Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/0073(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0330/2010

Pateikti tekstai :

A7-0330/2010

Debatai :

PV 06/06/2011 - 16
CRE 06/06/2011 - 16

Balsavimas :

PV 07/06/2011 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0253

Diskusijos
Pirmadienis, 2011 m. birželio 6 d. - Strasbūras Tekstas OL

16. Europos (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – J. Leineno pranešimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų [COM(2010)0132 – C7-0092/2010 – 2010/0073(COD)] (A7-0330/2010).

 
  
MPphoto
 

  Jo Leinen, pranešėjas.(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien diskutuojame apie Europos teisės aktą (o rytoj jį tvirtinsime), kuris iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria, tačiau šiuo teisės aktu dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų galbūt pradedame naują pažangos ir gerovės matavimo etapą.

Jau ilgą laiką žinome, kad bendrasis nacionalinis produktas neatspindi tikrovės. Vien kiekybinis požiūris į ekonominę veiklą nieko nesako apie ekologinę ar socialinę pusiausvyrą, todėl pats laikas nustatyti, ar kasmet imdamiesi įvairių priemonių ir veiksmų pasiekiame teigiamų, ar neigiamų rezultatų.

Turime mėnesinius statistinius duomenis apie mūsų darbo rinką ir metinius statistinius ekonominius rodiklius. Todėl tiksliai žinome, kas vyksta šiose srityse. Nepaisant to, apie poveikį aplinkai turime tik neišsamų duomenų kratinį. Šiuo teisės aktu dėl aplinkos ekonominių sąskaitų siekiama mums padėti parengti tikslų 27 valstybių narių balansą ir įsitikinti, ar darome pažangą, ar, kaip dažnai būna, einame atgal.

Dar 2002 m. Parlamentas ragino surinkti patikimą informaciją apie aplinkos būklę ir svarbiausias aplinkos pokyčių tendencijas, įtaką joms, jų priežastis, ir apie šiuos dalykus informuoti visuomenę. Norime moksliškai pagrįstos koncepcijos išteklių naudojimui išmatuoti, kad galėtume priimti deramus politinius sprendimus.

Džiaugiamės, kad Komisija 2010 m. balandžio mėn. ėmėsi šios teisėkūros iniciatyvos, tačiau, mūsų nuomone, ji elgėsi pernelyg nedrąsiai. Mes, Parlamento ir įvairių frakcijų nariai, raginome tai padaryti daug greičiau, nes Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) ir Jungtinės Tautos šiuos klausimus aptaria jau 15 metų. Tai trunka pernelyg ilgai. Todėl derybose su Taryba padarėme nemažą pažangą.

Taryboje buvo susidariusi labai sudėtinga padėtis, nes kai kurios valstybės narės nenori rengti aplinkos balanso ir pirmiausia turime sukurti pagrindą visose 27 valstybėse narėse. Komisija pasiūlė įtraukti tris modulius. Tai – išmetamieji teršalai; šiuo požiūriu gerai žinome, kokios dujos išleidžiamos į orą. Toliau – išlaidos su aplinka susijusiems mokesčiams ir aplinkosaugos rinkliavoms. Trečia – kasmetiniai teigiami ir neigiami šalies ūkio medžiagų srautai, matuojami vien kiekybiškai. Tai – galbūt ir pradžia, tačiau pernelyg paprasta pradžia, todėl Parlamentas mus paragino rengti ir vandens, energijos bei atliekų balansus, išsiaiškinti mūsų miškų būklę. Tai – moduliai, kuriuos skubiai norime matyti labai artimoje ateityje.

Nesutarta, ar statistinius duomenis rinkti ir apie jūrų aplinką, kitaip tariant, apie žuvų išteklių būklę. Šiuo aspektu mūsų metodiką tikriausiai dar reikia tobulinti. Taigi, šioje srityje pasiekėme pažangos. Per dvejus metus – vėliausiai iki 2013 m. – Komisija turi pateikti ataskaitą ir pasiūlyti persvarstyti tuos šios direktyvos aspektus, kuriuos įmanoma. Tikiuosi, kad baigiantis šiam dešimtmečiui turėsime ne vien bendrąjį nacionalinį produktą, bet ir ekologinį nacionalinį produktą. Tai – mūsų tikslas.

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, kaip sakė pranešėjas Jo Leinen, Komisijos pasiūlymu iš tikrųjų ketinama sukurti bendrą teisinę Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų rinkimo, kaupimo, perdavimo ir vertinimo sistemą siekiant sudaryti sąlygas priimti sprendimus, kuriuose siekiant tvaraus vystymosi būtų įtvirtinta geresnė pusiausvyra.

Pateikdama pasiūlymą Komisija įvykdė pirmąjį gairių „Ne tik BVP“ punktą. Dabar, kai mes, europiečiai, stengiamės kurti tausiai išteklius naudojančią ir tvarią ekonomiką, šie duomenys mums leis aplinkos veiksnius susieti su ekonominiais ir tada galėsime remdamiesi geresne informacija visapusiškiau formuoti politiką.

Kadangi visos trys institucijos labai produktyviai bendradarbiavo, manau, kad pasiekėme bendrą tikslą – parengėme šį pagrindų reglamentą dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, jame numatydami pirmuosius tris modulius, apimančius išlakų sąskaitas, su aplinka susijusius mokesčius ar aplinkosaugos rinkliavas ir medžiagų srautų sąskaitas.

Šiuo metu šiuos duomenis dauguma valstybių narių renka savanoriškai. Todėl iš esmės aktualių duomenų rinkimas nebus respondentams papildoma našta, nes atitinkamos valstybės narės turėtų turėti galimybę kaupti duomenis iš esamų šaltinių. Šiuo reglamentu sukūrėme svarbų pagrindą rinkti statistinę informaciją apie ekonomikos ir aplinkos sąveiką – tikimės šią informaciją ateityje išplėsti papildomais moduliais, kaip numatyta pranešime ir rezoliucijos projekte.

Kadangi įvairūs kiti galimi moduliai, pvz., mediena ir žuvys bei nepanaudotos iškasenos, yra įvairiuose metodinės brandos etapuose, reglamentui pasirinkta tokia modulių struktūra, kad ateityje naujus modulius į pagrindinį tekstą būtų galima įtraukti kaip priedus.

Kaip sutarta, Komisija Parlamentui ir Tarybai kas trejus metus praneš apie rengiamus naujus modulius ir prireikus Komisija gali pateikti naujus teisės aktų pasiūlymus dėl naujų modulių.

Baigiant leiskite padėkoti pranešėjui Jo Leinenui, šešėliniam pranešėjui H. P. Martinui ir visiems Aplinkos komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariams už konstruktyvų požiūrį ir labai vertingą darbą, kuriuo jie prisidėjo.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin , Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas.(DE) Pone pirmininke, kai mes su J. Leinenu grįžtame prie praėjusio tūkstantmečio politinių pozicijų, mes dažniausiai sutariame, taip yra ir šio pranešimo atveju. Tai – geras, apgalvotas ir svarbus dalykas. Galiausiai juk statistika gali būti patraukli, ypač tuomet, kai Europos Sąjungai iškilusi didžiulė Europos piliečių pasitikėjimo problema. Sakyčiau, visiškai be pagrindo, jeigu vertinsime tik pagrindinius dalykus, pamiršdami kitus, dėl kurių mes su J. Leinenu nesutariame.

Manau, labai gerai, kad galiu čia stovėti ne tik kaip nepriklausomas EP narys, bet ir kaip žmogus, šia nuomone Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu galintis atstovauti pozicijoms, kurias išdėstėme dėl jų balsuodami rezultatu 37:0 – tai buvo ne šešėlinis pranešimas, o papildoma nuomone, kuri buvo dar išsamesnė negu pagrindinio, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto dokumentas. Konkrečiai tai reiškia, kaip sakau, siekti Europos tvarumo statistikos, gražiai trumpinamos ESS. Tai duotų pradžią mūsų darbui, ypač susijusiam su jaunimu ir tais, kurie žino, jog mums ateityje reikės naujų susitarimų dėl bendrų tikslų, kad Europa pasitrauktų iš nuožmios Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos ir daugelio kitų galingų valstybių konkurencijos šešėlio ir atsidurtų šios konkurencijos priešakyje.

Tai, kaip jau minėjo J. Leinen, be abejo, reiškia, kad mums skubiai reikia daugiau modulių. Šiuo požiūriu galime prisiminti aštuntąjį ir devintąjį dešimtmetį, kai visa tai jau buvo parengta. Būtų labai malonu, jeigu Komisija šiuo klausimu galėtų greičiau daryti pažangą. Manau, labai gerai, kad Eurostate imtasi veiksmų dėl duomenų rinkimo, net jei tai daroma ir sunkiomis aplinkybėmis, susijusiomis su Graikija. Gavę balsavimo rezultatą 37:0:0, manome, kad Komisijai akivaizdžiai reikia daugiau pinigų norint šioje srityje sukurti ESS, šią Europos tvarumo statistikos sistemą. Tačiau tai galime pasiekti perskirstydami lėšas: pagaliau pasinaudokime plėtros dividendais. Paimkime pareigūnus, kurie labai užsiėmę su didžiosiomis valstybėmis dirbo plėtros klausimais, ir perkelkime juos ten, kur mums jų taip skubiai reikia ir kur jie gali prisidėti, kad veiktų Europos projektas.

 
  
MPphoto
 

  Horst Schnellhardt, PPE frakcijos vardu. (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, skaitydamas pirmąjį Komisijos pasiūlymą labai skeptiškai įvertinau jos pateiktą šio klausimo sprendimo variantą. Vis dėlto tai, ką dabar pateikė pranešėjas, šešėliniai pranešėjai ir mano pirmtakė E. Joly, jau galime priimti ir paremti.

Dauguma šalių aplinkos ekonominius duomenis, nesvarbu, ar jie susiję su šiais trimis moduliais, ar ne, jau renka savanoriškai. Turime aiškiai apžvelgti konkrečių valstybių narių pasiektus rezultatus išmetamųjų teršalų, su aplinka susijusių mokesčių ir medžiagų srautų srityje. Tai labai svarbu. Tai gali mums padėti geriau suvokti aplinkos ir ekonomikos santykį. Be to, galime išnagrinėti, kokia pažanga Europoje daroma siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir kaip galime tobulinti savo aplinkos politiką. Tai labai svarbus aspektas, kurį turėtumėme čia įtraukti.

Vis dėlto norėčiau tarti ir įspėjamąjį žodį: savo gražiose kalbose visada minime biurokratijos mažinimą. Norėčiau paprašyti Komisijos šioje srityje nesukurti papildomos biurokratijos. Tai būtų klaidingas būdas. Todėl norėčiau paklausti Komisijos, ar ji planuoja savo viduje sukurti naujas pareigybes duomenims rinkti, ar šį darbą atliks esami jos darbuotojai, nes manau, jog labai svarbu, kad šių duomenų rinkimas netaptų papildoma našta. Tik turėdami pirmąją įgyvendinimo ataskaitą 2013 m. galėsime ir turėtume nuspręsti, kokius kitus modulius pradėti taikyti, nes turime pamatyti, kaip ši nauja sistema bus plėtojama ir kokį poveikį ji turės teisės aktams.

Buvau sukrėstas sužinojęs, kad apie tai šiandien Parlamente nebuvo ketinama diskutuoti. Tai būtų buvusi didelė klaida, nes, kaip sakė pranešėjas, tai yra visiškai naujo dalyko pradžia.

 
  
MPphoto
 

  Marita Ulvskog, S&D frakcijos vardu.(SV) Pone pirmininke, sutinku su ankstesniais kalbėtojais. Nepaprastai svarbu, kad mūsų veiklos aplinka ir aplinkos politika būtų grindžiama faktais. Mums šioje srityje reikia aiškesnių ir patikimesnių rodiklių. Aplinkos politikai taikomos tokios pat sąlygos kaip ir ekonominei, perskirstymo, vystymosi ir pramonės politikai. Negalėdami sužinoti faktų, negalime priimti protingų sprendimų ir pasiekti reikiamų pokyčių bei atlikti reikiamų korekcijų visuomenėje.

Dabar turime galimybę šiuos faktus sužinoti. Tai nepaprastai svarbu. BVP kriterijus šioje konkrečioje srityje nelabai tinka, nes jis per siauras. Dabar turime galimybę dirbti pagal platesnę perspektyvą. Aplinkos statistinių duomenų koordinavimas Europos lygmeniu taip pat teikia nemažai naudos. Bus lengviau palyginti aplinkos politikos poveikį įvairiose valstybėse narėse ir geriau matysime, kurios politikos priemonės tikrai veikia, kurios – neveikia, o kurios netgi daugiau kenkia nei padeda.

Kai jau būsime priėmę šį sprendimą šiame posėdyje, tikiuosi, jog sugebėsime užtikrinti, kad jis taptų svarbia būsimų Parlamento ir valstybių narių sprendimų pagrindo dalimi. Tikiuosi, jog šiam visuomenės kokybės nustatymo metodui bus suteiktas didelis prioritetas ir bus skirta pakankamai išteklių, kad jis tinkamai veiktų ir neliktų vien neįgyvendinta idėja.

 
  
MPphoto
 

  Gerben-Jan Gerbrandy, ALDE frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, dėkoju pranešėjui J. Leinenui už pranešimą. Po daugelio prašymų ir įtikinėjimų metų galiausiai atrodo, kad žengiame šį žingsnį tvarių nacionalinių sąskaitų link ir tai labai reikalinga, nes, būkime visiškai sąžiningi, dabartinė ekonominė sistema tiesiog neveikia. Šiuo metu vis dar galima praktiškai nemokamai daryti žalą gamtai ir aplinkai. Todėl dabartinė sistema neveikia. Šios išlaidos, kurių niekas nemoka, užkraunamos visuomenei. Kodėl tvari energija brangesnė nei tradicinė? Atsakymas – niekas nemoka socialinių anglies, dujų ir naftos deginimo išlaidų.

Susidaro įspūdis, kad šis pranešimas visapusiškai techninis, tačiau, kad ir kaip ten būtų, jame kalbama apie tikrai svarbius dalykus. Nepamatavęs nežinosi, sakome olandiškai, būtent apie tai čia ir kalbame. Šių Europos aplinkos ekonominių sąskaitų reikia norint pereiti prie tikrai tvarios ekonomikos. Nepaisant to, raginu ir Komisiją, ir valstybes nares iš tikrųjų ką nors daryti su duomenimis, gautais iš šių sąskaitų. Žinoti galima tik pamatavus, tai labai svarbu, tačiau dar svarbiau – pasinaudoti taip įgytomis žiniomis, o tai, aišku – neišvengiamas tolesnis etapas. Nuoširdžiai tikiuosi, kad taip, pvz., bus panaikintos šimtamilijoninės subsidijos, darančios žalingą poveikį aplinkai ir gamtai, kurią šiame pasaulyje vis dar turime.

Leiskite dar kartą nuoširdžiai padėkoti Komisijai ir mūsų pranešėjui. Vis dėlto tai – tik pradžia. Imkimės tolesnių veiksmų – tikrai imkimės visko, kas įmanoma įgijus šia priemone suteikiamas žinias.

 
  
MPphoto
 

  Michail Tremopoulos, Verts/ALE frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, iš to, ką šiandien išgirdome ir iš pranešimo savaime suprantama, kad remdamiesi patikimais duomenimis turime pagrįstai įvertinti Europos aplinkos politiką. Todėl šių duomenų rinkimas turėtų būti privalomas ir suderintas.

Vis dėlto tradicinėse nacionalinėse sąskaitose daugiausia dėmesio skiriama rinkos operacijoms ir rodikliams, atspindintiems svarbius gerovės kūrimo veiksnius, tačiau neleidžiantiems išmatuoti pačios gerovės. O gamtos išteklių dar labiau trūksta. Didinti produktyvumą ir kokybę turime skatinti kitaip. Tam tikra atsakomybė tenka fiziniams gavėjams. Neįvertinus privačių ir socialinių gamtos išteklių naudojimo sąnaudų ir žalos aplinkai, tradicinėmis sąskaitomis sprendimus priimantiems asmenims gali būti siunčiamas klaidinga informacija apie pažangą ir taip visuomenė gali atsidurti kelyje į netvarų ekonomikos augimą.

Pradėti taikyti aplinkos ekonomines sąskaitas nepaprastai svarbu, tačiau jomis negalima pakeisti siekio sukurti rodiklius, alternatyvius BVP ir apimančius įvairius aplinkos ir socialinius aspektus. Prieš pradedant įgyvendinti naująją daugiametę finansinę programą Komisija turėtų pateikti pasiūlymų, kad būtų galima patvirtinti ribotą sudėtinių rodiklių paketą ir jį naudoti siekiant papildyti BVP formuojant politiką. Šis paketas turėtų apimti piniginį aplinkos dimensijos rodiklį, pvz., pakoreguotas grynąsias išmokas, ir fizinį jos rodiklį, pvz., ekologinį ar anglies pėdsaką, taip pat socialinius rodiklius, į kuriuos būtų įtraukta socialinė dimensija, pvz., nelygybės vertinimą (pvz., Džini koeficientą) ir socialinės integracijos bei žmonių gerovės indeksą, pvz., Žmonijos skurdo indeksą.

Pradiniame pasiūlyme dėl ES reglamento numatyta tik rinkti ir lyginti duomenis apie į atmosferą išmetamus teršalus, įvairiai ekonominei veiklai taikomas ekologines sąlygas ir makroekonominių medžiagų srautų apskaitą. Pateiktas ne vienas pasiūlymas ir pakeitimas, manau, kad jais remdamiesi galėsime patvirtinti integruotą pranešimą ir sprendžiant aplinkos politikos klausimus padaryti pažangą.

 
  
MPphoto
 

  Paul Nuttall, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, reglamentas dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų skamba labai nuobodžiai, bet, remiantis mano patirtimi, būtent todėl jis priklauso pavojingiausiam ES teisės aktų tipui, nes manote, kad mokesčių mokėtojai ir žiniasklaida nesivargins jo skaityti.

Būkime atviri. Čia kalbama – cituoju – apie išmetamuosius teršalus ir su aplinka susijusius mokesčius, kaip sakė paskutinis kalbėtojas. Taigi, ES sovietizacija tęsiasi. Žmonės su bloknotais ir statistikos šnipai iš Eurostato nori daugiau duomenų ir, būkime sąžiningi, jūs šių duomenų norite siekdami apmokestinti ir kontroliuoti – taip aiškintinas jūsų troškimas gauti dar daugiau statistinių duomenų.

Blogiausia, kad tai – reglamentas, ne direktyva. Reglamentai daug blogesni nei direktyvos, nes jie perkeliami į Jungtinės Karalystės teisę apeinant JK Parlamentą. Tai labai pavojinga ir taip, mano draugai, miršta demokratija.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Mes išrinkti Europos Parlamento nariais. Jeigu jūs save matote tik kaip Jungtinės Karalystės Parlamento narį, tikriausiai galėsite atsakyti į mano klausimą tik iš Jungtinės Karalystės perspektyvos. Statistikos klausimu jūs kalbėjote apie sovietizaciją. Ar tikrai taip ją suvokiate? Ar statistika jums reiškia sovietizaciją? Ar nenorite konkrečių skaičių apie gyvenimo lygį ir infliaciją, kuriuos būtų galima pateikti pasitelkiant statistiką, net jei tai susiję su bankų kontrole, ir sudaryti piliečiams bei sprendimus priimantiems asmenims sąlygas gauti informaciją, kurią turėdami jie galės priimti tinkamus sprendimus? Ar, jūsų nuomone, Jungtinėje Karalystėje tai irgi patenka į sovietizacijos sritį?

 
  
MPphoto
 

  Paul Nuttall (EFD). – Pone pirmininke, norėčiau pasakyti pirmą dalyką. Faktas tai, kad ši įstaiga mėgsta viską kontroliuoti iš centro. Norėčiau pasakyti ir antrą dalyką – kad žmonės nerinko nė vieno Komisijos nario. Demokratija svarbi visai Europai, todėl taip, aš tikrai manau, kad dabar matome Europos sovietizaciją. Faktas tai, kad šiuos sprendimus reikėtų priimti valstybių narių lygmeniu. Tai, kad perkeliant reglamentus galima išvengti svarstymo mano parlamente, žmonių, kuriuos išrinko Jungtinės Karalystės gyventojai, yra visiška negarbė ir, taip, tai yra Europos sovietizacija.

 
  
MPphoto
 

  Richard Seeber (PPE).(DE) Pone pirmininke, P. Nuttall skundžiasi dėl to, ką Jungtinė Karalystė, kaip ir daugelis kitų valstybių, daro jau nuo 2006 m. Šiuo procesu, kurį Parlamento lygmeniu rytoj baigsime – J. Leinen šia tema atliko puikų darbą – teisėje bus įtvirtinta tai, kas praktiškai daroma jau seniai. Kodėl mums reikia šių duomenų? Su sovietizacija tai neturi nieko bendra. Duomenys naudingi tik tiek, kiek juos galima palyginti, ir šis palyginamumas – svarbiausias aspektas.

Būtent todėl turime šias Europos ekonomines sąskaitas ir todėl visame pasaulyje, įskaitant Jungtinę Karalystę, šią sistemą naudojame nuo ketvirtojo dešimtmečio. Ši sistema tokia gera todėl, kad ji grindžiama vienodais standartais ir galime palyginti konkrečių valstybių gerovę ir ekonominę bei socialinę jų sėkmę. JAV doleris paprastai naudojamas kaip palyginamoji valiuta. Čia turime didelę galimybę eurui suteikti aukštesnį, palyginamosios valiutos statusą. Manau, kad tai – antrasis aspektas.

Vis dėlto žinome ir tai, kad šiose ekonominėse sąskaitose daug spragų. Pagalvokime apie Fukušimą. Fukušima dabar turės teigiamą poveikį Japonijos bendrajam vidaus produktui, nes šioje srityje daug investuojama. Tai – srautų sąskaitos, o ne išteklių sąskaitos. Šiuos dalykus turime kompensuoti, todėl Komisija vėliau pateikė savąjį pasiūlymą „Ne tik BVP“.

Šios tvarumo sąskaitos, kurias tvirtinsime šiandien ir rytoj, bus pirmasis žingsnis. Kodėl? Todėl, kad, pvz., investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir mažesnį energijos sunaudojimą turės neigiamą poveikį bendrajam vidaus produktui. Net ir tokie asmenys kaip P. Nuttall negali su tuo nesutikti.

Esmė – ne svarbios politikos priemonės; tiesiog norime, kad mūsų politikos priemones būtų galima patikrinti: kokie mokesčiai šioje srityje nustatyti, kiek medžiagų sunaudojame. Taigi, norime patobulinti teisėkūros procesą, o jeigu nebūtumėte Europos Sąjungoje, vis tiek turėtumėte naudoti tą pačią sistemą, kitaip jūsų duomenys būtų beverčiai. Todėl sakyčiau, kad tai – konstruktyvus pirmasis žingsnis. Norėčiau padėkoti Komisijai ir pranešėjui.

 
  
MPphoto
 

  Kriton Arsenis (S&D).(EL) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, norėčiau pasveikinti Jo Leineną parengus puikų pranešimą. Aplinkos ekonominių sąskaitų klausimu tikrai turime judėti pirmyn. Nebegalime atskirai vertinti ekonomiką ir aplinką. Mums smogusi dviguba krizė – ekologinė ir ekonominė – tokių galimybių nepalieka. Turime liautis daryti klaidingas praeities išvadas.

R. Seeber paminėjo Fukušimos pavyzdį. Kitas, paprastesnis kasdienis pavyzdys – gaisrai. Gaisras, sunaikinantis mišką, biologinę įvairovę ir miško atliekamas ekosistemos funkcijas – kalbu apie švarų vandenį, švarų orą ir maisto reprodukcijos pagrindą, taip pat sunaikinantis vietos kultūros paveldą, žemės ūkio gamybą, pagal BVP vertinamas teigiamai, nes siekiant kompensuoti žalą daromos investicijos, nors šalis, regionas, teritorija patiria ilgalaikę žalą. Ilguoju laikotarpiu jie tampa skurdesni negu anksčiau.

Aplinkos ekonominės sąskaitos, kurias šiandien raginame patvirtinti, nėra tobulos. Tačiau jos – svarbus žingsnis teisinga linkme. Jos – žingsnis siekiant geresnių politikos priemonių, grindžiamų išsamesniu, objektyvesniu tikrovės vertinimu. Jos – žingsnis, leisiantis mums užtikrinti, kad mūsų politikos priemonės būtų nuoseklios, įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir sukurti siekiamą ekologiškesnę Europos ekonomiką.

 
  
MPphoto
 

  Riikka Manner (ALDE).(FI) Pone pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti J. Leineną atlikus puikų ir svarbų darbą – parengus šį pranešimą. Šis reglamentas dėl aplinkos ekonominių sąskaitų, kaip čia jau ne kartą sakyta, labai svarbus, nes pagaliau juo sukuriamas teisinis pagrindas sąskaitų sistemai, kuria integruojami statistiniai duomenys apie aplinką ir ekonomiką, labai svarbūs aplinkos politikai ir, vertinant plačiau, socialinei politikai.

Taikymo srities požiūriu labai svarbu, kad pirmuoju etapu dėmesys būtų skiriamas būtent išmetamiesiems teršalams, medžiagų srautams ir su aplinka susijusiems mokesčiams. Tam turime rimtų priežasčių. Be to, tai – tikriausiai labai realus požiūris vertinant valstybių narių turimus pajėgumus pradėti administruoti sąskaitų sistemą šiose srityse. Žinoma, turime suvokti, kad įvairiose šalyse statistikos sistemos skirtingo lygio, ir svarbu, kad dėl to nekiltų papildomos biurokratijos, kaip sakė Komisijos narys.

O dėl naujų modulių, svarbu, kad juose tvirtai atsispindėtų temos, aktualios įgyvendinant strategiją „Europa 2020“

 
  
MPphoto
 

  Oreste Rossi (EFD).(IT) Pone pirmininke, šis reglamentas yra priemonių, sukurtų siekiant parengti visapusiškus rodiklius BVP papildyti, sistemos dalis. Europos aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti įvertinti politikos priemones – jose būtų pateikti duomenys apie aplinkos ir ekonomikos veiksnių sąveiką. Komisijos pasiūlymas pagirtinas, tačiau siekiant įgyti galimybę kontroliuoti valstybių narių rengiamas aplinkos politikos priemones kuriamos naujos sudėtingos biurokratinės procedūros. Dėl šios priežasties per balsavimą susilaikysime.

O pranešimui nepritariame, nes pranešėjas nori įtraukti papildomus sąskaitų modulius. Sutarimas su Taryba per pirmąjį svarstymą buvo pasiektas remiantis tuo, kad pranešėjo siūlomi nauji moduliai būtų pradėti taikyti tik tuo atveju, jei pagal peržiūros išlygą bus atliktas įvertinimas siekiant reikiamais aspektais pakeisti ar pagerinti duomenų kokybę ir jų rinkimo metodus.

Mūsų požiūriu, visa tai – valstybėms narėms primetama nauja ir brangi biurokratija.

 
  
MPphoto
 

  Sophie Auconie (PPE).(FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, mano požiūriu, politika skirta tam, kad esamoms problemoms rastume geriausius sprendimus. Tačiau kaip tai padaryti, jeigu problemos ir galimi sprendimai ne visiškai suvokiami? Tai – esminis klausimas, susijęs ne vien su aplinkos politika.

Todėl priimantieji politinius sprendimus turi turėti patikimų ir kuo išsamesnių duomenų apie šiuolaikinį pasaulį ir aplinkos būklę. Tokią išvadą 2006 m. birželio mėn. padarė Europos Vadovų Taryba, paraginusi Europos Sąjungą ir valstybes nares į nacionalines sąskaitas įtraukti ir svarbiausius tvaraus vystymosi aspektus. Teigiamai vertinu šią iniciatyvą ir Europos Komisijos pasiūlymą, nes įgysime daugiau žinių apie išmetamuosius teršalus, su aplinka susijusius mokesčius ir medžiagų srautus ekonomikoje.

Nepaisant to, šis pasiūlymas per rytojaus balsavimą turės būti iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad renkami duomenys būtų patikimi ir aktualūs, ir, svarbiausia, užtikrinti, kad šį metodą taikytų visos valstybės narės. Iš tikrųjų, kaip parengti Europos politikos priemones, jeigu neturime duomenų apie padėtį kiekvienoje valstybėje narėje?

Galiausiai norėčiau išreikšti paramą dviem puikioms idėjoms, kurioms pritaria Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija: Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus turėtų būti peržiūrimi kas penkerius metus ir turėtų būti numatyta tikrinimo išlyga – antra puiki šiame reglamente pateikta idėja. Po kelerių metų reikės naujų duomenų, tačiau viskas – savo laiku. Šis reglamento projektas – tikras žingsnis pirmyn: šia linkme eikime ir toliau.

 
  
MPphoto
 

  Karin Kadenbach (S&D).(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, aš irgi norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką J. Leinenui už reglamentą, kuris turėjo būti priimtas jau seniai. Prieš mus išrenkant į Europos Parlamentą daugelis tiesiog darėme prielaidą, kad šio Parlamento priimami sprendimai, lemiantys ateitį, iš tikrųjų grindžiami šiais duomenimis, tačiau, tam tikram mūsų nusivylimui, pamatėme, kad nors dauguma valstybių turi šias statistikos sistemas ir duomenis, jie nėra sujungti į bendrą sistemą, todėl visuomenės akyse prarasta nemažai pasitikėjimo.

Iš žiniasklaidos visada susidaro įspūdis, kad ekonomika ir aplinka tarpusavyje visiškai nesuderinamos. Remiantis šiais duomenimis būtų lengviau įvertinti, ar kas nors naudinga aplinkai ir kartu ekonomikai arba kas nors naudinga ekonomikai ir kartu aplinkai, t. y. ir mūsų socialinei aplinkai. Tai – pagrindinis uždavinys, kurį mes, politikai, turėtume išsikelti. Norime užtikrinti ir pagerinti gyvenimo kokybę ne tik darbo vietoje, bet ir aplinkoje.

Galiu tik sutikti su šiandien J. Leineno išreikštu pageidavimu, kaip jis teigė, iki šio dešimtmečio pabaigos nuo bendrojo vidaus produkto pereiti prie ekologinio vidaus produkto. Tai padarydami būsime priėmę pirmąjį itin svarbų sprendimą. Esu labai tikra, kad turint šias aplinkos ekonomines sąskaitas mums pavyks sustiprinti Europos ir su aplinka bei ekonomika susijusių klausimų patikimumą ir reputaciją.

Labai ačiū. Tęskite šį gerą darbą.

 
  
MPphoto
 

  Christa Klaß (PPE).(DE) Pone pirmininke, pone O. Rehnai, ponios ir ponai, patikimi statistiniai duomenys, veiksmingas duomenų rinkimas ir vertinimas – ateities kūrimo pagrindas. Akivaizdu, kad turime suderinti esamus statistinius valstybių narių duomenis, kad remdamiesi tais pačiais duomenimis galėtume priimti sprendimus visos Europos ateities labui. Tikslas – lygiaverčiai, palyginami duomenys iš visų valstybių narių.

Kyla klausimas, ką mes tuose duomenyse iš tikrųjų rasime. Kokias papildomas išvadas Europos labui galime padaryti, kad darniai parengtume jos socialinę, ekonominę ir aplinkos politiką? Komisija ekonomines sąskaitas nori taikyti ir pagrindiniams tvaraus vystymosi aspektams. Šiuo tikslu ji siūlo tris modulius, kaip surinkti duomenis apie išmetamuosius teršalus išskiriančią ekonominę veiklą, apie pajamas iš su aplinka susijusių mokesčių ir apie medžiagų srautus. Tai apima ir augalinės kilmės produktus, pvz., grūdus, ankštinius pasėlius, daržoves, vaisius ir medieną.

Įdomu, kokia šių skaičiavimų nauda – iš tikrųjų, ką mes iš jų galėsime nuspręsti? Aš nesu tokia optimistė kaip pranešėjas ir kolegos nariai. Norėti ko nors yra viena; įgyvendinti – visiška kita. Abejoju, ar biurokratija bus veiksminga, ir abejoju, ar ketinimas rengti aplinkos ekonomines sąskaitas, registruoti medžiagų srautus ir vertinti konkrečius produktus, įskaitant augalus, išmetamo CO2 kiekio požiūriu yra objektyvus. Pvz., į tokius skaičiavimus apie augalus turi būti įtrauktas ir gamybos bei gabenimo metu susidarantis deguonies kiekis, ir išmetamas CO2 kiekis.

Teigiamai vertinu tai, kad dabar pasiektame kompromisiniame variante aiškiai išdėstoma, jog papildomi reikalavimai rinkti duomenis gali būti nustatyti tik įvertinus lankstumą, ir neturi būti kėsinamasi į valstybių narių kompetenciją. Be to, tokios programos turi būti rengiamos be papildomų finansinių išlaidų ir biurokratijos.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D).(HU) Pone pirmininke, mano kolega J. Leinen parengė puikų pranešimą, svarbų nacionalinės ekonomikos, aplinkos apsaugos, visuomenės, žemės ūkio ir kitais aspektais. Būdamas STOA, projekto, skirto gamtos ištekliams veiksmingiau valdyti, komisijos narys, manau, kad labai svarbu parengti patikimą statistinių duomenų bazę. Kaip nustatyti vandens sunaudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą Europos Sąjungos valstybėse narėse, jeigu neturime patikimos statistinės informacijos? Būdamas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys, manau, kad labai svarbu pagaliau susidaryti aiškų vaizdą apie tikrąją ūkininkų pagaminamų ekologiškų viešųjų gėrybių socialinę naudą, susijusią su bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma. Be statistinių duomenų negalime nustatyti, kiek ūkininkai savo žemės ūkio veikla prisideda prie oro, žemės ūkio kraštovaizdžio, dirbamos žemės ir aplinkos apsaugos ir kaip ūkininkai gamina ekologiškas viešąsias gėrybes, už kurias nei rinka, nei BŽŪP dar neužmokėjo. Todėl dabartinis pranešimas apie statistiką aplinkos apsaugos ir žemės ūkio požiūriu labai pažangus ir orientuotas į ateitį.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE).(DE) Pone pirmininke, kalbant apie statistiką visada daug diskutuojama ir nesutariama. Svarbiausia, statistiniai duomenys neturi būti iškoduoti, nes duomenų apsauga taip pat visiškai pagrįsta. Nepaisant to, reikalingas skaidrumas ir palyginamumas. Manau, kad tai svarbu. Todėl duomenis turime rinkti visiškai automatiškai, naudodami atsitiktinę atranką, kad jie būtų palyginami. Pvz., žinome vaizdo sudarymo metodų, kurie šiuo požiūriu ateityje irgi atliks svarbų vaidmenį. O automatizavus procesą mums bus atitinkamai paprasčiau ateityje priimti politinius sprendimus.

 
  
MPphoto
 

  Angelika Werthmann (NI).(DE) Pone pirmininke, iš Europos aplinkos ekonominių sąskaitų galėsime gauti svarbių duomenų, kuriais remdamiesi galėsime aplinkos aspektus įtraukti į įvairiausius politinius sprendimus ir taip į šiuos aspektus bus atsižvelgiama sprendžiant įvairiausius klausimus. Renkami ir nagrinėjami duomenys bus itin svarbūs norint parengti veiksmingas kovos su ekonominės veiklos poveikiu aplinkai priemones. Šiandien tvirtai pritariama suvokimui, kad norint sugebėti spręsti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, didėjančios aplinkos taršos, gresiančio mūsų gamtos išteklių išeikvojimo ir kitas panašias problemas reikia tvarios politikos. Patikimi duomenys apie gamtos išteklių naudojimą ir pagal juos parengtos prognozės ne tik sudarys mums galimybę aiškiai išmatuoti tvarios ekonominės politikos sėkmę, bet ir suteiks valstybėms narėms labai svarbios papildomos naudos.

 
  
MPphoto
 

  Niki Tzavela (EFD).(EL) Pone pirmininke, aš irgi norėčiau savo ruožtu pasveikinti J. Leineną parengus nepaprastai gerą pranešimą. Manau, kad Europai dabar atėjo laikas, kai vystymasis ir aplinkos apsauga retai vienas kitam prieštarauja. Priešingai, dabar atėjo sąveikos etapas. Europiečiai dabar ekologiškai sąmoningi.

Šis pranešimas dar labiau padės užtikrinti, kad susidarytume geresnį vaizdą, kaip kinta Europos aplinkos būklė. Norėčiau pabrėžti tris aspektus: pirmiausia, mums reikia tikslios informacijos apie aplinkos būklę valstybėse narėse; antra, mums reikia procedūros, kad tą informaciją galėtume atnaujinti kas penkerius metus; trečia, turime bendrai vertinti visų Europos Sąjungoje vykdomų aplinkos apsaugos veiksmų įgyvendinimo pažangą.

 
  
  

PIRMININKAVO: RODI KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Ponia pirmininke, jeigu norime išsaugoti aplinką būsimoms kartoms, ekonominių ir aplinkos aspektų neturime vertinti atskirai. Todėl tikslinga ekonomines sąskaitas papildyti aplinkos veiksniais, o bet kokio patikimo balanso pagrindas – pakankami ir patikimi duomenys.

Vis dėlto, ragindama valstybes nares teikti svarbius duomenis, ES neturėtų vengti opių klausimų. Čia galvoju apie branduolinę politiką, genų inžineriją, tinkamą maisto produktų kilmės ženklinimą ir nemažiau svarbų neseniai kilusio enterohemoraginėmis žarnyno lazdelėmis apkrėstų agurkų skandalo tyrimą.

Čia visiškai aiški ekonomikos ir aplinkos sąveika. Taip pat aišku, kas, deja, Europos Sąjungoje turi svertus – stambus verslas ir lobistai.

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, labai ačiū už gerai esmę atskleidžiančias ir atsakingas diskusijas. Manau, kad visi sutariame, koks svarbus šis pasiūlymas ir aplinkos ekonominės sąskaitos. Taip pat sutariame, kad norėdami ir toliau siekti tvaresnės ekonomikos turime imtis tolesnių veiksmų duomenų naudojimo politikos priemonėms apibrėžti.

Atsakydamas į kai kurias pastabas norėčiau aptarti keletą aspektų. Tai – pirmasis reglamentas, jame įtvirtinti trys moduliai. Tai – pirmasis teisės aktas. Dabar rengiamas antrasis modulių paketas antram, iš dalies keičiančiam reglamentui, kuris bus pateiktas artėjant 2012 m. pabaigai. Jau planuojame ir trečiąjį paketą, tad darbas vyksta ir bus tęsiamas.

Biurokratijos klausimu galiu pasakyti, kad įmonėms papildomos naštos nebus užkrauta, nes naudosime turimus administracinius ir statistinius duomenis. Beje, Jungtinė Karalystė – viena iš aplinkos apskaitos lyderių, tai irgi verta pažymėti. Be to, statistikos klausimu, pažymint tai, ką sakė J. Leinen, H. P. Martin ir daugelis kitų, pasakytina, kad per praėjusius pusantrų metų padarėme nemažą pažangą tobulindami Europos statistikos sistemą.

Pvz., dabartinė Komisija pirmąjį teisės akto pasiūlymą pateikė 2010 m. vasario 10 d. – dieną po to, kai balsavote už dabartinės Komisijos sudėtį – kai priėmėme reglamentą dėl Eurostato įgaliojimų atlikti auditą, kuriuo Eurostatui suteikiama galimybė tikrinti statistinių duomenų kokybę iš jų šaltinio, o tai labai svarbu. Tai jau pradėjome taikyti, pvz., Graikijoje.

Antra, įgyvendinamas Graikijai skirtas veiksmų planas ir per metus Graikijos statistikos sistema buvo iš esmės pakeista. Todėl jau dabar labai pagerėjo statistinių duomenų apie perviršinio deficito procedūrą kokybė ir pastaruoju etapu Eurostatas galėjo patvirtinti Graikijos duomenis.

Galiausiai, nors šiai konkrečiai sričiai – aplinkos ekonominėms sąskaitoms – išteklių nereikia, sutinku su H. P. Martinu, kad apskritai išteklių reikia pakankamai. Beje, pasinaudodamas šia mėnesinės sesijos savaite vos prieš kelias valandas užsukau į Liuksemburgą susitikti su Eurostato generaliniu direktoriumi Walteriu Radermacheriu ištekliams aptarti. Rengiamės iš naujo panaudoti ir pagerinti Eurostato išteklius, kad būtų galima juos sutelkti svarbiausiems prioritetams.

Tačiau aš neimčiau plėtrai, tuo labiau Vakarų Balkanams, skirtų išteklių, kaip siūlė H. P. Martin. Stabilumas, demokratija ir taika tame regione tebėra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos, Komisijos ir, tikiu, Parlamento prioritetų. Prisiminkite, kad be diplomatijos svertų ir be ES plėtros politikos Ratko Mladić dabar nebūtų Hagoje. Prisiminkite ir tai.

 
  
MPphoto
 

  Jo Leinen, pranešėjas.(DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, ačiū už diskusijas. Matau, jog plačiai pritariama, kad Europos Sąjungoje būtų rengiamas aplinkos balansas. Su nedaugeliu išimčių šiam dalykui čia pritariama.

Sutinku ir su K. Kadenbach pareiškimu. Daugelis mūsų galvojo, kad tai iš tikrųjų jau taikoma, ir nustebome sužinoję, kad daugelio duomenų apskritai nėra ir kad pareiškimus apie Europos Sąjungos aplinkos būklę darome visiškai aklai.

Vienas narys, G. Gerbrandy, sakė, kad sužinosi tik pamatavęs. Tada ką nors žinosime, o žinios – taikomų priemonių ir visų mūsų programų pagrindas. Mums tiesiog reikia turėti geresnį mūsų priimamų sprendimų pagrindą. Tai šios aplinkos sąskaitos ir padės padaryti. Žinoma, turime strategiją „Europa 2020“, kurioje tvarumas – planavimo tikslas. Tikiuosi, jog po kelerių metų turėsime ir šį pagrindą, kad 2020 m. galėtume pamatyti, ar mums pavyko, ar ne. Žinome, kad iš bendrojo vidaus produkto negalima spręsti apie gamtos ir aplinkos būklę, apie sunaudotus išteklius ar apie visą tvarumo problemą. Todėl dabar viso to ir reikia.

Be to, šiuos dalykus darome etapais. Ponia C. Klaß, mes nereikalaujame per daug; modulius planuojama plėsti veikiau jau laipsniškai. Galiausiai juk, kaip sakė Komisijos narys, konkrečiuose teisės aktuose – vandens, atliekų ir švaraus oro teisės aktuose – jau numatyti reikalavimai rinkti šiuos duomenis.

Europa yra prisiėmusi ir pasaulinį įsipareigojimą, pone P. Nuttallai. Jeigu pasirašome Biologinės įvairovės konvenciją, Klimato kaitos konvenciją ar bet kurią kitą konvenciją, turime žinoti, ką pasakyti likusiam pasauliui – ar mums sekėsi gerai, ar blogai.

Taigi, apskritai norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams ir Eurostatui, kuris vėliau tą darbą turės atlikti. Tikiuosi, kad Liuksemburge atsiras reikiamų išteklių, nes be lėšų, be išteklių, šio balanso, žinoma, nebus galima parengti. Parlamentas irgi turėtų padėti tai padaryti. Labai ačiū. Kaip kai kurie teisingai pripažino, tai – svarbus politinis klausimas ir naujas etapas svarstant, ką kasmet darome Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu.(SK) Norėčiau padėkoti pranešėjui J. Leinenui už pateiktą pranešimą. Sutinku su jo išdėstytu Komisijos pasiūlymo vertinimu ir norėčiau pateikti kelias pastabas dėl šios veiklos svarbos.

Vertinant gyvenimo kokybę bendruoju vidaus produktu ir kitais panašiais rodikliais viso vaizdo nesusidarysi. Nors ekspertai su tuo jau kurį laiką sutinka, ši žinia tik dabar pateko į politinę erdvę ir tai kainavo daug laiko ir pastangų.

Šiuo požiūriu labai palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, nes klaidinančių rodiklių nebūtina kategoriškai atmesti. Užuot gyvenimo ir aplinkos kokybę vertinę pagal įspūdžius, turime rasti geresnių duomenų ir geresnių metodų surinkti ir susisteminti duomenis, kad jie geriau padėtų nustatyti, pvz., politikos priemonių ir ekonominės veiklos poveikį aplinkai.

Kaip ir pranešėjas, raginu Komisijos pasiūlyme daugiau dėmesio skirti kontrolei ir vertinimui. Galiausiai norėčiau pažymėti, kaip svarbu į Komisijos pasiūlymą įtraukti strateginį dokumentą „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ ir juo dar visapusiškiau remtis. Siekiant patobulinti gyvenimo kokybės nustatymo būdus nuoseklus, sistemingas požiūris tikriausiai bus svarbesnis negu kas nors kita.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – Jeigu turėtume aukštos kokybės duomenų apie aplinkos ir ekonomikos sąveiką, būtų galima daug veiksmingiau kontroliuoti atliekų perdirbimą ir prevenciją, išmetamuosius teršalus ir klimato kaitą, tvarų vartojimą ir gamybą. Todėl rinkti atitinkamus duomenis, kurie iki šiol ES lygmeniu buvo renkami savanoriškai, turėtų tapti privaloma. Be to, vidutinės trukmės laikotarpiu reikėtų išplėsti turimų duomenų apie aplinką spektrą, kad būtų lengviau įvertinti Europos aplinkos politiką.

Šiuo požiūriu siūlomame reglamente nustatoma bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, dorojimo, perdavimo ir vertinimo sistema pateikiant bendrą Europos masto metodiką, bendrus standartus, apibrėžtis, klasifikacijas ir apskaitos taisykles šioms sąskaitoms parengti. Reglamentas apima duomenų apie išmetamuosius teršalus, įvairiems ekonomikos sektoriams taikomus su aplinka susijusius mokesčius ir makroekonominę medžiagų srautų apskaitą rinkimą ir apdorojimą. Jeigu norime turėti ne vien BVP, bet ir kitų pažangos ir gerovės rodiklių, tikslūs ir pakankami statistiniai duomenys apie energijos ir išteklių naudojimą būtini. Be to, pagrįstai įvertinti Europos aplinkos politiką įmanoma tik turint patikimų duomenų.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika