Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2011 m. gegužės 11 d. - Strasbūras

12. Smulkiojo verslo akto apžvalga (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl:

– žodinio klausimo (O-000089/2011 – B7-0301/2011) Tarybai dėl Smulkiojo verslo akto (SVA) peržiūros, kurį pateikė Bendt Bendtsen, PPE frakcijos vardu, Edit Herczog, S&D frakcijos vardu, Fiona Hall, ALDE frakcijos vardu, Reinhard Bütikofer, Verts/ALE frakcijos vardu, Giles Chichester, ECR frakcijos vardu, ir Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu,

– žodinio klausimo (O 000090/2011 – B7 0302/2011) Komisijai dėl Smulkiojo verslo akto (SVA) peržiūros, kurį pateikė Bendt Bendtsen, PPE frakcijos vardu, Edit Herczog, S&D frakcijos vardu, Fiona Hall, ALDE frakcijos vardu, Reinhard Bütikofer, Verts/ALE frakcijos vardu, Giles Chichester, ECR frakcijos vardu, ir Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu.

  Bendt Bendtsen, autorius. – (DA) Pone pirmininke, ekonomikos krizė padarė poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, dabar turime naujas Bazelio taisykles, kurias reikės įgyvendinti būsima direktyva dėl kapitalo poreikio. Tai galbūt dar labiau apsunkins mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti kapitalo vystymuisi, kuris Europai reikalingas. Šia rezoliucija Europos Parlamentas aiškiai parodo Komisijai, kad būtinus sprendimus, kurie būtų naudingi mažosioms ir vidutinėms įmonėms, reikia priimti dabar.

Dabar aišku, kad politikai turėtų ne vadovauti įmonėms, o prisidėti prie palankių sąlygų, kuriomis Europos įmonės galėtų plėstis, kūrimo. Džiaugiuosi, kad dabar bus peržiūrėtas Smulkiojo verslo aktas. Užuot siūlę tostus už mūsų Europos įmones, turėtume imtis atitinkamų veiksmų. Reikia skubiai suteikti geresnių galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą. Taip pat reikia suteikti joms daugiau galimybių patekti į rinką, įskaitant ES standartizacijos sistemos modernizavimą, ir daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Galiausiai norėčiau paminėti, kad turime sumažinti mūsų įmonėms tenkančią administracinę naštą, susijusią su, pvz., ataskaitų teikimu. Kodėl mažosios ir vidutinės įmonės turėtų daugiau kaip kartą teikti ataskaitą? Turėtų pakakti vieno karto. Viešosios valdžios institucijos turėtų pačios spręsti tolesnio informacijos paskirstymo klausimą. Turime atsižvelgti į tai, kad ES priimdami naujus teisės aktus ir užtikrindami jų įgyvendinimą valstybėse narėse dažnai dar didesne našta apkrauname mūsų mažąsias ir vidutines įmones. Todėl nepakanka vien sumažinti teisės aktų skaičių. Kaskart priimdami teisės aktą turime užtikrinti, kad nesukurtume papildomų sunkumų mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Apskritai turime užtikrinti geresnes įmonių veiklos Europoje sąlygas ir veiksmų turime imtis dabar.

  Edit Herczog, autorė. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, dovanokite man. Akimirkai pažvelgiau į oficialiąją galeriją, nes man labai pasisekė, kad dabar Parlamente taip pat yra lankytojų grupė iš Vengrijos.

Neseniai Smulkiojo verslo aktas tapo europietiškos mąstysenos dalimi. Atsižvelgiant į pastarųjų dvejų metų patirtį dabar laikas peržiūrėti, atnaujinti ir sustiprinti Smulkiojo verslo aktą. Mes, klausimo teikėjai, apibendrinome svarbiausius klausimus, pasiūlyme dėl sprendimo juos pateikdami 34 punktais. Keletą jų norėčiau paminėti.

Įgyvendinimas labai svarbus. Valstybės narės dirbo ne vienodai veiksmingai ir ne su vienodu ryžtu, pasiekdamos atitinkamus rezultatus. Norėtume bendros duomenų bazės ir rezultatų lentelės, kad įvertintume rezultatus ir perteklinius aspektus.

Komisijos nary, jūs manote, kad jokiu būdu siekiama ne pažeisti darbuotojų teises, bet kurti darbo vietas. Administracinės naštos sumažinimas nėra tas pats kaip darbuotojų teisių pažeidimas, tai greičiau privalomumas suteikti galimybę mažosioms ir vidutinėms įmonėms bendradarbiauti.

Kalbant apie finansinių išteklių prieinamumą labai svarbu, kad būtų veiksmingiau naudojamos Europos Sąjungos lygmeniu turimos lėšos. Iki šiol veiksmingai panaudojama 75 proc. lėšų ir taip lėšas gavo maždaug 50 000 MVĮ. Taip pat apytiksliai 300 000 MVĮ pavyko gauti finansavimą pagal konkurencingumo ir inovacijų programą. Šiuos rezultatus turime gerinti ir juos išsaugoti.

Labai svarbu, kad institucijų tinklas padėtų mažosioms ir vidurinėms įmonėms. Todėl reikia stiprinti Europos įmonių tinklą.

Labai norėtume surasti sprendimą, kuris sudarytų sąlygas tęsti jauniems verslininkams skirtą „Erasmus“ programą. Norėtume, kad visi 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių galėtų įdarbinti po dar vieną darbuotoją. Taip galėtume svariai prisidėti prie padėties darbo rinkoje pagerinimo. Vis dėlto labai svarbu, kad mažosiose ir vidutinėse įmonėse dirbančių darbuotojų kvalifikacija būtų aukštesnė nei šiuo metu. Itin svarbu, kad jie galėtų dalyvauti Ekologiškos ekonomikos programos įgyvendinime ir įgyti skaitmeninius gebėjimus. Mums svarbiausia, kad mažųjų ir vidutinių įmonių verslininkai skirtingas įmonių formas laikytų ne nevykusiomis, o sėkmingomis.

  Fiona Hall, autorė. – Pone pirmininke, MVĮ su džiaugsmu pritarė Smulkiojo verslo aktui, tačiau tai buvo prieš dvejus metus. Labai svarbu, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms parodytume, kad tai nebuvo tik popiergalis.

Administracinės naštos klausimu turėtume siekti ne vienkartinio jos sumažinimo, kurį pasiekiame ir nuleidžiame rankas. Tai klausimas, ties kuriuo turime dirbti nuolat. Man itin didelį susirūpinimą kelia padėtis, kurioje yra labai mažos įmonės. Mažoms įmonėms, turinčioms 249 darbuotojus, kurios turi administravimo specialistų, našta pakeliama – arba jos su tuo santykinai susitvarko – tačiau labai mažoms įmonėms, kuriose dirba vienas arba du žmonės, dėl pernelyg didelio reguliavimo prekiauti gali būti neįmanoma. Neturėtume pamiršti, kad labai mažos įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, sudaro iki 90 proc. visų ES įmonių.

Labai mažų įmonių atžvilgiu tikrai reikia laikytis to paties požiūrio, kaip ir šeimų atžvilgiu, ir visų pirma ES ir jos valstybės narės turi bendradarbiauti, siekdamos rasti būdų, kaip mažosioms įmonėmis galėtų būti suteikta tiesioginė pagalba, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą. Platesnio masto klausimas dėl MVĮ finansavimo yra tikrai labai svarbus.

Prieš pat Velykas grupelė Parlamento narių, priklausančių Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui, lankėsi Kalifornijoje, kad susipažintų su investicijų modeliu Silicio slėnyje. Sužinojome, kad rizikos kapitalas yra kur kas prieinamesnis nei Europoje ir jį teikiančios institucijos kur kas labiau rizikuoja. Kalifornijos rizikos kapitalo specialistai mano, kad devynios investicijos iš dešimties bus nesėkmingos. Viena iš dešimties, kuri sėkminga, atperka visas kitas, tačiau laikomasi devizo „greita nesėkmė“. Daug galime pasimokyti, kaip galėtume geriau remti savas inovatyvias mažąsias įmones Europoje. Galbūt iš dalies turėtume nesmerkti nesėkmės, o pasinaudoti ja kaip žingsniu į priekį siekiant sėkmingo rezultato.

  Giles Chichester, autorius. – Pone pirmininke, ES politika dėl mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) labai paradoksali. Viena vertus, beveik vieninga sutariama dėl jų svarbos ekonomikai, užimtumui, gerovės kūrimui, inovacijoms ir lankstumui bei dėl apskritai viso jų masto ekonomikoje. Žodžius, jeigu jie yra teigiami, galima paversti nurodymais ir grynaisiais pinigais banke, tada Europos Sąjungos MVĮ būtų geroje padėtyje. Vis dėlto sunkus uždavinys – kuris sprendžiamas šioje rezoliucijoje – kaip nuoširdžius žodžius paversti naudingais darbais, paprasčiausiai nenumetant pinigų MVĮ – pinigų, kurių šiandieninėje ekonomikoje nėra. Kita vertus, šis teigiamas požiūris ES derinamas su daugybe teisės aktų dėl užimtumo apsaugos ir aplinkosauginių reikalavimų – teisės aktai, kurių ketinimai geri, tačiau kurie visi labai slegia MVĮ, padidindami mažosioms įmonėms tenkančią naštą, kai ją turėtume mažinti.

Šioje rezoliucijoje pateikiama daug konstruktyvių pasiūlymų. Man itin patinka pasiūlymas kovoti su praktika, kuri mano šalyje vadinama „pertekliniu reguliavimu“, kai nacionalinės valdžios institucijos reguliavimo priemonėmis papildo Europos lygmens priemones. Mano, kaip 25 metus mažojoje įmonėje dirbusio darbuotojo, nuomone, nors būtų gerai sumažinti šią administracinę naštą, geriausiai mažosioms įmonėms galime padėti pagerindami informacijos ir finansavimo prieinamumą.

  Reinhard Bütikofer, autorius. – (DE) Pone pirmininke, Parlamente ne dažnas atvejis, kai šešių skirtingų frakcijų nariai pateikia bendrą klausimą, dėl kurio vyksta diskusijos. Šiandien turime tokį atvejį ir neatsitiktinai jis susijęs su mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmeniu. Tai visuotinis ir plataus masto klausimas.

Vienas iš mūsų užduodamų klausimų yra toks: kokių priemonių Komisija imasi, siekdama dar labiau sustiprinti mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu itin sėkmingas finansavimo priemones ateityje? Viena iš tokių sėkmingų priemonių – Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIBP). Kas nutiks su KIBP, kai bus parengta bendroji strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų programa? Kokios bus mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės šiomis aplinkybėmis?

Tikrai negalėsime pasiekti, kad inovacijų koncepcija būtų tokia plati ir tokio plataus masto, kad apimtų visas atitinkamas veiklos rūšis ir visas mažąsias ir vidutines įmones. Tačiau neturėtume padaryti klaidos, skatindami tik itin inovatyviomis laikomų mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą. Todėl manau, kad labai svarbu priimti teisingus sprendimus pagal bendrąją strateginę programą.

Taip pat norėčiau visų pirma paminėti, kad šis klausimas taip pat susijęs su problema dėl kriterijaus, kuriuo grindžiamas biurokratijos supaprastinimas ir sumažinimas. KIBP jau yra kur kas mažiau biurokratijos nei Septintojoje bendrojoje programoje. Būtų neprotinga Septintosios bendrosios programos standartus taikyti mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Turime surasti praktišką būdą toliau taikyti priemones, kurios mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu pasiteisino, visų pirma tokias programas kaip KIBP, kad vykdant pertvarką šios veiklos neliktų nuošalyje.

  Niki Tzavela, autorė. – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti kolegas, prisidėjusius prie šios labai naudingos rezoliucijos, ir pareikšti, kad pritariu visoms iki šiol išsakytoms nuomonėms. Vis dėlto poros klausimų atžvilgiu atlikau kai kuriuos pakeitimus, kurie, manau, galėtų būti konstruktyvi ir naudinga pagalba rengiant galutinį tekstą.

Pirma, tekste nekalbama apie neteisėtos prekybos pasekmes mažosioms įmonėms. Deja, šiuo metu ir šiame amžiuje neteisėta prekyba tikrai egzistuoja ir tai reiškinys, kurio mastas valstybėse narėse didėja. Paprastai tariant, neteisėta prekyba yra viena didžiausių kliūčių Europos mažųjų įmonių iškilimui ir augimui.

Antroji mano pastaba susijusi su Komisijos „antrosios galimybės“ iniciatyva mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atžvilgiu. Visų pirma šiuo ekonominiu požiūriu sunkiu laikotarpiu svarbu remti MVĮ ir padėti joms plėstis.

Taigi priartėjau prie paskutinės savo pastabos. Manau, gaila, kad mažai mūsų inovatyvių MVĮ išsivysto į didesnes įmones ir kad ES yra mažiau naujų, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančių inovatyvių įmonių nei JAV. Didelis su inovacijomis susijusių įgūdžių trūkumas neleidžia MVĮ taikyti inovatyvių pažangių verslo modelių ir naujų technologijų. Tai problema, kurią turime spręsti, ir Europoje turime ugdyti rizikavimo dvasią, kuri būdinga JAV jaunajai amerikiečių kartai.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, gerbiami Parlamento nariai, esu dėkinga Parlamentui už Smulkiojo verslo aktui parodytą dėmesį ir taip suteiktą galimybę visų pirma aptarti, kokių veiksmų turėtume imtis dėl įvairių paminėtų iniciatyvų, susijusių su Smulkiojo verslo akto peržiūra.

Smulkiojo verslo aktas – tai labai svarbi priemonė, kuri mums padeda kurti palankesnę verslo aplinką mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Mažosios ir vidutinės įmonės svariai prisideda prie Europos ekonomikos, nes didžioji dalis įmonių priklauso šiai kategorijai ir jose sukuriame daugiau kaip 90 mln. darbo vietų visoje Europoje. Todėl visapusiškas mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos politikos ir visų pirma Smulkiojo verslo akto įgyvendinimas yra itin svarbus prioritetinis uždavinys Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai. Mūsų konkurencingumo strategijos sėkmė priklauso nuo to, kokį poveikį mūsų politikos iniciatyvos daro mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Vienas iš svarbiausių veiksnių ateities augimui yra tai, kad Europoje savo veiklą turėtų vykdyti labai konkurencingos ir inovatyvios mažosios ir vidutinės įmonės. Todėl Taryba su dideliu malonumu pritaria Komisijos komunikatui dėl Smulkiojo verslo akto apžvalgos, kuris paskelbtas 2011 m. vasario 23 d. Komunikate Komisija siūlo įvairių naujų iniciatyvų tam tikrose prioritetinėse srityse, siekiant imtis tolesnių veiksmų. Šios iniciatyvos parengtos po plataus masto konsultacijų su mažųjų ir vidutinių įmonių asociacijomis ir atitinkamomis valdžios institucijomis. Todėl jomis tinkamai atsižvelgiama tiek į pačių įmonių, tiek ir į kitų suinteresuotųjų šalių interesus.

Komisijos komunikatą neoficialiame susitikime Godole, Vengrija, 2011 m. balandžio 13 d. aptarė už konkurencingumą atsakingi ministrai. Šiose derybose ministrai visapusiškai pritarė Tarybai pirmininkaujančios valstybės nuomonei, kad keturi pagrindiniai klausimai, kurių sprendimui teiktinas prioritetas, yra sumanus reguliavimas, finansavimas, internacionalizacija ir valdymas. Reikia dėti didesnes pastangas, kad sprendžiant šiuos klausimus galėtume pasiekti pažangą. Taip pat Tarybai pirmininkaujanti valstybė tvirtai siekia išlaikyti proceso tempą Konkurencingumo tarybos susitikime, kuris bus surengtas 2011 m. gegužės 31 d., kuriame taip pat bus svarstomas Smulkiojo verslo akto laikotarpio vidurio peržiūros klausimas. Tarybai pirmininkaujanti valstybė norėtų, kad Taryba patvirtintų išvadas, kuriose visų pirma taikomas principas „pradėk nuo mažo“, t. y. principas, kuriuo grindžiamas Komisijos komunikatas.

Kalbant apie Europos privačią bendrovę, Europos Komisija šiuo klausimu pirmiausia pateikė rekomendaciją Tarybai reglamento projekte 2008 m. Šiuo pasiūlymu siekta palengvinti verslo sąlygas bendrojoje rinkoje mažosioms ir vidutinėms įmonėms, dėl to turėtų sumažėti sąnaudos ir paspartėti ekonomikos augimas. Taryboje buvo išreikštas tam tikras susirūpinimas dėl kai kurių pasiūlymo aspektų ir dalių. Nepaisant pagirtinų Tarybai pirmininkavusių Švedijos ir Belgijos pastangų, valstybės narės iki šiol nepasiekė susitarimo. Gerbiamus Parlamento narius galiu patikinti, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija stengiasi surasti būdų, kaip spręsti itin probleminius šiame pasiūlyme keliamus klausimus, ir ji toliau dės visas pastangas, kad klausimas būtų išspręstas sėkmingai.

  Olli Rehn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, labai dėkoju gerbiamiems Parlamento nariams už šį svarbų žodinį klausimą ir jūsų diskusijas. Į klausimą atsakysiu kolegos Pirmininko pavaduotojo Antonio Tajani vardu.

Mažosios ir vidutinės įmonės sudaro 99 proc. visų Europos įmonių ir sukuria didžiąją dalį tikrosios ekonomikos pridėtinės vertės bei sukuria du trečdalius darbo vietų privačiajame sektoriuje. ES priklauso nuo MVĮ ir kuria sąlygas, kuriomis jos gali vystytis ir augti, kad kurtų darbo vietas konkurencingose rinkose. MVĮ reikia mažiau biurokratijos, geresnių galimybių gauti finansavimo, patekti į ekologiškas rinkas ir įgyti įgūdžių, kurie atitiktų tikrosios ekonomikos poreikius. Tai Europos Smulkiojo verslo akto apžvalgoje pateikiami principai, kuriais grindžiama MVĮ politika. Komisijos vardu atsakydamas į penkis jūsų klausimus, pateiktus žodiniame klausime, apibūdinsiu penkias darbo sritis.

Apžvalgoje Komisija ragina valstybes nares sistemingai vertinti teisės aktų poveikį MVĮ, taikant „MVĮ tyrimą“. Europos Parlamentas ir Komisija kartu rengia „MVĮ tyrimo“ taikymo valstybėse narėse ir Europos lygmeniu studiją. Šis tyrimas Komisijai bus pagrindas planuojant papildomas priemones, siekiant paremti geriausios praktikos taikymą ir apsikeitimą ja. Šiuo metu mes taip pat baigiame tyrimą dėl problemų, susijusių su licencijų ir oficialių leidimų suteikimu, įmonių perdavimu ir bankroto procedūromis valstybėse narėse. Atlikus tyrimą Komisija ir visų pirma valstybės narės galės planuoti atitinkamas priemones, siekiant administracinių paslaugų srityje taikyti principą „pradėk nuo mažo“. Tai bus galima padaryti visų pirma plėtojant elektroninį administravimą ir vieno langelio principą, vadovaujantis apžvalgoje pateiktomis rekomendacijomis.

Antra, bus įvesta nauja valdymo sistema. Komisija paragino valstybes nares paskirti MVĮ atstovą – „ponią arba poną MVĮ“ – kad būtų stebimas SVA įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu. Nacionaliniai atstovai bus SVA patariamosios grupės, kuri padės įvertinti ir skleisti informaciją dėl paramos MVĮ priemonių, nariai. Šiemet pirmą kartą jie susitiks SVA konferencijoje Budapešte gegužės 24 ir 25 d.

Trečia, siekiama, kad MVĮ būtų pagrindinės naudos gavėjos pagal Europos programą, kuria siekiama sumažinti administracinę naštą. Tarybai ir EP Komisija pateikė pasiūlymus dėl labai ženklaus administracinių sąnaudų sumažinimo – juos įgyvendinus sąnaudos sumažėtų iki 30 proc. – o jau patvirtintais pasiūlymais administracinės sąnaudos bus sumažintos 22 proc.

Komisija tikisi, kad Parlamentas užtikrins, kad mūsų pasiūlymai būtų patvirtinti netrukus. Kai kurie pasiūlymai, pvz., dėl ketvirtosios Apskaitos direktyvos peržiūros, bus itin naudingi MVĮ. Kai Taryba ir Parlamentas tam pritars, ketvirtosios Apskaitos direktyvos peržiūra leis valstybėms narėms netaikyti kai kurių apskaitos įgaliojimų labai mažoms įmonėms.

Ketvirta, SVA taip pat bus sukurta sistema, pagal kurią bus siekiama sudaryti sąlygas MVĮ įvykdyti su energijos vartojimo efektyvumu susijusį uždavinį, pagerinant jų energijos valdymą ir pasinaudojant ekologiškų rinkų teikiamomis galimybėmis. Taip pat siekiant paskatinti ekologiškas inovacijas bus įvykdytas veiksmų planas, kai ypatingas dėmesys skiriamas MVĮ, skatinant ryšių kūrimą, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas ir veiksmingą išteklių naudojimą. Mes taip pat toliau vystysime specialias Europos įmonių tinklo aplinkos ir energetikos ekspertams skirtas priemones.

Galiausiai, įgyvendindama pavyzdinę iniciatyvą, numatytą naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje, Komisija įvertins, kokių įgūdžių reikės ateityje labai mažoms ir amatų tipo įmonėms. Ką tik paskelbtas pirminis tyrimas dėl būsimų įgūdžių reikalavimų labai mažose ir amatų tipo įmonėse iki 2020 m. Jame nustatomi veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų įvykdyti būsimi įgūdžių reikalavimai, jie būtų veiksmingiau skleidžiami ir sistemingiau įtraukiami į labai mažoms įmonėms ir amatų tipo įmonėms skirtas mokymo programas.

  Pilar del Castillo Vera, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, E. Győri, Komisijos nary, šiandien šiame Parlamente aptariame bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Smulkiojo verslo akto apžvalgos, kurį Komisija pateikė vasario mėn.

Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ryšį su ekonomika galima apibūdinti įvairiai, tačiau tam tikra prasme jos yra ašis, aplink kurią sukasi visos ekonomikos sistemos, šiuo atveju – Europos ekonomikos sistemos. Jeigu jos stiprios, ekonomika bus stipri; jeigu jos silpnos, ekonomika bus silpna. MVĮ sukuria darbo vietas, lemia ekonomikos augimą ir, atitinkamai, visuomenės klestėjimą.

Norėčiau pakalbėti apie tris veiksnius, kurie, mano nuomone, yra labai svarbūs, siekiant tvirto įmonių tinklo.

Pirma, informacinių ir ryšių technologijų taikymas bei tokių technologijų kaip elektroninis administravimas arba nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos, kuriomis taupomos lėšos, sumažinamos sąnaudos ir pastangos ir todėl gerinamas MVĮ konkurencingumas, plėtojimas.

Antra, inovacijos, kurios šiame sektoriuje taip pat svarbios. Todėl daug žadančios įmonės mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriuje turi būti itin skatinamos.

Trečia, MVĮ turi galėti visapusiškai dalyvauti vidaus rinkoje tiek tarpvalstybinių viešųjų pirkimų požiūriu, tiek ir visų kitų vidaus rinkos aspektų požiūriu, kurie gali būti labai naudingi MVĮ konkurencingumui, tačiau šiuo metu tokie nėra.

Galiausiai, po visko, kas išvardyta, svarbi verslumo vertė, socialinė vertė, kuri turi būti tvirta, nes jeigu taip nėra, silpnas bus visas tinklas. Šioje srityje daugiausia pasitelkiant švietimą daug turi nuveikti vyriausybės ir Europos Sąjunga.

  Teresa Riera Madurell, S&D frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, žinoma, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) pranašumas tas, kad jos gali būti lanksčios bei dinamiškos ir veikti arti vartotojo, tai joms leidžia kur kas greičiau priimti sprendimus. Krizės laikotarpiu, kai galimybė greitai reaguoti gyvybiškai svarbi, šios savybės labai svarbios.

Be to, kaip visi žinome, jos sudaro daugiau kaip 90 proc. mūsų verslo sektoriaus struktūros ir tai vertingas modelis, kurį turime išsaugoti, nes didelių įmonių žlugimas arba perkėlimas sukelia daug skausmingesnių pasekmių visų pirma užimtumo srityje.

Todėl mes, ir visų pirma vyriausybės, negalime leisti, kad šioms įmonėms būtų trukdoma. Dėl to patvirtinome Smulkiojo verslo aktą ir taip pat dėl to tokios priemonės kaip ši yra labai svarbios valstybėms narėms darant tolesnę pažangą politinių ir teisėkūros priemonių, dėl kurių sutarėme, taikymo srityje.

Ponios ir ponai, Europos MVĮ skubiai reikia tvirtos politinės valios, kad joms būtų pagerintas viešųjų pirkimų prieinamumas, numatytas Smulkiojo verslo akte, pagal kurį turi būti imtasi realių, apčiuopiamų, veiksmingų priemonių.

Pritariame priemonėms, kurių ėmėsi kai kurios valstybės narės, pvz., pirkimų suskaidymo į dalis ir elektroninės prieigos prie centralizuotose interneto svetainėse ir sąveikiuosiuose interneto puslapiuose pateikiamos informacijos pagerinimo, tačiau nemanome, kad to pakanka.

Šiame Parlamente turime primygtinai reikalauti, kad įvairiose administracinėse institucijose už viešuosius pirkimus atsakingi asmenys į jų vykdomų pirkimų technines specifikacijas įtrauktų sąlygas, kurios palengvintų teigiamą diskriminaciją, palankią MVĮ, ir pašalintų sutarties nuostatas, kurios trukdo jų dalyvavimui.

  Jürgen Creutzmann, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, O. Rehnai, bendras klausimas dėl Smulkiojo verslo akto apžvalgos rodo, kad dar reikia daug ką nuveikti, siekiant užtikrinti, kad vidutinio dydžio įmonės Europoje turėtų laisvę veikti, tai itin aktualu nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto džiaugiuosi, kad per pastaruosius metus Europos Sąjungoje mums pavyko įgyvendinti beveik visas Smulkiojo verslo akto nuostatas. Neseniai, kovo mėn., įsigaliojo nauja direktyva dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, atliekamais pagal komercinius sandorius, kuri svariai prisidės prie mokėjimų praktikos Europoje pagerinimo. Valstybės narės turi dvejus metus naujajai direktyvai įgyvendinti. Norėčiau paraginti sutrumpinti šį laikotarpį, visų pirma valstybėse narėse, kuriose tai nesukeltų didelių sunkumų. Užuot atidėjus įgyvendinimą dvejiems metams, jis galėtų būti užbaigtas, esant galimybei, per vienus metus.

Valstybės narės dar nesusitarė dėl Europos privačios bendrovės statuto. Todėl labai džiaugiuosi, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija tęsia šio klausimo nagrinėjimą ir tai yra vienas iš svarbiausių jos veiklos aspektų. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms ši įmonės forma galėtų leisti sutaupyti daug pinigų. Visų pirma turiu omenyje apskaitą, įmonės steigimą ir nuolatines teisines konsultacijas. Todėl dar kartą norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi, jog Tarybai pirmininkaujanti Vengrija šiai sričiai skiria pagrindinį dėmesį.

Taip pat svarbus yra klausimas, apie kurį ką tik kalbėjo T. Riera Madurell, t. y. viešieji pirkimai. Šiuo klausimu taip pat galime daug nuveikti mažųjų ir vidutinių įmonių labui. Šioje srityje yra daug biurokratinių taisyklių ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms dažnai itin sunku dalyvauti viešųjų pirkimų procese. Mums reikia daugiau skaidrumo ir taip pat turime pabandyti išnaudoti visas šiuolaikinių visuomenės informavimo priemonių, visų pirma interneto, teikiamas galimybes.

  Kay Swinburne, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, ieškodami būdų iš naujo paskatinti ekonomikos augimą ir atgaivinti mūsų ekonomikas, mes, kaip politikai ir teisėkūros institucija, daugiausia dėmesio turėtume skirti Smulkiojo verslo aktui.

Mano kaimo vietovėse esančioje rinkimų apygardoje Velse MVĮ sudaro daugiau kaip 98 proc. įmonių. Kadangi visoje Jungtinėje Karalystėje darbo vietų viešajame sektoriuje užtikrintumas mažėja ir, tikiuosi, vis daugiau mano rinkėjų steigs mažas įmones arba jose dirbs, visapusiškai remiu ir pritariu aukštiems tikslams, siekiant sumažinti MVĮ tenkančią administracinę naštą, ir tokiems tikslams kaip „MVĮ tyrimo“ taikymą visuose teisės aktuose. Kartu su reguliavimo politika, kai, įvedant administracinę naštą didinančią normą, turi būti atsisakoma vienos jau galiojančios normos, kurios laikosi mano paties vyriausybė, šiomis priemonėmis turėtų būti pradėtas įgyvendinti mūsų tikslas.

Tačiau dabar laikas elgtis ryžtingai, kelti sau aukštesnius tikslus ir pasiekti daugiau. Velse mačiau daug kūrybiškumo, nes jis tampa veiklos centru naujoms įmonėms labai pelningoje žaidimų pasauliniu mastu srityje ir kultūrinės kompetencijos centru filmų ir programų kūrimo srityje, tačiau man vis dar kyla klausimų, kaip šį vystymąsi paskatinti ir paremti. Tokie dideli projektai kaip Europos patentas ir Skaitmeninė darbotvarkė turi būti naudingi šioms mažoms įmonėms, kuriančioms darbo vietas ir Velso bei visos ES žmonių ateitį.

  Derek Roland Clark, EFD frakcija. – Pone pirmininke, tarp šioje apžvalgoje pateiktų 10 principų yra pagalba MVĮ pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, tačiau euro zona žlunga, taigi kaip ji gali suteikti daugiau galimybių? Pagal ją taip pat siekiama, kad MVĮ būtų naudingas rinkų augimas. Koks augimas? 2009 m. rugsėjo mėn. paklausiau Komisijos nario L. Andoro, kokių konkrečių pagalbos MVĮ priemonių jis imsis, panašų klausimą jam buvau pateikęs, kai pradėdamas eiti pareigas jis kalbėjo Užimtumo ir socialinių reikalų komitete. Tad negavau jokių atsakymų, tačiau dabar, atrodo, kai kuriuos jų gavau.

Pagal apžvalgoje pateiktas penkias rekomendacijas, kuriomis siekiama sumažinti MVĮ daromą spaudimą, numatytas PVM taisyklių supaprastinimas ir tarifo sumažinimas bei direktyva dėl vėluojančių mokėjimų, tačiau tai tėra galiojančių taisyklių ir reglamentų nežymus pakoregavimas. Pirmasis apžvalgos principas – sukurti tinkamą aplinką – neturėtų reikšti naujų taisyklių, pvz., dėl Europos privačių bendrovių ir valstybės pagalbos, siūlymo. Vadovaujantis juo reikėtų naikinti daug taisyklių. Šiaip ar taip, pernai liepos mėn. Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso šiame Parlamente sakė: „biurokratija smaugia MVĮ“.

  Tadeusz Zwiefka (PPE). – (PL) Pone pirmininke, akivaizdu, kad teisės aktai, kurie yra pernelyg sudėtingi ar nesuprantami, kurie per griežti arba kurie neatnaujinami pagal paskutinius pasikeitimus, nepadeda vystyti ar siekti pažangos. Taigi kaip Teisės reikalų komiteto koordinatorius, norėčiau atkreipti dėmesį ypač į tai, kaip svarbu teisėkūros procedūros metu laikytis principo, pagal kurį mažosios ir vidutinės įmonės įtraukiamos į ex ante ir post ante poveikio vertinimus. Tai leistų jau teisėkūros proceso metu nustatyti ir pašalinti kliūtis, kurių galėtų sukelti nauji reglamentai šiame sektoriuje, kuris šiaip ar taip yra Europos ekonomikos varomoji jėga.

Taip pat laikantis principų „pirmiausia pradėk nuo mažo“ ir „daryk tik kartą“ bei sušvelninus pernelyg griežtą valstybių narių institucijų atliekamą ES direktyvų reikalavimų perkėlimą į nacionalines taisykles, suprantama, ženkliai sumažėtų administracinė našta, tenkanti MVĮ sektoriui. E. Stoiberio darbo grupėje ir Europos Komisijos pateiktoje Smulkiojo verslo akto apžvalgoje patvirtinta, kad administracinės kliūtys ir pernelyg didelė našta, susijusi su kontrolės priemonėmis, dažnai lemia gaišatį ir kartais net užkerta kelią tolesnei mažų įmonių, kurios gali sukurti naujų darbo vietų, plėtrai.

Todėl manau, kad pagrįsta paklausti, ar Europos Komisijos žadėta analizė, susijusi su administracinės naštos sumažinimu 25 proc., palyginti su dabartine, jau yra parengta. Taip pat pritariu pasiūlymams, pagal kuriuos ES institucijos ir valstybės narės, rengdamos naujus arba peržiūrėdamos galiojančius teisės aktus, vadovautųsi šiais principais. Nerimas kyla, kai sužinai, kad valstybėse narėse kyla daug kliūčių Smulkiojo verslo akto įgyvendinimui, nors kai kurių šalių pavyzdžiai rodo, kad laikantis šių principų pasiekiami geri rezultatai.

Galiausiai, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, koks svarbus darbas atliekamas Europos sutarčių teisės srityje, bei į darbą, susijusį su Europos patentų apsaugos sistema, kurie prasidėjo Teisės reikalų komitete. Neabejotina, kad geros taisyklės šioje srityje tiesiogiai paskatins inovacijų plėtrą, visų pirma susijusią su mažųjų ir vidutinių įmonių veikla ir plėtra.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pone pirmininke, 2011 m. kovo mėn. Europos Sąjungoje nedarbas siekė 9,5 proc., euro zonoje jis siekė 9,9 proc. Dar didesnį rūpestį kelia tai, kad jaunimo nedarbas yra beveik dvigubai didesnis nei visų gyventojų. Verslo aplinkos ir finansavimo prieinamumo gerinimas, taip pat struktūrinių fondų prieinamumo MVĮ gerinimas paskatins verslumo vystymąsi. MVĮ reikia stabilumo teisėkūros ir mokestinėje srityse. Dėl dažnų mokestinių teisės aktų arba įvairių rūšių lėšų prieinamumo sąlygų pakeitimų apsunkinamas verslo veiklos vykdymas. Kita problema, kuri visų pirma aktuali krizės laikotarpiu, yra tai, kad valstybės institucijos vėluoja MVĮ apmokėti savo sąskaitas. Visi šie veiksniai daro įtaką MVĮ prognozėms dėl verslo planų įvykdymo, taip pat jų verslui, o didžiausią įtaką daro jų inovatyviems gebėjimams.

2006–2008 m. MVĮ pavyko laimėti viešųjų pirkimų sutarčių, kurių vertė sudarė vos 33 proc. visų viešųjų pirkimų sutarčių. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų sutarčių vertė sudaro 17 proc. Europos Sąjungos BVP, manome, kad MVĮ turi labiau įsitraukti į viešųjų pirkimų rinką. Todėl raginame Komisiją ir valstybes nares iki 2015 m. imtis reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. viešųjų pirkimų būtų vykdomi elektroniniu būdu, kaip 2005 m. Mančesteryje įsipareigojo valstybių narių vyriausybės.

Norėčiau pabrėžti, kad paslaugų sektoriuje bendroji rinka dar neveikia ir tai daro neigiamą poveikį MVĮ verslui Europos Sąjungoje. 2008 m. Komisija, įgyvendindama Europos ekonomikos atkūrimo planą, pateikė programą, pagal kurią Europos investicijų bankas suteikia bendrą 30 mlrd. EUR paskolų, skirtų MVĮ, paketą. EIB ketino kasmet suteikti 1 mlrd. EUR papildomų paskolų, skirtų vidutinėms įmonėms. Norėčiau paklausti Komisijos, kiek pažengta įgyvendinant šią programą, ar ji ketina skirti trūkstamas lėšas ir ar šios lėšos valstybėms narėms paskirstomos lygiomis dalimis.

  Mara Bizzotto (EFD). – (IT) Pone pirmininke, prarasti trys milijonai darbo vietų, o, palyginimui, į rėmimo politiką investuoti keli milijonai eurų. Tai katastrofiška pasekmė mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), pirmo Lisabonos triumfo projekto, ir strategijos „Europa 2020“ kopijos, į kurią net nusprendėme sutelkti išteklius iš kitos daugiametės finansinės 2014–2020 m. programos, atžvilgiu.

Todėl galiu tik pabrėžti, kuo domisi tūkstančiai Europos piliečių ir mokesčių mokėtojų: kokia Europos nauda, jeigu ji negali išspręsti ekonominių žemyno problemų, jeigu ji negali laikytis vieningos pozicijos užsienio politikos klausimais ir jeigu ji švaisto pinigus? Tikiuosi, kad pasitvirtins tai, apie ką Komisijos narys A. Tajani kalbėjo ne kartą. Tikiuosi, kad MVĮ kodekso peržiūra tikrai galės supaprastinti biurokratiją, užtikrinti paskolų prieinamumą ir jų teikimo pagyvėjimą bei palengvinti internacionalizaciją.

Taikydami Pavėluotų mokėjimų direktyvą pasiekėme tikrą, konkretų tikslą, tačiau tai pasiekta pasitelkiant politinę valią, o ne europinę propagandą. Jeigu eilinės strategijos išlaidomis vis dar bus finansuojamos kalbos, reikalauju, kad Europos institucijos sumokėtų kompensacijas daugybei mano regiono, Veneto, mažų verslininkų, kurie verčiau praras gyvybes, nei sužlugdys savo mažas įmones.

  Krišjānis Kariņš (PPE). – (LV) Pone pirmininke, Komisijos nary, tėvai visada atkreipia dėmesį į vaiką, kuris verkia garsiausiai, nors dėmesį reikėtų skirti visiškai kitam vaikui. Panašiai politikai ir spauda dažniausiai dėmesį skiria didelėms įmonėms, kurios turi daug pinigų, svarią nuomonę, nors dėmesys turėtų būti skiriamas kitoms, t. y. mažosioms įmonėms. Mums Europoje didelės įmonės yra kaip dideli medžiai, tačiau iš šių medžių nepagaminama visa įmonės mediena. Keletas skaičių. Daugiau kaip 90 proc. visos Europos įmonių sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, o ne didžiosios. Maždaug trys ketvirtadaliai darbo vietų sukuriama mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurių pagaminama Europos bendrojo vidaus produkto dalis taip pat yra tokio pat dydžio. Atėjo laikas dėmesį nuo didelių įmonių, kurios triukšmingos, nenorėčiau pasakyti „kaip vaikai“, tačiau jos triukšmingos, dėmesį nukreipti ir jį skirti ne tokioms triukšmingoms įmonėms, kurių daugelis šiaip ar taip yra mažosios. Komisijos nary, Šiomis aplinkybėmis, raginu jus daugiau dėmesio skirti jūsų paties Komisijos įsipareigojimui sumažinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančią administracinę naštą. Tai galite padaryti įvertindami savo teisės aktus, o ne priimdami reglamentus, dėl kurių administracinės naštos sąnaudos išauga. Remdami mažąsias ir vidutines įmones turėtume veikti greičiau, kad paskatintume ekonomikos augimą visoje Europos Sąjungoje. Dėkoju už dėmesį.

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Pone pirmininke, 2008 m. priimtas Smulkaus verslo aktas turėjo suteikti postūmį jo vystymui ir verslo sąlygų gerinimui Europoje. Nemažai padaryta gerinant jo aplinką bei supaprastinant administracinius reikalavimus, pvz., priimta Elektroninių sąskaitų faktūrų direktyva ar Direktyva dėl pavėluotų mokėjimų. Tačiau to nepakanka. Šiandieną matome, kad rezultatai nėra tokie, kokių tikėjosi smulkusis verslas.

Pagrindiniai prioritetai, kaip finansavimas, verslo aplinkos gerinimo reguliavimo sistemų paprastumas, nėra įgyvendinami sistemingai ir nuosekliai. O verslo aplinka valstybėse narėse labai skiriasi. Iki šiol išlikę skirtingi vartotojų teisių apsaugos teisiniai režimai mažina vartotojų pasitikėjimą bendra rinka ir neskatina įmonių plėtoti savo veiklą kitose valstybėse narėse. Iš esmės tai užkerta kelią sukurti smulkiam verslui draugiškesnę ir palankią vidaus rinką Europos Sąjungoje.

Ekonomikos ir finansų krizė skaudžiausiai palietė būtent smulkųjį verslą. Matome bankrutuojančias arba didelę įsiskolinimo naštą turinčias įmones. Buvome numatę priemones joms pagelbėti, tačiau jos, deja, ne visada pasiteisino. Komisijos sukurta mikrofinansų priemonė „Progress“ iš tiesų buvo labai tinkamas žingsnis siekiant krizės metu suteikti smulkiam verslui galimybes gauti finansavimą. Tačiau, kaip rodo atlikti įvairūs tyrimai, kai kuriose valstybėse narėse nacionaliniai bankai, užuot teikę paskolas verslui, dar labiau sugriežtino paskolų teikimo sąlygas.

Europos investicijų bankas, kuris administravo šias paskolas du metus, apskritai neturėjo duomenų apie šios priemonės įgyvendinimą. Kyla klausimas kam apskritai reikalingas toks tarpininkas? Išvada aiški, kad atsakomybė už tokių svarbių iniciatyvų įgyvendinimo priežiūrą valstybėse narėse ateityje turėtų imtis Komisija.

Tikiuosi kad ši Smulkaus verslo akto peržiūra leis geriau suprasti ir įvertinti kur turėtume dėti daugiau pastangų, kad galėtume praktiškai sukurti geriau veikiančią smulkaus verslo aplinką.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau Z. Balčyčio paklausti, kokia jo nuomonė apie programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“, nes jis minėjo, jog dėl krizės šioje srityje finansinė padėtis tapo labai pavojinga. Girdėjau, kad Komisija ketina sumažinti šios programos mastą. Ar nemanote, kad atsižvelgiant į krizę būtų protinga užtikrinti, kad mažųjų ir vidutinių įmonių savininkai turėtų galimybę sužinoti apie naujas verslo sritis?

  Zigmantas Balčytis (S&D). – (LT) Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai, kaip mes planuojame pertvarkyti savo visuomenę, ir kas ateityje turės užsiimti pačiais pagrindiniais ne tik tai smulkaus, bet ir stambaus verslo klausimais, yra esminis prioritetinis mūsų ateities klausimas.

Taip pat jūsų paminėta „Erasmus“ programa yra labai svarbi, ir manau, kad tiek Komisija, tiek Taryba ir Europos Parlamentas ateityje turėtų dėti daug daugiau pastangų, kad tokios programos nenukentėtų ir kad ateityje mes turėtume žmonių, geriau paruoštų žmonių, kurie įgyvendintų daugelį mūsų čia šiandieną išsakytų teorinių norų. Juk teoriją kažkas turi įgyvendinti praktikoje. Aš visiškai su jumis sutinku, kad Parlamentas neturėtų pritarti tokių programų mažinimui ateityje.

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE). – (PL) Pone pirmininke, šiuo metu peržiūrint Smulkiojo verslo aktą daugiausia dėmesio visų pirma reikėtų skirti Europos privačios bendrovės statuto parengimui, taip palengvinant ES rinkos ūkio subjektų tarpvalstybinę veiklą. Nors per pastaruosius mėnesius sumažėjo įmonės įsteigimo laikas, Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė valstybių narių vis dar neįvykdė reikalavimo, kad tą būtų galima padaryti per tris dienas. Be to, didžioji dalis valstybių narių vis dar neatlieka būsimų teisėkūros ir administracinių iniciatyvų poveikio MVĮ vertinimo ir principas „daryk tik kartą“ taikomas nevisapusiškai.

Per pastaruosius dvejus metus šalių, kuriose buvo galima nutraukti įmonės veiklą per metus, sąrašas nepakito. Todėl norėčiau Europos Komisijai pasiūlyti labiau pasistengti, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės šias nuostatas vykdytų. Be to, manau, kad kitos pagal Smulkiojo verslo aktą įgyvendinamos priemonės turėtų būti taikomos siekiant užtikrinti geresnį finansavimo prieinamumą, rizikos kapitalo rinkų prieinamumą ir bendrų kontaktų centrų kūrimą valstybėse narėse, kad būtų supaprastintos administracinės procedūros.

Verta pabrėžti, kad, norint pasiekti mūsų tikslą, pagal kurį užimtumo lygis turėtų siekti 75 proc., kaip įtvirtinta strategijoje „Europa 2020“, remti MVĮ būtina. Dėl ekonomikos krizės šios MVĮ, užuot kūrusios darbo vietas, patiria sunkumų dėl tam tikrų papildomų išlaidų.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, Smulkiojo verslo aktas turi būti suderintas su strategijos „Europa 2020“ prioritetais, siekiant pagerinti reguliavimo aplinką, kad būtų tenkinami MVĮ poreikiai. Tai reiškia, kad reikia skubiai įgyvendinti visas pateiktas priemones, visų pirma principą „pradėk nuo mažo“. Manau, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti plataus masto finansinei paramai inovatyvioms įmonėms. Komisijos vertinimu Rumunija, taikydama principą „verslumo skatinimas pagal programą „Pradėk verslą“ rodo geros praktikos pavyzdį. Programos biudžetą sudaro 21,2 mln. EUR ir ja siekiama vystyti jaunų žmonių įgūdžius valdymo srityje.

Taip pat pastebėjau, kad pažanga pasiekta įgyvendinant principą „finansavimo prieinamumas MVĮ“. Vyriausybė teikia paramą įkuriant ir plėtojant mažiausiai 1 100 jaunų žmonių MVĮ.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Pone pirmininke, kalbą norėčiau pradėti pasidžiaugdamas Europos Komisijos pasiūlymais peržiūrėti Europos Smulkiojo verslo aktą. Praktiniu požiūriu Europos Komisija savo 2011 m. vasario 23 d. komunikate atkreipia dėmesį į gana didelę padarytą pažangą nuo Smulkiojo verslo akto priėmimo 2008 m. birželio mėn., tačiau perspėja dėl neišspręstų problemų. Todėl MVĮ vis dar susiduria su savo veiklos plėtimo, pajėgumų inovacijų srityje vystymo, patekimo į rinką ir finansavimo gavimo sunkumais bei pernelyg didele biurokratija. Dažniausiai perkeliant direktyvas į nacionalinę teisę susiduriama su pernelyg griežtais Europos Komisijos nustatytais biurokratiniais reikalavimais. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą kiekviena valstybė narė turėtų pateikti lenteles, kuriose palyginamos nacionalinės biurokratinės priemonės ir analogiškos priemonės, kurių reikalaujama pagal ES direktyvas. Taip pat reikia įvertinti poveikį, kurį ES teisėkūros pasiūlymai gali turėti MVĮ atžvilgiu.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, praėjo daugiau kaip dveji metai nuo Smulkiojo verslo akto iniciatyvos patvirtinimo, todėl vasario mėn. Komisijos pranešimas dėl šios iniciatyvos peržiūros yra teisingas ir tikslingas. Atrodo, kad mūsų pastangos skatinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankesnę teisėkūros aplinką iki šiol verslo sektoriui nepadarė pakankamai didelio įspūdžio. Todėl po diskusijų su MVĮ atstovaujančių organizacijų atstovais Komisija parengė papildomas priemones, kuriomis galime pagerinti jų padėtį.

Manau, kad visų pirma turime daugiau dėmesio skirti naujų taisyklių įgyvendinimui nacionaliniuose teisės aktuose. Mano šalies patirtis rodo, kad nacionalinis biurokratinis aparatas sukelia neįtikėtinai daug sunkumų ir atkakliai priešinasi visiems pokyčiams, kurie apribotų jo galimybes terorizuoti mažas įmones. Todėl manau, kad turime kantriai ir griežtai toliau siekti supaprastinti MVĮ skirtas taisykles ir tikėti, kad savo pastangomis kaip nors pasieksime laukiamą rezultatą.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, vienas itin teigiamas Smulkiojo verslo akto požymis yra nuostata, kuri palengvina įmonių steigimą tiek laiko, tiek sąnaudų požiūriu. Taip pat pritariu viešajam sektoriui nustatytai pareigai apmokėti sąskaitas per 30 dienų.

Vis dėlto kai kurios biurokratinės kliūtys išliko, pvz., kliūtys, susijusios su grynųjų pinigų srautu. Turime įvertinti, kokią kreditų mažosioms ir vidutinėms įmonėms krizę galėtų lemti Bazelio kriterijai. Tarpvalstybinėje srityje galiausiai savo veiklą turėtų pradėti Europos privati bendrovė. Ekonominės naudos požiūriu ši įmonės forma ateityje galėtų tapti svarbesnė už Europos bendrovę. Šiuo atveju turiu omenyje patronuojamąsias bendroves ir visoje Europoje registruotų biurų perkėlimą.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad turime toliau įgyvendinti priemones, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteiktume galimybę patekti į Kinijos ir kitas Azijos rinkas.

  Ildikó Gáll-Pelcz (PPE). – (HU) Pone pirmininke, pritariu apžvalgoje pateiktam teiginiui, kad reikia imtis tolesnių priemonių. Manau, kad Europos Sąjungai svarbu geriau suprasti, kaip valstybių narių vyriausybės įgyvendina Smulkiojo verslo aktą. Laikotarpio vidurio peržiūra taip pat svarbi, nes problemos, su kuriomis susiduria mažosios ir vidutinės įmonės – finansavimo gavimo sunkumai, administracinės naštos mastas, pernelyg didelis reguliavimas ir patekimo į rinką problemos – atrodo, vis dažniau tampa nuolatinėmis.

Manau, kad taip pat teigiamai vertintina mintis yra leisti mažoms įmonėms užsiregistruoti Europos privačių bendrovių forma, taip sumažinant administracinę naštą ir kartu suvokiant, kad sumanus reguliavimas yra pačiu laiku sprendžiamas klausimas. Šiuo atžvilgiu prioritetas pirmiausia teikiamas principo „daryk tik kartą“ sklaidai visoje Europoje ir kai kurių politikos sričių reguliavimo sistemos tinkamumo analizei ir, jeigu sistema netinkama, būtinų pokyčių analizei.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, aišku, kad, jeigu kiekviena MVĮ sukurtų po vieną papildomą darbo vietą, Europoje nedarbas išnyktų. Iš tikrųjų tai nėra neįgyvendinamas uždavinys. Tačiau, užuot tai darę, daugelis jų naikina darbo vietas, iš dalies tai daro dėl nuosmukio, tačiau taip pat dėl pernelyg didelio reguliavimo ir biurokratijos. Šią problemą, žinoma, reikia spręsti nedelsiant.

Džiaugiuosi sakydamas, kad vakar mūsų nauja vyriausybė paskelbė priemones, skirtas padėti MVĮ, kurios susilaukė plataus verslo bendruomenės pritarimo – tai priemonės, susijusios su PVM, PRSI, kelionės mokesčiu ir stažuotėmis. Europos lygmeniu labai svarbu, kad visų pirma kovotume su sukčiavimu. Šešėlinė ekonomika klesti ir su tuo reikia kovoti Europos lygmeniu. Taip pat turime paraginti įmones pasinaudoti elektroninės prekybos galimybėmis ir sukurti visoje Europoje galiojantį patentą. Jeigu tai padarytume, iš tikrųjų galėtume panaikinti nedarbą ir taip pat padėti sukurti daug naujų įmonių.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Smulkiojo verslo aktas suteikia puikių galimybių, jeigu suvokiama, kokios vertingos yra mūsų mažosios ir vidutinės įmonės. Italijos ekonomikos struktūroje mažosios ir vidutinės įmonės sudaro didžiąją ir svarbiausią gamybos pramonės dalį.

Pietų Italijoje, iš kur esu, jos dar svarbesnės, nes visa gamybos struktūra grindžiama mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis. Praeityje daugelyje pramonės sričių knibždėte knibždėjo mažųjų įmonių, kurios užtikrino tūkstančius darbo vietų. Šiuo metu daug tokių įmonių bankrutavo arba nutraukė veiklą, tą iš dalies lėmė nesąžininga konkurencija, kaip tą puikiai žino šiandieninį posėdį stebintys studentai iš Barletos.

Todėl Europa turi pasiųsti aiškią ir veiksmingą žinią, kad užtikrintų biurokratijos sumažinimą, mažesnes sąnaudas, didesnį skaidrumą ir trumpesnius mokėjimų atidėjimus, ir užtikrinti stabilumą, kurio reikalauja mažosios ir vidutinės įmonės ir kurio joms taip reikia.

  Olli Rehn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, labai ačiū gerbiamiems Parlamento nariams už labai rimtą ir svarbią diskusiją. Komisija žino, kad dar ne viskas atlikta; tą pabrėžė keli Parlamento nariai ir visiškai pritariu, kad mažųjų ir vidutinių įmonių gerovė yra labai svarbi Europos atsigavimui, ekonomikos augimui ir užimtumui.

Kai sekasi mūsų MVĮ, gerai laikosi ir Europos ekonomika. Galiu jus patikinti, kad principo „pradėk nuo mažo“ ir Smulkiojo verslo akte pasiūlytų priemonių įgyvendinimas Komisijai yra svarbus prioritetas. Noriu jums padėkoti už paramą šiuo klausimu.

Komisija laukia visų svarbių dalyvių, visų pirma Europos Parlamento, glaudaus bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti veiksmingą Smulkiojo verslo akto įgyvendinimą Europos ir nacionaliniu lygmenimis valstybėse narėse. Europos MVĮ savaitė, vyksianti spalio mėn., bus gera proga bendradarbiauti, siekiant didinti informuotumą apie politiką MVĮ srityje ir MVĮ poreikius visoje Europos Sąjungoje. Šį renginį organizuojame kartu su Parlamentu ir Komisija.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, B. Bendtsen pasakė „Imamės veiksmų čia ir dabar!“ ir jo požiūriui visiškai pritariu. Girdėjome, kad mažosios ir vidutinės įmonės taip pat yra labai svarbūs darbdaviai Europos Sąjungoje ir po ekonomikos krizės itin svarbu išnagrinėti ir peržiūrėti būdus, kaip galime padėti joms atsigauti. Tarybai pirmininkaujanti Vengrija tiki darbu grįsta ekonomika bei visuomene ir mano, kad šiuo klausimu svarbiausios jos partnerės yra mažosios ir vidutinės įmonės. Nuo 2008 m. ekonominė padėtis pasikeitė iš esmės; taigi, peržiūra tikrai būtina. Mes taip pat pritariame šešių partijų susitarimui, kurį minėjo B. Bütikofer, ir taip pat esame dėkingi, kad kai kurie kalbėtojai pripažino Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos pastangas ir kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija sprendžia šį klausimą, jį laikydama išties prioritetiniu.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelis specifinius klausimus. Atidžiai išklausę Parlamento narius džiaugiamės sakydami, kad principams visi pritaria. Mažosios ir vidutinės įmonės yra kertinis Europos Sąjungos ekonomikos augimo ir užimtumo akmuo. Todėl mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimą ir Taryba laiko prioritetu. Siekiant šio tikslo, ir parodyti, kad to siekiama, Konkurencingumo taryba savo anksčiau minėtame 2011 m. gegužės 30–31 d. posėdyje rengiasi patvirtinti Tarybos išvadas, kurių projektą Tarybai pirmininkaujanti valstybė teikia Tarybai. Jomis iš esmės siekiama pateikti problemų, nustatytų peržiūrėjus Smulkiojo verslo aktą, sprendimus. Kokie jie? Tai geresnės galimybės gauti paskolas ir rinkos prieinamumas Europos ir pasauliniu lygmenimis, tai pat patekimo į rinką sąlygų gerinimas ir administracinės naštos lengvinimas.

Taryba mano, kad svarbu nedelsiant į nacionalinę teisę perkelti Pavėluotų mokėjimų direktyvą – kuri, kaip visi žinote, buvo priimta – ir tą mielai pabrėžiame. Taryba stengiasi tai įgyvendinti ir skatina valstybes nares elgtis taip pat, nes tai būtų didelis palengvinimas mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir labai pagerintų jų likvidumą. Taip pat labai džiaugiuosi pranešdama, kad Taryba jau beveik pasiekė susitarimą dėl Komisijos siekių sumažinti įmonės steigimo sąnaudas. Iš esmės tai susiję su galimybe įsteigti įmonę ne ilgiau nei per tris dienas ir ne brangiau kaip už 100 EUR bei galimybe gauti licencijas greičiau nei per mėnesį.

Taip pat norėčiau pakalbėti apie kitus du specifinius klausimus. Vienas jų susijęs su Europos patentu. 23 valstybės narės jau prisijungė prie glaudesnio bendradarbiavimo ir dabar Taryboje vyksta diskusijos dėl pagrindinio reglamento. ES konkurencingumo ir visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo požiūriu tai laikome svarbiu lūžiu. J. Creutzmann teiravosi apie Europos privačią ribotos atsakomybės bendrovę ir paprašė šio klausimo nagrinėjimui skirti pirmenybę. Padarėme ženklią pažangą. Šiuo metu tik labai nedidelė grupelė valstybių narių dar neprisijungė prie šio susitarimo. Jeigu tam pritartume, mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu būtų išties pasiektas lūžis, todėl šiam klausimui spręsti dedame labai daug pastangų ir taip pat tikime, kad valstybės narės galės panaudoti tam tikrą politinį spaudimą ir savais būdais užtikrinti motyvaciją, kad būtų pasiekta reikiama dauguma. Šį klausimą jau aptarėme su žymiais Teisės reikalų komiteto atstovais, kaip pagalbininkais tam tikrais klausimais.

Galiausiai, norėčiau pakalbėti apie sąsają su strategija „Europa 2020“. Šiuo atveju manome, kad strategijoje nurodyti tikslai turėtų būti išdėstyti įstatymuose, jų atžvilgiu turi būti imtasi veiksmų ir priemonių, kurie pagerintų mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį, tačiau, žinoma, valstybės narės taip pat turi atlikti savo darbą. Vien Europos lygmens sistemos nepakanka; todėl mes, pvz., manome, kad reikia supaprastinti mokesčių sistemas ir padaryti jas aiškesnes mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Kai kurios valstybės narės jau imasi priemonių šia linkme. Vengrija, kuri šiuo metu pirmininkauja Tarybai, yra viena jų.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos⁽¹⁾.

Balsavimas vyks 2011 m. gegužės 12 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnį)

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Džiaugiuosi Komisijos komunikatu dėl SVA apžvalgos, nes didžiąja dalimi jame sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria MVĮ ir kurias reikės spręsti Europos ir nacionalinės politikos priemonėmis.

Bendrosios rinkos akte skirta daug dėmesio MVĮ rėmimui. Šiame komunikate pasiūlyta daug priemonių, pvz., pasiūlyta peržiūrėti apskaitos direktyvas, sumažinti biurokratiją, pagerinti kapitalo ir viešųjų pirkimų rinkos ir t. t. prieinamumą.

Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria MVĮ, yra finansavimo neprieinamumas, kuris ne tik trukdo inovacijoms, bet taip pat šių įmonių plėtrai. Inovatyvioms MVĮ itin reikalinga galimybė gauti neformalų finansavimą ir taip pat finansavimą iš rizikos kapitalo lėšų, kurios yra pagrindinis finansavimo šaltinis naujoms įmonėms.

MVĮ taip pat galima paremti nacionalinėmis mokesčių iniciatyvų priemonėmis, visų pirma tai taikytina pirmaisiais keliais įmonės gyvavimo mėnesiais.

Galiausiai, manau, kad MVĮ atžvilgiu Pavėluotų mokėjimų direktyvą turėjo būti įgyvendinta teisingai. Be to, siekiant MVĮ padėti plėsti savo veiklą tarpvalstybiniu lygmeniu turės būti supaprastintas tarpvalstybinių skolų susigrąžinimo procesas ir nedelsiant priimtas Europos privačios bendrovės statutas.

  Nessa Childers (S&D) , raštu. – Įgyvendinant Airijos vyriausybės darbo vietų kūrimo iniciatyvą dėmesys pagrįstai sutelktas į didelę darbo vietų pasiūlą turintį turizmo sektorių; per artimiausius metus ES Smulkiojo verslo aktas gali papildyti šią iniciatyvą MVĮ srityje. SVA siekta sumažinti verslumui tenkančią administracinę naštą ir pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą. Komisijos narys O. Rehn šįvakar pranešė, kad kai kuriose srityse jam pavyko sumažinti verslo sąnaudas 22 proc. ir kad jis toliau bus sutelkęs dėmesį į šią iniciatyvą. Pagrindinė Smulkiojo verslo akto mintis yra „pradėti nuo mažo“ – teisės aktuose verslo srityje dėmesį sutelkti į mažąsias ir vidutines įmones – ir šįvakar ES įsipareigojo ir toliau dėmesį telkti į šią sritį. Siekiant šio tikslo svarbu, kad Airijos verslininkams būtų teikiama visa informacija, kaip geriausiai pasinaudoti Smulkiojo verslo aktu.

  Jan Kozłowski (PPE) , raštu. – (PL) Labai mažos įmonės, mažosios ir vidutinės įmonės atlieka pagrindinį ir svarbiausią vaidmenį Europos ekonomikos augimo atžvilgiu; jos yra pagrindinės darbdavės ir turi labai didelį poveikį Europos konkurencingumui ir inovacijoms. Todėl galime sakyti, kad mums nepavyks pasiekti strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų, jeigu neremsime mažųjų ir vidutinių įmonių ir jeigu nesudarysime joms geresnių sąlygų išnaudoti visas bendrosios rinkos teikiamas galimybes. Smulkiojo verslo akte pateikti sprendimai, įskaitant mažesnį kiekį biurokratinių kliūčių, geresnį finansinių išteklių ir rinkos prieinamumą, yra itin svarbūs ir, mano nuomone, tai yra veiksmingos priemonės, kuriomis siekiama sukurti geriausias sąlygas MVĮ vystymuisi. Vis dėlto valstybėms narėms vykdant šiuos sprendimus kylančios problemos kelia grėsmę jų veiksmingumui. Todėl taip pat tikiuosi, kad valstybės narės, kurios įgyvendino dar ne visas šias priemones, dės visas pastangas, kad šis procesas būtų nedelsiant užbaigtas.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) MVĮ susiduria su finansavimo ir rinkos prieinamumo sunkumais. Būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turi būti numatytos priemonės šiems sunkumams įveikti. Jau dabar sėkmingai vykdomoms finansinėms programoms ir priemonėms, pvz., konkurencingumo ir inovacijų programa, kurių vis dėlto, pasirodo, nepakanka, reikalinga didesnė parama. Turi būti suteiktos geresnės galimybės naujoms inovatyvioms įmonėms gauti finansinę paramą, panaudojant veiklos pradžiai skirtas lėšas. MVĮ taip pat bus naudingas Europos kapitalo rizikos fondo įsteigimas ir pagal Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę Europos investicijų banko teikiami nuolatinės rizikos pasidalijimo produktai. MVĮ galimybių patekti į rinką klausimu raginu Komisiją pasiūlyti planą dėl inovatyvių produktų pateikimo į rinką ir jų pardavimo joje. Be to, reikalingos tam tikros paramos priemonės, MVĮ įgyvendinant naują energijos vartojimo efektyvumo planą.

  Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu. – (EL) Pritariu šiai Parlamento iniciatyvai, nes platus masto frakcijų sutarimas inicijuoti diskusijas dėl mažųjų ir vidutinių įmonių rodo, koks svarbus jų, kaip ES ekonomikos augimo varomosios jėgos, vaidmuo. Nuosmukis sukelia dar daugiau sunkumų mažosioms ir vidutinėms įmonėms pritraukti kapitalą. Reikia nedelsiant suteikti joms geresnių galimybių patekti į rinką, gauti finansavimą ir informaciją. Turime sumažinti administracinę naštą supaprastindami reguliavimo aplinką. Europos lygmeniu svarbu kovoti su šešėline ekonomika ir skatinti mažąsias ir vidutines įmones. Neseniai Komisija paskelbė 12 veiksmų, kuriais siekiama skatinti rinką, įskaitant MVĮ finansavimui skirtas priemones ir darbuotojų judumą, priemones, kuriomis, manau, einama teisinga linkme. Integruotai naudodamiesi bendrąja rinka ir pasinaudodami jos pranašumais galime Europos lygmeniu sustiprinti ekonomikos augimą ir klestėjimą ir suteikti įmonėms impulsą. Reikia stiprinti tokias priemones kaip Europos patentas ir Europos profesinė tapatybės kortelė ir taikyti jas plačiai, kad sustiprintume konkurencingumo ir užimtumo sritis.

  Dominique Vlasto (PPE) , raštu. – (FR) Europos mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pagrindinė mūsų ekonominės veiklos varomoji jėga. Jų vystymas, modernizavimas ir konkurencingumas turi būti mūsų ekonominės strategijos pagrindas. Todėl pritariu Komisijos pasiūlytai Smulkiojo verslo akto peržiūrai, kuria siekiama panaikinti kliūtis MVĮ augimui. Vis dar reikia įdėti daug pastangų siekiant supaprastinti reguliavimo aplinką ir biurokratines procedūras, kuriomis labai ribojama įmonių veikla ir dinamiškumas.

Be to, pritariu Europos privačios bendrovės statuto sukūrimui, kuris mūsų įmonėms padėtų išnaudoti visus Europos bendrosios rinkos pranašumus, leisdamas joms savo veiklą vykdyti tarpvalstybiniu mastu nevykdant dažnai apsunkinančių ir varžančių įsipareigojimų. Todėl raginu Tarybą skubiai priimti sprendimą dėl šios iniciatyvos.

Galiausiai turime remti inovatyvias MVĮ, suteikdami joms geresnių galimybių gauti išskaidytą finansavimą, įskaitant visų pirma esminį naudojimosi Europos asignavimais, kuriam vis dar trūksta lankstumo, supaprastinimą. Šios lėšos jau paskirtos ir, manau, jos turi būti sutelktos veiksmingesnei pagalbai tikrosios ekonomikos, inovacijų ir užimtumo vystymui.

(1) Žr. protokolą.