Index 
 Înapoi 
 Înainte 
 Text integral 
Dezbateri
XML 23k
Miercuri, 9 iunie 2021 - Strasbourg Ediţie revizuită

17. Aniversarea a 80 de ani de la deportările în masă din perioada 14-18 iunie 1941 (dezbatere)
Înregistrare video a intervenţiilor
PV
MPphoto
 

  Der Präsident. – Als nächster Punkt der Tagesordnung folgt die Aussprache über die Erklärung der Kommission zum 80. Jahrestag der Massendeportationen vom 14.–18. Juni 1941 (2021/2746(RSP)).

Ich weise die Mitglieder darauf hin, dass im Zuge dieser Aussprache eine Rednerrunde der Fraktionen vorgesehen ist.

 
  
MPphoto
 

  Helena Dalli, Member of the Commission. – Mr President, honourable Members, I thank you for this debate. Our collective history is fundamentally important for Europe’s present and future. The EU was born from the ashes of World War II and the Holocaust and in opposition to totalitarian states and thought.

These historical facts are undeniable and preserving their memory is among the main pillars of the European project, but also our responsibility for its future. The signature of the Molotov-Ribbentrop Pact between Nazi Germany and the Soviet Union on 23 August 1939 opened a dark chapter in European history and paved the way for World War II. The Nazi—Soviet Alliance enabled the invasion of Poland by Nazi Germany and soon afterwards by Soviet troops that subsequently annexed also the Baltic republics and Bessarabia.

Today’s commemoration shows that we must highlight the horrors committed by both regimes. The Nazi occupation led to the countless crimes against civilians and to the Holocaust. The Soviet occupation which followed the invasion of 1939 and annexations of 1940, led at the same time to massive crimes against the population in the occupied territories of Poland, as well as in the Baltic states and other areas under Soviet occupation. The mass deportation of political, economic and intellectual elites to the wastelands of the Soviet Union was a brutal act meant to establish Bolshevik control over these countries. They were meant to suppress and destroy part of society that Stalin and his henchmen saw as threats or just undesirable. Most of the deportees – men, women and children – were sent to Siberia, and many of them died. I know that there are many among you who have relatives that were victims of the deportations. We will never forget them.

The Soviet occupation had devastating consequences for a large part of Europe. Yes, history is complicated and we cannot forget about the role that the Red Army soldiers played in the crucial part of the war when Hitler betrayed Stalin and launched an attack of unprecedented size and leading to immense suffering of the people of Eastern Europe and the Soviet Union. It is a fact that these soldiers pushed out the German soldiers from Central and Eastern Europe after heroic sacrifices. It is a fact that they played a key role in liberating Central and Eastern Europe from Nazism. However, after the end of World War II, Central and Eastern Europeans continued to endure suffering under the totalitarian communist regimes for decades. This is why we have established 23 August as the official day of the memory of the millions of victims of totalitarian regimes.

The Commission encourages Member States to examine the possibility to adhere to this Europe-wide day in the light of their own history and specificities. Preserving and promoting the shared memory of the crimes committed by totalitarian regimes is also crucial to educate younger generations. It shows how important it is to defend democracy and fundamental rights. I am looking forward to your discussion today.

 
  
MPphoto
 

  Rasa Juknevičienė, on behalf of the PPE Group. – Mr President, 80 years ago, my 9-year-old mother, with her family, was deported to Siberia. Her father and her little brother never came back. My mother’s dream today is that the memory of her father and millions of other Gulag victims will one day be honoured by EU leaders together with a future president of a free Russia.

Future is the main idea of this debate today. We have also drafted a comprehensive resolution on this. While I am thankful for the debate time, I express my regret that other groups did not support the EPP-proposed resolution by including it in the agenda of this session. I hope we will unite efforts and find time for the resolution in the next plenaries. Crimes of communism – deportations and Gulags – are part of the history of the whole EU. They must be evaluated and told to everyone from the European continent, in the south, north and east.

Unevaluated and forgotten crimes give birth to today’s totalitarianism. Next to the EU border, we see a 21st-century Stalinist regime. Two dictators in the east of Europe are like two in one. They use history to divide the EU, to justify their regimes, to hold their people hostage. The consequences of the Ribbentrop–Molotov Pact still exist on the Molotov side.

We are responsible for our history so that we can learn from it. The crimes of communism have never received a moral or legal evaluation by the international community. Entire Gulag system and mass deportations, ordered, planned and executed by the Soviet communist regime must be recognised as crimes against humanity.

 
  
MPphoto
 

  Juozas Olekas, S&D frakcijos vardu. – Gerbiamas Pirmininke, šiandien Europos Parlamente mes minime 80-ąsias birželio 14 d. tremties metines. Tai liūdna diena, nudažyta daugybės žmonių raudomis, skausmu ir netektimis. Ištisos nekaltų žmonių šeimos, giminės buvo ištremti į sovietų Rusijos gilumą. Tremtiniai turėjo ištverti žvėriškus išbandymus, nepriteklių, žiaurų NKVDistų elgesį. Nuo valstybinio sovietinio teroro nukentėjusių žmonių skaičius yra milžiniškas – tik per kelias dienas 1941 metais sovietai iš Baltijos valstybių ištrėmė virš 200 tūkstančių žmonių. Mano tėvai, ištremti 1948 m., į Lietuvą galėjo grįžti tik po Stalino mirties. Iš viso sovietinių trėmimų aukomis tapo virš šešių milijonų žmonių.

Šią baisiąją istorijos patirtį mes turime prisiminti, apie ją kalbėti ir dėl to, kad jaunoji karta žinotų nepagražintą istorijos pusę. Labai neramina, kad dabartinis Rusijos režimas, vis dažniau slepia Stalino ir kitų raudonojo teroro architektų nusikaltimus, istorija vėl pradedama naudoti propagandiniais tikslais, mokslininkams neleidžiama tyrinėti istorinių archyvų.

Manyčiau, kad mes – Europos Parlamentas, Europos Komisija – galėtume ir turėtume dėti daugiau pastangų tyrinėjant, įvertinant, įamžinant šią istorinę patirtį. Dedikuotos tyrimų programos, parodos Europos istorijos namuose, oficialus Gulagų sistemos pasmerkimas būtų gera pradžia, siekiant gilinti europiečių supratimą apie šį Europos istorijos etapą, kad tai niekados nepasikartotų, kad mes galėtume kurti laimingesnę Europos ateitį.

 
  
MPphoto
 

  Petras Auštrevičius, RENEW frakcijos vardu. – Gerbiamas Pirmininke, gerbiama Komisijos nare, mieli kolegos, šiandien minime vieną juodžiausių Europos istorijos įvykių, kurį apsprendė sovietų ir nacių 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas susitarimas, mums žinomas kaip Molotovo-Ribentropo paktas.

Tuomet Europos diktatoriai nusprendė daugelio Europos tautų ir valstybių likimus, pateisinant kruviniausias ideologijas žmonių sudaužytais ir sulaužytais likimais ir atimtomis gyvybėmis.

Komunistinis-sovietinis režimas siekė besąlygiškai pajungti okupuotų valstybių, tame tarpe ir mano tėvynės Lietuvos, visuomenes ir iš anksto numatė sistemingą pilietinės visuomenės ir jos aktyviausių narių izoliavimą ir galutinį sunaikinimą. Todėl 1941 m. birželio 14 d. naktį visoje Lietuvoje pradėti suėmimai, o po to sekusi nekaltų žmonių deportacija į tolimąjį Sibirą ir Šiaurę laikytini nusikaltimu žmoniškumui.

Jei nacizmas sukūrė koncentracijos stovyklas, tai sovietizmas sukūrė lagerių sistemą, kuri pradėjo byrėti tik 1950-ųjų viduryje. 1941 m. birželio 14–18 d. iš Lietuvos deportuota apie 18 000 žmonių, tame tarpe moterys ir vaikai. Nekaltai suimti prekiniais vagonais, kelionei trunkant keletą mėnesių, buvo gabenami į lagerius ir gyvenimui netinkamas tremties vietas. Dalis susirgo ir mirė kelionės metu. Į Lietuvą grįžo kiek daugiau nei 30 proc. ištremtųjų, 26 proc. žuvo tremties ar kalinimo vietose, apie 40 proc. mes neturime jokios informacijos.

Smerktina, kuomet trėmimus organizavusi sovietinė valdžia turi įstatymų apsaugą dabartinėje Putino Rusijoje. Kuomet pasakojimai apie trėmimus prilyginami nusikaltimui, naikinami trėmimų muziejai ir persekiojami istorikai.

Praradimai, kai per sovietų pradėtą deportaciją buvo ištremta 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų, gerbiamas Pirmininke, tai yra, du trečdaliai dabartinio Strasbūro gyventojų, laikytini nusikaltimu, kurį mes turime pasmerkti.

 
  
MPphoto
 

  Dace Melbārde, ECR grupas vārdā. – Godātais sēdes vadītāj! Padomju varas īstenotās deportācijas bija masu genocīds pret daudzām neatkarīgām tautām, nācijām un etniskajām grupām — īstenots, lai apmierinātu Staļina varas ambīcijas un lai padomju armijas okupētajās teritorijās salauztu cilvēku brīvo gribu un nepieļautu pakļauto nāciju pašnoteikšanās centienus.

Jau pirmajos Otrā pasaules kara gados no padomju okupētajām teritorijām tika deportēti vairāk nekā 1,2 miljoni poļu. 1941. gada 14. jūnijā no manas dzimtās zemes Latvijas vienas diennakts laikā lopu vagonos izsūtīja vairāk nekā 15 tūkstošus cilvēku, tostarp bērnus, zīdaiņus un vecus cilvēkus. Daudzi no viņiem mira jau ceļā. Daudzi gāja bojā no bada, slimībām un necilvēciskā darba salauzti.

Fakti par deportācijām ilgstoši ir slēpti, bet šodien zināšanas par komunistiskā režīma noziegumiem veido būtisku Eiropas sociālās atmiņas daļu. Bet atmiņas mums ir dotas, gan lai pieminētu, gan lai mācītos un rīkotos. Masu deportāciju stāstam ir jābūt iekļautam jauno eiropiešu izglītības saturā. Šiem notikumiem ir jābūt spēcīgi atainotiem Eiropas vēstures mājas pastāvīgajā ekspozīcijā un citās vēstures un atmiņas institūcijās — arī mākslas darbos.

Mums ir arī jārīkojas, lai atspēkotu vēstures noklusēšanas un falsifikācijas centienus. Mums — Eiropas Savienībai — ir jāturpina nenogurstoši iestāties pret jebkuru noziedzīgu un totalitāru režīmu, jo īpaši mūsu kaimiņos, kas iznīcina nevainīgu cilvēku dzīves un dzīvības.

 
  
MPphoto
 

  Martin Schirdewan, im Namen der Fraktion The Left. – Herr Präsident! Bitter ist die Wahrheit der Geschichte, doch besser scheint es, sie auszusprechen, als sie zu verheimlichen, sagte Alexander Solschenizyn. Den Opfern des Gulag-Systems und ihren Angehörigen, darunter auch viele Kommunisten, gilt unsere Hochachtung und Anteilnahme. Bis heute lastet diese Geschichte mit großem Gewicht auf einer Bewegung, die die Befreiung des Menschen von Ausbeutung und Unterdrückung in das Zentrum ihrer Politik stellt und nicht, wie der Faschismus, auf Vernichtung und Ungleichheit ausgerichtet war und ist.

Richtig ist es, sich kritisch mit der Geschichte auseinanderzusetzen. Falsch jedoch ist es, so wie manche es auch hier im Hause versuchen, die Geschichte mithilfe der Totalitarismustheorie zu instrumentalisieren, um einerseits das aktuelle Streben nach einer von Kapitalismus und Faschismus befreiten Gesellschaft zu diskreditieren und andererseits die Konfrontation mit dem heutigen Russland weiter anzuheizen.

Gedenken wir daher heute auch des Überfalls Hitlerdeutschlands auf die damalige Sowjetunion, die unter größten Menschenopfern maßgeblich dazu beigetragen hat, dass Europa 1945 vom Faschismus befreit worden ist!

 
  
MPphoto
 

  Helena Dalli, Member of the Commission. – Mr President, the Commission is committed to contributing, within the scope of its powers, to the promotion of the shared memory of crimes committed by totalitarian regimes in Europe. From 2014 to 2020, we supported many initiatives under the European remembrance strand of the Europe for Citizens Programme. We helped raise awareness of the lessons learned from the horrible actions of totalitarian regimes and preserved the memory of their victims.

In 2020, 49 European remembrance projects were selected for funding for a total amount of EUR 4 422 000. We will carry on supporting similar projects after 2021. The new Citizens, Equality, Rights and Values Programme will strengthen the support to activities that deal with the causes of totalitarian regimes in Europe’s modern history, in particular Nazism, which led to the Holocaust, fascism, Stalinism and totalitarian communist regimes, and commemorate the victims of their crimes.

A EUR 4.5 million call for proposals on European remembrance is currently open for applications. We will finance projects that raise awareness of defining moments in European history and projects that analyse and highlight resistance to totalitarian rule leading up to democratic transition, looking to democratic consolidation in the EU.

We do so not just because it is the right thing to do, but because it is a necessity. We share European history and we must remember it. Preserving our common memory of the dark experience and the tragic consequences of totalitarianism is essential to reaffirm our joint commitment to safeguarding our common values of human dignity, fundamental rights, the rule of law and democracy. We must fight for these values every day.

 
  
MPphoto
 

  Der Präsident. – Die Aussprache ist geschlossen.

(Die Sitzung wird um 19.34 Uhr unterbrochen.)

Schriftliche Erklärungen (Artikel 171)

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Fotyga (ECR), na piśmie. – 17 września 1939 roku, atakując Polskę, Związek Sowiecki wdrożył w życie układ z nazistowskimi Niemcami. Hitler i Stalin, realizując wspólne plany podboju Europy Środkowej i Wschodniej, nie zawahali się sięgnąć po politykę eksterminacji i ludobójstwa. Dziś oddajemy hołd ludobójczej polityce deportacji na Sybir. 80 lat temu miała miejsce kulminacja wywózki z podbitych państw bałtyckich. Deportacje z okupowanych terenów polskich odbywały się jeszcze w przeddzień wybuchu wojny niemiecko-sowieckiej. Cztery fale deportacji z lat 1940–1941 miały doprowadzić do zniszczenia śladów polskiej państwowości na zajętych obszarach oraz ich unifikacji ze Związkiem Sowieckim. Wiedza o zbrodniach reżimu komunistycznego jest istotną częścią społecznej pamięci Europy. Wydarzenia te muszą być silnie reprezentowane na stałej wystawie Domu Historii Europejskiej oraz w innych instytucjach historii i kultury, by na trwałe zapisać się w pamięci. To niezbędny warunek, by zapobiegać próbom ukrywania i fałszowania historii, ale także, by przeciwdziałać każdemu zbrodniczemu i totalitarnemu reżimowi. To nie jest wcale wyzwanie na odległą przyszłość. Dziś w naszym najbliższym sąsiedztwie działa reżim gloryfikujący Stalina, niszczący życie niewinnych ludzi – zarówno swoich obywateli, jak i pokojowych sąsiadów. To dobrze, iż Parlament pamięta o tragicznej przeszłości, by nie powtarzać błędów, które doprowadziły do cierpień i śmierci milionów mieszkańców Europy.

 
Ultima actualizare: 20 septembrie 2021Aviz juridic - Politica de confidențialitate