Pasaulinė urano ginklų uždraudimo sutartis
1.4.2008
KLAUSIMAS ŽODŽIU SU DEBATAIS O-0030/08/patikr.1
pagal 108 Darbo tvarkos taisyklių straipsnį
pateikė Elly de Groen-Kouwenhoven, Angelika Beer ir Caroline Lucas Verts/ALE vardu, Luisa Morgantini GUE/NGL vardu, Annemie Neyts-Uyttebroeck ALDE vardu, Ana Maria Gomes PSE vardu, Ģirts Valdis Kristovskis UEN vardu, Karl von Wogau ir Stefano Zappalà PPE-DE vardu
Komisijai
Nusodrintojo urano naudojimas kare prieštarauja pagrindinėms taisyklėms ir principams, nustatytiems rašytinėje ir paprotinėje tarptautinėje humanitarinėje ir aplinkos apsaugos teisėje. Todėl 2006 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas, priimdamas rezoliuciją dėl biologinių ir nehumaniškų įprastinių ginklų, dar aktyviau negu anksčiau paragino paskelbti moratoriumą dėl urano ginklų. Šis raginimas susilaukė vis didesnės paramos visame pasaulyje. 2007 m. kovo mėn. Belgija priėmė nacionalinį įstatymą, pagal kurį draudžiama gaminti, naudoti, laikyti, parduoti, įsigyti, tiekti ir gabenti urano ginklus. 2007 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas parodė urano ginklų aukų Irane nuotraukas ir liudijimus (70% Irako teritorijos padengta nusodrintojo urano dulkėmis). 2007 m. spalio mėn. Italijos gynybos ministras atskleidė faktą, kad laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2006 m. 37 italų kariai greičiausiai mirė nuo urano ginklų poveikio per misijas Irake ir Balkanuose. Kelete kitų šalių pasitaikė panašių atvejų – nukentėjo šimtai buvusių karių. Didėjant susirūpinimui dėl nusodrintojo urano poveikio sveikatai Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose pradėta taikyti grįžusių karių sveikatos tikrinimo sistema. 2007 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiamas susirūpinimas dėl urano naudojimo karo reikmėms. Rezoliucijoje „Ginkluotės ir ginklų su nusodrintuoju uranu naudojimo pasekmės“ JT valstybės narės raginamos dar kartą ištirti urano ginklų keliamą grėsmę sveikatai. Kadangi vis daugėja urano cheminio toksiškumo ir galimo kancerogeninio poveikio įrodymų, būtina taikyti atsargumo principą, numatytą ES teisėje.
- Kokių veiksmų Komisija ketina imtis priėmus šią Europos Parlamento rezoliuciją?
- Kokių priemonių, laikydamasi atsargumo principo eidama savo pareigas, Komisija imasi siekdama, kad jos darbuotojams, vykstantiems į humanitarines misijas, nepakenktų nusodrintasis uranas užterštuose regionuose?
- Ar Komisija ketina pradėti dialogą su Europos karinių asociacijų sąjunga (Euromil), kuri pritaria uždraudimui?
- Kokių lėšų turi Komisija, kad galėtų sudaryti užterštų teritorijų inventorių, ištirti užterštų teritorijų aplinką ir padėti jas išvalyti?
- Kiek lėšų Komisija pasirengusi išleisti civiliams gyventojams, pagalbą teikiantiems darbuotojams ir kariniam personalui informuoti?
- Kiek lėšų Komisija turi nukentėjusiesiems nuo urano patikrinti, sveikatai stebėti ir kompensacijoms išmokėti?
Pateikta: 01.04.2008
Perduota: 03.04.2008
Atsakyti iki: 10.04.2008