Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/0272(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0156/2011

Debatai :

Balsavimas :

PV 07/06/2011 - 8.3
CRE 07/06/2011 - 8.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0248

Diskusijos
Antradienis, 2011 m. birželio 7 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
PV
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Inés Ayala Sender (A7-0190/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Visų pirma siūlomas kandidatas turi politinės patirties, taip pat auditavimo ir finansinės patirties, nors pastaroji galbūt nėra tokia didelė, kokios būtų galima tikėtis. Balsuoju už šį kandidatą, tačiau manau, kad reikia geriau apsvarstyti, kokią kvalifikaciją privalo turėti Audito Rūmų nariai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Pritariau siūlomai H. G. Wessbergo kandidatūrai į Audito Rūmų narius, nes jis daugiau negu 30 metų dirbo darbą, susijusį su Švedijos valstybinių institucijų valdymu aukščiausiuoju lygmeniu ir vadovavimu privačioms įmonėms. Didelę savo karjeros dalį skyrė siekiui pagerinti sąlygas Švedijos privačioms įmonėms – vadovavo organizacijoms, kurios visuomeniniame gyvenime atstovauja pramonės įmonių interesams. Tiek kaip politikas, tiek kaip valstybės tarnautojas yra įgijęs ir didelę darbo valstybės tarnyboje patirtį. Jis ėjo nepriklausomos vyriausybinės agentūros Švedijos įmonių registracijos biuro generalinio direktoriaus pareigas ir kelis kartus yra dirbęs valstybės sekretoriumi. Todėl ir esu įsitikinusi, kad jis turi šioms pareigoms eiti reikalingas savybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Iš H. G. Wessbergo pateikto gyvenimo aprašymo dėl jo skyrimo Audito Rūmų nariu matyti, kad jo įgūdžiai ir patirtis tikrai atitinka šioms pareigoms eiti reikalingus techninius ir mokslinius standartus. Visų pirma dėl H. G. Wessbergo įsipareigojimo privačiojo sektoriaus verslo struktūrai jo kandidatūra ypač tinka ES teisės ir konkrečių tiek rinkos, tiek Europos žmonių poreikių pusiausvyrai užtikrinti. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl Europos Parlamento sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Balsavau už Švedijos siūlomą H. G. Wessbergo kandidatūrą tapti Audito Rūmų nariu ir pakeisti L. Heikensteną. Kai 2011 m. gegužės 24 d. H. G. Wessberg dalyvavo Biudžeto kontrolės komitete vykusiame pokalbyje, Parlamento nariai gyrė jo ankstesnės veiklos rezultatus, pasiektus ir privačiajame, ir viešajame sektoriuje. Jeigu bus paskirtas, H. G. Wessberg eitų pareigas iki Švedijos įgaliojimų pabaigos, t. y. iki 2012 m. kovo mėn., o paskui galėtų būti perrinktas kitai šešerių metų kadencijai. Linkiu jam visokeriopos sėkmės einant savo naujas pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Linkiu H. G. Wessbergui visokeriopos sėkmės einant svarbias pareigas, kurioms jis buvo pasirinktas, ir esu įsitikinęs, kad jis visiškai atsidavęs ir kompetentingai vykdys pareigas, į kurias dabar buvo paskirtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Kaip tikėtasi, dėl Švedijos kandidato į Audito Rūmų narius klausymo problemų nebuvo. Kaip paaiškėjo per balsavimą, galutinis rezultatas buvo minimaliai palankus kandidatui. Jis turėjo darbo ministerijose, taip pat darbo privačiajame sektoriuje patirties. Be to, jis dirbo gynybos sektoriuje, aukštu lygmeniu tvarkė finansus ir biudžetus, taip pat buvo Švedijos narystės ES šalininkas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsuodamas parėmiau siūlomą H. G. Wessbergo kandidatūrą tapti Audito Rūmų nariu. H. G. Wessberg pakeis L. Heikensteną, kuris išėjo iš šio darbo siekdamas tapti Nobelio fondo vykdomuoju direktoriumi. H. G. Wessberg savo pareigas pradės eiti Ministrų Tarybai, numatytai 2011 m. birželio 10 d., penktadienį, jį oficialiai paskyrus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Audito Rūmai – tai institucija, kuri tikrina Europos Sąjungos pajamas ir išlaidas, siekdama patikrinti jų teisėtumą ir ar gerai valdomi finansai. Jie veikia visiškai nepriklausomai. Atsižvelgiant į tai skiriant asmenis šios institucijos nariais turi būti vadovaujamasis sugebėjimų ir nepriklausomumo kriterijais. Iš Švedijos atvykęs H. G. Wessberg pateikė savo gyvenimo aprašymą, raštu užpildė klausimyną ir dalyvavo Biudžeto kontrolės komitete vykusiame pokalbyje. Jis argumentuotai pagrindė savo skyrimą į Audito Rūmus ir nurodė, kad galėtų sumaniai ir nepriklausomai atlikti savo pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0103/2011), atsižvelgdamas į tai, kad savo 2011 m. gegužės 24 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius, atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį ir atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0190/2011);

kadangi H. G. Wessbergo kandidatūra atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

teikia teigiamą nuomonę dėl pasiūlymo skirti H. G. Wessbergą Audito Rūmų nariu; paveda pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti Audito Rūmams bei kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

Balsavau prieš, nes manau, kad siūlomoms pareigoms galima rasti profesiniu požiūriu tinkamesnį asmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl siūlomos H. G. Wessbergo kandidatūros į Audito Rūmų narius. Priimdama sprendimą dėl šio pasirinkimo rėmiausi visais pateiktais duomenimis, įskaitant prie šio pranešimo pridėtus jo atsakymus į kandidatams į Audito Rūmų narius pateikiamą klausimyną, nes iš jų matyti, kad kandidatūra atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir būtinybę Audito Rūmų nariams būti visiškai nepriklausomiems. Todėl pritariu siūlomai H. G. Wessbergo kandidatūrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Audito Rūmams gali būti naudinga H. G. Wessbergo institucijų finansų valdymo patirtis. Šis kandidatas atitinka Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o iš jo gyvenimo aprašymo matyti, kad jis valstybinėse institucijose ir privačiose įmonėse ėjo aukštas finansų valdymo ir biudžeto kontrolės pareigas. Iš kandidato atsakymų į klausimyną matyti, kad jis rimtas ir labai motyvuotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Man buvo malonu palaikyti Švedijos kandidatą į Audito Rūmų narius.

 
  
  

Pranešimas: Diana Wallis (A7-0196/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinimai pateikti dar 2004 m., o tai reiškia, jog jie buvo pateikti prieš Á. Hankiss tampant šio Parlamento nare, balsuoju už jos Parlamento narės imuniteto atšaukimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Pritariu pranešėjos rekomendacijai svarstomu atveju atšaukti Á. Hankiss imunitetą. Jos nagrinėjama byla buvo iškelta dėl dar 2004 m. įvykusio incidento, kai ji dar nebuvo Europos Parlamento narė. Todėl akivaizdu, kad negali būti taikomos Darbo tvarkos taisyklės, susijusios su Parlamento nario imunitetu ir privilegija, taigi jos imuniteto atšaukimas atitinka taisykles, pagal kurias reglamentuojami instituciniai ir teisiniai šio Parlamento reikalai.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Budos centrinis apygardos teismas (Budapeštas) prašo Europos Parlamento panaikinti Parlamento narės Á. Hankiss imunitetą dėl perduotos nagrinėti iš naujo baudžiamosios bylos. Privati kaltintoja apkaltino Á. Hankiss, kad ji tariamai nusikalto viešai įžeidusi garbę ir ypač paniekinusi mirusio asmens, kaltintojos tėvo, atminimą. Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais ir laikydamasi Teisės reikalų komiteto darbo tvarkos taisyklių manau, kad šiuo atveju būtų tikslinga atšaukti imunitetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) D. Wallis teigia, kad Europos Parlamentas savo narių imuniteto atšaukimo klausimu visada taiko tuos pačius principus. Tai ciniškas melas. Su manimi susijusiu atveju 2010 m. Teisingumo Teismas nusprendė, kad Parlamentas pažeidė mano, kaip Parlamento nario, teises – praėjusį mėnesį jis jas vėl pažeidė lygiai tokiu pat pagrindu!

Jai sakyti, kad Parlamento nario imunitetas turėtų būti atšauktas, nes pastabos, dėl kurių ji yra kritikuojama, nesusijusios su jos parlamentine veikla, teisiniu požiūriu reiškia sakyti visišką nesąmonę. Jeigu taip būtų buvę, teisiniai veiksmai nebūtų įmanomi! Tai yra dabartinio 8 straipsnio pagrindas. Iš esmės 9 straipsnis taikomas veiklai, nepriklausančiai šio Parlamento kompetencijai! Dabar Parlamentas išsaugo arba atšaukia imunitetą priklausomai nuo atmosferos: vienu atveju jis jį atšaukia dėl politinių pažiūrų, tačiau kitu atveju jį išsaugo dėl tariamo mokesčių vengimo, jį vertindamas kaip fumus persecutionis pavyzdį. Kadangi esu stipriau prisirišęs prie žodžio laisvės nei šio Parlamento pseudodemokratai, nuolat atsisakysiu atšaukti vieno iš savo bet kurios frakcijos kolegų Parlamento narių imunitetą dėl to, kad išreiškė savo nuomonę, kad ir kiek ji skirtųsi nuo mano nuomonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Atsakingas komitetas rekomenduoja atšaukti parlamentinį imunitetą (vienbalsiai), nes Budos centrinis apygardos teismas (Budapeštas) prašo Europos Parlamento panaikinti EP narės Ágnes Hankiss imunitetą dėl baudžiamosios bylos, kuri 2009 m. lapkričio 12 d. Vengrijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo perduota nagrinėti iš naujo. Privati kaltintoja kaltina Ágnes Hankiss viešu garbės įžeidimu (Vengrijos baudžiamojo kodekso 179 straipsnis) ir ypač mirusiojo asmens, kaltintojos tėvo, atminimo paniekinimu (Vengrijos baudžiamojo kodekso 181 straipsnis) dėl 2004 m. sausio 23 d. laidoje „Péntek 8 mondatvadász“ padaryto pareiškimo. 2009 m. lapkričio 12 d. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad iš tiesų buvo pažeistos materialinės baudžiamosios teisės normos ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Budos centriniame apygardos teisme. Pastarasis teismas turi iš naujo išnagrinėti bylą, atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo nutartyje patektus argumentus. Budos centrinis apygardos teismas pradėjo iš naujo nagrinėti bylą 2010 m. kovo 31 d. Tą pačią dieną procesas buvo sustabdytas, nes Ágnes Hankiss, kaip Europos Parlamento narė, turi parlamentinį imunitetą. Atitinkamą prašymą dėl imuniteto atšaukimo teismas pateikė 2010 m. liepos 6 d.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šmeižtu kaltinamos Parlamento narės Á. Hankiss imuniteto atšaukimą. Á. Hankiss imunitetas buvo panaikintas dėl to, kad svarstomi įvykiai įvyko 2004 m. prieš ją išrenkant į Europos Parlamentą (2009 m. liepos mėn.), ir dėl to, kad byla nesusijusi su jos, kaip Parlamento narės, veikla.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Parlamento nario imunitetas įprastoms baudžiamosioms byloms netaikomas. Á. Hankiss gali būti teisiama nekylant abejonių dėl jos parlamentinės veiklos. Balsavau už jos imuniteto atšaukimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Kadangi Á. Hankiss pagal Vengrijos baudžiamojo kodekso 181 straipsnį kaltinama tariamu šmeižtu dėl 2004 m. sausio 23 d. laidoje padaryto pareiškimo, balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Per 2010 m. rugsėjo 6 d. posėdį Pirmininkas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalimi, pranešė, kad jis gavo 2010 m. liepos 6 d. Budapešto centrinio apygardos teismo laišką, kuriame prašoma atšaukti Parlamento narės Ágnes Hankiss imunitetą. Pagal tą patį straipsnį Pirmininkas perdavė prašymą Teisės reikalų komitetui. Šiame Teisės reikalų komiteto pranešime, dėl kurio balsuota vienbalsiai, daroma išvada, kad ši byla nesusijusi su politine Á. Hankiss, kaip šio Parlamento narės, veikla. Ši byla iš tikrųjų susijusi su pareiškimu, padarytu 2004 m., kai ji dar nebuvo išrinkta šio Parlamento nare. Pranešėja taip pat neaptiko jokių fumus persecutionis prielaidos įrodymų: t. y. pakankamai rimtų ir tikslių įtarimų, kad ieškinys buvo pateiktas siekiant pakenkti Parlamento narės politinei reputacijai. Todėl pritariau Teisės reikalų komiteto pasiūlymui ir balsavau už Parlamento narės Á. Hankiss imuniteto atšaukimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) 2010 m. liepos 6 d. Budos centrinis apygardos teismas (Budapeštas) atsiuntė prašymą panaikinti Á. Hankiss imunitetą dėl baudžiamosios bylos, kuri 2009 m. Vengrijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo perduota nagrinėti iš naujo. Po laidoje padaryto pareiškimo 2004 m. sausio 23 d. Á. Hankiss buvo apkaltinta tariamu viešu garbės įžeidimu ir ypač mirusio asmens atminimo paniekinimu.

2009 m. kovo 25 d., nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka Budapešto municipalinis teismas Á. Hankiss išteisino dėl kaltinimų, tačiau 2009 m. lapkričio 12 d. Vengrijos Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo Budos centriniame apygardos teisme. 2010 m. kovo 31 d. byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo, tačiau tą pačią dieną nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl Parlamento narės Á. Hankiss imuniteto. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad byla nesusijusi su politine Á. Hankiss, kaip Parlamento narės, veikla, nes ji susijusi su pareiškimu, padarytu tada, kai ji dar nebuvo išrinkta Parlamento nare, balsavau už jos Parlamento nario imuniteto atšaukimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už. Ši byla susijusi su kaltinimu šmeižtu, kuris susijęs ne su Á. Hankiss, kaip Parlamento narės, veikla, o su 2004 m. pareiškimu, kuris buvo padarytas tada, kai ji dar nebuvo išrinkta Parlamento nare. Pranešėja taip pat neaptiko jokių fumus persecutionis prielaidos įrodymų.

 
  
  

Pranešimas: Jan Zahradil (A7-0156/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes į jį įtrauktas Komisijos tikslas supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę teisinę aplinką, visų pirma supaprastinant muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tekstilės gaminių importuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu.(IT) Reglamentas (EEB) Nr. 1541/98 ir Reglamentas (EEB) Nr. 3030/93, kurie iš pradžių buvo priimti siekiant tekstilės sektoriuje įgyvendinti politikos priemones, dabar tapo atgyvenusiomis priemonėmis, kuriomis varžoma laisvoji rinka ir kurios yra prastai pritaikytos naujoje reguliavimo aplinkoje vykstantiems pokyčiams.

Dar visai neseniai galiojo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalių narių kilmės importo kiekybiniai apribojimai kartu su specialiomis apsaugos nuostatomis, taikomomis iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamiems tekstilės gaminiams. Šie apribojimai buvo panaikinti 2005 m. nustojus galioti PPO sutarčiai, o 2008 m. buvo panaikintos ir Kinijai taikomos nuostatos. Todėl iki šiol vienintelis veiksmingas būdas išvengti rinkos iškreipimo ir toliau kontroliuoti tekstilės importą – tokiam importui taikyti tikrinimo procedūrą, pagal kurią reikalaujama nurodyti kilmės šalį. Tokia nuoroda iš esmės yra įtraukta į pasiūlymą dėl reglamento dėl kilmės žymėjimo „made in“, kuris šiame Parlamente buvo patvirtintas 2010 m. spalio 21 d. ir kuriame nustatomas kontrolės mechanizmas ir siekiama supaprastinti galiojančius teisės aktus, siekiant sukurti įmonėms bei vartotojų apsaugai palankesnę ir aiškesnę teisinę aplinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1541/98 dėl tam tikrų tekstilės gaminių, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje ir išleidžiamų į laisvą apyvartą Bendrijoje, kilmės įrodymo ir dėl tokio įrodymo pripažinimo sąlygų ir kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių. Pasaulio prekybos organizacijai 2005 m. panaikinus šalių narių kilmės importo apribojimus, Europos Sąjunga taip pat turi supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę aplinką, visų pirma supaprastinant muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikri tekstilės produktų importuotojai, kurių gaminiai išleidžiami į laisvą apyvartą Bendrijoje. Manau, kad minimi pakeitimai užtikrins importui taikomų taisyklių vienodumą ir suderins tekstilės importui taikomas taisykles su kitiems pramonės gaminiams taikomomis taisyklėmis, kas turėtų sustiprinti bendrą šios srities teisės aktų nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Pritariau J. Zahradilio pranešimui, nes manau, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 1541/98 dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo tikslas buvo pasiektas. 1998 m. Tarybos reglamente nustatytos tekstilės gaminių importo kontrolės priemonės ir taip sudarytos sąlygos įgyvendinti PPO sutartį. 2005 m. nustojus galioti PPO sutarčiai ir 2008 m. – specialioms apsaugos priemonėms, Tarybos reglamento tikslas buvo pasiektas, nors juo nustatytas importo ribojimo priemones galima valdyti taikant kitas priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Nors teisės aktų supaprastinimo požiūriu šių reglamentų panaikinimas gali atrodyti teigiamas ir palankiai vertintinas žingsnis, kita vertus, jis reikštų, kad mūsų tekstilės pramonė netenka vis dar galiojančių gynybos nuo nesąžiningos tokių šalių kaip Kinija konkurencijos formų.

Neatrodo, jog pasiteisins pranešėjo argumentai, kad būsimas teisės aktas dėl kilmės žymėjimo „made in“ ir naujos Pasaulio prekybos organizacijos sutartys netrukus taps tinkamais mūsų pramonės gynimo problemos sprendimais: vis dar laukiame, kada Taryba reaguos kilmės žymėjimo klausimu, tačiau neatrodo, kad ji turi bent kokį norą patvirtinti reglamentą, kurį praėjusį rudenį šis Parlamentas patvirtino didžiąja balsu dauguma. Tikrai atrodytų, kad prieš mums naikinant senus teisės aktus būtų išmintingiau palaukti, kol bus aiški teisinė sistema, pagal kurią būtų reglamentuojamas būsimas tam tikrų tekstilės gaminių importas iš Tolimųjų Rytų. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes jo pagrindinis tikslas yra panaikinti šiuo metu galiojantį ES reglamentą, nustatantį papildomus reikalavimus įrodant importuojamų į ES tekstilės produktų kilmę ir taip supaprastinti galiojančius teisės aktus ir sudaryti verslui palankesnę bei aiškesnę aplinką. Iki Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) 2008 m. panaikinant suvaržymus tekstilės gaminių importui iš Kinijos, ES iš tiesų buvo reikalingas teisinis instrumentas, kuriuo remiantis būtų galima sureguliuoti prekybą su trečiosiomis šalimis ir taip apsaugoti ES vidaus rinką ir jos gamintojus. Tačiau šiuo metu tokios sudėtingos administracinės procedūros nebėra proporcingos, juolab, kad kitas ES reglamentas nustato pareigą muitinės dokumentuose nurodyti produkto kilmės šalį prieš paleidžiant jį laisvai cirkuliuoti ES rinkoje, o taip pat ES šiuo metu yra stiprinama vartotojų apsauga didinant jiems pateikiamos informacijos kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Esu už Tarybos reglamento dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo panaikinimą, nes manau, kad reikia stengtis supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant įmonėms sukurti aiškesnę teisinę aplinką. Tačiau norėčiau pridurti, kad manau, jog svarbu išsaugoti alternatyvius tokių produktų importo į ES kontrolės mechanizmus, kad būtų galima išvengti rinkos iškraipymo dėl tokio importo didėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Iš esmės esu už mažesnį biurokratizmą ir administravimo supaprastinimą. Kai kalbama apie anachronizmų problemos sprendimą, esu visiškai už tai. Taip yra ir šiuo atveju. Tiesą sakant, nereikalingos administracinės naštos buvimas, kaip buvo ir tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymų atvejais, kai nebuvo kiekybinių šių gaminių importo į Europą apribojimų, arba tais atvejais, kai buvo būtina pateikti importo leidimą, tik kliudė lengvam tarptautinės prekybos srautų judėjimui, kuris yra mūsų tikslas. Kita vertus, nors tai nėra tiesiogiai susiję su šia priemone, taip pat norėčiau pabrėžti, kad svarbu išlaikyti status quo dabartinių Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių atžvilgiu, ypač kai jos susijusios su pasauline tekstilės gaminių ir drabužių rinka, labai konkrečiai – su tekstilės gaminių ir drabužių importo į ES taisyklių pakeitimais, atliekamais didelio įvairių valstybių narių ekonomikos nuosmukio metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Komisijos pasiūlymu prisidedama prie pernelyg didelės administracinės naštos ir papildomų išlaidų mažinimo įmonėms labiau suvienodinant tam tikrų gaminių importo taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Tarybos reglamento (EB) Nr. 1541/98 panaikinimu siekiama panaikinti importuotojams tenkančią prievolę pateikti tam tikrų gaminių kilmės įrodymus. Kadangi šiuos gaminius galima laisvai importuoti, akivaizdžiai nebūtina įrodyti jų kilmės, tačiau dar yra tam tikrų abejonių dėl šios palengvinimo priemonės. Negaliu nepabrėžti, kad reikia užtikrinti Europoje parduodamų produktų kokybę ir garantuoti saugumą tiems, kurie juos vartoja. Be paprasčiausio ne iš Europos Sąjungos šalių įvežamų tekstilės gaminių kilmės žinojimo, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos standartų ir kad būtų neleidžiama žaliavoms ir perdirtiems produktams patekti į Europos Sąjunga ir juos joje pardavinėti nesilaikant būtinųjų sąlygų. Taip pat manau, kad išsiaiškinti tekstilės gaminiams gaminti naudojamų produktų tipą yra svarbiau nei nustatyti, ar juos gaminant laikomasi konkurencijos taisyklių ir paisoma darbininkų orumo bei teisių, nes atvejų, kai jos pažeidžiamos, vis daugėja. Tai turi nepageidaujamą poveikį patiems darbininkams ir Europos tekstilės sektoriaus, ypač Portugalijos, gyvybingumui, nes jis buvo priverstas konkuruoti su gamintojais, kurie sistemingai nesilaiko tokių taisyklių ir teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1541/98 dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo ir dėl tokio įrodymo pripažinimo sąlygų ir kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių. Dėl pakeitimų, dabar įtrauktų į reguliavimo aplinką, ypač padidėjus importui iš Kinijos Liaudies Respublikos, prekybos politikos priemones galima tobulinti diegiant tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių kontrolės priemones. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad, gerokai patobulinus vartotojams teikiamą informaciją, visų valstybių narių piliečiai galės rinktis remdamiesi informacija ir atsakingai, taip pat jie galės rinktis ES gaminamus produktus.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiuo pranešimu patvirtintu Komisijos pasiūlymu siekiama supaprastinti muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikrų tekstilės gaminių, išleidžiamų į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje, importuotojai. Šiuo tikslu jame siūloma panaikinti tam tikrų trečiųjų šalių kilmės tekstilės gaminių ir tekstilės prekių kilmės įrodymų pripažinimo sąlygas. Jame reglamentuojamų produktų sąrašas yra platus ir į jį įeina: šilkas; vilna; kitas augalinės kilmės tekstilės pluoštas; sintetinės arba dirbtinės gijos; veltinis ir neaustinės medžiagos; kilimai ir tekstilinės grindų dangos; specialieji audiniai, nėriniai, apmušalai ir siuviniai; megzti arba nerti vąšeliu audiniai; drabužiai ir drabužių priedai; daugelis kitų gaminių. Panaikinus kiekybinius importo apribojimus ir specialiąsias apsaugos nuostatas, tokiose šalyse kaip Portugalija tarptautinės prekybos tekstilės gaminiais pasekmės tapo puikiausiai žinomos.

Šiuo pasiūlymu, atitinkančiu ankstesnes priemones, siekiama dar palengvinti pagrindinių Europos importuotojų, kurie yra jos pagrindiniai paramos gavėjai, gyvenimą, nes jie galės gauti žaliavas ir pigius gatavus produktus, nors ir bus aukojama nacionalinė pramonė ir tūkstančiai darbo vietų. Senas pageidavimas, kad būtų žymima kilmės šalis ir būtų pateikiama informacija apie įvairių prekių kilmę, buvo atidėtas nepaisant to, kad jis jau buvo šio Parlamento rezoliucijų, paskutinė iš kurių buvo patvirtinta 2010 m., tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiuo pranešimu patvirtinamas Komisijos pasiūlymas siekiant supaprastinti muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikrų tekstilės gaminių, išleidžiamų į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje, importuotojai.

Taigi, jame siūloma panaikinti tam tikrų trečiųjų šalių kilmės tekstilės gaminių ir tekstilės prekių kilmės įrodymų pripažinimo sąlygas. Jame reglamentuojamų produktų sąrašas yra platus ir į jį įeina: šilkas; vilna; kitas augalinės kilmės tekstilės pluoštas; sintetinės arba dirbtinės gijos; veltinis ir neaustinės medžiagos; kilimai ir tekstilinės grindų dangos; specialieji audiniai, nėriniai, apmušalai ir siuviniai; megzti arba nerti vąšeliu audiniai; aprangos ir drabužių priedai.

Panaikinus kiekybinius importo apribojimus ir specialiąsias apsaugos nuostatas, tokiose šalyse kaip Portugalija tarptautinės prekybos tekstilės gaminiais pasekmės tapo puikiausiai žinomos.

Šiuo pasiūlymu, atitinkančiu ankstesnes priemones, siekiama dar palengvinti pagrindinių Europos importuotojų, kurie yra jos pagrindiniai paramos gavėjai, gyvenimą, nes jie galės gauti žaliavas ir pigius gatavus produktus, aukojant nacionalinę pramonę ir tūkstančius darbo vietų.

Senas pageidavimas, kad būtų žymima kilmės šalis ir būtų pateikiama informacija apie įvairių prekių kilmę, buvo atidėtas nepaisant to, kad jis jau buvo šio Parlamento rezoliucijų, paskutinė iš kurių buvo patvirtinta 2010 m., tikslas, dėl to apgailestaujame.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Komisija siekia, be kita ko, remti importo taisyklių suvienodinimą – tekstilės importo taisykles suderinti su kitų pramonės produktų importo taisyklėmis. Taip turėtų būti pagerinta bendra šios srities teisinės aplinkos sanglauda. Ši teisinė priemonė, kuri turi būti panaikinta, susijusi su tam tikrų trečiųjų šalių kilmės tekstilės dirbinių ir tekstilės gaminių kilmės įrodymų pripažinimo sąlygomis. Mano nuomone, tikslas turėtų būti įgyvendinti prekybos politikos priemones, kurios padėtų išvengti rinkos iškraipymo dėl staigaus importo iš tokių trečiųjų šalių, pvz., Kinijos, padidėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi Komisijos pasiūlymas panaikinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1541/98 ir iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 buvo parengtas vadovaujantis ES politiniu įsipareigojimu supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę aplinką, visų pirma, supaprastinant muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikri tekstilės produktų importuotojai, kurių gaminiai, išleidžiami į laisvą apyvartą Bendrijoje ir klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje. Be to, Komisija siekia sustiprinti importui taikomų taisyklių vienodumą, suderinant tekstilės importui taikomas taisykles su kitiems pramonės gaminiams taikomomis taisyklėmis, kas turėtų sustiprinti bendrą šios srities teisės aktų nuoseklumą. Komisijos nuomone Sąjungos taikomas labai ribotos tekstilės sektoriaus prekybos politikos priemones galima valdyti netaikant nereikalingos naštos, kuri sukuriama reikalaujant visoms importuojamoms prekėms pateikti kilmės įrodymą. Taip pat padedama išvengti rinkos iškraipymo, kurį galėtų sukelti tokių tekstilės gaminių didelio masto importas į ES, jeigu nebūtų laikomasi leistinų kvotų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kurį parengti paskatino Europos Sąjungos politikos įsipareigojimas supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę aplinką, visų pirma supaprastinant muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikrų tekstilės gaminių, išleidžiamų į laisvą apyvartą ES, importuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Įvertinę ES politikos įsipareigojimą supaprastinti galiojančius teisės aktus, aiškiai pritarėme šiam pranešimui. Siekiame sukurti įmonėms palankesnę ir aiškesnę teisinę aplinką. Europos tekstilės sektoriaus prekybos politikos priemones galima valdyti netaikant nereikalingos naštos, kuri sukuriama reikalaujant visoms importuojamoms prekėms pateikti kilmės įrodymą. Siekdama toliau kontroliuoti importą tų tekstilės gaminių, kuriems taikomi kiekybiniai apribojimai ir kurie įvežami iš tokių šalių, kurios dar nėra Pasaulio prekybos organizacijos narės, ES šiuo metu taiko importo leidimų sistemą. O kai tai susiję su tų kategorijų gaminiais, kuriems taikomas Kombinuotosios nomenklatūros XI skirsnis ir kuriems netaikomi kiekybiniai importo apribojimai, taigi jie išleidžiami į laisvą apyvartą ES, taikoma ex post statistinės priežiūros sistema, kurią taikant stebimas poveikis ES rinkai. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad, be minėtų importo kontrolės mechanizmų, nuo 2010 m. buvo privaloma nurodyti tam tikrų trečiųjų šalių produktų kilmės šalį, siekiant vartotojus geriau informuoti apie jų kilmę. Dabar turėtume stengtis labiau suvienodinti importui taikomas taisykles, suderindami tekstilės importui taikomas taisykles su kitiems pramonės gaminiams taikomomis taisyklėmis, ir tai turėtų didinti bendrą šios srities teisės aktų nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Balsavimo rezultatais išreiškiamas suvokimas, kad žymėjimas „made in“ yra būtinas dėl rinkos skaidrumo ir dėl to, kad vartotojams būtų paaiškinta jų vartojamų produktų kilmė. Būtina stiprinti ES ekonomiką didinant ES pramonės konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Sąžininga konkurencija galės būti tik tokiu atveju, jei pasaulio ekonomika veiks pagal aiškias taisykles, taikomas gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams, kuriose taip pat bus atsižvelgta į bendrus socialinius ir aplinkos standartus. Šio pasiūlymo tikslas – esamų teisės aktų dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti tekstų kodifikavimas. Tačiau apgailestautina, kad kol kas neįmanoma kontroliuoti produkto kelio nuo jo kilmės vietos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Kadangi tai yra pranešimas dėl Komisijos pasiūlymo, kuriuo siekiama supaprastinti galiojančius teisės aktus, kad būtų sudaryta verslui palankesnė ir aiškesnė teisinė aplinka, visų pirma supaprastinus muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tekstilės produktų importuotojai, balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu.(IT) Balsavau prieš šį pranešimą, nes jis grindžiamas nepagrįstomis ir neaiškiomis ateities prielaidomis.

Viena vertus, jame laikomasi nuomonės, kad įrodyti kilmę yra netikslinga, nes jame teigiama, kad Europos Sąjunga gali apsisaugoti remdamasi ex post statistinės muitinės priežiūros sistema. Tačiau jame, pvz., nesakoma, kad „atnaujintas Bendrijos muitų kodeksas“ dar nevisiškai veikia ir kad jame vis dar yra kai kurių akivaizdžių spragų, ypač kalbant apie visišką sistemos kompiuterizavimą – labai reikalingą priemonę.

Kartu pranešime aiškiai teigiama, kad įgyvendinti C. Muscardini pranešimą dėl kilmės žymėjimo „made in“ – kuriam, be kita ko, labai pritarėme, – bus naudinga siekiant apsaugoti kilmės žymėjimą. Na, esu patenkintas, kad pranešėjas yra toks įsitikinęs, tačiau šiuo metu reglamento dėl kilmės žymėjimo dar nėra ir tikrai nežinome, ar jis bus, kada bus arba kaip bus patvirtintas.

Todėl iš esmės manau, kad šis pranešimas yra pavojingas šuolis į nežinią, kuris kaip paprastai turės rimtų pasekmių tekstilės pramonei, su kuria Europos Sąjunga, susidūrusi su visuotiniu abejingumu, toliau elgiasi netinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu.(IT) Patvirtinus J. Zahradilio pranešimą atsinaujino diskusijos dėl trečiųjų šalių produktų kilmės žymėjimo, kaip priemonės, kuria siekiama įgyvendinti prekybos politiką, kurią vykdant būtų galima užkirsti kelią rinkos sutrikimams dėl importo iš užsienio didėjimo ir sureguliuoti sudėtingą teisinę aplinką, dėl kurios šiandien mažosioms ir vidutinėms įmonėms sunku plėstis.

Todėl palankiai vertinu reglamentą, kuriuo suvienodinamos Europos tekstilės importo taisyklės, jas suderinant su kitų pramonės gaminių taisyklėmis. Tačiau neturėtume pamiršti to, kad net jei naudojame ex ante ir ex post kontrolės mechanizmus, kad įvertintume trečiųjų šalių importo poveikį Europos rinkai, Europos Sąjunga kol kas nesugebėjo patvirtinti kontrolės mechanizmo, grindžiamo tokia sąžininga ir svarbia vartotojams skirta informacija, kokia pateikiama kilmės žymėjimu. Tikiuosi, kad Taryba taip pat greitai padarys teigiamą išvadą dėl ryžtingų šio Parlamento veiksmų, kad būtų užtikrintas produktų atsekamumas ir būtų nurodyta reikiama informacija apie juos. Šiomis priemonėmis bus užtikrinama, kad žmonės turėtų tinkamų ir patikimų žinių apie rinkoje parduodamas prekes, ir jie bus priverčiami vertinti Europos gamybos unikalumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1541/98 dėl tam tikrų tekstilės gaminių, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje ir išleidžiamų į laisvą apyvartą Bendrijoje, kilmės įrodymo ir dėl tokio įrodymo pripažinimo sąlygų ir kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių. Balsavau už su išlygomis, tačiau taip pasielgiau dėl to, kad apskritai pranešimas yra teigiamas ir atitinka ES politinį įsipareigojimą supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę teisinę aplinką, visų pirma supaprastinant muitų formalumus, kurių turi laikytis tam tikrų tekstilės gaminių, išleidžiamų į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje, importuotojai, ir tikslą suvienodinti importui taikomas taisykles suderinant tekstilės importui taikomas taisykles su kitiems pramonės gaminiams taikomomis taisyklėmis, o tai turėtų padidinti bendrą šios srities teisinės aplinkos nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Komisijos pasiūlymo tikslas yra panaikinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1541/98 dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo ir iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių ir supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę aplinką, visų pirma supaprastinant muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikrų tekstilės gaminių, išleidžiamų į laisvą apyvartą Bendrijoje, importuotojai.

Reikalavimai pateikti tekstilės produktų kilmės įrodymą buvo nustatyti siekiant užtikrinti tinkamą importo ribojimo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išvengta dėl importo iš Kinijos Liaudies Respublikos atsiradusio rinkos sutrikimo. Pastaraisiais metais šių gaminių importui taikomų Europos Sąjungos priemonių poveikis ir skaičius laipsniškai mažėjo. Tiesą sakant, buvo panaikintos specialiosios apsaugos nuostatos, sukurtos tekstilės ir drabužių importui iš Kinijos Liaudies Respublikos, ir kiekybiniai importo iš Pasaulio prekybos organizacijos valstybių narių apribojimai. Dėl minėtų priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Jau anksčiau kalbėjau šiuo klausimu ir balsuoju už šį pranešimą, nes manau, kad ES piliečiai turi teisę žinoti savo perkamų drabužių sudėtį. Šiuo reglamentu vartotojams bus suteikta galimybė sveikatos, etiniais ar kitais sumetimais vengti pirkti produktus, kuriuose yra gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių. Pvz., pagal šį reglamentą apykaklių apsiuvai bus ženklinami aiškiai ir atskirai nuo kitų drabužių ir taip vartotojams bus suteikta galimybė savo perkamus drabužius rinktis remiantis informacija. Visų pirma šis pasiūlymas bus naudingas kenčiantiesiems nuo alergijos, nes kailis gali būti pavojingas jų sveikatai, todėl, be tinkamo ženklinimo, jie gali nusipirkti produktą, kurio sudėtyje yra šios tekstilės, to nesuvokdami.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Reglamentu (EB) Nr. 1541/98 buvo siekdama nustatyti reikalavimus, taikomus pateikiant tam tikros tekstilės, atvežtos iš trečiųjų šalių, kuriai nustatyti kiekybiniai importo apribojimai, kilmės įrodymus. Dėl kartu daromų pakeitimų, ypač dėl 2005 m. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimo dėl tekstilės ir drabužių, atrodo, kad pirmojo produktų kilmės įrodymo panaikinimas yra pateisinamas, todėl balsavau už šio reglamento panaikinimą. Apskritai juo siekiama sumažinti šiems produktams taikomą prievolę jiems patekus į ES neaukojant pirkėjų interesų, todėl svarbu išsaugoti alternatyvius tokių produktų importo į ES kontrolės mechanizmus.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu.(IT)Norėčiau pasveikinti poną J. Zahradilį su puikiai atliktu darbu. Labai ribotas prekybos politikos priemones, ES taikomas tekstilės sektoriui, galima valdyti netaikant nereikalingos naštos, kuri sukuriama reikalaujant visoms importuojamoms prekėms pateikti kilmės įrodymą. Tačiau reikia išsaugoti svarbias tekstilės gaminių kontrolės priemones. Tiesą sakant, siekdama toliau kontroliuoti importą tų tekstilės gaminių, kuriems taikomi kiekybiniai apribojimai ir kurie įvežami iš tokių šalių kaip Baltarusija ir Šiaurės Korėja, kurios dar nėra Pasaulio prekybos organizacijos narės, ES šiuo metu taiko importų leidimų sistemą. Taip padedama išvengti rinkos iškraipymo, kurį galėtų sukelti tam tikrų tekstilės gaminių didelio masto importas į ES rinką, jeigu nebūtų laikomasi leistinų kvotų.

Be to, kai tai susiję su tų kategorijų gaminiais, kuriems netaikomi kiekybiniai importo apribojimai, taigi jie išleidžiami į laisvą apyvartą ES, taikoma ex post statistinės priežiūros sistema, kurią taikant stebimas poveikis ES rinkai. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 2010 m. Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą patvirtino C. Muscardini pranešimą dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos („made in“), šis reikalavimas apima ir tekstilės gaminius bei drabužius.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už. Vadovaudamasi geresnės teisėkūros požiūriu Komisija siūlo panaikinti 1998 m. Tarybos reglamentą, pagal kurį, atliekant ES muitinės procedūras, importuotojai privalo pateikti tekstilės ir drabužių kilmės įrodymą. Šis reglamentas turėjo vertę tol, kol dėl PPO daugiašalio susitarimo dėl tekstilės buvo kiekybiniai tekstilės ir drabužių apribojimai. Šio sutarimo galiojimas baigėsi 2005 m. 2008 m. taip pat pasibaigė ES ir Kinijos susitarimo dėl tekstilės ir drabužių ir kitų tekstilės ir drabužių importo iš Kinijos priežiūros sistemų galiojimas. Kiekybiniai apribojimai iki šiol taikomi tekstilės ir drabužių importui iš Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos, kurios abi nėra PPO narės. Importo leidimų sistema vis dar taikoma šio importo kontrolės priemonėms, tačiau dėl to nekyla problemų dėl ES rinkos veikimo.

Ši sistema laikoma pakankama. Apskritai Parlamentas propaguoja naują ženklinimo „made in“ tvarką, kuri, 2010 m. užbaigus pirmąjį svarstymą, šiuo metu yra „miegančiosios gražuolės“ padėtyje. Tokia tvarka būtų užtikrintos daug didesnės kontrolės galimybės – taip pat geresni vartotojų informavimas – nei pasenusiais reglamentais dėl kilmės įrodymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu jo krypčiai: supaprastinti ir suderinti ES teisės aktus dėl tekstilės gaminių importo siekiant palengvinti prekybą su trečiosiomis šalimis. Iš esmės manau, kad ribotas prekybos politikos priemones, ES taikomas tekstilės sektoriui, galima valdyti netaikant nereikalingos naštos, kuri sukuriama reikalaujant visoms importuojamoms prekėms pateikti kilmės įrodymą. Be to, importo leidimais, ex post statistinės priežiūros sistemomis ir vieno bendro administracinio dokumento reikalavimais jau užtikrinama, kad Europos Sąjungoje importas būtų veiksmingai kontroliuojamas. Vis dėlto, kad padėčiau susidaryti išsamesnį vaizdą, turiu pasakyti, jog nekantriai laukiu momento, kada visiškai įsigalios C. Muscardini pranešimas, nes juo Europos vartotojams bus suteikta teisė būti geriau informuojamiems apie trečiųjų šalių produktų, įskaitant tekstilę, kilmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Šiuo atveju naikinamas teisės aktas yra susijęs su tam tikrų trečiųjų šalių kilmės tekstilės gaminių kilmės įrodymų pripažinimo sąlygomis, juo, taikant kiekybinius apribojimus, buvo nustatyti specialūs reikalavimai. Pranešėjas pritaria Komisijos nuomonei, kad prekybos politikos priemones, ES taikomas tekstilės sektoriui, galima valdyti netaikant nereikalingos naštos, kuri sukuriama reikalaujant visoms importuojamoms prekėms pateikti kilmės įrodymą. Mūsų nuomone, ir vartotojams, ir įmonėms būtų naudinga, jei būtų užtikrinta, kad bet kokia trečiųjų šalių prekių importuotojams užkraunama našta padėtų kontroliuoti ir riboti tokias prekes.

Visų pirma nuogąstaujame dėl to, kad ketiname panaikinti muitinės kontrolei naudingus reglamentus nepadarę jokios pažangos dėl reglamento dėl kilmės žymėjimo „made in“, kuris dėl Tarybos obstrukcionizmo šiuo metu yra įstrigęs Komisijoje. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Taryba vetavo kilmės žymėjimą, susijusį su ad hoc tekstilės priemone, ir bando tą patį padaryti su privalomu kilmės vietos nurodymu maisto produktų etiketėse.

Balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Šiuo Komisijos pasiūlymu supaprastinamas galiojantis teisės aktas dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) 1998 m. ES nustatė importuotojams reikalavimą pateikti produktų, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje, išvardytų Reglamento (EEB) Nr. 3090/93 I priede ir pagamintų trečiosiose šalyse, kilmės įrodymą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 2005 m. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalių narių kilmės tekstilės ir drabužių importo kiekybiniai apribojimai tapo nebegaliojančiomis taisyklėmis, o tokių pačių rūšių Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams taikomų taisyklių galiojimas baigėsi 2008 m. pabaigoje.

Atsižvelgdamas į tai balsuoju už šį pranešimą, nes manau, kad juo pažymimas teigiamas žingsnis nustatant aiškesnę ir paprastesnę teisinę aplinką Europos įmonėms, importuojančioms tekstilės ir avalynės gaminius, atvežamus iš trečiųjų šalių, kurioms toliau turi būti taikomi kiekybiniai apribojimai, nes jos nėra PPO narės. Taip pat manau, kad muitinės veiksmingai padeda efektyviai kontroliuoti šio tipo produktų importą, veiksmingai prižiūrėdamos jų poveikį ES ekonominei aplinkai, taigi ir visų valstybių narių ekonomikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už pranešimą dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo. Šios srities teisės aktą išdėsčius nauja redakcija siekiama supaprastinti ir standartizuoti teisinę sistemą, įtraukiant administracinius formalumus, kartu įtraukiant ir atitinkamas priemones, skirtas rinkos sutrikimams, atsiradusiems dėl staigaus importo iš trečiųjų šalių padidėjimo, valdyti. Galiausiai naujojoje tvarkoje atsižvelgiama į iki šiol Europos Parlamento išsakytus raginimus teikti daugiau informacijos vartotojams.

 
  
  

Rekomendacija: Debora Serracchiani (A7-0186/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už Kroatijos dalyvavimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje, nes EMCDDA yra atviras bet kokios trečiosios šalies dalyvavimui, visų pirma atsižvelgdamas į tai, kad Kroatija yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Todėl manau, kad būtina skubiai įtraukti ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Prašydama leisti dalyvauti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje Kroatijos Respublika parodė, kad ji drauge su ES ir jos valstybėmis narėmis domisi Centro tikslais ir veikla; jo tikslas – rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją, kad būtų galima Europos lygmeniu parengti ir skelbti objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją. Todėl pritariau savo kolegės Parlamento narės D. Serracchiani pranešimui dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo EMCDDA veikloje sudarymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras atlieka svarbų vaidmenį renkant duomenis apie narkotikus ir narkomaniją bei ES lygmeniu rengiant objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Tai leidžia sudaryti narkotikų paklausos ir jos mažinimo būdų bei narkotikų rinkos analizės pagrindą. Kroatijos Respublika 2005 m. išreiškė norą dalyvauti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Kroatijos Respublika yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Pastebimi ir plataus masto kokaino konfiskavimo atvejai Kroatijoje, kurie dažniausiai susiję su jūrų transportu. Palaikiau šį susitarimą ir Kroatijos Respublikos dalyvavimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje, kas leis Europos mastu taip pat surinkti faktinę ir objektyvią informaciją iš Kroatijos apie narkotikus ir narkomaniją ir jų pasekmes, o tuo pačiu metu Kroatijos Respublika galės gauti informaciją apie geriausią patirtį, kad geriau suprastų narkotikų problemos pobūdį ir galėtų geriau ją spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu.(PT) Šiandien narkotikai yra viena didžiausių mūsų visuomenės nelaimių. Tai yra socialiniu ir kultūriniu požiūriu dinamiška problema, kuri, atsirandant naujoms medžiagoms ir naujoms vartotojų grupėms, nuolat kinta ir įgyja naujas formas. 1993 m. buvo įsteigtas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA), kurio pagrindiniai tikslai – rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją bei ES lygmeniu rengti ir skelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Ši informacija itin svarbi, nes ji turėtų būti narkotikų paklausos, jos mažinimo būdų ir apskritai reiškinių, susijusių su narkotikų rinka, analizės pagrindas.

Kroatija yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Todėl Europai nepaprastai svarbu, kad Kroatija teiktų informaciją apie narkotikus ir narkomaniją bei jų pasekmes. Taip pat labai svarbu, kad ji galėtų gauti informaciją apie geriausios patirties pavyzdžius. Štai dėl ko balsuoju už šią rekomendaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Pritariu Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje sudarymo projektui, nes mirties dėl visų narkotikų, išskyrus heroiną, atvejų mažėja ir apskritai buvo padaryta pažanga kovojant su narkotikų vartojimu. Kroatijos Respublika galės gauti informaciją apie geriausios patirties pavyzdžius, kad galėtų suprasti narkotikų problemų esmę ir tinkamiau jas spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Balsavau už D. Serracchiani pranešimą dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje sudarymo, nes manau, kad abiem šalims tai reikštų labai naudingus mainus. Viena vertus, Kroatijai dalyvaujant stebėsenos centro veikloje būtų pateikiama aiški faktinė informacija, kuri padėtų vykdyti mūsų įsipareigojimą kovoti su neteisėta prekyba narkotikais, nes Kroatija yra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų vežimo į Europos Sąjungą kelių; kita vertus, Kroatija galėtų, pasinaudodama Europos geriausios patirties pavyzdžiais, reaguoti į problemą ir kovoti su ja.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes pritariu, jog Kroatijos dalyvavimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centre yra labai svarbus norint ne tik efektyviau kovoti su neteisėtu narkotikų vartojimu bei prekyba pačioje Kroatijoje, bet ir visoje ES. Kroatija, būdama pakrantės valstybe prie išorinių ES sienų, yra naudojama kaip tranzitinė šalis tarptautiniam narkotikų platinimui, todėl itin svarbu kad ES teiktų visą reikalingą pagalbą šios šalies nacionalinėms institucijoms kovoje su šiuo itin pavojingu sveikatai ir socialiniam stabilumui reiškiniu. Pagal sudaromą susitarimą Kroatija dalyvaus Centro darbo programoje, vykdys susijusiuose ES teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus bei dalysis duomenimis su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru, laikydamasi Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Kroatijos Respublika yra svarbi tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Tai įrodo gana plataus masto kokaino konfiskavimo atvejai Kroatijoje, kurie dažniausiai susiję su jūrų transportu. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, Kroatijoje nebuvo atlikta bendro gyventojų neteisėto narkotikų vartojimo tyrimo. Tačiau naujausi su narkotikais susijusių mirties atvejų nuo 2008 m. duomenys rodo, kad buvo užregistruoti 87 atvejai. Konfiskuotų narkotikų kiekis nuolat didėjo. Ir toliau buvo mokomi policijos pareigūnai ir teikiama būtina įranga. Vis dėlto reikia labai pagerinti su narkotikais susijusių nusikaltimų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo rezultatus.

Kroatija ir toliau yra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų. Šiomis aplinkybėmis Kroatijos Respublikos dalyvavimas EMCDDA veikloje tampa visai Europos Sąjungai teigiamu poslinkiu. Tai reiškia, kad, siekiant Kroatijos Respubliką įtraukti į EMCDDA veiklos programą, reikia sąsajos su Europos narkotikų ir narkomanijos informaciniu tinklu ir keitimosi duomenimis su EMCDDA.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (EMCDDA), kad jis atliko svarbų darbą siekdamas Europoje sumažinti narkotikų kiekį ir su jais susijusių reiškinių mastą. Pritariu Kroatijos dalyvavimui EMCDDA veikloje remdamasi tuo, kad Kroatija dėl savo strateginės padėties tampa tranzito kelio, kuriuo neteisėtai gabenami narkotikai, dalimi, ir manau, kad, patvirtinus Europos programą, tiek Europos, tiek tarptautiniu lygmeniu pagerės sveikatos priežiūra ir socialinis stabilumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) atlieka svarbų vaidmenį renkant duomenis apie narkotikus ir narkomaniją bei Europos lygmeniu kaupiant objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją, kuri yra narkotikų paklausos ir jos mažinimo būdų ir apskritai reiškinių, susijusių su narkotikų rinka, analizės pagrindas. Bet kurios trečiosios šalys, kurias su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis sieja bendri interesai siekiant EMCDDA tikslų ir atliekant jo darbą, gali dalyvauti šiame darbe. 2005 m. pateikė prašymą, o 2009 m. derybos buvo sėkmingai užbaigtos. Svarbu, kad šis susitarimas būtų patvirtintas, nes Kroatija yra vienas pagrindinių tranzito kelių, kuriuo narkotikai neteisėtai gabenami į ES, todėl itin svarbu, kad ši šalis kuo greičiau būtų įtraukta į EMCDDA veiklą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog Kroatiją įstos į ES 2012 m. pabaigoje arba 2013 m. pradžioje. Kroatija bus įtraukta į Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (REITOX) ir dalysis duomenimis su EMCDDA, laikydamasi Europos Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų ir nacionalinės teisės aktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Narkomanijos, ypač narkotikų rinkos, reiškinys yra pasaulinė grėsmė ir didžiulė kliūtis, su kuria sunku kovoti, nes jis nuolat keičia vietą ir kinta. Šioje srityje labai svarbus Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) darbo pobūdis, nes dėl jo įvairios valstybės narės turi galimybę kurti tarptautinę žinių ir informacijos bazę. Informacija itin svarbi analizuojant esamas narkotikų rinkas ir narkomaniją ir kuriant jų mažinimo ir įveikimo strategijas. Kroatija savo norą šiuo itin svarbiu klausimu dirbti kartu su ES reiškė nuo 2005 m., todėl dabar tinkamas metas tam įvykti ją įtraukiant į EMCDDA, kurio būstinė yra Lisabonoje, veiklą. Pasiūlymas, išdėstytas pranešime dėl Kroatijos įsipareigojimų EMCDDA ir ES laikymosi, yra labai teigiamas. Balsuoju už šį pranešimą, nes manau, kad ši Kroatijos ir ES sąsaja padės ne tik veiksmingiau kovoti su narkotikų ir narkomanijos reiškiniu, bet ir užtikrinti didesnį ES ir Kroatijos, kuri yra šalis kandidatė ir kuri – bent to tikiuosi – netrukus taps visateise valstybe nare, solidarumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Pagrindinis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) uždavinys – rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją siekiant Europos lygmeniu rengti ir skelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Iš esmės EMCDDA veikloje galės dalyvauti bet kuri trečioji šalis, kurią su ES sieja bendri interesai. Kroatija norą dalyvauti jo veikloje reiškė nuo 2005 m. Dabar ji taip pat priklausys Europos narkotikų ir narkomanijos informaciniam tinklui.

Mano supratimu, šis pranešimas taip pat parodo, jog reikia, kad valstybės narės ir Europos agentūros veiksmingiau keistųsi informacija ir kad, svarbiausia, galimam Kroatijos stojimui būtų rengiamasi ramiau bei vykstant „didžiajai“ 2004 ir 2007 m. plėtrai, kai į ES stojo Vidurio ir Rytų Europos šalys.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl Kroatijos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje, nes manau, kad tai yra teigiamas žingsnis ne tik atsižvelgiant į tai, kad tikimasi, jog Kroatija netrukus įstos į ES, bet ir dėl to, kad draudžiamų narkotikų vartojimas ir neteisėta prekyba jais yra pasaulinio masto reiškinys, sukeliantis skaudžių socialinių ir ekonominių pasekmių bei pasekmių sveikatai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) siekia rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją, kad būtų gali analizuoti gyventojų narkotikų vartojimo pokyčius ir tirti politikos bei veiksmų, kuriais siekiama mažinti jų vartojimą, propagavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad EMCDDA veikloje gali dalyvauti trečiosios šalys ir kad Kroatija joje dalyvauti siekė nuo 2005 m., taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ši šalis yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas, ir kad šioje šalyje konfiskuotas didelis narkotikų, ypač kokaino, kiekis, manau, kad Kroatijos dalyvavimas EMCDDA veikloje būtų svarbus žingsnis. Todėl balsuoju už sprendimą dėl ES ir Kroatijos Respublikos susitarimo ES vardu sudarymą šiuo tikslu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Ši D. Serracchiani parengta rekomendacija, grindžiama pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl ES ir Kroatijos Respublikos susitarimo sudarymo, yra susijusi su suinteresuotumu, kurį Kroatija parodė užmegzdama ryšius su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA). Atsižvelgdamas į tai, kad Kroatija yra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų ir kad joje buvo konfiskuota daug neteisėtų haliucinogeninių produktų, įskaitant kanapes, heroiną, kokainą, ekstazį ir amfetaminus, kad Kroatijos vyriausybė priėmė Nacionalinę narkotikų tarp jaunimo prevencijos programą, kad šalis siekia įstoti į ES ir kad jos integracija, tikimasi, įvyks 2013 m., pritariu ES ir Kroatijos Respublikos sutarties sudarymui, kad ši galėtų užmegzti ryšius su Lisabonoje būstinę turinčiu EMCDDA.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Visuotinės draudžiamų narkotikų gamybos, prekybos ir vartojimo padėties pokyčiai kelia nerimą. 2009 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) ataskaitoje patvirtinta, kad padėtis pablogėjo tokių narkotikų kaip kokainas, heroinas ir nauji sintetiniai narkotikai atžvilgiu ir kad šiuo aspektu buvo pastebimas nuolat aukštas jų vartojimo lygis ir laipsniško augimo tendencija. Šiam augimui turi poveikį daugybė veiksnių, kurie nėra susiję su kapitalizmo krizės smarkėjimu ir daugelyje šalių patiriamais socialiniais jos padariniais. Šiame pranešime siūloma pritarti Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimui dėl šios dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje (EMCDDA).

Nepaisant šios šalies stojimo į ES proceso, jos plėtros ir galutinių rezultatų, jame siūloma, kad ji dalyvautų EMCDDA veikloje atsižvelgiant į tai, kad ji deda pastangas su narkotikais susijusių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo juos padarius srityje. Vis dėlto jame teigiama, jog, atsižvelgiant į tai, kad Kroatija tebėra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų, reikėtų dėti gerokai daugiau pastangų. Svarbu, kad Kroatijos prisijungimu prie EMCDDA, kuriam pritariame, būtų prisidėta prie kovos su narkotikų prekyba stiprinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Patvirtindamas šį pranešimą Parlamentas išreiškė savo pritarimą Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimui dėl šios dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje (EMCDDA).

Nors, kaip mini pranešėja, Kroatijos stojimas į ES numatytas 2012 m. antrąjį pusmetį arba 2013 m. pradžioje, jos dalyvavimui EMCDDA veikloje būtų galima pritarti atsižvelgiant į tai, kad ši šalis stengiasi ištirti su narkotikais susijusius nusikaltimus ir juos padariusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Kroatija tebėra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų, reikia dėti gerokai daugiau pastangų.

Žinome, kad visuotinės draudžiamų narkotikų gamybos, prekybos ir vartojimo padėties pokyčiai kelia nerimą. Remiantis EMCDDA 2009 m. ataskaitos duomenimis nustatyta, kad padėtis pablogėjo tokių narkotikų kaip kokainas, heroinas ir nauji sintetiniai narkotikai atžvilgiu ir kad šiuo aspektu buvo pastebimas nuolat aukštas jų vartojimo lygis ir laipsniško augimo tendencija.

Tikimės, kad šiuo spendimu bus prisidėta prie kovos su narkotikų prekyba stiprinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Kroatija priklauso tranzito maršrutui, kuriuo iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Pastebimi ir plataus masto kokaino konfiskavimo atvejai Kroatijoje dažniausiai susiję su jūrų transportu. Neteisėtų narkotikų vartojimas ir neteisėtas gabenimas yra pasaulinio masto reiškinys, kuris kelia grėsmę sveikatai ir socialiniam stabilumui. Todėl pritariu Kroatijos dalyvavimui Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje, daugiausia švietimo šioje srityje ir narkotikų bei kitų narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Kadangi Kroatija bus svarbi partnerė dėl būsimų Europos Sąjungos santykių su buvusiosios Jugoslavijos šalimis ir dėl to, kad ji yra pagrindinė narkotikų prekybos tranzito zona, pritariu šios šalies kandidatės dalyvavimui Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Mums svarbu turėti galimybę susitikti ir dirbti kartu su Kroatijos šios srities ekspertais, kad galėtume kovoti su šia baisia problema, todėl esu už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Kaip šio dokumentų rinkinio šešėlinė pranešėja, nesvyruodama balsavau už šią rezoliuciją ir šį susitarimą, kad būtų leista Kroatijai dalyvauti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ir Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklo (REITOX) veikloje. Todėl visiškai pritariu Kroatijos dalyvavimui, kad ji galėtų aktyviai veikti kovojant su šia problema, kurios mastas ir pražūtingas poveikis Europoje pavojingai didėja. Šio Centro surinktais statistiniais duomenimis, 75 mln. europiečių jau bandė vartoti kanapes, o 14 mln. europiečių jau bent kartą bandė vartoti kokainą. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad Kroatija ir toliau yra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų. Todėl šiuo susitarimu net tik bus suteikta galimybė gauti faktinę ir objektyvią informaciją iš Kroatijos apie narkotikus ir narkomaniją ir jų pasekmes, bet ir suteikta galimybė Kroatijai, pasinaudojant šiuo informacijos ir geriausios patirties pavyzdžių keitimusi, geriau suprasti šio reiškinio pobūdį ir tinkamiau į jį reaguoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam pranešimui, nes, kaip kad žinome, pagrindinis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro uždavinys yra rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją siekiant Europos lygmeniu parengti ir paskelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Informacija turėtų sudaryti narkotikų paklausos ir jos mažinimo būdų ir apskritai reiškinių, susijusių su narkotikų rinka, analizės pagrindą. Yra numatyta, kad Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje gali dalyvauti ir trečiosios šalys, kurias su Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis sieja bendri interesai siekiant Centro tikslų ir atliekant jo darbą. 2005 m. Kroatijos Respublika išreiškė norą dalyvauti šio centro veikloje. Kroatijos Respublika dalyvaus Centro darbo programoje, vykdys Reglamente nustatytus įpareigojimus, bus įtraukta į Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (REITOX) ir dalysis duomenimis su EMCDDA, laikydamasi Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų ir nacionalinės teisės aktų. Kroatijos Respublika taip pat mokės finansinius įnašus Sąjungai, kad padengtų savo dalyvavimo išlaidas, dalyvaus Centro valdybos veikloje be balsavimo teisės, kol taps ES nare. Savo ruožtu EMCDDA Kroatijos Respublikai taikys tokias pačias įtraukimo į Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (REITOX) ir aprūpinimo personalu sąlygas kaip ir dabartinėms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Narkomanija yra socialinė problema tiek išsivysčiusioms, tiek menkai išsivysčiusioms šalims. Kroatija, kaip ir kitos šalys, privalo kovoti su narkomanija, todėl turi griežtus šios srities įstatymus. Prevencinis darbas daugiausia atliekamas mokyklose, nes ši socialinė grupė yra labiausiai pažeidžiama priklausomybės nuo narkotikų požiūriu. Kroatija, šalis kandidatė į ES nares, privalo savo teisinę sistemą pritaikyti prie Europos Sąjungos šalyse galiojančios sistemos. Manau, kad Kroatijos dalyvavimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje yra nepaprastai svarbus, ypač dėl to, kad Kroatija yra tranzito šalis. Per Kroatiją neteisėtos medžiagos iš šalių gamintojų neteisėtai gabenamos į šalis vartotojas. Dalyvavimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje padės Kroatijoje įgyvendinti nepaprastai svarbią Europos Sąjungos kovos su narkotikais politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Savo balsu šiandien pritariau rekomendacijai dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Tiesą sakant, Kroatijos Respublika dalyvaus šio Centro Europos narkotikų ir narkomanijos darbo programoje. Pagrindinis Centro uždavinys yra rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją siekiant Europos lygmeniu parengti ir paskelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Šis klausimas aiškiai yra labai svarbus tiek dėl jo aiškaus poveikio sveikatos apsaugai, tiek dėl kovos su nusikalstama veikla, susijusia su narkotikų rinka. Iš esmės per Kroatiją eina vienas iš jūrų tranzito kelių, kuriais organizuoti nusikaltėliai dažniausiai naudojasi perveždami nelegalius narkotikus iš gaminančiųjų šalių į vartojančiąsias šalis. Šis faktas mums dar labiau kelia nerimą, kai suvokiame, kad Kroatija bus kita šalis kandidatė, siekianti tapti Europos Sąjungos valstybe nare. Todėl tikiuosi, kad Kroatijos dalyvavimas programos veikloje pasirodys esąs itin naudingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Šis Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje sudarymo projektas yra svarbus, nes Kroatija yra viena pagrindinių narkotikų patekimo į Europą vietų.

Siekiant veiksmingai kovoti su narkotikų prekyba, kuri kelia grėsmę ne tik Kroatijai, bet ir Europos Sąjungai, svarbu, kad Kroatija taip pat būtų įtraukta į Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (REITOX) ir kad aktyviai bei tiesiogiai dalyvautų keičiantis duomenimis su EMCDDA. Šis keitimasis duomenimis padeda kurti narkotikų paklausai ir antrinei narkotikų prekybos veiklai analizuoti skirtą duomenų bazę, kuri itin svarbi, kad būtų skelbiama tinkama ir objektyvi informacija, kurią būtų galima palyginti Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį susitarimą ir Kroatijos Respublikos dalyvavimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Neteisėtas narkotikų vartojimas ir prekyba jais yra pasaulinio masto reiškiniai, kurie kelia grėsmę sveikatai ir socialiniam stabilumui. Statistika rodo, kad maždaug vienas iš trijų jaunų europiečių vartojo neteisėtus narkotikus ir mažiausiai vienas ES pilietis kiekvieną valandą miršta nuo narkotikų perdozavimo. Europos mastu taip pat svarbu turėti faktinę ir objektyvią informaciją iš Kroatijos apie narkotikus ir narkomaniją bei jų pasekmes ir kartu Kroatijos Respublika gali gauti informaciją apie geriausią patirtį, kad geriau suprastų narkotikų problemos pobūdį ir galėtų geriau ją spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Narkotikų problema, kurią šiandien svarstome, dideliu mastu yra ir istorinė problema. Prekyba nelegaliais narkotikais neapsiriboja ir niekada neapsiribojo jokios vienos šalies sienomis. Mano nuomone, aukštos kokybės tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinimas kovojant su prekyba nelegaliais narkotikais ne tik Europos lygmeniu, bet ir visų pirma pasaulio mastu būtų vienas iš būdų padidinti kovos su tokia prekyba veiksmingumą.

Kaip gydytojas, taip pat norėčiau pasakyti, kad piktnaudžiavimas narkotikais gali turėti sunkių ir neatitaisomų pasekmių žmogaus sveikatai. Todėl pritariu veiksmingam tarptautiniam bendradarbiavimui kovojant su nelegalia prekyba narkotikas arba jų pirmtakais ir kartu norėčiau paminėti prevencijos būtinybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Neteisėtas narkotikų vartojimas ir prekyba jais yra pasaulinio masto problemos, kurios kelia grėsmę sveikatai ir socialiniam stabilumui. Kroatijos Respublika yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Be to, per pastaruosius 10 metų su narkotikais susijusių mirčių skaičius laipsniškai didėjo. Nepaisant to, kad toliau mokomi policijos pareigūnai ir teikiama būtina įranga, reikia labai pagerinti su narkotikais susijusių nusikaltimų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo rezultatus. Per Kroatiją ir toliau eina vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų. Tikrai esame už tai, kad vyriausybė patvirtintų nacionalinę narkotikų vartojimo plitimo tarp jaunimo prevencijos programą, siekdama atnaujinti esamas programas. Todėl pritariame Kroatijos Respublikos dalyvavimui Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Kadangi tai yra šalis kandidatė, kuri netrukus stos į Europos Sąjungą, ypač svarbu, kad ji teiktų valstybėms narėms išsamią ir objektyvią informaciją apie narkotikų prekybą ir narkomaniją bei jų ekonomines ir socialines pasekmes.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Nelaimių nelaimė toliau kelią susirūpinimą visoje ES. Kuo daugiau šalių padeda su ja kovoti, tuo didesnė sėkmės galimybė. Todėl palankiai vertinamas Kroatijos dalyvavimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Vis dėlto Kroatijai reikia intensyvinti kovą su narkotikų prekyba savo teritorijoje, nes ji tebėra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Pagrindinis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) uždavinys – rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją siekiant Europos lygmeniu rengti ir skelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją.

Kroatijos Respublika atitinkamai dalyvaus Centro darbo programoje, bus įtraukta į Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (REITOX) ir dalysis duomenimis su EMCDDA. Kroatijos Respublika yra iš šalių gamintojų atvežamų narkotikų tranzito maršrutas ir toliau yra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų.

Vis dėlto 2010 m. ji patvirtino kovos su narkotikų vartojimu veiksmų plano įgyvendinimo programą, taip pat Nacionalinę narkotikų tarp jaunimo prevencijos programą. Be to, ir toliau buvo mokomi policijos pareigūnai ir teikiama būtina įranga.

Dalyvaudama EMCDDA ir keisdamasi informacija Kroatija galės suprasti šią problemą ir tinkamiau į ją reaguoti. Jos dalyvavimas taip pat yra padrąsinantis ženklas jos artėjančio stojimo į Europos Sąjungą požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Kaip žinoma, šis Centras iš esmės dirba su politikais Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu, o tai padeda plėtoti kovos su narkotikais ir informacijos teikimo plačiajai visuomenei strategiją. Šiuo metu dėmesys daugiausia skiriamas 2009–2012 m. ES veiksmų plano, kuriuo siekiama stiprinti Europos bendradarbiavimą kovojant su nepageidaujamomis narkomanijos pasekmėmis, įgyvendinimui. Norėčiau, kad šis Centras užsiimtų ne tik narkomanijos pasekmėmis, bet ir priežastimis ir taip kuo anksčiau išspręstų šią problemą. Balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Manau, kad ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos ribų, turime imtis priemonių, kad narkotikų vartojimas ir jų paklausa būtų sumažinta griežtomis prevencinėmis priemonėmis kovojant su reiškiniais, susijusiais su narkotikų rinka. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu gauti tikslius duomenis bei informaciją apie narkotikus ir narkomaniją, kadangi tai yra pasaulinio masto reiškiniai, keliantys grėsmę mūsų visų sveikatai, saugumui, socialinei gerovei. Pritariu Kroatijos dalyvavimui Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Kroatija siekia tapti pilnateise Europos Sąjungos nare. Pažymėtina, kad Kroatija yra tranzitinė šalis, per kurią dideliais kiekiais gabenami narkotikai į kitas šalis. Džiugu, kad Kroatija deda dideles pastangas, siekdama kovoti su nelegaliu narkotinių medžiagų gabenimu, vartojimu ir prekyba. Tačiau Kroatija ir toliau yra vienas iš pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu operatyviai gauti faktinės ir objektyvios informacijos apie narkotikus ir narkomaniją ir jų pasekmes. Be to, bus sudarytos palankios sąlygos Kroatijai gauti informacijos apie kitų ES šalių geriausiąją patirtį sprendžiant problemas, susijusias su narkotikais ir narkomanija.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinamu Kroatijos dalyvavimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje. Pagrindinis EMCDDA uždavinys – rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją bei Europos lygmeniu parengti ir paskelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Ši informacija sudaro narkotikų paklausos, jos mažinimo būdų ir apskritai reiškinių, susijusių su narkotikų rinka, analizės pagrindą. Iš tiesų Kroatija, kaip ir kitos Europos šalys, yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Reikšmingi ir plataus masto kokaino konfiskavimo atvejai Kroatijoje dažniausiai susiję su jūrų transportu. Patvirtinus šį pranešimą Kroatija pradės dalyvauti EMCDDA darbo programoje ir dalytis duomenimis su EMCDDA, laikydamasi Europos Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų ir nacionalinės teisės aktų. Susitarime nustatomi Europos Sąjungai mokami finansiniai įnašai Kroatijos dalyvavimo išlaidoms padengti.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) EMCDDA yra Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, kuris buvo įsteigtas 1993 m. ir kurio pagrindinis uždavinys yra rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją siekiant Europos lygmeniu rengti ir skelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Ši informacija sudaro į ES patenkančių narkotikų paklausos ir visų reiškinių, susijusių su narkotikų rinka, analizės pagrindą, kad būtų galima nustatyti, kaip būtų geriausia spręsti šias problemas. Šio Centro veikloje gali dalyvauti ir trečiosios šalys, kurias su Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis sieja bendri interesai siekiant Centro tikslų ir atliekant jo darbą. 2005 m. Kroatija išreiškė norą dalyvauti Centro veikloje, o 2006 m. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Kroatijos Respublika. Derybos buvo sėkmingai užbaigtos 2009 m. liepos mėn. susitarimo parafavimu.

Vėliau šis susitarimas buvo peržiūrėtas 2009 m. gruodžio mėn. atsižvelgiant į Lisabonos sutartį. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Kroatija jau priklauso REITOX – Europos narkotikų ir narkomanijos informaciniam tinklui. Dėl minėtų priežasčių ir siekdamas toliau gerinti bendradarbiavimą su ne ES šalimis balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiorello Provera (EFD), raštu.(IT) 2005 m. Kroatija išreiškė norą įsitraukti į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veiklą. Kadangi per šią šalį eina vienas pagrindinių narkotikų kontrabandos maršrutų į Europos Sąjungą, manau, kad svarbu iš Kroatijos gauti objektyvią faktinę informaciją apie šias problemas. Todėl pranešėjo poziciją laikau visiškai priimtina ir pritariu šiai rekomendacijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Kroatijos Respublika paprašė jai leisti dalyvauti 1993 m. įsteigto ir Lisabonoje turinčio būstinę Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje. Iš tiesų ši šalis yra ypač suinteresuota kova su narkotikų prekyba: taip pat problemomis, su kuriomis ji susiduria vykdydama savo vidaus politiką, nes per ją eina šių produktų neteisėto įvežimo į ES maršrutas. Kovodama su narkomanija ir narkotikų prekyba Kroatija jau įgyvendino priemones, kuriomis siekiama problemą spręsti nacionaliniu lygmeniu tiek vartojimo prevencijos, tiek su narkotikais susijusių nusikaltimų tyrimo rėmimo požiūriu. Todėl yra bendras suinteresuotumas, kad Kroatija prisijungtų prie EMCDDA. Tačiau, kadangi ji dar nėra valstybė narė, reikia apibrėžti jos statusą EMCDDA – kokios jos dalyvavimo teisės ir kokias pareigas ji turėtų turėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – 2006 m. pritarėme EMCDDA įgaliojimams. Konkrečios padėties Kroatijoje atžvilgiu ji yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Reikšmingi ir plataus masto kokaino konfiskavimo atvejai Kroatijoje dažniausiai susiję su jūrų transportu. Per pastaruosius 10 metų mirčių Kroatijoje laipsniškai daugėja. Dauguma mirčių atvejų (77,1 proc.) buvo susiję su opiatais. 2008 m. bendras su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų, apie kuriuos pranešta, skaičius buvo 7 168. 2009 m. iš viso 7 934 asmenys buvo gydomi nacionalinėse narkomanijos įstaigose. Visų narkotikų, išskyrus heroiną, konfiskavimų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo ir apskritai buvo padaryta pažanga kovojant su narkotikų vartojimu. Iš esmės Kroatijos kovos su narkotikais įstatymai yra panašūs į ES valstybių narių įstatymus.

Tačiau pranešėjo pozicijoje pabrėžiama, kad nuo 2010 m. kiekviena gydymo įstaiga duomenis apie gydytus pacientus turi perduoti Narkotikų biurui. Būtų gerai gauti daugiau informacijos apie šio įpareigojimo aprėptį. Nepaisant to, tai yra šalies įstatymų, o ne susitarimo klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes manau, kad Europos piliečių sveikatos ir socialinio stabilumo apsauga turi būti prioritetas, kurio nereikėtų pamiršti kovojant su neteisėtų narkotikų vartojimu ir prekyba. Kroatija priklauso vienam pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų. Jai dalyvaujant Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro darbo programoje Europos Sąjungai bus teikiama faktinė informacija apie narkotikų prekybą ir vartojimą Kroatijoje, o Kroatija galės suvokti savo su narkotikais susijusių problemų mastą ir pritaikyti geriausią jų sprendimo patirtį. Be to, patikimą teisinį jos dalyvavimo pagrindą galima rasti Reglamento (EB) Nr. 1920/200, kuriuo įsteigiamas Centras, 21 straipsnyje, kuriuo Centro durys atveriamos trečiosioms šalims, su kuriomis jį sieja bendri tikslai ir interesai.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriuo Kroatija įtraukiama į ES kovą su narkotikais.

 
  
MPphoto
 
 

  Michèle Striffler (PPE), raštu.(FR) Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro tikslas – rinkti duomenis apie narkotikų problemą (jų pardavimą, rinką ir vartojimą) ir juos platinti valstybėse narėse, kad jos galėtų juos analizuoti ir tinkamiau reaguoti į šią problemą. Todėl visiškai pritariu Kroatijos dalyvavimui šio Centro veikloje, kad ji galėtų aktyviai veikti kovojant su šia problema, kurios mastas ir pražūtingas poveikis Europoje pavojingai didėja.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimas yra veiksminga priemonė, kuria ES ir Kroatija siekia mažinti ir stabdyti prekybą narkotikais ir jų vartojimą, remdamosi keitimusi su narkotikais ir piktnaudžiavimu jais susijusiais duomenimis ir patirtimi bei atsižvelgdamos į tai, kad kiekvieną valandą vienas ES pilietis miršta nuo jų perdozavimo. Reikia atsižvelgti į tai, kad Kroatija įstos į Europos Sąjungą 2012 ar 2013 m. ir kad dėl savo geografinės padėties ji narkotikų prekeiviams yra geras narkotikų perkrovos punktas.

 
  
  

Pranešimas: Sophie Auconie (A7-0077/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Balsavau už S. Auconie pranešimą. Palankiai vertinu šį pasiūlymą taikymo apimtį išplėsti iki tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu. Valstybių narių, ketinančių įsivesti bendrą valiutą, teritorijos turi būti įtrauktos į grynųjų pinigų vežimo sistemą. Euro zonoje turi būti galimybė sudaryti sutartį su grynųjų pinigų vežimo įmone, kuri siūlo geriausią kainą, net jeigu ji yra kitoje valstybėje narėje. Taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingiausiai naudotis grynųjų pinigų surinkimo ir pristatymo bei grynųjų pinigų paslaugų teikimo kanalais. Rengiantis įsivesti šią valiutą, ateityje reikės vis daugiau grynųjų eurų vežimo veiklos vykdytojų. Be to, daugelis euro zonos valstybių narių yra pasirašiusios arba gali pageidauti pasirašyti susitarimus dėl banknotų ir monetų gamybos užsienyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Pritariu pranešimui dėl Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimo projekto. Taip yra dėl to, kad puiki mintis į pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės taikymo sritį įtraukti valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritoriją, kadangi rengiantis pakeisti valiutą paprastai atsiranda didelis grynųjų eurų vežimo paslaugų poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Pritariu pasiūlymo dėl reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimo ir jo taikymo valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Šio reglamento tikslas – išplėsti pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą (pagrindinio pasiūlymo) taikymo sritį ir taikyti jį valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijoje, kadangi rengiantis pakeisti valiutą atsiranda didelis grynųjų eurų vežimo paslaugų poreikis. Pritariu šiam taikymo srities išplėtimui (nors reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju teisinis pagrindas yra SESV 352 straipsnis, o tai reiškia, kad Europos Parlamentas turi tik pritariamąją galią).

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes manau, kad turėtų būti galimybė šio reglamento taikymo sritį išplėsti ir jį taikyti bet kurios valstybės narės, kuri rengiasi prisijungti prie euro zonos, teritorijai. Šis sprendimas padės sklandžiau pereiti prie euro ir kartu atitinkamai reaguoti į rengiantis įsivesti eurą didėjantį tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo poreikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Pritariu pranešėjai jai laikantis pirminio savo pranešimo dėl reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo taikymo srities išplėtimo ir jo taikymo valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Šios nuostatos tikslas – supaprastinti norminius apribojimus siekiant sudaryti sąlygas euro banknotams ir monetoms lengviau cirkuliuoti tarp valstybių narių bei euro zonoje užtikrinti aukšto lygio profesionalumą ir saugumą. Teisybė, kad reikia išplėsti šio reglamento taikymo sritį, nes laikotarpiu prieš euro įvedimą euro zonos valstybėse narėse yra didesnis eurų vežimo paslaugų poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kurio tikslas – išplėsti pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės (pagrindinio pasiūlymo) taikymo sritį ir taikyti jį valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijoje, kadangi rengiantis pakeisti valiutą atsiranda didelis grynųjų eurų vežimo paslaugų poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Manau, kad tikslinga išplėsti reglamento dėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo sritį, ir jo nuostatas taikyti valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybėse, kurios rengiasi pakeisti valiutą, atsiranda didelis grynųjų eurų vežimo paslaugų poreikis. Dėl to reikia gerinti vežimo paslaugų kokybę, vežėjams nustatant palankias sąlygas tinkamai, greitai ir efektyviai teikti paslaugas. Be to, atsižvelgiant į gabenamų krovinių pobūdį ir jų vertę, labai svarbu, kad grynieji pinigai saugiai pasiektų galutinį gavėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Euro banknotai ir monetos tikrai yra visos Europos mokėjimo priemonė, nes šiuo metu euro zoną sudaro 16 valstybių narių. Kadangi šalių nacionalinės teisės aktai gali būti nesuderinami, paprastai profesionalioms grynųjų pinigų vežimo įmonėms labai sunku pervežti grynuosius eurus iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą, tai reiškia, kad tokio vežimo mastas labai nedidelis. Todėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu paklausa labai padidėjo.

Šiuo nauju pasiūlymu dėl reglamento siekiama išplėsti reglamento dėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimo ir jį taikyti valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijai. Pagrindinis pasiūlymas yra išplėsti reglamento dėl tarpvalstybinio vežimo iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo sritį, nepamirštant, kad rengiantis pereiti prie euro, kaip nacionalinės naujų valstybių narių valiutos, yra didesnis grynųjų eurų vežimo paslaugų poreikis. Dėl šių priežasčių ir siekdamas užtikrinti, kad šis klausimas būtų aiškiai reglamentuotas, balsavau už svarstomą reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes manau, kad reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo sritį reikėtų išplėsti ir jį taikyti valstybių, kurios rengiasi įsivesti bendrą valiutą, teritorijai. Tiesą sakant, tokių valstybių teritorijose rengiantis įvesti bendrą valiutą siekiant joms sudaryti sąlygas greitai ir visiškai įsitraukti į ES prekybą, taigi ir joje kuo plačiau dalyvauti, jose paprastai yra didesnis grynųjų eurų poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kurio nuostatomis sudaromos sąlygos didesnį grynųjų eurų kiekį vežti į šalis, kurios rengiasi įsivesti eurą, kad būtų patenkinta jų paklausa. Pritariau šiam pranešimui, nes padidinamas grynuosius eurus vežančių profesionalų saugumas ir pagerinamas jų mokymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu.(EL) Balsavau už Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimo projektą. Balsavau už jį, nes manau, kad būtina išplėsti šio reglamento taikymo sritį ir kad juo bus išspręstos problemos, susijusios su už vežimą atsakingų darbuotojų saugumu.

 
  
  

Pranešimas: Silvia-Adriana Ţicău (A7-0084/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už svarstomą pranešimą atsižvelgdamas į tai, kad palydovinės navigacijos sistemos turėtų užtikrinti įvairių sistemų suderinamumą. Komisija savo ruožtu turėtų užtikrinti tinkamus finansavimo lygius. Taip pat reikėtų pažymėti, kad iš 15 veiksmų plane numatytų veiksmų 9 turėtų būti pritaikyti nedelsiant.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Balsavau už mūsų kolegės Parlamento narės S.-A. Ţicău pranešimą dėl pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų transporto programų. Iš tiesų pritariu GNSS funkcijų taikymui įvairių rūšių transportui ir tinkamam šios srities mokslinių tyrimų ir finansavimo įgyvendinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. 2010 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė savo „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą“ ir jame pateikė 24 konkrečių veiksmų rekomendacijas. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į platesnį bendrą pasaulinių navigacijos palydovų sistemų naudojimo kontekstą ir ypač į EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) kūrimą ir naudojimą. ES pradėjo vykdyti EGNOS projektą (ir Galileo projektą) siekdama, kad būtų teikiami signalai civilinėms reikmėms ir Europos pramonei užtikrinamos visapusiškos galimybės konkuruoti šioje besiplečiančioje strateginėje rinkoje. Šiuo metu Europos užimama rinkos dalis (25 proc.) yra nepakankama. EGNOS suteiks daugiau galimybių (EGNOS yra dešimt kartų tikslesnė nei GPS), kai 2013 m. pradės veikti Galileo sistema. Komisija yra tinkamiausia institucija galinti geriausiai koordinuoti veiksmų plano įgyvendinimą norint išvengti veiksmų dubliavimo valstybių narių lygmeniu ir užtikrinti bendrą pažangą įvairiose su GNSS programomis susijusiose ES politikos srityse. Atsižvelgiant į didelę ekonominę naudą, kurią EGNOS – jei ji bus sukurta ir jei bus panaudojamos visos jos teikiamos galimybės – duos visos Europos ekonomikai, Komisija turėtų nustatyti aiškius prioritetus šioje srityje, įskaitant EGNOS veikimą visoje ES teritorijoje bei užtikrinant tinkamas investicijas į tolimesnius šios srities mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (ECR), raštu.(PL) Pastarųjų metų dinamiška palydovinių navigacijos sistemų plėtra yra tiek technologinės pažangos, tiek rinkos poreikių rezultatas. Šiandien šios sistemos naudojamos visų rūšių transporte. Nuolatinė šio sektoriaus plėtra reiškia, kad planuojama Europos sistemų vertė 2025 m. turi pasiekti 230 mlrd. EUR lygį. ES EGNOS ir Galileo projektais gali būti prisidedama prie visų šio paslaugų sektoriaus sričių konkurencingumo, nes šios sistemos yra aiškiai geresnės ir tikslesnės nei GPS sistema ir kartu yra suderinamos su ja. Deja, EGNOS sistema kol kas neaprėpia Europos Sąjungos rytinių ir pietinių šalių. Todėl toliau ją plėtojant, matyt, bus būtina išplėsti jos sritį. Neišsiaiškinta dar kai kas – kaip bus finansuojamos Galileo sistemos sąnaudos. Apytikriai apskaičiuota, kad jos bus apytikriai 800 mln. EUR per metus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, balsuojant dėl šio pranešimo susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Pritariu pranešimui dėl pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų transporto programų ir dėl trumpojo ir vidutinio laikotarpio ES politikos, nes navigacijos sistemų rinka didžiulė. Šis pasiūlymas padeda išvengti veiksmų dubliavimo valstybių narių lygmeniu ir užtikrinti bendrą pažangą daugybėje šio sektoriaus ES politikos sričių. Apskritai Europos navigacijos sistema (10 kartų tikslesnė nei GPS) gali labai padėti siekti saugumo ir aplinkosaugos tikslų kelių transporto srityje ir sklandesnio eismo, nes ja užtikrinama galimybė rinkti mokesčius už kelius.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Pasirinkau apdairų požiūrį ir nusprendžiau per balsavimą dėl S. Ţicău pranešimo susilaikyti. Nors pasaulinės navigacijos palydovų sistemas galima laikyti strateginėmis, reikia išspręsti daug svarbių neišspręstų klausimų, kad būtų teikiami signalai civilinėms reikmėms ir Europos pramonei visais lygmenimis užtikrinamos galimybės konkuruoti didėjančioje jų rinkos dalyje. Tarp šių klausimų yra galima duomenų apsaugos rizika ir netikrumas klausimu, kaip bus finansuojamos metinės Galileo eksploatavimo sąnaudos, kurios, kaip manoma, sudarys apytikriai 800 mln. EUR. Dėl nepakankamo aiškumo dėl ne tik tokio Europos ekonomikai svarbaus, bet ir tokio plataus užmojo projekto finansinio tvarumo, reikalingas apdairus ir objektyvus požiūris.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe Boulland (PPE), raštu.(FR) 2011 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucijos tikslas – paraginti Europos Komisiją imtis kryptingų veiksmų siekiant paremti pasaulinės navigacijos palydovų sistemų plėtrą. Europos GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos) ir Galileo projektai tiesiogiai konkuruoja su Jungtinių Valstijų GPS. Nuo šiol dėl šių projektų kasdienis gyvenimas taps lengvesnis. Jie duos papildomos naudos ne tik Europos pramonei, bet ir transportui, todėl visiškai jiems pritariu. Jie turės daug netiesioginių pasekmių: civilinei aviacijai, nes bus užtikrintas didesnis skrydžių valdymo sistemų saugumas; kelių eismui, nes šia sistema, pasinaudojant palydoviniu pagalbos skambučių sekimu ir kelių transporto stebėjimu, bus palengvintas mokesčių surinkimas ir padidintas saugumas. Šios Europos paslaugos sukūrimu buvo patobulintos visos šios sritys. Balsavau už šią rezoliuciją siekdamas paspausti Europos ir nacionalines valdžios institucijas ir išvengti delsos, dėl kurios Europa kiekvieną dieną praranda neribotas galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų plane išdėstyti veiksmai, būtini siekiant, kad GNSS įveiktų lūžio tašką ir kad būtų užtikrinta projekto sėkmė. Svarbu, kad šis planas nežlugtų dėl per didelio iniciatyvų skaičiaus, kad nebūtų įklimpta vien į konsultacijas ir kad iki 2013 m. jis iš tiesų būtų įgyvendintas. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) turi apimti visą Europos Sąjungą, taip pat turėtų būti išplėsta į Šiaurės, Rytų ir Pietryčių Europą. Kad ją būtų galima visiškai veiksmingai naudoti transporto tikslais, į ją turi būti įtraukta ne tik visa Europos Sąjunga, bet ir mūsų artimiausios kaimynės. Civilinės aviacijos srityje reikėtų remti sistemos plėtrą ir EGNOS įrangos naudojimą nusileidimo manevrams. Tai yra išankstinė strateginė tikro bendro Europos dangaus sukūrimo sąlyga. Be to, yra didelių galimybių EGNOS ir GNSS panaudoti saugumo, aplinkos ir sklandaus kelių transporto veikimo srityse, nes jas galima naudoti mokesčiams rinkti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Balsuoju už pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų transporto programų politiką, nes manau, kad ja bus prisidėta prie geresnio transporto ir logistikos bei sekimo sistemų valdymo. Atsižvelgdama didžiulę šio sektoriaus pasaulio rinkos vertę, kuri artimiausiais metais toliau didės, taip pat norėčiau pabrėžti tinkamų sąlygų sudarymo, kad Europos pramonė būtų konkurencinga, svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) Remiantis dabartiniais skaičiavimais tikimasi, kad per kitus 20 metų pasaulinės navigacijos palydovų sistema Europos ekonomikai uždirbs 55–63 mlrd. EUR. Šiomis taikomosiomis technologijomis, šiuo metu grindžiamomis JAV GPS, sukuriami 6 proc. viso ES BVP.

Atsižvelgdama į tai balsavau už S. Ţicău pranešimą savo iniciatyva, kuriame Komisija raginama skirti adekvatų finansavimą Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistema, EGNOS ir Galileo grindžiamoms taikomosioms technologijoms plėtoti. Siekiant skatinti šiomis Europos sistemomis grindžiamas inovacijas visų pirma turėtų būti skatinama sudaryti sąlygas MVĮ naudotis šiuo finansavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad taikant siūlomą pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) veiksmų planą bus padedama sukurti transporto tinklą, kuris dėl saugesnių, ekologiškesnių ir ekonomiškesnių transporto rūšių panaudojimo bus veiksmingesnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Pasaulinės navigacijos sistemos yra kasdienio transporto sektoriaus gyvenimo dalis ir jų svarba didės vis dažniau kaip tinklo dalis veikiančiame pasaulyje, kuriame yra svarbi prekyba ir greitas bendravimas. Akivaizdus tokių sistemų komercinis pranašumas ir vertė, todėl galima suprasti Europos suinteresuotumą tuo, kad tokių sprendimų būtų kuo daugiau, ir tuo, kad jie veiktų nepriklausomai nuo trečiųjų šalių. Komisijos pateiktu veiksmų planu patvirtinami pasiūlymai dėl ES požiūrio į šiuos klausimus ateities ir suteikiama galimybė svariau ir nuosekliau kelti šį klausimą. Siekiant išvengti išteklių eikvojimo reikia ypač griežtai tvarkyti šių sistemų finansavimą, taip pat siekiant užsitikrinti paramą ir įgyti partnerių reikia kūrybiško požiūrio. Tikiuosi, kad Europos Sąjunga, siekdama remti ekonomikos stiprinimą, didesnį užimtumą ir transporto saugumą, dar sugebės apsirūpinti nepriklausomomis pasaulinėmis navigacijos sistemomis ir išnaudos visas savo galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas, kurį, 2010 m. birželio 14 d. paskelbus Komisijos Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą, parengė S. Ţicău, susijęs su ES palydovinės navigacijos sistemų transporto taikomosiomis technologijomis. Šis sektorius eksponentiškai plečiasi nuo 2000 m., kai pirmą kartą pradėtos teikti Pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) paslaugos, todėl padidės nuo 124 mlrd. EUR 2008 m. iki apskaičiuotos apytikrės 230 mlrd. EUR pasaulinės rinkos vertės 2025 m. ES negalėjo sau leisti atsilikti šios palydovinės navigacijos technologijos srityje, todėl sukūrė savo Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), Galileo sistemos pirmtakę, kuri, tikimasi, turėtų pradėti veikti 2013 m. ir kuri bus dešimt kartų tikslesnė nei GPS. Tikimasi, kad artimiausiu laiku bus įmanomas 45 cm tikslumas. Norėčiau pasveikinti pranešėją ir džiaugiuosi, kad patvirtintas šis pranešimas, už kurį balsavau, nes juo sudaromos sąlygos ES didinti savo rinkos dalį ir didinti Europos konkurencingumą šioje strateginėje ir besiplečiančioje rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Pasaulinės navigacijos palydovų sistemoms (GNSS) galima rasti svarbų ir itin naudingą pritaikymą visų rūšių transportui. Be kitų aspektų, jomis galima jį padaryti saugesnį, ekologiškesnį ir ekonomiškesnį. Be to, GNSS gali atlikti itin svarbų vaidmenį remiant ir skatinant vadinamųjų intelektinių transporto sistemų naudojimą. Pranešėja aptaria kai kuriuos iš šių aspektų. Tačiau, kaip ir kitų technologijų, GNSS taikomųjų technologijų praktiniai rezultatai neatskiriami nuo ekonominio ir socialinio konteksto, kuriame jie gaunami, ir nuo tikslų, dėl kurių jie reikalingi. Taip yra apskritai ir ypač šiame sektoriuje. Todėl nestebina, kad siūloma šia sistema taip pat padėti sukurti, pvz., bendrą Europos dangų; norėtume atsiriboti nuo šio pranešimo aspekto. Pritariame GNSS, kuria galima remti viešųjų paslaugų plėtrą, modernizaciją ir įvairinimą, ypač transporto srityje. Negalima neišanalizuoti GNSS visais aspektais, kuriais jos gali būti taikomos. Atsižvelgdami į tai norėtume suabejoti dėl galimo šių programų panaudojimo ribų vykstant tariamai ES ir Jungtinių Valstijų konkurencijai dėl šių sistemų funkcionalumo ir veiksmingumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Pasaulinės navigacijos palydovų sistemoms (GNSS) galima rasti svarbų ir itin naudingą pritaikymą visų rūšių transportui. Be kitų aspektų, jomis galima jį padaryti saugesnį, ekologiškesnį ir ekonomiškesnį. Be to, šios sistemos gali atlikti itin svarbų vaidmenį remiant ir skatinant vadinamųjų intelektinių transporto sistemų naudojimą. Tačiau, kaip ir kitų technologijų, taikomųjų technologijų praktiniai rezultatai neatskiriami nuo ekonominio ir socialinio konteksto, kuriame jie gaunami, ir nuo tikslų, dėl kurių jie reikalingi. Todėl nestebina, kad siūloma šia sistema taip pat padėti sukurti, pvz., bendrą Europos dangų; norėtume atsiriboti nuo šio pranešimo aspekto.

Pritariame pasaulinės navigacijos palydovų sistemai, kuria galima remti viešųjų paslaugų plėtrą, modernizaciją ir įvairinimą, ypač transporto srityje.

Vis dėlto negalima neišanalizuoti sistemos visais aspektais, kuriais ji gali būti taikoma. Atsižvelgdami į tai norėtume suabejoti dėl galimo šių programų panaudojimo ribų vykstant tariamai ES ir Jungtinių Valstijų konkurencijai dėl šių sistemų funkcionalumo ir veiksmingumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) 2010 m. birželio mėn. Komisija paskelbė savo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą, kuriame yra 24 konkrečios rekomendacijos. Veiksmų planas parengtas tuo metu, kai buvo įgyvendinamos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos, tiksliau sakant, Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS). Palydovinės navigacijos sistemos turėtų užtikrinti įvairių sistemų sąveiką ir turi būti tinkamos naudoti keleivių ir krovinių transportui. Mano nuomone, Komisija turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų koordinuojamas veiksmų plano įgyvendinimas ir užtikrinama su GNSS taikymu susijusių ES politikos sričių pažanga.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Nors kai kuriems S. Ţicău pasiūlymo aspektams pritariame, vis dėlto nesame tikri dėl daugelio kitų aspektų. Jiems priskiriame: nustatymą, kaip metinės Galileo eksploatavimo sąnaudos, kurios sudaro 800 mln. EUR, bus finansuojamos jam pradėjus veikti; galimą duomenų apsaugos riziką, susijusią su pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų technologijų ir paslaugų naudojimu; būtinybę skubiai rasti papildomą finansavimą siekiant užtikrinti, kad operacijomis, susijusiomis su Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema (EGNOS) ir Galileo, netrukus būtų sėkmingai pasiektas tikslas. Dėl šių priežasčių pasiūlymo nereikėtų atsisakyti, tačiau negaliu visiškai jam pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Šio pranešimo patvirtinimas yra svarbus žingsnis į priekį, nes tuo padedami pagrindai visuotinai diegti pasaulines palydovinės navigacijos sistemas ir visų pirma plėtoti EGNOS, taip palengvinant Galileo sistemos diegimą. Aš taip pat jam skyriau savo balsą, nes juo bus suteikta galimybė imtis konkrečių priemonių, kuriomis bus padedama plėtoti Europos transportą, kurios turės didžiulį poveikį saugumui ir aplinkosaugos reikalams ir kuriomis bus pagerintos kelių transporto eismo sąlygos.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi 2010 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė savo „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą“ ir jame pateikė 24 konkrečių veiksmų rekomendacijas. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į platesnį bendrą pasaulinių navigacijos palydovų sistemų naudojimo kontekstą ir ypač į EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) kūrimą ir naudojimą. EGNOS yra Galileo sistemos pirmtakas. GNSS svarbus plėtojant intelektines transporto sistemas (ITS), nes naudojant intelektines transporto sistemas galima rasti efektyvesnius, švaresnius ir saugesnius sprendimus transporto srityje, o norint tinkamai įgyvendinti daugelį ITS paslaugų būtina gerai veikianti GNSS. EGNOS ir Galileo gali labai padėti tvarkant kelių eismą, todėl būtina šiame sektoriuje vykdyti informavimo kampaniją norint geriau išnaudoti jos teikiamas galimybes, susijusias su mokesčių rinkimu, e. signalu, saugių stovėjimo vietų sunkvežimiams rezervavimu prisijungus prie tinklo ir stebėjimu realiuoju laiku, ir padidinti kelių transporto saugumą ir jo tinkamumą aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Šis pasiūlymas dėl Europos Parlamento rezoliucijos yra svarbus, nes GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos) gali būti taikomos visų rūšių transportui (sausumos, jūrų ir oro) ir taip užtikrinamas veiksmingesnis eismas, remiamas ekonomikos augimas ir mažinama tarša. Kartu GNSS priklauso pagrindiniams strategijos „Europa 2020“ inovacijų tikslams. Reikia skirti didesnį metinį finansavimą nei šiuo metu skiriamas, kad ši pasaulinė navigacijos sistema būtų tinkamai ir vienodai įdiegta visose ES valstybėse narėse.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos siūloma, be kitų jame pateiktų pasiūlymų, skirti finansavimą naujų GNSS taikomųjų technologijų, kurias būtų galima taikyti tokiose srityse kaip klimato kaita, žemės ūkis, civilinė gynyba, perspėjimo apie gaivalines nelaimes sistemos ir kt., moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Ne mažiau svarbu tai, kad ES lygmens GNSS sistema užtikrinamas ES nepriklausomumas nuo panašių ES nepriklausančių navigacijos sistemų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą (COM(2010)308), pagal kurį siekiama skatinti plėtoti taikomąsias programas, t. y. jas sertifikuoti, standartizuoti ir koordinuoti drauge su pramone ir kitomis šalimis, taip pat skleisti informaciją, gerinti informuotumą, įgyvendinti reguliavimo priemones ir didinti finansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų plano paskelbimu ir EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) plėtojimu ir diegimu Europos Sąjunga siekė atkreipti dėmesį į mūsų civilinius poreikius ir užtikrinti, kad Europos pramonė visas lygmenimis turėtų galimybę konkuruoti šioje sparčiai besiplečiančioje strateginėje rinkoje. Pritariame Komisijos parengtam kryptingų veiksmų planui, kuriame išdėstyta 15 sektorinių veiksmų, iš kurių devynis galima nedelsiant ir puikiai pritaikyti transportui, ypač kai jie susiję su EGNOS propagavimu trečiosiose šalyse. Tiesą sakant, kad ši sistema visiškai veiksmingai veiktų transporto srityje, jos aprėptis turi būti didesnė nei Europa, kad apimtų mūsų artimiausius kaimynus. Todėl prioriteto tvarka ji turėtų būti išplėsta į Šiaurės, Rytų ir Pietryčių Europą. Civilinės aviacijos srityje raginame valstybes nares suskirstyti pagal svarbą EGNOS grindžiamas procedūras ir paslaugas siekiant sukurti tikrą bendrą Europos dangų. Taip pat akivaizdu, kad EGNOS ir GNSS apskritai gali būti reikšmingai prisidėta prie saugumo ir aplinkosaugos. Kad pasiektume šiuos tikslus, mums reikia atitinkamų investicijų į Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektorių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Dabar laikas Komisijai koordinuoti veiksmų plano įgyvendinimą, kad būtų išvengta valstybių narių veiksmų dubliavimo, ir užtikrinti bendrą pažangą įvairiose ES pasaulinės navigacijos palydovų sistemų (GNSS) taikomųjų technologijų taikymo srityse. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) turėtų apimti visą Europos Sąjungą, taip pat prioriteto tvarka turėtų būti išplėsta į Šiaurės, Rytų ir Pietryčių Europos regionus. Siekiant, kad Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) visiškai veiksmingai veiktų transporto srityje, ji turi apimti visą Europos Sąjungą, o iš tiesų dar didesnę teritoriją, kad apimtų mūsų artimiausius kaimynus. Civilinės aviacijos srityje valstybės narės turi skatinti kurti ir naudoti EGNOS duomenimis paremtas nusileidimo procedūras, taip pat tiek kūrimą, tiek naudojimą bei EGNOS duomenimis paremtas paslaugas civilinės aviacijos srityje reikia sertifikuoti prioriteto tvarka. Tai strateginis reikalavimas norint tikrai sukurti bendrą Europos dangų. Taip pat akivaizdu, kad EGNOS ir GNSS sistemos apskritai gali labai padėti siekti kelių saugumo ir aplinkosaugos tikslų bei sklandesnio kelių eismo, kadangi jas galima naudoti mokesčiams už kelius rinkti. Turime rasti būdų finansuoti šią sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikomosios technologijos yra pagrindinis ir būtinas visų su transportu susijusių sektorių veiklai, o dėl jų efektyvaus veikimo transportas tampa saugesnis, ekologiškesnis ir ekonomiškesnis.

Europos Sąjunga nebegali priklausyti nuo kitų šalių iš pradžių kitoms reikmėms sukurtų sistemų. Atsižvelgiant į didžiulę pridėtinę vertę, kuri GNSS ir Galileo projektais sukuriama ES pramonės politikai, būtina užtikrinti sėkmingą jų įgyvendinimą. Kryptingų veiksmų planas yra geriausias būdas suteikti naują postūmį ir svariai prisidėti siekiant saugumo ir aplinkos, taip pat kelių transporto eismo sąlygų gerinimo tikslų.

Be to, turi būti užtikrintas palydovinės navigacijos sistemų suderinamumas su įvairiomis sistemomis, įskaitant tradicines sistemas. EGNOS (Europos geostacionarinio navigacijos tinklo sistema) aprėpties didinimas turėtų būti prioritetas. Todėl šios sistemos aprėptis turi būti padidinta, kad apimtų visą Europos žemyną, taip pat Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės šalis bei Artimuosius Rytus ir Afriką. Galiausiai Komisija turėtų pasiūlyti priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti tinkamą finansavimo lygį nemažinant kitų transporto politikai skiriamų lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Palydovinės navigacijos sistemomis turėtų būti užtikrinta įvairių sistemų sąveika, taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis įvairiarūšėmis keleivių ir krovinių transporto paslaugomis. Todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES politikos priemonių trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, skirtų pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikymo transporto programoms, visų pirma dėl to, kad visos Europos mastu didelis dėmesys turi būti skiriamas GNSS ir Galileo projektams transporto sektoriuje. Ypatingas vaidmuo šioje srityje tenka Komisijai, kuri turi sukurti tokį reguliavimo mechanizmą, kuris pašalintų įvairias biurokratines ir kitas kliūtis bei sudarytų palankias sąlygas sklandžiam ir efektyviam šių projektų įgyvendinimui. Be to, labai svarbu, jog būtų užtikrintas tinkamas ir pakankamas šių projektų finansavimas remiantis skaidrumo ir proporcingumo kriterijais, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ. Turime skatinti, kad GNSS ir Galileo programos būtų naudojamos civilinėje aviacijoje ir tokiu būdu prisidėtų prie bendros Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos sukūrimo ir sudarytų palankias sąlygas jos įgyvendinimui. Labai svarbu, kad Europos palydovinės navigacijos programos būtų pritaikytos įvairių rūšių transporto paslaugoms ir taikomos visoje Europoje, o ne tik tam tikrose šalyse, nes minėtų programų efektyvus įgyvendinimas padidintų krovinių transporto efektyvumą ir padėtų išspręsti daugelį transporto saugumo bei aplinkosaugos problemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Balsavau už S. Ţicău pranešimą, nes manau, kad transporto sektoriuje turėtų būti taikomos tokios naujos technologijos kaip palydovinės navigacijos sistemos, kurios vis plačiau plinta ir yra naudingos visai visuomenei. Pasaulio sistemoje, kurioje gyvename, ES savo politiką turi pritaikyti įvairių sektorių poreikiams ir plėtoti pasaulinės navigacijos palydovų sistemą, kuri puikiai jungtųsi su gerai žinoma GPS sistema, kad būtų galima be jokios paklaidos skubiai pateikti informaciją. Palydovinei navigacijai, kurios rinka sparčiai plečiasi ir kurios apyvarta per kitus 10 metų bus didesnė nei 200 mlrd. EUR, reikia adekvataus finansavimo siekiant praktiškai paremti jos plėtojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) 2010 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė savo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą ir jame pateikė 24 konkrečių veiksmų rekomendacijas. Visas šis sektorius nepaprastai išsiplėtė nuo to laiko, kai naudojant Amerikos palydovinę įrangą 2000 m. buvo pirmą kartą suteiktos pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) paslaugos. Iš tiesų 2008 m. apskaičiuota vertė rinkoje buvo 124 mlrd. EUR, ir numatoma, kad 2025 m. ši vertė pasieks 230 mlrd. EUR. 20 proc. šios sumos sudaro intelektinės transporto sistemos (ITS), 5 proc. – saugos programos, įskaitant transporto saugos programas. Šiuo projektu siekiama, kad būtų teikiami signalai civilinėms reikmėms ir Europos pramonei užtikrinamos visapusiškos galimybės konkuruoti šioje besiplečiančioje strateginėje rinkoje. Šiuo metu Europos užimama rinkos dalis (25 proc.) yra nepakankama. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) dera su GPS, tačiau ji teiks daugiau galimybių, kai 2013 m. pradės veikti Galileo sistema. Šiuo metu EGNOS dešimt kartų tikslesnė nei GPS. Šie aspektai turės tiesioginį ir didelį poveikį transporto sektoriui, įskaitant Pažangiąsias pagalbos vairuotojui sistemas, todėl balsuoju už.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų rinka sparčiai plėtėsi nuo 2000 m., kai šios sistemos buvo pirmą kartą panaudotos Jungtinėse Valstijose. Apskaičiuota jų vertė pasaulio rinkoje 2025 m. bus 230 mlrd. EUR, iš kurių 20 proc. sudarys intelektinės transporto sistemos ir 5 proc. – taikomosios saugumo technologijos.

2010 m. birželio mėn. Komisija paskelbė savo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) ir konkrečiai Europos EGNOS sistemos taikymo veiksmų planą: šiame veiksmų plane taip pat pateikiamos 24 konkrečios veiksmų rekomendacijos. Jeigu EGNOS sistemą reikia toliau plėtoti, turi būti teikiama pirmenybė veiksmų plane siūlomoms priemonėms, taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai turi būti nuolat skiriamos adekvačios investicijos bei finansavimas. Iš tiesų dėl to, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms trūksta Europos finansavimo, kad jos galėtų dalyvauti šiame mokslinių tyrimų projekte pagal Septintąją ir Aštuntąją pagrindų programas, šis projektas tampa mažiau patrauklus komerciniams subjektams. Siekdamas paremti tolesnį EGNOS sistemos plėtojimą ir užtikrinti, kad ši sistema nenukentėtų dėl nepakankamo Europos finansavimo, balsavau už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Iš Komisijos Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos veiksmų plano matyti, kad yra didžiulė jų paklausa rinkoje, kuri, manoma, 2025 m. bus verta 230 mlrd. EUR. Tačiau šioje srityje Europa nepajėgia konkuruoti pasaulio mastu, todėl dabartinė 25 proc. mūsų užimama rinkos dalis yra nepakankama. Turime imtis reikalingų veiksmų, siekdami užtikrinti, kad šis sektorius išnaudotų visas savo galimybes. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) yra dešimt kartų tikslesnė nei GPS, taip pat prognozuojama, kad artimiausiu metu gali būti pasiektas 45 cm tikslumas. Ši sistema akivaizdžiai gali būti naudojama oro ir jūrų transporto srityse, taip pat gali būti naudojama kelių transporto srityje. Tačiau turime per daug nesikėsinti į Europos piliečių gyvenimą, nes yra akivaizdžių asmens privatumo problemų, susijusių su tokia technologija. Apskritai palankiai vertinu EGNOS ir GNSS, nes jos gali labai padėti siekti saugumo ir aplinkosaugos tikslų, ir manau, kad bus būtinos atitinkamos investicijos į su jomis susijusius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Tačiau, norint pasinaudoti šių projektų teikiamais pranašumais, šį finansavimo trūkumą reikia pašalinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Laikantis Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) veiksmų plano, kurį 2010 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė siekdama išplėsti Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), reikėtų stengtis šią navigacijos sistemą išplėsti, kad apimtų visą ES. Iš tiesų šios sistemos išplėtimu galima suteikti didelių privalumų ekonomikai ir saugumui. Tačiau šiuo tikslu reikia daug investuoti į inovacijas ir technologinę plėtrą. Tik tuomet, pirma, bus pasiekta visa šios sistemos aprėptis ir, antra, bus pasiektas toks jos brandumo lygis, kuriam esant galiausiai bus galima gauti finansinę grąžą. Be to, tai yra sritis, kuri buvo intensyviai plėtojama. Pvz., apskaičiuota, kad artimiausiu laiku ja bus galima pasiekti 45 cm geografinės padėties nustatymo tikslumą. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu.(IT) Šiandien Strasbūre vykstant plenarinei Europos Parlamento sesijai balsavome dėl pranešimo dėl pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų transporto technologijų. 2010 m. Komisija paskelbė savo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą. Veiksmų plane išdėstyti sprendimai, kurių reikia siekiant užtikrinti sėkmingą palydovinės navigacijos diegimą. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į platesnį bendrą pasaulinių navigacijos palydovų sistemų naudojimo kontekstą ir ypač į EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) kūrimą ir naudojimą.

EGNOS yra Galileo sistemos pirmtakas. ES pradėjo vykdyti EGNOS projektą (ir Galileo projektą) siekdama, kad būtų teikiami signalai civilinėms reikmėms ir Europos pramonei užtikrinamos visapusiškos galimybės konkuruoti šioje besiplečiančioje strateginėje rinkoje. Manau, kad reikia, kaip nurodo S. Ţicău, atidėti papildomą finansavimą Galileo programai, taigi ir galbūt ES biudžete sudaryti Galileo atsargos fondą, kad būti galima padengti bet kokias papildomas sąnaudas, stengiantis nepakenkti kitoms programoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. 2010 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė savo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą ir jame pateikė 24 konkrečių veiksmų rekomendacijas. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į platesnį pasaulinių navigacijos palydovų sistemų naudojimo kontekstą ir ypač į EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos), Galileo sistemos pirmtakės, kūrimą ir naudojimą. Visas šis sektorius nepaprastai išsiplėtė nuo to laiko, kai naudojant Amerikos palydovinę įrangą 2000 m. buvo pirmą kartą suteiktos GPS paslaugos. 2008 m. apskaičiuota vertė rinkoje buvo 124 mlrd. EUR, ir numatoma, kad 2025 m. ši vertė pasieks 230 mlrd. EUR. 20 proc. šios sumos sudaro intelektinės transporto sistemos (ITS), 5 proc. – saugos programos, įskaitant transporto saugos programas.

ES pradėjo vykdyti EGNOS projektą (ir Galileo projektą) siekdama, kad būtų teikiami signalai civilinėms reikmėms ir Europos pramonei užtikrinamos visapusiškos galimybės konkuruoti šioje besiplečiančioje strateginėje rinkoje. Šiuo metu Europos užimama rinkos dalis (25 proc.) yra nepakankama. EGNOS dera su GPS, tačiau ja bus suteikta daugiau galimybių, kai 2013 m. pradės veikti Galileo sistema. EGNOS 10 kartų tikslesnė nei GPS.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Kaip pranešėja, pritariu Komisijos pateiktam EGNOS ir Galileo plėtojimo veiksmų planui, grindžiamam devyniomis horizontaliosiomis priemonėmis, susijusiomis su tiesioginiu taikymu transporte. Kuo platesnis EGNOS diegimas Europoje ir už jos ribų, kad apimtų mūsų artimiausius kaimynus, turės ypač teigiamą poveikį platesnei Europos ekonomikai, taip pat saugumo ir aplinkosaugos tikslams, ir juo bus skatinamas sklandesnis kelių transporto eismas. Tačiau jei ketiname siekti šių tikslų, mums reikia atitinkamų investicijų į Europos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kurios iki šiol buvo nepakankamos. Iš esmės ES yra vienintelis blokas, kuris tiesiogiai neskiria finansavimo savo GNSS programai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu.(PT) Šiame pranešime dėl pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų transporto programų pritariama šios srities Komisijos 2010–2013 m. veiksmų planui ir pabrėžiamas jo vaidmuo, svarba ir jo poveikis transportui. Devynios veiksmų plane pateiktos priemonės tiesiogiai ir daugiausia susijusios su transportu. Jame numatyta pasaulinės navigacijos palydovų sistemas naudoti ir plėtoti visų rūšių transporte. Žinoma, jos atliks labai svarbų vaidmenį kelių ir oro transporte. Dvi iš šių priemonių, kurias neabejotinai verta aptarti, yra palankesnių sąlygų sudarymas bendro Europos dangaus kūrimui ir intelektinėms transporto sistemoms skirtų taikomųjų technologijų kūrimui.

Be to, naudojant palydovus būtų galima sukurti ir naudoti labai daug įvairių taikomųjų technologijų. Nuoširdžiai tikiu, kad šių pranešime nurodytų sistemų, taikomųjų technologijų ir sprendimų plėtojimas ir įgyvendinimas vyksta pagal planą ir kad jau per artimiausius kelerius metus įvairiems sprendimams bus rastas pritaikymas, kuriuo bus palengvinta įmonių padėtis ir piliečių gyvenimas bei padidintas saugumas jūroje, ore ir keliuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriame sprendžiami Europos sistemų, kuriomis siekiama išnaudoti Galileo ir kitas palydovų sistemas, kūrimo ir diegimo bei jų taikymo transporto sektoriuje klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Šiuo metu pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) turi įtakos visoms ES politikos sritims, taip pat jų plėtojimas ir taikymas turės skatinamąjį poveikį strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui bei strategiško ir konkurencingo Europos sektoriaus kūrimui. Transporto taikomoji įranga sudaro 20 proc. visos GNSS taikomosios įrangos pagal apimtį ir 44 proc. – pagal vertę. Šis pramonės sektorius priklauso besiplečiančiai pasaulio rinkai, kurioje Europa turėtų imtis lyderės vaidmens ir siekti savo nepriklausomumo. Transporto srities GNSS taikomoji įranga ir paslaugos turi įvairų poveikį saugumui, veiksmingumui ir visų rūšių transporto ekonominėms bei aplinkosaugos sąnaudoms. Taip pat manau, jog svarbu pažymėti, kad, siekiant sąžiningo plėtojimo, Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) programa turėtų apimti visas valstybes nares ir užtikrinti sąveiką ir suderinamumą su trečiosiomis šalimis, kad ši rinka taptų konkurencinga ir dinamiška. Galiausiai norėčiau pabrėžti pranešėjos mintį, kad naujojoje daugiametėje finansinėje programoje (MFF) turėtų būti numatyta pakankamai lėšų su GNSS susijusiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai vykdyti bei šiai sistemai įgyvendinti. Reikėtų sukurti mechanizmus, kuriais būtų galima padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) lengviau gauti šį finansavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas GNSS taikomųjų technologijų plėtojimui ir pardavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už šį pranešimą. Besiplečiančios palydovinių navigacijos sistemų rinkos Europos daliai nepateisinus lūkesčių, praėjusių metų birželio mėn. Komisija pateikė pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą. Komisija išmintingai pasirinko kryptingų veiksmų planą, kurio rekomendacijos ne tik apima bendro Europos dangaus – kuris jau yra daug kartų Europos Sąjungos patvirtintas prioritetas – sukūrimą, bet ir pagal jį kelių transporto srityje GNSS taip pat ketinama svariai prisidėti siekiant mūsų saugumo ir aplinkos apsaugos tikslų. Visas veiksmų planas skirtas užtikrinti, kad Europos rinka taip pat galėtų konkuruoti šiame sektoriuje, kurio rinkos vertė, prognozuojama, toliau didės iki 230 mlrd. EUR 2025 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Esu įsitikinęs, kad veiksmai, kuriais siekiama skatinti EGNOS ir Galileo naudojimą civilinėje aviacijoje, yra itin svarbus siekiant įgyvendinti bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą. Deja, kaip pranešėja pabrėžė savo dokumente, diegiant Galileo sistemą toliau kyla naujų problemų. Pritariu raginimui, kad Komisija užtikrintų skubų EGNOS naudojimo civilinei aviacijai sertifikavimą. Jau ne kartą esu pabrėžęs, kad esu bendro Europos dangaus idėjos ir bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos entuziastas.

Greitas ir visiškas Europos oro erdvės sukūrimas yra labai svarbus strateginis žingsnis siekiant tikros Europos Sąjungos integracijos ir sustiprinti bendrąją rinką. Be Galileo neturėsime SESAR, o be SESAR nesukursime bendro Europos dangaus 2. Nepamirškime, kad ypač šioje srityje turime reikalų su susietų indų sistema – trūkumas vienoje jos dalyje turės pragaištingą poveikį kitoms jos dalims.

 
  
  

Pranešimas: Brian Simpson (A7-0079/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už svarstomą pranešimą, nes reikia, kad būtų atskirų oro susisiekimo susitarimų vertinimo sistema, net jei Parlamentui, užuot atsilikus ir tik sprendus, ar galutinį tekstą patvirtinti, ar atmesti, tektų atidžiai stebėti derybas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi išplėstos sąlygos, kuriomis siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Dabar susitarimai dėl oro susisiekimo patenka į šią kategoriją. Štai kodėl balsuoju už savo kolegos B. Simpsono pranešimą dėl šių susitarimų turinio vertinimo kriterijų įgyvendinimo. Taip pat manau, kad reikia propaguoti subalansuotą patekimą į rinką ir investavimo galimybes, taip pat sąžiningą konkurenciją, ypač valstybės subsidijų ir socialinių bei aplinkos standartų aspektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, susitarimams, priskiriamiems sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra, reikia Parlamento pritarimo. Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti bendruosius principus, kaip turėtų būti vertinami oro susisiekimo susitarimai atsižvelgiant ir į jų turinį, ir į procedūras, kurias Europos Parlamento transporto ir turizmo komitetas gali priimti, siekdamas užtikrinti, kad vykstant deryboms dėl susitarimų būtų tinkamai informuojamas ir turėtų galimybių pateikti savo prioritetus gerokai prieš tai, kai jam bus pateiktas prašymas ir reikės rinktis duoti pritarimą arba jo neduoti. Išsamūs oro susisiekimo susitarimai su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais galėtų būti labai naudingi keleiviams, krovinių vežimo operatoriams ir oro linijoms kaip galimybės naudotis rinkomis ir teisės aktų derinimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti sąžiningą konkurenciją, įskaitant klausimus, susijusius su valstybės subsidijomis, socialiniais ir aplinkosaugos standartais. Pritariu pranešėjui, jog Parlamentas turėtų stebėti procesą nuo pat pradžios ir aktyviai dalyvauti aptariant svarstomas temas bei siekiant žinoti esamą derybų dėl oro susisiekimo susitarimų padėtį. Taip pat Komisija turėtų žinoti kriterijus, kuriuos Parlamentas taikys vertindamas susitarimą ir jo elementus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu.(IT) Įsigaliojusia Lisabonos sutartimi išplėstos sąlygos, kuriomis, siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą, reikia Parlamento pritarimo. Dabar oro susisiekimo susitarimai patenka į šią kategoriją. Dėl naujų Parlamento įgaliojimų, nustatytų pagal Sutartį, atsiranda ir naujos pareigos užtikrinti, kad Parlamentas ir jo atsakingi komitetai būtų tinkamai informuojami apie susitarimų, dėl kurių atitinkamai bus Parlamento prašoma duoti pritarimą, rengimą. Atsižvelgdamas į šį pasikeitimą palankiai vertinu naują Parlamento pareigą atidžiau stebėti derybų eigą. Norėčiau pasinaudoti šia galimybe čia pabrėžti, jog tam, kad galėtų tinkamai spręsti, duoti pritarimą ar jo neduoti, kai derybos pasibaigs, Parlamentas turėtų stebėti procesą nuo pat pradžių, o ne pasibaigus deryboms.

Galiausiai kartoju raginimą, kad Komisija Parlamentui nuolat teiktų informaciją ir teiktų ataskaitas, kuriose būtų nuolat analizuojami esamų susitarimų privalumai ir trūkumai. Iš esmės manau, kad taip Parlamentui būtų suteikta galimybė veiksmingiau vertinti būsimus susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų sudarymo yra daug pagrindinių principų, kurių laikosi Lega Nord. Jiems priskiriama būtinybė visų valstybių narių oro transporto bendrovėms užtikrinti vienodas teises patekti į rinką ir kartu užkirsti kelią slepiamai dempingo praktikai, tiesiogiai finansuojamai pagal nacionalinę politiką, pažeidžiant Bendrijos valstybės pagalbos taisykles. Pasiūlyme taip pat išreiškiamas susirūpinimas dėl piliečių saugumo ir kartu pripažįstamas didelė saugumo orientacinio pagrindo sukūrimo svarba. Kitas principas, kurį gynė Lega Nord ir kurio laikomasi šiame pasiūlyme, susijęs su Europos institucijų ir ES piliečių, kurių interesams ji tiesiogiai atstovauja Parlamente, veiklos skaidrumu. Tiesą sakant, šiuo tikslu pasiūlyme pabrėžiama būtinybė Komisijai vykdyti savo įsipareigojimą nuolat informuoti Parlamentą apie savo derybose su ne ES ekonominės veiklos vykdytojais daromą pažangą. Dėl pirmiau išvardytų priežasčių nusprendžiau balsuoti už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes pritariu, jog išsamūs ES oro susisiekimo susitarimai su trečiosiomis šalimis tik pasitarnautų keleiviams, krovinių vežimo operatoriams ir oro linijoms daugeliu aspektų: saugumo, aplinkos apsaugos standartų palaikymo bei palankios verslo aplinkos skatinimo. Šio pranešimo tikslas – supaprastinti bei padaryti aiškesnį oro susisiekimo susitarimų sudarymą bei sprendimų dėl tokių susitarimų priėmimą, Europos Parlamentui iš anksto informuojant Komisiją, kokiais kriterijais jis remsis pritardamas ar nepritardamas vieno ar kito susitarimo ES vardu sudarymui. Pranešime Parlamentas taip pat atkreipia Komisijos bei Tarybos dėmesį į susitarimus, kurių sudarymas galėtų pasitarnauti ES bei jos piliečiams, tačiau kurių ES dar nėra sudariusi dėl vienokių ar kitokių priežasčių su tokiomis šalimis kaip, pavyzdžiui, Rusija, Kinija, Japonija bei Indija.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi išplėstos sąlygos, kuriomis, siekiant sudaryti tarptautinius susitarimus, reikia Parlamento pritarimo. Tai reiškia, kad sprendimas parengti pranešimą savo iniciatyva siekiant nustatyti tam tikrus bendrus principus, pagal kuriuos turėtų būti vertinami susitarimai, yra visiškai natūralus Transporto ir turizmo komiteto žingsnis. Pagal išsamius susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis ir pasauliniais partneriais galima gauti daug naudos siūlant keleiviams ir krovinių vežimo operatoriams geresnes paslaugas ir šių paslaugų įvairovės, ir jų kainos požiūriais, kartu suteikiant oro transporto bendrovėms naujų galimybių ir konkurencinį pranašumą.

Iš tiesų teisės aktų suderinimu galima labai prisidėti prie sąžiningos konkurencijos skatinimo, ypač valstybės subsidijų, socialinių ir aplinkos standartų aspektais. Labai gaila, kad Taryba dar nesuteikė Komisijai įgaliojimų pradėti derybas dėl pasaulio oro susisiekimo susitarimo su svarbiais prekybos partneriais, pvz., Kinijos Liaudies Respublika ir Indija, nors atitinkamas pasiūlymas pateiktas 2005 m. Dėl šio regiono ekonomikos augimo didėja tokių susitarimų vertė.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu.(IT) Balsavau už pranešimą savo iniciatyva, nes vis svaresnis aviacijos sektoriaus indėlis į Europos ekonomiką turi ne tik privalumų, bet ir gana daug trūkumų. Manau, kad institucijai, kuriai priklausau, būtent Parlamentui, turėtų būti suteikti didesni priežiūros įgaliojimai, kad ji turėtų visapusišką supratimą apie tokius susitarimus, kurie verti arba neverti jos pritarimo. Mūsų balsavimas būtų atidaus derybų, kuriose turi būti propaguojamas tarptautinių teisės aktų dėl socialinių teisių, visiško sertifikavimo praktikos ir procedūrų pripažinimo, keitimosi saugos duomenimis ir bendrų tikrinimų laikymasis, rezultatų stebėjimo padarinys. Tik pritardami plataus užmojo susitarimams, kuriuose būtų atsižvelgiama į principus, kurių laikosi ES, galėtume svariai prisidėti prie ES veiklos ir tobulinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Manau, kad galimybė suderinti teisės aktus, atsirandanti dėl kai kurių tarptautinių susisiekimo susitarimų, bus išnaudota sudarant sąžiningos konkurencijos sąlygas. Tai ne tik bus naudinga atitinkamų šalių pramonei, bet tuo taip pat bus suteikta galimybė standartizuoti bei griežtinti socialinius ir aplinkosaugos standartus. Keleiviams ir krovinių vežėjams siūlomos paslaugos taip pat bus iš esmės pagerintos, o tai nebūtų taip pastebima taikant kitas priemones, pvz., dvišalius susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Išsamių oro susisiekimo susitarimų su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais sudarymas yra ypač svarbus patekimo į rinką ir teisės aktų suderinimo požiūriu, nes juo skatinama sąžiningai konkuruoti, palaikyti vienodą socialinių ir aplinkos standartų lygį ir kt. Tai naudinga visoms šalims: keleiviams, krovinių vežėjams ir oro transporto bendrovėms. Kalbant apie horizontaliuosius susitarimus, taip pat svarbu esamus dvišalius susitarimus suderinti su ES teise, siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą, padidinti skaidrumą ir duoti papildomos naudos, susijusios su paprastinimu, ir kartu užtikrinti, kad visos Europos Sąjungos oro transporto bendrovės turėtų vienodas teises. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas jau atlieka svarbesnį vaidmenį šioje srityje, todėl reikalinga, kad jis pritartų šių tarptautinių susitarimų sudarymui. Todėl balsuoju už šį pranešimą, kuriame siekiama apibrėžti tam tikrus bendruosius principus ir nuoseklų standartų rinkinį. Jame taip pat pabrėžiama, jog svarbu nuolat informuoti Parlamentą, kad jis galėtų stebėti procesą nuo pat pradžių, nes tada turės galimybę išreikšti savo susirūpinimą ir pateikti prioritetus.

 
  
MPphoto
 
 

  Rachida Dati (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, pranešime rekomenduojama didinti Europos Parlamento vaidmenį remiantis jam Lisabonos sutartimi suteiktais naujais įgaliojimais tarptautinių susitarimų sudarymo su trečiosiomis šalimis klausimais. Todėl šiame pranešime pabrėžiama, kad reikia intensyvinti dialogą su Europos Komisija įvairiuose derybų etapuose ir prižiūrint galiojančius susitarimus. Antra, pranešime pabrėžiama, kad reikia sudaryti aviacijos saugos susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurių orlaivių gamybos pramonė gana svarbi; atsižvelgiant į teisėtą reikalavimą užtikrinti dar didesnį aviacijos saugumą, tai yra itin svarbus reikalavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas turi daugiau įgaliojimų kištis į tarptautinių Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų sudarymą. Taigi, dėl šiandien patvirtinto B. Simpsono pranešimo bus galima geriau apibrėžti Parlamento vaidmenį tarptautinėse derybose dėl aviacijos.

Palankiai vertinu tai, kad Parlamentas ypač spaudžia į Europos Sąjungos sudaromus susitarimus įtraukti aviacijos saugumo ir saugos standartų savitarpio pripažinimą bei geresnes keleivių teisių apsaugos priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį, nes jame pabrėžiama, jog svarbu, kad Parlamentas būtų nedelsiant išsamiai informuojamas visais derybų dėl ES ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų susitarimų etapais.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikti nauji įgaliojimai tarptautinių susitarimų tvirtinimo klausimais. Iš šių susitarimų, atsižvelgiant į įvairius su jais susijusius saugumo ir koordinavimo poreikius, tarptautiniai oro susisiekimo susitarimai yra ypač svarbūs. Susitarimams vertinti reikia kriterijų, grindžiamų griežta derybų sąlygų priežiūra ir kontrole. Tikiuosi, jog Komisija ir Parlamentas gali aktyviai bendradarbiauti, kad nuolat gerintų šio pobūdžio susitarimų kokybę ir didintų jų griežtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) B. Simpsono pranešime sprendžiami tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) klausimai. Nuo 2009 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus SESV, Parlamentas turi didesnius įgaliojimus ir daugelyje sričių, įskaitant oro susisiekimo paslaugas, prisiima atsakomybę už bendrus sprendimus. Atsižvelgdamas į tai, Transporto ir turizmo komitetas pateikė šį pranešimą, kuris, atrodo, yra nepaprastai teigiamas ir pateiktas laiku, nes jame nustatomi tam tikri bendrieji principai, su kuriais visiškai sutinku. Taigi, Parlamentas galės stebėti visą procesą nuo pradžių, naudodamasis jam Komisijos visų pirma per Mobilumo ir transporto generalinį direktoratą teikiama informacija, ir atidžiai vertinti susitarimus, dėl kurių jo bus prašoma balsuoti, nesvarbu, ar jie būtų horizontalieji, išsamūs, ar saugos susitarimai.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Tarptautiniai oro susisiekimo susitarimai, numatyti pagal Lisabonos sutartį, yra viršvalstybiniai susitarimai, kurie, kaip numatyta, iš dalies sutaps su esamais valstybių narių įgyvendintais dvišaliais susitarimais. Savo poziciją, nepalankią šiam principui, pakartojome paskesniuose susitarimuose, apie kuriuos Parlamentas teikė nuomones, ir kartu dėl visapusiško pobūdžio kritikavome šiuos susitarimus, nes jais, visais be išimties, siekiama liberalizuoti ir privatizuoti šį sektorių. Pranešėjas – kuris iš esmės yra iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos – teigia, kad „oro susisiekimo susitarimai su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais galėtų būti labai naudingi keleiviams, krovinių vežimo operatoriams ir oro transporto bendrovėms“.

Tačiau šio ir kitų sektorių, kuriuose vyko intensyvesnis liberalizavimas, pvz., geležinkelių transporto, tikrovė paneigia šiuos pažadus dėl naudingumo. Jei iš tiesų kas nors ir laimi iš oro susisiekimo sektoriaus – kaip tik jame neišvengiamai vyksta liberalizavimas ir vadinamoji laisvoji konkurencija – monopolistinės koncentracijos procesų, tai greičiau ne keleiviai, ne darbuotojai ir ne daugelis vadinamųjų oro transporto bendrovių su valstybės vėliava, o didžiausios šio sektoriaus Europos bendrovės. Štai kokios yra priežastys, dėl kurių balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šis pranešimas susijęs su tarptautiniais oro susisiekimo susitarimais pagal Lisabonos sutartį. Tai yra tarptautiniai susitarimai, kuriais ketinama suderinti ir iš dalies dubliuoti valstybių narių įgyvendintus esamus dvišalius susitarimus.

Pranešėjas teigia, kad „oro susisiekimo susitarimai su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais galėtų būti labai naudingi keleiviams, krovinių vežimo operatoriams ir oro transporto bendrovėms kaip galimybės naudotis rinkomis […] priemonės“.

Tačiau tiesa, kad šių susitarimų įgyvendinimas ES lygmeniu jau parodė, jog tokie pažadai dėl naudingumo yra tušti tiek darbuotojams, tiek keleiviams.

Dauguma šių susitarimų slaptai siekiama atverti rinkas ir liberalizuoti sektorių, tai motyvuojant laisvąja konkurencija, arba, nepaisant rinkos iškraipymų, nauda, kurią galingiausios bendrovės gali iš to gauti, ir klaidingo aplinkosaugos sprendimo, susijusios su anglies dioksido kiekio mažinimu, bei įtraukti aviaciją į prekybos taršos leidimais sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo išplėstos sąlygos, kuriomis, siekiant pasirašyti tarptautinius susitarimus, reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu oro susisiekimo susitarimai priklauso šiai kategorijai. Anksčiau dėl tokių susitarimų su Parlamentu būdavo tik konsultuojamasi. Tačiau Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikiamos ne tik naujos galios, bet ir naujos pareigos.

Mano nuomone, prieš susidurdamas su galimybe pritarti galutinei atskirų tarptautinių susitarimų formuluotei arba ją atmesti Parlamentas turi turėti galimybę sekti derybų eigą. Be to, atitinkamuose oro susisiekimo susitarimų su trečiosiomis šalimis kriterijuose turėtų būti numatyta galimybė taikyti subalansuotą požiūrį į rinkas ir investavimo galimybės, taip pat sąžininga ekonominė valstybės subsidijų ir aplinkos bei socialinių standartų sričių konkurencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Naujos Lisabonos sutartimi numatytos galios reiškia, kad oro susisiekimo susitarimuose taip pat galime pareikšti savo nuomonę aviacijos srities klausimais. Pranešime pabrėžiama sąžininga konkurencija, taigi, ir būtinybė prižiūrėti, pvz., valstybės finansavimą ir kartu atsižvelgti į aplinkosaugos klausimus bei užtikrinti aukštą keleivių teisių lygi. Esame už visas šias priemones, todėl savo balsą skiriu šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi Lisabonos sutartis išplėtė sąlygas, kurioms esant ir siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu aviacijos susitarimai patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Atsižvelgdamas į šį pasikeitimą Transporto ir turizmo komitetas nusprendė savo iniciatyva parengti pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti kai kuriuos bendruosius principus, susijusius su tuo, kaip turėtų būti vertinami oro susisiekimo susitarimai turint mintyje ir jų turinį, ir procedūras, kurias Komitetas gali priimti siekdamas užtikrinti, kad vykstant deryboms bus tinkamai informuojamas ir turės galimybių pateikti savo prioritetus gerokai prieš tai, kai jam bus pateiktas prašymas ir reikės rinktis duoti pritarimą arba jo neduoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Per posėdį balsavau už B. Simpsono pranešimą dėl oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį. Tiesą sakant, 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas įgijo teisę pritarti susitarimams, apimantiems sektorius, kuriems taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Jeigu įvertiname, kad anksčiau su Parlamentu, Europos žmonių demokratiškai išrinkta institucija, buvo konsultuojamasi tik sudarius tokius susitarimus, tai yra reikšmingas žingsnis į priekį, ypač atsižvelgiant į tariamą ES demokratijos stoką. Todėl tikimės, kad Komisija reaguos į mūsų raginimą palaikyti informacijos srautą ir suteikti atsakingam komitetui išsamios informacijos apie ketinimus pasiūlyti derybas siekiant sudaryti ir iš dalies pakeisti tarptautinius oro susisiekimo susitarimus, kad visas Parlamentas savo nuomonę galėtų išreikšti puikiai žinodamas faktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Lisabonos sutartimi nustatomos naujos parlamentinės kompetencijos sritys ir taip Parlamentui suteikiami didesni sprendimų priėmimo įgaliojimai ir kartu numatoma pareiga užtikrinti, kad teikiant informaciją ir užtikrinant saugumą viskas vyktų sklandžiai. Teisės aktų suderinimas tarp atitinkamų Europos Parlamentų komitetų, abipusis saugos ir saugumo standartų pripažinimas ir aukščiausių standartų, taikomų oro susisiekimo susitarimams, užtikrinimas naudingas keleiviams, krovinių vežimo veiklos vykdytojams (logistiniu ir ekonominiu požiūriu) ir oro transporto bendrovėms.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame išreiškiama nuomonė, kad išsamūs oro susisiekimo susitarimai su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais galėtų būti labai naudingi keleiviams, krovinių vežimo operatoriams ir oro transporto bendrovėms kaip galimybės naudotis rinkomis ir teisės aktų derinimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti sąžiningą konkurenciją, įskaitant klausimus, susijusius su valstybės subsidijomis, socialiniais ir aplinkosaugos standartais, jeigu būtų laikomasi tam tikrų standartų ir sąlygų.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Pagal Lisabonos sutartį oro susisiekimo susitarimams reikia Parlamento pritarimo, nes jie susiję su sektoriumi, kuriam taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Pritariame Transporto ir turizmo komiteto minčiai, kad reikia nustatyti tam tikrus bendruosius principus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kaip oro susisiekimo susitarimai turėtų būti vertinami esmės požiūriu. Be to, Komitetas turėtų būti tinkamai informuojamas per derybas, kad turėtų galimybę tinkamai pateikti savo prioritetus prieš tai, kai jam reikės rinktis, pritarti arba nepritarti. Todėl Parlamentui reikia sekti procesą nuo pat pradžių. Pagal išsamius susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis ir pasauliniais partneriais galima gauti daug naudos siūlant Europos keleiviams ir krovinių vežimo operatoriams geresnes paslaugas ir šių paslaugų įvairovės, ir jų kainos požiūriais, kartu suteikiant oro transporto bendrovėms naujų galimybių siekti pelno. Teisės aktų suderinimu galima daug nuveikti skatinant sąžiningą konkurenciją. Galiausiai teigiame, kad svarbu pradėti derybas su svarbiais prekybos partneriais Azijoje, įskaitant Kinijos Liaudies Respubliką ir Indiją, nes dėl viso šio regiono ekonomikos augimo tokie susitarimai tampa dar reikšmingesni prekybos su besivystančiu pasauliu požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Priėmus Lisabonos sutartį padaugėjo atvejų, kai siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu susitarimai dėl oro susisiekimo paslaugų patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Todėl Transporto ir turizmo komitetas nusprendė savo iniciatyva pateikti pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti kai kuriuos bendruosius principus, susijusius su tuo, kaip turėtų būti vertinami oro susisiekimo susitarimai, turint omenyje ir jų turinį, ir procedūras, kurias Komitetas gali patvirtinti siekdamas, kad vykstant deryboms būtų tinkamai informuojamas ir turėtų galimybę pateikti savo prioritetus gerokai prieš priimant galutinį sprendimą ir galėtų tik pritarti susitarimui arba jį atmesti. Kartu su naujais Parlamento įgaliojimais, numatytais Lisabonos sutartyje, atsiranda ir naujos pareigos užtikrinti, kad Parlamentas ir jo kompetentingas komitetas būtų tinkamai informuojami apie susitarimų, dėl kurių atitinkamai bus Parlamento prašoma duoti pritarimą, rengimą. Dėl to atitinkamai atsiranda pareiga atidžiau stebėti, kaip vedamos derybos. Todėl ateityje derantis dėl tarptautinių susitarimų reikia nepamiršti šių prielaidų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Pranešime numatoma sistema, pagal kurią, atsižvelgiant į pokyčius pagal Lisabonos sutartį, būtų galima vertinti atskirus oro susisiekimo susitarimus ir kuri bus naudojama visose būsimose derybose, sudarant sutartis ir Parlamentui jas tvirtinant (pritarimu). Prie atitinkamų kriterijų, taikomų oro susisiekimo susitarimams su trečiosiomis šalimis, priskiriamas subalansuotas patekimas į rinką ir investavimo galimybės, taip pat sąžininga konkurencija valstybės subsidijų ir aplinkos bei socialinių standartų aspektais. Balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Išsamūs oro susisiekimo susitarimai su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais yra naudingi ne tik krovinių vežimo operatoriams ir oro linijoms, bet ir keleiviams. Visų pirma, dėl tokių susitarimų visoms Sąjungos oro linijoms bus užtikrinamos vienodos teisės. Be to, bus taikomi aukšti skrydžių saugos ir saugumo standartai, kurie yra gyvybiškai svarbūs keleiviams, įgulai ir apskritai visam aviacijos sektoriui. Atsižvelgiant į minėtų susitarimų naudą, manau, kad tikslinga nustatyti bendruosius principus, kurie būtų naudojami vertinant oro susisiekimo susitarimus. Svarbu, kad kiekviename susitarime būtų sušvelninami ar panaikinami naudojimosi rinka ir investavimo galimybių apribojimai, išlaikyti ir sugriežtinti socialiniai ir aplinkosaugos standartai, užtikrinta tinkama duomenų ir privatumo apsauga, nustatytas abipusis saugumo standartų pripažinimas ir išlaikytas aukštas keleivių teisių lygis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisija turi imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išspręstas skrydžių virš Sibiro teritorijos klausimas ir pradėtos derybos dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų su Japonija ir Rusija.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Dėl Lisabonos sutarties, įsigaliojusios 2009 m. gruodžio 1 d., padaugėjo atvejų, kai siekiant sudaryti tarptautinius susitarimus reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu susitarimai dėl oro susisiekimo paslaugų patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Anksčiau dėl šių susitarimų reikėjo su Parlamentu tik pasikonsultuoti. Atsižvelgdamas į šį pasikeitimą Transporto ir turizmo komitetas nusprendė savo iniciatyva parengti pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti kai kuriuos bendruosius principus, susijusius su tuo, kaip Parlamentas turėtų vertinti oro susisiekimo susitarimus turinio požiūriu, o ne būti supažindintas su galutiniu sprendimu ir turėti galimybę tik pritarti susitarimui arba jį atmesti. Kartu su naujais Parlamento įgaliojimais, numatytais Lisabonos sutartyje, atsiranda ir naujos pareigos užtikrinti, kad Parlamentas ir jo kompetentingas komitetas būtų tinkamai informuojami apie susitarimų, dėl kurių atitinkamai bus Parlamento prašoma duoti pritarimą, rengimą. Dėl to atitinkamai atsiranda pareiga atidžiau stebėti, kaip vedamos derybos. Šiame pranešime, už kurį balsavau, nurodytas galimybes galima vertinti kaip elementų, kuriuos galima patvirtinti atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno susitarimo aplinkybes, sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentas sustiprino savo vaidmenį sudarant tarptautinius oro susisiekimo susitarimus. Transporto ir turizmo komitetas nusprendė savo iniciatyva parengti pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti kai kuriuos bendruosius principus, susijusius su tuo, kaip turėtų būti vertinami oro susisiekimo susitarimai, turint omenyje ir jų turinį, ir procedūras, kurias Komitetas gali priimti siekdamas, kad vykstant deryboms būtų tinkamai informuojamas ir turėtų galimybę pateikti savo prioritetus gerokai prieš pateikiant jam prašymą ir renkantis, duoti pritarimą ar jo neduoti.

Šiuos susitarimus galima skirstyti į tris kategorijas: horizontaliuosius susitarimus, kuriais suderinami esami dvišaliai susitarimai; išsamius susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją; galiausiai saugos susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti aukštą civilinės aviacijos saugumo lygį. Be to, pranešime rekomenduojami kriterijai, pagal kuriuos vertinamas šių susitarimų turinys ir kuriems priskiriamas subalansuotas patekimas į rinką ir investavimo galimybės bei sąžininga konkurencija valstybės, aplinkos ir socialinių subsidijų aspektais. Balsavau už, kad būtų palaikomas nuolatinis informacijos srautas ir būtų geriau analizuojami šių susitarimų privalumai bei trūkumai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Kadangi Lisabonos sutartimi buvo išplėstos Parlamento galios tarptautinių susitarimų sudarymo klausimais, iš naujo nustatant jo statusą reikia pasiūlyti naujas jo veiksmų teisinio pagrindo formas. Šis pranešimas pasirodo šiomis aplinkybėmis. Kadangi Parlamentas taip pat turės galių oro susisiekimo susitarimų klausimais, svarbu užtikrinti, kad vykstant derybų procesui jis turėtų galimybę gauti informaciją. Iš tiesų jis negali paprasčiausiai įsitraukti baigiantis procesui, kuriame jo veikla būtų susiaurinta iki paprasčiausio pritarimo arba nepritarimo galutiniam sprendimui ir kuriame jis neturėtų daugybės įvairių rodiklių, kad galėtų priimti apgalvotą spendimą. Dėl būtinybės Parlamentui dalyvauti visame procese taip pat reikia atkreipti dėmesį, tegul ir tik bendromis sąlygomis, į tokius aspektus kaip sąlygos, kuriomis teikiama informacija, arba etapus, kuriuose būtų galima ja naudotis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi išplėstos sąlygos, kurioms esant siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu aviacijos susitarimai patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Anksčiau dėl tokių susitarimų su Parlamentu būdavo tik konsultuojamasi. Atsižvelgdamas į šį pasikeitimą, Transporto ir turizmo komitetas nusprendė savo iniciatyva parengti pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti kai kuriuos bendruosius principus, susijusius su tuo, kaip turėtų būti vertinami oro susisiekimo susitarimai atsižvelgiant ir į jų turinį, ir į procedūras, kurias Komitetas gali patvirtinti siekdamas užtikrinti, kad vykstant deryboms būtų tinkamai informuojamas ir turėtų galimybę pateikti savo prioritetus gerokai prieš pateikiant jam prašymą ir renkantis, duoti pritarimą ar jo neduoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Šiame pranešime nustatomi tam tikri bendrieji principai, taikomi tinkamam Parlamento ir Komisijos bendravimui tvirtinant tarptautinius oro susisiekimo susitarimus ir bendrųjų šių susitarimų vertinimo metodų kūrimui. Dėl Lisabonos sutarties Parlamentas įgijo papildomų galių ir atitinkamų pareigų, todėl dabar privalo atidžiau stebėti derybų eigą ir oro susisiekimo susitarimų sudarymą. Atsižvelgiant į tokių susitarimų svarbą, ypač geresnių paslaugų keleiviams ir naujų galimybių operatoriams užtikrinimo požiūriu, puiki mintis, kad Parlamentas turi informuoti Komisiją apie savo nuogąstavimus ir vertinimo kriterijus nuo pat pradžių, nelaukdamas, kol bus užbaigtos derybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu.(ET) Lisabonos sutartimi Parlamentui suteiktos didesnės teisės, viena iš jų yra tarptautinių susitarimų sudarymui reikalingas Parlamento pritarimas. Transporto ir turizmo komitetas gana dažnai turėjo galimybę susipažinti su įvairiais oro susisiekimo paslaugų susitarimais ir priimti sprendimus dėl jų. Manau, kad šis pranešimas gerokai padės dirbti Transporto ir turizmo komitetui ir juo bus supaprastintas jo darbas, nes jame pabrėžiami bendrieji principai, pagal kuriuos turėtume vertinti oro susisiekimo paslaugų susitarimus ir turinio, ir priemonių aspektais.

Be to, šis susitarimas padės išsiaiškinti įvairius oro susisiekimo paslaugų susitarimus ir juos išnagrinėti paprasčiausiu būdu, taip pat jame numatyti kriterijai, į kuriuos turėtume atkeipti dėmesį, ir aspektai, kuriuos turėtume sekti. Be to, šis pranešimas padės taikyti apsisprendimo, kaip pasistūmėti į priekį su šiais oro susisiekimo paslaugų susitarimais ir kokių reikės etapų, kad įvairios institucijos galėtų ir priimti sprendimus dėl jų, procesą. Manau, kad šis pranešimas būtinas, todėl pritariau jo patvirtinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (S&D), raštu. – Šiame pranešime numatyta sistema, kurią reikia nustatyti, kad Parlamentas galėtų pagal Lisabonos sutartį prisiimti įsipareigojimus dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų. Transporto ir turizmo komitetas norėjo užtikrinti, kad nagrinėjant atskirus susitarimus su atskiromis suvereniomis šalimis Parlamentas taikytų tas pačias procedūras ir gaires, pagal kurias pranešėjai galėtų dirbti, siekdami mums suteikti nuoseklų požiūrį ir galimybę atsižvelgti į svarbius aspektus, įskaitant atitinkamas saugumo ir socialines sąlygas. Balsuoju už ir norėčiau tikėti, jog Parlamentas gali pritarti mano pranešimui siekiant, kad siūlomą sistemą būtų galima pradėti taikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo įteisintos naujos sritys, kuriose, siekiant sudaryti tarptautinius susitarimus, reikia Parlamento pritarimo. Oro susisiekimo susitarimai patenka į šią kategoriją, nes jiems taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Todėl reikia Parlamentą nuolat informuoti, kad būtų galima užtikrinti suderintą viso derybų proceso vertinimą ir kad jis galėtų laiku išreikšti savo nuomones ir pateikti prioritetus.

Šiame pranešime yra rekomendacijos, kaip reikėtų analizuoti oro susisiekimo susitarimus atsižvelgiant į turinį ir procedūras, kurias reikia patvirtinti. Supažindinama su trijų kategorijų susitarimais, kuriais siekiama skirtingų tikslų, būtent horizontaliaisiais susitarimais, išsamiais susitarimais ir saugos susitarimais.

Balsuoju už šį susitarimą, nes manau, jog svarbu, kad Europos Komisijos patvirtintoje ir šiame pranešime pabrėžiamoje pozicijoje būtų pareikšta tai, kad Parlamentas turėtų nuolat stebėti visą procesą keisdamasis informacija ir kad bent kas trejus metus Komisija turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų analizuojami esamų susitarimų privalumai ir trūkumai. Susitarimai turėtų būti patvirtinti rezultatyviu tarpinstituciniu susitarimu, kuriuo Europos institucijoms būtų suteikta galimybė aktyviai dalyvauti juos sudarant.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu.(EL) Balsavau už B. Simpsono pranešimą dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį, atsižvelgdama į tai, kad dabar Parlamentas prisiima didesnę atsakomybės dalį, kai kalbama apie derybas dėl tarptautinių susitarimų. Be to, tarptautiniai oro susisiekimo susitarimai su trečiosiomis šalimis padeda plėtoti tarptautinį oro susisiekimą ir užtikrinti teisinį saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Dėl naujų kompetencijos sričių, suteiktų Parlamentui pagal Lisabonos sutartį, ateityje šiam Parlamentui tarptautiniai oro susisiekimo susitarimai bus dažniau pateikiami įvertinti ir patvirtinti. Todėl pranešėjas siūlo parengti tam tikrus bendruosius principus, kad šiuos vertinimus būtų galima lengviau ir geriau atlikti. Nors pranešėjas iš esmės pripažįsta tokių susitarimų naudą, jis neatsisako diferencijuoto požiūrio ir kelis kartus ragina pradėti konstruktyvų Komisijos ir Parlamento dialogą.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Palankiai vertinu šiandieninio balsavimo rezultatus, ypač atsižvelgdamas į tai, kad buvau ypač svarbaus dokumento dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų oro susisiekimo susitarimo pranešėjas. Kartu sudėjus Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų aviacijos rinkos sudaro apie 60 proc. pasaulio oro transporto. Ateityje nediskriminuojant atvėrus rinką ES ir JAV aviacijos bendrovėms, keleiviams ir oro transporto vežėjams bus teikiamos pagerintos paslaugos, taip pat bus gaunama didelė ekonominė nauda ir kuriamos darbo vietos. Deja, Europos Parlamentas nebuvo įtrauktas į derybas dėl ES ir JAV susitarimo, todėl negalėjo daryti poveikio dokumento turiniui. Tokia padėtis nepriimtina. Todėl pritariu pagrindiniams šiandien patvirtinto B. Simpsono pranešimo dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų teiginiams. Europos Parlamentas turėtų būti įtrauktas į derybas nuo pat pradžių arba bent turėtų būti informuojamas apie jų eigą.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Saïd El Khadraoui (A7-0171/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Pritariu šiam pranešimui, atsižvelgiamas į naujas nuostatas, kurias pasiūlė Taryba, ypač dėl tikslinio asignavimo, didesnio skaidrumo ir laivyno atnaujinimo, transporto priemonių pajėgumo ir galimybės veiksmingiau keisti infrastruktūrą. Eurovinjete III bus sudarytos sąlygos valstybėms narėms, jei jos apsispręs, taikyti kelių naudotojams mokesčius už išorines sąnaudas, būtent taršos, oro ir triukšmo, kad kelių transporto srityje būtų pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“. Laukiant baltosios knygos, dabar numatomuose teisės aktuose reikalaujama, kad valstybės narės ir Komisija imtųsi tolesnių veiksmų kurdamos tvaresnę ir sąveikesnę transporto sistemą kartu su suderinta apmokestinimo sistema, pagal kurią būtų į vidaus sąnaudas įtraukiama daugiau išorės sąnaudų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Direktyvos dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (Eurovinjetės direktyva) projektu valstybėms narėms bus suteikta galimybė nustatyti kelių transporto oro ir akustinės taršos mokesčius. Šia priemone, pagal kurią taikomas principas „teršėjas moka“, siekiama skatinti laipsnišką mūsų keliais važinėjančių sunkvežimių atnaujinimą. Ji taip pat galėtų tapti nauju švaresnio transporto, pvz., geležinkelio ir vandens kelių, finansavimo šaltiniu. Todėl balsavau už S. El Khadraoui pranešimą. Tačiau raginu valstybes nares įgyvendinant Eurovinjetę elgtis santūriai: tuo neturi būti kenkiama vežėjų įmonių ir įmonių, kurios naudojasi vežimo paslaugomis, komerciniam ir finansiniam patikimumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Dauguma ES rinkoje parduodamų Airijos prekių vežama kelių tinklu, todėl balsavau prieš šiame pranešime rekomenduojamas priemones, nes jomis būtų užkrautos per didelės išlaidos Airijos vežėjams, eksportuotojams ir gamintojams. Į Eurovinjetės direktyvą jau įtraukti mokesčiai, tačiau valstybės narės neprivalo nustatyti šių mokesčių. Šiuo metu Eurovinjetė veikia 15 000 km Europos greitkelių, įskaitant pusę ES mokamų greitkelių. Nors ir esu už oro ir oro ir akustinės taršos problemos sprendimą bei žmonių skatinimą vartoti ekologiškesnes transporto priemones, jeigu šios direktyvos taikymas būtų buvęs išplėstas ir būtų buvę įtrauktos rinkliavos už akustinę ir oro taršą, būtų labai nukentėję Airijos eksportą į Europą vežantys Airijos vežėjai.

Daug Airijos prekių eksportuojama tarptautiniu mastu, todėl dėl šiame pranešime siūlomų papildomų išlaidų Airijos eksportui ir transporto bendrovėms galėtų būti padaryta didžiulė žala, kuri galėtų būti mirtinas smūgis toms mažosioms įmonėms, kurios šiuo metu gauna tik mažą pelno maržą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šią per antrąjį svarstymą pateiktą Tarybos ir Parlamento bendrąją poziciją dėl „Eurovinjetės“ direktyvos. Pagrindiniai direktyvos tikslai – sudaryti sąlygas valstybėms narėms taikyti kelių naudotojams mokesčius už tam tikras išorines sąnaudas, t. y. taikyti principą „teršėjas moka“, taip pat suteikti valstybėms narėms papildomų galimybių padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas efektyvesnes. Pritariu aplinkos taršos mažinimo tikslams ir „teršėjas moka“ principo įgyvendinimui kelių transporto srityje. Taip pat palaikiau siūlymą, kad iš „eurovinjetės“ mokesčio gautos pajamos būtų skiriamos investicijoms į kelių infrastruktūrą bei naudojamos siekiant didinti transporto tvarumą. Tvaraus transporto skatinimas yra esminis bendrosios transporto politikos elementas. Tuo tikslu turėtų būti mažinama transporto įtaka klimato kaitai ir jo neigiamas poveikis, ypač grūstys, kliudančios judumui, bei oro ir akustinė tarša, daranti žalą sveikatai bei aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Nors ir palankiai vertinu susitarimą, kuris buvo pasiektas dėl Eurovinjetės direktyvos, nesu visiškai patenkintas. Pritardami kompromisui, pasiektam tarp Parlamento ir Tarybos, užbaigiame ilgus metus trukusias derybas. Tai iš tiesų yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau tai yra minimalistinis susitarimas, kuriam trūksta veiksmingumo! Iš tiesų valstybės narės tik turės galimybę, tačiau neprivalės versti sunkiasvorių krovininių transporto priemonių savininkus apmokėti dėl jų patiriamas išorės sąnaudas. Vis dėlto tiesa, kad idėja iškelta dabar ir čia ir kad tai yra tikrai teigiama mintis, dėl kurios galiu balsuoti už kompromisą. Nustatant principą „teršėjas moka“ sunkiasvorėms krovinių transporto priemonėms, direktyva paruošiama dirva išorės sąnaudų, patiriamų dėl transporto, priskyrimo vidaus sąnaudoms pripažinimo mūsų viešojoje politikoje. Taip pat užprotokoluotas pajamų ir investicijų skaidrumo principas, o tai, tikimės, bus precedentas vertinant viešąją politiką: iš tiesų valstybės narės turi nuolat informuoti Komisiją. Vis dėlto tenka apgailestauti dėl žemos pajamų skyrimo Transeuropiniams transporto tinklams (TEN) (15 proc.) ribos. Be to, turėsime užtikrinti, kad buvo laikomasi valstybių narių prisiimto įsipareigojimo pajamas investuoti į tvarius projektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu.(IT) Šiandien mūsų svarstomas pranešimas yra ypač svarbus, nes jame numatomas Direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo pakeitimas. Manau, kad šis pateiktas pasiūlymas dėl naujos direktyvos, tarp Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos, Komisijos ir Parlamento, pasiekto kompromiso rezultatas, yra labai žalingas Italijos ekonomikai, nes Italija perveža apytikriai trečdalį – arba apytikriai 200 mlrd. EUR per metus – visų Europos keliais vežamų prekių, kuriomis prekiaujama.

Jeigu ši direktyva bus įgyvendinta Europos tranzito šalyse, į Italiją importuojamoms ir iš Italijos eksportuojamoms prekėms labiau grės papildomų mokesčių našta. Pritariu labai kritiškam Italijos vyriausybės požiūriui: manau, kad tokių didžiulių ekonominių sunkumų, kokius patiriame dabar, metu politinis sprendimas smogti ekonomikos sektoriui, kuris palaiko mūsų rinką, tikrai nėra išmintingas. Mano nuomone, nedideli laimėjimai, mūsų pasiekti kompromisu, neturi tikro poveikio tekstui, kuris yra labai žalingas tiek Italijos sistemai, tiek vežėjų sektoriui. Maža to, nebuvo įrodytas priemonės efektyvumas: kelių transporto ir su juo susijusios taršos išlaidos toliau didės, kol bus sukurtas įvairiarūšių infrastruktūrų tinklas.

 
  
MPphoto
 
 

  John Bufton (EFD), raštu. – Balsavau prieš šį pakeitimą, nes būtina Komisijai neleisti nustatyti mokesčių rinkimo galimybių net taikant netiesioginį apmokestinimą, ypač be vienbalsio Tarybos pritarimo. Šiuo metu JK neprisidedame prie Eurovinjetės schemos. Tačiau Vestminsterio vyriausybė nagrinėja sunkiasvorių krovinių transporto priemonių mokesčių padidinimą pagal Europos teisės aktus iki 2015 m. Tačiau Komisija išsaugojo teisę iki 2013 m. anglies dvideginio apmokestinimą padaryti privalomą. Nenoriu, kad JK piliečiai kaip nors prisidėtų prie kokio nors ES mokesčio.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Mokesčių rinkimas už sunkiasvorių krovinių transporto priemones yra priemonė, kuria baudžiamos atokios ES šalys, pvz., Graikija, Italija, Ispanija ir Portugalija. Apskritai tai yra šalys, kurios labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės, dėl kurios kilo fiskalinė ir ekonomikos krizė. Atsižvelgdama į tai balsuoju prieš pateiktą pranešimą, nes manau, kad nevienodai taikyti tokių mokesčius yra neteisinga, nes atokios šalys gautų daugiausia pajamų Vidurio Europos šalių naudai.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu.(RO) Balsavau prieš S. El Khadraoui pranešimą dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo, nes šiame pasiūlyme leidžiama pradėti taikyti muitų tarifų barjerus, dėl kurių padidėtų periferinių valstybių narių krovinių vežėjų sąnaudos. Šioje direktyvoje taip pat valstybėms narėms leidžiama siūlyti kompensaciją vietoj šių mokesčių, todėl galėtų būti iškraipyta įvairių ES valstybių narių vežėjų konkurencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Parlamentas ką tik pritarė naujoms kelių transporto mokesčių taisyklėms ir taip suteikė galimybę užtikrinti tinkamesnės transporto politikos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į su tarša ir triukšmu siejamus aplinkosaugos reikalavimus, plėtojimą ir finansavimą. Krovinių vežimo keliais įmonės dabar turės apmokėti sunkvežimių keliamos oro ir akustinės taršos sąnaudas, o valstybės narės už tai privalės iš šių mokesčių gaunamas pajamas pakartotinai investuoti į visos Europos transporto tinklus ir visų pirma į efektyvesnes ir mažiau teršiančias transporto sistemas. Šie mokesčiai yra žingsnis į priekį, tačiau jų nepakanka. Laikas valstybėms narėms įsipareigoti įgyvendinti tikrą krovinių vežimo plėtojimo politiką ir taip užtikrinti suderintą visų geležinkelio ir kelių transporto infrastruktūrų naudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Šiandien Europos Parlamentas didele balsų dauguma patvirtino Eurovinjetės direktyvos pakeitimus. Šiame tekste nustatyta, kad sunkiasvorių krovinių transporto priemonių savininkai turėtų apmokėti dėl oro ir akustinės taršos patiriamas išlaidas. Iš esmės šiandien patvirtintu susitarimu leidžiama valstybėms narėms, be mokesčių, taikomų greitkelių infrastruktūroje, apmokestinti krovinių vežimo keliais įmones už oro ir akustinės taršos sąnaudas.

Nors tai yra svarbūs pakeitimai, jie tėra mažas žingsnis teisinga kryptimi, nes šie reglamentai nėra privalomi. Todėl vis dar nekantrauju pamatyti naujus pasiūlymus, pagal kuriuos šios naujos priemonės taptų privalomos, į jas būtų įtraukti visos aplinkai padarytos žalos sąnaudos ir principas „teršėjas moka“ būtų išplėstas ir taikomas visų rūšių transportui.

Be to, tekste reikalaujama, kad iš tiesų būtų naudojamos pajamos iš mokesčių rinkimo. Atsižvelgdamas į tai Parlamentas įpareigojo valstybes nares pajamų iš mokesčių rinkimo dalį investuoti į eismo sąlygų ir judumo infrastruktūros gerinimą. Taip pat būtų galima pajamas iš šių mokesčių skirti tokiems projektams, kuriais būtų mažinama oro arba net akustinė tarša.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau prieš pranešimą dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo, nes manau, kad mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas galėtų neigiamai atsiliepti Europos ekonomikai, ypač atokių šalių. Atsižvelgdama į tai, kad kelių transporto sektoriuje jau renkami keli mokesčiai ir rinkliavos, ypač degalų akcizai, ir įvertinusi dabartines ekonomines sąlygas manau, kad reikėtų apsvarstyti sektoriaus sąnaudų internalizavimą, kad šios priemonės galėtų pelnyti didesnį bendrą įvairių su tuo susijusių dalyvių sutarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Persvarstytoje Eurovinjetės direktyvoje reikalaujama, kad Europos greitkeliais važinėjančioms sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms būtų taikomas principas „teršėjas moka“, pagal kurį valstybėms narėms būtų leidžiama akustinės ir oro taršos sąnaudas įtraukti nacionalines kelių rinkliavas. Šios papildomos sąnaudos greičiausiai bus 3–4 centai transporto priemonės kilometrui. Tuo metu, kai Europos ekonomika silpna ir kai konkurencingumas yra svarbesnis nei kada nors anksčiau, dėl šio principo krovinių vežimas gali tapti dar brangesnis, ypač atokioms šalims, kurioms vežimo kaina prisideda prie prekių savikainos. Dabar šios šalys bus priverstos ne tik prisiimti degalų išlaidas, bet ir turės tą patį padaryti su papildomomis kelių rinkliavų sąnaudomis ir dėl to prarasti konkurencingumą. Man neatrodo, kad dabar būtų tinkamas metas Europos įmonėms užkrauti kitą mokestį nebandant sumažinti aplinkos problemos reikšmės.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Mokesčių rinkimas už sunkiasvorių krovinių transporto priemones yra priemonė, kuria baudžiamos atokios ES šalys, nors kartu ja užtikrinamos papildomos pajamos Vidurio Europos šalims. Šis tekstas, kuris yra trišalio dialogo rezultatas, Portugalijai mažiau nepalankus nei Transporto ir turizmo komiteto pasiūlymas, nes jame svyravimas sumažinamas iki 175 proc., o mokesčiams taikomas piko metas – iki penkių valandų, taip pat dar metais pratęsiama mažiau teršiančioms transporto priemonėms taikoma išimtis. Tačiau šio mokesčio rinkimas liks tikrove, todėl padidės esamos atokių ES šalių sąnaudos. Pagal naujas Eurovinjetės direktyvos nuostatas valstybėms narėms leidžiama, be infrastruktūros mokesčio, renkamo rinkliavų rinkimo punktuose, apmokestinti sunkiasvorių krovinių transporto priemones suma, lygia eismo akustinės ir oro taršos sąnaudoms. Šios papildomos sąnaudos greičiausiai vidutiniškai bus 3–4 centai transporto priemonės kilometrui. Mažiau taršioms transporto priemonėms toliau bus taikoma išimtis. Balsavau prieš šį pranešimo pasiūlymą, nes manau, kad juo būtų pakenkta atokioms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Labai didelė priklausomybė nuo kelių transporto yra reali problema; Portugalijos priklausomybė nuo šios rūšies transporto yra dar didesnė nei ES vidurkis. Taip yra dėl su aplinka ir visuomenės sveikata susijusių priežasčių dėl didelės su transportu susijusios taršos ir dėl energetinių priežasčių, susijusių su mažėjančiomis naftos atsargomis ir vis didesniais sunkumais siekiant išgauti šiuos išteklius. Todėl būtina skatinti įvairinti krovininio transporto rūšis, ypač tvirtai įsipareigojant naudoti geležinkelius. Deja, šios investicijos ne tik nebuvo panaudotos, bet ir kai kuriose šalyse, pvz., Portugalijoje, matėme investicijų į tokį transportą mažėjimą. Šis investicijų mažėjimas skatina intensyvinti vykstančius liberalizavimo ir privatizavimo procesus. Šiame pranešime kai kurios iš šių problemų sprendžiamos, tačiau jame siekiama ne daugiau nei sunkiasvores krovinių transporto priemones apmokestinti nauju mokesčiu, kuriuo būtu papildyti esami mokesčiai, iš kurių keli Portugalijoje neseniai buvo padidinti. Nustatytų tikslų siekimo požiūriu šių mokesčių veiksmingumas abejotinas, nors šie mokesčiai yra papildoma našta, todėl, esant dabartinei ekonomikos ir socialinei krizei, daug įmonių gali pasitraukti iš verslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Žinome, kad labai didelė priklausomybė nuo kelių transporto yra reali problema; Portugalijos priklausomybė nuo šios rūšies transporto yra dar didesnė nei ES vidurkis. Šią situaciją reikia keisti arba dėl su aplinka ar visuomenės sveikata susijusių priežasčių dėl didelės su transportu susijusios taršos, arba dėl energetinių priežasčių, susijusių su mažėjančiomis naftos atsargomis ir vis didesniais sunkumais siekiant išgauti šiuos išteklius.

Todėl būtina skatinti įvairinti krovininio transporto rūšis, ypač tvirtai įsipareigojant naudoti geležinkelius. Tačiau kai kurios šalys ne tik nevykdo šio įsipareigojimo, bet ir kai kuriose šalyse, pvz., Portugalijoje, matėme investicijų į tokį transportą mažėjimą, o tai skatina intensyvinti vykstančius liberalizavimo ir privatizavimo procesus.

Šiame pranešime kai kurios iš šių problemų sprendžiamos, tačiau paskui jame apsiribojama siekimu sunkiasvores krovinių transporto priemones apmokestinti nauju mokesčiu, kuriuo būtu papildyti esami mokesčiai, iš kurių keli, pvz., „paslėpti kelio mokesčiai“, Portugalijoje neseniai buvo padidinti. Veiksmingo nustatytų tikslų siekimo požiūriu šių mokesčių veiksmingumas abejotinas, nors šie mokesčiai yra papildoma našta, todėl, esant dabartinei ekonomikos ir socialinei krizei, daug įmonių gali pasitraukti iš verslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Praėjo šiek tiek laiko, kai Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą patvirtino savo nuomonę dėl Eurovinjetės III direktyvos. Šia direktyva turėtų būti sudarytos sąlygos valstybėms narėms – jei jos to nori – iš kelių naudotojų rinkti mokesčius už tam tikras (ribotas) išorines sąnaudas, kad kelių transporto srityje pagaliau būtų pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“.

Ja taip pat valstybėms narėms būtų suteikta papildomų galimybių didinti savo nacionalinių kelių rinkliavų rinkimo sistemų, kurios yra veiksmingesnė transporto sektoriaus poreikių valdymo priemonė, veiksmingumą. Tarybos nuomonėje šie tikslai buvo patvirtinti, todėl dabar pageidautina, kad Komisija imtųsi veiksmų, kuriais būtų siekiama ilgalaikės tvarios transporto plėtros, bendradarbiavimo, suderintos rinkliavų sistemos ir tolesnio išorės sąnaudų internalizavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – Realybė tokia, kad šis pasiūlymas turės neproporcingai didelį poveikį atokioms Europos Sąjungos valstybėms narėms, pvz., Airijai, nes viduryje esančios valstybės narės turės galimybę pereiti prie geležinkelių transporto. Airijos eksportuotojų asociacija apskaičiavo, kad sunkvežimis, važiuodamas į žemyninę Europos dalį per Holihedą ir Doverį, patirs 120 EUR kelių naudotojo mokesčio išlaidas ir 30 EUR išorės sąnaudas. Todėl dėl šio teisės akto kelionė pirmyn ir atgal bus apmokestinta 300 EUR mokesčiu. Pagrindiniams eksporto sektoriams, kurie nukentės, priskiriami medikamentų, IRT, medicinos prietaisų, pieno ir kitų maisto produktų sektoriai. Be to, Airijos krovinių vežimo keliais sektoriuje dirba daugiau nei 30 000 žmonių. Galiausiai dėl šių naujų mokesčių padidės Airijos eksporto vežimo į Europos rinkas sąnaudos. Balsavau prieš šį pranešimą, nes ES turėtų ieškoti būdų padidinti mūsų konkurencingumą pagal strategiją „Europa 2020“, o ne teikti teisės aktą, dėl kurio mūsų konkurencingumui kyla grėsmė.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberto Gualtieri (S&D), raštu.(IT) Parlamento pritarimas direktyvai dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo yra žingsnis į priekį siekiant apsaugoti Europos piliečių sveikatą ir įsipareigojimas mažinti kenksmingą tokių transporto priemonių taršos poveikį. Šiame sektoriuje pirmą kartą pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“, siekiant skatinti naudoti saugesnį ir tvaresnį transportą, taigi ir remti alternatyvas, pvz., geležinkelių transportą. Vis dėlto remiantis pasiektu kompromisu taip pat būtina tinkamai atsižvelgti į krovinių vežimo sektoriaus, kuris neturi būti per daug baudžiamas, apsaugą. Todėl valstybės narės privalo stengtis veiksmingiau išnaudoti pagal Eurovinjetės direktyvą surinktas pajamas, pvz., jas investuoti į infrastruktūros gerinimą ir skatinti naudoti mažiau taršias krovinių vežimo transporto priemones, siekdamos užtikrinti, kad iš direktyvos naudos turėtų visi susiję sektoriai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už savo kolegos S. El Khadraoui pranešimą dėl ES Eurovinjetės teisės akto pakeitimų, kuriais bus leidžiama apmokestinti sunkiasvorių krovinių transporto priemones. Pirmą kartą kelių transportui bus taikomas principas „teršėjas moka“, todėl bus galima sunkiasvorių krovinių transporto priemones apmokestinti už akustinę ir oro taršą, kai jos važiuoja ES greitkeliais. Tai yra pažangi iniciatyva, kurią vertinu palankiai, nes ja leidžiama atsižvelgti į aplinkosaugos ir socialines sąnaudas ir neapsiriboti tik infrastruktūros sąnaudomis. Vis dėlto gaila, kad plataus užmojo Europos planams dėl griežtų aplinkosaugos reikalavimų sutrukdė Ministrų Taryba per daug didelių papildomų išlaidų dingstimi. Nepaisant viso to, aplinkosaugos požiūriu šis pranešimas tikrai yra žingsnis į priekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi šio dokumento tikslas yra apmokestinti sunkiasvores transporto priemones priklausomai nuo to, kuriuo paros metu jos važiuoja, piko valandomis ar ne, taip pat priklausomai nuo skleidžiamo garso ir variklio tūrio. Mažiausiai 15 proc. iš mokesčių surinktų pinigų investuojami į kitus projektus, susijusius su CO2 mažinimu. Gerai, kad mes esame pasiryžę šiandien mažinti klimato kaitą, kad kelių transporto srityje pagaliau siekiame taikyti principą „teršėjas moka“. Neabejoju, kad tai suteiks valstybėms narėms papildomų galimybių padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, t. y. bus galima sukurti veiksmingesnę transporto poreikių valdymo priemonę. Tačiau, vis dėlto manau, kad šios priemonės yra ekonomiškai naudingos bei palankios tik kelioms centrinėms, tranzitinėms Europos Sąjungos valstybėms narėms, užtat visiškai nepalankios arba daug mažiau palankios nemažai daliai Europos Sąjungos valstybių narių, esančių prie išorinių Europos Sąjungos sienų tiek rytuose, tiek pietuose, tiek vakaruose, tiek šiaurėje. Todėl manau, kad mums šį aspektą vertėtų visapusiškai įvertinti, dar kartą pasverti ir tik tada priiminėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Norėčiau visiškai pritarti direktyvai dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo. Ypač norėčiau pritarti nuostatai, kuri labai svarbi Europos aplinkai. Tikiuosi, kad mažesni mažiau taršioms transporto priemonėms taikomi mokesčiai skatins transporto įmonių savininkus, kurie neatnaujino savo parkų, tai daryti. Be to, kultūros, augančios arti intensyviai naudojamų kelių, būtų mažiau veikiamos išmetamųjų dujų taršos. Manau, kad didesni mokesčiai už važiavimą piko metu yra kita teigiama ypatybė. Dėl šių apribojimų visiems kelių naudotojams užtikrinsime didesnį saugumą keliuose ir geresnes važiavimo sąlygas. Šiais apribojimais taip pat bus sudarytos sąlygos gerinti infrastruktūros, kuri patiria didžiausią žalą kaip tik tomis eismo piko valandomis, būklę.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Balsavau prieš pasiūlytą kompromisinį tekstą, laikydamasis tokios pat pozicijos, kaip ir Italijos vyriausybė, kuri ES Taryboje jau pareiškė, kad nepritaria šiam pasiūlymui. Dar vienos krovinių vežėjų apmokestinimo sistemos įtvirtinimu bus suduotas labai skaudus smūgis sektoriui, kuriuo remiasi Italijos prekybos sistema. Šio sektoriaus patiriamų sąnaudų didinimas reiškia, kad padidėja visuomenei tenkanti našta ir taikomos sankcijos mūsų prekėms, kurioms paklausa atitinkamai sumažės. Nemanau, kad šis kompromisas yra teisingas sprendimas, ypač tokiai šaliai, kaip, pvz., Italija, kuri yra transporto srautų, kuriais kuriamas mūsų nacionalinės sistemos turtas, pradžios vieta ir kuriuos reikia saugoti nustatant atitinkamas priemones, kuriomis būtų ne tik kovojama su oro ir akustine tarša, bet ir tinkamai atsižvelgiama į jų specifinius struktūrinius ir logistinius ypatumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Agnès Le Brun (PPE), raštu.(FR) Balsavau už rezoliuciją dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo, nes ja ratifikuojamas susitarimas dėl Eurovinjetės direktyvos persvarstymo, dėl kurio buvo sunku susitarti. Tai yra 2006 m. persvarstyta 1999 m. direktyva, kuria siekiama suderinti sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimą. Patvirtintas persvarstytas dokumentas yra pirmas žingsnis siekiant internalizuoti kelių transporto išorės sąnaudas, taigi ir žingsnis siekiant praktiškai pritaikyti principą „teršėjas moka“. Taigi, oro ir akustinė eismo tarša bus apmokestinama elektroniniu būdu 3–4 centų už vieną kilometrą tarifu, atsižvelgiant į transporto priemonės EURO klasę, kelio tipą ir spūsčių dydį. Pagal šį persvarstytą dokumentą nuo šiol ne tik sudaromos sąlygos geriau valdyti eismą taikant didesnius mokesčius piko laikotarpiais (neviršijančius 175 proc. per penkias valandas), bet ir numatomas laipsniškas mažo piko mokesčių sumažinimas siekiant išvengti krovinių vežimo keliais įmonių finansinio baudimo. Galiausiai šia rezoliucija valstybės narės skatinamos surinktas sumas naudoti tam tikrų rūšių darnesnio transporto projektams finansuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu.(PL) Balsavau už Eurovinjetę, nes manau, kad tokiu sprendimu galima užtikrinti visišką Europos sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo sistemos suderinimą ir taip sudaryti geresnes sąlygas keliauti per valstybes nares be reikalo negaištant. Mano nuomone, įtraukiant principą „teršėjas moka“ bus užtikrinta, kad bus sumažinta tarša ir triukšmas, kurį kelia sunkiasvorių krovinių transporto priemonės, kuriose nėra sumontuotų EURO V ir VI standartus atitinkančių variklių, nes šiems varikliams kelių mokesčiai netaikomi. Be to, nustatytas principas, pagal kurį valstybės narės galės nustatyti iš surinktų kelių mokesčių gautų pajamų panaudojimą ir pagal kurį bent 15 proc. jų turės būti panaudota TEN-T projektams finansiškai remti. Taip bus užtikrintas didesnis transporto tvarumas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo persvarstomos „Eurovinjetės“ krovinių vežimo keliais apmokestinimo taisyklės, pagal kuriais valstybės narės galės, be greitkelių rinkliavų, apmokestinti krovinių vežėjus pagal oro ir akustinės taršos sąnaudas. Šia direktyva bus užtikrinta, kad pajamos iš šių mokesčių būtų naudojamos transporto sistemų rodikliams gerinti ir taršai mažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Direktyvoje 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra valstybėms narėms leidžiama, jei jos to nori, kelių naudotojus apmokestinti ir už kai kurias išorės sąnaudas. Taip joms suteikiama papildomų galimybių padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, t. y. bus galima sukurti veiksmingesnę transporto poreikių valdymo priemonę. Manome, kad tokių didžiulių ekonominių sunkumų metu politinis sprendimas smogti ekonomikos sektoriui, kuris palaiko mūsų rinką, tik siekiant uždirbti pinigų tikrai nėra labai išmintingas. Be to, būdas, kuriuo taikant šį požiūrį geografiškai atokesnės valstybės narės, prekių kilmės, išvykimo arba paskirties šalys baudžiamos „centrinių“ ir tranzito šalių naudai, yra nepriimtinas. Galiausiai nustatant šį principą nebuvo pagalvota apie šios priemonės poveikį eismo srautams, taigi, ir esamoms nuolaidoms, o tai reiškia, kad yra eismo persikėlimo kitur rizika. Nebuvo įrodytas šios priemonės veiksmingumas: kelių transporto ir su juo susijusios taršos sąnaudos toliau didės, todėl mes, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos Italijos delegacija, esame prieš šią priemonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu.(PT) Šioje direktyvoje yra nuostata, pagal kurią valstybės narės, be infrastruktūros mokesčio, renka mokesčius už sunkiasvorių krovinių transporto priemones ir jų suma lygi eismo akustinės ir oro taršos sąnaudoms. Manau, kad principas „teršėjas moka“ nėra išeitis, nes jį taikant apsiribojama sprendimo palikimu rinkai. Taršos leidimas ir įteisinimas, jeigu tai ekonomiškai perspektyvu įmonei, nėra kelias į tvarumą. Manau, kad ES prioritetas turėtų būti siekimas nustatyti griežtesnes priemones, taikomas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių taršai, ir ryžtingai įsipareigoti naudotis geležinkelių transportu. Užuot sprendus taršos problemą, šia direktyva, užkraunant didesnę naštą tokioms šalims, kaip Portugalija, kurios nors ir yra eksportuotojos, bet jų nekerta pagrindiniai transporto keliai, padidinama valstybių narių nelygybė. Dėl šių priežasčių balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Šis pranešimas nusipelno tinkamo įvertinimo už tai, kad jame reikalaujama valstybių narių atskaitomybės. Pirma, už reikalavimą atsiskaityti už pagalbą, kurią valstybės narės teikia mažų sunkvežimių gamintojams. Tai geras dalykas, nes būtina atsisakyti šios neatsakingos praktikos. Antra, už reikalavimą atsiskaityti už pajamas, gautas pagal Eurovinjetę. Norma neturi būti ir neaiškumas. Šios pajamos turi būti skirtos tik aplinkos politikai. Vis dėlto gaila, kad šiame tekste nesiekiama dar daugiau. Jame beveik nieko nėra apie pagalbą, teikiamą EURO VI transporto priemonių gamintojams. Blogiausia tai, kad jame skatinama Eurovinjetę įtraukti į apyvartinių anglies dioksido taršos leidimų prekybos sistemą. Balsuoju už šį tekstą siekdamas paskatinti toliau dirbti darbą, kurį reikia padaryti, ir pritarti Eurovinjetės koncepcijai, nors ir apgailestauju dėl šių dviejų trūkumų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Aplinkosaugos klausimais niekada negalima rizikuoti, tačiau kartu jų negalima atsieti nuo ekonominių klausimų; tuo labiau per krizę, kurią vis dar išgyvename ir kuri toliau blaško Pietų Europos šalis, ypač mano šalį Portugaliją. Atsižvelgdamas į tai negaliu pritarti principo „teršėjas moka“ patvirtinimui, nes ši situacija labai paveiks tuos, kurie dirba atokių šalių, pvz., Portugalijos, o ne turtingesnių Vidurio ir Šiaurės Europos šalių, krovininio transporto sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Eurovinjete III bus sudarytos sąlygos valstybėms narėms, jei jos to nori, taikyti kelių naudotojams mokesčius už išorės sąnaudas (oro, triukšmo ir taršos), kad kelių transporto srityje pagaliau būtų pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“. Atsižvelgdamas į tai, kad mokesčių sistema yra neaiški ir nelogiška, balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Didėjančios globalizacijos laikais, kai sparčiai didėja ir eismo intensyvumas, būtent tos valstybės narės, kuriose yra pažeidžiamų regionų, pvz., esančių Alpes kertančioje zonoje, yra suinteresuotos apmokestinti kelių naudotojus už tam tikras išorės sąnaudas pagal principą „teršėjas moka“. Kartu tai taip pat turėtų paskatinti sukurti priemonę, kuria būtų galima geriau valdyti eismo paklausą. Šiame pranešime pasirenkamas pragmatinis požiūris siekiant suderinti daug ir įvairių pageidavimų. Vis dėlto šiomis aplinkybėmis neturime nepastebėti įvairių iniciatyvų, kad paruoštume dirvą vadinamiesiems gigalaineriams arba megalaineriams, kurie siejasi su didelėmis infrastruktūros sąnaudomis. Taip pat reikia paminėti, kad iki šiol siekiant perkelti krovinių vežimą iš kelių transporto į geležinkelių transportą buvo tik tuščiažodžiaujama. Taip pat šių veiksnių turėtume nepamiršti ir tada, kai pasiūlyme kalbama apie sumanymą konkrečiam tikslui atidėti pajamas iš infrastruktūros mokesčių. Kalbėdami apie paskatas atnaujinti parką taip pat turime atsižvelgti į tai, kad neturime vienašališkai savo vietos vežėjų ir parkų savininkų apkrauti griežtais aplinkosaugos ir saugumo reglamentais tik tam, kad pigūs konkurentai važinėtų per sieną nešvariomis ir metalo laužui tinkančiomis transporto priemonėmis. Tačiau, kadangi šiame pranešime šiuo aspektu pateikiami pagrįsti argumentai, balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu.(IT) Nusprendžiau balsuoti prieš šį pasiūlymą, nes jis visų pirma turėtų neigiamą poveikį mažiausioms vežėjų įmonėms. Taip, teisinga kovoti su tarša ir bandyti sumažinti eismo spūstis, tačiau, mano nuomone, kito mokesčių didinimo siūlymas neabejotinai nėra geriausias sprendimas. Taikant šią Eurovinjetės direktyvą yra tikimybė, kad įstengs išgyventi tik didžiausios vežėjų įmonės – t. y. tos įmonės, kurios turi daugiau išteklių.

Kiltų pavojus, kad daug mažųjų įmonių, ypač Italijoje, būtų priverstos pasitraukti iš rinkos dėl per didelių mokesčių, kurie joms grėstų, o tai tikrai turėtų didelį poveikį ir užimtumui. Todėl tikiuosi, kad kitos Europos šalys pasirinks tokią pat poziciją, kaip Italijos vyriausybė, kuri jau patvirtino, kad šios priemonės netaikys. Dėl šios krizės krovinių vežimo sektorius patyrė didžiulę žalą, o šis naujas mokestis, mano supratimu, tikrai labai nepadės jam atsigauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Nepritariu pasiūlymui apmokestinti sunkiasvorių krovinių transporto priemones pagal skleidžiamą triukšmą bei taršą. Manau, kad netikslinga sukurti dar vieną papildomą mokestinę naštą vežėjams, kurie labai stipriai nukentėjo nuo finansų krizės. Nustatant mokestį bus atsižvelgiama ne tik į kelių infrastruktūros kaštus, automobilio taršos kategoriją bei važiavimo trukmę, bet ir į užterštumo, triukšmo lygį bei transporto kamščius. Be to, mokestis bus taikomas ne tik transeuropiniams tinklams priklausančiuose greitkeliuose, bet ir kituose greitkeliuose bei svarbiuose keliuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks reguliavimas turės neigiamos įtakos Europos kelių vežėjų pajamoms, didins krovinių pristatymo terminus. Dėl minėtų priežasčių didės vežimo kaštai ir krovinių vežimo kaina. Be to, nustatyta rinkliava gali žymiai sumažinti kelių transporto paklausą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Naująja direktyva, kuria siekiama paskatinti valstybėse narėse įgyvendinti suderintas apmokestinimo sistemas, kad būtų pagerintas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių našumas ir aplinkosauginis veiksmingumas, galiausiai bus nubaustos tam tikros periferinės valstybės narės, pvz., Italija, kurios yra prekių išvežimo arba paskirties šalys. Štai kodėl balsavau prieš pranešimą, kuriuo iš dalies keičiama 1999 m. direktyva. Užuot didinus konkurenciją ir nustačius bendrąsias vidaus rinkos taisykles, naująja direktyva iškraipoma konkurencija keleto valstybių narių, esančių krovinių srauto viduryje, naudai. Išmetamo dioksido kiekio mažinimo pretekstu nustatomas mokestis siekiant atgrasyti nuo kelių transporto naudojimo geležinkelių ir įvairiarūšio transporto naudai. Ekonomikos sąstingio metu, kai mums reikia įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama atgaivinti šį sektorių, direktyva, kaip manoma, būtų labai žalinga visam krovinių vežimo sektoriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Šiame pranešime pateikiamas pragmatiškas požiūris, kad reikia nebešvaistyti laiko vadinamosios Eurovinjetės III direktyvos dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra tvirtinimui. Juo ketinama pasiekti kuo geresnį Parlamento ir Tarybos kompromisą. Siūlomi pakeitimai yra konsultacijų su frakcijomis rezultatas. Atsižvelgdama į tai balsavau už šį pranešimą, nes juo bus sudarytos sąlygos valstybėms narėms, jei jos to pageidauja, taikyti kelių naudotojams ir mokesčius už tam tikras ribotas išorines sąnaudas, siekiant pradėti kelių transportui taikyti principą „teršėjas moka“. Juo taip pat valstybėms narėms bus suteikta papildomų galimybių padaryti atitinkamas savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, t. y. bus galima sukurti veiksmingesnę transporto poreikių valdymo priemonę. Šie tikslai patvirtinti Tarybos pozicijoje. Taip pat verta pabrėžti pasiūlymą atidėti iš mokesčių už išorės sąnaudas ir infrastruktūrą gautas pajamas ir jas naudoti tvariam transportui ir visų pirma transeuropiniams tinklams. Dėl veiksmingo šių pajamų atidėjimo, dėl kurio didėja atskaitomybė ir skaidrumas, ne tik padidės visuomenės palankumas, bet ir bus užtikrintas kelių transporto išorės sąnaudų sumažėjimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Pagal iš dalies pakeistą Direktyvą 1999/62/EB valstybės narės taip pat galės taikyti kelių naudotojams mokesčius už tam tikras (ribotas) išorės sąnaudas, kad kelių transporto srityje pagaliau būtų pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“. Taip valstybėms narėms suteikiama papildomų galimybių padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, t. y. bus galima sukurti veiksmingesnę transporto poreikių valdymo priemonę. Todėl transporto sektoriui taikomos kelių rinkliavos atspindės akustines ir oro taršos sąnaudas, taip pat infrastruktūros sąnaudas.

Šioms sąnaudoms kol kas bus taikomos tam tikros išimtys, jeigu jų prašančios valstybės narės turės įtikinamų priežasčių, kad tai reikia daryti. Bus numatytos paskatos atnaujinti sunkiasvorių krovinių transporto priemonių parką, laikinos išimtys, taikomos sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms su įrengtais mažiau teršiančiais varikliais, ir galiausiai galimybė kelių rinkliavą keisti pagal važiavimo metą. Tai skirta užtikrinti, kad piko metu sunkiasvorių krovinių transporto priemonės galėtų išvengti tam tikrų kelio atkarpų. Pajamos, gaunamos iš šio kelių rinkliavų padidėjimo, turės būti pakartotinai investuotos į transporto infrastruktūrą, iš pradžių bent 15 proc. jų skiriant transeuropinio transporto projektams. Dėl šių priežasčių ir tikslo sukurti geresnę Europos kelių sistemą balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu.(PT) Šioje direktyvoje yra nuostata, pagal kurią valstybės narės, be infrastruktūros mokesčio, renka mokesčius už sunkiasvorių krovinių transporto priemones ir jų suma lygi eismo akustinės ir oro taršos sąnaudoms. Manau, kad principas „teršėjas moka“ nėra išeitis, nes jį taikant apsiribojama sprendimo palikimu rinkai. Taršos leidimas ir įteisinimas, jeigu tai ekonomiškai perspektyvu įmonei, nėra kelias į tvarumą. Manau, kad ES prioritetas turėtų būti siekimas nustatyti griežtesnes priemones, taikomas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių taršai, ir ryžtingai įsipareigoti naudotis geležinkelių transportu. Užuot sprendus taršos problemą, šia direktyva, užkraunant didesnę naštą tokioms šalims, kaip Portugalija, kurios nors ir yra eksportuotojos, bet jų nekerta pagrindiniai transporto keliai, padidinama valstybių narių nelygybė. Dėl šių priežasčių balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Dabar svarstomu pasiūlymu dėl Eurovinjetės direktyvos persvarstymo siekiama kelių transportui pradėti taikyti principą „teršėjas moka“, pagal kurį valstybėms narėms būtų leidžiama akustinės ir oro taršos sąnaudas įtraukti į nacionalines kelių rinkliavas, t. y. rinkti dar vieną mokestį už sunkiasvorių krovinių transporto priemones. Šia priemone baudžiamos atokios Europos Sąjungos šalys, kurioms mūsų šiuo metu patiriamos finansų krizės sąlygomis ypač sunku. Dėl šių priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Balsavau už ši kompromisą dėl Eurovinjetės direktyvos persvarstymo, kuriuo siekiama sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms nustatyti principą „teršėjas moka“.

Taigi, valstybės narės galės į renkamus mokesčius ar rinkliavas įtraukti faktines sąnaudas, patiriamas dėl su eismu susijusios oro ir akustinės taršos, o iki šiol buvo galima apmokestinti tik už su infrastruktūra susijusias sąnaudas. Šis kompromisas neatitinka Europos Parlamento siekių ir vien juo nebus iš pagrindų pakeistas kelių transportas, dėl kurio šis sektorius ir valstybės narės aiškiai dar nėra pasirengusios paremti faktinių jo ekologinių padarinių sąnaudų.

Vidutinės papildomos išlaidos krovinių vežėjams neturėtų viršyti 4 euro centų vienam transporto priemonės kilometrui, o mažiausiai taršioms transporto priemonėms, važiuojančioms piko metu, turėtų būti taikoma išimtis. Iki šiol ši reforma buvo užmiršta, kol Tarybai pirmininkaujanti Belgija ją sugrąžino Tarybai svarstyti. Palankiai vertinu padarytą pažangą kaip pirmąjį žingsnį kuriant tvaresnę kelių transporto sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu.(ES) Balsavome už todėl, kad atsisakome sutikti su argumentais, kuriuos Ispanijos socialistinė darbininkų partija (PSOE) ir Liaudies partija (PP) pateikė dėl šio sektoriaus konkurencingumo. Bet kokiam konkurencingumo padidinimui taip pat reikia paskatų investuoti į veiksmingesnes transporto priemones, reikia sąžiningų konkurencijos taisyklių ir reikia internalizuoti bendros ekonominės veiklos socialines ir aplinkosaugos sąnaudas. Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas visada siekė, kad būtų internalizuotos sąnaudos ir kad visų prekių savikaina būtų sąžininga socialiniu ir aplinkos požiūriu.

Žinome, kad šis minimalus pasiūlymas toli gražu neatitinka mūsų siekių, tačiau savo balsavimu taip pat išreiškiame pasitikėjimą, kad procesas tuo nepasibaigs ir kad buvo žengtas svarbus žingsnis pripažįstant būtinybę internalizuoti transporto sąnaudas. Taip pat valstybėms narėms primename, kad jos privalo pasakyti dar daugiau įgyvendindamos teisės aktus, kuriais būtų siekiama įdiegti sąžiningesnes ir veiksmingesnes mokesčių sistemas, kurios apimtų visas minėtas išorės sąnaudas, ir raginame Komisiją toliau dirbti, kad būsimas pasiūlymas šiuo klausimu pasirodytų esąs platesnio užmojo.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Ši rekomendacija yra paskutinis procedūrinio Direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (Eurovinjetės) dalinio keitimo proceso etapas. Jis yra ilgų konsultacijų ir kompromisų su įvairiomis frakcijomis rezultatas. Apmokestinant naudotojus už tam tikras susijusias išorės sąnaudas valstybėms narėms suteikiama galimybė padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, o tai reiškia, kad jos turės daugiau galimybių valdyti transporto poreikius. Be to, principas „teršėjas moka“ padeda priversti sektoriaus naudotojus geriau suprasti savo pareigas. Taigi, visuomenė būtų palankesnė, jeigu papildomos pajamos, gaunamos iš infrastruktūros, ir išorės sąnaudų mokesčių būtų skiriamos skaidriai ir veiksmingai, o be to, tai padėtų greičiau sumažinti kelių transporto išorės sąnaudas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu.(ET) Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas, kurį šiandien svarstėme prieš pat balsavimą, yra dar vienas pavyzdys, kaip iš pradžių labai geras principas galiausiai tampa santykinai silpnas ir praranda didelę savo poveikio dalį. Manau, kad daugiau surinktų mokesčių turėtų būti nukreipiama į transporto infrastruktūros plėtojimą, tačiau, deja, kaip dažnai būna, šiuo aspektu Taryba iš tiesų neturi jokių gerų idėjų.

Daugelis šalių visa tai laiko galimybe gauti papildomų mokestinių pajamų, kurias gali panaudoti daugeliui kitų reikmių. Labai teigiamas poslinkis yra tai, kad patvirtinus šią direktyvą Estijoje nebeliks situacijos, kai Estijoje už kitų šalių transporto priemones mokesčiai nemokami, o kitose šalyse už mūsų transporto priemones jie mokami. Nors vykstant procedūroms šis pranešimas daugeliu aspektų tapo silpnesnis ir nors Parlamentas turėjo nusileisti dėl keleto nuostatų, tai yra didelis žingsnis į priekį, todėl manau, kad privalau visiškai jam pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. (CS) Balsavau už šį pranešimą. Tai kompromisas, grindžiamas principu „teršėjas moka“, kitaip tariant, principu, kuriuo suteikiama galimybė apmokestinti už tam tikras transporto išorės sąnaudas, pvz., patiriamas dėl taršos, triukšmo ir eismo spūsčių. Transporto išorės sąnaudų apmokestinimo įgyvendinimas yra žingsnis teisinga kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – S. El Khadraoui padarė didžiulį darbą rengdamas šį pranešimą. Vienintelis būdas, kuriuo galime padaryti pažangą kovodami su klimato kaita, yra atsakingi pranešimai, pvz., tokie kaip šis pranešimas, kuriame atsakingais laikomi tie, kurie daugiausia teršia, todėl galėjau jam pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra pagal Europos Parlamento dokumento, dėl kurio šiandien balsavome plenariniame posėdyje, yra šios rūšies transporto judėjimo sąnaudų padidinimas. Eurovinjetė yra priemonė, kuria atokios ES šalys baudžiamos tuo metu, kai šios šalys išgyvena ekonominį ir finansinį sunkmetį, nors kartu ja užtikrinamos papildomos pajamos Vidurio Europos šalims.

Pagal Parlamento poziciją persvarstyta direktyva turės neigiamą poveikį keleto valstybių narių, pvz., Portugalijos, konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Nors pripažįstama, kad šiandien Strasbūre patvirtintas galutinis tekstas yra mažiau negatyvus nei tekstas, dėl kurio anksčiau buvo sutarta Parlamento komitete, šio mokesčio nustatymas taps tikrove ir reikš, kad padidės esamos atokių ES šalių sąnaudos.

Dėl šių priežasčių ir nacionalinių interesų, kaip Parlamento Transporto ir turizmo komiteto narys, balsavau prieš plenariniame posėdyje pateiktą dokumentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ramon Tremosa i Balcells (ALDE), raštu. – Šiandien per balsavimą dėl Eurovinjetės susilaikiau. Susilaikiau, nes, kalbant apie Kataloniją, tuo, kas siūloma, būtų baudžiama labai daug mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios neturi galimybės vežti prekių ir gaminių traukiniais, visų pirma dėl skirtingo bėgių pločio, kuris yra fizinė kliūtis, trukdanti baigti kurti vidaus rinką, ir būtų daroma didžiulė žala jų verslui.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) Gerbiami kolegos, bet kokios naujos ES taisyklės dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo turi išlaikyti balansą tarp naujų valstybių narių aplinkosaugos poreikių ir ekonominių interesų. Lietuva – vertinga tranzito šalis Europai. Mūsų krovininis transportas ir sunkiai dirbantys sunkvežimių vairuotojai tapo mūsų šalies vizitine kortele. Remiantis Lietuvos automobilinių kelių direkcijos duomenimis, per pastaruosius dešimt metų sunkiasvorių transporto priemonių skaičius pagrindiniuose keliuose išaugo trigubai – jos padeda formuoti mūsų ekonomikos stuburą. Lietuvai, kuri ir taip jau yra labai išvarginta finansų krizės, kelių transporto kainų pakėlimas būtų vienas sunkiai pakeliamų smūgių. Aš sutinku su pranešėju, kad valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė padaryti savo nacionalinių kelių apmokestinimo sistemas efektyvesnes.

Aš esu susipažinęs su šiame pranešime paminėtais užterštumo klausimais ir aš žiūriu į juos labai rimtai, tačiau papildomi mokesčiai už oro taršą ir triukšmą netaps išganymu. Problema yra daug didesnė nei pateikta šiame pranešime. Daugumos ES valstybių narių kelių infrastruktūroms būtina tolimesnė plėtra. Tuo pačiu metu Lietuvoje kelių tvarkymui ir plėtrai skirtas finansavimas sumažėjo daugiau nei 20 % per keletą pastarųjų metų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Pritariau šios direktyvos patvirtinimui. Manau, kad sprendimas praplėsti Eurovinjetės finansavimą pagal išorės sąnaudas, kitaip tariant, pagal aplinkosaugos ir taršos sąnaudas, yra tinkamesnis nei ankstesnis variantas, pagal kurį buvo apsiribojama tik kelių infrastruktūros sąnaudų padengimu. Ši direktyva palanki tranzito šalims, todėl Parlamento nariai iš Lenkijos turėtų ypač trokšti jos patvirtinimo.

Taip pat verta pabrėžti, kad mokesčiai bus tuo mažesni, kuo aukštesnė bus ekologinė sunkiasvorių krovinių transporto priemonės kategorija. Laimė, nuo šių mokesčių bus atleidžiamos transporto priemonės, kurių didžiausias leistinas pakrautos transporto priemonės svoris bus 3,5–12 tonų, ir automobilių vairuotojai. Kelių rinkliavų sandara priklausys nuo dienos meto, o tai, mano nuomone, padės atgrasyti žmones nuo naudojimosi kelio atkarpomis, kuriose yra didžiausia spūsčių piko metu rizika.

Kita svarbi šios direktyvos nuostata susijusi su pajamų iš kelių rinkliavų išleidimo būdu. Šie pinigai turi būti pakartotinai investuoti į bet kokios rūšies transporto infrastruktūrą, o ne mažiau nei 15 proc. pajamų turi būti atidėta TEN-T projektams. Manau, kad mums taip pat reikia ilgalaikių priemonių, kuriomis būtų suvienodinti metodai, pagal visas valstybių narių apmokestinimo sistemas naudojami išorės sąnaudoms apskaičiuoti. Taip būtų galima užtikrinti ženklų, rodomų Europos krovinių vežimo keliais sektoriaus, skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Įvertinus teigiamą Šveicarijos patirtį, įgytą nuo 2001 m., kai buvo pradėtas taikyti eksploataciniais rodikliais grindžiamas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas, nebėra jokių prieštaravimų dėl šios naujos direktyvos. Nuo 2001 m. Šveicarijoje kelionių skaičius sumažėjo 10 proc., nors vežamų prekių kiekis padidėjo 60 proc., o tai parodė, kad galima sumažinti išmetamų teršalų kiekį – garantuoto laimėjimo scenarijus. Pajamas skiriant konkrečiam tikslui siekiama skatinti visuomenės palankumą ir mažinti kelių transporto išorės sąnaudas.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Balsavau prieš pranešėjo S. El Khadraoui pateiktą tekstą, kuriuo leidžiama rinkti papildomą rinkliavą už sunkiasvorių krovinių transporto priemonių oro ir akustinę taršą. Nors pritariu principui „teršėjas moka“, per ekonomikos krizę iš dalies yra ginčytinas tarptautinio kelių eismo apmokestinimas papildomais greitkelių mokesčiais, ypač neįsipareigojant pajamas naudoti investicijoms į infrastruktūros gerinimą. Be to, patvirtintu tekstu nepadedama toms valstybėms narėms, pvz., Italijai, kurios kenčia dėl geografinių kliūčių, dėl kurių joms brangiau vežti importui ir eksportui skirtas prekes.

 
  
  

Pranešimas: Jo Leinen (A7-0330/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Šis pranešimas buvo patvirtintas atsižvelgiant į tai, kad per būtinas derybas pranešėjas turėjo galimybę užtikrinti, kad į reglamentą dėl galimybės remiantis Komisijos įgyvendinimo ataskaita pradėti taikyti naujus modelius, apimančius įvairias ekologiškas prekes, būtų įtraukta peržiūros sąlyga. Ši peržiūra turėtų būti atlikta iki 2013 m. Be to, buvo numatyta galimybė pateikti skaičiavimus, kuria suteikiama galimybė užpildyti spragas tais atvejais, kai valstybės narės laiku nepateikia savo duomenų.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Moksliškai pagrįstas ribotų išteklių ir ekosistemos valdymo metodas yra svarbus darniam Europos Sąjungos ekonomikos vystymuisi. Aplinkos ekonominės sąskaitos yra svarbi duomenų bazė priimant su aplinkos politika susijusius sprendimus. Būtinybė pateikti šias sąskaitas atsiranda dėl labai svarbių aplinkos funkcijų vykdant ekonominę veiklą ir užtikrinant Europos Sąjungos žmonių gerovę. Šios funkcijos apima gamybai ir vartojimui skirtų gamtos išteklių tiekimą, atliekų panaudojimą aplinkos terpėje ir aplinkosaugos paslaugas, susijusias su parama gyvybei. Labai svarbu, kad tos ekonominės ir aplinkos sąskaitos būtų aktyviai naudojamos visuose susijusios ES politikos formavimo procesuose kaip pagrindinis duomenų šaltinis atliekant poveikio vertinimus, rengiant veiksmų planus, teisės aktų pasiūlymus ir kitus svarbius politinių procesų sprendimus.

Balsavau už šį pranešimą. Aplinkos sąskaitose parodoma verslo, namų ūkių ir aplinkos veiksnių sąveika. Štai kodėl jos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Politikos esmė yra kuo geresnių bet kokių kylančių problemų sprendimų ieškojimas... Tačiau kaip tai galima pasiekti, jeigu šios problemos ir galimi jų sprendimai nėra visiškai suprantami? Tai yra visų pirma aplinkos politikai, bet ne tik jai, svarbiausias klausimas. Todėl politinius sprendimus priimantys asmenys turi turėti kuo patikimesnę ir kuo išsamesnę informaciją apie šiuolaikinį pasaulį ir aplinkos padėtį. Tokią išvadą padarė Europos Vadovų Taryba, kai 2006 m. birželio mėn. paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares į nacionalines sąskaitas įtraukti pagrindinius darnaus vystymosi aspektus. Palankiai vertinu šią iniciatyvą ir Europos Komisijos pasiūlymą, nes jie mums padės gilinti savo žinias apie į orą išmetamus teršalus, aplinkos apsaugos mokesčius ir t. t.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. Europos aplinkos apsaugos politika gali būti deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Iki šiol svarbiausios ES masto su aplinkos sąskaitomis susijusios politinės iniciatyvos yra Šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa, ES tvaraus vystymosi strategija ir įvairios su Kardifo procesu susijusios sektorių politikos iniciatyvos, apimančios tokias sritis, kaip klimato kaita, darnusis transportas, gamta ir biologinė įvairovė, sveikata ir aplinka, gamtos išteklių naudojimas, atliekų tvarkymas ir tarptautinis tvaraus vystymosi mastas. 2006 m. birželio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares į nacionalines sąskaitas įtraukti pagrindinius tvaraus vystymosi aspektus. Todėl nacionalinių sąskaitų sistema turi būti papildyta integruota aplinkos ir ekonomikos apskaita, kurios duomenys būtų visiškai nuoseklūs. Šiam tikslui pasiekti būtina, kad kiekviena valstybė narė rinktų vienodus ir išsamius duomenis ir kad sistema būtų visapusiškai suderinta ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Europos aplinkos apsaugos politika gali būti deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Todėl būtina, kad valstybės narės rinktų duomenis privaloma tvarka. Siekiant pagerinti politikos vertinimo galimybes, šiuo metu Europos lygmeniu turimi duomenys apie aplinką gana greitai turėtų būti išplėsti. Turint geros kokybės aplinką ir ekonomikos veiksnius susiejančių duomenų būtų lengviau stebėti atliekų perdirbimą ir atliekų atsiradimo prevenciją, išmetamų teršalų kiekį ir klimato kaitą, taip pat tausų vartojimą ir gamybą. Nors šie duomenys gali būti renkami iš aplinkos sąskaitų, tačiau tam būtina užtikrinti, kad visos valstybės narės bendradarbiautų ir kad duomenys būtų visapusiškai suderinti ES lygmeniu.

Todėl aplinkos ekonominių sąskaitų plėtojimo klausimu turėtų būti nuosekliau nustatyti pageidaujami tikslai ir aiškiai nustatyta būsima kryptis, kurią reikia rinktis. Šios sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Atitinkama informacija galėtų būti svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu.(IT) Palankiai vertinu J. Leineno pranešimą, todėl balsavau už jį. Atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir strategiją „Europa 2020“, Europos aplinkos politika tampa vis svarbesnė, tačiau ši politika gali būti deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Duomenys apie aplinką yra vienintelė aplinkos politikos vertinimo priemonė, todėl jie turėtų būti gana greitai papildomi papildomais patikimais duomenimis.

Be to, duomenis būtų galima lengviau stebėti, jeigu būtų turima kokybiškos informacijos apie aplinkos ir ekonomikos veiksnių sąveiką: aplinkos ekonominės sąskaitos galėtų padėti atlikti politikos vertinimą, jose pateikiant ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenis. Atitinkama informacija bus svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. Valstybės narės turės naudoti bendroje privalomoje sistemoje nustatytus bendruosius metodus, klasifikatorius ir taisykles, todėl šiuo aspektu reikėtų labai tikėtis, kad dėl šių naujų priemonių neatsiras jokių papildomų išlaidų arba daugiau biurokratizmo. Kaip teigia pranešėjas, šis pasiūlymas dėl reglamento yra žingsnis užtikrinant visapusiškesnę aplinkos apskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Darnaus vystymosi labui itin svarbu aplinkos politikos klausimais priimti teisingus sprendimus, t. y. paremtus patikimais duomenimis. Todėl palaikau ir palankiai vertinu pasiūlymą dėl Parlamento ir Tarybos reglamento dėl aplinkos ekonominių sąskaitų, nes manau, kad jos galėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu.(IT) Mūsų miestų oro kokybės matavimas ir šio matavimo duomenų išsamus analizavimas būtų žingsnis siekiant skaidriau formuoti politiką. Nors tai siejasi su cheminiais ir fiziniais veiksniai, kurie iš pirmo žvilgsnio yra nelabai naudingi bendraujant politikams ir rinkėjams, iš esmės šis rodiklis yra daugybės ekonominių sprendimų rezultatas: jis rodo teršiančios ekonominės veiklos koncentraciją, gamybinei veiklai ir namams bei biurams šildyti naudojamų energijos rūšių sudėtį, variklinių transporto priemonių naudojimą ir kelių infrastruktūros bei eismo valdymą, pastatų izoliaciją ir jiems naudojamų medžiagų kokybę bei gyvenamąsias arba, atvirkščiai, žaliąsias zonas, kad paminėtume nors kelis pavyzdžius. Oro kokybė taip pat didelį poveikį turi sveikatos išlaidoms ir visų pirma kvėpavimo bei onkologinių ligų skyrių išlaidoms. Taigi, labai akivaizdu, kad aplinkosaugos rodiklį galima paversti ekonominiu ir politiniu rodikliu. Be to, jis gali parodyti, kad reikia naujų atgrasymo nuo neatsakingo elgesio ir vertingų projektų finansavimo mechanizmų. Šios sąsajos politikams padeda visuomenės interesais priimti geresnius sprendimus. Pirmas žingsnis – nustatyti tinkamus metodus, todėl gerai, kad jis buvo žengtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Šio siūlomo reglamento pradžia yra 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimas. Tuo metu ES nusprendė praplėsti esamas nacionalines sąskaitas ir rinkti statistinius duomenis pagrindiniais darnaus vystymosi aspektais. Kad būtų galima papildyti nacionalines sąskaitas ir duomenis, Komisija pasiūlė reglamentą, kuriuo siekiama nustatyti Europos aplinkos ekonomines sąskaitas.

Pagal Komisijos pasiūlymą valstybės narės turėtų būti aprūpintos metodika, bendraisiais standartais, apibrėžtimis, klasifikatoriais ir apskaitos taisyklėmis, iš kurių reikėtų sudaryti kiekvienai iš jų skirtą privalomą sistemą. Nors manau, kad pirmiausia pirmenybė turėtų būti teikiama jau turimiems duomenims (t. y. renkamiems regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu), tikiu, kad tuo atveju, jei prireiktų papildomų modulių, dėl kurių neatsirastų nereikalingos biurokratijos arba papildomų išlaidų, Eurostatui turėtų būti leidžiama rinkti duomenis iš valstybių narių siekiant nustatyti aplinkos ekonomines sąskaitas Europos lygmeniu.

Būtent dėl šios priežasties taip pat pritariau šių naujų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų įgyvendinimui ir pasiūliau jų aprėptį padidinti, kad jos apimtų kitus modulius.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl ES aplinkos ekonominių sąskaitų, nes manau, kad, be bendrojo vidaus produkto (BVP), būtina turėti darnaus vystymosi ir visuomenės gerovės rodiklius, pagal kuriuos būtų galima vertinti Europos aplinkos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Pranešėjo žodžiais tariant, „aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys“. Ši idėja svarbi, nes tai iš tiesų yra vienintelis būdas gauti konkrečių realaus aplinkos apsaugos politikos poveikio duomenų. Viena vertus, užtikrinant ekonomikos augimą negalima nepaisyti aplinkos, tačiau, kita vertus, taip pat tiesa yra tai, kad vykdant aplinkosaugos politiką negalima nepaisyti arba užmiršti Europos verslo ir pramonės ekonominės veiklos ir konkurencingumo. Darnaus vystymosi problemą visada vertinu tuo aspektu, kuriuo ekonomikos augimas ir dėmesys aplinkai yra dvi būtinos tos pačios monetos pusės. Europa negali ir neprivalo to pamiršti, ypač šiuo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) 2009 m. rugsėjo 28 d. Komisija paskelbė komunikatą „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“, kuriame pasiūlė priemones, kuriomis siekiama sukurti ES aplinkos sąskaitų duomenų bazę, kad vyktų geresnės viešos diskusijos ir būtų geriau pagrįstas sprendimų priėmimas. Iki 2013 m. pabaigos Komisija turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų aptariami tokie klausimai, kaip mūsų miškų padėtis, ir kiek išeikvoti yra mūsų miškų ištekliai. Šiam tikslui pasiekti mums reikia, kad pagal šį reglamentą būtų sukurta patikima ir atnaujinta statistinių duomenų bazė. Šiuo pasiūlymu sukuriama teisine sistema bus sudarytos sąlygos ES vertinti aplinkos ekonomines sąskaitas atsižvelgiant į darnų vystymąsi. Niekada nebuvo taip svarbu atkreipti dėmesį į skirstymą į aplinką ir ekonomiką. Balsavau už šį pranešimą, nes, be to, kad juo suteikiama galimybė priimti politinius sprendimus, kurie būtų išsamesni ir labiau pagrįsti, jame atkartojama patarlė „Mes nepaveldime žemės iš savo protėvių, mes skolinamės ją iš savo vaikų“. Gyvybiškai svarbu, kad ateities kartoms paliktume sveiką aplinką.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Apibrėžti ir pateikti aprašomieji rodikliai ir statistiniai duomenys, kuriais būtų sudarytos sąlygos stebėti ekonominių ir aplinkos veiksnių pokyčius, taip pat galimą šių veiksnių sąveiką, neabejotinai būtų naudinga priemonė, kuria būtų galima remti strateginį planavimą, apibrėžti viešąją politiką ir nustatyti būdus siekti darnaus vystymosi. Be to, kaip teigia pranešėjas, gaunami duomenys turėtų padėti atlikti politikos vertinimą ir kartu suteikti galimybę įvertinti ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Gauta informacija gali būti nepaprastai svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. Šiame pasiūlyme dėl reglamento numatomas duomenų rinkimas ir kaupimas tik išmetamųjų teršalų, aplinkos apsaugos mokesčių pagal įvairias ekonominės veiklos rūšis ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų srityse. Kitose srityse būtų galima surinkti daugiau duomenų. Pranešėjas taip pat kai ką mini šiuo tikslu ir teigia, kad reikėtų atlikti bandomuosius jų praktinio taikymo tyrimus. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad reikės patikslinti nacionalines statistikos sistemas ir jų sąnaudas. Atrodo, kad Komisija ketina į tai atsižvelgti savo pasiūlyme, nors ir iš dalies, numatydama valstybėms narėms išimtis, jeigu bus reikalinga atlikti didelius pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiame pasiūlyme dėl reglamento numatomas duomenų rinkimas ir kaupimas tik išmetamųjų teršalų, aplinkos apsaugos mokesčių pagal įvairias ekonominės veiklos rūšis ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų srityse. Kitose srityse būtų galima surinkti daugiau duomenų. Pranešėjas taip pat kai ką mini šiuo tikslu ir teigia, kad reikėtų atlikti bandomuosius jų praktinio taikymo tyrimus.

Tačiau apibrėžti ir pateikti aprašomieji rodikliai ir statistiniai duomenys, kuriais būtų sudarytos sąlygos stebėti ekonominių ir aplinkos veiksnių pokyčius, taip pat galimą šių veiksnių sąveiką, neabejotinai būtų naudinga priemonė, kuria būtų galima remti strateginį planavimą, apibrėžti viešąją politiką ir nustatyti būdus siekti darnaus vystymosi.

Gaunami duomenys turėtų padėti atlikti politikos vertinimą ir kartu suteikti galimybę įvertinti ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Gauta informacija gali būti svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus.

Tačiau nevertėtų pamiršti, kad reikės patikslinti nacionalines statistikos sistemas ir jų sąnaudas. Atrodo, kad Komisija ketina į tai atsižvelgti savo pasiūlyme, nors ir iš dalies, numatydama valstybėms narėms išimtis, jeigu bus reikalinga atlikti didelius pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Atitinkama informacija gali būti svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. Turint geros kokybės aplinką ir ekonomiką susiejančių duomenų būtų galima veiksmingiau stebėti atliekų perdirbimą ir atliekų atsiradimo prevenciją, oro taršą ir klimato kaitą, taip pat tausų vartojimą ir gamybą.

Mano nuomone, atitinkamų duomenų rinkimas, kuris iki šiol buvo savanoriškas, turėtų tapti privalomas. Be to, nustačius bendrą Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistemą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos politiškai įvertinti Europos aplinkos apsaugos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu.(IT) Pagal Amsterdamo sutartį daug dėmesio buvo skiriama ekonominės politikos ir aplinkosaugos politikos sąveikai. Todėl tokie veiksniai, kaip darnusis transportas ir energijos ištekliai, taip pat tapo pagrindiniais kitų sektorių politikos elementais. Iš tiesų 2006 m. Europos Vadovų Taryba paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares į nacionalines sąskaitas įtraukti pagrindinius darnaus vystymosi aspektus, kad būtų galima pateikti kuo nuoseklesnius duomenis. Balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento, nes manau, kad juo gali būti palengvintas nacionalinių statistikos tarnybų darbas, joms suteikiant galimybę rinkti suderintus ir laiku pateiktus aplinkos apskaitos duomenis. Šiuo atžvilgiu Europos teisinio pagrindo rinkti aplinkos ekonominių sąskaitų duomenis patvirtinimas reikš, kad Europos lygmeniu bus galima pateikti esamos ekonominių ir aplinkosaugos veiksnių sąveikos skaičiavimus. Galiausiai tikiuosi, kad ši priemonė bus vertinama kaip dar vienas patvirtinimas, jog aplinkos sąskaitų klausimais Europos Sąjunga tarptautiniu mastu atlieka lyderės vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (S&D), raštu.(FR) Balsavau prieš J. Leineno pranešimą, kuriuo vadinamosios aplinkos statistikos pavidalu išlaisvintas informacijos, kuriai reikia didžiulės biurokratijos, srautas ir visa tai padaryta žaliojo evangelizmo vardu.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma, kai jose pateikiami duomenys apie ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Atitinkama informacija gali būti svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. 2006 m. birželio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba ragina ES ir valstybes nares į nacionalines sąskaitas įtraukti pagrindinius tvaraus vystymosi aspektus. Svarbus indėlis plėtojant šią politinę koncepciją yra ir Komisijos pasiūlymas dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų. Europos aplinkos apsaugos politika gali būti deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Todėl valstybės narės turi įsipareigoti rinkti minėtuosius duomenis. Siekiant pagerinti politikos vertinimo galimybes, Europos lygmeniu turimi duomenys apie aplinką gana greitai turėtų būti išplėsti įtraukiant papildomą informaciją. Turint geros kokybės aplinką ir ekonomiką susiejančių duomenų būtų galima geriau stebėti atliekų perdirbimą ir atliekų atsiradimo prevenciją, išmetamųjų teršalų kiekį ir klimato kaitą, tausų vartojimą ir gamybą. Susilaikiau balsuodamas už šį dokumentą, kadangi nemanau, kad šie duomenys gali būti renkami taikant vien tik aplinkos sąskaitų sistemą, būtina, kad tai darytų kiekviena šalis ir kad sistema būtų visapusiškai suderinta ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Atitinkama informacija gali būti svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Europos aplinkos apsaugos politika gali būti deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Todėl valstybės narės turi įsipareigoti rinkti minėtuosius duomenis. Visų pirma kalbame apie duomenų rinkimą tik išmetamųjų teršalų, mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšis ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų srityse. Mūsų nuomone, aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Tokia informacija gali būti nepaprastai svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. Sutinkame, kad būtų įtraukta tikrinimo sąlyga ir kad Komisija turėtų reguliariai teikti pranešimus apie šio reglamento įgyvendinimą praktikoje. Manome, jog svarbu patikrinti duomenų kokybę ir palyginamumą, kad būtų galima atlikti patobulinimus ir užtikrinti aukštą aplinkos ekonominių sąskaitų kokybę. Be to, vykdant bandomuosius tyrimus reikėtų tinkamai atsižvelgti į naujų modelių kūrimą. Patikros ataskaita turėtų būti laikoma galimybe pakoreguoti reglamentą atsižvelgiant į naujus pokyčius ir patirtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu.(PT) Manau, kad reikia daugiau įvairesnių statistinių duomenų apie valstybių narių ir ES politikos poveikį aplinkai, taip pat apie tam tikrų mokesčių, kuriais remiama aplinkosaugos politika, apskaitą. Gaila, kad statistiniai duomenys ir mokesčiai suplakti į vieną „aplinkos ekonominę apskaitą“. Šiuo suvienodinimu siekiama įgyvendinti klimato rinką ir teises į jos su tarša susijusius išteklius. Įgaliojimų delegavimu Komisijai taip pat žengiama šia kryptimi. Balsavau už, nes pritariu reikalingų statistinių priemonių idėjai, nors nepritariu politikai, kuriai jos naudojamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Reikia, kad būtų susitarta, kaip rengti pavyzdinius ES ir valstybių narių politikos poveikio aplinkai, taip pat mokesčių apskaitai, kuria remiamos tam tikros aplinkosaugos politikos sritys, statistinius duomenis. Tai visiškai akivaizdu.

Tačiau gaila, kad statistiniai duomenys ir mokesčiai beatodairiškai įtraukti į „aplinkos ekonominę apskaitą“. Tokio skirstymo stokos priežastis yra klimato paketo ir klimato rinkos, kurioje prekiaujama taršos teisėmis, įgyvendinimas. Įgaliojimų delegavimu Komisijai taip pat žengiama ta pačia kryptimi.

Tačiau balsuoju už jį. Noriu pritarti minčiai dėl reikalingų statistinių priemonių, net jei nepritariu politikai, kuriai jos gali būti naudojamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Itin svarbu, kad aplinkos ekonominės sąskaitos padėtų atlikti politikos vertinimą, jose pateikiant ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenis. Tokia informacija gali būti nepaprastai svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. Mums reikia žinoti, kaip nustatyti šio pasiūlymo dėl reglamento tikslus ir paskirtį, taip pat jo indėlį, susijusį su visa strategija „BVP ir kiti rodikliai“. Šiame reglamente numatomas duomenų rinkimas ir kaupimas tik išmetamųjų teršalų, aplinkos apsaugos mokesčių pagal įvairias ekonominės veiklos rūšis ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų srityse. Tai pirmas žingsnis siekiant rengti išsamesnes aplinkos ekonomines sąskaitas, nes remiantis kompetentingų Europos ir nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis tik šiose srityse duomenys prieinami Europos mastu. Todėl reikia toliau daryti pažangą, kad statistiniai duomenys apie aplinką būtų vis patikimesni ir prieinamesni.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Turint geros kokybės aplinką ir ekonomiką susiejančių duomenų būtų galima geriau stebėti atliekų perdirbimą ir atliekų atsiradimo prevenciją, išmetamųjų teršalų kiekį ir klimato kaitą, tausų vartojimą ir gamybą. Todėl atitinkamų duomenų rinkimas, kuris iki šiol ES lygmeniu buvo atliekamas savanoriškai, turėtų tapti privalomas. Be to, siekiant pagerinti Europos aplinkosaugos politikos vertinimo galimybes, turimi duomenys apie aplinką gana greitai turėtų būti išplėsti įtraukiant papildomą informaciją. Pritariu pranešėjo pozicijai, todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Europos aplinkos apsaugos politika gali būti tinkamai ir deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Atliekų perdirbimas, išmetamųjų teršalų kiekis, klimato kaita, tausus vartojimas ir gamyba turi būti nuolat stebimi, kad būtų daroma pažanga šiose srityse visos Europos mastu. Aplinkos ekonominių sąskaitų rengimo sistema yra viena iš priemonių, kuri padėtų rinkti ir kaupti duomenis išmetamųjų teršalų, mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšis ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų srityse. Tačiau privalomas šios sistemos pobūdis sukuria papildomą administracinę naštą, todėl diegiant tokią sistemą reikia tinkamai įvertinti jos taikymo poveikį, išdėstyti tikslus ir nurodyti aiškias tolesnio aplinkos ekonominių sąskaitų plėtojimo gaires. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinės kontrolės ir atsakomybės funkcijos šiose srityse bus suteikiamos Eurostatui. Minėtųjų funkcijų įgyvendinimui būtina numatyti pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, ar Europos Sąjungos biudžetas yra pakankamas, kad būtų skiriama papildomų finansinių resursų biurokratinio aparato didinimui ir jo išlaikymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų tikslas – suteikti priemones, kurias būtų galima taikyti siekiant tam tikrų svarbių tikslų, pvz., sukurti Europos aplinkos ekonominės apskaitos strategiją ir praplėsti statistikos tarnybų, teikiančių apskaitos duomenis administracinėms institucijoms, veiklą. Balsavau už šį tekstą, nes manau, kad svarbu darnaus vystymosi tikslais aplinkos klausimus įtraukti į ES politiką ir turėti nacionalines sąskaitas bei Europos programą, susijusią su integruota ekonomine ir aplinkosaugine apskaita transporto, atliekų perdirbimo ir prevencijos, oro taršos, klimato kaitos ir tausios gamybos bei vartojimo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) 2006 m. Taryba paragino ES ir valstybes nares išplėsti nacionalines sąskaitas ir į jas įtraukti pagrindinius darnaus vystymosi aspektus bei kartu pasiūlė trumpalaikius ir vidutinės trukmės metodus, kuriais būtų galima sukurti pasaulinius rodiklius, kurie padėtų geriau viešai diskutuoti ir priimti sprendimus, remiantis numatytų įgyvendinti aplinkos priemonių poveikiu ekonomikai. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu šiam pirmam žingsniui siekiant rengti išsamesnes aplinkos ekonomines sąskaitas, nes remiantis kompetentingų Europos ir nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis tik šiose srityse duomenys prieinami Europos mastu. Nauji prioritetiniai moduliai, kurie jau pradėti rengti ir su kuriais susijusius duomenis greitu laiku, matyt, bus galima gauti, turėtų būti apibrėžti veiksmų plane, todėl šie duomenys taip pat turėtų būti pateikti, ypač ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Turint geros kokybės aplinką ir ekonomiką susiejančių duomenų būtų galima geriau stebėti atliekų perdirbimą ir atliekų atsiradimo prevenciją, oro taršą ir klimato kaitą, tausų vartojimą ir gamybą. Šie duomenys galėtų labai padėti priimant sprendimus dėl aplinkos apsaugos priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) 2006 m. Europos Vadovų Taryba paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares išplėsti statistinius duomenis ir į juos įtraukti darnaus vystymosi ir esamos nacionalinės apskaitos duomenis. Savo 2009 m pranešime „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ pati Komisija pasiūlė artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu patvirtinti įvairias priemones dėl bendrų rodiklių siekiant skurti patikimesnį mokslinį pagrindą geresnėms viešoms diskusijoms ir tinkamesniems politiniams veiksmams. Visų pirma jame buvo aptarti aspektai, susiję su Europos aplinkos ekonominėmis sąskaitomis.

Išsamų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų vertinimą galima atlikti tik remiantis patikimais duomenimis, todėl valstybės narės turėtų būti aprūpintos bendrąja metodika ir standartais, apibrėžtimis, klasifikatoriais ir apskaitos taisyklėmis, iš kurių reikėtų sudaryti visoms valstybėms privalomą sistemą. Balsuoju už pasiūlymą, nes reikia aiškiai nustatyti tikslus, kurių reikia siekti, ir būsimą kryptį, kurią reikia rinktis aplinkos ekonominių sąskaitų klausimu, kad šios sąskaitos galėtų sudaryti nepakeičiamą pagrindą aplinkos ekonominiams sprendimams priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir tinkamą aplinkosaugos politiką ES lygmeniu, būtina, kad politikams būtų teikiami patikimi ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Pritariu šiai rezoliucijai, nes joje nustatoma daug veiksmingų išsamesnių duomenų rinkimo priemonių. Jeigu ES rimtai galvoja apie atliekų perdirbimo didinimą, atliekų mažinimą ir oro taršos bei klimato kaitos mažinimą, ji privalo imtis veiksmų. Veiksmingiausias būdas siekti Europos darnaus vystymosi ir aplinkosaugos politikos tikslų – visapusiškai bendradarbiauti visoms valstybėms narėms. Todėl būtina, kad valstybės narės ekonominės veiklos poveikio duomenis rinktų privaloma tvarka. Kuo tikslesnė ir patikimesnė informacija bus teikiama, tuo geresnė bus mūsų aplinkosaugos politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Kad darnaus vystymosi politika turėtų pageidaujamą poveikį ir būtų palengvintas svarstomų sprendimų priėmimas, sprendimų priėmimo procesui reikia užtektinai informacijos. Todėl valstybėms narėms reikia surinkti daug įvairių rodiklių, iš kurių kartu paimtų būtų galima susidaryti bendrą ES aplinkos vaizdą. Toks yra Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai, paremto Parlamento vertinimu, tikslas. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes balsavome už. Šiuo pasiūlymu sukuriamos aplinkos ekonominės sąskaitos kaip ESS 95 palydovinės sąskaitos, nurodant aplinkos ekonominėms sąskaitoms rengti skirtus metodus, bendruosius standartus, apibrėžtis, klasifikatorius ir apskaitos taisykles. Pirmajame etape pagal bendrą sistemą rengtinos aplinkos sąskaitos skirstomos į šiuos modulius: į orą išmetamų teršalų sąskaitų modulis; su aplinka susijusių mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšis modulis; šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų modulis. Remiantis mūsų pakeitimais, patvirtintais Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, su Taryba susitarta dėl kompromiso, pagal kurį, be iš pradžių pasiūlytų sąskaitų, yra reikalavimas Komisijai iki 2013 m. pabaigos pateikti ataskaitą ir išnagrinėti sąskaitų išplėtimą, kad jos apimtų medžiagų atsargas (o ne tik srautus), taip pat ekosistemų funkcijas. Susitarimas dėl reikalavimo valstybėms narėms teikti naudojant suderintą metodiką surinktus aplinkos ekonomikos duomenis iš tiesų yra konkretus teigiamas žingsnis procese „BVP ir kiti rodikliai“.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Nacionalinės sąskaitos apima aplinkosaugos motyvus, paremtus ekonomine veikla ir gerovės kūrimu. Pagal Komisijos pasiūlymą jos turi būti į orą išmestų teršalų ir aplinkos apsaugos mokesčių duomenų šaltinis. Aplinkos ekonominės sąskaitos skirtos tik sąveikai parodyti. Darniam ES vystymuisi reikalinga išmintinga elgsena, kai kalbama apie ekosistemą ir vis didesnį išteklių trūkumą. Piliečiai turi būti informuojami apie ekonominės veiklos poveikį aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Balsavau už J. Leineno pranešimą. Tiesą sakant, aplinkosaugos ir tvarumo politika pastaruoju metu tapo ypač aktuali ir privertė žmones daugiau dėmesio skirti ekonominės ir aplinkosaugos politikos integracijai. Valstybių narių politikoje eksponentiškai didėjo klimato kaitos, darniojo transporto, gamtos, biologinės įvairovės, žaliavų ir gamtos išteklių naudojimo, taip pat atliekų tvarkymo svarba. Dėl šios priežasties įvertinti Europos aplinkosaugos politiką ir su ja susijusius ES patvirtintus strateginius planus galime tik tada, kai yra pateikiami patikimi duomenys.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika