Index 
 Anterior 
 Seguinte 
 Texto integral 
Processo : 2021/2511(RSP)
Ciclo de vida em sessão
Ciclo relativo ao documento : O-000004/2021

Textos apresentados :

O-000004/2021 (B9-0003/2021)

Debates :

PV 11/02/2021 - 3
PV 11/02/2021 - 5
CRE 11/02/2021 - 3
CRE 11/02/2021 - 5

Votação :

Textos aprovados :


Relato integral dos debates
XML 42k
Quinta-feira, 11 de Fevereiro de 2021 - Bruxelas Edição revista

3. Segurança da central nuclear em Ostrovets (Bielorrússia) (debate)
Vídeo das intervenções
Ata
MPphoto
 

  Puhemies. – Esityslistalla on seuraavana keskustelu Cristian-Silviu Buşoin teollisuus-, tutkimus- ja energiavaliokunnan puolesta komissiolle laatimasta suullisesti vastattavasta kysymyksestä Valko-Venäjällä sijaitsevan Astravetsin ydinvoimalan turvallisuudesta (O-000004/2021 - B9-0003/21) (2021/2511(RSP)).

Tehtäväni on taas muistuttaa siitä, että tällä istuntojaksolla keskusteluissa ei anneta pyynnöstä myönnettäviä puheenvuoroja eikä sinisen kortin kysymyksiä hyväksytä. Huomautan vielä, että edellisten istuntojaksojen tapaan puheenvuoroja on mahdollista käyttää etäyhteydellä jäsenvaltioiden yhteystoimistoista.

 
  
MPphoto
 

  Cristian-Silviu Buşoi, author. – Madam President, (inaudible) Union, both within and beyond its external borders. Ostrovets nuclear power plant, located 50 kilometres from Vilnius in Lithuania and in proximity to other EU countries, such as Poland, Latvia and Estonia, started generating electricity on 3 November 2020, despite multiple safety concerns remaining, and without evidence of the degree of the implementation of the recommendations by the EU Peer Review of 2018 and by the International Atomic Energy Agency.

The EU Peer Review, carried out by the European Nuclear Safety Regulators Group (ENSREG), published its report in July 2018 and called on the Belarusian authorities to develop a national action plan in order to ensure the timely implementation of all safety recommendations identified in the Peer Review report. The further peer review process is ongoing and ENSREG will complete and publish its findings in the coming months.

We would like to emphasise that our preliminary report should be transmitted to Belarus before March when the commercial start of the plant is scheduled by the Belarusian authorities. At the same time, we express our dissatisfaction with the hasty commercial start of the plant. The Ostrovets nuclear power plant should not start its operation until it has been demonstrated that it fully complies with the highest international environmental and nuclear safety standards. It is imperative that nuclear safety standards are given the highest priority, not only during the planning and construction, but also during the operation of the plant, and must be constantly overseen by an independent regulator.

To that end, we call on the Commission and ENSREG to continue with a transparent and attentive peer review of the Ostrovets plant. We should insist on the implementation of all safety recommendations and we also need to ensure the effective monitoring of the implementation process, including regular visits by the EU peer review team to Ostrovets during the operation of the facility. In that regard, we would like to stress the importance of effective cooperation with the International Atomic Energy Agency.

We also recall the European Council conclusions of 10—11 December 2020, and we support the efforts to investigate possible measures preventing commercial electricity imports from third country nuclear facilities that do not fulfil European Union recognised safety levels.

At the same time, we also stress the strategic importance of accelerating the synchronisation of the Baltic electricity grid with the continental European network. The future operation of the Ostrovets nuclear power plant should not in any way hinder the desynchronisation of Estonia, Latvia and Lithuania from the BRELL network.

The European Union should continue the integration of the three Baltic states into the EU electricity grid. We also express our full solidarity with Belarusian citizens and the citizens of EU countries directly concerned by the construction and operation of the Ostrovets plant. We call for the further high—level involvement of the European Union and its institutions in this issue of ultimate European importance.

Finally, we would like to invite the Commission to answer the questions submitted by the Committee on Industry, Research and Energy (ITRE) and keep us informed of all future developments. We would like to have very good dialogue between Parliament and the ITRE Committee, especially with the Commission. Until now we have had excellent cooperation on this issue and excellent dialogue with Commissioner Kadri Simson. I would like to thank her and her team for their openness and for all the information that was provided to the Members of the ITRE Committee on this issue. It is an issue of concern for us and for many colleagues in Parliament. This is why in this debate we would like to hear answers to our specific questions from the Commission.

 
  
MPphoto
 

  Kadri Simson, Member of the Commission. – Madam President, good morning honourable Members of the European Parliament. I’m very happy to have this opportunity to come to the plenary and inform you about the actions the Commission has been taking to ensure the safety of the nuclear power plant of Ostrovets in Belarus.

Today’s debate is very timely. Just yesterday, the team of nuclear safety experts from the Commission and from the European Nuclear Safety Regulators Group (ENSREG) has concluded a visit on the site of the power plant and this visit is a key part of the ongoing peer review process. The Commission, together with ENSREG, has worked swiftly to set up the peer review team and negotiate their schedule for conducting the review before the planned commercial start of the nuclear power plant, including a plant visit.

The first phase of the peer review, initially foreseen for December 2020, has begun at the end of January. After the technical test review carried out remotely on Tuesday and Wednesday this week, a team of seven ENSREG and Commission experts carried out the first phase mission to verify the physical implementation of measures at the Ostrovets plant. The team consists of senior experts from different Member States, Ukraine and the Commission. The team has a strong expertise in the key areas of peer review and is fully independent in making its conclusions on the adequate implementation of safety recommendations by the Ostrovets nuclear power plant operator and Belarusian authorities. The experts will now complete the preliminary report; this report will be then submitted to the plenary meeting of ENSREG at the beginning of March for endorsement. Once approved, the report will be published. This process is set to guarantee a credible, independent and robust technical review of the situation.

Therefore, at this point in time, pending the completion of ENSREG review procedures, it would not be appropriate for me to comment on the ongoing independent work by the senior nuclear safety experts and prejudge the findings in the report. I believe that all sides should refrain from commenting on the results of the mission at this stage. As I said, ENSREG will publish its preliminary report for full transparency. Let me stress one thing: this preliminary report will be very important, but in any case it will not be for us the end of our involvement and our commitment with the full safety of the plant. ENSREG and the Commission will continue to follow closely the implementation of the remaining recommendations and, once pandemic conditions allow, the full peer review team will to meet in Belarus to assess the remaining recommendations. At that time, they will prepare a final report for endorsement by ENSREG and subsequent publication.

This brings me to the second question raised by Parliament. The Commission’s clear position is that all ENSREG safety recommendations should be addressed by Belarus without delay. For this reason, I wrote to the Prime Minister of Belarus on 6 November 2020 requesting that the Belarusian Government makes sure that all the steps in the commissioning process are taken in full respect of the highest safety standards and that the stress test recommendations deemed of high priority by ENSREG are implemented as a minimum before commercial operations start.

Let me be clear, in line with international law, the decision on whether to grant the license for commercial operations to the Ostrovets plant lies with the Belarusian authorities and the ultimate responsibility for the safety of the plant remains that of the operator under the supervision of the National Nuclear Regulator.

The Commission is using all its diplomatic and policy means to ensure a constructive cooperation from Belarus and ask that any decision on commercialisation is taken based on current data for the highest level of safety. In the current difficult political situation the technical cooperation with Belarus on the completion of the peer review exercise represents the last remaining channel for maintaining accurate, up—to—date knowledge of the safety situation in Ostrovets.

As I said, our commitment will not stop after the first peer review mission. In addition to cooperation on the completion of the ENSREG peer review, the Commission is seeking to open new channels with Belarus for maintaining contacts in the nuclear safety area through encouraging rapid involvement of Belarus in the EU’s accident notification system and its formal participation in the European Radiological Data Exchange Platform.

In agreement with Commissioner Urpilainen, we are also ready to offer technical support to the Belarusian nuclear safety authorities under the future European instrument for international nuclear safety cooperation, building on the projects carried out under the existing instrument for nuclear safety cooperation. But while we are willing to step up cooperation, the Commission remains vigilant and stands ready to apply increased pressure should it see that the high priority recommendations have not been satisfactorily implemented.

Well, these are not all the elements that I wanted to set up in reply to your questions. But because of time limits and given this evolving situation I want to offer my own and ENSREG’s readiness to return to the Parliament, either in the Committee on Industry, Research and Energy (ITRE) or in plenary, to provide the honourable Members with an update when the technical outcome of the peer review mission will be available and on other matters related to the safety of Ostrovets and the synchronisation process of the Baltic States.

 
  
MPphoto
 

  Andrius Kubilius, on behalf of the PPE Group. – Madam President, I would like, first of all, to thank Madam Commissioner for the precise information, and also I would like to thank all of you for this discussion, which is so important for us in Lithuania. This is really an important sign of our solidarity.

The Ostrovets nuclear power plant has been built by the Lukashenko regime and the Rosatom company just 40 kilometres from the centre of Vilnius. That is why the Ostrovets nuclear power plant is a clear and present threat to our national security. We are not a big country. In the event of an accident, we shall not have anywhere to run and hide.

I am not against nuclear power in general, but since last year, all of us know very well who Mr Lukashenko is, and it’s easy to understand that transparency, international standards, independence of the regulator, is not for this regime, as the last elections very clearly have shown.

Somebody can say that even next to Brussels or Antwerp there is a nuclear power plant, but I would like to ask you: would you like to have Lukashenko build the Rosatom power plant 30 kilometres from your house or from this European Parliament building?

You should know that the Espoo Convention Committee recognised that the site for the Ostrovets power plant was selected in violation of the Espoo Convention. You should also know that during construction, there were numerous big accidents; and you should know that European stress tests have shown that there are clear shortcomings in the safety of the technology used and those recommendations have still not been implemented according to the information we have up to now. You should also know that this is a geopolitical Kremlin project in order to keep us dependent on Russian electricity supplies and also in synchronisation with the old Soviet grid system.

That is why we are fighting against this project. That is why democratic Belarus, led by Sviatlana Tsikhanouskaya, is also against this project, and that is why we decided to prohibit imports of electricity from this plant, which will make the whole project economically unviable. And that is why we are simply asking for your solidarity. Let’s get rid of this monster.

 
  
MPphoto
 

  Juozas Olekas, S&D frakcijos vardu. – Gerbiama Pirmininke, Astravo atominė elektrinė pradėjo gaminti elektros energiją, nepaisant vis dar neišspręstų saugumo problemų. Dauguma 2018 m. pateiktų rekomendacijų taip pat liko neįgyvendintos. Noriu pabrėžti, jog mes nepasisakome prieš atominę energetiką. Saugiai eksploatuojamos atominės elektrinės gali teikti mums švarią ir efektyviai gaminamą energiją. Tačiau Astravo jėgainės problema yra ta, kad elektros gamyba joje pradėta skubant, neužtikrinant tinkamo saugumo lygio. Todėl dabar mes privalome užtikrinti, kad komercinė elektros energijos gamyba Astrave nebūtų pradėta tol, kol nebus įgyvendintos visos Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės rekomendacijos. Komisija privalo dirbti su Baltarusijos institucijoms ir užtikrinti, kad visi saugumo reikalavimai būtų įvykdyti. Negalima skirti labiau ir mažiau svarbių reikalavimų ir suteikti jiems prioritetų. Visos saugumo garantijos yra svarbios. Automobiliams, kurie važinėja mūsų keliais, juk neužtenka stabdžių. Reikalaujame, kad jie turėtų taip pat saugos diržus, oro pagalves ir kitas saugumo technologijas. Ši jėgainė stovi vos už keturiasdešimt kilometrų nuo tos vietos, iš kurios aš šiandieną pasisakau. Prieš pandemiją, kiekvieną savaitę lėktuvui kylant į Briuselį, matydavau jos bokštus. Lenkija, Latvija ir Estija taip pat yra pavojaus zonoje. Todėl taip pat privalome užtikrinti, kad nesaugiai Astrave gaminama elektra nepatektų į Europos Sąjungos tinklus. Negalima leisti, kad mūsų lėšomis būtų finansuojama veikla, kelianti mums pavojų.

 
  
MPphoto
 

  Ivars Ijabs, grupas “Renew” vārdā – Dārgā priekšsēdētājas kundze, dārgā Simsones kundze! Piecdesmit kilometrus no Eiropas Savienības valsts galvaspilsētas jau vairākus mēnešus darbojas viena kodolelektrostacija, par kuras drošumu mēs galīgi neesam pārliecināti. Bet mēs esam droši un pārliecināti par to, ka lēmumus par tās darbību pieņem viens autoritārs režīms, kurš ir nepārtrauktā karastāvoklī pats ar saviem pilsoņiem. Mēs esam pārliecināti, ka šis ir ģeopolitisks projekts, kurš vieno Lukašenko ar Putinu, kurš ir demonstratīvi uzbūvēts tiešā Lietuvas galvaspilsētas tuvumā un 180 kilometrus no Latvijas, kurš potenciāli apdraud Eiropas drošību, mūsu vidi un pilsoņu veselību. Tāpēc mēs esam droši, ka Eiropai attiecībā uz šo projektu ir jārīkojas vienlaikus pragmatiski un principiāli.

Eiropas Savienībā Baltijas valstis jau šādi rīkojas – tās ir kopīgi lēmušas un pārtraukušas enerģijas komercapmaiņu ar Baltkrieviju, tikko Astravjeca tika pieslēgta tīklam. Diemžēl Astravjecas elektrība joprojām var nonākt Eiropas Savienības tirgū caur Krievijas elektrotīklu, tāpēc Eiropā ir jāstrādā pie pasākumiem, lai pilnībā principā novērstu kodolenerģijas importu no tādām trešo valstu kodolelektrostacijām, kas neatbilst Eiropas Savienības atzītajiem drošuma līmeņiem, un Astravjeca te būtu pirmā no tām. Mēs saprotam, ka Eiropas Savienībai nav diemžēl instrumentu, lai apturētu Astravjecas darbību, neskatoties uz to ka tā neatbilst starptautiskajiem kodoldrošuma standartiem, bet Eiropai ir iespēja vismaz ar savu pilsoņu un uzņēmumu naudu neatbalstīt šādu autoritāru režīmu ģeopolitiskās spēles. Eiropas Savienībai ir iespēja nu konsekventi mudināt Baltkrieviju nekavējoties ievērot visus drošības standartus un šo “peer review” rekomendāciju, par kuru jau bija runa, un uzsākt konstruktīvu sadarbību ar starptautiskajām organizācijām. Un Eiropai ir iespēja pieprasīt no Baltkrievijas, lai tā ievēro visas savas starptautiskās saistības, kuras tā ir uzņēmusies, pievienojoties Apvienoto Nāciju Organizācijas tā sauktajai Espo konvencijai. Eiropai ir iespēja izveidot arī agrīnās brīdināšanas sistēmu radiācijas mērīšanai Eiropas Savienības valstīs, kuras atrodas šīs kodolelektrostacijas tuvumā. Un Eiropas Komisijai, manuprāt, šeit ir cieši jāsadarbojas ar Baltkrievijas iestādēm, lai apturētu Astravjecas komerciālās darbības uzsākšanu līdz tam brīdim, kad ir pilnībā īstenoti visi šie Eiropas Savienības profesionāļu un ekspertu ieteikumi un arī nepieciešamie drošības uzlabojumi. Un Eiropas Savienībai ir jāturpina jau uzsāktā triju Baltijas valstu integrēšana Eiropas Savienības elektrotīklā un kopējā enerģijas tīklā.

 
  
MPphoto
 

  Puhemies. – Täällä työskennellään nyt tuon mikrofonin parissa, mutta emmeköhän me pääse jatkamaan aivan pian.

 
  
MPphoto
 

  Thierry Mariani, au nom du groupe ID. – Madame la Présidente, le Belarus est libre de développer la politique énergétique de son choix, c’est l’un des attributs de sa souveraineté, comme des autres États.

La centrale d’Ostrovets doit respecter les meilleurs critères de sécurité, comme toutes les centrales nucléaires. Elle le doit aussi dans la mesure où les partisans de l’énergie nucléaire, c’est-à-dire de l’indépendance énergétique, font aujourd’hui face à de pressants lobbies qui voudraient l’abattre.

Que disons-nous dans cette résolution? Cette résolution est d’abord une charge politique contre Minsk et Rusatom, alors même que les régulateurs du groupe de sûreté nucléaire sont actuellement sur place et que les informations que vous avez transmises, Madame la Commissaire, montrent que, finalement, le processus de contrôle se déroule normalement et que le plus prudent est d’en attendre les conclusions.

Certes, nous comprenons que les habitants de Vilnius demandent les meilleures garanties. Tous les habitants feraient de même et ils ont raison. Mais je mets en garde nos partenaires européens: la Pologne veut construire six centrales nucléaires d’ici à 2043, et je ne voudrais pas que cette résolution remette en cause le principe de cette marche vers l’indépendance énergétique d’un certain nombre de nos États.

Cette résolution, à mon avis, est donc prématurée et contraire aux intérêts de nombreux États, quand on regarde leur mix énergétique. Elle dissimule aussi, soyons clairs, une volonté de remettre en cause le choix de l’énergie nucléaire par ce pays, et je rappelle que si Rusatom a construit cette centrale, c’est parce que les producteurs européens ont refusé d’intervenir.

D’ailleurs, si le souci réel de notre institution est d’imposer des conditions démocratiques à l’établissement du mix énergétique européen, il faut être complet. Le gaz algérien est-il produit par un pays démocratique? Celui que nous importons en provenance du Qatar l’est-il davantage? Les monarchies du Golfe qui nous vendent leur pétrole sont-elles des démocraties? Le gaz de schiste américain respecte-t-il les engagements du fameux pacte vert?

Oui, cette centrale doit respecter tous les critères de sécurité. Avant de nous prononcer, attendons les conclusions des inspecteurs qui sont sur place et, après, entamons une discussion constructive avec ce gouvernement.

 
  
MPphoto
 

  Bronis Ropė, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerbiama Pirmininke, gerbiama Komisare, kolegos, Astravo atominės elektrinės saugumo klausimus Europos Parlamente keliu nuo 2015 m., nuo tada, kai pradėjo kilti atominės kaminai. Per šį laikotarpį kelias dešimtis kartų įvairiais formatais raginome stabdyti statybas, kol nėra garantuotas saugumas mūsų bei Baltarusijos gyventojams. Tačiau ar kada nors Europos Komisija yra raginusi stabdyti Astravo projektą? Man atrodo, kad niekada. Nepaisant Lietuvos reikalavimo, nepaisant europarlamentarų reikalavimų, nepaisant to, kad Astravo statybos pažeidė tarptautines konvencijas, kad Baltarusija nevykdė streso testo rezultatų, nepaisant visų žinomų ir nežinomų incidentų statybos metu. Tai apgailėtina! Juk per šitiek metų Komisija turėjo įvairių svertų rimtoms deryboms.

Šiuo metu Astravo atominė jau veikia pilnu pajėgumu, bet nėra paleista komerciniam naudojimui. Komisija vis dar turi paskutinį šansą atlikti savo pareigą ir pareikalauti sustabdyti elektrinės veikimą bent jau tol, kol nebus įgyvendintos visos Europos Sąjungos stresų testų rekomendacijos. Neužtenka, kad tik dalis jų įgyvendinta! Viena saugumo spraga gali sukurti naują Černobylį. Labai dėkoju visam Europos Parlamentui, kuris, tikiuosi, vieningai balsuos dėl šios rezoliucijos. Ir tikiuosi, kad Komisija pagaliau išgirs, ką sako Parlamentas: o būtent, kad Europos Komisija turi daryti viską, kad, neištaisius visų saugumo spragų, elektrinė prie Europos Sąjungos sienos nepradėtų veikti.

 
  
MPphoto
 

  Zdzisław Krasnodębski, w imieniu grupy ECR. – Pani Przewodnicząca! Pozdrawiam z Warszawy. Tak jak mówili już koledzy, zwłaszcza koledzy z Wilna, z Litwy, budowa elektrowni jądrowej w Ostrowcu budzi wielkie obawy pod względem bezpieczeństwa. Brak przejrzystości w realizacji tej inwestycji uniemożliwia dokonanie pełnej oceny bezpieczeństwa elektrowni. Nie dziwię się, że sąsiedzi Białorusi (nie tylko Litwa, nie tylko Łotwa, ale także Polska) nie mogą czuć się bezpiecznie, tym bardziej że w trakcie budowy wydarzyło się już wiele wypadków ukrywanych przez stronę białoruską. Dlatego też monitorowanie stanu tej inwestycji jest tak ważne.

Ponadto powstaje pytanie o to, jaki jest rzeczywisty cel tej inwestycji? Wytwarzana w Ostrowcu energia będzie droga, dwukrotnie droższa niż ta wytwarzana w białoruskich instalacjach gazowych. Może się również okazać, że ze względu na nadmiar mocy produkcyjnych ta elektrownia będzie funkcjonować w ograniczonym zakresie. Przyjęte przez Mińsk założenie, że inwestycja zwróci się już po piętnastu latach eksploatacji, jest nierealne. Skoro ekonomicznie inwestycja jest mało opłacalna, dlaczego jest realizowana? Być może jest tak jak w przypadku sławetnego NordStream2, że cele są głównie geopolityczne. Jak wiemy, Ostrowiec stanowi zagrożenie dla infrastruktury krytycznej sieci elektroenergetycznych państw bałtyckich i właśnie ten udział Rosatomu, o którym wspominał pan Mariani, jest być może zagrożeniem geopolitycznym dla wszystkich.

 
  
MPphoto
 

  Manuel Bompard, au nom du groupe The Left. – Madame la Présidente, chers collègues, la centrale nucléaire d’Ostrovets en Biélorussie est située à 50 kilomètres seulement de Vilnius. Aujourd’hui elle menace l’Europe tout entière d’une catastrophe similaire à celle de Tchernobyl. Ainsi, dès le lendemain de son inauguration, cette centrale a dû être mise à l’arrêt après l’explosion de plusieurs transformateurs électriques. C’est une véritable bombe à retardement qui se situe à nos frontières et met en danger l’ensemble des pays baltes. L’Union européenne doit agir au plus vite pour assurer notre sécurité.

Mais cette situation particulière nous invite à réfléchir de manière plus globale. Le parc nucléaire européen est vieux, et nous devons rapidement prendre une décision sur son devenir. En effet, l’immense majorité des réacteurs en exploitation dans l’Union européenne ont été initialement conçus pour une durée de vie allant de 35 à 40 ans, or la moyenne d’âge du parc nucléaire européen s’élève aujourd’hui à 37 ans. Cette durée de vie pourrait être portée à 60 ans, au prix de considérables plans d’investissement et de rénovation, à l’image du grand carénage français dont le coût est estimé entre 50 et plus de 100 milliards d’euros.

Ce prolongement coûteux se heurtera in fine et à une contrainte technique indépassable, l’altération irréversible de la qualité de l’acier de la cuve. Ainsi un prolongement ne fera que retarder l’échéance, mais le jeu en vaut-il vraiment la chandelle? Sommes-nous prêts à prendre le risque d’un prolongement et à nous exposer aux défaillances du vieillissement et de l’obsolescence des équipements? Ce serait une grave erreur.

Une autre question se pose à nous: allons-nous construire de nouveaux réacteurs nucléaires pour remplacer ceux qui devront fermer et tourner la page des énergies fossiles? Cela prendrait de très nombreuses années et entraînerait des coûts tout aussi considérables.

En France, nous nous entêtons à vouloir construire un nouveau réacteur qui a déjà dix ans de retard et dont les coûts ont été multipliés par trois. Avons-nous le temps et l’argent pour nous lancer dans de telles fuites en avant? Je ne le crois pas.

Les faits sont clairs: premièrement, le nucléaire n’est pas la meilleure technologie pour faire face au changement climatique. Deuxièmement, le nucléaire n’est pas adapté aux conséquences de ce même changement climatique puisque les systèmes de refroidissement des réacteurs montrent leurs limites lors des épisodes caniculaires. Enfin, l’énergie nucléaire entrave le déploiement des alternatives renouvelables dès lors qu’elle menace d’immobiliser des investissements colossaux.

Dire cela, ce n’est pas faire insulte aux salariés, techniciens et ingénieurs du secteur. Je tiens à rappeler leur haut niveau de savoir-faire et leur dévouement au service de l’intérêt général. Rien ne pourra se faire sans eux, il nous faut donc planifier le démantèlement des centrales nucléaires en constituant pour cela une véritable filière pourvoyeuse d’emplois qualifiés, valorisant les savoir-faire déjà existants. Chers collègues, une Europe 100 % renouvelable est possible, planifions-la dès maintenant.

 
  
MPphoto
 

  Puhemies. – Kiitän todella paljon meidän taitavia teknikkojamme, jotka ratkaisivat tämän mystisen sähköongelman. Se kuulemma johtui siitä, että kylmällä säällä syntyy staattista sähköä ja kun koskettaa mikrofonia, voi tapahtua näin. Eli ongelma on ratkaistu. Tämä oli siis hypoteesi, jonka olen nyt kuullut.

 
  
MPphoto
 

  Riho Terras (PPE). – Madam President, I would like to start by inviting you all to support this resolution, which highlights several important problems with the Ostrovets nuclear power plant. It does not comply with international safety standards, the regulatory authority in Belarus is not independent from the regime, and there have already been several technical problems and incidents at the plant. Belarus has an authoritarian regime and authoritarian regimes have a tendency to cover up their problems. Therefore, it is possible that through changes to the Ostrovets nuclear power plant things will be covered up.

This puts at risk the safety of Europeans, especially those coming from the countries which are geographically close to Belarus. Therefore, we should not allow any electricity imports from Belarus into the European Union market. Finally, the synchronisation of the Baltic electricity grid with the continental European network is a strategic priority, and a very important step towards our energy union.

 
  
MPphoto
 

  Κώστας Μαυρίδης (S&D). – Κυρία Πρόεδρε, η ασφάλεια και η προστασία των πυρηνικών εγκαταστάσεων στα κράτη μέλη και στις γειτονικές χώρες αποτελεί ζήτημα ύψιστης σημασίας για τους Ευρωπαίους πολίτες. Η πρόσφατη λειτουργία του πυρηνικού σταθμού Ostrονets με την εμπλοκή της Ρωσίας —το τονίζω αυτό, μόλις πενήντα χιλιόμετρα από το Βίλνιους της Λιθουανίας, χωρίς να πληροί τα βασικά ευρωπαϊκά και διεθνή πρότυπα ασφαλείας της Ευρωπαϊκής Ένωσης, είναι καταδικαστέα. Συμμόρφωση, όμως, δεν μπορεί να υπάρξει με τα λόγια.

Ανάλογη απειλή έχουμε και από την Τουρκία, η οποία προχωρεί —πάλι με ρωσική εμπλοκή— στην ανέγερση πυρηνικού σταθμού στο Akkuyu, μια άκρως σεισμογενή περιοχή σε απόσταση μόλις ενενήντα χιλιομέτρων από την Κύπρο, κράτος μέλος της Ευρωπαϊκής Ένωσης που υποφέρει ήδη από την τουρκική κατοχή. Επίσης, η Τουρκία αποκρύπτει και πάλι βασικές πληροφορίες και δεν επικυρώνει τις σχετικές διεθνείς συμβάσεις. Καλούμε, λοιπόν, την Επιτροπή και το Ευρωπαϊκό Συμβούλιο να διασφαλίσουν τη συμμόρφωση των δύο χωρών με τα ευρωπαϊκά και διεθνή πρότυπα ασφαλείας, αλλιώς η μόνη εναλλακτική επιλογή είναι η επιβολή στοχευμένων κυρώσεων. Έναντι των πολιτικών, οικονομικών ή άλλων συμφερόντων υπερέχουν η υγεία και η ασφάλεια των Ευρωπαίων πολιτών και πρέπει να το αποδείξουμε στην πράξη και όχι μόνο στα λόγια.

 
  
MPphoto
 

  Petras Auštrevičius (Renew). – Gerbiama Pirmininke, ponia Komisijos nare, gerbiami kolegos, praėjusių metų pabaigoje pradėta eksploatuoti Baltarusijos atominė elektrinė, esanti Astrave tik 40 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus ir 20 km nuo Europos Sąjungos išorinės sienos. Galimos avarijos atveju nukentėtų mažiausiai trečdalis Lietuvos gyventojų.

Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis Rusijos ir Baltarusijos projektas, įrodantis, kad branduolinę elektrinę galima pastatyti už skolintus pinigus, neturint jokio ekonominio projekto pagrindimo ir Baltarusijoje nesant branduolinio saugumo kultūros.

Rusijos valstybinė įmonė „Rosatom“, finansavusi Astravo atominę elektrinę, siekia sukurti prielaidas išlaikyti Baltijos valstybes energetinės priklausomybės sistemoje, taip vadinamoje BRELL. Astravo atominėje elektrinėje gaminama elektros energija siekiama užtvindyti Baltijos valstybių rinkas, nukonkuruoti atsinaujinančios energetikos šaltinius ir atitolinti Baltijos valstybių sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais.

„Rosatom“ suteikta 10 mlrd. JAV dolerių paskola Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statybai dar labiau finansiškai susieja šią valstybę su Rusijos įtaka. Kreditą gražinti galima tik užtikrinant pagamintos elektros eksportą į Europos Sąjungos rinkas ir dempinguojant vietos gamintojus.

Astravo atominės elektrinės statybą, kuri buvo pradėta, ir toliau vykstančią eksploataciją lydi avarijos ir techniniai nesklandumai, neišvengiant žmonių aukų. Baltarusijos branduolinio saugumo institucijos stokoja patirties ir veiklos skaidrumo, nes dominuoja politinis įsakymas iš viršaus.

Geopolitinis „Rosatom“ sumanymas yra toks, kad niekam nekiltų abejonės dėl tariamų branduolinių standartų laikymosi. Kitaip kaip paaiškinti faktą, kad Astravo atominė elektrinė statoma Baltarusijoje, valstybėje ─ labiausiai nukentėjusioje nuo Černobylio avarijos.

Lukašenkos režimo kova prieš savo šalies žmones, naudojant brutalią jėgą, yra visiems žinomas faktas. Dabar nestabilus režimas ėmėsi eksploatuoti Astravo atominę elektrinę, siekdamas savo tikslų ir nepaisant neįgyvendintų 29 Europos branduolinės saugos reikalavimų.

Lietuva tikisi europinio solidarumo stabdant branduolinį šantažą ir stabdant sukeltą branduolinę riziką. Pirmiausia reikia nutraukti Astravo atominės elektrinės elektros komercinę prekybą Baltijos valstybių rinkose, kuri šiuo metu vyksta ir tai yra faktas, užtikrinti nesaugios ir dempinginės elektros boikotą.

Mieli kolegos, kelios peticijos, po kuriomis pasirašė virš 12 tūkstančių Lietuvos ir visos Europos piliečių, įteiktos Europos Parlamentui. Jose reikalaujama nedelsiant stabdyti nesaugios Astravo atominės elektrinės veiklą. Mes tikimės greitų ir visapusiškų Europos Komisijos veiksmų ir solidarumo pažabojant branduolinį diktatorių Lukašenką.

 
  
 

(Keskustelu keskeytettiin.)

 
Última actualização: 7 de Abril de 2021Aviso legal - Política de privacidade