1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra labai svarbi, nes ja sukuriama sistema, leidžianti greitai sugrąžinti pagrobtus vaikus į jų tikrą kilmės šalį.

Siekiant konvenciją taikyti tarp prie jos besijungiančios valstybės ir valstybės, kuri jau yra prie šios konvencijos prisijungusi, stojimui turi pritarti jau prisijungusi valstybė.

Komisija mano, kad Europos Sąjunga įgijo išimtinės išorės kompetencijos kovos su tarptautiniu vaikų grobimu srityje, nes ji jau turi vidinės kompetencijos šioje srityje, ypač vykdydama Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003.

Todėl Komisija pateikė aštuonis pasiūlymus dėl sprendimų, ragindama valstybes nares Sąjungos vardu pritarti aštuonerių šalių prisijungimui.

Tačiau Taryba šiuo metu blokuoja šiuos sprendimus ir atsisako konsultuotis su Parlamentu bei tuo pačiu siekti pažangos šioje srityje, nes panašu, kad ji nepritaria sprendimų principui dėl teisinių priežasčių.

Ar Komisija gali patvirtinti, kad Sąjunga šioje srityje turi išskirtinės išorės kompetencijos?

Ar Komisija galėtų pateikti apytikrį vertinimą kiek atskirų atvejų dėl tarptautinio vaikų grobimo galėjo buti neigiamai paveikta dėl šių trukdymų, nepamirštant, kad Rusija ir Marokas – dvi šalys, su kuriomis didelis skaičius ES piliečių turi šeimyninių ryšių – yra dvi iš aštuonerių nagrinėjamų šalių?

Ar Komisija sutinka su šį klausimą pasirašiusiais asmenimis, kad Taryba turėtų atsisakyti savo teisinių prieštaravimų šiems sprendimams ir leisti juos priimti?

Pateikta: 13.9.2012

Perduota: 17.9.2012

Atsakyti iki: 24.9.2012