Posėdžio stenograma

Antradienis, 2011 m. birželio 7 d. - Strasbūras

6. E. coli sukeltos infekcijos protrūkis ES valstybėse narėse (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pareiškimas dėl E. coli sukeltos infekcijos protrūkio ES valstybėse narėse.

  John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau visiems padėkoti už šią galimybę informuoti apie pokyčius, susijusius su E. coli sukeltos infekcijos protrūkiu.

Labai nerimauju dėl didelio mirtingumo ir sergamumo, kurį Europoje sukėlė ši maistinės kilmės epidemija, ir norėčiau dar kartą pareikšti užuojautą asmenims, nukentėjusiems nuo šios infekcijos sukeltų padarinių.

Atsižvelgdamas į tai, turiu pažymėti, kad padėtis vis dar blogėja. Šiuo metu užregistruota daugiau nei 1 672 šiga toksiną gaminančios E. coli atvejai, o sunkių komplikacijų patyrė bent 661 žmogus. Remiantis naujausia informacija šis protrūkis lėmė 21 mirties atvejį Vokietijoje ir 1 mirties atvejį Švedijoje. Apie atsitiktinius atvejus pranešama 11 valstybių narių. Šveicarija pranešė apie 15 atvejų, o Jungtinės Amerikos Valstijos – apie 4. Ligos epicentru vis dar tebėra Šiaurės Vokietijos sritis aplink Hamburgą. Daugelis už Vokietijos ribų užregistruotų atvejų susiję su keliaujančiais Vokietijos gyventojais arba asmenimis, besilankiusiais šioje Vokietijos dalyje. Taigi, kokių veiksmų imasi Europos Komisija, kovodama su šiuo protrūkiu?

Visų pirma, nedelsdami suaktyvinome visus už krizės valdymą atsakingus tinklus. Tinklai kasdien palaiko tarpusavio ryšius, todėl galima laiku keistis informacija ir imtis skubių veiksmų. Komisija beveik kasdien rengia susitikimus su sveikatos priežiūros institucijomis ir maisto saugos institucijomis, kad aptartų protrūkio raidą, sveikatos srities priemones, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią infekcijai, ir susirgusių žmonių gydymą. Išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistema ir Skubaus įspėjimo apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistema buvo labai naudingos keičiantis informacija.

Antra, paprašėme Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atlikti mokslinį rizikos vertinimą, kuris keičiantis padėčiai nuolat atnaujinamas. Šiuo metu esame parengę ES atvejo apibrėžtį, todėl tyrinėdamos protrūkį valstybės narės galės taikyti tą patį metodą. Tyrinėdamas protrūkį ECDC rinko ir lygino pacientų užpildytus klausimynus. ECDC kartu su Europos maisto saugos tarnyba parengė visuomenei skirtus patarimus dėl prevencinių priemonių. Nuo šiol Komisijos svetainėje galima rasti šiuos patarimus visomis oficialiomis kalbomis.

ECDC paprašėme skubiai parengti platformą, kad būtų galima keistis geriausia gydymo patirtimi, įtraukiant ir valstybes nares, ir profesines bendruomenes. Romoje įsikūrusioje maisto saugos etaloninėje laboratorijoje per rekordiškai trumpą laiką sukurtas metodas, kuriuo galima sumažinti E. coli bakterijai maiste nustatyti reikalingą laiką nuo šešių dienų iki 48 valandų.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad labai svarbus visuomenės informuotumas. Todėl Komisija kartu su Sveikatos saugumo komiteto komunikacijos tinklu ir maisto saugos institucijomis rengia kasdienius informacijos atnaujinimo pranešimus. Be to, Komisija skelbia atnaujintą informaciją apie šį protrūkį tinklalapyje.

Labai raginu Europos Parlamento narius palaikyti šį moksline informacija paremtą visuomenės informavimą mažinant nereikalingą baimę ir stiprinant bendras pastangas. Galiu užtikrinti, kad Komisija ir šios agentūros kartu su nacionalinėmis sveikatos ir maisto saugos ministerijomis itin sunkiai dirba, kad sustabdytų šį protrūkį.

Tam turime intensyviai tęsti užkrato šaltinio tyrimus; šis darbas, man bekalbant, jau vyksta. Vakar vykusiame Sveikatos tarybos posėdyje paprašiau Vokietijos atstovų sustiprinti priežiūrą, protrūkio kontrolę ir priemones, siekiant nustatyti protrūkio šaltinį ir sustabdyti infekcijos plitimą. Be to, paprašiau kuo skubiau įvertinti užkrato plitimą sukėlusias priežastis. Vokietijos valdžios institucijos pritarė Komisijos siūlymui išsiųsti į Vokietiją Komisijos, ECDC ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) per maistą plintančių ligų epidemiologijos ekspertus.

Sekmadienį, birželio 5 d., ekspertai pradėjo savo misiją, kad padėtų Vokietijos valdžios institucijoms atlikti darbą epidemiologijos srityje, patikrinti rezultatus, taip pat prisidėtų prie vykstančių tyrimų siekiant nustatyti epidemijos šaltinį. Kaip visi žinome, pirminiai Vokietijos valdžios institucijų pareikšti įtarimai, kad epidemijos šaltinis buvo iš Ispanijos atvežti agurkai, nebuvo patvirtinti nė vienų atliktų tyrimų rezultatais.

Sekmadienį, birželio 5 d., Vokietijos valdžios institucijos informavo Europos Komisiją, kad, remiantis epidemiologiniais tyrimais galimas E. coli protrūkio, kuris iš esmės pasireiškė tik Šiaurės Vokietijoje, šaltinis – pupelių daigai. Ši informacija per Skubaus įspėjimo apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą nedelsiant buvo perduota visoms valstybėms narėms.

Komisija atidžiai seka įvykius ir spręs dėl atitinkamų veiksmų, kai tik epidemiologiniai duomenys bus patvirtinti laboratoriniais tyrimais. Šiuo metu dar neturime jokių rezultatų.

Šiuo atveju norėčiau pabrėžti, kad itin svarbu, jog nacionalinės valdžios institucijos neskubėtų pateikti tokios informacijos apie infekcijos šaltinį, kuri nėra patvirtinta bakteriologine analize, nes tai visos Europos gyventojams kelia nepagrįstą baimę, o maisto gamintojai susiduria su problemomis, parduodami produktus ES ir ne ES šalyse.

Vykstant tokiems intensyviems tyrimams turime būti atsargūs ir nedaryti išankstinių išvadų. Turiu omenyje naujausią informaciją iš Vokietijos apie įtarimus, kad daigai gali būti užkrato šaltinis; reikia pažymėti, kad laboratoriniai tyrimai dar nebaigti ir kad šiuo metu reikia vengti skubotų išvadų.

Šis pavyzdys rodo, kad valstybėms narėms labai svarbu taikyti nuolatinius ir moksliškai pagrįstus įspėjimus per Skubaus įspėjimo apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą ir siųsti šiuos įspėjimus per šią sistemą tik tada, kai valstybės narės yra įsitikinusios, o įspėjimai yra patvirtinti moksliniais tyrimais.

Siekiant apsaugoti vidaus rinką būtina veikti greitai ir ryžtingai. Jei sugebėsime tai padaryti, galėsime pasimokyti iš krizės ir nuolat tobulinti sistemas. Vis kartoju: sistemos veikia. Turime įsisavinti įgytą patirtį. Manau, mūsų pareiga – būti lankstiems ir sparčiai pritaikyti procesus ir procedūras reaguojant į tokius įvykius.

Koordinavimas ir aiškios informacijos ir ryšių linijos – pagrindiniai veiksniai, kuriais remdamiesi galime veiksmingai reaguoti tokiomis aplinkybėmis. Turime įsisavinti šioje srityje įgytą patirtį.

Pabaigoje norėčiau trumpai aptarti dar du punktus. Pirmasis susijęs su konkrečių produktų draudimu. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad protrūkis yra geografiškai išplitęs tik Hamburgo miesto apylinkėse, todėl bent jau šiandien nebūtina imtis tokių priemonių Europos lygmeniu. Atsižvelgdami į tai ir į priemones šaltiniui nustatyti, manome, kad bet koks produktų draudimas būtų neproporcingas.

Galiausiai, itin jautriai reaguoju ir į finansinį krizės poveikį ūkininkams, visų pirma daržovių augintojams. Todėl glaudžiai bendradarbiauju su savo kolega, Komisijos nariu D. Cioloşu, siekdamas išspręsti sunkumus, su kuriais susiduria ši piliečių grupė, taip pat paveikta šio protrūkio. Tiesą sakant, žemės ūkio ministrai šiandien rengia neeilinį Tarybos posėdį E. coli bakterijos klausimu. Po šios kalbos vyksiu į Briuselį ir kartu su kolega D. Cioloşu dalyvausiu šiame neeiliniame Žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje.

Be to, nuolat palaikome ryšius su trečiosiomis šalimis, pirmiausia Rusija, prašydami panaikinti draudimą kuris laikomas neproporcingu. Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama vieno tikslo: kuo greičiau sustabdyti šį protrūkį. Visoms suinteresuotosioms šalims atkakliai tvirtinu, kad tai nėra vietinė problema, tai – visos Europos problema.

(Plojimai)

  Peter Liese , PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti Komisijos nariui J. Dalli už tai, kad pirmiausia prabilo apie pacientus. Norėčiau pasielgti taip pat. Šimtai žmonių sunkiai serga. Šiaurės Vokietijos medicinos darbuotojai iš tiesų pasiekė savo galimybių ribas. Jau mirė dvidešimt du žmonės. Vakar Taryboje kitos valstybės narės, Liuksemburgo, atstovas užsiminė, kad finansinius nuostolius galima atlyginti, o žmonių gyvybių – nesugrąžinsime. Todėl pirmiausia norėčiau paprašyti supratingumo skelbiant įspėjimus net tada, kai nesame visiškai tikri dėl šaltinio ir apie jį tik įtariame, – vis tiek derėtų skelbti šią informaciją.

Be abejo, vis dar turime nustatyti šaltinį. Suprantu, kad tarnybose labai intensyviai dirba daug žmonių, padedant ir Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) – nuoširdžiai dėkoju Europos institucijoms ir Komisijos nariui J. Dalli už tai, kad Europos Sąjunga taip pat padeda tirti šią problemą. Tačiau, kaip šio Parlamento narys iš Vokietijos, vis tiek negaliu atsistoti ir pranešti, kad viskas vyksta puikiai. Mėginant suvaldyti krizę iškilo keletas problemų.

Pvz., Hamburgo miesto senatorė, atsakinga už sveikatos apsaugą, pasielgė teisingai informuodama visuomenę, nors nebuvo visiško tikrumo dėl Ispanijoje užaugintų agurkų. Šiga toksiną gaminančios E. coli sukėlėjas rastas ant Ispanijoje užaugintų agurkų, nors jo ir neturėjo ten būti. Netgi iš Ispanijos atvykę nariai turi tai suprasti. Tačiau senatorė pirmiausia informavo visuomenę, ir tik daug vėliau, po kelių valandų ar pusės dienos – Europos Komisiją ir Ispanijos valdžios institucijas. Taip elgtis nepriimtina. Todėl Vokietijoje turėtume apsvarstyti, kaip geriau elgtis tokiomis aplinkybėmis. Taigi, kartu turėtume suprasti, kad priešas slepiasi ne Ispanijoje ar Vokietijoje; tikroji problema – ligos sukėlėjas, kurį turime suvaldyti ir su kuriuo turime kovoti.

Galiausiai norėčiau pažymėti, kad paskutiniame plenariniame posėdyje patvirtinome rezoliuciją atsparumo antibiotikams tema. Nors šis ligos sukėlėjas iš pradžių neturėtų būti veikiamas antibiotikais, problema ta, kad šis sukėlėjas atsparus daugeliui įprastų antibiotikų. Tai sena problema, kurią turime kuo greičiau išspręsti, nes kitą kartą galime susidurti su ligos sukėlėju, kurį teks gydyti antibiotikais, tačiau jiems šis sukėlėjas jau bus atsparus. Turime dirbti šia linkme.

  Linda McAvan, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Komisijos nary, esate teisus, nes tai – visuomenės sveikatos problema, ir ji labai rimta, todėl dabar turime sutelkti dėmesį į tai, kaip pasirūpinti sergančiais žmonėmis ir nustatyti šaltinį, tačiau vėliau teks plačiau įvertinti padėtį ir rasti būdą, kaip užkirsti kelią, kad tokia padėtis nepasikartotų.

Prieš keletą savaičių susitikau su JAV administracinės maisto ir vaistų tarnybos atstove. Ši atstovė papasakojo apie E. coli vaisiuose ir daržovėse sukeltas problemas, su kuriomis susiduriama Jungtinėse Amerikos Valstijose, o paskui aptarėme tai, kad ši problema nebuvo būdinga Europos Sąjungoje. Dabar susiduriame su šiuo protrūkiu, todėl turime pateikti keletą klausimų. Ar tai susiję su ūkininkavimo būdais, kaip minėjo Peter Liese? Ar taip atsitiko dėl intensyvaus ūkininkavimo, vaisių ir daržovių auginimo šiltnamiuose? Ar dėl per didelio antibiotikų naudojimo auginant naminius galvijus? O gal dėl trąšų? Ar tikslesnis maisto ženklinimas būtų padėjęs sparčiau nustatyti užkrato šaltinį? Pastebėjau, kad šiandien diskusijose nedalyvauja Tarybos atstovai, nors Taryba priešinasi tinkamam maisto kilmės šalies žymėjimui. Tikiuosi, Taryba ateityje dalyvaus šiose diskusijose.

Taigi, Komisijos nary, siekdami ilgalaikių tikslų, turime atlikti nuodugnius tyrimus, įsisavinti patirtį ir įtraukti tai į kuriamas politikos sritis. Labai dažnai girdime Komisijos atstovus ir daugelį šio Parlamento narių kalbant apie pernelyg didelį reguliavimą, tačiau, kaip ir bankų atveju, pradedu galvoti, ar tik neketiname iškelti rinkos ir tiekimo grandinių poreikių virš visuomenės apsaugos ir vartotojų interesų? Tai nebus įprastas dalykas, ir įprastų priemonių nepakaks. Nenormalu, kad Europos žmonės išeina pavalgyti salotų ir miršta, todėl būtina keisti politiką, kad tai išspręstume.

  Corinne Lepage, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ačiū, kad pirmiausia prabilote apie aukas ir susirgusius žmones. Akivaizdu, kad visų pirma turėtume galvoti apie šiuos žmones, taip pat apie ūkininkus, kurie atsidūrė itin sunkioje padėtyje, ir tai puikiai galime suprasti.

Norėčiau aptarti tris aspektus. Pirma, laikomės atsargumo principo. Šiuo atveju principas buvo taikomas, todėl negalime skųstis, tačiau padarinius, be abejonės, teks šalinti. Kaip ką tik minėjo P. Liese, žmonės yra svarbesni už ekonomines problemas, kurias galima bet kada spręsti. Mirtis, deja, yra negrįžtamas procesas.

Antra, visiškai sutinku su L. McAvan ką tik išsakytomis mintimis dėl atsekamumo svarbos. Šiandien diskutuojame dėl ženklinimo. Būtina taikyti visapusišką ženklinimo sistemą, kad galėtume atsekti produktus ir žinotume, iš kur tie produktai atvežti.

Trečia, aptardami labai svarbų klausimą, kuris ir yra problemos esmė, turime pripažinti, kad visko nežinome, nes mūsų mokslinėse žiniose yra spragų, o kartais, tiesą sakant, klaidžiojame tamsoje. Negalime visko žinoti. Negalime abejoti sprendimus priėmusiais asmenimis ir kartu tikėti, kad turėtume laukti. Šiuo atveju reikia laikytis atsargumo principo.

  James Nicholson, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą nukentėjusiems žmonėms. Asmenų, praradusių gyvybes, nesugrąžinsime. Gal ir galime šią padėtį įvertinti iš ilgalaikės perspektyvos, tačiau turime suprasti, kaip neteisinga tokiame ankstyvame etape daryti išvadas. Suprantu Ispanijos žmonių ir verslą praradusių asmenų pyktį – jeigu jo yra, o aš esu įsitikinęs, kad yra. Galbūt galime kažką padaryti, kad pataisytume padėtį, bet negalime sugrąžinti gyvybių.

Turime pasimokyti iš šios patirties ir užtikrinti, kad ateityje galėtume tinkamai reaguoti, kaip minėjo Komisijos narys. Turime kuo greičiau surasti sprendimą ir, vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, pagerinti atsako priemones, susidūrus su tokiomis aplinkybėmis.

Manau, labai lengva kalbėti apie tai, ką buvo galima ar reikėjo padaryti, arba ko nepadarėme, kai jau viskas praėjo, tačiau dabar galime pritaikyti priemones ir užtikrinti, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. Komisijos narys teisus. Turime pasimokyti iš šios patirties ir ją įsisavinti. Visada turime mokytis iš klaidų. Jei suklydome, ištaisykime šias klaidas, ir užtikrinkime, kad jos daugiau nepasikartotų.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, teisingai pažymėjote, kad dėl šiga toksiną gaminančio E. coli (EHEC) ligos sukėlėjo praradome pernelyg daug gyvybių, taip pat susirgo pernelyg daug žmonių, todėl manau, kad padėtis, kurioje atsidūrėme, parodė, kad nei Vokietija, nei Europos Sąjunga nėra pasirengusios dabartiniam EHEC plitimui.

Atlikus paprastą palyginimą su keletu kitų šalių paaiškėja, kad galėjome reaguoti sėkmingiau. Norėčiau dar kartą pateikti Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdį. Nuo devintojo dešimtmečio dėtos didelės pastangos mokslinių tyrimų srityje ir nustatyta prievolė teikti ataskaitas, Atlantoje įkurta centrinė ligų kontrolės tarnyba, turinti didelių įgaliojimų tiesiogiai įsikišti prasidėjus tokioms epidemijoms. Kita vertus, Vokietijoje turime dvi atsakingas federacines ministerijas, ir šios ministerijos akivaizdžiai negalėjo susitarti, kas turi prisiimti atsakomybę. Be to, turime regionines ministerijas, kurios pageidauja ir turi prisiimti atsakomybę, tačiau yra perkrautos darbo. Turime laboratorijų ir politikų bendravimo problemų. Taigi, visiškai neaišku, kada turi įsikišti mokslo atstovai, o kada reikia skelbti ligų kontrolės priemones ir kada imtis politinių veiksmų.

Suprantu, kad ministrė, gavusi informacijos, jog infekcija išplito dėl agurkų, galėtų paskelbti atitinkamą įspėjimą, tačiau kodėl netaikomas išsamus koordinavimas? Kur tikra sprendimus priimanti institucija? Man regis – ir tai pasakysiu labai atsargiai – kad veiksmų dėl pupelių daigų buvo imtasi taip pat skubotai kaip ir agurkų atveju. Yra tam tikras mokslinių išvadų ir politinių veiksmų neatitikimas.

Grįžtant prie veiksmų, kurių turime imtis: visoje Europoje turime nustatyti prievolę teikti ataskaitas, nustatyti centrines laboratorijas ir įkurti Europos Sąjungoje centrinę instituciją, kuri tokių ligų protrūkio atveju būtų įgaliota priimti sprendimus. Manau, tai būtų tinkami veiksmai.

Labai dėkoju P. Liese už antibiotikų problemos aptarimą. Šiuo atveju irgi susidūrėme su problemomis, apie kurias iš tikrųjų jau žinojome. Tačiau kadangi vengiame pradėti diskusijas su medicinos sektoriaus, farmacijos pramonės ir intensyviosios gyvulininkystės sektoriaus atstovais – šiuo atveju reikia išspręsti daug problemų – nesame tokie nuoseklūs, kokie turėtume būti, ir spręsdami atsparumo antibiotikams klausimus. Ir šiga toksiną gaminanti E. coli, ir atsparumas antibiotikams – labai svarbios problemos.

  Sabine Wils, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, šiga toksiną gaminančios E. coli (EHEC) epidemija atskleidė akivaizdžius ES liberalizuotos vidaus rinkos pramoninės maisto gamybos sistemos trūkumus. Kai pelnas tampa svarbesnis už sveikatos apsaugą, nukenčia maisto kokybė ir sauga. Iki šiol Vokietijoje dėl EHEC ligos sukėlėjo mirė mažų mažiausiai 22 žmonės ir buvo nustatyta daugiau nei 1 500 infekcijos atvejų. Daugiau nei 600 pacientų buvo nustatytas pavojingas hemolizinis ureminis sindromas (HUS), kuris gali lemti neurologinius sutrikimus.

Po daugiau kaip dviejų savaičių vis dar neaiškus šios grėsmę gyvybei keliančios epidemijos šaltinis. Jei vyrautų regioninė maisto produktų gamyba, būtų lengviau nustatyti infekcijos šaltinį, o epidemijos poveikis būtų ribotesnis. Dėl didelių vežimo atstumų ir nežinomų gamybos sąlygų labai sunku nustatyti maisto produktų kilmę. Tačiau vertinant maisto saugą itin svarbus maisto produktų kilmės atsekamumas. Vartotojai turi teisę žinoti, kaip gaminami maisto produktai ir kur tai daroma.

Vokietijos federacinė vyriausybė ištikus EHEC epidemijai veikė nesėkmingai. Kilus sumaiščiai dėl regioninės ir federacinės kompetencijos, krizės valdymas buvo nesėkmingas. Stebinčiosios institucijos nebuvo pasirengusios tokiai padėčiai.

Reikia iš esmės persvarstyti žemės ūkio politiką. Maistas turi būti saugus. Tačiau žemės ūkio produktų gamintojus taip pat reikia apsaugoti nuo neįvertinamos finansinės rizikos. Žemės ūkio ir kaimo sričių skatinimo politika turi būti nuosekliai nukreipta į aiškią maisto produktų gamybos ir rinkos struktūrų decentralizaciją.

  Francisco Sosa Wagner (NI). – (ES) Pone pirmininke, norėčiau trumpai aptarti tris punktus, susijusius su dabartine padėtimi dėl užkrėstų agurkų.

Mano senelis buvo vokietis, todėl jaučiu glaudų ryšį su šia šalimi, tačiau Vokietijos valdžios institucijos šiuo konkrečiu atveju aiškiai reagavo skubotai ir neapgalvotai.

Veiksmų analizė parodė, kad ES institucijos, t. y. Europos maisto saugos tarnyba ir Komisija, reagavo neapgalvotai ir netaktiškai. Šios institucijos nesugebėjo koordinuoti ar valdyti padėties.

Trečia, nukentėjusieji turi teisę gauti greitą finansinį žalos atlyginimą. Taigi šiuo metu siūlau Parlamentui surengti didžiulę Europos gastronomijos parodą Briuselyje arba čia, Strasbūre, kur agurkams būtų skiriamas didžiausias dėmesys.

Turime sugrąžinti prarastą agurkų augintojų garbę – toks posakis labai patiktų vokiečių rašytojui Heinrichui Böllui. Europa – tinkama vieta šiam tikslui įgyvendinti.

  Esther Herranz García (PPE). – (ES) Pone pirmininke, galima tik labai apgailestauti dėl 23 mirties atvejų – 22 Vokietijoje ir vieno Švedijoje. Ši krizė tapo aiškiu įrodymu, kad Europos Sąjungai reikia dar daug nuveikti siekiant pagerinti įspėjimo apie maisto produktų saugą sistemą ir vidaus koordinavimą.

Su šiuo infekcijos protrūkiu susidūrusios valstybės reagavo lėtai, neveiksmingai ir neoperatyviai, ir šiuo metu, kai jau mirė 23 žmonės, vis dar nežinome, kodėl kilo problema.

Europos Komisija turi rimtai apsvarstyti neatsakingų veiksmų sukeltas problemas ar nesugebėjimą veikti ištikus tokiai krizei, su kokia susidūrėme. Tai lemia finansinius nuostolius, buvusių stabilių darbo vietų praradimą, nedarbą, bejėgiškumą ir, nereikia net sakyti, itin sunkią krizę visuomenės sveikatos srityje. Kol Komisijos nariai kreipė dėmesį į neatsakingus Vokietijos regioninių institucijų pranešimus – visiškai klaidinančius ir pakankamai neatsakingus – kuriuose buvo nurodyti Ispanijos ūkių pavadinimai ir adresai, gyventojai, patys to nežinodami, ir toliau susidūrė su bakterijos grėsme. Taigi, manydami, kad vengia kontakto su bakterija, žmonės galbūt vartojo itin pavojingą ir užkrėstą maistą.

Žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje, kuris vyks šią popietę 14 val. Liuksemburge, Europos Komisija turėtų pasiūlyti panaudoti dalį likusių 2 500 mln. EUR bendros žemės ūkio politikos biudžeto lėšų. Šie 2 500 mln. EUR turėtų būti skirti sukeltiems nuostoliams padengti. Tam reikia rasti tinkamą teisinį sprendimą, kaip buvo pasielgta pirmesniais atvejais, pvz., dėl galvijų kempinligės ir dioksino atvejų. Ir dabar reikėtų rasti tokį sprendimą.

Komisijos nariai ir ministrai, šiandien jūsų veiksmai Liuksemburge turi pateisinti tai, ko iš jūsų tikimasi jums atliekant savo pareigas.

Be to, Vokietijos valdžios institucijos, atsižvelgiant į jų pareikštus neapgalvotus kaltinimus, turėtų neabejotinai iš pat pradžių remti tokį finansinį sprendimą ir pasinaudoti turimomis lėšomis rengiant kampanijas, skirtas vartotojų pasitikėjimui sodininkystės kultūromis atkurti, nes šis pasitikėjimas šiuo metu yra itin menkas.

  Luis Manuel Capoulas Santos (S&D). – (PT) Pone pirmininke, infekcijos protrūkis Vokietijoje reiškia, kad susidūrėme su viena sunkiausių visuomenės sveikatos, krizės valdymo padėčių pastaruoju metu. Komisija, ypač Vokietija, nesuvaldė krizės taip, kaip turėjo suvaldyti. Susidūrėme su didžiule žmogiškąja tragedija, kai buvo prarasta daug gyvybių ir kilo grėsmė tūkstančiams kitų žmonių gyvybių. Tai ir vartotojų pasitikėjimo pagrindiniais maisto produktais krizė, o ekonominius ir socialinius padarinius sunku numatyti.

Visuomenė tikisi spartaus nacionalinių ir Europos Sąjungos institucijų atsako, kad būtų atskleistos šios krizės priežastys ir imtasi veiksmingų priemonių. Tačiau kartu būtina sumažinti žalingus padarinius kitai nekaltų aukų grupei, būtent vaisių ir daržovių augintojams, kaip šiandien jau pabrėžta. Šie darbuotojai buvo neapgalvotai ir neteisingai apkaltinti, prarado pajamas, o jų ateičiai iškilo rimta grėsmė.

Be to, reikia skubiai imtis prevencinių veiksmų, kad nepasikartotų panaši padėtis. Vienas iš galimų veiksmų – padidinti antibiotikų naudojimo auginant gyvūnus priežiūros ir kontrolės priemonių veiksmingumą, kaip mažiau nei prieš mėnesį minėjau čia vykusiose diskusijose. Kita sritis, kurioje reikia imtis veiksmų, yra nauja bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), kurią šiuo metu reformuojame. Labai svarbu, kad ateityje paskatos būtų nukreiptos į kokybę, taikant tvarius gamybos metodus, ko ir siekia Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija.

  Frédérique Ries (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, padėtis dar labiau pablogėjo: Europoje mirė 23 žmonės, o daugiau kaip 2 200 žmonių susirgo. Be abejo, šįryt daug mąstome apie šiuos žmones. Vokietijos valdžios institucijos vis dar negali oficialiai patvirtinti šios epidemijos priežasties. Šiuo metu niekas nepaliečia Europoje užaugintų daržovių, ir ši sveikatos krizė virto socialine krize, kaip ir, be abejonės, ekonomikos krize. Sodininkystės sektoriaus atstovai pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo ir, kaip minėjo Komisijos narys, suinteresuoti ministrai ir Komisijos nariai šį klausimą šiandien popiet aptars Liuksemburge.

Neatsižvelgiant į tai, kas šiandien jau pasakyta apie atsargumo principą ir būtiną atsekamumą – tai pirmasis klausimas – kyla ir kitas klausimas: kodėl, neturint jokių, ar beveik jokių įrodymų, buvo apkaltinti Ispanijoje užaugintų agurkų augintojai? Komisijos nary, kokias skubias pamokas Komisija ketina išmokti iš šios rimtos krizės, kad naudojama įspėjimo apie nesaugius maisto produktus sistema būtų labiau paremta „aiškiais ir gerai pagrįstais moksliniais įrodymais“, kaip jūs pats, Komisijos nary, apibūdinote?

  Janusz Wojciechowski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, ir aš norėčiau pareikšti užuojautą dėl mirties atvejų ir palinkėti sergantiems asmenims kuo greičiau pasveikti. Būtina daug ką išaiškinti. Turime nustatyti infekcijos protrūkio šaltinį ir priežastį, tačiau kartu turime nustatyti klaidingos Europoje ir pasaulyje paskleistos informacijos apie protrūkį šaltinį – tai buvo klaidinga ir žalinga informacija, kuri padarė daug žalos. Turime itin kruopščiai ištirti infekcijos protrūkio priežastis, pirmiausia pramoninės gyvulininkystės srityje, nes joje labai plačiai naudojami antibiotikai. Sutinku su ką tik šia tema kalbėjusiais nariais. Kai taip plačiai naudojami antibiotikai, nenuostabu, jog atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų visuma. Manau, Europos Sąjungoje reikia griežtai apriboti, o gal netgi uždrausti antibiotikų naudojimą intensyvaus ūkininkavimo srityje, o padarytą žalą turėtų atlyginti tie subjektai, kurie ją sukėlė.

  Martin Häusling (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, šiga toksiną gaminanti E. coli (EHEC) nėra nauja problema, tačiau akivaizdu, kad Europa vis dar tinkamai nepasirengusi tokiai krizei. Pernelyg ilgai užtrunka parengti aiškias gaires. Trys savaitės –neabejotinai per ilgas laikotarpis.

Visi sutikome, kad vartotojų apsaugai visada reikia teikti visišką pirmenybę finansinių interesų atžvilgiu. Taigi, būtina aiškiai nustatyti, kas ir kada turi paskelbti įspėjimą, kas atitinkamai atsakingas už tokius įspėjimus ir kada turi įsikišti Europos Komisija. Vokietijoje atsakomybė paskirstyta 16 federacinių žemių ir dviem ministerijoms, o tai Europos krizės atveju pernelyg smulkmeniška. Europa turi įsikišti pirmesniame etape. Nemanau, kad tinkamai pasimokėme iš dešimtojo dešimtmečio krizių patirties. Dabar tai turime skubiai ištaisyti.

Dėl maisto produktų klausimo pasakytina, kad čia reikia skaidrumo ir aiškaus gamintojo atsekamumo. Būtina aiškiai nurodyti kilmės šalį. Tačiau kartu reikia įkurti Europos reagavimo grupę, kuri koordinuotų mokslinį ir medicininį darbą ir rengtų kontrolės planus.

(Plojimai)

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, kilus sąmyšiui dėl prieštaringų pranešimų apie infekcijos protrūkio kilmę, svarbu atminti keletą dalykų. Pirma, norėčiau pažymėti, kad praėjus daugiau nei penkiolikai dienų nuo pranešimų apie pirmuosius atvejus ir daugiau nei mėnesiui nuo pirmų užsikrėtimo atvejų, Europos išankstinio įspėjimo ir reagavimo grupės vis dar negalėjo nustatyti tikrosios užsikrėtimo priežasties. Kaip jau minėta, tai atnešė daug žalos. Antra, svarbu atsiminti, kad tai rimtas, tačiau ne atskiras, maisto saugos stokos atvejis ES. Norėčiau priminti apie pastaruoju metu vykusias diskusijas dėl su dioksinu susijusių problemų.

Šie atvejai yra neatskiriami nuo bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuria skatinami intensyvūs, į eksportą nukreipti gamybos modeliai, užuot skatinus vietinę gamybą ir vartojimą, nes tada būtų galima įdiegti daug veiksmingesnį atsekamumą ir, atitinkamai, užtikrinti didesnį apsirūpinimo maistu saugumą.

Galiausiai, svarbu atlyginti Europos gamintojams už jiems padarytą žalą, turiu omenyje ne tik infekcijos protrūkio geografinę sritį. BŽŪP – bendroji politika, todėl reikėtų pasitelkti priemones Europos Sąjungos mastu, o ne nacionalines priemones, atsižvelgiant į akivaizdžią nelygybę, kuri dėl to atsirastų.

  Nick Griffin (NI). – Pone pirmininke, iš pradžių kalbėta apie agurkus, o vakar pranešta apie pupelių daigus. Šiandien teigiama, kad protrūkį sukėlė ne pupelių daigai. Tiesa ta, kad ekspertai paprasčiausiai nežino atsakymo, tačiau kiekvieną kartą skelbia tokius nepagrįstus teiginius, kuriais naikinamas gyvenimo šaltinis šalių ekonomikoje. Tačiau žinome, kad šis protrūkis labai keistas. Nustatytas nenatūralus viruso kilmės ir DNR derinys. Šis virusas veikia neįprastas žmonių grupes tokiu būdu, kuris paprastai nėra siejamas su E. coli protrūkiais. Šis virusas jau paveikė kur kas daugiau žmonių ir vietų nei įprasto protrūkio atveju ir, priešingai nei per įprastus protrūkius, nebuvo galima sparčiai nustatyti vieno ar dviejų maisto produktų tiekėjų.

Atsižvelgiant į šiuos visus nesuprantamus veiksnius ir tai, kad praeityje buvo pranešta, jog įvairios šalys – įskaitant Didžiąją Britaniją, JAV, Iraką ir Izraelį – atliko eksperimentus su genetiškai pakeista E. coli kaip biologiniu ginklu, ar nereikėtų skubiai apsvarstyti galimybės, kad šis protrūkis, tiesą sakant, yra biologinio terorizmo atvejis ar, galbūt, jo bandomasis testas?

  Françoise Grossetête (PPE). – (FR) Pone pirmininke, padėtis yra rimta, netgi labai rimta, nes šis EHEC protrūkis – visiška paslaptis. Įsivaizduoju, kokį nerimą jaučia susirgę žmonės, ir galime tik apraudoti mirusius asmenis.

Visas šis reikalas turi pastūmėti labai rimtai spręsti Europos visuomenės sveikatos problemas ir suvokti, kaip svarbu dirbti kartu su tyrėjais ir farmacijos pramonės atstovais siekiant veiksmingai reaguoti tokiomis aplinkybėmis; be to, būtina turėti priemonių, kad galėtume imtis tokių veiksmų.

Bakterija pareikalavo gyvybių, pernelyg daug gyvybių. Ūkininkai prarado daug pinigų ir pavojingai sumažėjo vartotojų pasitikėjimas mūsų žemės ūkio produktais, taip pat žemės ūkio produktų perdirbimo pramone, nes šie produktai neabejotinai vis dar yra saugiausi ir griežčiausiai kontroliuojami pasaulyje.

Po agurkų, pomidorų, salotų ir pupelių daigų, kokia bus kita sveikatos srities isterijos auka? Ūkininkai susidūrė su sunkiais ekonominiais padariniais. Tiesa ta, kad įspėjimo sistema veikė puikiai. Problema ta, kad Komisija neturėjo nei išteklių, nei galimybės patikrinti, ar valstybės narės pateikta informacija yra teisinga.

Bakterijos šiandien plinta greičiau nei anksčiau. Šią patirtį teks įsisavinti, o bendravimo atžvilgiu reikės pasimokyti iš to, kaip ši krizė buvo valdoma. Turės būti teikiami atsiliepimai. Neabejotinai turės būti numatyti papildomi patikrinimai prieš paskelbiant nacionalinės ar regioninės sveikatos agentūros išvadas.

Galiausiai, ši krizė aiškiai parodė, kaip svarbu tobulinti maisto produktų atsekamumą. Deja įsipareigojimas nurodyti kilmės šalį arba kilmės vietą vykdomas tik tam tikrais atvejais. Tai turėtų būti taikoma didesniam maisto produktų skaičiui. Tokiu atveju ištikus krizei sveikatos srityje galėtume nustatyti užkrato šaltinį ir greičiau įspėti suinteresuotuosius vartotojus.

  Jo Leinen (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, ūkininkams galima atlyginti nuostolius, o žmogaus gyvybės negalime sugrąžinti. Iš tiesų, reiškiame užuojautą dėl visų asmenų mirties ir užjaučiame tuos žmones, kurie pateko į ligonines. Padėtis dramatiška ir nepriimtina. Nepateisinama, kad tris savaites po krizės protrūkio vis dar nežinome, iš kur atsirado krizę lėmęs ligos sukėlėjas. Taip Europoje neturėtų būti.

Būtina išmokti keletą pamokų. Pirma, turime ieškoti šaltinio ir nustatyti, ar maisto gamybos sektoriuje arba maisto tiekimo grandinėje vis dar taikoma netinkama praktika. Teisės aktai galioja jau 20 metų, Europos Sąjungos standartai ir kodeksai yra pakankamai griežti, tačiau akivaizdu, kad išliekame pažeidžiami dėl maisto produktų. Panašu, kad yra spragų ir trūkumų, kuriuos šalindami dar turime daug ko išmokti.

Be to, manau, kad bendravimas šiuo klausimu buvo chaotiškas. Su tuo susiję faktai perteikiami netinkamai ir neteisingai. Aišku, kad reikia daugiau veiksmų Europos lygmeniu. Tai jau minėjo kiti Parlamento nariai. Kai kuri nors regiono ar nacionalinė valdžios institucija paskelbia įspėjimą visai Europai, tai tikra nesėkmė. Manau, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) atliko puikų darbą, tačiau reikia geresnės, šiuolaikiškos prievolės teikti ataskaitas, kad būtų galima nustatyti priežastis, taip pat geresnės plačiosios visuomenės informavimo sistemos.

  Antonyia Parvanova (ALDE). – Pone pirmininke, Vokietijos valdžios institucijos ir Europos institucijos vis dar mėgina nustatyti E. coli infekcijos protrūkio šaltinį. Šiandien vis dar neturime konkrečių įrodymų apie paplitimo priežastį, todėl reikia apsvarstyti visas galimybes, įskaitant galimą neapdairumą ar netyčinį bakterijos patekimą į maisto tiekimo grandinę. Kaip iš tikrųjų atsirado ši bakterija – tai jau kitas klausimas; reikia skubiai atlikti mokslinius tyrimus ir pateikti išvadas. Tačiau taip pat norėčiau aptarti tai, kaip Vokietijos ir Europos institucijos perduoda informaciją apie dabartinius įvykius plačiajai visuomenei, nes žinome, kokie rimti to padariniai ne tik Ispanijos, bet ir visos Europos Sąjungos vaisių ir daržovių sektoriaus atstovams.

Jau ne pirmą kartą Vokietijoje susiduriame su maisto saugos problemomis. Siūlau, kad Komisija padėtų Vokietijos valdžios institucijoms padidinti atsekamumą ir Vokietijos procedūrų kontrolę, o panašių priemonių reikėtų imtis ir dėl procedūrų kitose valstybėse narėse.

Vartotojų pasitikėjimui išsaugoti būtinas skaidrumas. Visa informacija turėtų būti prieinama, tačiau tą informaciją reikėtų perduoti ne taip, kad, dar net neturint įrodymų, kiltų panika ir vartotojus apimtų baimė. Be to, norėčiau pabrėžti žiniasklaidos atsakomybę.

  Marina Yannakoudakis (ECR). – Pone pirmininke, gandai gali būti pavojingi. Ar šis infekcijos protrūkis prasidėjo Vokietijoje ar kitoje valstybėje narėje? Paskalos gali būti žalingos ir netgi paskatinti tolesnį protrūkio plitimą. Dėl šio infekcijos protrūkio tebėra daug neatsakytų klausimų. Vienintelis žinomas dalykas yra tas, kad dauguma valstybių narių pranešė apie patvirtintus bakterijos atvejus. Iki šiol ES nuo šio infekcijos protrūkio mirė 22 žmonės.

Šis infekcijos protrūkis atskleidė tarpvalstybinio bendradarbiavimo profilaktinės sveikatos priežiūros srityje svarbą. Be to, paaiškėjo, kad labai svarbu turėti tokią Europos lygmens agentūrą kaip Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), stebinčią, bendradarbiaujančią ir informuojančią valstybes nares. Jungtinėje Karalystėje mums iš dalies pasisekė, nes buvo užregistruoti tik trys atvejai, tačiau tokia padėtis yra šiandien, o rytoj viskas gali pasikeisti, todėl turime išlikti budrūs. Būtina ne tik nustatyti infekcijos protrūkio priežastį, bet ir nuolat informuoti visuomenę ir ją saugoti. Todėl ECDC kasdien skelbia atnaujintą informaciją.

Bendradarbiaudami galime suvaldyti šį protrūkį. Jei piliečiai bus informuoti, jie turės geresnes galimybes išvengti infekcijos. Pirmiausia turime išlikti ramūs ir apgalvotai reaguoti.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, jau antrą kartą per pastaruosius šešis mėnesius Europa susiduria su maisto krize, daugeliui žmonių sukėlusia rimtų sveikatos problemų ir netgi nusinešusia keletą gyvybių. Komisijos nary, čia kažkas negerai.

Sausio mėn. Vokietijoje susidūrėme su toksinų problema, o dabar turime problemų dėl bakterijos, ir vėl tai atsitiko Vokietijoje. Pirmasis atvejis buvo nuslėptas, nors apie tai buvo žinoma ištisus mėnesius; antruoju atveju kaltė patogiai suversta Ispanijoje užaugintų agurkų augintojams.

ES lygmeniu yra atpažįstamumo, atsekamumo ir netinkamos kontrolės problemų. Pirmuoju atveju, sausio mėn., J. Dalli, kalbėdamas apie dioksiną, pabrėžė, kad reikėtų imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų sugriežtinti teisės aktai, kuriuose reglamentuojama maisto kontrolės sistema. Kitą kartą minėjote, kad tai nebuvo atpažįstamumo problema, o visai kita problema. Komisijos pozicijai būdinga painiava, tiesos nuslėpimas ir panika, todėl gedime dėl mirusių žmonių, apverkiame susirgusius asmenis ir apgailestaujame dėl padarinių žemės ūkiui.

  Elisabetta Gardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, padėtis, dėl kurios diskutuojame, yra labai rimta, tačiau manau, kad dar daug ką painiojame labai skirtingais lygmenimis.

Akivaizdu, kad prarastos gyvybės negali būti prilygintos ekonominėms problemoms; to ir nedarome. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad ne baksnodami pirštu į priežastį – kuri vėliau pasirodo nesanti tikroji priežastis – galime išspręsti problemą.

Jei įvykdžius žmogžudystę nekaltas žmogus už tai pasodinamas į kalėjimą, tuo nepasiekiamas teisingumas ar nusiraminimas. Tačiau darome kaip tik tai: labai rimtomis aplinkybėmis, susidūrus su visuomenės sveikatos krize ir kilus pavojui maisto saugai, pirštu baksnojame į žmones, kurie galiausiai pasirodo nesantys kalti, tuo ir toliau didindami nukentėjusiųjų skaičių.

Ispanijos augintojai jau išėjo į gatves ir šiandien, maždaug po 40 minučių, tiesioginiai augintojai Italijoje, Milane ir Latinos provincijoje, taip pat išeis į gatves siūlydami vartotojams šviežius agurkus ir kitus vaisius bei daržoves, taip siekdami parodyti, kad tai yra sveiki, sveikatai ir suderintai mitybai svarbūs maisto produktai. Nenorėtume, kad savo veiksmais iš Vokietijos vartotojų atimtume maisto produktus, kurie būtini mitybai ir sveikatai.

Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos duomenis, kurie turėtų kompetentingas valdžios institucijas paskatinti pirmiausia rimtai pasvarstyti, prieš skelbiant konkrečią informaciją, keliančią nerimą, baimę ir paniką. Šie duomenys, kuriuos pateikė Eurobarometras, o surinko Italijos organizacija „Coldiretti“, rodo, kad susiklosčius nepaprastajai padėčiai maisto produktų srityje, pvz., 43 proc. italų tam tikrą laiką vengia maisto produktų, apie kuriuos yra girdėję, o 13 proc. visam laikui šiuos produktus išbraukia iš savo mitybos. Todėl turime susimąstyti apie tai, ką sakome ir kaip darome įtaką žmonių mitybos įpročiams.

Todėl norėčiau pasiteirauti Komisijos, ar ši nemano, kad susidūrėme su atveju, kai Europoje reikia teikti skubią pagalbą ir reikėtų pradėti diskusijas dėl finansinio žalos atlyginimo?

  Dagmar Roth-Behrendt (S&D). – (DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, jūs ir kolegos iš Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato viską padarėte teisingai. Tačiau to negalima pasakyti apie Vokietijos valdžios institucijas. Bendravimo atžvilgiu vyrauja chaosas, ir tai galbūt per švelnus žodis šiai padėčiai apibūdinti. Tai, kad vakar Vokietijos sveikatos apsaugos ministras nusprendė, kad nebūtina vykti į Liuksemburge vyksiantį sveikatos ministrų tarybos posėdį, kurio pagrindinė darbotvarkės tema – ši rimta infekcijos sukelta krizė, rodo, kad ministras neturi jokio supratimo apie Europą ir yra neišprusęs, nepripažįsta problemų arba vis dar yra pernelyg užsiėmęs partijos vidaus politinėmis krizėmis.

(Plojimai)

Be to, turiu pažymėti – tai minėjo ir J. Dalli – jog Vokietijos valdžios institucijos aiškiai laikėsi nuomonės, kad Europos Sąjungos ekspertai yra nereikalingi, globėjiškai ir arogantiškai manydamos, kad galėjo išsiversti be šios pagalbos. Be to, tai, kad šiems ekspertams prireikė trijų dienų patekti į Vokietiją, yra skandalas, kurį turime kritiškai įvertinti šiame Parlamente. Tačiau kartu turime pažymėti, kad būtent Europos Sąjunga turi įspėti vartotojus, kai pavojingi maisto produktai patenka į rinką.

Norėčiau aiškiai pabrėžti: jei agurkuose ar salotose yra pavojingų bakterijų, kurios nesukelia mirties, tai gali būti geras požymis, tačiau man to nepakanka žalos atlyginimui pagrįsti. Ispanijoje ir kitose šalyse užaugintuose agurkuose aptikta šiga toksiną gaminančios E. coli (EHEC) bakterijos. Tai nebuvo šį protrūkį sukėlusi bakterija, tačiau prireikė laiko, kol tai buvo nustatyta.

Man tai irgi nėra esminis dalykas. Tie nariai, kurie išmano apie Europos Sąjungą ir išankstinio įspėjimo sistemą, taip pat žino, kaip veikia ši išankstinio įspėjimo sistema. Žinote, kad išankstinio įspėjimo sistemoje reikia nurodyti produktą ir gamintojo pavadinimą. Tai galite lengvai pasitikrinti ir teisės aktuose. Man kyla svarbus klausimas dėl to, kas atsitiks ateityje. Ateityje turėsime apsvarstyti, ar vis dar bus galima naudoti skystą mėšlą. Ar dar yra nepriimtinų gamybos metodų? Kas Europos Sąjungoje iš tikrųjų stebi, kas, kada ir kaip pagrindžiama įrodymais, kas ir kokių įsipareigojimų turi šiuo atžvilgiu?

(Plojimai)

  George Lyon (ALDE). – Pone pirmininke, susidūrėme su iš tikrųjų rimta krize. Mirė 23 žmonės, daugiau kaip 2 tūkst. žmonių susirgo, daržovių rinkoje vyrauja sumaištis, o kainos pasiekė žemiausią ribą; apskaičiuota, kad gamintojai kasdien praranda 300 mln. EUR. Vokietijos ir Ispanijos santykiai yra, švelniai tariant, įtempti, ir nors krizė tęsiasi jau tris savaites, vis dar nežinome, kas yra užkrato šaltinis.

Komisijos nary J. Dalli, šiandien iš jūsų norėčiau išgirsti patikinimą, kad daroma viskas, jog būtų nustatytas E. coli infekcijos protrūkio šaltinis, nes, to nežinodami, negalėsime pradėti atkurti vartotojų pasitikėjimo. Antra, norėčiau, kad įvardytumėte, kokių veiksmų ketinate imtis įveikę krizę, kad būtų stabilizuota rinka ir atkurtas vartotojų pasitikėjimas.

Trečia, norėtume sužinoti, ką Komisija ketina daryti, kad atlygintų žalą ūkininkams, kuriems, be jų kaltės, teko matyti, kaip žlunga rinkos, ir kurie negalėjo parduoti savo produkcijos. Ketvirta, norėčiau išgirsti Komisijos patikinimą, kad bus pradėtas skaidrus, nepriklausomas tyrimas, kuriuo bus siekiama nustatyti, kur buvo suklysta. Tik turėdami šiuos duomenis galėsime imtis veiksmų ir pašalinti maisto saugos teisės aktų spragas.

  Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, sveikatos požiūriu krizė, kurią sukėlė EHEC bakterijos protrūkis, iš tikrųjų tragiška. Padėtis rimta. Reikia kuo greičiau suteikti pagalbą protrūkio paveiktiems žmonėms ir daryti viską, kad būtų užkirstas kelias tolesniam infekcijos plitimui. Mokslinių tyrimų institutams ir ligoninėms būtina teikti visus reikalingus išteklius.

Išplitus šiam ligos sukėlėjui, kasdieniai skubūs veiksmai tapo būtinybe. Tačiau bendro, Europos lygmens, krizės valdymo, paprastai kalbant, negalima pavadinti profesionaliu. Liguistos paieškos nustatyti užkrato šaltinį lėmė skubotus kaltinimus, o šie argumentai sukėlė nepalankią žiniasklaidos nuomonę ir visišką vartotojų nežinią.

Apkaltinti augintojai neteko daug pajamų, taigi kilo grėsmė jų išlikimui. Neprekiaujama regione užaugintais produktais, nors ir nėra augintojų kaltės. Vien tik Austrijoje šviežių daržovių pardavimas sumažėjo 75 proc. Daržovių augintojai pačiame derliaus nuėmimo sezono įkarštyje patiria nuostolių. Nesuderintos informacijos apie šį įvykį pateikimas vartotojams dar kartą atskleidė, kad reikia vienodo ir įvairiuose sektoriuose taikomo ženklinimo ir veiksmingo stebėjimo, kaip laikomasi principo „gamybos vietoje paženklinta ir patikrinta produkcija“.

Vartotojai turi teisę žinoti, kur pagamintas produktas. Tai taikoma maistui ir parduotuvių lentynose, ir restoranuose bei viešojo maitinimo įstaigoms tiekiamiems maisto produktams.

Nuo šiol visos tarnybos turi nedelsdamos pakeisti neigiamą požiūrį į šviežias daržoves, vėl pagyvinti prekybą šviežiomis daržovėmis ir atgaivinti prekybą su trečiosiomis šalimis. EHEC problema netikėtai paveikė vietinius daržovių augintojus, kurie buvo visiškai nekalti. Komisija turi sudaryti sąlygas, kad būtų atlyginta žala, ar tai būtų atliekama per Europos žemės ūkio fondą, Europos krizės fondą, ar per prekybą skatinančias priemones.

P. Liese visiškai teisus teigdamas, kad žmogaus gyvybė – nepakeičiama, ir kad kiekviena mirtis reiškia mirtį, kurios neturėjo būti. Tačiau kita mūsų pareiga – nepalikti augintojų sunkioje padėtyje, kurioje šie atsidūrė be savo kaltės ir kuri kelia pavojų jų išlikimui.

  Iratxe García Pérez (S&D). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, visi pageidaujame, kad Vokietijos maisto krizė kuo greičiau pasibaigtų. Turime prisiminti aukas, ir tikiuosi, kad ištaisę pradines klaidas galėsime nustatyti infekcijos šaltinį, nuramindami visus vartotojus.

Tačiau, be krizės sveikatos aspekto, turiu paminėti ekonominius atgarsius. Ispanijos sodininkystės sektorius esminių komunikavimo klaidų, apie kurias jau žinome, sukeltus nuostolius įvertino 200 mln. EUR per savaitę. Norėčiau pabrėžti atsakingą šio sektoriaus požiūrį ir visapusišką bendradarbiavimą su mano šalies valdžios institucijomis.

Komisijos nary, kilmės atsekamumas pasiteisino, tačiau kiek daug laiko buvo prarasta, kol buvo atkreiptas dėmesys į kilmę, į žemės ūkio produkciją, o kitos užkrėtimo formos, pvz., apdorojimas ir platinimas galutiniame taške, buvo užmirštos? Kodėl Komisija pakartojo skubotą iš Vokietijos gautą informaciją?

Komisijos nary, trūko koordinavimo, o vienašališkas sienų uždarymas ispaniškiems produktams byloja apie nesugebėjimą pažaboti krizę Europos Sąjungoje.

Norėčiau paprašyti Komisijos nedelsiant panaudoti visus reikalingus mechanizmus, kad Ispanijos ir Europos sektoriui būtų atlyginta žala ir finansiniu, ir vartotojo įvaizdžio atžvilgiu. Vis dėlto žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos dar neaišku, kokios kitos priemonės bus taikomos šiuo atžvilgiu.

Nepagrįsti kaltinimai, improvizacija, koordinavimo stoka, milijoniniai nuostoliai, abejojimas sektoriaus patikimumu: ar tai nepakankama priežastis pareikalauti prisiimti atsakomybę?

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti J. Dalli už apgalvotas pastabas diskusijų pradžioje. Buvo pateikta mažiau apgalvotų pastabų dėl poveikio žmonių gyvybei ir iš tiesų dėl papildomo poveikio gamintojams ir vartotojo pasitikėjimui. Tai pati rimčiausia maisto produktų krizė, ir J. Dalli tai pripažino. Žinome, kad ši krizė yra regioninė, apima tam tikrą Europos Sąjungos dalį, tačiau tai nėra tik Vokietijos problema, tai – ES problema.

Yra sistema priežastims nustatyti ir padariniams šalinti, tačiau bijau, kad ne visos sistemos dalys buvo tinkamai panaudotos, taigi turiu keletą su laiko pasirinkimu susijusių klausimų. Žinau, kad skubus perspėjimas buvo paskelbtas 2011 m. gegužės 22 d.: man įdomu, kodėl Europos ekspertai į Vokietiją atvyko tik birželio 5 d., sekmadienį? Kodėl radosi toks neįtikėtinas laiko tarpas? Manau, šį klausimą reikia išnagrinėti.

Pagal Reglamento Nr. 178/2002 55 straipsnį turime galimybę įkurti krizės valdymo padalinį. Kiekvienas kalbėtojas minėjo, kad tai krizė, ir pats J. Dalli pripažino, kad susidūrėme su krize. Tai krizė, kuri didėja, o ne mažėja, ir manau, kad atėjo metas ES pritaikyti šį reglamentą ir sukurti tokį krizės valdymo padalinį.

Daugiausia įtampos sukėlė virtualus daržovių, kurios vėliau paskelbtos niekuo dėtomis, „įvardijimas ir apkaltinimas“. Tai sugriovė vartotojų pasitikėjimą ne tik šviežiais vaisiais ir daržovėmis, bet ir mūsų maisto saugos ir kontrolės sistema. Komisijos nary J. Dalli, žinau, kad pritardamas linksite galva, džiaugiuosi tuo, tačiau manau, kad atėjo tinkamas metas sukurti krizės valdymo padalinį, taigi norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie tai per baigiamąsias pastabas.

  Ulrike Rodust (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, atvykau iš Europos regiono, kurį EHEC ligos sukėlėjo protrūkis paveikė labiausiai. Ši agresyvi bakterija atrodo esanti nesustabdoma. Nuo gegužės mėn. vidurio iki vakar dienos popietės užsikrėtė 1 733 žmonės, o 23 pacientai mirė kankinančia mirtimi. Padėtis klinikose itin sudėtinga. Tuoj pradės trūkti vietų intensyviosios terapijos skyriuose, taip pat skubiai reikia kraujo plazmos. Pabaigos dar nematyti. Mano gimtojoje vietovėje žmonės kiekvieną dieną baiminasi dėl naujų atvejų.

Man įspėjimas apie kiekvieną, netgi galimą bakterijos šaltinį, susijęs su drąsa ir atsakomybės jausmu. Buvo ištirti įvairūs maisto produktai, tačiau šaltinis nebuvo nustatytas. Mano supratimas apie aukštos kokybės maisto produktus yra toks, kad tai sveiki produktai, kurių patekimas į rinką yra kontroliuojamas. Darau prielaidą, kad šiuo atžvilgiu padaryta šiurkščių klaidų, o kartu vėlgi suprantame, kad yra ir spragų. Taigi šiuo atveju, neturint gerai pagrįstų, laboratoriniais tyrimais patvirtintų įrodymų, teigti, kad šaltinis yra žinomas, yra labai neatsargu. Nors visiems aišku, kad kilo panika, jokiomis aplinkybėmis negalima pradėti raganų medžioklės, nes taip būtų sužlugdyta daugybė sunkiai dirbančių Europos ūkininkų. Todėl kiekvienam žmogui turi būti akivaizdu, kad Europos Sąjungoje turime būti solidarūs vieni su kitais ir, susiklosčius nepaprastosioms aplinkybėms, turime būti pasirengę teikti abipusę pagalbą. Kitaip tariant, visi medicinos ekspertai turi dirbti kartu, o tiems, kurie nepelnytai susidūrė su finansiniais sunkumais, būtina teikti ekonominę pagalbą.

  Pilar Ayuso (PPE). – (ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą mirusiųjų dėl šios krizės padarinių artimiesiems.

Komisijos nary, visuomenės informavimas apie pavojus sveikatai – sunki ir subtili užduotis, kuri turi būti gerai pagrįsta ir patikrinta. Mes ne ieškome, ką apkaltinti, o teigiame, kad šiuo atveju padaryta didelių klaidų, pradedant beprotiškomis ir neapgalvotomis neseniai paskirto regioninės politikos vadovo prielaidomis, kurios sukėlė socialinį pavojų ir labai rimtą, nepataisomą ekonomikos krizę.

Be to, neatrodo, kad Komisija labai gerai koordinavo šią krizę. Įdomu, kada nustatytas pirmasis atvejis ir ar laikytasi Reglamento 3 straipsnio, kuris susijęs su skubaus įspėjimo sistema ir kuriame nustatyta, kad valstybės narės turi nedelsdamos ir per 48 val. pranešti apie pavojų, taip pat minėto reglamento 8 straipsnio, kuriame Komisija įpareigojama patikrinti, ar informacija yra išsami, teisinga, aiški ir ar yra reikiamas teisinis pagrindas.

Be abejonės, šis reglamentas turi rimtų trūkumų, taigi būtina persvarstyti esamą teisinę sistemą siekiant, be kita ko, aiškiai apibrėžti kompetentingų valdžios institucijų taikomas krizės valdymo procedūras, priskirti klaidas ar aplaidumo atvejus maisto produktų tiekimo grandinės kaltininkams (šiuo atveju remiamasi maisto produktų atsekamumu), apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą, kad nebūtų nuslepiamos komercinės kliūtys ir nuspręsti dėl žalos atlyginimo procedūrų susidarius prekybos nuostoliams ir praradus pelną.

Komisijos nary, nei agurkai, nei soja nėra protrūkio šaltinis. Kaip P. Liese minėjo, šaltinis – ligos sukėlėjas. Šaltinis – bakterijos Escherichia coli serologinis tipas O104:H4, kuris jau aprašytas mokslinėje literatūroje ir siejamas su mėsos produktais.

Taigi, Komisijos nary, kiekvienu atveju turime leisti mokslininkams atlikti savo darbą: mokslininkai turi ištirti visą maisto grandinės atsekamumo sistemą, įskaitant maisto produktų apdorojimą ir platinimą.

  Andrés Perelló Rodríguez (S&D). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, jokie mūsų veiksmai čia ar Europos Sąjungoje nesugrąžins žmonių gyvybių, tačiau manau, kad šie veiksmai apsaugos nuo daugiau mirčių ir neleis, kad daugėtų sergančių ir kenčiančių žmonių, kurie nepadarė nieko, kas būtų sukėlę šią problemą.

Tiesa, nežinome priežasčių, tačiau turime pranešti apie tai, ką žinome: politiniuose veiksmuose buvo aplaidumo, aplaidumą parodė ir Vokietijos federacinė vyriausybė; negalima elgtis taip, tarsi Hamburgas būtų kitame žemyne esantis miestas-valstybė.

Jei A. Merkel ir sveikatos apsaugos ministras aroganciją, kuri dažnai pasireiškia kalbant su kitų valstybių atstovais, pakeistų darbštumu ir veiksmingumu, kai kurių įvykių nebūtų buvę. Aplaidumas turėjo nusikalstamų padarinių vienai valstybei, turiu omenyje Ispaniją, ir pačiam svarbiausiam šios valstybės sektoriui – žemės ūkiui. Šis aplaidumas sugriovė tūkstančių žmonių gyvenimą ir smulkųjį verslą, taip pat ilgam palaužė pasitikėjimą ekonomika.

Šiandien siūlau apsilankyti Taryboje ir paprašyti visiškai atlyginti žalą nukentėjusiesiems, nes negalime prašyti sugrąžinti gyvybių mirusiesiems. Be to, prašau peržiūrėti kontrolės sistemas. A. Merkel prašau prisiimti atsakomybę. Taip pat siūlau būti ne tokia arogantiška ir darbštesne. A. Merkel turi būti laikoma atsakinga už padarytą žalą. Ši ponia negali nekreipti dėmesio į tai, kad Hamburgas yra jos šalyje. Ji negali ignoruoti savo atsakomybės. Negali priskirti kaltės federacinei valstybei, kai pati turėtų būti laikoma atsakinga už padarytą žalą.

Šiek tiek daugiau kuklumo, šiek tiek daugiau gero valdymo ir mažiau konservatizmo būtų padėję užtikrinti, kad krizės valdymas neišslystų iš rankų, o Ispanija ir kiti Pietų Europos ūkininkai nebūtų turėję susidurti su skausmingais padariniais.

Peržiūrėkite kontrolę, peržiūrėkite įspėjimo sistemas ir paprašykite prisiimti atsakomybę, nes, Komisijos nary, Ispanijos žmonės iš jūsų, Tarybos ir Vokietijos, prašo būtent to.

  Esther de Lange (PPE). – (NL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už dalyvavimą, tačiau kartu norėčiau, jog jis būtų, pvz., į Rusiją skrendančiame lėktuve ir skristų tenai, kad būtų apsvarstytas Rusijos nustatyto draudimo atšaukimas kuo aukštesniu lygmeniu, nes šis draudimas akivaizdžiai perdėtas. Dėkoju Komisijos nariui už pastangas bendrauti su mumis, tačiau kol kas šis bendravimas, įskaitant Komisijos bendravimą, prilygsta gėdingai nesėkmei. Tik praėjus kelioms dienoms po krizės protrūkio Komisija surengė spaudos konferenciją. Tačiau tuo metu įvykiai jau nesulaikomai rutuliojosi, o beprotiškiausios išgalvotos istorijos jau sklandė žiniasklaidoje. Komisijos narys kaip galimą infekcijos šaltinį minėjo Olandijoje užaugintus agurkus, nors daugiau kaip 200 tyrimų dar prieš keletą dienų buvo patvirtinta, kad tai netiesa.

Sutinku, kad techniniai aspektai buvo veiksmingi. Skubiai įspėta apie pavojų, atliktas stebėjimas ir atsekimas. Tačiau yra ir su bendravimu susijusi viso šio dalyko pusė, ir būtent tai buvo daroma labai blogai, pirmiausia, žinoma, Vokietijoje, kurios tiek daug skirtingų institutų, tarnybų ir netgi įvairios ministerijos pateikė skirtingą informaciją. Žemės ūkio ministerija paskelbė beprasmišką pastabą, kad žmonės turėtų „nustoti valgyti visus nevirtus produktus“, nors šiuo klausimu neturėjo jokių įgaliojimų. Manau, šį atvejį aptarsite su Vokietijos atstovais, nes reikia atlikti esminį tyrimą, kodėl viskas buvo taip blogai tvarkoma.

Be to, tikiuosi, kad nedelsiant aptarsite šį klausimą su žemės ūkio ministrais siekiant, kad lėšos neatidėliotinos pagalbos fondui būtų skiriamos iš vis dar esamo žemės ūkio biudžeto perviršio. Kaip pasielgėme pienininkystės produktų atveju šiam sektoriui patyrus krizę, taip dabar turime raginti panaudoti perviršį. Vien tik mano gimtojoje šalyje šiame sektoriuje kas savaitę prarandama 80 mln. EUR, nors infekcijos protrūkio šaltinis yra kitas, tačiau padėtis tokia, kad klestinčiam verslui iškilo grėsmė sužlugti. Tai negali būti Europos Sąjungos siekis. Manau, šią Parlamento žinią perduosite Žemės ūkio ministrų tarybai.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Pone pirmininke, Komisijos nary, pritariu šioms diskusijoms. Šią problemą vertiname skirtingais požiūriais, ieškome infekcijos šaltinio, mėginame nustatyti ligos sukėlėją ir gydymo galimybes. Tiesiog laukiu, kol kuri nors farmacijos įmonė žengs į priekį ir prisipažins turinti vaistą nuo šios ligos, sukeldama dar vieną panikos bangą.

Manau, daugiausia galima pasiekti visuomenės informuotumo srityje. Manau, kad netinkama ir neatsakinga tam tikrą dieną informuoti piliečius apie tai, kokių maisto produktų nereikėtų pirkti ar kurie maisto produktai atrodo įtartini.

Reikia informuoti piliečius apie tai, kaip reikėtų elgtis kasdieniame gyvenime, ir tai turėtų būti viena kampanija ir Europos Sąjungos, ir valstybių narių lygmeniu. Jei žmonės laikosi pagrindinių higienos normų, asmeninės higienos, taip pat plauna ar termiškai apdoroja maistą, to pakanka apsisaugoti nuo šios infekcijos. Tai nėra daug pastangų reikalaujanti kampanija, tačiau manau, kad susidūrėme ir dar susidursime su epidemijomis ir įvairiomis ligomis, nuo kurių žmones labiausiai apsaugos jų asmeninis elgesys.

Esu įsitikinusi, kad tokia kampanija padėtų apsaugoti nuo ligų ir būtų naudinga daržovių augintojams.

  Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, svarbu, kad šiandien diskutuojame apie grėsmę pacientams, maisto produktų gamintojams ir vartotojams, keliamą bakterijos atmainos, kurios šaltinio vis dar negalime nustatyti. Tvirtiname, kad turime gerą maisto kokybės kontrolės sistemą ir išlaikome aukštus standartus. Tačiau vis tiek susiklosto sudėtingos aplinkybės, kaip ir šiuo atveju. Todėl svarbu peržiūrėti ir pagerinti priežiūros ir kontrolės sistemą. Turime būti pasirengę dar pavojingesnėms aplinkybėms. Neturėtume skelbti nepatikimos informacijos apie šaltinio kilmę. Tai lėtina tolesnį šaltinio paieškos procesą, lemia rimtą moralinę žalą ir didžiulius ekonominius nuostolius.

Reiškiame užuojautą aukų šeimoms ir ligoniams, tačiau nepamirškime žalos atlyginimo įvairių šalių ūkininkams, kurie patyrė nuostolių. Svarbi yra bendros žemės ūkio politikos ateitis ir saugios galimybės gauti maisto ir užtikrinti maisto kokybę. Galbūt šioje sudėtingoje padėtyje suvoksime, kokie svarbūs šios srities klausimai ir problemos, nes mums rūpi ne tik tai, ką valgo mūsų piliečiai, bet ir šių žmonių sveikatos būklė.

  Josefa Andrés Barea (S&D). – (ES) Pone pirmininke, susidūrėme su visuomenės sveikatos problema – pasak Komisijos nario, epidemija – ir ieškoma kaltųjų, o ne infekcijos šaltinio.

Sistema buvo neveiksminga: 22 žmonės mirė, 1 600 – susirgo, o po trijų savaičių vis dar nežinome infekcijos šaltinio, be to, remiantis atsargumo principu, tačiau neturint jokių mokslinių įrodymų – pakartosiu, neturint jokių mokslinių įrodymų – apkaltinta Ispanija.

Ponios ir ponai, Ispanijoje užauginti agurkai nebuvo užkrėsti. Agurkai nebuvo užkrėsti! Tai kartoju, nes čia buvo pateiktos priešingos versijos. Be to, atkreipkite dėmesį, kokią įtaką tai turėjo: galbūt prarasta 300 000 darbo vietų; prarastas pasitikėjimas.

Epidemija nepaiso sienų. Komisijos nary, dar kartą kartoju: epidemija nepaiso sienų!

Prašome prisiimti atsakomybę už tai, kas nebuvo atlikta, ir už tai, ką turime skubiai atlikti, nes šiuo metu Vokietijoje kyla tolesnis infekcijos pavojus – šioje šalyje nukentėjo didžiausias žmonių skaičius – tačiau dėl to negalima kaltinti Ispanijos. Prašome atlyginti nuostolius.

  Isabelle Durant (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, kaip minėjote, problema nėra vietinio lygmens, net jei ir yra lokalizuota. Norėčiau, kad tai pabrėžtumėte garsiai ir aiškiai, nes šioms problemoms spręsti iš tikrųjų reikia daugiau priemonių ir koordinavimo Europos lygmeniu.

Pranešimas buvo itin painus ir sukėlė padarinių ne tik Ispanijos augintojams, bet ir kitų šalių augintojams. Apie tai jau keletą kartų minėta.

Be abejonės, labai sunku surasti, viena vertus, ankstyvo įspėjimo ir, kita vertus, skaidrumo pusiausvyrą. Tačiau atsargumas arba atsargumo principas nereiškia, kad turėtume skelbti informaciją netvarkingai ir iš tikrųjų pernelyg skubotai. Informacija turėtų būti aiški, o už išankstinius įspėjimus atsakingos institucijos turėtų mokėti kompensacijas. Apie tai diskutuosite šią popietę. Tai svarbu, nors mano mintys, kaip ir kitų narių, aiškiai pirmiausia ir labiausiai krypsta prie nukentėjusių asmenų. Vis dėlto ūkininkai tikisi pelnyto žalos atlyginimo.

Dar pažymėsiu, kad atsparumas antibiotikams ir atsekamumas išlieka labai svarbūs klausimai, kuriuos turime toliau nagrinėti.

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, ES mirė 22 žmonės, o daugiau nei 2 000 žmonių visoje Europoje paskirtas gydymas dėl E. coli infekcijos protrūkio, todėl šis Parlamentas elgiasi tinkamai, reikšdamas užuojautą mylimus žmones praradusiems asmenims, o susirgusiesiems linkėdamas pasveikti.

Vartotojai reikalauja maisto produktų, kurie būtų kokybiški, saugūs ir atsekami. Tai, kad šio protrūkio šaltinis vis dar neaiškus, o mėginimai surasti atsakymus kartais atrodo nenuoseklūs, reiškia, kad vartotojų pasitikėjimas sparčiai mažėja. Vertinant ekonominiu požiūriu, būtent ūkininkai kenčia nuo tebesitęsiančios krizės – ūkininkai, kurių maisto produktai yra visiškai saugūs.

Be to, turime paraginti, kad šiomis aplinkybėmis išliktume ramūs. Valstybių narių vyriausybės iš karto pradėjo žarstyti kaltinimus. Kartą Jungtinėje Karalystėje jau nukentėjome dėl tokio panikos kėlimo mūsų produkcijos atžvilgiu, ir toks spekuliacinis kaltinimo žaidimas turi liautis. Taip pat galiu pažymėti, kad šis Parlamentas nuolat skuba įdiegti reguliavimą. Pirmiausia turime atlikti visapusišką ir kruopštų faktų tyrimą.

  Teresa Jiménez-Becerril Barrio (PPE). – (ES) Pone pirmininke, pati svarbiausia tema, kuri šiandien mus čia vienija, yra nukentėjusieji, nes niekas neturėtų jaustis tokie neapsaugoti kaip šiuo metu jaučiasi Europos vartotojai. Be to, reikia aiškumo ir atsakomybės nukentėjusių asmenų atžvilgiu.

Esu priversta pasmerkti Vokietijas valdžios institucijas, kurios neteisingai ir skubotai suvertė kaltę Ispanijos agurkų augintojams ir, kalbant konkrečiau, Malagos ir Almerijos kooperatyvams, kurie tapo šios veiklos pavyzdžiu ir kurie po šių kaltinimų neatsigaus.

Tūkstančiai darbo netekusių šeimų, dirbančių žemės ūkio sektoriuje ne tik Andalūzijoje, bet ir visose Europos valstybėse, stebisi – ir turi sulaukti atsakymo – kodėl taip nutiko, ir jie pageidauja, visų pirma, žinoti, kokia ateitis jų laukia.

Taigi, tikėdamasi, kad ekspertai netrukus suras sprendimą, reikalauju, kad šiandien, kai Komisija susitiks su Taryba, būtų paprašyta imtis skubių ir moralių ekonominių priemonių siekiant padėti visiems Andalūzijos ir visos Europos augintojams, kurie žvelgia į mus su pasipiktinimu, bet kartu ir su viltimi.

  Antonio Masip Hidalgo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, užuot teikusios pirmenybę tyrimui Europos lygmeniu ir bendradarbiavimui, Vokietijos valdžios institucijos apšmeižė ir iš anksto nusiteikė prieš agurkų ir kitų daržovių augintojus. Vokietijoje vis dar niekas neatsistatydino ir nepasiūlė kompensacijos už padarytą žalą. Būtent Vokietijoje susidurta su rimta patikimumo problema. A. Merkel elgesys su pietinėmis šalimis ir žemės ūkio, ir finansų srityse, yra nepakenčiamas.

Kažkas iš narių minėjo, kad A. Merkel – K. Adenauerio ir H. Kohlio pasekėja. Nieko panašaus, šiai politikei trūksta moralinio tvirtumo.

  Bart Staes (Verts/ALE). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, be abejonės, turime pasimokyti iš padarytų klaidų. Vokietija susidūrė su koordinavimo problemomis – tai minėjo įvairūs Europos Parlamento nariai iš Vokietijos, tiek priklausantys valdantiesiems, tiek opozicijai – nes yra dvi federacinės ministerijos, šešiolika žemių ir koordinavimo stoka.

Reikia griežtos nacionalinės kontrolės sistemos, taip pat būtina išanalizuoti, kaip ji veikia Vokietijoje ir, svarbiausia, kitose 26 valstybėse narėse. Šiuo metu pirštu rodome į Vokietiją, tačiau galbūt netrukus šis pirštas bus nukreiptas į mūsų gimtąją valstybę narę. Taigi, turime paklausti, ar visose valstybėse narėse vidaus kontrolės sistemos yra pakankamai stiprios. Esamos Europos sistemos – kaip pakankamai teisingai nurodė D. Roth-Behrendt – veikia. Galbūt trūksta koordinavimo. Šiaip ar taip, akivaizdžiai pritrūko bendravimo. Būtent į tai reikėtų sutelkti dėmesį.

Pirmiausia norėčiau pasiteirauti Komisijos nario, ar, be kitų klausimų, bus atsakyta į J. Leineno ir D. Roth-Behrendt pateiktą klausimą, t. y. ar pateiksite iš tikrųjų europietišką sprendimą? Antra, gal galite aptarti, ką veiksite Žemės ūkio ministrų taryboje ir kaip galite atlyginti žalą nukentėjusiems ūkininkams?

  Gabriel Mato Adrover (PPE). – (ES) Pone pirmininke, būtent susidūrus su krize geriausiai atsiskleidžia institucijų veiksmingumas ir patikimumas. Šiuo atveju iš tikrųjų galima siekti daugiau.

Komisija aiškiai pabrėžė, kad įtarimai dėl Ispanijoje užaugintų agurkų nebuvo patvirtinti. Ne, Komisijos nary, patvirtinta buvo tai, kad įtarimai buvo nepagrįsti, neatsakingi ir pagrįsti neobjektyviais duomenimis; patvirtinta tai, kad mirė 23 žmonės, o Ispanijos sodininkystės sektoriuje patirta didžiulė žala.

Be to, patvirtinta, kad Komisija turi atlikti tai, kas iki šiol nebuvo atlikta, t. y. įtikinamai veikti įvairiose srityse: sustabdyti protrūkį; imtis reikalingų priemonių, kad būtų išvengta nepagrįstų įtarimų, kurie visiškai nepatikimi, tačiau daro didelę įtaką valstybei narei – šiuo atveju Ispanijai; nedelsiant atlyginti patirtą žalą ir atkurti Ispanijos produktų, kaip saugių ir itin aukštos kokybės žemės ūkio produktų, įvaizdį.

  Judith A. Merkies (S&D). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiuo metu pats krizės įkarštis ir, tiesą sakant, šiuo metu yra kur kas svarbesnių dalykų nei baksnoti pirštu ir kažką kaltinti. Pačiame krizės įkarštyje, prieš imantis kitų veiksmų, visų pirma turėtumėte priimti sprendimus ir rasti išeitį iš krizės. Kitus klausimus galėsime aptarti vėliau. Pats svarbiausias dalykas – surasti būdus, kaip gydyti pacientus nuo šios antibiotikams atsparios bakterijos ir nustatyti protrūkio šaltinį. Be to, pirmiausia turime palaikyti gerus ryšius, kad sugebėtume tinkamai informuoti pacientus, vartotojus ir gamintojus, ir galėtume tai padaryti teisingai visų asmenų atžvilgiu.

Tada galėsime apsvarstyti, kaip iš tikrųjų vyksta krizės valdymas. Aišku, kad tai nėra ir nebus paskutinė krizė. Kas atsakingas? Pernelyg daug institucijų yra įsitraukusios į šį procesą, todėl kažkas turi imtis iniciatyvos. Būtent apie tai šiandien turi vykti pokalbis su jumis ir Taryba. Kaip bus vadovaujama ateityje ir kas imsis šio vaidmens? Iš tikrųjų antibiotikų naudojimas ir gyvulių, ir žmonių atveju – tai tarsi krislas akyje. Valstybėse narėse yra didelių skirtumų. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus, dalykas yra tai, kad būtina atlyginti padarytą žalą. Apibendrindama galėčiau pažymėti, kad reikia aiškumo ir veržlumo.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, EHEC – praeitos savaitės tema. Be abejonės, labiausiai apgailestaujame dėl aukų. Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus, valdžios institucijos įpareigotos pateikti visuomenei informaciją. Pirmiausia reikia rūpintis žmonių gerove.

Jungtinėse Amerikos Valstijose šiam tikslui sukurta išankstinio įspėjimo sistema. Tačiau tiesa ta, kad užsikrėtė daugiau nei 2 000 žmonių ir daugiau nei 20 žmonių mirė. Žmonės turi žinoti, iš kur kilo ši bakterija. Jiems buvo pranešta, kad ši bakterija aptikta ant Ispanijoje užaugintų agurkų, ir to iš tikrųjų negalėjo nutikti, nes, kaip fekalinės kilmės bakterija, ji neturėjo patekti ant maisto produktų.

Dėl ekonominio žalos atlyginimo pasakytina, jog neabejotinai turi sumokėti tie, kas už tai atsakingi, o ne visi kiti žmonės. Galiausiai norėčiau pažymėti, kad Taryba visai nedalyvavo diskusijose šiuo klausimu.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę tarti žodį tokiose svarbiose diskusijose. Europos Sąjungos piliečiams reikia valdžios institucijų, kurios veiksmingai dirbtų daugelyje sričių, įskaitant kiekvienos ligos plitimo bet kurioje Europos Sąjungos dalyje prevenciją, ir tai suprantama. Tačiau visų pirma prevencinės paskirties agentūros, dirbančios sveikatos ir maisto saugos srityse, turi būti pasirengusios užkirsti kelią kilti panikai. Šios tarnybos turėtų būti visiškai nepriklausomos nuo valstybių narių administracijų, ir krizės atveju šioms tarnyboms netgi turėtų būti suteiktos galimybės veikti kartu su vykdomąja valdžia.

Šį kartą nesugebėjome išvengti panikos. Taigi turėjome milijoninių nuostolių, o Lenkijos ūkininkai taip pat susidūrė su krizės padariniais. Daržovių kainos Lenkijos rinkoje per savaitę sumažėjo dviem trečdaliais. Kiekvieną dieną daržovių augintojų nuostoliai siekia 2 mln. zlotų. Prieš keletą mėnesių paskelbėme visuotinį pavojų dėl kiaulių gripo. Tada Europos institucijos nesielgė tinkamai ir negalėjome užkirsti kelio panikai visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu vyksta panašus procesas.

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, turi vyrauti solidarumas: tai vienas iš Europos Sąjungos kertinių principų, tačiau solidarumas neturi tapti pasiteisinimu skirtingoms suinteresuotosioms šalims siekiant išvengti atsakomybės.

Neteisinga, kad Vokietijos valdžios institucijos iš pat pradžių, vos pasibaigus pirmajai spaudos konferencijai, nesugebėjo susitarti su Europos Sąjunga dėl šios tragedijos, kuri peržengė šalies sienas ir dėl kurios buvo neteisingai apkaltinti Ispanijos agurkų augintojai. Negalima svaidytis nepagrįstais kaltinimais, platinti nepatikrintą informaciją ir kelti tokią sumaištį. Negalima taip nepaisyti bendravimo krizės atveju principų. Todėl krizė virto isterija. Šie gandai ir tų pačių institucijų paskatinta raganų medžioklė padarė didelę žalą; tai byloja apie atsakomybės stoką. Ir vėl sugriautas vartotojų ir gamintojų pasitikėjimas.

Be to, pasistenkime užtikrinti, kad ši tragedija neatneštų didžiulių nuostolių, ir išmokime svarbias pamokas: turime nuspręsti, kaip galėtume geriausiai įgyvendinti tikrą tarpvalstybinio atsekamumo sistemą ir sukurti Europos komunikacijos skyrių ir krizės valdymo padalinį. Jei nedelsdami nepasimokysime iš šios nesėkmės, suprasime, kad 23 žmonės mirė veltui.

  John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti jums ir visiems prie šių diskusijų prisidėjusiems nariams. Neturėsiu pakankamai laiko, kad galėčiau aptarti kiekvieną įdomią išsakytą pastabą, tačiau galiu patikinti, kad atkreipėme dėmesį į šiame Parlamente išreikštą požiūrį. Kaip jau minėjau, šiandien dalyvausiu Žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje. Rytoj vyksiu į Berlyną, ir kartu su ten esančiais ekspertais dalyvausiu maisto saugos sektoriaus ir sveikatos sektoriaus koordinavimo posėdyje.

Mano pagrindinis rūpestis – kaip sustabdyti hospitalizavimą: tai pagrindinis ir svarbiausias tikslas. Didžiausią dėmesį skiriu mobilizacijai ir tam, kad būtų nustatytas protrūkio šaltinis. 2011 m. gegužės 30 d. sukūrėme krizės valdymo padalinį, taigi Komisijoje šiuo atžvilgiu buvo sutelktos visos pastangos. Visuomenės sveikatos departamentas mobilizavo Europos ligų ir prevencijos centrą (ECDC), o ECDC pradėjo dirbti krizės režimu, siekdamas kuo greičiau atlikti mokslinius vertinimus.

Komisija nedelsdama paprašė ECDC atlikti mokslinį vertinimą. Kasdieniuose susitikimuose su valstybių narių ekspertais Komisija suderino vertinimo priemones: bendrojo atvejo apibrėžties kūrimą, atvejo ataskaitas, pacientams skirtus klausimynus ir su higiena susijusius patarimus visuomenei; tai keletas per itin trumpą laiką pasiektų rezultatų.

Turime būti labai atsargūs ir viską tinkamai įvertinti. Kur kas lengviau visiems po krizės aptarinėti tai, kas įvyko, negu tinkamai reaguoti krizei dar tik prasidėjus. Turime būti apdairūs darydami pareiškimus ir reikšdami kritiką, nes, atkakliai reikalaudami – kaip ir elgiuosi – pagrįsti sprendimus patikimais įrodymais, neturėtume išgąsdinti tų asmenų, kurie raginami priimti rizikingus sprendimus, kartais itin sudėtingomis aplinkybėmis, ir baiminasi, kad vėliau nebūtų apkaltinti ir teisiami dėl tokių sprendimų. Manau, šis padėties valdymo aspektas labai svarbus.

Tai galima pasakyti ir apie platinamos informacijos tikrinimą ir kontroliavimą. Europoje turime sistemą, pagal kurią galime sparčiai paskleisti informaciją, o tam taikome subsidiarumo principą – žemiausią galimą lygmenį vertiname kaip pagrindą, nuo kurio turėtų prasidėti sparti komunikacija. Turime būti atsargūs, nes pradėjus laipsniškai stiprinti kontrolės ir patikrinimo lygį siekiant geriau patikrinti skleidžiamą informaciją nebus išlaikytas spartos principas, o tokiomis aplinkybėmis, turint omenyje sveikatą, kai į pavojų pastatyta gyvybė arba gresia mirtis, sparta itin svarbi.

Dėl informacijos galiu pažymėti, kad teikiame nenutrūkstamą informaciją, kai tik ją gauname. Šiuo atžvilgiu Komisijos nariai sutinka, kad suderinta ir sparti komunikacija – būtinas rizikos valdymo aspektas. Jei prisimenate, 2009–2010 m., atsižvelgę į su H1N1 susijusią patirtį, sukūrėme sistemą, skirtą ryšiams visuomenės sveikatos srityje koordinuoti, o ES Sveikatos saugumo komitetas turi ryšių atstovų tinklą. Į šį procesą reikia veiksmingiau įtraukti regioninius veikėjus, taip pat Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO). Kaip tik vakar kalbėjau telefonu su Margaret Chan, PSO generaline direktore, dėl šio informacijos koordinavimo aspekto ir visiško koordinavimo užtikrinimo prieš prasidedant komunikacijai.

Ištirsime tai, kas įvyko, atliksime nuodugnius tyrimus ir analizę. Kai tik įsitikinsime, kad užkrato plitimas sustabdytas, dėmesį sutelksime į tai, kas vyko informacijos srityje, atsižvelgiant į tyrimo protokolus ir tarpvalstybinį koordinavimą ištikus krizei, ir tada galėsime pareikšti nuomonę dėl to, ar reikia daugiau priemonių ir glaudesnio Europos lygmens koordinavimo. Tai gali būti dalinis atsakymas, tačiau, kaip minėjote, vyks įvairios diskusijos ir čia, Parlamente, ir valstybių narių lygmeniu.

Žalos atlyginimas bus aptartas šią popietę Žemės ūkio ministrų taryboje, ir esu įsitikinęs, kad mano kolega, Komisijos narys D. Cioloş, daro viską, kad būtų nustatyti ir parengti žalos atlyginimo būdai ir priemonės tiems ūkininkams, kurie nukentėjo dėl šios problemos.

PIRMININKAVO: ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  János Áder (PPE) , raštu. – (HU) Pastaruoju metu Vokietijoje kilęs skandalas dar kartą atkreipė dėmesį į tinkamos reguliavimo priežiūros trūkumus. Vartotojų pasitikėjimui maisto gamintojų stropumu, taip pat profesionalia priežiūros institucijų veikla dar kartą suduotas smūgis. Gerai veikiančioje teisinėje valstybėje vartotojai privalo tikėti, kad ant jų stalo atsiduriantis maistas, kaip ir tas, kurį jie patiekia savo vaikams, yra saugus valgyti. Deja, jau ne pirmą kartą tuo tenka suabejoti. Užtenka prisiminti Vengrijoje kilusį skandalą dėl užnuodytų pomidorų, tačiau galime paminėti ir sausio mėn. Vokietijoje kilusį skandalą dėl dioksinu užterštos kiaulienos. Visi šie liūdni įvykiai dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad valstybė turi sustiprinti reguliavimo institucijų atliekamus patikrinimus ir kuo griežčiau reikalauti pašalinti visus trūkumus ar piktnaudžiavimo atvejus. Galiausiai, visiškai nereikėtų tikėtis, kad piliečiai vietoj valstybės atliks šį darbą. Negalime tapti mokslininkais maisto srityje ar namuose įsirengti laboratorijų, kuriose galėtume tikrinti maisto produktus. Užuot taip elgusis, teisingas sprendimas būtų taikyti griežčiausias ribojamąsias priemones tiems subjektams, kurie pažeidžia taisykles, ir netgi nebijoti nutraukti įmonių veiklą.

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą aukų šeimoms. Aptariant artimiausią ateitį, ES ir valstybės narės išteklius turėtų skirti užkrato šaltiniui nustatyti siekiant sustabdyti protrūkį ir nuo šios ligos mirusių žmonių skaičių, taip pat atkurti vartotojų pasitikėjimą maisto grandine, nes be to nebus įmanoma įveikti ūkininkus apėmusios nevilties. Tam Europos maisto saugos tarnyba ir valstybių narių sveikatos apsaugos ministrai turi dirbti kartu. Tai vyko lėtai dėl Vokietijos pragaištingo krizės valdymo. Šiomis aplinkybėmis ES negali nepaisyti savo ūkininkų. Reikia sukurti mechanizmą, kuriuo remiantis būtų galima greitai atlyginti dėl didžiulio neigiamo krizės poveikio patirtą žalą, nes jau kyla pavojus daugelio ūkių išlikimui. Svarbiausia – vartotojų apsauga, tačiau turime pakoreguoti ir procedūras. Būtina nustatyti, kas turi paskelbti įspėjimą, kada ir kaip tai turi būti padaryta, nes tik tada bus galima išvengti informacijos chaoso, su kuriuo šiuo metu susiduriame. Toks chaosas turėjo pragaištingų padarinių, nors problemos šaltinis netgi nebuvo nustatytas. Be to, turime matyti aiškius europinių institucijų veiksmus.

  Ivo Belet (PPE), raštu. – (NL) Pirmiausia galvojame apie šios epidemijos aukas ir likusius išlaikomus asmenis. Ši pasibaisėtina padėtis neturi pasikartoti; turime kuo greičiau įsisavinti šią patirtį, kad ateityje galėtume sparčiau nustatyti šaltinį ir užtikrinti veiksmingesnį ir koordinuotesnį bendravimą. Šioje srityje patirta apgailėtina nesėkmė dėl ryšių ir menkų valstybių narių konsultacijų šiuo klausimu. Didelės dalies patirtos ekonominės žalos būtų buvę galima išvengti, jei per krizę ryšiai būtų buvę palaikomi rūpestingiau. Nukentėjusios įmonės turi teisę į žalos atlyginimą. Todėl pritariame Europos neatidėliotinos pagalbos fondo įkūrimui. Papildomų nacionalinės pagalbos priemonių poveikis gali būti prilygintas lūžusios rankos sugipsavimui ir vargu ar tai galėtų būti tikro Europos solidarumo pavyzdys. Kaip šį rytą minėjo Komisijos narys J. Dalli, tai nėra nacionalinė Vokietijos problema; tai Europos problema. Todėl išspręskime šią problemą Europos lygmeniu. Ši krizė yra ir puiki galimybė parodyti Europos piliečiams, kad Europa nepaliks bėdoje tokios su visuomenės sveikata susijusios nelaimės aukų.

  Sergio Berlato (PPE), raštu. – (IT) Tyrimas dėl E. coli protrūkio šaltinio pasirodė esąs sudėtingas. Daryta prielaida, kad infekcijos, Europoje lėmusios 20 žmonių mirtį ir nuo kurios vien tik Vokietijoje rimtai susirgo apytiksliai 300 žmonių, šaltinis buvo pupelių daigai, tačiau naujausi pupelių daigų tyrimo rezultatai buvo neigiami. Tiesioginis protrūkio padarinys – pastebimas vaisių ir daržovių vartojimo mažėjimas visoje Europoje. Nors šiuo metu dar neturime tikslių duomenų apie Europos sodininkystės sektoriuje patirtus nuostolius dėl E. coli protrūkio, šio sektoriaus patirta ekonominė žala akivaizdžiai nebus maža. Atsižvelgiant į tai, kad šia tema jau pateikiau parlamentinį klausimą, norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga turi įsipareigoti teikti pagalbą šio sektoriaus Europos augintojams ir taikyti priemones, kurios atitiktų krizės rimtumą. Be to, atkreipiu Komisijos dėmesį į tai, kad reikėtų apsvarstyti priemonių, kuriomis siekiama pagerinti vaisių ir daržovių laikymą, įdiegimą ir padidinti pakavimo kontrolę.

  Spyros Danellis (S&D), raštu. – (EL) Maisto saugai ES jau antrą kartą per šešis mėnesius tapus viena iš naujienų temų, taip pat esant tokiam dideliam mirtingumo lygiui, tai jau ne maisto skandalas, o maisto krizė. Praėjo dvi savaitės, skubėjome grūmoti pirštu ir sukūrėme patikimumo problemą dar net nenustatę protrūkio šaltinio.

Pakenkėme augintojams, kurie, nors ir tinkamai atliko savo darbą, atsidūrė atpirkimo ožio vietoje ir dar šiandien susiduria su viso to padariniais. Pakenkėme Europos ir kitų vartotojų pasitikėjimui. Sukūrėme prekybinių santykių ir vidinės sanglaudos spragą. Ši krizė verčia suabejoti pačiu Europos žemės ūkio modeliu, ja patikrintas ir vidaus rinkos veikimas. Neužtenka pasakyti, kas ir dėl ko yra kaltas. Komisija turėtų imtis ilgalaikių taisomųjų priemonių, iš kurių viena būtų atsekamumas, ir tai turėtų tapti svarbiausiu tikslu.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Diskutuojant šia tema reikia atsižvelgti į keletą svarbių punktų, ir čia turiu omenyje tai, kas piliečiams kelia susirūpinimą.

Pirma, Europos vartotojai turi teisę žinoti, ką valgo. Taigi būtina užtikrinti, kad Europos lygmeniu būtų galima atsekti žemės ūkio produktus nuo ūkio, kuriame jie buvo užauginti, iki pat jų patekimo ant stalo.

Antra, turime paraginti Vokietiją dėti visas pastangas, kad būtų nustatyta bakterijos kilmė. Todėl pritariu Komisijos sprendimui išsiųsti ekspertus į Vokietiją. Tačiau Komisija turi veikti plačiau ir patikrinti, ar visos kontrolės, analizės ir mokslinių tyrimų sistemos panaudotos tinkamai, nes turime pagerinti ir sustiprinti įspėjimo apie maisto produktus mechanizmus.

Trečia, visoje Europoje būtina atlikti auditą užtikrinant, kad stebėjimo sistemos būtų veiksmingos.

Ketvirtas ir paskutinis punktas – nepamirškime ūkininkų, su kuriais pasielgta netinkamai ir kurie buvo be jokios kaltės neteisingai įtariami! Dar daugiau ūkininkų nukentės dėl vartotojų pasitikėjimo stokos. Todėl Europa turi susivienyti ir taikyti tinkamas žalos atlyginimo priemones.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Diskusijose dėl EHEC protrūkio ES valstybėse narėse norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ES ir ES nepriklausančių šalių sprendimu buvo uždarytos sienos, siekiant apsaugoti rinką nuo daržovių iš šalių, kuriose slypi tariamas infekcijos šaltinis. Iš daržovių augintojų gaunama informacija kelia susirūpinimą. Pardavėjai pastebi, kad vartotojai visai nesidomi agurkais, pomidorais ir kitomis daržovėmis. Patiriami didžiuliai finansiniai nuostoliai, nes pardavėjai priversti išmesti visas prekes arba parduoti daug pigiau nei už šias prekes buvo sumokėta. Augintojai atsisako auginti daržoves, t. y. keičia savo produkciją į ką nors kita, o tai, savo ruožtu, reiškia priverstinį darbuotojų atleidimą. Jei prognozės ir toliau kels tiek daug susirūpinimo ir nenustatysime infekcijos šaltinio, verslas dėl likvidumo stokos bus priverstas sustabdyti prekybą. Manau, Europos Sąjunga turi administracinių priemonių, su kuriomis tokiais atvejais galima reaguoti sparčiai, todėl turėtume apsvarstyti, kaip pagerinti sistemą, kad ši taptų veiksmingesnė. Pasitelkę šias priemones, turėtume kuo greičiau surasti infekcijos šaltinį, kad daržovių augintojai nepatirtų dar didesnių nuostolių.

  Katarína Neveďalová (S&D), raštu. – (SK) Visuomenė turi pamažu susitaikyti su tuo, kad kiekvienais metais kyla kokia nors epidemija: iš pradžių kilo paukščių gripas, vėliau – kiaulių gripas, o dabar susiduriame su bakterija ant šviežių daržovių.

Ši epidemija jau pareikalavo aukų ir sukėlė didžiulių finansinių nuostolių. Manau, didžiausias skirtumas, palyginti su ankstesnėmis epidemijomis, yra tas, kad vis dar galutinai nenustatėme infekcijos šaltinio – iš pradžių tai buvo (ispaniški) agurkai, o dabar kalbame apie (vokiškus) pupelių daigus.

Be to, keliami klausimai dėl valstybių narių padarytų klaidų. Tai Vokietijos padarytos klaidos, nes ši šalis atsisakė Komisijos pagalbos ir mėgino pati įveikti krizę. Neteisingi kaltinimai lėmė didžiulius Ispanijos ūkininkų finansinius, ir ne tik jų, o tikriausiai ir viso žemės ūkio sektoriaus nuostolius.

Vakar Europos Komisija pasiūlė skirti 150 mln. EUR kompensaciją tiems ūkininkams, kurie patyrė nuostolius dėl Vokietijoje kilusios žarnyno infekcijos. Manau, labai svarbu susitarti dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant į klaidas, pvz., padarytas Ispanijos atveju. Pastarojo meto įvykiai rodo, kad vienintelė žala – Europos ūkininkų patirti finansiniai nuostoliai. Tačiau neturime pamiršti, kad didžiausia kaina, kurią sumokėjome per šią epidemiją, yra dešimtys aukų įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Privalome imtis veiksmų, kad būtų išvengta panašių klaidų ir protrūkių.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Pirmasis paaiškinimas, kurio reikia dėl čia, Parlamente, pateiktos pastabos, yra tai, kad susidūrus su tokia krize žemės ūkio politika – ne problema, o greičiau sprendimas. Europos vartotojai įpratę pasitikėti prekybos centrų lentynose randamu maistu, nes Europos gamintojai privalo laikytis aukščiausių kokybės standartų pasaulyje. Tačiau ši krizė atskleidė, kad Europos sistema nėra patikima ir kad esame labai pažeidžiami. Iš tiesų, pirmiausia turime galvoti apie aukas. Tai, kas įvyko, yra tragedija. Tačiau taip pat turime galvoti apie pagalbos priemones, kurias reikia taikyti, kad nebūtų prarasta tūkstančiai darbo vietų ūkiuose ir, svarbiausia, nežlugtų visas sektorius.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Naujasis maisto skandalas, kai nustatyta labai toksiška bakterija, jau nusinešusi dešimtis gyvybių ir labai pakenkusi tūkstančių darbuotojų sveikatai, prisideda prie ilgo ir, panašu, nesibaigiančio maisto skandalų ES sąrašo. Iš tiesų, tai tarptautinių bendrovių, kurios nuodija maisto grandinę ir aukoja žmogaus gyvybę ir darbuotojų sveikatą dėl didesnio pelno, nusikaltimas. Naujoji maisto epidemija rodo, kad ES negali ir nesistengia apsaugoti žmogaus gyvybės ir visuomenės sveikatos, nes, kaip tarpvalstybinė monopolijų sąjunga, pažadėjo tarnauti ir saugoti kapitalistų pelną, o ne darbuotojų gyvybę. Vienintelis nepagrįstų, pateiktų be jokių teisinių įrodymų, kaltinimų, kuriuos Vokietijos valdžios institucijos pateikė mažiems ir vidutiniams pietinių ES valstybių ūkiams, o ES skubotai patvirtino, padarydama labai didelę žalą tų šalių ūkininkams, tikslas buvo nuslėpti ir nutylėti nevisuomenišką ir pavojingą bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pobūdį ir ES, buržuazinių vyriausybių ir monopolijų grupių, nesidrovinčių darbuotojams pateikti itin toksiškus maisto produktus, kurie pavojingi sveikatai, atsakomybę, tikėdamiesi, kad tai padidins kapitalistų pelną.

  Kathleen Van Brempt (S&D), raštu. – (NL) Dėl atsako į EHEC protrūkį Šiaurės Vokietijoje kyla svarbių klausimų. Visų pirma, turime apsvarstyti šio protrūkio priežastis ir veiksnius, su kuriais susidurta mėginant sustabdyti šį protrūkį. Ar galvijų pašaruose naudojama per daug antibiotikų? Ar tai pernelyg intensyvi žemdirbystė, kuri mums visiškai nenaudinga? Kokiu mastu reikia pagerinti ženklinimą ir atsekimą? Tai svarbūs klausimai, ypač dabar, kai artėja bendros žemės ūkio politikos peržiūra.

Be to, tapo akivaizdu ir tai, kad Europos krizės valdymo sistema, skirta maisto produktų krizėms valdyti, turi svarbių trūkumų. Ypač tokiomis aplinkybėmis, kai be federacinės vyriausybės regione yra dar dvi atsakingos ministerijos, vyrauja per didelis susiskaidymas ir itin trūksta aiškumo, turint omenyje per krizę taikomą modelį ir komunikaciją. Ištikus tokiai krizei ir vartotojams, ir maisto produktų gamintojams labai svarbu, kad kuo greičiau būtų sukurtas Europos lygmens koordinavimo padalinys, kuris ir rūpintųsi komunikacija, ir koordinuotų mokslinius tyrimus. Tai sudarytų sąlygas spartesniam ir veiksmingesniam protrūkio priežasčių tyrimui, taip pat leistų pasinaudoti kitų Europos tyrėjų žiniomis ir laboratorijomis.