Grįžti į portalą Europarl

Choisissez la langue de votre document :

  • bg - български
  • es - español
  • cs - čeština
  • da - dansk
  • de - Deutsch
  • et - eesti keel
  • el - ελληνικά
  • en - English
  • fr - français
  • ga - Gaeilge
  • hr - hrvatski
  • it - italiano
  • lv - latviešu valoda
  • lt - lietuvių kalba (atrinkta)
  • hu - magyar
  • mt - Malti
  • nl - Nederlands
  • pl - polski
  • pt - português
  • ro - română
  • sk - slovenčina
  • sl - slovenščina
  • fi - suomi
  • sv - svenska
 Rodyklė 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Antradienis, 2019 m. kovo 12 d. - Strasbūras Atnaujinta informacija

Diskusijos su Slovakijos Ministru Pirmininku Peteriu Pellegrini dėl Europos ateities (diskusijos)
MPphoto
 

  Rolandas Paksas, EFDD frakcijos vardu. – Gerbiamas Pirmininke, pone Premjere, šiandien ir čia pagrindinis klausimas, į kurį turime rasti atsakymą ir tam darbui neturime daug laiko, yra kodėl? Ieškoti, kodėl Europos Sąjungos realybė esmingai skiriasi nuo Europos Bendrijos tėvų siekių, yra turbūt vienintelis būdas atsakymui į nuolat kamuojantį klausimą, kas su mumis darosi ir kas su mumis daroma, rasti. Pone Premjere, Tautų Europos idėją, nuo kurios ji ir prasidėjo, neatsakingų politikų rankomis naikina pati Europos Sąjunga. Kol kas ji prarado tiktai Didžiąją Britaniją – tai pirmas ir paskutinis įspėjimas tiems, kurie Europos valstybių sąjungą siekia pakeisti globalia Europa. Tokios nėra ir negali būti. Kaip nėra ir globalios mano Lietuvos, kaip nėra ir šiandienos mūsų svečio pono Peter Pellegrini globalios Slovakijos – tos Slovakijos, kuri šiandien pirmininkauja Višegrado šalių grupei, kuri siūlo gerokai perspektyvesnį Europos Sąjungos ateities modelį už tą, kurį siūlo federalistai. Visuomenei primetamas globalizmas yra kapitalo hidra, siekianti pelno kiekvienam žemės lopinėly ir pelno bet kokia kaina, nualinanti valstybes ir išsunkianti žmones. Tai politika, siekianti paversti visuomenę darbo jėga be tėvynės, be įsitikinimų, o valstybes – be joms lojalių piliečių. Pone Premjere, buvau, esu ir liksiu Lietuvos pilietis. Nenoriu ir niekada nebūsiu Europos Sąjungos pilietis. Manau, kad savos tautybės ir pilietybės taip pat nenorėtų atsisakyti lenkai, prancūzai, vokiečiai ar Ispanijoje teisiamus savo lyderius palaikantys katalonai. Neatrastos tapatybės kompleksų kamuojama dabartinė Europos Sąjunga yra sunkus ligonis – ligonis, kurio užkalbėjimu apie demokratiją, solidarumą, gilesnę integraciją nepagydys joks auksaburnis. Reikia gero chirurgo, kuris sveikatos labui nurėžtų pūliuojančius genderizmo, multikultūriškumo, globalizmo argumentus. Politikai privalo nustoti engti žmones, prisidengiant demokratijos ir laisvos rinkos vardais, privalo atsisakyti savo dogmų, neva vienintelių teisingų primetimų visuomenei, privalo liautis meluoti, liautis gąsdinti. Reikia tartis, o ne valdyti. Reikia dialogo, o ne auginama priešprieša paremtos naujos Europos Sąjungos.

 
Atnaujinta: 2019 m. liepos 8 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika