Parlamentiniai klausimai
PDF 51kWORD 30k
2014 m. vasario 27 d.
O-000045/2014
Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000045/2014
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnis
Sari Essayah, Catherine Stihler, Mark Demesmaeker, Sandrine Bélier, Baroness Sarah Ludford, Ramon Tremosa i Balcells, Vittorio Prodi, Norbert Neuser, Barbara Lochbihler, Tarja Cronberg, Jiří Maštálka, Jean Lambert, Pavel Poc, Svetoslav Hristov Malinov, Giancarlo Scottà, Bas Eickhout, Judith Sargentini, Iñaki Irazabalbeitia Fernández, Pat the Cope Gallagher, Stephen Hughes, Andrea Zanoni, Chris Davies, Cristiana Muscardini, Alyn Smith, Struan Stevenson, Tunne Kelam, Anthea McIntyre, Raül Romeva i Rueda, Andreas Mölzer, Alejo Vidal-Quadras, Vicky Ford, Liam Aylward, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Susy De Martini, Sonia Alfano, Bart Staes, Marian Harkin, Helmut Scholz, Konrad Szymański, Heide Rühle

 Tema: Nuskurdintojo urano naudojimas kariniais tikslais

Nuskurdintasis uranas yra chemiškai toksinis radioaktyvus produktas, gaunamas sodrinant uraną, kurio radioaktyvumas ilgainiui didėja. Keletas valstybių jį naudoja tankų, šarvuotųjų transporto priemonių ir orlaivių šarvamušiuose šaudmenyse. Žinomos šešios tokius ginklus gaminančios valstybės ir manoma, kad savo rezervuose šiuo metu jų turi maždaug 20 valstybių. Degant nuskurdintojo urano turintiems šaudmenims išsiskiria urano oksido dalelės, kurias gali įkvėpti civiliai ir karinis personalas. Taikinio nepasiekę šaudmenys gali užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį. Nemažai nuskurdintojo urano turinčių šaudmenų panaudojo JAV ir Jungtinė Karalystė Irake ir Balkanuose. Šiuo metu susirūpinimą kelia galimas jo naudojimas Afganistane. Transporto priemonės, kuriose esama nuskurdintojo urano, kelia didelį pavojų metalo surinkėjams ir dažnai su šiomis transporto priemonėmis žaidžiančiais vaikais. Šaudmenys su nuskurdintuoju uranu buvo naudoti nepaisant to, kad labai trūksta duomenų apie nuskurdintojo urano poveikį aplinkai, cheminį ir radiacinį pavojų, įvairiose situacijose galinčios susidaryti taršos lygį ir, svarbiausia, kiek civiliams gyventojams gali pakenkti nuskurdintojo urano liekanos. Parlamentas daugiau nei dešimt metų nuolat keldavo klausimą dėl šaudmenų su nuskurdintuoju uranu naudojimo ir šiam naudojimui prieštaravo. Susirūpinimas dėl šaudmenų su nuskurdintuoju uranu didėja ir Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje – jis 2014 m. spalio mėnesį pateiks penktą rezoliuciją šiuo klausimu. Kai kuriose Irako dalyse vėžiniai susirgimai vaikystėje ir apsigimimai taip išplito, kad moterys nebenori turėtų vaikų. Ar, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas problemas, Komisija galėtų atsakyti:

1. Kokių veiksmų iki šiol imtasi, kad valstybėms narėms būtų uždrausta naudoti šaudmenis su nuskurdintuoju uranu ir (arba) jų naudojimą apriboti, ir kad šiuo klausimu būtų atliekamas vadovaujamas vaidmuo tarptautiniu lygmeniu?

2. Kas buvo nuveikta, kad būtų parengta bendra ES pozicija siekiant uždrausti naudoti šaudmenis su nuskurdintuoju uranu?

3. Kokią pagalbą ES gali suteikti Irako vyriausybei, kad būtų geriau tvarkomos nuskurdintojo urano liekanos šioje šalyje?

4. Nuskurdintasis uranas yra tik viena iš daugelio pavojingų medžiagų, naudojamų įprastiniuose šaudmenyse, galinti daryti poveikį civilių sveikatai. Ar, atsižvelgiant į tai, kad ES yra lyderė cheminių medžiagų reguliavimo srityje, Komisija rems šių po karo likusių toksinių medžiagų poveikio civiliams gyventojams mokslinius tyrimus?

Klausimo originalo kalba: EN
Teisinė informacija - Privatumo politika