Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2011 m. birželio 8 d. - Strasbūras

3. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai (diskusijos)

  Pirmininkas. – Pirmasis klausimas – pranešimas dėl investicijų į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai, kurį pateikė Salvador Garriga Polledo Specialiojo politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komiteto vardu [2010/2211(INI)] (A7-0193/2011).

  Salvador Garriga Polledo, pranešėjas. – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary J. Lewandowski, ponios ir ponai, jau 23 metus rengiame perspektyvinius finansinius planus, apimančius keturis atskirus laikotarpius, padėjusius ES planingai plėtoti savo išlaidas ir pajamas. Perspektyviniai finansiniai planai suteikė galimybę Europos Sąjungai įgyvendinti savo programas. Būtent todėl šios diskusijos ir po jų vyksiantis balsavimas yra tokie svarbūs Europos Sąjungos finansų atžvilgiu. Parlamentas pirmą kartą imasi politinės iniciatyvos Europos biudžeto srityje. Komisija ir Taryba turės sureaguoti į šį pasiūlymą ir pateikti savo alternatyvas.

Parlamentas parengė pasiūlymą, grindžiamą sutarimu ir bendradarbiavimu. Jam parengti prireikė vienų metų darbo, prie kurio prisidėjo 11 Parlamento komitetų ir 10 nacionalinių parlamentų, ir jį rengiant pateikta 1 100 pakeitimų ir 120 įsipareigojimų. Norėčiau pasveikinti visus pareigūnus ir padėjėjus, kurie dirbo pastaruosius metus siekdami užtikrinti, kad šis pranešimas būtų parengtas.

Taip pat norėčiau paminėti tarpinstitucinį bendradarbiavimą: bendradarbiauta su José Manuelio Durão Barroso vadovaujama Komisijos narių kolegija ir Komisijos nariu Januszu Lewandowskiu, atsakingu už finansinį programavimą ir biudžetą, kuris suteikė ypač vertingos paramos. Tikimės, kad pasiūlymas, kurį jie pateiks birželio 29 d., atitiks mūsų pranešime pateiktas rekomendacijas.

Mes jau nebegalime toliau kurti Europos turėdami mažesnį biudžetą. Norime, kad būtų atsisakyta blogo įpročio iškilmingai prisiimti politinius įsipareigojimus, kurių finansuoti neįmanoma. Šiuo atžvilgiu jau turime pakankamai patirties, susijusios su Lisabonos strategija, ir nenorime, kad strategija „Europa 2020“ taptų dar viena nesėkme, dėl kurios tik stiprėja nusivylimas ir euroskeptiškos nuotaikos. Būtent todėl siekiame, kad strategija „Europa 2020“ taptų kito perspektyvinio finansinio plano pagrindu.

Tvirtai tikime ES išlaidų efektyvumu. Vienas euro, administruojamas ES biudžeto lygmeniu, yra išleidžiamas efektyviau nei vienas euro iš pavienių 27 nacionalinių biudžetų. Mes įrodėme pridėtinės vertės idėją ir manome, kad ji gali būti taikoma praktiškai visoms ES programoms. Raginame Europos Komisiją užtikrinti, kad tai taptų tikrove.

Negali būti jokios europinės politikos be pakankamo žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos finansavimo. Todėl prašome Tarybos, kad dabartinis išlaidų minėtose dviejose politikos srityse lygis būtų išlaikytas ir po 2013 m. Moksliniai tyrimai, plėtra, inovacijos, investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, transeuropinius ryšių tinklus, energijos tinklo jungtis, kovą su klimato kaita ir švietimą – tai tik keletas prioritetų, kurie turi būti įtraukti į šį ES biudžetą.

Tiems iš mūsų, kurie tiki konkurencinga Europa, ES biudžeto mažinimas nėra perspektyvi alternatyva. Manome, kad būtina padidinti biudžetą bent 5 proc., palyginti su visomis išlaidomis, numatytomis dabartiniame perspektyviniame finansiniame plane. Šis padidinimas yra būtinasis reikalavimas siekiant patenkinti poreikius pagrindinėse tradicinėse politikos srityse, kaip, beje, ir mūsų naujose prioritetinėse srityse. Šis 5 proc. padidinimas yra politiškai įgyvendinama užduotis ir ja kartu su šiame pranešime pateiktu su visomis šio Parlamento frakcijomis suderintu protingu pasiūlymu dėl naujos nuosavų išteklių sistemos turėtų būti grindžiamos būsimos tarpinstitucinės derybos.

Šis krizės ir gelbėjimo planų laikotarpis galbūt yra pats netinkamiausias metas pradėti diskutuoti dėl perspektyvinio finansinio plano, bet visiems tiems iš mūsų, kurie tiki ES biudžetu kaip priemone, reikalinga siekiant paversti 27 valstybes nares tikra sąjunga, tai iššūkis, kurio turime imtis, ir mūsų žvilgsniai turi būti nukreipti pakankamai aukštai, kad galėtume jį įveikti.

Gerieji ir blogieji pranešimo aspektai išryškės per šiandienines diskusijas, per kurias išgirsime ir pagyrimų, ir kritikos. Žinau, kad šis Parlamentas negali suteikti vieningos paramos tokiu opiu klausimu, bet norėčiau padėkoti frakcijoms už jų kilnumą, parodytą siekiant sutarimo, ir įgūdžius, kuriais jie visą šį laikotarpį dalijosi prisidėdami prie šio darbo. Dėkoju jiems, nes galutinis pranešimo tekstas be jų paramos būtų gerokai prastesnis.

  Joseph Daul, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, euro ir valstybės skolos krizė reikalauja sprendimų Europos, o ne nacionaliniu lygmeniu. Tai mintis, kurią J. M. Barroso, kalbėdamas Europos Komisijos vardu, jau ne vieną mėnesį kartoja valstybėms narėms.

Tačiau europinis sprendimas reiškia europinį finansavimą. Mano frakcija siekia pritaikyti šį finansavimą prie naujų Europos realijų, susijusių ir su jos tikslais, ir su jos kompetencijos sritimis. Noriu paklausti Tarybos štai ko: ar 2020-ųjų Europa yra tokia pati, kaip ir 1960-ųjų Europa? Ar mūsų valstybių narių viešųjų finansų būklė, mūsų augimo perspektyvos ir Europos padėtis pasaulyje yra palyginamos? Manau, kad ne. Akivaizdu, kad Europa šiandien jokiu būdu nebegali būti lyginama su Europa, kurią sukūrė jos steigėjai. Ji pakito ir būtų neatsakinga neatsižvelgti į šiuos pokyčius nustatant Europos finansavimo būdus, kitaip sakant, kuriant Europą.

(Kalbėtojas nutraukė savo kalbą tikėdamasis ją vėliau pratęsti)

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti S. Garrigai Polledo ir Specialiojo politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komiteto nariams, nes manau, kad jų darbo rezultatas yra puikus. Man retai teko matyti tokį suderintą ir pagrįstą pranešimą kaip šis, kurį parengė SURE komitetas.

Diskusijos dėl būsimo perspektyvinio finansinio plano ir jo struktūros rodo, kokią Europą norime matyti. Ateinančiais metais mums reikia tokio biudžeto, kuriame atsispindėtų ES siekiai, įskaitant valstybių ar vyriausybių vadovų siekius, ir kuris atitiktų mūsų piliečių lūkesčius. Gali atrodyti, kad šios diskusijos nėra svarbios, kad tie skaičiai po kablelio nėra tokie reikšmingi, bet jie iš tikrųjų nulems kryptį, kuria Europos Sąjunga plėtosis kitą dešimtmetį.

Nuolat sulaukiame naujų pasiūlymų dėl to, ką Europos Sąjunga turėtų nuveikti, ką jai reikia pasiekti ir kokioms užduotims ji turi pasiruošti. Kartu sužinome ir tai, kad tam reikalingų finansinių išteklių nėra. Tačiau, jeigu perduosime daugiau funkcijų ES tikėdamiesi, kad ji finansuos plataus užmojo projektus, ir kartu sumažinsime finansavimą, pažeisime Europos Sąjungos solidarumo principą, nes skatinsime vidinį susiskaldymą ir kovą dėl lėšų, pvz., sanglaudos politikos srityje. Toks valstybių narių susiskaidymas, kurio pavojingų apraiškų jau matome kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse – neturėtų būti leistinas ES.

Yra Europa, kurią savo vizijoje mato David Cameron ar Nyderlandų vyriausybė – ar bent partija, remianti ją Nyderlandų Deputatų Rūmuose: Europa, kurioje vis labiau mažinamos išlaidos, vis labiau tolstama nuo integracinės plėtros ir vykdoma nauja nacionalizacija. Šią viziją dalis žmonių parems. Tačiau galima pasakyti ir tai, kad Europa, kaip XXI a. žemynas, yra mūsų atsakas į ekonomikos, aplinkos apsaugos, finansų ir su migracijos politika susijusius iššūkius globalizuotame pasaulyje. Turime dvi pasirinkimo galimybes: susiskaidyti į atskiras sudedamąsias dalis, kurios pagal dydį labai skiriasi: štai Vokietija turi 82 mln. gyventojų, o Maltoje jų tėra vos 360 000. Jeigu laikysimės pavieniui, Europa taps nesvarbi. Pagaliau net ir valstybė, turinti 82 mln. gyventojų, pvz., šalis, kuriai aš atstovauju, ilgainiui nesugebės išsilaikyti tarpžemyninės konkurencijos sąlygomis. Mums reikia 500 mln. žmonių ir 27 Bendrijos valstybių jėgos. Būtent tai padarys mus stiprius.

Būtent ši mintis yra išreikšta biudžete, numatytame perspektyviniame finansiniame plane, skirtame kitam septynerių metų laikotarpiui iki 2020 m. Tai tinkamas plano projektas. Labai norėčiau, kad ateinančiu laikotarpiu Europa būtų kuriama pirmininkaujančios Lenkijos dvasia, bendradarbiavimo dvasia, kuria parengtas jos paskelbtas projektas. Valstybės Taryboje turi derėtis dėl finansinės ir ekonominės Europos ateities su savo piliečių atstovais Europos Parlamente kaip su lygiaverčiais partneriais. Negalite sakyti, kad norite Maršalo plano, skirto Viduržemio jūros regionui, kuriuo siekiama paremti demokratijos plėtojimąsi Šiaurės Afrikoje, ir kartu reikalauti, kad būtų sumažintas ES biudžetas. Negalite sakyti, kad norite finansuoti ES biudžetą skirdami jam 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto, ir po to, kai mūsų ūkininkai nukenčia dėl EHEC krizės, reikalauti kompensacijos, kaip tai padarė Nyderlandų vyriausybė. Žinoma, mes norime padėti ūkininkams ir turime jiems padėti. Mes neabejotinai norime padėti ir Šiaurės Afrikai ir turime tai padaryti. Tačiau tuomet mums reikia turėti ir tinkamą, suderintą ir protingai parengtą ilgalaikį biudžetą, kaip numatyta šiame pranešime.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

  Lucas Hartong (NI). – (NL) Pone pirmininke, atsižvelgdamas į šią labai neigiamą reakciją į Nyderlandų vyriausybės poziciją, norėčiau paklausti gerbiamo kolegos EP nario, ar jis apskritai pripažįsta ES valstybių narių teisę reikšti savo nuomonę savo piliečių vardu?

  Martin Schulz (S&D). – (DE) Pone L. Hartongai, žinoma, šią teisę pripažįstu. Aš tik tikiuosi, kad ir jūs pripažinsite, jog Nyderlandų vyriausybė tiesiog negali taip kategoriškai reikšti savo pozicijos prieš tai demokratiškai neaptarusi jos su kitomis valstybėmis.

Aš labai gerbiu M. Rutte, kuris pasisako už tai, kad ES biudžetas būtų padidintas 2,7 proc. Į tai atkreipiau dėmesį ir džiaugiuosi, kad klausėtės įdėmiai, nes visų vyriausybių pozicijos yra atvirai aptariamos šiame Parlamente. Šiuo atžvilgiu nesuprantu jūsų klausimo, bet manau, iš jo galima spėti, kad jūs taip pat remiate demokratiją. Manau, tai jau šiokia tokia pažanga.

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, čia turiu Jos Didenybės vyriausybės atstovų laišką dėl SURE komiteto pranešimo. Laiške rašoma, kad Jos Didenybės vyriausybė yra nusivylusi SURE komiteto pateiktu projektu. Gerbiami kolegos, manau, tai reiškia, kad šiandien SURE komiteto pateiktas pranešimo projektas yra idealus!

Turiu pasakyti jums, kad, išskyrus tris ar keturis Jos didenybės vyriausybės nusivylimo pranešimu žodžius, kitos laiško dalys yra tikra provokacija: provokacija, nukreipta prieš Europą ir Europos Sąjungą, nes pagrindinė jų mintis yra ta, kad joks lėšų padidinimas daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nėra įmanomas ir kad turėtume laikytis senos DFP, tų pačių skaičių, tų pačių išteklių ir, savaime aišku, tų pačių korekcijų ir, žinoma, tos pačios korekcijos Jungtinės Karalystės naudai. Neturime nieko keisti.

Tačiau Jos Didenybės vyriausybė nori būti vyriausybe, priimančia sprendimus, nori reformuoti ne tik JK, bet ir Europos Sąjungą. Todėl nematau priežasties, kodėl turime laikytis senos DFP ir tiesiog tęsti praeities politiką. Manau, dabar pribrendo laikas pasakyti visuomenei, kad ne šio ES biudžeto, sudarančio 1 proc. ES BVP, sumažinimas padės mums išspręsti skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių fiskalinio konsolidavimo klausimą. Ši 1 proc. dalis sudaro tik vieną keturiasdešimtąją visų Europos Sąjungos išlaidų dalį.

Yra kitų būdų taupyti lėšas. Jos Didenybės vyriausybei taip pat galime patarti, kad, jeigu ji nori sutaupyti lėšų JK viešajame sektoriuje, ji tai gali padaryti stiprindama Europos Sąjungos vaidmenį.

Leiskite pateikti tris pavyzdžius. Pirmiausia užsienio politika. JAV yra 28 000 diplomatų, o Europoje jų yra 93 000: Europoje yra keturis kartus daugiau diplomatų, nes nedirbame pagal bendrą užsienio politiką. Šioje srityje galima sutaupyti lėšų. Jeigu JK vyriausybė investuotų daugiau į Europos Sąjungą, ji galėtų sutaupyti savo užsienio politikos srityje, Williamo Hague departamente. Dar vienas pavyzdys – pinigų politika. Už pinigų politiką Europos Sąjungoje atsakingi apie 44 000 žmonių. JAV Federalinėje rezervų sistemoje dirba 18 000 valstybės tarnautojų, t. y. tris kartus mažiau nei ES.

Jeigu JK vyriausybė nori sutaupyti lėšų, ji gali prisijungti prie euro zonos, suteikti Europos Sąjungai daugiau galių ir pavesti daugiau funkcijų, taip pat gali sutaupyti lėšų, susijusių su visais tais žmonėmis, dirbančiais JK pinigų politikos srityje. Jeigu ji nori sutaupyti lėšų Jungtinėje Karalystėje, ji gali tai padaryti mokslinių tyrimų sektoriuje ir tam pasiekti jai tik reikia nedelsiant patvirtinti Europos patentą. Taip ji galėtų sutaupyti didžiulę savo mokslinių tyrimų biudžeto lėšų dalį. Būtent tokį atsakymą turime pateikti Jos Didenybės vyriausybei.

(Plojimai)

  Joseph Daul, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, mano frakcija norėtų matyti tokį Europos finansavimą, kuris atitinka naujas realijas, tendencijas ir tikslus. Ar mūsų valstybių narių viešųjų lėšų būklė, mūsų augimo perspektyvos ir Europos vaidmuo pasaulyje atitinka Europos steigėjų viziją? Žinoma, ne: visa tai plėtojosi ir pakito.

Būtų neatsakinga į šiuos pokyčius neatsižvelgti priimant sprendimus dėl Europos finansavimo. Daugiametė finansinė programa yra labai politinis klausimas, dėl kurio specialusis komitetas, bendradarbiaudamas su Biudžeto komitetu, diskutavo ilgiau nei metus. Norėčiau pasveikinti komitetą parengus pranešimą. Tikiuosi, kad europinė dvasia, kuria vadovaudamasis komitetas dirbo, padės tinkamai įgyvendinti programą ir pasiekti, kad Europa darytų pažangą mūsų piliečių labui.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ragina visas valstybes nares visapusiškai dalyvauti šiose diskusijose, o ne tiesiog pareikšti, kad galutinis tikslas turi būti Europos išlaidų įšaldymas iki 2020 m., ar kategoriškai atmesti mintį dėl Europos nuosavų išteklių. Mums reikia turėti nuosavų išteklių, kad galėtume sumažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams. Siūlome valstybių ar vyriausybių vadovams mintį dėl nuosavų išteklių būtent siekdami sumažinti nacionalinių biudžetų suvaržymus.

Leiskite priminti jums, kad Europos biudžetas, kitaip nei nacionaliniai biudžetai, kurių dauguma turi didelį deficitą, visada buvo suderintas. Taip pat leiskite priminti jums, kad daugiau nei 90 proc. šio biudžeto lėšų leidžiami projektams, kurie yra naudingi valstybėms narėms. Galiausiai leiskite priminti valstybėms narėms ir tai, kad nepanaudotos lėšos metų pabaigoje bus joms grąžintos. Vis dėlto esame kaltinami prastu valdymu, todėl manau, kad turime dėti daugiau pastangų komunikacijos srityje. Turime liautis vertinę Europos biudžetą kaip naštą valstybių narių finansams.

Būkime sąžiningi: vienas euro, išleistas Europos lygmeniu, duoda gerokai daugiau naudos nei vienas euro, kurį išleidžia valstybių narių vyriausybės. 20–30 centų iš kiekvieno euro, išleisto nacionaliniu lygmeniu, iš karto nukreipiami padengti palūkanoms už nacionalinę skolą. Europiečiams turi būti pasakyta tiesa.

Tiesa yra ta, kad be europinio švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srities finansavimo protų nutekėjimas į Kiniją ir Jungtines Amerikos Valstijas įgaus pagreitį. Tiesa yra ta, kad be europinio mokslinių tyrimų ir inovacijų srities finansavimo mūsų šalys pasaulyje būtų mažiau konkurencingos, o augimas ir užimtumas mažėtų. Tiesa yra ta, kad be europinio sanglaudos politikos finansavimo atotrūkis tarp turtingų ir skurdžių regionų dar padidėtų. Tiesa yra ta, kad be europinio finansavimo aprūpinimo maistu saugumo politika, energetikos politika ir kovos su klimato kaita politika negalėtų atitikti mūsų lūkesčių ir tikslų. Ponios ir ponai, tiesa yra ta, kad be europinio užsienio ir gynybos politikos sričių finansavimo Europos Sąjunga liktų pasaulio arenos užkulisiuose užuot buvusi jos centre.

Žinoma, lėšos yra ne vienintelis lemiamas veiksnys: Europos Sąjungos gebėjimą daryti įtaką pasaulyje lems ir tai, kaip ji pasirinks investuoti ir įgyvendinti politinius prioritetus iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu. Todėl Europos Parlamentas – pirmą kartą frakcijos, kurių atstovai jau kalbėjo, sutinka su manimi – ragina Tarybą rimtai apsvarstyti savo poziciją dėl finansinės programos.

Jeigu Taryba yra rimtai įsipareigojusi skatinti augimą ir užimtumą, ji turės panaudoti Europos biudžetą ir Bendrijos nuosavus išteklius kaip galingą svertą. Jeigu Taryba iš tikrųjų nori, kaip ir Parlamentas bei Komisija, suteikti Europai galimybę globalizuotame pasaulyje, ji turi suprasti, kad leisti lėšas protingai yra daug naudingiau, nei riboti išlaidas ir kad bendrai finansuoti bendrus projektus yra protingiau, nei išskirstyti lėšas mažomis dalimis ir leisti jas trumpalaikiams projektams finansuoti.

Ponios ir ponai, šį rytą PPE frakcijos nariai ragina jus paremti Europą, siekiančią plataus užmojo tikslų. Mūsų piliečiai pritaria mūsų siekiams ir viltims. Dabar, kai Atėnų ir Madrido jaunimas išeina į gatves reikšdamas savo siekius, kai 500 mln. Europos piliečių nori žinoti, kokia ateitis jų laukia, atėjo laikas užduoti tinkamus klausimus ir rasti atsakymus į problemas, su kuriomis susiduriame.

  Richard Ashworth, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, noriu pasinaudoti šia galimybe kalbėti Jos Didenybės vyriausybės vardu ir sureaguoti į tai, ką kalbėjo G. Verhofstadt, kuris kaip visada nesuprato svarbiausios minties ir kaip visada žvelgia netinkama kryptimi.

Jeigu jis būtų skaitęs pranešimą, jis būtų pamatęs, kad Jos Didenybės vyriausybė pasakė, jog Europa patiria krizę. Jis būtų atkreipęs dėmesį į tai, kad valstybių narių ekonomika patiria sąstingį, kad yra prarandamos darbo vietos ir kad pramonės įmonėms tenka labai stengtis, kad galėtų konkuruoti nuolat kintančiame pasaulyje. Europai reikia tinkamo biudžeto, kuris pateiktų pridėtinę vertę ir kuris sietų mus su žmonėmis, o G. Verhofstadt ir jo kolegos siūlo mums tai, ką jau turėjome.

Sakome, kad nekeičiant krypties grįžtama ten, nuo kur pradėta judėti. Šio biudžeto kryptis turi būti pakeista. Mes ir Jos Didenybės vyriausybė sutinkame, kad reikėtų skirti daugiau lėšų toms sritims, kuriose sukuriame pridėtinė vertė. Sutinkame, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir į transeuropinius transporto, energijos ir ryšių tinklus turėtų būti padidintos. Sutinkame, kad investuoti į švietimą, mažąsias įmones ir bendrosios rinkos plėtojimą protinga, kad tokios investicijos yra patikimos ir kad jos turėtų būti skatinamos. Jos prisidės prie darbo vietų kūrimo ir augimo. Bet mes nesutinkame su tuo, kad šiam Parlamentui priimtina laikyti tai priežastimi reikalauti didesnio biudžeto.

Turiu pasakyti G. Verhofstadtui štai ką: visoje Europoje vyriausybės nustato griežto taupymo biudžetus ir šis Parlamentas būtų labai neišmintingas, jeigu neatsižvelgtų į tai ir pasirinktų nekreipti dėmesio į penkių vyriausybių vadovų laišką, kuriame jie teigia, kad daugiau Europos nėra atsakymas – atsakymas yra sumanesnė Europa.

Mums reikia biudžeto, kuris būtų tikslingesnis. Specialiajame politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komitete teisingai kalbėjome apie prioritetus, bet po to niekada nesiėmėme jokių veiksmų. Nėra jokių įrodymų, bylojančių apie ryžtą priimti sudėtingus sprendimus, tokius, kokius šiuo metu priima vyriausybės visoje Europoje.

Taigi mes sutinkame, kad turi būti skirta daugiau lėšų naujiems prioritetams, bet manome, kad rengiant šį biudžetą turėjo būti dar kartą pagalvota ir apie tradicinius prioritetus, bet šiuo atveju turime dar vieną praleistą galimybę.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

  Andrew Duff (ALDE). – Pone pirmininke, norėčiau paklausti kolegos, ar jis nepritaria tam, kad perkėlus kai kuriuos svarbius išlaidų punktus iš nacionalinių biudžetų į Europos biudžetą bus pasiektas išlaidų efektyvumas bei masto ekonomija ir sutaupyta nacionalinių iždų lėšų. Tai pagrindinė Parlamento požiūrio į perspektyvinio finansinio plano pakeitimus mintis. Ji yra logiška ir reikalauja logiško ir racionalaus atsako iš Londono.

  Richard Ashworth (ECR). – Pone pirmininke, suprantu A. Duffo klausimo mintį. Kaip visada, teorija teisinga, bet tikrovė yra kitokia.

Pateikite man įrodymų, kad perkėlus šią paramą ir leidžiant lėšas Europos Sąjungos lygmeniu buvo pasiektas didesnis išlaidų efektyvumas. Pateikite man įrodymų, kuriais atvejais dėl to iš tikrųjų sutaupyta piliečių lėšų, o ne užtraukta jiems daugiau išlaidų.

Dar kartą sakau, kad šis biudžetas atitinka A. Duffo ir jo kolegų reikalavimą turėti daugiau Europos, bet ne sumanesnę Europą. Jungtinės Karalystės vyriausybė nereikalauja, kad būtų skirta daugiau lėšų, o reikalauja, kad lėšos būtų leidžiamos tinkamiau.

  Bas Eickhout, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, įdomu stebėti, kad kai tik pradedame kalbėti apie būsimą biudžetą, visada diskutuojame tik apie tai, kiek tiksliai lėšų turi būti skirta. Šios diskusijos iš tikrųjų turėtų būti susijusios su trimis klausimais, trimis prioritetais, kurie mums, Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui, labai svarbūs.

Pirma, mums reikia turėti Europos viziją, taip pat turime nutarti, kokią pridėtinę vertę Europos biudžetas suteiks Europai pagal šią viziją. Antra, taip, pone R. Ashworthai, biudžetas turėtų būti atnaujintas ir padarytas „žalesnis“. Tai turėtų būti į ateitį nukreiptas biudžetas, tačiau tai reiškia, kad turi būti padaryta pakeitimų, susijusių su prioritetais, ir kad reikės dar daugiau Europos lėšų. Trečiasis prioritetas susijęs su ES nuosavais ištekliais. Pirma turime padaryti sistemą sąžiningesnę ir skaidresnę ir tik tada kalbėti apie nuosavus išteklius.

Jums leidus, norėčiau trumpai pakalbėti apie kiekvieną iš šių trijų prioritetų ir pirmiausia apie pridėtinę vertę. Ir šiuo atžvilgiu diskusijų tonas toks, tarsi lėšos, nukreipiamos į Briuselį, pradingsta juodoje skylėje. Kokia nesąmonė, visiška nesąmonė! Pasinagrinėję, kas gali būti padaryta Europos lygmeniu, pamatysime daugybę priežasčių leisti lėšas Europos, o ne nacionaliniu lygmeniu. Štai, pvz., mūsų diplomatinės tarnybos, mūsų ambasados užsienyje. Norime turėti 27 ambasadas įvairiose Afrikos šalyse ar vieną ES ambasadą? Pastaroji pasirinkimo galimybė reiškia, kad ES turės skirti šiai ambasadai daugiau lėšų, bet tai reiškia ir tai, kad 27 valstybėse narėse bus leidžiama 27 kartus mažiau lėšų. Būtent tai reiškia veiksmingą lėšų tvarkymą.

Pasinagrinėkime ir infrastruktūros sritį. Jeigu mes, šalys, statome infrastruktūrą energijos tinklų srityje, kaip tuomet galime užtikrinti, kad ji veiktų ir tarpvalstybiniu mastu? Šiuo atveju taip pat reikalingos Europos lėšos. Arba pasinagrinėkime inovacijų ir mokslinių tyrimų sritį. Siekiant masto ekonomijos turi būti užtikrinta, kad ji būtų stiprinama ir remiama bendromis jėgomis. Investuoti į tai protinga. Tokia yra Europos teikiamos pridėtinės vertės vizija ir todėl mums reikia Europos biudžeto.

Antra, biudžetas turi būti nukreiptas į ateitį. Dabartinis biudžetas yra pernelyg inertiškas. Esame užsibrėžę tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad mūsų ekonomika būtų pažangi ir tvari, todėl turime į tai investuoti. ES susiduria su stygiaus problema – ne tik gamtos išteklių, bet ir darbo jėgos. ES turi investuoti į tai, kad galėtume šią problemą spręsti. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai turi būti atnaujintas ir padarytas „žalesnis“, kad žemės ūkis galėtų tapti tinkamo ir efektyvaus gamtos išteklių tvarkymo pavyzdžiu. Struktūriniai fondai taip pat turi reaguoti į naujus iššūkius, pvz., energetikos srityje. Turime užtikrinti, kad struktūriniai fondai prisidėtų mums įgyvendinant tikslus, kuriuos užsibrėžėme pasiekti iki 2020 m. Tai yra inovacija, apie kurią turėtume kalbėti.

Kokie yra naujieji iššūkiai? Tvari energetika – tai reiškia infrastruktūrą ir jai mums reikia lėšų; užsienio politika – vadinamasis arabų pavasaris: koks buvo Europos atsakas? Tam mums taip pat reikia Europos lėšų. Skurdo mažinimas Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kova su klimato kaita, inovacijos – visa tai yra įtikinamos priežastys, kodėl turime veikti ES lygmeniu.

Trečiasis prioritetas susijęs su ES nuosavais ištekliais. Dabartinė sistema bankrutuoja. Korekcijos britų naudai ir korekcijos, kurias taip pat nori turėti olandai ir danai, reiškia, kad tai yra bankrutuojanti sistema. Turime padaryti ją sąžiningesnę ir skaidresnę arba užtikrinti, kad ES turėtų nuosavų išteklių. Turime nustatyti finansinių sandorių mokestį, tuomet turėsime sąžiningą sistemą ir nuosavų išteklių, kurie suteiks mums galimybę įgyvendinti savo tikslus. Tai protinga politika. Pokyčių tikrai reikia, bet jie neabejotinai turi vykti Europos lygmeniu.

Galiausiai norėčiau paklausti tų valstybių narių, kurios sako, kad ES skiriamos lėšos turėtų būti mažinamos, ir kartu nustato ES įvairiausius naujus prioritetus, štai ko: jeigu norite, kad ES būtų skiriama mažiau lėšų, kokie gi tie prioritetai, kuriuos mes, ES, turėtume siekti įgyvendinti? Nes, jeigu norite, kad ES gautų mažiau lėšų, turite apsispręsti. Kol kas girdime tik tai, kad prioritetų daugėja, o lėšų mažėja. Tai tiesiog nelogiška. Būtent apie tai JK ir Nyderlandų vyriausybės turėtų pagalvoti.

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, jums žinoma, pone S. Garrigai Polledo, kad kairieji puoselėja ypač didelius lūkesčius dėl socialinio ES suderinimo, todėl esame šiek tiek nusivylę, kad jūsų pranešime socialiniams aspektams ateinančiu laikotarpiu neteikiama daugiau prioritetinės svarbos.

Esu tikras, kad krizės ir ekonomikos nuosmukio laikais bus labai svarbu išsaugoti ir stiprinti europinį socialinės valstybės modelį ir europinį solidarumo principą. Ir šis modelis, ir solidarumo principas yra dideli Europos kultūros laimėjimai ir manau, kad jų atsisakymas galėtų reikšti Europos socialinės integracijos proceso pabaigą.

Žinoma, išvardijote daug svarbių iššūkių ir šiuo atžvilgiu neapsiribojote tik prioritetais, nustatytais strategijoje „Europa 2020 m.“ Tačiau nemanau, kad siūlomo 5 proc. padidinimo pakaks siekiant įveikti šiuos iššūkius. Mes, Parlamentas, turėtume tvirtai pareikšti, kad ketiname labai remti socialinę Europą. Galimas dalykas, kad dėl kitų elementų, pvz., dėl ERP, FRONTEX ir ITER teks šiek tiek ilgiau palaukti. Manau, netinkama raginti Tarybą nustatyti neigiamus prioritetus, kitaip sakant, mažinti išlaidas.

Tačiau turime pripažinti, kad šis pranešimas paskatins rimtas diskusijas dėl nuosavų išteklių sistemos. Ypač bus svarbu pagaliau apsispręsti dėl finansinių sandorių mokesčio nustatymo. Šis mokestis yra ne tik naudinga finansinė priemonė, bet ir priemonė, padedanti užtikrinti didesnį ES finansavimo sistemos skaidrumą.

Tai, žinoma, susiję su svarbia finansinės rinkos reguliavimo dalimi. Taip pat manau, kad turime atisakyti korekcijos JK naudai ir užtikrinti, kad nepanaudotos lėšos grįžtų į ES biudžetą.

  Marta Andreasen, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šis Parlamentas vis dėlto bus dar kartą apkaltintas tuo, kad yra atitrūkęs nuo tikrovės, jeigu balsuos už tai, kad 2014–2020 m. biudžetas būtų padidintas. Šis padidinimas argumentuojamas tuo, kad mums reikės lėšų strategijai „Europa 2020“, kuri, kaip teigiama, padės mums išbristi iš krizės, finansuoti.

Prisiminkime, kas atsitiko su Lisabonos strategija – tai buvo didžiulė nesėkmė. Mokesčių mokėtojų pinigai buvo iššvaistyti ir šios klaidos neturėtume dar kartą padaryti. Europos Audito Rūmai praneša apie didelę pažeidimų, darančių žalą įvairioms politikos sritims, dalį, kuri kasmet sudaranti 2,8 proc. biudžeto, o mes ir toliau nukreipiame lėšų srautus į šiuos regionus. Matome, kad kai kurių projektų įgyvendinimo išlaidos išaugo tris kartus, palyginti su pirminėmis sąmatomis, kitus projektus įgyvendinti vėluojama ir jie tampa nebereikalingi dėl to, kad atsirado naujų pažangesnių technologijų. Taip atsitiko įgyvendinant GALILEO projektą, kurio biudžetas išaugo nuo 7,7 mlrd. iki 22,6 mlrd. EUR.

Daugiau nei 40 proc. biudžeto lėšų ir toliau investuojama į bendrą žemės ūkio politiką, nors Europos žemės ūkyje dirba vos 4,7 proc. ES darbo jėgos. Bendra žuvininkystės politika, kurią Komisijos narė M. Damanaki laiko nesėkminga, mokesčių mokėtojams kainuoja 1 mlrd. EUR per metus. Europos išorės veiksmų tarnyba kasmet papildomai kainuoja 500 mln. EUR, bet dar neparodė savo raison d’être.

Visi šie pavyzdžiai nebejotinai turėtų pateisinti ne biudžeto padidinimą, bet jo sumažinimą. Norėtųsi manyti, kad JK vyriausybė gins savo poziciją, pasakys, kad jai jau gana, ir pareikalaus sumažinimo. Tačiau atrodo, kad jos koalicijai atstovaujantys EP nariai pasisako už įšaldymą. Mokesčių mokėtojai JK už tai jiems nepadėkos.

  Lucas Hartong (NI). – (NL) Pone pirmininke, Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse JK ministras, seras Edward Grey, pasakė šiuos žodžius: „Šviesos visoje Europoje gęsta ir kažin, ar per savo amžių matysime jas vėl įsižiebiant“. Turime prieš save S. Garrigos Poledo pranešimą dėl Europos Parlamento politinių prioritetų po 2013 m. Jie susiję ir su teisėkūra, ir su biudžetu. Taigi jame pateikiama ES puoselėjama Europos piliečių ateities vizija.

Kokiu siaubingu intelektualiu, kultūriniu ir politiniu skurdu dvelkia šis pranešimas! Kaip Europos politinis elitas yra linkęs į diktatūrą! Šis Parlamentas tvirtina, kad ES tarptautiniu lygmeniu sukuria daugiau pridėtinės vertės nei pavienės valstybės narės kartu, ir todėl reikalauja, kad ES biudžetas būtų padidintas bent 5 proc. Koks absurdas! Koks nacionalinio suvereniteto neigimas ir kokia nepagarba mūsų šalių piliečiams ir vyriausybėms!

Noriu aiškiai pasakyti, kad dešiniųjų pažiūrų vyriausybė, pvz., Nyderlandų, niekada negalės pritarti šiam pranešimui. EP nariai, puoselėjantys naują viziją, grindžiamą meile laisvei, turėtų iš karto išmesti šį pranešimą į šiukšlių dėžę. Kodėl? Todėl kad priešingu atveju šviesos Europoje užges ir mes pasmerksime savo vaikus gyventi tamsoje. Mano frakcija nori, kad šviesos Europoje ir toliau degtų, todėl balsuosime kategoriškai prieš šį pranešimą.

  Pirmininkas. – Kolegos, kaip matote, diskutuojama svarbiausiais klausimais, susijusiais su Europos ateitimi, ir norime išgirsti Komisijos nuomonę.

Yra pakelta mėlynoji kortelė. Pone L. Hartongai, ar esate pasiruošęs atsakyti į klausimą?

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE). – (NL) Pone pirmininke, norėčiau pateikti kolegai EP nariui L. Hartongui klausimą. Šiuo metu keletas ES valstybių narių yra G8, aštuonių didžiausią ekonomiką turinčių valstybių organizacijos, narės. Tačiau po 10–15 metų šioje organizacijoje neliks nė vienos Europos valstybės. Kaip tuomet galėsite reikalauti, kad pavienės Europos šalys ir toliau atliktų svarbų vaidmenį pasaulio arenoje? Ar nemanote, kad tik veikdami išvien galėsime užtikrinti galimybę Europai ir toliau iš tikrųjų atlikti vaidmenį pasaulio mastu?

  Lucas Hartong (NI). – (NL) Pone pirmininke, dėkoju kolegai EP nariui už klausimą. Europa yra tokia puiki ir tokia galinga dėl savo valstybių narių, taigi dirbdamos išvien ir glaudžiai konsultuodamosi valstybės narės geba kalbėti tvirtu balsu pasaulio politinėje arenoje. Taip bus ir toliau. Būtent dėl to, kad nacionalinės vyriausybės tinkamai tarpusavyje bendradarbiauja, jų balsai susilies į puikų chorą.

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Komisijos vardu džiaugiuosi pranešimu, kurį pateikė SURE komitetas. Tai puikus indėlis rengiant kitam laikotarpiui skirtą perspektyvinį finansinį planą, be to, pranešimas iš tikrųjų grindžiamas europiniu požiūriu. Juo pateikiama tikrai europinė Europos projekto ateities perspektyva. Ji žūtbūt reikalinga dabar, kai susiduriame su daugybe bendrų iššūkių, reikalaujančių bendro atsako tokiu laikotarpiu, kuriam būdinga, anot M. Schulzo, tarpusavio susiskaidymo dvasia.

Mano pastabos susijusios ne tik su pačiu pranešimu, bet ir su tuo, kaip buvo dirbama SURE komitete – šiame darbe dalyvavau ir aš, taigi žinau, ką sakau – su tuo, kaip sumaniai šiam darbu vadovavo Jutta Haug ir su tuo, kokį vaidmenį atliko Salvador Garriga Polledo. Komitete dėl šio pranešimo pasiektas platus sutarimas ir už jį balsavo dauguma jo narių, todėl tikiuosi, kad šiandien plenariniame posėdyje jis greičiausiai bus patvirtintas. Taip, mes pritariame pranešime pateiktai vizijai. Taip, mes taip pat sakome, kad Europos biudžetas neturi dubliuoti nacionalinių biudžetų, bet turi padėti siekti bendrų tikslų srityse, kur Europos lėšomis gali būti pasiekta masto ekonomija ir sąveika, kurių įgyvendinti savo jėgomis nacionalinės valstybės nėra pajėgios.

Trumpai tariant, Europos biudžeto lėšos turėtų būti naudojamos tose srityse, kuriose jos gali padėti pakeisti padėtį, nes pagal savo pobūdį šis biudžetas yra investicinis ir neturi deficito. Mes taip pat pritariame vadinamųjų tradicinių politikos sričių, t. y. bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos, vizijai. Tai, kad šios sritys vadinamos tradicinėmis, nereiškia, jog jos yra pasenusios, bet turi būti vertinamos kaip mechanizmas, padedantis įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Tinkamai suformavus jas biudžete galėtų atsirasti galimybė geriau, pastebimai geriau finansuoti sritis, kurioms iki šiol buvo skiriama nepakankamai lėšų – inovacijas, migracijos srautų valdymą, Europos Sąjungos išorės funkcijas, kurios dabar yra labai matomos Viduržemio jūros regione, efektyvų energijos vartojimą ir pirmiausia Europos sujungimą transeuropiniais transporto tinklais ir tarpvalstybinėmis energijos sistemos jungtimis.

Europos biudžetas turėtų atlikti naujas funkcijas kaip valstybių narių viešųjų lėšų sektoriaus drausminimo priemonių rinkinys, bet jo negalima kaltinti dėl netinkamo viešųjų lėšų valdymo nacionaliniu lygmeniu. Dabar jis turėtų atlikti išmokoms skirtų lėšų balanso garantijos funkciją, o ateityje jis taip pat galėtų padėti užtikrinti, kad naujoviškos finansinės priemonės, padedančios optimizuoti Europos biudžetus, būtų naudojamos platesniu mastu.

Pranešime raginama reformuoti finansavimo sistemą ir mes turime į šį raginimą sureaguoti nurodydami naujus išteklių šaltinius. Kaip J. Daul teisingai pasakė, nurodyti naujus biudžetui skirtų nuosavų išteklių šaltinius ir sumažinti tiesiogines įmokas yra būdas palengvinti finansų ministrų gyvenimą. Todėl priemonių rinkinys, kuris bus pateiktas birželio mėn. pabaigoje, bus susijęs su skaičiais, su reglamentu, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, su nauju pasiūlymu dėl tarpinstitucinio susitarimo, taip pat su nuosavais ištekliais. Konkretūs pasiūlymai, skirti sektoriams, turėtų būti parengti vėliau ir pateikti laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. iki metų pabaigos.

Norėčiau baigti kalbą dar kartą pabrėždamas savo įsitikinimą, kad SURE komiteto parengtas pranešimas yra puikus indėlis į diskusiją dėl Europos Sąjungos ateities ir svarbi gairė Komisijai. Komisijos ir Parlamento bendradarbiavimas būtinas ne tik tam, kad pasiūlymas būtų tinkamai parengtas, bet ir tam, kad derybos dėl jo, o dabartinėmis sąlygomis tai labai sudėtingas procesas, būtų sėkmingai užbaigtos.

  Pirmininkas – Dėkoju, pone Komisijos nary. Tai buvo labai svarbi Komisijos ir Parlamento diskusija. Abi institucijos norėtų viena kitą paremti, turėti vienodą požiūrį į daugiametę finansinę programą. Turėsime galimybę susipažinti su Europos Komisijos projektu šio mėnesio pabaigoje, kai jis bus pateiktas ir Parlamentui.

(Atsakydamas į prašymą iš salės:)

Apgailestauju, bet mūsų svečiai neatsako į klausimus, pateikiamus pakeliant mėlynąją kortelę, į juos atsako tik Europos Parlamento nariai.

  Thijs Berman, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. – (NL) Pone pirmininke, Vystymosi komitetui šis pranešimas yra ne tik aiškus, bet ir gyvybiškai svarbus, nes juo nustatoma, kad Europos Sąjunga įsipareigoja kitų septynerių metų laikotarpiu remti skurdžiausias šalis, todėl šiam tikslui įgyvendinti skirs asignavimus biudžete. Juo nustatoma, kad valstybės narės privalo įgyvendinti savo įsipareigojimus. Tačiau valstybės narės dar nepajėgios skirti 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) vystomajam bendradarbiavimui. Jeigu Europos Sąjunga dirbs kartu vystomojo bendradarbiavimo srityje, bus sutaupyta lėšų, išvengta veiklos sutapimo ir užtikrinta, kad lėšos būtų leidžiamos tinkamiau ir efektyviau.

Pranešime nustatoma, kad veikla kovos su klimato kaita srityje negali būti finansuojama vystymuisi skirto biudžeto lėšomis. Jame raginama teikti daugiau prioritetinės svarbos žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimui. Jame raginama neapsiriboti tik subsidijomis, o taikyti naujus finansavimo metodus, pvz., derinti paskolas ir subsidijas. Pranešime pabrėžiama, kad humanitarinė veikla ir toliau turėtų būti finansuojama naudojant jai skirtą nepriklausomą finansinę priemonę, nes skubi pagalba turi būti neutrali ir nepriklausoma nuo politinio Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pasirinkimo. Pasirinkusi tai, kas siūloma pranešime, Europos Sąjunga ir toliau bus svarbiausia besivystančių šalių partnerė pasaulyje, o tai yra labai svarbu.

  Gerben-Jan Gerbrandy, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas. – (NL) Pone pirmininke, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas taip pat gali išreikšti savo pasitenkinimą pranešimu tokia redakcija, kokia jis yra pateiktas. Jame atsižvelgiama į žaliavų stygių, grėsmę biologinei įvairovei, judėjimą tvarios energetikos link ir ypač – manau, tai svarbiausia – į tvarumo svarbą mūsų ekonomikai.

Tačiau yra vienas „bet“: gyvename laikais, kai visos valstybės narės prieš išleisdamos kiekvieną eurą pirma tris kartus gerai pagalvoja. Tačiau tai, ką darome mes, iš tikrųjų keista. Leidžiame milijardus eurų subsidijoms, pvz., aplinkai žalingoms subsidijoms, skirtoms dalykams, kuriems po to ištaisyti turime išleisti dar daugiau milijardų eurų. Todėl savo frakcijos vardu dar kartą pateikiau pakeitimą, kurį priėmė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, būtent pakeitimą dėl aplinkai žalingų subsidijų panaikinimo iki 2020 m. Negalime sau leisti turėti tokios rūšies subsidijas, ypač šiais stygiaus laikais.

  Constanze Angela Krehl, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė. – (DE) Pone pirmininke, sanglaudos politika turi vieną iš didžiausių atskirų biudžetų Europos Sąjungoje. Mums reikia naujos politikos, kuri atitiktų naujus iššūkius. Mums reikia investicijų į šiuolaikinę infrastruktūrą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir naujų technologijų plėtojimą. Mums reikia tvarios ir integruotos miestų plėtros ir išsilavinusios darbo jėgos.

Regionams reikia konkrečių subsidijų, kurios padėtų jiems tapti konkurencingais ir vystytis ekonomiškai. Tačiau turi būt pasakyta ir tai, kad visiems regionams – ir Rytų Europos valstybėms narėms, ir tokioms ekonomiškai stiprioms šalims kaip, pvz., Vokietija – turi būti suteikta galimybė gauti naudos iš sanglaudos politikos. Rytų Vokietijai reikia paramos. Tačiau Europos paramos reikia ir kai kuriems Vakarų Vokietijos regionams bei kai kurioms Jungtinės Karalystės dalims.

Tam reikia biudžeto, kuris turėtų būti ne mažesnis nei dabartinis ir kuris negali būti išskaidytas pagal skirtingus sektorius. Turime dėti visas pastangas, kad būtų padidintas jo veiksmingumas ir skaidrumas, ir turime susieti tai su nereikalingos biurokratijos atsisakymu. Sanglauda yra susijusi su solidarumu. Tačiau siekti sanglaudos protinga ir ekonomikos požiūriu ir tai daryti būtina.

Sanglaudos stygius yra bloga žinia net ir stiprią ekonomiką turinčioms šalims. Todėl turėtume tinkamai finansiškai paremti sanglaudos politiką. Norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad įtraukė į savo pranešimą Regioninės plėtros komiteto nuomonę, ir norėčiau paprašyti jūsų dar kartą paremti pakeitimą, kuriuo siekiama patobulinti tarpines regionų kategorijas.

Regioninės plėtros komitete pasiekėme kompromisą ir rekomenduočiau šiam Parlamentui įtraukti politikų ekspertų pasiektą kompromisą į S. Garrigos Poledo pranešimą. Norėčiau paprašyti, kad plačiai jį paremtumėte.

  Giovanni La Via, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentas. – (IT) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto daugumos narių vardu S. Garrigai Poledo už puikų darbą, kurį jis atliko per pastaruosius mėnesius.

Diskusijos dėl būsimų perspektyvinių finansinių planų buvo labai karštos ir pranešimu, kurį parengė S. Garriga Polledo, pateikiama tinkama santrauka, apimanti skirtingų nacionalinių delegacijų ir įvairių frakcijų pozicijas.

Kaip Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentas, reiškiu savo visapusišką paramą sprendimui palikti žemės ūkiui skirtą biudžetą bent nepakitusį ir, kaip ir daugelis kolegų iš AGRI komiteto, kategoriškai pasisakau prieš Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos pateiktą pakeitimą, kuriuo pritariama galimybei ateityje sumažinti žemės ūkiui skiriamus išteklius siekiant turėti lėšų kitoms veiklos sritims finansuoti.

Jaučiu pareigą priminti kolegoms EP nariams, kad bendra žemės ūkio politika yra įtvirtinta Sutartyse ir yra viena iš negausių tikrai europinės politikos sričių. Ši politika gali atlikti svarbų vaidmenį strateginiame sektoriuje, kuris teikia viešąsias gėrybes ir sukuria tikrai europinę pridėtinę vertę.

  Cătălin Sorin Ivan, Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės referentas. – (RO) Pone pirmininke, kalbėdami apie Europos Sąjungos biudžetą ir Europos lėšas, ypač apie daugiametę finansinę programą, nesąmoningai kalbame apie Europos pridėtinę vertę. Nemanau, kad Europos Sąjungos biudžete yra sritis ar dalis, kur Europos pridėtinė vertė gali būti didesnė turint tiek mažai lėšų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad visi šio Parlamento sumanymai ir visi Europos projektai būtų susieti su Europos gyventojais, su kiekvienu Europos piliečiu ir kad visi šie projektai turėtų ateitį, būtina, kad jaunimas šiandien tikėtų Europos Sąjungos projektu, kad jauni žmonės vis stipriau jaustųsi europiečiais, todėl turime investuoti gerokai daugiau savo lėšų į kultūrą, švietimą ir jaunimui skirtus projektus ir programas.

Todėl sakau, kad siekiant užtikrinti Europos Sąjungai galimybę turėti ateitį, reikia skirti daugiau lėšų švietimui, kultūrai ir jaunimui, neminint sporto, srities, kuri darbotvarkėje „Europa 2020“ yra prioritetinė.

  Eva-Britt Svensson, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė. – (SV) Pone pirmininke, kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad priimant labai svarbius sprendimus ekonomikos, finansų, pinigų reikalų, biudžeto reikalų ir prekybos politikos srityse, priimant visus sprendimus, paveikiančius biudžetą ir mūsų galimybes, moterų įtaka šiems sprendimams šiuo metu labai menka. Siekdamas, kad būtų parengtas šiuolaikinis, į ateitį nukreiptas biudžetas, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas atkreipė dėmesį į kai kuriuos svarbius klausimus, į kuriuos turi būti atsižvelgta rengiat būsimą biudžetą.

Moterų įgūdžiai ir patirtis turi būti išnaudoti. Norėtume atkreipti dėmesį į būtinybę įtraukti lyčių lygybės aspektus, į būtinybę atsižvelgti į juos biudžete. Kolegos kalba apie būsimą biudžetą, apie tai, kad reikia daugiau išteklių. Tačiau tai ne tik išteklių klausimas, taip pat reikia turėti politinės drąsos perskirstyti prioritetus biudžete ir panaudoti moterų turimus įgūdžius. Padarę tai neturėsime nuolat reikalauti vis daugiau biudžeto lėšų, o sugebėsime pasinaudoję turimais biudžeto ištekliais sukurti į ateitį nukreiptas šiuolaikines politikos sritis.

  Reimer Böge, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiuo pranešimu Parlamentas pateikia Komisijai ir Tarybai tinkamą ir protingą pasiūlymą dėl tolesnio Europos Sąjungos biudžeto pagrindo plėtojimo sudėtingu laikotarpiu.

Norėčiau padėkoti pranešėjui S. Garrigai Polledo ir komiteto pirmininkei J. Haug už darbą. Jie puikiai pasidarbavo. Nepaisant visų politinių skirtumų tarp frakcijų, dirbome siekdami rasti bendrus europinius sprendimus. Kitoms institucijoms šios dvasios šiek tiek stinga. Norime turėti tikrų nuosavų išteklių, kaip nustatyta Sutartyje.

Neatsižvelgiant į kitas pajamas, biudžetas turi būti finansuojamas tik nuosavais ištekliais. Kitaip sakant, reikalaudami to laikomės Sutarčių. Beje, turime atsisakyti visų šių keistais tikslais taikomų korekcijų. Šios diskusijos turi vykti kartu su kolegomis iš nacionalinių parlamentų be jokių išankstinių nuostatų ir tokių audringų emocijų, kokios yra reiškiamos kai kuriose sostinėse ir kai kuriuose komentaruose.

Mes taip pat norime būti tikri, kad biudžeto vienovės principas bus apsaugotas ir kad biudžeto politika ir toliau bus finansuojama Bendrijos biudžeto lėšomis. Aptardami išlaidas turime remtis įsipareigojimais, kylančiais iš Lisabonos sutarties. Turime skirti pakankamai lėšų strategijai „Europa 2020“, kurią įgyvendinti visi įsipareigojome, finansuoti. Augimas yra ekonominės ir socialinės veiklos pagrindas.

Klausimai, susiję su Europos pridėtine verte ir būtina sąveika tarp nacionalinių biudžetų ir ES biudžeto, turi būti aptarti nuodugniau nei iki šiol, nes, neatsižvelgiant į turimas galimybes sutaupyti ES biudžeto lėšų, klausimas dėl daugybės reikalingų papildomų išteklių gali būti aptartas surengus tikras diskusijas dėl ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų sąveikos ir taupymo galimybių. Turime aiškiai pasakyti Tarybai, kad, jeigu ji atsisako eiti keliu, kurį šiandien pasiūlėme, ji turi nurodyti, kurie politiniai prioritetai turi būti išbraukti iš darbotvarkės ir nebefinansuojami. Tai padaryti reikalinga, jeigu norime būti sąžiningi savo piliečių atžvilgiu. Tikiuosi, Komisija savo pasiūlymuose dėl teisės aktų teigiamai sureaguos į šiuos Parlamento pasiūlymus ir kad būsimos pirmininkaujančios valstybės narės ras būdų atvirai ir skaidriai bendrauti su Parlamentu, kad galėtume tinkamu laiku užbaigti pritarimo procedūrą.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

  Derk Jan Eppink (ECR). – Pone pirmininke, kiek man žinoma, R. Böge yra Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos narys. Norėčiau sužinoti, ar jo prašymas dėl ES nuosavų išteklių atspindi jo asmeninę, ar jo partijos Vokietijoje poziciją?

  Reimer Böge (PPE). – (DE) Pone pirmininke, džiaugiuosi turėdamas galimybę atsakyti į šį klausimą. Dalykas tas, kad esu ne tik Krikščionių demokratų sąjungos narys, bet ir 13 metų esu Šlėzvigo-Holšteino žemės Krikščionių demokratų sąjungos pirmininko pavaduotojas. Europos Parlamento nariai iš CDU/CSU frakcijos susitarė dėl pozicijos dar prieš šiam komitetui pateikiant savo nuomonę. Europos Parlamento narių iš CDU/CSU frakcijos pareiškimas, kuris tam tikru mastu prieštarauja nacionalinės partijos pozicijai, visiškai atitinka SURE komiteto išvadas. Laikausi šios pozicijos ir kaip Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos narys.

  Göran Färm, S&D frakcijos narys. – (SV) Pone pirmininke, ES šiuo metu susiduria su didžiausiais iššūkiais. Turime pasistengti įveikti ekonomikos krizę ir kartu išvengti naujų krizių. Turime prisitaikyti prie didesnės globalizacijos ir konkurencijos sąlygų. Reikės didelių tarpvalstybinio masto investicijų, pvz., į mokslinius tyrimus. Turime įveikti iššūkius, susijusius su aplinka ir klimatu bei tvariu energijos tiekimu.

Turime pakeisti Europoje stebimą pražūtingą tendenciją, susijusią su nuolat aukštu nedarbo ir socialinės atskirties lygiu, ir turime pasistengti padėti mūsų pietinėms kaimyninėms šalims, patiriančioms krizę. Esant tokiai padėčiai, kai solidarumas ir sklandus bendradarbiavimas Europos lygmeniu yra reikalingiausi, grėsmių Europos idėjai, deja, taip pat daugėja. Dabar jos nukreiptos, be kitų dalykų, ir į ES biudžetą.

Mes, Specialiojo politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komiteto nariai, suprantame, kad gali atrodyti keista, jog tokiu metu, kai valstybės narės mažina savo biudžetus, mes reikalaujame daugiau lėšų ES biudžetui po 2013 m. Tačiau būtų visiškai neprotinga nekreipti dėmesio į šiuos iššūkius, pasiduoti euroskepticizmui ir atsisakyti, pvz., politinių siekių, kuriems valstybės narėms pritarė pasirašydamos Lisabonos sutartį. Taip pat turime nepamiršti, kad lėšų sumažinimas dideliu mastu nebus naudingas pažeidžiamiausioms valstybėms narėms, Graikijai, Airijai ir Portugalijai, priešingai, dėl to sumažės ES gebėjimas jas remti.

JK vyriausybė kalba tik valstybių narių, kurios yra grynos donorės, vardu. Todėl SURE komiteto pranešime pasistengėme tinkamai atsižvelgti ir į dabartinius suvaržymus, ir į tikslus, kurių turime siekti, ir į būsimą politikos sričių, pvz., žemės ūkio politikos, reformą ir priėjome išvadą, kad asignavimai kitam laikotarpiui turi būti padidinti 5 proc., palyginti su 2013 m.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti S. Garrigai Polledo, kuriam pavyko užsitikrinti plačios daugumos paramą šiam pranešimui. Esmė ta, kad šie papildomi 5 proc. turės būti panaudoti būtent investicijoms į svarbiausias sritis, nukreiptas į ateitį, t. y. į mokslinius tyrimus, augimą ir užimtumą. Akivaizdu, kad šiose srityse turi būti imtasi veiksmų, o be išteklių mes nesugebėsime įveikti šių iššūkių, be to, mes taip pat turime sugebėti pakeisti savo požiūrį į ES biudžetą.

Nepamirškime, kad, atsižvelgiant į valstybių narių ekonomikos būklę, šis ES biudžetas vis dėlto yra mažesnis nei, pvz., biudžetas, kurį ji turėjo praeito amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai Švedija prisijungė prie ES, nepaisant to, kad per tą laiką ji išsiplėtė nuo 15 iki 27 valstybių narių. Be to, ES biudžetas didėjo daug lėčiau nei valstybių narių biudžetai, pvz., nei JK biudžetas, bet Jos didenybės vyriausybės atstovai savo kalbose to taip pat nemini. Aš esu visiškai įsitikinęs, kad griežto taupymo priemonės nėra vienintelė išeitis iš šios krizės. Turime rasti būdų grįžti prie ankstesnio augimo tempo ir užimtumo lygio, rasti išteklių investicijoms ir būtent todėl turime imtis šių bendrų veiksmų.

  Carl Haglund, ALDE frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui, kuris puikiai pasidarbavo ir parengė pranešimą, kuriame atsižvelgta į visų EP frakcijų nuomones. Esu tikras, kad dėl iššūkių, su kuriais susiduriame, visi neabejotinai sutariame. Klausimas tik kaip padaryti, kad lėšų pakaktų, ir dabar kalbame ne tik apie ES, bet ir apie valstybių narių lėšas, taigi turime siekti pusiausvyros.

Komitete nusprendėme rekomenduoti padidinti būsimą biudžetą 5 proc. Atrodo, kad 5 proc. yra daug, bent tada, kai grįžę į savo šalių sostines turime paaiškinti, kad mums reikia tų papildomų 5 proc. Kita vertus, 5 proc. neatrodo jau tokia didelė dalis, jeigu atsižvelgsime į iššūkius, su kuriais ES susiduria, ir į tai, ką puikiai žinome, t. y. kad Europai dabar iš tikrųjų pavesta daug naujų funkcijų, kurias ji turi tinkamai vykdyti, o to negalėsime užtikrinti neturėdami lėšų.

Tačiau, kad prašydami daugiau lėšų išliktume patikimi, taip pat privalome turėti drąsos išnagrinėti dabartinę struktūrą ir dabartines išlaidas. Pasitikėjimas mumis labai išaugs, jeigu sugebėsime parodyti, kad, prieš prašydami daugiau lėšų, galime ir patys sutaupyti lėšų perskirstydami biudžeto asignavimus ar prioritetus. Šiuo atveju kalbu apie nepagrįstas lengvatas, taikomas įgyvendinant žemės ūkio politiką, taip pat apie tai, kad mūsų kovos su korupcija politika apskritai nėra tokia sėkminga, kaip kad visada tvirtinama, ir apie tai, kad ES administravimo sistema yra gana gremėzdiška, ir tai, kad esame čia, Strasbūre, yra to pavyzdys. Būtent tokius dalykus mūsų frakcija siūlė aptarti, nes būtent tai užtikrins mūsų patikimumą, kai vėliau prašysime daugiau lėšų.

Tačiau šiuo atžvilgiu mūsų pastangos rengiant šį pranešimą ne visada buvo visiškai sėkmingos, o tai taip pat paaiškina, kodėl kai kurie mano kolegos EP nariai rytoj balsuos prieš šį pranešimą arba galbūt susilaikys, net jeigu jį remia didelė mūsų frakcijos narių dauguma. Pagaliau daugelis žmonių yra nusivylę ir dėl to, kad nesugebame aptarti naujo būdo skirstyti turimas lėšas.

Dar vienas klausimas, kurį neabejotinai privalome aptarti – kaip turėsime finansuoti ES biudžetą. Šiuo atžvilgiu mūsų frakcijos pozicija labai aiški. Norime, kad būtų rimtai aptarta tai, kas vadinama nuosavais ištekliais, ir tai padaryti taip pat svarbu siekiant pašalinti iš dabartinės finansavimo sistemos netinkamus elementus: papildomas korekcijas, neaiškius ir neskaidrius susitarimus ir pan. To ateityje nebeturi būti ir šiuo atžvilgiu tikiuosi, kad galėsime pradėti konstruktyvų dialogą su Taryba dėl ateities. Turime spręsti šį neabejotinai labai svarbų klausimą, jeigu norime, kad ES biudžetas ateityje būtų teigiamas.

  Konrad Szymański, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Lenkijos delegacija Europos konservatorių ir reformistų frakcijoje balsuos už tai, kad pranešimas dėl daugiametės finansinės programos būtų patvirtintas. Tačiau tai nereiškia, kad mes nepastebėjome šio dokumento silpnųjų vietų. Pasiūlymų dėl nuosavų išteklių ir europinių mokesčių plėtojimas yra tiesiog laiko švaistymas. Europiečiai jau dabar moka labai didelius mokesčius.

Turime užtikrinti griežtesnę ES išlaidų kontrolę ir kritiškai įvertinti dabar šioje srityje įgyvendinamą politiką. Nekreipti dėmesio į tai, kad lėšos yra švaistomos, nėra problemos sprendimas, be to, tai nesąžininga ir Europos mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Darbotvarkės „Europa 2020“ dominavimas gali reikšti ES politikos sričių reformavimą pakenkiant daug svarbesnių įsipareigojimų, įvirtintų Sutartyse ir susijusių su valstybių narių ekonominės sanglaudos skatinimu, įgyvendinimui.

Tačiau Europos pridėtinė vertė, susijusi su Europos sanglaudos politika, neturi būti ignoruojama. Lenkijoje jos nauda matoma kaip niekur kitur akivaizdžiai. Spartesnis augimas, pasiektas įgyvendinant sanglaudos politiką, naudingas ne tik mums. Spartesnis augimas Vidurio Europoje taip pat labai prisideda prie augimo visoje Europoje ir gerina sąlygas investicijoms, duodančioms pelno ne tik Varšuvoje ir Prahoje, bet ir Amsterdame, Londone ar Berlyne.

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau sureaguoti į R. Ashwortho pareiškimą, kuriame jis pateikia protingiau parengtą ES biudžetą kaip alternatyvą didesniam biudžetui. Nemanau, kad tai tikra alternatyva. Mes iš tikrųjų turime įgyvendinti protingesnę biudžeto politiką, tiksliai nustatyti sritis, kuriose gali būti sutaupyta lėšų, kur gali būti patobulintas valdymas ir kur administravimas yra ypač varžantis.

Tačiau šio specialiojo komiteto užduotis buvo nustatyti, kiek lėšų mums reikės, kad galėtume tinkamai tvarkytis su naujais politiniais iššūkiais. Taigi tai, ko mums reikia – atvirumas reformoms ir politinė drąsa. Turime organizuoti savo veiklą taip, kad galėtume duoti atsaką į svarbiausius iškilusius iššūkius iki 2020 m. Nemanau, kad galėsime tai pasiekti pasirinkę tai, ką siūlote jūs, pone R. Ashworthai. Aš paremčiau R. Böge poziciją, manau, jis yra teisus ir ištikimas Sutarčiai teigdamas, kad mums reikia turėti drąsos grįžti prie sistemos, susijusios su tuo, kas tikrai yra mūsų nuosavi ištekliai.

Tai suteiks galimybę Europos Sąjungai tapti stipresnei ir užtikrins didesnį mūsų finansavimo sistemos skaidrumą. Mūsų piliečiams bus aiškiau, iš kur gaunamos lėšos. Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso vardu norėčiau pridurti, kad šiuo atžvilgiu iš esmės turime galvoje finansinių sandorių mokestį, nes jis padės mums reguliuoti finansinius sandorius ir suteiks mums galimybę nustatyti protingesnę politiką. Taigi tai vienas iš kelių judėti pirmyn, kuriuo einant valstybės narės nebus smaugiamos, bet visiems mums atsiras naujų pasirinkimo galimybių.

Todėl manau, kad G. Verhofstadt yra teisus sakydamas, kad privalome, žinoma, pasiruošti imtis bendrų iniciatyvų, tokių kaip, pvz., Europos išorės veiksmų tarnybos steigimas, ir kartu taupyti lėšas nacionaliniu lygmeniu. Savaime aišku, kad negalime tiesiog atsisakyti vieno elemento ir įtraukti kitą. Europos atsakomybė – vėl sumažinti nacionalines išlaidas siekiant sutelkti išteklius Europos lygmeniu. Kodėl? Todėl, kad kartu esame stipresni ir galime gauti mūsų piliečiams naudingą europinę pridėtinę vertę, ypač mokslinių tyrimų ir švietimo politikos srityse. Svarbiausios mūsų laukiančios užduotys – įgyvendinti ekologinę pertvarką ir sukurti pažangiuosius energijos tinklus. Tam mums reikia lėšų ir plačiajuosčių tinklų kaimo vietovėse. Tai užduotys, kurias turėsime ateityje įgyvendinti, ir tam reikalinga turėti protingiau parengtą ir didesnį biudžetą.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Pone pirmininke, H. Trüpel vėl kartoja savo nuomonę, kurią ne kartą esame girdėję, kad mums reikia daugiau Europos, kad tai mums naudinga ir kad daugiau Europos reiškia daugiau lėšų. Mes jau žinome, kokia dalimi ji ir G. Verhofstadt norėtų matyti DFP biudžetą padidintą. Tačiau gaila, kad piliečiai mato visiškai kitaip. Pasitikėjimas Europa silpsta. Mūsų piliečiai mato šį Parlamentą kaip pinigus ryjančią mašiną, prašančią vis daugiau ir daugiau. Galbūt pagaliau atėjo laikas šiek tiek pakeisti savo įsitikinimus ir pakreipti juos ta linkme, kuria mąsto ir R. Ashworth?

  Helga Trüpel (Verts/ALE). – (DE) Pone P. van Dalenai, manau, darote rimtą politinę klaidą. Jeigu mes Europoje vadovausimės požiūriu, reiškiančiu grįžimą prie nacionalinių sistemų, rizikuosime sugriauti tai, ką pasiekėme per 50 metų įgyvendindami Europos projektą.

Tai, ką čia darome, nėra lėšų švaistymas. Korupcijos ir finansinių skandalų atvejais turime imtis ryžtingų veiksmų. Dėl to, žinoma, pritariame jums. Tačiau kalbant apie europinės pridėtinės vertės kūrimą, kaip tai sėkmingai darėme daugelyje sričių, turime dirbti išvien, nes laikydamosi pavieniui valstybės narės yra silpnesnės tarptautinės konkurencijos akivaizdoje. Gerų rezultatų nepasieksime, jeigu 27 valstybės narės veiks vienašališkai, jų pasieksime tik tuo atveju, jeigu sutelksime jėgas. Tai po Antrojo pasaulinio karo suprato ir valstybės, įsteigusios ES. Turėtume plėtoti tai, kas pasiekta, o ne griauti.

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, klausiausi šių diskusijų ir manau, tai, apie ką ketinu kalbėti, bus „prieš srovę“. Mano pirmasis klausimas yra toks: ar galima išlaikyti bendrą valiutą neturint tvirto Europos biudžeto? Manau, negalima. Valstybės garantuotos skolos krizė kaip tik tai ir įrodo. Ji įrodo, kad, jeigu turėtume tvirtą biudžetą, nebūtų spekuliacinių išpuolių, nukreiptų prieš Graikiją ar Portugaliją. Būtent į tai turime sureaguoti ir manau, kad tai pagrindinė problema, bet S. Garrigos Polledo pranešime atsakas į ją nepateikiamas. Šiam pranešimui stinga užmojo.

Galimas Europos biudžetų padidinimas vos 5 proc. atrodo didelis tik Jos Didenybei Anglijos karalienei. Tiesą sakant, tikroji problema yra ta, kad neįmanoma kaip prioritetų nustatyti augimo ir darbo vietų kūrimo turint iš esmės įšaldytą Europos biudžetą. Turint tokį biudžetą neįmanoma pateikti atsaką į naujus įsipareigojimus, kylančius iš Sutarčių. Negalima manyti, kad sanglaudos politika įgyvendinama sėkmingai, kai taip nėra, nes Europa juda atgal vidinio socialinio susiskaidymo link.

Baigdamas dar noriu pasakyti, kad mes balsuosime už sprendimą nustatyti finansinių sandorių mokestį, bet manome, kad šį mokestį turėsime tik tuo atveju, jeigu Europa turės drąsos šį sprendimą įgyvendinti nepriklausomai.

  Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, diskusijose nuskambėjo daug minčių ir norėčiau papildyti jas kitokia gaida.

Prieš daugelį metų vakarieniavau Jungtinėse Amerikos Valstijose su velioniu prezidentu Geraldu Fordu ir jis man papasakojo, kaip atsirado G7. Taigi, anot jo, iš pradžių jis norėjo susitikti su JK ministru pirmininku J. Callaghanu – manau, jis tuo metu ėjo šias pareigas – ir aptarti su juo kai kuriuos klausimus, o J. Callaghan pasiūlė, kad būtų neprošal kartu pažaisti ir golfą. F. Ford sutiko ir savo ruožtu pasiūlė pakviesti Kanados ministrą pirmininką P. E. Trudeau, gerą golfo žaidėją. Šis priėmė kvietimą ir pasiūlė pakviesti Prancūzijos ministrą pirmininką, nes turi su juo aptarti keletą klausimų. Bet tardamiesi dėl šio susitikimo telefonu jie suprato, kad vokiečiams jis galės sukelti didelių įtarimų, taigi nutarė pakviesti ir juos. Vokiečiai priėmė pasiūlymą ir pasakė, kad derėtų pakviesti ir Italiją, nes ji tą pusmetį pirmininkavo Europos Sąjungai.

Papasakojęs šią istoriją, G. Ford pasakė man štai ką: Niki, aš pirmą kartą supratau, kad turite Sąjungą, kuri yra tokia susiskaidžiusi ir nesuderinta. Ateis diena, kai jums reikės turėti pakankamai tvirtą biudžetą, kad galėtumėte konkuruoti globalizuotame pasaulyje, nes konkurencija bus labai arši. Būkite atsargūs.

Pone pirmininke, kaip EP narė, labai džiaugiuosi, kad gyvenu šiuo metu.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, Biudžeto komitetas jau gana seniai intensyviai dirba rengdamas kitą daugiametę finansinę programą (DFP) ir mano kolegos EP nario pranešimas yra svarbus indėlis į šį darbą.

Dar niekada europiečiai nereikalavo iš ES tiek daug ir dar niekada taip kritiškai nebuvo vertinama jos veikla.

Šiuo atžvilgiu trys dalykai yra svarbūs. Pirmiausia ryšys su Europos piliečiais. Visiškai suprantama, kad tokiomis sąlygomis, kai tenka patirti struktūrinės krizės padarinius ir kai kyla vis didesnių reikalavimų, susijusių su globalizacija, Europos žmonės jaučiasi pasimetę ir jiems neišvengiamai kyla abejonių dėl viso Europos projekto. Rengiant kitą DFP šį klausimą būtina nuodugniai apsvarstyti siekiant užtikrinti, kad piliečiai geriau suprastų Europą, ją priimtų ir remtų.

Antra, piliečiai ir valstybės narės politiniu lygmeniu pritars Europai dar stipriau, jeigu ES biudžetas galės pateikti Europai apčiuopiamos papildomos naudos. Tuomet bus pripažinta jo vertė užtikrinant Europos vienybę.

Trečia, mes taip pat džiaugiamės tuo, kad ateinančiam laikotarpiui skirta DFP bus grindžiama strategija „Europa 2020“, vadinasi taip pat turėsime atsižvelgti į strategijoje nustatytų tikslų įgyvendinimo terminus.

  Jan Olbrycht (PPE). – (PL) Pone pirmininke, žmonės, kurie nelabai supranta, kas vyksta, gali prieiti išvadą, kad Europos Parlamentas siūlydamas padidinti biudžetą elgiasi neatsakingai. Norėčiau aiškiai pasakyti, kad rengdamas šį pranešimą Specialusis politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komitetas buvo labai konkretus, dalykiškas ir praktiškas. Komitete dominavo diskusijos dėl to, kiek politiniai sprendimai mums kainuos. Turime nepamiršti, kad valstybės narės, įskaitant tas, kurių vadovai rašo laiškus, pritarė strategijos „Europa 2020“ tikslams. Mūsų komitetas bandė atkreipti dėmesį į tai, kiek bendri politiniai sprendimai mums kainuos. Mūsų požiūris į politinius sprendimus labai rimtas. Jeigu valstybės narės nusprendžia imtis priemonių ir mes, kaip piliečių atstovai, tam pritariame, privalome iš tikrųjų turėti lėšų joms įgyvendinti. Šiuo atžvilgiu pranešimas, dėl kurio balsuosime, yra labai apgalvotas ir grindžiamas kompromisu. Šis pranešimas yra dalykiškas ir, o tai svarbiausia, jis yra labai tinkamas pagrindas deryboms pradėti. Manau, kad šiandien šioje salėje galime pasakyti, jog Europos Parlamentas deryboms yra pasiruošęs.

Kaip EP narys iš Lenkijos, taip pat norėčiau išreikšti savo tvirtą įsitikinimą, kad Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Lenkija yra tokia pirmininkaujanti valstybė, kuri įsitrauks į rimtas ir dalykiškas diskusijas. Kadangi Lenkija ir Lenkijos vyriausybė pritaria vieningos Europos idėjai, manau, šios diskusijos, o jos, žinoma, bus sudėtingos, taip pat bus labai naudingos būsimų priemonių požiūriu. Svarbiausia tai, kad derybos būtų pradėtos. Parlamentas joms pasiruošęs.

  Jutta Haug (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, prieš metus plenariniame posėdyje EP bendru sutarimu įgaliojo SURE komitetą parengti Europos Parlamento poziciją dėl kito perspektyvinio finansinio plano. Dabar, praėjus lygiai vienuolikai mėnesių, komitetas pateikia savo darbo rezultatus. Tai buvo užduotis, pareikalavusi drausmės ir susikaupimo, ir rezultatą galima buvo pasiekti tik dirbant vadovaujantis atvirumo, solidarumo ir tarpusavio pasitikėjimo dvasia. Todėl norėčiau nuoširdžiai padėkoti EP nariams, dalyvavusiems šiame kūrybiniame procese.

Pranešimas, kurį parengėme vadovaujant S. Garrigai Polledo – tikrai geras rezultatas. Galime juo didžiuotis. Tačiau, kaip visiems žinoma, norint pasiekti gerų rezultatų, vien darbščių EP narių pastangų nepakanka, dar reikia turėti puikų personalą. Tokį personalą mes neabejotinai turėjome ir šiuo atveju kalbu ne tik apie mūsų asmeninius padėjėjus ir mūsų frakcijų personalą, bet ir apie puikų sekretoriatą. Ši puiki komanda, kuriai vadovauja Monika Strasser, buvo ne tik kompetentinga ir profesionali, bet ir labiau nei įprastai susidomėjusi šiuo darbu. Ji buvo kantri ir kūrybiška, labai gerai organizuota ir kartu spontaniška ir lanksti. O puikiausia tai, kad jos nariai visada buvo linksmai nusiteikę ir atviri. Buvo matyti, kad visas šis sunkus darbas jiems patiko. Norėčiau iš visos širdies padėkoti šiai stipriai devynių žmonių komandai. Labai jums dėkoju.

(Plojimai)

Nuo pat pradžių S. Garriga Polledo ir aš ketinome pateikti tokį pranešimą, kurį galėtų paremti trys ketvirtadaliai Parlamento narių. Balsuojant komitete jį iš tikrųjų parėmė daugiau nei keturi penktadaliai jo narių. Labai džiaugiamės dėl to. Mūsų raginimas parengti tokį perspektyvinį finansinį planą, kuriame būtų atsižvelgta į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir kartu paisoma visų Europos Sąjungos politikos sričių bei vengiama didinti Europos biudžetą iki nerealaus lygio, yra pagrįstas. Tai realu ir įgyvendinama.

Mūsų pranešimą sudaro 174 dalys ir visose jose pagrindžiama būtinybė turėti daugiau Europos. Mums iš tikrųjų reikia daugiau Europos. Prašau jūsų paskaityti pranešimą. Juo pateikiamas geriausias pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti diskusijas su piliečiais vietos lygmeniu ir juos įtikinti, taip pat pradėti derybas su Taryba, kurios atstovų šiandien čia, deja, nėra. Labai dėkoju jums už puikų darbą.

  Anne E. Jensen (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, aš taip pat manau, kad tai labai suderintas pranešimas, kuriuo Biudžeto komitetui suteikiamas aiškus ir kartu labai lankstus įgaliojimas suderėti su Taryba susitarimą. Kaip ir J. Haug, norėčiau paraginti jus paskaityti šį pranešimą, ir manau, kad jį verta paskaityti ir tiems valstybių ar vyriausybių vadovams, kurie paskubėjo išreikšti savo neigiamą požiūrį į rezultatą.

Kaip jau minėta, dirbta sklandžiai ir rimtai ir norėčiau padėkoti S. Garrigai Polledo ir J. Haug už puikų darbą. Norėčiau padėkoti ir Komisijai, kuri atliko labai aktyvų vaidmenį šiame darbe. Šis darbas suteikė mums galimybę nuodugniai išnagrinėti visas ES biudžeto dalis ir įvairias politikos sritis, kurias norėtume matyti atspindėtas biudžete. Taigi tai solidus laimėjimas. Ar pranešimas yra pakankamai plataus užmojo? Manau, taip. Stipriname strategiją „Europa 2020“, kuria siekiama užtikrinti, kad Europa būtų pajėgi įveikti jai iškilusius iššūkius, būtų pajėgi konkuruoti su Kinija ir kitomis sparčiai besiformuojančios ekonomikos šalimis ir įgyvendinti savo tikslus, susijusius su būtinybe didesniu mastu naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Būčiau norėjusi matyti pranešime griežtesnes formuluotes, susijusias su bendra žemės ūkio politika, taip pat norėčiau, kad būtume ištyrę galimybę sutaupyti struktūrinių fondų lėšų. Pagaliau šiuo atveju kalbama apie pinigus, kurie valstybėms narėms grąžinami ir kuriuos jos labai norėtų turėti. Todėl manau, kad mums būtina turėti galimybę padidinti biudžetą 5 proc., kad galėtume finansuoti naujas politikos sritis ir patenkinti naujus reikalavimus ir kad galėtume investuoti į transportą, energetiką ir mokslinius tyrimus – sritis, į kurias ES ateityje turės investuoti.

Turime įgaliojimą derėtis dėl ES biudžeto. Pranešime, dėl kurio šiandien diskutuojame ir kurį šiandien patvirtinsime, kalbama apie viršutinę ES biudžeto ribą. Nekalbame apie konkrečias išmokamas sumas, kalbame apie viršutinę ribą, o ji turi būti tokia, kad turėtume galimybę įveikti naujus iššūkius. Nežinome, kokių pokyčių įvyks iki 2020 m., todėl šį pranešimą remiu.

  Hynek Fajmon (ECR). – (CS) Pone pirmininke, pastaruosius keletą mėnesių intensyviai dirbame rengdami daugiametę finansinę programą, skirtą kitam, 2014–2020 m. laikotarpiui. Esame tarsi tas šuniukas ir katinėlis iš įžymaus Čekijos rašytojo Karelo Čapeko pasakos, kurie nusprendė iškepti pyragą ir norėdami, kad jis būtų iš tikrųjų gardus, sudėjo į jį viską, kas jiems patinka, bet kai jį iškepė ir suvalgė, jiems suskaudo pilvus. Bijau, kad tas pats atsitiks ir su mūsų biudžeto programa: mes taip pat bandome sudėti į ją daugybę sričių ir tikslų, gražiai skambančių įsipareigojimų ir rekomendacijų, bet visiškai nesame tikri, kad visa tai tarpusavyje derės.

Visi puikiai žinome, kokią nesėkmę patyrėme įgyvendindami Lisabonos sutartį. Dabar turime strategiją „Europa 2020“ ir stengiamės parengti jai skirtą biudžeto programą. Šiuo atveju turime problemą, susijusią ir su nustatytais tikslais, ir su pranešime rekomenduojamomis priemonėmis. Netinkamiausiais laikau tikslus kovos su klimato kaita srityje, o priemonių atveju įžvelgiu didelę problemą, susijusią su vadinamaisiais nuosavais ištekliais ir galimybe leisti obligacijas. Nuosavi ištekliai iš tikrųjų reiškia naują europinį mokestį, kurio aš nenoriu. Europos obligacijos – tai būdas įklampinti ES ir valstybes nares į skolas, o to aš nenoriu. Dėl šių priežasčių pranešimo paremti negaliu.

(Diskusijos laikinai sustabdytos)