Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2159(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0099/2011

Debatai :

PV 12/05/2011 - 9
CRE 12/05/2011 - 9

Balsavimas :

PV 12/05/2011 - 12.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0231

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2011 m. gegužės 12 d. - Strasbūras Tekstas OL

13. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Dabar pristatysime paaiškinimus dėl balsavimo.

 
  
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Milan Zver (A7-0169/2011)

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE). (IT) Ponia pirmininke, neabejotinai šis pranešimas reiškia žingsnį į priekį kuriant naujas švietimo galimybes jaunimui. Aplinkybėmis, kurios tampa vis svarbesnės, juo skatinama imtis daugiau mokslinių tyrimų, daugiau naujovių, daugiau strategijos „Europa 2020“. Reikia daugiau švietimo mokyklose, daugiau profesinio mokymo, tačiau taip pat ir daugiau universitetų, kad dirbdami su jaunimu užtikrintume, kad kultūros skatinimas duotų papildomos naudos.

Švietimo sėkmės kūrimas yra pagrindinis šio pranešimo klausimas ir paaiškinimas, kodėl balsavome už. Didesnis jaunimo judumas, didesni gebėjimai vystyti darbo galimybes ir darbo rinka, į visa tai privalo būti įtrauktas ne tik konkrečiomis aplinkybėmis dirbantis jaunimas, bet visi jaunimui tobulėti galimybių suteikiantys sektoriai.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (ALDE). (SK) Ponia pirmininke, palaikau Europos iniciatyvą „Judus jaunimas“, kurios tikslas – iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių nuo 15 iki 10 proc. ir padidinti žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių nuo 31 iki 40 proc. Palyginti: JAV aukštąjį išsilavinimą turi 40 proc., Japonijoje – 50 proc. gyventojų.

Šiuo metu 14,4 proc. Europos jaunimo nuo 18 iki 24 metų turi žemesnį nei vidurinį išsilavinimą ir beveik 21 proc. jaunimo neturi darbo. Aš taip pat palaikau idėją, kad iniciatyva „Judus jaunimas“ siekiama užtikrinti švietimą, kuris atitiktų darbo rinkos poreikius. Apskaičiuota, kad iki 2020 m. darbų, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos, skaičius pakils nuo 29 iki 35 proc.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Ponia pirmininke, Europos programoms, kuriomis remiamas jaunimas, reikia besąlygiškos paramos. Žmonės, kurie yra mūsų žemyno ateitis, yra ir patys pažeidžiamiausi, ar ne? Tai mes turime užtikrinti tinkamą švietimą, kuris leistų naudotis kultūros teikiama nauda, ir svarbiausia galimybę mokytis užsienio kalbų bei galimybę laisvai pasirinkti, kur jie norėtų įgyti išsilavinimą. Ne kiekvienas turi pinigų ir galimybių sau tai leisti. Daugelyje programų, kuriomis padedama jaunimui, pvz., „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“, pasiekti puikūs rezultatai rodo, kad tai veiksminga investicija. Labiausiai paramos reikia kaimo vietovėse gyvenančiam jaunimui, kuris dažnai neturi lėšų aukštajam mokslui ir taip pat neturi galimybės susirasti darbą, nesusijusį su žemės ūkiu, ten, kur gyvena.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti keletą žodžių apie puikią M. Zvero iniciatyvą „Judus jaunimas“. Tai viena iš ES politikos sėkmės istorijų. Net euroskeptikai ar tie, kurie kritiškai vertina ES politiką, mano, kad šiomis judumo programomis buvo pasiekta papildomos naudos, kuri naudinga kiekvienam. Bolonijos procesas, Kopenhagos procesas ir kitos panašios iniciatyvos yra geras to pavyzdys.

M. Zvero pranešime remiama ši jau palankiai sutikta srovė, kuria kuriamos naujos galimybės ir būtinos sąlygos jaunų europiečių studijoms skirtingose Europos valstybėse. Ši srovė suteiks mums galimybę iš tikrųjų keistis geriausia patirtimi. Manau, kad per ilgą laiką tai sukurs tvirtą pagrindą Europos ekonomikos augimui, tačiau dar svarbiau nei ekonomikos augimas yra prisiminti, kad būtent per šį procesą žmonės, jaunimas, gali augti kaip asmenybės ir europiečiai.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, visoje Europoje pasmerkiame jaunąsias kartas emigracijai ir skurdui. Dar negimusias ir nepradėtas kartas pasmerkiame skolai: ir viskas tam, kad išlaikytume tą pinigų sąjungos išdidumą.

Airijoje BVP, palyginti su pasiektu didžiausiu, sumažėjo 20 proc. – beveik neįtikėtinas skaičius. Graikijoje keliamos riaušės, kuriomis protestuojama prieš griežtų taupymo priemonių paketą, tačiau žinome, kad tai nepadės.

Kai prieš metus buvo susitarta dėl finansinės pagalbos, buvo turima mintyje, kad tai bus skubus laikinas sprendimas, kad tai bus trumpalaikė neplanuota priemonė ir kad dabar, kai krizė jau bus praėjusi, Graikija vėl skolinsis nedidelėmis palūkanomis. Matome, kad tai nepavyko. Tačiau ir toliau taikome tą pačią politiką Portugalijai ir Graikijai užuot pripažinę savo klaidą.

Kokią didelę kainą už mūsų išdidumą, tikimės, mokės mūsų rinkėjai!

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - (LT) Džiaugiuosi, kad šiandien pritarėme pasiūlymams dėl rezoliucijos „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“, kadangi šioje rezoliucijoje yra pateikiamos aiškios rekomendacijos bei išgrynintos esminės kryptys, kuriomis galėtų ir turėtų vadovautis Europos Sąjungos šalys, siekdamos tobulinti švietimo ir mokymo sistemas. Visgi norėčiau išskirti keletą aspektų. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, kad iniciatyva „Judus jaunimas“ siekiama strategijoje „Europa 2020“ nustatyto pagrindinio tikslo iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų dalį nuo 15 iki 10 proc., trūksta priemonių ir rekomendacijų, kurios būtų orientuotos į mokytojų kompetencijos, kvalifikacijos ar profesijos prestižo kėlimą. Turime aiškiai suvokti, kad mokytojo profesija yra didžiausią visuomenei pridėtinę vertę kurianti profesija, bei siekti užtikrinti, kad Europos šalių mokytojai būtų geriausi. Labai pritariu dokumente išsakytam raginimui. Komisijai pateikti visa apimančią strategiją, skirtą neformaliajam švietimui skatinti, ir raginčiau esmines šio dokumento rekomendacijas tiesiogiai susieti su daugiamete finansine perspektyva.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Ponia pirmininke, šiandien pas mus svečiuojasi Sudetų krašto vokiečių asociacijos vykdomosios valdžios atstovai, tarp kurių ir Sudetų vokiečių jaunimas, kuris vykdo aktyvų tarpvalstybinį bendradarbiavimą su Čekijos jaunimu. Todėl šis pranešimas yra tikrai be galo svarbus, nes jame nagrinėjami trys dalykai: pirmas – universitetų jungimas į tinklus, ypač universitetų, esančių euroregionuose ar pasienio regionuose, antras – profesinis mokymas, nes mums reikia ne vien akademinio mokymo, ir trečias, pats svarbiausias – kalbos įgūdžių klausimas.

Noriu aiškiai pareikšti, kad man labai patinka Šekspyro kalba, tačiau gaila, jei mūsų jaunimas bendraus tik viena kalba. Šia programa ypač turėtume skatinti mokytis būtent kaimyninių ir mažesnių tautų kalbų. Tiesa yra tokia, kad iš tikrųjų savo kaimynų kultūrą pradedame pažinti tik tuomet, kai kasdieniame gyvenime pradedame vartoti jų kalbą. Šioje srityje turime daug ką nuveikti, tačiau tam turime ir didelių galimybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (PPE).(PL) Ponia pirmininke, man be galo džiugu, kad iniciatyva „Judus jaunimas“ yra neatsiejama strategijos „Europa 2020“ dalis. Taip pat džiaugiuosi, kad pranešimu, kuriam šiandien pritarėme, atkreipiamas dėmesys į neformaliojo švietimo, suvokiamo kaip švietimas dalyvaujant jaunimo organizacijose, nevyriausybinėse organizacijose ir užsiimant savanoriška veikla, svarbą. Esu įsitikinusi, kad skatinant neformalųjį švietimą galima padėti jaunimui tapti aktyviais piliečiais, mokyti komandinio darbo, padėti tobulinti asmeninius interesus ir suteikti geresnių galimybių susirasti darbą, o tai yra labai svarbu.

 
  
  

Pranešimas: Mary Honeyball (A7-0099/2011)

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Ponia pirmininke, vaikai yra mūsų ateitis. Ateityje jie bus mąstančios visuomenės Europoje dalis, dėl to labai svarbu ugdyti vaikus nuo ankstyvo amžiaus. Nuo pat ankstyvo amžiaus turime diegti savo vaikams teigiamas vertybes ir teisingus moralės principus. Švietimui reikia gero, tvirto pagrindo ir deramą išsilavinimą bei kvalifikaciją turinčio mokymo personalo.

Privalome stengtis siekti lygių galimybių, kad visiems vaikams, nesvarbu, ar jie būtų iš kaimo, ar iš miesto, iš turtingų ar iš skurstančių šeimų, būtų prieinamas ankstyvasis mokymas. Siekdami lygių galimybių turėtume labai atkreipti dėmesį į kaimo bendruomenes, kuriose švietimo ir kultūros įstaigos vaikams prieinamos daug sunkiau.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, labai svarbu sutelkti dėmesį į mažamečius bei ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą (AUP). Štai kodėl taip palankiai priėmiau M. Honeyball pranešimą, kurio šešėlinis pranešėjas buvau aš pats.

Turėdamas mintyje šį puikų pranešimą norėčiau paaiškinti, kad kalbėdami apie mažus vaikus tikriausiai turėtume pabrėžti auklėjimo, o ne švietimo svarbą. Taip yra todėl, kad visi esminiai žmogaus gyvenimo veiksniai nusistovi per pirmuosius penkerius metus, taigi greičiausiai tiesa, kad jei vaikams bus suteikiamas geras pradinis auklėjimas, geros gyvenimo sąlygos, jiems gerai seksis ir ateityje.

Todėl turėtume pabrėžti auklėjimo, o ne švietimo svarbą. Vėliau bus švietimo eilė, tačiau, kaip jau minėta, šiuo pranešimu apžvelgiami skirtingi Europoje taikomi modeliai ir pagrindinė prielaida yra tokia: turėtume užtikrinti, kad nuo pat ankstyvos vaikystės nebūtų užmirštas nė vienas jaunas žmogus – visi turi teisę į galimybę gyventi gerą, visavertį gyvenimą.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, praėjusią vasarą turėjau progą apsilankyti jūsų rinkimų apygardoje ir vieną dieną nusivedžiau savo vaikus į paplūdimį. Prisimenu, kaip stebėjau savo dvi mažas dukrytes, statančias smėlio pilį ir nekreipiančias dėmesio į prasidedantį potvynį; jos buvo taip susižavėjusios kriauklytėmis ir šakelėmis, kuriomis puošė savo kūrinį!

Tiesiog negalėjau parodyti joms, kad prasideda potvynis, ir šiandien perskaitęs balsavimo sąrašą jaučiausi beveik taip pat. Sukamės epochos įvykiuose – artėjanti ekonomikos krizė, sumenkusi mūsų dalis pasaulio BVP – o čia kalbame apie ankstyvąjį mokymą, apie įsipareigojimus Tarptautinei darbo organizacijai ir apie tai, ar Sarajevas turėtų būti Europos kultūros sostine.

Leiskite pateikti šiek tiek nepagražintos ir bauginančios statistikos: 1974 m. Vakarų Europos šalių dalis sudarė 36 proc. pasaulio BVP, šiandien ji siekia 26 proc., 2020 m. tesieks 15 proc. Kol mes jaudinamės dėl ankstyvojo mokymo, skelbiame vien Europos vienijimo idėjas ir keliame „avietinių ledų karą“, kol mūsų vaikai raginami skaityti netikėtai linksmą „Kapitoną Euro“, mūsų dalį pasaulyje lenkia aktyvesnės valstybės, kurios suprato, kokie yra decentralizacijos ir galios paskirstymo pranašumai.

Be abejo, artėja metas, kai su visa mūsų vakarykšte pompastika atsitiks taip, kaip nutiko Ninevėje ir Tyre.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE).(LT) Aš norėčiau sureaguoti į diskusijų metu šiandien ryte išsakytą vieno parlamentaro pono Tomaševskio dezinformaciją dėl to, kad, anot jo, lenkų tautinės mažumos vaikai Lietuvoje negali mokytis lenkų kalba. Jūsų žiniai, Lietuvoje gyvena apie 200 000 lenkų kilmės Lietuvos piliečių, veikia 62 mokyklos, vykdančios ugdymą tik lenkų kalba, ir 34 mokyklos su lenkiškomis klasėmis. O Vokietijoje, kur gyvena 2 mln. lenkų kilmės žmonių, nėra nei vienos valstybinės mokyklos, skirtos lenkams. Pabrėžtina, kad tik Lietuvoje lenkų tautybės piliečiai gali gauti išsilavinimą lenkų kalba nuo darželio iki universiteto. Tai unikalus pasaulyje atvejis. Būtent Lietuvoje veikia vienintelis Lenkijos universiteto padalinys užsienyje – Bialystoko universiteto filialas. 42 proc. apklaustų Lietuvos tautinių mažumų atstovų mano, jog nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas yra kliuvinys jiems konkuruojant darbo rinkoje. Keista girdėti priekaištus dėl Lietuvos švietimo įstatymo, kuris yra analogiškas, kokiu yra vadovaujamasi Lenkijoje, ir norėčiau užduoti retorinį klausimą: ar ponas Tomaševskis mano, kad Lenkijoje taip pat yra skriaudžiamos tautinės mažumos?

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Ponia pirmininke, aš jau kalbėjau diskusijoje ir pritariau M. Honeyball bandymui ieškoti kompromiso visame politiniame spektre.

Nepaisant to, per galutinį balsavimą susilaikiau, nes manau, kad šiuo pranešimu daugeliu atžvilgių kišamasi į nacionalinių valstybių reikalus. Aiškiausiai tai parodo faktas, kad šiuo pranešimu pritariama Barselonos tikslams, nepaisant to, kad Barselonos tikslai baigėsi visiška nesėkme kaip tik todėl, kad tai buvo tik paprasčiausi skaičiai, Europos Sąjungos centralizuotai diktuojami valstybėms narėms.

Mano nuomone, privalome palikti spręsti valstybėms narėms, kiek ikimokyklinio ugdymo įstaigų joms reikia, nes tai yra ne tik skaičių, bet ir konkrečios valstybės kokybės bei kultūros klausimas. Man labai gaila, kad negalėjau balsuoti už šį pranešimą, tačiau juo buvo mestas rimtas iššūkis mano įsitikinimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Ponia pirmininke, nėra jokios abejonės, kad vaikystė turi didžiausią reikšmę fiziniam, protiniam ir socialiniam vaiko vystymuisi. Dėl to privalome suvokti, kad investicijų į ikimokyklinį švietimą grąža užtikrins augimą ateityje. Be to, daugelis tyrimų parodė, kad taip naudojamas finansavimas duoda didelės ekonominės ir socialinės naudos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Geriausias ir natūraliausias būdas užtikrinti tokio pobūdžio paramą – apsaugoti šeimą kaip pagrindinį visuomenės vienetą. Tėvai yra pirmieji ir patys svarbiausi vaikų mokytojai, todėl į teisės aktus neturėtų būti traukiamos nuostatos, kuriomis tėvams skiriamos baudos už tai, kad jie patys rūpinasi savo vaikais, ypač ankstyvame amžiuje. Ši darbotvarkė yra išimtinė valstybių narių kompetencija. Daugiau nei pageidautina, kad Europos Sąjunga, kaip koordinatorė, prisidėtų gerinant padėtį valstybėse narėse.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0193/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, palaikantys bendrą žuvininkystės politiką dažnai primena, kad žuvys neskiria, kur baigiasi vienos valstybės sienos. Jie tai sako taip, lyg tai būtų naujai atrastas dalykas: nejaugi jos plaukioja visur? Kas būtų galėjęs pagalvoti?!

Tačiau tikrovė tokia, kad teritorinė jurisdikcija ir nuosavybės teisės yra vienintelis tvirtas gamtosaugos pagrindas. Jei pažiūrėtume į valstybes, kurios žuvininkystės srityje vykdė sėkmingą gamtosaugos politiką, nesvarbu, ar tai būtų Folklando salos, Islandija, Norvegija ar Naujoji Zelandija, visos taip darė leisdamos žvejybinių laivų kapitonams pasijusti šeimininkais, kad jie turėtų paskatą laikyti žuvininkystę atsinaujinančiu ištekliu. Tai paprasčiausia Aristotelio išmintis: tuo, kas niekam nepriklauso, niekas ir nesirūpins.

Deja, bendroje žuvininkystės politikoje žuvų ištekliai apibūdinami kaip bendri ištekliai ir visos valstybės turi vienodas galimybes prie jų prieiti. Taigi išteklius Šiaurės jūroje ištiko ekologinė katastrofa.

Viena ypač aktuali problema – pastaraisiais metais pastebėjome skumbrių migraciją iš bendros žuvininkystės politikos vandenų į Islandijos teritorinius vandenis. Bijau, kad dėl to šios žuvys priklauso Islandijai. Nėra prasmės dėl to skųstis. Jiems pasisekė, mums ne. Gali atsitikti taip, kad per kelerius metus viskas apsivers aukštyn kojomis, tada pasiseks mums. O geriausias ir patikimiausias būdas užtikrinti, kad laikome žuvį atsargomis, kurios visada bus čia pat, – pripažinti žmonių, kuriems pagal jūrų teisę priklauso vandenys, nuosavybės teises.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0297/2011

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, kylančios naftos kainos pasaulio rinkoje – ne vienintelė krizės žvejybos sektoriuje priežastis todėl, kad naftai jau apskritai netaikomi mokesčiai ir kylančios pasaulio rinkos kainos neigiamai veikia visus pasaulio žvejus – ir Europos Sąjungoje, ir kitur. Antra, de minimis ribos kėlimą reikia suvokti ir kaip galimybę padėti žvejams dirbti ir žvejoti ekologiškesniais ir tausesniais būdais. Trečia, tiesiog atpiginę degalus nepasiektume šio tikslo. Paprastai tariant, tikiuosi, kad ir valstybės narės šiuo atžvilgiu pateiks naujoviškų ir naudingų sprendimų.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Pirmiausia, ponia pirmininke, noriu išreikšti savo paramą visiems Ispanijos Mursijos regiono Lorkos miesto žmonėms, aštuoniems žuvusiems žmonėms ir jų šeimoms bei 250 žmonių, kurie buvo sužeisti per vakar supurčiusį žemės drebėjimą.

Nepritariau savo frakcijai ir balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes esu susirūpinusi dėl to, kokius sunkius laikus išgyvena sektorius, kurio padėtis pablogėjo dėl kylančių naftos kainų.

Šioje sudėtingoje padėtyje įmonėms gali padėti nuo 30 000 iki 60 000 EUR padidinta de minimis pagalba, suteikiama tik trejiems metams. Be to, turėčiau pridurti, kad šis padidėjimas nereiškia, kad padidėjo Europos Sąjungos biudžetas. Pagalbos taikymas taip pat turi užtikrinti aplinkos ir socialinį tvarumą ir neturėtų iškreipti valstybių narių konkurencijos.

Vis dėlto ir toliau reikia remti šį sektorių Europos žuvininkystės fondo lėšomis, kad žvejai būtų mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro, kad šio sektoriaus veikla būtų našesnė, ir pateikti naujoviškų pasiūlymų, kurie suteiks jūrų sektoriui naujų galimybių.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Ponia pirmininke, man buvo malonu pritarti šioms rekomendacijoms.

Žvejyba, kaip ir ūkininkavimas, yra labai nepastovi veikla. Ją gali paveikti nenuspėjami orai, ji priklausoma nuo kvotų situacijos ir, žinoma, nuo nepastovių išteklių ir atsargų. Dabar, be viso to, susidūrėme ir su staigiai pakilusiomis naftos kainomis.

Pagaliau, sprendimą reikės rasti pačioje Europos Sąjungoje, kad ES taptų savarankiškesnė energijos tiekimo atžvilgiu, žinoma, įskaitant ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Vis dėlto taip pat manau, kad turime atsigręžti ir į tiriamas Europos sritis, kurių iki šiol neištyrinėjome, nes tai buvo neįgyvendinama ekonomiškai. Dabar padėtis keičiasi. Manau, jei galėtume padidinti Europos atsargas, automatiškai sumažintume pasaulio rinkos kainas ir, žinoma, taptume ne tokie priklausomi nuo mums atsargas teikiančių nedemokratinių režimų.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0286/2011

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Ponia pirmininke, visiškai sutinku su reikalavimu sistemingai atlikti visų aktualių teisės aktų projektų poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) vertinimą ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu, nes šios įmonės sudaro Europos ekonomikos pagrindą ir sukuria daugiau nei 100 mln. darbo vietų.

Dabartinė praktika rodo, kad galimybių pasinaudoti finansine parama, skirta pirmiesiems inovacijų plėtotės etapams ir pradedančioms verslą bei mažoms naujoves diegiančioms įmonėms, regionų ir vietos lygmeniu Europos Sąjungoje vis dar nepakanka ir yra daug spragų.

Šį nevienalytiškumą taip pat patvirtina duomenys, kad 75 proc. visų 21 mlrd. EUR, skirtų finansinei paramai, buvo visiškai prieinami per bankus tarpininkus, ir iš visų 23 mln. MVĮ ja pasinaudojo tik 50 000.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE). – Ponia pirmininke, „Fine Gael“ partijos nariai paprašė manęs pakalbėti šiuo klausimu mūsų visų keturių, priklausančių PPE, vardu.

Mes labai pritariame visų nuostatų, tokių kaip ši, esminiams principams, nes jomis skatinamos mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Žinome, kokios svarbios Airijos ir Europos ekonomikai yra MVĮ. Vis dėlto neįžvelgiame priežasčių šiame pranešime užsiminti apie BKPMB. Mano nuomone, pasiduodame bet kokiai tą dieną skleidžiamai propagandai. Pvz., kalbama, kad šiuo metu vokiečiai dvejoja, ar apskritai reikalinga ši BKPMB.

Taigi padėkime MVĮ, bet nekiškime į panašias nuostatas konkrečios propagandos. Yra argumentų ir už, ir prieš BKPMB. Vietoj paramos nesiūlykime ideologijos. Turime teikti visą įmanomą paramą MVĮ, bet nėra reikalo nuolat pristatinėti šių terminų.

Balsavome prieš BKPMB, tačiau nebalsavome prieš visą pranešimą, nes nenorime sustabdyti MVĮ reikalingos paramos. Ir džiaugiuosi turėdamas galimybę tai pasakyti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Pone G. Mitchellai, norėčiau jums užduoti klausimą. Ar galėtumėte pasakyti, ką reiškia ši santrumpa?

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE). – Ponia pirmininke, džiaugiuosi, kad tai pasakėte. Pagalvojau, kad klausite, ar iš pradžių kalbėjau lietuviškai! Santrumpa BKPMB reiškia bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Pamaniau, kad mūsų svečiams patiktų žinoti, apie ką kalbame.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Bütikofer (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, noriu paklausti, ar tai, kas tiesiog nepatinka airiams, gali būti vadinama ideologija.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE). – Ponia pirmininke, esmė ne ta, kas patinka airiams, kas ne. Esame Europos Parlamento nariai ir siūlysime savo nuomonę. Jokios kitos valstybės narės atstovai mums nenurodys, ką daryti. Airijoje nesame įsipareigoję daryti tai, kas patinka kitoms valstybėms narėms. Kiekviena valstybė narė siunčia parlamento narius čia, kad šie pareikštų savo nuomonę. Mūsų nuomone, šiuo metu Vokietijoje šmeižiamos BKPMB atvejis yra tam tikra visiškai neapgalvota propaganda. Tai nebuvo įrodyta. Yra argumentų ir už, ir prieš, ir neturėtume būti verčiami paklusti šiam trumpalaikiam politiniam korektiškumui.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Šis klausimas susijęs su paaiškinimais dėl balsavimo.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, kalbant apie bendrus pelno mokesčius, tai bus didelis išbandymas Europos Sąjungai, nes jai priklausančios 27 narės yra labai skirtingos. Jų ekonomikos struktūros labai skirtingos, bet, žinoma, kadangi priklausome bendrajai rinkai, labai svarbu užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės, kurios iš tikrųjų sudaro Europos ekonomikos pagrindą, turėtų visiškai lygias konkurencijos galimybes.

Šiuo metu tikrovė yra kitokia, todėl labai svarbu dabar atlikti MVĮ patikrą. Pvz., aš atstovaudamas Suomijai visiškai aiškiai suvokiu, kad Suomijos įmonės yra labai nutolusios nuo vidaus rinkos branduolio ir dėl didelių logistikos išlaidų, t. y. transporto išlaidų, labai kyla prekių kainos. Todėl net Europos Sąjungoje mums reikia skirtingų kompensavimo mokesčiais sistemų ir kitokių būdų, kad visiems būtų sudarytos geresnės konkurencijos sąlygos.

Labai svarbu, kad buvo parengtas toks pranešimas ir kad taip pat turėtume siekti neužmiršti įmonių, esančių atokiose šiaurės vietovėse, kad jos galėtų konkuruoti su kitomis Europos įmonėmis vienodomis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Ponia pirmininke, visų pirma, sutinku su tuo, ką mūsų lyderis Gay Mitchell sakė apie BKPMB, aš balsavau atitinkamai. Tačiau norėčiau pakalbėti apie kitą dalyką.

– Reikia pažymėti, kad prireikė žodinio pakeitimo iškelti klausimą dėl padirbinėjimo atsižvelgiant į šį pasiūlymą. Tai yra labai blogai, nes padirbtos prekės daro milžinišką žalą verslui visoje Europoje ir ši problema nebuvo pakankamai pabrėžiama ir sprendžiama.

Daugelis šių prekių atgabenamos iš trečiųjų šalių, šį procesą palengvina tų šalių vyriausybės, suteikdamos į Europą gabenamoms prekėms saugų prieglobstį. Turime iškelti šių valstybių pavadinimus į viešumą ir imtis veiksmų prieš jas, nes jos daro didžiulį poveikį teisėtam verslui Europoje. Laikas pasakyti: gana!

 
  
  

Pranešimas: Judith A. Merkies (A7-0162/2011)

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Ponia pirmininke, spartesnis vystymas, efektyvumas, įskaitant ekonominį efektyvumą, ir didesnis konkurencingumas – geriausios priemonės ekonomikos problemoms spręsti. Norėdami pasiekti šių tikslų dėl inovacijų turime dirbti kartu. Čia labai svarbu pabrėžti piliečių kūrybingumą, pvz., sudaryti sąlygas darbuotojams siūlyti, kaip pagerinti darbo procesą. Kitas veiksnys, skatinantis inovacijas, yra vartojimas, o konkretus pavyzdys, kaip piliečių kūrybingumas gali būti suderinamas su noru naudotis naujomis technologijomis – Europos vartotojų tobulinamos „iPhone“ programėlės.

Labai svarbus veiksnys siekiant „Inovacijų sąjungos“ tikslų yra žinių bazės stiprinimas vienijant verslą, mokslo įstaigas ir pačius piliečius. Šiuo atžvilgiu labai svarbu siekti visiško visuomenės ir vietos valdžios institucijų įsipareigojimo. Pagrindinis inovacijų tikslas – išlaikyti Europoje aukštą gerovės lygį. Tikiuosi, pasiūlymas suvienyti jėgas prisidės prie inovacijų proceso paramos ir padės įsigalėti ekonomikos stabilumui. Taigi pritariu šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, deja, vakar, nors ir dalyvavau diskusijoje, neturėjau galimybės išsakyti savo nuomonės. Vis dėlto norėčiau pareikšti paramą ypač tiems kalbėtojams, kurie pabrėžė, kad inovacijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ir žemės ūkio sektoriuje. Žemės ūkis nėra jokia „senoji ekonomika“, jis yra modernus ir sudaro terpę, kurioje yra vykdomi darbai, moksliniai tyrimai ir inovacijos.

Europos žemės ūkis kovoja mažiausiai su trimis dideliais iššūkiais: jis turi užtikrinti gyventojų maitinimą, tvarią aplinką ir gaminti energiją. Norint pasiekti šių kartais labai skirtingų tikslų, reikia ir dabar, ir ateityje sistemingai taikyti mokslo žinias.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Ziobro (ECR).(PL) Ponia pirmininke, pritariu pranešimui dėl „Inovacijų sąjungos“. Žinoma, inovacijos Europos vystymuisi yra labai svarbios. Vis dėlto, mano nuomone, svarbiausia yra parama mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriaus inovacijoms, ypač naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kurios šiuo atžvilgiu yra šiek tiek nustumtos į šalį. Iš tiesų, kaip matome iš daugybės atliktų tyrimų, ar ateities Europos ekonomika bus konkurencinga, palyginti su pagrindinėmis pasaulio ekonomikos erdvėmis, lems įvykiai šiame sektoriuje.

Nereikėtų pamiršti, kad, kaip parodė apskaitos įmonės „Earnst & Young“ atliktas tyrimas, tris ketvirtadalius mažų Europos įmonių pateiktų paraiškų dėl subsidijų moksliniams tyrimams ir naujosioms technologijoms įsigyti bankai, deja, atmetė. Finansavimas yra didelė problema, taigi turėtume įtikinti valstybes nares šioje srityje remti mažąsias ir vidutines įmones. Be šios paramos jos nesusidoros su augančia konkurencija pasaulio ekonomikoje.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Olgierd Kurski (ECR).(PL) Ponia pirmininke, palaikiau įdomų ir išsamų pranešimą dėl Europos pertvarkymo pasaulyje po krizės. Palaikiau tikėdamasis, kad pranešime pasiūlyta veiksmų kryptimi bus sumažintas skirtingų ES valstybių narių vystymosi neproporcingumas ir pristabdytas protų nutekėjimas, šiame pranešime, mano nuomone, pernelyg mandagiai vadinamas intelektiniu judumu. Todėl, siekdami užtikrinti tvarų Europos vystymąsi, privalome skirti lėšų inovacijų plėtotei ir mokslinių tyrimų projektams naujosiose ES valstybėse narėse.

Turėtume paraginti vyriausybių atstovus, kad didindami biudžeto lėšas, kasmet skiriamas moksliniams tyrimams, jie nustatytų savo biudžeto dalį, kaip mažiausią ribą, kuri turi būti panaudota mokslinių tyrimų ir plėtros projektams. Tačiau moksliniams tyrimams ir plėtrai išleista suma jokiu būdu neturėtų sumažinti biudžeto ateities planų dėl dabartinių Europos Sąjungos prioritetų, pvz., žemės ūkio politikos ar sanglaudos politikos, nes jie gerai atlieka savo vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE).(SV) Ponia pirmininke, nepaisant to, kad inovacijos yra nepaprastai svarbios Europos ekonomikos ir socialiniam vystymuisi, iki šiol ES nepriėmė jokių kolektyvinių inovacijų norminių aktų. Todėl tai, kad šį pasiūlymą pateikė Komisija ir Komisijos narė M. Geoghegan-Quinn, yra labai svarbu.

Dabar, kai nustatėme taikytinas taisykles, turime labai stengtis šiame dokumente ir „Inovacijų sąjungoje“ supaprastinti ir pašalinti bet kokį nereikalingą biurokratizmą. Supaprastinti taisykles be galo svarbu, nes kiekvienas tyrėjas, kiekviena pramonės šaka, kiekviena maža įmonė biurokratinius keblumus iškelia kaip didžiausią kliūtį, trukdančią pasinaudoti ES lėšomis ir dirbti kartu dėmesį sutelkus į inovacijų plėtotės gerinimą Europoje.

Taip pat turime užtikrinti, kad mūsų valdymas būtų daug veiksmingesnis. Turime sutelkti dėmesį į tikrai didelius projektus, o ne skirstyti pinigus daugybei skirtingų sričių, kaip kad darome visais kitais atvejais. Pagaliau „Inovacijų sąjunga“ gali būti labai gera priemonė sprendžiant su klimatu susijusias problemas. Ačiū.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0296/2011

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D).(FI) Ponia pirmininke, kasdienis namų darbininko gyvenimas dažnai būna nepastovus, nepakankamai įvertintas ir neoficialus. Su jais elgiamasi nevienodai, nesąžiningai ir netinkamai.

Europoje namų darbininkai dažniausiai yra darbuotojai migrantai, kurių didelė dalis atvykę į šalį neteisėtai. Jų nėra jokiuose sąrašuose, jie rizikuoja būti išnaudojami ir yra savo darbdavių valioje. TDO konvencija dėl namų darbininkų ir bendros taikomos taisyklės yra pagrindinės priemonės siekiant užtikrinti, kad namų darbininkų žmogaus teisės, darbo ir socialinės teisės būtų gerbiamos, saugomos ir tobulinamos.

Būtų naivu teigti, kad Europoje nėra neteisėtų namų darbininkų. Tai savita šiuolaikinė vergija. Šie darbininkai, dažniausiai tai moterys, labiausiai pažeidžiami iš visų. Jie nedrįsta skųstis, kad su jais blogai elgiamasi, kad prieš juos smurtaujama ar kad jie seksualiai išnaudojami. Išnaudojami ne tik ne iš ES atvykę darbininkai – išnaudojame ir savo piliečius. Gerinti namų darbininkų padėtį turėtų būti strategijos „Europa 2020“ prioritetas.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, išdėstysiu savo nuomonę apie namų ūkio darbą. Visų pirma, sutinku su teigiančiais, kad šiame sektoriuje dirbantys žmonės, o tai, žinoma, dažniausiai yra moterys, turi teisę į deramą atlyginimą ir deramas socialines paslaugas. Aš taip pat visiškai sutinku su teigiančiais, kad ypač šiame sektoriuje atsitinka daug neįtikėtinų dalykų ir kad jame yra daug neteisybės.

Vis dėlto siekiant patenkinti pagrįstus poreikius prašau atkreipti dėmesį į biurokratizmą. Pvz., Vokietijoje tikrovė tokia, kad jei aš, kaip asmuo, kuriam taikomi šie teisės aktai, įdarbinu darbuotojų namų ūkyje, turiu kreiptis į mokesčių konsultantą pagalbos paprasčiausiai dėl pernelyg didelio biurokratizmo ir pernelyg sudėtingų įstatymų išlygų. Tai atima nervų, užima laiko ir kainuoja pinigų. Vengiantys biurokratizmo dažniausiai moka savo darbuotojams vokelyje ir šitaip, kartais to nenorėdami, prisideda prie neteisėto darbo vešėjimo. Štai kodėl raginu atkreipti dėmesį į su tuo susijusį biurokratizmą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0295/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Ponia pirmininke, kaip patyręs ūkininkas norėčiau pridurti dar keletą pastabų šiais klausimais. Pirmoji – teisingai, kad turime siekti sumažinti gyvulininkystės produktuose naudojamų antibiotikų kiekį. Fraze „kuo mažiau“ šiuo atveju turėtų būti grindžiami visi mūsų veiksmai. Antroji mano pastaba – mums reikia status quo analizės, kitaip tariant, duomenų, slepiančių, kas iš tiesų vyksta Europos Sąjungos valstybėse narėse, analizės. Aišku, tokia analizė turėtų būti atliekama visose valstybės narėse. Trečioji pastaba – kad galėtume analizuoti pavojus ir kad būtume pajėgūs veiksmingai juos atremti, mums reikia tęsti mokslinius tyrimus. Ketvirtoji – mums tikrai nereikia ideologinių vaiduoklių. Ideologija negali pakeisti mokslo.

 
  
  

Pranešimas: Marietje Schaake (A7-0112/2011)

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D).(FI) Ponia pirmininke, šis pranešimas vertas mūsų palaikymo. Jis geras dėl to, kad jame Europa laikoma ekonomikos milžine; ji lygiai taip pat galėtų būti kultūros milžinė.

Pasižyminti visa savo kultūrų įvairove ES yra susaistyta, bet kartu ir įvairi vertybių bendruomenė. Tarptautinėje politikoje kultūra labai svarbi. Tai žmogaus teisė, kuria kiekvienas žmogus ir kiekviena tauta turi teisę naudotis. Kultūra taip pat susijusi su žmogaus gerove ir gebėjimu apskritai susidoroti su sunkumais.

Kultūros politika taip pat suteikia galimybę ES palaikyti ryšius su tomis valstybėmis, su kuriomis nėra užmegzta jokia kita partnerystė. Tose Šiaurės Afrikos valstybėse, kuriose šiuo metu kuriama nauja, demokratiškesnė visuomenė, parama kultūrai taip pat itin svarbi. Dvišalėmis plėtros ir prekybos sutartimis reikėtų reikalauti ne tik socialinės atsakomybės, bet ir kultūros elementų. Kad kultūra kuo nuosekliau ir sistemingiau galėtų tapti ES užsienio politikos dalimi, reikėtų netgi kultūros ekspertų, bendradarbiaujančių su Europos išorės veiksmų tarnyba.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Ponia pirmininke, kultūrinis Europos valstybių paveldas savaime yra vertingas. Nors kultūriniu požiūriu jos labai skirtingos, valstybės narės pasaulyje jau užsitikrino gerą vardą, viliojantį kitų šalių piliečius, norinčius susipažinti su šiais kultūros turtais iš arčiau. Politinę ir ekonominę Europos Sąjungos padėtį galima sutvirtinti iškeliant Europos Sąjungos tapatybę ir kultūrines vertybes.

Kultūros srityje svarbus vaidmuo tenka naujosioms technologijoms, suteikiančioms žmonėms galimybę naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Ypač cenzūros gniaužtuose esančiose šalyse prie piliečių aktyvumo ir paprastesnės galimybės gauti informaciją prisideda internetas. Todėl Europos Sąjunga turi remti interneto laisvę pasaulinėje arenoje ir kuo daugiau prisidėti prie kultūros plėtros ir uždarų visuomenių žmonių sąmoningumo. Be to, siekiant stiprinti mokslo ir kultūros sričių vystymąsi, jaunajai kartai reikia pastovios judumo strategijos. Palaikau kultūros diplomatijai skirtas priemones; parlamento delegacijos taip pat gali jai padėti savo darbu. Štai kodėl pritariu šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Ziobro (ECR).(PL) Ponia pirmininke, pranešime išdėstyti pareiškimai ir pastabos yra nepaprastai vertingi ir tinkami. Visų pirma, norėčiau paminėti teiginius, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi visame pasaulyje imtis veiksmų skatinti pagarbą išraiškos laisvei, spaudos laisvei ir prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos laisvei. Taip pat labai tinkamas raginimas Europos Komisijai visame pasaulyje skatinti interneto laisvę atsižvelgiant į dėl šios laisvės tykančias grėsmes, apie kurias vis dažniau skaitome ir girdime.

Nors malonu pastebėti, kad reikalaujame siekti vertybių, kurias mes, europiečiai, laikome pagrindinėmis, pripažįstu, kad buvo šiek tiek gaila pritarti šiam pranešimui. Suprantu, jog kartais reikalaujame, kad šios pagrindinės vertybės būtų puoselėjamos kitose pasaulio šalyse, bet užmirštame, kad jos paminamos ir kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Pavyzdys galėtų būti veiksmai, kurių imamasi Lenkijoje prieš vyriausybę kritikuojančius žurnalistus. Juos masiškai šalina iš viešosios žiniasklaidos, o vyriausybės atstovai stengiasi uždaryti nepriklausomą, privatų dienraštį „Rzeczpospolita“, kuris yra antras didžiausias rimtas Lenkijos dienraštis, tarp kitko, kritiškai vertinantis vyriausybės poziciją. Sprendžiant pranešime iškeltas problemas, šiai taip pat turėtų būti pasipriešinta.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, labai svarbu, kad į diskusijas dėl užsienio politikos būtų įtrauktas ir kultūros aspektas.

Manau, prie tokios išvados priėjome todėl, kad prasidėjus dabartiniams neramumams Artimuosiuose Rytuose suvokėme, kad dešimtmečiais buvome visiškai užmiršę kultūrinį aspektą, pvz., Europos Sąjungos santykius su Sirija. Nuo 1963 m. Sirijoje galiojo nepaprastosios padėties įstatymas, kuriuo buvo leidžiama vykdyti žmonėms mirties bausmę be teismo, tačiau kelios Europos delegacijos, pvz., ES delegacija, iškėlė šį klausimą. Prekyba ir finansai turėjo pirmenybę prieš žmogaus teises.

Kaip ką tik sakė M. Repo, kalbant apie Europos Sąjungą žmogaus teisės taip pat yra esminė kultūros aspekto dalis. Svarbu to nepamiršti. Žmogaus teisės, demokratija, šie pagrindiniai dalykai – štai ką turime aktyviau skatinti Europos užsienio politikoje užuot žiūrėję į viską per ekonomikos prizmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacek Olgierd Kurski (ECR).(PL) Ponia pirmininke, palaikiau šį įdomų pranešimą dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų. Kaip galima nepritarti šiems teiginiams dėl veiksmų, kurių ES imasi visame pasaulyje skatindama išraiškos laisvę, spaudos laisvę, prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos laisvę ir t. t.?

Tačiau susidaro įspūdis, kad pernelyg rūpinamės ne Europos Sąjungoje susidariusia padėtimi ir per mažai dėmesio skiriame Europos Sąjungoje, pvz., Lenkijoje, vyraujančioms normoms, kurioje, kai dabartinė valdančioji koalicija perėmė viešosios žiniasklaidos kontrolę, buvo atleista daugybė žurnalistų ir nutrauktos jų programos, ir visa tai susiję su vienu dalyku – kritika esamai padėčiai. Pvz., savo darbo neteko tokie žmonės, kaip Jacek Sobala, Anita Gargas, Jacek Karnowski ir Wojciech Leszczyński. Buvo nutrauktos žurnalistų Joannos Lichockos, Tomaszo Sakiewicziaus, Rafało Ziemkiewicziaus, Jano Pospieszalskio, Grzegorzo Górnio, Tomaszo Terlikowskio, Bronisławo Wildsteino ir Wojciecho Cejrowskio programos – ir tai tik keletas iš daugelio pavyzdžių. Draudimas laisvai kalbėti žiniasklaidoje Lenkijoje daro gėdą visai Europos Sąjungai.

 
  
  

Pranešimas: Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (A7-0143/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, visų pirma, dėl M. T. Sanchez-Schmid pranešimo norėčiau pasakyti, jog be galo svarbu, kad Europos Sąjungoje pripažintume kūrybos sektoriaus ir kultūros daromą poveikį Europos Sąjungos ekonomikos augimui. Tai visiškai akivaizdu: iš kūrybos sektoriaus gaunama 2,6 proc. ES BVP ir jame dirba 3,1 proc. ES darbo jėgos. Todėl galima sakyti, kad per pastaruosius kelerius metus ar netgi dešimtmečius kūrybos sektorius buvo auganti ekonomikos sritis ir liks tokia ir ateityje.

Kalbant apie kultūrinį aspektą taip pat svarbu nepamiršti, kad jis reiškia ne vien ekonomikos vystymąsi. Jis lemia ir žmonijos vystymąsi, ir kalbėdami apie kultūrą niekada neturėtume to pamiršti. Todėl kultūros poveikis neturėtų būti matuojamas BVP augimu: turime suprasti, kad žmogus kelia BVP lygį ne tik nepaliaujamai lenktyniaudamas, bet ir gyvendamas nepakartojamą žmogiškomis vertybėmis grindžiamą gyvenimą, ir siekdami šio tikslo turime sudaryti tam tinkamas sąlygas ir aplinkybes. Mes, kaip Europos Sąjungos nariai, turėtume to nepamiršti, nes pernelyg dažnai į Europos Sąjungą žiūrime labai siaurai, kaip į kažką šiek tiek daugiau nei ekonominio bendradarbiavimo institucijų sistemą, o platesnį jos vaizdą dažnai pamirštame.

Dėl Sarajevo, kaip Europos kultūros sostinės 2014 m., norėčiau pasakyti, kad tikiuosi, jog šitas projektas bus įgyvendintas. Tai buvo mūsų visų, dirbančių Kultūros ir švietimo komitete, idėja ir projektas, nes 2014 m. minėsime šimtąsias Pirmojo pasaulinio karo, prasidėjusio incidentu būtent tame mieste, pradžios metines. Šis projektas simbolizuoja Europoje įvykusius pokyčius. Norime parodyti, kad 2014 m. bus metai, žymėsiantys ilgo taikos laikotarpio pradžią arba tęsiantys ilgą jau prasidėjusios taikos laikotarpį. Vis dėlto Baltijos šalys turėtų taip pat aktyviau dalyvauti šioje taikos ir stabilumo plėtroje. Tai tikrai turės didelės reikšmės visoje Europoje.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0281/2011

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, dėl Sarajevo, kaip Europos kultūros sostinės 2014 m., norėčiau pasakyti, kad tikiuosi, jog šitas projektas bus įgyvendintas. Tai buvo mūsų visų, dirbančių Kultūros ir švietimo komitete, idėja ir projektas, nes 2014 m. minėsime šimtąsias Pirmojo pasaulinio karo, prasidėjusio incidentu būtent tame mieste, pradžios metines. Šis projektas simbolizuoja Europoje įvykusius pokyčius. Norime parodyti, kad 2014 m. bus metai, žymėsiantys ilgo taikos laikotarpio pradžią arba tęsiantys ilgą jau prasidėjusios taikos laikotarpį. Vis dėlto Baltijos šalys turėtų taip pat aktyviau dalyvauti šioje taikos ir stabilumo plėtroje. Tai tikrai turės didelės reikšmės visoje Europoje.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Milan Zver (A7-0169/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pasiūlymą, nes šios iniciatyvos tikslas – siekti svarbių strategijos „Europa 2020“ tikslų: iki 2020 m. nuo 15 iki 10 proc. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir nuo 31 iki 40 proc. padidinti aukštąjį mokslą įgijusių asmenų skaičių. Be to, iniciatyva „Judus jaunimas“ orientuota į besimokančiųjų judumo skatinimą, kartu užtikrinant, kad jų įgyjamas išsilavinimas atitiktų darbo rinkos paklausą, taigi svarbu suteikti įgūdžių ir žinių, kurių jiems prireiks. Judumas padeda ne tik susipažinti su kitomis kultūromis, bet ir suprasti savąją. Europos Sąjungoje aukštąjį išsilavinimą turi mažiau kaip trečdalis gyventojų, Jungtinėse Valstijose – daugiau kaip 40 proc., o Japonijoje – daugiau kaip 50 proc. gyventojų, taigi Europa turi padidinti šiuos skaičius, kad galėtų labiau konkuruoti nuolat besivystančioje pasaulio ekonomikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu.(IT) Pastaraisiais metais pastebimas vis didėjantis Europos Sąjungos dėmesys informacinės visuomenės, galinčios konkuruoti su visų pasaulio valstybių ekonomikomis, kūrimui. Strategijoje „Europa 2020“ ir jos iniciatyvoje „Judus jaunimas“ jaunimui skirtas pagrindinis vaidmuo iki 2020 m. įgyvendinant penkis pagrindinius tikslus: užimtumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, klimato kaitos ir energetikos, švietimo ir skurdo mažinimo. Tai plataus masto tikslai, atsižvelgiant į tai, kad dabartinė padėtis nestabili; ji verčia jaunimą gyventi nuolatinėje nežinioje, neturint pastovaus darbo ir vietos visuomenėje perspektyvos. Jei turimos priemonės nesuteiks išteklių, reikalingų, kad reikalai klostytųsi geriau, nebus įmanoma uždegti europinio pilietiškumo dvasios ir atskleisti jaunų žmonių potencialo.

Valstybės narės turėtų susilaikyti ir nepriimti griežtų priemonių, apimančių lėšų švietimo sistemai ir užimtumui apkarpymą. Vietoje to jos turėtų kurti programas, skirtas ir darbdaviams, ir darbuotojams, universitetams, įmonėms ir vietos bei regioninėms organizacijoms, siekdamos suteikti galimybes švietimo ir profesinio mokymo sektoriuose ir užtikrinti gerą judumą bei kvalifikacijų pripažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą. Krizė padarė itin didelį neigiamą poveikį jaunimui. Jaunų žmonių nedarbo lygis Europos Sąjungoje yra didesnis negu 20 proc. (dvigubai didesnis negu vidutinis suaugusiųjų nedarbo lygis), o kai kuriose valstybėse narėse jis viršija 40 proc. Dėl ekonomikos ir finansinės krizės valstybės narės mažina investicijas į švietimą ir mokymą, o tai turės tiesioginės įtakos jaunimo ateities perspektyvoms bei ES ateičiai. Norint užtikrinti tvarų augimą ir plėtrą, neabejotinai būtina investuoti į švietimą, ir net per ekonomikos krizę jaunimo programų ir švietimo finansavimas turi būti laikomas ne šiandienos išlaidomis, o investicijomis į Europos ateitį. Manau, kad strategijoje „Europa 2020“ numatyta iniciatyva „Judus jaunimas“ gali prisidėti prie švietimo, judumo ir jaunimo užimtumo programų stiprinimo ir paskatinti valstybes nares siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Balsavau už M. Zvero pranešimą. Šiuo metu pernelyg daug jaunų žmonių nepanaudoja viso savo potencialo švietimo ir profesinio mokymo srityje. Šias problemas reikia spręsti darniais veiksmais ES lygmeniu, geriau parengiant jaunus žmones darbo rinkai. Reikalinga politika, nurodanti, ką jaunimas turi daryti iš švietimo sistemos pereidamas į darbo rinką. Man atrodo, kad jaunimui ir įvairioms jaunimo organizacijoms svarbiausia dalyvauti priimant sprendimus. Tai padės sustiprinti jų priklausymo (ES) pojūtį, be to, jie jausis aktyviai prisidedantys prie jaunimo strategijos įgyvendinimo. Pagrindinis iniciatyvos „Judus jaunimas“ tikslas turi būti didinti Europos sanglaudą. ES turi veiksmingiau pasinaudoti savo finansinėmis priemonėmis, – Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu, – kad padėtų jauniems žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu.(PT) Iniciatyva „Judus jaunimas“ – strategijos „Europa 2020“ dalis. Joje numatytos 28 priemonės, kuriomis siekiama, kad mokymo ir specialistų rengimo sistemos geriau atitiktų jaunimo poreikius, jaunimas skatinamas pasinaudoti ES pagalba studijoms ar dalyvavimui kitoje šalyje rengiamuose mokymo kursuose. Šia iniciatyva siekiama didinti jaunimo judumą, kad iki 2020 m. visiems jauniems žmonėms būtų užtikrinta galimybė studijuoti užsienyje.

Šiame pranešime, už kurį pagrįstai balsavau, įspėjama apie situacijas, į kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Kad ši iniciatyva nebūtų tik koncepcija, būtina, kad visos valstybės narės įsipareigotų ir finansuoti, ir įgyvendinti ją; be to, svarbu, kad tuo tikslu būtų patvirtintas ES biudžetas.

Svarbiausia įveikti praktines judumo kliūtis; reikėtų nustatyti daugiau mechanizmų, užtikrinančių, kad neįgaliesiems būtų suteiktos tokios pat galimybės kaip ir visiems kitiems. Ne mažiau svarbus vidurinių mokyklų studentų judumas; valstybėse narėse turėtų būti labiau skatinamos tokios programos kaip, pvz., Comenius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Nors Europos jaunimo nedarbo lygis kelia ypač didelį rūpestį (2011 m. sausio mėn. 25 m. amžiaus jaunimo nedarbas ES padidėjo iki 20,6 proc.), pranešime apie strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Judus jaunimas“ valstybės narės raginamos didinti investicijas į švietimą, mokymą ir judumą. Jaunimo politika, nepaisant to, kokioje mokslo ar profesinio lavinimo įstaigoje besimokančiam jaunimui ji skirta, turi būti vertinama kaip investicija, o ne kaip išlaidos. Žmogiškojo kapitalo pabrėžimas labai svarbus Europos bendruomenių ateičiai. Įvairių dalyvių sąveikos pabrėžimas, jaunimo savarankiškumo ugdymas, veiksmai, skirti sulaikyti jaunus žmones nuo mokyklos nebaigimo, profesinio mokymo ir amatų svarbos pabrėžimas, geros kokybės privalomų Europos mokymo programų patvirtinimas – tai geros idėjos, kurias mums dabar svarbu svarstyti nacionaliniu lygmeniu. Taip yra dėl to, kad strategijos „Europa 2020“ sėkmė priklausys nuo valstybių, kurios atsakingos už jos įgyvendinimą, iniciatyvos ir politinės valios, nes minėtos politikos sritys iš esmės vis dar priskiriamos valstybių narių kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) „Judus jaunimas“ yra viena iš svarbiausių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui paskatinti. Iniciatyvoje „Judus jaunimas“ nustatyta veiksmų, kuriais skatinant judumą siekiama sustiprinti jaunų žmonių švietimą ir mokymą ir taip padėti jiems patekti į darbo rinką, eiga. Naujausiais duomenimis 14,4 proc. 8–24 metų amžiaus jaunųjų europiečių metė mokslą nebaigę vidurinių mokyklų, aukštąjį išsilavinimą turi mažiau kaip trečdalis Europos Sąjungos gyventojų, o Jungtinėse Valstijose jų yra maždaug 40 proc., Japonijoje – 50 proc. Labai svarbu, kad jauni žmonės turėtų galimybę gerinti įgūdžius ir stiprinti gebėjimus, kurie padės jiems patekti į darbo rinką ir aktyviai prisidėti prie Europos Sąjungos (ekonomikos) augimo.

Todėl iš širdies pritariu šiai iniciatyvai, kuria siekiama iki 2020 m. 10 proc. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir nuo 31 iki 40 proc. padidinti aukštąjį mokslą įgijusių asmenų skaičių. Manau, kad šiuolaikiškos darbo rinkos poreikiams patenkinti būtinai reikalingas geros kokybės švietimas ir mokymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu. (ES) Palaikiau šį pranešimą, nes būtina sukurti Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindą. Iniciatyva „Judus jaunimas“ turi būti politinė iniciatyva, skirta sukurti švietimo, judumo ir užimtumo programas nūdienos jaunimui, ir paskatinimas valstybėms narėms siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Pritariu pranešėjo įžvalgumui dėl būtinybės investuoti į jaunų europiečių ateitį. Besimokančiųjų judumas ir Europos studentų galimybių rasti pirmąjį darbą gerinimas skatina didesnį europietiškos tapatybės ir pilietybės suvokimą, taigi didesnį jaunimo dalyvavimą Europos Sąjungos demokratiniuose procesuose. Tuo remdamasis palaikau pastangas užtikrinti geros kokybės ir prieinamą besimokančiųjų judumą ir norėčiau atkreipti dėmesį į pranešėjo žodžius apie tai, kad svarbu paskatinti kuo daugiau valstybių narių pasirašyti Europos mobilumo kokybės chartiją (pateiktą Komisijos).

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. –„Judus jaunimas“ – fantastiška iniciatyva, ir aš džiaugiuosi, kad mano frakcija ją tvirtai palaiko.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Pranešime kalbama apie „Judaus jaunimo“ programą, pagal kurią jauniems žmonėms ir jaunimo organizacijoms leidžiama daugiau veikti Europos lygmeniu (seminarai, susitikimai, kelionės) ir aktyviai dalyvauti diskusijose apie jaunimo politiką, ES finansiškai remiant. Pozityvūs pranešimo aspektai yra dažnos nuorodos į švietimo prieinamumo svarbą, priešinimasis lėšų švietimui ir mokymui mažinimui ir raginimas didinti jų finansavimą, kad šioje programoje galėtų dalyvauti kiekvienas, taip pat ir kaimyninių šalių jaunimas; be to, pranešime pabrėžiama būtinybė priešintis diskriminacijai darbo vietoje. Labai daug dėmesio skiriama pragmatiškai stažuočių sistemai, kuri suteiks galimybę padoriai užsidirbti ir užtikrins socialinį draudimą, kad jos nepakeistų realių darbo vietų. Tačiau kadangi šiame pranešime yra aspektų, būdingų Bolonijos švietimo politikai, kuriai nepritariu, nes nurodoma būtinybė sukurti programas, atitinkančias „rinkos paklausą“, o tai, mano nuomone, gali prieštarauti šios programos pobūdžiui, susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Jaunimas šiuo metu yra ta grupė, kurią pasaulio ekonomikos ir finansų krizė paveikė labiausiai. ES ir valstybės narės yra įsipareigojusios remti konkrečias, veiksmingas priemones, užtikrinančias patekimą į darbo rinką, įgyjant geresnį išsilavinimą, pasirengimą ir didinant judumą. Iniciatyva „Judus jaunimas“ yra atsakas į šį siekį, ji padės jaunuoliams spręsti kylančias problemas ir tapti sėkmingais žinių ekonomikos dalyviais.

Manau, kad, esant tokiam neleistinai aukštam jaunimo nedarbo lygiui, švietimo ir mokymo kokybė, pakankama integracija į darbo rinką ir tvirtas įsipareigojimas užtikrinti jaunimo judumą yra svarbiausios sąlygos visų jaunų žmonių potencialui panaudoti ir strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti.

Be to, nors šios iniciatyvos dėmesio centre užimtumas, kaip galutinis rezultatas, joje neignoruojami ir švietimo, jaunimo dalyvavimo, aktyvaus pilietiškumo, judumo, kalbų mokymosi ir įvairiausių įgūdžių lavinimo klausimai, šiandien svarbiausi neformalaus švietimo sričiai.

Balsuoju už pateiktą pranešimą ir raginu finansuoti šią iniciatyvą, kuri būtina tvariam augimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni Collino (PPE), raštu. (IT) Iniciatyva „Judus jaunimas“ yra svarbus atskaitos taškas jauniesiems Europos piliečiams. Pirmiausia finansiniu atžvilgiu, nes tai dar viena Europos jaunų studentų judumo projektų paskatinimo priemonė, padėsianti patobulinti Europos mokyklas, skatinant mokslinius tyrimus ir diskusijas apie vieningos Europos svarbą bei parodant, ką ji gali pasiūlyti. Ne mažiau svarbus iniciatyvos „Judus jaunimas“ indėlis į diskusijas dėl Europos kultūrinio modelio apibūdinimo. Įvairių institutų bendradarbiavimas ir įvairių disciplinų mokymasis, kuris įvairiose šalyse skirtingas atsižvelgiant į valdančiųjų klasių politinį sąmoningumą, taip pat labai padeda apibrėžti europinę tapatybę. Privalome užtikrinti, kad mūsų jaunimo dėka ši tapatybė būtų tikrai europinė, ir neleisti, kad ateityje vienintelis mūsų jaunimo švietimo modelis būtų amerikietiškas; nors tai, žinoma, iki šiol yra svarbus atskaitos taškas. Europos Sąjunga turi visas priemones, kurių jai reikia, kad galėtų pasiūlyti pasauliui savo vertybes ir idėjas, susijusias su tuo, kaip ji nori ir norės auginti savo vaikus.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Jauniems žmonėms labiausiai būdingas dinamiškumas, nepaprastas kilnumas ir dideli gebėjimai mokytis bei įsisavinti. Būsimai Europai, kuri siekia būti konkurencingesnė ir dinamiškesnė, šis svarbus kapitalas labai reikalingas. Todėl į strategiją „Europa 2020“ įtraukta programa „Judus jaunimas“ yra svarbi programų, kuriomis remiami jauniausi žmonės ir kuriomis siekiama plataus masto, bet labai aiškių tikslų, rinkinio dalis; toje programoje ir aš matau savo vietą ir tikiuosi, kad žmonės, kuriems ši programa skirta, gausiai joje dalyvaus. Šia iniciatyva ginama būtinybė jauniems žmonėms lengviau patekti į darbo rinką; šis tikslas labai aktualus, atsižvelgiant į aukštą jaunimo nedarbo lygį kai kuriose valstybėse narėse. Dar pabrėžčiau jaunų europiečių judumo svarbą jiems studijuojant ir dirbant. Daugelyje kitos kultūros šalių ir vietų jiems bus suteiktas įvairesnis ir vertingesnis išsilavinimas, kartu gims tikras „Europos šeimininko“ jausmas, kuris sutvirtins sutartyse minimą Europos piliečio koncepciją. Palaikydamas ir norėdamas sustiprinti šias priemones, balsuoju už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Studentų judumo programos, pvz., Erasmus, Erasmus Mundus ir Comenius, pritraukia vis daugiau kandidatų. Tačiau judumui vis dar kyla praktinių kliūčių, ypač susijusių su vizų ir sveikatos dokumentų įvairiomis kalbomis gavimu, dotacijų pervedimu į užsienį ir kitose valstybėse narėse įgytų kvalifikacijų pripažinimu. 2004 m., kai buvo pradėta įgyvendinti mainų programa Erasmus Mundus, šio Parlamento didžiosios daugumos padedamas įtikinau Europos Komisiją imtis šios programos kokybei užtikrinti būtinų priemonių. Netgi buvo sukurta Europos mobilumo kokybės chartija. Bet po septynerių metų esama vis dar tų pačių kliūčių. Būtent dėl šios priežasties Europos Parlamentas nori dar kartą pakartoti, kaip svarbu padidinti investicijas į švietimą ir mokymą. Ypač svarbu Europos judumo programas atverti visiems jauniems žmonėms, neatsižvelgiant į sluoksnį ar socialinę kilmę, kad jiems būtų lengviau patekti į darbo rinką. Valstybėms narėms laikas nuoširdžiai įsipareigoti visiems jauniems europiečiams užtikrinti geros kokybės mokymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. (FR) Kadangi jauni žmonės yra Europos ateitis ir kadangi būtų neatsakinga nesuteikti jiems pirmenybės, kai jaunimo nedarbo lygis sudaro maždaug 20 proc., su užsidegimu palaikiau M. Zvero pranešimą dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo. Vis didėjant darbdavių reikalavimams patekimas į darbo rinką daugeliui studentų dažnai tampa tikrai sunkiu išbandymu. Dėl to Europos Parlamentas šiltai sutiko pranešimo apie iniciatyvą „Judus jaunimas“ pasiūlymus: daugiau investuoti į aukštąjį mokslą, kurti tarptautinio judumo programas, pripažinti neoficialiai įgytą kompetenciją, kovoti su mokyklos nebaigimu ir padėti jauniems žmonėms patekti į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Įsipareigojimas daugiau investuoti į švietimą ir mokymą siekiant pagerinti jaunų europiečių pasirengimą yra svarbiausias strategijos „Europa 2020“ uždavinys ir, mano manymu, svarbiausia priemonė kovoti su nedarbu ir skatinti verslumą. Todėl pritariu iniciatyvai „Judus jaunimas“, ypač dėl studentų judumo rėmimo ir skatinimo, kvalifikacijų pripažinimo, svarbos neformaliam arba neoficialiam mokymui, kuris dažnai ne mažiau svarbus ar net svarbesnis už oficialų, suteikimo.

Jei Europa nori sėkmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ plataus užmojo tikslus, ypač susijusius su inovacijomis, moksliniais tyrimais ir mokymu, jai teks investuoti į jaunų žmonių kvalifikacijos kėlimą, į žmones, pasirenkančius tokią mokymosi formą, kuri ateityje padės jiems lengviau patekti į darbo rinką, ir daugiausia dėmesio skiriančius žinių, kurios tikrai padės jiems pasirengti ateičiai, įgijimui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis pranešimas yra apie iniciatyvą „Judus jaunimas“, kuri, tikimasi, bus pagrindas švietimo ir mokymo sistemoms tobulinti. Tai viena iš septynių pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų, kurių susiję prioritetai yra pažangus, tvarus ir integracinis augimas. Šią iniciatyvą sudaro 28 pagrindiniai veiksmai ir konkrečios priemonės, skirtos pagerinti jaunų žmonių švietimą bei mokymą skatinant judumą ir įsidarbinimo galimybes, siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų: iki 2020 m. 10 proc. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, nuo 31 iki 40 proc. padidinti aukštąjį mokslą įgijusių asmenų skaičių ir sumažinti nedarbą, ypač jaunimo, kuris šiuo metu siekia 21 proc. Todėl, kadangi esu jaunimo mokymo sistemos „Tavo pirmasis EURES darbas“ propaguotojas, visiškai pritariau pranešime minėtiems pasiūlymams ir balsavau už pranešimą, suvokdamas, kad ES turėtų tebetaikyti ir stiprinti visas priemones, kuriomis remiami jauni žmonės. Tai vienintelis kelias paversti Europą stipresne, besiremiančia solidarumo ir integracijos principais.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šio pranešimo tema ir taikymo sritis rodo, kad jame neišvengiamai sprendžiami svarbūs klausimai, kartais teisingai, kartais neteisingai arba labai nepakankamai, kai kur pranešimas labai prieštaringas.

Jame, ypač jo konstatuojamosiose dalyse, minimi, svarbūs klausimai, pvz., viešųjų investicijų į aukštąjį mokslą mažinimas, mokesčių didinimas ir atitinkamai socialinio atotrūkio didėjimas, bet rezoliucijoje šiam klausimui tinkamo dėmesio neskirta. Jame dar minimos daugelio jaunų žmonių problemos, su kuriomis jie, dalyvaudami judumo programose, susiduria dėl finansinių priežasčių, mokyklos nebaigimo problema, jaunimo nedarbo ir darbo vietų neužtikrinimo problema.

Nors pranešime pritariama vadinamosios strategijos „Europa 2020“ tikslams, pabaigoje propaguojama kelias, vedantis į prieš tai nurodytas problemas – darbo vietų neužtikrintumą ir jaunimo nedarbą, ir tai dar labiau paryškina minėtus prieštaravimus. Viena vertus, propaguojamas jaunimo diskriminacijos nutraukimas darbo vietoje. Antra vertus, minimas įdarbinimas atsižvelgiant į darbo patirtį netiesiogiai suteikia šiems darbuotojams skirtingą statusą, ir tai neteisinga „apsaugos nuo netipiškų ir nesaugių darbų“ atžvilgiu.

Dėl šių priežasčių susilaikiau nuo galutinio balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nepakanka išreikšti įdomius principus, neatsižvelgiant į tikrovę. Žmogaus ir visuomenės vystymuisi užtikrinti būtinas geros kokybės švietimas nuo pirmųjų gyvenimo metų. Tačiau geros kokybės visuomenės švietimui nuolat trūksta lėšų, o studentams visada trūksta subsidijų, jų šeimos neturi darbo, jie nebaigia studijų, kaip, pvz., Portugalijoje, kurioje vykdoma ribojimo politika.

Taigi realybė yra ryškus šios srities atsisakymas. Prisidengdama krize valstybė atsitraukia, o tai kelia grėsmę jos socialiniam vaidmeniui; galiausiai didėja skirtumai, susiję su išsilavinimo, žinių ir kultūros prieinamumu. Rezultatas – socialinės nelygybės didėjimas ir gilėjimas.

Valstybėse narėse, pvz., Portugalijoje, iš tikrųjų uždaroma tūkstančiai mokyklų, didėja jaunimo nedarbas, tūkstančiams mokytojų neužtikrinamos darbo vietos, valstybinei aukštojo mokslo sistemai nuolat stinga finansavimo ir didėja šių mokymo įstaigų lankymo išlaidos. Teisybė ta, kad lėšos kultūrai mažinamos iki skurdumo lygio.

Svarbiausia šiomis aplinkybėmis tai, kad jei ir toliau bus vykdoma Tarptautinio valiutos fondo, Europos Centrinio Banko ir Europos Komisijos suplanuota agresyvi intervencinė programa, padėtis visiškai pablogės.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Programa „Judus jaunimas“ yra pagrindinė strategijos „Europa 2020“ iniciatyva. Programa „Judus jaunimas“ siekiama paskatinti Europos Sąjungoje siekti aukštojo mokslo, gerinti švietimo ir mokymo kokybę ir skatinti studentų judumą didinant esamų Europos programų veiksmingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. (IT) Šiuo pranešimu svarbiausiu elementu papildoma Europos politika, kurios tikslas turi būti suteikti jauniesiems europiečiams priemones, padėsiančias jiems būti konkurencingesniems vis globalesnėje darbo rinkoje. Pirmasis veiksmas didinant jaunų žmonių užimtumo galimybes – dėmesys studentų judumui. Jaunimo užimtumo daugelyje valstybių narių duomenys, deja, tokie, kurie turi priversti susirūpinti ir pamąstyti. Jaunų žmonių rėmimas skatinant Europos institucijų ir jaunimo organizacijų dialogą – gera pradžia, bet jo negalima laikyti galutiniu tikslu. Turėtume sugebėti išklausyti juos ir suteikti pasitikėjimo jiems bei pasitikėti jais. Tik taip galėsime sukurti Europą, kuri naujoms kartoms sukurs galimybes, o ne taps našta.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. – Balsavau už M. Zvero pranešimą. Kad strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“ būtų sėkmingai įgyvendinta, ES institucijos turi sukurti pragmatišką, plataus masto politiką, kurią remtų visos valstybės narės ir kurios dėmesio centre būtų uždavinys visas sritis – profesinio mokymo, profesinių kvalifikacijų, mokymo visą gyvenimą ir gamybinės praktikos – susieti su darbo rinka, užtikrinant, kad kiekviena valstybė narė iš tikrųjų prisiimtų atsakomybę už ES švietimo sistemą. Iniciatyva „Judus jaunimas“ siekiama, kad jauniesiems europiečiams būtų lengviau nuo mokymosi ir įgūdžių lavinimo pereiti į darbo rinką. Vienas iš šios politikos iniciatyvos tikslų yra sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir padidinti aukštąjį mokslą įgijusių žmonių skaičių, nes mokyklos nebaigimas prieštarauja darbo rinkos dinamiškumui bei paklausai ir tiesiogiai prieštarauja Europos ekonominiam bei socialiniam tvarumui apskritai. Todėl visi darbo rinkos dalyviai, įskaitant profesinį sektorių, įmones, profesines sąjungas, ministerijas ir valstybines įdarbinimo tarnybas, turėtų įsitraukti į struktūrinį dialogą apie tai, kaip užtikrinti jaunimo profesinį integravimą, skatinti oficialų ir (arba) neoficialų mokymą ir galiausiai sukurti ES švietimo sistemą, kuri padėtų užtikrinti jaunų žmonių profesinės veiklos tęstinumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. (DE) Šis pranešimas dar kartą parodo, kaip Europos plėtrai svarbu, kad būtų skatinamas jaunų žmonių judumas visose srityse. Visose mokymo ir švietimo srityse (ypač amatų, kur dar reikia daug nuveikti) būtina siekti studijų programų išlyginimo ir atitinkamai abipusio pripažinimo.

Be to, kompetentingos švietimo įstaigos turėtų šalyse labiau tikrinti, ar nereikia pašalinti dar kokių nors administraciniu arba profesinių sąjungų lygmeniu sukurtų kliūčių.

Gamybines stažuotes atliekančių asmenų judumas taip pat padeda geriau pripažinti daugelį profesijų ir trukdo socialiniam dempingui, nes taikoma progresinė skalė, kuri reiškia, kad to paties išsilavinimo lygio asmeniui mokamas toks pat atlyginimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Liaudies išmintis sako, kad „kelionės plečia akiratį“. Būtent šiuo požiūriu ir remiu M. Zvero pranešime propaguojamą idėją, kad jaunų žmonių švietimo ir judumo finansavimas yra investicija į Europos ateitį, o ne papildoma našta biudžetui, nepaisant sunkios dabartinės ekonominės padėties. Be to, asmens socialinė kilmė arba finansinė padėtis neturėtų varžyti jų galimybių vykti į užsienį. Lygiai taip pat ir neįgalumas neturėtų būti kliūtis, todėl jauni žmonės su negalia turėtų būti finansuojami daugiau. Ir galiausiai, siekiant išvengti atsitiktinių darbų ir galimo jaunųjų stažuotojų išnaudojimo, reikėtų nustatyti teisiškai privalomas teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Balsavau už šį dokumentą, kadangi juo pripažįstama, kad reikia įveikti judumui trukdančias praktines kliūtis ir barjerus, toliau reikėtų skatinti įskaityti užsienyje praleistą laiką ir pripažinti kitose ES šalyse įgytas kvalifikacijas. Be to, pripažįstama, kad žmonės su negalia susiduria su dar didesnėmis kliūtimis judumui nei tie, kurie yra sveiki, ir kad reikėtų nustatyti papildomas priemones, kuriomis tokiems žmonėms būtų užtikrintos tokios pačios galimybės kaip visiems kitiems. Šeimas sukūrusiems studentams (pvz., auginantiems vaikus) taip pat turėtų būti skiriama papildoma parama, kad jie galėtų įveikti specifines problemas, su kuriomis susiduria norėdami mokytis kitoje šalyje. Geros kokybės judumas labai svarbus siekiant jaunų žmonių tarpkultūrinio mokymosi, asmeninio tobulėjimo ir daugiakalbystės. Galutinis tikslas pabrėžiamas užimtumas, ir iš tikrųjų užimtumas yra ne tik švietimo, bet ir jaunimo aktyvumo bei aktyvaus pilietiškumo reikalas. Todėl per esamas programas ir toliau turėtų būti skatinamas aktyvus pilietiškumas ir pagrindinių kompetencijos sričių ugdymas, neformalusis švietimas ir Europos pilietinės visuomenės stiprinimas. Kad ši nauja strategija neliktų tik koncepcija, labai svarbu, kad valstybės narės įsipareigotų skirti jai finansinę paramą ir ją įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu ir kad ES biudžetas būtų atitinkamai pakoreguotas. Valstybės narės turėtų suvokti tai kaip ilgalaikę investiciją ne tik į jaunimo švietimą, bet ir į savo pačių bei visos ES gerovę ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. (RO) Mano parama programai „Judus jaunimas“ yra savaime suprantama ir pagrįsta principu. Vis dėlto bandėme siūlyti į Komisijos pasiūlymą įtraukti papildymų, kuriuos laikėme būtinais.

Iš tiesų pranešime, kuris buvo be vargo patvirtintas Kultūros ir švietimo komitete ir per Europos Parlamento plenarinę sesiją, pabrėžėme, kaip svarbu valstybėms narėms dalyvauti įgyvendinimo procese ir būti stebimoms Europos Komisijos.

Taip pat raginome naujose daugiametėse finansinėse programose daugiau finansavimo skirti sėkmingoms programoms, kaip antai programa „Mokymasis visą gyvenimą“, ir gerinti programų koordinavimą.

Tinkamą dėmesį reikėtų skirti jauniems žmonėms, kurie yra šios bendrosios programos pagrindas, ir reikėtų užtikrinti, kad jiems būtų sukurta darbo vietų ir galimybių, nes jie – Europos piliečiai, nuo kurių priklausysime ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Europoje, kuri žvelgia į ateitį, pirmiausia turime galvoti apie jaunimą. Suteikti jam galimybių eiti tinkamiausiu mokslo keliu, kad jis galėtų lengvai mokytis užsienio kalbų, į darbo pasaulį žengtų turėdamas tinkamų įgūdžių, o galbūt įsitrauktų į naują mokymosi ar darbo aplinką, reiškia, kad, sutelkus universitetų studentų ir jaunų darbuotojų, kartu dirbančių toje pačioje ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje, jėgas, ateitis kuriama visoms Europos Sąjungos valstybėms. Šiandien labiau nei bet kada tikiu viena Europa – idėjų ir projektų šaltiniu – ir todėl balsavau už M. Zvero pranešimą. Kalbant apie strategiją „Europa 2020“, sukurti žinių ir galimybių sistemą ne tik jaunimui, bet ir mokytojams bei visiems, dirbantiems švietimo ir mokymo srityje, reiškia tiekti deguonį toms jėgoms, kurias privalome išlaisvinti, pasinaudodami mūsų jaunimo, turinčio išmokti gyventi ateities Europoje, judumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Constance Le Grip (PPE) , raštu. (FR) Balsavau už Minano Zvero pranešimą „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“. Manau, kad, kaip šiame pranešime teigiama, svarbu remti įvairias programas, pradėtas taikyti Europos lygmeniu, kuriomis siekiama sudaryti palankias sąlygas jaunimo judumui ir padedama įgyti naujų žinių ir įgūdžių bei ugdyti tikrą Europos pilietiškumą. Svarbu, kad Europos lygmeniu daugiau finansinių išteklių Europos judumo programoms, pvz., Erasmus, Leonardo da Vinci, skirtume po 2013 m. ir šias programas įgyvendintume nuolat, kad jomis pasinaudoti galėtų daugiau jaunimo: ne tik studentai, bet ir stažuotojai, jauni specialistai ir jauni ūkininkai. Taip pat manau, kad būtina labiau pripažinti visais mokymosi būdais (neformalusis švietimas ar savišvieta) įgytus diplomus, atsižvelgiant į gebėjimus, kuriuos šiais būdais galima įgyti. Galiausiai noriu pabrėžti, kad vienas svarbiausių kovos su jaunimo nedarbu būdų – nuolatinis švietimo ir profesinio mokymo sistemų pritaikymas prie vis kintančių darbo rinkos poreikių.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Švietimo ir mokymo sistemų klausimas šiuo metu įgauna visiškai naują prasmę, nei ji buvo, pvz., prieš dešimt ar daugiau metų. Įvairiose Europos dalyse išsilavinimo lygis nėra vienodas, todėl būtinybė gerinti padėtį šioje srityje atrodo neginčijama. Svarbu jaunimui suteikti galimybę būti aktyviam darbo pasaulyje ir pilietinėje visuomenėje plačiausia prasme. Aš pati aktyviai dalyvauju veikloje, susijusioje su programa „Veiklus jaunimas“ ir Europos savanorių tarnyba, kuri yra viena iš penkių pagrindinių programos „Veiklus jaunimas“ veiksmų, ir šią veiklą remiu. Todėl, manau, svarbu, kad Europos Parlamentas toliau remtų panašias priemones.

Šiuo metu privalome nepamiršti jaunimo. Jaunimui reikėtų suteikti galimybę tobulėti ir jam reikėtų padėti, kad jis galėtų įgyti naujų įgūdžių ekonomikos, kuri vis labiau tampa tarptautine, srityje. Iniciatyva „Judus jaunimas“ – ne tik galimybė jaunimui tapti aktyviam ir pradėti dirbti, bet visų pirma tai – būdas, kuriuo jis gali įveikti savo trūkumus ir silpnybes, taip pat galimybė tobulėti. Todėl pritariau M. Zvero pranešimui. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. „Judus jaunimas“ – tai viena iš septynių pavyzdinių iniciatyvų, numatytų Europos Komisijos parengtoje strategijoje „Europa 2020“, skirtoje skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Iniciatyvą „Judus jaunimas“ sudaro 28 pagrindiniai veiksmai ir konkrečios priemonės, skirtos per judumą gerinti jaunimo švietimą bei mokymą ir palengvinti jaunimo perėjimą nuo mokslo prie darbo rinkos. Tai ypač aktualu šiandien, kai jauniems žmonėms, kurie yra viena iš skaudžiausiai nuo pasaulinės finansų krizės nukentėjusių socialinių grupių ir kurie mažiausiai prisidėjo sukeliant krizę, turi būti padedama įsitraukti į darbo rinką, kad jie galėtų užsitikrinti ateitį, taip pat prisidėti prie ekonomikos. Jauni žmonės yra būsimi sprendimų priėmėjai, todėl labai svarbu, kad jie šiandien galėtų plėsti kompetenciją, gebėjimus ir žinias, kuriuos galėtų ateityje panaudoti, kad aktyviai prisidėtų prie Europos Sąjungos augimo bei tvarios ateities ir kad būtų pasiekti ES augimo strategijoje numatyti tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, jaunimo žinios ir gebėjimai yra svarbiausi norint pasiekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus. Todėl jaunimas atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant penkių pagrindinių 2020 m. nustatytų ES tikslų užimtumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, klimato ir energetikos, švietimo bei kovos su skurdu srityse. Pavyzdine strategijos „Europa 2020“ iniciatyva „Judus jaunimas“ siekiama geriau panaudoti esamas Europos programas siekiant sustiprinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą ir bendrą kokybę visais švietimo ir mokymo lygmenimis bei studentų ir darbuotojų judumą. Todėl labai svarbu balsuoti už šią iniciatyvą, kad ateityje turėtume jaunimo, kuris būtų dar labiau kvalifikuotas ir pasiruošęs įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Iniciatyvoje „Judus jaunimas“ daug dėmesio skiriama judumui mokymosi tikslais, tačiau taip pat labai svarbu užtikrinti, kad jaunimo mokymas atitiktų darbo rinkos poreikius, todėl labai svarbu jaunimui suteikti įgūdžių ir žinių, kurių jam reikės.

Deja, jaunimas yra viena labiausiai nuo pasaulinės finansų krizės nukentėjusių socialinių grupių ir jam reikėtų suteikti pagalbą, kad jis galėtų įsitraukti į darbo rinką, užsitikrinti ateitį ir remti ekonomiką. Švietimas ir mokymas – svarbiausi veiksniai siekiant didesnės gerovės ir socialinės sanglaudos Europoje. Akivaizdu, kad studentų judumas sudaro pagrindinę strategijos „Europa 2020“ dalį. Šioje strategijoje pateikiama daug galimybių studentų intelektinei emancipacijai, taip pat daug galimybių kovoti su mokyklos nebaigimu, nedarbu ir skurdu ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ne tik aukštojo mokslo, bet ir profesinio mokymo srityje.

Be to, studentų judumas yra vienas svarbiausių Europos integracijos uždavinių. Vis dėlto šiam judumui įgyvendinti reikia plačius užmojus atitinkančių finansinių išteklių, taip pat pašalinti praktines kliūtis šiam judumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Pasaulinės ekonomikos krizės padariniai jaunimui buvo itin skaudūs ne tik visame pasaulyje, bet ir Europos Sąjungoje. Jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje išaugo iki 21 proc. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad 15 proc. šio jaunimo nebaigė mokyklos ir dėl to neturi darbo rinkai reikalingų kvalifikacijų. ES tikslas – iki 2020 m. šį procentą sumažinti iki 10 proc., o aukštosios ar aukštesniosios mokyklos diplomą turinčių asmenų skaičių padidinti nuo 31 proc. iki 40 proc. Kad šiuos tikslus būtų galima pasiekti, būtina švietimo ir mokymo kursus bei diplomus pripažinti visoje Europos Sąjungoje. Be to, tik taip galima padidinti mūsų jaunimo judumą, kuriuo taip pat siekiama padėti jaunimui susipažinti su naujomis kultūromis ir visuomenėmis, kad artimiausioje ateityje jis turėtų galimybę rasti sėkmę ir už savo gimtosios šalies ribų. Todėl reikia pašalinti vis dar esamus barjerus ir supaprastinti tvarką, o dabartines programas išplėsti ir skatinti jomis naudotis.

Susilaikiau nuo balsavimo, nes manau, kad nebuvo aptarta, kaip pasiekti tai, kad kokybės atžvilgiu skirtingais švietimo ir mokymo metodais įgyti diplomai būtų pripažinti visose valstybėse narėse. Tai ypač pasakytina apie profesinio mokymo sritis, kurioms visoje Europoje nėra nustatyto vienodo standarto, pagal kurį būtų galima vertinti diplomus.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Pasaulinės ekonomikos krizės padariniai buvo skaudūs ypač jaunimui: labai išaugo jaunimo nedarbas ir mokyklos nebaigusių mokinių skaičius. Dažnai jaunimas nemato jokių perspektyvų. Šiomis aplinkybėmis svarbu didinti jaunimo judumą Europos Sąjungoje, kad prireikus jaunimas turėtų daugiau galimybių rasti darbą ar kitą darbo rinką. Tai pasiekti galima visuotinai pripažįstant diplomus ir švietimo bei mokymo kursus. Susilaikiau nuo balsavimo dėl šio pranešimo, nes jame nesiūloma jokių apčiuopiamų klausimo, kaip ketinama pasiekti visuotinį pripažinimą, sprendimų, nes daugelyje sričių švietimo ir mokymo metodai kokybės atžvilgiu, be abejo, labai skiriasi.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu.(LT) Europos Sąjungos valstybes krečia aukštas jaunimo nedarbo lygis. Kai kur jis siekia net 21 proc. Tai dvigubai daugiau nei vidutinis suaugusiųjų nedarbo lygis. Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikiamos gairės, kaip pagerinti jaunimo švietimą ir sumažinti jaunimo nedarbo lygį. Pritariu pranešimo nuostatai, jog labai svarbu atkreipti dėmesį į naujų programų kūrimą, kurios leistų jaunimui derinti darbą su studijomis. Tai labai aktualu studentams, kurie siekia išsilavinimo, tačiau turi save finansiškai išlaikyti. Vienas esminių programos tikslų – sumažinti mokyklas nebaigusių asmenų skaičių, dėl kurio vėliau kyla nedarbo ir socialinės atskirties pavojus. Reikia padidinti paramą žmonėms su negalia ir šeimas sukūrusiems jauniems žmonėms tam, kad jie galėtų dalyvauti judumo programose ir pasinaudoti šia galimybe derindami mokslą, darbą bei asmeninį gyvenimą. Judumo programos turėtų būti prieinamos ne vien universiteto studentams, bet ir žemesnį kvalifikacijos lygį turintiems jauniems žmonėms bei moksleiviams. Jaunimui reikia suteikti ir praktiškesnių žinių bei patirties organizuojant geros kokybės privalomas stažuotes.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu.(EL) Pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“ – viena iš septynių pavyzdinių iniciatyvų, numatytų Europos Komisijos parengtoje strategijoje „Europa 2020“, skirtoje skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Šioje iniciatyvoje daugiausia dėmesio skiriama studentų judumui, tačiau jos pridėtinę vertę iš tiesų didina tai, kad joje numatomas darbo rinkos poreikius atitinkantis ir reikiamų įgūdžių ir žinių suteikiantis švietimas. Tačiau šią iniciatyvą būtina sujungti su pranešimu „ES jaunimo strategija“, kurį Europos Parlamentas patvirtino 2010 m. ir kuriuo siekiama nustatyti naują, stiprią Europos strategiją ateinančiam dešimtmečiui, kad, nagrinėdama jaunimo klausimus, Europa galėtų parengti bendrą politikos programą. Be to, atsakomybė užtikrinti, kad tai neliktų tik paprastu pareiškimu, apskritai priklauso valstybėms narėms, ir tenka apgailestauti, kad naujausios nacionalinės reformų programos neatitinka strategijoje „Europa 2020“ numatytų tikslų, nors ir visi pripažįstame, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir švietimą – tai ilgalaikės investicijos, atnešiančios daug naudos, o tai akivaizdžiai lemia būsimą Europos piliečių gerovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Šis pranešimas yra apie Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindo sukūrimą. Ši priemonė – viena svarbiausių iniciatyvos „Judus jaunimas“, kuri yra Europos Komisijos parengtos strategijos „Europa 2020“, skirtos skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, veiksmų. Ja, imantis konkrečių priemonių, siekiama jaunimo švietimą ir mokymą skatinti per judumą ir sudarant jaunimui palankias sąlygas pereiti nuo mokslo prie darbo rinkos. Šiuo metu šis klausimas yra labai aktualus, atsižvelgiant į tai, kad jaunimui, kuris yra viena iš skaudžiausiai nuo pasaulinės finansų krizės nukentėjusių socialinių grupių ir kuris mažiausiai prisidėjo sukeliant krizę, reikia padėti įsitraukti į darbo rinką siekiant, kad jis užsitikrintų ateitį ir didintų ekonomikos augimą. Iš tiesų pats judumas gali būti perėjimo nuo mokslo prie darbo rinkos varomoji jėga. Todėl vienu svarbiausių judumo aspektų švietimo srityje laikau aukštos kokybės išsilavinimo teikimą, kartu padarant jį prieinamą visiems jauniems žmonėms. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. Programa „Judus jaunimas“ suteikia galimybę išlaisvinti jaunimo potencialą ir leisti jam prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio Europos Sąjungos augimo. Iniciatyva „Judus jaunimas“ remiamas mokymasis visą gyvenimą ir Europos Komisijos iniciatyva „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“. Programa „Judus jaunimas“ siekiama gerinti aukštesnių švietimo pakopų kokybę Europoje ir didinti studentų ir darbuotojų judumą, pasinaudojant esamomis Europos programomis. Strategijoje „Europa 2020“ teigiama, kad „iki 2020 m. visiems Europos jaunuoliams turi būti užtikrinta galimybė dalį mokymosi laiko praleisti kitose valstybėse narėse“. Dabartinė ekonomikos krizė skaudžiai paveikė jaunimą ir jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungoje yra dvigubai didesnis už vidutinį suaugusiųjų nedarbo lygį. Tai vienas didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduria Europa, ir labai svarbu, kad valstybės narės nebandytų jo įveikti mažindamos investicijas į švietimą. Turime užtikrinti, kad jaunimas, jeigu norėtų, turėtų galimybių mokytis užsienyje ir vykti ten tęsti savo studijų, nes investicijos į švietimą šiandien padėtų ES geriau pasirengti susidurti su sunkumais ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Šiuo metu, kai pasaulinės finansų krizės padariniai jaunimą veikia itin skaudžiai, reikia daryti viską siekiant užtikrinti, kad jaunimas galėtų tobulinti įgūdžius, kvalifikaciją ir žinias, kurie jam suteiktų galimybių aktyviai prisidėti prie Europos Sąjungos augimo ir tvarios ateities. Iniciatyva „Judus jaunimas“ – viena iš septynių pavyzdinių iniciatyvų, numatytų Europos Komisijos parengtoje strategijoje „Europa 2020“, skirtoje skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Ją sudaro 28 pagrindiniai veiksmai ir konkrečios priemonės, skirtos per judumą gerinti jaunimo švietimą bei mokymą ir palengvinti jaunimo perėjimą nuo mokslo prie darbo rinkos. Todėl labai svarbu sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų, kad ši iniciatyva būtų veiksmingai įgyvendinta ir pasiekti joje numatyti tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Recesija itin skaudžiai smogia Europos jaunimui: vienas iš penkių jaunuolių neturi darbo, o 40 proc. jaunų darbuotojų dirba ne visą darbo dieną. Atsižvelgdamas į tai, pritariu M. Zvero pranešimui, kuriame siūloma daugybė rekomendacijų, skirtų jaunimo švietimo ir profesinio mokymo sistemoms tobulinti. Nors turime imtis veiksmų, siekdami skatinti, kad kuo daugiau jaunimo siektų aukštojo išsilavinimo, ir aktyviai kovodami su mokyklos nebaigimu (tik 31 proc. europiečių turi aukštojo mokslo diplomą, palyginti su 40 proc. asmenų Jungtinėse Valstijose ir 50 proc. Japonijoje), taip pat turime užtikrinti, kad absolventai turėtų galimybių įsidarbinti. Šiame pranešime pateikiama keletas pasiūlymų, kaip tą pasiekti: gerinant įmonių ir universitetų bendradarbiavimą, labiau pritaikant universitetų programas ir struktūras prie konkrečių poreikių darbo rinkoje, į studijų programas įtraukiant aukštos kokybės darbo patirties laikotarpius, per kuriuos tinkamai atlyginama ir gerbiamos jaunuolio socialinės teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Būtina didinti finansavimą tokioms programoms, kaip „Mokymasis visą gyvenimą“ (Erasmus, Leonardo da Vinci, Comenius, Grundtvig), Marie Curie, Erasmus Mundus ir „Veiklus jaunimas“. Komitetas siūlo sukurti tarptautinius bendradarbiavimo tinklus universitetuose, pasinaudojant virtualiu judumu. Judumo programos turėtų būti prieinamos profesinio mokymo studentams, mokytojams ir su jaunimu dirbantiems asmenims. Raginame bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų diplomus pripažinti visoje Europos Sąjungoje. Taip pat primygtinai tvirtiname, kad svarbu nuo mažens mokyti dviejų užsienio kalbų, įskaitant kaimyninių šalių kalbas. Galiausiai raginame teikti papildomą paramą neįgaliems jaunuoliams, jauniems tėvams ir tiems, kurie vėl nori mokytis.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes, remiantis strategijos „Europa 2020“ tikslais, jame pabrėžiama, kaip svarbu jaunimui įgyti daugiadalykį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, būtina skatinti jaunimą tęsti studijas universitete. Išties, jei į darbo rinką įžengiama per anksti, vėliau susiduriama su didesne nedarbo ir palyginti žemo gyvenimo lygio grėsme.

Todėl tai galėtų daryti didelę ekonominę ir socialinę žalą, taip pat neigiamą poveikį tvariam Europos Sąjungos ekonomikos augimui ir jos gebėjimui ateityje didinti konkurencingumą pasaulyje. Dėl šių priežasčių manau, kad daugiakultūris, daugiakalbis ir praktinis išsilavinimas labai svarbus formuojant ateities piliečius, ypač jei jis bus suteiktas pasinaudojant judumo programomis, pvz., „Judus jaunimas“.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Šiuo metu pernelyg daug jaunuolių per anksti meta mokyklą ir per mažai jų pasinaudoja aukštojo mokslo pranašumais. Tai daro neigiamą įtaką kvalifikacijų, kurių Europai reikės ateityje, ištekliams. Iniciatyva „Judus jaunimas“ siekiama iki 2020 m. mokomojo judumo galimybes išplėsti visam Europos jaunimui, kad, suteikus jam išsilavinimą, kuris parengtų jį rinkos poreikiams, jaunimas galėtų sėkmingiau pereiti nuo mokslo prie darbo pasaulio. Todėl turėtume geriau informuoti mokyklas ir įmones apie būtinybę kurti tinklus ir taip per gamybinę praktiką gerinti praktines jaunimo žinias. Šioje iniciatyvoje daugiausia dėmesio skiriama jaunimui, bet privalome nepamiršti ir neįgalių jaunuolių, kuriems turi būti užtikrintos tokios pačios galimybės mokytis ir dirbti.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Pritariau pranešimui dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo. Pritariu, kad visų jaunimui skirtų švietimo programų įgyvendinimas turi būti pratęstas. Finansavimą ir politinę paramą reikėtų skirti ne tik programai „Judus jaunimas“, bet ir tokioms programoms, kaip Erasmus, Leonardo da Vinci, Comenius, Grundtvig, „Veiklus jaunimas“ ir Marie Curie. Europos Sąjungoje šios programos buvo labai sėkmingos. Jose dalyvauja daug įvairių jaunuolių (1998–2010 m. 93 807 Lenkijos studentai išvyko į užsienį, gavę Erasmus stipendiją), jos padeda išplėsti jaunimo galimybes ir kurti stiprią Europos pilietinę visuomenę. Šios programos labai veiksmingos: kiekvienam dalyviui skiriamos išlaidos yra labai nedidelės, o lėšomis pasinaudoja daug asmenų. Siekiant skatinti jaunimo judumą, reikia įveikti praktines kliūtis.

Maždaug trečdalis Erasmus programoje dalyvavusių studentų susidūrė su sunkumais, kurių kilo dėl kitų šalių švietimo sistemų nežinojimo ir mokomųjų dalykų atitikimo ir tęstinumo gimtojoje šalyje ir užsienyje trūkumo. Reikėtų skatinti įskaityti užsienyje praleistą laiką ir pripažinti kitose ES valstybėse narėse įgytus diplomus. Kiti spręstini klausimai: sudėtinga gauti vizą, medicinos pažymos išduodamos įvairiomis kalbomis, taip pat sudėtinga perkelti stipendijas išvykstant į užsienį. Neįgalūs asmenys susiduria su dar daugiau kliūčių judumui nei tie, kurie yra sveiki. Reikėtų nustatyti papildomas priemones, kuriomis neįgaliems asmenims būtų užtikrintos tokios pačios galimybės kaip ir visiems kitiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Iniciatyva „Judus jaunimas“ – viena iš septynių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Ją sudaro 28 pagrindiniai veiksmai, kuriais siekiama per judumą gerinti jaunimo švietimą bei mokymą ir įtraukti jaunimą į darbo rinką.

Šio pranešimo svarbą šiais Europai sunkiais laikais įrodo didėjantis nedirbančių jaunuolių procentas įvairiose valstybėse narėse, darant išvadą, kad taip yra todėl, jog ši amžiaus grupė yra viena labiausiai nuo pasaulinės finansų krizės nukentėjusių grupių. Todėl manau, kad būtina taikyti priemones, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų procentą, didinti absolventų skaičių ir daryti švietimą bei profesinį mokymą patrauklesniais. Lėšų skyrimas švietimui turėtų būti laikomas ne išlaidomis, o investicijomis į ateitį.

Todėl manau, kad svarbu vėl investuoti į dabartines judumo bei švietimo ir (arba) mokymo programas ir nustatyti būtiniausias Europos lygmens profesinės stažuotės sąlygas, nes profesinė stažuotė turėtų būti laikoma ne įdarbinimu, o praktinių įgūdžių įgijimu.

Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į būtinybę per partnerystes derinti priemones su nacionalinėmis, regionų ir vietos institucijomis siekiant, kad iniciatyva „Judus jaunimas“ būtų sėkmingai įgyvendinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu. (EL) Balsavau už M. Zvero pranešimą dėl Komisijos iniciatyvos „Judus jaunimas“. Šio pranešimo tikslas – užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių, skirtų mokyklos nebaigusių asmenų problemoms spręsti, ir teikti paskatas siekiant didinti aukštąjį išsilavinimą turinčių europiečių skaičių. Pranešime taip pat nurodoma, kad labai svarbu užtikrinti, jog suteiktas išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir Europos jaunimui suteiktų reikalingų įgūdžių ir žinių.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) Gerbiami kolegos, saugios mūsų jaunimo ateities kūrimas man yra vienas artimiausių klausimų. Deja, dabartinės jaunų žmonių perspektyvos Lietuvoje gana niūrios. Lietuvoje jaunimo nedarbas siekia 34 proc., – beveik 14 proc. daugiau nei ES vidurkis. Remiantis ES statistikos duomenimis, esama tik dviejų kitų ES valstybių narių, kuriose jaunimo nedarbo rodikliai didesni nei Lietuvoje. Ir netgi tie jauni lietuvaičiai, kuriems pavyksta susirasti darbą, dažnai yra priversti sutikti su nepalankiomis darbo sutartimis. Turime dėti daugiau pastangų vykdydami tris esminius prioritetus: pirma, skatinti verslumą; antra, gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes pritaikant išsilavinimą prie darbo rinkos poreikių; ir trečia, suteikti jaunimui galimybę vaidinti aktyvesnį vaidmenį visuomenėje. Iniciatyva „Judus jaunimas“ – viena iš platformų, kuri gali padėti paskatinti jaunimo užimtumą. Darbas ir studijos užsienyje gali būti naudingos Lietuvos jaunimui ir mūsų šaliai. Tačiau daug svarbiau yra suteikti mūsų jaunimui europinę ateitį Lietuvoje. Tai galima užtikrinti plečiant kontaktus tarp jaunų žmonių ir mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ). Tai paskatintų jaunų žmonių poreikį tarp MVĮ darbdavių ir atitinkamai paskatintų jaunus žmones dirbti MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, nes siekiant didinti konkurencingumą būtina užtikrinti, kad jaunimas galėtų keliauti ir dirbti visoje Europos Sąjungoje. Strategijos „Europa 2020“ tikslus galima pasiekti investuojant į programas, kuriomis jaunimui suteikiama daug įvairių galimybių ir skatinamas darbo rinkų judumas. Padidinus jaunimo judumui remti skirtų projektų finansavimą ir daugiau dėmesio skyrus įmonių ir švietimo institucijų bendradarbiavimui, Europos jaunimas turėtų daugiau galimybių pasiekti profesinių aukštumų. Be to, jaunimą, kuris pasitraukė iš pagrindinės švietimo sistemos, labai svarbu remti skatinant neformalųjį švietimą ir savišvietą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu.(FR) Susilaikiau nuo balsavimo dėl šio pranešimo, nepaisydama to, kad jame kritiškai vertinamos Europos politikos priemonės, visų pirma valstybių narių įgyvendintos ir jaunimui skirtos priemonės.

Šiame pranešime pateikiama daug teigiamų pasiūlymų, ypač dėl jaunimo dalyvavimo rengiant Europos jaunimo politikos gaires, gerinant savišvietą ir neformalųjį švietimą bei stažuotojų padėtį.

Tačiau be pareikšto noro skatinti valstybes nares didinti savo investicijas švietimo srityje, nekreipiant dėmesio į finansų krizę, pranešimas atitinka politikos kryptis, kuriomis siekiama liberalizuoti aukštąjį išsilavinimą ir pavergti jį tik svarbiausiems rinkos, taigi ir įmonių interesams.

Kai kurios nuostatos, pvz., studentams skirtos europinės paskolų sistemos nustatymas, bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, net verčia susirūpinti, atsižvelgiant į tikslus, kurie buvo nustatyti siekiant, kad galimybe mokytis universitete galėtų pasinaudoti kuo daugiau asmenų.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Balsuodama už programą „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“, norėjau paremti plataus užmojo veiksmų planą, kuris yra naudingas Europos jaunimui. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES įgaliojimai jaunimo srityje buvo išplėsti. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamentas turėjo dar kartą patvirtinti savo paramą šiai politikos sričiai. Iš tiesų Europos tapatybė turi prasmę tik tada, kai jai pritaria visi mūsų jaunieji piliečiai. Europa turi imtis šios atsakomybės ir pasiūlyti bendrą strategiją mokymo ir užimtumo srityse. Palankiai vertinu platų šio pranešimo, kuriuo nustatoma, kad investicijos į aukštąjį išsilavinimą sudarys 2 proc. BVP, užmojį. Šiuo metu, kai Europos darbo rinką paveikė didelė ekonomikos krizė, mokymas privalo būti mūsų prioritetas, kad galėtume jaunimui pasiūlyti ateities perspektyvų ir palengvinti galimybes įsidarbinti. Europos mainų programų (Erasmus, Leonardo da Vinci) plėtra taip pat bus naudinga jaunimui, nes šios programos teikia realią pridėtinę vertę profesiniu ir asmeniniu atžvilgiu. Naujų kalbų mokymasis ir kitos kultūros pažinimas yra vertingi dalykai, kurie turėtų būti prieinami visiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Skatinti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą neišvengiamai reiškia geriausias švietimo ir mokymo galimybes. Judumu, kol studijuojama, kuriam palankias sąlygas sudaro ES programos, pvz., Erasmus, Leonardo da Vinci ir Comenius, remiami ne tik formaliojo švietimo aspektai, bet ir asmeninė ir socialinė raida. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

Pranešimas: Mary Honeyball (A7-0099/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pasiūlymą, nes jame numatyta, kad ikimokyklinio ir ankstyvojo ugdymo paslaugos bus teikiamos atsižvelgiant į visoje Europoje esančias skirtingas tradicijas, dėl kurių nelengva sukurti vienos bendros Europos ankstyvojo ugdymo sistemos. Siekiant sistemingai suderinti skirtingas praktikas paprasčiau nustatyti bendrus uždavinius ir tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Ankstyvasis vaikų ugdymas sudaro sėkmingo mokymosi visą gyvenimą pagrindą. Ankstyvame amžiuje vaikai būna ypač smalsūs, imlūs, nori mokytis ir šiame amžiuje vystosi jų gebėjimas kalbėti ir reikšti mintis, formuojamas vaiko būsimo mokymosi ir profesinės karjeros pagrindas, ugdomi socialiniai įgūdžiai. Šis laikotarpis ypač svarbus pažintiniam, sensoriniam, motoriniam, emociniam ir asmeniniam vystymuisi bei kalbos įgūdžių įgijimui, šiuo metu dedami pagrindai viso gyvenimo mokymuisi. Norėčiau pabrėžti, kad ankstyvasis sveikos gyvensenos elgsenos ugdymas, pvz., geri mitybos įpročiai, tinkamas ir subalansuotas mankštinimasis, gali turėti didelį poveikį fiziniam ir protiniam vystymuisi.

Europos Sąjungoje gausu įvairių švietimo tradicijų. Ikimokyklinio ugdymo paslaugos teikiamos labai skirtingai visame Europos žemyne. Balsavau už šį pranešimą, kuriuo nors ir pripažįstama, kad bus sunku nustatyti vieną ES ankstyvojo ugdymo kryptį, tačiau skatinama vienos Europos bendrų tikslų ir vertybių sistemos, apimančios bendras teises ir struktūras, kūrimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. Ikimokyklinis vaikų ugdymas sudaro sėkmingo mokymosi visą gyvenimą pagrindą, turintį esminę reikšmę siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuriais siekiama sukurti žiniomis grindžiamą visuomenę, didinti užimtumą bei mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir skurdą. Tačiau šie tikslai negalės būti įgyvendinti, jeigu visiems vaikams nebus užtikrinta tinkama gyvenimo pradžia. Valstybės narės turi daugiau investuoti užtikrinant visiems vaikams prieinamą ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą, kas gali padėti sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, kovoti su menku vaikų iš pažeidžiamų socialinių ir kultūrinių grupių išsilavinimu ir sumažinti dėl to atsirandančią socialinę nelygybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Balsavau už M. Honeyball pranešimą. Europoje gausu įvairių švietimo tradicijų, todėl reikia sukurti Europos sistemą, apimančią bendrus tikslus, teises ir vertybes. Strategija „Europa 2020“ turi būti grindžiama įtraukiosios visuomenės kūrimu, užimtumo didinimu. Mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir skurdą galima tik visiems vaikams užtikrinus geresnę gyvenimo pradžią. Norėčiau jums priminti ankstyvųjų dienų svarbą, ypač mokantis užsienio kalbų. Skirtingų kultūrų dialogą skatinanti kultūrinė veikla – labai svarbus vaikų lavinimo šaltinis. Nemažiau svarbu, kad būtų atsižvelgta į skirtingas šeimų gyvenimo sąlygas. Todėl mums reikia lanksčių ir naujoviškų ankstyvojo ugdymo programų.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu.(ES) Ankstyvasis ugdymas – pagrindų pagrindas. Visiškai pritariu anksčiau iškeltiems tikslams iki 2010 m. suteikti priežiūrą ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europoje gausu įvairių švietimo tradicijų. Ikimokyklinio ugdymo paslaugos teikiamos labai skirtingai visame Europos žemyne. Akivaizdu, kad valstybėse narėse skiriasi ugdymo kokybė ir šių paslaugų teikimas, ugdytinių skaičius, požiūris į paslaugas, jų valdymas ir kt. Todėl „visiems vienodas“ požiūris į ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą ES lygmeniu netinka ir jį būtų sunku įgyvendinti. Vis dėlto bendrų siekių ir vertybių sistema, apimanti bendras teises ir struktūras, ypač rekomenduojama. Vaiko amžius nuo gimimo iki trejų metų yra nepaprastai svarbus jo protiniam, fiziniam bei pažintiniam vystymuisi ir kalbos įgūdžių įgijimui. Be to, šiame ankstyvajame amžiuje dedami pagrindai vaiko mokymuisi visą gyvenimą. Neturtingos šeimos turi mažiau galimybių nei kitos asmenų grupės naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, visų pirma privatizuotose rinkose Tai kelia nerimą, nes įrodyta, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos didžiausią naudą teikia palankių sąlygų neturintiems vaikams.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Diskusijos dėl šių klausimų prasidėjo pačiu laiku ir aš labai palaikau tuos, kurie pagrindinį dėmesį skiria ankstyvajam ugdymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Be pagrindinio šeimos indėlio ugdant vaikus, tvirti vaiko ugdymo ir priežiūros pagrindai labai svarbūs norint sudaryti sąlygas sėkmingam mokymuisi visą gyvenimą, socialinei integracijai, asmeniniam vystymuisi ir galimybėms įsidarbinti ateityje. Ankstyvoji vaikų patirtis sudaro pagrindą tolesniam mokymuisi, kuris lemia vaikų vystymąsi, padeda išvengti nepalankių sąlygų ir sustabdyti tolesnį skurdo perdavimą iš kartos į kartą. Sudarant sąlygas vaikams suvokti savo galimybes, geros kokybės ugdymo ir priežiūros sistemų užtikrinimas labai padėtų siekti dviejų pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų: sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių 10 proc. ir bent 20 mln. sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis.

Todėl palaikau Europos bendrų tikslų ir vertybių sistemos, apimančios bendras teises ir struktūras, vystymą, kuri padės užtikrinti tinkamas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugas. Privalo būti užtikrinamas veiksmingas ir tinkamas finansavimas šioms paslaugoms teikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu.(RO) Gerai žinoma, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaikai yra ypač smalsus, imlūs ir nori mokytis, ir šiame amžiuje vystosi svarbūs jų gebėjimai, tokie kaip gebėjimas kalbėti ir reikšti mintis, taip pat socialiniai įgūdžiai. Kadangi ikimokyklinis vaikų ugdymas sudaro sėkmingo mokymosi visą gyvenimą pagrindą, turintį esminę reikšmę siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, manau, kad strategija „Europa 2020“, kuria siekiama sukurti įtraukiąją visuomenę, didinant užimtumą, mažinant mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir skurdą, negali būti įgyvendinta, jeigu visiems vaikams nebus užtikrinta tinkama gyvenimo pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už ikimokyklinio ugdymo pranešimą, nes manau, kad vaiko priežiūros atostogos yra svarbi vaiko pirmųjų gyvenimo metų dalis. Norint, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti, reikia pagerinti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų sąlygas, kad abu tėvai imtųsi pagrindinio vaidmens vaiko ugdymo procese.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Kaip minėjau kalbėdamas apie iniciatyvą „Judus jaunimas“, ugdymas – pagrindinė priemonė, kuria galima užtikrinti, kad plataus užmojo strategijos „Europa 2020“ tikslai būtų pasiekti. Tai susiję ne tik su viduriniu ar aukštuoju išsilavinimu, bet ir su pirmosiomis pamokomis, kurių išmokstama ankstyvojoje vaikystėje.

Svarbu, kad Europos vaikai turėtų galimybę gauti geros kokybės ugdymą, kurį taikant mąstymą skatinančiais būdais jie būtų parengiami kalbėti gimtąja kalba, gautų matematikos ir vienos ar daugiau užsienio kalbos žinių. Toks ugdymas sudaro sąlygas išmokti darbo metodų, kurių reikia norint toliau sėkmingai mokytis ir tapti tokiais produktyviais, kokius mes ir norime matyti jaunus europiečius.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šio pranešimo tema – ikimokyklinis ugdymas Europos Sąjungoje. Visi žinome, kad namas statomas nuo pamatų aukštyn. Kai pamatai prasti, kyla grėsmė, kad pastatas nebus tvirtas ir gali sugriūti. Lygiai taip pat ir su ugdymu. Ugdymas su tvirtais ir geros kokybės pagrindais europiečiams užtikrina geresnę ateitį. Intervencija ankstyvaisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbi jo ateičiai, stiprina sveikatą, šeiminius ryšius ir sudaro sąlygas ateityje gauti geresnį darbą. Ankstyvasis ugdymas – labai svarbus klausimas, kuris iš įstatymų leidėjo nesulaukia deramo dėmesio. Žmogiškųjų išteklių rengimas daug svarbiau nei pastatų kokybė. Reikia pagerinti šiame sektoriuje teikiamų paslaugų kokybę ir jame dirbančių specialistų kvalifikaciją. Sutinku, kad reikėtų nustatyti valstybėms narėms bendras vertybes ir kriterijus, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiame pranešime dėmesys telkiamas į labai svarbią ankstyvojo ugdymo temą, ankstyvojo ugdymo teigiamą poveikį pažintiniam, motoriniam, elgsenos ir emociniam vystymuisi. Tai veiksniai, kurie lemia vaiko sveikatą ir darnų protinį ir fizinį vystymąsi.

Pranešimo preambulėje pripažįstama keletas svarbių dalykų, pvz., pripažįstamas augimo neturtingoje ir nepalankioje padėtyje esančioje šeimoje ir prastų mokymosi rezultatų ryšis, pripažįstama, kad daugeliui šeimų dėl nereguliarių darbo valandų ir neužtikrintų darbo vietų labai sunku šeimos įsipareigojimus derinti su darbu. Deja, šie klausimai vėliau užmirštami ir reikiami pasiūlymai esamai padėčiai taisyti nepateikiami.

Kaip esminė socialinio vystymosi ir kovos su skurdu priemonė, ankstyvasis ugdymas turėtų būti grindžiamas tuo, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugos būtų viešos, nemokamos, geros kokybės ir visiems prieinamos. Ugdymas negali būti organizuojamas pagal rinkos dėsnius. Siekiant suteikti geresnio gyvenimo ir ateities perspektyvą būtina sukurti viešą lopšelių tinklą, kuris apimtų platesnę geografinę teritoriją ir kuriame būtų taikomi vaiko ir visuomenės vystymąsi skatinantys ir prieš socialinę atskirtį ir diskriminaciją nukreipti mokymo metodai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Ikimokyklinis ugdymas – pagrindinė šio pranešimo tema, pagrindinis dėmesys skiriamas teigiamam ankstyvojo ugdymo poveikiui vaiko pažintiniam, motoriniam, elgsenos ir emociniam vystymuisi. Tai veiksniai, kurie lemia vaiko sveikatą ir darnų protinį ir fizinį vystymąsi.

Pranešimo preambulėje pripažįstama keletas svarbių dalykų, pvz., pripažįstamas augimo neturtingoje ir nepalankioje padėtyje esančioje šeimoje ir prastų mokymosi rezultatų ryšis, pripažįstama, kad daugeliui šeimų dėl nereguliarių darbo valandų ir neužtikrintų darbo vietų labai sunku šeimos įsipareigojimus derinti su darbu. Deja, šie klausimai vėliau užmirštami ir reikiami pasiūlymai esamai padėčiai taisyti nepateikiami.

Kaip esminė socialinio vystymosi ir kovos su skurdu priemonė, ankstyvasis ugdymas turėtų būti grindžiamas tuo, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugos būtų viešos, nemokamos, geros kokybės ir visiems prieinamos. Ugdymas negali būti organizuojamas pagal rinkos dėsnius. Siekiant suteikti geresnio gyvenimo ir ateities perspektyvą būtina sukurti viešą lopšelių ir darželių tinklą, kuris apimtų platesnę geografinę teritoriją ir kuriame būtų taikomi vaiko ir visuomenės vystymąsi skatinantys bei prieš socialinę atskirtį ir diskriminaciją nukreipti mokymo metodai.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Ir pateiktuose pranešimuose, ir diskusijose kultūros ir ugdymo temos aptariamos iš įvairių perspektyvų. Mano nuomone, kūrybingumo ugdymas nuo pat gimimo yra labai svarbus aspektas. M. Honeyball savo pranešime iš įvairių perspektyvų parodo, kad geriausiai ugdymą pradėti ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu. Remiantis dabar Europoje galiojančiais žmogaus teisių dokumentais, vaikai yra aktyvūs ir įsitraukę piliečiai, turintys savo teises. Jie turi didelį kūrybinį potencialą. Laikotarpis nuo gimimo iki trejų metų amžiaus labai svarbus vaiko protiniam, fiziniam ir pažintiniam vystymuisi. Šiame ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje padedami pagrindai vaiko mokymuisi visą gyvenimą, kuris yra esminis dalykas siekiant Lisabonos strategijos tikslų. Neturtingos šeimos, dažniausiai romai, paprastai turi blogesnes sąlygas gauti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugas. Liūdniausia tai, kad nepalankioje padėtyje esančių šeimų vaikai turėtų labiausiai naudotis galimybe gauti tokias paslaugas.

Turime užtikrinti, kad visos šeimos galėtų pasinaudoti ugdymo ir priežiūros paslaugomis, neatsižvelgiant į vaikų kilmę ir tėvų finansinę padėtį. Man labai nepatinka, kai remiamasi pragmatiniais, finansiniais argumentais kalbant apie žmogaus teises bei dalykus, kurie turėtų būti akivaizdūs ir kuo mažiau priklausomi nuo ekonominės padėties. Vis dėlto privalu pasakyti, kad sprendimas neinvestuoti šioje srityje iš tikrųjų lems didesnes sąnaudas, kurių iš karto galima ir nepastebėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Kartkartėmis šiame Parlamente parengiami pranešimai, iš kurių pavadinimų aišku, kad juose kalbama apie visiškus niekus! M. Honeyball pranešimas kaip tik toks. Peržvelkime įprastas pastraipas apie migrantų likimą, privalomą daugiakultūriškumą ir skatinimą visko, kas būdinga mažumoms. Šio pranešimo perlas – 14-a pastraipa. Motinos ir tėvai yra „lygiaverčiai partneriai ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros klausimais“. Ar gerai perskaičiau – „partneriai“? Ar tai visų pirma ne tėvų pareiga mokyti savo vaikus? Vis dėlto tiesa, kad 16-oje pastraipoje pranešėja ragina investuoti į tėvų švietimo programas. Iš pradžių tėvai laikomi nepajėgiais, neatsakingais ir vaikiškais. Tokį vertinimą patvirtina 27-a pastraipa, kurioje pabrėžiama, kad nesuteikus tinkamų paslaugų ankstyvoje vaikystėje, mūsų mažiesiems kiltų grėsmė elgtis nusikalstamai ir asocialiai. Jūsų tikėjimas žmogumi pritrenkiamas, stebėtina, kaip žmonija iki šiol gyveno be jūsų. Tačiau, iš tiesų, ką geriausia galite padaryti, tai palikti mūsų mažuosius ramybėje!

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi ankstyvoji vaikystė (ikimokyklinis amžius) yra labai svarbus vaiko pažintiniam, sensoriniam ir motoriniam vystymuisi bei kalbos įgūdžių įgijimui, taip pat sudaro pagrindą mokymuisi visą gyvenimą; todėl rekomenduojama valstybėms narėms apsvarstyti galimybę nustatyti, kad prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą būtų privaloma vienus metus jį leisti į vaikų darželį. Todėl skatinama taikyti ir remti naujoviškus pedagoginius kalbų mokymo modelius, visų pirma steigti ir remti vaikų lopšelius ir darželius, atitinkančius 2002 m. Barselonoje nustatytą tikslą, kuris apima regioninių, mažumų ir kaimyninių šalių kalbų mokymąsi. Nors ekonominė padėtis nestabili, reikia daug investuoti į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas. Manau, kad valstybės narės turėtų skirti pakankamai lėšų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugoms. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas gali padėti sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, kovoti su menku vaikų iš nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinių ir kultūrinių grupių išsilavinimu ir sumažinti dėl to atsirandančią socialinę nelygybę, nes visa tai veikia visą visuomenę. Ypač didelė rizika kyla jaunimui iš pažeidžiamų socialinių grupių. Mes privalome pasirūpinti būsimomis kartomis ir jų išsilavinimo kokybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Kadangi suvokiame, kad nepakanka vien suformuoti požiūrį vaikų priežiūros ir ugdymo klausimais ir kad tai padaryti sunku, svarbu aptarti galimybes įgyvendinti tai, ką reikia, ir nustatyti, kokia apimtimi reikia imtis veiksmų. Kalbėdami apie vaikus turime omenyje vaikus iki šešerių metų. Tai labai ypatingas vaiko protinio, fizinio ir pažintinio vystymosi bei kalbėjimo įgūdžių įgijimo laikas. Tai amžius, kai vaikai mokosi ir susipažįsta su priemonėmis, kurias jau suaugę naudos tobulindami pažintinius mechanizmus, kurie yra skirtingi, tačiau būtini ateityje mokantis ir dirbant. Todėl balsavau už šį pranešimą, nes kalbame apie vaikystės apsaugą, apie tūkstančių vaikų teisę eiti į mokyklą ar gauti geriausias įmanomas mokymosi sąlygas. Šis klausimas – Europos Sąjungos ateities ir vystymosi pagrindas ir todėl turime imtis M. Honeyball, kurią norėčiau pasveikinti atlikus šį darbą, aprašytų veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Nepaprastai svarbu, kad pritartume vienodai ES valstybių narių politikai ir kad laikytumėmės bendro požiūrio į ankstyvąjį ugdymą. Galimybė gauti tokias ugdymo paslaugas teikia nepaprastai didelę ekonominę, socialinę ir kultūrinę naudą. Be vienodos ES lygmens politikos, ypač svarbu užtikrinti gerą įvairių vietos institucijų ir su jaunimo ugdymo programomis susijusių ministerijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Šios programos labai svarbios, nes ankstyvaisiais gyvenimo metais vaikai turi išskirtinį gebėjimą mokytis, ir tai gali lemti visą tolesnį vaiko mokymosi ir profesinį kelią.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. 2002 m. Barselonoje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba paragino ES valstybes nares iki 2010 m. suteikti priežiūrą ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus. Šie tikslai parodė, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų srityje vyrauja į darbo rinką orientuotas požiūris, grindžiamas būtinybe didinti dirbančių moterų skaičių. Nors svarbu skirti pakankamai dėmesio ryšiui tarp ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų ir lygių darbo galimybių moterims, šie tikslai yra aiškiai pasenę ir problemiški, nes juose neatsižvelgiama į daugelį svarbiausių kokybinių tvirtos ikimokyklinio ugdymo politikos aspektų. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros centrai nėra vieta, kurioje moterys galėtų palikti savo vaikus, kad galėtų dirbti; šie centrai nepaprastai svarbūs tuo požiūriu, kad didina vaiko gerovę ir užtikrina geresnes gyvenimo galimybes ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Ankstyvosios vaikystės laikotarpio išorinei aplinkai turi būti skiriamas didelis dėmesys, šis klausimas turi būti sprendžiamas labai atsakingai. Privalome prisiminti, kad tai nepaprastas ir nepakartojamas raidos laikotarpis, kuriuo susiformuoja asmenybė. Šiam laikotarpiui turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, negalima jo nuvertinti ar nepaisyti jo reikšmės. Suaugusieji turėtų būti pavyzdžiu ir taip padėti vaikams įgyti įvairių žinių ir įgūdžių. Tai asmenybės formavimosi laikotarpis, kai mokomasi, taip sakant, lengvai ir be prievartos ir kai intensyviausiai stebima, priimama ir suvokiama supanti aplinka. Nors vaiko raida priklauso nuo daugelio pagalbinių veiksnių (genetinių ar išorinės aplinkos), būtent tėvai ir artimiausi žmonės daro didžiausią poveikį formuojantis asmenybei.

Norėčiau paminėti ir pabrėžti, kad šiomis aplinkybėmis neturėtume pamiršti tinkamo ir įvairiapusio fizinio lavinimo, skirto būtent tai amžiaus grupei, nes tokia veikla padeda vystytis ir užtikrina geresnę sveikatą ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu.(RO) Ankstyvasis ugdymas turi didelę įtaką vaiko raidai ir sėkmingo gyvenimo galimybėms ateityje. Šiame laikotarpyje padarytos investicijos vėliau padeda sumažinti su sveikatos priežiūra susijusias išlaidas, nusikalstamumą ir asocialaus elgesio atvejų skaičių. Vis dėlto ankstyvojo ugdymo paslaugos Europos Sąjungoje skiriasi ir bus sudėtinga laikytis „visiems vienodo“ požiūrio. Manau, kad daugiau dėmesio vertėtų skirti bendrų tikslų ir vertybių sistemos sukūrimui. Pagal 2002 m. tikslą ES valstybės narės privalo suteikti priežiūrą ne mažiau kaip 90 proc. vaikų. Tai yra ir ekonominė logika, nes auga dirbančių moterų skaičius. Labai svarbu į ankstyvojo ugdymo programas įtraukti mažumas, ypač romus, kurie dažnai yra nepalankioje padėtyje. Taip pat privalome užtikrinti pakankamą vaikų priežiūros įstaigų skaičių, kad, norint užrašyti vaiką į tokią įstaigą, būtų išvengta ilgo laukimo eilėje. Negalime žiūrėti pro pirštus ir į asmenų, dirbančių su vaikais, kvalifikaciją, nes nuo jų labai priklauso ugdymo kokybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Užtikrinti visiems vaikams vienodos kokybės priežiūrą ir ugdymą, neatsižvelgiant į amžių ir socialinę padėtį, yra mažiausia, ką galima padaryti. Tai apgailėtina. Tačiau kadangi šis dokumentas neturi teisinių pasekmių, nepaisant rimtų trūkumų, galima jam pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Sutariama, kad ikimokyklinis vaikų ugdymas sudaro sėkmingo mokymosi visą gyvenimą pagrindą. Ankstyvame amžiuje vaikai būna ypač smalsūs, imlūs, nori mokytis, šiame amžiuje vystosi svarbūs jų gebėjimai, tokie kaip gebėjimas kalbėti ir reikšti mintis, formuojasi socialiniai įgūdžiai. Šiame amžiuje padedamas vaiko būsimo mokymosi ir profesinės karjeros pagrindas, todėl privalome dėti būtinas pastangas, kad vaikai galėtų be jokios diskriminacijos pasinaudoti vienodomis mokymosi galimybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Ankstyvojoje vaikystėje suteiktas ugdymas sudaro sėkmingo mokymosi visą gyvenimą pagrindą. Toks mokymasis miklina vaiko protą, žadina įgimtą smalsumą, ugdo motorinius įgūdžius, skatina fizinį darbą ir gerai veikia sveikatą. Tai paruošia vaiką gyvenimui visuomenėje, ugdomi jo gimtosios kalbos įgūdžiai ir jis pripratinamas prie užsienio kalbos garsų. Taip padedami skaitymo ir aritmetikos pagrindai.

Vis dėlto ankstyvasis ugdymas ir priežiūra Europos Sąjungos šalyse skiriasi dėl skirtingos šių šalių vaikystės sampratos. Paprastai ankstyvajam ugdymui ir priežiūrai skiriama mažiau dėmesio ir investicijų nei kurios kitos pakopos ugdymui. Galimybė pasinaudoti ugdymo ir priežiūros paslaugomis turėtų būti suteikta visiems tėvams ir vaikams, nepaisant kilmės ar finansinės padėties. Savo ruožtu tėvai ugdymo ir priežiūros klausimais turėtų būti lygiaverčiai partneriai.

Ikimokylinis ugdymas – svarbiausias vaiko emocinio ir socialinio vystymosi laikotarpis, su vaikais dirbantiems asmenims reikėtų turėti būtiną kvalifikaciją. Visais atvejais daugiausia dėmesio privalo būti skiriama vaiko poreikiams ir interesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE), raštu. (SK) Ankstyvoji vaikystė neabejotinai svarbiausias vaikų fizinio, protinio ir socialinio vystymosi laikotarpis, todėl privalome suvokti, kad ikimokyklinio ugdymo investicijų grąža – užtikrintas augimas ateityje. Be to, daug tyrimų parodė, kad taip panaudotos lėšos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu teikia didelę ekonominę ir socialinę naudą.

Geriausias ir paprasčiausias būdas užtikrinti tokią paramą – globoti šeimas kaip pagrindinę visuomenės ląstelę. Tėvai yra pirmieji ir svarbiausi vaikų mokytojai, todėl teisės sistemoje neturėtų būti nuostatų, kuriomis būtų baudžiamos asmeniškai vaikais besirūpinančios šeimos, ypač pirmaisiais metais. Nors šis darbotvarkės klausimas – išimtinė valstybių narių kompetencija, ypač pageidautina, kad imdamasi koordinuojamojo vaidmens Europos Sąjunga prisidėtų valstybėse narėse tobulinant esamą padėtį. Dėl šių paminėtų priežasčių palaikau pranešėjos poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Socialistų frakcijos narės iš JK Mary Honeyball pasiūlymu dėl rezoliucijos siekiama sumažinti vaiko motinos ir tėvo vaidmenį, nurodant, kad valstybės ugdymo sistemoje jie yra lygiaverčiai partneriai. Pranešime (14-as punktas) sakoma, kad – cituoju: „[Europos Parlamentas] pabrėžia, kad motinos ir tėvai yra lygiaverčiai partneriai ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros klausimais <...>“. Tokia formuluotė parodo, kad į šeimą ir visuotinai pripažįstamą tėvų teisę rūpintis ir auginti savo vaikus žiūrima su dideliu nepasitikėjimu. Tai tiesiogiai prieštarauja Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijai, kurioje nurodoma, kad vaikų priežiūra ir auklėjimas – prigimtinė tėvų teisė ir pirmiausia jiems tenkanti pareiga (6 straipsnio 2 dalis). Šis pranešimas – akivaizdus prieš šeimą nukreiptos ES darbotvarkės pavyzdys, juo siekiama kištis į valstybių narių kompetenciją socialinėje srityje.

Be to, siūloma, kad, prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą, būtų privaloma vienus metus jį leisti į vaikų darželį bei plėsti ir tobulinti ankstyvojo ugdymo įstaigas. Tokiu pasiūlymu patvirtinami ES „Barselonos tikslai“, kuriais, kaip kadaise Sovietų Sąjungoje, nustatomos valstybės perimamų auginti vaikų kvotos. Šiame pasiūlyme vaiko gerovė nėra pagrindinis tikslas. Pažeidžiama tėvų laisvo apsisprendimo teisė auginti savo vaikus. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Pirmi treji metai yra labai svarbūs vaiko protiniam vystymuisi ir kalbų mokymuisi. Kalbos įgūdžių įgijimas – loginio mąstymo ir kontekstinio suvokimo pagrindas. Be tam tikrų kalbos įgūdžių tolesnis mokymasis vargiai įmanomas, nes su amžiumi kalbos spragas užpildyti tampa vis sudėtingiau. Pranešime teigiama, kad dauguma migrantų vaikų ES mokomi neturint tinkamų kalbos įgūdžių. Taip pat teigiama, kad migrantų šeimos (ir mažumos, pvz., romai) turi mažiau galimybių naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Negalime leisti, kad toliau kristų mokyklų lygis, nes daug moksleivių paprasčiausiai nesupranta mokymo. Kiekvienas vaikas – migrantas ar ne – pradėdamas lankyti mokyklą privalo mokėti nacionalinę kalbą taip, kad galėtų sekti, kas vyksta pamokose. Pranešime nieko reikšmingo nepasiūlyta šiai problemai spręsti. Greičiau jau siekiama uzurpuoti tėvų padėtį ir nacionalizuoti vaikų auginimą. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu.(EL) Europos mokymo tradicijų įvairovė ir taip pat skirtingas ikimokyklinis ugdymas yra priimtini ir sveikintini, nes tai parodo skirtingus Europos šalių kultūros, istorijos ir socialinius aspektus. Tačiau tai taip pat erdvė Europos bendrų tikslų ir vertybių sistemai, apimančiai bendras teises ir struktūras, kurti. Be to, jei Barselonos tikslas, įpareigojantis ES valstybes nares suteikti priežiūrą ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus, bus pasiektas, reikės, kad valstybės narės susitartų ir, jei įmanoma, keistųsi informacija ir geriausia patirtimi, ypač labiau pažengusios valstybės su mažiau patirties ikimokyklinio ugdymo srityje turinčiomis partnerėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Visoje Europoje galima gauti skirtingas vaiko priežiūros ir ugdymo ankstyvoje vaikystėje paslaugas, kurių kokybė apibrėžiama nevienodai ir labai priklauso nuo kiekvienos šalies ir regiono kultūrinių vertybių bei nuo vaikystės sampratos. Ankstyvasis vaikų ugdymas sudaro sėkmingo mokymosi visą gyvenimą pagrindą, turintį esminę reikšmę siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Todėl balsavau už šį ankstyvojo ugdymo pranešimą, kuriuo nustatomi bendri ES siekiai įgyvendinant Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime iškeltus tikslus, būtent: iki 2010 m. suteikti vaikų priežiūros galimybes mažiausiai 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus. Kaip ir pranešėja, raginčiau siekti netgi dar platesnio užmojo tikslų. Tai yra į vaiką orientuotas požiūris, kurio laikantis pripažįstama, kad ankstyvoji vaikystė yra labai svarbus laikas vaiko pažintiniam, sensoriniam, fiziniam, emociniam, asmeniniam vystymuisi ir kalbos įgūdžių įgijimui, šiuo laikotarpiu taip pat dedamas mokymosi visą gyvenimą pagrindas.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Galimybė gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas vaikams dėl jų imlumo ir noro mokytis yra nepaprastai svarbi, ypač todėl, kad šiame amžiuje vystosi svarbūs jų gebėjimai, tokie kaip gebėjimas kalbėti ir socialiniai įgūdžiai. Be to, yra akivaizdus augimo neturtingoje ir nepalankioje padėtyje esančioje šeimoje ir prastų mokymosi rezultatų ryšis. Todėl turėtume užtikrinti, kad Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime iškelti tikslai suteikti priežiūrą ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus būtų pasiekti. Sprendžiant išsilavinimo problemą būtina užtikrinti geros kokybės ikimokyklinį ugdymą bei tikslinę paramą ir skatinti įtraukųjį švietimą. Tai priemonės tikrai įtraukiajai visuomenei kurti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Ankstyvoji vaikystė – labai svarbus vaiko pažintinio vystymosi ir socialinių įgūdžių formavimosi etapas, kurio poveikis bus jaučiamas visą gyvenimą. Prisimintinas gebėjimas mokytis keleto kalbų, tačiau šis mokymosi etapas menkai ištirtas ir apskritai mokymosi procese jam skirta mažai reikšmės. Tai turi neigiamos įtakos skurdžiau gyvenančių šeimų vaikams, šiose šeimose mažiau skatinamas pažintinis vaiko vystymasis. Taigi nedelsiant reikia stiprinti ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Štai todėl balsavau už rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Pirmieji vaiko gyvenimo metai labai svarbūs vaiko protiniam, fiziniam, emociniam, asmeniniam vystymuisi ir kalbos įgūdžių įgijimui. Šiame amžiuje padedami pagrindai vaiko mokymuisi visą gyvenimą. Visiškai pritardamas, kad reikia nustatyti bendrą Europos požiūrį į ankstyvąjį ugdymą, ir atsižvelgdamas į valstybių narių požiūrių skirtumus pritariu M. Honeyball pranešimui, kuriuo rekomenduojama sukurti Europos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų sistemą, kurioje pabrėžiamos bendros vertybės ir tikslai. Atsižvelgiant į nepaprastai svarbų tėvų, kaip „pirmųjų mokytojų“, vaidmenį, pranešime siūloma nustatyti geresnes vaiko priežiūros atostogas, kurios turėtų būti pakankamai ilgos, kad pirmaisiais vaiko gyvenimo etapais tėvai galėtų imtis pagrindinio ugdomojo vaidmens, o valstybės narės raginamos investuoti į tėvų švietimo programas ir prireikus teikti kitų rūšių paramą. Žinoma, tam reikia, kad visos 27 valstybės narės darytų papildomų investicijų, todėl prašau jų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugoms skirti pakankamai lėšų. Mano nuomone, ugdymas privalo būti politiniu prioritetu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Ankstyvasis ugdymas Europos Sąjungoje turi senas tradicijas ir atskirose valstybėse narėse jos skiriasi. Svarbu apibrėžti vertybių ir bendrų tikslų sistemą ir to galėtų būti siekiama visose valstybėse narėse, tačiau dalijimasis gerąją patirtimi tebėra pagrindas užtikrinant paslaugų kokybę ir daugiausia pastangų dedant vaiko poreikiams ir priežiūrai užtikrinti. Pranešimo rekomendacijose didžiausias dėmesys skiriamas valstybių narių ir Komisijos vaidmenų pusiausvyrai, atsižvelgiant į valstybių narių (kuriose leisti vaiką į darželį yra tėvų teisė) gerąją patirtį, būtinybei į ankstyvąjį ugdymą įtraukti įvairesnes paslaugas, visų vaikų įtraukčiai, neatsižvelgiant į jų socialinę kilmę (paslauga yra viešoji), rūpinimuisi migrantų vaikais ir jų integracijai ikimokyklinėse įstaigose, meno ir kitų priemonių naudojimui ugdant vaikų kūrybingumą, pedagogų mokymui, kad šie įgytų žinių apie daugiakultūriškumą, ankstyvojo ugdymo sistemoje dirbančių asmenų lyčių lygybės skatinimui bei naujų ir geros kokybės darbo vietų kūrimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad atskiros valstybės narės Europos Sąjungoje vis dar teikia labai skirtingas ankstyvojo ugdymo paslaugas. Reikia sukurti bendrą Europos tikslų ir bendrų vertybių sistemą, apimančią bendras teises ir struktūras. Vaikai privalo būti laikomi tikrais, aktyviais piliečiais, kurie gali suformuoti ir išreikšti nuomonę, jie turi turėti tam tikras teises ir būti vertinami kaip kūrybinį potencialą turintys asmenys. Šioje sistemoje tėvai vėlgi turi būti pagrindiniai vaiko ugdytojai.

Šeima – pati idealiausia vieta vaikui augti ir vystytis ir vėlgi leidus tėvams eiti pakankamos trukmės atostogų gali sumažėti vaiko priežiūros įstaigų poreikis. Todėl privalome imtis konkrečių veiksmų, nes šiuo metu labai mažai valstybių narių turi mokamas atostogas, kurios yra pakankamai ilgos, kad atitiktų šeimos poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu.(EL) Ankstyvasis vaiko ugdymas yra nepaprastai svarbus tinkamam vaiko vystymuisi ir sudaro pagrindą stabiliai ir ekonomiškai dinamiškai visuomenei kurtis. Investavimas į ankstyvąjį ugdymą mūsų vaikų ateičiai teikia ilgalaikę naudą. Rengiant šį pranešimą dėtos pastangos nagrinėjant šią temą Europos ir nacionaliniu lygmenimis labai reikšmingos. Palankiai vertinu raginimą šioje srityje ES atlikti daugiau tyrimų, pritariu išdėstytam poreikiui Europos lygmeniu nustatyti geriausią patirtį ir ja keistis bei šiuo tikslu tinkamam struktūrinių fondų ir programų panaudojimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu.(FR) Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime iškelti tikslai iki 2010 m. suteikti vaikų priežiūros galimybes mažiausiai 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir mažiausiai 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus. Deja, iki šių skaičių mums dar toli. Tačiau Europoje labai svarbus vaikų ugdymo įstaigų skaičius ir jose teikiamų paslaugų kokybė. Iš tiesų nuo pat mažumės vaikų priežiūra, jų ugdymas ir laipsniškas juos supančios aplinkos supratimas turi lemiamos įtakos kitam jų ugdymo etapui. Be to, tėvai neturi atsisakyti savo profesinių siekių dėl to, kad trūksta vaikų priežiūros centrų. Vis dėlto pranešime primenama, ir tai teisinga, kad kiekvienoje valstybėje vaikystės samprata ir vaikų priežiūros modeliai skiriasi, ir turėtume į tai atsižvelgti. Šiuo pranešimu Europos Parlamentas įrodo, kad ES visai nenorėdama vaikų priežiūros paslaugų atiduoti laisvai konkurencijai leidžia valstybėms narėms pasirinkti savo ugdymo modelį.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Ankstyvasis ugdymas turi didelį poveikį kiekvieno asmens gyvenimo galimybėms ateityje: būtent ankstyvajame amžiuje ugdoma sveikos gyvensenos elgsena, pvz., geri mitybos įpročiai ir reguliari mankšta – pagrindiniai fizinę ir psichikos sveikatą lemiantys veiksniai. Kaip ir visų sričių politikoje, kurios paremtos principu „prevencija geriau už gydymą“, teikti ankstyvojo ugdymo paslaugas yra palyginti ekonomiška. Sveikinu pranešėją parengus išsamų pranešimą, kuriame iškeliama keletas esminių klausimų būsimoms diskusijoms ir veiksmams.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Pritariau ikimokyklinio ugdymo ES pranešimui. Norėčiau ypač atkreipti dėmesį į tris dalykus. Visų pirma, ankstyvoji vaikystė yra labai svarbus laikas vaiko pažintiniam, sensoriniam ir motoriniam vystymuisi. Todėl rengdamos išsamią ankstyvojo ugdymo politiką ir programas valstybės narės privalo atsižvelgti į keletą skirtingų dalykų, kurie turi reikšmės ankstyvajam ugdymui, pvz., į migraciją, lyčių lygybę ir užimtumą. Antra, vietos valdžios institucijos turėtų parengti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros veiksmų programas, kuriose būtų atsižvelgiama į skirtingas gyvenimo aplinkybes ir poreikius. Jos taip pat privalo turėti pakankamai autonomijos, kad galėtų įgyvendinti išskirtiniams ir kūrybingiems vaikams skirtas programas. Kitas klausimas – poreikis pagerinti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugas. Turėtume pradėti nuo teikiamoms paslaugoms ir jų atitikties kokybės standartams įvertinti skirto mechanizmo sukūrimo.

Paskutinė mano pastaba susijusi su poreikiu visiems užtikrinti galimybę gauti vaikų priežiūros centrų teikiamas paslaugas. Lenkijos švietimo ministerijos duomenimis, šalyje yra 400 valstybinių ir 1 600 privačių vaikų darželių ir apie 1,6 mln. vaikų nuo trejų iki šešerių metų. Tai reiškia, kad vos 40 proc. šių vaikų gali lankyti darželius, tačiau yra 352 lopšeliai, kuriuos lanko vos 2 proc. vaikų iki trejų metų. Tai yra viena pagrindinių didelio moterų nedarbo priežasčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariu šiam pranešimui, nes svarbu pripažinti didelę ankstyvojo ugdymo įtaką ir strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu.(EL) Tiesa, kad tarp ugdymo sistemų ES valstybėse narėse esama didelių skirtumų, todėl geriausios patirties paieška ir keitimasis ja, kas ir siūloma šiame pranešime, mano nuomone, duos reikšmingų rezultatų gerinant ankstyvąjį ugdymą ES. Iš tiesų, dėl į vaiką orientuoto požiūrio teikiant universalias, o ne tikslines paslaugas, dėl tėvų dalyvavimo ir didesnės paslaugų integracijos balsavau už M. Honeyball ikimokyklinio ugdymo Europoje pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, kuriame rekomenduojama vaiko priežiūrai palanki viešoji politika, kuri plėtojama tinkama kryptimi.

Atsižvelgiant į ugdymo ir vaikų priežiūros sistemų bei tradicijų įvairovę ES pranešime pabrėžiamas į vaiko poreikius ir į ankstyvojo ugdymo poveikį vaiko mokymuisi ir asmeniniam vystymuisi orientuotas požiūris.

Pranešime aiškiai išdėstomi klausimai, susiję su vaikų priežiūra ir visiems vienodų galimybių gauti ugdymo paslaugas, ypač imigrantų šeimų vaikams, neatsižvelgiant į jų padėtį, užtikrinimu. Šie klausimai ypač pabrėžiami atsižvelgiant į kovą su skurdu ir socialine atskirtimi.

Pranešime taip pat pabrėžiamas poreikis užtikrinti stabilias vaikų priežiūros srityje dirbančių asmenų darbo vietas ir geros kokybės mokymą bei tinkamą socialinę apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už šį pranešimą. Pranešėja vaiko poreikiams deramai skyrė pagrindinį dėmesį. Nenuostabu, kad pranešimo išvada yra tokia, jog priimti bendro sprendimo Europoje neįmanoma, tačiau ES lygmeniu reikia „sistemos“, kad būtų galima koordinuoti ankstyvąjį ugdymą su kitomis ES lygmens programomis, pvz., su mokymosi visą gyvenimą programa.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0193/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pasiūlymą, kuriame teigiama, kad dėl žvejybos partnerystės susitarimo buvo pereikvota tam tikrų išteklių, ypač aštuonkojų, o tai sumažino žvejybos galimybes Mauritanijos žvejams, o ES pramonei dėl ES laivams skiriamų subsidijų licencijoms buvo suteiktas nesąžiningas konkurencinis pranašumas. Pritariu Komisijos pasiūlymui pradėti derybas dėl ES ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimo. Palankiai vertinu ir Europos Komisijos pasiūlymą į susitarimą įtraukti žmogaus teisių išlygą ir raginu Komisiją pradėti dialogą su Mauritanija siekiant padėti šaliai toliau plėtoti atsakingą žvejybos politiką, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į išteklių išlaikymo reikalavimus ir siekiama žuvininkystės išteklių ekonominės plėtros. Be to, raginu Komisiją imtis neatidėliotinų priemonių sumažinti priegaudą Mauritanijos vandenyse žvejojančiuose Europos laivuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Partnerystės susitarimo su Mauritanijos Islamo Respublika protokolo galiojimas baigiasi 2012 m. liepos 31 d. Žuvininkystės sektorius nepaprastai svarbus Mauritanijos ekonomikai – jam tenka 10 proc. šalies BVP ir 35–50 proc. Mauritanijos eksporto, todėl Komisija ketina pradėti derybas dėl jo atnaujinimo. Pritariu šio protokolo atnaujinimui, tačiau į jį turi būti įtraukta daug svarbių klausimų. Atlikti vertinimai rodo, kad daugelis Mauritanijos žuvų išteklių visiškai išnaudoti arba pereikvoti, todėl Komisija turi aptarti su Mauritanija galimybę parengti ilgalaikius žvejybos valdymo planus, į kuriuos būtų įtraukti visi Mauritanijos valdžios institucijų nacionaliniam laivynui ir trečiųjų šalių laivynams suteikti žvejybos leidimai, siekiant užtikrinti tvarų žuvininkystės išteklių naudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu.(ES) Balsuoju už šią rezoliuciją, nes būtina pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimo. Tokios derybos leis su ES vėliavomis plaukiojantiems laivams žvejoti Mauritanijos vandenyse remiantis JT jūrų teisės konvencijoje įtvirtintu žuvų išteklių pertekliaus principu. Taip pat reikia, kad Mauritanija ratifikuotų atitinkamus tarptautinius žvejybos dokumentus.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Pritariu ES ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimui, nes susitarimas paremtas pertekliaus principu, atitinkančiu ES tausios žvejybos strategiją. Mauritanija – viena skurdžiausių pasaulio valstybių, priskirtina prie labai įsiskolinusių neturtingų šalių kategorijos. Dėl šios priežasties toks susitarimas Mauritanijai turi nepaprastai didelę reikšmę, nes Europos Sąjunga moka už šią galimybę žvejoti ir taip teikia papildomų, su finansine parama nesusijusių pajamų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą pradėti derybas dėl ES ir Mauritanijos Islamo Respublikos protokolo atnaujinimo. Ši šalis netekdavo papildomos naudos, nes trūko galimybių naudotis nuosavais žvejybos ištekliais. Todėl reikia nagrinėti visas ekonomines to pasekmes, ypač ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Būtina atsižvelgti į tai, kad žuvininkystės sektorius Mauritanijos ekonomikai nepaprastai svarbus ir kad Afrikoje tai viena skurdžiausių šalių, finansiškai priklausanti nuo užsienio pagalbos ir kenčianti nuo rimto politinio nestabilumo. Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurį šiandien pateikė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, nes visos šios aplinkybės, kurioms turi būti skiriamas specialus dėmesys, buvo deramai išnagrinėtos šiame teisiniame dokumente.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ES ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarimo, nes teigiamai vertinu šio susitarimo, į kurį turėtų būti įtraukta žmogaus teisių išlyga, atnaujinimą. Manau, kad reikia padėti šaliai toliau plėtoti atsakingą žvejybos politiką, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į išteklių išlaikymo reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Kadangi dabartinio žvejybos partnerystės susitarimo protokolo galiojimas ateityje baigsis, logiška, kad Komisija ketina pradėti derybas su kita susitarimo šalimi dėl jo atnaujinimo. Mauritanija – neturtinga, labai nuo šio sektoriaus priklausanti šalis, todėl toliau laikytis susitarimo su Europos Sąjunga būtų naudinga abiem susitarimo šalims. Kaip ir pranešėja, manau, kad reikia atlikti kruopštų dabartinės išteklių būklės vertinimą ir nustatyti įvairias Mauritanijos vandenyse plaukiojančių žuvų rūšis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis bendras Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos susijęs su Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo atnaujinimu. Šio susitarimo galiojimas baigsis 2012 m. liepos 31 d. Suprasdama šios partnerystės atnaujinimo svarbą ir remdamasi Tarybos suteiktais įgaliojimais Europos Komisija, visiškai laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio, pradėjo šio protokolo atnaujinimo procesą. Dabartinis susitarimas su Mauritanija prisidėjo prie ekonominės plėtros šioje šalyje, kur žuvininkystės sektorius yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos ramsčių: jam tenka beveik 10 proc. BVP, jame uždirbama 29 proc. nacionalinio biudžeto pajamų ir jis sudaro 50 proc. Mauritanijos eksporto. Vis dėlto susitarimas labai svarbus ir Europos Sąjungai, ypač ES laivynams. Sutinku su šiuo pasiūlymu, už kurį balsavau, tačiau manau, kad sužvejotų žuvų kontrolė turėtų būti moksliškai tikrinama, turi būti atnaujintos laivybos kontrolės sistemos, pašalintos duženos. Taip pat turėtų būti sustiprintas stebėjimas ir konfiskuojami neteisėtai plaukiojantys laivai.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šioje rezoliucijoje atsižvelgiant į mūsų seniai iškeltas problemas, kritiką ir siūlymus dėl žvejybos partnerystės susitarimų iškelta keletas svarbių klausimų, ypač dėl didelės nesėkmės siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų.

Palankiai vertiname tai, kad keletas mūsų rezoliucijos punktų įtraukti į šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos. Labiausiai pabrėžtume šiuos aspektus: poreikį atlikti išsamų ir visapusišką vertinimą siekiant nustatyti priežastis, dėl kurių nebuvo tinkamai įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo ir įvairios paramos Mauritanijos žuvininkystės sektoriui tikslai, raginimą remti pastangas kuo greičiau įrengti tinkamas žuvų iškrovimo vietas centrinėje ir pietinėje Mauritanijos pakrantėse, įskaitant Nuakšotą, bet neapsiribojant vien tik šiuo miestu, kad Mauritanijos vandenyse sugautos žuvys galėtų būti iškraunamos nacionaliniuose uostuose, o ne už šalies ribų, kaip dažnai daroma šiuo metu, ir tai, kad ES ir trečiųjų šalių žuvininkystės susitarimai būtų tęsiami išsamiai aptarus šiuos klausimus atitinkamose šalyse, suteikiant galimybę dalyvauti visuomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms ir nacionaliniams parlamentams, kad taip būtų skatinama demokratijos ir skaidrumo plėtra.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Kadangi šiuo metu ES vykdomi ir įgyvendinami žvejybos partnerystės susitarimai, turime keletą nerimą keliančių klausimų. Ypač akivaizdu, kad nepasiekti vystomojo bendradarbiavimo tikslai.

Pritariame Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje įtvirtintam principui, kad ES suteikiamos galimybės žvejoti turėtų būti grindžiamos tais kiekiais, kurių nepajėgia sužvejoti Mauritanijos laivynas.

Nepaisant to, rezoliucijoje yra keletas teigiamų aspektų:

– prieš sudarant ES ir trečiųjų šalių žvejybos susitarimus turėtų būti rengiamos plataus masto diskusijos atitinkamose šalyse, suteikiant galimybę dalyvauti visuomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms ir nacionaliniams parlamentams, kad taip būtų skatinama demokratijos ir skaidrumo plėtra;

– Mauritanijos daugiametei žuvininkystės programai skiriama finansinė parama turi būti suderinta su Mauritanijos tvarios žuvininkystės vystymo poreikiais;

– siekiant nustatyti priežastis, dėl kurių nebuvo tinkamai įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo ir įvairios paramos Mauritanijos žuvininkystės sektoriui tikslai, būtina atlikti išsamų ir visapusišką vertinimą.

Dėl šių priežasčių balsavome „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu.(FR) Ši rezoliucija priimta remiantis Komisijos pasiūlymu pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarimo atnaujinimo. Balsavimas už rezoliuciją, deja, yra vienintelis dalykas, kurį Parlamentas gali padaryti siekdamas būti išgirstas derybose dėl žvejybos partnerystės susitarimo. Šiuo metu Parlamentas turi tarti žodį deryboms pasibaigus. Nelieka jokio kito pasirinkimo, tik pritarti šiems susitarimams arba atsisakyti juos ratifikuoti, tad veiksmų laisvės lieka nedaug. Sutartyse nustatyta, kad Parlamentas „nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais“. Taigi tai, kad prašome leisti šiose derybose prisijungti prie Europos Komisijos ir Tarybos, yra svarbu ir teisėta. Tai nėra nauja, šia tema reguliariai rengiama Žuvininkystės komiteto klausimų Europos Komisijai valanda. Apmaudu, kad nepaisant Europos Parlamento įgaliojimų vykdyti finansų kontrolę negalime įpareigoti laikytis mūsų nuomonės dėl Europos fondų lėšų skyrimo atitinkamoms šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi Mauritanija – viena vargingiausių Afrikos valstybių, priskiriama prie labai įsiskolinusių neturtingų šalių, finansiškai priklausoma nuo užsienio pagalbos ir pasižyminti dideliu politiniu nestabilumu. Dabartinio žvejybos partnerystės susitarimo su Mauritanijos Islamo Respublika protokolo galiojimas baigiasi 2012 m. liepos 31 d. ir Komisija ketina pradėti derybas dėl jo atnaujinimo ir dėl to paprašė Tarybos suteikti jai būtinų įgaliojimų. EP pritaria Komisijos pasiūlymui pradėti derybas dėl ES ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimo, tačiau pabrėžia, kad šis protokolas turi būti atnaujintas tik tuo atveju, jei jis bus naudingas abiem šalims, atitinkamai pritaikytas ir tinkamai įgyvendinamas. Taip pat EP palankiai vertina Komisijos pasiūlymą įtraukti žmogaus teisių išlygą į šį susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą ir taip darydamas primygtinai raginu Komisiją užtikrinti, kad žvejybos veikla pagal žvejybos partnerystės susitarimą atitiktų tuos pačius tvarumo kriterijus, kurie taikomi žvejybai ES vandenyse. Be to, pranešime Mauritanijos valdžios institucijos ir Komisija raginamos užtikrinti, kad griežtų tvarumo kriterijų laikytųsi visi žvejybos veiklą Mauritanijos vandenyse vykdantys laivai (iš ES, Mauritanijos ar trečiųjų šalių).

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Dabartinio žvejybos partnerystės susitarimo su Mauritanija protokolo galiojimas baigiasi 2012 m. liepos 31 d. ir dėl jo turi būti deramasi iš naujo, kad su ES vėliavomis plaukiojantys laivai galėtų tęsti žvejybą Mauritanijos vandenyse. Tai puiki galimybė pagerinti dabartinio susitarimo sąlygas. Privaloma skatinti infrastruktūros ir tinkamų žuvų iškrovimo vietų centrinėje ir pietinėje Mauritanijos pakrantėse įrengimą, kad ES laivynas galėtų dirbti efektyviau ir kad taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijų srautams ir padidintas teigiamas šio susitarimo poveikis vietos ekonomikai. Dabartinis sugaunamų žuvų kiekis turėtų būti ribojamas išteklių pertekliumi ir tais kiekiais, kurių nepajėgia sužvejoti Mauritanijos laivynas, kad būtų išlaikyta aplinkos pusiausvyra, o veikla metams bėgant išliktų tvari.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Žvejybos susitarimai su trečiosiomis šalimis turėtų užtikrinti tinkamą ekonominių interesų ir tausiosios žvejybos skatinimo pusiausvyrą. Svarbu, kad ES savo sudarytus susitarimus naudotų siekdama užtikrinti, kad kitose šalyse būtų vadovaujamasi geriausia patirtimi, visiškai laikantis pagrindinių bendros žuvininkystės politikos (BŽP) principų.

Kova su neteisėta žvejyba, darbo vietų kūrimas, skurdo lygio mažinimas trečiosiose šalyse ir geros kokybės produktų tiekimas į ES rinką jos vartotojams – pagrindiniai tikslai, kurių įgyvendinimą padėtų užtikrinti šis susitarimas su Mauritanija.

Taip pat turime nedelsdami užtikrinti, kad Mauritanija reikalautų trečiųjų šalių, su kuriomis ji sudariusi kitus susitarimus, laikytis tokių pačių taisyklių, kokių laikosi su ES vėliavomis plaukiojantys laivai, ir taip užkirsti kelią nevienodoms konkuravimo sąlygoms, dėl kurių ES laivynas atsiduria nepalankioje padėtyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – EP visų pirma palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pradėti derybas dėl ES ir Mauritanijos Islamo Respublikos protokolo atnaujinimo, tačiau pabrėžia, kad šis protokolas turi būti atnaujintas tik tuo atveju, jei jis bus naudingas abiem šalims, atitinkamai pritaikytas ir tinkamai įgyvendinamas; antra, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą įtraukti žmogaus teisių išlygą; trečia, primygtinai reikalauja, kad visos su ES vėliavomis plaukiojantiems laivams suteikiamos galimybės žvejoti Mauritanijos vandenyse būtų grindžiamos JT jūrų teisės konvencijoje įtvirtintu žuvų išteklių pertekliaus principu; pabrėžia, kad visų pirma turėtų būti atliktas kruopštus visų išteklių, kuriems žvejoti siekiama gauti leidimą arba kurie gali būti sugauti kaip priegauda, vertinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokios ES suteikiamos galimybės žvejoti turėtų būti grindžiamos tais kiekiais, kurių nepajėgia sužvejoti Mauritanijos laivynas; pabrėžia, kad, jeigu reikėtų mažinti žvejojančių laivų skaičių, pirmiausia turėtų būti mažinami laivynai iš trečiųjų šalių (ES ir kitų šalių), pradedant laivais, kurie kelia didžiausią žalą aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimas turi būti laikomas strateginiu susitarimo dokumentu, kuris labai svarbus dėl to, kad yra susijęs su ES ir Afrikos santykiais. Todėl šiandien privalome įgyvendinti naują protokolą, kuris atitiktų Europos šalių 2002 m. prisiimtus įsipareigojimus ir kuriuo būtų galima užtikrinti tausiąją žvejybą, kuri taip pat padėtų vystytis atitinkamoms šalims. Šiuo metu pirmenybė teikiama derybų atnaujinimui ir šis procesas jau vyksta, tačiau dabar remiamasi naujomis prielaidomis, dalyvauja iki šiol derybose nedalyvavusios šalys. Turėtume taip pat iš naujo apsvarstyti keletą reikalavimų, kurie buvo kelti per derybas dėl originalaus dokumento, kai, pvz., Mauritanija paskutinę minutę paprašė nustatyti papildomą biologinės ramybės laikotarpį žvejybai gegužės ir birželio mėn., be jau sutarto laikotarpio rugsėjo ir spalio mėn.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0284/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pasiūlymą, kadangi manau, kad tai suteiks naudos ES, nes gerai veikianti viešųjų pirkimų rinka yra itin svarbi siekiant skatinti bendrąją rinką, naujovių diegimą, aukštesnį aplinkos ir klimato apsaugos lygį, taip pat socialinę įtrauktį ES. Viešųjų pirkimų svarba yra didžiulė, nes jie ES ekonomikos, taigi ir užimtumo bei gerovės atgaivinimo katalizatorius. Tai ypač aktualu siekiant įveikti finansų bei ekonomikos krizę ir apsisaugoti nuo krizių ateityje. Sutinku, kad patikimas ir gerai apgalvotas viešųjų pirkimų teisinės tvarkos optimizavimo procesas turi esminės svarbos ES piliečių, vartotojų, įmonių gerovei, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, taigi ir ES, kaip visumos, priimtinumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Efektyviai veikianti viešųjų pirkimų rinka yra ypatingai svarbi skatinant bendrosios rinkos vientisumą, naujovių diegimą ir siekiant optimalios valdžios institucijų ir mokesčių mokėtojų išlaidų naudos ir efektyvumo. Ši rinka yra itin svarbi ES ekonomikos dalis ir turi didžiulį potencialą, tačiau viešųjų pirkimų taisyklės ir principai valstybėse narėse yra skirtingi ir iš esmės neleidžia įmonėms, o ypač smulkioms, dalyvauti tarpvalstybiniuose viešuosiuose pirkimuose. Panašūs suvaržymai egzistuoja ir kalbant apie dalyvavimus trečiųjų šalių viešuosiuose pirkimuose. Nepaisant to, kad ES yra atvėrusi savo rinkas, mūsų įmonės susiduria su didelėmis problemomis norėdamos patekti į trečiųjų šalių viešojo sektorius rinkas. Manau, kad šiam klausimui skubiai turi būti skiriamas didelis politinis dėmesys. Komisija turėtų išsamiai ištirti problemas, susijusias su ribojimas ES bendrovėms patekti į kitų šalių rinkas bei imtis atitinkamų veiksmų dėl prekybos partnerių, kurie naudojasi ES rinkos atvirumu, tačiau neatveria savo rinkų ES bendrovėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu.(PT) Viešųjų pirkimų sutartys įmonėms teikia daug ekonominių galimybių ir yra labai svarbios skatinant bendrąją rinką, naujovių diegimą, aplinkos ir klimato apsaugą bei socialinę įtrauktį. Viešųjų pirkimų politika turėtų užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau, padėti išlaikyti atviras viešųjų pirkimų rinkas ir taip prisidėti prie ES ekonomikos gaivinimo, užimtumo ir gerovės didinimo. Viešųjų pirkimų sutartims strategijoje „Europa 2020“ skiriamas pagrindinis dėmesys ir jos yra vienos iš priemonių siekiant užsibrėžtų tikslų.

Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos Komisija raginama spręsti darnaus patekimo į viešojo sektoriaus rinkas klausimą, o paskui imtis viešųjų pirkimų ir koncesijų persvarstymo siekiant, kad jame dalyvautų Europos Parlamentas, valstybės narės, piliečiai bei įmonės.

Komisija taip pat raginama prioritetą teikti viešųjų pirkimų taisyklių modernizavimui. Ne ką mažiau svarbus raginimas Komisijai įvertinti problemas, susijusias su ypač mažos kainos pasiūlymais, ir pateikti tinkamus sprendimus.

Dėl visų šių priežasčių balsuosiu už rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą ne dėl siekio sudaryti protekcionistines kliūtis, bet todėl, kad negalime toliau toleruoti tokios padėties, kai vienintelė Europos Sąjunga laikosi žaidimo taisyklių. Nebegalime toliau nepaisyti socialinio ir ekonominio dempingo besiformuojančios ekonomikos šalyse, ypač Kinijoje, kuri laimi konkursus ES šalyse siūlydama žemiausias kainas, pažeisdama socialines teises ir valstybės pagalbos teisės aktus, o Europos įmonėms šios šalys lieka nepasiekiamos. Negalime toliau būti naivūs: tai daro poveikį mūsų įmonių išlikimui ir darbo vietų išsaugojimui. Galiausiai mane džiugina, kad buvo plačiai pritarta Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pasiūlytiems pakeitimams viešųjų pirkimų srityje dėl galiojančių darbo, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų laikymosi. Tai rodo, kad padėtis iš tiesų suvokiama ir vyksta būtini teigiami pokyčiai. Dabar Komisija turi visapusiškai įvertinti šį raginimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgiant į tai, kad viešiesiems pirkimams kasmet išleidžiama milijonai eurų, nekyla abejonių dėl jų ekonominės svarbos. Būtent dėl šios priežasties, nors ES turi senas teisėkūros šioje srityje tradicijas, niekada nebus per daug reikalauti priimti geresnius, veiksmingesnius įstatymus, kuriais būtų užtikrintas visiškas procedūrų skaidrumas ir užkirstas kelias visų formų korupcijai ir manipuliavimui pasiūlymais užtikrinant naudą vienam kandidatui, kad būtų nustatytas didžiausias galimas skaičius ir vertė sutarčių, kurias būtų galima sudaryti be kvietimo teikti pasiūlymus ar derybų, ir kad vidaus rinkoje būtų užtikrinta tinkama konkurencija tarp potencialių įmonių, neatsižvelgiant į jų kilmės šalį.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šiame Europos Parlamento pasiūlyme dėl rezoliucijos svarstomos vienodos galimybės patekti į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių viešųjų sektorių rinkas ir raginama persvarstyti viešojo pirkimo, įskaitant koncesijas, teisinę tvarką. ES šiuo klausimu priėmė keletą dokumentų: direktyvas 2004/18/EB, 2004/17/EB, 93/13/EB ir 2007/66/EB, rezoliucijas (Europos Parlamento 2010 m. gegužės 18 d. rezoliucija), ataskaitas (M. Monti ataskaita „Nauja strategija bendrajai rinkai. Tarnaujant Europos ekonomikai ir visuomenei“), Europos Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ ir Europos Komisijos žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo.

Siekiant įveikti dabartinę finansų ir ekonomikos krizę gerai veikianti viešųjų pirkimų rinka yra itin svarbi gaivinant ekonomiką ir užtikrinant vienodas sąlygas. Todėl pareiškiu, kad balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad ji atitinka geresnės teisėkūros principą ir joje teikiama pirmenybė viešųjų pirkimų taisyklių ir koncesijų modernizavimui, o tai reiškia didžiulę ES teisės pažangą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Tai dar vienas mėginimas liberalizuoti viešuosius pirkimus. Šia kryptimi ES, pasitelkdama laisvosios prekybos susitarimus, veikia ir viduje, ir trečiosiose šalyse.

Visais atvejais siekiama to paties: neleisti valstybėms viešuosiuose pirkimuose teikti paramos savoms įmonėms ir taip palengvinti stiprių ekonominių grupių, taip pat siekiančių konkurencijos, kuri yra pagrindas norint dominuoti sudarant viešųjų pirkimų sutartis, padėtį.

Nesutinkame su tokiu požiūriu. Vis dėlto pripažįstame, kad šioje srityje reikia rimtų pokyčių.

Todėl pritariame kai kuriems rezoliucijos aspektams, ypač kritikai, kad trūksta skaidrumo dėl „Komisijos patariamosios grupės viešųjų pirkimų reikalams sudėties ir darbo bei Viešųjų pirkimų patariamojo komiteto (VPPK) vaidmens ir kompetencijos“. Taip pat pritariame raginimui, kad Komisija subalansuotų „šio komiteto ir naujai planuojamo komiteto viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės klausimais narių sudėtį įtraukiant profesinių sąjungų narius ir verslo bendruomenės, visų pirma MVĮ, atstovus ir užtikrintų daugiau skaidrumo šiuose komitetuose“.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šia rezoliucija Parlamento narių dauguma nori reikalauti liberalizuoti viešuosius pirkimus, remdamasi taisyklių švelninimo ir paprastinimo dingstimi bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apsauga. Nors kai kuriais atvejais tam pagrindo yra, daugeliu atvejų siekiama kitų tikslų.

Siekiama, kad visose valstybėse vykdant viešuosius pirkimus būtų užkirstas kelias teikti paramą savoms įmonėms, kad būtų palengvinta didelių stiprių ekonominių grupių, kurios taip pat nori dominuoti sudarydamos viešųjų pirkimų sutartis, padėtis. Štai todėl balsavome „prieš“.

Vis dėlto yra kitas rezoliucijos aspektas, su kuriuo mes sutinkame, būtent, su kritika, kad trūksta skaidrumo dėl Komisijos patariamosios grupės viešųjų pirkimų reikalams sudėties ir darbo bei Viešųjų pirkimų patariamojo komiteto (VPPK) vaidmens ir kompetencijos. Taip pat pritariame raginimui, kad Komisija subalansuotų šio komiteto ir naujai planuojamo komiteto viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės klausimais narių sudėtį įtraukiant profesinių sąjungų narius ir verslo bendruomenės, visų pirma MVĮ, atstovus ir užtikrintų daugiau skaidrumo šiuose komitetuose.

Atrodo, kad taip pat reikėtų pabrėžti kovos su korupcija mechanizmų svarbą atsižvelgiant į Europos Sąjungos įsipareigojimus tarptautinių viešųjų pirkimų srityje bei poreikį sutelkti pastangas skaidriam ir tinkamam viešųjų fondų lėšų panaudojimui. Be to, raginame, kad Europos Parlamentui būtų tinkamai pranešta ir kad jis gautų visą galimą informaciją kiekviename etape ir proceso pabaigoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu.(PL) Nepaisant ES viešųjų pirkimų rinkos atvirumo, patekimas į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas vis dar labai apribotas. Europos įmonėms nesudaromos vienodos galimybės konkuruoti viešuosiuose konkursuose kitose pasaulio valstybėse. Pvz., 2009 m. Kinijos valdžios institucijos priėmė naujoviškų vietos produktų pripažinimo sistemą, kuri apribojo tolesnį tarptautinių įmonių patekimą į Kinijos rinką. Tačiau problemų kyla ne tik Kinijos rinkoje: išsivysčiusios ekonomikos šalys, pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir Kanada, taip pat vykdo protekcionistinę politiką.

Štai todėl pritariu rezoliucijoje, kuri priimta šiandien ir kuriai pritariau rengdama Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę, esančiam raginimui patekimo į viešųjų pirkimų rinkas srityje taikyti abipusiškumo principą. Vis dėlto norėčiau, kad būsimas Europos Komisijos pasiūlymas dėl abipusiškumo principo ypač prisidėtų prie trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo, o ne tik ribotų trečiųjų šalių įmonių patekimą į Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkas, kas galėtų daryti neigiamą įtaką Europos Sąjungos rinkos konkurencingumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi gerai veikianti viešųjų pirkimų rinka yra itin svarbi siekiant skatinti bendrąją rinką ir naujovių diegimą. Ypač siekiant įveikti finansų ir ekonominę krizę bei apsisaugoti nuo krizių ateityje, viešųjų pirkimų svarba yra didžiulė, nes jie yra ES ekonomikos, taigi ir užimtumo bei gerovės atgaivinimo katalizatoriai ES. Konkrečiam vienodų sąlygų taikymo ir sąžiningos konkurencijos vykdant viešuosius pirkimus ES ir trečiosiose šalyse klausimui, manau, reikia skubiai skirti daugiau politinio dėmesio, ypač atsižvelgiant į dabartines problemas, susijusias su patekimu į trečiųjų šalių viešojo sektoriaus rinkas. Mano nuomone Komisija prioritetą turi teikti viešųjų pirkimų taisyklių modernizavimui, o paslaugų koncesijų klausimą spręsti taip, kad, vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais, būtų išvengta dar didesnio ES viešųjų pirkimų teisės aktų susiskaidymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Constance Le Grip (PPE) , raštu.(FR) Mane džiugina tai, kad šiandien buvo priimta bendra Europos Parlamento rezoliucija dėl vienodų galimybių patekti į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių viešojo sektoriaus rinkas ir dėl viešojo pirkimo, įskaitant koncesijas, teisinės tvarkos persvarstymo. Buvau viena iš pasirašiusiųjų šią rezoliuciją. Geras viešųjų pirkimų rinkos veikimas yra itin svarbus siekiant skatinti bendrąją rinką. Todėl svarbu, kad atsižvelgiant į viešųjų pirkimų atliekamą katalizatoriaus funkciją gaivinant Europos Sąjungos ekonomiką juos reglamentuojanti teisės aktų sistema taptų aiškesnė ir geresnė. Dėl trečiųjų šalių įmonių patekimo į Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkas Europos Sąjunga turi pareigą realiai, pragmatiškai ir visų pirma nenaiviai veikti. Nereiškia, kad turime būti prieš savo rinkų atvėrimą, bet veikiau turime laikytis visiškai teisėtos pozicijos, palaikančios dalyvavimą abipusiškumo pagrindu, neužveriant savo viešųjų pirkimų rinkų, bet užtikrinant, kad mūsų partneriai už Europos Sąjungos ribų tokiomis pačiomis sąlygomis atvertų savo rinkas, ir jei reikėtų, plėtoti tinkamus mechanizmus, leidžiančius įgyvendinti abipusiškumo principą ir užtikrinti pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Vienodas patekimas į viešojo sektoriaus ES rinkas ir viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos persvarstymas yra itin svarbūs stiprinant bendrąją rinką Europos Sąjungoje ir lemia socialinę ir ekonominę integracija ES lygmeniu. Žvelgiant į tokią padėtį iš ekonomikos ir finansų krizės perspektyvos, manau, kad rezoliucijoje pasiūlyta strategija būtina, ypač punktas dėl geresnio bendros ES išorės prekybos politikos suderinimo. Turėčiau pabrėžti, kad šis teisės aktų persvarstymas gaivinant ir stabilizuojant Europos Sąjungos ekonomiką labai svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Pritariau rezoliucijai, nes manau, kad šiam konkrečiam klausimui dėl vienodų sąlygų taikymo ir sąžiningos konkurencijos ES viešųjų pirkimų rinkose ir trečiosiose šalyse užtikrinimo nedelsiant reikia skirti daugiau politinio dėmesio.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimas, viešojo sektoriaus institucijų (viešojo intereso garanto, jei reikėtų priminti) reikalavimų sušvelninimas, tų pačių valdžios institucijų didesnio konkurencingumo siekis – tai tik keletas pavyzdžių tos nuostabios „pažangos“, kurią Europos Komisija pažadėjo viešųjų pirkimų žaliojoje knygoje. Negana to, kad pritariama tokioms kvailystėms, pagrindinis šio dokumento argumentas – kova su visomis protekcinėmis priemonėmis. Tiek daug politikų, kurioms aš nepritariu. Balsuoju „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Tinkamai veikianti viešųjų pirkimų rinka yra itin svarbi norint skatinti bendrąją rinką, naujovių diegimą, didinti užimtumą, augimą ir konkurencingumą, aukštesnį aplinkos ir klimato apsaugos lygį, taip pat visoje ES ginti socialines teises ir pasiekti optimalią viešosios valdžios institucijų, piliečių ir mokesčių mokėtojų išlaidų naudą. Siekiant įveikti finansų bei ekonomikos krizę ir apsisaugoti nuo krizių ateityje, viešųjų pirkimų svarba didžiulė, nes jie yra ES ekonomikos, taigi ir užimtumo bei gerovės gaivinimo katalizatorius ES. Taigi patikimas ir gerai apgalvotas viešųjų pirkimų teisinės tvarkos optimizavimo procesas turi esminės svarbos ES piliečių, vartotojų, įmonių gerovei, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Tinkamai veikianti viešųjų pirkimų rinka yra itin svarbi norint skatinti bendrąją rinką, naujovių diegimą, aukštesnį aplinkos ir klimato apsaugos lygį, taip pat socialinę įtrauktį visoje ES ir pasiekti optimalią viešosios valdžios institucijų, piliečių ir mokesčių mokėtojų išlaidų naudą. Dėl šių priežasčių balsavau už šią Europos Parlamento rezoliuciją dėl vienodų galimybių patekti į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių viešųjų sektorių rinkas ir dėl viešojo pirkimo, įskaitant koncesijas, teisinės tvarkos persvarstymo. Šia prasme prisijungiu prie rezoliucijos pateikėjų raginimų Komisijai teikti pirmenybę viešųjų pirkimų taisyklių modernizavimui ir spręsti klausimą dėl viešųjų paslaugų koncesijų siekiant išvengti tolesnio ES viešųjų pirkimų teisės skaidymo atsižvelgiant į „geresnės teisėkūros“ principus.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu.(FR) Viešųjų pirkimų vaidmuo labai svarbus siekiant skatinti bendrąją rinką, naujovių diegimą, stiprinti augimą ir didinti užimtumą ir konkurencingumą ES. Vis dėlto norint tai pasiekti, reikia, kad šie tikslai būtų veiksmingai įgyvendinami. Kad rezoliucija, kuriai pritariau, būtų įgyvendinta, svarbu, kad būtų greitai supaprastintos ir patikslintos viešųjų pirkimų taisyklės. Taip pat manau, kad svarbu kuo greičiau pagerinti MVĮ patekimą į viešųjų pirkimų rinką, šios įmonės sudaro 99 proc. visų Europos įmonių ir sukuria 100 mln. darbo vietų. Be to, kad būtų paremta šių įmonių veikla, kviečiu Europos Komisiją įgyvendinti abipusiškumo principą ir rasti naujų būdų, kaip palengvinti Europos įmonių patekimą į viešųjų pirkimų rinkas už ES ribų, kad Europos ir užsienio įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos sudaryti viešojo pirkimo sutartis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Galiausiai susilaikėme dėl to, kad buvo priimta keletas mums nepriimtinų PPE ir ECR frakcijų pakeitimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Kovoje su finansų ir ekonomikos krize viešieji pirkimai yra Europos ekonomikos, įmonių, užimtumo bei gerovės gaivinimo katalizatorius. Atsižvelgdami į laipsnišką konkrečių sektorių (vandens, elektros ir dujų) liberalizavimą, kad būtų apsaugotos šiose srityse veiklą vykdančios įmonės, turime įgyvendinti perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos sistemą, kad būtų užtikrintas efektyvus konkuruojančių įmonių pasirinkimas. Palankiai vertinu pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes būtina išlaikyti skaidrią ES viešųjų pirkimų teisės fragmentaciją, kad, kaip įtvirtinta mūsų užsibrėžtuose tiksluose, būtų pasiektas didžiausias konkurencingumas ir veiksmingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Viešieji pirkimai suteikia išskirtinę galimybę nukreipti investicijas į bendrą naudą piliečiams teikiančius projektus ir kartu pasiekti platesnio užmojo viešosios politikos tikslų. Norėčiau pabrėžti viešųjų pirkimų sutarčių svarbą skatinant taikyti aplinkos apsaugos standartus pastatuose ir transporte ir galimybę, juos įgyvendinus, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir todėl sumažinti anglies dioksido išmetimą, operacines sąnaudas ir oro taršą. Primygtinai reikalauju valstybių narių pasitelkti viešųjų pirkimų sutartis siekiant šių tikslų, tai teiks visapusišką ir ilgalaikę socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Tinkamai veikianti viešųjų pirkimų rinka yra itin svarbi siekiant skatinti bendrąją rinką, naujovių diegimą ir investicijas. Kovoje su finansų ir ekonomikos krize viešieji pirkimai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį gaivinant ES ekonomiką ir padeda kurti darbo vietas. Europos Sąjunga nepritaria galimybei taikyti protekcines priemones ir siekia, kad būtų sudarytos vienodos patekimo į ES ir trečiųjų šalių viešojo sektoriaus rinkas sąlygos. ES, kaip tokia, tvirtai įsitikinusi, kad šioje srityje būtina taikyti abipusiškumo, abipusės naudos ir proporcingumo principą.

Baigdamas norėčiau pritarti, kad ES reikia geriau suderinti bendrą ES prekybos politiką ir praktiką tų valstybių narių, kurios ES valstybių narių bendrovių nenaudai priima išskirtinai žemos kainos bendrovių, įsikūrusių Sutarties dėl viešųjų pirkimų (GPA) nepasirašiusiose šalyse, pasiūlymus.

Todėl dar kartą raginu šį Parlamentą teikti pirmenybę viešųjų pirkimų taisyklių modernizavimui taip, kad būtų išvengta jų fragmentacijos, ir paskatinti įmones laikytis šios krypties.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Vergnaud (S&D), raštu.(FR) Šis balsavimas labai svarbus, nes Komisija turi imtis būtinų priemonių, kad užkirstų kelią nesąžiningai konkurencijai ir abipusiškumo nesilaikymui siekiant sudaryti viešųjų pirkimų sutartis trečiosiose šalyse. Nereiškia, kad bus sudaromos protekcinės kliūtys, tačiau Europos Sąjunga nebegali būti vienintelė, kuri laikosi taisyklių. Iš tiesų, nebegalime toliau nepaisyti besiformuojančios ekonomikos šalių įmonių taikomo socialinio ir ekonominio dempingo. Pažeisdamos socialines teises ir valstybės pagalbos teisės aktus šios įmonės laimi konkursus ES valstybėse, tačiau Europos įmonėms šių šalių rinkos tebėra uždarytos. Vis dėlto privalome nepamiršti, kad, nors ir pasirašiusios tarptautinius susitarimus, didelės pramoninės šalys vis tiek nesilaiko taisyklių!

Neveiklumo metams praėjus atrodo, kad Komisija pasiryžusi veikti ir tai būtina: nuo to priklauso, ar išgyvens mūsų įmonės ir ar bus išlaikytos darbo vietos. Galiausiai palankiai vertinu Europos Parlamento socialistų ir demokratų aljanso frakcijos pateiktus pakeitimus dėl valstybėse narėse galiojančių viešųjų pirkimų srityje taikomų darbo, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų. Dabar metas Komisijai įvertinti šį raginimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0297/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos. Pabrėžčiau priemones, kurias laikau būtinomis: panaudoti visas galimybes ir turimas ES žuvininkystės biudžeto finansines maržas šio sektoriaus skubios paramos priemonėms finansuoti, taip suteikiant galimybę įveikti sunkumus, kurių susidarė kylant naftos kainoms; besitęsianti Europos žuvininkystės fondo (EŽF) pagalba siekiant pagerinti žūklės įrangos atrankumą ir pakeisti variklius saugumo sumetimais tam, kad būtų saugoma aplinka ir (arba) taupomas kuras, pirmiausia, nedidelio masto pakrančių ir tradicinės žuvininkystės; Komisija rengia vidutinės trukmės ir ilgalaikį planą, siekdama padidinti degalų naudojimo efektyvumą žuvininkystės (įskaitant akvakultūrą) sektoriuje; ir ragina Komisiją pasiūlyti veiksmų planą pakrančių regionams ir saloms, kuriuose žuvininkystės sektorius aktyvus tam, kad būtų padidintas degalų naudojimo efektyvumas žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Išaugusios naftos kainos paveikė žuvininkystės sektoriaus ekonominį gyvybingumą, o Europos žvejai atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Be to, dėl didelės Europos Sąjungos priklausomybės nuo importo iš trečiųjų šalių (60 proc.) gamintojai turi labai nedaug arba visai neturi įtakos žuvininkystės produktų kainų lygiui. Pritariu padidinti 30 000 EUR pagalbos ribą iki 60 000 EUR vienai įmonei trejų metų pereinamajam laikotarpiui, tuo pačiu užtikrinant, kad nebus daroma žala aplinkai ir socialiniam tvarumui ir kad konkurencija tarp valstybių narių nebus iškraipyta.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Norėčiau išreikšti nuoširdžią užuojautą Europos žvejams, kurių atlyginimai buvo tiesiogiai paveikti pakilus naftos kainoms, o tai stipriai padidino ekonomikos trapumą, siejamą su nereguliaria šio sektoriaus veiklos prigimtimi. Manau, kad būtina įdiegti mechanizmus, kuriais būtų skatinamas kainų, mokamų gamybos etapu, augimas, o kainos, mokamos galutiniu vartojimo etapu, būtų išlaikomos kuo mažesnės. Todėl balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos, pateiktą Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, kuriame tinkamai pabrėžiami pirmiau minėti klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Nors nėra gera mintis subsidijuoti iškastinio kuro pramonę, ES žvejai kenčia dėl ekonominio nuosmukio, ir, skirtingai nei kitų transporto priemonių naudotojai, jie neturi tikros alternatyvos iškastiniam kurui.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu.(RO) Energija yra reikšminga žuvininkystės sektoriaus veiklos sąnaudų dalis, ir nesenas kuro kainų augimas lėmė žuvininkystės sektoriaus padėties blogėjimą, turėdamas tiesioginį poveikį gamybos kainoms šiame sektoriuje. Atsižvelgdama į šiuos faktus, tikiu, kad Europos Komisija privalo svarstyti priemones, kurias reikia skubiai parengti, ir priimti tinkamas priemones, palengvinančias sudėtingą ekonominę padėtį, kurioje atsidūrė daug Europos žvejų, taip pat atsižvelgiant į finansinius sunkumus, su kuriais susiduria didelį žvejybos laivyną turinčios šalys.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Komisija privalo priimti skubias priemones tam, kad pagerintų sudėtingą ekonominę padėtį, kurioje atsidūrė daug Europos žvejų pakilus naftos kainoms. Ypač tai susiję su viešųjų subsidijų ribos pakėlimu de minimis nuo 30 000 iki 60 000 EUR trejų metų laikotarpiu gavėjo įmonei. Be šios kompensacijos, privalome įgyvendinti ilgesnės trukmės strategiją, kad suteiktume galimybę žvejams, taip pat kitų sektorių profesionalams, pvz., ūkininkams ir krovinių vežėjams keliais, susimažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl Komisija privalo suteikti paskatų tiek Europos, tiek valstybių mastu investuoti į naujas technologijas tam, kad padidintų jūrų, sausumos ir oro transporto energijos efektyvumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl naftos kainų augimo sukeltos Europos žuvininkystės sektoriaus krizės, nes tai paveikė žuvininkystės sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir turėjo tiesioginę įtaką žvejų pajamoms. Reikalingos laikinos ypač skubios priemonės, kurios padėtų Europos žvejams įveikti savo sunkią ekonominę padėtį, bet Komisija taip pat turėtų parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikį planą, skirtą degalų naudojimo efektyvumui žuvininkystės sektoriuje, įskaitant akvakultūrą, padidinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Žuvininkystė yra svarbi Europos šalių ekonominė veikla, ypač jūrinėms šalims, tokioms kaip mano. Iš esmės, Parlamentas ypač turėtų būti atidus svarstydamas sąlygas, kurios turi įtakos profesionaliems žvejams.

Kylanti kuro kaina – neišvengiamos išlaidos tiems, kas susiję su žuvininkyste, – nepaprastai paveikė žvejų pajamas. Negailestingos ekonomikos ir finansų krizės metu, kai teikiama mažai pagalbos įmonėms ir darbo vietoms išlaikyti, pritariu pasiūlymui dėl šios rezoliucijos, kurį pateikė mano kolegos iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, kuriuo siekiama remti ES žvejus padidinant aukščiausią de minimis pagalbos ribą nuo 30 000 iki 60 000 EUR įmonei trejų metų laikotarpiu. Taip padidėjusios veiklos sąnaudos, susijusios su naftos kaina, žuvininkystės pramonės neslėgs.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šiuo bendru pasiūlymu dėl Europos Parlamento rezoliucijos atkreipiamas dėmesys į Europos žuvininkystės sektoriaus krizę dėl nuolat augančių kuro kainų, o tai daro labai didelę įtaką sektoriaus veiklos sąnaudoms. Šis augimas pirmiausia jaučiamas tarp mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) – (dažnai šeimos įmonių), – kurių darbuotojai ima suprasti, kad jų darbui gresia pavojus. Todėl pritariu, kad reikia priimti šį pranešimą, ir tikiuosi, kad valstybės narės greitai galės teikti didesnę pagalbą žvejams ir kad Europos Sąjunga per Europos žuvininkystės fondą (EŽF) padidins savo subsidijas, skirtas laivams ir įrangai pagerinti ir modernizuoti, ir sukurs fondą, į kurį galės kreiptis MVĮ ištikus bėdai. Ypač svarbi parama mažo masto žuvininkystei.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Parlamentas patvirtino šią rezoliuciją, ir tai teigiamas dalykas. Žymus naftos kainų augimas gerokai pasunkino krizę žuvininkystės sektoriuje, susilpnino jo ekonominį gyvybingumą ir labai sumažino jau dabar menkas šio sektoriaus darbuotojų pajamas.

Dėl dabartinės pardavimo dinamikos gamybos sąnaudų svyravimai, įskaitant naftą, neveikia žuvies kainų, prie to, be kitų veiksnių, prisideda dabartinė importo politika.

Daugeliu atvejų vidutinės pirmojo pardavimo kainos buvo inertiškos arba krito daugelį metų, dėl to šviežios žuvies kainos galutiniams vartotojams nesumažėjo.

Dabartinis žuvininkystės produktų bendras rinkos organizavimas (BRO) nesugebėjo pakankamai prisidėti prie pirmojo pardavimo kainų padidinimo ar geresnio pridėtinės vertės paskirstymo visoje sektoriaus vertės grandinėje.

Daugelio įmonių ekonominė padėtis pastaraisiais metais blogėjo, daugelis jų net pasitraukė iš verslo. Yra tikras pavojus, kad tūkstančiai žuvininkystės įmonių pasitrauks iš verslo, ir gali būti prarasti tūkstančiai darbo vietų dėl išaugusių naftos kainų.

Mažo masto pakrančių žuvininkystės sektoriai ypač pažeidžiami.

Šios priemonės turi būti pritaikytos.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Žuvininkystės sektorius yra vienas iš sektorių, kurį labiausiai paveikė didėjančios naftos kainos, nes kuras yra didelė žvejų veiklos sąnaudų dalis, sudaranti 30–50 proc. Visiškai pritariu bet kokioms priemonėms, kurios galėtų būti taikomos siekiant padėti žvejams šiuo požiūriu, ypač tiems, kurie verčiasi mažo masto žuvininkyste pakrantėse ir salose.

 
  
MPphoto
 
 

  Estelle Grelier (S&D), raštu.(FR) Patvirtinus Parlamento rezoliuciją dėl naftos kainų augimo sukeltos Europos žuvininkystės sektoriaus krizės, galiu jums priminti, kaip skubiai turime padėti žvejams. Susiklosčius padėčiai, kai įsidarbinti tampa vis sudėtingiau ir kai praktikos, kurias žvejai privalo taikyti, tampa vis labiau ribojančios, dėl kuro kainų augimo šiame krizės paliestame sektoriuje sąlygos tampa dar sudėtingesnės. Žymus naftos kainų didėjimas daro stiprią įtaką žvejų veiklos sąnaudoms, ir tai lėmė jų pajamų sumažėjimą 2008–2010 m. Kaip išrinktam uostamiesčio atstovui, man daugiau priklauso raginti Komisiją leisti padidinti viršutinę de minimis pagalbos ribą. Ši priemonė sumažintų spaudimą žvejams, kartu padėtų jiems gyventi tinkamomis gyvenimo sąlygomis iš savo darbo, netrukdant papildyti atsargas. Būsimai bendrai žuvininkystės reformai žvejai turės pritarti. Būtų gera pradžia šiandien jiems parodyti, kad Europos Sąjunga pasirengusi atsižvelgti į jų reikmes.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi neseniai išaugusios naftos kainos paveikė žuvininkystės sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir dėl jų daugelis žvejų yra susirūpinę, kaip atsverti šias papildomas sąnaudas, kadangi naftos kainų augimas turi tiesioginio poveikio žvejų pajamoms. Reikia ir būtina išnaudoti visas galimybes ir Bendrijos žuvininkystės biudžete esamas maržas ir finansuoti ypatingos skubos paramos priemones pramonei, taip sudarant sąlygas jai įveikti sunkumus, kuriuos sukėlė degalų kainų padidėjimas, iki tol, kol bus įgyvendintos kitų rūšių priemonės. Europos žuvininkystės fondas (EŽF) ir toliau turi teikti paramą, kuria būtų siekiama gerinti žvejybos įrangos atranką bei keisti įrengimus remiantis saugumo, aplinkos apsaugos reikalavimais ir (arba) degalų ekonomija, ypač mažoms pakrančių žvejybos bendrovėms ir tradiciniais būdais žvejojantiems žvejams. Mano nuomone, Komisija turi skubiai pateikti pasiūlymų dėl Europos ir nacionalinio lygmens investicijų į naująsias technologijas siekiant didinti energijos naudojimo efektyvumą žvejybos laivuose ir taip sumažinti žvejų priklausomumą nuo iškastinio kuro.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) Rezoliucija išreikštas Parlamento susirūpinimas žuvininkystės sektoriaus padėtimi, finansine žvejybos įmonių padėtimi ir žuvies rinkos kainomis. Tai svarbus sektorius, žuvis yra svarbi mūsų mitybos dalis. Manau, kad bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos 3 straipsnis, kuriame išreiškiamas noras padidinti pagalbą žvejams, yra labai svarbus. Tai sprendimas, kuriuo siūloma daugiau pranašumų, nei sektoriui pasiūlytos naujos garantijos. Tikiuosi, kad Komisija ir Taryba rimtai apsvarstys šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes nemanau, kad ES, atsižvelgdama į naftos kainų augimą, turėtų didinti subsidijas Europos žuvininkystės sektoriui ar kuriam nors kitam sektoriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Nesenas naftos kainų kilimas paveikė žuvininkystės sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir privertė daugelį žvejų sunerimti, kaip kompensuoti šias papildomas išlaidas. Negalime pamiršti, kad išaugusios naftos kainos tiesiogiai veikia žvejų pajamas. Žuvininkystės pramonėje dirbančių žmonių pajamos ir algos yra nesaugios dėl kelių veiksnių, pvz., žvejybos nepastovumo, rinkodaros metodų ir būdo, kuriuo nustatomos pirmojo pardavimo kainos, taigi, turi būti palaikomos tam tikros valstybinės ir ES viešosios pagalbos formos. Be to, finansų ir ekonomikos krizė daro įtaką pramonės sektoriams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir kelia pavojų pirminių ir antrinių sektorių veiklai ir užimtumui. Kaip ir anksčiau, dabar privalome priimti laikinas ypač skubias priemones tam, kad nugalėtume sunkumus, su kuriais susiduria žuvininkystės sektorius dėl didėjančių naftos kainų.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už rezoliuciją ir prieš visus pasiūlytus pakeitimus. Žuvininkystės sektoriuje reikia priimti naujų paramos priemonių, turint omenyje dviejų veiksnių derinį: viena vertus, aukštą naftos kainą ir, kita vertus, mažą pirmojo pardavimo žuvies kainą. Žuvininkystė yra svarbus Europos Sąjungos ekonominis sektorius, kuriam reikia gauti paramą tuo metu, kai vidutinė naftos barelio kaina išliks 80–100 USD.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Įsigalėjusi visuotinė ekonomikos krizė, pasunkinta politinės krizės Magrebe ir Artimuosiuose Rytuose, lėmė tolesnį naftos kainų didėjimą, barelio kainai viršijant 100 USD. Atsižvelgiant į arabų pasaulį sukrėtusį politinį nestabilumą, šis skaičius gali gerokai padidėti.

Sąskaitos už energiją parodo svarbiausias žuvininkystės sektoriaus eksploatacijos išlaidas, ir, skirtingai nei kitos veiklos rūšys, sektorius negali kompensuoti papildomų išlaidų, didindamas gamybą dėl viršutinės ribos, nustatytos bendram leidžiamam sugauti kiekiui (BLSK) ir kvotų.

Nepaisant skirtingų nuomonių apie tai, kaip turėtų būti tvarkomas sektorius, svarbu pabrėžti susitarimo aspektą: žvejyba nepaprastai svarbi maisto tiekimo Europos žmonėms požiūriu ir yra užimtumo šaltinis daugumai ES pakrančių bendruomenių, kuriose nėra kitų darbų.

Tam, kad būtų užtikrintas žvejybos nenutrūkstamumas ir būtų išvengta tiekimo smukimo ir padidėjusio nedarbo šiame sektoriuje, ES privalo padidinti viršutinę ribą, nustatytą de minimis reglamento arčiau 60 000 EUR, taip pat priimti kitas priemones, kuriomis būtų galima sumažinti neseniai išaugusias naftos kainas.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Žvejybos sąnaudos labai priklauso nuo naftos kainos. Iš esmės, kadangi neseniai išaugusios naftos kainos paveikė sektoriaus ekonominį gyvybingumą, svarbu priimti ypač skubias priemones, kurios padėtų Europos žvejams įveikti savo sudėtingą ekonominę padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Tikroji su žvejyba susijusi problema šiandien yra tai, kad 70 proc. Europos išteklių yra pereikvojami dėl to, kad mūsų laivynas yra aiškiai per didelis. Skirti viešąsias lėšas šiam laivynui išlaikyti būtų neatsakinga klaida. Pagal bendrą žuvininkystės politikos reformą labiau nei kada nors anksčiau būtina pertvarkyti Europos žvejybos laivyną tam, kad nebenaudotume laivų, naudojančių daug kuro ir išmetančių daug CO2 išlakų, ir atsisakytume žvejybos įrangos ir praktikos, kuria akivaizdžiai naikinama aplinka, kad galėtume daryti pažangą kurdami modelį, kuris mažiau priklausytų nuo energijos, būtų tvaresnis ir ne toks žalingas aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu.

Skirdami daugiau pinigų pakilusioms naftos kainoms šiame sektoriuje kompensuoti tik dar labiau skatinsime žvejus naudoti daug kuro naudojančius laivus, ypač laikotarpiu, kai šių kainų didėjimas nėra laikinas, bet akivaizdžiai struktūrinis.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Dėl gilios ekonomikos ir finansų krizės, kuri veikia pramonę ir mažąsias ir vidutines įmones, naftos barelio kaina pakilo ir tebėra nepastovi dėl politinio nestabilumo pavojaus arabų pasaulyje. Ši krizė nepaprastai paveikė Europos jūrų žvejybą, nes 60 proc. savo žuvies importuojame iš trečiųjų šalių. Pritariu rezoliucijai, nes tikiu, kad svarbu stiprinti mūsų energijos tiekimo paramą, informuoti rinkas ir suteikti vartotojams garantijų dėl naftos atsargų būklės. Taip pat manau, kad būtina įgyvendinti bendrą veiksmų planą remiant žuvininkystės sektoriuje aktyvius pakrančių regionus.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Norėjau balsuoti už šią rezoliuciją, kuria Komisija raginama imtis rimtų priemonių žuvininkystės pramonei remti. Naftos kainų kilimas lemia tikrą sektoriaus krizę. Ši krizė iš pradžių buvo cikliška, bet dabar tapo struktūrinė ir kelia grėsmę ekonominiam pramonės gyvybingumui. Veiklos sąnaudos pašoko, ir tai daro rimtą poveikį žvejų pajamoms taip, kad visas gamybos sektorius ir visi pakrančių regionai patiria įtaką. Todėl pritariu Parlamento sprendimui užtikrinti didesnį lankstumą, taikomą de minimis subsidijų schemai. Nepaisant sudėtingų su biudžetu susijusių aplinkybių, žvejai nesuprastų, jei Europos Sąjungai nepavyktų išspręsti jų problemų. Be to, rezoliucijoje raginama ypač daug dėmesio skirti su mažo masto pakrančių žvejyba susijusiems regionams. Mano manymu, tai būtina, nes, nors paveiktas visas sektorius, energijos sąskaitos turės didesnį poveikį tradicinei žvejybai nei pramoninei žvejybai. Tikiu, kad išskirtinės aplinkybės reikalauja išskirtinių priemonių. Todėl išliksiu budrus vertindamas pasiūlymus, kuriuos Komisija pateiks tam, kad užtikrintų ir paremtų mūsų žvejus.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0286/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsuoju už šį Europos Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes juo išreiškiamas nepasitenkinimas Komisija dėl to, kad iki 2009 m. pabaigos tik 75 proc. visos 21 mlrd. EUR finansinės paramos galėjo naudotis tik 50 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Turi būti pašalinta pernelyg didelė administracinė biurokratija, kuri yra kliūtis daugeliui MVĮ. Reikia ne tik supaprastinti, bet ir patobulinti sistemą, kad įmonės gautų šį finansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Komisija skiria daug dėmesio mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ): 23 mln. MVĮ, kurios sudaro svarbią ES ekonominės struktūros dalį ir yra naujovių ir kūrybingumo šaltinis, suteikiantis Europai galimybę toliau išsiskirti pasaulio rinkose. Biurokratijos ir teisės aktų, kuriais iki šiol buvo naikinama pažangi mažųjų įmonių raida, pamažu atsikratoma, ir jaunimas pradeda matyti nedidelę stabilios ateities prošvaistę, viltingai kupiną galimybių. Verslumas, mokymas, lankstumas, pažangus reglamentavimas ir galimybė gauti paskolų yra pagrindiniai Smulkiojo verslo akto žodžiai, struktūra, kuria apibrėžiama ES politika MVĮ atžvilgiu, teikiant kryptingą pagalbą ir vykdant jaunimo mokymo veiklą.

Kai dauguma iniciatyvų jau nustatyta, valstybių narių ir visos Europos Sąjungos atsakomybė yra tinkamai jas įgyvendinti suteikiant MVĮ didesnę veiksmų laisvę, leidžiant joms dalyvauti viešuosiuose konkursuose, ateityje patvirtinant bendrą Europos patentą ir greitai įgyvendinant Pavėluotų mokėjimų direktyvą. Svarbu nepamiršti, kad investicijos būtinos siekiant užtikrinti, kad pastangos būtų vaisingos, nes tik investicijos gali paskatinti tinkamą mechanizmo veikimą ir Europos konkurencingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Smulkiojo verslo aktas pagrįstas keletu ramsčių, pvz., galimybe gauti finansavimą, patekti į bendrąją rinką, tarptautines rinkas ir vykdyti viešuosius pirkimus. Pažanga, kurią padarė valstybės narės, imdamosi konkrečių veiksmų ir siekdamos pagerinti verslo aplinką mažosioms ir vidutinėms įmonėms, yra permaininga ir kartais nereikšminga, nepaisant viešų politinių įsipareigojimų, nustatytų šiame dokumente. Europos Sąjungoje 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios sudaro 99 proc. visų įmonių, sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų, prisideda prie ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir darbo vietų kūrimo. Plėsdamos savo veiklą ir gerindamos savo gebėjimą diegti naujoves ir galimybes patekti į rinkas, MVĮ susiduria su didelėmis problemomis.

Todėl primygtinai siūlau valstybėms narėms nedelsiant priimti pasiūlymą dėl Europos uždarosios akcinės bendrovės statuto, pagal kurį MVĮ galėtų prekiauti ES, taip pat būtų sumažintos išlaidos ir skatinamas augimas šioje srityje siūlant 25 proc. sumažinti administracines išlaidas ir skatinant verslą. Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją. ES veikia 23 mln. mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios sudaro apytikriai 99 proc. visų ES įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų. Jos atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, taip pat jos yra pagrindinis naujovių šaltinis ir gyvybiškai svarbios siekiant išlaikyti ir didinti užimtumą bei prisidėti prie pagrindinių pavyzdinės iniciatyvos ES 2020 tikslų pasiekimo. 2008 m. priimtas Smulkiojo verslo aktas buvo reikšmingas politinis žingsnis, siekiantis pagerinti verslo aplinką MVĮ, užtikrinti geresnį ir paprastesnį reguliavimą bei palengvinti patekimą į rinkas. Tačiau MVĮ vis dar susiduria su rimtomis problemomis plėtojant savo veiklą, inovacinius pajėgumus ir joms sunku patekti į rinkas, visų pirma dėl sunkumų gaunant finansavimą ir administracinių kliūčių, kurias ir toliau reikia mažinti. Valstybės narės turėtų kuo skubiau įgyvendinti visas smulkaus verslo akte numatytas nuostatas, kad būtų sukurta nuosekli ir aiški verslo aplinka.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Smulkiojo verslo aktas (SVA) yra strateginė struktūra siekiant geriau išnaudoti augimo galimybes ir ES mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) diegti daugiau naujovių. ES yra apie 23 mln. MVĮ, kurios sudaro apie 99 proc. visų įmonių, sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų ir atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir kuriant darbo vietas.

Šioje rezoliucijoje, už kurią balsavau, patvirtinta, kad pradėtos įgyvendinti kelios SVA iniciatyvos. Vis dėlto, norint padėti MVĮ, galėtų būti padaryta gerokai daugiau, būtent: siekti, kad valstybės narės greitai įgyvendintų Pavėluotų mokėjimų direktyvą; kurti geresnius Komisijos mechanizmus, kuriais valstybės narės būtų skatinamos taikyti SVA principus; užtikrinti, kad valstybės narės neatidėliodamos priimtų paskutinį pasiūlymą dėl Europos uždarosios akcinės bendrovės statuto; užtikrinti, kad Komisija ir valstybės narės reguliariai taikytų MVĮ testą kaip poveikio vertinimo dalį; skubiai sumažinti biurokratinę ir administracinę MVĮ naštą; suteikti programai „Erasmus jauniesiems verslininkams“ tvirtesnį pagrindą ir skirti jai pakankamai lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Balsavau už rezoliucijos projektą, nes pritariu „Bendrosios rinkos akto“ iniciatyvai, ypač teisinėms priemonėms, suteikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) galimybę pasinaudoti visais bendrosios rinkos pranašumais, kaip antai Europos rizikos kapitalo fondų taisyklėmis, persvarstytomis PVM taisyklėmis ir supaprastintomis apskaitos direktyvomis. Taip pat manau, kad reikia stiprinti MVĮ ir viešųjų pirkimų institucijų dialogą tam, kad būtų supaprastintas MVĮ dalyvavimas viešųjų pirkimų procedūrose. Manyčiau, kad šiomis aplinkybėmis tikslinga išsiaiškinti galimybes padėti MVĮ sukurti partnerystę ir susivienyti ir kartu dalyvauti sudarant viešųjų pirkimų sutartis. Komisija turėtų pateikti poveikio vertinimą ir apsvarstyti galimybę padidinti viršutinę ribą ES viešųjų pirkimų sutartims, taip MVĮ galėtų dalyvauti sudarant sutartis, kitu atveju tam būtų taikomi specialūs reikalavimai, dėl kurių MVĮ negalėtų dalyvauti.

Taip pat norėčiau paraginti Komisiją apsvarstyti, kaip būtų galima Europoje pagerinti skelbimo apie visus viešuosius pirkimus tvarką ir pašalinti administracinę naštą, kuri trukdo Europos įmonėms dalyvauti sudarant tarpvalstybines viešųjų pirkimų sutartis. Valstybės narės tada susiduria su užduotimi sistemingiau taikyti Europos gerosios patirties kodeksą sudarant mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankesnes sąlygas sudaryti viešojo pirkimo sutartis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Pritariu Smulkiojo verslo akto (SVA) sukūrimui ir plėtotei, kuriuo, mano nuomone, laiku pasiūlyti sprendimai įveikti pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), plėsdamos savo veiklą ir steigdamosi. Dauguma šių kliūčių kyla dėl pernelyg didelės biurokratizacijos ir sunkumų gauti finansavimą. SVA valstybės narės raginamos pagerinti verslo aplinką MVĮ, kad akto principai būtų tinkamai įgyvendinti ir priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Smulkiojo verslo aktas yra vienas iniciatyviausių pastarųjų trejų metų aktų; svarbu, kad ES ir toliau skirtų dėmesio MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu.(RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Smulkiojo verslo akto apžvalgos, nes dar yra svarbesnių žingsnių, kurių turi būti imtasi siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ tinkamai veikti Europos Sąjungoje.

Ekonominiu požiūriu MVĮ yra tai, ką vadiname „ES stuburu“. Iš tiesų 99 proc. visų įmonių Europoje yra MVĮ, kurios sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų. Europos Sąjunga skatina jų plėtrą. Vis dėlto vidaus lygmeniu MVĮ nuolat patiria sunkumų, siekdamos gauti finansavimą ar atlikdamos administracines užduotis, kurios dažnai viršija ES direktyvų reikalavimus. Todėl balsavau už tai, kad valstybės narės dėtų daugiau pastangų siekdamos tinkamai įgyvendinti SVA nurodytus principus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) MVĮ yra būtinos Europos ekonomikos dinamiškumui. ES yra 23 mln. MVĮ; jos įdarbina mažiau nei 250 žmonių ir jų apyvarta neviršija 50 mln. EUR; jos sudaro 99 proc. Europos įmonių ir įdarbina beveik 70 proc. darbo jėgos privačiame sektoriuje. Atsižvelgiant į sunkų ekonomikos atgaivinimą ir padidėjusią tarptautinę ekonominę konkurenciją, būtų sveikintina sukurti Europos strategiją. „Smulkiojo verslo aktu“ siekiama didinti verslumą Europoje ir padėti verslui augti. Todėl aiškiai reikalaujama sumažinti administracinius formalumus ir nustatyti šiuolaikišką administravimo sistemą, pritaikytą MVĮ reikmėms. Todėl Komisija privalo nustatyti bendrą sistemą verslui įkurti. Taip pat būtų naudinga įdiegti „MVĮ testą“ siekiant įvertinti visų būsimų teisės aktų poveikį MVĮ ir patikrinti, ar ši teisėkūra neslopins šių įmonių potencialo augti.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) Pritariu Europos Parlamento rezoliucijos dėl Smulkiojo verslo akto peržiūros priėmimui, ja Europos paramos priemonės pritaikomos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) naujomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2008 m. ekonomikos krize, ir užtikrinama, kad jos galėtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. MVĮ pirmos buvo paveiktos finansų ir bankų krizės, vykusios šiuos pastaruosius kelerius metus, dėl kurios sumažėjo įmonių galimybės gauti finansavimą ir patekti į rinkas. Todėl šiuo nauju Smulkiojo verslo akto variantu turi būti teikiama daugiau paramos MVĮ naujovėms, įvairinant finansines priemones ir kuo labiau mažinant administracinę naštą, su kuria jos susiduria.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) pačios sudaro apie 99 proc. visų įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų Europos Sąjungoje. Jų vaidmuo ekonominio augimo, socialinės sanglaudos ir darbo vietų kūrimo srityse yra gyvybiškai svarbus.

Smulkiojo verslo aktas (SVA) pagrįstas pagrindiniais principais, pvz., galimybe gauti finansavimą, patekti į rinkas ir užtikrinti geresnį reglamentavimą. Vis dėlto nepaneigiama, kad MVĮ toliau kovoja su daugybe problemų, pvz., susiduria su kliūtimis plėsdamos savo veiklą, susiduria su problemomis norėdamos patekti į rinkas arba patiria daugybę sunkumų siekdamos gauti finansavimą.

Iš esmės pritariu Komisijos apžvalgos išvadoms ir esu labai patenkintas dėl naujų pasiūlymų, kuriais siekiama suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą ir patekti į rinkas ir toliau stengtis mažinti biurokratiją.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šis Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos susijęs su Smulkiojo verslo akto (SVA) apžvalga. SVA yra keletas politinių principų, kuriais siekiama paremti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir suteikti joms galimybių gauti finansavimą ir patekti į rinkas, taip pat užtikrinti geresnę teisėkūrą. Neabejojama socialiniu, ekonominiu ir finansiniu MVĮ vaidmeniu Europos Sąjungoje. Jų ES yra apie 23 mln., jos sudaro 99 proc. visų įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų. Dabartinė finansų krizė padarė neigiamą poveikį šioms įmonėms. Todėl reikia peržiūrėti taikomus teisės aktus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą; sumažinti administracines išlaidas ir visą biurokratiją; skatinti taupyti energiją, nes tik 24 proc. įmonių šiuo metu pripažįsta, kad tai svarbu; gerinti įmonių technologijas diegiant ekologines naujoves; skatinti kurti aukštesnę švietimo kvalifikaciją ir profesinį mokymą; ir skatinti internacionalizaciją ir gerą valdymą. Todėl pritariu, kad reikia patvirtinti šią rezoliuciją, ir tikiuosi, kad šios priemonės bus naudingos visoms MVĮ ir jos suklestės, nes tai būtų naudinga visiems europiečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Svarstome kitą rezoliuciją, kupiną prieštaravimų. Viena vertus, naujo atstovo mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) reikalams paskyrimas yra sveikintinas, ir reikia remti jam suteiktus įgaliojimus stebėti valstybių narių pažangą įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą (SVA), taip pat remti MVĮ interesus Komisijoje, ypač užtikrinant, kad principas „pradėk nuo mažo“ būtų veiksmingai diegiamas. Daroma teigiama rekomendacija raginant valstybes nares paskirti nacionalinius atstovus MVĮ reikalams, kurie koordinuotų MVĮ politiką ir kontroliuotų SVA įgyvendinimą įvairiose įstaigose.

Taip pat manome, kad teigiama tai, kad joje pabrėžiama, jog administracinė našta santykiškai tuo didesnė, kuo mažesnė įmonė, todėl raginama skirti labai mažas įmones, mažąsias ir vidutines įmones.

Kita vertus, rezoliucijoje vis dėlto nesprendžiama (arba nepakankamai sprendžiama) daugelis apribojimų, tiesioginių ir netiesioginių, kurie šiuo metu apsunkina MVĮ veiklą ir kurių dauguma yra politikos, vyraujančios ES, rezultatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Viena vertus, „pritaria tam, kad Komisija paskyrė naują atstovą [mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) reikalams] ir remia jo įgaliojimus stebėti valstybių narių pažangą įgyvendinant [Smulkiojo verslo aktą (SVA)] ir propaguojant MVĮ interesus Komisijoje, visų pirma užtikrinant, kad būtų atitinkamai laikomasi principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“; ragina valstybes nares paskirti nacionalinius atstovus MVĮ reikalams, kurie koordinuotų MVĮ politiką ir kontroliuotų SVA įgyvendinimą skirtingose įstaigose“.

Kita vertus, vis dėlto joje nekritikuojama ar nepateikiama alternatyvų neoliberalų ir Stabilumo ir augimo pakto ribojamai politikai, dėl kurios kyla tiek daug problemų MVĮ ir plačiajai visuomenei.

Vis dėlto teigiama yra tai, kad pabrėžiama, jog administracinė našta santykiškai tuo didesnė, kuo mažesnė bendrovė, ir raginama skirti labai mažas įmones, mažąsias ir vidutines įmones; ir, kad pabrėžiama, jog labai mažos įmonės – kur dirba mažiau kaip 10 darbuotojų – sudaro 91,8 proc. visų ES įmonių, todėl nusipelno daugiau dėmesio ir atitinkamo individualaus požiūrio.

Stebėsime, kaip pasiseks įgyvendinti šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu.(GA) Europos Sąjungoje yra 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių, jos įdarbina daugiau kaip 100 mln. žmonių. Smulkiojo verslo aktas yra svarbi politika, juo siekiama supaprastinti galimybę gauti finansavimą, patekti į rinką ir pagerinti reglamentavimą. Labai svarbi akto dalis skirta biurokratijai, būdingai Airijos ir ES MVĮ, sumažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu.(FR) Šiandien Europos Parlamentas parodė paramą 23 mln. Europos Sąjungos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų ir labai prisideda prie ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir darbo vietų kūrimo.

Buvo siekiama įvertinti padarytą pažangą ir suplanuoti naujus veiksmus siekiant reaguoti į iššūkius, siejamus su ekonomikos krize.

Galime paminėti žymų MVĮ padėties pagerėjimą, bet pažangą dar reikia padaryti. MVĮ toliau susiduria su rimtomis problemomis, plėsdamos savo veiklą ir kartais netgi bandydamos išgyventi. Todėl svarbu sumažinti biurokratiją stiprinant kontrolę ir taikant pažangų reglamentavimą.

Todėl reikia greitai priimti sprendimą dėl Europos privačiosios bendrovės statuto, taip pat privalome skubiai siekti priimti vieną Europos patentą. Kartu turime užtikrinti, kad „MVĮ testas“ būtų tinkamai taikomas visuose naujuose pasiūlymuose dėl įstatymo galią turinčių aktų, ypač valstybiniu lygmeniu.

Galiausiai, MVĮ atlieka pagrindinį vaidmenį diegiant Europos naujoves. Turėtume toliau paprastinti tyrimų ir plėtros finansavimą, kad padidintume jų pajėgumą diegti naujoves per visą naujovių ciklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) MVĮ sudaro 99 proc. Europos Sąjungos įmonių. Todėl balsavau už Smulkiojo verslo akto – rezoliucijos, kuria pripažįstamas svarbus MVĮ vaidmuo Europos ekonomikoje, – apžvalgą. Remiu strateginę programą, kuria siekiama suteikti dar daugiau pagalbos nuosmukį patyrusioms MVĮ daugelyje sričių. Todėl pritariu pažangiam reglamentavimui, kuriuo palengvinama administracinė našta, tenkanti šiems pagrindiniams ekonomikos subjektams, ir kuriuo sudaromos palankesnės sąlygos įmonėms gauti finansavimą ir patekti į naujas rinkas, kad jos galėtų investuoti ir plėstis. Galiausiai, svarbu pabrėžti, kad tyrimai, naujovės ir mokymas turėtų būti remiami, kad mūsų MVĮ galėtų gauti visapusišką bendrosios rinkos naudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu.(PL) Kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos atstovė, dalyvavau atitinkamoje veikloje ir derybose dėl Pavėluotų mokėjimų direktyvos, kuri yra vienas pagrindinių pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčio akto, paskelbtų pirmajame Smulkiojo verslo akto variante. Tikiuosi, kad valstybės narės stengsis įgyvendinti jo nuostatas kuo greičiau ir tinkamiau. Smulkiojo verslo aktas yra geras pasiūlymas mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Vis dėlto turiu abejonių dėl atlikto kokybinio darbo įvertinimo. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti apžvalgos priedą, kurį parengė Europos Komisija. Priede pateikti gerosios patirties pavyzdžiai, be kita ko, su bendrąja rinka susijusioje dalyje paminėta tai, kad 22 valstybės narės įdiegė „vieno langelio“ principą (kontaktinius centrus). Norėčiau visiems priminti, kad šie centrai įsteigti pagal Paslaugų direktyvą.

Vos prieš tris mėnesius šis Parlamentas priėmė pranešimą dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo, jame daugiausia dėmesio skiriama tam, kad „vieno langelio principas“ ne iki galo įgyvendintas, kad daugeliu atvejų elektroninėmis priemonėmis negalima užbaigti formalumų ir kad jis neveikia taip, kaip tikisi verslas. Tikiuosi, kad atkreipus dėmesį į atvejus, kai „vieno langelio principas“ gerai taikomas, bus labiau stengiamasi, kad šis principas būtų geriau taikomas visais atvejais ir kad jis tikrai būtų naudingas mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už dokumentą, kadangi yra teigiamai vertinama Komisijos Smulkiojo verslo akto apžvalga ir remiami nauji pasiūlymai, skirti toliau palengvinti galimybes gauti finansavimo, patekimą į rinką ir mažinti biurokratinę naštą stiprinant valdyseną ir stebėseną pažangiu reglamentavimu. Manau, kad valstybės narės nedelsiant turi pritarti likusiems pasiūlymams dėl Europos uždarosios akcinės bendrovės statuto, kuris suteiktų MVĮ galimybę prekiauti visoje ES, sumažintų išlaidas ir skatintų augimą šioje srityje, būtina remti Smulkiojo verslo akte nurodytą administracinės naštos mažinimą 25 proc., kuris prisidėtų prie Smulkiojo verslo akto veiksmingumo, užkirstų kelią valstybių narių protekcionistinei ekonominei politikai ir skatinti verslą ES mastu. Valstybės narės turi įgyvendinti persvarstytą Pavėluotų mokėjimų direktyvą, skirtą veiksmingai kovoti su pavėluotais mokėjimais ir jų neigiamu poveikiu, ypač MVĮ. Taip pat valstybės narės turėtų vengti „perteklinio reguliavimo“, t. y. viršyti ES teisės aktų reikalavimus, nustatytus į nacionalinę teisę perkeliamose direktyvose. Administracinė našta tuo didesnė, kuo mažesnė įmonė – neproporcinga ir klaidinga nuostata, kas mažina MVĮ kūrimąsi, reikia diferencijuoti labai mažas įmones, mažąsias ir vidutinio dydžio įmones. Manau, kad smulkiajam verslui reikėtų padėti padidinti konkurencingumą tarptautiniuose rinkose šiomis priemonėmis: didinant eksporto pajėgumus; informuojant apie programas ir iniciatyvas, skirtas palengvinti patekimą į tarptautinę rinką, padėti MVĮ siūlomų prekių ir paslaugų įsiskverbimui, užtikrinant tinkamą smulkiojo verslo interesų atstovavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu Komisijos SVA apžvalgą ir pritariu naujiems pasiūlymams, kuriais siekiama toliau gerinti galimybes gauti finansavimą, patekti į rinką ir toliau mažinti biurokratiją stiprinant valdymą ir stebėjimą, užtikrinant pažangų reglamentavimą ir taikant priemones, pvz., atliekant MVĮ veiklos peržiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už Smulkiojo verslo akto apžvalgą, nes manau, kad Europos Sąjungai reikia toliau stiprinti savo paramos mechanizmus, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias tvariai smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai, kad būtų galima visiškai išnaudoti jo potencialą. Turint omenyje esminį vaidmenį, kurį atlieka MVĮ Europos ekonomikoje, ir jų indėlį į ekonomikos augimo skatinimą, užimtumą ir socialinę sanglaudą, turi būti įgyvendintos priemonės, kuriomis būtų siekiama sukurti idealią sistemą MVĮ plėtrai. Šiomis aplinkybėmis norėčiau pabrėžti, kad valstybėms narėms reikia dėti daugiau pastangų remiant politiką, kuria siekiama skatinti verslumą ir sukurti palankią verslo aplinką MVĮ. Taip pat turi būti atsižvelgiama į pagrindinį vaidmenį, atliekamą keičiantis šios politikos gerąja patirtimi. MVĮ galimybių gauti finansavimą ir patekti į bendrąją rinką gerinimas, biurokratijos mažinimas ir geresnio Smulkiojo verslo akto įgyvendinimo valstybėse narėse užtikrinimas turi būti valstybinio ir ES lygmens prioritetai.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Mauro (PPE), raštu. (IT) Smulkiojo verslo akto (SVA) apžvalga ir nauji jo pasiūlymai yra būtinos priemonės 23 mln. Europos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios įrodė, kad yra tikra atrama ištikus ekonomikos krizei, sustiprinti ir pagyvinti. Apskritai Europos ekonomikoje, MVĮ sudaro 99 proc. visų įmonių ir suteikia darbo vietas beveik 100 tūkstančių mln. europiečių. Reikia toliau stengtis stiprinti ir remti MVĮ siekiant atgaivinti augimą, taip pat skirti dėmesio didesniam konkurencingumui ir naujovių diegimui. Šie pasiūlymai tiksliai atspindi šiuos poreikius. Labai svarbu atgaivinti SVA remiantis strategijos „Europa 2020“ tikslais ir visais veiksmais sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ augimui, supaprastinant ir remiant ne tik investicijas, bet ir iššūkius, kuriuos šiandien atneša globalizacija ir klimato kaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Dar vienas tekstas, kuriuo siekiama sumažinti valdžios institucijų standartus verslininkų naudai. Europos „Smulkiojo verslo aktas“ ir jo apžvalga nesiejama nei su bendraisiais interesais, nei su MVĮ darbuotojais. Vienintelis šios rezoliucijos pranašumas, remiamas visų frakcijų, išskyrus mano, – pasmerkti šią reikalų padėtį ir didžiuotis energijos vartojimo efektyvumu, kuriam trukdoma kitur skatinant nepažabotą eksportą. Veidmainiškas ir piktavališkas. Susilaikau skatinti šį ketinimą ir smerkiu veidmainiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Negalime pamiršti, kad 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ES, kurios sudaro apie 99 proc. visų įmonių, sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų, įneša esminį indėlį ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, yra pagrindinis naujovių šaltinis, atlieka labai svarbų vaidmenį palaikydamos ir didindamos užimtumą ir prisideda siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų tikslų. Smulkiojo verslo aktas (SVA) pagrįstas daugybe svarbių politikos ramsčių, pvz., galimybe gauti finansavimą, patekti į rinkas (bendrąją rinką, tarptautines rinkas), vykdyti viešuosius pirkimus ir užtikrinti geresnį reglamentavimą. Privalome skatinti valstybes nares priimti akto rekomendacijas, siekdami padėti MVĮ šiuo krizės laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu.(IT) Labai teigiamai vertinu šią rezoliuciją, susijusią su Smulkiojo verslo akto apžvalga, nes joje pateiktos teisingos priemonės, kurių reikia imtis siekiant padėti 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių tvarkyti verslą. Į pagrindinius klausimus įeina keleto naujų priemonių, suteikiančių lengvesnį priėjimą prie kreditų, taikymas turint viešąją garantijos sistemų paramą ir stiprų įsipareigojimą skatinti bendrą mikrokreditų finansavimą. Daugiau negu daugybės iniciatyvų ir tikslingo finansavimo mūsų mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikia didesnės ir paprastesnės veiksmų laisvės, taigi mažiau biurokratijos, ir taip pat tam tikrų garantijų. Dėl pastarojo punkto turėtume raginti valstybes nares išspręsti pavėluotų mokėjimų klausimą, dėl kurio kilo ir tebekyla rimtų problemų ir sunkumų. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad internacionalizacija gali būti naujos ribos, atnaujinant mažąsias ir vidutines įmones, todėl labai laukiamos priemonės, leidžiančios plėtrą už jų ribų. Tai sudėtingas iššūkis, ypač mažesnėms įmonėms, todėl reikalauja daugiau Europos Sąjungos dėmesio ir paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, nes manau, jog paskatos smulkiajam verslui, išdėstytos Smulkiojo verslo akte – kelias į Europos Sąjungos konkurencingumo didinimą. Ypač noriu atkreipti dėmesį į du mūsų priimtos rezoliucijos aspektus. Pirma – dėmesys švietimui ir profesiniam mokymui. Būtent jauni žmonės – ES ateities kūrėjai ir dalyviai. Todėl itin svarbu, kad jie būtų verslūs ir pasirengę kurti veržlią ir konkurencingą ES ekonomiką. Kitas aspektas, taip pat susijęs su ES ateities gyvenimo kokybe – efektyvus išteklių naudojimas. Išties, nuolat apie tai kalbėdami, kol kas praktikoje, deja, imamės per mažai veiksmų, kad mūsų kalbos taptų realybe. Antra vertus, vien efektyvus išteklių naudojimas nėra pakankama priemonė – apskritai būtinas tvarus požiūris į aplinką bet kurioje verslo vystymo stadijoje. Todėl raginu ir Europos Komisiją, ir valstybes nares skirti kuo daugiau dėmesio tiek didesniam jaunimo verslumo ugdymui, tiek efektyvaus išteklių vartojimo ir kitų aplinką tausojančių iniciatyvų skatinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šia rezoliucija siekiama išreikšti Europos Parlamento požiūrį į Komisijos „Smulkiojo verslo akto“ analizę. Iš esmės, Parlamentas naudoja šią rezoliuciją tam, kad išreikštų savo paramą naujiems pasiūlymams, kuriais siekiama suteikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) galimybių gauti finansavimą ir patekti į rinkas; priemonėms, tęsiančioms biurokratijos mažinimo procesą, stiprinant valdymą ir stebėseną; pažangiam reglamentavimui; ir priemonėms, tokioms kaip MVĮ veiklos peržiūra.

Kaip teigiau anksčiau, MVĮ stiprinimas yra ekonomikos augimo skatinimo pagrindas. Šiuo atžvilgiu tai, ką Parlamentas siūlo mokslinių tyrimų ir naujovių požiūriu, – ypač mokslinių tyrimų plėtros ir naujovių finansavimo supaprastinimą, taip pat tinkamų programų valdymo skatinimą, ypač MVĮ, – yra labai svarbu, nes tai stiprina naujovių pajėgumus per visą ciklą, įskaitant ne technologines naujoves ateities finansinėje struktūroje, skirtoje moksliniams tyrimams ir naujovėms. Taip pat remiu investavimą, skirtą vietos MVĮ paremti, pvz., inovacijų centrų, prekybos rūmų, verslo asociacijų ir naujovių diegimo grupių dalyvavimą bendrojoje rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro apie 99 proc. visų ES įmonių ir įneša pagrindinį indėlį į ekonomikos augimą: yra darbo vietų ir gerovės šaltinis, jos yra ypač tinkamos naujovėms diegti. Iš esmės, svarbu toliau joms sudaryti sąlygas, kad jos galėtų plėtotis ir tapti saugios rinkoje, užtikrinant joms galimybę gauti finansavimą ir galimą bendrosios rinkos naudą. Todėl svarbu pasveikinti Komisiją, parengusią Smulkiojo verslo akto analizę, ir paremti naujus pasiūlymus, iškeltus laikantis tikslų remti MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu.(FR) 99 proc. Europos įmonių yra MVĮ. Du trečdaliai darbų privačiajame sektoriuje yra MVĮ. Daugiau kaip pusė Europos pridėtinės vertės sukuriama MVĮ. Nebus tikro ekonomikos atsigavimo ar ilgalaikio ekonomikos augimo be esminių valdžios institucijų veiksmų, vietos, valstybės ar Europos lygmeniu, mažųjų ir vidutinių įmonių naudai. 2008 m. priimdama „Smulkiojo verslo aktą“, Europos Komisija padarė pirmą ryžtingą žingsnį mažųjų ir vidutinių įmonių labui, įdiegdama principą „pradėk nuo mažo“ visose teisėkūros srityse. Nepaisant daugelio pasiūlymų, kuriuos mačiau pastaruosius trejus metus – ypač turiu omenyje Pavėluotų mokėjimų direktyvą – reikia pasiekti didelę pažangą tam, kad palengvintume mažųjų ir vidutinių įmonių reikalus, ne tik joms tenkančios administracinės naštos, bet ir patiriamų sunkumų norint gauti finansavimą požiūriu. Europos Komisija privalo toliau eiti keliu, kurį ji apibrėžė SVA 2008 m. Štai ko reikalaujama šioje rezoliucijoje, kurią aš remiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Rezoliucija sutelkta ypač į: 1) reglamentavimo aplinką, geresnio MVĮ testo įgyvendinimo reikalavimą – ypač valstybėse narėse – biurokratinės ir administracinės naštos mažinimą; 2) MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimą, naudojant papildomą finansavimą ir Europos investicijų banko priemones (pvz., rizikos pasidalijimo finansines priemones ir akcinio kapitalo finansavimą) ir didesnę (ir nepriklausomą) ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą; 3) pagerinimą, kurio reikia tam, kad būtų užtikrintas MVĮ dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose; 4) supaprastinimą ir geriau nukreiptas mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių programas, siekiant skatinti MVĮ naujovių valdymo pajėgumą, galimybes pasinaudoti moksliniais tyrimais, plėtros ir naujovių paslaugomis ir žiniomis pagrįstomis verslo paslaugomis per, pvz., technologijų perdavimo centrus ir universitetus; 5) didesnio dėmesio sutelkimą į reikiamus įgūdžius ir socialines ir darbo rinkos problemas, turinčias įtakos verslumui ir MVĮ galimybes atitikti jų darbuotojų galimus, ypač vadybinius, įgūdžius, skaitmeninius įgūdžius ir tvarumo įgūdžius; 6) veiksmus, skirtus išteklių efektyvumui pagerinti: MVĮ sektorių projektus, skirtus nustatyti išteklių efektyvumo naujoves vertės ir tiekimo grandinėse; plataus užmojo ekologinių naujovių veiksmų plano priėmimą ir daugiau lėšų jam, pasitelkiant ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą; ekonomiškai efektyvesnes energijos priemones, padedančias MVĮ sumažinti energijos sąskaitas;

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Pritariu pranešimui, kuriame apžvelgiamas Smulkiojo verslo aktas, nes juo siekiama pagerinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybes gauti kreditų ir patekti į rinką. Šiuo Europos verslo krizės laikotarpiu reikia suteikti pagalbą MVĮ, leidžiančią joms pagerinti savo sugebėjimus ir patirtį, prašyti jų remti vadybos programas, sukurtas moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovėms įgyvendinti. Šiuo pranešimu patvirtinamas pagrindinis MVĮ vaidmuo pereinant prie ekonomikos, kuriai būdingas išteklių efektyvumas, taip pat svarbu pripažinti jaunų verslininkų vaidmenį. Kalbant apie pastarąjį klausimą, pasakytina, kad ES turėtų įsipareigoti nustatyti Erasmus programą tam, kad suteiktų jiems plėtros galimybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu.(FR) Pritariu rezoliucijos dėl „Smulkiojo verslo akto“ apžvalgos priėmimui didžiule Europos Parlamento balsų dauguma. MVĮ, kurios sudaro 99 proc. Europos įmonių, sukuria du trečdalius darbo vietų privačiajame sektoriuje ir daugiau kaip pusę pridėtinės vertės, kurią bendrai sukuria ES veikiančios įmonės. MVĮ atlieka pagrindinį vaidmenį diegiant naujoves, vykdant mokslinius tyrimus ir plėtrą. 2008 m. priimdama „Smulkiojo verslo aktą“, Europos Komisija padarė pirmą ryžtingą žingsnį dėl šių MVĮ, įdiegdama principą „pradėk nuo mažo“ visose teisėkūros srityse.

Per pastaruosius trejus metus matėme daug pasiūlymų, tokių kaip Pavėluotų mokėjimų direktyva. Vis dėlto turime daug ką padaryti, kad palengvintume MVĮ gyvenimą biurokratijos, su kuria jos susiduria, ir galimybių gauti finansavimą, kurį gauti dažnai sudėtinga, atžvilgiu. Šia rezoliucija kreipiamasi į Europos Komisiją raginant ją toliau daugiau dėmesio skirti MVĮ, kurios yra gerovės ir ekonomikos augimo varomoji jėga.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) Gerbiami kolegos, kaip taikliai pastebėjo pranešėjas, mažosios ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ) yra Europos visuomenės stuburas bei mūsų ekonomikos variklis. Tai pasakytina ir apie Lietuvą, kurioje 99,4 proc. Lietuvos įmonių dirba mažiau nei po 250 darbuotojų. Remiantis vyriausybės statistikos duomenimis, 2011 m. sausio mėnesį Lietuvoje veikė daugiau nei 66 500 MVĮ. Ko lietuviams žūtbūt reikia yra protingesnio reguliavimo ir mažiau biurokratijos bei administracinės naštos. Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria investuotojai Lietuvoje, yra statybos leidimo gavimas. Remiantis Pasaulio banko ataskaita, norint gauti leidimą, reikia atlikti 17 procedūrų bei gali užtrukti 162 dienas. Šioje srityje, remiantis Pasaulio banko klasifikavimu, Lietuva užima 59-ą vietą pasaulyje. Dar didesnė problema – investuotojų apsauga Lietuvoje; šioje srityje Lietuva užimta 93-ią vietą. Tai tiesiog nėra gerai. Aš manau, kad sėkminga strategija dėl novatoriškų MVĮ skatinimo neturėtų būti paremta vien tik subsidijomis, bet ir verslo aplinkos, kurioje MVĮ turėtų daugiau laisvės bei geresnes galimybes gauti įvairių šaltinių finansavimo, kūrimu. Aš taip pat manau, jog MVĮ turėtų daugiau dėmesio skirti socialiniams ir darbo rinkos klausimams, kurie daro įtaką verslumui bei MVĮ sugebėjimams įdarbinti darbuotojus su atitinkamais įgūdžiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Pritariu šiai rezoliucijai, kuria įspėjama, kad yra per daug biurokratijos MVĮ. 23 mln. MVĮ ES sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų ir įneša didžiulį indėlį į ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą. Turime užtikrinti, kad šių gyvybiškai svarbių verslų netrukdytų biurokratija, ir sutinku, kad ES reikia atnaujinti savo pastangas, siekiant sumažinti administracinę naštą. Esu patenkintas, kad beveik visi teisės aktų pasiūlymai pagal Smulkiojo verslo aktą buvo priimti, bet raginu valstybes nares neatidėliojant įgyvendinti peržiūrėtą Pavėluotų mokėjimų direktyvą.

Rezoliucijoje taip pat apžvelgiamos energijos taupymo galimybės, kurių turi MVĮ, – šiuo metu tik 24 proc. MVĮ dalyvauja veikloje, siekdamos sumažinti savo energijos vartojimo efektyvumo poveikį aplinkai; jeigu MVĮ taikytų ekonomiškai veiksmingo energijos vartojimo efektyvumo priemones, jos galėtų sumažinti savo energijos sąskaitas ir padidinti reinvesticijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu.(FR) Balsavau prieš rezoliuciją dėl Smulkiojo verslo akto apžvalgos, kurią 2011 m. vasario mėn. pasiūlė Europos Komisija. Ši apžvalga, – ypač administracinių ir biurokratinių išlaidų ir naštos sumažinimas, – atitinka aktą, koks jis yra šiandien. Jame pateikti pasiūlymai suderinti mokesčių sistemas turi nesibaigti dar vienu verslo mokesčių sumažinimu – žinoma, smulkiojo verslo, – nors algos ir paveiktos ekonomikos sunkumų planų. Apžvalga tikrai siekiama pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, bet joje neminimos socialinės ir aplinkos problemos ir net neminimas Europos Komisijos planas dėl Socialinio verslo iniciatyvos, paskelbtos šių metų pabaigoje. Smulkiojo verslo akto apžvalga, kurioje pateiktas šis pasiūlymas, iš tiesų šiek tiek pajudama socialinės ekonomikos link, bet tai daroma dėl jos silpnumo atremti iššūkius, siejamus su šiomis ar kitomis veiksmų formomis. Kaip ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, neišmokta Mario Monti pranešimo dėl Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimo atkūrimo pamokų. Todėl joje paklūstama tai pačiai ultra liberaliai Europos integracijos logikai, kurią smerkėme metus, logikai, kuri pirmiausia sutelkta į rinką ir jos reikmes.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Mažosios ir vidutinės Europos įmonės yra mūsų ekonominės veiklos plaučiai. Jų plėtra, modernizavimas ir konkurencingumas turi būti svarbiausi mūsų ekonominės strategijos tikslai. Todėl balsavau už rezoliuciją dėl Smulkiojo verslo akto apžvalgos, kurios tikslas – išlaisvinti MVĮ augimo potencialą. Reikia dar daug ką padaryti tam, kad supaprastintume reglamentavimo aplinką ir administracines procedūras, kurios pernelyg trukdo mūsų įmonėms būti aktyvioms ir dinamiškoms. Pritariu šiame pranešime siūlomiems veiksmams, tokiems kaip Europos uždarosios akcinės bendrovės statuto sukūrimas. Tai padėtų mūsų MVĮ gauti visapusę naudą iš bendrosios rinkos, leidžiant joms tęsti savo tarpvalstybinę veiklą nereikalaujant vykdyti įsipareigojimų, kurie dažnai vargina ir atima drąsą. Todėl raginu Tarybą nedelsiant išsakyti savo nuomonę apie šią iniciatyvą. Galiausiai, privalome padėti novatoriškoms MVĮ, sudarydami joms palankesnes sąlygas kreiptis dėl įvairių finansavimo formų. Tai bus pasiekta ypač reikšmingai supaprastinant naudojimąsi Europos kreditais, kuriems vis dar trūksta lankstumo. Šie kreditai yra, ir manau, kad jie privalo būti panaudoti siekiant veiksmingiau suteikti paramą tikros ekonomikos plėtrai, naujovėms ir užimtumui.

 
  
  

Pranešimas: Judith A. Merkies (A7-0162/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pasiūlymą, nes sutinku su pranešėja, kad Europos Sąjunga yra jėga. Veikimas išvien siekiant atnaujinti ir spręsti bendras problemas Europoje reiškia greitesnį vystymąsi, efektyvumą (sąnaudų efektyvumą) ir didesnį kūrybingumą. „Inovacijų sąjunga“ taip pat turėtų padidinti Europos konkurencingumą, padėti rasti kelią iš ekonomikos krizės. Kadangi Europa labai priklausoma nuo importo, valstybės narės vienijamos poreikio protingai ir tvariai naudoti žaliavas ir produktus, reikalingus energijai gaminti ar naudojamus pramonėje, arba maisto produktus. Gyventojų senėjimas yra dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria beveik kiekviena ES valstybė. Siekiant pailginti sveiko žmonių gyvenimo trukmę pasitelkiant deramą priežiūrą ir mediciną, bet kartu kontroliuojant išlaidas, bendras požiūris gali greičiau duoti rezultatų. Europos valstybių ekonomika dabar tapo tokia susijusi, kad bendro požiūrio reikia ne tik dėl euro stabilumo, bet ir dėl pastangų padidinti valstybių narių konkurencingumą. Reikia bendro kelio teisingos ir stabilios ekonomikos link.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Europa buvo, yra ir bus pasaulio civilizacijos, švietimo, mokslinių tyrimų ir kultūros lopšys. Yra žinoma ir Komisijos komunikate paminėta, kad Europai netrūksta žmogiškojo, techninio, komercinio ar finansinio potencialo. Mano klausimas: ką Europa daro, kad panaudotų pirmiausia savo žmogiškųjų išteklių potencialą? Kaip Europa ketina palaikyti savo žmogiškuosius išteklius, kurie tokie svarbūs Europos mokyklų, universitetų ir tyrimų centrų naujovėms? Prieš telkiant dėmesį į tai, kaip pritraukti ekspertus iš už Europos Sąjungos ribų, manau, kad mūsų prioritetas yra sustabdyti Europos mokslininkų išvykimą į kitus svarbius centrus visame pasaulyje. Šiuolaikiškos švietimo sistemos nustatymas visoje Europoje, pabrėžiant materialių tyrimų rezultatus ir, žinoma, supaprastinant galimybę pasinaudoti tarpvalstybinių mokslinių tyrimų programomis Europoje gali pakelti naujovių lygį ES. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad žmogiškieji ištekliai liktų čia, Europa turi skirti dėmesio šiam aspektui: pateikti mokslininkams patrauklių pasiūlymų, kurių jie negalėtų atsisakyti. Iš esmės, reikia juos įtikinti kiekvienu lygmeniu, kad niekur nėra geriau nei namie.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui. Pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ kol kas yra svarbiausia iniciatyva ir konkretus Bendrijos bandymas sukurti strateginę, integruotą ir į verslą orientuotą Europos inovacijų politiką, kuri pakeistų valstybių narių pastangas ir pagal kurią inovacijos būtų valdomos ir jų pažanga stebima aukščiausiu politiniu lygiu. Inovacijos yra ypatingai svarbios kovojant su tokiais globaliais iššūkiais kaip klimato kaita, energetinis saugumas, maisto sauga ir daug kitų, kuriose būtina diegti naujoves ir stiprinti dabartinę mokslinę ir technologinę bazę. Taip pat būtina modernizuoti švietimo sistemas ir jas pritaikyti prie laikotarpio poreikių. Valstybės narės turi imtis veiksmų jaunų Europos piliečių ir verslininkų verslumui ir kompetencijoms ugdyti, verslumą ir inovacijas įtraukiant į visas švietimo sritis ir gerinant žmoniškuosius išteklius. Šie veiksmai sudarytų galimybes jiems atlikti aktyvų vaidmenį inovacijų srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) „Inovacijų sąjungos“ iniciatyva tebėra svarbiausia Europos Sąjungos iniciatyva, skirta vystyti ir integruoti Europos strategiją dėl mokslinių tyrimų ir naujovių. Padidinti mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo tempą yra esminis dalykas taikant teisingą ir konkurencinį ekonomikos modelį, užtikrinant darbo vietas ateičiai, judant link tvaraus išteklių valdymo, pasiruošiant energijos iššūkiams ir skatinant kurti žinių visuomenę. Darbų požiūriu, aplinka ir vystymasis, naujovės yra vieni pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, ir turės realų atgarsį piliečiams. Nuo dabar Europos piliečiai, kaip inovacijų varomoji jėga ir naudos gavėjai, turi galėti visiškai dalyvauti šioje „Inovacijų sąjungoje“, kad užtikrintų jos sėkmę, kaip pabrėžėme šiame pranešime. Galiausiai dėl šios priežasties norėjome pabrėžti, kokia svarbi inovacijų politika, taip pat koordinuoto metodo papildoma nauda Europos lygmeniu. Kad pasiruoštume priimti bendrus pagrindinius socialinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria Europos visuomenė, mums reikia plataus užmojo iniciatyvų. Todėl dabar laukiame Komisijos nario veiksmų dėl mokslinių tyrimų ir naujovių teisėkūros etape.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Naujovės sąvoka daugiamatė: į ją įeina ne tik moksliniai tyrimai ir eksperimentinis bei technologinis vystymasis, bet ir naujų procesų, metodikų ir organizacinių bei elgesio modelių plėtra. Pritardamas Komisijos komunikatui dėl Inovacijų sąjungos, kaip strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos dėl augimo ir darbo vietų kūrimo, manau, kad vis dar yra prioritetinių sričių, kuriose reikia didesnio įsipareigojimo kuriant pajėgumą mokslo, technologijų ir naujovių srityse: efektyvus išteklių naudojimas, atliekų utilizavimas ir perdirbimas, maisto kokybė ir saugumas ir naujos epidemijos. Pagal 2009 m. Europos inovacijų grupės išvadas, nesena ekonomikos ir finansų krizė skirtingose šalyse turėjo neproporcingą poveikį.

Esu susirūpinęs, kad dabartiniai biudžeto suvaržymai, primesti valstybėms narėms, gali lemti didesnius investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves apribojimus, ir turės akivaizdų neigiamą poveikį Europos augimui ir konkurencingumui. Todėl raginu Komisiją apsvarstyti ir daryti įtaką bendros strateginės sistemos, skirtos šiems sektoriams finansuoti, ištekliams, ypač Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir naujovių sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu.(ES) Balsavau už „Inovacijų sąjungos“ iniciatyvą, nes ji pateikia vienintelę galimybę nugalėti krizę globaliame pasaulyje. Naujovė reiškia darbo vietų kūrimą, žinias, technologiją, rūpinimąsi aplinka, socialinės sanglaudos plėtrą ir visuomenės gerovę. Visos Europos Sąjungos valstybės narės privalo tvirtai įsipareigoti diegti naujoves ir turi jas remti dirbdamos kartu, dalydamosi gerąja patirtimi ir gerindamos sėkmingų patirčių platinimą.

Ateities sąlyga yra naujovės. Tai pasakęs, balsavau už 1 pakeitimą, nes esu prieš bendrų žemės ūkio fondų naudojimą, siekiant suteikti programoms reikalingų išteklių. Žemės ūkio sektorius, kuris taip pat panardintas krizėje, nusipelno šių fondų, kurie turėtų skatinti naujovių jame diegimą. Novatoriška Europa gali diegti naujoves žemės ūkyje, kad jis kurtų tokią pat ateitį, kaip ir kiti sektoriai.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. (BG) Visi žino, kad ekonomikos augimas glaudžiai susijęs su technologiniu progresu, kuris, savo ruožtu, sukuriamas žmonių novatoriškų siekių. Vis dėlto šis siekis ir galimybės apriboti finansinių, biurokratinių ir kitų rūšių kliūčių. Visiškai pritariu Inovacijų sąjungos pranešimui, nes manau, kad jį patvirtinę galėsime pašalinti kliūtis, stabdančias naujovišką mąstymą Europos Sąjungoje. Vis dėlto jaučiu, kad mums yra svarbiausia vengti dviejų greičių Europos vystymosi, nes taip gali atsitikti ypač Europos Sąjungos ekonomiką pritaikius prie bendrų naujovių siekių.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Pranešime nurodyta būtinybė įdiegti vieną Europos patentą ir išreikštas pasitenkinimas dėl didesnio bendradarbiavimo diegiant patentą sulaikė mane nuo balsavimo „už“. Anglų-prancūzų-vokiečių Europos patento įvedimas nepriimtinas mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, trikalbystė turėtų neigiamą poveikį įmonių konkurencingumui valstybėse narėse. Įmonės, įskaitant Italijos įmones, turėtų laukti vertimo proceso pabaigos, kad galėtų gauti reikiamus dokumentus, taip prarasdamos galimybę veikti greitai, o tai turi didžiausią svarbą versle. Taip pat jos turėtų prisiimti vertimo išlaidų naštą. Priešingai – anglų–prancūzų–vokiečių įmonėms tokių kliūčių nekiltų, o tai jau būtų diskriminacija kalbos pagrindu. Be to, atrodo, kad trikalbės sistemos įvedimas neatitinka administracinių reikalavimų ir netgi neatspindi demografinio valstybių narių svorio, priešingu atveju Italijai taip pat turėtų būti atstovaujama. Atrodo, kad mėginama dėl Vokietijos prestižo paaukoti valstybių narių lygybės ir lygiateisiškumo principus, kuriais pagrįsta ES. Todėl nusprendžiau nepritarti pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Balsavau už Inovacijų sąjungos rezoliuciją, nes, be kitų dalykų, tikiu, kad turime priimti priemones tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis, kad pagerintume europiečių verslumo įgūdžius ir profesinį mokymą, įtraukdami verslo studijas, kūrybingumą ir naujoves į visas švietimo sritis. Būtina labiau pasinaudoti Komisijos programomis, pvz., „Erasmus jauniesiems verslininkams“, ir kartu ginti kvalifikuotą prekybą kaip naujovių šaltinį. Mano nuomone, Komisija turėtų labiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, rengdama vidutinės trukmės ir ilgalaikę prognozę, susijusią su kvalifikacijomis, kurių reikia darbo rinkoje, ir remdama universitetų ir verslo sektoriaus partnerystę, kad palengvintų jaunimo integraciją į darbo rinką ir padėtų kurti novatoriškas įmones, pagrįstas žiniomis, taikomųjų mokslinių tyrimų plėtra ir geresnėmis perspektyvomis diplomantams darbo rinkoje.

Šiomis aplinkybėmis remiu Regionų komiteto pasiūlymą kurti „virtualų kūrybiškumo tinklą“, kuris būtų atviras visiems (verslui, vietos ir regionų institucijoms, privačiajam sektoriui ir piliečiams) ir teiktų patarimus, paramą ir galimybę pasinaudoti rizikos kapitalo ir techninėmis paslaugomis. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar trūksta geresnių ir iniciatyvių universitetų ir verslo sąveikų, ir norėčiau paraginti Komisiją pradėti naują programą, skirtą Europos profesiniam mokymui ir vyresniųjų universitetų darbuotojų bei pareigūnų, dirbančių su technologijomis, švietimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinu šiame pranešime inovacijoms ir moksliniams tyrimams, kuriais siekiama įveikti ekonomikos ir socialinę krizę, kurią dabar patiria Europa, skirtą dėmesį. Iš tikrųjų vis labiau reikalingi tvarūs sumanesnio ir veiksmingesnio išteklių ir produktų naudojimo būdai. Todėl mums reikia sukurti erdvę naujoms idėjoms ir, visų svarbiausia, sukurti mechanizmus, reikalingus šioms idėjoms įgyvendinti. Iš esmės pritariu pranešimui, kurį pateikė Inovacijų sąjunga, ir norėčiau pabrėžti jo svarbą atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir Europos sėkmę ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni Collino (PPE), raštu.(IT) Daugeliu atžvilgiu naujovės yra ekonomikos augimo pagrindas. Jau iki antrosios dvidešimto amžiaus pusės labiausiai gerbtini augimo ekonomistai suprato, kad naujovė yra viena iš svarbiausių kintamųjų, darančių įtaką pelnui. Taip mes perėjome nuo 1950 m. augimo modelių, pagal kuriuos ekonomika anksčiau ar vėliau stabilizuojasi ir praranda augimo impulsą, prie 1980 m. endogeninių augimo modelių, pagal kuriuos technologija ir nuolatinis skirtingų ir naujoviškų produktų kūrimas leidžia ekonomikai išlaikyti teigiamą augimo greitį ilguoju laikotarpiu. Kad pamatytume šiuos svertų sistemos mechanizmus veikiančius, kurie nuo dabar iki 2020 m. įgis mokslinių tyrimų, energijos vartojimo efektyvumo ir internacionalizacijos tikslų formą, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse, reikia, kad būtų stiprus politinis noras aktyvinti iniciatyvas ir orientacijos mechanizmus. Tai yra valstybių narių atsakomybė, ir Europos finansavimas joms gali suteikti veiksmingą paramą. Ištekliai yra riboti dėl krizės, ir Europos 2020 m. direktyvos turi būti pagrįstos stipria Europos vyriausybių vykdoma fiskaline ir pramonės politika.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už Inovacijų sąjungos pranešimą, nes jame pabrėžiama inovacijų svarba dedant pamatus tvariam, konkurencingam ekonomikos modeliui ir kuriant naujas darbo vietas Europos Sąjungoje.

Be to, drauge su kitais nariais pateikiau šio pranešimo pakeitimą, kuriame išreiškiau nepritarimą naujovių politikos finansavimui pinigais, kurie iki šiol buvo skirti bendrai žemės ūkio politikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jame siūlomi perspektyvūs sprendimai siekiant paskatinti mokslinius tyrimus ir naujoves Europos Sąjungoje ir, išplėtus jo taikymo sritį, sudaromos sąlygos grįžti prie ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo.

Investicijų moksliniams tyrimams skatinimas, MVĮ galimybių gauti įvairių šaltinių finansavimo palengvinimas ir universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir vyriausybės bendradarbiavimo gerinimas yra priemonės, sukursiančios vidutinės trukmės ir ilgalaikį kūrybingumą ir naujoves. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas naujovių ir mokslinių tyrimų galimybėms įvairiose valstybėse narėse ir regionuose vertinti, nes šiuo metu tarp jų yra dideli skirtumai, turintys įtakos visai Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pristatyta grupė priemonių, skirtų sėkmingai imtis kelių socialinių iššūkių, ypač klimato kaitos, energijos ir išteklių stokos, gyventojų senėjimo, ir problemų, kurių kyla siekiant gauti viešąsias paslaugas ir geros kokybės sveikatos priežiūrą. ES turi visiškai įsipareigoti pasiekti nustatytus tikslus. Apskaičiuota, kad iki 2020 m. gali būti sukurta 3,7 mln. darbo vietų ir kad metinis bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2025 m. gali padidėti 800 mlrd. EUR.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šį pranešimą savo iniciatyva įkvėpė Komisijos komunikatas dėl Inovacijų sąjungos, ir jis yra viena iš strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų, kurios tikslas – paskatinti naujoves ir konkurencingumą kuriant stiprią politiką, kuri skatina keitimąsi idėjomis ir daugybės problemų, kurių kyla visose valstybėse narėse, sprendimais.

Šios idėjos esmė – skatinti ir remti veiklą, kuri yra veiksminga ir konkurencinė ir per krizę, ir po krizės, padedant Europos Sąjungai, kaip visumai, atgaivinti daugelį nusilpusių sektorių, ypač pramonės.

Be abejo, tai plataus užmojo pranešimas, atsižvelgiant į klausimus, kurie jame sprendžiami, pradedant intelektinės nuosavybės teisėmis, baigiant didesniu valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimu. Todėl sveikinu pranešėją dėl jos įsipareigojimo ir tikiuosi, kad, esant daugiau tokių indėlių, galėsime pasiekti visus strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiuo pranešimu, kurį parengė J. Merkies, Inovacijų sąjunga siūloma kaip priemonė grąžinti Europą į pasaulinę areną dabartinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis. Neturinti precedento pasaulinė krizė, kuri atkakliai tęsiasi ir gali grėsti Europos projektui, reikalauja kiekvieno ir ypač Europos Sąjungos užimti tvirtą poziciją, kuri motyvuotų visuomenę. Todėl balsuodamas už šį pranešimą norėčiau pasveikinti pranešėją nuveikus didelį darbą, kuris mums suteikia optimistinį ateities vaizdą ir ragina imtis naujovių, ką kiekvienas galime daryti. Svarbu įgyvendinti šiame pranešime pateiktus pasiūlymus, kaip antai geresnė galimybė gauti kreditų ir finansinės paramos, daugiau investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą, aiškesnė teisėkūra, mažiau biurokratijos, „vieno langelio“ principas, geresnis regionų bendradarbiavimas ir paprastas bei pigus Europos patentas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Pranešime atkreipiamas dėmesys į visų formų naujovių svarbą visuomenių vystymuisi. Juo padarytas reikšmingas indėlis į daugelį sričių ir pateikta svarbių pasiūlymų – pvz., dėl didesnio naujovių skleidimo ir susidomėjimo daugelyje sektorių, – tai laikome tinkama.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės projekte, kurį parengiau, stengiausi apibendrinti mūsų požiūrį ir pagrindinius šioje srityje rūpestį keliančius klausimus. Remiantis šiuo nuomonės projektu, galima tvirtinti, kad yra neatitikimų su Komisijos komunikatu. Ypač atkreiptinas dėmesys į keletą prieštaringų aspektų, įtrauktų į šį pranešimą: požiūris į inovacijas kaip į esminę verslo galimybę; pabrėžiama rinka, konkurencija, inovacijų pajungimas verslo reikmėms; vidaus rinkos ir ES patento propagavimas. Su šiais aspektais nesutinku.

Kaip sakėme per diskusiją, dar vienas klausimas, kuris nebuvo pakankami išspręstas, yra „inovacijų pasidalijimo“ rizika – labai aiški iš 2009 m. Europos inovacijų grupės rezultatų – tarp tų valstybių ir regionų, kurie yra novatoriškiausi, ir kitų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešime pakankamai pabrėžiama naujovių, kurios padeda spręsti daugelį problemų ir iššūkių, su kuriais šiandien susiduria žmonija, reikšmė. Jos turėtų būti pagrindinis viešosios politikos elementas aplinkos, vandens, energijos, transporto, telekomunikacijų, sveikatos ir švietimo srityse ir turėtų padėti spręsti problemas, tokias kaip išteklių trūkumas ir efektyvus jų naudojimas, atliekų utilizavimas ir apdirbimas, maisto kokybė ir saugumas, demografiniai pokyčiai, naujos epidemijos ir gamtos bei biologinės įvairovės apsauga.

Vis dėlto pranešime yra keletas prieštaravimų, nes jis pagrįstas neoliberaliomis idėjomis, gina vidaus rinką ir palaiko ES patentus, su kuriais mes nesutinkame.

Valstybėms narėms primesti suvaržymai gali baigtis padidėjusiais mokslo, technologijų ir naujovių investicijų suvaržymais, ypač pažeidžiamiausiose valstybėse. Vietoj paskelbtos „Inovacijų sąjungos“ rezultatas galėtų būti tikras „inovacijų pasidalijimas“ tarp tų valstybių ir regionų, kurie yra novatoriškiausi, ir kitų.

Vietoj visuomenės susidomėjimo, plėtros, sanglaudos, pažanga ir socialinės gerovės, dominuoja vadinamosios verslo galimybės, rinka, konkurencija ir inovacijų naudojimas verslo tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu.(GA) Turime paskatinti trečiojo lygio institucijas, mokslinių tyrimų organizacijas ir privačiojo sektoriaus įstaigas pasinaudoti galimybėmis, turimomis pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (FP7).

FP7 yra didžiausia valstybės finansuojama mokslinių tyrimų programa pasaulyje, ir mes privalome pabrėžti su ja siejamą naudą MVĮ. Airių požiūriu, ši FP7 programa padeda plėtoti mokslinius tyrimus, kurie skatina kurti darbo vietas, gaminti prekes ir kurti paslaugas, kurios yra reikalingos ir paklausios. Airių organizacijos jau pasinaudojo 270 mln. EUR iš šios programos žemės ūkio, maisto, žvejybos, sveikatos, energijos, transporto ir informacinių ir ryšių technologijų sektoriuose.

Tai lemtinga tiek Airijai, tiek Europai, ypač dabartiniais ekonomikai sunkiais laikais.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. – Sutinku su J. Merkies pranešimu, nes tvirtai tikiu, kad naujovės ir kūrybingumas yra Europos Sąjungos ekonominio atsigavimo pagrindas, ir, kad Europos Sąjungos mokslinių technologinių laimėjimų pavertimo naujomis prekėmis ir paslaugomis svarba negali būti perdėta. Be to, esu įsitikinęs, kad po krizės Europoje bet kuri bendrosios rinkos strategija turi būti suformuluota taip, kad palaikytų ir didintų socialinę sanglaudą, užtikrintų rinkos vientisumą bei ekonominį tvarumą ir skatintų inovacijas. Todėl pritariu Komisijos bandomajai Europos socialinės inovacijos iniciatyvai, kuria siekiama užtikrinti, kad novatoriškos produktų, paslaugų ir verslo modelių kūrimo idėjos būtų siejamos, ir dar svarbiau, atitiktų ES piliečių ir vartotojų socialinius poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. (FR) Pasaulio ekonomikai patiriant krizę, Europos Parlamento manymu, ypač svarbu padaryti Europą inovatyvesne ir efektyvesne, siekiant prisitaikyti prie naujų XXI a. iššūkių.

Svarbu paskatinti didžiausią visų susijusių veikėjų dalyvavimą, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), pramonę, universitetus ir vyriausybes. Visi jie turi atlikti savo vaidmenį. Taigi privalome, pvz., modernizuoti savo švietimo sistemas ir užpildyti žinių spragas moksluose ir inžinerijoje.

Krizę įveiksime tik jeigu remsime inovacijas. Europos Sąjunga privalo sukurti naujas finansines priemones, kuriomis būtų skatinami moksliniai tyrimai ir privačios investicijos. Be to, viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas, įgyvendinant partnerystę, yra svarbus būdas paskatinti novatoriškesnę ekonomiką.

Manau, kad svarbu patvirtinti vieną Europos patentą, siekiant paskatinti perėjimą prie prekybos už Europos Sąjungos ribų. Patentai šiuo metu yra per brangūs; privalome sumažinti išlaidas, susijusias su jų kūrimu.

Galiausiai, susidūrus su „protų nutekėjimo“ reiškiniu, svarbu paskatinti mokslininkų išlaikymą Europoje. Be jų finansavimo ir kiti mechanizmai nėra naudingi.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Europos balai naujovių požiūriu iki šiol gana prasti. Tačiau naujovės mums turėtų padėti reaguoti į pagrindinius visuomenės iššūkius, tokius kaip gyventojų senėjimas, būtinybė taupiai valdyti išteklius ar ekonomikos atsigavimas. Todėl balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva, kuris ypač pabrėžia socialinės inovacijos sąvoką ir aktyvų vaidmenį, kurį diegiant inovacijas gali atlikti regionai ir vietos valdžios institucijos. Galiausiai privalome skatinti sistemą intelektinės nuosavybės teisėms saugoti, kuri būtų suderinta ir kurią taikant būtų gerbiamos išradėjo teisės, taip pat siūlyti savo piliečiams plačiausią galimybę gauti žinių: su tokiais iššūkiais susidursime, kuriuos ateityje galėtų padėti įveikti naujovės.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už dokumentą, kadangi pagal Sutarties dėl ES veikimo 179 straipsnio 2 dalies nuostatą „Sąjunga visoje Sąjungoje skatina įmones, įskaitant mažąsias ir vidutines, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus plėsti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir tobulinti technologijas; ji remia jų pastangas savitarpiškai bendradarbiauti pirmiausia siekiant, kad skirtingų valstybių mokslo darbuotojai galėtų laisvai bendradarbiauti, o įmonės galėtų visiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, ypač padarant prieinamus nacionalinius viešuosius konkursus, apibrėžiant bendrus standartus ir šalinant teisines bei fiskalines tokio bendradarbiavimo kliūtis“. Mano giliu įsitikinimu, ES turi pradėti kovoti ir tvirtai siekti pirmauti konkurencingumo srityje, ji privalo investuoti į inovacijų gausą. Europos Komisija remiantis dabartiniu strateginiu dokumentu „Inovacijų sąjunga“ turi parengti veiksmų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs tikslai ir išmatuojami bei su aiškiais terminais susieti uždaviniai. Komisija turi nuolat stebėti pažangą, vertinti kliūtis ir pasiūlyti mechanizmą, kuris leistų pagerinti reguliarų ataskaitų teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai.

 
  
MPphoto
 
 

  Juan Fernando López Aguilar (S&D), raštu.(ES) Ispanijos socialistų delegacija balsavo už J. Merkies pranešimą dėl Inovacijų sąjungos: rengiančią Europą pasauliui po krizės, nes sutinkame ir esame įsipareigoję dėl pagrindinių principų, išdėstytų pranešime, kurie nustato perėjimo prie protingos, tvarios ir teisingos Europos ekonomikos pagrindus.

Vis dėl to noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų balsavimas už pranešimą, kaip visumą, nereiškia, kad remiame susitarimą, pasiektą Tarybos daugumos dėl didesnio bendradarbiavimo, nes jis neįtraukia ispanų kalbos į Europos patentą. Mūsų balsavimas prieš skyrių dėl didesnio bendradarbiavimo rodo mūsų stiprų priešinimąsi šiam reikalui. Didesnio bendradarbiavimo priemonė turės tiesioginę įtaką vidaus rinkai, teritorinei sanglaudai ir valstybių narių piliečių teisei į ES patentą, reglamentuojamą kalbos nuostatų, kurios suteikia pakankamą teisinį tikrumą.

Be to, pasiūlymas sukurti Europos ir Bendrijos patento teismą yra „nesuderinamas su Europos Sąjungos teise“ pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Inovacijos gali paskatinti Europos Sąjungos vystymąsi ir pertvarką, kai baigsis dabartinė krizė. Vis dėlto privalome būti visiški realistai ir pasiūlyti specialias veikiančias priemones, kurias taikydami pasiektume naujovių koreliaciją Europos, valstybių ir regionų lygmenimis. Įgyvendinant Europos inovacijų politiką privaloma kreipti dėmesį daugiausia į specialių tikslų, susijusių su didžiaisiais iššūkiais, kurie kyla Europos Sąjungai, pasiekimą. Manau, kad reikia iš naujo įvertinti užduočių sudėtingumą ir vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybę. Ateityje prireikus turėsime suteikti geros kokybės techninę pagalbą ir finansinę paramą, siekdami užtikrinti pakankamus administracinius pajėgumus.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Veikimas išvien diegiant naujoves, siekiant spręsti įprastas problemas Europoje, reiškia didesnes pastangas sutelkti dėmesį, greitesnę plėtrą, efektyvumą, įskaitant sąnaudų efektyvumą, ir didesnį kūrybingumą. Inovacijų sąjunga skirta ne tik bendrosioms problemoms, kurių kyla mūsų visuomenėms, spręsti, bet kartu padidinti Europos konkurencingumą ir pasiūlyti būdų, kaip įveikti ekonomikos krizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Pasitelkiant inovacijas sprendžiamos įprastos problemos Europoje, tai reiškia didesnes pastangas sutelkti dėmesį, greitesnę plėtrą, efektyvumą (sąnaudų efektyvumą) ir didesnį kūrybingumą. Inovacijų sąjunga pasitelkiama ne tik siekiant spręsti bendrąsias problemas, bet ir didinti Europos konkurencingumą ir ieškant būdų įveikti ekonomikos krizę. Kadangi Europa labai priklausoma nuo importo, valstybės narės sutaria, kad žaliavas ir produktus, reikalingus energijai gaminti arba naudojamus pramonėje ar maisto gamyboje, reikia naudoti protingai ir tvariai. Europos valstybių ekonomika dabar tapo tokia susijusi, kad bendro požiūrio reikia ne tik dėl euro stabilumo, bet ir dėl pastangų padidinti valstybių narių konkurencingumą. Reikia rasti būdą, kaip ekonomiką kartu padaryti teisingą ir stabilią. Tik vieninga Europa galės įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Praeityje naujovės visų pirma buvo įsivaizduojamos mokslinių tyrimų srityje. Tačiau neturėtų būti pamiršta, kad naujovę gali išrasti bet kuris ES pilietis. Naujovės – kurios dažnai gimsta kaip idėjos – turėtų būti remiamos ES lygmeniu, be kitų dalykų, suteikiant daugiau galimybių gauti finansavimą, supaprastinant autorizacijos procedūras ir patvirtinant pigius ir paprastus patentus. Taip patys piliečiai galės daryti įtaką ir padėti kurti tvarią visuomenę.

Be to, šios rūšies naujovės, dėmesį sutelkiant į mokslinius tyrimus, padėtų išlaikyti aukštą gyvenimo lygį Europoje. Pritariau šiam pranešimui, nes leisti piliečiams būti svarbiems kuriant visuomenę yra teigiamas žingsnis. Be to, elektroninės eros ženklai vis labiau žymi asmenines naujoves, kurios tikrai vertos dėmesio.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu.(EL) Pranešime paaiškinti savaime suprantami dalykai; kad neįmanoma remti naujovių neremiant mokslinių tyrimų ir švietimo. Nors nėra iš anksto nuspręsta, kada ekonomikos krizė sumažės, tikslai, nustatyti valstybių narių 2020 m. mokslinių tyrimų sektoriuje, nebus pasiekti tuo metu, kaip nebuvo pasiekti ir buvusioje Europos strategijoje, Lisabonos strategijoje, nustatyti tikslai. Iš iki šiol turimų duomenų matyti, kad apytikriai tik 2,7 proc. Europos BVP bus skirta moksliniams tyrimams dešimtmečio pabaigoje, nepaisant valstybių narių aiškaus įsipareigojimo šiuo tikslu išleisti bent 3 proc. Kartu valstybės narės mini krizę kaip švietimo finansavimo sumažinimo priežastį. Kitaip tariant, du pagrindiniai inovacijų ramsčiai pakirsti, o ne sustiprinti, tai turėtų kelti rūpestį valstybių vyriausybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Pranešime „dėl Inovacijų sąjungos: Europos parengimas pasauliui po krizės“ pasiūlyta daug priemonių, kaip spręsti didžiuosius socialinius iššūkius. Pranešėja pristato pagrindinę idėją sukurti visų europiečių inovacijų sąjungą. Iš tiesų, kaip išgirdome per diskusijas, išspręsti įprastas Europos problemas reiškia greitesnį vystymąsi, didesnį sąnaudų efektyvumą ir didesnes kūrybines galias. Inovacijų sąjunga taip pat siekia padidinti Europos, kaip visumos, konkurencingumą siekiant įveikti ekonomikos krizę. Atsižvelgiant į didelę priklausomybę nuo importo, valstybės narės jaučia bendrą poreikį ieškoti būdų sumaniai ir tvariai naudoti išteklius ir žaliavas, naudojamas energijai gaminti, taip pat pramonėje ar maisto gamyboje. Gyventojų senėjimo problema – dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria beveik visos ES valstybės. Bendras požiūris į problemas, kaip antai sveikatos problemos, galėtų užtikrinti ilgesnį gyvenimą užtikrinant tinkamą priežiūrą ir vaistus, mažinant išlaidas. Tai tik pagrindiniai įprastų standartų pavyzdžiai 27 valstybėse narėse, kurie remiami šia iniciatyva, todėl balsavau už ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Kad garantuotume konkurencingą savo šalių ekonomikos ateitį, reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir naujoves. Kaip BVP dalį, ES investuoja mažiau nei JAV ir Japonija į mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir rizikos kapitalo taip pat trūksta. Mums reikia sulaikyti geriausius mokslininkus ir novatorius. Mūsų siekiamas tikslas investuoti 3 proc. mūsų BVP į mokslinius tyrimus ir plėtrą iki 2020 m. reikštų 3,7 mln. darbo vietų ir beveik 800 mlrd. EUR grąžą. Atsižvelgiant į inovacijų svarbą gerinant gyvenimo kokybę ir didinant gerovę, inovacijų srityje svarbi tiek viešoji, tiek privati iniciatyva.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Naujovės yra svarbios bet kokiai sričiai ar bendruomenei. Iš tikrųjų gebėjimas pasinaudoti jau turimais atradimais ir jais remiantis pasiūlyti ką nors naujo yra bet kokios ekonomikos plėtros ir, pirmiausia, socialinės gerovės pagrindas. Todėl Inovacijų sąjunga yra viena pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Tai kelias, kuriuo reikia eiti, norint, kad Europa įsitvirtintų tarptautinėje scenoje ir patenkintų Europos visuomenės poreikius. Dėl šių priežasčių balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Naujovės Europos politikai yra tas pat, kas švietimas jaunimui: pasas į ateitį, beveik visapusis visuomenės, darančios pažangą ir saugančios socialinę sanglaudą, draudimas. Ši frazė įgijo prasmę dabartiniu po pasaulinio nuosmukio prasidėjusiu periodu, kai stebime greitesnį ekonomikos atsigavimą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vis dar tikrą naujų jėgų skatinamą BRIC šalių augimą. Vienas dalykas aiškus: Europos Sąjunga atsilieka, o darbo rinka stengiasi atsigauti. Didžiausia ironija, kad Šveicarija, kuri nėra ES narė, tebėra Europos naujovių čempionė. Todėl Europos Parlamento reikalas (J. Merkies pranešimas) dėl tikro „mentaliteto pokyčio“ yra svarbus, nes naujovės susijusios ne tik su technologiniais išradimais ar patentų skaičiumi, tenkančiu gyventojui. Pirmiausia ir svarbiausia, tai susiję su rėmimusi MVĮ baze, kurios yra pagrindinės turto Europoje kūrėjos, per rizikos kapitalą, garantijų priemones, pagalbą imant paskolas ir teisėkūros aplinkos supaprastinimą. Su šia sąlyga galbūt siekis skirti 3 proc. BVP moksliniams tyrimams ir plėtrai taps tikrove?

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Plačiai remiame pranešimo projektą ir pateikėme daug pakeitimų, kurie beveik visi buvo įtraukti, pvz., žaliųjų tikslų prioriteto pabrėžimas: energija ir klimato pokytis, išteklių efektyvumas, biologinių išteklių atkūrimas ir socialinės sanglaudos skatinimas; imtis ekologinių inovacijų visuose etapuose, įskaitant projektavimą, priimant tinkamai finansuojamą ir plataus užmojo ekologinių inovacijų veiksmų planą, taip pat priimant strategiją, skirtą produktų ir (arba) paslaugų sistemoms ir funkciniams verslo modeliams remti; atvirų standartų naudojimo, kaip naujovių varomosios jėgos, skatinimas, ir atvira galimybė pasinaudoti valstybės finansuojamais moksliniais tyrimais, taip pat sutelkiant viešojo finansavimo dėmesį į socialiniu požiūriu vertingas sritis, kuriose žinios kuriamos kaip viešosios gėrybės, tokios kaip paskatinimo prizai sveikatos sektoriuje (taip pat bandėme ir daugiau ar mažiau pavyko pasiūlyti geresnę formuluotę intelektinės nuosavybės teisės problemoms įvardyti); sugebėjome išlaikyti formuluotę, pritardami Komisijos pastangoms apsaugoti intelektinės nuosavybės teises nuo kliūčių sudarymo konkurencijai ir inovacijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Europa pastaraisiais mėnesiais brido iš krizės, kartu patirdama stiprią pasaulinę konkurenciją. Šiomis aplinkybėmis naujovės yra būtinybė, bet pirmiausia jos yra prioritetas. Jeigu mums nepavyks paversti Europos Inovacijų sąjunga, 27 valstybių narių ekonomikai iš esmės bus lemta sunykti, prarasime talentus ir idėjas. Naujovės yra pagrindas pasiekti tvarų augimą ir padėti sukurti teisingesnę ir draugiškesnę aplinkai visuomenę.

Naujovės būtinos siekiant sukurti šiuolaikinę ekonomiką, jos yra pagrindinė naujų darbo vietų kūrimo priemonė. Mums reikia bendro įsipareigojimo siekiant sustiprinti Europos naujovių kūrimo pajėgumus. Tik tuomet galėsime kurti stabilias ir gerai mokamas darbo vietas, kurios galėtų atlaikyti spaudimą ir konkurencingumą, būdingą globalizacijai. Europos Sąjunga susijusi su naujovėmis. Tai ne tik žodžių žaismas, bet tikra viltis, kuri privalo būti įgyvendinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariu šiam pranešimui, nes jame nurodomi būdai, kaip įveikti krizę, ir atkreipiamas dėmesys į pagrindinius iššūkius, kurie kyla mūsų visuomenei.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu.(FR) Balsuojant dėl Parlamento pranešimo dėl Inovacijų sąjungos labai norėjau pritarti pakeitimui, kuriuo atmetama naujovių kontrolės idėja, novatoriškai veiklai skiriant struktūrinių fondų ir tam tikrų bendrų žemės ūkio politikos fondų skyrių lėšų.

Žinoma, naujovės turėtų būti skatinamos, bet tai neturėtų būti daroma kenkiant kitoms Europos Sąjungos ateičiai svarbioms politikos sritims, kaip antai bendra žemės ūkio politika. BŽŪP turėtų būti pertvarkyta skiriant dėmesį keliems pagrindiniams tikslams, bet vienintelė integruota Europos Sąjungos politika neturi būti apiplėšta.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Mokslinių tyrimų ir Inovacijų sąjungos švieslentėje minima, kad Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos investuoja didesnį bendrojo vidaus produkto (BVP) procentą į naujoves negu ES, ir šis skirtumas pastaruosius ketverius metus didėja. Palyginti su BRIC šalimis, ES investuoja daugiau, skirtumui sumažėjus Brazilijos ir Kinijos atžvilgiu ir padidėjus Indijos ir Rusijos atžvilgiu.

Todėl manau, kad Europos Sąjungai būtina priimti naujovių strategiją, turint omenyje strategijos „Europa 2020“ pažangią specializaciją, siekiant sustiprinti paramą moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovėms kaip pagrindiniams Europos Sąjungos ateities dalykams, apimant visas sritis, veiklos sektorius ir socialinius veiksnius.

Naujovių politika, kuri yra nuosekli, integruota ir pagrįsta ilgalaike vizija, suteiks mums galimybę pasinaudoti pranašumais ir pašalinti trūkumus, nustatytus regionų lygmeniu. Gyvybiškai svarbu pritaikyti ir supaprastinti plėtros politiką, pvz., Europos socialinį fondą (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF). Remdamiesi nauja strategine darbotvarke galėsime kurti šiuolaikiškesnę ir konkurencingą Europą, kuri atliks pagrindinį vaidmenį pasaulyje. Kadangi naujovės yra pagrindinis regioninės politikos tikslas, ateityje Europa turi taikyti strateginį valdymo požiūrį ir nustatyti tinkamas politikos priemones, kurias pasitelkus būtų galima stebėti jos raidą ir daryti reikiamus pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Inovacijų sąjunga gali padėti atkreipti dėmesį į šiandienos visuomenės iššūkius. Taip pat ji svarbi didinant konkurencingumą, nes ES įveikia ekonomikos krizę.

Sutinku su pranešime padarytu teiginiu, kad valstybės narės turėtų pasinaudoti struktūriniais fondais, siekdamos paremti mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių tikslus, kurie nukreipti į socialinius iššūkius, ir siekdamos padidinti gerovę Europoje. Stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą taip pat būtina, kaip būtina skatinti piliečius kurti novatoriškus naujus verslus. Tai gali būti pasiekta mažinant biurokratiją ir diegiant paprastą ir suprantamą sistemą, kurią taikant būtų kreipiamas dėmesys socialiniams iššūkiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Europos Sąjunga nesugebėjo nustatyti savo trūkumų naujovių požiūriu, nepaisant Lisabonos strategijos tikslų. Biudžeto suvaržymo aplinkybėmis – atmetant viešuosius pinigus kaip sprendimą – ir esant padidėjusiam konkurencingumui, Europa privalo veikti, siekdama vėl patekti į naujovių varžybas. Manau, kad svarbu kreipti dėmesį į struktūrines reformas, kurios pašalins kliūtis, slopinančias didelį naujovių potencialą Europoje. Todėl pritariau šiam pranešimui, kuriame pastebimai rodoma pirštu į dideles išlaidas, siejamas su patentų pildymu visose valstybėse narėse, ir raginama kuo greičiu susitarti dėl bendro Europos patento. Man labai malonu matyti, kad mano politinės šeimos pasiūlymai buvo priimti – ypač dėl Europos inovacijų fondo sukūrimo, kuris supaprastintų galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) gauti Europos kreditų. Naujovių pajėgumo išlaisvinimas Europoje reikalauja kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti mažiausias išlaidų ribas mokslinių tyrimų ir plėtros požiūriu. Tai užtikrintų teisingą pastangų pasidalijimą ir užkirstų kelią dviejų greičių Europos plėtrai, kuri sugriautų sanglaudą ir vadovavimą ES. Tai būtina, jei Europa vis dar nori veikti aukščiausiu pasaulinės ekonomikos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Balsavau už J. Merkies pranešimą, nes galutinėje versijoje pasiektas darnesnis požiūris nei pradinėje versijoje, kurioje buvo skiriamas per didelis dėmesys piliečių vaidmeniui, pamirštant įmones. Iš tiesų įmonės nusipelno pagrindinio vaidmens mokslinių tyrimų ir naujovių požiūriu, iš dalies dėl to, kad ES politika šiuo klausimu buvo plėtojama skatinant pramonės, švietimo sistemų ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimą. Todėl manau, kad pranešimas, už kurį balsavome, yra naudingas indėlis į tebevykstančias diskusijas dėl būsimos bendros strateginės programos, skirtos moksliniams tyrimams ir naujovėms ES remti.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0296/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pasiūlymą atsižvelgdamas į tai, kad dėl krizės prarandama milijonai darbo vietų ir padidėjo su darbu susijęs nesaugumas bei skurdas, kad skurdas gresia 17 proc. ES gyventojų, 23 mln. ES gyventojų neturi darbo, kad daug darbo namų ūkyje priklauso šešėlinei ekonomikai ir jis yra atliekamas neturint jokių garantijų ir (arba) nėra deklaruojamas, ir į tai, kad pramoninėse šalyse darbas namų ūkyje sudaro 5–9 proc. viso užimtumo, kad didžioji dauguma šiame sektoriuje dirbančių žmonių yra moterys; kad toks darbas yra menkai vertinamas, menkai apmokamas ir neoficialus, taip pat į tai, kad namų ūkyje dirbančių asmenų pažeidžiamumas reiškia, kad jie dažnai diskriminuojami ir dažnai su jais elgiamasi nesąžiningai arba jie yra išnaudojamai. Palankiai vertinu ir remiu Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) iniciatyvą priimti konvenciją, papildytą rekomendacijomis dėl orumo nežeidžiančio darbo namų darbininkams. Raginu ES šalis, kurios yra TDO narės, priimti šias priemones 2011 m. birželio mėn. vyksiančioje TDO konferencijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Dėl kilusios krizės buvo prarasta milijonai darbo vietų, taip pat padidėjo su darbu susijęs nesaugumas ir skurdas, kuris gresia 17 proc. ES gyventojų. Tam tikrose šalyse darbas namų ūkyje dažniausiai priklauso šešėlinei ekonomikai, yra atliekamas neturint jokių garantijų ir (arba) nėra deklaruojamas. Didžioji dauguma šiame sektoriuje dirbančių žmonių yra moterys, toks darbas yra menkai vertinamas, mažai apmokamas ir neoficialus. Namų darbininkai yra dažnai diskriminuojami ir patiria nevienodą, nesąžiningą ar išnaudojantį požiūrį. Palankiai vertinu TDO iniciatyvą priimti konvenciją, papildytą rekomendacijomis dėl orumo nežeidžiančio darbo namų darbininkams. Valstybės narės turi kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti šią konvenciją ir rekomendacijas, kadangi ją įgyvendinus būtų atsižvelgta į vienos iš labiausiai pažeidžiamų darbuotojų kategorijų poreikius bei būtų prisidedama prie nelegalaus darbo problemos sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Dauguma namų darbininkų dirba neturėdami jokių garantijų, yra dažnai diskriminuojami ir kartais išnaudojami, todėl Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas nusprendė primygtinai reikalauti priimti rezoliuciją teiraudamasis Europos Komisijos apie jos veiksmus šios darbuotojų kategorijos atžvilgiu. Birželio mėnesį metinę konferenciją surengsianti Tarptautinė darbo organizacija (TDO) turėtų priimti namų darbininkų konvenciją, kurioje būtų reikalaujama, kad su jais būtų elgiamasi taip, kaip su kitais darbininkais, ir kad būtų įvykdytos visos oraus darbo sąlygos. Savo rezoliucija remiame TDO išreikštą siekį. Vis dėlto atminkite, kad tai tik pirmasis etapas: dabar turime užtikrinti, kad valstybės narės ratifikuotų šią konvenciją, kai ji bus priimta.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu.(ES) Visiškai pritariu TDO iniciatyvai priimti konvenciją, papildytą rekomendacija dėl orumo nežeidžiančio darbo namų darbininkams. Daug šių darbininkų yra dokumentų neturintys migrantai, todėl didesnė tikimybė, kad su jais gali būti netinkamai elgiamasi, jiems gali būti nereguliariai mokama arba jie gali patirti smurtą. Be to, dokumentų neturintys namų darbininkai nedrįsta kreiptis į valdžios institucijas ir prašyti apsaugos, reikalauti savo teisių arba naudotis sveikatos paslaugomis, nes bijo, kad bus grąžinti į tėvynę ir (arba) juos nubaus darbdavys. Visi namų darbininkai, kad ir iš kur jie būtų, privalo turėti galimybę dirbti nežeidžiant jų orumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu.(FR) Šiuo metu Tarptautinė darbo organizacija (TDO) rengia namų darbininkų konvenciją. Šios TDO namų darbininkų konvencijos priėmimas bus esminis aspektas siekiant užtikrinti namų darbininkų žmogaus, socialinių ir įsidarbinimo teisių pagarbą. Darbas namų ūkyje sudaro 5–9 proc. viso užimtumo. Šis darbas dažnai yra nepastovus, menkai vertinamas ir nėra deklaruojamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą, kad būtų galima pakeisti tai, kad pernelyg dažnai yra pranešama apie išnaudojimą ir teisių pažeidimą srityje, kurioje yra 5–9 proc. visų Europos Sąjungos darbo vietų. Visi su vyresniojo amžiaus žmonėmis dirbantys asmenys turi turėti galimybę naudotis asociacijų laisve bei teise į poilsį ir neturi patirti priekabiavimo bei savivalės. Todėl norėjome aiškiai pritarti Tarptautinei darbo organizacijai (TDO) ir profesinėms sąjungoms prieš prasidedant birželio mėnesį vyksiančioje 100-ojoje Tarptautinės darbo konferencijoje prasidėsiančioms deryboms dėl šių naujų priemonių priėmimo. Vis dėlto apgailestaujame, kad dešinieji, nors ir išreiškia susirūpinimą dėl neteisėtų namų darbininkų, atsisako pripažinti, kad pernelyg dažnai tokiomis aplinkybėmis dirba dokumentų neturintys asmenys, kurie dažniausiai kenčia nuo nesaugumo ir piktnaudžiavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariau šiai rezoliucijai dėl TDO konvencijos dėl orumo nežeidžiančio darbo namų darbininkams. Šios konvencijos tikslas – darbą namų ūkyje teisiškai pripažinti kaip darbą, suteikti daugiau teisių visiems namų darbininkams ir užkirsti kelią pažeidimams bei piktnaudžiavimui. Be to, Europos Parlamento rezoliucijoje ES šalys, kurios yra TDO narės, raginamos priimti šias priemones 2011 m. birželio mėn. vyksiančioje TDO konferencijoje ir skubiai ratifikuoti bei įgyvendinti šią konvenciją bei rekomendacijas.

Kai kuriose šalyse darbas namų ūkyje dažniausiai susijęs su neoficialia ekonomika, yra atliekamas neturint jokių garantijų ir (arba) nėra deklaruojamas. Pramoninėse šalyse darbas namų ūkyje sudaro 5–9 proc. viso užimtumo ir šiame sektoriuje daugiausia dirba moterys. Iš tikrųjų didėjant nestandartinių ir netipinių sutarčių daliai aiškiai išsiskiria lyties ir kartos aspektas. Priėmus, ratifikavus ir įgyvendinus TDO konvenciją gali pavykti sumažinti skurstančių dirbančių žmonių skaičių ir pagerinti daugelio moterų padėtį darbo rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Karima Delli (Verts/ALE), raštu.(FR) Europoje maždaug dvi iš trijų moterų imigrančių dirba nekvalifikuotą darbą, dažnai sveikatos priežiūros sektoriuje arba namų ūkyje. Šios moterys prisideda prie mūsų ekonomikos, bet jos dirba labai prastomis darbo sąlygomis ir pažeidžiamos pagrindinės jų teisės.

Per šių metų birželio mėnesį vyksiančią tarptautinę darbo konferenciją Tarptautinės darbo organizacijos nariai galės priimti konvenciją dėl orumo nežeidžiančio darbo namų darbininkams. Ši priemonė – tai žingsnis tinkama kryptimi viso pasaulio darbuotojų atžvilgiu, nes darbo standartai pradedami taikyti namų darbininkams – kategorijai, kuriai iki šiol šie standartai netaikyti. Dabar iniciatyvos turi imtis valstybės narės – jos turi pasižadėti ratifikuoti šią konvenciją.

Europos lygmeniu taip pat reikės, kad nustotume sistemingai atskirai vertinti imigracijos ir darbo politiką. Negerai, kad dėl pernelyg griežtų ir prastai pritaikytų imigracijos teisės aktų namų darbininkai priversti dirbti neoficialų darbą neturėdami teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Labai gerai žinoma, kad darbas namų ūkyje dažnai yra nesaugus ir neoficialus, kad dėl šio nesaugumo ir neoficialumo pažeidžiamos šios rūšies paslaugas teikiančių žmonių teisės, nors jie dalyvauja atitinkamų šalių ekonominėje veikloje ir turėtų būti laikomi darbuotojais, kaip visi kiti.

Atsižvelgiant į šiai veiklai reikiamą darbdavio ir darbuotojo pasitikėjimą patartina per daug neapkrauti darbo santykių pernelyg dideliais formalumais, bet darbuotojai turėtų turėti galimybę dirbti savo darbą oriai. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencija, papildyta rekomendacijomis namų darbininkams, galėtų būti dar vienas žingsnis tinkama kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šioje Europos Parlamento rezoliucijoje aptariama pasiūlyta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencija, papildyta rekomendacija namų darbininkams. Birželio mėnesį Ženevoje vyks kita TDO konferencija, per kurią bus sprendžiama namų ūkio darbo problema. Nors oficialiai Europos Sąjungai dalyvauti neleidžiama, nes TDO narės yra valstybės narės, ji puikiai žino savo įsipareigojimus bendradarbiauti su TDO ir todėl nenorėjo praleisti galimybės bendradarbiauti srityje, kurią būtų galima priskirti pagrindinių teisių sričiai. Namų ūkio darbo svarba neginčijama. Tai namuose atliekamas darbas – vaikų ir vyresniojo amžiaus žmonių priežiūra – kuris yra įtrauktas į strategiją „Europa 2020“ ir sudaro 5–9 proc. viso ES atliekamo darbo; ši dalis vis didėja. Vis dėlto namų darbininkus – dauguma jų moterys ir imigrantai – dažnai išnaudoja darbdaviai, neužtikrinantys jų socialinių teisių. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos, papildytos rekomendacijomis namų darbininkams, priėmimas yra svarbus žingsnis pirmyn, todėl jį vertiname teigiamai. Įvairiose valstybėse narėse, kaip girdėjote per diskusijas, dauguma šių darbuotojų yra moterys ir vis didesnę procentinę jų dalį sudaro neteisėti imigrantai. Šios dvi grupės yra pažeidžiamiausios ir joms kyla didžiausias smurto arba seksualinės prievartos pavojus. Šiuo atžvilgiu per artėjančią TDO konferenciją svarbu imtis priemonių. Puikiai žinomos išnaudotojiškos ir diskriminacinės jų darbo sąlygos. Daugelis šių namų darbininkų dirba sąlygomis, kuriomis beveik nepaisoma jų orumo, jie yra labai išnaudojami ir jiems nesuteikiamos tokios teisės, kaip teisė į socialinę apsaugą, sveikatos ir saugos apsaugą, motinystės apsaugą, darbo laiko ribojimą, poilsį, teisė laisvai burtis į asociacijas ir teisė į atstovavimą.

Taigi, akivaizdu, kad reikia reglamentuoti namų ūkio darbą. Todėl reikia skubiai imtis veiksmingų priemonių siekiant kovoti su nepastoviomis darbo vietomis, suklastotomis sąskaitomis faktūromis ir neteisėtu darbu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Manome, svarbu priimti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją, papildytą rekomendacija namų darbininkams, kurių dauguma yra moterys ir kurių vis didesnę procentinę dalį sudaro neteisėti imigrantai. Šios dvi grupės yra pažeidžiamiausios ir joms kyla didžiausias smurto arba seksualinės prievartos pavojus, todėl būtų labai gerai per artėjančią TDO konferenciją šiuo klausimu žengti ryžtingą žingsnį.

Puikiai žinomos išnaudotojiškos ir diskriminacinės namų darbininkų darbo sąlygos. Todėl darbą namų ūkyje būtina reglamentuoti, kad jiems nebereikėtų dirbti sąlygomis, kuriomis beveik nepaisoma jų orumo, ir kad jie galėtų naudotis tokiomis teisėmis, kaip teisė į socialinę apsaugą, sveikatos ir saugos apsaugą, motinystės apsaugą, darbo laiko ribojimą, poilsį, teisė laisvai burtis į asociacijas ir teisė į atstovavimą.

Taigi, reikia skubiai imtis veiksmingų priemonių siekiant kovoti su nepastoviomis darbo vietomis, suklastotomis sąskaitomis faktūromis ir neteisėtu darbu. Todėl būtina visas nestabilias darbo vietas paversti stabiliomis, kad dirbant būtų galima naudotis teisėmis ir būtų mokamas deramas darbo užmokestis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Visiškai sutinku, kad reikia priimti, ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) namų darbininkų konvenciją. Dauguma namų darbininkų dirba neturėdami jokių garantijų, dažnai atsiduria teisiškai abejotinoje administracinėje padėtyje, todėl jų padėtis tampa dar nestabilesnė ir jie dažnai kenčia nuo diskriminacijos, nelygybės ir nesąžiningo arba piktnaudžiaujamo elgesio. Vis dėlto jų paslaugos yra labai svarbios mūsų visuomenei – tai pagalba kūdikiams ir vyresniojo amžiaus žmonėms. Privalome sukurti teisinę sistemą, kurią taikydami galėtume gerinti šių darbuotojų sąlygas ir skatinti orumo nežeidžiančias darbo sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už dokumentą, kadangi dėl krizės prarandama milijonai darbo vietų, taip pat padidėjo su darbu susijęs nesaugumas ir skurdas, skurdas gresia 17 proc. ES gyventojų ir 23 mln. ES gyventojų neturi darbo. Tam tikrose šalyse darbas namuose dažniausiai priklauso šešėlinei ekonomikai, yra atliekamas neturint jokių garantijų ir (arba) nėra deklaruojamas. Didžioji dauguma šiame sektoriuje dirbančių žmonių yra moterys ir šis darbas yra menkai vertinamas, menkai apmokamas ir neoficialus. Namų darbininkų pažeidžiamumas reiškia, kad jie dažnai diskriminuojami ir gali lengvai patirti nevienodą, nesąžiningą ar išnaudojantį požiūrį. Darbą namų ūkyje reikėtų teisiškai pripažinti kaip darbą, suteikti daugiau teisių visiems namų darbininkams ir užkirsti kelią pažeidimams bei piktnaudžiavimui, siekiant sukurti teisinį pagrindą visiems namų darbininkams ir užtikrinti, kad jų darbas nevyktų už reguliavimo sistemos ribų. Priėmus, ratifikavus ir įgyvendinus TDO konvenciją ne tik būtų pagerinta daugelio moterų padėtis namų ūkio sektoriaus darbo rinkoje, užtikrinant joms orumo nežeidžiančias darbo sąlygas, bet ir būtų paskatinta jų socialinė įtrauktis. Tikslinga priimti teisės aktus, siekiant sukurti lanksčias bei saugias sutarčių sąlygas, pagal kurias būtų garantuojamos vienodos galimybės.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje EP „mano, jog būtina spręsti nelegalaus darbo problemą; atkreipia dėmesį į tai, kad darbo namų ūkyje sektoriui būdingas aukštas neoficialaus užimtumo lygis ir nelegalus darbas, kad šiame sektoriuje dirba daug darbininkų migrantų ir kad jų teisės dažnai pažeidžiamos; taip pat mano, jog apskritai būtina kovoti su darbu be garantijų, atsižvelgiant į tai, kad ši problema ypač aktuali darbininkams migrantams ir pablogina jau ir taip pažeidžiamą jų padėtį“.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Europoje, kai ir kitur, darbuotojų vyrų ir moterų padėties destabilizavimas yra pagrindinis oligarchijos vyravimo logikos principas. Vieną iš įvairių organizuoto nesaugumo formų – namų darbininkų nesaugumą – panaikinti sunkiau nei kitas. Šiame pranešime pritariama, kad reikia parengti TDO konvenciją siekiant apsaugoti tų darbuotojų, ypač šių nematomų moterų, teises. Jame taip pat smerkiama, kad didėja netipinių sutarčių skaičius, iš kurio matyti, kad darbas tampa vis nesaugesnis. Balsuoju už šią iniciatyvą, bet apgailestauju, kad ši iniciatyva iš tikrųjų nebus veiksminga.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Kadangi darbas namų ūkyje sudaro 5–9 proc. viso užimtumo, daugiausia šiame sektoriuje dirba moterys, toks darbas yra menkai vertinamas, menkai apmokamas, neoficialus ir namų darbininkų pažeidžiamumas reiškia, kad jie dažnai diskriminuojami ir gali lengvai patirti nevienodą, nesąžiningą arba išnaudotojišką požiūrį, būtina ieškoti išeities iš šios padėties. Todėl palankiai vertinų šią Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją, kurioje įspėjama apie darbo namų ūkyje problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas siekia išreikšti pritarimą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) iniciatyvai priimti konvenciją, papildytą rekomendacijomis dėl orumo nežeidžiančio darbo namų darbininkams. Iš tikrųjų darbuotojai migrantai, sutinkantys dirbti nekvalifikuotą laikiną darbą darbo rinkos pakraštyje arba namų ūkyje, patiria įvairią diskriminaciją. Šie darbuotojai dažnai patiria skurdą ir dirba neteisėtai, jiems kyla didesnis pavojus nukentėti nuo netinkamo elgesio, negauti reguliaraus darbo užmokesčio, patirti smurtą arba seksualinę prievartą ir jie rečiau kreipiasi į valdžios institucijas prašydami apsaugos ir apginti jų teises bijodami, kad nebūtų grąžinti į tėvynę ir (arba) kad jų nenubaustų darbdavys. Atsižvelgdama į šią padėtį balsavau už šią rezoliuciją. Pritariu konvencijos tikslui imtis veiksmų siekiant teisiškai pripažinti darbą namų ūkyje kaip profesinę veiklą, pradėti taikyti teises visiems namų darbininkams siekiant užkirsti kelią smurtui ir piktnaudžiavimui ir sukurti tokią teisinę sistemą, kuria būtų galima užkirsti kelią nereglamentuojamam darbui.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Pritariu šiai rezoliucijai dėl pasiūlytos Tarptautinės darbo organizacijos namų darbininkų konvencijos. Didelė dalis darbo namų ūkyje nedeklaruojama, jis yra nepastovus ir nepakankamai apmokamas, o namų darbininkams, daugiausia moterims, kyla piktnaudžiavimo rizika, ypač dirbant užsienyje. Priėmus šią TDO konvenciją galima sumažinti skurstančių dirbančių žmonių skaičių, pagerinti darbo sąlygas ir palengvinti socialinę pačių pažeidžiamiausių darbuotojų įtrauktį. Privalome taikyti pagrindinius darbo standartus namų darbininkams ir užtikrinti, kad namų ūkyje dirbantys žmonės turėtų teisę į socialinę apsaugą ir būtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Namų darbininkai dažnai patiria sunkumų dirbdami neoficialiai. Todėl jie nepatenka į oficialias ekonominės veiklos struktūras ir dažnai apribojamos jų kaip darbuotojų teisės. Šią padėtį reikia ryžtingai keisti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiame dokumente EP 1) palankiai vertina ir remia TDO iniciatyvą priimti konvenciją, papildytą rekomendacijomis dėl orumo nežeidžiančio darbo namų darbininkams; ragina ES šalis, kurios yra TDO narės, priimti šias priemones 2011 m. birželio mėn. įvyksiančioje TDO konferencijoje; ragina ES valstybes nares kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti šią konvenciją ir rekomendacijas; 2) mano, kad priėmus, ratifikavus ir įgyvendinus TDO konvenciją dėl orumo nežeidžiančio darbo namų darbininkams būtų galima sumažinti skurstančių dirbančių žmonių skaičių; 3) mano, kad priėmus, ratifikavus ir įgyvendinus tokią konvenciją būtų atsižvelgta į vienos iš pažeidžiamiausių darbuotojų kategorijų poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Alf Svensson (PPE), raštu.(SV) Vakar, gegužės 12 d., ketvirtadienį, Europos Parlamentas balsavo už rezoliuciją dėl pasiūlytos TDO konvencijos, papildytos rekomendacijomis namų darbininkams. Visame pasaulyje, ypač neturtingose šalyse, namų ūkio paslaugos yra vienos iš mažiausiai apmokamų darbų. Dažnai nesudaromos tinkamos tokio darbo sutartys ir nemokamos socialinės išmokos. Todėl gerai, kad prie TDO pridėtose rekomendacijose atkreipiamas dėmesys į šį paslaugų sektorių. Prieš Europos Parlamento rezoliuciją balsavau dėl 13 dalies formuluotės, kurioje ES valstybės narės raginamos ratifikuoti Tarptautinę darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvenciją, ko dar nepadarė nė viena ES valstybė narė. Manau, šešių pagrindinių universalių ir visiems žmonėms taikytinų JT konvencijų nebūtina papildyti kitomis priemonėmis. Iškiltų didelis pavojus, kad gali sumažėti jau priimtų konvencijų teisėtumas – nenoriu prie to prisidėti. Todėl verčiau stengčiausi užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi pagrindinių žmogaus teisių konvencijų, kurios aiškiai taikomos ir namų darbininkams. Atrodo, šiandien jų nepaiso daugelis jas pasirašiusių šalių.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu.(FR) Darbas namų ūkyje, kuris dažnai yra nepastovus, nepakankamai vertinamas ir nedeklaruojamas, sudaro 5–9 proc. viso pramoninių šalių užimtumo. Dauguma šių namų darbininkų yra moterys ir imigrantai, kuriuos lengviau išnaudoti ir kuriems lengviau nepakankamai mokėti. Priėmus šią TDO namų darbininkų konvenciją bus žengtas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus ir socialinėms teisėms suteikiant darbui namų ūkyje tokį pat statusą, kaip bet kuriam kitam darbui, ir sukuriant teisinę namų darbininkų sistemą.

Šiandien priimtoje Parlamento rezoliucijoje visos valstybės narės aiškiai raginamos pasirašyti šią konvenciją, kuria, nuoširdžiai tikiuosi, bus galima padidinti socialinę darbuotojų įtrauktį suteikiant jiems galimybę naudotis standartinėmis socialinėmis teisėmis, kuriomis gali naudotis visi darbuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje valstybės narės raginamos įsipareigoti dėl TDO namų darbininkų konvencijos projekto. Taikydami šią konvenciją galėsime geriau kovoti su nepriimtinamomis darbo sąlygomis, kuriomis dirba tiek daug šio sektoriaus darbuotojų, daugiausia moterys, ir daug darbuotojų imigrantų, ypač tų, kurie neturi dokumentų. Ji papildys kitas TDO arba kitų tarptautinių organizacijų konvencijas. Europos Parlamentas taip pat pasisakė už tai, kad ES ir jos valstybės narės ratifikuotų Tarptautinę darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvenciją. Vis dėlto apgailestauju, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai pavyko, pirmiausia todėl, kad nebuvo kelių Europos Parlamento narių socialistų, priimti pakeitimą, kuriame atsisakoma sudaryti darbuotojams imigrantams, ypač tiems, kurie neturi dokumentų, tokias pat sąlygas, kaip kitiems darbuotojams. Iš šio pakeitimo matyti vis neigiamesnis požiūris į imigrantus, kuriuo kurstoma ksenofobija. Toliau reikės iš tikrųjų įgyvendinti šios konvencijos nuostatas, nors bus nelengva, bet vis tiek galima teigti, kad tai teigiamas požiūris.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Tarptautinė darbo organizacija (TDO) yra specializuota Jungtinių Tautų organizacija, ginanti socialinį teisingumą, žmogaus ir darbuotojų teises. Pagrindinė šios organizacijos funkcija – nustatyti tarptautinius darbo ir socialinius standartus. 2010-ieji buvo TDO namų darbininkų metai. Todėl dabar nustatyti būtinieji standartai, nes namų darbininkai sudaro didžiausią pasaulio nereglamentuojamą sektorių.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0295/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pasiūlymą atsižvelgdamas į tai, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) yra Europos gyvulininkystės sektorius gyvūnų sveikatos problema, ypač kai gydymas yra nesėkmingas, kad gairės dėl tinkamo antimikrobinių medžiagų naudojimo buvo paskelbtos keliose valstybėse narėse ir dėl to sumažėjo antimikrobinių vaistų naudojimas, kad gyvulininkystės sektorius – pieno produktų, jautienos, kiaulienos, paukštienos, kiaušinių, ožkos ir avies pieno ir mėsos gamyba – yra labai svarbus Europos žemės ūkio ekonomikai ir į tai, kad pagrindinis ūkininkų tikslas yra užtikrinti, kad jų gyvuliai būtų sveiki ir vaisingi, taikant tinkamą žemės ūkio praktiką, susijusią su higiena, tinkamais pašarais, pritaikytu žemės ūkiu ir atsakingu gyvūnų sveikatos valdymu. Todėl raginu Komisiją parengti išsamų daugiametį kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms planą, kuris būtų įtrauktas į ES gyvūnų sveikatos strategiją (2011–2015 m.).

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Atsparumas antibiotikams yra Europos gyvulininkystės sektoriaus gyvūnų sveikatos problema, ypač kai gydymas yra nesėkmingas. Daugelyje valstybių narių paskelbtos tinkamo šių medžiagų naudojimo gairės ir dėl to sumažėjo jų naudojimas. Tinkamai naudojamos antimikrobinės medžiagos yra naudinga priemonė, kuria naudodamiesi ūkininkai gali išlaikyti sveikus ir vaisingus gyvulius ir užtikrinti jų gerovę. Nors šios medžiagos skiriamos naudoti gyvūnams, jos veikia ir žmones, ir gyvūnus. Pagrindinis šio pasiūlymo dėl rezoliucijos tikslas – užtikrinti, kad antimikrobinės medžiagos išliktų veiksminga kovos su gyvūnų ir žmonių ligomis priemonė, stengiantis, kad jos būtų naudojamos tik tada, kai būtina. Balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Pagrindinis ūkininkų tikslas – užtikrinti gyvulių sveikatą ir vaisingumą; tai jie gali pasiekti gera žemės ūkio praktika.

Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje raginama toliau moksliškai tirti antimikrobines medžiagas ir kitas galimybes, kuriomis naudojantis ūkininkams būtų lengviau siekti minėtų tikslų. Reikia nustatyti mokslinių tyrimų, žinių ir geriausios patirties dalijimosi darbotvarkę. Pritariu raginimui toliau moksliškai tirti gyvūnų gerovės ir žemės ūkio praktiką, pvz., bandų valdymo tobulinimą, ankstyvą ligų prevenciją ir stiprios sveikatos gyvūnų veislių išvedimą.

Vis dėlto būtina užtikrinti, kad dėl sustiprintos maistui gaminti skirtų gyvūnų ir augintinių atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) priežiūros ir stebėsenos nepadidėtų finansinė ir administracinė ūkininkų našta.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Atsparumas mikrobams yra didelė Europos gyvulininkystės sektoriaus gyvulių sveikatos problema. Atsižvelgiant į didelę gyvulininkystės sektoriaus svarbą Europos žemės ūkio ekonomikai, būtina tinkamai išspręsti šitą klausimą. Pritariu, kad valstybės narės turėtų nuolat vykdyti sistemingą maistui gaminti skirtų gyvūnų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėseną ir priežiūrą neapkraunant papildoma finansine ar administracine našta ūkininkų, kitų gyvūnų savininkų ar veterinarų. Maisto ir veterinarijos biuras ir Europos maisto saugos agentūra turėtų atlikti šioje srityje tolesnius patikrinimus ir analizes bei teikti rekomendacijas. Pritariu, kad Komisija turi vykdyti derybas tarptautiniu mastu, kad būtų uždraustas antibakterinių medžiagų naudojimas gyvulių pašaruose, siekiant skatinti jų augimą, ir šį klausimą įtraukti į dvišales derybas su trečiosiomis šalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Gerai, kad sumažėjo antibiotikų naudojimas ir kad jis sumažėjo keliose valstybėse paskelbus tinkamo antibiotikų naudojimo gaires.

Reikėtų atidžiai apsvarstyti bet kokį antimikrobinių medžiagų skyrimo žmonėms arba gyvūnams sprendimą ir atsižvelgti į galimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) pavojų. Iš tikrųjų šį atsparumą gali įgyti tiek žmonės, tiek gyvūnai, ir jis gali būti perduodamas iš žmogaus gyvūnui ir atvirkščiai. Gerai žinau, kad žmonės tampa atsparūs antimikrobinėms medžiagoms dėl netinkamų antibiotinių vaistų dozių ir netinkamo gydymo, bet šis atsparumas gali atsirasti ir dėl AAM geną turinčių bakterijų perdavimo gyvūnuose, turinčio rimtų pasekmių visuomenės ir gyvūnų sveikatai.

Todėl susiduriame su tikrai visiems aktualia problema, kurią koordinuotai reikia spręsti ES lygmeniu siekiant užtikrinti, kad antimikrobinės medžiagos išliktų veiksminga kovos su žmonių ir gyvūnų ligomis priemonė, skatinti tinkamą ir atsakingą naudojimą ir apriboti jų naudojimą tik tais atvejais, kai būtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu.(RO) Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) yra Europos gyvulininkystės sektoriaus gyvūnų sveikatos problema, ypač kai keliose valstybėse narėse jau paskelbtos tinkamo šių medžiagų naudojimo gairės ir dėl to sumažėjo antimikrobinių vaistų naudojimas. Pagrindinis ūkininkų tikslas yra gera žemės ūkio praktika (higiena, tinkamu pašaru, pritaikytu žemės ūkiu, atsakingu gyvūnų sveikatos valdymu) užtikrinti, kad gyvuliai būtų sveiki ir vaisingi, todėl manau, kad reikia daugiau moksliškai tirti naujas antimikrobines medžiagas, taip pat kitas alternatyvas (skiepijimą, biologinį saugumą, atsparių gyvūnų veisimą) ir įrodymais pagrįstą Europos Sąjungoje taikomą infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės strategiją, taikomą įgyvendinant bendrąsias mokslinių tyrimų programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl atsparumo antibiotikams rezoliucijos, nes manau, kad Komisija ir valstybės narės turi priimti priemones, kuriomis būtų galima spręsti vis didėjančią gyvūnų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) problemą atsižvelgiant į tai, kad naudojant antibiotikus pašaruose didėja ir žmonių atsparumas antibiotikams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsparumas antibiotikams yra didelė gyvulininkystės sektoriaus problema, todėl pritariu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto susirūpinimui šiuo klausimu ir sutinku su jo pasiūlymais ne tik mažinti gyvūnų atsparumą gydymui antibiotikais, bet ir skatinti kitaip kovoti su gyvūnų ligomis, nebūtinai naudojant antibiotikus.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pašaruose naudojant antimikrobines medžiagas siekiant skatinti gyvūnų augimą kyla pavojus ne tik gyvūnų, kurie tampa atsparūs antibiotikams, bet ir žmonių sveikatai, nes gyvūniniai produktai patenka į maisto grandinę ir veikia žmones.

Todėl reikia skubiai ištirti galimybę uždrausti antimikrobinių medžiagų naudojimą pašaruose ir skatinti atsparumo antibiotikams mažinimo priemones užtikrinant geresnę gyvūnų sveikatą ir didesnę maisto saugą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šioje Europos Parlamento rezoliucijoje nagrinėjama gyvūnų atsparumo antibiotikams problema, kurios pasekmės katastrofiškos. Ši problema veikia žmonių – ypač dirbančių su šiais gyvūnais – sveikatą, taip pat ekonomiką, nes kyla pavojus būsimam ES gyvulininkystės konkurencingumui. Parlamentas jau ne kartą aptarė šį klausimą ir priėmė kelias iniciatyvas, pvz., dėl duomenų bazės, kurią reikėtų nuolat naujinti. Vis dėlto jau atėjo laikas pereiti nuo žodžių prie darbų, kad galiojantys teisės aktai neliktų neįgyvendinti. Todėl rengiant naują bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) svarbu atsižvelgti į šią problemą ir skatinti gerą gyvulininkystės praktiką. Todėl balsavau už šį Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete didžiąja balsų dauguma priimtą bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes tai labai suderintas tekstas, kurio pasiūlymais apsaugoma ne tik žmonių sveikata ir ginama gyvūnų gerovė, bet ir užtikrinamas įmonių gyvybingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) yra Europos gyvulininkystės sektoriaus gyvūnų sveikatos problema, apimanti pieno produktus, jautieną, kiaulieną ir vištieną, kiaušinius, avių ir ožkų pieną ir mėsos gamybą. Tinkamai naudojamos antimikrobinės medžiagos yra naudinga priemonė, kuria naudodamiesi ūkininkai gali išlaikyti sveikus ir vaisingus gyvulius.

Žmonių AAM dažnai atsiranda dėl netinkamų antibiotinių vaistų dozių. Patogeninių bakterijų perdavimas itin pavojingas kasdien su gyvūnais susiduriantiems ūkininkams ir ūkio darbuotojams.

Šiuo pranešimu prisidedama prie vadovavimo bendriems šios srities duomenų rinkimo veiksmams, rezultatų analizės ir sprendimų siūlymo. Jo tikslas – perteikti išsamų vaizdą apie tai, kada, kaip ir kuriems gyvūnams šiandien iš tikrųjų naudojamos antimikrobinės medžiagos, neužkraunant papildomos finansinės arba administracinės naštos ūkininkams arba kitiems gyvūnų savininkams, atsižvelgiant į tai, kad ūkininkavimo praktika ir intensyvumas skirtingose valstybėse narėse skiriasi.

Norėtume pabrėžti gyvulininkystės sistemų, kurias taikant reikėtų skirti mažiau antimikrobinių medžiagų, kūrimo ir naujų antimikrobinių medžiagų mokslinių tyrimų svarbą. Šią rezoliuciją vertiname teigiamai, nes joje skatinamas tinkamas ir atsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) yra Europos gyvulininkystės sektoriaus gyvūnų sveikatos problema, apimanti pieno produktus, jautieną, kiaulieną ir vištieną, kiaušinius, avių ir ožkų pieną bei mėsos gamybą. Tinkamai naudojamos antimikrobinės medžiagos yra naudinga priemonė, kuria naudodamiesi ūkininkai gali išlaikyti sveikus ir vaisingus gyvulius.

Žmonių AAM dažnai atsiranda netinkamai dozuojant antibiotinius vaistus, kuriais perduodant patogenines bakterijas kyla itin didelis pavojus kasdien su gyvūnais susiduriantiems ūkininkams ir ūkio darbuotojams.

Šiuo dokumentu prisidedama prie vadovavimo bendriems šios srities duomenų rinkimo veiksmams, jų rezultatų analizės ir atitinkamų jų sprendimų siūlymo. Taigi, jo tikslas – perteikti išsamų vaizdą apie tai, kada, kaip ir kuriems gyvūnams šiandien iš tikrųjų naudojamos antimikrobinės medžiagos, neužkraunant papildomos finansinės arba administracinės naštos ūkininkams arba kitiems gyvūnų savininkams, atsižvelgiant į tai, kad ūkininkavimo praktika ir intensyvumas skirtingose valstybėse narėse skiriasi.

Taip pat svarbu moksliškai tirti naujas antimikrobines medžiagas bei kitas alternatyvas ir norėtume pabrėžti veiksmingų gyvulininkystės sistemų, kurias taikant reikia skirti mažiau antimikrobinių medžiagų, kūrimo svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už dokumentą, kadangi galutinis tikslas – užtikrinti, kad antimikrobinės medžiagos liktų veiksminga kovos su gyvūnų ir žmonių ligomis priemonė, stengiantis, kad antimikrobinės medžiagos būtų naudojamos griežtai pagal būtinybę. Mano nuomone, reikia vystyti gerą gyvulininkystės praktiką, kadangi tai padeda riboti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką. Šią praktiką ypač būtina taikyti jauniems gyvuliams, kurie gaunami iš įvairių gyvulių augintojų ir todėl padidina užkrečiamų ligų grėsmę. Komisija turi siekti, kad tarptautiniu mastu būtų uždraustas antibakterinių medžiagų naudojimas gyvulių pašaruose, siekiant skatinti jų augimą, ir šį klausimą įtraukti į dvišales derybas su trečiosiomis šalimis, pvz., JAV. Reikia pabrėžti loginį gyvūnų sveikatos ir antimikrobinių medžiagų naudojimo ryšį, taip pat gyvūnų sveikatos ir žmogaus sveikatos sąsają. Šiai dienai mums svarbiausia yra užtikrinti aukšto lygio maisto saugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Ilgą laiką antibiotikai laikyti stebuklingais vaistais, kuriais gydytos infekcinės ligos. Daugumoje Europos šalių antibiotikai yra labiausiai naudojamų vaistų klasė po analgetikų. Maždaug 50 proc. Europoje skiriamų antibiotikų naudojami veterinarijoje. Jei nebūtų naudojami antibiotikai, gyvūnų ligos ir epizootijos sparčiai plistų ir taptų epidemijomis, todėl patirtume didžiulę ekonominę žalą. Deja, nekontroliuojamo antibiotikų naudojimo žmonių medicinoje ir veterinarijoje kaina labai didelė. Naudojant per daug antibiotikų patogenai tampa atsparūs ir prisitaiko. Daug gerai žinomų antibiotikų šiandien yra neveiksmingi arba nepatikimi. Todėl labai pritariu Parlamento rezoliucijai, kurioje Komisija ir valstybės narės aiškiai raginamos atsakingai spręsti didėjančią gyvūnų atsparumo antibiotikams problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Šioje rezoliucijoje pripažįstama, kad tinkamai naudojamos antimikrobinės medžiagos yra naudinga priemonė, kuria naudodamiesi ūkininkai gali išlaikyti sveikus ir vaisingus gyvulius ir užtikrinti gyvūnų gerovę. Joje taip pat pripažįstama, kad reikia griežtos kontrolės ir stebėsenos, todėl galėjau už ją balsuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) yra Europos gyvulininkystės sektoriaus gyvūnų sveikatos problema, ypač kai gydymas yra nesėkmingas. Keliose valstybėse narėse jau paskelbtos tinkamo antimikrobinių medžiagų naudojimo gairės ir dėl to sumažėjo antimikrobinių medžiagų naudojimas. Nors ir pasiekta gerų rezultatų, dar daug reikia nuveikti sprendžiant šią problemą. Todėl reikia bendros Europos politikos siekiant išspręsti šią problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu.(LT) Šiandien Parlamentas priėmė svarbų sprendimą dėl atsparumo antibiotikams. Mano požiūriu, rinkti ir analizuoti duomenis apie gyvūnų sveikatos produktų, įskaitant antibiotines medžiagas, naudojimą, labai svarbu. Taip pat būtina užtikrinti, kad šie produktai būtų naudojami veiksmingai ir saikingai ir nekeltų rizikos kovos su žmonių ligomis priemonių veiksmingumui, kai gydymui medicinoje pasirenkami antibiotiniai preparatai. Nors 2005–2009 m. ES antibakterinių medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose stebėsenos tyrimai rodo pozityvius rezultatus, tačiau vis dar galime pasakyti, jog kontroliuojamos mažėjimo tendencijos nėra – yra tik fragmentiški svyravimai. Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad 2009 m. duomenimis, daugiausiai neatitikimų dėl antibiotinių medžiagų nustatyta medaus, triušių ir tvenkininių žuvų mėginiuose, t. y. produktuose, kurie neretai laikomi vertingais maisto produktais ir dažnai naudojami kasdienei europiečių mitybai. Tad siekis apdairiai taikyti antimikrobines medžiagas ir vykdyti nuoseklią stebėseną, siekiant geriau koordinuoti žmogaus ir veterinarinių mokslinių tyrimų išteklius yra labai svarbus užtikrinant žmonių sveikatą bei gyvūnų gerovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu.(RO) Balsavau už šią rezoliuciją. Dėl priežasčių, susijusių su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, Europoje kasmet miršta 25 000 žmonių. Gyvūnai ir gyvūninis maistas gali turėti įtakos perduodant atsparumą antimikrobinėms medžiagoms žmonėms. Todėl antibiotikus gyvulininkystėje reikia naudoti atsargiai. Reikia kuo aktyviau įgyvendinti šioje rezoliucijoje pasiūlytas didesnio veterinarų ir ūkininkų informavimo priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Ši rezoliucija dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) parengta, kai AAM tapo gyvūnų sveikatos problema Europos gyvulininkystės sektoriuje, kuriame artimiausioje ateityje reikia užtikrinti, kad būtų galima pasitikėti saugiu ir veiksmingu gydymu antimikrobinėmis medžiagomis.

Skiriant antimikrobines medžiagas gyvūnams būtina atsižvelgti į galimą AAM pavojų žmonėms, kuris dažnai kyla dėl netinkamų antibiotinių vaistų dozių, netinkamo gydymo ir nuolatinio antimikrobinių medžiagų poveikio patogenams ligoninėse.

Balsavau už šį pranešimą, nes dėl AAM genų turinčių patogeninių bakterijų perdavimo jas vartojant ir (arba) kasdien susiduriant su gyvūnais kyla didelė grėsmė žmonėms. Manau, labai svarbu įsipareigoti atlikti mokslinius tyrimus, nes jais prisidedama plėtojant antimikrobines medžiagas kaip veiksmingą kovos su žmonių ir gyvūnų ligomis priemonę. Vis dėlto antimikrobines medžiagas reikėtų naudoti tik tada, kai būtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Atsparumas antibiotikams yra didelė visuomenės sveikatos problema. Netinkamai naudojant ir dozuojant antimikrobines medžiagas kyla atsparumo pavojus žmonėms ir gyvuliams. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali būti perduodamas iš žmonių gyvūnams ir atvirkščiai. Pacientams ligoninėse ir ūkininkams kyla itin didelis atsparių bakterijų poveikio pavojus. Būtina geriau koordinuoti žmonių ir veterinarinius atsparumo mokslinius tyrimus ir toliau moksliškai tirti naujus antibiotikus, alternatyvų gydymą ir gyvūnų ligų prevenciją bei kontrolę.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Gyvulininkystės vaidmuo Europos ekonomikoje didelis. Antibiotikai dažnai naudojami siekiant užtikrinti gyvūnų sveikatą. Problema, kuri gali kilti, yra ta, kad gali atsirasti žmonių ir gyvūnų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM), kuris gali turėti didelį poveikį žmonių sveikatai. Todėl būtina priimti tinkamą strategiją kaip tokios rizikos mažinimo atsargumo priemonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiame dokumente EP 1) teigiamai vertina Komisijos ir jos agentūrų darbą bendrai renkant duomenis šioje srityje, ypač 2009 m. iniciatyvą parengti Europos antimikrobinių medžiagų vartojimo veterinariniais tikslais stebėsenos (angl. European Surveillance of Veterinary Antimicrobial Consumption, ESVAC) strategiją; apgailestauja, kad dar ne visos valstybės narės prisijungė prie ESVAC tinklo, ir ragina, kad daugiau valstybių narių tai padarytų; ragina Komisiją skirti ESVAC tinklui finansinių išteklių, kurių pakaktų tinklo veiklai vykdyti; ragina Komisiją nedelsiant parengti atitinkamą teisinę sistemą, siekiant valstybėms narėms suteikti leidimą veiksmingai rinkti duomenis; 2) ragina Komisiją siekti, kad duomenų surinkimas būtų suderintas ir palyginamas taip pat su veikla, kuri vykdoma trečiosiose šalyse, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Antibiotikai – tai natūraliai susidarę metaboliniai grybelių arba bakterijų produktai, naudojami gydant bakterines infekcijas. Jais, be kita ko, prevencijos tikslais šeriami gyvūnai. Atsparumas pasireiškia tada, kai antibiotikas nebegali sunaikinti bakterijų arba stabdyti jų augimo. Siekiant to išvengti būtina laikytis gydytojų nurodymų. Vis dėlto atsparios gyvūnų bakterijos gali būti perduodamos žmonėms, todėl kyla didelis pavojus – antibiotikams gali tapti atsparūs net žmonės. Todėl reikėjo balsuoti už šį pranešimą siekiant pagaliau paskatinti gyvulininkystės produkciją nenaudojant antimikrobinių medžiagų.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (SK) Žinoma, kad kartais gyvūnai, kuriems duodami antibiotikai, kaip ir žmonės, pasirodo esantys atsparūs jų poveikiui. Šis atsparumas gali būti perduodamas iš gyvūnų žmonėms, todėl kyla pavojus sveikatai arba darosi sudėtingiau gydyti kai kurias ligas. Dėl šios priežasties svarbu atidžiau stebėti, kaip antibiotikai naudojami gyvulininkystėje ir naminiams gyvūnams. To reikia siekiant užtikrinti vienodai aukštą vartotojų apsaugos ir maisto gamybos saugumo lygį visose ES valstybėse narėse. Iš žmonių atstovų sudarytas Europos Parlamentas gali raginti Komisiją imtis veiksmų. Sparčiai ir veiksmingai veikti galime tik žinodami tikrąją padėtį. Todėl pritariau šiam pateiktam pranešimui ir tikiuosi, kad artimiausioje ateityje Komisija pateiks antibiotikų naudojimo gyvulininkystės sektoriuje stebėsenos priemonių pasiūlymą.

 
  
  

Pranešimas: Marietje Schaake (A7-0112/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes padėdama skatinti vystymąsi, įtrauktį, demokratiją ir vengti konfliktų kultūra gali būti svarbiausiu tarptautinių santykių elementu. Todėl kultūrą reikėtų įtraukti į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vystymosi programą.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu.(IT) Naujosios skaitmeninės ekonomikos laikais kultūros ir kūrybinėje pramonėje slypinčios didžiulės galimybės gali paskatinti Europos kultūrinės įvairovės raišką, ekonominės ir socialinės pažangos sklaidą. Be to, kultūra ir kūrybingumas yra svarbiausi dalykai, padedantys užtikrinti ir sustiprinti kultūrinį paveldą ir kraštovaizdį bei kelti piliečių kultūros lygį. Neturėtume nuvertinti fakto, kad ši sritis yra viena dinamiškiausių Europoje ir sudaro 2,6 proc. ES bendrojo vidaus produkto, taip padėdama užtikrinti geros kokybės darbo vietas maždaug 5 mln. Europos piliečių.

Prieš metus Komisijai paskelbus žaliąją knygą, kultūros ir kūrybinė pramonė sulaukė pelnyto pripažinimo, išsikovodama svarbų vaidmenį Europos kultūros, pagrįstos informacinės visuomenės, naujovių diegimo ir verslumo idėjomis, vizijoje. Deja, investicijų stoka, nepakankamas bendrovių kapitalo finansavimas, reguliavimo sistemos, padedančios sumažinti menininkų ir kūrėjų judumo kliūtis, nebuvimas ir vis labiau plintantis piratavimas yra vienos iš Europos kultūros erdvės atsiradimo kliūčių. Reikia nepamiršti, kad pasaulinė Europos pramonės sėkmė pagrįsta didžiuliu mūsų menininkų profesionalumu ir kūrybingumu, todėl siekiant paremti gerą menininkų darbą reikėtų juos saugoti ir skatinti konkrečiomis paskatomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Esminis Europos kultūros aspektas – tai, kad jos nereikia supaprastintai reklamuoti per išorės santykius, tačiau dėl ypatingų savo savybių ji sklinda kaip ryškus ir gyvas reiškinys. Apie kultūras, jų įvairovę, gausumą ir kūrybinę įvairovę turėtume kalbėti taip pat, kaip kalbame apie Europos vertybes, teises ir laisves bei kultūros, kaip Europos ambasadorės vaidmenį, nes kiekvienas kūrybinis nacionalinės kultūros elementas gali padėti garsinant visą Europą. Prieš pradėdami garsinti šias kultūras už Europos ribų, pirmiausia patys turėtume norėti susipažinti su visais tipiškais europietiškais kultūros elementais. Todėl manau, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis yra geriausias Europos kultūrų ambasadorius. Vienintelė sąlyga, kad piliečiams būtų suteikta paprasčiausia esama galimybė sužinoti apie jų gyvenamos teritorijos kultūros turtus.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. ES yra kultūriškai įvairi vertybių bendrija, kurioje ES plėtra, piliečių judumas bendroje Europos erdvėje, seni ir nauji migracijos srautai ir visų rūšių mainai su likusia pasaulio dalimi prisideda prie šios kultūrų įvairovės. Kultūra atlieka svarbų vaidmenį dvišaliuose vystymosi ir prekybos susitarimuose ir reiškiasi per tokias priemones kaip Europos vystymosi bendradarbiavimo, stabilumo demokratijos ir žmogaus teisių ir pasirengimo narystei priemonės, taip pat Europos kaimynystės politika (EKP), Rytų partnerystė, Viduržemio jūros šalių sąjunga ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP), kurių ištekliai daugiausia naudojami įvairioms kultūros programoms finansuoti. Pritariu, kad reikia stiprinti kultūrinius ir švietimo mainus su trečiosiomis šalimis, kurie sustiprintų pilietinę visuomenę, paskatintų demokratijos plėtrą ir tinkamą valdymą, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių puoselėjimą ir suteiktų tvirtus pagrindus ilgalaikiam bendradarbiavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Baudis (PPE), raštu.(FR) Šiame pranešime skelbiama aiški žinia: Europos Sąjunga privalo įtraukti nuoseklią ir suderintą kultūros strategiją į savo užsienio politiką. Europą ir pietines Viduržemio Europos valstybes vienijantys ryšiai šiuo metu smarkiai kinta. Arabiškajame pasaulyje pučia laisvės vėjas. Kultūra yra didžiulis turtas. Ji prisideda prie gyvybingos ir ilgalaikės demokratijos. Pokyčiai kultūros ir švietimo srityse skatina organizuotos pilietinės visuomenės atsiradimą. Bendradarbiavimas kultūros srityje taip pat vienas svarbiausių dalykų Europos Sąjungai siekiant sėkmės Viduržemio jūros regione. Kultūra padeda tautoms dalytis viena kitos paveldu ir sąveikauti, padeda išmokti gerbti ir kasdien geriau suprasti viena kitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Europos Parlamentui buvo svarbu tvirtai priminti, kad visais ES išorės veiksmais turime skatinti įvairovę ir kultūrinius mainus, saugoti paveldą. Kultūra yra integracijos, tolerancijos ir tarpusavio supratimo pagrindas, ji yra svarbiausia mūsų visuomenei, ją turime remti diplomatinėmis pastangomis, siekdami užtikrinti žmogaus teises ir demokratiją. Tačiau šiame pranešime pabrėžiama, kad išorės santykių kultūrinis matmuo vis dar nepakankamai išvystytas ir suderintas ir kad šioje srityje būtina priimti bendrą, nuoseklią strategiją. Smerkdami interneto cenzūrą ir jos keliamas grėsmes žmogaus teisėms bei galimybei naudotis ir dalytis visuotiniu kultūriniu paveldu, taip pat atnaujinome paramą laisvam internetui. Kadangi Europos piliečius jungia nemažai bendrų kultūros vertybių, Europos interesus geriausiai įgyvendinsime laikydamiesi vieningos nuomonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu.(IT) Europos Sąjunga žinoma dėl kultūros formų įvairovės. Mano nuomone, Europos vertybės, pvz., pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir pagrindinėms laisvėms, perduodamos per mūsų kultūrinius produktus. Žinios bei tarptautiniai įgūdžiai, kaip nurodyta strategijoje „Europa 2020“, yra esminiai švietimo sistemos elementai. Daugiakalbystė, el. įgūdžiai ir kultūrinės žinios sudaro sąlygas pasinaudoti daugeliu šiandieninės visuotinės darbo rinkos siūlomų galimybių. Todėl kultūra turėtų būti integruota į daugelį įvairių ES užsienio politikos veiksmų. Šiuo metu nuoseklios ir suderintos ES kultūros strategijos ES išorės veiksmuose nėra. Taip pat pastebime ne tik valstybių narių, bet ir įvairių Europos Sąjungos departamentų ir institucijų susiskaidymą bei nevieningumą.

Neturėdami bendros strategijos dėl šio susiskaidymo negalime veiksmingai panaudoti išteklių ir biudžeto asignavimų kultūros sektoriui. Todėl raginu Komisiją apsvarstyti galimybę supaprastinti ir integruoti kultūrą į ES išorės veiksmus ir Europos institucijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu.(ES) Pritariu savo frakcijos kolegos pranešimui, nes jame pabrėžiamas įvairiapusis kultūros pobūdis bei jos svarba visose gyvenimo srityse ir teigiama, kad į kultūrą reikia atsižvelgti visose ES išorės politikos srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Manau, kad kultūrinis Europos politikos, kuria siekiama didesnės Europos sanglaudos, aspektas yra svarbus. Todėl palankiai vertinu visas kultūros programas, kuriomis siekiama sukurti Europos tapatybę, pagrįstą bendromis vertybėmis ir tarpusavio supratimu. Tikiu, kad kai kurios kultūrinės iniciatyvos gali turėti įtakos santykiams Europos Sąjungoje, taip pat diplomatiniams ryšiams su trečiosiomis šalimis. Įvairių valstybių kultūriniai elementai gali būti tarsi taikaus bendradarbiavimo link vedantys tiltai, siekiant užtikrinti stabilumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Nevertėtų išpūsti ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų, svarbu, kad Komisijos narė C. Ashton ir toliau juos įtrauktų į savo darbą Europos išorės veiksmų tarnyboje.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo įkurta Europos išorės veiksmų tarnyba, kurios veikla turėtų apimti suderintą ir nuoseklią diplomatijos strategiją. Šis pranešimas, kuriam iš esmės pritariu, parengtas šia svarbia tema. Beje, daugelis į šį pranešimą įtrauktų pasiūlymų, pvz., skatinti jaunimo mainus ir stiprinti ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis trečiosiose šalyse, yra pasiūlymai, už kuriuos aš pasisakiau savo pranešime tema „Europos kaimynystės politikos apžvalga – pietinis matmuo“ ir kuris šiame Parlamente buvo priimtas. Remdamasis šiuo pranešimu, norėčiau pabrėžti pagarbą kalbinio ir (arba) kultūrinio turto išsaugojimui ir (arba) skatinimui visose valstybėse narėse; Europos kultūros vertybių, kaip priemonių pagrindinėms teisėms ir gerai valdysenai skatinti, skleidimo svarbą; ir galiausiai, kultūros atašė kiekvienoje ES atstovybėje užsienyje svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Daugelis klausia, ar yra toks dalykas, kaip Europos kultūra, dažnai supriešindami ją su kultūrų Europa arba kultūrų europinimu. Tiems, kurie mano, kad Europa turi tapatybę, vertybių, o aš viena tokių, atsakymas aiškus – Europos kultūros tapatybė egzistuoja. Diplomatinėmis pastangomis ES turėtų labiau atsižvelgti būtent į kultūrinį aspektą, ypač skatindama žmogaus teises, demokratiją ir vystymąsi trečiosiose šalyse. Norint to pasiekti, vyriausioji įgaliotinė turėtų įsteigti kultūrinės diplomatijos generalinį direktoratą Europos išorės veiksmų tarnyboje ir paskirti už kultūrinius ryšius bei Europos kultūros propagavimą visose ES atstovybėse trečiosiose šalyse atsakingus asmenis. Taip pat turėtume apsvarstyti galimybę įvesti kultūros vizas menininkams ir visiems kultūros sektoriaus darbuotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Būdama ekonomine jėga, Europos Sąjunga yra ir kultūrinė jėga, kurios įtaka sklinda gerokai už jos ribų. Tai, kad įvairios valstybės turi tradicinių istorinių ryšių su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, stiprina Europos gebėjimą prasiskverbti į kitas kultūras ir padeda geriau suprasti Europos kultūrą kitose pasaulio vietose. Taip pat negalima nuvertinti kalbos, padedančios palaikyti ir sutvirtinti šiuos ryšius, veiksnio.

Apgailestauju, kad, nepaisant visų ketinimų protokolų, Europos Sąjunga ir toliau nesupranta, kaip svarbu skatinti Europos kalbų, kurios ypač tinkamos bendravimui ES institucijose, mokymą. ES pasirinko į save susitelkusią kalbų politiką. Norėčiau, kad ši tendencija pasikeistų.

Užsienio politikoje, kokią siūlo formuoti Europos Sąjunga, negalima neatsižvelgti į kultūrinį aspektą, privalu kultūrą laikyti turtu, vertybe, kuri ne visuomet materiali, tačiau ypač svarbi pasaulyje, kuris labiau linkęs pasiduoti valstybių ir tarptautinių organizacijų švelniai galiai. Europos išorės veiksmų tarnybai šiuo požiūriu teks svarbus vaidmuo. Tikiuosi, jai pavyks įveikti šį iššūkį.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis M. Schaake pranešimas – apie Europos Sąjungos išorės veiksmų kultūrinius aspektus. Nors gali pasirodyti keista kalbėti apie kultūrą, kuri nėra svarbiausia gėrybė, kai daugelis europiečių kasdien susiduria su problemomis įsigydami išgyvenimui būtinų prekių, negalime jos nepaisyti: privalome manyti, kad ji ne tik ypač svarbi mūsų gyvenimo kokybei, ji gali ir turi būti ekonominio vystymosi bei darbo vietų kūrimo jaunimui galimybe, taip pat akivaizdžiu tautų vienybės ir sanglaudos veiksniu. ES turi būti kultūros vertybių bendrija, kurioje įvairovė būtų turtas ir vienybės bei sanglaudos veiksnys arba, kaip pranešėja tai įvardija, „visuotinės taikos ir stabilumo priemonė“. Todėl mums būtina skubiai peržiūrėti užsienio politiką, kurioje stinga dėmesio kultūrai. Balsuoju už šį pranešimą, nes sutinku su jame pateiktais pasiūlymais ir tikiuosi, kad kultūra padės rasti sprendimus, kaip pakilti iš krizės, ir kad ji bus Europos visuomenės gerovei skirtas turtas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šis pranešimas patvirtina, kad kultūra šiuo metu Europos Sąjungoje nėra pakankamai vertinama: remiantis išnaudotojiška kultūros vizija ir naudojantis kultūrinės diplomatijos sąvoka ji laikoma užsienio politikos įrankiu. Kitaip sakant, kultūra laikoma tam tikru avangardu Europos Sąjungos ir valstybių narių interesams pasaulyje ginti ir apie juos pranešti (22 punktas), ir atkreipkite dėmesį, kur veda ši vizija: ja siekiama skatinti tarptautinę prekybą (23 punktas). Ar ne per dažnai tai skamba tarsi sinonimas politikai ir praktikai, pagal kurią visų valstybių tapatybė ir kultūra suniveliuojama ir negerbiama?

Šiame pranešime taip pat glūdi apgavystė, kuri netikėtai paaiškėja kalbant apie ES kultūrą: teigiama, kad egzistuoja bendra Europos tapatybė ir bendra Europos kultūra ir net kad ji pagrįsta tokiomis vertybėmis, kaip laisvė, demokratija, tolerancija ir solidarumas.

Kultūra, kaip ir visi istoriniai reiškiniai, nėra pagrįsta vienalyte, bendra tapatybe, kaip tik priešingai, tai priešiškumo, konfliktų ir kultūrinio dominavimo išraiška. Europos kultūra, kaip žinia, skolinga įvairioms pasaulio kultūroms, pvz., Europos kolonizmo aukomis buvusioms tautoms.

Šiame parnešime kultūros sąvoka perteikiama ir ja naudojamasi neteisingai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šis pranešimas atspindi šiuo metu Europos Sąjungoje vyraujantį kultūros suvokimą: pagrįsta išnaudotojiška vizija ir besinaudojanti kultūrinės diplomatijos sąvoka kultūra laikoma užsienio politikos įrankiu. Kitaip sakant, kultūra laikoma tam tikru avangardu Europos Sąjungos ir valstybių narių interesams pasaulyje ginti ir apie juos pranešti (22 punktas), ir atkreipkite dėmesį, kur veda ši vizija: ja siekiama skatinti tarptautinę prekybą (23 punktas). Ar ne per dažnai tai skamba tarsi sinonimas politikai ir praktikai, pagal kurią visų valstybių tapatybė ir kultūra suniveliuojama ir negerbiama?

Šiame pranešime taip pat glūdi apgavystė, kuri netikėtai paaiškėja kalbant apie ES kultūrą: teigiama, kad egzistuoja bendra Europos tapatybė ir bendra Europos kultūra ir net kad ji pagrįsta tokiomis vertybėmis, kaip laisvė, demokratija, tolerancija ir solidarumas.

Kultūra, kaip ir visi istoriniai reiškiniai, nėra pagrįsta vienalyte, bendra tapatybe, kaip tik priešingai, tai priešiškumo, konfliktų ir kultūrinio dominavimo išraiška. Europos kultūra, kaip žinia, skolinga įvairioms pasaulio kultūroms, pvz., Europos kolonizmo aukomis buvusioms tautoms.

Europos Sąjunga negali kelti grėsmės mūsų kultūrinei įvairovei ar neteisingai interpretuoti bei naudotis kultūros sąvoka.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už dokumentą, kadangi kultūros diplomatija yra kertinis akmuo kuriant pasitikėjimą ir ilgalaikius santykius su trečiųjų šalių piliečiais. Kultūra turėtų būti esminė sudedamoji dalis, horizontaliai integruota į plačios išorės politikos sritis, sudarančias ES užsienio politiką: ir į ES prekybos santykių, ir į plėtros bei kaimynystės, ir į vystomojo bendradarbiavimo bei bendrą užsienio ir saugumo politiką. Kultūra turi ir ekonominės vertės: Europos kultūros pramonė prisideda prie Europos verslumo, naujovių ir verslo, dėl ES kultūrų įvairovės Europa tapo patraukliausia pasaulio turistų lankoma vieta. Dėl gyvo kultūrinio klimato ES yra patraukli veikti verslo įmonėms ir gyventi žmonėms. Nuoseklios, suderintos kultūros vaidmens ES išorės veiksmuose strategijos iš tiesų šiuo metu nėra ir ją reikia parengti. Europos patrauklumo pasaulio lygiu susietoje ir konkurencingoje aplinkoje išsaugojimas ir puoselėjimas nėra prabanga, tai – būtinybė. Susiskaidymas ir paplitimas pastebimi ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp įvairių ES departamentų ir institucijų. Šis susiskaidymas neturint bendros strategijos trukdo visapusiškai ir veiksmingai panaudoti kultūrai skirtus išteklius ir lėšas, todėl ES ši strategija yra daugiau negu būtinybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Europa – ypač turtingos ir įvairios kultūros lopšys. Europos Sąjunga turėtų pasinaudoti šiuo paveldu skatindama integraciją ir bendradarbiavimą Europos Sąjungai nepriklausančiose šalyse. Neturėtume pamiršti, kad Europos Sąjungą sudaro 27 labai skirtingos valstybės narės. Svarbu puoselėti ir saugoti šį daugiakultūriškumą. Sutinku, kad bendrajai Europos politikai reikia sukurti nuoseklią kultūrinių išorės veiksmų strategiją. Europai svarbu gerai pasinaudoti galimybėmis skleisti savo kultūrą pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) „Susivieniję įvairovėje“ – bendras mūsų Europos piliečių šūkis, rodantis priklausymo didžiulei Europos bendrijai jausmą: nepaisant ekonominių, religinių ir kitų skirtumų tai yra suvienytų tautų, kultūrų ir papročių kryžkelė. Mano paramą M. Schaake pranešimui lėmė būtent paskatinimas, kurio reikia siekiant sustiprinti šį bendrą suvokimą. Kultūra turėtų atlikti vienijantį vaidmenį tiek išorėje, tiek viduje, todėl EIVT Ekonominės stebėsenos sekretoriato santykiuose Europos kultūra galėtų būti standartine Europos vertybių nešėja, kuri per dialogą su kultūromis, esančiomis už Europos ribų, turėtų prisidėti prie taikaus bendradarbiavimo ir konstruktyvaus tautų tarpusavio supratimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu.(PL) Norėčiau pareikšti pritarimą dėl kultūrinių reikalų įtraukimo į ES diplomatijos veiksmus. Pasauliui svarbu patirti ES valstybių narių kultūrą per jos turinio ir formos įvairovę. Aš asmeniškai tikiuosi, kad šis pristatymas bus subalansuotas geografiniu požiūriu, kad kiekvienos valstybės narės kultūra būtų pristatoma pakankamai. Todėl Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl tokių veiksmų, kuris vėliau virstų oficialiu dokumentu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Europa yra laisvės, įsipareigojimų ir demokratinių vertybių bendrija. Kultūra, tapatybė, vertybės ir ES vieta pasaulio arenoje yra glaudžiai susijusios. Europos interesus galima siekti įgyvendinti, kultūrinius aspektus strategiškai susiejant su bendradarbiavimu ir partneryste: per kultūros programas ir kultūrinius aspektus padarant neatskiriama ekonomikos, užsienio, saugumo ir vystymosi politikos dalimi.

Dalydamiesi literatūra, filmais, muzika ir paveldu, atveriame supratimo duris ir tiesiame tiltus tarp tautų. Europos tapatybė ir visa jos įvairovė bei Europos vertybės atskleidžiamos per tokią kultūros išraišką. Be to, ES turi svarbios konfliktų sprendimo ir stabilumo užtikrinimo, remiantis bendrais interesais ir tarpusavio supratimu, patirties, kuria gali pasidalyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Pranešimas dėl kultūros ir kūrybinės pramonės potencialo panaudojimo yra daugeliu požiūrių glaudžiai susijęs su pranešimu apie Inovacijų sąjungą. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į piliečių švietimui skiriamą reikšmę, toks švietimas, be kitų dalykų, yra susijęs su geresniu intelektinės nuosavybės teisių objektais esančių kūrinių apsaugos klausimo supratimu ir pagarba minėtiems kūriniams. Privalome aktyviai remti ir plėtoti šią smarkiai pamirštą sritį, ne tik šviesti, bet ir mokyti piliečius ES ir valstybių narių lygmeniu. Man kyla abejonių dėl to, kad šiuo metu kultūros darbai vadinami prekėmis ir paslaugomis. Tai klaidina ir gali būti laikoma ekonominio neoliberalizmo apraiškomis kultūros srityje. Pvz., literatūros kūrinys arba net meno ar muzikos kūrinys visų pirma yra svarbiausia menininko talento apraiška ir socialinis atsakas. Manau, kad kūrinius laikyti prekėmis ar paslaugomis yra ne tik lėkšta, bet ir nenormalu.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu.(RO) Deja, šiuo metu nėra nuoseklios suderintos strategijos dėl kultūros vaidmens ES užsienio veiksmuose. Žinoma, savo interesų geriausiai galime apginti būdami vieningi. Bendra užsienio politika privalo būti pagrįsta kultūrine diplomatija, nes Europos pozicijas pasaulyje galima sustiprinti pasitelkus kultūrą, kaip neatsiejamą ekonomikos, vystymosi ir saugumo politikos dalį. Platindami filmus, muziką ir literatūrą padėsime geriau suprasti savo žemyną. Be to, įvairus ES kultūrinis kraštovaizdis suteikia mums išskirtinumo, nes esame patraukliausia turistų lankoma vieta pasaulyje. Pritariu konkretiems šiame pranešime pateiktiems pasiūlymams dėl pilietinės visuomenės, menininkų, pedagogų, studentų ir verslininkų įtraukimo į išorės kultūros santykių turinio kūrimą. Kartu mums būtinai reikia atsižvelgti į didžiules galimybes, kurių teikia naujosios technologijos, kurios yra ir informacijos šaltinis ir saviraiškos laisvę atveriantis kanalas. Manau, kad būtų naudinga, jei Europos Parlamentas įtrauktų kultūrą į diskusijų su kitais pasaulio parlamentais darbotvarkę, siekdamas padėti sukurti bendrąją Europos išorės veiksmų praktiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Europa yra laisvės, įsipareigojimų ir demokratinių vertybių bendrija. Kultūra, tapatybė, vertybės ir ES vieta pasaulio arenoje yra glaudžiai susijusios. Europos interesus galima siekti įgyvendinti, kultūrinius aspektus strategiškai susiejant su bendradarbiavimu ir partneryste: per kultūros programas ir kultūrinius aspektus padarant neatskiriama ekonomikos, užsienio, saugumo ir vystymosi politikos dalimi.

Dalydamiesi literatūra, filmais, muzika ir paveldu, atveriame supratimo duris ir tiesiame tiltus tarp tautų. Europos tapatybė ir visa jos įvairovė bei Europos vertybės atskleidžiamos per tokią kultūros išraišką. Be to, ES turi svarbios konfliktų sprendimo ir stabilumo užtikrinimo, remiantis bendrais interesais ir tarpusavio supratimu, patirties, kuria gali pasidalyti. Formuojant Europos išorės veiksmų tarnybą svarbu išnagrinėti ir įtvirtinti kultūros vaidmenį, kuris yra ir turėtų būti svarbus ES išorės veiksmuose. Kultūros aspekto integravimas gali prisidėti prie tarpusavio supratimo, taikaus bendradarbiavimo ir stabilumo skatinimo, taip pat duoti ekonominę naudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Kadangi dėl globalizacijos negrįžtamai paplito mainai, privalome kovoti su kultūrų suvienodėjimo pavojumi. Kultūra yra atvirumo vektorius ir demokratijos variklis, neutralizuoja bet kokias nacionalistines reakcijas, rasistines pagundas ir dėl ekonomikos, finansų, klimato bei maisto krizių didėjančią atskirtį. Kultūros viena kitą turi praturtinti tarpusavio pagarbos dvasia. Kultūros yra neišsenkantis atsinaujinančiosios energijos išteklius. Didžiąją laiko dalį kultūrinė kūryba apibrėžia arba išreiškia viziją, įsipareigojimą, vienos ar kitos pusės palaikymą, kuris gali būti tinkamas arba įžūlus. Kūryba reiškia, kad yra pasinaudojama teise, įskaitant teisę pasmerkti. Mums labai reikia menininkų, jų kritiško požiūrio į pasaulį, jų, kaip visuomenės švietėjų, vaidmens. Jie numato ateitį ir prognozuoja visuomenės evoliuciją, nes jie mato greičiau ir toliau nei politikai. Privalome dirbti, kad sukurtume pliuralistinį pasaulį, kuriame nebūtų pavojaus gebėjimui kurti, kuriame galėtų rastis naujovių ir įvairovė. Privalome peržiūrėti visuotinės valdysenos sistemą. Privalome sukurti naują visuotinių matmenų politinę erdvę, kurioje būtų atsižvelgiama į politinius kultūrinės įvairovės aspektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Europos kultūros turtai yra brangios prekės, kurias svarbu išsaugoti. Nuolat girdime, kad reikia skatinti kultūrų įvairovę. Lig šiol per daug dėmesio skyrėme kultūrinės įvairovės skatinimui per musulmonų imigrantus, nesistengdami užtikrinti, kad mūsų pačių kultūra būtų pripažinta islamiškojo pasaulio valstybėse. Ar Europos kultūriniai aspektai bus pastebimesni ir, kaip kad siūloma, taps neatskiriama ekonomikos, užsienio, saugumo ir vystymosi politikos dalimi, priklauso nuo to, ar jiems bus suteikta aiški forma.

Žinoma, nėra priežasčių prieštarauti literatūros, filmų, muzikos ir panašiems mainams, tačiau lūkesčiai islamiškojo pasaulio atžvilgiu neturėtų būti išpūsti, tereikia prisiminti Korane esantį muzikos draudimą. Svarbiausia mintyse išlaikyti krikščioniškas šaknis, užsienio ir vystymosi politikoje didesnį dėmesį skirti kitų šalių krikščionims ginti, nes, galiausiai, jie yra labiausiai pasaulyje persekiojama mažuma.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu.(EL) Negali kilti abejonių, kad kultūrinė diplomatija padeda kurti pasitikėjimą ir puoselėti ilgalaikius ES ir trečiųjų šalių piliečių ryšius, taip pat negali būti abejonių, kad Europos lyginamasis pranašumas kultūros srityje yra stiprus, todėl kultūra yra vertinga užsienio politikos priemonė. Naujosios technologijos atveria naujų galimybių Europos kultūros paveldui skleisti ir jos tarpvalstybiniams ryšiams stiprinti. Internetas – visuotinė susitikimų vieta, todėl ES turėtų sukurti specialią politikos sritį, kuria būtų siekiama skatinti Europos kultūrą. „Europeana“ svetainė yra žingsnis šia linkme, tačiau, deja, dar nepavyko pasinaudoti jos galimybėmis. Nereikėtų nuvertinti ir kultūros indėlio į Europos valstybių ekonomiką. Apskaičiuota, kad kultūra šiuo metu sudaro 2,6 proc. Europos BVP. Akivaizdu, kad turtingą istoriją, tradicijas ir kultūrą turinčios valstybės, pvz., Graikija, neturi ko prarasti, skleisdamos savąjį kultūros paveldą ir vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas – apie ES išorės veiksmų kultūrinius aspektus. Pritariu pranešėjai, kad mums reikia bendros kultūros strategijos. Tai nėra klausimas dėl didesnių investicijų, kalbama apie vienas geresnių investicijų. Skleisdami kultūrą, skleidžiame demokratiją. Siūlomas koordinavimas gali padėti užtikrinti efektyvesnį išteklių naudojimą, ypač šiuo metu, kai biudžetai, ypač kultūros sektoriuje, mažinami. Dabartinis Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų tinklas turėtų būti svarbus šio sektoriaus partneris. Šio tinklo nariai turi reikšmingos patirties ne tik šioje srityje, bet ir darbo organizuojant kultūrinius renginius gavus atitinkamą vyriausybių paramą, kuri šioje srityje yra ypač svarbi, srityje. Be koordinavimo, dar yra ir valstybių narių lygmens kultūrinė diplomatija. Tačiau yra daugybė trečiųjų šalių, kurios nori užmegzti ryšius būtent su Europos Sąjunga, o ne atskiromis valstybėmis narėmis. Todėl tik bendra strategija padės išvengti esamo susiskaidymo, dėl kurio sunkiau visiškai ir veiksmingai pasinaudoti kultūrai skirtais ištekliais ir biudžetu. Dėl visų šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Kultūros vaidmuo Europos Sąjungoje, kuri siekia tapti vienybės įvairovėje zona, ypač svarbus. Visų pirma turėtume pabrėžti nepaneigiamą integracinį kultūros aspektą, dėl kurio gali egzistuoti bendros sritys, t. y. erdvės, kuriose žmonės su skirtingomis kultūrinėmis perspektyvomis randa bendrumų. Neatsitiktinai pranešimo aiškinamoji dalis prasideda įdomia citata: „Rokenrolas kultūros požiūriu buvo lemiamas elementas, siekiant komunistinių visuomenių išlaisvėjimo ir siekiant jas priartinti prie laisvo pasaulio“ (Andras Simonyi). Antra, reikėtų pabrėžti nepaneigiamą ekonominį poveikį, atsiradusį dėl įsipareigojimų skleisti Europos kultūrą. Todėl skleisti ir saugoti Europos vertybes pasaulio lygmeniu, plačiausiu įmanomu lygmeniu, reiškia pagarbą patiems svarbiausiems aspektams, pvz., saviraiškos internete laisvei. Dėl šių priežasčių aš balsuoju „už“.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Balsuodamas už M. Schaake pranešimą, kreipiuosi į tikrosios Europos kultūrinės diplomatijos instituciją prašydamas skleisti mūsų vertybes už ES ribų. Laikydami kultūrą strateginiu užsienio politikos elementu išties galėtume padėti Europai sukurti trūkstamus ryšius su kai kuriomis valstybėmis. Norėdama pagerinti savo įvaizdį ir pritraukti turistų Kinija ypač daug investuoja į kultūrinę diplomatiją. Europa turėtų daryti tą patį, jei ir toliau nori turėti pagrindinį vaidmenį pasaulio arenoje. Šiame pranešime pateikiama keletas pasiūlymų, kaip tai pasiekti: siūloma paskirti po žmogų, kuris, pvz., koordinuotų kultūrinius ryšius ir ES bei trečiųjų šalių bendradarbiavimą, kiekvienoje ES atstovybėje trečiosiose šalyse arba siūloma, kad Europos išorės veiksmų tarnybos organizacinėje schemoje būtų su kultūros aspektais susijusios pareigybės ir kad būtų įkurtas koordinavimo skyrius. Be to, atrodo, būtų gerai, kad trečiosios šalys labiau įsitrauktų į ES kultūrai, taip pat judumui, jaunimui, švietimui ir mokymui skirtas programas: reikia pagerinti galimybes tų šalių jaunimui dalyvauti šiose programose.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pranešime pirmiausia numatyta beveik išimtinai naujosiomis žiniasklaidos perspektyvomis pagrįsta ES lygmens išorės santykių sritis. Ši mintis, kaip ir mintis, kad Europos kultūrą reikia eksportuoti, vis dar gaji. Žalieji ragino skatinti „kultūrinį bendradarbiavimą“. Kai kurios Kultūros ir švietimo komitete priimtos rekomendacijos iš tiesų nėra naujos, pvz., informacinė svetainė apie ES kultūros programas ir išorės santykius, ES renginių visame pasaulyje kalendorius su pilietinės visuomenės kontaktiniais duomenimis. Kai kurie straipsniai, pvz., 44 straipsnis dėl paramos nacionaliniams veiksmams, kuriais siekiama įgyvendinti su kultūros paveldo apsauga ir išsaugojimu, neteisėta kultūrinės kūrybos paveldo produktų prekyba susijusias teisės aktų nuostatas, nelabai padeda spręsti problemą. Iš esmės pranešimas nepadeda spręsti problemos, jame tėra surinkti įvairūs elementai iš skirtingų dokumentų, taip pat pristatomos esamos galimybės įtraukti kultūrą į ES ir ES bei trečiųjų šalių bendradarbiavimo darbotvarkę. Tai naujas bandymų panaudoti kultūrą, kaip taikos priemonę, etapas.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Piliečių dalijimasis kultūriniu paveldu yra svarbus ES, siekiant sustiprinti Europos tapatybę ir ES santykius su trečiosiomis šalimis. Todėl pritariu išorės veiksmų stiprinimui šia linkme. Kultūrai skiriami ištekliai dažnai išbarstomi įvairiems projektams. Efektyviai panaudoti lėšas trukdo ir politinis susiskaidymas. Todėl mums riekia, kad Europos išorės veiksmų tarnyba nedelsiant patvirtintų nuoseklią vieningą kultūrinės diplomatijos strategiją ir paskirtų specialųjį ES atstovą trečiosioms šalims.

Galiausiai, manau, kad turėtume vis labiau pabrėžti naujųjų technologijų, kurios gali padėti padidinti kultūros turinio prieinamumo įvairovę, naudojimą. Svarbu, kad ES turėtų vadovaujamą vaidmenį šioje srityje, formuodama tvirtą politiką, padėsiančią apsaugoti internetą nuo represiniams režimams būdingų cenzūros formų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu.(FR) 1990 m. knygoje „Bound to Lead“ žymus amerikiečių profesorius Joseph Nye įvedė „švelnios galios“ sąvoką. Ką ji reiškia? Švelni galia – tai tarptautinio veikėjo gebėjimas daryti įtaką kitiems neprievartinėmis priemonėmis, pvz., kultūriniu dinamiškumu. Kodėl po ketvirčio amžiaus Jungtinės Amerikos Valstijos išlaikė tą didžiąją galią, kokią turėjo ir anksčiau? Nes greta karinio arsenalo šiai valstybei pavyko eksportuoti savąją kultūrą bei sumanymus ir paversti juos patraukliais. Europa turi elgtis taip pat, ji privalo ginti savąjį kultūros modelį ir vertybes tarptautinėje arenoje. Dėl šio pranešimo Europos Sąjunga turi galimybę kritiškai įvertinti, kokią įtaką galėtų turėti Europa, jei jai pavyktų diplomatiją papildyti kultūriniu matmeniu. Todėl pritariu šiame pranešime pateiktoms rekomendacijoms. Šiuo metu, laukiant tikrosios bendrosios diplomatijos ir gynybos politikos įgyvendinimo, Europos švelni galia ir kultūrinė diplomatija yra vienos iš keleto turimų poveikio priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Patvirtinau pranešimą dėl ES išorės veiksmų kultūrinio apsekto. Ypač norėčiau pabrėžti būtinybę peržiūrėti esamas kultūrinių elementų turinčias programas ir parengti žaliąją knygą bei Komisijos komunikatą, kuriuose būtų apibrėžtos konkrečios už kultūros vaidmenį ES išorės veiksmuose atsakingos politikos sritys. Šiuo metu valstybių narių kultūrinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra dvišalis. Trūksta bendrų, suderintų principų ir veiksmų, todėl neįmanoma efektyviai pasinaudoti Europos kultūros ištekliais ir Europos Sąjungos kūrybinėmis galimybėmis. Bendra strategija gali paskatinti Europos kultūros išteklių plėtrą, sukurti ir sutvirtinti socialinius ryšius, paskatinti keistis gera praktika ir gerinti ES kultūros padėtį tarptautinėje arenoje. Labai pritariu kultūrinių aspektų įtraukimui į Europos išorės veiksmų tarnybos organizacinę schemą. Taip pat svarbu užtikrinti Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojams tinkamus mokymus, įtraukiant kultūrinius ir skaitmeninius aspektus. Kultūra taip pat svarbus veiksnys, padedantis kovoti už žmogaus teises ir remti demokratiją.

Bendradarbiavimas šioje srityje padės sukurti dialogą su skirtingų kultūrų visuomenėmis. Aš taip pat esu vadinamojo Europos prekių ženklo rėmėja ir jo kūrimas bei propagavimas, pvz., talentų rėmimo, turizmo ir visuotinių vertybių skleidimo srityse turėtų būti pagrįstas glaudesniu ES valstybių narių bendradarbiavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Man malonu, kad pranešimas dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų, patvirtinantis, kad kultūra turi būti Europos diplomatijos ašimi, priimtas. Nepaisant visos įvairovės, europiečius jungia daugelis tvirtų vertybių, pvz., pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir įstatymo viršenybės principui, kuris turėtų būti plačiau taikomas tarptautiniu lygmeniu. Tokį Europos prekių ženklą turi skleisti tikrieji ambasadoriai. Taip pat pritariu naujiesiems pasiūlymams, pvz., dėl kultūros skyriaus Europos išorės veiksmų tarnyboje sukūrimo arba dėl kultūros atašė kiekvienai valstybei narei paskyrimo. Tik suderinus nacionalines iniciatyvas bus sudarytos sąlygos kultūrinei Europai atsirasti. Naujųjų informacinių technologijų kūrimas padeda didinti kultūros prieinamumą didesniam žmonių skaičiui. Mano nuomone, siekdama įtvirtinti kultūrinį unikalumą ir paskatinti kūrybiškumą Europos Sąjunga privalo pasinaudoti šia galimybe. Turiu balsuoti už šį pranešimą, kuriame kultūra nebėra laikoma praeities paveldu, tačiau į ją žiūrima kaip į vieną iš Europos ateities diplomatijos variklių.

 
  
  

Pranešimas: Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (A7-0143/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pasiūlymą, nes manau, kad ES lygmeniu reikia skatinti kultūros ir kūrybos sektorių, todėl ES turi taikyti naujoviškus ekonominius modelius ir sudaryti sąlygas teikti naujas, teisėtas paslaugas internetu. Tam reikia sukurti tikrą bendrąją interneto turinio ir paslaugų rinką, imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų siekiama stiprinti kultūros ir kūrybos sektoriaus, turinčio inovacijas ir struktūrinius pokyčius skatinantį poveikį, vaidmenį, sutelkti regionų, nacionalinio ir Europos lygmens subjektus bei kurti naujus produktus ir paslaugas siekiant paskatinti augimą ir darbo vietų kūrimą. Kultūros sektoriaus vaidmuo Europoje ypač svarbus, jis padeda pritraukti piliečius, bendroves bei investicijas ir taip sustiprina Europos, dinamiškos ir įkvepiančios vietos gyventi ir dirbti, įvaizdį. Akivaizdu, kad Europos kūrybiškos žinių ekonomikos sėkmei užtikrinti reikia energingo, augančio kultūros sektoriaus. Kultūros sektorius taip pat padeda pritraukti kvalifikuotų, kūrybingų žmonių. Šiuo metu kultūros ir kūrybos sektorius yra labai svarbus ekonominių ir socialinių naujovių daugelyje kitų sričių variklis.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. Kultūros ir kūrybos sektoriams turėtų būti skiriama svarbi vieta naujoje Europos Sąjungos politikos darbotvarkėje, kurioje turi atsispindėti šio sektoriaus ekonominiai poreikiai ir priemonės, skirtos prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus naujovių. Pritariu, kad norint padidinti šio sektoriaus potencialą turi būti sėkmingai įgyvendinta Europos skaitmeninės darbotvarkės iniciatyva, kad Europos kultūros ir kūrybos sektorius galėtų visapusiškai naudotis galimybėmis, kurias suteikia plataus masto, didelės spartos plačiajuosčio ryšio ir naujos bevielio ryšio technologijos, ir sėkmingai prie šių galimybių prisitaikyti. Labai svarbu toliau plėtoti Europos skaitmeninę biblioteką ir vystyti ją kaip Europos kultūros paveldo ir kūrybiškumo projekto centrą bei išsaugoti ir remti savo kultūros paveldą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Kultūros ir kūrybos sektorius yra ypač svarbus Europos piliečiams dėl ekonominio ir kultūrinio pobūdžio. Skatindamas darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir turto kūrimą šis sektorius prisideda ne tik prie Europos kultūrinio paveldo kultūrinės ir kalbinės įvairovės skatinimo, bet ir prie ekonomikos vystymosi. Šiuo balsavimu aiškiai įsipareigojame siekti didesnio kultūros sektoriaus pripažinimo, pabrėždami, kad šio sektoriaus galimybės – didžiulės, nes jam visuomet tenka susidurti su teisinėmis ar ekonominėmis kliūtimis. Todėl norėdami padidinti tokias galimybes siūlome konkrečius sprendimus, pvz., Europos lygmeniu taikyti licencijavimo sistemą ir pagerinti kreditavimo bei mikrofinansavimo galimybes. Taip pat pastebime mūsų visuomenei reikšmingą interneto pažangą, net jei ji yra susijusi su naujais iššūkiais, pvz., prieigos užtikrinimu visiems ir kultūros sektoriaus ekonominiu modeliu. Todėl žinodamas kultūros vaidmens Europos visuomenėje svarbą Europos Parlamentas aiškiai paprašė padidinti paramą kultūros subjektams.

 
  
MPphoto
 
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE), raštu.(ES) Svarbu išlaisvinti kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialą. Turime išnagrinėti kultūros ir kūrybos sektorių ir jo poveikį Europos ekonomikai, geriau jį nustatydami, apibūdindami ir apibrėždami, kad išryškintume jo bruožus, geriau suprastume siekius bei problemas ir įgyvendintume veiksmingesnes priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama pripažinti ir pabrėžti kultūros ir kūrybos sektoriaus ekonominę ir socialinę svarbą. ES dėmesys šiam sektoriui ir jo potencialo organizavimas pasitelkus nuoseklią strategiją, įskaitant finansavimą, atitinka bent du prioritetus, kuriuos visuomet pabrėžė Lega Nord. Pirmiausia – skatinti ir gaivinti vietos kultūros paveldą, kuris gali būti lingvistinis, muzikinis, architektūrinis ar meninis plačiąja prasme, siekiant išsaugoti įvairovę ir intelektualinių horizontų individualumą, apibendrinimo ar net kultūrinės žinios sumenkinimo ir nuvertinimo amžiuje. Antra, institucijų įsipareigojimai kultūros ir kūrybos sektoriui suteiktų jauniems žmonėms galimybę konstruktyviai nukreipti įgūdžius ir siekius, sukūrus jiems tam tikrą profesinį pagrindą, kuris vėliau atvertų naujų galimybių įsidarbinti ir apsaugotų juos nuo talentų švaistymo kultūriškai sustingusiose ar tiesiog tam netinkamose srityse. Todėl pritariu aptariamam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Kultūros sektoriaus vaidmuo Europoje ypač svarbus, jis yra paprastų žmonių, įmonių ir investicijų traukos šaltinis ir taip stiprina Europos, dinamiškos ir įkvepiančios vietos gyventi ir dirbti, įvaizdį. Akivaizdu, kad Europos kūrybiškos žinių ekonomikos sėkmei užtikrinti reikia energingo, klestinčio kultūros sektoriaus. Kultūros sektorius taip pat padeda pritraukti kvalifikuotų, kūrybingų žmonių. Šiuo metu kultūros ir kūrybos sektorius yra labai svarbus ekonominių ir socialinių naujovių daugelyje kitų sričių variklis. Kai kurios valstybės jau dabar plačiai naudojasi įvairiapusiais kultūros ir kūrybos sektoriaus ištekliais. Tačiau Europos Sąjungai vis dar reikia plėtoti strateginį požiūrį siekiant kultūros turtus paversti galingos kūrybos ekonomikos ir darnios visuomenės pagrindu. Dabar labai tinkamas laikas Europos Komisijai paskatinti diskusiją, remiantis žaliąja knyga dėl kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialo išlaisvinimo, ir taip oficialiai patvirtinti šio sektoriaus svarbą. Kalbant apie darbo vietų kūrimą ir indėlį į BVP kultūros ir kūrybos sektoriaus augimas Europos Sąjungoje nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio proporcingai didėjo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu.(FR) Balsavau už M. Sanchez-Schmid pranešimą, kuriame pateikiami pasiūlymai, kuriais skatinamas kultūros ir kūrybos sektoriaus vystymasis. Siekiant pagerinti menininkų judumą ES pranešime prašoma sukurti Europos menininko statusą, kad menininkai galėtų naudotis geromis darbo sąlygomis, atitinkamomis mokesčių sistemos priemonėmis, teise į darbą, socialinės apsaugos teisėmis ir autorių teisėmis. Taip pat laikausi tokios pat nuomonės, kaip pranešėja, pabrėždamas poreikį išsaugoti tam tikrų profesijų specifinį pobūdį ir perduoti praktinę patirtį, ypač kultūros ir kūrybos bei profesijų sektoriuose? ir sukurti žinių perdavimo mechanizmus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palaikau kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialui parodytą susidomėjimą. Tikiu teigiamu poveikiu, kurį gali turėti šio sektoriaus plėtra ekonominiu požiūriu, kuriant darbo vietas ir prisidedant prie bendrojo vidaus produkto (BVP), ir socialiniu požiūriu, per visuomenės narių socialinę ir kultūrinę integraciją. Todėl pritariu ketinimams paremti kūrybos sektorių, nes manau, kad, atsižvelgiant į šiandieninę padėtį pasaulyje, tai teisingas kelias ilgalaikio ir tvaraus Europos ekonomikos augimo link. Naujovės, struktūrinė sanglauda ir naujų produktų bei paslaugų kūrimas turi būti tie prioritetai, į kuriuos bus atsižvelgta formuojant bet kokią Europos politikos kryptį.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) Pritariu M. Sanchez-Schmid pranešimo dėl kultūros ir kūrybos sektoriaus plėtros priėmimui. Šiam sektoriui turint beveik 14 mln. darbo vietų ir net krizės metu nuolat augant svarbu rodyti nuolatinę paramą, nes jo ekonominis ir kultūrinis indėlis yra išties didelis. Europos teisės aktų rinkinio menininkams sukūrimas, mažesnis PVM tarifas kultūros prekėms ir teisėtų skaitmeninių pasiūlymų platinimo gerinimas yra tinkamos ir svarbios priemonės siekiant užtikrinti tarptautinį Europos Sąjungos kultūros poveikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Kalbant apie darbo vietų kūrimą ir indėlį į valstybių narių bendrąjį vidaus produktą (BVP) kultūros ir kūrybos sektoriaus augimas per pastaruosius du dešimtmečius proporcingai didėjo. Dėl šios priežasties ir dėl ypač palankaus laiko svarbu pasinaudoti šio sektoriaus potencialu ir jį padidinti. Todėl reikia pasinaudoti skaitmeninio amžiaus galimybėmis, sukurti ES lygmens iniciatyvų ir skatinti kultūros sektorių, siekiant sudaryti sąlygas šiam sektoriui naudotis naujoviškais ekonominiais modeliais.

Todėl norėčiau pasveikinti pranešėją ir paremti jos raginimą parengti dar platesnių užmojų Komisijos žaliąją knygą, kuri paskatintų tikrosios vidaus rinkos atsiradimą, suteiktų galimybes darbo vietoms kurti ir užtikrintų didesnę socialinę sanglaudą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šiame M. Sanchez-Schmid pranešime kalbama apie tai, kaip Europos Sąjunga gali išlaisvinti kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialą. Tai diskusija, kurią skaitmeniniam amžiui besiveržiant į mūsų gyvenimą ir globalizacijai tampant kultūros ir kūrybos sektoriaus iššūkiu paskatino Europos Komisijos žalioji knyga. Jei ES galės sukurti ES lygmens iniciatyvas, kuriomis skatinant inovacijas ir atnaujinimą būtų remiamos tokios bendrovės, galėsime skatinti užimtumą ir socialinę sanglaudą ir, kaip teigia pranešėja, paversti Europos Sąjungą konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje. Todėl balsavau už šį pranešimą, nes tikiu kūrybos sektoriaus potencialu ir jo daug žadančia ateitimi. Nepaisant to, šio sektoriaus negali perimti tarptautiniai partneriai, todėl reikia greitai ir tvirtai prisiimti atsakomybę naujųjų technologijų, ypač informacinių technologijų, srityje ir imtis atsakomybės už vystymosi bei inovacijų veiksnius. ES taip pat turėtų remti ir skatinti meninę kūrybą, taip pat kultūros specialistų judumą, kad kūryba taptų vis universalesnė ir pavaldesnė globalizacijos sąlygoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi norint išlaisvinti kultūros ir kūrybos sektorių potencialą, itin svarbu vystyti aukštos kokybės meninį ir kultūrinį švietimą, teritorinį aspektą, vietos partnerystę, kūrybą ir kūrybiškumą, praktinės patirties perdavimą, finansavimą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir keitimąsi geriausia patirtimi. Būtina, kad tarp kultūros ir kūrybos sektorių vyktų konkurencija, ir reikia prisiminti, kad svarbu atsižvelgti į kiekvieno šių sektorių ypatumus ir į tai, kad jiems reikalinga skirtinga parama. Europos Sąjunga turi taikyti priemones, skirtas kūrybos sektoriui remti. Itin pageidautina, kad dėl šios žaliosios knygos trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu Europos lygmeniu įvyktų konkrečių pokyčių, pvz., susijusių su mokesčiais, pritaikytais internetinėms kultūros vertybėms ir paslaugoms, ir galimybe pasinaudoti finansavimo priemonėmis, kurias teikia Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas. Norint, kad kultūros ir kūrybos sektorius galėtų iki galo atlikti ekonomikos variklio vaidmenį, reikia pradėti taikyti finansavimo priemones, paremtas tvirta kultūros sektoriaus ypatumų ekspertize, taip pat pritaikytą mokesčių sistemą. Valstybės narės turi prisiimti tvirtus įsipareigojimus: saugoti ir remti savo kultūros paveldą. Komisija, atsižvelgdama į didėjančią kultūros ir kūrybos sektorių svarbą bei siekdama stiprinti šį sektorių, kuris strategiškai svarbus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, turėtų parengti specialią baltąją knygą, kuri išlaisvintų kultūros ir kūrybos potencialą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad labai svarbu, jog Komisija ir toliau dirbtų siekdama sukurti geresnę kultūros ir kūrybos sektoriaus apibrėžtį, kuri reikštų didesnį šio sektoriaus pripažinimą pilietinėje visuomenėje. Matau didžiulį kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialą, ypač jei apsvarstysime galimą ir būtiną bendradarbiavimą su universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir meno mokyklomis, su kuriomis galime sukurti bendrą mokymo programų ir mokymosi visą gyvenimą tinklą. Ponios ir ponai, būtina ir svarbu dalytis praktika bei praktine patirtimi ir skatinti mokymąsi pasitelkus ad hoc profesinio mokymo programas, skirtas kultūros ir kūrybos sektoriui. Manau, kad turime užtikrinti įvairius mokomuosius dalykus apimančias mokymo programas ir atkakliai siekti ne tik kultūros ir kūrybos sektoriaus švietimo institucijų, studentų, specialistų, bet ir įvairaus dydžio įmonių, viešojo ir privačiojo sektorių ir amatininkų bei finansinių institucijų bendradarbiavimo ir partnerystės.

 
  
MPphoto
 
 

  Morten Løkkegaard (ALDE), raštu.(DA) Kultūros ir kūrybos sektorius prisideda prie augimo ir darbo vietų kūrimo ES. Šis sektorius yra plano, kuriuo siekiama 2020 m. tikslų, dalis, todėl svarbu šiam sektoriui sukurti geras sąlygas, ypač srityje, kurią norėčiau paminėti, autorių teisių srityje.

Keliose pranešimo pastraipose paminėta, kad turėtume užtikrinti, jog menininkai gautų pakankamą atlygį už savo darbą. Kartu labai svarbu užtikrinti, kad didelė dalis interneto paslaugų būtų prieinamos vartotojams. Geriausiai tai padaryti sukuriant geras sąlygas, pasirinkus teisėtas, tinkamai veikiančias alternatyvas. Šiuo metu jau yra keletas gerų pavyzdžių ir reikia, kad jie būtų matomesni. Veiksmingų alternatyvų kūrimas yra geriausias būdas kovoti su piratavimu. Kartu labai svarbu, kad Komisija parengtų plačių užmojų pasiūlymą dėl autorių teisių, to mes nekantriai laukiame.

Vienas dalykų, kuriuos pabrėžiame pranešime, yra tai, kad reikia laikytis visą Europą apimančio požiūrio. Negerai, kad šioje svarbioje srityje turime 27 skirtingai veikiančias sistemas. Todėl manau, kad Komisija turėtų laikytis visaapimančio požiūrio ir ieškoti sąsajų licencijavimo, su asmeninėmis autorių teisėmis susijusių mokesčių ir piratavimo srityse. Tikiuosi, kad šis pranešimas galės paskatinti šio proceso pradžią ir nekantriai laukiu plačių užmojų pasiūlymo iš Komisijos.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad dabar tinkamas laikas Komisijos žaliajai knygai, kuria būtų oficialiai patvirtinta ekonominė ir socialinė šio sektoriaus svarba, paskatintos diskusijos dėl kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialo išlaisvinimo. Kalbant apie darbo vietų kūrimą ir indėlį į BVP, kultūros ir kūrybos sektorius Europos Sąjungoje nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio proporcingai augo.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu.(RO) Būtent kultūrinis mūsų bendro paveldo apsektas išskiria Europą iš kitų pasaulio regionų. Šiuo metu, kai susiduriame su esminiais ekonominiais iššūkiais, mums svarbu susimąstyti apie būdus, kuriais galėtume panaudoti kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialą, ypač didelį skaičių su šio sektoriaus veikla susijusių Europos piliečių. Nepamirškime reikšmingo kūrybos sektoriaus indėlio ne tik į informacinių ir komunikacijos technologijų plėtrą, bet ir ekonomikos ir socialines inovacijas. Tačiau dėl šio sektoriaus kyla keletas klausimų, kuriuos reikia išsiaiškinti. Vienas svarbus aspektas – kultūros produkcijos skaitmeninimas ir būtinybė sukurti tinkamą bendrąją interneto turinio ir paslaugų rinką, kuri padėtų sukurti papildomų darbo vietų. Šiuo požiūriu kalbama ir apie autorių teisių, kultūros ir kūrybos sektoriaus finansavimo, menininkų judumo arba kultūros produkcijos leidybos problemos sprendimą. Kinematografija galėtų būti geru pavyzdžiu, kai Europos filmai, įskaitant keletą Rumunijos kūrinių, laimėjo prestižinius apdovanojimus ypač gerai žinomuose festivaliuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) ES lygmeniu reikia skatinti kultūros ir kūrybos sektorių, todėl ES turi taikyti naujoviškus ekonominius modelius ir turėti galimybę teikti naujas, teisėtas paslaugas internetu. Todėl reikia sukurti tikrą bendrąją interneto turinio ir paslaugų rinką, imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų siekiama stiprinti kultūros ir kūrybinio sektoriaus, turinčio inovacijas ir struktūrinius pokyčius skatinantį poveikį, vaidmenį, sutelkti regionų, nacionalinio ir Europos lygmens subjektus ir kurti naujus produktus bei paslaugas siekiant paskatinti augimą ir darbo vietų kūrimą. Prisidėdami prie kultūros ir kūrybos sektorių vystymosi, prisidedame prie tvaraus ekonomikos vystymosi ir darbo vietų kūrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Abejotina, ar Europos tapatybei sukurti pakanka informacinių ir komunikacijos technologijų, turint galvoje gausybę klaidingų ES priimtų sprendimų. Europos tapatybė tam yra nelaidi, kaip ir ES demokratijos trūkumas ir vienakryptis Briuselio elito, kuris paprasčiausiai leidžia liaudžiai balsuoti, kol tie balsavimai duoda „teisingą“ rezultatą, demokratijos suvokimas. Kai kalbama apie tiesioginę demokratiją, Europos Sąjunga galėtų daug ko pasimokyti iš Šveicarijos, kuri palaiko demokratinius sprendimus, net kai likęs politiškai korektiškas dominuojantis pasaulis visiškai ją kritikuoja. Abejotina, ar, kaip kad iškalbingai teigiama pranešime, „energingas, augantis kultūros sektorius“ yra „svarbus ekonomikos ir socialinės pažangos variklis“. Ši tendencija yra greičiau suvokiama taip, kad migracija ir migrantai vis labiau tampa paramos kultūrai ašimi, o vietos kultūra ir tradicijos nustumiamos į šalį.

Taip pat plačiai aptariama integracija neturėtų būti įgyvendinama atsisakant Kalėdų, Velykų, šv. Nikolo dienos ir panašių tradicijų dėl musulmonų imigrantų adaptacijos mūsų darželiuose ir mokyklose, tai būtų mūsų kultūrinės tapatybės praradimas. Privalome atsigręžti ir daugiau dėmesio skirti tam, kad užtikrintume, kad mūsų papročiai, tradicijos ir moralinės vertybės būtų puoselėjamos ir kiti jas gerbtų. Kadangi šiame pranešime nepateikiama jokių pasiūlymų šioms tendencijoms pakeisti, nusprendžiau susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu.(EL) Kultūros ir kūrybos sektoriaus vaidmuo dvejopas: ekonominiu požiūriu jis prisideda prie darbo vietų, augimo ir gerovės kūrimo, svarbiausia, kad šis sektorius turi kultūrinį vaidmenį prisidedant prie socialinio ir kultūrinio piliečių vystymosi. Tačiau norint visiškai pasinaudoti jo potencialu, reikia tenkinti dvi pagrindines sąlygas. Pirmiausia reikia skatinti kultūros veiksnių (pvz., menininkų, kultūros darbuotojų ir meno kūrinių judumo) judumą ir patrauklumą, antra, turime užtikrinti specialų finansavimą ir ekonominės paramos politiką kultūros sektoriui, t.y. galimybę naudotis lėšomis per Europos investicijų banką.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas dėl kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialo išlaisvinimo yra pagrįstas ta pačia tema parengta Europos Komisijos žaliąja knyga ir aš balsavau už šį pranešimą, nes tai yra oficialus šio sektoriaus ekonominės ir socialinės svarbos pripažinimas. Kalbant apie darbo vietų kūrimą ir indėlį į BVP kultūros ir kūrybos sektoriaus augimas Europos Sąjungoje nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio proporcingai didėjo. Gebėjimas koordinuoti ir subalansuoti šio augančio sektoriaus sąveiką gali būti ypač svarbus ES ekonomikos vystymuisi. Kultūros ir kūrybos sektorius turi didelių galimybių tapti vienu iš ES augimo variklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Kultūros ir kūrybos sektorius yra ne tik gerovės ir užimtumo šaltinis, bet ir prisideda prie Europos socialinės ir kultūros srities. Su menu susijusios profesijos yra mūsų paveldo dalis ir šias žinias reikia perduoti. Turėtume skatinti įvairius mokomuosius dalykus apimantį švietimą ir sudaryti sąlygas intensyvesniems aukštojo mokslo institucijų šiame sektoriuje mainams. Siekdama apsaugoti vartotojus ir pažangius kūrėjus Komisija turi užtikrinti teisinį aiškumą informacinių ir komunikacijos technologijų srityje. Komisija taip pat turėtų padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms plėtoti bendradarbiavimo kultūrinio turizmo srityje tinklus. Airijos, ypač pietinės Airijos, kultūros ir kūrybos istorija labai turtinga. Turime padėti užtikrinti, kad su kultūra ir menu susijusios profesijos būtų skatinamos ir prieinamesnės didesnei auditorijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Kultūros ir kūrybos sektorius nemenkai prisideda prie įvairių sričių. Visų pirma vidinė jo vertė atsispindi atkuriant kultūros modelius ir prisidedant prie bendros Europos tapatybės kūrimo. Antra, šis sektorius taip pat yra ekonominės veiklos, sudarančios sąlygas darbo vietų kūrimui ir produktų platinimui, dalis, kitaip sakant, ekonominiu požiūriu tai yra turto šaltinis. Nepaisant to, reikia iniciatyvų tokio pobūdžio veiklai skatinti, pvz., pripažinti kūrėjų teises naudoti šiuos produktus ekonomiškai, o kartu visiškai saugoti kūrėjų pozicijas. Be to, tai įsipareigojimas, suteiksiantis galimybę pripažinti ir atskirti pridėtinę vertę, kurią turi ES. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu.(FR) Kultūros ir kūrybos sektoriuje yra 5 mln. darbo vietų ir jis sukuria 2,6 proc. Europos Sąjungos BVP. Šis sektorius taip pat yra vienas svarbiausių Europos ekonomikos augimo variklių, nes padeda kurti darbo vietas ir skatinti inovacijas. Šis sektorius taip pat padeda kurti pridėtinę vertę, kuri yra socialinės sanglaudos veiksnys, jos vaidmuo taip pat ypač svarbus skatinant kultūros ir kalbų įvairovę Europos Sąjungoje. Todėl ypač svarbu ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriais remti šį sektorių. Todėl balsuoju už šį pranešimą. Taip pat norėčiau paraginti valstybes nares ir Europos Komisiją skatinti visų amžiaus grupių piliečių, nuo pradinio iki aukštojo ar profesinio lavinimo įstaigų, švietimą meno ir kultūros srityse ir skatinti kultūros sektoriaus specialistų verslumo įgūdžius, taip pat ir mokymosi visą gyvenimą požiūriu. Norint paskatinti šio sektoriaus vystymąsi, taip pat svarbu pagerinti galimybes šio sektoriaus specialistams gauti finansavimą: įvesti mikrofinansavimą, sukurti mecenavimo ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystes, apsvarstyti galimybes įvesti naujas, pažangias finansavimo priemones, išmokyti bankininkystės sektoriaus specialistus specifinių su šiais sektoriais susijusių dalykų.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Dabar labai tinkamas laikas Europos Komisijai paskatinti diskusiją, remiantis žaliąja knyga dėl kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialo išlaisvinimo ir taip oficialiai patvirtinti šio sektoriaus svarbą. Kalbant apie darbo vietų kūrimą ir indėlį į BVP kultūros ir kūrybos sektorius Europos Sąjungoje nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio proporcingai augo.

Globalizacijos iššūkis ir skaitmeninio amžiaus pradžia šiam sektoriui sukuria ypač svarbių naujų galimybių vystytis ir gali padėti pagerinti iki šiol nepanaudotas galimybes prisidėti prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo. Norint kultūros ir kūrybos sektoriui sudaryti sąlygas pagyvinti kultūrinę įvairovę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, augimą ir užimtumą, reikia strateginių investicijų. Todėl turi būti užtikrintas tinkamas finansavimas, parama kultūros ir kūrybos sektoriui, kad jie galėtų vystytis vietos ir regionų aplinkoje ir pereiti prie kūrybinės ekonomikos, skatinant šalutinį poveikį įvairiose ekonomikos ir socialinėse srityse.

Kuo labiau prieinamas Europos audiovizualinis turinys, tuo didesnės tipiško Europos turinio galimybės daryti įtaką kultūrinei įvairovei. Be to, kūrybos sektorius reikšmingai prisideda prie informacinių ir komunikacijos technologijų vystymosi, šio sektoriaus vaidmuo taip pat svarbus vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad kultūros ir kūrybos sektorius turėtų prisidėti prie Europos Sąjungos pridėtinės vertės kūrimo. Europos teisės aktų rinkinys menininkams pagrįstas palankiomis darbo sąlygomis ir mokesčių režimais, kurie padėtų propaguoti Europą, kaip dinamišką ir kupiną iššūkių aplinką gyventi ir dirbti, siekiant paversti ją patrauklia vieta kvalifikuotiems ir kūrybingiems žmonėms. Be to, žinių ekonomika padės apsaugoti Europos kultūrinę įvairovę ir padės siekti socialinės sanglaudos ir užimtumo. Tokiomis aplinkybėmis, norėdami pasinaudoti potencialu ir galimybėmis, privalome sudaryti sąlygas perduoti kūrybines žinias ateities kartoms ir menininkų judumui visoje Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Kultūros ir kūrybos sektorius sudaro didžiulį ekonominį potencialą turinčios įmonės, nes jos prisideda prie užimtumo, augimo ir turto kūrimo, jos taip pat yra atsakingos už piliečių socialinę ir kultūrinę integraciją. Remiantis Europos šūkiu „susivieniję įvairovėje“, kultūra pagrįsto sektoriaus egzistavimas yra ypač svarbus, nes padeda skatinti kultūrų dialogą ir taip užtikrinti Europos įvairovę. Šio sektoriaus skatinimas padės sukurti naujų reikšmingų regionų plėtros, vietos partnerystės ir galimos privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystės galimybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Europos Komisijos žaliąja knyga dėl kultūros ir kūrybos sektoriaus potencialo išlaisvinimo siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų valstybėse narėse kūrimo.

Šiandien priimtame pranešime Europos Parlamentas palaiko ES lygmens strategiją šiame sektoriuje kuriant naujas eksperimentų, inovacijų ir verslo sritis, remiant judumą, skatinant galimybę gauti finansavimo, naujų finansinių priemonių ir siekiant didesnio vaidmens regionų ir vietos bendruomenėse.

Pranešėja siūlo kurti bandomuosius projektus pagal Erasmus ir „Erasmus jauniesiems verslininkams“ (angl. Erasmus for Young Entrepreneurs) programas, taip pat sukurti Europos lygmens platformą keitimuisi patirtimis skatinti. Tarp iniciatyvų, kurios ypač įdomios regionų ir vietos lygmens amatų sektoriui, yra geriausių praktikos pavydžių regionų ir vietos bendruomenėse plėtojimas, konsultavimo paslaugų finansiniais klausimais įgyvendinimas, siekiant mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriui suteikti daugiau informacijos apie kultūros ir kūrybos prekių ir paslaugų kūrimą ir platinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Šiandien Europos Parlamente balsavome dėl pranešimo apie kūrybos sektoriaus potencialą. Tai pranešimas, iš kurio aiškiai matyti, kad kūrybos sektorius Europos Sąjungoje sukuria 5 mln. darbo vietų ir beveik 3 proc. BVP. Iš esmės kūrybos sektorius turi įtakos visiems ES ekonomikos sektoriams, kiek galima labiau skatina inovacijas, be kurių būtų sunku kalbėti apie ES konkurencingumo tarptautinėje arenoje, kurio visi taip trokštame, didinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu.(FR) Balsavau prieš šį pranešimą, kuriame kultūros gėrybės įtraukiamos į rinkos logikos ir konkurencijos pinkles.

Kultūros sektoriaus įmonės, taip pat ir jų sukuriamų kultūros prekių negalima prilyginti bet kokioms kitoms įmonėms ar jų produkcijai, remiantis tuo, kad jos yra gerovės kūrėjos ir galimos darbo vietų kūrėjos.

Visų pirma ir svarbiausia šiuos sektorius ir toliau reikia pripažinti kaip didžiosios dalies žmonių išlaisvinimo priemones ir įrankius dalijimuisi žiniomis bei praktine patirtimi.

Todėl būtina skubiai dar kartą patvirtinti kultūros išskirtinumo principą visose srityse, jei nenorime, kad skambios frazės apie kūrybos sektorių, kaip variklį, menininko statuso pripažinimą arba norą rasti pusiausvyrą tarp skaitmeninių kūrinių platinimo ir sąžiningo atlygio kūrėjams, liktų neįgyvendintais norais ir nesusidurtume su dėl to atsiradusios kultūrinės dykvietės apraiškomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Mūsų vystymosi modelio, kuriame nuo šiol didžiausias dėmesys skiriamas žinių ekonomikai, evoliucija paverčia kultūrą strateginės svarbos sektoriumi. Pritariu šio pranešimo, kuriame siūlomi būdai geriau pasinaudoti Europos kultūros ištekliais, priėmimui. Mano nuomone, kūrybos sektoriaus potencialo panaudojimas turėtų būti ypač susijęs su Europos autorių teisių valdymo sistemos reforma, siekiant sudaryti kūrybos sektoriui sąlygas gauti daugiau naudos iš bendrosios rinkos. Pranešime pabrėžiama, kad licencijavimo tvarka yra per daug sudėtinga, ir jame raginama įvesti vieno langelio principu pagrįstą teisių tikrinimo ir tvirtinimo sistemą. Mano nuomone, taip pat būtina skatinti kūrybą įvedant specialią mokesčių sistemą pažangiai produkcijai, pvz., skaitmeniniam kultūriniam turiniui. Neteisinga, kad šiai produkcijai taikomas visas standartinis PVM tarifas, o kitiems kultūros produktams taikomos mokesčių lengvatos. Balsuodamas norėjau paraginti Komisiją ir Tarybą reaguoti į Europos Parlamento reikalavimą dėl konkrečių priemonių, sudarysiančių sąlygas naudotis visa šios srities augimo galimybių teikiama nauda. Tik bendras plačių užmojų požiūris gali padėti išsaugoti Europos kultūros unikalumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Balsavau už M. Sanchez-Schmid pranešimą dėl dar nevisiškai panaudoto Europos kultūros ir kūrybos sektorių potencialo. Šie sektorius yra ES turtas, nes proporcingai didėjantis jų augimas per pastaruosius 25 metus padėjo sukurti dešimtis tūkstančių darbo vietų. Todėl šiam sektoriui būtina sukurti Europos strategiją, pagal kurią jiems būtų suteikta galimybė parodyti galimybes, įgyti pripažinimą už dvejopą kultūros ir pramogų teikėjos bei verslo ir darbo vietų kūrėjos vaidmenį.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0281/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos ir norėčiau išreikšti tokį patį įsitikinimą, kaip ir pranešėjas, kad Europos kultūros sostinės vardo suteikimas miestui, kuriame 20-ajame amžiuje vyko tokie tragiški įvykiai, būtų svarbus žingsnis istorinio Europos susiskaldymo įveikimo ir naujosios Europos skatinimo link.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Pritariau šiai rezoliucijai. Skelbiant Europos kultūros sostinę siekiama remti Europos kultūros paveldą, turtingumą ir įvairovę, jų bendrus bruožus, taip pat skatinti didesnį Europos piliečių tarpusavio pažinimą. Nors sprendimas dėl Europos kultūros sostines 2007-2019 yra taikomas tik ES valstybėms narėms, tačiau pritariu rezoliucijoje išsakytam raginimui išimtine tvarka 2014 m. suteikti Sarajevui Europos kultūros sostinės vardą. Manau, kad tai būtų svarbus žingsnis prieš Europos pasidalijimą, suteikiant Europos kultūros sostinės vardą miestui, kuriame 20-ajame amžiuje įvyko tiek daug tragiškų įvykių..

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Bet kas, su siaubu sekęs įvykius, dėl kurių kankinių miesto Sarajevo gyventojai tapo aukomis per karą Bosnijoje, kurio metu buvo sugadinti ir šio miesto pastatai, negali nepalankiai vertinti šio miesto paskelbimo 2014 m. Europos kultūros sostine.

Tikiuosi, kad, nepamirštant to, kas nutiko, dėl šio renginio europiečiai galės turėti kitokių, malonesnių prisiminimų apie Sarajevą ir, svarbiausia, kad tai prisidės prie pačios šalies įvairių etninių grupių suartinimo. Tikiuosi, kad Sarajevo – kultūros sostinės programoje bus švenčiamas gyvenimas, žmogaus gebėjimas išgyventi ir atsistatyti ir kad mums visiems bus įrodyta, kokiu mastu žmogaus dvasia gali puoselėti ir skleisti gėrį ir grožį, net ir po to, kai jai teko patirti didžiausias kančias.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šioje rezoliucijoje kalbama apie Bosnijos ir Hercegovinos paraišką dėl to, kad šios valstybės sostinė Sarajevas būtų paskelbta 2014 m. Europos kultūros sostine. ES iniciatyva „Europos kultūros sostinė“ buvo sukurta siekiant pabrėžti Europos kultūrinį turtingumą ir įvairovę, jais pasidalyti ir skatinti europiečių tarpusavio supratimą. 1992–1996 m. Sarajevas, kankinių miestas, kuriame 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, apgulties metu tapo naikinimo auka. Dabar šis miestas turi visame pasaulyje žinomų vaizdinių, tokių kaip „Sarajevo violončelininkas“, kuris, apsirengęs juodai, vykstant kariniam griovimui, klajojo gatvėmis, siekdamas palengvinti kenčiančių žmonių, kurie negalėjo palikti miesto, kančias. Nepaisant nepalankios padėties, savo kultūrinę dvasią šis miestas išlaikė. Manau, kad paskelbti Sarajevą Europos kultūros sostine būtų teigiama ir teisinga.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Balsavau už dokumentą, kadangi siekiant pabrėžti Europos kultūrų turtingumą ir įvairovę bei jų bendrus bruožus, taip pat skatinti didesnį Europos piliečių tarpusavio pažinimą buvo patvirtintas Bendrijos veiksmas „Europos kultūros, sostinė“. Taip pat pažymėtina, kad Sarajevas užima ypatingą vietą Europos istorijoje bei kultūroje, 2014 m. šiam miestui sukanka keletas svarbių jubiliejų ir Sarajevo miesto taryba ir vietos kultūriniai veikėjai atliko didelį parengiamąjį darbą siekiant gauti šį titulą. Todėl manau, kad Taryba išimtine tvarka 2014 m. turėtų suteikti Sarajevui Europos kultūros sostinės titulą. Suteikiant Europos kultūros sostinės vardą miestui, kuriame 20-ajame amžiuje įvyko tiek daug tragiškų įvykių, būtų žengiamas svarbus žingsnis Europos pasidalijimo įveikimo ir naujosios Europos pademonstravimo link.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje Taryba raginama 2014 m. išimties tvarka „Europos kultūros sostinės“ titulą suteikti Sarajevui. Manau, kad šio titulo suteikimas miestui, kuriame 20-ajame amžiuje vyko tokie tragiški įvykiai, būtų svarbus žingsnis Europos pasidalijimo įveikimo ir naujosios Europos skatinimo link.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Sarajevas buvo didingas miestas, kuriame sugyveno trys tautos, trys kultūros ir trys religijos. Miesto apgultis ir ketverius metus (1992–1996 m.) trukęs etninis ir religinis karas labai stipriai sugriovė šią sostinę, kuri religiniu požiūriu buvo „islamizuota“, o kalbiniu požiūriu – „bosnizuota“. Mums šiuo metu tenkantis iššūkis – atkurti bendruomenių ryšius. Prie to gali prisidėti kultūra. Beje, būtent kultūra padėjo jiems išlikti per ketverius karo metus. Kultūra yra atvirumo pernešimo priemonė ir demokratijos variklis, ji neutralizuoja visas nacionalistines reakcijas, rasistines pagundas ir atskirtis. Ji gali padėti jiems dabar dar kartą pasiekti europietišką daugiakultūriškumą. Šis mozaiką primenantis miestas buvo gyva Europos metafora ir gali dar kartą ja tapti. Turime veikti siekdami sukurti pliuralistinį pasaulį, kuriame būtų išlaikytas nepažeistas jo gebėjimas kurti ir kuriame galėtų rastis naujovių ir įvairovė.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Savo balsą atiduodu siekdamas paremti Europos Parlamento pasiūlymą, kad Taryba 2014 m. Sarajevą paskelbtų Europos kultūros sostine. Iš tiesų aš pritariu tam, kas sakoma rezoliucijoje, kad Europos kultūros sostinės titulo suteikimas miestui, kuriame 20-ajame amžiuje vyko tokie tragiški įvykiai, yra svarbus žingsnis Europos pasidalijimų praeityje įveikimo ir naujosios Europos skatinimo link.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Nors sprendimas, kuriuo nustatomi Bendrijos veiksmai dėl Europos kultūros sostinės 2007–2019 m., šiuo metu apima tik ES valstybes nares, tiesa ta, kad galimybė gauti Europos kultūros sostinės titulą jau įvairiomis progomis buvo suteikta trečiųjų šalių miestams. Iš esmės ir atsižvelgdamas į ypatingą vietą, kurią Sarajevas užima Europos istorijoje ir kultūroje, aš manau, kad suteikti šiam miestui 2014 m. Europos kultūros sostinės titulą būtų pagrįsta, jau vien dėl simbolinės jo vertės.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu.(FR) Sarajevas, daugiakultūris miestas, įkūnijantis tikrą tolerancijos modelį, be konkurencijos užima ypatingą vietą istorijoje ir Europos kultūroje. Būtent Sarajeve buvo įvykdytas nužudymas, dėl kurio 1914 m. kilo Pirmasis pasaulinis karas. Taip pat tai miestas, kuriam nuo 1992 iki 1996 m. Bosnijos ir Hercegovinos konflikto metu teko patirti ilgiausią apgultį, kokią tik yra patyrusi sostinė šiuolaikinio karo istorijoje. Kadangi 2014 m. šis miestas, kuris nori atsukti nugarą praeičiai ir su dideliu užsidegimu laukia savo ateities Europoje, minės keletą svarbių sukakčių, norėčiau, kad tais metais Sarajevas būtų paskelbtas Europos kultūros sostine.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šia rezoliucija Parlamentas 1) ragina Tarybą 2014 m. išimties tvarka titulą „Europos kultūros sostinė“ suteikti Sarajevui ir 2) pareiškia savo įsitikinimą, kad tokio titulo suteikimas miestui, kuriame 20-ajame amžiuje vyko tokie tragiški įvykiai, būtų svarbus žingsnis Europos pasidalijimo įveikimo ir naujosios Europos skatinimo link.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Būdama Kultūros ir švietimo komiteto delegacijos Sarajeve narė, palaikau šio miesto kandidatūrą, jam siekiant tapti 2014 m. Europos kultūros sostine. Sarajevas nusipelno, kad jam būtų suteikta galimybė pademonstruoti savo milžinišką potencialą. Tai išskirtinai daugiakultūris miestas. Sarajevą gaubia atmosfera, kuri yra tiek daugiakultūrė, tiek europietiška. Tai vienintelis miestas pasaulyje, kuriame vieno kvadratinio kilometro plote galima pamatyti penkioms religijoms priklausančių pastatų – ten yra mečečių, Romos katalikų katedra, ortodoksų bažnyčia, sinagoga ir protestantų bažnyčia.

Beje, bosniams būdingas didžiulis draugiškumas ir svetingumas. Neseniai skaičiau lenkės studentės, dalyvavusios studentų mainuose Sarajeve, prisiminimus – jai neteko sutikti nė vieno užsieniečio studento, dalyvavusio mainuose, kuriam Sarajevas nebūtų patikęs. Be to, nuo karo pabaigos 1995 m. Sarajevas yra atstatomas, daugiausia naudojantis finansine Europos Sąjungos pagalba. Sarajevas su didžiuliu užsidegimu laukia savo europietiškos ateities. Jis nori pademonstruoti savo milžinišką potencialą ir pasireklamuoti tarp europiečių. Nėra jokios abejonės, kad šis miestas nusipelno šios galimybės, ir mes turėtume jį šiuo klausimu palaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Europos istorinėje sąmonėje Sarajevas užima labai svarbią vietą. Pritariu tam, kad 2014 m. šiam miestui išimties tvarka būtų suteiktas Europos kultūros sostinės titulas. Iniciatyva, kuria daugiau nei 25 metus buvo galima propaguoti Europos kultūrų turtus ir įvairovę, taip pat padės atkurti miesto turizmo pramonę ir ekonominį pagrindą. Sarajevui teko patirti svarbių istorinių įvykių, jis buvo stipriai apgadintas dėl dešimtojo dešimtmečio karo veiksmų. Taip pat jame buvo įvykdyta žmogžudystė, dėl kurios prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Šio įvykio 100 metų sukaktis bus kaip tik tais metais, apie kuriuos kalbame – 2014 m. Jei tokiu metu šiam miestui būtų suteiktas Europos kultūros sostinės titulas, tai ne tik padėtų atsikurti miestui kultūrine prasme ir pagerinti šio miesto įvaizdį kitose šalyse, tačiau taip pat tai padėtų paminėti svarbius Europos istorijos ir tapatybės aspektus.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Tuo paaiškinimai dėl balsavimo baigiami.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika