Rodyklė 
Diskusijos
PDF 3517k
Antradienis, 2011 m. birželio 7 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)
 3. Peticijos (žr. protokolą)
 4. Tarybos perduoti susitarimų tekstai (žr. protokolą)
 5. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)
 6. E. coli sukeltos infekcijos protrūkis ES valstybėse narėse (diskusijos)
 7. Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas (diskusijos)
 8. Balsuoti skirtas laikas
  8.1. Audito Rūmų nario skyrimas (H.G.Wessberg, Švedija) (A7-0190/2011 - Inés Ayala Sender) (balsavimas)
  8.2. Prašymas atšaukti Europos Parlamento narės Agnes Hankiss imunitetą (A7-0196/2011 - Diana Wallis) (balsavimas)
  8.3. Tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymas (A7-0156/2011 - Jan Zahradil) (balsavimas)
  8.4. Kroatijos dalyvavimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje (A7-0186/2011 - Debora Serracchiani) (balsavimas)
  8.5. Reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimas (A7-0077/2011 - Sophie Auconie) (balsavimas)
  8.6. Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomosios transporto programos (A7-0084/2011 - Silvia-Adriana Ţicău) (balsavimas)
  8.7. Tarptautiniai oro susisiekimo susitarimai pagal Lisabonos sutartį (A7-0079/2011 - Brian Simpson) (balsavimas)
  8.8. Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas (A7-0171/2011 - Saïd El Khadraoui) (balsavimas)
  8.9. Europos aplinkos ekonominės sąskaitos (A7-0330/2010 - Jo Leinen) (balsavimas)
  8.10. ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji programa (A7-0160/2011 - Jean-Pierre Audy) (balsavimas)
 9. Paaiškinimai dėl balsavimo
 10. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
 11. Pirmininko pareiškimas
 12. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
 13. Klausimų Komisijos Pirmininkui valanda
 14. Sudanas ir Pietų Sudanas (diskusijos)
 15. Šengeno acquis taikymas Bulgarijoje ir Rumunijoje (diskusijos)
 16. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)
 17. Kito posėdžio darbotvarkė: žr. protokolą
 18. Posėdžio pabaiga


  

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

 
1. Posėdžio pradžia
Kalbų vaizdo įrašas
  

(Posėdis pradėtas 9.05 val.)

 

2. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

3. Peticijos (žr. protokolą)

4. Tarybos perduoti susitarimų tekstai (žr. protokolą)

5. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)

6. E. coli sukeltos infekcijos protrūkis ES valstybėse narėse (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pareiškimas dėl E. coli sukeltos infekcijos protrūkio ES valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 

  John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau visiems padėkoti už šią galimybę informuoti apie pokyčius, susijusius su E. coli sukeltos infekcijos protrūkiu.

Labai nerimauju dėl didelio mirtingumo ir sergamumo, kurį Europoje sukėlė ši maistinės kilmės epidemija, ir norėčiau dar kartą pareikšti užuojautą asmenims, nukentėjusiems nuo šios infekcijos sukeltų padarinių.

Atsižvelgdamas į tai, turiu pažymėti, kad padėtis vis dar blogėja. Šiuo metu užregistruota daugiau nei 1 672 šiga toksiną gaminančios E. coli atvejai, o sunkių komplikacijų patyrė bent 661 žmogus. Remiantis naujausia informacija šis protrūkis lėmė 21 mirties atvejį Vokietijoje ir 1 mirties atvejį Švedijoje. Apie atsitiktinius atvejus pranešama 11 valstybių narių. Šveicarija pranešė apie 15 atvejų, o Jungtinės Amerikos Valstijos – apie 4. Ligos epicentru vis dar tebėra Šiaurės Vokietijos sritis aplink Hamburgą. Daugelis už Vokietijos ribų užregistruotų atvejų susiję su keliaujančiais Vokietijos gyventojais arba asmenimis, besilankiusiais šioje Vokietijos dalyje. Taigi, kokių veiksmų imasi Europos Komisija, kovodama su šiuo protrūkiu?

Visų pirma, nedelsdami suaktyvinome visus už krizės valdymą atsakingus tinklus. Tinklai kasdien palaiko tarpusavio ryšius, todėl galima laiku keistis informacija ir imtis skubių veiksmų. Komisija beveik kasdien rengia susitikimus su sveikatos priežiūros institucijomis ir maisto saugos institucijomis, kad aptartų protrūkio raidą, sveikatos srities priemones, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią infekcijai, ir susirgusių žmonių gydymą. Išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistema ir Skubaus įspėjimo apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistema buvo labai naudingos keičiantis informacija.

Antra, paprašėme Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atlikti mokslinį rizikos vertinimą, kuris keičiantis padėčiai nuolat atnaujinamas. Šiuo metu esame parengę ES atvejo apibrėžtį, todėl tyrinėdamos protrūkį valstybės narės galės taikyti tą patį metodą. Tyrinėdamas protrūkį ECDC rinko ir lygino pacientų užpildytus klausimynus. ECDC kartu su Europos maisto saugos tarnyba parengė visuomenei skirtus patarimus dėl prevencinių priemonių. Nuo šiol Komisijos svetainėje galima rasti šiuos patarimus visomis oficialiomis kalbomis.

ECDC paprašėme skubiai parengti platformą, kad būtų galima keistis geriausia gydymo patirtimi, įtraukiant ir valstybes nares, ir profesines bendruomenes. Romoje įsikūrusioje maisto saugos etaloninėje laboratorijoje per rekordiškai trumpą laiką sukurtas metodas, kuriuo galima sumažinti E. coli bakterijai maiste nustatyti reikalingą laiką nuo šešių dienų iki 48 valandų.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad labai svarbus visuomenės informuotumas. Todėl Komisija kartu su Sveikatos saugumo komiteto komunikacijos tinklu ir maisto saugos institucijomis rengia kasdienius informacijos atnaujinimo pranešimus. Be to, Komisija skelbia atnaujintą informaciją apie šį protrūkį tinklalapyje.

Labai raginu Europos Parlamento narius palaikyti šį moksline informacija paremtą visuomenės informavimą mažinant nereikalingą baimę ir stiprinant bendras pastangas. Galiu užtikrinti, kad Komisija ir šios agentūros kartu su nacionalinėmis sveikatos ir maisto saugos ministerijomis itin sunkiai dirba, kad sustabdytų šį protrūkį.

Tam turime intensyviai tęsti užkrato šaltinio tyrimus; šis darbas, man bekalbant, jau vyksta. Vakar vykusiame Sveikatos tarybos posėdyje paprašiau Vokietijos atstovų sustiprinti priežiūrą, protrūkio kontrolę ir priemones, siekiant nustatyti protrūkio šaltinį ir sustabdyti infekcijos plitimą. Be to, paprašiau kuo skubiau įvertinti užkrato plitimą sukėlusias priežastis. Vokietijos valdžios institucijos pritarė Komisijos siūlymui išsiųsti į Vokietiją Komisijos, ECDC ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) per maistą plintančių ligų epidemiologijos ekspertus.

Sekmadienį, birželio 5 d., ekspertai pradėjo savo misiją, kad padėtų Vokietijos valdžios institucijoms atlikti darbą epidemiologijos srityje, patikrinti rezultatus, taip pat prisidėtų prie vykstančių tyrimų siekiant nustatyti epidemijos šaltinį. Kaip visi žinome, pirminiai Vokietijos valdžios institucijų pareikšti įtarimai, kad epidemijos šaltinis buvo iš Ispanijos atvežti agurkai, nebuvo patvirtinti nė vienų atliktų tyrimų rezultatais.

Sekmadienį, birželio 5 d., Vokietijos valdžios institucijos informavo Europos Komisiją, kad, remiantis epidemiologiniais tyrimais galimas E. coli protrūkio, kuris iš esmės pasireiškė tik Šiaurės Vokietijoje, šaltinis – pupelių daigai. Ši informacija per Skubaus įspėjimo apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą nedelsiant buvo perduota visoms valstybėms narėms.

Komisija atidžiai seka įvykius ir spręs dėl atitinkamų veiksmų, kai tik epidemiologiniai duomenys bus patvirtinti laboratoriniais tyrimais. Šiuo metu dar neturime jokių rezultatų.

Šiuo atveju norėčiau pabrėžti, kad itin svarbu, jog nacionalinės valdžios institucijos neskubėtų pateikti tokios informacijos apie infekcijos šaltinį, kuri nėra patvirtinta bakteriologine analize, nes tai visos Europos gyventojams kelia nepagrįstą baimę, o maisto gamintojai susiduria su problemomis, parduodami produktus ES ir ne ES šalyse.

Vykstant tokiems intensyviems tyrimams turime būti atsargūs ir nedaryti išankstinių išvadų. Turiu omenyje naujausią informaciją iš Vokietijos apie įtarimus, kad daigai gali būti užkrato šaltinis; reikia pažymėti, kad laboratoriniai tyrimai dar nebaigti ir kad šiuo metu reikia vengti skubotų išvadų.

Šis pavyzdys rodo, kad valstybėms narėms labai svarbu taikyti nuolatinius ir moksliškai pagrįstus įspėjimus per Skubaus įspėjimo apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą ir siųsti šiuos įspėjimus per šią sistemą tik tada, kai valstybės narės yra įsitikinusios, o įspėjimai yra patvirtinti moksliniais tyrimais.

Siekiant apsaugoti vidaus rinką būtina veikti greitai ir ryžtingai. Jei sugebėsime tai padaryti, galėsime pasimokyti iš krizės ir nuolat tobulinti sistemas. Vis kartoju: sistemos veikia. Turime įsisavinti įgytą patirtį. Manau, mūsų pareiga – būti lankstiems ir sparčiai pritaikyti procesus ir procedūras reaguojant į tokius įvykius.

Koordinavimas ir aiškios informacijos ir ryšių linijos – pagrindiniai veiksniai, kuriais remdamiesi galime veiksmingai reaguoti tokiomis aplinkybėmis. Turime įsisavinti šioje srityje įgytą patirtį.

Pabaigoje norėčiau trumpai aptarti dar du punktus. Pirmasis susijęs su konkrečių produktų draudimu. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad protrūkis yra geografiškai išplitęs tik Hamburgo miesto apylinkėse, todėl bent jau šiandien nebūtina imtis tokių priemonių Europos lygmeniu. Atsižvelgdami į tai ir į priemones šaltiniui nustatyti, manome, kad bet koks produktų draudimas būtų neproporcingas.

Galiausiai, itin jautriai reaguoju ir į finansinį krizės poveikį ūkininkams, visų pirma daržovių augintojams. Todėl glaudžiai bendradarbiauju su savo kolega, Komisijos nariu D. Cioloşu, siekdamas išspręsti sunkumus, su kuriais susiduria ši piliečių grupė, taip pat paveikta šio protrūkio. Tiesą sakant, žemės ūkio ministrai šiandien rengia neeilinį Tarybos posėdį E. coli bakterijos klausimu. Po šios kalbos vyksiu į Briuselį ir kartu su kolega D. Cioloşu dalyvausiu šiame neeiliniame Žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje.

Be to, nuolat palaikome ryšius su trečiosiomis šalimis, pirmiausia Rusija, prašydami panaikinti draudimą kuris laikomas neproporcingu. Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama vieno tikslo: kuo greičiau sustabdyti šį protrūkį. Visoms suinteresuotosioms šalims atkakliai tvirtinu, kad tai nėra vietinė problema, tai – visos Europos problema.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Peter Liese , PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti Komisijos nariui J. Dalli už tai, kad pirmiausia prabilo apie pacientus. Norėčiau pasielgti taip pat. Šimtai žmonių sunkiai serga. Šiaurės Vokietijos medicinos darbuotojai iš tiesų pasiekė savo galimybių ribas. Jau mirė dvidešimt du žmonės. Vakar Taryboje kitos valstybės narės, Liuksemburgo, atstovas užsiminė, kad finansinius nuostolius galima atlyginti, o žmonių gyvybių – nesugrąžinsime. Todėl pirmiausia norėčiau paprašyti supratingumo skelbiant įspėjimus net tada, kai nesame visiškai tikri dėl šaltinio ir apie jį tik įtariame, – vis tiek derėtų skelbti šią informaciją.

Be abejo, vis dar turime nustatyti šaltinį. Suprantu, kad tarnybose labai intensyviai dirba daug žmonių, padedant ir Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) – nuoširdžiai dėkoju Europos institucijoms ir Komisijos nariui J. Dalli už tai, kad Europos Sąjunga taip pat padeda tirti šią problemą. Tačiau, kaip šio Parlamento narys iš Vokietijos, vis tiek negaliu atsistoti ir pranešti, kad viskas vyksta puikiai. Mėginant suvaldyti krizę iškilo keletas problemų.

Pvz., Hamburgo miesto senatorė, atsakinga už sveikatos apsaugą, pasielgė teisingai informuodama visuomenę, nors nebuvo visiško tikrumo dėl Ispanijoje užaugintų agurkų. Šiga toksiną gaminančios E. coli sukėlėjas rastas ant Ispanijoje užaugintų agurkų, nors jo ir neturėjo ten būti. Netgi iš Ispanijos atvykę nariai turi tai suprasti. Tačiau senatorė pirmiausia informavo visuomenę, ir tik daug vėliau, po kelių valandų ar pusės dienos – Europos Komisiją ir Ispanijos valdžios institucijas. Taip elgtis nepriimtina. Todėl Vokietijoje turėtume apsvarstyti, kaip geriau elgtis tokiomis aplinkybėmis. Taigi, kartu turėtume suprasti, kad priešas slepiasi ne Ispanijoje ar Vokietijoje; tikroji problema – ligos sukėlėjas, kurį turime suvaldyti ir su kuriuo turime kovoti.

Galiausiai norėčiau pažymėti, kad paskutiniame plenariniame posėdyje patvirtinome rezoliuciją atsparumo antibiotikams tema. Nors šis ligos sukėlėjas iš pradžių neturėtų būti veikiamas antibiotikais, problema ta, kad šis sukėlėjas atsparus daugeliui įprastų antibiotikų. Tai sena problema, kurią turime kuo greičiau išspręsti, nes kitą kartą galime susidurti su ligos sukėlėju, kurį teks gydyti antibiotikais, tačiau jiems šis sukėlėjas jau bus atsparus. Turime dirbti šia linkme.

 
  
MPphoto
 

  Linda McAvan, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Komisijos nary, esate teisus, nes tai – visuomenės sveikatos problema, ir ji labai rimta, todėl dabar turime sutelkti dėmesį į tai, kaip pasirūpinti sergančiais žmonėmis ir nustatyti šaltinį, tačiau vėliau teks plačiau įvertinti padėtį ir rasti būdą, kaip užkirsti kelią, kad tokia padėtis nepasikartotų.

Prieš keletą savaičių susitikau su JAV administracinės maisto ir vaistų tarnybos atstove. Ši atstovė papasakojo apie E. coli vaisiuose ir daržovėse sukeltas problemas, su kuriomis susiduriama Jungtinėse Amerikos Valstijose, o paskui aptarėme tai, kad ši problema nebuvo būdinga Europos Sąjungoje. Dabar susiduriame su šiuo protrūkiu, todėl turime pateikti keletą klausimų. Ar tai susiję su ūkininkavimo būdais, kaip minėjo Peter Liese? Ar taip atsitiko dėl intensyvaus ūkininkavimo, vaisių ir daržovių auginimo šiltnamiuose? Ar dėl per didelio antibiotikų naudojimo auginant naminius galvijus? O gal dėl trąšų? Ar tikslesnis maisto ženklinimas būtų padėjęs sparčiau nustatyti užkrato šaltinį? Pastebėjau, kad šiandien diskusijose nedalyvauja Tarybos atstovai, nors Taryba priešinasi tinkamam maisto kilmės šalies žymėjimui. Tikiuosi, Taryba ateityje dalyvaus šiose diskusijose.

Taigi, Komisijos nary, siekdami ilgalaikių tikslų, turime atlikti nuodugnius tyrimus, įsisavinti patirtį ir įtraukti tai į kuriamas politikos sritis. Labai dažnai girdime Komisijos atstovus ir daugelį šio Parlamento narių kalbant apie pernelyg didelį reguliavimą, tačiau, kaip ir bankų atveju, pradedu galvoti, ar tik neketiname iškelti rinkos ir tiekimo grandinių poreikių virš visuomenės apsaugos ir vartotojų interesų? Tai nebus įprastas dalykas, ir įprastų priemonių nepakaks. Nenormalu, kad Europos žmonės išeina pavalgyti salotų ir miršta, todėl būtina keisti politiką, kad tai išspręstume.

 
  
MPphoto
 

  Corinne Lepage, ALDE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ačiū, kad pirmiausia prabilote apie aukas ir susirgusius žmones. Akivaizdu, kad visų pirma turėtume galvoti apie šiuos žmones, taip pat apie ūkininkus, kurie atsidūrė itin sunkioje padėtyje, ir tai puikiai galime suprasti.

Norėčiau aptarti tris aspektus. Pirma, laikomės atsargumo principo. Šiuo atveju principas buvo taikomas, todėl negalime skųstis, tačiau padarinius, be abejonės, teks šalinti. Kaip ką tik minėjo P. Liese, žmonės yra svarbesni už ekonomines problemas, kurias galima bet kada spręsti. Mirtis, deja, yra negrįžtamas procesas.

Antra, visiškai sutinku su L. McAvan ką tik išsakytomis mintimis dėl atsekamumo svarbos. Šiandien diskutuojame dėl ženklinimo. Būtina taikyti visapusišką ženklinimo sistemą, kad galėtume atsekti produktus ir žinotume, iš kur tie produktai atvežti.

Trečia, aptardami labai svarbų klausimą, kuris ir yra problemos esmė, turime pripažinti, kad visko nežinome, nes mūsų mokslinėse žiniose yra spragų, o kartais, tiesą sakant, klaidžiojame tamsoje. Negalime visko žinoti. Negalime abejoti sprendimus priėmusiais asmenimis ir kartu tikėti, kad turėtume laukti. Šiuo atveju reikia laikytis atsargumo principo.

 
  
MPphoto
 

  James Nicholson, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą nukentėjusiems žmonėms. Asmenų, praradusių gyvybes, nesugrąžinsime. Gal ir galime šią padėtį įvertinti iš ilgalaikės perspektyvos, tačiau turime suprasti, kaip neteisinga tokiame ankstyvame etape daryti išvadas. Suprantu Ispanijos žmonių ir verslą praradusių asmenų pyktį – jeigu jo yra, o aš esu įsitikinęs, kad yra. Galbūt galime kažką padaryti, kad pataisytume padėtį, bet negalime sugrąžinti gyvybių.

Turime pasimokyti iš šios patirties ir užtikrinti, kad ateityje galėtume tinkamai reaguoti, kaip minėjo Komisijos narys. Turime kuo greičiau surasti sprendimą ir, vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, pagerinti atsako priemones, susidūrus su tokiomis aplinkybėmis.

Manau, labai lengva kalbėti apie tai, ką buvo galima ar reikėjo padaryti, arba ko nepadarėme, kai jau viskas praėjo, tačiau dabar galime pritaikyti priemones ir užtikrinti, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. Komisijos narys teisus. Turime pasimokyti iš šios patirties ir ją įsisavinti. Visada turime mokytis iš klaidų. Jei suklydome, ištaisykime šias klaidas, ir užtikrinkime, kad jos daugiau nepasikartotų.

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, teisingai pažymėjote, kad dėl šiga toksiną gaminančio E. coli (EHEC) ligos sukėlėjo praradome pernelyg daug gyvybių, taip pat susirgo pernelyg daug žmonių, todėl manau, kad padėtis, kurioje atsidūrėme, parodė, kad nei Vokietija, nei Europos Sąjunga nėra pasirengusios dabartiniam EHEC plitimui.

Atlikus paprastą palyginimą su keletu kitų šalių paaiškėja, kad galėjome reaguoti sėkmingiau. Norėčiau dar kartą pateikti Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdį. Nuo devintojo dešimtmečio dėtos didelės pastangos mokslinių tyrimų srityje ir nustatyta prievolė teikti ataskaitas, Atlantoje įkurta centrinė ligų kontrolės tarnyba, turinti didelių įgaliojimų tiesiogiai įsikišti prasidėjus tokioms epidemijoms. Kita vertus, Vokietijoje turime dvi atsakingas federacines ministerijas, ir šios ministerijos akivaizdžiai negalėjo susitarti, kas turi prisiimti atsakomybę. Be to, turime regionines ministerijas, kurios pageidauja ir turi prisiimti atsakomybę, tačiau yra perkrautos darbo. Turime laboratorijų ir politikų bendravimo problemų. Taigi, visiškai neaišku, kada turi įsikišti mokslo atstovai, o kada reikia skelbti ligų kontrolės priemones ir kada imtis politinių veiksmų.

Suprantu, kad ministrė, gavusi informacijos, jog infekcija išplito dėl agurkų, galėtų paskelbti atitinkamą įspėjimą, tačiau kodėl netaikomas išsamus koordinavimas? Kur tikra sprendimus priimanti institucija? Man regis – ir tai pasakysiu labai atsargiai – kad veiksmų dėl pupelių daigų buvo imtasi taip pat skubotai kaip ir agurkų atveju. Yra tam tikras mokslinių išvadų ir politinių veiksmų neatitikimas.

Grįžtant prie veiksmų, kurių turime imtis: visoje Europoje turime nustatyti prievolę teikti ataskaitas, nustatyti centrines laboratorijas ir įkurti Europos Sąjungoje centrinę instituciją, kuri tokių ligų protrūkio atveju būtų įgaliota priimti sprendimus. Manau, tai būtų tinkami veiksmai.

Labai dėkoju P. Liese už antibiotikų problemos aptarimą. Šiuo atveju irgi susidūrėme su problemomis, apie kurias iš tikrųjų jau žinojome. Tačiau kadangi vengiame pradėti diskusijas su medicinos sektoriaus, farmacijos pramonės ir intensyviosios gyvulininkystės sektoriaus atstovais – šiuo atveju reikia išspręsti daug problemų – nesame tokie nuoseklūs, kokie turėtume būti, ir spręsdami atsparumo antibiotikams klausimus. Ir šiga toksiną gaminanti E. coli, ir atsparumas antibiotikams – labai svarbios problemos.

 
  
MPphoto
 

  Sabine Wils, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, šiga toksiną gaminančios E. coli (EHEC) epidemija atskleidė akivaizdžius ES liberalizuotos vidaus rinkos pramoninės maisto gamybos sistemos trūkumus. Kai pelnas tampa svarbesnis už sveikatos apsaugą, nukenčia maisto kokybė ir sauga. Iki šiol Vokietijoje dėl EHEC ligos sukėlėjo mirė mažų mažiausiai 22 žmonės ir buvo nustatyta daugiau nei 1 500 infekcijos atvejų. Daugiau nei 600 pacientų buvo nustatytas pavojingas hemolizinis ureminis sindromas (HUS), kuris gali lemti neurologinius sutrikimus.

Po daugiau kaip dviejų savaičių vis dar neaiškus šios grėsmę gyvybei keliančios epidemijos šaltinis. Jei vyrautų regioninė maisto produktų gamyba, būtų lengviau nustatyti infekcijos šaltinį, o epidemijos poveikis būtų ribotesnis. Dėl didelių vežimo atstumų ir nežinomų gamybos sąlygų labai sunku nustatyti maisto produktų kilmę. Tačiau vertinant maisto saugą itin svarbus maisto produktų kilmės atsekamumas. Vartotojai turi teisę žinoti, kaip gaminami maisto produktai ir kur tai daroma.

Vokietijos federacinė vyriausybė ištikus EHEC epidemijai veikė nesėkmingai. Kilus sumaiščiai dėl regioninės ir federacinės kompetencijos, krizės valdymas buvo nesėkmingas. Stebinčiosios institucijos nebuvo pasirengusios tokiai padėčiai.

Reikia iš esmės persvarstyti žemės ūkio politiką. Maistas turi būti saugus. Tačiau žemės ūkio produktų gamintojus taip pat reikia apsaugoti nuo neįvertinamos finansinės rizikos. Žemės ūkio ir kaimo sričių skatinimo politika turi būti nuosekliai nukreipta į aiškią maisto produktų gamybos ir rinkos struktūrų decentralizaciją.

 
  
MPphoto
 

  Francisco Sosa Wagner (NI).(ES) Pone pirmininke, norėčiau trumpai aptarti tris punktus, susijusius su dabartine padėtimi dėl užkrėstų agurkų.

Mano senelis buvo vokietis, todėl jaučiu glaudų ryšį su šia šalimi, tačiau Vokietijos valdžios institucijos šiuo konkrečiu atveju aiškiai reagavo skubotai ir neapgalvotai.

Veiksmų analizė parodė, kad ES institucijos, t. y. Europos maisto saugos tarnyba ir Komisija, reagavo neapgalvotai ir netaktiškai. Šios institucijos nesugebėjo koordinuoti ar valdyti padėties.

Trečia, nukentėjusieji turi teisę gauti greitą finansinį žalos atlyginimą. Taigi šiuo metu siūlau Parlamentui surengti didžiulę Europos gastronomijos parodą Briuselyje arba čia, Strasbūre, kur agurkams būtų skiriamas didžiausias dėmesys.

Turime sugrąžinti prarastą agurkų augintojų garbę – toks posakis labai patiktų vokiečių rašytojui Heinrichui Böllui. Europa – tinkama vieta šiam tikslui įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Esther Herranz García (PPE).(ES) Pone pirmininke, galima tik labai apgailestauti dėl 23 mirties atvejų – 22 Vokietijoje ir vieno Švedijoje. Ši krizė tapo aiškiu įrodymu, kad Europos Sąjungai reikia dar daug nuveikti siekiant pagerinti įspėjimo apie maisto produktų saugą sistemą ir vidaus koordinavimą.

Su šiuo infekcijos protrūkiu susidūrusios valstybės reagavo lėtai, neveiksmingai ir neoperatyviai, ir šiuo metu, kai jau mirė 23 žmonės, vis dar nežinome, kodėl kilo problema.

Europos Komisija turi rimtai apsvarstyti neatsakingų veiksmų sukeltas problemas ar nesugebėjimą veikti ištikus tokiai krizei, su kokia susidūrėme. Tai lemia finansinius nuostolius, buvusių stabilių darbo vietų praradimą, nedarbą, bejėgiškumą ir, nereikia net sakyti, itin sunkią krizę visuomenės sveikatos srityje. Kol Komisijos nariai kreipė dėmesį į neatsakingus Vokietijos regioninių institucijų pranešimus – visiškai klaidinančius ir pakankamai neatsakingus – kuriuose buvo nurodyti Ispanijos ūkių pavadinimai ir adresai, gyventojai, patys to nežinodami, ir toliau susidūrė su bakterijos grėsme. Taigi, manydami, kad vengia kontakto su bakterija, žmonės galbūt vartojo itin pavojingą ir užkrėstą maistą.

Žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje, kuris vyks šią popietę 14 val. Liuksemburge, Europos Komisija turėtų pasiūlyti panaudoti dalį likusių 2 500 mln. EUR bendros žemės ūkio politikos biudžeto lėšų. Šie 2 500 mln. EUR turėtų būti skirti sukeltiems nuostoliams padengti. Tam reikia rasti tinkamą teisinį sprendimą, kaip buvo pasielgta pirmesniais atvejais, pvz., dėl galvijų kempinligės ir dioksino atvejų. Ir dabar reikėtų rasti tokį sprendimą.

Komisijos nariai ir ministrai, šiandien jūsų veiksmai Liuksemburge turi pateisinti tai, ko iš jūsų tikimasi jums atliekant savo pareigas.

Be to, Vokietijos valdžios institucijos, atsižvelgiant į jų pareikštus neapgalvotus kaltinimus, turėtų neabejotinai iš pat pradžių remti tokį finansinį sprendimą ir pasinaudoti turimomis lėšomis rengiant kampanijas, skirtas vartotojų pasitikėjimui sodininkystės kultūromis atkurti, nes šis pasitikėjimas šiuo metu yra itin menkas.

 
  
MPphoto
 

  Luis Manuel Capoulas Santos (S&D).(PT) Pone pirmininke, infekcijos protrūkis Vokietijoje reiškia, kad susidūrėme su viena sunkiausių visuomenės sveikatos, krizės valdymo padėčių pastaruoju metu. Komisija, ypač Vokietija, nesuvaldė krizės taip, kaip turėjo suvaldyti. Susidūrėme su didžiule žmogiškąja tragedija, kai buvo prarasta daug gyvybių ir kilo grėsmė tūkstančiams kitų žmonių gyvybių. Tai ir vartotojų pasitikėjimo pagrindiniais maisto produktais krizė, o ekonominius ir socialinius padarinius sunku numatyti.

Visuomenė tikisi spartaus nacionalinių ir Europos Sąjungos institucijų atsako, kad būtų atskleistos šios krizės priežastys ir imtasi veiksmingų priemonių. Tačiau kartu būtina sumažinti žalingus padarinius kitai nekaltų aukų grupei, būtent vaisių ir daržovių augintojams, kaip šiandien jau pabrėžta. Šie darbuotojai buvo neapgalvotai ir neteisingai apkaltinti, prarado pajamas, o jų ateičiai iškilo rimta grėsmė.

Be to, reikia skubiai imtis prevencinių veiksmų, kad nepasikartotų panaši padėtis. Vienas iš galimų veiksmų – padidinti antibiotikų naudojimo auginant gyvūnus priežiūros ir kontrolės priemonių veiksmingumą, kaip mažiau nei prieš mėnesį minėjau čia vykusiose diskusijose. Kita sritis, kurioje reikia imtis veiksmų, yra nauja bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), kurią šiuo metu reformuojame. Labai svarbu, kad ateityje paskatos būtų nukreiptos į kokybę, taikant tvarius gamybos metodus, ko ir siekia Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija.

 
  
MPphoto
 

  Frédérique Ries (ALDE).(FR) Pone pirmininke, padėtis dar labiau pablogėjo: Europoje mirė 23 žmonės, o daugiau kaip 2 200 žmonių susirgo. Be abejo, šįryt daug mąstome apie šiuos žmones. Vokietijos valdžios institucijos vis dar negali oficialiai patvirtinti šios epidemijos priežasties. Šiuo metu niekas nepaliečia Europoje užaugintų daržovių, ir ši sveikatos krizė virto socialine krize, kaip ir, be abejonės, ekonomikos krize. Sodininkystės sektoriaus atstovai pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo ir, kaip minėjo Komisijos narys, suinteresuoti ministrai ir Komisijos nariai šį klausimą šiandien popiet aptars Liuksemburge.

Neatsižvelgiant į tai, kas šiandien jau pasakyta apie atsargumo principą ir būtiną atsekamumą – tai pirmasis klausimas – kyla ir kitas klausimas: kodėl, neturint jokių, ar beveik jokių įrodymų, buvo apkaltinti Ispanijoje užaugintų agurkų augintojai? Komisijos nary, kokias skubias pamokas Komisija ketina išmokti iš šios rimtos krizės, kad naudojama įspėjimo apie nesaugius maisto produktus sistema būtų labiau paremta „aiškiais ir gerai pagrįstais moksliniais įrodymais“, kaip jūs pats, Komisijos nary, apibūdinote?

 
  
MPphoto
 

  Janusz Wojciechowski (ECR).(PL) Pone pirmininke, ir aš norėčiau pareikšti užuojautą dėl mirties atvejų ir palinkėti sergantiems asmenims kuo greičiau pasveikti. Būtina daug ką išaiškinti. Turime nustatyti infekcijos protrūkio šaltinį ir priežastį, tačiau kartu turime nustatyti klaidingos Europoje ir pasaulyje paskleistos informacijos apie protrūkį šaltinį – tai buvo klaidinga ir žalinga informacija, kuri padarė daug žalos. Turime itin kruopščiai ištirti infekcijos protrūkio priežastis, pirmiausia pramoninės gyvulininkystės srityje, nes joje labai plačiai naudojami antibiotikai. Sutinku su ką tik šia tema kalbėjusiais nariais. Kai taip plačiai naudojami antibiotikai, nenuostabu, jog atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų visuma. Manau, Europos Sąjungoje reikia griežtai apriboti, o gal netgi uždrausti antibiotikų naudojimą intensyvaus ūkininkavimo srityje, o padarytą žalą turėtų atlyginti tie subjektai, kurie ją sukėlė.

 
  
MPphoto
 

  Martin Häusling (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, šiga toksiną gaminanti E. coli (EHEC) nėra nauja problema, tačiau akivaizdu, kad Europa vis dar tinkamai nepasirengusi tokiai krizei. Pernelyg ilgai užtrunka parengti aiškias gaires. Trys savaitės –neabejotinai per ilgas laikotarpis.

Visi sutikome, kad vartotojų apsaugai visada reikia teikti visišką pirmenybę finansinių interesų atžvilgiu. Taigi, būtina aiškiai nustatyti, kas ir kada turi paskelbti įspėjimą, kas atitinkamai atsakingas už tokius įspėjimus ir kada turi įsikišti Europos Komisija. Vokietijoje atsakomybė paskirstyta 16 federacinių žemių ir dviem ministerijoms, o tai Europos krizės atveju pernelyg smulkmeniška. Europa turi įsikišti pirmesniame etape. Nemanau, kad tinkamai pasimokėme iš dešimtojo dešimtmečio krizių patirties. Dabar tai turime skubiai ištaisyti.

Dėl maisto produktų klausimo pasakytina, kad čia reikia skaidrumo ir aiškaus gamintojo atsekamumo. Būtina aiškiai nurodyti kilmės šalį. Tačiau kartu reikia įkurti Europos reagavimo grupę, kuri koordinuotų mokslinį ir medicininį darbą ir rengtų kontrolės planus.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, kilus sąmyšiui dėl prieštaringų pranešimų apie infekcijos protrūkio kilmę, svarbu atminti keletą dalykų. Pirma, norėčiau pažymėti, kad praėjus daugiau nei penkiolikai dienų nuo pranešimų apie pirmuosius atvejus ir daugiau nei mėnesiui nuo pirmų užsikrėtimo atvejų, Europos išankstinio įspėjimo ir reagavimo grupės vis dar negalėjo nustatyti tikrosios užsikrėtimo priežasties. Kaip jau minėta, tai atnešė daug žalos. Antra, svarbu atsiminti, kad tai rimtas, tačiau ne atskiras, maisto saugos stokos atvejis ES. Norėčiau priminti apie pastaruoju metu vykusias diskusijas dėl su dioksinu susijusių problemų.

Šie atvejai yra neatskiriami nuo bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuria skatinami intensyvūs, į eksportą nukreipti gamybos modeliai, užuot skatinus vietinę gamybą ir vartojimą, nes tada būtų galima įdiegti daug veiksmingesnį atsekamumą ir, atitinkamai, užtikrinti didesnį apsirūpinimo maistu saugumą.

Galiausiai, svarbu atlyginti Europos gamintojams už jiems padarytą žalą, turiu omenyje ne tik infekcijos protrūkio geografinę sritį. BŽŪP – bendroji politika, todėl reikėtų pasitelkti priemones Europos Sąjungos mastu, o ne nacionalines priemones, atsižvelgiant į akivaizdžią nelygybę, kuri dėl to atsirastų.

 
  
MPphoto
 

  Nick Griffin (NI). – Pone pirmininke, iš pradžių kalbėta apie agurkus, o vakar pranešta apie pupelių daigus. Šiandien teigiama, kad protrūkį sukėlė ne pupelių daigai. Tiesa ta, kad ekspertai paprasčiausiai nežino atsakymo, tačiau kiekvieną kartą skelbia tokius nepagrįstus teiginius, kuriais naikinamas gyvenimo šaltinis šalių ekonomikoje. Tačiau žinome, kad šis protrūkis labai keistas. Nustatytas nenatūralus viruso kilmės ir DNR derinys. Šis virusas veikia neįprastas žmonių grupes tokiu būdu, kuris paprastai nėra siejamas su E. coli protrūkiais. Šis virusas jau paveikė kur kas daugiau žmonių ir vietų nei įprasto protrūkio atveju ir, priešingai nei per įprastus protrūkius, nebuvo galima sparčiai nustatyti vieno ar dviejų maisto produktų tiekėjų.

Atsižvelgiant į šiuos visus nesuprantamus veiksnius ir tai, kad praeityje buvo pranešta, jog įvairios šalys – įskaitant Didžiąją Britaniją, JAV, Iraką ir Izraelį – atliko eksperimentus su genetiškai pakeista E. coli kaip biologiniu ginklu, ar nereikėtų skubiai apsvarstyti galimybės, kad šis protrūkis, tiesą sakant, yra biologinio terorizmo atvejis ar, galbūt, jo bandomasis testas?

 
  
MPphoto
 

  Françoise Grossetête (PPE).(FR) Pone pirmininke, padėtis yra rimta, netgi labai rimta, nes šis EHEC protrūkis – visiška paslaptis. Įsivaizduoju, kokį nerimą jaučia susirgę žmonės, ir galime tik apraudoti mirusius asmenis.

Visas šis reikalas turi pastūmėti labai rimtai spręsti Europos visuomenės sveikatos problemas ir suvokti, kaip svarbu dirbti kartu su tyrėjais ir farmacijos pramonės atstovais siekiant veiksmingai reaguoti tokiomis aplinkybėmis; be to, būtina turėti priemonių, kad galėtume imtis tokių veiksmų.

Bakterija pareikalavo gyvybių, pernelyg daug gyvybių. Ūkininkai prarado daug pinigų ir pavojingai sumažėjo vartotojų pasitikėjimas mūsų žemės ūkio produktais, taip pat žemės ūkio produktų perdirbimo pramone, nes šie produktai neabejotinai vis dar yra saugiausi ir griežčiausiai kontroliuojami pasaulyje.

Po agurkų, pomidorų, salotų ir pupelių daigų, kokia bus kita sveikatos srities isterijos auka? Ūkininkai susidūrė su sunkiais ekonominiais padariniais. Tiesa ta, kad įspėjimo sistema veikė puikiai. Problema ta, kad Komisija neturėjo nei išteklių, nei galimybės patikrinti, ar valstybės narės pateikta informacija yra teisinga.

Bakterijos šiandien plinta greičiau nei anksčiau. Šią patirtį teks įsisavinti, o bendravimo atžvilgiu reikės pasimokyti iš to, kaip ši krizė buvo valdoma. Turės būti teikiami atsiliepimai. Neabejotinai turės būti numatyti papildomi patikrinimai prieš paskelbiant nacionalinės ar regioninės sveikatos agentūros išvadas.

Galiausiai, ši krizė aiškiai parodė, kaip svarbu tobulinti maisto produktų atsekamumą. Deja įsipareigojimas nurodyti kilmės šalį arba kilmės vietą vykdomas tik tam tikrais atvejais. Tai turėtų būti taikoma didesniam maisto produktų skaičiui. Tokiu atveju ištikus krizei sveikatos srityje galėtume nustatyti užkrato šaltinį ir greičiau įspėti suinteresuotuosius vartotojus.

 
  
MPphoto
 

  Jo Leinen (S&D).(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, ūkininkams galima atlyginti nuostolius, o žmogaus gyvybės negalime sugrąžinti. Iš tiesų, reiškiame užuojautą dėl visų asmenų mirties ir užjaučiame tuos žmones, kurie pateko į ligonines. Padėtis dramatiška ir nepriimtina. Nepateisinama, kad tris savaites po krizės protrūkio vis dar nežinome, iš kur atsirado krizę lėmęs ligos sukėlėjas. Taip Europoje neturėtų būti.

Būtina išmokti keletą pamokų. Pirma, turime ieškoti šaltinio ir nustatyti, ar maisto gamybos sektoriuje arba maisto tiekimo grandinėje vis dar taikoma netinkama praktika. Teisės aktai galioja jau 20 metų, Europos Sąjungos standartai ir kodeksai yra pakankamai griežti, tačiau akivaizdu, kad išliekame pažeidžiami dėl maisto produktų. Panašu, kad yra spragų ir trūkumų, kuriuos šalindami dar turime daug ko išmokti.

Be to, manau, kad bendravimas šiuo klausimu buvo chaotiškas. Su tuo susiję faktai perteikiami netinkamai ir neteisingai. Aišku, kad reikia daugiau veiksmų Europos lygmeniu. Tai jau minėjo kiti Parlamento nariai. Kai kuri nors regiono ar nacionalinė valdžios institucija paskelbia įspėjimą visai Europai, tai tikra nesėkmė. Manau, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) atliko puikų darbą, tačiau reikia geresnės, šiuolaikiškos prievolės teikti ataskaitas, kad būtų galima nustatyti priežastis, taip pat geresnės plačiosios visuomenės informavimo sistemos.

 
  
MPphoto
 

  Antonyia Parvanova (ALDE). – Pone pirmininke, Vokietijos valdžios institucijos ir Europos institucijos vis dar mėgina nustatyti E. coli infekcijos protrūkio šaltinį. Šiandien vis dar neturime konkrečių įrodymų apie paplitimo priežastį, todėl reikia apsvarstyti visas galimybes, įskaitant galimą neapdairumą ar netyčinį bakterijos patekimą į maisto tiekimo grandinę. Kaip iš tikrųjų atsirado ši bakterija – tai jau kitas klausimas; reikia skubiai atlikti mokslinius tyrimus ir pateikti išvadas. Tačiau taip pat norėčiau aptarti tai, kaip Vokietijos ir Europos institucijos perduoda informaciją apie dabartinius įvykius plačiajai visuomenei, nes žinome, kokie rimti to padariniai ne tik Ispanijos, bet ir visos Europos Sąjungos vaisių ir daržovių sektoriaus atstovams.

Jau ne pirmą kartą Vokietijoje susiduriame su maisto saugos problemomis. Siūlau, kad Komisija padėtų Vokietijos valdžios institucijoms padidinti atsekamumą ir Vokietijos procedūrų kontrolę, o panašių priemonių reikėtų imtis ir dėl procedūrų kitose valstybėse narėse.

Vartotojų pasitikėjimui išsaugoti būtinas skaidrumas. Visa informacija turėtų būti prieinama, tačiau tą informaciją reikėtų perduoti ne taip, kad, dar net neturint įrodymų, kiltų panika ir vartotojus apimtų baimė. Be to, norėčiau pabrėžti žiniasklaidos atsakomybę.

 
  
MPphoto
 

  Marina Yannakoudakis (ECR). – Pone pirmininke, gandai gali būti pavojingi. Ar šis infekcijos protrūkis prasidėjo Vokietijoje ar kitoje valstybėje narėje? Paskalos gali būti žalingos ir netgi paskatinti tolesnį protrūkio plitimą. Dėl šio infekcijos protrūkio tebėra daug neatsakytų klausimų. Vienintelis žinomas dalykas yra tas, kad dauguma valstybių narių pranešė apie patvirtintus bakterijos atvejus. Iki šiol ES nuo šio infekcijos protrūkio mirė 22 žmonės.

Šis infekcijos protrūkis atskleidė tarpvalstybinio bendradarbiavimo profilaktinės sveikatos priežiūros srityje svarbą. Be to, paaiškėjo, kad labai svarbu turėti tokią Europos lygmens agentūrą kaip Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), stebinčią, bendradarbiaujančią ir informuojančią valstybes nares. Jungtinėje Karalystėje mums iš dalies pasisekė, nes buvo užregistruoti tik trys atvejai, tačiau tokia padėtis yra šiandien, o rytoj viskas gali pasikeisti, todėl turime išlikti budrūs. Būtina ne tik nustatyti infekcijos protrūkio priežastį, bet ir nuolat informuoti visuomenę ir ją saugoti. Todėl ECDC kasdien skelbia atnaujintą informaciją.

Bendradarbiaudami galime suvaldyti šį protrūkį. Jei piliečiai bus informuoti, jie turės geresnes galimybes išvengti infekcijos. Pirmiausia turime išlikti ramūs ir apgalvotai reaguoti.

 
  
MPphoto
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL).(EL) Pone pirmininke, jau antrą kartą per pastaruosius šešis mėnesius Europa susiduria su maisto krize, daugeliui žmonių sukėlusia rimtų sveikatos problemų ir netgi nusinešusia keletą gyvybių. Komisijos nary, čia kažkas negerai.

Sausio mėn. Vokietijoje susidūrėme su toksinų problema, o dabar turime problemų dėl bakterijos, ir vėl tai atsitiko Vokietijoje. Pirmasis atvejis buvo nuslėptas, nors apie tai buvo žinoma ištisus mėnesius; antruoju atveju kaltė patogiai suversta Ispanijoje užaugintų agurkų augintojams.

ES lygmeniu yra atpažįstamumo, atsekamumo ir netinkamos kontrolės problemų. Pirmuoju atveju, sausio mėn., J. Dalli, kalbėdamas apie dioksiną, pabrėžė, kad reikėtų imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų sugriežtinti teisės aktai, kuriuose reglamentuojama maisto kontrolės sistema. Kitą kartą minėjote, kad tai nebuvo atpažįstamumo problema, o visai kita problema. Komisijos pozicijai būdinga painiava, tiesos nuslėpimas ir panika, todėl gedime dėl mirusių žmonių, apverkiame susirgusius asmenis ir apgailestaujame dėl padarinių žemės ūkiui.

 
  
MPphoto
 

  Elisabetta Gardini (PPE).(IT) Pone pirmininke, padėtis, dėl kurios diskutuojame, yra labai rimta, tačiau manau, kad dar daug ką painiojame labai skirtingais lygmenimis.

Akivaizdu, kad prarastos gyvybės negali būti prilygintos ekonominėms problemoms; to ir nedarome. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad ne baksnodami pirštu į priežastį – kuri vėliau pasirodo nesanti tikroji priežastis – galime išspręsti problemą.

Jei įvykdžius žmogžudystę nekaltas žmogus už tai pasodinamas į kalėjimą, tuo nepasiekiamas teisingumas ar nusiraminimas. Tačiau darome kaip tik tai: labai rimtomis aplinkybėmis, susidūrus su visuomenės sveikatos krize ir kilus pavojui maisto saugai, pirštu baksnojame į žmones, kurie galiausiai pasirodo nesantys kalti, tuo ir toliau didindami nukentėjusiųjų skaičių.

Ispanijos augintojai jau išėjo į gatves ir šiandien, maždaug po 40 minučių, tiesioginiai augintojai Italijoje, Milane ir Latinos provincijoje, taip pat išeis į gatves siūlydami vartotojams šviežius agurkus ir kitus vaisius bei daržoves, taip siekdami parodyti, kad tai yra sveiki, sveikatai ir suderintai mitybai svarbūs maisto produktai. Nenorėtume, kad savo veiksmais iš Vokietijos vartotojų atimtume maisto produktus, kurie būtini mitybai ir sveikatai.

Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos duomenis, kurie turėtų kompetentingas valdžios institucijas paskatinti pirmiausia rimtai pasvarstyti, prieš skelbiant konkrečią informaciją, keliančią nerimą, baimę ir paniką. Šie duomenys, kuriuos pateikė Eurobarometras, o surinko Italijos organizacija „Coldiretti“, rodo, kad susiklosčius nepaprastajai padėčiai maisto produktų srityje, pvz., 43 proc. italų tam tikrą laiką vengia maisto produktų, apie kuriuos yra girdėję, o 13 proc. visam laikui šiuos produktus išbraukia iš savo mitybos. Todėl turime susimąstyti apie tai, ką sakome ir kaip darome įtaką žmonių mitybos įpročiams.

Todėl norėčiau pasiteirauti Komisijos, ar ši nemano, kad susidūrėme su atveju, kai Europoje reikia teikti skubią pagalbą ir reikėtų pradėti diskusijas dėl finansinio žalos atlyginimo?

 
  
MPphoto
 

  Dagmar Roth-Behrendt (S&D).(DE) Pone pirmininke, pone J. Dalli, jūs ir kolegos iš Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato viską padarėte teisingai. Tačiau to negalima pasakyti apie Vokietijos valdžios institucijas. Bendravimo atžvilgiu vyrauja chaosas, ir tai galbūt per švelnus žodis šiai padėčiai apibūdinti. Tai, kad vakar Vokietijos sveikatos apsaugos ministras nusprendė, kad nebūtina vykti į Liuksemburge vyksiantį sveikatos ministrų tarybos posėdį, kurio pagrindinė darbotvarkės tema – ši rimta infekcijos sukelta krizė, rodo, kad ministras neturi jokio supratimo apie Europą ir yra neišprusęs, nepripažįsta problemų arba vis dar yra pernelyg užsiėmęs partijos vidaus politinėmis krizėmis.

(Plojimai)

Be to, turiu pažymėti – tai minėjo ir J. Dalli – jog Vokietijos valdžios institucijos aiškiai laikėsi nuomonės, kad Europos Sąjungos ekspertai yra nereikalingi, globėjiškai ir arogantiškai manydamos, kad galėjo išsiversti be šios pagalbos. Be to, tai, kad šiems ekspertams prireikė trijų dienų patekti į Vokietiją, yra skandalas, kurį turime kritiškai įvertinti šiame Parlamente. Tačiau kartu turime pažymėti, kad būtent Europos Sąjunga turi įspėti vartotojus, kai pavojingi maisto produktai patenka į rinką.

Norėčiau aiškiai pabrėžti: jei agurkuose ar salotose yra pavojingų bakterijų, kurios nesukelia mirties, tai gali būti geras požymis, tačiau man to nepakanka žalos atlyginimui pagrįsti. Ispanijoje ir kitose šalyse užaugintuose agurkuose aptikta šiga toksiną gaminančios E. coli (EHEC) bakterijos. Tai nebuvo šį protrūkį sukėlusi bakterija, tačiau prireikė laiko, kol tai buvo nustatyta.

Man tai irgi nėra esminis dalykas. Tie nariai, kurie išmano apie Europos Sąjungą ir išankstinio įspėjimo sistemą, taip pat žino, kaip veikia ši išankstinio įspėjimo sistema. Žinote, kad išankstinio įspėjimo sistemoje reikia nurodyti produktą ir gamintojo pavadinimą. Tai galite lengvai pasitikrinti ir teisės aktuose. Man kyla svarbus klausimas dėl to, kas atsitiks ateityje. Ateityje turėsime apsvarstyti, ar vis dar bus galima naudoti skystą mėšlą. Ar dar yra nepriimtinų gamybos metodų? Kas Europos Sąjungoje iš tikrųjų stebi, kas, kada ir kaip pagrindžiama įrodymais, kas ir kokių įsipareigojimų turi šiuo atžvilgiu?

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  George Lyon (ALDE). – Pone pirmininke, susidūrėme su iš tikrųjų rimta krize. Mirė 23 žmonės, daugiau kaip 2 tūkst. žmonių susirgo, daržovių rinkoje vyrauja sumaištis, o kainos pasiekė žemiausią ribą; apskaičiuota, kad gamintojai kasdien praranda 300 mln. EUR. Vokietijos ir Ispanijos santykiai yra, švelniai tariant, įtempti, ir nors krizė tęsiasi jau tris savaites, vis dar nežinome, kas yra užkrato šaltinis.

Komisijos nary J. Dalli, šiandien iš jūsų norėčiau išgirsti patikinimą, kad daroma viskas, jog būtų nustatytas E. coli infekcijos protrūkio šaltinis, nes, to nežinodami, negalėsime pradėti atkurti vartotojų pasitikėjimo. Antra, norėčiau, kad įvardytumėte, kokių veiksmų ketinate imtis įveikę krizę, kad būtų stabilizuota rinka ir atkurtas vartotojų pasitikėjimas.

Trečia, norėtume sužinoti, ką Komisija ketina daryti, kad atlygintų žalą ūkininkams, kuriems, be jų kaltės, teko matyti, kaip žlunga rinkos, ir kurie negalėjo parduoti savo produkcijos. Ketvirta, norėčiau išgirsti Komisijos patikinimą, kad bus pradėtas skaidrus, nepriklausomas tyrimas, kuriuo bus siekiama nustatyti, kur buvo suklysta. Tik turėdami šiuos duomenis galėsime imtis veiksmų ir pašalinti maisto saugos teisės aktų spragas.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Köstinger (PPE).(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, sveikatos požiūriu krizė, kurią sukėlė EHEC bakterijos protrūkis, iš tikrųjų tragiška. Padėtis rimta. Reikia kuo greičiau suteikti pagalbą protrūkio paveiktiems žmonėms ir daryti viską, kad būtų užkirstas kelias tolesniam infekcijos plitimui. Mokslinių tyrimų institutams ir ligoninėms būtina teikti visus reikalingus išteklius.

Išplitus šiam ligos sukėlėjui, kasdieniai skubūs veiksmai tapo būtinybe. Tačiau bendro, Europos lygmens, krizės valdymo, paprastai kalbant, negalima pavadinti profesionaliu. Liguistos paieškos nustatyti užkrato šaltinį lėmė skubotus kaltinimus, o šie argumentai sukėlė nepalankią žiniasklaidos nuomonę ir visišką vartotojų nežinią.

Apkaltinti augintojai neteko daug pajamų, taigi kilo grėsmė jų išlikimui. Neprekiaujama regione užaugintais produktais, nors ir nėra augintojų kaltės. Vien tik Austrijoje šviežių daržovių pardavimas sumažėjo 75 proc. Daržovių augintojai pačiame derliaus nuėmimo sezono įkarštyje patiria nuostolių. Nesuderintos informacijos apie šį įvykį pateikimas vartotojams dar kartą atskleidė, kad reikia vienodo ir įvairiuose sektoriuose taikomo ženklinimo ir veiksmingo stebėjimo, kaip laikomasi principo „gamybos vietoje paženklinta ir patikrinta produkcija“.

Vartotojai turi teisę žinoti, kur pagamintas produktas. Tai taikoma maistui ir parduotuvių lentynose, ir restoranuose bei viešojo maitinimo įstaigoms tiekiamiems maisto produktams.

Nuo šiol visos tarnybos turi nedelsdamos pakeisti neigiamą požiūrį į šviežias daržoves, vėl pagyvinti prekybą šviežiomis daržovėmis ir atgaivinti prekybą su trečiosiomis šalimis. EHEC problema netikėtai paveikė vietinius daržovių augintojus, kurie buvo visiškai nekalti. Komisija turi sudaryti sąlygas, kad būtų atlyginta žala, ar tai būtų atliekama per Europos žemės ūkio fondą, Europos krizės fondą, ar per prekybą skatinančias priemones.

P. Liese visiškai teisus teigdamas, kad žmogaus gyvybė – nepakeičiama, ir kad kiekviena mirtis reiškia mirtį, kurios neturėjo būti. Tačiau kita mūsų pareiga – nepalikti augintojų sunkioje padėtyje, kurioje šie atsidūrė be savo kaltės ir kuri kelia pavojų jų išlikimui.

 
  
MPphoto
 

  Iratxe García Pérez (S&D).(ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, visi pageidaujame, kad Vokietijos maisto krizė kuo greičiau pasibaigtų. Turime prisiminti aukas, ir tikiuosi, kad ištaisę pradines klaidas galėsime nustatyti infekcijos šaltinį, nuramindami visus vartotojus.

Tačiau, be krizės sveikatos aspekto, turiu paminėti ekonominius atgarsius. Ispanijos sodininkystės sektorius esminių komunikavimo klaidų, apie kurias jau žinome, sukeltus nuostolius įvertino 200 mln. EUR per savaitę. Norėčiau pabrėžti atsakingą šio sektoriaus požiūrį ir visapusišką bendradarbiavimą su mano šalies valdžios institucijomis.

Komisijos nary, kilmės atsekamumas pasiteisino, tačiau kiek daug laiko buvo prarasta, kol buvo atkreiptas dėmesys į kilmę, į žemės ūkio produkciją, o kitos užkrėtimo formos, pvz., apdorojimas ir platinimas galutiniame taške, buvo užmirštos? Kodėl Komisija pakartojo skubotą iš Vokietijos gautą informaciją?

Komisijos nary, trūko koordinavimo, o vienašališkas sienų uždarymas ispaniškiems produktams byloja apie nesugebėjimą pažaboti krizę Europos Sąjungoje.

Norėčiau paprašyti Komisijos nedelsiant panaudoti visus reikalingus mechanizmus, kad Ispanijos ir Europos sektoriui būtų atlyginta žala ir finansiniu, ir vartotojo įvaizdžio atžvilgiu. Vis dėlto žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos dar neaišku, kokios kitos priemonės bus taikomos šiuo atžvilgiu.

Nepagrįsti kaltinimai, improvizacija, koordinavimo stoka, milijoniniai nuostoliai, abejojimas sektoriaus patikimumu: ar tai nepakankama priežastis pareikalauti prisiimti atsakomybę?

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti J. Dalli už apgalvotas pastabas diskusijų pradžioje. Buvo pateikta mažiau apgalvotų pastabų dėl poveikio žmonių gyvybei ir iš tiesų dėl papildomo poveikio gamintojams ir vartotojo pasitikėjimui. Tai pati rimčiausia maisto produktų krizė, ir J. Dalli tai pripažino. Žinome, kad ši krizė yra regioninė, apima tam tikrą Europos Sąjungos dalį, tačiau tai nėra tik Vokietijos problema, tai – ES problema.

Yra sistema priežastims nustatyti ir padariniams šalinti, tačiau bijau, kad ne visos sistemos dalys buvo tinkamai panaudotos, taigi turiu keletą su laiko pasirinkimu susijusių klausimų. Žinau, kad skubus perspėjimas buvo paskelbtas 2011 m. gegužės 22 d.: man įdomu, kodėl Europos ekspertai į Vokietiją atvyko tik birželio 5 d., sekmadienį? Kodėl radosi toks neįtikėtinas laiko tarpas? Manau, šį klausimą reikia išnagrinėti.

Pagal Reglamento Nr. 178/2002 55 straipsnį turime galimybę įkurti krizės valdymo padalinį. Kiekvienas kalbėtojas minėjo, kad tai krizė, ir pats J. Dalli pripažino, kad susidūrėme su krize. Tai krizė, kuri didėja, o ne mažėja, ir manau, kad atėjo metas ES pritaikyti šį reglamentą ir sukurti tokį krizės valdymo padalinį.

Daugiausia įtampos sukėlė virtualus daržovių, kurios vėliau paskelbtos niekuo dėtomis, „įvardijimas ir apkaltinimas“. Tai sugriovė vartotojų pasitikėjimą ne tik šviežiais vaisiais ir daržovėmis, bet ir mūsų maisto saugos ir kontrolės sistema. Komisijos nary J. Dalli, žinau, kad pritardamas linksite galva, džiaugiuosi tuo, tačiau manau, kad atėjo tinkamas metas sukurti krizės valdymo padalinį, taigi norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie tai per baigiamąsias pastabas.

 
  
MPphoto
 

  Ulrike Rodust (S&D).(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, atvykau iš Europos regiono, kurį EHEC ligos sukėlėjo protrūkis paveikė labiausiai. Ši agresyvi bakterija atrodo esanti nesustabdoma. Nuo gegužės mėn. vidurio iki vakar dienos popietės užsikrėtė 1 733 žmonės, o 23 pacientai mirė kankinančia mirtimi. Padėtis klinikose itin sudėtinga. Tuoj pradės trūkti vietų intensyviosios terapijos skyriuose, taip pat skubiai reikia kraujo plazmos. Pabaigos dar nematyti. Mano gimtojoje vietovėje žmonės kiekvieną dieną baiminasi dėl naujų atvejų.

Man įspėjimas apie kiekvieną, netgi galimą bakterijos šaltinį, susijęs su drąsa ir atsakomybės jausmu. Buvo ištirti įvairūs maisto produktai, tačiau šaltinis nebuvo nustatytas. Mano supratimas apie aukštos kokybės maisto produktus yra toks, kad tai sveiki produktai, kurių patekimas į rinką yra kontroliuojamas. Darau prielaidą, kad šiuo atžvilgiu padaryta šiurkščių klaidų, o kartu vėlgi suprantame, kad yra ir spragų. Taigi šiuo atveju, neturint gerai pagrįstų, laboratoriniais tyrimais patvirtintų įrodymų, teigti, kad šaltinis yra žinomas, yra labai neatsargu. Nors visiems aišku, kad kilo panika, jokiomis aplinkybėmis negalima pradėti raganų medžioklės, nes taip būtų sužlugdyta daugybė sunkiai dirbančių Europos ūkininkų. Todėl kiekvienam žmogui turi būti akivaizdu, kad Europos Sąjungoje turime būti solidarūs vieni su kitais ir, susiklosčius nepaprastosioms aplinkybėms, turime būti pasirengę teikti abipusę pagalbą. Kitaip tariant, visi medicinos ekspertai turi dirbti kartu, o tiems, kurie nepelnytai susidūrė su finansiniais sunkumais, būtina teikti ekonominę pagalbą.

 
  
MPphoto
 

  Pilar Ayuso (PPE).(ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą mirusiųjų dėl šios krizės padarinių artimiesiems.

Komisijos nary, visuomenės informavimas apie pavojus sveikatai – sunki ir subtili užduotis, kuri turi būti gerai pagrįsta ir patikrinta. Mes ne ieškome, ką apkaltinti, o teigiame, kad šiuo atveju padaryta didelių klaidų, pradedant beprotiškomis ir neapgalvotomis neseniai paskirto regioninės politikos vadovo prielaidomis, kurios sukėlė socialinį pavojų ir labai rimtą, nepataisomą ekonomikos krizę.

Be to, neatrodo, kad Komisija labai gerai koordinavo šią krizę. Įdomu, kada nustatytas pirmasis atvejis ir ar laikytasi Reglamento 3 straipsnio, kuris susijęs su skubaus įspėjimo sistema ir kuriame nustatyta, kad valstybės narės turi nedelsdamos ir per 48 val. pranešti apie pavojų, taip pat minėto reglamento 8 straipsnio, kuriame Komisija įpareigojama patikrinti, ar informacija yra išsami, teisinga, aiški ir ar yra reikiamas teisinis pagrindas.

Be abejonės, šis reglamentas turi rimtų trūkumų, taigi būtina persvarstyti esamą teisinę sistemą siekiant, be kita ko, aiškiai apibrėžti kompetentingų valdžios institucijų taikomas krizės valdymo procedūras, priskirti klaidas ar aplaidumo atvejus maisto produktų tiekimo grandinės kaltininkams (šiuo atveju remiamasi maisto produktų atsekamumu), apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą, kad nebūtų nuslepiamos komercinės kliūtys ir nuspręsti dėl žalos atlyginimo procedūrų susidarius prekybos nuostoliams ir praradus pelną.

Komisijos nary, nei agurkai, nei soja nėra protrūkio šaltinis. Kaip P. Liese minėjo, šaltinis – ligos sukėlėjas. Šaltinis – bakterijos Escherichia coli serologinis tipas O104:H4, kuris jau aprašytas mokslinėje literatūroje ir siejamas su mėsos produktais.

Taigi, Komisijos nary, kiekvienu atveju turime leisti mokslininkams atlikti savo darbą: mokslininkai turi ištirti visą maisto grandinės atsekamumo sistemą, įskaitant maisto produktų apdorojimą ir platinimą.

 
  
MPphoto
 

  Andrés Perelló Rodríguez (S&D).(ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, jokie mūsų veiksmai čia ar Europos Sąjungoje nesugrąžins žmonių gyvybių, tačiau manau, kad šie veiksmai apsaugos nuo daugiau mirčių ir neleis, kad daugėtų sergančių ir kenčiančių žmonių, kurie nepadarė nieko, kas būtų sukėlę šią problemą.

Tiesa, nežinome priežasčių, tačiau turime pranešti apie tai, ką žinome: politiniuose veiksmuose buvo aplaidumo, aplaidumą parodė ir Vokietijos federacinė vyriausybė; negalima elgtis taip, tarsi Hamburgas būtų kitame žemyne esantis miestas-valstybė.

Jei A. Merkel ir sveikatos apsaugos ministras aroganciją, kuri dažnai pasireiškia kalbant su kitų valstybių atstovais, pakeistų darbštumu ir veiksmingumu, kai kurių įvykių nebūtų buvę. Aplaidumas turėjo nusikalstamų padarinių vienai valstybei, turiu omenyje Ispaniją, ir pačiam svarbiausiam šios valstybės sektoriui – žemės ūkiui. Šis aplaidumas sugriovė tūkstančių žmonių gyvenimą ir smulkųjį verslą, taip pat ilgam palaužė pasitikėjimą ekonomika.

Šiandien siūlau apsilankyti Taryboje ir paprašyti visiškai atlyginti žalą nukentėjusiesiems, nes negalime prašyti sugrąžinti gyvybių mirusiesiems. Be to, prašau peržiūrėti kontrolės sistemas. A. Merkel prašau prisiimti atsakomybę. Taip pat siūlau būti ne tokia arogantiška ir darbštesne. A. Merkel turi būti laikoma atsakinga už padarytą žalą. Ši ponia negali nekreipti dėmesio į tai, kad Hamburgas yra jos šalyje. Ji negali ignoruoti savo atsakomybės. Negali priskirti kaltės federacinei valstybei, kai pati turėtų būti laikoma atsakinga už padarytą žalą.

Šiek tiek daugiau kuklumo, šiek tiek daugiau gero valdymo ir mažiau konservatizmo būtų padėję užtikrinti, kad krizės valdymas neišslystų iš rankų, o Ispanija ir kiti Pietų Europos ūkininkai nebūtų turėję susidurti su skausmingais padariniais.

Peržiūrėkite kontrolę, peržiūrėkite įspėjimo sistemas ir paprašykite prisiimti atsakomybę, nes, Komisijos nary, Ispanijos žmonės iš jūsų, Tarybos ir Vokietijos, prašo būtent to.

 
  
MPphoto
 

  Esther de Lange (PPE).(NL) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už dalyvavimą, tačiau kartu norėčiau, jog jis būtų, pvz., į Rusiją skrendančiame lėktuve ir skristų tenai, kad būtų apsvarstytas Rusijos nustatyto draudimo atšaukimas kuo aukštesniu lygmeniu, nes šis draudimas akivaizdžiai perdėtas. Dėkoju Komisijos nariui už pastangas bendrauti su mumis, tačiau kol kas šis bendravimas, įskaitant Komisijos bendravimą, prilygsta gėdingai nesėkmei. Tik praėjus kelioms dienoms po krizės protrūkio Komisija surengė spaudos konferenciją. Tačiau tuo metu įvykiai jau nesulaikomai rutuliojosi, o beprotiškiausios išgalvotos istorijos jau sklandė žiniasklaidoje. Komisijos narys kaip galimą infekcijos šaltinį minėjo Olandijoje užaugintus agurkus, nors daugiau kaip 200 tyrimų dar prieš keletą dienų buvo patvirtinta, kad tai netiesa.

Sutinku, kad techniniai aspektai buvo veiksmingi. Skubiai įspėta apie pavojų, atliktas stebėjimas ir atsekimas. Tačiau yra ir su bendravimu susijusi viso šio dalyko pusė, ir būtent tai buvo daroma labai blogai, pirmiausia, žinoma, Vokietijoje, kurios tiek daug skirtingų institutų, tarnybų ir netgi įvairios ministerijos pateikė skirtingą informaciją. Žemės ūkio ministerija paskelbė beprasmišką pastabą, kad žmonės turėtų „nustoti valgyti visus nevirtus produktus“, nors šiuo klausimu neturėjo jokių įgaliojimų. Manau, šį atvejį aptarsite su Vokietijos atstovais, nes reikia atlikti esminį tyrimą, kodėl viskas buvo taip blogai tvarkoma.

Be to, tikiuosi, kad nedelsiant aptarsite šį klausimą su žemės ūkio ministrais siekiant, kad lėšos neatidėliotinos pagalbos fondui būtų skiriamos iš vis dar esamo žemės ūkio biudžeto perviršio. Kaip pasielgėme pienininkystės produktų atveju šiam sektoriui patyrus krizę, taip dabar turime raginti panaudoti perviršį. Vien tik mano gimtojoje šalyje šiame sektoriuje kas savaitę prarandama 80 mln. EUR, nors infekcijos protrūkio šaltinis yra kitas, tačiau padėtis tokia, kad klestinčiam verslui iškilo grėsmė sužlugti. Tai negali būti Europos Sąjungos siekis. Manau, šią Parlamento žinią perduosite Žemės ūkio ministrų tarybai.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Pone pirmininke, Komisijos nary, pritariu šioms diskusijoms. Šią problemą vertiname skirtingais požiūriais, ieškome infekcijos šaltinio, mėginame nustatyti ligos sukėlėją ir gydymo galimybes. Tiesiog laukiu, kol kuri nors farmacijos įmonė žengs į priekį ir prisipažins turinti vaistą nuo šios ligos, sukeldama dar vieną panikos bangą.

Manau, daugiausia galima pasiekti visuomenės informuotumo srityje. Manau, kad netinkama ir neatsakinga tam tikrą dieną informuoti piliečius apie tai, kokių maisto produktų nereikėtų pirkti ar kurie maisto produktai atrodo įtartini.

Reikia informuoti piliečius apie tai, kaip reikėtų elgtis kasdieniame gyvenime, ir tai turėtų būti viena kampanija ir Europos Sąjungos, ir valstybių narių lygmeniu. Jei žmonės laikosi pagrindinių higienos normų, asmeninės higienos, taip pat plauna ar termiškai apdoroja maistą, to pakanka apsisaugoti nuo šios infekcijos. Tai nėra daug pastangų reikalaujanti kampanija, tačiau manau, kad susidūrėme ir dar susidursime su epidemijomis ir įvairiomis ligomis, nuo kurių žmones labiausiai apsaugos jų asmeninis elgesys.

Esu įsitikinusi, kad tokia kampanija padėtų apsaugoti nuo ligų ir būtų naudinga daržovių augintojams.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pone pirmininke, svarbu, kad šiandien diskutuojame apie grėsmę pacientams, maisto produktų gamintojams ir vartotojams, keliamą bakterijos atmainos, kurios šaltinio vis dar negalime nustatyti. Tvirtiname, kad turime gerą maisto kokybės kontrolės sistemą ir išlaikome aukštus standartus. Tačiau vis tiek susiklosto sudėtingos aplinkybės, kaip ir šiuo atveju. Todėl svarbu peržiūrėti ir pagerinti priežiūros ir kontrolės sistemą. Turime būti pasirengę dar pavojingesnėms aplinkybėms. Neturėtume skelbti nepatikimos informacijos apie šaltinio kilmę. Tai lėtina tolesnį šaltinio paieškos procesą, lemia rimtą moralinę žalą ir didžiulius ekonominius nuostolius.

Reiškiame užuojautą aukų šeimoms ir ligoniams, tačiau nepamirškime žalos atlyginimo įvairių šalių ūkininkams, kurie patyrė nuostolių. Svarbi yra bendros žemės ūkio politikos ateitis ir saugios galimybės gauti maisto ir užtikrinti maisto kokybę. Galbūt šioje sudėtingoje padėtyje suvoksime, kokie svarbūs šios srities klausimai ir problemos, nes mums rūpi ne tik tai, ką valgo mūsų piliečiai, bet ir šių žmonių sveikatos būklė.

 
  
MPphoto
 

  Josefa Andrés Barea (S&D).(ES) Pone pirmininke, susidūrėme su visuomenės sveikatos problema – pasak Komisijos nario, epidemija – ir ieškoma kaltųjų, o ne infekcijos šaltinio.

Sistema buvo neveiksminga: 22 žmonės mirė, 1 600 – susirgo, o po trijų savaičių vis dar nežinome infekcijos šaltinio, be to, remiantis atsargumo principu, tačiau neturint jokių mokslinių įrodymų – pakartosiu, neturint jokių mokslinių įrodymų – apkaltinta Ispanija.

Ponios ir ponai, Ispanijoje užauginti agurkai nebuvo užkrėsti. Agurkai nebuvo užkrėsti! Tai kartoju, nes čia buvo pateiktos priešingos versijos. Be to, atkreipkite dėmesį, kokią įtaką tai turėjo: galbūt prarasta 300 000 darbo vietų; prarastas pasitikėjimas.

Epidemija nepaiso sienų. Komisijos nary, dar kartą kartoju: epidemija nepaiso sienų!

Prašome prisiimti atsakomybę už tai, kas nebuvo atlikta, ir už tai, ką turime skubiai atlikti, nes šiuo metu Vokietijoje kyla tolesnis infekcijos pavojus – šioje šalyje nukentėjo didžiausias žmonių skaičius – tačiau dėl to negalima kaltinti Ispanijos. Prašome atlyginti nuostolius.

 
  
MPphoto
 

  Isabelle Durant (Verts/ALE).(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, kaip minėjote, problema nėra vietinio lygmens, net jei ir yra lokalizuota. Norėčiau, kad tai pabrėžtumėte garsiai ir aiškiai, nes šioms problemoms spręsti iš tikrųjų reikia daugiau priemonių ir koordinavimo Europos lygmeniu.

Pranešimas buvo itin painus ir sukėlė padarinių ne tik Ispanijos augintojams, bet ir kitų šalių augintojams. Apie tai jau keletą kartų minėta.

Be abejonės, labai sunku surasti, viena vertus, ankstyvo įspėjimo ir, kita vertus, skaidrumo pusiausvyrą. Tačiau atsargumas arba atsargumo principas nereiškia, kad turėtume skelbti informaciją netvarkingai ir iš tikrųjų pernelyg skubotai. Informacija turėtų būti aiški, o už išankstinius įspėjimus atsakingos institucijos turėtų mokėti kompensacijas. Apie tai diskutuosite šią popietę. Tai svarbu, nors mano mintys, kaip ir kitų narių, aiškiai pirmiausia ir labiausiai krypsta prie nukentėjusių asmenų. Vis dėlto ūkininkai tikisi pelnyto žalos atlyginimo.

Dar pažymėsiu, kad atsparumas antibiotikams ir atsekamumas išlieka labai svarbūs klausimai, kuriuos turime toliau nagrinėti.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, ES mirė 22 žmonės, o daugiau nei 2 000 žmonių visoje Europoje paskirtas gydymas dėl E. coli infekcijos protrūkio, todėl šis Parlamentas elgiasi tinkamai, reikšdamas užuojautą mylimus žmones praradusiems asmenims, o susirgusiesiems linkėdamas pasveikti.

Vartotojai reikalauja maisto produktų, kurie būtų kokybiški, saugūs ir atsekami. Tai, kad šio protrūkio šaltinis vis dar neaiškus, o mėginimai surasti atsakymus kartais atrodo nenuoseklūs, reiškia, kad vartotojų pasitikėjimas sparčiai mažėja. Vertinant ekonominiu požiūriu, būtent ūkininkai kenčia nuo tebesitęsiančios krizės – ūkininkai, kurių maisto produktai yra visiškai saugūs.

Be to, turime paraginti, kad šiomis aplinkybėmis išliktume ramūs. Valstybių narių vyriausybės iš karto pradėjo žarstyti kaltinimus. Kartą Jungtinėje Karalystėje jau nukentėjome dėl tokio panikos kėlimo mūsų produkcijos atžvilgiu, ir toks spekuliacinis kaltinimo žaidimas turi liautis. Taip pat galiu pažymėti, kad šis Parlamentas nuolat skuba įdiegti reguliavimą. Pirmiausia turime atlikti visapusišką ir kruopštų faktų tyrimą.

 
  
MPphoto
 

  Teresa Jiménez-Becerril Barrio (PPE).(ES) Pone pirmininke, pati svarbiausia tema, kuri šiandien mus čia vienija, yra nukentėjusieji, nes niekas neturėtų jaustis tokie neapsaugoti kaip šiuo metu jaučiasi Europos vartotojai. Be to, reikia aiškumo ir atsakomybės nukentėjusių asmenų atžvilgiu.

Esu priversta pasmerkti Vokietijas valdžios institucijas, kurios neteisingai ir skubotai suvertė kaltę Ispanijos agurkų augintojams ir, kalbant konkrečiau, Malagos ir Almerijos kooperatyvams, kurie tapo šios veiklos pavyzdžiu ir kurie po šių kaltinimų neatsigaus.

Tūkstančiai darbo netekusių šeimų, dirbančių žemės ūkio sektoriuje ne tik Andalūzijoje, bet ir visose Europos valstybėse, stebisi – ir turi sulaukti atsakymo – kodėl taip nutiko, ir jie pageidauja, visų pirma, žinoti, kokia ateitis jų laukia.

Taigi, tikėdamasi, kad ekspertai netrukus suras sprendimą, reikalauju, kad šiandien, kai Komisija susitiks su Taryba, būtų paprašyta imtis skubių ir moralių ekonominių priemonių siekiant padėti visiems Andalūzijos ir visos Europos augintojams, kurie žvelgia į mus su pasipiktinimu, bet kartu ir su viltimi.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Masip Hidalgo (S&D).(ES) Pone pirmininke, užuot teikusios pirmenybę tyrimui Europos lygmeniu ir bendradarbiavimui, Vokietijos valdžios institucijos apšmeižė ir iš anksto nusiteikė prieš agurkų ir kitų daržovių augintojus. Vokietijoje vis dar niekas neatsistatydino ir nepasiūlė kompensacijos už padarytą žalą. Būtent Vokietijoje susidurta su rimta patikimumo problema. A. Merkel elgesys su pietinėmis šalimis ir žemės ūkio, ir finansų srityse, yra nepakenčiamas.

Kažkas iš narių minėjo, kad A. Merkel – K. Adenauerio ir H. Kohlio pasekėja. Nieko panašaus, šiai politikei trūksta moralinio tvirtumo.

 
  
MPphoto
 

  Bart Staes (Verts/ALE).(NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, be abejonės, turime pasimokyti iš padarytų klaidų. Vokietija susidūrė su koordinavimo problemomis – tai minėjo įvairūs Europos Parlamento nariai iš Vokietijos, tiek priklausantys valdantiesiems, tiek opozicijai – nes yra dvi federacinės ministerijos, šešiolika žemių ir koordinavimo stoka.

Reikia griežtos nacionalinės kontrolės sistemos, taip pat būtina išanalizuoti, kaip ji veikia Vokietijoje ir, svarbiausia, kitose 26 valstybėse narėse. Šiuo metu pirštu rodome į Vokietiją, tačiau galbūt netrukus šis pirštas bus nukreiptas į mūsų gimtąją valstybę narę. Taigi, turime paklausti, ar visose valstybėse narėse vidaus kontrolės sistemos yra pakankamai stiprios. Esamos Europos sistemos – kaip pakankamai teisingai nurodė D. Roth-Behrendt – veikia. Galbūt trūksta koordinavimo. Šiaip ar taip, akivaizdžiai pritrūko bendravimo. Būtent į tai reikėtų sutelkti dėmesį.

Pirmiausia norėčiau pasiteirauti Komisijos nario, ar, be kitų klausimų, bus atsakyta į J. Leineno ir D. Roth-Behrendt pateiktą klausimą, t. y. ar pateiksite iš tikrųjų europietišką sprendimą? Antra, gal galite aptarti, ką veiksite Žemės ūkio ministrų taryboje ir kaip galite atlyginti žalą nukentėjusiems ūkininkams?

 
  
MPphoto
 

  Gabriel Mato Adrover (PPE).(ES) Pone pirmininke, būtent susidūrus su krize geriausiai atsiskleidžia institucijų veiksmingumas ir patikimumas. Šiuo atveju iš tikrųjų galima siekti daugiau.

Komisija aiškiai pabrėžė, kad įtarimai dėl Ispanijoje užaugintų agurkų nebuvo patvirtinti. Ne, Komisijos nary, patvirtinta buvo tai, kad įtarimai buvo nepagrįsti, neatsakingi ir pagrįsti neobjektyviais duomenimis; patvirtinta tai, kad mirė 23 žmonės, o Ispanijos sodininkystės sektoriuje patirta didžiulė žala.

Be to, patvirtinta, kad Komisija turi atlikti tai, kas iki šiol nebuvo atlikta, t. y. įtikinamai veikti įvairiose srityse: sustabdyti protrūkį; imtis reikalingų priemonių, kad būtų išvengta nepagrįstų įtarimų, kurie visiškai nepatikimi, tačiau daro didelę įtaką valstybei narei – šiuo atveju Ispanijai; nedelsiant atlyginti patirtą žalą ir atkurti Ispanijos produktų, kaip saugių ir itin aukštos kokybės žemės ūkio produktų, įvaizdį.

 
  
MPphoto
 

  Judith A. Merkies (S&D).(NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiuo metu pats krizės įkarštis ir, tiesą sakant, šiuo metu yra kur kas svarbesnių dalykų nei baksnoti pirštu ir kažką kaltinti. Pačiame krizės įkarštyje, prieš imantis kitų veiksmų, visų pirma turėtumėte priimti sprendimus ir rasti išeitį iš krizės. Kitus klausimus galėsime aptarti vėliau. Pats svarbiausias dalykas – surasti būdus, kaip gydyti pacientus nuo šios antibiotikams atsparios bakterijos ir nustatyti protrūkio šaltinį. Be to, pirmiausia turime palaikyti gerus ryšius, kad sugebėtume tinkamai informuoti pacientus, vartotojus ir gamintojus, ir galėtume tai padaryti teisingai visų asmenų atžvilgiu.

Tada galėsime apsvarstyti, kaip iš tikrųjų vyksta krizės valdymas. Aišku, kad tai nėra ir nebus paskutinė krizė. Kas atsakingas? Pernelyg daug institucijų yra įsitraukusios į šį procesą, todėl kažkas turi imtis iniciatyvos. Būtent apie tai šiandien turi vykti pokalbis su jumis ir Taryba. Kaip bus vadovaujama ateityje ir kas imsis šio vaidmens? Iš tikrųjų antibiotikų naudojimas ir gyvulių, ir žmonių atveju – tai tarsi krislas akyje. Valstybėse narėse yra didelių skirtumų. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus, dalykas yra tai, kad būtina atlyginti padarytą žalą. Apibendrindama galėčiau pažymėti, kad reikia aiškumo ir veržlumo.

 
  
MPphoto
 

  Angelika Werthmann (NI).(DE) Pone pirmininke, EHEC – praeitos savaitės tema. Be abejonės, labiausiai apgailestaujame dėl aukų. Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus, valdžios institucijos įpareigotos pateikti visuomenei informaciją. Pirmiausia reikia rūpintis žmonių gerove.

Jungtinėse Amerikos Valstijose šiam tikslui sukurta išankstinio įspėjimo sistema. Tačiau tiesa ta, kad užsikrėtė daugiau nei 2 000 žmonių ir daugiau nei 20 žmonių mirė. Žmonės turi žinoti, iš kur kilo ši bakterija. Jiems buvo pranešta, kad ši bakterija aptikta ant Ispanijoje užaugintų agurkų, ir to iš tikrųjų negalėjo nutikti, nes, kaip fekalinės kilmės bakterija, ji neturėjo patekti ant maisto produktų.

Dėl ekonominio žalos atlyginimo pasakytina, jog neabejotinai turi sumokėti tie, kas už tai atsakingi, o ne visi kiti žmonės. Galiausiai norėčiau pažymėti, kad Taryba visai nedalyvavo diskusijose šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Sonik (PPE).(PL) Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę tarti žodį tokiose svarbiose diskusijose. Europos Sąjungos piliečiams reikia valdžios institucijų, kurios veiksmingai dirbtų daugelyje sričių, įskaitant kiekvienos ligos plitimo bet kurioje Europos Sąjungos dalyje prevenciją, ir tai suprantama. Tačiau visų pirma prevencinės paskirties agentūros, dirbančios sveikatos ir maisto saugos srityse, turi būti pasirengusios užkirsti kelią kilti panikai. Šios tarnybos turėtų būti visiškai nepriklausomos nuo valstybių narių administracijų, ir krizės atveju šioms tarnyboms netgi turėtų būti suteiktos galimybės veikti kartu su vykdomąja valdžia.

Šį kartą nesugebėjome išvengti panikos. Taigi turėjome milijoninių nuostolių, o Lenkijos ūkininkai taip pat susidūrė su krizės padariniais. Daržovių kainos Lenkijos rinkoje per savaitę sumažėjo dviem trečdaliais. Kiekvieną dieną daržovių augintojų nuostoliai siekia 2 mln. zlotų. Prieš keletą mėnesių paskelbėme visuotinį pavojų dėl kiaulių gripo. Tada Europos institucijos nesielgė tinkamai ir negalėjome užkirsti kelio panikai visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu vyksta panašus procesas.

 
  
MPphoto
 

  Marc Tarabella (S&D).(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, turi vyrauti solidarumas: tai vienas iš Europos Sąjungos kertinių principų, tačiau solidarumas neturi tapti pasiteisinimu skirtingoms suinteresuotosioms šalims siekiant išvengti atsakomybės.

Neteisinga, kad Vokietijos valdžios institucijos iš pat pradžių, vos pasibaigus pirmajai spaudos konferencijai, nesugebėjo susitarti su Europos Sąjunga dėl šios tragedijos, kuri peržengė šalies sienas ir dėl kurios buvo neteisingai apkaltinti Ispanijos agurkų augintojai. Negalima svaidytis nepagrįstais kaltinimais, platinti nepatikrintą informaciją ir kelti tokią sumaištį. Negalima taip nepaisyti bendravimo krizės atveju principų. Todėl krizė virto isterija. Šie gandai ir tų pačių institucijų paskatinta raganų medžioklė padarė didelę žalą; tai byloja apie atsakomybės stoką. Ir vėl sugriautas vartotojų ir gamintojų pasitikėjimas.

Be to, pasistenkime užtikrinti, kad ši tragedija neatneštų didžiulių nuostolių, ir išmokime svarbias pamokas: turime nuspręsti, kaip galėtume geriausiai įgyvendinti tikrą tarpvalstybinio atsekamumo sistemą ir sukurti Europos komunikacijos skyrių ir krizės valdymo padalinį. Jei nedelsdami nepasimokysime iš šios nesėkmės, suprasime, kad 23 žmonės mirė veltui.

 
  
MPphoto
 

  John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti jums ir visiems prie šių diskusijų prisidėjusiems nariams. Neturėsiu pakankamai laiko, kad galėčiau aptarti kiekvieną įdomią išsakytą pastabą, tačiau galiu patikinti, kad atkreipėme dėmesį į šiame Parlamente išreikštą požiūrį. Kaip jau minėjau, šiandien dalyvausiu Žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje. Rytoj vyksiu į Berlyną, ir kartu su ten esančiais ekspertais dalyvausiu maisto saugos sektoriaus ir sveikatos sektoriaus koordinavimo posėdyje.

Mano pagrindinis rūpestis – kaip sustabdyti hospitalizavimą: tai pagrindinis ir svarbiausias tikslas. Didžiausią dėmesį skiriu mobilizacijai ir tam, kad būtų nustatytas protrūkio šaltinis. 2011 m. gegužės 30 d. sukūrėme krizės valdymo padalinį, taigi Komisijoje šiuo atžvilgiu buvo sutelktos visos pastangos. Visuomenės sveikatos departamentas mobilizavo Europos ligų ir prevencijos centrą (ECDC), o ECDC pradėjo dirbti krizės režimu, siekdamas kuo greičiau atlikti mokslinius vertinimus.

Komisija nedelsdama paprašė ECDC atlikti mokslinį vertinimą. Kasdieniuose susitikimuose su valstybių narių ekspertais Komisija suderino vertinimo priemones: bendrojo atvejo apibrėžties kūrimą, atvejo ataskaitas, pacientams skirtus klausimynus ir su higiena susijusius patarimus visuomenei; tai keletas per itin trumpą laiką pasiektų rezultatų.

Turime būti labai atsargūs ir viską tinkamai įvertinti. Kur kas lengviau visiems po krizės aptarinėti tai, kas įvyko, negu tinkamai reaguoti krizei dar tik prasidėjus. Turime būti apdairūs darydami pareiškimus ir reikšdami kritiką, nes, atkakliai reikalaudami – kaip ir elgiuosi – pagrįsti sprendimus patikimais įrodymais, neturėtume išgąsdinti tų asmenų, kurie raginami priimti rizikingus sprendimus, kartais itin sudėtingomis aplinkybėmis, ir baiminasi, kad vėliau nebūtų apkaltinti ir teisiami dėl tokių sprendimų. Manau, šis padėties valdymo aspektas labai svarbus.

Tai galima pasakyti ir apie platinamos informacijos tikrinimą ir kontroliavimą. Europoje turime sistemą, pagal kurią galime sparčiai paskleisti informaciją, o tam taikome subsidiarumo principą – žemiausią galimą lygmenį vertiname kaip pagrindą, nuo kurio turėtų prasidėti sparti komunikacija. Turime būti atsargūs, nes pradėjus laipsniškai stiprinti kontrolės ir patikrinimo lygį siekiant geriau patikrinti skleidžiamą informaciją nebus išlaikytas spartos principas, o tokiomis aplinkybėmis, turint omenyje sveikatą, kai į pavojų pastatyta gyvybė arba gresia mirtis, sparta itin svarbi.

Dėl informacijos galiu pažymėti, kad teikiame nenutrūkstamą informaciją, kai tik ją gauname. Šiuo atžvilgiu Komisijos nariai sutinka, kad suderinta ir sparti komunikacija – būtinas rizikos valdymo aspektas. Jei prisimenate, 2009–2010 m., atsižvelgę į su H1N1 susijusią patirtį, sukūrėme sistemą, skirtą ryšiams visuomenės sveikatos srityje koordinuoti, o ES Sveikatos saugumo komitetas turi ryšių atstovų tinklą. Į šį procesą reikia veiksmingiau įtraukti regioninius veikėjus, taip pat Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO). Kaip tik vakar kalbėjau telefonu su Margaret Chan, PSO generaline direktore, dėl šio informacijos koordinavimo aspekto ir visiško koordinavimo užtikrinimo prieš prasidedant komunikacijai.

Ištirsime tai, kas įvyko, atliksime nuodugnius tyrimus ir analizę. Kai tik įsitikinsime, kad užkrato plitimas sustabdytas, dėmesį sutelksime į tai, kas vyko informacijos srityje, atsižvelgiant į tyrimo protokolus ir tarpvalstybinį koordinavimą ištikus krizei, ir tada galėsime pareikšti nuomonę dėl to, ar reikia daugiau priemonių ir glaudesnio Europos lygmens koordinavimo. Tai gali būti dalinis atsakymas, tačiau, kaip minėjote, vyks įvairios diskusijos ir čia, Parlamente, ir valstybių narių lygmeniu.

Žalos atlyginimas bus aptartas šią popietę Žemės ūkio ministrų taryboje, ir esu įsitikinęs, kad mano kolega, Komisijos narys D. Cioloş, daro viską, kad būtų nustatyti ir parengti žalos atlyginimo būdai ir priemonės tiems ūkininkams, kurie nukentėjo dėl šios problemos.

 
  
  

PIRMININKAVO: ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  János Áder (PPE) , raštu.(HU) Pastaruoju metu Vokietijoje kilęs skandalas dar kartą atkreipė dėmesį į tinkamos reguliavimo priežiūros trūkumus. Vartotojų pasitikėjimui maisto gamintojų stropumu, taip pat profesionalia priežiūros institucijų veikla dar kartą suduotas smūgis. Gerai veikiančioje teisinėje valstybėje vartotojai privalo tikėti, kad ant jų stalo atsiduriantis maistas, kaip ir tas, kurį jie patiekia savo vaikams, yra saugus valgyti. Deja, jau ne pirmą kartą tuo tenka suabejoti. Užtenka prisiminti Vengrijoje kilusį skandalą dėl užnuodytų pomidorų, tačiau galime paminėti ir sausio mėn. Vokietijoje kilusį skandalą dėl dioksinu užterštos kiaulienos. Visi šie liūdni įvykiai dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad valstybė turi sustiprinti reguliavimo institucijų atliekamus patikrinimus ir kuo griežčiau reikalauti pašalinti visus trūkumus ar piktnaudžiavimo atvejus. Galiausiai, visiškai nereikėtų tikėtis, kad piliečiai vietoj valstybės atliks šį darbą. Negalime tapti mokslininkais maisto srityje ar namuose įsirengti laboratorijų, kuriose galėtume tikrinti maisto produktus. Užuot taip elgusis, teisingas sprendimas būtų taikyti griežčiausias ribojamąsias priemones tiems subjektams, kurie pažeidžia taisykles, ir netgi nebijoti nutraukti įmonių veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą aukų šeimoms. Aptariant artimiausią ateitį, ES ir valstybės narės išteklius turėtų skirti užkrato šaltiniui nustatyti siekiant sustabdyti protrūkį ir nuo šios ligos mirusių žmonių skaičių, taip pat atkurti vartotojų pasitikėjimą maisto grandine, nes be to nebus įmanoma įveikti ūkininkus apėmusios nevilties. Tam Europos maisto saugos tarnyba ir valstybių narių sveikatos apsaugos ministrai turi dirbti kartu. Tai vyko lėtai dėl Vokietijos pragaištingo krizės valdymo. Šiomis aplinkybėmis ES negali nepaisyti savo ūkininkų. Reikia sukurti mechanizmą, kuriuo remiantis būtų galima greitai atlyginti dėl didžiulio neigiamo krizės poveikio patirtą žalą, nes jau kyla pavojus daugelio ūkių išlikimui. Svarbiausia – vartotojų apsauga, tačiau turime pakoreguoti ir procedūras. Būtina nustatyti, kas turi paskelbti įspėjimą, kada ir kaip tai turi būti padaryta, nes tik tada bus galima išvengti informacijos chaoso, su kuriuo šiuo metu susiduriame. Toks chaosas turėjo pragaištingų padarinių, nors problemos šaltinis netgi nebuvo nustatytas. Be to, turime matyti aiškius europinių institucijų veiksmus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Belet (PPE), raštu.(NL) Pirmiausia galvojame apie šios epidemijos aukas ir likusius išlaikomus asmenis. Ši pasibaisėtina padėtis neturi pasikartoti; turime kuo greičiau įsisavinti šią patirtį, kad ateityje galėtume sparčiau nustatyti šaltinį ir užtikrinti veiksmingesnį ir koordinuotesnį bendravimą. Šioje srityje patirta apgailėtina nesėkmė dėl ryšių ir menkų valstybių narių konsultacijų šiuo klausimu. Didelės dalies patirtos ekonominės žalos būtų buvę galima išvengti, jei per krizę ryšiai būtų buvę palaikomi rūpestingiau. Nukentėjusios įmonės turi teisę į žalos atlyginimą. Todėl pritariame Europos neatidėliotinos pagalbos fondo įkūrimui. Papildomų nacionalinės pagalbos priemonių poveikis gali būti prilygintas lūžusios rankos sugipsavimui ir vargu ar tai galėtų būti tikro Europos solidarumo pavyzdys. Kaip šį rytą minėjo Komisijos narys J. Dalli, tai nėra nacionalinė Vokietijos problema; tai Europos problema. Todėl išspręskime šią problemą Europos lygmeniu. Ši krizė yra ir puiki galimybė parodyti Europos piliečiams, kad Europa nepaliks bėdoje tokios su visuomenės sveikata susijusios nelaimės aukų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu.(IT) Tyrimas dėl E. coli protrūkio šaltinio pasirodė esąs sudėtingas. Daryta prielaida, kad infekcijos, Europoje lėmusios 20 žmonių mirtį ir nuo kurios vien tik Vokietijoje rimtai susirgo apytiksliai 300 žmonių, šaltinis buvo pupelių daigai, tačiau naujausi pupelių daigų tyrimo rezultatai buvo neigiami. Tiesioginis protrūkio padarinys – pastebimas vaisių ir daržovių vartojimo mažėjimas visoje Europoje. Nors šiuo metu dar neturime tikslių duomenų apie Europos sodininkystės sektoriuje patirtus nuostolius dėl E. coli protrūkio, šio sektoriaus patirta ekonominė žala akivaizdžiai nebus maža. Atsižvelgiant į tai, kad šia tema jau pateikiau parlamentinį klausimą, norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga turi įsipareigoti teikti pagalbą šio sektoriaus Europos augintojams ir taikyti priemones, kurios atitiktų krizės rimtumą. Be to, atkreipiu Komisijos dėmesį į tai, kad reikėtų apsvarstyti priemonių, kuriomis siekiama pagerinti vaisių ir daržovių laikymą, įdiegimą ir padidinti pakavimo kontrolę.

 
  
MPphoto
 
 

  Spyros Danellis (S&D), raštu.(EL) Maisto saugai ES jau antrą kartą per šešis mėnesius tapus viena iš naujienų temų, taip pat esant tokiam dideliam mirtingumo lygiui, tai jau ne maisto skandalas, o maisto krizė. Praėjo dvi savaitės, skubėjome grūmoti pirštu ir sukūrėme patikimumo problemą dar net nenustatę protrūkio šaltinio.

Pakenkėme augintojams, kurie, nors ir tinkamai atliko savo darbą, atsidūrė atpirkimo ožio vietoje ir dar šiandien susiduria su viso to padariniais. Pakenkėme Europos ir kitų vartotojų pasitikėjimui. Sukūrėme prekybinių santykių ir vidinės sanglaudos spragą. Ši krizė verčia suabejoti pačiu Europos žemės ūkio modeliu, ja patikrintas ir vidaus rinkos veikimas. Neužtenka pasakyti, kas ir dėl ko yra kaltas. Komisija turėtų imtis ilgalaikių taisomųjų priemonių, iš kurių viena būtų atsekamumas, ir tai turėtų tapti svarbiausiu tikslu.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Diskutuojant šia tema reikia atsižvelgti į keletą svarbių punktų, ir čia turiu omenyje tai, kas piliečiams kelia susirūpinimą.

Pirma, Europos vartotojai turi teisę žinoti, ką valgo. Taigi būtina užtikrinti, kad Europos lygmeniu būtų galima atsekti žemės ūkio produktus nuo ūkio, kuriame jie buvo užauginti, iki pat jų patekimo ant stalo.

Antra, turime paraginti Vokietiją dėti visas pastangas, kad būtų nustatyta bakterijos kilmė. Todėl pritariu Komisijos sprendimui išsiųsti ekspertus į Vokietiją. Tačiau Komisija turi veikti plačiau ir patikrinti, ar visos kontrolės, analizės ir mokslinių tyrimų sistemos panaudotos tinkamai, nes turime pagerinti ir sustiprinti įspėjimo apie maisto produktus mechanizmus.

Trečia, visoje Europoje būtina atlikti auditą užtikrinant, kad stebėjimo sistemos būtų veiksmingos.

Ketvirtas ir paskutinis punktas – nepamirškime ūkininkų, su kuriais pasielgta netinkamai ir kurie buvo be jokios kaltės neteisingai įtariami! Dar daugiau ūkininkų nukentės dėl vartotojų pasitikėjimo stokos. Todėl Europa turi susivienyti ir taikyti tinkamas žalos atlyginimo priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Diskusijose dėl EHEC protrūkio ES valstybėse narėse norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ES ir ES nepriklausančių šalių sprendimu buvo uždarytos sienos, siekiant apsaugoti rinką nuo daržovių iš šalių, kuriose slypi tariamas infekcijos šaltinis. Iš daržovių augintojų gaunama informacija kelia susirūpinimą. Pardavėjai pastebi, kad vartotojai visai nesidomi agurkais, pomidorais ir kitomis daržovėmis. Patiriami didžiuliai finansiniai nuostoliai, nes pardavėjai priversti išmesti visas prekes arba parduoti daug pigiau nei už šias prekes buvo sumokėta. Augintojai atsisako auginti daržoves, t. y. keičia savo produkciją į ką nors kita, o tai, savo ruožtu, reiškia priverstinį darbuotojų atleidimą. Jei prognozės ir toliau kels tiek daug susirūpinimo ir nenustatysime infekcijos šaltinio, verslas dėl likvidumo stokos bus priverstas sustabdyti prekybą. Manau, Europos Sąjunga turi administracinių priemonių, su kuriomis tokiais atvejais galima reaguoti sparčiai, todėl turėtume apsvarstyti, kaip pagerinti sistemą, kad ši taptų veiksmingesnė. Pasitelkę šias priemones, turėtume kuo greičiau surasti infekcijos šaltinį, kad daržovių augintojai nepatirtų dar didesnių nuostolių.

 
  
MPphoto
 
 

  Katarína Neveďalová (S&D), raštu. (SK) Visuomenė turi pamažu susitaikyti su tuo, kad kiekvienais metais kyla kokia nors epidemija: iš pradžių kilo paukščių gripas, vėliau – kiaulių gripas, o dabar susiduriame su bakterija ant šviežių daržovių.

Ši epidemija jau pareikalavo aukų ir sukėlė didžiulių finansinių nuostolių. Manau, didžiausias skirtumas, palyginti su ankstesnėmis epidemijomis, yra tas, kad vis dar galutinai nenustatėme infekcijos šaltinio – iš pradžių tai buvo (ispaniški) agurkai, o dabar kalbame apie (vokiškus) pupelių daigus.

Be to, keliami klausimai dėl valstybių narių padarytų klaidų. Tai Vokietijos padarytos klaidos, nes ši šalis atsisakė Komisijos pagalbos ir mėgino pati įveikti krizę. Neteisingi kaltinimai lėmė didžiulius Ispanijos ūkininkų finansinius, ir ne tik jų, o tikriausiai ir viso žemės ūkio sektoriaus nuostolius.

Vakar Europos Komisija pasiūlė skirti 150 mln. EUR kompensaciją tiems ūkininkams, kurie patyrė nuostolius dėl Vokietijoje kilusios žarnyno infekcijos. Manau, labai svarbu susitarti dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant į klaidas, pvz., padarytas Ispanijos atveju. Pastarojo meto įvykiai rodo, kad vienintelė žala – Europos ūkininkų patirti finansiniai nuostoliai. Tačiau neturime pamiršti, kad didžiausia kaina, kurią sumokėjome per šią epidemiją, yra dešimtys aukų įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Privalome imtis veiksmų, kad būtų išvengta panašių klaidų ir protrūkių.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu.(RO) Pirmasis paaiškinimas, kurio reikia dėl čia, Parlamente, pateiktos pastabos, yra tai, kad susidūrus su tokia krize žemės ūkio politika – ne problema, o greičiau sprendimas. Europos vartotojai įpratę pasitikėti prekybos centrų lentynose randamu maistu, nes Europos gamintojai privalo laikytis aukščiausių kokybės standartų pasaulyje. Tačiau ši krizė atskleidė, kad Europos sistema nėra patikima ir kad esame labai pažeidžiami. Iš tiesų, pirmiausia turime galvoti apie aukas. Tai, kas įvyko, yra tragedija. Tačiau taip pat turime galvoti apie pagalbos priemones, kurias reikia taikyti, kad nebūtų prarasta tūkstančiai darbo vietų ūkiuose ir, svarbiausia, nežlugtų visas sektorius.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu.(EL) Naujasis maisto skandalas, kai nustatyta labai toksiška bakterija, jau nusinešusi dešimtis gyvybių ir labai pakenkusi tūkstančių darbuotojų sveikatai, prisideda prie ilgo ir, panašu, nesibaigiančio maisto skandalų ES sąrašo. Iš tiesų, tai tarptautinių bendrovių, kurios nuodija maisto grandinę ir aukoja žmogaus gyvybę ir darbuotojų sveikatą dėl didesnio pelno, nusikaltimas. Naujoji maisto epidemija rodo, kad ES negali ir nesistengia apsaugoti žmogaus gyvybės ir visuomenės sveikatos, nes, kaip tarpvalstybinė monopolijų sąjunga, pažadėjo tarnauti ir saugoti kapitalistų pelną, o ne darbuotojų gyvybę. Vienintelis nepagrįstų, pateiktų be jokių teisinių įrodymų, kaltinimų, kuriuos Vokietijos valdžios institucijos pateikė mažiems ir vidutiniams pietinių ES valstybių ūkiams, o ES skubotai patvirtino, padarydama labai didelę žalą tų šalių ūkininkams, tikslas buvo nuslėpti ir nutylėti nevisuomenišką ir pavojingą bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pobūdį ir ES, buržuazinių vyriausybių ir monopolijų grupių, nesidrovinčių darbuotojams pateikti itin toksiškus maisto produktus, kurie pavojingi sveikatai, atsakomybę, tikėdamiesi, kad tai padidins kapitalistų pelną.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathleen Van Brempt (S&D), raštu.(NL) Dėl atsako į EHEC protrūkį Šiaurės Vokietijoje kyla svarbių klausimų. Visų pirma, turime apsvarstyti šio protrūkio priežastis ir veiksnius, su kuriais susidurta mėginant sustabdyti šį protrūkį. Ar galvijų pašaruose naudojama per daug antibiotikų? Ar tai pernelyg intensyvi žemdirbystė, kuri mums visiškai nenaudinga? Kokiu mastu reikia pagerinti ženklinimą ir atsekimą? Tai svarbūs klausimai, ypač dabar, kai artėja bendros žemės ūkio politikos peržiūra.

Be to, tapo akivaizdu ir tai, kad Europos krizės valdymo sistema, skirta maisto produktų krizėms valdyti, turi svarbių trūkumų. Ypač tokiomis aplinkybėmis, kai be federacinės vyriausybės regione yra dar dvi atsakingos ministerijos, vyrauja per didelis susiskaidymas ir itin trūksta aiškumo, turint omenyje per krizę taikomą modelį ir komunikaciją. Ištikus tokiai krizei ir vartotojams, ir maisto produktų gamintojams labai svarbu, kad kuo greičiau būtų sukurtas Europos lygmens koordinavimo padalinys, kuris ir rūpintųsi komunikacija, ir koordinuotų mokslinius tyrimus. Tai sudarytų sąlygas spartesniam ir veiksmingesniam protrūkio priežasčių tyrimui, taip pat leistų pasinaudoti kitų Europos tyrėjų žiniomis ir laboratorijomis.

 

7. Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Rekomendacija antrajam svarstymui dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo [(15145/1/2010 – C7–0045/2011 – 2008/0147(COD))] – Transporto ir turizmo komitetas. Pranešėjas: Saïd El Khadraoui (A7-0171/2011).

 
  
MPphoto
 

  Saïd El Khadraoui, pranešėjas.(NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, kai, tikiuosi, netrukus plenariniame posėdyje didele balsų dauguma bus patvirtintas susitarimas, dėl kurio vedėme derybas institucijose, prisidėsime prie reikšmingos akimirkos Europos transporto sektoriuje – svarbaus žingsnio, kuris galbūt nulems politikos kryptį ateinančiais dešimtmečiais. Apčiuopiamas vietos lygmens poveikis, be abejonės, priklausys nuo valstybių narių politinės valios pasinaudoti ar nepasinaudoti naujomis galimybėmis. Nieko nenorime primesti. Tik sudarome galimybes, o konkrečiau – galimybę taikyti principą „teršėjas moka“, kuriam šiame Parlamente pritariame jau daugelį metų, taip pat internalizuoti išorines sąnaudas.

Kai kurie iš narių, vadinamieji „veteranai“, žino, kad sunkiai dėl to kovojame dar nuo 2006 m., kai C. Wortmann-Kool vadovavo ankstesnei peržiūrai. Po to, 2008 m. Komisija pateikė pasiūlymą, prie kurio dirbame jau trejus metus. Nariai, kurie stebėjo šio dokumentų rinkinio rengimą, žino, kaip sunku buvo pasiekti tokį rezultatą. Tai tarpinstitucinis kompromisas, kurį, pvz., Taryboje parėmė mažiausia galima dauguma, ir kuriam nepritaria kai kurie šio Parlamento nariai. Kai kuriems atrodo, kad jis nepakankamai plačių užmojų, o kiti nariai mano, kad juo gerokai „perlenkėme lazdą“. Tai derybų komandos ir visų pirma šešėlinių pranešėjų, kurie kartu su manimi, Tarybos personalu ir Komisija pasiekė šią trapią pusiausvyrą, nuopelnas.

Prašau jūsų visų paremti šį mūsų pasiektą paketą kaip žingsnį teisinga linkme. Juo valstybėms narėms pirmą kartą suteikiama galimybė taikyti mokestį už triukšmą ir oro taršą, neskaitant jau taikomų infrastruktūros mokesčių, kurie, be kita ko, šiuo metu nėra visur renkami nuosekliai ir skatinant, pvz., atnaujinti parką. Kartu valstybėms narėms suteikiama galimybė taikyti įvairesnį apmokestinimą, atsižvelgiant į tai, kokiu paros metu sunkvežimis važiuoja keliu. Tai suteikia vyriausybėms kontrolės galimybes, siekiant pagerinti judumą.

Kartu yra ir tvirtas – kuo tvirčiausias – valstybių narių įsipareigojimas pakartotinai investuoti gautas pajamas į transporto sistemą, siekiant padaryti ją tvaresnę, taip pat investuoti bent 15 proc. pajamų į transeuropinį transporto tinklą. Be to – tai irgi buvo svarbus klausimas Europos Parlamentui – pasiektas aiškumas dėl skaidrumo reikalavimo. Valstybės narės turi nurodyti, kiek pajamų gavo iš šių mokesčių ir kaip jos ketina panaudoti šias lėšas, kad pagerintų transporto sistemą.

Paketas taip pat turi būti taikomas didžiajai daliai parko, o visų pirma visoms 3,5 t ar sunkesnėms transporto priemonėms. Toks yra principas. Toks yra standartas. Dėl to jau susitarta. Paketas taip pat turi būti taikomas visam greitkelių tinklui. Itin pabrėžiame sistemos sąveikumo svarbą. Tai reiškia, kad per visą Europą vienoje krovininėje transporto priemonėje bus vežama viena maža dėžutė, o ne 25 ar 26. Tai griežtai įtvirtinta teisės aktuose.

Galiausiai, norėčiau aptarti dar vieną klausimą, susijusį su atitikties lentelėmis. Apie tai ganėtinai daug diskutuota. Regis, mūsų pasiūlyto sprendimo, pagal kurį trys institucijos teiktų kelias deklaracijas, turėtų pakakti, kad nebūtų sukurtas precedentas.

Baigdamas norėčiau pažymėti, kad Eurovinjetė nėra stebuklingas sprendimas. Be abejo, remdamiesi vien ja judumo problemos neišspręsime. Vis dėlto tai svarbi sprendimo, kuriuo siekiama sukurti tvaresnę transporto sistemą, dalis. Skatinimas taupyti bus labai svarbus, tačiau mums dar teks daug ką nuveikti. Kita vertus, tai žingsnis teisinga linkme, todėl aš ir visi nariai, kurie su manimi dirbo, prašome jūsų paramos.

 
  
MPphoto
 

  Enikő Győri , einanti Tarybos pirmininko pareigas.(HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, S. El Khadraoui, ponios ir ponai, kai Tarybai pradėjo pirmininkauti Vengrija, pažadėjome dirbti stiprios Europos, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmonėms, labui. Labai džiaugiuosi, kad ketiname priimti direktyvą, dėl kurios Europos piliečių gyvenimo kokybė pagerės. Visa širdimi džiaugiuosi dėl to, kad mums pavyko pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu dėl Eurovinjetės direktyvos. Pasiūlymo dėl kelių rinkliavos, kuria bus apmokestintos sunkiasvorių krovinių transporto priemonės už naudojimąsi tam tikromis infrastruktūromis, tikslas – teisingai nustatyti transportui taikomus mokesčius, kad juose tiksliau atsispindėtų faktinės išlaidos, susijusios su oro tarša, triukšmu, eismo spūstimis ir klimato kaitos poveikiu, kuriuos sukelia sunkiasvorių krovinių transporto priemonės.

Komercinis kelių transportas – vienas iš lemiamų ekonomikos sektorių šiuolaikinėse visuomenėse, ir tai teisybė. Tai, kad problemų, siejamų su kelių transportu, pvz., oro tarša, triukšmu ir eismo spūstimis, mastas yra didesnis nei kada nors anksčiau, irgi yra teisybė. Todėl naujoviškos ir profesionalios politikos priemonės, pvz., skatinimas naudoti aplinkai palankias transporto priemones ar kurti maršruto planavimo programas, tampa vis svarbesnės. Taikant priemones, kuriomis siekiama internalizuoti išorines išlaidas, ekonominis našumas greičiausiai padidės, o neigiamas poveikis aplinkai sumažės. Dėl Eurovinjetės direktyvoje siūlomos teisingos kelių apmokestinimo sistemos galėsime savo menkus išteklius naudoti tvariau. Ši priemonė taip pat labai svarbi, visų pirma turint omenyje neseniai Europos Komisijos paskelbtą Baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“.

Ši priemonė – tai pirmas žingsnis internalizuojant išorines visų vežimo būdų sąnaudas. Tarybos nuomone, šis pasiūlymas – viena iš svarbiausių priemonių transporto srityje. Žinome, kad šiuo klausimu Parlamentas su mumis sutinka. Labai sunkiai dirbome kartu, kad pasiektume šį kompromisą. Todėl Tarybai pirmininkaujanti Vengrija dėkoja pranešėjui S. El Khadraoui visų pirma už tai, kad jis buvo pasirengęs konstruktyviai bendradarbiauti su Taryba, ir už tai, kad jis su atsidavimu stengėsi pasiekti sėkmę. Paskutinis atviras derybų klausimas buvo susijęs su atitikties lentelėmis. Tarybai pirmininkaujanti Vengrija patenkinta šios problemos sprendimu, taigi norėčiau perskaityti atitinkamą Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos pareiškimą, kuriam pritaria Tarybai pirmininkausiančios Lenkija, Danija ir Kipras.

, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – Kad mano žodžiai nebūtų klaidingai išaiškinti ir kad nebūčiau klaidingai suprasta, skaitysiu angliškai: „Skelbiama, kad per 2011 m. gegužės 23 d. trišalį dialogą pasiektas Tarybos ir Europos Parlamento susitarimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra („Eurovinjetė“) neturi įtakos tarpinstitucinių derybų dėl atitikties lentelių rezultatams“.

(HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tai itin svarbus klausimas, kuris neabejotinai turės įtakos kasdieniam mūsų piliečių gyvenimui. Todėl palankiai vertiname šių dviejų institucijų pasiektą susitarimą. Manau, transporto politikos srityje tai vienas svarbiausių rezultatų, kurių pasiekta Vengrijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu, ir su viltimi laukiame rytoj vyksiančio balsavimo, tikėdamiesi, kad šią direktyvą parems didžioji dauguma atstovų. Dar kartą dėkoju visiems, kurie padėjo pasiekti šį kompromisą, ir ne tik pranešėjams, bet ir šešėliniams pranešėjams, taip pat teisininkams už tai, kad padėjo rasti sudėtingo atitikties lentelių klausimo sprendimą.

 
  
MPphoto
 

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, po trejus metus trukusių derybų galiausiai priartėjome prie tos akimirkos, kai bus priimta iš dalies keičiama direktyva dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo, vadinamoji „Eurovinjetės“ direktyva.

Tai platesnės strategijos, kuria siekiama internalizuoti išorines visų transporto rūšių išlaidas, dalis siekiant nustatyti teisingas transporto kainas. Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Belgijai už tai, kad pralaužė ledus Taryboje. O Tarybai pirmininkaujanti Vengrija meistriškai derėjosi su labai maža Tarybos dauguma.

Norėčiau padėkoti, visų pirma, pranešėjui S. El Khadraoui. Kartu su šešėliniais pranešėjais ir Transporto ir turizmo komiteto nariais jam pavyko antrajam svarstymui pateikti gerokai patobulintą dokumentą. Tikiuosi, Parlamentas priims šią direktyvą dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Pirmiausia, tai padėtų mums siekti mūsų tikslų kuriant tvaresnę ekologišką transporto sistemą ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“. Pagal šią direktyvą valstybės narės galėtų apmokestinti sunkvežimius ne tik už infrastruktūros sąnaudas, kaip šiuo metu, bet ir už triukšmą ir oro taršą. Šia direktyva taip pat būtų sudarytos sąlygos veiksmingiau taikyti įvairius mokesčius, todėl sumažėtų transporto spūstys spūsčių valandomis.

Antra, šiuo metu, kai viešasis finansavimas yra menkas, apmokestinus išorines sąnaudas pagal šią naująją direktyvą būtų gaunamos pajamos ir atsirastų naujų finansinių išteklių, kuriuos būtų galima panaudoti transporto infrastruktūros plėtrai. Komisija šį susitarimą vertina palankiai.

Atkreipiau dėmesį į jūsų oficialų pareiškimą dėl atitikties lentelių. Visiškai jums pritariu šiuo klausimu. Komisijos vardu taip pat norėčiau padaryti oficialų pareiškimą:

„Komisija primena savo įsipareigojimą užtikrinti, kad valstybės narės parengtų atitikties lenteles, kuriose būtų pateiktos jų patvirtintų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių ir ES direktyvos sąsajos, ir vadovaudamosi nuostatomis dėl ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę pateiktų jas Komisijai, siekiant užtikrinti piliečių interesus, geresnę teisėkūrą bei didesnį teisinį skaidrumą ir padėti atlikti nacionalinių taisyklių ir ES nuostatų atitikties patikrinimą.


Komisija apgailestauja, kad trūko pritarimo į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra („Eurovinjetė“) įtrauktai nuostatai dėl privalomo atitikties lentelių rengimo.

Komisija, siekdama kompromiso ir užtikrinti, kad tas pasiūlymas būtų priimtas nedelsiant, gali pritarti tekste pateiktos nuostatos dėl privalomo atitikties lentelių rengimo pakeitimui atitinkama konstatuojamąja dalimi, kuria valstybės narės būtų skatinamos laikytis šios praktikos. Ji per 12 mėnesių nuo šio susitarimo patvirtinimo plenariniame posėdyje informuos ir perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigoje parengs ataskaitą dėl valstybių narių praktikos, susijusios su jų atitikties lentelių parengimu savo reikmėms ir Sąjungos bendrojo intereso labui, kuriose kuo išsamiau bus parodoma šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktis ir kurios bus paskelbtos viešai.

Tačiau Komisijos pozicija, kurios ji laikosi dėl šio dokumento, neturi būti laikoma precedentu. Komisija toliau dės pastangas, kad kartu su Europos Parlamentu ir Taryba rastų tinkamą šio horizontaliojo institucinio klausimo sprendimą.“

 
  
MPphoto
 

  Corien Wortmann-Kool, PPE frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, Eurovinjetės direktyva svarbi, nes ja nustatomos pagrindinės Europos mokesčių už vieną kilometrą taisyklės, užtikrinant vienodas sąlygas visam kelių transportui Europos Sąjungoje. Todėl net neketinu slėpti to, kad mano frakcijos nepatenkino pirminis Komisijos pasiūlymas ir pranešėjo pozicija, pateikta per pirmąjį svarstymą. Laimei, pranešėjas žengė kelis svarbius žingsnius mūsų pageidaujama kryptimi, ir mes, be abejo, turėtume padėkoti Tarybai ir jai pirmininkaujančiai Vengrijai, kuriai galiausiai pavyko ne tik pasiekti tvirtą daugumą Taryboje, bet ir įtikinti Parlamentą paremti šią poziciją.

Mano frakcijos dauguma taip pat pritars šiam susitarimui, nes jis byloja apie pirmus žingsnius principo „teršėjas moka“ taikymo linkme, ir tai daroma protingai. Pirmiausia, ir svarbiausia yra tai, kad ketinama skatinti tvarumą, o ne tik didinti mokesčius. Didesnių mokesčių taikymo spūsties valandomis ir jų kompensavimo važiuojant ne spūsties valandomis tvarka dabar yra labiau išplėtota, palyginti su Tarybos pozicija. Tai reiškia, kad bendras rinkliavos dydis turėtų likti toks pat. Atleidimai nuo EURO V ir EURO VI taip pat vertinami palankiai, kaip ir tai, kad valstybės narės vėl įsipareigojo reguliuoti rinkliavos sistemų sąveikumą, nes tai, kad šios taisyklės dar neįgyvendintos, yra tarsi krislas akyje.

Parlamentui taip pat svarbus lėšų skyrimo klausimas. Norėtume, kad šiuo klausimų būtų padaryta didesnė pažanga, bet, neabejotinai, tai labai svarbus žingsnis. Tai aptardama turiu galvoje ne tik lėšų, kurios nuo šiol bus skiriamos, procentą, bet ir valstybių narių įsipareigojimą teikti ataskaitas. Tikimės, kad tai bus pirmas žingsnis įgyvendinant tolesnę šių lėšų skyrimo procedūrą.

 
  
MPphoto
 

  Ismail Ertug, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, po derybų maratono S. El Khadraoui ir Tarybos bei Komisijos atstovams pavyko užbaigti patobulintą sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo Europoje priemonių paketą. Esu labai dėkingas visiems dalyvavusiems ir, visų pirma, mūsų pranešėjui už tai, ką jiems pavyko pasiekti.

Pripažinus išorinių sanaudų internalizavimo principą, užtikrinus dalinį lėšų skyrimą transporto infrastruktūrai ir numačius paskatas parkui atnaujinti, mums pavyko įvykdyti svarbius baltosios knygos dėl transporto politikos tikslus. Be to, manau, kad privalome rimčiau vertinti skaidrumo įsipareigojimus, kurie galiausiai privalo būti taikomi ir Tarybai.

Labai gaila, kad kelios valstybės narės itin stengėsi, net ir užbaigus trišales derybas, viską sugadinti svarstant atitikties lentelių klausimą, taip siekdamos užkirsti kelią šiai direktyvai. Nepaisant to, baigdamas norėčiau paraginti visus kolegas narius pritarti šiam kompromisui ir nestatyti į pavojų šių ilgų ir sunkių derybų rezultatų, nes toks elgesys būtų naudingas tik netinkamiems žmonėms. Dėkoju, kad remiate šį kompromisą.

 
  
MPphoto
 

  Dirk Sterckx, ALDE frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, nepaisant atkaklių ir tvirtų pranešėjo pastangų, dėl jų ir norėčiau jį pasveikinti, tokiu svarstomu pranešimu nelaimėtume jokio grožio konkurso.

Svarbiausias ir kebliausias klausimas buvo lėšų skyrimas. Kam valstybės narės panaudos iš šių mokesčių gautas pajamas? Ar jos panaudos jas tam, kad sukurtų veiksmingesnį transporto ūkį? Ar ketiname įpareigoti jas taip elgtis? Mums to padaryti nepavyko. Taigi, mums nepavyko šiuo atžvilgiu pasiekti tai, ko tikėjomės. Tokia padėtis, kai valstybės narės siekia išsikovoti galimybę išlaikyti šias pajamas, kartu išlaikant ir išorines sąnaudas, yra iškreipta. Šiuo mokesčiu iš tikrųjų turėtume kuo labiau apriboti išorines sąnaudas, o dar geriau būtų, jei sumažintume jas iki nulio. Taigi, šios lėšos iš tikrųjų turėtų būti naudojamos, pvz., infrastruktūrai gerinti ir ekologiškų krovininių transporto priemonių moksliniams tyrimams atlikti.

Man susirūpinimą kelia dar vienas klausimas. Jei už naudojimąsi keliais spūsties valandomis bus apmokestinama skirtingai, kaip spręsite eismo spūsčių problemą, jei su visais, kurie sudaro tas spūstis, nesielgiama vienodai? Šis klausimas per pirmąjį svarstymą buvo pateiktas labai aiškiai, bet Taryba nenorėjo to žinoti. Taigi, kai kurių mūsų darbų veiksmingumas dabar nėra šimtaprocentinis. Šiuo metu esame pasiekę – apie tai jau kalbėjo I. Ertug – didesnį skaidrumą. Valstybės narės turi teikti ataskaitas apie tai, kiek pajamų jos gauna iš šių mokesčių ir kokių veiksmų ėmėsi, kad pagerintų sistemą. Todėl tikiuosi, kad mokėtojai, kelių krovinių sektoriaus atstovai ir vyriausybės diskutuos apie šių lėšų panaudojimą ir jų panaudojimo veiksmingumą.

Tai vienas iš teigiamų dalykų. Nesu entuziastas, bet gyniau tai savo frakcijoje, nes pirmą kartą į Europos teisės aktus įtraukėme labai svarbų principą – išorinių sąnaudų internalizavimą. Tai reiškia, kad galime pradėti apmokestinti visų rūšių transporto priemones už visas išorines sąnaudas, kad būtų pagerintas transporto ūkis ir jo tvarumas. Komisijos narys į baltąją knygą, kuriai įgyvendinti šis žingsnis yra būtinas, įtraukė kelias priemones. Jei jų nepatvirtinsime, negalėsime pasiekti kelių baltojoje knygoje iškeltų tikslų. Vis dėlto gana retai nutinka taip, kad būtų itin sunku pasiekti susitarimą Taryboje. Pone pirmininke, nekaltinu Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos; ji padarė viską, ką galėjo. Tai svarbus ir būtinas pirmasis žingsnis ilgame kelyje.

 
  
MPphoto
 

  Roberts Zīle, ECR frakcijos vardu.(LV) Pone pirmininke, ir aš pirmiausiai norėčiau padėkoti Tarybai ir Komisijai už šį pasiektą kompromisą, tačiau visų pirma norėčiau padėkoti Saïd El Khadraoui už tai, kad šios derybos vyko tinkamai, neužmirštant tikslų. Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (ECR) parems kompromisinį susitarimą, nes daugelis sprendimų iš tikrųjų reiškia gerus laimėjimus. Vertinant Tarybos poziciją, šis kompromisas buvo labai trapus, todėl suprantama, kad kai kurie klausimai, pvz., šios direktyvos taikymo sritis arba lėšų rinkimas ir surinktų lėšų paskirstymas valstybėms narėms, išliko opūs iki pat derybų pabaigos. Manau, toliau derantis dėl kompromiso būtų pasiektas blogesnis rezultatas arba rezultatas iš viso nebūtų pasiektas. Dabar svarbiausia eiti toliau, įgyvendinti principą „teršėjas moka“, susijusį su kelių mokesčio rinkimu. Už aplinkai padarytą žalą privalo būti atlyginta, infrastruktūra turi būti pagerinta ir, kaip jau minėjo D. Sterckx, tai pirmas Europos teisės aktas, į kurį įtrauktas šis principas. Šis principas ir apmokestinimas turi būti įgyvendinti visose valstybėse narėse. Deja, daugelyje valstybių vis dar nėra taikomas „Eurovinjetėje 1” numatytas apmokestinimas už naudojimąsi infrastruktūra, ir labai tikėtina, kad tos pačios valstybės itin vangiai įgyvendins „Eurovinjetę 2“. Tai iškraipo vežimo kelių transportu rinkos srautus ir, tiesą sakant, kai keliai prižiūrimi valstybių narių ir Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšomis, naudą gauna trečiųjų šalių vežėjai, infrastruktūra lieka neišvystyta, o išorinės sąnaudos – nepadengtos. Tikėkimės, kad valstybės narės parodys didesnį pasiryžimą. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Eurovinjetė ir derybų rezultatai – tai pavyzdys, bylojantis apie tai, kaip šiuo metu Taryba stengiasi suvaržyti ir susilpninti visus Parlamento pasiūlymus, ypač transporto politikos srityje. Kiekvieną sekmadienį valstybių narių transporto ministrai reikalauja rengti tvarią ir į ateitį nukreiptą Europos Sąjungos transporto politiką, o visomis kitomis savaitės dienomis visaip stengiasi užkirsti kelią, kad tokia politika nebūtų įgyvendinama.

Aišku tai, kad triukšmas ir išmetamosios dujos kenkia ir žmonėms, ir gamtai. Dėl jų padidėja sąnaudos, o šias sąnaudas šiuo metu apmoka ne tie, kurie atsakingi už jų atsiradimą, o mokesčių mokėtojai. Parlamento pasiūlymas, ir taip itin menkas ir sudėtingas Europos viduryje ir jos pakraščiuose įsikūrusių šalių kompromisas, buvo dar labiau susilpnintas.

Pvz., išorinių sąnaudų paskirstymas tapo ne privalomas, o savanoriškas. Sąnaudos paskirstomos ne pagal visus žalingus padarinius, o tik pagal nedaugelį veiksnių. Galiausiai, nuėjus ilgą kelią, už paskirstytų sąnaudų sumą galima nusipirkti vos kelis dešrainius ir alaus. Manau, tai labai mažai. Ši tvarka taikoma tik sąlyginai krovininėms transporto priemonėms, sveriančioms daugiau nei 3,5 tonos. Vokietija pasiekė savo, siūlydama 12 tonų, o kalnuotose vietovėse apmokestinamos tik tokios krovininės transporto priemonės, kurių ten net nerasite, nes tokiomis sunkiomis transporto priemonėmis paprasčiausiai negalima užvažiuoti į dideles įkalnes.

Galiausiai Italija norėjo viską sužlugdyti, pasitelkdama biurokratines subtilybes. Iš esmės tai puikus pavyzdys, kad, deja, į transporto politiką nežiūrima pakankamai rimtai. Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso nariai vis tiek balsuos už, nes pageidaujame prisidėti prie daugumos, kad išorinių sąnaudų apmokestinimo principas bent jau būtų išlaikytas ateičiai, kai valstybių narių transporto ministrų kėdes užims blaiviau mąstantys žmonės.

 
  
MPphoto
 

  Jaromír Kohlíček, GUE/NGL frakcijos vardu.(CS) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją baigus itin daug pastangų reikalaujantį darbą.

„Eurovinjetė“ – viena iš direktyvų, kuria turėtų būti laipsniškai sudarytos vienodos sąlygos kelių ir geležinkelių transporto veiklai. Daugelį metų ES valstybių narių geležinkelių transporto vykdytojai buvo nepalankioje padėtyje dėl to, kad naudotojai turėjo mokėti už naudojimąsi transporto maršrutais. Dėl kelių infrastruktūros, mokesčiai už naudojimąsi šia infrastruktūra buvo labiau simboliniai.

Jei šį klausimą nagrinėsime vien tik techniniu aspektu, nekreipdami dėmesio į jokius kitus veiksnius, suprasime, kad aukščiausios kategorijos keliai, kitaip tariant, greitkeliai ir pirmos kategorijos keliai, yra labiausiai pritaikyti sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms. Direktyvoje šios logikos nesilaikoma ir didžiausi mokesčiai nustatomi žemiausios kategorijos keliams, kitaip tariant, vietinės reikšmės keliams. Priešingai, didžiausias dėmesys skiriamas kai kurių išorinių sąnaudų apmokestinimui, remiantis principu „teršėjas moka“, ir tik aukščiausios kategorijos kelių, taigi, greitkelių, pirmos kategorijos kelių ir kelių su dviem skiriamąja juosta atskirtomis važiuojamosiomis dalimis, atveju.

Taikant mokesčius turi būti taikoma kuo mažiau išimčių, ir turi būti apmokestintos vadinamosios išorinės kelių transporto sąnaudos, įskaitant triukšmą ir, visų pirma, išmetamus teršalus. Man iš tikrųjų smalsu, kaip atskiros valstybės narės pagrįs savo nenorą taikyti mokesčius, bent jau pagal 1 lentelę, kuri yra itin sušvelninta versija, palyginti su ta, kurios pageidavo tikri aplinkosaugininkai.

Neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu svarstomos rekomendacijos prieštarauja logikai, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji remia pranešėjo poziciją.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Jörg Leichtfried (S&D).(DE) Pone pirmininke, pone J. Kohlíčekai, gali būti, kad ne taip jus supratau. Norėčiau kai ką išsiaiškinti. Šiaip ar taip, palyginti aišku, kad tai menkas kompromisas, kad sunkiasvorių krovinių transporto priemonės ir toliau turės pranašumą keliuose ir kad apmokestinimo lygis gerokai per mažas. Tačiau iš pradžių teigėte, kad šia direktyva galbūt pavyks sudaryti vienodas sąlygas kelių ir geležinkelių transporto veiklai. Nemanau, kad pavyks sudaryti vienodas sąlygas. Gali būti, kad ne taip jus supratau. Norėčiau, kad paaiškintumėte.

 
  
MPphoto
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL). (CS) Pone pirmininke, manau, tai pirmas žingsnis užtikrinant vienodas sąlygas, nes jei daug moku už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra … (kalbėtojas toliau kalba vokiškai)

(DE) … tai pirmas žingsnis geležinkelių ir kelių transporto sąlygų suvienodinimo linkme, nes šiuo metu už tolimą kelionę geležinkeliu reikia mokėti, o už naudojimąsi keliais mokame labai mažai. Taigi, tai mažas žingsnelis siekiant suderinti geležinkelių ir kelių transporto sąlygas.

 
  
MPphoto
 

  Juozas Imbrasas, EFD frakcijos vardu. (LT) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už atliktą didelį ir labai svarbų darbą. Kaip žinia, transporto sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant judumą ir socialinį bei ekonominį Europos vystymąsi ir norint išspręsti ekonomikos augimo ir tvarumo problemas, būtina tobulinti transporto sektoriaus infrastruktūrą. Visi nerimaujame dėl klimato kaitos padarinių, aplinkos išsaugojimo, įvairių su sveikata ir socialine gerove susijusių klausimų, kurie neatsiejami nuo racionalaus transporto naudojimo. Sutinku, kad principo „teršėjas moka” taikymas ir viešojo intereso gynimas skatina ir turi paskatinti priemones, kuriomis visų pirma būtų siekiama mažinti aplinkos taršą, triukšmą, kraštovaizdžio niokojimą, socialines sąnaudas, atsirandančias dėl sveikatai daromos žalos, nes visa tai skatina dideles ekonomines sąnaudas, kurių našta tenka visai bendruomenei, taigi ir visos Europos piliečiams. Gerai, kad kelių transporto srityje pagaliau siekiame taikyti principą „teršėjas moka”. Neabejoju, kad tai suteiks valstybėms narėms papildomų galimybių padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, t. y. bus galima sukurti veiksmingesnę transporto poreikių valdymo priemonę. Tačiau vis dėlto manau, kad priemonės, dėl kurių šiandien diskutuojama ir kurios bus priiminėjamos artimiausiu metu, nevisai adekvačios ir ekonomiškai naudingos tik centrinėms tranzitinėms Europos Sąjungos valstybėms narėms, jos ne visiškai arba daug mažiau palankios nemažai daliai Europos valstybių, esančių prie išorinių Europos Sąjungos sienų. Iš esmės pritardamas projektui manau, kad šį aspektą, kurį ką tik paminėjau, vertėtų visapusiškai dar kartą įvertinti, dar kartą pasverti ir tik tada priimti.

 
  
MPphoto
 

  Mike Nattrass (NI). – Pone pirmininke, vadinasi, ES siekia padidinti ES pajamas, apmokestindama sunkvežimius? Ką gi, teiraudamasi Junginės Karalystės rinkėjų, ką jie mano apie ES, dažniausiai išgirstu tokį atsakymą: „Nemanau, kad turėtume prisijungti“.

Jungtinė Karalystė šiuo metu yra politiškai užgrobta. Jungtinės Karalystės teisės aktai priimami Strasbūre, didžiulė biurokratizmo gamykla žlugdo pramonę, o dabar dar atsirado ir nauji mokesčiai, apie kuriuos žmonėms nepranešama, nes tai – ne futbolo tema. Jungtinės Karalystės žiniasklaida vengia atskleisti ES realybę, piliečiams rodomos tik TV muilo operos, o reporteriai tvirtina, kad ES neturi įtakos sprendžiant vietines problemas. ES neperteikia reikiamų žinių.

Šiuo pranešimu siekiama padidinti mokesčius iš sunkvežimiams taikomų rinkliavų, iš dalies finansuojant transeuropinį TEN-T projektą, kuris apima greitųjų ES traukinių jungtis. Taigi, kai ES padidins mokesčius Jungtinėje Karalystėje, ar žmonės į tai atsakys pasipriešinimu, balsais ES balsadėžėse? Ne, nes jie neinformuojami. Paskutinės ES supervalstybės perėmimas įvyks slapta, miegant patiems mokesčių mokėtojams. Gynyba sužlugdyta, žiniasklaidai nerūpi, Jungtinė Karalystė miega, taigi apmokestinkite nelaimėlius sunkvežimių vairuotojus.

 
  
MPphoto
 

  Mathieu Grosch (PPE).(DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti ir padėkoti pranešėjui ir prisidėjusiems kolegoms nariams už jų darbą. Šiuo klausimu pasiekti kompromisą nebuvo lengva. Taip yra todėl, kad daugelis žmonių, įskaitant šio Parlamento narius, savaime suprantama, nevisiškai pritaria rezultatams. Kai kurie šiam kompromisui pritarė, kiti prieštaravo. Vis dėlto, iš pat pradžių norėčiau įspėti apie absurdišką padėtį, kai nariai, kurie tikisi daugiau, prisijungia prie tų narių, kurie nieko nesitiki, o tarpiniu rezultatu žlugdomas visas reikalas. Todėl tikiuosi, kad nariai, kurie pageidauja, kad sąnaudos būtų internalizuotos, ir kurie netgi mano, kad šis susitarimas reiškia labai mažą pažangą, parems šį kompromisą.

Toks Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos, jei ne visų delegacijų, požiūris, nes remiame visų transporto rūšių sąnaudų internalizavimą, taip pat pritariame tam, kad ištekliai būtų panaudojami judumui skatinti. Mums tai buvo vienas iš svarbiausių klausimų. Nemanome, kad esminis dalykas – pabranginti transportą, kaip ką tik minėta. Transporto pabranginimas nereiškia, kad jis taps veiksmingesnis. Mums tai reiškia, kad bus sukurta tinkama pusiausvyra, nes iš dalies iš judumo gaunami ištekliai bus taip pat investuojami į tą sritį.

Kitas mums svarbus veiksnys – sąveikumas. Nesiekiame, kad Europoje būtų taikomos techniškai skirtingos apmokestinimo sistemos. Galimybė, kad ateityje bus taikomos 27 skirtingos sistemos, yra nepriimtina. Esu kilęs iš pasienio teritorijos ir pusantros valandos pavažinėjus šioje teritorijoje gali tekti susimokėti kelių rinkliavas šešis kartus! Tokia sistema nėra tvari. Taryba šiuo atžvilgiu turi būti lankstesnė nei praeityje. Pabrėžiame ir aplinkai nekenksmingas krovinines transporto priemones. Tai reiškia, kad šiuo klausimu taip pat nurodome kryptį ir, kaip jau minėta, šiuo atžvilgiu nustatyta tvarka nėra privaloma, todėl tie, kurie palankiai vertina sąnaudų internalizavimą, be abejonės, nėra tuo patenkinti. Aš taip pat norėčiau, kad tai būtų privaloma visose valstybėse narėse.

Apie tai jau daug kartų diskutuota šiame Parlamente. Ko siekiame rytoj? Ar siekiame, kad būtų taikomos 27 skirtingos apmokestinimo sistemos, ar siekiame, kad visos valstybės narės laikytųsi vienodų taisyklių? Ar turime sulaukti kitų krizių, kad vėl išgirstume raginimą imtis veiksmų Europos lygmeniu? Dėl Eurovinjetės man paaiškėjo vienas dalykas – atsakymą gali pateikti tik Europa. Problemų negali išspręsti atskiros valstybės narės, taikydamos skirtingus mokesčius.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Jörg Leichtfried (S&D).(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, šiose diskusijose didelės sėkmės pavyko pasiekti tik pranešėjui. Tikrai manau, kad rengdamas šį dokumentą, pranešėjas turėjo įveikti itin didelį pasipriešinimą ir kad jam pavyko šiuo klausimu pasiekti viską, kas įmanoma.

Tiesa, kad šiame Parlamente nėra daugumos, remiančios išties ekologišką transportą. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – tai išspręsti šią problemą. Visiškai aišku, kad daugumai transporto ministrų Taryboje aplinkos apsauga nerūpi. Lygiai taip pat aišku, kad Tarybos daugumai nerūpi žmonės, kurie gyvena ir dirba šalia kelių, ir kad Tarybos dauguma pritaria tam, kad vartotojai pirktų seną šlamštą, vežamą toli ir dideliu mastu, o ne aukštos kokybės regioninę produkciją. Atsižvelgdamas į šią padėtį, galėčiau pažymėti, kad pasiektas geriausias įmanomas rezultatas.

Pirmiausia – išorinių sąnaudų principas. Tai buvo pagrindinis, sunkus žingsnis, kuriam ypač stipriai pasipriešinta. Pirmą kartą turime galimybę apmokestinti išmetamąsias dujas. Turime galimybę apmokestinti triukšmą. Be abejo, šie mokesčiai per daug riboti, o apmokestinimo lygis pernelyg žemas. Jei pažvelgsite į lenteles, pamatysite, kad iš tikrųjų tai tik lašas jūroje. Be to, paaiškėjo, kad galima, tiesą sakant, išplėsti koridorius, tačiau mums nepavyko apmokestinti CO2. Tai nesuprantama. Transporto sektorius – vienas didžiausių išmetamo CO2 šaltinių Europoje ir už tai nemokami jokie mokesčiai. Tuo esu iš tikrųjų nepatenkintas.

Todėl pritariu tam, ką pasakė kiti nariai, kurie mano, kad turime balsuoti už, nes kitaip viskas nueis veltui. Sunkia širdimi balsuosiu už, nors ir palankiai vertinu tai, kad nuėjome taip toli, tačiau ateityje būtina siekti didesnės pažangos.

 
  
MPphoto
 

  Gesine Meissner (ALDE).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, baltojoje knygoje Komisijos narys S. Kallas išdėsto įvairias transporto sektoriaus galimybes ateityje. Pvz., aptaria būtinybę kurti paskatų sistemas, kad transportas taptų mažiau kenksmingas aplinkai, taip pat tvirtina, kad reikia naujų finansavimo šaltinių, pvz., tam, kad būtų galima veikti pagal principą „teršėjas moka“. Vienas iš būdų šiems dviem tikslams pasiekti – Eurovinjetės direktyva, apie kurią šiandien diskutuojame.

Manau, galima sakyti, kad ši direktyva buvo pasiekta dėl didelių Belgijos pastangų, kai šį klausimą Belgijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu ėmėsi spręsti trys svarbūs Belgijos atstovai, ir visų pirma, pranešėjas, kuriam pavyko pristatyti naują požiūrį. Tikėjausi, kad po tokių didelių Belgijos pastangų pavyks pasiekti kur kas daugiau.

Mums pavyko pasiekti tik mažą ir menką kompromisą. Nors nuo šiol lėšos bus itin ribotai paskirstomos, – 15 proc. nuo infrastruktūros sąnaudų ir 15 proc. nuo išorinių sąnaudų privalo būti skiriama TEN-T tinklams, – tai gerokai per mažai. Visi nacionalinės transporto politikos atstovai teigia, kad reikia didelių išteklių siekiant išlaikyti mūsų infrastruktūros tinklus. Savaime suprantama, iš šio sektoriaus surinktas lėšas turėtų būti galima vėl investuoti ten pat. Šiuo klausimu visi galime būti nusivylę. Tiesa tai, kad vis tiek žengėme žingsnį teisinga kryptimi, o didesnę pažangą galėsime padaryti vėliau. Todėl ketiname balsuoti už šį kompromisą.

Tai buvo sunki kova. Galėjo nutikti ir taip, kad dabar nebūtų ką svarstyti, nes kelios valstybės narės buvo linkusios nepritarti niekam. Todėl tai jau yra sėkmė, ir šiandien paremsime šį pranešimą per balsavimą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák (ECR). (CS) Pone pirmininke, svarstomoje direktyvoje Komisija pasiūlė galimybę apmokestinti išorines sąnaudas, pvz., oro taršą, triukšmą ir eismo spūstis, siekiant internalizuoti išorines sąnaudas remiantis principu „teršėjas moka“. Pritariu šio principo taikymui, nes manau, kad jis yra svarbus poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai atžvilgiu, taip pat ir tam, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu būtų naudojamas įvairesnis transportas. Tai naudinga ir savivaldybėms, kurios dažnai nukenčia, visų pirma nuo neigiamo tranzito kelių poveikio.

Atsižvelgdamas į besitęsiančią ekonomikos krizę ir į vis didėjančią finansinę transporto operatorių naštą, tvirtai tikiu, kad valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė laikui bėgant imti plačiau taikyti išorinių sąnaudų apmokestinimą pagal atskiras rūšis. Pagal naująją sistemą taip pat turėtų būtų sudarytos galimybės pakeisti atgyvenusį transporto parką, taikant mažesnius tarifus išorinėms sąnaudoms, kai investuojama į aplinkai nekenksmingas transporto priemones.

 
  
MPphoto
 

  Isabelle Durant (Verts/ALE).(FR) Pone pirmininke, šiandien nėra kuo džiaugtis: kaip jau minėta, ekologiška transporto sistema išlieka tolimu tikslu. Kas šiame tekste aptariama? Kas jame sprendžiama? Paprasčiausiai juo leidžiama valstybėms narėms savanoriškai pradėti taikyti sistemą „teršėjas moka“. Be to, sistema tokia suvaržyta ir apribota, kad, viską apsvarsčius, mokesčiai padidės vos trimis ar keturiais centais.

Kaip galima manyti, kad trimis ar keturiais centais padidinus mokesčius, bus paskatintas perėjimas nuo vienų transporto priemonių prie kitų? Kitaip tariant, ši sėkmė ne tokia jau ir didelė vertinant aplinkosaugos požiūriu. Štai kas liko iš šio garsaus išorinių sąnaudų internalizavimo principo po to, kai jis buvo griežtai apsvarstytas Taryboje – atsiprašau, E. Győri – po tokio didelio pasipriešinimo ir nepaisant didžiulių pranešėjo pastangų.

Vis tiek balsuosime už šį principą, nes jis svarbus. Šis principas toks kaip kiti – anksčiau aptarėme atsargumo principą, kuris liko Europos direktyvose. Balsuosime už šį principą. Tai tik vienas principas; laukia dar visas mūšis, ir toliau kovosime už tai, kad iš tikrųjų būtų pereita prie kitų transporto priemonių ir kad būtų sukurta ekologiškesnė transporto sistema, kuria būtų galima veiksmingiau apsaugoti žmonių sveikatą ir kovoti su klimato kaita.

 
  
MPphoto
 

  Laurence J.A.J. Stassen (NI) . – (NL) Pone pirmininke, dabartinis pasiūlymas dėl Eurovinjetės paremtas idėja, kad veiksminga Europos kelių transporto sistema turėtų būti subsidijuojamas neveiksmingas geležinkelių sektorius. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad Parlamentas šį pasiūlymą laiko tik pirmu žingsniu. Reikia pažymėti, kad tai būtų pirmas žingsnis, tačiau klaidinga linkme, kuris reikštų, kad dabartinė valstybių narių teisė įgyvendinti šį teisės aktą taptų prievole, kad mokestis už kilometrą tik didės, ir, visų pirma, kad tas pats laukia ir lengvųjų automobilių vairuotojų.

Šio Parlamento nariai aptaria bendrą sistemą visose valstybėse narėse. Tačiau priėmus šį pasiūlymą vežėjai turėtų ruoštis savo sunkvežimių kabinose pradėti vežiotis naują dėžę ir, be abejo, mokėti su tuo susijusius naujus mokesčius. Aišku tai, kad šiuo pasiūlymu Europos Parlamentas, pasidavęs isterijai dėl klimato, išsunks visą gyvastį iš kelių transporto. Transporto sektoriui ir taip sunku, ir nesitikima, kad Europa galėtų užkrauti naujus mokesčius.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Cancian (PPE).(IT) Pone pirmininke, E. Győri, S. Kallasai, pirmiausia vertinu pranešėjo S. El Khadraou, kuris padarė viską, kad surastų įmanomą kompromisą, atliktą darbą ir jam pritariu.

Būtent todėl manau, kad turėtume laikytis įprastos tvarkos. Vis dėlto šiam dokumentui turėjo būti taikoma taikinimo procedūra, nes į galutinį susitarimą nebuvo įtrauktos atitikties lentelės. Tai būtų buvusi ideali galimybė pasiekti išsamų susitarimą. Deja, kaip jau pabrėžiau, tai nėra vien smulkmena.

Principas „teršėjas moka“ yra teisingas, pagrįstas ir dėl jo yra susitarta; kad būtų išvengta abejonių, norėčiau pažymėti, kad pritariu tam, jog transportas taptų ekologiškesnis. Tačiau ši priemonė – Eurovinjetė – yra pernelyg šališka ir neveiksminga, taip pat neteisinga. Tokiomis ekonominių sunkumų, kuriuos patiriame šiuo metu, sąlygomis vienintelis šio sprendimo smogti tam ekonomikos sektoriui, kuris palaiko mūsų rinką, tikslas – gauti pinigų, net jei šie pinigai vargu ar būtų panaudoti transporto infrastruktūros plėtrai.

Manau, pasiūlytas pernelyg sudėtingas mechanizmas, visų pirma apskaičiuojant mokesčių sumą. Todėl kritiškai vertinu šį dokumentą, nes manau, kad Europos ekonominės ir teritorinės sanglaudos aplinkybėmis, nėra priimtina tai, kad geografiškai labiau nutolusios valstybės narės atsidurtų nepalankioje padėtyje.

Šios priemonės veiksmingumas nebuvo įrodytas, o dėl transporto srautų modeliavimo iškyla problemų esamo ir būsimo finansinio planavimo atžvilgiu, nes mokesčių dydis nuolat kinta. Man buvo pranešta, kad valstybės narės gali pačios pasirinkti, ar taikyti šį papildomą mokestį, ar ne. Tačiau tarpvalstybinio vežimo atveju priklausome ir nuo kitų valstybių sprendimų, todėl mums reikia pasiekti susitarimą. Todėl esu įsitikinęs, kad bet kokia kaina pasiekto susitarimo negalima laikyti sėkme, nes krovinių vežimo priemonės patenka į nepalankią padėtį. Manau, laukia dar ilgas kelias, visų pirma turint omenyje teisingą apmokestinimą.

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender (S&D).(ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pripažinti pranešėjo S. El Khadraoui atkaklumą, tačiau kartu turiu pažymėti, kad nuo pat pradžių pabrėžiau tam tikrą atokesnių šalių sofistiką ir skandalingą alternatyvų nebuvimą – įvertinkite tebesančias kliūtis Pirėnuose, tarp Ispanijos ir Prancūzijos, kurios trukdo plėtoti reguliarų tarpvalstybinį geležinkelių eismą. Be to, pasinaudodama tuo, kad čia yra ir S. Kallas, norėčiau pažymėti, jog Komisijai kyla abejonių dėl būsimos svarbiausios Pirėnų kalnų pervažos įjungimo į būsimą pagrindinį tinklą.

Kitaip tariant, tiesa tokia, kad dėl tokių geležinkelio alternatyvos problemų, susitarimu dėl Eurovinjetės bus sukurta dar didesnė finansinė našta vežant keliais produktus, kurie atokiose šalyse, visų pirma pietų ir rytų šalyse, turi mažą arba ribotą pridėtinę vertę. Šiuo metu, kai ką tik įveikėme krizę arba vis dar patiriame krizės agurkų klausimu poveikį, sukūrę problemą (tarkime, gandą), kad reikia pridėti net kelis santimus, – keturi centai I. Durant visiškai nieko nereiškia – ir būtent dėl šių neatsakingų ir melagingų kaltinimų be jokių įrodymų jie sudavė negailestingą smūgį tūkstančiams Ispanijos šeimų, ne tik ūkininkams, bet ir vežėjams, nes dėl šių kelių santimų, esant tūkstančiams kilometrų ir vežant tokius produktus kaip ispaniški agurkai, iškyla didelė problema, turint omenyje jų tiekimą pagrindinei rinkai, būtent iš kurios ir kyla šie kaltinimai.

Ne, pone S. El Khadraoui, iš pradžių pasirodė kelios pradinės ataskaitos, iš kurių tapo aišku, kad dėl mokestinės naštos problemų pagausėjo, o vėliau ataskaitos tiesiog dingo. Visuomet klausiau, kodėl šie tyrimai daugiau nebuvo atliekami. Tiesa ta, kad tai kėlė susirūpinimą, todėl ši problema buvo nuolat keliama.

Tačiau vis tiek aš – kaip ir jie – būčiau pasirengusi pasiaukoti, jei tokios svarbios problemos kaip transporto spūsčių būtų išspręstos. Tačiau reikia pažymėti, kad dabartiniame susitarime lengvieji automobiliai nepriskiriami prie eismo spūsčių kaltininkų. Turiu omenyje pagrindines problemas, pvz., infrastruktūros būklę ir tai, kad reikalai gerėja, įskaitant triukšmo ir kitos taršos mažėjimą. Netgi dabar žinome, kad tai nebus įmanoma, nes tam neturime visai jokių alternatyvų.

Todėl Ispanijos socialistų delegacija jaučia pareigą balsuoti prieš šį susitarimą.

 
  
MPphoto
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE).(FR) Pone pirmininke, bendrą mūsų darbo atmosferą ir nuotaiką Parlamente galima apibendrinti dviem žodžiais: „galiausiai“ ir, kita vertus, „šiek tiek apmaudu“.

„Galiausiai“ apibendrinimą pateikiau todėl, kad po itin ilgų derybų pasiekėme kompromisą, ir principas „teršėjas moka“ dabar iš tikrųjų pradeda įgauti formą šiame dokumente.

„Šiek tiek apmaudu“ apibendrinimą pateikiau todėl, kad net jei valstybės finansų padėtis valstybėse narėse ir yra sudėtinga, turėjome dėti visas pastangas, kad surinktos pajamos būtų reinvestuojamos, pvz., į prioritetinius Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektus. Pone S. Kallasai, Komisija turi viską atidžiai stebėti. „Apmaudu“ dar ir dėl to, kad asmeniškai aš apgailestauju, jog pasiektas toks minimalus susitarimas, turint omenyje transporto grūsčių mažinimą: nors siūlomame susitarime išliko ne didžiausių spūsčių meto principas, būdai, kuriais valstybės narės privalo jį įgyvendinti, yra „silpni“. Komisija šiuo klausimu taip pat privalo suteikti postūmį.

Trečia, nors dabartinėje direktyvoje nustatyta, kad 3,5 t sveriančios sunkiasvorių krovinių transporto priemonės turi būti įtrauktos nuo 2012 m., šiuo susitarimu suteikėme galimybę padaryti joms išimtį. Tokia nuolaida žalinga. Pone S. Kallasai, čia Komisija taip pat turi atlikti svarbiausią vaidmenį. Trumpai tariant, nors tai kuklus kompromisas ir nedidelis žingsnelis, tai vis dėlto žingsnelis. Todėl balsuosime už.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki (ECR).(PL) Pone pirmininke, E. Lichtenberger teigė, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse yra protingai mąstančių ministrų. Būčiau dėkingas, jei ji galėtų pasakyti man jų vardus, nors suprantu, kad sąrašas būtų labai trumpas. Norėčiau padėkoti pranešėjui už itin kruopštų darbą, tačiau gerai, kad galime apie jį diskutuoti, nes dokumente yra keletas labai prieštaringų dalykų. Už sunkvežimius reikės mokėti daugiau, o tai reiškia, kad transporto įmonių savininkai taip pat turės mokėti daugiau. Krizės laikotarpiu tai sukels problemų šioms įmonėms, ir negalime apsimesti, jog taip nebus. Klausimas toks: kam tie pinigai bus išleisti? Tai tikra dilema, nes jei pinigai bus skirti dar kvailesniems nedidelių grupių projektams finansuoti, bus negerai. Jie turi būti skiriami transporto sektoriui ir tam, kad transportas būtų plėtojamas, tokiu atveju mokesčių padidinimas būtų suprantamas. Priešingu atveju tai tarsi plėšimas, patvirtintas Europos Sąjungos ir Europos Parlamento antspaudu. Manau, susidaro iš tikrųjų prieštaringa padėtis.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cramer (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, transportas Europoje pernelyg pigus. Per daug brangus tik aplinkai nekenksmingas transportas. Visa tai lėmė politiniai pasirinkimai, ir šia direktyva to nepakeisime. Konkurencija nesąžininga. Mokestinės privilegijos, kurios taikomos sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms, nebus apribotos. Kiekvienas sunkvežimis daro 60 000 kartų didesnę žalą nei automobilis, tačiau jam taikomi mokesčiai nėra 60 000 kartų didesni.

Jau dešimtmečius Europos Sąjungoje geležinkelių transportui taikomos privalomos rinkliavos. Už kiekvieną lokomotyvą – ar jis vežtų keleivius, ar prekes – reikia mokėti mokestį pagal kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Keliuose ši rinkliava yra savanoriška. Jai nustatyta riba. Daugeliu atveju mokestis taikomas tik už naudojimąsi greitkeliais ir tik toms transporto priemonėms, kurios sveria 12 tonų ir daugiau. Geležinkeliuose nėra jokių apribojimų. Tai neteisinga, nes aplinkai nekenksmingai geležinkelių veiklai kliudoma, o aplinkai kenksmingai kelių transporto veiklai – padedama.

Žinome, kad pokyčiai judumo srityje būtini siekiant apsaugoti klimatą. Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas siekia saugoti klimatą ir užtikrinti judumą ateityje, todėl reikia sąžiningos konkurencijos. Ši Eurovinjetė – tik mažytis žingsnelis į priekį šio tikslo linkme.

 
  
MPphoto
 

  John Bufton (EFD). – Pone pirmininke, krovinių vežimas sunkiasvorių krovinių transporto priemonėmis – neatskiriama tiekimo proceso, kuris yra labai svarbus gerai veikiančiai ekonomikai, dalis. Jei papildomi mokesčiai bus pradėti taikyti visoje Europoje, šios papildomos išlaidos galiausiai bus užkrautos vartotojui.

Jungtinės Karalystės vyriausybė nagrinėja sunkiasvorių krovinių transporto priemonių mokesčio klausimą, ketindama suderinti mūsų sistemą su Europa iki 2015 m. Neturime mokamų kelių tinklo, papildomais mokesčiais neapmokestiname sunkiasvorių krovinių transporto priemonių, išskyrus kelių mokestį. Susiduriame su nesąžininga užsienio šalių sunkvežimių, kurių skaičius vis auga ir kurie užima didesnę nei priimtina sąžiningumo požiūriu tarpvalstybinių vežimų dalį, konkurencija. Užsienio vežėjai nemoka už naudojimąsi mūsų keliais, o litras dyzelio Jungtinėje Karalystėje kainuoja 23 pensais daugiau, todėl konkurentai turi 15 proc. pranašumą. Tačiau remiantis ES teise, Jungtinė Karalystė negali apmokestinti tik užsienio šalių transporto priemonių.

Jei šia direktyva bus išplėstos jų galimybės, bet kokį Jungtinės Karalystės žingsnį įvesti mokesčius sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms nustelbs nepageidaujamas netiesioginis mokestis, kurį Komisija pasilieka teisę padaryti privalomą 2013 m. Kaip ir visais su mokesčiais susijusių pasiūlymų atvejais, šiam pasiūlymui Taryba turėtų pritarti vienbalsiai, tačiau pradžia šiam teisės aktui padaryta Lisabonos sutarties nuostatose dėl transporto. Toks netiesioginis mokestis įvedamas slapčia, ir už jį neturėtų balsuoti nė vienas narys, kuris vertina demokratiją.

 
  
MPphoto
 

  Christine De Veyrac (PPE).(FR) Pone pirmininke, savo strategijoje „Europa 2020“ Europos Sąjunga išsikėlė tikslą pasiekti, kad ekonomika taptų ekologiškesnė, o transportas – šiuolaikiškesnis. Visos Europos institucijos, įskaitant mūsų Parlamento daugumą, pritarė šiam tikslui, kaip ir beveik visos valstybės narės.

Todėl gaila, kad kelios valstybės narės nuo 2008 m. itin stengėsi sužlugdyti darbą rengiant šios naujos Eurovinjetės direktyvos turinį ir sustabdyti šio dokumento priėmimą.

Vis dėlto šiandien mūsų pranešėjo – norėčiau padėkoti S. El Khadraoui – ir šešėlinių pranešėjų atkaklumo vedant derybas su Taryba dėka galiausiai turime kompromisą. Reikia pripažinti, kad šis dokumentas ne tokių plačių užmojų, koks buvo pradinis pasiūlymas, tačiau jame pirmą kartą galėsime įgyvendinti principą „teršėjas moka“ ir internalizuoti išorines transporto sąnaudas, pvz., susijusias su triukšmu ir išmetamaisiais CO2 teršalais.

Siekiant užtikrinti, kad šia Eurovinjete būtų ne tik įvedamas mokestis, bet ir iš tikrųjų prisidedama prie transporto Europoje gerinimo, valstybės narės skatinamos pakartotinai investuoti surinktas pajamas į transporto rūšių modernizavimą. Parlamentas taip pat sėkmingai užtikrino, kad rinkliavų sistemų sąveikumo srityje būtų padaryta tikra pažanga ir kad būtų skatinama naudoti mažiau teršiančias sunkiasvorių krovinių transporto priemones.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad siekiant ir toliau laikytis politikos tikslų, kuriuos mūsų institucija išsikėlė, pritarsime šiam per antrąjį svarstymą pateiktam kompromisui ir tuo praskinsime kelią tvaresnei transporto politikai.

 
  
MPphoto
 

  Gilles Pargneaux (S&D).(FR) Pone pirmininke, E. Győri, Komisijos nary, ponios ir ponai, galiausiai turime kuo džiaugtis: kelių transportui taikoma rinkliava, kuriai nustatytos ribos šioje naujoje Eurovinjetės direktyvoje, ateityje gali apimti su oro ir akustine tarša susijusias sąnaudas.

Galime džiaugtis dar ir dėl to, kad šiuo S. El Khadraoui pranešimu – sveikinu jį parodžius tokį atkaklumą – aiškiai išreiškiame savo troškimą įtraukti principą „teršėjas moka“ į kelių transporto sąnaudas. Tačiau turime išlikti budrūs: po trejus metus trukusių tarpinstitucinių derybų reikia įtikinti tam tikras valstybes nares, kad per šį trišalį dialogą pasiekta pusiausvyra galima siekti ir tikros aplinkos apsaugos politikos, taip pat ekonominės politikos, kuria būtų sėkmingai plėtojamas Europos geležinkelių tinklas. Be to, privalome užtikrinti, kad dalis surinktų pajamų būtų iš tikrųjų skirta infrastruktūrai ir Transeuropinio transporto tinklo projektams, kaip ir nurodyta.

Be to, norėčiau pažymėti, kad man labai gaila dėl to, jog į šį kompromisą nebuvo įtrauktas privalomasis principo „teršėjas moka“ pobūdis. Nekalbant apie pranešėjo S. El Khadraoui atkaklumą, norėčiau jį pasveikinti parodžius tokį atkaklumą, Komisijos narys ir Europos Komisija vėl pralaimėjo kovą dėl tam tikrų nacionalinių pozicijų ir sentimentų.

 
  
MPphoto
 

  Olle Schmidt (ALDE).(SV) Pone pirmininke, norėčiau labai padėkoti pranešėjui už puikų darbą itin sudėtingu klausimu. Kaip jau daugelis pabrėžė, šiomis naujomis taisyklėmis valstybės narės viso labo raginamos panaudoti gautas pajamas aplinkai gerinti, todėl svarbu, kaip ir minėjo D. Sterckx, kad Europos Parlamentas nuolat primintų mūsų vyriausybėms, kaip svarbu laikytis šių rekomendacijų.

Mūsų ketinimas, be abejonės, nėra priversti vairuotojus ir vežėjus mokėti už triukšmą ir poveikį aplinkai, jeigu kartu nesiimame priemonių, skirtų tokioms problemoms kaip kelių priežiūra spręsti, ir kitų triukšmo mažinimo priemonių. Kaip pabrėžė kelios valstybės narės, labai svarbu, kad šie mokesčiai netaptų nauju sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms taikomu mokesčiu. Privalome ir toliau stengtis pagerinti aplinką ir sumažinti anglies dioksido kiekį Europoje, todėl svarbiausia užtikrinti, kad su aplinkos rodikliais susijusios rinkliavos būtų iš tikrųjų panaudojamos iškylančioms aplinkos problemoms mažinti ir šalinti.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen (ECR).(NL) Pone pirmininke, priimdama sprendimą dėl Eurovinjetės, Europa žengia žingsnį teisinga linkme, kad galėtų taikyti principą „teršėjas moka“ kelių transportui. Galiausiai pasiekėme susitarimą, kuriuo remdamiesi galime perkelti vežėjui sąnaudas už naudojimąsi infrastruktūra, už akustinę ir oro taršą. Tikiuosi, kad šią sistemą priims daugelis ES valstybių narių, įskaitant Nyderlandus. M. Rutte vyriausybė Nyderlanduose pagrįstai planuoja įvesti „mokėjimą už judumą kitaip“. Šie planai puikiai dera su šios dienos susitarimu.

Tikiuosi, kad Komisija periodiškai teiks pasiūlymus apmokestinti už šias sąnaudas ir kitas transporto priemones. Be abejo, šiuo atveju būtina atsižvelgti į konkrečias kiekvieno sektoriaus ypatybes. Taigi, vidaus laivyba – ne vienintelis sektorius, kuriame naudojamas upių vanduo; tai akivaizdu šiomis didelės sausros dienomis. Galiausiai žemės ūkyje automatiniai purkštuvai šiuo metu veikia visu pajėgumu. Tačiau dabar padarėme svarbią pažangą ir turime žengti dar toliau.

 
  
MPphoto
 

  Luis de Grandes Pascual (PPE).(ES) Pone pirmininke, Ispanija, Italija, Graikija, Airija, Portugalija ir kitos šalys nepageidauja priimti vadinamosios Eurovinjetės, ir tai nėra sutapimas.

Šią bendrą kritišką poziciją lėmė tai, kad esame atokios šalys ir galiausiai būtent mes mokėsime šią pakankamai išskirtinę rinkliavą, o mokesčius susirinks valstybės narės, kurios geografiniu požiūriu išsidėsčiusios Europos Sąjungos centre.

Eurovinjetės pagrindimas yra kupinas prieštaravimų, o požiūris, kuriuo jai pritariama, kasdien silpnėja. Nei jei ir pritartume tam, kad būtų racionalu iš pradžių internalizuoti išorines sąnaudas, negalima pateisinti siekio mažinti transporto grūstis ir bausti vien tik už naudojimąsi sunkiasvorių krovinių transporto priemonėmis, darant išimtį paprastiems lengviesiems automobiliams, nes taip seno principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas būtų diskriminacinis.

Be to, ponios ir ponai, vos 15 proc. lėšų, surinktų įgyvendinant Eurovinjetę, kuri laikyta infrastruktūros finansavimo šaltiniu, bus panaudojama transeuropiniams tinklams finansuoti. Ir tai nėra reikalavimas, o tik rekomendacija. Taigi, finansų ministerijos, atsižvelgdamos į savo šalių interesus, paskirstys šias lėšas plačiai infrastruktūros sričiai taip, kaip joms atrodys tinkama. Galutinis rezultatas bus toks, kad kelių krovinių transportui, kuris yra vienintelė sąlyga vidaus rinkai veikti, bus sudaryta dar viena kliūtis.

Ponios ir ponai, tokia realybė, kuri ekonomikos krizės sąlygomis yra dar akivaizdesnė. Jei siekiame, kad europietiški produktai būtų konkurencingi pasaulio rinkose, negalime leisti sau tokių eksperimentų, kurie, užkrovus papildomas išlaidas, gali dar labiau pakenkti ir taip jau silpnai Europos ekonomikai.

Galiausiai, maisto krizė, dėl kurios beatodairiškai apkaltinti ispaniški produktai, lėmė tai, kad krovinių vežėjai ir pagrindinių kultūrų augintojai buvo neteisingai nubausti ir patyrė didžiulių nuostolių, ir tai yra subjektai, kurie dėl Eurovinjetės atsiduria nepalankioje padėtyje.

Ponios ir ponai, būtent todėl Europos liaudies partijos frakcijos Ispanijos delegacija balsuos prieš šį direktyvos projektą.

 
  
MPphoto
 

  Spyros Danellis (S&D) . – (EL) Pone pirmininke, bendras principas, nustatytas direktyvoje dėl krovinių transporto, turiu omenyje išorinių sąnaudų internalizavimą, yra pats svarbiausias, o jo reikšmė – simbolinė. Tai šiuolaikiškas ir kartu lankstus pagrindas principui „teršėjas moka“ taikyti, taip pat priemonė eismo grūsčių pagrindiniuose nacionaliniuose greitkeliuose problemoms spręsti.

Būtent todėl reikia įveikti daugelio kalbėtojų reiškiamą susirūpinimą – kuris kartais yra pagrįstas – dėl pusiausvyros nebuvimo, nes šio principo taikymas atsilieps Europos Sąjungos regionams ir kelių transporto sektoriui. Šiuo kompromisu, kuris iš esmės pasiektas S. El Khadraoui dėka, siekiama laipsniškai pradėti taikyti svarstomus mokesčius, kad šiais naujais mokesčiais būtų prisidėta prie laipsniško Europos transporto priemonių parko atnaujinimo.

Tačiau siekiant įveikti prieštaravimus ir praskinti kelią tam, kad Eurovinjetės programa būti pripažinta ir taptų veiksminga, reikia užtikrinti, pirma, kad ši direktyva griežtai, skaidriai ir greitai būtų pradėta taikyti visose valstybėse narėse ir, antra, kad visos pajamos kaip papildomi ištekliai būtų nukreipiamos į transporto infrastruktūras, o ne naudojamos gerai žinomoms spragoms užlopyti.

 
  
MPphoto
 

  Hubert Pirker (PPE).(DE) Pone pirmininke, kaip visi žinome, ši direktyva yra kompromisas. Tačiau tai neabejotinai – geras kompromisas, nes bent jau tam tikru mastu jis pasitarnaus abiem šalims: ir vežėjams, ir piliečiams, kurie kenčia nuo triukšmo ir išmetamųjų dujų. Kokie šios direktyvos pranašumai? Mano manymu, jų yra trys.

Visų pirma, iš kelių mokesčių surinktos pajamos bus skiriamos investicijoms į geresnę transporto infrastruktūrą, kuri yra svarbi visuotinei ekonomikai ir dėl kurios padidėtų saugumas ir atsirastų geresnių transporto maršrutų. Antra, standartizuojamas mokesčių rinkimas, todėl sumažės išlaidos ir bus užkirstas kelias transporto grūstims. Trečia – ir tai labai svarbu – valstybėms narėms suteikiama galimybė ir laisvė ateityje įtraukti sąnaudas už triukšmą ir išmetamuosius teršalus į jų taikomus kelių mokesčius. Tai kontrolės mechanizmai.

Tie, kurie važiuos ne spūsčių ir ne didžiausių transporto srautų valandomis, mokės mažiau, o tie, kurie vairuos ekologiškas ir tyliai veikiančias krovinines transporto priemones galės džiaugtis mažesnėmis sąnaudomis. Tikiuosi, kad šios paskatos reiškia, jog ateityje bus išvengta didelių transporto srautų, o krovininių transporto priemonių parkai bus atnaujinti. Šiaip ar taip, suprantame, kad derantis ne visi norai gali būti patenkinti, tačiau šie teigiami aspektai, kuriuos per derybas sugebėjome pasiekti dėl tvirtos Parlamento pozicijos, turėtų atnešti trokštamų palankių rezultatų.

Be to, tikiuosi, kad įgyvendinant šią direktyvą nebus pernelyg daug biurokratijos, nes tai sugadintų visą procesą.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D).(RO) Pone pirmininke, įtraukus išorinėmis sąnaudomis paremtą mokestį į rinkliavos mokestį, valstybės narės galėtų įvesti jį už naudojimąsi Transeuropiniu kelių tinklu ar tam tikromis jo dalimis, taip pat bet kokiomis kitomis jų pačių greitkelių, nepriklausančių Transeuropiniam kelių tinklui, dalimis.

Nepritariame sąmoningam mokestinių kliūčių taikymui, nes dėl to padidėtų vežėjų iš atokių valstybių narių sąnaudos ir, platesniu požiūriu, vežamų produktų kainos. Nors šia direktyva neturėtų būti leidžiama diskriminacija vežėjo tautybės pagrindu, 7k straipsnyje valstybėms narėms, kurios įveda rinkliavų ir (arba) infrastruktūros naudotojų mokesčių sistemą, leidžiama siūlyti atitinkamą mokesčių kompensaciją, kuri gali iškraipyti konkurenciją.

Manau, pajamos, gautos iš infrastruktūros naudotojų mokesčio ir iš išorinėmis sąnaudomis paremto mokesčio, privalo būti panaudojamos Transeuropiniam kelių tinklui remti, kelių saugumui didinti ir saugioms automobilių stovėjimo teritorijoms plėsti, nes tai absoliučiai būtina, jei siekiame laikytis taikytinų socialinės teisės aktų.

 
  
MPphoto
 

  Carlo Fidanza (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visi sutinkame, kad reikia tvaresnio krovinių vežimo, tačiau šį rezultatą galima iš esmės pasiekti investuojant į infrastruktūrą ir laipsniškai atnaujinant esamą parką.

Realybėje už šios aplinkosaugos dvasia persmelktos Eurovinjetės ir principo „teršėjas moka“ slypi grėsmė kai kurioms valstybėms narėms atsidurti konkurencijos atžvilgiu itin nepalankioje padėtyje, palyginti su kitomis valstybėmis, o tai skaudžiai atsilieps ne tik jų krovinių vežimo verslui, kurį iš esmės sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, bet ir jų nacionalinėms sistemoms. Tai nutiks, jei nebus privalomo pakankamų išteklių perskirstymo, kad būtų pagerinta transporto infrastruktūra ir padidintas krovinių vežimo verslo efektyvumas ir aplinkosaugos veiksmingumas, o tai ir turėtų būti esminiai šios direktyvos rezultatai.

Derybose pasiekta kelių nereikšmingų teigiamų rezultatų, – turiu galvoje sąveikumą ir labai mažų transporto priemonių nuomos rinkodarą kalnuotose vietovėse, – tačiau bendras rezultatas nėra patenkinamas. Manau, taikinimo procedūra būtų geriausias būdas išspręsti likusias problemas.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, pasiūlyta direktyva gali visiškai sužlugdyti Didžiosios Britanijos kelių transporto sektorių. Šis verslas per pastarąjį dešimtmetį nuolat smuko. Per pastaruosius trejus metus vairuotojų, turinčių leidimą vykdyti vežimo veiklą, skaičius sumažėjo 8 proc. Užsienio sunkvežimiai šiuo metu kontroliuoja 80 proc. vežimo per Lamanšo sąsiaurį veiklos. Per pastarąjį dešimtmetį 20 proc. šalyje esančių įmonių perėmė užsienio vežėjai. Šalyje yra daug (ir jų skaičius vis auga) nuolat gyvenančių užsienio vežėjų, naudojančių užsienio transporto priemones ir mokančių tik kuklius jų šalyse nustatytus transporto priemonių mokesčius, ir jie perima vis daugiau ir daugiau šalies įmonių.

Gali pasirodyti, kad Didžiosios Britanijos vežėjai praranda savo įmones dėl konkurencijos, labai mėgstamo žodžio ES žodyne. Tačiau ši konkurencija nėra sąžininga. Didžiosios Britanijos kelių mokesčio liudijimas yra kur kas brangesnis, o kuro mokestis – didesnis nei kitose šalyse. Užsienio vežėjai krovinius Jungtinėje Karalystėje veža naudodami 1 000 litrų bake atsivežtą kurą. Nors siūlomas mokestis bus taikomas visoms transporto priemonėms, Didžiosios Britanijos vežėjų verslui tokia našta būtų lemtinga. Šiai direktyvai būtina pasipriešinti.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Dorfmann (PPE).(DE) Pone pirmininke, nėra jokios abejonės, kad vidaus rinka – vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų ir kad veiksmingos transporto struktūros – jos dalis. Tačiau aš pats gyvenu tokiame ruože, per kurį kasmet pervežama 50 mln. tonų prekių, todėl manau, kad žmonės ne tik turi teisę į veiksmingą transportą, bet ir teisę į apsaugą nuo transporto poveikio ir įtakos, visų pirma asmenys, kurie gyvena prie tokių kelių. Todėl, be abejonės, šis pasiūlymas – tai mažas žingsnelis teisinga linkme, jei tik gautos lėšos bus investuojamos į apsaugos nuo triukšmo gerinimą, šiuolaikinių sunkiasvorių krovinių transporto priemonių naudojimo skatinimą ir, visų pirma, šiuolaikinių geležinkelių tinklų ir geležinkelių transporto priemonių plėtojimą.

Be to, palankiai vertinu tai, kad kalnuotose vietovėse galima bus taikyti didesnį mokesčio tarifą. Tačiau man kelia abejonių tai, kad šioje srityje planuojama ir toliau taikyti savanoriškumo principą, kitaip tariant, kaip ir anksčiau, valstybės narės, nepageidaujančios prisidėti prie Eurovinjetės, nebus verčiamos to daryti. Tai ne tik lems diskriminaciją Europoje, – tokia politika yra labai ginčytina poveikio žmonėms atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, bendra šios direktyvos tendencija yra teigiama, nes gyvename tokiu laikotarpiu, kai turime spręsti klimato kaitos ir kitas problemas visose įmanomose srityse; reikia keisti visus būdus, kurie lemia taršą. Be abejonės, protinga didžiausią dėmesį skirti sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms, jei svarstome rinkliavų taikymą, ir pan.

Visų pirma, yra vienas klausimas, kurį sprendžiant reikia daryti pažangą. Kalbu apie tai, kad turėtume sukurti technologiją, pagal kurią galėtume gaminti tokius variklius, kuriems reikėtų vis mažiau ir mažiau kuro, kitaip tariant, kad būtų galima nuvažiuoti daugiau mylių vienai myliai sunaudojant mažiau degalų. Be abejo, tai viena sričių, kurioje reikia atlikti daug mokslinių tyrimų; padidinti galima ne tik sunkiasvorių krovinių transporto priemonių, bet ir visų kitų transporto priemonių našumą. Tai nėra plačiai aptariama, tai nėra pakankamai skatinama, ir šioje srityje neatliekama pakankamai mokslinių tyrimų.

 
  
MPphoto
 

  Jacky Hénin (GUE/NGL).(FR) Pone pirmininke, tai, kad galiausiai sprendžiame krovininio kelių transporto apmokestinimo ir Eurovinjetės klausimą, jau savaime yra gera žinia visiems europiečiams. Nepaisant to, turėsime nueiti dar ilgą kelią, kol kelių krovinių transportas prisiims pagrįstą dalį sąnaudų, kurias dėl jo patiria visuomenė: infrastruktūros nusidėvėjimas, tarša, visuomenės sveikata ir nelaimingi atsitikimai. Kadangi gyvenu mieste, pro kurį kasmet pravažiuoja milijonai sunkiasvorių krovinių transporto priemonių, galiu patvirtinti, kad retai atsižvelgiama į suinteresuotųjų gyventojų kančias.

Be to, yra klausimų, kurių niekas šiame Parlamente nenori spręsti: itin mažas vairuotojams mokamas darbo užmokestis, siaubingos darbo sąlygos ir nepriimtinas važiavimo laikas, dėl kurio kiekvieno asmens saugumui iškyla pavojus. Nė kiek neperdedu, vadindamas juos vergais keliuose.

Taigi, būtina taikyti patį didžiausią mokesčių tarifą, kad būtų skatinamos trumpos kelionės, automobilinių priekabų vežimas geležinkelių transportu, jūrų transportas ir laivyba vidaus vandenų keliais, taip pat būtina priversti visą Europos Sąjungą ir kaimynines šalis siekti geriausių įmanomų socialinių sąlygų. Tačiau svarbu apmokestinti protingai, kad mokėtų ne mažosios ir vidutinės vežimo įmonės, vairuotojai ir juo labiau ne vartotojai, o stambūs vežėjai ir pagrindiniai klientai, pvz., didelio masto platinimo sektorius.

 
  
MPphoto
 

  Siim Kallas, Komisijos narys. – Pone pirmininke, labai dėkoju gerbiamiems nariams už jų pastabas ir norėčiau pateikti kelias įžvalgas.

Pirmiausia, Eurovinjetė nėra europinis mokestis. Tai reikia pabrėžti labai aiškiai. Šia reikšme tai blogas pavadinimas. Priešingai, šia direktyva ribojami ir reguliuojami nacionaliniai mokesčiai. Yra 22 šalys, kurios skirtingoms transporto priemonėms – sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms ir asmeniniams lengviesiems automobiliams – taiko skirtingus mokesčius ir rinkliavas. Šias rinkliavas moka visi naudotojai iš įvairių šalių, vos tik jie patenka į šį tinklą.

Antra, raginu pritarti šiam kompromisui. Jis kur kas platesnis ir sudėtingesnis nei atrodo. Už jo slypi dvi pagrindinės besitęsiančios kovos.

Pirma kova vyksta dėl principo, kas turėtų mokėti už naudojimąsi infrastruktūra ir, konkrečiai, už ką turėtų mokėti. Taigi, einame teisinga linkme. Principų „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ neišvengiamai bus laikomasi ir toliau. Būtent ta linkme ir krypsta reikalai.

Kita kova tęsiasi daug ilgau ir yra daug aršesnė. Kalbu apie konfliktą tarp šalių, kuriose vyksta intensyvus tranzitinis eismas, ir kurios, be abejonės, siekia didesnio lankstumo sprendžiant su jų infrastruktūra susijusias problemas ir pageidauja padalyti naudojimosi infrastruktūra naštą mokesčių mokėtojams ir visiems naudotojams; pabrėžiu „visiems naudotojams“, nes jokios diskriminacijos negali būti.

Be abejonės, yra grupė šalių, kurios tam aršiai priešinasi. Tai itin aiškiai matėsi ir per šias diskusijas. Privalau jums priminti, kad spalio 15 d. Taryba pritarė politiniam kompromisui. Jai pritrūko blokuojančios mažumos, ir kova dabar tęsiasi čia.

S. El Khadraoui atliko didžiulį darbą, kad pasiektų tinkamą kompromisą ir pateiktų puikų pasiūlymą dėl šio kompromiso. Nuoširdžiai jūsų prašau paremti šį kompromisą. Pasirodo, kad jame yra daug smulkmenų, kurios skirtingais požiūriais nėra patenkinamos ir kuriomis nėra patenkinti įvairūs žmonės, tačiau iš tikrųjų tai didelis žingsnis. Šis klausimas nebuvo sprendžiamas ilgus metus. Dabar žengiame žingsnį pirmyn.

 
  
MPphoto
 

  Enikő Győri , einanti Tarybos pirmininko pareigas.(HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti jums už šias vertingas diskusijas, per kurias pateikta daug argumentų ir prieštaravimų. Tai irgi rodo, kaip jau minėjo Komisijos narys, kad kompromisas buvo pasiektas. Nepaisant to, po didelių sunkumų, problemų ir pastangų, esu įsitikinusi, kad tai yra Europos laimėjimas, kaip jau minėjo J. Leichtfried. Taip pat dėkoju už gerus Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos įvertinimus.

Kaip ir priimant bet kokius kitus kompromisus, labai smarkiai ieškota pusiausvyros. Reikėjo suderinti aplinkos ir ekonomikos tvarumą. Nepritariu nuomonei, kad Tarybai nebuvo svarbi aplinkos apsauga. Jei ji nebūtų buvusi svarbi, šios direktyvos visai nebūtume svarstę. Be to, reikėjo pasiekti atokias ir centre esančias valstybes patenkinančią pusiausvyrą, ir tai ypač norėčiau pabrėžti L. De Grandes Pascualiui. Tiesa, kad Taryboje vyko karštos diskusijos apie tai, kaip užtikrinti, kad atokios valstybės narės nesijaustų atskirtos, ir galiausiai Taryboje ir, tikiuosi, Parlamente – kaip, manau, parodė šios diskusijos – pasiekta kvalifikuota dauguma.

Galėtume teigti, jog tai tik lašas jūroje, tačiau manau – ir džiaugiuosi, kad diskusijose tai pripažino daugelis – žengėme itin svarbų žingsnį sąnaudų internalizavimo ir pajamų grąžinimo į šį sektorių linkme, net jei šis kompromisas, kaip ir visi kompromisai, nėra pats tobuliausias. Esu įsitikinusi, kad ateityje galėsime padaryti didesnę pažangą.

Norėčiau aptarti tris konkrečias svarstomas problemas, dėl kurių iškilo keli klausimai. Pirma problema – pajamų panaudojimas, ir norėčiau grįžti prie D. Sterckx’o pastabos. Susitarime pateikiamos išsamios rekomendacijos valstybėms narėms, būtent dėl pajamų panaudojimo, ir nurodoma, inter alia, kad 15 proc. gautų pajamų – tai ypač pabrėžiu G. Meissner – turėtų būti panaudojama Transeuropinio transporto tinklo projektams finansuoti. Be to, norėčiau pridurti, kad tai tinkamo kompromiso rezultatas ir, kaip jau minėjo Dirk Sterckx, tai geras ir tinkamas kompromisas, nors galbūt tai tik pirmas žingsnis teisinga linkme.

Antrą konkretų klausimą dėl eismo srautų ir grūsčių sąnaudų taip pat pateikė D. Sterckx. Susitarime, pasiektame su Europos Parlamentu, šis klausimas taip pat nagrinėjamas, nes šiuo susitarimu valstybėms narėms suteikiama galimybė nustatyti skirtingus mokesčius už naudojimąsi keliais, remiantis naudojimosi vieta ir laiku. Kaip visi žinote, valstybėms narėms suteikta galimybė nustatyti didesnius infrastruktūros mokesčius didžiausių spūsčių valandomis. Dėl tokio didesnio infrastruktūros mokesčių diferencijavimo atsiranda alternatyva kovojant su grūstimis dėl eismo srautų ir, nors skaičiuodami išorines sąnaudas įtraukiame tik oro taršą ir triukšmą, direktyvoje nustatytu diferencijavimo mechanizmu galime veiksmingai prisidėti prie Europos keliams būdingų eismo srautų mažinimo.

Galiausiai, norėčiau aptarti trečią klausimą dėl išorinių sąnaudų, kurį iškėlė E. Lichtenberger. Taryba priėmė savo poziciją per pirmąjį svarstymą šių metų vasario 14 d. , vėliau Parlamento prašymu į direktyvą įtraukėme nuostatą, kuria piliečiams perduodama politinė žinia apie sunkiasvorių krovinių transporto priemonių aplinkosaugos savybes. Todėl įtraukėme galimybę, be papildomos kalnuotose vietovėse taikomos rinkliavos, išorines sąnaudas pridėti ir EURO 0, I, II ir III transporto priemonėms. Kadangi EURO III transporto priemonės mažiau teršia aplinką nei kitos labiausiai aplinką teršiančios transporto priemonės, įtrauktos į EURO teršalų kategorijas, dviguba mokesčių sistema joms bus pradėta taikyti vėliau, o tokia sistema bus pradėta taikyti kitoms kategorijoms, įsigaliojus šiai direktyvai. Be to, susitarime su Europos Parlamentu numatytos paskatos dėl mažiau aplinką teršiančių transporto priemonių, įtrauktų į EURO V ir VI kategorijas, siekiant paskatinti transporto priemonių parko atnaujinimą.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, per šios dienos diskusijas paaiškėjo, kad priėmus Eurovinjetės direktyvą transporto sektoriuje bus padaryta itin svarbi pažanga. Konkreti rekomendacija dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių svarbi ne tik pati savaime, bet ir turi simbolinę reikšmę. Tai pirmoji direktyva, kuria bus pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“ (džiaugiuosi, kad tai patvirtinote savo pastabose), ir dėl jos prasidėjo ilgos diskusijos bei įgyvendinimo procesas, per kurį bus internalizuotos visų transporto priemonių išorinės sąnaudos.

Pone pirmininke, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija džiaugiasi, kad pavyko pasiekti šį susitarimą su Europos Parlamentu, ir esu įsitikinusi, kad ši priemonė, dėl kurios dabar diskutuojame ir kurią dar turi patvirtinti Parlamentas, gali padėti padidinti ekonominį veiksmingumą ir sumažinti neigiamą transporto sektoriaus poveikį, taip pat kad priėmus šią direktyvą Europos Sąjungos piliečiai tik laimės.

 
  
MPphoto
 

  Saïd El Khadraoui, pranešėjas.(NL) Pone pirmininke, dėkoju jums visiems už išreikštą paramą ir komentarus, neišskiriant ir tų, kurie šiam pranešimui nepritarė. Transporto sektorius yra svarbus mūsų ekonomikai. Vis dėlto, dėl jo atsiranda ir sąnaudų: ne tik infrastruktūros sąnaudų, bet ir kitų sąnaudų, pvz., susijusių su kietosiomis dalelėmis ore, triukšmu, eismo srautais ir pan.

Šia persvarstyta direktyva galiausiai sukursime Europos sistemą, pagal kurią valstybėms narėms bus suteikta galimybė bent iš dalies atgauti sąnaudas iš tų subjektų, dėl kurių tos sąnaudos kilo. Kartu valstybės narės taip galės gauti išteklių, kuriuos galėtų pakartotinai investuoti į transporto sektorių siekiant padaryti jį tvaresnį ir taip sumažinti šias išorines sąnaudas. Tada galėsime užtikrinti visuomenei geresnes gyvenimo sąlygas, padidinti sektoriaus veiksmingumą ir prisidėti prie vienodų sąlygų įvairių rūšių transportui kūrimo, kad suteiktume ir didesnes galimybes geležinkelių ir vidaus vandenų transportui.

Dar įžanginėje kalboje pabrėžiau, kaip sunku buvo pasiekti šį kompromisą. Be to, Komisijos baltojoje knygoje nustatytas tikslas iki 2020 m. pasiekti privalomą išorinių sąnaudų internalizavimą. Per pastaruosius keletą metų šie pažadai įžiebė ne vieną diskusiją.

Tikiuosi, jog šiame plenariniame posėdyje sulauksime pakankamos paramos, kad galėtume tęsti ir parodyti, jog Europa taip pat gali priimti sprendimus, kurie naudingi mūsų piliečiams. Antra, tikiuosi, kad kai kurios valstybės nuo šiol iš tikrųjų galės pasinaudoti naujomis galimybėmis ir, pasiekusios gerų rezultatų, paskatins prisijungti ir kitas valstybes nares. Taip sukursime didesnę paramos bazę, kad galėtume daryti dar didesnę pažangą. Taigi šia direktyva Komisijai užduodama labai daug darbo. Per ateinančius metus reikia išnagrinėti kitų išorinių sąnaudų internalizavimo, privalomo internalizavimo ir kitų transporto priemonių rūšių įtraukimo klausimus. Tačiau šis darbas dar ateityje. Visų pirma privalome žengti šį žingsnį.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu.(PL) Manau, labai svarbu, kad šiandien per antrąjį svarstymą baigėme direktyvos dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo – Eurovinjetės direktyvos – parengimo darbus. Pagrindinė ir svarbiausia nuostata yra ta, kuria nustatomas principas „teršėjas moka“, pagal kurį sunkiasvorių krovinių transporto priemonės, kurios labiau teršia aplinką ir kelia didesnį triukšmą nei tos, kurių varikliai atitinka Euro V ir Euro VI standartus, privalės mokėti rinkliavas už naudojimąsi kelių infrastruktūra. Be to, suteikta galimybė taikyti didesnį rinkliavos tarifą toms transporto priemonėms, kurios važiuoja didžiausių spūsčių (grūsčių keliuose) valandomis, tačiau nustatyta daugiausia penkios valandos per dieną. Manau, šiuo sprendimu bus sėkmingai skatinama vengti naudotis kai kuriomis kelių atkarpomis didžiausių spūsčių valandomis. Be to, valstybės narės galės nurodyti, kam bus panaudojamos iš šių rinkliavų gautos pajamos, tačiau bent 15 proc. šių pajamų turės būti skirta TEN-T projektams finansuoti, kad būtų padidintas transporto tvarumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu.(ET) Džiaugiuosi galėdama pažymėti, kad galiausiai per antrąjį svarstymą priimta Eurovinjetės direktyva. Šiame pranešime įtvirtinta pagrindinė frazė „teršėjas moka“, kuri reiškia, kad pasikeitus kelių transporto rinkliavų taisyklėms, galėsime įtraukti realias sunkvežimių keliamos oro ir akustinės taršos sąnaudas į mokesčius ir rinkliavas, kuriais apmokestinamos sunkiasvorių krovinių transporto priemonės už naudojimąsi greitkeliais. Be to, direktyvoje nustatyta, kad taip surinktos lėšos turėtų būti panaudojamos veiksmingiau ir aplinkai nekenksmingoms transporto sistemoms finansuoti. Kartu, 15 proc. surinktų mokesčių privalo būti investuojama į Transeuropinio transporto tinklus: ne tik į kelių, bet ir į geležinkelių ir vidaus vandenų transportą.

Nors ši direktyva bus taikoma visoms transporto priemonėms, sveriančioms daugiau nei 3,5 t, manau, kad ši nuostata yra pernelyg griežta, nes tokios transporto priemonės daugiausia eksploatuojamos regioniniu mastu, todėl tai neturėtų būti reguliuojama Europos lygmeniu. Kartu valstybei narei suteikta teisė taikyti išimtį transporto priemonėms, sveriančioms mažiau nei 12 t, ir tikiuosi, kad Estija pasinaudos šia galimybe.

Aptariant padėtį Estijoje, manau, šia direktyva bus pakeista susidariusi padėtis, kai mūsų sunkvežimiai moka kitose šalyse, o transporto priemonės iš kitų šalių nemoka už naudojimąsi mūsų keliais. Tikiuosi, kad vyriausybė atsisakys tokio nevienodo požiūrio ir sudarys visiems vienodas sąlygas. Direktyvoje taip pat numatytos paskatos parkui atnaujinti: juo naujesnė ir mažiau teršianti transporto priemonė, tuo mažesnius mokesčius už ją reikės mokėti. Tai pareikalaus didelių transporto įmonių investicijų, kurios iš tikrųjų ganėtinai greitai atsipirks, nes reikės mokėti mažesnius kelių mokesčius ir bus sunaudojama mažiau kuro.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Persvarstyti Eurovinjetės direktyvą buvo būtina siekiant veiksmingiau integruoti kelių transporto priemonių keliamos taršos sąnaudas. Nuo šiol tai bus įmanoma, nes sudarytos galimybės valstybėms narėms nustatyti rinkliavos mokesčius sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms, atsižvelgiant į oro ir akustinę taršą ir grūstis keliuose tam tikrais maršrutais.

Tokiuose regionuose, kaip regionas, kuriame gyvenu ir kuriame tarptautinės krovinių transporto priemonės užkemša kelius per Alpes, tai ilgai laukta priemonė.

Šis persvarstymas taip pat yra pirmas žingsnis atkuriant sąžiningą konkurenciją tarp Europos vežėjų keliais, nes kai kurios valstybės narės, pvz., Prancūzija ir Vokietija, jau taiko principą „teršėjas moka“ ir pageidauja, kad ES pradėtų taikyti jį visose kitose šalyse.

Šiuo metu svarbiausia, kad iš Eurovinjetės gautos pajamos iš tikrųjų būtų skiriamos infrastruktūros gerinimo, taršos mažinimo ir aplinkos apsaugos, projektams finansuoti.

Todėl palankiai vertinu valstybių narių įsipareigojimą dalį šių pajamų skirti TEN-T, svarbiausiam projektui, kuriuo siekiama užtikrinti teritorinę Europos sanglaudą ir pagerinti susisiekimą tokiuose regionuose, pvz., Alpėse, kuriuose infrastruktūra nėra pakankama, kad būtų galima pereiti nuo kelių transporto prie kitų transporto rūšių.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungai reikia suderintų gairių, pagal kurias valstybės narės galėtų apmokestinti išorines sąnaudas, prie kurių susidarymo prisideda transporto sektorius. Tačiau privalome neužmiršti, kad transporto įmonės, ypač krizės laikotarpiu, negalės sau leisti sparčiai pertvarkyti savo parkų ir įsigyti Euro V ir Euro VI standartus atitinkančių transporto priemonių. Todėl negalime vežėjų bausti už išorinius veiksnius, kuriems jie negali turėti įtakos. Manau, reikia pasistengti kuo ilgiau pratęsti laikotarpį, per kurį bus taikomos paskatos naudoti ekologiškai švariausias transporto priemones. Transporto įmonėms, investuojančioms į išmetamuosius teršalus mažinančias technologijas, turi būti suteikta teisė į atitinkamą laikotarpį, per kurį jų investicijos būtų garantuojamos ir per kurį jos turėtų mokėti mažiausius mokesčius arba jų iš viso nemokėti.

Galiausiai, labai dažnai Parlamente pabrėžiame, kad svarbiausia – žmonės. Todėl nepamirškime, kad Europos Sąjungos transporto sektoriuje susidaro ne tik pernelyg didelis triukšmas ar išmetamas pernelyg didelis CO2 kiekis, o, visų pirma, sukuriama šimtai tūkstančių darbo vietų ir didelė BVP dalis daugelyje valstybių narių.

 
  
  

(Posėdis trumpam sustabdytas.)

 
  
  

PIRMININKAVO: J. BUZEK
Pirmininkas

 

8. Balsuoti skirtas laikas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – balsavimas.

(Balsavimo rezultatus ir kitą informaciją apie balsavimą žr. protokole)

 

8.1. Audito Rūmų nario skyrimas (H.G.Wessberg, Švedija) (A7-0190/2011 - Inés Ayala Sender) (balsavimas)

8.2. Prašymas atšaukti Europos Parlamento narės Agnes Hankiss imunitetą (A7-0196/2011 - Diana Wallis) (balsavimas)

8.3. Tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymas (A7-0156/2011 - Jan Zahradil) (balsavimas)
 

- Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 

  Jan Zahradil, pranešėjas. – Pone Pirmininke, tiesiog trumpai pasakysiu, kad man buvo didelė garbė būti pranešėju, kai turėjome galimybę panaikinti teisės aktą, o ne jį patvirtinti. Tai yra nereikalingas teisės aktas. Manau, kad jis puikiai dera su mūsų ilgalaikiu tikslu – geriau leisti teisės aktus ir geriau reguliuoti, todėl galiu tik jums visiems rekomenduoti pritarti šiam panaikinimui. Noriu iš anksto padėkoti jums už tai.

 

8.4. Kroatijos dalyvavimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje (A7-0186/2011 - Debora Serracchiani) (balsavimas)

8.5. Reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimas (A7-0077/2011 - Sophie Auconie) (balsavimas)
 

- Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 

  Sophie Auconie, pranešėja.(FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, kaip pranešėja, sutariančios frakcijos vardu raginu atidėti balsavimą dėl dviejų pranešimų dėl lėšų vežimo. Kalbu apie dabar mūsų svarstomą pranešimą ir pranešimą A7-0076/2011, kuris po šio pranešimo bus penktas punktas, dėl kurio bus balsuojama.

Šis atidėjimas pateisinamas procedūrinėmis priežastimis ir yra skirtas užtikrinti kuo geresnį bendradarbiavimą su Komisija ir Taryba. Todėl jus visus kviečiu balsuoti už balsavimo dėl šio pranešimo ir pranešimo, dėl kurio bus balsuojama po penkių punktų, atidėjimą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Dabar paprašysiu padaryti du pranešimus. Paprašysiu, kad pranešimą padarytų asmuo, kuris norėtų pritarti šiam pasiūlymui. Ponia S. Bowles, žodis jums.

 
  
MPphoto
 

  Sharon Bowles , Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkė. – Pone Pirmininke, norėčiau paaiškinti, kad komitete buvo paprašyta balsavimą atidėti, nes mūsų atžvilgiu buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Konstatuojamoji dalis, dėl kurios susitarta per rašytinę trišalio dialogo procedūrą, – ir dėl kurios dėl to negali kilti jokių abejonių, – buvo išbraukta COREPER (Nuolatinių atstovų komitete). Mums taip pat buvo pasakyta, kad Komisijos teisės tarnybos nepritars tekstui, kuris nevisiškai atitinka bendrą supratimą, nors bendras supratimas ir nėra teisiškai privalomas.

Jokiu būdu negalime sutikti su šiuo vienašališku pakeitimu kaip precedentu, todėl nebalsuosime, kol klausimas bus išspręstas. Negalime leisti tarpinstitucinių susitarimų, bendro supratimo ar dar ko nors, kuo būtų ribojamos šio Parlamento galios, mums suteiktos Sutartimi, todėl negalime leisti, kad šis tekstas būtų toliau nagrinėjamas. Prieš žengdami į priekį taip pat turime aiškiai suprasti, kad tai negali pasikartoti.

 
  
MPphoto
 

  Francesco Enrico Speroni (EFD).(IT) Pone Pirmininke, nesu prieš patį pasiūlymą, tačiau dėl to, kad pirmadienio popietę patvirtiname visos savaitės darbų programą, stebiuosi, kodėl šis pasiūlymas dėl atidėjimo buvo pateiktas ne vakar, o tik dabar, prieš pat balsavimą.

 
  
 

(Parlamentas sutiko atidėti balsavimą dėl dviejų pranešimų)

 

8.6. Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomosios transporto programos (A7-0084/2011 - Silvia-Adriana Ţicău) (balsavimas)

8.7. Tarptautiniai oro susisiekimo susitarimai pagal Lisabonos sutartį (A7-0079/2011 - Brian Simpson) (balsavimas)

8.8. Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas (A7-0171/2011 - Saïd El Khadraoui) (balsavimas)

8.9. Europos aplinkos ekonominės sąskaitos (A7-0330/2010 - Jo Leinen) (balsavimas)

8.10. ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji programa (A7-0160/2011 - Jean-Pierre Audy) (balsavimas)
 

- Prieš balsavimą dėl 47 dalies:

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal (ECR).(PL) Pone Pirmininke, sekretoriatą informavau, kad norėčiau pateikti žodinį pakeitimą, kuris būtų pagrindas išbraukti 27 dalį, nes joje yra neteisingos informacijos apie svarbų mokslinį projektą INDECT. Norėčiau šį Parlamentą informuoti, kad šiam projektui pritarė etinio vertinimo organas. Jo vertinimas buvo atliktas 2011 m. kovo 15 d. Briuselyje, dalyvaujant Austrijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės specialistams. Šio projekto veiklos etinio audito rezultatai buvo teigiami ir tai buvo pripažinta. Nebuvo nustatyta jokių problemų, susijusių su etiniais šio projekto aspektais. Nuo pat pradžių Europos Komisija nuolat stebėjo šio pranešimo etinius aspektus. Noriu tai pabrėžti ir paprašyti šio Parlamento pasirūpinti, kad mūsų pranešime nebūtų informacijos, kuri iš tikrųjų neturi pagrindo. Tai yra labai svarbus Krokuvos AGH mokslo ir technologijų universiteto bei keleto Europos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo institutų vykdomas mokslinių tyrimų projektas.

 
  
 

(Pakeitimas žodžiu buvo atmestas)

Dėl evakuacijos pratybų balsuoti skirtas laikas sustabdytas 12.15 val.

 
  
  

PIRMININKAVO: S. LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

 

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Inés Ayala Sender (A7-0190/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Visų pirma siūlomas kandidatas turi politinės patirties, taip pat auditavimo ir finansinės patirties, nors pastaroji galbūt nėra tokia didelė, kokios būtų galima tikėtis. Balsuoju už šį kandidatą, tačiau manau, kad reikia geriau apsvarstyti, kokią kvalifikaciją privalo turėti Audito Rūmų nariai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Pritariau siūlomai H. G. Wessbergo kandidatūrai į Audito Rūmų narius, nes jis daugiau negu 30 metų dirbo darbą, susijusį su Švedijos valstybinių institucijų valdymu aukščiausiuoju lygmeniu ir vadovavimu privačioms įmonėms. Didelę savo karjeros dalį skyrė siekiui pagerinti sąlygas Švedijos privačioms įmonėms – vadovavo organizacijoms, kurios visuomeniniame gyvenime atstovauja pramonės įmonių interesams. Tiek kaip politikas, tiek kaip valstybės tarnautojas yra įgijęs ir didelę darbo valstybės tarnyboje patirtį. Jis ėjo nepriklausomos vyriausybinės agentūros Švedijos įmonių registracijos biuro generalinio direktoriaus pareigas ir kelis kartus yra dirbęs valstybės sekretoriumi. Todėl ir esu įsitikinusi, kad jis turi šioms pareigoms eiti reikalingas savybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Iš H. G. Wessbergo pateikto gyvenimo aprašymo dėl jo skyrimo Audito Rūmų nariu matyti, kad jo įgūdžiai ir patirtis tikrai atitinka šioms pareigoms eiti reikalingus techninius ir mokslinius standartus. Visų pirma dėl H. G. Wessbergo įsipareigojimo privačiojo sektoriaus verslo struktūrai jo kandidatūra ypač tinka ES teisės ir konkrečių tiek rinkos, tiek Europos žmonių poreikių pusiausvyrai užtikrinti. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl Europos Parlamento sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Balsavau už Švedijos siūlomą H. G. Wessbergo kandidatūrą tapti Audito Rūmų nariu ir pakeisti L. Heikensteną. Kai 2011 m. gegužės 24 d. H. G. Wessberg dalyvavo Biudžeto kontrolės komitete vykusiame pokalbyje, Parlamento nariai gyrė jo ankstesnės veiklos rezultatus, pasiektus ir privačiajame, ir viešajame sektoriuje. Jeigu bus paskirtas, H. G. Wessberg eitų pareigas iki Švedijos įgaliojimų pabaigos, t. y. iki 2012 m. kovo mėn., o paskui galėtų būti perrinktas kitai šešerių metų kadencijai. Linkiu jam visokeriopos sėkmės einant savo naujas pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Linkiu H. G. Wessbergui visokeriopos sėkmės einant svarbias pareigas, kurioms jis buvo pasirinktas, ir esu įsitikinęs, kad jis visiškai atsidavęs ir kompetentingai vykdys pareigas, į kurias dabar buvo paskirtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Kaip tikėtasi, dėl Švedijos kandidato į Audito Rūmų narius klausymo problemų nebuvo. Kaip paaiškėjo per balsavimą, galutinis rezultatas buvo minimaliai palankus kandidatui. Jis turėjo darbo ministerijose, taip pat darbo privačiajame sektoriuje patirties. Be to, jis dirbo gynybos sektoriuje, aukštu lygmeniu tvarkė finansus ir biudžetus, taip pat buvo Švedijos narystės ES šalininkas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsuodamas parėmiau siūlomą H. G. Wessbergo kandidatūrą tapti Audito Rūmų nariu. H. G. Wessberg pakeis L. Heikensteną, kuris išėjo iš šio darbo siekdamas tapti Nobelio fondo vykdomuoju direktoriumi. H. G. Wessberg savo pareigas pradės eiti Ministrų Tarybai, numatytai 2011 m. birželio 10 d., penktadienį, jį oficialiai paskyrus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Audito Rūmai – tai institucija, kuri tikrina Europos Sąjungos pajamas ir išlaidas, siekdama patikrinti jų teisėtumą ir ar gerai valdomi finansai. Jie veikia visiškai nepriklausomai. Atsižvelgiant į tai skiriant asmenis šios institucijos nariais turi būti vadovaujamasis sugebėjimų ir nepriklausomumo kriterijais. Iš Švedijos atvykęs H. G. Wessberg pateikė savo gyvenimo aprašymą, raštu užpildė klausimyną ir dalyvavo Biudžeto kontrolės komitete vykusiame pokalbyje. Jis argumentuotai pagrindė savo skyrimą į Audito Rūmus ir nurodė, kad galėtų sumaniai ir nepriklausomai atlikti savo pareigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0103/2011), atsižvelgdamas į tai, kad savo 2011 m. gegužės 24 d. posėdyje Biudžeto kontrolės komitetas išklausė Tarybos siūlomą kandidatą į Audito Rūmų narius, atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį ir atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0190/2011);

kadangi H. G. Wessbergo kandidatūra atitinka Sutarties dėl ES veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

teikia teigiamą nuomonę dėl pasiūlymo skirti H. G. Wessbergą Audito Rūmų nariu; paveda pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti Audito Rūmams bei kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

Balsavau prieš, nes manau, kad siūlomoms pareigoms galima rasti profesiniu požiūriu tinkamesnį asmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl siūlomos H. G. Wessbergo kandidatūros į Audito Rūmų narius. Priimdama sprendimą dėl šio pasirinkimo rėmiausi visais pateiktais duomenimis, įskaitant prie šio pranešimo pridėtus jo atsakymus į kandidatams į Audito Rūmų narius pateikiamą klausimyną, nes iš jų matyti, kad kandidatūra atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir būtinybę Audito Rūmų nariams būti visiškai nepriklausomiems. Todėl pritariu siūlomai H. G. Wessbergo kandidatūrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Audito Rūmams gali būti naudinga H. G. Wessbergo institucijų finansų valdymo patirtis. Šis kandidatas atitinka Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o iš jo gyvenimo aprašymo matyti, kad jis valstybinėse institucijose ir privačiose įmonėse ėjo aukštas finansų valdymo ir biudžeto kontrolės pareigas. Iš kandidato atsakymų į klausimyną matyti, kad jis rimtas ir labai motyvuotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Man buvo malonu palaikyti Švedijos kandidatą į Audito Rūmų narius.

 
  
  

Pranešimas: Diana Wallis (A7-0196/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinimai pateikti dar 2004 m., o tai reiškia, jog jie buvo pateikti prieš Á. Hankiss tampant šio Parlamento nare, balsuoju už jos Parlamento narės imuniteto atšaukimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Pritariu pranešėjos rekomendacijai svarstomu atveju atšaukti Á. Hankiss imunitetą. Jos nagrinėjama byla buvo iškelta dėl dar 2004 m. įvykusio incidento, kai ji dar nebuvo Europos Parlamento narė. Todėl akivaizdu, kad negali būti taikomos Darbo tvarkos taisyklės, susijusios su Parlamento nario imunitetu ir privilegija, taigi jos imuniteto atšaukimas atitinka taisykles, pagal kurias reglamentuojami instituciniai ir teisiniai šio Parlamento reikalai.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Budos centrinis apygardos teismas (Budapeštas) prašo Europos Parlamento panaikinti Parlamento narės Á. Hankiss imunitetą dėl perduotos nagrinėti iš naujo baudžiamosios bylos. Privati kaltintoja apkaltino Á. Hankiss, kad ji tariamai nusikalto viešai įžeidusi garbę ir ypač paniekinusi mirusio asmens, kaltintojos tėvo, atminimą. Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais ir laikydamasi Teisės reikalų komiteto darbo tvarkos taisyklių manau, kad šiuo atveju būtų tikslinga atšaukti imunitetą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) D. Wallis teigia, kad Europos Parlamentas savo narių imuniteto atšaukimo klausimu visada taiko tuos pačius principus. Tai ciniškas melas. Su manimi susijusiu atveju 2010 m. Teisingumo Teismas nusprendė, kad Parlamentas pažeidė mano, kaip Parlamento nario, teises – praėjusį mėnesį jis jas vėl pažeidė lygiai tokiu pat pagrindu!

Jai sakyti, kad Parlamento nario imunitetas turėtų būti atšauktas, nes pastabos, dėl kurių ji yra kritikuojama, nesusijusios su jos parlamentine veikla, teisiniu požiūriu reiškia sakyti visišką nesąmonę. Jeigu taip būtų buvę, teisiniai veiksmai nebūtų įmanomi! Tai yra dabartinio 8 straipsnio pagrindas. Iš esmės 9 straipsnis taikomas veiklai, nepriklausančiai šio Parlamento kompetencijai! Dabar Parlamentas išsaugo arba atšaukia imunitetą priklausomai nuo atmosferos: vienu atveju jis jį atšaukia dėl politinių pažiūrų, tačiau kitu atveju jį išsaugo dėl tariamo mokesčių vengimo, jį vertindamas kaip fumus persecutionis pavyzdį. Kadangi esu stipriau prisirišęs prie žodžio laisvės nei šio Parlamento pseudodemokratai, nuolat atsisakysiu atšaukti vieno iš savo bet kurios frakcijos kolegų Parlamento narių imunitetą dėl to, kad išreiškė savo nuomonę, kad ir kiek ji skirtųsi nuo mano nuomonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Atsakingas komitetas rekomenduoja atšaukti parlamentinį imunitetą (vienbalsiai), nes Budos centrinis apygardos teismas (Budapeštas) prašo Europos Parlamento panaikinti EP narės Ágnes Hankiss imunitetą dėl baudžiamosios bylos, kuri 2009 m. lapkričio 12 d. Vengrijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo perduota nagrinėti iš naujo. Privati kaltintoja kaltina Ágnes Hankiss viešu garbės įžeidimu (Vengrijos baudžiamojo kodekso 179 straipsnis) ir ypač mirusiojo asmens, kaltintojos tėvo, atminimo paniekinimu (Vengrijos baudžiamojo kodekso 181 straipsnis) dėl 2004 m. sausio 23 d. laidoje „Péntek 8 mondatvadász“ padaryto pareiškimo. 2009 m. lapkričio 12 d. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad iš tiesų buvo pažeistos materialinės baudžiamosios teisės normos ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Budos centriniame apygardos teisme. Pastarasis teismas turi iš naujo išnagrinėti bylą, atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo nutartyje patektus argumentus. Budos centrinis apygardos teismas pradėjo iš naujo nagrinėti bylą 2010 m. kovo 31 d. Tą pačią dieną procesas buvo sustabdytas, nes Ágnes Hankiss, kaip Europos Parlamento narė, turi parlamentinį imunitetą. Atitinkamą prašymą dėl imuniteto atšaukimo teismas pateikė 2010 m. liepos 6 d.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šmeižtu kaltinamos Parlamento narės Á. Hankiss imuniteto atšaukimą. Á. Hankiss imunitetas buvo panaikintas dėl to, kad svarstomi įvykiai įvyko 2004 m. prieš ją išrenkant į Europos Parlamentą (2009 m. liepos mėn.), ir dėl to, kad byla nesusijusi su jos, kaip Parlamento narės, veikla.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Parlamento nario imunitetas įprastoms baudžiamosioms byloms netaikomas. Á. Hankiss gali būti teisiama nekylant abejonių dėl jos parlamentinės veiklos. Balsavau už jos imuniteto atšaukimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Kadangi Á. Hankiss pagal Vengrijos baudžiamojo kodekso 181 straipsnį kaltinama tariamu šmeižtu dėl 2004 m. sausio 23 d. laidoje padaryto pareiškimo, balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Per 2010 m. rugsėjo 6 d. posėdį Pirmininkas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalimi, pranešė, kad jis gavo 2010 m. liepos 6 d. Budapešto centrinio apygardos teismo laišką, kuriame prašoma atšaukti Parlamento narės Ágnes Hankiss imunitetą. Pagal tą patį straipsnį Pirmininkas perdavė prašymą Teisės reikalų komitetui. Šiame Teisės reikalų komiteto pranešime, dėl kurio balsuota vienbalsiai, daroma išvada, kad ši byla nesusijusi su politine Á. Hankiss, kaip šio Parlamento narės, veikla. Ši byla iš tikrųjų susijusi su pareiškimu, padarytu 2004 m., kai ji dar nebuvo išrinkta šio Parlamento nare. Pranešėja taip pat neaptiko jokių fumus persecutionis prielaidos įrodymų: t. y. pakankamai rimtų ir tikslių įtarimų, kad ieškinys buvo pateiktas siekiant pakenkti Parlamento narės politinei reputacijai. Todėl pritariau Teisės reikalų komiteto pasiūlymui ir balsavau už Parlamento narės Á. Hankiss imuniteto atšaukimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) 2010 m. liepos 6 d. Budos centrinis apygardos teismas (Budapeštas) atsiuntė prašymą panaikinti Á. Hankiss imunitetą dėl baudžiamosios bylos, kuri 2009 m. Vengrijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo perduota nagrinėti iš naujo. Po laidoje padaryto pareiškimo 2004 m. sausio 23 d. Á. Hankiss buvo apkaltinta tariamu viešu garbės įžeidimu ir ypač mirusio asmens atminimo paniekinimu.

2009 m. kovo 25 d., nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka Budapešto municipalinis teismas Á. Hankiss išteisino dėl kaltinimų, tačiau 2009 m. lapkričio 12 d. Vengrijos Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo Budos centriniame apygardos teisme. 2010 m. kovo 31 d. byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo, tačiau tą pačią dieną nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl Parlamento narės Á. Hankiss imuniteto. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad byla nesusijusi su politine Á. Hankiss, kaip Parlamento narės, veikla, nes ji susijusi su pareiškimu, padarytu tada, kai ji dar nebuvo išrinkta Parlamento nare, balsavau už jos Parlamento nario imuniteto atšaukimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už. Ši byla susijusi su kaltinimu šmeižtu, kuris susijęs ne su Á. Hankiss, kaip Parlamento narės, veikla, o su 2004 m. pareiškimu, kuris buvo padarytas tada, kai ji dar nebuvo išrinkta Parlamento nare. Pranešėja taip pat neaptiko jokių fumus persecutionis prielaidos įrodymų.

 
  
  

Pranešimas: Jan Zahradil (A7-0156/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už šį pranešimą, nes į jį įtrauktas Komisijos tikslas supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę teisinę aplinką, visų pirma supaprastinant muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tekstilės gaminių importuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu.(IT) Reglamentas (EEB) Nr. 1541/98 ir Reglamentas (EEB) Nr. 3030/93, kurie iš pradžių buvo priimti siekiant tekstilės sektoriuje įgyvendinti politikos priemones, dabar tapo atgyvenusiomis priemonėmis, kuriomis varžoma laisvoji rinka ir kurios yra prastai pritaikytos naujoje reguliavimo aplinkoje vykstantiems pokyčiams.

Dar visai neseniai galiojo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalių narių kilmės importo kiekybiniai apribojimai kartu su specialiomis apsaugos nuostatomis, taikomomis iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamiems tekstilės gaminiams. Šie apribojimai buvo panaikinti 2005 m. nustojus galioti PPO sutarčiai, o 2008 m. buvo panaikintos ir Kinijai taikomos nuostatos. Todėl iki šiol vienintelis veiksmingas būdas išvengti rinkos iškreipimo ir toliau kontroliuoti tekstilės importą – tokiam importui taikyti tikrinimo procedūrą, pagal kurią reikalaujama nurodyti kilmės šalį. Tokia nuoroda iš esmės yra įtraukta į pasiūlymą dėl reglamento dėl kilmės žymėjimo „made in“, kuris šiame Parlamente buvo patvirtintas 2010 m. spalio 21 d. ir kuriame nustatomas kontrolės mechanizmas ir siekiama supaprastinti galiojančius teisės aktus, siekiant sukurti įmonėms bei vartotojų apsaugai palankesnę ir aiškesnę teisinę aplinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1541/98 dėl tam tikrų tekstilės gaminių, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje ir išleidžiamų į laisvą apyvartą Bendrijoje, kilmės įrodymo ir dėl tokio įrodymo pripažinimo sąlygų ir kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių. Pasaulio prekybos organizacijai 2005 m. panaikinus šalių narių kilmės importo apribojimus, Europos Sąjunga taip pat turi supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę aplinką, visų pirma supaprastinant muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikri tekstilės produktų importuotojai, kurių gaminiai išleidžiami į laisvą apyvartą Bendrijoje. Manau, kad minimi pakeitimai užtikrins importui taikomų taisyklių vienodumą ir suderins tekstilės importui taikomas taisykles su kitiems pramonės gaminiams taikomomis taisyklėmis, kas turėtų sustiprinti bendrą šios srities teisės aktų nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Pritariau J. Zahradilio pranešimui, nes manau, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 1541/98 dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo tikslas buvo pasiektas. 1998 m. Tarybos reglamente nustatytos tekstilės gaminių importo kontrolės priemonės ir taip sudarytos sąlygos įgyvendinti PPO sutartį. 2005 m. nustojus galioti PPO sutarčiai ir 2008 m. – specialioms apsaugos priemonėms, Tarybos reglamento tikslas buvo pasiektas, nors juo nustatytas importo ribojimo priemones galima valdyti taikant kitas priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Nors teisės aktų supaprastinimo požiūriu šių reglamentų panaikinimas gali atrodyti teigiamas ir palankiai vertintinas žingsnis, kita vertus, jis reikštų, kad mūsų tekstilės pramonė netenka vis dar galiojančių gynybos nuo nesąžiningos tokių šalių kaip Kinija konkurencijos formų.

Neatrodo, jog pasiteisins pranešėjo argumentai, kad būsimas teisės aktas dėl kilmės žymėjimo „made in“ ir naujos Pasaulio prekybos organizacijos sutartys netrukus taps tinkamais mūsų pramonės gynimo problemos sprendimais: vis dar laukiame, kada Taryba reaguos kilmės žymėjimo klausimu, tačiau neatrodo, kad ji turi bent kokį norą patvirtinti reglamentą, kurį praėjusį rudenį šis Parlamentas patvirtino didžiąja balsu dauguma. Tikrai atrodytų, kad prieš mums naikinant senus teisės aktus būtų išmintingiau palaukti, kol bus aiški teisinė sistema, pagal kurią būtų reglamentuojamas būsimas tam tikrų tekstilės gaminių importas iš Tolimųjų Rytų. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes jo pagrindinis tikslas yra panaikinti šiuo metu galiojantį ES reglamentą, nustatantį papildomus reikalavimus įrodant importuojamų į ES tekstilės produktų kilmę ir taip supaprastinti galiojančius teisės aktus ir sudaryti verslui palankesnę bei aiškesnę aplinką. Iki Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) 2008 m. panaikinant suvaržymus tekstilės gaminių importui iš Kinijos, ES iš tiesų buvo reikalingas teisinis instrumentas, kuriuo remiantis būtų galima sureguliuoti prekybą su trečiosiomis šalimis ir taip apsaugoti ES vidaus rinką ir jos gamintojus. Tačiau šiuo metu tokios sudėtingos administracinės procedūros nebėra proporcingos, juolab, kad kitas ES reglamentas nustato pareigą muitinės dokumentuose nurodyti produkto kilmės šalį prieš paleidžiant jį laisvai cirkuliuoti ES rinkoje, o taip pat ES šiuo metu yra stiprinama vartotojų apsauga didinant jiems pateikiamos informacijos kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Esu už Tarybos reglamento dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo panaikinimą, nes manau, kad reikia stengtis supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant įmonėms sukurti aiškesnę teisinę aplinką. Tačiau norėčiau pridurti, kad manau, jog svarbu išsaugoti alternatyvius tokių produktų importo į ES kontrolės mechanizmus, kad būtų galima išvengti rinkos iškraipymo dėl tokio importo didėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Iš esmės esu už mažesnį biurokratizmą ir administravimo supaprastinimą. Kai kalbama apie anachronizmų problemos sprendimą, esu visiškai už tai. Taip yra ir šiuo atveju. Tiesą sakant, nereikalingos administracinės naštos buvimas, kaip buvo ir tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymų atvejais, kai nebuvo kiekybinių šių gaminių importo į Europą apribojimų, arba tais atvejais, kai buvo būtina pateikti importo leidimą, tik kliudė lengvam tarptautinės prekybos srautų judėjimui, kuris yra mūsų tikslas. Kita vertus, nors tai nėra tiesiogiai susiję su šia priemone, taip pat norėčiau pabrėžti, kad svarbu išlaikyti status quo dabartinių Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių atžvilgiu, ypač kai jos susijusios su pasauline tekstilės gaminių ir drabužių rinka, labai konkrečiai – su tekstilės gaminių ir drabužių importo į ES taisyklių pakeitimais, atliekamais didelio įvairių valstybių narių ekonomikos nuosmukio metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Komisijos pasiūlymu prisidedama prie pernelyg didelės administracinės naštos ir papildomų išlaidų mažinimo įmonėms labiau suvienodinant tam tikrų gaminių importo taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Tarybos reglamento (EB) Nr. 1541/98 panaikinimu siekiama panaikinti importuotojams tenkančią prievolę pateikti tam tikrų gaminių kilmės įrodymus. Kadangi šiuos gaminius galima laisvai importuoti, akivaizdžiai nebūtina įrodyti jų kilmės, tačiau dar yra tam tikrų abejonių dėl šios palengvinimo priemonės. Negaliu nepabrėžti, kad reikia užtikrinti Europoje parduodamų produktų kokybę ir garantuoti saugumą tiems, kurie juos vartoja. Be paprasčiausio ne iš Europos Sąjungos šalių įvežamų tekstilės gaminių kilmės žinojimo, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos standartų ir kad būtų neleidžiama žaliavoms ir perdirtiems produktams patekti į Europos Sąjunga ir juos joje pardavinėti nesilaikant būtinųjų sąlygų. Taip pat manau, kad išsiaiškinti tekstilės gaminiams gaminti naudojamų produktų tipą yra svarbiau nei nustatyti, ar juos gaminant laikomasi konkurencijos taisyklių ir paisoma darbininkų orumo bei teisių, nes atvejų, kai jos pažeidžiamos, vis daugėja. Tai turi nepageidaujamą poveikį patiems darbininkams ir Europos tekstilės sektoriaus, ypač Portugalijos, gyvybingumui, nes jis buvo priverstas konkuruoti su gamintojais, kurie sistemingai nesilaiko tokių taisyklių ir teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas susijęs su pasiūlymu dėl Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1541/98 dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo ir dėl tokio įrodymo pripažinimo sąlygų ir kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių. Dėl pakeitimų, dabar įtrauktų į reguliavimo aplinką, ypač padidėjus importui iš Kinijos Liaudies Respublikos, prekybos politikos priemones galima tobulinti diegiant tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių kontrolės priemones. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad, gerokai patobulinus vartotojams teikiamą informaciją, visų valstybių narių piliečiai galės rinktis remdamiesi informacija ir atsakingai, taip pat jie galės rinktis ES gaminamus produktus.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiuo pranešimu patvirtintu Komisijos pasiūlymu siekiama supaprastinti muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikrų tekstilės gaminių, išleidžiamų į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje, importuotojai. Šiuo tikslu jame siūloma panaikinti tam tikrų trečiųjų šalių kilmės tekstilės gaminių ir tekstilės prekių kilmės įrodymų pripažinimo sąlygas. Jame reglamentuojamų produktų sąrašas yra platus ir į jį įeina: šilkas; vilna; kitas augalinės kilmės tekstilės pluoštas; sintetinės arba dirbtinės gijos; veltinis ir neaustinės medžiagos; kilimai ir tekstilinės grindų dangos; specialieji audiniai, nėriniai, apmušalai ir siuviniai; megzti arba nerti vąšeliu audiniai; drabužiai ir drabužių priedai; daugelis kitų gaminių. Panaikinus kiekybinius importo apribojimus ir specialiąsias apsaugos nuostatas, tokiose šalyse kaip Portugalija tarptautinės prekybos tekstilės gaminiais pasekmės tapo puikiausiai žinomos.

Šiuo pasiūlymu, atitinkančiu ankstesnes priemones, siekiama dar palengvinti pagrindinių Europos importuotojų, kurie yra jos pagrindiniai paramos gavėjai, gyvenimą, nes jie galės gauti žaliavas ir pigius gatavus produktus, nors ir bus aukojama nacionalinė pramonė ir tūkstančiai darbo vietų. Senas pageidavimas, kad būtų žymima kilmės šalis ir būtų pateikiama informacija apie įvairių prekių kilmę, buvo atidėtas nepaisant to, kad jis jau buvo šio Parlamento rezoliucijų, paskutinė iš kurių buvo patvirtinta 2010 m., tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiuo pranešimu patvirtinamas Komisijos pasiūlymas siekiant supaprastinti muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikrų tekstilės gaminių, išleidžiamų į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje, importuotojai.

Taigi, jame siūloma panaikinti tam tikrų trečiųjų šalių kilmės tekstilės gaminių ir tekstilės prekių kilmės įrodymų pripažinimo sąlygas. Jame reglamentuojamų produktų sąrašas yra platus ir į jį įeina: šilkas; vilna; kitas augalinės kilmės tekstilės pluoštas; sintetinės arba dirbtinės gijos; veltinis ir neaustinės medžiagos; kilimai ir tekstilinės grindų dangos; specialieji audiniai, nėriniai, apmušalai ir siuviniai; megzti arba nerti vąšeliu audiniai; aprangos ir drabužių priedai.

Panaikinus kiekybinius importo apribojimus ir specialiąsias apsaugos nuostatas, tokiose šalyse kaip Portugalija tarptautinės prekybos tekstilės gaminiais pasekmės tapo puikiausiai žinomos.

Šiuo pasiūlymu, atitinkančiu ankstesnes priemones, siekiama dar palengvinti pagrindinių Europos importuotojų, kurie yra jos pagrindiniai paramos gavėjai, gyvenimą, nes jie galės gauti žaliavas ir pigius gatavus produktus, aukojant nacionalinę pramonę ir tūkstančius darbo vietų.

Senas pageidavimas, kad būtų žymima kilmės šalis ir būtų pateikiama informacija apie įvairių prekių kilmę, buvo atidėtas nepaisant to, kad jis jau buvo šio Parlamento rezoliucijų, paskutinė iš kurių buvo patvirtinta 2010 m., tikslas, dėl to apgailestaujame.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Komisija siekia, be kita ko, remti importo taisyklių suvienodinimą – tekstilės importo taisykles suderinti su kitų pramonės produktų importo taisyklėmis. Taip turėtų būti pagerinta bendra šios srities teisinės aplinkos sanglauda. Ši teisinė priemonė, kuri turi būti panaikinta, susijusi su tam tikrų trečiųjų šalių kilmės tekstilės dirbinių ir tekstilės gaminių kilmės įrodymų pripažinimo sąlygomis. Mano nuomone, tikslas turėtų būti įgyvendinti prekybos politikos priemones, kurios padėtų išvengti rinkos iškraipymo dėl staigaus importo iš tokių trečiųjų šalių, pvz., Kinijos, padidėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi Komisijos pasiūlymas panaikinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1541/98 ir iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 buvo parengtas vadovaujantis ES politiniu įsipareigojimu supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę aplinką, visų pirma, supaprastinant muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikri tekstilės produktų importuotojai, kurių gaminiai, išleidžiami į laisvą apyvartą Bendrijoje ir klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje. Be to, Komisija siekia sustiprinti importui taikomų taisyklių vienodumą, suderinant tekstilės importui taikomas taisykles su kitiems pramonės gaminiams taikomomis taisyklėmis, kas turėtų sustiprinti bendrą šios srities teisės aktų nuoseklumą. Komisijos nuomone Sąjungos taikomas labai ribotos tekstilės sektoriaus prekybos politikos priemones galima valdyti netaikant nereikalingos naštos, kuri sukuriama reikalaujant visoms importuojamoms prekėms pateikti kilmės įrodymą. Taip pat padedama išvengti rinkos iškraipymo, kurį galėtų sukelti tokių tekstilės gaminių didelio masto importas į ES, jeigu nebūtų laikomasi leistinų kvotų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kurį parengti paskatino Europos Sąjungos politikos įsipareigojimas supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę aplinką, visų pirma supaprastinant muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikrų tekstilės gaminių, išleidžiamų į laisvą apyvartą ES, importuotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Įvertinę ES politikos įsipareigojimą supaprastinti galiojančius teisės aktus, aiškiai pritarėme šiam pranešimui. Siekiame sukurti įmonėms palankesnę ir aiškesnę teisinę aplinką. Europos tekstilės sektoriaus prekybos politikos priemones galima valdyti netaikant nereikalingos naštos, kuri sukuriama reikalaujant visoms importuojamoms prekėms pateikti kilmės įrodymą. Siekdama toliau kontroliuoti importą tų tekstilės gaminių, kuriems taikomi kiekybiniai apribojimai ir kurie įvežami iš tokių šalių, kurios dar nėra Pasaulio prekybos organizacijos narės, ES šiuo metu taiko importo leidimų sistemą. O kai tai susiję su tų kategorijų gaminiais, kuriems taikomas Kombinuotosios nomenklatūros XI skirsnis ir kuriems netaikomi kiekybiniai importo apribojimai, taigi jie išleidžiami į laisvą apyvartą ES, taikoma ex post statistinės priežiūros sistema, kurią taikant stebimas poveikis ES rinkai. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad, be minėtų importo kontrolės mechanizmų, nuo 2010 m. buvo privaloma nurodyti tam tikrų trečiųjų šalių produktų kilmės šalį, siekiant vartotojus geriau informuoti apie jų kilmę. Dabar turėtume stengtis labiau suvienodinti importui taikomas taisykles, suderindami tekstilės importui taikomas taisykles su kitiems pramonės gaminiams taikomomis taisyklėmis, ir tai turėtų didinti bendrą šios srities teisės aktų nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Balsavimo rezultatais išreiškiamas suvokimas, kad žymėjimas „made in“ yra būtinas dėl rinkos skaidrumo ir dėl to, kad vartotojams būtų paaiškinta jų vartojamų produktų kilmė. Būtina stiprinti ES ekonomiką didinant ES pramonės konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Sąžininga konkurencija galės būti tik tokiu atveju, jei pasaulio ekonomika veiks pagal aiškias taisykles, taikomas gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams, kuriose taip pat bus atsižvelgta į bendrus socialinius ir aplinkos standartus. Šio pasiūlymo tikslas – esamų teisės aktų dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti tekstų kodifikavimas. Tačiau apgailestautina, kad kol kas neįmanoma kontroliuoti produkto kelio nuo jo kilmės vietos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Kadangi tai yra pranešimas dėl Komisijos pasiūlymo, kuriuo siekiama supaprastinti galiojančius teisės aktus, kad būtų sudaryta verslui palankesnė ir aiškesnė teisinė aplinka, visų pirma supaprastinus muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tekstilės produktų importuotojai, balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu.(IT) Balsavau prieš šį pranešimą, nes jis grindžiamas nepagrįstomis ir neaiškiomis ateities prielaidomis.

Viena vertus, jame laikomasi nuomonės, kad įrodyti kilmę yra netikslinga, nes jame teigiama, kad Europos Sąjunga gali apsisaugoti remdamasi ex post statistinės muitinės priežiūros sistema. Tačiau jame, pvz., nesakoma, kad „atnaujintas Bendrijos muitų kodeksas“ dar nevisiškai veikia ir kad jame vis dar yra kai kurių akivaizdžių spragų, ypač kalbant apie visišką sistemos kompiuterizavimą – labai reikalingą priemonę.

Kartu pranešime aiškiai teigiama, kad įgyvendinti C. Muscardini pranešimą dėl kilmės žymėjimo „made in“ – kuriam, be kita ko, labai pritarėme, – bus naudinga siekiant apsaugoti kilmės žymėjimą. Na, esu patenkintas, kad pranešėjas yra toks įsitikinęs, tačiau šiuo metu reglamento dėl kilmės žymėjimo dar nėra ir tikrai nežinome, ar jis bus, kada bus arba kaip bus patvirtintas.

Todėl iš esmės manau, kad šis pranešimas yra pavojingas šuolis į nežinią, kuris kaip paprastai turės rimtų pasekmių tekstilės pramonei, su kuria Europos Sąjunga, susidūrusi su visuotiniu abejingumu, toliau elgiasi netinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu.(IT) Patvirtinus J. Zahradilio pranešimą atsinaujino diskusijos dėl trečiųjų šalių produktų kilmės žymėjimo, kaip priemonės, kuria siekiama įgyvendinti prekybos politiką, kurią vykdant būtų galima užkirsti kelią rinkos sutrikimams dėl importo iš užsienio didėjimo ir sureguliuoti sudėtingą teisinę aplinką, dėl kurios šiandien mažosioms ir vidutinėms įmonėms sunku plėstis.

Todėl palankiai vertinu reglamentą, kuriuo suvienodinamos Europos tekstilės importo taisyklės, jas suderinant su kitų pramonės gaminių taisyklėmis. Tačiau neturėtume pamiršti to, kad net jei naudojame ex ante ir ex post kontrolės mechanizmus, kad įvertintume trečiųjų šalių importo poveikį Europos rinkai, Europos Sąjunga kol kas nesugebėjo patvirtinti kontrolės mechanizmo, grindžiamo tokia sąžininga ir svarbia vartotojams skirta informacija, kokia pateikiama kilmės žymėjimu. Tikiuosi, kad Taryba taip pat greitai padarys teigiamą išvadą dėl ryžtingų šio Parlamento veiksmų, kad būtų užtikrintas produktų atsekamumas ir būtų nurodyta reikiama informacija apie juos. Šiomis priemonėmis bus užtikrinama, kad žmonės turėtų tinkamų ir patikimų žinių apie rinkoje parduodamas prekes, ir jie bus priverčiami vertinti Europos gamybos unikalumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1541/98 dėl tam tikrų tekstilės gaminių, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje ir išleidžiamų į laisvą apyvartą Bendrijoje, kilmės įrodymo ir dėl tokio įrodymo pripažinimo sąlygų ir kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių. Balsavau už su išlygomis, tačiau taip pasielgiau dėl to, kad apskritai pranešimas yra teigiamas ir atitinka ES politinį įsipareigojimą supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę teisinę aplinką, visų pirma supaprastinant muitų formalumus, kurių turi laikytis tam tikrų tekstilės gaminių, išleidžiamų į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje, importuotojai, ir tikslą suvienodinti importui taikomas taisykles suderinant tekstilės importui taikomas taisykles su kitiems pramonės gaminiams taikomomis taisyklėmis, o tai turėtų padidinti bendrą šios srities teisinės aplinkos nuoseklumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Komisijos pasiūlymo tikslas yra panaikinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1541/98 dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo ir iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių ir supaprastinti galiojančius teisės aktus siekiant sudaryti verslui palankesnę ir aiškesnę aplinką, visų pirma supaprastinant muitų formalumus, kuriuos turi atlikti tam tikrų tekstilės gaminių, išleidžiamų į laisvą apyvartą Bendrijoje, importuotojai.

Reikalavimai pateikti tekstilės produktų kilmės įrodymą buvo nustatyti siekiant užtikrinti tinkamą importo ribojimo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išvengta dėl importo iš Kinijos Liaudies Respublikos atsiradusio rinkos sutrikimo. Pastaraisiais metais šių gaminių importui taikomų Europos Sąjungos priemonių poveikis ir skaičius laipsniškai mažėjo. Tiesą sakant, buvo panaikintos specialiosios apsaugos nuostatos, sukurtos tekstilės ir drabužių importui iš Kinijos Liaudies Respublikos, ir kiekybiniai importo iš Pasaulio prekybos organizacijos valstybių narių apribojimai. Dėl minėtų priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Jau anksčiau kalbėjau šiuo klausimu ir balsuoju už šį pranešimą, nes manau, kad ES piliečiai turi teisę žinoti savo perkamų drabužių sudėtį. Šiuo reglamentu vartotojams bus suteikta galimybė sveikatos, etiniais ar kitais sumetimais vengti pirkti produktus, kuriuose yra gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių. Pvz., pagal šį reglamentą apykaklių apsiuvai bus ženklinami aiškiai ir atskirai nuo kitų drabužių ir taip vartotojams bus suteikta galimybė savo perkamus drabužius rinktis remiantis informacija. Visų pirma šis pasiūlymas bus naudingas kenčiantiesiems nuo alergijos, nes kailis gali būti pavojingas jų sveikatai, todėl, be tinkamo ženklinimo, jie gali nusipirkti produktą, kurio sudėtyje yra šios tekstilės, to nesuvokdami.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Reglamentu (EB) Nr. 1541/98 buvo siekdama nustatyti reikalavimus, taikomus pateikiant tam tikros tekstilės, atvežtos iš trečiųjų šalių, kuriai nustatyti kiekybiniai importo apribojimai, kilmės įrodymus. Dėl kartu daromų pakeitimų, ypač dėl 2005 m. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimo dėl tekstilės ir drabužių, atrodo, kad pirmojo produktų kilmės įrodymo panaikinimas yra pateisinamas, todėl balsavau už šio reglamento panaikinimą. Apskritai juo siekiama sumažinti šiems produktams taikomą prievolę jiems patekus į ES neaukojant pirkėjų interesų, todėl svarbu išsaugoti alternatyvius tokių produktų importo į ES kontrolės mechanizmus.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu.(IT)Norėčiau pasveikinti poną J. Zahradilį su puikiai atliktu darbu. Labai ribotas prekybos politikos priemones, ES taikomas tekstilės sektoriui, galima valdyti netaikant nereikalingos naštos, kuri sukuriama reikalaujant visoms importuojamoms prekėms pateikti kilmės įrodymą. Tačiau reikia išsaugoti svarbias tekstilės gaminių kontrolės priemones. Tiesą sakant, siekdama toliau kontroliuoti importą tų tekstilės gaminių, kuriems taikomi kiekybiniai apribojimai ir kurie įvežami iš tokių šalių kaip Baltarusija ir Šiaurės Korėja, kurios dar nėra Pasaulio prekybos organizacijos narės, ES šiuo metu taiko importų leidimų sistemą. Taip padedama išvengti rinkos iškraipymo, kurį galėtų sukelti tam tikrų tekstilės gaminių didelio masto importas į ES rinką, jeigu nebūtų laikomasi leistinų kvotų.

Be to, kai tai susiję su tų kategorijų gaminiais, kuriems netaikomi kiekybiniai importo apribojimai, taigi jie išleidžiami į laisvą apyvartą ES, taikoma ex post statistinės priežiūros sistema, kurią taikant stebimas poveikis ES rinkai. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 2010 m. Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą patvirtino C. Muscardini pranešimą dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos („made in“), šis reikalavimas apima ir tekstilės gaminius bei drabužius.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Už. Vadovaudamasi geresnės teisėkūros požiūriu Komisija siūlo panaikinti 1998 m. Tarybos reglamentą, pagal kurį, atliekant ES muitinės procedūras, importuotojai privalo pateikti tekstilės ir drabužių kilmės įrodymą. Šis reglamentas turėjo vertę tol, kol dėl PPO daugiašalio susitarimo dėl tekstilės buvo kiekybiniai tekstilės ir drabužių apribojimai. Šio sutarimo galiojimas baigėsi 2005 m. 2008 m. taip pat pasibaigė ES ir Kinijos susitarimo dėl tekstilės ir drabužių ir kitų tekstilės ir drabužių importo iš Kinijos priežiūros sistemų galiojimas. Kiekybiniai apribojimai iki šiol taikomi tekstilės ir drabužių importui iš Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos, kurios abi nėra PPO narės. Importo leidimų sistema vis dar taikoma šio importo kontrolės priemonėms, tačiau dėl to nekyla problemų dėl ES rinkos veikimo.

Ši sistema laikoma pakankama. Apskritai Parlamentas propaguoja naują ženklinimo „made in“ tvarką, kuri, 2010 m. užbaigus pirmąjį svarstymą, šiuo metu yra „miegančiosios gražuolės“ padėtyje. Tokia tvarka būtų užtikrintos daug didesnės kontrolės galimybės – taip pat geresni vartotojų informavimas – nei pasenusiais reglamentais dėl kilmės įrodymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu jo krypčiai: supaprastinti ir suderinti ES teisės aktus dėl tekstilės gaminių importo siekiant palengvinti prekybą su trečiosiomis šalimis. Iš esmės manau, kad ribotas prekybos politikos priemones, ES taikomas tekstilės sektoriui, galima valdyti netaikant nereikalingos naštos, kuri sukuriama reikalaujant visoms importuojamoms prekėms pateikti kilmės įrodymą. Be to, importo leidimais, ex post statistinės priežiūros sistemomis ir vieno bendro administracinio dokumento reikalavimais jau užtikrinama, kad Europos Sąjungoje importas būtų veiksmingai kontroliuojamas. Vis dėlto, kad padėčiau susidaryti išsamesnį vaizdą, turiu pasakyti, jog nekantriai laukiu momento, kada visiškai įsigalios C. Muscardini pranešimas, nes juo Europos vartotojams bus suteikta teisė būti geriau informuojamiems apie trečiųjų šalių produktų, įskaitant tekstilę, kilmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu.(IT) Šiuo atveju naikinamas teisės aktas yra susijęs su tam tikrų trečiųjų šalių kilmės tekstilės gaminių kilmės įrodymų pripažinimo sąlygomis, juo, taikant kiekybinius apribojimus, buvo nustatyti specialūs reikalavimai. Pranešėjas pritaria Komisijos nuomonei, kad prekybos politikos priemones, ES taikomas tekstilės sektoriui, galima valdyti netaikant nereikalingos naštos, kuri sukuriama reikalaujant visoms importuojamoms prekėms pateikti kilmės įrodymą. Mūsų nuomone, ir vartotojams, ir įmonėms būtų naudinga, jei būtų užtikrinta, kad bet kokia trečiųjų šalių prekių importuotojams užkraunama našta padėtų kontroliuoti ir riboti tokias prekes.

Visų pirma nuogąstaujame dėl to, kad ketiname panaikinti muitinės kontrolei naudingus reglamentus nepadarę jokios pažangos dėl reglamento dėl kilmės žymėjimo „made in“, kuris dėl Tarybos obstrukcionizmo šiuo metu yra įstrigęs Komisijoje. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Taryba vetavo kilmės žymėjimą, susijusį su ad hoc tekstilės priemone, ir bando tą patį padaryti su privalomu kilmės vietos nurodymu maisto produktų etiketėse.

Balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Šiuo Komisijos pasiūlymu supaprastinamas galiojantis teisės aktas dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) 1998 m. ES nustatė importuotojams reikalavimą pateikti produktų, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros XI skyriuje, išvardytų Reglamento (EEB) Nr. 3090/93 I priede ir pagamintų trečiosiose šalyse, kilmės įrodymą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 2005 m. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalių narių kilmės tekstilės ir drabužių importo kiekybiniai apribojimai tapo nebegaliojančiomis taisyklėmis, o tokių pačių rūšių Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams taikomų taisyklių galiojimas baigėsi 2008 m. pabaigoje.

Atsižvelgdamas į tai balsuoju už šį pranešimą, nes manau, kad juo pažymimas teigiamas žingsnis nustatant aiškesnę ir paprastesnę teisinę aplinką Europos įmonėms, importuojančioms tekstilės ir avalynės gaminius, atvežamus iš trečiųjų šalių, kurioms toliau turi būti taikomi kiekybiniai apribojimai, nes jos nėra PPO narės. Taip pat manau, kad muitinės veiksmingai padeda efektyviai kontroliuoti šio tipo produktų importą, veiksmingai prižiūrėdamos jų poveikį ES ekonominei aplinkai, taigi ir visų valstybių narių ekonomikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už pranešimą dėl tam tikrų tekstilės gaminių kilmės įrodymo. Šios srities teisės aktą išdėsčius nauja redakcija siekiama supaprastinti ir standartizuoti teisinę sistemą, įtraukiant administracinius formalumus, kartu įtraukiant ir atitinkamas priemones, skirtas rinkos sutrikimams, atsiradusiems dėl staigaus importo iš trečiųjų šalių padidėjimo, valdyti. Galiausiai naujojoje tvarkoje atsižvelgiama į iki šiol Europos Parlamento išsakytus raginimus teikti daugiau informacijos vartotojams.

 
  
  

Rekomendacija: Debora Serracchiani (A7-0186/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už Kroatijos dalyvavimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje, nes EMCDDA yra atviras bet kokios trečiosios šalies dalyvavimui, visų pirma atsižvelgdamas į tai, kad Kroatija yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Todėl manau, kad būtina skubiai įtraukti ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Prašydama leisti dalyvauti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje Kroatijos Respublika parodė, kad ji drauge su ES ir jos valstybėmis narėmis domisi Centro tikslais ir veikla; jo tikslas – rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją, kad būtų galima Europos lygmeniu parengti ir skelbti objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją. Todėl pritariau savo kolegės Parlamento narės D. Serracchiani pranešimui dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo EMCDDA veikloje sudarymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį dokumentą. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras atlieka svarbų vaidmenį renkant duomenis apie narkotikus ir narkomaniją bei ES lygmeniu rengiant objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Tai leidžia sudaryti narkotikų paklausos ir jos mažinimo būdų bei narkotikų rinkos analizės pagrindą. Kroatijos Respublika 2005 m. išreiškė norą dalyvauti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Kroatijos Respublika yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Pastebimi ir plataus masto kokaino konfiskavimo atvejai Kroatijoje, kurie dažniausiai susiję su jūrų transportu. Palaikiau šį susitarimą ir Kroatijos Respublikos dalyvavimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje, kas leis Europos mastu taip pat surinkti faktinę ir objektyvią informaciją iš Kroatijos apie narkotikus ir narkomaniją ir jų pasekmes, o tuo pačiu metu Kroatijos Respublika galės gauti informaciją apie geriausią patirtį, kad geriau suprastų narkotikų problemos pobūdį ir galėtų geriau ją spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu.(PT) Šiandien narkotikai yra viena didžiausių mūsų visuomenės nelaimių. Tai yra socialiniu ir kultūriniu požiūriu dinamiška problema, kuri, atsirandant naujoms medžiagoms ir naujoms vartotojų grupėms, nuolat kinta ir įgyja naujas formas. 1993 m. buvo įsteigtas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA), kurio pagrindiniai tikslai – rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją bei ES lygmeniu rengti ir skelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Ši informacija itin svarbi, nes ji turėtų būti narkotikų paklausos, jos mažinimo būdų ir apskritai reiškinių, susijusių su narkotikų rinka, analizės pagrindas.

Kroatija yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Todėl Europai nepaprastai svarbu, kad Kroatija teiktų informaciją apie narkotikus ir narkomaniją bei jų pasekmes. Taip pat labai svarbu, kad ji galėtų gauti informaciją apie geriausios patirties pavyzdžius. Štai dėl ko balsuoju už šią rekomendaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Pritariu Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje sudarymo projektui, nes mirties dėl visų narkotikų, išskyrus heroiną, atvejų mažėja ir apskritai buvo padaryta pažanga kovojant su narkotikų vartojimu. Kroatijos Respublika galės gauti informaciją apie geriausios patirties pavyzdžius, kad galėtų suprasti narkotikų problemų esmę ir tinkamiau jas spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Balsavau už D. Serracchiani pranešimą dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje sudarymo, nes manau, kad abiem šalims tai reikštų labai naudingus mainus. Viena vertus, Kroatijai dalyvaujant stebėsenos centro veikloje būtų pateikiama aiški faktinė informacija, kuri padėtų vykdyti mūsų įsipareigojimą kovoti su neteisėta prekyba narkotikais, nes Kroatija yra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų vežimo į Europos Sąjungą kelių; kita vertus, Kroatija galėtų, pasinaudodama Europos geriausios patirties pavyzdžiais, reaguoti į problemą ir kovoti su ja.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes pritariu, jog Kroatijos dalyvavimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centre yra labai svarbus norint ne tik efektyviau kovoti su neteisėtu narkotikų vartojimu bei prekyba pačioje Kroatijoje, bet ir visoje ES. Kroatija, būdama pakrantės valstybe prie išorinių ES sienų, yra naudojama kaip tranzitinė šalis tarptautiniam narkotikų platinimui, todėl itin svarbu kad ES teiktų visą reikalingą pagalbą šios šalies nacionalinėms institucijoms kovoje su šiuo itin pavojingu sveikatai ir socialiniam stabilumui reiškiniu. Pagal sudaromą susitarimą Kroatija dalyvaus Centro darbo programoje, vykdys susijusiuose ES teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus bei dalysis duomenimis su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru, laikydamasi Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Kroatijos Respublika yra svarbi tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Tai įrodo gana plataus masto kokaino konfiskavimo atvejai Kroatijoje, kurie dažniausiai susiję su jūrų transportu. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, Kroatijoje nebuvo atlikta bendro gyventojų neteisėto narkotikų vartojimo tyrimo. Tačiau naujausi su narkotikais susijusių mirties atvejų nuo 2008 m. duomenys rodo, kad buvo užregistruoti 87 atvejai. Konfiskuotų narkotikų kiekis nuolat didėjo. Ir toliau buvo mokomi policijos pareigūnai ir teikiama būtina įranga. Vis dėlto reikia labai pagerinti su narkotikais susijusių nusikaltimų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo rezultatus.

Kroatija ir toliau yra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų. Šiomis aplinkybėmis Kroatijos Respublikos dalyvavimas EMCDDA veikloje tampa visai Europos Sąjungai teigiamu poslinkiu. Tai reiškia, kad, siekiant Kroatijos Respubliką įtraukti į EMCDDA veiklos programą, reikia sąsajos su Europos narkotikų ir narkomanijos informaciniu tinklu ir keitimosi duomenimis su EMCDDA.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (EMCDDA), kad jis atliko svarbų darbą siekdamas Europoje sumažinti narkotikų kiekį ir su jais susijusių reiškinių mastą. Pritariu Kroatijos dalyvavimui EMCDDA veikloje remdamasi tuo, kad Kroatija dėl savo strateginės padėties tampa tranzito kelio, kuriuo neteisėtai gabenami narkotikai, dalimi, ir manau, kad, patvirtinus Europos programą, tiek Europos, tiek tarptautiniu lygmeniu pagerės sveikatos priežiūra ir socialinis stabilumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) atlieka svarbų vaidmenį renkant duomenis apie narkotikus ir narkomaniją bei Europos lygmeniu kaupiant objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją, kuri yra narkotikų paklausos ir jos mažinimo būdų ir apskritai reiškinių, susijusių su narkotikų rinka, analizės pagrindas. Bet kurios trečiosios šalys, kurias su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis sieja bendri interesai siekiant EMCDDA tikslų ir atliekant jo darbą, gali dalyvauti šiame darbe. 2005 m. pateikė prašymą, o 2009 m. derybos buvo sėkmingai užbaigtos. Svarbu, kad šis susitarimas būtų patvirtintas, nes Kroatija yra vienas pagrindinių tranzito kelių, kuriuo narkotikai neteisėtai gabenami į ES, todėl itin svarbu, kad ši šalis kuo greičiau būtų įtraukta į EMCDDA veiklą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog Kroatiją įstos į ES 2012 m. pabaigoje arba 2013 m. pradžioje. Kroatija bus įtraukta į Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (REITOX) ir dalysis duomenimis su EMCDDA, laikydamasi Europos Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų ir nacionalinės teisės aktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Narkomanijos, ypač narkotikų rinkos, reiškinys yra pasaulinė grėsmė ir didžiulė kliūtis, su kuria sunku kovoti, nes jis nuolat keičia vietą ir kinta. Šioje srityje labai svarbus Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) darbo pobūdis, nes dėl jo įvairios valstybės narės turi galimybę kurti tarptautinę žinių ir informacijos bazę. Informacija itin svarbi analizuojant esamas narkotikų rinkas ir narkomaniją ir kuriant jų mažinimo ir įveikimo strategijas. Kroatija savo norą šiuo itin svarbiu klausimu dirbti kartu su ES reiškė nuo 2005 m., todėl dabar tinkamas metas tam įvykti ją įtraukiant į EMCDDA, kurio būstinė yra Lisabonoje, veiklą. Pasiūlymas, išdėstytas pranešime dėl Kroatijos įsipareigojimų EMCDDA ir ES laikymosi, yra labai teigiamas. Balsuoju už šį pranešimą, nes manau, kad ši Kroatijos ir ES sąsaja padės ne tik veiksmingiau kovoti su narkotikų ir narkomanijos reiškiniu, bet ir užtikrinti didesnį ES ir Kroatijos, kuri yra šalis kandidatė ir kuri – bent to tikiuosi – netrukus taps visateise valstybe nare, solidarumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Pagrindinis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) uždavinys – rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją siekiant Europos lygmeniu rengti ir skelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Iš esmės EMCDDA veikloje galės dalyvauti bet kuri trečioji šalis, kurią su ES sieja bendri interesai. Kroatija norą dalyvauti jo veikloje reiškė nuo 2005 m. Dabar ji taip pat priklausys Europos narkotikų ir narkomanijos informaciniam tinklui.

Mano supratimu, šis pranešimas taip pat parodo, jog reikia, kad valstybės narės ir Europos agentūros veiksmingiau keistųsi informacija ir kad, svarbiausia, galimam Kroatijos stojimui būtų rengiamasi ramiau bei vykstant „didžiajai“ 2004 ir 2007 m. plėtrai, kai į ES stojo Vidurio ir Rytų Europos šalys.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl Kroatijos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje, nes manau, kad tai yra teigiamas žingsnis ne tik atsižvelgiant į tai, kad tikimasi, jog Kroatija netrukus įstos į ES, bet ir dėl to, kad draudžiamų narkotikų vartojimas ir neteisėta prekyba jais yra pasaulinio masto reiškinys, sukeliantis skaudžių socialinių ir ekonominių pasekmių bei pasekmių sveikatai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) siekia rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją, kad būtų gali analizuoti gyventojų narkotikų vartojimo pokyčius ir tirti politikos bei veiksmų, kuriais siekiama mažinti jų vartojimą, propagavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad EMCDDA veikloje gali dalyvauti trečiosios šalys ir kad Kroatija joje dalyvauti siekė nuo 2005 m., taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ši šalis yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas, ir kad šioje šalyje konfiskuotas didelis narkotikų, ypač kokaino, kiekis, manau, kad Kroatijos dalyvavimas EMCDDA veikloje būtų svarbus žingsnis. Todėl balsuoju už sprendimą dėl ES ir Kroatijos Respublikos susitarimo ES vardu sudarymą šiuo tikslu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Ši D. Serracchiani parengta rekomendacija, grindžiama pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl ES ir Kroatijos Respublikos susitarimo sudarymo, yra susijusi su suinteresuotumu, kurį Kroatija parodė užmegzdama ryšius su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA). Atsižvelgdamas į tai, kad Kroatija yra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų ir kad joje buvo konfiskuota daug neteisėtų haliucinogeninių produktų, įskaitant kanapes, heroiną, kokainą, ekstazį ir amfetaminus, kad Kroatijos vyriausybė priėmė Nacionalinę narkotikų tarp jaunimo prevencijos programą, kad šalis siekia įstoti į ES ir kad jos integracija, tikimasi, įvyks 2013 m., pritariu ES ir Kroatijos Respublikos sutarties sudarymui, kad ši galėtų užmegzti ryšius su Lisabonoje būstinę turinčiu EMCDDA.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Visuotinės draudžiamų narkotikų gamybos, prekybos ir vartojimo padėties pokyčiai kelia nerimą. 2009 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) ataskaitoje patvirtinta, kad padėtis pablogėjo tokių narkotikų kaip kokainas, heroinas ir nauji sintetiniai narkotikai atžvilgiu ir kad šiuo aspektu buvo pastebimas nuolat aukštas jų vartojimo lygis ir laipsniško augimo tendencija. Šiam augimui turi poveikį daugybė veiksnių, kurie nėra susiję su kapitalizmo krizės smarkėjimu ir daugelyje šalių patiriamais socialiniais jos padariniais. Šiame pranešime siūloma pritarti Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimui dėl šios dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje (EMCDDA).

Nepaisant šios šalies stojimo į ES proceso, jos plėtros ir galutinių rezultatų, jame siūloma, kad ji dalyvautų EMCDDA veikloje atsižvelgiant į tai, kad ji deda pastangas su narkotikais susijusių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo juos padarius srityje. Vis dėlto jame teigiama, jog, atsižvelgiant į tai, kad Kroatija tebėra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų, reikėtų dėti gerokai daugiau pastangų. Svarbu, kad Kroatijos prisijungimu prie EMCDDA, kuriam pritariame, būtų prisidėta prie kovos su narkotikų prekyba stiprinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Patvirtindamas šį pranešimą Parlamentas išreiškė savo pritarimą Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimui dėl šios dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje (EMCDDA).

Nors, kaip mini pranešėja, Kroatijos stojimas į ES numatytas 2012 m. antrąjį pusmetį arba 2013 m. pradžioje, jos dalyvavimui EMCDDA veikloje būtų galima pritarti atsižvelgiant į tai, kad ši šalis stengiasi ištirti su narkotikais susijusius nusikaltimus ir juos padariusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Kroatija tebėra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų, reikia dėti gerokai daugiau pastangų.

Žinome, kad visuotinės draudžiamų narkotikų gamybos, prekybos ir vartojimo padėties pokyčiai kelia nerimą. Remiantis EMCDDA 2009 m. ataskaitos duomenimis nustatyta, kad padėtis pablogėjo tokių narkotikų kaip kokainas, heroinas ir nauji sintetiniai narkotikai atžvilgiu ir kad šiuo aspektu buvo pastebimas nuolat aukštas jų vartojimo lygis ir laipsniško augimo tendencija.

Tikimės, kad šiuo spendimu bus prisidėta prie kovos su narkotikų prekyba stiprinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Kroatija priklauso tranzito maršrutui, kuriuo iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Pastebimi ir plataus masto kokaino konfiskavimo atvejai Kroatijoje dažniausiai susiję su jūrų transportu. Neteisėtų narkotikų vartojimas ir neteisėtas gabenimas yra pasaulinio masto reiškinys, kuris kelia grėsmę sveikatai ir socialiniam stabilumui. Todėl pritariu Kroatijos dalyvavimui Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje, daugiausia švietimo šioje srityje ir narkotikų bei kitų narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Kadangi Kroatija bus svarbi partnerė dėl būsimų Europos Sąjungos santykių su buvusiosios Jugoslavijos šalimis ir dėl to, kad ji yra pagrindinė narkotikų prekybos tranzito zona, pritariu šios šalies kandidatės dalyvavimui Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Mums svarbu turėti galimybę susitikti ir dirbti kartu su Kroatijos šios srities ekspertais, kad galėtume kovoti su šia baisia problema, todėl esu už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Kaip šio dokumentų rinkinio šešėlinė pranešėja, nesvyruodama balsavau už šią rezoliuciją ir šį susitarimą, kad būtų leista Kroatijai dalyvauti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ir Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklo (REITOX) veikloje. Todėl visiškai pritariu Kroatijos dalyvavimui, kad ji galėtų aktyviai veikti kovojant su šia problema, kurios mastas ir pražūtingas poveikis Europoje pavojingai didėja. Šio Centro surinktais statistiniais duomenimis, 75 mln. europiečių jau bandė vartoti kanapes, o 14 mln. europiečių jau bent kartą bandė vartoti kokainą. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad Kroatija ir toliau yra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų. Todėl šiuo susitarimu net tik bus suteikta galimybė gauti faktinę ir objektyvią informaciją iš Kroatijos apie narkotikus ir narkomaniją ir jų pasekmes, bet ir suteikta galimybė Kroatijai, pasinaudojant šiuo informacijos ir geriausios patirties pavyzdžių keitimusi, geriau suprasti šio reiškinio pobūdį ir tinkamiau į jį reaguoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam pranešimui, nes, kaip kad žinome, pagrindinis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro uždavinys yra rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją siekiant Europos lygmeniu parengti ir paskelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Informacija turėtų sudaryti narkotikų paklausos ir jos mažinimo būdų ir apskritai reiškinių, susijusių su narkotikų rinka, analizės pagrindą. Yra numatyta, kad Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje gali dalyvauti ir trečiosios šalys, kurias su Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis sieja bendri interesai siekiant Centro tikslų ir atliekant jo darbą. 2005 m. Kroatijos Respublika išreiškė norą dalyvauti šio centro veikloje. Kroatijos Respublika dalyvaus Centro darbo programoje, vykdys Reglamente nustatytus įpareigojimus, bus įtraukta į Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (REITOX) ir dalysis duomenimis su EMCDDA, laikydamasi Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų ir nacionalinės teisės aktų. Kroatijos Respublika taip pat mokės finansinius įnašus Sąjungai, kad padengtų savo dalyvavimo išlaidas, dalyvaus Centro valdybos veikloje be balsavimo teisės, kol taps ES nare. Savo ruožtu EMCDDA Kroatijos Respublikai taikys tokias pačias įtraukimo į Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (REITOX) ir aprūpinimo personalu sąlygas kaip ir dabartinėms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Narkomanija yra socialinė problema tiek išsivysčiusioms, tiek menkai išsivysčiusioms šalims. Kroatija, kaip ir kitos šalys, privalo kovoti su narkomanija, todėl turi griežtus šios srities įstatymus. Prevencinis darbas daugiausia atliekamas mokyklose, nes ši socialinė grupė yra labiausiai pažeidžiama priklausomybės nuo narkotikų požiūriu. Kroatija, šalis kandidatė į ES nares, privalo savo teisinę sistemą pritaikyti prie Europos Sąjungos šalyse galiojančios sistemos. Manau, kad Kroatijos dalyvavimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje yra nepaprastai svarbus, ypač dėl to, kad Kroatija yra tranzito šalis. Per Kroatiją neteisėtos medžiagos iš šalių gamintojų neteisėtai gabenamos į šalis vartotojas. Dalyvavimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje padės Kroatijoje įgyvendinti nepaprastai svarbią Europos Sąjungos kovos su narkotikais politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Savo balsu šiandien pritariau rekomendacijai dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Tiesą sakant, Kroatijos Respublika dalyvaus šio Centro Europos narkotikų ir narkomanijos darbo programoje. Pagrindinis Centro uždavinys yra rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją siekiant Europos lygmeniu parengti ir paskelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Šis klausimas aiškiai yra labai svarbus tiek dėl jo aiškaus poveikio sveikatos apsaugai, tiek dėl kovos su nusikalstama veikla, susijusia su narkotikų rinka. Iš esmės per Kroatiją eina vienas iš jūrų tranzito kelių, kuriais organizuoti nusikaltėliai dažniausiai naudojasi perveždami nelegalius narkotikus iš gaminančiųjų šalių į vartojančiąsias šalis. Šis faktas mums dar labiau kelia nerimą, kai suvokiame, kad Kroatija bus kita šalis kandidatė, siekianti tapti Europos Sąjungos valstybe nare. Todėl tikiuosi, kad Kroatijos dalyvavimas programos veikloje pasirodys esąs itin naudingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Šis Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje sudarymo projektas yra svarbus, nes Kroatija yra viena pagrindinių narkotikų patekimo į Europą vietų.

Siekiant veiksmingai kovoti su narkotikų prekyba, kuri kelia grėsmę ne tik Kroatijai, bet ir Europos Sąjungai, svarbu, kad Kroatija taip pat būtų įtraukta į Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (REITOX) ir kad aktyviai bei tiesiogiai dalyvautų keičiantis duomenimis su EMCDDA. Šis keitimasis duomenimis padeda kurti narkotikų paklausai ir antrinei narkotikų prekybos veiklai analizuoti skirtą duomenų bazę, kuri itin svarbi, kad būtų skelbiama tinkama ir objektyvi informacija, kurią būtų galima palyginti Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį susitarimą ir Kroatijos Respublikos dalyvavimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Neteisėtas narkotikų vartojimas ir prekyba jais yra pasaulinio masto reiškiniai, kurie kelia grėsmę sveikatai ir socialiniam stabilumui. Statistika rodo, kad maždaug vienas iš trijų jaunų europiečių vartojo neteisėtus narkotikus ir mažiausiai vienas ES pilietis kiekvieną valandą miršta nuo narkotikų perdozavimo. Europos mastu taip pat svarbu turėti faktinę ir objektyvią informaciją iš Kroatijos apie narkotikus ir narkomaniją bei jų pasekmes ir kartu Kroatijos Respublika gali gauti informaciją apie geriausią patirtį, kad geriau suprastų narkotikų problemos pobūdį ir galėtų geriau ją spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Narkotikų problema, kurią šiandien svarstome, dideliu mastu yra ir istorinė problema. Prekyba nelegaliais narkotikais neapsiriboja ir niekada neapsiribojo jokios vienos šalies sienomis. Mano nuomone, aukštos kokybės tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinimas kovojant su prekyba nelegaliais narkotikais ne tik Europos lygmeniu, bet ir visų pirma pasaulio mastu būtų vienas iš būdų padidinti kovos su tokia prekyba veiksmingumą.

Kaip gydytojas, taip pat norėčiau pasakyti, kad piktnaudžiavimas narkotikais gali turėti sunkių ir neatitaisomų pasekmių žmogaus sveikatai. Todėl pritariu veiksmingam tarptautiniam bendradarbiavimui kovojant su nelegalia prekyba narkotikas arba jų pirmtakais ir kartu norėčiau paminėti prevencijos būtinybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Neteisėtas narkotikų vartojimas ir prekyba jais yra pasaulinio masto problemos, kurios kelia grėsmę sveikatai ir socialiniam stabilumui. Kroatijos Respublika yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Be to, per pastaruosius 10 metų su narkotikais susijusių mirčių skaičius laipsniškai didėjo. Nepaisant to, kad toliau mokomi policijos pareigūnai ir teikiama būtina įranga, reikia labai pagerinti su narkotikais susijusių nusikaltimų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo rezultatus. Per Kroatiją ir toliau eina vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų. Tikrai esame už tai, kad vyriausybė patvirtintų nacionalinę narkotikų vartojimo plitimo tarp jaunimo prevencijos programą, siekdama atnaujinti esamas programas. Todėl pritariame Kroatijos Respublikos dalyvavimui Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Kadangi tai yra šalis kandidatė, kuri netrukus stos į Europos Sąjungą, ypač svarbu, kad ji teiktų valstybėms narėms išsamią ir objektyvią informaciją apie narkotikų prekybą ir narkomaniją bei jų ekonomines ir socialines pasekmes.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Nelaimių nelaimė toliau kelią susirūpinimą visoje ES. Kuo daugiau šalių padeda su ja kovoti, tuo didesnė sėkmės galimybė. Todėl palankiai vertinamas Kroatijos dalyvavimas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Vis dėlto Kroatijai reikia intensyvinti kovą su narkotikų prekyba savo teritorijoje, nes ji tebėra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Pagrindinis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) uždavinys – rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją siekiant Europos lygmeniu rengti ir skelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją.

Kroatijos Respublika atitinkamai dalyvaus Centro darbo programoje, bus įtraukta į Europos narkotikų ir narkomanijos informacinį tinklą (REITOX) ir dalysis duomenimis su EMCDDA. Kroatijos Respublika yra iš šalių gamintojų atvežamų narkotikų tranzito maršrutas ir toliau yra vienas pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų.

Vis dėlto 2010 m. ji patvirtino kovos su narkotikų vartojimu veiksmų plano įgyvendinimo programą, taip pat Nacionalinę narkotikų tarp jaunimo prevencijos programą. Be to, ir toliau buvo mokomi policijos pareigūnai ir teikiama būtina įranga.

Dalyvaudama EMCDDA ir keisdamasi informacija Kroatija galės suprasti šią problemą ir tinkamiau į ją reaguoti. Jos dalyvavimas taip pat yra padrąsinantis ženklas jos artėjančio stojimo į Europos Sąjungą požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Kaip žinoma, šis Centras iš esmės dirba su politikais Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu, o tai padeda plėtoti kovos su narkotikais ir informacijos teikimo plačiajai visuomenei strategiją. Šiuo metu dėmesys daugiausia skiriamas 2009–2012 m. ES veiksmų plano, kuriuo siekiama stiprinti Europos bendradarbiavimą kovojant su nepageidaujamomis narkomanijos pasekmėmis, įgyvendinimui. Norėčiau, kad šis Centras užsiimtų ne tik narkomanijos pasekmėmis, bet ir priežastimis ir taip kuo anksčiau išspręstų šią problemą. Balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Manau, kad ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos ribų, turime imtis priemonių, kad narkotikų vartojimas ir jų paklausa būtų sumažinta griežtomis prevencinėmis priemonėmis kovojant su reiškiniais, susijusiais su narkotikų rinka. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu gauti tikslius duomenis bei informaciją apie narkotikus ir narkomaniją, kadangi tai yra pasaulinio masto reiškiniai, keliantys grėsmę mūsų visų sveikatai, saugumui, socialinei gerovei. Pritariu Kroatijos dalyvavimui Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veikloje. Kroatija siekia tapti pilnateise Europos Sąjungos nare. Pažymėtina, kad Kroatija yra tranzitinė šalis, per kurią dideliais kiekiais gabenami narkotikai į kitas šalis. Džiugu, kad Kroatija deda dideles pastangas, siekdama kovoti su nelegaliu narkotinių medžiagų gabenimu, vartojimu ir prekyba. Tačiau Kroatija ir toliau yra vienas iš pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu operatyviai gauti faktinės ir objektyvios informacijos apie narkotikus ir narkomaniją ir jų pasekmes. Be to, bus sudarytos palankios sąlygos Kroatijai gauti informacijos apie kitų ES šalių geriausiąją patirtį sprendžiant problemas, susijusias su narkotikais ir narkomanija.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Palankiai vertinamu Kroatijos dalyvavimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje. Pagrindinis EMCDDA uždavinys – rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją bei Europos lygmeniu parengti ir paskelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Ši informacija sudaro narkotikų paklausos, jos mažinimo būdų ir apskritai reiškinių, susijusių su narkotikų rinka, analizės pagrindą. Iš tiesų Kroatija, kaip ir kitos Europos šalys, yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Reikšmingi ir plataus masto kokaino konfiskavimo atvejai Kroatijoje dažniausiai susiję su jūrų transportu. Patvirtinus šį pranešimą Kroatija pradės dalyvauti EMCDDA darbo programoje ir dalytis duomenimis su EMCDDA, laikydamasi Europos Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų ir nacionalinės teisės aktų. Susitarime nustatomi Europos Sąjungai mokami finansiniai įnašai Kroatijos dalyvavimo išlaidoms padengti.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) EMCDDA yra Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, kuris buvo įsteigtas 1993 m. ir kurio pagrindinis uždavinys yra rinkti duomenis apie narkotikus ir narkomaniją siekiant Europos lygmeniu rengti ir skelbti objektyvią, patikimą ir palygintiną informaciją. Ši informacija sudaro į ES patenkančių narkotikų paklausos ir visų reiškinių, susijusių su narkotikų rinka, analizės pagrindą, kad būtų galima nustatyti, kaip būtų geriausia spręsti šias problemas. Šio Centro veikloje gali dalyvauti ir trečiosios šalys, kurias su Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis sieja bendri interesai siekiant Centro tikslų ir atliekant jo darbą. 2005 m. Kroatija išreiškė norą dalyvauti Centro veikloje, o 2006 m. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Kroatijos Respublika. Derybos buvo sėkmingai užbaigtos 2009 m. liepos mėn. susitarimo parafavimu.

Vėliau šis susitarimas buvo peržiūrėtas 2009 m. gruodžio mėn. atsižvelgiant į Lisabonos sutartį. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Kroatija jau priklauso REITOX – Europos narkotikų ir narkomanijos informaciniam tinklui. Dėl minėtų priežasčių ir siekdamas toliau gerinti bendradarbiavimą su ne ES šalimis balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiorello Provera (EFD), raštu.(IT) 2005 m. Kroatija išreiškė norą įsitraukti į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veiklą. Kadangi per šią šalį eina vienas pagrindinių narkotikų kontrabandos maršrutų į Europos Sąjungą, manau, kad svarbu iš Kroatijos gauti objektyvią faktinę informaciją apie šias problemas. Todėl pranešėjo poziciją laikau visiškai priimtina ir pritariu šiai rekomendacijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Kroatijos Respublika paprašė jai leisti dalyvauti 1993 m. įsteigto ir Lisabonoje turinčio būstinę Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) veikloje. Iš tiesų ši šalis yra ypač suinteresuota kova su narkotikų prekyba: taip pat problemomis, su kuriomis ji susiduria vykdydama savo vidaus politiką, nes per ją eina šių produktų neteisėto įvežimo į ES maršrutas. Kovodama su narkomanija ir narkotikų prekyba Kroatija jau įgyvendino priemones, kuriomis siekiama problemą spręsti nacionaliniu lygmeniu tiek vartojimo prevencijos, tiek su narkotikais susijusių nusikaltimų tyrimo rėmimo požiūriu. Todėl yra bendras suinteresuotumas, kad Kroatija prisijungtų prie EMCDDA. Tačiau, kadangi ji dar nėra valstybė narė, reikia apibrėžti jos statusą EMCDDA – kokios jos dalyvavimo teisės ir kokias pareigas ji turėtų turėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – 2006 m. pritarėme EMCDDA įgaliojimams. Konkrečios padėties Kroatijoje atžvilgiu ji yra tranzitinė šalis, per kurią iš šalių gamintojų narkotikai neteisėtai gabenami į šalis vartotojas. Reikšmingi ir plataus masto kokaino konfiskavimo atvejai Kroatijoje dažniausiai susiję su jūrų transportu. Per pastaruosius 10 metų mirčių Kroatijoje laipsniškai daugėja. Dauguma mirčių atvejų (77,1 proc.) buvo susiję su opiatais. 2008 m. bendras su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų, apie kuriuos pranešta, skaičius buvo 7 168. 2009 m. iš viso 7 934 asmenys buvo gydomi nacionalinėse narkomanijos įstaigose. Visų narkotikų, išskyrus heroiną, konfiskavimų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo ir apskritai buvo padaryta pažanga kovojant su narkotikų vartojimu. Iš esmės Kroatijos kovos su narkotikais įstatymai yra panašūs į ES valstybių narių įstatymus.

Tačiau pranešėjo pozicijoje pabrėžiama, kad nuo 2010 m. kiekviena gydymo įstaiga duomenis apie gydytus pacientus turi perduoti Narkotikų biurui. Būtų gerai gauti daugiau informacijos apie šio įpareigojimo aprėptį. Nepaisant to, tai yra šalies įstatymų, o ne susitarimo klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes manau, kad Europos piliečių sveikatos ir socialinio stabilumo apsauga turi būti prioritetas, kurio nereikėtų pamiršti kovojant su neteisėtų narkotikų vartojimu ir prekyba. Kroatija priklauso vienam pagrindinių neteisėto narkotikų gabenimo į ES maršrutų. Jai dalyvaujant Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro darbo programoje Europos Sąjungai bus teikiama faktinė informacija apie narkotikų prekybą ir vartojimą Kroatijoje, o Kroatija galės suvokti savo su narkotikais susijusių problemų mastą ir pritaikyti geriausią jų sprendimo patirtį. Be to, patikimą teisinį jos dalyvavimo pagrindą galima rasti Reglamento (EB) Nr. 1920/200, kuriuo įsteigiamas Centras, 21 straipsnyje, kuriuo Centro durys atveriamos trečiosioms šalims, su kuriomis jį sieja bendri tikslai ir interesai.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriuo Kroatija įtraukiama į ES kovą su narkotikais.

 
  
MPphoto
 
 

  Michèle Striffler (PPE), raštu.(FR) Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro tikslas – rinkti duomenis apie narkotikų problemą (jų pardavimą, rinką ir vartojimą) ir juos platinti valstybėse narėse, kad jos galėtų juos analizuoti ir tinkamiau reaguoti į šią problemą. Todėl visiškai pritariu Kroatijos dalyvavimui šio Centro veikloje, kad ji galėtų aktyviai veikti kovojant su šia problema, kurios mastas ir pražūtingas poveikis Europoje pavojingai didėja.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimas yra veiksminga priemonė, kuria ES ir Kroatija siekia mažinti ir stabdyti prekybą narkotikais ir jų vartojimą, remdamosi keitimusi su narkotikais ir piktnaudžiavimu jais susijusiais duomenimis ir patirtimi bei atsižvelgdamos į tai, kad kiekvieną valandą vienas ES pilietis miršta nuo jų perdozavimo. Reikia atsižvelgti į tai, kad Kroatija įstos į Europos Sąjungą 2012 ar 2013 m. ir kad dėl savo geografinės padėties ji narkotikų prekeiviams yra geras narkotikų perkrovos punktas.

 
  
  

Pranešimas: Sophie Auconie (A7-0077/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Balsavau už S. Auconie pranešimą. Palankiai vertinu šį pasiūlymą taikymo apimtį išplėsti iki tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu. Valstybių narių, ketinančių įsivesti bendrą valiutą, teritorijos turi būti įtrauktos į grynųjų pinigų vežimo sistemą. Euro zonoje turi būti galimybė sudaryti sutartį su grynųjų pinigų vežimo įmone, kuri siūlo geriausią kainą, net jeigu ji yra kitoje valstybėje narėje. Taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingiausiai naudotis grynųjų pinigų surinkimo ir pristatymo bei grynųjų pinigų paslaugų teikimo kanalais. Rengiantis įsivesti šią valiutą, ateityje reikės vis daugiau grynųjų eurų vežimo veiklos vykdytojų. Be to, daugelis euro zonos valstybių narių yra pasirašiusios arba gali pageidauti pasirašyti susitarimus dėl banknotų ir monetų gamybos užsienyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Pritariu pranešimui dėl Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimo projekto. Taip yra dėl to, kad puiki mintis į pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės taikymo sritį įtraukti valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritoriją, kadangi rengiantis pakeisti valiutą paprastai atsiranda didelis grynųjų eurų vežimo paslaugų poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Pritariu pasiūlymo dėl reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimo ir jo taikymo valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Šio reglamento tikslas – išplėsti pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą (pagrindinio pasiūlymo) taikymo sritį ir taikyti jį valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijoje, kadangi rengiantis pakeisti valiutą atsiranda didelis grynųjų eurų vežimo paslaugų poreikis. Pritariu šiam taikymo srities išplėtimui (nors reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju teisinis pagrindas yra SESV 352 straipsnis, o tai reiškia, kad Europos Parlamentas turi tik pritariamąją galią).

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes manau, kad turėtų būti galimybė šio reglamento taikymo sritį išplėsti ir jį taikyti bet kurios valstybės narės, kuri rengiasi prisijungti prie euro zonos, teritorijai. Šis sprendimas padės sklandžiau pereiti prie euro ir kartu atitinkamai reaguoti į rengiantis įsivesti eurą didėjantį tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo poreikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Pritariu pranešėjai jai laikantis pirminio savo pranešimo dėl reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo taikymo srities išplėtimo ir jo taikymo valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Šios nuostatos tikslas – supaprastinti norminius apribojimus siekiant sudaryti sąlygas euro banknotams ir monetoms lengviau cirkuliuoti tarp valstybių narių bei euro zonoje užtikrinti aukšto lygio profesionalumą ir saugumą. Teisybė, kad reikia išplėsti šio reglamento taikymo sritį, nes laikotarpiu prieš euro įvedimą euro zonos valstybėse narėse yra didesnis eurų vežimo paslaugų poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kurio tikslas – išplėsti pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės (pagrindinio pasiūlymo) taikymo sritį ir taikyti jį valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijoje, kadangi rengiantis pakeisti valiutą atsiranda didelis grynųjų eurų vežimo paslaugų poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Manau, kad tikslinga išplėsti reglamento dėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo sritį, ir jo nuostatas taikyti valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybėse, kurios rengiasi pakeisti valiutą, atsiranda didelis grynųjų eurų vežimo paslaugų poreikis. Dėl to reikia gerinti vežimo paslaugų kokybę, vežėjams nustatant palankias sąlygas tinkamai, greitai ir efektyviai teikti paslaugas. Be to, atsižvelgiant į gabenamų krovinių pobūdį ir jų vertę, labai svarbu, kad grynieji pinigai saugiai pasiektų galutinį gavėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Euro banknotai ir monetos tikrai yra visos Europos mokėjimo priemonė, nes šiuo metu euro zoną sudaro 16 valstybių narių. Kadangi šalių nacionalinės teisės aktai gali būti nesuderinami, paprastai profesionalioms grynųjų pinigų vežimo įmonėms labai sunku pervežti grynuosius eurus iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą, tai reiškia, kad tokio vežimo mastas labai nedidelis. Todėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu paklausa labai padidėjo.

Šiuo nauju pasiūlymu dėl reglamento siekiama išplėsti reglamento dėl tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimo ir jį taikyti valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, teritorijai. Pagrindinis pasiūlymas yra išplėsti reglamento dėl tarpvalstybinio vežimo iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo sritį, nepamirštant, kad rengiantis pereiti prie euro, kaip nacionalinės naujų valstybių narių valiutos, yra didesnis grynųjų eurų vežimo paslaugų poreikis. Dėl šių priežasčių ir siekdamas užtikrinti, kad šis klausimas būtų aiškiai reglamentuotas, balsavau už svarstomą reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šią rekomendaciją, nes manau, kad reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo sritį reikėtų išplėsti ir jį taikyti valstybių, kurios rengiasi įsivesti bendrą valiutą, teritorijai. Tiesą sakant, tokių valstybių teritorijose rengiantis įvesti bendrą valiutą siekiant joms sudaryti sąlygas greitai ir visiškai įsitraukti į ES prekybą, taigi ir joje kuo plačiau dalyvauti, jose paprastai yra didesnis grynųjų eurų poreikis.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kurio nuostatomis sudaromos sąlygos didesnį grynųjų eurų kiekį vežti į šalis, kurios rengiasi įsivesti eurą, kad būtų patenkinta jų paklausa. Pritariau šiam pranešimui, nes padidinamas grynuosius eurus vežančių profesionalų saugumas ir pagerinamas jų mokymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu.(EL) Balsavau už Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimo projektą. Balsavau už jį, nes manau, kad būtina išplėsti šio reglamento taikymo sritį ir kad juo bus išspręstos problemos, susijusios su už vežimą atsakingų darbuotojų saugumu.

 
  
  

Pranešimas: Silvia-Adriana Ţicău (A7-0084/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už svarstomą pranešimą atsižvelgdamas į tai, kad palydovinės navigacijos sistemos turėtų užtikrinti įvairių sistemų suderinamumą. Komisija savo ruožtu turėtų užtikrinti tinkamus finansavimo lygius. Taip pat reikėtų pažymėti, kad iš 15 veiksmų plane numatytų veiksmų 9 turėtų būti pritaikyti nedelsiant.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Balsavau už mūsų kolegės Parlamento narės S.-A. Ţicău pranešimą dėl pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų transporto programų. Iš tiesų pritariu GNSS funkcijų taikymui įvairių rūšių transportui ir tinkamam šios srities mokslinių tyrimų ir finansavimo įgyvendinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. 2010 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė savo „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą“ ir jame pateikė 24 konkrečių veiksmų rekomendacijas. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į platesnį bendrą pasaulinių navigacijos palydovų sistemų naudojimo kontekstą ir ypač į EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) kūrimą ir naudojimą. ES pradėjo vykdyti EGNOS projektą (ir Galileo projektą) siekdama, kad būtų teikiami signalai civilinėms reikmėms ir Europos pramonei užtikrinamos visapusiškos galimybės konkuruoti šioje besiplečiančioje strateginėje rinkoje. Šiuo metu Europos užimama rinkos dalis (25 proc.) yra nepakankama. EGNOS suteiks daugiau galimybių (EGNOS yra dešimt kartų tikslesnė nei GPS), kai 2013 m. pradės veikti Galileo sistema. Komisija yra tinkamiausia institucija galinti geriausiai koordinuoti veiksmų plano įgyvendinimą norint išvengti veiksmų dubliavimo valstybių narių lygmeniu ir užtikrinti bendrą pažangą įvairiose su GNSS programomis susijusiose ES politikos srityse. Atsižvelgiant į didelę ekonominę naudą, kurią EGNOS – jei ji bus sukurta ir jei bus panaudojamos visos jos teikiamos galimybės – duos visos Europos ekonomikai, Komisija turėtų nustatyti aiškius prioritetus šioje srityje, įskaitant EGNOS veikimą visoje ES teritorijoje bei užtikrinant tinkamas investicijas į tolimesnius šios srities mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (ECR), raštu.(PL) Pastarųjų metų dinamiška palydovinių navigacijos sistemų plėtra yra tiek technologinės pažangos, tiek rinkos poreikių rezultatas. Šiandien šios sistemos naudojamos visų rūšių transporte. Nuolatinė šio sektoriaus plėtra reiškia, kad planuojama Europos sistemų vertė 2025 m. turi pasiekti 230 mlrd. EUR lygį. ES EGNOS ir Galileo projektais gali būti prisidedama prie visų šio paslaugų sektoriaus sričių konkurencingumo, nes šios sistemos yra aiškiai geresnės ir tikslesnės nei GPS sistema ir kartu yra suderinamos su ja. Deja, EGNOS sistema kol kas neaprėpia Europos Sąjungos rytinių ir pietinių šalių. Todėl toliau ją plėtojant, matyt, bus būtina išplėsti jos sritį. Neišsiaiškinta dar kai kas – kaip bus finansuojamos Galileo sistemos sąnaudos. Apytikriai apskaičiuota, kad jos bus apytikriai 800 mln. EUR per metus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, balsuojant dėl šio pranešimo susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. – (BG) Pritariu pranešimui dėl pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų transporto programų ir dėl trumpojo ir vidutinio laikotarpio ES politikos, nes navigacijos sistemų rinka didžiulė. Šis pasiūlymas padeda išvengti veiksmų dubliavimo valstybių narių lygmeniu ir užtikrinti bendrą pažangą daugybėje šio sektoriaus ES politikos sričių. Apskritai Europos navigacijos sistema (10 kartų tikslesnė nei GPS) gali labai padėti siekti saugumo ir aplinkosaugos tikslų kelių transporto srityje ir sklandesnio eismo, nes ja užtikrinama galimybė rinkti mokesčius už kelius.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Pasirinkau apdairų požiūrį ir nusprendžiau per balsavimą dėl S. Ţicău pranešimo susilaikyti. Nors pasaulinės navigacijos palydovų sistemas galima laikyti strateginėmis, reikia išspręsti daug svarbių neišspręstų klausimų, kad būtų teikiami signalai civilinėms reikmėms ir Europos pramonei visais lygmenimis užtikrinamos galimybės konkuruoti didėjančioje jų rinkos dalyje. Tarp šių klausimų yra galima duomenų apsaugos rizika ir netikrumas klausimu, kaip bus finansuojamos metinės Galileo eksploatavimo sąnaudos, kurios, kaip manoma, sudarys apytikriai 800 mln. EUR. Dėl nepakankamo aiškumo dėl ne tik tokio Europos ekonomikai svarbaus, bet ir tokio plataus užmojo projekto finansinio tvarumo, reikalingas apdairus ir objektyvus požiūris.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe Boulland (PPE), raštu.(FR) 2011 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucijos tikslas – paraginti Europos Komisiją imtis kryptingų veiksmų siekiant paremti pasaulinės navigacijos palydovų sistemų plėtrą. Europos GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos) ir Galileo projektai tiesiogiai konkuruoja su Jungtinių Valstijų GPS. Nuo šiol dėl šių projektų kasdienis gyvenimas taps lengvesnis. Jie duos papildomos naudos ne tik Europos pramonei, bet ir transportui, todėl visiškai jiems pritariu. Jie turės daug netiesioginių pasekmių: civilinei aviacijai, nes bus užtikrintas didesnis skrydžių valdymo sistemų saugumas; kelių eismui, nes šia sistema, pasinaudojant palydoviniu pagalbos skambučių sekimu ir kelių transporto stebėjimu, bus palengvintas mokesčių surinkimas ir padidintas saugumas. Šios Europos paslaugos sukūrimu buvo patobulintos visos šios sritys. Balsavau už šią rezoliuciją siekdamas paspausti Europos ir nacionalines valdžios institucijas ir išvengti delsos, dėl kurios Europa kiekvieną dieną praranda neribotas galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų plane išdėstyti veiksmai, būtini siekiant, kad GNSS įveiktų lūžio tašką ir kad būtų užtikrinta projekto sėkmė. Svarbu, kad šis planas nežlugtų dėl per didelio iniciatyvų skaičiaus, kad nebūtų įklimpta vien į konsultacijas ir kad iki 2013 m. jis iš tiesų būtų įgyvendintas. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) turi apimti visą Europos Sąjungą, taip pat turėtų būti išplėsta į Šiaurės, Rytų ir Pietryčių Europą. Kad ją būtų galima visiškai veiksmingai naudoti transporto tikslais, į ją turi būti įtraukta ne tik visa Europos Sąjunga, bet ir mūsų artimiausios kaimynės. Civilinės aviacijos srityje reikėtų remti sistemos plėtrą ir EGNOS įrangos naudojimą nusileidimo manevrams. Tai yra išankstinė strateginė tikro bendro Europos dangaus sukūrimo sąlyga. Be to, yra didelių galimybių EGNOS ir GNSS panaudoti saugumo, aplinkos ir sklandaus kelių transporto veikimo srityse, nes jas galima naudoti mokesčiams rinkti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Balsuoju už pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų transporto programų politiką, nes manau, kad ja bus prisidėta prie geresnio transporto ir logistikos bei sekimo sistemų valdymo. Atsižvelgdama didžiulę šio sektoriaus pasaulio rinkos vertę, kuri artimiausiais metais toliau didės, taip pat norėčiau pabrėžti tinkamų sąlygų sudarymo, kad Europos pramonė būtų konkurencinga, svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) Remiantis dabartiniais skaičiavimais tikimasi, kad per kitus 20 metų pasaulinės navigacijos palydovų sistema Europos ekonomikai uždirbs 55–63 mlrd. EUR. Šiomis taikomosiomis technologijomis, šiuo metu grindžiamomis JAV GPS, sukuriami 6 proc. viso ES BVP.

Atsižvelgdama į tai balsavau už S. Ţicău pranešimą savo iniciatyva, kuriame Komisija raginama skirti adekvatų finansavimą Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistema, EGNOS ir Galileo grindžiamoms taikomosioms technologijoms plėtoti. Siekiant skatinti šiomis Europos sistemomis grindžiamas inovacijas visų pirma turėtų būti skatinama sudaryti sąlygas MVĮ naudotis šiuo finansavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad taikant siūlomą pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) veiksmų planą bus padedama sukurti transporto tinklą, kuris dėl saugesnių, ekologiškesnių ir ekonomiškesnių transporto rūšių panaudojimo bus veiksmingesnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Pasaulinės navigacijos sistemos yra kasdienio transporto sektoriaus gyvenimo dalis ir jų svarba didės vis dažniau kaip tinklo dalis veikiančiame pasaulyje, kuriame yra svarbi prekyba ir greitas bendravimas. Akivaizdus tokių sistemų komercinis pranašumas ir vertė, todėl galima suprasti Europos suinteresuotumą tuo, kad tokių sprendimų būtų kuo daugiau, ir tuo, kad jie veiktų nepriklausomai nuo trečiųjų šalių. Komisijos pateiktu veiksmų planu patvirtinami pasiūlymai dėl ES požiūrio į šiuos klausimus ateities ir suteikiama galimybė svariau ir nuosekliau kelti šį klausimą. Siekiant išvengti išteklių eikvojimo reikia ypač griežtai tvarkyti šių sistemų finansavimą, taip pat siekiant užsitikrinti paramą ir įgyti partnerių reikia kūrybiško požiūrio. Tikiuosi, kad Europos Sąjunga, siekdama remti ekonomikos stiprinimą, didesnį užimtumą ir transporto saugumą, dar sugebės apsirūpinti nepriklausomomis pasaulinėmis navigacijos sistemomis ir išnaudos visas savo galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Šis pranešimas, kurį, 2010 m. birželio 14 d. paskelbus Komisijos Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą, parengė S. Ţicău, susijęs su ES palydovinės navigacijos sistemų transporto taikomosiomis technologijomis. Šis sektorius eksponentiškai plečiasi nuo 2000 m., kai pirmą kartą pradėtos teikti Pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) paslaugos, todėl padidės nuo 124 mlrd. EUR 2008 m. iki apskaičiuotos apytikrės 230 mlrd. EUR pasaulinės rinkos vertės 2025 m. ES negalėjo sau leisti atsilikti šios palydovinės navigacijos technologijos srityje, todėl sukūrė savo Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), Galileo sistemos pirmtakę, kuri, tikimasi, turėtų pradėti veikti 2013 m. ir kuri bus dešimt kartų tikslesnė nei GPS. Tikimasi, kad artimiausiu laiku bus įmanomas 45 cm tikslumas. Norėčiau pasveikinti pranešėją ir džiaugiuosi, kad patvirtintas šis pranešimas, už kurį balsavau, nes juo sudaromos sąlygos ES didinti savo rinkos dalį ir didinti Europos konkurencingumą šioje strateginėje ir besiplečiančioje rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Pasaulinės navigacijos palydovų sistemoms (GNSS) galima rasti svarbų ir itin naudingą pritaikymą visų rūšių transportui. Be kitų aspektų, jomis galima jį padaryti saugesnį, ekologiškesnį ir ekonomiškesnį. Be to, GNSS gali atlikti itin svarbų vaidmenį remiant ir skatinant vadinamųjų intelektinių transporto sistemų naudojimą. Pranešėja aptaria kai kuriuos iš šių aspektų. Tačiau, kaip ir kitų technologijų, GNSS taikomųjų technologijų praktiniai rezultatai neatskiriami nuo ekonominio ir socialinio konteksto, kuriame jie gaunami, ir nuo tikslų, dėl kurių jie reikalingi. Taip yra apskritai ir ypač šiame sektoriuje. Todėl nestebina, kad siūloma šia sistema taip pat padėti sukurti, pvz., bendrą Europos dangų; norėtume atsiriboti nuo šio pranešimo aspekto. Pritariame GNSS, kuria galima remti viešųjų paslaugų plėtrą, modernizaciją ir įvairinimą, ypač transporto srityje. Negalima neišanalizuoti GNSS visais aspektais, kuriais jos gali būti taikomos. Atsižvelgdami į tai norėtume suabejoti dėl galimo šių programų panaudojimo ribų vykstant tariamai ES ir Jungtinių Valstijų konkurencijai dėl šių sistemų funkcionalumo ir veiksmingumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Pasaulinės navigacijos palydovų sistemoms (GNSS) galima rasti svarbų ir itin naudingą pritaikymą visų rūšių transportui. Be kitų aspektų, jomis galima jį padaryti saugesnį, ekologiškesnį ir ekonomiškesnį. Be to, šios sistemos gali atlikti itin svarbų vaidmenį remiant ir skatinant vadinamųjų intelektinių transporto sistemų naudojimą. Tačiau, kaip ir kitų technologijų, taikomųjų technologijų praktiniai rezultatai neatskiriami nuo ekonominio ir socialinio konteksto, kuriame jie gaunami, ir nuo tikslų, dėl kurių jie reikalingi. Todėl nestebina, kad siūloma šia sistema taip pat padėti sukurti, pvz., bendrą Europos dangų; norėtume atsiriboti nuo šio pranešimo aspekto.

Pritariame pasaulinės navigacijos palydovų sistemai, kuria galima remti viešųjų paslaugų plėtrą, modernizaciją ir įvairinimą, ypač transporto srityje.

Vis dėlto negalima neišanalizuoti sistemos visais aspektais, kuriais ji gali būti taikoma. Atsižvelgdami į tai norėtume suabejoti dėl galimo šių programų panaudojimo ribų vykstant tariamai ES ir Jungtinių Valstijų konkurencijai dėl šių sistemų funkcionalumo ir veiksmingumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) 2010 m. birželio mėn. Komisija paskelbė savo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą, kuriame yra 24 konkrečios rekomendacijos. Veiksmų planas parengtas tuo metu, kai buvo įgyvendinamos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos, tiksliau sakant, Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS). Palydovinės navigacijos sistemos turėtų užtikrinti įvairių sistemų sąveiką ir turi būti tinkamos naudoti keleivių ir krovinių transportui. Mano nuomone, Komisija turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų koordinuojamas veiksmų plano įgyvendinimas ir užtikrinama su GNSS taikymu susijusių ES politikos sričių pažanga.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Nors kai kuriems S. Ţicău pasiūlymo aspektams pritariame, vis dėlto nesame tikri dėl daugelio kitų aspektų. Jiems priskiriame: nustatymą, kaip metinės Galileo eksploatavimo sąnaudos, kurios sudaro 800 mln. EUR, bus finansuojamos jam pradėjus veikti; galimą duomenų apsaugos riziką, susijusią su pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų technologijų ir paslaugų naudojimu; būtinybę skubiai rasti papildomą finansavimą siekiant užtikrinti, kad operacijomis, susijusiomis su Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema (EGNOS) ir Galileo, netrukus būtų sėkmingai pasiektas tikslas. Dėl šių priežasčių pasiūlymo nereikėtų atsisakyti, tačiau negaliu visiškai jam pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Šio pranešimo patvirtinimas yra svarbus žingsnis į priekį, nes tuo padedami pagrindai visuotinai diegti pasaulines palydovinės navigacijos sistemas ir visų pirma plėtoti EGNOS, taip palengvinant Galileo sistemos diegimą. Aš taip pat jam skyriau savo balsą, nes juo bus suteikta galimybė imtis konkrečių priemonių, kuriomis bus padedama plėtoti Europos transportą, kurios turės didžiulį poveikį saugumui ir aplinkosaugos reikalams ir kuriomis bus pagerintos kelių transporto eismo sąlygos.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi 2010 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė savo „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą“ ir jame pateikė 24 konkrečių veiksmų rekomendacijas. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į platesnį bendrą pasaulinių navigacijos palydovų sistemų naudojimo kontekstą ir ypač į EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) kūrimą ir naudojimą. EGNOS yra Galileo sistemos pirmtakas. GNSS svarbus plėtojant intelektines transporto sistemas (ITS), nes naudojant intelektines transporto sistemas galima rasti efektyvesnius, švaresnius ir saugesnius sprendimus transporto srityje, o norint tinkamai įgyvendinti daugelį ITS paslaugų būtina gerai veikianti GNSS. EGNOS ir Galileo gali labai padėti tvarkant kelių eismą, todėl būtina šiame sektoriuje vykdyti informavimo kampaniją norint geriau išnaudoti jos teikiamas galimybes, susijusias su mokesčių rinkimu, e. signalu, saugių stovėjimo vietų sunkvežimiams rezervavimu prisijungus prie tinklo ir stebėjimu realiuoju laiku, ir padidinti kelių transporto saugumą ir jo tinkamumą aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Šis pasiūlymas dėl Europos Parlamento rezoliucijos yra svarbus, nes GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos) gali būti taikomos visų rūšių transportui (sausumos, jūrų ir oro) ir taip užtikrinamas veiksmingesnis eismas, remiamas ekonomikos augimas ir mažinama tarša. Kartu GNSS priklauso pagrindiniams strategijos „Europa 2020“ inovacijų tikslams. Reikia skirti didesnį metinį finansavimą nei šiuo metu skiriamas, kad ši pasaulinė navigacijos sistema būtų tinkamai ir vienodai įdiegta visose ES valstybėse narėse.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos siūloma, be kitų jame pateiktų pasiūlymų, skirti finansavimą naujų GNSS taikomųjų technologijų, kurias būtų galima taikyti tokiose srityse kaip klimato kaita, žemės ūkis, civilinė gynyba, perspėjimo apie gaivalines nelaimes sistemos ir kt., moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Ne mažiau svarbu tai, kad ES lygmens GNSS sistema užtikrinamas ES nepriklausomumas nuo panašių ES nepriklausančių navigacijos sistemų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą (COM(2010)308), pagal kurį siekiama skatinti plėtoti taikomąsias programas, t. y. jas sertifikuoti, standartizuoti ir koordinuoti drauge su pramone ir kitomis šalimis, taip pat skleisti informaciją, gerinti informuotumą, įgyvendinti reguliavimo priemones ir didinti finansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų plano paskelbimu ir EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) plėtojimu ir diegimu Europos Sąjunga siekė atkreipti dėmesį į mūsų civilinius poreikius ir užtikrinti, kad Europos pramonė visas lygmenimis turėtų galimybę konkuruoti šioje sparčiai besiplečiančioje strateginėje rinkoje. Pritariame Komisijos parengtam kryptingų veiksmų planui, kuriame išdėstyta 15 sektorinių veiksmų, iš kurių devynis galima nedelsiant ir puikiai pritaikyti transportui, ypač kai jie susiję su EGNOS propagavimu trečiosiose šalyse. Tiesą sakant, kad ši sistema visiškai veiksmingai veiktų transporto srityje, jos aprėptis turi būti didesnė nei Europa, kad apimtų mūsų artimiausius kaimynus. Todėl prioriteto tvarka ji turėtų būti išplėsta į Šiaurės, Rytų ir Pietryčių Europą. Civilinės aviacijos srityje raginame valstybes nares suskirstyti pagal svarbą EGNOS grindžiamas procedūras ir paslaugas siekiant sukurti tikrą bendrą Europos dangų. Taip pat akivaizdu, kad EGNOS ir GNSS apskritai gali būti reikšmingai prisidėta prie saugumo ir aplinkosaugos. Kad pasiektume šiuos tikslus, mums reikia atitinkamų investicijų į Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektorių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Dabar laikas Komisijai koordinuoti veiksmų plano įgyvendinimą, kad būtų išvengta valstybių narių veiksmų dubliavimo, ir užtikrinti bendrą pažangą įvairiose ES pasaulinės navigacijos palydovų sistemų (GNSS) taikomųjų technologijų taikymo srityse. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) turėtų apimti visą Europos Sąjungą, taip pat prioriteto tvarka turėtų būti išplėsta į Šiaurės, Rytų ir Pietryčių Europos regionus. Siekiant, kad Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) visiškai veiksmingai veiktų transporto srityje, ji turi apimti visą Europos Sąjungą, o iš tiesų dar didesnę teritoriją, kad apimtų mūsų artimiausius kaimynus. Civilinės aviacijos srityje valstybės narės turi skatinti kurti ir naudoti EGNOS duomenimis paremtas nusileidimo procedūras, taip pat tiek kūrimą, tiek naudojimą bei EGNOS duomenimis paremtas paslaugas civilinės aviacijos srityje reikia sertifikuoti prioriteto tvarka. Tai strateginis reikalavimas norint tikrai sukurti bendrą Europos dangų. Taip pat akivaizdu, kad EGNOS ir GNSS sistemos apskritai gali labai padėti siekti kelių saugumo ir aplinkosaugos tikslų bei sklandesnio kelių eismo, kadangi jas galima naudoti mokesčiams už kelius rinkti. Turime rasti būdų finansuoti šią sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu.(FR) Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikomosios technologijos yra pagrindinis ir būtinas visų su transportu susijusių sektorių veiklai, o dėl jų efektyvaus veikimo transportas tampa saugesnis, ekologiškesnis ir ekonomiškesnis.

Europos Sąjunga nebegali priklausyti nuo kitų šalių iš pradžių kitoms reikmėms sukurtų sistemų. Atsižvelgiant į didžiulę pridėtinę vertę, kuri GNSS ir Galileo projektais sukuriama ES pramonės politikai, būtina užtikrinti sėkmingą jų įgyvendinimą. Kryptingų veiksmų planas yra geriausias būdas suteikti naują postūmį ir svariai prisidėti siekiant saugumo ir aplinkos, taip pat kelių transporto eismo sąlygų gerinimo tikslų.

Be to, turi būti užtikrintas palydovinės navigacijos sistemų suderinamumas su įvairiomis sistemomis, įskaitant tradicines sistemas. EGNOS (Europos geostacionarinio navigacijos tinklo sistema) aprėpties didinimas turėtų būti prioritetas. Todėl šios sistemos aprėptis turi būti padidinta, kad apimtų visą Europos žemyną, taip pat Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės šalis bei Artimuosius Rytus ir Afriką. Galiausiai Komisija turėtų pasiūlyti priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti tinkamą finansavimo lygį nemažinant kitų transporto politikai skiriamų lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Palydovinės navigacijos sistemomis turėtų būti užtikrinta įvairių sistemų sąveika, taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis įvairiarūšėmis keleivių ir krovinių transporto paslaugomis. Todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES politikos priemonių trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, skirtų pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikymo transporto programoms, visų pirma dėl to, kad visos Europos mastu didelis dėmesys turi būti skiriamas GNSS ir Galileo projektams transporto sektoriuje. Ypatingas vaidmuo šioje srityje tenka Komisijai, kuri turi sukurti tokį reguliavimo mechanizmą, kuris pašalintų įvairias biurokratines ir kitas kliūtis bei sudarytų palankias sąlygas sklandžiam ir efektyviam šių projektų įgyvendinimui. Be to, labai svarbu, jog būtų užtikrintas tinkamas ir pakankamas šių projektų finansavimas remiantis skaidrumo ir proporcingumo kriterijais, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ. Turime skatinti, kad GNSS ir Galileo programos būtų naudojamos civilinėje aviacijoje ir tokiu būdu prisidėtų prie bendros Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos sukūrimo ir sudarytų palankias sąlygas jos įgyvendinimui. Labai svarbu, kad Europos palydovinės navigacijos programos būtų pritaikytos įvairių rūšių transporto paslaugoms ir taikomos visoje Europoje, o ne tik tam tikrose šalyse, nes minėtų programų efektyvus įgyvendinimas padidintų krovinių transporto efektyvumą ir padėtų išspręsti daugelį transporto saugumo bei aplinkosaugos problemų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Balsavau už S. Ţicău pranešimą, nes manau, kad transporto sektoriuje turėtų būti taikomos tokios naujos technologijos kaip palydovinės navigacijos sistemos, kurios vis plačiau plinta ir yra naudingos visai visuomenei. Pasaulio sistemoje, kurioje gyvename, ES savo politiką turi pritaikyti įvairių sektorių poreikiams ir plėtoti pasaulinės navigacijos palydovų sistemą, kuri puikiai jungtųsi su gerai žinoma GPS sistema, kad būtų galima be jokios paklaidos skubiai pateikti informaciją. Palydovinei navigacijai, kurios rinka sparčiai plečiasi ir kurios apyvarta per kitus 10 metų bus didesnė nei 200 mlrd. EUR, reikia adekvataus finansavimo siekiant praktiškai paremti jos plėtojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) 2010 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė savo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą ir jame pateikė 24 konkrečių veiksmų rekomendacijas. Visas šis sektorius nepaprastai išsiplėtė nuo to laiko, kai naudojant Amerikos palydovinę įrangą 2000 m. buvo pirmą kartą suteiktos pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) paslaugos. Iš tiesų 2008 m. apskaičiuota vertė rinkoje buvo 124 mlrd. EUR, ir numatoma, kad 2025 m. ši vertė pasieks 230 mlrd. EUR. 20 proc. šios sumos sudaro intelektinės transporto sistemos (ITS), 5 proc. – saugos programos, įskaitant transporto saugos programas. Šiuo projektu siekiama, kad būtų teikiami signalai civilinėms reikmėms ir Europos pramonei užtikrinamos visapusiškos galimybės konkuruoti šioje besiplečiančioje strateginėje rinkoje. Šiuo metu Europos užimama rinkos dalis (25 proc.) yra nepakankama. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) dera su GPS, tačiau ji teiks daugiau galimybių, kai 2013 m. pradės veikti Galileo sistema. Šiuo metu EGNOS dešimt kartų tikslesnė nei GPS. Šie aspektai turės tiesioginį ir didelį poveikį transporto sektoriui, įskaitant Pažangiąsias pagalbos vairuotojui sistemas, todėl balsuoju už.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų rinka sparčiai plėtėsi nuo 2000 m., kai šios sistemos buvo pirmą kartą panaudotos Jungtinėse Valstijose. Apskaičiuota jų vertė pasaulio rinkoje 2025 m. bus 230 mlrd. EUR, iš kurių 20 proc. sudarys intelektinės transporto sistemos ir 5 proc. – taikomosios saugumo technologijos.

2010 m. birželio mėn. Komisija paskelbė savo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) ir konkrečiai Europos EGNOS sistemos taikymo veiksmų planą: šiame veiksmų plane taip pat pateikiamos 24 konkrečios veiksmų rekomendacijos. Jeigu EGNOS sistemą reikia toliau plėtoti, turi būti teikiama pirmenybė veiksmų plane siūlomoms priemonėms, taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai turi būti nuolat skiriamos adekvačios investicijos bei finansavimas. Iš tiesų dėl to, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms trūksta Europos finansavimo, kad jos galėtų dalyvauti šiame mokslinių tyrimų projekte pagal Septintąją ir Aštuntąją pagrindų programas, šis projektas tampa mažiau patrauklus komerciniams subjektams. Siekdamas paremti tolesnį EGNOS sistemos plėtojimą ir užtikrinti, kad ši sistema nenukentėtų dėl nepakankamo Europos finansavimo, balsavau už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Iš Komisijos Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos veiksmų plano matyti, kad yra didžiulė jų paklausa rinkoje, kuri, manoma, 2025 m. bus verta 230 mlrd. EUR. Tačiau šioje srityje Europa nepajėgia konkuruoti pasaulio mastu, todėl dabartinė 25 proc. mūsų užimama rinkos dalis yra nepakankama. Turime imtis reikalingų veiksmų, siekdami užtikrinti, kad šis sektorius išnaudotų visas savo galimybes. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) yra dešimt kartų tikslesnė nei GPS, taip pat prognozuojama, kad artimiausiu metu gali būti pasiektas 45 cm tikslumas. Ši sistema akivaizdžiai gali būti naudojama oro ir jūrų transporto srityse, taip pat gali būti naudojama kelių transporto srityje. Tačiau turime per daug nesikėsinti į Europos piliečių gyvenimą, nes yra akivaizdžių asmens privatumo problemų, susijusių su tokia technologija. Apskritai palankiai vertinu EGNOS ir GNSS, nes jos gali labai padėti siekti saugumo ir aplinkosaugos tikslų, ir manau, kad bus būtinos atitinkamos investicijos į su jomis susijusius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Tačiau, norint pasinaudoti šių projektų teikiamais pranašumais, šį finansavimo trūkumą reikia pašalinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Laikantis Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) veiksmų plano, kurį 2010 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė siekdama išplėsti Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), reikėtų stengtis šią navigacijos sistemą išplėsti, kad apimtų visą ES. Iš tiesų šios sistemos išplėtimu galima suteikti didelių privalumų ekonomikai ir saugumui. Tačiau šiuo tikslu reikia daug investuoti į inovacijas ir technologinę plėtrą. Tik tuomet, pirma, bus pasiekta visa šios sistemos aprėptis ir, antra, bus pasiektas toks jos brandumo lygis, kuriam esant galiausiai bus galima gauti finansinę grąžą. Be to, tai yra sritis, kuri buvo intensyviai plėtojama. Pvz., apskaičiuota, kad artimiausiu laiku ja bus galima pasiekti 45 cm geografinės padėties nustatymo tikslumą. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu.(IT) Šiandien Strasbūre vykstant plenarinei Europos Parlamento sesijai balsavome dėl pranešimo dėl pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų transporto technologijų. 2010 m. Komisija paskelbė savo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą. Veiksmų plane išdėstyti sprendimai, kurių reikia siekiant užtikrinti sėkmingą palydovinės navigacijos diegimą. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į platesnį bendrą pasaulinių navigacijos palydovų sistemų naudojimo kontekstą ir ypač į EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) kūrimą ir naudojimą.

EGNOS yra Galileo sistemos pirmtakas. ES pradėjo vykdyti EGNOS projektą (ir Galileo projektą) siekdama, kad būtų teikiami signalai civilinėms reikmėms ir Europos pramonei užtikrinamos visapusiškos galimybės konkuruoti šioje besiplečiančioje strateginėje rinkoje. Manau, kad reikia, kaip nurodo S. Ţicău, atidėti papildomą finansavimą Galileo programai, taigi ir galbūt ES biudžete sudaryti Galileo atsargos fondą, kad būti galima padengti bet kokias papildomas sąnaudas, stengiantis nepakenkti kitoms programoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. 2010 m. birželio 14 d. Komisija paskelbė savo Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą ir jame pateikė 24 konkrečių veiksmų rekomendacijas. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į platesnį pasaulinių navigacijos palydovų sistemų naudojimo kontekstą ir ypač į EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos), Galileo sistemos pirmtakės, kūrimą ir naudojimą. Visas šis sektorius nepaprastai išsiplėtė nuo to laiko, kai naudojant Amerikos palydovinę įrangą 2000 m. buvo pirmą kartą suteiktos GPS paslaugos. 2008 m. apskaičiuota vertė rinkoje buvo 124 mlrd. EUR, ir numatoma, kad 2025 m. ši vertė pasieks 230 mlrd. EUR. 20 proc. šios sumos sudaro intelektinės transporto sistemos (ITS), 5 proc. – saugos programos, įskaitant transporto saugos programas.

ES pradėjo vykdyti EGNOS projektą (ir Galileo projektą) siekdama, kad būtų teikiami signalai civilinėms reikmėms ir Europos pramonei užtikrinamos visapusiškos galimybės konkuruoti šioje besiplečiančioje strateginėje rinkoje. Šiuo metu Europos užimama rinkos dalis (25 proc.) yra nepakankama. EGNOS dera su GPS, tačiau ja bus suteikta daugiau galimybių, kai 2013 m. pradės veikti Galileo sistema. EGNOS 10 kartų tikslesnė nei GPS.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Kaip pranešėja, pritariu Komisijos pateiktam EGNOS ir Galileo plėtojimo veiksmų planui, grindžiamam devyniomis horizontaliosiomis priemonėmis, susijusiomis su tiesioginiu taikymu transporte. Kuo platesnis EGNOS diegimas Europoje ir už jos ribų, kad apimtų mūsų artimiausius kaimynus, turės ypač teigiamą poveikį platesnei Europos ekonomikai, taip pat saugumo ir aplinkosaugos tikslams, ir juo bus skatinamas sklandesnis kelių transporto eismas. Tačiau jei ketiname siekti šių tikslų, mums reikia atitinkamų investicijų į Europos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kurios iki šiol buvo nepakankamos. Iš esmės ES yra vienintelis blokas, kuris tiesiogiai neskiria finansavimo savo GNSS programai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu.(PT) Šiame pranešime dėl pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomųjų transporto programų pritariama šios srities Komisijos 2010–2013 m. veiksmų planui ir pabrėžiamas jo vaidmuo, svarba ir jo poveikis transportui. Devynios veiksmų plane pateiktos priemonės tiesiogiai ir daugiausia susijusios su transportu. Jame numatyta pasaulinės navigacijos palydovų sistemas naudoti ir plėtoti visų rūšių transporte. Žinoma, jos atliks labai svarbų vaidmenį kelių ir oro transporte. Dvi iš šių priemonių, kurias neabejotinai verta aptarti, yra palankesnių sąlygų sudarymas bendro Europos dangaus kūrimui ir intelektinėms transporto sistemoms skirtų taikomųjų technologijų kūrimui.

Be to, naudojant palydovus būtų galima sukurti ir naudoti labai daug įvairių taikomųjų technologijų. Nuoširdžiai tikiu, kad šių pranešime nurodytų sistemų, taikomųjų technologijų ir sprendimų plėtojimas ir įgyvendinimas vyksta pagal planą ir kad jau per artimiausius kelerius metus įvairiems sprendimams bus rastas pritaikymas, kuriuo bus palengvinta įmonių padėtis ir piliečių gyvenimas bei padidintas saugumas jūroje, ore ir keliuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriame sprendžiami Europos sistemų, kuriomis siekiama išnaudoti Galileo ir kitas palydovų sistemas, kūrimo ir diegimo bei jų taikymo transporto sektoriuje klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Šiuo metu pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) turi įtakos visoms ES politikos sritims, taip pat jų plėtojimas ir taikymas turės skatinamąjį poveikį strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui bei strategiško ir konkurencingo Europos sektoriaus kūrimui. Transporto taikomoji įranga sudaro 20 proc. visos GNSS taikomosios įrangos pagal apimtį ir 44 proc. – pagal vertę. Šis pramonės sektorius priklauso besiplečiančiai pasaulio rinkai, kurioje Europa turėtų imtis lyderės vaidmens ir siekti savo nepriklausomumo. Transporto srities GNSS taikomoji įranga ir paslaugos turi įvairų poveikį saugumui, veiksmingumui ir visų rūšių transporto ekonominėms bei aplinkosaugos sąnaudoms. Taip pat manau, jog svarbu pažymėti, kad, siekiant sąžiningo plėtojimo, Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) programa turėtų apimti visas valstybes nares ir užtikrinti sąveiką ir suderinamumą su trečiosiomis šalimis, kad ši rinka taptų konkurencinga ir dinamiška. Galiausiai norėčiau pabrėžti pranešėjos mintį, kad naujojoje daugiametėje finansinėje programoje (MFF) turėtų būti numatyta pakankamai lėšų su GNSS susijusiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai vykdyti bei šiai sistemai įgyvendinti. Reikėtų sukurti mechanizmus, kuriais būtų galima padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) lengviau gauti šį finansavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas GNSS taikomųjų technologijų plėtojimui ir pardavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už šį pranešimą. Besiplečiančios palydovinių navigacijos sistemų rinkos Europos daliai nepateisinus lūkesčių, praėjusių metų birželio mėn. Komisija pateikė pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planą. Komisija išmintingai pasirinko kryptingų veiksmų planą, kurio rekomendacijos ne tik apima bendro Europos dangaus – kuris jau yra daug kartų Europos Sąjungos patvirtintas prioritetas – sukūrimą, bet ir pagal jį kelių transporto srityje GNSS taip pat ketinama svariai prisidėti siekiant mūsų saugumo ir aplinkos apsaugos tikslų. Visas veiksmų planas skirtas užtikrinti, kad Europos rinka taip pat galėtų konkuruoti šiame sektoriuje, kurio rinkos vertė, prognozuojama, toliau didės iki 230 mlrd. EUR 2025 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Esu įsitikinęs, kad veiksmai, kuriais siekiama skatinti EGNOS ir Galileo naudojimą civilinėje aviacijoje, yra itin svarbus siekiant įgyvendinti bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą. Deja, kaip pranešėja pabrėžė savo dokumente, diegiant Galileo sistemą toliau kyla naujų problemų. Pritariu raginimui, kad Komisija užtikrintų skubų EGNOS naudojimo civilinei aviacijai sertifikavimą. Jau ne kartą esu pabrėžęs, kad esu bendro Europos dangaus idėjos ir bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos entuziastas.

Greitas ir visiškas Europos oro erdvės sukūrimas yra labai svarbus strateginis žingsnis siekiant tikros Europos Sąjungos integracijos ir sustiprinti bendrąją rinką. Be Galileo neturėsime SESAR, o be SESAR nesukursime bendro Europos dangaus 2. Nepamirškime, kad ypač šioje srityje turime reikalų su susietų indų sistema – trūkumas vienoje jos dalyje turės pragaištingą poveikį kitoms jos dalims.

 
  
  

Pranešimas: Brian Simpson (A7-0079/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Balsuoju už svarstomą pranešimą, nes reikia, kad būtų atskirų oro susisiekimo susitarimų vertinimo sistema, net jei Parlamentui, užuot atsilikus ir tik sprendus, ar galutinį tekstą patvirtinti, ar atmesti, tektų atidžiai stebėti derybas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi išplėstos sąlygos, kuriomis siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Dabar susitarimai dėl oro susisiekimo patenka į šią kategoriją. Štai kodėl balsuoju už savo kolegos B. Simpsono pranešimą dėl šių susitarimų turinio vertinimo kriterijų įgyvendinimo. Taip pat manau, kad reikia propaguoti subalansuotą patekimą į rinką ir investavimo galimybes, taip pat sąžiningą konkurenciją, ypač valstybės subsidijų ir socialinių bei aplinkos standartų aspektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, susitarimams, priskiriamiems sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra, reikia Parlamento pritarimo. Balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti bendruosius principus, kaip turėtų būti vertinami oro susisiekimo susitarimai atsižvelgiant ir į jų turinį, ir į procedūras, kurias Europos Parlamento transporto ir turizmo komitetas gali priimti, siekdamas užtikrinti, kad vykstant deryboms dėl susitarimų būtų tinkamai informuojamas ir turėtų galimybių pateikti savo prioritetus gerokai prieš tai, kai jam bus pateiktas prašymas ir reikės rinktis duoti pritarimą arba jo neduoti. Išsamūs oro susisiekimo susitarimai su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais galėtų būti labai naudingi keleiviams, krovinių vežimo operatoriams ir oro linijoms kaip galimybės naudotis rinkomis ir teisės aktų derinimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti sąžiningą konkurenciją, įskaitant klausimus, susijusius su valstybės subsidijomis, socialiniais ir aplinkosaugos standartais. Pritariu pranešėjui, jog Parlamentas turėtų stebėti procesą nuo pat pradžios ir aktyviai dalyvauti aptariant svarstomas temas bei siekiant žinoti esamą derybų dėl oro susisiekimo susitarimų padėtį. Taip pat Komisija turėtų žinoti kriterijus, kuriuos Parlamentas taikys vertindamas susitarimą ir jo elementus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu.(IT) Įsigaliojusia Lisabonos sutartimi išplėstos sąlygos, kuriomis, siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą, reikia Parlamento pritarimo. Dabar oro susisiekimo susitarimai patenka į šią kategoriją. Dėl naujų Parlamento įgaliojimų, nustatytų pagal Sutartį, atsiranda ir naujos pareigos užtikrinti, kad Parlamentas ir jo atsakingi komitetai būtų tinkamai informuojami apie susitarimų, dėl kurių atitinkamai bus Parlamento prašoma duoti pritarimą, rengimą. Atsižvelgdamas į šį pasikeitimą palankiai vertinu naują Parlamento pareigą atidžiau stebėti derybų eigą. Norėčiau pasinaudoti šia galimybe čia pabrėžti, jog tam, kad galėtų tinkamai spręsti, duoti pritarimą ar jo neduoti, kai derybos pasibaigs, Parlamentas turėtų stebėti procesą nuo pat pradžių, o ne pasibaigus deryboms.

Galiausiai kartoju raginimą, kad Komisija Parlamentui nuolat teiktų informaciją ir teiktų ataskaitas, kuriose būtų nuolat analizuojami esamų susitarimų privalumai ir trūkumai. Iš esmės manau, kad taip Parlamentui būtų suteikta galimybė veiksmingiau vertinti būsimus susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų sudarymo yra daug pagrindinių principų, kurių laikosi Lega Nord. Jiems priskiriama būtinybė visų valstybių narių oro transporto bendrovėms užtikrinti vienodas teises patekti į rinką ir kartu užkirsti kelią slepiamai dempingo praktikai, tiesiogiai finansuojamai pagal nacionalinę politiką, pažeidžiant Bendrijos valstybės pagalbos taisykles. Pasiūlyme taip pat išreiškiamas susirūpinimas dėl piliečių saugumo ir kartu pripažįstamas didelė saugumo orientacinio pagrindo sukūrimo svarba. Kitas principas, kurį gynė Lega Nord ir kurio laikomasi šiame pasiūlyme, susijęs su Europos institucijų ir ES piliečių, kurių interesams ji tiesiogiai atstovauja Parlamente, veiklos skaidrumu. Tiesą sakant, šiuo tikslu pasiūlyme pabrėžiama būtinybė Komisijai vykdyti savo įsipareigojimą nuolat informuoti Parlamentą apie savo derybose su ne ES ekonominės veiklos vykdytojais daromą pažangą. Dėl pirmiau išvardytų priežasčių nusprendžiau balsuoti už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau dėl šio pranešimo, nes pritariu, jog išsamūs ES oro susisiekimo susitarimai su trečiosiomis šalimis tik pasitarnautų keleiviams, krovinių vežimo operatoriams ir oro linijoms daugeliu aspektų: saugumo, aplinkos apsaugos standartų palaikymo bei palankios verslo aplinkos skatinimo. Šio pranešimo tikslas – supaprastinti bei padaryti aiškesnį oro susisiekimo susitarimų sudarymą bei sprendimų dėl tokių susitarimų priėmimą, Europos Parlamentui iš anksto informuojant Komisiją, kokiais kriterijais jis remsis pritardamas ar nepritardamas vieno ar kito susitarimo ES vardu sudarymui. Pranešime Parlamentas taip pat atkreipia Komisijos bei Tarybos dėmesį į susitarimus, kurių sudarymas galėtų pasitarnauti ES bei jos piliečiams, tačiau kurių ES dar nėra sudariusi dėl vienokių ar kitokių priežasčių su tokiomis šalimis kaip, pavyzdžiui, Rusija, Kinija, Japonija bei Indija.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi išplėstos sąlygos, kuriomis, siekiant sudaryti tarptautinius susitarimus, reikia Parlamento pritarimo. Tai reiškia, kad sprendimas parengti pranešimą savo iniciatyva siekiant nustatyti tam tikrus bendrus principus, pagal kuriuos turėtų būti vertinami susitarimai, yra visiškai natūralus Transporto ir turizmo komiteto žingsnis. Pagal išsamius susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis ir pasauliniais partneriais galima gauti daug naudos siūlant keleiviams ir krovinių vežimo operatoriams geresnes paslaugas ir šių paslaugų įvairovės, ir jų kainos požiūriais, kartu suteikiant oro transporto bendrovėms naujų galimybių ir konkurencinį pranašumą.

Iš tiesų teisės aktų suderinimu galima labai prisidėti prie sąžiningos konkurencijos skatinimo, ypač valstybės subsidijų, socialinių ir aplinkos standartų aspektais. Labai gaila, kad Taryba dar nesuteikė Komisijai įgaliojimų pradėti derybas dėl pasaulio oro susisiekimo susitarimo su svarbiais prekybos partneriais, pvz., Kinijos Liaudies Respublika ir Indija, nors atitinkamas pasiūlymas pateiktas 2005 m. Dėl šio regiono ekonomikos augimo didėja tokių susitarimų vertė.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu.(IT) Balsavau už pranešimą savo iniciatyva, nes vis svaresnis aviacijos sektoriaus indėlis į Europos ekonomiką turi ne tik privalumų, bet ir gana daug trūkumų. Manau, kad institucijai, kuriai priklausau, būtent Parlamentui, turėtų būti suteikti didesni priežiūros įgaliojimai, kad ji turėtų visapusišką supratimą apie tokius susitarimus, kurie verti arba neverti jos pritarimo. Mūsų balsavimas būtų atidaus derybų, kuriose turi būti propaguojamas tarptautinių teisės aktų dėl socialinių teisių, visiško sertifikavimo praktikos ir procedūrų pripažinimo, keitimosi saugos duomenimis ir bendrų tikrinimų laikymasis, rezultatų stebėjimo padarinys. Tik pritardami plataus užmojo susitarimams, kuriuose būtų atsižvelgiama į principus, kurių laikosi ES, galėtume svariai prisidėti prie ES veiklos ir tobulinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Manau, kad galimybė suderinti teisės aktus, atsirandanti dėl kai kurių tarptautinių susisiekimo susitarimų, bus išnaudota sudarant sąžiningos konkurencijos sąlygas. Tai ne tik bus naudinga atitinkamų šalių pramonei, bet tuo taip pat bus suteikta galimybė standartizuoti bei griežtinti socialinius ir aplinkosaugos standartus. Keleiviams ir krovinių vežėjams siūlomos paslaugos taip pat bus iš esmės pagerintos, o tai nebūtų taip pastebima taikant kitas priemones, pvz., dvišalius susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Išsamių oro susisiekimo susitarimų su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais sudarymas yra ypač svarbus patekimo į rinką ir teisės aktų suderinimo požiūriu, nes juo skatinama sąžiningai konkuruoti, palaikyti vienodą socialinių ir aplinkos standartų lygį ir kt. Tai naudinga visoms šalims: keleiviams, krovinių vežėjams ir oro transporto bendrovėms. Kalbant apie horizontaliuosius susitarimus, taip pat svarbu esamus dvišalius susitarimus suderinti su ES teise, siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą, padidinti skaidrumą ir duoti papildomos naudos, susijusios su paprastinimu, ir kartu užtikrinti, kad visos Europos Sąjungos oro transporto bendrovės turėtų vienodas teises. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas jau atlieka svarbesnį vaidmenį šioje srityje, todėl reikalinga, kad jis pritartų šių tarptautinių susitarimų sudarymui. Todėl balsuoju už šį pranešimą, kuriame siekiama apibrėžti tam tikrus bendruosius principus ir nuoseklų standartų rinkinį. Jame taip pat pabrėžiama, jog svarbu nuolat informuoti Parlamentą, kad jis galėtų stebėti procesą nuo pat pradžių, nes tada turės galimybę išreikšti savo susirūpinimą ir pateikti prioritetus.

 
  
MPphoto
 
 

  Rachida Dati (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šį pranešimą dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, pranešime rekomenduojama didinti Europos Parlamento vaidmenį remiantis jam Lisabonos sutartimi suteiktais naujais įgaliojimais tarptautinių susitarimų sudarymo su trečiosiomis šalimis klausimais. Todėl šiame pranešime pabrėžiama, kad reikia intensyvinti dialogą su Europos Komisija įvairiuose derybų etapuose ir prižiūrint galiojančius susitarimus. Antra, pranešime pabrėžiama, kad reikia sudaryti aviacijos saugos susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurių orlaivių gamybos pramonė gana svarbi; atsižvelgiant į teisėtą reikalavimą užtikrinti dar didesnį aviacijos saugumą, tai yra itin svarbus reikalavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas turi daugiau įgaliojimų kištis į tarptautinių Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų sudarymą. Taigi, dėl šiandien patvirtinto B. Simpsono pranešimo bus galima geriau apibrėžti Parlamento vaidmenį tarptautinėse derybose dėl aviacijos.

Palankiai vertinu tai, kad Parlamentas ypač spaudžia į Europos Sąjungos sudaromus susitarimus įtraukti aviacijos saugumo ir saugos standartų savitarpio pripažinimą bei geresnes keleivių teisių apsaugos priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį, nes jame pabrėžiama, jog svarbu, kad Parlamentas būtų nedelsiant išsamiai informuojamas visais derybų dėl ES ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų susitarimų etapais.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikti nauji įgaliojimai tarptautinių susitarimų tvirtinimo klausimais. Iš šių susitarimų, atsižvelgiant į įvairius su jais susijusius saugumo ir koordinavimo poreikius, tarptautiniai oro susisiekimo susitarimai yra ypač svarbūs. Susitarimams vertinti reikia kriterijų, grindžiamų griežta derybų sąlygų priežiūra ir kontrole. Tikiuosi, jog Komisija ir Parlamentas gali aktyviai bendradarbiauti, kad nuolat gerintų šio pobūdžio susitarimų kokybę ir didintų jų griežtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) B. Simpsono pranešime sprendžiami tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) klausimai. Nuo 2009 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus SESV, Parlamentas turi didesnius įgaliojimus ir daugelyje sričių, įskaitant oro susisiekimo paslaugas, prisiima atsakomybę už bendrus sprendimus. Atsižvelgdamas į tai, Transporto ir turizmo komitetas pateikė šį pranešimą, kuris, atrodo, yra nepaprastai teigiamas ir pateiktas laiku, nes jame nustatomi tam tikri bendrieji principai, su kuriais visiškai sutinku. Taigi, Parlamentas galės stebėti visą procesą nuo pradžių, naudodamasis jam Komisijos visų pirma per Mobilumo ir transporto generalinį direktoratą teikiama informacija, ir atidžiai vertinti susitarimus, dėl kurių jo bus prašoma balsuoti, nesvarbu, ar jie būtų horizontalieji, išsamūs, ar saugos susitarimai.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Tarptautiniai oro susisiekimo susitarimai, numatyti pagal Lisabonos sutartį, yra viršvalstybiniai susitarimai, kurie, kaip numatyta, iš dalies sutaps su esamais valstybių narių įgyvendintais dvišaliais susitarimais. Savo poziciją, nepalankią šiam principui, pakartojome paskesniuose susitarimuose, apie kuriuos Parlamentas teikė nuomones, ir kartu dėl visapusiško pobūdžio kritikavome šiuos susitarimus, nes jais, visais be išimties, siekiama liberalizuoti ir privatizuoti šį sektorių. Pranešėjas – kuris iš esmės yra iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos – teigia, kad „oro susisiekimo susitarimai su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais galėtų būti labai naudingi keleiviams, krovinių vežimo operatoriams ir oro transporto bendrovėms“.

Tačiau šio ir kitų sektorių, kuriuose vyko intensyvesnis liberalizavimas, pvz., geležinkelių transporto, tikrovė paneigia šiuos pažadus dėl naudingumo. Jei iš tiesų kas nors ir laimi iš oro susisiekimo sektoriaus – kaip tik jame neišvengiamai vyksta liberalizavimas ir vadinamoji laisvoji konkurencija – monopolistinės koncentracijos procesų, tai greičiau ne keleiviai, ne darbuotojai ir ne daugelis vadinamųjų oro transporto bendrovių su valstybės vėliava, o didžiausios šio sektoriaus Europos bendrovės. Štai kokios yra priežastys, dėl kurių balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šis pranešimas susijęs su tarptautiniais oro susisiekimo susitarimais pagal Lisabonos sutartį. Tai yra tarptautiniai susitarimai, kuriais ketinama suderinti ir iš dalies dubliuoti valstybių narių įgyvendintus esamus dvišalius susitarimus.

Pranešėjas teigia, kad „oro susisiekimo susitarimai su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais galėtų būti labai naudingi keleiviams, krovinių vežimo operatoriams ir oro transporto bendrovėms kaip galimybės naudotis rinkomis […] priemonės“.

Tačiau tiesa, kad šių susitarimų įgyvendinimas ES lygmeniu jau parodė, jog tokie pažadai dėl naudingumo yra tušti tiek darbuotojams, tiek keleiviams.

Dauguma šių susitarimų slaptai siekiama atverti rinkas ir liberalizuoti sektorių, tai motyvuojant laisvąja konkurencija, arba, nepaisant rinkos iškraipymų, nauda, kurią galingiausios bendrovės gali iš to gauti, ir klaidingo aplinkosaugos sprendimo, susijusios su anglies dioksido kiekio mažinimu, bei įtraukti aviaciją į prekybos taršos leidimais sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo išplėstos sąlygos, kuriomis, siekiant pasirašyti tarptautinius susitarimus, reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu oro susisiekimo susitarimai priklauso šiai kategorijai. Anksčiau dėl tokių susitarimų su Parlamentu būdavo tik konsultuojamasi. Tačiau Lisabonos sutartimi Parlamentui suteikiamos ne tik naujos galios, bet ir naujos pareigos.

Mano nuomone, prieš susidurdamas su galimybe pritarti galutinei atskirų tarptautinių susitarimų formuluotei arba ją atmesti Parlamentas turi turėti galimybę sekti derybų eigą. Be to, atitinkamuose oro susisiekimo susitarimų su trečiosiomis šalimis kriterijuose turėtų būti numatyta galimybė taikyti subalansuotą požiūrį į rinkas ir investavimo galimybės, taip pat sąžininga ekonominė valstybės subsidijų ir aplinkos bei socialinių standartų sričių konkurencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Naujos Lisabonos sutartimi numatytos galios reiškia, kad oro susisiekimo susitarimuose taip pat galime pareikšti savo nuomonę aviacijos srities klausimais. Pranešime pabrėžiama sąžininga konkurencija, taigi, ir būtinybė prižiūrėti, pvz., valstybės finansavimą ir kartu atsižvelgti į aplinkosaugos klausimus bei užtikrinti aukštą keleivių teisių lygi. Esame už visas šias priemones, todėl savo balsą skiriu šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi Lisabonos sutartis išplėtė sąlygas, kurioms esant ir siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu aviacijos susitarimai patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Atsižvelgdamas į šį pasikeitimą Transporto ir turizmo komitetas nusprendė savo iniciatyva parengti pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti kai kuriuos bendruosius principus, susijusius su tuo, kaip turėtų būti vertinami oro susisiekimo susitarimai turint mintyje ir jų turinį, ir procedūras, kurias Komitetas gali priimti siekdamas užtikrinti, kad vykstant deryboms bus tinkamai informuojamas ir turės galimybių pateikti savo prioritetus gerokai prieš tai, kai jam bus pateiktas prašymas ir reikės rinktis duoti pritarimą arba jo neduoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Per posėdį balsavau už B. Simpsono pranešimą dėl oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį. Tiesą sakant, 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas įgijo teisę pritarti susitarimams, apimantiems sektorius, kuriems taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Jeigu įvertiname, kad anksčiau su Parlamentu, Europos žmonių demokratiškai išrinkta institucija, buvo konsultuojamasi tik sudarius tokius susitarimus, tai yra reikšmingas žingsnis į priekį, ypač atsižvelgiant į tariamą ES demokratijos stoką. Todėl tikimės, kad Komisija reaguos į mūsų raginimą palaikyti informacijos srautą ir suteikti atsakingam komitetui išsamios informacijos apie ketinimus pasiūlyti derybas siekiant sudaryti ir iš dalies pakeisti tarptautinius oro susisiekimo susitarimus, kad visas Parlamentas savo nuomonę galėtų išreikšti puikiai žinodamas faktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu.(RO) Lisabonos sutartimi nustatomos naujos parlamentinės kompetencijos sritys ir taip Parlamentui suteikiami didesni sprendimų priėmimo įgaliojimai ir kartu numatoma pareiga užtikrinti, kad teikiant informaciją ir užtikrinant saugumą viskas vyktų sklandžiai. Teisės aktų suderinimas tarp atitinkamų Europos Parlamentų komitetų, abipusis saugos ir saugumo standartų pripažinimas ir aukščiausių standartų, taikomų oro susisiekimo susitarimams, užtikrinimas naudingas keleiviams, krovinių vežimo veiklos vykdytojams (logistiniu ir ekonominiu požiūriu) ir oro transporto bendrovėms.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame išreiškiama nuomonė, kad išsamūs oro susisiekimo susitarimai su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais galėtų būti labai naudingi keleiviams, krovinių vežimo operatoriams ir oro transporto bendrovėms kaip galimybės naudotis rinkomis ir teisės aktų derinimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti sąžiningą konkurenciją, įskaitant klausimus, susijusius su valstybės subsidijomis, socialiniais ir aplinkosaugos standartais, jeigu būtų laikomasi tam tikrų standartų ir sąlygų.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Pagal Lisabonos sutartį oro susisiekimo susitarimams reikia Parlamento pritarimo, nes jie susiję su sektoriumi, kuriam taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Pritariame Transporto ir turizmo komiteto minčiai, kad reikia nustatyti tam tikrus bendruosius principus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kaip oro susisiekimo susitarimai turėtų būti vertinami esmės požiūriu. Be to, Komitetas turėtų būti tinkamai informuojamas per derybas, kad turėtų galimybę tinkamai pateikti savo prioritetus prieš tai, kai jam reikės rinktis, pritarti arba nepritarti. Todėl Parlamentui reikia sekti procesą nuo pat pradžių. Pagal išsamius susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis ir pasauliniais partneriais galima gauti daug naudos siūlant Europos keleiviams ir krovinių vežimo operatoriams geresnes paslaugas ir šių paslaugų įvairovės, ir jų kainos požiūriais, kartu suteikiant oro transporto bendrovėms naujų galimybių siekti pelno. Teisės aktų suderinimu galima daug nuveikti skatinant sąžiningą konkurenciją. Galiausiai teigiame, kad svarbu pradėti derybas su svarbiais prekybos partneriais Azijoje, įskaitant Kinijos Liaudies Respubliką ir Indiją, nes dėl viso šio regiono ekonomikos augimo tokie susitarimai tampa dar reikšmingesni prekybos su besivystančiu pasauliu požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Priėmus Lisabonos sutartį padaugėjo atvejų, kai siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu susitarimai dėl oro susisiekimo paslaugų patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Todėl Transporto ir turizmo komitetas nusprendė savo iniciatyva pateikti pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti kai kuriuos bendruosius principus, susijusius su tuo, kaip turėtų būti vertinami oro susisiekimo susitarimai, turint omenyje ir jų turinį, ir procedūras, kurias Komitetas gali patvirtinti siekdamas, kad vykstant deryboms būtų tinkamai informuojamas ir turėtų galimybę pateikti savo prioritetus gerokai prieš priimant galutinį sprendimą ir galėtų tik pritarti susitarimui arba jį atmesti. Kartu su naujais Parlamento įgaliojimais, numatytais Lisabonos sutartyje, atsiranda ir naujos pareigos užtikrinti, kad Parlamentas ir jo kompetentingas komitetas būtų tinkamai informuojami apie susitarimų, dėl kurių atitinkamai bus Parlamento prašoma duoti pritarimą, rengimą. Dėl to atitinkamai atsiranda pareiga atidžiau stebėti, kaip vedamos derybos. Todėl ateityje derantis dėl tarptautinių susitarimų reikia nepamiršti šių prielaidų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Pranešime numatoma sistema, pagal kurią, atsižvelgiant į pokyčius pagal Lisabonos sutartį, būtų galima vertinti atskirus oro susisiekimo susitarimus ir kuri bus naudojama visose būsimose derybose, sudarant sutartis ir Parlamentui jas tvirtinant (pritarimu). Prie atitinkamų kriterijų, taikomų oro susisiekimo susitarimams su trečiosiomis šalimis, priskiriamas subalansuotas patekimas į rinką ir investavimo galimybės, taip pat sąžininga konkurencija valstybės subsidijų ir aplinkos bei socialinių standartų aspektais. Balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Išsamūs oro susisiekimo susitarimai su kaimyninėmis šalimis arba reikšmingais pasauliniais partneriais yra naudingi ne tik krovinių vežimo operatoriams ir oro linijoms, bet ir keleiviams. Visų pirma, dėl tokių susitarimų visoms Sąjungos oro linijoms bus užtikrinamos vienodos teisės. Be to, bus taikomi aukšti skrydžių saugos ir saugumo standartai, kurie yra gyvybiškai svarbūs keleiviams, įgulai ir apskritai visam aviacijos sektoriui. Atsižvelgiant į minėtų susitarimų naudą, manau, kad tikslinga nustatyti bendruosius principus, kurie būtų naudojami vertinant oro susisiekimo susitarimus. Svarbu, kad kiekviename susitarime būtų sušvelninami ar panaikinami naudojimosi rinka ir investavimo galimybių apribojimai, išlaikyti ir sugriežtinti socialiniai ir aplinkosaugos standartai, užtikrinta tinkama duomenų ir privatumo apsauga, nustatytas abipusis saugumo standartų pripažinimas ir išlaikytas aukštas keleivių teisių lygis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisija turi imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išspręstas skrydžių virš Sibiro teritorijos klausimas ir pradėtos derybos dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų su Japonija ir Rusija.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Dėl Lisabonos sutarties, įsigaliojusios 2009 m. gruodžio 1 d., padaugėjo atvejų, kai siekiant sudaryti tarptautinius susitarimus reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu susitarimai dėl oro susisiekimo paslaugų patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Anksčiau dėl šių susitarimų reikėjo su Parlamentu tik pasikonsultuoti. Atsižvelgdamas į šį pasikeitimą Transporto ir turizmo komitetas nusprendė savo iniciatyva parengti pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti kai kuriuos bendruosius principus, susijusius su tuo, kaip Parlamentas turėtų vertinti oro susisiekimo susitarimus turinio požiūriu, o ne būti supažindintas su galutiniu sprendimu ir turėti galimybę tik pritarti susitarimui arba jį atmesti. Kartu su naujais Parlamento įgaliojimais, numatytais Lisabonos sutartyje, atsiranda ir naujos pareigos užtikrinti, kad Parlamentas ir jo kompetentingas komitetas būtų tinkamai informuojami apie susitarimų, dėl kurių atitinkamai bus Parlamento prašoma duoti pritarimą, rengimą. Dėl to atitinkamai atsiranda pareiga atidžiau stebėti, kaip vedamos derybos. Šiame pranešime, už kurį balsavau, nurodytas galimybes galima vertinti kaip elementų, kuriuos galima patvirtinti atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno susitarimo aplinkybes, sąrašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentas sustiprino savo vaidmenį sudarant tarptautinius oro susisiekimo susitarimus. Transporto ir turizmo komitetas nusprendė savo iniciatyva parengti pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti kai kuriuos bendruosius principus, susijusius su tuo, kaip turėtų būti vertinami oro susisiekimo susitarimai, turint omenyje ir jų turinį, ir procedūras, kurias Komitetas gali priimti siekdamas, kad vykstant deryboms būtų tinkamai informuojamas ir turėtų galimybę pateikti savo prioritetus gerokai prieš pateikiant jam prašymą ir renkantis, duoti pritarimą ar jo neduoti.

Šiuos susitarimus galima skirstyti į tris kategorijas: horizontaliuosius susitarimus, kuriais suderinami esami dvišaliai susitarimai; išsamius susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją; galiausiai saugos susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti aukštą civilinės aviacijos saugumo lygį. Be to, pranešime rekomenduojami kriterijai, pagal kuriuos vertinamas šių susitarimų turinys ir kuriems priskiriamas subalansuotas patekimas į rinką ir investavimo galimybės bei sąžininga konkurencija valstybės, aplinkos ir socialinių subsidijų aspektais. Balsavau už, kad būtų palaikomas nuolatinis informacijos srautas ir būtų geriau analizuojami šių susitarimų privalumai bei trūkumai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Kadangi Lisabonos sutartimi buvo išplėstos Parlamento galios tarptautinių susitarimų sudarymo klausimais, iš naujo nustatant jo statusą reikia pasiūlyti naujas jo veiksmų teisinio pagrindo formas. Šis pranešimas pasirodo šiomis aplinkybėmis. Kadangi Parlamentas taip pat turės galių oro susisiekimo susitarimų klausimais, svarbu užtikrinti, kad vykstant derybų procesui jis turėtų galimybę gauti informaciją. Iš tiesų jis negali paprasčiausiai įsitraukti baigiantis procesui, kuriame jo veikla būtų susiaurinta iki paprasčiausio pritarimo arba nepritarimo galutiniam sprendimui ir kuriame jis neturėtų daugybės įvairių rodiklių, kad galėtų priimti apgalvotą spendimą. Dėl būtinybės Parlamentui dalyvauti visame procese taip pat reikia atkreipti dėmesį, tegul ir tik bendromis sąlygomis, į tokius aspektus kaip sąlygos, kuriomis teikiama informacija, arba etapus, kuriuose būtų galima ja naudotis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi išplėstos sąlygos, kurioms esant siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą reikia Parlamento pritarimo. Šiuo metu aviacijos susitarimai patenka į šią kategoriją, nes jie priskiriami sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Anksčiau dėl tokių susitarimų su Parlamentu būdavo tik konsultuojamasi. Atsižvelgdamas į šį pasikeitimą, Transporto ir turizmo komitetas nusprendė savo iniciatyva parengti pranešimą, kuriuo siekiama nustatyti kai kuriuos bendruosius principus, susijusius su tuo, kaip turėtų būti vertinami oro susisiekimo susitarimai atsižvelgiant ir į jų turinį, ir į procedūras, kurias Komitetas gali patvirtinti siekdamas užtikrinti, kad vykstant deryboms būtų tinkamai informuojamas ir turėtų galimybę pateikti savo prioritetus gerokai prieš pateikiant jam prašymą ir renkantis, duoti pritarimą ar jo neduoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Šiame pranešime nustatomi tam tikri bendrieji principai, taikomi tinkamam Parlamento ir Komisijos bendravimui tvirtinant tarptautinius oro susisiekimo susitarimus ir bendrųjų šių susitarimų vertinimo metodų kūrimui. Dėl Lisabonos sutarties Parlamentas įgijo papildomų galių ir atitinkamų pareigų, todėl dabar privalo atidžiau stebėti derybų eigą ir oro susisiekimo susitarimų sudarymą. Atsižvelgiant į tokių susitarimų svarbą, ypač geresnių paslaugų keleiviams ir naujų galimybių operatoriams užtikrinimo požiūriu, puiki mintis, kad Parlamentas turi informuoti Komisiją apie savo nuogąstavimus ir vertinimo kriterijus nuo pat pradžių, nelaukdamas, kol bus užbaigtos derybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu.(ET) Lisabonos sutartimi Parlamentui suteiktos didesnės teisės, viena iš jų yra tarptautinių susitarimų sudarymui reikalingas Parlamento pritarimas. Transporto ir turizmo komitetas gana dažnai turėjo galimybę susipažinti su įvairiais oro susisiekimo paslaugų susitarimais ir priimti sprendimus dėl jų. Manau, kad šis pranešimas gerokai padės dirbti Transporto ir turizmo komitetui ir juo bus supaprastintas jo darbas, nes jame pabrėžiami bendrieji principai, pagal kuriuos turėtume vertinti oro susisiekimo paslaugų susitarimus ir turinio, ir priemonių aspektais.

Be to, šis susitarimas padės išsiaiškinti įvairius oro susisiekimo paslaugų susitarimus ir juos išnagrinėti paprasčiausiu būdu, taip pat jame numatyti kriterijai, į kuriuos turėtume atkeipti dėmesį, ir aspektai, kuriuos turėtume sekti. Be to, šis pranešimas padės taikyti apsisprendimo, kaip pasistūmėti į priekį su šiais oro susisiekimo paslaugų susitarimais ir kokių reikės etapų, kad įvairios institucijos galėtų ir priimti sprendimus dėl jų, procesą. Manau, kad šis pranešimas būtinas, todėl pritariau jo patvirtinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (S&D), raštu. – Šiame pranešime numatyta sistema, kurią reikia nustatyti, kad Parlamentas galėtų pagal Lisabonos sutartį prisiimti įsipareigojimus dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų. Transporto ir turizmo komitetas norėjo užtikrinti, kad nagrinėjant atskirus susitarimus su atskiromis suvereniomis šalimis Parlamentas taikytų tas pačias procedūras ir gaires, pagal kurias pranešėjai galėtų dirbti, siekdami mums suteikti nuoseklų požiūrį ir galimybę atsižvelgti į svarbius aspektus, įskaitant atitinkamas saugumo ir socialines sąlygas. Balsuoju už ir norėčiau tikėti, jog Parlamentas gali pritarti mano pranešimui siekiant, kad siūlomą sistemą būtų galima pradėti taikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo įteisintos naujos sritys, kuriose, siekiant sudaryti tarptautinius susitarimus, reikia Parlamento pritarimo. Oro susisiekimo susitarimai patenka į šią kategoriją, nes jiems taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Todėl reikia Parlamentą nuolat informuoti, kad būtų galima užtikrinti suderintą viso derybų proceso vertinimą ir kad jis galėtų laiku išreikšti savo nuomones ir pateikti prioritetus.

Šiame pranešime yra rekomendacijos, kaip reikėtų analizuoti oro susisiekimo susitarimus atsižvelgiant į turinį ir procedūras, kurias reikia patvirtinti. Supažindinama su trijų kategorijų susitarimais, kuriais siekiama skirtingų tikslų, būtent horizontaliaisiais susitarimais, išsamiais susitarimais ir saugos susitarimais.

Balsuoju už šį susitarimą, nes manau, jog svarbu, kad Europos Komisijos patvirtintoje ir šiame pranešime pabrėžiamoje pozicijoje būtų pareikšta tai, kad Parlamentas turėtų nuolat stebėti visą procesą keisdamasis informacija ir kad bent kas trejus metus Komisija turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų analizuojami esamų susitarimų privalumai ir trūkumai. Susitarimai turėtų būti patvirtinti rezultatyviu tarpinstituciniu susitarimu, kuriuo Europos institucijoms būtų suteikta galimybė aktyviai dalyvauti juos sudarant.

 
  
MPphoto
 
 

  Niki Tzavela (EFD), raštu.(EL) Balsavau už B. Simpsono pranešimą dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį, atsižvelgdama į tai, kad dabar Parlamentas prisiima didesnę atsakomybės dalį, kai kalbama apie derybas dėl tarptautinių susitarimų. Be to, tarptautiniai oro susisiekimo susitarimai su trečiosiomis šalimis padeda plėtoti tarptautinį oro susisiekimą ir užtikrinti teisinį saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Dėl naujų kompetencijos sričių, suteiktų Parlamentui pagal Lisabonos sutartį, ateityje šiam Parlamentui tarptautiniai oro susisiekimo susitarimai bus dažniau pateikiami įvertinti ir patvirtinti. Todėl pranešėjas siūlo parengti tam tikrus bendruosius principus, kad šiuos vertinimus būtų galima lengviau ir geriau atlikti. Nors pranešėjas iš esmės pripažįsta tokių susitarimų naudą, jis neatsisako diferencijuoto požiūrio ir kelis kartus ragina pradėti konstruktyvų Komisijos ir Parlamento dialogą.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Palankiai vertinu šiandieninio balsavimo rezultatus, ypač atsižvelgdamas į tai, kad buvau ypač svarbaus dokumento dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų oro susisiekimo susitarimo pranešėjas. Kartu sudėjus Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų aviacijos rinkos sudaro apie 60 proc. pasaulio oro transporto. Ateityje nediskriminuojant atvėrus rinką ES ir JAV aviacijos bendrovėms, keleiviams ir oro transporto vežėjams bus teikiamos pagerintos paslaugos, taip pat bus gaunama didelė ekonominė nauda ir kuriamos darbo vietos. Deja, Europos Parlamentas nebuvo įtrauktas į derybas dėl ES ir JAV susitarimo, todėl negalėjo daryti poveikio dokumento turiniui. Tokia padėtis nepriimtina. Todėl pritariu pagrindiniams šiandien patvirtinto B. Simpsono pranešimo dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų teiginiams. Europos Parlamentas turėtų būti įtrauktas į derybas nuo pat pradžių arba bent turėtų būti informuojamas apie jų eigą.

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Saïd El Khadraoui (A7-0171/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Pritariu šiam pranešimui, atsižvelgiamas į naujas nuostatas, kurias pasiūlė Taryba, ypač dėl tikslinio asignavimo, didesnio skaidrumo ir laivyno atnaujinimo, transporto priemonių pajėgumo ir galimybės veiksmingiau keisti infrastruktūrą. Eurovinjete III bus sudarytos sąlygos valstybėms narėms, jei jos apsispręs, taikyti kelių naudotojams mokesčius už išorines sąnaudas, būtent taršos, oro ir triukšmo, kad kelių transporto srityje būtų pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“. Laukiant baltosios knygos, dabar numatomuose teisės aktuose reikalaujama, kad valstybės narės ir Komisija imtųsi tolesnių veiksmų kurdamos tvaresnę ir sąveikesnę transporto sistemą kartu su suderinta apmokestinimo sistema, pagal kurią būtų į vidaus sąnaudas įtraukiama daugiau išorės sąnaudų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Direktyvos dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (Eurovinjetės direktyva) projektu valstybėms narėms bus suteikta galimybė nustatyti kelių transporto oro ir akustinės taršos mokesčius. Šia priemone, pagal kurią taikomas principas „teršėjas moka“, siekiama skatinti laipsnišką mūsų keliais važinėjančių sunkvežimių atnaujinimą. Ji taip pat galėtų tapti nauju švaresnio transporto, pvz., geležinkelio ir vandens kelių, finansavimo šaltiniu. Todėl balsavau už S. El Khadraoui pranešimą. Tačiau raginu valstybes nares įgyvendinant Eurovinjetę elgtis santūriai: tuo neturi būti kenkiama vežėjų įmonių ir įmonių, kurios naudojasi vežimo paslaugomis, komerciniam ir finansiniam patikimumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Dauguma ES rinkoje parduodamų Airijos prekių vežama kelių tinklu, todėl balsavau prieš šiame pranešime rekomenduojamas priemones, nes jomis būtų užkrautos per didelės išlaidos Airijos vežėjams, eksportuotojams ir gamintojams. Į Eurovinjetės direktyvą jau įtraukti mokesčiai, tačiau valstybės narės neprivalo nustatyti šių mokesčių. Šiuo metu Eurovinjetė veikia 15 000 km Europos greitkelių, įskaitant pusę ES mokamų greitkelių. Nors ir esu už oro ir oro ir akustinės taršos problemos sprendimą bei žmonių skatinimą vartoti ekologiškesnes transporto priemones, jeigu šios direktyvos taikymas būtų buvęs išplėstas ir būtų buvę įtrauktos rinkliavos už akustinę ir oro taršą, būtų labai nukentėję Airijos eksportą į Europą vežantys Airijos vežėjai.

Daug Airijos prekių eksportuojama tarptautiniu mastu, todėl dėl šiame pranešime siūlomų papildomų išlaidų Airijos eksportui ir transporto bendrovėms galėtų būti padaryta didžiulė žala, kuri galėtų būti mirtinas smūgis toms mažosioms įmonėms, kurios šiuo metu gauna tik mažą pelno maržą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šią per antrąjį svarstymą pateiktą Tarybos ir Parlamento bendrąją poziciją dėl „Eurovinjetės“ direktyvos. Pagrindiniai direktyvos tikslai – sudaryti sąlygas valstybėms narėms taikyti kelių naudotojams mokesčius už tam tikras išorines sąnaudas, t. y. taikyti principą „teršėjas moka“, taip pat suteikti valstybėms narėms papildomų galimybių padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas efektyvesnes. Pritariu aplinkos taršos mažinimo tikslams ir „teršėjas moka“ principo įgyvendinimui kelių transporto srityje. Taip pat palaikiau siūlymą, kad iš „eurovinjetės“ mokesčio gautos pajamos būtų skiriamos investicijoms į kelių infrastruktūrą bei naudojamos siekiant didinti transporto tvarumą. Tvaraus transporto skatinimas yra esminis bendrosios transporto politikos elementas. Tuo tikslu turėtų būti mažinama transporto įtaka klimato kaitai ir jo neigiamas poveikis, ypač grūstys, kliudančios judumui, bei oro ir akustinė tarša, daranti žalą sveikatai bei aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Nors ir palankiai vertinu susitarimą, kuris buvo pasiektas dėl Eurovinjetės direktyvos, nesu visiškai patenkintas. Pritardami kompromisui, pasiektam tarp Parlamento ir Tarybos, užbaigiame ilgus metus trukusias derybas. Tai iš tiesų yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau tai yra minimalistinis susitarimas, kuriam trūksta veiksmingumo! Iš tiesų valstybės narės tik turės galimybę, tačiau neprivalės versti sunkiasvorių krovininių transporto priemonių savininkus apmokėti dėl jų patiriamas išorės sąnaudas. Vis dėlto tiesa, kad idėja iškelta dabar ir čia ir kad tai yra tikrai teigiama mintis, dėl kurios galiu balsuoti už kompromisą. Nustatant principą „teršėjas moka“ sunkiasvorėms krovinių transporto priemonėms, direktyva paruošiama dirva išorės sąnaudų, patiriamų dėl transporto, priskyrimo vidaus sąnaudoms pripažinimo mūsų viešojoje politikoje. Taip pat užprotokoluotas pajamų ir investicijų skaidrumo principas, o tai, tikimės, bus precedentas vertinant viešąją politiką: iš tiesų valstybės narės turi nuolat informuoti Komisiją. Vis dėlto tenka apgailestauti dėl žemos pajamų skyrimo Transeuropiniams transporto tinklams (TEN) (15 proc.) ribos. Be to, turėsime užtikrinti, kad buvo laikomasi valstybių narių prisiimto įsipareigojimo pajamas investuoti į tvarius projektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu.(IT) Šiandien mūsų svarstomas pranešimas yra ypač svarbus, nes jame numatomas Direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo pakeitimas. Manau, kad šis pateiktas pasiūlymas dėl naujos direktyvos, tarp Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos, Komisijos ir Parlamento, pasiekto kompromiso rezultatas, yra labai žalingas Italijos ekonomikai, nes Italija perveža apytikriai trečdalį – arba apytikriai 200 mlrd. EUR per metus – visų Europos keliais vežamų prekių, kuriomis prekiaujama.

Jeigu ši direktyva bus įgyvendinta Europos tranzito šalyse, į Italiją importuojamoms ir iš Italijos eksportuojamoms prekėms labiau grės papildomų mokesčių našta. Pritariu labai kritiškam Italijos vyriausybės požiūriui: manau, kad tokių didžiulių ekonominių sunkumų, kokius patiriame dabar, metu politinis sprendimas smogti ekonomikos sektoriui, kuris palaiko mūsų rinką, tikrai nėra išmintingas. Mano nuomone, nedideli laimėjimai, mūsų pasiekti kompromisu, neturi tikro poveikio tekstui, kuris yra labai žalingas tiek Italijos sistemai, tiek vežėjų sektoriui. Maža to, nebuvo įrodytas priemonės efektyvumas: kelių transporto ir su juo susijusios taršos išlaidos toliau didės, kol bus sukurtas įvairiarūšių infrastruktūrų tinklas.

 
  
MPphoto
 
 

  John Bufton (EFD), raštu. – Balsavau prieš šį pakeitimą, nes būtina Komisijai neleisti nustatyti mokesčių rinkimo galimybių net taikant netiesioginį apmokestinimą, ypač be vienbalsio Tarybos pritarimo. Šiuo metu JK neprisidedame prie Eurovinjetės schemos. Tačiau Vestminsterio vyriausybė nagrinėja sunkiasvorių krovinių transporto priemonių mokesčių padidinimą pagal Europos teisės aktus iki 2015 m. Tačiau Komisija išsaugojo teisę iki 2013 m. anglies dvideginio apmokestinimą padaryti privalomą. Nenoriu, kad JK piliečiai kaip nors prisidėtų prie kokio nors ES mokesčio.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Mokesčių rinkimas už sunkiasvorių krovinių transporto priemones yra priemonė, kuria baudžiamos atokios ES šalys, pvz., Graikija, Italija, Ispanija ir Portugalija. Apskritai tai yra šalys, kurios labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės, dėl kurios kilo fiskalinė ir ekonomikos krizė. Atsižvelgdama į tai balsuoju prieš pateiktą pranešimą, nes manau, kad nevienodai taikyti tokių mokesčius yra neteisinga, nes atokios šalys gautų daugiausia pajamų Vidurio Europos šalių naudai.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu.(RO) Balsavau prieš S. El Khadraoui pranešimą dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo, nes šiame pasiūlyme leidžiama pradėti taikyti muitų tarifų barjerus, dėl kurių padidėtų periferinių valstybių narių krovinių vežėjų sąnaudos. Šioje direktyvoje taip pat valstybėms narėms leidžiama siūlyti kompensaciją vietoj šių mokesčių, todėl galėtų būti iškraipyta įvairių ES valstybių narių vežėjų konkurencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Parlamentas ką tik pritarė naujoms kelių transporto mokesčių taisyklėms ir taip suteikė galimybę užtikrinti tinkamesnės transporto politikos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į su tarša ir triukšmu siejamus aplinkosaugos reikalavimus, plėtojimą ir finansavimą. Krovinių vežimo keliais įmonės dabar turės apmokėti sunkvežimių keliamos oro ir akustinės taršos sąnaudas, o valstybės narės už tai privalės iš šių mokesčių gaunamas pajamas pakartotinai investuoti į visos Europos transporto tinklus ir visų pirma į efektyvesnes ir mažiau teršiančias transporto sistemas. Šie mokesčiai yra žingsnis į priekį, tačiau jų nepakanka. Laikas valstybėms narėms įsipareigoti įgyvendinti tikrą krovinių vežimo plėtojimo politiką ir taip užtikrinti suderintą visų geležinkelio ir kelių transporto infrastruktūrų naudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Šiandien Europos Parlamentas didele balsų dauguma patvirtino Eurovinjetės direktyvos pakeitimus. Šiame tekste nustatyta, kad sunkiasvorių krovinių transporto priemonių savininkai turėtų apmokėti dėl oro ir akustinės taršos patiriamas išlaidas. Iš esmės šiandien patvirtintu susitarimu leidžiama valstybėms narėms, be mokesčių, taikomų greitkelių infrastruktūroje, apmokestinti krovinių vežimo keliais įmones už oro ir akustinės taršos sąnaudas.

Nors tai yra svarbūs pakeitimai, jie tėra mažas žingsnis teisinga kryptimi, nes šie reglamentai nėra privalomi. Todėl vis dar nekantrauju pamatyti naujus pasiūlymus, pagal kuriuos šios naujos priemonės taptų privalomos, į jas būtų įtraukti visos aplinkai padarytos žalos sąnaudos ir principas „teršėjas moka“ būtų išplėstas ir taikomas visų rūšių transportui.

Be to, tekste reikalaujama, kad iš tiesų būtų naudojamos pajamos iš mokesčių rinkimo. Atsižvelgdamas į tai Parlamentas įpareigojo valstybes nares pajamų iš mokesčių rinkimo dalį investuoti į eismo sąlygų ir judumo infrastruktūros gerinimą. Taip pat būtų galima pajamas iš šių mokesčių skirti tokiems projektams, kuriais būtų mažinama oro arba net akustinė tarša.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau prieš pranešimą dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo, nes manau, kad mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas galėtų neigiamai atsiliepti Europos ekonomikai, ypač atokių šalių. Atsižvelgdama į tai, kad kelių transporto sektoriuje jau renkami keli mokesčiai ir rinkliavos, ypač degalų akcizai, ir įvertinusi dabartines ekonomines sąlygas manau, kad reikėtų apsvarstyti sektoriaus sąnaudų internalizavimą, kad šios priemonės galėtų pelnyti didesnį bendrą įvairių su tuo susijusių dalyvių sutarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Persvarstytoje Eurovinjetės direktyvoje reikalaujama, kad Europos greitkeliais važinėjančioms sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms būtų taikomas principas „teršėjas moka“, pagal kurį valstybėms narėms būtų leidžiama akustinės ir oro taršos sąnaudas įtraukti nacionalines kelių rinkliavas. Šios papildomos sąnaudos greičiausiai bus 3–4 centai transporto priemonės kilometrui. Tuo metu, kai Europos ekonomika silpna ir kai konkurencingumas yra svarbesnis nei kada nors anksčiau, dėl šio principo krovinių vežimas gali tapti dar brangesnis, ypač atokioms šalims, kurioms vežimo kaina prisideda prie prekių savikainos. Dabar šios šalys bus priverstos ne tik prisiimti degalų išlaidas, bet ir turės tą patį padaryti su papildomomis kelių rinkliavų sąnaudomis ir dėl to prarasti konkurencingumą. Man neatrodo, kad dabar būtų tinkamas metas Europos įmonėms užkrauti kitą mokestį nebandant sumažinti aplinkos problemos reikšmės.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Mokesčių rinkimas už sunkiasvorių krovinių transporto priemones yra priemonė, kuria baudžiamos atokios ES šalys, nors kartu ja užtikrinamos papildomos pajamos Vidurio Europos šalims. Šis tekstas, kuris yra trišalio dialogo rezultatas, Portugalijai mažiau nepalankus nei Transporto ir turizmo komiteto pasiūlymas, nes jame svyravimas sumažinamas iki 175 proc., o mokesčiams taikomas piko metas – iki penkių valandų, taip pat dar metais pratęsiama mažiau teršiančioms transporto priemonėms taikoma išimtis. Tačiau šio mokesčio rinkimas liks tikrove, todėl padidės esamos atokių ES šalių sąnaudos. Pagal naujas Eurovinjetės direktyvos nuostatas valstybėms narėms leidžiama, be infrastruktūros mokesčio, renkamo rinkliavų rinkimo punktuose, apmokestinti sunkiasvorių krovinių transporto priemones suma, lygia eismo akustinės ir oro taršos sąnaudoms. Šios papildomos sąnaudos greičiausiai vidutiniškai bus 3–4 centai transporto priemonės kilometrui. Mažiau taršioms transporto priemonėms toliau bus taikoma išimtis. Balsavau prieš šį pranešimo pasiūlymą, nes manau, kad juo būtų pakenkta atokioms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Labai didelė priklausomybė nuo kelių transporto yra reali problema; Portugalijos priklausomybė nuo šios rūšies transporto yra dar didesnė nei ES vidurkis. Taip yra dėl su aplinka ir visuomenės sveikata susijusių priežasčių dėl didelės su transportu susijusios taršos ir dėl energetinių priežasčių, susijusių su mažėjančiomis naftos atsargomis ir vis didesniais sunkumais siekiant išgauti šiuos išteklius. Todėl būtina skatinti įvairinti krovininio transporto rūšis, ypač tvirtai įsipareigojant naudoti geležinkelius. Deja, šios investicijos ne tik nebuvo panaudotos, bet ir kai kuriose šalyse, pvz., Portugalijoje, matėme investicijų į tokį transportą mažėjimą. Šis investicijų mažėjimas skatina intensyvinti vykstančius liberalizavimo ir privatizavimo procesus. Šiame pranešime kai kurios iš šių problemų sprendžiamos, tačiau jame siekiama ne daugiau nei sunkiasvores krovinių transporto priemones apmokestinti nauju mokesčiu, kuriuo būtu papildyti esami mokesčiai, iš kurių keli Portugalijoje neseniai buvo padidinti. Nustatytų tikslų siekimo požiūriu šių mokesčių veiksmingumas abejotinas, nors šie mokesčiai yra papildoma našta, todėl, esant dabartinei ekonomikos ir socialinei krizei, daug įmonių gali pasitraukti iš verslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Žinome, kad labai didelė priklausomybė nuo kelių transporto yra reali problema; Portugalijos priklausomybė nuo šios rūšies transporto yra dar didesnė nei ES vidurkis. Šią situaciją reikia keisti arba dėl su aplinka ar visuomenės sveikata susijusių priežasčių dėl didelės su transportu susijusios taršos, arba dėl energetinių priežasčių, susijusių su mažėjančiomis naftos atsargomis ir vis didesniais sunkumais siekiant išgauti šiuos išteklius.

Todėl būtina skatinti įvairinti krovininio transporto rūšis, ypač tvirtai įsipareigojant naudoti geležinkelius. Tačiau kai kurios šalys ne tik nevykdo šio įsipareigojimo, bet ir kai kuriose šalyse, pvz., Portugalijoje, matėme investicijų į tokį transportą mažėjimą, o tai skatina intensyvinti vykstančius liberalizavimo ir privatizavimo procesus.

Šiame pranešime kai kurios iš šių problemų sprendžiamos, tačiau paskui jame apsiribojama siekimu sunkiasvores krovinių transporto priemones apmokestinti nauju mokesčiu, kuriuo būtu papildyti esami mokesčiai, iš kurių keli, pvz., „paslėpti kelio mokesčiai“, Portugalijoje neseniai buvo padidinti. Veiksmingo nustatytų tikslų siekimo požiūriu šių mokesčių veiksmingumas abejotinas, nors šie mokesčiai yra papildoma našta, todėl, esant dabartinei ekonomikos ir socialinei krizei, daug įmonių gali pasitraukti iš verslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Praėjo šiek tiek laiko, kai Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą patvirtino savo nuomonę dėl Eurovinjetės III direktyvos. Šia direktyva turėtų būti sudarytos sąlygos valstybėms narėms – jei jos to nori – iš kelių naudotojų rinkti mokesčius už tam tikras (ribotas) išorines sąnaudas, kad kelių transporto srityje pagaliau būtų pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“.

Ja taip pat valstybėms narėms būtų suteikta papildomų galimybių didinti savo nacionalinių kelių rinkliavų rinkimo sistemų, kurios yra veiksmingesnė transporto sektoriaus poreikių valdymo priemonė, veiksmingumą. Tarybos nuomonėje šie tikslai buvo patvirtinti, todėl dabar pageidautina, kad Komisija imtųsi veiksmų, kuriais būtų siekiama ilgalaikės tvarios transporto plėtros, bendradarbiavimo, suderintos rinkliavų sistemos ir tolesnio išorės sąnaudų internalizavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – Realybė tokia, kad šis pasiūlymas turės neproporcingai didelį poveikį atokioms Europos Sąjungos valstybėms narėms, pvz., Airijai, nes viduryje esančios valstybės narės turės galimybę pereiti prie geležinkelių transporto. Airijos eksportuotojų asociacija apskaičiavo, kad sunkvežimis, važiuodamas į žemyninę Europos dalį per Holihedą ir Doverį, patirs 120 EUR kelių naudotojo mokesčio išlaidas ir 30 EUR išorės sąnaudas. Todėl dėl šio teisės akto kelionė pirmyn ir atgal bus apmokestinta 300 EUR mokesčiu. Pagrindiniams eksporto sektoriams, kurie nukentės, priskiriami medikamentų, IRT, medicinos prietaisų, pieno ir kitų maisto produktų sektoriai. Be to, Airijos krovinių vežimo keliais sektoriuje dirba daugiau nei 30 000 žmonių. Galiausiai dėl šių naujų mokesčių padidės Airijos eksporto vežimo į Europos rinkas sąnaudos. Balsavau prieš šį pranešimą, nes ES turėtų ieškoti būdų padidinti mūsų konkurencingumą pagal strategiją „Europa 2020“, o ne teikti teisės aktą, dėl kurio mūsų konkurencingumui kyla grėsmė.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberto Gualtieri (S&D), raštu.(IT) Parlamento pritarimas direktyvai dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo yra žingsnis į priekį siekiant apsaugoti Europos piliečių sveikatą ir įsipareigojimas mažinti kenksmingą tokių transporto priemonių taršos poveikį. Šiame sektoriuje pirmą kartą pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“, siekiant skatinti naudoti saugesnį ir tvaresnį transportą, taigi ir remti alternatyvas, pvz., geležinkelių transportą. Vis dėlto remiantis pasiektu kompromisu taip pat būtina tinkamai atsižvelgti į krovinių vežimo sektoriaus, kuris neturi būti per daug baudžiamas, apsaugą. Todėl valstybės narės privalo stengtis veiksmingiau išnaudoti pagal Eurovinjetės direktyvą surinktas pajamas, pvz., jas investuoti į infrastruktūros gerinimą ir skatinti naudoti mažiau taršias krovinių vežimo transporto priemones, siekdamos užtikrinti, kad iš direktyvos naudos turėtų visi susiję sektoriai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už savo kolegos S. El Khadraoui pranešimą dėl ES Eurovinjetės teisės akto pakeitimų, kuriais bus leidžiama apmokestinti sunkiasvorių krovinių transporto priemones. Pirmą kartą kelių transportui bus taikomas principas „teršėjas moka“, todėl bus galima sunkiasvorių krovinių transporto priemones apmokestinti už akustinę ir oro taršą, kai jos važiuoja ES greitkeliais. Tai yra pažangi iniciatyva, kurią vertinu palankiai, nes ja leidžiama atsižvelgti į aplinkosaugos ir socialines sąnaudas ir neapsiriboti tik infrastruktūros sąnaudomis. Vis dėlto gaila, kad plataus užmojo Europos planams dėl griežtų aplinkosaugos reikalavimų sutrukdė Ministrų Taryba per daug didelių papildomų išlaidų dingstimi. Nepaisant viso to, aplinkosaugos požiūriu šis pranešimas tikrai yra žingsnis į priekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau šiam dokumentui, kadangi šio dokumento tikslas yra apmokestinti sunkiasvores transporto priemones priklausomai nuo to, kuriuo paros metu jos važiuoja, piko valandomis ar ne, taip pat priklausomai nuo skleidžiamo garso ir variklio tūrio. Mažiausiai 15 proc. iš mokesčių surinktų pinigų investuojami į kitus projektus, susijusius su CO2 mažinimu. Gerai, kad mes esame pasiryžę šiandien mažinti klimato kaitą, kad kelių transporto srityje pagaliau siekiame taikyti principą „teršėjas moka“. Neabejoju, kad tai suteiks valstybėms narėms papildomų galimybių padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, t. y. bus galima sukurti veiksmingesnę transporto poreikių valdymo priemonę. Tačiau, vis dėlto manau, kad šios priemonės yra ekonomiškai naudingos bei palankios tik kelioms centrinėms, tranzitinėms Europos Sąjungos valstybėms narėms, užtat visiškai nepalankios arba daug mažiau palankios nemažai daliai Europos Sąjungos valstybių narių, esančių prie išorinių Europos Sąjungos sienų tiek rytuose, tiek pietuose, tiek vakaruose, tiek šiaurėje. Todėl manau, kad mums šį aspektą vertėtų visapusiškai įvertinti, dar kartą pasverti ir tik tada priiminėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Norėčiau visiškai pritarti direktyvai dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo. Ypač norėčiau pritarti nuostatai, kuri labai svarbi Europos aplinkai. Tikiuosi, kad mažesni mažiau taršioms transporto priemonėms taikomi mokesčiai skatins transporto įmonių savininkus, kurie neatnaujino savo parkų, tai daryti. Be to, kultūros, augančios arti intensyviai naudojamų kelių, būtų mažiau veikiamos išmetamųjų dujų taršos. Manau, kad didesni mokesčiai už važiavimą piko metu yra kita teigiama ypatybė. Dėl šių apribojimų visiems kelių naudotojams užtikrinsime didesnį saugumą keliuose ir geresnes važiavimo sąlygas. Šiais apribojimais taip pat bus sudarytos sąlygos gerinti infrastruktūros, kuri patiria didžiausią žalą kaip tik tomis eismo piko valandomis, būklę.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Balsavau prieš pasiūlytą kompromisinį tekstą, laikydamasis tokios pat pozicijos, kaip ir Italijos vyriausybė, kuri ES Taryboje jau pareiškė, kad nepritaria šiam pasiūlymui. Dar vienos krovinių vežėjų apmokestinimo sistemos įtvirtinimu bus suduotas labai skaudus smūgis sektoriui, kuriuo remiasi Italijos prekybos sistema. Šio sektoriaus patiriamų sąnaudų didinimas reiškia, kad padidėja visuomenei tenkanti našta ir taikomos sankcijos mūsų prekėms, kurioms paklausa atitinkamai sumažės. Nemanau, kad šis kompromisas yra teisingas sprendimas, ypač tokiai šaliai, kaip, pvz., Italija, kuri yra transporto srautų, kuriais kuriamas mūsų nacionalinės sistemos turtas, pradžios vieta ir kuriuos reikia saugoti nustatant atitinkamas priemones, kuriomis būtų ne tik kovojama su oro ir akustine tarša, bet ir tinkamai atsižvelgiama į jų specifinius struktūrinius ir logistinius ypatumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Agnès Le Brun (PPE), raštu.(FR) Balsavau už rezoliuciją dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo, nes ja ratifikuojamas susitarimas dėl Eurovinjetės direktyvos persvarstymo, dėl kurio buvo sunku susitarti. Tai yra 2006 m. persvarstyta 1999 m. direktyva, kuria siekiama suderinti sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimą. Patvirtintas persvarstytas dokumentas yra pirmas žingsnis siekiant internalizuoti kelių transporto išorės sąnaudas, taigi ir žingsnis siekiant praktiškai pritaikyti principą „teršėjas moka“. Taigi, oro ir akustinė eismo tarša bus apmokestinama elektroniniu būdu 3–4 centų už vieną kilometrą tarifu, atsižvelgiant į transporto priemonės EURO klasę, kelio tipą ir spūsčių dydį. Pagal šį persvarstytą dokumentą nuo šiol ne tik sudaromos sąlygos geriau valdyti eismą taikant didesnius mokesčius piko laikotarpiais (neviršijančius 175 proc. per penkias valandas), bet ir numatomas laipsniškas mažo piko mokesčių sumažinimas siekiant išvengti krovinių vežimo keliais įmonių finansinio baudimo. Galiausiai šia rezoliucija valstybės narės skatinamos surinktas sumas naudoti tam tikrų rūšių darnesnio transporto projektams finansuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu.(PL) Balsavau už Eurovinjetę, nes manau, kad tokiu sprendimu galima užtikrinti visišką Europos sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo sistemos suderinimą ir taip sudaryti geresnes sąlygas keliauti per valstybes nares be reikalo negaištant. Mano nuomone, įtraukiant principą „teršėjas moka“ bus užtikrinta, kad bus sumažinta tarša ir triukšmas, kurį kelia sunkiasvorių krovinių transporto priemonės, kuriose nėra sumontuotų EURO V ir VI standartus atitinkančių variklių, nes šiems varikliams kelių mokesčiai netaikomi. Be to, nustatytas principas, pagal kurį valstybės narės galės nustatyti iš surinktų kelių mokesčių gautų pajamų panaudojimą ir pagal kurį bent 15 proc. jų turės būti panaudota TEN-T projektams finansiškai remti. Taip bus užtikrintas didesnis transporto tvarumas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo persvarstomos „Eurovinjetės“ krovinių vežimo keliais apmokestinimo taisyklės, pagal kuriais valstybės narės galės, be greitkelių rinkliavų, apmokestinti krovinių vežėjus pagal oro ir akustinės taršos sąnaudas. Šia direktyva bus užtikrinta, kad pajamos iš šių mokesčių būtų naudojamos transporto sistemų rodikliams gerinti ir taršai mažinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Direktyvoje 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra valstybėms narėms leidžiama, jei jos to nori, kelių naudotojus apmokestinti ir už kai kurias išorės sąnaudas. Taip joms suteikiama papildomų galimybių padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, t. y. bus galima sukurti veiksmingesnę transporto poreikių valdymo priemonę. Manome, kad tokių didžiulių ekonominių sunkumų metu politinis sprendimas smogti ekonomikos sektoriui, kuris palaiko mūsų rinką, tik siekiant uždirbti pinigų tikrai nėra labai išmintingas. Be to, būdas, kuriuo taikant šį požiūrį geografiškai atokesnės valstybės narės, prekių kilmės, išvykimo arba paskirties šalys baudžiamos „centrinių“ ir tranzito šalių naudai, yra nepriimtinas. Galiausiai nustatant šį principą nebuvo pagalvota apie šios priemonės poveikį eismo srautams, taigi, ir esamoms nuolaidoms, o tai reiškia, kad yra eismo persikėlimo kitur rizika. Nebuvo įrodytas šios priemonės veiksmingumas: kelių transporto ir su juo susijusios taršos sąnaudos toliau didės, todėl mes, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos Italijos delegacija, esame prieš šią priemonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu.(PT) Šioje direktyvoje yra nuostata, pagal kurią valstybės narės, be infrastruktūros mokesčio, renka mokesčius už sunkiasvorių krovinių transporto priemones ir jų suma lygi eismo akustinės ir oro taršos sąnaudoms. Manau, kad principas „teršėjas moka“ nėra išeitis, nes jį taikant apsiribojama sprendimo palikimu rinkai. Taršos leidimas ir įteisinimas, jeigu tai ekonomiškai perspektyvu įmonei, nėra kelias į tvarumą. Manau, kad ES prioritetas turėtų būti siekimas nustatyti griežtesnes priemones, taikomas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių taršai, ir ryžtingai įsipareigoti naudotis geležinkelių transportu. Užuot sprendus taršos problemą, šia direktyva, užkraunant didesnę naštą tokioms šalims, kaip Portugalija, kurios nors ir yra eksportuotojos, bet jų nekerta pagrindiniai transporto keliai, padidinama valstybių narių nelygybė. Dėl šių priežasčių balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Šis pranešimas nusipelno tinkamo įvertinimo už tai, kad jame reikalaujama valstybių narių atskaitomybės. Pirma, už reikalavimą atsiskaityti už pagalbą, kurią valstybės narės teikia mažų sunkvežimių gamintojams. Tai geras dalykas, nes būtina atsisakyti šios neatsakingos praktikos. Antra, už reikalavimą atsiskaityti už pajamas, gautas pagal Eurovinjetę. Norma neturi būti ir neaiškumas. Šios pajamos turi būti skirtos tik aplinkos politikai. Vis dėlto gaila, kad šiame tekste nesiekiama dar daugiau. Jame beveik nieko nėra apie pagalbą, teikiamą EURO VI transporto priemonių gamintojams. Blogiausia tai, kad jame skatinama Eurovinjetę įtraukti į apyvartinių anglies dioksido taršos leidimų prekybos sistemą. Balsuoju už šį tekstą siekdamas paskatinti toliau dirbti darbą, kurį reikia padaryti, ir pritarti Eurovinjetės koncepcijai, nors ir apgailestauju dėl šių dviejų trūkumų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Aplinkosaugos klausimais niekada negalima rizikuoti, tačiau kartu jų negalima atsieti nuo ekonominių klausimų; tuo labiau per krizę, kurią vis dar išgyvename ir kuri toliau blaško Pietų Europos šalis, ypač mano šalį Portugaliją. Atsižvelgdamas į tai negaliu pritarti principo „teršėjas moka“ patvirtinimui, nes ši situacija labai paveiks tuos, kurie dirba atokių šalių, pvz., Portugalijos, o ne turtingesnių Vidurio ir Šiaurės Europos šalių, krovininio transporto sektoriuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Eurovinjete III bus sudarytos sąlygos valstybėms narėms, jei jos to nori, taikyti kelių naudotojams mokesčius už išorės sąnaudas (oro, triukšmo ir taršos), kad kelių transporto srityje pagaliau būtų pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“. Atsižvelgdamas į tai, kad mokesčių sistema yra neaiški ir nelogiška, balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Didėjančios globalizacijos laikais, kai sparčiai didėja ir eismo intensyvumas, būtent tos valstybės narės, kuriose yra pažeidžiamų regionų, pvz., esančių Alpes kertančioje zonoje, yra suinteresuotos apmokestinti kelių naudotojus už tam tikras išorės sąnaudas pagal principą „teršėjas moka“. Kartu tai taip pat turėtų paskatinti sukurti priemonę, kuria būtų galima geriau valdyti eismo paklausą. Šiame pranešime pasirenkamas pragmatinis požiūris siekiant suderinti daug ir įvairių pageidavimų. Vis dėlto šiomis aplinkybėmis neturime nepastebėti įvairių iniciatyvų, kad paruoštume dirvą vadinamiesiems gigalaineriams arba megalaineriams, kurie siejasi su didelėmis infrastruktūros sąnaudomis. Taip pat reikia paminėti, kad iki šiol siekiant perkelti krovinių vežimą iš kelių transporto į geležinkelių transportą buvo tik tuščiažodžiaujama. Taip pat šių veiksnių turėtume nepamiršti ir tada, kai pasiūlyme kalbama apie sumanymą konkrečiam tikslui atidėti pajamas iš infrastruktūros mokesčių. Kalbėdami apie paskatas atnaujinti parką taip pat turime atsižvelgti į tai, kad neturime vienašališkai savo vietos vežėjų ir parkų savininkų apkrauti griežtais aplinkosaugos ir saugumo reglamentais tik tam, kad pigūs konkurentai važinėtų per sieną nešvariomis ir metalo laužui tinkančiomis transporto priemonėmis. Tačiau, kadangi šiame pranešime šiuo aspektu pateikiami pagrįsti argumentai, balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu.(IT) Nusprendžiau balsuoti prieš šį pasiūlymą, nes jis visų pirma turėtų neigiamą poveikį mažiausioms vežėjų įmonėms. Taip, teisinga kovoti su tarša ir bandyti sumažinti eismo spūstis, tačiau, mano nuomone, kito mokesčių didinimo siūlymas neabejotinai nėra geriausias sprendimas. Taikant šią Eurovinjetės direktyvą yra tikimybė, kad įstengs išgyventi tik didžiausios vežėjų įmonės – t. y. tos įmonės, kurios turi daugiau išteklių.

Kiltų pavojus, kad daug mažųjų įmonių, ypač Italijoje, būtų priverstos pasitraukti iš rinkos dėl per didelių mokesčių, kurie joms grėstų, o tai tikrai turėtų didelį poveikį ir užimtumui. Todėl tikiuosi, kad kitos Europos šalys pasirinks tokią pat poziciją, kaip Italijos vyriausybė, kuri jau patvirtino, kad šios priemonės netaikys. Dėl šios krizės krovinių vežimo sektorius patyrė didžiulę žalą, o šis naujas mokestis, mano supratimu, tikrai labai nepadės jam atsigauti.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Nepritariu pasiūlymui apmokestinti sunkiasvorių krovinių transporto priemones pagal skleidžiamą triukšmą bei taršą. Manau, kad netikslinga sukurti dar vieną papildomą mokestinę naštą vežėjams, kurie labai stipriai nukentėjo nuo finansų krizės. Nustatant mokestį bus atsižvelgiama ne tik į kelių infrastruktūros kaštus, automobilio taršos kategoriją bei važiavimo trukmę, bet ir į užterštumo, triukšmo lygį bei transporto kamščius. Be to, mokestis bus taikomas ne tik transeuropiniams tinklams priklausančiuose greitkeliuose, bet ir kituose greitkeliuose bei svarbiuose keliuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks reguliavimas turės neigiamos įtakos Europos kelių vežėjų pajamoms, didins krovinių pristatymo terminus. Dėl minėtų priežasčių didės vežimo kaštai ir krovinių vežimo kaina. Be to, nustatyta rinkliava gali žymiai sumažinti kelių transporto paklausą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Naująja direktyva, kuria siekiama paskatinti valstybėse narėse įgyvendinti suderintas apmokestinimo sistemas, kad būtų pagerintas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių našumas ir aplinkosauginis veiksmingumas, galiausiai bus nubaustos tam tikros periferinės valstybės narės, pvz., Italija, kurios yra prekių išvežimo arba paskirties šalys. Štai kodėl balsavau prieš pranešimą, kuriuo iš dalies keičiama 1999 m. direktyva. Užuot didinus konkurenciją ir nustačius bendrąsias vidaus rinkos taisykles, naująja direktyva iškraipoma konkurencija keleto valstybių narių, esančių krovinių srauto viduryje, naudai. Išmetamo dioksido kiekio mažinimo pretekstu nustatomas mokestis siekiant atgrasyti nuo kelių transporto naudojimo geležinkelių ir įvairiarūšio transporto naudai. Ekonomikos sąstingio metu, kai mums reikia įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama atgaivinti šį sektorių, direktyva, kaip manoma, būtų labai žalinga visam krovinių vežimo sektoriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Šiame pranešime pateikiamas pragmatiškas požiūris, kad reikia nebešvaistyti laiko vadinamosios Eurovinjetės III direktyvos dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra tvirtinimui. Juo ketinama pasiekti kuo geresnį Parlamento ir Tarybos kompromisą. Siūlomi pakeitimai yra konsultacijų su frakcijomis rezultatas. Atsižvelgdama į tai balsavau už šį pranešimą, nes juo bus sudarytos sąlygos valstybėms narėms, jei jos to pageidauja, taikyti kelių naudotojams ir mokesčius už tam tikras ribotas išorines sąnaudas, siekiant pradėti kelių transportui taikyti principą „teršėjas moka“. Juo taip pat valstybėms narėms bus suteikta papildomų galimybių padaryti atitinkamas savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, t. y. bus galima sukurti veiksmingesnę transporto poreikių valdymo priemonę. Šie tikslai patvirtinti Tarybos pozicijoje. Taip pat verta pabrėžti pasiūlymą atidėti iš mokesčių už išorės sąnaudas ir infrastruktūrą gautas pajamas ir jas naudoti tvariam transportui ir visų pirma transeuropiniams tinklams. Dėl veiksmingo šių pajamų atidėjimo, dėl kurio didėja atskaitomybė ir skaidrumas, ne tik padidės visuomenės palankumas, bet ir bus užtikrintas kelių transporto išorės sąnaudų sumažėjimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Pagal iš dalies pakeistą Direktyvą 1999/62/EB valstybės narės taip pat galės taikyti kelių naudotojams mokesčius už tam tikras (ribotas) išorės sąnaudas, kad kelių transporto srityje pagaliau būtų pradėtas taikyti principas „teršėjas moka“. Taip valstybėms narėms suteikiama papildomų galimybių padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, t. y. bus galima sukurti veiksmingesnę transporto poreikių valdymo priemonę. Todėl transporto sektoriui taikomos kelių rinkliavos atspindės akustines ir oro taršos sąnaudas, taip pat infrastruktūros sąnaudas.

Šioms sąnaudoms kol kas bus taikomos tam tikros išimtys, jeigu jų prašančios valstybės narės turės įtikinamų priežasčių, kad tai reikia daryti. Bus numatytos paskatos atnaujinti sunkiasvorių krovinių transporto priemonių parką, laikinos išimtys, taikomos sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms su įrengtais mažiau teršiančiais varikliais, ir galiausiai galimybė kelių rinkliavą keisti pagal važiavimo metą. Tai skirta užtikrinti, kad piko metu sunkiasvorių krovinių transporto priemonės galėtų išvengti tam tikrų kelio atkarpų. Pajamos, gaunamos iš šio kelių rinkliavų padidėjimo, turės būti pakartotinai investuotos į transporto infrastruktūrą, iš pradžių bent 15 proc. jų skiriant transeuropinio transporto projektams. Dėl šių priežasčių ir tikslo sukurti geresnę Europos kelių sistemą balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu.(PT) Šioje direktyvoje yra nuostata, pagal kurią valstybės narės, be infrastruktūros mokesčio, renka mokesčius už sunkiasvorių krovinių transporto priemones ir jų suma lygi eismo akustinės ir oro taršos sąnaudoms. Manau, kad principas „teršėjas moka“ nėra išeitis, nes jį taikant apsiribojama sprendimo palikimu rinkai. Taršos leidimas ir įteisinimas, jeigu tai ekonomiškai perspektyvu įmonei, nėra kelias į tvarumą. Manau, kad ES prioritetas turėtų būti siekimas nustatyti griežtesnes priemones, taikomas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių taršai, ir ryžtingai įsipareigoti naudotis geležinkelių transportu. Užuot sprendus taršos problemą, šia direktyva, užkraunant didesnę naštą tokioms šalims, kaip Portugalija, kurios nors ir yra eksportuotojos, bet jų nekerta pagrindiniai transporto keliai, padidinama valstybių narių nelygybė. Dėl šių priežasčių balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Dabar svarstomu pasiūlymu dėl Eurovinjetės direktyvos persvarstymo siekiama kelių transportui pradėti taikyti principą „teršėjas moka“, pagal kurį valstybėms narėms būtų leidžiama akustinės ir oro taršos sąnaudas įtraukti į nacionalines kelių rinkliavas, t. y. rinkti dar vieną mokestį už sunkiasvorių krovinių transporto priemones. Šia priemone baudžiamos atokios Europos Sąjungos šalys, kurioms mūsų šiuo metu patiriamos finansų krizės sąlygomis ypač sunku. Dėl šių priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Balsavau už ši kompromisą dėl Eurovinjetės direktyvos persvarstymo, kuriuo siekiama sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms nustatyti principą „teršėjas moka“.

Taigi, valstybės narės galės į renkamus mokesčius ar rinkliavas įtraukti faktines sąnaudas, patiriamas dėl su eismu susijusios oro ir akustinės taršos, o iki šiol buvo galima apmokestinti tik už su infrastruktūra susijusias sąnaudas. Šis kompromisas neatitinka Europos Parlamento siekių ir vien juo nebus iš pagrindų pakeistas kelių transportas, dėl kurio šis sektorius ir valstybės narės aiškiai dar nėra pasirengusios paremti faktinių jo ekologinių padarinių sąnaudų.

Vidutinės papildomos išlaidos krovinių vežėjams neturėtų viršyti 4 euro centų vienam transporto priemonės kilometrui, o mažiausiai taršioms transporto priemonėms, važiuojančioms piko metu, turėtų būti taikoma išimtis. Iki šiol ši reforma buvo užmiršta, kol Tarybai pirmininkaujanti Belgija ją sugrąžino Tarybai svarstyti. Palankiai vertinu padarytą pažangą kaip pirmąjį žingsnį kuriant tvaresnę kelių transporto sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu.(ES) Balsavome už todėl, kad atsisakome sutikti su argumentais, kuriuos Ispanijos socialistinė darbininkų partija (PSOE) ir Liaudies partija (PP) pateikė dėl šio sektoriaus konkurencingumo. Bet kokiam konkurencingumo padidinimui taip pat reikia paskatų investuoti į veiksmingesnes transporto priemones, reikia sąžiningų konkurencijos taisyklių ir reikia internalizuoti bendros ekonominės veiklos socialines ir aplinkosaugos sąnaudas. Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas visada siekė, kad būtų internalizuotos sąnaudos ir kad visų prekių savikaina būtų sąžininga socialiniu ir aplinkos požiūriu.

Žinome, kad šis minimalus pasiūlymas toli gražu neatitinka mūsų siekių, tačiau savo balsavimu taip pat išreiškiame pasitikėjimą, kad procesas tuo nepasibaigs ir kad buvo žengtas svarbus žingsnis pripažįstant būtinybę internalizuoti transporto sąnaudas. Taip pat valstybėms narėms primename, kad jos privalo pasakyti dar daugiau įgyvendindamos teisės aktus, kuriais būtų siekiama įdiegti sąžiningesnes ir veiksmingesnes mokesčių sistemas, kurios apimtų visas minėtas išorės sąnaudas, ir raginame Komisiją toliau dirbti, kad būsimas pasiūlymas šiuo klausimu pasirodytų esąs platesnio užmojo.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Ši rekomendacija yra paskutinis procedūrinio Direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (Eurovinjetės) dalinio keitimo proceso etapas. Jis yra ilgų konsultacijų ir kompromisų su įvairiomis frakcijomis rezultatas. Apmokestinant naudotojus už tam tikras susijusias išorės sąnaudas valstybėms narėms suteikiama galimybė padaryti savo nacionalines kelių rinkliavų sistemas veiksmingesnes, o tai reiškia, kad jos turės daugiau galimybių valdyti transporto poreikius. Be to, principas „teršėjas moka“ padeda priversti sektoriaus naudotojus geriau suprasti savo pareigas. Taigi, visuomenė būtų palankesnė, jeigu papildomos pajamos, gaunamos iš infrastruktūros, ir išorės sąnaudų mokesčių būtų skiriamos skaidriai ir veiksmingai, o be to, tai padėtų greičiau sumažinti kelių transporto išorės sąnaudas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilja Savisaar-Toomast (ALDE), raštu.(ET) Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas, kurį šiandien svarstėme prieš pat balsavimą, yra dar vienas pavyzdys, kaip iš pradžių labai geras principas galiausiai tampa santykinai silpnas ir praranda didelę savo poveikio dalį. Manau, kad daugiau surinktų mokesčių turėtų būti nukreipiama į transporto infrastruktūros plėtojimą, tačiau, deja, kaip dažnai būna, šiuo aspektu Taryba iš tiesų neturi jokių gerų idėjų.

Daugelis šalių visa tai laiko galimybe gauti papildomų mokestinių pajamų, kurias gali panaudoti daugeliui kitų reikmių. Labai teigiamas poslinkis yra tai, kad patvirtinus šią direktyvą Estijoje nebeliks situacijos, kai Estijoje už kitų šalių transporto priemones mokesčiai nemokami, o kitose šalyse už mūsų transporto priemones jie mokami. Nors vykstant procedūroms šis pranešimas daugeliu aspektų tapo silpnesnis ir nors Parlamentas turėjo nusileisti dėl keleto nuostatų, tai yra didelis žingsnis į priekį, todėl manau, kad privalau visiškai jam pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. (CS) Balsavau už šį pranešimą. Tai kompromisas, grindžiamas principu „teršėjas moka“, kitaip tariant, principu, kuriuo suteikiama galimybė apmokestinti už tam tikras transporto išorės sąnaudas, pvz., patiriamas dėl taršos, triukšmo ir eismo spūsčių. Transporto išorės sąnaudų apmokestinimo įgyvendinimas yra žingsnis teisinga kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – S. El Khadraoui padarė didžiulį darbą rengdamas šį pranešimą. Vienintelis būdas, kuriuo galime padaryti pažangą kovodami su klimato kaita, yra atsakingi pranešimai, pvz., tokie kaip šis pranešimas, kuriame atsakingais laikomi tie, kurie daugiausia teršia, todėl galėjau jam pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu.(PT) Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra pagal Europos Parlamento dokumento, dėl kurio šiandien balsavome plenariniame posėdyje, yra šios rūšies transporto judėjimo sąnaudų padidinimas. Eurovinjetė yra priemonė, kuria atokios ES šalys baudžiamos tuo metu, kai šios šalys išgyvena ekonominį ir finansinį sunkmetį, nors kartu ja užtikrinamos papildomos pajamos Vidurio Europos šalims.

Pagal Parlamento poziciją persvarstyta direktyva turės neigiamą poveikį keleto valstybių narių, pvz., Portugalijos, konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Nors pripažįstama, kad šiandien Strasbūre patvirtintas galutinis tekstas yra mažiau negatyvus nei tekstas, dėl kurio anksčiau buvo sutarta Parlamento komitete, šio mokesčio nustatymas taps tikrove ir reikš, kad padidės esamos atokių ES šalių sąnaudos.

Dėl šių priežasčių ir nacionalinių interesų, kaip Parlamento Transporto ir turizmo komiteto narys, balsavau prieš plenariniame posėdyje pateiktą dokumentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ramon Tremosa i Balcells (ALDE), raštu. – Šiandien per balsavimą dėl Eurovinjetės susilaikiau. Susilaikiau, nes, kalbant apie Kataloniją, tuo, kas siūloma, būtų baudžiama labai daug mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios neturi galimybės vežti prekių ir gaminių traukiniais, visų pirma dėl skirtingo bėgių pločio, kuris yra fizinė kliūtis, trukdanti baigti kurti vidaus rinką, ir būtų daroma didžiulė žala jų verslui.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu.(LT) Gerbiami kolegos, bet kokios naujos ES taisyklės dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo turi išlaikyti balansą tarp naujų valstybių narių aplinkosaugos poreikių ir ekonominių interesų. Lietuva – vertinga tranzito šalis Europai. Mūsų krovininis transportas ir sunkiai dirbantys sunkvežimių vairuotojai tapo mūsų šalies vizitine kortele. Remiantis Lietuvos automobilinių kelių direkcijos duomenimis, per pastaruosius dešimt metų sunkiasvorių transporto priemonių skaičius pagrindiniuose keliuose išaugo trigubai – jos padeda formuoti mūsų ekonomikos stuburą. Lietuvai, kuri ir taip jau yra labai išvarginta finansų krizės, kelių transporto kainų pakėlimas būtų vienas sunkiai pakeliamų smūgių. Aš sutinku su pranešėju, kad valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė padaryti savo nacionalinių kelių apmokestinimo sistemas efektyvesnes.

Aš esu susipažinęs su šiame pranešime paminėtais užterštumo klausimais ir aš žiūriu į juos labai rimtai, tačiau papildomi mokesčiai už oro taršą ir triukšmą netaps išganymu. Problema yra daug didesnė nei pateikta šiame pranešime. Daugumos ES valstybių narių kelių infrastruktūroms būtina tolimesnė plėtra. Tuo pačiu metu Lietuvoje kelių tvarkymui ir plėtrai skirtas finansavimas sumažėjo daugiau nei 20 % per keletą pastarųjų metų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Pritariau šios direktyvos patvirtinimui. Manau, kad sprendimas praplėsti Eurovinjetės finansavimą pagal išorės sąnaudas, kitaip tariant, pagal aplinkosaugos ir taršos sąnaudas, yra tinkamesnis nei ankstesnis variantas, pagal kurį buvo apsiribojama tik kelių infrastruktūros sąnaudų padengimu. Ši direktyva palanki tranzito šalims, todėl Parlamento nariai iš Lenkijos turėtų ypač trokšti jos patvirtinimo.

Taip pat verta pabrėžti, kad mokesčiai bus tuo mažesni, kuo aukštesnė bus ekologinė sunkiasvorių krovinių transporto priemonės kategorija. Laimė, nuo šių mokesčių bus atleidžiamos transporto priemonės, kurių didžiausias leistinas pakrautos transporto priemonės svoris bus 3,5–12 tonų, ir automobilių vairuotojai. Kelių rinkliavų sandara priklausys nuo dienos meto, o tai, mano nuomone, padės atgrasyti žmones nuo naudojimosi kelio atkarpomis, kuriose yra didžiausia spūsčių piko metu rizika.

Kita svarbi šios direktyvos nuostata susijusi su pajamų iš kelių rinkliavų išleidimo būdu. Šie pinigai turi būti pakartotinai investuoti į bet kokios rūšies transporto infrastruktūrą, o ne mažiau nei 15 proc. pajamų turi būti atidėta TEN-T projektams. Manau, kad mums taip pat reikia ilgalaikių priemonių, kuriomis būtų suvienodinti metodai, pagal visas valstybių narių apmokestinimo sistemas naudojami išorės sąnaudoms apskaičiuoti. Taip būtų galima užtikrinti ženklų, rodomų Europos krovinių vežimo keliais sektoriaus, skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Įvertinus teigiamą Šveicarijos patirtį, įgytą nuo 2001 m., kai buvo pradėtas taikyti eksploataciniais rodikliais grindžiamas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas, nebėra jokių prieštaravimų dėl šios naujos direktyvos. Nuo 2001 m. Šveicarijoje kelionių skaičius sumažėjo 10 proc., nors vežamų prekių kiekis padidėjo 60 proc., o tai parodė, kad galima sumažinti išmetamų teršalų kiekį – garantuoto laimėjimo scenarijus. Pajamas skiriant konkrečiam tikslui siekiama skatinti visuomenės palankumą ir mažinti kelių transporto išorės sąnaudas.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Balsavau prieš pranešėjo S. El Khadraoui pateiktą tekstą, kuriuo leidžiama rinkti papildomą rinkliavą už sunkiasvorių krovinių transporto priemonių oro ir akustinę taršą. Nors pritariu principui „teršėjas moka“, per ekonomikos krizę iš dalies yra ginčytinas tarptautinio kelių eismo apmokestinimas papildomais greitkelių mokesčiais, ypač neįsipareigojant pajamas naudoti investicijoms į infrastruktūros gerinimą. Be to, patvirtintu tekstu nepadedama toms valstybėms narėms, pvz., Italijai, kurios kenčia dėl geografinių kliūčių, dėl kurių joms brangiau vežti importui ir eksportui skirtas prekes.

 
  
  

Pranešimas: Jo Leinen (A7-0330/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Šis pranešimas buvo patvirtintas atsižvelgiant į tai, kad per būtinas derybas pranešėjas turėjo galimybę užtikrinti, kad į reglamentą dėl galimybės remiantis Komisijos įgyvendinimo ataskaita pradėti taikyti naujus modelius, apimančius įvairias ekologiškas prekes, būtų įtraukta peržiūros sąlyga. Ši peržiūra turėtų būti atlikta iki 2013 m. Be to, buvo numatyta galimybė pateikti skaičiavimus, kuria suteikiama galimybė užpildyti spragas tais atvejais, kai valstybės narės laiku nepateikia savo duomenų.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu.(RO) Moksliškai pagrįstas ribotų išteklių ir ekosistemos valdymo metodas yra svarbus darniam Europos Sąjungos ekonomikos vystymuisi. Aplinkos ekonominės sąskaitos yra svarbi duomenų bazė priimant su aplinkos politika susijusius sprendimus. Būtinybė pateikti šias sąskaitas atsiranda dėl labai svarbių aplinkos funkcijų vykdant ekonominę veiklą ir užtikrinant Europos Sąjungos žmonių gerovę. Šios funkcijos apima gamybai ir vartojimui skirtų gamtos išteklių tiekimą, atliekų panaudojimą aplinkos terpėje ir aplinkosaugos paslaugas, susijusias su parama gyvybei. Labai svarbu, kad tos ekonominės ir aplinkos sąskaitos būtų aktyviai naudojamos visuose susijusios ES politikos formavimo procesuose kaip pagrindinis duomenų šaltinis atliekant poveikio vertinimus, rengiant veiksmų planus, teisės aktų pasiūlymus ir kitus svarbius politinių procesų sprendimus.

Balsavau už šį pranešimą. Aplinkos sąskaitose parodoma verslo, namų ūkių ir aplinkos veiksnių sąveika. Štai kodėl jos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Politikos esmė yra kuo geresnių bet kokių kylančių problemų sprendimų ieškojimas... Tačiau kaip tai galima pasiekti, jeigu šios problemos ir galimi jų sprendimai nėra visiškai suprantami? Tai yra visų pirma aplinkos politikai, bet ne tik jai, svarbiausias klausimas. Todėl politinius sprendimus priimantys asmenys turi turėti kuo patikimesnę ir kuo išsamesnę informaciją apie šiuolaikinį pasaulį ir aplinkos padėtį. Tokią išvadą padarė Europos Vadovų Taryba, kai 2006 m. birželio mėn. paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares į nacionalines sąskaitas įtraukti pagrindinius darnaus vystymosi aspektus. Palankiai vertinu šią iniciatyvą ir Europos Komisijos pasiūlymą, nes jie mums padės gilinti savo žinias apie į orą išmetamus teršalus, aplinkos apsaugos mokesčius ir t. t.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą. Europos aplinkos apsaugos politika gali būti deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Iki šiol svarbiausios ES masto su aplinkos sąskaitomis susijusios politinės iniciatyvos yra Šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa, ES tvaraus vystymosi strategija ir įvairios su Kardifo procesu susijusios sektorių politikos iniciatyvos, apimančios tokias sritis, kaip klimato kaita, darnusis transportas, gamta ir biologinė įvairovė, sveikata ir aplinka, gamtos išteklių naudojimas, atliekų tvarkymas ir tarptautinis tvaraus vystymosi mastas. 2006 m. birželio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares į nacionalines sąskaitas įtraukti pagrindinius tvaraus vystymosi aspektus. Todėl nacionalinių sąskaitų sistema turi būti papildyta integruota aplinkos ir ekonomikos apskaita, kurios duomenys būtų visiškai nuoseklūs. Šiam tikslui pasiekti būtina, kad kiekviena valstybė narė rinktų vienodus ir išsamius duomenis ir kad sistema būtų visapusiškai suderinta ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Europos aplinkos apsaugos politika gali būti deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Todėl būtina, kad valstybės narės rinktų duomenis privaloma tvarka. Siekiant pagerinti politikos vertinimo galimybes, šiuo metu Europos lygmeniu turimi duomenys apie aplinką gana greitai turėtų būti išplėsti. Turint geros kokybės aplinką ir ekonomikos veiksnius susiejančių duomenų būtų lengviau stebėti atliekų perdirbimą ir atliekų atsiradimo prevenciją, išmetamų teršalų kiekį ir klimato kaitą, taip pat tausų vartojimą ir gamybą. Nors šie duomenys gali būti renkami iš aplinkos sąskaitų, tačiau tam būtina užtikrinti, kad visos valstybės narės bendradarbiautų ir kad duomenys būtų visapusiškai suderinti ES lygmeniu.

Todėl aplinkos ekonominių sąskaitų plėtojimo klausimu turėtų būti nuosekliau nustatyti pageidaujami tikslai ir aiškiai nustatyta būsima kryptis, kurią reikia rinktis. Šios sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Atitinkama informacija galėtų būti svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Vito Bonsignore (PPE), raštu.(IT) Palankiai vertinu J. Leineno pranešimą, todėl balsavau už jį. Atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir strategiją „Europa 2020“, Europos aplinkos politika tampa vis svarbesnė, tačiau ši politika gali būti deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Duomenys apie aplinką yra vienintelė aplinkos politikos vertinimo priemonė, todėl jie turėtų būti gana greitai papildomi papildomais patikimais duomenimis.

Be to, duomenis būtų galima lengviau stebėti, jeigu būtų turima kokybiškos informacijos apie aplinkos ir ekonomikos veiksnių sąveiką: aplinkos ekonominės sąskaitos galėtų padėti atlikti politikos vertinimą, jose pateikiant ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenis. Atitinkama informacija bus svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. Valstybės narės turės naudoti bendroje privalomoje sistemoje nustatytus bendruosius metodus, klasifikatorius ir taisykles, todėl šiuo aspektu reikėtų labai tikėtis, kad dėl šių naujų priemonių neatsiras jokių papildomų išlaidų arba daugiau biurokratizmo. Kaip teigia pranešėjas, šis pasiūlymas dėl reglamento yra žingsnis užtikrinant visapusiškesnę aplinkos apskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Darnaus vystymosi labui itin svarbu aplinkos politikos klausimais priimti teisingus sprendimus, t. y. paremtus patikimais duomenimis. Todėl palaikau ir palankiai vertinu pasiūlymą dėl Parlamento ir Tarybos reglamento dėl aplinkos ekonominių sąskaitų, nes manau, kad jos galėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu.(IT) Mūsų miestų oro kokybės matavimas ir šio matavimo duomenų išsamus analizavimas būtų žingsnis siekiant skaidriau formuoti politiką. Nors tai siejasi su cheminiais ir fiziniais veiksniai, kurie iš pirmo žvilgsnio yra nelabai naudingi bendraujant politikams ir rinkėjams, iš esmės šis rodiklis yra daugybės ekonominių sprendimų rezultatas: jis rodo teršiančios ekonominės veiklos koncentraciją, gamybinei veiklai ir namams bei biurams šildyti naudojamų energijos rūšių sudėtį, variklinių transporto priemonių naudojimą ir kelių infrastruktūros bei eismo valdymą, pastatų izoliaciją ir jiems naudojamų medžiagų kokybę bei gyvenamąsias arba, atvirkščiai, žaliąsias zonas, kad paminėtume nors kelis pavyzdžius. Oro kokybė taip pat didelį poveikį turi sveikatos išlaidoms ir visų pirma kvėpavimo bei onkologinių ligų skyrių išlaidoms. Taigi, labai akivaizdu, kad aplinkosaugos rodiklį galima paversti ekonominiu ir politiniu rodikliu. Be to, jis gali parodyti, kad reikia naujų atgrasymo nuo neatsakingo elgesio ir vertingų projektų finansavimo mechanizmų. Šios sąsajos politikams padeda visuomenės interesais priimti geresnius sprendimus. Pirmas žingsnis – nustatyti tinkamus metodus, todėl gerai, kad jis buvo žengtas.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Šio siūlomo reglamento pradžia yra 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimas. Tuo metu ES nusprendė praplėsti esamas nacionalines sąskaitas ir rinkti statistinius duomenis pagrindiniais darnaus vystymosi aspektais. Kad būtų galima papildyti nacionalines sąskaitas ir duomenis, Komisija pasiūlė reglamentą, kuriuo siekiama nustatyti Europos aplinkos ekonomines sąskaitas.

Pagal Komisijos pasiūlymą valstybės narės turėtų būti aprūpintos metodika, bendraisiais standartais, apibrėžtimis, klasifikatoriais ir apskaitos taisyklėmis, iš kurių reikėtų sudaryti kiekvienai iš jų skirtą privalomą sistemą. Nors manau, kad pirmiausia pirmenybė turėtų būti teikiama jau turimiems duomenims (t. y. renkamiems regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu), tikiu, kad tuo atveju, jei prireiktų papildomų modulių, dėl kurių neatsirastų nereikalingos biurokratijos arba papildomų išlaidų, Eurostatui turėtų būti leidžiama rinkti duomenis iš valstybių narių siekiant nustatyti aplinkos ekonomines sąskaitas Europos lygmeniu.

Būtent dėl šios priežasties taip pat pritariau šių naujų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų įgyvendinimui ir pasiūliau jų aprėptį padidinti, kad jos apimtų kitus modulius.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už pranešimą dėl ES aplinkos ekonominių sąskaitų, nes manau, kad, be bendrojo vidaus produkto (BVP), būtina turėti darnaus vystymosi ir visuomenės gerovės rodiklius, pagal kuriuos būtų galima vertinti Europos aplinkos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Pranešėjo žodžiais tariant, „aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys“. Ši idėja svarbi, nes tai iš tiesų yra vienintelis būdas gauti konkrečių realaus aplinkos apsaugos politikos poveikio duomenų. Viena vertus, užtikrinant ekonomikos augimą negalima nepaisyti aplinkos, tačiau, kita vertus, taip pat tiesa yra tai, kad vykdant aplinkosaugos politiką negalima nepaisyti arba užmiršti Europos verslo ir pramonės ekonominės veiklos ir konkurencingumo. Darnaus vystymosi problemą visada vertinu tuo aspektu, kuriuo ekonomikos augimas ir dėmesys aplinkai yra dvi būtinos tos pačios monetos pusės. Europa negali ir neprivalo to pamiršti, ypač šiuo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) 2009 m. rugsėjo 28 d. Komisija paskelbė komunikatą „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“, kuriame pasiūlė priemones, kuriomis siekiama sukurti ES aplinkos sąskaitų duomenų bazę, kad vyktų geresnės viešos diskusijos ir būtų geriau pagrįstas sprendimų priėmimas. Iki 2013 m. pabaigos Komisija turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų aptariami tokie klausimai, kaip mūsų miškų padėtis, ir kiek išeikvoti yra mūsų miškų ištekliai. Šiam tikslui pasiekti mums reikia, kad pagal šį reglamentą būtų sukurta patikima ir atnaujinta statistinių duomenų bazė. Šiuo pasiūlymu sukuriama teisine sistema bus sudarytos sąlygos ES vertinti aplinkos ekonomines sąskaitas atsižvelgiant į darnų vystymąsi. Niekada nebuvo taip svarbu atkreipti dėmesį į skirstymą į aplinką ir ekonomiką. Balsavau už šį pranešimą, nes, be to, kad juo suteikiama galimybė priimti politinius sprendimus, kurie būtų išsamesni ir labiau pagrįsti, jame atkartojama patarlė „Mes nepaveldime žemės iš savo protėvių, mes skolinamės ją iš savo vaikų“. Gyvybiškai svarbu, kad ateities kartoms paliktume sveiką aplinką.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Apibrėžti ir pateikti aprašomieji rodikliai ir statistiniai duomenys, kuriais būtų sudarytos sąlygos stebėti ekonominių ir aplinkos veiksnių pokyčius, taip pat galimą šių veiksnių sąveiką, neabejotinai būtų naudinga priemonė, kuria būtų galima remti strateginį planavimą, apibrėžti viešąją politiką ir nustatyti būdus siekti darnaus vystymosi. Be to, kaip teigia pranešėjas, gaunami duomenys turėtų padėti atlikti politikos vertinimą ir kartu suteikti galimybę įvertinti ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Gauta informacija gali būti nepaprastai svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. Šiame pasiūlyme dėl reglamento numatomas duomenų rinkimas ir kaupimas tik išmetamųjų teršalų, aplinkos apsaugos mokesčių pagal įvairias ekonominės veiklos rūšis ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų srityse. Kitose srityse būtų galima surinkti daugiau duomenų. Pranešėjas taip pat kai ką mini šiuo tikslu ir teigia, kad reikėtų atlikti bandomuosius jų praktinio taikymo tyrimus. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad reikės patikslinti nacionalines statistikos sistemas ir jų sąnaudas. Atrodo, kad Komisija ketina į tai atsižvelgti savo pasiūlyme, nors ir iš dalies, numatydama valstybėms narėms išimtis, jeigu bus reikalinga atlikti didelius pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Šiame pasiūlyme dėl reglamento numatomas duomenų rinkimas ir kaupimas tik išmetamųjų teršalų, aplinkos apsaugos mokesčių pagal įvairias ekonominės veiklos rūšis ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų srityse. Kitose srityse būtų galima surinkti daugiau duomenų. Pranešėjas taip pat kai ką mini šiuo tikslu ir teigia, kad reikėtų atlikti bandomuosius jų praktinio taikymo tyrimus.

Tačiau apibrėžti ir pateikti aprašomieji rodikliai ir statistiniai duomenys, kuriais būtų sudarytos sąlygos stebėti ekonominių ir aplinkos veiksnių pokyčius, taip pat galimą šių veiksnių sąveiką, neabejotinai būtų naudinga priemonė, kuria būtų galima remti strateginį planavimą, apibrėžti viešąją politiką ir nustatyti būdus siekti darnaus vystymosi.

Gaunami duomenys turėtų padėti atlikti politikos vertinimą ir kartu suteikti galimybę įvertinti ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Gauta informacija gali būti svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus.

Tačiau nevertėtų pamiršti, kad reikės patikslinti nacionalines statistikos sistemas ir jų sąnaudas. Atrodo, kad Komisija ketina į tai atsižvelgti savo pasiūlyme, nors ir iš dalies, numatydama valstybėms narėms išimtis, jeigu bus reikalinga atlikti didelius pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D), raštu. (SK) Aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Atitinkama informacija gali būti svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. Turint geros kokybės aplinką ir ekonomiką susiejančių duomenų būtų galima veiksmingiau stebėti atliekų perdirbimą ir atliekų atsiradimo prevenciją, oro taršą ir klimato kaitą, taip pat tausų vartojimą ir gamybą.

Mano nuomone, atitinkamų duomenų rinkimas, kuris iki šiol buvo savanoriškas, turėtų tapti privalomas. Be to, nustačius bendrą Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistemą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos politiškai įvertinti Europos aplinkos apsaugos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu.(IT) Pagal Amsterdamo sutartį daug dėmesio buvo skiriama ekonominės politikos ir aplinkosaugos politikos sąveikai. Todėl tokie veiksniai, kaip darnusis transportas ir energijos ištekliai, taip pat tapo pagrindiniais kitų sektorių politikos elementais. Iš tiesų 2006 m. Europos Vadovų Taryba paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares į nacionalines sąskaitas įtraukti pagrindinius darnaus vystymosi aspektus, kad būtų galima pateikti kuo nuoseklesnius duomenis. Balsavau už šį pasiūlymą dėl reglamento, nes manau, kad juo gali būti palengvintas nacionalinių statistikos tarnybų darbas, joms suteikiant galimybę rinkti suderintus ir laiku pateiktus aplinkos apskaitos duomenis. Šiuo atžvilgiu Europos teisinio pagrindo rinkti aplinkos ekonominių sąskaitų duomenis patvirtinimas reikš, kad Europos lygmeniu bus galima pateikti esamos ekonominių ir aplinkosaugos veiksnių sąveikos skaičiavimus. Galiausiai tikiuosi, kad ši priemonė bus vertinama kaip dar vienas patvirtinimas, jog aplinkos sąskaitų klausimais Europos Sąjunga tarptautiniu mastu atlieka lyderės vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (S&D), raštu.(FR) Balsavau prieš J. Leineno pranešimą, kuriuo vadinamosios aplinkos statistikos pavidalu išlaisvintas informacijos, kuriai reikia didžiulės biurokratijos, srautas ir visa tai padaryta žaliojo evangelizmo vardu.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma, kai jose pateikiami duomenys apie ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Atitinkama informacija gali būti svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. 2006 m. birželio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba ragina ES ir valstybes nares į nacionalines sąskaitas įtraukti pagrindinius tvaraus vystymosi aspektus. Svarbus indėlis plėtojant šią politinę koncepciją yra ir Komisijos pasiūlymas dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų. Europos aplinkos apsaugos politika gali būti deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Todėl valstybės narės turi įsipareigoti rinkti minėtuosius duomenis. Siekiant pagerinti politikos vertinimo galimybes, Europos lygmeniu turimi duomenys apie aplinką gana greitai turėtų būti išplėsti įtraukiant papildomą informaciją. Turint geros kokybės aplinką ir ekonomiką susiejančių duomenų būtų galima geriau stebėti atliekų perdirbimą ir atliekų atsiradimo prevenciją, išmetamųjų teršalų kiekį ir klimato kaitą, tausų vartojimą ir gamybą. Susilaikiau balsuodamas už šį dokumentą, kadangi nemanau, kad šie duomenys gali būti renkami taikant vien tik aplinkos sąskaitų sistemą, būtina, kad tai darytų kiekviena šalis ir kad sistema būtų visapusiškai suderinta ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Atitinkama informacija gali būti svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu.(IT) Europos aplinkos apsaugos politika gali būti deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Todėl valstybės narės turi įsipareigoti rinkti minėtuosius duomenis. Visų pirma kalbame apie duomenų rinkimą tik išmetamųjų teršalų, mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšis ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų srityse. Mūsų nuomone, aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų padėti atlikti politikos vertinimą, visų pirma tada, kai jose pateikiami ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Tokia informacija gali būti nepaprastai svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. Sutinkame, kad būtų įtraukta tikrinimo sąlyga ir kad Komisija turėtų reguliariai teikti pranešimus apie šio reglamento įgyvendinimą praktikoje. Manome, jog svarbu patikrinti duomenų kokybę ir palyginamumą, kad būtų galima atlikti patobulinimus ir užtikrinti aukštą aplinkos ekonominių sąskaitų kokybę. Be to, vykdant bandomuosius tyrimus reikėtų tinkamai atsižvelgti į naujų modelių kūrimą. Patikros ataskaita turėtų būti laikoma galimybe pakoreguoti reglamentą atsižvelgiant į naujus pokyčius ir patirtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu.(PT) Manau, kad reikia daugiau įvairesnių statistinių duomenų apie valstybių narių ir ES politikos poveikį aplinkai, taip pat apie tam tikrų mokesčių, kuriais remiama aplinkosaugos politika, apskaitą. Gaila, kad statistiniai duomenys ir mokesčiai suplakti į vieną „aplinkos ekonominę apskaitą“. Šiuo suvienodinimu siekiama įgyvendinti klimato rinką ir teises į jos su tarša susijusius išteklius. Įgaliojimų delegavimu Komisijai taip pat žengiama šia kryptimi. Balsavau už, nes pritariu reikalingų statistinių priemonių idėjai, nors nepritariu politikai, kuriai jos naudojamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Reikia, kad būtų susitarta, kaip rengti pavyzdinius ES ir valstybių narių politikos poveikio aplinkai, taip pat mokesčių apskaitai, kuria remiamos tam tikros aplinkosaugos politikos sritys, statistinius duomenis. Tai visiškai akivaizdu.

Tačiau gaila, kad statistiniai duomenys ir mokesčiai beatodairiškai įtraukti į „aplinkos ekonominę apskaitą“. Tokio skirstymo stokos priežastis yra klimato paketo ir klimato rinkos, kurioje prekiaujama taršos teisėmis, įgyvendinimas. Įgaliojimų delegavimu Komisijai taip pat žengiama ta pačia kryptimi.

Tačiau balsuoju už jį. Noriu pritarti minčiai dėl reikalingų statistinių priemonių, net jei nepritariu politikai, kuriai jos gali būti naudojamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Itin svarbu, kad aplinkos ekonominės sąskaitos padėtų atlikti politikos vertinimą, jose pateikiant ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenis. Tokia informacija gali būti nepaprastai svarbus pagrindas priimant su aplinkos apsaugos politika susijusius sprendimus. Mums reikia žinoti, kaip nustatyti šio pasiūlymo dėl reglamento tikslus ir paskirtį, taip pat jo indėlį, susijusį su visa strategija „BVP ir kiti rodikliai“. Šiame reglamente numatomas duomenų rinkimas ir kaupimas tik išmetamųjų teršalų, aplinkos apsaugos mokesčių pagal įvairias ekonominės veiklos rūšis ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų srityse. Tai pirmas žingsnis siekiant rengti išsamesnes aplinkos ekonomines sąskaitas, nes remiantis kompetentingų Europos ir nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis tik šiose srityse duomenys prieinami Europos mastu. Todėl reikia toliau daryti pažangą, kad statistiniai duomenys apie aplinką būtų vis patikimesni ir prieinamesni.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Turint geros kokybės aplinką ir ekonomiką susiejančių duomenų būtų galima geriau stebėti atliekų perdirbimą ir atliekų atsiradimo prevenciją, išmetamųjų teršalų kiekį ir klimato kaitą, tausų vartojimą ir gamybą. Todėl atitinkamų duomenų rinkimas, kuris iki šiol ES lygmeniu buvo atliekamas savanoriškai, turėtų tapti privalomas. Be to, siekiant pagerinti Europos aplinkosaugos politikos vertinimo galimybes, turimi duomenys apie aplinką gana greitai turėtų būti išplėsti įtraukiant papildomą informaciją. Pritariu pranešėjo pozicijai, todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu.(LT) Europos aplinkos apsaugos politika gali būti tinkamai ir deramai įvertinta tik tuomet, jei turima patikimų duomenų. Atliekų perdirbimas, išmetamųjų teršalų kiekis, klimato kaita, tausus vartojimas ir gamyba turi būti nuolat stebimi, kad būtų daroma pažanga šiose srityse visos Europos mastu. Aplinkos ekonominių sąskaitų rengimo sistema yra viena iš priemonių, kuri padėtų rinkti ir kaupti duomenis išmetamųjų teršalų, mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšis ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų srityse. Tačiau privalomas šios sistemos pobūdis sukuria papildomą administracinę naštą, todėl diegiant tokią sistemą reikia tinkamai įvertinti jos taikymo poveikį, išdėstyti tikslus ir nurodyti aiškias tolesnio aplinkos ekonominių sąskaitų plėtojimo gaires. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinės kontrolės ir atsakomybės funkcijos šiose srityse bus suteikiamos Eurostatui. Minėtųjų funkcijų įgyvendinimui būtina numatyti pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, ar Europos Sąjungos biudžetas yra pakankamas, kad būtų skiriama papildomų finansinių resursų biurokratinio aparato didinimui ir jo išlaikymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų tikslas – suteikti priemones, kurias būtų galima taikyti siekiant tam tikrų svarbių tikslų, pvz., sukurti Europos aplinkos ekonominės apskaitos strategiją ir praplėsti statistikos tarnybų, teikiančių apskaitos duomenis administracinėms institucijoms, veiklą. Balsavau už šį tekstą, nes manau, kad svarbu darnaus vystymosi tikslais aplinkos klausimus įtraukti į ES politiką ir turėti nacionalines sąskaitas bei Europos programą, susijusią su integruota ekonomine ir aplinkosaugine apskaita transporto, atliekų perdirbimo ir prevencijos, oro taršos, klimato kaitos ir tausios gamybos bei vartojimo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) 2006 m. Taryba paragino ES ir valstybes nares išplėsti nacionalines sąskaitas ir į jas įtraukti pagrindinius darnaus vystymosi aspektus bei kartu pasiūlė trumpalaikius ir vidutinės trukmės metodus, kuriais būtų galima sukurti pasaulinius rodiklius, kurie padėtų geriau viešai diskutuoti ir priimti sprendimus, remiantis numatytų įgyvendinti aplinkos priemonių poveikiu ekonomikai. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu šiam pirmam žingsniui siekiant rengti išsamesnes aplinkos ekonomines sąskaitas, nes remiantis kompetentingų Europos ir nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis tik šiose srityse duomenys prieinami Europos mastu. Nauji prioritetiniai moduliai, kurie jau pradėti rengti ir su kuriais susijusius duomenis greitu laiku, matyt, bus galima gauti, turėtų būti apibrėžti veiksmų plane, todėl šie duomenys taip pat turėtų būti pateikti, ypač ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Turint geros kokybės aplinką ir ekonomiką susiejančių duomenų būtų galima geriau stebėti atliekų perdirbimą ir atliekų atsiradimo prevenciją, oro taršą ir klimato kaitą, tausų vartojimą ir gamybą. Šie duomenys galėtų labai padėti priimant sprendimus dėl aplinkos apsaugos priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) 2006 m. Europos Vadovų Taryba paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares išplėsti statistinius duomenis ir į juos įtraukti darnaus vystymosi ir esamos nacionalinės apskaitos duomenis. Savo 2009 m pranešime „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ pati Komisija pasiūlė artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu patvirtinti įvairias priemones dėl bendrų rodiklių siekiant skurti patikimesnį mokslinį pagrindą geresnėms viešoms diskusijoms ir tinkamesniems politiniams veiksmams. Visų pirma jame buvo aptarti aspektai, susiję su Europos aplinkos ekonominėmis sąskaitomis.

Išsamų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų vertinimą galima atlikti tik remiantis patikimais duomenimis, todėl valstybės narės turėtų būti aprūpintos bendrąja metodika ir standartais, apibrėžtimis, klasifikatoriais ir apskaitos taisyklėmis, iš kurių reikėtų sudaryti visoms valstybėms privalomą sistemą. Balsuoju už pasiūlymą, nes reikia aiškiai nustatyti tikslus, kurių reikia siekti, ir būsimą kryptį, kurią reikia rinktis aplinkos ekonominių sąskaitų klausimu, kad šios sąskaitos galėtų sudaryti nepakeičiamą pagrindą aplinkos ekonominiams sprendimams priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Phil Prendergast (S&D), raštu. – Siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir tinkamą aplinkosaugos politiką ES lygmeniu, būtina, kad politikams būtų teikiami patikimi ekonominės veiklos poveikio aplinkai duomenys. Pritariu šiai rezoliucijai, nes joje nustatoma daug veiksmingų išsamesnių duomenų rinkimo priemonių. Jeigu ES rimtai galvoja apie atliekų perdirbimo didinimą, atliekų mažinimą ir oro taršos bei klimato kaitos mažinimą, ji privalo imtis veiksmų. Veiksmingiausias būdas siekti Europos darnaus vystymosi ir aplinkosaugos politikos tikslų – visapusiškai bendradarbiauti visoms valstybėms narėms. Todėl būtina, kad valstybės narės ekonominės veiklos poveikio duomenis rinktų privaloma tvarka. Kuo tikslesnė ir patikimesnė informacija bus teikiama, tuo geresnė bus mūsų aplinkosaugos politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Kad darnaus vystymosi politika turėtų pageidaujamą poveikį ir būtų palengvintas svarstomų sprendimų priėmimas, sprendimų priėmimo procesui reikia užtektinai informacijos. Todėl valstybėms narėms reikia surinkti daug įvairių rodiklių, iš kurių kartu paimtų būtų galima susidaryti bendrą ES aplinkos vaizdą. Toks yra Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai, paremto Parlamento vertinimu, tikslas. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mes balsavome už. Šiuo pasiūlymu sukuriamos aplinkos ekonominės sąskaitos kaip ESS 95 palydovinės sąskaitos, nurodant aplinkos ekonominėms sąskaitoms rengti skirtus metodus, bendruosius standartus, apibrėžtis, klasifikatorius ir apskaitos taisykles. Pirmajame etape pagal bendrą sistemą rengtinos aplinkos sąskaitos skirstomos į šiuos modulius: į orą išmetamų teršalų sąskaitų modulis; su aplinka susijusių mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšis modulis; šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų modulis. Remiantis mūsų pakeitimais, patvirtintais Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, su Taryba susitarta dėl kompromiso, pagal kurį, be iš pradžių pasiūlytų sąskaitų, yra reikalavimas Komisijai iki 2013 m. pabaigos pateikti ataskaitą ir išnagrinėti sąskaitų išplėtimą, kad jos apimtų medžiagų atsargas (o ne tik srautus), taip pat ekosistemų funkcijas. Susitarimas dėl reikalavimo valstybėms narėms teikti naudojant suderintą metodiką surinktus aplinkos ekonomikos duomenis iš tiesų yra konkretus teigiamas žingsnis procese „BVP ir kiti rodikliai“.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Nacionalinės sąskaitos apima aplinkosaugos motyvus, paremtus ekonomine veikla ir gerovės kūrimu. Pagal Komisijos pasiūlymą jos turi būti į orą išmestų teršalų ir aplinkos apsaugos mokesčių duomenų šaltinis. Aplinkos ekonominės sąskaitos skirtos tik sąveikai parodyti. Darniam ES vystymuisi reikalinga išmintinga elgsena, kai kalbama apie ekosistemą ir vis didesnį išteklių trūkumą. Piliečiai turi būti informuojami apie ekonominės veiklos poveikį aplinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu.(IT) Balsavau už J. Leineno pranešimą. Tiesą sakant, aplinkosaugos ir tvarumo politika pastaruoju metu tapo ypač aktuali ir privertė žmones daugiau dėmesio skirti ekonominės ir aplinkosaugos politikos integracijai. Valstybių narių politikoje eksponentiškai didėjo klimato kaitos, darniojo transporto, gamtos, biologinės įvairovės, žaliavų ir gamtos išteklių naudojimo, taip pat atliekų tvarkymo svarba. Dėl šios priežasties įvertinti Europos aplinkosaugos politiką ir su ja susijusius ES patvirtintus strateginius planus galime tik tada, kai yra pateikiami patikimi duomenys.

 

10. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
  

(Posėdis sustabdytas 13.15 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: JERZY BUZEK
Pirmininkas

 

11. Pirmininko pareiškimas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, norėčiau paskelbti pareiškimą. Dėl šiandien per balsavimo laiką vykusių evakuacijos pratybų visi paaiškinimai dėl šios dienos balsavimu patvirtintų pozicijų bus išklausyti rytoj – kartu su rytdienos paaiškinimais dėl balsavimo. Rytoj baigsime balsuoti ir dėl šios dienos darbotvarkėje numatytų, bet neišspręstų klausimų. Kalbu apie prasidėjusi ir sustabdytą balsavimą, jį pratęsime tiksliai nuo tos vietos, kurioje jis buvo sustabdytas, kad išlaikytume visišką tęstinumą.

 

12. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)
Kalbų vaizdo įrašas

13. Klausimų Komisijos Pirmininkui valanda
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas punktas yra klausimų Komisijos Pirmininkui valanda.

 
  
MPphoto
 

  Manfred Weber, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, leiskite pradėti linksma gaida ir pasveikinti visus Parlamento narius išgyvenus priešgaisrinį pavojaus signalą ir sugebėjus saugiai ir tvarkingai sugrįžti į savo darbo vietas posėdžių salėje.

Kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos atstovas, norėčiau paklausti Komisijos Pirmininko, kuris sprendė klausimus, susijusius su pastarųjų savaičių įvykiais Viduržemio jūros regione, kai daug dėl įvykių Afrikoje iš jos bėgusių žmonių pasiekė Europą, o kai kuriems iš jų to padaryti nepavyko. Mums teko per žinias matyti šiuos sunkioje padėtyje atsidūrusius ir žuvusius žmones.

Visi žinome, kad Europa turi parengti vieningą atsaką į šią problemą ir išspręsti šią pabėgėlių dramą ir nelaimę. PPE frakcijos vardu norėčiau paprašyti, kad Komisijos Pirmininkas įvertintų, ar Komisija ir, visų pirma, FRONTEX turi pakankamai išteklių, ar mes, Europos Sąjunga, turime pakankamai galimybių reaguoti į įvykius vietoje ir ar turime pakankamus teisinius pagrindus, kad Europa galėtų vieningai veikti Viduržemio jūros regione.

Taip pat būtų įdomu išgirsti, kokio pobūdžio diskusijos vyksta su pabėgėlių kilmės šalimis (pvz., Tunisu ir Egiptu) ir ar europiečiams pavyko pasiekti rezultatų šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Pone M. Weberi, visi apgailestaujame dėl pastarųjų įvykių, lėmusių tiek daug žmonių aukų. Sutinku, kad turime imtis ryžtingesnių veiksmų šioje srityje.

Nedelsdami reagavome, kad padėtume Šiaurės Afrikos šalims – humanitarinei pagalbai skirta daugiau nei 1 mln. EUR ir pagalba bus teikiama ir toliau. Vykdydama bendrą operaciją „Hermes“, išorės sienų agentūra FRONTEX koordinuoja veiksmus, kurių imtasi dėl didelių migrantų srautų. Vis dėlto labai svarbu, kad Viduržemio jūros regiono valstybės narės toliau bendradarbiautų ir koordinuotų savo pastangas su trečiosiomis šalimis. Dar daug reikia nuveikti.

Tad galiu labai tiesiai jums atsakyti, kad taip, FRONTEX reikia daugiau išteklių. Skubos tvarka reikia patvirtinti pasiūlymus dėl FRONTEX stiprinimo. Taip pat reikia, kad siūlydamos būtinus techninius ir žmogiškuosius išteklius valstybės narės parodytų politinę valią ir, visų svarbiausia, tarpusavio solidarumą. Kaip žinote, pati Europos Sąjunga neturi visų šių išteklių, todėl norint jų gauti reikalingas valstybių narių bendradarbiavimas.

 
  
MPphoto
 

  Manfred Weber, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone Pirmininke, nuoširdžiai dėkoju už padėties įvertinimą. Kadangi teigėte, kad šiuo metu FRONTEX reikia daugiau išteklių, būtų įdomu sužinoti, ar jums taip pat neatrodo, kad valstybės narės ligi šiol pernelyg vangiai teikė išteklius FRONTEX stiprinti. Mes jau turėjome reikalingą sistemą. Ar nėra taip, kad valstybės narės pritrūko noro tinkamai remti FRONTEX?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Šiuo metu šiuo klausimu diskutuojama. Tiesą sakant, tai yra viena iš šio mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikimo birželio 23–24 d. temų. Valstybės narės turi patvirtinti ne tik jau priimtą sprendimą stiprinti FRONTEX, taip pat labai svarbu, kad jos paspartintų savo logistinį atsaką: būtinai reikia daugiau lėktuvų ir laivų, ir mes šiuo metu negalime jų finansuoti iš mūsų Europos biudžeto.

Manau, kad politinė valia šiuo klausimu yra, bet reikia veikti koordinuotai, ir būtent šioje srityje Komisija inicijavo pastangas. Komisijos narė C. Malmström sprendžia šį klausimą su valstybėmis narėmis, ir tikiuosi, kad vėliau šį mėnesį Europos Vadovų Taryba patvirtins mūsų požiūrį.

Žinoma, kartu turime bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis. Aš pats buvau Tunise, kalbėjausi su ministru pirmininku, ir jis pažadėjo su mumis bendradarbiauti. Tiesą sakant, bendradarbiavimas vyksta ir šiuo metu bandome pasiekti, kad Tuniso valdžios institucijos ir mūsų agentūros sudarytų tam tikrus praktinius logistinius susitarimus.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ne visi Europos Parlamento nariai grįžo į posėdžių salę po priešgaisrinių pratybų.

 
  
MPphoto
 

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – Taip, pastebėjau, kad kai kurie kolegos tebevykdo priešgaisrines pratybas.

Vakar Komisijos narys Olli Rehn paskelbė apie kelis svarbius veiksmus, kurių ėmėsi Komisija. Visų pirma, jis paprašė kelių gelbėjimo mechanizmo pakeitimų. Jo teigimu, jie yra būtini, kad pagal šį mechanizmą valstybėms būtų teikiamos lanksčios kredito linijos. Komisijos nario teigimu, šiuo mechanizmu turi būti užtikrinama galimybė patekti į antrinę rinką, ir, visų svarbiausia, jo teigimu, tai galima padaryti naudojant diskontuotus apsikeitimo sandorius su savo AAA reitingo obligacijomis. Tai labai svarbu, nes tai reiškia, kad galima iškeisti blogas sunkumų patiriančių šalių obligacijas į AAA reitingą turinčias gelbėjimo mechanizmo obligacijas.

Antra, jis taip pat teigė, kad Komisija turėtų pradėti nagrinėti euroobligacijų galimybę. Seniai laikas, mano nuomone.

Tad norėčiau, pone J. M. Barroso, jūsų paklausti, ar galite patvirtinti, kad šios pozicijos laikosi ir Komisija? Antra, kadangi laiko liko nedaug, ar siūlysite šiuos gelbėjimo mechanizmo pakeitimus kitam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuris įvyks po dviejų savaičių?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Noriu patvirtinti, kad visiškai pritariu visoms Komisijos nario O. Rehno išsakytoms idėjoms ir palaikau jas, tad jau nekartosiu to, ką jis pasakė.

Dėl ESM turiu pasakyti, kad šiuo metu jį kuriame. Kaip žinote, tikiuosi, kad vyriausybės labai greitai dėl jo sutars, ir tikiuosi, kad Europos Vadovų Taryba priims politinį sprendimą, patvirtindama sprendimus dėl Europos stabilumo mechanizmo, ir, be abejo, jums žinoma mūsų pozicija šiuo klausimu.

Kalbant apie euroobligacijas, tai nėra nauja idėja. Jau daug metų Komisija, įskaitant ir vieną mano pirmtakų, siūlė euroobligacijų idėją. Tačiau tikrovė tokia, kad iki šiol valstybės narės nepritarė šiai idėjai; tai yra kai kilo Graikijos krizė, Komisija pasiūlė tam tikro skolos pertvarkymo idėją, kurią atmetė dauguma euro zonos valstybių narių. Manau, kad dabar pasiekta tam tikra pažanga ir jau kalbama apie kelių variantų svarstymą, ir, žinoma, Komisija pateiks kelis variantus. Visada manėme, kad euroobligacijų idėja yra patraukli, jei tik valstybės narės jai pritartų, tačiau, atvirai kalbant, pritarimo dar nesulaukėme. Todėl manau, kad dabar turime sutelkti savo dėmesį į Europos stabilumo mechanizmą.

 
  
MPphoto
 

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – Nemanau, kad su Graikija ir su euru susijusi krizė jau baigėsi. Ji nesibaigė. Todėl turime rasti papildomų priemonių. Tiesą sakant, viena iš papildomų priemonių yra tai, ką siūlo Olli Rehn – keisti blogas tam tikrų valstybių akcijas į mažesnį AAA reitingo euroobligacijų paketą. Tai yra būdas išspręsti problemą. Šias euroobligacijas galėtų leisti Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), Europos stabilumo mechanizmas (ESM) arba nauja Europos agentūra ateityje. Tai nesvarbu. Svarbus yra pats mechanizmas ir tai, kad, mano manymu, pirmą kartą Olli Rehn ir Komisija pripažino, kad tai yra būdas išspręsti problemą.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Pone G. Verhofstadtai, Komisija veikia kolegialumo principu. Manau, jums lengviau sutikti su tuo, ką sako Olli Rehn, nei su tuo, ką sakau aš, bet, tiesą sakant, mes abu teigiame tą patį.

Metinėje augimo apžvalgoje Komisija kolektyviai gynė ir siūlė didesnę tokio pobūdžio intervenciją į rinkas, deja, tam nepritarė valstybės narės. Taigi, galiu patvirtinti tik tiek, kad dirbame šiuo klausimu, stengiamės siekti didesnio lankstumo intervencijos į rinkas atžvilgiu, bet, atvirai, manau, turėtume dabar skirti savo dėmesį ESM ir, žinoma, svarstyti euroobligacijų galimybę ateityje, jeigu valstybės narės yra pasirengusios žengti šį papildomą žingsnį.

 
  
MPphoto
 

  Jan Zahradil, ECR frakcijos vardu. (CS) Pone Pirmininke, kaip žinote, mano frakciją sudaro daugiausia ne euro zonos valstybės narės, bet, kaip jau esu ne kartą sakęs, mes tikrai nenorime, kad euras žlugtų. Mūsų ūkiai yra pernelyg susiję, todėl turiu pasakyti, kad, vertindami tai, kas vyksta, jaučiame prieštaringus jausmus.

Mes girdime skirtingas nuomones. Europos Vadovų Taryba kalba viena, Europos Centrinis Bankas sako ką kita, o Tarptautinis valiutos fondas – dar ką kita. Ir svarbiausia, susidaro įspūdis, kad viršų vis dar ima ne ekonominis, o politinis požiūris, tarsi rinkas būtų įmanoma apkvailinti keliais pažadais išvengiant būtinybės spręsti klausimą iš esmės.

Norėčiau paklausti, kokia yra Europos Komisijos nuomonė dėl valstybės skolos restruktūrizavimo. Išties atrodo, kad jūs vis dar mieliau skirtumėte vis daugiau pinigų ir teiktumėte begalines paskolas šalims, kurių ekonomika patiria rimtų bėdų ir yra ant pražūties slenksčio, o galbūt mes jau pradedame mąstyti sveiku protu ir rimtai svarstyti galimybę restruktūrizuoti tų valstybių skolas, nes, mano nuomone, galiausiai tai yra vis tiek neišvengiama.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Pone J. Zahradilai, visų pirma, labai gaila, bet Europos ekonominės problemos nesibaigia vien euro zonoje. Kai kurios ne euro zonos valstybės narės taip pat naudojasi Komisijos ir TVF mokėjimų balanso paramos programomis.

Kalbant apie euro zoną, kaip ir sakėte, valstybės narės, Taryba, Komisija ir Europos Centrinis Bankas diskutuoja, kaip geriausiai visapusiškai reaguoti į padėtį. Kaip žinote, ne visada pasiekiamas kvalifikuotas sutarimas, kaip geriausiai spręsti šiuos klausimus. Darbas tebevyksta.

Reikia pripažinti, kad šie klausimai yra nepaprastai sunkūs ir sudėtingi. Problema yra dar neregėto dydžio ir jai spręsti reikalingas tam tikras darbas konvergencijos srityje. Todėl Komisija labai atsargiai reiškia savo nuomonę šiuo klausimu, nes į tam tikrus klausimus labai jautriai reaguoja rinka. Aišku viena: kaip jau sakėme, restruktūrizavimas nėra alternatyva skausmingam fiskaliniam konsolidavimui, kurį turi vykdyti visos valstybės narės, jei nori sumažinti savo deficito ir skolos disbalansą.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, pone J. M. Barroso, teisybė, kad mes ne visada suprantame Europos Sąjungos poziciją, bet jūs ką tik ją paaiškinote. Norėčiau pasakyti tris dalykus.

Visų pirma, nebeturėtų būti jokio restruktūrizavimo. Visi žinome, kad tam tikru momentu vyks skolos restruktūrizavimas, pvz., Graikijoje, vien dėl to, kad Graikijos vyriausybei reikia suteikti galimybę atgauti pasitikėjimą, ir todėl, kad reikia restruktūrizuoti Graikijos visuomenę. Dabar Graikijoje niekas niekuo nepasitiki, ir visų mažiausiai yra pasitikima vyriausybe. Kol vyriausybė nesugebės pateikti savo tautai kitos ateities perspektyvos nei dar viena taupymo priemonė, ji nesugebės atgaivinti savo ekonomikos.

Todėl svarbiausia, ką turi aptarti Komisija ir susijusios šalys, yra poreikis įkvėpti šiek tiek pasitikėjimo Graikijos žmonėms, nes be jo apskritai neįmanoma taikyti jokių priemonių. Tačiau vyraujančios taupymo priemonės nesuteikia Graikijos visuomenei laiko stabtelėti ir pagalvoti. Todėl ji ir atmeta jas, o tai gali būti labai rizikinga.

Ir paskutinis klausimas: mokesčių vengimas. Ar negalėtų Europa padėti Graikijai ir šiuo klausimu? Graikų sąskaitos laikomos Austrijos, Liuksemburgo, Kipro ir Šveicarijos bankuose. Kodėl neįšaldžius šių sąskaitų ar bent neiškėlus klausimo dėl bankų paslapčių saugojimo, kad Graikijos vyriausybė galėtų nustatyti, kur slypi mokesčių vengimo problema. Mes prašome, kad jie nebeleistų vengti mokesčių, tačiau kartu nesiūlome jokios pagalbos. Juk išties šį mokesčių vengimą dangsto mūsų, Europos bankai.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas.(FR) Pone D. Cohnai-Benditai, esate teisus sakydamas, kad mokesčių vengimas yra Graikijos problema, nors, mano manymu, ne dėl jos kilo struktūrinė Graikijos problema.

Šiuo metu sprendžiame bankų paslapčių saugojimo klausimą. Kaip žinote, nuo 2009 m. kovo mėn. visos valstybės narės, taip pat ir Šveicarija, sutarė patvirtinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) standartą, kuriuo tiksliai nurodoma, kad valstybė negali atsisakyti teikti informaciją, jei to paprašo kita valstybė, remdamasi tuo, kad ši informacija yra saugoma banko ar bet kurios kitos finansų institucijos. Šį principą Komisija įtraukė į direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, ji įsigaliojo 2011 m. kovo 11 d. ir ji, deja, bus pradėta taikyti tik nuo 2013 m. sausio 1 d.

Bankų paslapčių saugojimo klausimas jau buvo teisiniu požiūriu sprendžiamas Europos lygmeniu ir jis negali trukdyti išsamiems mokesčių administratorių informacijos mainams, to paprašius. Manau, vykdant administracinį bendradarbiavimą visi kriterijai jau yra patenkinti, kad valstybės narės ir ES dabar galėtų suteikti Graikijai informaciją apie bet kokį sukčiavimą ar mokesčių vengimą.

 
  
MPphoto
 

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu. (DE) Pone J. M. Barroso, turiu jums tik vieną trumpą klausimą. Malonu, kad G8 aukščiausiojo lygio susitikime ir e. G8 forume, kuris vyko anksčiau, buvo aptariamas internetas. Taip pat yra ir nerimaujančių, kodėl valdžioje esantys asmenys susirūpino internetu. Žinome, kokia opi yra ši sritis. Ar galite papasakoti mums ką nors daugiau šiuo klausimu? Ar tai buvo vienkartinis svarstymas, ar diskusija bus tęsiama toliau? Ar šį klausimą įtrauksite į darbotvarkę dar kartą?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas.(FR) Manau, kad ši prezidento N. Sarkozy idėja buvo puiki, nes internetas yra visą pasaulį apimantis reiškinys. Visi norime atviro interneto. Manome, kad jis daug prisideda prie žinių ir laisvės. Kartu internetas dažnai yra atviras piktnaudžiavimams: vyksta, pvz., vaikų išnaudojimas ir pasinaudojant interneto siūlomomis laisvėmis vykdomi nusikaltimai.

Todėl vyko labai įdomūs svarstymai su didžiaisiais interneto veikėjais – „Google“ vadovu, „Facebook“ įkūrėju M. Zuckebergu ir kt. Kalbėjomės apie tai, kokio pobūdžio reglamentavimas tiktų internetui, kartu išsaugant interneto laisvę ir naujovių galimybes. Po diskusijų buvo patvirtinta, kad šis interneto klausimas bus įtrauktas į būsimą G8 darbotvarkę.

 
  
MPphoto
 

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Jaučiu, kad mano smalsumas šiuo klausimu dar nevisiškai patenkintas, todėl norėčiau paprašyti, jei esate pasirengęs, papasakoti apskritai apie tolesnes su internetu susijusias derybas, nes tai yra svarbi ir toli siekianti ateities priemonė.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas.(FR) Išties tai nebuvo derybos. Tai buvo labiau bendro pobūdžio dalijimasis požiūriais, tam tikras kolektyvinis naujų idėjų svarstymas. Prieš tai buvo surengta konferencija, specialiai pavadinta e. G8, kurioje dalyvavo kai kurie stambūs interneto verslo veikėjai ir valdžios institucijų atstovai. Tai buvo ne visiškai derybos: aš jų taip nevertinu. Mes paprašėme, kad šie didžiųjų interneto įmonių vadovai papasakotų, kaip įsivaizduoja šios pramonės šakos ateitį, be to, su G8 nariais aptarėme, kas mums kelia nerimą, kas domina ir kaip suvokiame internetą. Vis dėlto konkrečių rezultatų atžvilgiu tai nebuvo tikros derybos.

 
  
MPphoto
 

  Nigel Farage, EFD frakcijos vardu. – Pone J. M. Barroso, euro klausimu prieš mus ne kartą buvo vaidinama kažkokia pantomima. Kiekvieną kartą, kai prognozuodavau, kad šaliai reikės finansinės pagalbos, jūs grįždavote ir sakydavote, kad ne, jiems tikrai nereikės, viskas su jais yra gerai. Dabar jau kalbame apie ketvirtąjį finansinės pagalbos paketą – antrąjį finansinės pagalbos paketą Graikijai – nebent, žinoma, šiandien mums pasakysite, kad ir jo nereikia. Bet šiandien jums noriu užduoti klausimą dėl dalyko, kuris, ko gero, yra kur kas rimtesnis už bet kuriuos įvykius, kurie iki šiol vyko Graikijoje, Airijoje ar Portugalijoje. Klausimas yra dėl realios suverenių skolų krizės, su kuria mes galime susidurti per ateinančias kelias savaites, ir jis yra susijęs su paties Europos Centrinio Banko integralumu.

Ištisus mėnesius bandžiau jus perspėti, kad negalite dideliais kiekais supirkinėti savo pačių blogų skolų. Pone J. M. Barroso, ar sutinkate, kad Europos Centrinio Banko finansinė padėtis ir jo integralumas dabar yra rimtos ir pavojingos būklės?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Ne, nesutinku. Manau, kad Europos Centrinis Bankas yra labai patikima institucija, kuri yra valdoma labai išmintingai ir protingai. Visos euro zonos valstybės narės gerbia ECB nepriklausomumą. Be abejo, žinome, kad yra tam tikrų sunkumų euro zonoje. Kaip jau sakiau, atvirai kalbant, šie sunkumai yra susiję ne tik su euro zona.

Deja, jūsų kritika euro zonos atžvilgiu visada yra ideologinė. Ne išimtis ir įsiskolinimo problemos. Pavyzdžiui, vidutiniškai įsiskolinimo lygis euro zonoje yra žemesnis nei įsiskolinimo lygis Jungtinėje Karalystėje. Bet, tiesą sakant, mums kyla kitokių problemų, nes tai yra pirmas kartas, kai turime tokio pobūdžio pinigų sąjungą be tam tikros labiau integruotos institucinės tvarkos. Būtent todėl dabar stengiamės pateikti visapusį atsaką, ir ECB veiksmai yra dalis mūsų pastangų suteikti euro zonai finansinį stabilumą.

 
  
MPphoto
 

  Nigel Farage, EFD frakcijos vardu. – Paremdamas mano žodžius, vos vakar gerbiamas mokslinių tyrimų institutas „Open Europe“ pateikė tam tikrų skaičių šiuo klausimu. Jo teigimu, pribloškiantys 190 mlrd. EUR ECB poveikio yra poveikis Graikijos valstybei ir Graikijos bankams. Jei ECB turtas sumažėtų vos 4,25 proc., visas jo kapitalo pagrindas būtų nušluotas. Ar sutinkate su „Open Europe“ išvadomis, ar laikysitės pono J. C. Junckerio prieš porą savaičių išsakyto įsitikinimo, kad, kai euro padėtis yra tokia rimta, kokia ji yra dabar, jūs išties turite meluoti visuomenei?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Visų pirma, aš nemeluoju ir Komisija visada labai nuosekliai pateikia informaciją apie bet kokią padėtį. Padėtis sudėtinga, mes nuo pat pradžių nuoširdžiai tai sakėme ir neapsimetame, kad padėtis yra gera.

Taigi, Europos Centrinio Banko patikimumas priklauso nuo absoliutaus euro zonos vyriausybių pasiryžimo daryti viską, ko reikia, kad būtų užtikrintas finansinis euro zonos stabilumas, todėl man nekyla abejonių dėl sistemos galimybių, dėl euro zonos pastangų ir Europos Centrinio Banko patikimumo. Man nekyla abejonių dėl Europos Centrinio Banko gebėjimų ginti Europos interesus, taip pat neabejoju ir euro zonos valstybių narių įsipareigojimu suteikti visas garantijas, kurių reikia Europos Centriniam Bankui, kad jis galėtų nepriklausomai įgyvendinti mūsų centrinio banko vaidmenį.

Kalbant apie poveikį centriniams bankams, Europoje ir už Europos ribų yra kitų centrinių bankų, kurių padėtis yra kur kas sudėtingesnė ir trapesnė nei Europos Centrinio Banko, kuris yra patikima ir tarptautiniu mastu labai gerbiama Europos Sąjungos institucija.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Sinclaire (NI). – ES vis labiau plečiasi ir, susirinkus visos Europos politinėms partijoms, atrodo, vis labiau didėja ES nesugebėjimas susitarti, kaip jau ne kartą parodė faktai. Nepalanki Vokietijos pozicija Libijos klausimu, taip pat Italijos ir Prancūzijos nesutarimas dėl Šengeno vizų pripažinimo tik dar kartą tai įrodė.

Ar galėtumėte man ir mano rinkėjams paaiškinti, kaip įmanoma nesutariant pradėti bendrą politiką svarbiose srityse, pvz., tarptautinių santykių ir saugumo, jei atsisakome demokratinių valstybių narių teisių vienašališkai planuoti savo tikslus?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Atvirai, nesuprantu susirūpinimo, kuris slypi jūsų klausime. Esame 27 demokratinių valstybių Sąjunga ir esame sutarę, kad sprendimai dėl bendros užsienio ir saugumo politikos turi būti priimami vieningai. Jei valstybės narės nesutaria, mes negalime primesti sprendimo valstybėms narėms, taigi visiškai gerbiame demokratinę ne tik mūsų Sąjungos, bet ir valstybių narių prigimtį.

Manau, kad visi mes – kaip europiečiai, Europos piliečiai – esame suinteresuoti, kad valstybės narės išorės reikalus spręstų kartu. Akivaizdu, kad šiandien Europoje net didžiausios valstybės narės neturi reikiamos įtakos ar svertų, kad galėtų kaip lygios su lygiomis kalbėtis su Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ar kitomis jėgomis, bet veikdama kartu Europos Sąjunga gali turėti įtakos. Todėl tikiuosi, kad šis procesas lems didesnę mūsų valstybių narių konvergenciją ir užsienio politikos klausimais.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Sinclaire (NI). – Aš visų pirma paminėjau visos Europos partijas. Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl mokesčių mokėtojai turėtų finansuoti bet kurio lygmens politines partijas? Galbūt galėtumėte man paaiškinti jų naudą siekiant ES tikslų.

Taip pat noriu paklausti apie Cathy Ashton. Pastebėjau, kad ji labai retai dalyvauja Komisijos posėdžiuose. Ar Jungtinei Karalystei yra tinkamai atstovaujama Komisijoje?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Tai du atskiri klausimai. Visų pirma, kaip žinote, Europos partijos yra pripažįstamos kaip svarbūs subjektai pagal Sutartį, kuri buvo vieningai ratifikuota mūsų valstybėse narėse. Todėl yra priežastis remti Europos partijas, nes jos, tiesą sakant, yra Europos subjektai ir pripažįstamos kaip tokios pagal mūsų Sutartį.

Antra, dėl Cathy Ashton – ji yra ne tik Komisijos pirmininko pavaduotoja, bet ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai. Ji eina labai sudėtingas pareigas, nes turi atstovauti Europos Sąjungai, ir, be abejo, jai tenka keliauti daugiau nei daugumai Komisijos narių. Ji asmeniškai labai stengiasi, kad galėtų dalyvauti beveik visuose Komisijos posėdžiuose. Bet ji negali būti visuose.

Vis dėlto noriu pabrėžti, kad mūsų Komisijos nariai neturi atstovauti valstybinėms narėms. Narius skiria valstybės narės, bet jų pareiga yra atstovauti Europos Sąjungai. Prisiimdami šias pareigas visi prisiekiame, sakydami, kad atėjome dirbti ne tam, kad atstovautume valstybėms narėms, ir, tiesą sakant, šios institucijos patikimumas būtent tuo ir pagrįstas, kad mes stengiamės būti nepriklausomi ir dirbti dėl bendro Europos intereso. Galiu pasakyti, kad valstybėms narėms, įskaitant Jungtinę Karalystę, Europos Vadovų Taryboje labai gerai atstovauja ministrai pirmininkai, o Taryboje – įvairūs ministrai.

 
  
MPphoto
 

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, atsiprašau už pavėluotą savo atvykimą. Todėl palaukiau iki pabaigos.

Pone J. M. Barroso, noriu jums užduoti klausimą, susijusį su liūdna padėtimi, kurioje mes, Europos Sąjunga, atsidūrėme. 2008 m. buvo gilios bankų krizės metai. 2009 m. ši bankų krizė sukėlė gilią ekonomikos krizę realiame ūkyje. Galiausiai bankų deficito padengimas iš valstybės iždo lėmė, kad 2010 m. kilo gili nacionalinių biudžetų krizė. Šią gilią nacionalinių biudžetų krizę lydi daugybė išlaidų mažinimų, dėl kurių keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse susidarė dramatiška padėtis, iš dalies todėl, kad tokių priemonių reikalavo Europos Sąjunga. Yra pavojus, kad po bankų, ekonomikos ir nacionalinių biudžetų krizės 2011 ir 2012 m. Europoje bus socialinės krizės metai.

Todėl klausiu jūsų, pone J. M. Barroso, ar Komisija yra pasirengusi su mumis aptarti, kaip galėtume padidinti per mažą socialinės paramos tinklo (socialinės apsaugos sistemų) finansavimą Europos Sąjungos valstybėse narėse, ypač tose valstybėse narėse, kurias labiausiai paveikė biudžeto krizė?

Be to, ar esate pasirengę galutinei diskusijai su mumis dėl euroobligacijų, kad būtų gauti ištekliai, kurių mums reikia, kad galėtume investuoti į ekonomiką ir skatinti augimą bei darbo vietų kūrimą labiausiai nukentėjusiose valstybėse narėse?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas.(FR) Pone M. Shulzai, vos šiandien Komisija patvirtino specifines rekomendacijas kiekvienai iš 27 šalių, ir jas lydi įvadas, kuriame labai aiškiai išsakome jūsų ką tik paminėtą susirūpinimą, kuris mums yra labai svarbus. Mes gerai suprantame, kad griežtos taupymo priemonės, kurios šiuo metu yra būtinos, nes turime sumažinti deficitą ir įsiskolinimą, yra išties labai sunkios.

Kartu manome, kad kiekvienas dabar paskolų palūkanoms apmokėti išleistas euras reiškia vienu euru mažiau ligoninėms, visuomenės sveikatos paslaugoms, valstybiniam švietimui ir socialinei apsaugai. Todėl tai yra išties griežtos taupymo priemonės. Štai kodėl turime rimtai konsultuotis biudžeto klausimais, kad atkurtume pasitikėjimą ir kartu įgyvendintume struktūrines reformas, reikalingas konkurencingumui užtikrinti ir kartu patiems pažeidžiamiausiems sluoksniams apsaugoti.

Manau, jums patiks šiandien mūsų patvirtintas dokumentas. Jame apžvelgiami visi įtakos darbo rinkai turintys klausimai: kaip pritraukti į darbo rinką daugiau žmonių, kaip įtraukti šį socialinį aspektą į kitas mūsų politikos sritis?

Dabar reikės išnagrinėti, kiek erdvės manevruoti turi kiekviena valstybė narė, kad būtų užtikrintai siekiama šių tikslų. Tačiau, manau, sutarėme dėl tikslų.

 
  
MPphoto
 

  Marco Scurria (PPE).(IT) Pone pirmininke, atvirai, nenorėjau dalyvauti diskusijoje dėl G8, bet norėjau Pirmininkui J. M. Barroso pateikti su kultūra susijusį klausimą.

Europos Sąjungoje yra daug programų, skirtų jaunimui (ir kitiems) susitikti, kad tai taptų tikra Sąjunga. Daugeliui jaunuolių ir specialistų tokios programos kaip „Comenius“, „Lifelong Learning“, „Youth in Action“ ir t. t. reiškė tikrą Europos Sąjungos suartėjimą, įkvėpdamos tikrą europietišką požiūrį.

(Pirmininkas pertraukė kalbėtoją, kad paaiškintų, jog diskusija vyko kita tema, bet vėliau pakvietė jį tęsti klausimą...)

Todėl norėčiau paklausti, kuo baigsis šios programos, bent kiek gali pasakyti Komisija, nes šios programos jau artėja prie pabaigos ir jau turėtume kelti šį klausimą Kultūros ir švietimo komitetui. Kaip Komisija ketina plėtoti kitą programą nuo 2014 m.? Manau, šis klausimas ypač svarbus daugeliui žmonių, kurie aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos reikaluose, ir daugeliui jaunuolių mūsų valstybėse.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas.(FR) Komisija labai domisi viskuo, kas susiję su kultūrinių aspektų skatinimu Europoje ir bet kokio pobūdžio mainais. Aš pats asmeniškai jaučiu stiprius ryšius su šia sritimi ir jau susitikau su keliomis pagrindinėmis šioje srityje veikiančiomis šalimis.

Šio mėnesio pabaigoje pateiksime pasiūlymus dėl būsimo visų sektorių, įskaitant kultūrą, finansavimo. Be abejo, pateiksime esminių pasiūlymų šioje srityje. Galvojame apie priemonių racionalizavimą kartu apsaugant tokių, kaip jūsų minėtos programos, siekius. Tai yra pavyzdinės programos ir jos yra nepaprastai svarbios pilietinei Europai ir Europai, kuri pripažįsta kultūros vertę.

 
  
MPphoto
 

  Sarah Ludford (ALDE). – Aš nenukrypsiu nuo temos. Vakar Komisija patvirtino griežtą pranešimų ir priemonių paketą dėl kovos su korupcija, kuri kasmet ES atsieina 120 mlrd. EUR – apytiksliai prilygsta visam ES biudžetui, bet aštuonios valstybės narės „Transparency International“ indekse gavo mažiau nei penkis balus iš dešimties galimų. Komisija teigia, kad prieš korupciją nukreiptos priemonės įgyvendinamos nepatenkinamai.

Ar nebūtų gerai iškelti korupcijos klausimą G8 aukščiausiojo lygio susitikime? Vienintelė aptaki užuomina, kurią man pavyko rasti, buvo susijusi su besivystančiomis šalimis. Niekur nėra užsimenama apie tai, kad turtingosios valstybės turi parodyti politinę valią spręsti šią problemą savo kieme ir imtis lyderių vaidmens. Ar nepraradome galimybės pakalbėti apie korupciją ir kyšininkavimą G8 aukščiausiojo lygio susitikime, ypač kai viena iš narių, Rusija, yra 154 iš 178 ir daugelio mūsų valstybių narių rezultatai pagal „Trasparency International“ indeksą yra prasti?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Korupcijos klausimas buvo svarstomas per susitikimą su Afrikos lyderiais, bet galiu jums pasakyti, kad antikorupciniai klausimai užims svarbią vietą lapkričio mėnesį vyksiančio G20 susitikimo darbotvarkėje. Todėl manau, kad tai buvo naudinga diskusija, nes kai yra korupcija, yra ne tik korumpuotas asmuo, bet yra ir kita pusė, kuri papirkinėja, taigi, tam tikra prasme, G8 nariai taip pat buvo aptarti, kai diskutavome dėl Afrikos problemos.

Beje, pranešiau jiems labai gerą naujieną, kad Komisija rengiasi pasiūlyti iniciatyvas, susijusias su skaidrumu teikiant žaliavas – geros tai naujienos ar blogos – priklauso nuo požiūrio. Mažesnis skaidrumas reiškia, kad tam tikriems režimams lengviau neskaidriais būdais pasinaudoti savo nacionaliniais ištekliais ir žaliavomis, ir turiu pasakyti, kartais prie to prisideda ir vadinamasis išsivystęs pasaulis. Štai tokiu požiūriu ir buvo svarstomas šis klausimas paskutiniame G8 susitikime.

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen (ECR).(NL) Pone J. M. Barroso, jūs ką tik kalbėjote apie Europos Centrinį Banką, kurį pavadinote nepriklausomu. Esmė ta, kad ECB nėra nepriklausomas Graikijos krizės atveju, nes jau pasirinko, kurią pusę palaikyti. ECB, kaip komercinis bankas, supirko dešimtis milijardų silpnų obligacijų ir dabar stabdo būtiną Graikijos įsiskolinimų restruktūrizavimą.

Mano klausimas konkretus: ką darote, kad neleistumėte ECB, kuris sėdi ant dviejų kėdžių, trukdyti sudėtingiems, bet būtiniems žingsniams siekiant restruktūrizuoti Graikijos ekonomiką?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – Europos Centrinis Bankas (ECB) tikrai yra nepriklausomas, ir jo nepriklausomumas ne tik pripažįstamas Sutartimi (todėl tai yra teisinis ir Sutartimi pagrįstas nepriklausomumas), bet ir aš galiu jums pasakyti, kad jau beveik septynerius metus dirbdamas šiose pareigose, dažnai turiu reikalų su ECB ir esu liudininkas, kad daugeliu atvejų ECB įrodė, kad jam nereikia mūsų paramos jo nepriklausomumui patvirtinti. Galiu jus patikinti.

Dėl restruktūrizavimo, kaip žinote, svarstomi įvairūs variantai. Atsižvelgiame į visą diskusiją, bet Komisija savo poziciją šiuo klausimu jau aiškiai išsakė: mes manome, kad restruktūrizavimas nėra alternatyva pastangoms, kurias valstybės narės turi dėti, kad konsoliduotų mokesčius ir vykdytų struktūrinę reformą. Tokia yra mūsų nuolatinė pozicija ir mes jos laikysimės.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, pone J. M. Barroso, dėl G8 aukščiausiojo lygio susitikimo – norėčiau sužinoti, ar vėl buvo atidėtas bendras finansinių rinkų reguliavimo klausimas, ypač dėl kapitalo judėjimo, kapitalo prieaugio mokesčio, mokesčių rojų panaikinimo ir išvestinių finansinių priemonių pabaigos ir reitingų agentūrų, turint omenyje, kad dabar trūksta pasitikėjimo jomis ir joms visiškai trūksta skaidrumo. Galiausiai, taip pat norėčiau paklausti apie problemą, susijusią su tuo, kas vyksta Europos Sąjungoje, su Graikija, Portugalija ir Airija, kai yra primetami veiksmai, kuriais visų pirma siekiama prievarta įgyvendinti priemones ir procesus, kuriais didinamas darbuotojų ir valstybių išnaudojimas ir ekonomikos nuosmukis ir kurie artimiausiu ar vidutiniu laikotarpiu lems didesnį skurdą, nedarbą ir nelygybę.

Ar nemanote, kad tai prieštarauja visiems išreikštiems principams, įskaitant ir pačią Sutartį?

 
  
MPphoto
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas.(PT) Ponia I. Figueiredo, visų pirma dėl visuotinio finansinio reguliavimo – jūs žinote, kad G20 buvo įsteigta kaip pagrindinis ekonomikos forumas pasauliniam finansinių reikalų valdymui, todėl G20 ir turi pirmenybę spręsti šiuos klausimus.

Tam tikra apimtimi šie klausimai buvo svarstomi. Asmeniškai aš... galiu pasakyti... kad pradėjau diskusiją G8 susitikime dėl finansinių operacijų mokesčio, kai taip pat diskutavome dėl vystymosi pagalbos problemos, ir aiškiai išsakiau pritarimą šiam mokesčiui. Komisijoje dirbame šiuo klausimu ir greitai pateiksime tam tikrų pasiūlymų.

Kalbant apie bendrą jūsų iškeltą problemą, buvo aptariama ir padėtis euro zonoje. Čia mūsų nuomonės visiškai skiriasi. Mes manome, kad be biudžeto konsolidavimo ir struktūrinių reformų nebus jokių galimybių siekti mūsų tikslo – socialinės rinkos ekonomikos.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Saryusz-Wolski (PPE). – Pone J. M. Barroso, G8 aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai diskutavo dėl savo įsipareigojimų kaimynystės politikos atžvilgiu Viduržemio jūros regione. Jūs pats, kalbėdamas Europos Sąjungos vardu, įsipareigojote skirti 1,24 mlrd. EUR, sakydamas, kad jie yra skir