2017 m. vasaros pradžioje ES, ypač Italija, Portugalija, Kroatija, Prancūzija, Ispanija ir Graikija, patyrė labai daug niokojančių gaisrų, dėl kurių žuvo žmonių ir patirta didelio masto materialinės žalos.

Valstybėms narėms, visų pirma Sanglaudos fondo paramos gavėjoms, dažnai sunku pačioms spręsti tokio masto gaisrų problemas, todėl joms reikalingas Bendrijos solidarumas ir pagalba.

Be to, kaip pabrėžiama 2015 m. vasario 24 d. Europos Audito Rūmų ataskaitoje[1], ES lėšos, skiriamos miškų gaisrų prevencijai ir gaivalinių nelaimių bei gaisrų nuniokotų miškų atkūrimui, nėra pakankamai gerai valdomos.

Nesama jokių specialių Europos Sąjungos lygmens teisės aktų, skirtų gaisrų ir sausros problemoms spręsti.

Taigi, ar Komisija ketina:

–  mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas ir naudoti jas lanksčiai, kad būtų galima spręsti didelės žalos, kurią padarė gaisrai, problemas;

–  pradėti taikyti Europos Sąjungos intervencijos mechanizmus, sukuriant tinkamas teisines ir biudžeto priemones, visų pirma pasitelkus Bendrijos miškų apsaugos įstaigą;

–  pateikti konkrečių pasiūlymų dėl direktyvų dėl kovos su gaisrais ir sausra Europos Sąjungoje priemonių, kaip antai žemės ūkio pagalba siekiant sukurti ir prižiūrėti priešgaisrines juostas, kad būtų galima pasiekti geresnio valstybių narių politikos šiais klausimais derinimo ir kuo geriau panaudoti esamas Bendrijos priemones?

[1]   Specialioji ataskaita Nr. 24/2014 „Ar gerai buvo valdoma ES parama, skirta išvengti gaisrų ir gaivalinių nelaimių miškams daromos žalos ir jiems atkurti?“