Parlamento klausimas - O-0082/2009Parlamento klausimas
O-0082/2009

    Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas

    KLAUSIMAS ŽODŽIU SU DEBATAIS O-0082/09
    pagal 115 Darbo tvarkos taisyklių straipsnį
    pateikė Rui Tavares, Cornelia Ernst, Cornelis de Jong, Marie-Christine Vergiat, Willy Meyer ir Kyriacos Triantaphyllides GUE/NGL vardu
    Komisijai

    Procedūra : 2009/2632(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    O-0082/2009
    Pateikti tekstai :
    O-0082/2009 (B7-0205/2009)
    Balsavimas :
    Priimti tekstai :

    Praėjusį antradienį Lietuvos Parlamentas priėmė nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymą. Tai įvyko Bastilijos paėmimo 220-ųjų metinių dieną, kai prisimename tokias vertybes kaip saviraiškos laisvę ir teisę siekti laimės. Šio įstatymo, kurio ankstesnę redakciją vetavo Lietuvos Prezidentas, pakeitimo įstatymą Lietuvos Parlamentas priėmė 2009 m. liepos 14 d. – tą pačią dieną, kai Europos Parlamentas po rinkimų susirinko į pirmąjį posėdį.

     

    Šio įstatymo paskirtis – neleisti skleisti „viešosios informacijos, kuria propaguojami homoseksualūs santykiai“ ir „paniekinamos šeimos vertybes“, jei tokia informacija galėtų būti prieinama nepilnamečiams. Be to, siūloma rugsėjo mėn. svarstyti ir priimti Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų nuostatas, pagal kurias nusikaltimais būtų laikomi asmenų, kurie „propagavo homoseksualumą“ veiksmai, už kuriuos būtų baudžiama suėmimu, viešaisiais darbais arba bauda iki 1500 eurų.

     

    Ar Komisija nemano, kad toks įstatymas prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai, ES pagrindinių teisių chartijai, ES sutarties 6 straipsniui ir EB sutarties 13 straipsniui, t. y. pagrindinėms Europos vertybėms? Ką ketina daryti Komisija, norėdama užtikrinti, kad Lietuva laikytųsi jai pagal ES sutartis, Europos ir tarptautinę teisę tenkančių pareigų?

     

    Ar Komisija prašė suteikti jai informacijos apie tai, kokioms informacijos skleidimo priemonėms taikomas šis įstatymas? Ar įstatymo taikymo sritis apima knygas, meno kūrinius, spaudą, reklamą, muzikos kūrinius ir viešus pasirodymus, pvz. teatro spektaklius? Ar dėl tokios abstrakčios formuluotės autoriai, leidėjai ir žurnalistai nepradės patys savęs cenzūruoti, norėdami išvengti bausmių, kurios dabar svarstomos? Ar tokio įstatymo taikymas nereikštų valstybės ir jos institucijų įsikišimo siekiant nustatyti viešosios erdvės ribas ir pobūdį, o tai būtų nesuderinama su visuomenės laisve ir pliuralizmu?

     

    Ar Komisija yra pasirengusi, jei reikia, pradėti procedūrą, numatytą ES sutarties 7 straipsnyje?

     

     

    Pateikta: 23.07.2009

    Perduota: 27.07.2009

    Atsakyti iki: 03.08.2009