Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2685(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0330/2011

Debatai :

PV 12/05/2011 - 16.2
PV 12/05/2011 - 17.2
CRE 12/05/2011 - 16.2

Balsavimas :

PV 12/05/2011 - 17.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0243

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2011 m. gegužės 12 d. - Strasbūras Tekstas OL

16.2. Azerbaidžanas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Azerbaidžano(1).

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, autorė.(FR) Pone pirmininke, tai dar viena proga išnagrinėti padėtį Azerbaidžane. Demokratijos padėtis toje šalyje yra gana dramatiška. Tačiau tai šalis, kuri nėra nereikšminga partnerė pagal Europos Sąjungos Rytų partnerystę.

Opozicinės partijos ir nevyriausybinės organizacijos ir toliau smerkia ten paplitusius išpuolius pažeidžiant žmogaus teises ir politines represijas, nekalbant apie valdžioje esančio režimo korupciją. Teoriškai demokratijos ir žmogaus teisių vertybės yra neatsiejama Europos Sąjungos vertybių dalis.

Ar neturėtume pasimokyti iš to, kas vyksta vadinamosiose arabų šalyse, ir pareikalauti iš savo Rytų partnerių to, ko nepareikalavome iš kai kurių vyriausybių, ypač Tuniso, Libijos ar Egipto vyriausybių? Ar neturėtume, pone L. Andorai, pasirūpinti, kad tose šalyse galiausiai įsigalėtų demokratija, kad mes tuo klausimu taikytume būtiniausius reikalavimus?

Aš savo ruožtu manau, kad rezoliucija, kurią matome prieš save, yra geriausiu atveju rezoliucija, kuriai buvo skirtas mažiausias įmanomas dėmesys. Todėl mes atsiribojame nuo jos ir veiksime susilaikydami nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, autorius. – Pone pirmininke, Azerbaidžanas, deja, yra vienpartinė, pusiau autoritarinė valstybė, kurioje politinė opozicija dinastiniam Aliyevų šeimos valdymui yra menkai toleruojama.

Praeitų metų gruodžio mėn. rinkimuose, kaip ir manyta, didžiąją daugumą balsu surinko Heydaro Aliyevo Naujojo Azerbaidžano partija. Reaguodama į tai, ESBO pareiškė, kad to, kaip apskritai šie rinkimai buvo vykdomi, nepakanka, kad tai būtų galima laikyti reikšminga demokratinio šios šalies vystymosi pažanga. ESBO ataskaitoje buvo teigiama ir daugiau – kad buvo apribota žodžio laisvė ir kad normalus politinis diskursas buvo beveik neįmanomas, iš dalies dėl griežtų žiniasklaidos apribojimų.

Dabar girdime naujus pranešimus apie tai, kad taikomasi į opozicines partijas ir žurnalistus. Tai nieko naujo, tačiau yra gerai laikas nuo laiko mums šiame Parlamente prisiminti apie tikrąjį I. Aliyevo režimo pobūdį. Galiausiai, tai valstybė, kuri, kaip ir visos ES valstybės, naudojasi naryste Europos Taryboje ir yra mūsų ES Rytų partnerystės šalis.

Apie Azerbaidžaną peršama nuomonė, kad ši valstybė įsipareigojusi demokratijai, teisinės valstybės principams ir žmogaus teisėms. Tiesa yra visai kitokia. Azerbaidžanas išleidžia neįsivaizduojamus kiekius už naftą gautų dolerių, siekdamas įtikinti pašaliečius nepiktybiniu režimo pobūdžiu, tačiau bent manęs tai visiškai neįtikina.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda, autorius.(RO) Pone pirmininke, pradėsiu nuo vilčių teikiančių naujienų. Konkrečiai kalbu apie dviejų tinklaraščių autorių, Adnan Hajizade ir Emin Milli, apie kuriuos mes diskutavome šiame Parlamente, paleidimą. Tačiau kitais atžvilgiais padėtis Azerbaidžane yra daugiau nei kelianti nerimą. Girdime apie žurnalistų persekiojimą ir apie žmogaus teisių aktyvistų, kuriems pateikiami baudžiamieji kaltinimai, įbauginimą. Be to, neseniai, kovo ir balandžio mėn., Baku prasidedant protestams, sulaikyta 200 asmenų. Visi šie incidentai mums kelia rimtų klausimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad turime prisiminti, jog Azerbaidžanas yra pasirašęs Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Azerbaidžano valdžios institucijos, regis, nesuprato, kad tarp jų ir pilietinės visuomenės turi vykti dialogas, o ne valdžia turi stengtis taikyti spaudimą visuomenei. Nepaisant to, tikiuosi, kad galiausiai galėsime pradėti bendradarbiauti pagal Rytų partnerystę ir EURONEST parlamentinėje asamblėjoje.

 
  
MPphoto
 

  Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, nors mes palankiai vertiname tai, kad iš kalėjimo paleisti Adnan Hajizade ir Emin Milli, geros naujienos apie Azerbaidžaną maždaug tuo ir pasibaigia. Europos Parlamentui didžiulį susirūpinimą kelia masinės griežtos priemonės žodžio laisvei ir susirinkimų laisvei riboti, taikytos Azerbaidžane po šių metų kovo ir balandžio mėn. vykusių taikių protestų prieš vyriausybę. Jauni žmonės, pilietinės visuomenės aktyvistai, žiniasklaidos specialistai ir opozicijos politikai yra užpuldinėjami ir bauginami. Kai kurie demonstrantai buvo nubausti masiniuose teismo procesuose, kurie vyko vėlai vakare ir kurių metu žmonės negalėjo pasinaudoti advokato paslaugomis. Savo ruožtu dauguma advokatų nebuvo informuoti apie tai, kur teismo procesai vyks. Teisingumo ministerijos įsakymu uždaryti Azerbaidžano žmogaus teisių namai.

Ši baimės ir įbauginimo atmosfera ir žmogaus teisių pažeidimai turi baigtis. Azerbaidžano vyriausybė praranda savo patikimumą, pažeisdama konvencijas, kurias ji pati pasirašė, tokias kaip Europos Tarybos ir Europos žmogaus teisių konvencija. Norime, kad prezidentas I. Aliyevas laikytųsi savo žodžio. Jei nesiimsime veiksmų dėl šių pažeidimų, Europa taip pat praras savo patikimumą. Jie turėtų turėti realių pasekmių ES ir Azerbaidžano santykiams.

 
  
MPphoto
 

  Ulrike Lunacek, autorė.(DE) Pone pirmininke, prieš keletą dienų Europos Parlamente Briuselyje šventėme grandiozinį EURONEST parlamentinės asamblėjos atidarymą. Azerbaidžanas yra vienas šios asamblėjos steigėjų ir juo būdamas yra įsipareigojęs dėl demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės principų ir susirinkimų bei žiniasklaidos laisvės. Tai taip pat yra esminis derybų dėl ES ir Azerbaidžano asociacijos susitarimo, kurios vyksta nuo 2010 m. liepos mėn., elementas.

Atsižvelgiant į visa tai, išties sukrečia tai, kaip Azerbaidžano vyriausybė pastaruosius du mėnesius elgiasi su taikioje demonstracijoje dalyvavusiais žmonėmis. Jauni žmonės, susiorganizavę per socialinius tinklus, kaip antai „Facebook“, yra sulaikomi ir nuteisiami iki dvejų su puse metų kalėti už tai, kad jie dalyvavo taikiose demonstracijose su šūkiu „piktnaudžiavimas narkotikais“. Kitiems gresia panašus likimas. Mažiausiai 30 žmonių, kurie panašiai taikiai protestavo, nuteisti kalėti iki penkių ar iki aštuonių dienų be galimybės susisiekti su savo teisiniais atstovais, tai buvo padaryta itin slaptai, neleidžiant dalyvauti visuomenei.

Ponios ir ponai, Komisijos nary, tai nepriimtina! Bendroje penkių didžiausių Parlamento frakcijų rezoliucijoje mes raginame nedelsiant paleisti visus šiuos žmones ir iš tiesų užtikrinti teisinės valstybės principus, žodžio laisvę ir žiniasklaidos laisvę, kad, kaip mus prieš keletą metų, 2005 m., patikino prezidentas I. Aliyevas, „Azerbaidžane nepersekiojamas nė vienas žurnalistas“. Jis turi pagaliau ištesėti šį pažadą.

Aš tikrai tikiuosi, kad iki birželio mėn. numatytos tarpparlamentinės asamblėjos mums pavyks pasiekti, kad visi šie žmonės būtų išlaisvinti, įskaitant laikraščio redaktorių Eynulla Fatullayev, ir kad vyriausybė ir valdančiosios partijos galiausiai ištesės savo pažadus. Priešingu atveju turi būti imtasi tam tikrų veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Eduard Kukan, PPE frakcijos vardu. (SK) Pone pirmininke, demokratijos ir žmogaus teisių padėtis Azerbaidžane pagrįstai kelia susirūpinimą. Susirūpinimą keliantys dalykai apima žodžio laisvę, žiniasklaidos laisvę, susirinkimų laisvę ir daug kitų sričių. Stebime incidentus, kai sulaikomi demokratijos aktyvistai, žurnalistai ir politinės opozicijos atstovai ir jiems taikomas politinis spaudimas. Azerbaidžanas ir kitos šio regiono valstybės turi gauti aiškų signalą, kad žmogaus ir pilietinių teisių pažeidimai negali būti toleruojami jokiomis aplinkybėmis. Jei jos nori būtų ES valstybėmis partnerėmis, jos turi laikytis jos vertybių.

Todėl diskusijos dėl žmogaus teisių ir demokratijos standartų pažeidimų turėtų apimti visą Pietų Kaukazo regioną. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į vėl paaštrėjusią įtampą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos Kalnų Karabacho regione. Ši padėtis dabar kelia pavojų viso regiono saugumui. Tad dėl šios priežasties taip pat yra svarbu dabar priimti šią rezoliuciją. Europos Sąjunga turėtų laikytis aktyvesnio ir atsakingesnio požiūrio ne tik Azerbaidžano, tačiau ir viso regiono atžvilgiu. Turėtume pasimokyti iš Rusijos ir Gruzijos konflikto patirties ir užkirsti kelią panašioms tragedijoms.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, tiesa, kad padėtis Azerbaidžane yra kebli ir kad mes turime priežasčių susirūpinti. Šioje vietoje norėčiau konkrečiai paminėti B. Hajiyevo atvejį. Manau, kad valdžios institucijos turėtų suprasti, kad taikios demonstracijos yra natūrali bet kurios demokratinės valstybės politinio gyvenimo dalis ir kad nuomonių ir politinių pažiūrų pliuralizmas yra esminė demokratinės visuomenės dalis.

Kita vertus, turui pasakyti, kad ganėtinai nepasisekė, kad skubius klausimus dėl Azerbaidžano ir dėl Baltarusijos sprendžiame vieną po kito – savaitę po to, kai Azerbaidžanas tapo (ir buvo pasveikintas su tuo) EURONEST parlamentinės asamblėjos steigėju kartu su mumis, Europos Parlamentu. Turime dirbti tiek su valdžios institucijomis, tiek su pilietine visuomene, ir turime nuveikti daugiau, o ne tik priiminėti skubias priemones ir rezoliucijas.

Rytų partnerystė ir EURONEST parlamentinė asamblėja yra gera tokio darbo platforma ir aš manau, kad iš Azerbaidžano pučia nauji vėjai, atsinaujinęs noras vykdyti politinį dialogą. Parlamentinio bendradarbiavimo komitetas, kuris birželio mėn. vyks į Azerbaidžaną, turėtų pasinaudoti šia proga žmogaus teisių klausimui iškelti, tačiau taip pat ir pradėti nuoseklesnį dialogą su šia šalimi.

 
  
MPphoto
 

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, surizikuosiu pasakyti, kad, jei Azerbaidžanas būtų žinomas kaip Azerija, kaip yra su Armėnija ir Gruzija, Europos piliečių susirūpinimas dėl šios šalies demokratijos standartų būtų didesnis.

Tačiau mano frakcija negali pritarti K. Vigenino požiūriui. Žiniasklaida Azerbaidžane nėra laisva. Šios šalies rinkimai nėra sąžiningi. Pareigūnai savivaliauja, o kartais ir smurtauja prieš šios šalies žmones. Į pastarosiomis savaitėmis vykusias taikias demonstracijas 18 metų senumo režimas, kuris pamažu užgniaužė pažangos viltį, sureagavo represijomis, kurios būdingesnės arabų, o ne Europos valstybei. Kalbant apie tolesnį šios šalies dalyvavimą Europos kaimynystės politikoje, reikia iškelti sąlygas dėl demokratinių reformų, o ne dėl šios valstybės noro tiekti naftą naftotiekiu „Nabucco“.

 
  
MPphoto
 

  Heidi Hautala, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, demokratija ir žmogaus teisių bei teisinės valstybės principų laikymasis yra neatsiejama naujo asociacijos susitarimo, dėl kurio šiuo metu derasi Azerbaidžanas ir Europos Sąjunga, dalis.

Jei šių principų nesilaikoma, neįmanoma įsivaizduoti, kaip Azerbaidžanas gali turėti bendrą ateitį su savo europietiškais partneriais. Leiskite man prisijungti prie tų kolegų, kurie pažymi, kad su savo partneriais Rytų partnerystės valstybėse turime kalbėti labai aiškiai ir objektyviai. Neturėtume manyti, kad mums pakanka paprasčiausiai kritikuoti Baltarusiją, nes Azerbaidžane ir keliose kitose Rytų partnerystės valstybėse yra rimtų problemų, ir aš tikiuosi, kad būsimame Žmogaus teisių pakomitečio užsakytame tyrime bus pateikta nurodymų, kaip turėtume kalbėti su šiomis valstybėmis apie žmogaus teisių padėtį jose.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu (SK) Pone pirmininke, Azerbaidžanas yra vienas iš ypatingų ES partnerių ir EURONEST parlamentinės asamblėjos steigėjas, todėl jo santykiuose su ES yra daug privilegijų.

Tačiau, būdama tokio išskirtinio statuso valstybė, Azerbaidžanas, pasirašydamas bendrus susitarimus kaip ES partneris, pažadėjo laikytis demokratijos principų, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų, kurie yra esminės tokio bendradarbiavimo prielaidos. Todėl nepagrįsti žurnalistų, jaunimo organizacijų atstovų ir pilietinės visuomenės aktyvistų sulaikymai, taikių protestų draudimas ir fizinės jėgos panaudojimas prieš protestuotojus yra nepriimtini.

Tikiuosi, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė baronienė C. Ashton, taip pat ir pati Komisija Azerbaidžano vyriausybei perteiks mūsų susirūpinimą dėl demokratijos slopinimo šalyje ir pareikalaus nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų. Patvirtindami šį rezoliucijos projektą, mes tiek Komisijai, tiek vyriausiajai įgaliotinei suteiksime tam reikiamus įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE).(FI) Pone pirmininke, Komisijos nary, kažkaip absurdiška, kad vieną po kito čia aptarinėjame savo EURONEST parlamentinės asamblėjos partnerius, Azerbaidžaną ir Baltarusiją, kaip skubius su žmogaus teisėmis susijusius atvejus. Žinoma, tokioje partnerystėje turėtų būti reikalaujama gerbti europietiškas vertybes.

Anot žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“, Azerbaidžano valdžios institucijos bando nuslopinti kritiškas nuomones, siekdamos užkirsti kelią platesnio masto protestams, tokiems, kokius pastaraisiais mėnesiais matėme arabų pasaulyje. Per pastarąsias keletą savaičių Azerbaidžano policija šalyje nutraukė keletą demonstracijų, taip pat sulaikė opozicijos atstovus, remdamasi sufabrikuotais kaltinimais, dažniausiai dėl narkotikų laikymo.

J. Salavano atvejis ir neseniai suimtų demonstrantų atvejai rodo, kad pagrindinės teisės Azerbaidžane tebėra silpnos ir ką pasirengusios padaryti valdžios institucijos, kad nutildytų disidentus.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, padėtis Azerbaidžane labai nuvilianti. Štai valstybė, kuri politinių teisių požiūriu iš tiesų nepasistūmėjo į priekį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų. Yra tiesiog pernelyg daug laisvės trūkumo pavyzdžių – žodžio laisvės ir spaudos laisvės, kurios yra bet kurios tinkamai veikiančios demokratijos pagrindas; taip pat yra įrodymų apie kalinių kankinimą, teismo bylas, kuriose neteisėtai sufabrikuoti įrodymai visuomet priimami, ir t. t.

Kadangi mūsų santykiai su šia valstybe yra artimi, mes būtinai turime dalyvauti dialoge, tačiau mano pozicija yra artimesnė G. Watson mąstymui – mes turime imtis ir kietos rankos politikos, nes, jei nuolat elgsimės „švelniai švelniai“, niekur nenukeliausime. Todėl aš tikėčiausi, taip, dialogo, ir taip, dalyvavimo, tačiau turime, nepaisant rizikos, kelti didesnius reikalavimus dėl laisvės – saviraiškos laisvės, žodžio laisvės ir, svarbiausia, spaudos laisvės.

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D).(FI) Pone pirmininke, žodžio laisvė ir susirinkimų laisvė yra visuotinės pagrindinės teisės ir kertiniai demokratinės visuomenės akmenys. Liūdna, kad kaip pilietinės visuomenės įvairovės slopinimo priemonės naudojamas priekabiavimas, įbauginimas ir suėmimai.

Azerbaidžanas yra pasirašęs Europos žmogaus teisių konvenciją ir yra Europos Tarybos narys, ir jis yra įsipareigojęs apsaugoti savo piliečių žmogaus teises ir jas gerbti. Tinklaraščių autoriai, žurnalistai ir pilietinės visuomenės aktyvistai Azerbaidžane negali naudotis žodžio laisve, taip pat užkertamas kelias taikiems protestams. Jauniems žmonėms užkertamas kelias naudotis naujomis ryšių technologijomis ir socialine žiniasklaida ir jei jie jomis naudojasi, jie netgi yra baudžiami.

Tai ironiška, nes aktyvi ir įvairi pilietinė visuomenė šiai valstybei būtų tikrai naudinga. Laikantis Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės, reikėtų remti Azerbaidžaną jam vystantis demokratijos ir žmogaus teisių srityje.

 
  
MPphoto
 

  Vytautas Landsbergis (PPE). – Pone pirmininke, rezoliucijoje dėl Azerbaidžano išreiškiamas mūsų susirūpinimas, kad šioje Europos partnerystės valstybėje neatsikartotų Šiaurės Afrikos įvykiai.

Tenykštė vadovybė savo požiūryje į opoziciją ir taikius protestuotojus turėtų vengti bet kokio panašumo į Šiaurės Afrikos, Rusijos ar Baltarusijos režimus. Pasiūlymą ir įspėjimą galima perskaityti priešais mus esančiame dokumente, kurio kai kuriuose punktuose ši kritika turėtų būti išreiškiama aiškiau.

Formuluotėje apie blogėjančią žmogaus teisių padėtį ir didėjantį incidentų skaičių pirmiausia turėtų būti vartojamas žodis „neseniai“, nes kalbame ne apie tai, kad padėtis bendrai metai iš metų vis blogėja. Priešingai, iki pavasarį vykusių įvykių Azerbaidžanas darė santykinai didelę pažangą ir organizacija „Human Rights Watch“ jo neįtraukė į sąrašą kartu su tokiomis prastai vertinamomis valstybėmis kaip Kinija, Irakas, Izraelis, Rusija, Saudo Arabija ar Uzbekistanas. Kadangi jis nebuvo minimas, Azerbaidžanas atrodė geriau, tačiau dabar mums reikia šiek tiek daugiau pusiausvyros.

 
  
MPphoto
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D).(RO) Pone pirmininke, būdamas ne tik aktyvus Europos Sąjungos partneris pagal Europos kaimynystės politiką ir Rytų partnerystę, tačiau ir EURONEST parlamentinės asamblėjos steigėjas, Azerbaidžanas turi įsipareigoti savo Europos Sąjungai. Įsipareigoti gerbti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus, taip pat pagrindines teises, kurios užtikrinamos pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir kitas tarptautines sutartis, kurias yra pasirašęs Azerbaidžanas. Valstybė, kuri siekia, kad jos demokratija būtų visuotinai pripažinta, negali veikti, neleisdama savo piliečiams, ypač jauniems žmonėms, rengti taikių demonstracijų. Taip pat nėra normalu uždrausti jiems laikyti egzaminus vien todėl, kad jų politinės nuomonės nesutampa su dabartinių šalies vadovų nuomonėmis.

Mes, Europos partneriai, Azerbaidžane norėtume matyti nuolatinį dialogą su pilietine visuomene, spaudą, kuri gali naudotis žodžio laisve ir kuri gali teikti pranešimus, nepatirdama jokio politinio spaudimo, pateikti visuomenei teisingą informaciją, taip pat laisvą prieigą prie interneto, kuriai nebūtų taikoma cenzūra, kad Azerbaidžanas galėtų lengviau palaikyti ryšį su Europa.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D).(LT) Šiandieninis Azerbaidžanas turi du veidus. Viena vertus, Azerbaidžanas demonstruoja įspūdingą ekonominį augimą, kurį rodo dideli naftos kiekiai, pažanga derybose su Europos Sąjunga dėl asociacijos sutarties, dalyvavimas EURONEST asamblėjoje. Kitas veidas – tai areštai, spaudos suvaržymai. t.y. padėtis, labai pavojingai primenanti situaciją Baltarusijoje, apie ką kalbėjo kolegos. Manau, kad oficialusis Baku turi apsispręsti ir įsiklausyti į visuomenės nuomonę, nes sėdėti ant dviejų kėdžių neišeis, na o Europos Sąjunga, turėdama daug instrumentų, turėtų padėti apsispręsti teigiama linkme.

 
  
MPphoto
 

  László Andor, Komisijos narys. – Pone pirmininke, su demokratija ir žmogaus teisėmis susiję įvykiai Azerbaidžane ir toliau kelia didelį susirūpinimą mums visiems. Per pastaruosius keletą metų pastebėjome nerimą keliančią tendenciją didinti apribojimus šioje srityje. 2010 m. lapkričio 7 d. vykusių parlamento rinkimų nepakako, kad šios šalies demokratijos vystymosi pažanga būtų reikšminga.

Yra ir kitų sričių, kuriose, mūsų nuomone, Azerbaidžanas turėtų patobulinti savo duomenis dėl visiško savo Europos Tarybos ir ESBO įsipareigojimų laikymosi. Pirmiausia, žiniasklaidos laisvė – trūksta žiniasklaidos pliuralizmo. Taip pat yra pranešimų apie priekabiavimą prie žurnalistų ir apie smurtą prieš juos, taip pat apie abejotinus teismo procesus prieš žiniasklaidos atstovus. Atskiri šios srities atvejai tebekelia susirūpinimą.

Dar viena didelį susirūpinimą man kelianti sritis – susirinkimų laisvė. Pastaraisiais mėnesiais valdžios institucijos keletą kartų ėmėsi griežtų veiksmų prieš organizuotus protestus, taip pat prieš bandymus rengti protestus, kuriuos įkvėpė arabų pavasario revoliucijos. Aktyvistų sulaikymas ir kitos represinės priemonės prieš protestuotojus yra labai apgailėtinos.

Europos Sąjungos atsakomybė – aiškiai perteikti pranešimus apie demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi svarbą. Tokius pranešimus perdavė pats Pirmininkas J. M. Barroso savo vizito Baku sausio mėn. metu, jie taip pat bus svarbūs mūsų būsimų vizitų darbotvarkėse.

Žmogaus teisės ir demokratija yra kertiniai mūsų bendradarbiavimo su Azerbaidžanu pagal dabartines partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis akmenys. Praeitais metais mes įsteigėme naują Teisingumo, laisvės, saugumo ir žmogaus teisių ir demokratijos pakomitetį. Demokratija ir žmogaus teisės taip pat yra pagrindinė mūsų derybų dėl naujo asociacijos susitarimo tema.

Palankiai vertinu Azerbaidžano norą diskutuoti dėl šių metodų. Taip pat palankiai vertinu vaidmenį, kurį atlieka Europos Parlamentas, propaguodamas demokratines vertybes partneriams Azerbaidžane, įskaitant veiklą ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo komitete.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – (RO) Azerbaidžane visi kritikuojantys vyriausybę nutildomi. Europos Parlamento rezoliucijoje ir žmogaus teisių organizacijų ataskaitose pabrėžiami rimti žmogaus teisių pažeidimai. Vienas pažeidimas, į kurį atkreipiau Tarybos dėmesį klausime raštu, susijęs su žurnalistu Eynulla Fatullayevu, kuris tebėra sulaikytas, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą jį paleisti. Tąsyk atkreipiau į tai dėmesį, o dabar raginu iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatas dėl garbės ir orumo įžeidimo ir šmeižimo (147–148 straipsniai). Paskutinėje organizacijos „Transparency International“ ataskaitoje dėl Azerbaidžano nurodoma, jog vyriausybė nesiima priemonių kovoti su korupcija ir neužtikrinamas teismų nepriklausomumas. Negana to, į kovo 11 d. bei balandžio 2 d. vykusius protestus valdžios institucijos reagavo areštais ir persekiojimu. Demokratija pagrįsta žmonių laisvai reiškiama valia. Kreipiuosi į Tarybą ir Komisiją, kad šios paragintų Azerbaidžano vyriausybę gerbti žmogaus teises, ypač susijusias su žodžio bei taikių demonstracijų laisve, taip pat imtis konkrečių priemonių kovoti su korupcija ir reformuoti teisingumo sistemą. Europos Sąjunga bendrų vertybių labui turi palaikyti visus šioje šalyje rizikuojančius savo gyvybe ir laisve.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiorello Provera (EFD), raštu. – (IT) Azerbaidžanas aktyviai dalyvauja Europos kaimynystės politikoje, yra viena iš šešių ES Rytų partnerių ir EURONEST parlamentinės asamblėjos įkūrėjų. Svarbiausios šių trijų iniciatyvų vertybės yra demokratijos gerbimas, žmogaus teisės ir teisinė valstybė. Šios iniciatyvos skirtos skatinti nuolatinį politinį dialogą, kuriuo galima sutvirtinti ryšius tarp dalyvaujančių valstybių ir sudaryti sąlygas Europai lydėti tas valstybes reformų kelyje. Manome, jog skubi rezoliucija gali būti nepakankama priemonė ar net gali trukdyti siekti norimo tikslo, t. y. Azerbaidžano nuolatinės pažangos įgyvendinant savo tikslą dėl visapusiškos ir šiuolaikiškos demokratijos. Tarpparlamentiniu ir tarptautiniu lygmenimis pasiektais susitarimais įsteigtos institucijos skirtos šiems tikslams pasiekti; tai tinkama vieta reikalauti paaiškinimų dėl galimų teisių pažeidimų ir veiksmingai skatinti gerą elgesį ir demokratines reformas.

 
  
MPphoto
 
 

  Tadeusz Zwiefka (PPE), raštu. – (PL) Dar kartą raginame atkreipti dėmesį į klausimą dėl žodžio ir spaudos laisvės ir į bendrą elgesio su žurnalistais politiką Azerbaidžane. Pranešimuose iš įvairių šaltinių matyti, kad žurnalistų ir visų politinių aktyvistų padėtis Azerbaidžane tampa vis sunkesnė. Dar 2005 m. Azerbaidžano prezidentas Ilham Aliyev pažadėjo, jog visos žurnalistų teisės bus gerbiamos ir jie galės tikėtis pagalbos bet kokio pavojaus atveju. Tačiau iš faktų matyti, jog šie žodžiai tėra tuščias pažadas.

Kaip žmogui, daugelį metų dirbusiam žurnalistu ir turinčiam išsamių žinių apie šį darbą, man šis klausimas ypač svarbus. Azerbaidžane žurnalistams nuolat trukdoma vykdyti savo pagrindinį darbą – teikti patikimą tikrą informaciją. Nepriimtina, kad žurnalistai dirba gresiant areštams ir kūno apieškoms. Azerbaidžano valdžios institucijos turi suvokti, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra aiškus šalies, kaip patikimos partnerės pasaulio lygmeniu, ženklas tarptautinei bendruomenei.

Europos Parlamento žinia turėtų būti aiški – ekonominio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga nauda neturi aptemdyti lūkesčių dėl būtinybės priartėti prie Europos pagrindinių žmogaus teisių standartų, ypač žodžio ir spaudos laisvės, t. y. demokratijos ramsčio, be kurio šiuolaikinė demokratinė visuomenė negali egzistuoti.

 
  

(1)Žr. Protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika