Teisininkų profesijos ir bendras interesas teisės sistemų veikimui

20.1.2006

KLAUSIMAS ŽODŽIU SU DEBATAIS O-0003/06
pagal 108 Darbo tvarkos taisyklių straipsnį
pateikė Giuseppe Gargani Teisės reikalų komiteto vardu
Komisijai

Ar Europos Komisija atsižvelgia į laisvųjų teisės profesijų, pavyzdžiui, teisininkų, notarų, mokesčių patarėjų, palyginti su kitomis verslo veiklos rūšimis, ypatumus, susijusius su reikalaujama itin aukšta kvalifikacija, su poreikiu sukurti ypatingus pasitikėjimu grįstus teisininkų ir jų klientų darbo santykius, teisininkų vaidmeniu siekiant teisingumo ir jį vykdant, su asimetrine informacija ir išorės veiksniais, kurie padaro įtaką teisės paslaugoms apskritai? Kokių veiksmų ir priemonių ketina imtis Europos Komisija, kad būtų atsižvelgta į šių profesijų ypatumus?

 

Ar Europos Komisija mano, kad valstybės reglamentavimas ir savireguliacija, nustatyta teisininkų profesinių asociacijų, pavyzdžiui, juristų ir notarų, jų pačių atsakomybe, yra itin svarbūs siekiant užtikrinti šių profesijų nepriklausomybę, kuri būtina darnioje teisės sistemoje, užtikrinti paslaugų kokybę, nustatyti ypatingus verte grįstus standartus, ir užtikrinti, kad šių taisyklių ir darbo etikos būtų laikomasi profesionaliai? Kaip Europos Komisija ketina spręsti šiuos svarbius klausimus?

 

Ar Komisija suvokia, kad Teisingumo Teismo jurisprudencija nedraudžia valstybėms narėms nustatyti privalomus tarifus, kadangi Sutarties 81 ir 82 straipsniai taikomi tik antikonkurenciniams veiksmams, kurių imasi įmonės savo iniciatyva?

 

Ar Komisija supranta, kad valstybėms narėms leidžiama nustatyti privalomus tarifus, atsižvelgiant į bendrą interesą ir vartotojų interesus, ir taip užtikrinti aukštus moralinius, etinius ir kokybinius standartus, kurie būdingi teisininkų ir notarų profesijoms ir kuriais pasitiki jų klientai?

 

 

Pateikta: 20.01.2006

Perduota: 24.01.2006

Atsakyti iki: 31.01.2006