Posėdžio stenograma

Antradienis, 2011 m. gegužės 10 d. - Strasbūras

19. Tekstilės pavadinimai ir susijęs tekstilės gaminių ženklinimas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – T. Manderso rekomendacija antrajam svarstymui Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir žymėjimo, kuriuo panaikinamos Tarybos direktyva 73/44/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/73/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/121/EB (13807/4/2010 – C7–0017/2011 – 2009/0006(COD)) (A7–0086/2011)

  Toine Manders, pranešėjas. − (NL) Pone pirmininke, noriu padėkoti visiems ir ypač šešėliniams pranešėjams už puikų bendradarbiavimą. Noriu padėkoti Komisijai už tai, kaip dirbome kartu. Taip pat noriu padėkoti Tarybai, nes manau, kad pirmininkaujant Vengrijai mes išėjome iš aklavietės šiuo konkrečiu klausimu. Esu ypač patenkintas tuo, kad tai yra reglamentas, o ne direktyva. Laikausi nuomonės, kad reglamentai yra tinkama priemonė užbaigti spręsti vidaus rinkos klausimą, ką, beje, aiškiai parodė profesorius M. Monti savo tyrime.

Priimame per daug teisės aktų, kurie yra įgyvendinami įvairiais lygmenimis, ir dėl to vidaus rinka neveikia taip, kaip turėtų. Esu patenkintas, kad svarstomas šis klausimas, ir noriu pasakyti, kad jo atžvilgiu mes iš tiesų patobulinome daug dalykų. Pasiūlymas buvo nagrinėjamas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete. Pirminiame pasiūlyme vartotojai buvo faktiškai neminimi; mes, kaip politikai, supratome, kad šiame pranešime taip pat turime siekti vartotojų interesų apsaugos (tai ir padarėme).

Yra keletas svarbių aplinkybių ir čia aš daugiausia turiu omeny alerginių reakcijų tyrimus. Komisija nurodė, kad yra pasirengusi atlikti tyrimą šiuo svarbiu klausimu. Ji pristatys tyrimą ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 30 d., o teigiamus jo rezultatus įtrauks į papildomus teisės aktus. Taryba yra patvirtinusi, kad būtų pasirengusi padėti viską apsvarstyti, jei rezultatai būtų teigiami ir įgyvendinami.

Pakalbėkime apie alergines reakcijas ir chemines medžiagas – mes matome vis daugiau alerginių reakcijų atvejų, kai vartotojai dėvi tam tikrus drabužius ar valgo, uodžia ar įkvepia tam tikrus produktus. Manome, kad būtina apsvarstyti galimybę įspėti vartotojus dėl tokių galimų alerginių reakcijų. Be to, labai dažnai pasitaiko apgaulingos veiklos atvejų. Tiesą sakant, Europos Sąjungoje tai buvo uždrausta 2005 m., tačiau galime pastebėti, kad, kalbant apie etiketes „kur pagaminta“, aiškumo dėl gamintojo šalies yra per mažai.

Per mažai parengta teisės aktų, o tai reiškia, kad tuo yra gana dažnai piktnaudžiaujama. Taip pat paprašėme Komisijos išnagrinėti galimybę nustatyti aiškius įstatymus ir sąlygas, siekiant užtikrinti, kad gamintojai, kurie teigia, kad tam tikras produktas pagamintas, pvz., Nyderlanduose, Italijoje ar Vokietijoje, galėtų garantuoti, kad tikrai taip ir yra. Mums nereikia padėties, kai 99 proc. produkto yra pagaminta Kinijoje ir tik apdailos darbai atliekami vienoje Europos Sąjungos valstybių narių, tačiau vis tiek prie jo pridedama puikioji etiketė „pagaminta Europoje“.

Tai taip pat, pvz., apima padirbinėjimą. Man ypač malonu, kad atveriame duris šiuolaikinėms technologijoms, kad neliekame su paprastomis, senamadiškomis tekstilės gaminių etiketėmis, kad iš tiesų ieškosime galimybių naudoti šiuolaikines technologijas, jog vartotojams suteiktumėme geriausią įmanomą informaciją. Taryba jau atvirai pritarė etiketėms, kuriose nurodoma, ar drabužiuose yra gyvūninės kilmės produktų, nes vis sunkiau nustatyti, ar gabalėlis kailio yra tikras, ar padirbtas, o vartotojų, kuriems ši informacija yra svarbi, yra labai daug.

Netrukus pasirodysiančiame Europos Komisijos tyrime daugiausia siekiama pašalinti kliūtis tinkamam vidaus rinkos veikimui ir numatyti pokyčius elektroninės prekybos srityje. Nes jei norime aktyvesnės elektroninės prekybos, privalome turėti Europos ženklinimo standartus. Tikiuosi, kad šis tyrimas suteiks aiškumo.

Man taip pat atrodo, kad šiuolaikiniame pasaulyje mums nebereikia ant etiketės 23 kalbų, nes šiuolaikinėmis technologijomis galima atrasti geresnių šios problemos sprendimų.

Tikiuosi, kad rytoj Tarybos pareiškimas bus teigiamas ir garantuos teigiamus rezultatus, be to, noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šių teigiamų rezultatų.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, T. Mandersai, ponios ir ponai, didžiulis pasiekimas, kad per antrąjį svarstymą susitarta dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir tekstilės gaminių ženklinimo reglamentavimo pasiūlymo. Tai nebūtų buvę įmanoma be trijų institucijų glaudaus bendradarbiavimo.

Norėčiau perduoti Tarybos padėką Europos Parlamentui už puikų bendradarbiavimą. Norėčiau ypač padėkoti pranešėjui Toine Mandersui ir jo kolegoms už ypač vertingą darbą, kuriuo jie prisidėjo prie šio proceso. Taip pat dėkoju Tarybai pirmininkavusioms Švedijai, Ispanijai ir Belgijai, nes dabartinis rezultatas – jų aukštos kokybės darbo pasekmė.

Visą šį laiką Komisija buvo labai konstruktyvi ir paslaugi partnerė, tad padėka taip pat skiriama ir jai. Jei viskas vyks, kaip suplanuota, Taryba reglamento tekstą gali patvirtinti ankstyvą rudenį, tad teisės aktai būtų taikomi nuo 2012 m.

Šiuo reglamentu bus svariai prisidėta prie vidaus rinkos veikimo ir stiprinama konkurencija šiame svarbiame sektoriuje. Dabartinės reguliavimo sistemos supaprastinimas ir raida plėtojant ir naudojant naujus tekstilės pluoštus paskatins inovacijas tekstilės ir drabužių pramonėje. Pluošto naudotojai ir vartotojai galės greičiau pajusti naujų ir pažangių gaminių naudą.

Tarybai pirmininkaujanti Vengrija mano, kad reglamentas suteiks didesnį teisinį tikrumą ūkio subjektams ir pagerins vartotojų apsaugą vidaus rinkoje.

Taikydami nuostatą dėl peržiūros, teisės aktų leidėjai gali priimti pagrįstus sprendimus, nes Komisija atliks išsamų tyrimą dėl tolesnių privalomų ženklinimo reikalavimų. Tai gali apimti šias sritis: tvarkymo instrukcijas, dydžių standartizaciją, šalį, kilmę ir alergenus, elektroninį ženklinimą ir kitas naujas technologijas.

Bendros deklaracijos projekte Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžė teikiantys ypatingą reikšmę tekstilės gaminių kokybės kontrolei ir naujų technologijų naudojimui.

Mes tikimės, kad savo pranešime Komisija šiems klausimams skirs ypatingą dėmesį. Iki tol šis teisės aktas sudarys sąlygas greitai patvirtinti naujus tekstilės pluoštus.

Reglamente nustatyta, kad etiketėje turi būti įrašyta tiksli pluošto sudėtis, be to, jame taip pat įvesti nauji ženklinimo reikalavimai dėl gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių. Kaip sakė T. Manders, dėl to vartotojai gali priimti pagrįstesnius sprendimus. Be to, parengus reglamentą kaip teisinę priemonę, padidės šios srities teisinis aiškumas. Sveikinu dar kartą ir dėkoju jums už dėmesį.

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju pranešėjui T. Mandersui, taip pat ir visiems šešėliniams pranešėjams ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetui už darbą mėginant susitari per sunkias derybas. Manau, kad labai svarbu susitarti per antrąjį svarstymą, nes tuomet piliečiai ir verslas greičiau gaus naudos iš naujų pluoštų ir pažangių produktų, o nacionalinės vyriausybės galės sumažinti išlaidas.

Dar kartą dėkoju Parlamentui už indėlį tarpinstitucinėse diskusijose pristatant pakeitimus, kuriuose kreipiamas ypatingas dėmesys šio klausimo politiniam aspektui ir vartotojų interesams. Tiesą sakant, per pirmąjį šio pranešimo svarstymą, kai jį didžiąja dauguma balsų priėmė Parlamentas, buvo pabrėžiama, kad mums reikia pradėti bendrą diskusiją dėl tekstilės produktų ženklinimo, įskaitant kilmės žymėjimo klausimą, ir tam tikrose dalyse pasiūlėme išplėsti reglamento taikymo sritį. Kaip jūs visi žinote, per tuos derybų mėnesius su Taryba reikėjo, kad, ieškant veiksmingų visoms institucijoms sprendimų, būtų užtikrinta, kad visos šalys veiktų lanksčiai.

Manau, kad suderintas tekstas yra visoms šalims priimtinas kompromisas, įtraukta daug Parlamento siūlytų pakeitimų ir palikta erdvės tolesnei raidai artimiausiu metu, o tai yra labai svarbu, į ką ponia E. Győri atkreipė dėmesį ir savo kalboje. Artimiausiu metu arba iškart įsigaliojus naujajam reglamentui vartotojai turės daugiau informacijos apie gyvūninės kilmės ne tekstilės dalis, taip pat prieigą prie informacijos apie visą tekstilės gaminių sudėtį.

Dar viena greita naujojo reglamento pasekmė – supaprastinimas, nes Komisija savo ruožtu pateiks daugiau kaip 50 puslapių išsamų techninį priedą apie suderintus Europos standartus. Vis dėlto dar svarbiau, kad procesas nesibaigia šiuo reglamentu pasiektais iškart įgyvendinamais rezultatais. Priešingai, jie yra atspirties taškas tolesnei analizei ir teisės aktų tobulinimui. Tiesą sakant, artimiausiu metu naujajame reglamente numatoma visapusė peržiūros išlyga, pagal kurią Komisija raginama, jei reikia, nustatyti šioje srityje papildomus ženklinimo reikalavimus. Tada Komisija pateiks tinkamus teisėkūros pasiūlymus tose srityse, kuriose siekiama didesnio suderinimo. Ketinu – ir taip prisiimu įsipareigojimą Parlamentui – pradėti vykdyti šią peržiūrą kuo greičiau ir kuo kruopščiau.

Mes jau ruošiamės konsultuotis su vartotojais tam tikrais svarbiausiais klausimais, kaip antai: kokia informacija yra svarbi ir kaip ji turėtų būti prieinama; kokiu būdu technologinė plėtra, pvz., elektroninė prekyba, veikia tekstilės gaminių įsigijimą; kaip didėjantis produkto kokybės kontrolės, tvarumo ir įmonių socialinės atsakomybės poreikis daro įtaką tekstilės pluošto rinkai; kaip mes galime geriau išnaudoti esamas technologijas skaitmeniniame amžiuje, kaip galime mes, Europos Sąjungos institucija, suderinti mūsų įstatymus su augančiais piliečių poreikiais, atsižvelgiant į etinius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus.

Pone pirmininke, tai tik keletas klausimų, dėl kurių darbai jau pradėti. Turbūt suprantate, kad kilmės žymėjimas bus neabejotinai vienas mūsų darbo prioritetų ir pagrindinių elementų. Taigi peržiūros metu galėsiu dar kartą patvirtinti mano paramą kilmės žymėjimo klausimu ir išaiškinti šią problemą kartą ir visiems laikams, nes kilmės žymėjimas – svarbi priemonė Europos įmonių konkurencingumui ir ES piliečių sveikatai. Mes visapusiškai išnagrinėsime šį klausimą, siekdami pateikti aiškias taisykles, užkirsti kelią klaidinančiai informacijai ir palengvinti apsisprendimą vartotojams, perkantiems tekstilės gaminius.

Kaip minėjo pranešėjas T. Manders, Komisija taip pat nustatys alergijų ir cheminių medžiagų, naudojamų tekstilės gaminiuose, ryšį. Pagal specifinę šios srities analizę bus galima nutarti, kaip geriausiai pritaikyti esamus teisės aktus, pvz., REACH. Trumpai paaiškinsiu: pažymėjus kilmę pirkėjai žinos, kad perka jų ir jų vaikų sveikatai nepavojingą tekstilės gaminį, nes ženklinimas atitiks visus šio svarbaus reglamento reikalavimus, kuriuos, visoms pramonės šakoms patiriant didelių nuostolių, įvedė Europos institucijos.

Pagal peržiūros išlygą – dar kartą dėkoju Tarybai, pabrėžusiai jos svarbą ir pareiškusiai norą nedelsiant bendradarbiauti su Komisija perkeliant reglamentą – reikalaujama, kad iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisija pateiktų pranešimą, po kurio galbūt pateiktų ir teisėkūros pasiūlymą. Esu pasiryžęs sutrumpinti šį terminą ir jau nurodžiau savo darbuotojams pradėti darbą.

  Lara Comi, PPE frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pagaliau susitarėme dėl šių svarbių dokumentų, visiems įdėjus daug pastangų ieškant bendros pozicijos, kai išsiskyrė Parlamento ir Tarybos požiūriai. Mano tikslas buvo, yra ir bus užtikrinti, kad būtų priimtos privalomos taisyklės dėl tekstilės gaminių kilmės, nes vartotojai ir įmonės turi būti visiškai apsaugotos. Manau, kad šiandien pasiektas kompromisas – labai geras rezultatas.

Raginu savo kolegas narius kovoti su Taryba, žodį „kovoti“ vartoju dėl rimtos priežasties, nes derybos buvo labai nelengvos. Kovojome ne tik dėl kilmės ženklinimo, bet ir dėl atsekamumo. Prieš įsigyjant gaminį pastarasis dalykas – svarbiausia informacija vartotojams. Šiandien Europos vartotojai aptinka tekstilės gaminių, pažymėtų etiketėmis „Pagaminta Italijoje“, „Pagaminta Vokietijoje“ ar „Pagaminta Prancūzijoje“, nors iš tikrųjų beveik visos jų dalys buvo pagamintos kitur.

Mes taip pat reikalaujame naujų ženklinimo technologijų, pvz., kad siekiant kovoti su gaminių klastojimu būtų naudojamos mikroschemos ir radijo dažninio atpažinimo (RDA) technologijos. Tiesa, kad išplėtėme pasiūlymo dėl reglamento apimtį, nes manome, jog tekstilės sektoriui kuo skubiau reikia didesnės apsaugos. Bendra deklaracija, kurią priims Parlamentas ir Taryba, parodo produkto kokybės kontrolės ir kilmės žymėjimo svarbą. Nenoriu slėpti, kad staigiai pasikeitus nuomonei Taryboje jaučiuosi užtikrintas dėl ateities.

Labai susidomėję laukiame rezultatų tyrimo, užsakyto Komisijai, kuriai vėlgi dėkojame už bendradarbiavimą, be to, nuoširdžiai dėkoju A. Tajani, kuris ką tik įsipareigojo sutrumpinti susijusius terminus, nes to skubiai reikia tekstilės pramonei. Mes negalime neatsižvelgti į mūsų piliečių poreikius gauti tikrą informaciją apie gaminį. Galiausiai, mes visi esame vartotojai ir šis siekis naudingas visiems.

  Christel Schaldemose, S&D frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau ypač padėkoti už puikų kompromisą, kurį pasiekėme. Ypač pranešėjas T. Manders pasistengė ir užtikrino, kad mūsų bendradarbiavimas čia, Europos Parlamente, būtų tikrai aukštos kokybės. Nuėjome ilgą kelią nuo tada, kai Komisija pateikė savo pirminį pasiūlymą. Tai buvo daugiausia techninio pobūdžio pasiūlymas, kuris buvo naudingas tik verslui. Laimei, nagrinėjant šį pasiūlymą čia, Europos Parlamente, mums pavyko įtraukti tuos klausimus, dėl kurių šis teisės aktas būtų naudingas ir vartotojams. Manau, kad tai yra labai svarbu.

Dėl to, vos priėmus galutinį šio teisės akto variantą, bus užtikrintas tikslesnis ženklinimas ir didesnė apsauga vartotojams. Man ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai svarbiausia yra užtikrinti, kad vidaus rinkoje parduodama tekstilė nekeltų problemų sveikatai. Todėl esame labai patenkinti, kad pavyko nubalsuoti už reikalavimus, kad mūsų tekstilėje nebūtų jokių pavojingų medžiagų likučių, kurios galėtų sukelti alergijas, ir, kaip ką tik sakė Komisijos narys, kad turime tyrimą, atliekamą siekiant užtikrinti, kad taip ir būtų. Tai yra gyvybiškai svarbu ir mes, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariai, dėl to esame labai patenkinti.

Taip pat sutinkame, kad produkto kokybės kontrolė ir kilmė – be galo svarbus dalykas, tai tokia informacija, kurią vartotojai labai nori gauti. Aš asmeniškai taip pat manau, kad galime pasiekti ir šiek tiek daugiau, kad ateityje mes taip pat galėtume susiderėti dėl drabužių dydžių ir naudoti naujas technologijas ženklinant mūsų tekstilės gaminius. Kad ir kaip būtų, manyčiau, jog pasiekėme labai daug. Turėtume pasimokyti iš to, kad teisės aktai, pateikti čia, ES, turėtų būti naudingi kartu ir verslui, ir vartotojams. Tai geriausias būdas užtikrinti, kad turėsime gerai veikiančią vidaus rinką. Norėčiau baigti dar kartą išreikšdamas savo nuoširdžią padėką visiems savo kolegoms nariams už jų nepaprastą bendradarbiavimą. Manau, kad pasiekėme labai gerų rezultatų.

  Cristian Silviu Buşoi, ALDE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui Toine Mandersui už puikiai atliktą darbą ir atkaklumą, parodytą derybose su Taryba dėl šio pasiūlymo dėl reglamento.

Palankiai vertinu susitarimą, kuris buvo pasiektas su Taryba per antrąjį svarstymą. Manau, kad susitarimas, kurį nors ir galima dar patobulinti, padidins tekstilės pramonės konkurencingumą, kartu suteikiant vartotojams geresnę informaciją. Šiame susitarime yra daug teigiamų dalykų. Pirma, supaprastinta pirmojo priedo procedūra, pagal kurią į sąrašą įtraukiami nauji pluoštai. Taip tekstilės pramonei sumažės administracinės išlaidos, ir šie pinigai bus perskirstomi naujovėms diegti. Kadangi taip skatinamos inovacijos, ši priemonė taip pat naudinga vartotojams.

Taip pat manau, kad šis reglamentas vartotojams naudingas dėl ženklinimo reikalavimų. Tai labai natūralus žingsnis – suteikti vartotojams pakankamai informacijos, kad jie galėtų daryti protingus sprendimus. Diskusijos dėl ženklinimo truko kur kas ilgiau, nei iš pradžių siūlė Komisija. Vis dėlto manau, kad Europos vartotojams tai išeis tik į naudą. Pritariu tam, kad mums reikia daugiau laiko įvertinti kai kurių papildomų ženklinimo reikalavimų poveikį, ypač dėl kilmės, priežiūros būdų ir suderintos drabužių ženklinimo sistemos diegimo. Štai kodėl Komisijos atliktas tyrimas – pirmas žingsnis į priekį.

Galiausiai, aš tikiu, kad gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių ženklinimo reikalavimas – tikro progreso ženklas, nes juk vartotojai nenori, kad jų perkamuose gaminiuose būtų tokių medžiagų. Manau, kad šis reglamentas apskritai padės sustiprinti bendrą tekstilės rinką, o tam aš visiškai pritariu.

  Adam Bielan, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, privalomų teisinių reikalavimų dėl tekstilės gaminių ženklinimo supaprastinimas skatina naujų tekstilės gaminių pateikimą rinkai. Šis pasiūlymas, už kurį balsuosime rytoj, gerokai skiriasi nuo to, kurį pateikė Europos Komisija ir kurį daugiausia sudarė supaprastinti jau galiojančių teisės aktų techniniai pakeitimai.

Iš pradžių pranešimu siekta paspartinti naujų tekstilės gaminių pavadinimų registravimo procedūrą, kad Europos tekstilės ir drabužių pramonėje būtų veiksmingai skatinamos inovacijos, o vartotojai galėtų greičiau pasinaudoti šiuolaikiniais gaminiais. Nors darbas dėl procedūrų supaprastinimo per dvejus metus, praleistus prie šio dokumento, sulėtėjo, norėčiau pažymėti, kad Parlamentas pasiūlė išplėsti pirminę reglamento taikymo sritį, šiuo atveju įtraukiant nuostatas dėl tekstilės gaminių kilmės šalies, todėl džiaugiuosi, kad pasiektas subalansuotas kompromisas. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mano grupė nusprendė pritarti pirminiam pasiūlymo variantui, kuris teikia greitą naudą verslui ir vartotojams. Iš pat pradžių buvome teisūs siūlydami, kad darbas šiais klausimais neturėtų vykti rengiant techninį pranešimą. Tad Komisijos bus paprašyta atlikti dar išsamesnę analizę dėl privalomų etikečių „kur pagaminta“ tekstilės gaminiams, pagamintiems už ES ribų, ir iki 2013 m. parengti pranešimą dėl galimos sistemos diegimo žymint gaminių kilmės šalį. Prie šio pranešimo bus galima pridėti teisėkūros pasiūlymą.

Parlamento ir Tarybos kompromisu taip pat užtikrinama, kad etiketėse ant drabužių būtų suteikiama informacija dėl gyvūninės kilmės medžiagų naudojimo. Jei ateityje toliau bus tiriamos naujos galimybės, kaip informuoti vartotojus apie tekstilės gaminius, pvz., dėl drabužių dydžių suderinimo Europos mastu ar RDA technologijos, turėtume laikytis pragmatinio požiūrio, kuris atitiktų vartotojų lūkesčius ir kuriuo būtų atsižvelgta į tai, ką pramonė gali įgyvendinti.

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, mums vartotojo galia – svarbus dalykas, todėl, jei rimtai tai teigiame, be abejo, turime suteikti vartotojams galimybę ja pasinaudoti. Privalome garantuoti, kad jie turėtų pakankamai informacijos apie produktą ir pan., kad galėtų priimti protingus ir žiniomis pagrįstus sprendimus. Taigi norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui ponui T. Mandersui, ypač už jo atkaklumą ir atsidavimą siekiant, kad šiame pranešime būtų atspindėtas ir vartotojų požiūris. Norėčiau padėkoti ir šešėliniams pranešėjams, kurie su didžiuliu atsidavimu siekė didinti vartotojų galią.

Aš, kaip Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų šešėlinė pranešėja, frakcijos vardu pateikiau pakeitimą dėl kilmės žymėjimo, privalomo gyvūninės kilmės produktų ženklinimo ir etinio bei ekologinio ženklinimo. Ne į viską buvo atsižvelgta, tačiau esu labai patenkinta mūsų pasiektu kompromisu, todėl norėčiau jį paremti.

Deja, trūksta informacijos apie tekstilės gamyboje naudojamus chemikalus ir įvairius produktus. Komisija pažadėjo šiuo klausimu atlikti tyrimą, todėl tiesiog norėčiau pabrėžti, kaip svarbu atlikti tokį tyrimą, kad būtų galima saugoti visuomenės sveikatą ir, be kita, kovoti su alergijomis, kurių smarkiai daugėja. Turime išsiaiškinti ir, kur įmanoma, įrodyti esamus tarpusavio ryšius.

Taip pat esu patenkinta tuo, kad taip pat bus ženklinamos gyvūninės kilmės ne tekstilės dalys, todėl savo kalbėjimo laiką norėjau išnaudoti padėkodama jums visiems už puikų darbą didinant vartotojų galią. Ačiū jums.

  Oreste Rossi, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, svarstoma priemone, kuri susijusi su tekstilės gaminių, patenkančių į Europos Sąjungą, žymėjimu, ir medžiagų, iš kurių jie pagaminti, registravimu ir išvardijimu, ketinama pakeisti tris pasenusias direktyvas.

Dokumentui, kuriame reikalaujama etikečių su kilmės vietos nuoroda ir išsamiu bei privalomu gaminio sudedamųjų dalių sąrašu, buvo pritarta per pirmąjį svarstymą. Deja, atrodo, kad Tarybos pozicija prieštarauja Parlamento patvirtintam dokumentui, nes joje labiausiai prieštaraujama bet kokiai nuorodai dėl kilmės vietos ir atsekamumo įvedimui ženklinant tekstilės gaminius.

Tik tam, kad priemonei būtų pritarta per antrąjį svarstymą, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas pritarė dokumentui, kuris mūsų netenkina, nes jame nėra numatytas kilmės žymėjimas. Taigi balsuosime prieš, nes tikslas aprūpinti vartotojus tikra ir tikslia informacija apie gaminio kilmę ir sudėtį nepasiektas.

  Antonio Cancian (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ministre, ponios ir ponai, šiuo nauju tekstilės gaminių ženklinimo reglamentu, už kurį balsuosime rytoj per plenarinį posėdį, Europa įgyvendins ilgus metus siektą tikslą. Vis dėlto tai galima laikyti tik pirmuoju žingsniu link išsamių teisės aktų, kuriais siekiama visų Europos vartotojų apsaugos, nurodant kilmės šalį ir priimant naujas ir tikslias produkto atsekamumo priemones.

Sveikinu Europos Komisijos iniciatyvą parengti teisėkūros pasiūlymą dėl naujų, tikslesnių ir universalių ženklinimo sistemų diegimo. Taip bus pateikiama daugiau informacijos apie tekstilės gaminių, importuojamų iš trečiųjų šalių ir parduodamų Europos Sąjungoje, ypatybes ir kilmę, kartu saugant vartotojus nuo melagingų, nesąžiningų ir klaidinančių tvirtinimų dėl kilmės. Tikiuosi, kad tai paskatins naujoves tekstilės ir drabužių pramonėje, o vartotojams naujoviški gaminiai duos daugiau naudos.

Pasiūlyme taip pat remiama Europos gamybos pramonė ir teikiamos garantijos jos verslui pasaulio lygmeniu. Galiausiai, šiomis priemonėmis Parlamentas valstybių narių vyriausybėms siunčia aiškų signalą, kad jos pritartų tekstilės gaminių atsekamumo priemonių diegimui. Taip vartotojai gaus išsamesnę ir tikresnę informaciją dėl kilmės žymėjimo negu pagal dabar galiojančius įstatymus ir išvengs klaidinimo.

Šiuo metu reikia siekti, kad tekstilės gaminių ženklinimo taisyklės būtų perkeltos į visus kitus rinkos sektorius, taip pat derinami įvairūs teisėkūros pasiūlymai ir reikalaujama, kad Taryboje kuo greičiau būtų priimtas pasiūlymas dėl pluoštų ir tekstilės bei pernai spalį Strasbūre patvirtintas bendras kilmės žymėjimo reglamentas. Kaip jau minėjo A. Tajani, galutinis 2013 m. rugsėjo 30 d. terminas yra per tolimas. Taigi mes pasitikime jo pareikštu įsipareigojimu jį paankstinti.

  María Irigoyen Pérez (S&D). – (ES) Pone pirmininke, savo kalbą norėčiau pradėti pasveikindama visus tuos, kurių dėka pasiektas susitarimas.

Visi turėtume džiaugtis šiuo pranešimu, nes jis veikia visų visuomenės narių kasdienį gyvenimą, bet būdama dalykiškos dvasios norėčiau išskirti keletą dalykų.

Pradėdama norėčiau atkreipti dėmesį, kaip svarbu vartotojams suteikti tikslią, aktualią ir, svarbiausia, suprantamą ir suvienodintą informaciją dėl tekstilės gaminių sudedamųjų dalių: nuodugni informacija yra nieko verta, jei visuomenė nesugeba jos iššifruoti. Žengėme reikalingą žingsnį į priekį, bet jo nepakanka: privalome siekti tolesnės pažangos ir apsaugoti pažeidžiamiausius mūsų visuomenės narius.

Ponios ir ponai, būtina sukurti Europos dydžių žymėjimo sistemą, pagrįstą kūno matmenimis, juk eidami pirkti drabužių pirmiausia žiūrime į dydį. Taigi privalome būti ambicingesni ir siekti dydžių suderinimo.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti A. Mandersui ir ypač pagirti, kad pagaliau buvo įtrauktas reikalavimas nurodyti dalis, pagamintas iš gyvūnų kailio. Kaip žinome, ženklinimas – naudingas vartotojams dalykas. Taip pat žinome, kaip svarbu turėti pasirinkimo laisvę, o tam, kad vartotojai galėtų priimti apgalvotus sprendimus, būtina gauti patikimą informaciją, kuri dar būtų tikra ir lengvai suprantama. Šiuo atveju kyla problema dėl kilmės žymėjimo. Šiuolaikiniai gaminiai dažnai gaminami iš audinių ir gaminių dalių, pagamintų skirtingose valstybėse, tad beveik neįmanoma teisingai pažymėti drabužio kilmės. A. Manders pats iškėlė šį klausimą: kur ta riba, ką mes turime žymėti ir kokia dalis turi būti pagaminta tam tikroje valstybėje?

Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje kilmės žymėjimas galėtų tapti būdu, sudarančiu sąlygas vartotojams būti gerai informuotiems ir priimti teisingus sprendimus. Vis dėlto tai gali būti ir užslėpto protekcionizmo požymis, ir kartais klausydamas šių kalbų jaučiu, kad būtent tai girdžiu ir matau. Europa praturtėjo dėl atvirų sienų ir laisvosios prekybos, ir Europos vartotojai tai žino. Ačiū.

  Anna Rosbach (ECR). – (DA) Pone pirmininke, tekstilės pramonė – pasaulinė pramonė. Drabužiai, kuriuos vilkime, prieš patekdami ES vartotojams kaip galutiniai produktai dažnai būna apkeliavę visą pasaulį. Šis pranešimas yra išsamus, kruopštus labai techninio pobūdžio. Sunku rasti tinkamą konkurencijos, vartotojų teisės į informaciją ir galimybės kontroliuoti produktų atsekamumą pasauliniu mastu pusiausvyrą. Vartotojai turi teisę žinoti, kokios cheminės medžiagos buvo naudojamos gaminant produktą, iš kur atkeliavo žaliava, ir kitą svarbią informaciją. Vis dėlto kaip rasti ilgiausios etiketės ant drabužio apykaklės ir mažos etiketės, kurioje paprasčiausiai parašoma, kad drabužio negalima skalbti, pusiausvyrą?

Žymėjimas turi būti nepretenzingas ir teikti aiškią informaciją, kad piliečiai galėtų priimti sprendimą pagal savo supratimą. Šis kompromisas – žingsnis tinkama kryptimi. Vis dėlto Komisijos tyrimas nebus užbaigtas iki 2013 m. Šiame tyrime bus parengtos pagrindinės išvados apie tai, kaip vartotojai per žymėjimą galėtų gauti „tikslią informaciją apie kilmės šalį ir papildomą informaciją, užtikrinančią visišką tekstilės gaminių atsekamumą“. Tikiuosi, kad šis pagrindas virs protingu ir tinkamu naudoti teisės aktu. Vis dėlto 2013 m. dar labai toli, todėl džiaugiuosi, kad Komisijos narys nori paankstinti teisės akto, pagal kurį vartotojams turėtų būti suteikiama visa informacija, išleidimo datą. Ačiū jums, Komisijos nary. Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija balsuos už šį pasiūlymą.

  Jacky Hénin (GUE/NGL). – (FR) Pone pirmininke, 2005 m. panaikinus tekstilės gaminių kvotas Europos Sąjungos durys buvo plačiai atvertos įvairių rūšių dempingui. Tai skaudžiai atsiliepė užimtumui ir aplinkosaugai ir, nepaisant išorės vaizdo, ilguoju laikotarpiu tai kenkia ir vartotojų sveikatai.

Atėjo laikas imtis priemonių, siekiant apsaugoti bei kurti darbo vietas, didinti tekstilės darbuotojų praktinę patirtį, stiprinti vartotojų sveikatos apsaugą. Nors siekiame daugiau, pritariame pateiktiems pasiūlymams dėl kilmės žymėjimo, tyrimui dėl pavojingų medžiagų ir privalomo tekstilės pluošto sudėties žymėjimo. Privalome būti tikri, kad mums užteks išteklių, siekiant įgyvendinti šias apsaugos ir informacijos priemones visose valstybėse narėse ir imtis veiksmų prieš pažeidėjus.

Taip, turime būti tikri, kad turėsime išteklių kovodami su klastotėmis, pvz., ne tik prie Europos Sąjungos sienų, bet taip pat ir pačioje bendrosios rinkos širdyje. Tai politinės valios klausimas. Reikia pasakyti, kad, deja, vis daugiau išteklių metama tunisiečių gaudynėms prie Prancūzijos ir Italijos sienų, o ne kovai su klastočių pardavimu.

Geriau apie tai pagalvojus tampa akivaizdu, kad Europoje preke būti apsimoka labiau negu būti žmogumi. Privalome tai pakeisti.

  Matteo Salvini (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkojame Komisijos Pirmininkui ir ponui A. Tajani už pastangas, tačiau turime pasakyti, kad mes iš „Lega Nord“ esame visai, absoliučiai nepatenkinti.

Man šios diskusijos atrodo atitrūkusios nuo tikrovės. Tai apgavystė, visiška apgavystė. Kai kurie susijaudinę kairiojo sparno nariai siūlo, kad pritartume drabužių dydžių suvienodinimui, nors nežinome, kokios kilmės daiktus dėvi vartotojai. Tiek tos laisvosios rinkos! Norėčiau, kad šio antradienio vakaro keistas diskusijas, vykstančias pustuščiame Parlamente, išgirstų keli tūkstančiai šiame sektoriuje krizę išgyvenusių gamintojų.

Suprantu, kaip daromas kompromisas, bet dabartiniu dokumentu panaikinamas vienas dalykas, dėl kurio nuspręsta per pirmąjį svarstymą ir už kurį balsavome triuškinama dauguma. Tai buvo išsamus dokumentas, apėmęs ir gamintojų, ir vartotojų poreikius. Nuo tada jis virto visiška nesėkme: jei neklystu, tik dvi iš 27 valstybių narių paragino siekti, kad vartotojai būtų informuoti apie drabužių sudėtį, o Tarybai pirmininkaujanti Vengrija šio fakto visai nepaisė. Ar tai nebus dar vienas akivaizdus įrodymas, kad Europai prireiks daugybės laiko, kad atsižvelgtų į piliečių (gamintojų ar vartotojų) interesus?

  Csanád Szegedi (NI). - (HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ponia E. Győri, norėčiau šį klausimą dėl tekstilės gaminių ženklinimo aptarti dviem reikšmingais aspektais. Pirma, būtina pažymėti, kur, iš kokios šalies tekstilės gaminys kilęs. Kitas svarbus klausimas yra tai, kad, be abejo, taip pat turėtų būti aiškiai nurodytos medžiagos, iš kurių tekstilės gaminys yra pagamintas. Abiem atvejais, savaime aišku, praverstų bendra reguliavimo sistema.

Žvelgiant į pirmąjį aspektą, t. y. gaminių kilmę, galima pradėti nuo klišės, kad Europos Sąjungoje tebevyrauja krizė, kuri kilo iš esmės dėl to, kad gamybos pramonė, pvz., tekstilės pramonė, buvo perkelta į skirtingas šalis Tolimuosiuose Rytuose, siekiant lengvo ir greito pelno, todėl gamyba Europos Sąjungoje sumažėjo.

Reikia rasti atsinaujinimo priemonių, kurios padėtų Europos Sąjungai įveikti krizę. Tam puikiai tinka toks sektorius kaip tekstilės pramonė, taip pat, pvz., žemės ūkis, mašinų gamyba ar turizmas.

Europos tekstilės pramonės gamintojai yra atsidūrę akivaizdžiai nepalankioje padėtyje, nes Europos gamintojams beveik neįmanoma daryti progreso dėl pigių ir prastos kokybės gaminių iš Tolimųjų Rytų už dempingo kainą.

Kilmės šalis privalo būti nurodyta ir būtinai pritarčiau net ir ES valstybės narės žymėjimui, pasitikėdamas vartotojų, kurie remia savo ekonomikas, išmintimi, pvz., kiekvienas, sakykim, bulgaras, čekas, vengras ar vokietis matys, kad perka produktą, pagamintą jo paties šalyje.

Turime ginti savo rinką diegdami naujas technologijas, be to, turi būti nurodomi duomenys apie medžiagų kokybę, pagrįsti griežtais laboratoriniais bandymais.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, praėjusią savaitę suėjo vieneri metai, kai per pirmąjį svarstymą didžiąja dauguma priimtas mūsų Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto siūlytas, labai visapusiškas įstatymas dėl tekstilės gaminių ženklinimo. Labai dėkoju pranešėjui Toine Mandersui ir kitiems, kurie iki paskutinės minutės derėjosi su Taryba dėl kompromiso per antrąjį svarstymą, kuris sudaro sąlygas sparčiau įdiegti naujų pluoštų gamybą Europoje ir pagerinti gaminių saugą.

Vis dėlto tenka apgailestauti, kad Taryba taip užsispyrėliškai atsisakė įvesti kilmės šalies žymėjimą ir suderinti dydžių ženklinimą. Mane labai nuvylė Tarybos požiūris, dėl kurio iš vartotojų atimama teisė prieš įsigyjant gaminį sužinoti, kur buvo pagaminta didžioji jo dalis. Galiausiai, juk tai nėra slapta informacija. Tai sustiprintų aukštos kokybės Europos prekinių ženklų reklamą ir įkvėptų piliečiams pasididžiavimą tuo, ką europiečiai vis dar sugeba pagaminti, nepaisant konkurencijos dėl pigios darbo jėgos. Jei vartotojai žinos, kur pagamintas produktas, jie paprasčiausiai pirks mažiau pavojingų gaminių, kurių vis dar yra nepaisant pagerintos kontrolės. Tai visiškai nesusiję su protekcionizmu.

Labai malonu, kad Komisija bent iki 2013 m. rugsėjo mėn. yra pasirengusi pristatyti poveikio vertinimą, kuriame, be kilmės šalies, dar bus numatyti suderinti metodai, skirti gaminių apdorojimui bei dydžių žymėjimui, taip pat įtraukta informacija apie pavojingas medžiagas, alergenus, degumą ir t. t. Dar vis neaišku, ar per dvejus metus tai turės kokį nors poveikį Tarybai, kuri gina verslo, importuojančio tekstilės gaminius iš trečiųjų šalių, interesus labiau nei Europos gamintojus ir vartotojus. Vis dėlto jei mes norime pasiekti šiuos tikslus, viskas priklauso nuo mūsų, t. y. turime įtikinti žmones šiuo klausimu ne tik čia, Briuselyje, bet taip pat vyriausybes savo kraštuose. Norėčiau užbaigti dar kartą padėkodamas Toine Mandersui už šiandienos rezultatą, taip pat Komisijos nariui ir visiems kitiems.

  Gianluca Susta (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiam pasiūlymui dėl reglamento verta pritarti, nes jis padeda supaprastinti ir suderinti skirtingus valstybių šalių teisės aktus. Pasiūlymu siunčiamas signalas, kuris atitinka Komisijos pasiūlymus dėl mažųjų ir vidutinių įmonių bei strategijas, kuriomis siekiama skatinti Europos konkurencingumą gamybos sektoriuje. Reglamente taip pat netiesiogiai skatinamas gaminių naujovių diegimas ir prisidedama prie didesnio proceso skaidrumo.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad pasiektas kompromisas, papildytas peržiūros išlyga ir bendru Parlamento ir Tarybos pareiškimu dėl kilmės žymėjimo – jų politinę reikšmę aš suprantu – galėtų tapti precedentu ir apsunkinti varginančių Komijos, Parlamento ir Tarybos derybų dėl sudėtingo ne ES pagamintų produktų kilmės žymėjimo klausimo, kurį per pirmąjį svarstymą pernai spalį patvirtino Parlamentas ir kuris taip pat apima ne tekstilės produktus, baigtį.

Pats laikas Tarybai vieną kartą ir visiems laikams pripažinti demokratinę valią, kurią išreiškė dauguma parlamentarų. Vis dėlto nepaisant šių dalykų balsuosime už šį pasiūlymą dėl reglamento.

  Claudio Morganti (EFD). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, viena vertus, šiame pranešime yra naudingų priemonių, sukurtų supaprastinti ir suderinti šią sferą, kita vertus, aš jam prieštarauju, nes nesugebėjome įtraukti į dokumentą kilmės žymėjimo. Ši priemonė būtų buvusi ypatingos svarbos tekstilės pramonei ir būtų tapusi garantija Europos piliečiams ir vartotojams.

Mūsų pagrindiniai konkurentai, pvz., Jungtinės Valstijos, Japonija ir net Kinija, jau kuris laikas taiko panašią taisyklę importuojamiems produktams. Kas žino, kodėl, bet atrodo, kad Europoje manoma, jog šio klausimo svarstymas visiškai nesvarbus ir yra šalutinis. Vis dėlto ši problema anaiptol nėra nereikšminga: etiketės su kilmės žymėjimu gali apsaugoti nuo klastočių ir garantuoti kokybę. Dar praėjusią savaitę Prate, mano gimtajame miestelyje, buvo konfiskuota daugiau kaip 73 tūkst. suklastotų daiktų, kurių dauguma buvo tekstilės gaminiai.

Mūsų tekstilės ir gamybos sektorių ant kelių parklupdė klastotės, padirbiniai, nepaprastai žemų sąnaudų gamyba Tolimuosiuose Rytuose, o Europa nepaiso nė vieno mūsų reikalavimo. Kilmės žymėjimo atsisakymas, deja, tik dar viena siaubinga idėja.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Lara Comi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, kreipiuosi į „Lega Nord“ partijos narius ir noriu paklausti, ką jų partija padarė per derybas ir trišales diskusijas, nes aš asmeniškai kartu su Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija raginau juos aktyviai dalyvauti.

Galima kritikuoti, bet būtų geriau, jei būtų dirbama kartu, siekiama apčiuopiamų rezultatų, ne tik švaistomasi šūkiais.

  Claudio Morganti (EFD). – (IT) Pone pirmininke, per pirmąjį svarstymą komitete buvo patvirtintas visai kitoks dokumentas, į kurį buvo įtrauktas produkto kilmės sertifikatas. Neaišku, kodėl Taryba ir Komisija pasidavė šiuo klausimu: mes to neketiname daryti ir todėl balsuosime prieš pranešimą būtent dėl to, kad buvo atmestas kilmės sertifikatas.

  Elisabetta Gardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mes visi susirinkome čia tam, kad įvertintume dokumentą, turintį keletą trūkumų, nes manau, kad – kaip dažnai teigiama šiame Parlamente – visi norėjome ko nors, kas būtų platesnio užmojo. Vis dėlto mes visi taip pat suprantame, kad esame teisingame kelyje. Akivaizdu, kad aiški ir privaloma visų drabužių ženklinimo sistema reikštų didesnę kontrolę ir tai, kad būtų galima daug efektyviau kovoti su klastotėmis ir neteisėta veikla.

Pvz., beveik vieningai buvo liaupsinama tai, kad dokumente numatoma, jog bus privaloma pažymėti, jei naudojami gyvūninės kilmės ne tekstilės papuošimai. Tikimės, kad tai suteiks galimybę efektyviau kovoti su šlykščia prekyba šunų ir kačių kailiais, kurie naudojami drabužių, neteisėtai pateikiamų į mūsų rinką, papuošimams. Tikėjomės platesnio užmojo plano, į kurį būtų įtrauka nuostata dėl kilmės vietos arba bent tiesioginio kilmės žymėjimo ant produktų iš tų trečiųjų šalių, kurios garsėja kaip negerbiančios taisyklių, arba bet kokių vartotojus, darbuotojus, aplinką ar vaikus apsaugančių taisyklių – o Europoje tokios taisyklės dabar jau yra nusistovėjusi praktika ir reiškia tikrą garantiją mūsų vartotojams ir piliečiams. Norėčiau, kad visi prisimintume, jog šį mūšį vis dėlto turime laimėti kartu, t. y. dirbdami kaip komanda, nes, kaip pastebėjo ponia L. Comi, kova prasidėjo labai seniai ir šiandien mes padarėme reikšmingą pažangą.

Vartotojų konsultacijos, kurias Komisijos narys pažadėjo vykdyti, bus ypač svarbus žingsnis ne tik tekstilės pramonei, bet visiems tiems sektoriams, dėl kurių Parlamentas dažnai keldavo klausimą apie visuotinį visuomenės norą žinoti informaciją, susijusią su kilmės vieta. Manau, kad ši informacija bus vartotojų labiausiai trokštamos informacijos sąraše, todėl vertinu visų narių, asmeniškai rengusių šį dokumentą, pastangas.

  Ildikó Gáll-Pelcz (PPE). - (HU) Pone pirmininke, svarstydami šį pranešimą ypatingą dėmesį turime skirti vartotojų interesams. Turime siekti tikslaus aiškinimo ir žymėjimo, nes tai priemonės, kurios gali suteikti vartotojams pridėtinės vertės Europos Sąjungos lygmeniu. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra leidžiančių nukrypti nuostatų. Tai sudaro nepalankią konkurencinę padėtį Europos Sąjungai, todėl atėjo laikas peržiūrėti teisės aktus, kad jie atitiktų dabartinius rinkos santykius.

Pranešėjas galbūt teisus, sakydamas, kad nėra pakankamai įrodymų dėl galimų pavojingų medžiagų poveikio. Kita vertus, pranešėjas gali būti neteisus ir būtų tikslinga šį klausimą paanalizuoti išsamiau. Svarbu nustatyti priežastinius ir pasekminius ryšius, jei tokių esama, tarp alerginių reakcijų ir sintetinių pluoštų bei dažomųjų medžiagų, naudojamų tekstilės gaminiuose. Taigi šiems klausimams dėl kokybės, kilmės ir atsekamumo turi būti teikiama dar didesnė pirmenybė.

  Phil Prendergast (S&D). – Pone pirmininke, ES piliečiai turi teisę žinoti, iš ko pagaminti drabužiai, kuriais jie vilki, o šis reglamentas dėl sveikatos, etinių ar kitų priežasčių padės jiems išvengti gaminių su ne tekstilės gyvūninės kilmės dalimis. Kai tokios medžiagos naudojamos drabužiams, pvz., papuošimams, jų nereikia privalomai pažymėti; dauguma vartotojų nieko apie tai nenumano ir gali tiksliai nežinoti, iš ko pagaminta jų perkama tekstilė.

ES įstatymai, numatantys šiuos dalykus, jau yra taikomi avalynei, todėl atrodo prasminga tą pačią informaciją suteikti vartotojams, kai jie perka drabužius. Šis pasiūlymas duos ypač daug naudos alergiškiems žmonėms, nes kailis gali būti pavojingas jų sveikatai, todėl Komisija taip pat turi išnagrinėti atvejus, kai potencialiai pavojingos medžiagos ir chemikalai, naudojami tekstilėje, gali sukelti alergines reakcijas.

Ateityje prie naujų tekstilės pluoštų pavadinimų turi būti pridėti naudingi moksliniai duomenys apie galimas alergines reakcijas ir kitą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Reikėtų pabrėžti, kad tai suderinti pasiūlymai, tokie žymėjimo reikalavimai netaikomi drabužiams, kuriuos pasiuvo privačia praktika besiverčiantys siuvėjai.

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, tai labiau primena ne technines diskusijas, o politines diskusijas dėl sprendimų, kuriuos priėmė Europos Sąjungos institucijos (šiuo atveju Parlamentas, Komisija ir Taryba), kad paskatintų realiąją ekonomiką.

Europos Komisija ir už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos narys žada toliau remti pramoninę politiką bei mažąsias ir vidutines įmones, iš dalies taip suteikdami atsakymus mūsų vartotojams dėl mūsų verslo pagaminamų produktų kokybės. Europos ekonomikos konkurencingumas taip pat vertinamas pagal produktų kokybę, kaip mūsų piliečių sveikatos apsaugos veiksnį. Štai kodėl šį vakarą diskusijoms baigiantis Europos Komisija kartoja savo siekį paskubėti dėl kilmės žymėjimo. Kaip jau skelbiau – ir siekdamas dar kartą nuraminti poną J. Cancianą ir kitus garbingus narius, išreiškusius susirūpinimą dėl pernelyg ištęstų terminų – noriu patvirtinti, kad mėginsime savo darbą pristatyti anksčiau laiko. Šiuo atveju patvirtinu, kad įgaliojau savo darbuotojus toliau eiti mūsų pasirinkta kryptimi, nes Komisija visuomet rėmė tiek Europos Sąjungoje pagamintų, tiek importuojamų produktų kilmės ženklinimą.

Šio vakaro diskusijos jokiu būdu nebuvo bevaisės, nes ponia E.Győri aiškiai pasakė, kad Taryba skiria ypatingą reikšmę išlygai, apie kurią mes kalbame ir kuri yra svarbiausias šios dienos politinis klausimas; kad ji yra pasirengusi siekti į ateitį orientuoto, o ne pasenusio susitarimo su Komisija ir Parlamentu, siekiant pateikti mūsų piliečiams tikrus atsakymus.

Vis dar laikausi nuomonės, kad produkto atsekamumas turi įtakos mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui, ir todėl, kad svarbiausias dalykas man nuo pat paskyrimo Europos Komisijos nariu buvo mažųjų ir vidutinių įmonių politika ir aš tęsiu savo pirmtakų darbą, ketinu ir toliau saugoti vartotojų sveikatą užtikrinant produktų, kurie tarptautinėje rinkoje bus vieninteliai dėmesio verti produktai, kokybę, nes Europos Sąjungos konkurencingumas matuojamas kokybe. Štai kodėl svarbu tęsti darbą šia kryptimi.

Mane tenkina įstatymų leidėjų pasiektas susitarimas. Kaip žinote, jį turi patvirtinti Parlamentas ir Taryba per antrąjį svarstymą, bet Europos Komisija norėtų politinę iniciatyvą atsiimti ir ją pakoreguoti. Kitais žodžiais tariant, už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos narys žada tuojau pat pradėti darbą, kad užtikrintų mūsų gaminių apsaugą dėl mūsų verslo konkurencingumo ir vartotojų sveikatos.

Baigiant norėčiau užsiminti apie mūsų įsipareigojimą skatinti inovacijas tekstilės ir drabužių pramonėje. Teisės aktų suderinimas – tik vienas būdų, kuo labiau ginti mūsų konkurencingumą, tačiau dirbama ir su kitomis mūsų pramonės politikos iniciatyvomis. Paminėsiu tik dvi. Mes kuriame priemones dėl mokslinių tyrimų rezultatų rėmimo ir jų pavertimo apčiuopiamais, paklausiais produktais ir paslaugomis. Mes taip pat rengiame komunikatą dėl mados pramonės pagrindinių konkurencingumo aspektų.

Visa tai daroma siekiant pabrėžti poreikį apsaugoti Europos verslą ir tai, kad negali būti jokio ekonomikos augimo ir vystymosi ir, svarbiausia, jokių darbo vietų, esant tokiai socialinei ir rinkos ekonomikos padėčiai, kai rinka, kuri taip pat yra viena svarbiausių Europos Sąjungos priemonių, nesiekia aukštesnių ir svarbesnių tikslų, t. y. socialinės politikos.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Norėčiau keliais žodžiais atsakyti į klausimus apie kilmės šalies nuorodą, nes tai buvo labiausiai jaudinanti diskusijų dalis, ir, turiu pasakyti, šis klausimas sukėlė gyvas diskusijas ne tik per konsultacijas su Parlamentu, bet ir Taryboje, kur ilgai jį aptarinėjome.

Kol dar nesibaigė konsultacijos dėl horizontalaus pasiūlymo, susijusio su kilmės šalies nuoroda prekybos politikoje, neturėtume sukurti precedento, kuris keltų pavojų visam pasiūlymui ir iš anksto pakenktų šių diskusijų rezultatams. Mes taip pat svarstėme galimybę sukurti savanorišką gamybos vietos nurodymo sistemą. Faktiškai ši galimybė verslininkams jau yra prieinama. Bet jei mes šią savanorišką sistemą perkelsime į reglamentą be tinkamo įgyvendinimo mechanizmo, gali atsirasti nepagrįstų prievolių ir iškraipymų, o to mes norėtume išvengti visais būdais.

Esu tikras, kad Komisija pranešime įvertins galimos sistemos dėl kilmės nuorodos pasekmes, ir ateityje įstatymų leidėjai galės priimti logišką sprendimą.

einanti Tarybos pirmininko pareigas.(IT) <…> Taip pat norėčiau pareikšti padėką ponui A. Tajani už jo pasiryžimą paspartinti darbą Komisijoje, kad būtų rastas šio labai svarbaus klausimo sprendimas.

einanti Tarybos pirmininko pareigas. − (HU) Viską apsvarsčius atrodo, kad sprendimas įtraukti į dokumentą peržiūros išlygą yra įvykdomas, kaip ir klausimo įtraukimas į preambulės dalį, todėl man labai malonu, kad ponia Lara Comi, kuri buvo viena svarbiausių šiandienos temos pranešėjų ir kuri pirmoji ją iškėlė, taip pat pasakė, kad šis sprendimas yra priimtinas, geras ir gali tapti bendro darbo ateityje pagrindu.

Taigi dar kartą norėčiau visiems padėkoti už šias naudingas diskusijas; gerai ir tai, kad turime nustatytą tvarkaraštį ateičiai, todėl, kaip pastebėjo keli nariai, mums labai svarbu, kad galėtume kuo efektyviau kovoti su klastojimu ir kad Europos vartotojai galėtų pasitikėti tekstilės gaminių atsekamumu.

Pirmininkaujančios šalies vardu norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjui, šešėliniam pranešėjui, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkui bei jo kolegoms už bendras pastabas siekiant susitarimo dėl šio įstatymo per antrąjį svarstymą, kurį taikant tekstilės gaminių vidaus rinka galėtų veikti dar efektyviau.

  Toine Manders, pranešėjas. − (NL) Pone pirmininke, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas pasisako už laisvąją prekybą ir prieš protekcionizmą. Šio pasiūlymo tikslas niekada nebuvo protekcionizmas, nes jis skirtas užtikrinti, kad suteikiant pakankamą ir tikslią informaciją vartotojams būtų naudojamos modernios technologijos. Man taip pat atrodo kvaila, kad kai kurie nariai po pirmojo svarstymo sako: „na, viskas baigta, tai dabar galime nieko nepaisydami eiti pirmyn“, nes šiame Parlamente žinome, kad būsime suvaržyti, jei sieksime dirbti kaip iki tol, sieksime ko nors kito nei Taryba ar Komisija. Šiuo metu atkreipti į tai jūsų dėmesį paprasta, bet manau, kad tai tinkamas kelias. Mačiau, kaip ponas A. Tajani ryžtingai palaikė mūsų kompromisą, ir raginu ministrę E. Györi būti tokia pačia stipria bandant perkalbėti Tarybą, kad sutiktų su teigiamais tyrimo rezultatais ir įtrauktų juos į įstatymus.

Jei taip nutiks, manau, galėsime parodyti, kad mes priimame įstatymus, kurie tarnauja mūsų pramonei, mūsų vartotojams ir mums, nes mums reikia Europos visuomenės paramos.

Dėkoju visiems už jų paramą ir dar kartą, ponas A. Tajani, ačiū jums už jūsų paramą, ir viliuosi, kad labai greitai turėsime tyrimo rezultatus. Taip pat tikiuosi, kad einančiai Tarybos Pirmininko pareigas pavyks įtikinti Tarybą, kad mes galime dirbti nusiteikę pozityviai.

Manau, kad ateitis parodys, jog kryptis, kuria dabar einame, yra sektina, pavyzdinė daugeliui sektorių, kryptis, dėl kurios verta vargti. Nė vienas teisės aktas negali būti priimtas emociniu pagrindu, nes to niekas nenori. Kita vertus, teisės aktas, kuris grindžiamas moksliniais argumentais, į kurį pastangų dėjo visos šalys ir kuris galiausiai taps visiems priimtinu ir vis dar veiksmingu įstatymu, užtikrins didesnę Europos gerovę.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks trečiadienį, gegužės 11 d. 12.30 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL) , raštu. – (PT) Žinome, kad 2009 m. sausio 30 d. Komisija priėmė dabartinį pasiūlymą dėl reglamento dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir žymėjimo. Pasiūlymo tikslas – supaprastinti ir patobulinti esamą reguliavimo sistemą, siekiant skatinti kurti ir įsisavinti naujų tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimą. Pasiūlymu supaprastinamos proceso, kuriuo siekiama suderinti teisės aktus su technikos pažanga, sąlygos, t. y. trys galiojančios direktyvos pakeičiamos vienu reglamentu. Tai leis išvengti grynai techninio pobūdžio atnaujinimų, perkėlimo į nacionalinę teisę ir sutrumpins laiką nuo paraiškos pateikimo iki naujų pluoštų pavadinimo patvirtinimo.

Parlamento dauguma palaiko idėją dėl esamos reguliavimo sistemos supaprastinimo, kuris skatintų inovacijas tekstilės ir aprangos sektoriuje ir kartu sudarytų sąlygas pluoštų naudotojams bei vartotojams gauti daugiau naudos iš naujoviškų produktų.

Į savo poziciją, labai didele dauguma balsų priimtą per pirmąjį svarstymą 2010 m. gegužės 18 d., Europos Parlamentas įtraukė 63 pakeitimus, įskaitant taisykles dėl kilmės ženklinimo, nuorodas dėl gyvūninės kilmės medžiagų, nuo kalbų nepriklausomų simbolių naudojimo ir peržiūros išlygos, tačiau Taryba visko nepriėmė. Svarbu, kad ji priimtų kelis pasiūlymus, ypač susijusius su kilmės žymėjimu.

Todėl mes pritariame daugumai čia priimtų pozicijų.