Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2011 m. birželio 6 d. - Strasbūras

18. ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji programa (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – J. P. Audy pranešimas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos laikotarpio vidurio peržiūros (Α7-0160/2011).

  Jean-Pierre Audy, pranešėjas. – (FR) Ponia pirmininke, ponia M. Geoghegan-Quinn, ponios ir ponai, čia susirinkome, kad įvertintume Mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.), kurios biudžetas sudaro 51 mlrd. EUR. Tai didžiausia programa pasaulyje, numatyta septyneriems metams, o jos biudžetą reikėtų lyginti su 17 mlrd. EUR, skirtais 2000–2006 m. programai, kuri buvo vykdoma penkerius metus.

Derybos dėl Septintosios bendrosios programos vyko 2006 m., o programa, kaip jau minėjau, apima 2007–2013 m. laikotarpį. Po šių derybų atsirado trys nauji aspektai, dėl kurių turime atkreipti dėmesį į programos vertinimą.

Visų pirma Europos Sąjunga bando įveikti nesėkmę dėl Lisabonos strategijos, kurią 2000 m. Europos Vadovų Taryba parengė, siekdama iki 2010 m. paversti Europos Sąjungą pasaulio žinių ekonomika. Dabar turime strategiją „Europa 2020“. Antras naujas aspektas – nepasirašyta Sutartis dėl Konstitucijos Europai, galioja Lisabonos sutartis, pagal kurią suteikiami nauji įgaliojimai. Trečias naujas aspektas – finansų krizė, kuri 2008 m. mus pasiekė iš Jungtinių Valstijų.

Turime pagalvoti apie 2011–2013 m. laikotarpį atsižvelgdami į šiuos tris naujus aspektus. Gyvename itin sudėtingais metais po krizės, ir šiais laikais, kai trūksta viešųjų išteklių, rizikuojama didelėmis sumomis. Pirmiems trejiems metams numatyta 26 mlrd. EUR. 2011, 2012 ir 2013 m. liko 28,5 mlrd. EUR. Todėl turime atidžiai pagalvoti, kokią žinią norime perduoti Europos Komisijai, kad savo mokslinių tyrimų politiką ji pakoreguotų, atsižvelgdama į esminius šių dienų sunkumus.

Apie tai plačiau kalbės kiti pranešėjai, bet aš norėčiau pabrėžti du dalykus: visų pirma – supaprastinimas ir, antra, atsakas į pagrindinius sunkumus, su kuriais susidūrėme.

Dėl supaprastinimo – mano kolegė M. Carvalho išsamiau aptars savo puikų pranešimą; ponia Komisijos nare, pritariame 2011 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimui dėl bendros registracijos priemonės sukūrimo, tačiau turime veikti toliau. Reikia supaprastinti ateitį ir palikti praeitį už nugaros. Kaip buvusiai Audito Rūmų narei, jums žinomi visi šie klausimai. Vykdydami Finansinio reglamento trejų metų reformą galėsime įtvirtinti šio supaprastinimo teisinį pagrindą, tačiau nemanau, kad būtų teisinga prisiimti toleruotiną klaidų riziką. Reikia supaprastinti reglamentus, nes tik juos supaprastindami sumažinsime klaidų skaičių.

Komisijos auditorių ir audituojamų institucijų nesutarimo atveju siūlau leisti atlikti nepriklausomus patikrinimus ir leisti įsikišti tarpininkui, kad mums netektų kreiptis į Teisingumo Teismą dėl galimų audituojamų institucijų ir Komisijos ginčų išsprendimo. Ponia Komisijos nare, mes iš tiesų turime išspręsti šį klausimą.

Be to, susidūrėme su dideliais sunkumais. Turime labiau įtraukti pramonės sektorių į strategijos „Europa 2020“ pramonės politiką, visų pirma pasiūlydami Europos patentą, ir didinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir moterų dalyvavimą. Infrastruktūra turėtų būti bendrai finansuojama pagal bendrąją programą, iš Europos investicijų banko lėšų, struktūrinių fondų ir įgyvendinant nacionalinę politiką. Turime skatinti kompetenciją ir užtikrinti darnų mokslinių tyrimų infrastruktūros pasiskirstymą visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu nežinome, kurioms šalims po penkerių metų bus skirtos Nobelio premijos. Be to, turime laikytis ir savo tarptautinių įsipareigojimų, pvz., ITER.

Galiausiai šiame pranešime siūlome ateityje padvigubinti mokslinių tyrimų finansavimą, kad, padedant Europos mokslinių tyrimų tarybai, sukurtume šią Europos mokslinių tyrimų erdvę. Tai raktas į augimą, kurio mums reikia, kad galėtume finansuoti savo socialinius užmojus ir laikytis aplinkosauginių įsipareigojimų.

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau padėkoti už šią galimybę kreiptis į visus jus prieš galutinį balsavimą dėl Septintosios bendrosios programos tarpinio vertinimo ataskaitos, vyksiantį rytoj ryte per plenarinį posėdį. Septintosios bendrosios programos įgyvendinimą ir savo ruožtu pažangą siekiant siūlomos bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos lydi ilga virtinė atskirų, bet svarbių veiksmų. Manau, kad šiandienos diskusijos – tai vienas iš tokių svarbių žingsnių.

Kad šiandien įvyktų šios diskusijos, prireikė ne vieną mėnesį trukusio kruopštaus J. P. Audy, šešėlinių pranešėjų, kitų Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narių ir Biudžeto komiteto narių darbo. Vertinimas neturi reikšmės, jeigu rezultatai nepateikiami, neaptariami, jais neabejojama ir jeigu tos suinteresuotosios šalys, kurioms jis skirtas, jų nepatvirtina arba kartais neatmeta, ir, žinoma, šiame procese Parlamentas atlieka labai svarbų vaidmenį, nes turi įvairiapusę tipišką politinio ir viešojo gyvenimo patirtį, taip pat Parlamento narių žinios, susijusios, ir tai ne mažiau svarbu, su daugeliu sričių.

Norėčiau pateikti keletą trumpų įžanginių pastabų dėl paties pranešimo. Visų pirma tai išsamus ir visa apimantis pranešimas, kuriame konstruktyviai aptariami pagrindiniai klausimai, iškelti Septintosios bendrosios programos tarpiniame vertinime. Padrąsina tai, kad tarpinio vertinimo ataskaita paskatino institucijas iš esmės reaguoti, ir nors kartais pabrėžiami skirtingi dalykai, jų atsakymai iš esmės sutampa su nepriklausomų vertinimo ekspertų pagrindinėmis išvadomis ir rekomendacijomis.

Komisija džiaugiasi, kad Parlamentas pripažįsta šio vertinimo kokybę. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad pranešime iškelti tie patys pagrindiniai klausimai kaip ir Komisijos atsakyme dėl vertinimo ataskaitos. Net jeigu dėl kai kurių smulkmenų nuomonė gali skirtis, svarbu pabrėžti, kad iš esmės bendrai sutariama dėl svarbių išskirtų klausimų, ypač dėl poreikio turėti visapusišką strategiją moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, poreikio padaryti programą prieinamesnę didesniam skaičiui galimų suinteresuotųjų šalių visoje Europoje bei poreikio toliau supaprastinti procedūras ir visiems dalyviams sudaryti sąlygas sutelkti dėmesį ne į biurokratiją, o į kūrybingumą.

Komisija pabrėžia ketinanti per likusį Septintosios bendrosios programos laikotarpį imtis konkrečių priemonių, kad įgyvendintų kuo daugiau vertintojų pateiktų glaustų pasiūlymų. Pavyzdžiui, kaip mums priminė J. P. Audy, jau įgyvendinome tris konkrečias Septintosios bendrosios programos supaprastinimo priemones: geriau panaudojamos vidutinės personalo išlaidos, supaprastintos procedūros MVĮ savininkams ir vadovams ir įsteigtas aiškinamasis komitetas siekiant užtikrinti bendrą taisyklių aiškinimą.

Kartu šiame tarpiniame vertinime pateiktos rekomendacijos ir nuomonės, žinoma, labai svarbios rengiantis ateities veiklai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Tam būtina gerokai supaprastinti procedūras, o supaprastinimas bus įmanomas sukūrus bendrą strateginę sistemą, nustačius naujas dalyvavimo taisykles ir su jūsų pagalba peržiūrėjus ir patvirtinus vartotojams parankų Finansinį reglamentą.

Komisija laukia šių diskusijų tęsinio per būsimas diskusijas. Atsižvelgiant į tai šiandieninės jūsų pastabos ir iškelti klausimai padės dar labiau pagerinti supratimą.

  Carl Haglund, Biudžeto komiteto nuomonės referentas. – (SV) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti mūsų puikiajai Komisijos narei už tvirtą atsidavimą moksliniams tyrimams ir taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui. Man suteikta garbė būti Biudžeto komiteto pranešėju su moksliniais tyrimais susijusiais klausimais, todėl norėčiau pateikti keletą trumpų mūsų komiteto pastabų.

Norėčiau pradėti nuo kritikos ir nuo to, kad būtų gerai, jeigu tokio pobūdžio vertinimai būtų atliekami tinkamu laiku. Tai palengvintų mūsų darbą, tačiau visais kitais aspektais vertinimas atliktas gerai. Biudžeto komitetas mano, kad svarbu ateityje labiau stiprinti mokslinių tyrimų ir pramonės ryšį, kad naujų inovacijų ir idėjų potencialas būtų iš tiesų praktiškai panaudojamas.

Be to, norėtume pabrėžti, kad mums reikia drąsos rizikuoti. Nerizikuodami nepasieksime gerų rezultatų, kuriuos norime pasiekti. Tai, ką pati Komisijos narė paminėjo, buvo procesų supaprastinimo ir esamos biurokratijos mažinimo klausimas. Tai itin svarbu. Galiausiai, bet ne mažiau svarbu tai, kad įgyvendindami Mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą turime gebėti kartu įgyvendinti strategiją „Europa 2020“; negalime laukti dar vienos programos.

  Maria Da Graça Carvalho, PPE frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją parengus puikų pranešimą ir pagirti už atliktą darbą. Esama bendroji programa strategiškai svarbi konkurencingumui ir įsidarbinimo galimybėms Europoje. Neišleista dar 50 proc. programai skirtų lėšų. Pati esamos bendrosios programos laikotarpio vidurio peržiūra labai svarbi, nes antroje savo gyvavimo laikotarpio pusėje programa gali veiksmingai padėti atgaivinant Europos ekonomiką.

Dėl pagrindinių rekomendacijų dėl peržiūros norėčiau pabrėžti, kad svarbu supaprastinti lėšų panaudojimo procedūras ir pakoreguoti teminius prioritetus ir taisykles atsižvelgiant į naujus sunkumus. Supaprastinus moksliniams tyrimams skirtų lėšų panaudojimo procedūras, taisyklės ir procesai taps paprastesni, aiškesni ir skaidresni. Į Septintąją bendrąją programą vis dėlto reikėtų įtraukti tas pranešime pateiktas rekomendacijas, kurios susijusios su procedūrų supaprastinimu, bet kuriomis nereikalaujama peržiūrėti finansinius reglamentus. Norėčiau pasveikinti Komisiją dėl jau įgyvendintų priemonių.

Antra, norėčiau pabrėžti, kad reikia didesnį dėmesį skirti toms teminėms sritims, kurios labai svarbios Europos ateičiai, visų pirma energetiniam saugumui, aplinkosaugai ir sveikatos priežiūrai.

Trečia, pakoregavus dalyvavimo taisykles atsižvelgiant į naujus sunkumus, pvz., padidės mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir jaunų tyrėjų, dalyvaujančių mokslinių tyrimų projektuose, skaičius.

Galiausiai, pritariu gairėms dėl būsimos bendrosios programos. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į rekomendaciją būsimoje ES finansinėje programoje iš esmės padidinti mokslui ir inovacijoms skirtą biudžetą. Tik taip Europa taps konkurencingesnė ir labiau klestinti.

  Britta Thomsen, S&D frakcijos vardu. – (DA) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti J. P. Audy už puikų bendradarbiavimą peržiūrint mokslinių tyrimų bendrąją programą. ES susidūrė su dideliais sunkumais, kurių kyla dėl panašių problemų, su kuriomis susidūrė Kinija, Indija ir Brazilija. Šių šalių ekonomika vystosi dideliu mastu. Todėl turime labiau siekti augimo ir kurti daugiau darbo vietų pasinaudodami moksliniais tyrimais ir inovacijomis, nes priešingu atveju ES iškris iš žinių lenktynių.

Septintoji bendroji programa pavyko, tačiau dar galima tobulėti. Išskiriu tris prioritetus būsimose derybose dėl Aštuntosios bendrosios programos. Turime supaprastinti paraiškų ir ataskaitų teikimo procedūras. Paprasčiausiai turime spręsti biurokratijos problemą. Antra, turime turėti drąsos siekti laisvės ir lankstumo. Patys tyrėjai turi turėti laisvę rinktis svarbiausias mokslinių tyrimų sritis, ir visų pirma programa turi būti pakankamai lanksti, kad galėtume įveikti būsimus sunkumus. Taip pasieksime geresnių rezultatų. Be to, turime geriau gebėti dirbti ir mąstyti neapsiribodami viena disciplina.

  Frédérique Ries, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, Mokslinių tyrimų septintoji bendroji programa – didžiausia mokslinių tyrimų programa pasaulyje: einamuoju 2007–2013 m. laikotarpiu jos biudžetas sudaro 54,6 mlrd. EUR, iki šiol buvo finansuota daugiau nei 9 000 projektų. Klausimas, ar jos rezultatai verti tokios didelės investicijos.

Atsižvelgdama į ankstesnes kalbas, manau, kad užduodant klausimą iš dalies jau žinomas atsakymas. Europa stengiasi ir galėtų veikti, ir pagrindines to priežastis mes žinome, nes jos buvo nurodytos: apskritai mokslinių tyrimų ir plėtros srityje Europa pasidalijusi į šiaurę ir pietus, Europa taip pat atsilieka pagal įmonių moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtas lėšas, be to, kaip minėjo mūsų pranešėjas, tyrėjams ir MVĮ sunku pasinaudoti įvairiomis programomis.

Galime būti optimistai, nes, laimei, Taryba, Parlamentas ir Komisija visiškai sutaria šiuo klausimu ir žino apie poreikį Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje dėmesį nukreipti į esamus didžiausius socialinius ir ekonominius sunkumus. Žinoma, galvoju ne tik apie jau aptartus klimato kaitos, bet ir apie energetinio saugumo, laikotarpio po įvykių Fukušimoje klausimus, kuriuos reikia išspręsti, taip pat maisto saugos klausimą, kuris kilo dėl E. Coli bakterijos.

Be to, labai svarbu vengti daryti per daug vienu metu – šiuo požiūriu, aišku, pritariu J. P. Audy siekiui nustatyti aiškiai apibrėžtus Europos mokslinių tyrimų prioritetus. Ši mintis išreikšta pranešimo 9 dalyje. Europa turi pasirūpinti priemonėmis, kad pasiektų konkrečius pagrindinius tikslus. Pranešėjas taip pat minėjo 28 mlrd. EUR, kuriuos dar reikės paskirstyti ateinantiems trejiems metams.

Kadangi kalbame apie konkrečius prioritetus ir sritis, baigsiu paminėdama vieną tokių sričių – nanotechnologijos – kuriai, manau, reikia daugiau investicijų atsižvelgiant į tai, kad ji gali būti panaudojama daugelyje sričių: medicinos, žemės ūkio produktų gamybos, elektronikos, naujų medžiagų ir naujos energijos. Tiesa, šią revoliuciją pradėti turi mūsų ekspertai, tačiau baigdama sakau, kad Europos Sąjunga turi imtis vadovavimo ir užkariauti šią be galo mažų dalelių teritoriją.

  Vicky Ford, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, moksliniai tyrimai ir inovacijos labai svarbūs siekiant augimo ir kovojant su didžiausiais sunkumais. Mačiau daug puikių Europos finansuojamų mokslinių tyrimų, kurie buvo vykdomi ir pagal bendradarbiavimo su pramonės įmonėmis ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus ir individualiai skiriant pagalbą mokslininkams ekspertams.

Tačiau Europos bendroji programa garsėja kaip biurokratiškiausia pasaulyje. Ponia Komisijos nare, vis tiek manau, kad galite padaryti daugiau siekiant supaprastinti procedūras. Lėšų nedaug ir jos turi greitai pasiekti mokslininkus laboratorijose, o ne tik tuos, kurie pildo formas ir tikrina sąskaitas.

Ne kiekvieną pasiūlymą galima finansuoti, o mokslinių tyrimų pasaulyje pridėtinę vertę, žinoma, sunku įvertinti, tačiau nemanau, kad bendra Europos darbo rezultatų vertinimo sistema yra vienintelis sprendimas. Reikia mokslininkų, kurie konkuruotų su geriausiais pasaulyje, ir juos reikėtų vertinti pasauliniu lygmeniu. Taip pat reikėtų laikytis kompetencijos principo. Pavyzdžiui, Europos mokslinių tyrimų taryba daug nuveikė, kad paremtų atskirus mokslininkus. Jeigu pasikeitus jos įgaliojimams ji turėtų remti komandinius projektus, parama turėtų būti teikiama ir kompetentingiems asmenims.

Norėčiau, kad moksliniams tyrimams būtų skiriama daugiau lėšų, tačiau banko sąskaitos yra ribotos. Aš ir mano frakcija negalime pritarti dėl ES biudžeto dvigubo padidinimo vienoje srityje neprisiimant įsipareigojimo parodyti, iš kur tie pinigai gali būti gaunami. Labiau norėtume, kad viešieji pinigai būtų naudojami protingiau kartu su privačiomis investicijomis ir per veiksmingesnius viešuosius pirkimus.

  Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti J. P. Audy už atliktą darbą ir puikų bendradarbiavimą su visais mumis visose frakcijose ir viso procesu metu parodytą atvirumą.

Manau, kad labai svarbu peržiūrėti šią Septintąją bendrąją programą. Reikia ypač pabrėžti, kokie svarbūs tokie klausimai kaip skaidrumas, procedūrų supaprastinimas ir perskirstymas, kurie yra esminiai ir aiškiai apibrėžti šiame pranešime bei Parlamento priimtose pozicijose.

Manau, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos labai svarbūs siekiant teisingesnio, labiau perskirstomojo ir tvaresnio plėtros modelio, kad nepamirštume kai kurių veiksnių. Kadangi daugelį jau paminėjo, paminėsiu tuos veiksnius, kurie dažnai pamirštami.

Pirma, peržiūra atskleidė, kad moksliniams tyrimams skirtos lėšos ir toliau skirstomos pernelyg koncentruotai, ir į tai negalime nekreipti dėmesio. Kai kurios šalys, mokslinių tyrimų grupės ir centrai bei didelės pramonės įmonės geba kur kas lengviau pasinaudoti moksliniams tyrimams skirtomis lėšomis nei kiti. Šiam modeliui negalime pritarti. Turime padidinti naujų valstybių narių ir pietinių valstybių, kurios, beje, gali turėti didžiausią lėšų poreikį, dalyvavimą.

Antra, manau, kad daugiau turėtų dalyvauti dabartiniai dalyviai ir pilietinės visuomenės organizacijos. Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir toliau kelia didelių sunkumų.

Trečia, pastaba dėl mokslinio darbo pavojingumo: aukštos kokybės arba puikūs moksliniai tyrimai nebus galimi, jeigu ir toliau leisime, kad kai kur Europoje tyrėjai dirbtų netinkamomis darbo sąlygomis. Be to, pirmiausia norėčiau padėkoti už atliktą darbą. Manau, kad Parlamentui tai svarbus žingsnis.

  Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti J. P. Audy už puikų pranešimą. Septintoji bendroji programa – viena iš didžiausių mokslinių tyrimų programų pasaulyje, todėl gerai, kad atliekame laikotarpio vidurio vertinimą.

Visų pirma džiaugiuosi, kad visi vienbalsiai ragina imtis priemonių mūsų finansavimo metodikos taisyklėms supaprastinti. Antra, svarbu atkreipti dėmesį į nepakankamą programoje dalyvaujančių MVĮ skaičių ir paraginti imtis priemonių padėčiai gerinti, juolab kad nuo jų priklauso būsimas augimas ir darbo vietų kūrimas ES. Trečia, karštai pritariu dėl programos „Marie Curie“ veiksmų. Norėčiau dar pridurti, kad gyvybiškai svarbu vidutinės trukmės laikotarpiu sukurti pažangos ir ES inovacijų politikos ir programų žymaus poveikio vertinimo ir nustatymo mechanizmą.

Baigdama turiu pasakyti, kad reikia išlaikyti Septintosios bendrosios programos finansavimo lygį, kadangi suvokiame, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą – būdas įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

  Herbert Reul (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti J. P. Audy ir visiems kolegoms Parlamento nariams, dalyvavusiems rengiant pranešimą. Tokia peržiūra, žinoma, būtina sąlyga, kad padarytume reikiamas išvadas. Be abejonės, visi sutiktume, kad investicijų į mokslinius tyrimus klausimas labai svarbus Europos ateičiai. Tačiau ar mums užteks drąsos padaryti tinkamas išvadas, pamatysime kitame etape. Ar turime drąsos dabar ir ateityje užtikrinti tinkamų finansinių šaltinių prieinamumą? Visi sako, kad taip, bet bus sunku. Kaip sugebėsime veiksmingiau panaudoti esamus išteklius? Esu labai dėkingas, kad šiose diskusijose daug dėmesio skyrėme procedūrų supaprastinimo klausimui, taip pat M. Carvalho pranešimui. Kaip užtikrinsime, kad procedūros būtų paprastesnės, spartesnės ir veiksmingesnės, ir kaip pasieksime geresnių rezultatų panaudodami turimus šaltinius? Tai dar vienas svarbus klausimas šalia tinkamo finansavimo problemos.

Trečia, turime užtikrinti, ir šiuo požiūriu paprieštaraučiau kai kuriems kolegoms Parlamento nariams, kad lėšos nebūtų skirstomos vadovaujantis principu „visiems po truputį“. Neturėtume šio principo taikyti moksliniams tyrimams skirtoms lėšoms. Moksliniams tyrimams lėšos gali būti skiriamos tik vadovaujantis kompetencijos principu. Deja, rezultatas toks, kad valstybėms narėms lėšos paskirstomos nevienodai. Tai reiškia, kad mūsų laukia didelė užduotis – užtikrinti, kad padėtis pagerėtų būtent tose valstybėse narėse, kurios dar neatitinka kompetencijos kriterijų. Akivaizdu, kad tam mums reikia kitų priemonių, nes ši problema dar neišspręsta. Ateityje mums reikės daugybės priemonių, kad užtikrintume ne vienodą lėšų paskirstymą, o kitų lėšų ir kitų priemonių panaudojimą siekiant skirti dėmesį konkretiems aspektams.

Galiausiai, bet ne mažiau svarbu tai, kad mes turime finansuoti mažiau projektų. Negalime vengti priimti sprendimą, kokiems pradiniams aspektams skirti dėmesį. Jeigu kiekvienas kalbės nauja tema, laikui bėgant tai neduos jokios naudos mokslinių tyrimų finansavimui. Reikia drąsos išnagrinėti ir išsiaiškinti, kas ypač gerai ir ką konkrečiai norime toliau finansuoti.

  Teresa Riera Madurell (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, kokiu mastu trūkumai, nustatyti mūsų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sistemoje, tapo Septintosios bendrosios programos privalumais?

Reikėjo skatinti bazinius mokslinius tyrimus, todėl buvo tinkama įsteigti Europos mokslinių tyrimų tarybą, kuri turės geriau dirbti ateityje derindama kompetenciją ir sanglaudą. Reikėjo daugiau tyrėjų, todėl buvo patvirtinti programos „Marie Curie“ veiksmai, kuriems reikia skirti dar didesnių pastangų. Buvo siekiama, kad mokslinių tyrimų programose dalyvautų daugiau mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), ir mums pavyko pasiekti beveik 15 proc., tačiau šį skaičių galima ir toliau didinti labiau supaprastinant procedūras. Taip pat reikėjo didesnio finansavimo, kuris vis dar yra nepakankamas ne tik dėl krizės, bet ir todėl, kad, atvirai kalbant, kai kurias priemones, pvz., jungtines technologines iniciatyvas, dar reikia tobulinti.

Tačiau, pone J. P. Audy, neabejoju, kad pasimokius iš šios laikotarpio vidurio peržiūros, kompetencijos požiūriu bendrojoje programoje bus pasiekta dar daugiau. Sveikinu parengus šį pranešimą.

  Vladko Todorov Panayotov (ALDE). – Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti Komisijos ekspertams ir pranešėjui J. P. Audy už atliktą darbą.

Ši laikotarpio vidurio peržiūra labai svarbi. ES trūksta aktyvumo, ir tai sutrukdė jai įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje kai kuriais klausimais ES vis dar pirmauja ir turi kuo didžiuotis.

ES susidūrė su daugeliu sunkumų, kurių nepatyrė jos varžovės, tačiau vis tiek sugeba konkuruoti. Kalbu apie gamtinių energijos išteklių trūkumą Europoje, kuris neabejotinai trukdo plėtrai ir inovacijoms. Taip pat kalbu apie Europos visuomenės senėjimą, o tai dar viena ES būdinga problema. Nepaisant to, aplinkos apsaugos srityje ES turi didžiausio masto ir labiausiai įpareigojančius reglamentus. Ji taip pat taiko griežčiausius socialinius standartus ir gerbia darbuotojus.

Manau, kad galime tuo didžiuotis. Gyvename žemyne, kur tam tikros vertybės iki šiol labai vertinamos ir jų pernelyg smarkiai nepaveikė globalizacija. Mano nuomone, neįmanoma tapti tvariausia žinių ekonomika pasaulyje nesivadovaujant Europos visuomenei būdingomis vertybėmis. Manau, kad ateityje tai atsipirks.

  Zbigniew Ziobro (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, daugiau inovacijų Europos Sąjungoje – vienas svarbiausių ekonomikos vystymosi veiksnių, ypač krizės metu. Pranešėjas teisingai skyrė didelį dėmesį šiam aspektui. Deja, man rodos, kad kai kurie esminiai klausimai buvo aptarti pernelyg bendrais bruožais. Visų pirma verta paminėti, kad naujose ES valstybėse narėse inovacijoms skirta santykinai mažai lėšų. Galima būtų sakyti, kad šiuo atveju tarp ES senbuvių ir naujų valstybių narių egzistuoja stulbinamas skirtumas ir disproporcija. Šiame pranešime tam skirtas tik vienas sakinys. Jų kuklus dalyvavimas suvokiamas neigiamai ir daro neigiamą poveikį Europos Sąjungos tvariam vystymuisi ir sanglaudai.

Verta paminėti, kad nepaisant to, jog per 2007–2013 m. finansavimo laikotarpį moksliniams tyrimams skirta 86 mlrd. EUR, nėra jokių požymių, kad padėtis pasikeitė, todėl pagal kitą finansinę programą inovacijoms skiriant lėšas iš Sanglaudos fondo reiktų atsižvelgti į lėšų senosioms ir naujosioms ES valstybėms narėms subalansuoto valdymo veiksnį. Juk šios inovacijos – galimybė naujoms Europos valstybėms, todėl jų mokslas ir technologija taip pat turėtų būti darniai vystomi bendram Europos labui.

Reikėtų pabrėžti, kad mokslinių tyrimų finansavimo problemos visų pirma susijusios su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis. Dėl finansų ir ekonomikos krizės siekiant sugriežtinti pinigų politiką ribojamos paskolos, kurios yra būtinos ilgalaikėms investicijoms, susijusioms su inovacijomis. Reikia atsižvelgti į šią padėtį, siekiant sudaryti mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankesnes sąlygas gauti tokios paskirties paskolų. Taip pat reikėtų paminėti, kad šiuo atžvilgiu reikia supaprastinti administracines procedūras.

  Amalia Sartori (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti J. P. Audy ir visam Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui už atliktą puikų darbą ir naudingas diskusijas, kurios kilo šia nepaprastai svarbia tema.

Manau, kad šiandien buvo nepaminėtas dar vienas dalykas – reikia pripažinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Europa dabar atsilieka.

Mes skubame girtis pasiektais rezultatais, nors turime pripažinti, kad kai kuriose srityse atsiliekame ne tik nuo tradicinių savo varžovių Jungtinių Amerikos Valstijų, bet nuo tokių labai stiprių varžovių kaip Kinija ir kitos šalys.

Todėl manau, kad jeigu Europa nenori sugriūti ir žlugti, ji turi daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tačiau tai ne sprendimas, kurį turime priimti šį vakarą per šias diskusijas, o problema, kuri platesne prasme siejama su finansine programa ir klausimu, kaip panaudoti turimus išteklius. Trumpai tariant, tai neabejotinai svarbiausias dalykas!

Be to, manau, kad visi J. P. Audy ir M. Carvalho nagrinėti klausimai, kuriems dėmesį skirsiu kitose savo kalbose, yra verti dėmesio. Tai procedūrų supaprastinimo, poreikio koordinuoti finansavimą, mėginimo kurti strategiją „Europa 2020“, kompetencijos ir inovacijų klausimai, o kartu atskleidžiam du pagrindiniai jų aspektai: pirma, mažosios ir vidutinės įmonės, Europos širdis, kuriose turime skatinti inovacijas supaprastindami procedūras, ir, antra, dideli mokslinių tyrimų centrai, kurių iš tiesų turėtume turėti daugiau.

  Catherine Trautmann (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, šiame puikiame mūsų kolegos Parlamento nario J. P. Audy pranešime apibendrinamos visos diskusijos, kurios vyko su šio sektoriaus veiklos vykdytojais. Neketinu dar kartą aptarinėti jų pateikto Septintosios bendrosios programos vertinimo: tai būtina, bet pernelyg sudėtinga ir biurokratiška procedūra.

Norėčiau tik atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, inovacijas. Parlamentas įsipareigojo jas skatinti, tačiau jis neturėtų to daryti kenkdamas pamatiniams moksliniams tyrimams. Kaip gerai žinome, pagrindinis mokslinių tyrimų rezultatas – žinios ir galimybė šį rezultatą pagerinti ūkio sektoriuje arba iš tiesų pramonės sektoriuje. Todėl reikia aiškiai atskirti pamatinių mokslinių tyrimų valdymą ir jų tobulinimą.

Antra, finansavimas. Visi sutinkame, kad biudžetas turi atitikti mūsų užmojus. Aš netgi pasakyčiau, kad šiuo klausimu turėtume būti novatoriški būdami nuoseklūs. Nėra prasmės galvoti apie naujas priemones; pasirūpinkime, kad esamos būtų veiksmingesnės. Šiuo požiūriu rizikos pasidalijimo finansinė priemonė iš tiesų sėkminga, tačiau pagal ją reikia labiau atsižvelgti ir į MVĮ ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Todėl raginu Komisiją daryti viską, ką gali, kad kuo skubiau išspręstų ginčus ir atsižvelgtų į šiame pranešime pasiūlytus veiksmus.

  Romana Jordan Cizelj (PPE). – (SL) Ponia pirmininke, Septintoji bendroji programa įsigaliojo 2007 m. į ES įstojus 12 naujų valstybių narių. Akivaizdu, kad dėl šių dviejų pagrindinių plėtros etapų Europos Sąjungoje padidėjo įvairovė.

Čia ir kyla klausimas: ar Septintojoje bendrojoje programoje pakankamai atsižvelgta į šią įvairovę, t. y. ar ji parengta taip, kad mokslinių tyrimų kompetencija būtų vienodai skatinama visoje Europos Sąjungoje. Atliekant peržiūrą nustatyti tam tikri modeliai, iš jų konkrečiai paminėsiu du.

Pirma, nevienodas dalyvavimas geografiniu požiūriu ir neaktyvus tyrėjų iš tam tikrų Europos Sąjungos vietų, ypač mažiau išsivysčiusių regionų ir šalių, įstojusių į ES 2004 m. arba vėliau, dalyvavimas projektuose.

Antra, yra labai mažai projektus koordinuojančių tyrėjų iš mažesnių valstybių narių. Į klausimą, kodėl taip yra, man buvo atsakyta, kad kompetencija mokslinių tyrimų srityje yra pagrindinis Septintosios bendrosios programos atrankos kriterijus. Tai leidžia manyti, kad mokslinių tyrimų kokybė regionuose, iš kurių programose dalyvauja mažiausiai atstovų, yra žema.

Tačiau kyla klausimas, ar tai tikroji priežastis. Nereikėtų savavališkai daryti tokių pareiškimų. Todėl raginu Komisiją išnagrinėti šio gana netolygaus projektų ir koordinatorių geografinio pasiskirstymo priežastis.

Juk valstybės narės, kurios atsilieka pagal ES mokslinių tyrimų kompetenciją, turi būti suinteresuotos pasinaudoti Europos struktūrinių fondų lėšomis, kad sustiprintų savo mokslo ir mokslinių tyrimo sektorius. Ši galimybė turėtų būti užtikrinta ir kitoje finansinėje programoje.

Tačiau struktūrinės lėšos turėtų būti naudojamos tik valstybėse narėse, kurioms jos skirtos. Nepriimtina, jeigu šios lėšos iš mažiau išsivysčiusių šalių atitektų labiau išsivysčiusioms, kad šios, pvz., sukurtų savo mokslinių tyrimų infrastruktūrą, nes atotrūkis tarp regionų tik padidėtų. Tikiuosi, kad Komisija sugebės išsklaidyti abejones dėl vienodų tyrėjų ir koordinatorių iš įvairių Europos Sąjungos regionų ir valstybių galimybių, aišku, su sąlyga, kad jie tenkins mokslinės kompetencijos sąlygą.

PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

  António Fernando Correia De Campos (S&D). – (PT) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti J. P.  Audy parengus puikų pranešimą. Nors ir pavėluotai, laikotarpio vidurio peržiūra parodė opiausius Septintosios bendrosios programos aspektus: perdėta biurokratija, pramonės susidomėjimo trūkumas, didelis naujų priemonių skaičius ir jų sudėtingumas bei lėtai vykdomi mokėjimai. Be to, padidėjo rizika, kad nemažai esamai bendrajai programai skirtų lėšų bus pervedama didelio masto programoms, kurių pridėtinė vertė abejotina. Visgi pranešime pavyko atkreipti dėmesį į teigiamus dalykus, kaip antai tvirtesnis tarptautinis bendradarbiavimas tarp mokslo grupių, vykdančių bendrus projektus, tam tikri sėkmingi pavyzdžiai, pvz., Europos mokslinių tyrimų taryba, ir geresnė lyčių pusiausvyra.

Kai kuriems klausimams turi būti teikiama pirmenybė: pirma, programos supaprastinimui ir, antra, mokslinės kompetencijos skatinimui ne tik kai kuriose šalyse, bet ir visoje Europoje, tvirtesniam bendrosios programos ir inovacijų ryšiui, taikant priemones mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir verslumui. Programa „Eurostar“ – sėkmingiausias to pavyzdys ir ji turėtų būti plėtojama toliau.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, mums paprasčiausiai reikia sustiprinti mokslinių tyrimų bendruomenę, o kartu ir Europos ekonominę galią jos tarptautinių konkurentų atžvilgiu. Todėl turime ištirti, kokių nuosavų išteklių būtų pagal Mokslinių tyrimų aštuntąją bendrąją programą. Norėčiau paraginti Komisijos narę pasinaudoti pajamomis iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais siekiant iš tiesų išspręsti CO2 problemą. Tai būtų reikšminga pradžia.

Turėtume dešimtis milijardų eurų, kuriuos galėtume panaudoti „pažangios energetikos“ programai, įvairiausioms baterijų programoms ir ne vienam tvarios aplinkos užtikrinimo būdui. Tai galima būtų aptarti su Komisijos nariu J. Lewandowskiu ir, žinoma, su finansų ministrais.

Mums taip pat reikia pagerinti Konkurencijos ir inovacijų programą (KIP). Manau, kad visų pirma pagal KIP informacinės ir ryšių technologijos turėtų būti naudojamos reikiamiems įrenginiams ir aparatinei įrangai suteikti ir sudaryti sąlygas tyrėjams greičiau, geriau ir veiksmingiau bendrauti pasinaudojant naujausiomis technologijomis. Optinio pluošto jungčių integravimas palydovinėje įrangoje ir atitinkamų grupių formavimas taptų stulbinamu sumanymu kaip ir Europos technologijų instituto steigimas.

Šiuo požiūriu reikia tik pristatyti pagal Mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą, KIP ir kitas įvairias programas vykdomų mokslinių tyrimų turinį mūsų švietimo institucijoms, o būtent profesoriams, mokytojams ir darželio auklėtojams. Tiesiog reikia mokiniams ir studentams suteikti galimybę naudotis naujausiomis mūsų laikų žiniomis.

Pagaliau, bet ne mažiau svarbu tai, kad Europos mokslinių tyrimų taryba atlieką puikų darbą, o jos finansuojami darbai turi kuo greičiau tapti prieinami plačiajai visuomenei. Norėčiau dar kartą padėkoti J. P. Audy už paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir, kaip sakė A.F. Correia De Campos, programa „Eurostars“ galėtų tapti vienu didžiausių ateities projektų.

  Ioan Enciu (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti J. P. Audy sutelkus visas pastangas ir parengus šį pranešimą. Mūsų gebėjimas sujungti ir koordinuoti savo pastangas mokslinių tyrimų srityje lemia mūsų ekonominį konkurencingumą. Pritariu minčiai, kad Septintosios bendrosios programos ir struktūrinių bei sanglaudos fondų geresnis koordinavimas, sąsaja ir sąveika taip pat gali paskatinti aktyviau dalyvauti valstybes nares, šiuo metu turinčias per mažai atstovų. Pirmenybė ir toliau turi būti teikiama bendriems tarptautiniams moksliniams tyrimams. Valstybės narės turi ne konkuruoti tarpusavyje, o bendradarbiauti. Sėkmės rodiklį, kuris kol kas gana kuklus, galima padidinti supaprastinant administracinius ir finansinius reglamentus.

Baigsiu anglų kalba: anksčiau šiemet Komisijos narė M. Quinn pareiškė, kad „reikia atsikratyti biurokratijos. Reikia paprastų ir aiškių taisyklių, kurios būtų taikomos nuosekliai ir tiksliai“. Šiandien jūsų, ponia Komisijos nare, prašau padėti mums pereiti nuo žodžių prie veiksmų. Dėkoju.

  Lambert van Nistelrooij (PPE). – (NL) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, gerb. pranešėjau, kartais gerai pažvelgti atgal, ypač įpusėjus tokiam laikotarpiui kaip šis, prieš priimant šio Parlamento finansinę programą ir teisėkūros programą.

Akivaizdu, kad Europos moksliniai tyrimai yra aukščiausios kokybės. Problema – kaip paversti šiuos mokslinius tyrimus produktais ir suorganizuoti visą tinklą. Aišku, kad nebūtų protinga kurti labai daug patentų, parduodamų visame pasaulyje, jeigu pridėtinė vertė iš jų galiausiai gaunama kitose pasaulio šalyse. Todėl reikia sudominti mūsų žmones ir įtraukti juos ir ugdyti juos taip, kad visas procesas vyktų čia.

Turiu dar vieną pastabą. Visa esmė kompetencijoje, tačiau reikia, kad tai būtų tvirta kompetencija, o ne tiesiog laisvai kintantis intelektas. Kompetencija turi įsitvirtinti regionuose ir miestuose. Neturi būti leidžiama, kad ši didelė pridėtinė vertė atsidurtų tik didmiesčių regionuose. Mūsų, kaip Parlamento, užduotis – suderinti mokslinių tyrimų rezultatus ir tai, ką su jais galima pasiekti inovacijų požiūriu. Jūs sukūrėte savo Inovacijų sąjungą ir parengėte labai geras iniciatyvas, be to, yra kitų įvairių fondų, pvz., struktūriniai fondai, kuriuos galime panaudoti šiuo tikslu. Per ateinančius metus reikia pasinaudoti turimomis sąlygomis. Šiuo požiūriu taip pat reikia užtikrinti, kad šiek tiek atsiliekantys regionai investuotų į specializaciją. Tai gali vykti ir panaudojant valstybių narių nuosavas lėšas, ne tik finansuojant Europos lėšomis. Taip sudaroma bendra darbotvarkė, ir šiuo požiūriu ne mažiau svarbios tokios priemonės, kaip bendras programavimas.

Turiu dar dvi trumpas pastabas. Visų pirma turime išlaikyti priemones, kurios susijusios su rizika. Šios iniciatyvos, Europos investicijų banko rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, rezultatai pranoko lūkesčius. Antra, ponia M. Carvalho, jūs, žinoma, puikiai padirbėjote. Biurokratijos sumažėjo. Kontroliuokime šias bendras technologines iniciatyvas, kuriose pramonės dalis sudaro 50 proc., tačiau veikiame toliau taip, tarsi jos būtų viešojo sektoriaus organizacijos! Taip neturi būti.

Dėkoju už šį tarpinį pranešimą. Jis labai svarbus, o kai bus parengti nauji reglamentai, panaudosime jį rengdami naujas programas.

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui už atliktą darbą. Svarbiausias klausimas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį – mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos rėmimo programų galiojančių taisyklių ir procedūrų supaprastinimas, be to, reikia nustatyti, dėl kokių priežasčių programose naujoms ES valstybėms narėms atstovauja pernelyg mažai atstovų. Būsima bendroji programa turi tenkinti esamą poreikį taip, kad kiekviena šalis galėtų sukurti mokslinių tyrimų erdvę, plėtoti mokslinių tyrimų veiklą ir inovacijas pasitelkdama bendras finansines priemones, kurios, gerai tvarkomos, leistų parengti priemones socialiniams ir rinkos poreikiams tenkinti.

Labai svarbi užduotis – sudaryti sąlygas asociacijoms, įmonėms, ypač labai mažų įmonių grupėms, taip pat nacionaliniams arba regioniniams technologinių programų tinklams dalyvauti būsimoje bendrojoje programoje. Kartu norėčiau pabrėžti, kad, siekiant išsaugoti Europos Sąjungos regionų įvairovę inovacijų srityje, reikia skirti ypatingą dėmesį bendros mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginės finansinės sistemos kūrimui.

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į veiksmų, kurių imamasi Europos, nacionaliniu ir regionų lygmeniu, sąveiką kartu priimant papildomus bendrus administracinius ir finansinius reglamentus, privaloma tvarka derinant dalyvavimo įvairiose programose taisykles ir sąlygas ir taip sukuriant bendrą ir skaidrią sistemą. Tikiuosi, kad Septintosios bendrosios programos vertinimo metu padarytos išvados taps tolesnio darbo rengiant kitą, aštuntąją, programą pagrindu.

  Gunnar Hökmark (PPE). – Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją parengus puikų pranešimą apie laikotarpio vidurio peržiūrą. Manau, kad reikėtų pabrėžti tris dalykus.

Pirma, supaprastinimas, arba biurokratijos mažinimas, apie kurį kalbėjome tik prasidėjus Septintajai bendrajai programai. Biurokratijos iš tiesų sumažėjo, manau, kad tyrėjai ir kiti asmenys, susiję su šiais projektais, tai mato, tačiau reikia dar daugiau padaryti. Manau, kad tam tikru būdu galime labiau pasikliauti šimtmečius gyvuojančiais universitetais. Jie nepabėgs su pinigais.

Antra, kompetencija. Visa mūsų bendrų pastangų vertė yra ta, kad užtikrindami kompetenciją mėginame pridėti ypatingos europietiškos vertės. Visos valstybės narės finansuoja savo mokslinius tyrimus ir mokslą, be to, kaip jau minėta, turime struktūrinius fondus. Kalbant apie šią bendrąją programą, mes neteksime konkurencingumo, kurio mums reikės ateityje, jeigu neužtikrinsime kompetencijos.

Trečia, judumas. Manau, kad vienas iš nepaprastų dalykų, kurių patyrėme, yra tai, kad judumas, kurį galime užtikrinti per bendrąją programą, lemia ypatingą atmosferą ir sudaro ypatingas prielaidas kompetencijai. Džiaugiuosi, kad pranešėjas pateikė pasiūlymą dėl mokslinių tyrimų garantijos, užtikrinančios spontanišką procesą, kuriuo Europos tyrėjų kompetencijos siekiama sudarant sąlygas jiems judėti ir didinant jų judumą.

Taigi, dar kartą dėkoju pranešėjui.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Ponia pirmininke, mūsų nuomonė tam tikru klausimu Parlamente ne dažnai sutampa, o šiandien buvo akivaizdu, kad Komisija ir įvairūs Parlamento nariai laikėsi bendros nuomonės šiuo klausimu ir ypač dėl tolesnių veiksmų. Reikia labai pagirti pranešėją J. P. Audy. Kaip sakė Komisijos narė, „jis pateikė vertingą ir išsamų pranešimą“.

Jis pateikė vertingą ir išsamų pranešimą, džiaugiuosi, kad jis atkreipė dėmesį į keletą paprastų dalykų. Vienas jų yra savaime paprastas: tai – procedūrų supaprastinimas. Supaprastinti procedūras absoliučiai būtina. Man buvo džiugu išgirsti Komisijos narę sakant, kad artėjame prie vartotojui patogaus Finansinio reglamento. Turime supaprastinti procedūras, pasitikėti tyrėjais ir užtikrinti, kad turėtume geriausius tyrėjus. Turėdami tai, pasieksime rezultatų.

Pagaliau, Lisabonos strategija virto nesėkme. Ši padėtis neturi pasikartoti. Europai taip reikiamą konkurencingumą užtikrinsime vykdydami mokslinius tyrimus, demonstracinę veiklą ir pristatydami rezultatus.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Ponia pirmininke, dabartinėje padėtyje siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, Septintojoje bendrojoje programoje reikia atsižvelgti į esamus sunkumus. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms sudarius palankesnes sąlygas pasinaudoti finansavimu, joms atsiranda galimybė plėtoti naujų rūšių paslaugas ir produktus. Finansinės paramos dydis, rengiamos dokumentacijos apimtis, galimybė naudotis informacija ir konsultuotis su specialistais turi būti tikros, nes priešingu atveju negalėsime sukurti sistemos, užtikrinančios MVĮ lengvesnį priėjimą prie šios programos, kad ir kokie būtų tikslai.

Taip pat manau, kad labai svarbu didesnį dėmesį skirti mokslinių tyrimų plėtrai regioniniu lygmeniu skatinant kurtis daugiapakopes partnerystes ir remiant tam skirtų metodinių vadovų arba rekomendacijų rengimą. Mes negalėsime įgyvendinti tikslų, jeigu aiškiai neapibrėšime procedūrų ir nepaskatinsime arba neparemsime naudingų priemonių kūrimo.

  Derek Vaughan (S&D). – Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui ir Komisijos narei. Kaip jie abu minėjo, moksliniai tyrimai ir inovacijos svarbios Europos ekonomikos ateičiai. Aš tikrai žinau, kad, pvz., Velse yra daug universitetų, kurie pasinaudos Europos teikiamu finansavimu. Todėl manau, kad svarbu, jog mes visi pritartume tinkamam mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimui iš ES biudžeto; neturėtume šiame posėdyje tam pritarti, o biudžetui skirtuose posėdžiuose balsuoti „prieš“.

Dėl esminių šią popietę iškeltų klausimų, žinoma, mes visi pritartume dėl, pvz., bendro taisyklių rinkinio, supaprastinimo. Tačiau žinau, kad nerimaujama dėl visada taikomo vienodo tarifo ir vienkartinės išmokos, todėl manau, kad šiose srityse turėtume siekti lankstumo ir veiksmų laisvės.

Taip pat ginčyčiausi dėl poreikio sutelkti dėmesį į veiklos rezultatus. Veikos rezultatai svarbūs, tačiau mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje taip pat turime susitaikyti ir su rizika, ir to išvengti negalime. Galiausiai norėčiau pritarti pasiūlymui užmegzti tvirtesnius universitetų ir įmonių ryšius, kad galėtume pasinaudoti visais vykstančiais moksliniais tyrimais ir plėtra.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, Europos Sąjungai konkurencingumas nėra pasirinktinas dalykas. Europos Sąjunga turi būti konkurencinga visame pasaulyje, todėl turime investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Deja, mokslinių tyrimų programų paramos gavėjai naudojasi ne vienu nacionaliniu ir ES finansavimo šaltiniu. Bet visi šie finansavimo šaltiniai labai dažnai taiko skirtingas procedūras ir taisykles, todėl darosi sunku pasinaudoti ES lėšomis, o paramos gavėjams tai kelia sunkumų, nes jiems reikia išmanyti skirtingas taisykles. Mes taip pat manome, kad mokslinius tyrimus ir inovacijas Europos Sąjungoje galima plėtoti tik mažinant biurokratiją, supaprastinant ir sujungiant procedūras, plėtojant taikomuosius mokslinius tyrimus ir sudarant mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankesnes sąlygas gauti finansavimą. Apgailestaujame, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės valstybės narės sumažino švietimui ir moksliniams tyrimams skirtus biudžetus, ir raginame jas krizės laikotarpiu investuoti į švietimą kaip į prioritetinę sritį, nes nuo to taip pat priklauso mokslinių tyrimų ir inovacijų kokybė.

Norėčiau padėkoti pranešėjui J. P. Audy už tai, kad priėmė mano pasiūlytą pataisą, kurioje Komisijos prašoma pagal Septintąją bendrąją programą daugiau lėšų skirti GNSS taikymo ir paslaugų moksliniams tyrimams ir plėtojimui.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). – Ponia pirmininke, manau, kad šis pranešimas sulauks pritarimo visose Parlamento frakcijose. Svarbiausias šio pranešimo aspektas yra tai, kad Europos Sąjunga turi išlaikyti priešakines pozicijas mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslo srityje. Tai svarbu, nes be mokslinių tyrimų negalėsime tapti rytdienos novatoriais. Mokslinių tyrimų mums reikia, jeigu norime kurti darbo vietas, ir, žinoma, mokslinių tyrimų reikia, kad išlaikytume užimtumo lygį ES ir išliktume konkurencingi besiformuojančios ekonomikos šalių atžvilgiu. Taip pat reikia, kad viešasis sektorius ir, žinoma, privatusis sektorius, kuris, manau, yra ekonomikos augimo variklis, kartu dirbtų kaip partneriai.

Pastangas raginti MVĮ aktyviau dalyvauti programoje taip pat reikia skatinti aukščiausiu lygmeniu, turime užtikrinti, kad biurokratijos būtų kuo mažiau. Vasario 4 d. susitikę ES valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino pavyzdinę „Inovacijų sąjungos“ iniciatyvą, tačiau to nepakanka. Dabar reikia veikti, ir aš puikiai žinau, kad Komisijos narė M. Geoghegan-Quinn yra Komisijos narė, kuri imasi veiksmų ir kuri viską padarys iki galo. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindinės priemonės. Tai mūsų turimos priemonės, kurios gali padėti Europai įveikti dabartinę ekonomikos krizę.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Ponia pirmininke, Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintoji bendroji programa turėtų būti peržiūrima atsižvelgiant į projektų piliečiams teikiamus pranašumus ir jų trūkumus. Pvz., galvoju apie projektą INDECT, kuris buvo finansuojamas pagal Septintąją bendrąją programą. Reikia pasverti planuojamą gauti kovos su terorizmu naudą atsižvelgiant į piliečių laisvę ir duomenų apsaugą.

Kad ir koks būtų projektas, turime paklausti: kas iš jo turės naudos ir kieno teisės bus neleistinai apribotos? Tai taikytina ir mokslinių tyrimų finansavimui genetinės inžinerijos srityje. Iš to pelnosi dideli maisto pramonės gamintojai ir lobistai, bet tikrai ne mūsų piliečiai. Taip, reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, bet mes taip pat turime atidžiau vertinti projektus, kuriuos juk finansuoja mokesčių mokėtojai.

  Diane Dodds (NI). – Ponia pirmininke, dėkoju pranešėjui už šį pranešimą, taip pat Komisijos narei, kuri neseniai lankėsi mano rinkimų apylinkėje Šiaurės Airijoje, kur, žinau, ji pamatė keletą puikių mokslinių tyrimų ir inovacijų pavyzdžių.

Šiaurės Airijos ekonomikos pagrindą sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, kurios sudaro 97 proc. visų įmonių, tačiau pagal lėšas, gaunamas pagal bendrąją programą, ji atsilieka nuo kitų Jungtinės Karalystės ir Europos regionų. Biurokratija nurodoma kaip didžiausia kliūtis, o mažosios įmonės labiau nerimauja dėl turimos galimybės išsaugojimo nei dėl ilgalaikės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos naudos.

Manau, kad labai reikšmingas Šiaurės Airijos kosminės erdvės pramonės pavyzdys, kai didesnės bendrovės pataria mažesnėms bendrovėms ir padeda joms iš tiesų pasinaudoti programa, todėl norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir paraginti Komisijos narę pranešti, kokiais radikaliais ir naujais būdais mažosios ir vidutinės įmonės galėtų gauti naudos iš šios labai svarbios programos.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Ponia pirmininke, Mokslinių tyrimų septintoji bendroji programa skirta ne moksliniams tyrimams apskritai; ji skirta ir konkrečioms mokslinių tyrimų sritims, kurios po nelaimės Fukušimoje mums visiems turėtų ypač rūpėti. Kalbame ir apie lėšas, skiriamas pagal Euratomo programą.

Kaip mums visiems žinoma, pastaraisiais metais būtent branduolinės energetikos srities lobistams pavyko paskatinti branduolinę energetiką, kaip klimatui palankią alternatyvą. Kai kuriose ES valstybėse narėse jos pozicijos itin stiprios. Mums taip pat gerai žinoma, kad kai kurios valstybės narės naudoja branduolinę energiją tokiu mastu, kad joms nebūtų lengva pereiti prie kitų alternatyvų. Kokia nauda iš našių reaktorių, jeigu jie neatlaiko didelio vandens srauto arba žemės drebėjimo? Kokia nauda iš našiausios branduolinės elektrinės, jeigu užtenka ir nedidelio gedimo, dėl kurio ne tik artimiausia aplinka, bet ir visas regionas gali tapti netinkamas gyventi dešimtmečius? Todėl svarbu atkreipti didesnį dėmesį į branduolinį saugumą ir skatinti alternatyvų plėtrą.

Dabar, kai netrukus Euratomo mokslinių tyrimų programa bus pratęsta iki 2012 ir 2013 m., reikėtų dar kartą viską apgalvoti atsižvelgiant į įvykius Fukušimoje.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, klausydamasis šios dienos diskusijų dėl Septintosios bendrosios programos, norėčiau pasinaudoti galimybe ir atkreipti jūsų dėmesį į pasirengimą būsimai Aštuntajai bendrajai programai. Turime tam skirtą žaliąją knygą, kurioje vos paminėta, kad mokslinių tyrimų reikia kitose srityse, pvz., žuvininkystės srityje. Deja, tiesioginis šio sektoriaus mokslinių tyrimų finansavimas pradeda kelti didelį susirūpinimą. Iš pradžių turėti ištekliai vykdant paskesnes programas sumažėjo, ir dėl šio radikalaus lėšų mažinimo jūrų moksliniai tyrimai buvo visiškai išbraukti iš Septintosios bendrosios programos kaip specifinis finansavimo objektas.

Kitoje bendrojoje programoje ši padėtis turi pasikeisti, kad galėtume įgyvendinti pertvarkytos bendros žuvininkystės politikos tikslus. Žuvininkystės sektorius susiduria su daugeliu problemų, todėl moksliniai tyrimai ir mokslinis rėmimo darbas yra galingos priemonės tolesniam tvariam šio sektoriaus vystymuisi užtikrinti. Štai kodėl taip svarbu šiuo tikslu skirti tinkamą finansavimą. Dėkoju.

  Máire Geoghegan-Quinn, Komisijos narė. – (GA) Ponia pirmininke, esu labai dėkinga už vertingas diskusijas, kurios čia vyko šį vakarą, ir norėčiau padėkoti visiems Parlamento nariams, dalyvavusiems šiose vertingose diskusijose.

Vykdant tolesnę veiklą ir rengiant būsimą mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, kuri turėtų tikrą europietišką pridėtinę vertę, glaudžiai bendradarbiausiu su Parlamentu.

Iki šių metų pabaigos, iš tiesų lapkričio 30 d., pateiksime savo pasiūlymus dėl būsimų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programų bendroje strateginėje sistemoje. Kai kurias savo mintis dėl šio tikslo įgyvendinimo ES lygmeniu į vieną visumą sujungiant skirtingas priemones, jau išdėstėme žaliojoje knygoje. Galime paremti visą inovacijų tinklą nuo bazinių mokslinių tyrimų iki rezultatų pateikimo rinkai. Manau, kad taip mūsų investicijos turės didžiausią poveikį.

Nekantriai laukiu jūsų diskusijų dėl žaliosios knygos, ji, kaip suprantu, bus patvirtinta vasaros pabaigoje, rezultatų. Galiu patikinti, kad rengiant teisėkūros pasiūlymus bus tinkamai atsižvelgta į vertingus M. Carvalho, J. A. Merkies, J. P. Audy ir M. Matias pranešimus.

Galiausiai norėčiau priminti, kad birželio 10 d. organizuojame konsultacijų dėl žaliosios knygos apibendrinimą, į kurį buvo pakviesti keli Parlamento nariai, tarp jų keli jūsų skaitys pranešimus. Norėčiau Parlamento nariams pranešti, kad buvo gauta daugiau nei 1 300 interneto apklausos atsakymų. Sulaukėme beprecedenčio pozicijų dokumentų skaičiaus. Gavome daugiau nei 700 tokių dokumentų iš nacionalinių vyriausybių, Europos asociacijų, įmonių, universitetų bei regioninių ir vietos organizacijų. Atsakymų sulaukėme iš visų Europos Sąjungos šalių ir ne tik. Manau, kad tai rodo didelį Europos susidomėjimą moksliniais tyrimais ir inovacijomis kaip ateities augimo politika.

Taigi, norėčiau dar kartą padėkoti už šio Parlamento įžvalgas ir aktyvumą atliekant Septintosios bendrosios programos tarpinį vertinimą.

  Jean-Pierre Audy, pranešėjas. – (FR) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Parlamento pirmininkui už galimybę surengti šias diskusijas, nes į pradinę darbotvarkę jos nebuvo įtrauktos. Labai gerai, kad visos frakcijos gali diskutuoti šiuo svarbiu klausimu.

Norėčiau išreikšti mūsų padėką jums, ponia Komisijos nare. Kalbu visų jus labai gerbiančių vardu. Jus remia Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nariai iš Airijos. Kaip matote, bet kokiu atveju bet kas gali nutikti sprendžiant šiuos klausimus. Dėkoju už jūsų darbą. Mes išties jumis pasikliaujame, kai kalbama apie procedūrų supaprastinimą ir tuos svarbius klausimus, kuriuos pateikiame jums, ponia Komisijos nare.

Norėčiau padėkoti visų frakcijų pranešėjams, kolegoms Parlamento nariams, kurie pateikė svarstyti ne vieną pakeitimą, taip pat prisidėjusiems rengiant šį pranešimą, ypač norėčiau padėkoti PPE frakcijos nariams.

Dėkoju už diskusijas procedūrų supaprastinimo klausimu; mes pasižymėjome jūsų pastabas. Žodžiai „pramoninis konkurencingumas“ suteikia lūkesčių. Mokslinius tyrimus ir verslą, t. y. mokslinius tyrimus ir inovacijas, reikia susieti su Europos patentu. Mokslinius tyrimus reikia paversti augimu. Kaip sakė H. Reul, žinoma, turime skatinti kompetenciją. Turime tapti geriausi pasaulyje, o tai pasiekti mums padės kompetencija. Tačiau, kaip minėjau pirmiau, mes nežinome, kas po penkerių ar dešimties metų laimės Nobelio premijas. Todėl reikia rasti kompetencijos ir pasiskirstymo visoje ES pusiausvyrą. Kaip ir sporto šakose, kuriose laimime turėdami pajėgiausius pasaulio žaidėjus, mums reikia geriausių pasaulyje tyrėjų. Raktinis žodis – kompetencija.

Galiausiai, pasiūlėme padvigubinti finansavimo sumą, bet nemažinant lėšų žemės ūkiui ir nesinaudojant struktūriniais fondais. Siekiama geresnio koordinavimo su valstybėmis narėmis. Valstybių ir vyriausybių vadovai mums sakė, kad jie nedidins viešojo sektoriaus teikiamos paramos. Todėl, siekdami nuoseklumo ir tinkamo politikos formavimo, turime pagerinti Europos, nacionalinių ir regionų lėšų, kurių dalis, beje, gaunama iš Europos fondų, koordinavimą.

Ponia pirmininke, paskutinis dalykas, kurį noriu pasakyti, yra tai, kad aš pasiūliau patvirtinti Europos gynybos pramonės mokslinių tyrimų planą, mano pasiūlymas buvo atmestas, tačiau šį klausimą reikia spręsti politiniu lygmeniu. Pagal Europos Sąjungos sutarties 45 straipsnį Europos Sąjungai ir valstybėms narėms atėjo laikas pagalvoti apie esminę mokslinių tyrimų programą gynybos įrangos ir, žinoma, dvejopo naudojimo įrangos srityje.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  András Gyürk (PPE), raštu. – (HU) Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintoji bendroji programa – svarbiausia mokslinių tyrimų rėmimo programa pasaulyje, kuriai tenka pagrindinis vaidmuo palaikant Europos konkurencingumą ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Septintoji bendroji programa – svarbus pridėtinės vertės Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įrodymas. Tačiau atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą nustatytos kelios sritys, kurias reikia plėtoti. Mano nuomone, kad Septintoji bendroji programa ateityje būtų sėkminga, labai svarbūs du aspektai. Pirma ir būtiniausia užduotis būtų biurokratinės naštos palengvinimas. Pernelyg sudėtingas administravimas brangiai kainuoja ir atbaido MVĮ nuo dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje. Panaikinus panašias struktūras, greičiau pervedant lėšas ir suderinus Septintąją bendrąją programą su nacionaliniais prioritetais, galima paskatinti kuo daugiau dalyvių domėtis mokslinių tyrimų ir inovacine veikla. Antra, norėčiau pabrėžti, kad labai svarbus kompetencija grindžiamas metodas, nes Septintosios bendrosios programos finansinius išteklius galima panaudoti veiksmingiausiai, jeigu remtini mokslinių tyrimų projektai būtų atrenkami atsižvelgiant į kompetenciją. Tačiau laikotarpio vidurio peržiūra atskleidė, kad pagal lėšų pervedimą kai kurioms šalims nepakankamai atstovaujama. Pagrindinė priežastis ta, kad šios valstybės narės neturi mokslinių tyrimų infrastruktūros, kurią turėdamos jos galėtų patenkinti kompetencija grindžiamus kriterijus. Todėl reikia dar kartą pagalvoti apie Septintosios bendrosios programos ir struktūrinių bei sanglaudos fondų sąveiką, kuri savo ruožtu galėtų paskatinti atsiliekančių infrastruktūrų plėtrą. Taip galime užtikrinti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms, kai kalbama apie vertinimą pagal kompetenciją.

  Filiz Hakaeva Hyusmenova (ALDE), raštu. – (BG) Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa – svarbi priemonė siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Vadovaujamas Europos vaidmuo technologinių inovacijų srityje ir Europos Sąjungos konkurencingumas ateityje taip pat labai priklauso nuo mokslinių tyrimų. Šiuo požiūriu reikia skirti didesnį dėmesį programos rėmimui, stipresniam ryšiui su verslo poreikiais ir geresniam koordinavimui su kitomis ES finansinėmis priemonėmis ir struktūriniais fondais.

Kiti svarbūs veiksniai, lemiantys programos sėkmę, yra informacijos apie atsiveriančias galimybes prieinamumas kuo didesniam skaičiui suinteresuotųjų šalių ir taikymo tvarkos, kuri šiuo metu yra pernelyg sudėtinga, supaprastinimas. Norėčiau dar kartą pakartoti, kad reikia plačiai informuoti apie sėkmingai įvykdytų projektų rezultatus, kad daugiau įmonių apie juos sužinotų ir, jeigu įmanoma, jais pasinaudotų.

Mokslas nėra pats savaime tikslas. Jis turi teikti naudą ekonomikai ir visuomenei. Reikia sustiprinti ryšį tarp pavienių programų, siekiant užtikrinti darną vykdant mokslinius ir demonstracinius projektus, taip pat rinkodaros bandymus ir pateikimo rinkai projektus. Taip galėsime užtikrinti didesnį finansavimo iš Septintosios bendrosios programos efektyvumą ir didesnę Europos pridėtinę vertę.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR), raštu. – (PL) Nuolatinė visų pranešimų apie inovacijas problema – aiškios ir konkrečios investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą iš ES lėšų programos stoka. Ši problema dar kartą iškilo ir J. P. Audy pranešime, be to, jis susijęs ir su dar vienu neišspręstu klausimu – ES finansavimo disbalansu. Autorius vos užsiminė apie nevienodą lėšų įsisavinimą Vakarų Europoje ir naujosiose ES valstybėse narėse. Kad finansavimas yra prastas, inter alia, rodo ir rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP). Bendrai pagal šią priemonę finansuojami projektai buvo įgyvendinti tik 18 iš 27 valstybių narių. Be to, daugiausia paramos sulaukė pareiškėjai iš vadinamųjų ES valstybių narių senbuvių: Vokietijos (23,1 proc. viso skirto finansavimo), Ispanijos (19,1 proc.), Jungtinės Karalystės (9,9 proc.) ir Nyderlandų (8,3 proc.). Šiuo metu pagal šią priemonę finansuojamas maždaug trečdalis mokslinių tyrimų. Rodos, kad finansavimą reikėtų proporcingai padidinti, kad paties verslininko įnašas būtų ne didesnis nei 10–15 proc. reikiamos sumos (šiuo metu jis sudaro 15–25 proc. moksliniams tyrimams skirtos sumos). Neturėtume pamiršti, kad viena iš pagrindinių ES užduočių yra panaikinti socialinius ir geografinius neatitikimus visoje ES paskirstant iš inovacijų gaunamą naudą. Šio tikslo nepajėgsime pasiekti, jeigu finansiniu požiūriu ignoruosime naująsias ES valstybes nares, taip remdami tolesnį nelygiavertį protų nutekėjimą.

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. – (PL) Palankiai vertinu naują tendenciją Europos Sąjungoje didinti finansavimą moksliniams tyrimams. Kartu manau, kad svarbu šioje srityje derinti mūsų pastangas ir išlaidas. Reikėtų kuo skubiau vykdyti reformas nacionaliniu lygmeniu ir sudaryti sąlygas kurti centrus, kurie glaudžiai bendradarbiautų, taip išvengiant tų pačių projektų darbų dubliavimo. Tai taip pat padės veiksmingiau naudoti lėšas. Europos Sąjunga turi atminti, kokie svarbūs yra moksliniai tyrimai, kurie šių dienų pasaulyje užtikrina konkurencingumą. Valstybės narės visų pirma turėtų patvirtinti mokslinių tyrimų tvarką saugumo srityje, vienoje iš pagrindinių pranešime paminėtų sričių, kad užtikrintų jos optimizavimą finansų krizės laikotarpiu.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Mokslinių tyrimų septintoji bendroji programa nebuvo labai aktyviai taikoma pramonės sektoriuje. Be didesnio finansavimo, reikia, kad Europos Sąjunga, valstybės narės ir regionai geriau koordinuotų savo veiklą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje.

Pirma, reikia sustiprinti sanglaudos fondų ir Mokslinių tyrimų bendrosios programos ryšį. Turiu pabrėžti sanglaudos politikos svarbą, nes ji tapo pagrindiniu paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms šaltiniu Europoje.

Antra, mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką reikia suderinti su konkrečiais rinkos poreikiais. Siekiant parduoti inovacijų rezultatus, reikia nustatyti naujoviškų technologijų poreikį ES rinkoje. Manau, kad, siekiant palaikyti sėkmingą naujoviškų technologijų pateikimą ES rinkai, reikėtų turėti tinkamas finansines priemones.

Pagaliau, bet ne mažiau svarbu, turėčiau paminėti, kad ES lėšos skirstomos labai nevienodai – rezultatai rodo, kad senbuvės valstybės narės įsisavina didžiąja dalį finansinių išteklių. Ši padėtis neatitinka tikslo siekti teritorinės sanglaudos, t. y. proporcingo valstybių narių išsivystymo geografiniu požiūriu, tikslo, kuris įtvirtintas Lisabonos sutartyje.

  Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Pritariu pasiūlymui užtikrinti, kad pagal Septintąją bendrąją programą remiamais moksliniais tyrimais būtų siekiama rasti ES problemų sprendimus Septintosios bendrosios programos skyriuje dėl bendradarbiavimo nurodytose srityse. Visų pirma tai sveikatos priežiūra, įskaitant klinikinius ir profilaktinės medicinos tyrimus bei medicinos technologijas. Vėžys – antra dažniausia mirties Europoje priežastis, ir, atsižvelgiant į tai, kad visuomenė senėja, tikimasi, kad kas trečias vyras ir kas ketvirta moteris susirgs šia liga iki 75 metų. Vėžio tyrimuose netrukus turi įvykti ne vienas perversmas, ypač kalbant apie tikslesnę ir pigesnę metodiką, taip pat profilaktinių patikrinimų ir gydymo metodiką, kuri mažiau vargina pacientus. Finansuojant vėžio tyrimus galima išgelbėti žmonių gyvybes ir sumažinti gydymo išlaidas. Pritariu politinei valiai remti finansavimą, kuris pagal programą jau buvo skirtas vėžio tyrimams. Negalima mažinti šio finansavimo esant dabartinei ES ekonominei padėčiai; priešingai, turime užtikrinti daugiau. Norėčiau pabrėžti, kad, jeigu galima suvienyti jėgas, kad įvykdytume tokius didelio masto projektus, kaip valstybės sienų panaikinimas arba kosminių stočių statyba, turėtume sugebėti rasti būdą paversti vėžį liga, dėl kurios niekam nereikėtų baimintis. Kad taip būtų, reikia remti ir koordinuoti gydymo metodikos ir profilaktikos tyrimus. Kova su vėžiu yra Europos problema, kuriai turėtume teikti pirmenybę pradedant finansavimu pagal Septintąją bendrąją programą ir baigiant Europos lygmeniu veikiančia agentūra.