Pirmininkė. – Kitas darbotvarkės punktas – vienos minutės kalbos svarbiais politiniais klausimais.
Anna Záborská (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, darbuotojų teisių srityje laisvi sekmadieniai turėtų tapti Europos standartų dalimi. Tam pritarė profsąjungų, pilietinių institucijų, krikščioniškųjų grupių ir Bažnyčios atstovai, kurie šią savaitę įkūrė Europos sekmadienio aljansą. Laisvas sekmadienis – ne tik svarbi deramų darbo sąlygų prielaida, bet taip pat suteikia galimybę stiprinti santykius šeimoje, ypač tėvų ir vaikų. Džiaugiuosi, kad dalyvavau gimstant šiai iniciatyvai, taip pat ir dviem Slovakijos piliečių asociacijoms – Didelių šeimų klubui ir Sekmadienio aljansui. Peržiūrėdama Darbo laiko direktyvą Komisija turėtų atsižvelgti į naujai įkurto aljanso, vienijančio šimtus organizacijų iš visos Europos, nuomonę, juk rengiant teisės aktus tokia didelė asociacija negali būti ignoruojama.
László Tőkés (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, paskutinėmis savaitėmis Szeklerlando atstovų biuro įkūrėjams Briuselyje ir Rumunijos vengrų bendruomenei teko ištverti Rumunijos politinio elito ilgą puolimą ir priešiškos isterijos kampaniją. Tuo metu bandyta prastumti teritorinius ir administracinės reorganizacijos planus, pagal kuriuos Rumunijoje būtų įkurti aštuoni didžiuliai megaregionai, o Szeklerlande ir Partiume gyvenantys vengrai atsidurtų absoliučioje mažumoje. Vengrai Parlamento nariai iš Rumunijos Transilvanijos regiono ryžtingai atmeta šį nedemokratišką ir diskriminacinį regioninį šalies reorganizacijos būdą, remdamiesi Europos vietos savivaldos chartijoje ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijoje aiškiai išdėstytomis nuostatomis. Siekdami išsaugoti Rumunijos ir Vengrijos valdančiųjų partijų bendras demokratines vertybes prašome veiksmingos jūsų pagalbos, prašome Parlamento aktyviai prisidėti apsaugant Transilvanijos vengrų bendruomenę.
Alexander Mirsky (S&D). – (LV) Ponia pirmininke, kaip manote, ką reiškia žodis „iškrypimas“? Pagal žodyną šis žodis reiškia visišką nukrypimą. Politinis iškrypimas reiškia tik melą ir cinišką rinkėjų apgaudinėjimą. Atrodo, kad Latvijoje parlamente atsirado politinių iškrypėlių grupelė. Dalykas tas, kad per paskutinius rinkimus į Latvijos parlamentą Saskaņas centrs (Santarvės centras) pažadėjo savo rusiškai kalbantiems rinkėjams, kurie sudaro daugiau kaip 40 proc. Latvijos rinkėjų, saugoti jų gimtąją kalbą. Tačiau praėjusią savaitę ši partija nubalsavo už griežtesnes baudas žmonėms, privačiajame sektoriuje nevartojantiems oficialios valstybinės kalbos. Pasirodo, kad jie pažada vieną, o daro visai ką kitą. Manau, sutiksite su manimi, kad tai iškrypimas. Gali būti, kad Latvijoje gims naujas politinis judėjimas – „Iškrypimų centras“. Ačiū už dėmesį.
Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Ponia pirmininke, akivaizdu, kad nė vienam europiečiui, taigi ir graikui, nepatinka vaikštinėti su skrybėle išmaldai. Mes, graikai, turime suvokti, kad mūsų pragyvenimo lygis smuko iki buvusio mažiausiai prieš dešimt metų. Deja, nuogąstauju, kad tas pats nutiks ir kitose valstybėse.
Vis dėlto, kaip matome, mus kaltina tokiais dalykais, už kuriuos atsakyti negalime. Europoje yra septyniolika kapitonų?, tiek pat partnerių, septyniolika biudžetų, septyniolika obligacijų rinkų ir viena bendra valiuta. Bendra valiuta taip veikti negali. Mums reikia bendros ekonomikos politikos, bendros obligacijų rinkos ir bendro koordinavimo. Be jokios abejonės, riziką ribojančios fiskalinės politikos priemonės gali gerokai paveikti vartotojus. Nematau, kad šia kryptimi kas nors vyktų. Turėtume būti reiklesni sau ir išsaugoti didžiausius pastarųjų 65 metų laimėjimus, kuriuos vainikavo bendra valiuta.
Nicole Sinclaire (NI). - Ponia pirmininke, mažiau nei prieš metus parengiau kelių partijų peticiją dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje referendumo. Kampanija sulaukė daug dėmesio ir įvairių politinių partijų paramos.
Šie žmonės priešinasi ES tiesiog apsėdusiai idėjai sukurti Europos federalinę valstybę, neatsižvelgiant į žmonių valią ir demokratiją. Vis dėlto negalima visą laiką ignoruoti žmonių valios. Pas mane nuolat ateina rinkėjai ir sako: „Kada galėsime pasisakyti dėl mūsų narystės Europos Sąjungoje?“ Visoje Europoje nepaisoma žmonių norų, bendra valiuta sukurta prieš Europos žmonių valią ir pažiūrėkite, kiek problemų tai sukėlė. Valstybėse narėse vyko referendumai, tačiau į juos neatsižvelgta.
Žmonės iš mano rinkimų apygardos, žmonės visoje JK ir Europos Sąjungoje sako: „Leiskite spręsti žmonėms“. Profesionalūs politikai viską sugadino. Tegu sprendžia žmonės.
Mariya Nedelcheva (PPE). – (BG) Ponia pirmininke, nuo sausio mėn. Bulgarijoje organizuoju apskritojo stalo diskusijas dėl bendros žemės ūkio politikos reformos. Tai padėjo parengti stiprią Bulgarijos poziciją, kuri nusipelno būti įtraukta į pono A. Desso pranešimą.
Turiu pasakyti, kad mane džiugina šie pagrindiniai Bulgarijos pozicijos dėl BŽŪP aspektai:
visų pirma, stipri, teisinga ir gerai finansuojama BŽŪP;
ateityje pagal naujus, neutralius, aiškius ir sąžiningus kriterijus apskaičiuojamas tiesioginių išmokų paskirstymas tarp valstybių narių, jų regionų ir įvairių sektorių;
dar vienas mūsų tikslų – siekis mokėti tiesiogines išmokas aktyviems, mažiems ir vidutinio dydžio gamintojams ir tiems, kurie iš tiesų atsako už BŽŪP.
Norėčiau paminėti dar tris dalykus:
daugiau galimybių mūsų galvijų augintojams;
lankstesnės antrojo ramsčio priemonės;
ir galiausiai – paprastos, aiškios procedūros, pagal kurias mūsų ūkininkams būtų užtikrintos deramos pajamos, o jauni žmonės noriai investuotų į žemės ūkį. Taip pat norime, kad Europa ir toliau garantuotų saugų produktų tiekimą, kainas ir deramai gintų savo pozicijas pasaulyje.
Czesław Adam Siekierski (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, 1991 m birželio 11 d Lenkija ir Vokietija pasirašė geros kaimynystės ir draugiško bendradarbiavimo sutartį ir paklojo pamatus dabartiniams tarpusavio santykiams. Vakar, per 20-ąsias šio įsimintino įvykio metines Varšuvoje įvyko bendros konsultacijos tarp Lenkijos ir Vokietijos vyriausybių. Joms pirmininkavo Lenkijos premjeras D. Tuskas ir Vokietijos kanclerė A. Merkel. Jose dalyvavo per 20 ministrų ir jų pavaduotojų iš abiejų valstybių atskirų padalinių. Šio posėdžio rezultatas – Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos pareiškimas „Kaimynai ir partneriai“ bei pridėta bendradarbiavimo programa ateinantiems metams.
Šios sukakties proga norėčiau Parlamentui priminti apie Vokietijos vyriausybių įsipareigojimą paremti Lenkijos narystę Europos Sąjungoje. Lenkijos ir Vokietijos santykiai nuolat gerėja, pvz., auga prekybos apimtis. Mūsų ekonomikos – vienos dinamiškiausių Europoje. Tikimės, kad santykiai ir toliau vystysis mūsų piliečių ir visos Europos labui.
Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, Europos Sąjungai reikia efektyvios bendros žemės ūkio politikos, kuri atitiktų visuomenės siekį turėti griežtus standartus ir, svarbiausia, jos vaidmuo būtų stiprus ir nepriklausomas.
Europos verslas turi išlikti konkurencingas. Jam tenka didžiuliai iššūkiai – žaliavų kainų šuoliai, didelės gamybos sąnaudos ir mažos pajamos. Trečiosios šalys, kurių standartai negali būti lyginami su ES, daro spaudimą mažinti kainas, nes jų gamybos išlaidos nedidelės, o socialiniai, aplinkosauginiai ir kokybės standartai – ne tokie griežti. Užmezgant naujus prekybinius santykius mums svarbiausia išsaugoti Europos gamybos apimtį, įtraukiant į susitarimus apsaugos sąlygas. Sąlygos, kurios taikomos pramonei, tarkim, automobilių pramonei prekybiniuose susitarimuose su Pietų Korėja turėtų būti nustatomos ir žemės ūkyje.
Visa tai susiję su visiems vienodomis sąlygomis ir galimybėmis. Rūpinantis žemės ūkio tvarumu Europoje, kiekviena šalis pirmiausia turėtų spręsti jos piliečiams kylančias problemas, susijusias su apsirūpinimo maistu saugumu, aplinkos sritimi, abejonėmis dėl genetiškai modifikuotų produktų, taip pat atsižvelgti į kaimo vietovių poreikius.
Ramon Tremosa i Balcells (ALDE). - Ponia pirmininke, praėjusią savaitę Katalonijos parlamente kai kurie EP nariai, atstovaujantys pagrindinėms Katalonijos partijoms, pristatė bendrą poziciją, ginančią mūsų, katalonų, kalbą ES ir jos institucijose.
Mes reikalaujame, kad katalonų kalba Europos Parlamente būtų pripažinta oficialia kalba – per paskutinius 25 metus to reikalavo ir daugybė kitų katalonų EP narių.
Šimtmečius Ispanijos valstybėje draudžiamai katalonų kalbai dabar atsivėrė naujų galimybių. Po kelių mėnesių prie Europos Sąjungos prisijungs Kroatija. Norint kroatų kalbą įtraukti į oficialias kalbas, reikia keisti Sutartį. Atėjus laikui mes vėl prašysime Ispanijos vyriausybės katalonų kalbai suteikti oficialų statusą ES. Ispanijos vyriausybė turėtų paremti katalonų kalbą ES, kaip tai gėlų kalbos atveju prieš kelerius metus padarė airių vyriausybė.
Europos Parlamentą ir Komisiją raginame paremti siekį katalonų kalbą pripažinti oficialia kalba.
Spyros Danellis (S&D) . – (EL) Ponia pirmininke, kad ir kaip stengtųsi ES NAVFOR, Adeno įlankoje ir didžiulėje jūrų teritorijoje Indijos vandenyne tebesama piratavimo problemos. Teritorijos, kurioje siautėja piratai, dydis apsunkina problemą, sprendžiamą tik kariniais ištekliais. Taigi tokios priemonės turi būti pagerintos, jei įmanoma, atsižvelgus į plataus užmojo tarptautinę strategiją, o kartu su jomis ir priemonės, skirtos kovai su pamatinėmis šio reiškinio priežastimis. Piratavimo šaknys – visiškas skurdas ir valdžios stoka (tai du nuolatiniai Somalio bruožai per pastaruosius 20 metų).
Europos Sąjunga turi galimybę geriau pasinaudoti Europos plėtros fondu. Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos įgijo patirties vykdydamos programas, kurios davė realių rezultatų Somalyje. Šį darbą reikia tęsti ir plėsti.
Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, praėjusią naktį Rusijoje, Kolymos apskrities svarbiausiame mieste Magadane mirė Anatolijus Bitkovas. Jis buvo vietinio televizijos kanalo „Kolyma Plius“ vyriausias redaktorius. Nenorint užbėgti tyrimui už akių sprendžiant, ar tai buvo žmogžudystė, natūrali mirtis, o gal politiškai motyvuota žmogžudystė, verta pažymėti, kad šis liūdnas įvykis, deja, nėra išimtis. Žurnalistai Rusijoje miršta, o nagrinėjantys politinius klausimus – ypač dažnai. Gana daug rimtų tyrimų parodė, kad per paskutinius 10 metų Rusijos Federacijoje mirė apie 200 žurnalistų. Tai viena rizikingiausių profesijų šiandieninėje Rusijoje. Neužtikrinus žurnalistų laisvės ir saugumo žiniasklaida negali būti laisva, negali gyvuoti demokratija. Bendradarbiaudami su Rusijos Federacija tai turime visada atminti.
Paul Murphy (GUE/NGL). - Ponia pirmininke, šeštadienį plauksiu į Gazą su šimtais kitų aktyvistų, būsiu antrosios „Laisvės“ flotilės dalyvis. Mes vešime labai reikalingų vaistų ir statybinių medžiagų.
Dėl neteisėtos Izraelio blokados 300 000 žmonių gyvena už mažiau nei dolerį per dieną, o nedarbas siekia daugiau kaip 40 proc. Catherine Ashton yra sakiusi, kad flotilė – netinkamas atsakas į padėtį Gazoje, tačiau ES moka reaguoti tik vienu būdu – per mokslinius tyrimus toliau finansuodama Izraelio ginklų kompanijas, gaminančias ginklus, kuriais žudomi Palestinos civiliai. ES turėtų ne flotilę kritikuoti, bet pasmerkti Izraelio gynybos pajėgų grasinimus mums. Pernai jie nužudė devynis flotilės aktyvistus, todėl atsižvelgiant į šį faktą šios grėsmės turėtų būti ypač rimtai vertinamos. ES turėtų nutraukti savo bendrininkavimą toliau vykdant Palestinos žmonių priespaudą.
Monika Smolková (S&D). – (SK) Ponia pirmininke, prieš dvi savaites Strasbūre vyko karšta diskusija dėl Vengrijos konstitucijos. Šiandien turime Venecijos komisijos pareiškimą. Norėčiau pakartoti savo įspėjimą dėl abejones keliančių Vengrijos konstitucijos formuluočių, ypač dėl D skirsnio, kuriame kalbama apie Vengrijos atsakomybę už visus vengrus, vieningą vengrų tautą, kolektyvines teises ir kitose šalyse steigiamas kolektyvines savivaldos institucijas, grindžiamas etninės kilmės principais. Venecijos komisija pabrėžė, kad individualios žmogaus teisės tautinių mažumų apsaugos pagrindu nereiškia kolektyvinių mažumos teisių. Venecijos komisijai abejonių sukėlė tai, ar priimant konstitucinį įstatymą dėl kultūrinės, etninės, socialinės, ekonominės ir finansų politikos buvo paisoma demokratijos principo. Tikiuosi greito ES institucijų atsako į Venecijos komisijos nuomonę dėl Vengrijos konstitucijos.
Michail Tremopoulos (Verts/ALE). – (EL) Ponia pirmininke, svarstau, ar tik ekonomikos krizė nebus išspręsta nepaisant klimato problemų. Deja, Europos Komisija sako, kad taip gali atsitikti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji ir Portugalija kaip teisėtai memorandumo dėl paramos mechanizmo priemonei kartu pritarė sumažintai garantuotai energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių kainai. Graikijoje vienas negausių ekonominės krizės atsvarų yra investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, o postą paliekančios aplinkosaugos reikalų ministrės įsipareigojimą užtikrinti garantuotas kainas turėtų netrukus patvirtinti jos įpėdinis.
Vis dėlto visiškai absurdiškos yra diskusijos dėl to, kad ekonominių problemų turinčias valstybes galima būtų atleisti nuo ir taip neadekvačių Europos klimato tikslų, vadinamųjų 20-20-20. Šie pavyzdžiai rodo, koks netinkamas Komisijos požiūris; taip įšaldoma visa Europos politika ir niekas už nieką neatsako. Europa pasieks tik viena – nusikirs šaką, ant kurios sėdi.
Klimato tikslai turi būti sugriežtinti, kaip to prašo mokslininkai, o valstybėms, turinčioms ekonominių sunkumų, reikia sukurti specialias programas. Mums pavesta rasti išeitį iš aklavietės, drąsiai nugalėti ekonomikos, socialinę ir aplinkosaugos krizę. Kaip rodo galutinė analizė, fiskalinė pertvarka yra viena, o kenkti aplinkos tvarumui – visai kas kita.
Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Ponia pirmininke, Europa ir Europos Sąjunga nori tapti pačia konkurencingiausia, pačia geriausia, pažangiausia ekonomika pasaulyje.
Vis dėlto norint tai pasiekti negalime kalbėti vien apie finansavimą ir kitus susijusius dalykus, mes, Europos Sąjunga, turime kur kas daugiau investuoti į švietimą, mokslą, tyrimus ir inovacijas. Europos Komisija ką tik paskelbė keletą papildomų mokslinių tyrimų rezultatų, kaip valstybės narės į tai investuoja. Valstybės buvo padalytos į keturias grupes, deja, mano šalis, Slovakija, skirianti 0,48 proc. investicijų (vietoj 2 proc., numatytų pagal „Europa 2020“), žadėtų investuoti į mokslą, švietimą ir tyrimus, gavo visiškai savimeilės neglostančią vietą trečioje grupėje.
Taigi norėčiau paraginti Europos Sąjungą, Europos Parlamentą, Komisiją ir Tarybą smarkiau spausti valstybes nares, kad šios daugiau investuotų, nes tik investuodami pinigus, skiriamus moksliniams tyrimams, inovacijoms ir švietimui, mes iš tiesų galime pasiekti „Europa 2020“ tikslus.
Pat the Cope Gallagher (ALDE). – (GA) Ponia pirmininke, per paskutinius 20 metų Sąjunga prisiėmė pagrindinį vaidmenį skatinti taiką ir susitaikymą Airijoje. Nuo 1994 metų Europos Sąjunga skyrė daugiau kaip 1,3 mlrd. EUR Taikos ir susitaikymo programai ir apie 349 mln. EUR Airijos tarptautiniam fondui.
Smurtiniai įvykiai Rytų Belfaste, Ronano Kerro nužudymas rodo, kad vis dar reikia oficialių programų, skatinančių socialinę ir ekonominę pažangą abiejose sienos pusėse.
Šią savaitę čia, Europos Parlamente, viešėjo Airijos tarptautinio fondo ir Taikos ir susitaikymo programos atstovai, su Regioninės plėtros komitetu jie kalbėjo apie tai, kaip svarbu, kad Parlamentas ir Europos Sąjunga palaikytų šią programą. Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjunga ir kiti tarptautiniai partneriai turi gerai apsvarstyti šį klausimą ir priimti sprendimą dėl naudingos ir efektyvios programos pratęsimo.
John Bufton (EFD). - Ponia pirmininke, ūkininkavimas – Velso ekonomikos šerdis, tačiau griežtėjant ES lygmens reguliavimui Velso ūkininkams užkertamas kelias sėkmingai konkuruoti, nors jų taikomi standartai – vieni griežčiausių Europoje.
Pagal EID taisykles netikslius duomenis pateikę ūkininkai nubaudžiami, nors iš tiesų pačioje technologijoje yra gausybė klaidų. Komisijai šią problemą aš ir daugybė kitų valstybių narių atstovų aiškinome daugybę kartų. Velso ūkininkai įtaria, kad klaidinga EID siekiama surinkti daugiau mokesčių.
Kitas klausimas – pagal SGN teisės aktus Velso galvijai iki 24 mėnesių negali būti ženklinami kaip Velso. Kitokios taisyklės galioja Škotijai, kur jautienos pramonė gali ženklinti valstybiniu antspaudu bet kokio amžiaus galvijo mėsą.
Velsas tiekia nuostabią jautieną ir jis privalo turėti teisę ją žymėti kaip velsišką. Pasaulinėje rinkoje prekyba priklauso nuo šalies produkcijos reklamos. Tai itin svarbu šimtams Velso ūkininkų, kurie valdo puikias įmones, daugeliu atveju – ilgametį šeimos verslą. Reikalauju paaiškinimo.
Oriol Junqueras Vies (Verts/ALE). – (ES) Ponia pirmininke, norėčiau pritarti siūlomoms priemonėms, skirtomis stiprinti Europos Sąjungos ekonomikos valdymą, taip pat ir toms, kuriomis siekiama nustatyti ir sparčiau taikyti drausminę procedūrą perviršinį deficitą turinčiai valstybei narei.
Vis dėlto Europos Sąjunga turėtų suvokti, kad kai kurios valstybės narės mėgina įvykdyti Europos joms keliamus biudžeto reikalavimus destabilizuodamos savivaldybių biudžetus.
Akivaizdus to pavyzdys yra Ispanija: ji mėgina atitikti reikalavimus, nurašydama valstybės deficitą autonominėms vyriausybėms ir vietos taryboms.
Taip elgtis nedera, tai prieštarauja ES Stabilumo ir augimo paktui, o svarbiausia, neleidžia atsigauti tokioms ekonomiškai galingoms tautoms kaip katalonai.
Csaba Sógor (PPE). – (HU) Ponia pirmininke, ES nesikiša į savo valstybių narių administracinius reikalus. Tai būtina pabrėžti, nes šiandien kai kurie Rumunijos politikai aiškina apie administracinės reorganizacijos būtinybę, nes tai esą vienintelis būdas gauti daugiau pinigų iš struktūrinių fondų. Šiandien Rumunijoje svarstoma reforma, kuria siekiama sukurti aštuonis NUTS 2 lygio administracinius vienetus. Taip neatsižvelgiant į geografines, ekonomines, socialines ir kultūrines realijas jie panaikintų dabartinę 41 apskritį (administracinius NUTS 3 lygio vienetus). Daugiausia klausimų kyla dėl Rumunijos vengrų: įgyvendinant reformą ši tautinė bendruomenė nesudarytų daugumos nė viename naujame administraciniame vienete ir prarastų galimybę teisę formuoti vietos valdžią, nepaisant atitinkamos Europos Tarybos konvencijos nuostatų. ES turi užtikrinti, kad valstybės narės ne tik reikalautų iš ES laikytis subsidiarumo principo, bet ir pačios suvoktų, jog priimant sprendimus būtina labiau atsižvelgti į piliečių nuomonę.
Cristian Silviu Buşoi (ALDE) . – (RO) Ponia pirmininke, greičiausiai žinote, kad šį savaitgalį Moldovoje, Kišiniove, įvyko antrasis rinkimų turas. ESBO apžvalgininkai jau patvirtino, kad ir čia, ir kitose savivaldybėse vykę rinkimai atitiko daugelį Europos ir tarptautinių standartų. Tai tikra pažanga, palyginti su 2010 m. parlamento rinkimais.
Galiu tik pasidžiaugti vietos rinkimų Moldovos Respublikoje rezultatais. Jie sustiprino vyriausybėje esančio aljanso „Už Europos integraciją“ pozicijas. Rinkimų rezultatai aiškiai rodo, kad Moldovos piliečiai tvirtai siekia tapti klestinčia demokratine visuomene, o Moldovos Respublika – Europos Sąjungos dalimi. Rezultatai taip pat turėtų padrąsinti aljanso „Už Europos integracija“ partijas tęsti žadėtas reformas.
Asmeniškai labai džiaugiuosi tuo, kad Dorin Chirtoacă dar vienai kadencijai tapo Kišiniovo meru.
Zbigniew Ziobro (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, neseniai Lenkijos visuomenę sukrėtė vienas įvykis. Šeštą valandą ryto aštuoni ginkluoti pareigūnai, tarp jų – šeši specialiųjų tarnybų agentai, įsiveržė į vieną blokinio namo butų. Nieko keisto – šiame name gyveno asmuo, ieškomas dėl prekybos narkotikais, taip pat ginklų prekeivis ir žmogus, įtariamas bankų apiplėšimo organizavimu. Tačiau reidas vykdytas ne dėl jo. To namo bute gyveno interneto vartotojas, studentas, kuris išdrįso ironiškai atsiliepti apie dabartinės valdžios veiksmus.
Tokia jautri valdančiųjų reakcija į kritiką, satyrą ir pajuoką, kai šeštą ryto pas internetą naudojančius studentus siunčiami ginkluoti pareigūnai, kelia didelį nerimą. Tokiems reiškiniams turėtų būti priešinamasi, ypač čia, Europos Parlamente.
Jacek Olgierd Kurski (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, po dešimties dienų Lenkija perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, todėl turėtume atidžiai stebėti tenykščius įvykius. Demokratijos kokybę galima vertinti pagal tai, kaip elgiamasi su opozicija. Deja, Lenkijoje prieš opoziciją vykdoma raganų medžioklė, prie kurios prisideda ir teismai. Svarstant bylą, susijusią su buvusiu ministru pirmininku, opozicijos lyderiu Jarosławu Kaczyńskiu, teismas pareikalavo jam atlikti psichiatrinį testą. Tai žema. Juk žinoma, kad teismas taip pasielgė tik dėl to, kad J. Kaczyński prisipažino vartojęs raminamuosius po Smolensko tragedijos, kai žuvo jo brolis, svainė ir daug draugų. Nieko neįprasto nebuvo, tai patvirtina ir atitinkami medicininiai įrašai.
Tokia įvykių eiga tiesiog apgailėtina, juolab kad ji turi ir europietišką atspalvį, o jos kulminaciją pamatysime liepos 6 dieną, kai Jarosławui Kaczyńskiui bus atliekamas psichiatrinis testas, o Strasbūre Donald Tusk sakys inauguracinę kalbą pirmininkavimo Europos Sąjungai proga. Viliuosi, kad tarptautinė bendruomenė protestuos prieš piktnaudžiavimą psichiatriniais testais politinėje kovoje, kaip daryta Sovietų Sąjungos laikais ar Baltarusijoje – dabar.