Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/0338(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0102/2011

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/05/2011 - 5.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0217

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2011 m. gegužės 11 d. - Strasbūras Tekstas OL

6. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai balsavimo paaiškinimai

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Toine Manders (A7-0086/2011)

 
  
MPphoto
 

  Francesco De Angelis (S&D).(IT) Pone pirmininke, balsavau už pranešimą dėl tekstilės gaminių ženklinimo, nes, mano nuomone, Europa galėtų ir turėtų labiau stengtis remti šios pramonės įmones. Komisijos pateiktas pasiūlymas buvo grynai techninis – juo siekta supaprastinti dabartines ženklinimo nuostatas.

Vis dėlto Parlamentas pasiekė du svarbius rezultatus. Pirma, tekstilės gaminių, kuriuose yra gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių – kailio ir odos – etiketėse privalo būti nurodyta ši informacija, kad vartotojai galėtų kompetentingai rinktis. Antra, Europos Komisija iki 2013 m. turi pristatyti etikečių, kuriose būtų aiškiai nurodyta, kurie drabužiai pagaminti Europoje, o kurie – už jos ribų, įvedimo poveikio tyrimą. Pastarasis tikslas yra svarbi gairė siekiant užtikrinti Europos tekstilės gaminių konkurencingumą Europoje ir pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Morten Løkkegaard (ALDE).(DA) Pone pirmininke, sveikinu T. Mandersą parengus šį pasiūlymą. Tai buvo daug sudėtingiau, nei atrodė iš pradžių. Džiaugiuosi, kad sutarėme dėl šio Tekstilės gaminių ženklinimo reglamento, kuriuo bus padidintas tekstilės pramonės konkurencingumas ir kuris bus naudingas vartotojams, nes jie turės didesnį naujų ir naujoviškų gaminių pasirinkimą. Tai geras kompromisas, su kuriuo, tikiuosi, Taryba taip pat galės sutikti.

Per šį procesą neslėpiau skeptiškumo dėl kilmės ženklinimo įvedimo. Todėl taip pat džiaugiuosi, kad sutarėme dėl teksto, kuriame tik reikalaujama, kad Komisija ištirtų kilmės ženklinimo būtinybę. Taigi, dėl šio susitarimo nebus įvestas privalomasis kilmės ženklinimas. Negalėsiu balsuoti už reglamentą, kuriame įmonėms nustatoma prievolė pateikti šią kilmės šalies etiketę. Žinau, tokia yra ir Tarybos nuomonė. Deja, per vakarykštes diskusijas paaiškėjo, kad Komisijos narys A. Tajani šiai nuomonei nepritaria. Jei mums to nepavyks išvengti, su tuo kovosiu.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, pasiūlymas dėl reglamento, dėl kurio esame kviečiami balsuoti, neabejotinai yra geras tuo, kad jame į vieną tekstą sujungiami visi esami tekstilės gaminių teisės aktai. Šiuo reglamentu bus galima supaprastinti ir patobulinti esamą naujų pluoštų kūrimo ir naudojimo reglamentavimo sistemą, remti naujoviškų gaminių kūrimą ir skatinti tekstilės bei aprangos sektoriaus inovacijas.

Palankiai vertinu tai, kad T. Manders atsižvelgė ir į kitus aspektus, pvz., į mažesnę valstybių narių administracinę naštą, atsirandančią į nacionalinius teisės aktus perkeliant techninius pritaikymus, kurių reikia įtraukiant naujus tekstilės pluoštų pavadinimus į suderintą sąrašą. Nors manau, kad galėjome žengti dar toliau ir įtraukti konkretų straipsnį, kuriuo reglamentuojama tekstilės gaminių kilmės nuoroda, balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento.

 
  
MPphoto
 

  Cristiana Muscardini (PPE).(IT) Pone pirmininke, šis reglamentas labai svarbus Europos tekstilės pramonei, nes juo užtikrinama pagal taisykles veikianti laisvoji rinka, kurioje užkertamas kelias buvusiems pažeidimams ir neteisėtai veiklai. Norėtume pabrėžti, kad, nors nustatyti per ilgi laikotarpiai, vertiname institucijų sprendimą pritarti pasiūlymui ir ištirti gaminių atsekamumo ir kilmės problemą siekiant užtikrinti tinkamą Europos vartotojų informavimą. Juk svarbiausia apsaugoti vartotojus.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad praėjusių metų spalio mėnesį didžioji dauguma Parlamento narių balsavo už pasiūlymą dėl reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių įvežamų gaminių – įskaitant tekstilės gaminius – kilmės šalies nuorodos ir kad iki šiol Taryba, net neoficialiu lygmeniu, nepradėjo derybų arba diskusijų su Parlamentu. Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai už šio klausimo įtraukimą į savo prioritetus, bet taip pat norėčiau paprašyti paspartinti šias diskusijas, nes kitaip kyla rizika, kad, pvz., Europos vartotojus apsaugosime maisto produktų, bet jų neapsaugosime pramonės gaminių atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Paolo Bartolozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, pranešimas dėl tekstilės gaminių ženklinimo, kuriam šiandien pritarėme, yra svarbus žingsnis supaprastinant teisės aktus vartotojų ir visų šiame pramonės sektoriuje dirbančių Europos gamintojų labui. Šiuo reglamentu nustatome naujas tekstilės pramonės ženklinimo taisykles; vis daugiau dėmesio skiriame šio sektoriaus inovacijoms ir siekiame pagreitinti Europos teisės aktų integraciją, kad būtų galima saugiai naudotis inovatyviais gaminiais.

Iš tikrųjų šiame tekste siūloma sujungti tris tekstilės sudėties ženklinimo direktyvas į vieną Europos reglamentą supaprastinant esamą reglamentavimo sistemą ir padidinti procedūrų skaidrumą. Todėl negalime nepritarti šiandien pasiektam Europos gamybos apsaugos rezultatui. Vis dėlto negalime nepaminėti ir kilmės šalies nuorodos klausimo. Tikimės, greitai bus galima žengti dar vieną žingsnį ir patvirtinti taip pat šio sektoriaus kilmės nuorodų reglamentavimo teisės aktus.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, manau, šiame pranešime bandoma išspręsti dvi dideles problemas. Pirma, siekiama skatinti inovacijas. Šiuo atžvilgiu būtina užtikrinti, kad naujų pluoštų pavadinimų įtraukimas į standartinį pavadinimų sąrašą būtų skaidresnis ir kad būtų mažiau biurokratizmo. Antra, būtina gerinti kilmės ženklinimą. Šiuo atžvilgiu galime nuoširdžiai pasakyti, kad dar nepavyko išspręsti šio klausimo galutinai ir patenkinamai. Pabrėžiu, kad tai ne pranešėjo kaltė. Šis klausimas tiesiog neišspręstas dėl labai skirtingų Tarybos narių nuomonių, kurių Komisijai nepavyko suderinti. Tikiuosi, toliau dirbsime šiuo klausimu, nes kilmės ženklinimas tampa vis svarbesnis. Tai viena iš vartotojų teisių. Norėčiau, kad šiuo klausimu netrukus būtų diskutuojama Europos Parlamente ir kad Komisija pateiktų pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 

  Licia Ronzulli (PPE).(IT) Pone pirmininke, kokybė, ženklinimas ir atsekamumas – tai vartotojų apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama gaminių kokybė. Iki šiol Europa buvo vienintelė pasaulio rinka, neturėjusi teisės aktų šiuo klausimu, todėl ji buvo nepalankioje padėtyje, palyginti su pagrindiniais prekybos partneriais.

Šiandien Europos Parlamentas pareiškė savo nuomonę priimdamas reglamentą, kuriuo galima apsaugoti Europos tekstilės pramonės kokybę. Mūsų produkciją ir gamybą reikia saugoti, ypač išgyvenant tokią ekonomikos krizę, kokią patiriame dabar. Iki šiol mums pavyko pasiekti pripažinimą inovacijomis ir moksliniais tyrimais, kuriais užtikrinta naujoviškų tekstilės pluoštų gamyba.

Vartotojams nebekils pavojus nusipirkti tekstilės gaminių, kurie gali būti kenksmingi jų sveikatai todėl, kad jie apdoroti cheminėmis medžiagomis. Priėmus šį reglamentą pagaliau užtikrinama derama daugiau kaip 500 mln. Europos piliečių teisių apsauga. Nuo šiol nebebus įmanoma jų nuvilti netinkamu ženklinimu.

 
  
MPphoto
 

  Emma McClarkin (ECR). – Pone pirmininke, šiandien balsavome dėl naujų tekstilės gaminių bei pluoštų įtraukimo ir ženklinimo klausimų. Nuo pat šio tekstilės pranešimo rengimo pradžios laikiausi nuomonės, kad Parlamentas turėtų laikytis iš pradžių nustatytos pasiūlymo taikymo srities ir kad jos išplėtimas yra nesuderinamas su tikslu supaprastinti naujų pluoštų pateikimą rinkai.

Mane neramina nuostata dėl peržiūros, kurioje Komisija bus raginama ištirti galimybę nustatyti kelis nelabai naudingus ženklinimo reikalavimus, kuriais bus užkrauta nepriimtina našta įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms. Tai apima dydžio ženklinimo derinimą, socialinį ir ekonominį ženklinimą ir labiausiai nerimą keliančią radijo dažnių atpažinimo žymę, dėl kurių padidėtų įmonių sąnaudos ir kainos vartotojui.

Nepaisant to, atsižvelgdama į šį pranešimą manau, kad šio reglamento nuostatos bus svarbios, jomis bus pagerintas įmonių paraiškų teikimo procesas ir padidinta vartotojų apsauga, ypač gyvūninės kilmės gaminių ženklinimo atžvilgiu. Vis dėlto turime atminti, kad sudarome ne idealaus pasaulio pageidavimų sąrašą, bet rengiame teisės aktus tikram pasauliui ir kad ateityje Parlamentas veiklą turėtų vykdyti pagal savo kompetenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, pirmiausia noriu pasakyti, kad tikiuosi, jog į šią auditoriją ir toliau kreipsitės savo gimtąja kalba, kuri prilygsta bet kuriai kitai pasaulio kalbai galimybėmis, įvairove ir senoviškumu.

Sakyčiau, kartais skaitant balsavimo sąrašą galima susidaryti geresnį vaizdą apie šio Parlamento elgesį ir pobūdį, nei iš kur nors kitur. Tik pažvelkime į kai kurių šių pranešimų temas: nuorodos arba žymos maisto produkto partijai identifikuoti; valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimas; leistinas motorinių transporto priemonių garso lygis ir dujų išmetimo sistemos; siauros tarpvėžės ratiniai žemės ūkio ir miškų ūkio traktoriai; žemės ūkio ir miškų ūkio ratinių traktorių valdymo įtaisai; ratiniai žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisai; ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo vieta, durys ir langai; konstrukcijos, apsaugančios nuo apvirtimo, pritvirtinamos prie galinės dalies; apdorotam tabakui taikomi akcizai; eurų monetų nominalai ir techniniai duomenys; tekstilės pavadinimai ir susijęs tekstilės gaminių ženklinimas ... sąrašą galėčiau tęsti.

Beveik nėra tokios mūsų nacionalinio gyvenimo srities, kurios nereglamentuotų Briuselis, užgoždamas natūralią šviesą ir stabdydamas natūralų augimą.

Jei Briuselis apsiribotų tarpvalstybiniais klausimais, niekam nekiltų problemų.

 
  
  

Pranešimas: Gunnar Hökmark (A7-0151/2011)

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Pone pirmininke, per diskusijas labai daug pasakyta apie G. Hökmarko pranešimą dėl mūsų radijo spektro politikos programos – kuri, turiu pripažinti, neskamba labai žaviai. Vis dėlto iš tikrųjų kyla klausimas, ar ateityje galėsime užtikrinti plačiajuosčius ryšius ir pigų duomenų perdavimą savo piliečiams. Labai trumpai pasakysiu, kad bandant žvelgti į ateitį galima tikrai stebėtis, kad derybininkams ir ypač mūsų pranešėjui pavyko surinkti tokią didelę daugumą, pritariančią pranešimui, dėl kurio balsavome šiandien. Tai pasiekta puikiais politiniais gebėjimais, todėl dėkoju mūsų pranešėjui G. Hökmarkui.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, radijo dažniai yra labai nepakankamas ir vertingas mūsų šiuolaikinės visuomenės išteklius. Todėl prasminga veiksmingai koordinuoti šiuos dažnius Europoje. Platesnė galimybė naudotis radijo spektru svarbi ne tik įmonėms, bet ir Europos Sąjungos piliečiams. Todėl turėtume ypač stengtis užtikrinti, kad ši politika būtų rengiama atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir kultūrinius interesus. Ypač neturėtume leisti, kad dėl šio reglamento kiltų pavojus Vokietijoje regioniniuose teatruose, roko koncertuose ir bažnyčiose naudojamoms tiesioginėms belaidėms transliacijoms.

Be to, norėčiau paprašyti Komisijos susėsti su valstybėmis narėmis ir taip pat šioje srityje su jomis glaudžiai bendradarbiauti nesikišant į jų nacionalinę kompetenciją.

 
  
  

Pranešimas: Carlo Casini (A7-0173/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Morten Løkkegaard (ALDE).(DA) Pone pirmininke, po šiandienos balsavimo dėl interesų grupių registro, manau, svarbu pažymėti, kad interesų grupės yra iš esmės geras dalykas. Iš tikrųjų jos neatsiejamos nuo demokratinio proceso. Jei nebūtų interesų grupių, politikų žinios, nuomonės ir faktai visais visuomenės aspektais būtų per daug riboti. Todėl visi šio Parlamento nariai ir spauda atsako už tai, kad būtų perteikiamas esminis, bet kartu teisingas vaizdas apie tai, ką darome.

Antra, norėčiau pasakyti, kad, kaip žinome, didžiausias geriausio priešas – geras. Šiandien per diskusijas ir balsavimą išreikštą visiškai teisėtą skaidrumo reikalavimą reikėtų subalansuoti, kad geriausiais ketinimais nesugriautume gerai veikiančios sistemos. Reikalavimas užtikrinti visišką skaidrumą, būtinai atskirai registruoti viską, kas yra po saule, įsteigti etikos kontrolės komitetą ir panašūs reikalavimai geriausiu atveju yra naivumo išraiška, blogiausiu – populistinė politinė darbotvarkė, iš kurios bus daugiau žalos nei naudos. Praktiškai svarbiausia pasitikėjimas. Jei manoma, kad kontrolė būtina, ji turi atitikti tai, kas praktiškai įmanoma atsižvelgiant į darbo procesą. Taip pat norėčiau užginčyti balsavimą dėl 9 dalies. Per šį labai trumpą balsavimą susidariau įspūdį, kad iš tikrųjų negavome teisingo rezultato.

 
  
  

Pranešimas: Carlo Casini (A7-0174/2011)

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Pone pirmininke, visiškai sutinku su M. Løkkegaardu. Nesu tikras, ar balsuodami dėl 9 dalies gavome teisingą rezultatą, bet jei šis rezultatas teisingas, vadinasi, kažkas blogai su šio Parlamento narių realybės suvokimu. Visiškai sutinku, kad reikia kuo daugiau skaidrumo. Vis dėlto reikalavimas skelbti visų asmenų, su kuriais susitinkame, pavardes, žinoma, yra visiškai absurdiškas. Jis yra visiškai absurdiškas, nes kyla klausimas, kas yra susitikimas. Tai reikia apibrėžti. Ar ši sąvoka apima mūsų susitikimus koridoriuje, autobuse arba kur nors kitur? Ar ji apima susitikimus telefonu ir internetu? Kada tai priskiriama susitikimui? O kaip su daugeliu žmonių iš Šiaurės Afrikos pasipriešinimo judėjimų, su kuriais susitinkame šiandien? Ar jų pavardės taip pat bus skelbiamos laikraščiuose? Tikrai ne? Šiuo atžvilgiu būtų logiška visada užtikrinti, kad žmonės galėtų ateiti pas mus pasitikėdami. Bet kuriuo atveju niekada nedalyvausiu griaunant šį pasitikėjimą.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, sudarius piliečiams sąlygas lengvai tikrinti, kaip priimami sprendimai, jiems įtakos turėjusius procesus, elementus ir išteklius lengviau užtikrinti didesnį skaidrumą ir sumažinti Europos institucijų ir piliečių atotrūkį, kuris dažnai aptariamas kalbant apie teisėtumą ir vadinamąją Europos Sąjungos demokratijos stoką.

Per pastaruosius kelerius metus padaryta didelė pažanga. Tereikia prisiminti 1996 m. Europos Parlamento priimtą interesų grupių atstovų registrą arba 2006 m. Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui dėl vieno langelio principo interesų grupių registro. Parlamentui patvirtinus A. Stubbo ir I. Friedricho pranešimą įsteigta bendra darbo grupė. Galime užtikrintai pasakyti, kad siekdama Parlamento nustatytų tikslų ši grupė pasiekė gerų rezultatų.

Visiškai sutinku su C. Casini pranešimu, nes politinių institucijų skaidrumas yra pagrindinė jų teisėtumo sąlyga. Todėl pritariau šiam pasiūlymui.

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Pone pirmininke, šis reglamentas yra neabejotinai svarbus žingsnis siekiant atkreipti dėmesį į Europos institucijas. Jose reikia daugiau skaidrumo, viešumo, elgesio aiškumo, daugiau galimybių naudotis informacija ir galiausiai bendro skaidrumo registro.

Jei prisiminsime, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose valdančiosios interesų grupės įsteigtos jau 1948 m., suprasime, kad jos neabejotinai atlieka tam tikrą vaidmenį ir, nors jos iš esmės daugiausia gina savanaudiškus interesus, į jas būtina deramai atsižvelgti. Tai į ateitį nukreiptas pranešimo projektas ir, nors dar nebaigtas, juo neabejotinai galima apsaugoti Europos institucijų veiklos ir sprendimų teisėtumą. Todėl balsavau „už“, nes esu visiškai įsitikinęs, kad tai kelias, kuriuo turime eiti.

 
  
MPphoto
 

  Jim Higgins (PPE). – Pone pirmininke, manau, turime būti dėkingi laikraščiui Sunday Times už atskleistą pakeitimų už pinigus skandalą.

Žinote, kad po to Biuras įsteigė darbo grupę, kuriai pavesta nustatyti privalomą visų Europos Parlamento narių elgesio kodeksą. Antrą žingsnį gerindami padėtį žengėme šiandien taip gausiai balsuodami už šį pranešimą.

Manau, tokio interesų grupių registro reikėjo jau seniai, bet man neramu dėl kelių dalykų. Pirmiausia, mano nuomone, šis registras turi būti privalomas. Vis dėlto tai žingsnis tinkama kryptimi ir verta pažymėti, kad pačios interesų grupės – garbingos interesų grupės – iš tikrųjų palaiko ryšį ir yra už privalomąją registraciją.

Vis dėlto esu nusivylęs tuo, kad Taryba nepasirašė šio pasiūlymo. Pažymėtina, kad visi trys pakeitimų už pinigus skandale demaskuoti Europos Parlamento nariai kažkada buvo vyriausybių ministrai.

Interesų grupių registracija ir interesų grupės yra svarbus klausimas, todėl turime pasiskubinti, pasinaudoti tuo kaip eksperimentu; tikiuosi, ateityje registracija bus privaloma.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, tik atvykęs į Briuselį interesų grupės atstovas iš karto supranta, kad šią sistemą sukūrė tokie žmonės, kaip jis, ir kad ji skirta tokiems žmonėms, kaip jis. Paprastai tai vyras, nors vis dažniau mūsų koridoriuose galima sutikti ir tais pačiais tikslais stilingu kostiumu išdidžiai žingsniuojančią moterį.

Tai sistema, kurioje sprendimai priimami – sakyčiau, cigarečių dūmuose paskendusiuose, bet dabar jau kabinetuose be dūmų – už uždarų durų, pro kurias neįleidžiami balsuotojai. Puikų pavyzdį matėte prieš kelias savaites, kai buvo nustatyti nauji augalinių ir alternatyviosios medicinos vaistų apribojimai ir draudimai. Toks draudimas niekada nebūtų buvęs priimtas nacionaliniame parlamente, nes juo būtų tikrai pasipiktinę ir piktinosi rinkėjai. Vis dėlto didelės farmacijos korporacijos suprato, kad pro šią sistemą gali prastumti tai, ko niekada nepavyktų pasiekti nacionalinės teisėkūros institucijose, būtent dėl to, kad ši sistema daug sunkiau pasiduoda viešajai nuomonei. Taigi, pritariu, sudarykime šį registrą – balsavau už jį ir mano frakcija jam pritarė – bet tikrasis sprendimas būtų perkelti šį įgaliojimą iš šių neatskaitingų Briuselio ir Strasbūro institucijų atgal į iš tikrųjų atsakingus demokratinius nacionalinius parlamentus.

 
  
  

Pranešimas: Ashley Fox (A7-0074/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, Singapūro vyriausybė ir Honkongo bei Šanchajaus valdžios institucijos naršo Londoną ir kitus finansinius Europos centrus siekdamos sutelkti žmones, priverstus išvykti į užsienį dėl per didelės Europos Sąjungos uždėtos reglamentavimo naštos. Mūsų karta mato įspūdingą gerovės ir verslo persikėlimą iš Europos į Aziją. Labai liūdna, kad gyvename tokiu laiku, kai Azija atranda decentralizacijos paslaptis, galios išsklaidymą, įmonių ir asmeninę atsakomybę, o mes šioje pasaulio dalyje einame priešinga kryptimi ir, kaip senosios Azijos imperijos – Mingai, mongolai ir osmanai – reglamentuojame, vienodiname, standartizuojame ir apmokestiname.

Žinoma, mano šalis, sostinė Londonas patirs didžiausią neigiamą šių naujų apribojimų poveikį, bet visa ES yra suinteresuota užkirsti kelią šiam gerovės, darbo vietų ir įmonių nutekėjimui iš Europos į jaunesnes ir energingesnes ekonomikas. Šią problemą reikėtų taip pat spręsti grąžinant įgaliojimus nacionalinėms institucijoms, kurioms balsuotojai iš tikrųjų yra artimi ir ištikimi.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0291/2011

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Pirmininke, Indija yra didžiausia pasaulio demokratija, viena iš sparčiausiai augančių pasaulio rinkų ir greitai rengiasi tapti žiniomis pagrįsta ekonomika. Šiuo atžvilgiu, žinoma, mums būtų labai gerai sudaryti laisvosios prekybos susitarimą. Be to, tai atitinka mūsų interesus. Todėl kyla klausimas, kaip kairieji išvis gali būti prieš šį laisvosios prekybos susitarimą. Kaip kas nors gali būti prieš milijonų indų išvadavimą iš skurdo ir kaip kairieji gali būti prieš kovą už atvirą rinką Europos įmonėms? Aš to nesuprantu. Tiesiog nesuprantu, kodėl taip sunku pasimokyti iš istorijos. Laisvoji prekyba yra gerai! Laisvoji prekyba yra gerai! Laisvoji prekyba yra gerai! Laisvąja prekyba užtikrinamas augimas, žmonių laisvė, o kartu ir taika.

 
  
MPphoto
 

  Paul Murphy (GUE/NGL). – Pone pirmininke, balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurios tema – derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo su Indija. Manau, sudarius bet kokį tokį susitarimą, dėl kurio derisi Europos Komisija, būtų padedama tik didelėms tarptautinėms Indijos ir Europos korporacijoms.

Priešingai nei pirmiau kalbėjęs Parlamento narys manau, kad prekybos susitarimai sudaromi ne norint išvaduoti žmones iš skurdo ir pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, bet įgyvendinant dideles verslo darbotvarkes siekiant labiau atverti rinkas ir padidinti pelną.

Palaikau neturtingus ūkininkus, profesinių sąjungų narius ir Indijos darbuotojus, kurie priešinasi laisvajam prekybos susitarimui (LPS), nes jį sudarius tik dar labiau pablogėtų daugelio Indijos darbo klasės atstovų, ypač didelio neoficialaus sektoriaus darbuotojų, gyvenimo ir darbo sąlygos.

Be to, dėl šios LPS darbotvarkės ir jos siekio užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių gynimą bei duomenų išimtinumą kyla grėsmė, kad nebus galima įsigyti pigių Indijoje gaminamų generinių vaistų. Šiandien šie generiniai vaistai yra gyvybiškai svarbūs viso pasaulio žmonėms, sergantiems tokiomis ligomis, kaip ŽIV ir AIDS. Dėl didelių privačių farmacijos įmonių spekuliavimo jie paprasčiausiai neįperka firminių atitikmenų.

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D).(FI) Pone pirmininke, laisvosios prekybos susitarimas, kurį ketinama pasirašyti su Indija, yra iš visų laisvosios prekybos susitarimų, dėl kurių iki šiol derėjosi ES, žymiausias ES susitarimas. Europos Sąjunga privalo pabrėžti socialinės atsakomybės svarbą. Labai gerai žinome, kokios yra didžiausios Indijos problemos: vaikų darbas, skurdas ir nelygybė.

Dabar ketiname sudaryti prekybos susitarimą, kurio tikrieji naudos gavėjai bus Europos pramonė ir didelės įmonės. Žinoma, Europos vartotojams tikrai naudinga pigi Indijos darbo jėga, dėl kurios, pvz., sumažėja gaminių kainos, bet to negalima leisti, jei nukentės pirminiai Indijos gamintojai.

Veidmainiška teigti, kad Europa yra socialinės atsakomybės pradininkė. Siūlydama laisvosios prekybos pranašumus ES privalo primygtinai reikalauti spręsti problemas ir turi prižiūrėti procesą. Svarbu, kad Komisija į laisvosios prekybos susitarimą įtrauktų teisiškai privalomas su žmogaus teisėmis, socialiniais ir aplinkos standartais bei socialine įmonių atsakomybe susijusias sąlygas ir taip pat užtikrintų, kad šie reikalavimai būtų įvykdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Morten Løkkegaard (ALDE).(DA) Pone pirmininke, žinoma, įdomu ir savotiškai žavu, kad šiame Parlamente visada yra laisvajai prekybai besipriešinančių narių. Manau, tam tikra prasme tai nuostabu. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad aš jai visiškai pritariu. Manau, laisvoji prekyba yra žingsnis pirmyn ir ji turėtų mums parodyti, kokiu keliu žengti Indijos atžvilgiu. Žinoma, jos taip ilgai reikia laukti todėl, kad yra problemų įvairiais klausimais– galima sakyti svarbiais klausimais – pvz., generinių vaistų klausimu, apie kurį užsiminė ir pirmiau kalbėjęs kolega. Norėčiau paraginti abi su šiuo klausimu susijusias šalis, t. y. ES ir Indiją, pasistengti rasti tokį šios problemos sprendimą, kuriuo būtų, viena vertus, atsižvelgiama į autorių teises, nes tai absoliučiai būtina, ir, kita vertus, būtų užtikrinamos praktinės priemonės suteikti galimybę daugybei neturtingų Indijos žmonių įsigyti pigių vaistų.

Galiausiai kai kurie kritikai mano, kad neturėtume eiti dvišalių derybų keliu ir sudaryti dvišalių susitarimų. Jų nuomone, tai prieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) deryboms. Manau, šie dvišaliai susitarimai visiškai dera su PPO. Turime ką nors daryti, kad nepatirtume daugiau nesėkmių, nei jau patyrėme Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Tiesiog būtina sudaryti šiuos dvišalius susitarimus, todėl juos vertinu palankiai.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0287/2011

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Pone pirmininke, kaskart šiame Parlamente diskutuojant apie laisvąją prekybą atsitinka keistas dalykas. Per diskusijas visada įsijungia keli seno Tiranos radijo signalai. Bent toks įspūdis susidaro klausantis kairiųjų minčių apie laisvąją prekybą. Iš to aiškiai galima suprasti, kad jie visiškai nieko neišmoko iš istorijos.

Dabar kalbame apie Japonijos regioną. ES ir Japonija yra dvi didžiausios pasaulio ekonomikos. Kartu atsakome už penktadalį pasaulio prekybos. Nors daug investuojame į viena kitos ekonomikas ir turime bendrų interesų pasaulio lygmeniu, derybos vyksta lėtai. Todėl turime pasakyti, kad reikia pašalinti kliūtis. Turime pripažinti, kad abi pusės turi daryti kompromisus, nes kartu mūsų ekonomikos gali viena kitą papildyti, kartu galime diegti inovacijas, didinti ekonominį augimą ir kurti darbo vietas.

 
  
MPphoto
 

  Morten Løkkegaard (ALDE).(DA) Pone pirmininke, norėčiau tik papildyti tai, kas jau pasakyta. Be abejo, viena iš Japonijos kliūčių yra labai didelės dabartinės techninės kliūtys, jų visada kilo Japonijos visuomenei. Europa turėtų primygtinai raginti Japoniją išeiti iš šio bunkerio ir užtikrinti, kad kas nors būtų daroma su šiomis techninėmis kliūtimis.

Žinoma, Japonija patyrė tragišką nelaimę. Vis dėlto galime pasakyti, kad teigiama yra bent tai, kad ji galės dar kartą pagalvoti ir supras, kad dabar tikrai reikia išorės pagalbos. Labai reikia, kad ateitų ir padėtų kitų regionų įmonės. Galbūt tada Japonija galės pažvelgti pirmyn, pažiūrėti į padėtį kitomis akimis ir pašalinti šias daugybines technines kliūtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, norėčiau priminti kairiajam kolegai P. Murphy, kad Karlas Marksas buvo už laisvąją prekybą su Indija. Taip pat norėčiau priminti mūsų kolegoms liberalams, ypač J. Rohde, kad jis buvo už laisvąją prekybą dėl jos niokojamų pasekmių, nes, pasak jo, tai, kad Britų buržuazija buvo skatinama negarbingų interesų, buvo nelabai svarbu: Indijos visuomenę reikėjo sugriauti, kad greičiau išauštų pasaulinė revoliucija.

Manau, šiuo klausimu neturėtume būti dogmatiški. Sisteminė laisvoji prekyba ne visada naudinga. Ji gali būti pravarti, kai sudarytos vienodos sąlygos. Tai pasakytina apie daugelį sričių Japonijoje, bet pripažįstu Japonijos teisę, pvz., apsaugoti savo ryžių rinką, ryžių augintojus, mokėti savo ūkininkams didesnes kainas nei pasaulio rinkos ūkininkams ir prieštarauti masiniam įvežimui, dėl kurio išnyktų jos valstiečiai ūkininkai, taip, kaip pripažįstu teises apsaugoti ir tam tikrus mūsų ekonomikos veiklos sektorius.

Todėl nebalsavau už daugumos rezoliuciją. Būčiau teikęs pirmenybę kitoms rezoliucijoms, kurios, mano nuomone, buvo tinkamesnės. Būtina sudaryti vienodas sąlygas, bet tik aiškiai apibrėžtuose sektoriuose.

 
  
  

Pranešimas: Kriton Arsenis (A7-0113/2011)

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Pone pirmininke, iš tikrųjų būčiau nustebęs, jei nebūčiau išgirdęs Parlamento narių prancūzų skelbiant, kad protekcionizmas yra geras dalykas. Gerai, užteks dogmatikos. Turime pereiti prie miškų klausimo ir šiuo atžvilgiu šiandien diskutuojame apie savo pranešimą dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos“. Europos miškai turi daug socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos funkcijų ir jie, be abejo, svarbūs kovojant su klimato kaita – iš tikrųjų tai labai veiksmingas būdas įveikti šią krizę – ir siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo. Todėl mes, Danijos liberalų partijos nariai, labai džiaugiamės, kad šiandien balsuodami užtikrinome nuoseklesnę ir ilgalaikę miškų apsaugą ir kartu išsaugojome siekį užtikrinti su mišku susijusių Europos pramonės šakų konkurencingumą pasaulyje. Vis dėlto šiek tiek nustebome, kad pavyko nubalsuoti už pasiūlymą trisdešimčiai metų uždrausti statybas žemėje, kurioje buvo įsiliepsnoję miškų gaisrai. Tai tipinis kairiųjų taikomas nusikalstamos veikos problemų sprendimo metodas – viską visiems uždrausti ir, svarbiausia, trisdešimčiai metų. Tikrai tam nepritariame.

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Pone pirmininke, kaip šešėlinis Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pranešėjas, esu visiškai patenkintas šiandienos balsavimo rezultatu. K. Arsenio pranešimas dėl miškų apsaugos yra politikos pranešimas; juo remiantis patvirtinama, kaip Europos Parlamentas ketina apsaugoti mūsų miškų paveldą ir pritaikyti miškus prie klimato kaitos. Šiandien Europos Parlamentas aiškiai išreiškė savo požiūrį ir šiuo atžvilgiu tikimės, kad Komisija pateiks reikiamus pasiūlymus ir kartu sudarys sąlygas parengti dar išsamesnę šio sektoriaus politiką.

Ypač norėčiau padėkoti K. Arseniui už kvalifikuotą ir profesionalų darbą, kuris atliktas ilgai ir sunkiai diskutuojant, nes – gerai žinome – ne visose valstybėse narėse miškų padėtis vienoda. Nepaisant to, radome bendrą pagrindą ir taip pat pasiekėme kelis konkrečius tikslus, pvz., apsaugoti tam tikras žemės dalis nuo spekuliavimo, geriau apsaugoti dėl biologinės įvairovės vertinamus, pvz., šiaurinius subarktinius ir Viduržemio jūros regiono, miškus ir uždrausti statybas tyčiniais padegimais nuniokotoje žemėje.

Pone pirmininke, kaip minėjau, tai labai svarbu daugeliui Viduržemio jūros regiono šalių, taip pat ir jūsų šaliai Graikijai.

 
  
MPphoto
 

  Christa Klaß (PPE).(DE) Pone pirmininke, miškai yra mūsų ateitis ir mūsų kultūrinis gamtovaizdis. Jais atidžiai rūpinamasi, kad miškai galėtų atlikti savo funkcijas, reikalingas mums ir aplinkai, įskaitant deguonies gamybą, anglies saugojimą ir buveines augalams bei gyvūnams. Mūsų miškingas vietoves prižiūrintiems žmonėms mokama mažai arba visai nemokama už tai, kad jie prižiūri šias nematomas funkcijas, kurias daugelis žmonių laiko savaime suprantamomis. Todėl dar svarbiau, kad atsižvelgtume į ekonominius mūsų miškų aspektus. Tai apima medienos pramonę ir vis dažniau biomasės gamybą ne tik šildymui, bet ir elektros gamybai. Ateityje privalome stiprinti šiuos ekonominius miškingų vietovių veiksnius ir labiau jais naudotis prisiimdami nacionalinę ir asmeninę atsakomybę.

Tikimės, Komisija parengs baltąją knygą, kurioje atsispindės šis visapusis požiūris ir į jį bus atkreiptas dėmesys siekiant užtikrinti, kad mūsų miškai turėtų ateitį ir kad visi būtų pasirengę į ją investuoti. Jei pasėju grūdą, galvoju tik apie šiandien, jei pasodinu medį – galvoju apie ateitį.

 
  
MPphoto
 

  Lena Ek (ALDE).(SV) Pone pirmininke, įvairiose Europos dalyse reikalavimai miškams labai skiriasi. Todėl miškų teisės aktų rengimo klausimus geriausia spręsti nacionaliniu lygmeniu. Be to, Lisabonos sutartyje nenumatyta paramos bendrai Europos miškininkystės politikai. Didžiausia pasiūlytų su klimatu ir miškais susijusių teisės aktų problema yra ta, kad miškai yra labai svarbūs Europos Sąjungai siekiant nustatytų klimato tikslų. Miškai būtini pereinant prie ekologiškos ekonomikos, pvz., gaminant biodegalus iš šalutinių miškininkystės produktų.

Todėl miškams negalima taikyti nereikalingų sudėtingų teisės aktų, dėl kurių miškininkystės gaminiai tampa mažiau konkurencingi, palyginti su iškastiniu kuru. Pvz., labai keista siūlyti privalomuosius tvarumo kriterijus tokiam atsinaujinančiajam ištekliui, kaip miškai, bet nenustatyti panašių kriterijų iškastiniam kurui, pvz., anglims.

Ateityje toliau priešinsiuosi bendrai Europos miškininkystės politikai. Norėčiau, kad vietoj to ištekliai būtų naudojami moksliniams tyrimams, švietimui, informavimui ir inovacijoms siekiant išvengti poveikio, kurį klimato kaita turės mūsų miškams. Ačiū.

 
  
 

(Posėdis sustabdytas kelioms minutėms.)

 
  
  

Pranešimas: Gabriele Albertini (A7-0168/2011)

 
  
MPphoto
 

  Paul Murphy (GUE/NGL). – Pone pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą dėl bendros ES užsienio ir saugumo politikos. Visiškai nesutinku su jame išreikštu požiūriu ir mintimis apie dabartinį ir būsimą Europos vaidmenį pasaulyje.

Trumpai tariant, šiame pranešime ginama militarizuota ir imperialistinė Europa. Jame ginama agresyvi žaliavų strategija ir raginama, cituoju: „ne taip griežtai skirti karinio ir civilinio krizių valdymo operacijas“. Tai užmaskuota kalba apie tolesnį užsienio politikos militarizavimą. Prekybos susitarimas su Kolumbija vertinamas palankiai nepaisant to, kad pastaraisiais metais nužudyta šimtai profesinių sąjungų narių, kaltų vien dėl to, kad jie buvo profesinių sąjungų nariai.

Šiame pranešime socialiniai neramumai veidmainiškai įvardijami kaip vienas iš naujos kartos saugumo iššūkių ir pavojų. Kokia veidmainystė! Kapitalistinėje sistemoje visame pasaulyje atsirado skurdas bei vargas ir nepavyksta ištaisyti padarinių. Žmonės turi teisę ginti teisėtus savo interesus ir kovoti už geresnę ateitį nesikišant galingoms politinėms, ekonominėms ir karinėms jėgoms.

 
  
MPphoto
 

  Antonello Antinoro (PPE).(IT) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti – tikiuosi, šis laikas nebus išskaitytas iš mano kalbėjimo laiko – kad, kalbant apie veidmainystę, labai nedaugelis mūsų tiki tam tikrais dalykais. Visi mes prašome žodžio atidavę balsą siekdami jį paaiškinti. Mūsų būna apie penkis arba šešis ir mes vienas kito klausomės, kartais mus filmuoja televizija. Vis dėlto visa tai gerokai slegia.

Todėl norėčiau pateikti pasiūlymą, į kurį tikrai atsižvelgsiu per kitą Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) frakcijos posėdį. Siūlau nuo šiol balsavimą paaiškinti prieš balsuojant, kad kalbėdami ir klausydamiesi vieni kitų galbūt galėtume vieni kitus net įtikinti, kodėl vienaip ar kitaip balsuojame, o ne žaistume tokį grupinį žaidimą, kurio rezultatas žinomas iš anksto.

Taigi, paaiškindamas balsavimą noriu pasakyti, kad balsavau „už“. Toliau tikiu Europa, taip, kaip ir toliau tikiu vyriausiojo komisaro darbo veiksmingumu. Vis dėlto ir toliau manau, kad valstybės narės tuo tiki daug mažiau nei mes. Todėl galbūt reikėtų pabrėžti – kaip šį rytą ir kitomis progomis kartojo baronienė C. Ashton – kad, jei Europa nenustos būti iš dalies ekonominė ir vietoj to netaps labiau politinė, ir mes tikriausiai negalėsime atlikti savo vaidmens taip, kaip galėtume.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Pone pirmininke, sutinku, kad rengiant Europos užsienio politiką būtina atsižvelgti į Europos laisvės, saugumo ir teisingumo srities išorės dimensiją. Todėl palankiai vertinu bet kokius veiksmus, kuriais padedama skatinti taiką, stabilumą ir teisinę valstybę regionuose, patiriančiose krizę. Pritariu pasižadėjimui sudaryti transatlantinę partnerystę kaip vienam iš pagrindinių ES užsienio politikos ramsčių, kuriuo siekiama sukurti laisvąją rinką su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Rytų Europos politika itin svarbi Lenkijos požiūriu. Šiame pranešime pripažįstama, kad reikėtų politinės ir ekonominės integracijos su ES kaimynais ir raginama taikyti nuoseklų požiūrį derybose dėl naujo susitarimo su Rusija atkreipiant dėmesį į tenykštę teisinę valstybę ir žmogaus teisių apsaugą. Jame taip pat pripažįstama, kad reikėtų intensyviau derėtis dėl Turkijos prisijungimo ir kad reikėtų nuolatinio įsipareigojimo dėl Balkanų šalių prisijungimo.

 
  
MPphoto
 

  Pino Arlacchi (S&D). – Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes jame išreikštas nuosaikus požiūris į labiausiai neatidėliotinus bendros užsienio ir saugumo politikos klausimus.

Atsižvelgus į Socialistų frakcijos pakeitimus užtikrinta konstruktyvesnė dialogo Rusijos ir Irano klausimais kalba.

Atsižvelgus į pakeitimus dėl ES strategijos Afganistano atžvilgiu taip pat pagerinta pranešimo struktūra.

G. Albertini pranešimas yra žingsnis pirmyn geresnės ES saugumo politikos link. Nors remiu pranešėjo pastangas ir įsipareigojimą, taip pat turiu pabrėžti, kad Europos Sąjungoje dar daug teks nuveikti, kad būtų parengta nuosekli ilgalaikė šios srities strategija. ES įnašas į pasaulio taiką ir stabilumą vis dar gana mažas ir dar per dažnai priklauso šiuo klausimu nuo JAV tarptautinio saugumo vizijos ir „adatų metodo“.

Renkime savarankiškesnę, į ES orientuotą užsienio ir saugumo strategiją, nes to iš mūsų tikisi Europos piliečiai ir tai turėtume jiems užtikrinti.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Pone pirmininke, buvo įdomu ir džiugu šįryt klausytis Parlamento narių, išreiškusių paramą C. Ashton ir jos darbui užsienio reikalų srityje, ir narių, siūliusių kalbėti vienu balsu. Jei kalbėsime vienu balsu, būsime veiksmingi ir mūsų klausysis, nes kitaip mūsų nesiklausys arba mes nebūsime veiksmingi.

Taip pat prisiminiau didžio Airijos poeto Williamo Butlerio Yeatso žodžius „taika ateina lėtai lašėdama“. Taip tikrai buvo Šiaurės Airijoje, kurioje Europos Sąjunga atliko labai svarbų vaidmenį remdama Tarptautinį Airijos fondą, ir ši taika praėjusią savaitę sutvirtinta sėkmingais rinkimais.

(GA) Jei kalbėsime vienbalsiai ir jei C. Ashton dirbs kruopščiai, Šiaurės Airijoje Europos Sąjungos atliktą darbą taikos ir neturtingųjų labui bus galima pakartoti pasaulio arenoje.

 
  
  

Pranešimas: Roberto Gualtieri (A7-0166/2011)

 
  
MPphoto
 

  Janusz Władysław Zemke (S&D).(PL). Pone pirmininke, pritariau pranešimui dėl bendros Europos saugumo ir gynybos politikos. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame pranešime ne tik vertinama politika, bet ir daugiausia dėmesio skiriama ateičiai, plėtrai. Manau, reikia ne tik įvairių pagrįstų ir tikslių vertinimų bei protingų žodžių, kurių pranešime daug; bet į bendrą saugumo ir gynybos politiką reikia žvelgti rimtai ir kitu aspektu.

Manau, reikia trijų dalykų. Pirma, ES turėtų apibrėžti savo bendros strategijos interesus, pvz., susijusius su energetiniu saugumu ir kaimynystės politika. Antra, ES turėtų didinti savo civilinių ir karinių operacijų planavimo, koordinavimo ir krizių valdymo pajėgumus. Galiausiai trečia, ES biudžete reikėtų numatyti bendriems veiksmams skirtą bendrą biudžetą.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Pone pirmininke, kai susidurdamos su ekonominėmis, aplinkos apsaugos ir energijos problemomis tarptautinės organizacijos tampa vis labiau priklausomos viena nuo kitos, reikia nuolat derinti pavienių valstybių užsienio santykius. Saugumo klausimai yra politikos aspektai, kuriuos kiekviena šalis turi nagrinėti itin atidžiai ir kuriuos besikeičiančiame pasaulyje reikia nuolat pritaikyti iš naujo. Pagrindinė šio pranešimo tema – raginimas apsaugoti strateginę ES autonomiją saugumo ir gynybos srityje. Tačiau jame neatsižvelgiama į ES karinės patirties trūkumą, bet kartu raginama labiau stengtis išplėsti ES operacijų pajėgumus. Tokioms šalims, kaip Lenkija, gynybos politikos pagrindas toliau lieka Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO). Stiprinant strateginę ES ir NATO partnerystę bei pasiūlymu stiprinti abipusę paramą veiksmams gali labai sulėtėti su operaciniais sprendimais susijusios procedūros. Manau, pranešimas per daug radikalus, todėl balsavau už tai, kad jis būtų atmestas.

 
  
MPphoto
 

  Pino Arlacchi (S&D). – Pone pirmininke, svarbiausią ES saugumo strategijos dokumentą paskelbė Xavier Solana. Tai 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtas dokumentas pavadinimu „Saugi Europa geresniame pasaulyje“.

Nuo to laiko šioje srityje padaryta nedidelė pažanga. Europos Sąjunga vis dar nėra parengusi veiksmingos užsienio saugumo strategijos ir svarbiausiais klausimais vis dar vadovaujasi Jungtinių Amerikos Valstijų nurodymais. Šiame pranešime bandyta nurodyti kelis teigiamus pokyčius tokiais taktiniais klausimais, kaip krizių valdymas, Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės fragmentacija, 24 ES saugumo ir gynybos misijų pasaulyje neveiksmingumas.

Balsavau už šį pranešimą ir tikiuosi, kad šis Parlamentas toliau sieks didinti ES strategijos autonomiją saugumo klausimais. Ypač mums reikia iš naujo apibrėžti, kas labiausiai gresia mūsų saugumui dabar, kai nebeliko vadinamojo islamiškojo terorizmo grėsmės, bet atsirado tokių naujų pavojų, kaip finansų krizė.

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D).(FI) Pone pirmininke, pritariau šiam pranešimui, bet nežinau, ar Europos Sąjunga sugeba skatinti taiką ir stabilumą mūsų kaimyninėse šalyse, ypač Sirijoje, Libijoje ir Egipte.

Iš mūsų veiksmų Libijoje bus matyti tikroji mūsų saugumo ir gynybos politikos padėtis. Pagrindinis ES tikslas Libijoje yra apsaugoti civilius gyventojus ir remti Libijos gyventojų pastangas sukurti demokratinę visuomenę. Dar puikiai prisimename paskutinio XX a. dešimtmečio Balkanų šalis. Tuomet Europa turėjo pasikliauti Jungtinių Amerikos Valstijų pagalba. Bet kuriuo atveju Libija parodė, kad ES nėra karinė jėga: mūsų veiksmai priklauso nuo nepriklausomų valstybių narių iniciatyvų.

Iš pavyzdžių Šiaurės Afrikoje pradedame suprasti, kad Europos Sąjungai vis dar reikia karinio pasirengimo ir pajėgumų prie Europos vartų. Išorės veiksmų tarnyba jau veikia daugiau nei metus, todėl dabar iš jos galime tikėtis rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Julie Girling (ECR). – Pone pirmininke, norint apibūdinti dabartinę mūsų bendrą užsienio ir saugumo politiką peršasi du žodžiai. Deja, jie nėra labai gražūs. Tai žodžiai „netvarka“ ir „juokinga“. Deja, tai greičiau juokas pro ašaras.

Per pastaruosius penkiolika mėnesių – laikotarpį, per kurį buvo daug galimybių visame pasaulyje įrodyti, ką sugebame – savo vadinamąja bendra užsienio politika nepasiekėme nieko teigiamo. Tai sakau ne kaip didelė užsienio reikalų entuziastė, bet todėl, kad turiu atsakyti savo rinkėjams, kokia mums nauda iš Europos. Jie tikrai susirūpinę, kad šios bendros politikos užtikrinimo sąnaudos atidžiai nepaskirstomos ir kad už jas atidžiai neatsiskaitoma.

Turiu atsakyti savo piliečiams, kokia jiems iš to nauda, bet po ilgų diskusijų dėl šių pranešimų vis dar sunkiai randu atsakymą.

 
  
  

Pranešimas: María Muñiz De Urquiza (A7-0181/2011)

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Pone pirmininke, pateiktame pranešime kalbama apie žmogaus teises kaip pirmenybinį ES darbotvarkės klausimą tarptautinėse organizacijose, ypač pabrėžiant moterų bei vaikų teises ir saviraiškos laisvę. Kartu šiame pranešime valstybės narės raginamos remti ES poziciją šiose organizacijose.

Vis dėlto vadinamosios reprodukcijos teisės, kurios yra tik kitas teisės į abortą pavadinimas, yra prioritetinis Europos žmogaus teisių darbotvarkės komponentas. Kita vertus, Europos diplomatai vis dar nuosekliai neskatina religinės laisvės visais jos aspektais pabrėžiant pagarbą viso pasaulio krikščionių teisėms. Todėl norėčiau, kad man ir mano rinkėjams atstovautų Slovakijos diplomatai. Manau, jie gintų visiškai kitokią nuomonę, nei laikosi ES šiais klausimais, kurių daugelis priklauso valstybių narių kompetencijai.

 
  
MPphoto
 

  Pino Arlacchi (S&D). – ES yra vis dar labai ribota pasaulinė veikėja; jos vaidmuo JT sistemoje ir visose daugiašalėse jos organizacijose neatitinka jos demokratinio, ekonominio ir kultūrinio svorio. Šiame pranešime atkreiptas dėmesys į šį trūkumą ir raginama pašalinti kai kurias kliūtis, dėl kurių mūsų Europos Sąjunga negali visapusiškai dalyvauti imantis pasaulinio masto veiksmų. Todėl balsavau už šį pranešimą. ES gali daug prisidėti prie mūsų planetos taikos ir klestėjimo. Leiskime visur išplėsti jos civilinės galios įtaką.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, kadangi tikriausiai kalbėsiu paskutinis, norėčiau pasinaudoti galimybe padėkoti mūsų darbuotojams ir vertėjams žodžiu už kantrybę. Nemanykite, kad mes to nepastebime ir nevertiname.

Europos Sąjunga labai trokšta įgyti visus valstybingumo atributus ir simbolius. Ji turi savo Parlamentą, valiutą, pirmininką, užsienio reikalų ministrą, išorės sienas, vėliavą, himną, pasą ir vairavimo pažymėjimą. Buvo tik laiko klausimas, kada ji kreipsis dėl oficialaus jos kaip valstybės pripažinimo Jungtinėse Tautose, kaip, žinoma, dabar ir atsitiko remiant – dėl ko šiek tiek gėda ir kas mane trikdo – mano vyriausybei.

Teisiškai sureguliuojama tai, kas jau kurį laiką vyko faktiškai: įgaliojimų, kuriuos laikome būdingais valstybingumui, perkėlimas iš nacionalinio lygmens į Briuselio lygmenį.

Tačiau kitos Europos Sąjungos valstybės narės turėtų tartis atsargiai. Viena iš visiško ES valstybingumo pripažinimo pasekmių yra tai, kad dabar jas gali išsamiai nagrinėti baronienė C. Ashton ir H. Van Rompuy kaip, atitinkamai, užsienio ministrė ir naujo subjekto valstybės vadovas.

Ir, esu tikras, šio Parlamento nariai jiems leis suprasti, kad tai nėra vien tik teigiamas dalykas.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Sajjad Karim (A7-0095/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama kodifikuoti 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 89/396/EEB dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti. Kodifikavimas yra veiksminga priemonė, kuria tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos yra įtvirtinamos viename teisės akte. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes įvairios nuostatos, reguliuojančios tą patį klausimą dažnai įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose. Kadangi jos yra keičiamos, tampa sudėtinga suprasti, kuri nuostata galioja šiuo metu. Kodifikavimas ir yra tinkama priemonė formuojant paprastesnę, aiškesnę ir suprantamesnę piliečiams Europos Sąjungos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinu pastangas, įdėtas aiškinant Europos Sąjungos teisę, kad ji taptų prieinamesnė visiems ES piliečiams. Todėl, atsižvelgdama į prekybos maisto produktais svarbą, balsuoju už šį pasiūlymą dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti. Ši sistema padės pagerinti informavimą apie produktų tapatybę ir plėtoti tarptautinę prekybą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Visiškai sutinku, kad reikėtų atsižvelgti į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, nes manau, kad aptariamame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Šis pasiūlymas susijęs tik su jau galiojančių taisyklių dėl nuorodų arba žymų maisto produktų partijai identifikuoti kodifikavimu neatliekant turinio pakeitimų, dėl kurių Parlamentui galbūt reikėtų pateikti nuomonę. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į, mano nuomone, vis didėjančią svarbą suteikti vartotojams tikrą ir išsamią informaciją, ypač apie produktų partijas, pagaminimo datas ir kt., kad jie galėtų atsekti produkto judėjimą nuo pat jo kilmės šaltinio.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti kodifikuoto teksto. Vienas iš ES rūpesčių – palengvinti Europos piliečių gyvenimą. Kad pasiektų šį tikslą, Komisija ir Parlamentas atliko daug teisės aktų pakeitimų. Eilinių ES piliečių gyvenimą tikrai apsunkina informacijos apie nuorodas arba žymas maisto produkto partijai identifikuoti skaitymas ir vertimas. Sparčiai daugėjant šios informacijos, darosi dar sunkiau, ir visuomenės gyvenimo kokybė blogėja. Šiam klausimui spręsti 1994 m. buvo sudarytas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl pagreitinto kodifikuotų dokumentų priėmimo būdo (Tarpinstitucinis susitarimas „Pagreitintas teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodas“). Džiaugiuosi, kad pagaliau galime priimti direktyvą, kuri, konsoliduodama Direktyvą 89/396/EEB, palengvina žmonių gyvenimą, nes joje supaprastinama ir išaiškinama ES teisė.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Prekyba maisto produktais užima labai svarbią vietą vidaus rinkoje. Nurodant partiją, kuriai priklauso maisto produktas, tenkinamas poreikis gauti geresnę informaciją apie produkto tapatybę. Tai yra naudingas informacijos šaltinis tuo atveju, kai maisto produktai tampa ginčų objektu arba kelia pavojų vartotojų sveikatai.

Atsižvelgiant į naudojamų identifikavimo būdų įvairovę, apibūdinti partiją ir pritvirtinti atitinkamą nuorodą ar žymą turėtų prekiautojas. Tarptautiniu lygmeniu galioja bendra prievolė pateikti nuorodą į fasuotų maisto produktų partijos pagaminimą ir supakavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Turėdami omenyje visuomenės ir Europos rinkos vartotojų gerovę, mėginame supaprastinti kuo daugiau taisyklių ir reglamentų, kad jie taptų skaidresni bei suprantamesni kiekvienam piliečiui. Geras pavyzdys yra bendra žemės ūkio politika. Pagrindinis principas kuriant būsimą jos modelį yra politikos, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą Europoje, supaprastinimas. Kodifikuojant direktyvą dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti siekiama įgyvendinti šią nuostatą ir padėti vartotojams lengviau suprasti teisės aktus. Tuo pat metu, išsaugant teksto originalo formuluotę, kodifikavimas atliekamas visiškai laikantis ES dokumentų priėmimo procedūrų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Šio pasiūlymo tikslas – kodifikuoti esamų teisės aktų tekstus apie nuorodas arba žymas maisto produkto partijai identifikuoti. Vis daugiau dėmesio reikėtų skirti užtikrinti, kad vartotojai gautų tikslią ir išsamią informaciją, ypač dėl partijų, pagaminimo datų ir kt., kuri padėtų jiems atsekti produkto judėjimą nuo pat jo kilmės šaltinio.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Parlamento nario S. Karimo pranešime kalbama apie teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti (kodifikuota redakcija). Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1989 m. birželio 1 d. Tarybos direktyvą 89/396/EEB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti. Visiškai pritariu naujajai direktyvai, nes ji pakeis įvairius į ją įtrauktus dokumentus; šiuo pasiūlymu visiškai išsaugomas kodifikuojamų dokumentų turinys; jie sudedami į vieną atliekant tik kodifikavimui būtinus formos pakeitimus. Balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti daroma išvada, kad aptariamame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Dėl šios priežasties balsavau už Parlamento pasiūlymą, kuris perima Komisijos pasiūlymą, suderintą su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Balsuojame už šią direktyvą dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti, ir ne tik dėl to, kad nusikaltėliai labai dažnai neteisėtai klastoja kodus. Sujungus ir supaprastinus visus esamus nuorodas ar žymas reglamentuojančius teisės aktus, bus lengviau kontroliuoti ir nustatyti neteisėtą veiklą.

 
  
  

Pranešimas: Sajjad Karim (A7-0089/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama kodifikuoti 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo ir Direktyvos 71/354/EEB panaikinimo. Kodifikavimas yra veiksminga priemonė, kuria tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos yra įtvirtinamos viename teisės akte. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes įvairios nuostatos, reguliuojančios tą patį klausimą dažnai įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose. Kadangi jos yra keičiamos, tampa sudėtinga suprasti, kuri nuostata galioja šiuo metu. Kodifikavimas ir yra tinkama priemonė formuojant paprastesnę, aiškesnę ir suprantamesnę piliečiams Europos Sąjungos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu pastangas, įdėtas aiškinant Europos Sąjungos teisę, kad ji taptų prieinamesnė visiems ES piliečiams. Atsižvelgdama į tai ir į matavimo priemonių svarbą daugeliui žmogaus veiklos sričių, balsuoju už šį pasiūlymą dėl direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo. Ši sistema prisidės prie geresnės visuomenės sveikatos ir saugos veiklos, pagerins administracinę veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų nuomonėse daromą išvadą, kad Komisija siūlo apsiriboti tik teisės aktų kodifikavimu nekeičiant jų esmės, pritariu tam, kad šis pasiūlymas būtų priimtas per pirmąjį svarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo, pateikiant kodifikuotą redakciją. Palengvinti europiečių gyvenimą – vienas iš ES rūpesčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Naudojant bet kokias pamatuoti arba nurodyti kiekį skirtas matavimo priemones svarbiausia – matavimo vienetai. Jų prireikia beveik visose žmogaus veiklos srityse, todėl būtina užtikrinti kuo didesnį jų taikymo aiškumą ir nustatyti jų vartojimo Europos Sąjungoje ekonomikos, visuomenės sveikatos ar administravimo tikslais taisykles. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad jų teritorijoje kiekio rodmenys matavimo priemonėse būtų rodomi tik vienu įteisintuoju matavimo vienetu.

Šia direktyva, kurioje nustatomas matavimo vienetų suderinimo lygis, prisidedama prie sklandaus vidaus rinkos veikimo. Tokiomis aplinkybėmis būtų tikslinga, kad Komisija stebėtų su šia direktyva ir jos įgyvendinimu susijusius rinkos pokyčius, ypač galimas kliūtis vidaus rinkai, ir nustatytų tolesnį derinimą, būtiną šiems trikdžiams įveikti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiame pasiūlyme apsiribojama esamų tekstų, susijusių su matavimo vienetais, kodifikavimu nekeičiant teksto esmės, taigi balsuoju už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Kaip suprantu, pranešimą sudaro teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo. Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo ir Direktyvos 71/354/EEB panaikinimo. Labai gerai, kad nauja direktyva bus pakeisti įvairūs į ją įtraukti dokumentai; šiuo pasiūlymu visiškai išsaugomas kodifikuojamų dokumentų turinys; jie sudedami į vieną atliekant tik kodifikavimui būtinus formos pakeitimus. Balsavau „už”.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo daroma išvada, kad aptariamame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Dėl šios priežasties balsavau už Parlamento pasiūlymą, kuris perima Komisijos pasiūlymą, suderintą su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis.

 
  
  

Pranešimas: Sajjad Karim (A7-0093/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama kodifikuoti 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvą 70/157/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas, suderinimo. Kodifikavimas yra veiksminga priemonė, kuria tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos yra įtvirtinamos viename teisės akte. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes įvairios nuostatos, reguliuojančios tą patį klausimą dažnai įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose. Kadangi jos yra keičiamos, tampa sudėtinga suprasti, kuri nuostata galioja šiuo metu. Kodifikavimas ir yra tinkama priemonė formuojant paprastesnę, aiškesnę ir suprantamesnę piliečiams Europos Sąjungos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinu pastangas, įdėtas aiškinant Europos Sąjungos teisę, kad ji taptų prieinamesnė visiems ES piliečiams. Todėl balsuoju už šį pasiūlymą dėl direktyvos dėl leistino motorinių transporto priemonių garso lygio ir dujų išmetimo sistemų, nes tikiu, kad pasiūlyta kodifikavimo sistema, parengta naudojantis duomenų apdorojimo sistema, yra veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šis pasiūlymas susijęs tik su esamų įstatymų, reglamentuojančių leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas, kodifikavimu. Keičiančių esmę įstatymų pakeitimų nepadaryta; nuomonę dėl jų visų pirmiausia turėtų pareikšti Parlamentas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl leistino motorinių transporto priemonių garso lygio ir dujų išmetimo sistemų kodifikuotos redakcijos. Vienas iš ES rūpesčių – palengvinti europiečių gyvenimą. Kad pasiektų šį tikslą, Komisija ir Parlamentas atliko daug teisės aktų pakeitimų. Bet nuolatinis teisės aktų taisymas apsunkina ES piliečių gyvenimą. Kartais pakeitimai atliekami dėl to, kad teisės aktus reikia atnaujinti, bet žmogui tai – nepatogumas, pabloginantis jo gyvenimo kokybę. 1987 m. Komisija rekomendavo visus dokumentus, kuriuose padaryta iki 10 pakeitimų, kodifikuoti, kad Bendrijos teisės aktai būtų lengviau suprantami. Siekiant išspręsti šį klausimą, 1994 m. buvo sudarytas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl pagreitinto kodifikuotų dokumentų priėmimo būdo. Džiaugiuosi, kad pagaliau galime priimti direktyvą, kurioje konsoliduota 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyva 70/157/EEB ir kuria suderinami valstybių narių įstatymai, reglamentuojantys leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Direktyva 70/157/EEB yra viena iš direktyvų, kuriose reglamentuojama 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, numatyta EB tipo patvirtinimo tvarka ir pateiktos techninės leistino motorinių transporto priemonių garso lygio ir dujų išmetimo normos. Derinant valstybių narių įstatymus šios techninės normos padeda kiekvienos rūšies transporto priemonei taikyti Direktyvoje 2007/46/EB nustatytą EB tipo patvirtinimo tvarką. Todėl šiai direktyvai taikomos Direktyvos 2007/46/EB nuostatos dėl transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų.

Pageidautina atsižvelgti į techninius reikalavimus, kuriuos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (JT/EEK) yra priėmusi atitinkamais reglamentais, pridėtais prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl valstybių narių įstatymų, skirtų matavimo vienetams, suderinimo (kodifikuotos redakcijos).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiame pasiūlyme apsiribojama esamų tekstų apie leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas kodifikavimu nekeičiant jų esmės, taigi balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl leistino motorinių transporto priemonių garso lygio ir dujų išmetimo sistemų padės pasiekti pagrindinį pasiūlymo tikslą – kodifikuoti 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvą 70/157/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas, suderinimo. Pritariu S. Karimo iniciatyvai ir balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl leistino motorinių transporto priemonių garso lygio ir dujų išmetimo sistemų daroma išvada, kad aptariamame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Dėl šios priežasties balsavau už Parlamento pasiūlymą, kuris susilieja su Komisijos pasiūlymu, suderintu su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Transporto sektoriaus svarbą Europos ekonomikai liudija užimtumas: jame tiesiogiai dirba 10 mln. žmonių ir sukuriama 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šio sektoriaus plėtra svarbi ES ekonomikos augimui ir fizinių bei psichologinių skirtumų mažinimui. Be to, kaip nurodyta Baltosios knygos Bendros Europos transporto erdvės kūrimo plane, svarbiausia – tikslą 60 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį įgyvendinti iki 2050 m.

Taigi šis pranešimas skirtas supaprastinti ir išaiškinti ES teisę, įtvirtintą daugelyje teisės aktų, kurie jau kelis kartus pataisyti ir dėl to sunkiai suprantami. Vienas iš ES tikslų – Bendrijos acquis skaidrumas, kaip priemonė suartinti Europą su jos piliečiais, kad jie galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis.

Esamų teisės aktų tekstų kodifikavimas yra valstybių narių teisės aktų derinimo rezultatas siekiant nustatyti technines taisykles dėl leistino motorinių transporto priemonių garso lygio ir dujų išmetimo sistemų, kurios paskatins ekologinį tvarumą Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Balsavau už dokumentą 2010/0261 dėl leistino motorinių transporto priemonių garso lygio ir dujų išmetimo sistemų kodifikavimo. Tai dar vienas pavyzdys, kaip Europos Komisija stengiasi supaprastinti ir reguliuoti Bendrijos teisyną, kad jis taptų skaidrus ir prieinamas ES piliečiams. Teisėkūros pasiūlymu kodifikuojami dabartiniai tekstai ir sukuriamas suprantamesnis bei prieinamesnis teisės aktas. Nustatant standartines technines normas, reglamente atsižvelgiama į visas valstybes nares ir nustatoma kiekvieno tipo transporto priemonės oficialaus ES sertifikavimo procedūra, apibrėžta Direktyvoje 2007/46/EB.

 
  
  

Pranešimas: Sajjad Karim (A7-0098/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama kodifikuoti 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvą 87/402/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę. Kodifikavimas yra veiksminga priemonė, kuria tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos yra įtvirtinamos viename teisės akte. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes įvairios nuostatos, reguliuojančios tą patį klausimą dažnai įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose. Kadangi jos yra keičiamos, tampa sudėtinga suprasti, kuri nuostata galioja šiuo metu. Kodifikavimas ir yra tinkama priemonė formuojant paprastesnę, aiškesnę ir suprantamesnę piliečiams Europos Sąjungos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu pastangas, įdėtas aiškinant Europos Sąjungos teisę, kad ji taptų prieinamesnė visiems ES piliečiams. Todėl balsuoju už šį pasiūlymą dėl direktyvos dėl siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apsauginių konstrukcijų, nes tikiu, kad pasiūlyta kodifikavimo sistema, parengta naudojantis duomenų apdorojimo sistema, yra veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę, kodifikuotos redakcijos. Vienas iš ES rūpesčių – palengvinti europiečių gyvenimą. Bet nuolatinis teisės aktų taisymas apsunkina ES piliečių gyvenimą. Kartais pakeitimai atliekami dėl to, kad teisės aktus reikia atnaujinti, bet žmogui tai – nepatogumas, pabloginantis jo gyvenimo kokybę. 1987 m. Komisija rekomendavo visus dokumentus, kuriuose padaryta iki 10 pakeitimų, kodifikuoti, kad Bendrijos teisės aktai būtų lengviau suprantami. Siekiant išspręsti šį klausimą, 1994 m. buvo sudarytas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl pagreitinto kodifikuotų dokumentų priėmimo būdo. Džiaugiuosi, kad pagaliau galime priimti direktyvą, kurioje konsoliduota 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/402/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/402/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę, keletą kartų iš esmės taisyta. Dėl aiškumo ir racionalumo minėtą direktyvą reikėtų kodifikuoti. Ji yra viena iš direktyvų, kuriose reglamentuojama Tarybos direktyvoje 74/150/EEB, pakeistoje 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, numatyta EB tipo patvirtinimo tvarka ir nustatyti techniniai reikalavimai, susiję su konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę, projektavimu bei konstravimu.

Derinant valstybių narių įstatymus šie techniniai reikalavimai padeda kiekvienos rūšies traktoriui taikyti Direktyvoje 2003/37/EB nustatytą EB tipo patvirtinimo tvarką. Todėl šiai direktyvai taikomos Direktyvos 2003/37/EB nuostatos dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę, kodifikuotos redakcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šis pasiūlymas susijęs tik su esamų tekstų apie siauros tarpvėžės ratinius žemės ūkio ir miškų ūkio traktorius kodifikavimu nekeičiant jų esmės, tad balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę, pateikta reikiamu laiku. Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvą 87/402/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę. Palaikiau šią iniciatyvą balsuodamas už ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę, daroma išvada, kad aptariamame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Dėl šios priežasties balsavau už Parlamento pasiūlymą, kuriuo priimamas Komisijos pasiūlymas, suderintas su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Pritariame šiai direktyvai dėl siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apsauginių konstrukcijų. Visų esamų teisės aktų šia tema sujungimas į vieną ir supaprastinimas yra svarbus žingsnis; tai padės apsaugoti tuos, kurie kasdien dirba su žemės ūkio mašinomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Pranešimas, už kurį šiandien balsavau, susijęs su konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktais, kuriuose reglamentuojama siauros tarpvėžės ratiniams žemės ūkio ir miškų ūkio traktoriams taikoma ES tipo patvirtinimo sistema, nustatomos techninės nuo apvirtimo saugančių konstrukcijų, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės traktorių vairuotojo sėdynę, taisyklės.

Bendrijos teisės aktų kodifikavimas yra svarbi procedūra siekiant juos supaprastinti, padaryti suprantamesnius europiečiams ir taip prisidėti prie praktinio ES direktyvų įgyvendinimo. Šiuo konkrečiu atveju valstybėms narėms nustatytomis techninėmis taisyklėmis suteikiama galimybė kiekvieno modelio traktoriams taikyti Direktyvoje 2003/37/EB nustatytą ES tipo patvirtinimo tvarką.

Šiame pranešime iškelti du svarbūs klausimai: ES teisės supaprastinimas ir jos skaidrumas. Gyvename laikotarpiu, kai europiečiai nesijaučia dalyvaujantys Europos Sąjungos projekte. Todėl manau, kad svarbiausia rasti sprendimus šiam atotrūkiui sumažinti, taip parodant, kad pagrindinis ES tikslas yra žmonių gerovė.

 
  
  

Pranešimas: Sajjad Karim (A7-0090/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama kodifikuoti 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/415/EEB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo. Kodifikavimas yra veiksminga priemonė, kuria tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos yra įtvirtinamos viename teisės akte. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes įvairios nuostatos, reguliuojančios tą patį klausimą dažnai įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose. Kadangi jos yra keičiamos, tampa sudėtinga suprasti, kuri nuostata galioja šiuo metu. Kodifikavimas ir yra tinkama priemonė formuojant paprastesnę, aiškesnę ir suprantamesnę piliečiams Europos Sąjungos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu pastangas, įdėtas aiškinant Europos Sąjungos teisę, kad ji taptų prieinamesnė visiems ES piliečiams. Todėl balsuoju už šį pasiūlymą dėl direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių valdymo įtaisų montavimo, (išdėstymo – praleista), veikimo ir identifikavimo, nes tikiu, kad pasiūlyta kodifikavimo sistema, parengta naudojantis duomenų apdorojimo sistema, yra veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo kodifikuotos redakcijos. Vienas iš ES rūpesčių – palengvinti europiečių gyvenimą. Bet nuolatinis teisės aktų taisymas apsunkina ES piliečių gyvenimą. Kartais pakeitimai atliekami dėl to, kad teisės aktus reikia atnaujinti, bet žmogui tai nepatogumas, pabloginantis jo gyvenimo kokybę. 1987 m. balandžio 1 d. Komisija rekomendavo visus dokumentus, kuriuose padaryta iki 10 pakeitimų, kodifikuoti, kad Bendrijos teisės aktai būtų lengviau suprantami. Siekiant išspręsti šį klausimą, 1994 m. buvo sudarytas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl pagreitinto kodifikuotų dokumentų priėmimo būdo. Džiaugiuosi, kad pagaliau galime priimti direktyvą, kuria kodifikuojama 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 86/415/EEB dėl valstybių narių teisės aktų dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo suderinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 86/415/EEB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo keletą kartų iš esmės taisyta. Dėl aiškumo ir racionalumo minėtą direktyvą reikėtų kodifikuoti. Direktyva 86/415/EEB yra viena iš direktyvų, kuriose reglamentuojama Tarybos direktyvoje 74/150/EEB, pakeistoje 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, taip pat panaikinančia Direktyvą 74/150/EEB, numatyta ES tipo patvirtinimo tvarka ir nustatyti techniniai reikalavimai, susiję su (traktorių) valdymo įtaisų montavimu, išdėstymu, veikimu ir identifikavimu.

Derinant valstybių narių įstatymus šie techniniai reikalavimai padeda kiekvieno tipo traktoriui taikyti Direktyvoje 2003/37/EB nustatytą EB tipo patvirtinimo tvarką. Todėl šiai direktyvai taikomos Direktyvos 2003/37/EB nuostatos dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo (kodifikuotos redakcijos).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiame pasiūlyme apsiribojama esamų tekstų, susijusių su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių valdymo įtaisais, kodifikavimu nekeičiant teksto esmės, taigi balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Pranešime svarstoma Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo. Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo. Balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo daroma išvada, kad aptariamame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Dėl šios priežasties balsavau už Parlamento pasiūlymą, kuris perima Komisijos pasiūlymą, suderintą su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Pritariu pranešimui, nes juo siekiama apsaugoti žemės ūkio technikos operatorius – valdymo įtaisai turi būti lengvai pasiekiami ir nekelti pavojaus. Jie turi būti suprojektuoti ir išdėstyti arba apsaugoti taip, kad padėtų išvengti bet kokio nevalingo judesio ar manevro, galinčio sukelti pavojų žemės ūkio technikos operatoriui.

 
  
  

Pranešimas: Sajjad Karim (A7-0092/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama kodifikuoti 1976 m. balandžio 6 d. Tarybos direktyvą 76/432/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisus, suderinimo. Kodifikavimas yra veiksminga priemonė, kuria tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos yra įtvirtinamos viename teisės akte. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes įvairios nuostatos, reguliuojančios tą patį klausimą dažnai įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose. Kadangi jos yra keičiamos, tampa sudėtinga suprasti, kuri nuostata galioja šiuo metu. Kodifikavimas ir yra tinkama priemonė formuojant paprastesnę, aiškesnę ir suprantamesnę piliečiams Europos Sąjungos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinu pastangas, įdėtas aiškinant Europos Sąjungos teisę, kad ji taptų prieinamesnė visiems ES piliečiams. Todėl balsuoju už šį pasiūlymą dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisų, nes tikiu, kad pasiūlyta kodifikavimo sistema, parengta naudojantis duomenų apdorojimo sistema, yra veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – 1976 m. balandžio 6 d. Tarybos direktyva 76/432/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisus, suderinimo keletą kartų iš esmės taisyta. Dėl aiškumo ir racionalumo minėtą direktyvą reikėtų kodifikuoti. Direktyva 76/432/EEB yra viena iš direktyvų, kuriose reglamentuojama Tarybos direktyvoje 74/150/EEB, pakeistoje 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, taip pat panaikinančia Direktyvą 74/150/EEB, numatyta EB tipo patvirtinimo tvarka ir nustatyti techniniai stabdymo įtaisų reikalavimai.

Derinant valstybių narių įstatymus šie techniniai reikalavimai padeda kiekvieno tipo traktoriui taikyti Direktyvoje 2003/37/EB nustatytą EB tipo patvirtinimo tvarką. Todėl šiai direktyvai taikomos Direktyvos 2003/37/EB nuostatos dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, patvirtindamas pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisų (kodifikuotos redakcijos).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Šiame pasiūlyme apsiribojama esamų teisės aktų, susijusių su ratinių žemės ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisais, kodifikavimu nekeičiant teksto esmės, taigi balsuoju už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisų daroma išvada, kad aptariamame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Dėl šios priežasties balsavau už Parlamento pasiūlymą, kuris perima Komisijos pasiūlymą, suderintą su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Pritariu šiam pranešimui, nes juo siekiama reguliuoti ir supaprastinti teisės aktus dėl ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisų. Siekiant apsaugoti žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių operatorius, mašinoms turėtų būtų išduotas ES tipo patvirtinimo liudijimas.

 
  
  

Pranešimas: Sajjad Karim (A7-0096/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama kodifikuoti 1980 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvą 80/720/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdve, vairuotojo vietos prieiga, durimis ir langais, suderinimo. Kodifikavimas yra veiksminga priemonė, kuria tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos yra įtvirtinamos viename teisės akte. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes įvairios nuostatos, reguliuojančios tą patį klausimą dažnai įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose. Kadangi jos yra keičiamos, tampa sudėtinga suprasti, kuri nuostata galioja šiuo metu. Kodifikavimas ir yra tinkama priemonė formuojant paprastesnę, aiškesnę ir suprantamesnę piliečiams Europos Sąjungos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinu pastangas, įdėtas aiškinant Europos Sąjungos teisę, kad ji taptų prieinamesnė visiems ES piliečiams. Todėl balsuoju už šį pasiūlymą dėl direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdvės, vairuotojo vietos prieigos, durų ir langų, nes tikiu, kad pasiūlyta kodifikavimo sistema, parengta naudojantis duomenų apdorojimo sistema, yra veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdvės, vairuotojo vietos prieigos, durų ir langų kodifikuotos redakcijos. Vienas dalykas, apsunkinantis ES piliečių gyvenimą, yra nuolatiniai teisės aktų pakeitimai. 1987 m. balandžio 1 d. Komisija rekomendavo visus dokumentus, kuriuose padaryta iki 10 pakeitimų, kodifikuoti, kad Bendrijos teisės aktai būtų lengviau suprantami. Tai patvirtinta 1992 m. gruodžio mėn. Edinburge Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadose. Siekiant išspręsti šį klausimą, 1994 m. buvo sudarytas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl pagreitinto kodifikuotų dokumentų priėmimo būdo. Todėl džiaugiuosi, kad pagaliau galime priimti direktyvą, kurioje kodifikuojama 1980 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 80/720/EEB ir suderinami valstybių narių teisės aktai dėl ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdvės, vairuotojo vietos prieigos, durų ir langų.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Tarybos direktyva 80/720/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdve, vairuotojo vietos prieiga, durimis ir langais, suderinimo keletą kartų iš esmės taisyta. Dėl aiškumo ir racionalumo minėtą direktyvą reikėtų kodifikuoti. Direktyva 80/720/EEB yra viena iš direktyvų, kuriose reglamentuojama Tarybos direktyvoje 74/150/EEB, pakeistoje 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, taip pat panaikinančia Direktyvą 74/150/EEB, numatyta EB tipo patvirtinimo tvarka ir nustatyti techniniai reikalavimai dėl žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdvės, vairuotojo vietos prieigos, durų ir langų projektavimo bei konstravimo.

Derinant valstybių narių įstatymus šie techniniai reikalavimai padeda kiekvieno tipo traktoriui taikyti Direktyvoje 2003/37/EB nustatytą EB tipo patvirtinimo tvarką. Todėl šiai direktyvai taikomos Direktyvos 2003/37/EB nuostatos dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdvės, vairuotojo vietos prieigos, durų ir langų (kodifikuotos redakcijos).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiame pasiūlyme apsiribojama esamų teisės aktų, susijusių su ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojo vietos prieiga, durimis ir langais, kodifikavimu nekeičiant teksto esmės, taigi balsuoju už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdvės, vairuotojo vietos prieigos, durų ir langų daroma išvada, kad aptariamame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Dėl šios priežasties balsavau už Parlamento pasiūlymą, kuriuo priimamas Komisijos pasiūlymas, suderintas su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Siekiant saugumo labai svarbu taisykles dėl žemės ūkio traktorių vairuotojo darbo erdvės, vairuotojo vietos prieigos, durų ir langų kodifikuoti taip, kad jos būtų suprantamos ir prieinamos piliečiams. Todėl balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šiuo pranešimu, kaip ir pranešimais dėl traktoriams taikomų taisyklių, siekiama kodifikuoti 1980 m. birželio 24 d. Direktyvą 80/720/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdve, vairuotojo vietos prieiga, durimis ir langais, suderinimo. Pateikti pakeitimai netaikomi turiniui; atliekami tik kodifikavimui būtini formos pakeitimai ir tekstas pateikiamas 22 oficialiomis kalbomis.

Norėčiau dar kartą pabrėžti šio teisinio proceso svarbą siekiant, kad ES teisės aktai būtų suprantamesni ir aiškesni pagrindiniams jų vartotojams Europos visuomenei bei institucijoms. Visiems žmonėms aiški ir paprasta Europa yra pagrindinis veiksnys ugdant bendrumo jausmą, kuris gyvybiškai svarbus įgyvendinant Europos projektą.

 
  
  

Pranešimas: Sajjad Karim (A7-0101/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama kodifikuoti 1986 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvą 86/298/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, pritvirtinamų prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies. Kodifikavimas yra veiksminga priemonė, kuria tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos yra įtvirtinamos viename teisės akte. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes įvairios nuostatos, reguliuojančios tą patį klausimą dažnai įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose. Kadangi jos yra keičiamos, tampa sudėtinga suprasti, kuri nuostata galioja šiuo metu. Kodifikavimas ir yra tinkama priemonė formuojant paprastesnę, aiškesnę ir suprantamesnę piliečiams Europos Sąjungos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinu pastangas, įdėtas aiškinant Europos Sąjungos teisę, kad ji taptų prieinamesnė visiems ES piliečiams. Todėl balsuoju už šį pasiūlymą dėl konstrukcijų, apsaugančių siauros tarpvėžės ratinius žemės ūkio ir miškų ūkio traktorius nuo apvirtimo, nes tikiu, kad pasiūlyta kodifikavimo sistema, parengta naudojantis duomenų apdorojimo sistema, yra veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Šiame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Todėl neturiu priežasties balsuoti prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, pritvirtinamų prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies, kodifikuotos redakcijos. Vienas iš ES rūpesčių – palengvinti europiečių gyvenimą. Bet nuolatinis teisės aktų taisymas apsunkina ES piliečių gyvenimą. 1987 m. balandžio 1 d. Komisija rekomendavo visus dokumentus, kuriuose padaryta iki 10 pakeitimų, kodifikuoti, kad Bendrijos teisės aktai būtų lengviau suprantami. Tai patvirtinta 1992 m. gruodžio mėn. Edinburge Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadose. Siekiant išspręsti šį klausimą, 1994 m. buvo sudarytas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl pagreitinto kodifikuotų dokumentų priėmimo būdo. Džiaugiuosi, kad pagaliau galime priimti direktyvą, kurioje konsoliduota 1986 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 86/298/EEB ir kuria suderinami valstybių narių įstatymai, reglamentuojantys konstrukcijas, apsaugančias nuo apvirtimo, pritvirtinamas prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, pritvirtinamų prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies (kodifikuotos redakcijos).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Šiame pasiūlyme apsiribojama esamų teisės aktų, susijusių su konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, pritvirtinamų prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies, kodifikavimu nekeičiant teksto esmės, taigi balsuoju už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, pritvirtinamų prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies, daroma išvada, kad aptariamame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Dėl šios priežasties balsavau už Parlamento pasiūlymą, kuris perima Komisijos pasiūlymą, suderintą su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šio pranešimo tikslas – išaiškinti ir supaprastinti 1986 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvą 86/298/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, pritvirtinamų prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies, ir įvairius joje padarytus pakeitimus.

Neabejotinas šio kodifikacijos proceso tikslas – ES teisę Europos visuomenei padaryti prieinamą ir suprantamą. Šioje direktyvoje ir atitinkamuose pakeitimuose nustatytos techninės žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių projektavimo bei gamybos taisyklės ir atitinkama jų patvirtinimo tvarka, kurias reikia suderinti ES lygmeniu, kad būtų sukurtos kelių saugumui būtinos sąlygos.

Be to, suderinimas Europos lygmeniu užtikrina, kad jei darbuotojams naudojantis traktoriais jų saugumui gresia pavojus, valstybės narės, laikydamosi Sutarties ir techninių reglamentų dėl šioje direktyvoje nurodytų apsauginių konstrukcijų, gali įgyvendinti būtinas ir privalomas priemones.

 
  
  

Pranešimas: Sajjad Karim (A7-0100/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už Komisijos pasiūlymą su pakeitimais, kuriame atsižvelgiama į 1994 m. gruodžio 20 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto kodifikuotų dokumentų priėmimo būdo, ypač į jo 4 punktą. 2010 m. lapkričio 23 d. susirinkusi konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro atitinkamos Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybos, nagrinėjo minėtą Komisijos pateiktą pasiūlymą. Išnagrinėjusi pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria kodifikuojama 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo, 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei cigaretės pramoniniam tabakui, derinimo, ir 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, konsultacinė darbo grupė, nuomonėms neišsiskyrus, padarė išvadą, kad pasiūlyme apsiribojama esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama kodifikuoti 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo, 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei cigaretės pramoniniam tabakui, derinimo ir 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui. Kodifikavimas yra veiksminga priemonė, kuria tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos yra įtvirtinamos viename teisės akte. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes įvairios nuostatos, reguliuojančios tą patį klausimą dažnai įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose. Kadangi jos yra keičiamos, tampa sudėtinga suprasti, kuri nuostata galioja šiuo metu. Kodifikavimas ir yra tinkama priemonė formuojant paprastesnę, aiškesnę ir suprantamesnę piliečiams Europos Sąjungos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu pastangas, įdėtas aiškinant Europos Sąjungos teisę, kad ji taptų prieinamesnė visiems ES piliečiams. Todėl balsuoju už šį pasiūlymą dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir konkrečių tarifų, nes tikiu, kad pasiūlyta kodifikavimo sistema, parengta naudojantis duomenų apdorojimo sistema, yra veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdamas į tai, jog Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų nuomonėse daroma išvada, kad Komisija siūlo apsiriboti teisės aktų kodifikavimu nekeičiant jų esmės, pritariu šio pasiūlymo priėmimui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu (su pakeitimais) dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir konkrečių tarifų kodifikuoto teksto. Vienas iš ES rūpesčių – palengvinti europiečių gyvenimą. Bet nuolatinis teisės aktų taisymas apsunkina ES piliečių gyvenimą. 1987 m. balandžio 1 d. Komisija rekomendavo visus dokumentus, kuriuose padaryta iki 10 pakeitimų, kodifikuoti, kad Bendrijos teisės aktai būtų lengviau suprantami. Tai patvirtinta 1992 m. gruodžio mėn. Edinburge Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadose. Siekiant išspręsti šį klausimą, 1994 m. buvo sudarytas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl pagreitinto kodifikuotų dokumentų priėmimo būdo, visiškai laikantis ES teisėkūros procedūros. Todėl balsavau už šį pasiūlymą kodifikuoti 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/79/EEB dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir konkrečių tarifų.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Sutartimi siekiama išsaugoti ekonominę sąjungą, kuriai būdinga sveika konkurencija ir savybės, panašios į vidaus rinkos ypatumus. Jei kalbėsime apie apdorotą tabaką, įgyvendinant šį tikslą galima daryti prielaidą, kad mokesčių, turinčių įtakos šio sektoriaus gaminių vartojimui, taikymas valstybėse neiškreipia konkurencijos sąlygų ir netrukdo jiems laisvai judėti Europos Sąjungoje. Kalbant apie akcizą, struktūrų derinimas visų pirma turi užtikrinti, kad, taikant mokestį, nebus iškreipta konkurencija tai pačiai grupei priklausančiose atskirose apdoroto tabako kategorijose, todėl bus atvertos valstybių narių nacionalinės rinkos. Konkurencijos būtinybė reiškia laisvai formuojamų kainų sistemą visose apdoroto tabako grupėse, o įgyvendinant šią politiką reikia užtikrinti aukštą žmonių sveikatos lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl Tarybos direktyvos (su pakeitimais) dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir konkrečių tarifų (kodifikuotos redakcijos).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Šiame pasiūlyme apsiribojama esamų teisės aktų, susijusių su akcizų, taikomų apdoroto tabako vartojimui, struktūra ir konkrečiais tarifais, kodifikavimu nekeičiant teksto esmės, taigi balsuoju už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – S. Karimo pranešime kalbama apie Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pataisyto pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl apdorotam tabakui taikomų akcizų struktūros ir tarifų. Yra žinoma, kad šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo, 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei cigaretės pramoniniam tabakui, derinimo ir 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui. Ši iniciatyva labai svarbi ir pateikta reikiamu laiku. Balsavau už ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Konsultacinė darbo grupė, kuriai pavestas šis reikalas, apsvarstė pasiūlymą dėl direktyvos, kuria būtų kodifikuojamos 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo, 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei cigaretės pramoniniam tabakui, derinimo ir 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui. Konsultacinė darbo grupė padarė išvadą, kad pasiūlyme apsiribojama esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Todėl balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Šiame pranešime, kaip ir kituose, kuriuos iki šiol svarstėme, skatinama supaprastinti ir aiškiai suformuluoti Europos teisės aktus; ir ne tik dėl to (kaip yra akcizų atveju), kad daugybė nuostatų keletą kartų taisytos. Jas sujungus ir padarius aiškesnes, tik būtų palengvinta ir operatoriams, ir naudotojams. Balsavome „už”.

 
  
  

Pranešimas: Sajjad Karim (A7-0102/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama kodifikuoti 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų. Kodifikavimas yra veiksminga priemonė, kuria tam tikrą sritį reguliuojančios teisės normos yra įtvirtinamos viename teisės akte. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes įvairios nuostatos, reguliuojančios tą patį klausimą dažnai įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose. Kadangi jos yra keičiamos, tampa sudėtinga suprasti, kuri nuostata galioja šiuo metu. Kodifikavimas ir yra tinkama priemonė formuojant paprastesnę, aiškesnę ir suprantamesnę piliečiams Europos Sąjungos teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu pastangas, įdėtas aiškinant Europos Sąjungos teisę, kad ji taptų prieinamesnė visiems ES piliečiams. Todėl balsuoju už šį pasiūlymą dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų. Tikiu, kad pasiūlyta kodifikavimo sistema, parengta naudojantis duomenų apdorojimo sistema, yra veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, jog Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų nuomonėse daroma išvada, kad Komisija siūlo apsiriboti teisės aktų kodifikavimu nekeičiant jų esmės, pritariu šio pasiūlymo priėmimui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu (su pakeitimais) dėl Tarybos reglamento dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų kodifikuoto teksto. Vienas iš ES rūpesčių – palengvinti europiečių gyvenimą. Bet nuolatinis teisės aktų taisymas apsunkina ES piliečių gyvenimą. 1987 m. balandžio 1 d. Komisija rekomendavo visus dokumentus, kuriuose padaryta iki 10 pakeitimų, kodifikuoti, kad Bendrijos teisės aktai būtų lengviau suprantami. Tai patvirtinta 1992 m. gruodžio mėn. Edinburge Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadose. Siekiant išspręsti šį klausimą, 1994 m. buvo sudarytas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl pagreitinto kodifikuotų dokumentų priėmimo būdo, visiškai laikantis ES teisėkūros procedūros. Todėl balsuoju už šį pasiūlymą kodifikuoti 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Bendra Europos monetų kaldinimo sistema turėtų skatinti visuomenės pasitikėjimą ir technologines inovacijas, kurios turėtų užtikrinti, kad ši sistema būtų saugi, patikima ir veiksminga. Visuomenės pasitikėjimas sistema priklauso nuo fizinių eurų monetų savybių, kurios turėtų būti kiek galima patogesnės naudotojui. Pasikonsultavus su vartotojų asociacijomis, Europos aklųjų sąjunga ir smulkių prekių automatų pramonės atstovais, siekiant atsižvelgti į svarbių monetų naudotojų kategorijų specifinius poreikius, buvo atliktas mokslinis tyrimas. Kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas prie euro ir palengvintas naujos monetų kaldinimo sistemos pripažinimas tarp naudotojų, reikėjo garantuoti, kad monetos būtų lengvai atskiriamos tiek vizualiai, tiek liečiamos.

Norint sumažinti apgaudinėjimo galimybę, reikalingi tam tikri specialūs monetų apsaugos požymiai. Tai, kad monetos turi europinę ir nacionalinę pusę, tinkamai atskleidžia Europos pinigų sąjungos tarp valstybių narių idėją.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų (kodifikuotos redakcijos).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Šiame pasiūlyme apsiribojama esamų teisės aktų, susijusių su apyvartai skirtais euro monetų nominalais ir techniniais duomenimis, kodifikavimu nekeičiant teksto esmės, taigi balsuoju už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – S. Karimo pranešime kalbama apie teisėkūros rezoliuciją dėl Europos Parlamento pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų. Atsižvelgiant į naujų valstybių prisijungimo prie euro zonos tikimybę, šia iniciatyva suteikiama nauja galimybė išvengti pinigų padirbimo. Balsavau „už”.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Remiantis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų daroma išvada, kad aptariamame pasiūlyme apsiribojama esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės. Dėl šios priežasties balsavau už Parlamento pasiūlymą, kuriuo priimamas Komisijos pasiūlymas, suderintas su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis.

 
  
  

Pranešimai: Sajjad Karim (A7-0089/2011), (A7-0090/2011), (A7-0092/2011), (A7-0093/2011), (A7-0095/2011), (A7-0096/2011), (A7-0098/2011), (A7-0101/2011), (A7-0102/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme apsiribojama tik esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės, patvirtinu jos poziciją per pirmąjį svarstymą ir priimu Komisijos pasiūlymą, suderintą su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis.

 
  
  

Pranešimai: Sajjad Karim (A7-0089/2011), (A7-0090/2011), (A7-0092/2011), (A7-0093/2011), (A7-0095/2011), (A7-0096/2011), (A7-0098/2011), (A7-0100/2011), (A7-0101/2011), (A7-0102/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu.(ES) Pritariu šiam pranešimui, nes pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Taigi „kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, šiame pasiūlyme apsiribojama esamų tekstų kodifikavimu nekeičiant jų esmės, EP patvirtina jos poziciją per pirmąjį svarstymą ir priima Komisijos pasiūlymą, suderintą su Europos Parlamento, Tarybos ir rekomendacijomis“.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Balsavau už S. Karimo pranešimus. Dešimtyje Teisės reikalų komiteto pranešimų dėmesys skiriamas tik įvairių dokumentų kodifikavimui, kaip nustatyta bendru teisės tarnybų sutarimu. Taigi turinys nebus keičiamas.

 
  
  

Pranešimai: Sajjad Karim (A7-0090/2011), (A7-0092/2011), (A7-0093/2011), (A7-0095/2011), (A7-0096/2011), (A7-0098/2011), (A7-0101/2011), (A7-0102/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Šiandien priimta rezoliucija visiškai palaikoma Komisijos pozicija, atitinkanti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas. Konsultacinės darbo grupės nuomone, aptariamu pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdamas į tai, kad šios direktyvos tikslas – kodifikuoti ankstesnius skirtingus teisės aktų straipsnius, taip teisės aktus padarant prieinamesnius bei suprantamesnius ir nekeičiant jų esmės, balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Toine Manders (A7-0086/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Pritariu pasiūlymui, kad komitetas toliau rengtų šį svarbų dokumentą remdamasis pakeitimais, kuriuos Parlamentas patvirtino per pirmąjį svarstymą, ir tikiuosi, kad Tarybos požiūris į informacijos apie tekstilės gaminius prieinamumo skatinimą taip pat bus palankus.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už šią svarbią rezoliuciją dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir žymėjimo. Priimdama šią rezoliuciją Europa bendrai įsipareigojo ginti vartotojus pasitelkdama kilmės šalies nurodymą ir priimdama naują tekstilės gaminių atsekamumo mechanizmą. Mes, Europos Parlamento nariai, šiandien priėmėme bendrą deklaraciją, kuria siekiama apsaugoti Europos vartotojus nuo apgaulingų arba klaidinančių teiginių dėl produktų kilmės. Tvirtai tikiu, kad rezoliucija ir deklaracija bus svarbus impulsas sukurti tikslios informacijos suteikimo vartotojams sistemą, ypač informacijos apie įsigyjamų produktų tikslią kilmę. ES piliečiams turi būti suteikta teisė žinoti jų perkamų produktų ir tekstilės gaminių kilmės vietą ir kokybės lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Balsavau už šį pranešimą, nes svarbu, kad vartotojai, pirkdami tekstilės gaminius, gautų visą informaciją. Dėl šio pranešimo ateityje bus privaloma aiškiai ženklinti tekstilės gaminius, kurių sudėtyje yra gyvūninės kilmės komponentų. Tai bus naudinga alergiškiems žmonėms. Dėl šiame pranešime siūlomų pokyčių rinkoje be atidėliojimų galėtų atsirasti naujų pluoštų ir naujų gaminių, taigi vartotojai turės didesnį pasirinkimą. Ypač pritariu tam, kas pranešime sakoma apie atliktinus du tyrimus: alergijų ir tekstilės gaminiuose naudojamų chemikalų sąryšio ir galimybės įgyvendinti ženklinimo pagal kilmės vietą tvarką, siekiant užtikrinti visišką tekstilės gaminių atsekamumą. Sutinku su pranešėju, kad reikėtų pasiekti pusiausvyrą tarp aukšto vartotojų apsaugos lygio įgyvendinimo ir būtinybės supaprastinti tekstilės gaminių reglamentavimo sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. Juo siekiama supaprastinti ir pagerinti esamą tekstilės produktų ženklinimo reglamentavimo sistemą, skatinti drabužių ir tekstilės sektoriaus inovacijas bei naujų pluoštų kūrimą ir vartojimą. Pritariu, kad reikėtų surasti tinkamą pusiausvyrą tarp aukšto lygio vartotojų apsaugos ir tekstilės gaminių reguliavimo sistemos supaprastinimo. Privalomo ženklinimo išplėtimas neturėtų užkrauti pernelyg didelės naštos įmonėms, neatnešdamas tikros pridėtinės vertės vartotojams, kurie gali nesuprasti dėl ant tekstilės gaminių etiketės pateiktos per gausios informacijos. Manau, kad būtų naudinga, jei Komisija pateiktų ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl galimų naujų ženklinimo reikalavimų nustatymo Sąjungos lygmeniu. Turėtų būti ištirta vartotojų nuomonė dėl informacijos kiekio, kuris turėtų būti nurodomas ant tekstilės gaminių etiketės, ir išanalizuota, kokios papildomos priemonės, be ženklinimo etiketėmis, dar galėtų būti naudojamos siekiant suteikti vartotojams papildomos informacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu.(PT) Pasiūlymu dėl reglamento, kurį Komisija priėmė 2010 m. sausio 30 d., siekiama supaprastinti esamą reglamentavimo sistemą, į vieną reglamentą sujungiant tris esamas direktyvas dėl tekstilės produktų pavadinimų ir ženklinimo.

Per pirmąjį svarstymą, įvykusį 2010 m. gegužės 18 d., Parlamentas didele dauguma pritarė 63 pakeitimams. Tai daugiausia buvo techniniai pakeitimai, skirti suderinti tekstą su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo. Be to, jis priėmė nemažai esminių pakeitimų, tarp jų taisykles, susijusias su kilmės ženklinimu, gyvūninės kilmės medžiagų nurodymu, daugiapluoščiais tekstilės gaminiais ir t. t. Taryba savo atliktame vertinime atmetė visus esminius Parlamento pasiūlytus pakeitimus.

Balsavau už šį pranešimą, rekomendaciją antrajam svarstymui, nes jame grąžinama didelė dalis Parlamento per pirmąjį svarstymą padarytų pakeitimų, įskaitant pakeitimus, susijusius su kilmės ženklinimu, gyvūninės kilmės medžiagų nurodymu ir daugiapluoščiais tekstilės gaminiais. Šie pakeitimai padės paskatinti ir atnaujinti Europos pramonę ir padidinti vartotojų informavimo lygį.

Ne mažiau svarbus bus tyrimas, skirtas nustatyti, ar esama priežastinio ryšio tarp alerginių reakcijų ir tekstilės gaminiuose naudojamų cheminių medžiagų arba mišinių, kurio rezultatus Komisija turės pateikti iki 2013 m. rugsėjo mėn.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu.(IT) 2009 m. sausio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl naujo reglamento dėl tekstilės pavadinimų ir atitinkamo tekstilės gaminių ženklinimo. Pasiūlymo tikslas – supaprastinti ir pagerinti esamą tekstilės gaminių ženklinimo reglamentavimo sistemą, siekiant paskatinti naujų pluoštų kūrimą ir naudojimą. Priėmus pasiūlymą perkelti tris esamas direktyvas į vieną reglamentą taps lengviau atlikti teisės aktų suderinimo su technikos pažanga procedūrą, o pluoštų vartotojams bus suteikta galimybė greičiau pasinaudoti rinkoje atsiradusiais naujais gaminiais.

Palaikau šį pasiūlymą, manau, ypač svarbu, kad naujajame reglamente būtų konkreti nuoroda dėl ženklo „Pagaminta…“. Iš tikrųjų labai svarbu toliau eiti šiuo keliu ir suteikti Europos Sąjungai priemones, padėsiančias jai pasaulio rinkoje konkuruoti su savo pagrindiniais prekybos partneriais, pvz., Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Kinija ir Japonija.

Dar noriu atkreipti dėmesį į tai, kas, mano nuomone, svarbiausia su Taryba pasiektame susitarime, – t.y. Europos Komisijos įsipareigojimas tinkamai atlikus poveikio vertinimą iki 2013 m. rugsėjo 30 d. pateikti ataskaitą su pasiūlymais dėl teisės aktų, susijusių su kilmės ženklinimo nurodymu, atsekamumu ir naujų technologijų taikymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes juo yra siekiama supaprastinti ir pagerinti esamą tekstilės produktų ženklinimo reglamentavimo sistemą ir tuo paskatinti naujų pluoštų kūrimą bei naudojimą ir geresnę vartotojų apsaugą. Dėl galutinio teksto vis dar vykstant deryboms su Taryba, Europos Parlamento pranešimas siūlo išskirti tokius klausimus, kaip, pvz., importuojamo į ES tekstilės produkto kilmės žymėjimą, pagal kurį būtų privaloma etiketėje nurodyti ne tik galutinio produkto gamintojo, bet ir gaminiui naudotų importuotų tekstilės produktų kilmės šalį, kaip jau yra daroma Kanadoje, JAV, Kinijoje bei Japonijoje. Apskritai pranešimu yra siūloma etiketėse nurodyti kuo daugiau informacijos apie gaminio sudėtį bei įpareigoti Komisiją tirti, ar importuojami gaminiai dėl jų sudėties nėra kenksmingi žmogaus sveikatai, taip siekiant gerinti vartotojų apsaugą. Tačiau tuo pat metu pranešimu yra siūloma atsisakyti bet kokios nereikalingos administracinės naštos prekių gamintojams. Pvz., yra siūloma, kiek įmanoma, etiketėse esančius žymėjimus pakeisti nuo kalbos nepriklausomais simboliais, kad nereikėtų versti pluoštų pavadinimų į kelias ES kalbas. Taip pat yra siūloma daryti išimtį šio būsimo reglamento taikyme savarankiškai dirbantiems siuvėjams.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rezoliuciją, kurios pranašumas tas, kad supaprastinama esama tekstilės gaminių ženklinimo tvarka, skatinama kurti ir naudoti naujus pluoštus ir sutrumpinamas laikotarpis nuo paraiškos pateikimo iki naujo pluošto pavadinimo patvirtinimo. Šios naujosios taisyklės suteiks vartotojams galimybę greičiau imti naudotis naujais gaminiais. Be to, šiandien patvirtintame dokumente skatinama nurodyti kilmę, o tai vartotojams palengvins pasirinkimą ir padės sumažinti apgaulingų arba klaidinamų teiginių dėl produktų kilmės. Atsižvelgdamas į tai palaikau šį pakeitimą, nes juo gamintojams nustatomas reikalavimas etiketėje nurodyti, kad tekstilės gaminio sudėtyje yra gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių. Tai apsaugos vartotojus nuo rizikos per neapsižiūrėjimą nusipirkti, pvz., natūralaus kailio gaminį, ir užtikrins geresnę alergiškų žmonių apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Tikiu, kad esamos reglamentavimo sistemos supaprastinimas ir pagerinimas turės teigiamo poveikio tekstilės gaminių ženklinimui, o ypač paskatins naujų pluoštų kūrimą bei naudojimą. Atsižvelgdamas į tai balsuoju, kad Parlamento ir Komisijos pateiktas reglamentas būtų priimtas. Drauge manau, kad pranešėjo pateikti pakeitimai yra svarbūs.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Tam, kad vartotojai netyčia nenusipirktų iš gyvūninės kilmės medžiagų (kailio ar odos) pagamintų gaminių, pritariau šiam pranešimui, nes jame numatytas privalomas ženklinimas, etiketėje nurodant žodžius „gyvūninės kilmės ne tekstilės dalys“. Be to, etiketė apsaugos nuo kai kurių problemų, galinčių kilti alergiškiems vartotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Šiuo reglamentu siekiama nustatyti tekstilės pavadinimų vartojimo ir atitinkamo tekstilės gaminių ženklinimo taisykles bei dviejų ir trijų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės taisykles. Tai apima Direktyvos 96/74/EB perkėlimą į reglamentą ir direktyvų 96/73/EB ir 73/44/EEB panaikinimą.

Tuo siekiama, kad naujų tekstilės pluoštų įtraukimo į suderintą tekstilės pluoštų pavadinimų sąrašą procedūra būtų skaidresnė ir kad teisės aktai būtų suderinti su tekstilės pramonės technologine pažanga. Pakeitimai, su kuriais dar kartą supažindino pranešėjas, susiję su tekstilės kilmės nurodymu, gyvūninės kilmės ne tekstilės dalimis, nuostata dėl peržiūros, prašymu atlikti kenksmingų medžiagų tyrimą, pluoštą žyminčiais ne kalbos ženklais ar kodais, reikalavimais pridėti techninius dokumentus prie prašymo patvirtinti naują tekstilės pluošto pavadinimą, daugiapluoščiais tekstilės gaminiais, savarankiškai dirbančiais siuvėjais, tekstilės mišinius tiriančiomis laboratorijomis ir privalomu fetro (veltinio) ir fetrinių skrybėlių sudėties nurodymu.

Balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Ši rekomendacija antrajam svarstymui susijusi su Tarybos pozicija dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir žymėjimo priėmimo. Tekstilės sektorius labai sudėtingas; jis sudaro didelę valstybių narių ekonominės veiklos dalį. Pranešėjas įstengė pasiekti susitarimą kai kuriais ginčytinais klausimais, pvz., dėl kilmės žymėjimo, gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių, kenksmingų medžiagų ir kt. Be to, jam pavyko įtraukti nuostatą dėl peržiūros, kuri suteikia galimybę panaikinti kliūtis tinkamai veikti vidaus rinkai. Nors pradžioje ir turėjo kai kurių sunkumų, trys Europos institucijos sugebėjo susitarti, ir to susitarimo rezultatas pakankamai patenkinamas. Todėl Taryba gali priimti šį teisės aktą, kad jis įsigaliotų 2012 m. sausio mėn., tai būtų labai naudinga vartotojams. Taigi džiaugiuosi pasiektu sutarimu ir balsuoju už šį reglamentą, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 73/44/EEB, Parlamento direktyva 96/73/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/121/EB.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiuo pasiūlymu dėl reglamento siekiama supaprastinti ir pagerinti esamą tekstilės gaminių ženklinimo reglamentavimo sistemą, siekiant paskatinti naujų pluoštų kūrimą bei naudojimą. Pasiūlymas, dėl kurio trys esamos direktyvos būtų perkeltos į vieną reglamentą ir taip išvengta vien techninio atnaujinimo perkėlimo ir sutrumpintas laikas nuo prašymo pateikimo iki naujo pluošto pavadinimo patvirtinimo, padės palengvinti teisės aktų suderinimo su technikos pažanga procedūrą. Seni vartotojų norai labiausiai susiję su pavadinimais ir ženklinimu. Supaprastinus esamą reglamentavimo sistemą, gali paspartėti inovacijos tekstilės ir drabužių sektoriuje, tada vartotojai galės greičiau pasinaudoti naujais gaminiais.

Per pirmąjį 2010 m. įvykusį svarstymą Parlamentas patvirtino taisyklių, susijusių su kilmės žymėjimu, gyvūninės kilmės medžiagų nurodymu, nekalbinių simbolių vartojimu ir nuostata dėl peržiūros, pakeitimus, bet Taryba ne viską patvirtino. Labai svarbu, kad dabar ji priimtų įvairius pasiūlymus, ypač dėl kilmės žymėjimo.

Dėl šių priežasčių balsavome už daugelį čia patvirtintų požiūrių.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Pradinis šio pasiūlymo tikslas buvo supaprastinti ir pagerinti esamą tekstilės gaminių ženklinimo reglamentavimo sistemą.

Per derybas su ES Ministrų Taryba Parlamentas įtraukė į reglamentą naujų nuostatų, pvz., reikalaujama nurodyti tekstilės gaminiuose esančias gyvūninės kilmės medžiagas ir atlikti tyrimą, skirtą nustatyti priežastinį ryšį tarp alerginių reakcijų ir tekstilės gaminiuose naudojamų cheminių medžiagų.

Apie gyvūninės kilmės medžiagų buvimą turėtų būti aiškiai nurodyta, kad vartotojai arba alergiški asmenys per neapsižiūrėjimą nenusipirktų natūralaus kailio gaminių, kai jie to nepageidauja.

Iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisija turės atlikti tyrimą, skirtą įvertinti, ar esama alerginių reakcijų ir tekstilės gaminiuose naudojamų cheminių medžiagų arba mišinių priežastinio ryšio. Remdamasi šiuo tyrimu Komisija prireikus pateiks teisėkūros pasiūlymus.

ES Ministrų Taryba turėtų netrukus priimti šį reglamentą; jis įsigalios 20 dieną po jo paskelbimo. Ženklinimo reikalavimų ir „gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių“ nurodymo taisyklėms (įgyvendinti) bus nustatytas dvejų su puse metų pereinamasis laikotarpis.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), Dabartinė padėtis, kai nėra suderintų kilmės žymėjimo taisyklių, Europos Sąjungai nepalanki; ji trukdo Europos vartojimo prekių, opių kilmės požiūriu, gamintojams gauti su šių prekių gamyba ES susijusį pelną, o vartotojai praranda galimybę gauti informaciją apie produktų kilmę. Žymint kilmę vartotojui būtų lengviau pasirinkti, sumažėtų melagingų, netikslių ar klaidinančių kilmės nuorodų. Šiuo pakeitimu nustatomas reikalavimas nurodyti gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių buvimą tekstilės gaminiuose. Reikėtų pabrėžti, kad kailis dažnai naudojamas papuošti palyginti nebrangius drabužius, dažnai importuojamus iš Azijos.

Siekiant pašalinti galimas tinkamo vidaus rinkos veikimo kliūtis, kylančias dėl skirtingų valstybių narių nuostatų ar taikomos praktikos, neatsilikti nuo elektroninės prekybos raidos ir susidoroti su ateityje kilsiančiomis tekstilės gaminių rinkos problemomis, reikėtų apsvarstyti kitų tekstilės gaminių ženklinimo aspektų suderinimo ir standartizavimo klausimą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos laisvam tekstilės gaminių judėjimui vidaus rinkoje ir visoje ES būtų pasiekta vienodai aukšto lygio vartotojų apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete įvyko persilaužimas dėl T. Manderso pasiūlymo, nes būtent komitetas nusprendė, kad reikėtų nustatyti, jog privalu nurodyti visą produkto sudėtį, o ne tik kai kurias jo dalis. Tačiau vėliau mūsų frakcija nurodė būtinybę apsaugoti tekstilės pramonę ir etiketę „Pagaminta …(kur)“, bet derybose su Taryba ši pozicija atsako nesulaukė. Vis dėlto kai ką verta palaikyti, pvz., medžiagų registravimo supaprastinimą. Kadangi etiketės „Pagaminta …(kur)“ apsauga, mano nuomone, prioritetinis klausimas, negaliu balsuoti „už“, todėl nusprendžiau susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už T. Manderso pranešimą apie tekstilės gaminių ženklinimo reglamentus. Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas, nepaisydamas Tarybos priešinimosi, balsuodamas per antrąjį svarstymą pasiūlė nemažai pakeitimų. Svarbu, kad vartotojai pirkinius galėtų įsigyti žinodami apie juos viską, kad netyčia nenusipirktų odos ar kailio, ypač kai tas kailis naudojamas pigiems drabužiams papuošti. Be to, tekste pabrėžiama tekstilės gaminių atsekamumo būtinybė; Komisija atliks galimo kai kurių produktų, pvz., sintetinių pluoštų arba dažų, pavojaus sveikatai tyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu.(PL) Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių ženklinimo bei žymėjimo Europos Sąjungos tekstilės sektoriui ypač svarbi. Dėl jos rinkoje greičiau pasirodys naujų pluoštų, o novatoriškos tekstilės įmonės galės praktiškai pritaikyti savo mokslinius bei technologinius tyrimus. Europos Parlamentas ir Taryba ilgai ginčijosi dėl šios rezoliucijos. Parlamentas ragino papildyti reglamentą naujais elementais: reikalavimu dėl nuorodos į kilmės šalį, nuorodos į gyvūninės kilmės pluoštus ir griežtesniais reikalavimais, susijusiais su kenksmingų medžiagų naudojimu gaminant tekstilės gaminius. Parlamentui pavyko įtikinti Tarybą, kad svarbiausia – aiškiai paženklinti etiketėmis gyvūninės kilmės pluoštus.

Ši nuostata pirmiausia labai naudinga vartotojams, kurie alergiški odinėms prekėms, ir tiems, kurie dėl ideologinių priežasčių nenori pirkti tekstilės gaminių, kuriuose yra gyvūninės kilmės dalių. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje mums taip pat pavyks pasiekti supratimo dėl prekių kilmės nuorodų. Šis klausimas pernelyg ilgai neišspręstas. Manau, kad aiškiai suformuluoti principai bus naudingi Europos įmonėms ir vartotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, nes yra siūloma nustatyti taisykles dėl tam tikrų gaminių, kurių sudėtyje yra gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių. Taip pat tiksliai nurodyti gaminių kilmę. Šiame reglamente visų pirma turėtų būti numatyti reikalavimai ženklinant arba žymint tekstilės gaminius nurodyti gyvūninės kilmės ne tekstilės dalis, kad vartotojai galėtų pasirinkti prekę, remdamiesi turima informacija. Ženklinimas arba žymėjimas neturėtų būti klaidinantis ir turėtų būti pateiktas taip, kad vartotojas galėtų lengvai suprasti, kurią gaminio dalį apibūdina duomenys.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu.(FI) Džiaugiuosi, kad pagaliau mes, Parlamento nariai, priėmėme sprendimą dėl dokumento, susijusio su tekstilės gaminių ženklinimu. Jis apima labai svarbius pasiūlymus dėl pagerinimo, o Taryba yra pasirengusi jį patvirtinti ir įgyvendinti. Rengiant reglamentą komitete kartais būdavo pareiškiama labai pretenzingų nuomonių, kurių, laimei, atsisakėme. Tai, kad nuo šiol gaminiai, kuriuose yra gyvūninės kilmės medžiagų, turi būti aiškiai paženklinti, yra akivaizdus pagerinimas visuomenės sveikatos atžvilgiu, nes, pvz., kailis kelia pavojų daugeliui alergiškų žmonių. Nors kai kurie gamintojai šiai iniciatyvai priešinosi remdamiesi dabartiniais gyvūninės kilmės dalių ženklinimo reikalavimų įstatymais, dabar padarytas patobulinimas, ir tai labai aiškiai rodo, kad ES mąstymas orientuotas į vartotoją. Vis dėlto privalomas gaminių iš trečiųjų šalių kilmės žymėjimo įgyvendinimas būtų neveiksmingas ir brangus. Sunku be pasirengimo įvertinti, kokią pridėtinę vertę šis reikalavimas galėtų duoti vartotojui, ypač kai pasaulio rinkoje gaminiai retai gaminami tik vienoje šalyje.

Dėl tos priežasties svarbu, kad Komisija dabar išnagrinėtų šį klausimą ir kad būtų atsargiai įvertinti praktiniai tolesnių veiksmų aspektai. Kalbant apie tą patį, būtų tikslinga atlikti, kaip dabar jau sutarta, bendrą gaminių ženklinimo reformos ir suderinimo įvertinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), Pritariu Komisijos pasiūlymui, nes juo supaprastinama esama reglamentavimo sistema, be to, jis suteikia inovacijų skatinimo tekstilės ir drabužių sektoriuje galimybę, kartu galimybę pluošto naudotojams bei vartotojams greičiau naudotis naujoviškais produktais.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Naujosios tekstilės gaminių ženklinimo taisyklės yra labai svarbios norint išvengti dėl prasto vartotojų informavimo kylančių problemų. Būtina aiškiai nurodyti gyvūninės kilmės medžiagų buvimą, kad vartotojai arba alergiški asmenys per neapsižiūrėjimą nenusipirktų natūralaus kailio gaminių, kai jie to nepageidauja. Pradinis šio pasiūlymo tikslas buvo supaprastinti ir pagerinti esamą tekstilės gaminių ženklinimo reglamentavimo sistemą. Labai svarbu, kad per derybas su ES Ministrų Taryba į reglamentą įtraukta naujų nuostatų, pvz., reikalaujama nurodyti tekstilės gaminiuose esančias gyvūninės kilmės medžiagas ir atlikti tyrimą, skirtą nustatyti, ar tarp alerginių reakcijų ir tekstilės gaminiuose naudojamų cheminių medžiagų bei mišinių esama priežastinio ryšio.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – T. Manderso pranešimo tikslas – padėti tekstilės gaminių pirkėjams. Siūlomos naujos tekstilės ženklinimo taisyklės, padėsiančios vartotojams išvengti galimybės nusipirkti tekstilės gaminį, kuriame yra natūralaus kailio ar odos. Balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Vartotojų informuotumas apie jų perkamas prekes nuolat didėja. Daugeliui žmonių gaminio kilmė labai svarbi jiems priimant sprendimą, kam išleisti pinigus. Tekstilės sektoriuje yra daug didesnis informacijos poreikis: vartotojai nori žinoti, iš kur jų perkami megztiniai, švarkai ar kelnės atvežami ir iš kokios medžiagos pagaminti. Šiuo metu taikomi ženklinimo reikalavimai nepakankami. Mums reikia aiškesnių etikečių, kuriose būtų nurodyta, kad gaminant drabužį naudoti gyvūniniai produktai, ypač kailiai ir kailiniai apvadai. Balsavau už šį pranešimą, nes jame kalbama apie išsamios piliečiams skubiai reikalingos informacijos pateikimą. Žmonės turi teisę žinoti, iš kur tekstilės gaminiai atvežami arba iš kokių medžiagų yra pagaminti.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Tekstas, kurį šiandien nagrinėjame, deja, labai skiriasi nuo to, kurį Parlamentas patvirtino per pirmąjį svarstymą. Esminis skirtumas tas, kad šiame pranešime neužsimenama apie kilmės nuorodą tekstilės gaminių etiketėse. Taryba stipriai pasipriešino šiai idėjai, ir sunku suprasti kodėl. Ar nėra teisinga, kad vartotojai žinos, iš kur atvežti jų dėvimi drabužiai? Kilmės žymėjimas tikrai suteiktų gaminio kokybės ir saugos garantiją.

Man tikrai paslaptis, kodėl tik dvi valstybės narės, Italija ir Lietuva, Taryboje primygtinai reikalavo įtraukti kilmės žymėjimą; įdomu, kodėl kitos Europos valstybės nesuinteresuotos, kad jų verslas būtų apsaugotas tokiu būdu; juk tada jos lieka neapsaugotos nuo nesąžiningos konkurencijos ir klastočių pavojaus. Parlamentas, deja, nusileido Tarybos trumparegiškam sprendimui nepritarti taip reikalingam kilmės žymėjimui, taigi jaučiu, kad turiu balsuoti prieš šios dienos pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas yra rekomendacija antrajam svarstymui dėl Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio pluoštų sudėties ženklinimo bei žymėjimo priėmimo. Taryba per pirmąjį svarstymą atmetė visus esminius Parlamento pateiktus pakeitimus, nes mano, kad jie būtų nesuderinami su planuojamu supaprastinimu. Pagrindiniai Parlamento pasiūlyti pakeitimai, dar kartą įtraukti į pranešimą, už kurį balsavau, susiję su klausimais, kurie, mano manymu, nepaprastai svarbūs Europos rinkai. Iš jų norėčiau pabrėžti kilmės žymėjimą ir reikalavimo nurodyti iš trečiųjų šalių įvežamų tekstilės gaminių kilmę įtraukimą. Kadangi šiuo metu nėra suderintų kilmės žymėjimo taisyklių, ES tarp savo pagrindinių prekybos partnerių, pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kinijos ir Japonijos, kurios reikalauja žymėti importuojamų prekių kilmę, patenka į nepalankią padėtį. Žymint kilmę, vartotojams būtų lengviau pasirinkti, sumažėtų melagingų, netikslių ar klaidinančių kilmės nuorodų.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Per pirmąjį svarstymą Parlamentas pritarė 63 Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių sudėties ženklinimo pakeitimams. Kai kurie iš jų buvo techninio pobūdžio, kiti susiję su esme, tarp jų dėl kilmės žymėjimo, gyvūninės kilmės medžiagų nurodymo, nekalbinių simbolių ženklų vartojimo ir nuostatos dėl peržiūros. Taryba priėmė daug techninių pakeitimų, bet atmetė visus esminius Parlamento pasiūlytus pakeitimus. Daugelis šių pakeitimų dabar grąžinti, nes manoma, jog svarbu, kad Taryba pripažintų jų tikslingumą ir deramai į juos atsižvelgtų.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Parlamentas savo pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą, įvykusį 2010 m. gegužės 18 d., labai didele dauguma patvirtino 63 pakeitimus. Didžiąją šių pakeitimų dalį sudarė techniniai pakeitimai, kuriais siekiama suderinti tekstą su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo ir su naująja teisės aktų, susijusių su prekių pateikimu rinkai, sistema. Be to, Parlamentas priėmė nemažai esminių pakeitimų, įskaitant dėl kilmės žymėjimo, gyvūninės kilmės medžiagų nurodymo, nekalbinių simbolių vartojimo ir nuostatos dėl peržiūros.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. (CS) Pranešimą palaikiau, nes tai žingsnis geresnės vartotojų apsaugos link, be to, jame atkreipiamas dėmesys į tekstilės gaminių kokybę. Vis dėlto gaila, kad mums nepavyko sulaukti pritarimo dėl reikalavimų dėl kilmės šalies ženklinimo, nes tai vienas iš informacijos elementų, palengvinančių vartotojų pasirinkimą ir galinčių padėti sumažinti įvairių netikslių ir klaidinančių teiginių apie kilmę tikimybę. Kadangi nėra suderintų šios srities taisyklių, Europos gamintojai netenka iš gamybos ES gaunamos naudos. Manau, kad Komisija ir toliau ieškos priimtino šio klausimo sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Laurence J.A.J. Stassen (NI), raštu.(NL) Olandų laisvės partija (PVV) balsuoja prieš šią Europos Parlamento rekomendaciją. Pirminiame Komisijos pasiūlyme numatytas formalumų supaprastinimas, kad būtų lengviau įdiegti naujus tekstilės pluoštus. Europos Parlamentas jį papildė reikalavimu, kad ateityje įmonės įsipareigotų etiketėje apie kilmės šalį nurodyti, iš kur tekstilės gaminys yra. Nepalaikome Parlamento pozicijos šiuo klausimu.

Vartotojams naudinga, kai etiketėse nurodoma informacija apie sveikatai kenksmingas arba alergines reakcijas sukeliančias medžiagas. Kilmės šalies nurodymas etiketėje – beprasmis Europos smulkmeniškumas. Akivaizdu, kad gaminio kilmės nurodymas mums nieko nepasako apie jo gamybos procesą arba kokybę; vartotojų apsaugos tai taip pat nepadidina. Net jei gaminio kilmės šalis nurodyta, kiti gamybos proceso veiksmai galėjo būti atliekami kitur.

Etiketė „Pagaminta X šalyje“ tik sukuria apgaulingą aiškumo įspūdį vartotojui, o iš tikrųjų pareikalauja papildomų išlaidų; tai – biurokratizmas. Įmonėms kyla papildomų administracinių problemų, tikrinant etiketes prisideda papildomų muitinės formalumų ir pagaliau pabrangsta produktų importas. Taigi PVV taip pat balsuos prieš šią rekomendaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), Balsavau už kilmės šalies ir kailio buvimo nurodymą etiketėje, pritariu šiam teisės aktui.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. (FR) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas ir Taryba sutarė ypač sudėtingu klausimu – dėl tekstilės pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių ženklinimo. Vartotojams turi būti suteikta tiksli informacija apie gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių, pvz., kailių, buvimą gaminyje, kad jie, atsižvelgdami į šią informaciją, galėtų rinktis.

Aš dar tvirtinčiau apie būtinybę Komisijai ypač atidžiai išnagrinėti socialinio ženklinimo klausimą. Manau, kad vartotojai turėtų būti informuojami apie socialines sąlygas, kuriomis tekstilės gaminys buvo pagamintas, kad tekstilės pramonės įmonės jaustų didesnę atsakomybę už savo darbuotojų darbo sąlygas.

Žinoma, nereikia prikimšti etikečių informacijos, tačiau, pasitelkiant socialinį ženklinimą ir pilietišką perkant prekes pasireiškiantį vartotojų požiūrį, ilgainiui galima būtų pakeisti darbo sąlygas Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Thyssen (PPE), raštu.(NL) Susitarimas, kuriam po dvejų intensyvių derybų metų šiandien pritarta, padės supaprastinti naujų pluoštų pateikimą į rinką, dėl suprantamų, aiškiai matomų ir įskaitomų tekstilės etikečių pagerės vidaus rinkos vartotojų apsauga. Be to, Europos Parlamentas sugebėjo patvirtinti šį reglamentą. Ateityje etiketėje turėtų būti aiškiai nurodoma, kad tekstilės gaminyje yra gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių, pvz., kailio ar odos. Be to, gerbtinas aiškus Parlamento reikalavimas toliau tirti nekalbinių simbolių vartojimą ant drabužių etikečių ir galimą alerginių reakcijų ir tekstilės gaminiuose naudojamų cheminių medžiagų sąryšį.

Svarbus žingsnis į priekį yra Komisijos įpareigojimas (kurio Parlamentas siekė ir pasiekė) prireikus 2013 m. pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl tekstilės gaminių atsekamumo, prieš tai atlikus kruopštų tyrimą. Dėl šių priežasčių balsavau už susitarimą, kurį Parlamentas ir Taryba sugebėjo pasiekti per antrąjį svarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu.(EL) Dėl T. Manderso rekomendacijos dėl tekstilės gaminių ženklinimo balsavau už kompromisinį frakcijų pasiūlymą, nes pritariu privalomam tekstilės gaminių iš trečiųjų šalių kilmės šalies ženklinimui. Dar manau, kad tai gali paskatinti sąžiningą konkurenciją ES ir tarptautinėje arenoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) Gerbiami kolegos, Lietuvos tekstilės ir drabužių sektorius yra vienas labiausiai specializuotų ES ir didžiausių – yra 1000 šio sektoriaus įmonių, kuriuose dirba 40 000 žmonių. Todėl man ir daugumai lietuvių svarbu, kad naujos tekstilės gaminių ženklinimo taisyklės – paminėtos šiame pranešime – padėtų apsaugoti mūsų tekstilės sektoriaus reputaciją. Tikiuosi, naujieji teisės aktai supaprastins esamas ženklinimo taisykles. Be to, mums reikia patikimų cheminių tyrimų, kurie patvirtintų kuriamų tekstilės medžiagų higienos ir aplinkos kriterijus. Europos vartotojai turi teisę žinoti, ką jie perka. Bet koks gyvulinės kilmės medžiagos panaudojimas turi būti aiškiai nurodytas tekstilės gaminio etiketėje. Naujos tekstilės ženklinimo taisyklės turėtų padėti sustabdyti vartotojus nuo nesąmoningo tekstilės gaminių, pagamintų iš tikro kailio ar odos, pirkimo. Lietuvos tekstilės ir drabužių sektoriaus likimas glaudžiai susijęs su ES: 84 proc. lietuviškos tekstilės eksportuojama į ES. Nedaug žmonių žino, kad lietuviškos tekstilės gamintojai siuva uniformas įvairioms karinėms ir policijos pajėgoms, įskaitant NATO, visoje Europoje. Todėl tiek Lietuva, tiek Europa turėtų būti suinteresuotos didinti pastangas, siekiant pagerinti kokybės kontrolę ir skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Šiandien nubalsavus dėl ženklinimo, vartotojams daugiau neliks galimybės per klaidą nusipirkti natūralios odos ar kailio turinčių tekstilės gaminių. Manau, kad vartotojai turi teisę žinoti, iš ko pagaminti jų perkami gaminiai, o šiame pranešime užtikrinta, kad kiekviena gyvūninės kilmės medžiaga būtų nurodyta tekstilės gaminio etiketėje. Tai gera naujiena ne tik nenorintiems pirkti gaminių, kurių sudėtyje yra kailio ar odos, asmenims, bet ir alergiškiems žmonėms. Mane nuvylė, kad šiame pranešime nekalbama apie privalomą tekstilės gaminių kilmės ženklinimą, bet teikia vilčių tai, jog Komisija vertinimo ataskaitoje siūlys šiuos klausimus spręsti ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Balsavau už pranešimą dėl tekstilės gaminių pavadinimų ir ženklinimo. Siūloma ES teisės aktų peržiūra visų pirma susijusi su techniniais klausimais, kurie neturi didesnio poveikio politikai. Tačiau įgyvendintas procedūrų supaprastinimas padės paskatinti inovacijas šioje pramonės šakoje. Kelių Europos Parlamento frakcijų pasiektas kompromisas taip pat atsižvelgia į esamas problemas, įskaitant suklastotus Europos tekstilės sektoriaus gaminius; raginama priimti skaidrius ir suprantamus prekybos reglamentus, užtikrinančius vartotojų apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už T. Manderso pranešimą. Tekste, dėl kurio balsavome, siūloma ne tik sujungti minėtas tris direktyvas dėl tekstilės sudėties ženklinimo į vieną visoms valstybėms narėms taikytiną Europos reglamentą, bet ir supaprastinti naujų pluoštų pripažinimo procedūrą.

T. Manderso pranešimas tikriausiai būtų buvęs išsamesnis, jei į jį būtų įtraukta taisyklė dėl privalomojo ES nepriklausančių šalių gaminių kilmės ženklinimo, bet, atsižvelgiant į sunkumus, kurie iškyla sprendžiant kai kuriuos klausimus, manau, kad galutiniame balsuoti pateiktame tekste pagaliau pasiektas geras kompromisas.

 
  
  

Pranešimas: Vital Moreira (A7-0243/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą, nes juo pakeičiami kai kurie Reglamento (EB) Nr. 1215/2009 aspektai, pratęsiant jo galiojimo laiką iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir atliekami kai kurie su dvišalių susitarimų su Bosnija ir Hercegovina ir su Serbija įsigaliojimu susiję pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad laikinaisiais susitarimais ir (arba) stabilizacijos ir asociacijos susitarimais (SAS) Bosnijai ir Hercegovinai suteikiamos nuolaidos produktams, kuriems taikomos ir autonominės prekybos lengvatos, šios nuolaidos turi būti išbrauktos iš Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2009. Tai lengvatinės tarifinės kvotos, taikomos jaučių jauniklių mėsos produktams, cukrui ir cukraus produktams, tam tikrų rūšių vynui ir tam tikriems žuvininkystės produktams. Tai galėtų padaryti labai didelį neigiamą poveikį bendriems Vakarų Balkanų ekonominės veiklos rezultatams ir neigiamai paveikti vidaus reformas bei pereinamojo laikotarpio procesus tame regione. Be to, tai galėtų būti didelė kliūtis Vakarų Balkanų ekonomikai atsigauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą. Europos Sąjunga Vakarų Balkanų šalims yra suteikusi išimtinę galimybę neribotais kiekiais į ES rinką be muito įvežti beveik visas prekes. Pagrindinis šių priemonių tikslas yra atgaivinti Vakarų Balkanų šalių ekonomiką, suteikiant joms palankesnes sąlygas patekti į ES rinką. Savo ruožtu ekonomikos plėtra yra skatinamas politinis stabilumas visame regione. Šios prekybos lengvatos suteiktos laikotarpiui, kuris baigėsi 2010 m. gruodžio 31 d. Pritariu, kad lengvatinių nuostatų galiojimas būtų pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nustojus taikyti prekybos lengvatas, naudos gavėjai netektų objektyvių ekonominių prekybos su ES privalumų. Tai turėtų neigiamą poveikį bendriems Vakarų Balkanų ekonominės veiklos rezultatams, jų vidaus reformoms ir pereinamojo laikotarpio procesams tame regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Pritariu tam, kad šalims bei teritorijoms, kurios gauna naudos dalyvaudamos stabilizavimo ir asocijavimo procese, būtų nustatytos išskirtinės prekybos priemonės. Visi žino, kad prekyba yra ekonomikos vystymosi variklis, ir šios prekybos priemonės atgaivins Vakarų Balkanų šalių ekonomiką. Be to, Vakarų Balkanų šalims suteikę palankesnes sąlygas patekti į ES rinką, galėsime greičiau integruoti jų ekonomiką į Europos Sąjungos ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šiandien balsuojame, kad Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai bei Kosovui iki 2015 m. būtų pratęstos išskirtinės prekybos lengvatos, pvz., lengvatiniai tarifai. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1215/2009 lengvatinės tarifinės kvotos taikomos jaučių jauniklių mėsos produktams, cukrui ir cukraus produktams, tam tikrų rūšių vynui ir tam tikriems žuvininkystės produktams. Papildant šį sąrašą siekiama įveikti plačiai paplitusią ekonomikos krizę; manoma, kad, nustojus taikyti prekybos lengvatas, šių šalių ekonominiam atsigavimui kiltų pavojus, be to, tai turėtų neigiamą poveikį visiems Vakarų Balkanų stabilizavimo ir pereinamojo laikotarpio procesams.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šiame pranešime daugiausia dėmesio skirta pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2009, nustatantis išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms. Tokia padėtis Vakarų Balkanų šalyse; jų produktams netaikomas muitas ir sudarytos išskirtinės sąlygos neribotam jų kiekiui patekti į rinką. Šiomis priemonėmis siekiama sušvelninti krizę ir atgaivinti šių šalių ekonomiką. 2010 m. gruodžio 31 d. minėtos išskirtinės priemonės nustojo galioti ir, jei nebus pratęstos, tai turės neigiamų padarinių gerovės kūrimui, neleis atsigauti ekonomikai, stabdys vidaus reformą ir pereinamojo laikotarpio procesus. Todėl pritariu pranešėjo pasiūlytiems pakeitimams ir tam, kad šios priemonės būtų pratęstos iki 2015 m. gruodžio 31 d. atlikus būtinus pakeitimus, kuriuos būtina atlikti atsižvelgiant į naujas dvišales sutartis su Bosnija ir Hercegovina bei Serbija.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiuo pranešimu siekiama pratęsti išskirtinę galimybę neribotais kiekiais be muito į ES rinką įvežti beveik visus produktus, kurių kilmės šalys ir teritorijos gauna naudos dalyvaudamos stabilizavimo ir asocijavimo procese. To dingstis – Vakarų Balkanų ekonomikos atgaivinimas naudojantis privilegijuotu patekimu į ES rinką, tikint, kad tos privilegijos nulemtas ekonomikos augimas paskatins politinį viso regiono stabilumą.

Vis dėlto šios priemonės negali būti svarstomos neatsižvelgiant į tai, kad šiandien Balkanus, ypač Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją bei Kosovą, apėmusi rimta ekonomikos ir socialinė krizė. Akivaizdu, kad dabartinė krizė šiame regione yra kapitalizmo krizės plačiąja prasme dalis, ir ją apsunkina pastarosios poveikis. Be to, jos šaknys – ilga kišimosi, agresijos ir karinės okupacijos, skatinamų ES ir jos galingųjų valstybių bei JAV, kurios siekia ekonomiškai ir politiškai įsiviešpatauti šiame regione, istorija. Tai įrodo Kosovo atsiskyrimas ir ES vaidmuo, o vidinis procesas, kurį sudaro „reforma ir pereinamasis laikotarpis“, yra imperinio valdymo įvedimo regione dabartinis šio proceso etapas.

Šiuo požiūriu ir reikėtų apžvelgti, išnagrinėti ir suprasti šiandien čia pateiktus pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiuo pranešimu siekiama pratęsti galimybę neribotais kiekiais be muito į ES rinką įvežti beveik visus produktus, kurių kilmės šalys ir teritorijos gauna naudos dalyvaudamos stabilizavimo ir asocijavimo procese. To dingstis – Vakarų Balkanų ekonomikos atgaivinimas naudojantis privilegijuotu patekimu į ES rinką, tikint, kad tos privilegijos nulemtas ekonomikos augimas paskatins politinį viso regiono stabilumą.

Vis dėlto šios priemonės negali būti svarstomos neatsižvelgiant į tai, kad šiandien Balkanus, ypač Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją bei Kosovą, apėmusi rimta ekonomikos ir socialinė krizė.

Dabartinė krizė šiame regione yra kapitalizmo krizės plačiąja prasme dalis, ir ją apsunkina pastarosios poveikis. Be to, jos šaknys – ilga kišimosi, agresijos ir karinės okupacijos, skatinamų ES ir jos galingųjų valstybių bei JAV, kurios siekia ekonomiškai ir politiškai įsiviešpatauti šiame regione, istorija. Tai įrodo Kosovo atsiskyrimas ir ES vaidmuo, o vidinis procesas, kurį sudaro „reforma ir pereinamasis laikotarpis“, yra imperinio valdymo įvedimo regione dabartinis šio proceso etapas.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2000 Europos Sąjunga suteikė išskirtinę galimybę neribotais kiekiais be muito į ES rinką įvežti beveik visus produktus, kurių kilmės šalys ir teritorijos gauna naudos dalyvaudamos stabilizavimo ir asocijavimo procese. Pagrindinis šių priemonių tikslas yra atgaivinti Vakarų Balkanų šalių ekonomiką, suteikiant joms palankesnes sąlygas patekti į ES rinką. Be to, ekonomikos plėtra paskatino politinį stabilumą visame regione. Šios prekybos lengvatos buvo suteiktos laikotarpiui, kuris pasibaigė 2010 m. gruodžio 31 d., o šiuo metu taikomos Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai bei Kosovui.

Prekybos lengvatų panaikinimas galėtų turėti labai blogų padarinių Vakarų Balkanų ekonomikos rezultatams apskritai ir atitinkamai neigiamą poveikį jų vidaus reformoms ir pereinamojo laikotarpio procesams. Be to, tai galėtų rimtai stabdyti ekonomikos atsigavimą. Kad prekyba nenutrūktų, pageidautina pratęsti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2009 taikymą iki 2015 m. gruodžio 31 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Šiomis priemonėmis siekiama padėti šalims dalyvauti stabilizacijos procese, pvz., Vakarų Balkanų valstybėms, palyginti su trečiosiomis šalimis, taikomos lengvatinės prekybos su ES priemonės. Patvirtinu, kad, atsižvelgdamas į tinkamą sprendimą pratęsti minėtą reglamentą iki 2015 m., skiriant ypatingą dėmesį Bosnijai ir Hercegovinai bei Serbijai, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, nes Reglamentu (EB) Nr. 2007/2000(1) Europos Sąjunga suteikė galimybę išimtinai neribotais kiekiais į ES rinką be muito įvežti beveik visas prekes, kurių kilmės šalys ir teritorijos yra stabilizacijos ir asociacijos proceso naudos gavėjos. Pagrindinis šių priemonių tikslas yra atgaivinti Vakarų Balkanų šalių ekonomiką, suteikiant joms palankesnes sąlygas patekti į ES rinką. Savo ruožtu ekonomikos plėtra yra skatinamas politinis stabilumas visame regione. Šios prekybos lengvatos suteiktos laikotarpiui, kuris baigsis 2010 m. gruodžio 31 d., ir šiuo metu yra taikomos, kaip apibrėžta JTSTR 1244/99, visiems Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Kosovo kilmės produktams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1215/2009. Albanijos, Kroatijos Respublikos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Juodkalnijos kilmės produktams toliau taikomos Reglamento (EB) Nr. 1215/2009 nuostatos, kai taip nurodyta, arba kitos Reglamente (EB) Nr. 1215/2009 numatytos priemonės, kurios yra palankesnės nei prekybos nuolaidos, numatytos dvišaliuose Europos Sąjungos ir šių šalių susitarimuose. Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamos tam tikros Reglamento (EB) Nr. 1215/2009 nuostatos siekiant pratęsti jo galiojimą iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir atlikti tam tikrus pakeitimus, kurie tapo būtini įsigaliojus dvišaliams susitarimams su Bosnija ir Hercegovina bei Serbija.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Ryžtingai pritariu kai kurių Reglamento (EB) Nr. 1215/2009 elementų pakeitimui, kad jo galiojimo laikas būtų pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir būtų padaryti kai kurie pakeitimai, susiję su dvišalių susitarimų su Bosnija ir Hercegovina ir su Serbija įsigaliojimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Šiame pranešime pritariama spaudimui, kurį Europos Sąjunga vykdo Balkanų valstybių atžvilgiu, kad patenkintų jų interesus. Jame netgi Parlamentui pavedama kartu su Taryba imtis „atitinkamų priemonių“, jei tų valstybių parlamentai neparodys pakankamo noro liberalizuoti savo ekonomiką. Tai išpuikęs imperializmas! Balsuosiu „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2000 ES suteikė išimtinę galimybę neribotais kiekiais į ES rinką be muito įvežti beveik visus produktus, kurių kilmės šalys ir teritorijos gauna naudos dalyvaudamos stabilizavimo ir asocijavimo procese. Pagrindinis šios priemonės tikslas – atgaivinti Vakarų Balkanų šalių ekonomiką, suteikiant joms palankesnes sąlygas patekti į ES rinką. To nulemta ekonomikos plėtra paskatins politinį stabilumą visame regione. Šiuo reglamentu suteiktos privilegijos pasibaigė 2010 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į šiuo metu mus ištikusią ekonomikos ir finansų krizę, būtina pratęsti šias sąlygas iki 2015 m. gruodžio 31 d., kad panaikinus šias ypatingas sąlygas to regiono šalių ekonomikos neištiktų stagnacija, nes geros ekonominės sąlygos reikalingos stabilumui ir taikai šiame neramiame Balkanų regione palaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 2007/2000 Europos Sąjunga suteikė išskirtinę galimybę neribotais kiekiais į ES rinką be muito įvežti beveik visas prekes, kurių kilmės šalys ir teritorijos yra stabilizacijos ir asociacijos proceso naudos gavėjos. Pagrindinis šių priemonių tikslas – atgaivinti Vakarų Balkanų šalių ekonomiką, suteikiant joms palankesnes sąlygas patekti į ES rinką. O ekonomikos plėtra turi paskatinti politinį stabilumą visame regione. Šių prekybos lengvatų galiojimas neturėtų būti nutrauktas, nes tai galėtų turėti neigiamą poveikį Vakarų Balkanų ekonomikos rezultatams apskritai ir atitinkamai (iš to kylantį) neigiamą poveikį jų vidaus reformoms ir perinamojo laikotarpio procesams. Be to, tai galėtų rimtai stabdyti šio regiono ekonomikos atsigavimą. Todėl sutinku su pranešėju, kuris ryžtingai pritaria kai kurių Reglamento (EB) Nr. 1215/2009 elementų pakeitimui, kad būtų leidžiama pratęsti jo galiojimą iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Siekiant paskatinti Vakarų Balkanų šalių ekonomikos plėtrą, joms suteiktos palankesnės sąlygos patekti į rinką. Tai taikoma beveik visoms prekėms, pagamintoms ES stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančiose arba su juo susijusiose šalyse. Prekybos lengvatos buvo suteiktos laikotarpiui, kuris pasibaigia 2010 m. gruodžio 31 d., jos taikomos šioms šalims: Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai ir Kosovui.

Lengvatos tebelieka galioti Albanijos, Kroatijos, Makedonijos ir Juodkalnijos prekėms. Jei šios prekybos lengvatos dabar būtų nutrauktos, tai pakenktų šių šalių ekonomikos augimui. Balsuodamas nepritariau šiam pranešimui, nes, kaip jau buvo aiškinta, kai kurie naujojo reglamento punktai nėra aiškiai suformuluoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šiuo pranešimu siekiama pratęsti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2009, kuriuo priimamos išskirtinės prekybos priemonės, skirtos ES stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms. ES suteikė išskirtinę galimybę neribotais kiekiais be muito į ES rinką įvežti beveik visus produktus, kurių kilmės šalys ir teritorijos gauna naudos dalyvaudamos stabilizavimo ir asocijavimo procese. Pagrindinis šios priemonės tikslas – atgaivinti Vakarų Balkanų šalių ekonomiką, suteikiant joms palankesnes sąlygas patekti į ES rinką. Abejoju, kad reikėtų numatyti poveikio vidaus rinkai tyrimą, taikant tokį išskirtinį patekimą į rinką. Šios prekybos lengvatos buvo suteiktos laikotarpiui, kuris baigėsi 2010 m. gruodžio 31 d. Panaikinus prekybos lengvatas, naudos gavėjai netektų objektyvios ekonominės naudos iš prekybos su ES. Tai galėtų turėti rimtų padarinių ekonominiams Vakarų Balkanų rezultatams apskritai, turėtų neigiamą poveikį jų vidaus reformoms ir pereinamojo laikotarpio procesams, stabdytų jų ekonomikos atsigavimą. Balsavau už pasiūlymą, kuriuo siekiama pratęsti priemonių galiojimą laiką iki 2015 m. gruodžio 31 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2000 ES suteikė išimtinę galimybę neribotais kiekiais į ES rinką be muito įvežti beveik visus produktus, kurių kilmės šalys ir teritorijos gauna naudos dalyvaudamos stabilizavimo ir asocijavimo procese. Pagrindinis šios priemonės tikslas – atgaivinti Vakarų Balkanų šalių ekonomiką, suteikiant joms palankesnes sąlygas patekti į ES rinką. Šios prekybos lengvatos, šiuo metu taikomos Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai bei Kosovui, suteiktos laikotarpiui, kuris baigėsi 2010 m. gruodžio 31 d., bet jo galiojimą reikėtų pratęsti iki 2015 m. gruodžio 31 d., kad nekiltų pavojus tų šalių ekonomikos atsigavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Nors galutinis balsavimas atidėtas, balsavome dėl kelių pakeitimų. Šios „išskirtinės prekybos priemonės“, taikomos Vakarų Balkanų šalims, ES stabilizavimo ir asocijavimo proceso partnerėms, iš tikrųjų yra lengvatinės muitų tarifų priemonės, šalių partnerių eksportui užtikrinančios lengvesnį patekimą į ES rinką. Apie jas turi būti pranešta Pasaulio prekybos organizacijai. Ši programa baigėsi 2010 m. pabaigoje, dabar mums belieka tik pratęsti ją. Tai buvo blokuota dėl pavėluoto komiteto procedūros sprendimo. 2011 m. sausio mėn. pradžioje Tarptautinis prekybos komitetas pasiūlė Tarybai užtikrinti, kad procedūra būtų pagreitinta, bet atsakymo negavo. Taigi Parlamentui teko laukti, kol kovo mėn. bus patvirtinta J. Szájero ataskaita, kad galėtų imtis tolesnių veiksmų. Neoficialiame trišaliame dialoge buvo nuspręsta leisti patvirtinti šį klausimą per pirmąjį svarstymą. Dėl delsimo kai kurioms šalims gavėjoms, ypač Kosovui, kilo sunkumų, o Parlamentas dėl to buvo neteisingai apkaltintas.

 
  
  

Pranešimas: Gunnar Hökmark (A7-0151/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pasiūlymą, nes pritariu pagrindiniam principui, kuriuo vadovautasi jį rengiant. Iš tikrųjų ES ekonomika yra didžiausia pasaulyje. Kitaip nei paprastai tvirtinama per diskusijas dėl to, kurios šalies ekonomika pirmauja ir pirmaus pasaulyje, nei JAV, nei Kinijos ekonomika nėra didesnė. Skirtumas tas, kad JAV ir Kinijoje veikia didesnės rinkos, nes jose sudarytos geresnės sąlygos konkurencijai, konkurencingumui, naujiems produktams ir paslaugoms, taip pat inovacijoms. Jei Europa nori tapti pasaulio ekonomikos lydere, labai svarbu užtikrinti, kad joje veiktų bendroji vidaus rinka, kurioje itin daug dėmesio būtų skiriama paslaugų sektoriui ir žinių ekonomikai, tačiau skaitmeninė darbotvarkė ir skaitmeninė ekonomika gali paskatinti visose mūsų ekonomikos sektoriuose sukurti vidaus rinką. Norint pasiekti šį tikslą reikia sugebėti tapti plačiajuosčio ryšio ir interneto naudojimo srities lyderiu. Atveriant Europą naujoms paslaugoms ir didesniems judriuoju ryšiu perduodamiems duomenų srautams galima suteikti naujų galimybių kultūrai ir transliavimo turiniui, taip pat transliuotojams ir viešosioms paslaugoms plačiajuosčio ryšio srityje, kartu užtikrinant transliuotojams vienodas galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa. Pritariu pranešėjo nuomonei, kad norint, jog Europa pirmautų pasaulinėje ekonomikoje, labai svarbu, kad ji turėtų bendrą vidaus rinką, kurioje daugiausia dėmesio skiriama paslaugų sektoriui ir žinių ekonomikai. Skaitmeninė darbotvarkė ir skaitmeninė ekonomika gali būti akstinas, kad vidaus rinka taptų reali visose mūsų ekonomikos srityse. Todėl reikia galimybių tapti lyderiais plačiajuosčio ryšio ir interneto naudojimo srityje. Turime siekti, kad Europa taptų geriausia, ir daryti tai, kas Europai geriausia: atlaisvinti spektrą naujoms paslaugoms ir padidintiems judriuoju ryšiu perduodamiems duomenų srautams, atverti naujų galimybių kultūrai ir turiniui, transliuotojams ir viešosioms paslaugoms plačiajuosčio ryšio srityje. Pirmoji radijo spektro politikos programa (RSPP) yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti veiksmingą ir optimalų radijo spektro išteklio naudojimą. Europa turi pirmauti šiame pokyčių procese ir sudaryti kuo geresnes galimybes konkurencingai Europos žinių ekonomikai, kuriai būtų būdinga gyvybingumas, pokyčiai ir inovacijos. Tam reikia prieigos prie didžiausio pajėgumo ir didžiausios spartos interneto ir plačiajuosčio ryšio sistemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. Skaitmeninė darbotvarkė ir skaitmeninė ekonomika yra vienas svarbiausių ES strategijos 2020 tikslų, kurias siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį, didinti Europos pramonės produktyvumą, sanglaudą, konkurencingumą ir geresnes galimybes pateikti į bendrąją rinką ES vartotojams ir įmonėms. Šiandien Europa atsilieka nuo JAV ir Kinijos, kurios atlaisvina dideles spektro dalis, kad sudarytų galimybių sparčiai plėtoti naujas paslaugas ir labai spartų judriojo ryšio didelio pajėgumo internetą. ES turi būti skatinamas efektyvus radijo spektro naudojimas siekiant patenkinti didėjančius radijo dažnių naudojimo poreikius bei didinamas judriojo plačiajuosčio ryšio pajėgumas, užtikrinant geresnes galimybes viešajam ir komerciniam sektoriui. Būtina įveikti skaitmeninį atotrūkį, kad iki 2020 m. visi ES piliečiai turėtų prieigą bent prie 30Mb/s spartos ryšio. Būsimoji spektro politika taip pat turi užtikrinti tinkamą, paprastą ir nediskriminacinę leidimų išdavimo sistemą, kas sudarytų vienodas veiklos sąlygas visoje ES ir skatintų konkurenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes šio pranešimo tikslas yra sudaryti kuo daugiau galimybių verslui bei individualiems vartotojams naudotis belaidžio interneto, radijo, televizijos ryšio paslaugomis, atlaisvinant radijo spektrą. Tai pasitarnautų Europos piliečiams dvejopai – lengvinant galimybes pasinaudoti šiuolaikinėmis ryšio ir telekomunikacijų priemonėmis būtų mažinama vis dar egzistuojanti ES piliečių atskirtis, ypač gyvenančių kaimo ir periferinėse vietose, bei būtų aktyviau skatinama ES ekonomika, nes būtų sukurtos tvirtesnės prielaidos vystytis inovatyviam paslaugų sektoriui bei žinių ekonomikai. Iš tiesų, Europa yra sau išsikėlusi uždavinį, kad iki 2013 m. visi ES piliečiai turėtų galimybę naudotis plačiajuosčiu ryšiu ir patogiausias bei mažiausiai investicijų reikalaujantis būdas šį uždavinį įgyvendinti yra įvairios galimos belaidės technologijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu.(IT) Norėčiau pasveikinti G. Hökmarką parengus tokį aktualų pranešimą dėl radijo spektro politikos programos. Balsavau už šį pranešimą, nes tvirtai palaikau visas priemones, kuriomis siekiama palaikyti ir įgyvendinti bendrąją vidaus rinką. Europa turi patvirtinti visiems prieinamas pažangias plačiajuosčio ryšio ir interneto naudojimo sistemas, kuriomis taip pat būtų galima naudotis kaimo ir atokiose vietovėse, kaip reikalaujama pagal skaitmeninę darbotvarkę. Kartu svarbu užtikrinti privačių asmenų, gamintojų, vartotojų ir valdžios institucijų saugumą.

Be to, atsižvelgiant į didelę optinių kabelių kainą ir didėjantį vartotojų poreikį naudotis didelės spartos ryšiu, tampa aišku, kad privalu persvarstyti technologinį pagrindą ir teisėkūros, ir veikimo požiūriais. Siekiant šio tikslo reikia parengti daugiametes radijo spektro teisėkūros programas, kad būtų galima atlikti strateginį planavimą ir patenkinti didėjantį poreikį naudotis plačiajuosčiu ryšiu, visų pirma todėl, kad iš oficialių skaičiavimų matyti, jog iki 2013 m. perduodamų duomenų srautas kasmet dvigubės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus tikslus iki 2013 m. visiems Europos piliečiams užtikrinti galimybes naudotis plačiajuosčiu ryšiu ir iki 2020 m. – galimybes naudotis 30 Mb/s ar spartesniu plačiajuosčiu ryšiu (pusei Europos namų ūkių – iki 100 Mb/s spartos ryšiu) reikėtų laikyti mažiausiais siektinais tikslais, o Europa turėtų stengtis užtikrinti didžiausio pasaulyje pajėgumo ir sparčiausią plačiajuostį ryšį. Tai susiję su sumanymu, kad siekiant visiems piliečiams užtikrinti galimybes naudotis naujomis ir naujoviškomis paslaugomis labai svarbu sudaryti sąlygas naudotis belaidžiu plačiajuosčiu ryšiu. Visiškai pritariu Komisijos pasiūlytam galutiniam terminui 2013 m. sausio 1 d. elektroninių ryšių paslaugoms skirti 800 MHz dažnių juostą. Bet kokios išimtys ar nukrypimai turėtų būti leidžiami tik dėl techninių priežasčių, tačiau privalu atsižvelgti į specialius visuomenės saugumo ir gynybos poreikius. Kitos dažnių juostos turėtų būti atlaisvintos 2012 m. sausio 1 d., kaip numatyta Komisijos pateiktame pasiūlyme. Mano nuomone, turėtume skatinti judriojo ryšio paslaugoms skirti daugiau dažnių, o mažiausias siektinas tikslas turėtų būti 1 200 MHz. Labai svarbu nustatyti tinkamas taisykles, kurios leistų ateityje atlaisvinti papildomas dažnių juostas. Taip pat manau, kad būtų tikslinga spręsti ir kitus keblius klausimus, įskaitant, be kita ko, dažnių juostų atlaisvinimo išlaidų klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. (RO) Siekdami užtikrinti, kad pareidami prie skaitmeninės visuomenės neatsiliktume nuo kitų išsivysčiusių šalių, ES turime veiksmingiau paskirstyti radijo dažnių spektrą. Šio pranešimo tikslai taip pat visapusiškai suderinti su ES skaitmenine darbotvarke. ES vartotojai ir įmonės išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose vis dažniau naudojasi plačiajuosčio interneto ryšiu ir judriojo ryšio internetu, o tam reikia sparčių jungčių. Siekiant šio tikslo reikia kuo skubiau atlaisvinti 800 MHz dažnių juostą ir skirti ją plačiajuosčio judriojo ryšio interneto paslaugoms teikti, taip pat net dažnių juostas žemiau 790 MHz ribos, jeigu paaiškės, kad tai būtina siekiant įveikti padidėjusio perduodamų duomenų srauto problemą. Priemonės, kurias siūloma įdiegti pagal pirmąją radijo spektro politikos programą, labai svarbios mažinant skaitmeninę atskirtį ir užtikrinant greitą ir patikimą telekomunikacijų paslaugų teikimą kaimo ir atskirtose vietovėse siekiant atgaivinti veiklą jose. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – įdiegus šias priemones bus palaikomos inovacijos ir skatinama plačiau naudotis naujomis technologijomis, o tai yra būtina Europos ekonomikos konkurencingumo prielaida, kuri taip pat pabrėžta Bendrosios rinkos akte.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Balsavau už G. Hökmarko parengtą pranešimo projektą, kuriame pritariama sumanymui iki 2013 m. sausio mėn. atlaisvinti 800 MHz dažnio juostą ir skirti ją judriojo ryšio paslaugoms teikti ir kuriame užsibrėžti itin plataus užmojo tikslai, pvz., iki 2015 m. atlaisvinti 1 200 MHz dažno juostą ir skirti ją judriuoju ryšiu perduodamų duomenų srautui. Pranešėjas taip pat primygtinai ragina veiksmingai ir lanksčiau naudoti radijo spektrą, kad būtų galima skatinti inovacijas, ir investuoti, taip pat primena būtinybę patobulinti dabartinio ir būsimo radijo spektro naudojimo aprašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgdama į Europos telekomunikacijų pramonės ir informacinių technologijų svarbą siekiant užtikrinti didesnį mūsų rinkos produktyvumą ir konkurencingumą, balsavau už šią radijo spektro politikos programą. Esu įsitikinusi, kad ši programa padės sudaryti būtinas sąlygas norint sėkmingai konkuruoti su Kinijos ir JAV naujų technologijų rinkomis ir išlaikyti Europos pirmavimą telekomunikacijų pramonėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą, kuris trumpuoju laikotarpiu padės patenkinti vis didėjantį poreikį naudotis judriojo ryšio internetu, kuriam būtinas aukštas dažnis, visų pirma skiriant elektroninių ryšių paslaugoms visą 800 MHz dažnių juostą, kuri bus atlaisvinta įvairiose šalyse perėjus prie skaitmeninės televizijos. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu turime pripažinti socialinę, kultūrinę ir ekonominę radijo dažnių spektro vertę ir siekti visose srityse veiksmingiau juo naudotis. Kartu siekdami kokybiškai reaguoti į dažnių naudojimo poreikį, turime skatinti naudotis naujoviškomis technologijomis (mobiliojo ryšio mikrozonų technologijomis, pažinimo technologijomis ir kt.). Tai padės pasiekti Europos Sąjungos užsibrėžtus tikslus, įskaitant siekį panaikinti skaitmeninę atskirtį, kad būtų užtikrinta, kad 2015 m. visi europiečiai galėtų naudotis plačiajuosčiu ryšiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Balsavau už tai, kad būtų atmesta 20 pakeitimo antroji dalis ir 69 pakeitimo antroji dalis, nes taip rekomendavo S&D frakcijai priklausantys Kultūros ir švietimo komiteto nariai, o aš esu šio komiteto pavaduojanti narė.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – Šiandien balsavau už pranešimą dėl radijo spektro. Šis pranešimas galiausiai padės kurti darbo vietas šiame sektoriuje, įgyvendinti skaitmeninę darbotvarkę ir iki 2013 m. pasiekti belaidžio ryšio dažnių srityje užsibrėžtus tikslus. Rumunijoje interneto sparta – viena iš didžiausių Europoje. Plečiant Europos plačiajuosčio ryšio aprėptį bus galima padidinti mūsų konkurencingumą. Pažymėtina, kad Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga teigia, jog reikia sudaryti sąlygas naudotis pajėgumais ir, pageidautina, juos suderinti pasaulio lygmeniu.

Kasdieniame gyvenime visi naudojamės radijo spektru: klausomės radijo programų, naudojamės mobiliaisiais telefonais, nuotoliniu būdu užrakiname savo automobilius, naudojamės palydovinės navigacijos sistemomis. Šio pranešimo tikslas – suderinti ES požiūrį į spektro valdymą visoje Europos Sąjungoje. Svarbu, kad valstybės narės, norėdamos pasiekti Europos Sąjungos tikslus dažnių srityje, ir toliau palaikytų dvišalius ryšius su trečiosiomis šalimis ir su jomis derėtųsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikiama priemonių, galinčių svariai prisidėti siekiant užtikrinti visiems prieinamas galimybes naudotis elektroniniais ryšiais mažiau palankose ar atokiose vietovėse, pvz., kaimo vietovėse ar salose.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Siekiant užtikrinti, kad visi Europos piliečiai, gyvenantys ir miesto, ir kaimo vietovėse, turėtų prieigą prie skaitmeninių technologijų ir plačiajuosčio ryšio (o bendra šio pramonės sektoriaus apyvarta siekia apie 200 mlrd. EUR), labai svarbu turėti galimybę naudotis radijo ryšiu. Todėl, atsižvelgiant į radijo spektro reikšmę, būtina nustatyti jo paskirstymo ir naudojimo ES prioritetus.

Todėl skaitmeninės darbotvarkės, skaitmeninės ekonomikos ir šios pirmosios penkeriems metams skirtos politikos programos tikslas – paskatinti mūsų ekonomiką ir įgyvendinti vidaus rinką visais jos aspektais. Labai svarbu, kad Europos telekomunikacijų pramonė vėl imtų pirmauti pasaulio lygmeniu ir skatintų siekti didesnio produktyvumo, sanglaudos, konkurencingumo ir galimybių patekti į bendrąją rinką.

Todėl norėčiau pasidžiaugti pranešėjo rezultatais, kurių pasiekta dėl pastangų plataus užmojo ir vilčių teikiančiame pranešime surasti visoms frakcijoms prieinamą kompromisą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas parengtas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa. Kadangi ES ekonomika didžiausia pasaulyje, ES turi stebėti visus savo modernizavimo ir technologinių naujovių diegimo procesus, nes kitaip gali kilti pavojus, kad besiformuojančios ekonomikos šalys, pvz., Kinija ir Pietų Korėja, ją aplenks. Pietų Korėja – šio spartaus skaitmeniniu ryšiu pagrįsto vystymosi pavyzdys, nes, vertinant duomenų srauto perdavimo spartos ir atitinkamos plačiajuosčio ryšio aprėpties požiūriu, ji pirmauja pasaulyje. Jei ES nori šioje srityje aplenkti Pietų Korėją, atsižvelgiant į nuolatinį perduodamų duomenų srauto spartos ir apimties (kurios, kaip tikimasi, iki 2014 m. kasmet turėtų dvigubėti) mažėjimą, skaitmeninėje darbotvarkėje apibrėžtus tikslus reikėtų vertinti kaip būtinuosius arba įvertinti juos iš naujo. Kadangi internetas yra pagrindinė priemonė, leidžianti sudaryti geresnes sąlygas ir užtikrinti plėtrą, taip pat suteikti piliečiams žinių kultūros srityje, visų pirma transliuojant vaizdo ir garso medžiagą, palankiai vertinu tai, kad patvirtintas šis pranešimas, ir tikiuosi, kad radijo spektro, augimo ir naujoviškos programinės įrangos kūrimo srityse ES vaidmuo bus pagrindinis.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pripažįstame, kad reikia planuoti ir organizuoti radijo spektrą. Tai turėtų būti daroma remiantis valstybių narių bendradarbiavimu ir atsižvelgiant į tai, kad dažnių spektras yra viešoji gėrybė, kuri labai svarbi kuriant ir tobulinant įvairias visuomenei teikiamas paslaugas, įskaitant viešąsias paslaugas.

Nepritariame sumanymui planuoti radijo dažnių spektrą remiantis Komisijos nustatytomis gairėmis, pagal kurias siekiama užtikrinti, kad dažnių spektras taptų priemone strategijoje „Europa 2020“ ir skaitmeninėje darbotvarkėje“ nustatytiems tikslams pasiekti ir pagrindiniams veiksmams įgyvendinti, be to, taip pat nepritariame požiūriui, kad ši programa yra „viena iš 50 prioritetinių veiklos programų, išvardytų Bendrosios rinkos akte“. Šios veiklos programos yra ES strategijos ir politikos kryptys, prisidėjusios prie dabartinės šiuo metu patiriamos krizės, o toliau jas įgyvendinant ši krizė tik gilės.

Nors šiame pranešime nurodoma, kad radijo dažnių spektras yra „vienas iš svarbiausių pagrindinių sektorių ir paslaugų [...] viešųjų išteklių“, jame taip pat atskleidžiamos galimybės „prekiauti radijo spektro naudojimo teisėmis“, o Komisija raginama patvirtinti priemones „siekiant užtikrinti, kad valstybės narės leistų Europos Sąjungoje prekiauti [...] radijo spektro [...] naudojimo teisėmis“; pakartosiu, kad nepritariame šioms gairėms ir kad nuo jų atsiribojame.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Pritariame sumanymui, kad reikia planuoti ir organizuoti radijo spektrą remiantis būtinu valstybių narių bendradarbiavimu, nes dažnių spektras yra viešoji gėrybė, kuri labai svarbi gerinant teikiamų paslaugų, visų pirma viešųjų paslaugų, kokybę.

Nepritariame sumanymui pradėti taikyti Komisijos parengtas gaires, pagal kurias siekiama užtikrinti, kad dažnių spektras taptų priemone strategijoje „Europa 2020“ ir skaitmeninėje darbotvarkėje“ nustatytiems tikslams pasiekti ir pagrindiniams veiksmams įgyvendinti, ir kuriose teigiama, kad ši programa yra „viena iš 50 prioritetinių veiklos programų, išvardytų Bendrosios rinkos akte“. Manome, kad šios strategijos yra ES politikos kryptys, prisidėjusios prie dabartinės kapitalizmo padėties – sisteminės krizės.

Nors šiame pranešime nurodoma, kad radijo dažnių spektras yra „vienas iš svarbiausių pagrindinių sektorių ir paslaugų [...] viešųjų išteklių“, jame taip pat atskleidžiamos galimybės „prekiauti radijo spektro naudojimo teisėmis“, o Komisija raginama patvirtinti priemones „siekiant užtikrinti, kad valstybės narės leistų Europos Sąjungoje prekiauti [...] radijo spektro [...] naudojimo teisėmis“. Iki šiol nesame susipažinę su šiais pasiūlymais, todėl nebalsavome už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Europos Sąjungos ekonomika yra didžiausia pasaulyje. Jei Europa nori tapti pasaulio ekonomikos lydere, labai svarbu užtikrinti, kad joje veiktų bendroji vidaus rinka, kurioje itin daug dėmesio būtų skiriama paslaugų sektoriui ir žinių ekonomikai. Skaitmeninė darbotvarkė ir skaitmeninė ekonomika gali paskatinti visuose mūsų ekonomikos sektoriuose sukurti vidaus rinką. Norint pasiekti šį tikslą, reikia sugebėti tapti plačiajuosčio ryšio ir interneto naudojimo srities lyderiu. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad Europos telekomunikacijų pramonė vėl pirmautų pasaulyje, taip pat norint pirmauti informacinių technologijų, pvz., naujų paslaugų kūrimo ir taikymo, plėtros srityje. Netgi dar svarbiau yra tai, kad Europos pirmavimas taip pat svarbus norint paskatinti siekti didesnio produktyvumo, sanglaudos, konkurencingumo ir didesnių visos Europos pramonės galimybių patekti į bendrąją rinką.

Turime siekti, kad Europa taptų geriausia, ir daryti tai, kas jai geriausia: atlaisvinti spektrą naujoms paslaugoms ir didesniems judriuoju ryšiu perduodamų duomenų srautams, suteikti naujų galimybių kultūrai ir transliavimo turiniui, taip pat transliuotojams ir viešosioms paslaugoms plačiajuosčio ryšio srityje, ir kartu užtikrinti transliuotojams tokias pačias galimybes, kokias jie turi šiandien.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes reikėtų patvirtinti atnaujintą socialinį ir ekonominį požiūrį į radijo spektro valdymą, skirstymą ir naudojimą. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti siekiui parengti reglamentą, pagal kurį būtų užtikrintas didesnis radijo spektro naudojimo efektyvumas, geresnis dažnių planavimas ir apsaugos nuo antikonkurencinio elgesio ir nuo visuomeninei kenksmingų priemonių, susijusių su radijo spektro naudojimu, priemonės. Kaip pabrėžta Bendrosios rinkos akte, siekiant sutvirtinti skaitmeninę visuomenę ir technologinę plėtrą, labai svarbu sudaryti radijo spektro programą.

Manau, Komisija turėtų vadovautis visa apimančiu požiūriu į tinkamą radijo spektro valdymo visoje ES koordinavimą ir atsižvelgti į tai, kad ši viešoji gėrybė yra nedidelė ir ribota išteklių rūšis, kuri labai svarbi siekiant palaikyti vartotojus, piliečius ir bendrojoje rinkoje veikiančias įmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. (DE) Dėl šiuolaikinės informacinės visuomenės ir dažnių juostų trūkumo būtina atlikti strateginį radijo dažnių naudojimo planavimą ir suderinimą. Žinoma, tai siejama su judriuoju ir belaidžiu plačiajuosčiu ryšiu, radijo ir televizijos programų transliavimu, taip pat su radijo ryšiu koncertų ar teatrų salėse. Be dažnių klausimo, šiuo atveju kalbama ir apie kultūrų įvairovę, taip pat atsižvelgiama į prieinamas ir įperkamas technines galimybes. Įperkamumas aktualu, pvz., kultūros organizacijoms, kurios neturi daug pinigų ir ne visada turi lėšų naujai įrangai įsigyti. Tikslai iki 2013 m. ES užtikrinti visapusę plačiajuosčio ryšio aprėptį, o iki 2020 m. – visuotinę prieigą prie didelės spartos interneto pagirtini, tačiau, galbūt, nevisiškai įgyvendinami. Be to, šiame pasiūlyme neatsižvelgiama į konkrečias problemas pasienio vietovėse, kuriose reikia užtikrinti geresnį koordinavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberto Gualtieri (S&D), raštu.(IT) Patvirtindamas G. Hökmarko parengtą pranešimą Parlamentas renkasi inovacijas: plačiajuosčio ryšio ir mobiliojo telefono ryšio sektorius ne tik labai domina europiečius, bet ir suteikia naujų galimybių plėtoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sritis, kuriose Europos Sąjunga gali ir turi siekti atlikti pagrindinį vaidmenį.

Šiuo požiūriu svarbu užtikrinti, kad pirmoji Europos radijo spektro politikos programa atitiktų strategijoje „Europa 2020“ ir skaitmeninėje darbotvarkėje išdėstytus tikslus ir taptų vienu iš prioritetinių veiksmų, kuriuos numatyta įgyvendinti pagal Bendrosios rinkos aktą.

ES turi siekti įveikti skaitmeninę atskirtį, dėl kurios Europoje, visų pirma miesto ir kaimo vietovėse, atsiranda didelių skirtumų, kad būtų galima užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų vienodas galimybes naudotis paslaugomis, ypač susijusiomis su naujomis technologijomis. Todėl palankiai vertinu pasiūlytus plataus užmojo tikslus iki 2020 m. visoje Europoje užtikrinti galimybes naudotis plačiajuosčiu ryšiu, itin daug dėmesio skiriant belaidžio ryšio tinklams.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, nes Europai reikia atlaisvinti daugiau spektro belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui. Tai turi ir gali būti padaryta paisant dabartinio transliavimo sąlygų, užtikrinant tokias pačias galimybes transliuotojams, kokias jie turi šiandien, ir kompensuojant galimas perėjimo, jei to reikėtų, išlaidas. Transliavimas ir kultūra turi būti neatsiejama belaidžio ryšio paslaugų plėtojimo dalis. Šiandien Europa atsilieka, JAV ir Kinija atlaisvina dideles spektro dalis, kad sudarytų galimybių sparčiai plėtoti naujas paslaugas ir labai spartų judriojo ryšio didelio pajėgumo internetą. Turime siekti ir daryti tai, kas Europai geriausia: atlaisvinti spektrą naujoms paslaugoms ir padidintiems judriuoju ryšiu perduodamiems duomenų srautams, atverti naujų galimybių kultūrai ir turiniui, transliuotojams ir viešosioms paslaugoms plačiajuosčio ryšio srityje ir tuo pačiu metu transliuotojams užtikrinti tokias pačias galimybes, kokias jie turi šiandien. Belaidis plačiajuostis ryšys yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų naudotis naujomis ir inovatyviomis paslaugomis. Akivaizdu, kad šio tikslo negalima pasiekti naudojant optinį pluoštą, kuriam įrengti reikia didelių investicijų, tačiau to galima siekti naudojant įvairias galimas belaides technologijas, kad būtų praplėsta plačiajuosčio ryšio aprėptis (antžeminės radijo, kabelinės, pluoštinės ar palydovinės sistemos) ir paslaugos teikiamos visoje Bendrijos teritorijoje, įskaitant kaimo ir periferines vietoves, sudarant galimybių rinkai pasirinkti efektyviausią technologiją atsižvelgiant į operatoriams ir piliečiams tenkančias išlaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. (FI) Šiandien ir žmonėms, ir įmonėms telekomunikacijų ryšiai ne mažiau svarbūs nei įprasti ryšiai. Be to, tai pasakytina ir apie kaimo, ir apie miesto vietoves. Belaidis interneto ryšys – būtina sąlyga visiems europiečiams, norintiems naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu. Todėl, norint užtikrinti nepertraukiamą ryšį, reikalingas atskiras radijo spektras. Gerai, kad valstybėms narėms pereinant nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos bus galima naudotis naujais radijo spektro dažniais. Dabar reikėtų tuo pasinaudoti.

Europai reikia didžiausių plačiajuosčio ryšio pajėgumų ir didžiausios spartos, kad šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis neatsiliktų nuo sparčiai augančios ekonomikos šalių, pvz., Kinijos ir Indijos. Dirbkime ir užtikrinkime, kad kitos kartos „Google“ ir „Facebook“ atsirastų Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Krišjānis Kariņš (PPE), raštu. (LV) Palaikiau pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa. Manau, nustačius bendrą radijo dažnių spektro politiką Europos Sąjungos valstybės narės turės naujų galimybių plėtoti informacinių ir ryšių technologijų pramonės šakas. Dėl verslininkų, tai jie turės galimybę pasiūlyti naujos kokybės paslaugas, kurias teikiant bus skatinamas bendros Europos ekonomikos vystymasis. Nepaisant to, keisdami dažnių spektro politiką taip pat turime atsižvelgti į tarptautinius susitarimus dėl įvairių dažnių atlaisvinimo tarptautiniu lygmeniu.

Valstybėms, turinčioms bendrą sieną su Europos Sąjungos rytinėmis kaimynėmis, bus sudėtinga atlaisvinti dažnius, jeigu kaimyninės valstybės nepadarys to paties. Turime turėti omenyje šią padėtį, be to, reikia numatyti, kad atlaisvinti dažnius bus įmanoma tik jeigu tokios valstybės kaip Rusija ir Baltarusija taip pat juos atlaisvins. Nevalia įpareigoti valstybių narių siekti Europos Sąjungos tikslų neatsižvelgiant į faktines aplinkybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu.(FI) Buvau atsakinga už Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės dėl radijo spektro politikos programos rengimą ir esu labai patenkinta šio dokumento tekstu, dėl kurio dabar buvo balsuojama. Tvirtai palaikiau į ateitį nukreiptą ir plataus užmojo radijo spektro politiką, kurią įgyvendinant būtų skatinama diegti naujoves ir didinti pasaulinį konkurencingumą. Tai labai svarbu ieškant naujų Europos ekonomikos augimo galimybių.

Belaidžio interneto, visų pirma judriojo ryšio, paslaugų sektoriui labai reikia naujo dažnių spektro, nes pastaraisiais metais labai padidėjo įrangos, kuriai reikalingi belaidžio ryšio tinklai (pvz., išmaniesiems telefonams ir kitiems panašiems prietaisams), pardavimo ir naudojimo mastas. Kai kuriame naujas technologijas ir paslaugas, spektro trūkumas negali trukdyti diegti naujoves. Radijo dažnių spektras yra nedidelė gamtos išteklių rūšis ir viešoji gėrybė, kuria taip pat turime pasistengti naudotis daug veiksmingiau. Pagrindiniai radijo spektro politikos programos tikslai – užtikrinti galimybes 2013 m. visoje ES naudotis plačiajuosčiu ryšiu, o 2020 m. – sparčiu interneto ryšiu.

Be svarstymų apie vadinamuosius skaitmeninius dividendus, kurie bus paskirstyti interneto paslaugoms (t. y. 800 MHz dažnių juosta), turime pažvelgti į ateitį ir išnagrinėti kitų galimų radijo dažnių juostų, pvz., 700 MHz dažnių juostos, teikiamas galimybes. Didžiausi pajėgumai ir didžiausia sparta būtų geriausias pagrindas konkurencijai užtikrinti ir naujovėms diegti. Azijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose jau atsižvelgta į didėjantį poreikį. Todėl labai svarbu, kad mes ES suprastume, jog norint šiame sektoriuje išlikti konkurencingiems, labai svarbu nustatyti pakankamai plataus užmojo tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Agnès Le Brun (PPE), raštu.(FR) Pagal vieną iš pagrindinių strategijos veiksmų krypčių siekiama užtikrinti, kad 2013 m. visoje Europoje būtų galima naudotis internetu, o 2020 m. – didelės spartos, bent 30 Mb/s, plačiajuosčiu ryšiu. Daugumoje gana atskirtų kaimo ir salų vietovių norint gauti prieigą prie didelės spartos plačiajuosčio ryšio reikia jungtis prie judriojo interneto per belaides jungtis. Jei šių vietovių gyventojai nori naudotis nepertraukiamu ryšiu, jie turi turėti tik jiems skirtus radijo dažnius. Dažnių paskirstymas priskiriamas valstybių narių jurisdikcijos sričiai, tačiau taisyklės, kuriomis reglamentuojamas radijo spektro paskirstymas vartotojams ir operatoriams, kontroliuojamos Europos Sąjungos lygmeniu. Visuotinės galimybės naudotis didelės spartos prieiga labai priklauso nuo šių dažnių paskirstymo. Balsavau už pranešimą dėl radijo spektro politikos, nes juo nustatomas visuotinės judriojo ryšio interneto aprėpties pagrindas. 2013 m. sausio 1 d. 800 MHz dažnis bus naudojamas judriojo ryšio internetui, o belaidžio ryšio vartotojai galės naudotis aukštos kokybės prieiga, taigi kartu bus mažinama skaitmeninė atskirtis. Vis dėlto šiuo projektu siekiama dar didesnių tikslų, nes 2015 m. numatoma skirti naują 1,5–2,3 GHz diapazono dažnių juostą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Radijo spektras padeda patenkinti įvairiausius valstybių narių viešuosius interesus. Vis dėlto yra nemažai specifinių nacionalinių ir regioninių ypatumų, į kuriuos reikia deramai atsižvelgti. Abejotina, ar ES gali taip pat gerai ir veiksmingai suderinti šiuos viešuosius interesus ir minėtus ypatumus kaip jos valstybės narės. Todėl (ir atsižvelgdamas į Pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompetencijos priskyrimą) nepritariu sumanymui Europos lygmeniu įdiegti visa apimančią radijo spektro planavimo ir valdymo sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiomis dienomis ir šiame amžiuje, kai naujų technologijų vaidmuo tampa vis svarbesnis, labai svarbu užtikrinti, kad visiems Europos piliečiams būtų sudarytos vienodos sąlygos naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir plačiajuosčiu ryšiu, nesvarbu, ar jie gyvena kaimo, ar miesto vietovėse. Todėl skaitmeninė darbotvarkė, skaitmeninė ekonomika ir ši ką tik patvirtinta penkeriems metams skirta pirmoji politikos programa labai svarbios siekiant plėtoti vidaus rinką. Siekiama užtikrinti, kad Europos telekomunikacijų pramonė vėl pirmautų pasaulyje ir padėtų didinti produktyvumą, sanglaudą, konkurencingumą ir galimybes patekti į bendrąją rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Europos Sąjungos ekonomika – didžiausia pasaulyje, tačiau ji vis tiek atsilieka nuo kitų tarptautinių skaitmeninės strategijos ir skaitmeninės ekonomikos veikėjų. Europa, siekdama tapti plačiajuosčio ryšio ir interneto naudojimo plėtros lydere, turi imtis iniciatyvų šioje srityje. Jei norime užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų galimybę naudotis naujomis ir naujoviškomis paslaugomis, labai svarbu sudaryti sąlygas naudotis belaidžiu plačiajuosčiu ryšiu. Turime įveikti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kad 2020 m. visi Europos piliečiai galėtų naudotis didelės spartos plačiajuosčiu ryšiu. Teikiant paslaugas ir diegiant naujoves kitose srityse, pvz., sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir viešojo administravimo srityse, judriojo plačiajuosčio ryšio ir, be kita ko, išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų raktų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Taip pat turime užtikrinti naujųjų technologijų ir naudoti skirtos įrangos prieinamumą. Kiek tai sietina su radijo spektru, mūsų politikoje turi būti nustatyti įgyvendinami, tačiau plataus užmojo tikslai, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti pasaulio rinkoje remdamosi tvirtesniu pagrindu.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Pranešėjas Gunnar Hökmark mano, kad labai svarbu tvirtai laikytis Komisijos nustatytų terminų (pvz., kad 2013 m. sausio 1 d. 800 MHz dažnių juostą būtų galima naudoti elektroninių ryšių paslaugoms). Bet kokios išimtys ar nukrypimai turėtų būti leidžiami tik dėl techninių priežasčių ir atsižvelgiant į konkrečius saugumo ir gynybos poreikius. Pagal Komisijos pateiktą pasiūlymą jos nustatytos dažnių juostos turėtų būti atlaisvintos iki 2012 m. sausio 1 d. Europos Sąjunga turi imtis veiksmų, kad judriojo ryšio paslaugoms būtų skiriama daugiau dažnių, o 1 200 MHz turėtų būti mažiausias siektinas tikslas. Būtina taikyti teisingus principus, kurie padėtų ateityje atlaisvinti papildomą radijo spektrą. Pritariu pranešėjo nuomonei, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu.(EL) Ekonomikos atgaivinimas grindžiamas, be kita ko, naujų technologijų naudojimu ir skaitmenine ekonomika. Nors ES savo simbolinėje iniciatyvoje „Skaitmeninė darbotvarkė“ užsibrėžė pasiekti plataus užmojo tikslus, pvz., 2013 m. visiems ES piliečiams užtikrinti galimybes naudotis plačiajuosčiu ryšiu, kurio sparta 2020 m. būtų 30 Mb/s arba dar didesnė, ji konkurencingumo požiūriu vis dar atsilieka nuo JAV ir Japonijos. Todėl didelių radijo dažnių spektro dalių atlaisvinimas siekiant sudaryti sąlygas greitai plėtoti naujas paslaugas ir didelę interneto spartą naudojantis judriuoju ryšiu, kuris gali suteikti piliečiams didelių pajėgumų, yra pirmasis praktinis žingsnis. Tai – techninio pobūdžio, tačiau būtinas kriterijus, kurį reikia įgyvendinti, jeigu norime nustatyti aiškią kryptį didesnio produktyvumo, sanglaudos, konkurencingumo ir galimybių visai Europos pramonei patekti į bendrąją rinką linkme, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas pateiktas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro programa. Ši programa – didelis žingsnis siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamiausią šios ribotos išteklių rūšies naudojimą. Radijo spektro politikai Europos skaitmeninėje darbotvarkėje skirta svarbi vieta, be to, ji labai svarbi siekiant įgyvendinti politinius strategijos „Europa 2020“ tikslus užtikrinti pažangų, tvarų ir visa apimantį augimą. Šios programos tikslas – sukurti ne tik konkurencingą ir dinamišką Europos plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo ir įrangos tiekimo pramonę, bet ir visos Europos paslaugų plėtojimui palankią aplinką. Judrusis plačiajuostis ryšys tampa vis svarbesnis teikiant paslaugas ir diegiant paslaugų naujoves kitose srityse, pvz., sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir viešojo administravimo sektoriuose. Suderinus dažnius sumažėtų judriojo ryšio tinklų diegimo išlaidos, vartotojai mažiau mokėtų už judriojo ryšio prietaisus, padidėtų konkurencija, o vartotojai turėtų didesnį pasirinkimą. Be to, taip sumažėtų žalingų tarpvalstybinių trukdžių ir trikdžių. Dėl visų šių priežasčių balsavau už tai, kad būtų parengta radijo spektro politikos programa.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Žinių ekonomikos aplinkybėmis ryšių tinklai gali padėti paskatinti vidaus rinkos plėtrą. Siekiant šio tikslo, galimybės visoje ES, įskaitant atokiausius regionus, naudotis plačiajuosčiu ryšiu akivaizdžiai padėtų sukurti tokią ES, kuri būtų integruota keitimosi informacija zona, ir įgyvendinti jos siekį tapti pažangiausia skaitmenine ekonomika. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu.(FR) Mums buvo visiškai teisingai pasakyta, kad radijo spektras – nedidelė išteklių rūšis. Norėčiau pažymėti, kad radijo spektras taip pat yra bendri ištekliai, t. y. ištekliai, į kuriuos niekas negali reikšti išimtinės nuosavybės teisės ar teisės juos valdyti. Kadangi ši išteklių rūšis ir ribota, ir bendra, turime suprasti, kaip ji šiandien naudojama; kitaip tariant, turime išsamiai išnagrinėti visas radijo spektru besinaudojančias suinteresuotąsias šalis, įskaitant civilinės saugos ir kariuomenės tarnybas.

Šiandien radijo spektras naudojamas, toli gražu, ne tinkamiausiai. Turėtume skatinti naudotis technologijomis, kurios sudaro sąlygas kartu teikti įvairiais paslaugas. Tačiau nepamirškime, kad ne visas vartojimas yra tik komercinio pobūdžio, todėl nebūtinai duoda pelną – šiuo atveju turiu omenyje radijo spektro naudojimą, pvz., kultūriniams ar viešųjų paslaugų tikslams pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) Gerbiami kolegos, tai labai Lietuvai aktualus klausimas. Mes turime tankiausią viešųjų prieigų prie interneto taškų tinklą – mano šalyje gyvena 3,2 mln. gyventojų, iš kurių 2,1 mln. yra interneto vartotojai. Mes taip pat turime vieną didžiausių judriojo ryšio skverbčių. Jokių abejonių nekyla, tai teigiami pokyčiai. Jungtis su Europa gali – potencialiai – padėti įtikinti tarptautines bendroves steigti parduotuves ir investuoti Lietuvoje. Kiti galimi pranašumai – sveikatos diagnozė per atstumą, išmanieji energetikos tinklai ir didesnis politinis atskaitingumas vietos lygiu. Tačiau nesiblaškykime ir nepainiokime savo prioritetų. Remiantis šiuo pranešimu, pagrindinis radijo spektro programos tikslas – iki 2013 m. suteikti galimybę visiems ES piliečiams naudotis plačiajuosčiu ryšiu, o iki 2020 m. – spartesniu internetu. Tačiau kaip dėl milijono europiečių, kurie gyvena ties skurdo riba? 20 proc. lietuvių patiria skurdą. Mūsų tautai tai yra per didelis skaičius. Mano šalyje ir visoje Europoje yra šeimų, kurios vargsta bandydamos pavalgydinti ir suteikti išsilavinimą savo vaikams, ir nė negalvoja apie kompiuterio turėjimą ar domėjimąsi sparčiu plačiajuosčiu ryšiu. ES radijo spektro skatimas neturėtų užgožti labiausiai vargstančiųjų Europoje poreikių.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Palaikiau Komisijos pateiktą radijo spektro politikos programą (RSPP), nes manau, kad 2020 m. visi ES piliečiai turėtų turėti galimybę naudotis spartesniu plačiajuosčiu ryšiu. RSPP padės užtikrinti, kad diegiant priemones, galinčias visiems piliečiams ir įmonėms užtikrinti spartesnę prieigą prie interneto, būtų sumažinta skaitmeninė atskirtis. Tai bus ypač naudinga kaimo ar atokiose ES vietovėse gyvenantiems žmonėms, kurių interneto ryšys šiuo metu prastas ar kurie iš viso negali juo naudotis. Šis patobulintas tinklas taip pat padės padidinti Europos skaitmeninės ekonomikos konkurencingumą tikintis sukurti naujovišką ir kūrybišką erdvę, kurioje būtų galima skatinti būsimą skaitmeninių technologijų pažangą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (SK) Perdavimo dažniai – nacionalinis turtas. Todėl, ieškant Europai bendrų šių dažnių naudojimo interesų, Europos teisės aktuose reikia gerbti valstybių narių suverenumą. Kita vertus, šiuo požiūriu Slovakijos interesai atitinka kitų valstybių narių interesus. Naudoti atlaisvintų dažnių juostas aukštos kokybės ir sparčiam duomenų perdavimui bus naudinga ir piliečiams, ir įmonėms. Šiuo atveju svarbu užtikrinti koordinavimą Europos lygmeniu, nes interneto technologijos peržengia sienas, o didėjant vartotojų skaičiui didėja ir šių technologijų teikiama nauda. Šio pasiūlymo tikslas – kuo greičiau pradėti spręsti atlaisvintų dažnių klausimą, kad Europa, palyginti su kitomis ekonomiškai stipriomis šalimis, taptų pranašesnė. Tai padės steigti darbo vietas ir kurti naujas paslaugas, taip pat pritraukti į Europą naujų investicijų.

 
  
  

Pranešimas: Carlo Casini (A7-0173/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už pranešimą. Po Lisabonos sutarties ratifikavimo, Europos Parlamento galios sustiprėjo ir jis tapo vienu iš teisės aktų leidėju beveik visose srityse pagal įprastą teisėkūros procedūrą, taip pritraukdamas dar didesnį įvairių interesų grupių atstovų dėmesį. Atsižvelgdami į šiuos pokyčius ir šį konstitucinį kontekstą ir laikydamiesi savo įsipareigojimų dėl skaidrumo, Europos Parlamentas ir Komisija susitarė sudaryti ir tvarkyti bendrą registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką, registruoti ir kontroliuoti. Minimi pakeitimai reikalauja atitinkamo Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimo, kas ir bus padaryta šiuo pranešimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Pastarosiomis savaitėmis buvo daug diskutuojama apie interesų grupių atstovų vaidmenį Europos Parlamente. Nuo tada, kai keturi Europos Parlamento nariai buvo apkaltinti iš tariamų interesų grupių atstovų paėmę pinigus už pakeitimų pateikimą, ši institucija siekė išaiškinti ir pakeisti interesų grupių atstovų veiklos Parlamente reguliavimo taisykles. Europos Parlamento narių santykius su interesų grupių atstovais ilgai gaubė tam tikri nuolatiniai įtarimai, todėl 1996 m. sukurtas pirmasis interesų grupių atstovų registras. Šiandien šis registras, kuriame turės įsiregistruoti visi interesų grupių atstovai, keičiamas. „Savanoriška“ registravimo procedūra iš tikrųjų yra privaloma, nes tik registruoti interesų grupių atstovai galės patekti į Parlamento patalpas. Taip pat palankiai vertinu tai, kad patvirtinta „teisėkūros pėdsako“ procedūra: sumanymas skelbti asmenų, su kuriais rengdamas pranešimus susitiko Parlamento narys, pavardes, mano manymu, yra visiškai įprasta skaidrumo priemonė. Tačiau tenka apgailestauti, kad Taryba, kitaip nei Komisija, neprisijungė prie šios iniciatyvos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi yra būtina iš dalies pakeisti Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, sukūrus bendrą Parlamento ir Komisijos skaidrumo registrą. Norėčiau pabrėžti, kad po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, Europos Parlamento galios sustiprėjo, nes jis tapo vienu iš teisės aktų leidėjų beveik visose srityse pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Taigi, tokie naujieji pokyčiai pritraukė dar didesnį interesų grupių atstovų dėmesį, ir jie, beje, atlieka esminę funkciją, įgyvendinant atvirą ir pliuralistinį dialogą, ir yra Palamento nariams svarbus informacijos, susijusios su jų įgaliojimų vykdymu, šaltinis. Atsižvelgdami į šiuos pokyčius ir laikydamiesi savo įsipareigojimų dėl skaidrumo, Europos Parlamentas ir Europos Komisija susitarė sudaryti ir tvarkyti bendrą registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką, registruoti ir kontroliuoti. Šis registras turi užtikrinti EP narių teisę vykdyti savo parlamentinius įgaliojimus be apribojimų ir nekliudyti jų rinkėjams patekti į Europos Parlamento patalpas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad reikėtų palankiai įvertinti visas priemones, kuriomis siekiama skatinti ir didinti Parlamento darbo skaidrumą. Ratifikavus Lisabonos sutartį Parlamentas įgijo daugiau galių ir dabar daugumoje sričių jis tapo vienu iš teisės aktų leidėjų pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Todėl vis daugiau interesų grupių atstovų, kurie yra svarbus Palamento narių informacijos šaltinis, domisi Parlamento veikla. Taigi palankiai vertinu pasiūlymą sudaryti ir tvarkyti bendrą registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant ES politiką, kontroliuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Brzobohatá (S&D), raštu. (CS) Pateikti darbo tvarkos taisyklių pakeitimai – atsakas į pastaraisiais mėnesiais atskleistą korupcijos atvejį, kai trys Europos Parlamento nariai pritarė tiriamosios žurnalistikos specialistų pateiktam papirktam pasiūlymui. Neįmanoma pritarti teiginiui, kad visuomenė nekontroliuos Europos Parlamento narių interesų, kuriuos jie gina vykdydami savo įgaliojimus, patiriamo spaudimo ar asmenų, jiems darančių šį spaudimą. Todėl labai palankiai vertinu sumanymą sudaryti bendrą interesų grupių atstovų ir organizacijų registrą. Europos Komisija jau sudarė tokį registrą, o Europos Parlamentas tik išplečia jo taikymo ribas įtraukdamas Europos Parlamento narius, pareigūnus ir kitus Europos Parlamento darbuotojus. Į šį registrą bus įtraukta informacija apie šių asmenų ir interesų grupių atstovų susitikimus, be to, ji bus viešai prieinama. Panaši sistema jau veikia JAV Kongrese, o iš ten įgytos patirties matyti, kad ji yra tinkama kovos su korupcija priemonė. Esu tvirtai įsitikinusi, kad išplėtus šio registro taikymo sritį Čekijos parlamentas taip pat bus paskatintas pasisemti iš jo minčių. Registro Čekijoje sudarymas būtų reikšmingas indėlis į Čekijos politikos vystymąsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu.(RO) Bendro skaidrumo registro sudarymas – iš tikrųjų svarbus žingsnis į priekį, kurio labai laukė Europos piliečiai. Ir renkamos, ir nerenkamos ES institucijos priima sprendimus, kurie turi įtakos kasdieniam piliečių gyvenimui. Demokratinėje sistemoje, kuria ES siekia tapti, visiškai įprasta užtikrinti aukštą sprendimų priėmimo procedūros skaidrumo lygį.

Sudarant šį bendrą skaidrumo registrą taip pat bus galima palengvinti interesų grupių atstovų veiklą, nes bus nustatyta viena registravimo priemonė, o ne dvi, kaip yra šiuo metu. Kita vertus, reikia pripažinti, kad šis registras nebus pakankama priemonė korupcijos problemai išspręsti. Vis dėlto nemanau, kad pagrindinis šio registro sudarymo tikslas yra tik kovoti su korupcija, nes korupcijos atvejai, kad ir kaip ten būtų, yra gana reti.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (EFD), raštu. – JK Nepriklausomybės partijai priklausantys Europos Parlamento nariai per šį balsavimą susilaikė, tačiau ne todėl, kad nenorime užtikrinti skaidrumo, o todėl, kad šie pasiūlymai neatitinka reikalavimų, ir balsuojant už šį pranešimą būtų patvirtintos reikalavimų neatitinkančios nuostatos.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Palaikau šį sprendimą, nes jis yra reikšmingas indėlis siekiant didinti skaidrumą patvirtinant Parlamento ir Komisijos sudarytą susitarimą dėl bendro skaidrumo registro sudarymo. Atstovaujamosios demokratijos sąlygomis labai svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjungos institucijos galėtų užmegzti ir palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su piliečiais, jų atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene.

Kai patvirtinus Lisabonos sutartį Parlamentas įgijo daugiau galių, tapo būtina siekiant užtikrinti skaidrumą sudaryti bendrą Parlamento ir Komisijos registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti. Todėl būtina iš dalies pakeisti Parlamento darbo tvarkos taisykles ir nustatyti privalomą reikalavimą įregistruoti visus interesų grupių atstovus, kurie palaiko ryšius su Parlamento nariais, Europos institucijomis ir jų darbuotojais. Ši informacija turėtų būti prieinama plačiajai visuomenei.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą, kuriame siūloma interesų grupių registrą taikyti visoms įvairioms Europos institucijoms. Iki šiol interesų grupėms Europos Parlamente priskirta daugiau kaip 1 700 organizacijų, o Komisijoje – 3 900. Jei norite pateikti pagrįstas pastabas techninio pobūdžio klausimu, paprastai teiraujatės informacijos iš žmonių, kurie geriausiai išmano šiuos klausimus. Taip visada buvo, taip ir toliau bus. Jei užtikrinamas skaidrumas, interesų grupių vaidmuo atliekant teisėkūros darbą yra naudingas ir būtinas. Norint pasiekti šį tikslą, patvirtintame pranešime nustatomos naujos taisyklės ir sudaromas bendras Komisijos ir Parlameno skaidrumo registras. Jame piliečiai ras išsamią informaciją apie įvairių žmonių ryšius ES institucijose. Įdiegus šią „vieno langelio“ sistemą bus galima lengviau įregistruoti konkrečių interesų grupių – ir komercinių, ir nekomercinių organizacijų – atstovus. Parlamentas taip pat labai nori, kad parengtų pranešimų pabaigoje būtų paminėti visi Europos Parlamento narių ir interesų grupių atstovų susitikimai konkrečiu klausimu. Apgailestauju, kad registravimas nėra privalomas, bet, kaip sakoma vienoje patarlėje, „Neskubėk, ir būsi pirmas.“

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl dalinio Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimo sudarius bendrą skaidrumo registrą, nes visi asmenys, dalyvaujantys priimant sprendimus dėl ES politikos ir ją įgyvendinant, turėtų vadovautis skaidrumo principu.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Sudarius tarpinstitucinį Parlamento ir Komisijos susitarimą dėl skaidrumo ir bendrą skaidrumo registrą reikia iš dalies pakeisti Parlamento darbo tvarkos taisykles, kad būtų galima atsižvelgti į naują padėtį ir kad šis registras taptų veiksminga pagrindinių Parlamento teisinių priemonių dalimi. Kadangi balsavau už tai, kad šis susitarimas būtų sudarytas, taip pat norėčiau pažymėti, jog pritariu procedūriniams pakeitimams.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Skaidrumas – piliečių teisė ir ji padeda išlaikyti Europos institucijų (Parlamento, Komisijos ir Tarybos) patikimumą. Šis C. Casini parengtas pranešimas susijęs su būtinybe iš dalies pakeisti Parlamento darbo tvarkos taisykles dėl bendro Parlamento ir Komisijos skaidrumo registro. Ratifikavus Lisabonos sutartį Parlamentas beveik visose srityse tapo vienu iš teisės aktų leidėjų. Taigi Parlamentas kartu su Komisija nusprendė sudaryti bendrą registrą, skirtą asmenims ir organizacijoms, kurie daro bet kokią įtaką rengiant ir (arba) įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti. Iš tikrųjų, užtikrinant Europos institucijų veikimą, skaidrumas labai svarbus ir, kaip manoma, jo neretai trūksta. Europos visuomenė reikalauja, kad jos atstovai laikytųsi aukšto lygio skaidrumo standartų: ne tik teoriškai, bet ir, visų pirma, praktiškai. ES turi rodyti pavyzdį užtikrindama savo institucijų skaidrumą, todėl palankiai vertinu pranešėjo pateiktus pakeitimus iš dalies pakeisti Parlamento darbo tvarkos taisykles pagal 2010 m. lapkričio 18 d. vykusio Pirmininkų sueigos posėdžio sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Pasiūlyto dalinio Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimo tikslas – sudaryti ir tvarkyti bendrą registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, kurie bet kokiu būdu dalyvauja kuriant ir įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti.

1996 m. Parlamentas sukūrė ir pradėjo naudoti esamą sistemą, kuria pagrįstas pateiktas pasiūlymas. Tuo metu Parlamentas buvo pirmoji tokią sistemą įdiegusi ES institucija, o vėliau, 2008 m., Komisija patvirtino savo sistemą, kuria buvo siekiama panašių tikslų. Ši sistema bus iš dalies pakeista vykstant procesui, kuris neatsiejamas nuo neseniai kilusių problemų, susijusių su tariama Parlamentui įtakos turėjusia interesų grupių veikla. Vis dėlto šį kartą pateikti kitokie argumentai: ypač daug dėmesio skiriama naujoms Parlamento galioms, kurių jam suteikta įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Institucijų, jų veikimo ir jų atstovų priimamų sprendimų skaidrumas turėtų būti esminė demokratijos dalis. Todėl priemonės, padedančios didinti šį skaidrumą, yra palankiai vertintinos ir būtinos. Vis dėlto neaišku, ar patvirtinus visus šiame pranešime pasiūlytus pakeitimus bus pasiekti šie rezultatai. Nors pritariame kai kurioms pasiūlytoms priemonėms, siekdami įvertinti jų būsimus rezultatus stebėsime, kaip jos įgyvendinamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šis pranešimas pateiktas dėl bendro registro sudarymo ir tvarkymo, kuris būtų skirtas organizacijoms ir asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti.

Remiantis esamomis sistemomis, kurias 1996 m. sukūrė ir pradėjo taikyti Parlamentas, o 2008 m. – Komisija, šiame pasiūlyme siekiama išspręsti tam tikras pastaruoju metu kilusias problemas, nors tai grindžiama naujomis Europos Parlamento galiomis, kurių jam suteikta įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Kai kurie iš šio pranešimo aspektų vertintini teigiamai, tačiau rimtai abejojame dėl kitų pakeitimų. Palaikome sumanymą užtikrinti didesnį skaidrumą, tačiau ne visada aišku, ar būtent to siekiama visais patvirtintais pakeitimais. Stebėsime, kaip jie bus įgyvendinami ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Ratifikavus Lisabonos sutartį Parlamentas įgijo daugiau galių ir jis beveik visose srityse tapo vienu iš teisės aktų leidėjų pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Todėl dar daugiau interesų grupių atstovų domisi Parlamento veikla, o jie, beje, atlieka pagrindinį vaidmenį vedant atvirą ir pliuralistinį dialogą, kuriuo pagrįsta demokratinė sistema, ir yra svarbus Palamento narių informacijos šaltinis jiems vykdant savo įgaliojimus.

Europos Parlamentas ir Komisija, atsižvelgdami į šiuos pokyčius ir šį konstitucinį kontekstą bei laikydamiesi savo įsipareigojimų užtikrinti skaidrumą, susitarė sudaryti ir tvarkyti bendrą registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti.

Vienas iš būtinų svarbių taisomųjų veiksmų yra interesų grupių įmonėms taikytinų taisyklių dėl ataskaitų apie lobistinės veiklos išlaidas teikimo patobulinimas. Pagal dabartinius teisės aktus interesų grupės gali teikti ataskaitas apie, toli gražu, ne visas de facto patirtas veiklos išlaidas. Taip pat svarbu užtikrinti finansinių šaltinių, iš kurių interesų grupių ir konsultavimo įmonės gauna pajamas, skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Norėčiau pasveikinti C. Casini puikiai atlikus savo darbą. Balsuosiu už jo pateiktą pasiūlymą sudaryti interesų grupių atstovų registrą, kad būtų galima padidinti Europos institucijų skaidrumą. Vis dėlto tikiuosi, kad, pvz., regionų atstovai, bus tinkamai pripažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Atsižvelgiant į tai, kad spaudimą darančių grupių (atstovaujančių ir viešiesiems, ir privatiesiems interesams) vaidmuo sprendžiant Europos klausimus yra neginčijamas, jų ryšiai su mūsų institucija turi būti skaidresni. Mano nuomone, šios grupės turėtų būti privalomai įtrauktos į skaidrumo registrą. Visų pirma pritariu „teisėkūros pėdsako“ sumanymui, pagal kurį būtų galima įregistruoti visus interesų grupių atstovus, su kuriais Parlamento nariai susitiko per teisėkūros procedūrą. Iš tikrųjų labai svarbu, kad darytume viską, ką galime, ir atkurtume arba sustiprintume piliečių pasitikėjimą Europos institucijų veikimu, o patvirtinę šį registrą galėsime tinkamai žengti šia linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, nes santykiai tarp Europos institucijų ir politikos formuotojų, viena vertus, ir pilietinės visuomenės, piliečių ir atstovaujamųjų asociacijų, kita vertus, yra reguliuojami ir skatinami ES sutartimi, visų pirma jos 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis: „1. Institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis. 2. Institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene.“ Po Lisabonos sutarties ratifikavimo, Parlamento galios sustiprėjo ir jis tapo vienu iš teisės aktų leidėju beveik visose srityse pagal įprastą teisėkūros procedūrą, taip pritraukdamas dėmesį dar didesnio skaičiaus interesų grupių atstovų, kurie, beje, atlieka esminę funkciją įgyvendinant atvirą ir pliuralistinį dialogą, kuriuo remiasi demokratinė sistema, ir yra Palamento nariams svarbus informacijos, susijusios su jų įgaliojimų vykdymu, šaltinis. Atsižvelgdami į šiuos pokyčius ir šį konstitucinį kontekstą, EP ir Komisija susitarė sudaryti ir tvarkyti bendrą registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti. Pažymėtina, kad registras turi užtikrinti narių teisę vykdyti savo parlamentinius įgaliojimus be apribojimų ir nekliudyti jų rinkėjams patekti į Parlamento patalpas. Be to, jis negali pažeisti šalių įgaliojimų ar prerogatyvų ir paveikti jų įgaliojimų organizuoti savo veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą. Ratifikavus Lisabonos sutartį Parlamentas įgijo daugiau galių, ir dabar beveik visose srityse jis yra vienas iš teisės aktų leidėjų pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Todėl dar daugiau interesų grupių atstovų domisi Parlamento veikla, o jie, beje, atlieka pagrindinį vaidmenį vedant atvirą ir pliuralistinį dialogą, kuriuo pagrįsta demokratinė sistema, ir yra svarbus Palamento narių informacijos šaltinis jiems vykdant savo įgaliojimus. Parlamentas ir Komisija, atsižvelgdami į šiuos pokyčius ir šias konstitucines aplinkybes, taip pat laikydamiesi savo įsipareigojimų užtikrinti skaidrumą, susitarė sudaryti ir tvarkyti bendrą registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Parlamentas ir Komisija, sudarydami bendrą skaidrumo registrą, skirtą lobistams ir kitų interesų grupių atstovams akredituoti, rodo gerą pavyzdį. Taip pat labai svarbu, kad Taryba prisijungtų prie šios iniciatyvos. Parlamento nariams taikytinas reikalavimas kartu su savo rengiamais pranešimais pateikti susitikimų su interesų grupių atstovais teisėkūros klausimais sąrašą – taip pat svarbus žingsnis didesnio skaidrumo, kuris būtinas palaikant tokius santykius, kad būtų galima išvengti praeityje susiklosčiusios padėties, linkme.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Nebalsavau už C. Casini parengtą pranešimą dėl bendro skaidrumo registro sudarymo. Manau, sudarant tokį registrą bus pažeista laisvė, kuria turėtų naudotis visi politikai. Visi Parlamento nariai prisiima politinę atsakomybę už savo sprendimus ir poziciją. Juos sankcionuoja rinkėjai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Šio registro taikymo sričiai priskiriama visa veikla, kuria siekiama daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką Europos institucijų politikos kūrimo ar įgyvendinimo ir sprendimų priėmimo procedūroms. Šiame registre turėtų užsiregistruoti visos organizacijos, kurių vykdoma veikla priskiriama šio registro taikymo sričiai, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą. Nemažai įvairioms partijoms priklausančių Konstitucinių reikalų komiteto narių pabrėžė, kad labai svarbu, jog Taryba taptų šios sistemos dalimi. Balsavimas Konstitucinių reikalų komitete – svarbus žingsnis į priekį, tačiau mūsų darbas užtikrinti skaidrumą tęsiasi. Palaikau Carlo Casini parengtą pranešimą ir balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Ne tik Europos Parlamentas, bet ir visa Europos Sąjunga kenčia nuo didelės patikimumo trūkumo problemos. Nors Parlamentas pagaliau pasiekė susitarimą sudaryti skaidrumo registrą (be abejonės, atsižvelgdamas į spaudimą, kilusį dėl pastarojo interesų grupių skandalo), šis registras nebus veiksmingas. Bus būtina užregistruoti ne tik visą verslo ar tarptautinių įmonių užsakymu atliktą darbą, bet ir visą apmokamą lobizmo veiklą, kurios imamasi interesų grupių, pvz., profesinių organizacijų ir profesinių sąjungų, atžvilgiu.

Piliečiai turi teisę į skaidrumą, nes jų privalomas indėlis yra būtina teisės aktų nustatytų interesų grupių veiklos sąlyga. Reikėtų visapusiškai atskleisti ne tik su atlyginimais, bet ir su mokesčiais, kvietimais vakarieniauti ir kt. susijusią informaciją. Kadangi šios priemonės yra žingsnis tinkama linkme, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu.(RO) Siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą Parlamento veikla ir užtikrinti būtiną šios veiklos skaidrumą, reikia sudaryti bendrą skaidrumo registrą ir patobulinti visas su skaidrumu susijusias Europos Parlamento taisykles. Balsavau už abu C. Casini parengtus pranešimus ir nekantriai laukiu, kol Europos Parlamento skaidrumo ir interesų grupių veiklos reguliavimo darbo grupė pateiks griežčiausius pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Europos institucijų ir politikos lyderių bei pilietinės visuomenės, ES piliečių ir atstovaujamųjų asociacijų santykiai reguliuojami ir skatinami Europos Sąjungos sutartimi. Ratifikavus Lisabonos sutartį Parlamentas įgijo daugiau galių, ir dabar beveik visose srityse jis yra vienas iš teisės aktų leidėjų pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Todėl dar daugiau interesų grupių atstovų domisi Parlamento veikla, o jie, beje, atlieka pagrindinį vaidmenį vedant atvirą ir pliuralistinį dialogą, kuriuo pagrįsta demokratinė sistema, ir yra svarbus Parlamento narių informacijos šaltinis jiems vykdant savo įgaliojimus. Vis dėlto būtina nustatyti registravimo ir stebėsenos mechanizmus. Atsižvelgdama į tai, balsavau už šį pranešimą dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių dalinio pakeitimo sudarius bendrą registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, kurie bet kokiu būdu dalyvauja kuriant ir įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Palaikau šį pranešimą dėl Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendro skaidrumo registro sudarymo. Bet kurie veikėjai, siekiantys daryti įtaką sprendimų priėmimui ir politikos įgyvendinimui Europos lygmeniu, turėtų užsiregistruoti bendrame registre, kuris padės lengviau registruotis ir paprasčiau susipažinti su informacija apie interesų grupių atstovus. Šiame registre neužsiregistravusiems asmenims nebus suteiktas ilgalaikis leidimas patekti į Europos Parlamento patalpas. Tai – tik pirmas žingsnis į priekį siekiant užtikrinti skaidrius Europos institucijų ir interesų grupių atstovų santykius. Registracija turėtų būti privaloma, o Taryba taip pat turėtų kuo greičiau prisijungti prie šio susitarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Ratifikavus Lisabonos sutartį Parlamentas beveik visose srityse įgijo vieno iš teisės aktų leidėjų statusą, todėl sulaukia daug interesų grupių atstovų dėmesio. Parlamentas ir Komisija, atsižvelgdami į šias aplinkybes ir siekdami užtikrinti skaidrumą, kuris turėtų būti šių suinteresuotųjų subjektų ir Europos Sąjungos institucijų dialogo orientyras, susitarė sudaryti bendrą registrą, skirtą asmenims ir organizacijoms, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti. Siekiant šio tikslo būtina iš dalies pakeisti darbo tvarkos taisykles, todėl balsavau už šiuos pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Turime kovoti už Europos institucijų skaidrumą, ir šiuo požiūriu palankiai vertinu su Komisija sudarytą susitarimą, kuriuo siekiama pagaliau sudaryti bendrą Europos institucijų interesų grupių registrą.

Tik norėčiau pateikti vieną pastabą, jog apgailestauju dėl Tarybos nenoro prisidėti prie šio bendro registro. Nejaugi būtina vadovautis pasenusiu požiūriu ir, užuot stengusis būti atviriems, toliau ginti skaidrumo trūkumą? Vis dėlto ir valstybių narių atstovai, bendraudami su Europos piliečiais, privalo teikti informaciją ir užtikrinti skaidrumą. Taip pat turiu pageidavimą ateičiai. Manau, labai svarbu laipsniškai pereiti prie Amerikos stiliaus sistemos, kuri veikia jau 65 metus ir yra pagrįsta viešu pagrindinių interesų grupių dokumentų (pvz., visų susitarimų, kurių sandorių suma viršija 10 000 USD) skelbimu.

Norėčiau pateikti paskutinę pastabą dėl vadinamojo teisėkūros pėdsako, kuris yra geras sumanymas teoriniu, bet ne praktiniu požiūriu. Taip yra ne todėl, kad tai pakenktų Parlamento narių nepriklausomumo principui, o veikiau todėl, kad Parlamento komitetuose prasidėtų nesibaigiančios diskusijos dėl to, kodėl nuspręsta susitikti su vienos interesų grupės atstovais, o ne su kitos, taip pat dėl šių susitikimų dažnumo. Baigdama pažymėsiu, kad svarbu sukurti veiksmingą ir patikimą sistemą. Šio tikslo dar toli gražu nepasiekėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu.(FR) Kai Europos teisės aktų leidėjas rengia ir tvirtina teisės aktą, naudinga išklausyti įvairių suinteresuotųjų šalių nuomones. Tačiau siekiant išmatuoti ir įvertinti šią įtaką, reikia nustatyti visiems interesų grupių atstovams privalomą reikalavimą užsiregistruoti visoms institucijoms bendrame registre.

Ką tik patvirtintas dokumentas yra įdomus pirmas žingsnis siekiant nustatyti įvairias interesų grupių atstovų rūšis ir įvardyti sumas, kurias jie moka stengdamiesi daryti įtaką priimamiems sprendimams. Šį sumanymą reikia plėtoti toliau. Taryba taip pat turėtų prisijungti prie šio bendro registro, kuris turėtų būti privalomas ir tapti lanksčia priemone sprendimų priėmimo proceso skaidrumui užtikrinti. Tai naudinga Europos demokratijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos sutartimi siekiama pripažinti ir skatinti institucijų ir Europos politikų bei pilietinės visuomenės, ES piliečių ir atstovaujamųjų asociacijų santykius. Institucijos suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti savo nuomonę apie visas Europos Sąjungos veiklos sritis ir viešai ja keistis. Visų pirma institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene.

Patvirtinus Lisabonos sutartį Parlamentas įgijo daugiau galių, ir dabar beveik visose srityse jis yra vienas iš teisės aktų leidėjų pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Parlamentas ir Komisija, atsižvelgdami į šiuos pokyčius, susitarė sudaryti bendrą registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti. Siekiant atsižvelgti į Parlamento narių esamų teisių ir pareigų pokyčius, taip pat į naujas jų teises ir pareigas, šiandien patvirtintoje rezoliucijoje pritariama būtinybei iš dalies pakeisti Parlamento darbo tvarkos taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Iš pradžių nepritarėme šiam pranešimui, nes pagal jį interesų grupių atstovams būtų taikomos tokios pat taisyklės kaip ir viešosioms įstaigoms, įskaitant regionų atstovus ES; tačiau mums paprašius šis pranešimas buvo iš dalies pakeistas. Mūsų nuomone, reikėtų nustatyti asmenų, turinčių teisę patekti į Parlamento patalpas privačių asociacijų ar įmonių vardu, elgesio kodeksą; taip pat manome, kad nereikėtų taikyti tų pačių taisyklių bažnyčios, partijų, profesinių sąjungų ir viešųjų įstaigų atstovams. Todėl balsavome už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu.(EL) C. Casini parengtame pranešime pabrėžiama, kad sudarius bendrą skaidrumo registrą labai svarbu iš dalies pakeisti Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles. Balsavau už šį pranešimą, kuriame dar kartą pabrėžiama skaidriai veikiančių Europos institucijų svarba, nes pritariu nuomonei, kad sudarius šį registrą bus galima griežčiau kontroliuoti visas organizacijas ir asmenis, dalyvaujančius kuriant ir įgyvendinant ES politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Palaikiau šiandien pateiktą pranešimą, kuriame raginama sudaryti bendrą interesų grupių ir interesų grupių atstovų registrą. Tai – pirmas žingsnis siekiant užtikrinti didesnį Europos Parlamento ir Komisijos veiklos skaidrumą. Sudarant skaidrumo registrą piliečiai, norintys surasti konkrečią informaciją apie tai, kokios organizacijos ir asmenys palaikė ryšius ir su Europos Parlamento nariais, ir Komisijos pareigūnais, galės lengviau tai padaryti. Parlamentas aiškiai nurodė, kad nuo šiol interesų grupių atstovų, norinčių susitikti su Europos Parlamento nariais, registravimas bus privalomas. Mane drąsina Tarybos duotas ženklas, kad ji taip pat apsvarstys galimybę įdiegti tokį registrą, ir raginu ją nedelsiant tai padaryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už C. Casini parengtą pranešimą. Veiklos, susijusios su Europos institucijomis, skaidrumas (nors jis neseniai buvo apjuodintas) – būtina teisėtumo sąlyga ir pagrindinis veiksnys siekiant užmegzti tinkamus ir atvirus santykius su atstovaujamosiomis asociacijomis. Todėl manau, kad sudarant bendrą Parlameno ir Komisijos registrą, kuriuo siekiama susisteminti visą informaciją apie organizacijas ir asmenis, palaikančius ryšius su institucijomis, bus galima ne tik supaprastinti biurokratines procedūras, nes bus įdiegta viena registravimo procedūra, bet ir imtis aiškių patobulinimų, dėl kurių su minėtais interesų grupių atstovais bus galima vesti vis atviresnį ir skaidresnį dialogą.

 
  
  

Pranešimas: Carlo Casini (A7-0174/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. Tai yra pirmas žingsnis siekiant daugiau skaidrumo institucijų veikloje ir užtikrinant Sąjungos viešojo administravimo nuostatas. Skaidrumo registras, kaip nuo šiol jis vadinsis, išlieka neprivalomu, tačiau lobistine veikla užsiimantys asmenys ar organizacijos bus priverstos užsiregistruoti, jei norės gauti leidimą patekti į Europos Parlamentą. Užsiregistravę subjektai taip pat turės deklaruoti savo finansinius šaltinius bei savo interesus ir pateiktus pasiūlymus dėl teisės aktų. Tai padidins skaidrumą bei suteiks išsamesnę informaciją apie asmenis ar organizacijas, kurie kreipiasi į Europos Palamento narius dėl tam tikrų klausimų ar su tam tikrais pasiūlymais. Manau, kad ir toliau turi būti vedamos derybos su Taryba, kad ši prisijungtų prie skaidrumo registro ir jis taptų bendru visų trijų institucijų registru.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu.(PT) Parlamente ir Komisijoje yra apie 4 600 organizacijų, kurioms suteiktas interesų grupių statusas. Patvirtinus Lisabonos sutartį Parlamentas įgijo daugiau galių ir taip jis beveik visose srityse tapo vienu iš teisės aktų leidėjų pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Todėl juo domisi dar daugiau interesų grupių atstovų.

Šis pranešimas, už kurį balsavau, pateiktas sudarius institucijų susitarimą dėl bendros erdvės, skirtos interesų grupių atstovams ir kitoms interesų grupėms Komisijoje ir Parlamente registruoti ir kontroliuoti, sukūrimo. Bendro įvairių institucijų registro sudarymo tikslas – užtikrinti didesnį skaidrumą, be to, jame bus atskirtos pilietinei visuomenei ir valdžios institucijoms atstovaujančios interesų grupės.

Siekiant užtikrinti skaidrumą taip pat labai svarbu sukurti privalomo viešo skelbimo apie visų registruotų organizacijų atstovų ir Parlamento narių, atsakingų už susijusių teisės aktų rengimą, susitikimus sistemą, be to, šie susitikimai turėtų būti užregistruoti atitinkamų pranešimų ar rekomendacijų prieduose. Taip pat labai svarbu, kad Taryba prisijungtų prie šio registro.

 
  
MPphoto
 
 

  Gerard Batten, John Bufton, David Campbell Bannerman ir Derek Roland Clark (EFD), raštu. – JK Nepriklausomybės partijai priklausantys Europos Parlamento nariai per šį balsavimą susilaikė, tačiau ne todėl, kad nenorime užtikrinti skaidrumo, o todėl, kad šie pasiūlymai neatitinka reikalavimų, ir balsuoti už šį pranešimą reikštų patvirtinti reikalavimų neatitinkančias nuostatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu.(IT) Bendro Parlamento ir Komisijos registro sudarymas siekiant pagal vieno langelio principą sutelkti visą informaciją apie subjektus, kurie palaiko ryšius su institucijomis, – žingsnis į priekį kelyje didesnio skaidrumo linkme. Mano nuomone, politinių institucijų skaidrumas yra esminė atviro dialogo su pilietine visuomene dalis. Iš tikrųjų galimybė įvairiose Europos Sąjungos veiklos srityse skelbti nuomonę ir informaciją ir viešai jomis keistis, taip pat organizacijų bei asmenų, kurie aktyviai dalyvauja kuriant ir įgyvendinant ES politiką, kontrolė, yra svarbūs institucijų demokratinės veiklos veiksniai.

Tačiau norėčiau pateikti keletą išlygų. Nepritariu pasiūlymui išbraukti iš šio registro taikymo srities tam tikrus subjektus, pvz., socialinius partnerius ir vietos, regionų ir savivaldybių institucijų atstovus. Šių subjektų išbraukimas iš šio registro taikymo srities nepagrįstas, nes jie turi konkrečių interesų ir taip pat aktyviai dalyvauja sprendimų priėmimo procese kaip ir dauguma kitų atstovaujamųjų asociacijų atstovų. Taip pat manau, kad reikia aiškiau apibrėžti reikiamą informaciją, kad ji nebūtų aiškinama skirtingai, kaip yra dabartinėmis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi politinių institucijų skaidrumas – būtina sąlyga jų teisėtumui užtikrinti. Būtina tikrinti, kaip priimami sprendimai, kokios jėgos daro jiems įtaką ir pagaliau kaip skirstomi finansai, t. y. mokesčių mokėtojų pinigai. Taigi, lobistų veiklą reglamentuojančios taisyklės yra teisėtumo klausimas. Europos Parlamentas yra pirmoji Europos Sąjungos institucija, atkreipusi dėmesį į tai, kad vis daugėja Europos lygmeniu savo veiklą vykdančių interesų grupių, todėl būtina išnagrinėti visas galimas šio reiškinio pasekmes. Po Europos Parlamento rinkimų buvo sudaryta nauja Europos Parlamento ir Komisijos darbo grupė, kuri jau 2010 m. lapkričio mėnesį patvirtino susitarimo dėl skaidrumo registro sukūrimo projektą. Pagal naująjį projektą registras yra neprivalomas, tačiau ir šiuo metu į Europos Parlamento patalpas įleidžiami tik užsiregistravę interesų grupių atstovai. Bendras skaidrumo registras užtikrina įvairiausių kategorijų subjektų dalyvavimą bei sudaro daugiau galimybių nekomercinėms organizacijoms vykdyti savo veiklą. Manau, kad šis bendras registras – tai dar viena pastanga, siekiant didesnio Europos Sąjungos institucijų skaidrumo ir tuo pačiu didesnio piliečių pasitikėjimo institucijų darbu.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą, nes kai dėl interesų grupių vaidmens vis dar kyla nemažai diskusijų, o kartais – Europos piliečių spėlionių, svarbu suteikti daugiau aiškumo. Vis dėlto apgailestaujame, kad organizacijų registravimas netapo privalomas, ypač kai ši procedūra yra de facto įpareigojimas užsiregistruoti norint gauti įėjimo į mūsų patalpas kortelę. Kita vertus, stengėmės užtikrinti, kad, kitaip nei planuota pagal pradinį dokumento tekstą, ši priemonė nebūtų taikoma vietos, regionų ir savivaldybių institucijų atstovams Europos institucijose. Manome, kad šios struktūros yra tiesioginė demokratiškai išrinktų įstaigų išdava. Jos atstovauja bendram interesui, todėl jas reikėtų atskirti nuo interesų grupių atstovų, kurie gina atskirus interesus. Nepaisant to, šis registras yra svarbus žingsnis į priekį, nes daugelyje sričių interesų grupių atliekamo vaidmens skaidrumo trūkumas gali būti tikra demokratijos problema.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Šis susitarimas yra pirmas, nors, be abejonės, svarbus žingsnis siekiant didesnio skaidrumo: nustatomas de facto privalomas reikalavimas užregistruoti visus interesų grupių atstovus, kurie nori turėti galimybę nuolat patekti į Parlamento ir Komisijos patalpas, įskaitant visą informaciją, iš kurios galima nustatyti nagrinėjamos organizacijos teisinę struktūrą ir finansinius interesus.

Todėl sudarant organizacijų ir darbuotojų, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl ES politikos ir ją įgyvendinant, registrą padidės šių pilietinės visuomenės atstovų ir Europos Sąjungos institucijų dialogo skaidrumas ir kartu bus nustatytos privalomos priemonės, taikytinos tuo atveju, jeigu bus pažeistos prie šio susitarimo pridėtame priede nustatyto elgesio kodekso nuostatos.

Tikiuosi, netrukus bus žengtas antras žingsnis ir bus patvirtinti griežtesni standartai, padedantys užtikrinti ES viešojo administravimo nuoseklumą ir sutvirtinti jo institucines taisykles.

Apgailestauju, kad Taryba vis dar nėra viena iš šio susitarimo šalių ir kad ji neprisijungė prie šio skaidrumo registro, nes tai gali neigiamai paveikti galimybę visais ES teisėkūros proceso etapais pasiekti būtiną skaidrumo lygį. Norėčiau priminti, kad politinių institucijų skaidrumo lygis vis labiau siejamas su jų teisėtumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Politinių institucijų skaidrumas – būtina jų teisėtumo sąlyga. Turėtų būti paprasta kruopščiai tikrinti, kaip priimami sprendimai, kokios jėgos daro jiems įtaką ir pagaliau kaip skirstomi ištekliai, t. y. mokesčių mokėtojų pinigai. Taigi interesų grupių veiklos reglamentavimo taisyklės galiausiai yra teisėtumo klausimas. Palaikiau šį pranešimą, kuriuo sudaromas bendras Europos Parlamento ir Komisijos interesų grupių registras (skaidrumo registras). Šio registro taikymo sričiai priskiriama nemažai veiklos, kuri vykdoma siekiant daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką Europos institucijų politikos kūrimo ar įgyvendinimo ir sprendimų priėmimo procesams, sričių. Šiame registre turėtų užsiregistruoti visos organizacijos, kurios vykdo šio registro taikymo sričiai priskiriamą veiklą, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą. Šiame su Europos Komisija sudarytame susitarime nustatyta, kad registravimasis yra tik savanoriškas, nors į bendrą registrą neįtraukti interesų grupių atstovai daugiau negalės gauti ilgalaikio pažymėjimo, suteikiančio jiems galimybę patekti į Europos Parlamento patalpas. Kitas žingsnis bus išplėsti šio bendro registro taikymo sritį ir pradėti jį taikyti visoms ES institucijoms, taip pat įtikinti Komisiją ir Tarybą padaryti jį privalomą. Mums reikia aiškių taisyklių, kad galėtume užkirsti kelią asmenims ir organizacijoms neskaidriai daryti įtaką ES sprendimų priėmimų procesui.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) Palankiai vertinu tai, kad patvirtintas C. Casini parengtas pranešimas dėl bendro Parlamento ir Komisijos skaidrumo registro sudarymo ir taikymo. Viešojo registro, kuriame turės užsiregistruoti interesų grupių atstovai, kad galėtų patekti į šių dviejų institucijų patalpas, sudarymas yra tikra demokratinė pažanga, kuri bus naudinga piliečiams. Šiuo požiūriu būsimas pranešėjams taikytinas įpareigojimas viešai skelbti interesų grupių atstovų, su kuriais jie susitiko, pavardes yra dar vienas žingsnis visiško Europos Parlamento nepriklausomumo linkme, be to, tai padės užtikrinti suderintą visų Europos piliečių interesų atstovavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą, kuriame siūloma sudaryti bendrą visų įvairių Europos institucijų interesų grupių sąrašą. Iki šiol Europos Parlamente interesų grupių statusas suteiktas daugiau kaip 1 700 organizacijų, o Komisijoje – 3 900. Jei norite pateikti pagrįstas pastabas techninio pobūdžio klausimu, paprastai teiraujatės informacijos iš žmonių, kurie geriausiai išmano šiuos klausimus. Taip visada buvo, taip ir toliau bus. Jei užtikrinamas skaidrumas, interesų grupių vaidmuo atliekant teisėkūros darbą yra naudingas ir būtinas. Norint pasiekti šį tikslą, patvirtintame pranešime nustatomos naujos taisyklės ir sudaromas bendras Komisijos ir Parlamento skaidrumo registras. Jame piliečiai ras išsamią informaciją apie įvairių žmonių ryšius ES institucijose. Įdiegus šią vieno langelio sistemą bus galima lengviau užregistruoti konkrečių interesų – ir komercinių, ir nekomercinių organizacijų – atstovus. Parlamentas taip pat labai nori, kad parengtų pranešimų pabaigoje būtų paminėti visi Europos Parlamento narių ir interesų grupių atstovų susitikimai pranešimuose nagrinėjamais klausimais. Apgailestauju, kad registravimas nėra privalomas, bet, kaip sakoma vienoje patarlėje, „Neskubėk, ir būsi pirmas.“

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl dalinio Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimo sudarius bendrą skaidrumo registrą, nes visi asmenys, dalyvaujantys priimant sprendimus dėl ES politikos ir ją įgyvendinant, turėtų vadovautis skaidrumo principu. Tačiau manau, kad šis registras turėtų būti privalomas ir taikomas visoms Europos institucijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 2006 m. Komisija pasiūlė taikyti vieno langelio principą interesų grupių atstovams Komisijoje ir Parlamente registruoti. 2008 m. gegužės 8 d. patvirtintoje rezoliucijoje Parlamentas pritarė pateiktam pasiūlymui ir paragino sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl bendro Parlamento, Komisijos ir Tarybos registro sudarymo. Be to, tada Parlamentas pasiūlė pradėti derybas dėl bendro interesų grupių atstovų elgesio kodekso ir diskutuoti dėl pažeidimo atveju taikytinų sankcijų.

Pagal šį susitarimą tik registruotiems interesų grupių atstovams suteikiama galimybė nuolat patekti į Parlamento patalpas. Nepaisant to, sudarant bendrą registrą siekiama užtikrinti įvairiausių kategorijų subjektų dalyvavimą ir gerbti jų skirtingas ar konkrečias pareigas. Atsižvelgiant į jų ypatumus, šio registro taikymo sričiai nepriskiriami socialiniai partneriai, bažnyčios, partijų ir vietos, regionų ir savivaldybių institucijų atstovai.

Būtų naudinga, jeigu prie šio susitarimo prisijungtų ir Taryba. Manau, Parlamentas ir jo nariai, užtikrindami savo veiklos skaidrumą ir savo tikslų aiškumą, turėtų rodyti pavyzdį.

Balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Skaidrumas – demokratijos pagrindas. Visuomenė turi teisę į skaidrumą, be to, jis padeda išlaikyti Europos institucijų (Parlamento, Komisijos ir Tarybos) patikimumą. Šis C. Casini parengtas pranešimas susijęs su Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendro skaidrumo registro sudarymu. Norėčiau pabrėžti, kad Parlamentas yra pirmoji institucija, pradėjusi nagrinėti spaudimą darančių grupių reiškinį ir 1996 m. sudariusi interesų grupių atstovų registrą. 2006 m. Komisija, pateikusi Europos skaidrumo iniciatyvą, pasiūlė pradėti taikyti vieno langelio principą interesų grupių atstovams Komisijoje ir Parlamente registruoti. Iš tikrųjų skaidrumas labai svarbus siekiant užtikrinti Europos institucijų, kurios neretai kaltinamos jo trūkumu, veikimą. Europos visuomenė reikalauja, kad jos atstovai laikytųsi aukšto lygio skaidrumo standartų: ne tik teoriškai, bet ir, svarbiausia, praktiškai. Todėl palankiai vertinu tai, kad patvirtintas susitarimo projektas sudaryti skaidrumo registrą, ir esu įsitikinęs, kad šis registras bus didelis žingsnis į priekį siekiant užtikrinti Europos institucijų skaidrumą ir padės sustiprinti visuomenės pasitikėjimą Europos projektu.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pradėkime nuo prielaidos, kad, kaip teigiama šiame pranešime, „politinių institucijų skaidrumas – būtina sąlyga jų teisėtumui užtikrinti. Turi būti paprasta kruopščiai tikrinti, kaip priimami sprendimai, kokios jėgos daro jiems įtaką ir pagaliau kaip skirstomi ištekliai.“ Institucijų skaidrumas ir jų atstovų veiksmų aiškumas turėtų būti esminė veiksmingos ir tikros demokratijos dalis.

Deja, žinome, kad gražūs žodžiai kartais labai skiriasi nuo veiksmų. Parlamentas buvo pirmoji Europos institucija, pradėjusi garsiai kalbėti apie Europos lygmeniu didėjančio interesų grupių skaičiaus klausimą ir 1996 m. sudariusi interesų grupių atstovų registrą.

Vėliau Komisija taip pat ėmėsi iniciatyvų šioje srityje, ir 2008 m. buvo įsteigta Parlamento ir Komisijos darbo grupė. 2009 m. ši grupė patvirtino bendrą deklaraciją ir pasiūlymą dėl bendro elgesio kodekso.

2010 m. nauja darbo grupė patvirtino susitarimo dėl skaidrumo registro, kuriuo užtikrinamas įvairiausių kategorijų subjektų dalyvavimas ir gerbiama jų skirtinga ar konkreti tapatybė, sukūrimo projektą. Svarbu stebėti praktinius šio susitarimo rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiame pranešime teigiama, kad „politinių institucijų skaidrumas – būtina sąlyga jų teisėtumui užtikrinti. Turi būti paprasta kruopščiai tikrinti, kaip priimami sprendimai, kokios jėgos daro jiems įtaką ir pagaliau kaip skirstomi ištekliai.“

Tačiau, nors Parlamentas buvo pirmoji ES institucija, pradėjusi nagrinėti didėjančio interesų grupių skaičiaus Europos lygmeniu reiškinį, visų pirma šio interesų grupių gausėjimo padarinius teisėkūros procesui, neretai esama didelio teorijos ir praktikos atotrūkio. Po įvairių pranešimų ir išsamių diskusijų 1996 m. Parlamentas sudarė savo interesų grupių atstovų registrą.

Komisija taip pat ėmėsi iniciatyvų ir 2008 m. įsteigė aukšto lygio bendrą Parlamento ir Komisijos darbo grupę. 2009 m. ši grupė patvirtino bendrą deklaraciją ir pasiūlymą dėl bendro elgesio kodekso. Po Europos Parlamento rinkimų buvo sudaryta nauja Parlamento ir Komisijos darbo grupė.

2010 m. lapkričio mėn. naujoji darbo grupė patvirtino susitarimo dėl skaidrumo registro, kuriuo užtikrinamas įvairiausių kategorijų subjektų dalyvavimas ir gerbiama jų skirtinga ar konkreti tapatybė, sukūrimo projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Politinių institucijų skaidrumas – būtina jų teisėtumo sąlyga. Turėtų būti paprasta kruopščiai tikrinti, kaip priimami sprendimai, kokios jėgos daro jiems įtaką ir kaip skirstomi ištekliai, t. y. mokesčių mokėtojų pinigai. Taigi interesų grupių atstovų veiklos reglamentavimo taisyklės galiausiai yra teisėtumo klausimas.

Parlamentas buvo pirmoji Europos institucija, atkreipusi dėmesį į tai, kad vis daugėja veiklą Europos lygmeniu vykdančių interesų grupių ir ypač į šio reiškinio padarinius teisėkūros procesui. Nors registravimasis ir neprivalomas, jį galima laikyti de facto privalomu, nes tik registruotiems interesų grupių atstovams suteikiama galimybė nuolat patekti į Parlamento patalpas. Vis dėlto pageidautina ateityje įdiegti de jure privalomą registravimosi sistemą.

Sudarant bendrą registrą užtikrinamas įvairiausių kategorijų subjektų dalyvavimas ir gerbiama jų skirtinga ar konkreti tapatybė. Dėl naujojo šio registro pavadinimo – „skaidrumo registras“ – nekomercinės organizacijos galės paprasčiau jame užsiregistruoti. Tai bus žingsnis į priekį siekiant užtikrinti didesnį Europos institucijų skaidrumą, ir tikiuosi, kad tai padės sustiprinti Europos piliečių pasitikėjimą Europos projektu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Gerai žinoma, kad Briuselyje yra daugiau kaip 15 000 interesų grupių atstovų, kurie stengiasi daryti įtaką čia priimamiems teisės aktams ir kišasi į teisėkūros procesą visais jo etapais. Nors Prancūzijoje ši veikla vertinama itin neigiamai, interesų grupių (komercinių, socialinių, profesinių sąjungų ir kt.) atstovų dalijimasis savo nuomonėmis ir patirtimi, ypač su mažiau tam tikrus klausimus išmanančiais valstybės tarnautojais ir išrinktais atstovais, nėra visiškai neteisėtas dalykas. Todėl prasminga įtraukti šias interesų grupes ir jų atstovus į registrą ir užtikrinti, kad jame taip pat būtų paminėti pagrindiniai jų finansavimo šaltiniai, ypač jeigu lėšos jiems finansuoti skiriamos iš Europos biudžeto.

Ši registracija turėtų būti privaloma ne tik šioms organizacijoms, bet ir visoms ne Parlamente veikiančioms grupėms, įskaitant grupes, kurių tikslas – atlikti tam tikrą Sutartimis nustatytą vaidmenį (pvz., profesinės sąjungos, bažnyčia, filosofinės organizacijos, vietos valdžios institucijos ir kt.), taip pat grupes, kurias iš dalies ar visiškai sudaro Parlamento nariai, pvz., „Europos Izraelio draugai“, nes šiuo atveju grupės nariai veikia ne kaip Parlamento, o kaip interesų grupės nariai. Šiuo požiūriu susitarimo, dėl kurio šiandien balsuojame, tikslai skaidrumo atžvilgu nepakankamai plataus užmojo.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu. (FR) Po pastarojo meto įvykių, iš kurių išaiškėjo galimas piktnaudžiavimas interesų grupių veikla, tapo akivaizdu, kad vis labiau reikia didinti interesų grupių darbo Europos institucijose skaidrumą. Parlamente ir Komisijoje užregistruotų interesų grupių atstovų sąrašų sujungimas yra pirmas žingsnis siekiant parengti išsamų Briuselyje veikiančių interesų grupių atstovų registrą ir vėliau užtikrinti didesnes piliečių galimybes atlikti demokratinę kontrolę ir sprendimų priėmimo proceso pusiausvyrą. Vis dėlto stengiausi užtikrinti, kad ši priemonė nebūtų taikoma vietos valdžios institucijų atstovams Europos institucijose. Iš tikrųjų manau, kad šios struktūros yra tiesioginė demokratiškai išrinktų įstaigų (miestų, departamentų ir regionų tarybų ir kt.) išdava. Jos atstovauja bendram interesui, todėl jas reikėtų atskirti nuo interesų grupių atstovų, ginančių atskirus interesus. Be to, tikiuosi, kad vieną dieną šis registras bus privalomas ir kad į jį bus įtraukti visi Europos institucijų veikloje aktyviai dalyvaujantys interesų grupių atstovai. Skaidrumas – labai svarbi Europos Sąjungos politikos dalis, ir skaidrumo sąlyga turi būti taikoma visoms prie ES politikos veikimo prisidedančioms interesų grupėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberto Gualtieri (S&D), raštu.(IT) Bendro skaidrumo registro, už kurį balsavo didžioji Konstitucinių reikalų komiteto narių dauguma, patvirtinimas – dar vienas žingsnis skaidresnės parlamentinės veiklos linkme. Sudarius viešą ir prieinamą internetu bendrą Europos Parlamento ir Komisijos registrą piliečiai galės lengviau patikrinti įvairius suinteresuotuosius subjektus, su kuriais bendrauja Europos Parlamento nariai.

Vis dėlto šį susitarimą dar reikia patobulinti, nes atstovų registravimas vis dar yra savanoriškas, nors ši registracija yra išankstinė patekimo į institucijų patalpas sąlyga. Todėl kitas siektinas tikslas bus užtikrinti visiems interesų grupių atstovams privalomą registraciją. Taip pat tikimės, kad Taryba, kaip ir kitos Europos institucijos, laikysis Parlamento ir Komisijos pateiktų nurodymų ir dalyvaus sudarant ir tvarkant šį registrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, nes politinių institucijų skaidrumas – būtina sąlyga jų teisėtumui užtikrinti. Turi būti paprasta kruopščiai tikrinti, kaip priimami sprendimai, kokios jėgos daro jiems įtaką ir pagaliau kaip skirstomi ištekliai, t. y. mokesčių mokėtojų pinigai. Taigi lobistų veiklą reglamentuojančios taisyklės yra teisėtumo klausimas. Pasiekti rezultatai atitinka Parlamento tikslus, numatytus pagrindiniuose punktuose: pirma, nors registras ir neprivalomas (Parlamentas siekė, kad jis būtų privalomas), jį galima laikyti privalomu de facto, kadangi patekti į Parlamento patalpas nuolat leidžiama tik registruotiems interesų grupių atstovams; antra, bendru registru užtikrinamas įvairiausių kategorijų subjektų dalyvavimas ir gerbiama jų skirtinga ir konkreti tapatybė. Naujasis skaidrumo registras sudaro daugiau galimybių nekomercinėms organizacijoms būti į jį įtrauktoms; trečia, naujoje sistemoje yra papildomos informacijos, pvz., asmenų, dalyvaujančių visoje veiklose, susijusiose su registru, skaičius ir registruojant gautos ES lėšos. Taip pat bus aiškiau informuojama apie veiklą, kurią gali apimti registras, ir skundų nagrinėjimo procedūrą. Manau, kad buvo būtina pritarti susitarimo dėl skaidrumo registro sukūrimo projektui. Bendras registras bus dar viena pastanga siekiant didesnio Europos institucijų skaidrumo, ir tikėtina, kad tai prisidės prie didesnio Europos piliečių pasitikėjimo Europos projektu.

 
  
MPphoto
 
 

  Agnès Le Brun (PPE), raštu.(FR) Europos Parlamente interesų grupių statusas suteiktas daugiau kaip 1 700 organizacijų, o Komisijoje – 3 900. Iki šiol šios organizacijos buvo įtrauktos į du atskirus registrus, po vieną kiekvienai institucijai. 2008 m. Parlamentas, siekdamas palengvinti registravimą, paragino sujungti šiuos registrus. Parlamentas ir Komisija sudarė institucijų susitarimą, kurio tikslas – sudaryti bendrą registrą. Reikėjo patvirtinti šį susitarimą, todėl dėl jo buvo balsuojama Europos teisėkūros institucijoje. Balsavau už šį dokumento tekstą, nes jis padės užtikrinti didesnį interesų grupių veiksmų skaidrumą. Iš tikrųjų pagal šio dokumento tekstą neprivaloma užsiregistruoti šiame registre, tačiau Parlamentas reikalaus, kad visos organizacijos, kurių atstovai nori patekti į jo patalpas, jame užsiregistruotų. Šiame dokumente taip pat siūloma įgyvendinti interesų grupių atstovų veiklos „teisėkūros pėdsako“ sumanymą, t. y. įrašyti į visų įstatymo galią turinčių teisės aktų priedus interesų grupių, kurios dalyvavo rengiant šiuos teisės aktus, pavadinimus. Birželio mėn. bendras registras turėtų pradėti veikti internete.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Politinių institucijų skaidrumas – būtina jų teisėtumo sąlyga. Turėtų būti paprasta kruopščiai tikrinti, kaip priimami sprendimai, kokios jėgos daro jiems įtaką ir pagaliau kaip skirstomi ištekliai, t. y. mokesčių mokėtojų pinigai. Taigi interesų grupių veiklos reglamentavimo taisyklės galiausiai yra teisėtumo klausimas. Parlamentas buvo pirmoji Europos institucija, atkreipusi dėmesį į tai, kad vis daugėja veiklą Europos lygmeniu vykdančių interesų grupių, ir ypač į šio reiškinio padarinius teisėkūros procesui. 1996 m. Parlamentas, apsvarstęs keletą pranešimų ir surengęs keletą išsamių diskusijų, sudarė savo interesų grupių atstovų registrą. Bendras registras bus dar vienas žingsnis siekiant užtikrinti didesnį Europos institucijų skaidrumą, kuris, tikėkimės, padės sustiprinti Europos piliečių pasitikėjimą Europos projektu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Jokia komerciniams interesams atstovaujanti ir spaudimą daranti grupė neturėtų gauti nuolatinio leidimo lankytis Europos institucijose. Jų atstovų galimybės patekti į Europos Parlamento patalpas turėtų būti griežtai apribotos iki Parlamento narių ir frakcijų atstovų jiems paskirtų susitikimų.

Pasiūlytas skaidrumo registras – ne kas kita kaip administracinis įteisinimas. Jis padeda išlaikyti dabartinę padėtį. Interesų grupių atstovų laukia šviesi ateitis. Balsuosiu prieš šį veidmainišką pranešimą, kurį norėčiau pasmerkti. Būtų geriau priversti šiuos asmenis viešai paskelbti savo asmeninius ryšius su žiniasklaida, taip pat parlamentinius ir administracinius ryšius su Europos Parlamentu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Parlamentas ir Komisija, sudarydami bendrą skaidrumo registrą, skirtą lobistams ir kitiems interesų grupių atstovams akredituoti, rodo gerą pavyzdį. Be to, sudarant visiems interesų grupių atstovams, norintiems nuolat lankytis Parlamente ir Komisijoje, privalomą registrą bus žengtas svarbus žingsnis didinant šių organizacijų ir Europos institucijų ryšių skaidrumą. Norėčiau pakartoti, kad apgailestaujame, jog Taryba nedalyvauja įgyvendinant šias priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Savanoriškas registras – visiška beprasmybė, ir jis nepadės užtikrinti didesnio skaidrumo. Be to, prie šios iniciatyvos neprisijungė Ministrų Taryba, o tai reiškia, kad net ne visos pagrindinės teisėkūros institucijos dalyvauja įgyvendinant šią priemonę. Net jei Taryba prisidėtų prie šios iniciatyvos, vis tiek būtų palikta nemažai spragų. Manoma, kad rengiant oficialius Komisijos skelbiamus dokumentus dirba 1 350 ekspertų grupių. Vis dėlto šių patariamųjų organų narių, kurių susirinkimai vyksta už uždarų durų, tapatybė yra griežtai saugoma paslaptis.

Dabar Komisija daugiau dėmesio skiria buvusių Komisijos narių veiklai, kurią jie vykdė iš karto išvykę iš Briuselio. Tačiau ar vykdoma kontrolė ir kita kryptimi? Pakanka pagalvoti apie pastaruosius pokyčius, kai muzikos pramonės asociacija buvo pakeista į autorių teisių departamentą. Kadangi šios priemonės yra žingsnis tinkama linkme, balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Visapusiškai palaikau šiandien mūsų priimtą sprendimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendro skaidrumo registro sudarymo.

Nuo 1996 m. Parlamentas vedė interesų grupių registrą ir šiuo požiūriu jis turėtų būti pavyzdys kitoms institucijoms. Europos Komisija nesudarė savo interesų grupių atstovų registro iki 2008 m., o Europos Sąjungos Taryba jo neveda iki šiol. Europos Parlamente priimtas sprendimas padės sujungti interesų grupių ir interesų grupių atstovų registrus, kuriuos šios dvi minėtos institucijos šiuo metu tvarko atskirai. Šis procesas padės užtikrinti didesnį skaidrumą ir visų pirma suteikti galimybių paprasčiau gauti informaciją, kuri bus saugoma vienoje vietoje. Sukurti bendrą registrą bus naudinga ir interesų grupių atstovams, nes jiems pakaks užsiregistruoti vieną kartą. Pagal šį sprendimą skaidrumo registro taikymo sričiai taip pat nepriskiriami socialiniai partneriai ir bažnyčios, partijų ir vietos bei regionų valdžios institucijų atstovai. Be to, jei interesų grupės atstovai susitiks su Parlamento nariu teisėkūros dokumentų rengimo klausimu, jų pavardės bus užregistruotos atitinkamo pranešimo ar rekomendacijos aiškinamajame memorandume. Mano nuomone, šis sprendimas yra svarbus žingsnis didinant skaidrumą, ir nekantriai laukiu, kol ES Taryba prisijungs prie šio bendro registro.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Veikdamos skaidriai institucijos įgyja teisėtumo. Šiuo konkrečiu pranešimu, už kurį balsavau, atskaitomybės klausimui suteikiamas tinkamas pagrindas. Per sprendimų priėmimo procesą piliečiai turi turėti galimybę lengvai ir netrukdomai susipažinti su interesų grupių atstovų veikla ir jų daroma įtaka. Iš tikrųjų Europos lygmeniu Europos Parlamentas buvo pirmoji institucija, pradėjusi spręsti nemažo interesų grupių skaičiaus klausimą. Taip pat tiesa tai, kad dėl nuolatinio Parlamento, kaip teisės aktų leidėjo, kompetencijos didėjimo šių grupių skaičius taip pat didėja. Todėl bendras registras yra pirmas ir svarbus žingsnis kontroliuojant ir užtikrinant interesų grupių veiklos skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Politinių institucijų skaidrumas – būtina jų teisėtumo sąlyga ir etinė būtinybė. Parlamentas buvo pirmoji ES institucija, pradėjusi kovoti su didėjančio veiklą Europos lygmeniu vykdančių interesų grupių skaičiaus reiškiniu ir ypač su jo padariniais teisėkūros procesui. 1996 m. Parlamentas, parengęs keletą pranešimų ir surengęs išsamias diskusijas, sudarė savo interesų grupių atstovų registrą. 2006 m. Komisija pateikė Europos skaidrumo iniciatyvą, kurioje pasiūlė sudaryti bendrą vieno langelio principu pagrįstą registrą interesų grupių atstovams Komisijoje ir Europos Parlamente registruoti. Parlamentas, atsakydamas į šią Komisijos iniciatyvą, pateikė Konstitucinių reikalų komiteto parengtą pranešimą dėl interesų grupių atstovų veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo. Ši rezoliucija buvo patvirtinta per 2008 m. gegužės 8 d. vykusį plenarinį posėdį. Vėliau, 2010 m. lapkričio mėn., darbo grupė patvirtino susitarimo dėl skaidrumo registro sudarymo projektą, nes Parlamentas pasiekė pagrindinius savo tikslus. Manau, bendras registras yra žingsnis didesnio Europos institucijų skaidrumo linkme, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Įvairių sričių, susijusių su Europos Sąjungos institucijomis, šiuo atveju – su Parlamentu ir Komisija, interesų grupių atstovų veikla turi neginčijamų pranašumų. Ji suteikia daugiau atitinkamos informacijos priimant sprendimus ir žinių apie teisėtus interesus, kuriuos verta apsvarstyti. Vis dėlto labai svarbu užtikrinti ES institucijų veiksmų skaidrumą, kad būtų galima galiausiai užtikrinti jų teisėtumą ir visapusišką kompetencijos įgyvendinimą nepiktnaudžiaujant joms suteiktais įgaliojimais. Todėl palankiai vertinu tai, kad sudarytas šis susitarimas, kuris, nustatant visiems interesų grupių atstovams, norintiems nuolat lankytis Parlamento ir Komisijos patalpose, de facto privalomą registracijos reikalavimą, bus itin svarbus žingsnis didinant ES institucijų ir šių pilietinės visuomenės atstovų dialogo skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Politinių institucijų veiklos skaidrumas – būtina jų teisėtumo sąlyga. Visada ir bet kokiomis aplinkybėmis turi būti paprasta kruopščiai patikrinti, kaip priimami visi sprendimai, kokie veiksniai tam turėjo įtakos ir visų pirma kaip naudojami ištekliai, t. y. mokesčių mokėtojų pinigai. Parlamentas buvo pirmoji Europos institucija, 1996 m. sudariusi interesų grupių atstovų registrą. Šiandien patvirtintoje rezoliucijoje pabrėžiama, kad sudarant bendrą registrą užtikrinamas įvairiausių kategorijų subjektų dalyvavimas ir kartu gerbiama jų skirtinga ir konkreti tapatybė. Ši sistema suteikia svarbios informacijos, pvz., apie asmenų ir organizacijų, dalyvaujančių visoje veikloje, susijusioje su šiuo registru, skaičių ir apie registruotų subjektų gautas ES lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE), raštu.(PL) Briuseliui, kurį kai kurie asmenys po Vašingtono laiko antrąja interesų grupių Meka, reikia tinkamų sprendimus priimančių asmenų ir įvairių interesų grupių atstovų bendradarbiavimo taisyklių ir aiškiai apibrėžtų principų. Turėtume nepamiršti, kad lobizmas, kurį įvairios socialinės grupės aiškina kaip tam tikrų interesų gynimą, yra neatsiejama šiuolaikinių demokratinių sistemų dalis.

Parlamento nariai dar kartą patvirtino palaikantys sumanymą užtikrinti skaidrumą. Bendras interesų grupių atstovų registras padės padidinti ES institucijų skaidrumą. Jis taip pat padės atskirti spaudimą darančių grupių ir vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovus. Nekyla abejonių, kad interesų grupės sudaro sąlygas keistis informacija ir yra svarbus piliečių ir Europos Sąjungos ryšių kanalas. Norint užtikrinti, kad šis bendradarbiavimas būtų kuo veiksmingesnis ir padėtų pasiekti laukiamų rezultatų, jis turėtų būti reguliuojamas ir skaidrus.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu.(SV) Sprendimas dėl vadinamojo skaidrumo registro nepakankamai plataus užmojo. Komisijos registras, kuris dabar sujungiamas su Parlamento registru, yra savanoriško pobūdžio, be to, į jį įtraukta nedidelė visų interesų grupių atstovų, kurių, skaičiavimų duomenimis, Briuselyje yra 15 000, dalis. Šiame registre trūksta svarbios informacijos.

Mano nuomone, šis pranešimas atspindi tam tikrą, nors ribotą, pažangą. Būtų buvę geriau prieš priimant sprendimą palaukti Pirmininko J. Buzeko vadovaujamos grupės pasiūlymų.

Iš pastaraisiais mėnesiais išaiškintų skandalų tapo aišku, kad Parlamento taisyklės taip pat nepakankamos. Reikia sudaryti elgesio kodeksą, pagal kurio nuostatas Europos Parlamento nariai negalėtų gauti piniginio atlygio už paramą interesų grupių atstovų pateiktiems pasiūlymams. Europos Parlamento nariai turėtų atstovauti tik savo rinkėjams; jie neturėtų atstovauti konkretiems ekonominiams ar religiniams interesams.

Manau, reikėtų registruoti visus interesų grupių atstovus. Jei tam tikriems interesų grupių atstovams bus daromos išimtys, kontrolės sistemoje atsiras spragų. Per rinkimų kampaniją mano partija reikalavo nustatyti privalomą interesų grupių registravimą visoms ES institucijoms bendrame registre. Taip pat raginome teikti informaciją apie konkrečius klausimus, su kuriais susiję interesų grupių atstovai. Šiame registre turėtų būti pateikta su finansais susijusi informacija, įskaitant informaciją apie interesų grupių veiklos vykdymo išlaidas ir jos finansavimo šaltinius. Būtina patvirtinti interesų grupių atstovų veiklos elgesio kodeksą. Privalu viešai skelbti nesąžiningai veikiančių interesų grupių atstovų pavardes, be to, reikia numatyti galimybę uždrausti jiems vykdyti veiklą. Turime du kartus apskaityti pareigūnams ir politikams teikiamas dovanas, apmokamas keliones ir pietus; kitaip tariant, dovanas turi deklaruoti ir jų teikėjas, ir gavėjas. Reikia nustatyti ES pareigūnams taikytiną reikalavimą dvejus metus tiesiogiai nedirbti interesų grupių veiklos darbo, susijusio su jų ankstesniu darbu. Be to, reikia viešai skelbti visą gaunamą ir siunčiamą ES institucijų ir interesų grupių atstovų korespondenciją. Interesų grupių atstovai neturi turėti galimybės prašyti užtikrinti konfidencialumo.

C. Casini parengtas pranešimas neatitinka šių reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Skaidrumas – svarbi demokratijos dalis ir būtina piliečių dalyvavimo jos procesuose sąlyga, todėl jis yra esminė piliečių pasitikėjimo užtikrinimo priemonė. Be to, atskaitomybė, kurią lemia skaidrumo reikalavimai, yra svarbi priemonė, padedanti užkirsti kelią visų rūšių piktnaudžiavimui. Šiame susitarimo dėl skaidrumo registro sudarymo projekte atsižvelgiama į visus esminius reikalavimus, todėl palaikiau visą susitarimą. Toliau reikėtų imtis veiksmų šio naujo registro tikslams įgyvendinti ir nedelsiant bei veiksmingai kovoti su bet kokiais naujais sunkumais, kaip numatyta pradiniame susitarime.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (SK) Lobizmas – teisėta veikla. Tai – pagrindinė demokratijos dalis. Atstovaujamoji demokratija gali veikti tik jeigu piliečiai bendrauja su savo išrinktais atstovais ir prašo jų palaikyti jų interesus. Šiuo požiūriu nesvarbu, ar piliečiai kreipiasi į politikus kaip pavieniai asmenys, ar kaip asociacijų, prekybos ar gamybos įmonių atstovai. Todėl jokiomis taisyklėmis neturėtų būti ribojama viena iš pagrindinių piliečių teisių. Vis dėlto priežastys, dėl kurių išrinkti atstovai nusprendžia teikti pirmenybę ne vieniems, o kitiems interesams, turėtų būti pagrįstos jų įsitikinimais, o ne asmenine nauda. Europos Parlamento narių darbo bendraujant su žmonėmis, kurie skatina palaikyti savo interesus, skaidrumas yra priemonė, kuri galbūt geriausiai padės užkirsti kelią korupcijai teisėkūros srityje. Todėl palaikau pasiūlymą sudaryti bendrą registrą, kuriame būtų atsižvelgiama į skirtingą interesų grupių veiklos pobūdį ir atskiriamos interesų grupės, kurios, vykdydamos veiklą, siekia didinti savo pelną, nuo grupių, kurios kreipiasi į išrinktus atstovus siekdamos užtikrinti didesnę visos visuomenės gerovę.

 
  
  

Pranešimai: Carlo Casini (A7-0173/2011), (A7-0174/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Ratifikavus Lisabonos sutartį Parlamentas įgijo daugiau galių ir dabar beveik visose srityse jis yra vienas iš teisės aktų leidėjų pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Todėl dar daugiau interesų grupių atstovų domisi Parlamento veikla, o jie, beje, atlieka pagrindinį vaidmenį vedant atvirą ir pliuralistinį dialogą, kuriuo pagrįsta demokratinė sistema, ir yra svarbus Palamento narių informacijos šaltinis jiems vykdant savo įgaliojimus. Parlamentas ir Komisija, atsižvelgdami į šiuos pokyčius ir šias konstitucines aplinkybes, taip pat laikydamiesi savo įsipareigojimų užtikrinti skaidrumą, susitarė sudaryti ir tvarkyti bendrą registrą, skirtą organizacijoms ir asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant ES politiką, registruoti ir kontroliuoti. Šis registras bus sudaromas ir tvarkomas remiantis esamomis sistemomis, kurias 1996 m. sukūrė ir pradėjo naudoti Europos Parlamentas, o 2008 m. birželio mėn. – Europos Komisija, ir papildė bendra Europos Parlamento ir Komisijos darbo grupė, taip pat sukaupta patirtimi ir suinteresuotųjų šalių pateiktais pasiūlymais. Reikia toliau siekti užtikrinti skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Politinės institucijos bus patikimos tik jeigu bus užtikrintas jų veiklos skaidrumas, taigi ir teisėtumas, kuris būtinas siekiant išsaugoti joms būdingą demokratijos aspektą. Atsižvelgdama į tai ir į teisėtumo klausimo bei piliečių informavimo svarbą siekiant užtikrinti Europos politikos veiksmingumą ir tinkamą veikimą, balsavau už susitarimo dėl bendro skaidrumo registro sudarymo projektą.

 
  
  

Pranešimas: Ashley Fox (A7-0074/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Sklandus vidaus rinkos veikimas priklauso nuo finansų sistemos stabilumo ir Europos visuomenės bei vartotojų pasitikėjimo finansų įstaigomis ir sandoriais. Kilus finansų krizei, tapo aišku, kad vartotojų apsaugos kokybę finansinių paslaugų sektoriuje reikia akivaizdžiai ir pastebimai gerinti, ypač stebėsenos ir priežiūros požiūriu. Reikalinga veiksminga ir tinkama valdymo sistema, susijusi su rizikos valdymu, nuostatų atitiktimi, vidaus audito funkcija, strategijomis, politikos kryptimis ir procesais bei procedūromis. Šį svarbų ir sudėtingą iššūkį galima priimti pasitelkiant skubaus arba vidutinės trukmės poveikio priemones. Privalu aiškiai apibrėžti, kaip organizuojama direktorių valdybų narių atskaitomybė, ir ji turi būti įgyvendinama deramai tam, kad nebūtų rizikuojama finansų įstaigų siekiu pasinaudoti verslo galimybėmis, kurios yra trokštamas jų darbo aspektas, ar jų disponuojamų žmogiškųjų išteklių kokybe. Pranešime pristatomi šie sprendimai, todėl balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą. Tinkamas vidaus rinkos veikimas priklauso nuo finansų sistemos stabilumo bei Europos piliečių ir vartotojų pasitikėjimo finansų įstaigomis ir sandoriais. Per pastarojo meto finansų krizę visame pasaulyje žlugo daug finansų įstaigų, o tai brangiai kainavo mokesčių mokėtojams. Palaikau Komisijos iniciatyvą kritiškai išnagrinėti finansų įstaigų ir visos finansų sistemos stabilumą ir jų reguliavimo ir priežiūros sistemą, kad ateityje nepasikartotų panaši situacija, o finansų sektorius tenkintų realiosios ekonomikos poreikius bei demonstruotų kuo didesnę socialinę atsakomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už A. Foxo pranešimą. Kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos šešėlinė pranešėja, turėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad puikiu galutinio balsavimo rezultatu dar kartą pabrėžiamas glaudus frakcijų bendradarbiavimas. Todėl sėkmingai neleidome Europos Parlamentui priimti pozicijos, pernelyg nukreiptos į privalomuosius reglamentus dėl įmonių valdymo. Labai svarbu, kad mūsų frakcija skatintų darnų požiūrį į kovą su pasaulio finansų krize. Todėl turime vengti kliūčių atsiradimo finansų įstaigose. Galutiniame pranešime Europos priežiūros institucijoms teikiama daugiau reikšmės ir suteikiama daugiau galių. Svarbiausiu kompromisu „laikykis arba paaiškink“ principui ir privalomosioms taisyklėms suteikiamos vienodos sąlygos. Manau, kad taisykles reikėtų nustatyti tik tuomet, kai gerosios praktikos kodeksai neveikia. Požiūris, grindžiamas „laikykis arba paaiškink“ principu, yra proporcingas ir gali būti taikomas daugeliui finansų įstaigų. Tačiau, nepaisant to, reikia, kad būtų papildomai atliekamas reguliarus išorės vertinimas ir tinkama kontrolės priežiūra.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau dėl šio pranešimo, nes tai yra Europos Parlamento indėlis į diskusijas dėl būdų užtikrinti efektyvesnį finansinių įstaigų valdymą Europoje. Ši diskusija yra itin svarbi ieškant būdų išvengti 2008 m. visą pasaulį ištikusios finansų, o vėliau ir ekonominės krizės pasikartojimo. Eilės finansinių įstaigų žlugimas brangiai kainavo ir vis dar kainuoja mokesčių mokėtojams, todėl yra būtina išnagrinėti kilusių problemų priežastis. Europos Parlamentas, atsakydamas į Komisijos išleistą Žaliąją knygą dėl finansinių įstaigų valdymo tobulinimo, savo pranešime nemažai dėmesio skiria poreikiui griežčiau reglamentuoti atsakingų asmenų skyrimo tvarką, valdybos narių kompetencijos ir tinkamumo testo kriterijų nustatymą, bei būdus užtikrinti jų nepriklausomumą. Pranešime taip pat siūloma steigti privalomus rizikos priežiūros komitetus įmonių valdybos lygyje bei raginama nustatyti reikalavimą finansų įstaigoms atskleisti įstaigos atgaivinimo planus ir priežiūros ataskaitas, taip pat rengti vidaus kontrolės sistemų adekvatumo ir efektyvumo ataskaitas, bei įtraukti panašias ataskaitas į išorės auditoriaus rengiamą metinę ataskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Turėdama galvoje, kaip svarbu Europos piliečiams ir vartotojams pasitikėti finansų institucijomis ir sandoriais, kurie užtikrintų mūsų finansų sistemos stabilumą ir todėl sklandų vidaus rinkos veikimą, pritariu Komisijos žaliajai knygai ir galimybei pagerinti įmonių valdymo struktūras ES. Tam, kad būtų užtikrinamas sklandus ir tvarus Europos finansų rinkos veikimas, reikės atlikti keletą dalykų, kurių svarbiausias, mano nuomone, yra tikslingas požiūris, atitinkantis realiosios ekonomikos poreikius, ir valdybų įgyvendinama didesnės socialinės atsakomybės ir rizikos valdymo politika, siekiant išvengti finansų krizės ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl finansų įstaigų valdymo, nes jame pateikiama pasiūlymų, kuriais būtų tobulinamos ES įmonių valdymo struktūros, atsižvelgiant į faktą, kad finansų sektorius turi atitikti realiosios ekonomikos poreikius, prisidėti prie tvaraus augimo ir demonstruoti didesnę socialinę atsakomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Sklandus vidaus rinkos veikimas priklauso nuo finansų sistemos stabilumo ir Europos visuomenės bei vartotojų pasitikėjimo finansų įstaigomis ir sandoriais. Taigi, reikia stiprinti ir peržiūrėti esamas sistemas, kurios pasirodė netinkamos, ypač pabrėžiant kontrolės ir priežiūros mechanizmų svarbą.

Todėl palankiai vertinu Žaliojoje knygoje išdėstytas išvadas ir pastabas ir galimybę pagerinti finansų įstaigų valdymą Europos Sąjungoje. Taip pat pritariu pranešėjui dėl raginimo atlikti Komisijos pasiūlymų sąnaudų ir naudos poveikio vertinimą, ypač pabrėžiant poreikį išlaikyti konkurencingumą ir prisidėti prie ekonomikos augimo. Taigi, reikia skubiai rasti mechanizmų ir sprendimų, kuriais užtikrinamas rizikos mažinimas, ir užmegzti nuolatinį dialogą su priežiūros institucijomis, auditoriais ir institucijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Pasaulio finansų krizė, kurią 2008 m. sukėlė „Lehman Brothers“ banko bankrotas ir antriniai kreditai – netinkamas hipotekos skolų pakeitimas vertybiniais popieriais – įžiebė rimtų abejonių dėl finansų įstaigų tvirtumo. Todėl tiek valstybių narių, tiek Jungtinių Valstijų vyriausybės buvo priverstos apie 25 proc. bendrojo vidaus produkto siekiančių valstybinių fondų skirti finansų sektoriui. Ši padėtis paskatino Komisiją 2009 m. kovo 4 d. komunikate pristatyti naują finansų rinkų reguliavimo sistemų ir priežiūros režimų reformų programą. Turint galvoje ekonomikos ir finansų krizę, kurią dabar išgyvename, niekada nepakenks sustiprinti savo pastangas dėl finansų sektoriaus, pradedant įmonių valdymu, kuriuo dažniausiai neatsižvelgiama į klientus, ar jie būtų santaupų turintys asmenys, indėlininkai ar kt. Todėl palankiai vertinu Komisijos žaliąją knygą ir jos pasiūlymus, kuriais galima ir turėtų būti prisidedama prie papildomų nuostatų, priimtų siekiant sustiprinti finansų sistemą naujosios Europos priežiūros sistemos sąlygomis. Todėl balsuoju už pranešimą dėl finansų įstaigų valdymo ir tikiuosi, kad taip aiškiai prisidėsiu prie jų stiprinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiame pranešime nurodomi keli svarbūs aspektai ir įrodymai, pvz., tai, kad finansų sektorius turėtų atitikti ekonomikos poreikius, prisidėti prie tvaraus augimo ir demonstruoti didesnę socialinę atsakomybę bei tai, kad „per pastarąją finansų krizę daug finansų įstaigų visame pasaulyje žlugo, ir tai brangiai kainavo mokesčių mokėtojams“.

Vis dėlto šiais pareiškimais pranešime nenurodomi visi išvardytų faktų padariniai, tiesiog pateikiami keli neesminiai pastebėjimai. Pranešėjo nuomone, viskas ar beveik viskas susitraukia iki banalių argumentų dėl veiksmingos ir tinkamos valdymo sistemos, susijusios su rizikos valdymu, taisyklių laikymusi, kai kurių su finansų rinkomis ir įstaigomis susijusių asmenų elgesio etika ir kt., sukūrimo.

Žinome, kaip kai kuriomis šių gairių galima prisidėti prie pastebimo ir laikino finansų sistemos veikimo gerinimo. Nepaisant to, akivaizdu, kad jomis negalima pakeisti esminio sistemos aspekto: jos netvarumo, grobuoniško pobūdžio ir pabrėžtinos spekuliacijos, kai pagrindinis tikslas yra pelno didinimas.

Pranešime visiškai neatkreipiamas dėmesys į esminį klausimą: valstybės vaidmens šioje srityje atkūrimą; socialinės funkcijos, būtent visuomenės ir demokratijos kontrolės, grąžinimą finansų sektoriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Vieninteliai svarbūs pranešime pateikiami klausimai yra pareiškimai, kad „finansų sektorius turėtų atitikti realiosios ekonomikos poreikius, padėtų skatinti tvarų augimą ir demonstruotų didžiausią galimą socialinės atsakomybės lygmenį“ ir kad „per pastarąją finansų krizę daug finansų įstaigų visame pasaulyje žlugo, ir tai brangiai kainavo mokesčių mokėtojams“. Jame net teigiama, kad kai kurios finansų įstaigos ir institucijos nesuvokė pavojų, su kuriais susidūrė, pobūdžio, masto ir sudėtingumo.

Tačiau pranešime nedaromos teisingos išvados, jame apsiribojama kai kurių asmenų, susijusių su finansų įstaigomis ir rinkomis, elgesio etikos klausimais, taip pat valdymo sistemos, veiksmingos ir tinkamos rizikos valdymo, nuostatų atitikties ir kt. požiūriu, sukūrimu.

Žinoma, šiais pasiūlymais laikui bėgant būtų galima šiek tiek pagerinti bankų veikimą, tačiau jais negalima pakeisti išnaudotojiško sistemos pobūdžio ar esminio tikslo didinti pelną ir spekuliacinių siekių. Todėl šiame pranešime neaptariamas esminis klausimas: visuomeninė ir demokratinė viso finansų sektoriaus kontrolė.

Todėl balsavome „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Finansinė rizika yra būtina finansų sektoriaus gyvavimo sąlyga ir vienodai būtina tiek sektoriaus verslo sėkmei, tiek apskritai ekonomikos saugumo funkcijoms užtikrinti. Vis dėlto, siekiant išvengti sistemos krizės, rizika turėtų būti ribojama, ir tai yra viešasis interesas. Šį svarbų ir sudėtingą iššūkį galima priimti pasitelkiant priemones, kurios turės tiesioginį arba netiesioginį poveikį.

Finansų įstaigos privalėtų rengti metines savo vidaus kontrolės sistemų tinkamumo ir veiksmingumo ataskaitas, o valdybos turėtų šias ataskaitas priimti. Finansų įstaigos turėtų skirti daugiau dėmesio taikant priemones, kuriomis didinamas informuotumas apie rizikos rūšis, nes geresnis informavimas apie riziką visais visuomenės lygmenimis – ir tarp darbuotojų – dažnai yra esminis rizikos valdymo gerinimo veiksnys.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Atkreipdamas dėmesį, cituoju ir dabar ištariu šį eufemizmą – „tam tikrų finansų rinkų ir įstaigų subjektų vertybių ir elgesio etikos trūkumas“, kuriuo Parlamentas pradėjo patetišką žygį, siekdamas suteikti sektoriui šiek tiek etikos. Žodžio „žygis“ vartojimas šiuo atveju galbūt perdėtas. Geriau būtų sakyti, jog reiškiamos neįtikėtinos viltys, kad pagaliau turėtų būti atsižvelgta į klientų ir darbuotojų interesus. Girdėti apgailėtinų mekenimų apie direktorių valdybų socialinę, kultūrinę ir „lyčių“ įvairovę (Romos kvotos, be abejonės?). Pateikiama keletas pasiūlymų, kurie dideliu mastu jau priimti Europos lygmeniu, dėl nepadorių atlygių sektoriuje, kuriame galėtumėme pasirodyti kur kas geriau. Vienur kitur rizikos kontrolės mechanizmų yra. Trumpai tariant, jus gelbsti tai, kad įmonės tiesiog žaidžia pagal jūsų nustatytas taisykles.

Dabar tos taisyklės, taisyklės, kurias jūs iš esmės atsisakote kvestionuoti, yra laisvas tarptautinis kapitalo judėjimas, ekonomikos sufinansinimas, perdėtas dėmesys trumpiems laikotarpiams, pakeitimui vertybiniais popieriais, sudėtingiems finansiniams produktams, kurie negrindžiami jokiu konkretaus turto kūrimu, ir didelių tarptautinių bendrovių, daug galingesnių už valstybes ir nevaldomų, sudarymas. Kol nesusitvarkysite su šios sistemos pagrindais, nieko nepakeisite.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. – Didžiausią pastarosios finansų krizės įtaką patyrė eiliniai vartotojai. Skirtingos ES vyriausybės panaudojo mokesčių mokėtojų pinigus kai kuriems bankams, neatsakingai tvarkiusiems savo reikalus, gelbėti. Be mokesčių mokėtojų pagalbos tokie bankai būtų žlugę, o žlugimo padariniai būtų buvę pragaištingi įvairiems ekonomikos sektoriams skirtingose valstybėse narėse. Dabar, kai sunkiausias šios krizės tarpsnis baigėsi, bankai vis dar nedirba ar nesiverčia savo verslu taip, kad geriausiai patenkintų vartotojų interesus. Netinkamo finansinių paslaugų produktų pardavimo atvejai ir pakankamos bankų pagalbos privatiems klientams ir mažosioms įmonėms, kurios patiria laikinų likvidumo sunkumų, trūkumas rodo, jog reguliuotojai turėtų imtis labiau apčiuopiamų veiksmų, siekdami užtikrinti, kad finansinių paslaugų pramonės operatoriai remtų savo klientus ir bendrai siūlytų didesnę apsaugą vartotojams. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau šiam dokumentui, nes finansų sektorius turėtų tenkinti realiosios ekonomikos poreikius, padėti skatinti tvarų augimą ir pademonstruoti kuo didesnę socialinę atsakomybę. Pažymėtina tai, kad tam tikrų finansų rinkų ir įstaigų subjektų elgsena pasižymi vertybių ir etikos trūkumu. Finansų rinkos ir įstaigos, vykdydamos savo įmonės socialinės atsakomybės politiką, turi atsižvelgti į visų suinteresuotųjų subjektų, pvz., savo klientų, akcininkų ir darbuotojų, interesus. Veiksmingas rizikos valdymas yra vienas iš pagrindinių svarbių veiksnių siekiant užkirsti kelią būsimoms krizėms. Todėl visose finansų įstaigose reikia nustatyti veiksmingą valdymo sistemą, numatant tinkamą rizikos valdymą, nuostatų laikymąsi, vidinio audito funkcijas (ir draudiko aktuarinėms funkcijoms), strategijas, politiką, procesus ir procedūras. Manau, kad yra būtina įsteigti privalomus rizikos priežiūros komitetus ar numatyti atitinkamą struktūrą. Neturėtų būti neproporcingai rizikuojama.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Finansų krizė išryškino tai, kad esamo įmonių valdymo principams trūksta veiksmingumo. Dabar ypač svarbu pasimokyti iš to, kas įvyko, siekiant išvengti panašios padėties ateityje. Įmonių valdymo sritis nuolat plėtojasi, ir būtent finansų sektoriui tenka atsakomybė už rimtas, tvarias ekonomikos strategijas. Turime išlaikyti protingą, stabilų ir konkurencingą finansų įstaigų pobūdį tam, kad jos galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo. Šiuo požiūriu manau, kad, veiksmingai valdant įmones, turi būti vienodai atsižvelgiama į visų suinteresuotųjų šalių interesus ir kartu į finansų sistemos stabilumą. Taip rinka veiks optimaliausiai, o vartotojai labiau pasitikės finansų įstaigomis ir sandoriais.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą. Čia svarstomas Žaliosios knygos tikslas – padaryti išvadas iš pasaulio finansų krizės, kurią 2008 m. rudenį sukėlė „Lehman Brothers“ banko bankrotas po netinkamo JAV antrinių būsto paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais. Vis globalesniame pasaulyje plėtojant naujas finansines priemones, Žaliojoje knygoje kritiškai žvelgiama į finansų įstaigų ir finansų sistemos, kaip visumos, tvirtumą ir į sistemos reguliavimą ir priežiūrą, siekiant užkirsti kelią krizei pasikartoti ateityje. Komisija įmonių valdymo stiprinimą laiko esminiu finansų rinkos reformų ir krizių prevencijos programos dalyku. Šiuo klausimu Komisija ypač pažymi, kad finansinių paslaugų sektoriuje įmonių valdymas turi būti nukreiptas į kitų suinteresuotųjų šalių (indėlininkų, santaupų turinčių asmenų, gyvybės draudimo poliso turėtojų ir kt.) interesus ir į finansų sistemos stabilumą dėl daugelio susijusių subjektų sisteminio pobūdžio.

 
  
MPphoto
 
 

  Arlene McCarthy (S&D), raštu. – Prastas finansų įstaigų valdymas, ypač miglota bankų darbo užmokesčio kultūra, buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs finansų krizę. Darbo partijos Europos Parlamento nariai palaikė šį pranešimą, kuriame dėl pakeitimų, priimtų komiteto etapu, Komisija raginama imtis veiksmų pakelti finansų įmonių verslo valdymo standartus. Šie reikalavimai apima didesnę rizikos, kurią prisiima įmonės, priežiūrą, aukštus įmonių valdybų narių nepriklausomumo ir įvairovės standartus, įskaitant geresnę lyčių pusiausvyrą ir esminį dalyką – darbo užmokesčio skaidrumą, tam, kad akcininkai ir visuomenė pasitikėtų bankais. Kadangi Jungtinėje Karalystėje Konservatorių partijos vyriausybė atidėjo teisės aktus dėl skaidrumo, kuriuos pristatė ankstesnė Darbo partijos vyriausybė, palankiai vertinu savo pasiūlymo pristatyti tokį reikalavimą ES lygmeniu įtraukimą.

Darbo partijos Europos Parlamento nariai prieštaravo pranešėjo pakeitimams susilpninti komiteto pranešimą, įskaitant mažesnį moterų atstovavimo reikalavimą, lėtesnį veiksmų dėl darbo užmokesčio reformų tvarkaraštį ir mažiau informacijos apie darbuotojų darbo užmokestį teikimą. Dabar Komisija turi baigti konsultavimą ir greitai pateikti plataus užmojo pasiūlymų, kuriais būtų užtikrinama, kad finansų įmonių valdymas padėtų sustabdyti, o ne skatintų būsimas krizes.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pastaroji finansų krizė privertė mus atsakingiau pažvelgti į moralinius, su finansų įstaigų valdymu susijusius dalykus. Su darbo užmokesčio nustatymo politikos kryptimis susiję aspektai ir finansų įstaigų direktorių ir valdytojų darbo užmokesčio valdymas turi vykti vadovaujantis etikos ir moralės principais. Jais remiantis, negali atsitikti taip, kaip atsitiko visai neseniai, kai įmonių, kurios netrukus po to paskelbė bankrotą arba patyrė didelių sunkumų, vadovybė buvo apdovanojama premijomis. ES privalo turėti produktyvų, socialinį ir aplinkosaugos modelį su ilgalaike perspektyva, kuriuo būtų paisoma visų – įmonių, akcininkų ir darbuotojų – interesų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Rezoliucijos tikslas – stiprinti įmonių valdymą, kurį Komisija laiko pagrindiniu finansų rinkos reformos ir krizių prevencijos programos dalyku. Nesutinku su šia nuomone, nes dėl to gali padaugėti korupcijos atvejų ir pažeidimų. Balsavau „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Įmonių valdymo įvedimas gali padidinti Europos piliečių pasitikėjimą finansų sistemos stabilumu, bet rinkos reaguoja pristatydamos savo pačių mechanizmus, ir reitingų agentūrų vaidmuo neturėtų būti vertinamas nepakankamai. Visiškai nesuvokiama, kad piliečiai turi susiveržti diržus tam, kad apmokėtų bankų gelbėjimo paketus, kai tų pačių bankų vadovai, desperatiškai šaukęsi pagalbos, dabar išsimoka premijas, siekiančias milijonus eurų. Bankų gelbėjimo procese buvo nuveikta pernelyg mažai, kad būtų sureaguota į šią nuspėjamų įvykių eigą. Tuo pačiu metu daug mažųjų ir vidutinių įmonių, kurias ES popieriuje giria kaip ekonomikos varomąją jėgą, patyrė mirtiną smūgį, nes remdamiesi Bazelio sutartimi, bankai verčiau laiko savo pinigus nei skolina juos įmonėms. Bankininkystės krizė taip pat išryškino rinkos savireguliacijos mito griūtį.

Per Azijos krizę paaiškėjo, kad reguliavimas yra protinga atsargumo priemonė. Dar reikia išsiaiškinti, kiek įsigalios naujosios stebėsenos ir priežiūros priemonės. Buvo padaryta daugybė klaidų, akivaizdi kvapą gniaužianti etikos, moralės ir padorumo stoka bei interesų konfliktų atvejų. Pranešimas yra judėjimas į priekį teisinga kryptimi, tačiau kai kuriais atžvilgiais jis nepakankamai tikslus, todėl susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Šiame pranešime dėl finansų įstaigų valdymo pateikiamos kelios priemonės, kurių turėtų imtis finansų įstaigas valdančios įmonės. Trumpai tariant, pranešimo tikslas – padaryti išvadas iš pasaulio finansų krizės, kurią 2008 m. rudenį sukėlė „Lehman Brothers“ banko bankrotas, susijęs su netinkamu JAV antrinių būsto paskolų pakeitimu vertybiniais popieriais. Siekdamas, kad tokia padėtis nepasikartotų, Parlamentas siūlo, kad įmonių valdymas, ypač finansų sektoriuje, atitiktų kitų suinteresuotųjų šalių – indėlininkų, santaupų turinčių asmenų, gyvybės draudimo poliso turėtojų, ir kt. – interesus ir dėl daugelio susijusių subjektų sisteminio pobūdžio būtų atsižvelgiama į finansų sistemos stabilumą. Svarbiausia iš siūlomų priemonių yra objektyvių kompetencijos kriterijų, skirtų kontroliuojamų pozicijų kandidatų tinkamumui vertinti, tobulinimas, atsižvelgiant į finansų įstaigos pobūdį, sudėtingumą ir dydį. Norėčiau prisidėti prie šio priemonių paketo, balsuodama už jį, ir tikiuosi, kad Komisijos, o dabar Parlamento, pateiktų priemonių pakaks apsaugoti nuo padėties, kurioje atsidūrėme 2008 m. rudenį ir su kuria kasdieniame gyvenime vis dar susiduria Portugalijos žmonės, pasikartojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavau „prieš“ dėl šių priežasčių. Pranešime nesutinkama, kad 2007–2008 m. finansų krizė buvo sisteminio pobūdžio, kitaip tariant, kad ji kilo iš finansų sistemos sąrangos. Tai reikštų pripažinimą, kad sistemos organizavimo pobūdis daro didelę įtaką finansų įmonių direktorių sprendimams, nepriklausomai nuo iš jų reikalaujamo skaidrumo lygio. Pvz., pranešime nepripažįstama, kad komercinių bankų gebėjimas uždirbti iš rizikingų finansinių investicijų buvo labai svarbus krizės kilimo veiksnys. Pranešime neužsimenama apie šį organizacinį klausimą, o dėl rizikos valdybų ar direktorių kompetencijos kriterijų kiekio pražūtingų padarinių, kai siekiant pelno spekuliuojama šeimų santaupomis, išvengti negalima. Finansų rinkų bandos elgesys yra neišvengiamas reiškinys, dėl kurio kyla vėliau sprogstantys spekuliacijos burbulai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Jokia rinka, kurioje finansų įstaigoms tenka pagrindinis vaidmuo, negali veikti be tikėjimo, kad įvairūs ekonominės veiklos vykdytojai dirba tinkamai. Todėl reikia subalansuoti šių įstaigų laisvę verstis savo verslu, kuris iš esmės yra jų privatus reikalas, ir ekonominį poveikį, kurį kita finansų sistemos krizė galėtų padaryti realiai ekonomikai ir visiems bendruomenės nariams. Nagrinėdami pastarosios finansų krizės priežastis, matome, kad reikia rasti investicijų rizikos, valdybų sudėties ir direktorių atlygio kontrolės mechanizmų, taip sudarant sąlygas glaudesniam viešųjų ir privačiųjų priežiūros institucijų bendradarbiavimui, kartu užtikrinant jų nepriklausomumą. Kadangi šioje rezoliucijoje pateikiama šių skirtingų sričių pasiūlymų, balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pabaigoje turėjome susilaikyti. Mūsų pasiūlymas dėl rezoliucijos, kurį taip pat pasirašė S&D frakcija ir kuriuo rezoliucijai suteikiama daugiau reguliacinio pobūdžio, buvo atmestas. O pranešėjo pakeitimai, kuriais rezoliucija silpninama, buvo priimti, kaip ir pranešimas, apimantis labai įvairias idėjas. Pagrindinis PPE frakcijos veikėjas (O. Karas) buvo mūsų pusėje, ir jam, kaip Kapitalo poreikių direktyvos (KPD IV) pranešėjui, bus patikima užduotis spręsti įmonių valdymo taisyklių finansų įstaigose problemą (tolesnė veikla, susijusi su šiuo pranešimu savo iniciatyva). Jo frakcija, ypač pirmininko pavaduotoja C. Wortman-Kool, jį apvylė (vėl). Tikėkimės, kad į faktinius teisės aktus (pasiūlymų laukiama liepos mėn.) bus žvelgiama atidžiau ir ryžtingiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Svarbiausia, ką atskleidė finansų ir ekonomikos krizė, buvo tai, kad mūsų sistema ypač godi. Finansų sektoriuje buvo ne tik telkiamas dėmesys į trumpalaikį pelną, bet taip pat stabdomos tvaraus augimo pastangos. Pranešime išdėstomos svarbios pamokos, kurias turime išmokti iš finansų krizės. Šios pamokos susijusios su rizika, direktorių valdybomis, priežiūros institucijomis, akcininkais ir atlygiu. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0291/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, atsižvelgdamas į tai, kad daugiašalės prekybos sistema iki šiol tebėra veiksmingiausia sistema, siekiant lygiateisės ir sąžiningos prekybos tarptautiniu mastu. Todėl subalansuoto rezultato siekimas Pasaulio prekybos organizacijos Dohos vystymosi darbotvarkės (DVD) derybose turi būti Europos Sąjungos derybininkų prioritetas. Šis susitarimas svarbus dėl to, kad Indija yra septinta didžiausia ekonomika pasaulyje. Tačiau taip pat turiu paminėti, kad, nepaisant tvaraus ekonomikos augimo, vis dar esama milžiniškos nelygybės. Norėčiau pabrėžti būtinybę užtikrinti, kad laisvosios prekybos susitarime (LPS) neribojamos Indijos vyriausybės galios sprendžiant skurdo ir nelygybės problemas. Į galutinį LPS turėtų būti įtrauktas privalomas tarpvalstybinis ginčų sprendimo mechanizmas, tarpininkavimo, susijusio su netarifinėmis prekybos kliūtimis (NPK), nuostatai, antidempingo priemonių ir kompensavimo teisių nuostatai ir bendroji apsaugos sąlyga, grindžiama Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XX ir XXI straipsniais. Vis dėlto jame pabrėžiama, kad Komisija turi įtraukti į LPS tvirtas ir veiksmingas apsaugos sąlygas ir per derybas primygtinai reikalauti, kad Indija ratifikuotų Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (BGNS).

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. − Balsavau už šią svarbią rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Indijos laisvos prekybos susitarimo padėties. Indija yra svarbi ES prekybos partnerė: 2000 m. Indija buvo 17-oji pagal svarbą Europos Sąjungos prekybos partnerė, o 2010 m. – 8-oji. Be to, Indija yra didžiausia naudos gavėja pagal bendrųjų lengvatų sistemą (BLS), o Europos Sąjungos importas iš Indijos taikant lengvatinius tarifus ar nulinius muitus 2009 m. buvo vertas 19,9 milijardo eurų ir sudarė 83 proc. viso ES importo iš Indijos. Abi šalys tikisi turėti didelės naudos iš tarifų panaikinimo, prekybos paslaugomis ir įmonių steigimo liberalizavimo, tačiau turiu pritarti rezoliucijoje išreikštam nusivylimui lėta derybų dėl laisvos prekybos susitarimo (LPS) eiga. Abi šalys turi dėti visas pastangas, kad iki 2011 metų būtų sudarytas išsamus, plataus užmojo ir suderintas LPS, kadangi šio susitarimo pagrindu būtų nustatytos galimybės didinti ES ir Indijos prekybą ir investicijas, vystyti verslą, laikantis LPS padidėtų bendras ES ir Indijos eksportas ir importas. Pritariu rezoliucijoje išdėstytai pozicijai, jog jei ES ir Indijos ekonominis bendradarbiavimas bus grindžiamas bendromis visuotinėmis vertybėmis, jis gali tapti pavyzdžiu bendradarbiavimui su kitomis šalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonello Antinoro (PPE), raštu. (IT) Pritarėme šiai rezoliucijai ir pateikėme klausimą Komisijai, nes manome, kad šiuo metu, kai naftos kainos jau keletą mėnesių yra aukštesnės nei kada nors anksčiau, tai yra esminis dalykas. Daugeliui žvejybos laivų, ypač mažiems laivynams, tapo nepakeliama stebėti dėl naftos kainų kilimo nuolat taip didėjančias savo išlaidas, kad dažnai jokiu žvejybos sezonu jie nebegauna pelno. Ragindami padidinti de minimis pagalbą nuo 30 000 EUR iki 60 000 EUR kitiems trejiems metams, norime pasiųsti stiprų signalą sektoriui, kuriame pastaraisiais metais dėl įsigaliojusios bendros žuvininkystės politikos ir naujų ribojamųjų priemonių buvo sumažinta, jei ne visiškai sunaikinta, mažoji ir vidutinė žvejyba. Taip pat pažymėtina, kad kituose sektoriuose, pvz., žemės ūkyje, jau taikomos priemonės, siekiant padėti susidoroti su šiuo kainų augimu. Taigi, ši pagalba, kuri, turėtume atsiminti, teikiama nacionaliniu, ne Europos, lygmeniu ir todėl priklausoma nuo kiekvienos individualios valstybės narės ekonomikos išteklių, daugelio žmonių manymu gali sukelti konkurencijos disbalansą, tačiau iš tikrųjų šiek tiek pagelbėtų vis silpnėjančiam sektoriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Kader Arif (S&D), raštu.(FR) Balsavau prieš Europos dešiniųjų pateiktą rezoliuciją, nes joje skatinama itin liberali ES ir Indijos prekybos santykių vizija. Dešinieji sistemingai prieštaravo mano pakeitimams, kuriuos pateikiau Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu, siekiant atmesti bet kokį viešųjų paslaugų liberalizavimą, griežtai smerkti vaikų darbą, reikalauti teisiškai privalomų sąlygų dėl įmonių socialinės atsakomybės ir reikalauti paisyti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo, susijusio su Indijos gyventojais, kurie ateityje atvyks ir dirbs Europoje. Kompromisas buvo neįmanomas, nuomonių skirtumai akivaizdūs ir nesutaikomi. Tik mano frakcijos kartu su Žaliųjų frakcija / Europos laisvuoju aljansu ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtine frakcija / Šiaurės šalių žaliaisiais kairiaisiais siūlytoje rezoliucijoje buvo pateikta pažangi ES ir Indijos prekybos santykių vizija. Nenuostabu ir apmaudu, kad ji negalėjo išsilaikyti prieš dešiniųjų daugumą Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją. ES ir Indija po daugiau nei trejus metus trukusių derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo pasiekė labai svarbų derybų etapą, kai baigiama susiderėti dėl pačių svarbiausių sektorių. Tačiau būtina tolimesnių derybų metu labai aiškiai išspręsti kai kuriuos itin svarbius klausimus. Manau, kad didelis dėmesys turi būti skiriamas jautriausiems Europos sektoriams, kaip pramonė, žemės ūkis, paslaugų sektorius. Indija yra viena didžiausių ekonomikų pasaulyje, su sparčiai augančiu paslaugų sektoriumi. Ji turi didelį interesą patekti į ES paslaugų rinką, todėl būtina atlikti išsamų įvertinimą kaip laisvosios prekybos susitarimas galėtų paveikti ES paslaugų sektorių (ir kitus svarbius sektorius) ir užimtumą. Tai pat visuose derybų etapuose reikia užtikrinti, kad būsimoji prekybos politika būtų vykdoma vadovaujantis Europos Sąjungos tikslais, įskaitant privalomus įsipareigojimus dėl socialinių ir aplinkos apsaugos standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Norėčiau jums priminti, kad aštuntuoju pasaulio Tūkstantmečio vystymosi tikslu numatoma, jog turėtų būti sukurta visuotinė partnerystė siekiant vystymosi, kuri apima atviros, taisyklėmis grindžiamos, nuspėjamos ir nediskriminuojamos prekybos ir finansų sistemos sukūrimą. Esminis veiksnys siekiant šio tikslo yra išsivysčiusių šalių noras atverti savo rinkas besivystančioms šalims, įskaitant Indiją. Taip ES galės prisidėti prie tokių sričių kaip tvarus vystymasis, skurdo mažinimas ir žmogaus teisių gynimas. Rezoliucijos dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo priėmimas padės mums žengti žingsnį į priekį, siekiant įvykdyti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos Komisijos sprendimą nelaukti, kol Parlamentas priims pranešimą dėl Europos ateities tarptautinės investicijų politikos, ir tai, kad ji nusprendė pasiūlyti Indijai derybų dėl investicijų skyriaus mandatą, laikau apgailėtinu. Būtų įprasta, kad Europos teisėkūros procese būtų konsultuojamasi, kai kalbama apie tarptautinį derybų mandatą ir kuomet Europos Parlamentas turi atlikti atitinkamą vaidmenį formuojant investicijų politikos kryptis ES lygmeniu. Komisija turi nedelsdama atsakyti į Parlamento pateiktą prašymą aiškiai apibrėžti investicijų laikotarpį tam, kad investicijų apsaugos nuostatai nepakenktų šalių kompetencijai išduoti privalomąsias licencijas. Be to, privalomuoju tarpvalstybiniu ginčų sprendimo mechanizmu užsienio investuotojams tik suteikiama teisė imtis procesinių veiksmų prieš ES ir Indijos valdžios institucijas tarptautiniu mastu, o šalies investuotojai gali kreiptis tik į nacionalinius teismus. Ši padėtis gali pakenkti nacionalinės politikos iniciatyvoms dėl aplinkos, socialinių ir mokesčių teisės aktų. Laisvosios prekybos susitarimas turėtų būti svarbiausias iš visų iki šiol aptartų susitarimų. Todėl tikrai nepakenks skirti jam daugiau dėmesio.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu.(FR) Balsavau prieš šį pranešimą. Siekiame ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo, kuris padėtų skatinti tvarų vystymąsi ir būtų grindžiamas aiškiomis nuostatomis, kuriomis paisoma TDO standartų, aplinkos taisyklių ir įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimų. Ypač apgailėtina tai, kad dešinieji atmetė šiuos prašymus. Taip pat apgailestaujame, kad Parlamento dešinieji atmetė pakeitimą, skirtą užtikrinti, kad su Europos ir Indijos darbuotojais būtų elgiamasi vienodai. Tai ne tik pakenktų Indijos darbuotojams, bet taip pat būtų labai pavojinga Europos darbuotojams. Privalome nesutikti su paslaugų liberalizavimu ir socialiniu dempingu, nukreiptu į Europos darbo užmokesčio mažinimą. Dar daugiau, Europos Sąjunga privalo nepamiršti savo kūrimo principų. Lisabonos sutartyje nustatyta, kad prekybos politika turi prisidėti prie tvaraus vystymosi, skurdo mažinimo ir žmogaus teisių apsaugos.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Turėdama galvoje ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimą, balsavau už savo frakcijos pasiūlytą rezoliuciją, nes manau, kad ji labiau subalansuota nei kitų frakcijų pasiūlytos rezoliucijos. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos rezoliucijoje pabrėžiama laisvosios prekybos susitarimo su Indija svarba, taip pat minimi tebesami šios šalies skirtumai ir poreikis įtraukti į susitarimą kai kurias sąlygas dėl žmogaus, socialinių ir aplinkosaugos teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Didžiausioje pasaulio demokratijoje šiuo metu pastebima paradoksų ir asimetrijos, kurie daugelio tūkstantmečių istorijoje savo vietą, matyt, rado gana lengvai. Nors didžiausias skurdas neišnyko, tiesa ir tai, kad suklestėjusi Indija įgijo didesnį tarptautinį vaidmenį ir atskleidė, kad šalies ekonomika ir visuomenė ima klestėti ir keistis greitai ir veiksmingai.

Europos Sąjungos ir Indijos laisvosios prekybos susitarimas (LPS) galėtų būti sėkmingas komercinės, pastaruoju metu stiprinamos sąveikos įtvirtinimas. Tikiuosi, kad ES ir Indija ne tik dalysis vertybėmis, bet toliau stengsis geriau viena kitą suprasti ir kad didesnis supratimas, kaip ir bet kuris šios sutarties pranašumas, bus naudingas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos susijęs su Europos Sąjungos ir Indijos laisvosios prekybos susitarimu (LPS). ES ir Indijos prekybos santykiai yra reikšmingi, nes ES yra svarbiausia Indijos prekybos partnerė ir didžiausia investuotoja. ES savo ruožtu yra pagrindinė Indijos užsienio investicijų gavėja, todėl ir toliau privalo teikti pirmenybę daugiašalei prekybos sistemai, kuri yra palanki besivystančioms šalims. Žinoma, Indija yra didžiausia Bendrosios lengvatų sistemos (BLS) naudos gavėja. Jei atsižvelgsime į strateginių ES ir Indijos santykių svarbą, taip pat su žemės ūkiu susijusių klausimų apsaugą, pagarbą žmogaus teisėms ir ypač vaikų darbo problemą, aplinkos išsaugojimą ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendacijų dėl socialinių ir autorių teisių problemų atitikimą, bus sudarytos visos sąlygos balsuoti už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šis laisvosios prekybos susitarimas (LPS) yra iki šiol plačiausio užmojo ES sudarytas susitarimas. Be specifinio turinio, jame taip pat skatinama daugiau diskusijų dėl laisvosios prekybos, jos vaidmens, tikslų ir pasekmių.

Laisvoji prekyba yra vienas iš neoliberalizmo, pasireiškusio XX a. aštuntajame dešimtmetyje vadinamuoju Vašingtono konsensusu, ramsčių, kaip vienas esminių kapitalistinės sistemos atsako į tuo metu, lygiai kaip dabar, pasireiškusią struktūrinę krizę, elementų. Jis reiškė imperializmo užmojų turinčių pasaulio jėgų galimybę plėsti rinkų kontrolę ir skatinti naujus ir intensyvesnius darbuotojų išnaudojimo būdus, darbininkų iš skirtingų šalių ir regionų kurstymą vienų prieš kitus. Dėl to buvo suvienodintos darbo ir gyvenimo sąlygos. Tikslas buvo pasiekti naujų sąlygų kapitalistinio kaupimo procesui tęsti. Ir tai tebėra aktualu.

Pasekmės akivaizdžios: be darbuotojų ir jų teisių spaudimo, labai skirtingai išvystytų gamybos sistemų konkurencija tendencingai pabrėžia skirtumus, kai stiprinami stiprieji ir silpninami silpnieji.

Šis susitarimas nebus kitoks.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Pasaulio prekybos liberalizavimas ir jos reguliavimo panaikinimas smarkiai susilpnino silpniausių ES ekonomikų, tokių kaip Portugalija, kurios buvo valdomos atsižvelgiant į stambiojo Europos galių verslo interesus, gamybos sektorius.

Susidūrusi su pragaištingomis šio kelio pasekmėmis, ES, užuot grįžusi juo atgal, tebesiekia aklai judėti į priekį.

Būtent šiomis aplinkybėmis turime nagrinėti šį susitarimą, kuris yra iki šiol plačiausio užmojo Europos Sąjungos sudarytas susitarimas.

Esamai prekybos politikai reikia skubių ir didelių pokyčių, atsižvelgiant į kiekvienos ES valstybės narės specifiškumą, ir tarptautine prekyba siekiant papildomumo, o ne konkurencijos. To reikia sąžiningiems ir nešališkiems abiem pusėms naudingiems, prisidedantiems prie tautų ir šalių vystymosi ir naudingiems ne vien nedaugeliui finansų įstaigų ir įmonių ekonomikos santykiams sukurti.

Dėl daugiaaspektės krizės, kurią išgyvename, reikia naujo loginio ekonomikos, socialinio, energijos ir aplinkosaugos pagrindimo, taip pat reikia apginti kiekvienos valstybės teisę į tvarią gamybą: dėl laisvosios prekybos, vieno iš neoliberalizmo ramsčių, tai akivaizdžiai neperspektyvu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Kaip dažnai mums primenate, bendra užsienio politika turi atitikti visuotinius Europos Sąjungos tikslus, ypač apibrėžtus Sutarties 3 straipsnyje, kuriame ypač pabrėžiamas skurdo panaikinimas. Dabar, visus tuos metus, kai pasirašinėjote laisvosios prekybos susitarimus su kiekviena pasaulio valstybe ir ypač tomis, kurios sistemingai taiko socialinį, pinigų ir aplinkosaugos dempingą, viskas, ką nuveikėte, yra tų perkėlimo ir uždarytų įmonių, tiesiogiai susijusių su nesąžininga konkurencija, aukų skurdinimas. Šis susitarimas su Indija reiškia, kad einate dar toliau. Lenkijos santechnikų nereikia, sveiki atvykę Indijos kompiuterių programuotojai ar apskaitininkai!

Tiesą sakant, ketinate atverti Europos rinką daugeliui paslaugų, apibrėžtų Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis 4 modulyje, barbariškas terminas, vartojamas nurodyti į pasaulinę Bolkesteino direktyvos versiją. Kaip paaiškino Prancūzijos Nobelio ekonomikos mokslų premijos laureatas Maurice Allais, laisva prekyba naudinga abiem šalims tik tada, kai šalių išsivystymo lygis panašus, ir be to, pridurčiau, jei vyksta tikslinėse srityse, kai kiekvienos šalies strateginiai sektoriai yra apsaugoti. Priešingu atveju, niekada nebus žaidimo, kuriame laimi abi pusės. Ir jau ilgą laiką tėra vienas pralaimėtojas: Europa.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau dokumentui, nes ES – didžiausias Indijos tiesioginių užsienio investicijų šaltinis. Abi šalys tikisi turėti didelės naudos iš tarifų panaikinimo, prekybos paslaugomis, įmonių steigimo liberalizavimo ir patvirtina savo įsipareigojimą mažinti tarifus ir toliau liberalizuoti įmonių steigimą ir prekybą paslaugomis. Patekimą į rinką varžo tokios netarifinės prekybos kliūtys kaip sveikatos ir saugos reikalavimai, techninės kliūtys, kiekybiniai ribojimai, atitikties procedūros, prekybos apsaugos mechanizmai, muitinės procedūros, vidaus mokesčiai, nesugebėjimas priimti tarptautinių normų ir standartų. ES ir Indijos turi įsipareigoti paspartinti derybas dėl LPS ir pasiekti esminę bei veiksmingą pažangą siekiant greitai sudaryti plataus užmojo ir suderintą įvairialypės prekybos ir investavimo susitarimą. Abi šalis turi dėti visas pastangas, kad iki 2011 metų būtų sudarytas išsamus, plataus užmojo ir suderintas LPS. Susitarime turi būti atsižvelgiama į jautrius aspektus, susijusius su prekyba žemės ūkio produkcija, tačiau tokiu būdu neturėtų būti kliudoma rinkų atvėrimui viena kitą papildančiose srityse. Komisija turėtų deramai atsižvelgti į bet kokį neigiamą poveikį Europos žemės ūkiui, ypač tokiose srityse, kaip rinkų atvėrimas, GMO, pieno sektorius, jautienos sektorius, intelektinės nuosavybės apsauga ir kilmės žymėjimas. Taip pat Komisija turėtų derėtis dėl veiksmingų ir skaidrių viešųjų pirkimų sistemų, o Indiją taikyti skaidrias ir sąžiningas procedūras sudarant viešąsias sutartis ir Europos įmonėms sudaryti galimybes naudotis viešųjų pirkimų sistemomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Derybose dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo padaryta didelė pažanga. Priimdamas pasiūlymą dėl rezoliucijos Europos Parlamentas dabar parodė, kam teikia pirmenybę. Atsižvelgdamas į žemės ūkį, Parlamentas sutelkė dėmesį į jautrias sritis, pabrėžė sanitarijos ir fitosanitarijos standartus (SFS) ir išreiškė savo paramą veiksmingoms apsaugos nuostatoms. Tačiau dar daug reikia nuveikti intelektinės nuosavybės srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją. Joks laisvosios prekybos susitarimas, kurį ES pasirašys su Indija, negali apriboti Indijos gebėjimo gaminti generinius vaistus. Jei apribotų, tai ne tik padarytų nuostolių Indijai, bet pakenktų skurstantiesiems Afrikoje ir bet kur kitur, kurie yra priklausomi nuo pigių vaistų iš Indijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Vienas šio dokumento pranašumų yra tas, kad jame atsižvelgiama į galimai neigiamą GMO poveikį. Tačiau jame skatinamas Europos Sąjungos ir Indijos prekybos paslaugomis liberalizavimas. Be to, valstybėms narėms paliekama tik viena teisė, būtent viešųjų paslaugų „reguliavimo“, veiksmo, kuris tokiu liberalizavimu vis dėlto smerkiamas. Jame taip pat raginama liberalizuoti juridines ir apskaitos paslaugas, atverti rinką bankų ir draudimo srityje ir sušvelninti investavimo taisykles. Europoje kaip ir Indijoje tenkinami oligarchijos interesai. Balsuoju prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) ES yra didžiausia Indijos prekybos partnerė, prekybos prekėmis ir paslaugomis apimtis 2009–2010 m. vertinama maždaug 84 mlrd. EUR. Indijos eksportas į ES sudaro 20,15 proc. viso Indijos eksporto, o importas iš ES – 13,32 proc. viso Indijos importo. Ir atvirkščiai, ES eksportas į Indiją sudaro 2,6 proc. viso ES eksporto ir 2,2 proc. iš Indijos – viso ES importo. Atsižvelgdami į šiuos faktus, negalime nekreipti dėmesio į tai, kad bendros prekybos politikos tikslai turi būti visiškai suderinami su visuotiniais Europos Sąjungos tikslais. Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo bendra prekybos politika turi būti grindžiama „Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais“ ir privalo prisidėti, „be visa kita, prie tvaraus vystymosi, skurdo panaikinimo ir žmogaus teisių apsaugos“. Iš esmės labai svarbu, kad šiose derybose nebūtų pamiršta vaikų darbo naudojimas ir nesugebėjimas laikytis tarptautinių ir aplinkosaugos standartų, kuris yra dempingo forma, žalinga Europos įmonėms ir darbuotojams. Todėl būtina, kad prieš sudarydama prekybos susitarimą, Komisija išsiaiškintų šiuos aspektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Turint galvoje Indijos rinkos dydį (daugiau nei 1 mlrd. gyventojų) ir įspūdingus jos augimo skaičius (nuo 2000 m. siekia vidutiniškai 7 proc.) kartu su aukštu apsaugos lygiu, Indija yra viena iš akivaizdžiausių ES partnerių naujosios kartos ES LPS, pradėtų 2006 m. kaip Globaliosios Europos strategijos dalis, sudaryti. Gruodžio 10 d. Briuselyje vykusiame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime abiem šalims nurodyta pagreitinti derybų procesą, siekiant paruošti dirvą 2011 m. deryboms. Reikia atsižvelgti į santykių su Indija dempingo aspektą; jei nebūtų su šiuo aspektu susijusio punkto, balsuočiau „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Manau, kad ši rezoliucija dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo turėtų būti atmesta. Pranešime niekur neužsimenama apie problemas, kurių šis susitarimas sukels Europos ir ypač šiaurės Italijos tekstilės pramonei. Kitos pramonės šakos minimos ir pateikiamos jų sąlygos, tačiau tekstilės pramonė visiškai neminima.

Siekiant parodyti susitarimo galiojimą, rezoliucijoje pabrėžiamas faktas, kad Indijos ir Europos ekonomikos papildo viena kitą: tikrovėje visai kitaip, nes yra kelios pramonės šakos, įskaitant būtent tekstilės pramonę, kuriose visiškai nėra papildomumo, tik dažnai nesąžininga, mūsų kolegų Azijoje vykdoma konkurencija. Dėl šių priežasčių nusprendžiau balsuoti prieš rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Balsavau už šią rezoliuciją, vykstant deryboms dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo (LPS). ES ir Indijos derybos dėl LPS sudarymo akivaizdžiai tobulėjo. Indija įgauna naują statusą tarptautiniu geopolitiniu požiūriu, iš paramos vystymuisi gavėjos tapdama valstybe donore. Šis susitarimas itin svarbus; iš tiesų, jei ES ir Indijos bendradarbiavimas, dėl kurio pastaruoju metu deramasi, yra grindžiamas bendrų visuotinių vertybių sistema, jį galima laikyti bendradarbiavimo modeliu, kurio reikia laikytis bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis. Norėčiau pabrėžti, kad šiose derybose išryškinama mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sektoriaus Indijoje apsauga, siūloma, kad visos ES ir Indijos vystomojo bendradarbiavimo programos būtų nukreiptos į MVĮ stiprinimą, taikant priemones, kuriomis būtų padedama finansuoti rinkos valdomus vietos projektus. Indijoje, kaip ir ES šalyse, MVĮ skatina ekonomikos augimą ir taip sukuria darbo vietų.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgdamas į didelę naudą, kurios turės abi šalys, tikiuosi, kad ES ir Indijos derybos galės tęstis, siekiant greitai sudaryti plataus užmojo, subalansuotą ir visapusį laisvosios prekybos susitarimą (LPS).

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavome „už“. EP labai nevieningas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Indija. Pirmasis kompromisas (PPE, ECR ir ALDE) pasiektas 390 balsų „už“, 276 – „prieš“ ir 10 susilaikius. Viltis LPS su Indija derybininkams pasiųsti stiprų signalą sudaryti susitarimą žlugo. PPE, ECR ir ALDE rezoliucija, kurioje rekomenduojama skubėti visiškai atverti Indijos rinką visais lygmenimis, be privalomosios kalbos apie žmogaus ir darbo teises, įmonių socialinę atsakomybę, aplinkosaugos dempingą ir t. t., negavo didžiosios balsų daugumos, kurios reikėjo derybininkų rekomendacijai palaikyti. Žaliųjų / S&D ir GUE, kurie nebalsavo, „kontrarezoliucija“ buvo stipriai palaikoma, ir ją, be abejonės, perskaitys derybininkai. Paties blogiausio PPE, ECR ir ALDE kompromise buvo išvengta.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Pasisakome griežtai prieš ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimą. Nors ta valstybė daro pažangą darbuotojų apsaugos ir sveikatos bei kovos su klastojimu požiūriu, turime nepamiršti, kad ji tebėra nesąžininga mūsų įmonių konkurentė. Pvz., kai Pasaulio prekybos organizacija pateikė Indijai skundą dėl Europos vynams taikomų 500 proc. muitų tarifų, ji aplenkė šį skundą nesąžiningai, pavesdama individualioms Indijos valstijoms taikyti tokius pat muitų tarifus. Taip pat turime atsiminti, kad tolesnis prekybos su Indija liberalizavimas padarytų neigiamą poveikį ekonomikai, nes ES į Indiją eksportuoja 1,9 proc. savo paslaugų, o Indija į ES eksportuoja 11,6 proc. savo paslaugų. Tai aiškiai rodo, kad Indijai šis susitarimas bus 10 kartų naudingesnis nei Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu.(FR) Kartu su savo kolegomis iš Europos Parlamento socialistų frakcijos balsavau prieš rezoliuciją dėl derybų, susijusių su Europos Sąjungos ir Indijos laisvosios prekybos susitarimu, nes joje neskiriama pakankamai dėmesio socialiniams standartams, kuriuos turi atitikti visi prekybos susitarimai.

Nevyriausybinės Indijos organizacijos „Gelbėkit vaikus“ duomenimis, 60 mln. vaikų Indijoje šiandien vis dar dirba laukuose, restoranuose ar gamyklose. Apgailestauju dėl fakto, kad konservatyvioji Europos Parlamento narių dauguma atsisakė susitaikyti su tokia įvykių padėtimi ir atmetė pakeitimą, kuriame buvo pabrėžiamas Europos Parlamento susirūpinimas dėl vaikų darbo naudojimo, vaikų, dažnai išnaudojamų pavojingomis ir sveikatai žalingomis sąlygomis. Taip pat prašėme Komisijos spręsti šią problemą tuo metu, kai vyko derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo, ir skatinome Indijos vyriausybę daryti viską, kas įmanoma, kad būtų pašalintos gilios šio reiškinio priežastys, ir panaikinti jį.

Atmesdama šią poziciją, dešiniųjų Europos Parlamento narių dauguma iškėlė Europos ir Indijos prekybos interesus virš vaikų teisių apsaugos interesų, todėl negaliu patvirtinti šios nepriimtinos pozicijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu.(FR) Balsavau prieš Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo derybų. Šis pranešimas visiškai atitinka didėjančio liberalizavimo, ypač viešųjų paslaugų sektoriuje, politikos kryptis ir neigiamą poveikį ne tik vaistų tiekimui, bet ir mokslinių tyrimų plėtrai, darančius standartus.

Tai dar vienas ultraliberalizmo, kurį ES siekia primesti visiems savo partneriams, pavyzdys. Šis susitarimas – vienas didžiausių ES kada nors sudarytų šios srities susitarimų ir juo labiau siekiama ginti tarptautinio verslo įmonių interesus, nei įsitraukti į subalansuotą visų šalių partnerystę ir prisidėti prie Indijos ekonomikos ir socialinio vystymosi.

Šis susitarimas tikrai nėra abiem pusėms naudinga iniciatyva, kaip mus bandoma įtikinti rezoliucijoje.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0287/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes būtina subalansuoti daugiašalius ir dvišalius susitarimus. Japonija yra trečia didžiausia pasaulio ekonomika pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP). Šiuo požiūriu svarbu iškelti investicijų ir prekybos paslaugomis klausimus visose prekybos diskusijose su Japonija, užtikrinant, kad rinkos atvėrimas nekeltų pavojaus Europos ar Japonijos viešųjų paslaugų ir kultūrų įvairovės apsaugos nuostatoms. Pripažįstu, kad daugiašalė prekybos sistema, grindžiama Pasaulio prekybos organizacijos principais, iki šiol tebėra veiksmingiausia sistema, siekiant atviros ir sąžiningos prekybos pasauliniu mastu. Norėčiau dar kartą išreikšti savo tvirtą tikėjimą, kad Europos Sąjunga ir Japonija turėtų prisidėti prie sėkmingo Dohos plėtros darbotvarkės derybų užbaigimo, ir nerimauju, kad dvišalės derybos gali sutrikdyti šio tikslo siekimą. Galiausiai, tvirtinčiau, kad reikalingos veiksmingos apsaugos priemonės, kuriomis būtų stabdomas importo antplūdis, kylantis iš galimo ES ir Japonijos prekybos liberalizavimo. Prekybos liberalizavimas padarytų arba galėtų padaryti rimtą žalą ES pramonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. − Balsavau už šią svarbią rezoliuciją dėl ES ir Japonijos prekybos santykių. ES ir Japonija yra svarbios partnerės ir investuotojos į viena kitos ekonomiką, jų bendras tiesioginių užsienio investicijų dydis 2009 m. sudarė 200 mlrd. eurų. Japonija yra šešta pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES – trečia pagal dydį Japonijos partnerė. Pritariu nuostatai, jog atėjo laikas sudaryti ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas (LPS), tačiau prieš pradedant derybas, Japonija turi rimtai įsipareigoti pašalinti netarifines kliūtis, kurios apriboja Europos įmonių galimybes patekti į rinką, t.y prieigos prie viešųjų pirkimų kliūtys, nepakankamas tarptautinių standartų, taikomų medicinos prietaisams, pripažinimas ir palankesnių sąlygų sudarymas nacionaliniams lyderiams finansinių paslaugų srityje. Dėl netarifinių kliūčių neigiamo poveikio ES ir Japonijos dvišalės prekybos apimtis yra mažesnė negu didžioji dalis ES prekybos su kitais pagrindiniais prekybos partneriais. Palaikau rezoliucijos nuostatą, jog ES ir Japonijos LPS gali būti naudingas abiems šalims ir jų ekonomikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Kader Arif (S&D), raštu.(FR) Laukdamas ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikimo mėnesio pabaigoje, Parlamentas priėmė šią rezoliuciją, kurioje pateikiamas jo požiūris į dviejų partnerių prekybos santykius. Priešingai nei Europos dešinieji, kurie labai ryžtingai pasisakė už derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo sudarymo pradėjimą, palaikiau atsargesnį požiūrį. Japonija yra prekybos galia, kurią vertinti reikia atsargiai, kai kalbama apie prekybos liberalizavimą. Todėl mano frakcija nepritarė šiam Europos dešiniųjų pristatytam dokumentui ir, prieš mums pradedant bet kokias derybas, pabrėžė būtinybę pradėti specifinio poveikio tyrimus, kuriais būtų vertinamos glaudesnių prekybos santykių pasekmės visiems susijusiems sektoriams (ypač automobilių pramonės sektoriui) ir užimtumui Europoje. Kartu pabrėžėme netarifinių kliūčių, kurios užkerta Europos įmonėms kelią patekti į Japonijos viešųjų pirkimų rinką, problemą. Iš tiesų neteisinga, kad Europos Sąjunga – užsienio investicijoms atviriausias pasaulio regionas, negali veikti savo pramonės partnerių rinkose sąžiningomis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau dėl šio pranešimo, nes visiškai sutinku, kad, po Japoniją neseniai ištikusios didžiausios šalies istorijoje gaivalinės nelaimės, ES gali ir turi prisidėti prie spartesnio šios šalies ekonomikos atkūrimo. Pranešime Komisija yra raginama parengti specialią sistemą pagal kurią ES per įvairius tarptautinės prekybos aspektus, galėtų ir ateityje prisidėti prie šalių, nukentėjusių nuo gamtinių nelaimių. Konkrečiai Japonijos atveju Europos Parlamento rezoliucijoje yra siūloma išnaudoti tarptautinių viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkų teikiamas galimybes, juolab, kad yra pastebimas išaugęs ES ir jos valstybių narių susidomėjimas šiomis sritimis. Daug kliūčių viešiesiems pirkimams ir prekybos paslaugoms vis dar kyla dėl teisėto nacionalinio reglamentavimo, ir pranešimu siūloma tokias kliūtis šalinti dedant pastangas suprasti abipusio reguliavimo sistemų metodus. Visgi pranešime yra atkreipiamas dėmesys, kad diskusijose dėl prekybos su Japonija turi būti keliami investicijų ir prekybos paslaugomis klausimai siekiant užtikrinti, kad tolesnis rinkos atvėrimas neprieštarautų nei Europos, nei Japonijos taisyklėms dėl viešųjų paslaugų bei aplinkos apsaugos ir kultūrinės įvairovės.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu.(IT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ES ir Japonijos prekybos santykių. 2009 m. Europos Sąjungos ir Japonijos ekonomikos sudarė 20 proc. pasaulio ekonomikos, o dvišalė prekyba 2010 m. buvo vertinama 120 mlrd. EUR. Atsižvelgdamas į šiuos skaičius, manau, kad yra būtina skubiai pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų, siekiant skatinti glaudesnį šių dviejų prekybos partnerių bendradarbiavimą ir kartu priimti bendrus iššūkius, kaip antai pasaulio ekonomikos krizė ir nepaliaujamas politinis ir ekonominis Kinijos augimas.

Išankstinė derybų pradėjimo ir prekybos santykių stiprinimo sąlyga yra Japonijos įpareigojimas pašalinti netarifines kliūtis ir kliūtis, užkertančias kelią patekti į prie Japonijos viešųjų pirkimų rinką. Pirminiame etape, be to, Komisija turėtų sutelkti dėmesį į Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms trukdančių kliūčių šalinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu.(RO) Per balsavimą dėl ES ir Japonijos prekybos santykių nusprendžiau balsuoti už savo frakcijos pateiktą rezoliuciją. Šioje rezoliucijoje pabrėžiamas poreikis prieš pasirašant laisvosios prekybos susitarimą su Japonija pašalinti netarifines kliūtis, su kuriomis susiduriama šios šalies rinkoje, ir panaikinti valstybės reguliavimą viešųjų pirkimų srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Europos valstybių ir Japonijos prekybos santykiai tęsiasi kelis šimtmečius, o po Antrojo pasaulinio karo pabaigos vis stiprėjo.

Japonija buvo viena iš ryškiausių ekonominio ir socialinio atsigavimo sėkmės istorijų pasaulio istorijoje, dabar ji – gerbiama, susižavėjimo verta valstybė. Dėl tragiškų šią šalį sukrėtusių įvykių turime solidarizuotis su savo partneriais. Tvirtumas ir drąsa, kurią Japonijos žmonės demonstravo šių sunkumų akivaizdoje, turėtų įkvėpti Europą, kuri dažnai atrodo pernelyg egocentriška ir ne visada pakankamai žino, kas vyksta už jos ribų.

Manau, kad laisvosios prekybos susitarimas (LPS) bus naudingas abiem šalims ir sustiprins jų prekybos santykius bei pašalins kliūtis, kurios nepagrįstai trukdė prekybos santykiams. Apgailestauju, kad toks tikslas vis dar atrodo neįgyvendinamas, ir tikiu, kad Europa ir Japonija atkakliai ir ištvermingai stengsis jį pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos susijęs su Europos Sąjungos ir Japonijos, trečiosios pasaulio ekonomikos pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), laisvosios prekybos susitarimu (LPS). ES ir Japonijos prekybos santykiai svarbūs ne tik šių valstybių ekonomikoms, jie yra visuotinės svarbos: 2009 m. šios valstybės sukūrė daugiau nei ketvirtadalį pasaulio BVP ir daugiau nei 20 proc. pasaulio prekybos. Be to, ES yra trečia didžiausia Japonijos prekybos partnerė. Dėl šių priežasčių balsuoju už šį pranešimą. Vis dėlto sutinku su pranešėju, kad, prieš pradedant derybas, ES turi reikalauti iš Japonijos, be visa kita, pašalinti tarifines viešųjų konkursų kliūtis. Taip pat manau, kad Parlamentas turi siųsti teigiamą signalą dėl cunamio, kuris sunaikino dalį Japonijos pakrantės, pražudė milžinišką skaičių žmonių ir turto, nekalbant apie Fukušimos branduolinę elektrinę.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Pasiūlymą dėl rezoliucijos formuojanti vizija aiškiai išdėstyta jo preambulėje. Joje laikomasi nuomonės, kad Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principais grindžiama daugiašalė prekybos sistema yra tinkamiausia sistema atvirai ir sąžiningai prekybai atverti ir reguliuoti, ir kartu joje siekiama užtikrinti sėkmingą Dohos plėtros darbotvarkės užbaigimą.

Tai vadinamosios laisvosios prekybos, kaip klasių ginklo, skirto didelėms finansų įstaigoms ir bendrovėms, kuriose skatinamas didesnis darbuotojų ir žmonių išnaudojimas, vizija. Ji apima socialinį dempingą, gamybinės jėgos žlugdymą ir aplinkosaugos dempingą, aplinkos naikinimą.

Tokiai prekybos politikai ir susitarimams, suteikiantiems jai konkrečią išraišką, vis labiau trūksta demokratinio pagrįstumo. Dėl susitarimų deramasi slaptai, už visuomenės nugaros, siekiant nuslėpti jų ekonominį, socialinį ir aplinkos poveikį ir vengiant aiškių, informatyvių debatų.

Šis požiūris, naudingas stambiajam verslui, nuostolingas žmonių ir darbuotojų poreikių požiūriu, taip pat nepalankus silpniausių ES valstybių ekonomikų pramonės šakoms. Todėl mūsų vienintelis pasirinkimas – smerkti ir atkakliai jam nepritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Derybomis su Japonija, kurių tikslas – stiprinti prekybos santykius, negali būti manipuliuojama kaip klasių ginklu, skirtu didelėms finansų įstaigoms ir bendrovėms, kuriose skatinamas didesnis darbuotojų ir žmonių išnaudojimas, jų gamybinės jėgos žlugdymas ir aplinkos naikinimas.

ES vis labiau trūksta demokratinio pagrįstumo, nes ji traukia dešinėn; nes dėl prekybos susitarimų derasi slaptai, visiškai nekreipdama dėmesio į valstybių narių tautų suverenumą; nes siekia paslėpti milžinišką ekonominį ir socialinį savo vykdomos politikos krypčių poveikį, neinformuodama, nepaaiškindama, nediskutuodama ir neatsižvelgdama į žmonių nuomonę.

Šis požiūris, naudingas stambiajam verslui, nuostolingas žmonių ir darbuotojų poreikių požiūriu, taip pat nepalankus silpniausių ES valstybių ekonomikų pramonės šakoms. Tai vis dar reiškia teisių praradimą, nedarbą ir skurdą, kuris paveiks smulkius ir vidutinius ūkininkus, žvejus ir mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), galiausiai tapsiančias aukomis.

Šiuo naudos siekimo apakintu požiūriu apribojama demokratija ir suverenumas, sukuriama didesnė tokių šalių kaip Portugalija priklausomybė, kuriose reikia kelti užimtumą ir kurti gerovę, siekiant gerinti gyvenimo lygį, ir kuriose nereikia deindustrializacijos, mažiau žemės ūkio gamybos ar mažiau žvejybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Pritariau dokumentui, nes 2009 m. ES ir Japonija kartu sukūrė daugiau negu ketvirtadalį pasaulio BVP ir buvo atsakingos už daugiau negu 20 proc. pasaulio prekybos, taip pat Japonija ir ES yra svarbios investuotojos į viena kitos ekonomiką. Taryba ir Komisija yra pažymėjusios, kad Japonijos gebėjimas pašalinti reguliavimo kliūtis prekybai - išankstinė sąlyga tam, jog būtų pradėtos derybos dėl ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) siekiant skatinti glaudesnę dviejų strateginių prekybos partnerių ekonominę integraciją. PPO principais grindžiama daugiašalė prekybos sistema yra pati veiksmingiausia priemonė siekiant atviros ir sąžiningos prekybos visame pasaulyje. Manau, kad Europos Sąjunga ir Japonija turėtų prisidėti siekiant sėkmingos Dohos vystymosi darbotvarkės derybų pabaigos. Sudarius ES ir Japonijos LPS ne tik būtų galima pasinaudoti išaugusia dvišale prekyba prekėmis ir paslaugomis, bet taip pat būtų skatinamas bendradarbiavimas ES horizontaliųjų prioritetų, pvz., bendradarbiavimo inovacijų srityje, bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir kovos su piktnaudžiavimu rinka, taip pat bendradarbiavimo sprendžiant plataus masto aplinkosaugos problemas, ir kitais klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Jei Japonija pademonstruos tikrą pasiryžimą pašalinti netarifines kliūtis, manau, kad ES turėtų pradėti derybas su Japonija dėl laisvosios prekybos susitarimo pasirašymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Praėjus kelioms trumpoms savaitėms po gaivalinės ir branduolinės katastrofos Japonijoje, Europos dešinieji kaprizingai pagrasino Japonijos vyriausybei. Jų tikslas – priversti Japoniją pašalinti visas Europos įmonių galimybių sudaryti Japonijos viešąsias sutartis kliūtis. Nė žodžio apie branduolinę katastrofą. Nė vieno bendradarbiavimo pasiūlymo, siekiant padėti jai šiomis aplinkybėmis. Vos viena solidarumo eilutė po Japonijos branduolinės katastrofos. Gėda Europos dešiniesiems!

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) 2010 m. bendra dvišalės prekybos tarp ES ir Japonijos – trečios didžiausios pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) pasaulio ekonomikos – suma siekė 120 mlrd. EUR. Japonija yra šešta didžiausia ES prekybos partnerė, o ES yra trečia didžiausia Japonijos prekybos partnerė. Vis dėlto esama didžiulio nepanaudoto prekybos potencialo. Todėl reikia stiprinti ES ir Japonijos prekybos santykius, sutelkiant dėmesį į netarifinių prekybos ir investicijų kliūčių, įskaitant ES įmonių galimybės patekti į Japonų rinką ribojamųjų taisyklių ir priemonių, šalinimą. Taigi ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas turėtų turėti didelę naudą abiem šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Kadangi ES ir Japonija yra artimos ekonomikos partnerės, jos atstovauja daugiau nei 20 proc. pasaulio ekonomikos, tačiau dvišalės prekybos apimtys nėra tokios didelės, kokios galėtų būti. ES eksportuoja į Japoniją, nes Japonijos BVP santykis yra mažiau nei 2 proc., žymiai mažesnis nei kitų ES pagrindinių rinkų (JAV, Kinijos, Korėjos ir Indijos) santykis. Todėl esama didelio masto nerealizuoto ekonomikos potencialo, kurį būtų galima ištirti stiprinant šių dviejų blokų prekybos saitus. Derybomis turėtų būti įgyvendinamas dvišalis judėjimas. Nevienoda prekių apyvarta tarp ES ir Japonijos nepriimtina. Balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Šiandien Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Japonijos prekybos santykių. Šiame dokumente pažymima, kad Europos Sąjunga ir Japonija yra labai svarbios prekybos partnerės. Rezoliucijoje atsižvelgiama į PPO sistemą ir faktą, kad, pvz., 2009 m. ES ir Japonija sukūrė ketvirtadalį pasaulio BVP, o 2010 m. dvišalė abiejų regionų prekyba buvo vertinama 120 mlrd. EUR.

Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad ES labai nori sudaryti su Japonija laisvosios prekybos susitarimą, tačiau tam, kad susitarimas būtų sudarytas, Japonija privalo pašalinti netarifines kliūtis ir panaikinti visas bendradarbiavimo vystymo kliūtis. Jame taip pat pabrėžiama, ir, manau, tai labai svarbus ES ir Japonijos bendradarbiavimo bruožas, kad vykstant prekybos procesui, turėtų būti skiriamas dėmesys aplinkos apsaugai ir skatinamos priemonės klimato kaitai mažinti ir aplinkosaugos bei socialiniams standartams išsaugoti. Be to, skiriamas dėmesys nesenai branduolinei nelaimei, kuri dar nėra galutinai suvaldyta. Todėl dar neįmanoma tiksliai įvertinti Japoniją sukrėtusios krizės masto, ir derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo greitinimas nepateisinamas. Šiuo metu Japonijai reikalinga tikra pagalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema, atitinkanti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principus, yra tinkamiausia sistema atvirai ir sąžiningai prekybai užtikrinti, o ES pritaria besivystančių šalių įtraukimui į tarptautinę prekybos sistemą. Kartu dvišaliai susitarimai, kaip tas, apie kurį diskutuojame, yra specifiniai mechanizmai, kurių padedami galime pasiekti minėtų tikslų. Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES ir Japonijos prekybos santykių, nes esu įsitikinusi, kad ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas (LPS) tikriausiai bus naudingas abiem ekonomikoms. Iš tiesų, atviros ir sąžiningos prekybos egzistavimas – galinga priemonė didesniam augimui skatinti ir socialinei gerovei kurti, remiantis lyginamaisiais kiekvienos atitinkamos ekonomikos pranašumais ir galima sąveika, kylančia iš didesnės ekonominės integracijos, bei naujais indėliais į žinių ekonomiką. Tai reiškia ES ir Japonijos rinkų, kurios kartu jau sukuria daugiau nei ketvirtadalį pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir daugiau nei 20 proc. pasaulio prekybos, skatinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mūsų frakcija nepasirašė ir nepalaikė šios rezoliucijos, ir, be kitų dalykų, pateikėme savo rezoliuciją, kurioje teigiame: „1. Išreiškia didžiausią užuojautą ir žavėjimąsi, su kokia drąsa ir ryžtingumu Japonijos žmonės kovoja su kovo 11 d. ištikusia katastrofa ir jos padariniais, ir ragina Komisiją ir valstybes nares visomis priemonėmis padėti Japonijai atkurti jos socialinį ir ekonominį gyvenimą. 2. Mano, kad esamų ES ir Japonijos prekybos santykių tąsa ir plėtojimas šiuo požiūriu gali atlikti svarbų vaidmenį, ir ragina Komisiją sutelkti visas jėgas tam užtikrinti. 3. Daugiašalę prekybos sistemą, grindžiamą PPO nuostatais, laiko iki šiol veiksmingiausia sistema sąžiningos ir teisingos prekybos nuostatoms pasiekti pasauliniu mastu.“

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Pritariame ES ir Japonijos prekybos santykių dokumentui, nes Japonija užtikrina darbuotojų ir pasaulio ekonomikos apsaugą ir pagarbą, nepaisant to, kad yra trečioji pasaulio ekonomika. Taisyklių mažinimas ir supaprastinimas ir sąžiningos, atviros prekybos supaprastinimas gali tik pagerinti Japonijos santykius su Europa. Abipusis investavimas į abi ekonomikas vertinamas 200 mlrd. EUR per metus: ES yra trečia didžiausia Japonijos prekybos partnerė ir atitinkamai Japonija – šešta didžiausia ES prekybos partnerė. Pranešime taip pat raginama įvertinti bet kokį neigiamą poveikį, kurį gali turėti tokie sprendimai, bet, be abejonės, manome, kad prekybos ir investicijų kliūčių pašalinimas gali turėti tik teigiamų pasekmių. Todėl balsavome už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu.(EL) Balsavau už žodinį klausimą dėl ES ir Japonijos prekybos santykių, turint galvoje, kad Japonija yra viena pagrindinių Europos Sąjungos investuotojų. Be to, Japonija yra septintoji Europos eksporto paskirties vieta. Mūsų dialogo su Japonija tęsimas yra absoliučiai teigiamas žingsnis. Mūsų skirtumų sušvelninimas padarys didelį indėlį į abi ekonomikas. Be to, turime sutelkti dėmesį į tarifų mažinimą ir jų reguliuojamąsias priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Iš visos širdies pritariu Europos Sąjungos ir Japonijos prekybinio bendradarbiavimo plėtrai, kurios rezultatas turėtų būti dvišalio laisvosios prekybos susitarimo sudarymas. Faktas, kad 2010 m. bendra ES ir Japonijos dvišalė prekyba buvo vertinama 120 mlrd. EUR, rodo, kad abi pusės yra nepaprastai svarbios viena kitai kaip partnerės. Japonija yra šešta didžiausia ES prekybos partnerė, o ES – trečia didžiausia Japonijos partnerė. Abi pusės taip pat yra svarbios investuotojos į viena kitos ekonomikas, 2009 m. bendros tiesioginės užsienio investicijos sudarė 200 mlrd. EUR. Taip pat verta pabrėžti, kad staigus besivystančių šalių (BRICS) ekonomikos augimas, ekonomikos sulėtėjimas dėl pasaulio finansų krizės ir spaudimas, reikalingas galimybei gauti žaliavų ir įgyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, yra abiem pusėms bendri esminiai iššūkiai, dėl kurių derybos tampa dar reikalingesnės.

Su rezoliucijos objektu susijusiuose dokumentuose tiek Taryba, tiek Komisija pareiškė, kad išankstinė derybų pradėjimo sąlyga yra ta, kad Japonija turi panaikinti reguliuojamąsias prekybos kliūtis, būtent netarifines kliūtis, kurios smarkiai apriboja Europos verslininkų galimybes pateikti į Japonijos rinką. Manau, kad turėtume pagreitinti procesą aukščiausiais sprendimų priėmimo lygmenimis, ir tai paskatintų glaudesnius šių dviejų prekybos partnerių prekybos santykius.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Japonijos pasiryžimas pradėti dvišales derybas su Europos Sąjunga dėl laisvosios prekybos zonos suteikia mums galimybę sukurti glaudesnius politinius santykius ir padidinti ekonominę naudą tiek ES, tiek Japonijai. Atsižvelgiant į faktą, kad Japonija tėra šešta didžiausia Europos Sąjungos prekybos partnerė, Japonijos potencialas bendradarbiavimo su ES prekybos ir investicijų srityje tebėra neišnaudotas. Pagrindinė kliūtis, smarkiai apsunkinanti galimybę Europos įmonėms gauti galimybę pateikti į Japonijos rinką, yra netarifinės kliūtys. Kaip Transporto ir turizmo komiteto narys, manau, kad aviacijos pramonė yra vienas iš sektorių, kuriame bendradarbiavimas prekybos, mokslinių tyrimų ir tobulinimo srityje būtų abipusiai naudingas Europos ir Japonijos ekonomikoms. Manau, kad oreivystės sektorius galėtų tapti vienu iš ES ir Japonijos bendradarbiavimo modelių.

 
  
  

Pranešimas: Kriton Arsenis (A7-0113/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pasiūlymą. Atsižvelgiant į grėsmių mastą ir visą ES miško plotą, reikėtų didinti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą pagal miškams skirtą 2 ramstį remiantis nacionalinėmis miškų programomis ir taikomais miškotvarkos planais, kuriuose būtų numatyta ES biologinės įvairovės strategija ir ilgi laikotarpiai, taikomi tvarios miškotvarkos projektams. Tinkamumas gauti paramą taip pat turėtų būti taikomas viešiems subjektams ir gamintojų grupėms pereinant prie vietove grindžiamo atlyginimo ir įtraukiant in situ ir ex situ išsaugojimo priemones. Aktyvi miškotvarka turėtų būti aiškiai integruojama į mokslinius tyrimus ir praktiką, kuriuose jai būtų teikiamas prioritetas, taip pat joje reikėtų atsižvelgti į tai, kad 40 proc. ES miškų yra valstybinė nuosavybė. Rūšių išsaugojimo ir medelynų praktika taip pat turėtų būti taikoma su jomis susijusioms mikrobų ir grybų rūšims. Reikėtų aktyviai skatinti in situ mikorizinės simbiozės mokslinius tyrimus. Mokėjimams už ekosistemų funkcijas (PES) reikėtų suteikti oficialumo atsižvelgiant į kitas finansines perspektyvas ir remiantis miškų bei vandens projektų sėkme. Kuriant ES prisitaikymo prie klimato kaitos fondą ypatingą dėmesį reikėtų skirti miškų prisitaikymui prie klimato kaitos ir atsparumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“. Europos Parlamentas pritarė šioje žaliojoje knygoje išdėstytoms nuostatoms, tačiau būtina sustiprinti ES miškų strategiją, ir šio stiprinimo tikslas turėtų būti miškotvarkos ir saugojimo gerinimas, kad ši strategija turėtų būti nukreipta tiek į miškų apsaugą, tiek į tvarų medienos išteklių naudojimą, nes miškai suteikia galimybių spręsti su klimato kaita susijusias problemas. Reikia pažymėti, jog pagal subsidiarumo principą už miškų strategiją turėtų ir toliau būti visų pirma atsakingos valstybės narės, tačiau Europos Sąjunga turėtų aktyviau remti, koordinuoti ir papildyti su miškininkystės politika susijusius valstybių narių veiksmus, atsižvelgdama į skirtingas sąlygas regionuose. Ši politika turi būti vykdoma siekiant užtikrinti tvarų miškininkystės sektoriaus vystymąsi ir prisidėti prie Europos piliečių gyvenimo lygio gerinimo ir skatinti kaimo vietovių plėtrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Miškai yra svarbiausias anglies dioksido absorbentas, jiems tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su klimato kaita. Miškai ir miško žemė užima 42 proc. ES teritorijos. Miškai sudaro biosferas, kuriose kaupiamas anglies dioksidą, ir yra ypač svarbūs norint išsaugoti aplinką bei apsisaugoti nuo gaivalinių nelaimių. Visi šie aspektai yra itin svarbūs ne tik Europos piliečių gyvenimo kokybei, bet ir žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Norėčiau pabrėžti, kad tvari miškotvarka yra labai svarbi Europos Sąjungai siekiant savo su klimatu susijusių tikslų ir anglies dioksido surinkimo iš atmosferos atžvilgiu.

Be to, miškų ūkio sektoriuje sukuriama daugiau nei 2 mln. darbo vietų, taip prisidedant prie ekonomikos augimo ir užimtumo. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjunga turi sustiprinti savo tvarios miškotvarkos ir miškų išsaugojimo gerinimo strategiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Miškininkystės sektorius yra pragyvenimo šaltinis milijonams ES gyventojų, tarp kurių yra verslininkų, ūkininkų ir 16 mln. miškų savininkų. Šiuo metu ES miškininkystės sektoriuje dirba 2 mln. žmonių, daugiausia mažosiose ir vidutinėse įmonėse, ir šiame sektoriuje kasmet uždirbama 300 mlrd. EUR. Apskaičiuota, kad vien Airijoje miškininkystės sektoriuje dirba 16 000 žmonių. Miškininkystės pramonės atstovai prisideda prie ekonomikos augimo, kaimo vietovėse sukuria sąlygas augimui ir užimtumui, skatina kaimo plėtrą pasitelkdami vietos įmones ir pasinaudodami turizmo galimybėmis. Miškai yra vertingas žemės ūkio sektoriaus, aplinkos ir biologinės įvairovės išteklius, ypač dėl jų sudaromų ekosistemų, dirvožemio derlingumo ir apsaugos nuo dirvožemio erozijos. Europos miškininkystės sektoriuje yra didelės galimybės plėtrai, susijusiai su anglies dioksido surinkimu ir CO2 telkiniais. Palankiai vertinu pranešime išsakytą mintį apie miškininkystės svarbos pripažinimą socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu, ir pateiktą prašymą, kad Komisija patvirtintų nuoseklų požiūrį padedant sektoriui išnaudoti visą savo potencialą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Miškai ir miško žemė apima 42 proc. ES teritorijos. Miško pramonės apyvarta viršija apie 300 mlrd. eurų, joje sukuriama daugiau nei 2 mln. darbo vietų, daugiausia kaimo vietovėse, taip prisidedama prie ekonomikos augimo, darbo vietų ir gerovės kūrimo teikiant medieną ir sudarant turizmo galimybes. ES miškams yra iškilusios didelės grėsmės dėl klimato kaitos, naujų kenkėjų, padidėjusios gaisrų rizikos (ypač Viduržemio jūros regione) ir žmogaus veiklos (didėjanti medienos biomasės paklausa energetikos sektoriuje), kas sukelią jų nykimą. Pritariu, kad Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų kad būtų pasiekti Miškams skirto ES veiksmų plano, kurio įgyvendinimas šiuo metu atsilieka, aplinkos ir gyvenimo kokybės tikslai. Taip pat reiktų atnaujinti ES miškininkystės strategiją ir miškams skirtą ES planą siekiant į juos įtraukti klimato kaitos aspektą ir platesnius miškų apsaugos klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Sėkmingai suderinti pietų ir šiaurės Europos miškų politiką, kad turėtume nuoseklų visos ES požiūrį, jokiu būdu nėra lengvas uždavinys. Vis dėlto patvirtindami šį pranešimą pabrėžiame, kad miškų politikoje reikalingi didesni įsipareigojimai dėl aplinkos apsaugos. Taip pat pabrėžėme klimato kaitos įtakos mūsų miškams problemą. Nors nesu įsitikinęs, kad mums reikalinga teisėkūros iniciatyva dėl statybos išdegintuose žemės plotuose draudimo, palaikau tvirtų, ilgalaikių sprendimų aptarimą, kad būtų kontroliuojamas šis pasibaisėtinas reiškinys, kai miškai tyčia padegami, kad tose vietose būtų galima statyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes jame pateikiama Europos Parlamento reakcija į Komisijos publikuotą žaliąją knygą, skirtą pradėti viešas konsultacijas dėl miškų apsaugos ir jų parengimo klimato kaitai visoje Europos Sąjungoje. Pranešime Parlamentas pritaria Komisijos žaliajai knygai bei ragina atnaujinti ES miškininkystės strategiją, tuo pat metu tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo bei proporcingumo principų taikymą bei įtraukiant klimato kaitos aspektą ir kitus platesnius miškų apsaugos klausimus. Parlamentas taip pat dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad miškų apsaugos priemonėms reikia skirti daugiau lėšų pagal Bendrosios Žemės Ūkio politikos kaimo plėtros ramstį, ypač atsižvelgiant į naujus iššūkius dėl klimato kaitos. Tarp kitų galimų finansavimo šaltinių pranešime taip pat siūloma apsvarstyti galimybę nustatyti mokėjimus įmonėms už atliekamas ekosistemų funkcijas, kuriomis šios prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir miškų apsaugos. Tarp daugelio kitų priemonių, tokių kaip koordinavimo ES lygiu ir apsikeitimo informacija tarp valstybių narių stiprinimas, Komisija taip pat yra raginama apsvarstyti galimybę teisės aktais įtvirtinti draudimą statyti tose vietose, kuriose buvo įrodyta, kad miškas buvo padegtas tyčia.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) 2006 m. priimtame miškams skirtame veiksmų plane nustatyti keturi svarbūs tikslai. Tačiau jiems nebuvo vienodai skirta pakankamai dėmesio, kaip nurodyta jo įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimuose. Pagrindiniai trūkumai susiję su apsaugos didinimu bei biologinės įvairovės išsaugojimu, ir iš jų matyti, kad 66 proc. miško buveinių yra netinkamos apsaugos būklės. Praktiškai iš išvadų matome, kad nors dėmesys sutelktas į ilgalaikio konkurencingumo gerinimą, aplinkos gerinimo, gyvenimo kokybės didinimo, koordinavimo bei bendravimo skatinimo tikslai neįgyvendinti iki galo. Miškai yra milijonų darbuotojų, verslininkų ir 16 mln. miško savininkų pragyvenimo šaltinis. ES miškų ūkio sektoriuje sukuriama daugiau nei 2 mln. darbo vietų, daugiausia MVĮ, o jo apyvarta yra 300 mlrd. EUR. Taip pat daugiau kaip 350 000 žmonių dirba miškotvarkos srityje.

Šiuo požiūriu svarbu pasiekti miškininkystės strategijose nustatytus tikslus. Tai kartu su klimato kaita yra pakankama priežastis visoms ES valstybėms narėms susitelkti ir dėti vienodas, nuoseklias pastangas, kad Europos Sąjungos miškai būtų sutvarkyti. Šis veiksmas turi būti suderintas su energetikos, pramonės, prekybos, mokslinių tyrimų ir sanglaudos politikos sritimis, įskaitant regioninę politiką ir Solidarumo fondą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Europos dideliuose miškinguose plotuose ES yra sukuriamas didelės apimties verslas ir užimtumas. Manau, kad, atsižvelgiant į tai ir nepamirštant šių žaliųjų zonų svarbos aplinkai, svarbu, kad būtų imamasi priemonių kovoti su neigiamu klimato kaitos, pastaraisiais metais fiksuojamos visame pasaulyje, poveikiu. Tai itin svarbu siekiant apsaugoti Europos miškus, taip pat svarbi visa nauda, kurią gausime tai padarę. Iš esmės palankiai vertinu Komisijos iniciatyvą paskelbti žaliąją knygą dėl miškų apsaugos. Siekiant efektyviai imtis veiksmų, reikia suvokti, kokią žalą pastaruoju metu patiria mūsų miškai dėl naujos pasaulio klimato padėties, daugiausia dėl audrų, padidėjusios gaisrų rizikos, kenkėjų ir grybelinių ligų.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Miškai ir miško žemė užima 42 proc. ES teritorijos. Nepaisant to, kad dėl miškų gaisrų ir neteisėto miškų kirtimo prarandama apie 500 000 ha ES miško, atrodo, kad ilgalaikė ES miškų plotų didėjimo tendencija yra stabili.

Nors miškininkystės politika pirmiausia yra valstybių narių reikalas, vis dėlto ES turi koordinuoti ir papildyti valstybių narių iniciatyvas bei miškų programas, suteikdama joms papildomos naudos bei apibrėždama bendrą ES strategiją ir veiksmų planą. Miškų apsaugos didinimas turėtų sudaryti dalį ES ir valstybių narių strategijos, ypač atsižvelgiant į su klimatu susijusius ekstremalius reiškinius, kaip antai gaisrai ir potvyniai, nuošliaužos ir dykumėjimas.

Todėl pritariu naujų priemonių kūrimui ir didesniam jau esamų priemonių, sukurtų ES miškams apsaugoti, finansavimui, visų pirma siekiant įveikti naujus sunkumus, kuriuos sukelia klimato kaita. Informacija apie miškų išteklius, miškų būklę ir klimato kaitos poveikį yra vienodai svarbi siekiant užtikrinti, kad priimant su miškais susijusius sprendimus būtų sukurta didžiausia įmanoma socialinė ir ekonominė nauda bei nauda aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė miškų svarba tarptautiniu, Europos, regionų ir valstybių narių lygmeniu paprastai yra gerai žinoma ir tam tikru lygiu įteisinta tarptautiniais susitarimais, atitinkamu bendradarbiavimu bei finansavimo programomis. Klimato kaita miškams daro didžiulį poveikį visuose Europos regionuose, tačiau šis poveikis visur yra skirtingo stiprumo. Visos reformos, vykdomos laikantis Europos Sąjungos politikos požiūrio į miškus, negali būti paprasčiausiai skirtos vien dėl klimato kaitos kylantiems sunkumams, tačiau turi apimti visus aspektus, susijusius su miškų nauda tvariam vystymuisi regionų, Europos ir pasaulio mastu. Kitas aspektas susijęs su ES miškininkystės sektoriui remti naudojamomis priemonėmis ir sistemomis, kurios yra itin nesvarbios, palyginti su kituose verslo sektoriuose taikomomis priemonėmis ir sistemomis ir atsižvelgiant į dabartinį bei būsimą miškų indėlį siekiant tvaraus vystymosi tikslų. Vis dėlto visos reformos, vykdomos vadovaujantis Europos Sąjungos politikos požiūriu į miškus, negali būti paprasčiausia skirtos vien dėl klimato kaitos kylantiems sunkumams tačiau turi apimti visus aspektus, susijusius su miškų nauda tvariam aplinkos vystymuisi, žemės ūkio ekonomiką ir kt. regionų, Europos ir pasaulio mastu.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. (FR) Iš K. Arsenio pranešimo matome, kad Europos Parlamentui rūpi miškininkystės politika. Jame pabrėžiama, kad reikia planuoti ateičiai, reikia pakankamų ir nemažų finansinių išteklių miškams ir medienos pramonei. Todėl pritariu šio teksto patvirtinimui, taip pat dar kartą palaikau specialių finansinių priemonių Europos Sąjungos miškams apsaugoti priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Daugiau nei 42 proc. Europos Sąjungos teritorijos užima miškai. Medienos pramonėje iš viso sukuriama 2 mln. darbo vietų, daugiausia mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), ir gaunama 300 mlrd. EUR pajamų. Miškotvarkos srityje dirba 350 000 žmonių. Europos Sąjungoje ES miško kirtimo ir prieaugio santykis stabilus ir regione yra 60 proc, tačiau numatoma, kad kai kuriose šalyse šis santykis viršys 100 proc., dėl to po 2010 m. sumažės nepjautos medienos.

Esu įsitikinusi, kad tvari miškotvarka yra labai svarbi, jeigu norime išlaikyti Europos Sąjungos miškų pajėgumą atlikti ekonomines, ekologines ir socialines funkcijas. Būtent todėl raginau Komisiją pateikti pasiūlymus, skirtus papildyti Reglamentą (ES) Nr. 995/2010 dėl medienos siekiant užtikrinti, kad visa į Europos rinką pateikiama mediena ir visi iš jos gaminami produktai būtų gaunami iš tvariai tvarkomų miškų. Komisija ir valstybės narės turi nustatyti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų privaloma vykdyti tvarią miškotvarką.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl miškų rengimo klimato kaitai. Atsižvelgiant į miškų pajėgumą švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, taip pat jų ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę vertę, reikia sustiprinti ES politiką tvaraus vystymosi ir miškų išsaugojimo srityje, ypač teisės aktus dėl miškų gaisrų rizikos prevencijos ir suvaldymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Miškai ir miško žemė užima 42 proc. ES teritorijos. Dėl miškų sukuriama 2 mln. darbo vietų, dauguma mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), o apyvarta sudaro 300 mlrd. EUR. Šie skaičiai rodo, kad būtina veiksminga Europos politika miškų, jų naudojimo ir tvarumo klausimais, ne vien dėl aplinkosaugos, bet ir dėl to, kad miškai yra vienas svarbiausių ekonominių išteklių.

Kai diskutuojama apie miškų, kaip ekonominio ir aplinkos ištekliaus, apsaugą, būdamas portugalas, negaliu pamiršti, kad kovai su miškų gaisrais – nuo kurių mano šalis labai nukentėjo – turi būti teikiama neabejotina pirmenybė bet kurioje šios srities Europos politikoje.

Kalbėdamas apie nacionalines miškų programas (NMP), nors visiškai palaikau jų kūrimą, atkreipčiau dėmesį į jų trūkumus. Nacionalinės miškų programos turi tapti tikrove ir tikrai paveikti miškus, kad jos iš tiesų būtų tokios veiksmingos, kaip mes tikimės.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiame pranešime nagrinėjama Komisijos žalioji knyga „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“. Šiuo metu miškai ir miško žemė užima daugiau nei 42 proc. ES teritorijos ir yra svarbus pajamų šaltinis, iš kurio gaunama daugiau nei 300 mlrd. EUR per metus ir dėl kurio sukuriama daugiau nei 2 mln. darbo vietų. Be viso to, miškai yra svarbūs mums visiems, jie yra mūsų tapatumo dalis. Pastaruoju metu buvome nelaimių ir audrų, keliančių grėsmę miškams, liudininkai. Jei nebūtų miškų, klimato kaitos padariniai būtų dar didesni. Tačiau, nepaisant miškų svarbos, jiems neskiriama finansinių investicijų, kurių jie verti.

Palankiai vertinu šio pranešimo patvirtinimą, juo atkreipiamas dėmesys į nukentėjusio sektoriaus nepriežiūrą ir jame raginama pripažinti bei įvertinti ES esančių rūšių įvairovę ir būtinybę įgyvendinti šiuolaikišką bei aktyvią miškininkystės politiką, kurioje galima pasinaudoti biomasės sritimi, anglies dioksido kreditais, taip pat įprastomis veiklos sritimis.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiuo metu daugiau kaip 42 proc. ES teritorijos užima miškai ir miško žemė, iš jų milijonai darbuotojų gauna lėšų pragyvenimui. Išsaugoti miškų paveldą yra svarbu gyventojų gerovės labui ir kuriant darbo vietas kaimo vietovėse. Tai neatsiejama nuo miškų gaisrų – nelaimių, kurios kasmet sunaikina didelius miškų plotus pietinėje Europos dalyje, ypač Portugalijoje, prevencijos. Gyvybiškai svarbu laikytis neseniai čia patvirtintų rekomendacijų dėl gaivalinių nelaimių prevencijos.

Pranešime pateiktas platus požiūris į miškininkystės klausimą, daugiausia dėmesio skiriant tam tikriems aspektams, kuriuos laikome svarbiais. Tačiau labai svarbu teorijas įgyvendinti praktiškai, visų pirma tais atvejais, kai reikia, naudojantis Europos Sąjungos paramos programomis ir priemonėmis, sutelkti pakankamai finansinių išteklių ekologinei ir fitosanitarinei miškų būklei stebėti, o, kai tai būtina – ir jiems perklasifikuoti, taip pat miškams atkurti.

Be to, svarbu suteikti tinklui „Natura 2000“ finansinių išteklių, skirtų jam valdyti ir veiksmingai siekti jo tikslų, turint omenyje, kad į šį tinklą įtraukta dauguma miškų teritorijų. Be to, svarbu pripažinti Europos miškų ekosistemų įvairovę ir daugelio jų, kaip antai Viduržemio jūros regiono montado agrarinės miškininkystės ganyklų, daugiafunkciškumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiame pranešime pateiktas platus požiūris į miškininkystės klausimą, daugiausia dėmesio skiriant tam tikriems aspektams, kuriuos laikome svarbiais. Tačiau labai svarbu teorijas įgyvendinti praktiškai, ypač tais atvejais, kai reikia, per Europos Sąjungos paramos programas ir priemones, sutelkti pakankamai finansinių išteklių miškų ekologinei ir fitosanitarinei būklei stebėti, o, kai tai būtina, ir jiems perklasifikuoti, taip pat miškams atkurti. Taip pat svarbu suteikti tinklui „Natura 2000“ finansinių išteklių, skirtų jam valdyti ir veiksmingai siekti jo tikslų.

Miškai ir miško žemė užima daugiau kaip 42 proc. ES teritorijos, iš jų milijonai darbuotojų gauna pragyvenimo lėšų. Juos išsaugant svariai prisidedama prie gyventojų gerovės ir darbo vietų kūrimo kaimo regionuose. Tai neatsiejama nuo miškų gaisrų – nelaimių, kurios kasmet sunaikina didelius miškų plotus pietinėje Europos dalyje, ypač Portugalijoje, prevencijos. Gyvybiškai svarbu laikytis neseniai patvirtintų rekomendacijų dėl gaivalinių nelaimių prevencijos.

Taip pat svarbu pripažinti Europos miškų ekosistemų įvairovę ir daugelio jų, kaip antai Viduržemio jūros regiono montado agrarinės miškininkystės ganyklų, daugiafunkciškumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Miškai ir miško žemė užima daugiau kaip 42 proc. ES teritorijos, jie užtikrina pragyvenimą milijonams darbuotojų ir verslininkų ir 16 mln. miškų savininkų. Miškų ūkio sektoriaus įmonėse sukuriama daugiau kaip 2 mln. darbo vietų, o miškininkystės srityje dirba 350 000 žmonių. Bendros politikos sritys, darančios poveikį miškų apsaugai, yra aplinkos, energetikos, pramonės ir prekybos politika, taip pat politikos suderinamumas, įskaitant regioninę politiką ir Solidarumo fondą. Atsižvelgiant į grėsmių mastą ir bendrą ES miškų plotą, finansavimas turėtų būti didinamas, viešojo sektoriaus institucijos ir gamintojų grupės taip pat turėtų būti laikomos tinkamomis gauti paramą, o įmokos turėtų būti mokamos pagal plotą ir numačius apsaugos priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu.(GA) Praėjusią savaitę Airijoje dėl seniai neregėto masto miškų gaisrų smarkiai nukentėjo žemė Donegolo, Slaigo ir kituose šalies regionuose.

Būtent vietos valdžia, remiama nacionalinės vyriausybės, turi prisiimti atsakomybę dėl tokių įvykių. Šiuo atveju kalbame apie subsidiarumą. Dėl neseniai Airijoje kilusių gaisrų Airijos vyriausybė turi nuodugniai įvertinti padarytą žalą siekdama pagelbėti nukentėjusiesiems. Toks avarinis planas, koks jau parengtas dėl eismo įvykių ir potvynių, turėtų būti parengtas ir dėl miškų gaisrų siekiant užtikrinti geresnį atsaką į tokius įvykius ateityje.

Galiausiai Donegolo grafystės tarybai turi būti suteiktas didesnis finansavimas, kad būtų padengtos atsirasiančios papildomos išlaidos.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu.(IT) 42 proc. visos Europos Sąjungos teritorijos sudaro miškai ir miško žemė. Miškininkystės pramonėje uždirbama daugiau kaip 300 mlrd. EUR pajamų ir sukuriama darbo vietų apie 2 mln. žmonių. Tai yra skaičiai, kuriuos turime atsiminti, kad suprastume Europos tvarios miškotvarkos strategijos svarbą ir kad veiksmingiau apsaugotume šį svarbų Europos paveldą. Turime nepamiršti, kad miškai yra svarbūs socialinėms ir ekonominėms paslaugoms ir ypač svarbūs kovojant su klimato kaita. Todėl turime neatidėliodami pagerinti savo galimybes apsaugoti miškus nuo gaisrų, nes jie kasmet tebesunaikina daugiau nei 400 000 ha miškų. Kad galėtume tai padaryti, svarbu gerinti informacijos apie miškus rinkimą, atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir visų pirma skatinti valstybes nares keistis žiniomis bei patirtimi, pirmiausia turint omenyje tarpvalstybinę veiklą. Taigi dabar norėčiau pabrėžti darbo, kurį atlieka Europos miško gaisrų informacijos sistema (EMGIS), svarbą, ir visų pirma Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) programos, kuria naudodamiesi galime rengti reikiamą grafinę informaciją ir stebėti miškus, svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu.(FR) Europos Parlamentas pasiuntė ryžtingą politinį pranešimą siekdamas pabrėžti, kaip svarbu tvariai tvarkyti miškus. Reikia neatidėliotinai pateikti rekomendacijas dėl nelaimių prevencijos. Iš tikrųjų, miškų gaisrai yra viena didžiausių grėsmių, kylančių Europos miškams ir jų ekosistemoms.

Miškų apsauga nuo klimato kaitos taip pat padeda išlaikyti miškų pramonę ir jos konkurencingumą. Europos medienos pramonėje, kurios pajamos sudaro daugiau kaip 300 mlrd. EUR, sukuriama daugiau kaip 2 mln. darbo vietų, ir ji turi didelės galimybes augti.

Galiausiai rengiant diskusijas dėl bendros žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. gyvybiškai svarbu atsižvelgti į miškų atliekamą vaidmenį. Kaimo gamintojams ir viešojo sektoriaus institucijoms turi būti suteikta teisė pasinaudoti pagal antrąjį BŽŪP ramstį numatytomis miškininkystės priemonėmis: ES turi remti miškų sodinimą pagal nacionalines kaimo plėtros programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberto Gualtieri (S&D), raštu.(IT) Europos miškų apsaugos strategijos reikalavimas yra bendro ES įsipareigojimo kovoti su klimato kaita dalis. Ypač teigiamai vertintini patvirtinto pranešimo aspektai yra pasiūlymas sukurti konkrečią taisyklę – uždrausti statyti tuščiuose plotuose, susidariusiuose dėl gaisrų, kaip įrodyta, sukeltų tyčia, ir prašymas suteikti tinkamą miškų strategijų finansavimą, kuris šiuo metu yra labai mažas. Galiausiai taip pat svarbus yra prašymas parengti tvarumo kriterijus, taikomus biomasei, skirtai energijai naudoti. Todėl primygtinai raginame Europos Komisiją tęsti šį darbą ir pateikti baltąją knygą dėl miškų apsaugos, kuri būtų skirta šiems klausimams spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau dokumentui, nes ES miškų ir kitos miško žemės plotas sudaro daugiau nei 42 proc. ES teritorijos. Miškai yra milijonų darbuotojų, verslininkų ir 16 mln. miško savininkų pragyvenimo šaltinis. Miškų ūkio sektorius suteikia daugiau nei 2 mln. darbo vietų, daugiausia MVĮ. 350 000 žmonių dirba miškotvarkos srityje. ES miško kirtimo ir prieaugio santykis stabiliai yra apytikriai 60 proc. Planuojama, kad keliose valstybėse narėse šis santykis didės iki daugiau nei 100 proc., todėl po 2020 m. mažės bendras medyno tūris. Europos miškai ir miškininkystė valdomi pagal įvairius regioninius ir nacionalinius modelius, sugrupuotus pagal jų gamybinę ir apsauginę orientaciją. Miškai atlieka tiek išteklių, tiek ekosistemų funkcijas. Yra siūloma parengti privalomas programas. Taip pat parama turi būti teikiama tikslingai, t.y. susieta su klimato kaita. Siūlymai apima: ilgalaikį konkurencingumo didinimą, aplinkos gerinimą ir saugojimą, gyvenimo kokybės gerinimą, koordinavimo ir ryšių skatinimą. Turime dėti visas įmanomas pastangas, kad išsaugotume ir tausiai naudotume šį išteklių, kad ir mūsų ateinančios kartos galėtų juo naudotis, taip pat prisidėtume prie aplinkos užterštumo mažinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE), raštu. (DE) Miškai ir miškininkystės pramonė jau daro didelę įtaką vietos žaliavų gamybai. Daugeliui Europos piliečių miškai yra aktyvaus poilsio vieta, jie taip pat svarbūs kovojant su klimato kaita. Vargu ar kuri nors kita sritis atlieka taip glaudžiai tarpusavyje susijusias aplinkosaugos, ekonomines ir socialines funkcijas. Tačiau mūsų miškams kyla didžiulių išbandymų. Vienas svarbiausių – klimato kaita. Būtent valstybių narių užduotis palaikant Europos Komisijai – apsaugoti ir puoselėti mūsų miškus ateities kartoms, kad jie ateityje ir toliau būtų naudingi mūsų natūralioms buveinėms, mūsų visuomenei ir mūsų ekonomikai. Tai darant reikia užtikrinti, kad miškai būtų nuolat ir vis svarbesni kovojant su klimato kaita bei apsaugant ekonominius miškininkystės ir medienos pramonės pagrindus, kad ateityje turėtume pakankamai medienos atsargų.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – Šiandien balsuoti už pranešimą dėl ES miškų apsaugos ir informavimo apie juos, miškų rengimo klimato kaitai nebuvo sunki užduotis. Šiuo metu ES miškams tenka didesnė našta nei kada nors anksčiau ir nebūtinai dėl klimato kaitos, o dėl kai kurių ES priimtų sprendimų kovoti su ja. Svarbi iniciatyva yra tai, kad šiame pranešime paprašėme nustatyti teisiškai privalomus tvarumo kriterijus, taikytinus biomasei, iš kurios gaminama energija. ES teisės aktais dėl biokuro ir teisės aktais dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinama naudoti mūsų miškus jų netausojant. Jeigu manysime, kad miškai yra tik atsinaujinančiosios energijos išteklius, tai reikš, kad visiškai nesuprantame tvarios pramonės ir aplinkos apsaugos derinimo esmės. Mūsų šalyse miškai yra svarbus pragyvenimo ir gerovės šaltinis. Todėl šis vertingas natūralus šaltinis turėtų būti naudojamas gamybai, o ne trumparegiškam energijos vartojimui. Taip pat reikėtų prisiminti, kad medienos dirbiniai per visą savo gyvavimo ciklą patys suriša anglies dioksidą. Taigi norėdami pasiekti atsinaujinančiųjų išteklių tikslus, neturėtume rinktis lengviausio kelio.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Europos miškininkystės pramonė yra tvaresnė nei beveik bet kuris kitas ekonomikos sektoriumi. Iš kartos į kartą Europos miškų savininkai laikėsi griežčiausių teisės aktų dėl miškų ir gamtos išsaugojimo. Tačiau Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pateiktame pranešime, susijusiame su žaliąja knyga dėl miškų apsaugos ir informavimo apie juos, supažindinama su didėjančiu reglamentavimu, bet nepripažįstama miškų svarba kuriant darbo vietas ir skatinant ekonomiką. Pranešime raginama miškotvarkai ES taikyti griežtus tvarumo kriterijus, tačiau neatsižvelgiama į regioninius veiksnius ir atskirų šalių galias. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio yra viršijami nacionalinės miškų politikos įgaliojimai, o miškininkystė susilpninama ekonominiu požiūriu, yra su medienos tiekimu Europoje susijusios nuostatos. Be to, vis dar neapibrėžta sąvoka „tvarumas“. Kitas aspektas, kuriam nepritariu, yra išvada, kad medienos biomasė nėra tvari. Manau, kad turėtume pabrėžti apsauginių ir naudingų funkcijų, kurias atlieka miškai, įvairovę, o ne vadovautis vienašaliu požiūriu. ES turėtų labiau pasistengti užtikrinti, kad Europoje būtų įgyvendinta tvari miškotvarka ir kad mes būtume pavyzdys kitoms šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Dėl didelio miškų poveikio siekiant sustabdyti klimato krizę tvari miškotvarka yra labai svarbi norint užtikrinti, kad ES pasiektų savo tikslus klimato srityje. ES turi sustiprinti savo strategiją, skirtą kovai su veiksniais, dėl kurių blogėja miškų būklė, pvz., nekontroliuojamu miškų naikinimu, gaisrais ir oro tarša. Kartu biologinės įvairovės išsaugojimas, apsauga nuo gaivalinių nelaimių ir CO2 surinkimas iš atmosferos yra svarbūs veiksmai siekiant pagerinti mūsų piliečių gyvenimo kokybę ir išsaugoti aplinką. Todėl manau, kad ES miškų apsauga turi būti siekiama užtikrinti, kad ateityje miškai taip pat atliktų savo gamybines, socialines ekonomines ir ekologines funkcijas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį svarbų pranešimą. ES miškai ir kita miško žemė užima daugiau kaip 42 proc. ES teritorijos. Miškai užtikrina pragyvenimą milijonams darbuotojų, verslininkų ir 16 mln. miškų savininkų. Miškų ūkio sektoriuje sukuriama daugiau kaip 2 mln. darbo vietų, daugiausia MVĮ, o apyvarta yra 300 mlrd. EUR. Miškotvarkos srityje dirba 350 000 žmonių. Be to, 40 proc. ES miškų yra valstybiniai. ES miško kirtimo ir prieaugio santykis yra stabilus ir sudaro apie 60 proc. Numatoma, kad šis santykis keliose šalyse didės iki 100 proc., todėl po 2020 m. mažės medyno tūris. Miškų apsaugos priemonės yra būtinos. Europos miškus galima grupuoti į penkias bioklimato zonas: subarktines, vidutinių platumų jūrinio klimato juostos, vidutinių platumų žemyninio klimato juostos, Viduržemio jūros ir kalnų zonas (5), atitinkančias EAA miškų tipologiją, sukurtą tam, kad būtų galima vadovautis priimant sprendimus dėl politikos, atitinkančias EAA miškų tipologiją, sukurtą, kad būtų galima vadovautis priimant sprendimus dėl politikos (6).

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. (FR). Aš balsavau už pranešimą dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“. Miškai turėtų būti laikomi nepaprastai svarbiais kovoje su klimato kaita. Svarbiausia, Europos Sąjunga turi sustiprinti savo kovos su miškams žalą darančiais veiksniais, pvz., miškų gaisrais ir atmosferos tarša, strategiją. Miškų gebėjimas atsigauti nuo šių grėsmių ir toliau normaliai vystytis klimato kaitos poveikio sąlygomis priklauso nuo biologinės įvairovės, ir ne tik medžių, bet ir visų kitų organizmų, gyvenančių miške, ypač laukinių gyvūnų. Taigi į tas laukinių gyvūnų rūšis, kurios natūraliai gyvena tokiose ypatingose buveinėse kaip miškai, turi ypatingą dėmesį kreipti miškų savininkai, nes jos prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Miškų išsaugojimas turi lemiamą reikšmę visai žmonijai. Tikrai gaila, kad tuo ir vėl naudojamasi kaip dingstimi skatinti anglies dioksido rinką. Europos žaliasis kapitalizmas yra aklavietė. Kapitalizmas ir ekologija yra tarpusavyje nesuderinami.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Miškai ir miško žemė apima daugiau nei 42 proc. ES teritorijos, o miško pramonės, kurioje sukuriama daugiau nei apie 2 mln. darbo vietų, apyvarta siekia 300 mlrd. EUR. Šie skaičiai rodo, kad reikalinga Europos miškų politika, kuri padėtų padarytų juos tvariais tiek aplinkosaugos, tiek ir ekonominiu požiūriu. Tik taip galima apsaugoti juos nuo pavojų, su kuriais jie susiduria, t. y. gaisrų, kurie yra pagrindinė jų sunaikinimo priežastis. Tai ypač aktualu Pietų Europos šalims, o visų pirma mano šaliai, Portugalijai, kuri dėl gaisrų kiekvienais metais praranda tūkstančius hektarų miškų.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Klimato kaita ir miškai yra neatsiejamai vienas su kitu susiję. Kovojant su klimato kaita labai svarbu apsaugoti miškus. Miškus šioje kovoje galima geriau panaudoti ne tik užkertant kelią kirtimui, bet ir įgyvendinant miškų želdinimo bei atsodinimo programas.

Klimato kaita reiškia, kad kiekvieno tipo miškai ir visas miškininkystės sektorius yra neapsaugoti nuo specifinių ir nenumatomų grėsmių, tokių kaip audros, sausros ir miškų gaisrai. Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga sustiprintų savo strategiją, skirtą kovai su šiais reiškiniais. Tvarios miškotvarkos tikslas turi būti suderinti su gamyba ir su miškų apsauga susijusius aspektus. Jei norime išsaugoti miškų gebėjimą atlikti ekonomines, ekologines ir socialines funkcijas, privalome tvariai valdyti miškus.

Svarbiausia, turime kreipti didesnį dėmesį į funkcijų, kurias atlieka miškai, išsaugojimą, pusiausvyrą ir stiprinimą. Mūsų politinių veiksmų prioritetas turi būti biologinės įvairovės išsaugojimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Žinoma, kad pranešime pabrėžiama, jog miškai turėtų būti vertinami kaip labai svarbus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksnys, parodantis, kad būtina sustiprinti ES kovos su jų būklės blogėjimą sukeliančiais reiškiniais, pvz., kenkėjais, miškų gaisrais ir t. t., strategiją. Be to, pranešime dėmesys sutelktas į bendrų su miškų apsauga susijusių aspektų, t. y. subsidiarumo principo, grėsmių skirtingų rūšių miškams įvairovės, esminio tvariai miškotvarkai tenkančio vaidmens ir miškų reikšmės konkurencingumui bei užimtumui, nustatymą. Aš balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Visoje Europoje nykstantys miškai natūralių buveinių bei klimato kaitos požiūriu yra aplinkosaugos problema, taip pat ekonominė problema. 5 mln. žmonių, dirbančių miškininkystės sektoriuje, ir 16 mln. miško savininkų pasiekia 300 mlrd. EUR metinę apyvartą. Dėl dabartinių aplinkos sąlygų Europos miškai keičiasi. Turime vadovautis tuo, kad ilgainiui Viduržemio jūros regione visiškai išnyks bukas, o visoje kontinentinėje Europos dalyje mažės spygliuočių miškų. Kiti veiksniai apima naujas kenkėjų plitimo formas, kurių poveikis dar negali būti įvertintas, ir ženkliai išaugusią miškų gaisrų riziką.

Oro taršos poveikio miškams stebėsenos ir vertinimo programos (ICP Forests) ir ES veikiančio vieno didžiausių pasaulyje biologinės stebėsenos tinklo tikslas – kiekybiškai įvertinti šiuos pokyčius ir padėti suprasti priežasties ir pasekmės santykį. Turiu susilaikyti nuo balsavimo, nes, mano nuomone, pranešime pasiūlytos priemonės, susijusios su tuo, kiek atskiroms valstybėms narėms teks atsakomybės ir kokiu mastu jos bus įtrauktos į šią veiklą, nėra pakankamai nušviestos.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Aš balsavau prieš antrą 36 dalies dalį, nes į ją įtraukta nuostata yra, švelniai tariant, nerealistiška. Nemanau, kad turėtume uždrausti statybas ant miško žemės, kurią pažeidė gaisrai, nes faktiškai neįmanoma šios žemės panaudoti kitais tikslais. Nemanau, kad piktnaudžiavimo atvejus turėtume laikyti bendra taisykle ir pažeisti miškų savininkų, kurie jau nukentėjo nuo miškų gaisrų, nuosavybės teises. Tačiau laikau priimtina mintį, išsakytą 37 dalyje, kurioje siūloma įvesti draudimą statyti, jei įrodyta, kad gaisrai sukelti tyčia. Vis dėlto šioje padėtyje, mano nuomone, galime susidurti su neigiamomis pasekmėmis, kurių atsirastų dėl to, kad padegėjas nebūtinai yra tos nuosavybės savininkas, ir aš nesuprantu, kodėl pastarasis turi būti nubaustas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Pranešime dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“ atsispindi Europos Parlamento susirūpinimas šiuo klausimu.

Miškai ir miško žemė šiuo metu apima daugiau nei 42 proc. ES teritorijos, be to, yra daugiau nei 16 mln. miško savininkų. Miškų ūkio sektorius suteikia 2 mln. darbo vietų, daugiausia mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), o jo apyvarta yra 300 mlrd. EUR. Be to, dėl jų gebėjimo absorbuoti anglies dvideginį ir išskirti deguonį jiems tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su klimato kaita.

Šiais skaičiais atskleidžiama miškų svarba visoms ES valstybėms narėms, o ypač Portugalijai, kurios miškai pasižymi labai specifinėmis savybėmis ir kuri atlieka svarbų vaidmenį vykdant regioninį planavimą ir kovojant su miškų gaisrais.

Aš balsavau už šį pranešimą, nes jame pritariama priemonėms, kurios, manau, prisidėtų prie kovos su miškų naikinimu, ypač gaisrais ir kenkėjais, miškų susiskaidymu, rūšių sudėties pokyčiais ir didėjančia medienos biomasės paklausa.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Aš palankiai vertinu Komisijos žaliąją knygą „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos“. Kadangi miškai yra pagrindinis anglies dvideginio absorbentas, siekiant ES klimato kaitos tikslų labai svarbi tvari miškotvarka. Mums reikia, kad valdant mūsų miškus būtų suderinti miškų gamybos ir apsaugos aspektai, kad būtų užtikrintas miškų ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos funkcijų tęstinumas. ES turi atlikti svarbų vaidmenį remiant geriausią valdymo praktiką, kuri būtų pritaikyta vietos gyventojų ir bendruomenių poreikiams, ir skatinti miškų sodinimą, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir vietines rūšis.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Aš balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad tikrai būtina stiprinti Europos miškų apsaugos ir tvaraus valdymo politiką, nes svarbu išsaugoti jų teikiamą neįkainojamą ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Britta Reimers (ALDE), raštu. (DE) Aš balsavau prieš 36 dalį (2 dalis) ir prieš 37 dalį, nes aplinkosauginis planavimas priskiriamas regioninių arba nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai, o tai reiškia, kad sprendimus šiose srityse turi priimti regioniniai arba nacionaliniai parlamentai. Mano nuomone, įsikišimas ES lygmeniu pažeistų subsidiarumo principą ir todėl būtų nepriimtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Savaime suprantama, miškų apsauga yra labai svarbi aplinkosaugos problema. Gerai prižiūrimi miškai yra pagrindinis anglies absorbentas ir atlieka esminį vaidmenį kovojant su klimato kaita. Jų tinkamai neprižiūrint ir vykdant intensyvų miškų naikinimą jie išskirtų 25 proc. viso dėl žmogaus veiklos išmetamo CO2, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiekio. Kitaip tariant, Europos Sąjunga, įskaitant Švediją ir Suomiją, kurioms kartu priklauso 33 proc. Europos miškų, taip pat Viduržemio jūros regiono šalys, yra visapusiškai suinteresuotos sustiprinti savo strategiją, skirtą kovoti su grėsmėmis miškams, tokiomis kaip atmosferos tarša ir miškų gaisrai.

Todėl džiaugiuosi, kad balsuojant dėl K. Arsenis pranešimo dėl žaliosios knygos „Miškų rengimas klimato kaitai“ buvo priimta 38 dalis, kurioje Komisija raginama „pateikti teisės akto dėl miškų gaisrų prevencijos pasiūlymą“, ypač „numatant, kad ant žemės, ant kurios vyko miško gaisras, mažiausiai 30 metų negalima nieko statyti“. Tai geras būdas kovoti su plačiai paplitusia praktika sukelti miškų gaisrus siekiant plėtoti nekilnojamojo turto statybas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai tinkamas pranešimas, kuriame pateikiami geri pasiūlymai, t. y. jame pripažįstama, kad nors bendra anglies saugojimo Europos miškuose tendencija apskritai yra teigiama, ji yra daug mažesnė už natūralias galimybes, ir miškų sektorius galėtų pakisti dėl augančių poreikių; Komisija raginama pateikti pasiūlymų, kuriais būtų papildytas Medienos produktų reglamentas, siekiant užtikrinti, kad visa mediena ar medienos produktai, kuriais prekiaujama Europos rinkoje, būtų iš tvariai tvarkomų miškų; Komisija raginama išnagrinėti galimybes nustatyti mokėjimus už ekosistemų funkcijas, be to, pateikti teisės akto dėl miškų gaisrų prevencijos pasiūlymą, taip pat numatant, kad ant žemės, ant kurios vyko miško gaisras, 30 metų negalima nieko statyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Aš palaikau pranešimą, nes miškai, kurie apima daugiau nei 42 proc. ES teritorijos, yra daugelio miškų sektoriaus darbuotojų ir įmonių pragyvenimo šaltinis. Turėtų būti parengta Komisijos gairių sistema; turėtų būti įvesti privalomi tvarumo kriterijai, įskaitant privalomas nacionalines miškininkystės programas; turėtų būti oficialiai įtvirtinti mokėjimai už ekosistemų funkcijas ir sustiprinta miškų apsaugos politika vėl įvedant reglamentą dėl gaisrų. Ypatingai vertingas ir naudingas buvo pakeitimo, skirto užkirsti kelią spekuliacinėms statyboms ant žemės, kurioje buvo tyčia sukelti gaisrai, patvirtinimas. Tokia taisyklė jau galioja Italijoje, draudžiančioje statybas ant žemės, nuniokotos padegimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Miškai atlieka daug esminių ekosistemų funkcijų, pradedant vandens ciklo reguliavimu ir baigiant dirvožemio apsaugos nuo irimo užtikrinimu bei anglies dioksido saugojimu. Dėl miškų teikiamos aplinkosauginės ir ekonominės naudos turi būti užtikrinta skubi, tęstinė bei ilgalaikė jų apsauga, ir tai ypač svarbu klimato kaitos sąlygomis siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį ir prie jo prisitaikyti. Šis pranešimas apima daug klausimų ir yra didelio sunkaus darbo bei vaisingų derybų, kuriose dalyvavo visos pagrindinės frakcijos, rezultatas. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Komisija ir valstybės narės veiks remdamosi konstruktyviais pranešime pateiktais pasiūlymais.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Palankiai vertinu šio pranešimo dėl Komisijos pateiktos žaliosios knygos dėl miškų patvirtinimą. Miškai yra mūsų kraštovaizdžio bei mūsų paveldo dalis ir labai svarbūs mūsų gerovei. Tokiu metu, kai grėsmės darosi vis rimtesnės, mums yra gyvybiškai svarbu geriau apsaugoti šiuos išskirtinius gamtos išteklius. Tikrai visi suprantame klimato kaitos poveikio padarinius miškams, bet dėl mūsų neveiklumo ieškant sprendimų kyla rimtas pavojus jų išsaugojimui. Mes privalome išsaugoti šias pažeidžiamas ekosistemas, šią neįkainojamą biologinę įvairovę ir šį strateginį ekonomikos sektorių. Todėl esu patenkinta, kad šiais Tarptautiniais miškų metais Parlamentas pasiuntė tvirtą politinę žinią. Mes negalime laikytis „pažiūrėsim – pamatysim“ požiūrio į priemones, kurių turi būti imtasi siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos. Taip pat turime stiprinti Europos kovos su miškų gaisrais taktines rezervo pajėgas, nes šioje srityje prevencija yra tokia pat svarbi, kaip ir reakcija. Jei norime išsaugoti mūsų miškus tokius, kokius pažįstame ir mylime, turime būti kovos priešakyje, užtikrinti tvarų miškų teritorijų valdymą ir apsaugoti juos nuo jiems kilusių grėsmių.

 
  
  

Pranešimas: Gabriele Albertini (A7-0168/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pasiūlymą, nes pranešime pavyko pasiekti subalansuotą požiūrį svarbiausiais Europos išorės veiksmų tarnybos organizavimo bei veiklos klausimais ir saugumo ir gynybos politikos pagrindinėse srityse klausimais. Ši pusiausvyra pasiekta vykdant karinį ir civilį bendradarbiavimą siekiant sureguliuoti bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO). Manau, kad siūlomi pakeitimai, pateikti Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos ir priimti komitete, prisidėjo prie labiau integruoto apibrėžimo, apimančio religijos laisvę ir mažumų, kurioms reikalinga tarptautinė apsauga, sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Aš balsavau už rezoliuciją dėl metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl BUSP. Joje pateikiama strateginio vaidmens, kurį turėtų vaidinti ES už jos ribų, ypač prisidedant prie demokratijos plėtros ir pagarbos žmogaus teisėms, apžvalga. Šia rezoliucija Europos Parlamentas dar kartą patvirtina savo prerogatyvas: pagrindinis veikėjas, atliekantis Europos civilinių ir karinių misijų valdymo bei biudžeto kontrolės funkciją. Mes, Europos Parlamento nariai, dar kartą pabrėžėme, kad pagrindinis mūsų tikslas – tvirtas ir ryžtingas Parlamentas užsienio politikos srityje, ypač dabar, turint mintyje Lisabonos sutarties nuostatas. Taip pat svarbus ES daugiašališkumo klausimas ir turi būti visada tinkamai atstovaujama įvairiose strateginėse srityse, pasinaudojant ypač naujosios EIVT, Europos diplomatinio korpuso, pagaliau tapusio realybe, privalumais.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu.(EL) Pranešimas dėl ES BUSP ir jos vaidmens tarptautinėje arenoje, kurį parėmė pagrindinė kapitalo politinių atstovų koalicija Europos Parlamente, būtent konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai, išryškina jos didžiai reakcinį ir antiliaudinį pobūdį. Be to, turime nepamiršti, kad Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, tapdamas pirmtaku ir siekdamas įteisinti ES, JAV ir NATO vykdytą karą prieš Libiją, siekiant plėšti tos šalies gerovę kuriančius šaltinius ir kontroliuoti įvykius visame regione pačiame rimtos imperialistinės kovos įkarštyje. Buržuazinės klasės politiniai darbuotojai Europos Parlamente reikalauja stiprinti ES imperialistinį pobūdį, jos tolesnę militarizaciją ir plėtoti jos karinius ir Euroarmijos pajėgumus, ypač „lanksčias“ kovines grupes ir greitojo reagavimo pajėgas, tokias, kokios buvo parengtos EUFOR Libija žemės operacijoms Libijoje, kuriose Graikija aktyviai dalyvauja kaip Balkanų kovinių grupių lyderė. Jie skatina strateginį aljansą tarp ES ir NATO ir rengia ES imperialistinių intervencijų ir karų visuose planetos kampeliuose planus prisidengdami krizių valdymo, „humanitarinės pagalbos“ ir „kovos su terorizmu“ dingstimi, prioritetą teikdami tam, kad būtų užsitikrintos pozicijos kovoje tarp imperialistų, siautėjančių Šiaurės Afrikoje ir apskritai Artimuosiuose Rytuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – Balsavau prieš šiame pranešime siūlomas priemones, susijusias su MERCOSUR prekybos susitarimu. MERCOSUR prekybos susitarimas gali rimtai pakenkti Europos žemės ūkiui ir Europos ūkininkų darbui teikiant viešąsias gėrybes ir aukštos kokybės saugų maistą. Kvota, kurios reikalauja MERCOSUR, visiškai pakirstų Airijos jautienos gamybą. Manoma, kad ES ir MERCOSUR susitarimas galėtų sumažinti Airijos jautienos kainas 30 proc., o dėl to vien tik Airijoje nuostoliai siektų iki 500 mln. EUR. Airijos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus eksportas sudaro 60 proc. viso Airijos įmonių eksporto ir siekia 8 mlrd. EUR per metus bei suteikia 250 000 darbo vietų. Dėl šio sandorio būtų prarasta labai daug darbo vietų Airijos kaimo vietovių ūkiuose bei pramonės įmonėse ir visos ES kaimo vietovėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. Lisabonos sutartis suteikė ES didelių galių, kurioms ES turėtų plėtoti savo užsienio politikos siekius ir ginti savo interesus visame pasaulyje vadovaudamasi bendru tikslu prisidėti prie taikos, saugumo, solidarumo skatinimo, konfliktų prevencijos, demokratijos skatinimo, žmogaus teisių apsaugos, pagarbos tarptautinei teisei ir kt. Siekdama daryti įtaką tarptautiniu mastu, ES taip pat turi imtis labiau koordinuotų veiksmų. Europos Sąjungos gebėjimas daryti įtaką tarptautinei bendrijai priklausys ne tik nuo darnios jos politikos, veikėjų ir institucijų sąveikos, bet ir nuo ES užsienio politikos strateginės koncepcijos, kurios tikslas turi būti suvienyti visas valstybes nares ir įtikinti jas vadovautis tais pačiais prioritetais bei tikslais, kad tarptautinėje arenoje jų balsas būtų vieningas ir svarus.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Pritardamas Tarybos metiniam pranešimui Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP), kuri yra viena svarbiausių Europos Sąjungos politikos krypčių, pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, norėčiau išreikšti savo pritarimą politikai, kurią Europos Sąjunga vykdo pasauliniu lygmeniu. Šio metinio pranešimo patvirtinimas yra tvirtos Europos Sąjungos pozicijos ir vaidmens tarptautinių santykių srityje išraiška.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) G. Albertini pranešime pateikiama minčių, su kuriomis sutinku, bet kyla ir svarbi problema. Remiamasi esmine prielaida, kad užsienio reikalų ir gynybos politikos srityje ES turėtų laipsniškai užimti dominuojančią padėtį atskirų valstybių narių vyriausybių atžvilgiu. Tai reiškia, kad valstybės narės turėtų perduoti tolesnę didelę dalį užsienio politikos suverenumo ES institucijoms, kurioms būtų pavesta pasiekti bendrą poziciją, kuri būtų pateikta tarptautinei bendruomenei ir visuose daugiašaliuose forumuose. Negaliu pritarti šiai perspektyvai: valstybės narės nebegalėtų formuoti savo pačių užsienio politikos remdamosi tuo, ką jos laiko nacionaliniais prioritetais.

Mes sutinkame, kad tam tikromis aplinkybėmis ES turi siekti kalbėti vienu balsu, kad būtų stipresnė pasaulio arenoje ir išreikštų bendrus visų jos valstybių narių troškimus, tačiau tai negali būti daroma valstybių narių laisvės kurti savo užsienio politiką sąskaita. Be to, pranešime ES raginama suteikti naują impulsą Turkijos stojimo į ES derybų procesui, o tam aš niekada nepritariau. Turkija turi likti už mūsų organizacijos ribų, nes ji nepriklauso ir niekada nepriklausys Europai. Aš balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi Tarybos metiniame pranešime nuosekliai apžvelgiamos bendrosios užsienio ir saugumo politikos(BUSP) kryptys bei veiksmai. Labai svarbu, kad Taryba ir toliau skirtų ypatingą dėmesį regioniniams konfliktams ir aktyviai į juos reaguotų. Tačiau šiame Tarybos pranešime pasigendama galimų šių konfliktų ir problemų sprendimo būdų. Taryba turėtų siekti, kad pranešimas būtų daugiau negu įvairių šalių įvykių ir pokyčių suvestinė. Taigi, šiame dokumente turėtų būti sprendžiamas Europos Sąjungos užsienio politikos ir priemonių užtikrinimo ir įgyvendinimo klausimas. Be to, Taryba į pranešimą turėtų įtraukti BUSP bei kitų Europos Sąjungos išorės politikos sričių koordinavimo bei derinimo vertinimus. Taip pat reikėtų pateikti strategines bei organizacines rekomendacijas ateičiai, remiantis BUSP srityje atliekamų veiksmų vertinimu. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad metinis pranešimas dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos turėtų būti priemonė glaudesniam tarpinstituciniam dialogui užtikrinti, siekiant įvertinti jos veiksmingumą ir apibrėžti būsimas šios politikos kryptis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu Tarybos metinį pranešimą ir pastangas stiprinti Europos užsienio politiką. Manau, kad nepaprastai svarbu užimti poziciją, kuri derėtų su valstybių narių užsienio politika, nes tokia sanglauda prisidės prie taikos, saugumo, solidarumo ir konfliktų prevencijos tarptautiniu lygmeniu. Ji taip pat paskatins tvarų vystymąsi ir padidins ES gebėjimą daryti įtaką tarptautinei tvarkai. Todėl raginu tęsti jau vykstantį darbą formuojant vieningą frontą, kuris padės pagerinti Europos ir kitų pasaulio valstybių ryšius, skatinti veiksmingesnį atsaką kilus tarptautinėms krizėms ir stiprinti Europos pozicijas pasaulinėje arenoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) Aš nebalsavau už G. Albertini pranešimo 85 dalį, kurioje palankiai vertinamas derybų dėl asociacijos susitarimo su MERCOSUR atnaujinimas. Tokį susitarimą, kuris skirtas skatinti laisvąją prekybą, reikėtų sudaryti labai atsargiai, kad nebūtų dar labiau destabilizuotas Bendrijos žemės ūkis. MERCOSUR produktai neprivalo atitikti tų pačių aplinkos apsaugos ir socialinių standartų, kaip jų kolegų iš Europos produktai, o tokiomis sąlygomis kyla realus nesąžiningos konkurencijos pavojus. Turime užtikrinti, kad tokios padėties bus išvengta.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, nes Tarybos metiniame pranešime pateikiama aiški ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemonių ir veiksmų apžvalga, be to, juo prisidedama prie tarpinstitucinio dialogo stiprinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Šių metų pranešimo struktūra panaši 2009 m. pranešimą dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP). Atskiras skyrius skirtas Lisabonos sutarties vykdymui. Kaip ir anksčiau, reikalaujama tolesnio dialogo su Taryba dėl pagrindinių BUSP tikslų.

Pritariu pranešėjui, pabrėžiančiam, kad būtina pereiti nuo vien tik BUSP veiksmų apibūdinimo prie dialogo bei strateginio požiūrio. Pranešėjas taip pat ragina Tarybą priimant sprendimus apsvarstyti Parlamento požiūrį.

Manau, būtinos tolesnės diskusijos dėl Europos Sąjungos užsienio politikos strateginės programos, taip pat gilesnės žinios apie BUSP veikimo sritį ir jos nustatymo mechanizmus, kurios turėtų būti prieinamos įvairiems politiniams veikėjams. Didelis pateiktų pakeitimų skaičius liudija apie augantį narių susidomėjimą šiais klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Tai pranešimas dėl 2009 m. Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, Europos Parlamentui pateikto pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo II dalies G antraštinės dalies 43 skirsnį. Šis pranešimas pagrįstas nauja institucine struktūra, nustatyta Lisabonos sutartimi, ir dėl jo naujos struktūros skaidriau pristatyta ES BUSP. Jame aptariama padėtis įvairiose pasaulio dalyse, kuriose yra krizės ištiktų regionų ir šalių, pvz., Vakarų Balkanuose, kaimyninėse šalyse, Rytų Europoje, Centrinėje Azijoje, Rusijoje, Turkijoje, Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regione, Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Nors pripažįstu, kad jis galėtų būti tobulinamas, ypač išsamiau apibūdinant įvykius atskirose šalyse, aprašant priemones, būtinas siekiant ES užsienio politikos tikslų, ir pateikiant geresnės kokybės šios politikos vertinimą, kuris apimtų strategines ir organizacines rekomendacijas ateičiai, palankiai vertinu šio pranešimo projektą ir tikiuosi, kad ES ir toliau veiksmingai remsis daugiašališkumo principu, kuris yra vienas iš skiriamųjų požymių, susijusių su ES geostrateginiais interesais.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Tai dar vienas pranešimas, skirtas paremti bendros ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos plėtrą. Teiginiai jame pedantiškai kartojami. Todėl norėtume pakartoti mūsų prieštaravimą, paremtą šiais argumentais: mes kalbame apie Europos valstybių ekonominių ir geostrateginių interesų gynybą, naudojant įvairias priemones, įskaitant karių ir diplomatų veiksmus, bendradarbiaujant su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO). Turime prisiminti šių institucijų veiklą ir jos tragiškus padarinius Irake, Afganistane, Balkanuose, Libijoje ir kitose šalyse, taip pat įtrauktose į sąrašą.

Bendradarbiavimui vystymosi labui ir pagalbos politikai, kurie šiomis tarptautinėmis aplinkybėmis turėtų būti vieni pagrindinių ramsčių, jei ne pagrindiniai užsienio ir saugumo politikos ramsčiai, teliks visiškai antraeilis vaidmuo.

Taip pat skelbiama tipiška ir nuobodžiai veidmainiška pozicija, kuria siekiama ginti Europos ginklų gamintojų, kurie susižėrė milijonus parduodami ginklus diktatoriams, kurie jais naudojosi tiek savo, tiek ir kaimyninių valstybių žmonių žudynėms, ekonominius interesus. Šiais ir kitais klausimais vis dar nėra tinkamo atsako, t. y. iki šiol neatlikti reikalingi atitinkamų politikos krypčių pakeitimai, kuriais remiantis būtų galima ištaisyti padėtį.

Parama Izraelio agresijos ir okupacijos politikai bei Jungtinių Tautų rezoliucijų nesilaikymo politikai, kurią praktikuoja Izraelis ir kitos šalys, pvz., Marokas, yra kiti veiksniai, kuriuos čia taip pat smerkiame.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Tai dar vienas pranešimas, kuris iš esmės skirtas paremti bendros ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos plėtrą. Iš esmės tai politika, skirta Europos valstybių ekonominių ir geostrateginių interesų gynybai. Jos vis plačiau bendradarbiauja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), nustumdamos bendradarbiavimo vystymosi labui ir pagalbos politikos priemones į antrą planą. Pasekmės daugeliu atvejų katastrofiškos, kaip matyti Afganistano, Palestinos, Irako, Libijos ir kitų šalių atvejais.

Taip pat žinome, kad taikomi dvejopi standartai siekiant ginti Europos ginklų gamintojų, kurie susižėrė milijonus parduodami ginklus diktatoriams, kurie jais naudojosi tiek savo, tiek ir kaimyninių valstybių žmonių žudynėms, ekonominius interesus.

Todėl kai kurie pagrindiniai klausimai, kylantys iš šios diskusijos, liko be reikiamo atsako: prekyba ginklais, ekspansinė ir militaristinė Izraelio politika bei sistemingas Jungtinių Tautų rezoliucijų dėl Vakarų Sacharos ir Palestinos nesilaikymas.

Todėl balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Pranešimas didele balsų dauguma priimtas Užsienio reikalų komitete. Jame pavyko laikytis subalansuoto požiūrio į labiausiai neatidėliotinus klausimus dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūros ir veiklos, taip pat į pagrindinius bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) klausimus, pvz., dėl demokratijos vertybių, žmogaus teisių ir teisėtumo, lyčių lygybės ir energijos tiekimo saugumo skatinimo, taip pat dėl padėties Irane ir Afganistane, ES atsako į Pietų Viduržemio jūros regiono demokratinius pokyčius ir dėl ryšių su pagrindiniais veikėjais, pvz., Rusija, Kinija, Japonija ir Indija. Pranešime laikomasi subalansuoto požiūrio į civilinį ir karinį bendradarbiavimą, skirtą krizių sureguliavimui, taip pat į ES ir NATO sąveiką: viena vertus, taip išvengiama, kad ES būtų priversta svarstyti tik prekybos, vystymosi ir humanitarinės pagalbos klausimus, kaip to reikalavo ECR frakcija, o, kita vertus, jame atmetami GUE / NGL frakcijos primygtiniai raginimai atsisakyti bet kokio karinio BUSP komponento.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Negaliu balsuoti už G. Albertini pasiūlymą, nes yra per daug klausimų, kuriais negalime pritarti. Vienas iš tokių pasiūlymų – vieninga ES užsienio politika. Idėja gera, bet, atsižvelgiant į šiųmetinę Šiaurės Afrikos krizę ir toliau tebesitęsiančią Libijos krizę, akivaizdu, kad tai neįmanoma, nes esama per daug smulkių įvairių ES šalių skirtumų. Kitas dalykas, kuriam negalime pritarti – raginimas didinti mūsų pastangas siekiant, kad Turkija prisijungtų prie Europos. Štai kodėl balsuosiu prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) 2009 m. buvo priimtas tikrai labai svarbus sprendimas vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) dėl vyriausiojo įgaliotinio paskyrimo. Tenka pripažinti, kad tai nebuvo pats geriausias sprendimas. Visiškai aišku, kad ledi C. Ashton labiau geba skelbti moralizuojančius pranešimus spaudai ir vaidinti ponią turtuolę, nei spręsti diplomatinius klausimus, kuriuos pageidaujate, kad ji spręstų 27 valstybių narių vardu. Tik dėl baronienės Europos Sąjungos nebuvo, jos pozicija buvo nesuderinta arba ji plaukė prieš srovę visų pagrindinių įvykių metu. Vis dėlto, kaip dažniausiai atsitinka krizės metu, saujelė valstybių ėmėsi iniciatyvos – į gera ar į bloga – suderino priemones ir ėmėsi veiksmų. Likusi dalis arba lūkuriavo, arba skundėsi, kai buvo priverstos pateikti nuomonę.

Tikrovėje Europos Sąjungos užsienio politika iš esmės yra susijusi su finansavimo paskirstymu ir dalyvavimu prekyboje, dažnai tokiais būdais, kurie prieštarauja jos deklaruojamiems politiniams principams. Visiškai logiška: diplomatija yra valstybės suvereniteto dalis. Tai kiekvienos valstybės istorijos, išteklių ir ekonominių ar geopolitinių interesų rezultatas. Europos Sąjungos interesai nėra nei valstybių narių interesų junginys, nei jų tęsinys. Tai grynai Europos Sąjungos interesai, kurie dažnai prieštarauja nacionaliniams interesams. Visiškai nepagrįsta, kad šie interesai turėtų būti viršesni už nacionalinius interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau dokumentui, nes siekiama, kad nacionalinės gynybos sistemos atitiktų ES gynybos sistemas. Taip pat būtų derinamos strategijos su svarbiausiais pasaulio veikėjais, tokiais kaip JAV, Rusija, Kinija, Turkija ir Arabų šalimis. Pabrėžiama ir siekiama skatinti mirties bausmės moratoriumą. Taip pat nurodomos kryptys ir tikslai bendradarbiavime su kitomis šalimis. Veiksminga daugiašalė politika turėtų būti pagrindinis Sąjungos strateginis interesas ir kad šiomis aplinkybėmis ES turėtų imtis pagrindinio vaidmens tarptautinio bendradarbiavimo srityje, remti tarptautines institucijas, lengvinti tarptautinį susitarimą ir pažangius veiksmus pasauliniu lygmeniu. Būtina skubiai spręsti visų ES piliečių susirūpinimą keliančius visuotinius klausimus, pvz., dėl kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, pandemijomis ir klimato kaita, dėl elektroninės erdvės saugumo, Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekio ir skurdo panaikinimo, energetinio saugumo užtikrinimo, masinio naikinimo ginklų neplatinimo, taikaus konfliktų sprendimo ir nusiginklavimo, migracijos valdymo bei žmogaus teisių ir pilietinių laisvių skatinimo, atkreipiamas dėmesį į tai, kad reikia geriau stebėti ES lėšų naudojimą pagal Europos Audito Rūmų specialią ataskaitą Nr. 15/2009. Laikomasi nuomonės, kad ES, siekdama labai sustiprinti ES ir NATO partnerystę, turėtų pasinaudoti priimta naująja NATO strategine koncepcija, kartu plėtojant ES užsienio ir gynybos politiką. Manau, kad reikia sukurti bendrus organizacinius santykius.

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. (PL) Balsavau už pasiūlymą priimti 2009 m. metinį pranešimą dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų. Tai gerai parengtas ir labai svarbus pranešimas, kuriame išsamiai aptariami bendros užsienio ir saugumo politikos aspektai. Man ypač malonu matyti, kad į šį pranešimą įtrauktas mano pateiktas pakeitimas dėl Gruzijos. Mano tikslas buvo pabrėžti, kad reikėtų nuolat ir nuosekliai daryti politinį spaudimą Rusijai, kad būtų įgyvendintos visos 2008 m. susitarimo nuostatos, įskaitant, visų pirma, leidimo Europos Sąjungos stebėjimo misijai (ESSM) patekti į okupuotas teritorijas suteikimą. Tikiuosi, kad vyriausioji įgaliotinė C. Ashton atsižvelgs į mūsų rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad, siekiant, jog ES užsienio politika ir išorės veiksmai atitiktų pačios ES vertybes, prioritetas turi būti teikiamas siekiui plėtoti demokratiją, teisinei valstybei, geram valdymui ir teisingai visuomenei, nes taisyklėmis grindžiama demokratinė visuomenė yra pagrindas žmogaus teisėms puoselėti ir stabilumui stiprinti. Pakartoju poziciją, kad būtina ryžtingai įtraukti žmogaus teisių klausimą į ES užsienio politiką, nes esu įsitikinęs, kad parengus naują ES institucinę struktūrą, ypač įkūrus EIVT ir jos specialųjį skyrių, ES suteikta galimybė imtis nuoseklesnių ir efektyvesnių veiksmų šioje srityje; be to, Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė raginama, kad plėtojant dvišalius santykius su trečiosiomis šalimis ir aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose forumuose siektų, kad trečiosios šalys gerbtų žmogaus teises, taip pat pasisakytų prieš žmogaus teisių pažeidimus ir nesivaržytų taikyti atitinkamų priemonių, jei šios teisės pažeidžiamos; turint mintyje didėjantį šiurkščių tikėjimo laisvės pažeidimų skaičių, Komisija raginama atlikti išsamų vertinimą ir į ES žmogaus teisių politiką įtraukti tikėjimo laisvės klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Mauro (PPE), raštu. (IT) G. Albertini pranešimas dėl 2009 m. Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų – svarbi Europos Sąjungos užsienio politikos ateities takoskyra. Tikrai svarbu, kad Parlamentas vieningai paragintų Tarybą neriboti metinio pranešimo dėl BUSP aprėpties, kai viso labo apibūdinami pagal BUSP įgyvendinami veiksmai, bet siekti, kad „jis taptų į politiką ir sprendimus nukreipta priemone.“ Turime pabrėžti, kad „pranešimas turėtų būti daugiau negu įvairių šalių įvykių ir pokyčių suvestinė ir kad jame taip pat turėtų būti sprendžiamas ES užsienio politikos ir priemonių, kurių būtina imtis siekiant ES išorės veiksmų tikslų, veiksmingumo klausimas.“

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES turėtų toliau plėtoti savo užsienio politikos siekius ir puoselėti vertybes bei ginti savo interesus visame pasaulyje vadovaudamasi bendru tikslu prisidėti prie taikos, saugumo, solidarumo skatinimo, konfliktų prevencijos, demokratijos skatinimo, lyčių lygybės, žmogaus teisių apsaugos, pagarbos tarptautinei teisei ir paramos tarptautinėms institucijoms, veiksmingo daugiašališkumo ir tautų savitarpio pagarbos, tvaraus vystymosi, laisvos ir sąžiningos prekybos, taip pat skurdo mažinimo. Šie tikslai bus įgyvendinti tik vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), kuriai pritartų visos ES valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Kaip žinote, esu entuziastingas Turkijos įstojimo į ES rėmėjas. Taip pat esu įsitikinęs, kad Europai jos įstojimas būtų naudingas bent tiek pat, kiek pačiai Turkijai. Turkijai „pasisekė“, kad ji išsidėsčiusi dviejų pasaulių sankirtoje: viena koja ji – Europos Vakaruose, o kita – Azijoje. Jacques Chirac sakė, kad Europos Sąjungą ir Turkiją sieja „bendras likimas“. Turkijos narystė įrodytų, kad vyksta konstruktyvus, taikinamasis, novatoriškas ir kūrybiškas Rytų ir Vakarų dialogas. Galiausiai Europoje jau gyvena 15–20 mln. musulmonų. Turkija – viena iš Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) įsteigėjų, taip pat Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Vakarų Europos Sąjungos (VES) narė. Ji ką tik buvo išrinkta nenuolatine Saugumo Tarybos nare. Galiausiai tai, kad ji yra G20 dalyvė, parodo, kokia tai reikšminga šalis ir kokį svarbų geostrateginį vaidmenį ji galėtų vaidinti tautų sąjungoje. Turime atkurti pasitikėjimą tarp mūsų vyriausybių bei paversti gyventojų ir jaunimo reiškiamas viltis realybe. Ateinančiais metais turime imtis priemonių, kad priimtume Turkiją į Europos šeimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Pranešimas didele balsų dauguma buvo priimtas Užsienio reikalų komitete (aš taip pat balsavau „už“). Jame pavyko laikytis subalansuoto požiūrio į labiausiai neatidėliotinus klausimus dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūros ir veiklos, taip pat į pagrindinius bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) klausimus, pvz., dėl siekio skatinti demokratijos vertybes, žmogaus teises ir teisėtumą, lyčių lygybę ir energijos tiekimo saugumą, taip pat dėl padėties Irane ir Afganistane, ES atsako į Pietų Viduržemio jūros regiono demokratinius pokyčius ir dėl ryšių su pagrindiniais veikėjais, pvz., Rusija, Kinija, Japonija ir Indija.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Esu Europos bendros užsienio ir gynybos politikos, kurioje žodis „Europos“ turi labai svarbią reikšmę, rėmėjas. Europa turi išsilaisvinti iš JAV įtakos ne tik ekonomikos, bet ir užsienio politikos srityje. Ji turi tapti savarankiška, kad visame pasaulyje būtų vertinama kaip stipri ir nepriklausoma žaidėja. Vis dėlto mes dar nepastebėjome jokių judėjimo šia kryptimi požymių. Priešingai, šiame pranešime palaikomi ir užtikrinami ryšiai su JAV, ypač per NATO. Kai kurie žmonės netgi mano, kad šie ryšiai turi būti stiprinami. Tai duotų priešingų rezultatų ir neigiamai paveiktų ES ateitį, be to, būtų sunku susitarti dėl bendro Europos požiūrio arba pozicijos svarbiais klausimais, kaip tai išaiškėjo krizės Libijoje metu. Dėl šios priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) ES užsienio politika po Lisabonos sutarties įsigaliojimo patyrė didelių pokyčių. ES reikalinga nuosekli užsienio politikos strategija, pagrįsta Europos Sąjungos sutarties (ESS) 21 straipsnyje nustatytais tikslais ir principais. ES veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi.

Balsavau už šį pranešimą dėl 2009 m. Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, nes pritariu daugumai Parlamento pateiktų pastabų. Norėčiau pabrėžti, kad pranešime nesiūlomi galimi konfliktų ir problemų, kurios jame labai skaidriai apibūdintos, sprendimo būdai. Atsižvelgdama į tai, pritariu pranešėjui, kuris ragina Tarybą neriboti metinio pranešimo dėl BUSP aprėpties, kai viso labo apibūdinami pagal BUSP įgyvendinami veiksmai, bet siekti, kad jis taptų į politiką ir sprendimus nukreipta priemone.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl to, kad 2009 m. Tarybos metiniame pranešime dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų, kurio skaidrumą aš vertinu, pabrėžta, kad Europos Sąjunga turėtų toliau plėtoti savo užsienio politikos siekius ir puoselėti vertybes bei ginti savo interesus visame pasaulyje vadovaudamasi bendru tikslu prisidėti prie taikos, saugumo, solidarumo skatinimo, konfliktų prevencijos, demokratijos skatinimo, lyčių lygybės, žmogaus teisių apsaugos, pagarbos tarptautinei teisei ir paramos tarptautinėms institucijoms, veiksmingo daugiašališkumo ir tautų savitarpio pagarbos, tvaraus vystymosi, laisvos ir sąžiningos prekybos, taip pat skurdo mažinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. (ES) šį kartą kalbame apie 2009 m. metinį pranešimą dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP). Balsavau už šį pranešimą, kuriame kalbama ne tik apie pagal Lisabonos sutartį įvestas užsienio ir saugumo politikos naujoves, bet ir raginama geriau koordinuoti neseniai įsteigtos Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos, valstybių narių ir Komisijos veiksmus. ES privalo būti konsoliduota, stipri ir patikima veikėja tarptautinėje arenoje, o tai padaryti galime pasiųsdami aiškų signalą, kad puoselėdami ryšius su užsieniu siekiame skatinti mūsų vertybes, t. y. demokratiją ir žmogaus teises, taip pat ginti savo interesus, pvz., susijusius su energijos tiekimo saugumu.

Vykdant mūsų išorės veiksmus vertybės ir interesai turi būti suderinami, o ne vieni kitiems prieštarauti. Socialistų požiūriu, teminės bei geografinės pranešimo rekomendacijos patenkina pagrindinius mūsų poreikius. Manau, kad jame pateikta koncepcija dėl transatlantinių santykių, ypač ES ir NATO, teisinga, taip pat tinkamai pabrėžiamas civilinio ir karinio bendradarbiavimo krizių valdymo metu poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Trys iš šešių mūsų pakeitimų priimti: raginimas įvesti atskirą biudžeto eilutę, skirtą bendros saugumo ir gynybos politikos misijoms; raginimas Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei išspręsti civilinio ir karinio planavimo pajėgumų disbalanso klausimą; be to, raginimas skubiai spręsti vandens valdymo klausimus Centrinėje Azijoje. Dėl Sirijos. Priimtas S&D frakcijos pakeitimas, todėl mūsų pakeitimas, kuriuo raginama siekti B. Assado atsistatydinimo, atmestas. Galiausiai pranešimas priimtas didele balsų dauguma. Mūsų frakcija susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Pranešime pabrėžiamas Europos Sąjungos, kaip pasaulinio masto veikėjos, vadovaujamas vaidmuo tarptautinėje arenoje. Siekiant atlikti šį vaidmenį, reikia tvirtesnio strateginio išorės veiksmų ir bendros užsienio politikos požiūrio, vienijančio visas valstybes nares. Tai, mano nuomone, utopija, atsižvelgiant į tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regiono šalyse. Balsavau prieš pranešimą, nes juo siekiama apriboti nacionalinius įgaliojimus kuriant naujas agentūras ir nusprendžiant dėl naujų karinių operacijų, susijusių su išlaidų padidinimu, be to, jame norima suteikti postūmį Turkijos deryboms dėl narystės.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, šį mėnesį Lietuva mini septynerių metų įstojimo į ES sukaktį. Kai mes stojome, dauguma lietuvių svajojo apie demokratiją ir tai, ką Europa galėtų duoti. Deja, praėjus septyneriems metams, dauguma jų lūkesčių nepasitvirtino nei Lietuvos, nei Europos lygmeniu. Vienas iš jų yra užsienio politika. Neseniai keletas Europos lyderių suskubo švęsti demokratijos triumfą bei Arabijos pasaulio diktatorių žūtį – europietiškų vertybių pergalę. Deja, tai toli gražu ne tiesa. ES pastangos suvienyti savo užsienio politiką nėra labai sėkmingos.

Lisabonos sutartis turėjo padėti Europai atrasti vieningą balsą užsienio politikos srityje, tačiau praeitą savaitę mes pamatėme dar vieną ES užsienio politikos sanglaudos trūkumo įrodymą: po to, kai praeitos savaitės pirmadienį buvo nužudytas Osama bin Ladenas, ES aukščiausi lyderiai per 24 valandas išplatino ne mažiau kaip penkis atskirus pareiškimus. Jei Europa nori išlikti rimtu žaidėju pasaulio scenoje, turime kalbėti vienu balsu. ES taip pat turi teisingai pasirinkti savo užsienio politikos prioritetus: dėmesio sutelkimas į Pietus apleidžiant mūsų rytines sienas nėra tvari politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. (FR) Atsižvelgdama į augantį nestabilumą pasaulyje, ES turi parengti išsames bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) gaires. Man malonu, kad pranešime pabrėžiama būtinybė įtraukti į šį procesą Parlamentą. Mes, kaip Europos piliečių interesų atstovai, turime prisidėti prie Europos gynybos politikos. Europos Sąjungos pagrindiniai tikslai yra ginti taiką, žmogaus teises ir demokratiją. Mūsų vertybių skatinimas turi būti grindžiamas plataus užmojo išorės veiksmų ir diplomatijos strategija. Lisabonos sutartis suteikė Europos Sąjungai balsą – Komisijos pirmininko pavaduotojo-vyriausiojo įgaliotinio pareigybę. Mūsų BUSP pasidalijimas negali būti toleruojamas. Todėl šis balsavimas – raginimas siekti geresnio visų institucijų – Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos Komisijos, valstybių narių ir, be abejo, Europos Parlamento – veiklos koordinavimo. Besikeičiančiame pasaulyje mūsų Sąjunga turi būti daugiau nei vien tik ekonominė sąjunga. Mes turime istorinę pareigą paversti ją politine sąjunga. BUSP turi būti vienas iš būdų tai pasiekti. Tai signalas, kurį Parlamentas norėjo pasiųsti, todėl aš palaikau šią poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Balsavau už šį pranešimą. Siekiant sustiprinti ES įtaką pasauliniu mastu (taigi netiesiogiai ir atskirų valstybių narių įtaką), mums reikia supratimo ir ryžto užtikrinti tvirtesnį bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp įvairių lygmenų. Neturėtume daryti bereikalingų kliūčių Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) kelyje, ji turėtų galėti veikti pagal jos steigimo principus. Taip pat balsavau už pakeitimą, kuris kartu ragina C. Ashton visapusiškai pasinaudoti savo galiomis. Mums reikia aktyvaus abiejų pusių dalyvavimo, kad būtų užtikrinta EIVT veiklos sėkmė. Aš, kaip Biudžeto komiteto narė ir kuo didesnio skaidrumo šalininkė, be abejo, taip pat balsavau už pakeitimą, kuriuo raginama įvesti atskirą biudžeto eilutę kiekvienai misijai.

 
  
  

Pranešimas: Roberto Gualtieri (A7-0166/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Pritariu šiam pasiūlymui ir rekomenduoju imtis priemonių siekiant pašalinanti sunkumus, su kuriais susiduriama ieškant specialistų civilinėms misijoms, labiausiai paplitusiai įsikišimo formai. Dėl lyčių aspekto integravimo pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 ir didesnio civilinių ir karinių misijų veiksmingumo užtikrinimo rekomenduoju prireikus darbuotojas įtraukti į visų lygių krizių valdymą. Norėčiau pabrėžti, jog reikia, kad moterys būtų skiriamos į aukštesnes pareigas, susijusias su sprendimų priėmimu, kad vyktų reguliarios konsultacijos su visuomene ir kad misijose būtų gerinamas gebėjimas dirbti su lyčių aspektu susijusiais klausimais. Raginu nustatyti atitinkamas skundų prieš viešąsias institucijas procedūras, susietas su bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijomis, ir raginu ponią C. Ashton į kas šešis mėnesius teikiamą BSGP misijų vertinimą įtraukti išsamią ataskaitą moterų, taikos ir saugumo klausimais. Manau, kad tai padėtų geriau pasinaudoti politine, strategine, technine, teisine ir operatyvine patirtimi, o ilgainiui galėtų tapti pagrindu gerinti pradėtus veiksmus ir apibrėžti kylančioms krizėms taikytinus kriterijus, siekiant kuo geresnės strateginių interesų ir turimų išteklių pusiausvyros.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Svarbu pabrėžti, kad nauja BSGP, numatyta Lisabonos sutartyje, rodo tvirtą politinį Europos Sąjungos ryžtą ir ketinimą tapti stabilumo pasaulyje siekiančia jėga. Pritariu nuomonei, kad dabartinės ekonominės griežto taupymo priemonės ir Lisabonos sutarties nuostatos gali valstybėms narėms padėti sumaniau panaudoti gynybai skirtas lėšas sutelkiant didesnę savo gynybinių pajėgumų, biudžeto ir reikalavimų dalį ir ja dalijantis, tačiau kartu užtikrinant didesnį saugumą savo piliečiams, nors tikrovė ta, ekonomikos ir finansų krizė veikia ES nacionalinius gynybos biudžetus, programas ir jėgos struktūras, todėl, praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo, iki šiol nėra aiškių ženklų apie laikotarpio po Lisabonos sutarties priėmimo visapusį požiūrį, kurį taikant būtų galima įveikti procedūrines ir institucines kliūtis. Todėl svarbu, kad valstybės narės ieškotų atitinkamų būdų įgyvendinti BSGP, nes Lisabonos sutartimi suteikiamas pagrindas bendradarbiavimui gerinti, kartu siekiant masto ekonomijos, išsaugant strateginę svarbą ir užtikrinant saugumą Europos Sąjungos piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis Europos Sąjunga raginama stiprinti savo strateginę autonomiją, puoselėti savo vertybes ir saugoti savo piliečius – sukurti bendrą pagrindinių uždavinių ir grėsmių viziją ir sutelkti savo išteklius ir pajėgumus šiems uždaviniams tinkamai spręsti. Manau, kad naujos nuostatos, bendros saugumo ir gynybos politikos nuostatos, įtvirtintos Lisabonos sutartimi, rodo tvirtą politinį Europos Sąjungos ryžtą ir ketinimą tapti stabilumo pasaulyje siekiančia jėga. Jomis sukuriamas aiškus teisinis pagrindas didinti ES gebėjimą vykdyti savo užsienio ir saugumo politiką taikant visapusišką požiūrį, pagal kurį būtų pasitelkiamos visos Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse turimos priemonės, išvengti krizių ir konfliktų bei juos valdyti, taip pat kurti ilgalaikę taiką. Balsavau už šį pranešimą.

Manau, kad Europos Sąjungai reikia tvirtos ir veiksmingos saugumo ir gynybos politikos, kuria būtų siekiama užtikrinti savo piliečių saugumą ir patvirtinti savo pagrindines vertybes padedant remti tarptautinę teisę ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms bei demokratinėms vertybėms visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Tarptautinė sistema sparčiai ir iš esmės keičiasi. Šiuos pokyčius lemia tai, kad didesnę jėgą įgyja kylančios ekonomikos tarptautiniai veikėjai, vis labiau didėja tarpusavio priklausomybė, susijusi su ekonomikos ir finansų problemomis, aplinkos būklės blogėjimu ir klimato kaita, mažėjančiais energijos ir kitais ištekliais ir tarpusavyje susijusiais saugumo uždaviniais. Pritariau šiam svarbiam pranešimui. Nestabilioje pasaulio aplinkoje ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis Europos Sąjunga turi stiprinti savo strateginę autonomiją, puoselėti savo vertybes, ginti savo interesus ir saugoti savo piliečius. Turi būti sukurti bendra pagrindinių uždavinių ir grėsmių vizija, sutelkti pajėgumai ir ištekliai šiems uždaviniams tinkamai spręsti ir taip prisidėti prie tarptautinės taikos ir visuotinio saugumo išsaugojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Balsavau už šį pranešimą, nes jis yra svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti Lisabonos sutartį. Šiame dokumente siūlomais pakeitimais bus padidintas Europos karinių pajėgumų lankstumas. Paminėtina, jog jo reikia, kad bendra saugumo ir gynybos politika būtų pritaikyta pasaulio mastu įvairėjančioms grėsmėms. Kibernetiniai antpuoliai, neteisėtos migracijos srautai ir terorizmas yra tik kelios iš jų. Iš tiesų Europos Sąjunga tapo pagrindiniu tarptautinio nusikalstamumo taikiniu. Norėčiau pabrėžti finansinių išteklių, kuriais remiama ši politika, dydį. Manau, kad Tarybai pirmininkaujančiai Lenkijai peržiūrėjus ATHENA mechanizmą ši biudžeto problema bus išspręsta. Tai padės nustatyti paprastesnį būdą valstybėms narėms prisidėti prie bendrų Europos karinių operacijų išlaidų. Vakarų Europos Sąjungos išformavimas ir savitarpiškos gynybos sąlygos įtraukimas į Sutartį yra svarbus žingsnis kuriant bendrą gynybos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Kalbėdami apie politinę Europą, specialiąją telefono linija su Europa ar net Europos kalbėjimą vienu balsu dažnai pamirštame, kad tai bus galima pasiekti tik tuo atveju, jeigu turėsime veikiančią Europos gynybos politiką. Pastarieji įvykiai Libijoje tik parodė, kad šioje srityje dar reikia daug nuveikti. Atsižvelgiant į dabartinius finansinius sunkumus, sutelkti mūsų išteklius ne tik politiškai pageidautina, bet ir būtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Gynybos politika yra viena iš pavydžiausiai valstybių narių saugomų sričių. Iš šio arba iš kitų pranešimų dėl to paties dalyko ar dėl užsienio politikos susidaro įspūdis, kad ketinama Europos Sąjungą versti užtikrinti, kad ji laipsniškai išsikovotų viršenybę prieš valstybes nares rengiant užsienio ir gynybos politiką. Be prieštaravimų, kuriuos iš esmės galima pareikšti dėl šio požiūrio, negaliu suprasti, kaip kas nors gali manyti, kad kada nors ES galės kalbėti vienu balsu tokiais opiais klausimais, kuriais atskirų valstybių narių interesai dažnai yra labai skirtingi, jei ne visiškai atvirai priešingi. Reikia tik pažvelgti į tai, kas atsitiko Libijos ir humanitarinės intervencijos atveju.

Iš esmės valstybėms narėms neįmanoma susitarti ir pateikti bendrą sutartą poziciją dėl tokio masto įvykių. Net jei tai būtų buvę pasiekta, tai būtų neišvengiamai pasiekta už tai sumokant vyriausybių sprendimų priėmimo laisve ir tuo, ką nacionaliniai politikai laiko prioritetais. Balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau dėl šio pranešimo, kadangi Europos Sąjunga ir toliau turėtų stiprinti savo saugumo strategiją, puoselėti vertybes, ginti interesus ir saugoti savo piliečius ir prisidėti prie tarptautinės taikos bei visuotinio saugumo išsaugojimo. Naujos bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) nuostatos, įtvirtintos Lisabonos sutartyje, nustato aiškesnį teisinį pagrindą, stiprinant užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimą, panaudojant visas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių turimas priemones krizių ir konfliktų prevencijai užtikrinti, jiems valdyti ir ilgalaikei taikai kurti. Įgyvendinant užsienio ir saugumo politiką Europos Sąjungoje, svarbu užtikrinti, kad įvairios jos išorės veiksmų sritys, išorės ir vidaus politikos kryptys derėtų viena su kita ir būtų nuoseklios. Norėčiau pabrėžti, kad patikimai išorės saugumo politikai yra reikalingos glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas, tarpusavio pasitikėjimas ir solidarumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Man nerimą kelia tai, kad praėjus daugiau nei vieniems metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo vis dar nėra aiškių požymių, kad laikomasi visapusiško ES požiūrio į užsienio ir saugumo politiką, kuriuo remiantis būtų galima įveikti tradicines procedūrų ir institucines kliūtis, varžančias ES gebėjimą veikti. Man nerimą kelia ES valstybių narių nenoras apibrėžti bendrą poziciją dėl krizės Libijoje arba dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1973 ir nurodyti, kaip ją įgyvendinti. Idėjos apie šalių ad hoc koalicijų, kaip bendros saugumo ir gynybos politikos pakaitalų, sukūrimą yra, mano nuomone, pavojingos, nes XXI amžiuje jokia Europos valstybė neturi realios galimybės būti svarbi saugumo ir gynybos srities veikėja. Šiomis aplinkybėmis norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta galimybė krizių įveikimo operacijų vykdymą patikėti valstybių narių grupei, nors ir tik remiantis Tarybos sprendimu, kuriuo būtų nustatyti jų vykdymo tikslai, mastas ir terminai. Bendras atsakas į įvykius Libijoje yra būtinas siekiant nustatyti naują ir patikimą požiūrį į kaimynystės su pietinėmis šalimis politiką. Panašiai būtina pabrėžti, kad reikia plėtoti ir stiprinti Rytų partnerystę, pagal kurią neseniai pradėjo veikti parlamentinė asamblėja, sudaryta iš Parlamento narių ir joje dalyvaujančių valstybių parlamentų narių. Šiomis aplinkybėmis turėtume atkakliai laikytis griežtos ir principingos pozicijos Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Bütikofer (Verts/ALE), raštu. – (DE) Dėl įvairių priežasčių balsavau už R. Gualtieri pranešimą. Šis pranešėjas puikiai dirbo kartu su mano frakcija. Daugelis mūsų pasiūlymų buvo paversti kompromisiniais tekstais. Iš Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pateiktų 29 pakeitimų į šį pranešimą buvo įtrauktas 21 pakeitimas. Galiausiai, daugelis pozicijų, kurioms pritarėme ir raginome pritarti, sudaro šio pranešimo dalį. Labai kritiškai vertinu ginklų mokslinių tyrimų įtraukimą į moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą bendrą strateginę programą. Taip pat netinkamas pasiūlymas gaivalinių nelaimių atveju panaudoti vadinamąsias kovines grupes. Perdėtas JAV Vidaus saugumo departamento kaip tinkamos kovos su terorizmu politikos pavyzdžio minėjimas geriausiu atveju yra erzinantis.

Labai teigiamai vertinu itin atvirą ir realistišką atskirų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų vertinimą, pareiškimus dėl moterų ir saugumo, nusiginklavimo ir žmogaus teisių sąlygos kovos su terorizmu priemonėse ir aiškiai atkreipiamą dėmesį į sprendimą atskirti civilines ir karines operacijas. Galiausiai, pranešėjas taip pat aptarė vieną esminį klausimą: prieštaravimą visiškam strateginiam savarankiškumui, kaip galutiniam BSGP rezultatui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Manau, kad labai svarbu patvirtinti poziciją, suderintą su valstybių narių užsienio politika, nes tokia sąsaja bus siekiama taikos, saugumo, solidarumo ir konfliktų prevencijos tarptautiniu lygiu. Ja taip pat bus siekiama tvarios plėtros ir didesnio ES gebėjimo daryti poveikį tarptautinei tvarkai. Todėl raginu tęsti jau vykstantį darbą siekiant sudaryti vieningą frontą, kuris pagerintų Europos ir kitų galingųjų pasaulio valstybių santykius, remtų veiksmingesnį atsaką į tarptautines krizes ir pagerintų Europos autoritetą pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni Collino (PPE), raštu.(IT) Lisabonos sutartis turėtų simbolizuoti naują Europos politinį modelį tiek būtinybės sutelkti valstybių narių išteklius, kad būtų pasiekta optimalių rezultatų, tiek darbo rengiant bendrus strateginius planus ir operacijas, kuriais taip pat Europa būtų paverčiama į prieš daugelį metų jos steigėjų svajotą politinę sąjungą, požiūriu. Šią savaitę, kai iškilmingai minime Europos dieną, prisimename Šumano deklaraciją, kurioje kalbama apie Europą, kuri: „bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui.“ Šiuo metu pasigendama būtent šio solidarumo, ypač reiškiant tvirtą bendrą visų valstybių narių valią, kuris ne tik užtikrintų didesnę mūsų sienų apsaugą, bet ir didesnį mūsų ekonomikos patikimumą. R. Gualtieri pranešime aiškiai pabrėžiama, kad Europos ginkluotosios pajėgos yra nepakankamos, kad būtų galima kurti bendrą Europos gynybos sistemą arba siekti Lisabonos sutartyje numatytų Europos Sąjungos vidaus ir išorės saugumo tikslų. Be patikimo karinio pajėgumo, bendra Europos saugumo ir gynybos politika liks popieriuje ir tų, kurie neturi jai veiksmingai įgyvendinti reikalingų priemonių, kalbose.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Lisabonos sutartis ES buvo žingsnis į priekį. Ja buvo įgyvendintas aktyvesnis politinis ir institucinis dalyvavimas valstybių narių santykių srityje, todėl jos dar labiau suartėjo svarbiausiais užsienio ir vidaus politikos bei strategijos klausimais.

Balsavau už pranešimą, nes suprantu, kad jame pateikta analizė yra nepaprastai svarbi plėtojant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP). Pateiktu dokumentu labai padidinamas ES vaidmuo ir sustiprinama valstybių narių bei jų ir ES institucijų sąveika. BSGP plėtojimas yra dar svarbesnis atsižvelgiant į ekonomikos (finansų) krizę, dėl kurios valstybėms narėms patartina dalytis ištekliais siekiant veiksmingai užtikrinti viešąjį saugumą, krizių (konfliktų) valdymą ir ilgalaikės taikos įgyvendinimą. Pranešimas labai vertingas, nes jame paisoma pristatytos teisinės struktūros, stengiamasi išaiškinti institucines kliūtis, pasitvirtinusias laikotarpiu po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, ir bandoma nustatyti teisės aktais paremtus bet kokių iškeltų problemų sprendimus: pagal Lisabonos sutartį reikia BSGP. Manau, kad Europos visuomenė jos nori. Naujoji tikrovė bus racionalesnė, sąveikesnė ir europietiškesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Šios rezoliucijos idėja yra ta, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, bendroje saugumo ir gynybos politikoje (BSGP) numatomas tvirtas politinis Europos Sąjungos ketinimas tapti stabilumo pasaulyje siekiančia jėga, taip pat aiški teisinė sistema, kuria būtų siekiama užtikrinti didesnį jos gebėjimą siekti savo tikslų.

Vis dėlto kol kas nėra ženklų, kad po Lisabonos sutarties laikomasi požiūrio, kuris būtų pakankamai visapusiškas ir kuriuo remiantis būtų galima įveikti tradicines procedūrų ir institucines kliūtis, taip pat apsaugoti ir apginti visuomenę ir Europos valstybes. Tikiuosi, kad dabartinis griežtas taupymas valstybes nares paskatins savo lėšas leisti protingiau ir kad jos sugebės veiksmingiau bendradarbiauti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šiame pranešime vertinamas bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) plėtojimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Tai pranešimas, grindžiamas nauja Lisabonos sutartimi sukurta institucine sistema, pagal kurią Europos Sąjunga privalo kalbėti vienu balsu, ir, remiantis sistemos pertvarka, skaidriau pateikti bendrą užsienio ir saugumo politiką. Tačiau būtina pripažinti, kad ES kol kas neįgyvendino po Lisabonos sutarties įsigaliojimo taikomo visapusiško metodo, pagal kurį būtų galima įveikti procedūrines ir institucines kliūtis. Todėl tampa būtinas realistiškas užsienio politikos vertinimas, apimantis, užuot karinę intervenciją palikus vien tik Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rankose, ES pajėgų intervencijos stiprinimą. Nors pripažįstu, kad reikia viešos diskusijos užsienio ir gynybos politikos klausimu, kurioje būtų siekiama nustatyti būsimą Parlamento politiką šiuo klausimu, palankiai vertinu šio pranešimo projektą ir tikiuosi, kad ES toliau plėtos daugiašališkumą, kuris yra vienas iš jos geostrateginių interesų skiriamųjų ženklų.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Tam tikros šio pranešimo dalies turinys tam tikru aspektu kelia nerimą. Iš esmės juo patvirtinama įspėjimai ir perspėjimai apie pavojų, kuriuos išsakėme tada, kai buvo svarstoma ir vėliau pradėta įgyvendinti Lisabonos sutartis: vyksta nepaneigiamas ES militarizavimas, kuris dabar spartėja ir aktyvėja. ES militarizavimu nėra ginama taika arba žmonių interesai. ES pertvarkymas į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Europos ramstį, kuris palaikomas Lisabonos sutartyje, siejamas su dalyvavimu konfliktų zonose tarptautiniu lygiu. Tai vyksta bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis, kurios prisiima lyderės vaidmenį įtvirtinant imperialistinę hegemoniją ir užtikrinant rinkų ir kai kurių vis labiau trūkstamų išteklių kontrolę.

Kaip teigiama Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų siūlomuose pakeitimuose, karinės intervencijos, tariamai pradėtos siekiant stabilizuoti padėtį tam tikrose šalyse ar regionuose, yra netinkamas kelias. Užuot tuo stabilizavus padėtį šiose šalyse ir regionuose, padėtis destabilizuojama. Užuot tuo sprendus problemas, jos paaštrinamos. Padėtis Libijoje yra dar vienas to pavyzdys, jau nekalbant apie Afganistano ir Irako pavyzdžius. Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) plėtojimas atitinka ES pramoninio ir karinio komplekso, o ne žmonių interesus arba taikos siekius.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Kaip mus įspėjo, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungos militarizavimas bus dar labiau paspartintas. Šiuo pranešimu šis požiūris sustiprinamas.

Kaip nurodyta mūsų frakcijos pateiktuose pakeitimuose, karinė intervencija arba bet koks kitas karinis konfliktų sprendimo būdas, tariamai siekiant stabilizuoti padėtį tam tikruose regionuose arba šalyse, yra netinkamas kelias. Taip problemos neišsprendžiamos, o paaštrinamos, kaip matome Libijos, Afganistano ir Irako atvejais.

ES militarizavimas neatitinka jokių jos žmonių interesų. Jau vykstantis ES pertvarkymas į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Europos ramstį yra tarptautinės sferos pasidalijimo į įtakos sferas vadovaujant Jungtinėms Valstijoms proceso dalis. Tai padeda užtikrinti didesnį darbo jėgos išnaudojimą ir vis mažėjančių gamtos išteklių, ypač angliavandenilių, kontrolę, taip pat rinkų kontrolę.

Bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimas yra grėsmė taikai. Tai veiksnys, kuriuo stiprinamas politinis kišimasis ir prisidedama prie ginklavimosi, įskaitant branduoliniais ginklais, varžybų bei didžiulio ES pramoninio ir karinio komplekso pelno.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – Šiame pranešime, kurį sudaro penkios dalys – atitinkamai vadinamos „Saugumo ir užsienio politika“, „Saugumas ir gynyba“, „Išorės ir vidaus saugumas“, „Saugumo užtikrinimas vykdant operacijas“ ir „Saugumas plėtojant partnerystę“ – pateikiama aiški vizija, kaip ES turėtų vykdyti savo bendrą saugumo ir gynybos politiką siekdama tapti savarankiška strategine dalyve ir veikti kaip saugumą ir stabilumą Europoje ir pasaulyje siekianti užtikrinti jėga.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Per Libijos krizę išaiškėjo Europos Sąjungos išorės veiksmų trūkumai tiek diplomatinėje, tiek karinėje srityje. Atrodo, kad šiuo metu ketinimų vienybei, apie kurią tiek daug buvo kalbėta, pakenkė teisėti valstybių narių siekiai išsaugoti savo išimtines teises saugumo politikos srityje. Nepritariu idėjai reikalauti didesnio biudžeto šiai politikai nacionalinėms vyriausybėms realiai nesusitarus dėl šių lėšų naudojimo. Kadangi laikausi nuomonės, jog tokia politika turėtų būti nacionalinių kompetencijų sąraše, manau, kad privalau balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam pranešimui, nes tarptautinė sistema sparčiai ir iš esmės keičiasi, šiuos pokyčius lemia tai, kad didesnę jėgą įgyja kylančios ekonomikos tarptautiniai veikėjai, vis labiau didėja tarpusavio priklausomybė, susijusi su ekonomikos ir finansų problemomis, aplinkos būklės blogėjimu ir klimato kaita, mažėjančiais energijos ir kitais ištekliais ir tarpusavyje susijusiais saugumo uždaviniais. Nestabilioje pasaulio aplinkoje ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis Europos Sąjunga raginama stiprinti savo strateginę autonomiją, puoselėti savo vertybes, ginti savo interesus ir saugoti savo piliečius – sukurti bendrą pagrindinių uždavinių ir grėsmių viziją, sutelkti savo pajėgumus ir išteklius šiems uždaviniams tinkamai spręsti ir taip prisidėti prie tarptautinės taikos ir visuotinio saugumo išsaugojimo, įskaitant veiksmingo daugiašališkumo principo laikymąsi. Strateginės autonomijos saugumo srityje stiprinimas ES reiškia gebėjimą susitarti dėl bendrų politinių tikslų ir strateginių gairių, sudaryti strategines partnerystes su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant NATO, ir valstybėmis, surinkti reikiamą informaciją ir parengti bendras analizes ir vertinimus, pažaboti ir, jei reikia, sutelkti finansinius, civilinius ir karinius išteklius, planuoti ir vykdyti veiksmingas krizės valdymo operacijas vykdant plačiau taikomas Pėtersbergo tipo misijas, nustatyti ir įgyvendinti bendrą gynybos politiką, dedant pirmuosius konkrečius pamatus bendrai gynybai kurti. Būtina panaudoti visas ES ir jos valstybių narių turimas priemones krizių ir konfliktų prevencijai užtikrinti, jiems valdyti ir ilgalaikei taikai kurti.

 
  
MPphoto
 
 

  Krišjānis Kariņš (PPE), raštu.(LV) Pritariau šiam pranešimui dėl bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Vis dėlto manau, jog turime dar nemažai padaryti, kad sukurtume visapusišką bendrą saugumo ir gynybos politiką. Neleistina, kad atskiros valstybės narės sudarytų sandėrius, dėl kurių kiltų grėsmė kitos valstybės narės saugumui. Prancūzija sudarė sandėrį su Rusija dėl karo laivų; su Rusija, kuri ne taip seniai vykstant karo veiksmams okupavo Gruzijos teritorijas. Lygiai taip pat Rusija vykdė provokacinius karinius manevrus netoli Baltijos valstybių, kurios išreiškė susirūpinimą dėl mano minėto sandėrio. Nors Baltijos valstybės ne kartą išreiškė savo susirūpinimą, Europos Sąjungos pareigūnai ir institucijos niekaip nereagavo, kad užkirstų kelią Prancūzijos dalyvavimui sudarant karinį sandėrį su Rusija.

Prancūzijos politikų nuogąstavimai dėl savo ekonomikos ir darbo vietų savo laivų statyklose yra suprantami. Tačiau Europos Sąjungoje vienos valstybės ekonomikos augimo neturi būti siekiama pakenkiant kitos valstybės saugumui. Tokie veiksmai prieštarauja Europos Sąjungoje galiojančiam solidarumo principui. Šiam principui neturėtų būti taikomos jokios išimtys ir tai taikytina tiek didelėms, tiek mažoms valstybėms. Tik tada, kai valstybės narės parodys tikrą solidarumą, bus pasiekta visapusiška bendra saugumo ir gynybos politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Balsavau už R. Gualtieri pranešimą. Tačiau dar kartą pabrėžiu, kad reikalingas glaudesnis ES ir NATO bendradarbiavimas. Savo pirminiu 87 dalies pakeitimu siekiau patvirtinti, o ne tik pripažinti, NATO vaidmenį kaip pagrindinį kolektyvinės gynybos principą – vaidmenį, kuris būtų ne tik „vis dar atliekamas“, bet ir būtų laikomas vienintele galimybe artimiausiai ateičiai. Be to, NATO vaidmuo, kaip teigiama R. Gualtieri pranešime, negali būti laikomas tik jos valstybių narių problema: juo saugumas užtikrinamas ir NATO nepriklausančioms ES valstybėms narėms.

NATO buvo ir bus gynybos ir saugumo pagrindas, taigi, tai reikia pasakyti tvirtai ir teigiamai. Šįryt Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienė C. Ashton pareiškė, kad ES ir NATO pirmą kartą dalijasi informacija ir duomenimis apie Libiją. Tai yra pavyzdys, įkvepiantis tolesniam panašiam bendradarbiavimui. Juo aiškiai parodoma, kad, jeigu yra valia, kelias į prasmingą bendradarbiavimą visada bus atviras.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacek Olgierd Kurski (ECR), raštu.(PL) Pastarieji Šiaurės Afrikos ir Azijos įvykiai rodo, kad Europos Sąjungai reikia stiprinti savo užsienio politiką ir aljansus, kuriuose ji dalyvauja. Teroristinių išpuolių grėsmė, kuri vis dar yra labai reali, rodo, kad reikia griežtinti Europos saugumo standartus. Vis dėlto kai kurie pasiūlymai, išdėstyti R. Gualtieri pranešime, yra nepriimtini. Tai prieštarauja iki šiol įgyvendinamai strategijai, pagal kurią siekiama kurti tarptautinius aljansus, daugiausia grindžiamus prielaida, kad Šiaurės Atlanto aljansas atliks svarbiausią vaidmenį. Siūlomas Europos gynybos agentūros stiprinimas reikštų ne tikrą saugumo ES lygio padidėjimą, o tik kito biurokratinio monstro, nesugebančio atlikti jam pavestų užduočių, sukūrimą. Kas turėtų priimti sprendimą mobilizuoti Europos ginkluotąsias pajėgas? Kieno interesais veiktų jų daliniai? Kokią žodžio teisę turėtų naujosios valstybės narės? Ar EGA štabas būtų perkeltas? Taip pat buvo išsakyta nuogąstavimai instituciniais klausimais, pvz., ar dėl EGA didėjimo nesumažėtų tam tikrų valstybių narių armijos ir ar tai nesikirstų su Europos išorės veiksmų tarnybos kompetencija ir tikslais. Kaip matoma iš ankstesnių pranešimų, nepaisant didokų finansinių investicijų ir labai geros logistikos bei valdymo, Europos pajėgos negalėjo susidoroti su paprastomis policijos misijomis Kosove ir Bosnijoje. Galbūt mums reikėtų šiek tiek pamąstyti, kaip prieš jas skatinant išplėsti savo pareigas, kad jos apimtų karinius veiksmus ir padėtų pagerinti karines operacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, tačiau visų pirma palankiai vertinu raginimus užtikrinti griežtesnę privačių saugos bendrovių kontrolę jas reguliuojant, licencijuojant ir prižiūrint.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Mauro (PPE), raštu. (IT) Balsavau už pranešimą dėl bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Mūsų vaidmuo Viduržemio jūros regione, Artimuosiuose Rytuose, taigi ir visame pasaulyje taps vis svarbesnis. Nesibaigiančios suirutės, kurių padaugės po Osamos bin Ladeno mirties, turi būti įveikiamos visiškai laikantis Lisabonos sutarties. Ateities pagrindas bus mūsų politinio gebėjimo vis labiau suderinti ir laiku nustatyti bendrą strategiją ir tikslus stiprinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Pavyzdžiu iš Lisabonos sutarties šiame tekste įrodinėjama, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) turėtų sudaryti ES valstybių narių kolektyvinės gynybos pagrindą. Jame pritariama abiejų organizacijų siekiui toliau stiprinti partnerystę. Jame taip pat stengiamasi gynybos srityje išplėsti Europos Komisijos ir itin atlantinių pažiūrų baronienės C. Ashton vaidmenį. Nepasitenkinant paklusimu Jungtinių Valstijų vadovavimui, jame ginamas spartus ginklų pramonės liberalizavimo priemonių įgyvendinimas. Balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui numatyta didesnė atsakomybė už užsienio ir saugumo politiką. Vis dėlto turime dėti visas pastangas siekdami užtikrinti, kad šia politika būtų siekiama puoselėti ES vertybes ir ginti jos interesus visame pasaulyje vadovaujantis bendru tikslu prisidėti prie taikos, saugumo, solidarumo skatinimo, konfliktų prevencijos, demokratijos skatinimo, žmogaus teisių apsaugos, lyčių lygybės, pagarbos tarptautinei teisei ir paramos tarptautinėms institucijoms, veiksmingo daugiašališkumo ir tautų savitarpio pagarbos, tvaraus vystymosi, laisvos ir sąžiningos prekybos, taip pat skurdo mažinimo. Tai yra vienintelės priemonės, kuriomis bus pasiekti mūsų siūlomi tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Geopolitinei padėčiai pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse poveikį daro daugybė pokyčių. Jeigu nepaisysime šių puikių ir pagirtinų siekių, kils pavojus, kad kai kas gali manipuliuoti revoliucijomis nukreipdami jas į blogąją pusę, nors iš tiesų turėtų gerinti padėtį. Mums reikia šių šalių žmonėms parodyti, kad ES remia jų pokyčių siekį. Nuo to laiko, kai Libijoje prasidėjo konfliktas, siūliau, kad tarptautinė bendruomenė visą savo energiją skirtų M. Gaddafi režimo nuvertimui remti. Pareiga ginti žmones, kad ir kur jie gyventų ir kad ir kas jie būtų, yra šventa visuotinė teisė ir pareiga. Ko verta apsisprendimo teisė, jei ji grindžiama diktatoriškais veiksmais arba jei ja naudojamasi neapsakomoms baisybėms pateisinti. Apsisprendimo teisė ir net absoliuti dauguma jokiai vyriausybei nesuteikia teisės neigti visuotines vertybes. Delsimu, svyravimu ir tuščiažodžiavimu apie intervencijos mastą režimui buvo leista susilpninti piliečių sukilimą. ES reikia skubiai nustatyti patikimą metodą Europos kaimynystės politikos Viduržemio jūros regiono daliai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Labai atidžiai išnagrinėjau šį pranešimą. Šis pranešimas padalytas į penkias dalis: „Saugumo ir užsienio politika“, „Saugumas ir gynyba“, „Išorės ir vidaus saugumas“, „Saugumo užtikrinimas vykdant operacijas“ ir „Saugumas plėtojant partnerystę“. Pranešime pateikiama aiški vizija, kaip ES turėtų įgyvendinti savo bendrą saugumo ir gynybos politiką siekdama tapti stipriausia savarankiška strategiškai veikiančia dalyve, siekiančia užtikrinti saugumą ir stabilumą Europoje ir pasaulyje. Balsavau „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Šiandien nagrinėjamame pranešime yra keletas aspektų, kurie malonūs, ir keletas kitų aspektų, kurie ne tokie malonūs, ir tuo geriausiai (arba) blogiausiai parodoma tipiški prieštaravimai, kuriuos Europos Sąjunga atskleidžia savo išorės veiksmų srityje. Pvz., ji tikisi didesnės integracijos ir bendro valdymo krizių atvejais: pastarieji Libijos įvykiai parodė, kad Europa veikia susiskaidžiusi, nes kai kurios valstybės narės dalyvauja tiesiogiai, o kitos išsisuko, todėl praktiškai tik viena šalis – Italija – turi tvarkytis su tiesioginiais Libijos krizės ir iš esmės visos Šiaurės Afrikos krizių padariniais, kitaip tariant, migrantų antplūdžiu. Todėl mums reikia nuspręsti, kaip Europa turėtų elgtis: ar ji visada turėtų būti „vieninga“, kad ir kokie būtų to padariniai, ar ji visada turėtų valstybėms narėms palikti teisę pačioms spręsti, o Europos Sąjunga tokiu atveju privalėtų prisitaikyti?

Mane glumina tai, jog pabrėžiama būtinybė didinti bendrųjų veiksmų ir Europos gynybos agentūros pajėgumą ir išteklius: atsižvelgdamas į precedentus nenorėčiau, kad ji taip pat taptų bereikalinga savitiksle biurokratine mašina ir kad jos veiksmai taptų visiškai neveiksmingi. Dėl minėtų priežasčių nusprendžiau nebalsuoti, nors laukiu, ką Europos Sąjunga darys kaip tikrai „puiki“ organizacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu.(BG) Balsuoju už R. Gualtieri pranešimą. Šis pranešimas padeda patvirtinti ES kaip veikėją, prisidedančią prie stabilumo pasaulyje, ir yra būtinas žingsnis kuriant tikrą visos Europos požiūrį į užsienio ir gynybos politiką. Manau, kad nepaprastai svarbu geriau suderinti jau esamas priemones ir pasiekti bendrą sutarimą dėl bendros saugumo ir gynybos politikos strateginių tikslų, atsižvelgiant į Lisabonos sutartį. Pasikliaudama turimais finansiniais, civiliniais ir kariniais ištekliais Europa gali imtis dar ryžtingesnių veiksmų gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atvejais, taip pat dar labiau įsitraukti siekdama išvengti krizių ir konfliktų ir siekdama valdyti bei sukurti ilgalaikę taiką trečiosiose šalyse. Be to, Europos bendra saugumo ir gynybos politika ir Europos vystomojo bendradarbiavimo politika yra dvi tos pačios monetos pusės. Ryžtingai pritariu šiam pranešimui, kuriame raginama jas geriau koordinuoti. Šiuo tikslu itin svarbu organizuoti reguliarius Krizių valdymo valdybos, bendradarbiausiančios su EIVT, susitikimus. Šios politikos tikslų siekti padės šiame pranešime pateikti pasiūlymai dėl išradingesnio ir darnesnio išteklių naudojimo ES gynybos programoms ir dėl ES karinių pajėgumų dalijimosi.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikiama vizija, kaip ES galėtų tapti savarankiška strateginė saugumo ir stabilumo jėga Europoje ir pasaulyje. Lisabonos sutartis ES saugumo ir gynybos politikai suteikė daugiau galimybių. Ši politika tapo labiau integruota į ES užsienio politikos dalis. Išorės veiksmų tarnyba labai prisideda prie ES saugumo užtikrinimo.

Rengiant pranešimą mūsų socialdemokratų frakcija gavo daugumos frakcijų paramą dėl to, kad ES turi tapti savarankiška saugumo veikėja, kad būtina peržiūrėti kovinių grupių sampratą ir struktūrą ES mišriose civilinėse ir karinėse misijose. Mūsų frakcija taip pat sulaukė visuotinio pritarimo ragindama ES skubiai pagerinti humanitarinės pagalbos misijų planavimo procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) plėtojimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Bendra saugumo ir gynybos politika yra sudėtinė bendros užsienio ir saugumo politikos (BSGP) dalis. Abu aspektai tapo neatsiejami nuo teisiškai privalomos ES principų, būtent demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo, pagarbos Jungtinių Tautų chartijos ir tarptautinės teisės principams, įskaitant pareigos apsaugoti principą, institucinės sistemos. Be to, jų tikslai buvo susieti su bendrais ES išorės veiksmų tikslais.

Šiuo klausimu pritariu pranešėjo pasiūlymui stiprinti bendradarbiavimą su ES nacionaliniais parlamentais atliekant demokratinę BUSP ir BSGP priežiūrą tam, kad būtų abipusiškai sustiprinta atitinkama jų įtaka kitų Europos institucijų ir valstybių narių priimamiems politiniams sprendimams, kartu visapusiškai paisant nacionalinių parlamentų gynybos politikos prerogatyvų. Pagal ES vertybių ir principų sistemą itin svarbu, kad BSGP būtų grindžiama skaidriu ir demokratiniu procesu.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Tarptautinį Europos Sąjungos statusą galima pasiekti tik suderintomis valstybių narių ir ES institucijų pastangomis. Šiomis aplinkybėmis bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), pajėgi reaguoti į iššūkius, išlieka svarbiausiu prioritetu. Iš tiesų, aktyvų Europos Sąjungos vaidmenį tarptautiniu lygiu bus galima užtikrinti tik tada, kai ji turės pakankamai savo gynybos priemonių. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu.(ES) Lisabonos sutartimi paruošiama dirva Europos Sąjungai įsitvirtinti tarptautinėje arenoje kaip patikimai ir įtakingai veikėjai. Tuo paaiškinama mano parama pranešimui, kuris yra būtinas siekiant įvertinti pažangą, padarytą bendros saugumo ir gynybos politikos srityje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir nustatyti, kokios yra galimybės tobulėti. Būdama Saugumo ir gynybos pakomitečio narė atidžiai klausiausi šio pranešimo. Asmeniškai pabrėžiau, kad mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų srityje reikalingas valstybių narių bendradarbiavimas gynybos klausimais. Išgyvename krizės įkarštį, todėl privalome veikti išvien siekdami sumažinti išlaidas ir padidinti savo valstybių narių karinių pajėgumų sąveiką.

Visa tai padės ne tik sumažinti gynybos išlaidas, bet ir padidinti Europos Sąjungos savarankiškumą tarptautinėje arenoje. Manau, kad šis požiūris buvo puikiai įtvirtintas šiame pranešime, o tai yra žingsnis tinkama kryptimi skatinant bendrą saugumo ir gynybos politiką, kuri yra veiksmingesnė, koordinuotesnė ir labiau suderinama su likusiomis Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politikos kryptimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Nusprendžiau per galutinį balsavimą susilaikyti, nes netekome 1 pakeitimo dėl nuorodos į NATO, 3 pakeitimo prieš branduolinį bendros saugumo ir gynybos politikos aspektą, 4 pakeitimo prieš lankstų kovinių grupių naudojimą, 5 pakeitimo prieš kovinių grupių naudojimą mišrioms civilinėms ir karinėms užduotims, 6 pakeitimo, kuriuo išbraukiama nuostata dėl gynybos mokslinių tyrimų, 9 pakeitimo, kuriuo išbraukiama nuoroda į BSGP bendradarbiavimą su FRONTEX Viduržemio jūros regione, ir nepaisydamas to, kad išsikovojome 2 pakeitimą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos ir (arba) nuolatos veikiančių Komisijos struktūrų bei 1 pakeitimo, kuriame nepritariama NATO, kuriančiai civilinius pajėgumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Pranešime nurodoma, kad Europos Sąjungai būtina veikti pasauliniu mastu kaip stabilizuojančiai jėgai, besistengiančiai išsaugoti taiką, stiprinti tarptautinį saugumą ir valdyti krizes. Balsavau už šį pranešimą, nes prisijungiu prie daugelio nusivylusių tuo, kad Europos Sąjunga stokoja tikrai visuotinio ir vienodo po Lisabonos sutarties įsigaliojimo taikomo požiūrio į bendrą saugumo politiką. Veiksmingos ir patikimos karinės sistemos ir pajėgumai yra būtina nepriklausomos saugumo ir gynybos politikos plėtojimo sąlyga. Vis dėlto manau, kad ilgainiui reikės bendros politinės valios siekiant padidinti ES gebėjimą reaguoti į krizes, kartu išsaugant jos strateginį nepriklausomumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Pranešime, apie kurį kalbama, pabrėžiami Europos bendros saugumo ir gynybos politikos pokyčiai, įvykę nuo to laiko, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis. Balsavau prieš jį, nes iš pastarųjų įvykių Libijoje paaiškėjo, kad Europos Sąjunga neveikė vieningai ir bendrai susitarusi. Trūko solidarumo valdant migrantų krizę ir tai parodė, kad tada, kai kyla pavojus nacionaliniams interesams, ES pamiršta savo kilnias koncepcijas, jei nėra suinteresuota spręsti problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Balsavau siekdamas palaikyti pranešimą dėl mūsų bendros užsienio ir saugumo politikos ir turėdamas viltį, kad galiausiai tokia politika bus parengta. Iki šiol mūsų bendra užsienio ir saugumo politika yra prieštaravimų ir klaidingų iniciatyvų rinkinys. Pastarasis Europos kivirčas dėl veiksmų Libijoje ir paskesnis Vokietijos atsisakymas dalyvauti aiškiai parodė kitoms pasaulio valstybėms, kad ES vis dar nesugeba planuoti realios bendros užsienio ir saugumo politikos. Be to, Prancūzijos iniciatyva, kuria siekiama konsoliduoti Pietų kaimyninių šalių finansavimą Rytų kaimynystės lėšomis, siunčiama baisi žinia mūsų Rytų partnerėms. Tai dar opiau tuo metu, kai yra abejotina, jei ne kritinė, kitų esminių Europos projektų padėtis. Euras patiria nuolatinį spaudimą ir ši problema iš dalies kyla dėl Europos siekių ir darnumo trūkumo. Kai draugiškos valstybės narės ignoruoja arba pažeidžia Europos principus ir teisės aktus, Šengeno erdvė kasdien rieda atgal ir vėl iškyla nacionalinių kliūčių. Nesančia bendra užsienio ir saugumo politika, kuriai padėtų Europos išorinių veiksmų tarnyba, rimtai būtų pakenkta Europos patikimumui pasaulyje.

 
  
  

Pranešimas: María Muñiz De Urquiza (A7-0181/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pasiūlymą, nes jame siūloma stiprinti ES vaidmenį daugiašalėje sistemoje. Visiškai teisinga, kad ES būtų veiksmingiau atstovaujama tarptautinėse organizacijose ir kad šis atstovavimas būtų vertinamas, nes ES yra daugiausia prie plėtros pagalbos prisidedanti organizacija. Dėl savo principų ir vertybių, skatinančių veiksmingesnius ir preventyvesnius daugiašalius veiksmus, ES tampa svarbia tarptautine veikėja besikuriančio daugiapolio pasaulio santvarkoje. Visų pirma ES privalo imtis veiksmų siekdama nebebūti tik Jungtinių Tautų programų ir konferencijų stebėtoja. Ji taip pat privalo stiprinti savo pozicijas tarptautinėse su ekonomikos ir pinigų stabilumo reikalais susijusiose institucijose, kad tai atitiktų jos, kaip vienos iš pagrindinių stiprios ekonomikos valstybių, vaidmenį tarptautiniu mastu. Taip pat pritariu pareiškimo teiginiams, kuriais siekiama sustiprinti ES vaidmenį daugiašalėse saugumo organizacijose, pvz., G8 ir G20 susitikimuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Balsavau už M. M. De Urquizos pranešimą dėl ES kaip pasaulinio masto veikėjos ir jos vaidmens daugiašalėse organizacijose. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad reikia geriau koordinuoti ES valstybių narių veiksmus JT ir visų pirma JT Žmogaus teisių taryboje. Manome, kad naujoji ES institucinė sandara ir EIVT sistemoje įsteigtas Žmogaus teisių ir demokratijos direktoratas bei Briuselyje įsteigtas COHOM biuras teikia puikią galimybę padidinti ES veiksmų vienybę, pastebimumą ir patikimumą JTŽTT. Galiausiai EP palankiai vertiname JTŽTT rekomendacijas ir vėlesnį JT Generalinės asamblėjos sprendimą sustabdyti Libijos narystę JTŽTT. Kai kurioms valstybėms narėms ėmusis pastangų ir veiksmų ŽTT, šiandien Sirija pareiškė, kad atsiima savo kandidatūrą, iškeltą siekiant tapti JTŽTT nare. Atsižvelgdami į šiuos pavyzdžius ir savo bendrą ankstesnę patirtį bendradarbiaujant su JT Žmogaus teisių komisija, o nuo 2006 m. su JT Žmogaus teisių taryba, manome, kad JTŽTT reikėtų nustatyti aiškius narystės kriterijus ir kad ES turėtų tvirtai remti šią iniciatyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Lisabonos sutartimi, kuria ES patikima daugiau įvairių kompetencijų išorės veiksmų srityje ir jai suteikiama galimybė pasaulyje turėti aiškesnes ir tvirtesnes pozicijas, didinamos jos galimybės įstoti į įvairias tarptautines organizacijas. Be to, sutartyje raginama bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis ir valstybių grupėmis ir taip Europos Sąjungai suteikti galimybę tapti veiksminga pasaulinio masto veikėja.

ES įsipareigojimas remti veiksmingą daugiašališkumą yra pagrindinis Europos išorės veiksmų principas. Manau, kad, remiantis savo tautų ir institucijų bendradarbiavimo vidaus patirtimi, Europos Sąjungai tenka tarptautinė pareiga, kurią ji ir toliau turėtų vykdyti. Todėl ir balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. Globalizacijos procesai suteikia daug galimybių, tačiau sukelia pasaulinio valdymo problemų ir grėsmių. Visuotinės problemos, kaip finansų rinkos, energetinis saugumas, kova su skurdu, klimato kaita, žmogus teisių pažeidimai reikalauja bendrų ir koordinuotų veiksmų. Lisabonos sutartimi Europos Sąjunga įgijo juridinį statusą, kas sustiprino ES galimybes dalyvauti įvairiose tarptautinėse organizacijose ir suteikė galimybę užimti tvirtesnę ir įtakingesnę poziciją pasaulyje. Iki šiol atstovavimas ES ir valstybėms narėms tarptautinėse organizacijose buvo nenuoseklus, kas neleido ES kalbėti vienu balsu tarptautinėje arenoje. ES turi tapti įtakinga pasaulinio masto veikėja ir sugebėti apginti savo poziciją. Norint tai pasiekti, būtina stiprinti koordinavimą ES viduje, o tai pareikalaus stiprios politinės valstybių narių valios ir jų lankstumo susijusio su jų atstovavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Balsavau už M. M. De Urquizos parengtą pranešimą, nes Europos Sąjungos dalyvavimas daugiašalėse organizacijose yra vienas iš pagrindinių jos užsienio politikos principų. Šiuo metu ES turi juridinį statusą, kuris jai užtikrina aukštesnį pasaulinio masto statusą. Be to, dėl šios Sutarties Europos Sąjunga tapo visateise tarptautinės politikos dalyve. Lisabonos sutartimi buvo patobulintos užsienio politikos priemonės, visų pirma taikomos JT. Atsižvelgdama į tai norėčiau pabrėžti šio pranešimo 12 punktą – pirmą žingsnį siekiant suderintų ir veiksmingų valstybių narių veiksmų Saugumo Taryboje. Turėčiau pabrėžti, kad šiuo metu JT yra įpusėjusios savo struktūrų pertvarkymą, todėl taip pat bus galima pertvarkyti atstovavimą ES šiame forume.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Baudis (PPE), raštu.(FR) Pritariau šiai rezoliucijai, nes esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungos noras paremti savo dalyvavimą tarptautinėse organizacijose yra visiškai teisėtas. Europos piliečiai per savo vyriausybes Europos Sąjungai suteikė juridinio asmens statusą ir konkrečius įgaliojimus. Europos integracija pagrįsta pagrindinių vertybių sąrašu, kuris nuolat ilginamas. Mūsų pareiga koordinuoti savo veiklą ir remti savo Europos Sąjungos vienybę, kaip jau padarėme Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Dar daug ką reikia padaryti.

Tačiau yra kai kurių vilčių teikiančių ženklų. Europos Sąjunga bando apsirūpinti tinkamomis užsienio politikos priemonėmis (vyriausiosios įgaliotinės paskyrimas ir Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimas). Remdamasi savo neseniai pagerintu statusu, dabar Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Europos Sąjunga galės išreikšti savo poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Mes gyvename pasaulyje, kuriame sparčiai daugėja ir dažnėja naujų krizių. Susidūrus su šia nauja tikrove politinius sprendimus priimantys asmenys yra įpareigoti ir imtis prevencinių veiksmų, ir veiksmingai reaguoti į naujus įvykius. Tačiau šiuo lygiu nėra galimybės paprasčiausiai mostelėti burtų lazdele. Kai ES nesugeba sujungti savo pajėgų, susitarti dėl procedūrų ir kalbėti vienu balsu, ji dažnai paliekama nuošalyje. ES būtina savo interesus ginti Jungtinėse Tautose ir visų pirma Tarptautiniame valiutos fonde. Europos Sąjunga galėtų apginti Europos interesus, taigi ir valstybių narių interesus. Tai reiškia, kad mums reikia organizuotis ir reikia organizuotis dabar. Toks yra šio pranešimo ketinimas ir tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Manau, jog nepaprastai svarbu, kad tarptautinėse organizacijose Europos Sąjunga atliktų svarbų vaidmenį. Manau, kad sprendimais, priimtais tarptautinės politikos klausimais, neturėtų būti pažeidžiamas atskirų valstybių narių suverenitetas. Taip pat esu prieš kiekvienos Europos Sąjungos šalies tarptautinėse organizacijose atskirai atliekamo vaidmens silpninimą. Anksčiau matėme valstybių narių užsienio politikos skirtumus. Jeigu Europos Sąjunga išsikovos vietą JT Saugumo Taryboje, toks konfliktas gali turėti labai neigiamą poveikį Europos Sąjungos įvaizdžiui. Dėl šios priežasties balsavau prieš 20 punktą ir visą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Šis pranešimas visiškai nesuderintas teikiant pirmenybę perspektyvai, pagal kurią ateityje ES turėtų statusą, mažų mažiausiai prilygstantį valstybių narių pasaulinėse ir regioninėse daugiašalėse organizacijose turimam statusui. Iš esmės tai reikštų valstybių narių diplomatinės veiksmų laisvės pabaigą, nes jos turėtų derinti savo pozicijas, kad šios pozicijos aiškiai neprieštarautų būsimos Europos Sąjungos atstovybės pozicijai. Todėl tarptautiniuose forumuose nacionalinės vyriausybės nebegalėtų tinkamai ginti savo interesų.

Nors galime sutikti, kad kai kurios srityse, pvz., pinigų politikos, ES gali atitinkamose daugiašalėse organizacijose pristatyti vyraujančią poziciją, mums sunku sutikti su idėja, kad Europos išorės veiksmų tarnyba galėtų imtis bendros valstybių narių pozicijos pristatymo pasaulyje vaidmens, kai labai dažnai Europos šalių interesai tokie skirtingi, kad neįmanoma pasiekti bendros pozicijos. Balsuodama prieš šį pranešimą ketinu parodyti savo nepritarimą jame siūlomam būsimam scenarijui, pagal kurį Europos Sąjungos diplomatija iš esmės pakeistų nacionalinę diplomatiją, pakenkiant valstybių narių diplomatiniam savarankiškumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes pasaulyje labai išaugo politinių ir humanitarinių krizių skaičius, dėlto reikia geresnių ir labiau į prevenciją orientuotų daugiašalių Europos Sąjungos veiksmų. ES turėtų vis geriau taikyti savo užsienio politikos priemones, kad užtikrintų savo vaidmenį daugiašalėse organizacijose ir imtųsi aktyvesnių veiksmų, kovojant su dabartinėmis ir būsimomis pasaulio krizėmis. Be to, reikia labiau įtraukti nevalstybinius subjektus į daugiašalės politikos formavimą, taip pat skatinti ir palengvinti geresnį pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių konsultavimą būsimoje tarptautinių organizacijų valdymo struktūroje. Europos Sąjunga, stiprindama bendradarbiavimą, tobulindama institucijas ir įtraukdama visas suinteresuotąsias šalis, turėtų vaidinti aktyvų ir vadovaujamą vaidmenį pasaulinio valdymo reformoje. Tokiu būdu bus galima užtikrinti, kad tarptautinės institucijos ir organizacijos būtų labiau teisėtos, veiksmingesnės ir griežčiau vykdytų bendrus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad ES yra viena pasaulio ekonomikos lyderių, reikėtų peržiūrėti susitarimus, susijusius su ES atstovavimu tarptautinėse institucijose ekonomikos, pinigų ir finansinio stabilumo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(PT) Dėl ES priemonių, kuriomis siekiama bendro sutarimo ir imamasi suderintų veiksmų, ji tampa taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos pavyzdžiu. Todėl ES privalo bendradarbiauti su svarbiausiomis įtakingomis regioninėmis valstybėmis ir aktyviai dalyvauti kuriant ir gerinant tarptautinę aplinką, kurioje ji turėtų galimybę ginti savo vertybes ir interesus. Parinktas labai tinkamas laikas, nes pastebima, kad pasaulyje labai daugėja politinių ir humanitarinių krizių, todėl didėja poreikis Europos Sąjungai veiksmingiau taikyti savo užsienio politikos priemones, kad užtikrintų didesnę savo įtaką tarptautinėse organizacijose ir veiksmingiau imtųsi vadovaujančio vaidmens kovojant su dabartinėmis ir būsimomis tarptautinėmis krizėmis.

Kita vertus, vykstant globalizacijos procesams taip pat atsiranda daug įvairių galimybių ir iškyla uždavinių bei iššūkių, susijusių su pasauliniu valdymu, nors kartu išaiškėja spragos ir nesėkmės, įskaitant tokiose srityse kaip finansų rinkos, energetinis saugumas, kova su skurdu, klimato kaitos politika ir žmogaus teisių pažeidimai. Iš tiesų ES privalo stiprinti savo kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmenį ir veikti kaip pasaulinio masto sprendimus priimantis subjektas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinu pastangas pagerinti Europos daugiašalę veiklą ir norėčiau pabrėžti, kaip svarbu ES atlikti aktyvų su pasaulinio valdymo pertvarka susijusį vadovaujamą vaidmenį. Tai puiki galimybė ES pasinaudoti savo užsienio politikos priemonėmis ir imtis lyderės vaidmens pasinaudojant veiksmingesniu požiūriu į dabartines ir būsimas tarptautines krizes. Todėl gerai vertinu dėmesį, skirtą ES pozicijai Jungtinių Tautų sistemoje, tarptautinėse finansų institucijose ir kitose daugiašalėse institucijose, ir sutinku su pasiūlymais dėl reformų, kuriais stiprinamos kelios mūsų pasirinktos pozicijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Išanalizavus ES dalyvavimą tarptautinėse organizacijose ir kitose regioninėse organizacijose, kurioms ji priklauso, dažnai vartojama frazė „ekonominė milžinė, tačiau politinė nykštukė“ įgyja naują prasmę. Mums reikia skubiai keisti šią padėtį. Todėl manau, kad šis pranešimas savo iniciatyva pateiktas laiku, ir iš esmės jam pritariu. Šiame pranešime nagrinėjamas ES kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmuo tarptautinėse institucijose. Šiuo atžvilgiu, kaip pranešėjas, manau, kad dar reikia daug ką nuveikti siekiant patikimų, nuoseklių ir matomų ES išorės veiksmų, nes nėra Europos strategijos kiekvienai organizacijai, kurios narėmis yra valstybės narės arba ES. Dėl vis sudėtingėjančios tarptautinės sistemos tampa būtina įvairiuose bendravimo etapuose objektyviai koordinuoti valstybių narių arba valstybių narių ir ES santykius. Todėl ir patvirtinome Lisabonos sutartį. Be to, jau yra gerosios patirties pavyzdys: mūsų dalyvavimas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Todėl būtinai reikia, kad įvairiose tarptautinėse institucijose ES būtų atstovaujama laikantis vieningos pozicijos. Manau, kad susiklosčius šiai keistai padėčiai baltosios knygos šiuo klausimu parengimas, kaip siūloma pranešime, galėtų būti gera pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe de Villiers (EFD), raštu.(FR) Savo pranešimuose dėl ES užsienio politikos Parlamentas ir vėl buvo visiškai neįžvalgus.

Briuselis stengiasi primesti Europos diplomatiją ir saugumo ir gynybos politiką, tačiau jam nesiseka: ne dėl finansavimo poreikio, o dėl to, kad argumentai ir prielaidos, kuriomis paremtas šis požiūris, kol kas yra klaidingi.

Pirma, niekas pasaulyje negirdi ES balso. Ją kalbančią vienu balsu norėtų girdėti tik saujelė federalinės Europos šalininkų, o tiek Jungtinėse Tautose, tiek kur nors kitur tikroji Europos vertė sukuriama įvairove ir diplomatiniu bendradarbiavimu.

Antra, niekas nekreipia dėmesio į negarsius ir nesuprantamus įgaliojimų ir visų pirma teisėtumo neturinčius Europos lyderių murmėjimus.

Kai Europa kalba vienu balsu, ji neturi ką pasakyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Teigiamai vertinu tai, kad patvirtintas šis pranešimas, kuriame reikalaujama svarbesnio Europos Sąjungos vaidmens daugiašalių organizacijų (Jungtinių Tautų, tarptautinių finansų institucijų, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Pasaulio prekybos organizacijos ir kt.) struktūrose.

2011 m. gegužės mėn. pradžioje Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ES suteikė „ypatingos stebėtojos“ statusą, kuris reiškia, kad dabar ji galės išsakyti savo nuomonę ir pasinaudoti teise Asamblėjoje atsakyti tokiomis pat sąlygomis kaip kita JT valstybė narė. Tai tik pirmasis žingsnis: turėtume toliau reikalauti daugiau.

Kitas svarbus aspektas yra Saugumo Tarybos pertvarkymas siekiant padidinti jos teisėtumą peržiūrint regioninį atstovavimą. Šiame pranešime prašoma Komisijos pirmininko pavaduotojos-Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai padaryti tai, kas mano manymu labai svarbu, t. y. ieškoti bendrų ES pozicijų klausimais, kuriais sprendimas turi būti priimamas Saugumo Taryboje, siekiant įgyvendinti šias pozicijas pasinaudojant bendro balsavimo praktika ir neleisti pasikartoti buvusiems nesutarimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pritariama tam, kad būtų stiprinamas ES pasauliniu mastu atliekamas vaidmuo taikos, saugumo ir reguliavimo srityje. Dėl galutinio Europos Sąjungos patikinimo, susijusio su užsienio politika, ir atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje nustatytus tikslus, reikia toliau dirbti siekiant, kad vieną dieną Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ES turėtų nuolatinės narės statusą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Ši Europos Parlamento rezoliucija yra dėl ES vaidmens Jungtinių Tautų (JT) sistemoje, tarptautinėse finansų institucijose, daugiašalėse saugumo organizacijose, vadinamojoje aukščiausiojo lygio susitikimų diplomatijoje ir kitose daugiašalėse organizacijose, taigi raginu stiprinti jos vaidmenį daugiašaliu lygmeniu.

Aišku, jog reikia geriau koordinuoti Europos Sąjungos veiksmus, pvz., su valstybių narių veiksmais. Manau, jog Europos Sąjunga turėtų atlikti aktyvų ir vadovaujamą pasaulinio valdymo reformos vaidmenį, kad tarptautinės institucijos ir organizacijos įgytų daugiau teisėtumo, būtų veiksmingesnės ir tinkamesnės vykdyti bendrus įsipareigojimus.

Nėra taip, kad nežinočiau daugelio problemų, kurios kiltų dėl radikalios dabartinės institucinio atstovavimo Europos Sąjungai daugiašalėse tarptautinėse institucijose peržiūros, visų pirma galimo ES pozicijos stiprinimo JT klausimais. Todėl tikslu, kurį artimiausiu metu bus sunku pasiekti, išlieka šio Parlamento primygtinis tvirtinimas, jog reikia visapusiškai peržiūrėti JT Saugumo Tarybą ir jog reikia siekti, kad Europos Sąjungai suteikiant nuolatinės narės statusą ji įgytų daugiau teisėtumo, taptų geriau atstovaujanti regionams ir veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis M. M. De Urquizos pranešimas yra dėl ES kaip pasaulinio masto veikėjos veiklos ir jos vaidmens daugiašalėse organizacijose. Vertinant globalizaciją pasakytina, kad šiuo metu pasaulis patiria reikšmingą augimo procesą, vykstant revoliucijoms ir prie demokratijos pereinant šalims, kurios tradiciškai buvo uždaros ir valdomos karinių režimų, todėl atsiranda daug galimybių, kurių ES neturėtų nepaisyti. Pagal įsipareigojimą, nurodytą 2003 m. Europos saugumo strategijoje, veiksmingas daugiašališkumas yra pagrindinis ES užsienio politikos principas. Lisabonos sutartimi ES suteiktu juridinio asmens statusu, pagal kurį Europos Sąjunga turėtų kalbėti vienu balsu, stiprinama jos kompetencija dalyvauti, kaip įgaliotai atstovei, įvairiose tarptautinėse organizacijose, kuriose svarstomi užsienio saugumo ir gynybos politikos klausimai. Nors ji palaiko glaudesnį ES bendradarbiavimą ir didesnę paramą vystymuisi, sutinku su pranešėjos pasiūlymais, todėl balsavau už jos pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) ES neturi teisėtumo, kurį bandoma jai priskirti: jį turi tik valstybės narės ir jų žmonės.

Šiame pranešime stengiamasi įteisinti ir įtvirtinti kursą, kuris buvo laipsniškai kurpiamas slapta nuo žmonių rodant nepagarbą jų suverenitetui: nacionaliniam suverenitetui ir jo teisėtumui. Tikslas – užtikrinti atstovavimą ES daugiašalėse organizacijose – Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) ir Pasaulio banke – tartum ji būtų (super)valstybė. ES stengiasi pakeisti valstybes nares ir taip iškraipo tokių institucijų, kaip Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kurioje kiekviena šalis ir jos žmonės, neatsižvelgiant į šalies dydį, iki šiol turi tokią pat įtaką, veiklos kryptį.

Pranešime taip pat siūloma didinti, visų pirma pasinaudojant Europos išorės veiksmų tarnyba, išteklius, perduotus naudoti pagal politinę ir diplomatinę darbotvarkę, į kurios tikslus įrašytas ES svarbos ir įtakos didinimas įvairiuose forumuose ir organizacijose, siekiant išnaudoti jų galimybes. Tai yra bandymas sugriauti dabartinę tarptautinę tvarką, ją pakeičiant nauja, ne tokia demokratiška tvarka, pagal kurią būtų garantuotos geresnės sąlygos stambiam verslui ir finansams, jiems įgyvendinant savo plačius užmojus nesibaigiančiose varžybose dėl rinkų ir išteklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Parlamento dauguma stengiasi įtvirtinti kursą ir politiką, kuriais apeinami nacionalinio suvereniteto ir žmonių suvereniteto organai, ir ES pristato, kad ir kiek jai tai kainuoja, kaip turinčią teisėtumą, kurį turi tik valstybės narės ir jų žmonės.

Ši dauguma stengiasi ES įteisinti daugiašalėse organizacijose – Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) ir Pasaulio banke – ir stengiasi valstybes pakeisti regionų integracijos organizacijomis, pvz., Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kurioje kiekviena šalis ir jos žmonės, neatsižvelgiant į šalies dydį, iki šiol turi tokią pat įtaką.

Ji siūlo didinti, visų pirma pasinaudojant Europos išorės veiksmų tarnyba, išteklius, skiriamus tam, kad būtų įgyvendinta politinė ir diplomatinė darbotvarkė, kurios pagrindinis tikslas yra ES svarbos ir įtakos didinimas šiose organizacijose, siekiant jas išnaudoti. Tikslai yra aiškūs: nustatyti naują, ne tokią demokratišką tarptautinę tvarką siekiant garantuoti geresnes sąlygas stambiam verslui ir finansams varžytis nesibaigiančiose varžybose dėl rinkų ir viešpatavimo pasaulio gamtos išteklių srityje; tam reikalingas didėjantis ES militarizavimas ir integruotas ir nuolatinis bendradarbiavimas su NATO, kuriam vadovautų Jungtinės Valstijos ir didžiosios ES valstybės.

Todėl balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. – ES yra didžiausia paramos vystymuisi teikėja ir svarbiausias prekybos blokas, tačiau atstovavimas Europos Sąjungai daugiašalėse organizacijose tebėra suskaidytas. Kita vertus, visose daugiašalėse organizacijose, išskyrus Pasaulinę prekybos organizaciją, ES valstybėms atstovaujama viršijant kvotą. Šis atstovavimas viršijant kvotą – visų pirma Bretton Woods institucijose – dažnai yra Europos balsų nesuderinamumo priežastis, taip pat jį labai problemišku laiko naujos didžiosios valstybės, kurios laikosi nuostatos, kad šis status quo yra neteisingas. Būtų gerai, kad išimtinės kompetencijos srityse ES būtų pagrindinė veikėja ir visateisė narė, o valstybės narės taip pat galėtų – bet nebūtinai – dalyvauti kaip narės, dažniausiai neturinčios savarankiško vaidmens.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Lisabonos sutarties įsigaliojimas nebūtinai reiškia, kad turi būti peržiūrėtas Europos Sąjungos vaidmuo tarptautinėse organizacijose. Tačiau pastaruoju metu dažnai matėme, kad vadinamasis kalbėjimas vienu balsu, kurį Europa turėtų taikyti daugiašaliams klausimams, dažnai kenkia pačių valstybių narių išimtinėms teisėms ir sprendimų savarankiškumui. Todėl privalau susilaikyti, nes nors pranešime yra keletas teigiamų aspektų, tačiau jie pripažįstami negaliojančiais remiantis pirmiau minėtais sumetimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau pranešimui, nes ES narystė daugiašalėse organizacijose duoda papildomos naudos tose srityse, kuriose ji turi išimtinę ar pasidalijamąją kompetenciją: ekonomikos ir prekybos, aplinkos politikos, vystymosi pagalbos, saugumo ir gynybos politikos srityse. Lisabonos sutartimi įvedus Sąjungos juridinį statusą sustiprinamos ES galimybės dalyvauti įvairiose tarptautinėse organizacijose, jai pavedami didesni įgaliojimai išorės veiksmų srityje, t. y. sukuriama Komisijos pirmininko pavaduotojo-Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybė ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Sąjungai suteikiamas aiškesnis ir stipresnis balsas pasaulyje ir skatinamas visų rūšių abipusiškai naudingas ES bendradarbiavimas su svarbiomis tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis bei valstybių grupėmis ir kadangi pagal šią sutartį Sąjungai suteikiama teisė pačiai save organizuoti taip, kad taptų veiksminga pasauline veikėja. Manau, kad iki šiol atstovavimas ES ir jos valstybėms narėms daugiašalėse organizacijose, neoficialiuose viršūnių susitikimuose ir tarptautiniuose režimuose yra nenuoseklus, dažnai neveiksmingas ir iki šiol labai skirtingas. Taip pat manau, kad ES valstybės narės turėtų labiau pasikliauti ES kaip galią stiprinančiu veiksniu joms siekiant savo tikslų, kurie negalėtų būti pasiekti savarankiškai, ir kad kalbėjimas vienu balsu ne tik padidina jų sėkmės galimybes pasiekti joms svarbių rezultatų, bet ir stiprina ES, kaip svarbios tarptautinės veikėjos besiformuojančiame daugiapoliame pasaulyje, teisėtumą ir patikimumą, aišku, neprarandant savo identiteto.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes artimiausiais metais reikės toliau stiprinti ES daugiašališkumo vaidmenį. Tai taip pat atitinka Lisabonos sutartį. Šia sutartimi Europos Sąjungai suteikus juridinio asmens statusą, buvo padidintos galimybės jai įstoti į įvairias tarptautines ir regionines organizacijas bei valstybių grupes. Šie santykiai padės spręsti ekonomines ir komercines, įskaitant susijusias su aplinka, problemas. Europos Sąjungos indėliu taip pat bus sukuriama papildoma vertė daugiašalėse organizacijose arba aukščiausiojo lygio susitikimuose, kuriuose atstovaujama ne visoms ES narėms. Deja, dėl pastarųjų ir dabartinių politinių ir humanitarinių pasaulio krizių prireikė skubių ir ryžtingų ES veiksmų. Dažnai nelengva, tačiau nuo tokių krizių nukentėjusios šalys tikisi skubių ES veiksmų ne tik jai vykdant savo užsienio politiką, bet ir neatidėliotinos pagalbos krizių atvejais forma.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjungos įsipareigojimas siekti veiksmingo daugiašališkumo yra itin svarbus. Europos Sąjunga privalo atsižvelgti į bendrą atstovavimą jai ir atstovavimą valstybėms narėms daugiašalėse organizacijose. Dabartinis spartus politinių ir humanitarinių pasaulio krizių skaičiaus didėjimas kelia nerimą ir rodo, kad reikia įgyvendinti tokią ES strategiją. Šiuo metu Europos Sąjunga tinkamai neatlieka savo kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmens. Manau, kad šio vaidmens padidinimas ir svarba daugiašalėse organizacijose yra tikra pažanga jos pasaulinės reikšmės užtikrinimo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau prieš 20 dalį, nes nemanau, kad atėjo laikas ES Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje turėti atskirą narės vietą.

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos išorės aspektą reikia stiprinti, nes Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje palaikoma tarptautinė sistema, grindžiama glaudesniu daugiašaliu bendradarbiavimu, pagal kurią valstybės narės garantuoja, kad Europos Sąjunga savo interesus ir vertybes gali ginti tarptautinėje arenoje. Pagal Lisabonos sutartį buvo sukurtos nuolatinės atstovavimo ES išorėje struktūros, tačiau šiuo nauju aspektu dar nesudarytos sąlygos Europos Sąjungai kaip atskiram subjektui dalyvauti daugelio tarptautinių institucijų veikloje. Taip, ribojant ES ryžtingumą ir kenkiant jos patikimumui, gali būti pakenkta ES įsipareigojimui siekti veiksmingo daugiašališkumo.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje labai padažnėjo politinių ir humanitarinių krizių, ES turėtų kuo geriau išnaudoti savo užsienio politikos priemones, kad užtikrintų savo vaidmenį daugiašalėse organizacijose, taip pat kad užtikrintų didesnę savo įtaką daugiašalėse organizacijose ir gebėjimą imtis vadovaujančio vaidmens kovojant su dabartinėmis ir būsimomis tarptautinėmis krizėmis. Įgyvendinant visus ES išorės veiksmus didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas demokratijos ir žmogaus teisių, ypač moterų ir vaikų teisių, ir saviraiškos laisvės bei teisinės valstybės principams skatinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Kiekviena valstybė narė turi teisę pareikšti savo nuomonę tarptautinėse institucijose. Vyriausybės yra išrinktos – kitaip nei baronienė C. Ashton, Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas, kuriuos šiame tekste siekiama padaryti vieninteliais mūsų atstovais. Balsavau prieš šį bandymą paskelbti mirties nuosprendį valstybių suverenumui tarptautinėje arenoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) ES negali pamiršti savo kaip pagrindinės pasaulio arenos veikėjos vaidmens visais aspektais. Todėl jai reikia stiprinti savo vaidmenį visose daugiašalėse organizacijose ir ypač Jungtinėse Tautose (JT), kuriose dabar, kai veikia Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), jos vaidmuo turi vis aktyvėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Susidūrusios su dideliais mūsų laikų iššūkiais tautos nepajėgia veikti vienos. Daugiašaliai veiksmai yra vienintelis būdas, kuriuo valstybės gali įveikti mūsų pasauliui iškilusius iššūkius. Ekonomikos, finansų ir maisto krizės, klimato kaita ir konfliktai mus privertė suvokti, kad mums reikia skubiai sukurti pasaulio valdymo formą arba tai, ką Jacques Attali vadina pasaulio valstybe. Žinoma, šioje naujoje pasaulio politinėje arenoje Europa privalo atlikti savo vaidmenį kaip „švelnioji pasaulio jėga“, pvz., paremta standartais, taisyklėmis ir vadovavimu. Pagal Lisabonos sutartį Europa turi pagrindą, kurio reikia norint pasireikšti politiškai ir ekonomiškai.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vaidmens, kurį ji turėtų atlikti daugiašalėse organizacijose. Paprastai ES vaidmens daugiašalėse struktūrose stiprinimui turi būti pritarta. Dėl šio susitarimo, kuris pasiektas, ir dėl bendrų priemonių, kurių imtasi, Europos Sąjunga tampa tarptautine teise grindžiamos pasaulio tvarkos veikimo pavyzdžiu.

Todėl ir reikia pabrėžti būtinybę ES bendradarbiauti su pirmaujančiais regionais ir aktyviai dalyvauti kuriant tarptautinę bendruomenę. Kiti reikalavimai apima valstybių narių bendradarbiavimą ir bendros pozicijos parengimą, inter alia, lėšų taupymo ir biudžeto mažinimo klausimu. ES ir valstybėms narėms reikia imtis veiksmų siekiant padidinti ES vaidmenį ir sustiprinti jos pozicijas JT (siekti pakeitimų JT paremti, visų pirma susijusių su humanitarine politika ir pagalba, taip pat konfliktų sprendimo problema).

Bendradarbiaudama su tarptautinėmis finansų institucijomis ES turi ieškoti išorinio ekonominio ir finansinio atstovavimo problemos, ribojančios ES įtaką, sprendimo. Dėl ES vaidmens daugiašalėse saugumo organizacijose buvo sakyta, kad reikėtų supaprastinti taisykles, pagal kurias Europos Sąjunga galėtų pasinaudoti NATO finansavimu. Reikėtų pasvarstyti, ar ES turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir atlikti veiksmingesnį vaidmenį siekiant bendrų tikslų (įsitraukti į dialogą, priimti sprendimus dėl bendrų priemonių koordinavimo ir jas koordinuoti ir kt.) pagal ES ir ESBO susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Šiame pranešime „ES – pasaulinio masto veikėja. Jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose“ pateikiama ES vaidmens apžvalga. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu jame pateikiamai vizijai ir siekiui dėl ES, kuriai būtų tvirtai atstovaujama tarptautinėje arenoje. Be kiekvienos valstybės narės vertybių per se, ES, kaip organizacija, savo organizacinę patirtį gali perduoti tarptautinei bendruomenei. Iš tiesų, dėl ES priemonių, kuriomis siekiama bendro sutarimo ir imamasi suderintų veiksmų, ji tampa taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos pavyzdžiu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų raginti bendradarbiauti su svarbiausiomis įtakingomis regioninėmis valstybėmis, kad ES galėtų aktyviai dalyvauti kuriant ir gerinant tarptautinę aplinką, kurioje ES turėtų galimybę ginti savo vertybes ir interesus, kaip reikalaujama pagal sutartį. Todėl, vertinant ES troškimą būti pasaulinio masto veikėja, svarbu stiprinti vidaus koordinavimą, kad būtų galima kalbėti vienu balsu. Tai yra vienintelis būdas įgyvendinti daugiašalį bendradarbiavimą ir įveikti tarptautinius sunkumus, būtent kylančius dėl pareigos ginti ir reikalavimo didinti saugumą, kaip būdas užtikrinti pasaulio saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Dabartinėmis aplinkybėmis labai svarbu, kad ES galėtų įsitvirtinti kaip pasaulinio masto veikėja, sugebanti veiksmingai spręsti atsakingus uždavinius, kurie keliami pasauliniu mastu. Todėl ES turi įsipareigoti didinti vidaus koordinavimą, kad ji galėtų kalbėti vienu balsu, ir taip padidinti ne tik savo veiksmų sėkmės perspektyvas, bet ir savo teisėtumą bei patikimumą tarptautiniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Be kita ko, tekste teigiama, jog Parlamentas pažymi, kad dėl ES priemonių, kuriomis siekiama bendro sutarimo ir imamasi suderintų veiksmų, ji tampa taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos pavyzdžiu. Todėl jis pabrėžia, kad ES reikia bendradarbiauti su svarbiausiomis įtakingomis regioninėmis valstybėmis ir aktyviai dalyvauti kuriant ir gerinant tarptautinę aplinką, kurioje ES turėtų galimybę ginti, kaip reikalaujama pagal sutartį, savo vertybes ir interesus. Ypač tai turi būti darytina tose srityse, kuriose ji turi išimtinę arba pasidalijamąją kompetenciją, Parlamentas taip pat mano, jog, dėl ES siekio ir poreikio tapti pasaulinio masto veikėja ir apginti savo poziciją, stiprinti vidaus koordinavimą, kuris yra būtinas norint kalbėti vienu balsu, itin svarbu yra gebėjimas plėtoti daugiašalį bendradarbiavimą ar vadovauti kolektyviniams veiksmams sprendžiant tarptautines problemas, t. y. tas, kurios susijusios su atsakomybe apsaugoti ir būtinybe stiprinti žmonių saugumą, kaip visuotinio saugumo užtikrinimo priemone.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Galutiniame šio pranešimo tekste pabrėžiamas strateginis vaidmuo, kurį Europos Sąjunga turi atlikti tarptautinėse organizacijose. Norint pasiekti šį tikslą, visų pirma reikia skatinti aktyvų ir konkretų dalyvavimą siekiant stiprinti tiek vidaus, tiek išorės bendradarbiavimą. Tai turi būti pagrindinis būdas didinti priimamų sprendimų teisėtumą ir užtikrinti, kad būtų visiškai pasidalyta atsakomybe. Galiausiai, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje valstybės narės turi derinti savo pozicijas, kad būtų nustatyti aiškūs ir griežti narystės kriterijai, ypač taikomi šalims, kuriose yra paplitę žmogaus teisių pažeidimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Palaikau JK narystės JT Saugumo Taryboje išsaugojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Dabar Europos Sąjunga yra tikra pasaulio arenos veikėja. Jos vaidmuo tarptautinėse daugiašalėse organizacijose pastebimai didėja ir ji parodo, kad yra vis svarbesnė. Todėl Europos Sąjunga turėtų atlikti aktyvesnį ir svarbesnį vaidmenį pertvarkant pasaulinį valdymą. Visų pirma kalbu apie būtinybę pertvarkyti Jungtinių Tautų (JT) sistemą, kad Europos Sąjungai būtų skirta vieta, ir apie atstovavimą jai JT Saugumo Taryboje.

Tai apima reikalingą valstybių narių pozicijų koordinavimo laipsnį, tačiau šio koordinavimo rezultatas turėtų būti didesnė ES veiksmų tarptautiniu lygmeniu vienybė, pastebimumas ir patikimumas. Europos Sąjunga turėtų pasisemti įkvėpimo iš pavyzdžio, kuriuo sekama Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Dėl nuoseklesnio ir integruotesnio bendradarbiavimo ji turėtų turėti stebėtojos statusą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), taip pat glaudžiau bendradarbiauti su Europos Taryba ir visapusiškai dalyvauti G7/G8 ir G20 veikloje.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu.(EL) Šia konkrečia rezoliucija stiprinami ES vaidmenys daugiašalėje sistemoje. Kad ši rezoliucija būtų konkreti, joje išaiškinami ES vaidmenys tarptautinėse kredito įstaigose, JT sistemoje, daugiašalėse saugumo organizacijose ir bendrai kitose daugiašalėse organizacijose, pvz., Pasaulio prekybos organizacijoje, Europos Taryboje ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Galiausiai išaiškinamas ES vaidmuo aukščiausiojo lygio susitikimų diplomatijoje. Prisimindamas, kad Europos bendradarbiavimas yra būtinybė, o ne galimybė, balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl ES kaip pasaulinio masto veikėjos.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Priėmus Lisabonos sutartį Europos Sąjungos diplomatinė veikla buvo pagerinta siekiant padidinti Europos matomumą tarptautinėje arenoje. Teigiamai vertinu tai, kad patvirtintas šis pranešimas, kuriame reikalaujama geresnio atstovavimo Bendrijos institucijoms tarptautinėse institucijose. 27 valstybių narių ES dabar yra stipresnė. Naujos valstybės narės padidino Europos Sąjungos ekonominį ir demografinį potencialą. Tačiau dėl plėtros sutriko valstybių narių pusiausvyra ir koordinavimas. Europos idėjinis turinys pasikeitė: jis tapo vertingesnis ir sudėtingesnis. Kaip suprantu, jei ketiname pagerinti atstovavimą Europos Sąjungai daugiašalėse organizacijose, pirmiausia privalome rasti bendrą sutarimą. Man malonu matyti, kad Europos Sąjunga pritarė Jungtinių Tautų strategijai, ypač humanitarinės politikos ir konfliktų sprendimo atveju. Europa ir JT turi daugybę bendrų tikslų ir interesų, o tai, mano manymu, pateisina dar glaudesnį bendradarbiavimą ir išteklių sąveiką. Todėl norėčiau, kad Europai būtų suteikta tvirtesnė pozicija JT, ypač metinėje Generalinėje Asamblėjoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už šį pranešimą. ES privalo didinti savo nepriklausomumą ir plėtoti dialogą su trečiosiomis šalimis. Ji privalo kalbėti galingesniu ir vieningesniu balsu ir greičiau reaguoti, kad galėtų veikti kaip verta pasitikėjimo ir patikima partnerė.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu.(PL) Pastaruoju metu tarptautinė padėtis keitėsi dar sparčiau. Didėjanti Azijos ekonominė reikšmė, Afrikos revoliuciniai judėjimai, didesnė terorizmo grėsmė, būtinybė sukurti bendrą ir tvarią Europos žaliavų strategiją ir vis dažnesni žmogaus teisių pažeidimai yra vos kelios problemos, kurias šiandien turi spręsti ES diplomatija. Patirtis mums parodė, kad daugeliu atvejų ji yra bejėgė. Europos Sąjungos užsienio politika, matyt, yra prastai apgalvota ir prastai koordinuojama. Be to, bendros ir tvarios Europos politikos idėja ne kartą pralaimėjo didžiausių vadinamosios senosios ES šalių interesams. Puikus to pavyzdys yra taisyklių, kuriomis būtų užtikrinta geografinė pusiausvyra užimant Europos išorės veiksmų tarnybos postus, nebuvimas. Šią sistemą būtina keisti, todėl būtent dėl šios priežasties nepritariau M. M. De Urquizos pranešimui. Manau, kad jame nustatomos pagrindinės sąlygos, kurias turi atitikti ES ir valstybės narės, kad galėtų geriau vykdyti Lisabonos sutartyje įtvirtintus uždavinius. Tačiau turėtume ne siekti NATO pakeisti nauja ES armija, o per tarptautines krizes dėmesį sutelkti į tinkamą uždavinių pasidalijimą. ES vaidmuo galėtų būti humanitarinės pagalbos teikimas, o Šiaurės Atlanto aljansas koordinuotų karinę pagalbą. Taip pasidalijus uždavinius galėtų būti įmanoma stiprinti bendradarbiavimą su svarbiausia ES prekybos ir karine partnere, būtent Jungtinėmis Valstijomis.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika