

Apgailestauju, kad neatlikus visų reikiamų mokslinių bandymų rezoliucija nebuvo patvirtinta, nors 2008 m. Kochrano bibliotekos paskelbtoje sisteminėje įrodymų apie dokozaheksaeno rūgštį ir neurologinį kūdikių vystymąsi apžvalgoje konstatuojama, kad kūdikių maitinimo dokozaheksaeno rūgštimi ir kitomis panašiomis ilgos grandinės riebiosiomis rūgštimis papildytais pieno mišiniais nauda regėjimui, orientacijai ar fiziniam vystymuisi nėra įrodyta.

Nepaisydama Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narių išreikštų abejonių, Parlamento dauguma de facto leido Europos maisto saugos tarnybai skelbti, kad „dokozaheksaeno rūgšties vartojimas yra naudingas normaliam kūdikių iki 12 mėn. amžiaus regėjimo vystymuisi“. Vis dėlto konkretus daug ginčų sukėlusio vaisto Mediator atvejis turėtų priversti Europos institucijas būti šiek tiek apdairesnes.

Pranešimas: Kader Arif (A7-0070/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes vis labiau globalizuotame pasaulyje visai ES reikia riktis produktyvaus investavimo priemones, ir pritariu šiame pranešime išsakytai nuomonei, kad Komisija ir Taryba turėtų pradėti derybas, siekiant pradėti investicijas tokiose trečiosiose šalyse kaip Kanada, Indija ir Kinija. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes manau, kad labai svarbu, jog Parlamentas užtikrintų atsakingą Europos investuotojų elgesį užsienyje, kartu apsaugodamas ES reguliavimo teises atsižvelgiant į mūsų viešąjį interesą.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Būsima Europos politika turėtų būti skatinamos tvarios investicijos, kurias vykdant būtų atsižvelgiama į aplinką, visų pirma kasybos pramonėje, ir skatinama užtikrinti tinkamas darbo sąlygas įmonėse, į kurias nukreiptos tarptautinės investicijos. Manau, kad sudarant kiekvieną investicijų susitarimą kartu turtėtų būti nustatomos taisyklės socialinėje ir aplinkosaugos srityse, neatsižvelgiant į tai, ar deramasi dėl skyriaus sudarant laisvosios prekybos susitarimą, ar tai yra atskiras investicijų susitarimas.

Europos politika turi būti apsaugota biologinė įvairovė ir skatinamas technologijų perdavimas bei gerinama infrastruktūra. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjungai reikia nuoseklios investavimo politikos, kuri darytų teigiamą poveikį ekonomikos augimui, tvariam vystymuisi ir užimtumui.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Lisabonos sutartyje numatyta išimtinė ES kompetencija tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srityje. Ši naujovė daro didelę įtaką dviem veiksniams: daugiau kaip 1 200 valstybių narių jau sudarytų dvišalių investicijų sutarčių (DIS) valdymui ir būsimosios Europos Sąjungos investicijų politikos, atitinkančios investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius, nustatymui, kartu atsižvelgiant į ES išorės veiksmų tikslus. Sudarant DIS susitarimus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių siekiama ,kad būtų užtikrintas išsivysčiusių šalių investuotojų teisinis ir finansinis saugumas. Pritariu, kad kuriant būsimą ES investicijų politiką investuotojų apsauga turi išlikti pagrindiniu investicijų susitarimų prioritetu. Būsimoji ES politika taip pat turėtų skatinti tvarias bei aplinkai nekenksmingas investicijas (ypač gavybos pramonės srityje) ir kokybiškas darbo sąlygas įmonėse, į kurias investuojama, todėl ES turėtų remti dabartinę ESBO gairių, kuriomis siekiama skatinti atsakingą tarptautinių įmonių elgseną, reformą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą. Visi žinome, kad pagal Lisabonos sutartį užsienio investicijos patenka į išimtinės ES kompetencijos sritį. Remdamosi šiais naujais įgaliojimais Komisija ir valstybės narės gali kartu su Parlamentu formuoti politiką, siekiant skatinti aukštos kokybės investicijas, darant teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui. Krizė lėmė, ir tai visiškai suprantama, tiesioginių užsienio investicijų, kurios 2007 m. siekė 1 500 mlrd., masto sumažėjimą. Taip pat džiaugiuosi pasiūlymu įvesti terminą „ES investuotojas“ ir manau, kad investavimo susitarimuose svarbiausiu prioritetu turėtų būti laikoma visų ES investuotojų apsauga.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Pritariu pranešėjo nuomonei, kad ne visų rūšių investicijoms reikia tokio pat aukšto lygio apsaugos ir, pavyzdžiui, trumpalaikės spekuliacinio pobūdžio investicijos nenusipelno tokio pat lygio apsaugos kaip ilgalaikės investicijos. Todėl Europos susitarimų taikymo sritis apsiribotų tik tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI). Todėl pritariau šiam pranešimui, kuris patenka į vieną iš sričių, priklausančių išimtinei Europos Parlamento kompetencijai.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Parlamentas norėjo aiškiau išdėstyti taisykles, kurias turės nustatyti ES, kai derėsis dėl būsimų investicijų susitarimų. Į visus būsimus investicijų susitarimus Komisija turi įtraukti ne tik nuostatas dėl investuotojų apsaugos, bet taip pat sąlygas, kuriomis nustatomos trečiosios šalies ir ES teisės reguliuoti technologines sritis, susijusias su nacionaliniu saugumu, aplinka, visuomenės sveikata, darbuotojų ir vartotojų teisėmis bei pramonės politika. Tai aiški Tarybai ir Komisijai perduota žinia derybų dėl investicijų su tokiomis šalimis kaip Kanada, Indija ir, netrukus, Kinija pradžios išvakarėse. Užsienyje Europos investuotojai turėtų elgtis atsakingai, kartu saugodami Europos Sąjungos teisę reguliuoti investicijas, siekiant tenkinti viešąjį interesą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad pasiūlyta investicijų politika tenkins investuotojų ir susijusių valstybių lūkesčius, taip prisidėdama prie ES ir jos įmonių konkurencingumo didinimo. Koordinuota Europos tarptautinių investicijų politika galėtų daryti teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui ne tik ES, bet taip pat ir besivystančios ekonomikos šalyse.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 206 ir 207 straipsnius tiesioginės užsienio investicijos (TUI) priskiriamos išimtinei ES kompetencijai. Europos Sąjunga turi ne tik valdyti sudarytas dvišales sutartis dėl investicijų, bet tai pat nustatyti politiką dėl būsimų Europos investicijų, kuri atitiktų investuotojų ir šalių, kuriose investuojama, lūkesčius, ir kurioje taip pat būtų atsižvelgta į jos tikslus išorinių veiksmų srityje. Investuotojų apsauga turėtų būti laikoma svarbiausiu prioritetu investicijų susitarimuose. Vis dėlto Komisija raginama aiškiai apibrėžti investicijas, kurios turėtų būti apsaugotos. Būsimuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgta į geriausią praktiką, sukauptą remiantis valstybių narių patirtimi, ir į mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime nagrinėjamos būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos problemos. Nuo ES įkūrimo valstybės narės pasirašė daug dvišalių investicijų sutarčių (DIS): nuo 1959 m. pasirašyta maždaug 3 000 sutarčių. Įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo šis klausimas priskirtas išimtinės ES kompetencijos sričiai ir šiuo metu jis nagrinėjamas rengiant būsimą Europos investicijų politiką, kuri turi būti išsamiai aptarta. Tai itin svarbus klausimas, atsižvelgiant į tai, kad esame lūžio taške ir turime du uždavinius: suteikti ES būtinas priemones, kad ji galėtų sudaryti sąlygas įmonėms užsienyje įgyvendinti jų investicijų programas ir taip pat užtikrinti, kad Europa išliktų pirmaujanti bendrųjų investicijų srityje. Šiuo metu įmonės elgiasi labai agresyviai, taigi kriterijai, pagal kuriuos renkamės prekybos partnerius, turėtų būti labai gerai apgalvoti. Todėl pritariu šio teksto pranešėjo nuomonei dėl Parlamento prerogatyvų paisymo ir dėl to, kad derybų procesas turėtų būti pradėtas laiku, siekiant išvengti bereikalingų atidėliojimų ar didelių trikdžių ES santykių su šiomis šalimis srityje.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) apibrėžiamos kaip „ilgalaikės investicijos, sudarančios bent 10 % bendrovės filialo nuosavo kapitalo (akcijų), suteikiančios investuotojui valdymo kontrolės teisę bendrovės filialo operacijų atžvilgiu“. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, TUI priskiriamos išimtinės ES kompetencijos sričiai, kurios pagrindinis vaidmuo yra valdyti galiojančias dvišales investicijų sutartis (DIS) ir nustatyti Europos investicijų politiką, „kuri atitiktų investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius“. Bendros investicijų politikos įgyvendinimas grindžiamas šiais naujais įgaliojimais. Mažų mažiausiai ginčytina, kad šalims, į kurias investuojama, TUI atneša naudą, kuria taip giriamasi. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai investicijos vykdomos ES jurisdikcijoje, siekiant apginti paprastai jos ginamus interesus.

Itin geras yra Portugalijos pavyzdys. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria Portugalijos ekonomika, yra nuolatinis investicijų mažėjimas, kaip tą rodo mažas ekonomikos augimo tempas ir didėjantis nedarbas, bėgant laikui TUI Portugalijos ekonomikai buvo svarbios. Nepaisant to, tikrovė tokia, kad vis didesnė Portugalijoje sukuriamo turto dalis perkeliama į užsienį.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pagal ES Teisingumo Teismo pateiktą apibrėžimą tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra „ilgalaikės investicijos, sudarančios bent 10 % bendrovės filialo nuosavo kapitalo (akcijų), suteikiančios investuotojui valdymo kontrolės teisę bendrovės filialo operacijų atžvilgiu“.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, TUI priskiriamos išimtinei ES kompetencijos sričiai, kurios pagrindinis vaidmuo yra valdyti galiojančias dvišales investicijų sutartis (DIS) ir nustatyti Europos investicijų politiką, „kuri atitiktų investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius“. Remdamasis šiais naujais įgaliojimais pranešėjas pasisako už bendros investicijų politikos įgyvendinimą.

Vis dėlto mes manome kitaip. Daugeliu atvejų TUI neišsprendžia vystymosi problemų šalyje, kurioje jos yra vykdomos. Puikiai visi žinome apie tarptautinių įmonių veiksmus. Jos vykdo veiklą tol, kol gauna didelę naudą ir paramą. Kilus net menkiausiai problemai jos dairosi kitur ir nekreipia dėmesio į jų sukuriamą nedarbą ir kliūtis vystymuisi. Deja, Portugalijai ši padėtis itin gerai pažįstama.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Komisija turi išimtinę kompetenciją pasirašyti susitarimus ir vesti derybas dėl tiesioginių užsienio investicijų. K. Arifo pranešimas, kaip ir kelias į pragarą, grindžiamas gerais ketinimais. Jis itin daug dėmesio skiria nepriklausomų fondų galimybėms daryti žalą, spekuliatyvioms investavimo formoms, kurios neturi būti skatinamos, pažeidžiamų sektorių neįtraukimui, socialinėms ir aplinkosaugos sąlygoms, abipusiškumo principo laikymuisi ir valstybių narių reguliavimo įgaliojimams ir jis nori, kad būsimoje Europos politikoje visiems šiems klausimams būtų skiriama daugiausia dėmesio. Manau, kad jis teisus, ypač dėl paskutinio aspekto. Tikrai turime neleisti, kad finansiniai užsienio investuotojų interesai būtų iškeliami aukščiau už valstybių narių kompetenciją priimti privalomas taisykles socialinėje, aplinkos ir fiskalinėje srityse. Vis dėlto būtent tai buvo siūlyta daugiašaliame investicijų susitarime, kurio, laimei, Pasaulio prekybos organizacija (PPO) niekada nepriėmė.

Tačiau Komisija tam niekšiškai pritarė! Todėl būtų pernelyg švelnu pasakyti, kad šia institucija visiškai nepasitikiu pranešime išdėstytų principų gynimo, jų laikymosi arba vykdymo užtikrinimo atžvilgiu. Šiandien išimtinių įgaliojimų derėtis dėl „dvišalių investicijų susitarimų“ 27 valstybių narių vardu suteikimas yra nusikaltimas.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi yra būtina sukurti integruotą ir darnią investicijų politiką, pagal kurią būtų skatinamos kokybiškos investicijos ir daromas teigiamas poveikis pasaulinei ekonomikos pažangai ir tvariam vystymuisi. Manau, kad bendra investicijų politika gali atitikti ir investuotojų, ir susijusių valstybių lūkesčius ir gali padėti padidinti ES ir jos įmonių konkurencingumą ir padidinti užimtumą. Investavimo rizika paprastai yra didesnė besivystančiose ir mažesnė išsivysčiusiose šalyse. Stipri, veiksminga investuotojų apsauga sudarant investicijų susitarimus yra esminis dalykas siekiant apsaugoti Europos investuotojus, galintis pagerinti valdymą ir užtikrinti stabilumą. Siekiant, kad investicijų susitarimai toliau teiktų naudą šioms šalims, jie taip pat turi būti grindžiami investuotojų įsipareigojimais gerbti žmogaus teises ir laikytis antikorupcinių standartų, nes tai yra platesnės ES ir besivystančių šalių partnerystės siekiant mažinti skurdą dalis.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad turime užtikrinti išorinį konkurencingumą ir vienodas sąlygas visiems ES investuotojams. Taip pat turime turėti kuo daugiau įtakos derybose dėl tarptautinių investicijų. Jos turi apimti visų rūšių investicijas. ES turi užtikrinti, kad nei vienam ES investuotojui nebūtų sudarytos blogesnės sąlygos nei sąlygos, kurios sudarytos pagal dvišalius valstybių narių sudarytus investicijų susitarimus. Investicijų liberalizavimas ir apsauga tampa pagrindinėmis tarptautinės investicijų politikos priemonėmis. Vis dėlto valstybės narės tęs investicijas skatinančią politiką, kuri derės su bendrąja tarptautine investicijų politika ir ją papildys.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo raginama tobulinti investuotojų apsaugos taisykles ir didinti skaidrumą arbitražo sistemos, teisės apskųsti tarptautinio arbitražo sprendimus ir galimybės konsultuotis su profesinėmis sąjungomis bei pilietinės visuomenės organizacijomis atžvilgiu. Iki šiol investicijų susitarimuose investuotojo apsaugai buvo skiriama tiek daug dėmesio, kad kartais įmonės galėdavo vykdyti veiklą neatsižvelgdamos į aplinkos apsaugos ir socialinius aspektus. Toks elgesys nuo šiol nebus toleruojamas. Todėl pranešime raginama nustatyti naujas taisykles ir visuose būsimuose susitarimuose įmonių socialinei atsakomybei skirti pagrindinį dėmesį. Pasaulis pasikeitė. ES bus investuojama vis daugiau ir negalime didinti investuotojų apsaugos bendrojo intereso nenaudai. Pranešime raginama užtikrinti tikrą viešųjų ir privačiųjų interesų apsaugą. Juo siekiama užtikrinti veiksmingą Europos investuotojų apsaugą nuo neteisėto nusavinimo arba apgaulingų teisės aktų, kuriais siekiama juos atskirti nuo kai kurių rinkų. Juo taip pat užtikrinama, kad viešosios valdžios institucijos visuomet galėtų nustatyti bendrojo intereso atžvilgiu palankias taisykles. Raginu iš esmės pertvarkyti ginčų sprendimo sistemą, kuri iki šiol leido privačioms įmonėms imtis teisinių veiksmų prieš šalis ir kartais ginčyti jų teisės aktus socialinėje ir aplinkos srityse.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Kai valstybių narių ir jų piliečių prašoma susiveržti diržus, šiuo tekstu pastarieji raginami užtikrinti, kad būtų apsaugoti privačių užsienio investuotojų interesai. Jame netgi nėra numatytas įsipareigojimas nuo visų privačių investicijų apsaugoti viešąsias paslaugas. Juo neatsižvelgiama į visai žmonijai priklausančias gėrybes, pvz., vandenį. Balsuoju prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 ir 207 straipsniuose, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) sritis priklauso išimtinei ES kompetencijai. Turi būti suvaldytos dvišalės investavimo sutartys, kurios sudarytos, ir Europos Sąjunga turėtų nustatyti Europos politiką dėl būsimų investicijų, kurios atitinka investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius. Svarbu apsaugoti investuotojus, tačiau Komisija raginama aiškiai nustatyti, kokios investicijos turėtų būti saugomos. Būsimi susitarimai turėtų būti grindžiami ankstesne patirtimi ir juose taip pat turėtų būti atsižvelgta į mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Kaip supratau, šiame pranešime nagrinėjami tarptautinių investicijų sutarčių klausimai. Pagrindinis šių sutarčių tikslas – sudaryti geresnes sąlygas užsienio investuotojams patekti į rinką ir užtikrinti aukšto lygio investicijų ir investuotojų apsaugą nuo savavališkų valstybių, kuriose vykdomos investicijos, valdžios veiksmų. Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo galiojo užduočių pasiskirstymas, pagal kurį Komisija vedė derybas dėl tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patekimo į rinką, o valstybės narės pasirašinėjo investicijų apsaugos susitarimus su trečiosiomis šalimis. Pagal Lisabonos sutartį tiesioginės užsienio investicijos priskirtos išimtinės ES kompetencijos sričiai ir jos tapo neatsiejama ES išorinės prekybos politikos dalimi. Gerai, kad šiuo pranešimu pasiunčiama aiški žinia Komisijai ir Tarybai, kurios netrukus pradės derybas su tokiomis trečiosiomis šalimis kaip Kanada, Indija ir, greitu metu, Kinija. Todėl labai svarbu, kad Parlamentas užtikrintų, jog Europos investuotojai užsienyje elgtųsi atsakingai, ir kartu apsaugotų ES reguliavimo teisę ginant viešąjį interesą.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl tarptautinės investicijų politikos. Kadangi tiesioginės užsienio investicijos yra priskiriamos išimtinei ES kompetencijai, turi būti dedamos visos pastangos, kad būtų kuriama darni ir integruota investicijų politika, atsižvelgiant į pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principams. Bendra investicijų politika skatins kokybiškas investicijas, tvarų ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos vystymąsi ir darys teigiamą poveikį pasaulinei ekonomikos pažangai. Manau, kad tokia investavimo politika padės Europai išlikti svarbiausia veikėja tiesioginių užsienio investicijų srityje, o tai padės pagyvinti ekonomikos augimą, padidinti įmonių konkurencingumą ir paskatins darbo vietų kūrimą. Manau, kad Komisija turi kuo skubiau parengti ES investavimo strategiją, nes tiek užsienio investicijos ES, tiek ES investicijos užsienyje turi teigiamą poveikį augimui ir užimtumui ES ir kitose valstybėse, įskaitant ir besivystančias šalis. Turi būti dedamos visos pastangos užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį, kuris yra stabilumo, gero valdymo garantas. Be to, mažoms ir vidutinėms įmonėms turi būti užtikrintas teisinis tikrumas, kuris sudarytų joms palankias sąlygas investuoti užsienio rinkose. Investiciniai susitarimai turi būti sudarinėjami griežtai laikantis antikorupcinių standartų bei įsipareigojant gerbti žmogaus teises.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 ir 207 straipsnius tiesioginių užsienio investicijų (TUI) klausimas patenka į išimtinės ES kompetencijos sritį. Šiuo pakeitimu, kuris turi svarbias pasekmes, keliamas dvejopas uždavinys, t. y. suvaldyti daugiau kaip 1 200 dvišalių investicijų sutarčių (DIS) ir nustatyti Europos politiką dėl būsimų investicijų, kurios atitinka investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius, kartu atsižvelgiant į ES išorės veiksmų tikslus. Siekiant vykdyti nuoseklią, tvirtą ir veiksmingą investicijų politiką reikia aiškiai apibrėžti TUI ir aiškiai nustatyti jos apimtį ir taikymo aspektus. Balsavau už šį pranešimą ir norėčiau pabrėžti Parlamento prašymą Komisijai, kad ji aiškiai apibrėžtų saugotinas investicijas, įskaitant TUI ir investicijų portfelius, nustatant, kad spekuliatyvios investicijos, kaip jas apibrėžia Komisija, neturėtų būti apsaugotos.

  Vincent Peillon (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį puikų kolegos ir draugo K. Arifo parengtą pranešimą dėl ES tiesioginių užsienio investicijų (TUI) politikos. Mano nuomone, šiuo dokumentu Parlamentas nustato du svarbius reikalavimus, taikytinus nustatant, kaip rengti būsimus tarptautinių investicijų apsaugos susitarimus, kurie privalomi Europai. Pagal pirmąjį reikalavimą reikalaujama, kad visuose šiuose susitarimuose būtų įtraukiamos sąlygos, priverčiančios Europos investuotojus užsienyje elgtis atsakingai ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriais. Pagal antrąjį reikalavimą visuose šiuose susitarimuose turi būti palikta laisvės šalių, kuriose vykdomos šios investicijos, vyriausybėms priimti teisės aktus bendros gerovės labui. Praeityje kai kurios privačių investicijų apsaugos sąlygos leido trečiosios šalies priimtus teisės aktus socialinėje arba aplinkosaugos srityse laikyti netiesioginiu nusavinimu, kuriuo padaryta žala turėjo būti atlyginta. Turime užkirsti kelią šiam piktnaudžiavimui. Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą Parlamentas gali išsakyti savo nuomonę tokiais klausimais, K. Arifo pranešimu pasiunčiamas įspėjimas Tarybai ir Komisijai, besiruošiančioms pradėti derybas su Indija, Kanada ir, greitu metu, Kinija.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo tiesioginės užsienio investicijos priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Tai uždavinys, kuris bet kokia kaina turi būti įvykdytas, visų pirma tai pasakytina apie Europos investicijų politiką, kuri turi atitikti investuotojų ir valstybių, kuriose ketinama investuoti, lūkesčius ir kartu ES išorės veiksmų tikslus.

Daugelis ES pasirašytų investicijų susitarimų, neatsižvelgiant į tai, ar jie dvišaliai, ar daugiašaliai, investuotojų apsaugą turi užtikrinti visuose atitinkamuose sektoriuose. Būsima ES politika turėtų būti skatinamos tvarios ir ekologiškos investicijos, kuriomis būtų skatinamos geros darbo sąlygos įmonėse, į kurias nukreiptos užsienio investicijos. Visuose investicijų susitarimuose kaip papildoma garantija turi būti nustatytos atitinkamos taisyklės aplinkosaugos ir socialinėje srityse.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Susilaikau. Pagal SESV 206 ir 207 straipsnius tiesioginės užsienio investicijos (TUI) priskiriamos išimtinei ES kompetencijai. Ši naujovė daro didelę įtaką dviem veiksniams: daugiau kaip 1 200 valstybių narių jau sudarytų dvišalių investicijų sutarčių (DIS) valdymui ir būsimosios Europos Sąjungos investicijų politikos, atitinkančios investuotojų ir valstybių, kuriose ketinama investuoti, lūkesčius, kartu atsižvelgiant į ES išorės veiksmų tikslus, nustatymui. Nustatant šią ateities politiką, integruotą į bendrą prekybos politiką, pirmiausia reikia išnagrinėti iki šiol įgyvendinamą investicijų politiką.

  Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu. – (EL) Tai kritinis laikotarpis, kuriuo ES turi kovoti su ekonomikos ir socialine krize. Šiuo laikotarpiu ES turi sutelkti savo pastangas į ekonomikos augimą ir investicijų bei darbo vietų kūrimą. Pagal Lisabonos sutartį ES kompetencijos srities išplėtimas įtraukiant tiesioginių užsienio investicijų sektorių mums leis nustatyti pagrindinius bendros Europos politikos šiame sektoriuje principus. Europos įmonėms turime suteikti priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti saugias ir geros kokybės užsienio investicijas. Mūsų įmonių apsaugą užsienyje turime laikyti savo prioritetu. ES yra atviriausia pasaulio rinka, todėl turime sukurti sistemą, kad apsaugotume savo įmones, ir nustatyti atitinkamas sąlygas, kurios užtikrintų pusiausvyrą su pagrindiniais mūsų prekybos partneriais, kad Europos įmonėms būtų sudarytos panašios konkurencinės sąlygos. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad siekiant šio galutinio tikslo judama tinkama linkme.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Lisabonos sutartimi atlikti esminiai pakeitimai bendros prekybos politikos srityje. Pirma, pagal Sutarties nuostatas bendra prekybos politika išplėsta, į ją įtraukiant, be kita ko, klausimus, susijusius su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Antra, pasikeitė sprendimo priėmimo procedūra – dabar Taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, o Parlamentui suteikta bendro sprendimo teisė. Tai reiškia, kad mūsų Parlamentas turės suteikti sutikimą dėl prekybos susitarimų ratifikavimo ir dėl klausimų, susijusių su investicijomis (tiesioginėmis užsienio investicijomis).

Europos Sąjunga, vykdydama bendrą prekybos politiką, turi sukurti Europos investicijų politiką, kuri atitiktų investuotojų ir valstybių, kuriose ketinama investuoti, lūkesčius. Investicijų politika taip pat turi būti atsižvelgta į Europos Sąjungos užsienio politikos prioritetus. Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbus reguliavimo tarptautiniu lygmeniu klausimas, ypač atkreipiant dėmesį į derybas PPO. Nauji Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikti įgaliojimai taip pat daro netiesioginę įtaką Europos Parlamento kompetencijai – priimant sprendimą dėl tiesioginių užsienio investicijų jam suteiktos tokios pat teisės, kokias turi Taryba.

Nauja nuosekli ir integruota ES investicijų politika turėtų daryti teigiamą poveikį bendram ekonomikos procesui ir vystymuisi. Būdama vienu iš svarbiausių ekonomikos blokų ES turi tvirtą derybinę poziciją, kuri, dėl bendros politikos tiesioginių investicijų srityje, gali prisidėti prie ES ir jos įmonių konkurencingumo didinimo ir padidinti užimtumą.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Manau, kad reikia apsaugoti ES teisę reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą ir taip pat užtikrinti atsakingą Europos investuotojų elgseną už ES ribų, todėl parėmiau šį pranešimą.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pagal Lisabonos sutartį tiesioginės užsienio investicijos pateko į išimtinės ES kompetencijos sritį. Todėl iškeliamas dvejopas uždavinys: pirma, suvaldyti galiojančias valstybių narių dvišales investicijų sutartis (DIS) ir, antra, nustatyti Europos investicijų politiką, kuri atitiktų investuotojų, valstybių, kuriose ketinama investuoti, lūkesčius ir ES interesus. Integruota, nuosekli politika, kuri skatina aukštos kokybės investicijas ir kuri teigiamai prisideda prie ekonomikos progreso bei tvaraus ekonomikos augimo pasauliniu mastu, yra gyvybiškai svarbi. Siekiant šio tikslo turėtume stengtis aiškiai nustatyti saugotinas investicijas, neįtraukiant spekuliatyvių investicijų, kurios neturėtų būti apsaugotos. Būtų naudinga įvesti „ES investuotojo“ terminą ir rekomenduotina aiškiai apibrėžti „užsienio investuotojo“ sąvoką. Identifikuodami geriausią valstybių narių patirtimi grindžiamą praktiką ir atsižvelgdami į pagrindinius reikalavimus, pvz., nediskriminavimą, sąžiningas ir vienodas sąlygas bei apsaugą nuo tiesioginio ir netiesioginio nusavinimo, sukursime pagrindą nuosekliai Europos politikai šioje srityje. Šios priemonės ir ES bei valstybių narių atsakomybės pasidalijimo nustatymas padės sudaryti sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) investuoti užsienyje.

  Niki Tzavela (EFD), raštu. – (EL) Pranešime prioritetu laikoma visų ES investuotojų apsauga. Jame taip pat pabrėžiama, kad naujos ES skatinamos investicijos turėtų būti perspektyvios ir ekologiškos, jomis taip pat turi būti skatinama sudaryti aukštus reikalavimus tenkinančias darbo sąlygas. Galiausiai, jame sudaromas sąrašas šalių, kurios bus privilegijuotosios partnerės. Manau, kad visos šios priemonės padės sukurti tvirtą tarptautinių investicijų politiką Europos Sąjungoje. Todėl balsavau už K. Arigo parengtą pranešimą.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Pagal Lisabonos sutartį tiesioginės užsienio investicijos pateko į išimtinės ES kompetencijos sritį. Noriai parėmiau šį pranešimą, kuriame nustatomi bendri tarptautinių investicijų politikos principai ir sustiprinama ES, kaip daugiausia TUI gaunančio subjekto, padėtis. Šiuo pranešimu pasiunčiama svarbi žinia: Europos vaidmuo būsimų investicijų atžvilgiu turi būti labai svarbus. Naujų šalių ekonomikos iškilimas sutrikdė šalių pusiausvyrą ir jų gebėjimą investuoti. Europos įmonės turi surasti savo vietą naujose rinkose ir ES turi padėti joms augti, užtikrindama joms teisinį aiškumą ir sustiprindama jų integraciją į pasaulio ekonomiką. TUI yra labai svarbi Europos šalių veiklos dalis, tačiau ar jos tikrai visada yra ekonomikos augimo varomoji jėga? Nemanau, kad taip yra. TUI yra veiksmingos tik tuo atveju, jeigu jos vykdomos remiantis tam tikra politika, kuria nustatomos aiškios taisyklės. Taip pranešimu užtikrinamos ekonominio ir teisinio pobūdžio sąlygos įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms (MVĮ) įmonėms, kurios yra labai svarbios mūsų ekonomikos struktūrai, nes jos yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga. Siekdami nepalikti jų agresyvių užsienio investuotojų malonei turime būti budrūs.

Pranešimas: Cătălin Sorin Ivan (A7-0050/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą dėl Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pateikto pasiūlymo dėl geresnės pasirengimo narystei fondų priežiūros, atsižvelgiant į 2009 m. patirtį; dėl ES veiksmų kovoje su tabako vartojimu, vykdant pasaulinės partnerystės priemones; ir dėl kitų prekių išvežimo iš ES arba įvežimo į ES, kas mokesčių mokėtojams kainuoja pinigus ir dėl ko ES biudžetas praranda lėšas ir priemones šiai problemai spręsti. Galiausiai bus svarbu kontroliuoti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) darbą tais metais, o ne tik vykstant diskusijoms dėl metinės ataskaitos.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, kuriame raginama imtis veiksmų ir numatyti išteklius siekiant užtikrinti, kad naudojant ES lėšas nebūtų korupcijos atvejų, taip pat, kad būtų užtikrintas visapusiškas ES finansinės paramos gavėjų skaidrumas. ES mokesčių mokėtojų pinigai turi būti tinkamai ir efektyviai panaudojami. Valstybės narės turi turėti veiksmingus kontrolės mechanizmus bei tinkamus sukčiavimo atvejų nustatymo pajėgumus. Visos lėšos, kurios buvo išmokėtos padarant pažeidimus, turi būti susigrąžintos į ES biudžetą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Ryžtingai balsavau už šį pranešimą ir kolegos Parlamento nario parengtus pasiūlymus. Išskyrus Komisijos vertinime pateiktą kritiką ir jo dviprasmiškumą, pritariu pranešėjo minčiai, kad išvadas dėl Europos Sąjungos finansinių interesų padėties ir kovos su sukčiavimu rezultatų galime daryti tik atsižvelgdami į Europos Sąjungos Audito Rūmų 2009 m. metinėje ataskaitoje ir OLAF ataskaitoje pateiktą informaciją.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnį Europos Komisija ir valstybės narės įpareigotos saugoti ES finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu srityse, kuriose Europos Sąjunga ir valstybės narės dalijasi atsakomybę.

Manau, kad apskritai Europos Komisijos ataskaitoje „Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinė ataskaita“ nepateikiama informacija dėl planuojamo sukčiavimo ir pažeidimų lygio atskirose valstybėse narėse, o daugiau dėmesio skiriama lygmeniui, kuriuo teikiami pranešimai. Manau, kad išvados negali būti laikomos empiriniu sukčiavimo ir pažeidimų lygio įrodymu būtent todėl, kad vadovaujantis jomis negalima susidaryti visapusiškos nuomonės dėl tikros padėties sukčiavimo ir pažeidimų valstybėse narėse klausimu.

Todėl pritariu pranešėjui, kuris mano, kad išvadas apie ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu būtų geriausia grįsti Audito Rūmų biudžeto vykdymo metine ataskaita, kuri yra patikimiausias informacijos šaltinis, o Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitose iš esmės pateikiama informacija dėl konkrečių atvejų.

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. – (ES) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnyje Europos Komisija ir valstybės narės įpareigojamos saugoti ES finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu. Komisija turėtų ir toliau dėti pastangas, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų teikti pranešimus, siekiant suteikti patikimą ir palyginamą informaciją bei atskirti pažeidimus nuo sukčiavimo atvejų.

Tai leis Europos institucijoms imtis veiksmų. Vis dėlto tai padaryti bus įmanoma tik jeigu informacija bus aiški. Jeigu taip bus, galėsime tinkamai naudoti ES lėšas, kartu užsitarnaudami patikimumą ir Europos piliečių pasitikėjimą.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Atsižvelgdama į sukčiavimo atvejų mastą, palyginti su pažeidimų atvejais nuosavų išteklių sektoriuje Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, kai sukčiavimo atvejai sudaro daugiau kaip pusę visų pažeidimų visose šiose valstybėse narėse, nekalbant apie nacionalinių muitinių priežiūros trūkumus, manau, kad reikia sustiprinti muitinių priežiūros sistemas.

Taip pat Europos Komisija turi vykdyti savo pareigas, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų teikti pranešimus, siekiant pateikti patikimus ir palyginamus duomenis apie pažeidimus ir sukčiavimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Pagal labai tinkamą pranešėjo apibrėžtį sukčiavimas – „tai tyčinis neteisėtas veiksmas ir todėl vertinamas kaip baudžiamasis nusikaltimas“, o pažeidimas – „tai taisyklių nesilaikymas“. Tai apibrėžtys, pagal kurias turėtume visiškai netoleruoti sukčiavimo ir, kaip pranešėjas sakė kalbėdamas apie 2008 m. ataskaitą, išsikelti sau tikslą, kad finansinio pobūdžio pažeidimų ES nebūtų. Kaip pabrėžiau praeitų metų gale po Financial Times atlikto tyrimo pateiktame klausime kyla didelių abejonių dėl Sanglaudos fondo tikslo ir veiksmingumo. Tokios abejonės neturėtų būti išsakomos tik spaudoje.

Šiame pranešime pranešėjas taip pat „apgailestauja, kad didelė dalis ES lėšų ir toliau išleidžiama netinkamai, ir ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad šios lėšos būtų greitai susigrąžintos“. Atsižvelgiant į šį netinkamą ES lėšų panaudojimą reikalingas geresnis administravimas ir kontrolė, kaip naudojamos lėšos. Taip pat turi būti nustatytos sąlygos, kaip veiksmingai nubausti valstybes nares, kurios netinkamai naudoja gautas lėšas. Tai vienintelis būdas, kuriuo galime siekti tikslo, kad ES nebūtų sukčiavimo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos kalbama apie Komisijos ataskaitą Parlamentui ir Tarybai dėl finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinėje ataskaitoje (COM(2010)382) ir jis atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnį, pagal kurį reikalaujama, kad Komisija ir visos valstybės narės saugotų ES finansinius interesus, ir pagal kurio 2 dalį reikalaujama, kad Komisija pateiktų išsamią metinę ataskaitą Parlamentui ir Tarybai. Neatsižvelgiant į pastarųjų metų patobulinimus gyvybiškai svarbu, kad būtų ir toliau dedamos pastangos, siekiant užkirsti kelią visiems sukčiavimo atvejams net jeigu su tokiu sukčiavimu taip pat kovoja valstybių narių institucijos. Pritariu pranešėjo pateiktiems pasiūlymams, kurie turėtų būti papildyti šioje diskusijoje pateiktomis rekomendacijomis, visų pirma būtina aiškiau apibrėžti terminus „sukčiavimas“ ir „pažeidimai“, nes tai yra sąmoningi veiksmai, kuriais kenkiama ES interesams; taip pat turėtų būti sukurta geresnės pažeidimų valdymo sistema. Tikiuosi, kad įtraukus pateiktus pasiūlymus 2010 m. ataskaita bus geresnė, nei buvo 2009 m.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime pateikiama santrauka turimos statistikos apie pažeidimus įvairiose srityse, įskaitant žemės ūkio politiką, sanglaudos politiką, pasirengimo narystei fondus ir tradicinių ES nuosavų išteklių susigrąžinimą, apie kuriuos pranešė valstybės narės. Minėtose srityse 2009 m. įvairiose valstybėse narėse nustatyta labai daug pažeidimų. Daugelis šių pažeidimų nustatomi ir (arba) apie juos pranešama pavėluotai, taip keliant pavojų viešųjų lėšų apsaugai ir tinkamam naudojimui. Pritariame pranešėjo išsakytai kritikai dėl būtinybės taikyti veiksmingą susigrąžinimo sistemą.

Atvirai kalbant, šiuo metu bendra susigrąžintinų sumų dalis yra maža. Vis dėlto taip pat norėtume pabrėžti, kad dėl įvairių priežasčių, visų pirma veiksmingumo sumetimais, su sukčiavimu ir korupcija turėtų būti kovojama tuo lygmeniu, kuris yra arčiausiai šių reiškinių. Todėl kiekvienoje valstybėje narėje reikia aktyviau kovoti su sukčiavimu ir korupcija, nes bendri teisės aktai ES lygmeniu šiuo atveju nėra geriausias kovos su šiuo reiškiniu būdas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai pranešimas dėl ES finansinių interesų, kuriame pateikiama santrauka turimos statistikos apie pažeidimus įvairiose srityse, įskaitant žemės ūkio politiką, sanglaudos politiką, pasirengimo narystei fondus ir tradicinių ES nuosavų išteklių susigrąžinimą, apie kuriuos pranešė valstybės narės.

Minėtose srityse 2009 m. įvairiose valstybėse narėse nustatyta labai daug pažeidimų. Daugelis šių pažeidimų nustatomi ir (arba) apie juos pranešama pavėluotai, taip keliant pavojų mokesčių mokėtojų pinigų apsaugai ir tinkamam naudojimui.

Pritariame pranešėjo išsakytai kritikai dėl būtinybės taikyti veiksmingą susigrąžinimo sistemą. Šiuo metu bendra susigrąžintinų sumų dalis yra tikrai ne tokia, kokios norima.

Vis dėlto norėtume pabrėžti, kad ne taip svarbu turėti bendrus ES lygmens teisės aktus dėl kovos su korupcija ir sukčiavimu, svarbiau tai, kad visos valstybės narės turi praktiškai įgyvendinti kovos su sukčiavimu ir korupcija priemones.

Bet kuriuo atveju norėtume perspėti, kad kontrolė, susijusi su pernelyg didele biurokratija, kuria pažeidžiamos pagalbos prašančiųjų, visų pirma mažų socialinių organizacijų bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), teisės.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Teigiamai vertinu pranešėjo atliktą darbą. Nesąžiningi pažeidimai ES atskleidžiami dirbant, įskaitant ir OLAF apžvalgą. Vis dėlto Komisijos veikla nėra visapusiška, nes, kaip tai pažymi pranešėjas, ja neatskleidžiama informacija apie pažeidimus atskirose valstybėse narėse. Todėl pritariu šiam pasiūlymui.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Sukčiavimas ES kenkia pačiam sistemos vientisumui. Labai svarbu, kad ES ir jos valstybės narės toliau vykdytų svarbias priemones šioje srityje ir šiam pranešimui pritariau.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi valstybės narės turi užtikrinti, kad kovodamos su sukčiavimu visų pirma siektų apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus. Reikia stiprinti valstybėse narėse taikomą pranešimų teikimo metodiką ir sukčiavimo atvejų nustatymo pajėgumus. Komisijos 2009 m. finansinių interesų apsaugos ataskaitoje nepateikta informacija apie galimą pažeidimų ir sukčiavimo lygį atskirose valstybėse narėse, todėl nėra galimybės bendrai įvertinti faktinį pažeidimų ir sukčiavimo lygį valstybėse narėse ir nustatyti bei drausminti valstybes nares, kuriose pažeidimų ir sukčiavimo lygis aukščiausias. Komisijos ataskaitoje sukčiavimo atvejai nėra nagrinėjami išsamiai, o pažeidimai nagrinėjami labai plačiai. Gaila, kad didelė ES lėšų dalis ir toliau išleidžiama netinkamai, todėl Komisija turi imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad šios lėšos būtų greitai susigrąžintos. Klaidos turi būti visiškai netoleruojamos, o Komisija kartu su valstybėmis narėmis turi parengti tinkamą ataskaitą, atitinkančią Sutarties reikalavimus, ir deramai patikinti Parlamentą, kad šis tikslas pasiektas ir kad tinkamai vykdomi kovos su sukčiavimu veiksmai.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Šiame pranešime pateikiama valstybių narių pranešimų apie pažeidimus srityse, kuriose valstybės narės vykdo biudžetą (žemės ūkio politika, sanglaudos politika ir pasirengimo narystei fondai, t. y. maždaug 80 proc. biudžeto), ir statistikos apie surenkamus tradicinius nuosavus išteklius suvestinė. Manau, kad ES finansinių interesų apsauga ir kova su sukčiavimu yra itin svarbios sritys ir atsakomybė už šias sritis priklauso tiek Europos Sąjungai, tiek ir valstybėms narėms. Pranešime taip pat pateikiami pažeidimų dėl Komisijos tiesiogiai valdomų išlaidų įverčiai ir apžvelgiama Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) operatyvinė veikla.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame Komisijai pateikiama daug kritikos dėl informacijos apie sukčiavimo atvejus ir pažeidimus trūkumo. Manoma, kad taip yra dėl valstybių narių blogai teikiamų pranešimų. Pvz., manoma, kad sukčiavimo mastas Prancūzijoje ir Ispanijoje „įtartinai mažas“. Ateityje norime, kad pažeidimai būtų aiškiai atskirti nuo sukčiavimo atvejų, atsižvelgiant į tai, kad sukčiavimas yra baudžiamasis nusikaltimas, o pažeidimu laikomas taisyklių nesilaikymas. Pranešime taip pat prašoma atskirai pateikti informaciją apie sukčiavimo atvejus ir pažeidimus kiekvienoje valstybėje narėje, kad drausmines priemones būtų galima taikyti atskiroms valstybėms narėms. Pagal rezoliuciją daug ES lėšų panaudojama netinkamai. Parlamentas ragina Komisiją imtis veiksmų, siekiant užtikrinti greitą šių lėšų susigrąžinimą, visų pirma tai taikytina Italijai. Visų pirma žemės ūkio ir sanglaudos politikos srityje susigrąžintinų nesumokėtų sumų dalis yra „katastrofiška“.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Pritariu pranešėjo nuomonei, kad Komisija savo ataskaitoje nepateikė labai reikalingos informacijos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu, tai pasakytina netgi dėl apytikrio sukčiavimo ir pažeidimų, susijusių su ES lėšų valdymu, masto atskirose ES valstybėse narėse. Atsižvelgiant į tai, ką neperdedant būtų galima vadinti didžiuliu korupcijos mastu kai kuriose valstybėse narėse, įskaitant Čekiją, tai labai didelis trūkumas. Jeigu vertinsime sukčiavimo atvejus ir vadinamuosius pažeidimus Europos Sąjungos lygmeniu, atskirų valstybių narių lygmeniu paprastai kalbama „tik“ apie specifinį korupcijos ir sukčiavimo atvejų segmentą apskritai, tačiau tai vis dėlto yra svarbus segmentas. Mano nuomone, reikia nedelsiant apsvarstyti, ar dabartinė Europos kovos su sukčiavimu tarnybos veikla yra pakankamai veiksminga ir ar šios veiklos atžvilgiu nereikalingi struktūriniai ir metodiniai pokyčiai, įskaitant didesniu aktyvumu grindžiamą požiūrį.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) „Bendrijų finansinių interesų apsauga“ apima kovą su sukčiavimu ir pažeidimais. Svarbu pažeidimą, arba taisyklių nesilaikymą, atskirti nuo sukčiavimo, arba tyčinio neteisėto veiksmo, kuris yra baudžiamasis nusikaltimas. Kitaip tariant, komiteto pranešime šie terminai nėra visiškai atskirti ir jame išsamiai nagrinėjami pažeidimai, tačiau išsamiau nenagrinėjami sukčiavimo atvejai. Išskiriamos trys sritys, sudarančios maždaug 80 proc. ES biudžeto: žemės ūkis, sanglaudos politika ir pasiruošimo narystei fondai. Atsakomybė už šių politikų įgyvendinimą ir išlaidas tenka valstybėms narėms, kurios atsakingos už nacionalines kovos su pažeidimais ir sukčiavimu priemones.

Administracijų įsipareigojimai pernelyg įvairūs ir didelis pažeidimų, dėl kurių patirti nuostoliai dar neišieškoti, lygis yra nepriimtinas. Taip pat tikimasi, kad bus patobulintos viešųjų pirkimų procedūros, visų pirma skaidrumo užtikrinimo ir kovos su sukčiavimu srityje.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime atkreipiamas dėmesys į tam tikrus pažeidimus ir sukčiavimo atvejus naudojant ES lėšas kiekvienoje valstybėje narėje. Atvejų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus padidėjimą lėmė naujų ryšių technologijų įvedimas. Manau, kad reikia dėti visas pastangas, kad valstybės narės būtų atsakingos ir baudžiamos dėl sukčiavimo ir pažeidimų. Reikia, kad būtų pateikta informacija apie kiekvieną valstybę narę, kad kontrolės ir stebėsenos sistemos veiktų veiksmingiau, ir užtikrinti, kad turėtume tikrą informaciją apie padėtį. Valstybės narės turėtų įvesti pažeidimų valdymo sistemą, siekiant dar geriau vykdyti įsipareigojimus Europos institucijų atžvilgiu dėl pranešimų teikimo. Pažeidimų ir sukčiavimo atvejų itin daug žemės ūkio, sanglaudos politikos ir pasirengimo narystei fondų srityse. Todėl reikia imtis priemonių, siekiant suaktyvinti kontrolės, nustatymo ir ištaisymo veiksmus. Turime rūpintis, kad būtų sukurta skaidri ir veiksminga ES lėšų panaudojimo valdymo sistema.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Žinau, kad metinėje ataskaitoje nagrinėjama, ar Komisija ir valstybės narės tinkamai saugo ES lėšas nuo sukčiavimo, kaip to reikalaujama pagal SESV 325 straipsnį. Esama sričių, kuriose valstybės narės vykdo biudžetą (žemės ūkis, sanglauda, pasiruošimo narystei fondai) ir nuosavi ES ištekliai surenkami per muito mokesčius ir rinkliavas.. Svarbu sudaryti susitarimą dėl kovos su tabako gaminių kontrabanda tarp ES ir tabako gaminių gamintojų.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Visi, kurie susiję su vagystėmis iš parduotuvės, bus sugauti ir nubausti. Tačiau, priešingai, galima beveik visiškai be jokios rizikos pasisavinti milijonus eurų iš ES lėšų. Svarbu ne tik tai, kad tikimybė būti pagautam yra maža. Net kai galiausiai galima įrodyti sukčiavimo atvejį, valstybės narės nėra suinteresuotos pradėti teisminį procesą ir susigrąžinti pinigus. Dosni subsidijų sistema ir toliau lieka atvira sukčiavimo atvejams ir pažeidimams. Daug sukčiavimo atvejų yra visų pirma rytinėse ir pietinėse valstybėse narėse. Paaiškėjo, kad šios problemos itin būdingos pasirengimo narystei pagalbos srityje. Turkijos atveju pasirengimo narystei pagalbos lėšos ne tik kad naudojamos Europai nepriklausančios šalies labui, bet jos taip pat, kai kuriais atvejais, dingsta korumpuotų valdininkų kišenėse.

Siekiant sustabdyti mokesčių mokėtojams daromą žalą turime imtis parengiamųjų priemonių. Šis pranešimas tėra tik viena iš priemonių siekiant šio tikslo. Galiausiai mažai tikėtina, kad galėsime užtikrinti, jog Europos mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų perkeliami į kitą ES valstybę arba net regioną už ES ribų. Balsavau atitinkamai.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Šiuo pranešimu dėl kovos su sukčiavimu Bendrijoje, pagrindinį dėmesį skiriant būtinybei reikalauti daugiau aiškumo ir pakartotinai primygtinai reikalaujant niekada neprarasti budrumo, einama teisinga linkme.

Deja, Italija yra viena labiausiai susijusių šalių. Didžioji dalis šių reiškinių vyksta Pietų Italijoje ir jie susiję su lėšų, skirtų šių vietovių vystymuisi, vogimu arba netinkamu naudojimu. Šiomis lėšomis siekiama paskatinti skurdžių vietovių ekonomikos augimą ir vystymąsi. Vis dėlto, jeigu šis sukčiavimas vyksta būtent ten, kur investicijų poreikis didesnis, puikiai galite suprasti, kad daroma žala padvigubės.

Todėl šioms vietovėms reikia skirti vis daugiau dėmesio, nuolat vykdant kontrolės priemones ir laiku teikiant informaciją, nedelsiant atkreipiant dėmesį į galimą piktnaudžiavimą. Šiame pranešime atkreipiamas dėmesys į šias problemas, todėl nusprendžiau už jį balsuoti.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Balandžio 5 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. Europos Komisija ir valstybės narės, kovodamos su apgaule, sukčiavimu ir korupcija, turi pareigą apsaugoti ES finansinius interesus. Priimtame dokumente pateikiami statistiniai duomenys dėl šios problemos, kurių daugelis kelia nerimą. Trūksta atitinkamos informacijos, ne visada tinkamai veikia priežiūros sistemos ir daugelis vyriausybių, atrodo, nėra linkusios bendradarbiauti. Sukčiavimas ir korupcija iš esmės kenkia mokesčių mokėtojų interesams ir manau, kad reikia dėti visas pastangas, kad jie būtų panaikinti. Pritariu Europos Parlamento nuomonėms ir jo reikalavimams valstybėms narėms išties kontroliuoti ES biudžeto lėšų panaudojimą ir šiuo atžvilgiu teikti visapusišką ir patikimą informaciją. Lygiai taip pat svarbu visoje Europos Sąjungoje sukurti atviras ir skaidrias viešųjų pirkimų sistemas ir geresnes muitinių procedūrų priežiūros priemones. Šios priemonės ne tik padės nustatyti korupcijos atvejus ir su šiuo reiškiniu kovoti dabar, bet taip pat gerokai sumažins tokių atvejų skaičių ateityje.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už pranešimą dėl ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu, nes tai visoms valstybėms narėms aktuali tema, kurią turime nagrinėti visi, kad geriau koordinuotume savo veiksmus kovoje su spekuliacijomis arba netinkamu nacionalinių ir (arba) ES išteklių valdymu. Tekste pateikiami statistiniai duomenys dėl sukčiavimo atvejų, pažeidimų ir neatitikimų, nustatytų įvairiose valstybėse narėse ir pačiose ES institucijose. Informacija yra įspėjimas tiems, kurie saugo Europos Sąjungos finansinius interesus, ir tiems, kurie bando pateikti išsamią ir patikimą informaciją, siekiant visapusiškai pavaizduoti tarptautinio lygmens padėtį dėl pažeidimų ir sukčiavimo atvejų, kad būtų apsaugoti viešieji interesai.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šioje Komisijos ataskaitoje dėl finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinėje ataskaitoje, kuri pateikta vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 2 dalimi, apskritai nepateikiama jokia informacija apie apytikrį pažeidimų ir sukčiavimo atvejų lygį kiekvienoje valstybėje narėje, dėmesys labiau kreipiamas į ryšių palaikymo lygį. Todėl neįmanoma susidaryti aiškios nuomonės dėl tikrojo pažeidimų ir sukčiavimo masto valstybėse narėse arba nustatyti valstybes nares, kuriose pažeidimų ir sukčiavimo mastas didžiausias, ir joms taikyti drausmines priemones. Pritariu pranešėjo nuomonei, kad išvadas apie ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu būtų geriausia grįsti Audito Rūmų 2009 m. metine ataskaita, kuri, jo nuomone, yra patikimiausias informacijos šaltinis, o Komisijos ir OLAF ataskaitos daugiausia naudotinos kaip papildoma informacija apie pranešimo teikimo tendencijas ir išnagrinėtus atvejus. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsuoju „už“. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje Europos Komisija ir valstybės narės įpareigojamos saugoti ES finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu srityse, kuriose Europos Sąjunga ir valstybės narės dalijasi atsakomybe. Pagal 325 straipsnio 5 dalį Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kasmet pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant šį straipsnį. Komisijos ataskaitoje Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinė ataskaita“ (COM(2010)382) pateikiama valstybių narių pranešimų apie pažeidimus srityse, kuriose valstybės narės vykdo biudžetą (žemės ūkio politika, sanglaudos politika ir pasirengimo narystei fondai, t. y. maždaug 80 proc. biudžeto), ir statistikos apie surenkamus tradicinius nuosavus išteklius suvestinė. Joje taip pat pateikiamas pažeidimų Komisijos tiesiogiai valdomų išlaidų srityje įverčiai ir apžvelgiama Europos kovos su sukčiavimu tarnybos operatyvinė veikla.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes pernelyg dažnai mums trūksta patikimos informacijos dėl pažeidimų ir sukčiavimo, susijusių su ES lėšų panaudojimu valstybėse narėse. Pernelyg dažnai nėra realios muitų surinkimo kontrolės ir nesusigrąžinamos netinkamai panaudotos lėšos. Dabar svarbu imtis konkrečių priemonių, siekiant aiškiai atskirti pažeidimus nuo sukčiavimo, nes sukčiavimas laikomas baudžiamuoju nusikaltimu, o pažeidimas yra taisyklių nesilaikymas ir jis tikrai gali būti netyčinis. Šiuo atžvilgiu mums reikalinga informacija pagal kiekvieną valstybę narę, kad būtų galima imtis drausminių priemonių atskirų šalių atžvilgiu.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba per metus atlieka kelis šimtus tyrimų dėl vengimo atlikti mokėjimus ES ir ES finansinių išteklių netinkamo panaudojimo. Sukčiavimo masto slėpimas neatneš jokios naudos. Veikiau priešingai, susiklosčius tokiai padėčiai nežinome grėsmių ir todėl nesisaugome nuo jų.

Dabartinė padėtis, kai netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinama dalis yra maža, man kelia nerimą. 2007–2009 m. iš paramos gavėjų susigrąžintos lėšos tesudarė 10 proc. visų susigrąžintinų lėšų. Tai nepriimtina. Turime įvesti veiksmingą lėšų susigrąžinimo sistemą ir atidžiai stebėti šioje srityje daromą pažangą. Kontrolė sukčiavimo srityje turėtų būti vykdoma ne tik Europos institucijų lygmeniu, o jos vykdymas turėtų būti užtikrinamas atskirose valstybėse narėse. Būtent jos turėtų sukurti ir nuolat vertinti viešųjų pirkimų sistemas, kad būtų galima užkirsti kelią korupcijai.

Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad viešųjų pirkimų srityje būtų išlaikomas skaidrumas ir atsakingumas. Taip pat Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse reikėtų dėti pastangas, siekiant užtikrinti, kad procedūros būtų paprastos ir kad jomis būtų pažabota pernelyg didelė biurokratija.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes kova su sukčiavimu reikalinga ne tik ES finansinių interesų labui, ji taip pat labai svarbi siekiant apsaugoti vartotojų interesus.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime, kuriam pritarė visos Europos frakcijos, pabrėžiamas pažeidimų ir sukčiavimo atvejų, susijusių su ES lėšų naudojimu, kiekvienoje valstybėje narėje įvertis. Komisijos nuomone, atvejų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus padidėjimą lėmė naujų ryšių technologijų įvedimas. Balsuoju už šį pranešimą ir manau, kad Komisija turėtų dėti didesnes pastangas, kad valstybės narės būtų atsakingos ir joms būtų taikomos drausminės priemonės dėl sukčiavimo ir pažeidimų. Reikia, kad būtų pateikta informacija apie kiekvieną valstybę narę, kad kontrolės ir stebėsenos sistemos veiktų veiksmingiau, ir užtikrinti, kad turėtume tikrą informaciją apie padėtį. Taip pat valstybės narės turėtų įvesti pažeidimų valdymo sistemą, siekiant dar geriau vykdyti įsipareigojimus Europos institucijų atžvilgiu dėl pranešimų teikimo.

Pažeidimų ir sukčiavimo atvejų itin daug žemės ūkio, sanglaudos politikos ir pasirengimo narystei fondų srityse, todėl reikia imtis priemonių, siekiant suaktyvinti kontrolės, nustatymo ir ištaisymo veiksmus. Labai svarbu, kad visos Europos įstaigos, tačiau visų pirma valstybių narių įstaigos, bendradarbiautų, siekiant sukurti skaidrias ir tikslias Europos lėšų panaudojimo sąlygas.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl sukčiavimo, susijusio su Europos išlaidomis valstybėse narėse. Šiame pranešime pateikiama kritika dėl įtarimo sukčiavimo atvejų skaičiaus ir masto padidėjimo, palyginti su bendru kai kuriose valstybėse narėse (Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje) nustatomų pažeidimų skaičiumi, ir Komisija, atitinkamos Europos Sąjungos agentūros ir valstybės narės raginamos imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad naudojant ES lėšas nebūtų korupcijos atvejų, ir įdiegti atgrasomąsias sankcijas tais atvejais, kai nustatoma korupcijos ir sukčiavimo atvejų. Regis, toks yra minimalus reikalavimas.

Šiuo pranešimu Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį į Prancūziją ir Ispaniją, „išreikšdamas susirūpinimą“ dėl įtartinai nedidelio įtariamų sukčiavimo atvejų šiose šalyse lygmens, ir ragina Komisiją suteikti informaciją dėl sukčiavimo atvejų nustatymo gebėjimų šiose šalyse. Kova su korupcija labai svarbi. Vis dėlto procedūros neturi dėl to būti sudėtingesnės. Realios supaprastinimo priemonės sudarytų geresnes sąlygas vietos bendruomenėms ir mažoms organizacijoms gauti joms reikiamų lėšų. Tai neabejotinai palengvintų lėšų valdymą ir užtikrintų geresnę Parlamento kontrolę.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Nedelsiant turi būti išspręsta problema dėl didelio klaidų skaičiaus skiriant ES lėšas. Turime nedelsiant įdiegti griežtas priemones, kad nebūtų galima apgaulės būdu gauti viešąjį finansavimą. ES ir valstybės narės turi bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti, kad ES finansavimu būtų teikiama kuo didesnė nauda Europos piliečiams, nes galų gale tai naudinga abiem pusėms.

Pranešime teigiama, kad integruotai administravimo ir kontrolės sistemai kenkia netikslūs duomenys, nepakankamos kryžminės patikros ir tolesnių priemonių nebuvimas. Šios problemos turi būti išspręstos. Aiškios nuostatos ir visiškas skaidrumas finansavimo skyrimo srityje bei griežtos kontrolės priemones reglamentuojančios taisyklės yra geriausios priemonės, siekiant užtikrinti, kad nesąžiningai veiklai kelias būtų užkirstas dar iki jai prasidedant.

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už C. S. Ivano pateiktą dokumentą dėl ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu srityse, kuriose Europos Sąjunga ir valstybės narės dalijasi atsakomybe. Manau, ypač atsižvelgdama į paskutinius įvykius, kad svarbu šiai problemai skirti dėmesį ir užtikrinti nuolatinį įsipareigojimų laikymąsi, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos kovoti su sukčiavimu visoje ES.

Pranešimas: Marietta Giannakou (A7-0062/2011)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – Mes, UKIP nariai, iš principo esame prieš Europos politines partijas. Vienintelis tikras būdas atstovauti valstybių narių rinkėjų nuomonei ir pažiūroms yra per nacionalinę politinę partiją. Vis dėlto būtų blogai, jeigu tik Europos supervalstybės partijos galėtų gauti mokesčių mokėtojų pinigus, jeigu kalbame būtent apie tokį pasiūlymą. Todėl UKIP pasilieka narystės Europos politinėje partijoje teisę. Būtų visiškai neteisinga, jeigu milijonų britų ir kitų žemyno tautinių valstybių žmonių, kurie prieštarauja Europos projektui, nuomonė būtų užgniaužta politinės valdžios.

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes tai svarbus žingsnis, siekiant sukurti bendrą jų finansavimo reguliavimo teisinį pagrindą. Tai žingsnis teisinga linkme, nes juo nepritariama Europos statutui dėl partijų žmogiškųjų išteklių ir jame atskiriamos partijos įsteigimo ir jos finansavimo sąlygos. Taip pat teigiamai vertintina tai, kad jame minimi politiniai fondai.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių, taikymo. Tai svarbus dokumentas, prisidedantis prie Europos politinių partijų vystymo siekiant skatinti visuomenės susidomėjimą ES klausimais. Tam, kad ES piliečiai palaikytų šias partijas ir pasitikėtų jomis, būtina įtvirtinti bendrą ir skaidrią Europos politinių partijų finansavimo sistemą. Europos Parlamentas, priimdamas šią rezoliuciją, atvirai pasisako už skaidrų finansavimą, kuris yra demokratinių vertybių ir gero valdymo pagrindinis elementas. Labai svarbu, kad Europos politinės partijos, Sąjungoje skatinančios demokratiją, turėtų bendrą ir vienodą teisinį statusą. Partijoms siekiant savo tikslų dabar labiau nei bet kada reikia ES teisės aktais paremtų Europos įstatų, padėsiančių suvienodinti ES politinių partijų mokesčių aspektus. Pritariu pranešėjos nuomonei, kad šis dokumentas prisideda prie didesnio ES politinių partijų sistemos efektyvumo.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Europos Sąjungą sudaro įvairios tautos, kultūros, nuomonės ir įsitikinimai, kuriems dabartiniu socialiniu ir politiniu požiūriu turi būti atstovaujama vienodai ir kurie turi būti vienodai remiami teisėkūros forumuose, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra nacionalinio, ar Europos lygmens. Atstovavimo sąvoka yra Europos kūrimo pagrindas ir ji turės būti išsaugota ir stiprinama, nes tik taip vieningos Europos projektas gali būti prasmingas.

Manau, kad Europos partijų finansavimo tvarkos sušvelninimas gali padėti stiprinti ir ateityje skleisti atstovaujamosios demokratijos principą ir, vadinasi, visų Europos piliečių, kurie prisideda prie Europos Sąjungos biudžeto, interesus. Pereidami nuo Europos „polio“ koncepcijos prie Europos politinės tapatumo prasmės turime stengtis supaprastinti ryšius tarp Europos piliečių ir politinių partijų. M. Giannakou savo pranešime pabrėžia, kad to pasiekti negalėsime, jeigu neperžiūrėsime Europos partijų padėties ir finansavimo. Daugiausia dėmesio, kaip tai aiškiai nurodoma pranešime, reikėtų skirti biurokratijos, susijusios su finansavimo skyrimu, mažinimui, tačiau kartu įvesti griežtas bausmes pažeidimų arba galiojančių taisyklių nesilaikymo atveju. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Pritariau M. Giannakou pateiktam pranešimui, kuriame visų pirma siūloma, kad politinėms partijoms ir Europos fondams būtų suteiktas juridinio asmens statusas, nustatant bendrą ES teise grindžiamą statusą teisine ir mokestine prasme. Jame Europos Komisija raginama pateikti konkrečius pasiūlymus šiuo klausimu. Be to, jame patvirtinama, kad ES politinė partija gali gauti finansavimą tik tuo atveju, jeigu Europos Parlamente jai atstovauja bent vienas jos narys.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį svarbų pranešimą. Lisabonos sutartyje politinėms partijoms numatytas svarbus vaidmuo kuriant bendrą Europos pilietinę erdvę, todėl yra labai svarbu užtikrinti vienodą jų teisinį statusą bei kuo skaidresnį ir atskaitingesnį visuomenei finansavimą. Šiuo metu nemažai Europoje veikiančių politinių partijų yra gana uždaros, vyrauja nedidelė jų vadovų kaita, todėl silpnėja šių politinių organizacijų vaidmuo užtikrinant piliečių įtraukimą į politinių sprendimų priėmimą. Reformuodama partijų veiklos reglamentavimą, Europos Sąjunga galėtų pasinaudoti proga ir paskatinti Europos politinių partijų atsinaujinimą. Manau, kad kuriant naujas unifikuotas partijų veiklos ir finansavimo taisykles, reikėtų įtraukti partijų vidaus struktūrų formavimo demokratiškumo kriterijus, savotiškus demokratijos saugiklius, kurių neįvykdžiusios politinės organizacijos netektų dalies savo galimybių, pavyzdžiui, negalėtų pretenduoti į viešąjį finansavimą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Pritariu pranešėjos nuomonei, kad Europos politinės partijos yra pagrindinės parlamentinės demokratijos priemonės neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jos tėra tik nacionalines partijas jungiančios organizacijos. Taip pat pritariu minčiai, kad finansavimą gali gauti tik tos partijos, kurių bent vienas narys yra Parlamento narys. Manau, kad teisinga yra mintis paprašyti Komisijos pasiūlyti Europos politinių partijų statuto projektą pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Pritariu pranešėjai ir pasisakau už tai, kad reikia pakeisti finansinius reglamentus, reglamentuojančius Europos partijų ir politinių fondų finansavimą, ir kad visos lėšos turi būti skirtos metų pradžioje.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Tokios nuomonės laikosi visi Europos piliečiai ir šiuo lygmeniu nesvarbu, ar esate už, ar prieš Europos integraciją. Reikia nedelsiant pakartotinai spręsti Europos problemas. Europos politinių partijų veiksmų sritis labai plati. Jos turi nustatyti naujas perspektyvas ir suteikti naują akstiną Europos demokratinėms priemonėms. Todėl turime sušvelninti Europos partijų veikimo sąlygas, kad būtų suteiktos galimybės aktyviai veikti. Šiai naujai diskusijų erdvei turime suteikti aiškų statusą ir, galiausiai, realias Europos politinių partijų veiklos perspektyvas per būsimus rinkimus.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Šiam pranešimui nepritariau dėl įvairių priežasčių. Daugelis pasiūlymų dėl tiesioginio finansavimo ir Europos politinių partijų statuso prieštarauja nacionalinėms partijoms. Parlamento nariai įvairiose šalyse renkami pasitelkiant nacionalines partijas. Juos išrinkus per nacionalines partijas jie gali sudaryti Europos frakcijas, tačiau nacionaliniu mastu ginti savo partijų interesus. Šiame pranešime šiai minčiai nepritariama.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos politinių partijų vystymasis labai svarbus, siekiant visuomenę sudominti ES reikalais. Europos partijų reglamentavimo klausimo nagrinėjimas kelia didesnį rūpestį, susijusį su klausimu, kaip sukurti tarpvalstybinę pilietinę erdvę, kurią sudarytų laisvi ir lygūs piliečiai, ir ką bendras finansavimas, skirtingų asmenų pilietinio susitarimo forma, galėtų reikšti integracijos ateičiai. Gana sudėtinga parengti Europos politinių partijų reformų dokumentų rinkinį, kuris suteiktų galimybę mobilizuoti pavienių ir organizuotų piliečių demokratinę energiją, bent dėl ES sistemos sudėtingumo, ši užduotis paprastesnė netampa.

Stiprinti Europos politines partijas reiškia tobulinti ES atstovaujamąjį valdymą, taigi stiprinti demokratiją. Kad ir kaip sudėtingai tai skambėtų, ES ateitis priklauso nuo Europos politinių partijų. Saugios ir aiškios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinkos sukūrimas yra pirmasis žingsnis. Mums reikia europinės erdvės, kurioje politinės partijos, spręsdamos Europos Sąjungos problemas, aktyviai sutelktų pagrindinį dėmesį į piliečius ir padėtų jiems kasdieniniame gyvenime laikotarpiu, kai pastebima, kad Europos piliečiai yra atsiskyrę nuo Europos Sąjungos.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Europos politinėms partijoms, kurių vaidmuo kuriant demokratinę santvarką ES yra svarbus, turėtų būti suteiktas bendras ir vienodas statusas. Europos politinės partijos turėtų turėti juridinio asmens statusą, kad apmokestinimo procedūrų srityje galėtų panaikinti skirtumą tarp Europos politinių partijų ir Europos valdžios institucijų. Kalbant apie Europos partijų įsteigimą kaip tinkama ir derama vertintina tai, kad pagal Europos partijų statutą Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis išrinkti atstovai laikomi lygiateisiais, jeigu regionų atstovai yra išrinkti regioninių parlamentų nariai. Be to, kiekvienoje Europos politinėje partijoje turi būti mažiausiai vienas atstovas, kuris yra Europos Parlamento narys. Galiausiai tai taip pat viena iš Europos politinei partijai taikytinų sąlygų, kad ji galėtų gauti finansavimą iš Europos Parlamento.

  John Bufton, David Campbell Bannerman, Derek Roland Clark ir Nigel Farage (EFD), raštu. – Iš principo UKIP nepritaria Europos politinėms partijoms. Tai sunkioje padėtyje esančių mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Jų tikrai nereikia ir tikras būdas atstovauti valstybių narių žmonėms išlieka nacionalinė politinė partija. Nepaisant to turi būti aišku, kad UKIP pasilieka narystės Europos politinėje partijoje teisę, kad ji taip pat galėtų gauti tų mokesčių mokėtojų pinigus, kad geriau atstovautų daugeliui milijonų britų ir kitų žmonių visame žemyne, kurie nepritaria Europos Sąjungai ir visai jos veiklai ir kurių balsą nuslopina valdančioji politinė klasė.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Visiškai pritariu šiam pranešimui kaip naujam žingsniui kuriant tikras Europos politines partijas, kurios galėtų veikti Europos lygmeniu. Vienintelis būdas panaikinti demokratijos stoką, dėl kurios Europos piliečiai nesijaučia Europos projekto dalyviais, yra kurti tikrą Europos politiką. Tam labai svarbios Europos politinės partijos.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Susilaikiau, nepaisant to, kad pranešime siūlomas sprendimas dėl problemos, kuri kilo dėl to, kad Belgijoje Europos politinės partijos veikia kaip NVO. Europos partijos, atsižvelgiant į jų pačių ideologinius ir politinius aspektus, turi įgyti aiškų teisinį subjektiškumą. Tam tikromis sąlygomis jos gali padėti paskatinti piliečius imtis veiksmų ir siekti, kad būtų priimti žmonėms, o ne finansiniu požiūriu stipriems subjektams naudingi sprendimai. Vis dėlto kai kurie pranešimo aspektai man kelia abejonių, nes jie gali būti panaudoti kaip laisvos ir nepriklausomos Europos partijų struktūros ir veiksmų apribojimai. Jų vidaus veikla ir struktūra bei politiniai veiksmai turi būti grindžiami tik jų pačių politiniais sprendimais be išorinių apribojimų. Taisyklės, reglamentuojančios partijų politinį ir teisinį pripažinimą ir joms reikalingą finansavimą, turi sudaryti palankesnes sąlygas jų veiklai, kad jos galėtu laisvai formuoti alternatyvias politikos kryptis, o tai ir yra pati demokratijos esmė. Jos taip pat turi užtikrinti, kad jų, kaip Europos žmonėms atstovaujančių subjektų, veiklai jokios įtakos nedarytų ribojančios politinės sistemos ir didelis ekonominis suinteresuotumas.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Pagal Lisabonos sutartį ES galioja atstovaujamosios demokratijos santvarka. Politinės partijos Europos lygmeniu gyvybiškai svarbios formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant ES visuomenės valią. Vis dėlto Europos politinės partijos yra tik nacionalines partijas jungiančios organizacijos ir galiausiai jos tiesiogiai nesusisiekia su rinkėjais valstybėse narėse. Europos politinių partijų stiprinimas taip pat reiškia jų politinio, teisinio ir mokestinio statuso priėmimą, įskaitant nepriklausomą teisinį subjektiškumą, tiesiogiai grindžiamą ES teise. Geresnis Europos politinių partijų reguliavimas ir su jais susiję politiniai fondai taip pat atneš naudos skaidrumo požiūriu. Skaidrus finansavimas yra pagrindinis demokratinių vertybių ir geros valdysenos skleidimo aspektas, išskyrus tai, kad šis aspektas taip pat gali padėti sustiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis partijomis.

  Philippe de Villiers (EFD), raštu. – (FR) Europos politinės partijos yra beprasmės. „Europos politinės erdvės“, kurią daugelis gina, nėra. Idėjos gali būti išsakomos ir tikros bei politinės diskusijos gali vykti tik ten, kur piliečių vertybės, kalba ir kultūra yra tokie patys, t. y. tautoje.

Šiame pranešime tvirtinama, kad Europos politinės partijos turi būti vieta, kur „reiškiama Sąjungos piliečių valia“. Tai nepasiekiamas tikslas. Kiekvienuose Parlamento rinkimuose gerinamas nedalyvavimo rinkimuose rekordas turėtų mums priminti, kad tarptautinis lygmuo nepasižymi sąžininga ir veiksminga demokratija. Didelės Europos paramos teikimas šioms partijoms yra gėda. Europos piliečiai akivaizdžiai yra vis labiau atitolę ir vis mažiau domisi, tačiau Europos Parlamentas ir, apskritai, Europos institucijos pasiryžę sukurti Europos politinę erdvę nuo pat pradžių.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pasisakoma už patikimus ir skaidrius reikalavimus dėl Europos politinių partijų veikimo ir finansavimo ES. Būsimu Europos politinių partijų statutu bus žengtas svarbus žingsnis siekiant aktyvesnio visuomenės dalyvavimo, geresnės atstovaujamosios demokratijos ir arčiau žmonių esančios Europos.

  Göran Färm, Anna Hedh ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. – (SV) Dėl pranešimo dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių nusprendėme balsuoti prieš teksto dalį, kurioje siūloma, kad Europos politinėms partijoms būtų leidžiama dalyvauti referendumo kampanijose valstybėse narėse, jeigu referendumai susiję su ES klausimais. Šiuo metu Europos politinėms partijoms, kurios didžiąja dalimi finansuojamos ES lėšomis, leidžiama dalyvauti tik kampanijose per Europos Parlamento rinkimus. Manome, kad dabar galiojančios taisyklės yra pagrįstos. Nacionaliniuose rinkimuose arba referendumuose sprendimas turėtų būti priimtas be partijų, kurios finansuojamos iš ES biudžeto arba kitų išorinių šaltinių, įsikišimo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Mūsų demokratija grindžiama atstovavimu, kuris vykdomas per politines partijas. Būtent todėl jos yra demokratinės priemonės, kuriomis atstovaujama teisėtiems visuomenės interesams tiek ir iš arti, pvz., per vietos valdžią, tiek ir kiek aukštesniu lygmeniu, kai jiems atstovaujama Europos institucijose. Neatsitiktinai Europos Parlamentas sudarytas iš politinių partijų ir taip siekia atstovauti visuomenės interesams, laikydamasis nuo jų politinių pažiūrų priklausančios prioritetų darbotvarkės. Kaip nurodo pranešėja: „Saugios ir skaidrios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinkos kūrimas – tvirtos demokratijos siekis“, – taigi manau, kad iniciatyva siekiant sukurti aiškią reguliavimo sistemą dėl jų pripažinimo ir finansavimo yra teigiamas žingsnis.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Politinės partijos ir jų susiję politiniai fondai yra gyvybiškai svarbūs parlamentinės demokratijos santvarkoje. Jos padeda žmonių politinei valiai suteikti formą. Jos taip pat labai svarbios rengiant ir pasirenkant jų kandidatus. „Lisabonos sutartyje numatytas šis politinių partijų ir jų atitinkamų fondų vaidmuo, siekiant ES lygmeniu sukurti Europos polį, politinę erdvę, ir Europos demokratiją, kurios pagrindinė sudėtinė dalis yra Europos piliečių iniciatyva.“ Europos politinės partijos ir politiniai fondai tapo nepakeičiamais ES politinio gyvenimo dalyviais, visų pirma dėl to, kad jos formuoja ir informuoja apie įvairių „politinių šeimų“ nuomones. Pritariu lėšų skyrimo kriterijams, visų pirma atitinkamos politinės partijos pajamų procentui ir atstovavimo mastui.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime išdėstyti tam tikri motyvai, dėl kurių nusprendėme jam nepritarti. Vienas tokių motyvų yra Europos politinių partijų dalyvavimas referendumo kampanijose valstybėse narėse nepaisant to, kad referendumo klausimas tiesiogiai susijęs su ES susijusiais klausimais.

Taip pat nepritariam pateiktam pasiūlymui, kad Europos politinės partijos turėtų pradėti nagrinėti sąlygas dėl tiesioginio pavienių piliečių priėmimo į narius. Šiais argumentais papildoma principinė nuomonė, kuri nepalanki Europos politinėms partijoms kurtis. Šis procesas neatsiejamas nuo neoliberalaus, federalistinio ir karinio dabartinio integracijos proceso, kuriame, beje, jis buvo labai svarbus, tikslų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome prieš šį pranešimą dėl to, kad nepritariame Europos politinių partijų sukūrimui, ir dėl nuomonės, kurios laikomės kapitalistinės ES integracijos klausimu. Tas pat pasakytina dėl pateiktų pasiūlymų dėl atitinkamų politinių fondų.

Vis dėlto konkrečiu šio pranešimo atveju taip pat esama kitų priežasčių, dėl kurių balsavome prieš. Pvz., manome, kad neteisinga Europos politinėms partijoms dalyvauti referendumo kampanijose valstybėse narėse net ir tuo atveju, jeigu referendumo klausimas tiesiogiai susijęs su klausimais, susijusiais su Europos Sąjunga.

Taip pat nepritariame pateiktam pasiūlymui, kad Europos politinės partijos turėtų pradėti nagrinėti sąlygas dėl tiesioginio pavienių piliečių priėmimo į narius.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Europos politinėms partijoms suteikti teisinį statusą ir teisinį subjektiškumą, kuris būtų grindžiamas tik ES teise – tai paversti jas tarptautiniais subjektais, kuriems netaikomi nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys jas sudarančias politines partijas. Tai reiškia dirbtinai ir dogmatiškai sukurti dvidešimt aštuntąją politinę erdvę, kuri būtų tiesiog fiktyvi. Taip pat nepritariu taisyklių, reglamentuojančių šių partijų sukūrimą, griežtinimui atitinkamai sušvelninant joms taikomas finansinio pobūdžio taisykles ir nepritariu bet kokiai sąsajai tarp kokio nors europinio partijų statuso pripažinimo ir jų galimybės gauti finansavimą. Visomis išgalėmis jie bando sumažinti narių skaičių, kad keli privilegijuotieji, kurie yra nariai, galėtų lengviau naudotis jų finansiniais ir politiniais pranašumais. Galiausiai manau, kad Europos politinių partijų teisė dalyvauti referendumo kampanijose dėl Europos reikalų yra neaiški.

Kai kurie iš kolegų Parlamento narių patvirtino galvojantys apie galimą referendumą dėl Turkijos įstojimo į ES, kuris bet kuriuo atveju neįvyks. Manau, kad nepriimtina kištis į referendumą dėl šalies įstojimo arba dėl euro joje įvedimo, referendumo, susijusio su kiekvienos tautos, ir tik jos, apsisprendimo teise. Balsavau prieš šį pranešimą.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Visapusiškai pritariau šiam pranešimui, nes tam tikra prasme jis skatina Europos demokratijos, grindžiamos partijomis, kurių teisinis statusas ir teisinis subjektiškumas aiškiai nustatytas, kūrimąsi. Tai neabejotinai sustiprino jų teisėtumą piliečių akyse, kurie vis dar manys, kad ES yra pernelyg atsiskyrusi. Tai taip pat susiję su veiklos skaidrumo skatinimu, o tai, mano nuomone, labai svarbu tariamai demokratijai. Galiausiai, jų finansavimas bus skaidresnis — tai gali tik padidinti jų teisėtumą, ir tam aš pritariu.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui, kadangi saugios ir skaidrios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinkos kūrimas – tvirtos demokratijos siekis. Reikia sukurti erdvę, Europos erdvę, kurioje veiktų partijos, vienijančios Sąjungos piliečius ir padedančios jiems kasdieniniame gyvenime. Tai, kad bus priimtos konkrečios taisyklės, kurios sudarys galimybes siekti šio tikslo, turi dvi pasekmes. Viena vertus, bus greitai teikiama atnaujinta ir vieša informacija apie Europos politinių partijų susikūrimą ir jų padėtį Europoje. Piliečiai žinos, kad dalyvaudami Europos politinės partijos veikloje jie turi vadovautis Europos Sąjungos teisės aktais, o politinės partijos turi teises ir pareigas. Antra vertus, Europos politinių partijų įstatai sudaro galimybę įsteigti tarpvalstybinę partinę sistemą. Ši sistema yra pirmas ir būtinas etapas siekiant daugiau dalyvavimo, daugiau demokratijos ir daugiau Europos.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Svarbu vystyti Europos politines partijas. Labai seniai Europos Parlamentui rūpestį kelia tai, kad visuomenė mažai domisi ES reikalais. Tai akivaizdžiai parodė menkas dalyvavimas Parlamento rinkimuose. Per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus vos 40,3 proc. suomių, kurie turi teisę balsuoti, iš tikrųjų dalyvavo rinkimuose ir balsavo.

Per pastaruosius metus Europos politinių partijų finansavimas labai padidėjo. Šiais metais partijos gaus finansinę paramą, kurios bendra vertė siekia 17,4 mln. EUR, o fondai gaus 11,4 mln. EUR. Turime itin rūpintis, kad šie pinigai, kurie gaunami iš Europos mokesčių mokėtojų, būtų panaudoti labai viešai ir labai sumaniai. Ateityje finansinė parama tikrai neturėtų būti didinama.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) „Politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią.“ Tokiais žodžiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 straipsnio 4 dalyje nustatomas vaidmuo, kurį turi turėti Europos politinės partijos. Nors šis vaidmuo joms numatytas Lisabonos sutartyje, jos negali visada jo tinkamiausiai atlikti. Manau, kad Europos politinės partijos gali ir turėtų veiksmingiau prisidėti prie Europos politinio ir socialinio gyvenimo, kad padidintų visuomenės susidomėjimą Europos Sąjungos vidaus reikalais. Atsižvelgiant į šiuos motyvus labai svarbu, kad Europos politinėms partijoms būtų suteiktas pripažintas teisinis statusas, taikoma bendra, vienoda mokestinė politika, kuri sudarytų sąlygas tikrai organizacinei konvergencijai. Manau, kad Europos politinių partijų statutas galėtų sudaryti sąlygas labiau įtraukti gyventojus, bet taip pat sukurti išties tarptautinę partijų sistemą, kuri būtų labai svarbi siekiant užtikrinti geresnę demokratiją Europoje.

  Agnès Le Brun (PPE), raštu. – (FR) Jau 7 metai, kai pagrindinės Europos politinės grupės susibūrė į Europos politines partijas, sujungtas į šiame Parlamente atstovaujamas frakcijas. Vis dėlto šių transeuropinių partijų viešumui ir veiklai labai trukdo nacionalinių tendencijų intensyvumas. Nekeldami klausimo dėl pastarojo aspekto, kuris labai svarbus Europos Sąjungos demokratiniams siekiams, turime stengtis skatinti Europos tarpvalstybinio lygmens diskusijas, kaip vienintelę priemonę, kuri leis Europai siekti pažangos. M. Giannakou parengtame pranešime siekiama skatinti Europos partijų kūrimąsi ir todėl jam pritariu. Jame Komisija raginama įgyvendinti teisės aktus, kuriais tokiems subjektams suteikiamas statusas, taip palengvinant jų finansavimą ir sudarant sąlygas geriau įsilieti į kasdienį politinį piliečių gyvenimą. Šiuo reglamentu bus sukurta ypatinga erdvė siekiant užtikrinti, kad būtų apginti transeuropiniai interesai ir taip pat protingai nustatomos taisyklės, užtikrinančios atviras ir skaidrias diskusijas.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuris, mano nuomone, yra svarbus žingsnis siekiant sukurti teisinį statutą, reglamentuojantį Europos politinių partijų klausimą.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Atsižvelgiant į tai, kad politinėms partijoms atstovaujama Europos lygmeniu, institucijos tikisi, kad jos visuomenei teiks informaciją Europos klausimais. Balsavau už pranešimą dėl bendro teisinio ir mokestinio statuso suteikimo Europos politinėms partijoms. Tokią galimybę suteikė Lisabonos sutartis, kuri suteikia ES teisinį subjektiškumą. Šis statusas reikalingas dėl Europos politinių partijų ir jų fondų konvergencijos biudžeto ir organizaciniu požiūriais.

Su politinėmis partijomis susieti fondai prisideda prie diskusijų bendros svarbos politiniais klausimais. Aiškiau išdėstytos finansinės taisyklės, kad būtų pateikta patikima ir aiški informacija dėl finansavimo ir veiklos vykdymo. Viena svarbi taisyklė yra finansavimui taikoma sąlyga, pagal kurią reikalaujama, kad partija turėtų bent vieną atstovą Europos Parlamente.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jeigu galima sakyti, kad be politinių partijų mūsų šalyse nėra demokratijos, tada taip pat reikėtų sakyti, kad be Europos politinių partijų nebus tikros Europos demokratijos. Kadangi norėčiau pasakyti, kad turėtų būti visiškai uždraustas nacionalinių partijų finansavimas įmonių ir jų lobistų lėšomis, valstybei užtikrinant finansavimą viešosiomis lėšomis, taip pat manau, kad Europos partijos turėtų būti finansuojamos iš ES biudžeto ir joms turėtų būti uždrausta gauti „aukas“ iš juridinių asmenų.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Labai svarbu pasisakyti už patikimus ir aiškius reikalavimus dėl Europos politinių partijų ES veikimo ir finansavimo. To siekiant būsimas politinių partijų Europos statuto vaidmuo bus labai svarbus, nes jis leis pasiekti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą, geresnę atstovaujamąją demokratiją ir Europą, kuri būtų arčiau žmonių.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Esu įsitikinęs, kad saugios ir skaidrios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinkos kūrimas – tvirtos demokratijos siekis. Reikia sukurti erdvę, Europos erdvę, kurioje veiktų partijos, vienijančios Sąjungos piliečius ir padedančios jiems kasdieniame gyvenime. Tai, kad bus priimtos konkrečios taisyklės, kurios sudarys galimybes siekti šio tikslo, turi du padarinius. Viena vertus, bus greitai teikiama atnaujinta ir vieša informacija apie Europos politinių partijų susikūrimą ir jų padėtį Europoje. Piliečiai žinos, kad dalyvaudami Europos politinės partijos veikloje jie turi vadovautis Europos Sąjungos teisės aktais, o politinės partijos turi teises ir pareigas. Antra vertus, Europos politinių partijų įstatai sudaro galimybę įsteigti tarpvalstybinę partinę sistemą. Balsavau už.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Trečiadienio posėdyje Europos Parlamentas patvirtino M. Giannakou pranešimą dėl statuso ir taisyklių, susijusių su Europos politinių partijų finansavimu. Manau, kad Europos politinių partijų vystymasis labai svarbus elementas, dėl kurio galime didinti visuomenės susidomėjimą Europos Sąjungos reikalais, o tai, mano nuomone, lems aktyvesnį dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose. Be to, politinės partijos yra vieta dialogui su piliečiais, kuris vyksta per daugelį seminarų ir politinių diskusijų. Mastrichto sutartis ir Nicos sutartis, sukurdamos Europos politinių partijų finansavimo galimybę, leido joms veikti nepriklausomai nuo Parlamento frakcijų. Vis dėlto nepaisant šios neabejotinos pažangos, pagerinančios Europos partijų padėtį, pagrindinis jų finansavimo šaltinis vis dar yra individualus narystės mokestis ir, nedidele dalimi, aukos. Norėčiau išreikšti viltį, kad dokumentas, kuris buvo priimtas, iš esmės pagerins Europos politinių partijų padėtį.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Europos masto politinės partijos yra svarbus Sąjungos integracijos veiksnys siekiant sukurti Europos polį, politinę erdvę ir demokratiją. Europos politinės partijos turi glaudžiai bendradarbiauti su savo narėmis, esamomis nacionalinėmis ir regioninėmis partijomis, dėl to joms turi būti sudarytos palankios veiklos sąlygos ir skiriamas finansavimas. Būtina užtikrinti iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto finansuojamų Europos politinių partijų maksimalų skaidrumą ir finansų kontrolę. Visų pirma, Finansinis reglamentas turi būti papildytas nuostatomis skirtomis tik Europos partijų ir fondų finansavimui reguliuoti. Be to, tikslinga nustatyti išimtį, pagal kurią šioms partijoms būtų suteikta galimybė finansinių metų pradžioje gauti 100 proc., o ne 80 proc. finansavimo, o nepriklausomų išteklių dalis, kurią privaloma įrodyti, būtų sumažinta iki 10 proc. Siekiant, kad skiriamas finansavimas būtų naudojamas skaidriai ir pagal paskirtį, reglamente turi būti numatytos sankcijos už finansavimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, kad Europos politinės partijos atlieka politinį vaidmenį ES lygiu, pritariu pasiūlymui suteikti joms teisę dalyvauti referendumų, kurie tiesiogiai susiję su ES klausimais, kampanijose ir leisti naudoti joms skiriamas lėšas šioms kampanijoms finansuoti. Tik stiprios ir efektyviai funkcionuojančios Europos politinės partijos gali padėti stipriau susieti ES institucijas ir piliečius, dėl to Komisija turėtų kuo skubiau pasiūlyti Europos politinių partijų statuto projektą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Europos Parlamento rinkimai turėtų tapti demokratiškesni. ES piliečiams reikia suteikti galimybę balsuoti ne tik už nacionalinius sąrašus, bet ir už europinius. Europos politinės partijos ir politiniai fondai įgyja vis daugiau svarbos politiniame Europos Sąjungos gyvenime. Tačiau kol kas joms sunku įgyti daugiau populiarumo ir palaikymo, nes kol kas jos yra labiau nacionalines partijas jungiančios organizacijos, o ne tiesiogiai sąveikaujančios su rinkėjais valstybėse narėse. Reikia gerinti Europos politinių partijų veiklos sąlygas, nes tai tolygu ES atstovaujamojo valdymo tobulinimui, demokratijos stiprinimui. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad tai svarbus žingsnis – ko gero, pirmas – stiprinant politines partijas Europos lygmeniu. Pritariu pranešėjui, kad būtina kuo greičiau sukurti teisinį pagrindą Europos politinių partijų veiklai. Europos politinių partijų veiklos finansavimas turi būti skaidrus. Siekiant jį užtikrinti reikėtų sudaryti galimybę vykdyti finansavimo patikrinimus.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Demokratinėje sistemoje, kuria grindžiama ES, daugiausia dėmesio skiriama piliečiui, kaip atskaitos taškui, atsižvelgiant į kurį priimami visi sprendimai. Piliečiui atstovauja politinės partijos, kurios, siekdamos užtikrinti jų rinkėjų interesų tenkinimą, turi laikytis bendrų taisyklių dėl skaidrumo ir vienodumo. Todėl balsavau už reglamentų dėl Europos politinių partijų statuto ir finansavimo įgyvendinimą. Tokio masto ES reglamentu suteikiama galimybė gauti išsamią informaciją apie Europos politines partijas, užtikrinama apsauga nuo vidaus korupcijos ir skatinamas piliečių domėjimasis, palengvinant jų dalyvavimą ES politikoje.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas grindžiamas prielaida, kad Europos politinių partijų vystymas yra labai svarbus siekiant skatinti visuomenės susidomėjimą ES klausimais. Pagrindinėse diskusijose dėl Europos partijų statuto minimas gilus rūpestis – kaip sukurti tarpvalstybinę pilietinę erdvę, kurią sudarytų laisvi ir lygūs piliečiai, ir ką bendras finansavimas įvairių asmenų pilietinio susitarimo forma galėtų reikšti integracijos ateičiai. Visų pirma dėl ES sistemos sudėtingumo sunku, tačiau kilnu parengti Europos politinių partijų reformų dokumentų rinkinį, kuris sudarytų galimybę mobilizuoti pavienių ir organizuotų piliečių demokratinę energiją. Vis dėlto šią kliūtį galima paversti pranašumu, jeigu bus išsiaiškinta, kuri yra pagrindinė Europos politinių partijų misija, kartu paaiškinant būdą, kuriuo aiškus ir rimtas dialogas dėl politinio partijų vystymosi gali padėti atsirasti pliuralistiškesnei demokratijai. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad saugios ir skaidrios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo aplinkos kūrimas gerina Europos demokratijos kokybę.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jeigu galima sakyti, kad be politinių partijų mūsų šalyse nėra demokratijos, tada taip pat reikėtų sakyti, kad be Europos politinių partijų nebus tikros Europos demokratijos. Kadangi norėčiau pasakyti, kad turėtų būti visiškai uždraustas nacionalinių partijų finansavimas įmonių ir jų lobistų lėšomis, valstybei užtikrinant finansavimą viešosiomis lėšomis, taip pat manau, kad Europos partijos turėtų būti finansuojamos iš ES biudžeto ir joms turėtų būti uždrausta gauti „aukas“ iš juridinių asmenų.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Tai, kad tvirtinama atstovaujamoji demokratija ir sukuriama ES politinė erdvė, sustiprina Europos politinių partijų ir jų atitinkamų fondų vaidmenį. Bendras ir vienodas visų Europos politinių partijų ir su jomis susietų fondų teisinis statusas, grindžiamas vien tik ES teise, yra labai svarbus pirmasis žingsnis šia linkme. Todėl pritariu, kad būtų priimtas šis pranešimas, nes jame pabrėžiama Europos politinių partijų, kaip būtino dalyvio ES politiniame gyvenime, svarba, pateikiant konkrečius pasiūlymus, siekiant sukurti saugią ir skaidrią Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo reguliavimo aplinką.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Politinės partijos Europos lygmeniu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią. Siekdami aktyvesnio piliečių dalyvavimo ES veikloje ir norėdami sustiprinti jo demokratiškumą turėtume imtis priemonių, kad pagerintume Europos politinių partijų reguliavimo aplinką. Pritariu kolegės Parlamento narės M. Giannakou parengtam pranešimui. Europos politinėms partijoms turi būti leista – ir jos turi būti netgi skatinamos – dalyvauti Europos referendumo kampanijose. Taip pat manau, jog joms labai svarbu, kad piliečiams, kurie to nori, būtų suteikta galimybė individualiai ir tiesiogiai dalyvauti jų veikloje. Be to, reikia pakeisti politinėms partijoms taikomas finansines taisykles. Turime skatinti finansavimą iš savo pačių lėšų padidindami dabar galiojančią per metus iš vieno asmens dovanojamų lėšų ribą. Taip pat turi būti sušvelnintos kitos taisyklės – visų pirma turiu omenyje leidimą perkelti lėšas į kitus finansinius metus. Tačiau atlikdami tokius pakeitimus taip pat turime išlaikyti visus šiuo metu galiojančius skaidrumo reikalavimus ir nustatyti sankcijas – tai, ko dabar trūksta finansiniame reglamente.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsuoju už. Labai svarbu vystyti Europos politines partijas siekiant skatinti visuomenės susidomėjimą ES klausimais. Siekiant pereiti nuo dažnai užduodamo pagrindinio klausimo, kas ir kaip valdo, reikėtų atkreipti dėmesį į klausimą, kas yra valdomas. Pagrindinėse diskusijose dėl Europos partijų reglamentavimo minimas gilesnis rūpestis – kaip sukurti tarpvalstybinę pilietinę erdvę, kurią sudarytų laisvi ir lygūs piliečiai, ir ką bendras finansavimas, skirtingų asmenų pilietinio susitarimo forma, galėtų reikšti integracijos ateičiai. Gana sudėtinga parengti Europos politinių partijų reformų dokumentų rinkinį, kuris sudarytų galimybę mobilizuoti pavienių ir organizuotų piliečių demokratinę energiją. Dėl ES sistemos sudėtingumo ši užduotis paprastesnė netampa. Tačiau šį iššūkį galima paversti pranašumu, jeigu bus išsiaiškinta, kuri yra pagrindinė Europos politinių partijų misija ir kaip informacija bei principais pagrįsta diskusija dėl politinio partijų vystymosi gali padėti atsirasti pliuralistinei visuomenei, kurios nariai galėtų savo demokratinius skundus teikti centrinėms institucijoms ir per šias institucijas. Stiprinti Europos politines partijas reiškia tobulinti ES atstovaujamąjį valdymą, taigi stiprinti demokratiją.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Nelengva užduotis parengti politinių partijų Europos mastu reformų paketą, kuris joms sudarytų sąlygas sutelkti asmenų ir piliečių organizacijų demokratinius akstinus. Vis dėlto saugios ir skaidrios Europos politinių partijų veiklos ir finansavimo sistemos kūrimas yra tvirtos demokratijos siekis. Turime skatinti europinės erdvės politinių partijų veiklai kūrimą, kuria pagrindinis dėmesys skiriamas piliečiams ir jiems teikiama pagalba kasdieniame gyvenime.

Šį tikslą galima pasiekti priimant taisykles ir tai turi dvejopą pranašumą. Vieną vertus, bus greitai ir viešai teikiama informacija apie Europos politinių partijų susikūrimą ir jų bendrą padėtį Europoje. Taip piliečiai žinos, kad dalyvavimui Europos politinės partijos veikloje taikomi ES teisės aktai ir kad politinės partijos turi ne tik teises, bet ir pareigas. Antra vertus, Europos politinių partijų įstatai sudaro galimybę įsteigti tarpvalstybinę partinę sistemą.

Šios rezoliucijos priėmimas yra pirmas ir būtinas etapas siekiant aktyvesnio piliečių dalyvavimo Europoje.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Akivaizdu, kad pritariu nuomonei, jog politinės partijos ir su jomis susiję fondai yra esminės parlamentinės demokratijos priemonės. Jos užtikrina, kad Parlamento nariai būtų atskaitingi, jos formuoja politinę piliečių valią, jos rengia politines programas, jos atrenka ir moko kandidatus, jos išlaiko dialogą su piliečiais ir suteikia piliečiams galimybę išreikšti savo požiūrį. Be to, Lisabonos sutartyje aiškiai numatyta, kad šį vaidmenį turi atlikti politinės partijos ir su jomis susiję fondai. Jos yra svarbi politinės erdvės ES mastu ir Europos demokratijos, kurios pagrindinė sudėtinė dalis yra Europos piliečių iniciatyva, dalis.

Vis dėlto per galutinį balsavimą balsavau prieš šį pranešimą, kad parodyčiau, jog visiškai nepritariu, kad buvo atmestas 10 pakeitimas. Finansavimo ir aukojamų lėšų požiūriu šiuo pakeitimu buvo atimta juridinių asmenų ir įmonių teisė aukoti iki 25 000 EUR lėšų per metus. Tai, kad Europos Parlamentas leidžia tęsti šią netinkamą praktiką, atvers galimybes įmonėms ir lobistų organizacijoms daryti didelę įtaką politinėms partijoms ir Europos fondams teikiant šiems finansinę paramą. To nenoriu, taigi balsuoju prieš.

Pranešimas: Sandra Kalniete (A7-0083/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes juo skatinamos geresnės bendrosios rinkos valdymo ir partnerių įtraukimo į ją sąlygos. Vis dėlto svarbu, kad vykdant šią politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmonėms ir kad Parlamentui būtų suteikiama daugiau politinės svarbos sprendžiant su bendrąja rinka susijusius klausimus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Parėmiau kolegės S. Kalnietes parengtą pranešimą, taip pat pranešimus, kuriuos parengė C. S. Busoi ir A. F.  Correia de Campos. Šie trys pranešimai parengti po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl Europos Komisijos paskelbto Bendrosios rinkos akto. Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Michel Barnier siekia atgaivinti bendrąją rinką, tačiau visų pirma priartinti ją prie piliečių. Tai tikslas, kuriam visiškai pritariu. Bendrosios rinkos aktas turi būti suvokiamas kaip galimybė piliečiams parodyti, kad Europos integracija, ir visų pirma Bendrosios rinkos aktas, vykdomi jų interesų labui, o ne priešingai. Galimybės naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis užtikrinimas – ar, bendriau kalbant, paslaugų, kurios mūsų bendrapiliečiams yra labai svarbios, kokybės ir galimybės jomis naudotis užtikrinimas – yra žingsnis siekiant šio tikslo.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Vienas iš didžiausių bendrosios rinkos projekto atnaujinimo iššūkių yra užtikrinti efektyvią politinę lyderystę, įsipareigojimus ir koordinavimą, todėl atnaujinant bendrosios rinkos projektą nepaprastai svarbus visapusiškas aukščiausio politinio lygio vadovavimas. Europos Komisija turi imtis didesnio koordinuojamojo vaidmens, o Komisijos pirmininkui turi būti suteikti įgaliojimai koordinuoti ir prižiūrėti bendrosios rinkos projekto atnaujinimą glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis. Pritariau šiam pranešimui, nes manau, kad būtina gerinti politinį koordinavimą visais lygmenimis, siekiant tinkamai įgyvendinti bendrosios rinkos prioritetus, kurias siekiama skatinti Sąjungos ekonomikos augimą, konkurencingumą, socialinę rinkos ekonomiką ir tvarumą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Pritariau pranešėjos pasiūlymams ir požiūriui, kurio laikytasi Komisijos komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, taip pat minčiai, kad būtinas bendrosios rinkos forumas. Vietos ir regioninės valdžios institucijos turi aktyviau dalyvauti kuriant bendrąją rinką, o dialogas su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais padės atkurti pasitikėjimą bendrąja rinka.

Taip pat manau, kad pasitelkiant ne direktyvas, o reglamentus būtų sukurta aiškesnė reguliavimo aplinka ir būtų sumažintos įgyvendinimo sąnaudos. Taip pat manau, kad per kiekvieną Europos Vadovų Tarybos pavasario sesiją naudinga atlikti bendrosios rinkos būklės įvertinimą. Taip pat reikia, kad iki šių metų pabaigos Komisija pateiktų pasiūlymą dėl ginčų sprendimo, pasinaudojant alternatyviomis priemonėmis.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi, mano manymu, norint sėkmingai atgaivinti bendrąją ES rinką, yra ypač svarbu numatyti ir strategiškai suplanuoti ne tik konkrečias priemones tikslui pasiekti, bet ir efektyvius tų priemonių panaudojimo būdus. Viena iš svarbiausių priemonių, kurią ne kartą akcentavo daugelis visuomenės bei interesų grupių atstovų bei pats prof. Monti, yra šio itin svarbaus visai ES projekto politinės lyderystės užtikrinimas. Tai leistų tinkamai akcentuoti vidaus rinkos užbaigimo svarbą visoje Europos Sąjungoje. Kita tokia pat svarbi, mano nuomone, priemonė yra dialogo su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene stiprinimas. Išties, rengiant bendrosios rinkos teisės aktus, kurie galėtų turėti įtakos darbo rinkai, į parengiamąjį teisėkūros darbą visada turėtų būti aktyviai įtraukiami socialiniai partneriai. Taip pat yra itin svarbu aktyviau įtraukti ir stiprinti partnerystę su vietos bei regioninės valdžios institucijomis bendrosios rinkos kūrimo procese, nes juk būtent šiame lygmenyje praktiškai ir turi būti taikomi dauguma teisės aktų.

Galiausiai, visiškai pritariu, kad vien imtis priemonių nepakanka, norint priartinti Europą prie piliečių. Labai svarbu apie vidaus rinkos pasiekimus ir jos teikiamą naudą nuolat informuoti Europos piliečius, idant jie žinotų, kokias teises bei galimybes jiems teikia Europos Sąjunga bei vienas iš jos kertinių projektų – bendroji vidaus rinka.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą. Valdysena ir partnerystė yra du svarbiausi klausimai, siekiant atgaivinti bendrąją rinką. Parlamento vaidmuo rengiant teisės aktus, visų pirma dėl bendrosios rinkos, gali būti dar labiau sustiprintas. Lisabonos sutartimi buvo labai prisidėta siekiant šio tikslo, tačiau to nepakanka. Visų pirma kalbu apie klausimus, dėl kurių Parlamentas išsakė savo poziciją, kuri yra tvirta ir aiški, tačiau skiriasi nuo Tarybos ir valstybių narių vyriausybių. Pvz., kad ir labai senas klausimas dėl prekių kilmės vietos nurodymo, kilmės vietos pavadinimo ženklinimo „Made in“, visų pirma naudojamo tekstilės sektoriaus reglamentuose, kuriuos pati stebėjau. Nors Parlamentas turi teisę vetuoti akto priėmimą, jeigu jis nesutinka su Tarybos nuomone, tačiau kartais to nepakanka. Reikia, kad pasikeistų visų dalyvių galvosena ir elgsena.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Siekiant atgaivinti Europos ekonomiką labai svarbu Europos ekonomikos valdysenos stiprinimas, strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo koordinavimas ir bendrosios rinkos atgaivinimas. Bendroji rinka turėtų būti konkurencinga, teigiamai prisidedanti prie kasdienio darbuotojų, studentų, kalinių ir visuomenės, taip pat įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), gyvenimo apskritai. Vienas didžiausių bendrosios rinkos projekto atgaivinimo iššūkių – užtikrinti politinį vadovavimą, įsipareigojimus ir koordinavimą. Manau, kad bendroji rinka galėtų būti gerai valdoma tik tuo atveju, jeigu būtų turima geros kokybės ir atnaujinta informacija apie jos veikimą. Tam reikalingos tinkamos bendrosios rinkos politikos stebėsenos ir vertinimo priemonės, siekiant susieti įvairius politikos ciklo etapus nuo sumanymo iki įgyvendinimo. Taip pat svarbu, kad valstybės narės įsitrauktų į bendrosios rinkos taisyklių vertinimą ir stebėseną.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Komisijos ataskaita dėl Bendrosios rinkos akto parengta M. Monti ataskaitos dėl naujos strategijos bendrajai rinkai pagrindu. Tai šio pranešimo kontekstas. Tikslai aiškūs: stiprinti laisvą konkurenciją ir privatizuoti bei liberalizuoti įvairius ekonominės veiklos ir socialinio gyvenimo sektorius. Pranešimo kalba siekiama paslėpti tikruosius jo ketinimus ir jame tvirtinama, kad juo norima sustiprinti „didelio konkurencingumo socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą“. Jame gausu prieštaravimų ir demagogijos, taip pat jame minima, kad „įmonės, visų pirma [mažosios ir vidutinės įmonės] (MVĮ), ir europiečiai“ bus „bendrosios rinkos pagrindas“.

Iš tikrųjų jie tikrai patirs pagrindinius neigiamus padarinius, kurie per pastaruosius bendrosios rinkos dešimtmečius tapo tokie akivaizdūs. Kovo 25 d. Tarybos išvados ir joje priimtas paktas „Euro plius“ aiškiai parodo, kad atvirai kariaujama prieš darbuotojus, jaunimą ir pensininkus, o galiausiai ir prieš visuomenę.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas yra dalis paketo, susijusio su Komisijos komunikatu dėl Bendrosios rinkos akto, pasiūlymas, parengtas M. Monti ataskaitos dėl naujos strategijos bendrajai rinkai pagrindu.

Taip juo siekiama sustiprinti laisvą konkurenciją ir paspartinti liberalizavimo ir privatizavimo procesą, nepaisant to, kad visame dokumente vartojama kalba siekiama nuslėpti tikruosius ketinimus, nurodant, pvz., kad siekiama sustiprinti „didelio konkurencingumo socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą“, ir priduriama, jog todėl juo siekiama, kad įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), ir europiečiai būtų bendrosios rinkos pagrindas.

Tačiau iš tikrųjų tereikia paskaityti kovo 25 d. Tarybos išvadas ir visų pirma paktą „Euro plius“, kad suprastume tikruosius siekius: karas prieš darbo pasaulį, kolektyvines derybas, profesines sąjungas, pensininkus ir jų teises į pensiją. Pagrindiniai tikslai yra paspartinti kapitalo sutelkimo ir sukaupimo procesą, siekiant naudos monopolistinėms grupėms, taip nutraukiant bet kokias pastangas apsaugoti MVĮ, darbuotojus ir viešąsias paslaugas. Todėl balsavome prieš.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Kolegės iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos (PPE) mums pateiktame pranešime yra išvadų, kurioms mūsų frakcija, žinoma, pritaria, pvz., būtinybė labiau įtraukti regionus ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Vis dėlto to nepakanka, kad būtų užsitikrintas teigiamas mano balsas, nes nepritariu daugeliui jame nurodytų tvirtinimų. Pvz., nepritariu įsitikinimui, kad Komisijos vaidmuo turėtų būti dar svarbesnis, taip pat nepritariu nei pernelyg dažnai minimam klausimui dėl pažeidimo tyrimo procedūros, nei Komisijos pirmininkui suteiktiems įgaliojimams koordinuoti bendrosios rinkos atgaivinimą.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Iš visų šiandien priimtų pranešimų dėl bendrosios rinkos, prieš kuriuos balsavau, tik S. Kalnietes pranešimas kažkuo išsiskiria. Jame drąsiai kalbama apie kažką kita nei tolesnė bendrosios rinkos integracija ir stiprinimas, kuris vyksta 25 metus be apčiuopiamos naudos europiečiams.

Jame, pvz., kalbama apie piliečių įsiklausymą ir siūloma, kad kasmet nustatytume pagrindines piliečių nepasitenkinimo ir nusivylimo priežastis ir į jas atsižvelgtume. Tai būtų naujovė! „Viešųjų paslaugų liberalizavimui – ne“, – taip pasakytų šie piliečiai, kuriuos erzina vėluojančios pašto paslaugos, kylančios energijos kainos, blogėjančios geležinkelio paslaugos ir t. t. Tam būtų užkirstas kelias! Žmonėms nusibodo nesąžininga konkurencija; jie susidūrė su pakankamai daug vietos perkėlimų ir importo, dėl kurių prarandamos mūsų darbo vietos.

Atsisakydami PPO paslaugų apsaugotume savo rinkas ir pramonę! Atsisakykite pakto „Euro plius“, dėl kurio mūsų atlyginimai ir perkamoji galia yra ne tokie svarbūs kaip valiutos, kuri mums šiandien kelia problemų, išlikimas! Ir būtų baigta! Tačiau atsižvelgiant į tai, kaip ilgai demonstrantai žygiavo palei jūsų langus, sakydami tokius dalykus, ko jūs klausėtės, jei ne lobistų ir sukčių?

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. – (DE) Šis pranešimas labai svarbus, nes jis susijęs su klausimu, kaip vidaus rinka, kuri yra viena pagrindinių ES politikos sričių, gali atnešti daugiau naudos Europos piliečiams ir įmonėms, užtikrindama, kad visi su ja susiję subjektai dirbtų veiksmingai.

Reikalingas ne tik susiinteresuotųjų asmenų, pvz., nacionalinių parlamentų, vietos ir regioninių valdžios institucijų bei socialinių partnerių, tarpusavio dialogas ir partnerystė bei platesnio masto koordinavimas, bet taip pat reikia supaprastinti galiojančius reglamentus ir juos valstybės narės turėtų įgyvendinti veiksmingiau.

Atsižvelgdamas į šį pranešimą pritariu svarbaus EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo) vaidmens, visų pirma siekiant palengvinti laisvą darbuotojų judėjimą, pripažinimui, nes šis informacijos centras labai svarbus, visų pirma pasienyje esančiuose regionuose. Taip pat labai svarbios priemonės dėl mažųjų ir vidutinių įmonių, kurioms turi būti suteikta aiški informacija apie vidaus rinką.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – S. Kalnietes pranešime teisingai pabrėžiama ne valstybių narių vyriausybių, bet žemesnio lygmens valdžios institucijų svarba įgyvendinant taisykles, susijusias su bendrąja rinka. Visiškai tam pritariu ir manau, kad kai Škotija atsikovos nepriklausomybę, reikės, kad šios žemesnio už nacionalinę Škotijos valdžią lygmens valdžios institucijos visapusiškai dalyvautų įgyvendinant bendrosios rinkos taisykles.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi siūloma priimti direktyvą, kuri labiau įtrauktų nacionalinius parlamentus ir regionines valdžios institucijas į naujos direktyvos kūrimą, konsultuojantis su darbdaviais, profsąjungomis ir kt. asociacijomis. Komisija yra raginama paskelbti Bendrosios rinkos akto įgyvendinimo tvarkaraštį ir reguliariai skelbti konkrečią pažangą siekiant atkreipti ES visuomenės dėmesį į tai, kad jis įgyvendinamas, ir nurodyti jo naudą. Siūloma, kad partnerystė su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis būtų plėtojama ne tik vykdant sanglaudos politiką, bet ir bendrosios rinkos politiką. Bendrosios rinkos taisykles dažnai įgyvendina ir taiko vietos ir regioninio lygmens valstybių narių valdžios institucijos. Patirtis įgyvendinant Paslaugų direktyvą aiškiai rodo, kad vietos ir regioninių valdžios institucijų įtraukimas gali būti nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti, kad bendrosios rinkos teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami ir taikomi. Bendrosios rinkos valdysenos dialogo ir partnerystės elementą reikėtų stiprinti labiau įtraukiant nacionalinius parlamentus. Lisabonos sutarties įsigaliojimas atveria naujų galimybių nacionaliniams parlamentams įsitraukti į bendrosios rinkos taisyklių kūrimą visame teisėkūros cikle ir dalyvauti bendroje veikloje su Europos Parlamentu. Tai galėtų paspartinti tolesnių perkėlimo į nacionalinę teisę valstybių narių lygmens priemonių priėmimą. Nuolatinis keitimasis informacija su nacionaliniais parlamentais dėl perkėlimo į nacionalinę teisę, susijusia su perkėlimo pažanga, taip pat galėtų palengvinti perkėlimo į nacionalinę teisę procesą.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Dėmesio vertos visos priemonės, kuriomis siekiama valstybių narių vystymosi ir integracijos. Neabejotina, kad dabartinė ekonominio bendradarbiavimo sistema – Europos Sąjungos bendroji rinka – palengvina piliečių gyvenimą, be kita ko, pašalindama kliūtis prekybai ir sudarydama sąlygas laisvam žmonių judėjimui. Vis dėlto reikia sėkmingai pateikti naujus pasiūlymus, kad sistemoje būtų išvengta stagnacijos. Apsvarstykime, ar politinis vadovavimas nebūtų gera išeitis, siekiant atgaivinti bendrąją rinką.

Europos Sąjungos Tarybos pirmininkui, bendradarbiaujant su Europos Komisijos pirmininku, būtų leista koordinuoti ir prižiūrėti šį atgaivinimo procesą, kartu vis dėlto išlaikant valstybių narių įsitraukimą. Partnerystė, kaip bendrosios rinkos valdymo veiksnys, turėtų būti grindžiama dialogu su valstybių narių parlamentais ir bendradarbiavimu su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis. Bendradarbiavimas padėtų tinkamai įgyvendinti direktyvas ir leistų pasiekti lauktų rezultatų.

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. – (CS) Pritariu galutiniam pranešimo dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje variantui ir visų pirma jame nurodytiems pagrindiniams prioritetams. Mano nuomone, reguliarus padėties vidaus rinkoje vertinimas padės pagerinti jos veikimą. Vilčių, kad vidaus rinka geriau veiks, taip pat teikia plačiau suvokiamos, labiau dialogu paremtos ir skaidresnės viešosios konsultacijos dėl teisės aktų projektų. Jeigu valstybes nares galėtume įtikinti paskelbti palyginamąsias su bendrąja rinka susijusių teisės aktų lenteles, gali būti, kad galėtume sumažinti nesėkmingo su bendrąja rinka susijusių direktyvų įgyvendinimo mastą iki 0,5 proc. dar nepriimtų teisės aktų atveju ir iki 0,5 proc. neteisingai įgyvendinamų teisės aktų atveju.

Vis dėlto pagrindinė būtina teigiamo rezultato sąlyga yra ta, kad Komisija turėtų aktyviau prižiūrėti, kad ES teisės aktai būtų perkelti į nacionalinę teisę, nei tai daroma šiuo metu, pvz., direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje atžvilgiu. Ši direktyva yra vienas kertinių vidaus rinkos veikimo aspektų. Deja, daugelis valstybių, norėdamos taikyti ekonominio nacionalizmo principus, ją įgyvendino vėlai ir dažnai neteisingai, o Komisija į tai nekreipia dėmesio. Balsavau už tai, kad šis pranešimas būtų priimtas.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Pranešime, kurį parėmiau, aptariami daugelis principų, kurie, mano nuomone, yra Europos Sąjungos pagrindas. Apskritai, kalbu apie tam tikrą dialogą, kuris nedelsiant turi būti užmegztas tarp piliečių ir įvairaus lygmens institucijų. Visų mūsų europiečių gyvenimo atžvilgiu šis dialogas turi konkrečių ir įvairių atspalvių, tačiau jis tampa kur kas svarbesnis, kai svarstomas klausimas dėl bendrosios rinkos sukūrimo, kuria būtų siekiama atgaivinti visos Europos ekonomiką ir pagerinti teisėkūros institucijų ir tiesioginių teisėkūros subjektų ryšius. Manau, siekiant bendro ekonomikos augimo prioritetai turėtų būti nustatyti šia kryptimi ir kartu nagrinėjami nauji įvairių procedūrų valdymo bei stebėsenos būdai, o tuo pačiu metu racionalizuojamos mūsų piliečių galimybės gauti informaciją iš viešojo administravimo sektoriaus.

  Agnès Le Brun (PPE), raštu. – (FR) Praėjusį spalio mėn. už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michel Barnier pristatė jo parengtą „Bendrosios rinkos aktą“, t. y. 50 pasiūlymų, kaip skatinti ekonomikos augimą Europos Sąjungoje, rinkinį. Tada Europos Parlamentas buvo paprašytas pateikti savo nuomonę dėl įvairių šio dokumento dalių. Trečioje akto dalyje valstybės narės ir institucijos raginamos imtis reikalingų priemonių, siekiant labiau suartinti piliečius ir bendrąją rinką. Visų pirma šis tikslas bus pasiektas sukuriant abipusio 2006 m. Paslaugų direktyvos vertinimo sistemą ir aktyviau konsultuojantis ir palaikant dialogą su pilietine visuomene tiek ruošiant, tiek ir įgyvendinant tekstus bei sprendžiant problemas. Balsavau už Parlamento rezoliuciją, nes joje pritariama Komisijos prisiimtiems įsipareigojimams ir pabrėžiama, kaip svarbu aiškiau išdėstyti Europos tekstus arba aiškiau reglamentuoti jos įgaliojimus skirti sankcijas, siekiant įpareigoti valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame nurodoma, kad vienas didžiausių bendrosios rinkos projekto atgaivinimo iššūkių – užtikrinti politinį vadovavimą, įsipareigojimus ir koordinavimą. 50 pasiūlymų dėl bendrosios rinkos atgaivinimo apima daug sričių, kurios iš esmės susijusios su kelių Komisijos narių kompetencija ir patenka į įvairių Europos Parlamento komitetų kompetencijos sritį. Taryboje Bendrosios rinkos aktas suskaidomas ir patenka į skirtingos sudėties tarybas, kurių vaidmuo ir veiksmingumas labai skiriasi. Nacionalinės institucijos taip pat labai skiriasi savo sudėtimi ir organizavimo principais.

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Valstybės narės turi tvirtai laikytis bendros pozicijos, siekiant pagerinti Europos bendrosios rinkos veikimą ir neleisti atsinaujinti ekonominiam protekcionizmui, kuris lemtų vidaus rinkos suskaidymą ir pakenktų konkurencingumui. Europos Bendrosios rinkos aktu siekiama plėtoti administracinio pobūdžio valstybių narių bendradarbiavimą, taip pat suteikiant daugiau reikšmės regioninių valdžios institucijų vaidmeniui, siekiant užmegzti bendradarbiavimo santykius jų lygmeniu. Deja, dėl ES regionų ekonominių skirtumų tokias programas įgyvendinti regioniniu lygmeniu ganėtinai sunku. Siekdami atgaivinti mažiau išsivysčiusius regionus pagrindinį dėmesį turime skirti žmogiškajam kapitalui. Regiono klestėjimą pirmiausia lemia jo gyventojų našumas ir jų įgūdžiai, o ne tik kapitalo investicijų mastas ir jų novatoriški gabumai. Vis dėlto labai skiriasi net tos pačios valstybės narės regionai.

Manau, kad Europos bendrąją rinką galime pritaikyti Europos piliečių poreikiams visų pirma pagerindami darbuotojų judumą. Laisvas darbo jėgos judėjimas gali būti labai naudingas siekiant sumažinti skirtumus tarp regionų. Kitas svarbus aspektas yra nuolatinis darbuotojų švietimas ir mokymas. Dėl didelio judumo specialistai ir į kitą profesiją persikvalifikavę darbuotojai gali kur kas lengviau tenkinti konkrečius rinkos poreikius.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad euroliberalizmas, bendrosios rinkos dogmatinė sistema, žlugo. Požiūrio ES vadovai toli gražu nekeičia, o neapgalvotai veržiasi tuo pačiu keliu ir stiprina sistemą, kuri natūraliai remia nežabotą liberalizavimą. Prisidengiant koordinavimu siūlomu „valdymu“ siekiama apeiti ir nubausti nacionalinius parlamentus, kurie prieštarauja, kad ši dogma būtų taikoma. Šis pranešimas kenkia Europos ekonomikai ir rodo nepagarbą mūsų tautos suverenitetui.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bendroji rinka visada buvo vienas iš Europos ekonominio vystymosi ramsčių. Manau, kad vienas didžiausių bendrosios rinkos projekto atgaivinimo iššūkių – užtikrinti politinį vadovavimą, įsipareigojimus ir koordinavimą. 50 pasiūlymų dėl bendrosios rinkos atgaivinimo apima daug sričių, kurios iš esmės susijusios su kelių Komisijos narių kompetencija ir patenka į įvairių Europos Parlamento komitetų kompetencijos sritį. Vis dėlto svarbu, kad valstybės narės nustatytų prioritetus ir parengtų savo darbotvarkę atsižvelgdamos į bendrosios rinkos prioritetus.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Svarbu stiprinti vidaus rinką, ypač per ekonomikos krizę, kai jaučiamas krizės poveikis. Turime atkurti saugią darbo rinką. Tai galima pasiekti pirmiausia su mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios yra vienos pagrindinių varomųjų jėgų valstybių ekonomikoje, parama. Atsižvelgdamas į tai, kad pranešėja pasisakė už nuodugnesnę vidaus rinkos politikos priežiūrą ir vertinimą, nebalsavau už pranešimą. Neaišku, kaip tai galima pasiekti ir kokie bus padariniai atskiroms valstybėms.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Balsavau prieš pranešimą dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje, nes manau, kad jis pernelyg nesuderintas. Kai kurie neišspręsti klausimai įvertinti tam neskiriant pakankamai dėmesio.

Neturėtume manyti, kad didelė bendroji rinka išspręs visas Europos problemas, kaip, regis, manoma kai kuriose šio pranešimo dalyse. Manau, kad reikėtų atsižvelgti į kai kurias įvairių valstybių narių savybes ir ypatumus. Ne visos šalys vienodos ir priemonė, kuri vienoje valstybėje gali būti naudinga, kitoje valstybėje narėje gali padaryti daug žalos.

Be to, turėtų būti nuodugniai išnagrinėta bausmių skyrimo sistema, nes ja keliama grėsmė, kad dar didesnę žalą darančiomis priemonėmis bus pabloginta ir taip sudėtinga padėtis. Vis dar turime prisiminti visas problemas, kurias sukėlė ir toliau kelia, bent jau Italijoje, garsioji Paslaugų direktyva, pvz., keliaujantiems prekybininkams ir pajūrio verslininkams. Nenorėčiau, kad šios problemos vis dažniau kartotųsi.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes valdymo ir partnerystės procesų sukūrimas ir veikimas yra vienas pagrindinių veiksnių, užtikrinančių efektyvų rinkos funkcionavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad partnerystė turi būti plėtojama vykdant ne tik sanglaudos politiką, bet ir bendrosios rinkos politiką. Manau, kad nacionaliniai parlamentai ir regioninės valdžios institucijos turi būti daugiau įtrauktos į direktyvos kūrimą. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktai valstybėse narėse būti tinkamai įgyvendinami ir taikomi. Be to, būtų palengvintas teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę procesas. Siekiant atsižvelgti į visuomenės poreikius ir interesus, turi būti vykdomos konsultacijos su darbdaviais, profesinėmis sąjungomis ir kitomis asociacijomis. Pažymėtina, kad valdymo sistema yra sukuriama per valstybės, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus sąveiką, dėl to ypač svarbu užtikrinti, kad bendrosios rinkos valdymas būtų grindžiamas skaidrumo ir atskaitomybės principais. Kad valdysenos sistema veiktų efektyviai, valstybės narės turi reguliariai teikti Komisijai aiškią ir tikslią informaciją apie direktyvų įgyvendinimą. Pritariu pasiūlymui iki 2012 m. pabaigos sumažinti bendrosios rinkos perkėlimo į nacionalinę teisę deficitą iki 0,5 proc. neperkeltų teisės aktų atvejų ir iki 0,5 proc. – neteisingai perkeltų teisės aktų skaičių.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes sutinku su pagrindiniais jame išdėstytais aspektais dėl su bendrąja rinka susijusio valdymo ir partnerystės. Visų pirma pritariu, kad reikia stiprinti lyderystę ir partnerystę. 50 pasiūlymų dėl bendrosios rinkos atgaivinimo apima daug sričių, kurios iš esmės susijusios su kelių Komisijos narių kompetencija ir patenka į įvairių Europos Parlamento komitetų kompetencijos sritį. Be to, Taryboje Bendrosios rinkos aktas suskaidomas ir patenka į skirtingus institucijos padalinius, kurių vaidmuo ir veiksmingumas labai skiriasi. Politinio dialogo, įsipareigojimo ir koordinavimo stiprinimas labai svarbus siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka bus atgaivinta. Taip pat pritariu pranešėjai, kuri tvirtina, kad siekiant užtikrinti vadovavimą Tarybos pirmininkas turėtų būti įgaliotas koordinuoti ir prižiūrėti šį procesą jam glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos pirmininku ir nustatant, kad per Europos Parlamento pavasario sesiją turėtų būti atliekamas metinis bendrosios rinkos vertinimas.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Konkurencinga Europos bendroji rinka turėtų būti sukurta, kad darbuotojams, studentams, pensininkams ir piliečiams apskritai, taip pat įmonėms, visų pirma MVĮ, būtų suteikta konkreti nauda. Geras valdymas ir teisinis aiškumas yra itin svarbūs siekiant ekonominių ir socialinių bendrosios rinkos tikslų, įskaitant laisvą darbuotojų judėjimą, aukšto užimtumo lygio skatinimą, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimą, kovą su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimą bei mokymą ir pensijos teisių perkeliamumą. Europos vykdomoji valdžia turi toliau remti paslaugą, teikiamą pagal vieno langelio principą, kuri apima visas paslaugas viename prieigos punkte ir užtikrina piliečiams ir įmonėms informaciją ir paramą, susijusią su jų teisėmis bendrojoje rinkoje, taip pat praktinę informaciją apie nacionalines taisykles ir procedūras.

Raginu valstybes nares didinti visuomenės informuotumą apie paslaugą, teikiamą pagal vieno langelio principą, ir jos sudėtines dalis. Europos Komisija turi įtraukti pagrindines teises į su bendrąja rinka susijusius teisės aktus.

Įgyvendinant bendrosios rinkos pagrindines ekonomines laisves neturi būti kenkiama kolektyvinėms derybų teisėms ir teisei streikuoti, kaip apibrėžta nacionaliniuose teisės aktuose.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Kliūčių nevaržomos bendrosios rinkos sukūrimas ir aiški nauda darbuotojams, studentams, pensininkams ir apskritai visuomenei bei įmonėms yra labai svarbu siekiant atkurti Europos ekonomiką ir skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir tvarumą ES. Todėl visos suinteresuotosios šalys – visuomenė, Europos institucijos, valstybės narės – turėtų siekti atkurti bendrąją rinką ir glaudžiai bei veiksmingai koordinuoti savo veiksmus, visų pirma norint pagerinti atitinkamų taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę, jų įgyvendinimą ir taikymą, sukurti aiškesnę reguliavimo sistemą, siekiant užtikrinti aktyvesnį regioninių ir vietos valdžios institucijų įsitraukimą į šį procesą, skatinti atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su jų socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, stiprinti valstybių narių administracinio pobūdžio bendradarbiavimą ir kurti priemones, kurios leistų tinkamai stebėti vidaus rinkos veikimą.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Po M. Monti ataskaitos dėl bendrosios rinkos atgaivinimo Komisija pateikė dokumentą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, kuris parengtas vadovaujant Komisijos nariui M. Barnier‘iui, viešosioms konsultacijoms. Vadovaudamasi gautais atsiliepimais ir nustatytais prioritetais Komisija pateiks pasiūlymą dėl galutinio šio akto varianto, kuriame bus pateikta daug prioritetinių bendrosios rinkos sukūrimo priemonių. Todėl Parlamentui svarbu apsvarstyti jo prioritetus ir iš anksto Komisijai pasiųsti aiškią žinią. Šioje rezoliucijoje dėl „valdymo ir partnerystės“, kuriai pritariau, raginama stiprinti politinį vadovavimą, pagerinti su bendrąja rinka susijusių teisės aktų įgyvendinimą ir nustatyti gero valdymo priemones (sumažinti perkėlimo į nacionalinę teisę deficitą, palengvinti administracinę naštą, plėtoti partnerystę su vietos valdžios institucijomis, aktyviau įsitraukti nacionaliniams parlamentams, vesti dialogą su pilietine visuomene ir t. t.). Vienas iš nustatytų prioritetų yra alternatyvus ginčų sprendimo būdas. Šiuo klausimu esu nusivylęs, kad nekreipėme dėmesio į kolektyvinio žalos atlyginimo klausimą. Tai prarasta galimybė Europos Parlamentui patvirtinti savo įsipareigojimą greitai įvesti tokią priemonę.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsuoju už. Pranešėja tvirtino, kad vienas didžiausių bendrosios rinkos projekto atgaivinimo iššūkių – užtikrinti politinį vadovavimą, įsipareigojimus ir koordinavimą. 50 pasiūlymų dėl bendrosios rinkos atgaivinimo apima daug sričių, kurios iš esmės susijusios su kelių Komisijos narių kompetencija ir kurios patenka į įvairių Europos Parlamento komitetų kompetencijos sritį. Taryboje Bendrosios rinkos aktas suskaidomas ir patenka į skirtingos sudėties tarybas, kurių vaidmuo ir veiksmingumas labai skiriasi. Nacionalinės institucijos taip pat labai skiriasi savo sudėtimi ir organizavimo principais.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjungai labai svarbu pagerinti bendrąją rinką, pasinaudojant aktyvia valstybių narių ir visų suinteresuotųjų šalių parama. Aktyvus suinteresuotųjų šalių dalyvavimas gali būti užtikrintas tik pokyčiais dabartinėje bendrosios rinkos politikoje, kuriais būtų užtikrinamas vadovavimas ir įsipareigojimas jį gerinti. Visiškai pritariu pranešėjos nuomonei, kad nepakanka padidinti Tarybos, kaip bendrosios rinkos įgyvendinimui vadovaujančios institucijos, vaidmenį.

Mums reikia tikslingesnio teisėkūros priemonių parinkimo metodo, kuris ne tik institucijai, bet ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui suteiks įgaliojimus koordinuoti bendrosios rinkos atgaivinimo procesą, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos pirmininku. Iš tikrųjų turime užtikrinti aukščiausio politinio lygio vadovavimą ir paraginti valstybes nares nustatyti savo prioritetus ir parengti savo darbotvarkę pagal bendrosios rinkos projekto prioritetus, kad jos prisiimtų tikrą atsakomybę už bendrosios rinkos projektą.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariau dvylikai Bendrosios rinkos akte nurodytų priemonių, kuriomis visų pirma dėmesys sutelkiamas į skaitmeninę darbotvarkę ir novatorišką viešąjį pirkimą. Tikiuosi, kad Komisija jas pavers veiksmingomis teisėkūros priemonėmis.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Dabar bendrosios rinkos įgyvendinimas atsiskleidžia kaip viena iš kovos su ekonomikos ir finansų krize priemonių, taip skatinant didesnį konkurencingumą ir visapusišką ES integraciją. Būtina sukurti Europos erdvę, kurioje, kaip siūloma Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos aktas“, pasitelkiant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) potencialą, būtų kuriama pridėtinė ekonominė vertė. Manau, kad labai svarbu remti Europos MVĮ, kartu visiškai liberalizuojant laisvą žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą, siekiant gauti kuo daugiau naudos iš bendrosios rinkos. Pranešėja nurodo penkis prioritetus, kuriems ES turėtų skirti daugiausia dėmesio, iš kurių norėčiau pabrėžti šiuos: Europos patento sukūrimas ir bendra ginčų sprendimo sistema, kurie labai svarbūs inovacijoms ir kūrybingumui; naujos MVĮ skirtos inovacijų finansavimo priemonės; elektroninės prekybos plėtojimas kovos su piratavimu ir klastojimu priemonėmis didinant įmonių ir visuomenės pasitikėjimą; geresnis kapitalo rinkų prieinamumas; ir administracinių bei mokestinių kliūčių panaikinimas bei suvienodinimas tarpvalstybinio masto veiksmuose, viešųjų sutarčių bei viešosios ir privačiosios partnerystės peržiūra ir skatinimas sudaryti tarpvalstybines sutartis.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, konkurencingesnė bendroji rinka suteikia puikią galimybę paskatinti augimą krizės paliestose Europos ekonomikos šalyse. Bendrosios rinkos ekonominiai ir socialiniai tikslai – laisvas darbuotojų judėjimas, kova su socialine atskirtimi, pensijų perkeliamumas – tai, dėl ko verta kovoti. Tačiau, kad tikra bendroji rinka galėtų tapti realybe, geras valdymas ir teisinis aiškumas yra būtini. Bendrosios rinkos valdymo struktūros turi būti kuo paprastesnės, nes kitaip bendras bendrosios rinkos veiksmingumas ir skaidrumas susilpnės. Aš pritariu pranešėjui, jog reikia tikslingiau parinkti teisėkūros priemones.

Taip pat daugiau pastangų turi būti dedama siekiant pagerinti administracinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Tai padėtų ne tik spręsti skubias konkrečių direktyvų įgyvendinimo problemas, bet ir kurti valstybių narių institucijų tarpusavio pasitikėjimą ir veiksmingesnę bendrąją rinką žvelgiant ilgojo laikotarpio aspektu. Man svarbu, kad ES bendrosios rinkos atnaujinimas paskatintų darbo vietų kūrimą bei sukurtų verslui palankią aplinką. Sėkminga bendroji rinka turėtų skatinti verslumą ir šalinti kliūtis, trukdančias susikurti naujoms MVĮ. Tai ypač pasakytina apie Lietuvą – Lietuvoje 1000 gyventojų tenka apytikriai 31 MVĮ, o tai yra akivaizdžiai žemiau 27 valstybių ES vidurkio (40).

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Labai džiaugiuosi, kad priimtos trys rezoliucijos dėl bendrosios rinkos atgaivinimo, nes tai stiprina valdymą ir įmonių vaidmenį bei ekonomikos augimą, taip pat piliečių vaidmenį šioje politikoje. Praėjus daugiau kaip 20 metų nuo Suvestinio Europos akto pasirašymo asmenų, prekių ir kapitalo judėjimo Europoje laisvė yra sėkmingo aukštų siekių politikos, naudingos piliečių ir ekonomikos augimo atžvilgiu, įgyvendinimo įrodymas, politikos, kurios teikiamais pranašumais kiekvienas gali naudotis kasdien. Vis dėlto mums nebūtų užtekę vien išsamaus įvertinimo, nes europiečiai iš mūsų laukia konkrečių pasiūlymų, siekiant kovoti su būsimais iššūkiais. Nustatydami savo prioritetus parengėme suderintų priemonių, apimančių aiškų politinį, ekonominį ir socialinį modelį, rinkinį. Šios konkrečios rezoliucijos dėl valdymo ir partnerystės klausimu nusprendžiau balsuoti už pranešimą, kuris projektui suteikia politinį aspektą. Siekiant geriau informuoti žmones nuo šiol ekonomikos atgaivinimo priežiūros imsis Komisijos pirmininkas. Taip bendrosios rinkos interesams atstovauja Europos institucija, kuri sudarys sąlygas Europos piliečiams susiburti prie vieno projekto ir sustiprins narystę Europoje.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Siekiant atgaivinti vidaus rinką vadovaujamasi pastarųjų dešimtmečių praktinėmis išvadomis ir jos yra svarbių taisomųjų priemonių įvedimo pagrindas. Siekiant užkirsti kelią būsimiems vilkinimams įgyvendinant nacionalines taisykles, bus pasinaudota Lisabonos sutartyje nustatytomis priemonėmis ir nacionaliniai parlamentai dalyvaus visame teisėkūros procese Europos lygmeniu. Vis dėlto ypač svarbus antrasis pasiūlymas. Juo siekiama užtikrinti tinkamą priemonių įgyvendinimą regioniniu ir vietos lygmenimis, kur jų poveikis piliečiams bus didžiausias, ir užtikrinti, kad Europos piliečiams būtų aišku, ko siekiama rengiant ir priimant direktyvą Europos lygmeniu.

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už S. Kalnietes pranešimą. Svarbu sutelkti dėmesį į bendrosios rinkos atgaivinimą, daugiausia dėmesio skiriant didelį ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą turinčioms veiklos sritims, dėl kurių bus greitai pasiekti konkretūs ir greitai apčiuopiami rezultatai Europos piliečiams. Taip pat manau, kad teisinga dėmesį sutelkti į teisės aktų racionalizavimą, kad ES vidaus rinka būtų labiau prieinama mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir, svarbiausia, kad būtų įtvirtinti atnaujinti ES veiksmai, siekiant reglamentuojamų profesijų liberalizavimo ir abipusio kvalifikacijų pripažinimo.

Pranešimas: António Fernando Correia De Campos (A7-0072/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes, be kitų pažangių priemonių, juo susiejamas Bendrosios rinkos aktas ir strategija „Europa 2020“, jame minima, kad būtina apsaugoti darbuotojų teises, jame skiriama daug dėmesio darbo vietų kūrimo klausimui ir juo sudaromos sąlygos pensijos teisių perkeliamumui. Nepaisant viso to, socialinis šio pranešimo aspektas vis dar ne toks aiškus, kaip buvo tikėtasi.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Pritariau kolegos Parlamento nario A. F. Correios De Camposo pranešimui bei dviem S. Kalnietes ir S. Busoi pranešimams. Šie trys pranešimai parengti po to, kai Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Bendrosios rinkos akto. Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Michel Barnier siekia atgaivinti bendrąją rinką, tačiau visų pirma priartinti ją prie piliečių. Tai tikslas, kuriam visiškai pritariu. Bendrosios rinkos aktas turi būti suvokiamas kaip galimybė piliečiams parodyti, kad Europos integracija, ir visų pirma Bendrosios rinkos aktas, vykdomi jų interesų labui, o ne priešingai. Galimybės naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis užtikrinimas – ar, apskritai tariant, paslaugų, kurios mūsų bendrapiliečiams yra labai svarbios, kokybės ir galimybės jomis naudotis užtikrinimas – yra žingsnis siekiant šio tikslo.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą. Vidaus rinkos susiskaldymas mažina ES piliečių pasitikėjimą ja, nes jie negali visapusiškai naudotis jiems priklausančiomis laisvėmis. Komisijos komunikate pristatomas priemonių rinkinys, kuris turėtų padėti pasiekti integruotą ir be kliūčių veikiančią bendrąją rinką, kuri galėtų paskatinti Europos ekonomikos atsigavimą ir jos konkurencingumą. Norėčiau pažymėti itin svarbų aspektą – bendrosios energetikos rinkos sukūrimo svarbą. Bendroji energetikos rinka yra ypač svarbi ES konkurencingumui tiek jos viduje, tiek ir išoriniame lygmenyje. Tokios rinkos sukūrimas padėtų sumažinti priklausomybę nuo išorės ir padaryti energijos kainas prieinamas, teisingas ir konkurencingas mūsų piliečiams ir įmonėms. Teisėkūros ir kitomis iniciatyvomis energetikos srityje turėtų būti siekiama užtikrinti energijos tiekimą įvairiais energijos tinklais ir šaltiniais, naudojantis naujomis atsinaujinančiųjų energijos šaltinių infrastruktūromis ir vykdant koordinuotus mokslinius naujų energijos šaltinių tyrimus bei jų vystymą. Šios iniciatyvos turi būti vykdomos Europos Komisijai atliekant nuoseklų koordinavimą bei prižiūrint valstybių narių ir susijusių pramonės sektorių veiklą. Tikras bendrosios rinkos plėtojimas, naudingas piliečiams, verslui ir Europos konkurencingumui, turi būti stiprinamas kuriant infrastruktūros projektus, turinčius pridėtinę vertę visai Europai, kurie būtų finansuojami ir valdomi ES lygiu, siekiant užsitikrinti mūsų energetinę nepriklausomybę ir saugumą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes mums reikia daryti pažangą. Išties yra pernelyg daug kliūčių, trukdančių piliečiams, kurie nori studijuoti, dirbti arba nuvykti apsipirkti kitoje valstybėje narėje. Tai daryti taip pat sunku ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms. Europos piliečiams taip pat reikia daugiau informacijos, jau nekalbant apie paprastesnius, aiškesnius ir aiškiau perteikiamus teisės aktus.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Europa nėra vien tik rinka; tai taip pat piliečių bendruomenė – tokį teiginį girdime dažnai. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ja tiki nedaug piliečių. Taigi šis pranešimas dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams, šiandien priimtas reaguojant į praeitą spalio mėn. Komisijos pateiktą Bendrosios rinkos aktą. Kaip ir pranešimuose, kuriuose nagrinėjami su įmonėmis, augimu ir bendrosios rinkos valdymu susiję klausimai, šiame pranešime nagrinėjami piliečių, vartotojų ir viešųjų paslaugų naudotojų lūkesčiai. Jame kalbama apie tokius klausimus kaip didesnis bankų mokesčių skaidrumas, apie tikrą profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir pensijos teisių perkeliamumą. Derybos mums leido įterpti nuorodą į horizontalią socialinę išlygą, nustatytą Lisabonos sutartyje, kurią dabar reikia teisingai perkelti į nacionalinius teisės aktus. Galiausiai pranešime dar kartą nagrinėjama Komisijos nario M. Barnier‘io remiama visuotinės svarbos paslaugų – visų pirma visuotinės svarbos socialinių paslaugų – „priemonių rinkinio“, kuris piliečiams ir paslaugų teikėjams valstybėse šiuo metu labai rūpi, koncepcija. Nors tai nėra teisėkūros priemonė, šis pranešimas vertingas tuo, kad jame į piliečius atsižvelgiama gerai žinomame būtino rinkos sukūrimo procese, juos į šį procesą įtraukiant.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) 2010 m. Komisija patvirtino pasiūlymą atkurti Europos piliečių pasitikėjimą bendrąja rinka, siekiant sustiprinti „didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos“. Mano nuomone, pastangos įgyvendinti bendrąją rinką buvo nukreiptos į pačią rinką ir jos organizavimą, tačiau neatsižvelgta į piliečių, darbuotojų ir vartotojų problemas ir teises.

Itin svarbu sukurti bendrosios energijos rinką, nes tai galėtų paskatinti Europos konkurencingumą, sumažinant energijos kainas ir priklausomybę nuo užsienio išteklių. Teisėkūros iniciatyvų energijos srityje turėtų būti imtasi glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai, valstybėms narėms ir atitinkamų pramonės sektorių atstovams.

Kitas svarbus klausimas yra bankų mokesčių, sąnaudų ir tikrųjų hipotekos paskolų sąlygų skaidrumas, siekiant apsaugoti vartotojus ir investuotojus bei užtikrinti paskolų prieinamumą asmenims ir mažoms įmonėms.

Galiausiai manau, kad bet koks tikras bendrosios rinkos išplėtimas piliečių, įmonių ir Europos konkurencingumo atžvilgiu bus grindžiamas gebėjimu vystyti ES finansuojamus infrastruktūrinius projektus. Todėl raginu Komisiją pateikti pasiūlymus dėl teisės akto šioje srityje.

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Pritariu nuomonei, kad veikianti bendroji rinka yra pagrindinis variklis, kuris padės Europos Sąjungai pasiekti visas savo galimybes konkurencingumo, pažangaus, integracinio ir tvaraus augimo, daugiau geresnių darbo vietų kūrimo srityse. Pagal bendrosios rinkos strategiją turėtų būti stiprinama socialinė gerovė, darbuotojų teisės ir užtikrintos teisingos darbo sąlygos visiems piliečiams. Balsavau už teisėkūros iniciatyvą. Manau, kad Europos Komisija turi imtis priemonių, kad padidintų piliečių judumą. Pritariu, kad būtų parengta žalioji knyga dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir sukurta „judumo suvestinė“, siekiant išmatuoti šį rodiklį ES.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes, mano manymu, norint sugrąžinti Europos piliečių tikėjimą bendrąja rinka bei paramą Europos Sąjungos idėjai, yra būtina imtis tolimesnių veiksmų siekiant stiprinti piliečių socialines teises bei jų įgyvendinimą. Tarp sričių, reikalaujančių tolimesnių veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, pranešime įvardijama naujų darbo vietų kūrimas, atsižvelgiant į demografinius bei darbo rinkos pokyčius valstybėse narėse, taip pat darbuotojų teisių bei teisingų darbo sąlygų užtikrinimas, kuris yra itin svarbus tuo pat metu skatinant ir darbuotojų judėjimą tarp valstybių narių.

Pranešime akcentuojamas ir piliečių, kaip vartotojų ir kaip viešųjų paslaugų naudotojų, teisių stiprinimo poreikis bei būtinybė rengti tinkamas informacijos kampanijas, kurių metu jie būtų informuojami apie savo teises bei laisves. Dėmesys atkreipiamas ir į profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos reformą, būtinybę užtikrinti pensijos teisių perkeliamumą, taip pat skatinant valstybes nares veiksmingiau koordinuoti pensijų politiką.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Komisijos parengtas pasiūlymas dėl komunikato siekiant atkurti Europos piliečių pasitikėjimą bendrąja rinka yra šiek tiek neaiškus, jeigu jis nagrinėjamas kartu su strategija „Europa 2020“. Daugelis jame pateiktų pasiūlymų sutampa su įvairiomis kitomis iniciatyvomis. Šiomis aplinkybėmis atnaujintai bendrajai rinkai reikalingas didesnis nuoseklumas, veiksmingumas ir geresnis valdymas, siekiant ES skatinti ekonomikos augimą, užimtumą ir konkurencingumą, taip pat piliečių ir vartotojų teisių paisymą. Taryba ir valstybės narės turi kartu remti Europos ir nacionalinius įsipareigojimus, siekiant plėtoti ir stiprinti bendrąją rinką. Siekiant sukurti bendrąją rinką daugiausia pastangų dėta jos organizavimo srityje ir pernelyg mažai dėmesio skirta piliečių, darbuotojų ir vartotojų teisėms, ir tuo galima paaiškinti Europos piliečių nesidomėjimą bendrąja rinka ir entuziazmo nebuvimą šiuo atžvilgiu.

Tai nedviprasmiškai nurodoma dokumento pradžioje. Kita vertus pasiūlymai siekiant tikslo yra nepakankamai pagrįsti, kad jį būtų galima pasiekti. 2010 m. gegužės mėn. priimtame L. Grecho pranešime rekomenduota laikytis visuotinio požiūrio į vidaus rinkos atnaujinimą ir stiprinimą, laikantis šio požiūrio apimami tokie pagrindiniai ES politikos sektoriai, kaip pramonė, energetika ir infrastruktūra.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Bendrosios rinkos sukūrimas yra vertinga priemonė Europos ekonomikai atgaivinti, visų pirma kuriant darbo vietas. Mano nuomone, pranešimai šiuo klausimu, kuriuos šiandien patvirtinome Parlamente, yra svarbus žingsnis siekiant integruotos ir veikiančios bendrosios rinkos. Komisija pateikė 50 pasiūlymų, kad sudarytų mums geresnes sąlygas dirbti ir prekiauti kartu.

Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama užtikrinti tikrą ekonominę laisvę, kartu apsaugant teisę dirbti, visapusišką vienodo užmokesčio principo įgyvendinimą ir laisvą darbuotojų judėjimą (kuris taip pat apima ir visapusišką profesijų pripažinimą valstybėse narėse). Todėl pritariu pranešėjo nustatytiems prioritetams, pvz., Europos rinkos priežiūros stiprinimui, kovos su piratavimu ir klastojimu veiksmų plano parengimui ir ryšių politikos plėtojimui, nes jie pabrėš ES vykdomus veiksmus.

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Tai vienas iš trijų pranešimų rinkinio, kuriuo Parlamentas reagavo į plataus masto Komisijos komunikatą dėl Bendrosios rinkos akto (BRA), kuriame pateikiama 50 pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių ir įstatymo galios neturinčių teisės aktų ir kuris suskirstytas į tris skyrius, viename jų aptariant piliečius, kitame – įmones ir trečiame – valdymą. Buvo tikimasi, kad BRA bus vykdoma M. Monti ataskaita, kurios pagrindinis siekis buvo atgaivinti bendrąją rinką.

Balsavau už šį pranešimą, tačiau susilaikiau balsuodama dėl kai kurių pakeitimų, nes jie buvo įtraukti į dokumentų, dėl kurių derėtasi, paketą dėl kompromisinių pakeitimų. Tikiuosi, kad šiame pranešime piliečiai bus bendrosios rinkos pagrindas ir bus stiprinamas jos socialinis aspektas.

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. – (DA) Balsavome už šį pranešimą dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams. Pranešime pateikiama daug svarbių pasiūlymų dėl bendrosios rinkos kūrimo. Mums itin svarbu užtikrinti, kad atkuriant kompetentingiau orientuojamą bendrąją rinką būtų paisoma darbo rinkos teisių. Vis dėlto pranešime taip pat pateikiami pasiūlymai, siekiant paraginti Komisiją nustatyti ir pašalinti Europos piliečiams iškylančias mokestines kliūtis ir toliau plėtoti imigracijos politiką migrantų ir sezoninių darbuotojų atžvilgiu. Mūsų nuomone, abu šie klausimai yra nacionalinės reikšmės. Taip pat pateikti tam tikri pranešimo pakeitimai, kurių esmei pritariame, tačiau nemanome, kad tokio pobūdžio pakeitimai šiam pranešimui reikalingi.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Pritariu šiam pranešimui. Sukurti bendrąją rinką visada buvo vienas iš pagrindinių Europos integracijos proceso tikslų ir šiandien labiau nei kada nors anksčiau esame įsitikinę, kad reikia ją stiprinti imantis konkrečių priemonių, kuriomis siekiama spręsti su šiais trimis aspektais susijusius klausimus.

Turime stiprinti bendrąją Europos rinką, siekdami, kad ji būtų labai veiksminga ir konkurencinga, ir vykdydami ES politiką turime ją atnaujinti, kovodami su finansų krizės padariniais. Visiškai pritariu Europos Parlamento pateiktiems pasiūlymams dėl vartotojų ir įmonių pasitikėjimo stiprinimo. Atrodo, kad norinti įgyvendinti šį projektą svarbiausia imtis skubių priemonių ir sudaryti geresnes sąlygas piliečių judumui, taip pasiekiant, kad rinka taptų atviresnė Europos darbuotojams ir būtų skatinamas visiškas užimtumas. Daugiau negalime galvoti apie bendrosios rinkos kūrimą negalvodami apie didesnį piliečių dalyvavimą. Pvz., apie geresnes galimybes gauti bankų paslaugas ir hipotekos paskolas, siekiant apsaugoti investuotojus, vartotojus ir finansų institucijas, arba apie neišspręstų problemų, susijusių su laisvu darbuotojų judėjimu, pvz., profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo klausimo, išsprendimą.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už A. F. C. De Camposo rezoliuciją, nes manau, kad galutinis jo pasiūlytas tekstas yra suderintas. Be to, pasidžiaugiau, kad pranešėjas dar kartą mini L. Grecho pranešimą ir M. Monti ataskaitą.

Europos Komisija pirmiausia turėtų rūpintis Europos piliečių pasitikėjimo tinkamu bendrosios rinkos veikimu atkūrimu. Bet kuriuo atveju suskirstant pasiūlymus į tris skyrius neapžvelgiamas visas Bendrosios rinkos aktas. Ši kritika buvo išsakyta A. F. C. De Camposo galutiniame pranešime.

Be to, kaip savo frakcijos šešėlinis pranešėjas dėl Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės dėl pranešimo dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams pateikiau pakeitimą, kuriuo reikalauta, kad valstybės narės, kurios savo darbo rinkose vis dar taiko apribojimus darbuotojams iš naujųjų valstybių narių, panaikintų šias kliūtis dėl akivaizdžios ekonominės naudos, ypač ekonomikos krizės laikotarpiu. Džiaugiuosi, kad šį pakeitimą parėmė didžioji dalis kolegų Parlamento narių.

  Harlem Désir (S&D), raštu. – (FR) Europos Sąjunga pernelyg dažnai atitolusi nuo savo piliečių, jos politika atrodo labai atitolusi, o Europos gyventojų nuomone, Europos projektas yra beprasmis. Jeigu bendroji rinka būtų vien tik nevaldomo liberalizmo šaltinis, panaikinantis viešųjų paslaugų, socialinių paslaugų ir darbuotojų teisių reguliavimą, jas atveriant didelei konkurencijai, tai keltų rūpestį, nepaisant to, kad tokios priemonės turi ir gali turėti tam tikrus teigiamus padarinius vartotojams ir kasdieniam mūsų bendrapiliečių gyvenimui. A. F. C. De Camposo pranešimu Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija kovojo už geresnį reguliavimą, siekiant sustiprinti bendrąją rinką ir kad šis stiprinimas būtų naudingas bendrajam Europos gyventojų, o ne tik įmonių, labui. Tai apima vartotojų teises, darbuotojų teisių apsaugą nuo socialinio dempingo tendencijų, aiškiai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstant kolektyvines darbo sutartis, raginimą sukurti pripažintą viešųjų paslaugų sistemą ir visuotinį šių pasaugų prieinamumą. Dabar bendroji rinka turi būti integruojama kartu darant pažangą socialinės Europos srityje, kurios reikia labiau nei kada nors anksčiau, kai Europos gyventojai vis dar jaučia ekonominio nuosmukio padarinius.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – Balsavau už pranešimą dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams. Europos institucijos turi pareigą sudaryti geresnes sąlygas gerai išvystytai, labai konkurencingai socialinei rinkos ekonomikai, kuria būtų siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos. Manau, kad bendroji rinka yra viena svarbiausių Europos ekonomikos augimo varomųjų jėgų.

Rinkos nusilpimas kelia rūpestį ir jis turi būti nuodugniai išnagrinėtas. Svarbiausia, kad šiame pranešime dar kartą patvirtinamos pagrindinės socialinės piliečių teisės kolektyvinių veiksmų, darbo teisės, darbo vietų apsaugos ir pramonės restruktūrizacijos srityje pagal pirminę Europos teisę.

Pasisakau už šiame pranešime pasiūlytas trumpalaikes strategijas, įskaitant Europos rinkos priežiūros gerinimą, bendros integruotos hipotekos rinkos sukūrimą ir mokesčių kliūčių ir dvigubo apmokestinimo šalinimą. Pagrįstos elektroninės prekybos politikos įgyvendinimas padidins piliečių ir vartotojų pasitikėjimą perkant internete. Taip pat norėčiau pasidžiaugti, kad pasiūlymu siekiama sukurti veiksmų planą, siekiant sumažinti neteisėto prekių klastojimo mastą. Tai prisidės prie greito ekonomikos augimo atsigavimo prekių sektoriuje.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes juo prisidedama prie draugiškesnės ir Europos gyventojams patrauklesnės bendrosios rinkos sukūrimo siekio įgyvendinimo. Reikia pabrėžti, kad tekste pateikiamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad ES teisės aktuose būtų atsižvelgta į socialines vertybes ir teises, kad joms niekada nebūtų taikomas rinkos metodas.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai vienas iš trijų pranešimų, susijusių su vidaus rinka ir bendrosios rinkos stiprinimu, dėl kurių šiandien vyksta diskusijos ir balsavimas. Nors šiuo atveju pranešėjas taip pat bando nekalbėti apie jo paramos liberalizavimui padarinius, pasisakydamas už socialines nuostatas visuose teisės aktuose dėl bendrosios rinkos, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, tiesa ta, kad nėra taip, kad jis nežino, jog nei Komisija, nei Taryba šios pozicijos nesilaiko. Daug valstybių narių taip pat nesilaiko šios pozicijos, taip yra ir Portugalijos atveju. Vis labiau giriama laisva konkurencija ir rinkoje yra vis daugiau sąžiningų profesijų, vis daugiau yra liberalizmo ir privatizavimo, kurių vienas pavyzdžių yra primygtinis reikalavimas įgyvendinti Paslaugų direktyvą.

Sąsaja su kovo 25 d. Tarybos išvadomis ir visų pirma naujai pervadintu paktu „Euro plius“ yra aiški. Iš pradžių Vokietija jį sugalvojo ir pavadino šį aktą „Konkurencingumo paktu“ bei paskelbė karą darbuotojams, jų socialinėms teisėms ir apskritai žmonėms, kartu pasmerkdama priklausomybę nuo šalių, kurių ekonomika silpnesnė ir kur civilizacija tikrai nyksta. Todėl balsavome prieš šį pranešimą, kaip padarėme ir kitų dviejų pranešimų atžvilgiu.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai dar vienas pranešimas dėl vidaus rinkos ir jis yra vienas iš paketo, susijusio su Komisijos komunikatu dėl Bendrosios rinkos akto, dokumentų, kuris buvo pasiūlytas po M. Monti ataskaitos dėl naujos bendrosios rinkos strategijos.

Nors pranešėjas šiuo atveju taip pat bando paslėpti savo tikrąją paramą liberalizavimui, pasisakydamas už socialines nuostatas visuose teisės aktuose dėl bendrosios rinkos, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, tiesa ta, kad nėra taip, kad jis nežino, jog nei Komisija, nei Taryba šios pozicijos nesilaiko. Daug valstybių narių taip pat nesilaiko šios pozicijos, taip yra ir Portugalijos atveju. Todėl siekiama sustiprinti konkurenciją ir paspartinti liberalizavimo bei privatizavimo procesą, ir tai pranešime taip pat neslepiama, primygtinai reikalaujant, kad būtų įgyvendinta Paslaugų direktyva.

Todėl atrodo, kad jis atitinka Tarybos kovo 25 d. išvadas ir ypač paktą „Euro plius“, kuriame skelbiamas karas darbo visuomenei ir socialinėms teisėms, primygtinai reikalaujant paspartinti liberalizavimo procesą. Pagrindiniai tikslai yra paspartinti kapitalo koncentravimą ir kaupimą, siekiant naudos monopolistinėms grupėms, taip nutraukiant visas pastangas apsaugoti MVĮ, darbuotojus ir viešąsias paslaugas. Todėl balsavome prieš.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Šiame pranešime mūsų kolega Parlamento narys iš Portugalijos pateikė rekomendacijas, kurioms pritariame, pvz., kad reikia siekti sukurti bendrąją rinką, kuri pirmenybę teikia vartotojų teisių problemoms ir visų pirma prioritetą teikia prekių iš trečiųjų šalių patikrinimui muitinėje. Vis dėlto, be šių teigiamų aspektų, yra didelių skirtumų dėl klausimo, kaip valstybės narės turėtų laikytis direktyvų, ir pernelyg daug kalbama apie socialines verslumo formas. Todėl balsuodamas susilaikysiu.

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. – (DE) Šis pranešimas susijęs su Komisijos pasiūlytomis 19 iniciatyvų, pagal kurias vidaus rinkos pagrindu taps Europos piliečiai, ir jomis taip pat bus siekiama tvarios socialinės rinkos ekonomikos. Šiam pranešimui pritariu, be kita ko, visų pirma todėl, kad jis bus naudingas Europos piliečiams, ypač tiems, kurie gyvena pasienio regionuose.

Pasiūlytos priemonės palengvins kasdienį pasienio regionų piliečių ir įmonių gyvenimą. Pranešime remiama profesinių kvalifikacijų pripažinimo iniciatyva ir iniciatyva „Judus jaunimas“. Be to, bus nustatytos ir panaikintos mokesčių kliūtys bei imtasi ryžtingų priemonių, siekiant užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui. Be to, pranešime raginama užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas visiems Europos gyventojams bei visišką pensijos teisių perkeliamumą.

Šiomis priemonėmis bus pasiekta, kad vidaus rinkoje piliečiams būtų skiriamas didžiausias dėmesys. Jų specifiniams poreikiams patenkinti bus imtasi specifinių priemonių.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame pagrįstai pabrėžiama, kad reikia „laikytis subsidiarumo ir valstybių narių suverenumo principų“. Tik gaila, kad ne visos valstybės narės pasirengusios pripažinti, kuo grindžiamas suverenumas. 1953 m. lordas Škotijos aukščiausiojo civilinių bylų teismo pirmininkas patvirtino, kad skirtingai nei kitur Jungtinėje Karalystėje Škotijos konstitucinėje teisėje suverenumo pagrindas yra tauta. Todėl labai gaila, kad visos unionistų partijos sutrukdė Škotijos vyriausybei skleisti šį principą per referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi reikia gerinti Europos rinkos stebėseną, plėtoti galimybes naudotis pagrindinėmis bankininkystės sektoriaus paslaugomis, sukurti bendrai integruotą hipotekos rinką ir šalinti mokesčių kliūtis bei dvigubą apmokestinimą; taip pat greitai ir veiksmingai įgyvendinti e. komercijos politiką siekiant padidinti piliečių ir vartotojų pasitikėjimą perkant internete. Be to, reikia parengti veiksmų planą, skirtą kovai su padirbinėjimu ir piratavimu, kuris būtų pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje esančios prekės būtų saugios vartoti, atitiktų standartus ir būtų teisėtos. Komisija ir valstybės narės turėtų parengti veiksmingą komunikacijos apie bendrąją rinką strategiją, pagrįstą politikos auditu, kurį atliekant būtų vertinama apčiuopiama jos nauda piliečiams. Būtina įdiegti konkrečių gairių sistemą, kuri būtų pagrįsta horizontalia socialine išlyga, siekiant įvertinti visų bendrosios rinkos priemonių tinkamumą atsižvelgiant į jų socialinį poveikį, apčiuopiamą naudą ir įgyvendinamumą, ir kuri ateityje būtų naudojama rengiant politiką. Mūsų piliečiai turi būti laikomi bendrosios rinkos ašimi.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Neabejotina, kad bendroji rinka, apie kurią šiandien kalbame, yra vienas svarbiausių ekonomikos integracijos Europos Sąjungoje laimėjimų, tačiau reikėtų priminti, kad esame atsakingi ne už stagnacijos skatinimą, bet už nuolatinį siekį tobulėti. Darni visuma priklauso nuo sudėtinių dalių, kurios, kaip ir galvosūkio dalys, sudaro konstrukciją, kuri yra tvirta, stipri ir stabili. Bendrosios rinkos sudedamosios dalys yra žmonės, kurių teises ir pareigas visada turėtume laikyti savo prioritetu. Siekiame tinkamo ir nuolatinio vystymosi, kuris inicijuos ekonomikos augimą, o toks augimas galimas tik dėl pažangos sprendžiant ekonomines ir socialines problemas bei geresnio valdymo. Turėtume apsvarstyti, ar politikoje iš tikrųjų pagrindinis dėmesys neturėtų būti skiriamas piliečiui. Žmogiškųjų išteklių plėtojimas ir vertinimas labai svarbu ir tikrai išplėtoti rinką turėtų būti naudinga visiems Europos gyventojams – darbuotojams, vartotojams ir verslininkams.

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. – (CS) Pranešime dėl bendrosios rinkos Europos žmonėms pateikta daug teigiamai vertintinų pasiūlymų, pvz., parama piliečių judumui arba Europos piliečių dvigubo apmokestinimo panaikinimas, tačiau jame taip pat yra pasiūlymų, priskirtinų pernelyg dideliam reguliavimui, kurie galiausiai suvaržys bendrąją rinką ir lems jos stagnaciją. Nepritariu pasiūlymams, kad bendroji rinka mažmeninių finansinių paslaugų srityje turėtų būti labiau reguliuojama ir kontroliuojama, taip pat nepritariu pasiūlymui savaime pratęsti priemonės, skirtos tarptinkliniam ryšiui reguliuoti, galiojimo laiką, nes ši reguliavimo priemonė buvo laikina ir ja turėjo būti suvienodintos tarptinklinio ryšio kainos. Tinkamai nesuveikus rinkos mechanizmams, galutinių mažmeninių kainų sureguliavimu turėtų būti naudojamasi blogiausiu atveju, kaip tai yra Tarptinklinio ryšio reglamento atveju. Politikų raginimas, kad šis reglamentas būtų pratęstas, savaime yra daugiau populistinis veiksmas nei racionaliai pagrįstas žingsnis, atspindintis pokyčius, kurie ES įvyko telekomunikacijų sektoriuje nuo 2007 m. Manau, kad pasiūlymas pradėti rengti televizijos konkursą „Europos tarpvalstybinis metų verslas“ yra beprasmis Europos išteklių švaistymas. Todėl balsuodamas nusprendžiau susilaikyti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes tvirtai tikiu, kad bendrosios rinkos sukūrimas būtų aiškiausias stiprios ir darnios Europos pavyzdys. Socialinių įmonių rėmimas, laisvo Europos piliečių judumo užtikrinimas ir šiuolaikinių bankų paslaugų teikimo visiems skatinimas yra tik keli pagrindiniai aspektai, į kuriuos turime nukreipti savo mintis, išteklius ir projektus. Visų pirma kalbant apie pirmąjį aspektą visiškai pritariu Komisijai skirtam raginimui paskelbti Žaliąją knygą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo įvairiose ES valstybėse narėse. Tai būtų svarbus žingsnis, siekiant, kad švietimo ir mokymo vaidmuo būtų labiau juntamas vis atviresnėje Europos aplinkoje.

  Agnès Le Brun (PPE), raštu. – (FR) Praėjusį spalio mėn. už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michel Barnier pristatė savo parengtą „Bendrosios rinkos aktą“, t. y. 50 pasiūlymų, kaip skatinti ekonomikos augimą Europos Sąjungoje, rinkinį. Tada Europos Parlamentas buvo paprašytas pateikti savo nuomonę dėl įvairių šio dokumento dalių. Akto 2 dalyje nustatomas Europos gyventojų ir bendrosios rinkos interesų suderinimo pagrindas. Kažkada Jacques Delors pasakė: „Negalima įsimylėti bendrosios rinkos“. Tai tikra tiesa, tačiau nepaisant to galime pabandyti pasiekti, kad piliečiams ji būtų naudinga. Todėl pritariau Europos Parlamento rezoliucijai, kuria pritariama nustatytai darbuotojų laisvių ir socialinės ekonomikos poreikių santykių pusiausvyrai. Šioje akto dalyje paliekama svarbi vieta Europos gyventojams labai svarbiems aspektams, pvz., viešosioms paslaugoms, ryšių infrastruktūrai, solidarumui ir užimtumui, taip pat vartotojų apsaugai. Ši pusiausvyra rodo, kad Komisija puikiai žino, jog rinka negali veikti priešingai piliečių interesams, o turi tenkinti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius jų interesus.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Siekiant bendrosios rinkos visos pastangos buvo sutelktos į rinką ir jos struktūrą, mažai dėmesio skirta piliečių, darbuotojų ir vartotojų problemoms ir teisėms, tai paaiškina, kodėl Europos gyventojai nesidomi bendrąja rinka, nuo jos pavargo.

Piliečiai turėtų būti bendrosios rinkos pagrindas. Tai nedviprasmiškai nurodoma dokumento pradžioje, tačiau pasiūlymai siekiant tikslo yra nepakankamai pagrįsti, kad šis tikslas jais būtų pasiektas.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Nors šiame pranešime pripažįstama, kad didžioji dalis Europos gyventojų nepripažįsta bendrosios rinkos, jame dar kartą patvirtinamas pagrindinis jos vaidmuo Bendrijos sistemoje. Nors nurodytas siekis stiprinti socialinius teisės aktus ir nagrinėti piliečių problemas yra tikrai teigiamas aspektas, jis netaikytinas bendrosios rinkos principui, atsižvelgiant į dabartines laisvos ir neiškreiptos konkurencijos sąlygas. Šis pranešimas prieštaringas ir klaidinantis. Balsuoju prieš jį.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bendroji rinka visada buvo vienas iš Europos ekonominio vystymosi ramsčių. Siekiant skatinti bendrąją rinką reikia sutelkti dėmesį į visuomenės ir įmonių problemas ir teises, teikiant jiems apčiuopiamą naudą. Taip pat reikia, kad socialinės teisės būtų įtrauktos į su bendrąja rinka susijusius teisės aktus, ir turi būti pasiūlytos priemonės, siekiant paskatinti visuomenės judumą bei užtikrinti jų pensijos teisių perkeliamumą. Tai vienintelis būdas pasiekti, kad bendroji rinka būtų sukurta ir veiktų.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) Prieš daugiau nei pusę amžiaus Europos valstybės susivienijo siekdamos sukurti bendrą rinką. Ją teigiame sukūrę prieš ketvirtį amžiaus. Tačiau ir šiandien yra dar nemažai klausimų, kuriuos turime išspręsti, kad bendroji rinka veiktų efektyviai, o Europos Sąjunga būtų konkurencinga. Manau, kad iš visų priemonių, aptartų ir paminėtų mūsų priimtame dokumente, ypač svarbūs du aspektai: jaunimo nedarbo mažinimas bei mokymasis visą gyvenimą ir bendros energetikos rinkos sukūrimas ir veikimas. Kalbant apie jaunimą – būtent ši visuomenės dalis gyvens Europoje, kurią kuriame. Todėl svarbu, jog būtų sudarytos visos galimybės jaunimui tinkamai prisitaikyti ir prisidėti prie savo ateities kūrimo. Energetikos rinka – nauja ES politikos sritis. Ateities ekonomikoje neabejotinai didelį vaidmenį vaidins „išmanieji energetikos tinklai“, todėl turime nedelsti ir skirti pakankamai dėmesio bei išteklių jų kūrimui ir tobulinimui.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Pritariu šiai rezoliucijai, kadangi pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas pagrindinėms socialinėms teisėms, laisvam darbuotojų, prekių, įmonių judėjimui bei vartotojų teisių užtikrinimui. Bendroji rinka turi sudaryti sąlygas tvariam augimui ir didesniam užimtumui, piliečiai turi tapti jos ašimi. Atsižvelgiant į tai labai svarbu vengti konkurencijos iškraipymų. Bendra rinka išliks konkurencinga, jei bus laikomasi visų socialinių teisių. Turi būti tinkamai užtikrinama ir nuolat stiprinama socialinė gerovė, darbuotojų teisės, suteikiamos tinkamos darbo sąlygos. Pritariu pasiūlymui, kuriuo panaikinamos galimybės dirbti valstybės narės teritorijoje nesilaikant jos nuostatų dėl atlyginimo ir darbo sąlygų. Vienodo atlygio už vienodą darbą principas turi būti visiškai įgyvendintas. Turi būti pašalintos laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis. Visiems Europos darbuotojams reikia atverti darbo rinkas valstybėse narėse, tačiau šių rinkų reguliavimas turi būti vykdomas laikantis tų valstybių narių darbo rinkos taisyklių, įskaitant skandinavišką kolektyvinių sutarčių modelį. Labai svarbu valstybėms narėms suteikti teisę pačioms nuspręsti, ar ne Sąjungos piliečiams suteikti gyvenamosios vietos jų teritorijoje teisę. Tam, kad bendroji rinka būtų socialiai orientuota, turi būti tvariai restruktūrizuota pramonė ir nuolat vykdomos konsultacijos su socialiniais partneriais. Siekiant, kad piliečiai gautų aukštos kokybės, novatoriškas viešąsias paslaugas, kad būtų užtikrinta visuotinė prieiga prie jų, labai svarbu užtikrinti, kad viešajam sektoriui būtų sudarytos galimybės efektyviau įtraukti įmones į savo veiklą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams, nes manau, kad Europa turėtų patvirtinti bendrą reguliavimo sistemą, kuri tenkintų piliečių poreikius ir panaikintų vidaus rinkos disbalansą ir skirtumus. Po ekonomikos krizės Europai reikia rinkos, kur vykdant politiką pagrindinis dėmesys būtų skiriamas darbuotojams ir vartotojams. Tekste dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams raginama labiau koordinuoti Europos institucijų, valstybių narių ir įmonių veiksmus, siekiant sustiprinti Europos Parlamento planuojamą politiką ir užtikrinti, kad ji atitiktų Europos rinkos poreikius.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą, nes pritariu pagrindiniams Komisijai pateiktiems Parlamento prioritetams. Svarbiausias iš šių pasiūlymų yra raginimas imtis priemonių, siekiant padidinti Europos piliečių judumą, visų pirma paskelbiant Žaliąją knygą dėl abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo, įskaitant dabartinės sistemos vertinimą, ir, esant reikalui, pasiūlyti teisėkūros iniciatyvą, siekiant pertvarkyti šią sistemą 2012 m. ir tuo pačiu metu įvertinti ES mastu naudojamų profesinės tapatybės kortelių ir „Europos įgūdžių paso“ įgyvendinamumą ir papildomą naudą 2011 m. Tai teigiama priemonė, kuri grindžiama esama padėtimi ir kuria siekiama padidinti judumą ES. Taip pat norėčiau pabrėžti raginimą Komisijai pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl galimybių naudotis tam tikromis pagrindinėmis bankininkystės sektoriaus paslaugomis užtikrinimo iki 2011 m. birželio mėn. ir iki 2011 m. pabaigos padidinti banko mokesčių skaidrumą ir palyginamumą, taip pat raginimas pateikti teisėkūros pasiūlymą, siekiant panaikinti kliūtis, su kuriomis susiduria judūs darbuotojai, kad būtų užtikrintas visiškas pensijos teisių perkeliamumas.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Bendrosios rinkos Europos gyventojams esmė visų pirma susijusi su darbo vietomis ir naujų darbo vietų kūrimu, mat tai padės sukurti aplinką, kurioje įmonės ir piliečiai gali visiškai pasinaudoti savo teisėmis. Rengiant pasiūlymą, susijusį su Darbuotojų komandiravimo direktyva, reikia labiau siekti persvarstyti direktyvą taip, kad būtų užtikrintos ne tik ekonominės laisvės, pažangiausios darbo teisės apsauga ir pramonės ryšių standartai ir praktika, bet ir gerbiama kolektyvinio atstovavimo ir kolektyvinių derybų teisė, įskaitant teisę rengti streikus, taip pat visiškai įgyvendinti vienodo atlygio už vienodą darbą principą.

Labai svarbu pagal bendrą Europos finansavimo sistemą kurti Europos transporto tinklus, dėl kurių gerėtų konkurencingumas ir integracija, taip pat būtų skatinamas piliečių ir darbuotojų judumas teikiant prieinamas paslaugas. Itin svarbu mokyti darbuotojus ir suteikti jiems kvalifikacijas, nes tai gyvybiškai svarbu darbo vietų kūrimui ir socialinei integracijai bei bendrosios rinkos sėkmei. Raginu valstybes nares pašalinti kliūtis, trukdančias naujų valstybių narių darbuotojų judumui, atsižvelgiant į teigiamą darbuotojų judumo poveikį finansų ir ekonomikos krizės aplinkybėmis.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Kliūčių nevaržomos bendrosios rinkos sukūrimas yra labai svarbu Europos ekonomikos atkūrimui ir ekonomikos augimo, konkurencingumo ir tvarumo ES skatinimui. Siekiant atgaivinti ir stiprinti bendrąją rinką taip pat reikia sutelkti dėmesį į visuomenės, vartotojų, viešųjų paslaugų naudotojų ir įmonių problemas ir teises, teikiant jiems apčiuopiamą naudą, siekiant visiškai atkurti tikėjimą Europos projektu ir suteikiant tinkamą informaciją apie vidaus rinkos teikiamas galimybes. Šiomis aplinkybėmis turėtų būti priimtos priemonės, galinčios padidinti Europos gyventojų judumą ir užtikrinti vartotojų apsaugą, kartu gerinti socialinę gerovę ir apsaugoti darbuotojų teises.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už A. F. Correia De Camposo pranešimą, kuris susijęs su Komisijos nario M. Barnier’io pasiūlytame Bendrosios rinkos akte pateiktomis 19 iniciatyvų dėl piliečių ir bendrosios rinkos. Pritariu šiam pranešimui, kuriame mums primenama, kaip svarbu, kad bendrosios rinkos pagrindas vėl būtų piliečiai. Iki šiol pernelyg dažnai pastangos sukurti „didelę rinką“ buvo sutelktos į bendrąją rinką ir jos organizavimą. Tai turėtume dar kartą padaryti atsižvelgdami į piliečių, darbuotojų ir vartotojų problemas ir teises. Raginu Komisiją paremti pagrindinius šioje rezoliucijoje esančius prioritetus. Visų pirma norėčiau paminėti tris skubius tikslus, kad bendroji rinka mūsų bendrapiliečiams taptų dar patrauklesnė: judumo pagerinimas (pvz., pripažįstant profesines kvalifikacijas arba užtikrinant judžių darbuotojų pensijos teisių perkeliamumą), tarptinklinio ryšio reglamento galiojimo pratęsimas – visų pirma pasiūlant tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo mažmeninės kainos ribą – ir galiausiai pagrindinių bankų paslaugų prieinamumas ir bankų mokesčių skaidrumas bei palyginamumas visoje Europoje.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsuoju už. 2010 m. lapkričio 11 d. Komisija patvirtino komunikato, skirto Europos gyventojų pasitikėjimui bendrąja rinka atnaujinti, projektą. Šis bendrosios rinkos dokumentas bus aptariamas iki 2011 m. vasario 28 d. Apskritai Komisija tęsia Mario Monti ataskaitoje Europos Komisijos pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija“ išsakytas mintis. Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį pagrindinis tikslas – siekti didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, taip pat aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo, pagrindinį dėmesį bendrojoje rinkoje skiriant įmonėms, ypač MVĮ, ir Europos gyventojams. Komisijos komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ pateikiama 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą, o II skyriuje „Pasitikėjimo atkūrimas bendrosios rinkos pagrindu laikant Europos gyventojus“ pateikiama 19 bendrosios rinkos iniciatyvų, susijusių su socialiniu aspektu.

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. – (IT) Visapusiškas bendrosios rinkos įgyvendinimas yra lemiamas etapas Europos Sąjungai, siekiant visų savo galimybių sumanaus, integracinio ir tvaraus augimo srityse.

Tam reikalingas nacionalinių teisės aktų suderinimas, siekiant paskatinti laisvą žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą. Vidaus rinkos klestėjimas ir dinamiškumas priklauso nuo mūsų gebėjimo pasiūlyti politikos priemones, kuriomis galės būti remiamas ekonomikos augimas, užimtumas ir novatoriškumas.

Šiandienos balsavimu Parlamentas dar kartą parodo, kad atnaujinant bendrąją rinką pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas visuomenei, nes ji yra pagrindinis subjektas, galintis inicijuoti nepertraukiamus ekonomikos augimo ir inovacijų ciklus. Bendrosios rinkos sukūrimas glaudžiai susijęs su integracija su kitomis politikos sritimis, pvz., konkurencija, pramone, energetika ir transportu.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Svarbu, kad pradėjome tokio plataus masto diskusiją dėl bendrosios Europos rinkos, kuri veikia 20 metų, tačiau nevisiškai išnaudoja savo galimybes. Nepaisant visų teisės aktų, rekomendacijų ir tarpusavio abipusių garantijų negalime sakyti, kad visapusiškai įgyvendinome bendrąją rinką, nors be bendrosios rinkos Europa nebus visiškai suvienyta. Sukurta bendroji rinka gali sustiprinti Europos Sąjungos idėją. Kodėl nepaisant visuotinio valstybių narių susitarimo, kad reikia laikytis būtent tokios politinės krypties, vis dar neįmanoma sukurti rinkos be kliūčių?

Giliai įsišakniję nacionaliniai ypatumai – ir jie įsišakniję pernelyg giliai – trukdo sukurti bendrąją rinką. Kad galėtume atgaivinti bendrąją rinką turime panaikinti protekcionistines kliūtis. Pritariu nuomonei, kad bendrosios rinkos valdymo struktūra ir procesai pernelyg sudėtingi. Taip yra dėl to, kad Europos Sąjungoje yra pernelyg daug skirtumų. Siekiant naujo kokybės lygmens bendrojoje rinkoje reikia stiprinti bendrą valiutą ir įvesti ją visoje Europos Sąjungoje.

Bendroji rinka negali būti skirta tik didelėms įmonėms, ji taip pat turi būti skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir visų pirma vartotojams. Mes siekiame skaidrumo ir suderinimo. Tikros bendrosios rinkos sukūrimą laikome savo prioritetu, todėl Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas turėtų kasmet įvertinti bendrosios rinkos padėtį, nes tai leis mums stebėti, kaip sekasi siekti išsikeltų tikslų.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu siekiama sustiprinti priemones, kad piliečiai taptų bendrosios rinkos projekto, kuriame dėmesys sutelkiamas į 19 iniciatyvų, kuriomis siekiama tenkinti Europos piliečių interesus, pagrindu. Manau, kad labai svarbu atkurti Europos visuomenės tikėjimą Europos projektu ir norėdami tai pasiekti turime sutelkti pastangas sprendžiant piliečių, vartotojų, viešųjų paslaugų naudotojų ir įmonių problemas. Reikia pradėti laikytis tikrai visuotinio požiūrio į bendrąją rinką, kuri gali išspręsti demokratijos trūkumo, kurį jaučia Europos visuomenė ir viešojo bei privačiojo sektorių subjektai, problemą.

Judumo skatinimas panaikinant administracines ir mokesčių kliūtis ir kvalifikacijų suderinimas, investicijos į tarpvalstybinius projektus kai kuriose srityse, muitinių veiklos koordinavimas ir nacionalinių rinkų stebėsena bei Tarptinklinio ryšio reglamento galiojimo pratęsimas – tai priemonių, kurios, mano nuomone, svarbiausios, siekiant glaudesnių visuomenės ir Europos projekto ryšių, pavyzdžiai. Tačiau verta pabrėžti dar kartą, kad socialinį bendrosios rinkos aspektą turi papildyti politinis valdymas ir ES bei nacionalinių institucijų partnerystė, taip pat ir ekonominis aspektas, kuris sudarys geresnes sąlygas ekonomikos augimui ir dėl to Europa taps konkurencingesnė.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Labai džiaugiuosi, kad priimtos trys rezoliucijų dėl bendrosios rinkos atgaivinimo, nes tai stiprina valdymą ir įmonių vaidmenį bei ekonomikos augimą, taip pat piliečių vaidmenį šioje politikoje. Praėjus daugiau kaip 20 metų nuo Suvestinio Europos akto pasirašymo asmenų, prekių ir kapitalo judėjimo Europoje laisvė yra sėkmingo aukštų siekių politikos, naudingos piliečių ir ekonomikos augimo atžvilgiu, įgyvendinimo įrodymas, politikos, kurios teikiamais pranašumais kiekvienas gali naudotis kasdien. Vis dėlto mums nebūtų užtekę vien išsamaus įvertinimo, nes europiečiai iš mūsų laukia konkrečių pasiūlymų, siekiant kovoti su būsimais iššūkiais. Nustatydami savo prioritetus parengėme suderintų priemonių, apimančių aiškų politinį, ekonominį ir socialinį modelį, rinkinį. Būtent šioje rezoliucijoje mūsų piliečiams skiriamas pagrindinis dėmesys. Skatindamas judumą ir mainus, neatsižvelgiant į kilmės vietą, amžių ar profesiją, šis pranešimas rodo pažangą siekiant sukurti Europos darbo rinką. Be to, rezoliucijoje aptartos socialinės apsaugos priemonės yra labai svarbios šios rinkos reguliavimui ir solidarumu grindžiamo socialinės ekonomikos modelio rėmimui.

Pranešimas:Cristian Silviu Buşoi (A7-0071/2011)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes jame daugiausia kalbama apie būtinybę remti projektus, kuriais Europai suteikiama pridėtinė vertė, naujos industrinės politikos ir regionų plėtros, investuojant į grupes pagal regionus, būtinybę. Už jį balsuoju dar ir todėl, kad jame raginama kurti bendrąją energetikos rinką, mažinant energetinę priklausomybę ir kuriant konkurencingesnę infrastruktūrą bei nustatant kainas galutiniams vartotojams.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą. Bendroji rinka yra itin svarbi ir įmonėms, ir vartotojams, ir ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių tolesnės plėtros ir didesnio užimtumo galimybės yra didžiausios. Palaikau pranešėjo nuomonę, jog elektroninės prekybos skatinimas ir skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimas yra dar vienas svarbus bendrosios rinkos aspektas. Tai labai sudėtingas procesas, turint omenyje mokesčių sistemų, sutarčių teisės ir verslo vykdymui taikomų reikalavimų skirtumus tarp ES valstybių narių, tačiau pastangos ir toliau turi būti dedamos šioje srityje. Taip pat būtina koordinuoti mokesčių politiką, nes nustačius bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę bendroji rinka taptų geresne verslo terpe Europos įmonėms.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Kad būtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai, bendroji rinka turi užtikrinti pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui būtinas sąlygas. Norint sukurti įmonėms ekonomines sąlygas, kurios padėtų joms pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, suteiktų galimybę joms augti ir tapti konkurencingesnėms, reikia pagerinti Europos Sąjungos ekonominę valdyseną. Didžiausią naudą bendrajai rinkai teikia judumo kliūčių panaikinimas ir institucijų normų derinimas siekiant skatinti integraciją, ekonominį augimą ir Europos solidarumą. Balsavau už šį pranešimą norėdama paskatinti pasitikėjimą bendrąja rinka visuose lygmenyse ir todėl, kad būtų pašalintos dabartinės kliūtys, trukdančios įmonėms patekti į rinką. Laisva ir sąžininga konkurencija pagrįsta bendroji rinka yra didžiausias Europos Sąjungos ekonominės reformos tikslas, ji suteikia Europai konkurencinį pranašumą globalios ekonomikos sąlygomis.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Sklandžiai veikianti bendroji rinka, pagrįsta laisva ir sąžininga konkurencija, yra pagrindinis ES ekonominės reformos tikslas. Šiuo metu vidaus rinka išlieka susiskaldžiusi, o išlikusios administracinės bei reglamentavimo kliūtys daro neigiamą įtaką visoms įmonėms, o labiausiai mažoms ir vidutinėms, kurios negali pasinaudoti visais bendros rinkos teikiamais privalumais. ES neišspręstas nuosavybės licencijavimo reglamentavimas. Tai tiesiogiai įtakoja klastojimą ir piratavimą, dėl to mažėja verslo įmonių pasitikėjimas elektronine prekyba ir skatinamas susiskaidymas, susijęs su intelektinės nuosavybės apsaugos taisyklėmis, o tai stabdo naujoves bendrojoje rinkoje. Ypač svarbu tinkamai išspręsti viešųjų pirkimų klausimą, kuriam priskiriama apie 17 % ES BVP. Iki šiol tarpvalstybiniai pirkimai sudaro mažą visos viešųjų pirkimų rinkos dalį, kadangi MVĮ prieiga prie viešųjų pirkimų rinkos vis dar ribota. Bendroji paslaugų rinka, kuri yra labai svarbus sektorius ekonomikos augimui ir užimtumui, vis dar nepakankamai išvystyta, ypač dėl Paslaugų direktyvos spragų ir sunkumų, su kuriais susidūrė valstybės narės ją įgyvendindamos. Pritariu Komisijos komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ pateiktiems siūlymams, tačiau manau, kad norint užtikrinti efektyvų bendrosios rinkos veikimą valstybės narės turi geriau įgyvendinti jau priimtas ES iniciatyvas, pvz., Smulkiojo verslo aktą, kuris leistų išspręsti daug administracinių ir reglamentavimo problemų, su kuriomis šiandien susiduria ES įmonės.

  Adam Bielan (ECR), raštu. – (PL) Kad išsaugotų pasaulio ekonomikos lyderės vaidmenį, Europa turi nuolat remti ir skatinti ekonomikos vystymą. Europos bendrosios rinkos sukūrimas ypač svarbus ir įmonėms, ir vartotojams. Ypač turėtume rūpintis mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurios skatina ekonomikos augimą bei užtikrina didelį darbo vietų skaičių. Jų konkurencingumui didinti, prieigai prie informacijos pagerinti ir dalyvavimui mokslo tyrimų programose skatinti turėtų būti naudojamos inovacinės bei atitinkamos finansinės priemonės. Įdomi idėja yra pasiūlymas sukurti projektų obligacijas, suteikiant įmonėms galimybę gauti lėšų. Svarbi ekonomikos dalis turėtų būti skaitmeninė bendroji rinka. Turėtų būti dedamos pastangos siekiant skatinti elektroninę prekybą, ypač dėl to, kad ji padeda plėsti tarpvalstybinę prekybą. Be to, manau, kad svarbiausia sukurti ES patentą ir vienodą su patentais susijusių ginčų sprendimo (bylinėjimosi) tvarką. Neabejoju, kad gerai veikianti bendroji rinka prisidės prie tvaraus ekonomikos vystymo, taigi pritariu rezoliucijai.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes tikiu, jog norint sėkmingai atgaivinti ES bendrąją rinką ir tuo pat metu didinti visos ES konkurencingumą pasaulyje bei naujų darbo vietų kūrimą, yra būtina priimti bei įgyvendinti daug priemonių, kurios skatintų tvarų verslo augimą bei plėtrą. Taip pat manau, jog yra labai svarbu, kad šios priemonės būtų derinamos ir su priemonėmis, numatytomis regionų vystymui, bei būtų viena kitą papildančios, kad būtų išvengta pramonės, verslo bei paslaugų koncentracijos tik tam tikruose regionuose, kitus, atokesnius, regionus paliekant likimo valiai. Pranešime yra paliečiama ir aibė kitų klausimų, turinčių įtakos piliečių kasdieniniam gyvenimui, verslo konkurencingumui, o kartu ir naujų darbo vietų kūrimui Europoje – tyrimų bei naujų technologijų vykdymas bei skatinimas, taip pat transporto, energetikos bei telekomunikacijų infrastruktūros vystymas bei plėtra.

Paliečiamas yra ir Lietuvai svarbus klausimas, atkreipiant dėmesį į poreikį atnaujinti energetikos infrastruktūrą Rytų Europos šalyse, kad jos sėkmingai galėtų būti prijungtos prie Vakarų Europos energijos tinklų. Šioje srityje taip pat yra pabrėžiamas ir energijos kainų prieinamumas vartotojams visoje Europoje. Pranešime Komisija bei valstybės narės yra skatinamos bendradarbiaujant sukurti ir skatinti efektyvesnių bei švaresnių transporto priemonių sistemas bei jų naudojimą, taip pat vystyti tarptautinę elektroninę prekybą, kartu gerinant ir elektroninių mokėjimų internetu sistemas.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Europos Sąjunga yra viena iš pasaulio ekonomikos lyderių, jos ekonomikos variklis – mažosios ir vidutinės įmonės. Daugiausia dėmesio ES turi skirti šioms organizacijoms, patyrusioms didžiausią ekonomikos krizės poveikį, ypač dėl to, kad MVĮ augimo ir užimtumo galimybės didžiausios.

Todėl akivaizdu, kad Europos pastangos turėtų būti sutelktos į tikslą skatinti tvarų ekonomikos augimą. Balsavau už šį pranešimą, nes jo pranašumas tas, kad įvardijami teisingi prioritetai: sukurti stipresnę bendrąją rinką, geriau tenkinti ES įmonių reikmes ir išvystyti didesnį augimo tempą.

Taigi pritariu šiame dokumente nubrėžtoms gairėms, kuriomis, mano nuomone, gali būti aktyviai padedama bendrąją rinką paversti inovacine aplinka, palankia verslui, pagrįsta skaitmenine ekonomika ir veiksmingu laisvu paslaugų judėjimu. Sutinku, kad norint pasiekti šį tikslą būtina skatinti elektroninę prekybą, kuri paskatins tarpvalstybinę prekybą, koordinuoti fiskalinę politiką ir supaprastinti tarpvalstybinius viešuosius pirkimus; tai sritys, kuriose Europos MVĮ atsilieka.

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. – (DA) Balsavome už pranešimą dėl bendrosios rinkos, reikalingos įmonėms ir augimui. Pranešime daug svarbių pasiūlymų, susijusių su bendrosios rinkos plėtra.

Tačiau nepalaikome idėjos, kad dėl skirtingų mokestinių nuostatų gali atsirasti didelių kliūčių tarpvalstybiniams sandoriams arba kad valstybių narių mokesčių politikos koordinavimu, kurį savo pranešime siūlo M. Monti, įmonėms ir piliečiams būtų sukurta nemaža pridėtinė vertė. Taip pat pritariame valstybių narių koordinavimo veiklai, kurios tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui ir „mokesčių rojui“. Mokesčių normos lieka atviru klausimu valstybėms narėms.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą. Manau, kad šiame pranešime apibūdinamos priemonės yra svarbiausios norint sukurti veikiančią bendrąją rinką, kuriai būdinga sveika ir vaisinga konkurencija.

Tvirtai pritariu, kad būtina sukurti skaitmeninę bendrąją rinką, kadangi tinkamų taisyklių stoka turi nemažą poveikį Europos rinkos veiksmingumui, ypač pastaruoju metu, atsižvelgiant į kitų šalių, kurios yra mūsų ekonominiai konkurentai, technologinę pažangą. Turime atsižvelgti į didžiules elektroninės prekybos galimybes, ypač susijusias su tarpvalstybinės prekybos didėjimu ir, kaip anksčiau minėjau, dėl to išaugsiančiu konkurencingumu rinkoje.

Sutinku ir su tuo, kad būtina veikti ir kitose dviejose srityse, t. y. paslaugų ir MVĮ sektoriuose. Būtinai reikia tinkamai įgyvendinti Paslaugų ir Standartizavimo reguliavimo pagrindų reformavimo direktyvas jas išplečiant. Be to, laukiame Europos Komisijos pasiūlytų teisės aktų. Galiausiai noriu pasakyti, kad, kaip jau minėjau kitose diskusijose, privalome kurti naujas iniciatyvas ir labiau paremti mažąsias ir vidutines įmones, mūsų rinkos pagrindą ir darbo vietų šaltinį.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad Europai bus naudinga, jei pagerės visų įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines, prieiga prie informacijos apie finansinę paramą inovacijoms, kurios jos gali prašyti, kad galėtų labiau įsitraukti į mokslinio tyrimo programas, ypač viešąją ir (arba) privačiąją partnerystę, ir vadovauti mokslinių tyrimų bei inovacijų programoms. Šių įmonių galimybės, mano nuomone, nepakankamai panaudojamos. Todėl ES turi remti šį sektorių padėdama plėtoti jo veiklą ir tarpvalstybiniu lygmeniu ir pasinaudoti visomis šiuo metu prieinamomis bendrosios rinkos galimybėmis.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą, nes tikiu, kad juo bus labai stiprinama mūsų vidaus rinka visų piliečių labui. Šiuo pranešimu iš tikrųjų siekiama stiprinti pramonės konkurencingumą, tvarų vystymąsi ir darbo vietų kūrimą.

Europos Sąjungos ekonomika unikali – ji turi 500 mln. vartotojų. Išsaugant, stiprinant ir skatinant Europos vidaus rinką bus užtikrintas didesnis prekių bei paslaugų judėjimas, nesukuriant kliūčių valstybių narių tarpusavio prekybai. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu labai svarbu didinti mūsų ekonomikos augimą.

Sutinku, kad reikėtų imtis tolesnių priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas tinkamas Paslaugų ir Profesinių kvalifikacijų direktyvų įgyvendinimas. Tinkamai įgyvendinus šias direktyvas Europos piliečiai galės vykti į kitas Europos valstybes nares ir jose dirbti bei teikti paslaugas nepatirdami didelės administracinės naštos. Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų yra turėti laisvą erdvę.

Be to, šiame pranešime pritariama MVĮ rėmimui – joms tikrai šiuo metu reikalinga parama.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Kadangi Europos ekonomika didžiausia pasaulyje, labai svarbu įgyvendinti bendrąją rinką, taip suteikiant pasitikėjimą ir saugumą piliečiams bei įmonėms. Atsižvelgdami į visą pasaulį ir konkrečiai Europą ištikusią krizę turime apmąstyti ES ateitį, pagalvoti, kokias Europos ekonomikos atgaivinimo priemones priimti. 2010 m. spalio mėn., po to, kai M. Monti pateikė ataskaitą „Nauja strategija bendrajai rinkai“, Komisija priėmė komunikatą „Bendrosios rinkos aktas“. Tarp jos tikslų nurodytas priemonių, kuriomis užtikrinamas įmonių greitesnis, tvaresnis ir tinkamesnis augimas, įgyvendinimas. Todėl džiaugiuosi, kad šis pranešimas priimtas, nes juo siekiama, be kita ko, sumažinti biurokratinę naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), suteikiant joms kreditą, investuojant į inovacijas ir paslaugų modernizavimą, pvz., elektroninį valdymą, įgyvendinant skaitmeninę ekonomiką. Tai pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ ramsčiai, labai padėsiantys padidinti bendrosios rinkos konkurencingumą ir paskatinsiantys augimą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai dar vienas pranešimas iš bendrosios rinkos konsolidavimo paketo. Jame nepadoriai giriama rinka ir laisva konkurencija, susidūrus su akivaizdžia nelaime, kurią ši politika ir jos siaubingi padariniai sukėlė ir kurią šiuo metu patiria darbuotojai, mažosios bei vidutinės įmonės (MVĮ) ir apskritai žmonės, ypač tų šalių, kurių ekonomika silpnesnė. Pateiksiu kelias pranešimo citatas, pvz., apie energetikos sektorių: „Pabrėžia, kad <…> svarbu sukurti gerai veikiančią energetikos vidaus rinką; <…> pabrėžia, kad energetikos vidaus rinka turėtų padėti išsaugoti vartotojams ir įmonėms prieinamas energijos kainas.“

Prieštaravimas ir melagystė čia akivaizdūs. Reikia tik pažiūrėti, kas dedasi Portugalijoje, ir pasidarys aišku, kad liberalizacija lėmė privatizaciją, aukštas kainas įmonėms bei vartotojams ir davė daugiau kaip 1 mlrd. EUR pelną EDP – Energias de Portugal, S.A. – akcininkams bei panašią sumą Galp Energia, SGPS, S.A. ir kitoms sektoriaus bendrovėms. Deja, tą patį būtų galima pasakyti ir apie pašto paslaugų, telekomunikacijų ar finansų sektorius.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai dar vienas pranešimas iš Komisijos komunikacijų paketo dėl Bendrosios rinkos akto, kurio pasiūlymas buvo paskatintas M. Monti ataskaitos „Nauja strategija bendrajai rinkai“.

Tai dar viena šlovinamoji giesmė laisvai konkurencijai, nors apie esmę kalbėti vengiama, slepiant darbuotojams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir ypač silpnesnės ekonomikos šalims keliamą netikėtą pavojų.

Žvilgtelėkime į kelis šio pranešimo punktus, pirmiausia dėl energetikos: „Pabrėžia, kad <…> svarbu sukurti gerai veikiančią energetikos vidaus rinką; <…> pabrėžia, kad energetikos vidaus rinka turėtų padėti išsaugoti vartotojams ir įmonėms prieinamas energijos kainas.“ Pakanka tik pažvelgti, kas dedasi Portugalijoje, ir pasidarys aišku, kad liberalizacija lėmė privatizaciją, aukštas kainas ir įmonėms, ir vartotojams ir daugiau kaip 1 mlrd. EUR pelną EDP – Energias de Portugal, S.A. – akcininkams bei panašią sumą Galp Energia, SGPS, S.A. ir kitoms sektoriaus bendrovėms.

Panašiai būtų galima pasakyti ir apie kitus sektorius, įskaitant pašto paslaugų ar komunikacijų, jau nekalbant apie finansų sektorių. Todėl balsavome prieš šį pranešimą.

  Jim Higgins, Seán Kelly, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE), raštu. – Mes, keturi Europos Parlamento nariai iš Airijos partijos „Fine Gael“, balsavome už pranešimą dėl Bendrosios rinkos akto, skirto verslui ir augimui skatinti, nes iš esmės palaikome rezoliuciją, nors nepritariame bendrai konsoliduotai įmonių pelno mokesčio bazei (angl. CCCTB), kaip paaiškinome anksčiau.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – C. S. Buşoi pranešime raginama kurti verslui palankią bendrąją rinką ir visiškai pagrįstai pabrėžiama MVĮ svarba. Vienoje ES dalyje, Škotijoje, dešimtys tūkstančių mažųjų įmonių pasinaudojo Škotijos vyriausybės taikoma premijų (priemokų) mažosioms įmonėms sistema ir tai, mano manymu, yra geros praktikos pavyzdys kitoms Europos tautoms.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes norint sėkmingai atgaivinti ES bendrąją rinką ir tuo pat metu didinti visos ES konkurencingumą pasaulyje bei naujų darbo vietų kūrimą, yra būtina priimti bei įgyvendinti daug priemonių, kurios skatintų tvarų verslo augimą bei plėtrą. Šiuo metu Europos ekonomika yra didžiausia pasaulio ekonomika. Bendroji rinka yra itin svarbi ir įmonėms, ir vartotojams, tačiau ji gali dar labiau paskatinti augimą ir užimtumą, o visas jos potencialas dar neatsiskleidė. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių tolesnės plėtros ir didesnio užimtumo galimybės yra didžiausios. Taigi labai svarbu skatinti tvarų ekonomikos augimą. Pati bendroji rinka ir joje veikiančios įmonės nepaprastai svarbios būsimam ES ekonomikos augimui. Bendroji rinka turi tapti naujoviška, verslui palankia terpe, kuri būtų grindžiama skaitmenine ekonomika ir kurioje būtų veiksmingas laisvas paslaugų judėjimas. Gerai veikianti paslaugų rinka turi didelį augimo, taigi ir mūsų ekonomikos atsigavimo potencialą. Tik tvarus augimas garantuoja tvarių darbo vietų kūrimą. Siekiant užtikrinti, kad Paslaugų ir Profesinių kvalifikacijų direktyvos būtų tinkamai įgyvendinamos, turėtų būti imamasi papildomų priemonių. Be to, turi būti išnagrinėta idėja sukurti ES profesinius pažymėjimus, jei tinkama, nes tokie pažymėjimai galėtų padidinti ES piliečių laisvo judėjimo galimybes ir supaprastinti ES įmonių įdarbinimo procedūras.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes, manau, būtina skubiai gerinti sąlygas MVĮ, kad Europa tikrai taptų konkurencinga pasaulyje. Daugelį kartų pasitvirtino faktas, kad biurokratinės naštos sumažinimas MVĮ paskatino ekonomikos augimą ir padidino konkurencingumą. Tačiau dar nepakankamai įdėta pastangų, kad MVĮ dėl sumažėjusių biurokratinių kliūčių galėtų veikti efektyviau. MVĮ yra varomoji Europos ekonomikos jėga. Stulbinantys pokyčiai pastebimi ir e. pasaulyje. ES šiuo metu nėra iš tikrųjų konkurencinga e. rinkose. Tai reiškia, kad turime padaryti viską, kad paskatintume e. prekybą ir pasiektume tikrą pažangą kurdami Europos skaitmeninę bendrąją rinką. Imtasi svarbių priemonių, bet dar daug reikia padaryti; turime skubiai siekti pažangos. Džiaugiuosi, kad šiame pranešime raginama greičiau spręsti šį klausimą.

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. – (CS) Pranešimas dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą, mano nuomone, labai suderintas, ir tikiu, kad pasiūlytų priemonių įgyvendinimas paskatins bendrosios rinkos, o galiausiai ir valstybių narių ekonomikos augimą. Ypač pritariu pagrindiniams pranešimo prioritetams, pvz., sukurti ES patentą ir bendrą ginčų sprendimo sistemą, pabrėžti ilgalaikių investicijų į inovacijų tvarką būtinybę, didinti įmonių bei vartotojų pasitikėjimą e. prekyba ir skatinti e. prekybos vystymą bendrojoje rinkoje, pašalinti biurokratines kliūtis, su kuriomis mažosios ir vidutinės įmonės susiduria vykdydamos tarpvalstybinę veiklą, ir racionalizuoti viešųjų sutarčių skyrimo procedūras. Kadangi pritariu visoms minėtoms priemonėms ir esu įsitikinęs jų naudingumu, balsavau už tai, kad šis pranešimas būtų priimtas.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Siekdama strategijoje „Europa 2020“ išdėstytų tikslų Europa investicijomis ir ryžtingais veiksmais Europos rinkoje turi sukurti augimui bei inovacijoms palankias sąlygas. Europa turi remti augimą ir užtikrinti veiksmingas strategijas vidaus rinkoje, kurių tikslas – didinti konkurencingumą, inovacijas ir mokslinius tyrimus. Komisija turi garantuoti, kad paketas bus įgyvendintas, ir tai kartu su konkurencingumo vidaus rinkoje didinimo priemonėmis padės pasiekti minėtus tikslus. Todėl svarbi priemonė, padėsianti bendrovėms maksimaliai padidinti bendrosios rinkos teikiamą naudą, yra ekonomikos valdysenos stiprinimas Europos Sąjungoje. Europos obligacijų, skirtų projektams finansuoti, sukūrimas ir visoje Europoje galiojančio patento sukūrimas buvo tai, kas privertė mane palaikyti šią rezoliuciją. Bendroji rinka – svarbus ir siektinas tikslas. Atsižvelgiant į tai, kad sąlygos įvairiose valstybėse narėse skiriasi, ES privalo šiuos skirtumus sumažinti taip, kad naudos turėtų visos Europos įmonės.

  Agnès Le Brun (PPE), raštu. – (FR) Praėjusį spalį už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michel Barnier pateikė Bendrosios rinkos aktą, 50 pasiūlymų rinkinį dėl augimo Europos Sąjungoje skatinimo. Tada Europos Parlamentas buvo paragintas pateikti savo nuomonę apie įvairias šio dokumento dalis. Akto 1 dalyje aptariami Komisijos planai sukurti verslumą skatinančią aplinką. Todėl turime skatinti kūrimą ir inovacijas remdamiesi tvaraus vystymosi požiūriu, kuriuo suderinamas tarptautinis konkurencingumas ir MVĮ apsauga. Šia Europos Parlamento rezoliucija patvirtinami ir papildomi Komisijos įsipareigojimai, todėl ir palaikau ją. Be to, ja mums primenama būtinybė labiau nei bet kada remti realią ekonomiką, ypač taikant plataus užmojo Europos pramonės politiką. Siekiant sukurti tikrą bendrąją rinką MVĮ, rezoliucijoje siūloma nustatyti „Europos privačios įmonės“ statusą, kuriuo būtų skatinamas šių pagrindinių Europos Sąjungos ekonominės struktūros elementų kūrimas bei veikimas.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad bendroji rinka yra neabejotinai pagrindinė mūsų konkurencingumo pasaulyje sąlyga. Be jos mes neatliktume tokio svarbaus vaidmens palaikant pasaulio ekonominių jėgų pusiausvyrą, ypač tada, kai pasaulio arenoje iškyla naujos galingos valstybės. Vidaus rinkos pažanga ir tolesnis regionų vystymas papildo vienas kitą ir abu kartu padeda kurti galingą Europą, kuriai būdinga sanglauda bei konkurencingumas. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti ypatingą regioninės politikos vaidmenį integruojantis į bendrąją rinką. Manau, kad didesnė kiekvieno Europos Sąjungos regiono galimybė patekti į rinką yra garantuota dinamiškos ir galingos bendrosios rinkos prielaida.

Naujųjų valstybių narių padėtis specifinė – joms būdingas žemas rinkos prieinamumo lygis. Parama investicijoms į infrastruktūrą ir tobulinimą bus didinamas atsiliekančių regionų konkurencingumas ir užtikrinamas darnus vidaus rinkos veikimas. Tai padės smarkiai padidinti visos Europos Sąjungos konkurencingumą pasaulyje.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už pranešimą. Pati bendroji rinka ir joje veikiančios įmonės yra svarbiausia būsimo ES ekonomikos augimo prielaida. Šiame pranešimo projekte nurodomos prioritetinės priemonės, kurių reikėtų imtis norint sukurti stipresnę bendrąją rinką, labiau tenkinančią ES įmonių poreikius ir skatinsiančią didesnį nei iki šiol augimo tempą.

Prioritetus pranešėjas suskirstė į keturias grupes; jų įgyvendinimo tikslas – bendrąją rinką paversti inovacine, verslui palankia aplinka, pagrįsta skaitmenine ekonomika, kurioje vyktų veiksmingas laisvas paslaugų judėjimas. Gerai veikianti bendroji paslaugų rinka turi augimui, vadinasi, ir mūsų ekonomikos atsigavimui svarbių galimybių. Tik tvariu augimu galima užtikrinti, kad būtų sukurtos ilgalaikės darbo vietos.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime siūloma labiau liberalizuoti energetikos ir pašto sektorius, griežčiau taikyti Paslaugų direktyvą, kad būtų remiamos įmonės ir skatinamas augimas. Kaip būdinga neoliberaliajai ideologijai, jame kritikuojamas augimą stabdantis administracinis reguliavimas ir viešųjų paslaugų apsauga. Europos vadovai neįsisavino 2008 m. krizės pamokos, o vis tik svarbiausia radikaliai pakeisti kryptį ir kurti kitokią Europą. Balsuoju prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bendroji rinka visada buvo vienas iš Europos ekonominės plėtros ramsčių. Komunikatas „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ yra pagrįstas politinės lyderystės tema ir partnerystės principu, kaip pagrindinėmis bendrosios rinkos stiprinimo ir pagyvinimo [gaivinimo?] priemonėmis. Turime skatinti naują institucijų ryšių pagreitį, valstybių narių, nacionalinių parlamentų ir regioninių bei vietos institucijų bendradarbiavimą ir jų įsipareigojimus, kad būtų galima gerinti bendrosios rinkos teisės aktų taikymą bei įgyvendinimą. Ir valstybės narės, ir Europos institucijos turi įsipareigoti stebėti, vertinti ir modernizuoti Europos teisės aktų įgyvendinimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Ypač svarbus visos mūsų ekonomikos variklis yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Joms turėtų būti suteikiama daug daugiau galimybių kurtis ir plėstis vidaus rinkoje. Tam tikslui reikia kapitalo ir MVĮ jis turėtų būti lengviau prieinamas. Kitas veiksnys, padėsiantis mums užtikrinti ilgalaikį ir tvarų Europos nacionalinės ekonomikos augimą, yra parama paslaugų sektoriui. Tam tikslui reikalingas laisvas paslaugų judėjimas. Vidaus rinką būtina padaryti patrauklią apskritai, kad jos aplinka taptų inovacinė ir palanki verslui.

Be to, siekiant didinti konkurencingumą ir skatinti augimą ES reikalinga skaitmeninė vidaus rinka. Vidaus rinka turėtų būti naudinga visoms ES įmonėms, nors daugelį sričių, pvz., e. prekybos, dar reikia plėtoti. Už pranešimą nebalsavau, nes pranešėjas pasiūlė įdiegti naują PVM strategiją, bet pakankamai tiksliai nepaaiškino, kaip ji praktiškai veiktų.

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi bendroji rinka ir labai svarbus veiksnys, skatinantis verslą, jo plėtrą. Didelis dėmesys turi būti skiriamas inovacijoms ir kūrybiškumui, jų tinkamam finansavimo mechanizmui. Naujovės sukuria pagrindą tvirtam ir tvaresniam augimui ir darbo vietų kūrimui. Visų pirma, tam, kad finansavimo mechanizmas veiktų efektyviai, turi būti sukuriamos palankios sąlygos ilgalaikėms investicijoms novatoriškuose ir darbo vietas kuriančiuose sektoriuose. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios daro didelę ekonominę įtaką Europos ekonomikai. Bendra rinka turi tapti geresne jų verslo aplinka, kuri padėtų plėsti jų tarptautinę veiklą, gerintų jų prieigą prie kapitalo rinkų, šalintų administracines ir mokesčių kliūtis. MVĮ turi būti sudarytos sąlygos gauti tinkamą paramą pagal Sąjungos regioninę politiką, atsižvelgiant į jų reikšmę gerinant socialinius ryšius miesto rajonuose ar retai apgyvendintose vietovėse. Siekiant patenkinti MVĮ finansavimo poreikius, turi būti sukurta daugialypė Europos bankininkystės sektoriaus struktūra. Labai svarbu nustatyti aiškesnę PVM sistemą ir bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę. Manau, kad kuo skubiau reikia priimti Europos privačių įmonių įstatus, kurie palengvintų MVĮ įsisteigimo procesą ir tarpvalstybinę veiklą. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų procedūros turi būti racionalesnės. Tarpvalstybiniams pirkimams turi būti sudarytos palankesnės sąlygos, užtikrinta pramoninių šalių ir sparčiai augančios ekonomikos šalių tarpusavio sąveika.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Finansų ir ekonomikos krizė privertė ES susitelkti ir ieškoti naujų pusiausvyrą bei augimą užtikrinančių taisyklių ir sistemų; M. Monti pranešimu buvo paskatinta parengti bendrojo Europos vidaus rinkos dokumento projektą. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti augimą ir vystymąsi, saugumą bei garantijas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, investuotojams, vartotojams ir visiems rinkos dalyviams, kuriems būtina palengvinti komercinių funkcijų vykdymą. Mano balsas „už“ rodo ne tik norą pritarti tekstui, bet ir tikrą įsipareigojimą piliečiams tobulinti reglamentus, o viešajam bei privačiajam sektoriams užtikrinti vienodas investavimo galimybes bei vartojimą nuolatinio augimo sąlygomis.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime Parlamentas nurodo keturis svarbius prioritetus, kuriais norima konsoliduoti bendrąją rinką siekiant skatinti verslą ir augimą: ES patento ir bendros su patentais susijusių ginčų sprendimo tvarkos įdiegimas, inovacijų finansavimas, e. prekybos skatinimas, galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) patekti į bendrąją rinką ir aktyviau joje dalyvauti didinimas ir su viešaisiais pirkimais susijusių procedūrų supaprastinimas. Pritariu pateiktiems prioritetams, todėl balsavau už šį pranešimą. Norėčiau pakartoti savo įsitikinimą, kad norint remti inovacijas ir kūrybiškumą bendrojoje rinkoje būtina sukurti ES patentą ir bendrą su patentais susijusių ginčų sprendimo tvarką. Manau, taikydamos šią priemonę Komisija ir valstybės narės turėtų atsižvelgti į inovacijų svarbą tvirtam ir tvariam augimui bei darbo vietų kūrimui. Skatinti augimą galima užtikrinant tinkamą inovacijų finansavimą, ypač sukuriant Europos obligacijas, skirtas ES projektams finansuoti.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Norint pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus, bendroji rinka turi būti toliau kuriama ir užbaigta, kad įmonės, tarp jų socialinės ekonomikos įmonės (kooperatyvai, asociacijos, draugijos ir fondai), galėtų greičiau augti, būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų, užtikrinta tinkama Europos darbuotojų ir vartotojų teisių apsauga. Raginu kurti MVĮ palankesnę reguliavimo aplinką, kruopščiai įvertinant kiekvienos reglamentavimo (reguliavimo) arba teisės akto priemonės poveikį MVĮ, mažinti biurokratizmą, didinti konkurencingumą ir skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą. Be to, reikia išsaugoti esamas sveikatos ir saugos nuostatas, skirtas darbuotojams. Komisijos pasiūlyme turi būti paskelbta PVM strategija, kadangi, siekiant išvengti nesąžiningos mokesčių konkurencijos ir rinkos iškraipymo, turi būti geriau derinami valstybių narių mokesčiai. Manau, kad pasiūlymu dėl direktyvos, kuria būtų nustatyta bendra konsoliduota įmonių mokesčių bazė, bus padidintas MVĮ konkurencingumas, ypač sumažėjus įsipareigojimams, atsirandantiems dėl sudėtingos administravimo tvarkos, ir aukštoms kainoms, kurias lėmė skirtingų nacionalinių mokesčių sistemų taikymas; tai gali turėti teigiamą poveikį viešiesiems finansams bei užimtumui.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Siekiant atgaivinti Europos ekonomiką ir skatinti ES augimą, konkurencingumą bei tvarumą, svarbiausia visiškai užbaigti kurti bendrąją rinką be kliūčių. Todėl tikslinga priimti priemones, kurios padėtų sukurti stipresnę bendrąją rinką, galinčią geriau tenkinti ES bendrovių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, reikmes, kartu užtikrinančią inovacijoms palankią aplinką, pagrįstą skaitmenine ekonomika, kuriai būdingas tikrai laisvas paslaugų judėjimas.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Gerai veikianti bendroji rinka yra svarbiausia konkurencingumo, darbo vietų kūrimo ir tvaraus augimo Europoje prielaida. Todėl ir balsavau už šį puikų kolegos C. S. Buşoi pranešimą, kuriame pateikiami keli prioritetai, kuriais bus pagerintas bendrosios rinkos veikimas, ir nemažai pasiūlymų dėl teisės aktų, skirtų jiems įgyvendinti. Turime paspartinti Bendrijos patento kūrimą, racionalizuoti pirkimų procedūras ir labiau skatinti skaitmeninę ekonomiką, didinant įmonių bei piliečių pasitikėjimą e. prekyba. Galiausiai norėčiau nurodyti du esminius augimo elementus, kuriuos būtina skubiai taikyti. Pirmasis – ilgalaikės inovacijos, skirtos ekologinei ekonomikos pertvarkai remti. Tai galima padaryti sukūrus ES obligacijas, ypač energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse. Antrasis – pagerinti MVĮ dalyvavimą bendrojoje rinkoje, sukuriant jų finansavimo šaltinius ir padidinant jų galimybes patekti į kapitalo rinką, pašalinant fiskalines kliūtis jų tarpvalstybinei veiklai ir peržiūrint viešųjų pirkimų sistemą, kad procedūros taptų lankstesnės ir ne tokios biurokratiškos.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už. 2010 m. spalio mėn. Komisija priėmė komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, skirtą toliau bendrajai rinkai kurti. Pirmojoje šio komunikato dalyje Komisija siūlo nemažai veiksmų, kuriais užtikrinamas greitas, tvarus ir tinkamas įmonių augimas. Šiandien Europos ekonomika tapo didžiausia pasaulio ekonomika. Bendroji rinka yra pagrindas, vienodai svarbus ir įmonėms, ir vartotojams; ji gali skatinti augimą ir užtikrinti darbo vietas, bet visos jos galimybės dar neatskleistos. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti MVĮ, nes jos turi daugiausia galimybių, reikalingų tolesniam vystymuisi ir užimtumo didinimui.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ nagrinėjamas politinio vadovavimo klausimas ir partnerystės principas, kaip svarbiausios bendrosios rinkos stiprinimo priemonės. Dinamiški institucijų ryšiai ir valstybių narių bendradarbiavimas bei įsipareigojimai, ypač nacionalinių parlamentų ir regioninių bei vietos institucijų, yra priemonės, pagerinsiančios bendrosios rinkos teisės aktų taikymą ir įgyvendinimą. Balsuoju už šį pranešimą, nes tikiu, kad pasiūlytos priemonės yra veiksmingos. Iš jų norėčiau paminėti bendrosios rinkos padėties vertinimo įtraukimą į pavasarį vyksiančio Tarybos posėdžio darbotvarkę, žaliosios knygos paskelbimą dalyvaujant pilietinei visuomenei ir regioninėms bei vietos institucijoms, atitikties lentelių paskelbimą ir galiausiai trūkumų bei klaidų perkeliant direktyvas sumažinimą.

Ir valstybės narės, ir Europos institucijos turėtų įsipareigoti stebėti, vertinti ir modernizuoti Europos teisės aktų įgyvendinimą, nes tik tada integracijos politika gali būti sėkminga. Be to, norėčiau pažymėti, kad, laikantis subsidiarumo ir partnerystės principų, regioninės ir vietos institucijos turėtų būti įtakingesnės.

Pranešimai: Sandra Kalniete (A7-0083/2011) - António Fernando Correia De Campos (A7-0072/2011) - Cristian Silviu Buşoi (A7-0071/2011)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Palaikiau mūsų kolegos Parlamente M. Buşoi pranešimą, taip pat kitus du pranešimus, kuriuos parengė S. Kalniete ir A. F. Correia de Campos. Šie trys pranešimai parengti po to, kai Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Bendrosios rinkos akto. Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michel Barnier turi vadovauti bendrosios rinkos stiprinimui, bet, svarbiausia, priartinti ją prie piliečių. Visokeriopai remiu šį tikslą. Bendrosios rinkos aktą reikėtų laikyti galimybe parodyti piliečiams, kad Europos integracija, ypač bendroji rinka, vykdoma jų labui, o ne prieš juos. Pagrindinių bankininkystės paslaugų arba, apskritai kalbant, mūsų piliečiams svarbiausių kokybės ir prieinamumo užtikrinimas – tai žingsnis šia kryptimi.

  Giovanni Collino (PPE), raštu. – (IT) Trijuose Europos Parlamento pranešimuose, pateiktuose reaguojant į Komisijos Bendrosios rinkos aktą, nagrinėjami Europos pramonei ir mažosioms ir vidutinėms to sektoriaus įmonėms svarbūs klausimai. Teisės aktų supaprastinimas ir biurokratinės naštos sumažinimas, kova su klastojimu, inovacijų svarba ir didesnės galimybės gauti kreditus yra ta būtina intervencija, kurios mūsų įmonės tikisi iš Europos, kad galėtų vėl būti konkurencingos tarptautinėje rinkoje.

Vis dėlto, kad Europos bendroji rinka atsigautų ir būtų užbaigta, labiausiai reikalinga vienoda Europos Sąjungos mokesčių politika. Mokesčių politika yra elementas, būtinas mažosioms ir vidutinėms Europos įmonėms atgimti, ir šis atsinaujinimas neturi nutrūkti pradiniame etape – įmonės turi pasiekti konsolidacijos ir augimo etapą. Mokesčių darnumo Europoje stoka lemia pusiausvyros nebuvimą įvairiose ES teritorijose, pvz., šiaurės rytų Italijoje ir Slovėnijoje, kurios konkuruoja dėl mokesčių dydžių ir dėl ekonomikos išsivystymo lygio.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Šie trys pranešimai apie vidaus rinką mūsų nesujaudino, nes, be punktų, kuriems galėtume pritarti, yra ir tokių, su kuriais nesutinkame. Todėl, nepaisydamas to, kad nepritariu kai kuriems Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos (ALDE) nario pranešime nurodytiems dalykams, pvz., priemonėms, kurios, mano manymu, bus greičiau naudingos didelėms korporacijoms nei mažoms įmonėms, susilaikiau balsuojant dėl inovacijų, kuriomis bus paskatintas augimas, svarbos?

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Europos Komisijos pasiūlyto Bendrosios rinkos akto tikslas – atverti bendrosios rinkos galimybes ir atkurti ES ekonomiką bei konkurencingumą pasibaigus ekonomikos krizei. Balsavau už Parlamento rekomendacijas dėl Komisijos Bendrosios rinkos akto ir raginu Europos Komisiją priimti šias rekomendacijas, kuriomis remiantis bus stiprinamos valdymo struktūros, užtikrinama parama inovacijoms ir darbo vietų kūrimui, o piliečiai atsidurs bendrosios rinkos centre. Turime kartu stiprinti bendrosios rinkos valdymą ir diegti darnesnio politinio vadovavimo principą; tai padidins bendrosios rinkos veiksmingumą ir atgaivins piliečių pasitikėjimą šia iniciatyva.

Palaikau šią rezoliuciją, kurioje raginama skirti daugiau dėmesio piliečių judumui, ir manau, kad dar labai svarbu, jog stiprinant bendrąją rinką būtų labiau atsižvelgiama į MVĮ poreikius, siekiant užtikrinti aplinką, palankią kurti naujas ir naujoviškas įmones visoje ES, ypač Velse.

Pranešimai: António Fernando Correia De Campos (A7-0072/2011) – Cristian Silviu Buşoi (A7-0071/2011)

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Palaikiau dvylika Bendrosios rinkos akte nurodytų priemonių ir tikiuosi, kad Komisija pavers jas veiksmingomis teisinėmis priemonėmis.

10. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

(Posėdis sustabdytas 13.25 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

PIRMININKAVO ALEJO VIDAL–QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

12. Ko galima pasimokyti apie branduolinį saugumą Europoje po branduolinės avarijos Japonijoje

  Pirmininkas – Kitas klausimas – diskusijos apie Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl to, ko galima pasimokyti apie branduolinį saugumą Europoje po branduolinės avarijos Japonijoje.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma noriu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog tęsiame praeitą mėnesį pradėtas diskusijas. Viena vertus, tai įrodo šio klausimo svarbą, antra, panašu, kad, nepaisant viso šio emocinio reagavimo, kurį sukelia vis dar nepaprastai rimta Japonijos padėtis, mūsų institucijos ketina apdairiai imtis su šiuo klausimu susijusių veiksmų. Kartu norėčiau dar kartą patvirtinti, kad esame pasirengę teikti nuolatinę konkrečią pagalbą Japonijos žmonėms – ir humanitarinę, ir branduolinės energetikos ekspertų. Europos Vadovų Taryba tai aiškiai pareiškė kovo 25 d.

Dar norėčiau pažymėti, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija nedelsdama reagavo į Japonijos nelaimę, ypač imdamasi veiksmų, susijusių su branduolinės energijos pavojais. Leiskite iš pat pradžių išsklaidyti klaidingą požiūrį, kurį visuomenė gali susidaryti branduolinio saugumo klausimu, kad šio reikalo svarbą ES suvokia tik dabar, kilus išorinei krizei. Toks įsitikinimas klaidingas, kadangi visų pirma Europoje jau daugiau kaip 25 metus galioja privaloma teisinė sistema šiuo klausimu, be to, ji nuolat koreguojama, pvz., paskutinį kartą 2009 m., priėmus Branduolinio saugumo direktyvą. Antra, dar ir dėl to, kad branduolinio saugumo užtikrinimas yra nuolatinis procesas, kurio metu mes laipsniškai tobuliname specifikacijas, darome išvadas iš įvykių, pvz., iš to, kas atsitiko Fukušimoje, ir reguliariai tikriname tikrąją objektų saugumo būklę. Kovo mėn. Europos Vadovų Taryba faktiškai patvirtino, kad ES reakcija turi atitikti nurodymus, apimančius saugumo vietoje garantavimą ir teisinio reguliavimo pagrindų (reglamentavimo sistemos) tobulinimą. Vienas įvairialypio ES atsako aspektas yra išsamus Europos Sąjungos atominių elektrinių rizikos ir saugos įvertinimas, t. y. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. („atsparumo bandymai“).

Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius ir pasinaudojant visais turimais ekspertizės duomenimis būtina nustatyti veiksmų apimtį ir praktinius žingsnius. Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupė ir jos nariai, nepriklausomos valstybių narių reguliavimo institucijos, iki gegužės mėn. vidurio turi galutinai nustatyti minėtus praktinius veiksmus, tada vasarą galbūt jau bus galima pradėti juos vertinti. Kelios valstybės narės ir branduolinės energetikos operatoriai jau priėmė sprendimus, kuriais reikalaujama patikrinti atominių elektrinių saugumą. Tuo remiantis galima padaryti pirmąsias išvadas ir metų pabaigoje jas paskelbti. Vertinimo institucijos su testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais supažindins ir plačiąją visuomenę, ir Komisiją.

Remdamasi pastaruoju pranešimu Europos Vadovų Taryba iki metų pabaigos įvertins preliminarius rezultatus. Dėl reguliavimo Europos Vadovų Taryba jau paprašė Komisijos peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir teisinę bazę, susijusią su branduolinių objektų sauga, ir pateikti pasiūlymą, kaip tinkamai juos tobulinti. Kartu turime tęsti teisinio reguliavimo srityje pradėtą darbą ir priimti pasiūlymą dėl direktyvos dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų tvarkymo. Pagaliau reikia nustatyti saugos specifikacijas, kurios apimtų visą branduolinių objektų gyvavimo ciklą. Trečia, privalome paprašyti ES kaimynystėje esančių trečiųjų šalių prisijungti prie šio vertinimo ir sugriežtinti saugumo reikalavimus.

Rūpestis dėl saugumo susijęs ne tik su branduoline energija. Negalime leisti, kad bet kokios energijos šaltinis, nepaisant to, koks didelis būtų jo poveikis energijos tiekimo saugumui, būtų naudojamas neatsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos saugumą. Kaip žinote, turime atsižvelgti ir į dabartinę Europos padėtį, į tai, kad valstybėse narėse naudojama įvairių rūšių energija. Kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, kokių energijos šaltinių derinį naudoti. Tai išliks ir artimoje ateityje, nes kalbame apie energijos šaltinių derinį, kurio pasirinkimas yra valstybių narių kompetencija. Tačiau, kalbant apie bendrus tikslus, tai netrukdo mums siekti pažangos kuriant bendrą energetikos politiką.

Pvz., šiais metais pradėsime nagrinėti 2050 m. energetikos planą. Tam tikslui įvertinsime, kiek atskiri energijos šaltiniai turi padėti siekti su klimato kaita susijusių tikslų, kuriuos įgyvendindami kartu turime laikytis savo energetikos politikos, saugaus tiekimo, tvarumo ir konkurencingumo tikslų. Nepaisant to, kad valstybės narės gali laisvai apsispręsti dėl energijos šaltinių derinio, vidaus rinkos stiprinimas ir nuolatinis tarpusavio santykių gerinimas vis dėlto lemia didesnę jų energetikos politikos tarpusavio priklausomybę ir būtinybę priimti bendrus su energijos šaltinių pasirinkimu susijusius sprendimus. Todėl dar būtų tikslinga sukurti bendrą mūsų energetikos politikos padarinių investicijoms, energijos kainoms ir reguliavimui viziją.

Kartu tai reiškia, kad, nors branduolinė energija šiuo metu sudaro 30 proc. Europoje pagaminamos energijos, nė viena iš keturiolikos šią energijos rūšį pasirinkusių valstybių narių negali sau leisti uždaryti atomines elektrines nedelsiant, prieš tai nepasitarusios su kitomis valstybėmis narėmis ir neišnagrinėjusios galimų alternatyvių energijos išteklių ir su tinklu susijusių klausimų. Šiuo tikslu Tarybai pirmininkaujanti valstybė ketina per gegužės mėn. vyksiantį neoficialų energetikos ministrų susitikimą surengti išsamų pasikeitimą nuomonėmis, kad būtų galima išspręsti su šia tema susijusius klausimus. Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tas, kad turime informuoti visuomenę apie susijusias hipotezes ir apie pasirinktų energijos šaltinių privalumus bei trūkumus. Esu įsitikinusi, kad šios dienos diskusijomis prie to prisidėsime. Dėkoju, pone pirmininke.

  Günther Oettinger, Komisijos narys. - (DE) Pone pirmininke, ponia E. Győri, ponios ir ponai, kovo 11 d. kilęs siaubingas žemės drebėjimas, po to cunamis, avarija atominėje elektrinėje, per kurią pakenkta įvairiems blokams, ir tai, kad dar nematyti, kada ši žala bus atitaisyta ir pašalintas pavojus, nes atominė elektrinė vis dar nevaldoma, nors ir pasitelktos naujausios technologijos – visa tai kelia mums rūpestį dėl saugumo ir dėl Europos Sąjungos bei kitų šalių energetikos sektoriaus. Dėl šios priežasties kovo 11 d. sukvietėme aukšto lygio darbo grupę, kurią sudaro ministrai ir nacionalinių vyriausybių, atominių elektrinių statybos bendrovių ir energetikos sektoriaus atstovai, į kovo 15 d. organizuojamą posėdį. Kovo 21 d. Energetikos ministrų taryboje pasirengėme Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, kuriame kovo 25 d. galiausiai paraginome Komisiją ir valstybių narių branduolinės saugos institucijas atlikti specialius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir išsamų saugos tyrimą, skirtą aukščiausiems saugos standartams užtikrinti. Nuo tada rengiame bandymų kriterijus.

Generaliniai direktoratai, aš pats ir branduolinės saugos institucijos rengia bendrą bandymų kriterijų katalogą, kuris, prieš galutinai jį priimant, bus pateiktas jums ir visuomenei. Pirma, bus atsižvelgta į žemės drebėjimų ir potvynių, ypač Atlanto pakrantėje, galimus pavojaus padarinius Europos atominėms elektrinėms. Antra, bus atsižvelgta į padarinius pačioms elektrinėms, kitaip tariant, į tai, kaip įmanoma apsaugoti aušinimo sistemas, elektros tiekimą ir avarinius generatorius. Kiti bandymų veiksniai apima teroristų ir kibernetines atakas, taip pat lėktuvų susidūrimus su elektrinėmis.

Manome, kad konsultacijos bus baigtos ir sprendimas dėl bandymų kriterijų bus priimtas iki gegužės mėn. vidurio Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupės (angl. ENSREG) posėdyje . Tikimės, kad metų pabaigoje bus atlikti išsamūs bandymai, kuriais bus užtikrinti aukščiausi saugumo standartai, skirti 143 Europos Sąjungos atominėms elektrinėms. Kalbėjomės su Rusijos Federacijos ir Ukrainos vyriausybėmis ir artimiausiu metu susisieksime su Šveicarija bei Armėnija, taip pat ir su šalimis, kurios ketina statyti atomines elektrines, pvz., Turkija ir Baltarusija. Viso to tikslas – užtikrinti, kad artimiausioje Europos Sąjungos kaimynystėje esančiose šalyse būtų taikomi aukščiausi saugos standartai ir bandymų, skirtų saugumui įvertinti, kriterijai.

Žinome, kad už energijos šaltinių derinį ir atitinkamai už energetines technologijas, atomines elektrines ir kitas technologijas atsakingos valstybės narės. Pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad valstybės narės nori išsaugoti šias teises. Kitaip tariant, atsižvelgiant į dabartines sutartis ir teisės aktus, neatrodė realu sprendimą dėl atominės elektrinės priimti Europos lygmeniu. Tačiau saugumo bandymas, kuriame kiekviena valstybė turi dalyvauti, mano nuomone, yra bendras aspektas visoms valstybėms narėms dėl juo nustatomų aukštų standartų, nepaisant to, ar jos gamina branduolinę energiją. Apie 76 proc. elektros energijos Prancūzijoje gaminama atominėse elektrinėse, Austrijoje šis procentas nevyksta. Keturiolika Europos Sąjungos valstybių narių gamina branduolinę energiją, o trylika ne. Vokietija šiuo metu svarsto, ar reikia sutrumpinti savo atominių elektrinių eksploatavimo laiką. Lenkija svarsto, ar statyti pirmąją atominę elektrinę, Italija – ar investuoti į papildomas atomines elektrines.

Manome, kad įgyvendinant saugumo tyrimus kartu ypač svarbu iki šių metų liepos mėn. į nacionalinę teisę perkelti Branduolinės saugos direktyvą. Planavome 2014 m. atlikti Branduolinės saugos direktyvos, kurią priėmė Parlamentas ir Taryba ir kuri turi būti perkelta į nacionalinę teisę, vertinimą. Dabar norime tai pasiūlyti. Ketiname iki šių metų pabaigos pranešti apie tolesnius savo svarstymus, kaip būtų galima patobulinti šią direktyvą, nes dabar joje visų pirma kalbama apie oficialius įgaliojimus, steigtinas įstaigas ir kitas sritis.

Dar norėčiau paminėti pasiūlymus dėl branduolinių atliekų, kuriuos pateikė Komisija, o dabar svarsto Parlamentas ir Taryba. Jais bus papildytos bendros priemonės, skirtos aukščiausiam saugumo lygiui užtikrinti. Žinome, kad saugumo tyrimas padės valstybėms narėms padaryti išvadas. Tačiau šiuo atveju pasikliauju realybe. Tikiu, kad valstybės narės atsižvelgs į saugumo vertinimą, standartus ir ekspertų pasiūlytas būtinas priemones ir praktiškai įgyvendins šias priemones savo šalyse bei savo atominėse elektrinėse. Gegužės mėn. viduryje pasakysime, kada galbūt bus pateiktas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis projektas ir bandymo kriterijai, parengti darbo grupių lygmeniu.

  Corien Wortmann-Kool, PPE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, frakcijos vardu norėčiau padėkoti Komisijos nariui G. Oettingeriui už tai, kad su branduoline sauga susijusio darbo buvo imtasi iš karto, kai įvyko nelaimė Japonijoje. Šis darbas labai svarbus mūsų piliečių saugumui, kadangi branduolinė katastrofa Japonijoje parodė, kad mums būtina persvarstyti savo branduolinės saugos taisykles.

Tai svarbus jūsų ir Tarybos uždavinys, nes branduolinės saugos srityje mes, europiečiai, esame vieni nuo kitų priklausomi. Visuose Europos branduoliniuose objektuose turi būti atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat, kaip sakėte, turi būti suderinti kriterijai. Mums reikalinga objektyvi ir skaidri, t. y. vieša, to testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuo pirmiausia siekiama nustatyti aukščiausią saugumo lygį, ataskaita.

Pone pirmininke, tikiuosi, kad jūs ir valstybės narės intensyviai kuriate darnų metodą, taigi galime neabejoti, kad aukščiausi saugos standartai bus įdiegti. Jei branduolinis objektas neatitiktų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimų, jūs ir Taryba privalote užtikrinti, kad ta valstybė narė įsipareigotų imtis skubių veiksmų. Tai galėtų būti laikinas, o gal net ir visiškas atominės elektrinės uždarymas. Šiuo atžvilgiu svarbu įtraukti ir tas atomines elektrines, kurios yra mūsų kaimynystėje, nes kartais jos gali būti pavojingesnės mūsų gyventojams nei pačioje Europos teritorijoje esančios atominės elektrinės. Prašau tam skirti daugiau dėmesio.

Turime tinkamai apsvarstyti veiksmus ir pavojus. Branduolinė energija nėra tas energijos šaltinis, kurio galime paprasčiausiai atsisakyti, nes ji sudaro didelę mūsų suvartojamos energijos dalį ir padeda mažinti išmetamą CO2 kiekį. Tačiau turime persvarstyti savo ateitį, pagalvoti apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir toliau ambicingai didinti energijos vartojimo efektyvumą.

  Marita Ulvskog, S&D frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, branduolinė energija skiriasi nuo kitų energijos šaltinių. Per nepaprastai trumpą laiką ji gali padaryti didžiulės žalos šalims, žmonėms ir būsimoms kartoms. Todėl džiaugiuosi tvirtu ir gausiu Europos Parlamento narių palaikymu sprendžiant branduolinės energetikos saugumo klausimą. Tikiuosi, kad tai padės priimti aiškius ir plačius bendrus sprendimus.

Branduolinė energetika negali būti reguliuojama ir stebima tik nacionaliniu lygmeniu. Branduolinė energija neturi nei nacionalinių, nei europinių ribų. Todėl diskusijos dėl saugumo ir su sauga susijusių darbų turi plačiai atsispindėti darbotvarkėje. Taigi mums svarbu priimti labai vieningą sprendimą ir bent kartą pripažinti, kad mūsų nuomonės branduolinės energetikos klausimu šiek tiek skiriasi. To reikia bendram interesui – trumpalaikiam ir ilgalaikiam saugumui.

Kalbant apie ilgalaikį saugumą, akivaizdu, kad mūsų dabartinis energijos tiekimas netvarus. Energijos šaltinių derinys nėra pakankamai įvairus. Kalbos apie investavimą į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą turi būti paverstos darbais. Turime bent pakeisti savo energetikos politikos prielaidas, bet tai ne šios rezoliucijos tema. Tai turi būti naujo mūsų energetikos sistemos poslinkio tvarumo link pradžia ir, žinoma, pasirengimas strategijai, pagal kurią branduolinė energetika netgi būtų laipsniškai – kai kuriais atvejais netolimoje ateityje, kitais – per truputį ilgesnį arba vidutinės trukmės ir ilgesnį laikotarpį – likviduota.

  Lena Ek, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, tragiški įvykiai Japonijoje ne tik atskleidė Japonijos reaktorių problemas ir trūkumus. Fukušimos atvejis parodė ir tarptautinės atominių elektrinių saugos sistemos trūkumus. Šiandien daugelis europiečių susirūpinę Europos branduoline sauga. Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga atidžiai permąstytų savo požiūrį į branduolinį saugumą.

Liberalų ir demokratų nuomone, Tarybos pasiūlyti testavimai nepalankiausiomis sąlygomis per silpni. Turėtume ne tik atlikti techninius ir geografinės vietovės bandymus, bet ir įvertinti visą saugos kultūrą bei pasirengimą nelaimėms įvairiais aspektais. Ypač svarbu, kad šie bandymai būtų privalomi ir pagrįsti bendrais ir skaidriais Bendrijos kriterijais.

Kiekvienas turėtų suprasti, kad negalime leisti, jog vyriausybės ir nacionalinės institucijos pačios save prižiūrėtų. Testavimus nepalankiausiomis sąlygomis turėtų atlikti nepriklausomi ekspertai ir tai turėtų būti padaryta visiškai skaidriai. Visus faktus reikėtų skelbti prižiūrint Komisijai.

(Plojimai)

Šiandien tai vienintelė patikima šios technologijos alternatyva. Be to, TATENA turėtų atlikti išsamią ES branduolinės saugos teisės aktų peržiūrą. Mums reikia europinių standartų ir griežtų reikalavimų. Ne tik Komisija, bet ir Taryba turi būti atsakinga už tai, kad būtų imamasi veiksmų, ir ji turi prisiimti šią atsakomybę. Ir galiausiai labai svarbu, kad ir mes dabar pasimokytume alternatyvios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo klausimu. Jau laikas apsispręsti dėl privalomų tikslų.

(Plojimai)

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone G. Oettingeri, jūs jau žinote, kad nepasitikiu jūsų siūlomu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis. Norėčiau trumpai paaiškinti kodėl. Nemanau, kad būtų gerai, jei nacionalinėms institucijoms ir priežiūros įstaigoms būtų pavesta apibrėžti atsparumo bandymų kriterijus ir vertinti jų rezultatus. Iki šiol jos atsakė tik už Europos Sąjungos atominių elektrinių priežiūrą ir tikrinimą.

Šių įstaigų nariai sudarys senų gerų draugų tinklą, kurie džiaugsis galėdami patvirtinti vieni kitiems, kad jų atominės elektrinės buvo, yra ir bus saugios. Negi jūs tikrai manote, kad valstybių narių reguliavimo institucijos staiga supras, kad iki šiol jos elgiasi netinkamai ir kad buvo ir yra perdaug tolerantiškos? Aš tuo netikiu, pone G. Oettingeri, be to, jūs man dar nepaaiškinote, kaip ketinate užtikrinti, kad visa ši priežiūros sistema staiga taptų savarankiška.

Savanoriškas testavimų nepalankiausiomis sąlygomis pobūdis yra dar vienas įrodymas, kad negalime jų vertinti taip rimtai, kaip norėtume. Tačiau jūs dar turite laiko pakeisti savo planus ir suteikti mums garantiją, kad į elektrines bus įleisti nepriklausomi ekspertai. Jūs galite užtikrinti, kad viskas būtų patikrinta, o ne tik pamatytume popierines ataskaitas, kaip yra dabar, kai sprendžia senų bičiulių, dešimtmečius pažįstančių vieni kitus ir visada pritardavusių aukščiausio laipsnio rizikai, sambūris, kaip jį pagrįstai apibūdinau.

Norėčiau paaiškinti, kad Žaliųjų / Europos laisvasis aljansas tikisi, kad bus suplanuoti tokie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, kuriais parodoma, kurios atominės elektrinės jau tikrai nebepriimtinos ir kurios turi būti pirmiausia atjungtos nuo tinklo. Jei testavimai nepalankiausiomis sąlygomis tikrai padės pakeisti Europos kryptį, mes jais remsimės sudarydami branduolinės energetikos atsisakymo planą; tas pasitraukimas prasidės dabar ir, jei viskas gerai seksis, galėtų būti užbaigtas apie 2025 m.

Norėčiau paprašyti vieno konkretaus dalyko, pone G. Oettingeri. Per pastarąsias kelias dienas jūs davėte nemažai interviu ir, pvz., Vokietijoje sakėte, kad žinote, kurios atominės elektrinės neatitiks testavimų nepalankiausiomis sąlygomis kriterijų, ir kad dėl kai kurių iš jų esate tvirtos nuomonės. Prašau viešai įvardyti šias elektrines. Pvz., jei viena iš jų yra vietovės Fessenheim atominė elektrinė, kuri, kaip sakė Prancūzijos priežiūros institucijos narys, nėra tinkamai apsaugota nuo potvynių ar žemės drebėjimų, turėtumėte paskelbti pavojingų vietovių pavadinimus. Tai padidintų pasitikėjimą jūsų politika.

(Plojimai)

  Giles Chichester, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti einančiai Tarybos pirmininko pareigas ir Komisijos nariui už jų pareiškimus. Jų apgalvotas turinys labai skiriasi nuo kai kurių kitų pranešimų. Visų pirma nepamirškime, kad 50 metų senumo Japonijos reaktoriai ir šiuo metu Europoje konstruojami nauji modeliai labai skiriasi – pasaulis keičiasi. Nepamirškime ir to, kad skiriasi Japonijos ir Europos seisminė rizika. Prieš imantis priemonių, skirtų įvertinti, ką darome ir ką planuojame daryti, mums reikia, be kita ko, gerai žinoti, kas atsitiko.

Šiuolaikiniai reaktoriai sukurti atlaikyti pavojus, kokius įsivaizdavome prieš 20 ar 50 metų. Džiaugiuosi matydamas, kad pritariate man, ponia R. Harms.

(R. Harms šūksniu pertraukia pranešėją)

Ponia R. Harms, kalbėjote ne į mikrofoną, atimate man skirtą laiką.

Siūloma skelbti moratoriumą. Nesutinku, nes tai reikštų veikimą paskubomis, neturint mokslinių įrodymų. Prieš imdamiesi bet kokių priemonių, kad pakeistume savo jau įspūdingą saugos kultūrą Europoje, turime išsiaiškinti, kas nutiko. Sutinku, kad norime sustiprinti savo saugos kultūrą, bet neveikime paskubomis.

  Sabine Wils, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, neseniai Vokietijoje vyko demonstracijos, kuriose 250 000 žmonių ragino nedelsiant atsisakyti branduolinės energijos, visiškai ją pakeičiant atsinaujinančiųjų išteklių energija. Abu šie dalykai įmanomi.

Po Černobylio ir Fukušimos avarijų tapo aišku, kad branduolinė energetika visada bus šiek tiek rizikinga. Todėl visoje Europoje taikytini branduolinės saugos standartai turi būti pagrįsti geriausiomis turimomis technologijomis. Nepaisant to, kad 2009 m. priimta Tarybos direktyva dėl branduolinių objektų branduolinės saugos, valstybėse narėse tebetaikomi dabartiniai saugumo standartai.

Taigi mums reikia skubiai persvarstyti šią direktyvą dalyvaujant Parlamentui ir taikant bendro sprendimo procedūrą, kuri nepagrįsta Europos atominės energijos bendrijos sutartimi. Norėčiau, kad kuo daugiau Parlamento frakcijų pateiktų Tarybai ir Komisijai prašymą šiuo klausimu parengti pasiūlymą dėl direktyvos. Manau, mums reikalingas branduolinės energetikos atsisakymo planas, apimantis visą Europą.

  Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, sutinku su tuo, kas iki šiol buvo pasakyta, ir su tuo, kad rytoj turime pagalvoti apie moratoriumą, kaip pasiūlė kolega G. Chichester.

Tačiau dar noriu pridurti, kad žengiame į naują erą, į naują pasaulį. Visos gaivalinės nelaimės, įvykusios XXI a. – gaisrai, žemės drebėjimai, potvyniai – buvo didžiulio masto. Kaip galime apsisaugoti nuo branduolinės grėsmės, kurią šios nelaimės sukelia, arba kaip tos grėsmės išvengti? Matome, kad žmonių žūtys dėl šių katastrofų taip pat gali pasiekti didžiulį mastą.

Šiame Parlamente smerkiame nusikaltimus žmogiškumui. Manau, kad TEPCO, kaip bendrovės, veiksmai yra naujos formos nusikaltimas žmonijai: jokio skaidrumo, jokių atsargumo priemonių, jokių pastangų su šia problema kovojančių darbuotojų atžvilgiu. Primygtinai raginu jus visus pagalvoti apie šį naują nusikaltimą visuomenei, su kuriuo susiduriame XXI a.

  Pilar del Castillo Vera (PPE). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kad galėtume valgyti, keliauti, studijuoti, gydyti ligas ir pasiekti dar daugelį kitų tikslų, mums reikalinga energija. Ją visada gaudavome iš įvairių šaltinių. Kartais iš pačių seniausių, pvz., vandens, iškastinio kuro, atomo, kitais atvejais – iš modernių, pvz., atsinaujinančiųjų išteklių. Be to, dar kuriamos technologijos, kuriomis užtikrinamas didesnis saugumas, o atsinaujinančiosios energijos atveju – didesnis efektyvumas.

Taip pat atlikti moksliniai tyrimai, kurie dar nepritaikyti, pvz., anglies dioksido laikymas, kuris, kaip tikimasi, padės sukurti branduolinės sintezės energiją. Visa tai būtina, ponios ir ponai, kadangi žmogaus gyvenimas vyko ir vystėsi nuolat gerinant išteklių naudojimą ir atliekant tyrimus, kurie padėjo tai daryti. Ryšiai, energetika, medicina ir mokslas pagrįsti nuolatiniu visų išteklių gerinimu.

Neseniai cunamis ir jį sukėlęs žemės drebėjimas padarė didelės žalos Japonijos žmonėms: yra aukų, dingusių žmonių, padaryti materialiniai nuostoliai, labai apgadinta Fukušimos elektrinė. Atsižvelgdami į tai visų pirma turime pagerinti saugumą.

Rytoj Parlamente balsuosime dėl bendros rezoliucijos, kuriai pritarė didžioji parlamentinių frakcijų dauguma. Ja išreiškiama tai, kas mus vienija, o ne skiria. Norėčiau paprašyti, kad frakcijos išliktų lojalios pasiūlymo turiniui ir savo interesų nesiektų labiau nei bendrų interesų arba nei priimtos bendros nuomonės dėl šio pasiūlymo. Rytoj turime balsuoti atsakingai.

  Teresa Riera Madurell (S&D). – (ES) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pareikšti didelę užuojautą nukentėjusiesiems nuo branduolinės katastrofos ir evakuotoms šeimoms.

Ponios ir ponai, ko tikrai turėtume pasimokyti iš šios katastrofos, tai suvokti, kad būtina skubiai gerinti saugos priemones. Tačiau saugumas apima ir žmogiškuosius išteklius. Turime užtikrinti aukščiausio lygio mokymą šio sektoriaus darbuotojams. Privalome garantuoti optimalias darbo sąlygas. O sukurti nepriekaištingą mokymo ir darbo sistemą – uždavinys, kurį gali padėti atlikti Europos institucijos.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į įsipareigojimus, kuriuos Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S & D) prisiėmė sudarant Europos energetikos planą, nes tai rimtas pasižadėjimas atsinaujinančiosios energijos, infrastruktūrų, energijos vartojimo efektyvumo ir elektromobilumo atžvilgiu. Manau, kad šiomis aplinkybėmis turėtume atnaujinti diskusijas dėl anglies, kadangi tai mūsų vienintelis vietinis iškastinis kuras.

  Fiona Hall (ALDE). – Pone pirmininke, testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, skirtų techniniams standartams nustatyti, nepakanka. Priežastis – ne tik žemės drebėjimai. Japonijos nelaimę lėmė įvykių sankaupa: potvynis, energijos iš išorės ir ryšių nutrūkimas. Matome, kaip problemos kyla viena po kitos, ir pats Fukušimos vietovės radioaktyvumas dabar labai trukdo saugiai dirbti, o darbas turi būti tęsiamas.

Branduolinė katastrofa nėra linijinis įvykis; padariniai matomi išorėje kaip ir radioaktyvumas, kuris vis dar patenka į jūrą. Todėl gyvybiškai svarbu, kad planuojant siūlomus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis būtų atsižvelgiama į įvairius sudėtinius, geometrinius nelaimės padarinius.

Komisijos nary, kaip sakėte, valstybės narės turi teisę spręsti, kokių energijos šaltinių derinį naudoti, bet už branduolinę saugą atsakingas jūs. Ar sutinkate, kad valstybės narės turėtų paskelbti moratoriumą naujų atominių elektrinių planavimui ir statybai? Ką pasiūlysite, kad įsitikintume, jog dabar vyriausybės ir investuotojai labiau įsipareigos efektyviai vartoti energiją ir naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius?

  Claude Turmes (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, pone G. Oettingeri, ponios ir ponai, dramatiškais įvykiais Japonijoje įrodoma, kad vienintelė visiškai saugi atominė elektrinė yra ta, kuri niekada nebuvo pastatyta, arba ta, kuri uždaryta. Po įvykių Japonijoje supratome, kad visi kiti tvirtinimai yra netiesa. Europos piliečiai tai žino, todėl ir laukia mūsų tvirto atsako. O mes galime reaguoti vienaprasmiškai – pateikti vien tik atsinaujinančiųjų išteklių energiją vartojančios Europos viziją.

Galime pradėti laipsniškai įgyvendinti šią viziją didindami energijos vartojimo efektyvumą buityje, transporto, pramonės ir elektros gamybos sektoriuose, kartu plačiai vartodami atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir laikinai gamtines dujas. Pone G. Oettingeri, jūs rengiate 2050 m. energetikos planą. Klausiame jūsų, ar esate pasirengęs kartu su mumis įgyvendinti minėtą viziją? Ar esate įsitikinęs, kad 2050 m. energetikos planas turėtų būti diskusijų dėl Europos energetikos ateities pagrindas, ne tik diskusijų su ekspertais, bet ir su Europos piliečiais?

  Konrad Szymański (ECR). – (PL) Pone pirmininke, jei po to, kas atsitiko Japonijoje, mums šiandien tenka mokytis ir atlikti kai kurias užduotis, tai daryti turėtume labai atsargiai. Teks susikaupti ir rimtai pagalvoti. Atsisakius branduolinės energijos arba nustačius neįgyvendinamus reikalavimus šiam mūsų energetinės sistemos sektoriui nė viena problema nebus pašalinta. Prie pat mūsų sienų bus pastatyta dar daugiau elektrinių, kurioms nebus taikomi mūsų saugos reikalavimai ar mūsų reguliavimo įstaigų priežiūra. Kaliningrade ir Baltarusijoje šiandien jau planuojama, kaip patenkinti Vidurio Europos energijos paklausą. Tuo, kad Europos Sąjungoje bus atsisakyta branduolinės energetikos, parodoma, kad mūsų pastangos neteikia tikros naudos. Jau kelintą kartą pakenksime savo energetinės sistemos konkurencingumui, kartu ir ekonomikai bei pramonei. Dar kartą ekologiniai tikslai atneš naudos mūsų konkurencijai, ypač iš Rusijos. Todėl jeigu šiandien ketiname sugriežtinti branduolinei energetikai taikomus standartus, privalome būti užtikrinti, kad tie patys griežti kriterijai būtų taikomi ir už mūsų sienų esančių reaktorių gaminamai energijai.

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). – (CS) Pone pirmininke, iš Japonijos nelaimės galima padaryti kelias išvadas. Pirma, energetikos sektorių turėtų kontroliuoti valstybė, o kiekviena elektrinė turėtų turėti patikimus atsarginius įrenginius, išdėstytus pakankamai toli. TEPCO bendrovė pasielgė neatsakingai. Antra, turėtume visais įmanomais būdais remti aplinkosaugą ir pasakyti „ne“ paniką keliantiems žaliesiems, kurie jau seniai šantažuoja Europą. Trečia, reikia pakeisti Parlamento ir Komisijos nusiteikimą. Europos Parlamente jau seniai vyrauja necivilizuotumo atmosfera, mums reikia Komisijos, kurią sudarytų ryžtingi vyrai ir moterys, nebijantys naujų sprendimų, novatoriško požiūrio, o ne tokie, kurie atsakomybę perduoda kitiems, kurie, netgi išreikšdami Europos poziciją, vadovaujas tik savo smulkiais asmeniniais interesais.

  Peter Liese (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone G. Oettingeri, ponios ir ponai, visiškai palaikau bendrą rezoliuciją. Tiems, kurie užima atsakingus postus valstybėse narėse, ir Europos gyventojams siunčiame dvi konkrečias žinias. Mums reikia bendrų taisyklių, kaip apsisaugoti nuo branduolinių katastrofų visoje Europoje. Seniai praėjo tie laikai, kai požiūris į branduolinę saugą galėjo būti siauras. Dvi senosios Vokietijos elektrinės, esančios 180 km atstumu nuo Strasbūro, laikinai uždarytos ir atjungtos nuo tinklo. Maždaug už 100 km nuo čia, vietovėje Fessenheim, yra reaktorius, kuris, kiek žinome, nėra saugesnis už minėtas dvi Vokietijos elektrines, kurios dėl įvykių Japonijoje buvo atjungtos nuo tinklo.

Šis pavyzdys aiškiai rodo, kad mus reikalingi bendri labai aukšto lygio kriterijai. Esame priėmę teisinę bazę, o tai, kaip plačiai ją taikysime, yra politinis reikalas. Turime žengti daug toliau nei anksčiau.

Antra žinia yra ta, kad, nepaisant valstybių narių priimtų sprendimų ir to, kad kai kurios iš jų elektrines nuo tinklo atjungs anksčiau už kitas, energijos, kurios neteksime, neturime pakeisti dujomis, papildomai importuojamomis, pvz., iš Rusijos. 21 ir 22 punktuose nurodyta kryptis, kuria norime eiti. Norime daugiau atsinaujinančiosios energijos ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo. Pone G. Oettingeri, dar iki Fukušimos katastrofos jūs parengėte energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą. Tai buvo svarbus žingsnis į priekį, dabar labiau nei anksčiau reikia paskubėti jį įgyvendinti.

Sutinku su Parlamento dauguma, kad mums reikalingi privalomi tikslai. Jau nebenorime naudoti iškastinio kuro. Norime darbo vietų prekybos ir pramonės sektoriuose. Energijos vartojimo efektyvumas yra ekonomiškai efektyvus, taigi turime skubiai siekti pažangos šioje srityje.

  Catherine Trautmann (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, branduolinė energija yra anglies junginių neišmetantis energijos šaltinis, bet kartu šis energijos šaltinis laikinas, priklausantis nuo išteklių, kurie gali būti išeikvoti. Be to, ši energijos forma gali būti pavojinga. Po avarijos Fukušimoje akivaizdus prioritetas būtų susidomėti mūsų elektrinių sauga. Nepriklausomi subjektai, laikydamiesi griežčiausių standartų ir didžiausio skaidrumo, turi kiek įmanoma labiau suderintai atlikti minėtus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis Europos Sąjungoje ir galbūt artimiausiose kaimyninėse šalyse.

Be to, kova su klimato kaita reikalauja nuoseklios ir plataus užmojo politikos. Nors branduolinės energijos vartojimas reiškia, kad gaminant mums reikalingą energiją į atmosferą gali būti išmetamas mažesnis CO2 kiekis, neturime nuo to priklausyti. Kai kuriose branduolinę energiją gaminančiose šalyse, pvz., Prancūzijoje, gaminamo energijos kiekio sumažinimas yra bet kokio plataus užmojo sprendimo priėmimo sąlyga. Šis procesas reiškia, kad turime dvigubai sustiprinti savo pastangas taupyti energiją ir didinti atsinaujinančiosios energijos dalį, kuri atsižvelgiant į vidutinės trukmės arba ilgalaikę perspektyvą sudarys beveik visą mūsų vartojimą. Tai susiję su elektrinių saugumu, tačiau dar būtina užtikrinti saugų tiekimą visoje Europoje, kad nė viena šalis nepatirtų ekonominių sunkumų.

Galiausiai tikras solidarumas reikalauja sukurti energetikos bendriją.

  Corinne Lepage (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, kalbant apie saugumą, aš, žinoma, su džiaugsmu palaikau visus savo kolegų pasiūlymus dėl savarankiškumo tų, kurie bus atsakingi už testavimų nepalankiausiomis sąlygomis atlikimą, ir idėją minėtas taisykles nustatyti Bendrijos lygmeniu.

Neapgaudinėkime patys savęs - turime keletą senų elektrinių, kurios nebuvo suprojektuotos taip, kad atlaikytų keletą pavojų, ir todėl, nepaisant to, ar testavimai nepalankiausiomis sąlygomis bus atliekami, dabartinės elektrinės nebus visiškai saugios. Turime visiškai tai suvokti. Be to, nemanau, kad daugelis Europos piliečių pritaria minčiai, jog turi mokėti už branduolinę katastrofą Europoje. Tai prabanga, kurios negalime sau leisti, ir tai turime visiškai suvokti.

Todėl privalome planuoti laipsniškai atsisakyti branduolinės energijos, kartu atsižvelgdami į savo ekonominius ir užimtumo poreikius, pramonės įmonių pajėgumus ir reikalavimą nedidinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Manau, kad visi tai suprantame.

Kaip turėtume tai padaryti? Reikėtų sukurti didelį Europos projektą, skirtą branduolinei energetikai panaikinti. C. Turmes nurodė 15 metų terminą. Manau, kad tai optimistinis variantas; tai greičiausiai užtruks šiek tiek ilgiau. Tačiau tai svarbus projektas, kuriuo galėtume sutelkti europiečius, padėtume atgauti pasitikėjimą savimi ir institucijomis, kadangi tai ne tik susiję su Fukušima, pone pirmininke, tai ir uždavinys valdžios bei priežiūros institucijoms. Turime tai suprasti.

  Paul Rübig (PPE). (Klausimas, pateiktas C. Trautmann pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje) – (DE) Pone pirmininke, norėčiau paklausti ponios C. Trautmann. Prancūzijoje taikoma nepriklausomų reguliavimo institucijų, kurios atlieka labai gerą darbą, sistema. Ar nemanote, kad Prancūzijos modelis galėtų būti taikomas visoje Europoje, kad Europos reguliavimo sistema galėtų būti pagrįsta Prancūzijoje taikoma sistema?

  Catherine Trautmann (S&D). – (FR) Pone pirmininke, dėkoju kolegai P. Rübigui už pateiktą klausimą. Manau, kad Prancūzijoje reguliavimo institucijos tikrai yra nepriklausomos – tai rodo jų pasiūlymai. Manau, kad atsižvelgiant į tai, ką esu sakiusi apie Europos energetikos bendriją, mums reikėtų turėti Europos lygmens kompetentingą nepriklausomą reguliavimo instituciją, kuriai būtų prieinamos priežiūros priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad tas reguliuotojas dirbtų savarankiškai.

  Corinne Lepage (ALDE). (Klausimas, pateiktas C. Trautmann pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje) – (FR) Kalbant apie šį klausimą, taip, ponia C. Trautmann, pagal dokumentus ši institucija nepriklausoma. Atsižvelgdama į jos sudėtį ir į tai, kad ją sudarančių asmenų nuomonės nėra pliuralistinės, sakau nuoširdžiai, kad mums galėtų kilti nemažai klausimų.

  Catherine Trautmann (S&D). - (FR) Pone pirmininke, nacionaliniu lygmeniu visada galima suabejoti sudėtimi, ir šiuo požiūriu sutinku su ponios C. Lepage pastaba. Manau, kad netrukus ateis laikas, kai bus daugiau pliuralizmo, bet aš vis tiek neabejočiau, kad tie žmonės, sąmoningai ėmęsi šios užduoties, dirba sąžiningai, ypač vienas iš jų – A. C. Lacoste.

  Evžen Tošenovský (ECR). – (CS) Pone pirmininke, jau kelias savaites įdėmiai stebime neįtikėtiną Japonijos kovą su galingo žemės drebėjimo ir cunamio padariniais. Žaviuosi, kaip japonai su tuo susidorojo, nors apie tai čia nebuvo kalbama.

Iš kiekvienos nelaimės žmonės pasimoko. Panašūs įvykiai visada padėdavo patobulinti technologijas ir saugos priemones. Ir po didelių lėktuvų katastrofų žmonės nenustoja skraidyti. Didinamas patikimumas ir saugumas. Įvykus nelaimei Japonijoje, svarbu sukaupti visą atominių elektrinių darbo patirtį. Turime teisingai įvertinti šį ekstremalų, natūralų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir gauti kuo daugiau informacijos, būtinos norint nustatyti technines bei saugumo priemones. Atominės elektrinės turi būti pasirengusios atlaikyti ekstremalias gaivalines nelaimes.

Turime susipažinti su avarinėmis procedūromis, nes ir jos yra elektrinės darbo bei saugumo dalis. Politikai privalo susilaikyti nuo greitų ir paprastų sprendimų. Būtų pagrįsta daugybę kartų tikrinti atomines elektrines. Atsitikimas Japonijoje yra proga atsakingai įvertinti dabartinius saugos standartus, politikams neapsimetinėjant.

  Herbert Reul (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visi žino, kad valstybių narių ir Parlamento frakcijų nuomonės dėl to, ar mums reikėtų turėti branduolinę energiją, skiriasi.

Šios dienos diskusijos atskleidė, kad ir frakcijų viduje jos skirtingos. Vis dėlto Japonijoje įvyko nelaimė, kelianti daug problemų. Pradėjome diskusijas šia tema ir manau, kad rezoliucija mums suteikiama svarbi galimybė šiandien ir ryt nagrinėti vieną konkretų klausimą, t. y. ar galime visi kartu padidinti saugos standartus ir ar sugebėsime padidinti Europos galias, kad ir kokios jos būtų, ir sustiprinti Europos bendradarbiavimą.

Nors šioje rezoliucijoje man daug kas nepatinka, laikausi nuomonės, kad mano kolegos Parlamento nariai puikiai padirbėjo ir pateikė tekstą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama saugumui ir Europos bendradarbiavimui. Todėl norėčiau paklausti, ar jau ne laikas pasinaudoti proga, kurią mums suteikė šios dienos diskusijos, ir rytoj atidėti klausimus, susijusius su tuo, ar turėtume atsisakyti branduolinės energijos arba ar esame entuziastingi jos rėmėjai, ir svarstyti pirmiau minėtus dalykus. Jei visi galėtume susitarti ir nesiūlyti pakeitimų, kuriuos pateikėme rytdienos balsavimui – norėčiau tik, kad jie būtų pateikti – ir visą dėmesį skirti balsavimui didžiąja dauguma ar net vienbalsiai už didesnį saugumą ir platesnius Europos įgaliojimus, pagerintume Europos Parlamento reputaciją ir daugiau prisidėtume prie Japonijos įvykių padarinių įsisavinimo proceso nei tęsdami diskusijas, kaip visada darome. Galbūt galime atidėti jas dar porai savaičių. Raginu pagalvoti, ar nevertėtų pamėginti tai padaryti.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Rebecca Harms (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, pone H. Reuli, jūs žinote, kad visada laikiausi nuomonės, jog saugos lygis atominės energetikos srityje būtų aukštesnis. Kai prieš dvejus metus priėmėme Branduolinės saugos direktyvą, nusivyliau. Didžioji Parlamento narių dauguma nepritarė aukščiausiems saugos standartams. Abipusio pasitikėjimo atgaivinimas – tai dar viena svarbi problema. Parlamentas, tiesą sakant, visiškai neturėjo ką pasakyti šioje diskusijoje. Jei dar kils abejonių, sprendimus dėl branduolinio saugumo ir testavimų nepalankiausiomis sąlygomis priims Taryba ir Europos atominės energijos bendrija. Parlamentas šiame procese nedalyvaus. Iš esmės mums leidžiama pareikšti savo nuomonę, bet ar tai turės kokio poveikio - vienas Dievas težino. Jei jūs dabar sakote, kad ateityje keisime senąją Europos atominės energijos bendrijos sutartį ir sieksime užtikrinti, kad būtų konsultuojamasi ir užtikrinamas skaidrumas visose su sauga susijusiose srityse, [galbūt tada pasieksime geresnį susitarimą.

  Herbert Reul (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponia R. Harms, ne visai supratau jūsų klausimą, nes tai nebuvo klausimas. Tačiau tai nėra blogai, nes aš pasistengiau ir toliau stengsiuos pasinaudoti šia proga. Jūs žinote, kad mūsų nuomonės šia tema visiškai priešingos.

Jei galėtume su didžiąja dauguma sutarti dėl didesnio saugumo, tai būtų svarbus ženklas, nepaisant įgaliojimų klausimo. Rezoliucija apima daug sričių – daug daugiau nei jau esame apsvarstę, ir daug daugiau nei tikėjausi.. Tai tiesa, ir jūs visiškai teisi. Tačiau jeigu įstengsime susitarti dėl didesnio saugumo ir daugiau Europos, pasiųsime žinią valstybėms narėms. Jei remdamiesi diskusija padarysime tai rytoj, nes mūsų nuomonės dėl to, ar reikia atsisakyti branduolinės energetikos, skiriasi, tada tai galbūt neturės didesnio poveikio. Prašau tik tiek, nei daugiau, nei mažiau.

  Giles Chichester (ECR). – Pone pirmininke, esu labai įsižeidęs, kad ponia R. Harms mane tik pertraukė kalbėdama ne į mikrofoną, o mano kolegai H. Reuliui pamojo mėlynąja kortele. Ar negaliu tikėtis vienodo vertinimo?

  Michael Cramer (Verts/ALE). (Klausimas, pateiktas H. Reuliui pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje) – (DE) Pone pirmininke, pone HReuli, noriu paklausti, ar jūsų asmeninė nuomonė visiškai pasikeitė. Megztinis, kurį šiandien dėviu, yra 30 metų senumo. Tais laikais mes dalyvavome demonstracijose prieš branduolinę energetiką. Vadinamieji ekspertai mums sakė, kad avarijų pavojus gali kilti kartą per dešimt tūkstančių metų. Potsdamo klimato kaitos poveikio mokslinių tyrimų instituto direktorius H. J. Schnellhuber neseniai duotame interviu laikraščiui Die Zeit pasakė, kad tai tiesa. Jei dešimt tūkstančių metų padalinsime iš 400 pasaulyje esančių atominių elektrinių, gausime 25 metus. Todėl avarijų reaktoriuose galime tikėtis kas 25 metus. Pirmas buvo Černobylis, paskui Fukušima. Kas toliau?

Ar pasikeitė jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ar vis dar tikite, kad atominės elektrinės yra saugios, o gal, kaip ir aš, manote, kad vietovėje Zwentendorf yra vienintelė pasaulyje saugi atominė elektrinė?

  Herbert Reul (PPE). – (DE) Pone pirmininke, mano nuomonė, žinoma, pasikeitė, bet ne iš esmės. Ar taip jau blogai nekeisti savo nuomonės dėl kai kurių dalykų? Vis dėlto mano nuomonė labai pasikeitė, ir manau, kad tai pastebėjote. Paaiškinau, kad balsuosiu už šią rezoliuciją, jei ji išliks tokia, kokia yra. Tai didžiausias pokytis, palyginti su mano ankstesniu požiūriu. Galite tai laikyti patenkinamu arba nepatenkinamu dalyku. Laikausi to, ką pasakiau. Būtų gerai, jei šią rezoliuciją priimtume vienbalsiai.

  Jo Leinen (S&D). - (DE) Pone pirmininke, girdėjote, ką pasakė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkas. Dabar aš kalbu kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas ir didesnio skirtumo negalėtų būti. Nereikia nė sakyti, kad visų atominių elektrinių saugos lygis turėtų būti aukštesnis. Visi su tuo sutinkame. Pone G. Oettingeri, jūsų siūlomas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra svarbus pirmasis žingsnis, bet to nepakanka. Manau, kad mums reikia permąstyti savo požiūrį; naujasis požiūris turi būti gilesnis ir fundamentalesnis. Todėl šalia aukštų ES saugos standartų mums dar reikalingas rizikingos technologijos, kurios naudojimo tankiai apgyvendintame Europos žemyne negalime pateisinti, atsisakymo planas.

Pone H. Reuli, jūs ir kiti tiesiog turėsite su tuo sutikti. Jūsų kolegos Berlyne pasiekė didesnę pažangą nei jūs Strasbūre ir Briuselyje. Jie, ko gero, pasiekė pokyčių etapą, kai jūs vis dar vadovaujatės savo pasenusiomis idėjomis. Manau, kad galime pradėti svarstyti formuluotes, branduolinės energetikos atsisakymo planą ir strategiją. Pone G. Oettingeri, planas, kurį pateiksite šių metų birželio mėn., būtų puiki galimybė tai įgyvendinti. Po testavimų nepalankiausiomis sąlygomis privalote pateikti mums ir kitą idėją, kaip atsisakyti branduolinės technologijos.

(Plojimai)

  Antonio Cancian (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, kad turėtume užjausti visus nukentėjusiuosius per Japonijos katastrofą. Padėtis iš tikrųjų kelia rūpestį, bet politikų uždavinys, mano nuomone, ne panikuoti, o mėginti išlikti racionaliems ir padaryti viską, kas įmanoma, atsižvelgiant į realybę.

Todėl manau, kad turėtume pradėti nuo dviejų svarbių pamąstymų. Pirma, dangus tik vienas, tačiau žemė suskirstyta į ribas, kurios nesusijusios su mūsų darbotvarkėje įrašytomis problemomis; antra, mes visada turime siekti tvaraus vystymo, kuris daugialypis. Šis tvarus vystymas susideda iš trijų elementų, kuriuos būtina sujungti: ekonominio, aplinkos ir socialinio. Jei mums pavyks tai padaryti, manau, tai reikš, kad judame teisinga kryptimi.

Manau, kad pateikta rezoliucija, kurią visiškai palaikau ir kurią daugelis palaiko, pateikta laiku, kad galėtume prisiimti atsakomybę už saugumą; tai turėtų padėti tiksliai nustatyti dabartinę padėtį ir pagalvoti apie ateitį. Kaip turėtume žiūrėti į ateitį? Laikydamiesi kriterijų, kurių įsipareigojome laikytis, ir, svarbiausia, artėdami prie sprendimų dėl efektyvumo ir atnaujinimo, kurie visada turėtų būti priimami atsižvelgiant į saugos kultūrą ir inovacijas mokslinių tyrimų srityje, įskaitant tarptautinį termobranduolinį eksperimentinį reaktorių (angl. ITER).

  Pirmininkas. - Pirmininkaujančiai valstybei narei pranešta, kad šiandien pono Jo Leineno gimtadienis, taigi su gimtadieniu, pone J. Leinenai.

  Edit Herczog (S&D). – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, branduolinė sauga susijusi su žmonių veikla. Elektrinės projektavimas, statyba, eksploatacija, priežiūra ir uždarymas, susijusių teisės aktų rengimas – visa tai žmogaus veikla. Todėl pagrindinis saugumo elementas yra žinios ir maksimalus žmogaus veiklos panaudojimas. Šių žinių tvirtinimas ir praktinis panaudojimas labai svarbus ir elektrinių veikimui, ir, turint galvoje skaidrumą, ilgai po jų uždarymo. Sutinku, kad reikia atlikti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir kad įgytą patirtį reikėtų įtraukti į Branduolinės saugos direktyvą.

Sutinku, kad turėtume atlikti tarpvalstybinius patikrinimus, jei taip nuraminsime gyventojus. Sutinku, kad turėtume visomis išgalėmis stengtis dalyvauti tarptautinėse organizacijose, kad pagerintume savo žinias. Ypač sutinku su tuo, kad turėtume pasinaudoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla, kad atsikratytume per 60 metų susikaupusių branduolinių atliekų. O labiausiai sutinku su tuo, kad nepaisant to, kokį sprendimą energijos klausimu bepriimtume, turėtume ryžtingai reikalauti, kad 500 mln. europiečių būtų aprūpinti elektros energija. Dėkoju už dėmesį.

  Gaston Franco (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien kalbame apie branduolinės energetikos saugumo didinimą, o ne apie kvestionuojamą civilinę branduolinę energetiką, kai tai yra pagrindinė daugelio Europos Sąjungos valstybių narių energetinės nepriklausomybės ir kovos su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis prielaida.

Europos iniciatyva visose elektrinėse atlikti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis yra pirmasis labai svarbus ir pagrįstas žingsnis, susijęs su Europos piliečių lūkesčiais. Šiuos bandymus turime vykdyti remdamiesi bendru metodu ir bendrais kriterijais, kuriuos nustatyti pavesime Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupei. Europos Sąjungos kaimyninės šalys, atsižvelgdamos į esamą tarpvalstybinę riziką, taip pat turėtų atlikti tokius bandymus.

Be šių bandymų, Europos Sąjunga dar turi siekti aukščiausiu lygmeniu, t. y. su Didžiuoju dvidešimtuku (G20) ir Tarptautine atominės energijos agentūra, suderinti tarptautinius standartus, nustatomus atsižvelgiant į Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) naujiems reaktoriams nustatytus tikslus. Europos Sąjungoje turėtume skatinti ir stiprinti valstybių narių saugumo institucijų bendradarbiavimą.

Europos Sąjunga turi būti taisyklių griežtinimo ir solidarumo pastangų pavyzdys. Manau, kad dabar, kai susidūrėme su tokia nelaime, labiau nei bet kada reikia kurti Europos civilinės saugos pajėgas.

  Kathleen Van Brempt (S&D). – (NL) Pone pirmininke, tiesa, kad branduolinės energetikos gynėjų ir priešininkų rasite visose frakcijose. Tačiau nesuprantu, kaip kai kurie žmonės net po Fukušimos nelaimės vis dar neįvertina padėties. Įvyko neįtikėtinas įvykis. Keli veiksniai lėmė katastrofą, kuri visiškai įmanoma ir mūsų aplinkoje. Visiško saugumo nebūna. Šiandien turime imtis trijų veiksmų.

Visų pirma, kaip pasiūlė Komisijos narys, turėtų būti atlikti visiškai atviri ir skaidūs testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat reikėtų imtis priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų patikrinta kuo daugiau elektrinių. Be to, privalome užtikrinti, kad, atlikus minėtus bandymus, būtų remiamasi jų rezultatais. Visos nesaugios atominės elektrinės turi būti uždarytos.

Antra, privalome užtikrinti branduolinės energetikos likvidavimą. Negalime naudotis atominėmis elektrinėmis, kurios veikia jau keturiasdešimt ar net penkiasdešimt metų, nors jų eksploatacijos laikas trisdešimt metų.

Trečia, būtų absurdiška, jei Europos Sąjunga svarstytų naujų atominių elektrinių statybos galimybę. Europai yra tik vienas pažangus kelias – atsinaujinančioji energija, ir Parlamentas turėtų siekti sutarimo šiuo klausimu.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, balandžio 26 d. bus praėjęs ketvirtis amžiaus nuo Černobylio avarijos, didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos. Po 25 metų prisimename visas tragedijos aukas, tuos, kurie nukentėjo, ir tuos, kurie iki šios dienos jaučia šios nelaimės padarinius. Šios tragiškos metinės, deja, sutapo su įvykiais Japonijoje. Prisimindamas Černobylio avariją norėčiau išreikšti solidarumą su Japonijos žmonėmis, kurie iš visų jėgų stengiasi įveikti cunamio bangų Fukušimos atominėje elektrinėje sukeltos avarijos padarinius.

Dar ir šiandien maisto produktuose, pagamintuose radioaktyviu ceziu 137 (izotopu, kurio pusėjimo trukmė 30 metų) užterštuose Ukrainos rajonuose, aptinkama šio teršalo. „Greenpeace“ atliko mokslinį tyrimą, kurio duomenimis, mažiausiai dviejose srityse, Žytomyro ir Rivnės, vietos gyventojai vartoja užterštą pieną, grybus, vaisius, gėlavandenę žuvį ir daržoves. Oficialiais duomenimis, vietovių, esančių 30 km atstumu nuo elektrinės, radiacinės taršos lygis aukštas. Tačiau apytiksliai apskaičiuota, kad visa paveikta teritorija iš tikrųjų sudaro maždaug 50 000 km2 ir apima daug Ukrainos sričių.

Šiuo metu Europoje veikia 165 reaktoriai, neįskaitant Rusijos. Būtina žinoti, kad jie yra ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir kaimyninėse šalyse, esančiose netoli Europos Sąjungos sienų. Rusija ir Baltarusija pradeda statybas netoli Europos Sąjungos sienų. Privalome paklausti, kokios jų saugumo garantijos? Nereikėtų pirkti energijos iš atominių elektrinių, kurios nėra Europos Sąjungos teritorijoje, jei šios neatitinka aukščiausių saugos standartų, Europos Sąjungoje nustatytų remiantis testavimais nepalankiausiomis sąlygomis.

(Pirmininkas nutraukė pranešėją)

Pakartosiu, kad šiuo metu Rusija ir Baltarusija stato atomines elektrines netoli Europos Sąjungos sienos. Todėl manau, kad Europos Sąjungos valstybės narės neturėtų pirkti šių elektrinių branduolinės energijos, jei jose nebus atlikti tokie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, kokius reikalaujama atlikti Europos Sąjungoje.

  Ioan Enciu (S&D). - (RO) Pone pirmininke, visų pirma noriu pareikšti didelę užuojautą Japonijos žmonėms. Manau, kad dabar svarbu suteikti jiems visą įmanomą pagalbą.

Avarija Fukušimoje parodė, kad kai kurios šiuo metu veikiančios atominės elektrinės nėra saugios. Dėl šios priežasties turime skirti daugiau dėmesio branduoliniam saugumui. Manau, kad gyvybiškai svarbu atominėse elektrinėse nedelsiant atlikti saugumo bandymus.

Tačiau vis dėlto turime vengti emocijomis pagrįstų sprendimų dėl to, ar išsaugoti branduolinę energiją, ar jos atsisakyti. Sprendimas dėl energijos šaltinių derinio turi būti paliktas valstybių narių jurisdikcijai, o Europos Sąjunga turi užtikrinti, kad būtų laikomasi aukščiausių saugos standartų. Tačiau kiekviena Europos ar valstybių narių lygmeniu taikoma priemonė, susijusi su energijos šaltinių deriniu, turi būti pagrįsta dideliu moksliniu objektyvumu.

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE). – (LV) Pone pirmininke, branduolinė energija šiuo metu sudaro maždaug vieną trečdalį visos Europoje sunaudojamos energijos. Jei šį pajėgumą norėtume per trumpą laiką pakeisti kitu, yra tik dvi realios galimybės, t. y. padidinti anglies išteklių arba gamtinių dujų naudojimą. Abi alternatyvos susijusios su atitinkamais sunkumais. Naudojant anglį, tai CO2 dujų išmetimas. Naudojant dujas trūkumas tas, kad didžioji jų dalis importuojama iš Rusijos. Todėl per trumpą laiką galima padaryti tik du dalykus. Svarbesnis tas, kurį jau aptarėme – sustiprinti saugos priemones. Tačiau, ponios ir ponai, nepakaks vien sustiprinti saugą Europoje, nes Europos kaimynės Rusija ir Baltarusija, nepaisydamos mūsų diskusijų dėl branduolinės saugos, eina pirmyn. Jos tobulins savo reaktorius, tad turime užtikrinti, kad aukšti Europos standartai būtų įdiegti ne tik Europoje, bet ir likusioje pasaulio dalyje, o ypač kaimyninėse valstybėse Rusijoje bei Baltarusijoje. Savaime suprantama, kad antrasis veiksmas, kurį Europa turi atlikti taip pat per trumpą laiką ir kuris visai įmanomas – tai nuolat stiprinti priemones taupaus energijos vartojimo srityje ir dar labiau propaguoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, aišku, reikėtų taupiai vartoti energiją ir labiau pasinaudoti vėjo, saulės, vandens ir biomasės energija; taip sumažėtų mūsų priklausomybė nuo branduolinės energijos ir importuojamų energijos šaltinių.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, naujienos apie Fukušimą kelia vis didesnį nerimą. Saugos ribos smarkiai viršytos, ir nežinome, kas bus netrukus. Nėra aiškių ir skaidrių ryšių.

Esamose atominėse elektrinėse reikėtų atlikti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir, jei rezultatai kels rūpestį, privalom veikti ryžtingai ir paraginti nedelsiant jas uždaryti. Turime įdiegti aukštesnius tarptautinius saugos standartus ir net negalime svarstyti naujų atominių statymo. Privalome pasiruošti laipsniškam šios rūšies energijos panaikinimui, nes jos naudojimas daro neatitaisomą žalą aplinkai ir žmonių sveikatai.

Svarbiausia atidžiai apgalvoti būsimą energetikos politiką. Privalome skubiai sukurti tokią politiką, kuria būtų siekiama taupyti energiją, didinti investicijas į mokslinius naujų technologijų tyrimus bei atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Galiausiai turėtume pradėti diskusijas, kuriose dalyvautų piliečiai ir vietos valdžios institucijos.

  Romana Jordan Cizelj (PPE). – (SL) Pone pirmininke, pritariu Parlamento nariams, sakiusiems, kad turėtume užtikrinti branduolinę saugą Europos lygmeniu. Tačiau, ponios ir ponai, šiuo atveju reikia pripažinti, kad saugos kultūra – labai plati sąvoka, apimanti ir branduolinės energijos saugą, ir pakankamų finansinių bei žmogiškųjų išteklių, atitinkamų saugumo standartų ir stiprių bei nepriklausomų priežiūros institucijų užtikrinimą. Visa tai, mano nuomone, taip pat turėtų sudaryti Europos saugos standartus. Kalbu ne apie mūsų nepasitikėjimą dabartinėmis institucijomis, o apie tai, kad ateityje būtina instituciniu lygmeniu užtikrinti aukščiausią saugumo lygį.

Komisijos nary, sakėte, kad valstybių narių tai nedomina, bet kurios tai valstybės narės? Jei paklaustume savo piliečių (o tokios visuomenės nuomonės apklausos jau atliktos), sužinotume, kad jie džiaugtųsi, jei kai kurie įgaliojimai būtų perduoti Europos Sąjungai.

Privalau aiškiai pasakyti, kad nepritariu atominių elektrinių uždarymui politiniais motyvais. Japonijoje yra kelios atominės elektrinės, vienoje jų kilo branduolinė katastrofa. Prieš priimant įvairias priemones mums reikia žinoti argumentus ir ekspertų išvadas. Reikalingi ekspertų tyrimai, susiję su tuo, kas atsitiko Fukušimoje, jei iš viso norime nustatyti tikrąsias branduolinės avarijos ir reaktoriaus pažeidimo priežastis.

Baigdama noriu pasakyti, kad nuėjome ilgą kelią, kol priėmėme direktyvą dėl radioaktyvių atliekų, kuria įrodoma, kad mūsų ketinimai rimti.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į tris klausimus, pateiktus pakėlus mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, noriu savo kolegės paklausti, ar tūkstančiai mirčių nėra pagrindas susimąstyti ir ar tai nepakankamas motyvas, kad patikėtume, jog branduolinė energija yra pavojinga. Japonijoje mirė tūkstančiai žmonių, ar šio fakto dar nepakanka?

  Judith A. Merkies (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau savo kolegės paklausti, kiek atominių elektrinių turi sugriūti, kad ji pasakytų „gana“. Ji kalba tik apie vieną atominę elektrinę Japonijoje, kuriai pakenkta. Tačiau jų buvo ne viena, o šešios. Kiek jai reikia, kad pakeistų savo nuomonę?

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponia Jordan Cizelj, jūsų šalyje yra Krško atominė elektrinė, kuri vertinama gana kritiškai, be kita ko, dėl to, kad ji yra žemės drebėjimų zonoje.

Ar esate pasirengę bent jau užtikrinti, kad ji būtų ištirta viena iš pirmųjų, atliekant griežtus ir, tikiuosi, objektyvius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kad įsitikintume, jog artimiausioje ateityje ši elektrinė nekels pavojaus gyventojams, nors yra žemės drebėjimų zonoje, ir kad galėtume atlikti patobulinimus tol, kol ji veiks?

  Romana Jordan Cizelj (PPE). – (SL) Pone pirmininke, iš tikrųjų Japonijoje yra tūkstančiai aukų ir aš smarkiai juos užjaučiu bei manau, kad Europos Sąjunga turėtų suteikti visokeriopą paramą. Tačiau nepritariu, kad šiomis aukomis naudojamasi imantis ideologinės kovos su branduoline energetika. Todėl ir pasakiau, kad mums reikia ištirti šios branduolinės avarijos priežastis ir nustatyti, ar tokios avarijos iš viso įmanomos Europoje ir kaip galime jų išvengti. Be to, taip pat prašyčiau nemaišyti gaivalinės nelaimės aukų, žemės drebėjimo ir cunamio aukų su galimomis branduolinės avarijos aukomis. Toks mano atsakymas į pirmąjį klausimą.

Kalbant apie antrąjį, kiek atominių elektrinių avarijų… Ar leisite tęsti? Kiek avarijų turi įvykti, kad aš pakeisčiau savo nuomonę? Paminėjau vienintelę elektrinę, turinčią kelis reaktorius, taigi viena elektrinė su keliais reaktoriais. Žinome, kad Japonijoje yra daug elektrinių. Manau, kad reikėtų labai rimtai atsižvelgti į kiekvieną elektrinę arba kiekvieną avariją; neturėtume taip vertinti, t. y. skaičiuoti, kiek įvyko avarijų, nes turime atsižvelgti į kiekvieną avariją ir ne tik į avariją, o į kiekvieną įvykį, laikomą mažesniu už avariją. Iš kiekvieno tokio įvykio turime kai ko išmokti. Šiuo konkrečiu pavyzdžiu iš tikrųjų mums parodoma, kad iš vienos avarijos neturėtume daryti išvados, kad branduolinė technologija nepriimtina.

Liko dar vienas neatsakytas klausimas. Jų buvo trys. Krško atominė elektrinė. Ar leisite? Šios elektrinės saugumas buvo patikrintas bandymu ir tada Austrija, kuri šiuo klausimu buvo labai aktyvi, taip pat atliko papildomus seisminius tyrimus. Po jų padaryti papildomi pakeitimai, ir dabar ši praktika nusistovėjo. Tvirtai tikiu, kad Slovėnijoje visi sutiks, kad toks testavimas nepalankiausiomis sąlygomis Krško atominėje būtų atliktas nedelsiant. Kadangi esame nedidelė branduolinė valstybė, įpratome, kad pas mus atliekama daugiau tarptautinių bandymų nei didesnių valstybių atominėse elektrinėse.

  Richard Seeber (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone G. Oettingeri, ponios ir ponai, esu iš Austrijos, ir mes visi susirūpinę dėl Krško atominės elektrinės. Tikiu, kad bus vykdoma tai, dėl ko patikino ponia Jordan Cizelj. Man neramu ir dėl Japonijos, norėčiau pareikšti užuojautą jos gyventojams, kurie smarkiai nukentėjo ir kurie ramiai bei kantriai mėgina įveikti padėtį.

Tačiau iš šios nelaimės turėtume padaryti ir teigiamų išvadų. Vienintelis teigiamas aspektas yra tas, kad Europa privalo pergalvoti savo padėtį ir pradėti mokytis iš šios katastrofos. Viena trumpalaikė išvada ta, kad būtina patobulinti Europos reaktorių saugos standartus. Kita išvada – privalome sukurti Europos civilinės saugos įstaigą. Europa turi leisti savo saugos ir gelbėjimo būriams kartu dirbti peržengiant valstybių sienas.

Ilgalaikė išvada apima būtinybę parengti bendrą (branduolinės energijos) atsisakymo planą, nes įvykiai aiškiai parodė, kad tokia branduolinė technologija, kokia yra dabar, pernelyg pavojinga, ir nepanašu, kad ateityje ji kis. Padariniai pernelyg ilgalaikiai.

Iš mano pastabų jums aišku, kad visos frakcijos vieningai nesutaria, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija taip pat. Tačiau apskritai tikiu, kad turėtume įsidėmėti, jog garsieji saugos standartai, kuriuos mums kiekvienas žada, neužtikrinti. Todėl testavimai nepalankiausiomis sąlygomis turi apimti visų rūšių riziką kartu paėmus. Jei tirsime tik pavienes rizikos rūšis, niekada neturėsime tikroviško plano. Tikroviškumas šiomis aplinkybėmis yra tai, kad labai sunku, pvz., numatyti cunamį, net jei ir neįtikėtina, kad jis čia, Europoje, galėtų kilti, bet žemės drebėjimų zonų joje yra.

(Plojimai)

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti susižavėjimą ir pagarbą Japonijos žmonėms už jų požiūrį į šalyje susiklosčiusią nepaprastąją padėtį. Ši padėtis sukėlė smarkias diskusijas dėl branduolinės energijos ateities – ir toliau ją naudoti ar atsisakyti. Manau, privalome priimti suderintą požiūrį, atsižvelgdami į kiekvieną aspektą, t. y. ekonomikos poreikius, visuomenės saugumą ir klimato kaitą.

Manau, kad būsima energetikos politika turi būti pagrįsta atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tradicinių energijos išteklių (taikant naujas technologijas) ir branduolinės energijos (saugiomis sąlygomis) pusiausvyra. Būtina investuoti į mokslinius tyrimus siekiant nustatyti, kaip veiksmingai gaminti atsinaujinančiąją energiją. Turime investuoti, kad užtikrintume Europai tradicinių žaliavų naujų šaltinių saugumą ir naujus tiekimo maršrutus – Pietų koridorių. Kartu būtinos inovacijos ir moksliniai naujų technologijų tyrimai, kuriais bus pašalintas taršos poveikis, kurį aplinkai daro tradicinės energijos gamyba.

Branduolinės saugos direktyvą būtina pataisyti sugriežtinant reikalavimus. Komisijos pasiūlyti testavimai nepalankiausiomis sąlygomis taip pat reikalingi. Būtina nustatyti kriterijus atsižvelgiant į kiekvieną aspektą: amžių, technologijas ir natūralius pavojus. Bandymai turi būti atliekami dalyvaujant Komisijai. Peržiūrint direktyvą turi būti naudojamasi bandymų rezultatais. Bandymų rezultatai turi būti labai aiškūs. Tos elektrinės, kurios atitinka bandymų kriterijus, dirbs ir toliau, neatitinkančių veikimas bus sustabdytas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad reikalinga Europos branduolinių atliekų tvarkymo ir saugojimo politika, atominių elektrinių sustabdymo politika.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas tas, kad plačioji visuomenė privalo vėl pasitikėti branduoline energetika ir gauti atitinkamą informaciją.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau trumpai pakalbėti apie trečiųjų šalių atomines elektrines, esančias labai arti ES sienų. Du konkretūs atvejai šiandien jau buvo paminėti – tai du vienu metu planuojami statyti branduoliniai objektai: vienas Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, esantis šalia Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros, antrasis – Baltarusijoje vos 20 km atstumu nuo Lietuvos sienos planuojama statyti atominė elektrinė.

Kai pasaulis sekė stulbinančius įvykius Fukušimoje, Baltarusijos vyriausybė ir Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Rosatom“ kovo 15 d. pasirašė sutartį, pagal kurią „Rosatom“ turės iki 2018 m. Baltarusijoje pastatyti atominę elektrinę. Be to, Rusija ketina skirti 6 mlrd. USD šiam projektui finansuoti. Taigi Baltarusijos valdžia įžūliai ignoruoja būtinybę tinkamai pranešti savo kaimynams apie planuojamą objektą, o dabartiniu projektu pažeidžiama ESPOO konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pone pirmininke, džiaugiuosi Komisijos sprendimu taikyti Europos Sąjungos branduolinių reaktorių testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Norime, kad šie bandymai būtų atliekami remiantis bendrais, išsamiais vertinimo kriterijais, siekiant toliau didinti branduolinės energetikos saugumą Europos Sąjungoje.

Šiuo metu Europos Sąjungoje yra 143 branduoliniai reaktoriai, kuriuose pagaminama 30 proc. visos energijos. Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už savo energijos šaltinių derinį, bet už branduolinį saugumą atsakome visi. Dėl to mums svarbu turėti rezoliuciją dėl branduolinio saugumo Europos Sąjungoje. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad investicijos į branduolinį saugumą turėtų būti užtikrintos kiekvienam branduoliniam reaktoriui tol, kol baigsis numatytas jo eksploatacijos laikas.

Atlikus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, bus nustatyti aukštesni standartai būsimiems branduoliniams reaktoriams ir kartu padidės branduolinės energijos kaina. Todėl Europos Sąjunga privalo nemažai investuoti į energijos efektyvumo priemones ir į atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą bei naudojimą, ypač statybos ir transporto sektoriuose.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, gerai, kad ES nori, jog valstybėse narėse ir kaimyninėse valstybėse būtų atlikti testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Vienintelis trūkumas tas, kad jie nebus privalomi. ES dabar neryžtingai prašo, kad jie būtų atliekami. Kitas trūkumas tas, kad ES neparengė bendrų standartų. Tačiau jie turi būti taikomi. Trečia, šiuos bandymus turėtų atlikti nepriklausoma institucija. Tiesiog netikiu, kad valstybių narių institucijos pasakys, kad jų šalyse yra veikimo sutrikimų arba kad jos pačios buvo aplaidžios ir tinkamai nepatikrino objektų. Jei tai tikri bandymai, jiems turėtų būti taikomi nustatyti standartai; be to, bandymai turėtų būti vieši, o vykdyti juos turėtų nepriklausomos šalys.

  Michèle Rivasi (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, vis dėlto norėčiau savo kolegoms priminti, kad avarija Fukušimoje nesibaigė – vis dar išlieka sprogimo pavojus dėl perkaitusio reaktoriaus.

Noriu paklausti Komisijos nario G. Oettingerio. Klausimas apie testavimų nepalankiausiomis sąlygomis vykdymą. Kaip ką tik kalbėjo kolegė, kas užtikrins, kad kiekviena atominių elektrinių turinti valstybė narė atsižvelgtų į visus kriterijus, kuriuos jūs nurodėte Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui? Kaip priversite valstybę narę sutikti, kad nepriklausomi ekspertai tikrintų arba kontroliuotų (stebėtų) jų atomines elektrines, jei ji atsisakys tai daryti? Klausiu, nes nesuprantu, kaip mes taikysime jūsų siūlomus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, jei valstybės narės pačios save kontroliuos. Valstybių narių atomines elektrines turi stebėti tik nepriklausoma institucija.

Be to, kaip užtikrinsime, kad kaimyninės valstybės – minėjote Armėniją ir joje esančią Metsamoro atominę elektrinę bei kitas valstybes, pvz., Baltarusiją ir t. t. – pritartų tokiai stebėsenai? Parlamentui teks jus paremti, Komisijos nary, bet kaip mes tai padarysime?

Baigdamas noriu pasakyti, kad esame atsakingi už branduolinės energijos likvidavimą, todėl būtina siūlyti Parlamentui šio tikslo įgyvendinimo planus. Tai vienintelė galimybė užtikrinti, kad ateityje nebūtų avarijų.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, didžiulė žala, kurią Fukušimos atominei elektrinei padarė ypatinga gaivalinė nelaimė, parodė, kad ypač svarbu prižiūrėti šios rūšies objektų saugumą. Todėl Europos Komisija teisingai ir pagrįstai nusprendė nedelsiant atlikti visų mūsų teritorijoje esančių atominių elektrinių saugumo auditą.

Europos piliečiai turi teisę būti saugūs, o profesionalus, nepriklausomas branduolinių objektų auditas gali įspėti mus apie trūkumus ir riziką, kurių galėtume išvengti atsargiai eksploatuodami elektrines. Neabejoju, kad mūsų branduoliniuose objektuose atliktų saugumo auditų rezultatai bus rimtas pagrindas atominių elektrinių operatoriams įsipareigoti tuoj pat ištaisyti trūkumus tuose objektuose ir iš tikrųjų taikyti saugos kriterijus, kurių laikymasis yra atominės elektrinės eksploatavimo sąlyga.

Komisijos nary, esu įsitikinęs, kad Europos visuomenė dabar laukia atviro ir nuoširdaus dialogo dėl Europos energetikos ateities, tikisi, kad bus nustatytos naujos saugumo ribos visoms Europos elektrinėms.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, branduolinė katastrofa Japonijoje parodė mums, kad gamta stipresnė ir galingesnė už žmoniją. Dėl šios priežasties jau laikas galutinai atsijungti nuo senų atominių elektrinių ir elektrinių, kurioms gresia žemės drebėjimai, tinklo ir ilgainiui atsisakyti branduolinės energijos. Mums būtini testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, pone G. Oettingeri! Nenorime antrojo Černobylio. Reikia apriboti maisto įvežimą iš Japonijos. Vienas klausimas Komisijai, ar iš tikrųjų norite apšvitinti Europos žmones?

Turėtumėte atsisakyti šio reglamento įgyvendinimo, pageidautina, šiandien. Privalome investuoti į alternatyvius energijos šaltinius ir jais pasinaudoti. Jie jau egzistuoja. Saugūs, neteršiantys aplinkos ir mažiau kenksmingi žmonėms. Dar vienas dalykas – tai padės sukurti naujų darbo vietų.

Austrijoje vietovėje Zwentendorf veikė atominė elektrinė, kuri niekada nebuvo prijungta prie tinklo. Dabar tai saulės elektrinė.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, ši diskusija turėtų būti apie branduolinę saugą. Ji akivaizdžiai išsiplėtė, ir dabar kalbame apie energijos šaltinių derinį. Gal galėčiau pasiūlyti aptarti šią temą, kai Komisija pateiks energetikos planą?

Kalbant apie saugumą, norėčiau Komisijos nario paklausti, ar tinka vartoti žodžius testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, nes bankininkystėje sąvoka testavimai nepalankiausiomis sąlygomis nepateisino mūsų lūkesčių. Tad prašyčiau vartoti sąvokas saugumo vertinimas arba rizikos vertinimas. Kas bus daroma atlikus tuos saugumo vertinimus? Ar užtikrinsite, kad jie būtų atlikti visose atominėse elektrinėse, įskaitant atliekų ir perdirbimo įmones, nes man ypač neramu dėl vietovėje Sellafield esančios atominės, kuri yra netoli Airijos sienos?

Dabar mums svarbu elektrinių saugumas. Deja, kai kurie kolegos sako, kad esame labai priklausomi nuo branduolinės energijos, net ir tie, kurių valstybių teritorijose šių elektrinių nėra; taigi saugumas svarbiausia. Pakeiskime savo požiūrį į energijos šaltinių derinį. Būkime sąžiningi – atsinaujinantieji energijos ištekliai taip pat daug pastangų reikalaujanti išeitis.

  Kriton Arsenis (S&D). – (EL) Pone pirmininke, reikėjo 25 metų, kad pamirštume Černobylį; manau, kad pamiršime ir Japonijos tragediją.

Mes nuolat smerkiame Japoniją. Tarsi norėtume pasakyti, kad ne branduolinė energija, o Japonija nepatikima. Savo atominėse elektrinėse ėmėmės testavimų nepalankiausiomis sąlygomis ir vėlgi atkakliai tvirtiname, kad egzistuoja saugi branduolinė energetika. Turime uždaryti senesnes kaip trisdešimties metų atomines elektrines ir nebegalvoti apie naujų atominių statybą. Būtina nedelsiant įvesti „branduolinį“ mokestį, į kurį galėsime įtraukti visas su branduolinės energijos vartojimu susijusias aplinkosaugos sąnaudas. Turime skirti lėšų fotovoltinės energijos ir visų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms gerinti.

Komisijos nary, teisėkūros iniciatyva ir atsakomybė už mūsų veiksmus arba neveikimo padarinius tenka jums.

  Günther Oettinger, Komisijos narys. – (DE) Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, visų pirma norėčiau apžvelgti ilgalaikę energetikos politiką. Norime paraginti jus nuo pat pirmos dienos dalyvauti rengiant energetikos planą. Dėl šios priežasties siūlau nuo gegužės mėn. pradėti rengti susitikimus su frakcijomis ir aptarti įvairius Europos energetikos sektoriaus būsimųjų dešimtmečių veiklos planus.

Vieno plano, kitaip tariant, vienos galimybės su visais jos padariniais, tikslas bus siekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų kuo didesnę gaminamos elektros energijos dalį – netgi 100 proc., ir tai turės poveikio elektros tinklams, saugykloms, moksliniams tyrimams, efektyvumui ir daugeliui kitų veiksnių.

Bet kartu norėčiau paprašyti, kad visi atsižvelgtų į teisinę bazę. Lisabonos sutarčiai dar tik 18 mėn. ir jūs daugiau už mane dalyvavote ją kuriant. Šia sutartimi Europos Sąjungai suteikiami platūs teisėkūros įgaliojimai energetikos srityje, tik tyčia įtraukta viena išimtis. Energijos technologijos ir energijos šaltinių deriniai palikti valstybių narių parlamentų nuožiūrai.

Galime ginčytis, ar pasielgta teisingai, bet aišku viena, kad išvados, kurias būtina padaryti iš įvykių Japonijoje ir jomis remtis rengiant energetikos planą, turi būti pagrįstos Lisabonos sutartimi; atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, manau, kad 194 straipsnis artimiausiu metu nebus persvarstytas. Norėčiau, kad būtų; manau, Europos lygmeniu yra pakankamai ekspertų, išmanančių apie energijos šaltinių derinius. Tačiau kelis ateinančius metus energijos technologijos ir elektros gamyba bus valstybių narių kompetencija.

Tačiau taikomas vienas apribojimas, dėl kurio sutarėme su valstybėmis narėmis. Nustačius tikslą gaminti 20 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos, valstybių narių teisės sumažėja iki 80 proc. O kadangi 20 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos lygį turėsime pasiekti per devynerius metus, valstybėms narėms padedant ir įsipareigojant, ir turėsime padėtį vertinti nuolat teikiamose pažangos ataskaitose, valstybių narių teisės sumažės iki 80 proc. ar dar daugiau. Kodėl taip yra? Būtent dėl to bendrą skaičių 20 proc. tikriausiai sudarys 10 proc. atsinaujinančiosios energijos, vartojamos transporto sektoriuje.

Elektros gamybos srityje, kuri šiuo metu yra dėmesio centre, siekiame, kad per devynerius metus būtų gaminama 35 proc. atsinaujinančiosios energijos: vandens, biomasės, geoterminės, saulės ir vėjo energijos. Tai reiškia, kad per trejus ar ketverius metus atsinaujinančioji energija elektros sektoriuje užims anglies ir branduolinės energijos vietą. Manau, kad neįmanoma neįvertinti ]tokio plėtros proceso. Iš viso 35 proc. atsinaujinančiosios energijos per devynerius metus!

Energetikos plane dėmesys bus sutelktas ne tik į 2050 metus, bet ir 2025 m. bei 2030 m., kitaip tariant, į kitą dešimtmetį, per kurį turime investuoti į technologijas, elektros tinklus ir elektros saugyklas. Esu įsitikinęs, kad galime pasiekti konsensusą dėl to, kad 2030 m. būtų gaminama 40 + x proc., o paskui dėl to susitarti su valstybėmis narėmis.

Kai atsinaujinančioji energija sudarys 40 proc. arba daugiau, valstybės narės bus atsakingos už 60 proc. arba mažiau, o tai, kalbant apie įgaliojimus, reikš mūsų pažangą Europos lygmeniu, valstybėms narėms žinant ir pritariant. Kai kuriems žmonėms gali atrodyti, kad tai nepakankamai greita, bet nepadarius Lisabonos sutarties pakeitimų (o dabar tai nerealu) bus siekiama 20 proc., po to 35 proc. ir vėliau 40 proc. arba daugiau atsinaujinančiosios energijos. Kalbant apie įgaliojimus tai aiškus posūkis link Europos kontrolės ir europinio lygmens.

Nagrinėdami atsinaujinančiosios energijos planą, visada turėtume atsižvelgti ir į tai, kas vyksta valstybėse narėse. Vienas pavyzdys – Lenkija, didelė ir perspektyvi šalis, kurią labai gerbiu. Dabar Lenkijoje 90 proc. elektros gaminama naudojant anglį. Devyniasdešimt procentų! Netikiu, kad taip gali būti, todėl visų dalyvaujančių frakcijų narių iš didelės ir perspektyvios valstybės narės Lenkijos norėčiau paklausti, ar tikite, kad jūsų valstybės politikai, nepaisant to, kas sudarys vyriausybę, sugebės per kelerius metus ir dešimtmečius visiškai atsisakyti anglies naudojimo? Nemanau, kad jie tai padarys.

Beje, Lenkija šiuo metu planuoja statyti naują atominę elektrinę. Tai reiškia, kad lenkai nori įtraukti branduolinę energiją į savo energijos šaltinių derinį, kad taptų mažiau priklausomi nuo dujų ir kartu nuo Rusijos Federacijos.

Ponia R. Harms, Lenkijos vyriausybė išrinkta demokratiškai ir šalies žmonės ją labai gerbia. Ypač mes, vokiečiai, neturėtume manyti, kad visada žinome geriau. Tikiu, kad mūsų draugai lenkai atsižvelgs į saugumo klausimus, kaip ir mes.

(Plojimai ir šūksniai)

Frakcijos pirmininkui norėčiau pasakyti, kad mes, vokiečiai, norime Europoje viską nuspręsti. Mano patarimas – atsižvelgti į demokratinius procesus Lenkijoje ir Prancūzijoje ir priimti juos su deramu nuolankumu. Kalbu kaip europietis. Pažįstu savo šalį Vokietiją ir gerbiu demokratinius procesus Lenkijoje, Prancūzijoje ir bet kurioje kitoje valstybėje narėje.

Tačiau kiekvienai šaliai, kurios 90 proc. tiekiamos energijos gaminama deginant anglį, bus sunkiau sumažinti šį skaičių iki 0 proc. Ir todėl į mano planus įtraukta anglies naudojimo galimybė, kai neišmetamas CO2.. Kiekvienas, susipažinęs su padėtimi Lenkijoje, Rumunijoje ar Ispanijoje, supras, kad anglis turi būti įtraukta kaip galimybė į 2050 m. energetikos planą, priešingu atveju bus ignoruojami demokratiškai išrinkti parlamentai ir vyriausybės. Todėl manau, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo moksliniai tyrimai (angl. CCS) ir parodomieji projektai yra labai svarbūs siekiant kito tikslo – per kelis būsimus dešimtmečius išvengti CO2 išmetimo energetikos sektoriuje.

Į C. Hedegaardo (energetikos) planą įtraukėme tikslą iki 2050 m. 10 proc. sumažinti išmetamą CO2 teršalų kiekį, palyginti su šiuo metu išmetamu kiekiu.

(Šūksniai)

Kalbant apie branduolinę energetiką, visi žinome, kad kai kurios šalys dabar yra paskelbusios atominių elektrinių moratoriumą arba nori šias elektrines uždaryti, pvz., Vokietija. Kai kurios mūsų kaimynės, pvz., Šveicarija, atidėjo naujų atominių elektrinių planavimo procesą. Tačiau yra ir tokių šalių, kurios šiuo metu stato atomines elektrines, pvz., Suomija, tokių, kurios turi branduolinę energiją ir ketina statyti naujas elektrines, taip pat tokių, kurios branduolinės energijos neturi, bet nori statytis pirmąsias atomines elektrines. Todėl, mano nuomone, nepaisant visų šių skirtumų ir skirtingų kultūrų, labai svarbu, kad šiose valstybėse narėse būtų taikomi testavimai nepalankiausiomis sąlygomis ir tikrinamas saugumas, laikantis aukščiausių standartų, ir jos su tuo sutiktų. Tai nedidelis, bet lemiamas bendras aspektas, kuriuo bus užtikrintas aukščiausias saugumo lygis branduolinę energetiką turinčioms ir jos neturinčioms šalims.

Kai kurie pranešėjai paminėjo, kad (tikrinančios) institucijos turėtų būti nepriklausomos. Įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant sveikatą, saugumą, kelių transportą, energetiką, pramonę ir kitas sritis, taikome viešąją kontrolę bei priežiūrą. Norėčiau išreikšti savo esminį pasitikėjimą viešosios priežiūros sistema. Ponia R. Harms, jūs padarėte pernelyg bendrus pareiškimus apie senų draugų tinklą ir užsiminėte, kad valstybių narių branduolinės energijos reguliavimo institucijos neatlieka joms teisės aktais numatytų užduočių. Tai, mano manymu, rimtas kaltinimas, leidžiantis manyti, kad nepasitikite savo kolega J. Trittinu, kuris, kaip Vokietijos Federacijos aplinkos ministras, septynerius metus buvo atsakingas už šią reguliavimo instituciją Vokietijoje. Visiškai pasitikiu šiomis įstaigomis; mūsų užduotis – dirbti kartu su jomis.

Prieš priimant sprendimą, gegužės mėn. jums pateiksiu testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir bandymo kriterijų projektą, padarysiu tai visiškai skaidriai. Norėsiu išgirsti jūsų pasiūlymus dėl to, kaip būtų galima šį projektą patobulinti, papildyti ar susiaurinti, kad pradėtume procesą, kuris pasibaigtų plačiu valstybių narių palaikymu ir aukšto kontrolės lygio nustatymu. Šis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kurį sukurti mums pavedė valstybių ir vyriausybių vadovai, yra pirmoji bendra Europos procedūra, skirta aukščiausiems saugos standartams užtikrinti visose 143 atominėse elektrinėse. Tai inovacija ir patobulinimas, kurį Parlamentas pagrįstai turėtų palaikyti, o ne kritikuoti ir juo nepasitikėti nuo pat pradžių.

Ir galiausiai noriu pasakyti, kad perėmiau 2009 m. branduolinio saugumo direktyvą, kuri iki šių metų liepos mėn. turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Galiu tikrai nuoširdžiai pasakyti, kad jaučiu, jog ji nepakankamai išsami, nes daugiausia dėmesio šioje direktyvoje skiriama oficialių reglamentų įgyvendinimui, įgaliojimų apibrėžimui ir priežiūros įstaigoms skirtų reikalavimų nurodymui; mano nuomone, jai trūksta esminių dalykų. Todėl antroje šių metų pusėje, kai bus tikrinamas saugumas, norėčiau su jumis aptarti (kaip reikalauja Europos Vadovų Taryba), kaip galėtume kuo anksčiau ir skubiau peržiūrėti minėtą saugos direktyvą ir nustatyti konkrečius Europos lygmeniu taikytinus branduolinės energijos saugumo reikalavimus.

(Plojimai)

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šios diskusijos ypač pamokomos. Labai dėkoju, klausiausi smarkiai susidomėjusi.

Tarybai pirmininkaujanti Vengrija šį pusmetį pradėjo dideliais siekiais energetikos politikos srityje. Vienas siekis, kurio nebuvome nusistatę, buvo išspręsti energijos šaltinių derinio klausimą. Manau, kad ir šios dienos diskusijos parodė, jog šis tikslas nerealus. Pateikta daugybė argumentų už tai ir prieš tai, kad turėtume kokias nors gaires dėl energijos šaltinių derinio Europos Sąjungoje. Manau, kad artimiausioje ateityje neįstengsime to padaryti, bet nesu įsitikinusi, jog tai problema; valstybės narės turi sugebėti priimti atsakingus sprendimus dėl savų energijos šaltinių derinių.

Tačiau mes tikrai troškome pasiekti didelę pažangą kurdami bendrąją energetikos rinką. Europos Vadovų Taryba 2011 m. vasario 4 d. posėdyje nusistatė šį ir dar vieną tikslą – iki 2015 m. panaikinti Europos Sąjungoje energijos salas, o vėliau, vasario mėn. pabaigoje, Energetikos taryboje galėjome priimti išvadas, kurios, mano manymu, yra svarbus žingsnis į priekį.

Noriu pranešti, kad Komisija lapkričio mėn. paskelbs 2050 m. energetikos planą. Tačiau energetikos ministrai jau prieš tai neoficialiame Energetikos tarybos posėdyje, kuris gegužės 2–3 d. įvyks Budapešte, aptars šią temą ir susijusius tikslus, o Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengs posėdžio ataskaitą ir politinę diskusijų santrauką; visa tai bus įtraukta į birželio mėn. vyksiančio oficialaus Energetikos tarybos posėdžio darbotvarkę.

Neabejoju, kad minėti klausimai, ką tik iškelti šiame Parlamente, bus iškelti ir Tarybos diskusijose, taip pat tikiu, kad kai tik Tarybai pirmininkaujanti Vengrija parengs diskusijų santrauką, Komisija galės remtis ja užbaigdama planą, kurį paskelbs lapkričio mėn. Tačiau tai, kad valstybės narės yra minimaliai įsipareigojusios dėl branduolinės energijos saugumo ir dėl bendros Europos sistemos, geriausiai rodo kovo 24–25 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvados. Šiose išvadose pabrėžiama, kad privalome pasimokyti iš nelaimės Japonijoje ir patikrinti ES branduolinių elektrinių saugumo padėtį bei atlikti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. ENSREG ir Komisijos paprašyta kuo skubiau tai padaryti ir pateikti pasiūlymą dėl kompetencijos ir sąlygų, kad po to, remiantis šių nepriklausomų institucijų vertinimais, būtų galima parengti bendrą įvertinimą, kurį paskelbtų Komisija. Galiausiai pati Europos Vadovų Taryba taip pat svarstys šį klausimą paskutiniajame 2011 m. Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

Valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat pabrėžė, kad branduolinė sauga neturi apsiriboti tik Europos Sąjungos teritorija ir kad prašysime savo kaimynų, kad ir jie atliktų testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Jie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad branduolinės saugos srityje reikia taikyti aukščiausius standartus ir kad Europos Vadovų Taryba pavedė Komisijai svarbias užduotis, kurias, kaip esu įsitikinęs ir kaip minėjo Komisijos narys, ji atliks su didžiausiu atsidavimu.

Taigi, nors šios dienos diskusijos buvo labai įtemptos, radome bendrų dalykų, dėl kurių, manau, visi sutariame: turėtų būti sukurta bendra Europos sistema, turėtume kiekviename lygmenyje padaryti viską, kad būtų užtikrintas aukščiausias saugos lygis, padaryti tai skaidriai, užtikrinant didžiausią viešumą. Taryba pasirengusi bendradarbiauti ir su Europos Vadovų Taryba, ir su Europos Parlamentu, laikydamasi šių principų.

  Pirmininkas. – Gavau tris pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj vidudienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Airijai didelę branduolinę grėsmę kelia kai kurios veikiančios ir kai kurios uždarytos atominės elektrinės, esančios vakarinėje Didžiosios Britanijos pakrantėje. Iš jų garsiausia vietovėje Sellafield esanti atominė elektrinė. Suprantama, kad minėtos elektrinės Airijos žmonėms kelia nerimą; jie turi teisę gauti tikslią, naujausią informaciją apie jas. Nors Airija ir Didžioji Britanija yra sudariusios dvišalius susitarimus dėl keitimosi informacija kilus branduoliniam įvykiui, į saugumo procesą Airija ir kitos kaimyninės valstybės turi būti įtrauktos anksčiau. ES turi iš esmės peržiūrėti savo požiūrį į branduolinį saugumą ir patikslinti elektrinių saugumo vertinimo kriterijus. Būtina nedelsiant pradėti išsamius, nepriklausomus ir skaidrius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Branduolinių objektų testavimai nepalankiausiomis sąlygomis – žingsnis į priekį. Kad jie būtų kuo naudingesni, išsamiais bandymų rezultatais būtina pasidalyti su kaimyninėmis valstybėmis ir Europos Komisija, kad būtų galima įdiegti tinkamas priemones bei įgyvendinti saugumo planus ir taip apsaugoti Europos gyventojus.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Įvykus Fukušimos branduolinei katastrofai, branduolinės pramonės srityje taikomos taisyklės turi būti persvarstytos. Kalbame apie daugiau kaip 400 branduolinių reaktorių visame pasaulyje. Džiaugiuosi, kad netrukus bus taikomi testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau šios priemonės nepakanka – reikalinga branduolinės saugos kultūra. Čia paminėčiau 1986 m. Černobylio avariją, kai atsirado branduolinės saugos sąvoka.

Norėčiau pažymėti, kad Rumunijai negresia tokie žemės drebėjimai, kurie sutrikdytų Černavodės atominės elektrinės darbą. Atlikti prevenciniai patikrinimai parodė, kad abu reaktoriai dirba saugiai. Juose pagaminama maždaug 20 proc. šalyje suvartojamos energijos. Elektrinė gali atlaikyti 8 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimus, o Rumunijoje gali įvykti vidutiniškai 7–7,5 balų stiprumo žemės drebėjimas.

  Spyros Danellis (S&D), raštu. – (EL Kartu su Fukušimos tragedija prasidėjo nauja era branduolinės energijos vartojimo prasme.. XXI a. energetikos uždaviniai ir kliūtys, taip pat didėjantis daugelio atominių elektrinių nepatikimumas lėmė pokytį ir dėl to reikia patikslinti Europos atominės energijos bendrijos sutartį, kuri iš esmės nebuvo keista daugiau kaip pusę amžiaus. Jei sektorius, kuriame, kaip sakoma, trūksta skaidrumo, turi būti visiškai prižiūrimas Europos lygmeniu, Europos atominės energijos bendriją reikėtų įtraukti į Europos Sąjungą, o branduolinės saugos klausimus – į įprastą teisėkūros procedūrą. Atliekant pakeitimus, sutartis galėtų būti papildyta griežtesnėmis atominių elektrinių saugos specifikacijomis, apribojimais (pvz., žemės drebėjimo zonoms) ir griežtomis jų statybos specifikacijomis. Savaime aišku, kad naujas griežtas nuostatas turėtų taikyti ir ES kaimynės, žinoma, tol, kol visam laikui panaikinsime šį baisų atominių elektrinių poveikį.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Nepritariu branduolinės energijos naudojimui saugumo sumetimais, bet palaikau atliekamus mokslinius atomo branduolio dalijimosi tyrimus, nes tai galima saugesnė ilgalaikė alternatyva. Saugaus kelio nėra. Visada bus avarijų. Neseniai Fukušimoje įvykusi avarija, kuri, kaip mums buvo sakoma, niekada neturėjo įvykti, dar kartą parodo, kad branduolinė energetika pražūtinga. Branduolinės energijos gamybos šalutinis produktas radioaktyviosios atliekos žmogui kelia mirtiną grėsmę, išliekančią visam laikui. Užuot investavę milijardus eurų į atomines elektrines, turime investuoti juos į atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymą.

  András Gyürk (PPE), raštu. – (HU) Atsižvelgdamos į tai, kas atsitiko Japonijoje, kelios valstybės tikriausiai persvarstys savo branduolinės energetikos strategijas. Vokietija jau ėmėsi konkrečių priemonių ir trims mėnesiams uždarė savo atomines elektrines, pastatytas iki 1980 m. Jei po įvykių Japonijoje daugiau Europos valstybių narių pergalvotų savo branduolinės energetikos strategijas, tai galėtų turėti nemažą poveikį energijos rinkoms, nes atominių elektrinių gaminamą energiją reikėtų pakeisti kitais energijos šaltiniais. Esu įsitikinęs, kad esant dabartinei padėčiai skubotos priemonės gali turėti tokį pat poveikį kaip galima nelaimė. Tikslingiau būtų pagrįstai atsižvelgti į atskirų planų poveikį. Tik taip galime sustabdyti elektros kainų didėjimą, padarinį, panašų į tą, kurį lėmė pirmiau minėtos Vokietijos priemonės, ir neleisti, kad valstybės narės, kurios įprastomis sąlygomis eksportuoja elektrą, susidurtų su tiekimo saugumo problema. Europa turi atidžiai apgalvoti, kokią įtaką energijos rinkai turės minėtas branduolinės energetikos strategijos persvarstymas. Be to, neaišku, kokios technologijos tiktų pakeičiant atominių elektrinių pajėgumus. Dar vienas svarbus klausimas – kokį poveikį galimas strategijos pakeitimas gali turėti dujų rinkoms, dujų tiekimo saugumui ir ES išmetamųjų anglies dioksido dujų kiekio mažinimo tikslams. Baigdamas noriu pasidžiaugti, kad Europos Komisija skubiai reagavo ir paskelbė, kad Europos atominėse elektrinėse bus atliekami testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau svarbiausias klausimas tas, kokias tolesnes priemones Europa ketina taikyti, kad užtikrintų saugią branduolinės energijos gamybą.

  Ivailo Kalfin (S&D) , raštu. – (BG) Turime pasimokyti iš tragedijos Fukušimoje ir nedelsiant priimti priemones, kokių tikisi Europos piliečiai. Tačiau šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama teisingo tikslo.

Pagrindinė problema, kurią reikia spręsti – kaip užtikrinti Europos piliečių saugumą. Ateinančiais mėnesiai Europos Parlamentas nagrinės nemažai teisės aktų tekstų, kuriais bus nulemta Europos energetikos sektoriaus, ypač branduolinės energijos, ateitis.

Šiuo metu mūsų prioritetas – sauga. Neturėtume Europos elektrinių lyginti su 40 metų senumo Fukušimos atomine elektrine, kurios savininkas atsisakė vykdyti didesnio saugumo reikalavimus.

ES privalo kuo greičiau priimti visoms elektrinėms privalomus būtiniausius saugos standartus. Šie standartai turėtų būti nustatyti ir priimti prieš atliekant testavimus nepalankiausiomis sąlygomis elektrinėse. Bulgarijos socialistų partija savo valdymo laikotarpiu keletą kartų primygtinai reikalavo nustatyti tokius standartus, bet iki šiol tai nepadaryta. Testavimų nepalankiausiomis sąlygomis standartus ir kriterijus turi parengti Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupės specialistai.

Pritariu tam, kad būtų kuriamos naujos technologijos, ypač susijusios su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Tačiau akivaizdu, kad jos negali pakeisti branduolinių objektų per trumpą arba vidurinės trukmės laikotarpį.

  Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Vis dėlto iš avarijos Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje galima pasimokyti, kad turime suvokti, jog energijos gamybą visiškai patikėti privačiajam sektoriui pavojinga. Privatus kapitalas siekia didžiausio pelno netgi neatsižvelgdamas į saugos priemonių nesilaikymo pasekmes. Kiek pasaulinių ekonomikos krizių, naftos išsiliejimų Meksikos įlankoje ar fukušimų reikės, kad tai pripažintume? Dabartinė krizė pasaulyje kilo dėl privačių investuotojų neatsakingumo. Dėl privačių naftos bendrovių neatsakingumo į jūras išsilieja milijonai tonų naftos. Dėl privačios bendrovės neatsakingumo Japonijai prireiks dešimtmečių, kol jos žemėje, jūrose ir maiste neliks radioaktyviosios taršos. Visada branduolinę energetiką turėtų kontroliuoti valstybė ir tarptautinės institucijos. Numatomiems testavimams nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti taikomi vienodi standartai, juos turėtų skaidriai atlikti nepriklausomos kontrolės institucijos tarpvalstybiniu mastu. Nors Europoje įdiegta teisinė sistema, kuria remiantis nuolat skatinama tobulinti technologijas, reikės daug investuoti į mokslinius tyrimus bei mokymą, siekiant užtikrinti aukščiausią saugos lygį ir, remiantis naujausiais mokslo bei technikos atradimais, apsaugoti sveikatą bei aplinką. Didelių investicijų prireiks ir branduolinių atliekų bei panaudoto kuro tvarkymo srityje; šiuo metu jie saugomi daugiau ar mažiau laikinomis sąlygomis. Šios nelaimės pamokas būtina sieti su saugumo užtikrinimu, bet ne su vienintelio tikrai tvaraus, klimato atžvilgiu neutralaus ir mums prieinamo energijos šaltinio likvidavimu.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Branduolinė avarija Japonijoje sukėlė naujų rūpesčių dėl branduolinės energijos saugumo visame pasaulyje. Černavodės atominę elektrinę Rumunijoje įvertino įvairios institucijos, įskaitant Europos Komisiją ir Tarptautinę atominės energetikos agentūrą. Per 2004 m. atliktą tyrimą nustatyta, kad seisminiai pavojai yra vienintelis ir didžiausias šios elektrinės saugumo rizikos veiksnys. Ši rizika turi būti veiksmingai ir, kaip mums primena tragiški įvykiai Japonijoje, skubiai įveikta. Todėl džiaugiuosi neseniai pateiktu pasiūlymu atlikti branduolinių objektų testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir tuo, kad įsigaliojo Branduolinės saugos direktyva. Nesvarbu, kokius energijos šaltinių derinius nuspręsime naudoti ateityje ir kaip įgyvendinsime anglies dioksido mažinimo tikslus, branduolinių objektų, įskaitant ir ilgalaikes saugyklas, sauga išliks svarbiausias klausimas dabartinėms ir būsimoms kartoms.

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE), raštu. – (RO) Branduolinė energija yra šaltinis, be kurio pasaulio ekonomika dar ilgai negalės išsiversti. Neturime daryti išvados, kad branduolinės energijos reikia atsisakyti tik dėl to, kad pasitaiko pavojingų avarijų, kurios sutrikdo atominių elektrinių darbą. Išeitis būtų skirti daugiau lėšų šios srities moksliniams tyrimams ir tobulinti branduolines technologijas, kad galėtume sumažinti avarijų sukeltą riziką.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Taip, branduolinės energijos privalome atsisakyti, tai akivaizdu. Tačiau per naktį to nepadarysime. Vien tik Belgijoje 55 proc. elektros gaminama atominėse elektrinėse. Kaip apsirūpintume šiluma, maistu ir šviesa, jei nuspręstume rytoj uždaryti visas (atomines) elektrines? Todėl turime veikti dviem lygmenimis.

Pirma, privalome padidinti esamų atominių elektrinių saugos standartus, ypač taikydami testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kurie šiuo metu atliekami valstybėse narėse. Labai svarbu suderinti šiuos bandymus Europos lygmeniu, o visuomenei reikalingas kuo didesnis skaidrumas. Turime atkurti pasitikėjimą branduoline energetika.

Antra, privalome sustiprinti mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, kad būtų galima kuo skubiau priimti sprendimus, kuriais mums bus suteikta galimybė kaupti energiją ir propaguoti tvarius bei veiksmingus atsinaujinančiuosius energijos šaltinius. Pigiausia, mažiausiai teršianti ir saugiausia energija yra ta, kuri nėra vartojama. Šios pastangos verčia nuo šios dienos priimti privalomus reglamentus ir atlikti stambias investicijas Europoje ir valstybėse narėse.

(1) Žr. protokolą.

13. Padėtis Sirijoje, Bahreine ir Jemene

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas yra diskusijos dėl Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai C. Ashton pareiškimo dėl padėties Sirijoje, Bahreine ir Jemene.

C. Ashton vardu kalbės Tarybos pirmininko pareigas einantis Z. Németh.

  Zsolt Németh, Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vardu. – Pone pirmininke, esu šiandien čia, kad vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton vardu supažindinčiau jus su keliomis pastabomis dėl padėties Bahreine, Sirijoje ir Jemene.

Įvykiai Sirijoje neseniai pasuko dramatiška linkme. Jemene jau ir taip sunki padėtis gali smarkiai pablogėti, o labai įtempta atmosfera, kuri dabar vyrauja Bahreine, kelia didelį susirūpinimą, net jei kraujo praliejimo ten būta mažiau. ES labai atidžiai stebėjo visame regione sparčiai besirutuliojančius įvykius; tai patvirtina daugybė aukšto lygio susitikimų, oficialių pareiškimų ir Tarybos išvados.

Be to, baronienė C. Ashton palaikė nuolatinį ryšį su svarbiausiais partneriais, taip pat su pagrindiniais pačių šalių veikėjais. Tai daroma kiekvieną dieną tiesiogiai telefonu arba per jos atstovus šiose šalyse, siekiant, kai tai įmanoma ir kai tai gali padėti, pasinaudoti ES įtaka. Kiekvienoje šalyje padėtis yra savita ir tam turi būti parengtas strateginis kruopščiai apgalvotas, gerai suderintas atsakas. Vis dėlto, kai įvykiai rutuliojasi taip sparčiai, dar svarbiau formuoti patikimą politiką, pagrįstą tvirtais pagrindiniais principais.

Leiskite man paminėti tris principus: pirma, smurto atmetimas – masiniai protestai visada turi būti sprendžiami taikiai ir visapusiškai laikantis žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių; antra, dialogo skatinimas – nesutarimus ir nusiskundimus turi konstruktyviai spręsti reikiami žmonės, pasirengę kalbėtis vieni su kitais be išankstinių nusistatymų ir sąlygų; trečia, esmines politines ir ekonomines reformas turi pradėti pačios šalys, o ES labai aiškiai davė suprasti, kad ji pasirengusi teikti skubią paramą, jei ir kai jos to prašoma.

Leiskite man dabar konkrečiau pakalbėti apie šias tris šalis.

Bahreine, nors padėtis gatvėse iš dalies tampa normali, apskritai padėtis tebelieka įtempta. Areštai tebesitęsia, nors suimami asmenys akivaizdžiai nenusikalto niekuo, tik pasinaudojo savo teise į saviraiškos laisvę. ES ir pati vyriausioji įgaliotinė griežtai pasmerkė smurtą Bahreine, kaip ir kitur regione, ir paragino valdžios institucijas ir visas dalyvaujančias jėgas visapusiškai gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat laikytis tarptautinių humanitarinių standartų.

Mes taip pat ne kartą raginome Bahreino valdžios institucijas ir opoziciją pradėti tikrą nacionalinį dialogą. Vyriausioji įgaliotinė būtent šiuo tikslu kalbėjosi su užsienio reikalų ministru. Nesiėmus konkrečių veiksmų, kad reikiami žmonės pradėtų kalbėtis vieni su kitais be išimčių ir be jokių išankstinių sąlygų, didėja pavojus, jog įsigalės radikalūs elementai. Tai turėtų aiškių nerimą keliančių padarinių regiono stabilumui. Geriausias būdas išsaugoti ir skatinti stabilumą tebėra dialogas. Tai žinia, kurią vyriausioji įgaliotinė sieks perduoti visai netrukus, šį mėnesį, susitikdama su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ministrais.

Sirijoje nuo kovo vidurio daugelyje miestų išplito visuotiniai protestai. Žiaurios represijos, kuriomis su jais buvo susidorota, yra nepriimtinos. Vyriausioji įgaliotinė ir Europos Sąjunga daugybę kartų ragino Sirijos valdžios institucijas sustabdyti smurtą, gerbti žmonių teisę rengti taikias demonstracijas ir įsiklausyti į jų teisėtus lūkesčius. Sirijos žmonės nusipelno ilgai lauktų politinių reformų, ypač susijusių su saviraiškos ir susirinkimų laisve, dalyvavimu politiniame gyvenime ir valdyme.

Kovo 30 d. prezidentas Bashar al-Assad kreipėsi į tautą, nepateikdamas nei aiškios reformų programos, nei jos įgyvendinimo tvarkaraščio. ES ir toliau reikalaus Sirijos nedelsiant paskelbti reformas. Tai turi būti realios politinės, taip pat socialinės ir ekonominės, rimtos, o ne tik kosmetinės, reformos, įgyvendinamos neatidėliojant. Mes labai atidžiai stebėsime, kaip naujoji vyriausybė, kuri dar turi būti sudaryta, imsis vykdyti reformas. Tikimės, jog sudarius Teisės komitetą bus parengti nauji teisės aktai, kurie leis atšaukti nepaprastąją padėtį ir padės užtikrinti žmogaus teises bei pagrindines laisves.

Taip pat ES ir toliau reikalaus, kad Sirijos vadovybė viešojoje ir privačioje erdvėje susilaikytų nuo jėgos panaudojimo prieš demonstrantus. Lygiai taip pat svarbu perduoti, kad asmenys, atsakingi už smurtą ir mirtis, turi būti patraukti atsakomybėn ir kad turi būti paleisti visi politiniai kaliniai ir žmogaus teisių gynėjai.

Jemene padėtis ir toliau kelia didžiulį susirūpinimą. Vyriausiosios įgaliotinės įspėjimai, perduoti po pasibaisėtino kovo 18 d. smurto protrūkio, buvo visiškai aiškūs, o kovo 21 d. Užsienio reikalų tarybos išvadose buvo pakartota, kad ES smerkia jėgos panaudojimą prieš protestuotojus. ES taip pat nedviprasmiškai pareiškė, kad asmenys, atsakingi už mirtis ir sužalojimus, turėtų atsakyti už savo veiksmus ir būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Nuo tada iš Jemeno vadovybės buvo gaunamos ne tokios aiškios žinios. Dėl šios priežasties kovo 30 d. vyriausioji įgaliotinė paskambino telefonu tiesiai prezidentui Ali Abdullah Salehui, ragindama padaryti jį viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta tolesnio kraujo praliejimo. Ji išsakė savo nuomonę, kad geriausiai tai užtikrinti padėtų nedelsiant pradėtas įtikimas ir greitas politinis pereinamasis procesas. Šis konstitucinis pereinamasis procesas turėtų būti pagrįstas esminiais ir nuosekliais įsipareigojimais, kurių būtų deramai laikomasi.

Laikas bėga, o kentės Jemeno tauta. Dėl to, nuodugniai derindama veiksmus su tarptautiniais partneriais, ES labai aktyviai dalyvavo ir toliau dalyvaus bandydama sušvelninti Jemeno krizę.

PIRMININKAVO: MIGUEL ANGEL MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Pirmininkas. – Kadangi ponas E. Brok sėdi šalia pono J. Salafranca, norėčiau pasinaudoti proga ir pasveikinti jį vakarykštės jo komandos sėkmės proga. Jis ryši futbolo klubo „Schalke 04“, komandos, kuri, padedant vienam geriausių žaidėjų pasaulyje, ispanui Raúliui, pasiekė šlovingą pergalę, kaklaskarę. Dabar, kai pasveikinome E. Broką, žodis vienai su puse minutės suteikiamas J.  Salafrancai, kalbėsiančiam Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu.

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, visiškai pritariu tam, ką jūs ką tik pasakėte.

Pone Z. Németh, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pasakyti, kad visą laiką domėjomės vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton nuolatos teikiama informacija apie šiose šalyse vykstančius pokyčius, ir manau, kad turėtume pripažinti jos Europos Sąjungos vardu dedamas pastangas remti demokratinius siekius Bahreine, Jemene ir Sirijoje. Rytoj šiuo klausimu Parlamentas priims rezoliuciją, kurią šiuo atžvilgiu remia visos politinės frakcijos.

Vis dėlto, pone pirmininke, norėčiau pateikti porą klausimų ir paprašyti pono Z. Németh perduoti juos poniai C. Ashton.

Visų pirma, kai kuriose Europos Sąjungos institucijose ir, be abejo, šiame Parlamente juntama, kad žengiame žingsnį atgal bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimo srityje ir kad atgal žengiame būtent politinio bendradarbiavimo laikais. Be abejo, ne tam priėmėme Lisabonos sutartį.

Antra, iškilo prieštaravimas, susijęs su didėjančiu poreikiu Europai atlikti savo vaidmenį šiose šalyse, kai nežinoma, koks bus galutinis šių pereinamųjų procesų rezultatas. Aišku, kad turime jose veikti, ir taip pat aišku, kad šūkis, kuriuo remiamasi C. Ashton pranešime, yra labai išmintingas: „daugiau už daugiau“.

Vis dėlto klausimas, kurį noriu užduoti – ir dabar tuo baigiu, pone pirmininke – yra toks: ar ES valstybės narės pasirengusios padidinti išteklius didėjantiems poreikiams tose šalyse patenkinti.

  Véronique De Keyser, S&D frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, tikrai suprantame, kokias aktyvias diplomatines pastangas dėjo ir toliau deda ponia C. Ashton, ir taip pat suvokiame tą sudėtingą padėtį, su kuria ji susiduria. Išties Sirija, Jemenas ir Bahreinas yra šalys, su kuriomis nesame sudarę jokių susitarimų, išskyrus prekybos susitarimus, į kuriuos neįtrauktos, pvz., žmogaus teisių išlygos, taigi turime labai mažai svertų.

Tačiau, nepaisant to, norėčiau pasakyti tris dalykus. Visų pirma, dėl žmonių įkvėpimo, dėl tų, kurie šiandien yra gatvėse ir į kuriuos nukreipta snaiperių ugnis, privalome ne tik juos palaikyti, bet ir bet kokia kaina užtikrinti, kad būtų nutrauktas smurtas. Šiandien mačiau Sirijos disidentą. Šie disidentai ragina galų gale nutraukti smurtą, kad jie galėtų išreikšti savo nuomonę. Šia tema norėčiau pasakyti, jog net ir tuo atveju, jei nesame sudarę susitarimų su Sirija, dabar turėtume, kai būtina, taikyti visas mūsų turimas sankcijas, kad šis smurtas būtų sustabdytas.

Antras dalykas, kurį norėjau pasakyti, yra tas, jog apskritai tai šalys – ir tai pasakytina apie Persijos įlankos šalis, taip pat Libiją – kurias mes ginklavome, netgi pernelyg stipriai apginklavome. Manau, jog mažiausias reikalavimas būtų geresnė ginklų kontrolė, kad šios šalys ir šių šalių vyriausybės netaptų parako statinėmis, kurios tada būtų panaudotos prieš jų gyventojus.

Galiausiai kyla ir dvigubų standartų klausimas. Norėčiau pasakyti, kad buvome labai atsargūs Bahreino atžvilgiu ir labai ryžtingi kitų šalių atžvilgiu. Žinau, kad Bahreine padėtis ypač kebli, kad Saudo Arabija į jį nusiuntė pajėgas ir kad Saudo Arabija bei Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba padeda mums prieš Libiją, bet nenorėtume derėtis dėl naftos barelio kainos ir paramos mums veiksmuose prieš Libijos vyriausybę atsimokėdami tuo, kad nekelsime klausimo dėl šiitų, kurių demonstracijas dabar malšina Bahreino vyriausybė.

  Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš pykstu. Savo frakcijos posėdyje vakar išklausėme tris liudininkus iš „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“, buvusius Bahreine, Jemene ir Sirijoje. Jų papasakotos istorijos kėlė šiurpą.

Tai mane supykdė. Laiškas, kurį gavome iš baronienės C. Ashton, nėra strategija. Tai ir vėl kita darbotvarkė. Turėtume nustoti siųsti tuščius signalus, kaip pernelyg ilgai darėme dėl Tuniso, Egipto ir Libijos. Atėjo laikas imtis veiksmų.

Pirma, ES turėtų paraginti surengti neeilinę JT Žmogaus teisių tarybos sesiją Ženevoje. JT turėtų nusiųsti misiją į šias tris šalis, kad režimai būtų patraukti atsakomybėn už žmogaus teisių pažeidimus.

Antra, ES turėtų paraginti uždrausti eksportuoti iš visų ES valstybių narių ginklus į šias tris šalis. Nepriimtina, kad ES šalys vis dar parduoda šiems režimams ginklus.

Trečia, ES turėtų aiškiai pasakyti, kad, jei tų šalių politiniai režimai kliudo demokratizacijai, laikas jiems pasitraukti. Taip pat turėtume įvesti sankcijas, pvz., turto įšaldymą ir draudimą atvykti.

Kartoju, kad laikas imtis veiksmų.

  Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, labai gera žinia, kad tautos siekia susigrąžinti savo laisves ir teises, taip pat pakeisti politinį režimą ir užtikrinti didesnę demokratiją. Tai svarbiausi Europos Sąjungos užsienio politikos ir Europos projekto klausimai. Tai gali tik padidinti mūsų susižavėjimą ir palaikymą.

Vis dėlto labai bloga žinia yra tai, kad šios gyventojų grupės kenčia nuo labai sunkių represijų ir rizikuoja savo gyvybe dėl šių vertybių ir siekių; tai visiškai nepriimtina. Taigi būtinybė apsaugoti gyventojus, dėl kurios ir kilo kariniai veiksmai Libijoje, dabar turi įgauti kitas formas, kad būtų apsaugoti demonstrantai šiose trijose šalyse.

Manau, kad pareiškimai – teisėti pareiškimai dėl šių gyventojų grupių siekių – yra labai svarbūs, bet mes turime imtis ir veiksmų. Vykdydami šią veiklą, kartu turime užtikrinti, kad visi tie lyderiai, kurie yra atsakingi už neproporcingą jėgos prieš savus gyventojus panaudojimą, neliktų nenubausti. Siekiant tai padaryti, turi būti diplomatinėmis priemonėmis sukviestos ir įtrauktos Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos valstybės narės, kurios energingai imtųsi parengti misijas, pranešimus ir rezoliucijas, kad atsakingi politikai būtų užtikrinti, jog šių smurto aktų vykdytojai neliks nenubausti.

Galiausiai, manau, kad tikrai turime būdų įveikti trukdžius žiniasklaidai teikti informaciją. Žurnalistai, tiek pačių šalių, tiek užsienio, susiduria su dideliais sunkumais siekdami dokumentais pagrįsti padėtį. Mes žinome, ką daryti, ir turime priemonių šioms kliūtims įveikti. Būtinai turime jomis pasinaudoti. O kai turime priemonių veikti, manau, kad turime rasti ir būdą joms panaudoti.

Aišku, dar ne laikas raginti Sirijos prezidentą pasirašyti readmisijos susitarimą, kuris bet kokiu atveju galėtų būti numatytas tik tam tikromis sąlygomis, įskaitant labai rimtos, veiksmingos ir aktualios programos parengimą, reformų įgyvendinimą Sirijoje ir visų sąžinės kalinių bei kalinamų taikių demonstrantų išlaisvinimą ne tik čia, bet ir kitose dviejose šalyse.

  Sajjad Karim, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pasakyti ministrui štai ką: sėdėdamas čia ir klausydamasis jūsų pareiškimo, girdėjau, ką sakėte, bet tai buvo tik žodžiai – kartais labai gražūs, bet, deja, tušti žodžiai. Visi siūlomi veiksmai reakcingi; nepateikėte mums jokios aktyvios pozicijos. Klausydamasis pareiškimo, ant popieriaus lapo, kuriame ketinau pasižymėti pastabas dėl informacijos apie ES ketinimus, kurią turėjote mums suteikti, net užrašiau antraštę „Planas“. Prieš mane tebėra visiškai tuščias lapas. Jūs niekuo šiandien neprisidėjote.

Jūsų išdėstyta darbotvarkė yra visiškai neiniciatyvi. Visuose Artimuosiuose Rytuose žmonės žvelgia į Europą tikėdamiesi, kad ji, užuot tuščiažodžiavusi, imsis veiksmų ir padės jiems išsikovoti savo teises.

Visame paskutiniajame pateiktame veiksmų plane trūko pagrindinio elemento, be to, spaudoje buvo plačiai diskutuojama apie tai, kad Artimųjų Rytų lyderiai vis dar gali imti pinigus iš savo gyventojų ir vežti juos į Europą, o mes nedarome nieko, kad ateityje užkirstume tam kelią ateityje.

Jūs pats sakote, kad laikas bėga. Jei taip yra, o aš manau, kad taip yra, tai kodėl šiandien mums nieko nepateikėte, išskyrus tuščią popieriaus lapą? Prašyčiau daugiau pagarbos šiam Parlamentui.

  Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, mes palaikome Jemeno, Sirijos ir Bahreino žmonių laisvės ir demokratijos siekius ir smerkiame kruviną demonstracijų bei visuotinių protestų slopinimą. Todėl turime to tvirtai laikytis. Pirma, raginu nedelsiant sustabdyti ginklų pardavimą į šias šalis. Europa ir toliau parduoda ginklus, kuriais žudomi civiliai gyventojai. Antra, turėtume palaikyti žmones, o ne autoritarinius ar diktatoriškus režimus.

Vis dėlto, reikšdami savo solidarumą neturėtume pamiršti, kad vis dar taikome dvigubus standartus, vienas taisykles numatydami demokratiniams tautų siekiams, o kitas – rūpinimuisi verslu ir jo vykdymui. Libijoje bombardavimu buvo aiškiai viršytas pačių JT mandatas, o Bahreine mes viso labo protestavome, kai į šalį, siekdama išsaugoti kleptokratiją, įžengė Saudo Arabijos kariuomenė. Nors jauni žmonės daro viską, kas įmanoma, priešindamiesi armijai ir policijai, įdėdami širdį ir sielą į kovą su šiomis jėgomis, mes apsiribojame diplomatinių notų rašymu.

Norėčiau baigti, pone pirmininke, pasakydama, kad klaidinga manyti, jog karinėmis priemonėmis galima išspręsti politines problemas, kaip ir galvoti, kad arabų tautos iki šiol nepastebėjo mūsų dviveidiškumo.

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, esminis valdymo režimų pasikeitimas, po kurio valdžią Sirijoje, Bahreine ir Jemene užgrobtų radikalios Islamo jėgos, prilygtų tikrai nelaimei, tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.

Tikras laimėtojas šiomis nenumatytomis aplinkybėmis, bent jau Arabijos pusiasalyje, be abejo, būtų Irano valdantysis duetas, A. Khamenei ir M. Ahmadinejadas, o tai sugriautų ir taip jau šiuo metu menkas su Persijos pavasariu siejamas viltis. Beje, krizinė padėtis Damaske, Menamoje ir Sanoje suteikė ES puikią galimybę, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nustatyti aiškias mūsų tolesnės paramos šiems režimams, atsidūrusiems itin sunkioje padėtyje, sąlygas: politines ir socialines bei ekonomines reformas.

Pone pirmininke, prieš keletą metų lankėmės Sirijoje su EP delegacija. Nuo 2003 m. ši valstybė, vienintelė pasaulietinė valstybė regione, suteikė prieglobstį šimtams tūkstančių Irako krikščionių; tai turėtų būti įspėjimo ženklas. Vakarai turėtų dėti visas pastangas siekdami užtikrinti, kad itin nuožmus religinis kruvinas pilietinis karas Irake neišplistų į Siriją.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, Tunise prasidėjusi Jazminų revoliucija, Jemene, Sirijoje ir Bahreine, deja, pasuko ne tokiu taikiu keliu. Vyriausybės ir opozicijos dialogas yra tikrai geriausias būdas susitarti dėl aktyvaus socialinių ir ekonominių problemų sprendimo, kurio pageidavo žmonės, ir pereiti prie didesnės dalyvaujamosios demokratijos. Ar tokių susitarimų vėliau būtų laikomasi yra visai kitas klausimas. Galų gale būtent sulaužyti pažadai vykdyti politines reformas sukėlė protestų bangą. Žmonės pernelyg ilgai buvo raminami pažadais, tad dabar reikia imtis veiksmų. Kaip žinome, vykdant dvejopą strategiją, t. y. žiauriai slopinant opozicijos demonstracijas ir tuo pat metu žadant keletą neesminių reformų, kurių nelydėtų jokie realūs politiniai pokyčiai, būtų eskaluojama padėtis visose trijose šalyse.

Dėl nuolatinių neramumų Sirijoje kyla susirūpinimas, kad ginklai, kuriuos perka vyriausybė, gali būti perparduodami teroristinėms organizacijoms, pvz., „Hezbollah“. Mano nuomone, ES šiuose konfliktuose turėtų atlikti nešališko tarpininko vaidmenį.

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, varžybos nelaimėtos, kol neįvyko antrosios rungtynės, todėl palaukime Milano „Inter“ ir „Schalke 04“ atsakomojo susitikimo, kuris įvyks kitame etape. Beje, sutinku, kad Raulis yra puikus futbolininkas.

Tai, kas vyksta Sirijoje, Jemene ir Bahreine, nelabai skiriasi nuo to, kas vyksta kitose pasaulio dalyse. Nors tokie perversmai dažniausiai kyla dėl ekonominių priežasčių, visais atvejais jie susiję su giliu laisvės ilgesiu. „Facebook“ ir internetas nutraukė didelio, pernelyg didelio skaičiaus demokratinėmis apsimetančių šalių, tebegyvuojančių daugelyje pasaulio regionų, izoliaciją.

Atsirado nauja vadovybė, nauja politinė idėja, atspindinti daugelio jaunų žmonių svajones. Atsirado pilietiškumo siekis, ypač tais atvejais, kai pasaulio jaunimas yra geriau informuotas ir išsilavinęs. Prieš kelias dienas buvo išleistas į laisvę disidentas Suhayr al-Atassi, ir šis, nors ir silpnas, signalas liudija apie minties laisvės ir politinės laisvės plėtotę. Toks pat jaudulys juntamas ir Jemene, kuriame stiprėja protestai prieš prezidentą A. A. Saleh, ir beveik toks pat Bahreine. Turime veikti ryžtingai, kad šis smurtas būtų sustabdytas. Reikia padėti žengti demokratizacijos keliu; mes negalime leisti sau atsilikti dar kartą.

Tai, kas vyksta Viduržemio jūros regione, yra tikrai sunkiai suprantamas signalas, ir būtent todėl Europa turi kalbėti ir veikti laikydamasi solidarumo principo, nes šiuo metu tai tikriausiai padėtų regionams, susiduriantiems su padidėjusios migracijos spaudimu Viduržemio jūros šalyse.

  Richard Howitt (S&D). – Pone pirmininke, ar tai būtų koordinuota snaiperių ataka, ar opozicijos stovykla Sanoje (Jemenas) kovo 15 d., susidorojimas su 100 000 protestuotojų Daroje (Sirija) kovo 17 d., ar Salmanijos (Bahreinas) ligoninės šeštas aukštas, iš kurio sužeisti protestuotojai buvo išvesdinti ginkluotų vyrų su šalmais ir niekada nebegrįžo, tačiau nukentėję vis tiek yra priversti kreiptis į šią ligoninę, nes šalyje tėra tik vienas kraujo bankas, mes turime parodyti, kad, nors žiniasklaida vienu metu gali sutelkti dėmesį tik į vieną šalį, šis Parlamentas palaiko žmogaus teises visur, kur tik joms iškilusi grėsmė.

Šiandien turime paraginti Užsienio reikalų tarybą reikalauti, kad būtų numatyta aiški visų asmenų, atsakingų už smurtą, atsakomybė, atlikti nepriklausomi tyrimai ir užkirstas kelias nebaudžiamumui. Tai būtų pagrindinis įspėjimas siekiant išvengti tolesnio smurto prieš protestuotojus dabar.

Antra, kai girdime, kad Bahreino saugumo pajėgoms apšaudžius, spėjama, ne mirtinais šratais mažiau nei vieno metro atstumu, žuvo protestuotojai, kurių galvos tiesiogine to žodžio prasme skilo per pusę, mes privalome sustabdyti leidimą naudoti, tiekti ir pervežti visų rūšių ginklus į šį regioną.

Galiausiai, Komisijos nario Š. Füle komunikato dėl pietinės kaimynystės principuose privalo atsispindėti mūsų požiūris į asociacijos susitarimo su Sirija sudarymo procesą. Jis turi prasidėti mūsų reikalavimu dabar užtikrinti galimybę netrukdomai stebėti tarptautinių žmogaus teisių padėtį. Arabų pasaulis įvykus Jazminų revoliucijai pasikeitė, o mes turime parodyti, kad pasikeitėme kartu su juo.

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Viduržemio jūros regione prasidėjo pavasaris, bet Persijos įlankoje ir Sirijoje vis dar viešpatauja žiema. Smurto vaizdai, kuriuos matome, yra siaubingi. Buvo nužudyta keli šimtai žmonių, o ir „Amnesty International“ ir Jungtinės Tautos pateikė nerimą keliančius pranešimus.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos reikalavimai aiškūs. Mes norime, kad greičiau būtų surengta neeilinė JT Žmogaus teisių tarybos Ženevoje sesija. Europos Taryba ir Europos Sąjungos valstybės narės, kurios yra atstovaujamos JT Žmogaus teisių taryboje, turėtų palaikyti šį raginimą. Ši JT Taryba visada imasi labai greitai veikti, kai reikia palaikyti vieną pusę Artimųjų Rytų konflikte. Dabar atėjo laikas jai tikrai spręsti šią su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais susijusią problemą. Mums reikalingos reformos, perėjimas prie demokratijos ir ginklų embargas. Visi šie dalykai čia jau buvo paminėti.

Aš stebėjau prezidento Bashar al-Assad kalbos Sirijoje tiesioginę transliaciją. Tai viduramžius primenanti diktatūra, kuri naudojasi Vakarų viešųjų ryšių agentūromis, kad blizgančiuose žurnaluose pristatytų savo atstovus kaip tariamai modernius veikėjus. Šios agentūros ir žurnalai turėtų savęs paklausti, ar tikrai teisinga tai daryti.

Dabar keli žodžiai apie Jemeną. Jame, mano nuomone, slypi didžiausi pavojai: yra Šiaurės ir Pietų skilimo grėsmė, veikia aktyvi „al Qaeda“ grupė ir yra iškilęs valstybės žlugimo pavojus. Mes jau matome tokį valstybės žlugimą Somalyje, o Adeno įlankoje vykdoma mūsų misija „Atalanta“. Europa turi tiesioginių interesų šiame regione ir mums reikia išgirsti daugiau nei tai, ką pasakė Tarybos atstovas šiandien.

  Frieda Brepoels (Verts/ALE). – (NL) Pone pirmininke, turiu sąžiningai prisipažinti, kad nusistebėjau išgirdusi ministro pateiktus tris principus: smurto atmetimo, dialogo sprendžiant nesutarimus bei nuoskaudas skatinimo ir, žinoma, būtinų politinių reformų įgyvendinimo.

Kviesti į dialogą tik dabar, tai šiuo metu iš tikrųjų neturi prasmės ir nėra tikrai įtikima. Manau, kad Europos Sąjunga tikrai turėtų imtis kur kas ryžtingesnių veiksmų, kad būtų pradėtos šios demokratinės reformos. Mes girdime, kad vyriausioji įgaliotinė palaiko daug oficialių ryšių, bet ką ji daro, kad palaikytų ryšius su pilietine visuomene, ką ji daro, kad juos išklausytų?

Ankstesni kalbėtojai jau pasakė: Europos Sąjunga turi nedelsdama nustoti tiekti į šį regioną ginklus. Kai matau, kad, pvz., vien tik pernai ne mažiau kaip aštuonios Europos šalys tiekė į Jemeną ginklų daugiau kaip už 100 mln. EUR, klausiu savęs, ar Europos bendroji pozicija dėl ginklų eksporto išvis ką nors reiškia. Ar neturėtume imtis šiuo klausimu skubių veiksmų?

  Fiorello Provera (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kalbėsiu apie Bahreiną. Ši maža šalis užima strateginę padėtį užtikrinant energijos tiekimo paskirstymo pusiausvyrą Persijos įlankoje. Gerai žinoma didelė naftos perdirbimo gamykla, kurioje perdirbama Saudo Arabijos žalia nafta.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną su šia padėtimi susijusį aspektą, kuris man atrodo keliantis ypatingą nerimą. Patikimi šaltiniai patvirtino Irano daromą įtaką Bahreino gyventojams šiitams. Šis elementas papildo teisėtus siekius vykdyti esmines reformas tos šalies vyriausybėje. Sunku įvertinti, kokią reikšmę išorės įtaka turėjo pastariesiems įvykiams Bahreine, bet yra iškilusi grėsmė, kad regiono destabilizacija galėtų išplisti į rytinius Saudo Arabijos regionus, kuriuose gyvena dar viena didelė grupė šiitų. Iranas finansuoja „Hamas“, palaiko „Hizbollah“ Libane ir daro įtaką vidaus politikai Irake, kurio vyriausybėje daugumą turi šiitų islamo atstovai. Jei pusiausvyra būtų sutrikdyta ir Persijos įlankoje, to poveikis būtų akivaizdus ir galėtų turėti pasaulinio masto padarinių.

Turime būti labai atsargūs vertindami, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, ir atskirti teisėtus tautų didesnės demokratijos siekius nuo kitų šalių, turinčių strateginių tikslų regione, išorės poveikio.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE). – (NL) Pone pirmininke, šiandien kalbame apie tris labai skirtingas šalis, pasižyminčias savitomis vietos sąlygomis. Jemene sukilimas tapo masinis, nepaisant žiauraus policijos ir kariuomenės smurto. Bahreine kyla rimtas pavojus, kad Saudo Arabijos ir Irano įtaka gali destabilizuoti visą regioną. Galiausiai, Sirijoje opozicija iš esmės neturi galimybės veikti ir režimas, atrodo, yra pasirengęs bet kam, kad nuslopintų protestus.

Manau, kad dėl šių konkrečių aplinkybių ES turėtų plėtoti dvišalius santykius su šiomis šalimis. Turi būti laikomasi kelių principų. Žinoma, kiekvienas pilietis turi teisę atskleisti ir laisvai reikšti savo nuomonę. Vis dėlto, ko imsimės taikių protestų, per kuriuos tie patys piliečiai dėl policijos ir armijos įsikišimo tapo ir represijų aukomis, klausimu? Ar ketiname tirti šiuos atvejus tarptautiniu mastu? Ką daro ES, kad paskatintų šį tyrimą?

Antra, vyriausybės privalo pradėti dialogą su opozicija ir pilietinės visuomenės organizacijomis, nes smurtu ir priespauda niekada niekas nebus išspręsta. Ką ES konkrečiai daro šiam dialogui skatinti? O jeigu ir toliau Sirijos, Bahreino ir Jemeno režimai vis dar negalės arba nenorės išklausyti savo žmonių, kaip tai paveiks mūsų santykius su šiomis šalimis?

Pone pirmininke, turime pasiūlyti konkrečią pagalbą, kaip ne kartą buvo pasakyta, bet ši konkreti pagalba taip pat turi turėti realų turinį. Kaip ketiname tą pasiekti? Būčiau norėjusi šiandien išgirsti apie planą, kaip ketiname tai spręsti.

Norėčiau pateikti vieną pastabą, skirtą Komisijos nariui. Manau, kad konkrečiu Sirijos, taip pat ir Turkijos, atveju turėtume paraginti taikyti spaudimą, be kita, įskaitant ir planus, kuriuos, atrodo, ketinama pateikti artimiausiomis dienomis.

Ir paskutinė pastaba. Manau, jog mūsų delegacija ryšiams su Mašreko šalimis galėtų nuveikti puikų darbą, taigi turėtume dėti visas pastangas, kad sudarytume jiems sąlygas tai daryti.

  Ana Gomes (S&D). – (PT) Pone pirmininke, ES pareiškimai dėl visuotinių sukilimų Jemene, Sirijoje, Bahreine ir kitose Arabų pasaulio šalyse ir veiksmai turi būti nuoseklūs. Pastatytas ant kortos ne tik jos patikimumas: kelia nerimą ir jos signalų, siunčiamų diktatūroms, prieš kurias nukreipti protestai, taip pat ir vyrams bei moterims, kurie rizikuoja savo gyvybėmis išeidami gatves ir reikalaudami žmogaus teisių, teisingumo ir demokratijos, veiksmingumas.

Deja, ES pozicija, ypač Bahreino atžvilgiu, buvo dviprasmiška. Tai atspindi užsienio politikos prieštaravimus ir dvigubus standartus, susijusius su nafta bei valstybių narių vykdomu ginklų tiekimu ne tik Bahreinui, bet ir Saudo Arabijai, pažeidžiant bendrąją poziciją dėl karinės įrangos eksporto.

Parlamentas ragina nedelsiant sustabdyti ginklų pardavimą, taip pat ragina vyriausiąją įgaliotinę – garsiai ir aiškiai – pareikalauti iš Bahreino valdžios institucijų priversti atsakyti dėl žuvusių arba dingusių be žinios malšinant taikius protestus kaltus asmenis ir nedelsiant nustoti taikyti žiniasklaidai įvestas informacijos ribojimo priemonės.

  Edward McMillan-Scott (ALDE). – Pone pirmininke, praeitą vakarą padėjau surengti ekspertų iš šio regiono klausymą; jie mums pranešė, kad Bahreine saugumo pajėgos iki šiol nužudė ne mažiau kaip 23, Sirijoje – 132, o Jemene – ne mažiau kaip 63 asmenis. Galima būtų paklausti: ką gali padaryti ES? Ką gi, mūsų rezoliucijoje, kuri bus priimta rytoj, pateikiama keletas pasiūlymų.

Vis dėlto turiu pasakyti, kad ankstesniais mėnesiais Europos Parlamentas priėmė rezoliucijas dėl Tuniso, Egipto bei Libijos, o mano biure buvo atliktas šių rezoliucijų ir Komisijos veiksmų, jos permainoms skirto plano, palyginimas, ir jis nėra labai padrąsinantis. Mes čia šnekame tuščiai, nebent Komisija išklausys mus ir nebent mus išklausys Taryba.

Taigi, kaip sakyta, skelbiu šią analizę savo interneto svetainėje. Manau, kad Lisabonos sutartis suteikė Europos Parlamentui papildomos kompetencijos. Mes turime būti vertinami rimtai visais Europos Sąjungos užsienio politikos aspektais. Ypač tokiu metu, kai arabų pasaulyje vyksta didžiuliai pokyčiai, visi turime dirbti kartu.

  Pino Arlacchi (S&D). – Pone pirmininke, Sirija, Bahreinas ir Jemenas yra trys tironijos, kurioms iššūkį metė jų pačių piliečiai, ir šie piliečiai nusipelno besąlygiškos mūsų paramos. Iki šiol ES veiksmai demokratizacijos pakilimo regione atžvilgiu buvo neapibrėžti, jiems trūko ryžto ir patikimumo. Jeigu norime juos sustiprinti, turėtume pradėti visų pirma nuo dvigubų standartų, kuriuos taikėme anksčiau, pašalinimo.

Mes rėmėme šias autokratijas įvairiais būdais, be to, mes, europiečiai, kartu su Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, parduodavome joms beveik visų rūšių ginkluotę. Dabar apgailestaujame dėl mūsų prekybos ginklais padarinių, Persijos įlankos autokratijos aukų, nekaltų mūsų parduotais ginklais nužudytų aukų.

Jei norime neprarasti autoriteto, turėtume nutraukti visas ginklavimosi sutartis su šioms šalims ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir prašyti įvesti ginklų embargą visam Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regionui. Sumažinus jų karinius biudžetus atsiras galimybė investuoti lėšas į perėjimą prie demokratijos.

  María Muñiz De Urquiza (S&D). – (ES) Pone pirmininke, istoriniai ir negrįžtami demokratiniai pokyčiai arabų šalyse nepasibaigė nei vis dar trapiu perėjimu prie demokratijos Egipte ir Tunise, nei tarptautinės bendruomenės parama, irgi istorine, veiksmingai taikant atsakomybės principą, kad būtų apsaugoti Libijos gyventojai.

Permainos dabar tęsiasi Sirijoje, Tunise ir Bahreine, ir Europos Sąjunga turi atlikti vaidmenį šiame procese; ji turi pasimokyti iš iki šiol sukauptos patirties ir imtis vadovavimo rengiant tarptautinį atsaką taikydama plačias priemones, pone Komisijos nary Š. Füle, pvz., tinkamai apibrėžtą Europos kaimynystės politiką, ir konkrečias bei neatidėliotinas priemones, kad šių šalių gyventojai, taip pat ir Europos piliečiai žinotų, jog Europos Sąjunga be išlygų laikosi įsipareigojimo ginti laisvę, orumą, demokratiją ir žmogaus teises.

Sirijos, Jemeno ir Bahreino valdžios institucijos turėtų neužmiršti, kad valstybės naudojamas smurtas prieš žmones turės tiesioginių pasekmių; jos taip pat turi suprasti, jog paviršutiniškų permainų jų autokratinėse valdymo sistemose nepakaks. Užuot taip besielgusios, jos privalo skubiai pradėti dialogą su opoziciniais judėjimais ir pilietine visuomene, tuoj pat išlaisvinti politinius kalinius, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus ir nedelsdamos nutraukti nepaprastąją padėtį.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, neturėtume ignoruoti pasipiktinimą keliančių žmogaus teisių pažeidimų, vykstančių trijose šalyse.

Sirijoje padėtis yra labai rimta ir iškilę pavojai didžiausi. Sirijoje mokytojai, opozicijos aktyvistai, žurnalistai ir interneto dienoraščių autoriai tampa taikiniu. Daug žmonių žuvo, daug sulaikyta; užsienio žurnalistai buvo išvaryti iš šalies; vyksta informacijos blokavimas; visiškai nėra nepriklausomos spaudos. Taigi turėtume apsvarstyti sankcijas prieš Siriją.

Taip pat turėtume apsvarstyti politinius veiksmus Jemene ir Bahreine. Su Jemenu esame sudarę nuolatinį susitarimą dėl ginklų eksporto; turėtume apsvarstyti galimybę sustabdyti šio susitarimo taikymą.

Kadangi aptariame padėtį šiose trijose šalyse: pirma, reikalaukime atsakomybės; antra, paraginkime surengti neeilinį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos Ženevoje posėdį...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Rosario Crocetta (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, trejus metus, nuo 1987 m. iki 1990 m., gyvenau Bahreine. Tada jis buvo laikomas viena demokratiškiausių Persijos įlankos šalių ir taip buvo manoma netgi pastaraisiais metais. Taigi įsivaizduokite, kas vyksta kitose šalyse, turint omenyje, kad Saudo Arabijoje įvykdoma keli šimtai mirties bausmių per metus, Irane vyksta baisios skerdynės, o visoje įlankoje žudynės yra įprastas reiškinys, taip pat ten visiškai neigiamos spaudos teisės.

Šiandien patvirtinome rezoliuciją dėl Sirijos, Jemeno ir Bahreino, bet kada parengsime rezoliuciją dėl Saudo Arabijos, Alžyro, Kinijos ir kitų šalių, kurios pažeidinėja žmogaus teises pasaulyje? Problema ta, kad čia, Vakaruose, matau keistą dalyką: viena vertus…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Marielle De Sarnez (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, kokį vaidmenį turi atlikti Europa šalyse, kurių režimams priešinasi žmonės, bet kurių vadovai išlieka kurti pakartotiniams raginimams užtikrinti didesnę demokratiją, vykdyti tikras struktūrines reformas ir siekti teisingesnio vystymosi? Tai klausimas, į kurį turime atsakyti.

Žinau pirmąjį atsakymą. Jis neatidėliotinas. Europos Sąjunga turi parodyti savo sugebėjimus panaudodama visas turimas sankcijas, kad sustabdytų represijas ir būtų nedelsiant išlaisvinti politiniai kaliniai bei žurnalistai. Ji privalo remti nepriklausomos komisijos padarytiems nusikaltimams tirti sudarymą ir paraginti surengti neeilinį Žmogaus teisių tarybos posėdį.

Vidutinės trukmės laikotarpiu, manau, turime dar kartą nuodugniai apsvarstyti mūsų santykius su šiomis šalimis. Nuo šiol Europos Sąjunga turi aiškiai rodyti, kad ji yra viešosios nuomonės, žmonių, o ne valdžios pusėje.

Tuo tikslu Europos Sąjunga turi užmegzti ir palaikyti nuolatinį dialogą su visomis pilietinės visuomenės jėgomis, visais tais, kurie nori remti demokratiją, taip pat opozicinių judėjimų lyderiais. Taigi esminė permaina…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Heidi Hautala (Verts/ALE). – Pone pirmininke, girdėjome, kad Parlamentas dabar labai rimtai svarsto sunkių žmogaus teisių pažeidimų trijose šalyse – Bahreine, Jemene ir Sirijoje – klausimą. Turime išgirsti iš Europos išorės veiksmų tarnybos ir Komisijos, kaip galėtume parodyti, kad nebegalime veikti remdamiesi dvigubais standartais.

Mums buvo pasakojama apie daugybę konkrečių priemonių. Tačiau mums reikia išgirsti, kaip savo veiklą atlieka JT Žmogaus teisių taryba. Ar Europos Sąjunga vieningai ragina surengti neeilinį posėdį dėl Sirijos, Bahreino ir Jemeno?

Mes išgirdome, kad atėjo laikas nutraukti ginklų eksportą į šias šalis.

Laukti nebegalime, todėl prašome pasakyti, ką dabar šiais klausimais ketina daryti Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija?

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, Sirijos saugumo pajėgos negailestingai reagavo į demonstracijas, kuriose buvo išsakytos teisėtos nuoskaudos, smogdamos mirtina jėga. Prezidento Basharo al-Assado agresyvumas ir jo retorika Izraelio, mūsų sąjungininkės, atžvilgiu, jo parama teroristams, pvz., „Hezbollah“, ir jo draugystė su Iranu, mano nuomone, parodo, kad jis yra pavojingas diktatorius.

Bahreinas, priešingai, yra santykinai šiuolaikiška ir pažangi konstitucinė monarchija. Deja, šiitų ekstremistai, įkvepiami ir palaikomi Irano, ir toliau kursto religinę įtampą ir skleidžia propagandą prieš vyriausybę ir karalių. Karalius kantriai stengėsi įsiklausyti į protestuotojų rūpesčius ir pradėti dialogą, bet, žinoma, privalome pasmerkti visus veiksmus, dėl kurių žuvo beginkliai protestuotojai.

Galiausiai, atrodo, kad Jemeno prezidentas Ali Abdullah Saleh, panaudodamas neproporcingą jėgą, atstūmė savo pagrindinius rėmėjus, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, nepaisant jo daugelio metų ryžtingos veiklos siekiant išnaikinti „al Qaeda“ teroristus. Nustoti dabar teikti jam ES paramą, nežinant, kas vyks vėliau, yra labai rizikinga strategija.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, mums gali kilti klausimas, ką turėtume padaryti, kad palengvintume politinės aklavietės šiose šalyse padarinius ir tenykščių žmonių kančias; vis dėlto jį keldami turėtume atsižvelgti į tris prielaidas. Pirma, turime galimybę imtis visų reikiamų priemonių; antra, būtų teisinga pasinaudoti šia galimybe; ir trečia, dabartinė padėtis visiškai nereikalauja mūsų įsikišimo.

Šiuo metu britų kariams (dažnai jiems dar esant aktyvioje tarnyboje) įteikiami netikusios Jungtinės Karalystės Vyriausybės patvirtinti paleidimo į atsargą raštai. Būtų absurdiška tikėtis, kad likę kariai bus verčiami veltis į tolesnes avantiūras.

Valstybės sudaro iškilmingą, tačiau paprastai nerašytą susitarimą su savo kariais, kad jie bus siunčiami į mūšį ir rizikuos savo gyvybėmis, bet tik tada, kai pavojus grės gyvybiškai svarbiems nacionaliniams interesams arba piliečiams. Mes neturime jokių gyvybinių interesų šiose šalyse. Yra pakankamai pagrindo manyti, kad Siriją siekia destabilizuoti išorės jėgos, susijusios su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir jos sąjungininkais. Nesu „Ba'ath“ partijos režimo šalininkas...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, manau, kad daugelis jaunų žmonių, gyvenančių šiose šalyse, siekia demokratijos, modernizavimo ir laisvės. Mums reikia atsižvelgti į šį faktą. Turime stengtis įsigyti draugų šiose šalyse, o ne daryti abstrakčias išvadas. Užuot taip elgęsi, turime nustatyti tuos asmenis, kurie nesilaiko šiuolaikinės visuomenės taisyklių. Dėl šios priežasties turėtume pabandyti organizuoti mainų programas, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, mokytojams, universitetų dėstytojams ir žurnalistams. Mūsų užduotis – susirasti draugų šiose šalyse. Tikiuosi, kad netrukus imsimės tokių veiksmų.

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, pone ministre, aš, kaip daugelis šio Parlamento narių, šiandien esu apimta siaubo dėl mūsų matyto smurto ir žmogaus teisių pažeidimų visame regione. Vis dėlto negalėjau nepasinaudoti šia proga tam, kad visų pirma jums, pone ministre, pasakyčiau, jog jūsų šiandieninis pareiškimas, pateiktas Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės-Komisijos pirmininko pavaduotojos vardu, geriausiai įrodo (galbūt net geriau nei bet kuris iš mūsų kada nors galėtų tai padaryti) šios įstaigos, kuriai mes nereikalingai išleidome milijonus eurų, absurdiškumą.

Jūsų šiandieniniai teiginiai teisingi: ir dėl smurto pasmerkimo, ir dėl dialogo skatinimo, ir dėl reformų susijusiose šalyse. Vis dėlto, atvirai kalbant, susidarius tokiai padėčiai visuomet yra ir sprendimų „A, B, C“. O juk turime padaryti daug, daug daugiau nei pavienis telefono skambutis ir pareiškimas, kuriame raginama imtis šio, to arba kito; todėl manau, kad Artimųjų Rytų žmonės...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Zsolt Németh, Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės- Komisijos pirmininko pavaduotojos vardu. – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, labai ačiū už pasakytas kalbas. (Toliau kalba tęsiama angliškai.)

– Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau atsakyti į keletą klausimų, susijusių su Bahreinu.

Buvo iškeltas klausimas dėl Irano kišimosi į Bahreino vidaus reikalus. Iki šiol nėra tvirtų įrodymų, kad Iranas, išnaudodamas padėtį Bahreine, siekia išprovokuoti radikalizmo apraiškas. Be abejo, toks pavojus gali kilti, taigi yra dar viena gera priežastis tam, kad Bahreine kuo greičiau būtų pradėtas nacionalinis dialogas, kaip priemonė išvengti pirmiau minėtos įsikišimo galimybės.

Dėl Saudo Arabijos invazijos į Bahreiną. Norėčiau pabrėžti tai, kad šešios Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narės tarpusavyje yra sudariusios kolektyvinio saugumo susitarimą. Saudo Arabijos ir kitų Persijos įlankos valstybių karinių pajėgų buvimas Bahreine buvo susijęs su pagalbos pagal šį susitarimą prašymu; ji buvo suteikta daugiau nei vienos Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybės narės. Tai reikėtų vertinti ne tik teisiniu požiūriu. Atlikdami įvykių šiame regione vertinimą, turime labai rimtai atsižvelgti į regioninį aspektą.

Dėl Jemeno. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Europos Sąjunga turėjo sustabdyti tam tikros pagalbos teikimą Jemenui, pvz., paramą civiliams kovojant su terorizmu. Mes nusprendėme, kad šiuo atžvilgiu reikalingas diferencijuotas požiūris.

Norėčiau kalbėti vengriškai ir atsakyti į keletą iškeltų klausimų.

– (HU) Ponas J. Salafranca iškėlė klausimą, koks bus pereinamojo laikotarpio rezultatas. Šiuo klausimu norėčiau pabrėžti, kad mes nežinome, koks bus Arabų pavasario rezultatas. Niekas nežino. Juk prieš porą mėnesių mes net neįsivaizdavome, kad gali kilti toks domino efektas. Vis dėlto manau, kad šiuo metu galutiniai Arabų pavasario rezultatai dar negali būti numatyti. Todėl taip pat manau, kad jie labai priklausys nuo mūsų. Į J. Salafranca klausimą norėčiau atsakyti taip: šio Arabų pavasario galutinis rezultatas taip pat daugiausia priklausys ir nuo mūsų.

Manau, kad pateikti pasiūlymai buvo labai naudingi, todėl tikiu, kad čia dalyvaujantys Komisijos atstovai, taip pat Tarybos ir Išorės veiksmų tarnybos atstovai tikrai labai palankiai įvertino visus pateiktus pasiūlymus. Mes pakartotinai svarstome mūsų kaimynystės politiką, todėl vykstant šios politikos peržiūrai bus atsižvelgta į visus pasiūlymus, kurie čia buvo pateikti. Dėl to manau, jog labai gerai, kad neįvyks Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas Budapešte, kurį buvo numatyta surengti po kelių savaičių, nes taip turėsime laiko atsižvelgti į pasiūlymus, kurie per šį laiką buvo įtraukti į kaimynystės politikos peržiūrą.

Manau, labai svarbu, kad kaimynystės politika būtų vienoda. Taigi į kaimynystės politiką panašiai kaip Pietų aspektas turi būti įtrauktas ir Rytų aspektas. Tik tuo atveju, jei parengsime vienodą, nuoseklią, gerai apgalvotą kaimynystės politiką čia, Europos Sąjungos viduje, užsitarnausime mūsų pietinių kaimynų, kurie įdėmiai seka viską, ką sakome, pasitikėjimą. Pasiūlymuose, susijusiuose su kaimynystės politika, kuriuos čia pateikė vėliausiai kalbėjusieji, pvz., D. Dodds ir P. Rübig, buvo pabrėžta gyventojų tarpusavio ryšių svarba. Pagal kaimynystės politiką numatyta teikti pirmenybę gyventojų tarpusavio ryšiams, piliečių tarpusavio ryšiams ir ypač jaunimo ryšiams.

Pasiūlymai, pvz., dėl tikrai naujų fondų, kurie, prireikus, būtų daug didesni, steigimo taip pat turi būti pagrindinė šios peržiūros dalis. Kartu neturėtume pamiršti, kad kiekvienas aspektas turi būti vertinamas atskirai. Yra šalių, kurioms jau nebeliko galimybių išvengti sankcijų arba ginklų embargo įvedimo arba, kai kuriais atvejais, karinių veiksmų. Kaip žinote, Libija – ne vienintelė šalis mūsų Pietų kaimynė, kurioje vyksta ginkluota intervencija; prieš kelias dienas tokia intervencija buvo vykdoma ir Dramblio Kaulo Krante. Ši tema šį vakarą bus nagrinėjama atskirai, todėl mes dar apie tai pakalbėsime.

Vis dėlto tikiu, kad šios šalys, kuriose karinė intervencija tapo neišvengiama dėl pilietinio karo, neturi būti painiojamos su šalimis, su kuriomis susijusius klausimus dabar svarstome, net jei šios represinės, autoritarinės šalys taip pat neatmeta galimybės panaudoti jėgą. Vis dėlto manau, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė pasiuntė labai stiprų pranešimą šioms šalims dėl mūsų požiūrio į smurtą. Be to, kariniai veiksmai, kurie vyksta Libijoje ir Dramblio Kaulo Krante, turi būti labai tvirtas signalas šioms šalims (visoms trims šalims). Per pastarąsias keletą savaičių Europos ir tarptautinė bendruomenė sugebėjo suformuoti labai aiškią poziciją.

„Teisė į apsaugą“ ir „pareiga apsaugoti“ – tai nauji principai, kuriuos tarptautinė bendruomenė pradėjo neseniai taikyti ir kurie taip pat turi tapti įspėjamuoju signalu Jemenui, Bahreinui ir visiems kitiems autoritariniams režimams regione. Dabar vykstanti karinė intervencija nėra panaši į intervenciją Irake; ji daug daugiau panaši į įvykius Ruandoje arba Kosove, kai tarptautinė bendruomenė turėjo įsikišti siekdama apsaugoti piliečius. Manau, kad tarptautinė bendruomenė siunčia labai stiprų signalą šalims, kurios naudoja smurtą prieš savo piliečius.

Ponios ir ponai, garbingai institucijai, Europos Parlamentui, norėčiau trumpai atsakyti į kelis konkretesnius pasiūlymus. Perduosiu vyriausiajai įgaliotinei labai vieningai ir bendrai pateiktą pasiūlymą sušaukti neeilinę JT Žmogaus teisių tarybos sesiją. Šis pasiūlymas buvo tikrai svarbus čia vykusios diskusijos elementas, kurį verta apsvarstyti. Be to, vyriausiajai įgaliotinei taip pat perduosiu aiškią konsensusu pagrįstą nuomonę dėl ginklų eksporto, kuri čia buvo pareikšta. Manau, šių trijų šalių grupės atžvilgiu turėtume siekti nustatyti tinkamą bendradarbiavimo ir sankcijų pusiausvyrą.

Neabejotinai ypatingas uždavinys siekti bendradarbiauti, o ne taikyti sankcijas ir karinę intervenciją, ir, jei reikia, išlaikyti tam tikrą sankcijų šių šalių grupei lygį. Be to, mano nuomone, labai svarbus R. Oomen–Ruijten pareiškimas, kad Europos Sąjunga, formuodama savo politiką šiame regione, taip pat turėtų tvirtai remtis Turkija. Labai ačiū už diskusijas ir labai ačiū už pastabas, kalbas ir klausimus.

  Pirmininkas. – Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, pateiktos pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Dominique Baudis (PPE), raštu. – (FR) Rezoliucija dėl padėties Sirijoje, Bahreine ir Jemene teisingai siekiama nutraukti žiaurias ir žudikiškas represijas, kurių aukomis tapo demonstrantai Sirijoje, taip pat Jemene ir Bahreine. Šių trijų šalių lyderiai duoda įsakymus šaudyti į savo žmones, kurie teisėtai reikalauja gerbti politinę laisvę, žmogaus orumą ir socialinį teisingumą. Šia rezoliucija Europos Parlamentas tvirtai išreiškia savo solidarumą su Sirijos, Bahreino ir Jemeno piliečiais, kurie drąsiai reiškia savo troškimus, nepaisydami, kad vyriausybinės pajėgos, su kuriomis jie susiduria, atveria ugnį į taikius civilius gyventojus.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Be islamo tikėjimo, Sirija, Bahreinas ir Jemenas turi dar vieną bendrą bruožą – autoritarinį režimą, neatsižvelgiant į tai, ar valdo karalius, prezidentas ar Assado klanas. Vakarų požiūriu tai neabejotinai nedemokratinės sistemos. Gimstančios revoliucinės tendencijos, tokios kaip Egipte ar Tunise, nuslopinamos pačioje jų užuomazgoje, be to, visiškai nepaisoma demokratijos ir žmogaus teisių principų. Pvz., Jemene 37 proc. pilnametystės nesulaukusių mergaičių ištekinamos priverstinai. Šiuo atžvilgiu Jemenas užima antrą vietą pasaulyje; jį lenkia tik Somalis. Šių trijų šalių vyriausybės privalo įrodyti, kad jos veikia savo tautų labui, o ne prieš jas. Ilgus dešimtmečius ES rėmė tokias šalis ir joms pataikavo, kai tai teikė jai ekonominių ir geopolitinių pranašumų. ES turi aktyviau kovoti už demokratiją ir žmogaus teises, taip pat kovoti su radikaliais islamistiniais procesais šiose šalyse.

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Nors klausimai dėl padėties Sirijoje, Bahreine ir Jemene turėtų būti sprendžiami skubiai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į nerimą keliančią padėtį Libane, kuriame nelaisvėje yra laikomi septyni ES piliečiai iš Estijos. Norėčiau padėkoti baronienei C. Ashton už jos greitą atsakymą ir jos prieš dvi savaites pateiktas pakartotines garantijas, kad klausimas bus sprendžiamas aukščiausiu lygiu ES. Šiuo metu esame gavę informacijos, kad pagrobėjai, pasivadinę „Atgimimo ir reformų judėjimo“ nariais, įteikė neaiškų reikalavimą dėl išpirkos, kuriame sakoma, jog kiti reikalavimai bus paskelbti vėliau. Pasakyta, kad septyni Estijos piliečiai tebėra gyvi. Norėčiau kreiptis su prašymu į baronienę C. Ashton, kad ji, kaip Sąjungos vyriausioji įgaliotinė-Komisijos pirmininko pavaduotoja užsienio reikalams ir saugumo politikai, įsikištų ir padėtų surasti išeitį iš įkaitų krizės. Iškilęs pavojus europiečių gyvybėms, dėl to reikia, jog į tai skubiai reaguotų Europos išorės veiksmų tarnyba. Tai gera galimybė baronienei C. Ashton parodyti, iš kokio molio ji iš tiesų drėbta.

(1) Žr. protokolą.

14. Ketvirtoji Jungtinių Tautų konferencija mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – diskusijos dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų dėl ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu.

  Zsolt Németh, einantis Tarybos pirmininko pareigas. – Pone pirmininke, Europos Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi užtikrinti sėkmingą 2011 m. gegužės 9–13 d. Stambule rengiamos ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu darbą. Ji mano, kad ši konferencija suteikia puikią galimybę padidinti paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ).

Taryba neseniai priėmė išvadas, kuriomis, kaip gairėmis, vykstant parengiamajam procesui ir konferencijai turės vadovautis ES derybininkai. Prioritetinis dėmesys mažiausiai išsivysčiusioms šalims yra būtinas siekiant bendromis pastangomis įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT). Todėl esame ir toliau tvirtai įsipareigoję remti integracinį ir tvarų visų mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurios sudaro skurdžiausią ir silpniausią tarptautinės bendruomenės dalį ir kurioms taip pat būdingas ypatingas jautrumas išorės ekonominiams sukrėtimams, gamtos ir žmogaus sukeltoms nelaimėms ir užkrečiamoms ligoms, vystymąsi.

Mes tvirtai pritariame tam, kad daugiausia dėmesio būtų skirta sritims ir priemonėms, kuriomis siekiama suteikti pridėtinės vertės su ypatingais mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikiais susijusiose srityse, ir kuriomis atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant 2001 m. Briuselio veiksmų programą, kartu išlaikant suderinamumą su Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir nustatant konkrečius tikslus, skirtus mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Ilgalaikis įsipareigojimas, įtvirtintas atnaujintame partnerystės susitarime su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, į kurį būtų įtrauktos tinkamos priemonės, yra itin svarbus sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Europos Sąjunga mano, kad Stambulo konferencija turėtų būti siekiama spręsti visų pirma šiuos tris pagrindinius uždavinius: pirma, kovoti su mažiausiai išsivysčiusių šalių pažeidžiamumu ir trapumu bei toliau stiprinti jų atsparumą sukrėtimams; antra, sukurti palankią aplinką mažiausiai išsivysčiusių šalių tvariam vystymuisi; trečia, skatinti integracinį ir tvarų mažiausiai išsivysčiusių šalių ekonomikos augimą. Šiais tikslais Europos Sąjunga ir toliau vadovausis savo diskusijose su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis viso parengiamojo proceso ir pačios konferencijos metu.

Europos Sąjunga visada skatino tarptautinės bendruomenės pastangas mažiausiai išsivysčiusioms šalims remti, ir yra didžiausia paramos joms teikėja. Ji buvo sėkmingiausia vystymosi partnerė, kuri vykdė savo įsipareigojimus, visų pirma patekimo į rinką, kilmės taisyklių ir skolos sumažinimo srityse. Ji yra pasiekusi pastebimos pažangos oficialios paramos vystymuisi (OPV) ir politikos suderinamumo vystymosi labui srityse.

Kai kurios MIŠ per pastarąjį dešimtmetį pasiekė gerų ekonominio augimo ir vystymosi rezultatų. Vis dėlto mes pripažįstame, kad bendra pažanga buvo netolygi. Ypač didelį darbą vis dar reikia nuveikti į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse, kurias tebedrasko konfliktai ir kurių padėtis tebėra nestabili. Dėl šios priežasties ES neseniai dar kartą patvirtino savo pasiryžimą, visapusiškai vykdant OPV įsipareigojimus, siekti bendrai skirti MIŠ 0,15–0,20 proc. BNP.

Mažiausiai išsivysčiusioms šalims tenka pagrindinė atsakomybė už jų pačių vystymąsi, todėl donorų bendruomenės parama turėtų būti grindžiama šalių gavėjų iniciatyva ir atsakomybe. Europos Sąjunga taip pat pabrėžia, kad bendra mažiausiai išsivysčiusių šalių pažanga priklauso nuo pažangos gero valdymo, demokratijos, žmogaus teisių ir lyčių lygybės srityse.

Galiausiai, esame įsitikinę, kad kiekviena šalis įpareigota padėti besivystančioms šalims išbristi iš skurdo ir pasiekti pažangą įgyvendinant TVT. Pažanga mažiausiai išsivysčiusiose šalyse yra tiesiogiai susijusi su vystymosi partnerių politikos kokybe ir nuoseklumu. Daug pastangų turėtų būti įdėta siekiant pagerinti pagalbos mechanizmų veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat siekiant vykdyti dabartinius įsipareigojimus. ES keletą kartų paragino kitus pagalbos teikėjus įvykdyti šiuos įsipareigojimus. Besiformuojančios ekonomikos šalys taip pat turėtų teikti deramą paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti sėkmingą Stambule rengiamos ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu darbą, kad būtų suteiktas naujas politinis postūmis, leisiantis įgyvendinti integracinio augimo, tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo priemones mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Šis mūsų tikslas ir įsipareigojimas yra išreikštas praėjusią savaitę, kovo 31 d., priimtose Tarybos išvadose dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Ketvirtojoje JT konferencijoje mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu gairių. Taip pat esu labai laimingas, kad delegacijoje, kuri dalyvaus šioje konferencijoje, bus plačiai atstovaujama Parlamentui.

Daugelis mažiausiai išsivysčiusių šalių pasiekė gerų vystymosi rezultatų. Vis dėlto pažanga buvo netolygi, todėl vis dar reikia daug nuveikti. Vos kelios mažiausiai išsivysčiusios šalys iškyla aukščiau šios kategorijos, o daugelis vis dar atsilieka įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Mes, tiek pagalbos teikėjai, tiek ir mažiausiai išsivysčiusios šalys, turime pasimokyti iš kai kurių mažiausiai išsivysčiusių šalių, taip pat iš patirties, įgytos įgyvendinant 2001 m. Briuselio veiksmų programą.

Pasaulinė partnerystė ir abipusė atsakomybė yra nepaprastai svarbios konferencijos sėkmei užtikrinti. Vystymasis yra bendras iššūkis. Mažiausiai išsivysčiusioms šalims tenka pagrindinė atsakomybė už jų pačių vystymąsi, atitinkamos politikos rengimą ir įgyvendinimą bei gero valdymo užtikrinimą.

Europos Sąjunga buvo sėkmingiausia mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymosi partnerė, kuri vykdė savo įsipareigojimus, visų pirma patekimo į rinką, kilmės taisyklių ir skolos sumažinimo srityse. Europos Sąjunga yra didžiausia paramos mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikėja, be to, ji padarė didelę pažangą oficialios paramos vystymuisi srityje ir per pastarąjį dešimtmetį beveik trigubai padidino savo pagalbą šioms šalims.

Stambule Europos Sąjunga ragins, kad kitų paramos teikėjų ir vystymosi srities partnerių įsipareigojimai ir užmojis būtų lygiaverčiai. Išsivysčiusioms šalims tenka atsakomybė padėti besivystančioms šalims išbristi iš skurdo. Pasaulinės partnerystės atžvilgiu deramą paramą taip pat turėtų teikti ir besiformuojančios ekonomikos šalys.

Tvarus vystymasis ir ilgalaikis, lygiateisis bei integracinis ekonomikos augimas yra itin svarbūs dalykai kiekvienai mažiausiai išsivysčiusiai šaliai. Šioje srityje svarbus vaidmuo tenka privačiajam sektoriui; jis gali turėti milžinišką poveikį žmonių gyvenimui kuriant gerovę ir darbo vietas.

Prekyba, kaip ekonomikos augimo ir užimtumo varomoji jėga, irgi turi didelį potencialą. Nepaisant to, Europos Sąjunga nori pabrėžti, kad pažanga mažiausiai išsivysčiusiose šalyse yra susijusi su pažanga žmogaus teisių, lyčių lygybės, demokratijos ir gero valdymo, taikos ir saugumo srityse.

Pažanga mažiausiai išsivysčiusiose šalyse yra tarpusavyje susijusi su partnerių vystymosi politikos kokybe ir suderinamumu. Todėl turėtų būti atkakliai siekiama gerinti pagalbos mechanizmų veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat gerinti politikos suderinamumą vystymosi labui.

Pirmininkaujanti valstybė narė jau paskelbė tris prioritetus, todėl tenorėčiau pridurti, kad konferencijoje taip pat turėtų būti nagrinėjamas statuso pasikeitimo klausimas. Šioje srityje ES ragins įsteigti sistemingesnį mechanizmą, kuriuo šalims, kurių statusas neseniai pasikeitė ir jos nebėra mažiausiai išsivysčiusios šalys, daromos nustatytos trukmės nuolaidos ir teikiama parama. Komisija yra įsitikinusi, kad dėl šio naujo postūmio kitame dešimtmetyje itin padaugės šalių, kurių statusas bus pasikeitęs ir kurios nebebus laikomos mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis.

PIRMININKAVO: STAVROS LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

  Eleni Theocharous, PPE frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, pone ministre, pone Komisijos nary, kaip visiškai teisingai pasakė ponas Z. Németh, su Europos Sąjungos prisiimtais įsipareigojimais susietos Tarybos išvados turi būti įgyvendinamos taikant bendroms pastangoms remti skirtas veiksmingas priemones. Be abejo, Europos Parlamento atstovai Stambulo JT konferencijoje mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu bus „apsiginklavę“ gera rezoliucija, išreikiančia patenkinamas pozicijas. Vis dėlto kyla atstovų statuso problema, nes jiems, kaip stebėtojams, nebus galima kištis tiesiogiai, todėl manau, kad Komisija ir jos pirmininkas J. M. Barroso galėtų svariai įsikišti, kad ši padėtis pasikeistų. Europos Sąjungos vystymosi ir saugumo, taip pat migracijos srautų kontrolės tikslai negali būti pasiekti, kol maždaug vienas milijardas žmonių patiria vargą ir skurdą.

Atrodytų, kad priemonės, skirtos mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymuisi, turi būti peržiūrėtos, nes, nors mažiausiai išsivysčiusioms šalims taip pat tenka atsakomybė, mechanizmai, turintys padėti ištrūkti iš užburto skurdo rato, atrodo, yra neveiksmingi.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nepakankamai išsivysčiusių šalių turtus išnaudoja pašaliečiai ir kad svarbiausi šių šalių bruožai – demokratijos stygius, korupcija ir nesaugi aplinka. Dėl visų šių priežasčių vis dar trūksta pagrindinės infrastruktūros švietimo, sveikatos, transporto, ryšių, pirminės gamybos, žemės ūkio, bankininkystės ir viešojo administravimo sektoriuose. Manau, kad, siekiant pagerinti požiūrį į skurdo problemą, Stambule galėtų būti priimti atitinkami mechanizmai.

  Thijs Berman, S&D frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, 7 proc. ekonomikos augimas, smarkiai išaugęs pradinę mokyklą lankančių vaikų skaičius, daugiau šalių, kurių žmonės reikalauja demokratijos – tai nemaža pažanga, kuri buvo pasiekta per pastaruosius 10 metų mažiausiai išsivysčiusiose Afrikos šalyse. Šios šalys siekė geresnio valdymo ir sutelkė savo finansinius išteklius. Turtingų šalių indėlis buvo atleidimas nuo skolų ir vakcinų prieinamumo užtikrinimas. Vis dėlto mes dar nepasiekėme savo tikslų, nes spartus ekonomikos augimas skurdžiausiose šalyse nebuvo derinamas su proporcingu skurdo mažinimu.

Skurdžiausių šalių sąrašas dešimtmečius išliko beveik nepakitęs. Žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną, skaičius sumažėjo, tačiau žmonių, gyvenančių už mažiau nei 2 JAV dolerius per dieną, skaičius išlieka toks pat. Turtingos šalys išlaikė vietinius korumpuotus režimus, o klausimas dėl sąžiningo dalijimosi ištekliais nė nesvarstomas. Todėl absurdiška ir ciniška teigti, kad vystymosi mechanizmai neveikia. Mes nesuteikėme tam pakankamai galimybių.

JT konferencijoje Stambule turės būti padarytos tam tikros su tuo susijusios išvados. Daug daugiau dėmesio turi būti skiriama teisingam turto paskirstymui skurdžiausiose šalyse. Tai padės užtikrinti stabilumą ir sąžiningą paskirstymą. Tai padės pašalinti įtampą ir užtikrins taiką. Socialinio teisingumo sąlygomis taip pat bus labiau skatinamas ekonomikos vystymasis nei su diktatūra susijusios nelygybės aplinkybėmis, kai valdo nedidelė klika. Šalys, kuriose vyrauja demokratija, teisingą turto paskirstymą įveda daug greičiau nei diktatūros. Geras valdymas padės mums žengti Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo linkme.

Taip pat reikia daugiau nuveikti visuomenės sveikatos srityje. Šeimai neturtingoje šalyje liga tolygi finansinei katastrofai. Liga – niekam neįperkama prabanga. Todėl turime siekti, kad būtų įvestas sveikatos priežiūros finansavimas per sveikatos draudimą tam, kad būtų prieinamos ne tik vakcinos, bet ir geros ligoninės bei klinikos.

  Charles Goerens, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, 1980–2011 m. laikotarpiu pasaulio BVP padidėjo 19 000 mlrd. JAV dolerių. Šis padidėjimas turėtų reikšti, jog turime pakankamai lėšų tam, kad panaikintume ypač didelį skurdą. Deja, tai tik aritmetika.

Pasak politikų, pagerinti neturtingųjų padėtį nėra taip paprasta. Taigi privalome priimti aiškius sprendimus. Pirma, turime skirti dėmesį skurdžiausių šalių problemoms mūsų bendradarbiavimo programose.

Antra, o tai logiška pirmo punkto pasekmė, turime laipsniškai pasitraukti iš besiformuojančios ekonomikos šalių. Kinija, pagrindinė Jungtinių Valstijų kreditorė, turi pakankamai priemonių kovai su skurdu savo teritorijoje.

Trečia, mums reikia tvirtos partnerystės su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis. Jos turi padaryti didžiąją darbo dalį. Mes visi tegalime padėti joms savo patirtimi, žiniomis ir politine valia. Negalime padaryti nei daugiau, nei mažiau.

Norėčiau pateikti paskutinę pastabą. Kadangi ES – didžiausia paramos teikėja, nuo mūsų, kaip Europos Sąjungos, taip pat priklauso, ar prisiimsime lyderio vaidmenį šioje konferencijoje.

  Nirj Deva, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, noriu padėkoti poniai E. Theocharous už tai, kad iškėlė klausimą dėl Europos Parlamento statuso tarptautinėse konferencijose: mes esame viena iš trijų pagrindinių ES institucijų, taigi turime kuo greičiau išnagrinėti šį klausimą arba mums iškils problemų. Esame didžiausia paramos mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikėja pasaulyje; per pastaruosius kelerius metus beveik trigubai padidinome savo pagalbą šioms šalims; vis dėlto skurdas ne sumažėjo, o išaugo.

Maždaug prieš dešimt metų Pascal Lamy ir Vystymosi komitetas pristatė pranešimą „Viskas, išskyrus ginklus“. Palaipsniui šis Parlamentas pakeitė tai šūkiu „nieko, išskyrus ūkius“. Šiuo metu mažiausiai išsivysčiusios šalys neturi pramonės pajėgumų, jos teturi žemės ūkio pajėgumus. Jei tikrai norime išgyvendinti skurdą ir padėti šiems žmonėms, turime didinti jų prekybos pajėgumus. Ne pagalba, o prekyba padės sumažinti skurdą. Vis dėlto siekdami sumažinti skurdą ir išplėsti prekybą turime didinti jų gebėjimus eksportuoti tai, ką jie gali eksportuoti, pvz., žemės ūkio, žuvininkystės produktus ir pan. Bet mes to nedarome.

Įvedėme griežtus standartus, kurie yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti Europos vartotojų sveikatą, tačiau nedarome nieko, kad padėtume padidinti šių mažiausiai išsivysčiusių šalių gebėjimus. Taigi tik trijų mažiausiai išsivysčiusių šalių iš 51-os statusas pasikeitė ir jos nebepriklauso šiai kategorijai. Turime dėti daugiau pastangų, nes kitaip tiesiog apgaudinėjame patys save ir šias šalis.

  Gabriele Zimmer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau paklausti Tarybos ir Komisijos atstovų, kodėl jie mano, kad gali spręsti šį klausimą dangstydamiesi tuščiais plepalais. Nemanau, kad kam nors pagelbėsime, jei kaip tik dabar, rengiantis Stambulo konferencijai, labai konkrečiai nepareikšime, kad Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Sąjunga pagaliau turi visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus ir kad jokiu būdu negali būti toleruojama tai, jog valstybės narės vis labiau vengia savo įpareigojimus vykdyti.

Nepriimtina, kad badą vis dar kenčia milijardas žmonių, dauguma jų mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ), kitaip tariant, skurdžiausiose šalyse pasaulyje. Nepriimtina ir tai, kad didžioji mūsų paramos vystymuisi lėšų dalis skiriama ne žemės ūkiui skatinti ir plėtoti. Šiam tikslui skiriama lėšų dalis pastaraisiais metais sparčiai mažėjo, o milijardas žmonių tuose kraštuose vis dar kenčia badą. Pradedu galvoti, kad kalbėti, jog tikimės, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys taps labiau atsparios sukrėtimams, yra ciniška.

Raginu jus imtis konkrečių priemonių problemoms spręsti, taip pat prisiimti konkrečius įsipareigojimus, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims būtu suteikta reali pagalba.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone pirmininke, diskusijos dėl būsimo JT aukščiausiojo lygio susitikimo dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių yra gera proga diskusijoms klausimu, ar parama vystymuisi turi prasmės ar iš esmės yra beprasmė. Argumentas dėl paramos masto, kuris yra visuotinai žinomas, t. y. tvirtinimas, kad kuo didesnę paramą teiksime, tuo labiau bus vystoma ekonomika, jau visiškai diskredituotas.

Norėčiau į savo kalbą įterpti teiginį, kurį 2005 m. balandžio 7 d. Kenijos ekonomistas James Shikwati pasakė žurnalui „Der Spiegel Online“. Cituoju: „parama vystymuisi padeda išlaikyti didelę biurokratiją, skatina korupciją ir tuštybę bei moko afrikiečius prašyti išmaldos, o ne būti nepriklausomiems“, – citatos pabaiga.

Be to, parama vystymuisi silpnina vietines rinkas, dėl to sunaikinama verslumo dvasia, kurios mums ten žūtbūt reikia. Nors ir kaip absurdiškai tai gali skambėti, parama vystymuisi – viena iš Afrikos problemų priežasčių. Jei Vakarai nutrauktų šiuos mokėjimus, eiliniai afrikiečiai to net nepastebėtų. Tai būtų skaudus smūgis tik vyriausybės pareigūnams. Taigi užuot dalijus daugiau pinigų, reikia užtikrinti, kad būtų mažiau korupcijos, daugiau verslumo ir daugiau pasitikėjimo savimi.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Thijs Berman (S&D). – (NL) Pone Philip Claeys, ar pritartumėte mano teiginiui, kad dėl turtingų Vakarų Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio interesų atitinkamų šalių diktatoriai tebėra valdžioje ir dėl to parama vystymuisi dažnai neatlieka savo funkcijos, nes ši parama nusėda ne tose kišenėse, o mes niekada nieko nedarėme šiai problemai išspręsti, esą siekdami išlaikyti „stabilumą“, kurio iš tiesų nė neverta taip vadinti, kaip tai buvo įrodyta Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose? Įsipareigojimas puoselėti demokratiją – tai demokratų gynimas besivystančiose šalyse ir skatinimas nuversti diktatorius, kartu išlaikant paramos vystymuisi srautus.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone T. Bermanai, taip, iš dalies sutinku su tuo, ką jūs pasakėte. Iš tiesų esame kalti dėl to, kad kai kurie diktatoriai galėjo išlikti valdžioje. Turiu omenyje, pvz., Europos politiką Kubos atžvilgiu, kai Fidelis Castro buvo laikomas partneriu, su kuriuo galime turėti verslo ryšių. Iš tikrųjų tokie dalykai jau turėtų būti praeitas etapas, o mes turėtume bendrauti tik su tais žmonėmis, kurie yra demokratiškai išrinkti ir turi įgaliojimus sukurti demokratiją savo šalyje.

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, prieš 40 metų atsirado terminas „mažiausiai išsivysčiusios šalys“ tam, kad išsivysčiusios šalys ir kiti donorai galėtų nustatyti tas viso pasaulio bendruomenes, kurioms labiausiai reikia pagalbos. Jungtinių Tautų vartojama „mažiausiai išsivysčiusių šalių“ apibrėžtis nėra pagrįsta vien tik vienam gyventojui tenkančių pajamų lygiu, nes pagal ją taip pat atsižvelgiama į žmogiškąjį kapitalą ir ekonomikos vystymosi problemas. Geografiniam šių šalių pasiskirstymui būdinga tai, kad dauguma iš jų yra Afrikoje. Dėl to Europos Sąjunga elgiasi teisingai, skirdama šiam žemynui ypatingą dėmesį.

Pagrindinė problema yra ta, kad mažiausiai išsivysčiusių šalių skaičius didėja, o šalių, kurios padarė pakankamą pažangą, kad jas būtų galima priskirti aukštesnei kategorijai, tėra trys. Štai kodėl JT konferencijoje turėtų būti rimtai apgalvota, kaip galima būtų priimti veiksmingą, išmatuojamą ir lengvai stebimą strategiją siekiant pakeisti šių šalių statusą. Džiaugiuosi, kad Europos Komisija ir Taryba pateikė pasiūlymų, kurie gali padėti šiame procese. Vienas iš jų – integracinio augimo skatinimas. Žinau, kad kai kurie kolegos nariai nerimauja dėl to šio termino, nes nėra tikri, ar augimas iš tiesų bus integracinis. Vis dėlto, kita vertus, neužtikrinę augimo, negalėsime padėti kurti besivystančių šalių ekonominio potencialo.

  Kriton Arsenis (S&D). – (EL) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, mums reikia realaus tikslo, kuris galėtų būti patvirtintas konferencijoje Stambule, ir šis tikslas turėtų būti siekis sumažinti dabartinį mažiausiai išsivysčiusių šalių skaičių per pusę. Tai turėtų būti savaime suprantama, tačiau per pastaruosius 30 metų tik 3 iš šių šalių sugebėjo pakilti iš mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijos į aukštesnę.

Norėdami tai pasiekti, turime vykdyti savo įsipareigojimus ir suteikti mažiausiai išsivysčiusioms šalims paramą vystymuisi, kuri sudarytų 0,15–0,20 proc. mūsų metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Lygiai taip pat svarbu užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui. Mes negalime, viena vertus, duoti pinigų šioms šalims, o kita vertus, iš esmės pavogti juos iš jų naudodamiesi nesąžiningais jų ir ES prekybos susitarimais. Turime sumokėti savo piniginę skolą, o tai taip pat reiškia, jog turime investuoti šiose šalyse, kad jos prisitaikytų ir kovotų su klimato kaita, taip pat atsiskaityti už savo skolą, kuri susikaupė dėl mūsų nesąžiningos bendrosios žemės ūkio politikos. Siekdami tai padaryti, turime skatinti šių šalių apsirūpinimo maistu savarankiškumą remdami tradicinę žemės ūkio politiką, vietinių išteklių, vietinių kultūrų naudojimą ir vietos rinkų plėtrą, taip pat užkirsdami kelią spekuliaciniams išpuoliams, žemės grobimui ir sėklų monopolijoms, kurios kelia grėsmę mums visiems, ypač šioms silpnoms šalims.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Nirj Deva (ECR). – Pone pirmininke, norėčiau žinoti, ar gerbiamas narys sutiks su manimi (nes jis pavartojo tikrai aštrų žodį „vogti“), kad mes apvagiame besivystančias šalis. Pavyzdžiui, sumokame 2 mln. EUR mažos salos Atlanto vandenyno pakrantėje žvejams už 7 000 tonų tunų ir parduodame šią žuvį Europos gatvėse už 235 mln. EUR. Taip konvertuojame 2 mln. EUR į 235 mln. EUR. Štai ką darome savo žuvininkystės politika.

  Kriton Arsenis (S&D). – (EL) Pone pirmininke, ponas N. Deva yra teisus. Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimai dėl žvejybos – didelė problema, kuri turi būti dar kartą kruopščiai išnagrinėta. Susitarimai yra būtini, vis dėlto Europos Sąjunga, sudarydama susitarimus dėl žvejybos su aptariamomis šalimis, turi tai daryti patikimiausiu būdu. Vis dėlto taip pat reikia įvertinti, ar už žvejybą mokame pakankamai pinigų ir ar šie pinigai naudojami kaip parama vystymuisi, kuria siekiama stiprinti šias šalis, kad jos galėtų pakilti iš mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijos į aukštesnę.

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, pono Z. Németh‘o optimizmas dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių statuso pasikeitimo tendencijų nėra pagrįstas, o ponai N. Deva, F. Kaczmarek ir K. Arsenis yra teisūs sakydami, kad per pastaruosius 10 metų tik trys šalys – Botsvana, Žaliojo Kyšulio Respublika ir Maldyvai – paliko šią grupę. Tai reiškia, kad pagrindinė skurdo priežastis – politika, nes yra labai turtingų šalių, kurios neturi jokių gamtos išteklių, pvz., Šveicarija ir Japonija, o kita vertus, yra šalių, kurios turi daug gamtos išteklių, bet vis dėlto skursta. Tai reiškia, kad skurdo priežastis – politika, o ne atvirkščiai. Todėl be paramos MIŠ šalims ir prekybos su jomis Europos Sąjunga turėtų teikti politinę paramą, kad šiose šalyse būtų užtikrintas stabilumas ir demokratija. Štai ką turime daryti.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, ketvirtoji JT konferencija mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu yra gera proga persvarstyti tarptautinę pagalbos prekybai politiką. Šios grupės šalys susiduria su finansiniais sunkumais dėl pasaulinės ekonomikos pokyčių, susijusių su finansų krize. Pagrindinių maisto produktų kainos nuolat auga; tai opi problema, kurios negalima nepaisyti.

Pagrindinis pagalbos prekybai tikslas – padidinti 48 valstybių vidaus ir tarptautinį konkurencingumą. Šiuo atžvilgiu turėčiau pabrėžti, kad svarbu panaikinti skurdą ir veiksmingai panaudoti finansinę pagalbą siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Manau, kad besivystančių šalių dalyvavimas šiame procese yra naudingas, nes jos turi patirties, kuri padėtų reformuoti prekybos sritį.

  Mariya Nedelcheva (PPE). – (FR) Pone pirmininke, mažiausiai išsivysčiusių šalių pažanga atspindi mūsų ir tarptautinės bendruomenės vystymosi politiką. Mažiausiai išsivysčiusių šalių skaičiaus augimas aiškiai rodo, kad atėjo laikas persvarstyti mūsų politiką, mūsų priemones ir mūsų išteklius. Skurdžiausios šalys yra labai pažeidžiamos dėl karų, krizių ir plačiai paplitusio skurdo. Taigi svarbu, kad mes ir toliau siektume užtikrinti šiose šalyse taiką, stabilumą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms.

Turi būti atsižvelgta dar į tris aspektus. Pirma, turime iš naujo išnagrinėti vidaus veiksnius, tokius kaip korupcija, demokratijos garantijų stoka ir nuosavybės teisės spragos, dėl kurių šios šalys ir toliau lieka silpnai išsivysčiusios.

Antra, turime išplėsti mūsų ekonomines programas ir teikti didesnę paramą ūkininkams, MVĮ ir skatinti tinkamą valstybės išteklių naudojimą naujoms priemonėms kurti.

Galiausiai, turime siekti, kad mūsų paramos priemonės būtų tikslingesnės, ir užtikrinti, kad jos būtų suderintos su Tūkstantmečio vystymosi tikslais. Jei suderinsime pasaulinio vystymosi politiką su realiais konkrečių šalių poreikiais ir labiau įtrauksime privatųjį sektorių bei pilietinę visuomenę, galėsime geriau atremti kito dešimtmečio iššūkius.

  Ricardo Cortés Lastra (S&D). – (ES) Pone pirmininke, prieš 10 metų Briuselyje valstybės donorės susitarė dėl veiksmų programos, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ). Mes nustatėme tikslus, kuriuos įgyvendinus galima būtų panaikinti ypač didelį skurdą tose šalyse.

Mums visiems aišku, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys labiausiai kenčia nuo pasaulinės krizės padarinių (ekonomikos, finansų arba aplinkos srityse) arba dėl kylančių maisto kainų.

Vis dėlto praėjus 10 metų vis dar nepasiekėme užsibrėžtų tikslų ir tik dviem iš 48 šalių, sudarančių mažiausiai išsivysčiusių šalių bloką, pavyko pakeisti mažiausiai išsivysčiusių šalių statusą į aukštesnį.

Esame kryžkelėje. Būsimoje ketvirtojoje Jungtinių Tautų konferencijoje Stambule bus apžvelgtas iki šiol nuveiktas darbas ir priimta nauja veiksmų programa.

Turėtume atnaujinti savo įsipareigojimus mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir parodyti, kad per 10 metų pasimokėme iš praėjusio laikotarpio patirties ir galime teikti aukštos kokybės paramą, kuri leis mums pasiekti savo tikslus ne 2021 m., bet 2015 m., kai bus įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslai.

  Catherine Stihler (S&D). – Pone pirmininke, palankiai vertinu diskusijas dėl trijų pagrindinių sričių – mažiausiai išsivysčiusių šalių pažeidžiamumo, tvaraus vystymosi ir ekonomikos augimo skatinimo – problemų. Vis dėlto norėjau paklausti, ar bus diskutuojama dėl apsirūpinimo maistu saugumo.

Buvo paminėtos į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys, kuriose šiuo metu 80 proc. ūkininkų – moterys. Jei galėtume padėti įdiegti geresnius žemės ūkio gamybos metodus, t. y. skirti investicijas tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami mūsų pasaulyje, ir padėti jiems išsimaitinti, gerokai prisidėtume prie skurdžiausių mūsų pasaulio gyventojų sveikatos ir gerovės užtikrinimo.

Linkiu delegacijai, vykstančiai iš šio Parlamento į konferenciją, sėkmės, tačiau taip pat laukiu ir pranešimo, kurį išgirsime iš sugrįžusių konferencijos dalyvių.

  Norica Nicolai (ALDE). – (RO) Pone pirmininke, tvirtai tikiu, kad šis Parlamentas atsakingas už Europos Sąjungos pasiekimus įgyvendinant projektą, kuriuo skatinamas visuotinis solidarumas kovojant su skurdu. Be to, esu tvirtai įsitikinęs, kad šis Parlamentas prisiims atsakomybę už tai, kaip naudojami Europos mokesčių mokėtojų pinigai. Norėčiau pritarti minčiai, kad šioje konferencijoje turi būti sudaryta galimybė kartu su mumis įvertinti solidarumo modelį, kurį rėmėme. Tai reikia padaryti, nes pagal tai, ką mes vadiname mažiau išsivysčiusiomis šalimis, galima aiškiai matyti, kad neturtingos šalys vis dar tebėra neturtingos, o turtingos šalys išlaiko tam tikrą gyvenimo lygį.

Mums reikia iš naujo įvertinti modelį, kuriuo naudojamės aukoms ir paramai teikti, nes kyla pavojus, kad ši parama gali turėti neigiamą poveikį šalims gavėjoms.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, šioje diskusijoje aptariame skurdžiausių ir labiausiai atsiliekančių pasaulio šalių padėtį. Šią grupę sudaro beveik 50 šalių, kuriose žmonės kenčia dėl pakartotinių nesėkmingų bandymų įgyvendinti daugelio Jungtinių Tautų konferencijų rekomendacijas. Šios šalys skursta ne dėl neišvengiamo likimo, ne dėl neišvengiamų gamtinių kliūčių ar suvaržymų; priešingai, keletas iš jų turi tikrai labai daug gamtos išteklių.

Deja, tokia padėtis yra dėl neteisingos ir nežmoniškos pasaulyje vyraujančios ekonominės ir socialinės sistemos, taip pat dėl jos palaikomų asimetrinių santykių, kurie skatina nelygybės atsiradimą ir didėjimą. Taip yra dėl laisvos prekybos, finansinio reglamentavimo panaikinimo, neteisėto, bet leidžiamo kapitalo nutekėjimo į mokesčių oazes, taip pat dėl karo ir konfliktų, kuriuos kursto ginčai dėl gamtos išteklių. Tik sugriovus šios sistemos pamatus, užtikrinus tikrą ir solidarumu pagrįstą bendradarbiavimo ir paramos vystymuisi politiką, bus užtikrinta šių tautų nepriklausomybė ir jų šalių vystymosi galimybės.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, manau, šios įdomios diskusijos rodo, kad mes visi siekiame tų pačių tikslų. Tai taip pat atsispindi bendrame politinių frakcijų pateiktame pasiūlyme dėl rezoliucijos. Visų pirma, norėčiau paminėti šiuos pagrindinius tikslus, kuriems visi pritariame: pirma, konferencijoje turėtų būti siekiama konkrečių rezultatų; antra, Europos Sąjunga turėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

Siekiama remti šalis, kad jos galėtų pakilti iš mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijos į aukštesnę. Turime prisiimti įsipareigojimus patekimo į rinką ir skolos sumažinimo srityse, be to, mažiausiai išsivysčiusioms šalims rezervuoti dalį oficialios paramos vystymuisi. Akivaizdu, kad politikos suderinamumas vystymosi labui visose politikos srityse turėtų padėti užtikrinti paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims kovojant su skurdu, be to, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas, kaip visiškai teisingai pabrėžė ponia C. Stihler, apsirūpinimo maistu saugumo, žemės ūkio ir infrastruktūros sritims. Be abejo, kaip sakė N. Deva, labai svarbus vaidmuo tenka prekybai.

Mes visi pripažinome, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys pirmiausia pačios atsako už savo vystymąsi. Kaip tik dėl to, siekiant pagerinti jų vidaus išteklių naudojimą, reikia veiksmingesnės mokesčių sistemos ir geros mokesčių valdysenos.

Galiausiai, net jei jos praktiškai visiškai nėra atsakingos dėl klimato kaitos, mažiausiai išsivysčiusios šalys patirs sunkiausią jos poveikį, todėl esame įpareigoti padėti joms prie to prisitaikyti.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šis Parlamentas visada teikė didžiulę paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ir esu tikras, kad taip bus ir toliau.

  Zsolt Németh, einantis Tarybos pirmininko pareigas. – Pone pirmininke, dėl bendros OPV sumos. Norėčiau pabrėžti, kad nuo 2002 m., kai Taryba prisiėmė savo įsipareigojimą Monterėjaus konferencijoje, ji dar kartą pakartojo, kad reikėtų sutelkti visus kitus turimus vystymosi finansavimo šaltinius, visų pirma vidaus išteklius, papildomai pasitelkiant veiksmingus naujoviškus finansavimo mechanizmus ir besivystančių šalių, privačiojo sektoriaus ir besiformuojančios ekonomikos šalių paramą.

2011 m. balandžio mėn. išvadose Taryba pabrėžė, kad ES rimtai svarsto pasiūlymus dėl naujoviškų finansavimo mechanizmų, turinčių didelį pajamų kūrimo potencialą, siekiant užtikrinti nuspėjamą tvaraus vystymosi finansavimą, visų pirma teikiamą skurdžiausioms ir pažeidžiamiausioms šalims. Pritariu Komisijos nario Š. Füle nuomonei, jog Europos Sąjungai svarbu toliau vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat jo teiginiui dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių ir Europos Sąjungos tarpusavio prekybos masto padidinimo svarbos.

  Pirmininkas. – Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, pateiktos pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2011 m. balandžio 7 d., ketvirtadienį, vidurdienį.

(1) Žr. protokolą.

15. 2010 m. Islandijos pažangos ataskaita

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai: 2010 m. Islandijos pažangos ataskaita.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, labai vertinu aktyvų Europos Parlamento įsitraukimą į plėtros procesą ir jo konstruktyvų dalyvavimą bendrose diskusijose dėl plėtros, ir, be abejo, dėl Islandijos stojimo proceso. Europos Sąjungos plėtra, kaip viena sėkmingiausių ES istorijoje Europos Sąjungos politikos krypčių, yra vienas svarbiausių mūsų pirmininkavimo laikotarpio prioritetų.

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba vieningai nusprendė suteikti Islandijai šalies kandidatės statusą. Pirmasis konferencijos dėl narystės ministrų lygmens susitikimas įvyko 2010 m. liepos 27 d., o 2010 m. lapkričio mėn. prasidėjo acquis peržiūra, kuri vyksta kaip planuota. Kitą konferencijos dėl narystės ministrų lygmens susitikimą numatyta surengti birželio 27 d. Taip turėsime galimybę apžvelgti pasiektus rezultatus ir, tikimės, pradėti derybas dėl kuo daugiau skyrių.

Yra keletas itin svarbių sričių, į kurias norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį. Parlamento rezoliucijos projekte šie klausimai taip pat nurodomi. Savo 2010 m. ataskaitoje dėl pasiektų rezultatų Komisija padarė išvadą, kad Islandija atitinka politinius narystės kriterijus, ir nors ji smarkiai nukentėjo dėl ekonomikos ir finansų krizės, yra tinkamai pasirengusi imtis priemonių, reikalingų patenkinti reikalavimus dėl narystės ES. 2010 m. gruodžio 14 d. Taryba savo išvadose priminė, kad Islandija – gilių tradicijų demokratinė šalis, kuri turi stiprias institucijas ir puoselėja glaudžius ryšius su ES. Ji taip pat padarė išvadą, jog Islandijos bendrojo pasirengimo pakanka, kad ji galėtų priimti ir taikyti ES acquis, visų pirma dėl to, kad Islandija priklauso Europos ekonominei erdvei ir yra Šengeno susitarimo šalis. Islandija gali būti laikoma šalimi, turinčia veikiančią rinkos ekonomiką, be to, vidutinės trukmės laikotarpiu galinčia atgauti savo gebėjimą atsispirti bendrosios rinkos konkurenciniam spaudimui ir rinkos jėgoms.

Taryba priminė, jog derybos skirtos tam, kad Islandija visiškai priimtų ir taikytų ES acquis. Per derybas bus nustatyta, ar Islandija vykdo visus savo įsipareigojimus pagal EEE susitarimą, visapusiškai atsižvelgiant, be kita, į 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, taip pat į pasiektą pažangą šalinant kitus Komisijos nuomonėje nurodytus trūkumus. Kartu Taryba priminė, kad, viena vertus, vykstant deryboms dėl narystės EEE susitarimas ir toliau išliks Islandijos ir ES sutartinių santykių pagrindu, o kita vertus, kad pastaruosius dvejus metus Islandija taip pat buvo aktyvi ir konstruktyvi partnerė įgyvendinant šį susitarimą, taip pat ir Šengeno susitarimą. Šalis taip pat pasiekė gerų rezultatų plėtojant ES acquis. Taigi Taryba paragino Islandiją tęsti šią veiklą.

Europos Parlamento rezoliucijos projekte pateikiamas išsamus pasiektų rezultatų ir užduočių, kurias reikia užbaigti, aprašymas. Dėl pastarųjų norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į mūsų visų bendrą užduotį, t. y. tinkamo ir visapusiško visuomenės (tiek Islandijos, tiek ir ES piliečių) informavimo poreikį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, dar kartą norėčiau pabrėžti, kad yra dar labai daug darbų, kuriuos reikia nuveikti, taip pat ir Vengrijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu. Mes, kaip pirmininkaujanti Tarybai valstybė narė, be abejo, tikimės visų valstybių narių, Komisijos ir, žinoma, Europos Parlamento paramos Islandijai siekiant šio tikslo. Mums ypač svarbu išlaikyti darbo tempą ir užtikrinti, kad derybos šį pusmetį pažengtų kuo toliau.

Esu įsitikinusi, kad Islandijos įstojimas į ES gali būti sėkmingas. Jis gali suteikti postūmį visai plėtros politikai ir padidinti jos sėkmę. Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos šūkis ir tikslas – stipri Europa. Bet kokia pažanga, pasiekta vykstant Islandijos pasirengimo narystei procesui, prisideda prie šio tikslo įgyvendinimo.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, šiandienos diskusijos dėl Islandijos ir tolesnių veiksmų, susijusių su jos narystės procesu, yra surengtos pačiu laiku.

Norėčiau padėkoti Parlamentui už paramą Islandijos narystės klausimu, taip pat padėkoti pranešėjui ponui C. Predai už jo parengtą kokybišką pranešimą. Svarstoma rezoliucija yra naudingas indėlis į šį procesą, nes Islandijai reikiamu metu pasiunčiamas tinkamas signalas.

Vyksta vertinimas, t. y. peržiūros procesas, kaip Islandija laikosi acquis. Nuo 2010 m. lapkričio mėn. buvo aptarti 24 skyriai ir buvo užbaigti 23 dvišaliai peržiūros susitikimai, apimantys žuvininkystės, žemės ūkio, aplinkos, regioninės politikos ir finansinių paslaugų sritis.

Peržiūra – svarbus techninis procesas. Taigi susitikimuose jau nustatyti opūs svarbiausių skyrių klausimai ir problemos, pvz., žemės ūkio, aplinkos ir žuvininkystės srityse. Šis derybų proceso etapas bus baigtas 2011 m. birželio mėn.

Galiu patvirtinti, kad tikimės pradėti tikrąsias derybas prieš baigiantis Vengrijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiui, kai konferencijos dėl narystės susitikime, kurį numatyta surengti 2011 m. birželio 27 d., pradėsime derybas dėl kai kurių skyrių. Tai plačių užmojų, tačiau pasiekiamas siekis, nes visos šalys yra pasiryžusios žengti pirmyn.

Komisija pasirengusi atsižvelgti į Islandijos ypatumus ir lūkesčius nepažeidžiant dabartinio požiūrio į derybas dėl narystės ir visiškai laikantis Europos Sąjungos principų bei taisyklių. Todėl siekiame dirbti atvirai ir konstruktyviai, t. y. ieškoti abiem šalims priimtinų sprendimų užtikrinant aukštą Europos Sąjungos ir Islandijos valdžios institucijų bendradarbiavimo lygį. Nemanome, kaip ir iki šiol vykusių kitų derybų dėl narystės atveju, kad tai bus lengva užduotis. Vis dėlto tikime, kad su Islandija žengiame sėkmingu keliu.

Dėl „Icesave“, kaip nurodyta ir jūsų rezoliucijoje, Komisija norėtų skubiai spręsti šį klausimą atsižvelgdama į visų dalyvaujančių šalių interesus.

Ekonomikos srityje Islandijos bankininkystės ir fiskalinio konsolidavimo pagal TVF programą priemonės buvo įspūdingos. Koregavimo programa jau įgyvendinama, o vyriausybė yra įsipareigojusi toliau įgyvendinti konsolidavimo priemones. Platesnės skolos restruktūrizavimo priemonės padės stiprinti ekonomikos atsigavimą. Vyriausybė taip pat rengia laipsniško kapitalo kontrolės panaikinimo strategiją. Tai padės pagerinti verslo klimatą.

Norėčiau trumpai paminėti paramos priemones, kurias įgyvendiname pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP). Iš viso per ateinančius trejus metus numatyta skirti 28 mln. EUR, siekiant padėti Islandijai stiprinti administracinius gebėjimus ir pasirengti valdyti struktūrinius fondus.

Nemaža pažanga pasiekta baigiant nacionalinę 2011 m. PNPP programą, be to, pradėtos įgyvendinti konkrečios priemonės pagal Techninės pagalbos ir informacijos mainų (TAIEX) programą.

Visiškai pritariu jūsų nuomonei dėl faktais grindžiamų viešų diskusijų dėl narystės ES poreikio. Tai iš tiesų gali turėti lemiamą vaidmenį didinant supratimą apie Europos Sąjungos politiką ir jos veiksmų realijas ir padėti išsklaidyti mitus. Be to, nuoširdžiai pritariu tam, kad Islandijos valdžios institucijos pradėjo aktyvią informavimo veiklą.

Džiugu pažymėti, kad per pastaruosius metus Islandijos viešoji nuomonė tapo daug palankesnė ES, tiek dėl siūlymo tęsti derybų dėl narystės procesą rėmimo, tiek ir požiūriu į narystę ES ir jos įvaizdį.

Komisija stiprina jos vykdomą informavimo ir ryšių veiklą, siekdama gerai informuoti visuomenę, kad palengvintų viešąsias diskusijas. Europos Sąjungos delegacija Reikjavike vykdo visapusišką veiklą ir aktyviai dalyvauja informavimo veikloje, be to, planuojama įsteigti ES informacijos centrą.

Peržiūros laikotarpis beveik baigėsi, todėl labai laukiu derybų su Islandija dėl įvairių skyrių pradžios.

  Cristian Dan Preda, PPE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, norėčiau pradėti kalbą palankiai įvertindamas Komisijos ir Tarybos atstovų dalyvavimą posėdžių salėje, taip pat vaisingą ligšiolinį bendradarbiavimą su šiomis dviem institucijomis, taip pat ir rengiant šią rezoliuciją.

Kaip ir prieš devynis mėnesius, kai paskelbėme Islandijos prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje, nusprendėme pakalbėti apie keturis pagrindinius šio pranešimo punktus.

1. Politiniai kriterijai. Islandija šiuo atžvilgiu išsiskiria kaip demokratinė tvirtų tradicijų valstybė. Be to, manau, kad turime palankiai vertinti pažangą, padarytą per pastaruosius mėnesius, stiprinant teismų nepriklausomumą, panaikinant teisingumo ministro viršenybę skiriant teismų pareigūnus ir didinant šių pareigūnų nepriklausomumą. Vis dėlto šios priemonės turi būti kruopščiai įgyvendinamos.

2. Ekonominiai kriterijai. Islandija, Europos ekonominės erdvės narė, jau vykdo didelę dalį valstybių narių įsipareigojimų. Palankiai vertinu susitarimą dėl teisės aktų dėl „Icesave“. Tikiuosi, kad, kaip rodo apklausos, Islandijos gyventojai parems šį sprendimą visuotiniu balsavimu, kuris bus rengiamas po trijų dienų, tuo užtikrindami, kad šis dvišalis ginčas būtų išbrauktas iš derybų dėl narystės ES darbotvarkės.

3. Regioninis bendradarbiavimas – taip pat svarbus veiksnys. Islandijos stojimas į ES – unikali galimybė sustiprinti ES įtaką Arkties regione apskritai, o ypač Arkties Taryboje.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – palanki viešoji nuomonė, kuri gyvybiškai svarbi užtikrinant, kad didžiausias stojimo proceso pakilimas būtų sėkmingas. Turėdamas tai omenyje, manau, kad turi būti skatinama Reikjaviko institucijų iniciatyva pradėti dėl šio projekto viešas diskusijas ir konsultuotis su visomis suinteresuotosiomis šalimis, juolab, kad viešosios nuomonės apklausos rodo, jog islandai pritaria tam, kad derybos dėl narystės būtų tęsiamos.

  David-Maria Sassoli, S&D frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, rytdienos balsavimas yra vienas iš žingsnių, kurie paskatins greitą Islandijos įstojimą į Europos Sąjungą.

Kaip pasakė ponas C. Preda, Islandija padarė didelę pažangą. Paminėsiu keletą pavyzdžių: sustiprintas teismų nepriklausomumas, sudaryta Specialioji tyrimo komisija, kad ištirtų ir išnagrinėtų procesus, dėl kurių žlugo Islandijos bankų sistema, įsteigtas Europos Sąjungos ir Islandijos jungtinis parlamentinis komitetas, sudarytos palankios sąlygos rengtis narystei euro zonoje, įgyta daugiau patirties atsinaujinančiosios energijos sektoriuje.

Labai keblus banko „Icesave“ klausimas dar neišspręstas, ir šeštadienį vyks referendumas, per kurį islandai ateis prie balsavimo dėžių. Nors referendumo rezultatai yra diskusijų dalykas, manau, kad jis labai vertingas demokratiniu požiūriu, nes leidžia Islandijos žmonėms pajusti atsakomybę ir dar labiau įtraukia juos į šį sudėtingą derybų etapą. Nors pirmasis referendumas nedavė teigiamo rezultato, Islandijos vyriausybė sunkiai dirbo, kad sudarytų plačią koaliciją, kuri galėtų paaiškinti piliečiams Islandijos įsipareigojimo kompensuoti Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų patirtą žalą motyvus.

Europa šiuo metu turėtų rodyti kantrybę ir pagarbą, nedaryti pernelyg didelio spaudimo, kuris galėtų paskatinti tam tikras islandų visuomenės savigynos nuostatas ir uždarumą.

Dėl žuvininkystės ir žemės ūkio, manau, kad Europa ir Islandija turi rasti geriausią sprendimą, kuris atitiktų Sutartyje nustatytus kriterijus ir padėtų išsaugoti Islandijos ekonomiką, ekosistemas ir šalies ypatumus.

Islandijos stojimas į Europos Sąjungą reiškia, kad Europa žengia Šiaurės ašigalio link, ir tai turės didelį teigiamą poveikį politikos, ekonomikos, aplinkosaugos ir mokslo sritims. Akivaizdu, kad priklausomybė Europai ir po šešiasdešimties metų tebėra patraukli galimybė.

  Pat the Cope Gallagher, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdamas sužinoti iš Komisijos nario, kad tikimasi, jog netrukus bus baigta su Islandijos stojimu susijusi acquis peržiūra, pradėta pernai lapkričio mėn.

Žinoma, Islandija, kaip EEE narė, turėjo didelį pranašumą, nes jau yra priėmusi didžiąją dalį Bendrijos acquis. Man taip pat malonu pažymėti, kad, remiantis nuomonės apklausomis Islandijoje, 65 proc. Islandijos gyventojų nori tęsti derybas. Pasinaudosiu savo kaip Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininko padėtimi, kad įtikinčiau Islandijos žmones neužimti galutinių pozicijų iki to laiko, kol jie sužinos, kas bus daroma vėliau šiais metais.

Antrasis ES ir Islandijos jungtinio parlamentinio komiteto posėdis vyks balandžio 26 ir 27 d. Reikjavike. Šis komitetas įsteigtas praeitais metais ir aš tikrai manau, kad jis yra svarbus ES ir Islandijos parlamento dialogo ir bendradarbiavimo forumas.

Turiu pasakyti, kad esu nusivylęs, jog pakrančių valstybės nepasiekė susitarimo Osle kovo mėn. pradžioje. Pasiekti šį susitarimą yra labai svarbu. Mes, keturios pakrančių valstybės, negalime sužvejoti 1 mln. tonų skumbrės, kai mums pasakyta, kad mokslininkai rekomenduoja sužvejoti tik pusę šio kiekio.

  Indrek Tarand, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, ES visada didelį galvos skausmą sukelia maža šalis, kuri nori prisijungti, o Islandijos keliamas galvos skausmas susijęs, kaip žinome, su žuvininkyste, aplinkosauga ir visais kitais Komisijos nario paminėtais klausimais. Vis dėlto žinome sprendimo būdą ir šis Parlamentas galėtų laikytis palankesnio nusistatymo, nes su mažomis šalimis turi būti elgiamasi draugiškai.

Visada žaviuosi pono Ch. Tannocko principingu politiniu požiūriu į acquis ir į tai, kas yra Islandija arba ko ji nedaro. Vis dėlto šįkart aš ir mano frakcija nepritariame radikaliam šių pakeitimų tonui ir todėl labai prašome rytoj rasti kompromisą su pranešėju. Jau numačiau šešias papildomas kėdes šiame Parlamente ir papildomą kabiną vertėjams.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, ECR frakcija visiškai pritaria Islandijos stojimui į Europos Sąjungą, nors sprendimą neabejotinai turi priimti patys islandai referendume.

Islandija yra maža, stabili ir turtinga demokratinė šalis, viena NATO ir Europos Tarybos steigėjų. Jos ekonomika labai priklauso nuo žvejybos, tačiau teikiant finansines paslaugas buvo prisiimta nepamatuota rizika, ir todėl Islandija, jei kada nors stos į ES, tikriausiai reikalaus didelių nuolaidų, kad apsaugotų savo žvejybos pramonę. Tikėkimės, tada JK ir kitos valstybės narės turės puikią galimybę siekti platesnio masto ir gilesnės prieštaringai vertinamos bendros žuvininkystės politikos reformos.

Dėl banginių medžioklės klausimo, aš už tai neatsiprašinėsiu. Man nepatinka korida arba gaidžių kautynės, bet jos, norite tikėkite, norite – ne, leidžiamos kai kuriose ES šalyse kaip nacionalinės kultūros dalis, taigi tuo atveju, jei Islandija prisijungs prie ES, jai – mano asmenine nuomone – turi būti leista apsaugoti banginių medžioklės pramonę, jeigu ji to reikalaus.

Galiausiai, Islandija privalo įsipareigoti grąžinti pinigus, kuriuos liko skolinga JK ir Nyderlandams po banko „Icesave“ žlugimo. Jei būsimo referendumo šiuo klausimu rezultatas Islandijoje būtų neigiamas, tai galėtų būti rimta kliūtis gauti paramą iš Jungtinės Karalystės vyriausybės.

  David Campbell Bannerman, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Didžiojoje Britanijoje balandžio 1-oji vadinama Melagių diena ir žmonės labai džiaugiasi mulkindami vieni kitus. Taigi kai kas nors skelbia, kad Islandija rengiasi kitais metais stoti į ES, galvoju: „Balandžio pirmoji!“ Iš tikrųjų tyrimas parodė, kad 64 proc. islandų nori likti nepriklausomi, tik 24 proc. nori toliau siekti narystės ES ir net 60 proc. Islandijos įmonių yra prieš tai.

Taip pat buvo pasakyta, kad Islandija nori euro saugumo. Balandžio pirmoji! Net Portugalijos bankai šiuo metu atsisako pirkti Portugalijos obligacijas.

Islandija nepaliks savo turtingų žvejybos plotų, iš kurių gauna 40 proc. savo eksporto, kad prisijungtų prie pražūtingos bendros žuvininkystės politikos, ir neatsisakys daugiau kaip 1 000 metų senumo Islandijos parlamento, kuris yra gavęs UNESCO apdovanojimą už demokratiją.

Net apimtai pagirių dėl bankų, Islandijai, kaip ir Jungtinei Karalystei, vis tiek geriau likti laisva. Nėra ko čia savęs mulkinti!

  Pirmininkas. – Šiek tiek susipainiojau, pone D. Campbellai Bannermanai, dėl balandžio pirmosios. Šiandien balandžio 6-oji, patikrinau net du kartus, bet manau, kad galite paskelbti Melagių diena bet kurią dieną, kurią tik pageidaujate!

  Nick Griffin (NI). – Pone pirmininke, kaip neretai čia atsitinka, ši diskusija mažai susijusi su realybe ir visiškai nesusijusi su demokratija.

Dauguma čia kalba, tarsi tai, kad Islandija bus įtraukta į euro juodąją skylę, yra nuspręstas reikalas. Bet signalas iš islandų kitoks. Dabartinės nuomonės apklausos rodo, kad norinčiųjų išsaugoti savo nepriklausomybę skaičius viršija euro šalininkų ir euro mylėtojų skaičių santykiu beveik 2:1. 75 proc. islandų išmintingai nepasitiki ES. Vienintelės Islandijos partijos, pasisakančios už narystę, populiarumas apklausose smuko nuo 30 proc. iki 18 proc.

Taip yra visoje Europoje. Politinis elitas žengia vis glaudesnės sąjungos ir federalinės imperijos link, o žmonės nori laisvės ir nepriklausomybės. Tokie neatitikimai yra terpė revoliucijai. Sveikinti pačius save pasiekus pažangą siekiant narystės yra viskas, ko jūs norite, bet būsima finansų krizė šalyse, kurios traiškomos jūsų euro tramdomųjų marškinių, brangiai atsieis mums visiems, o jūsų utopijai išvis bus lemtinga. Islandija ir tautos, šiuo metu įstrigusios jūsų niekingame Reiche, pagaliau išsilaisvins.

  Alf Svensson (PPE). – (SV) Pone pirmininke, nors Islandija pagal savo gyventojų skaičių, kuris siekia maždaug 300 000, yra nedidelė šalis, vis dėlto tai didi tauta. Iš tiesų noriu pabrėžti tai, kas čia buvo pasakyta. Islandija turi demokratines tradicijas, įspūdingą kultūrą, ir netgi pajėgė užtikrinti socialinę apsaugą ilgą laiką iki to, kol tai pavyko kitoms šalims. Be abejo, galėtume įklimpti į kalbas apie 2008 m. ekonominius išsišokimus, bet tokių išsišokimų būta ir kitose šalyse, ne tik mažoje Islandijoje. Aišku, kad tokiu atveju, kai mažą šalį, turinčią 300 000 gyventojų, neigiamai paveikia nevaldoma rinkos ekonomika, vyriausybė negali likti inertiška. To neturėtume pamiršti, kai kalbame apie šalį, valstybę saloje, Arkties regione.

Taip pat labai gerai suprantu, kad islandai suinteresuoti žvejyba. Tai būtent ta pramonės šaka, kuri leido žmonėms iš kartos į kartą gyventi saloje. Turime būti atsargūs kalbėdami apie mažą tautą, kad neprisiimtume „didžiojo brolio vaidmens“. Žinoma, ES vykdo stebėseną Islandijos atžvilgiu, ir aš norėčiau pasakyti, kad Islandija susidoroja su užduotimis geriau, nei tą darytų daugelis dabartinių valstybių narių, jeigu joms būtų taikoma tokia griežta kontrolė, kokią dabar taikome Islandijai. Beje, nemanau, kad tai blogai. Taip pat manau, kad tuo atveju, jei Islandija prisijungs prie ES, Norvegijai bus lengviau suartėti su ES ir galiausiai tapti valstybe nare. Islandija turėtų būti šiltai sutikta. Islandija suteiks gyvybingumo ES ir tai tikrai nebus jos auka.

  Catherine Stihler (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui. Mums pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos yra darnus ir apima visus pagrindinius pažangos ataskaitos aspektus. Iš pažangos ataskaitoje aptartų 33 skyrių matyti, kad Islandija greitai žengia pirmyn įgyvendindama narystės ES kriterijus. Svarbu, kad pranešime paminėta Specialiosios tyrimo komisijos, turinčios ištirti procesus, dėl kurių žlugo bankų sistema, ataskaita. Palankiai vertintina tai, kad bus įvykdytas teisingumas krizės kaltininkų atžvilgiu. Galbūt ES ir jos valstybės narės galėtų sekti protingu Islandijos pavyzdžiu. Vis dėlto šį vakarą noriu iškelti du klausimus: banko „Icesave“ ir skumbrių. Tikimės, kad referendumas šios savaitės pabaigoje padės užbaigti šią sagą.

Vis dėlto buvau nusivylusi, kad po aktyvių pakartotinių derybų ir Altingo, Islandijos parlamento, patvirtinimo buvo reikalingas antrasis referendumas. Vienašališkas skumbrių žvejybos kvotų padidinimas, neaptarus to ir neįvertinus padarinių kaimyninių šalių laivynams, buvo trumparegiškas. Reikia išspręsti su žuvininkyste susijusius klausimus, nes nuo to priklauso stojimo derybų sėkmė.

Galiausiai norėčiau palinkėti sėkmės antrajame Jungtinio parlamentinio komiteto, vadovaujamo Pat the Cope Gallagher, posėdyje, kuris vyks balandžio 26–27 d. Reikjavike.

  Struan Stevenson (ECR). – Pone pirmininke, džiaugiuosi girdėdamas, kad remiantis naujausiomis viešosios nuomonės apklausomis didžioji dalis islandų sako, jog neketina stoti į ES, ir, atvirai kalbant, kodėl mes norime, kad jie stotų? Ką konkrečiau jie duotų mūsų Europos klubui? Jų ekonomika žlugusi, jų bankai neįvykdo savo įsipareigojimų, dėl jų vulkano devynioms dienoms buvo uždaryta mūsų oro erdvė (manau, turėtume už tai prisiimti atsakomybę, jei taip atsitiktų dar kartą), o dabar jie grobia mūsų skumbrių atsargas.

2005 m. Islandija sugavo 367 tonas Šiaurės Rytų Atlanto skumbrių. Šiais metais jie ketina sužvejoti 150 000 tonų. Ar galite tai vadinti geru valdymu – tvariu žuvininkystės sektoriaus valdymu? Jie visada didžiuojasi savimi dėl tausios žvejybos ir šaiposi iš mūsų vykdomos bendros žuvininkystės politikos. Tai beveik nusikalstama. Tai beveik nelegali žvejyba ir jokiu būdu neturėtume jų kviesti prisijungti prie ES.

  Alain Cadec (PPE). – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, leiskite pradėti įprastine savo fraze: Europos Parlamentas turi tik vieną būstinę Strasbūre.

Kaip žinote, Žuvininkystės komitetas yra susirūpinęs dėl padėties, susijusios su skumbrėmis. Ypač nerimauju dėl neseniai žlugusių Europos Sąjungos, Islandijos ir Farerų salų derybų. Daugiau nei 10 metų skumbrių žvejybos kvotos skirstomos remiantis nekintamu skirstymo pagrindu, t. y. istoriniais kiekvienos pakrantės valstybės sužvejotais kiekiais.

Nuo 2010 m. Islandija, remdamasi spėjamu geografiniu skumbrės išteklių persiskirstymu, kurį sukelia klimato kaita, reikalavo naujų, daug didesnių kvotų. Todėl 2010 m. Islandija staiga – kaip ką tik pasakė ponas S. Stevenson – padidino savo žvejybos kvotas nuo 2 000 iki 130 000 tonų. Tai padidinimas daugiau nei 6 500 proc., ponios ir ponai.

Šis sprendimas yra nepriimtinas, nes buvo padarytas vienašališkai ir juo sudaromos nepalankios sąlygos ES žvejams. Be to, vykstant Islandijos stojimo deryboms juo siunčiamas labai neigiamas signalas. Negalime pritarti šiam vienašališkam sprendimui. Norėtume, kad Islandijos ir Europos Sąjungos konfliktas būtų greitai išspręstas. Ne mūsų bendra žuvininkystės politika turi būti pakeista Islandijos naudai, o Islandija turi prisitaikyti prie mūsų bendros žuvininkystės politikos. Mano nuomone, Islandija, primesdama šias mums nepriimtinas sąlygas, žaidžia pavojingą žaidimą. Islandija turi pateikti realistiškesnį pasiūlymą. Galiausiai niekas nenori, kad būtų pereikvotos arba išnaikintos skumbrės atsargos, nes tai būtų žalinga visoms derybų šalims. Raginu Islandiją derybose elgtis atsakingiau ir lanksčiau bei daug skaidriau diskutuoti.

  Jan Kozłowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau labai nuoširdžiai pasveikinti Islandiją gavus šalies kandidatės statusą. Remiantis Komisijos pareiškimu, Islandijos rengimasis narystei siekiant atitikti Europos Sąjungos reikalavimus iš esmės vyksta tinkamai ir laikantis tvarkaraščio. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad viena bet kurios šalies narystės Europos Sąjungoje sąlygų yra aiškus ir vyriausybės, ir visuomenės įsipareigojimas. Todėl manau, kad norint įgyti visuomenės paramą Islandijos narystei Europos Sąjungoje nepaprastai didelė reikšmė tenka veiksmingai visuomenės informavimo strategijai. Lenkijos patirtis rodo, kad svarbų vaidmenį šiuo atveju gali atlikti ne tik įvairios vyriausybės priemonės, bet ir nacionalinė žiniasklaida, vietos nevyriausybinės organizacijos, taip pat tarptautinis bendradarbiavimas regioniniu ir vietos lygmenimis.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Pone pirmininke, kaip pastebėjau ir per Europos Parlamento delegacijos, kurios narys buvau, oficialų vizitą pernai, Islandija padarė didžiules investicijas į švietimą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą. Dėkoju Islandijos valdžios institucijoms už paramą, suteiktą Lisabonos strategijai, ir jų dalyvavimą joje, be kita ko, ir priimant 2020 m. Islandijos strategiją, kurioje pabrėžiama šių sričių svarba ir nustatomi tikslai ateinantiems metams.

Manau, kad įstojimas į Europos Sąjungą bus naudingas visoms dalyvaujančioms šalims. Islandija užsitikrins ekonomikos ir pinigų stabilumą, o Europos Sąjunga sustiprins savo įtaką Arkties regione ir taps pajėgesnė atsinaujinančiosios energijos bei kovos su klimato kaita srityse.

Tvirtai tikiu, kad labai svarbu siekti pagerinti dialogą su pilietine visuomene, taip pat Europos Sąjungos ir Islandijos dialogą. Mano paprastas patarimas Islandijos žmonėms būtų prieš užimant poziciją palaukti galutinio derybų rezultato.

  Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, ponios ir ponai, galime iš tikrųjų save pasveikinti. Islandų pasiryžimas prisijungti prie mūsų rodo, kad ES tebėra patraukli perspektyva. Europos integracija taip sėkmingai padėjo pasiekti stabilumą, gerovę ir saugumą, kad tokio aukšto gyvenimo lygio šalis kaip Islandija nori prisijungti prie mūsų. Žinoma, Islandijos ekonomikos krizė irgi atlieka tam tikrą vaidmenį sprendžiant šį klausimą.

Vis dėlto Islandijos narystė ES negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Ar tinkamai apgalvojome, kokia būtų Islandijos pridėtinė vertė Europai? Islandija faktiškai jau perdavė savo teisės aktų leidybą Briuseliui, o vadovavimą gynybos pajėgoms – NATO. Pagal gyventojų skaičių tai būtų mažiausia ES šalis.

Kita vertus, galbūt ironiška, kad, palyginti su ankstesniais plėtros etapais, Islandija, kaip pasiturinti ir vertinama šalis kandidatė, iš tikrųjų atitinka narystei ES nustatytas sąlygas. Laukiu aktyvių ir atvirų diskusijų dėl Islandijos narystės ES.

  Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, vertinant Islandijos pažangos ataskaitą, būtina atsižvelgti į daugelį aspektų. Islandija turi visapusiškai veikiančią demokratiją, be to, ši šalis atitinka visus reikiamus žmogaus teisių standartus. Islandija yra prisijungusi prie Europos laisvosios prekybos erdvės, todėl jos daugelio sričių, kurioms taikoma ši darbotvarkė, teisės aktai suderinti su acquis. Islandija, palyginti su kitomis šalimis kandidatėmis, šiuo atžvilgiu gerokai lenkia savo konkurentes.

Nepaisant to, kad Islandija turi veikiančią rinkos ekonomiką, viena didžiausių jos problemų – finansų sektoriaus krizė. Nerimą kelia tai, kad paskirstyta bankų sektoriaus ir valstybės skola siekia 90 proc. BVP. Padėtis galbūt gerėja, bet labai lėtai. Infliacijos sumažinimas, mano nuomone, yra teigiamas pokytis, tačiau kartu auga nedarbas.

Palankiai vertinu Islandijos sprendimą sustiprinti teismų nepriklausomumą sprendžiant teisėjų pakeitimo klausimą. Aš asmeniškai didele sėkme laikau Islandijos pažangą, padarytą švietimo ir kultūros srityje. Palyginti su ES, įgyvendinti labai aukšti standartai, kuriais remdamasi šalis dalyvauja visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose „Veiklus jaunimas“ ir „Erasmus Mundus“. Taip pat pritariu Komisijos išvadoms, kad Islandija – stabili demokratinė valstybė, turinti stiprias institucijas.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, šiandienos diskusija tapo vaisingu žingsniu nustatant priemones, kurių turi imtis Islandija siekdama teigiamų rezultatų derybose dėl narystės.

Kaip pripažinta rezoliucijos projekte, kurį aptarėme šiandien, ir Komisijos pažangos ataskaitoje, paskelbtoje praėjusį lapkritį, Islandija gerokai pažengė pirmyn vykdydama įsipareigojimus dėl narystės ir tikrai nemažai pasiekė, tačiau ji turi daugiau dėmesio skirti tam tikroms aiškiai įvardytoms problemoms spręsti.

Kai kurie iš jūsų jau minėjo skumbres. Nors ši problema visų pirma susijusi su tuo, kaip atitinkamos pakrančių valstybės valdo Šiaurės Rytų Atlanto skumbrių išteklius, norėčiau pasakyti, kad esame nusivylę pažangos stoka neseniai surengtose konsultacijose. Šalių nuomonės – ypač, pirma, Europos Sąjungos ir Norvegijos, ir, antra, Farerų salų ir Islandijos – dėl joms reikalingų kvotų vis dar gerokai skiriasi. Šių išteklių tvarumas svarbus mūsų žvejybos pramonei, todėl Komisija, bendradarbiaudama su pakrančių valstybėmis, toliau nagrinės visus galimus būdus, siekdama rasti tinkamą sprendimą dėl skumbrių išteklių.

Šiuo metu Islandija pradeda lemiamą etapą, per kurį pažangos siekiant narystės ES tempas priklauso nuo jos pasiryžimo. Esu įsitikinęs, kad mūsų bendra parama ir, svarbiausia, Islandijos gyventojų dalyvavimas ir palaikymas gali padėti Islandijai žengti realius žingsnius narystės Europos Sąjungoje linkme.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju už šią diskusiją. Jūs atkreipėte dėmesį į gana daug problemų, kurias, esu tikra, Taryba tinkamai spręs derybose dėl narystės; taigi galėsime ypatingą dėmesį skirti tam, kad jų nebeliktų. Norėčiau jums pranešti, kad balandžio pabaigoje planuoju dalyvauti Islandijos ir ES asociacijos tarybos posėdyje, ir tikiu, kad gausime informacijos šiais klausimais iš Islandijos valdžios institucijų, t. y. iš pirmų rankų. Niekada nebuvo nė menkiausių abejonių, kad sunkiausia padėtis susijusi su žemės ūkiu, o ypač su žuvininkystės sektoriumi, arba su „Icesave“ atveju. Vis dėlto tikiu, kad Komisija tikrai skaidriai spręs šias problemas.

Visą derybų dėl narystės laiką Parlamento nariai taip pat bus tinkamai informuojami apie tai, kaip sprendžiamos šios problemos. Galiausiai, norėčiau pridurti dar vieną mintį: esu labai patenkinta, kad per diskusijas nė vienam kalbėtojui nekilo abejonių, jog Islandija turi puikiai veikiančią demokratinių institucijų sistemą ir pasižymi politine kultūra. Mes visi tai pripažinome. Esu įsitikinusi, kad Islandijos žmonės priims labai atsakingą (teigiamą arba neigiamą) sprendimą dėl narystės Europos Sąjungoje. Tegul jie patys nusprendžia. Tai jų reikalas. Mūsų užduotis yra sudaryti sąlygas jų šalies narystei ir, jei jie nuspręstų teigiamai, juos tinkamai pasveikinti. Labai ačiū, pone pirmininke.

  Pirmininkas. – Baigdamas diskusijas norėčiau pasakyti, kad gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, pateiktos pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks rytoj 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – (SK) Nuo pat Europos integracijos pradžios Islandija niekada rimtai nesvarstė visateisės narystės ES galimybės, o kreipėsi dėl įstojimo 2009 m., kai patyrė finansinį krachą. Nepaisant to, šaliai pavyko pasiekti Europos standartus ir daugelyje sričių atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus siekiant sėkmingos integracijos į ES, kuriai šiuo metu priklauso 27 šalys. Narystė Europos ekonominėje erdvėje ir Šengeno erdvėje iš esmės prisidėjo prie šios pažangos. Nors Islandijai pavyko įgyvendinti didelę dalį Europos teisės aktų, faktinė stojimo procedūra gali būti sudėtinga, pvz., dėl ekonominės politikos arba žvejybos politikos problemų. Šiam sektoriui tenka pusė Islandijos eksporto, kuris sudaro 10 proc. jos BVP. Vis dar neišspręstas Islandijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos ginčas gali būti vertinamas kaip kita galima kliūtis Islandijos narystei. Susijusios šalys ir toliau ieško tinkamų būdų išmokėti kompensacijas Olandijos ir Didžiosios Britanijos piliečiams, kurie prarado savo santaupas dėl Islandijos bankų žlugimo. Faktas, kad didelė Islandijos piliečių dalis nepritaria narystei ES, taip pat tam tikru mastu gali būti vertinamas kaip neigiamas veiksnys, nepaisant didelės gyventojų paramos pačioms deryboms dėl narystės. Taigi galbūt reikėtų, kad Islandijos vyriausybė imtųsi veiksmų, siekdama informuoti piliečius, ką narystė Europos institucijose reikštų jų šaliai ir kokios naudos jie turėtų kasdieniame gyvenime.

  Jolanta Emilia Hibner (PPE), raštu. – (PL) Kaip žinome, Islandija pradėjo derybas dėl narystės 2010 m. liepos mėn. Nuo pat pradžių Islandija dėl savo narystės Europos ekonominėje erdvėje buvo privilegijuotoje padėtyje. Islandijos pažanga kelyje į narystę ES yra akivaizdi. Stojimo į Europos Sąjungą perspektyva vertinama teigiamai, bet vis dar yra kai kurių ginčijamų klausimų, pvz., dėl banginių medžioklės, kuri ES draudžiama, dėl Islandijos siekio apsaugoti savo žuvininkystės ir žemės ūkio rinkas, taip pat dėl ginčo dėl „Icesave“. Būtina tolesnė pažanga, visų pirma žuvininkystės, žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Svarbu pasiekti susitarimą dėl žvejybos kvotų. Turėtume pabrėžti, kad Islandijos žuvininkystės teisės aktai turi būti suderinti su ES vidaus rinkos principais. Nepamirškime, kad Islandija – tai šalis, kurios ekonomika didžiąja dalimi priklauso nuo žvejybos sektoriaus. Todėl ir prisijungusi prie ES Islandija norėtų išlaikyti tam tikrą žuvininkystės sektoriaus valdymo kontrolę savo išskirtinėje ekonominėje zonoje. Taip pat turėtume skirti dėmesio tam, kad būtų išspręsta rimti nesutarimai banginių medžioklės klausimu. Banginių medžioklės draudimas – ES teisės, kurią kiekviena nauja valstybė narė turi priimti, dalis. Verta paminėti pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rezultatus, kurie parodė, jog padidėjo visuomenės pritarimas tolesnėms deryboms dėl narystės ir padidėjo pasitikėjimas Europos Parlamentu.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – (PL) Islandijos narystės perspektyva buvo įvertinta teigiamai. Vis dėlto vis dar yra kai kurių ginčijamų klausimų, pvz., dėl banginių medžioklės, kuri ES draudžiama, ir dėl Islandijos siekio apsaugoti savo žuvininkystės rinkas. Nemanau, kad galime padaryti kokių nors nuolaidų banginių medžioklės klausimu. Nepaisant istorinių veiksnių, negalime pritarti šalies, pateikusios paraišką dėl narystės ES, ketinimams medžioti šiuos retus ir saugomus gyvūnus.

Standartai, kurie po daugelio metų darbo buvo priimti ir įsigaliojo Europos bendrijoje, negali būti „laužomi“, siekiant suderinti juos su žiauria realybe, pagrįsta tradicijomis. Kitas ginčų sukėlęs klausimas – skumbrių žvejybos kvotos. Kaip žinote, nepaisant raginimų laikytis atsakingos žvejybos principų, 2010 m. Reikjaviko vyriausybė vienašališkai nustatė bendro leidžiamo sužvejoti kiekio pagal žuvų rūšis kvotas, kurios yra daug didesnės nei ribos, siūlomos mokslinėse rekomendacijose. Islandija neparodė reikiamo atvirumo ir lankstumo siekiant kompromiso šiuo klausimu. Be to, Islandija paskelbė, kad ji 2011 m. nustatys 146 000 tonų žuvų žvejybos kvotą. Toks požiūris man kelia nerimą, kai galvoju apie būsimą bendradarbiavimą su Islandija žuvininkystės srityje. Visi suprantame šio konflikto pavojų deryboms dėl narystės su Islandija. Vis dėlto aš asmeniškai manau, kad abiem atvejais turėtume nedaryti jokių nuolaidų ir užtikrinti, kad būtų laikomasi standartų, nustatytų Europos Sąjungos žuvininkystės sektoriui.

(1) Žr. protokolą.

16. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaita

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2010 m. ataskaitos.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, rytoj jūs priimsite rezoliuciją dėl 2010 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos. Kaip žinote, 2010 m. gruodžio 14 d. išvadose Taryba dar kartą vieningai patvirtino savo įsipareigojimą dėl Europos Sąjungos perspektyvos Vakarų Balkanų šalims. Pagrindinis šios perspektyvos tikslas yra šių šalių narystė Europos Sąjungoje.

Sveikinu Jus parengus išsamias rezoliucijos projekto išvadas. Tekste objektyviai atspindima esama padėtis ir siūlomos vertingos rekomendacijos. Gaila, kad nors ir pasiekusiai rezultatų ir pažangą Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai iki šiol nebuvo leista pradėti stojimo derybų. Manau, tai ne tik šalies kandidatės, bet ir ES pralaimėjimas. Džiaugiuosi, kad Parlamento rezoliucijos projekto pagrindinės idėjos atitinka vieną pagrindinių pirmininkaujančios valstybės principų. ES visada turi įvertinti atskirų valstybių rezultatus.

Konkrečiai, sutinkame, jog šalis pasiekė reikšmingų laimėjimų vykdydama reformas tokiose svarbiose srityse kaip policijos veikla ir teismų sistema. Ochrido pagrindų susitarimo įgyvendinimas ir toliau yra esminis demokratijos elementas, kuriuo užtikrinami teisinės valstybės principai šalyje. Šiuo atžvilgiu taip pat pranešama apie tam tikrą pažangą, pvz., kalbų įstatymo įgyvendinimą. Vis dėlto svarbu, kad šalis ir toliau kuo greičiau darytų pažangą tokiose srityse kaip politinių veikėjų dialogas, teisingumo sistemos ir viešojo administravimo reforma, kova su korupcija, saviraiškos laisvė ir verslo aplinkos gerinimas. Minimos sritys taip pat išsamiai nušviečiamos rezoliucijoje, kurią jūs priimsite, o Skopjė vyriausybės planuose joms ir toliau turi būti teikiamas prioritetas.

Taryba pažymėjo, kad Komisija pakartojo savo rekomendaciją pradėti stojimo derybas su Buvusiosios Jugoslavijos Respublika Makedonija. 2010 m. gruodžio mėn. Taryba savo išvadose pareiškė, kad ji pasirengusi grįžti prie šio klausimo Vengrijos pirmininkavimo laikotarpiu, bet, deja, nesant jokių naujų svarbių pokyčių pirmininkaujanti valstybė kol kas negali inicijuoti šio žingsnio.

Taigi turiu pabrėžti, kad svarbiausiu dalyku išlieka geri kaimyniniai santykiai. Turi būti savaime suprantama, kad bendra pažanga ir ypač pažanga siekiant Europos integracijos gali būti sėkminga tik tada, jei visuose visuomenės sluoksniuose prisiimamas politinis įsipareigojimas. Be to, demokratinėje visuomenėje politiniams veikėjams tenka ypatinga, išskirtinė atsakomybė, pvz., spręsti nesutarimus demokratinėmis priemonėmis, t. y. dialogu ir kompromisu. Todėl prašome Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos atnaujinti šį dialogą ne tik tam, kad būtų paspartintas reformų procesas, bet ir tam, kad būtų užtikrinta jų šalies demokratinių institucijų branda.

Pirmalaikių rinkimų perspektyva reikalauja ypatingo dėmesio. Nors ir yra sunkumų, krinta į akis dabartinės koalicijos stabilumas. Taigi būtų dėl ko susirūpinti, jei dėl ateinančių rinkimų kiltų įtampa politinėje paletėje. Siekiant sumažinti šią riziką, svarbu paskelbti pirmalaikius rinkimus remiantis Parlamente pasiektu bendru sutarimu. Nors, viena vertus, norėčiau paskatinti Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, jos politinę vadovybę ir institucijas labiau pasitempti ir dėti daugiau pastangų, kad būtų pateisinti jos piliečių išreikšti lūkesčiai, kita vertus, norėčiau paraginti Komisiją ir Europos Parlamentą ir toliau skirti atitinkamą dėmesį šaliai kandidatei ir regionui. Jokia kita mums prieinama paskata, užtikrinanti stabilumą ir gerovę Balkanuose, nėra tokia veiksminga kaip Europos perspektyva ir stojimo proceso skatinimas. Tikiu, kad Vengrijos pirmininkavimo laikotarpiu bus duotas aiškus ženklas, įrodantis Balkanams, kad plėtros procesas tebevyksta, ir šiuo ženklu galėtų tapti lemiamas Kroatijos stojimo proceso momentas, t. y. jos stojimo derybų pabaiga. Esu įsitikinusi, kad tai būtų didelė paskata visoms Balkanų valstybėms, taip pat ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, esu dėkingas už galimybę aptarti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stojimo proceso eigą. Taip pat dėkoju ponui K. Vigeninui, parengusiam šį pranešimą remiantis pono Z. Thalerio kruopščiai parengta medžiaga. Šis pranešimas yra išsamus, tikslus ir jame nubrėžiami ateities uždaviniai.

Per pastaruosius 20 metų šalis padarė didelę pažangą dėl dviejų priežasčių. Pirma, reikėjo įdėti daug pastangų siekiant įveikti sudėtingas problemas ir net konfliktus. Antra, didelė paskata pažangai buvo Europos perspektyva. Šiandienos uždavinys skatinant šalį žengti pirmyn yra taikyti tą pačią formulę – dėti dideles pastangas, derinant jas su Europos perspektyva.

Esu dėkingas Europos Parlamentui, kuris pritarė Komisijos rekomendacijai pradėti stojimo derybas. Manome, kad šalis pasirengusi aukštesniam integracijos su Europa lygiui. Iš tiesų remiant reformas stojimo derybos yra veiksmingiausia mūsų priemonė.

Tačiau turiu pasidalyti su jumis ir savo rūpesčiu dėl dabartinės raidos. Mūsų rekomendacijoje patvirtinama, kad valstybei pavyko įvykdyti politinius kriterijus, tačiau pabrėžiama, jog daugelyje sričių reikalingos tolesnės pastangos. Kol kas šių metų įvykiai nerodo lauktos pažangos.

Komisija nuolat reikalauja tęsti politinį dialogą, teismų ir viešojo administravimo reformas, kovoti su korupcija, užtikrinti saviraiškos laisvę ir įgyvendinti Ochrido pagrindų susitarimą.

Kovo 24 d. Briuselyje įvyko labai naudingas mano susitikimas su ministru pirmininku N. Gruevski. Mes susitarėme dėti daugiau pastangų, kad ES darbotvarkė vėl taptų svarbiausiu šalies prioritetu. Komisija rems ir stebės procesą, įskaitant nuolatinį Komisijos ir vyriausybės stojimo dialogą.

Dėl rinkimų, tikimės, kad lyderiai negailės pastangų siekdami užtikrinti, jog jie vyktų visiškai skaidriai ir atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus. Laiko pasirinkimas priklauso tik nuo jų.

Aš ir toliau pabrėžiu, kad saviraiškos laisvė yra esminis dalykas ir kad žurnalistams turi būti suteikta galimybė laisvai reikšti savo nuomonę. Komisija tikisi, kad bus užtikrintas tinkamas procesas ir visiems vienodas įstatymų taikymas.

Taip pat turi būti energingai vykdoma kova su korupcija. Visiškai sutinku su tuo, kaip šis klausimas išryškinamas Europos Parlamento pranešime, ir pritariu jūsų pasiūlymams dėl stebėsenos šioje srityje.

Ochrido pagrindų susitarimo 10 metų jubiliejus šią vasarą suteikia man progą kritiškai įvertinti jo įgyvendinimą, sukviesti visas šalies bendruomenes ir atnaujinti įsipareigojimą spręsti aktualius uždavinius.

Galiausiai kalbėdami apie vizų režimo liberalizavimo stebėseną, turime persvarstyti priemones, kurių buvo imtasi siekiant išvengti piktnaudžiavimo, susijusio su vizų režimu. ES beviziu režimu besinaudojančios valstybės turi taikyti visas reikiamas priemones, kad būtų sumažintas nepagrįstų prieglobsčio prašymų skaičius.

2011 m. svarbūs visam regionui. Kartu su pirmininku J. M. Barroso mes lankysimės regione; vizitas prasidės rytoj, o baigsis šeštadienį Ochride. Mes parodysime savo įsipareigojimą regiono valstybėms ir kartu pabrėšime, kad jos turi negailėti pastangų sudarydamos tinkamas sąlygas plėtrai. Svarbu, kad Skopjė imtųsi aktyvaus vaidmens. Todėl būtina išspręsti konfliktą dėl pavadinimo. Abi šalys pakartojo savo įsipareigojimą surasti išeitį. Norėčiau tikėtis, kad tam bus skirta daugiau dėmesio naujame derybų raunde Niujorke.

Nuolatos primindavau šį klausimą, skatindamas abi šalis ir toliau aktyviai jį spręsti. Ir žinau, kad abu ministrai pirmininkai tiesiogiai bendraudami jau įdėjo daug pastangų siekdami priimti abiem šalims priimtiną susitarimą. Tikiuosi, kad šiais metais jiems šios pastangos atsipirks. Sprendimas būtų labai svarbus laimėjimas, kuris 2011-uosius paverstų daug vilčių plėtrai teikiančiais metais.

Taip pat dėkoju jums už jūsų pastabas ir prašymus, susijusius su PNP programa. PNP yra konkretus įrodymas, kad mes ne tik vertiname ir kritikuojame valstybes, bet ir iš tikrųjų praktiškai remiame jų pastangas. Todėl visiškai sutinku su jumis, kad ši priemonė turi būti taikoma kuo efektyviau ir veiksmingiau.

Atkreipiu dėmesį į jūsų prašymus toliau finansuoti kovos su nedarbu, transporto ir aplinkos sritis, siekiant prisidėti prie mūsų dabartinių pastangų.

Už didžiąją dalį PNP elementų, projektų pasirinkimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos. Tai labai svarbu užtikrinant šalies savarankiškumą. Be to, 2011–2013 m. laikotarpiu kartu su šalies valdžios institucijomis pradedame taikyti sektorinį požiūrį. Tai reiškia, kad sutelksime dėmesį į sektorius, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir planuosime keleriems metams į priekį. Tokiomis aplinkybėmis jūsų pasiūlymai yra labai vertingas indėlis vykstant dabartiniam programavimo dialogui.

Baigdamas noriu pasakyti, jog manau, kad Komisija ir Parlamentas aiškiai sutaria dėl šalies pasiekimų ir likusių uždavinių. Labai tikiuosi, kad pavadinimo klausimas bus išspręstas artimoje ateityje, iki Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo, kurio laukiama rudenį. Visi labai gerai žinome, kad Europos Sąjunga turi atlikti savo vaidmenį suteikdama tinkamas paskatas. Mes ir ši valstybė atsidūrėme kryžkelėje. Ji gali arba artėti prie Europos mūsų abipusei naudai, arba likti nuošalyje, kai likusi regiono dalis žengia pirmyn. Laikas mums visiems vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus.

  Kristian Vigenin, S&D frakcijos vardu. – (BG) Pone pirmininke, ponai Komisijos ir Tarybos atstovai, ponios ir ponai, esu atsakingas už Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2010 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos pristatymą. Noriu pabrėžti, kad ankstesnis pranešėjas Zoran Thaler puikiai atliko savo darbą. Mums pateiktas objektyvus pranešimas, kuris, tikiuosi, sulauks plataus pritarimo per rytdienos balsavimą.

2011 m. visam Vakarų Balkanų regiono plėtros procesui gali būti suteiktas naujas postūmis. Kroatija netrukus užbaigs derybas dėl narystės. Tinkama linkme žengianti Serbija turėtų gauti Europos Komisijos pritarimą pradėti tokias derybas. Makedonija privalo daryti viską, ką gali, kad neatsiliktų nuo šio proceso.

Pagrindinė problema, kurią reikia išspręsti, yra ginčas su Graikija dėl pavadinimo. Pirmalaikiai rinkimai naujai sudarytai vyriausybei suteikia galimybę išnaudoti rinkėjų pasitikėjimą, kad būtų priimtas galutinis sprendimas šiuo klausimu. Turi būti įsisąmoninta, kad proceso atidėliojimas Makedonijos piliečiams kainuoja vis daugiau. Tikimės, kad valstybės vadovai bus drąsūs ir toliaregiai. Be to, Europos Komisija gali būti paprašyta tarpininkauti, kad Buvusiosios Jugoslavijos Respublikai Makedonijai pagaliau būtų atvertas kelias į narystę Europos Sąjungoje.

Tikimės, kad Taryba atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją ir derybos dėl narystės prasidės kuo greičiau. Vis dėlto šalis neturi paprasčiausiai laukti; per tą laiką ji privalo įvykdyti visas būtinas reformas. Ateityje tai leistų daug greičiau užbaigti derybas.

Stabilios politinės sistemos kūrimo procesas turi tęstis. Svarbiausias jo elementas yra rinkimų įstatymų patobulinimas. Reikia ir daugiau veiksmingesnių priemonių ir teisės aktų kovai su korupcija, taip pat teismų sistemos ir viešojo administravimo reformos. Tikimės rimtų pastangų užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą.

Susirūpinimą kelia etninių mažumų tarpusavio santykiai. Ochrido pagrindų susitarimo dešimtmečio proga, dalyvaujant visoms etninėms grupėms, galima apžvelgti pasiektus laimėjimus ir nubrėžti ateities tikslus.

Tikiuosi, kad vykdant Europos integracijos procesą ir būtinas reformas šalyje bus perduotos svarbiausios idėjos visoms pagrindinėms politinėms jėgoms ir kad jos visos pasieks platų susitarimą ir po rinkimų.

Norėčiau baigti pridurdamas, kad Europos Parlamentas netrukus paskirs nuolatinį pranešėją, kuriam, tikimės, bus rodoma derama pagarba ir pasitikėjimas.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone K. Vigeninai, jūs čia kalbėjote kaip pranešėjas, o ne kaip eilinis kalbėtojas. Ar žinote, kad valstybė pradėjo didžiules reformas ir padarė milžinišką pažangą? Nestabili padėtis susidaro dėl Europos Sąjungos veiksmų. ES ir Tarybai veikti kliudė Graikijos pasirinkta šantažavimo taktika, kurią aiškiai paminėjo pirmininkaujančios Vengrijos atstovė. Ar jūs tai žinote, ar tikrai tikite tuo, ką kalbate?

  Kristian Vigenin (S&D). – (BG) Pone pirmininke, pone B. Posseltai, nežinau, ko jūs nesupratote mano kalboje ir kaip tai prieštarauja svarstomam pranešimui ir požiūriui, dėl kurio sutarė Užsienio reikalų komitetas. Nemanau, kad reikia Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžiai suteikti nereikalingą progą pasinaudoti tokiais kaip jūsų komentarais mėginant perkelti Europos Komisijai ir Europos Parlamentui kaltę dėl neįvykdytų reformų ir nepasiektų tikslų.

Manau, kad pranešime skatinama vykdyti reformas, taip pat reikalaujama imtis ir tolesnių priemonių, kurios atrodo suprantamos, kai matome, kad šalyje, kuri tikriausiai taps Europos Sąjungos nare, tikrai yra problemų.

  Eduard Kukan, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mums pateiktas visiškai nuoseklus ir objektyvus pranešimas, taigi norėčiau padėkoti visiems prie jo prisidėjusiems kolegoms. Šis pranešimas yra itin reikšmingas šalies ateičiai ir jos integracijos į ES procesui.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija nuo 2005 m. yra šalis kandidatė ir dabar Komisija antrąkart rekomendavo pradėti derybas. Mes palaikome šią rekomendaciją, o Taryba pranešime dar kartą raginama nedelsiant pradėti derybas. Manau, kad šis raginimas pateiktas pačiu laiku. Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai reikalinga Europos darbotvarkė, kuri skatintų teigiamus pokyčius ateityje.

Vis dėlto neturėtume daryti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai jokių nuolaidų, priešingai, privalome motyvuoti jos politikus siekti pažangos ir įgyvendinti Europos darbotvarkę. Šalis neseniai pergyveno politinę krizę, kai dalis opozicijos boikotavo parlamentą. Tai netinkamas būdas politinėms diskusijoms. Politiniai prieštaravimai turi būti sprendžiami dialogu, remiantis tuo tikslu sukurtomis demokratinėmis institucijomis. Todėl tikiuosi, kad pirmalaikiai rinkimai, kurie vyks 2011 m. birželio mėn., padės išnarplioti šią padėtį. Jie turi būti skaidrūs, laisvi ir sąžiningi, vykdomi laikantis taikytinų tarptautinių standartų ir dalyvaujant visoms politinėms partijoms.

Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ir jos kaimynams ypač svarbus regioninio bendradarbiavimo ir santykių su kaimyninėmis šalimis klausimas. Tikiuosi, kad pagrindinė problema, kuri neleidžia valstybei pradėti derybų, bus greitai išspręsta. Baigiant leiskite man pasakyti, kad mes, politikai, turime sukurti aiškesnę šio regiono viziją ir platesnę perspektyvą. Mūsų pareiga ir atsakomybė yra skatinti teigiamus pokyčius šalyje.

  Norica Nicolai, ALDE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, atsižvelgdama į plėtros viziją, pritaria tam, kad nedelsiant būtų pradėtos derybos. Pone pirmininke, nenorėčiau, kad Makedonija prisijungtų prie Turkijos kaip viena iš šalių, kuri, perfrazuojant Talleyrand‘ą, labiau linkusi šokti, o ne įgyvendinti savo europinius siekius.

Nors šiame pranešime – ir aš turiu padėkoti ankstesniam pranešėjui ponui Z. Thaleriui už nuoseklumą ir objektyvumą rengiant šį pranešimą – daroma išvada, kad padėtis Makedonijoje daugeliu atžvilgiu pagerėjo, manau, kad derybų pradžia bus tas sprendimas, kuris padės paspartinti reformas, sukurti demokratinę sistemą ir suteiks realią galimybę šiai šaliai tapti Europos Sąjungos valstybe nare.

Ironiška, kad šios šalies, kitaip nei Islandijos, gyventojai yra suinteresuoti perimti Europos vertybes. Pastarojoje mūsų vertybėms pritariančių žmonių skaičius yra labai mažas. Kita vertus, Makedonijos politinės vadovybės veiklos rezultatų vertinimai nėra palankūs. Nemanau, kad šiam vertinimui turi būti teikiama pirmenybė.

  Marije Cornelissen, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Užsienio reikalų komitetas pateikė gerą ir nuoseklų pranešimą dėl Makedonijos pažangos, ir mes, žalieji, mielai jį palaikome. Viena vertus, jis kritiškas Makedonijos valdžios atžvilgiu, ir kritikos išsakoma daugiau nei praeitais metais. Jie turi siekti politinio stabilumo, privalo nutraukti bet kokias etninių mažumų ir kaimyninių šalių provokacijas, taip pat garantuoti žiniasklaidos ir saviraiškos laisvę. Kita vertus, jame vienareikšmiškai raginama pradėti derybas. Šalis atitinka kriterijus ir to nusipelno.

Norėčiau, kad Graikija gerbtų Komisijos ir Parlamento rekomendaciją ir nustotų blokuoti stojimo procesą. Jei ji tikrai norės, visuomet galės sutrukdyti priimti galutinį sprendimą. Labai tikiuosi, kad Makedonija ir toliau dirbs siekdama tapti brandžia ir demokratine Europos šalimi, nepaisant to, ką daro Graikija. Stojimo dialogas, kurį ką tik paminėjo Komisijos narys Š. Füle, skamba daug žadančiai. Reforma yra reikalinga bet kokiu atveju.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šiemet minime 30 metų sukaktį nuo to laiko, kai jūsų šalis Graikija tapo ES nare. Kaip didelis graikų kultūros mylėtojas, tikiu, kad Graikija labai daug davė mūsų Sąjungai. Ji taip pat daug gavo, taigi kodėl Graikija tik dėl pavadinimo ir toliau neleidžia gauti tos pačios naudos savo kaimynei Makedonijai – tai nesuprantama man ir daugumai mano šalyje.

Atėjo laikas kitoms narėms šiuo klausimu užimti tvirtesnę poziciją dėl Graikijos. Graikija iš ES gavo milžinišką paketą, kuriuo finansuojamos jos skolos, kad nežlugtų jos euru grįsta ekonomika, taigi vargu ar dabar jos padėtis yra tokia, kad ji galėtų laikyti įkaitu visą jos kaimynės stojimo procesą. Kaip šalis kandidatė Makedonija ilgai ir kantriai laukė stojimo derybų pradžios. Dabar būtų tiesiog katastrofa, jei dėl užsitęsusio vilkinimo Makedonija užsisklęstų ir atsisakytų siekių tapti ES bei NATO nare.

Atsižvelgiant į Makedonijos vidaus politinį trapumą ir jos pirmalaikius rinkimus, tai didžiulė rizika. Turime pasiųsti stiprų paramos signalą reformas vykdančioms ir pažangos siekiančioms jėgoms Makedonijoje. Nesėkmė neigiamai atsilieptų visiems Vakarų Balkanams, regionui, kuriame ES narystės perspektyva yra veiksnys, vienijantis visas šias užsispyrusias šalis.

  Nikolaos Chountis, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, mes pritariame Europos Sąjungos plėtrai, kuri apimtų visas Balkanų valstybes, jei jos to nori. Vis dėlto, atsižvelgdamas į plėtros proceso pažangą, norėčiau pabrėžti, kad šiandien bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis ir stojimo procedūros, ypač ekonomikos krizės laikotarpiu, turėtų prisidėti prie stojančių valstybių, Europos Sąjungos ir jos piliečių tvaraus vystymosi ir ekonominės bei socialinės gerovės, o ne primesti ekonominės politikos priemones, kurios šias šalis nugramzdintų į recesiją, didėjantį nedarbą ir socialinių teisių sumažinimą. Taip pat, pone Komisijos nary, manau, kad stojimo procedūra turi būti vykdoma pagal tarptautinę teisę ir tarptautines procedūras, šiuo atveju laikantis ir remiant procedūrą, pagal kurią globojant JT būtų rastas visiems priimtinas pavadinimo problemos sprendimas.

Tai labai svarbus klausimas, kuris turi būti išspręstas prieš stojimo derybų pradžią. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos politinės jėgos turėtų imtis visų reikiamų priemonių ir vengti intrigų ir kalbų, kurios pagilintų problemą. Jų politinė valia, t. y. tai, ar jie nori, ar nenori pradėti stojimo procedūrą, bus vertinama atsižvelgiant į šį klausimą, o ne į karines misijas, pvz., Afganistane, kurios šiame pranešime vėlgi laikomos šios šalies pasiekimu.

  Nikolaos Salavrakos, EFD frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, pono Zorano Thalerio, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pranešėjo, nebėra su mumis dėl rimtų kaltinimų, apie kuriuos mes visi skaitėme „Sunday Times“. Mano nuomone, jis turi teisę į nekaltumo prezumpciją. Vis dėlto, atsižvelgiant į jam iškeltus kaltinimus, dabartinis pranešimas dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos neatrodo patikimas. Kovo 22 d. laiške Parlamento Pirmininkui aš paprašiau, kad balsavimas dėl šio pranešimo būtų atidėtas iki to laiko, kai po pradėtos taikinimo procedūros bus paskelbti tyrimo rezultatai.

Todėl raginu visus narius susilaikyti balsuojant, kad būtų išlaikytas Parlamento vientisumas ir patikimumas. Asmeniškai aš taip ir darysiu. Tačiau bet kokiu atveju turiu pasakyti, kad nesutinku su ponios E. Győri pozicija, bet manau, kad pono Š. Füle ir pavaduojančio pranešėjo požiūriai atitinka tikrovę.

Jie nurodė, kad šalyje klesti korupcija, nenumatytas joks planas ateičiai, o įtempti įvairių etninių grupių tarpusavio santykiai ir ginčas su Graikija pavadinimo klausimu išlieka. Dėl to pranešime į tai turi būti atkreiptas rimtas dėmesys.

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, iš dalies sutinku su tuo, ką pasakė Komisijos narys Š. Füle, būtent, kad iš tikrųjų galime matyti apčiuopiamą Makedonijos pažangą, kurią ji padarė žengdama narystės Europos Sąjungoje linkme. Vis dėlto taip pat lieka daug neišspręstų klausimų.

Pvz., byloje dėl Bulgarijos nevyriausybinės organizacijos „RADKO“ registravimo Makedonijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo sprendimo laukiama metų metus. Dėl šio registravimo, tiksliau – jo atmetimo, „RADKO“ laimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, pastate, kuris yra labai arti mūsų Parlamento, o Makedonija buvo nuteista.

Žmonės, kurie laiko savo bulgarais – kad būtų aiškiau, vadinsiu juos bulgarų etnine grupe, nors tai ir nėra tiksli apibrėžtis – vis dar tebėra tik etninė grupė Makedonijoje, neturinti registruotos politinės partijos. Visa tai vyksta dėl jau 20 metų vykdomo engimo visų, kas laiko save bulgarais. Tai pasiekė tokį mastą, kad šie žmonės jau nebenori steigti politinės partijos, nors tai daro kitos Makedonijos etninės grupės.

Manau, kad šie klausimai yra gyvybiškai svarbūs ir turi būti išspręsti, nes jie yra dalis politinių kriterijų, kurių, mano nuomone – ir šiuo klausimu nesutinku su Komisijos nariu – Makedonija neįgyvendino. Kol šios problemos nebus išspręstos, neįmanoma pradėti jokio naujo etapo Makedonijos stojimo į Europos Sąjungą derybose.

  Marietta Giannakou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, aš išklausiau Komisiją; Komisijos ataskaita šį kartą yra kur kas kritiškesnė, nei paskutinį sykį, ir mes visi žinome, kas vyksta šalies viduje. Be to, išklausiau savo kolegas narius, keliančius precedento neturinčias teorijas. Tos teorijos – esą Graikija yra apimta ekonomikos krizės, todėl turėtų pritarti bet kam, kad ir ko kažkas panorėtų. Norėčiau atkreipti savo kolegų narių dėmesį, kad tol, kol Graikijoje tęsiasi ekonomikos krizė, jokia vyriausybė nesutiks pradėti derybų Taryboje, o Graikija įrodė savo geranoriškumą, kai ji sutiko su šios šalies kandidatūra.

Vadinasi, arba bus išspręsta pavadinimo problema, kuria naudojamasi kaip propagandos priedanga, mėginant pasinaudoti dabartine politine padėtimi, arba derybos neprasidės ir nė viena graikų vyriausybė su tuo nesutiks. Taip pat noriu pasakyti savo kolegoms nariams, kad yra daugybė šalių, kurios ilgą laiką buvo užkirtusios kelią kitoms valstybėms prisijungti prie Europos Sąjungos. Taigi Graikija negali būti smerkiama dėl to, kad naudojasi Taryboje savo absoliučia teise, nustatyta Sutartyse.

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponia E. Győri, pone Š. Füle, šiame Parlamente buvau vienas pirmųjų, o galbūt ir pirmasis pranešėjas dėl Makedonijos, ir apgailestaudamas stebiu, į kurią pusę pakrypo, o į kurią nepakrypo reikalai. Vėliau tapau pranešėju dėl Kroatijos, ir jos atveju galima matyti akivaizdų skirtumą. Kroatija turi problemų su savo kaimynėmis, įskaitant Slovėniją, tačiau Kroatija dirbo, kad šias problemas išspręstų. Jei Makedonija nedės pakankamai pastangų, kad įveiktų sunkumus – nors nenorėčiau kaltinti tik jos vienos – tai bus mažų mažiausiai ir Makedonijos problema. Būkime sąžiningi. Negalite sustiprinti valstybės tapatybės jausmo kiekvienoje aikštėje statydami po Aleksandro Didžiojo paminklą arba oro uostui suteikdami Aleksandro Didžiojo vardą. Jūs turite būti suinteresuoti spręsti problemas.

Kodėl šis suinteresuotumas svarbu? Ponas Š. Füle paminėjo Ochrido pagrindų susitarimą, kuris buvo didelė pažanga. Tačiau kuo mažiau pastangų šalis ir vyriausybė deda įgyvendindama vidaus reformas ir ieškodama išeities kartu su Graikija, tuo dažniau šalies albanų kilmės gyventojai sakys: „Ką veikiame šioje šalyje, jei iš tiesų neturime jokios galimybės prisijungti prie Europos Sąjungos?“ Todėl Makedonijai be galo svarbu bendradarbiauti su Graikija, kad būtų išspręsta ši problema.

  Andrey Kovatchev (PPE). – (BG) Pone pirmininke, ponia E. Győri, pone Komisijos nary, aš irgi norėčiau padėkoti ponui K. Vigeninui už puikų šio pranešimo pristatymą. Europos Sąjunga išreiškė politinę valią, kad visos Vakarų Balkanų šalys būtų greitai ir sėkmingai integruotos į Europos Sąjungą ir taptų visateisėmis Europos šeimos narėmis.

Problemos, susiklosčiusios istoriškai, ypač Balkanuose, gali būti įveiktos tik integruojantis į Europą. Tuomet sienos šioje Europos dalyje taptų ne pasidalijimo, o vienybės ženklu, kaip, pvz., sienos tarp Prancūzijos ir Vokietijos.

Rezoliucijoje nustatyta ir palankiai vertinama pažanga, kurią padarė ši šalis, visų pirma ekonomikos srityje. Vis dėlto joje pabrėžiama, kad valstybei reikia užbaigti likusią kelio į visateisę narystę dalį.

Rezoliucijoje taip pat minimos probleminės sritys. Tai politiniai santykiai ir etninių mažumų tarpusavio santykiai, geri santykiai su kaimynais, žiniasklaidos laisvės padėtis ir visų piliečių teisės, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę. Ypač asmenys, kurie atvirai nurodo savo bulgarų etninę kilmę, dažnai tampa diskriminacijos objektu.

Rezoliucijoje taip pat užsimenama, kaip svarbu išsaugoti kultūrinį ir istorinį paveldą, kuris turi ir reikšmingą europinę vertę. Gerai, kad šioje rezoliucijoje atvirai kalbama apie kultūros paminklų, kurie priklauso Bulgarijos kultūriniam paveldui, būklę Makedonijoje. Pasitikėjimą stiprina pagarba istoriniams faktams, o ne provokacijos, nereikalingos manipuliacijos ir iškraipoma tiesa.

Aš nuoširdžiai noriu, kad Makedonijos piliečiai greitai įveiktų praeities problemas ir kad galėtume juos pasveikinti kaip visaverčius Europos Sąjungos piliečius. Vis dėlto įveikti problemas galima tik parodant politinę valią nutraukti ryšius su žmonėmis, kurie tarnavo buvusios komunistinės Jugoslavijos slaptosiose tarnybose, buvo infiltruoti ir prisidėjo prie provokuojamų veiksmų Makedonijos politiniame ir ekonominiame, žiniasklaidos ir socialiniame gyvenime, tai, kaip, žinoma, vyko ir kitose Rytų Europos šalyse.

  Maria Eleni Koppa (S&D). – (EL) Pone pirmininke, prieš kelias dienas N. Gruevskio vyriausybė paskelbė pirmalaikius rinkimus. Pačiame skandalo dėl žiniasklaidos laisvės pažeidimų, teismų nepriklausomybės ir 2014 m. Skopjė miesto plėtros plano įkarštyje, nutrūkus politiniam dialogui, N. Gruevski bando išsiveržti į priekį.

Jei prie šios nepalankios vidaus padėties prisidės neišspręstas klausimas dėl pavadinimo, tai rimtai pakenks šios šalies europinėms perspektyvoms. Graikijos vyriausybė, skatindama dvišalius ryšius ministrų pirmininkų lygiu, ne kartą įrodė, kad nori šį puslapį užversti kartą ir visiems laikams. Deja, kol kas teigiamų rezultatų nepasiekta, nors tai ne Graikijos kaltė.

Tokiomis aplinkybėmis N. Gruevski žaidžia priešrinkiminius žaidimus ir mėgina įtikinti tarptautinę viešąją nuomonę, kad būtent Graikija vis sugalvoja kažką naujo pavadinimo klausimu, tuo nuolatos kliudydama išspręsti nesutarimą. Atsakomybė dėl šios šalies ateities Europoje yra jos pačios rankose ir ji raginama prisiimti savo įsipareigojimus.

  Anna Ibrisagic (PPE). – (SV) Pone pirmininke, turiu tik vieną minutę, todėl paminėsiu tik vieną dalyką. Plėtros patirtis mums rodo, kad tikrų reformų imamasi tik prasidėjus deryboms. Nebus taip, kad rytoj, vos pradėję derybas su Makedonija, mes ir užbaigsime šį procesą. Tai tik pradžia.

Tada, jei Graikija panorės, ji turės daugybę galimybių daryti kliūtis šiai šaliai, bet užkirsti kelią šaliai, kurios geografinė padėtis tokia ypatinga, dabar, šiomis aplinkybėmis, yra tikrai labai neatsakinga. Makedonijos padėtis labai kebli. Priversdami šią šalį laukti dar ilgiau, pasiųsime neteisingus signalus. Tai tik prisidėtų prie nacionalizmo didėjimo ir sustiprintų tas pačias nepalankias jėgas, kurias norime įveikti per plėtros procesą.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Pone pirmininke, keliaudami iš Strasbūro į Briuselį du kartus kertame Liuksemburgą. Pirmą kartą – suverenią Liuksemburgo valstybę, antrą kartą – Belgijos regioną tuo pat pavadinimu. Jei belgai būtų rėmęsi tokia pat logika kaip graikai, kai buvo įkurta ES, šiandien šios valstybės nebūtų.

Makedonija yra pasirengusi pradėti derybas dėl stojimo į ES. Tačiau norint, kad ji toliau žengtų demokratijos keliu, jai reikalinga mūsų parama ir solidarumas, kaip visai neseniai to reikėjo Graikijai. Aš besąlygiškai gerbiu kiekvienos valstybės narės veto teisę dėl naujų narių priėmimo. Vis dėlto norėčiau kreiptis į narius iš Graikijos, kad jie parodytų geranoriškumą ir paremtų ne tik šią rezoliuciją, bet ir pataisą, kurioje makedoniečių kalba minima kaip viena oficialių kalbų.

  László Tőkés (PPE). – (HU) Pone pirmininke, Makedonijos laimėjimai, susiję su Europos integracija, buvo labai gerai įvertinti jau pernai vasario mėn. ataskaitoje. Svarbiu Europos Parlamento sprendimu dar kartą skatinama greičiau išspręsti ginčą dėl pavadinimo ir nedelsiant pradėti stojimo derybas. Manau, kad nepriimtina ir netgi visiškai skandalinga, kad per praeitus metus šiuo klausimu nebuvo padaryta jokios apčiuopiamos pažangos. Tai kenkia pačios ES patikimumui. ES, taip pat ir pirmininkaujanti Vengrija, Balkanų šalių, įskaitant Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, prisijungimą laiko vienu savo prioritetų. Prašau Parlamento, Tarybos ir Komisijos pritarti kuo greitesnei Makedonijos stojimo derybų pradžiai, kad ir koks būtų šios šalies pavadinimas.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Pone pirmininke, pritariu atkreipusiems dėmesį į tai, jog atsakomybė yra abipusė. Europos Sąjunga, Europos Vadovų Taryba atsako už stojimo derybų vilkinimą ir taip prarandamas vienas svarbiausių dalykų, būtent regiono stabilumas; taip pat elgiasi ir Makedonijos vadovybė, manydama, kad tuo atveju, jei stojimo derybos neprasidės, jai nereikės tęsti reformų, apie kurias užsiminė ministrė E. Győri ir Komisijos narys Š. Füle. Dėl pavadinimo turiu pasakyti, kad man, kaip vengrui iš Vidurio Europos, šis Graikijos ir Makedonijos ginčas atrodo be galo absurdiškas. Man nepriimtinas abiejų šalių nelankstumas. Klausiu savęs, kaip būtų reagavusi Europos Sąjunga, jei, pvz., Vengrija būtų pasipriešinusi Rumunijos prisijungimui 2007 m. Vengrijoje apie tai nebuvo nė menkiausios užuominos, todėl prašau abiejų šalių laikytis deramo santūrumo.

  Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, negalima paneigti, kad per praėjusius metus Makedonija padarė nemenką pažangą. Vis dėlto svarbiausiose srityse dar yra galimybių tobulėti. Mano nuomone, svarbiausi reikalavimai yra užtikrinti teismų nepriklausomumą, žiniasklaidos saviraiškos laisvę, tvirtesnę pilietinę visuomenę ir geresnį politinį dialogą.

Per pastaruosius metus ombudsmeno tarnyba turėjo kur kas daugiau darbo, tačiau sumažėjo jo rekomendacijų, su kuriomis sutiko valstybės sektorius, skaičius. Todėl pritariu Komisijos nuomonei, kad turi būti stiprinama ombudsmeno pozicija.

Vis dėlto palankiai vertinu pažangą gerinant mažumų ir kultūrinių teisių apsaugą. Makedonijoje gerokai sumažėjo romų, kurie neturi asmens dokumentų. Deja, jų gyvenimo sąlygos tebėra vargingos ir jie vis dar susiduria su diskriminacija. Kaip visi žinome, ši problema aktuali ne tik Makedonijoje. Romų padėtis visiems mums primena, kad tai visos Europos problema.

Nors ir yra problemų, Makedonija išlieka stabili regiono šalis, palaikanti gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ir aš manau, kad ji sparčiai žengia keliu į ES.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija seniai nori prisijungti prie ES. Remiantis turima informacija, šalis dabar pasirengusi pradėti stojimo derybas, nes pakankamai atitinka būtinus politinius kriterijus ir pasiekė pažangą reformuodama viešąjį administravimą, teismus ir policijos pajėgas. Politinė sistema, atrodo, yra stabili, politinės partijos bendrauja viena su kita, o mažumų padėtis taip pat pagerėjo. Tam tikrų abejonių dar gali kilti dėl teismų nepriklausomumo, kovos su korupcija ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės – visa tai turi neigiamą įtaką verslo aplinkai ir užsienio kapitalo įplaukoms.

Vis dėlto buvo pasiekta pažanga įstatymų ir politikos krypčių derinimo srityje, ypač laisvo prekių judėjimo, prekybos bendrovių įstatymų ir finansinių paslaugų, taip pat teisingumo, laisvės ir saugumo srityse. Todėl esu tikras, kad Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiai dabar pagrįstai tikisi, kad laisva Europa pasiūlys jiems draugystės ranką. Pasitikėkime ir atverkime jiems Europos Sąjungos duris.

  Georgios Koumoutsakos (PPE). – (EL) Pone pirmininke, šiame Parlamente visi palaikome Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Europos perspektyvas. Mes – ypač EP nariai iš Graikijos – taip pat norime išspręsti įsisenėjusią problemą dėl šios šalies pavadinimo.

Pone Komisijos nary, šie du tikslai išties labai susiję, nors ir nepanašūs. Ar manote, kad šie du tarpusavyje susiję tikslai bus pasiekti, jei rytoj pritarsime tam, kad nedelsiant būtų pradėtos šios šalies ir Europos Sąjungos stojimo derybos? Galiu jus užtikrinti, kad pasiektume visiškai priešingą rezultatą: N. Gruevskio vyriausybei suteiktume dar didesnį akstiną nenusileisti, taigi derybos dėl pavadinimo liktų aklavietėje, o dėl to būtų ir toliau užkirstas kelias šalies stojimo perspektyvoms.

Jei rytoj patvirtintume šį pranešimą, tai būtų neteisingai suprasta, tai būtų neteisinga politika, neteisingas žingsnis, todėl rytoj balsuosiu prieš pranešimą.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, kaip ir ponas H. Swoboda, norėčiau palyginti Kroatiją ir Makedoniją. Abi valstybės įgyvendina pavyzdinę mažumų politiką. Abiejų šalių mažumos turi savo atstovus vyriausybėje; to nėra daugumoje ES valstybių narių. Tačiau yra ir vienas skirtumas. Kroatijoje opozicija yra užėmusi iš esmės konstruktyvią poziciją. Makedonijoje socialistų opozicija laikėsi šiurkščios blokavimo taktikos. Apgailestauju dėl to, kad šiandien kai kurie šio Parlamento nariai tapo socialistų opozicijos rinkiminės kampanijos įrankiais.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, kaip rašoma rezoliucijos projekte, kurį šiandien aptariame, ir pagal 2010 m. lapkričio mėn. Komisijos pažangos ataskaitą valstybė įgyvendino pakankamai politinių kriterijų. Tačiau jai reikia išlaikyti reformų proceso tempą visose srityse. Tai tikrai svarbus dalykas. Kaip parodė diskusija, visi sutariame šiuo svarbiu klausimu.

Kaip jau sakiau, šios šalies atžvilgiu atsidūrėme kryžkelėje. Ji turi ir toliau žengti Europos linkme taip, kaip žengia pirmyn ir likusi regiono dalis. Savo piliečių labui šalies vadovybė turėtų sutelkti dėmesį į ateitį. Tą darydami jie gaus visapusišką mūsų paramą.

Leiskite man pridurti dar vieną pastabą, kuri, mano manymu, svarbi šaliai, apie kurią diskutuojame, ir visam regionui. Ne pirmą kartą matome, kaip parlamente atstovų turinti partija išeina ir boikotuoja parlamento darbą. Leiskite pasakyti savo asmeninę nuomonę – tai nepriimtina. Manau, visos narystės siekiančios valstybės ir visos šalys kandidatės turi naudotis demokratinėmis institucijomis, kad jas sustiprintų, o ne joms kenktų. Jos turi išmokti, kad demokratiją reikia įgyvendinti demokratinėse institucijose, o ne už jų ribų.

Labai tikiuosi, kad prisijungsite prie manęs perduodant labai aiškų signalą regiono šalims: politinės partijos, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra dešiniosios, ar kairiosios, turėtų pasinaudoti integraciniu proceso pobūdžiu, kad bendradarbiautų įgyvendinant Europos darbotvarkę, o ne ginčytųsi gatvėje.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, leiskite man pakomentuoti vieną aspektą, t. y. šalies pavadinimo klausimą, ir leiskite man pradėti nuo to, kad visa širdimi pritariu nariams, kurie šiuo klausimu išreiškė nepasitenkinimą ir netgi pyktį. Nėra nieko blogiau, nei padėtis, kurioje esame įklimpę šiuo klausimu, ir net jei valstybė rodo veiklos rezultatus, mes negalime to pripažinti. Turiu pasakyti, kad gerus kaimyninius santykius laikau svarbiausiu dalyku, o plėtra įmanoma tik tada, jei to laikomasi. Taigi šalys turėtų rasti joms abiem priimtiną sprendimą JT globojamose derybose.

Taryba palankiai vertina nuolatinį aukšto lygio dialogą ir nekantriai laukia jo rezultatų. Šiuo metu visas dėmesys sutelktas į tebesitęsiančią bylą Tarptautinio Teisingumo Teisme, kuriame buvo išklausyti kovo 21–30 d. žodžiu pateikti argumentai. Galutinį sprendimą tikimasi priimti 2011 m. rugsėjo mėn. Vis dėlto tai, kad ginčas dėl pavadinimo lieka neišspręstas, o kol kas nesėkmingos derybos vilkinamos, neturėtų būti priežastis sulėtinti šalyje vykdomas reformas. Prieš pradėdama pirmininkauti Vengrija vedė išsamias dvišales derybas su suinteresuotomis šalimis ir paragino jas rasti sprendimą. Šį sprendimą turi rasti būtent jos. Nors visi kiti gali prisidėti, galiausiai viskas priklauso nuo jų pačių.

Todėl mes nuolat skatiname šį dialogą ir šią sprendimo paiešką. Labai apgailestaučiau, jei Vengrijos pirmininkavimo laikotarpiu negalėtų būti padaryta pažanga šiuo klausimu. Kaip jau minėjau, tai reikalinga ne tik Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, bet ir visam regionui, Europos Sąjungos kiemui, nes atėjo laikas jam nebebūti kiemu, o tapti neatskiriama ES dalimi. Mums labai svarbu pagaliau padaryti pažangą. Labai ačiū, pone pirmininke.

  Pirmininkas. – Gavau vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos⁽¹⁾, pateiktos pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks rytoj 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Mane ir džiugina, ir liūdina, kad šiandien diskutuojame šia tema. Man liūdna, nes praėjo jau šešeri metai nuo to laiko, kai Taryba suteikė Makedonijos Respublikai šalies kandidatės statusą, nenustatydama datos deryboms pradėti, nors ši šalis ir padarė pažangą.

Nagrinėdamas pono K. Vigenino pranešimą, atpažįstu daugumą reikalavimų, iškeltų mano šaliai Rumunijai rengimosi narystei laikotarpiu. Vis dėlto pastebiu, kad, nors būta greito, konkretaus Makedonijos Respublikos atsako į šiuos reikalavimus, nepadarėme jokios pažangos pradėdami derybas. Manau, kad Makedonijos Respublikos kelias į narystę ES yra per ilgas, o juk mes nenorime, kad vieną dieną jos piliečiai prarastų optimizmą ir viltį.

Sutinku su pranešėju, raginančiu Komisiją, Tarybą ir vyriausiąją įgaliotinę pradėti kurti bendrai taikytiną arbitražo mechanizmą dvišaliams klausimams, įskaitant ginčą su Graikija dėl šios šalies pavadinimo, spręsti. Tai svarbus bendros užsienio politikos uždavinys laikotarpiu po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, parodysiantis Europos Sąjungos gebėjimą spręsti ilgalaikius tarptautinius ginčus, vykstančius prie jos sienų.

  Jiří Havel (S&D), raštu. – (CS) Paskutinioji Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos vertinimo ataskaita nėra nei blogesnė, nei geresnė už ankstesnes. Vis dėlto visi žinome, kad šių ataskaitų turinys nėra pagrindinė kliūtis pradėti stojimo derybas. Kliūtis yra ginčas su Graikija dėl pavadinimo. Kitu atveju derybos greičiausiai jau būtų prasidėjusios. Todėl ES turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį sprendžiant šį klausimą, galbūt net lemiamą vaidmenį. Po beveik 20 metų bevaisių sprendimo paieškų dabar yra visiškai tinkamas metas aptarti tolesnius veiksmus, įskaitant ir galimus derybų mechanizmo pakeitimus. Komisija turėtų pateikti atitinkamus alternatyvius pasiūlymus šia linkme. Dėl mūsų ilgamečio pasyvumo mes visi prisidėjome prie neaiškaus visos šalies likimo, bet juk tai šalis, kuri – net ir po daugelio metų – vis dar teikia ES ataskaitas. Taip pat turėtume užbaigti vilkinimą – Parlamento, Komisijos ir Tarybos – dėl stojimo derybų pradžios. Niekas rimtai nežiūri į „kurčiųjų dialogą“ tarp Parlamento ir Komisijos, iš vienos pusės, ir Tarybos – iš kitos. Tai pakerta pasitikėjimą visa ES. Neapsigaukime – Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje parama stojimui į ES vis dar didelė. Vis dėlto per ilgą laiką ji pastebimai sumažėjo. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos žmonių, tiek makedonų, tiek albanų, kantrybė turi savo ribas, nors ir dėl skirtingų priežasčių.

(1) Žr. protokolą.

17. Padėtis Dramblio Kaulo Krante

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pranešimas dėl padėties Dramblio Kaulo Krante.

  Zsolt Németh, Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vardu. – Pone pirmininke, praėjusį pirmadienį Jungtinėms Tautoms ir Prancūzijos pajėgoms „Licorne“ veikiant Dramblio Kaulo Krante pavyko neutralizuoti buvusio prezidento Laurent’o Gbagbo vadovaujamą sunkiąją ginkluotę. Per praėjusias savaites naudojant šiuos ginklus buvo dažnai terorizuojami civiliai Abidžano gyventojai, nemažai jų žuvo ir buvo sužeista. Taigi norint apsaugoti civilius buvo būtina neutralizuoti minėtus ginklus ir ši operacija įvykdyta pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1975 suteiktus įgaliojimus.

Netrukus po to demokratiškai išrinktą prezidentą Alassane’ą Ouattarą remiančios respublikoniškos pajėgos pradėjo puolimą žeme prieš Laurent’o Gbagbo paskutinę tvirtovę Abidžane, siekdamos priversti jį atiduoti valdžią. Tikimės, kad dėl šių vykstančių operacijų teisėta Dramblio Kaulo Kranto vyriausybė perėmė visą šalies kontrolę. Galiu tik apgailestauti, kad per šį valdžios perėmimą neišvengta žmonių aukų ir kančių ir kad neužteko visuomenės priimto sprendimo. Tačiau tai – demokratijos pergalė Afrikoje ir ja daugeliui šio žemyno šalių, kuriose vyksta politiniai rinkimai, nusiųsta svarbi žinia.

Po savo pralaimėjimo 2010 m. lapkričio 28 d. prezidento rinkimuose L. Gbagbo atsisakė atiduoti valdžią, nors tarptautiniai stebėtojai rinkimus apibūdino kaip laisvus ir sąžiningus, o visa tarptautinė bendruomenė, patvirtinus JT, pripažino jo oponentą Alassane’ą Ouattarą teisėtai išrinktu prezidentu.

Per praėjusius keturis mėnesius ECOWAS, Afrikos Sąjunga ir JT ėmėsi kelių iniciatyvų, skirtų deryboms dėl taikaus valdžios perdavimo. Norėčiau pagirti šias organizacijas už jų dėtas pastangas siekti taikos ir demokratijos. Deja, L. Gbagbo atmetė visus pasiūlymus dėl taikaus valdžios perdavimo ir neatsisakė neteisėtos valdžios. Todėl ES laiko jį asmeniškai atsakingą už per pastaruosius keturis porinkiminės krizės mėnesius Dramblio Kaulo Kranto gyventojų patirtas kančias ir pralietą kraują. Todėl L. Gbagbo turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir atsakyti už savo veiksmus.

ES per savo vyriausiąją įgaliotinę baronienę C. Ashton pasveikino prezidentą A. Ouattarą su jo pergale, tačiau žinome, kad jo laukia labai daug uždavinių. Jis laimėjo karą, tačiau dabar turi laimėti taiką. Turi vėl galioti įstatymai ir tvarka, kad šimtai tūkstančių savo namus ar netgi šalį palikusių žmonių galėtų jaustis saugūs ir vėl grįžtų namo. Turi būti atkurta ekonomika ir sustabdyta dešimt metų trukusi recesija, taip pat užtikrintas augimas ir darbo vietos. Vėl turi pradėti veikti administracija, kad būtų galima teikti viešąsias paslaugas.

ES per ilgus krizės metus rėmė Dramblio Kaulo Krantą. Bendradarbiaudama ES teikė humanitarinę pagalbą, taip pat rekonstrukcijai ir sutaikymui, pasibaigus konfliktui, skirtą pagalbą. Nuo 2003 m. buvo skirta maždaug 500 mln. eurų. Per pastaruosiuos dramatiškus mėnesius ES ėmėsi ribojančių priemonių prieš L. Gbagbo remiančius asmenis ir organizacijas, ir mūsų Afrikos partneriai pripažįsta, kad tai smarkiai padėjo per krizę. ES ir toliau turėtų remti Dramblio Kaulo Krantą šiuo svarbiu momentu. Rengiamas pagalbos paketas, kuris bus pradėtas įgyvendinti, kai tik atsiras galimybė. Atėjo laikas pradėti dirbti, kad būtų pasiekta užtikrinta taika Dramblio Kaulo Krante.

  Cristian Dan Preda, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, pastarųjų 24 valandų įvykiai Dramblio Kaulo Krante glumina. Girdėjome, kad L. Gbagbo buvo pasirengęs pasiduoti, bet vėliau tai buvo paneigta. Dabar pavargusios laukti begalinio ginčo pabaigos prezidento A. Ouattaros respublikoniškos pajėgos pradėjo puolimą prieš Abidžaną.

Vykstant visai šiai sumaiščiai nepamirškime, kaip patekome į tokią padėtį. Norėčiau jums priminti, kad per pastaruosius keturis mėnesius mirė keli šimtai žmonių, o milijonas asmenų išsikėlė iš savo namų ir tapo pabėgėliais. Negalime neatsižvelgti į kitus įvykius. Tokia padėtis susidarė, nes L. Gbagbo ryžtingai nesutiko su visuomenės priimtu sprendimu ir atsisakė pripažinti pralaimėjimą. Manau, kad galiausiai atėjo laikas L. Gbagbo, kurio režimas traukiantis jo šalininkams žlunga, perduoti valdžią teisėtam prezidentui Alassane’ui Ouattarai.

Be to, negalime pamiršti šalyje įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų ir humanitarinės teisės pažeidimų, kurie gali būti nusikaltimai žmonijai. Reikia negailėti pastangų, siekiant nustatyti ir patraukti atsakomybėn šiuos pažeidimus padariusius asmenis, tai turi būti daroma ir tarptautiniu lygmeniu.

Galiausiai norėčiau pagirti Jungtinių Tautų misijos Dramblio Kaulo Krante (UNOCI) ir Prancūzijos pajėgų veiksmus, siekiant užtikrinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įgaliojimų nutraukti sunkiosios ginkluotės naudojimą ir apsaugoti civilius įgyvendinimą.

  Thijs Berman, S&D frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, Dramblio Kaulo Krante matyti susirėmimų dėl valdžios, per kuriuos žuvo daugiau nei 1500 žmonių, beveik vienas milijonas asmenų regione priverstinai tapo pabėgėliais, buvo apiplėšti ištisi gyvenamųjų namų rajonai ir visiškai sustabdyta ekonomika, pabaiga. Valstybė susiduria su katastrofa ir tai Laurent’o Gbagbo veiksmų pasekmė, kai jis atsisakė pripažinti pralaimėjimą. Reikėtų tvirtai pasmerkti jo griežtą atsisakymą gerbti rinkėjų pasirinkimą.

Reikėtų pasmerkti ir daugelį kitų dalykų: visą kelių praėjusių mėnesių smurtą, daugybę žmogaus teisių pažeidimų, grasinimus, smurtą prieš Jungtinių Tautų darbuotojus, neapykantą kurstančias kalbas ir žmonių grobimus. Vis dar vyksta mūšiai, tačiau jau deramasi dėl L. Gbagbo išvykimo ir tai – geros naujienos. Tačiau Dramblio Kaulo Krante susidarė nepaprastoji padėtis. Daugeliui šalies gyventojų baigiasi vanduo ir maistas, nes jie nesiryžo palikti savo namų.

Labai svarbu, kad prezidentas Alassane Ouattara gautų visokeriopą paramą per grįžimo prie teisinės valstybės, kurioje žmonės galės gyventi taikiai ir be baimės ir kurioje bus atkurta spaudos laisvė, procesą. Būtent grįžimas prie teisinės valstybės turėtų tapti pirmu įvyksiančiu dalyku. Šiuo požiūriu prezidento pareiga užkirsti kelią kariuomenės jėgos naudojimui prieš gyventojus, ir gerai, kad A. Ouattara įsakė ištirti baisių žudynių mieste Duékoué aplinkybes. Kad ir kokias teisinės valstybės atkūrimo priemones – teismus ar tiesos ir sutaikinimo komisijas –pasirinktų Dramblio Kaulo Kranto gyventojai, vienas dalykas akivaizdus: nėra jokio senaties termino karo nusikaltimams. Tarptautiniam baudžiamajam teismui turi būti leidžiama dirbti savo darbą.

Sankcijos buvo veiksmingos – L. Gbagbo nukentėjo finansiškai. Tačiau privalome užtikrinti, kad sankcijos būtų pradėtos naikinti iš karto, kai tik A. Ouattara užims savo teisėtą postą, nes viskas šalyje sustabdyta. Dabar netgi programoms, pagal kurias teikiami vaistai Dramblio Kaulo Kranto žmonėms, sergantiems ŽIV arba AIDS, kyla pavojus. Pone pirmininke, teikiantieji pagalbą Dramblio Kaulo Krantui neturėtų dabar šalies palikti bėdoje.

  Marielle De Sarnez , ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, tikėkimės, kad kol kalbame, neišvengiamai artėja krizės Dramblio Kaulo Krante pabaiga. Visi norėtume per kelias ateinančias valandas išgirsti, kad L. Gbagbo pasidavė.

Tarptautinė bendruomenė buvo labai kantri, Afrikos Sąjunga ėmėsi kelių tarpininkavimo etapų, o Jungtinės Tautos nutarė nesikišti į dviejų šalių nesutarimus kelis mėnesius. Dabar, remiantis Saugumo Tarybos rezoliucija, veiksmų ėmėsi Jungtinių Tautų misija Dramblio Kaulo Krante (UNOCI) kartu su Prancūzijos pajėgomis „Licorne“, siekdamos apsaugoti civilius nuo sunkiosios ginkluotės, kurią prieš juos naudoja dabartinis režimas.

Krizė Dramblio Kaulo Krante dabar turėtų tapti pavyzdžiu visiems, kurie nepaisydami pralaimėjimo rinkimuose atsisako perduoti valdžią. Tokie asmenys turi suprasti, kad nuo šiol tarptautinė bendruomenė yra pasiryžusi užtikrinti teisės įgyvendinimą. Tačiau šalyse, kuriose vyrauja nesantaika ir kuriose valstybingumo samprata vis dar vystosi, nepakanka paskelbti nugalėtoją. Privalome siekti nacionalinio susitaikymo. Tokią žinią turime nusiųsti A. Ouattarai, kuris bus atsakingas už nacionalinės sąjunginės vyriausybės sudarymą.

Kadangi abi stovyklos kaltino viena kitą žudynėmis ir nusikaltimais žmonijai, reikia pradėti tyrimus, kad būtų nustatyti kaltieji ir įvykdytas teisingumas. Teisingumas gali būti susijęs su kerštu, tačiau gali įtvirtinti ir taiką. Norėčiau prašyti pastarojo dalyko, nes teisingumu bus sudarytos sąlygos Dramblio Kaulo Krante atkurti taiką ir stabilumą ir stebėti, kaip atkuriamas augimas ir vystymasis.

  Judith Sargentini, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, dabar esu pasimetusi. Girdėjau, kaip Tarybai pirmininkaujanti Vengrija pareiškė, kad A. Ouattara laimėjo karą; dabar jis turi laimėti taiką. Tačiau visą dieną žiūrėjau televizorių ir sekiau naujienas ir man atrodo, kad A. Ouattara vis dar kariauja ir karo nelaimėjo. Atrodo, kad taip bus, tačiau kol kas karas nebaigtas.

Kai jam galiausiai pavyks užimti savo šalies prezidento postą, praeityje liks labai sunkūs keturi mėnesiai, per kuriuos žlugo valstybė, buvo sunaikinta ekonomika, žuvo daugybė žmonių, o gyventojai buvo kurstomi vieni prieš kitus. Kokia naujo valdymo laikotarpio pradžia! Jei norėdami apibūdinti rinkimus, dėl kurių kyla karai, sakome „demokratijos pergalė Afrikoje“, tai turbūt parenkame netinkamus žodžius. Tačiau dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad valstybė taip reagavo į rinkimus.

Ką turėtume dabar daryti Europoje, jei A. Ouattarai atsiras galimybė užimti savo pareigas? Manau, paskelbę boikotą kakavai parodėme, kad galime imtis skubių veiksmų ir kad galime panaudoti prekybą demokratijos skatinimui. Dramblio Kaulo Krantas yra viena AKR šalių, taigi ji iš mūsų gauna pagalbą vystymuisi, todėl reikia atsižvelgti į politinį dialogą. Privalome pradėti tokį politinį dialogą su žmogumi, kuris parodys, jog gali vėl suvienyti visas šalies dalis. Jis turi mums, likusiam pasauliui ir, svarbiausia, savo paties žmonėms parodyti, kad gali nutraukti šį smurtą ir kad jis nori daryti pokyčius.

  Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, labai sudėtinga komentuoti padėtį Dramblio Kaulo Krante, kai ji nuolat kinta ir yra visiškai neaiški.

Pirmiausia norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams, kurie šį rytą praleido rengdami pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuris bus pateiktas rytoj. Visi kartu dirbome siekdami, kad pasiūlymas būtų suderintas ir apimtų ateities planus. Šiandien visi žinome, kad greičiausiai abi pusės vykdė žiaurius nusikaltimus ir kad reikės atsakomybėn patraukti visus kaltuosius, nepaisant, kas jie tokie.

Dramblio Kaulo Kranto gyventojai yra pagrindiniai nukentėjusieji susiklosčius tokiai padėčiai šalyje. Jungtinės Tautos veikdamos per Jungtinių Tautų misiją Dramblio Kaulo Krante (UNOCI) nesugebėjo apsaugoti civilių. Dar blogiau, JT padedamos Prancūzijos karinių pajėgų ėmėsi veiksmų prieš vieną šalį – tai buvo daroma remiantis JT rezoliucija, tačiau ji buvo patvirtinta 1975 m., taigi jai jau 36 metai. Afrikos Sąjungos pirmininkas T. Obiang Nguema vakar nedviprasmiškai pasmerkė šiuos veiksmus. Laimei, atrodo, kad UNOCI nedalyvavo paskutiniame puolime, kurį, matyt, dabar pradeda A. Ouattaros kariai.

Atsižvelgiant į tai, nenorėjome būti atsakingi už rezoliuciją ir rytoj už ją nebalsuosime. Visi žinome apie Prancūzijos vaidmenį Afrikoje. Françafrique padarė daug žalos ir ją tebedaro. Be to, Prancūzijos valdžia neslepia savo politikos ir teigia, kad jie nori apsaugoti ir išlaikyti Prancūzijos interesus.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Pone pirmininke, baisus dalykas mūsų šiuolaikinėje visuomenėje, ypač Europos visuomenėje, o dar konkrečiau mūsų Parlamente – vyraujantis bandos jausmas: esame linkę elgtis kaip avys.

Išskyrus du paskutinius kalbėtojus, visi paskui kartojo tai, ką skaitė laikraščiuose, girdėjo per radiją ar matė per televiziją. Visi mums pasakoja, kad A. Ouattara laimėjo rinkimus – taip gali būti, tačiau tikrai tai nebuvo taip akivaizdu.

Visi mums pasakoja apie žiaurius vakarykščius karinius veiksmus, kuriais norėta sunaikinti sunkiąją ginkluotę. Šie dalykai vaizduojami netikroviškai. Sunkiosios ginkluotės sunaikinimas – kitas būdas apibūdinti bombardavimą. Pats esu matęs bombardavimo pasekmes, esu atsargos karininkas ir galiu jums pasakyti, kad bombardavimas apima žmonių žudymą, žmonių deginimą, žmonių sprogdinimą. Kitaip tariant, tai kariniai veiksmai, vykdomi palaikant vieną pusę ir nukreipti prieš kitą pusę. Tai gali būti pateisinama, tačiau būdami tarp Parlamento narių ir politinių atstovų turėtume būti pakankamai drąsūs, kad pasakytume teisybę.

Mums taip pat pasakojama, kad šie ginklai buvo naudojami civiliams gyventojams terorizuoti. Tačiau galiausiai pilietiniame kare kai kurie civiliai yra ginkluoti, ypač kai viena pusė turi Kalašnikovo automatus ir ją palaiko pusė šalies armijos. Taigi, manau, turime baigti šį apsimetinėjimą. Palaikydami vieną pusę ėmėmės žiaurių veiksmų, nukreiptų prieš kitą pusę. Ar šie veiksmai buvo pagrįsti? Galbūt.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad nesuprantu, kaip A. Ouattara gali būti nekaltas dėl karių žiaurumo, o L. Gbagbo visada kaltinamas jį palaikančių karių žiauriais veiksmais.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Cristian Dan Preda (PPE). – (FR) Pone pirmininke, norėčiau paprasčiausiai paklausti B. Gollnischo, ką, jo manymu, rodo rinkimų rezultatai ir ar tai reiškia, kad A. Ouattara, laimėjęs rinkimus, privalo nedelsdamas perimti valdžią. Tai paprastas klausimas, susijęs su demokratiniu patikimumu.

Buvau Dramblio Kaulo Krante ir vadovavau rinkimų stebėjimo misijai, galiu jus užtikrinti, kad rinkimai buvo teisėti ir kad buvo aiškus ir neginčytinas nugalėtojas.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Pone pirmininke, pone C. Preda, sakiau, kad A. Ouattara galbūt ir laimėjo rinkimus, tačiau nemanau, kad tai buvo taip akivaizdu, kaip jūs sakote. Be kuriuo atveju Dramblio Kaulo Kranto Konstitucinis Teismas nesilaikė tokio požiūrio, nors teismas sudarytas, atsižvelgiant į politines pažiūras, kaip ir Prancūzijos Konstitucinis Teismas. Savo ruožtu būčiau patenkintas, jei sutelktume dėmesį į Prancūzijos rinkimus. Atstovauju milijonams balsuotojų ir partijai, kurios lyderis pasiekė paskutinį prezidento rinkimų etapą, nors ji neturi nė vieno parlamento nario ir nė vieno senatoriaus mūsų nacionaliniame parlamente. Tačiau jūs visiškai neatsižvelgiate į šią ypač skandalingą padėtį.

(Salėje šūksniai: „Nesusiję su tema“)

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, teigiama, kad buvęs Dramblio Kaulo Kranto prezidentas Laurent Gbagbo leido suprasti, kad yra pasirengęs pasiduoti, ir paprašė Jungtinių Tautų apsaugos. Vyksta derybos dėl L. Gbagbo pasidavimo. Jos pradėtos po to, kai demokratiškai išrinktą prezidentą A. Ouattarą remiančios pajėgos perėmė prezidentinės rezidencijos Abidžane kontrolę. Ministro pirmininko G. Soro nuomone, L. Gbagbo valdymas gali baigtis bet kurią akimirką. Nesu dėl to tikras, tačiau tikiuosi, kad būtent taip ir bus. Tačiau iš tiesų žinome, kad per ginkluotą konfliktą buvo žudomi ir civiliai, įskaitant moteris ir vaikus. Dviejų politikų rėmėjų susidūrimuose žuvo 1500 žmonių ir milijonas turėjo palikti savo namus. Prieš keletą dienų vienas iš L. Gbagbo patarėjų pasakė, kad net pradėjus žudynes Abidžane buvęs prezidentas nesutiks pripažinti savo pralaimėjimo prezidentiniuose rinkimuose ir perduoti valdžios. Todėl nesunku numatyti, kas turėtų įvykti Dramblio Kaulo Krante: skubus mūšių nutraukimas, buvusio prezidento išvykimas iš šalies, nes tai tikrai stabilizuotų padėtį, teisingumo įvykdymas visiems, kas vykdė karinius nusikaltimus ar žudymus, ir valstybės stabilizavimas. Europos Sąjunga turėtų remti visas šias priemones.

  Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, iš karto skubėjome padėti Libijai, tačiau Dramblio Kaulo Kranto atžvilgiu nesiėmėme veiksmų nuo lapkričio mėn. Tarybos nustatytos sankcijos yra žingsnis teisinga linkme, tačiau kada jos bus panaikintos? Kodėl jos buvo panaudotos siekiant užblokuoti kakavos pupelių eksportą iš Abidžano uosto ir uždaryti naftos perdirbimo gamyklą? Jei nepadedame, tai bent jau neturėtume kelti dar daugiau rūpesčių. Nepagrįstai nukentės Dramblio Kaulo Kranto ekonomika ir ilgainiui Europos vartotojai.

Laurent Gbagbo turi užleisti valdžią ir turėtų būti remiamas skubus pabėgėlių grįžimas į savo namus. Aplinkinės šalys negali susidoroti su dabartiniais pabėgėlių kiekiais. ES privalo padėti organizuoti rinkimus ir demokratinių institucijų kūrimą. Tačiau neturėtų būti užkirstas kelias įprastam verslui. Dramblio Kaulo Kranto ekonomika labiausiai klestinti Vakarų Afrikoje. Ekonomikos atkūrimas ir naudojimasis ES rinkomis eksportuojant produktus yra priemonės stabilumui šalyje atkurti. Lauksiu Komisijos veiksmų.

  Charles Goerens (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, priešingai nei B. Gollnisch, manau, kad dėl visuotinio abejingumo negalime leisti mirti civiliams, kai jiems tenka patirti neteisėto valstybės vadovo vykdomą puolimą ir smurtą.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1975 nustatyta, kad tarptautinė bendruomenė gali kliudyti režimui, kurį vykdant naudojami ginklai prieš savo žmones. Šiuo atveju tai yra pažanga, nes nebeprivalome bejėgiškai žiūrėti, kaip civiliai gyventojai kenčia savo vadovų vykdomus žiaurius nusikalimus.

Tačiau nors turėtume teigiamai vertinti tai, kad remdamiesi tarptautine teise dabar galime panaikinti abejingumą, vis tiek privalome prižiūrėti, kad būtų imtasi visų reikalingų atsargumo priemonių siekiant užtikrinti, jog karinės pajėgos būtų naudojamos tik kaip paskutinė priemonė. Deja, Dramblio Kaulo Krante prezidentas L. Gbagbo nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų šios mirtį nešančios baigties.

Kai viskas pasakyta ir atlikta, drįstu tikėtis, kad rezoliucija Nr. 1975 dėl Dramblio Kaulo Kranto ir rezoliucija Nr. 1973 dėl Libijos padės atgrasyti kitus norinčius prisidengti valstybės suverenitetu žudant savo piliečius. Tarptautinio baudžiamojo teismo ir dabar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos užimtos pozicijos derinys reiškia, kad barbariški nebaudžiami veiksmai taps ne taisykle, tačiau, tikėkimės, išimtimi.

  Sabine Lösing (GUE/NGL). – (DE) Pone pirmininke, ar tokioje susiskaidžiusioje šalyje kaip Dramblio Kaulo Krantas gali smurtinėmis priemonėmis būti pasiekta ilgalaikė taika ir ar gali būti įteisintas prezidentinių rinkimų laimėtojas? Tai atrodo labai abejotina, ypač dėl to, kad neišspręstos tikrosios konflikto priežastys. Šalis buvo destabilizuota dėl ekonomikos problemų, kurias didžiąja dalimi sukėlė Pasaulio banko struktūrinio prisitaikymo programos. Netikėtai pradėtomis taikyti sankcijomis, kuriomis buvo siekiama susilpninti L. Gbagbo vyriausybę, pabloginta padėtis ir prisidėta prie humanitarinės krizės didėjimo Dramblio Kaulo Krante. Abiejų pretendentų į prezidentus teisėtumas ginčytinas. Abiejų pusių kariuomenės atsakingos už civilių gyventojų žudymą.

Dar kartą Vakarai pasirinko vieną pusę ir dabar Jungtinės Tautos (JT) kariauja greta Prancūzijos karių, siekdamos užtikrinti vienos konflikto šalies pergalę. Ar vėl, kaip kolonializmo laikais, Afrikos žmonių likimą spręs Europos jėgos, tik šį kartą remiamos JT? Kas nutiko tarptautinės teisės principams? Ar tai nuostata, kuria remiantis buvo įkurtos JT? Atrodo, kad, užuot siekusios taikių konfliktų sprendimų, JT remia pilietinius karus ar vieną juose dalyvaujančių šalių. Kieno interesai čia slypi?

  Michèle Striffler (PPE). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pabrėžti, kad, be politinės krizės Dramblio Kaulo Krante, susiduriame su tikra humanitarine krize, kuri gali gerokai užsitęsti.

Dėl smurto po rinkimų daugiau nei vienas milijonas asmenų buvo perkelti šalies viduje arba tapo pabėgėliais. Be to, pabėgėlių antplūdis gali vėl padidinti įtampą regione. Humanitarinė krizė, ponios ir ponai, nebus išspręsta politiniu susitarimu, kuris šiuo metu rengiamas. Jei norime išvengti pačių baisiausių įvykių, turime veikti greitai. Kad ir kas nutiktų, chaosas Abidžane tęsis kelis mėnesius.

Norėčiau pasveikinti Komisiją už tai, kad nusprendė penkis kartus padidinti humanitarinės pagalbos biudžeto sumą, ir dabar Europos parama sieks daugiau nei 30 mln. eurų. Europos Sąjunga privalo sutelkti visus būtinus išteklius, kad padėtų pačioms pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir stebėtų, kaip kinta jų poreikiai.

Taip pat privalome užtikrinti, kad didesnis žiniasklaidos padėčiai Libijoje skiriamas dėmesys neužgožtų humanitarinės krizės Dramblio Kaulo Krante svarbos. Be to, esant dabartinei saugumo padėčiai užkertamas kelias humanitariniams darbuotojams veikti ir pasiekti žmones ir tai yra baisu.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad negali būti nebaudžiamumo – privalome imtis visų reikalingų priemonių, kad užtikrintume teisingumą.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad esu nustebęs, jog čia vėl nėra baronienės C. Ashton. Tačiau džiaugiuosi, kad jai atstovauja mano draugas Z. Németh. Norėčiau, kad jis, S. Füle ar kas nors kitas, o ne asmuo, kuris labai retai atvyksta netgi čia, į Europos Parlamentą, nuolat koordinuotų Europos Sąjungos užsienio politiką.

Dėl paties klausimo norėčiau labai aiškiai pareikšti, kad Dramblio Kaulo Krantas, be abejo, turi labai daug problemų, kurias reikia išspręsti. Tačiau prezidentas A. Ouattara aiškiai laimėjo rinkimus ir yra demokratiškai teisėtas asmuo. Toks yra Afrikos Sąjungos ir daugelio kitų organizacijų požiūris. Tačiau privalome būti dėkingi, kad Jungtinės Tautos (JT) ir pirmiausia JT Generalinis Sekretorius ir prezidentas N. Sarkozy užkirto kelią tokioms žudynėms, kokios vyko kitose Afrikos valstybėse, pvz., Ruandoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Todėl neturėtume dėl to ginčytis.

Be abejo, tai neišsprendžia problemų. Tačiau kai V. Putinas pradeda kritikuoti JT ir sakyti, kad JT Generalinis Sekretorius viršijo savo įgaliojimus, tai destabilizuoja JT, kai jų labai reikia. Afrikos Sąjungai irgi nereikėtų taip smarkiai reikšti savo nuomonių, nes ji visiškai nesugebėjo padėti per šią krizę. Afrikos Sąjunga turėjo padėti pasiekti demokratiją Dramblio Kaulo Krante. Mes, europiečiai, praeityje padarėme daug klaidų ir toliau jas darome. Tačiau šiuo atveju už klaidas atsakingi kiti.

  Pirmininkas. – Mūsų tarnybos mane informavo ir, manau, svarbu žinoti, kad metų pradžioje Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai biuras atsiuntė plenarinių posėdžių, kuriuose ji galės dalyvauti, sąrašą. Nuo tada jau buvo žinoma, kad ji šiuo metu negalės čia būti, taigi akivaizdu, kad jei diskutuojame tokiomis temomis kaip ši, jai turi atstovauti kas nors kitas, ir tai turėtų būti aišku.

Dabar pradėsime procedūrą „prašau žodžio“. Yra trys pranešėjai.

  Mariya Nedelcheva (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Dramblio Kaulo Krante iš tiesų auga smurtas. Deja, dėl dviejų asmenų politinio konflikto kilo humanitarinė krizė.

Aišku, turi būti išlaikytas bendras demokratinis principas gerbti rinkimų rezultatus. Todėl L. Gbagbo išvykimas neišvengiamas. Tačiau klausimas, kas bus toliau? Kyla pavojus, kad įtampa tarp dviejų pusių stiprės. Ką planuojame daryti, jei kils pilietinis karas? Turėtume dirbti, kad būtų padaryti trys dalykai.

Mūsų pirmas prioritetas turi būti išlaikyti taiką ir stabilumą, kurių reikia, kad Dramblio Kaulo Kranto žmonės galėtų grįžti prie savo kasdieninio gyvenimo, t. y. valgyti, teikti priežiūrą, dirbti ir eiti į mokyklą. Turi būti sukurta nepriklausoma komisija, skirta nuo konflikto pradžios įvykdytiems smurtiniams veiksmams ištirti.

Antra, Jungtinių Tautų misija Dramblio Kaulo Krante turi tęsti savo veiklą. Tačiau turėtume apsvarstyti, kaip pradėti dialogą, kuriame dalyvautų visos šalys, įskaitant pačią šalį ir platesnes tarptautines bendruomenes.

Galiausiai norėčiau jums priminti, kad Europos Sąjunga siuntė rinkimų stebėjimo misiją. Europos Sąjunga dabar privalo daryti spaudimą, kad būtų atsižvelgta į jos pateiktas rekomendacijas ir kad jos būtų įtrauktos į pokrizinį procesą.

  Catherine Bearder (ALDE). – Pone pirmininke, naudodamasi šiuolaikinėmis technologijomis, būdama čia stebiu įvykių eigą Dramblio Kaulo Krante. Šiems prietaisams Dramblio Kaulo Krante tenka toks pat vaidmuo, kaip ir Šiaurės Afrikoje – žmonės rašo pranešimus prašydami padėti ir suteikti medicininę pagalbą.

Per pastaruosius šešis mėnesius buvo skaudžiai bandomas padedančiųjų Dramblio Kaulo Krantui pasiryžimas: tai buvo lyg sulėtinta automobilio avarija, nes matėme, kaip šalyje susidarė dabartinė padėtis, ir visada kenčia būtent patys pažeidžiamiausieji. Šią savaitę čia kalbėjome apie iš Šiaurės Afrikos į Europą atvykstančius pabėgėlius, tačiau taip pat girdėjome pranešimų apie beveik milijoną asmenų, bėgančių į kaimynines šalis, kurios beveik tokios pat skurdžios ar net skurdesnės nei Dramblio Kaulo Krantas. Palaikantieji šią šalį turi būti pasirengę kuo greičiau padėti jai atkurti savo įprastą padėtį ir galias ir suteikti ten gyvenantiems žmonėms vilčių, kad jų laukia laiminga ateitis.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, pilietinio karo padėtis Dramblio Kaulo Krante vis dar kelia nerimą, nes šalies ekonomika sustabdyta, taip pat matomas aukštas smurto, paveikusio šalies žmones ir virtusio humanitarine krize, lygis. Atėjo laikas tai sustabdyti. Žinome, kad grėsminga padėtis ten susidarė dėl ilgalaikių priežasčių, ypač skurdo ir socialinės nelygybės, kurie ten liko nuo buvusio kolonializmo ar kilo dėl metų metus Tarptautinio valiutų fondo (TVF) įgyvendinamų struktūrinių prisitaikymo planų. Tačiau šie pastarieji keturi kančios mėnesiai po prezidentinių rinkimų rodo, kaip apgailėtina, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą, nepakankamai panaudojo diplomatinius kanalus, kad būtų rastas taikus ir politinis krizės sprendimas.

Tenka apgailestauti ir dėl Prancūzijos vaidmens šiuo klausimu, nes ji pasirinko karinės intervencijos būdą užuot primygtinai naudojusi diplomatinius kanalus. Todėl visas šalis raginame užbaigti karą ir nutraukti smurtą, taip pat raginame ES imtis atitinkamų veiksmų.

  Zsolt Németh, Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vardu. – (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pacituoti žymaus vengrų poeto žodžius: „Tarp žmogžudžių tas, kuris tyli, yra bendrininkas.“ Kai matome, kad tūkstančiai žūsta ir milijonai žmonių bėga, negalime savęs raminti prisimindami frazes apie taikos balandį, tačiau turime imtis veiksmų. Ir prieš tai, kai kas nors ims lyginti veiksmus Libijoje ir Dramblio Kaulo Krante ir veiksmus Irake, norėčiau visiems priminti, kad dabartiniai veiksmai neprimena Irako ar net Afganistano, bet primena Ruandą ir Kosovą, ir neatsitiktinai per pastarąsias kelias savaites tiek daug kalbame apie tai, kad turime, kaip sakome, teisę ir atsakomybę ginti civilius, piliečius.

Todėl norėčiau pakartoti, kad L. Gbagbo iš tiesų pralaimėjo savo kovą, vienas tūno savo bunkeryje ir laukia savo lemties. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad dabartinėmis aplinkybėmis negali kilti abejonių dėl šių veiksmų teisinio pagrindo. JT Saugumo Taryba patvirtino rezoliuciją Nr. 1975 ir šioje rezoliucijoje suteikti visiškai aiškūs įgaliojimai imtis veiksmų. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad įvykdyti nusikaltimai nebegali būti ilgiau slepiami ir netiriami. Esu labai patenkinta, kad teisėtai išrinktas prezidentas A. Ouattara ir ministras pirmininkas sutiko, kad JT atliktų tarptautinį įvykdytų žudynių tyrimą, ir aiškiai jį remia. Todėl šių žudynių tyrimas jau dabar yra bet kokio susitarimo dalis ir labai aiški bei būtina sąlyga.

Kalbant apie Europos Sąjungos indėlį, Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas jau šiuo metu yra numatęs 30 mln. eurų humanitarinei pagalbai, ir, kaip jau sakiau savo įvadiniame pranešime, netolimoje ateityje Europos Sąjunga parengs paketą, kuriuo bus teikiama Europos Sąjungos parama ekonomikos ir institucijų kūrimo tikslams, kuriuos turi teisėtai vykdyti išrinktas prezidentas ir vyriausybė.

  Pirmininkas. – Gavau septynis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj vidurdienį.

(Posėdis sustabdytas 20.35 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

PIRMININKAVO: SILVANA KOCH-MEHRIN
Pirmininko pavaduotoja

(1) Žr. protokolą

18. Prašymas ginti Parlamento nario imunitetą (žr. protokolą)

19. Komitetų ir delegacijų sudėtis

20. Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspektas; Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspektas

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl Komisijos pareiškimų dėl:

– Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspekto (2010/2958(RSP))

– Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspekto (2011/2642(RSP)).

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, esu patenkintas, turėdamas galimybę pasikeisti nuomonėmis su Parlamentu dėl Europos kaimynystės politikos.

Atsižvelgiant į dabartinius įvykius pietiniame Viduržemio jūros regione, šios politikos persvarstymas yra labai svarbus. Tiesą pasakius, per pastaruosius devynis mėnesius Komisija atliko politikos persvarstymą. Noriu pasinaudoti šia proga ir padėkoti nariams už jų indėlį per konsultacijas, kuriose taip pat dalyvavo šalys partnerės, ES valstybės narės, mokslininkai ir pilietinės visuomenės grupės.

Skaičiau Mário Davido pranešimą dėl Pietų ir Mareko Siwieco pranešimą dėl Rytų ir, mano nuomone, jie abu yra reikšmingi ir naudingi. Esu patenkintas, kad mūsų mintys sutampa.

Pastebėjote, kad ankstesnių diskusijų dėl kaimynystės politikos rezultatai jau įtraukti į kovo 8 d. komunikatą dėl partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės. Dabar rengiame platesnį komunikatą dėl persvarstymo rezultatų, kuris bus paskelbtas gegužės mėn. Esminė persvarstymo išvada – naujas dėmesys kaimynystės politikos diferenciacijai atsižvelgiant į kiekvienos šalies partnerės poreikius ir norus. Ir toliau bus siūloma vykdant politiką dalyvauti visoms partnerėms, tačiau kiekviena kaimynė yra skirtinga ir turi skirtingų siekių. Kai kurios šalys partnerės nori kiek galima toliau žengti link Europos Sąjungos, tiesą pasakius, siekia įstojimo, tačiau kitos nori kuo geriau panaudoti kitus kaimynystės politikos aspektus. Taigi politika bus naudingesnė didesniam gavėjų skaičiui naudojant konkretų ir diferencijuotą metodą ir kartu tvirčiau politiškai vadovaujant santykiams su partnerėmis.

Vis tik, kaip savo pranešimuose rekomendavo M. David ir M. Siwiec, svarbiausias persvarstytos kaimynystės politikos, skirtos visoms mūsų šalims partnerėms, elementas bus mūsų bendros vertybės, susijusios su demokratija, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms. Šios vertybės turėtų būti išreikštos tvirtesniais bendrais įsipareigojimais siekti demokratizacijai būtinų elementų. Čia ypač omenyje turiu laisvus ir sąžiningus rinkimus, išraiškos ir asociacijos laisvę, teismų nepriklausomumą, kovą su korupcija ir saugumo sektoriaus reformą.

Kaip pabrėžiama abiejuose pranešimuose, persvarstytoje kaimynystės politikoje bus taip pat atsižvelgiama į pilietinės visuomenės svarbą ir pagal tai imamasi veiksmų. Nevyriausybinės organizacijos turi kompetencijos ir patirties vykdyti demokratiškas ir į rinką nukreiptas reformas naudojant metodą „iš apačios į viršų“, paremtą bendromis vertybėmis. Klestinti pilietinė visuomenė įtraukia piliečius ir padeda vyriausybę išlaikyti atskaitingą, taigi Europos Sąjunga pagerins savo ryšius su vyriausybėmis daug artimiau bendraudama su pilietine visuomene. Tai taip pat labai svarbu regioniniu ir subregioniniu lygmeniu, kur, pvz., Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumas daro gerą pažangą.

Būsimame komunikate bus išsamiau pateiktas dviem mūsų kaimynystės subregionams taikomas metodas. Jame bus išdėstyta, kaip, mūsų nuomone, vystysis Rytų partnerystė po aukščiausiojo lygio susitikimo Tarybai pirmininkaujant Lenkijai. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga turi galimybių Pietuose padaryti tikrą įtaką, tačiau, kalbant atvirai, ji to dar nepadarė, todėl būtina ją paskatinti. Europos Sąjungos perspektyvos susijusios su konkrečių ekonomikos projektų vykdymu, dėmesį telkiant į užimtumą, inovacijas ir augimą. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos sekretoriatas turi geriausias pozicijas veikti kaip iniciatorius ir kartu suburti valstybes, tarptautines ir finansines institucijas ir privačias bendroves darbui su tokiais ekonomikos projektais.

Norėčiau trumpai paminėti tris kitus elementus, kurie per persvarstymą buvo aptarti ir kurie bus labai svarbūs persvarstytai kaimynystės politikai: pirma, prekybos ir ekonomikos integracijos vaidmuo padedant šalyse partnerėse siekti stabilumo ir gerovės. Svarbiausia priemonė tai pasiekti yra išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė (angl. DFCTA). Sėkminga DFCTA galima daryti pokyčius. Šalių partnerių daromos reguliavimo reformos skatinamos per prekybą.

Kitas dalykas – reikia pagerinti judumą tarp šalių partnerių ir Europos Sąjungos, nes geriausias būdas skatinti Europos vertybes – dalytis asmenine patirtimi. Kaimynystės politika bus bandoma pagerinti judumą atsižvelgiant ir į saugumą.

Galiausiai per konsultacijas daugelis šalių partnerių pareiškė norą dėl didesnio politinio dalyvavimo Europos Sąjungoje. Artimesnis ir visapusiškesnis politinis dialogas visose mūsų santykių srityse mums padės spręsti sudėtingus klausimus išlaikant abipusį pasitikėjimą.

Labai dėkoju už jūsų dėmesį. Labai laukiu būsimų diskusijų ir atsižvelgsiu į jūsų nuomones.

  Mário David, PPE frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiuo istoriniu laikotarpiu būtini tvirti ir ryžtingi veiksmai. Kaip ir daugelis jūsų, su viltimi, susirūpinimu ir lūkesčiais stebime Viduržemio jūros regione vykstančius įvykius. Tačiau esu patenkintas, kad Parlamentas ketina patvirtinti iniciatyvią poziciją dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) Pietų aspekto persvarstymo, po kurio, tikiuosi, ES aktyviau veiks šiame regione ne tik kaip vartotoja, bet ir kaip pasiaukojusi partnerė. Nuo pat pradžių būtina pabrėžti, kad savo santykių su kaimyninėmis valstybėmis srityje privalome skatinti savo pagrindines vertybes. Nebegalime daryti išlygų gindami demokratiją, žmogaus teises ir ypač socialinį teisingumą. Nebegalime didžiausio dėmesio skirti trumpalaikiam stabilumui neatsižvelgdami į savo piliečių svarbiausius interesus, nuolatinį jų gynimą, jų asmeninę ir kolektyvinę laisvę, kur ypatingas dėmesys skiriamas moterų teisėms.

Ateityje Europos Sąjunga vykdydama savo kaimynystės politiką turėtų laikytis metodo „iš viršaus į apačią“. Gyvybiškai svarbu, kad taip būtų. Tik labiau dalyvaujant vietos bendruomenėms ir pilietinei visuomenei bus užtikrintas maksimalus politikos įgyvendinimas. Tačiau negaliu nepareikšti savo nusivylimo: apgailestauju, kad Parlamentas ir Komisija nenori visapusiškai pasinaudoti šia proga ir kartą ir visiems laikams atskirti EKP su rytinėmis šalimis – su šalimis, kurios ateityje galėtų tapti mūsų partnerėmis Europos Sąjungoje – ir EKP su pietinėmis šalimis.

Taip pat reikalauju, kad Komisija per savo persvarstymo procesą balandžio 20 d. parodytų siekį, kuris būtinas pagal dabartinę padėtį, t. y. parengti kiekvienai valstybei pritaikytą kaimynystės politiką, kuria būtų numatomos aiškios gairės ir atidus įvertinimas ir kuri galėtų būti susijusi su būsima Viduržemio jūros regiono ekonomine zona, apimančią naujas demokratijas Pietuose.

Baigdamas, Komisijos nary, noriu pasakyti, kad tikime, jog gera valia ir bendradarbiavimas, kurie buvo matomi dirbant šiuo klausimu, virs tuo, kad Parlamentas bus nuolat įtraukiamas į šios politikos planavimą ir vertinimą.

  Marek Siwiec, S&D frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, šiandien su Europos Sąjungos Rytų politika susijusiame darbe pasiekėme tikslą, tiksliau, pirmąjį jo etapą. Galime sakyti, kad kaimynystės politika buvo sukurta tam, kad nebūtų atskirtos šalys, kurios nestojo į Europos Sąjungą. Kokia padėtis šiandien? Kokios yra šalys, kurias apima ši politika?

Galima sakyti, kad politika yra pasisekimų – įvairių pasisekimų – sąrašas, nes vienu žodžiu neįmanoma pasakyti, kas per tuos metus pasiekta Moldovoje, palyginti su Ukraina ir, pvz., tragiška padėtimi Baltarusijoje. Tačiau galima pasakyti, kad šiose valstybėse atsirado daugiau europietiškų vertybių, daugiau ir geresnių įstatymų, matomas didesnis rūpestis žmonėmis ir efektyviau veikia ekonomika , o vykstant šiems procesams mes atlikome savo vaidmenį. Toks yra Rytų politikos, kuri šiandien vadinama Rytų partneryste, poveikis.

Jei šiandien kalbame apie tai, kad norime persvarstyti šią politiką, tada būtina pasakyti, kad siekiame, jog šios valstybės įvairiais būdais ir įvairiu tempu artėtų prie mūsų vertybių, prie to, ką joms siūlo Europos Sąjunga. Jei tai yra politika à la carte, tada leiskime toms šalims rodyti iniciatyvą ir tinkamai reaguokime į tas iniciatyvas. Norime – ir tai parašyta pranešime – kad kaimynystės politika būtų naudinga piliečiams, elitui, žurnalistams ir jaunimui. Norime, kad jie pamatytų, koks yra mūsų gyvenimas ir kad verta gyventi taip, kaip gyvename mes. Ilgainiui norime sukurti lengvesnes sąlygas keliauti į Europos Sąjungą, norime, kad vizų sistema būtų paprastesnė.

Pripažinkime, kad, kaip tai tiesiogiai daroma pranešime, šiai politikai reikia pinigų. Tačiau šiam tikslui Europos Sąjungos pinigai turi būti panaudojami geriau, jie turėtų pasiekti tuos, kam jie skirti, ir turėtų kartais aplenkti šalis ir šalių administracijas, kurios gali iššvaistyti tuos pinigus. Galiausiai kalbėkime apie konfliktą. Nes šiame Parlamente vyksta konfliktas dėl to, kad negalime arba nenorime aiškiai pasakyti, kokie žodžiai yra...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Ivo Vajgl, ALDE frakcijos vardu. – (SL) Ponia pirmininke, visada besišypsantis Komisijos nary, nuo pat šios Europos Parlamento kadencijos pradžios, jei ne anksčiau, intensyviai ir tinkamai/smarkiai diskutavome dėl būtinybės skubiai reformuoti Europos kaimynystės politikos Rytų ir Pietų aspektus. Tokios reformos, po kurios veiksmingiau turėtų būti sujungti šių regionų interesai, poreikis, tiesą pasakius, išaugo ir sustiprėjo; tai tapo neišvengiama dėl regione vykstančių dramatiškų pokyčių ir procesų.

Rezoliucija, kurią parengė mano kolega Parlamento narys ir puikus pranešėjas Mário David ir prie kurios plėtojantis įvykiams prisidėjo daug šešėlinių pranešėjų ir Parlamento narių, šiandien yra užbaigtas dokumentas. Joje pabrėžiama mūsų atsakomybė vystyti santykius su šalimis regione remiantis šiuolaikinėmis vertybėmis, demokratiškomis laisvėmis ir žmogaus teisėmis.

Šiuo požiūriu neatsitiktinai mes, ypač Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, labiau nei kada nors anksčiau pabrėžėme vienodą požiūrį į moteris, įvairovės pripažinimą ir visų mažumų apsaugą. Visa tai turėtų būti įtraukta į politiką, kurią ateityje Europos Sąjunga skatins savo kaimynystėje, įskaitant per savo diplomatines tarnybas. Turime efektyviau veikti remdami kovojančius įvairiose šalyse dėl tų pačių priežasčių: dėl laisvės, dėl teisės dalyvauti priimant sprendimus ir dėl sąžiningo gamtos išteklių panaudojimo.

Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į skubų poreikį parengti daugiau veikiančių finansinių priemonių, kuriomis galėtume remti ekonomikos vystymą, infrastruktūros modernizavimą ir investicijas į sritis, kuriose tai būtų veiksminga, t. y. kur poveikis galėti būti ir mažiau matomas, tačiau bus jaučiamas ilgainiui, pvz., į švietimą, mokslinių tyrimų ir mokslinių institutų integravimą ir naujų technologijų diegimą.

Galiausiai neatsitiktinai rezoliucijoje raginama atkreipti dėmesį į tai, kad skubiai reikia atgaivinti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą siekiant vystymo, dialogo ir regione esančių problemų sprendimo. Atėjo laikas, ponios ir ponai, mums imtis neišspręstų klausimų ir įšaldytų konfliktų, kad vykstantis demokratizacijos procesas padėtų pašalinti bet kokias kelyje į taiką, susitaikymą ir naujus regiono vystymosi pagrindus kilusias politines kliūtis.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Ponia pirmininke, man įdomu, ar I. Vajgl apsvarstė, kokias išlaidas patirs ES mokesčių mokėtojas dėl šių papildomų pranešime siūlomų ir jo paties remiamų teritorinių iniciatyvų?

  Ivo Vajgl (ALDE). – (SL) Pone W. Dartmouth, jei kalbate apie visą iniciatyvą bendrai, kaip tai nurodoma pranešime, manau, kad mūsų investicijos bet kokiu atveju bus iš tiesų labai naudingos, palyginti su žala, kuri gali būti padaryta, jei šioje srityje nesiimsime daugiau veiksmų. Tai ypač pasakytina apie Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą, kur mums akivaizdžiai reikia išsamiai parengtų priemonių, jei norime vystyti tam tikrą veiksmingą Europos Sąjungos politiką.

  Werner Schulz, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, Rytų partnerystė vis dar labai naujas dalykas. Todėl mums svarbu įvertinti – tai ir darome pranešime – ar mūsų Rytų Europos kaimynai kiek nors priartėjo prie demokratinės reformos tikslų. Aišku, kad šioje srityje padaryta pažanga, tačiau matėme ir žingsnių atgal. Baltarusijai, taip pat ir Ukrainai Rusijos autokratinė sistema, kuriai būdingas lankstus užsienio politikai taikomas metodas ir kieta nacionalinė politika bei priespauda ir represijos, be abejo, yra patrauklesnė ir teikia stipresnį valdymą, palyginti su tuo, ką gali pasiūlyti ES. Tačiau Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje, kur buvo siekiama užtikrinti saugumą remiant despotiškus režimus, įgyta patirtis ir padarytos klaidos rodo, kad turime remtis kitomis jėgomis, o ne korumpuotomis vyriausybėmis.

Mūsų tikslą dėl aktyvios pilietinės visuomenės, veikiančios remiantis laisve ir ES pagrindinėmis vertybėmis, galima pasiekti tik taikant metodą „iš apačios į viršų“, kai skatinamas ir remiamas pačios pilietinės visuomenės kūrimasis. Kaip Rytų partnerystės dalis įsteigtas Pilietinės visuomenės forumas yra gera pradžia. Be to, šiuo metu tai vienintelė organizacija, kurioje dalyvauja Baltarusijos opozicija. Deja, EURONEST parlamentinė asamblėja liks tuščia, nes šalyje nėra laisvai ir teisingai išrinkto parlamento.

Pilietinės visuomenės forumui reikia mūsų paramos, kaip nurodėme pranešimo 20 straipsnyje. Tačiau tai liks paprasčiausiu ketinimų paskelbimu, jei to neparemsime veiksmingomis priemonėmis. Todėl jus raginu rytoj būtinai pritarti 5 pakeitimui, kuriuo numatoma nuolatinė finansinė parama ir organizacinis sekretoriatas. Prašau pritarkite rytoj 5 pakeitimui, kad galėtume daryti pažangą, susijusią su pilietinės visuomenės vystymu. Tai iš tiesų puikus metodas. Pats įsitikinau Berlyne, kad žmonės gali pasiekti tokios rūšies tikslų, veikdami pagal metodą „iš apačios į viršų“.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, pietų kaimynystės Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims aiškiai reikia ES ilgalaikės politinės ir, jei tinka, finansinės paramos. Tokiose šalyse kaip Egiptas, Tunisas ir Libija turėtume sutelkti savo pastangas į atsirandančių demokratijos proveržių stiprinimą, kad jie stiprėtų ir ilgainiui virstų stabiliomis, pasaulietinėmis ir šviesiomis vyriausybėmis.

Sirijoje turėtume labiau remti demokratišką prieš prezidentą B. al Assadą nukreiptą opoziciją, kuris, kaip matėme iš jo pastangų su Šiaurės Korėja plėtoti branduolinį ginklą ir jo politinės paramos Iranui ir terorizmui, aiškiai nepritaria Vakarams.

Neišvengiamai dėl vykstančių neramumų reikia iš naujo EKP prioritetus nukreipti į Pietus. Tačiau tai neturėtų būti daroma mažinant paramą partneriams Rytuose. Kai kurios iš šių šalių taip pat pradėjo ilgalaikį perėjimo prie demokratijos, atvirumo ir reformų procesą. Būtų klaidinga joms darant pažangą nutraukti išteklių tiekimą ir paramos, skirtos jų vakarietiškumui išlaikyti, teikimą vien todėl, kad dabar daug didesnio ES dėmesio reikia Pietų aspektui.

Kalbant apie Libiją, tvirtai pritariu neskraidymo zonai ir spaudimo, kad pasikeistų režimas, būtinybei. Pritariu Libijos laikinosios pereinamojo laikotarpio nacionalinės tarybos pripažinimui ir apribojimų panaikinimui ES įšaldytoms M. Gaddafi lėšoms, taip pat leidimui Bengazio demokratiškoms jėgoms naudoti pinigus atsargoms ir, taip, netgi ginklams pirkti. Manau, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1970 draudžiama parduoti ginklus tik konkrečiai Džamahirijos – taigi ne Bengazio – sukilėliams, nors, deja, atrodo, kad į ES teisės aktus rezoliucija Nr. 1970 perkelta neteisingai, nustatant visišką ginklų embargą.

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Helmut Scholz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, pone S. Füle, pone M. Siwiecai, dėkoju, kad skyrėte laiko šiai temai. Parlamentas beveik vienbalsiai mano, kad kaimynystės politika nedavė tikėtųsi rezultatų. Sutinku su tuo. Tačiau nesutinku su priežasčių analize. Rezultatai neatitiko mūsų lūkesčių, nes nesutelkėme dėmesio į bendrus savo ir kaimynų interesus. Vietoj to, didžiausią dėmesį skyrėme savo interesams ir mintims, kaip turėtų vystytis kaimyninės šalys.

Visiškai akivaizdu, kad mums reikia kitokio metodo. Mums reikia politikos, kurios pagrindinis principas būtų abiejų pusių bendradarbiavimas ir kuria būtų gerbiama suvereni šalių partnerių piliečių teisė kurti savo ateitį be išorinio kišimosi. Vykdant politiką didžiausias dėmesys turi būti skiriamas bendriems Europos uždaviniams, o partnerystės politiką reikia pakeisti nuolatine priemone, vykdyti tikras bendradarbiavimo diskusijas ir rasti bendrų problemų sprendimus.

Nepasieksime jokios pažangos kaimynystės politikos srityje, jei nepakeisime savo požiūrio ir nesukursime naujų politinių metodų.

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, rengdamasis šioms diskusijoms dar kartą perskaičiau laišką, kurį Svetlana Alexeyivich, neabejotinai svarbiausias inteligentijos balsas Baltarusijoje, adresavo prezidentui Alexanderiui Lukashenko. Ji rašo, cituoju: „Mūsų žmonės irgi bijo revoliucijos. Tačiau toliau taip gyventi irgi niekas nebenori. Prieš rinkimus mūsų visuomenėje ką tik prasidėjo politinis dialogas, tačiau tik jį užmezgus jūs nedelsdamas visa tai gėdingai sunaikinote. Mūsų šalis vėl patiria baimę.“ Citatos pabaiga.

S. Alexeyivich paragino A. Lukashenko atkurti dialogą su žmonėmis. Galbūt tai buvo naivi mintis? Vėliau 2011 m. sausio 31 d. laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ duotame interviu rašytoja teigė, kad A. Lukashenko visą Baltarusijos tautą laiko įkaite, ir vadino jį diktatoriumi, taip besielgiančiu dėl mažo žmogaus sindromo, kuriam tik Kremlius gali padaryti kokią nors apčiuopiamą įtaką.

Tačiau svarbu tai, kad nėra įrodymų, jog A. Lukashenko būtų laimingas dėl Maskvos viskuo rizikuodamas . Atsižvelgiant į tai, nepaisydamos dabartinės sudėtingos padėties, Europos institucijos galėtų padaryti strateginę pradžią. Komisijos nariui S. Füle linkiu daug išminties, atkaklumo ir, tiesą pasakius, visapusiškos mūsų Parlamento paramos kuriant atsakingus ryšius su Baltarusija ir kuo geriau juos panaudojant.

  Marietta Giannakou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, dėkoju Komisijos nariui už jo pastabas. Tiesa, kad Europos kaimynystės politika ir jos Rytų aspektas buvo lemiami žingsniai stengiantis pagerinti ryšius su savo kaimynais rytuose.

Nepaisant to, šiandien labai reikia naujo postūmio to siekiant. Europos kaimynystės politikos Pietų aspektui priskiriamose Šiaurės Afrikos šalyse kilusiai krizei skiriamas visas tarptautinis dėmesys, tačiau ir Rytų aspekto šalys susidūrė ir vis dar susiduria su panašiais uždaviniais. Baltarusijos įvykiais labai aiškiai parodyta ir įspėta Europos Sąjunga, kad ji tokiais atvejais turi prisiimti atsakomybę. Mums reikia ilgalaikio plano augimui ir stabilumui regione. Todėl persvarstant Europos kaimynystės politiką ir Rytų aspektą būtina partnerėms nustatyti didesnius politinius įsipareigojimus.

Nuo pat pradžių turi būti aišku, kad, vertinant mūsų partnerių padarytą pažangą, demokratinių procedūrų, teisinės valstybės, pagrindinių žmogaus teisių ir mažumų apsaugos skatinimas ir gerbimas yra svarbūs aspektai. Būtent todėl mums reikia iš anksto nustatyti aiškius prioritetus ir įvertinamus tikslus. Be abejo, tokios rūšies vertinimas neturėtų būti horizontalus; mums reikia diferencijuoti savo santykius su savo partneriais, nes apie kiekvienos valstybės padarytą pažangą reikia spręsti atskirai, atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus.

Demokratijos ir žmogaus teisių atžvilgiu netoleruojamas joks dviprasmiškumas; Europos Sąjunga buvo sukurta remiantis šiais principais ir todėl ji turi moralinę pareigą juos išsaugoti ateityje. Atsižvelgiant į šiuos principus, Europos kaimynystės politikos persvarstymu reikia vėl skatinti pastangas kurti tvirtus politinius bendradarbiavimo su mūsų rytų kaimynais pagrindus.

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau labai trumpai atsakyti savo kolegai Parlamento nariui į jo pastabą dėl išlaidų, nepaisant to, kad jo vėl čia nėra. Du labai gerus pranešimus parengę pranešėjai, kuriems norėčiau labai padėkoti, pakankamai aiškiai nurodė, kokių patirtume išlaidų, jei nevykdytume kaimynystės politikos. Jos būtų daug didesnės žmogiškumo srityje, kaip rodo pabėgėlių krizė Pietuose, ir, be abejo, ekonominėje ir socialinėje srityse – tai galima matyti visose mūsų kaimyninėse valstybėse pietuose ir rytuose.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie Rytų partnerystę. Kiti Parlamento nariai kalbės apie Pietų partnerystę. Tiesa, kad padėtis Baltarusijoje bloga, tačiau privalome dėti kiek galima daugiau pastangų, kad užmegztume ryšius su neoficialiomis organizacijomis, atskirais piliečiais, jaunimu ir studentais, kad būtų paskatintas tikras, teigiamas ir demokratiškas vystymasis iš vidaus.

Atsakydamas W. Schulzui, kuris pirmai sakė, kad Baltarusijos ir Ukrainos padėtis tokia pati, norėčiau paaiškinti, kad šių šalių skirtumai labai dideli. Kalbėdami apie Ukrainą turėtume atkreipti dėmesį į problemas, tačiau turėtume vertinti ir gerus dalykus bei teigiamus pokyčius.

Trumpa pastaba apie Pietų Kaukazą, nes mums svarbu sutelkti dėmesį ir į šį regioną. Nerimą kelia įvykiai Azerbaidžane, kur įkalinami tinklaraščių rašytojai ir demonstrantai. Tokiai valstybei kaip Azerbaidžanas ir jos prezidentui gėda taip elgtis. Mums nerimą kelia galimas naujas Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas.

Norėčiau paprašyti S. Füle labai atidžiai stebėti šį regioną ir padėti jam įveikti maišatį, kurioje jis atsidūrė, ir konfliktus.

  Kristiina Ojuland (ALDE). – Ponia pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į įšaldytą konfliktą Kalnų Karabacho regione, kuris yra neatskiriama Azerbaidžano Respublikos dalis. Visada, kai diskutuojama dėl kaimynystės politikos ar kitų politikos krypčių, apimančių Pietų Kaukazo regioną, omenyje reikia turėti Azerbaidžano ir Gruzijos teritorinį vientisumą.

Parlamentas privalo gerbti tai, kad Kalnų Karabachas tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas Azerbaidžano dalimi, nors jį yra okupavusios Armėnijos karinės pajėgos, kurias, kaip žinome, politiškai remia Kremliaus valdžia. Šis pripažinimas turėtų būti visada nurodomas Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentuose ir pareiškimuose. Reikia trukdyti bet kokioms ES iniciatyvoms nuslėpti šį faktą, kad būtų siekiama taikaus ir teisėto įšaldyto konflikto Kalnų Karabache ir visame regione sprendimo.

  Hélène Flautre (Verts/ALE). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, liaudies judėjimai pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse aiškiai pabrėžė Europos kaimynystės politikos silpnąsias puses.

Mano manymu, problema susijusi ne su kaimynystės politikos tikslais, kurie nustatyti Lisabonos sutarties 8 ir 21 straipsniuose dėl žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo – tai kartu ir socialiniai tikslai – o su mūsų probleminiu šių tikslų įgyvendinimu. Todėl turime pasimokyti ateičiai. Būtent tai daroma dabartiniame darbe dėl politikos persvarstymo. Pirmas klausimas, kurį iškėlė W. Schulz, yra mūsų sugebėjimas teikti tikrą ir veiksmingą paramą pilietinei visuomenei visose kaimyninėse šalyse, nepaisant jų prekybinės ar strateginės svarbos arba politinės padėties.

Kaimyninių valstybių pereinamasis laikotarpis labai naudingas ir svarbus. Tokiu atveju yra neginčijamai lengviau nei tada, kai valstybės patiria autoritarinio režimo priespaudą, kaip Sirijos atveju, tačiau toks atvejis yra uždavinys, problema, kurią turime išmokti spręsti veiksmingai. Manau, kad taip pat turime išmokti aptarti šiuos klausimus su savo partneriais ne tik žmogaus teisėms skirtuose forumuose, pvz., pakomitečiuose, bet ir aukščiausiu politiniu lygmeniu. Tačiau taip pat turime užtikrinti, kad pakomitečių darbotvarkės nebūtų nutolusios nuo esamos padėties, kaip būdavo anksčiau, ar jomis nebūtų prisidedama prie kitų organizacijų, pvz., Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos (TVRT), veiklos.

Pritariu, mano manymu, esminiam komunikatui dėl partnerystės su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis siekiant demokratijos ir bendros gerovės. Man atrodo, kad turėtume priimti papildomą tikslą dėl socialinio teisingumo ir kovos su nelygybe. Be abejo, taip pat privalome iš naujo apgalvoti savo judumo Viduržemio jūros regione suvokimą. Manau, kad judumo partnerystė yra teigiamas bruožas, tačiau taip pat turime išmokti skatinti šio judumo naudą tarp šiaurinių ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių keliaujantiems asmenims bei priimančiai šaliai ir kilmės šaliai. Mums taip pat reikia atsižvelgti į šiuos pokyčius pagrindinių asmenų, kurie kerta Viduržemio jūrą ir įsikuria Europoje, teisių srityje.

  Paweł Robert Kowal (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, dabartinė diskusija vyksta tada, kai mes tvirtiname naują požiūrį į kaimynystės politiką. Norėtume galutinai užbaigti laikus, kai stabilumo sąvoka buvo naudojama kaip derybų objektas, kai stabilumo sąvoka buvo naudojama norint gerinti žmogaus teises ir demokratijos principus. Todėl norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir atkreipti dėmesį į visapusišką požiūrį, kurį galėtume taikyti vykdydami kaimynystės politiką. Negalvokime tik apie kelių praėjusių mėnesių vykius; prisiminkime ir ankstesnius įvykius, pvz., Baltarusijoje. Šiandien pabrėžiame, kad mums reikia pasiekti džentelmenišką susitarimą dėl vienos trečiosios kaimynystės politikos lėšų dalies skyrimo Rytų politikai. Galvojame ne apie dalijimąsi turtu, bet bendrą saugumą. Tai esminio saugumo ir būsimo ES valstybių narių bendradarbiavimo su šalimis, kurios galbūt ateityje taps Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, klausimas.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL). – (FR) Ponia pirmininke, arabų revoliucijos suteikė daug vilties susijusiose šalyse ir už jų ribų. Jos parodė, kad demokratija ir žmogaus teisės gali būti visuotinės vertybės.

Tačiau šių šalių žmonės ir toliau labai skeptiškai vertina Europos Sąjungą. Galiu tai suprasti atsižvelgdama į istoriją ir į diktatoriams suteiktą paramą. Taip pat tai galiu suprasti, kai žinau, kad negalime aptarti demokratinės pagalbos iškart nesusiedami jos su ekonominiu aspektu, kuriuo ignoruojami šių valstybių padaryti pasirinkimai, ir dar blogiau, kai matau, kad kai kurios vyriausybės, įskaitant mano šalies vyriausybę, vis dar reikalauja, kad Europos parama priklausytų nuo susitarimų dėl readmisijos. Tai keistas judumo supratimas.

Komisijos nary, noriu paklausti, ar negalėtume pateikti tvirtos nuomonės dėl Tuniso ir paskelbti moratoriumą valstybės skolai, kol pradės dirbti demokratiškai išrinkta vyriausybė, tai turėtų įvykti liepos mėn. Taip pat siūlau, kad turėtume padėti jiems atlikti skolos auditą ir panaikinti neteisėtą skolą, kuri susidarė dėl to, kad Beno Ali-Trabelsio šeima gyveno Tuniso žmonių sąskaita. Norėčiau išsamaus atsakymo į savo klausimą, Komisijos nary.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Ponia pirmininke, manau, kad Komisijos narys S. Füle teisingai sprendžia Europos kaimynystės politikos, apimančios 16 valstybių nuo Afrikos iki Rusijos, priežiūros klausimą.

Tačiau Europos kaimynystės politikai neseniai teko išbandymas, susijęs su pastaraisiais arabų pasaulyje vykstančiais pokyčiais, kurie parodė žmonių nepasitenkinimą jų autokratiniais režimais ir kartu šiose šalyse Europos Sąjungos remiamų ekonominių ir socialinių reformų žlugimą. Metų metus Libijoje, Tunise, Egipte ir kitose valstybėse vyravo autokratiniai režimai ir mes su jais bendradarbiavome. Dabar staiga imamės veiksmų prieš juos. Todėl mums reikia persvarstyti Europos kaimynystės politikos strategiją skatinant demokratiją ir žmogaus teises ir kontroliuojant planuojamą finansavimą. Pagrindinis veiksnys, kurį reikia teisingai įvertinti, yra tai, kad jaunimas šiose valstybėse yra labiau išsimokslinęs ir kartu neturi darbo; deja, 7 400 000 Europos piliečių padėtis lygiai tokia pati.

  Kristian Vigenin (S&D). – Ponia pirmininke, vykstant pokyčiams pietų kaimynystėje ES kaimynystės politikos įgyvendinimą imta kritikuoti. Be abejo, turime būti kritiški, tačiau turime būti ir sąžiningi.

Kaimynystės politika smarkiai prisidėjo prie santykių su šiomis valstybėmis vystymo – ir ne tik su šiomis valstybėms, bet ir su jų visuomene, kuri bus vienas pagrindinių klausimų, įtrauktų į kaimynystės politikos persvarstymą. Šie pokyčiai iš dalies atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus šioms valstybėms. Taigi į tai atsižvelgdami turime persvarstyti politiką ir ją pritaikyti, tačiau neturėtume paprasčiausiai kritikuoti iki šiol padarytų dalykų. Europos Parlamento pranešimai yra labai svarbūs EKP persvarstymui ir tikiuosi, kad Komisija į juos atsižvelgs.

Norėčiau įspėti dėl bandymų priešpriešinti Rytus ir Pietus ne tik dėl skiriamo dėmesio, bet ir dėl lėšų ir išteklių perskirstymo. Čia turime būti labai atsargūs ir atsižvelgti ne tik į uždavinį padėti vystyti demokratijos procesus Egipte ir Tunise ir remti demokratizaciją Pietuose, bet ir į taikos išlaikymą, pvz., Pietų Kaukazo regione, taip pat prisidėti prie įšaldytų konfliktų taikaus sprendimo bei stiprinti demokratiją.

  Riikka Manner (ALDE). – (FI) Ponia pirmininke, labai svarbu, kad, be pietų kaimynystės politikos, kalbėtume ir apie rytų kaimynystės politiką. Yra labai daug su ja susijusių vidaus administracinių problemų ir Rusijos programų administravimas turėtų bent jau būti perduotas Regioninės politikos generaliniam direktoratui. Taip reikia padaryti dėl to, kad programas administruojančios valdžios institucijos galėtų jas persvarstyti siekiant, kad programose būtų geriau apibūdintos specifinės regioninės sąlygos ir aplinkybės. Tokiu būdu kartu būtų užtikrintas programų tęstinumas.

Turime atminti, kad dėl paties tokio pokyčio nereikės jokių specialių programų ar ES biudžeto teisinio pagrindo pakeitimų. Tai būtų labiau susiję su Komisijos vidaus sprendimu. Šiuo metu šios programos kelia daug problemų, tad turėtume atlikti tam tikrus su jomis susijusius struktūrinius pakeitimus. Tai būtų aiški žinia ir tikiuosi, kad Komisija taip pat padarys viską, ką gali, kad pritartų šiam sprendimui.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, Europos kaimynystės politika ir jos dalis Rytų partnerystė yra labai svarbi sritis ir uždavinys Europos Sąjungai. Tai svarbūs politiniai pagrindai, skirti santykiams su šalimis partnerėmis stiprinti – šalimis, su kuriomis kartu turėtume siekti ekonominės ir politinės integracijos. Ukrainos atveju šis procesas turėtų baigtis visapusiškos Europos Sąjungos narystės planais, be abejo, po to, kai bus įgyvendinti Kopenhagos kriterijai, ir šiuo tikslu būtina matyti didesnį Kijevo valdžios institucijų politinį pasiryžimą.

Nepamirškime europiečių Baltarusijoje, kurios civilizacija panaši į mūsų, nors dėl A. Lukashenko režimo ji uždara. Padarykime viską, ką galime, kad baltarusiai pamatytų, jog Europa juos prisimena ir remia jų pastangas įvesti demokratiją. Galime aiškiai parodyti savo pastangas, jei sumažinsime su Šengeno vizų išdavimu susijusias išlaidas, palengvinsime baltarusių ir kitų europiečių asmenų tarpusavio ryšius ir remsime bendruomenių ir pilietines iniciatyvas Baltarusijoje. Supaprastinę keliones ir Europos Sąjungos ir Baltarusijos ryšius, galime susilpninti A. Lukashenko režimą daug veiksmingiau nei patvirtinę dešimtis pareiškimų ar rezoliucijų. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad daugelyje į kaimynystės politiką įtrauktų valstybių vis dar yra daug problemų žodžio laisvės, ypač žiniasklaidos, asociacijų laisvės ir susirikimų laisvės gerbimo srityje. Mes, Parlamentas laisvoje Europoje, privalome...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Jiří Maštálka (GUE/NGL). – (CS) Ponia pirmininke, tikiuosi, kad niekas Rytų partnerystės šalyse negalvoja, kad mes nesidomime Rytų partneryste, nors atsižvelgiant į mūsų čia esančių skaičių gali taip atrodyti. Aš irgi norėčiau pabrėžti Rytų partnerystės svarbą ir diskusijų dėl jos poreikį.

Ji svarbi, nes į rytus nuo ES sienos esanti sritis teikia verslo galimybių, kurios nepakeičiamos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos konkurencingumo išlaikymą per ateinančius dešimtmečius. Ši sritis taip pat yra neišsenkantis kultūros šaltinis, kuri svarbi kuriant Europos tradicijas ir be kurios neįmanoma suprasti Europos tapatybės. Diskusijos dėl Rytų partnerystės taip pat būtinos dėl to, kad nevisiškai aišku, ar visi šiam projektui teikiame vienodą svarbą. Visos daugiašalės su Rytų partneryste susijusios iniciatyvos – dėl demokratijos, stabilumo, ekonominės integracijos, energetinio saugumo ir žmonių ryšių – be abejonės, naudingos ir ES, ir šešioms kaimyninėms šalims. Sumaištį kelia kai kurių politikų, kurie kalba apie Juodosios jūros regiono sąveiką ar apie demokratinę buferinę zoną, pareiškimai. Šiuo atveju Rytų partnerystė nebėra priemonė…

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, Europos Sąjungos kaip pasaulinės politinės veikėjos patikimumas taip pat priklauso ir nuo jos sugebėjimo ir valios skatinti reformų, skirtų kaimyninėms šalims stabilizuoti, vystymą. ES bendradarbiavimas su Rytų partnerystės šalimis suteikia galimybę šioms šalims daryti politinę pažangą siekiant laisvės ir demokratijos vertybių. Tačiau, atsižvelgiant į įvairius politinius pokyčius atskirose šalyse, ES privalo taikyti kintantį metodą ir teikti daugiau pagalbos ir ES išteklių toms Rytų partnerėms, kurios yra pasirengusios eiti toliau ir greičiau įgyvendinti savo įsipareigojimus.

Galime imtis daugiau veiksmų skatindami Ukrainą ir Moldovą daryti pažangą derybų srityje, taip pat stengtis ir pasiekti susitarimą dėl plačios ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos. Mano nuomone, taip pat turėtume tęsti derybas su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Baltarusija turi rasti politinei padėčiai tinkamą bendravimo formą. Tačiau šalies gyventojais neturi būti naudojamasi siekiant politinių atstovų, nusprendusių įgyvendinti savo pačių sugalvotą demokratiją, interesų.

  Lambert van Nistelrooij (PPE). – (NL) Ponia pirmininke, šiandien dedame svarbius pamatus siekdami vystyti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP). Norėčiau šiuo klausimu Komisijos nariui pabrėžti vieną specifinį aspektą dėl išorinių sienų programų, tarptautinių programų.

Turime 15 programų, kurių biudžetas yra 1,1 mlrd. eurų. Tačiau iš aplinkinių vis girdime, kad jos vykdomos netinkamai. Lėtas vystymas. Lankstumas labai ribotas ir iš to, ką šiandien girdėjau, suprantu, kad Tarybai pirmininkaujanti Lenkija ketina tai spręsti. Lenkai iš tiesų nori eiti į priekį ir nustatyti, ar reikia daryti kokius nors pakeitimus, kad šios programos vėl būtų grąžintos sanglaudai, 3 tikslui, kur taikomas INTERREG metodas, kurį naudojame jau ilgai.

Klausiu Komisijos nario, kaip jis ketina tai spręsti? Tiesą pasakius, pagal EKPP reglamentą jau praėjusiais metais turėjote atlikti vertinimą. Nemačiau su tuo susijusių dokumentų. Kaip dabar ketinate šį klausimą įtraukti į savo dokumentus, kurie bus pateikti gegužės mėn., ir galbūt norite parengti klausymą kartu su šiuo Parlamentu, kur galėtume pakviesti labiausiai susijusius asmenis ir išgirsti apie jų patirtį. Man atrodo, kad kai kuriuos dalykus iš tiesų reikia pakeisti.

  Pier Antonio Panzeri (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiuo ES kaimynystės politikos persvarstymu pradedame veiksmus, kurie greitai nebus baigti. Įvykiai Viduržemio jūros regione rodo didelių pokyčių procesą ir šie įvykiai turės ilgalaikių pasekmių ne tik regiono šalims, bet ir Europai.

Privalome žinoti, kad perėjimas prie visapusiškos demokratijos bus nelengvas ir kad šis perėjimas susijęs su įvairia rizika ir nežinomybe. Dėl šios priežasties turime padaryti daug dalykų ir tam reikės laiko. Europos atsakas turėtų būti strategija, paremta skubiais ir ilgalaikiais veiksmais.

Privalome palengvinti naudojimąsi Europos rinkomis ir sudaryti sąlygas didesniam judumui. Turėtume surengti konferenciją ir išnagrinėti galimybę panaikinti šalių, kurios pasirinko demokratijos kelią, skolas ar iš naujo dėl jų susitarti; privalome parengti tinkamus finansinius išteklius ir teikti pagalbą demokratiniams procesams, kad būtų stiprinamos parlamentinės institucijos ir politinės partijos, užtikrinant visapusišką piliečių dalyvavimą. Visa tai turėtų įvykti vykdant atnaujintą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių dialogą.

Rizikuojama strategine ir politine Europos ateitimi. Manau, kad Europa privalo suprasti, jog turime dirbti nuo rytų iki pietų, tačiau dabar išskirtinė pirmenybė teikiama Pietų regionui. Šioms politikos kryptims reikia esminių pokyčių; pagaliau privalome viską pradėti iš naujo.

  Zbigniew Ziobro (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, Rytų aspektas yra viena svarbiausių sričių Europos Sąjungai plėtojant Europos kaimynystės politiką. Jis apima tokias šalis kaip Ukraina, Baltarusija, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanas ir Armėnija. Europos Sąjunga siekia su šiomis šalimis susijusių labai svarbių ekonominių ir finansinių interesų, kurių negalima pamiršti, tačiau didžiausią dėmesį reikėtų skirti energetikos klausimams. Būtent per kai kurias šių šalių galima nutiesti Rusijos dujotiekiams alternatyvius energetikos maršrutus, pvz., naftotiekį „Sarmatia“ ir dujotiekį „Nabucco“. Norint sustiprinti mano minėtų šalių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą, reikėtų liberalizuoti ES prekybos zoną, tai sudarytų sąlygas plėsti verslą ir priartintų šias šalis prie Europos Sąjungos; ir galiausiai Europos Sąjunga jau dabar yra didžiausia šių šalių ekonominė partnerė. Pagaliau, žinoma, reikėtų pagalvoti apie laisvosios prekybos zoną, kuri tam tikru būdu mus sujungtų. Galiausiai neturime pamiršti vizų reikalavimų supaprastinimo, spartesnio gyventojų tarpusavio ryšių programų įgyvendinimo ir finansinės paramos teikimo Rytų partnerystės šalių ir ES jaunimo mainams.

  Krzysztof Lisek (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, visi norėtume, kad Europos politika būtų veiksminga, bet tam, kad ji būtų veiksminga, turi būti užtikrintas visapusiškas kaimynystės politikos Rytų aspekto ir Pietų aspekto suderinamumas. Rytų aspekto požiūriu ypač norėčiau atkreipti dėmesį į vadinamuosius įšaldytus konfliktus, į padėtį Moldovoje, ypač Padniestrėje ir Kalnų Karabache, taip pat norėčiau tarti keletą žodžių – ypač atsižvelgiant į tai, kad dabar esu Europos Parlamento pranešėjas dėl Gruzijos – apie padėtį Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

Šiandien šiais klausimas reikia nuoseklios Europos Sąjungos politikos. Nuosekli Europos Sąjungos politika reiškia bendra ir nuosekli; tai vienoda politika, kurią vykdo Europos institucijos, įskaitant Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, ir kiti Europos Komisijos nariai ir valstybės narės. Šiandien su Rusijos vadovais turime laikytis vienodo požiūrio ir jiems pasakyti, kad jie nevykdo savo 2008 m. duotų įsipareigojimų, pvz., kad Europos Sąjungos stebėjimo misijai būtų leista kiek galima greičiau vykti į Abchaziją ir Pietų Osetiją.

  Ana Gomes (S&D). – (PT) Ponia pirmininke, liaudies sukilimai Šiaurės Afrikoje parodė Europos politikos ir diplomatijos, grindžiamos tariama realine politika, kuria remiami diktatoriai ir nevertinami laisvės, teisingumo ir galimybių visiems žmonėms siekiai, klaidas.

Dėl to ES iš naujo nustatė savo prioritetus Europos kaimynystės politikai (EKP) Pietų regione. Pritariu naujoms kryptims, trims svarbiausiems aspektams, kuriuos galima apibūdinti taip: pinigai, naudojimasis rinka ir judumas. Tačiau taip darau suvokdama, kad mūsų kaimynams siūloma pagalba turi priklausyti nuo politinės valios ir konkrečios pažangos demokratizacijos procesuose. Nėra demokratijos be politinių partijų. Todėl pirmenybę reikėtų skirti demokratiškų politinių jėgų rengimui, t. y. jų finansavimui ir organizavimui, nes tai suteiktų galių jaunimui ir moterims, kurie ryžtingai pradėjo Arabų pavasarį.

Visuomenėse, kuriose vis dar vyrauja valstybinis religinis požiūris ir valdoma pagal patriarchalines normas, bet kokio tikro demokratinio pokyčio svarbiausias aspektas bus susijęs su moterų dalyvavimu ir pagarba žmogaus teisėms. Tokia turi būti esminė ES politinės paramos, skirtos pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims, kryptis.

Galiausiai ES turėtų skatinti visų atsirandančių veikėjų dalyvavimą politiniame dialoge, įskaitant religines darbotvarkes turinčias partijas, pvz., susijusias su Musulmonų brolija, kurios neturėtų būti izoliuotos, o paragintos siekti demokratijos.

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, norint, kad politika, dėl kurios diskutuojame, duotų laukiamų teigiamų rezultatų, reikia, kad jai būtų skiriama pinigų. Todėl, pirma, turėtume laikytis džentelmeniško susitarimo dėl visų pinigų padalijimo į vieną trečdalį ir du trečdalius. Tai būtina, kad galėtume sėkmingai vykdyti politiką. Antra, mums reikia aiškiai nustatyti padėtį. Todėl negalima lyginti Baltarusijos, kuri valdoma esant aiškiam, suprantamam ir, galima sakyti, akivaizdžiam režimui, ir Ukrainos, kuri susiduria su demokratizacijos problemomis. Trečia, tokia politika siūloma narystės galimybė šalims, kurios stengiasi ją pasiekti. Aiški narystės perspektyva padeda kurti pasitenkinimą teikiančias prognozes ir jei visuomenei ir šalies valdantiesiems susidarys įspūdis, kad visapusiška ES narystė yra pasiekiamas tikslas, tada tikrai daugėja galimybių tą tikslą pasiekti.

  Francisco José Millán Mon (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos nary, apgailestauju, kad šios dienos diskusijose nedalyvauja Komisija. Pietų kaimynystės klausimu noriu pabrėžti tris aspektus. Pirma, Europos Sąjunga privalo remti ir palengvinti demokratinių pokyčių procesą. Anksčiau kaimyninių šalių valdžios institucijos savo nuogąstavimais dėl saugumo teisino savo neveikimą.

Antra, mūsų pietiniams kaimynams linkiu ekonominės gerovės; tam reikia daug reformų, investicijų ir finansinės bei ekonominės pagalbos, taip pat prekybos ne tik su šiaurinėmis, bet ir tarp pietinių valstybių, kuri šiuo metu nevyksta.

Esu susirūpinęs dėl pozicijos, kurios laikosi Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė C. Ashton: 2011 m. kovo 18 d. laikraštyje „The New York Times“ išspausdintame straipsnyje ji, pasirodo, pataria šioms valstybėms specializuotis žemės ūkio produktų eksporto į Europos rinkas srityje. Nesutinku. Komisijos narys S. Füle gerai tai žino, nors, atrodo, jis purto galvą. Šioms valstybėms reikia įvairios ekonomikos ir žemės ūkio. Kartoju, reikia įvairios. Joms taip pat reikia rūpintis savo pačių maisto poreikiu ir neapsiriboti tik keliais eksporto produktais, kurie, be to, kelia rūpesčių Europos ūkininkams. Todėl mums reikia išminties ir apdairumo šiuo klausimu.

Trečia, mums reikia atgaivinti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą ir jos projektus, kurie gali padėti modernizuoti Viduržemio jūros regiono šalių ekonomiką. Deja, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga vis dar aklavietėje, nėra generalinio sekretoriato ir ji nebegali būti apiplėšinėjama dėl to, kad nepasiekta pažanga Izraelio ir Palestinos santykių srityje.

Ponios ir ponai, susiduriame su dideliu uždaviniu.

  Evgeni Kirilov (S&D). – Ponia pirmininke, ES rytų kaimynystė gali tapti geriausiu ES užsienio politikos išbadymu. Europos Sąjunga turi tvirtai laikytis savo pačios teisinio pagrindo, ypač ES saugumo strategijos, kurioje pabrėžiama, kad „gerai valdomos valstybės prie Sąjungos sienų – reikalingas turtas“. Europos Sąjunga taip pat turėtų tai įgyvendinti savo pačios išsamioje strategijoje, kad būtų padaryti teigiami pokyčiai.

Tačiau didžiausia kliūtis, trukdanti oficialiai vykdyti EKP su rytinėmis šalimis, vis dar yra neišspręsti konfliktai Padnestrėje ir Pietų Kaukaze, kurie yra pagrindinė regiono nestabilumo ir politinių bei ekonominių problemų priežastis. Pakanka paminėti šios dienos sprogimą Padnestrėje, kuris smarkiai pažeidė dujotiekį.

ES turi skubiai paremti pastangas spręsti konfliktą, įskaitant tiesioginį tarpininkavimą, pasitikėjimo kūrimą ir humanitarinę pagalbą milijonams šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių. Būtent todėl ES turėtų užtikrinti, kad greta jos svarios finansinės ir techninės paramos regione vyktų didesnis politinis dalyvavimas ir būtų tinkamai nustatytos sąlygos.

  Jacek Protasiewicz, (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pasveikinti abiejų pranešimų autorius, ypač pranešimo dėl kaimynystės politikos Rytų aspekto autorių M. Siwiecą. Šie sveikinimai nėra paprasčiausias mandagumo ženklas. Sveikinu, nes esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad pagaliau turime šiuos pranešimus, kuriais parodoma, jog Europos kaimynystės politika turėtų būti daug labiau grindžiama mums svarbiausiomis vertybėmis: pagarba žmogaus teisėms, žiniasklaidos laisve ir demokratiškomis vyriausybėmis.

Pakartosiu tai, ką šioje salėje šiuo klausimu sakiau pirmadienį: Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų įvykiai moko, kad ten gyvenantys žmonės, ypač jaunimas, ne tik reikalauja daugiau duonos; jie reikalauja daugiau laisvės ir didesnės pagarbos jų, kaip piliečių ir žmonių, teisėms. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų kaimynus rytuose, ypač apie šalį, kuri yra tiesioginė Europos Sąjungos kaimynė – Baltarusiją. Norėčiau jums papasakoti šios popietės skandalingus įvykius Grodno mieste Baltarusijoje, kur KGB ką tik areštavo žurnalistą Andrzejų Poczobutą, kuris buvo apkaltintas prezidento įžeidimu tarptautinei žiniasklaidai parašytuose straipsniuose, siekiant jam sutrukdyti per rytojaus posėdį su Baltarusijos delegacija kalbėtis su mumis, Europos Parlamento nariais. Tai skandalingos veiklos. Europos kaimynystės politika turėtų mums padėti užkirsti kelią tokiems atvejams, pvz., kaip šios popietės Andrzejaus Poczobuto atvejis.

  Christofer Fjellner (PPE). – (SV) Ponia pirmininke, esu dėkingas, kad Komisija nutarė pateikti šį Europos kaimynystės politikos Pietų aspekto persvarstymą. Jo neabejotinai reikia. Turime pripažinti, kad Europa į diktatą žiūrėjo labiau tolerantiškai, o ne taikydama griežtus demokratijos reikalavimus. Tai mums kainavo pasitikėjimą Europa. Todėl mums reikia naujos politikos, politikos, kuri padėtų atkurti tas šalis po netinkamo valdymo dešimtmečių. Europa, pirmiausia kaip svarbiausia regiono prekybos partnerė, šiuo požiūriu gali daug nuveikti. Tinkamiausias metodas turbūt būtų investuoti būtent į šį atkūrimą ir prekybą, kad būtų atgautas pasitikėjimas, kurį praradome. Todėl esu patenkintas, kad Komisijos narys kalba apie prekybos aspektą į tai atsižvelgdamas – turėtume didinti savo Šiaurės Afrikos kaimynių galimybę naudotis rinkomis, kad padėtume joms plėtoti prekybą, kuri atneštų gerovę.

Tačiau šiuo metu būtent Europos muitų kliūtys, ypač žemės ūkio sektoriuje, labiausiai trukdo vystymuisi. Pvz., minimalios žemės ūkio produktų kainos, kurios reiškia, kad kuo našiau tie vaisiai ir daržovės gaminami, tuo didesnius muitus už juos reikia mokėti. Tai kliūtis vystymuisi ir gerovei. Taip pat norėčiau pasiūlyti, kad pirmas Komisijos žengtas žingsnis būtų suteikti toms Šiaurės Afrikos šalims, kurios pradėjo savo kelionę į demokratiją, laisvą naudojimąsi Europos rinkomis. Būtent tai taikėme Vakarų Balkanų šalims po karo Jugoslavijoje, taigi kodėl nepasimokius iš šio pavyzdžio? Kuriame Europos gerovę naudodamiesi laisvąja prekyba Europoje, tad galime Šiaurės Afrikos kaimynams padėti kurti savo gerovę naudojant laisvąją prekybą su mumis.

  Georgios Koumoutsakos (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, be abejonės, Europos kaimynystės politika yra sėkminga politika. Tačiau turime ją padaryti dinamiškesnę ir veiksmingesnę. Nepalankios ekonominės aplinkybės, su kuriomis šiuo metu susiduriame, neturėtų būti naudojamos kaip pasiteisinimas ar pretekstas dar labiau nestiprinti šios politikos. Tai labiausiai taikytina Pietų aspektui.

To dabar labai reikia atsižvelgiant į pastaruosius dramatiškus pokyčius, pastaruosius dramatiškus įvykius Šiaurės Afrikoje. Šioms visuomenėms reikia mūsų paramos; joms reikia mūsų svarios ir diskretiškos paramos ir, atsižvelgdamas į akivaizdžias istorines ir politines priežastis, pabrėžiu žodį „diskretiškos“. Turime remti pilietinę visuomenę šiose valstybėse, jos demokratinius veiksmus ir jos reikalavimą įgyti daugiau laisvės.

Be to, negalime pamiršti, kad Viduržemio jūros regionas tampa uždelsta imigracijos bomba; tai dar viena priežastis, dėl kurios šiose šalyse per kaimynystės politiką turime remti stabilumą, demokratiją ir augimą.

  Jacek Saryusz-Wolski (PPE). – Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti Komisijos narį dėl komunikato dėl partnerysčių, kuriuo atsižvelgiama į ateitį.

Matome, kad vyksta kaimynystės politikos naujas modeliavimas ir Komisija gina visapusišką metodą. Manau, pražūtinga priešpriešinti pietų kaimynystę ir rytų kaimynystę. Atliekame naują modeliavimą ir nors yra gerų žinių apie tai, kas vyksta Pietų atžvilgiu, šio naujo modeliavimo ir persvarstymo svarba susijusi ne tik su Pietų aspektu. Tai apima ir Rytų aspektą. Turėtume pereiti nuo su vyriausybe susijusios ar į ją nukreiptos politikos prie į visuomenę nukreiptos politikos ir nuo ekonominių interesų politikos, kuria neatsižvelgiama į ateitį, prie į žmogaus teises ir demokratiją nukreiptos politikos. Vykdydami savo politiką turėtume tapti dosnūs visuomenei ir daug reiklesni ir griežtesni vyriausybėms. Be to, neturėtume maišyti status quo ir stabilumo. Turėtume pereiti prie tam tikro pereinamojo metodo.

Kuriant šią naują kaimynystės politikai skirtą paradigmą, būtina ta pačia kryptimi vykdyti ir Rytų politiką. Turėtume skirti vienodą dėmesį pietinėms ir rytinėms šalims. Turėtų būti naudojamas simetriškas finansavimas, nes kyla klaidinga dilema dėl abiejų finansavimų priešinimo, ir tai turėtų būti pagrįstas finansavimas. Čia matyti struktūrinis nepakankamas finansavimas. Kiekvienais metais kaimynystės politikos valstybėms mokame 20 proc. to, ką mokame likusiam pasauliui. Žinau, kaip sudėtinga šiandien kalbėti apie finansavimą. Tačiau ši politika turi būti sumodeliuota iš naujo ir tam reikia ir papildomo finansavimo.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – Ponia pirmininke, šiuo metu svarbu atidžiai apsvarstyti ir tinkamai suderinti abu Europos kaimynystės politikos veiksnius. EKP turėtų būti lankstesnė, aktyvesnė ir optimali. Jei norime aplink Europą sukurti stabilią, bendrų vertybių ir pažangią erdvę, pirmiausia turime neberiboti savęs iš anksto nustatytomis normomis. Finansinė parama turėtų būti suderinta pagal politinį dalyvavimą ir norą artėti prie ES vertybių, laisvių ir standartų. Parama turėtų būti nukreipta į rezultatus ir susieta su tikslais bei aiškiais demokratizacijos ir reformomis siekiamos pažangos kriterijais.

Antra, turėtume apsvarstyti greitos reagavimo priemonės EKP sukūrimą, kuri būtų skirta skubiai ir lanksčiai reaguoti į politinius pokyčius šalyse partnerėse, kokie neseniai įvyko pietų kaimynystėje.

Trečia, taip pat labai svarbus ES pagalbos patrauklumas. ES lėšų skyrimo procedūrų supaprastinimas ir valstybių narių aktyvus dalijimasis patirtimi ankstyvaisiais programos etapais būtų papildoma paskata.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, esu iš Rumunijos miesto Galaţi, esančio prie Europos Sąjungos sienos su Moldovos Respublika ir Ukraina. Būtent todėl ketinu specialiai paminėti Europos kaimynystės politikos Rytų aspekto persvarstymą. Turiu pabrėžti jo svarbą Europos Sąjungos strategijos, skirtos Dunojaus regionui, įgyvendinimui ir Europos Sąjungos energetiniam saugumui.

Raginu Komisiją ir valstybes nares parengti išsamią Europos Sąjungos strategiją Juodosios jūros regionui ir suteikti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių jos veiksmingam įgyvendinimui. Teigiamai vertinu Ukrainos ir Moldovos Respublikos prisijungimą prie Energetinės bendrijos sutarties, kuria svariai prisidedama prie Europos Sąjungos energetinio saugumo tikslų siekimo ir šių šalių saugumo.

Kalbant apie Europos Sąjungos prioritetinius energetikos projektus, norėčiau pabrėžti pietinio dujų koridoriaus svarbą. Manau, kad dujotiekis „Nabucco“ ir Adrijos jūros dujotiekis, Europos naftotiekis, jungiamasis dujotiekis tarp Turkijos, Graikijos ir Italijos ar …

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Tatjana Ždanoka (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, remiu Europos kaimynystės politiką, tai reikšmingi politiniai pagrindai, skirti demokratijai Rytuose ir Pietuose stiprinti, tačiau dabar paprašiau žodžio norėdama visų paklausti, ar Europos Sąjungos moralinė teisė rodyti trečiosioms šalims kelią link demokratijos yra tinkamai pagrįsta?

Abiejuose pasiūlymuose dėl rezoliucijų prievarta priskiriamos tokios EKP vertybės kaip demokratija, teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant žiniasklaidos laisvę, teismų nepriklausomumas ir kova su korupcija. Ar pati Europos Sąjunga pakankamai kovoja visose šiose srityse, atsižvelgiant, pvz., į žiniasklaidos padėtį Italijoje ir Vengrijoje, didžiulį asmenų be pilietybės skaičių Latvijoje ir Estijoje ir įtarimus korupcija mūsų Parlamente?

Labai tikiuosi, kad išlaikysime…

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, šiuo atveju svarbiausias žodis – kaimynystė. Netgi asmeniniame gyvenime geri kaimynai bet kam yra didelis turtas. Geras kaimynas – asmuo, kuris yra draugiškas, be reikalo nesikiša į kitų reikalus, tačiau, kai reikia, yra pasirengęs padėti.

Panašius dalykus Europos Sąjunga turėtų plėtoti savo politikoje. Pakankamai lengva, kai tavo kaimyninės valstybės tokios pat draugiškos, stabilios ir demokratiškos. Kyla daugiau problemų, jei jos tokios nėra.

Pasiūlymas, kad turėtume bendrauti su pilietine visuomene, ypač tose šalyse, yra labai geras. Mano kolega L. van Nistelrooij pabrėžė, kad veiksmams užsienyje išleidžiame 1,1 mlrd. eurų ir mums reikia nuoseklesnio metodo. Pritariu tam.

Be to, geras pasiūlymas, kad mums reikėtų nuolatinių diskusijų, ypač su pilietine visuomene iš nedemokratiškų režimų, kad jie žinotų, ką norime pasakyti, ir mes galėtume išklausyti jų tiesiogiai.

  Malika Benarab-Attou (Verts/ALE). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, apibūdindamas Europos kaimynystės politiką pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse kalbėjote apie galimus katalizatorius. Tačiau pamiršote paminėti vieną grupę, kuriai priklausau ir aš. Europoje vis dar niekinami tokie žmonės kaip aš, t. y. imigrantai ir imigrantų vaikai, kurie atvyko iš žemių, anksčiau buvusių Europos kolonijų. Tačiau šiuo istoriniu laikotarpiu esame ir galėtume būti žmogiškieji ištekliai, t. y. įtakingi Šiaurės ir Pietų tarpininkai.

Komisijos nary S. Füle, ką manote apie tokią galimybę? Ar ją apsvarstysite?

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – (LT) Europos kaimynystės politikos peržiūra yra viena svarbiausių užduočių. Įvykiai Egipte, Tunise, Libijoje, Jemene, Bahreine ir kitur be gailesčio griauna daugelį europiečių mąstymo stereotipų: kad daugumai žmonių Vidurio rytuose ar Šiaurės Afrikoje nerūpi žmogaus teisės, kad jie įpratę gyventi diktatūros sąlygomis. Revoliucijos Arabų pasaulyje prikišamai parodė tokio mąstymo klaidingumą.

Prieš keletą savaičių lankiausi Egipte, tą dieną, kai šioje šalyje vyko referendumas dėl konstitucijos pataisų. Visi, su kuriais susitikome, kalbėjo apie laisvę, teisingumą, demokratiją. Dauguma pabrėžė, kad Europos Sąjungos parama turi būti kitokia, reikia paramos pilietinės visuomenės stiprinimui, politinių partijų kūrimui, žmogaus teisėms ginti, kad būsimi parlamento ir prezidento rinkimai būtų demokratiški, laisvi ir sąžiningi. Ten vykstantys demokratijos procesai yra labai trapūs, lengvai pažeidžiami, ir jie mūsų pagalbos turi sulaukti laiku.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, vertinu vieną labai svarbų elementą, t. y. kad mes, Komisija ir Parlamentas, kartu pradedame mūsų kaimynystės politikos persvarstymą. Palyginti su daugeliu kitų politikos krypčių, ši padėtis skiriasi nuo tos, kai pateikiame galutinį pasiūlymą ir tada diskutuojame. Pradėjome šį procesą anksčiau ir bendraudami galėjome jau dabar atsižvelgti į daugelį Parlamento pateiktų gerų minčių, taip pat galėjome paaiškinti daug savųjų. Ilgas kalbėtojų sąrašas, kurie pateikė daug vertingų patarimų ir pateikė gerų kausimų, yra įrodymas, kad šis metodas tinkamas.

Lisabonos sutartyje, kuriai buvo pritarta ir dėl kurios buvo balsuojama šiame Parlamente, nustatėme plačius užmojus. Sutarėme, kad Europos Sąjunga turi būti pasaulinė veikėja. Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir aš manome, kad sunkai galėtume pateisinti šiuos lūkesčius, jei pirmiausia nesiimsime iš tiesų konstruktyvaus vaidmens savo kaimynystėje, ir kad sunkiai galėtume susitvarkyti su tokiu vaidmeniu, jei nespręsime kaimynų problemų, įskaitant užsitęsusius konfliktus.

Būtent tai turėdami omenyje praėjusių metų birželio mėn. pradėjome persvarstymo procesą. Be to, kartu norėjome pirmiausia atsižvelgti į naujas priemones, kurios mums suteiktos Lisabonos sutartimi. Kas šešis mėnesius keičiantis Tarybai pirmininkaujančiai valstybei ir jos prioritetams išorės santykių srityje smarkiai kinta su išore susiję veiksmai, todėl siekiama vykdyti pastovią ir nuoseklią politiką, kurią užtikrina dvigubas pareigas einantis asmuo, jungiantis Bendrijos BUSP priemonę ir pirmą kartą turintis suteiktų galių Išorės veiksmų tarnyboje. Ambasadoms taip pat suteikta daugiau galių, kad jos atstovautų ne tik Komisijai, bet ir Europos Sąjungai. Tai svarbūs dalykai.

Žinau, kad yra daug uždavinių, klausimų, netgi kai kur girdima kritika, tačiau esu tikras, kad šie pokyčiai sudarys sąlygas nuoseklesnei ES išorės veiksmų politikai. Norėjome, kad tai atsispindėtų mūsų kaimynystės politikoje. Taip pat norėjome padaryti vieną svarbų dalyką, kurio, mūsų nuomone, trūksta. Žiūrint į kaimynus, mums neatrodo, kad šiose šalyse pakankamai jaučiama atsakomybė dėl kaimynystės politikos. Kai kurie mūsų partneriai sakė, kad kaimynystės politika jiems buvo priskirta prievarta ir kad iš tiesų su jais niekada nebuvo konsultuotasi. Taigi jie mano, kad į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta ir kad visiems taikoma ta pati viena sistema, neatsižvelgiant į specifiką. Tačiau tada kilo arabų revoliucija. Ji tapo mums veidrodžiu, kurio, manau, mums labai reikėjo, nes buvo užduodami svarbūs klausimai, pvz., kiek esame pasirengę papildyti kylančių demokratijų lūkesčius, kaip toli esame pasirengę eiti reaguodami į tokias padėtis kaip ta, su kuria susiduriame Libijoje, ir kiek laiko dar turėtume kai kur priimti kompromisus ir stabilumą sieti su autokratija, pripažįstant, kad ne visada savo vertybes deriname su savo interesais.

Mūsų kovo 8 d. komunikatas buvo bandymas atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų – jei visiškai sąžiningai, lengvus klausimus – nes iš tiesų atsakėme tik į su kylančiomis demokratijomis susijusius klausimus. Sudėtingesnius klausimus palikome strateginiam EKP persvarstymui. Daug iš jų vis dar liko neatsakyta.

Kovo 8 d. komunikate nurodėme tris pagrindinius ramsčius, kuriuos įtraukėme ir į strateginį persvarstymą. Pirmuoju remiami demokratiniai pokyčiai ir institucijų kūrimas mūsų kaimyninėse šalyse. Antruoju dėmesys sutelkiamas į santykius su visuomene ir paramą pilietinei visuomenei. Trečiuoju remiamas integruotas ir tvarus mūsų kaimynių augimas.

Daugelis pietinių šalių keičiasi ir šie pokyčiai matomi ne tik šiose šalyse, bet ir visame regione. Jos taip keičia mus, mūsų reakciją į padėtį ir priemonę, kurią taikysime aktyviai reaguodami į šiuos naujus reiškinius savo kaimynystėje ir juos stebėdami. Tai turės įtaką Rytuose ir esame pasimokę iš bendro mūsų ir Rytų partnerių svarstymo proceso. Dėl šio rytinėms šalims skiriamo dėmesio pietinės šalys nenukenčia ir dėl įvykių Pietuose bei dabartinių mūsų interesų, taip pat dėmesio pietinėms šalims nenukenčia mūsų interesai Rytuose. EKP persvarstymo procesu bus sustiprintas poreikis taikyti suderintą metodą kaimynėmis nepriklausomai nuo to, kokiam regionui – Pietų ar Rytų –jos priklauso.

Tai tinkama akimirka pakeisti mūsų kaimynystėje kartais vykdomą realinę politiką platesnio užmojo ir daug aktyvesne mūsų vertybėmis grįsta politika. Taip pat tai tinkama akimirka aiškiai nurodyti, ką norime pasiekti vykdydami kaimynystės politikos priemones. Prieš kelerius metus mes nurodėme taiką, stabilumą ir gerovės zoną. Tai labai svarbūs ir vis dar aktualūs dalykai, tačiau mūsų partneriai nori daugiau. Rytuose kai kurie labai aiškiai įvardija savo su Europos siekais susijusius norus. Pietų partneriai nori turėti labiau apibrėžtus institucinius pagrindus, skirtus ekonominei integracijai. Ar turėtume vengti pateikti savo mintis šiais klausimais? Nemanau. Manau, turėtume aiškiai parodyti, kad Rytų partnerystė yra ne būdas nesuteikti ES narystės rytinėms šalims, o būdas joms padėti daugiau Europos Sąjungos principų įgyvendinti savo valstybių viduje. Manau, kad pažangiausioms pietinėms šalims turėtume pateikti pasiūlymą dėl tam tikros struktūros – ne sprendimų priėmimo, bet sprendimų formavimo – kurios dalimi jos galėtų būti.

Nelaukite itin techninių suvaržymų mūsų dvišalių santykių su mūsų kaimynėmis srityje. Laukite tik kelių, bet labai aiškių ir labai svarbių gairių. Laukite, kad persvarsčius EKP bus pateikta lanksti ir atskirai pritaikyta struktūra ir sukurtas tarpusavio bendravimas, sudarantis tinkamas sąlygas politiniam valdymui ir mūsų programoms ir techninei bei finansinei pagalbai.

Tai nebus lengvas procesas. Joks pasikeitimas nėra lengvas, tačiau, palyginti su ankstesniu, tai bus vykstantis procesas, kuriame persvarstymo galimybės, arba, jei norite, grįžtamojo ryšio ar tikrosios padėties patikrinimo galimybė, taps svarbiais kokybiniais į šį EKP pervarstymą įtrauktais elementais.

Daugelis jūsų kalbėjote apie pinigus. Kuo platesni užmojai, tuo daugiau pinigų jiems įgyvendinti reikia. Čia logika labai aiški. Tačiau argi kalbame vien tik apie pinigus? Visiškai ne. Čia kalbame apie mūsų kūrybingumą, nuoseklumą rimtai atsižvelgiant į savo partnerių interesus ir užmojus, susijusius su mūsų prekybos rinkos atvėrimu ir judumo problemos sprendimu.

Jazminų revoliucijoje labai svarbūs aspektai buvo orumas ir lygybė. Atsigręžkime į šiuos du klausimus – orumą ir lygybę – į principus, kuriais bus grindžiama mūsų politika. Šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka Parlamentui.

  Pirmininkė. – Gavau du pasiūlymus dėl rezoliucijų⁽¹⁾, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks balandžio 7 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Visos stojimo į ES kriterijus atitinkančios Europos Sąjungos šalys turėtų turėti galimybių tapti ES narėmis. Europos kaimynystės politikos (EKP) rytų aspektu turėtų būti aiškiai vertinamas pats pagrindinis principas, juo turėtų būti užtikrinama, kad mūsų kaimynai iš Rytų Europos galės konkrečiai matyti patikimos būsimos narystės perspektyvas.

Didžiausia demokratinių ir politinių reformų paskata ir pilietinės visuomenės kūrimas yra ir bus narystės ES perspektyva. Nors būsimi paraiškų dėl narystės teikėjai turėtų galutinai atlikti savo namų darbus, ES neabejotinai turi įrodyti, kad mūsų įsipareigojimas, susijęs su plėtra, toliau galioja ir lieka patikimas. Norėdama stiprinti tokį patikimumą ir išsklaidyti bet kokias abejones dėl dvigubų standartų, ES turėtų visiškai aiškiai pareikšti, kad santykiai su mūsų kaimynais iš Rytų pirmiausia turi būti pagrįsti demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui. Kadangi visos šalys turi būti vertinamos pagal savo laimėjimus, visose valstybėse turi būti vienodai paisoma pagrindinių vertybių, neatsižvelgiant į konkrečius ekonominius ir politinius tam tikrų valstybių narių interesus. Tokius pat principus reikėtų taikyti plėtojant santykius su Rusija, kurioje padėtis, susijusi su teisinės valstybės principo taikymu, ir žmogaus teisių padėtis yra prastesnė negu daugelyje EKP šalių.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. – (CS) Turiu prisipažinti, kad gerokai nustebau skaitydamas Užsienio reikalų komiteto pasiūlytą rezoliuciją. Parama Baltarusijoje vykusiai demonstracijai, kai vadinamieji protestuotojai gavo daug paramos iš užsienio, Egipte ir Tunise kilusios pasipriešinimo audros, kurias sukėlė kylančios maisto kainos ir nedarbas, tokia parama man sunkiai suprantama. Mano nuomone, įprasta, kad dėl vadinamųjų politikų absurdiškumo padaromos absurdiškos išvados. M. Siwiec tikriausiai neatkreipė dėmesio, kad minėtose demonstracijose arabų pasaulio monarchijose arba per Libijos karą žuvo kelios dešimtys žmonių. Aišku, kad taip ir turi būti. Pranešimo 12 dalyje nepaminėti neigiami pokyčiai Moldovoje. Kai kurie Europos liaudies partijos frakcijos nariai taip susižavėjo Yulia Tymoshenko, kad be jos Ukrainos vyriausybė jiems atrodo nedemokratiška, nors praėjusiais metais ši vyriausybė sugebėjo gerokai pagerinti šalies ekonominę ir politinę padėtį. Mano nuomone, 13 dalyje išreikštas raginimas teikti daugiašalę paramą Baltarusijos demokratinėms partijoms yra tiesioginis kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus. Gaila, kad nededamos panašios pastangos demokratijai kurti ES valstybėse, tokiose kaip, pvz., Vengrija. Manau, kad šios rezoliucijos 52 dalis – taip pat neteisinga, kaip ir parama įvairiai griaunamajai veiklai, kaip antai „Belsat“ arba „Rusijos radijo“ ir Baltarusijos „Europos radijo“ veikla. Tai man labai primena šaltojo karo laikotarpį, apie kurį žinome iš istorijos knygų.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Per šiandienines diskusijas Europos Parlamente toliau aptarėme Europos Sąjungos kaimynystės politikos rytų aspektą. Turėtume nepamiršti, kad šios politikos tikslas turėtų būti glaudinti Europos Sąjungos santykius su jos kaimynėmis iš Rytų, pirmiausia su Ukraina, skatinant įvairias pilietines, socialines ir ekonomines iniciatyvas. Jauni Ukrainos piliečiai tikisi sulaukti Europos Sąjungos valstybių narių paramos, o labiausiai jie nori, kad būtų atvertos sienos ir jie galėtų laisvai judėti iš vienos šalies į kitą, mokytis ir įgyvendinti savo troškimus ir interesus. Labai svarbu užtikrinti geresnį susitarimų dėl paprastesnių vizos suteikimo procedūrų įgyvendinimą ir kurti ES ir Ukrainos laisvosios prekybos erdvę. Taip pat turėtume plėtoti Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančių Rytų šalių studentų stipendijų sistemą ir juos skatinti aktyviau dalyvauti socialinėje ir politinėje veikloje.

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu. – (RO) Palankiai vertinu bendras diskusijas dėl dviejų pranešimų dėl Europos kaimynystės politikos, nes mums reikia nuoseklaus požiūrio į mūsų kaimynus iš pietų ir rytų. Pirmiausia, norėčiau pabrėžti tai, kad galime sulaukti priešingų rezultatų dėl to, kad abu geografiniai regionai bus paskatinti konkuruoti tarpusavyje. Tai susiję ne su konkurencija dėl išteklių, bet su veiksmingu išteklių perleidimu partneriams, kurie daro pažangą įgyvendindami bendrus kriterijus, kurie yra mūsų kaimynystės politikos pagrindas. Pirmiausia turiu galvoje žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo paisymą. Todėl manau, kad turime turėti pakankamai drąsos ir pripažinti įgyvendinant kaimynystės politiką pasiektus teigiamus pokyčius, kaip Gruzijos ir Moldovos atvejais, bet taip pat neigiamus pokyčius, kurie, deja, įvyko Baltarusijoje arba Ukrainoje. Diferenciacija turi būti pagrindinis kriterijus, kuris taip pat taikomas įgyvendinant Pietų kaimynystės politiką. Kita vertus, turime nuosekliai kelti aukštus reikalavimus, kad Europos Sąjungos partneriai gerbtų jos bendras vertybes.

  Fiorello Provera (EFD), raštu. – (IT) Peržiūrint Europos kaimynystės politiką svarbu įvertinti jos poveikį migracijai. Jokia šios srities kaimynystės politika negali būti visiškai veiksminga, nesprendžiant migraciją lemiančių nestabilumo priežasčių.

Tai susiję su regioniniu bendradarbiavimu, galimu sudarant dvišalius susitarimus su kilmės ir tranzito šalimis. Su jomis turime bendradarbiauti sprendžiant migracijos klausimą, kad užkirstume kelią migracijos bangoms. Turime padėti migrantų kilmės šalims siekti demokratizacijos ir gero valdymo joms suteikdami žinių apie mūsų vertybes ir patirtį.

Įgyvendindami Europos kaimynystės politiką, turime parengti ekonominę darbotvarkę, kuri galėtų leisti padidinti užimtumo lygį, ir prekybos susitarimus, galinčius padėti siekti tikrų rinkos veikimu pagrįstų ekonominių pokyčių. Europos Komisijos narys S. Füle ir vyriausioji įgaliotinė C. Ashton remia taikant formulę „daugiau yra daugiau“ teikiamos pagalbos, kuria siekiama atsilyginti aktyviausiai įgyvendinti demokratines reformas ir paisyti žmogaus teisių siekiančioms šalims, teikimo sąlygų sąvoką. Tokį požiūrį reikėtų skatinti, nes jis suderinamas su mūsų vertybėmis, veiksmingas siekiant vystymosi ir teisingas Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. – (IT) Atsižvelgdami į pastarojo meto pietryčių Europos įvykius, turime peržiūrėti su pietinių šalių partneriais susijusią Europos kaimynystės politiką, suteikdami tikram perėjimui prie demokratijos reikalingas priemones ir pagalbą ir nustatydami išsamių politinių, socialinių ir institucijų reformų pagrindus. Svarbu užtikrinti, kad peržiūrint politiką svarbiausiu dalyku būtų laikomi šie kriterijai: teisėjų nepriklausomumas, pagrindinių laisvių paisymas, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir kovą su korupcija, tačiau taip pat būtina persvarstyti ir atidžiai išnagrinėti ES Viduržemio jūros regiono strategiją, siekiant gerinti politinį dialogą ir paremti visas demokratines ir socialines pajėgas.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D), raštu. – (HU) Arabų pasaulio krizė parodė, kad nepasiteisino tai, kokia linkme iki šiol vykdyta Kaimynystės politika. Finansavimo priemonės turi būti skaidresnės, o skiriant pagalbą reikėtų taikyti į rezultatus orientuotą metodą. Tas pat pasakytina apie minėtos politikos rytų aspektą. Būsima Europos kaimynystės politika turi būti pagrįsta tarpvalstybiniais žmonių santykiais; tai ypač aktualu įgyvendinant rytų aspektą, nes rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys taip pat turi galimybių gauti šalies kandidatės statusą. Abipusiškai Ukrainos ir ES taikomas atleidimo nuo vizos reikalavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pragmatiškai ir juo neturėtų būti siekiama daryti politinį spaudimą. Ukrainos vyriausybė turi daug nuveikti žmogaus teisių ir demokratijos įgyvendinimo srityje. Tačiau dėl to jokiu būdu negalime bausti Ukrainos piliečių. Jeigu Europos Vadovų Taryba rems Baltarusijos piliečius ir Baltarusijai taikys sankcijas, Ukrainos atžvilgiu ji neturėtų taikyti kitokių standartų. Kuo skubiau pradėjus taikyti vizos išimtį – tikėkimės, dar šiais metais – galima būtų padėti ekonominio pasitikėjimo pagrindus, kurių reikia norint kurti laisvosios prekybos erdvę. Tikiu, kad Tarybai pirmininkaujanti Lenkija šį klausimą laikys svarbiausiu. Gaila, kad aukščiausiojo lygio susitikimas dėl rytų partnerystės negalėjo įvykti Tarybai pirmininkaujant Vengrijai. Vengrija su ES rytų partnerystės partneriais galėjo elgtis objektyviau negu Lenkija, kuri dėl savo istorinės patirties pastaraisiais metais plėtodama santykius vykdė šališką politiką.

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Europos kaimynystės politika turėtų likti europietiška, o ne prancūziška, rumuniška ar lenkiška. Kaimynų iš pietų ir rytų skirstymas, vėliau – lėšų pervedimas iš rytų į pietus, galėtų būti naudingas remiančios šalies darbotvarkei, bet tai sužlugdytų Europos kaimynystės politiką. Prancūzijai daromas spaudimas finansuoti pietus, nutraukiant Rytų šalių programas galėtų būti netinkamas precedentas. Europos Sąjunga turėtų skatinti kaimynystę, ir vienų kaimynių nelaikyti svarbesnėmis už kitas. Pervedus lėšas iš rytų į pietus mūsų partneriams iš rytų būtų nusiųstas labai blogas ženklas. Atrodo neprasminga remti demokratiją pietuose ją silpninant rytuose. Europos Sąjungos siekiams ir jos rytų partnerių demokratinėms vertybėms toliau galėtų kenkti skubiai vykdoma vizų liberalizavimo politika. Šioje srityje nėra galimybių vykdyti Rusijai pirmenybę suteikiančią politiką. Rusijos piliečiai turės teisę laisvai keliauti, bet tik tada, kai tokia teisė bus suteikta mūsų partneriams iš rytų. Bevizio režimo Rusijai suteikimas Rusijos pasą paverstų auksiniu dokumentu, kurio siektų Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos piliečiai. Dėl to būtų destabilizuotos šios šalys. Reikalauju, kad ES rimtai apsvarstytų šias problemas.

(1) Žr. protokolą

21. Seksualinės prievartos naudojimas per konfliktus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Europos Komisijos pareiškimas dėl seksualinės prievartos naudojimo per konfliktus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose (2011/2661(RSP)).

  Štefan Füle, Europos Komisijos narys. – Ponia pirmininke, kuo griežčiau turime atmesti bet kokį siekį panaudoti smurtą prieš moteris, pradedant bauginimais ir baigiant seksualine prievarta. Tai siaubingi nusikaltimai, dažnai įvykdomi prieš pažeidžiamiausius ir beginklius žmones.

Deja, daugelyje pasaulio šalių, ne tik Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, dar trūksta tinkamos teisinės sistemos, moteris ir mergaites padėsiančios apsaugoti nuo smurto. Nėra priemonių, kurios paskatintų pranešti apie tokius užpuolimus. Reikia daryti daug daugiau siekiant atbaidyti nusikaltėlius ir priversti juos atsakyti už savo veiksmus. Moterys toliau kenčia nuo diskriminacinių įstatymų ir giliai įsišaknijusios kultūrinės nelygybės. Pvz., Egipto atveju nacionalinį komitetą, kuris sudarytas tam, kad parengtų naują konstituciją, sudaro tik vyrai, ir netgi naujajame ministrų kabinete yra tik viena moteris ministrė.

Tokia politika nėra tvari, o tai per pastaruosius įvykius Tunise ir Egipte aiškiai parodė šių šalių moterų drąsa. Jeigu pusė šalies gyventojų neįtraukiami į politinę ir institucijų reformą, vargu, ar tokia reforma gali būti sėkminga.

Tokiomis aplinkybėmis smerkiame tai, kad daugėja pranešimų apie rimtus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant žaginimą, seksualinę prievartą ir žiaurų moterų aktyvisčių pažeminimą. Europos Sąjunga įsipareigojo stiprinti moterų vaidmenį politinėje, pilietinėje, socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityse, taip pat kovodama su diskriminacija ir nebaudžiamumu. Todėl viena iš aštuonių ES Žmogaus teisių gairių aiškiai siekiama „skatinti lyčių lygybę ir kovoti su moterų diskriminacija“. 1995 m. Barselonos deklaracija, kuria sukurta Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono partnerystė, ypač sustiprinamas šis įsipareigojimas Europos Viduržemio jūros regione.

Lyčių lygybė – viena iš svarbiausių penkmečio darbų plano sričių, dėl kurių valstybių vadovai susitarė 2005 m. Barselonoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, surengtame minint Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono 10-ąsias partnerystės metines.

Atsižvelgiant į šiuos įsipareigojimus, 2006 m. lapkričio mėnesį Stambule surengtoje Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono ministrų konferencijoje dėl moterų vaidmens visuomenėje stiprinimo, pradėtas pirmas toks naujoviškas procesas. Ministrai (įskaitant Alžyro, Jordanijos, Libano, Maroko, Okupuotosios Palestinos teritorijos, Sirijos ir Tuniso ministrus) susitarė taikyti visapusišką metodą, kuris būtų pagrįstas tokiais tarpusavyje susijusiais prioritetais: pirmiausia, moterų politinėmis ir pilietinėmis teisėmis, antra, moterų socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis ir tvariu vystymusi, ir, galiausiai, moterų kultūrinėmis teisėmis ir ryšių ir žiniasklaidos vaidmeniu jas užtikrinant.

Nuo 2006 metų konferencijos siekiama įgyvendinti Bendrą veiksmų programą, pirmiausia, siekiant įgyvendinti šalies prioritetus, vėliau taikant kitą mechanizmą ir Europos Komisijai skelbiant pranešimus. 2009 m. lapkričio mėnesį Makareše vykusioje antrojoje ministrų konferencijoje Viduržemio jūros šalių sąjungos partneriai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą siekti šių tikslų. Labai aktyviai šiose diskusijose dalyvavo pilietinė visuomenė. Vienas iš didžiausių kilusių sunkumų, dėl kurių susitarė beveik visi šio proceso dalyviai, buvo geresnis informavimas ir proceso matomumas.

Be šios regioninės programos, tinkamas būdas spręsti šiuos svarbius klausimus yra dvišalis Europos Sąjungos dialogas, įskaitant lyčių lygybės klausimus sprendžiančių pakomitečių veiklą.

Ponia pirmininke, baigiant leiskite pasakyti, kad Europos Sąjunga nebus pakanti jokiam smurtui prieš moteris ir kad taikysime visus metodus siekdami jam užkirsti kelią.

  Edit Bauer, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Komisijos nary, tikrai vertinu Europos Komisijos tvirtą ryžtą smerkti smurtą prieš moteris kaip karo ginklą – kuris per ginkluotus konfliktus sistemingai naudojamas įvairiais tikslais, įskaitant siekį pažeminti, įbauginti, vykdyti politinį terorą, išgauti informaciją, atsilyginti kariams, ir netgi vykdyti etninį valymą. Smurtas prieš moteris per ginkluotus konfliktus daugiausia pagrįstas tradiciniu požiūriu į moteris kaip į nuosavybę. Kadangi daugelyje kultūrų moterys atlieka kultūros ir tautų simbolių perdavėjų vaidmenį, smurtas prieš moteris taip pat naudojamas kaip puolimas, nukreiptas prieš visuomenės vertybes ir jos garbę.

Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute seksualinė prievarta pripažįstama nusikaltimu prieš piliečius – prieš žmoniškumą – kuris yra karo nusikaltimas. Įvairios seksualinės prievartos formos per ginkluotuosius nusikaltimus, įskaitant seksualinę vergiją, priverstinę santuoką ir priverstinį nėštumą, – yra karo nusikaltimai ir juos reikia laikyti šiurkščiais Ženevos konvencijos pažeidimais. Per dažnai lieka nenubausti už seksualinės prievartos per karą naudojimą atsakingi asmenys, smurtas prieš moteris priimamas kaip karo neišvengiamybė, o vedant taikos derybas nusikaltėliams suteikiama amnestija.

Laikas pasmerkti šiuos nežmoniškus veiksmus visame pasaulyje, ir šiandien turėtume perduoti žinią, kad tokius nusikaltimus įvykdę asmenys privalo būti baudžiami.

  Ana Gomes, S&D frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, priešingai negu teigiama dabar mus iš Libijos pasiekiančiuose pranešimuose, kad fronte kovoja tik vyrai, prieš daugmaž mėnesį pasiekę vaizdai iš pagrindinės Bengazi, Tahriro aikštės ir Tuniso, Bahreino, Sirijos, Jordanijos ir Maroko demonstracijų parodė, kad įvairaus amžiaus moterys reikalauja laisvės, teisingumo ir demokratijos. Moterų, pirmiausia, jaunų moterų, pagrindinis vaidmuo buvo ir bus sukilti Šiaurės Afrikoje ir Arabų pasaulyje.

Jų likimas šiose šalyse, kuriose labai gilios patriarchalinės ir religinės tradicijos, ne tik nurodys, bet ir lems tai, kokį kelią šios šalys pasirinks per ateinančius keletą mėnesių ir metų, siekdamos demokratijos ir kartu siekdamos, kad jose būtų paisoma žmogaus teisių. Todėl ES svarbiausiu dalyku reikia laikyti paramą drąsiai Arabų sukilimo protestus pradėjusioms moterims, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų finansavimą teikiant politinę, techninę ir finansinę paramą moterims, kurios nori aktyviai dalyvauti tokioje veikloje, skatinant jų dalyvavimą visų demokratinių institucijų ir politinių bei ekonominių galių turinčių institucijų veikloje kaip jų narėms, keliant savo kandidatūras atstovauti politinėms partijoms ir kt.

Taip pat būtina užtikrinti, kad ES aukščiausiuoju lygmeniu dėtų visas galimas pastangas kovodama su mėginimais įbauginti, slopinti veiksmus ir naudoti seksualinę prievartą prieš prabilti išdrįsusias moteris. Tokie pavyzdžiai, kaip nekaltybės testai, kuriuos atlikti buvo verčiamos kovo 8 dieną Tahriro aikštėje protestavusios moterys, arba Iman al-Obeidi išžaginimas ir įkalinimas Libijoje, kaip teigė Komisijos narys Š. Füle, – visiškai netoleruotini nusikaltimai. Tikimės, kad vyriausioji įgaliotinė ir Europos Komisijos narys pareikalaus nedelsiant atlikti nepriklausomą šių atvejų tyrimą, ir nurodyti tai kaip pavyzdžius, kad tokie atvejai nepasikartotų.

  Antonyia Parvanova, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, ALDE frakcija pasiūlė ir inicijavo šias diskusijas, nes šį vakarą norime išreikšti savo susirūpinimą dėl moterų padėties Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, atsižvelgdami į dabar ten vykstančius politinius pokyčius ir sąmyšį. Per pastarąsias penkias savaites matėme, kad Libijoje ir Egipte buvo šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, ir šie pažeidimai daugiausia buvo susiję su moterimis. Neketinu išsamiai nagrinėti visų šių atvejų, bet leiskite paminėti du simbolinius ir nerimą keliančius atvejus, kuriuos būtina nedelsiant pasmerkti.

Libijos pilietė Iman al-Obeidi tarptautinei spaudai papasakojo, kad ją išžagino gauja, po to M. Gadaffio šalininkų karių ji buvo sulaikyta ir 72 valandas tardoma, o vėliau paleista. Egipte, kaip minėjo mano kolegos, keletas protestuotojų moterų teigė, kad buvo priverstos atlikti vadinamuosius nekaltybės testus – ir kad jas taip pat išprievartavo kovotojai – o kai kurios iš jų dabar teisiamos dėl neigiamų šių testų rezultatų. Šie atvejai suteikė papildomų įrodymų, kad žaginimai per karinius konfliktus vis dar naudojami kaip ginklas siekiant terorizuoti ir pažeminti civilius gyventojus.

Būtų nepriimtina nutylėti tokius siaubingus prieš moteris nukreiptus žiaurumus. Europos Komisiją ir Tarybą raginame griežtai priešintis ir pasmerkti seksualinius užpuolimus, grasinimus ir bet kokius kitus prievartos prieš moteris būdus, kurie naudojami per dabartinius Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų įvykius. Taip pat visomis savo turimomis politinėmis priemonėmis turime stengtis užtikrinti, kad pasibaigus šiam visuomenių pereinamajam laikotarpiui moterų teisės būtų užtikrinamos ir ginamos.

Vakar priėmėme pranešimą dėl ES politinės programos, kuria kovojama su smurtu prieš moteris, ir būtų nepriimtina už Europos Sąjungos ribų įgyvendinant jos politiką taikyti dvejopus standartus. Šiuo požiūriu, moterų teisių skatinimas turi būti visiškai įtrauktas į Europos kaimynystės politiką, jos programas ir projektus, taip pat turi būti įgyvendinamos konkrečios politikos kryptys, kuriomis ginamos ir įgyvendinamos moterų teisės.

  Barbara Lochbihler, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, priverstiniai vadinamieji nekaltybės testai, kuriuos Tahriro aikštėje protestavusias moteris privertė atlikti Egipto armija, ir atvejis, kai Libijos pilietė kelis kartus buvo išžaginta kovotojų, yra siaubingi nusikaltimai, paskatinę parengti šios dienos pasiūlymą dėl rezoliucijos. Negalime atmesti galimybės, kad per karinius Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų konfliktus visos konflikto šalys naudos daugiau seksualinės prievartos.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį mes, Europos Parlamento nariai, ES valstybes nares ir pačią ES raginome galiausiai rimtai įvertinti moterų padėtį per karus ir ginkluotus konfliktus. Šiuo atžvilgiu vyriausiosios Sąjungos įgaliotinės užsienio reikalams baronienės C. Ashton atstovas informavo apie padarytą pažangą. Dabar sukurta geresnė tarptautinė programa, padėsianti užkirsti kelią smurtui prieš moteris konfliktų regionuose, o keletas šalių taip pat priėmė nacionalinius veiksmų planus. Labai svarbu keistis gerąja patirtimi.

ES jau suteikė 300 mln. EUR priemonėms, įskaitant medicinos pagalbos teikimą, įgyvendinti ir dar 200 mln. EUR skyrė JT Saugumo Tarybos Rezoliucijai Nr. 1325 įgyvendinti. Turime planų 2011 m. konfliktų zonose įgyvendinti vietines strategijas. Darbuotojų mokymas šiuo požiūriu atlieka labai svarbų vaidmenį. Todėl visą šią patirtį ir šias priemones svarbu įtraukti ir į jas atsižvelgti įgyvendinant ES partnerystės paktą ir siekiant Viduržemio jūros regiono pietinėse šalyse įgyvendinti demokratiją. Šiam darbui neabejotinai gausite Europos Parlamento paramą.

  Ilda Figueiredo, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, žinome, kad moterys aktyviai dalyvavo sukilimuose Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, skatindamos siekti daugiau demokratijos, teisių ir laisvių. Tačiau taip pat žinome, kad įprasta sistemingai jas žaginti ir imti į seksualinę vergiją, o tai pagal Ženevos konvenciją laikoma nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais.

Atsižvelgiant į tai, pateikiami pranešimai apie įvykius Demokratinėje Kongo Respublikoje, Egipte, Libijoje arba kitose šalyse kelia nerimą. Todėl raginame imtis veiksmingų diplomatinių veiksmų, kuriais siekiama aktyviai priešintis seksualinės agresijos naudojimui, moterų bauginimui ir seksualiniam priekabiavimui Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose arba bet kurioje kitoje pasaulio vietoje.

Taip pat norėtume pabrėžti tai, kaip svarbu pripažinti moterų vaidmenį per revoliucijas, ir poreikį užtikrinti jų teises, įskaitant dalyvavimą naujose jų visuomenių demokratinėse, teisinėse, ekonominėse ir politinėse institucijose, ir taip nutraukti ištisus amžius trukusią jų diskriminaciją.

  Emine Bozkurt (S&D). – (NL) Pone pirmininke, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių revoliucijos taip pat suteikė tam tikrų galimybių. Dabar tikrai galima pradėti atstatyti šalį ir atkurti demokratiją Tunise ir Egipte. Kairo, Tuniso ir Bengazi aikštėse ir gatvėse moterys buvo ir yra svarbios revoliucijų dalyvės. Jos turi daug galimybių, bet joms taip pat kyla daug pavojų.

Plačiąją visuomenę sukrėtė jaunos Libijos pilietės pareiškimai per televiziją, kad ją išžagino M. Gadaffio karinių pajėgų kariai. Tačiau šie pranešimai nebuvo pirmieji, ir vėliau paskelbta daugiau tokių pranešimų. Seksualinis prievartavimas naudojamas kaip priemonė siekiant nuslopinti moterų maištą ir jas nutildyti, pvz., Kaire kariai seksualiai išnaudojo moteris ir vertė jas atlikti nekaltybės testus. Per Libijos karą smurtas prieš moteris naudojamas kaip ginklas. Galių vakuume, kuris atsiranda nežaboto nusikalstamumo laikotarpiais, nėra kontrolės. Moterys praranda teisinę apsaugą. Todėl, ponia pirmininke, turime nusiųsti aiškų ženklą, kad tam negalime leisti įvykti ir to neturėtų būti! Turime nusiųsti aiškią žinią naujiesiems lyderiams, kad tokie nusikaltimai turėtų būti tiriami ir už juos turėtų būti baudžiama. Nė vienas asmuo, kurio sąžinę slegia tokie nusikaltimai, neturėtų likti nenubaustas.

Taip pat norėčiau pabrėžti tai, kad šios moterys turi būti apsaugotos ir kad reikėtų nepamiršti moterų vaidmens atkuriant visuomenę. Moterų teisės turi būti ginamos įstatymais, ir šiuo tikslu moterys taip pat turėtų būti skiriamos į konstitucinių komitetų postus, parlamentus ir vyriausybes, kad tokie dalykai kaip moterų išsilavinimas, jų teisės ir kova su žalinga tradicine praktika būtų darbotvarkės sąrašo viršuje. Ekonominė nepriklausomybė – pagrindinis galių moterims suteikimo elementas, taigi reikia skatinti verslumą, pvz., teikiant mikrokreditus.

  Kristiina Ojuland (ALDE). – Ponia pirmininke, seksualinis moterų – o kai kuriais atvejais, ir vyrų – išnaudojimas Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kelia didžiulį susirūpinimą ir reikia, kad šiuos klausimus skubiai spręstų regiono valdžios institucijos, naujos demokratinės galios ir senieji režimai.

Norėčiau paraginti Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienę C. Ashton su tikslinių šalių atstovais aptarti niokojančią seksualinės prievartos taikymo padėtį šiame regione atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pietų aspektą, siekiant nusikaltėlių atžvilgiu įvykdyti teisingumą ir užtikrinti žmogaus teisių paisymą moterų ir vyrų atžvilgiu.

Manau, kad seksualinė prievarta – blogiausias ginklas. Jo reikėtų vengti bet kokia kaina ir už tai turėtų būti baudžiama kuo griežčiau.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Ponia pirmininke, prieš du mėnesius kalbėjome apie smurtą prieš moteris Europos Sąjungoje. Tuomet buvo teigiama, kad smurtą patyrė iki 25 proc. Europos Sąjungos moterų. Dabar kalbame apie seksualinę prievartą prieš moteris konfliktų regionuose Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tai liūdna istorija ir to nebegalima toleruoti. Todėl svarbu, kad tai aptartume ir ką nors darytume siekdami to išvengti.

Deja, ne tik siaučiant karui, bet ir atėjus taikai visame Afrikos žemyne vyrauja senas požiūris į moteris. Jis akivaizdžiai įsigalėjo per karą. Tačiau pritariu Europos Komisijos nariui, kad turime pabrėžti šiuos klausimus ir, pirmiausia, pabandyti nubausti šiuos nusikaltimus įvykdžiusius asmenis. Tikėtina, kad taip kažkada pakeisime požiūrį ir panaikinsime šią visiškai pasibjaurėtiną praktiką.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, seksualinė prievarta nėra moterų arba vyrų žmogaus teisių pažeidimas. Tokių teisių nėra. Seksualinė prievarta – nusikaltimas prieš žmogaus orumą, o šis – pagrindinė kiekvieno žmogaus, moterų ir vyrų teisė. Tai pasakytina ne tik apie Europos Sąjungą, bet ir apie Egiptą, Libiją, Demokratinę Kongo Respubliką ir kitas Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis, kurios minimos šioje rezoliucijoje. Kariniai konfliktai negali būti švelninanti aplinkybė. Demokratinėje Kongo Respublikoje viskas prasidėjo nuo moterų žaginimo, o dabar prievartaujami ir vyrai. Tačiau rezoliucijos – tik žodžiai. Turime veikti. Europos Komisija turi pradėti visame pasaulyje atidžiai stebėti žmogaus teisių pažeidimus ir pasiūlyti priemones, kurios padėtų Europos Sąjungai įgyvendinti siekį prireikus jų laikytis. To nepadarius, bet kuri partnerystė, į kurią investuojame tiek daug, taip pat gali būti vadinama atsitiktiniais mokėjimais.

  Štefan Füle, Europos Komisijos narys. – Pone pirmininke, gerbiamiems EP nariams norėčiau pasakyti, kad klausimai ir konkretūs atvejai, į kuriuos šiandien jie atkreipė mūsų dėmesį, iš tiesų labai svarbūs ir jie – lyg juodas debesis, tvyro virš per pastarąsias savaites Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose vykusių pokyčių. Atkreipiau dėmesį į šiuos klausimus, į kuriuos per diskusijas buvo atkreiptas dėmesys, ir į dėl jų pateiktus pasiūlymus.

Kaip sakiau, Europos Sąjunga taiko daugybę priemonių ir darys viską, ką gali, kad paremtų aktyvesnį moterų dalyvavimą pilietiniame ir politiniame gyvenime, kuris nekeltų pavojaus, nebaugintų ir prieš jas dėl to nebūtų smurtaujama.

Taip pat EP narių dėmesį norėčiau atkreipti į kai kuriuos konstruktyvius pastarojo meto pokyčius, kaip antai Žmogaus teisių komisaro biuro Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos sekretoriate įsteigimą. Tokius veiksmus turėtume vertinti palankiai. Mūsų parama tarptautinėms organizacijoms, pirmiausia, Jungtinių Tautų moterų ir pilietinės visuomenės organizacijoms, prisidės prie vidaus pokyčių. Tai taip pat akivaizdžiai rodo, kodėl tokia svarbi mūsų dialogo politika ir dalyvavimas, ir kodėl tai reikia tęsti, ir ne tik su mūsų naujaisiais partneriais.

  Pirmininkė. – Gavau penkis pasiūlymus dėl rezoliucijos⁽¹⁾, kurie parengti pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks balandžio 7 dieną, ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu. – (PL) Seksualinė prievarta – ypač atstumianti karo ir kovos priemonė, žeminanti kitą konflikto šalį. Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų atveju tokia praktika ypač žiauri, atskleidžianti didžiulį cinizmą ir demoralizaciją, nes vyraujanti šio regiono religija nulemia labai ribotą požiūrį į lytinius klausimus. Seksualinę prievartą naudojantys asmenys pažeidžia daugybę taisyklių ir elgesio kodeksų. Tokiems žmonėms karai ir konfliktai dažnai sukelia neįsivaizduojamą pyktį. Kovosime su tuo, ir niekada nenustosime smerkti tokio barbariškumo.

(1) Žr. protokolą

22. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)

23. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 22.50 val.)