Diskusijos

Ketvirtadienis, 2011 m. balandžio 7 d. - Strasbūras

3. 2009 m. EIB metinė ataskaita (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – George Sabin Cutaş pranešimas Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl Europos investicijų banko 2009 m. metinės ataskaitos (2010/2248/INI) (A7-0073/2011).

  George Sabin Cutaş, pranešėjas. – (RO) Pone pirmininke, šio pranešimo apie Europos investicijų banko vykdomą veiklą pristatymas – tai kiekvienais metais vykdomos demokratinės priežiūros, dėl kurios bankas įsipareigojęs Europos Parlamentui, dalis.

Nors tokia priežiūra vykdoma nuolat, nereikėtų jos sumenkinti, nes pateikiamos rekomendacijos svarbiais klausimais dėl Europos Sąjungos ateities. 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos investicijų bankas tapo priemone, kuria remiama Europos Sąjungos išorės politika, tačiau kartu bankas veikia kaip svarbus Europos Sąjungos ekonomikos skatinimo partneris.

Norėčiau padėkoti kolegoms nariams už šiame pranešime atliktus patobulinimus. Be to, norėčiau padėkoti visiems banko darbuotojams už puikų bendradarbiavimą, ypač pirmininkui P. Maystadtui ir pirmininko pavaduotojui M. Kolatzui-Ahnenui.

Visi ieškome metodo, kaip suderinti augančias valstybių narių skolas ir deficitus su užsibrėžtais ekonomikos augimo tikslais, nustatytais, pvz., strategijoje „Europa 2020“, kuriuos įgyvendinant būtinos didelės investicijos švietimo, sveikatos, technologijų, tvarios energetikos ir infrastruktūros srityse. Manau, šią problemą reikia spręsti Europos lygmeniu, o Europos investicijų bankas šiomis aplinkybėmis turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

Pateiksiu du reikšmingus pavyzdžius, kaip Europos investicijų bankas paskatino ir toliau skatina Europos ekonomiką. Pirma, teikiamos paskolos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, antra, leidžiamos Europos obligacinės paskolos projektams finansuoti (angl. project bonds). Neturime pamiršti, kad 99 proc. Europos verslo įmonių sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Investicijos į MVĮ reiškia svarbų indėlį į Europos Sąjungoje diegiamas naujoves bei vykdomą tyrimų ir plėtros veiklą. Europos investicijų bankas 2009 ir 2010 m. mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimui skyrė daugiau nei metinė nustatyta 7,5 mlrd. EUR suma.

Be to, 2010 m. sukurta Europos mikrofinansų priemonė, skirta subjektams, kuriems reikia mikrokreditų, o šios priemonės bendrasis fondas siekia 200 mln. EUR. Tačiau pastebėjome, kad verslininkai, siekiantys pasinaudoti šiomis lėšomis, susiduria su sunkumais.

Manau, turime padidinti procedūrų, kurios taikomos atrenkant banko finansinius tarpininkus ir išduodant paskolas šiems tarpininkams, skaidrumą. Europos investicijų bankas taip pat privalo pasiūlyti techninę pagalbą ir bendrą finansavimą konvergencijos regionams, siekiant padėti jiems geriau įsisavinti teikiamą finansavimą.

Kita tema, kurią norėčiau aptarti – obligacinės paskolos projektams finansuoti. Ar iš tikrųjų turėtume dėti tiek daug vilčių į šią finansinę priemonę? Manau, taip. Šia priemone siekiama padidinti bendrovių išleistų obligacijų kredito reitingą ir pritraukti privačias investicijas, taip papildant vietines investicijas ir per Sanglaudos fondą skiriamas investicijas. Dėl šio daugialypio poveikio bendrovės sulauks daugiau lėšų infrastruktūros projektams įgyvendinti transporto, energetikos, informacinių technologijų ir tvaraus vystymosi srityse. Svarbu sutelkti dėmesį į tam tikrus pagrindinius projektus, pvz., tvaraus vystymosi, kelių ir geležinkelių infrastruktūros, uostų sujungimo su Europos rinkomis, ir projektus, kuriais užtikrinama energetinė nepriklausomybė, pvz., dujotiekio „Nabucco“ arba ITGI projektai.

Kadangi šiandien diskutuojame dėl galimų finansų krizės įveikimo būdų, turime paliesti skaidrumo ir mokesčių rojaus temas. Finansinių tarpininkų veiklos skaidrumo stoka įgavo specifinę mokesčių vengimo ir sukčiavimo formą ir prisidėjo prie sunkios padėties, kuri šiuo metu susidarė.

Europos investicijų bankas, kaip Europos bankas, neturi įsitraukti į jokią veiklą, kuri įgyvendinama nebendradarbiaujančiose šalyse ir teritorijose, kaip nustato įvairios tarptautinės institucijos. Be to, šių sąrašų nepakanka. Europos investicijų bankas šioje srityje gali prisidėti atlikdamas tinkamus vertinimus ir nuolatos skelbdamas rezultatus.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kurį norėčiau aptarti – banko vaidmuo už Europos Sąjungos ribų, t. y. šalyse, kurios siekia prisijungti prie ES, ir šalyse, kuriose įgyvendinama bendradarbiavimo ir vystymosi politika. Šiose šalyse Europos investicijų bankas remia Europos Sąjungos užsienio politikos tikslus. Todėl manau, kad šioje srityje reikia įdarbinti daugiau kvalifikuoto personalo ir padidinti vietinių veikėjų dalyvavimo projekte lygį.

Džiaugiuosi galėdamas išklausyti šioje salėje esančių narių nuomones ir vėl tarti žodį diskusijų pabaigoje.

  Philippe Maystadt, EIB pirmininkas. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau dar kartą padėkoti, kad pakvietėte mane dalyvauti diskusijose dėl pranešimo dėl Europos investicijų banko veiklos – tai jau tampa tradicija.

Norėčiau ypač padėkoti Parlamento pranešėjui G. S. Cutaş. Pranešėjas pagrįstai apžvelgė veiklą ne tik retrospektyviai, bet pateikė ir ateities gaires. Būtent tai ir norėčiau aptarti. Minėjote, kad mūsų direktorių valdyba parengė trejopą Europos investicijų banko veiklos modelį ateinantiems metams. Savo veiklą plėtosime trijose srityse: strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas, kova su klimato kaita ir ES išorės politikos rėmimas.

Susidūrusios su 2008 m. kilusia finansų, o vėliau ir ekonomikos krize, valstybės narės priėmė trumpalaikį sprendimą: parengė įvairius nacionalinius planus, kuriais buvo siekiama išlaikyti bankus neprasiskolinusius, o tada skatinti ekonomikos atsigavimą. Kaip žinote, tokie nacionaliniai planai buvo remiami 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintame Europos ekonomikos atkūrimo plane. EIB padidino paskoloms skirtą fondą nuo 48 mlrd. EUR, kurie buvo skirti 2007 m., iki 79 mlrd. EUR 2009 m. ir šią fondų paramą nukreipė į realiąją ekonomiką ir sritis, kurias Taryba įvardijo kaip prioritetines, būtent paramai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip ką tik pabrėžė pranešėjas.

Taigi, po trumpalaikio sprendimo, kuris padėjo išvengti blogiausių padarinių, toliau reikės ilgalaikio sprendimo. Būtent todėl parengta strategija „Europa 2020“, kurios svarbiausias tikslas – padidinti užimtumo lygį ir našumą, kuris turi būti paremtas tuo, kas dažnai vadinama „žinių trikampiu“: švietimu, moksliniais tyrimais ir naujovėmis. EIB pasirengęs gerokai prisidėti įgyvendinant šią strategiją. 2010 m. EIB skyrė daugiau kaip 4 mlrd. EUR švietimo sektoriaus projektų finansavimui ir daugiau kaip 7 mlrd. EUR – mokslinių tyrimų, technologijų ir naujovių projektų finansavimui.

EIB ketina padidinti finansavimą šiose srityse ir kartu su Europos Komisija ketina toliau įgyvendinti bendras finansines priemones mokslinių tyrimų srityje, paremtas rizikos pasidalijimo finansine priemone, nes tokio tipo priemonės suteikia Europos biudžetui sverto poveikį. Su tokiomis pačiomis lėšomis Europos biudžetas gali valdyti kur kas didesnes investicijas, ir kartu šiomis bendromis priemonėmis galima sumažinti EIB kapitalo suvaržymus. Tai reiškia, kad turėdamas tokį patį kapitalą EIB gali padidinti paskolų apimtį.

Minėjau tyrimų sričiai skirtą rizikos pasidalijimo finansinę priemonę. Tai geras pavyzdys. 2010 m. pabaigoje biudžeto įnašui esant 390 mln. EUR, o EIB kapitalo paskirstymui siekiant 700 mln. EUR, iš tikrųjų galėjome paskolinti daugiau kaip 6 mlrd. EUR, kuriais buvo finansuojama daugiau kaip 16 mlrd. EUR siekiančios investicijos mokslinių tyrimų srityje. Taigi galite pastebėti dvejopą šia priemone kuriamą sverto poveikį, todėl neabejotinai EIB indėlis į strategiją „Europa 2020“ bus dar veiksmingesnis, nes galėsime remtis ir pragmatišku bendradarbiavimu su Komisija, taip pat kitomis finansų įstaigomis.

Antra sritis: kova su klimato kaita ir neretai tragiškais jos padariniais. Tai tapo Europos Sąjungos prioritetu, taigi ir EIB prioritetu. Avarija Fukušimos atominėje jėgainėje ir kilusios problemos tik sustiprino didelių investicijų poreikį energijos taupymo, atsinaujinančiosios energijos ir naujų energetikos technologijų srityse.

2010 m. EIB paskolos projektams, kuriais tiesiogiai prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, padidėjo iki beveik 20 mlrd. EUR, t. y. sudarė beveik 30 proc. visų paskolų. Paskolos atsinaujinančiosios energijos projektams sudarė 6,2 mlrd. EUR visų mūsų suteiktų paskolų ir dažniausiai buvo skirtos vėjo ir saulės energijos projektams. 2010 m. paskolos, skirtos energijos vartojimo efektyvumo gerinimo projektams, padidėjo iki 2,3 mlrd. EUR. Ateinančiais metais tokių paskolų suma didės, nes yra didelės energijos taupymo galimybės, visų pirma viešuosiuose pastatuose ir daugelio Europos miestų ir miestelių namuose. Aptariant investicijas, skirtas miesto transporto plėtrai, taip pat individualių transporto priemonių taršai mažinti, 2010 m. EIB skyrė 7,9 mlrd. EUR.

Taigi, ir toliau remsime tokias pastangas. Ketiname ir toliau remti energijos taupymą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, taip pat pradedame metodikos plėtotę – tai neišvengiamai sudėtinga dėl techninių sunkumų – kad galėtume tiksliau įvertinti „anglies pėdsaką“ visuose savo finansuojamuose projektuose. Šios ypatingos pastangos byloja apie mūsų siekį, kad kova su klimato kaita taptų pagrindine prioritetine sritimi.

Galiausiai, apibendrindamas norėčiau paminėti trečiąją sritį: jokia valdžia negali tikėtis vykdyti išorės politiką neturėdama finansinės paramos. Kinija tai jau suprato. Ši šalis plėtoja finansines priemones visame pasaulyje, taip remdama savo vykdomos išorės politikos tikslus. Jei Europos Sąjunga iš tikrųjų siekia plėtoti tokią išorės politiką, kuri turėtų įtakos pasaulyje, tam reikia ir finansinių priemonių. Jei Europos Sąjunga pageidauja, EIB gali būti tokia priemonė. Tai viena iš M. Camdussus pranešimo dėl EIB išorės įgaliojimo išvadų. Dar turėsime įvertinti, ar valstybės narės, kurios yra ir EIB akcininkės, laikysis pateiktų rekomendacijų ir rengiant 2014–2020 m. finansinę programą galės priimti aiškų sprendimą.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, tokia ateinančių metų EIB trejopo veiklos modelio apžvalga.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui G. S. Cutaş už itin gerą pranešimą. Be to, norėčiau pasveikinti P. Maystadtą atvykus į šį plenarinį posėdį, nes labai svarbu, kad Komisija įvertintų šį žmogų ir EIB už nuolatinę tvirtą kovą su pasaulinės finansų krizės poveikiu.

EIB pagalba buvo labai svarbi. EIB padėjo spręsti kreditų trūkumo rinkoje problemą, o tai buvo labai svarbu ne tik ES valstybėms narėms ir šalims kandidatėms, bet ir mūsų partneriams visame pasaulyje. EIB sugebėjo smarkiai išplėsti paskolų veiklą ir kartu pagerinti padėtį pagrindinėse srityse, kuriose skatinamas augimas.

Komisija pritaria Parlamento nuomonei, kad parama ES sanglaudos politikai, taip pat perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos – svarbiausi EIB tikslai. Todėl Komisija suvienijo jėgas su EIB grupe, kad paremtų konvergencinius režimus su bendromis finansinėmis priemonėmis, apie kurias gerai žinome – „JASPERS“, „JEREMIE“ ir naujoji priemonė „ELENA“ – kurie skirti kovai su klimato kaita. Be to, džiaugiamės, kad didėja paskolų MVĮ apimtis, ir sutinkame su raginimu, kad reikia daugiau geros kokybės priemonių, kad būtų padidinta EIB grupės intervencijos pridėtinė vertė ir skaidrumas šioje srityje.

Panašu, kad šiomis aplinkybėmis būtina įvertinti tinkamiausią darbo pasidalijimą tarp EIB ir EIF. EIB dedant didžiules pastangas atkreipiamas dėmesys į tai, kaip svarbu optimizuoti EIB kapitalo panaudojimą. Būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp didesnių apimčių ir itin rizikingos veiklos, kuriai reikia daugiau kapitalo, tačiau kuria sukuriama didesnė EIB grupės intervencijos pridėtinė vertė.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie finansines priemones. Manome, kad naujoviškų finansinių priemonių naudojimas, dalyvaujant tokioms pagrindinėms finansų įstaigoms kaip EIB, turėtų būti išplėstas. Priemonės, kai pasitelkiamos momentinės paskolos, akcinis kapitalas ir garantijos, padeda sustiprinti ES biudžeto įtaką pritraukiant papildomą finansavimą iš trečiųjų šalių. Be to, dažnesnis bendrų finansinių priemonių naudojimas ir rizikos pasidalijimas su ES biudžetu galėtų padėti išlaisvinti kapitalą ir sustiprinti EIB turimų išteklių finansinį poveikį bei padidinti galimybes pasinaudoti šiais ištekliais. Galiausiai tai reiškia didesnį projektų, kuriais remiama strategija „Europa 2020“, skaičių ir didesnę paramą strategijos tikslams ir siekiams.

Pagal strategiją „Europa 2020“ kuriama Europos obligacinių paskolų projektams finansuoti iniciatyva, dėl kurios šiuo metu vyksta viešos konsultacijos – labai geras pavyzdys. Strategijoje „Europa 2020“ raginama skirti didelio masto tarpvalstybines investicijas, taip paremiant „Europa 2020“ pavyzdinius veiksmus ir plėtojant pažangias, patobulintas ir tarpusavyje glaudžiai susijusias infrastruktūras. Europos obligacinių paskolų projektams finansuoti iniciatyva būtų remiamas konkrečių projektų finansavimas transporto, energetikos ir ryšių infrastruktūros srityse ir galbūt kituose sektoriuose, padedant pagrindus tvariam augimui ir užimtumui ateityje. Džiaugiuosi, kad šiame pranešime reiškiama parama šiai iniciatyvai.

Rengdama pasiūlymus dėl kitos daugiametės finansinės programos, Komisija atlieka strateginius svarstymus ir analizę, kad užtikrintų tinkamiausią naujų priemonių panaudojimą, bendraudama su EIB ir kitomis finansų įstaigomis, kad galėtų pasitelkti šių įstaigų kompetenciją finansų srityje ir patirtį rinkoje.

Apibendrindamas norėčiau išsakyti keletą pastabų dėl EIB išorės veiklos. Aptariant EIB finansavimą už ES ribų, reikia pabrėžti, kad Komisija pritaria pasiūlymui dėl viršutinės ribos padidinimo, kurį pasiūlė Parlamentas, pagal EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą, visų pirma dėl Viduržemio jūros regionui skirto finansavimo padidinimo 1 mlrd. EUR. Žinome, kaip tai svarbu šiandien. Tai būtina, jei siekiame, kad EIB tvariai vykdytų savo intervencijas ir šalyse partnerėse remtų demokratinius pokyčius. Taip pat primename, kad labai svarbu, kad EIB pakartotinai panaudotų grįžtamąsias lėšas iš pirmesnių investicijų Viduržemio jūros regione, kad būtų tęsiamos rizikos kapitalo investicijos į šio regiono privačiojo sektoriaus MVĮ. Be to, pritariame laipsniškam EIB plėtros pajėgumų stiprinimui, nes dėl šių papildomų poreikių reikės pamažu didinti personalą, kuris specializuojasi plėtros srityse.

Kartu su Komisijos pasiūlymu, pateiktu po EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūros, Komisija paskirs darbo grupę, kad būtų ištirtas galimas ES bendradarbiavimo ir plėtros platformos tobulinimas. Siekiama užtikrinti geriausią mechanizmų veikimą, derinant Komisijos, EIB ir kitų daugiašalių ir dvišalių institucijų skiriamas išmokas ir paskolas. Tokios platformos sukūrimas padėtų sukurti sąveikas ir paskatintų EIB ir kitų finansų įstaigų bendradarbiavimą. Šiomis aplinkybėmis norėčiau paminėti, kad kovo mėn. pradžioje Komisija, EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pasirašė susitarimo memorandumą.

  Jean-Pierre Audy, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės referentas. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, pone P. Maystadtai, norėčiau pasidžiaugti jūsų skiriamu dėmesiu Europos Parlamento nariams, nes, kaip tarpvyriausybinio banko pirmininkas, nesate įpareigotas taip elgtis; mes tai vertiname. Aptarsiu saugumą ir Europos investicijų banko komunitarizavimą.

Pone P. Maystadtai, aptardamas saugumą minėjote, kad pageidaujate, jog bankas taptų už Europos Sąjungos slypinčia galia ir jos finansine priemone. Taip, bet su trigubu A reitingu. Be to, jau ilgus metus Biudžeto kontrolės komiteto nariai kartoja, kad jums turėtų būti taikoma rizikos ribojimu pagrįsta reguliavimo priežiūra. Siūlome, kad šią priežiūrą atliktų Europos Centrinis Bankas arba, remiantis savanorišku modeliu, Europos investicijų bankas, naujoji Europos bankininkystės institucija, dalyvaujant ar nedalyvaujant vienai ar daugiau reguliavimo institucijų, ir raginame jus, Komisijos nary, pateikti pasiūlymus.

Pone pirmininke, apibendrinsiu primindamas mūsų pateiktą pasiūlymą, kad Europos Sąjunga turėtų tapti Europos investicijų banko nare, kad toji tarpvyriausybinė priemonė pamažu taptų Bendrijos priemone.

  Danuta Maria Hübner, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kaip ir pirmininkas P. Maystadt, norėčiau pakalbėti apie ateitį ir pabrėžti tris punktus. Pirma, augimas ir restruktūrizacija yra tai, ko Europai reikia, o tai reiškia investicijas ir investicijų finansavimą.

Šiandien būtų pagrįsta paklausti, kas teikia tą finansavimą. Atsakant į šį klausimą svarbu paminėti Europos investicijų banką ir bankui pavaldžias institucijas. Be to, manau, svarbu nepamiršti, kad ateinančiais metais kils didžiulė pasaulinė konkurencija finansavimo srityje. Nacionaliniai biudžetai ir toliau bus mažinami. Bankininkystės sektoriuje taip pat vyraus daug neapibrėžtumų atkuriant normalią finansavimo veiklą, ir, be abejonės, turėsime Europos biudžetą, kuris, kaip įprasta, tebebus per mažas, kad būtų veiksmingas ir mes galėtume išspręsti savo problemas. Todėl EIB neabejotinai atliks esminį vaidmenį.

  Thijs Berman, S&D frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, norėčiau pagirti G. S. Cutaş už puikų pranešimą dėl EIB 2009 m. metinės ataskaitos. Taip pat norėčiau pagirti už jo čia pateiktą apžvalgą.

Tačiau norėčiau aptarti vieną konkretų klausimą, būtent Tarybos ir Parlamento santykį. Europos Parlamentas – vienas iš teisės aktų dėl Europos investicijų banko išorės įgaliojimų, visos banko veiklos už ES ribų, kaimyninėse šalyse ir besivystančiose šalyse, leidėjų. Tačiau panašu, kad Tarybai ypač sunku rimtai atsižvelgti į Parlamento pasiūlymus dėl išorės įgaliojimų peržiūros. Mano nuostabai, Tarybai tampa beveik įprasta visus šio Parlamento pateiktus pasiūlymus vertinti kaip „nepriimtinus“.

Turiu omenyje būtent pasiūlymus EIB imtis aktyvaus vaidmens dėl priemonių, skirtų kovai su klimato kaita, ir svarbesnio vaidmens mikrofinansavimo srityje. Ar šie pasiūlymai – „nepriimtini“? Ar Taryba turi apibrėžti klausimų, kuriais Europos Parlamentui leidžiama diskutuoti, apimtį? Ne, Europos Parlamentas ir Taryba kartu yra lygiaverčiai teisės aktų leidėjai ir glaudžiai bendradarbiaudami su Europos Komisija turėtų bendrai apibrėžti EIB išorės veiklos taisykles. Tam reikia konsultacijų, bendrų svarstymų, kompromisų ir atviro abiejų teisės aktų leidėjų požiūrio. Todėl beprasmiška ir neprotinga naudoti žodį „nepriimtina“ apibūdinant pasiūlymus, kuriuos dauguma Europos Parlamento narių laiko svarbiais. Mano manymu, būtent toks atsainus Tarybos požiūris yra nepriimtinas. Tai, kad niekas iš Tarybos nedalyvauja diskusijose, yra absurdiška ir rodo, kokie atitrūkę nuo šių klausimų yra jos nariai.

EIB – labai svarbi ES išorės veiklos priemonė visame pasaulyje. Viešasis bankas, galintis paskolomis prisidėti prie ekonomikos augimo ir infrastruktūros gerinimo – nepakeičiamas kaimyninių šalių plėtros veiksnys. Tai galima pasakyti ir apie mūsų santykius su besivystančiomis šalimis. Čia viešasis bankas taip pat labai svarbus. Toks bankas privalo laikytis Lisabonos sutarties ir joje išdėstytų tikslų. Skurdo mažinimas – vienas iš tokių tikslų. Europos Parlamentas siekia aiškiai apibrėžti tokį banko vaidmenį vykdant išorės įgaliojimus. Tikiuosi atviro ir konstruktyvaus Tarybos požiūrio, kuriuo remdamiesi kartu galėsime išspręsti šį klausimą.

  Sylvie Goulard, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, pone P. Maystadtai, norėčiau pabrėžti vieną aspektą.

Kai pradėjome dirbti su šiuo pranešimu, jau buvo akivaizdus ilgalaikių investicijų poreikis, jį lėmė įvykiai Europos Sąjungoje. Krizė parodė, kad atlikdami savo darbą buvome pernelyg trumparegiški, kaip teigtų Tommaso Padoa-Schioppa. Iš tikrųjų reikia ilgalaikių investicijų, ir jūsų institucija šioje srityje atlieka pagrindinį vaidmenį.

Visi pastarojo meto įvykiai – pirmiausia turiu omenyje pietines Viduržemio jūros regiono šalis ir galbūt įvairius sunkumus, su kuriais susidūrėme priimdami sprendimus energetikos srityje – yra priežastys, dėl kurių skatiname jus dirbti ir jus palaikome. Šiame Parlamente visada bus jūsų darbą palaikančių narių. Tačiau sutinku su J. P. Audy išsakyta mintimi: labai svarbu ir toliau stiprinti priežiūrą, kaip pasielgėme daugelio institucijų atžvilgiu.

Nors aš asmeniškai pritariu Europos obligacinėms paskoloms projektams finansuoti ir daugeliui šiuo metu skleidžiamų idėjų, labai norėčiau užtikrinti, kad neskubėsime priimti sprendimo dėl viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo, nuodugniau neišnagrinėję, kaip šios partnerystės užmezgamos ir kiek jos kainuoja mokesčių mokėtojams ir visiems šių partnerysčių dalyviams. Manau, tokios partnerystės taptų labai naudinga priemone, tačiau šiuo metu Europoje turime dar ir fondus – fondą Marguerite bei indėlių ir konsignacijų įstaigas, kurie vykdo tarpvalstybinę veiklą – taigi norėčiau pritarti didesnėms ilgalaikėms investicijoms ir stebėsenai, kurie reikalingi ir tinkami mums visiems kartu siekiant numatytų tikslų. Manau, tai mažiausia, ko galime tikėtis.

Bet kuriuo atveju jus remiame ir norėtume, kad visi pastarieji įvykiai paskatintų platesnes ir išsamesnes diskusijas.

  Pascal Canfin, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, pone P. Maystadtai, Komisijos nary, kaip žinote, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas tradiciškai itin didelę reikšmę teikia EIB. Manome, kad tai labai svarbi viešosios politikos priemonė, o kadangi esame labai prie jos prisirišę, daug iš jos reikalaujame – šie du dalykai visada susiję.

Manome, kad EIB neabejotinai yra bankas, kuris veikia teisėtai ir nepriklausomai, tačiau jam taikomi bankiniai apribojimai, į kuriuos būtina atsižvelgti. Keletas kolegų narių pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad EIB galbūt reikėtų atsižvelgti į naujus apribojimus, skirtus bankininkystės sektoriui. Tačiau kartu tai itin išskirtinis bankas, nes iš tiesų šis bankas yra finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Jis taip pat atlieka funkcijas, kurių kiti bankai neatlieka, ir taiko taisykles, kurios pranoksta privačiojo sektoriaus galimybes.

Norėčiau pabrėžti vieną ar dvi sritis, kuriose, mano nuomone, EIB galėtų dirbti dar geriau, nors pastaraisiais mėnesiais jau pasiekta pažanga. Pirmiausia – mokesčių rojus. Ši kova labai svarbi ne tik mums, bet, manau, ir labai didelei daliai kolegų šiame Parlamente. Krizė atskleidė, kad mokesčių rojus silpnina visą finansų sistemą ir pasaulio ekonomiką ir joms kenkia.

Todėl šiame pranešime dauguma Europos Parlamento narių pritaria idėjai, kad turėtumėte užtikrinti dar didesnį skaidrumo lygį teikdami paskolas įmonėms, kurios naudojasi mokesčių rojumi. Manau, tokia praktika turėtų būti nutraukta. Puikiai žinau, kad susiduriate su esamais veiklos apribojimais, tačiau dar yra politinis aspektas, nes būdami už Europos slypinčia jėga turite kovoti. Jei kovojate, manau, kad kova su mokesčių rojumi turi būti vienas iš jūsų veiksmų.

Neabejotinai norėtume didesnės pažangos; kitaip tariant, norėtume, kad nustatytumėte sąlygas išduodami EIB paskolas bendrovėms, kurios mokesčių rojuje nėra visos vertės grandinės dalis ir kurios bent įtrauktos į OECD „juodąjį sąrašą“, kuris šiuo metu peržiūrimas.

Antrasis klausimas, kurį pageidavome iškelti, susijęs su stebėsena ir valdymu. S. Goulard ką tik apie tai kalbėjo. Manau, turime išplėsti pasirinkimo galimybes ir padidinti bendros atskaitomybės lygį, kad sprendimai dėl mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamų projektų būtų priimami kuo demokratiškiau ir skaidriau.

Trečiasis klausimas – jūsų veiksmų naudos vertinimas. Be abejo, jūs naudą taip pat vertinate finansiniu požiūriu. Kaip jau pirmiau minėjau, esate bankas, kuris veikia teisėtai ir nepriklausomai, o tai reiškia, kad turite atsižvelgti į rizikos ir atlygio santykį. Tačiau siekiate ir kitokios naudos, todėl naudojami visuomeniniai pinigai. Jūsų tikslas – kurti naudą socialinės sanglaudos srityje, kovojant su skurdu ir įgyvendinant aplinkos apsaugos tikslus. Manau, galite pasiekti didesnę pažangą atskaitomybės srityje, įvertindami nefinansinę naudą, kuri yra jūsų veiklos ir teisėtumo esmė. Manau, kad, užuot iškėlę finansinę naudą virš nefinansinės naudos, turėtumėte atlikti kuo platesnį vertinimą ir neapsiriboti tik piniginiais ir finansiniais klausimais.

Galiausiai, pabaigoje norėčiau tarti žodį apie klimato kaitą. Pranešime konkrečiai nurodyta, kad turite siekti visų ES tikslų. Vienas iš oficialių ES tikslų – užtikrinti, kad iki 2050 m. 80 proc. būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. To negalėsime pasiekti, jei ir toliau finansuosime anglimis kūrenamas jėgaines, kurių veikimo laikas yra 40 metų ir kurios išskiria didžiulius kiekius CO2.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Pone pirmininke, ar P. Canfin atsižvelgė į tai, kad naudojant EIB kaip viešosios politikos priemonę, kam P. Canfin ir jo partija pritaria, finansinę naštą tiesiogiai patirs ES mokesčių mokėtojai ir visų pirma Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojai? Ar P. Canfin į tai atsižvelgė?

  Pascal Canfin (Verts/ALE). – (FR) Pateiksiu labai paprastą atsakymą. Manau, kad Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojams EIB kainuoja daug mažiau nei visi kiti privatūs JK bankai, ir manau, kad JK mokesčių mokėtojų bendruosius interesus kur kas geriau atitinka EIB, o ne kiti JK bankai, kuriuos mokesčių mokėtojai turi gelbėti nuo bankroto.

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Europos Parlamento nariai praleido daug valandų šioje salėje diskutuodami, kaip Europos priežiūros institucijas (EPI), kurios atsakingos už mūsų finansines paslaugas, paversti skaidriausiomis ir atskaitingiausiomis institucijomis. Nuspręsta įkurti EPI, kurias visapusiškai prižiūrėtų šis Parlamentas. Tačiau po finansų krizės prasidėjus naujajam atskaitomybės amžiui ir atsižvelgiant į Lisabonos sutartimi įvestus pokyčius turime nustatyti panašaus lygio priežiūrą ir kitų ES institucijų, įskaitant ir EIB, atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka EIB finansuojant ES valstybių narių strategijas ir ES užjūrio veiklą, atėjo metas pagerinti atskaitomybę Parlamentui už vykdomą veiklą. EIB paskolų knyga ir bendroji bankininkystės ir skolinimo veikla turi būti vertinama taip pat, kaip vertiname komercinius bankus. Reikia atlikti griežtą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, o visa finansinė veikla turi išlikti balanse. Kai taikomi finansiniai svertai arba rizika, turime patvirtinti rizikos ribas, nes bet koks įsipareigojimų neįvykdymas reiškia, kad vėl turės mokėti mokesčių mokėtojai. Atėjo metas šiam Parlamentui siekti glaudesnio vaidmens tikrinant EIB veiklą, visų pirma todėl, kad plėtojant naujas finansines priemones didėja šio banko vaidmuo.

  Jürgen Klute, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, P. Maystadtai, Komisijos nary, ponios ir ponai, pagrindinė Europos investicijų banko (EIB) užduotis – per ilgalaikių perspektyvių investicijų finansavimą skatinti ES tikslų įgyvendinimą. Tai taip pat reiškia, kad EIB įpareigotas laikytis ES vertybių; kitaip tariant, socialinių standartų, skaidrumo, griežtų aplinkos standartų, tvarios ekonomikos plėtros ir darbo vietų kūrimo. Tačiau iš NVO, kurios dalyvauja įgyvendinant vietinius EIB finansuojamus projektus girdime, kad jokiu būdu negalime būti įsitikinę, kad šių standartų yra laikomasi. Tai jau minėjo kiti kalbėtojai. NVO kritikuoja, kad trūksta skaidrumo stebint paskolų išdavimą ES ir pasaulyje ir tikrinant, kaip tos paskolos naudojamos ir kaip atsiskaito EIB finansiniai tarpininkai. Kokia apimtimi EIB yra informuotas apie šią kritiką ir kiek EIB iš tiesų atsižvelgia į šią kritiką? Būtent tai mums būtų įdomu sužinoti.

Mūsų manymu, bent dalis NVO reikalavimų, skirtų EIB, yra pakankamai pagrįsti: didesnis skaidrumas teikiant kreditus finansiniams tarpininkams ir aiškesnių finansinių sąlygų, taip pat efektyvumo kriterijų nustatymas finansiniams tarpininkams teikiant paskolas. Siekiant padidinti skaidrumą, NVO siūlo prieš patvirtinant projektus paskelbti EIB finansuojamų projektų aplinkos ir finansinę informaciją. Ypač vertinant EIB projektus trečiosiose šalyse reikėtų atlikti nepriklausomą tvarumo vertinimą, siekiant nustatyti svarstomo projekto ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį.

Tačiau panašu, kad, be skaidrumo, susiduriama ir su kitomis problemomis. NVO kritikuoja ir dėl atitikties ES aplinkos, socialiniams ir pirkimo standartams priežiūros. Be abejo, vykdant visas EIB finansines operacijas reikia griežtai prižiūrėti, kad būtų laikomasi šių standartų. Šių standartų neatitinkantiems projektams parama neturėtų būti teikiama.

Galiausiai norėčiau tarti žodį dėl energetikos politikos. Džiugu, kad tvaraus ir saugaus energijos tiekimo skatinimas – vienas iš EIB dabartinių tikslų. Prisimenant avariją Fukušimos reaktoriuje, į ateitį nukreiptos, atsinaujinančiosios, CO2 neišskiriančios ir neatominės energetinės produkcijos skatinimas, taip pat energijos vartojimo efektyvumo skatinimas visose srityse, į kurias investuoja EIB, turi tapti pačiu svarbiausiu uždaviniu.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Pone pirmininke, Europos investicijų banko (EIB) pirmininkas nurodė, kad, jo manymu, EIB galėtų tapti varomąja jėga besivystančiose šalyse kartu su Kinija. Ką tik pateikėte šiek tiek kritikos dėl šio vystomojo bendradarbiavimo. Gal galėtumėte paaiškinti konkrečiau ir patikslinti, ką manote apie pagrindinę mintį, kad EIB galėtų tapti tinkama priemone, kuri atsvertų ar papildytų Kinijos įtaką besivystančiose šalyse?

  Jürgen Klute (GUE/NGL). – (DE) Pone pirmininke, atsižvelgiant į tai, kiek dabar turime laiko, sunku būtų nuodugniai apsvarstyti šį klausimą. Tačiau norėčiau pažymėti, kad turiu daug NVO ataskaitų, kuriomis mielai leisiu pasinaudoti. Manau, Europos investicijų bankas (EIB) irgi susipažinęs su šiomis ataskaitomis. Jose nurodyta, kaip EIB remia paramą vystymuisi Afrikos ir Azijos šalyse vietos lygmeniu, taip pat šios ataskaitose pateikiama šiek tiek kritikos. Mielai pasidalysiu šiomis ataskaitomis, tačiau šiuo metu negaliu išsamiai atsakyti į pateiktą klausimą.

  Godfrey Bloom, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šiandien Parlamente norėčiau paminėti vieną ar pora dalykų, kurie galėtų būti naudingi. 35 metus dirbau investicijų bankininku, investicijų vadybininku, patarėju investicijų klausimais ir ekonomikos strategu ir niekada neįsigijau fiktyvaus banko. Niekada dėl savo klientų neįsigijau fiktyvaus banko, tačiau pastaraisiais metais politikai ir biurokratai man, kaip mokesčių mokėtojui, įrėmė ginklą į galvą ir verčia įsigyti daugybę fiktyvių bankų. Tai netgi ne fiktyvūs JK bankai, o užsienio šalių bankai, ir šiandien išgirdau, kad iš JK mokesčių mokėtojų prašoma mokėti už Portugaliją.

Jei sumanysiu investuoti užjūryje, įsigysiu kylančių rinkų fondą. Man nereikia, kad koks nors nacionalizuotas Mikimauzo bankas prievarta investuotų mano ar mano rinkėjų pinigus. Pone P. Maystadtai, pavadinau banką „Mikimauzo banku“, nes iš jūsų tegirdėjau kalbant tik apie tai, kaip investuosite pinigus, kad pakeistumėte orus. Niekada gyvenime nesu girdėjęs tiek daug nesąmonių. Neįsivaizduoju, kas jums patarinėja, bet statistiškai orai iš esmės nesikeitė pastaruosius penkiolika ar šešiolika metų, taigi į ką ruošiatės kišti visus šiuos pinigus?

Nenoriu investuoti į jūsų banką, kaip ir Jungtinės Karalystės žmonės. Patarsiu jums štai ką: jei stengiatės išlaikyti savo AAA statusą, nepaisykite šio Parlamento – pilno ekscentrikų, gamtosaugos aktyvistų ir nuobodžiaujančių namų šeimininkių – prašymus, ypač dėl 48-osios šio pranešimo dalies. Saulės baterijos antilopių, žirafų ir dviem pirštais mušamų būgnų teritorijoje iš karto sužlugdys jūsų turimą AAA reitingą.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Pone pirmininke, atsižvelgiant į kalbėtojo iš JK pastabas ir vertinant tikruosius pokyčius, kurie pastaraisiais metais vyko finansų rinkose ir bankuose, į kuriuos turėtume įdėti tiek daug vilčių, galima įžvelgti kai ką panašaus į atotrūkį nuo realybės.

Norėčiau grįžti prie konkrečių klausimų: Europos investicijų bankas (EIB) yra svarbi priemonė trijose srityse. Manau, J. Klute išsakytos mintys susijusios su strategija išorinio pasaulio atžvilgiu. Pasibaisėtina, kaip Kinijos investuotojai, valstybės investuotojai vis labiau žlugdo politines sistemas, dalyvaudami keliuose vietinio lygmens tiltų statymo projektuose. Vertinant Europos Sąjungos indėlį, praktiškai nėra nieko, ką būtų galima paminėti. Manau, turėtumėte dirbti šia kryptimi.

Antrasis klausimas susijęs su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurias nepelnytai ignoruoja tradiciniai bankai, visą dėmesį išimtinai skirdami pelnui didinti.

Trečia, yra pokyčių energetikos politikoje. Kadangi nelaimė Japonijos reaktoriuje iš tiesų prilygsta tragedijai, tai galėtų būti tolesnis postūmis imtis atitinkamų veiksmų ir Europoje.

  Jean-Paul Gauzès (PPE). – (FR) Pone pirmininke, P. Maystadtai, Komisijos nary, po ką tik išgirstų pastabų, kurios nedera šiam Parlamentui, turiu pažymėti, kad daugelis EIB veiklą vertina labai palankiai. Lisabonos sutarties patobulinimas suteikia naujų galimybių imtis veiksmų, kurie turėtų padėti EIB tapti dar veiksmingesniu ir pasiūlyti atitinkamus sprendimus įveikiant pasaulinę finansų krizę.

Kaip pabrėžėte, EIB teikia realią paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir gerokai prisideda prie ES sanglaudos politikos konvergencijos tikslo siekimo. Šiuos veiksmus reikia tęsti ir, jei įmanoma, stiprinti.

EIB turi labiau skatinti strategines investicijas Europoje, todėl norėčiau pasiūlyti remti tuos, kurie ėmėsi iniciatyvų, kad pagerintų ilgalaikį finansavimą ir ypač indėlių ir konsignacijų įstaigas – caisse des dépôts ir cassa dei depositi – taip pat banką KfW. Manau, šias institucijas reikia remti, nes šiuo metu galiojančiomis bankų taisyklėmis ir atskaitomybės taisyklėmis neskatinamos ilgalaikės investicijos, o nusprendusieji taip elgtis baudžiami. Be to, priešingai, nei dažnai girdime, reikia pokyčių, o ne tik prisitaikymo. Kaip jau minėjote, siekiant atverti naujas perspektyvas Europoje būtinas ilgalaikis finansavimas.

Teisingai pažymėjote, kad EIB turi veikti kaip varomoji jėga už Europos Sąjungos ribų ir siūlyti iniciatyvas, visų pirma dėl Viduržemio jūros regiono šalių finansavimo. Daugelyje iš šių šalių susiklosčius neramioms aplinkybėms, EIB gali įnešti naudingą indėlį per tikslinį finansavimą, taip prisidėdamas prie ekonominės plėtros Viduržemio jūros regione su Europos Sąjungos pagalba, taip pat padėti kurti demokratiją tose šalyse, kurių ateitis vis dar nėra užtikrinta.

Pastebėjau jūsų pageidavimą imtis tokių veiksmų, jei tik Europos Sąjunga paprašys, ir labai tikiuosi, kad taip atsitiks.

  Antolín Sánchez Presedo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, P. Maystadtai, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti G. C. Cutaş už puikų pranešimą.

Europos investicijų bankas turi siekti didesnių, geresnių ir spartesnių rezultatų. Dėl ekonomikos krizės dar labiau padidėjo banko vaidmuo finansuojant projektus visuose ekonomikos sektoriuose ir siekiant Europos Sąjungos interesų.

Dėl krizės sumažėjo galimybės gauti kreditą ir paaiškėjo, kad būtina nuodugniai apsvarstyti mūsų ekonominį modelį. EIB turi atlikti pagrindinį vaidmenį. Kad būtų galima palankiomis sąlygomis pasinaudoti kapitalo rinkų finansavimu, reikia išlaikyti aukštą mokumo lygį ir pakankamai stiprią finansinę poziciją. Be to, reikia turėti priemonių, kuriomis remiantis būtų galima įgyvendinti tokius reikalingus projektus, kuriems kitaip nebūtų gaunama finansinė parama iš komercinių bankų ir būtų sunku gauti kitokį finansavimą palankiomis sąlygomis.

EIB 2009 m. pasiekė teigiamų rezultatų, nes veikla padidėjo 40 proc., mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimas išaugo 55 proc., mažiau išsivysčiusių regionų finansavimas – 36 proc., o finansavimas, skirtas kovai su klimato kaita ir energijos vartojimo efektyvumui skatinti, padidėjo 73 proc.

Tačiau dar daug reikia nuveikti, o siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos strateginius tikslus dar reikės tvaraus ir ilgalaikio finansavimo. Dėl krizės tokio finansavimo prieinamumas sumažėjo.

Todėl turime skatinti euroobligacijas. Turime parengti naujas priemones ir siekti naujų pokyčių finansų inžinerijos srityje, taip pat turime sukurti bendrą platformą, kuri apimtų kitas tarptautines finansų institucijas. Be to, reikia patobulinti EIB valdyseną ir peržiūrėti šios institucijos vidaus įgaliojimus. Trumpai tariant, EIB turėtų būti jungtis, kuri veiksmingai susietų investicijas su ES poreikiais.

  James Elles (ECR). – Pone pirmininke, kalbėsiu kaip Jungtinės Karalystės atstovas – manau, kad turime priklausyti Europos Sąjungai ir ją keisti. G. Bloom iš Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos neatstovauja JK žmonėms. Ši partija neturi savo atstovų Bendruomenių rūmuose ir neturi jokių vilčių į juos patekti artimiausioje ateityje.

(Plojimai)

Manau, kad šiose ypatingose diskusijose žvelgiame į pragmatiškas politikos sritis ir ieškome, kaip, nepaisant menkų išteklių, paversti Europos piliečių pinigus naudingesniais. Sveikinu Europos investicijų banko pirmininką už ilgametį darbą kuriant šios institucijos patikimumą. Mano klausimai susiję su Europos obligacinėmis paskolomis projektams finansuoti.

Birželio mėn. gavę dokumentus, ar pateiksite skirtingą dokumentą, negu pateikė Komisija, kad galėtume susipažinti su jūsų nuomone rengdami daugiametę finansinę perspektyvą, ar viskas bus pateikta kaip vientisas dokumentas?

Ar šios lėšos bus Europos obligacinės paskolos projektams finansuoti siekiant tikslų už Europos Sąjungos ribų, ar tai paprasčiausiai bus Europos obligacinės paskolos projektams finansuoti transporto ir kitose srityse, kaip minėjo Komisijos narys?

Galiausiai, ir galbūt svarbiausia, ar galėsime apsvarstyti taupymo struktūriniuose fonduose ir Sanglaudos fonde galimybę, atsižvelgiant į tai, kad teikiate papildomą finansavimą infrastruktūros sričiai, nes tai bus esminis klausimas sprendžiant galimą finansinės perspektyvos iki 2020 m. įšaldymą?

  Claudio Morganti (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pranešime dėl Europos investicijų banko (EIB) veiklos pabrėžiama keletas svarbių ir palankiai vertintinų aspektų. Pirmas aspektas – poreikis vis labiau sutelkti pastangas, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų lengviau gauti kreditų. Be to, pritariu nuorodai dėl Europos obligacinių paskolų projektams finansuoti iniciatyvos, nes manau, kad tai bus naudinga priemonė siekiant augimo ir plėtros tokiame strateginiame sektoriuje kaip infrastruktūra.

Esu šiek tiek suglumęs dėl EIB išorės veiklos, kuriai prašoma daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių. EIB 2009 m. ataskaitoje nurodytos šalys, kurioms tokios paskolos teikiamos, ir su nusivylimu turiu pažymėti, kad Turkijai tenka „liūto dalis“, t. y. beveik trečdalis visų ne ES šalims suteiktų paskolų. Ši suma taip pat siekia kiek daugiau nei ketvirtį sumos, skiriamos Italijai, kuri yra viena iš pagrindinių EIB akcininkių. Juk ir pačiai Italijai reikalingos didelės paskolos ir subsidijos. Todėl manau, kad tai absurdiškas neatitikimas. Man atrodo nepriimtina, kad didžiuliai ištekliai skiriami tokiai šaliai kaip Turkija, kuri nepriklauso ES ir, mano manymu, niekada neturėtų prie jos prisijungti.

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame Parlamente retai galima išgirsti tokį trumpą, tikslų ir aiškų pranešimą svarstomu klausimu. Europos investicijų bankas neabejotinai atlieka pagrindinį ir itin svarbų vaidmenį Europos plėtroje. Tačiau norėčiau pateikti keletą pastabų dėl pranešimo ir šioje salėje išsakytų minčių.

Pirmiausia, vertinant iš vidaus perspektyvos, pritariu Europos investicijų banko vykdomai mažųjų ir vidutinių įmonių plėtros politikai. Manau, Europai tai kur kas svarbiau nei klimato kaita. Būtent šiai politikai bankas turėtų skirti daugiau dėmesio, o ne ekologiškų technologijų plėtrai. Nors ir ši sritis bus plėtojama, jeigu bus remiamos mažosios ir vidutinės įmonės.

Be to, vertinant iš vidaus perspektyvos, sutinku ir su Biudžeto kontrolės komiteto nuomone dėl galimos priežiūros, kurią vykdytų Europos bankininkystės institucija, kuri yra nauja už tokius veiksmus atsakinga institucija.

Galiausiai, C. Morganti ką tik pateikti duomenys kelia didelį susirūpinimą. Taip pat sutinku su nuomone, kad reikalinga parlamentinė kontrolė, ypač užsienio investicijų atžvilgiu, nes nepriimtina, kad ne Europos šalys gauna daugiau finansavimo iš Europos fondų nei pačios Europos šalys.

  Alfredo Pallone (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visiškai sutinku su J. P. Gauzès. Europos investicijų bankas (EIB) visada atliko svarbų ir pagrindinį vaidmenį Europos Sąjungos plėtroje. Šio banko vaidmuo ir veikla tampa dar svarbesnė išgyvenant krizę, su kuria susiduriame šiuo metu.

Pastarojo meto ekonomikos valdysenos reformos, susijusios su krizės poveikiu, gali paskatinti valstybes nares skirti mažiau finansavimo tokiems svarbiems projektams kaip strateginės svarbos infrastruktūros, kuri svarbi visos Europos Sąjungos plėtrai, kūrimas. Vienas iš pavyzdžių – geležinkelio transporto projektas TEN-T.

Pritariu Europos Komisijos Europos obligacinių paskolų projektams finansuoti iniciatyvai. Europos obligacinės paskolos projektams finansuoti – puikus sprendimas siekiant apsirūpinti finansavimu ir remiant Europai reikalingą infrastruktūrą, taip modernizuojant ir visiškai išnaudojant vidaus rinkos galimybes. Todėl EIB vaidmuo leidžiant ir valdant šias obligacijas yra labai svarbus.

Pranešime raginama padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimą, ir sutinku, kad EIB veikla turi būti į tai nukreipta ir sutelkta į rezultatus. Pone pirmininke, norėčiau pažymėti, kad kyla esminių klausimų dėl banko veiklos. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad daugelis mažųjų ir vidutinių įmonių dažnai negali pasinaudoti siūlomomis galimybėmis, nes įgyvendinant finansuojamus projektus reikia didžiulių investicijų ir organizuotumo, o tai neabejotinai sudaro kliūčių dalyvaujančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Kita problema – procedūroms sugaištamas laikas. Procedūros dažnai yra painios, biurokratiškos, neatitinka vykdomos veiklos ir pramonės šakai keliamų reikalavimų. Nenorėčiau pasikartoti minėdamas, kokios svarbios yra šios įmonės mūsų socialinei ir ekonominei struktūrai, todėl tikiuosi, kad bus pradėtas dialogas su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, kuriuo būtų paspartintos procedūros ir pašalinta kuo daugiau biurokratijos.

EIB gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį valdant pastarojo meto įvykius Viduržemio jūros regione. Europa turi susimąstyti ne tik apie kritišką padėtį, bet ir įgyvendinti ilgalaikę strategiją, taip užtikrinant, kad finansavimas ir investicijos būtų atliekamos in situ, remiantis bendrais sprendimais ir skatintų socialinės ir rinkos ekonomikos demokratiją ir plėtrą.

  Olle Ludvigsson (S&D). – (SV) Pone pirmininke, norėčiau pabrėžti du pagrindinius šio pranešimo punktus. Pirma, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ Europos investicijų bankas atlieka pagrindinį vaidmenį. Tai svarbu visų pirma kalbant apie investicijas į ekologišką infrastruktūrą. Kad Europos ekonomika būtų stipri ir tvari, reikia daugiau investuoti į geležinkelius ir uostus. Šie turi būti sujungti su kelių tinklais veiksmingais transporto centrais. Infrastruktūra turi būti sujungta į gerai veikiančią visumą. Šiose svarbiausiose srityse Europos investicijų bankas turi būti dar aktyvesnis. Priimant lanksčius finansinius sprendimus reikės naujoviško mąstymo. Europos obligacinės paskolos projektams finansuoti – puikus žingsnis teisinga linkme, tačiau šį žingsnį reikia papildyti naujomis finansavimo galimybėmis. Galiausiai, manau, galima parengti modelį, kuriuo remiantis bendradarbiavimas Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis būtų dar našesnis.

Antra, Europos investicijų bankas atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant ES plėtros politiką. Šioje srityje neabejotinai galima tobulėti. Banko veikla turėtų tapti skaidresnė, daugiau dėmesio reikėtų skirti vietos lygmeniui ir visą dėmesį sutelkti į pagrindinius Europos Sąjungos plėtros tikslus. Priimant Europos investicijų banko sprendimus visada reikia atsižvelgti į aplinkos, su skurdu susijusius ir plėtros aspektus.

  Struan Stevenson (ECR). – Pone pirmininke, EIB skiria beveik 1 mlrd. EUR Jungtinėje Karalystėje vėjo turbinų statybai ir kitiems atsinaujinančiosios energijos projektams. Nors tai tiksliai atitinka kovos su klimato kaita strategiją, susirūpinimą kelia tai, kad dabartiniams EIB finansavimo valdymo kriterijams trūksta skaidrumo ir atskaitomumo vertinant šių projektų peržiūrą ir išsamų patikrinimą. Pasak P. Maystadto, visoje Europos Sąjungoje vėjo jėgainių plėtrai skirta 6 mlrd. EUR, bet EIB paprasčiausiai priima finansavimo paraiškas iš vyriausybių neatlikdamas jokių patikrinimų. Nemanau, kad taip elgtis yra tinkama.

Jungtinės Karalystės įmonės, dirbančios atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, teigia, kad turbinų apkrovos koeficientas siekia 30 proc. Iš tikrųjų, per visus praėjusius metus apkrovos koeficientas siekė tik 21 proc. Turbinos nedirba esant šalčiausiems orams, kai elektros poreikis yra didžiausias. Turbinos yra ekonomiškai neperspektyvios, ir jas naudojant vartotojai mokės dvigubai ar trigubai didesnę kainą už elektrą; be to, nebus sumažintas išmetamo CO2 kiekis. Tai neatskleistas finansinis skandalas, todėl EIB neturėtų finansuoti vėjo jėgainių statybos.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau tik padėkoti James Elles už pastabas dėl G. Bloomo kalbos ir patarti savo kolegoms iš JK Nepriklausomybės partijos (UKIP), kad išsakydami savo mintis ar nepritardami kolegoms, jų neįžeidinėtų. G. Bloom išvadino Parlamento narius ekscentrikais, gamtosaugos aktyvistais ir nuobodžiaujančiomis namų šeimininkėmis; paprašyčiau nurodyti, prie kurios kategorijos save priskiria G. Bloom.

Toliau pereisiu prie svarbesnio klausimo apie Europos investicijų banką. Airijai mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimas buvo naudingas, tačiau galbūt pirmininkas – ar kiti – galėtų paaiškinti, kiek prieinamas yra toks finansavimas, nes buvo paskelbti pranešimai, kuriuos MVĮ sutiko entuziastingai, tačiau joms kreipiantis dėl kreditavimo gali būti labai sunku gauti kreditą. Manau, tai praktinės svarbos MVĮ sektoriaus problema, ir norėčiau išgirsti atsakymą į šį klausimą.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, Europos investicijų bankas (EIB) įkurtas siekiant paremti Europos Sąjungos tikslus bei politikos sritis ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų. Bankas finansuojamas iš obligacijų, kurias garantuoja ES valstybės narės.

Pranešėjas G. C. Cutaş pažymėjo, kad EIB veiklos garantijos ES biudžete 2009 m. pabaigoje siekė beveik 20 mlrd. EUR, o tai daug net ES lygmeniu, todėl manau, kad Parlamentas pakankamai pagrįstai tikisi paaiškinimo, kokia yra rizika, susijusi su šiais įsipareigojimais. Be to, norėčiau sužinoti, kaip naudojamos suteiktų paskolų palūkanos ir apie administracinius mokesčius, gautus iš ES biudžeto.

EIB atsakingas ES valstybėms narėms, Audito Rūmams ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai. Pasiūlymas įvesti galimą reguliavimo priežiūrą, kuri apimtų finansų kokybės, finansinės padėties stebėseną, tikslų rezultatų vertinimą ir atitikimą geriausios patirties taisyklėms, pateiktoms G. C. Cutaş pranešime, atrodo gera idėja, todėl norėčiau patarti, kad Komisija rimtai tai apsvarstytų siekiant didesnio ES išteklių valdymo skaidrumo.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, ir aš norėčiau pasveikinti G. C. Cutaş pristačius šį itin gerai parengtą pranešimą.

Europos investicijų banko veikla turėtų būti labiau nukreipta į tikslą, konkrečius rezultatus ir atrankinė. Banko partneriais turi būti atskaitingi ir skaidrūs finansų tarpininkai. Europoje reikia padidinti strategines ilgalaikes investicijas. Europos lygmeniu turime sutelkti dėmesį į infrastruktūrą ir sanglaudą. Džiaugiuosi, kad bankas didžiausią dėmesį skiria labiausiai nuo krizės nukentėjusioms sritims: MVĮ, konvergencijos regionams ir klimato kaitos veiklai.

Aptariant teikiamas paskolas, EIB turi laikytis aktyvios politikos skelbdamas informaciją savo interneto svetainėje. Svarbiausia informacija turi būti išmokėtos sumos, išmokų skaičius ir regionai, kuriems buvo skirtas toks finansavimas.

  Antonio Cancian (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, susidūrę su ekonomikos krize, Viduržemio jūros regiono krize ir energetikos krize, pvz., Japonijos jėgainėje įvykus branduolinei nelaimei, manau, kad vykdydamas savo politiką Europos investicijų bankas (EIB) atlieka labai svarbų vaidmenį. Manau, EIB turi veikti ir Europoje, ir už jos ribų. Šiandien rengiame naują svarbų planą dėl Viduržemio jūros regiono, kuris turi būti kuo greičiau įgyvendintas.

Kaip galėtume jį kuo sparčiau įgyvendinti? Pasinaudodami naujais finansiniais mechanizmais, pvz., Europos obligacinėmis paskolomis projektams finansuoti, kurias daug kartų aptarėme. Komisijos nary, prašyčiau plačiau papasakoti, kaip ir kada bus pradėtos teikti šios obligacinės paskolos projektams finansuoti.

Norėčiau pasiteirauti EIB pirmininko, kas nutiko fondui, kuris buvo įkurtas iš lėšų, kurių liko prieš keletą mėnesių pradėjus įgyvendinti Atkūrimo planą. Kadangi šiuo konkrečiu laikotarpiu labai svarbus laikas, papasakokite apie tai, taip pat apie fondą Marguerite, nes nežinome, kas jam nutiko. Aptariant šiuos fondus, kurie turėtų skatinti ir stiprinti ekonomiką, šiuo metu svarbiausias veiksnys – įgyvendinimo laikas.

  Alfreds Rubiks (GUE/NGL) . – (LV) Pone pirmininke, manau, banko 2009 m. metinė ataskaita turėtų būti priimta ir patvirtinta. Ateities atžvilgiu sutinku su pirmiau kalbėjusiais nariais. Manau, kad vertėtų atlikti investicijų finansavimo (įskaitant subsidijas), valstybių narių kapitalo įnašų grąžinimo Europos investicijų bankui (EIB), paskolų, naujoviškų priemonių, finansų planavimo ir valdymo, nukreiptų į tokius ilgalaikius projektus, kuriuos įgyvendinant negalima pasiekti greitų rezultatų, taip pat garantijų sistemų patobulinimų, investicijų skyriaus sukūrimo Europos Sąjungos biudžete, Europos, nacionalinių ir vietinių institucijų finansinio konsorciumo, politinės ir viešosios partnerystės ir kitų galimybių strateginę peržiūrą ir analizę. Tai dar labiau pagerintų banko veiklos kokybę. Dėkoju.

  Iosif Matula (PPE). – (RO) Pone pirmininke, sutelkiant EIB investicijas į konvergencijų regionus, MVĮ ir kovą su klimato kaita galima kovoti su krize tose srityse, kurios labiausiai nuo jos nukentėjo.

Konvergencijos regionai sulaukia iš EIB didelės paramos. Paskolų, teikiamų struktūrinėms programoms, tikslas – padidinti lėšų įsisavinimo lygį ir veiksmingiau panaudoti ir padidinti Europos finansinės pagalbos išteklių finansinių svertų funkciją, visų pirma tose srityse, kuriose sunku gauti šių lėšų. Bendromis EIB ir Komisijos iniciatyvomis remiant konvergenciją siekiama paskatinti MVĮ pasinaudoti finansavimu, gauti mikrokreditų, taip skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas, taip pat remiant tvarias investicijas miestuose. Tokios finansinės priemonės kaip JESSICA, JEREMIE ir JASPERS atnešė realią naudą. Atsižvelgdamas į sėkmingą šių priemonių panaudojimą, pritariu, kad būtų didinama tokių priemonių taikymo apimtis ir ateityje būtų kuriamos naujoviškos finansinės priemonės.

Sveikinu G. C. Cutaş pristačius puikų pranešimą.

  Werner Kuhn (PPE). – (DE) Pone pirmininke, P. Maystadtai, šios diskusijos labai svarbios valstybių narių ekonomikai. Paaiškėjo, kad geriausiai krizę įveikė šalys, kuriose yra normali pusiausvyra tarp didelių koncernų ir mažųjų ir vidutinių įmonių. Vertinant padėtį Vokietijoje, 70 proc. ekonomikos šioje šalyje sudaro MVĮ, todėl čia galima sukurti tinkamą darbo ir mokymo vietų skaičių.

Valstybių narių bankams reikia paaiškinti, kad esant tokioms aplinkybėms lengviau investuoti, kad mažosios ir vidutinės įmonės gali plėstis ir kad Europos investicijų bankas tai remia. Tai itin svarbu, jei pageidaujame, kad ekonomika vėl pradėtų augti ir galėtų konkuruoti rinkoje su Amerika ir Pietryčių Azija. Todėl manau, kad ši Europos investicijų banko iniciatyva labai svarbi. Tačiau ši iniciatyva turi būti veiksminga ir augimo atžvilgiu, taip pat padėti įveikti ekonomikos ir finansų krizę.

  Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, keletas gerbiamų Parlamento narių palietė tinkamos reguliavimo priežiūros klausimą. Norėčiau patikinti, kad Komisija skiria pakankamai dėmesio EIB reguliavimo priežiūros klausimui. Iš tiesų, reikia tinkamos priežiūros sistemos, kad būtų galima užtikrinti, kad visada būtų išlaikytas puikus EIB kreditingumo lygis. Taigi būtina tinkamai atsižvelgti į viršvalstybinį EIB pobūdį ir EIB teisės aktuose nustatytas taisykles, kurios yra Sutarties dalis.

Pastaruoju metu EIB siekdamas pagerinti padėtį ėmėsi konkrečių veiksmų, visų pirma sustiprino audito komitetą, kuris turi sukaupęs didelę patirtį bankininkystės priežiūros srityje. Be to, kadangi EIB buvo suteiktas refinansavimas iš Europos Centrinio Banko, EIB taip pat laikosi visų reikiamų ataskaitų teikimo reikalavimų ECB atžvilgiu.

Kita vertus, manome, kad Europos bankininkystės institucija ir ECB negali užtikrinti EIB reguliavimo priežiūros, tačiau, be abejonės, neatmesime galimybės, kad EIB galėtų finansuoti kitų tipų susitarimus remiantis EIB savanoriškumo metodu su kitomis institucijomis.

Dėl bendradarbiavimo ir Komisijos vaidmens bendradarbiaujant su EIB norėčiau pabrėžti, kad Komisija jau dabar atlieka svarbų vaidmenį EIB valdyme, nes pateikia nuomonę dėl visų EIB išduodamų paskolų, turimų išteklių, o Komisijos atstovai dalyvauja EIB direktorių valdyboje. Galiu patikinti, kad Komisijos ir EIB bendradarbiavimas yra pavyzdinis ir puikus.

Aptariant ES išorės programų priežiūrą ir susijusias biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras, be EIB veiklos, vykdomos remiant Europos plėtros fondui – o tai dažniausiai susiję su AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių) investavimo priemone – pagal specialų Europos plėtros fondo finansinį reglamentą, nesame informuoti apie kitą ES biudžeto veiklą, kurią vykdant būtų naudojami EIB ištekliai ir kuriai nebūtų taikoma įprasta biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

Atsakydamas D. M. Hübner, galiu patvirtinti, kad neabejotinai visiškai pritariame raginimams kuo labiau padidinti EIB galimybes kuriant naujus finansinius svertus, kad atsirastų didesnių galimybių pasiūlyti kreditų ir padėti MVĮ, ypač dabartiniu laikotarpiu po finansų krizės, kai jaučiamas spaudimas dėl kreditų. Todėl ieškome naujoviškų metodų, kaip galėtume tai padaryti. Tik norėčiau Parlamentui priminti, kad pastaruoju metu buvo pakeistas ES finansinis reglamentas, siekiant tiksliai atsižvelgti į raginimą dėl šių naujoviškų priemonių. Jau naudojamės šiuo reglamentu, pirmiausia tose programose, kurios skirtos moksliniams tyrimams ir naujovėms finansuoti. Esu įsitikinęs, kad vykdant šį projektą sukauptą patirtį galėsime panaudoti naujoviškoms finansavimo priemonėms taikyti ir kitose srityse.

  Philippe Maystadt, EIB pirmininkas. – (FR) Pone pirmininke, dėkoju visiems kalbėtojams už išsakytas pastabas, nors manau, kad viena iš pastabų buvo itin netiksli. Be abejo, per man suteiktą laiką neįmanoma išsamiai atsakyti į visus itin įdomius iškeltus klausimus. Manau, kai kuriuos klausimus reikėtų išsamiau panagrinėti komitete.

Itin svarbų klausimą iškėlė D. M. Hübner. Jei pageidaujate, kad EIB iš tikrųjų gerokai prisidėtų prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, visų pirma kuriant bendras priemones su Komisija, tai turi būti nustatyta reguliavimo sistemoje. Diskutuodami dėl naujų finansinių taisyklių projekto, manau, turėtumėte būti atsargūs ir užtikrinti, kad Europos investicijų bankas iš tikrųjų galėtų įnešti tokį indėlį. Mūsų nuomone, Komisijos pateiktas pasiūlymas yra visapusiškai tinkamas. Tačiau Taryba ir Parlamentas vis dar turi patvirtinti šį pasiūlymą. Persvarstydami finansines taisykles turite atlikti savo vaidmenį.

Manau, reikėtų atlikti nuodugnesnį tyrimą ir dėl kitų iškeltų klausimų, pvz., mokesčių rojaus problemos, kurią minėjo P. Canfin. Galiu patvirtinti, kad Europos investicijų bankas šiuo klausimu laikosi griežtesnės politikos nei kitos tarptautinės finansinės institucijos, todėl tampa aišku, kodėl pastaruoju metu atsisakėme finansuoti tam tikrus projektus kartu su Afrikos plėtros banku, Pasaulio banku ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku: šie bankai neatitiko griežtesnių kriterijų, kurių laikomės.

Nepaisant to, galiu atsakyti P. Canfinui, kad mums net nekyla minčių finansuoti rėmėją iš šalies, kuri įtraukta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) „juodąjį sąrašą“, tačiau esu pasirengęs šį klausimą išnagrinėti išsamiau, kartu su J. Klute užduotu klausimu dėl paskolų mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei skaidrumo teikiant šias paskolas. Nemanau, kad yra daug finansų įstaigų, kurios pageidautų suteikti tiek informacijos apie išmokas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir pabrėžčiau, kad smarkiai padidėjo skaičius tokių mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios pasinaudojo paskolomis, kurias Europos investicijų bankas suteikė bankams tarpininkams. 2010 m. šia priemone pasinaudojo 60 000 mažųjų įmonių.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tris savybes, dėl kurių Europos investicijų bankas yra pakankamai unikali institucija. Pirma savybė, priešingai nei kalbėjo vienas iš Parlamento narių, yra ta, kad nenaudojame mokesčių mokėtojų pinigų.

Atsakysiu dar aiškiau: iš Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojų neprašome nei vieno cento.

(FR) Mes nenaudojame mokesčių mokėtojų pinigų; mes naudojame lėšas, kurias kiekvieną dieną sukaupiame pasaulio finansų rinkose. Iš tikrųjų, būtent dėl to mums labai svarbu išlaikyti trigubą A reitingą. Skolinamės Azijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o tada sukauptus išteklius galime panaudoti palankiomis sąlygomis finansuodami projektus. Vienintelis poveikis biudžetui pasireiškia per garantiją, kuri suteikiama dėl politinės rizikos vykdant Tarybos ir Parlamento suteiktus išorės įgaliojimus. Iš tikrųjų tai laikinas išlaidas Europos biudžetui sukelianti garantija, nes atidedame į šalį 9 proc. visų paskolų, suteiktų pagal išorės įgaliojimą – tai darome dvejus metus po pirmosios išmokos – ir, be abejonės, ši suma sumažėja grąžinus paskolas. Taigi, kol iš esmės tokia garantija nepasinaudojame, Europos biudžetui tai visiškai nieko nekainuoja. Nieko! Svarbu suvokti, kad nesame institucija, kuri išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Antroji savybė yra tokia: esame vienintelė tikrai europietiška finansų institucija; mūsų akcininkės – visos valstybės narės, ir tai išimtinai Europos Sąjungos valstybės narės. Esame vienintelė finansų institucija, kuri pagal Sutartį yra teisiškai įpareigota finansiškai remti Europos Sąjungos politinius tikslus. Be to, esame vienintelė finansų institucija, kuri gali finansuoti projektus tik tada, kai tam pritaria Europos Komisija. Europos Komisija pateikia savo nuomonę, kai visos tarnybos, visi generaliniai direktoriai – pradedant generaliniu direktoriumi, atsakingu už konkurenciją ir baigiant generaliniu direktoriumi, atsakingu už aplinką – atlieka vertinimą. Todėl turime griežtai laikytis Europos taisyklių ir veiklos metodų. Audito Rūmai atlieka auditą, kuris apibrėžtas trišaliame susitarime. Visada bendradarbiaujame su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), ir pridurčiau, kad beveik nutarėme dėl naujos Europos bankininkystės institucijos priežiūros. Bet kokiu atveju Europos investicijų bankas džiaugsis, jeigu jam bus nustatyta oficiali bankų priežiūra. Mus netiesiogiai prižiūri, pvz., mūsų audito komitete dirbantys žmonės, kurie turi bankų priežiūros patirties. Todėl dar kartą patvirtinčiau, kad esame visiškai atviri šios naujos Europos institucijos priežiūrai.

Apibendrindamas paminėsiu trečią savybę – Europos investicijų bankas yra pakankamai unikalus dėl savo sukauptos patirties. Esame institucija, kurioje nuolat dirba daugiau kaip 100 inžinierių, taip pat įvairių specialistų konsultantų, kuo retas bankas gali pasigirti.

Be to, turime tam tikrose srityse pripažintą patirtį ir žinias. Galiu pateikti pavyzdį: į mus kreipiamasi techninių patarimų dėl projektų, kurių negalime finansuoti dėl to, kad regionas nepatenka į mūsų įgaliojimų sritį. Todėl, manau, būtų netinkama nepanaudoti tos patirties. Tam tikrose srityse, pvz., miesto transporto, energijos vartojimo efektyvumo, vandens ciklo naudojimo ir paramos MVĮ, EIB sukaupė unikalių žinių ir patirties. Todėl apibendrindamas pasakysiu, kad būtų netinkama nepanaudoti šių galimybių bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, kuris galbūt yra sistemiškesnis ir struktūriškesnis.

Pateikta keletas labai svarių klausimų. Daugiau finansavimo skiriame Turkijai, nes mums buvo suteiktas toks įgaliojimas, dėl kurio bendrai nusprendė Taryba su Parlamentu. Buvo nurodyta daugiau finansavimo skirti šalims kandidatėms, ir tai reiškia, kad atitinkamai skiriame daugiau investicijų Turkijai ir Kroatijai nei kitoms šalims. Esame tam, kad vykdytume Europos institucijų, visų pirma Tarybos ir Parlamento, mums suteiktus įgaliojimus. Todėl manau, kad tuo pagrindžiamas galbūt sistemiškas ir struktūriškesnis bendradarbiavimas su Europos Parlamentu.

(Plojimai)

  George Sabin Cutaş, pranešėjas. – (RO) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems, kalbėjusiems šiose konstruktyviose diskusijose. Pone P. Maystadtai, turiu pripažinti, kad, nepaisant keleto kritiškų pastabų, visi kalbėję mano kolegos nariai pripažino svarbų vaidmenį, kurį Europos investicijų bankas gali atlikti per dabartinę ekonomikos ir finansų krizę.

Europos Sąjungai akivaizdžiai reikia investicijų ir tvarių plėtros projektų. Todėl, manau, turime įgyvendinti ir apsvarstyti plačių užmojų idėjas ir nebijoti tokių idėjų siūlyti ir jas pristatyti.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kurį norėčiau pabrėžti apibendrindamas savo kalbą, yra toks: nepamirškite skaidrumo ir geresnių ryšių su visomis Europos institucijomis.

Galiausiai, pone P. Maystadtai, manau, galiu kolegų Parlamento narių vardu patikinti, kad ir ateityje galite tikėtis Europos Parlamento paramos.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks vidurdienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Suprantame, kokios gali būti svarbios Europos investicijų banko (EIB) paskolos vystymuisi ir socialinei pažangai dėl nedidelių palūkanų ir ilgų mokėjimo terminų.

Tačiau ši siūloma galimybė nėra nei skaidri, nei pakankamai aiški, o daugiausia paskolų sulaukia ne tos šalys ir regionai, kuriems labiausiai reikėtų skolintis iš šio banko. Todėl dėl šio pranešimo, kuriam pritariame, turime kritikos, pasiūlymų ir patarimų.

Tačiau nepritariame tam, kad EIB taptų vien tik ES politikos sričių įgyvendinimo priemone, taip pat būtų naudojamas sprendžiant socialinės ir ekonominės sanglaudos ir socialinės plėtros problemas, kurioms turėtų būti naudojamos ES biudžeto ir ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšos. Be abejonės, EIB gali stebėti ir prisidėti prie šių pastangų, tačiau jis negali pakeisti ES biudžeto politikos krypčių.

  Edit Herczog (S&D), raštu. – (HU) Svarbiausi reikalavimai yra tokie, kad Europos investicijų bankas turi veikti dar skaidriau Europos Parlamento atžvilgiu ir kad pasiūlytos finansinės priemonės būtų naudojamos dar tikslingiau. Rekomenduojame apsvarstyti pasiūlymą įvesti rizikos ribojimo priežiūrą šioje institucijoje, kuri būtų naudinga siekiant tiksliai įvertinti EIB finansinės padėties kokybę bei rezultatus ir tai, ar laikomasi veiksmingos ir sėkmingos verslo praktikos. Norėčiau pabrėžti, kad šį pasiūlymą pateikėme ne todėl, kad abejojame EIB veiklos teisėtumu, o todėl, kad, mūsų nuomone, tai yra bendra taisyklė, kaip aiškiai nurodyta Didžiojo dvidešimtuko (G20) priimtoje Londono deklaracijoje, kad „visoms sistemiškai svarbioms finansų institucijoms, rinkoms ir priemonėms turėtų būti taikomas atitinkamo lygmens reguliavimas ir priežiūra“. Siūlome paraginti Europos Komisiją iki 2011 m. lapkričio 30 d. pateikti Europos Parlamentui teisinę EIB rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros galimybių analizę, nes pagal galiojančius teisės aktus jokia Europos institucija neturi teisės prižiūrėti EIB. Tačiau, atsižvelgiant į padidėjusį EIB vaidmenį ir išplėstas ES garantijas jo veiklai, būtina kuo skubiau pakeisti tokią padėtį. Būtų pagrįsta plėtoti didesnę profesionalią ir socialinę priežiūrą, panašią į tokią praktiką, kuri pastaruoju metu taikoma kitose nebankinėse finansinėse institucijose. EIB skolinimo veikla ateityje turi tapti labiau atrankine, veiksmingesne ir labiau sutelkta į rezultatus, visų pirma finansuojant MVĮ. Todėl reikia sistemiškiau rinkti ir skelbti informaciją apie suteiktas paskolas.