Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2011 m. birželio 6 d. - Strasbūras

21. Kredito reitingų agentūros: ateities perspektyvos (trumpas pristatymas)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – W. Klinzo pranešimas „Kredito reitingų agentūros: ateities perspektyvos“ Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu (2010/2302(INI) (A7-0081/2011).

  Wolf Klinz, pranešėjas. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kredito reitingų agentūros tikrai nesukėlė pasaulinės finansų krizės, tačiau, mano nuomone, nemažai prisidėjo prie jos sunkumo. Kai Amerikoje antrarūšių paskolų pagrindu buvo kuriami vadinamieji struktūriniai finansiniai produktai, kredito reitingų agentūros palaikė šį procesą kiekvieną dieną konvejeriu įvertindamos tuzinus, jei ne šimtus, produktų. Tokiais veiksmais jos pritarė interesų konfliktams, nes, patardamos ir padėdamos kurti šiuos produktus, rėmė emitentus.

Jos vis tvirtino, kad taip tik išreiškė savo nuomonę, nors labai gerai žinojo, kad iš tiesų jų reitingais remiamasi kaip patvirtinimo antspaudu. Mano pranešimu bandoma kovoti su daugybe trūkumų ir pateikiama pasiūlymų tikintis, kad galbūt kai kuriuos iš jų Komisija galės įtraukti į savo pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, kuris bus pateiktas rudenį.

Pateikiau penkis pasiūlymus. Pirmuoju siūloma sumažinti pasitikėjimą reitingais. Nustatėme, kad dėl reglamentavimo aplinkos vadovavimasis reitingais savo pinigus investuojantiems bankams, draudimo bendrovėms, pensijų fondams ir t. t. tapo labai svarbus. Susitarimas „Bazelis II“ aiškiai parodė, kad kredito reitingų agentūros iš tikrųjų tapo reguliuojančiomis leidimų išdavimo įstaigomis.

Turime padaryti taip, kad priimdami su investicijomis susijusius sprendimus rinkos operatoriai, ypač instituciniai investuotojai, patys valdantys savo įvertinimą, galėtų dar kartą prisiimti atsakomybę, o ne naudotis pašalinių specialistų pagalba. Neturi būti abejonių – investuotojai turėtų investuoti tik tikrai nusimanydami apie produktą, jie negali teisintis sakydami, kad gali automatiškai trijų A produktą padaryti savo investicijų strategijos taikiniu.

Antra, privalome užtikrinti, kad informacija, kuria agentūros naudojasi priimdamos sprendimus, būtų visiems prieinama, suprantama, o taikomi modeliai taip pat žinomi. Tai padėtų pasiekti skaidrumo ir pagelbėtų siekiantiems investuoti instituciniams investuotojams patiems priimti sprendimus. Tai taip pat suteiktų galimybę teikti neužsakytus reitingus. Turėdami tai omenyje, taip pat turėtume apgalvoti, ar pasiūlymas, kurį svarsto Jungtinės Amerikos Valstijos, yra priimtinas, atsižvelgiant į tai, kad emitentai renkasi tik vieną kredito reitingų agentūrą, o antra, nepriklausoma institucija galėtų būti skatinama teikti reitingus ir šiai antrai institucijai galėtų būti leidžiama dirbti remiantis viešai prieinama informacija.

Trečia, mums reikia didesnės konkurencijos. De facto vyrauja oligopolija. Visame pasaulyje veikiančios trys kredito reitingų agentūros valdo 95 proc. pasaulio verslo. Joms tenka vadinamasis monopolijos pelnas iš 40 proc. apyvartos grąžos, todėl siūlau įsteigti Europos kredito reitingų agentūrą. Jos veiklos pagrindas turėtų būti fondo modelis, o pradinį finansavimą palūkanas duodančiomis paskolomis turėtų suteikti finansų sektorius. Po penkerių metų žinosime, ar šis planas pasiteisino, ir tada šis kredito reitingų fondas turės grąžinti gautas lėšas.

Vis dėlto esu tikras, kad yra ir kitų galimybių. Taip pat gal būtų naudinga leisti valstybinėms ir regionų kredito reitingų agentūroms veikti sukuriant Europos tinklą.

Ketvirta, mes vis dar neišsprendėme mokėjimo modelio klausimo. Šiuo metu taikomas modelis „emitentas moka“. Šis modelis iš esmės taikomas visame pasaulyje. Vadinasi, modelis „emitentas moka“; tačiau šiuo atveju kilusį interesų konfliktą, be abejonės, galėtume sumažinti, jei emitentams nebūtų patariama ir priežiūros institucijų darbuotojai būtų tikrai nepriklausomi. Tarp kitų galimų modelių yra modelis „abonentas moka“. Šiuo atveju akivaizdus interesų konflikto ir išlaikytinių skatinimo pavojus. Todėl tai reikia apsvarstyti. Trečioji pasirinkimo galimybė būtų veiklos rezultatais grindžiamas mokėjimas, kitaip tariant, išankstinis mokėjimas, o galutinis mokėjimas – tik kai aišku, kokio lygio yra reitingas.

Paskutinis, bet labai svarbus siūlymas – privalome taikyti atsakomybės principą. Kredito reitingų agentūros turi prisiimti atsakomybę už tai, ką jos iš tiesų daro, todėl manau, kad turėtume jas įpareigoti atsakyti, aišku, ne už patį reitingą, bet už savo darbo klaidas ir aplaidumą.

PIRMININKAVO: RAINER WIELAND
Pirmininko pavaduotojas

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, kredito reitingų sektoriuje yra daug trūkumų, kurių svarbiausi yra konkurencijos bei skaidrumo stoka ir oligopolinės struktūros. Sukūrus reglamentavimo aplinką, kuri skatintų patekimą į rinką, būtų galima sustiprinti konkurenciją. Taip būtų atlikta nuodugni dabartinių kliūčių analizė. Turėčiau pabrėžti, kad labai svarbu stebėti sistemos „Bazelis III“ pažangą ir procesą, susijusį su Kapitalo poreikių direktyvos 4 skyriumi. Reikia stiprinti atskaitomybę ir įgaliojimą stebėti vidinius modelius bei skirti prevencines priemones. Visos reitingų agentūros privalo laikytis aukščiausių informacijos viešinimo, skaidrumo ir interesų konflikto valdymo standartų.

Šiuo metu Rumunijos reitingai atrodo pastovūs. Jei būtų palaikomas struktūrinių reformų tempas ir finansų sektoriaus stabilumas, ši padėtis pagerėtų.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Pone pirmininke, kredito reitingų agentūros jau seniai prarado pasitikėjimą jomis. Šiuo požiūriu mūsų pranešėjas visiškai teisus. Jos iškelia ir nuvertina beveik viską: valstybes, bankus, savivaldybes, netgi viešąsias korporacijas, absoliučiai viską, tačiau jų reitingai dažniausiai grindžiami nežinoma, neskelbiama ir todėl neskaidria informacija.

Skaidrumo stokos ir duomenų, kuriais remiasi kredito reitingų agentūros, patikimumo problema kelia svarbų klausimą: ar teisinga, ar logiška, ar moraliai korektiška, kad reitingai, veikiantys ekonomiką ir per naktį sugriaunantys milijonų mūsų tautiečių gyvenimus, yra neskaidrūs ir galbūt nepatikimi? Akivaizdu, kad ne.

  Jaroslav Paška (EFD) – (SK) Pone pirmininke, ištikus finansiniam žlugimui, finansinių produktų saugumą vertinančios kredito reitingų agentūros kritikuojamos dėl neprofesionalių ir savanaudiškų finansinių produktų reitingų.

Kai buvo nustatyta, kad kredito reitingų agentūrų veiklos priemonių skaidrumas nepakankamas, dėl jų vertinimų sąžiningumo ir profesionalumo kilo abejonių, todėl atėjo laikas ieškoti būdų, kuriais būtų galima pagerinti nuolatinio finansinių produktų vertinimo ir reitingų sistemą.

Atsižvelgdamas į tai, manau, kad pranešėjo pateiktas pranešimas yra labai svarbus ir kad, taikydami jo bendrais bruožais nusakytą procesą, galėtume pakeisti finansiniams produktams vertinti naudojamą aparatą, siekiant, kad tiek su reitingų agentūrų, tiek su kitų mechanizmų siūlomomis išvadomis būtų pateikiami objektyvesni finansinių produktų reitingai.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, iš praktikos matome, kad kredito reitingų agentūros yra nepatikimos, o jų veikla ir toliau žalinga kai kurioms valstybėms jų ekonomikos arba valstybės garantuotų skolų atžvilgiu. Šiandien tai labiausiai atsiliepia palyginti silpnos ekonomikos valstybėms. Štai kodėl kredito reitingų agentūrų, kurios, nors ir prarado patikimumą, ir toliau yra labai žalingos, kišimasis turi būti tinkamai prižiūrimas. Vykdant šią kontrolę, nereikėtų apsiriboti tik skaidrumo taisyklėmis, reikėtų eiti toliau ir stengtis visiškai kontroliuoti tarptautines finansų sistemas ir tuo pat metu užkirsti kelią mokesčių rojaus vešėjimui, tinkamai reguliuoti finansų sektorių taikant mokesčius spekuliacinio kapitalo judėjimui ir užkirsti kelią finansiniu kapitalu ir toliau ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Pone pirmininke, visiškai sutinku su visais penkiais pranešėjo siūlymų punktais dėl vadinamųjų reitingų agentūrų ir didžiulio jų daromo poveikio pasaulio ir Europos ekonomikai. Tuo pat metu šios įmonės užsiima komercine veikla, panašia ar susijusia su jų, kaip stebėtojų arba vertintojų, vaidmeniu.

Visi raginame kontroliuoti šių agentūrų pranešimus, patvirtinti tam tikrus esminius principus ir taikyti kompensacijos už nuostolius, padarytus menkai įvertintoms arba klaidingai įvertintoms valstybėms, įpareigojimą. Taip pat siūlau, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse galiotų ir būtų taikomi pagrindiniai apskaitos principai, taip siekiant išryškinti vertę, oficialų šių valstybių turto įvertinimą, kad turėtume turto ir įsipareigojimų, o šios valstybės negalėtų būti paliktos kaip aukos reitingų agentūrų ir partijų, kurioms jos atstovauja, įgeidžiams.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, Komisijos narys M. Barnier šiuo metu yra išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas susitikti su analogiškas pareigas einančiais kolegomis ir paprašė manęs perduoti jums pranešimą, kuriuo atsakoma į Wolfo Klinzo pranešimą savo iniciatyva, kurį Finansų ir pinigų politikos komitetas priėmė kovo mėnesį.

Komisijos narys sutinka, kad su kredito reitingų agentūrų darbo metodais susiję trūkumai yra plačiai pripažįstami turėjusiais įtakos finansų krizei. Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą ir remdamasi G20 įsipareigojimais, ES sureagavo labai greitai – dar 2009 m. priėmė reglamentą dėl kredito reitingų agentūrų. Į šį reglamentą įtraukti griežti reikalavimai, kurių turi laikytis agentūros, taip siekiant pašalinti galimus interesų konfliktus ir pagerinti reitingų bei metodikos kokybę ir reitingų skaidrumą.

Kitas žingsnis, įkūrus tris naujas Europos finansų priežiūros agentūras, būtų stiprinti kredito reitingų agentūrų reglamentą taikant Europos priežiūros rinkų institucijos vykdomą centralizuotą priežiūrą. Iš dalies keičiantis reglamentas įsigaliojo 2011 m. birželio 1 d. Labai kreipsime dėmesį į tai, kad šis teisės aktas būtų taikomas teisingai.

Šiais laikais Europos reglamentavimo sistema yra pavyzdys kitoms jurisdikcijoms. Tačiau iš Europos rinkos pokyčių, įvykusių dėl 2010 m. pavasarį kilusios valstybės garantuotos skolos krizės, aišku, kad reikia tolesnės patikros ir stiprinimo. Dėl šios priežasties 2010 m. birželį Komisija ėmėsi nuodugniai nagrinėti šiuos klausimus. Buvo surengtos viešos konsultacijos, Komisijos tarnybos įvertino atsiliepimus ir atlieka poveikio vertinimą, siekdamos per šiuos metus pateikti pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčio akto. Šiuo atveju Komisija išnagrinės priemones, skirtas pernelyg didelei priklausomybei nuo išorės reitingų mažinti, skaidrumui didinti, konkurencijai skatinti ir taikyti atsakomybės principą siekiant sumažinti galimų interesų konfliktų riziką dėl mokėjimo modelio „emitentas moka“.

Žinome, kad šios problemos labai sudėtingos, todėl norime būti tikri, kad sprendžiame jas teisingai. Šiuo atveju W. Klinzo pranešimą savo iniciatyva, kuriame pateikiami mūsų šiuo metu apžvelgiami klausimai ir kuriuo labai prisidedama prie mūsų teisėkūros iniciatyvos, išnagrinėjome su dideliu susidomėjimu.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – 2010 m. spalį pasauliniu lygiu Finansinio stabilumo taryba paskelbė keletą principų, kuriais siekiama sumažinti finansinių institucijų priklausomybę nuo kredito reitingų. Remdamiesi šiais principais, į savo būsimąjį pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto bankų sektoriui, vadinamąją KPD4, ketiname įtraukti priemones, skirtas kovoti su pernelyg didele priklausomybe nuo reitingų.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigiamos.

Balsavimas vyks birželio 7 d., antradienį, 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Prieš bankrutuojant investiciniam bankui „Lehman Brothers“, pagrindinės kredito reitingų agentūros skyrė jam aukščiausią reitingą. Likus kelioms dienoms iki trijų didžiausių Islandijos komercinių bankų bankroto jos taip pat manė, kad šie bankai yra patikimi. O nuvertinant Graikijos reitingą nebuvo atsižvelgta į tai, kad pradėta jos ekonomikos gaivinimo programa. Ekonomikos ir finansų krizė išryškino oligopolinę kredito reitingų agentūrų struktūrą ir konkurencijos tarp jų, veiklos skaidrumo ir atskaitomybės trūkumą. Pasaulyje, kuriame viešpatauja trys tokios institucijos, reikia didesnės įvairovės ir naujo veikimo principo. Todėl palaikau idėją steigti viešą Europos kredito reitingų agentūrą kaip alternatyvą privačioms tokio pobūdžio institucijoms. Siekiant padidinti konkurenciją dėl teisingiausio reitingo, būtų privaloma gauti Europos agentūros reitingą, kuris papildytų įprastų agentūrų siūlomus reitingus.