Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2011 m. birželio 22 d. - Briuselis

19. Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – pranešimas (A7-0214/2011) dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, kurį Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu pateikė Romana Jordan Cizelj (COM(2010)0618 - C7-0387/2010 - 2010/0306(NLE)).

  Romana Jordan Cizelj, pranešėja. − (SL) Ponia pirmininke, svarstome pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, kuriuo mes pirmą kartą nustatysime radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo standartus Europoje. Prieš dvejus metus patvirtinome direktyvą dėl branduolinės saugos ir nuo to laiko didesnis dėmesys skiriamas saugiai branduolinių elektrinių veiklai.

Europos Parlamentas taip pat keletą kartų ragino patvirtinti direktyvą dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo. Fukušimos įvykiai parodė, kad taip elgėmės ne veltui, nes laikinoje saugykloje laikomas panaudotas branduolinis kuras taip pat gali kelti pavojų, kuriam kelią galima užkirsti tinkamomis priemonėmis. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (angl. ITRE) ypač palankiai vertina Europos direktyvos idėją, tačiau norime, kad tam tikri jos aspektai būtų griežtesni. Savo pranešime dėmesį skyrėme technologiniams aspektams, finansinių ir žmogiškųjų išteklių užtikrinimui ir nepriklausomoms, tvirtoms ir kompetentingoms reguliavimo institucijoms.

Dabar šiek tiek išsamiau aptarsiu mūsų pozicijas. Net ir geriausių idėjų, kad ir kaip trokštume jas įgyvendinti, negalėsime įgyvendinti praktikoje be pakankamo finansavimo. ITRE komitete mes iš esmės padidinome finansinius reikalavimus. Mūsų nuomone, nepakanka, kad šios lėšos būtų tik pakankamos ir prieinamos. Turime politiniu lygiu užtikrinti, kad būtų įgyvendinti šie du reikalavimai ir todėl pritariame didesniam finansinių išteklių skaidrumui ir priežiūrai. Taip pat nustatome reikalavimą, kad pinigai turėtų būti naudojami konkrečiam tikslui.

Taip pat jau pritarėme principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui ir manau, kad tai vienas iš pagrindinių Europos Parlamento reikalavimų. Taip pat atkreipėme dėmesį į visuomenės abejones dėl palaidoto panaudoto branduolinio kuro saugumo ir pritarėme susigrąžinimo principui. Laikėmės pozicijos, kad panaudotas branduolinis kuras turi būti kontroliuojamas. Tačiau dėl techninių priežasčių arba naujų technologinių sprendimų atveju toks kuras galėtų būti ekstrahuojamas, apdorojamas arba perdirbamas ir pakartotinai panaudojamas.

Pastebimai sugriežtinome skaidrumo reikalavimus ir nustatėme visuomenės dalyvavimo, informacijos, kuri turi būti pateikiama visuomenei, ir komunikavimo bei dalyvavimo procedūrose reikalavimus. Šiuo atveju rėmėmės Orhuso konvencija. Mūsų komitetas pritaria regioniniam bendradarbiavimui. Tačiau siekiant užtikrinti, kad regioninis bendradarbiavimas nebūtų naudojamas vien tik kaip pasiteisinimas delsiant priimti sprendimus nustatėme daugybę reikalavimų, kurių turėtų būti laikomasi regioninio bendradarbiavimo srityje.

Ypatingą dėmesį skyrėme darbuotojų, kurie tvarko panaudotą branduolinė kurą ir radioaktyviąsias atliekas, apsaugai, praktikoje susiklosčiusio principo „kiek įmanoma mažiau“ (angl. ALARA) laikymuisi, švietimo ir mokymo poreikiui, taip pat poreikiui tobulinti mokslinius ir technologinius įgūdžius.

Ypač norėčiau pabrėžti mūsų poziciją dėl radioaktyviųjų atliekų eksporto. Drįstu teigti, kad nė vienas komiteto narys nėra savanaudiškas („bent jau ne mano komitete“). Nepritariame neatsakingam tvarkymui ir norime, kad radioaktyviosios atliekos būtų laidojamos saugiai. Kita vertus, žinome, kad yra išimčių, kai eksportas leidžiamas. Todėl pritarėme pakeitimui, kuriuo leidžiama eksportuoti į šalis, kurios laikosi tokių pat standartų, kurie bus nustatyti ES patvirtinus šią direktyvą. Pvz., neturėtume eksportuoti radioaktyviųjų atliekų į šalis, kuriose nėra galutinių laidojimo įrenginių. Taip pat pateikėme pakeitimą, kuriame reikalaujame, kad Europos Komisija, ekspertams atlikus vertinimą, įvertintų radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo koncepciją. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas susigrąžinimo principui ir eksporto reikalavimams.

Ponios ir ponai, Europos Parlamento vaidmuo pagal Euratomo sutartį yra tik patariamojo pobūdžio. Mes sunkiai dirbome ir norėčiau manyti, kad mūsų darbas nenueis perniek. Todėl tikiuosi, kad Europos Komisija ir Taryba gerbs mūsų pozicijas ir prašau, kad per šias diskusijas, pritartumėte ITRE komiteto patirtintoms pozicijoms.

  Günther Oettinger, Komisijos narys. − (DE) Ponia pirmininke, garbingieji Parlamento nariai, šiandien aptariame Komisijos pasiūlymą Europai svarbia tema, kuri į Parlamento darbotvarkėje numatyta antrą kartą. Pirmasis Komisijos pasiūlymas nebuvo patvirtintas 2003 m. ir 2004 m. Manome, kad protinga ir patartina Europos lygiu taikyti aukščiausius branduolinės energijos naudojimo, nepaisant jos naudojimo tikslo, ir branduolinių atliekų tvarkymo standartus.

Norėčiau padėkoti R. Jordan Cizelj už jos išsamų pranešimą ir darbą per pastarąsias keletą savaičių. Taip pat norėčiau padėkoti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir kitų komitetų šešėliniams pranešėjams. Mano pareigūnai sako, kad parengėte faktais paremtą ir labai kompetentingą pranešimą. Mums malonu, kad jame pritariama pagrindiniams Komisijos pasiūlymo, kuriuo siekiama padėti pagrindą plėtojant išsamią aukščiausio įmanomo lygio Europos teisės ir reguliavimo sistemą, aspektams.

Man malonu, kad jūs iš esmės sutinkame su Europos teisinės sistemos koncepcija ir remiate mūsų pasiūlymus dėl atsakomybės už nacionalines programas, aiškius darbo, laiko skaičiavimo ir finansinius reikalavimus, informaciją ir aktyvų visuomenės dalyvavimą kiekvienoje valstybėje narėje pradedant įgyvendinti pirmuosius proceso etapus nacionaliniu lygiu.

Norime dirbti kartu siekdami užtikrinti, kad turėtume išsamius ir patikimus įrodymus dėl atliekų tvarkymo maršrutų ir jų saugumo, ypač dėl to, kad saugojimo terminai bus labai ilgi.

Manome, kad dauguma jūsų parengtų pasiūlymų yra išsamūs. Jais remiamas ir sustiprinamas Komisijos požiūris.

Norėčiau pateikti keletą papildomų pastabų dėl keturių specifinių sričių.

Pirma, laikomės pagrindinio principo nereguliuoti kiekvieno pagrindinės subsidiarumo koncepcijos aspekto. Pradinė visų valstybių narių pozicija yra skirtinga. Norime praktiškai nustatyti Europos teisinę sistemą. Pagrindiniai aspektai, kurie yra svarbūs saugumui ir standartams, yra numatyti dokumento projekte. Pvz., palikome erdvės manevrams, susijusiems su visuomenės dalyvavimu, darbuotojų ir vadybininkų švietimu ir mokymu ir finansinių modelių – ne finansavimo kokybe – aspektais ir sąmoningai paliekame atvirą galutinių laidojimo įrenginių, kuriuos bendrai stato ir (arba) prižiūri keletas valstybių narių, reguliavimą. Prireikus šioje srityje galime pateikti rekomendacijas, jeigu vėliau proceso metu mums reikės daugiau tikslumo.

Tačiau tikiuosi, kad šis pasiūlymas nebus paskutinis, kuris bus pateiktas per artimiausius 20 metų. Tikiuosi, kad mums reikės papildyti arba pakeisti turinį įgyvendinimo proceso metu per artimiausius dvejus – penkerius metus. Būtent todėl Komisija visiems jums aiškiai suteikia galimybę peržiūrėti direktyvą tinkamu laiku, kad galėtume pasimokyti iš įgytos patirties ir dar labiau patobulinti direktyvą.

Antra, jeigu panagrinėsime saugomų branduolinio kuro elementų ir atliekų susigrąžinimo klausimą, reikia laikytis principo, kad kiekvienas saugojimo įrenginys turi būti tinkamas ir saugus galutiniam saugojimui geologiniu ir techniniu požiūriu ir atsižvelgiant į jo konstrukciją. Visgi suprantame, kad mokslinių tyrimų ir mokslo srityje bus pokyčių. Šiuo metu vis labiau tikimasi, kad netolimoje ateityje per artimiausius keletą dešimtmečių kitos arba po jos iš karto einančios mokslo kartos pokyčiai leis mums veiksmingiau nei šiandien perdirbti arba saugoti atliekas. Todėl manome, kad susigrąžinimo ir tuo pat metu nuolatinės prieigos ir saugumo galimybė yra vienodai svarbios ir norime sudaryti sąlygas aptarti šį klausimą nacionaliniuose teisės aktuose ir galbūt geriau išaiškinti tai preambulėje.

Trečia, ypač pritariame pranešėjos nuomonėms dėl pakankamo nacionalinių atliekų tvarkymo programų finansavimo svarbos. Dėl šios priežasties Komisijos pasiūlyme numatyti svarbūs finansavimo reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad ateities kartoms nenustatytume pernelyg didelės naštos. Todėl norime užtikrinti, kad tinkamu metu būtų skiriamas pakankamas finansavimas ir laikantis principo „teršėjas moka“, kad nacionalinėse programose būtų numatytos išsamios ir patikimo išlaidų prognozės ir kad darbuotojams ir visiems gyventojams būtų suteikiama informacija apie visus su atliekų tvarkymu susijusius klausimus. Taip pat svarbu, kad finansavimas būtų skaidrus.

Taip pat pritariame pasiūlymams, kad atliekų tvarkymo finansavimas būtų užtikrintas pakankamai ilgą laikotarpį. Jūsų vardu pateiksime šiuos pasiūlymus Tarybai.

Mano paskutinė pastaba yra susijusi su eksportu. Pagrindinis mūsų pasiūlymo tikslas yra tai, kad kiekviena valstybė narė turi prisiimti atsakomybę už jai priklausančias įvykdyti užduotis ir taip pat sudaryti dvišalius susitarimus ir ieškoti sprendimų su kitomis valstybėmis narėmis nepriklausomai nuo to, kiek branduolinių elektrinių ji turi, jeigu ji jų turi, ir kiek atliekų ji paprastai turi sutvarkyti, nes kiekviena valstybė narė turi branduolinių atliekų iš medicininių prietaisų ir pramoninių mokslinių tyrimų, net jeigu ji neturi branduolinių elektrinių. Iš esmės eksportas į trečiąsias šalis neatitinka Europos interesų.

Mano gimtojoje šalyje, Vokietijoje, aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje dideli kiekiai pavojingų atliekų buvo eksportuota į buvusiąją Vokietijos Demokratinę Respubliką ir Rytų Europą ir čia saugomos už pinigus įrenginiuose, kurie visiškai neatitiko to laikmečio standartų ir kurie negalėjo užtikrinti geriausios įmanomos aplinkos ir gyventojų apsaugos. Šiuo atveju susiduriame su ta pačia problema. Dėl šios priežasties mes Komisijoje esame pasirengę patvirtinti kiekvieną įmanomą ribojančio pobūdžio sprendimą, įskaitant eksporto draudimus ir eksporto ribojimus. Norime paraginti Parlamentą ne liberalizuoti šią sritį, bet pritarti ribojančio pobūdžio sprendimui. Tai padės mums užtikrinti, kad Komisija nesušvelnintų eksporto ribojimų procedūros pabaigoje.

Norėčiau jums labai padėkoti už jūsų konstruktyvią paramą šiandien. Esu tikras, kad per keletą metų dar kartą aptarsime šią temą Parlamente siekdami praplėsti pirmosios direktyvos taikymo sritį ir ją patobulinti.

  Jean Lambert, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. − Ponia pirmininke, tikėkimės, kad atėjus laikui, kai reikės peržiūrėti šią direktyvą, galėsime tai padaryti remdamiesi kitu teisiniu pagrindu.

Mūsų komitetas laikėsi nuomonės, kad teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties 153 straipsnis, nes šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su sveikata ir saugumu. Taip pat pabrėžėme, kad svarbu suteikti darbuotojams informaciją ir tinkamai su jais konsultuotis dėl saugos vertinimo ataskaitų ir saugos vertinimo, susijusio ne tik su vietomis, kuriose tvarkomas panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios medžiagos, bet taip pat su tuo, kaip šios atliekos turėtų būti transportuojamos, ir pabrėžėme poreikį sukurti griežtą ir veiksmingą patikrinimų režimą kartu su veiksmingomis, atgrasančiomis ir proporcingomis sankcijomis.

Taip pat norime pasiekti, kad visi licencijų turėtojai užtikrintų visapusišką ir nuolatinį visų veikėjų, kurie tvarko šias medžiagas, įskaitant subrangovus – galimai silpna vieta saugos grandyje – laikinus darbininkus ir visus kitus dirbančius atliekų tvarkymo vietoje, nepaisant jų darbo pobūdžio, mokymą. Taip pat laikėmės nuomonės, kad nėra lengva atskirti civilines ir karines atliekas, atsižvelgiant į tai, kad šiais laikais civiliai gali gerai tvarkyti karines atliekas.

  Pavel Poc, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas. − (CS) Ponia pirmininke, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti pranešėją su jos darbo rezultatu. Man, kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentui, pasitaikė galimybė savo akimis pamatyti, kaip techninis pasiūlymas per naktį tapo svarbia politine tema ir todėl norėčiau taip pat padėkoti visiems savo kolegoms Parlamento nariams, kuriems pavyko išsaugoti objektyvų požiūrį, net ir susidūrus su spaudimu, kuris atsirado po įvykių Japonijoje. Visų pirma norėčiau padėkoti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto šešėliniams pranešėjams už jų pagalbą užtikrinant tokią aukštą komiteto nuomonės kokybę.

Manau, kad direktyva bus nustatyta Europos Sąjungos panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo teisinė sistema ir ji bus sudėtine ES teisės aktų dalis, kuri padės užtikrinti saugų branduolinės energijos naudojimą tose valstybėse narėse, kuriose be kitų energijos rūšių vis dar gaminama branduolinė energija. Be to, itin palankiai vertinu valstybių narių reikalavimą užtikrinti pakankamą išlaidų, susijusių su panaudoto branduolinio kuro tvarkymu, finansavimą. Aš pats aplankiau keletą radioaktyviųjų atliekų saugojimo įrenginių ir tvirtai manau, kad finansavimo trūkumas galėtų turėti tiesioginį poveikį jų mažesniam saugumui, o tam turime užkirsti kelią Europoje.

  Edit Herczog, S&D frakcijos vardu. – (HU) Ponia pirmininke, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu noriu pasakyti, kad palankiai vertinu šį pranešimą. Tai ilgų diskusijų, konsultacijų ir derybų rezultatas ir rytoj mes jam vieningai pritarsime. Branduolinę technologiją 60 metų naudojame energijos gamybai, vaistų gamybai ir povandeninių laivų bei ledlaužių kurui. Net ir per pastaruosius 60 metų nesugebėjome rasti veiksmingų sprendimų, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymu ir ilgalaikiu saugojimu. Mes pritariame šiai direktyvai, nors ir nesutinkame su kiekvienu jos punktu, nes ji padeda sumažinti politines kliūtis ir joje nustatomos reikalingos finansinės sąlygos ir nepriklausomumas. Nors mūsų nuomonės dėl energijos gamybos skiriasi, visi mes, atsižvelgdami į principą „teršėjas moka“, sutinkame, kad Europos Sąjungoje susidariusios atliekos turi būti saugomos ES, net jeigu jos perdirbamos trečiojoje šalyje. Pritariame iniciatyvai iki minimumo sumažinti atliekas ir, jeigu atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pasiekimus, tai bus įmanoma, toliau perdirbti, nes susigrąžinimo principas mums yra labai svarbus.

Mūsų nuomone taip pat labai svarbu atsižvelgti į žmogiškąjį veiksnį. Būtina užtikrinti žmogiškąjį veiksnį, o darbuotojų sauga yra glaudžiai susijusi su tuo ir saugant atliekas tam turi būti teikiama pirmenybė. Tačiau, mūsų nuomone, taip pat svarbu paminėti, kad remiantis dabartiniu teisiniu pagrindu negalime priimti tinkamų sprendimų Europos lygiu, nes neturime bendro sprendimo priėmimo teisių. Būtent todėl manome, kad ateityje svarbu rasti naują teisinį pagrindą. Galiausiai Europa turi būti lyderė tiek taisyklių, tiek saugojimo įrenginių statymo srityje. Tik tokiu būdu galime rodyti pavyzdį likusiam pasauliui.

  Fiona Hall, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, branduolinės atliekos yra problema, kurią tiesiog turime spręsti. Net jeigu rytoj uždarytume visus branduolinius reaktorius, vis dar turėtume pusę amžiaus trukusios branduolinės kartos ir įvairios kitokios veiklos atliekų palikimą. Kadangi negalime tikėtis, kad šios atliekos išnyks savaime, turime kuo atsakingiau spręsti branduolinių atliekų klausimą. Tai reiškia, kad turime užtikrinti, jog radioaktyviąsias atliekas toliau kontroliuos ir prižiūrės ES.

Branduolinėms atliekoms atsidūrus už Europos sienų, negalime kontroliuoti jų tvarkymo. Dėl tos priežasties ALDE frakcija tvirtai remia Komisijos nario poziciją ir primygtinai reikalauja išsaugoti dabartinę padėtį. Radioaktyviųjų atliekų eksportas į trečiąsias šalis turi būti uždraustas.

Ypač rimta branduolinių atliekų problema – ilga jų keliamo pavojaus trukmė. Prieš dešimt tūkstančių metų gyvenome urvuose. Ar galime bent įsivaizduoti, kaip žmonių visuomenė ir žemės planeta atrodys dar po dešimties tūkstančių metų?

Dėl tos priežasties turime užtikrinti, kad šiandien priimami sprendimai bus veiksmingi ir ateityje. Šiuo metu geologinis branduolinių atliekų saugojimas iš esmės gali atrodyti mažiausiai blogu pasirinkimu, tačiau mokslo pažanga galėtų visiškai paneigti šią išvadą. Todėl palankiai vertinu Komisijos nario pastabas šiuo klausimu. Dėl tos priežasties peržiūros sąlygos numatymas šioje direktyvoje yra protingas žingsnis.

Galiausiai turiu nurodyti, kaip ir dauguma prieš mane tai dariusių kolegų Parlamento narių, kaip tai absurdiška, kad su Europos Parlamentu tik konsultuojamasi ir jis negali tarti svaraus žodžio dėl šios direktyvos, nuo kurios priklauso daugybės ateities kartų saugumas.

  Evžen Tošenovský, ECR frakcijos vardu. – (CS) Ponia pirmininke, kaip Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos šešėlinis pranešėjas, norėčiau pritarti R. Jordan Cizelj pranešimui. Šio pranešimo projektas buvo parengtas vykstant labai sudėtingoms ir net isterinio pobūdžio diskusijoms po gaivalinės nelaimės Japonijoje ir šios nelaimės sukeltų padarinių branduolinėms elektrinėms.

Po ilgų diskusijų mums pavyko išlaikyti racionalų požiūrį į radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Net neabejotina, kad turėtume siekti užtikrinti didžiausią radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugumą ir todėl pranešime pabrėžiama pareiga informuoti ir atvirai kalbėti apie šias veiklas taip, kad būtų padidintas visuomenės pasitikėjimas. Visai šiai veiklai turi būti taikoma griežti tarptautinių standartų laikymosi kontrolės mechanizmai. Svarbu, kad saugojimas laikinuose saugojimo įrenginiuose ir ilgalaikėse saugyklose atitiktų šiuos standartus. Tai labai brangi veikla, susijusi su dešimtmečiais, o gal net šimtmečiais veiksiančiais įrenginiais. Todėl reikėtų atsižvelgti į kitus ateities technologinius pasiekimus per artimiausius dešimtmečius. Saugyklų technologijose turi būti numatyta tam tikra erdvė lankstumui ateityje. Mano nuomone, nėra išmintinga bandyti visas branduolines atliekas laikyti nuolatinėse saugyklose.

  Béla Kovács (NI). – (HU) Ponia pirmininke, kol Europos Sąjunga bando rasti vadinamojo panaudoto branduolinio kuro saugojimo ir laidojimo būdą, Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje toks kuras laikomas ekonomiškai patikimu energijos šaltiniu. Branduolinėse elektrinėse panaudotas branduolinis kuras šiandien lengvai gali būti panaudojamas ketvirtosios kartos išlydytos druskos reaktoriams kūrenti. Protonų greitinimo metodo taikymas naudojant bismuto lydinio taikinį atveria dar didesnes galimybes. Ilgalaikiai aukšto lygio radioaktyvūs izotopai, kurie atsiranda branduolinėse elektrinėse iš esmės nėra pavojingi: juos būtų galima transformuoti į trumpalaikius žemo lygio izotopus, kartu leidžiant įrenginiui veikti kaip elektrą gaminančiai branduolinei elektrinei. Tai, kad šių reaktorių veikimas taip pat gali būti užtikrinamas toriu, o šios medžiagos turimos atsargos yra 10 kartų didesnės nei urano, yra kitas pranašumas. Šių reaktorių veikimas užtikrinamas skylant daliųjų medžiagų kritinei masei, o tai reiškia, kad nėra jokių galimybių savaiminei grandininei reakcijai atsirasti. Jeigu nedelsiant nepradėsime diegti ir taikyti naujos technologijos, dar kartą atsiliksime nuo naujausių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir ekonomikos.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE). – (PT) Ponia pirmininke, sveikinu pranešėją su puikiu jos atliktu darbu. Pasiūlyta sistema siekiama užtikrinti, kad valstybės narės sukurtų reguliavimo sistemą ir parengtų nacionalines programas, susijusias su atsakingesniu radioaktyviųjų atliekų tvarkymu.

Svarbu, kad nacionalinėse programose aiškiai būtų nustatytas sprendimų priėmimo procesas. Sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į aiškų pareigų ir atsakomybės tarp įvairių dalyvaujančių veikėjų pasiskirstymą. Pagrindiniai klausimai yra priežiūra, kontrolė ir informacija, kurie yra labai svarbūs skaidriam tvarkymui užtikrinti. Visuomenės dalyvavimas skatina sutarimą ir įsitraukimą ir todėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos tampa teisėtos socialiniu požiūriu. Labai svarbu informuoti visuomenę apie galimo pavojaus rūšis visose su branduoline energija ir naujomis technologijomis susijusiose srityse.

Informacija, žinios ir didelis skaidrumas yra būtini siekiant visuomenės pritarimo. Taip pat turiu pabrėžti svarbų vaidmenį, kurį atlieka tarptautinis bendradarbiavimas ir bendros mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos padedant skleisti ir keistis gerąja praktika šioje srityje.

  Marita Ulvskog (S&D). – (SV) Ponia pirmininke, vykstant diskusijoms dėl branduolinės energijos dažnai susiskirstome į dvi skirtingas stovyklas. Esame už arba prieš, norime greitai nutraukti eksploataciją ir atsisakyti branduolinių elektrinių arba jų visiškai neatsisakyti. Tačiau kai kalbama apie branduolinę saugą mūsų visų išeities pozicija yra pakankamai skirtinga. Šiuo atveju sutinkame, kad norime užtikrinti aukščiausią įmanomą saugumo lygį, kuris, žinoma, taip pat taikomas branduolinėms atliekoms, už kurias būsime atsakingi, nepaisant, kaip ilgai naudosime branduolinę energiją – ir už tai taip pat bus atsakingos daugybė ateities kartų. Atliekos turi būti tvarkomos pačiu geriausiu įmanomu būdu ir ES direktyvos struktūra turi būti tokia, kad iš tikrųjų padėtų įgyvendinti šiuos uždavinius. Vienas ypač svarbus klausimas, kurį jau paminėjo keletas kalbėtojų, yra susijęs su branduolinių atliekų eksportu. ES valstybėms narėms turi būti sudaryta galimybė tarpusavyje sudaryti susitarimus dėl atliekų, tačiau neturime jų eksportuoti į ES nepriklausančias šalis. Tai moralinė pareiga ir turime jos laikytis.

  Corinne Lepage (ALDE). – (FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, kiekvienai šaliai, kuri negali kontroliuoti savo pačios atliekų tvarkymo proceso, neturėtų būti leista naudoti technologijos dėl kurios atsirado atliekos. Jokia šalis negali tapti kitos šalies atliekų konteineriu. Būtent todėl turime remti Komisijos poziciją dėl atliekų eksporto ir draudimo, ir kodėl turime laikytis labai griežtos pozicijos dėl bet kokių dvišalių susitarimų, kuriuos būtų galima sudaryti.

Antra, branduolinių atliekų klausimas turėtų būti reglamentuojamas bendrojoje teisėje, tačiau nustatant griežtesnes taisykles. Mums pateikta apibrėžtis netenkina būtinajai apibrėžčiai keliamų reikalavimų. Tikrovėje tai iš tikrųjų net nepadeda apibrėžti atliekų, nes jeigu atsižvelgsime į jos loginę sandarą, suprasime, kad joje niekada nebus branduolinių atliekų, nes visada sugebėsime sugalvoti naują technologinį sprendimą. Manau, kad tai neatsakinga.

Galiausiai, įrenginių išardymo ir atliekų laidojimo išlaidos turėtų būti tinkamai įtrauktos į branduolinės energijos kainą, tačiau, deja, dabar taip nėra. Negalime bandyti taikyti principo „teršėjas moka“, jeigu neketiname būti visiškai griežti ir atsakingi už kainų kontrolę.

  Marina Yannakoudakis (ECR). - Ponia pirmininke, vėliausi įvykiai Japonijoje iš tikrųjų mums priminė apie galimas problemas, susijusias su branduolinės energijos naudojimu ir panaudoto branduolinio kuro laidojimu. Be to, pasaulyje susidurdami su energijos trūkumu turime išlikti atviri naujovėms.

Turime bandyti skatinti visas energijos gamybos formas – nuo atsinaujinančiosios, tvarios energijos rūšių iki investavimo į saugias branduolines elektrines. Kalbėdami apie branduolinę energiją dviems klausimams, t. y. saugumui ir procedūrų skaidrumui, turime skirti nuolatinį dėmesį. Atsakas nebūtinai susijęs su branduolinių elektrinių uždarymu, kaip tai planuoja daryti Vokietija, bet vietoj to reikia siekti užtikrint, kad būtų laikomasi griežčiausių saugumo programų, kai kalbame apie šios rūšies energiją ir atliekas, kurios atsiranda ją gaminant.

Branduolinė energija turi didelį naudos potencialą Europai, tačiau turime būti realistai. Būkime aktyvūs siekdami, kad branduolinė energija mums tarnautų dabar ir ateityje ir tobulinkime šį pranešimą.

  Paul Rübig (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, pirmiausia, norėčiau pasveikinti G. Oettingerį. Dabar jis yra trečiasis Komisijos narys, atsakingas už branduolinę saugą, atliekas ir eksploatacijos nutraukimą. Parlamentas visada rėmė Komisiją ir visada ragino sukurti šioje srityje veikiančią Europos instituciją. Deja, Tarybos branduolinės energijos darbo grupė nemanė, kad būtent šiems klausimams turėjo būti skirta vieta darbotvarkėje.

Didžiuojuosi, kad pamažu mums pavyksta surengti rimtas tarpusavio diskusijas šiais klausimais ir kad Taryba iš tikrųjų stengiasi atkreipti dėmesį į Europos pridėtinę vertę ir, kita vertus, laikytis subsidiarumo principo. Tačiau manau, kad tai taip pat paprasčiausiai yra susiję su mūsų supratimu, ką galime pasiekti šioje ypač opioje srityje įgyvendindami aštuntąją mokslinių tyrimų programą. Būtent todėl šioje srityje labai svarbu atkreipti dėmesį į mokslo pasiekimus ir atsakyti į klausimą, ką įsipareigosime suderinti ateityje ir ar norime užtikrinti abipusį pripažinimą.

Manau, kad taip pat turėtume apsvarstyti klausimus, kuriems norime didžiausią dėmesį skirti artimiausioje ateityje. Puikiai prisimenu, kaip L. de Palacio kartą sakė, kad klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę tik atsitikus kitai branduolinei nelaimei. Deja, ji buvo teisi. Iš tikrųjų šį klausimą svarstome pernelyg vėlai, tačiau būtent dabar apsvarstėme priemones, kurių reikės imtis Europos lygiu. Tačiau to nepakanka. Europa turi būti pavyzdžiu, visų pirma tarptautinėje arenoje. Turėtume nustatinėti standartus šioje srityje kartu su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA). Mums reikia standartų, kurie paprasčiausiai užtikrintų aukščiausią įmanomą saugumo lygį ir kurie galiausiai suteiktų mums galimybę beveik visiškai pašalinti pavojų gyventojams. Pone G. Oettinger, norėčiau jus pasveikinti. Jūs laikotės teisingo požiūrio ir galime neabejoti, kad Parlamentui ir Komisijai viskas pavyks.

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pakalbėti eksporto draudimo tema ir šiuo klausimu visiškai sutinku su G. Oettingeriu. Kadangi atrodo, jog šiuo klausimu pasiektas platus konsensusas, tikiuosi, kad taip pat sutarsime, kai rytoj reikės balsuoti ir kad galime pritarti Komisijai. Iš tikrųjų būtų labai protinga, jeigu Komisija ir Europos Parlamentas laikytųsi bendro požiūrio šiuo klausimu.

Antra, visuomenės dalyvavimo klausimu jūs, pone G. Oettinger sakėte, kad mums nereikia išsamių taisyklių šioje srityje. Iš esmės jūs esate teisus. Tačiau mums taip pat reikės visuomenės dalyvavimo užsienyje. Kadangi saugojimo įrenginių yra šalia sienų, negalime paprasčiausiai sakyti, kad būtent čia yra siena ir klausimas nėra aktualus kitiems piliečiams. Mums tikriausiai reikės bendrų taisyklių šioje srityje, priešingu atveju gali kilti ginčai arba žmonės gali būti neįtraukti ir jiems gali būti pasakyta, kad klausimas nėra su jais susijęs, nes jie yra kitos valstybės piliečiai. Tačiau visi mes esame Europos piliečiai. Kadangi tam tikroms šalims tokios rūšies saugojimo vietos, kurios yra arti jų sienų, turi poveikį, svarbu, kad nustatytume tam tikrus principus ir kad Komisija pasiūlytų tam tikras pagrindines taisykles, kad visuomenės dalyvavimas būtų vertinamas rimtai ir būtų pagrįstas bendrais principais.

  Vladimir Urutchev (PPE). – (BG) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Romana Cizelj už jos puikų pranešimą, kuris, nuoširdžiai tikiuosi, leis mums greičiau patvirtinti kitą direktyvą dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro.

Europai iš tikrųjų reikia taisyklių ir teisinės sistemos siekiant nustatyti privalomus reikalavimus, kad būtų užtikrintas aukščiausias įmanomas saugumo lygis, kurio mes ir Europos piliečiai taip norime. Tačiau tokio saugumo užtikrinimas tik Europos viduje nėra didelis pasiekimas. Priešingai, jeigu su branduoline energija susijusi veikla vykdoma arti Europos Sąjungos sienų laikantis ne tokių griežtų kaip Europoje taisyklių ir standartų, tai jau yra pagrindas nerimauti mums ir Europos piliečiams. To priežastis – branduolinės nelaimės vyksta nepriklausomai nuo geografinių sienų.

Kaip galime užtikrinti, kad aukšti Europos standartai būtų taikomi kitose šalyse? Vienintelė praktinė priemonė tai padaryti – tai bendradarbiavimas su tokiomis šalimis ir bendrų projektų vykdymas. Būtent todėl manau, kad labai svarbu įgyvendinti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete pateiktą pirmąjį pakeitimą, kuris sudaro galimybę eksportuoti panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas į trečiąsias šalis, jeigu šiose šalyse taikomi tokie pat aukšti, kaip ir mūsų, standartai. Atsisakymas valstybėms narėms suteikti tokią praktinę galimybę, neleidžia joms pasinaudoti veiksmingiausiomis priemonėmis informuoti apie aukštus Europos reikalavimus. Sakydamas tai aš turiu omenyje bendradarbiavimą ir bendrus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo projektus. Atidėkime į šalį moralines abejones, kad Europos branduolinė pramonė pasinaudos šia galimybe atsikratyti netinkamomis atliekomis taip pakenkdama kitoms šalims. Taip iš tikrųjų neįvyks. Tvirtai raginu Komisiją patvirtinti konstruktyvią poziciją šiuo klausimu.

  Judith A. Merkies (S&D). – (NL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, jūs kalbėjote apie tris dalykus, kuriems, manau, galite tikėtis gauti didelės šio Parlamento daugumos paramą. Jūs kalbėjote apie paramą eksporto draudimui. Bet kuriuo atveju sulauksite paramos iš daugumos mūsų, nes tai susiję su mūsų pačių atliekomis. Turime tuo pasirūpinti patys ir neturėtume eksportuoti atliekų į kitas šalis, esančias už Europos Sąjungos ribų.

Pasisakote už skaidrumą. Niekas neprieštarauja skaidrumui. Atrodo, kad tai labai gera idėja, žinoma, atsižvelgiant į tai, kad branduolinės energijos ir radioaktyviųjų atliekų klausimai kelia daugybės žmonių susidomėjimą.

Jūs taip pat kalbėjote, kad galima atšaukti galutinį sprendimą dėl saugojimo požeminėse saugyklose. Jūs sakėte: „Tai nėra laikinas sprendimas, mes visada galėsime prieiti prie atliekų“. Pritariu. Tuo atžvilgiu jūs turite mano akivaizdžią paramą.

Tačiau mane jaudina vienas dalykas ir tai yra saugojimas požeminėse saugyklose. Ar jūs iš tikrųjų esate įsitikinęs, kad tai saugiausias būdas? Mano manymu, taip nėra. Taip pat nėra kiti kur nors kitur naudojami būdai. Kai kuriose šalyse kraštovaizdis iš tikrųjų nėra tinkamas radioaktyviosioms atliekoms saugoti, todėl norėčiau pasiginčyti ir pasakyti, kad mums turėtų būti suteikta reali galimybė tvarkyti atliekas kitu alternatyviu būdu žemės paviršiuje.

  András Gyürk (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, kiekvienoje valstybėje narėje pagaminama radioaktyviųjų atliekų. Būtent todėl turėtume pasirūpinti ne tik branduolinėse elektrinėse panaudotu branduoliniu kuru siekdami apsaugoti aplinką ir piliečių sveikatą, bet taip pat užtikrinti saugų ir veiksmingą radioaktyviųjų atliekų tvarkymą apskritai. Vien dėl tos priežasties reikia tinkamai aptarti šį klausimą šiandien čia, Europos Parlamente.

Sutinku, kad branduolinės energijos naudojimas yra nacionalinio suvereniteto klausimas. Tačiau bendrų ES principų, susijusių su nacionaliniu atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatymas yra pagrįstas. Be tokių principų atsirado skirtingos taisyklės ir todėl rinkos dalyviai suinteresuoti tvarkyti savo radioaktyviąsias atliekas šalyse, kuriose nustatytos liberaliausios taisyklės. Būtent todėl iniciatyva, kuria siekiama, kad valstybės narės nustatytų privalomas atliekų tvarkymo programas teikia vilčių. Tačiau viena iš būtinų sąlygų – paskirti kompetentingas institucijas, kurios galėtų užtikrinti griežtą branduolinių atliekų tvarkymo veiklų kontrolę ir prireikus skirti tinkamas bausmes už pažeidimus. Manau, kad nacionalinėse programose taip pat turi būti aiškiai nustatoma tokių institucijų kompetencija ir rinkos dalyvių atsakomybė.

Baigdamas norėčiau pasakyti vieną galutinę pastabą: visavertis panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra labai brangi veikla. Tai reiškia, kad nacionalinės programos yra bevertės tol, kol nėra aiškios finansavimo perspektyvos. Kuo ankstesnis finansinių išteklių, reikalingų branduolinių atliekų tvarkymui, atidėjimas branduolinių atliekų atsiradimo proceso metu yra svarbus pamatinis principas. Sutinku, kad tie, dėl kurių veiklos atsiranda atliekos turi padengti atliekų tvarkymo išlaidas. Tai bus tinkama iniciatyva rinkos dalyviams sumažinti radioaktyviųjų atliekų kiekius ir veiksmingai juos tvarkyti.

  Francesco De Angelis (S&D). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėl nelaimės Fukušimoje dar kartą iškilo branduolinės saugos klausimas. Radioaktyviųjų atliekų problema turi būti nagrinėjama ir išspręsta.

Trumpai tariant, manau, kad du klausimai yra pirmaeilės svarbos. Pirmasis – tai draudimas perkelti atliekas. Kiekviena šalis turi sugebėti įvykdyti savo pačios įsipareigojimus ir, svarbiausia, principas „teršėjas moka“ yra sąžiningas principas. Antras klausimas yra susijęs su saugumu, visų pirma darbuotojų sveikata ir saugumu. Tai aspektas, kuris, mano manymu, yra labai svarbus, ir turime suteikti žmonėms dvasios ramybę. Turime suteikti Europos žmonėms dvasios ramybę užtikrindami, kad ši tema būtų nagrinėjama kuo skaidriau ir, svarbiausia, pabrėžiu, kuo saugiau.

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Ponia pirmininke, direktyvoje nustatyta atsakingo panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, kuriam būtinos taisyklės, teisinė sistema.

Šiuo metu vyksta trijų branduolinių elektrinių Europos Sąjungoje eksploatacijos nutraukimo procesas, kuriam teikiama Europos finansinė parama. Vokietija jau pranešė, kad ji planuoja sustabdyti daugybės branduolinių elektrinių veiklą. Artimiausioje ateityje kitose valstybėse narėse reikės sustabdyti kitų branduolinių elektrinių veiklą, nes jų įprastas veikimo laikas artėja prie pabaigos. Įgyvendinant direktyvos nuostatas nacionaliniu lygiu visoje Europos Sąjungoje bus sukurta radioaktyviųjų atliekų sąvartynų. Tai išteklių švaistymas ir visos visuomenės nerimo šaltinis. Tokia padėtis šiuo metu yra susidariusi Rumunijoje, net ir regione, iš kurio esu kilęs, dėl Kozlodujaus branduolinės elektrinės radioaktyviųjų atliekų sąvartyno.

Manau, kad reikalingas tikras europietiškas, ilgalaikis požiūris, kuriuo remiantis būtų naudojama bendra technologija, taupomi ištekliai ir Europos finansavimo mechanizmai. Patvirtintas pasaulinis požiūris ir svarbios informacijos suteikimas leis Europos piliečiams įgyti pasitikėjimą ir dvasios ramybę.

  Csaba Sógor (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo klausimas, kuriam po Fukušimos nelaimės buvo skiriamas vis daugiau dėmesio, yra svarbus ir skubiai spręstinas. Nepaisant technologinių inovacijų ir sprendimų, ir atliekų tvarkymo programų dėl šios problemos kiekvieną dieną kyla vis nauji uždaviniai. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir galutinis laidojimas yra egzistuojanti problema ir ji toliau egzistuos ateityje. Europoje mes siekiame energetinio saugumo ir aplinkai kuo mažiau kenksmingos, stabilios energijos gamybos. Tačiau taip pat turime vis didesnį dėmesį skirti kai kuriems klausimams, pvz., greitai didėjančio radioaktyviųjų atliekų kiekio apdorojimas, pakeitimas ir galutinis laidojimas. Šiam tikslui turime ne tik sukurti techninius įrenginius, bet taip pat griežtą politinę, teisinę ir socialinę struktūrą. Šioje srityje būtų verta apsvarstyti, įvertinti ir suplanuoti visą Europą apimantį bendradarbiavimą. Visi atsakingi dalyviai turėtų būti įtraukti kuriant ir tobulinant šį saugų procesą. Turime imtis priemonių, kurios taip pat padės užtikrinti ateities kartų saugumą.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, visuomenė visiškai pagrįstai atidžiai stebi, kaip tvarkomos branduolinės atliekos ir todėl gerai, kad Europos Komisija nusprendė išspręsti klausimą priimdama išsamius teisės aktus, kuriuose aiškiai apibrėžtos visų šioje procedūroje dalyvaujančių institucijų teisės ir pareigos.

Gerai, kad pateiktoje direktyvoje pabrėžiama geresnės kokybės priežiūros ir kontrolės mechanizmų svarba, o ypač didesnio šių procesų skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo svarba. Mano nuomone, pakankamo lėšų skyrimo siekiant padengti branduolinių reaktorių eksploatacijos nutraukimo neišvengiamas išlaidas užtikrinimas ir atsirandančių radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, išlieka svarbiu atviru klausimu. Dėl pasiūlytos sistemos, pagal kurią nepriklausoma institucija stebėtų finansinių rezervų lygį gali, jeigu joje bus numatyti geri organizaciniai gebėjimai, būti sudarytos sąlygos branduoliniam įrenginiui per savo veikimo laikotarpį sukaupti pakankamai lėšų finansuoti kuo mažiau aplinkai kenksmingą eksploatacijos nutraukimą, ir tai turėtų būti mūsų uždavinys.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Ponia pirmininke, atsižvelgdama į pokyčius pasaulinės branduolinės politikos srityje ir Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos šioje srityje palankiai vertinu parengtą šio pranešimo projektą.

Turiu tvirtai pabrėžti, kad labai svarbu sąžiningai taikyti principą „teršėjas moka“, kaip tai paaiškėjo po nelaimės Japonijoje. Nors branduolinė energija dėl savo mažos kainos yra patraukli, pirmiausia turi būti rūpinamasi darbuotojų ir civilių saugumu. Būtent todėl remiu valstybių narių bendradarbiavimą, kuriuo siekiama saugiai saugoti branduolines atliekas. Šio proceso skaidrumas taip pat susijęs su gyventojų dalyvavimu nustatant saugojimo vietą ir kitus aspektus. Regioninių mokslinių tyrimų programos šioje srityje jau įrodė savo naudą.

Taip pat manau, kad ES valstybės narės taip pat turi bendrai naudoti įrenginius, skirtus atliekoms iš branduolinių elektrinių tvarkyti ir saugoti.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, man malonu, kad darome pažangą panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje, nustatydami konkrečius reikalavimus, kurie padės užtikrinti, kad valstybės narės sukurtų nacionalines reguliavimo ir organizacines sistemas ir parengtų veiksmingas nacionalines programas, apimančias visas veiklas nuo atliekų atsiradimo iki saugojimo. Visoje sistemoje labai svarbu, kad taisyklėse būtų numatytas skaidrumo, priežiūros ir kontrolės principas. Taip pat palankiai vertinu giluminio geologinio saugojimo galimybę, įskaitant susigrąžinimo principą. Turi būti užtikrintas pakankamas nacionalinių programų finansavimas, tačiau taip, kad mokėtų teršėjas ir ši nuostata aiškiai sustiprinama šioje direktyvoje, kuria džiaugiuosi, įskaitant atitinkamas atgrasinančias sankcijas, kurios turi būti numatytos kiekvienoje sistemoje.

  Günther Oettinger, Komisijos narys. – (DE) Ponia pirmininke, kalbos rodo, kad Europos Parlamento nariai perskaitė, suprato ir įvertino visus pasiūlymų aspektus. Nemanau, kad susidarė konfliktinė situacija. Sutinku, kad turėtume įtraukti jūsų pasiūlymus į procedūrą.

Manome, kad vienas aspektas, apie kurį užsiminė H. Swoboda, t. y. vienodų tarptautinių visuomenės dalyvavimo teisių tema, yra svarbus. Dažnai atsitinka taip, kad dėl geologinių arba kitokių priežasčių galutinės saugojimo vietos ir branduolinės elektrinės yra netoli nacionalinių sienų, o tai reiškia, kad europiniu lygiu reikalingas neatskiriamas, vienodas piliečių dalyvavimas, skaidrumas ir tinkamos teisės.

Dėkoju jums labai už jūsų bendradarbiavimą. Tikiuosi, kad sulauksime jūsų paramos rytoj balsuojant čia, Parlamente.

  Romana Jordan Cizelj, pranešėja. − (SL) Ponia pirmininke, man labai malonu, kad šios diskusijos taip pat parodė, kad yra daugybė klausimų, kuriais mes laikomės panašios, beveik vienodos, pozicijos ir kad tai yra pagrindiniai klausimai siekiant užtikrinti saugų branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

Taip pat turiu pasakyti, kad dabar po nelaimės Fukušimoje, mūsų darbas yra labai sudėtingas ir man malonu, kad nepaisant šio sudėtingo laikotarpio, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete (angl. ITRE) patvirtintas dokumentas buvo parengtas laikantis tinkamų standartų ir kad mes nepasukome ideologinių diskusijų keliu.

Mano nuomone, tais atvejais, kai susiduriame su skirtingomis nuomonėmis, tai yra tokie skirtumai, kurie nekelia pavojaus pranešimui, ir tai yra labai teigiama. Todėl norėčiau, kad šis pranešimas, ši direktyva būtų patvirtinti kuo greičiau ir kad galėtume pradėti ją įgyvendinti. Žinoma, sutinku su visais Parlamento nariais, kurie užsiminė apie tai, kad Europos Parlamento vaidmuo branduolinės energijos srityje yra tik patariamojo pobūdžio. Manau, kad šiuo klausimu turėtume surengti labai rimtas diskusijas kada nors ateityje ir turėtume ieškoti bendro sprendimo šioje srityje, nes tai su demokratija susijęs klausimas.

Galiausiai norėčiau padėkoti kiekvienam, kuris padėjo rengti šį pranešimą, t. y., visų pirma ITRE komiteto šešėliniams pranešėjams ir taip pat pranešėjams ir frakcijoms, kurios parengė savo nuomonių projektus. Norėčiau padėkoti visiems Parlamento nariams, kurie dalyvavo diskusijose ir pateikė pakeitimus, Tarybai ir Europos Komisijai – mes kartu puikiai dirbome ir reguliariai bei laiku keitėmės pozicijomis. Žinoma, taip pat turiu padėkoti savo padėjėjui, savo frakcijos patarėjui ir ITRE komiteto patarėjui.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. birželio 23 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Paolo Bartolozzi (PPE), raštu. – (IT) Esu labai nuodugniai susipažinęs su šiuo klausimu kaip Aplinkosaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu nuomonę rengęs šešėlinis pranešėjas, taigi manau, kad reikėtų padėkoti poniai Jordan Cizelj už neįkainojamą atliktą darbą. Nors derybose kilo sunkumų, ypač dėl itin jautraus tarptautinių aplinkybių klausimo, darbas rengiant pasiūlymą dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo direktyvos buvo sėkmingas, t. y. sukurtas nuoseklus, suderintas teisės aktas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad tokios rūšies atliekos būtų tvarkomos apdairiai, nesvarbu, kur ateityje būtų naudojama ir kokią reikšmę turėtų branduolinė energija. Manyčiau, kad čia ir slypi minėto pasiūlymo stiprybė. Pasiūlyme valstybės narės raginamos užtikrinti griežtesnius, tarptautinius standartus atitinkančius saugumo reikalavimus; skirti daugiau dėmesio techninei ir mokslo pažangai, ypač atsižvelgiant į grįžtamumo principą; labiau pabrėžti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą; įsipareigoti skaidriai, įtraukiant licencijų turėtojus nustatyti atsakomybę pagal principą „teršėjas moka“.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – Kasmet Europos Sąjungoje pagaminama daugiau kaip 40 000 kubinių metrų radioaktyviųjų atliekų, 80 proc. yra trumpaamžės labai mažo, o maždaug 5 proc. – ilgaamžės labai mažo radioaktyvumo atliekos. Svarbu, kad Europos Sąjungoje būtų įgyvendinta Direktyva dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugaus tvarkymo. Rumunija yra viena tų valstybių narių, kurios pritaria galimybei radioaktyviąsias atliekas eksportuoti į trečiąsias šalis. Panaudotas kuras iš Rumunijos mokslinių tyrimų reaktorių turi būti arba grąžintas į kilmės šalį – Rusiją arba Jungtines Valstijas, arba ypatingais atvejais eksportuotas į trečiąsias šalis. Dėl šios priežasties negaliu pritarti eksporto draudimui, kaip siūloma šiame pranešime. Ir ateityje branduolinė energetika tebebus viena iš valstybių narių energijos rūšių derinio dalių, todėl svarbu, kad šis pranešimas būtų sėkmingai priimtas šio Parlamento plenarinėje sesijoje. Panaudotas kuras kuo greičiau turėtų būti perkeltas iš panaudoto kuro baseinų į sausas saugyklas, o didžiausias prioritetas turėtų būti skiriamas seniausioms radioaktyviosioms atliekoms. Be to, svarbu, kad piliečiai pasitikėtų atliekų valdymo programomis ir principais, reglamentuojančiais saugyklų saugą.

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. – (HU) Radioaktyviųjų atliekų, įskaitant izotopus, naudojamus medicinai, pramonei, žemės ūkiui, mokslo tyrimams ar net informaciniais tikslais, atsiranda visoje Europos Sąjungoje. Vis dėlto dažniausiai panaudoto kuro atliekos susidaro branduolinėse jėgainėse. Šiuo metu taikomos dvi tokių atliekų tvarkymo technologijos: jos perdirbamos arba galutinai pašalinamos. Pagal radioaktyvumą atliekos skirstomos į tris rūšis: mažo radioaktyvumo, vidutinio radioaktyvumo ir didelio radioaktyvumo. Toks klasifikavimas iš karto nulemia, ar atliekos bus laidojamos paviršiuje, ar giluminiame geologiniame kapinyne. Visa atsakomybė už panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas tenka valstybėms narėms. Vis dėlto dauguma valstybių narių dar nepriėmė svarbiausių sprendimų, susijusių su panaudotu kuru. Deja, tik keliose vietose veikia gerai organizuotos branduolinių atliekų galutinio šalinimo programos. Turime nuolat priminti politinius įsipareigojimus tvarkyti ilgaamžį panaudotą kurą ir aktyviąsias atliekas pagal aukščiausio lygio saugos reikalavimus. Piliečių labui valstybės narės turi priimti griežtas nacionalines branduolinės saugos taisykles. Be to, jos turi parengti sistemą, pagal kurią būtų apibrėžta nacionalinių institucijų kompetencija ir atsakomybė už branduolinių atliekų tvarkymą. Taip pat turi būti teikiama viešoji informacija, nes labai svarbu, kad visuomenė pakankamai žinotų, kas vyksta šioje srityje.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Visos priemonės, kurių imamės, turi garantuoti visuomenės ir aplinkos apsaugą. Remiu „saugos kultūrą“, t. y. saugumo standartų įgyvendinimą, nepriklausomų ir stiprių reguliuotojų veiklą, tinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir pakankamą visuomenės informavimą.

Plačiosios visuomenės informavimo procesas turi būti skaidrus. Siekiant padidinti skaidrumą reikia aiškiai apibrėžti valdžios institucijų atsakomybę, taip pat sukurti plačiosios visuomenės informavimui skirtą gerą, suderintą sistemą, siekiant užtikrinti ir išlaikyti pasitikėjimą radioaktyviųjų atliekų, atsirandančių branduolinės energijos gamybos proceso metu ir dėl branduolinės medicinos, tvarkymu.

  Jutta Steinruck (S&D), raštu. – (DE) Panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tema labai aktuali. Pastarojo meto įvykiai Japonijoje dar kartą išryškino tiesioginę riziką darbuotojams ir piliečiams, susiduriantiems su radioaktyviosiomis medžiagomis.

Europoje yra daugybė tonų radioaktyviųjų atliekų, kurias žmonėms tenka nuolat perkelti. Man malonu, kad galime padėti pamatus tam, kad visoje Europoje būtų apsaugota šių žmonių sveikatą.

Parlamente parengėme pranešimą, kuris pagrįstas Komisijos techniniu pranešimu ir kuriame daugiausia dėmesio skiriama žmonės, tarp jų transporto kompanijų ir su radioaktyviosiomis atliekomis dirbančių gamyklų darbuotojams, taip pat galutinių saugojimo vietų darbuotojams. Taigi Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nariai siekia apsaugoti darbuotojus, priimti saugumo ir sveikatos apsaugos priemones, darbuotojams surengti mokymus apie radioaktyviąsias atliekas. Ekonominiams interesams niekada neturi būti skiriama daugiau dėmesio nei darbuotojų bei piliečių sveikatos klausimams. Todėl, kol atliekos ir toliau kenkia žmonėms ir aplinkai, mums reikia išsamios visų atliekų ir jų tvarkymo dokumentacijos.

Džiaugiuosi, kad tiek daug mūsų reikalavimų buvo įtraukti į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto galutinį pranešimą.

  Kathleen Van Brempt (S&D), raštu. – (NL) Branduolinė energetika – prieštaringa tema, Parlamente ir tarp mūsų frakcijų sukėlusi nuožmių diskusijų. Fukušima pakurstė šias diskusijas, dėl kurių daug žmonių kardinaliai pakeitė savo nuomonę. Gerai, kad sprendžiant šią problemą savo požiūrį Parlamente gali išsakyti tiek šalininkai, tiek priešininkai. Vis dėlto, kad ir kokia būtų mūsų pozicija šiuo klausimu, radioaktyviųjų atliekų problema yra tikra ir turime ją spręsti pačiu geriausiu ir saugiausiu būdu. Štai kodėl aš palankiai vertinu šį pranešimą, kuriuo prisidedama prie griežtesnės ir saugesnės atliekų tvarkymo politikos, vienodai traktuojamos visos valstybės narės ir atkreipiamas dėmesys į atliekų gamintojų atsakomybę.

Remiu principą „teršėjas moka“, nes jokiomis aplinkybėmis negalime išsisukinėti nuo atsakomybės. Dėl šios priežasties taip pat reikalauju uždrausti branduolinių atliekų eksportą į trečiąsias šalis. Tai ne tik etikos, bet ir saugumo, gyventojų apsaugos klausimas. Iš tiesų juk neturime jokios galimybės kontroliuoti atliekų politikos, vykdomos trečiosiose šalyse. Negalima taip rizikuoti. Turime patys tvarkyti savo atliekas, reikalauti, kad griežtais teisės aktais būtų užtikrinta, jog tai būtų vykdoma pačiu saugiausiu, techniškai optimaliu būdu.